1990m.birželio 21 d.
UŽDARAS
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašau Mandatų ir etikos komisijos pirmininką deputatą A.Sakalą į tribūną.
Diskusijų dėl kandidatų į LR aukščiausiojo teismo teisėjus tęsinys
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai! Man teko dalyvauti Teisinės sistemos ir Valstybės atkūrimo komisijų bendrame posėdyje, kuriame buvo svarstomos kai kurios kandidatūros. Ir aš, daug nesikartodamas, norėčiau patvirtinti, kad ten buvo labai kruopščiai išanalizuota kandidato į teisėjus R.Andrikio kandidatūra ir tie priekaištai, kurie buvo iškelti laiškuose, pasirodo, yra be pagrindo. Taigi aš galiu patvirtinti tik tai, ką pasakė gerbiamasis deputatas K.Motieka ir manau, kad kandidato R.Andrikio kandidatūra yra tinkama užimti Aukščiausiojo teismo teisėjo postą. Papildomai aš domėjausi dar kandidatės į Aukščiausiojo teismo teisėjas A.Jarackaitės kandidatūra. Per praėjusį Aukščiausiosios Tarybos posėdį buvo suabejota, kaip tokia jauna moteris taip greitai iškilo į tokį postą. Manau, kad ta abejonė neturi būti pagrindu deputatams balsuoti prieš ją. Kruopščiai peržiūrėjau jos tarnybinį kilimą pareigose, ir jokių priekaištų kandidatei aš neturiu. Manyčiau, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai taip pat neturėtų daryti tokių priekaištų, neparemtų jokiais dokumentais, jokiais parodymais ar kokia nors kitokia medžiaga. Taigi aš kviečiu gerbiamuosius deputatus pritarti Teisinės sistemos komisijos pasiūlymui, taip pat Aukščiausiojo teismo pirmininko pasiūlymui ir padėti baigti suformuoti Aukščiausiojo teismo teisėjų korpusą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar turėsite kas nors klausimų pretendentui į Aukščiausiojo teismo teisėjus Rimui Andrikiui? Nematau, kad kas nors norėtų klausti šio teisėjo. Ačiū. Ar turėsite klausimų Vaclovui Blažiui?
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu pasiteirauti jūsų dėl procedūros. Aš norėjau pasisakyti...
PIRMININKAS. Be abejo, po to, kai bus atsakyta į klausimus, visi norintys galės pasisakyti. Ar jūs norėsite dėl pirmųjų dviejų kurių nors? Gerbiamieji deputatai, iš tiesų, kai aš klausiu, ar kas nors nori pasisakyti, taip pat iš karto sakykite dėl konkrečios kandidatūros, gerai? Taigi dėl Vaclovo Blažio kas nors norės paklausti arba pasisakyti? Nėra. Dėl teisėjo Vytauto Greičiaus?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai. Paklausti niekas nenori? Dėl teisėjos Audronės Jarackaitės? Niekas nenori paklausti? Dėl teisėjo Jono Riepšo? Klausimų nematau. Dėl teisėjo Juozo Sinkevičiaus klausti norės kas nors? Prašom į tribūną gerbiamąjį J.Sinkevičių. Prašom pasiruošti klausti, kas nori. Prašom deputatą P.Tupiką.
P.TUPIKAS. Aš noriu paprašyti pretendentą gerbiamąjį J.Sinkevičių, kad jis truputėlį paaiškintų dėl dviejų bylų, kurias jūs vedėte, dėl Gušauško ir Ignoto. Jums turbūt tos bylos žinomos?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
J.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, dėl Gušauško aš turiu užsirašęs, tik ten buvo daug bylų. Aš archyve visų bylų nesuradau, bet tai, ką suradau, galiu pasakyti tik tiek, kad jis buvo atleistas iš darbo. Kurortų valdymo tarybos 1983 metų gegužės 21 dieną už sistemingą darbinių pareigų nevykdymą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pretendente, aš prašau palikti laisvą balkoną.
J.SINKEVIČIUS. Buvo nemažai bylų nagrinėta. Jis ginčijosi dėl atskirų drausminių nuobaudų, bet tas bylas pralaimėjo, taip pat pralaimėjo ginčą dėl grąžinimo į darbą. Vienoje byloje buvo atskira nuomonė, aš pagal tą atskirą nuomonę atsisakiau protestuoti, todėl kad mano supratimu, jis buvo atleistas pagrįstai. Kas dėl atskirų nuomonių sprendimo, aš turiu paaiškinti, kad gerbiamieji deputatai žinotų, jog visos bylos sprendžiamos balsų dauguma. Neretai teisėjai rašo atskiras nuomones, kurios paskui dėstomos, dar vienas teismo narys studijuoja. Trys sprendžia, ketvirtasis, kuris nedalyvauja šioje byloje, dėsto vadovybei ir vadovybė sprendžia - protestuoti ar neprotestuoti. Tai ten mano buvo atsisakyta protestuoti, nes du teisėjai iš trijų pripažino, kad atleidimas yra pagrįstas. Ir tas, kuris dėstė, trečiasis, ir ketvirtoji Kolegijos pirmininko nuomonė, kad atleidimas pagrįstas. Tiek galiu pasakyti. 1983 metų byla. Pagal dabar veikiančius įstatymus, ji iš viso negali būti dabar peržiūrėta, kadangi čia numatyti senaties terminai.
Dėl antrosios bylos aš pirmą kartą girdžiu, aš nežinau jos. Man tenka spręsti per metus maždaug 1,5 tūkstančio skundų, kaip Kolegijos pirmininkui ir apie 800 bylų per metus.
PIRMININKAS. Prašom deputatą S.Malkevičių.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs seniai dirbate Aukščiausiajame teisme teisėjo pareigose, paskui pirmininko pavaduotojo. Jūs dirbote dar tais laikais, kada Lietuvą kaustė stagnacijos ledai. Aukščiausiasis teismas tai yra tokia įstaiga, kuri visą laiką buvo to meto valdžios, būtent partijos centro komiteto akiratyje. Kiek žinoma, ten žmonės, nelojalūs tai santvarkai, negalėdavo pakliūti. Arba jeigu pakliūdavo, tai būdavo labai didelės išimtys. Man norėtųsi, kad jūs patenkintumėte mano smalsumą ir paaiškintumėte, kokia buvo procedūra tuo metu, kai skyrė, pavyzdžiui, jus į Aukščiausiojo teismo teisėjus tais laikais. Ar, sakysim, Aukščiausiojo teismo prezidiumas jus rekomendavo šioms pareigoms, o jeigu partijos centro komitetas, tai kuris iš sekretorių jus rekomendavo? Ačiū.
J.SINKEVIČIUS. Aš, kaip jaunas specialistas, iš universiteto išvažiavau į Skuodą. O paskui aš jau ėjau per visas pakopas. Dirbau. Mano darbą vertino Aukščiausiasis teismas. Yra nemažai statistinių duomenų, kurie apibrėžia teisėjo darbo kokybę, ir jeigu teisėjas nepadaro kažkokių pažeidimų etikai, nenusižengia teisėjo moralei, nepažeidžia įstatymų, jis aukštinamas pareigose. Po 4 metų aš buvau perkeltas į Vilniaus rajoną, teismo pirmininku dirbau, paskui į Aukščiausiąjį teismą. Dirbau teismo nariu 11 metų ir 9 metus pirmininko pavaduotoju. Kas dėl derinimo tų klausimų, centro komitete buvo Administracinių organų skyrius, tada jis taip vadinosi, kuris ir tvirtindavo...
PIRMININKAS. Atsiprašau, posėdis uždaras. Aš nežinau, kodėl tarnyba neprižiūri durų.
J.SINKEVIČIUS.... visas kandidatūras teisėjų, teismo narių, o vadovybė jau buvo biuro nomenklatūra, jis tvirtindavo. Štai tokia procedūra. Tiesa, pirma negu rekomenduoti į tam tikras pareigas, dar tvirtindavo Sąjungos teisingumo ministerijos kolegija. Ne tik vadovybę, bet ir narius. Bet paskutiniaisiais dvejais metais mes Sąjungos teisingumo ministerijai tik pranešdavom, kad toks ir toks yra išrinktas teisėju. Išankstiniam tvirtinimui nesiųsdavom ir dėl to susilaukėme netgi Sąjungos ministro priekaištų. Štai tokia buvo procedūra.
BALSAS IŠSALĖS. (Negirdėti)
J.SINKEVIČIUS. Ne ne, čia nepartiniai organai rekomenduoja. Čia Aukščiausiojo teismo vadovybė. Ji iš tų visų teisėjų būrio parinkdavo tuos, kuriuos laikė kompetentingais dirbti. Čia jau kompetencijos klausimai. Teisinės kompetencijos klausimai. Ji parinktą kandidatūrą derindavo atitinkamose instancijose ar skyriuje, ar su sekretoriumi. Kuruodavo antrasis sekretorius. Visada buvo tokia tvarka. Toliau jau Prezidiumas, sesija, jūs gi žinote tą tvarką.
PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Beinortą.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau, kad mes nedarytume išimties tai sistemai, kuria mes vadovausimės, tvirtindami praėjusį kartą daugumą Aukščiausiojo teismo narių. Tai yra klausimas kandidatams, pretendentams į Aukščiausiojo teismo narius dėl jų dalyvavimo vadinamosiose politinėse bylose. Kiek įmanoma prisiminti ir kiek įmanoma nusakyti savo santykį su tuometiniais teisiamaisiais. Kadangi gerbiamasis J.Sinkevičius praėjusį kartą nebuvo pristatytas, tai gal mes ir pasistenkite atsakyti išsamiau į šitą dalyką.
J.SINKEVIČIUS. Ar aš esu nagrinėjęs politines bylas, taip? Aš civilistas. Civilistas dar nuo universiteto laikų. Ir jokių politinių bylų jokiose instancijose nenagrinėjau, išskyrus kaip Aukščiausiojo teismo prezidiumo narys arba kaip plenumo narys - reabilitaciniame procese. 0 šiaip jokių. Netgi baudžiamąsias bylas nagrinėjau tik Skuode dirbdamas. 0 Vilniaus rajone dirbdamas nenagrinėjau, Aukščiausiajame teisme taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū pretendentui. Užsirašęs kalbėti deputatas P.Tupikas. Prašom.
P.TUPIKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš noriu pasakyti, kad vakar pas mus čia buvo atvykęs ,,Darbo ir poilsio" žurnalo redaktorius gerbiamasis J.Šiupšinskas. Jis atnešė medžiagos (kadangi buvo paskelbta spaudoje apie pretendentus) apie pretendentą J.Sinkevičių. Per tą laiką gegužės 19 dieną ,,Valstiečių laikraštyje" buvo patalpintas Felikso Laurinaičio straipsnis ,,Kada triumfuos teisingumas", tai - atviras laiškas Lietuvos prokurorui A.Paulauskui. Aš noriu pacituoti...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Prašau rūmų darbuotojus garantuoti, kad posėdis iš tiesų butų uždaras. Prašom tęsti.
P.TUPIKAS. Noriu pacituoti iš vyriausiojo redaktoriaus J.Šiupšinsko porą-trejetą sakinių, kurie buvo parašyti mūsų Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijai. Ten rašoma, kad J.Sinkevičius perdavė tą pačią klastočių pilną bylą vėl iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui nuo teisinio nagrinėjimo stadijos. Ten toliau rašoma ir pamatysime, kad J.Sinkevičiaus darbo stilius ne atrasti ir iškelti tiesą, bet ją nugramzdinti, jeigu tai kuo nors naudinga. Būtent tas Gušauskas šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos netekusių darbo asmenų reikalų komisijos narys. J.Šiupšinskas baigia raštą, kurį gavo mūsų Aukščiausioji Taryba, tokiu sakiniu: ,,Aukštojo teisėjo ir aukštojo pareigūno J.Sinkevičiaus nesąžiningumas ne vienam teisiniam piliečiui sužalojo gyvenimą, sugriovė fundamentinę nuostatą, jog visi piliečiai prieš įstatymą lygūs". O ,,Valstiečių laikraštyje" gegužės 19 dieną rašoma: ,,Didžiulį spaudimą redakcijai darė Aukščiausiojo teismo vadovai, ypač pirmininko pavaduotojas J.Sinkevičius, vos ne po kelis kartus per dieną atakuodamas ją telefonais". Kada teko kalbėtis su Gušausku, jis pateikė daug žodinės informacijos, kad mūsų šiandien renkamas ir tvirtinamas teisėjas gerbiamasis J.Sinkevičius elgiasi nesąžiningai. Todėl siūlyčiau jo netvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, galima klausimą?
PIRMININKAS. Ar mes tikrai uždavinėsim?
TAS PATS BALSAS. Ne, yra medžiaga ir manau, kad reikėtų dar patikslinimų.
PIRMININKAS. Prašom.
G.RAMONAS. Norėjau paklausti, ar šitą medžiagą nagrinėjo, pavyzdžiui, Teisinės sistemos komisija, paskui čia pasisakė Prezidiumo vardu gerbiamasis K.Motieka, ar ši medžiaga buvo nagrinėta Prezidiumo posėdyje? Ir jeigu buvo nagrinėta, kaip ji buvo ten įvertinta?
PIRMININKAS. Ačiū.
P.TUPIKAS. Gauta buvo birželio 6 dieną. Čia - rašto nuorašas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad Teisinės sistemos komisijos pirmininkas atsakys paskui. Bet aš jį prašysiu pasisakyti pabaigoje, nes yra užsirašiusių dar keletas kalbėti. Dabar prašau deputatą K.Uoką.
K.UOKA. Gerbiamieji deputatai! Kalbėsiu dėl gerbiamojo J.Sinkevičiaus kandidatūros. Visiškai pritariu deputato P.Tupiko nuomonei dėl piliečio Gušausko bylos. Su piliečiu Gušausku asmeniškai esu kalbėjęs ne vieną kartą. Jo reikalu tarsi ir esu užsiėmęs. Ir esu tos nuomonės, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, todėl visiškai pritariu deputato P.Tupiko ir ,,Darbo ir poilsio" redaktoriaus J.Šiupšinsko nuomonei. Turiu gerbiamojo J.Šiupšinsko raštą, be to, turiu ir daugiau medžiagos. Man atnešė 1986 metų 33 numerio ,,Krokodilo" kopiją. Ten rašoma apie gerbiamojo J.Sinkevičiaus ne visai teisingai išnagrinėtą bylą, liečiančią Tauragės rajono ligoninės darbuotojus. Po bylos, kaip rašo straipsnio autorius, pats teisėjas J.Sinkevičius pripažino, kad ne visai teisingai buvo pasielgta, bet sprendimas nebuvo peržiūrėtas. Esu gavęs laišką iš tokios organizacijos kaip buvusių gyvenamųjų namų savininkų asociacijos. Tokia asociacija yra Kaune. Tai yra žmonės, kurie per įvairias, jų nuomone, neteisėtas machinacijas yra netekę butų ir namų. Jos narys gerbiamasis Baniulaitis taip pat skundžiasi, kad gerbiamasis J.Sinkevičius ne vienoje iš jo asociacijos bylų yra dalyvavęs ir elgėsi, jų nuomone, neteisingai. Raštas taip pat yra. Tos pačios asociacijos narys gerbiamasis Januškevičius taip pat nurodo, kad vienoje iš tokių bylų gerbiamasis J.Sinkevičius, jo nuomone, neteisingai elgėsi.
Tai yra mano rinkėjai buvusioje apygardoje, kur aš buvau rinktas TSRS liaudies deputatu. Taip pat esu gavęs gerbiamojo Stasio Jako pareiškimo kopiją, kuris yra siųstas gerbiamajam J.Sinkevičiui. Gerbiamasis S.Jakas trejus ar net daugiau metų neteisėtai atleistas iš darbo, dabar jau grąžintas teismo sprendimu ir dirbantis, netikėtai tapo liudininkų scenos, kai gerbiamasis J.Sinkevičius kalbėjo su jo priešininku teisme, tai yra įmonės, kuri pašalino iš darbo atstovę, ir tarsi konfidencialiai tarėsi, kad gerbiamasis S.Jakas nebus grąžintas į darbą. Jis pats atsitiktinai tapo liudininku, nes gerbiamasis J.Sinkevičius gerbiamojo S.Jako dar nepažinojo. Tai įvyko prieš bylą. Manau, kad medžiagos yra pakankamai, todėl aš už gerbiamąjį J.Sinkevičių nebalsuosiu ir kviečiu kitus nebalsuoti.
PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Jurgelį.
J.JURGELIS. Dėl gerbiamojo J.Sinkevičiaus aš nesiruošiau eiti į tribūną. Aš ruošiausi dėl kitų trijų teisėjų. Ir ruošiausi štai dėl ko. Mane iš esmės, jeigu parlamentas neužsigaus, ne visai patenkina praėjusių rinkimų teisėtumas. Aš manau, kad kai kurie mūsų sprendimai buvo priimti remiantis, kaip išsireiškė vienas parlamentaras, abejonėmis. Abejonės nebuvo nei paneigtos, nei patvirtintos. Dėl kai kurių iškeltų abejonių aš surinkau nemažai medžiagos ir šiandien galėsiu jas paneigti. Bet man iškyla dar viena abejonė - dėl gerbiamojo teisėjo J.Sinkevičiaus. Aš manau, kad pateikti jam, aš nežinau, ar čia tinka tas žodis - kaltinimai nėra pagrįsti. Jie yra abejonių lygio. Aš klausiau epitetų, klausiau, kada pasisakė gerbiamasis P.Tupikas. Aš visiškai neneigiu teisingumo. Bet aš sakau - tai nėra įrodymai. Sugriovė, nesąžiningumas, nugramzdinta ir dar kažką. Tai kurgi čia faktai, kuriais mes galėtume remtis? Gerbiamojo K.Uokos pateiktus atvejus taip pat reikėtų patikrinti.
Todėl manyčiau, kad mes šioje mūsų procedūroje galime numatyti vieną atvejį: jeigu iškilo abejonių, kurių mes negalime šiandien nei paneigti, nei patvirtinti, gal galima būtų tą kandidatūrą atidėti? Nei prieš, nei už, bet kuris balsavimas pakibs ore. Juk teismas nepriima sprendimo tol, kol neišsiaiškina visų tų aplinkybių. Toks būtų mano pasiūlymas dėl gerbiamojo J.Sinkevičiaus. 0 dėl kitų prašysiu suteikti žodį.
PIRMININKAS. Dėl kurių? Kad būtų aiškiau. Iš karto pasakykite, dėl kurių jūs norite kalbėti, tada bus galima kviesti.
J.JURGELIS. Dėl gerbiamosios A.Jarackaitės, dėl gerbiamojo A.Šumsko ir keletą sakinių dėl gerbiamojo V.Greičiaus.
PIRMININKAS. Tada pabaigoje.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu deputatą J.Jurgelį paklausti, ar aš teisingai supratau, kad atidėtume iki to laiko, kai teismine tvarka bus tas straipsnis atšauktas? K.Uoka nurodo publikaciją, o publikaciją galima paneigti teismo keliu.
J.JURGELIS. Čia sėdi Aukščiausiojo teismo nariai. Aš manau, jie žino šitą tvarką ir gali mums patarti. Yra ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Bet ne su viskuo, kas būna publikacijose, mes sutinkame ir ne viską paneigiame. Aš manau, kad tai pagaliau yra procedūros dalykas, o ne esmės, nes publikacija gali atsirasti įvairiu būdu, nors aš neneigiu tos publikacijos. Tik sakau, tai mažas argumentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar teisėjui A.Šumskui deputatai turės klausimų?
Nematau. Ačiū. Ar teisėjui Vincui Verseckui deputatai turės klausimų? Prašom grįžti deputatą J.Jurgelį į tribūną ir išdėstyti savo samprotavimus dėl kitų teisėjų. Prašau.
J.JURGELIS. Dėl gerbiamosios A.Jarackaitės. Kiek pamenu, per praėjusius rinkimus buvo išreikšta tokia abejonė, kad gerbiamoji A.Jarackaitė buvo proteguojama. Aš galėčiau šiandien ir nekalbėti, nes ją teigiamai įvertino kiti prieš mane kalbėjusieji. Bet kadangi aš surinkau medžiagą ir manau, kad maža ją šiandien mums išrinkti - mums reikia paneigti tai, kas buvo pasakyta, nes tokią abejonę, kad ji proteguojama, mes suprantame kaip neigiamą vertinimą, kuris žemina žmogaus garbę ir orumą. Turėdamas labai daug medžiagos ir nenorėdamas jos skaityti ir trukdyti, aš noriu tik paminėti, į ką atkreipiau dėmesį.
Ieškojau objektyvių gerbiamosios A.Jarackaitės darbo rodiklių. Buvau Aukščiausiajame teisme, kalbėjau su septyniais Aukščiausiojo teismo nariais. Kalbėjau su Teisingumo ministerijos kai kuriais darbuotojais. Peržiūrėjau keturias charakteristikas ir padariau štai tokias išvadas, kad vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinamas teismo darbuotojo darbas, tai yra nuosprendžių ir sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas gerbiamosios A.Jarackaitės darbe visą laiką buvo aukštesnis už Respublikos vidurkį. Gerbiamoji A.Jarackaitė Aukščiausiajame teisme atsidūrė neatsitiktinai. Ji buvo rezerve jau penkerius metus. Darbo krūvis ir apimtis dirbant liaudies teisme, kuriam ji vadovavo, buvo didesnis negu Respublikos vidurkis. Aukščiausiojo teismo narių, kurie kuravo gerbiamąją A.Jarackaitę, vertinimai yra teigiami. Aš rodiklių visų neskaitysiu, bet galiu pateikti štai tokią ištrauką: per visą gerbiamosios A.Jarackaitės darbo teisėja laiką, tai yra per 10 metų nebuvo nepagrįsto nuteisimo atvejų, tai yra baudžiamosios bylos, kurioje būtų priimti apkaltinami nuosprendžiai jai pirmininkaujant. Taigi neigiu iškilusias abejones ir iš susipažintos medžiagos teigiu, kad tai yra pakankamos aukštos kvalifikacijos ir darbštus žmogus, tinkantis užimti šitas pareigas. Prie to priduriu, kad įgūdį dirbti gerbiamoji A..Jarackaitė susiformavo labai anksti. Ji mokyklą baigė penketais, su pagyrimu, studijavo tik gerai ir labai gerai. Tie dokumentai yra jos asmens byloje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tęsti, tik labai trumpai, man regis, kad mes kai kada laužiamės pro atviras duris.
J.JURGELIS. Dėl gerbiamojo A.Šumsko. Man atrodo, pagrindinė abejonė iškilo dėl Ruzgaus bylos. Kadangi apie ją jau kalbėjo gerbiamasis M.Lošys, aš nesikartosiu. Tik noriu pasakyti, kad domėjausi analogiškais duomenimis, kalbėjausi su Aukščiausiojo teismo nariais, su buvusiu Aukščiausiojo teismo nariu gerbiamuoju Gruodžiu. Galiu patvirtinti, kad A.Šumsko darbo rodikliai buvo visą laiką aukštesni už Respublikos vidurkį ir progresavo. Būtent į šį progresą atkreipė dėmesį ir gerbiamasis Marcinkevičius, gerbiamasis Gruodis. Atkreipė dėmesį dar į tai, kad gerbiamasis A.Šumskas, gyvendamas Kaune, eina dirbti į Aukščiausiąjį teismą. Tai nėra dėsningumas, tai - išimtis, rodanti tam tikrą žmogaus nuostatą.
Tas pats dėl gerbiamojo V.Greičiaus. Pasakysiu tiesiai, nebuvau nusiteikęs domėtis šia kandidatūra, bet man kalbantis su Gruodžiu ir kai kuriais kitais teisėjais, buvo pažymėtos tokios jo savybės, kaip kruopštumas, iniciatyvumas, aukštas kvalifikacijos lygis. Jis jau įtrauktas į rezervą ir tie rodikliai - nuosprendžių ir sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra aukšti.
Šiandien mes svarstome Aukščiausiojo teismo narių kandidatūras. Bet nei mes atkreipėme dėmesį, nei Aukščiausiojo teismo pirmininkas M.Lošys nepastebėjo štai kokios aplinkybės - kokią vietą užėmė Aukščiausiasis teismas šiandieniniuose mūsų įvykiuose, tai yra įžengime į Nepriklausomybę? Jeigu Aukščiausiasis teismas būtų neparėmęs respublikinės prokuratūros ir gerbiamojo A.Paulausko, jeigu nebūtų priėmęs atitinkamų dokumentų ir išaiškinimo liaudies teismams, manau, kad respublikinės prokuratūros likimas būtų buvęs kitoks. Todėl aš linkęs tikėti tais kandidatais, kuriuos pateikė gerbiamasis M.Lošys. Atmesti kandidatūras turime tik tuo atveju, kada mes vadovaujamės ne abejonėmis, o konkrečiais, aiškiais, tvirtais įrodymais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti norite? Na, ar būtina klausti vienas kito, gerbiamieji deputatai? Taip ir padarykime - prieikime ir pasiklauskime. Gavau raštelį: prašau žodžio dėl gerbiamojo V.Versecko, bet nepasirašytas, supratau, kad tai deputatas L.Apšega, taip? Prašom.
L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, į tribūną atėjau todėl, kad tai yra mūsų Kupiškio rajono teisėjas, kurį pažįstu trejus metus. Aš pats gyvenu Kupiškyje visą gyvenimą. Teko susidurti su teisėjais, dirbančiais rajone, ir noriu pasakyti, kad šitas žmogus - Vincas Verseckas tikrai pasižymi kaip labai kruopštus, sąžiningas, kuklus žmogus. Aš - ne teisininkas, žiūriu iš žmonių pozicijos, kaip apie jį atsiliepia tie žmonės, su kuriais, jeigu taip galima išsireikšti, jis dirba. Bylos sprendžiamos teisingai, tolerantiškai. Kalbėjau su kitais rajono teisininkais, atsakymas buvo toks: labai gaila prarasti tokį teisėją rajone, bet Respublikos labui reikės aukoti. Taigi aš prašyčiau gerbiamuosius deputatus balsuoti už gerbiamąjį V.Versecką, kad jis būtų išrinktas Aukščiausiojo teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl J.Riepšo kalbės Juozas Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamieji kandidatai į teisėjus. Man 21 metus teko dirbti Varėnos rajono draugiškųjų teismų tarybos pirmininku. Teko bendradarbiauti su keletu teisėjų. Geriausius įspūdžius man paliko Jonas Algirdas Riepšas, kuris Varėnoje dirbo liaudies teismo pirmininku nuo 1970-ųjų iki 1974 metų. Reikia pasakyti, kad savo pareigas jis atliko labai kvalifikuotai. Varėnoje nebuvo kito tokios aukštos kvalifikacijos teisėjo kaip jis. Ne veltui jis taip greitai ir buvo paimtas į Aukščiausiąjį teismą. Todėl labai nustebau, kai per praėjusius rinkimus jam pristigo čia poros balsų. Aš norėčiau paprašyti visų gerbiamųjų kolegų atsižvelgti į mano siūlymą, rodos, niekam nesu nė karto sumelavęs. Labai prašyčiau į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate V.Jasukaityte, mes tuoj pat balsuosim, jūs sugadinate kvorumą, prašau likti salėje. Nuoširdžiai, asmeniškai jūsų prašau. Ar, gerbiamasis J.Sinkevičiau, norėsite atsakyti į jums pateiktus priekaištus? Prašom.
J.SINKEVIČIUS. Teismo veikla susideda iš dviejų dalių. Yra dvi šalys - viena šalis laimi bylą, kita šalis pralaimi. Pernai 30 tūkstančių laimėjo, 30 tūkstančių pralaimėjo bytas. Tie, kurie laimėjo, tyli, tų mes negirdime ir nematome, tie, kurie pralaimėjo, rašo į visas instancijas, į visas redakcijas. ,,Darbo ir poilsio" redakcija - nuolatinis teismo klientas kaip atsakovas bylose, kuriose jis paliežia kitus asmenis ir kiti asmenys bylinėjasi su ,,Darbo ir poilsio" redakcija, ir ji pralaimi bylas. Paskutinė tokia byla buvo nagrinėta praėjusių metų rugsėjo 29 dieną. Pirmininkavo gerbiamasis Blažys, ir J.Šiupšinskas vilkino bylos nagrinėjimą, kolegė norėjo jį bausti. Aš sakau, nebauskime, žinomas žurnalistas, aš jam paskambinau ir priminiau dorovinę pareigą dalyvauti procese ir ginti interesus, jeigu jie teisūs. Kitą kartą buvo byla, korespondentė prisipažino, kad su žmogumi, kurį apšmeižė, net nepasišnekėjo, vadovavosi kažkokia pažyma, o ta pažyma buvo surašyta iš anonimo. Taip, kad su ,,Darbu ir poilsiu" mes bendraujame jau gal 15 metų, dar aš teisėju dirbau. Arba jie moko teismą, kaip reikia dirbti, spręsti bylas, o paskui apie teisėjus, jau veteranus, išėjusius \ pensiją, dar parašo, kad jie nagrinėja bylas ne už gražias akis (čia iš Kauno buvo tokia byla), arba jie patys dalyvauja kaip atsakovai. ,,Valstiečių laikraštis" - taip pat nuolatinis teismo bylininkas. Jis pralaimėjo Klepočių žudynių bylą, kur aprašė žudikus ir norėjo juos pateisinti, kilo didžiulis sąmyšis. Gerbiamasis K.Motieka dar žino šitą reikalą. Buvo užvesta byla. Ir kai jie atsidūrė prieš dilemą, kad reikės pralaimėti šitą politinę bylą, tai jie tada išspausdino kitą straipsnį ,,Teismo dėka". Aš asmeniškai nenagrinėjau nei tos, nei kitos bylos, nei visų kitų bylų, bet dabar man reiškiamos pretenzijos dėl to. ,,Valstiečių laikraštis" su triukšmu pralaimėjo Jurbarko medikų kooperatyvo bylą ir ,,Gimtasis kraštas" užuojautą kolegoms reiškė dėl pralaimėtos bylos. Jie taip pat išspausdino straipsnį dėl Kašinsko ir kažkokios moters, neatsimenu pavardės, ginčo, pradėjo kritikuoti teismą, kad mes blogai išnagrinėjome tą ginčą. Du namo bendrasavininkiai, vienas su leidimu pasistato priestatą, o kitas, nestatęs priestato, reikalauja dalies. Ta byla išnagrinėta, tikrinta ir mūsų, ir prokuratūros, ir vis tiek gerbiamasis F.Laurinaitis rašo, vis tiek kreipiasi į prokurorą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Z.Vaišvila, būkite malonus pasilikti salėje. Prašom tęsti.
J.SINKEVIČIUS. Dėl gerbiamojo Felikso Laurinaičio. Kai kur jis tituluojasi teisės mokslų kandidatu. Jis asmeniškai pralaimėjo bylą plenume su žmona. Taip kad jis taip pat turi savo sąskaitas ir rašo štampais. Atseit teisėjai ne už gražias akis nagrinėja bylas. Ir toje byloje, kurią jis aprašo ,,Valstiečių laikraštyje", ko tik neparašyta ant prokuratūros, ant teisėjų, bet ten nėra vieno mažo dalyko - kiek lėšų įdėjo į to priestato statybą Kašinskas.
Toliau iš Kauno. Aš tik vakar susipažinau su Januškevičiaus skundu. Ta Januškevičiaus informacija, parašyta man, leidžia padaryti štai kokias išvadas: mirdama jo motina paliko namą seseriai, dukrai, o ne jam, o paskui, po motinos mirties jis bylinėjosi dėl namo ir pralaimėjo bylą. Aš nežinau, ar ten testamentu palikta, ar sutartimi. Tai kuo čia dėtas teismas, jeigu sūnelis buvo turbūt ne pats geriausias, kad motina mirdama jam nepaliko turto? Juk su mirusiųjų valia mes visada skaitomės.
Dėl Gušausko. Aš asmeniškai nedalyvavau sprendžiant, buvo daugybė bylų. Aš nedalyvavau, mano vienintelė rezoliucija neprotestuota. Aš manau, kad dauguma teisėjų, kurie nagrinėjo, pripažino, kad jis atleistas pagrįstai. Šiais metais, jūs matėte turbūt per televiziją, susikūrė bedarbių asociacija, bet niekas neanalizavo, kas tai per bedarbiai. Praėjusiais metais 305 bylos išnagrinėtos, 131 sugrąžintas į darbą, 174 ieškinys atmestas. Iš tų 174 - 62 procentus sudaro: atleisti už pravaikštas, atleisti už darbo drausmės pažeidimus, už girtavimus, už vagystes, už amoralų elgesį. Ar mums bus reikalingi šitie žmonės? Turbūt ne. Mes ir ateityje su jais kovosime. 18 procentų - dėl etatų mažinimo, 13 procentų - pensininkų. Štai kokia struktūra šitų žmonių. Kiek atleidžiama iš darbo už darbo drausmės pažeidimus? Trylika, keturiolika tūkstančių. Kiek atleidžiama pačiam prašant? 50-60 tūkstančių, o kreipiasi į teismą 300 - maždaug du procentai. Aš daugiau dabar pasakyti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutėlę. Prašau deputatą Z.Juknevičių.
Z.JUKNEVIČIUS. Manęs nepatenkina gerbiamojo J.Sinkevičiaus aiškinimas, tuo labiau kad jis pats pasakė: aš tos bylos nenagrinėjau, bet ją komentuoja. Konkrečiai dėl Januškevičiaus iš Kauno. Aš, matyt, geriau žinau tą bylą, kadangi dar dirbant prokuratūroje teko ir skundą nagrinėti, bet jūs nepaminėjote, kad buvo Respublikos prokuroro pavaduotojo protestas dėl to. Manau, kad kaip kandidatui į Aukščiausiąjį teismą negalima komentuoti, konstatuoti, kad viskas ten buvo taip, kaip nustatė teismas pirmąja instancija. Juk jeigu mes sutinkame, kad egzistuoja visos teisminės instancijos iki pat plenumo...
PIRMININKAS. Ar, deputate Z.Juknevičiau, jūs pateikiate klausimą?
Z.JUKNEVIČIUS. Aš tiesiog nesutinku, tai klaidina Tarybą.
PIRMININKAS. Vėliau, be abejo, jūs galėsite tai pasakyti, bet dabar dar turėjo būti papildomi klausimai, o po to, jeigu reikės, dar ir replikos.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai toks klausimas būtų - jums lyg ir nebuvo klausimo dėl Januškevičiaus bylos, kodėl jūs taip pakomentavote, kad ten sprendimai teisingi?
J.SINKEVIČIUS. Aš, komentavau tai, ką supratau iš jo skundo. Pačios bylos aš vakar, perskaitęs skundą, neturėjau galimybės surasti, nes ten nėra tiek duomenų, kad ją galima būtų surasti, nėra nei metų, kada nagrinėta, nei koks teismas nagrinėjo, nei kokios teisminės instancijos.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerai, bet nereikia komentuoti taip, lyg viskas teisingai.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti tarpusavyje.
J.SINKEVIČIUS. Aš komentavau tai, ką supratau iš skundo, daugiau aš negaliu komentuoti.
PIRMININKAS. Deputato K.Uokos klausimas. Ačiū pretendentui, prašom paskutinę repliką. Ar jūs dar norite? Prašom paklausti.
R.VALATKA. Gerbiamasis J.Sinkevičiau, ar jūs tas pats teisėjas J.Sinkevičius, kuris prieš 2,5 metų nuteisė ,,Komjaunimo tiesą", konkrečiai žurnalistę Rimą Razmislevičiūtę civilinėje byloje su profesinės technikos mokyklos direktoriumi?
J.SINKEVIČIUS. Ne, aš toje byloje jokio sprendimo nepriiminėjau.
PIRMININKAS. Ačiū pretendentui. Prašom, deputate K.Uoka, repliką ir balsuosim.
K.UOKA. Labai gerai įsiminiau piliečio Januškevičiaus bylą, nes kai mane išrinko TSRS liaudies deputatu, tai buvo pirmasis mano reikalas, kur aš tarpininkavau, ir mačiau, kad pagal testamentą skirtas namas ne jam, tačiau testamentas surašytas vieną dieną po motinos mirties, Taip, kad...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą K.Motieką. Paskui pabaigai dar Teisinės sistemos komisijos pirmininkas deputatas J.Prapiestis. Prašom.
K.MOTIEKA. Aš labai atsiprašau, kad antrą kartą, bet žinote, tokie priekaištai, kuriuos teko išgirsti čia iš gerbiamųjų deputatų pusės - ar teisingai, ar neteisingai byla išnagrinėta, arba balsuosiu, arba nebalsuosiu, čia balsuok nebalsavęs, bet tai visiškai kitas klausimas. Žinote, savo pasisakymuose mes nukrypstame, ir jau dabar krypstame į labai neteisingą padėtį. Tam, kad išspręstume, ar byla teisingai išspręsta, ar neteisingai, reikia pasėdėti ne vieną ir ne dvi dienas, reikia gerai galvą pasukti, o dabar sprendžiame tik iš to, patenkintas ar nepatenkintas ieškinys, ir patenkintas ar nepatenkintas protestas. Tai būtų visiškai neteisinga. Jeigu reikalauja deputatai, kad bylos būtų patikrintos, tai - kitas klausimas, galima reikalauti, prašyti atidėti tą klausimą ir patikrinti bylas. Šiandien nė vieno rimto argumento, atsiprašau, net ir gerbiamojo deputato Z.Juknevičiaus pasisakyme aš neišgirdau. Sako, kaip jūs galite komentuoti bylą, jeigu jūs nežinote, ar tas sprendimas bus užprotestuotas, ar nebus. Lygiai to paties galima paklausti gerbiamąjį deputatą. Iš kur jis žino, ar bus užprotestuotas, ar nebus užprotestuotas? O galų gale kaip bus išspręstas tas protestas? Man atrodo, kad mes naudojame tokius metodus, kurie buvo prieš penketą šešetą metų ir baigė jau egzistuoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis K.Motieka, jūs truputį iškreipėte mano pasisakymą. Aš nesakiau - kaip jūs galite komentuoti, jeigu jis bus užprotestuotas. Aš sakiau - kaip jūs galite komentuoti, jeigu jūs nenagrinėjote bylos? 0 jūs komentuojate, kad ten viskas teisinga. Aš tai sakiau, galiu pakartoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai! Nutraukiu diskusiją, žodis deputatui J.Prapiesčiui.
K.MOTIEKA. Galima atsakyti, ar ne?
PIRMININKAS. Ne.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai! Aš kalbėsiu labai trumpai ir reikalo nepagadinsiu, nes jau visi galvoja apie balsavimą, bet kadangi buvo toks klausimas, ką komisija veikė su visa šita korespondencija, tai aš trumpai paaiškinsiu. Komisija visą šitą korespondenciją žiūrėjo, ir neduok Dieve kam nors iš jūsų patekti į mūsų komisijos posėdį, kai mes tuos kandidatus į teisėjus tikrinome įvairiais būdais. Susipažinome su ta medžiaga, ją matė ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas, tačiau nereikia pamiršti, kad vis dėlto nei komisija, nei Aukščiausioji Taryba, kaip sakė gerbiamasis pirmininko pavaduotojas, neturi teisės peržiūrėti teismo sprendimų, nuosprendžių. Ir jeigu per tiek laiko, kada Lietuva laisva, šitie sprendimai, nuosprendžiai, nebuvo užprotestuoti, panaikinti Aukščiausiojo teismo, neįsikišo prokuroras, tai pagaliau kuo tada mes tikime? Tik patys savimi, taip? Mes patys kompetentingi spręsti absoliučiai viską, o visi kiti kažkokie priekvaišos aplink arba visi pasiruošę išduoti. Taigi man atrodo, kad vis dėlto tokie kaltinimai, dėl ko aš ir prašiau, kad išjungtų transliaciją, nes aš žinojau, kad kai išeis su laiškais, kuriuose yra tie teisėjai visais žodžiais dergiami, tai kaip jie apskritai galės dirbti ir kaip mes prisiviliosim juos į tą darbą. Negalvokite, kad čia labai geras darbas, ypač tiems, kurie važiuoja iš rajonų. Įsikurkite jūs dabar šiais laikais Vilniuje. Man atrodo, kad jūs norite to ar nenorite, tačiau faktiškai iškyla teisinio mūsų deputatų švietimo problema. Kodėl? Todėl, kad gana dažnai girdisi nepatenkinti balsai, kritikuojami teisininkai ir mūsų komisija. Sakoma, nekompetentingi teisininkai, nes teisininkai paėmė ir išaiškino įstatymą taip, koks yra tas įstatymas, o ne taip, kaip kas norėtų. Kažkodėl pritrūkstame drąsos duoti atkirtį tokiems teiginiams. Net ir tie žmonės, kurie pretenduoja į postus, kur reikės žiūrėti, kaip vykdomi įstatymai, daro tokias klaidas, todėl aš drįstu jums, gerbiamieji deputatai, pasakyti, kad teisės fakultetas ne vieną kartą prašė perduoti, teisininkų draugija taip pat, kad jūs galbūt neįsižeisite, jeigu, radę laiko, išklausysime kokį kursą paskaitų. Pavyzdžiui, tokį - įstatymų kūrimo procesų problemos. Tada mes labiau vieni kitus suprasime, bus lengvesnis ir mūsų darbas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom taupyti laiką.
J.PRAPIESTIS. Jau baigiu. Vieną pavyzdėlį mūsų tokio teisinio išprusimo Taryba parodė, kada buvo pateiktas klausimas A.Jarackaitei. Klausimas visai normalus - kaip jūs taip greitai padarėte tokią karjerą? Tai kaip jūs supratote, gerbiamieji, balsavusieji prieš ją? Gerai, kad išjungtas radijas, faktiškai jūs priėmėte ją kaip nerimtą moterį. Tik taip galima vertinti. Taigi aš dabar šiek tiek kartojuosi. Kartojuosi dabar ta prasme, kad vis dėlto teismas yra tam, kad vienas liktų nepatenkintas. Ir aš labai stebiuosi, kad mes gavome mažai skundų. Čia šiame aplankale faktiškai penki-šeši skundai. Taip pat labai apgailestauju, kad gerbiamasis K.Uoka mums skundų neatidavė, laikė, matyt, pačiai pabaigai, lyg pritrenkti kažką norėdamas. Mes tą medžiagą apie žmogų, kurį minėjo ir gerbiamasis Z.Juknevičius, gavome tik užvakar, kada mes galime patikrinti? Ar tai nežlugdymas teisėjų rinkimų? Taigi aš manau, kad vis dėlto gal užteks jau kalbėti apie teisėjus ir teisininkus, apskritai apie teisę, todėl kviečiu balsuoti, kadangi tikrinti žmonės ir komisijoje, ir kvalifikaciniu pobūdžiu, ir profesiniu pobūdžiu. Mes klausėme ne tik to, ar atsidavę Lietuvai, bet žiūrėjome, kaip išmano savo darbą. Todėl siūlau balsuoti už juos.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis J.Prapiesti, aš pritariu tamstos pasisakymui, ir kaip tik tai man padės apsispręsti balsuojant už pateiktas kandidatūras, bet vis dėlto, nelaikykite tai humoru, aš noriu paklausti - jūs sakote, kad tikrinote įvairiais metodais, įvairiomis priemonėmis. Ar tai buvo fizinės kažkokios priemonės, ar kitokios, ar su aparatūra?
PIRMININKAS. Galite neatsakyti, deputatas Č.Juršėnas juokauja, prašom deputatą R.Rudzį.
J.PRAPIESTIS. Teisinėmis priemonėmis tikrinome, kiek leidžia įstatymas.
R.RUDZYS. Laba diena, aš nejuokausiu. Aš neatsistebiu deputato A.A.Abišalos tolerancija. Vakar jis nuvijo nuo mikrofono Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį B.Kuzmicką.
PIRMININKAS. O dabar kitą. Prašom klausti.
R.RUDZYS. Taigi mano klausimas. Ar visa tai buvo svarstyta Prezidiume, kadangi dienotvarkėje mes skaitome, kad teisėjus gerbiamasis M.Lošys pristato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu. Taigi ar šita medžiaga buvo svarstyta Prezidiume, ir ar gerbiamasis K.Motieka į tai atsakys? Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, jeigu jus būtumėte buvęs priešpietiniame posėdyje, tai jūs būtumėte girdėjęs, kad Prezidiumas svarstė šitą medžiagą.
R.RUDZYS. Aš girdėjau per radiją priešpietinį posėdį, gerbiamojo K.Motiekos visą kalbą išklausiau labai įdėmiai, nuo pat pradžios iki pabaigos. Jūs jos nepertraukėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš iš tikrųjų prašyčiau jūsų akivaizdoje deputato R.Rudzio baigti daryti juokus iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžio. Prašom deputatą K.Uoką.
R.RUDZYS. Aš to ir nedarau, aš reikalauju jūsų atsiprašymo. Aš normaliai paklausiau, ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu bus į šitas pastabas sureaguota?
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Motieka atsakys i jūsų klausimą po to, kai liks laisva tribūna.
R.RUDZYS. Taigi aš ir klausiau ne jūsų, o deputato K.Motiekos.
PIRMININKAS. Būtent aš tą jums ir aiškinu, kad deputatas K.Motieka atsakys į jūsų klausimą, kai liks laisva tribūna, kai atsakys deputatas J.Prapiestis į jam skirtus klausimus. Deputatas K.Uoka.
K.UOKA. Aš prašyčiau gerbiamąjį J.Prapiestį paaiškinti. Juk aš nieko nepasakiau tokio, kas leistų suabejoti gerbiamojo J.Sinkevičiaus kompetencija kaip teisininko, niekur nesuabejojau ir balsavau už daugelį kandidatų, kuriuos pateikė gerbiamasis Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Tačiau kai aš gaunu vienos kandidatūros atžvilgiu tiek daug skundų, tai aš galiu moraliai paprašyti kitos kandidatūros.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu paaiškinti, kad teisėje yra tokie vadinamieji menamieji klausimai, ir jeigu žmogus, gavęs vieną kitą laišką, kuriame tas žmogus įvairiais žodžiais kritikuojamas, tai skaitymas ne esmės, o skaitymas tokių faktų faktiškai nuteikia publiką balsuoti prieš. Taigi man atrodo, kad vis dėlto pateikiant informaciją, reikia galvoti apie esmę, galvoti, kad ši informacija gali nepasitvirtinti, todėl prašom tokius dalykus atsargiau daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputate K.Motieka, prašom atsakyti į deputato R.Rudžio klausimą.
K.MOTIEKA. Aš dėkingas už gynybą, bet man ji nereikalinga. Aš norėjau pasakyti, kad Prezidiumas nešvaisto medžiagų, Prezidiumas išklauso komisijų atstovus ir tuos asmenis, kurie tas medžiagas tyrė, svarstė ir pranešė. 0 kad Prezidiumas svarstytų konkretų skundą ar pareiškimą, ar atsiliepimą, tai to nebūna ir tiek, kiek buvo pranešta, Prezidiumas žinojo, ir aš savo nuomonės nekeičiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Prašom. Ar jūs dėl gerbiamojo Rimo Andrikio balsavimo motyvų?
K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėl kurios kandidatūros?
K.ANTANAVIČIUS. Nė dėl vienos, bendrai.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Čia nuskambėjo taip, kad jeigu mes turime kažkokių įtarimų ar kaltinimų, kurie nėra patikrinti, tai, vadinasi, būtų negerai kaip nors galvoti. Aš norėčiau atsiprašyti gerbiamųjų pretendentų į Aukščiausiojo teismo narius ir atkreipti mūsų visų dėmesį, kad mes renkame ne paprastus teisėjus, o Aukščiausiojo teismo teisėjus. Todėl, jeigu turime nors šešėlį abejonių, mes turėtume balsuoti prieš, nes skiriame, galima sakyti, į šventuosius, kurie vykdys Lietuvoje patį aukščiausią teisingumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galima pridurti prie jūsų, kad dešimčiai metų?
BALSAS IŠ SALĖS. Tik du sakinius. Pirma, mes neatkreipėme dėmesio štai į ką. Mums kyla abejonės dėl kai kurių bylų, kurios čia sudaro vienetus. Aukščiausiojo teismo nariai nagrinėja civilines bylas ne dešimtimis, ne šimtais, o tūkstančiais. Taigi aš norėčiau pamąstyti, koks procentas tų, dėl kurių kilo abejonės. Ir antra, aš negaliu jokiu būdu sutikti, kad mes, remdamiesi abejonėmis, galime balsuoti prieš. Mes galime balsuoti, tik remdamiesi faktais ir įrodymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Jeigu jau pradėjau teisės pamokas, tai dar vieną pastabėlę. Teisėje yra toks principas: bet kuris abejojimas aiškinamas teisiamojo, kaltinamojo naudai.
PIRMININKAS. Bet juk mes šitų žmonių nekaltiname ir neteisiame. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad teisėjas Rimas Andrikis būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju? Kas už, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 82.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom nuleisti, kas balsavo už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Atsiprašau, prašom atidžiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Atsiprašau, 3.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakelti, kas prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 15.
PIRMININKAS. Kvorumas yra. Balsų dauguma Rimas Andrikis išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai) Kas už tai, kad teisėjas Vaclovas Blažys būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 82.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 10.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Vaclovas Blažys išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai) Kas už tai, kad teisėjas Vytautas Greičius būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 81.
PIRMININKAS. Kas prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 13.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Vytautas Greičius išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai) Kas už tai, kad Audronė Jarackaitė būtų išrinkta Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėja?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 72. Labai prašom aukščiau pakelti mandatus ir ilgiau palaikyti.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 19.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Audronė Jarackaitė išrinkta Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėja. (Plojimai) Kas už tai, kad teisėjas Jonas Riepšas būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 69.
PIRMININKAS. Kas prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 15.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Jonas Riepšas išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai) Kas už tai, kad Juozas Sinkevičius būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 18.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 35.
PIRMININKAS. Balsavime dalyvavo 94 deputatai. Kvorumas yra. Pakankamos balsų daugumos gerbiamasis Juozas Sinkevičius nesurinko ir Aukščiausiojo teismo teisėju nėra išrinktas. Kas už tai, kas Artūras Šumskas būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 22.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Artūras Šumskas išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai) Kas už tai, kad Vincas Verseckas būtų išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 90.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 6.
PIRMININKAS. Balsų dauguma Vincas Verseckas išrinktas Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, prašom išklausyti nutarimo projektą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Dėl Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjų išrinkimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: išrinkti Rimą Andrikį, Vaclovą Blažį, Vytautą Greičių, Audronę Jarackaitę, Joną Riepšą, Artūrą Šumską ir Vincą Versecką Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjais". Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 92.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 6.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Klausimas baigtas. Kitas klausimas - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus rinkimai.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau.
TAS PATS BALSAS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, nors post factum, bet norėčiau priminti vieną dalyką. Svarstant gerbiamojo J.Sinkevičiaus kandidatūrą, jeigu jūs atsimenate, tribūnoje deputatas J.Jurgelis buvo pasiūlęs šio klausimo, tiksliau, šios kandidatūros iš viso netvirtinti. Mes tai, labai atsiprašau, bet pražiopsojome ir aš dabar nežinau, kaip reikėtų mums elgtis.
PIRMININKAS. Aš irgi atsiprašau, kad pražiopsojau, prisiimu kaltę. Iš tiesų toks pasiūlymas buvo ir dėl jo reikėjo balsuoti. Galbūt mes galėtume išsisukti iš šio klausimo tokiu būdu. Tiesiog sutartume, turėdami praktiką, kadangi gerbiamasis J. Sinkevičius buvo pirmą kartą pristatytas, jeigu Aukščiausiasis teismas nuspręs, kad galima jį pristatyti dar kartą, tada mes kaip ir kitų neatmestume iš karto, iš anksto. Ar sutiktų Aukščiausiosios Tarybos deputatai, prisimindami, kad aš iš tiesų padariau klaidą ir nepasiūliau balsuoti dėl gerbiamojo J.Jurgelio pasiūlymo? Manau, kad dauguma, tikiuosi, dauguma sutinka, palengvindama mano dalią. Labai ačiū. Gerbiamieji deputatai, man teisingai priminė, kad teisėjai turi duoti priesaiką. Aš tikiuosi, kad galėtume tą priesaiką išklausyti dabar, o ne, sakysim, prieš posėdžio pabaigą ar dar kada nors. Sutinkate? Prašom tada Aukščiausiojo teismo pirmininką į tribūną, teisėjus į įprastą priesaikai vietą. Mes pasitrauksime, kad netrukdytume, ir priimsime priesaiką. Skelbiu, kad uždaras posėdis baigėsi. Toliau posėdis tęsiasi kaip atviras. Tai reikalinga tam, kad televizija galėtų nufilmuoti ir parodyti šiandien per ,,Panoramą".
ATVIRAS POSĖDIS
M.LOŠYS. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų priesaika. Aš, Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėjas Rimas Andrikis, Vadovas Blažys, Audronė Jarackaitė, Jonas Algirdas Riepšas, Artūras Šumskas, Vytautas Greičius, Vincas Verseckas prisiekiu, kad, vykdydamas teisingumą, tiksliai laikysiuos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Respublikos įstatymų, sieksiu, kad būtų įgyvendinamos piliečių teisės ir laisvės, visų žmonių ir organizacijų lygybė prieš įstatymą, būsiu visada teisingas ir humaniškas, ištikimas šiai priesaikai. Ačiū. Dabar prašau prieikite po vieną pasirašyti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Trečiasis klausimas - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus rinkimai. Prašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį į tribūną.
V.Landsbergio pranešimas dėl LR valstybės kontrolieriaus paskyrimo. Diskusijos
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Kurdami mūsų valstybės organizacines struktūras, pereiname prie realaus valstybės kontrolės kūrimo. Priėmę įstatymą turime skirti pareigūnus ir šiandien turėtume paskirti ir tvirtinti valstybės kontrolierių, Valstybės kontrolės departamento viršininką ar direktorių. Aš noriu jums pasiutyti patvirtinti šioms pareigoms Kazimierą Uoką. Jis yra Aukščiausiosios Tarybos deputatas, gimęs, augęs ir vidurinį mokslą baigęs Kaune, po to 17 metų dirbęs darbininku. Tuo metu baigė Vilniaus universitetą neakivaizdiniu būdu, yra istorikas. Po to studijavo taikomąją sociologiją kaip aspirantas Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Įsitraukęs į labai aktyvią politinę veiklą, į visuomeninį gyvenimą per pastaruosius dvejus metus disertacijos apie darbininkijos pilietinį aktyvumą nėra spėjęs baigti. Tikėkimės, kad kada nors suras laiko baigti. Mes jį žinome taip pat kaip Lietuvos darbininkų judėjimo veikėją ir Darbininkų sąjungos pirmininką, galima sakyti, tos sąjungos iniciatorių, daug nuveikusį suaktyvinant Lietuvos darbininkiją. Toje veikloje, kuri prasidėjo dar prieš paskelbiant pertvarką Tarybų Sąjungoje, vienas iš jo veiklos barų buvo priešinimasis valstybės lėšų grobstymui. Mes tai esame matę taip pat jo, kaip deputato, veikloje, o dar anksčiau - ir kaip Sąjūdžio dalyvio ir Sąjūdžio veikėjo veikloje. Manau, kad tai yra tinkamas asmuo - ir pagal savo biografiją, kurios kai kuriuos bruožus jums priminiau, ir pagal savo būdą, atkaklų būdą. Vargu ar kas galėta jį palenkti ar papirkti. Tokio žmogaus reikia šitoms pareigoms. Ypač dabar. Kalbėjau su juo. Žinau, kad yra pasiryžęs. Turi savo planų, kaip sukurti, kaip reorganizuoti ir kurti visą valstybės kontrolės sistemą ir siūlau jums patvirtinti šią kandidatūrą. Galiu pridurti, kad keturios komisijos yra pasisakiusios už tą kandidatūrą, tai - Valstybės atkūrimo, Piliečių teisių, Užsienio reikalų, Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos. Yra buvę daugiau, konkrečiai du kandidatai. Žinau, kad viena kita komisija buvo pasisakiusios už kitą kandidatą. Aš nežiūrėjau į jas kaip į alternatyvias. Jeigu po vieną jos butų buvusios, aš būčiau visiškai pritaręs ir vienai, ir kitai. Bet dabar siūlau jums tą, kurią įvardinau - Kazimierą Uoką.
PIRMININKAS. Ar kas nors norite paklausti? Ačiū. Nėra norinčių. Prašau Mandatų ir etikos komisijos pirmininką.
A.SAKALAS. Mūsų komisija kandidatūros nėra svarsčiusi. Iš principo galiu pasakyti tik savo nuomonę ir Mandatų komisijos bendrą nuostatą. Mandatų komisija labai skeptiškai žiūri, jeigu kuris nors deputatas išeina į vyriausybines pareigas. Tačiau Mandatų komisija niekada nebuvo prieš gerbiamąjį K.Uoką, aš asmeniškai taip pat, ir jeigu mums būtų leista turėti dar 15 minučių laiko per šitą pertrauką, manau, kad Mandatų komisija susirinktų ir apsvarstytų šitą atvejį. 0 šiaip, aš sakau, jokių pretenzijų gerbiamajam K.Uokai neturiu. Mane tik neramina tai, kad mūsų, deputatų, korpusas labai sparčiai tirpsta. Ačiū.
PIRMININKAS. Valstybės atkūrimo komisijos pirmininkas deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Mūsų komisija yra svarsčiusi kandidatūrą. Suprantame, koks žmogus reikalingas toms pareigoms, ir pritariama Kazimiero Uokos kandidatūrai. Gal tik gerbiamąjį deputatą A.Sakalą norėčiau pataisyti, kad tai nėra vyriausybinės pareigos, o yra valstybinės pareigos. Tai yra skirtumas, skiriasi ir įgaliojimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar iš komisijų pirmininkų nori kalbėti? Prašau deputatą S.Pečeliūną, paskui deputatą A.Rudį.
S.PEČELIŪNAS. Krašto apsaugos komisija nagrinėjo šitą klausimą ir pritarė Pirmininko pasiūlytai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Biudžeto komisija nagrinėjo šitą klausimą ir priėjo prie vieningos nuomonės, kad vis dėlto reikia baigti išėjimo į valdžią procesą. Į bet kurią, ar valstybinę, ar vyriausybinę valdžią, todėl vieningai pasisakė apskritai prieš naujų kandidatūrų iškėlimą. 0 jeigu pasirinkimas, tai čia kitas sprendimas, jis neturi dabar prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar komisijų pirmininkai turi pasisakymų? Deputatas A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Socialinių reikalų komisija svarstė gerbiamojo K.Uokos kandidatūrą. Deja, reikia pasakyti pastabą, kad mes neturėjome oficialių žinių, kad jis bus būtent ta kandidatūra, sužinojome neoficialiai, iš neoficialių šaltinių. Taigi sekantį kartą būtų geriau ne prieš tris valandas sužinoti, kas bus būtent šita kandidatūra ir oficialiai kad būtų pranešta. Mūsų komisija svarstė ir balsų dauguma pasisakė už gerbiamojo K.Uokos kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Kai ką jau pasakė gerbiamasis A.Šimėnas. Mūsų komisijos nuomone, šitose pareigose, be abejo, tokio principingumo, tokio atkaklumo, tokio tvirtumo žmogaus, koks yra gerbiamasis K.Uoka - reikia. Tačiau prie viso šito reikia dar ir atitinkamų žinių. Galbūt pirmenybę reikėtų atiduoti teisininkui arba ekonomistui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą V.Čepaitį, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininką.
V.ČEPAITIS. Mūsų komisija dauguma balsų taip pat pasisakė už gerbiamąjį K.Uoką. Aš asmeniškai manau, kad šitame taip svarbiame Lietuvai poste reikalingas žmogus, kuris jau ir per šituos pastaruosius metus Sąjūdyje parodė savo principingumą ir kuriam mes galėtume šitas pareigas patikėti. Mes jau esame susidūrę su tuo faktu, kad priiminėjome į labai svarbius postus žmones iš senų struktūrų, atrodytų, profesionalus, tačiau dabar, ypač šiomis sunkiomis blokados sąlygomis, kai kurie jų ne iki galo, kaip man atrodo, parodė savo principingumą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas - Savivaldybių reikalų komisija.
S.KROPAS. Mūsų komisijoje, deja, taip pat preliminariai buvo svarstyta, kadangi oficialiai nebuvo pateikta kandidatūra. Iš viso komisija buvo palanki deputatui, bet didžioji dalis komisijos narių taip pat griežtai pasisakė prieš tolesnį deputatų išėjimą į valdžios struktūras.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius - Ekonomikos komisija.
G.VAGNORIUS. Aš savo vardu, tikėdamasis, kad Kazimieras Uoka bus išrinktas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, jeigu savo vardu, tai aš prašau jus užsirašyti vėliau kalbėti. Kol kas komisijų išvados. Daugiau komisijų išvadų nėra? Prašom deputatą K.Uoką - pretendentą į valstybės kontrolieriaus postą, į tribūną.
Kandidato į LR valstybės kontrolieriaus postą K.Uokos kalba ir atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos
K.UOKA. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke! Drįstu pretenduoti į šitą postą, argumentuodamas tik vienu - suprasdamas, kaip tai labai svarbu šiandien Lietuvai. Mūsų ūkyje vyksta didžiulė pertvarka. Vyksta ji jau kelerius metus be visiškos kontrolės. Faktiškai per tuos Sąjūdžio metus, o ir keletą metų atgal, kas norėjo mūsų ūkyje, tas tą darė. Jokios kontrolės nebuvo ir drįstu pretenduoti į šitą postą tik todėl, kad jaučiuosi galįs suformuoti principingą, patikimą, visuomenės pasitikėjimą turintį valstybės kontrolės aparatą. Apie kadrų parinkimo principus aš truputį pakalbėsiu, nes ta sritis man yra artima nuo kokių 1983 metų. Kariavau labai sunkiomis sąlygomis. Paskui sąlygos vis lengvėjo. Ir dabar manau, kad galėčiau būti naudingas Lietuvai šiuo požiūriu.
Aišku, teisinio išsilavinimo man gali pritrūkti, bet dar nesu senas. Galiu ir pasimokyti. Pasinaudoti ir gerbiamojo J.Prapiesčio pasiūlyta galimybe, be to, yra galimybė pasirinkti pavaduotojus teisininkus, ekonomistus. O tą būtinai ir darysiu. Bent jau vienas pavaduotojas tikrai bus finansų specialistas, ne iš deputatų. Jau ir konkrečią kandidatūrą lyg ir turėčiau, jeigu būčiau išrinktas. Deja, iš finansų specialistų tarp Sąjūdžio aktyvistų kaip ir nežinau žmonių Lietuvoje, tačiau iš ekonomistų tokių žmonių žinau ir bandysiu siūlyti. Teisininkų taip pat atsirastų kam siūlyti. Taip kad visi pavaduotojai bus, manau, kompetentingi.
Šiuo sunkiu Lietuvai laiku, kiek teko patirti iš paprastų žmonių kaime, mieste (mieste ypač gerai žinau darbininkijos nuotaikas) Lietuvos žmonės gali iškęsti labai daug. Net ir šitą blokadą gali dar ne vieną mėnesį kęsti, jeigu tektų. Bet štai iš socialinio teisingumo pusės mes esame labiausiai pažeidžiami, nes žmogui lengva kentėti, kai žinoma, kad tai yra valstybės ateičiai, visuomenės ateičiai, tautos ateičiai. Tačiau kai žinai, kad kažkas grobsto, kažkas naudojasi tautos sunkmečiu, tada labai sunku kentėti tuos vargus. Tai yra dar vienas motyvas, dėl kurio visą kitą deputatinę veiklą tarsi ir aukoju vienakryptei veiklai.
Tokie būtų mano trumpi motyvai. Na, o jeigu paklaustumėte, kaip aš planuočiau, įsivaizduočiau Valstybės kontrolės aparatą, tai iš pradžių būtų minimumas. Tikrai nenorėčiau, kad tas aparatas išsiplėstų, bent jau pirmuoju etapu ne daugiau negu šimtas žmonių. Kiekviename rajone būtų operatyvinis darbuotojas ir kokiems trims dviems rajonams būtų valstybės kontrolierius, kuriuos jūs čia tvirtinsite. Tai būtų trims rajonams keturi žmonės. Tai būtų pats minimaliausias skaičius. Galite paklausti, kaip jie susitvarkys su darbu? Valstybės kontrolės departamento įstatymas numato galimybę tartis su įstaigomis, organizacijomis, visuomeninėmis organizacijomis, ekspertais, deleguoti jiems teisę savivaldybėms kontroliuoti. Jeigu Biudžeto komisija pritartų, jeigu būtų pakankamai pinigų, tai, būdami specialistai, tie operatyviniai darbuotojai galėtų plačiai naudotis šita teise. Svarbu, kad jie turėtų visuomenės pasitikėjimą, ir bent jau valstybės kontrolieriai, kurių būtų 20, o gal truputį daugiau, apytikriai 150 tūkstančių gyventojų - vienas valstybės kontrolierius, jie turėtų būti renkami viešai, dalyvaujant visoms suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms, partijoms konkurso keliu. Komisija turi būti autoritetinga ir tik tokiu būdu mes atstatysime valstybės kontrolės autoritetą. Na, o operatyvinius darbuotojus valstybės kontrolieriai, išrinkti visuomenės, organizacijų, partijų, patvirtinti čia, Aukščiausiojoje Taryboje, galbūt galėtų skirti, jau vadovaudamiesi būtent kompetencijos principu. Susidarytų apie 100 žmonių, neskaitant centrinio aparato Vilniuje. O centrinis aparatas bus formuojamas pagal atitinkamus poreikius kontrolės rūšims, atitinkamai skyrių gali būti. Jeigu pasirodytų, kad to per maža, tada kreipčiausi į jus. Valstybės kontrolės departamento įstatymas numato, kad dažnai reikės bendrauti su jumis. Pranešinėti apie kontrolės rezultatus, apie sumanymus, apie pastebėtus trūkumus. Prašyčiau truputį išplėsti, valstybė tarsi ir pamatuos, ką geriau išlaikyti: ar truputį didinti Valstybės kontrolės aparatą ir iš to gauti, sutaupyti daug lėšų, ar kitu keliu eiti. Bet nemanyčiau, kad aparatas turėtų viršyti 200 žmonių. Šis aparatas turėtų rodyti taupumo, sąžiningumo ir apskritai valstybinės tvarkos pavyzdį.
Jeigu manęs paklaustumėte apie buvusį liaudies kontrolės aparatą, tai jau nemažai į jį esu įsižiūrėjęs per tuos 45 pastaruosius metus. Kai kurie darbuotojai iš to aparato tikrai sąžiningai bendradarbiavo su visuomeninėmis organizacijomis, kurios atsirado pastaraisiais metais, ne tik su Sąjūdžiu, nebūtinai su Sąjūdžiu. Buvo galima socialinį teisingumą vykdyti, valstybės lėšas taupyti ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, visiškai nebūtinai su Sąjūdžiu. Tokių žmonių aš žinau bent dešimtį Lietuvoje, Deja, ne daugiau. Visas likęs aparatas, turėdamas visas galimybes, kompetenciją, specialistus, kažkodėl to noro ir aktyvumo neparodė. Ir aš manau, kad čia pritrūko tokio pilietinio aktyvumo, skaudėjimo dėl valstybės turto. O aš tą esu giliai išgyvenęs - būdamas darbininku dėl to labiausiai pergyvendavau, kad viskas labai neracionaliai organizuojama, tvarkoma ir vykdoma. Turiu socialinės psichologijos žinių. Iš taikomosios sociologijos, sakysim, vidutinę kvalifikaciją ir manyčiau, kad mano humanitarinės žinios čia tiktų, papildant specialistų žinias kitose srityse.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome, jeigu norėtumėte ko nors paklausti.
V.ŠADREIKA. Jūs buvote aspirantas. Šia tema jūsų disertacija - socialinis darbininkų klasės aktyvumas. Prašau pasakykite, Jūs skelbėte mokslinių straipsnių iš savo disertacijos, ar ne?
K.UOKA. Esu paskelbęs keletą straipsnių. Vienas daugiau sėkmingas, kitas mažiau sėkmingas. Bet publicistikos straipsnių daugiau esu paskelbęs nuo 1980 metų.
V.ŠADREIKA. Prašau pasakykite, tie straipsniai, kurie paskelbti moksliniuose žurnaluose, tai jūsų rašyti, taip?
K.UOKA. Rašyti mano, bet Maskvoje vienas straipsnis išspausdintas netiksliai ir uždelsus vos ne du metus.
G.RAMONAS. Gerbiamasis K.Uoka, jūs savo įžanginėje kalboje daugiausia minėjote valstybės kontrolės aparato formavimo reikmę. Aš norėčiau truputį gilesnio jūsų požiūrio į valstybės kontrolės koncepciją ir į valstybės kontrolieriaus funkcijas. Ačiū.
K.UOKA. Kaip žinote, svarstant Valstybės kontrolės įstatymą, buvo ilgokai ginčijamasi dėl įstatymo pavadinimo. Ir nutarta iki rugsėjo 15 dienos paruošti Valstybės kontrolės įstatymą, kur daugelis konceptualių dalykų dar bus permąstyta ir tai priklauso Aukščiausiosios Tarybos komisijoms ir jūsų kompetencijai. Šiuo įstatymu, dabar galiojančiu, apsiribota tik finansine, ekonomine, efektyvumo kontrolę ir iš pradžių, ko gero, tai ir gerai. Ateityje gali jūsų valia konceptualūs dalykai truputį kisti. Būtent gali būti sujungtos kai kurios kontrolės rūšys ir iš vyriausybinio sektoriaus, ir galbūt iš kitur. Jos tiksliai nusakytos įstatymo 14 straipsnyje. Nieko čia negalima išsigalvoti.
E.GRAKAUSKAS. Pratęsdamas deputato A.Sakalo mintį, norėčiau tiesiai šviesiai paklausti jeigu būsite išrinktas valstybės kontrolieriumi, ar atsisakysite deputatystės?
K.UOKA. Aš nežinau, kaip eisis Aukščiausiosios Tarybos darbo reglamentas. Bet šiuo metu...
E.GRAKAUSKAS. Jūsų pozicija, nepriklausomai nuo reglamento?
K.UOKA. Norėčiau neatsisakyti. Bet jeigu jūs nuspręsite, kad Aukščiausiosios Tarybos reglamentas keisis ta linkme, tai nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamąjį V.P.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs žiūrite į tokios integruotos valstybinės funkcijos įjungimą į jūsų departamentą kaip higieninė priežiūra, kuri savyje jungia ir darbo apsaugą, ir gyvenimo standartus, ir higieninius standartus bei saugumą tiek gamybinėje, tiek socialinėje infrastruktūroje, nes tos sferos tampriai susijusios.
K.UOKA. Jeigu laikysimės koncepcijos, kad sveikata yra visuomenės turtas, valstybės turtas, tai šios kontrolės rūšys, šie kontrolės objektai turėtų priklausyti Valstybės kontrolės departamentui, bet tai būtų nusakyta jau nebe šiuo įstatymu, o rugsėjo 15 dienai ruošiamu įstatymu ir tada galbūt ne tik šios funkcijos gali būti prijungtos.
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis pretendente, jūs jau paminėjote, kad turite kaip ir pasirinkęs savo pavaduotojais ekonomistus ir finansistus. Mane konkrečiai domintų, ką jūs galvojate siūlyti į tuos pavaduotojų postus?
K.UOKA. Ankstoka, nes aš pats apie būsimą mano kandidatūros siūlymą sužinojau tik vakar, o vieną specialistą iš finansų srities esu gerai įsižiūrėjęs. Man labai patiko jo kompetencija svarstant Valstybės kontrolės departamento įstatymą. Galbūt leiskite neminėti kol kas pavardės, nežinau, ar būsiu išrinktas. Tai būtų nekorektiška to žmogaus atžvilgiu.
PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Pangonį.
J.PANGONIS. Jūs minėjote, kad iš viso esamo liaudies kontrolės aparato jūs žinote tik apie 10 tinkamų žmonių, kurie galėtų tęsti tą darbą, aišku, kitomis kryptimis. Kaip jūs manote, kur jūs surasite šiandien Lietuvoje tokių gerų specialistų, tiek daug, kurie įgyvendins tas jūsų visas idėjas?
K.UOKA. Aš minėjau, kad pats asmeniškai buvau sutikęs gerą dešimtį žmonių iš liaudies kontrolės aparato, kurie tikrai parodė pilietinį aktyvumą. Tačiau nepasakiau, kad jų negali būti daugiau, o tai gali žinoti būtent vietos žmonės, sakysim, Klaipėdoje, Šiauliuose, kur aš mažai ką žinau, ir, matyt, kad atsiras tokių žmonių. 0 toliau tai jau visuomenės pasirinkimo rezultatas. Aš sakau, bus vieši konkursai. Tvirtinsime Valstybės kontrolės departamento statutą. Tai - artimiausio mėnesio uždavinys. Ten bus tie nuostatai nusakyti ir tikėkimės, kad visuomenei šitie dalykai labai rūpės. Jie išrinks arba pasiūlys tikrai kompetentingus, pilietiškai aktyvius ir profesionalius toje srityje įmones.
J.PANGONIS. Tai ir svarbiausia, kad čia reikia profesionalų, o ne tik kam nors patikimų žmonių.
K.UOKA. Tarp kitko, profesionalus mes galime samdyti pagal Valstybės kontrolės departamento įstatymą ir laikinai, ir sutarčių pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą G.V.Iešmantą.
G.V.IEŠMANTAS. Praėjusį šeštadienį man teko dalyvauti kalbos šventėje - Šakių rajono kalbos šventėje Kudirkos Naumiestyje. Ten yra palaidotas vienas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. Gal galėtumėte išvardinti, atsakyti, kas buvo tie kontrolieriai Lietuvos Respublikos laikais.
K.UOKA. Pavardžių neatsimenu, bet esu gerai skaitęs visus valstybės kontrolės įstatymus visose ikikarinėse Lietuvos konstitucijose ir ypatingai įsiminęs, kad paskutiniame ministrų kabineto posėdyje, kai buvo svarstoma, ar priešintis sovietų invazijai, ar ne, valstybės kontrolierius balsavo už priešinimąsi.
PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Ramoną.
G.RAMONAS. Manęs nepatenkino jūsų atsakymas į mano pirmąjį klausimą, bet jūsų atsakyme nuskambėjo tokia gaida, kad, girdi, parašysime Valstybės kontrolės įstatymą ir ten konceptualūs dalykai išryškės. Aš manau, kad valstybės kontrolierius turi turėti ir savo žmogišką poziciją. Ar jūsų atsakymą galima traktuoti taip, kaip anksčiau traktuodavom - partijai pašaukus?
K.UOKA. Galėčiau jums tiksliai perskaityti Valstybės kontrolės departamento 14 straipsnį. Ten formaliai nusakytos visos mano funkcijos, jeigu būčiau išrinktas, tačiau žmogiška pozicija, be abejo, bus, ir ta žmogiška pozicija pirmiausia turbūt būtų, sakyčiau, veiklos viešumas ir žmogiškumas, jeigu kartais tektų taikyti sankcijas. Esu dalyvavęs daugelyje tokių vadinamų kolektyvų revoliucijų, kai būdavo verčiami viršininkai ir bent jau asmeniškai priešų iš tų nuverstųjų žmonių tikrai neturiu, nes visa tai buvo daroma žmogiškai, pritariant absoliučiai kolektyvo daugumai, viešumo sąlygomis ir, manyčiau, kad ir čia reikėtų dirbti taip, tuo labiau kad 5 ir 6 įstatymo straipsniai orientuoja būtent į viešumą. Ir visuomenėje, ir čia, Aukščiausiojoje Taryboje.
G.RAMONAS. Ar galima dar vieną klausimą?
PIRMININKAS. Na, jeigu labai reikia - prašom.
G.RAMONAS. Ar tai, ką jūs šiandien demonstravote su kandidatu į Aukščiausiojo teismo teisėjus J.Sinkevičiumi yra jūsų taip suprantamas viešumo veiklos metodas?
K.UOKA. Galiu paaiškinti dar kartą. Visų pirma posėdis buvo uždaras. Antra, aš balsavau už daugelį pretendentų į Aukščiausiojo teismo teisėjus, apie kuriuos buvo ir skundų, tačiau apie gerbiamojo J.Sinkevičiaus kandidatūrą aš tikrai iš labai daugelio vietų gavau prieštaringų nuomonių ir dar kartą kartoju, kad neišrinkimas - tai jokiu būdu nėra suabejojimas kompetencija. Juk yra neišrinktų žmonių ir mūsų konkurentų rinkimuose, ir niekas neabejoja jų pilietiniu padorumu, kompetencija ar kuo.
G.RAMONAS. Aš norėčiau dar vieną klausimą kita tema.
PIRMININKAS. Prašom.
G.RAMONAS. Jūs esate Darbininkų sąjungos pirmininkas. Darbininkų sąjunga, jeigu aš teisingai suprantu, yra profsąjunginio pobūdžio organizacija, taip? Kaip jus suprantate, ar jūs suderinsite profsąjunginio veikėjo ir valstybės kontrolieriaus pareigas, ar jums teks atsisakyti Darbininkų sąjungos vado pareigų?
K.UOKA. Šios pareigos yra visuomeninės. Kol kas tikrąja prasme profsąjunga mes negalėtume vadintis todėl, kad susikūrėme praėjusių metų vasarą ir turėjome politinį reikalavimą įsirašę, būtent atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Birželio 30 dieną vyks mūsų antrasis suvažiavimas, mes jau, ko gero, būsime nebe politinė organizacija, bent aš taip manau, taip mano daugelis suvažiavimo delegatų, o aš pats atsistatydinsiu iš pirmininko posto.
PIRMININKAS. Kad taip visi pirmininkai. Ačiū gerbiamajam pretendentui. Ačiū. Daugiau klausimų jums nebėra, gerbiamasis K.Uoka.
K.UOKA.Ačiū.
PIRMININKAS. Yra užsirašę diskusijoms deputatai V.Šadreika, E.Klumbys, G.Vagnorius, R.Rastauskienė ir A.V.Patackas. Prašom deputatą V.Šadreiką.
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai! Susipažinęs su trumpa pretendento Kazimiero Uokos biografija, atkreipiau dėmesį į tokią aplinkybę, jog jo disertacijos tema ,,Darbininkijos pilietinis aktyvumas". Gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko buvo pareikštas toks palinkėjimas pretendentui K.Uokai, tikėjimas, kad jis ras laiko baigti disertaciją. Atsiprašau, gerbiamasis K.Uoka, aš pacituosiu štai ką. 1987 metų leidykla ,,Nauka" išleido rinkinį mokslinių darbų ,,Nauиnyje soobљиenija". Skaitysiu originalo kalba. «К.Уoка. Некoтoрые аспекты сoциальнoй активнoсти рабoчегo класса Литoвскoй ССР. Сoциалистическая ревoлюция в Литве, Латвии и Эстoнии прoизoшла па два десятилетия пoзже, чем в других сoюзных республиках и oтнoсительнo мирным путем. Стрoительствo сoциализма, в Прибалтийских Республиках oсуществлялoсь с учетoм oпыта, уже накoпленнoгo в СССР». Pacituosiu dar kelet№. «Сoциалистическая ревoлюция сoвершилась при участии ширoких как прoлетарских, так и непрoлетарских демoкратических слoев и пoд рукoвoдствoм Кoммунистическoй партии в услoвиях пoдавляющегo прoцесса ревoлюциoнных сил. Участвoвала и нациoнальная буржуазия, кoтoрая не oказала никакoгo сoпрoтивления». Tai 1987 metais K.Uokos paskelbtas mokslinis darbas. Kodėl aš cituoju, gerbiamieji deputatai? Kada buvo tvirtinama gerbiamojo D.Šniuko kandidatūra, tai iš šitos tribūnos mūsų kolega gerbiamasis K.Saja pateikė, kaip D.Šniukas atsiliepė apie 1940-uosius metus, kaip Stalinas vos nenešė mums saulės. Taigi aš cituoju gerbiamojo K.Uokos parašytą 1987 metais ir įteikiu pirmininkui ir balsuosiu prieš šią kandidatūrą, nes jo nuomonė buvo reiškiama viena 1987 metais, o dabar iš tribūnos girdžiu kitokią. Ačiū už dėmesį.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galiu klausimą?
PIRMININKAS. Gal nereikėtų kalbėti. Gerbiamieji deputatai, aš galiu patvirtinti, kad tokia medžiaga buvo taip pat labai plačiai naudojama prieš gerbiamąjį K.Uoką, kada vyko jo rinkiminė kampanija į TSRS liaudies deputatus ir naudojo dažniausiai šitą medžiagą tie žmonės, kurie pasisakė už Komunistų partijos atstovus, gerbiamojo K.Uokos pretendentus.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad tai nekorektiška. Kai D.Šniukas buvo renkamas į TSRS liaudies deputatus, jo straipsniai taip pat atitinkamų draugų ar ponų buvo panaudoti prieš jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik paskelbiu informaciją.
R.HOFERTIENĖ. Aš labai atsiprašau ir prašyčiau balsuoti. Man atrodo, tiems, kurie sakė šiuo metu replikas, tuo metu šie žodžiai buvo labai priimtini. Nėra ko diskutuoti ir aš prašau balsuoti vardan klaipėdiečių, kurie skuba į lėktuvą, kadangi buvo žadėta 3 valandą baigti, o K.Uoką labai gerai pažįstate ir galima dar asmeniškai pasitikslinti. Prašau balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
TAS PATS BALSAS. Pritardamas deputatei R.Hofertienei, siūlau nutraukti diskusijas, kadangi visi mes K.Uoką pažįstame, turime savo nuomonę ir kalbantys nepakeis mums tos nuomonės, todėl balsuokime.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutiktų su tokiais pasiūlymais? Gerbiamieji deputatai...
A.V.PATACKAS. Aš labai prašau žodžio.
PIRMININKAS. Kadangi gerbiamasis AV.Patackas jau yra išėjęs į tribūną, gerbiamieji deputatai, tai niekuo negalime padėti.
A.V.PATACKAS. Man už 40 minučių išeina traukinys į Varšuvą. Aš geriau vėluosiu į traukinį, bet labai prašau žodžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, esantys ne salėje, prašom sueiti, tuojau balsuosime. Prašom, deputate A.V.Patackai.
A.V.PATACKAS. Kalbėsiu labai trumpai. Norėjau pasakyti tik tokius žodžius, kad didžiuojuosi pažįstąs Kazimierą nuo labai seniai. Tai yra mūsų paprastos liaudies sąžinė, kuris savo pavyzdžiu įrodo, kad inteligentiškumas ir rankos su nuospaudomis gali sutapti viename žmoguje. Tačiau privalau ištarti dar keletą žodžių. Privalau, tai yra visiškai nejuokinga. Aš norėčiau papasakoti vieną epizodą apie ką tik prieš mane kalbėjusį deputatą, su kuriuo paskutiniu metu...
PIRMININKAS. Apie K.Uoką gal geriau, gerbiamasis A.V.Patackai.
A.V.PATACKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ne? Tada aš jums negaliu leisti kalbėti.
A.V.PATACKAS. Labai prašau, mane tik jėga sugebėsite atlupti nuo šio mikrofono. Paskutinį kartą su deputatu V.Šadreika aš mačiausi KGB tardytojų kabinete, kai jis man buvo primygtinai siūlomas į deputatus kaip vienintelis tinkamas. Tik ne šitam žmogui reikėtų kitus demaskuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau balsuoti, bet deputatas V.Pikturna dėl balsavimo motyvų nori pasakyti.
V.ŠADREIKA. Jeigu galima, aš protestuoju prieš tokias kalbas.
PIRMININKAS. Aš priimu jūsų protestą.
V.ŠADREIKA. Ir prašau, kad deputatas manęs atsiprašytų.
PIRMININKAS. Gerai, perduosiu deputatui jūsų prašymą. Manau, kad balsavimui dėl šio žmogaus tai neturi įtakos.
A.V.PATACKAS. Vienintelis, ką aš galiu padaryti, tai pratęsti savo monologą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, prašom nueiti nuo mikrofono.
BALSAS IŠ SALĖS. Man po A.V.Patacko kiek sunkoka kalbėti. Aš norėjau tuo pavyzdžiu, kur kalbėjo ir gerbiamasis V.Šadreika, kad gal mums reikėtų baigti su tais užsipuolimais ir citatų skaitymu iš vienos ir iš kitos stovyklos, arba šiandienos pavyzdys, kai buvo pademonstruota iš gerbiamojo K.Uokos biografijos. Galbūt reikėtų padėti tašką ir baigti su tais užsipuolimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti.
Č.OKINČICAS. Aš noriu patikslinti vieną klausimą dėl pono A.V.Patacko. Už 40 minučių jokio traukinio į Varšuvą nėra. (Plojimai) Traukinys yra be 10 minučių šešios.
A.V.PATACKAS. Labai dėkoju už informaciją. Vadinasi, aš turiu dar valandą laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, galbūt mes jau dabar nurimtume ir imtume svarstyti reikalą iš esmės, o ne juokauti. Deputatas S.G.Ilgūnas.
S. G.ILGŪNAS. Dar kartą siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad baigtume diskusijas? Prašau pakelti mandatus. Dauguma. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau visus, esančius rūmuose, sueiti į salę. Prašau balsų skaičiavimo grupę suskaičiuoti, kiek mūsų yra. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti, netrukdyti balsų skaičiavimo grupei. Labai prašau.
R.RUDZYS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu deputatas A.V.Patackas norėtų ir mane sukompromituoti, aš taip pat pabandyčiau pasisakyti. Tai nedora.
PIRMININKAS. Gerai. Pabandysime išsiaiškinti. Paprašysime Mandatų ir etikos komisiją išsiaiškinti, ar deputatas AV.Patackas turi ką nors prieš jus. Skaičiuojame, ar turime teisę balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 93.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vieno žmogaus trūksta, bet aš tikiuosi, kad tuoj pat atsiras. Gerbiamieji deputatai, kol ieško, galbūt mes leisime kalbėti, bet lygiai tol, kol susirinks kvorumas. Gerai? Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Kandidato į šį postą reputacija aš visiškai neabejoju, o tas perskaitytas straipsnis, kuriame komentuojama, kad įvyko revoliucija, kuriai vadovavo Tarybų Sąjungos komunistų partija, niekam abejonių nekelia. Tikrai, ta partija vadovavo. Dėl deputatų, ar sumažės mūsų korpusas, norėčiau pasakyti - duok Dieve, kad Vyriausybėje būtų buvę dar kokia dešimčia daugiau deputatų, mes šiandien kur kas laisviau jaustumėmės. Ir trečia. Aš tikiuosi, kad Kazimieras Uoka bus tas asmuo, tas kontrolierius, koks buvo prieš karą, kai valstybės kontrolieriaus bijojo net ir vyriausybės galva.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, jeigu būtų buvęs kvorumas, aš gal nebūčiau išėjusi kalbėti ir trukdyti laiką, tačiau čia iškyla klausimas dėl to - deputatas ar ne deputatas. Aš kaip tik galvočiau, kad šitas postas, kuris nėra vyriausybės postas, o į jį, kaip ir gerbiamasis Kazimieras sakė, į savo padėjėjus rinks žmones, atsižvelgdamas į visuomenės nuomonę, aš galvoju, kad visuomenės nuomonė šio kandidato - Kazimieros Uokos atžvilgiu pareikšta labai plačiai ir jau du kartus. Du kartus rinktas žmogus - į buvusius TSRS liaudies deputatus, kada tūkstančiai žmonių jj rinko, ir dabar antrą kartą pareikštas pasitikėjimas kaip tik įrodo, kad šitam postui reikia žmogaus, turinčio mūsų visuomenės pasitikėjimą. Antra, jeigu iškiltų klausimas dėl to, kad, sakysim, dalis deputatų, užimančių tam tikras pareigas Vyriausybėje ar kur nors kitur privalėtų atsisakyti to posto, aš pritarčiau gerbiamajam Kazimierui Uokai, kad šis postas turbūt neturėtų įeiti į tą dalį, ir valstybės kontrolierius vis dėlto galėtų ir netgi turėtų likti deputatų korpuse.
PIRMININKAS. Prašom deputatą E.Klumbį,
E.KLUMBYS. Gerbiamieji deputatai. Kazimierą Uoką puikiai pažįstu dvejus metus, žinau, kad tai yra sąžiningas, labai principingas žmogus. Praėjome kartu su juo nelengvą kelią Sąjūdyje, kartu buvome TSRS liaudies deputatais, kartu buvome rinkti Rokiškyje Aukščiausiosios Tarybos deputatais. Aš manau, kad iš tikrųjų geresnės kandidatūros nėra, o tie straipsniai, kuriuos čia citavo draugas V.Šadreika, buvo žinomi Kaune beveik prieš pusantrų metų ir 75 procentai kauniečių balsavo už gerbiamojo Kazimiero kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kvorumas yra, net ir papildomas. Prašau pasiruošti balsuoti. Siūlau balsavimo formuluotę. Kas už tai, kad gerbiamasis Kazimieras Uoka būtų paskirtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi. Ar kitokių formuluočių niekas nesiūlo? Prašom, kas už mano pasakytą formuluotę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 70.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš? Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 18.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsų dauguma Kazimieras Uoka paskirtas pirmuoju mūsų atkurtos Respublikos valstybės kontrolieriumi. Sveikiname. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, klaipėdiečiai labai skuba išvažiuoti. Kiek yra jūsų išvažiuojančių? Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kadangi buvo numatyta baigti šiandien anksčiau posėdį, neturiu jokios moralinės teisės sulaikyti tų žmonių, kurie pasiruošę išvažiuoti, tačiau labai prašau jūsų tų, kurie gali likti ir kuriems aktualus Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, padirbėti dar šįvakar, kad būtų galima kituose oficialiuose posėdžiuose greičiau tai sutvarkyti, nes kitos išeities aš, deja, nebematau. Čia nebus balsuojama dėl šito reglamento, tačiau mes galėtume išsiaiškinti daugelį dalykų ir nereikėtų gaišti oficialaus posėdžio laiko. Kvorumo nebus, bus tik aptariama ir pasiruošta balsavimui. Gerbiamieji deputatai, tada prieš baigiant oficialiąją posėdžio dalį noriu pasiūlyti jums ateinančios savaitės plenarinių posėdžių planą.
Primenu dar kartą - pirmadienį 15 valandą piliečių pažymėjimų įteikimas Aukščiausiosios Tarybos deputatams Vilniaus miesto savivaldybėje. Kur tai yra? Gedimino prospekte. Prašome rinktis pusę trijų šioje salėje tuos, kurie galės ir norės. Antradienį - Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento statuto projekto pristatymas ir pirmasis svarstymas. Išvados dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio reformos problemų sprendimo. Kai kurių Respublikos kaimų bei administracinių teritorinių vienetų ribų pakeitimas. Klausimas iš esmės yra jau paruoštas, reikia tik formalaus Aukščiausiosios Tarybos balsavimo. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstybės atstatymo, kurį mums pateikė praėjusį šeštadienį Vyriausybė, bet prieš visa tai, žinoma, tas klausimas, dėl kurio mes šiandien niekaip negalėjome balsuoti, dėl kurio deputatas A.Rudys dabar nori reikšti protestą, bet aš jau nieko nebegaliu padėti. Antradienį iš pat ryto pradedame šitą klausimą, prašome dalyvauti visus deputatus. Lietuvos Respublikos reglamentas ir kiti su tuo susiję įstatymai, tai yra to klausimo, kurį šiandien pradėjome, tęsinys. Trečiadienį - komisijų posėdžiai, ketvirtadienį - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo projektas (pirmasis svarstymas), Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo projektas (pirmasis svarstymas), reglamentas ir kiti su tuo susiję įstatymai, ir Lietuvos Respublikos civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų papildymas ir pakeitimas, pranešėjas - Algis Kumža. Tai - tie pakeitimai, kurie sietini su Lietuvos Respublikos spaudos įstatymu ir kurie buvo pristatyti mums šią savaitę.
Štai toks siūlomas darbo planas per savaitę. Labai atsiprašau, aš praleidau dar vieną svarbų dalyką. Penktadieniui siūlomas Lietuvos Respublikos žemės mokesčių įstatymo projektas ir reglamentas. Kas antrą savaitę siūloma penktadieniais dirbti Aukščiausiojoje Taryboje. Teisybė, man dar priminė, kad Krašto apsaugos įstatymas taip pat turi būti svarstomas kitą savaitę, nes mes taip esame nutarę. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius kolegas su tokia informacija. Šiuo metu yra paruošti keturi mokesčių įstatymų projektai. Jie pateikti komisijoms po du egzempliorius. Norėčiau pasakyti, kad šitie įstatymai paruošti darbo grupės, kuri buvo suformuota anksčiau veikusios ekonominės reformos komisijos pagrindu. Du iš tų įstatymų yra oficialiai Vyriausybės pristatyti, trečiojo laukiame šiandien. Kadangi aš vadovavau tai grupei, tai aš tuos projektus turiu, ir jeigu Vyriausybė per mėnesį nuo pateikimo negali pateikti savo išvadų, tai, man atrodo, mes turime teisę savo pačių iniciatyva šitą įstatymą pristatyti. Pirmadienį 11 valandą - Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pirmasis svarstymas šiek tiek platesniame rate - Ekonomikos, Biudžeto ir Agrarinių reikalų komisijose. Taigi visus norinčius prašome dalyvauti, nes šitie įstatymai, kaip jūs suprantate, bus vieni iš pačių sudėtingiausių ir labiausiai liečiančių kiekvieną atskirą žmogų. Prašom ruošti savo nuomonę, savo pastabas ketvirtadieniui, kada (mes tikimės) mūsų klausimai bus išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš siūlau įtraukti antradienį į dienotvarkę Lietuvos prokuratūros patalpų klausimą, paruošiant nutarimą. Iki šio laiko tiesiog patyčios.
PIRMININKAS. Jeigu nutarimas bus paruoštas, manau, bus galima antradienį tvirtinant oficialiai darbotvarkę tą padaryti. Prašom deputatą A.Taurantą.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau pastebėti, kad mes kelintą kartą mėginame sudaryti utopinę darbotvarkę. Sudarome ir iš anksto jaučiame, kad mes to nepadarysime, bet vis tiek už tai balsuojame. Reikia pagalvoti ir kiekvienam klausimui normaliai skirti laiko, o ko nespėsime padaryti, to ir neatraukime į darbotvarkę. Ir aš nelabai matau prasmės šiandien pasilikus dar svarstyti reglamentą. Jeigu deputatai bus per jėgą čia palikti ir skubės, tai nebus rimtas svarstymas. Jeigu norime svarstyti, reikia kiekvieną klausimą normaliai įtraukti. Todėl manyčiau, kad jeigu kitą savaitę, sakysime, antradienį reglamento klausimas butų pristatytas ir trumpai aptartas, savaitės pabaigoje, paruošus galimas alternatyvas, galima būtų pradėti balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu autorius siūlo taip, tai aš atsiimu savo pasiūlymą. Prašom deputatą K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėjau kreiptis į visus gerbiamus deputatus ir ekonominių komisijų atstovus ypatingai. Dabar ateina laikas priiminėti rimtus ekonominius įstatymus. Būkite malonūs, žinau, visi perkrauti, visi neturite laiko, bet perskaitykite arba duokite savo kolegoms, pažįstamiems, ekspertams peržiūrėti tuos įstatymus. Kartu kreipiuosi į Ekonomikos komisijos narius: pirmadienį nuo 11 valandos iki nakties ir trečiadienį taip pat nuo 11 valandos iki nakties turime svarstyti, kaip sakė gerbiamasis A.Rudys, mokesčių įstatymus, valstybinės įmonės, akcinės bendrovės įstatymus ir kitus ekonominius įstatymus, prašom dalyvauti. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš su kolega dėl reglamento ne visai norėčiau sutikti. O gal vis dėlto šiandien daugumai čia esančių užtektų kantrybės pradėti tą diskusiją, juk yra daug rimtų dalykų?
A.TAURANTAS. Aš tik nenorėjau, kad suprastų, kad aš pats atsisakau. Jeigu yra norinčių, aš mielai pasilieku ir dalyvausiu, aš tik pasiūliau, kad tai nebūtų daroma jėga. Bet jeigu yra norinčių, tai galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Oficialus posėdis baigtas. Kas nori pasilikti svarstyti reglamentą, maloniai kviečiame už 15 minučių. Plenarinis posėdis antradienį 10 valandą.