Aštuoniasdešimt ketvirtasis posėdis

1990 m. birželio 19 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Pradedame ilgo ir sunkaus darbo dieną. Su darbotvarke ir su darbo eiga jus supažindins gerbiamasis Aleksandras Abišalas.

Pirmininkauja  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS

PIRMININKAS. Labas rytas. Kaip žinia, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Paprašysiu su juo supažindinti gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir iš karto galiu pasakyti, kad tikiuosi, jog šiandien diskusijos šiuo klausimu nevyks. Antrasis klausimas - Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus skyrimas. Trečiasis - Lietuvos Respublikos civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimas ir papildymas. Klausimą pateikia Teisinės sistemos komisija. Pranešėjas - Algirdas Kumža.  Įstatymo projekto pristatymas.

Ketvirta. Deputatai K.Antanavičius ir A.Sakalas, nežinau, kuris iš jų bus pranešėjas (atrodo, deputatas K.Antanavičius), pristatys du laiškus Europarlamentui, kuriems Aukščiausioji Taryba turėtų pritarti, na, arba nepritarti, nuspręsime.

Po pietų mes jau esame nutarę svarstyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projektą. Klausimą pateikia Biudžeto komisija. Pranešėjas - deputatas Audrius Rudys. Dėl Vilniaus rajono Tarybos 1990 metų gegužės 24 dienos sprendimų taip pat esame nutarę svarstyti šiandien. Klausimą pateikia Teisinės sistemos ir Savivaldybių reikalų komisijos, pranešėjas, jeigu nepasikeitė, deputatas Z.Juknevičius. Ir vėlgi, žinoma, jeigu liktų laiko - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projekto antrosios dalies pristatymas, projektai jums išdalinti. Deputatas K.Lapinskas, žinau, nori pasiūlyti papildymą, taip? Prašom.

K.LAPINSKAS. Siūlyčiau į dienotvarkę įtraukti klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 ir 35 straipsnių taikymo tvarkos".

PIRMININKAS. Galbūt jūs trumpai esmę nusakysit?

K.LAPINSKAS. Tai susiję su artėjančiu jaunuolių šaukimu į karinę tarnybą. Parengtas projektas, kuris deputatams jau yra dalijamas, numato išaiškinti Pilietybės įstatymo minėtus straipsnius, kuriuo remiantis jie būtų traktuojami kaip įgiję Lietuvos pilietybę ir tuo pačiu netekę TSRS pilietybės Tokiu būdu nebūtų juridinio pagrindo juos imti į Tarybinę armiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar aš teisingai supratau, kad tai nebūtų naujas įstatyminis aktas, bet būtų esamo akto išaiškinimas?

K.LAPINSKAS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai neprieštarauja dėl šito papildymo? Ar turi kas nors kitokių pastabų dėl darbotvarkės projekto šiai dienai? Ačiū. Tada prašom paspausti mygtukus - jeigu dauguma bus už, laikysim, kad darbotvarkė patvirtinta. Balsavimas baigtas. Mygtukus paspaudė 100 deputatų. Dauguma už tokią darbotvarkę. Prašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką į tribūną. Pirmasis klausimas -  Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimas Aukščiausiajai Tarybai.

V.Landsbergio pranešimas dėl LRV pasiūlymo derybų su TSRS laikotarpiui paskelbti laikiną moratoriumą 1990 m. kovo 11 dienos LR AT Aktui dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo. Diskusijos

V.LANDSBERGIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai! Mūsų adresu yra gautas laiškas, jis datuotas birželio 16 dieną. Aš su juo turiu jus formaliai supažindinti, nors aš manau, visi žinome, visi girdėjome per televiziją to laiško turinį. Tačiau aš jį perskaitysiu.

„Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos Vyriausybė 1990 metų birželio 16 dienos posėdyje aptarė Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tolesnius žingsnius. Lietuvos Vyriausybė, būdama įsitikinusi, jog šiuo metu būtina imtis konkrečių sprendimų deryboms su TSRS pradėti, prašo Aukščiausiąją Tarybą apsvarstyti tokį galimo priimti nutarimo tekstą: „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba derybų su Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga laikotarpiui skelbia laikiną moratoriumą 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Lietuvos Vyriausybė atkreipia Aukščiausiosios Tarybos dėmesį, kad moratoriumo sąvokos, pavartotos nutarimo projekte, kaip Vyriausybės nuomone priimtiniausios, siekiant išsaugoti nepriklausomybės akto galiojimą, išaiškinimai bus pateikti visuomenei. Toks išaiškinimas galėtų pasitarnauti formuojant viešąją nuomonę, palankią Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos galimiems sprendimams priimti." Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė".

Prie to buvo išplatinta tokia informacija pasauliui, visoms informacinėms tarnyboms, kaip Lietuvos Vyriausybė žiūri į šitą problemą ir į šį savo pasiūlymą. Iš tiesų čia yra svarbu tai, ką mini ir pati Vyriausybė - išaiškinimai visuomenei. Mūsų visuomenė nerimauja, labai jautriai žiūri į visa, kas susiję su nepriklausomybe ir ją liečiančiais dokumentais ir aktais. To tikrai reikia ir tokių paaiškinimų, kurie buvo padaryti pačios Lietuvos Vyriausybės, matyt, mūsų visuomenei nepakanka. Ko gero, ir mums jų nepakanka. Mes jau keitėmės nuomonėmis Prezidiume ir bendrame posėdyje su Ministrų Taryba, taip pat klubo susirinkime. Klausimų kyla labai daug. Mes turime juos labai rimtai nagrinėti, kartu aiškindamiesi ne tik sąvokų turinį, ne tik galimas implikacijas, kas su kuo yra susiję, kokie gali būti pavojai - teisiniai, konstituciniai ir panašiai. Nors iš pažiūros tai neliečia mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, bet ar negali būti kokių nors pavojingų aiškinimų ir panašiai. Visu tuo reikia užsiimti nuosekliai ir ramiai. Žinoma, atsižvelgiant ir į Lietuvos žmonių nuomonę ir net į jausmus, nes pirmiausia daug kas reaguoja jausmu. Mums visai nereikalingas, aš manau, koks nors visuomenės suskilimas, tarpusavio kivirčai, debatai, įtarinėjimai ir panašiai. Todėl žmones galėjo suneraminti net pats pavadinimas - „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ''. Lyg čia jau būtų nutarimas. Kol kas tai tik laiškas Aukščiausiajai Tarybai ir siūlymas apsvarstyti. Mes, žinoma, apsvarstysime. Aukščiausioji Taryba ir Prezidiume, ir komisijose buvo numačiusi apsvarstyti apskritai visą politinę situaciją, atsižvelgiant į tuos pasiūlymus, kurie buvo pasigirdę iš Maskvos mūsų susitikimų su Tarybų Sąjungos vadovais metu. Tų pasiūlymų ir formulių buvo ir įvairesnių, taip pat ir tikslintinų. Viena iš jų galėjo būti panaši į šitą. Mes tą esame numatę daryti. Tam turime Aukščiausiosios Tarybos komisijas  -Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos komisijas, turime Prezidiumą ir kitas svarstymo galimybes.

Aš manau, kad šiandien mums turbūt nėra būtino reikalo ir kažin ar būtų tikslinga pradėti debatus, neišsiaiškinus prieš tai komisijose, grupėse. Galų gale, esant išvykusiems Ministrų Tarybos vadovams Kazimierai Prunskienei ir Romualdui Ozolui, o Algirdui Brazauskui esant užimtam kitame posėdyje. Aš siūlau šiandien atsižvelgti, kad yra vienas iš tokių galimų siūlymų svarstyti mūsų dabartinę politinę ir iš dalies ekonominę padėtį ir kad to klausimo nagrinėjimu užsiimtų Aukščiausiosios Tarybos komisijos. Prezidiumas taip pat jo neužmirš ir nagrinės tai, kas daroma, kas vyksta komisijose, kokios yra galų gale visuomenės reakcijos. Gali būti, kad mums visai nekenktų ir viešosios nuomonės apklausa Lietuvoje su tam tikru išaiškinimu, kaip yra suprantama šita pavartota sąvoka, kaip gali būti suprantama, kaip gali būti, sakysim, ta sąvoka suprantama siūlomame nutarime, kuris, pavyzdžiui, būtų tarpvalstybinių derybų su Tarybų Sąjunga pradžia, kaip ta sąvoka galėtų būti sujungta su Lietuvos Respublikos, kaip savarankiškos valstybės, pripažinimu iš karto iš kitos pusės, kuri eitų į tokias derybas. Čia daug dalykų, kuriuos mes turėtume apsvarstyti, taip pat patikrinti ir su mūsų galimais derybų oponentais, kad nebūtų tam tikro tuščio darbo arba bereikalingo jaudinimosi, jeigu anai pusei tai vis tiek būtų nepriimtina. Jeigu jūs nieko prieš, aš apsiribosiu tokia informacija ir siūlau, kad Aukščiausioji Taryba pavestų tą klausimą toliau nagrinėti būtent savo turimam parlamentiniam mechanizmui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai pritaria mūsų Pirmininko pasiūlymui išnagrinėti Vyriausybės teikimą Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos komisijose, Prezidiume ir tada įtraukti į darbotvarkę plenariniame posėdyje? Deputatas V.Žiemelis kelia ranka.

V.ˇIEMELIS. Aš dar siūlyčiau pasitarti su rinkėjais, kadangi labai rimtas pasiūlymas ir po to svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš nežinau, ar dabar kas nors gali nustatyti datą. Gal mes, sutikdami, kad nebus vilkinamas šitas reikalas, vis dėlto vargu ar galime dabar pasakyti, kada tikrai galėtume nagrinėti šitą klausimą plenariniame posėdyje. Deputato V.Žiemelio pastaba, manau, yra esminė, taip pat ir pritariant Pirmininko nuomonei, reikėtų padaryti galbūt ir apklausą, jeigu tai pavyks techniškai, ir, be abejo, susitikti su rinkėjais savaitgalyje. Matyt, tada būtų galima planuoti kitai savaitei ir svarstymą. Sutinkate su tokiu pasiūlymu  nenustatant - tikslaus laiko, matysim, kaip seksis. Bet orientuojantis į kitą savaitę. Tai ačiū. Prašau, deputatas...

BALSAS IŠ SALĖS. Aš trumpai norėjau. Faktiškai tai - besąlyginės kapituliacijos aktas, o su rinkėjais aš buvau Kaune susitikęs, tai sakė, jie labai piktai į mus žiūrės.

PIRMININKAS. Ačiū. Na, aš manau, kad vis dėlto reikėtų įsitikinti, ar tai iš tikrųjų yra besąlyginės kapituliacijos aktas ir tada nuspręsti. Prašau deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Aš pritariu ir jūsų pastabai, ir deputato V.Landsbergio užsiminimui apie sociologinės apklausos galimybę. Tad konkretizuokime ir ją, nes šį mechanizmą paleisti taip pat reikia laiko ir galbūt jo rezultatai sutaptų su mūsų nustatoma data. Galėtų padirbėti specialus institutas, specialistai, nes, matyt, apie tai reikia kalbėti ne emociškai, o konkrečiai.

PIRMININKAS. Ačiū, įvertinsime jūsų pastabą. Deputatas V.Pikturna.

V.PIKTURNA. Toks būtų pasiūlymas. Aš matau gerbiamąjį teisingumo ministrą. Ar nebūtų galima šiandien išklausyti informaciją įvertinant šitą moratoriumą tarptautinės teisės atžvilgiu?

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek aš žinau, tai dabar, ko gero, vargu ar galima duoti šitą įvertinimą iš karto, bet aš paklausiu ministrą. Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Aš norčiau, kad mes paprašytume įvairių politinių partijų (dabar Lietuvoje jų yra nemaža), kad ir jos duotų savo įvertinimą ir analizę, ką tai reikštų ir kaip jos traktuotų tokį sprendimą, vienokį ar kitokį, kad iki to posėdžio mes gautume visų Lietuvos politinių partijų išvadas ir vertinimus. Būtų labai įdomu.

PIRMININKAS. Manau, kad deputato S.Pečeliūno pasiūlymą politinės partijos išgirdo ir vargu ar reikia ypatingo atskiro paraginimo, nes tai visiems aktualu ir jie patys, matyt, šito imsis, norėdami paveikti mūsų nuomonę. Prašom deputatę Z.Šličytę.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau pasakyti, kad aš esu prieš bet kokius sociologinių tyrimus, kurie būtų atlikti mano rinkiminėje apygardoje. Norėčiau, jeigu šitas klausimas bus traukiamas į dienotvarkę, nukelti tolesniam laikui ir aš asmeniškai...

PIRMININKAS. Prašom sutvarkyti centrinį mikrofoną. Galbūt, gerbiamoji Z.Šličyte, ateikite į tribūną.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai! Aš esu prieš bet kokių sociologinių duomenų atlikimą ir tokią formą, kurią pasiūlė deputatas Benas Rupeika. Norėčiau savo rinkėjų nuomonę sužinoti asmeniškai, todėl, jeigu šitas klausimas bus traukiamas į dienotvarkę, tai prašyčiau deputatus pritarti, kad jis būtų nukeltas tolesniam laikui, kai mes patys įsitikinsime, kokia yra mūsų rinkėjų valia. Turime visi padėjėjus ir nereikalingi mums iš jokių institutų asmenys. Tik deputatas arba jo padėjėjas surinks duomenis, apibendrinančius mūsų rinkėjų nuomonę. Ir, manyčiau (čia jau, žinoma, partijų reikalas jų nuomonę reikšti kaip partijų), kad mes, deputatai, kurie balsuosime už tokį dalyką, turime žvelgti tiesiai rinkėjams į akis, ne popieriniams sociologiniams tyrimams, ne institutams, ne partijoms, o žmonėms, kurie už mus badavo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą K.Motieką.

K.MOTIEKA. Aš visiškai pritariu gerbiamosios Z.Šličytės nuomonei ir noriu pasakyti, kad tai nėra kažkoks smulkus klausimas, kurį galima būtų tirti sociologinių tyrimų metodu arba tirti per savo padėjėjus. Aš manyčiau ir siūlau, kad visi deputatai šios savaitės pabaigoje organizuotų susitikimus su savo rinkėjais ir kiekvienas atsivežtų iš savo rinkiminės apygardos to susirinkimo protokolą būtent šiuo klausimu. Tada mes turėtume aiškų vaizdą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Nemanau, kad pasiūlymai vieni kitiems prieštarautų, greičiau papildo vieni kitus, todėl greičiausiai visi ir priimtini. Kiekvienas deputatas tarsis su rinkėjais tokia forma, kokia jam yra patogesnė. Deputato K.Motiekos pasiūlymas taip pat, manau, įvertintinas ir tai būtų oficialesnė rinkėjų nuomonė. Siūlau pritarti šiems pasiūlymams, orientuotis į ateinančią savaitę, o kaip seksis mums svarstyti, nutarsime, žinodami maždaug situaciją. Dar deputatė V.Jasukaitytė nori pasisakyti.

V.JASUKAITYTĖ. Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau atvežti protokolą, kad jis būtų objektyvus, kadangi rinkėjų yra keli tūkstančiai, keliolika tūkstančių.Kaip aš galiu surinkti savo rinkėjus, aš galiu tada tik vieną, dvi, tris sales surinkti ir protokolą atvežti. Jeigu aš noriu būti objektyvi, tai aš negalėsiu būti objektyvi. Atsiprašau, jeigu mes iki tiek nusigyvenom, kad sociologinius tyrimus laikome nevertais dėmesio, tai turėtume pagalvoti truputį apskritai apie mūsų...

PIRMININKAS. Deputate V.Jasukaityte, juk jūs, kai sakote “laikom”, tai savęs neįtraukiate turbūt į tą sąvoką “mes”.

V.JASUKAITYTĖ. Gerbiamasis Abišalai, sociologinių tyrimų idėją iškėlė gerbiamasis V.Landsbergis, kas čia įvyko po to, staiga, nesuprantama daliai deputatų ir man asmeniškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, nieko neįvyko, tiesiog deputatė Z.Šličytė pasakė savo nuomonę, jūs pasakėte savo, kiekvienas turi savo nuomonę ir remsis tuo, kuo galvoja, remtis yra objektyviausia. Manau, kad klausimas baigtas. Jeigu niekas neprieštarauja, manysime, kad iš esmės susitarėme. Nematau prieštaravimų.

Tada pereikime, gerbiamieji deputatai, prie antrojo klausimo, kuris jau tęsiasi beveik tiek pat, kiek... (Šurmulys salėje) Prašau pakartoti. Deputatas V.Pikturna prašė teisinio įvertinimo. Iš esmės, aš manau, tai būtų diskusijos pradžia. Dauguma deputatų prieštarauja jūsų pasiūlymui, gerbiamasis V.Pikturna, bet jeigu jūs prašote, aš paprašysiu, kad deputatai balsuotų. Deputatas V.Pikturna prašo balsuoti. Prašome pasiruošti balsuoti mygtukais. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom paspausti mygtukus, kas už tai, kad deputato V.Pikturnos pasiūlymu išklausytume teisingumo ministro P.Kūrio informaciją apie tai, kas yra moratoriumas ir ką tai galėtų reikšti. Prašom spausti, kas už tai, kad būtų išklausyta ministro P.Kūrio informacija apie tai, kas yra moratoriumas. Ačiū. Balsavimas baigtas, balsų dauguma jūsų pasiūlymas atmestas.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji, mes tą patį girdėsime kitą dieną, kada šiuo klausimu diskutuosime, taip, kad mes čia nieko neprarandame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašome pereiti prie antrojo darbotvarkės klausimo. Prašom Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininką Laimoną Tapiną.

LRTV valdybos pirmininko L.Tapino pranešimas dėl kandidatų į LRT generalinio direktoriaus postą ir atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos. Kandidatų pasisakymai

L.TAPINAS. Didžiai gerbiamasis parlamente! Prieš paskelbdamas valdybos išrinktų kandidatų į Lietuvos radijo ir televizijos direktoriaus postą pavardes, norėčiau tarti keletą žodžių, kaip valdyba supranta, suvokia tą situaciją, kurioje mes visi atsidūrėme, taip ilgai ir sunkiai skirdami žmogų į šį postą. Nėra abejonės, kad tai atsakinga vieta, nuo kurios nemaža dalimi priklausys mūsų radijo ir televizijos ateitis. Bet, mūsų nuomone, šioje ilgoje ir užsitęsusioje istorijoje iškilo ir kiti dalykai, gal net svarbesni už šio posto reikšmę ir kandidato į jį savybes. Dalykai, dėl kurių taip sunerimo ir susijaudino Lietuvos žmonės. Mes visi, kiekvienas iš mūsų pagal savo jėgas ir išgales statom naują Lietuvą ir visi ją regim kaip šviesų, laisvą, demokratišką rūmą, kur bus lengva ir gera gyventi kiekvienam žmogui. Mes visi statom rytdienos rūmą, rytdienos Lietuvą, bet esu įsitikinęs, kad jos pamatai yra dedami būtent čia, šitoje salėje, šiomis dienomis, jūsų, gerbiamieji deputatai, protu ir širdimi. Ir būtų bėda, būtų didelė nelaimė, jeigu tų rūmų fundamentas iškiltų kreivas, jeigu jis būtų statomas be tiesos ir padorumo, be gerumo ir meilės. Deja, televizijos ir radijo direktoriaus rinkimų istorija parodė, kad šias bendražmogiškas vertybes kartais gali pakeisti partinės ambicijos, noras laimėti bet kokia, kartais ir nelabai gražia kaina, o pralaimėjusiems stengtis parodyti savo stipresnį varžovą dar negražesnėje šviesoje, negu jis yra.

Mes manome, kad ši istorija, prasidėjusi nuo brutaloko kai kurių mūsų deputatų bandymo „užimti" televiziją ir pasibaigusi keistu sprendimu nepatvirtinti mūsų siūlomo kandidato, nors už jį taip gražiai, taip įtikinančiai iš šios tribūnos kalbėjo visas būrys deputatų, yra ne kas kita, kaip išdava ne itin padorių partinių varžybų, kai tikslas pateisina priemones, kai etiniai, humanistiniai idealai kai kam ima atrodyti menki ir juokingi. Ar ne dėl to krūptelėjo ir sunerimo Lietuva? Būtent šio Aukščiausiosios Tarybos sprendimo negalėjo suprasti, širdimi priimti ir mūsų valdyba. Nenorėdami būti priešpastatomi jums, gerbiamieji deputatai, labai nenorėtume, kad kas nors pagalvotų, jog keliolika Vilniaus ir Kauno inteligentų mano, kad yra gudresni ir geresni už visą Respublikos parlamentą. Sergėk Dieve. Tačiau taip jau susiklostė, kad nei gerbiamoji profesorė Vanda Zaborskaitė, nei rašytojas Juozas Aputis, filosofas Krescencijus Stoškus, fizikos mokslų daktaras Romualdas Brazys, o ir visi kiti esame, matyt, menki politikai, neturime jokių partinių simpatijų ar ambicijų. Dar daugiau. Ne vienas mūsų valdybos narys savo kailiu yra patyręs, ką tai reiškia partinių funkcionierių arogancija ir savivalė, todėl mes džiaugiamės, kad ko ne visi esame bendraminčiai, ir gal ir naiviai, bet manome, jog ir didžioji politika turėtų būti daroma, remiantis bendražmogiškomis vertybėmis, geromis rankomis ir dora širdimi, pritariant F.Dostojevskiui, kad jokia politinė problema neverta vienos vaiko ašaros.

Todėl, neišgirdę jokių motyvų prieš mūsų siūlomą kandidatą, pritardami prieš mėnesį čia kalbėjusiems deputatams, jog gerbiamasis Domijonas Šniukas yra lojalus Lietuvos Respublikai, kompetentingas kaip specialistas ir doras žmogus, mes ir dabar esame įsitikinę, kad jis nemažai nuveikė, kad Lietuvos radijas ir televizija taptų žmonių gerbiama ir mylima, ką parodė ir prieš kelias dienas paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai. Mes esame įsitikinę, kad šis žmogus turi gražių realių idėjų, kaip pakeisti, pagerinti radiją ir televiziją, taip pat noro ir sugebėjimo tai padaryti. Dėl to Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktorium siūlome paskirti gerbiamą Domijoną Šniuką. Jeigu mūsų rekomenduojamas kandidatas dėl kurių nors priežasčių liktų nepatvirtintas, mes parinkome ir kitą žmogų. Tai - Vilniaus universiteto radijo ir televizijos žurnalistikos katedros dėstytojas Skirmundas Valiulis, žinomas Respublikoje kino, fotomeno ir televizijos kritikas. Jis gerai išmano radijo ir televizijos pagrindus, suvokia juos teoriškai, žino apie šios masinės informacijos priemonės funkcionavimą užsienyje. Skirmundas Valiulis neblogai pažįsta mūsų radiją ir televiziją, tarsi iš vidaus pats yra dalyvavęs daugelyje laidų, jas rengęs, taip pat bendravęs su eterio žurnalistais kaip pedagogas, atsivesdamas čia savo studentus. Tuo pat metu, regis, gerbiamasis S.Valiulis nėra susijęs nė su viena radijo ir televizijos grupele ir grupuote, kurios šiandien drasko šį kolektyvą. Valdybai gerą įspūdį paliko jo išdėstyta programa, siekimas suteikti Lietuvos radijui ir televizijai ryškesnius humanistinius ir tautinius bruožus. Mes tikime, kad Skirmundui Valiuliui taip pat turėtų užtekti ryžto ir jėgų vadovauti mūsų radijo ir televizijos reformai ir rekomenduojame kaip antrą kandidatą į generalinio direktoriaus postą. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt gerbiamiems deputatams nėra išdalintos biografijos taupant popierių. Ar gerbiamasis L.Tapinas galėtų jas pristatyti? Ar išdalinta? Ne. Prašom, aš turiu čia tekstą, gerbiamasis L.Tapinai.

L.TAPINAS. Šniukas Domijonas. Gimimo metai - 1932-ieji. Joniškio rajonas, lietuvis, išsimokslinimas aukštasis. Baigė Vilniaus universitetą, 1962 metais Maskvos universiteto aspirantūrą, specialybė - žurnalistas. LKP narys, LKP CK narys. Darbas praeityje: 1954-1974 metais - „Komjaunimo tiesos", „Tiesos", „Literatūros ir meno" laikraščių korespondentas, skyriaus vedėjas, redaktoriaus pavaduotojas. 1974-1989 - „Pravdos" laikraščio korespondentas Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. Nuo 1989 metų - Lietuvos radijo ir televizijos pirmininkas.

Skirmundas Valiulis. Gimimo metai - 1938-ieji. Gimęs Pakruojo rajone, lietuvis, turi aukštąjį išsimokslinimą, baigęs Vilniaus universitetą. Specialybė biologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Turbūt reikėtų pridėti - Žurnalistų sąjungos narys, Kinematografininkų sąjungos narys, Kinematografininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Dirbęs Vilniaus rajono Parudaminio aštuonmetėje mokykloje mokytoju, leidinio „Ekrano naujienos" redaktoriumi, Fotografijos meno draugijos atsakinguoju sekretoriumi, leidinio „Kinas" vyriausiuoju redaktorium ir nuo 1974 metų, kaip minėjau, dirba Vilniaus universiteto radijo ir televizijos žurnalistikos katedroje dėstytoju.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji deputatai, turite kiausimų pranešėjui? Prašom deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Labai malonu buvo išgirsti, išklausyti jūsų pamokymus, prašymus, kad parlamentas duotų jums pasiaiškinimus, bet aš manyčiau, kad vis dėlto pasiaiškinimų tokių parlamentas tikriausiai neduos. Gal jūs galėtumėte priminti, kokia buvo demokratiška procedūra, kai D.Šniuką skyrė į šitą postą? Tai - viena, ir antras klausimas  gal jus žinote pavyzdžių, kai parlamentas, parlamento politinė jėga, sudarydama absoliučią daugumą, skirtų į tokius vadovaujančius postus vieną iš kitos politinės jėgos vadovų, šiuo atveju LKP CK narį?

L.TAPINAS. Jeigu galima, pakartokite, prašom, pirmąjį klausimą, aš nelabai išgirdau.

G.VAGNORIUS. Gal jūs galėtumėte visiems priminti, kaip demokratiškai ir plačiai buvo svarstoma D.Šniuko kandidatūra, kai jis buvo skiriamas į šitą postą?

L.TAPINAS. Man atrodo, aš negalėčiau atsakyti į tą klausimą, nes tai yra ne mano kompetencijoje, ne valdybos kompetencijoje, kuri nebuvo dar sudaryta, kada 1989 metais Domijonas Šniukas buvo paskirtas į šį postą. Kaip pilietis manau, kad tai nebuvo demokratinis metodas, tai nebuvo pavyzdys ir šiam parlamentui, kaip reikėtų skirti žmones į tokį atsakingą postą.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų šitas klausimas vargu ar jums. Nematau, kad daugiau kas nors norėtų paklausti. Atsiprašau, prašom prieiti. Dėl antrojo klausimo? Antrasis klausimas buvo - ar jūs žinote pavyzdžių dėl politinių jėgų išsidėstymo?

L.TAPINAS. Taip, žinoma. Teko dalyvauti Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje kaip svečiui, kur buvo skiriama, nepamenu į kokį postą, ir kur buvo aiškiai pasakyta, kad laimėjusi partija turi teisę siūlyti į šitą postą, jau nepamenu kokį kandidatą. Manytume, kad tai yra normalu ir keista, kad mes neišgirdome to čia. Kada visi kalbėjo apie puikų žmogų, puikų| kandidatą ir balsavo prieš. Mums tai buvo nesuprantama.

PIRMININKAS. Na, gerbiamasis L.Tapinai, ne visai visi. Kalbėjo „už" tie, kurie kalbėjo, kurie balsavo „prieš", tie nekalbėjo. Prašom deputatę B.Nedzinskienę.

B.NEDZINSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti, tiesiog pamąstyti kartu. Kaip jūs galvojate, kodėl televizijos klausimas kilo ne tik Lietuvoje, bet jis aktualus yra ir Leningrade, ir Maskvoje, ir Rumunijoje, ir visoje Rytų Europoje?

PIRMININKAS. Ir Rusijoje.

L.TAPINAS. Manau, kad čia atsakymas gali būti tik vienas. Šiandien radijas ir televizija yra svarbiausia masinės informacijos priemonė, formuojanti tos šalies žmonių nuomonę.

PIRMININKAS. Prašom deputatę Z.Šličytę.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Kaip jūs manote, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir jos deputatai per kiek laiko keičia savo nuomonę į kardinaliai priešingą, kad štai po praėjusio karto, labai neseno pasiūlymo ir nebalsavimo už šitą kandidatūrą, jūs vis dėlto išdrįsote vėl siūlyti? Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę prieš visą Respubliką, kuo jūs laikote mus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą? Kaip jūs vertinate daugumos parlamento poziciją, kad ji gali kas savaitę, kas dvi kaitalioti savo nuomonę?

L.TAPINAS. Aš labai norėčiau, kad ir gerbiamoji Z.Šličytė, ir galbūt kiti deputatai nepagalvotų, kad Radijo ir televizijos valdyba daro kokį nors spaudimą Respublikos parlamentui, tikisi iš jo kažkokio sprendimo, kuris prieštarautų jų sąžinei ar valiai. Gink Dieve! Mes tik galvojame, kad kiekvienas sprendimas, kuris gimsta šiuose rūmuose, nepaprastai atsakingas sprendimas, galėtų būti motyvuojamas vienaip ar kitaip prieš pakeliant ranką ir valdyba, sakysim, tiesiog nesuprato, dėl ko buvo atmesta Domijono Šniuko kandidatūra, koks turėtų būti sekantis kandidatas, kokios turėtu būti jo dalykinės, pilietinės, moralinės savybės, kad jis patiktų parlamentui? Jeigu tai yra žaidimas toks, kad mes siūlome kol jums pataikysime, tai, žinoma, valdyba su tokiomis žaidimo taisyklėmis sutikti negali. Bet, gink Dieve, mes nenorime jums daryti jokio spaudimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mandatų ir etikos komisija nesvarstė kandidato. Tikrai žinau, kad svarstė Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Prašom komisijos pirmininką deputatą S.G.Ilgūną.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Po to, kai Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo patvirtintas Radijo ir televizijos valdybos pasiūlytas kandidatas generaliniu direktoriumi, Švietimo, mokslo ir kultūros komisija buvo susitikusi su Lietuvos radijo ir televizijos valdyba. Netrumpai kalbėjosi, diskutavo, aiškinosi savo poziciją. Po to Radijo ir televizijos valdyba kitame susitikime pasiūlė į Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus postą dvi kandidatūras, tai yra - gerbiamųjų D.Šniuko ir S.Valiulio. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje buvo išklausyta gerbiamojo S.Valiulio programa, jis atsakė į gausius komisijos narių klausimus. Kadangi gerbiamojo D.Šniuko kandidatūra jau buvo svarstyta, buvo susipažinta su jo programa, jis atsakinėjo į klausimus, tad komisijoje buvo išklausyti tik gerbiamojo S.Valiulio atsakymai ir jo programa. Komisijoje buvo keliamas balsavimui toks klausimas: ar mūsų komisija pritartų valdybos siūlymui pateikti Aukščiausiajai Tarybai abi kandidatūras, ar nepritartų tokiam valdybos siūlymui? Kai kurie komisijos nariai siūlė, kad valdyba turėtų siūlyti tik vieną kandidatą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog praėjusį kartą valdybai ir Švietimo, mokslo bei kultūros komisijai buvo išreikštas kai kurių deputatų priekaištas, kad pristatyta tik viena kandidatūra, o reikėtų, jog būtų dvi arba net ir daugiau kandidatūrų, šis klausimas komisijoje buvo balsuojamas ir ryškios komisijos narių daugumos nuomone buvo pritarta Radijo ir televizijos valdybai pateikti Aukščiausiajai Tarybai dvi kandidatūras.

Toliau buvo siūloma balsuoti komisijoje, kaip komisijos nariai išreikštų savo nuomonę dėl dviejų pasiūlytų kandidatūrų. Komisijoje buvo balsuota ir už gerbiamojo D.Šniuko kandidatūrą. Už jį balsavo du komisijos nariai, už gerbiamojo S.Valiulio kandidatūrą - 7 komisijos nariai, ir trys komisijos nariai susilaikė. Komisijoje buvo priimtas sprendimas su šia komisijos nuomone supažindinti Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Aš tai ir padariau. Ačiū. Jeigu jūs turėsite klausimų, pasiruošęs į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai norėtų paklausti komisijos pirmininką? Nematau, kad kas nors ruoštųsi. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, yra pristatyti du kandidatai. Atsiprašau, gal dar kitos komisijos turi ką pasakyti? Prašom deputatą J.Liaučių.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš kviečiu jus ir siūlau gerbti galiojantį parlamento reglamentą. Tuo noriu pasakyti, jog mūsų reglamentas nenumato kandidatūros persvarstymo galimybės, kai tai buvo atlikta procedūriškai teisingai. Galima būtų persvarstyti klausimą tiek dėl generalinio direktoriaus arba dėl dar aukštesnio posto, jeigu būtų pažeista balsavimo procedūra. Šiuo atveju įvyko vardinis balsavimas. Iš pasisakiusio valdybos pirmininko aš neišgirdau motyvų, dėl ko būtų galima persvarstyti išspręstą klausimą. Taigi reglamentas nenumato persvarstymo galimybės, nesuteikia mums tos teisės, todėl sustoti prie pirmosios kandidatūros nematau jokios galimybės. Vien valdybos pirmininko motyvas, kad parlamentas nepasiaiškino balsuodamas, nepateikė motyvų valdybai arba Lietuvos liaudžiai, tai nėra nutarimo persvarstymo, peržiūrėjimo ar anuliavimo galimybė. Manyčiau, kad tiek aš, tiek kiti suprato tą paprastą tiesą, kad Radijo ir televizijos statuto aštuntajame punkte valdyba tik siūlo kandidatūrą į generalinio direktoriaus pareigas, o parlamentas svarsto. 3 punkte nurodyta, kad valdybos pagrindinis veiklos principas yra objektyvumo principas. Jeigu vidaus reikalų sistema depolitizavosi prieš metus, o ši sistema, kurios principas yra dirbti objektyviai, šito nepadarė, tai mane paskatino balsuoti prieš pateiktą kandidatūrą. Tačiau motyvų aiškinti parlamentas ir neturėtų. Taigi kviečiu kolegas ir prašau pereiti prie antros kandidatūros svarstymo iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto gal galima būtų patikslinti jūsų pasiūlymą, gerbiamasis deputate? Ar jūsų pasiūlymas yra dabar neklausyti gerbiamojo D.Šniuko, nes mes jau esame jį išklausę?

J.LIAUČIUS. Taip. Iš karto pradėti nuo antrosios kandidatūros, kaip numato reglamentas. Negrįžti prie klausimo persvarstymo.

PIRMININKAS. Aš norėčiau dar pasitikslinti jūsų pasiūlymą, nes išklausyti tik vieną pretendentą, tai yra viena, ir antras pasiūlymas yra balsuoti tik dėl vieno už arba prieš. Arba yra galimybė, kaip pateikia valdyba, balsuoti už vieną arba už antrą. Taigi koks jūsų pasiūlymas iš tiesų?

J.LIAUČIUS. Mano pasiūlymas yra toks. Prieš tvirtindamas parlamentas išklauso programas, pretendentas atsakinėja į klausimus, o po to balsuojama. Kadangi klausimas dėl pirmosios kandidatūros buvo išnagrinėtas iki galo, todėl iš karto galima pereiti prie antrosios kandidatūros, tai yra gerbiamojo pretendento S.Valiulio.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą S.G.Ilgūną.

S.G.ILGŪNAS. Aš norėčiau paprieštarauti deputatui J.Liaučiui. Nėra numatyta reglamente jog negalima kelis karus siūlyti antrą kartą gerbiamojo D.Šniuko kandidatūrą.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Aš taip pat norėčiau pritarti deputatui S.G.Ilgūnui. Reglamente nenumatyta, kad valdyba negali siūlyti to paties kandidato, ir jeigu mes galvojame, kad negali siūlyti, tai mes reiškiame nepasitikėjimą valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Aš išskirčiau vis dėlto du pasiūlymus. Vienas pasiūlymas yra visiškai nenagrinėti, taip pat ir nebalsuoti dėl gerbiamojo D.Šniuko kandidatūros, kaip siūlė deputatas J.Liaučius. Kitas pasiūlymas - taip, kaip siūlė valdyba, nagrinėti abu. Tačiau jeigu mes nuspręsime nagrinėti abu kandidatus, visai nereiškia, kad mes būtinai turime dar kartą išklausyti gerbiamąjį D.Šniuką. Čia jau kaip nuspręsime. Taigi yra dvi problemos. Prašom deputatą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Mano pasiūlymas šiuo klausimu: išklausyti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonę, kodėl pateiktos dvi kandidatūros. Kokia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonė tuo klausimu?

PIRMININKAS. Aš nemanau, kad čia Prezidiumas turi įtakos, nes pagal mūsų pačių patvirtintą statulą kandidatus siūlo Televizijos ir radijo valdyba, o ne Prezidiumas. Jeigu Prezidiumas turi kokią nors nuomonę, tai prašom, bet šiuo atveju nėra būtina ta nuomonė. Prašom deputatą K.Antanavičių.

K.ANTANAVIČIUS. Man atrodo, kad Prezidiumas neturi jokios įtakos šio klausimo svarstyme. Aš manau, kad mes pasielgtume tolerantiškai, humaniškai, jeigu imtume normaliai svarstyti abi kandidatūras ir deputatai turėtų teisę pareikšti savo nuomonę. Ir turbūt nenukristų deputatams ranka ar šydas, jeigu jie pareikštų tą nuomonę dar kartą, ar kitokią, ar tą pačią. Man atrodo, žmogaus problema daug svarbesnė negu kad mums dar vieną kartą balsuoti ar nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pirma prašau išspręsti štai kokį dalyką - ar balsuosime dėl vienos iš dviejų kandidatūrų, ar balsuosime už arba prieš dėl antrosios kandidatūros, kurios šiandien dar iki šiol nesame nagrinėję?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš labai atsiprašau, juk nuostatuose yra aiškiai parašyta, kad pateikta ne kandidatūrą, o kandidatūras, tai kodėl mes turime pažeisti nuostatus?

PIRMININKAS. Teisingai, aš kaip tik ir noriu siūlyti balsuoti. Nuostatai nedraudžia ir vieną, kada parašyta, kad du. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti (prašau atkreipti dėmesį į formuluotę) ar balsuosime dėl vienos iš dviejų kandidatūrų, ar dėl gerbiamojo D.Šniuko iš viso nebalsuosim? Taigi kas už tai, kad...

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Buvo toks pasiūlymas...

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš dėl balsavimo motyvų. Pirmiausia mes turėtume balsuoti, ar pritariame valdybos ir komisijos siūlymui, o paskui...

PIRMININKAS. Visai teisingai, aš tokią tvarką ir noriu pasiūlyti.

K.ANTANAVIČIUS. Matote, tokio balsavimo, mano supratimu, mes neturime teisės skelbti todėl, kad yra suteikta teisė komisijai pateikti kandidatūras. Ir reglamente, ir kitur nėra pasakyta, kad Aukščiausioji Taryba turi teisę nuspręsti, ar iš karto tik apie vieną, tai tada apie kurį? Įsivaizduokime, jeigu būtų 3 kandidatūros, o sakome, kad balsuosime tik už vieną, tai už kurį? Tai,  aiškus reglamento pažeidimas, taip pat ir nuostatų.

PIRMININKAS. Aš sutinku su jūsų argumentavimu, tačiau deputatas J.Liaučius pasiūlė, aš negaliu atmesti pats savo nuožiūra, taip pat ir jūs savo nuožiūra negalite atmesti, nes argumentai taip pat buvo patekti - kadangi dėl gerbiamojo D.Šniuko jau buvo kartą balsuota. Prašom deputatą  K.Rimkų dar kartą.

K.RIMKUS. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam pirmininkui A.Abišalui, kad jis visą laiką stengiasi nusukti į vieną šoną. Jeigu mums valdyba pateikė gerbiamąjį D.Šniuką, tai mes jį privalome svarstyti ir dėl jo balsuoti.

PIRMININKAS. Gal gerbiamasis K.Rimkus galėtų patikslinti, į kurią pusę pirmininkas A.Abišalas nori nusukti?

M.RIMKUS. Aš  manau, visi suprato, nereikia papildomo pasakymo.

PIRMININKAS. Ne, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs pasakytumėte, nes tai yra oficialus kaltinimas, pareikštas deputatui. Gerbiamasis deputate, aš prašyčiau jūsų patikslinti savo nuomonę.

K.RIMKUS. Jūs sukate į tą pusę, kad D.Šniukas iš viso nebūtų svarstomas.

PIRMININKAS. Tai štai aš jums pareiškiu oficialiai, kad aš suku į tą pusę, kad būtų svarstomos dvi kandidatūros ir prašau manęs atsiprašyti, galima per pertrauką. Prašau deputatą B.Genzelį.

B.GENZELIS. Mano supratimu, jeigu deputatai pradeda plojimais reikšti emocijas, tai yra ne deputatų, o turgaus problema. (Juokas) Aš buvau užsienio parlamente, bet aš norėčiau paklausti posėdžio pirmininką gerbiamąjį Abišalą, ar mes norime sukurti teisinį parlamentą, teisinę visuomenę, kurioje veikia tam tikri įstatymai, tam tikros normos, kurias mes priimame ir turime gerbti, ar kiekvieną dieną mes galime kaitalioti? Šiandien vienaip, rytoj kitaip?

PIRMININKAS. Atsakau  teisinę, gerbiamasis deputate B.Genzeli, todėl deputatas J.Liaučius ir siūlė nebalsuoti dėl to, kas buvo balsuota. Aš - už tai, kad mes grįžtume prie šio klausimo.

B.GENZELIS. Ne, visgi yra ne taip. Jeigu turi teisę pasiūlyti valdyba, tai ar mes anuliuojame šitą valdybos teisę, ar neanuliuojame? Jeigu kiekvieną kartą anuliuosime, tai kuo mes pavirsime? Mes vėl pavirsime ryškia totalitarine visuomene, nesvarbu, kas tai diktuoja - ar partija, ar grupė žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, gal mes galėtume išsiaiškinti vis dėlto objektyviai nuomonę, o nesiginčydami. Dar deputatas V.Paliūnas, Radijo ir televizijos valdybos narys.

V.PALIŪNAS. Kadangi buvo kalbama, jog reikia svarstyti kandidatūras, tai aš noriu priminti, kad kandidatūros ir buvo svarstomos. Gerbiamojo D.Šniuko kandidatūra buvo svarstyta ir buvo balsuota. Taigi mes svarstome ne vieną žmogų, taip? Aš prisijungiu prie deputato J.Liaučiaus nuomonės, kad grįžti prie to, kas jau buvo nutarta, neverta. Taigi siūlau svarstyti tik gerbiamojo S.Valiulio kandidatūrą.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima, pirmininke? Aš dar kartą noriu priminti, ką kalbėjo gerbiamasis Radijo ir televizijos valdybos pirmininkas. Jis juk aiškiai pasakė, kad iš pradžių pateikiama D.Šniuko kandidatūra, o tik po to kita kandidatūra. Vadinasi, turime balsuoti dėl kandidatūros, o ne dėl to - traukti ar netraukti. Čia yra pasiūlymas tikrai nekorektiškas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Rudį.

A.RUDYS. Aš norėčiau gal truputį vėl į šoną nusukti. Kodėl mes apsimetame kvailiais ir šitą laiką - tą, kuris mums labai reikalingas, leidžiame tuščiai? Juk mums visiškai aišku, kad anksčiau, kada valdyba pateikdavo vieną mūsų daugumai nepriimtiną kandidatūrą, mes pareikalavome ir pasiekėme, kad būtų į nuostatus įtraukta - renkasi. Jūs prisimenate tai? Aš prisimenu. Gerai, įrašėme - renkamas, bet tai reiškia jau mažiausiai du žmones. Dabar, kada mums vėl pateikta daugumai, tarkim, parlamento nepriimtina kandidatūra, mes apsimetame, na, nesakysiu kuo...

PIRMININKAS. Jūs jau pasakėte vieną kartą.

A.RUDYS. Ir aiškiname, kad Domijono Šniuko kandidatūra jau buvo atmesta. Ji nebuvo atmesta. Ji gavo prieš 13 balsų. Vadinasi, ta argumentacija, kad prieš ją pasisakė dauguma parlamento narių, yra neteisinga. Prieš jį pasisakė 13 ar 12, aš dabar tiksliai neprisimenu. Dėl to, man atrodo, laikas nutraukti šitą tuščią nevaisingą diskusiją. Balsuojame abidvi kandidatūras, ir aš iš anksto žinau, kad Skirmundas Valiulis bus išrinktas.

PIRMININKAS. Tai gal tada iš karto balsuokime nenagrinėję? Gerbiamieji deputatai, gal iš tiesų mes jau galėtume paklausyti deputato A.Rudžio pasiūlymo ir nutraukti šitas diskusijas. Bet deputatas L.Šepetys dar primygtinai nori.

L.ŠEPETYS. Aš norėčiau pasakyti, kad pats svarstymas ir balsavimas vieną ar dvi kandidatūras - reiškia nepasitikėjimą tiek Radijo ir televizijos valdyba, kuri, mano giliu įsitikinimu, yra autoritetinga ir kompetentinga, taip pat nepasitikėjimą ir nuolatine komisija, kuri rinkosi daug kartų, atidžiai svarstė, pateikė pasiūlymus, pirmiausia atsižvelgdama į parlamento pageidavimą turėti alternatyvą. Šiandien yra ta alternatyva. Pritariu gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymui po mano pasisakymo nebediskutuoti. (Juokas )

PIRMININKAS. Galbūt deputatas J.Liaučius atsiims savo pasiūlymą ir tada nereikės balsuoti?

J.LIAUČIUS. Deja, gerbiamieji deputatai, aš galiu tik patvirtinti savo pasiūlymą ir štai dėl ko. Pirma, aš nenoriu, kad parlamente būtų precedentas, kad viena kandidatūra būtų svarstoma po kiek laiko ir vėl įtraukiama, antra, praėjusį kartą iš tikrųjų buvo pateikta viena kandidatūra. Prisiminkime, buvo pateikta tik gerbiamojo D.Šniuko kandidatūra. Ir buvo motyvuojama taip, kad jeigu tą atmesite, mes pateiksime kitą ir taip bus daugiskaita kandidatūros. Taigi manyčiau, kad mes turime šiandien spręsti iš esmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi pasiūlymas neatsiimamas, gal išspręsime balsavimu.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš vieną klausimą pirmininkui. Kiek suprantu, yra tik viena kandidatūra šiuo metu pateikta?

PIRMININKAS. Dvi.

TAS PATS BALSAS. Tik pasakyta pavardė, o daugiau apie ją nieko.

(Šurmulys salėje)

KITAS BALSAS. Aš priėjau prie mikrofono todėl,kad išgirdau gerbiamojo L.Šepečio pasisakymą. Manau, kad nepagarbą pareiškė valdyba parlamentui, o ne atvirkščiai, siūlydama tą kandidatą, kuris jau buvo atmestas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, grįžkime prie gerbiamojo L.Tapino kalbos. Jis pasakė  - siūlome D.Šniuką, jeigu D.Šniuko neišrinksite, siūlome S.Valiulį. Taip buvo pasakyta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Tapinai, ar iš tiesų buvo toks jūsų pasiūlymas? Prašom patvirtinti. Jūs dabar siūlote tik D.Šniuką?

K.ANTANAVIČIUS. Pakartokite, jūs pasakėte - siūlome D.Šniuką, jeigu D.Šniuko neišrinksite, tada siūlome...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, tik ką buvo patvirtinta, kad valdyba siūlo du žmones. Klausimas baigtas.

K.ANTANAVIČIUS. Prašom tada pakartoti, aš nenusileisiu, prašom paleisti įrašą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom rimties.

K.ANTANAVIČIUS. Prašom, jeigu jūs sąžiningi žmonės, atsiminkite, ką sakė L.Tapinas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom rimties. Prašome sėstis visus į savo vietas, nes jūsų emocijos jau išeina iš normos ribų. Prašom gerbiamąjį L.Tapiną dar kartą patvirtinti oficialų valdybos pasiūlymą.

L.TAPINAS. Valdybos oficialus pasiūlymas buvo toks - pirmuoju kandidatu mes siūlome D.Šniuką, kadangi mes palaikome jį kaip savo buvusį kandidatą ir antruoju kandidatu siūlome S.Valiulį. Vadinasi, yra du kandidatai.

PIRMININKAS. Du kandidatai. Ne vienas paskui kitą, o kartu? Bet vienas jums labiau priimtinas?

L.TAPINAS. Tai yra chronologinė eilės tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū.

L.TAPINAS. Tiek abėcėlės tvarka, tiek pagal laiką.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Pristatomi du pretendentai.

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį L.Tapiną. Čia kalbama apie kandidatą Nr.1 ir Nr.2? Tai visgi...

PIRMININKAS. Tik ką buvo pasakyta - chronologine tvarka ir abėcėlės tvarka.

TAS PATS BALSAS. Jie yra lygiaverčiai kandidatai?

PIRMININKAS. Absoliučiai. Gerbiamieji deputatai, gal jau būtų galima balsuoti? Deputatas Taurantas dar vis tiek nori. Prašom.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau pasakyti savo pasiūlymą, kurio neleidote užbaigti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.TAURANTAS. Aš nelabai supratau valdybos prikaišto, kodėl Aukščiausioji Taryba atmetė be motyvų šilą kandidatūrą. Man atrodo, motyvai buvo išsakyti. Ir nieko blogo, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai apie gerbiamąjį D.Šniuką kalbėjo kaip apie garbingą asmenį, tik atmetė dėl motyvų, kurie vis dėlto buvo išsakyti. Todėl man atrodo, emocijos šiek tiek nurimtų, jeigu mes leistume išsakyti savo poziciją šiuo klausimu gerbiamajam D.Šniukui, ką jis galvoja apie grįžimą prie šio klausimo?

PIRMININKAS. Man atrodo, kad vis dėlto mes galėtume balsuoti, nes bent man atrodo, kad rezultatai yra aiškūs ir bus pateiktos tikriausiai dvi kandidatūros. Taigi, gerbiamieji deputatai, pirmasis pasiūlymas buvo (valdybos) - pateikti nagrinėti ir balsuoti dėl dviejų kandidatų. Kas už šį pasiūlymą, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 72 deputatai.

PIRMININKAS. Kas, už tai, kad gerbiamojo D.Šniuko kandidatūra nebūtų nagrinėjama?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 23 deputatai.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Septyni.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta nagrinėti abi kandidatūras. Gerbiamieji deputatai, kadangi gerbiamasis D.Šniukas buvo išklausytas praėjusį kartą, klausinėtas ir dėl jo pasisakyta, ar jūs siūlote dar kartą leisti jam pasisakyti ir atsakyti į klausimus?

B.V.RUPEIKA. Aš išreiškiu čia skambančių balsų pasiūlymą, kad turi būti lygiavertis svarstymas. Matyt, jeigu mes tiek skyrėme laiko diskusijoms dėl pačios procedūros, tai nepatingėkime išklausyti ir pretendentų.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Gentvilą.

E.GENTVILAS. Aš taip pat pritariu, kad jeigu nutarėme svarstyti dvi kandidatūras, tai suteikime jiems šiandien vienodas sąlygas. Kas buvo iki šiol, mes jau patys pripažinome, kad atmetame. Svarstome iš naujo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiimu savo pasiūlymą. Ar kas nors mano šitaip? Prašom abėcėlės tvarka gerbiamąjį D.Šniuką į tribūną.

D.ŠNIUKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš galbūt pradėsiu savo pasisakymą nuo to, kad norėčiau patikinti ir deputatus, ir Lietuvos visuomenę, kad aš tikrai per jėgą nesibraunu į šį postą. Atvirai kalbant, man jau visi apetitai praėjo. Kodėl aš antrą sykį sutinku, kad vėl būtų iškelta mano kandidatūra, nors suprantu, kad tai realių rezultatų ir neturės? Pirmiausia manimi pasitikėjo valdyba, aš, ją gerbdamas, sutikau. Antra, aš pagalvojau, kad praėjusį sykį, kai vyko rinkimai, truputį buvo įsivyravusios aistros, kurios, deja, ir šiandien pasikartojo, ir kartais susidaro toks įspūdis, kad tie pretendentai į generalinio direktoriaus postą nelabai kuo čia dėti. Dvi parlamento pusės tarp savęs ginčijasi ir šiandien vienu metu, man atrodo, vėl taip buvo atsitikę.

Tą kartą dauguma neišreiškė savo pozicijos. Aš sutinku, kad tai buvo tokia džentelmeniška, matyt, pozicija, bet formaliai tai leidžia deputatams sekančiame ture išreikšti tą poziciją. Be to, man atrodo, valdyba pasielgė labai korektiškai - kad nebruktų vieno D.Šniuko, jau įkyrėjusio, be jo pasiūlė labai, sakyčiau, garbingą kandidatą. Aš jį gerai pažįstu, gerbiu, tai yra kompetentingas žmogus. Man su juo rungtyniauti visai gera ir net malonu, nes žinau, kad mano buvimas šalia jo padidina šansus mano oponentui. Taip kad viskas yra labai gražu ir kodėl mes čia turėtume karščiuotis? Turime du žmones. Reikia tik balsuoti ir procedūra bus išspręsta.

Savo programą aš jau esu išsakęs, nemanyčiau, kad turėčiau vėl jus varginti. Aš tik dar sykį pakartočiau, kad apie radijo ir televizijos organizaciją reikėtų kalbėti kaip apie perspektyvą, kaip apie artimiausias dienas, turint omenyje, kad Lietuva turės nužengti sunkų ir ekonominį, ir kitokį kelią. Manau, kad neturėčiau žavėti šiandien jūsų kažkokiais pasiekimais. Aš tik pakartosiu, kad aš manau, jog pirmaeiliai uždaviniai, kuriuos reikia gavus įgaliojimus tą pačią dieną pradėti, tai, žinoma, yra kadrų pertvarka, tai yra struktūrinė pertvarka, kurioje daug biurokratizmo, tai yra laikinasis televizijos modelis, nes mes šiandien labai mėgstame kalbėti apie modelius ir koncepcijas. Tačiau tokiu labai permainingu metu kalbėti apie ilgalaikius modelius ir koncepcijas neverta. Reikia kalbėti apie poros metų modelį. Tai turėtų būti kūrybinis lenktyniavimas, ištikimybė mūsų nepriklausomybei, padorumas, profesionalumas, ryšių plėtojimas su užsienio kompanijomis, kad mes turėtume komercinį pagrindą atnaujinti savo techniką, kuri yra ant nusidėvėjimo ribos.

Manau, kad nieko originalaus aš nepasakiau. Lygiai tą patį ar kažką panašaus pasakys ir mano kolega. Aš dar norėčiau pasakyti prieš balsuojant, kad jeigu jums reikės pasirinkti, tai norėčiau, kad jūs balsavę už mane, neturėtumėt kažko viduje, kad jūs atseit išgelbėjote televiziją ir radiją. Jis nebūtų žlugęs ir prie Šniuko. Ačiū už dėmesį. Jeigu turite kokių nors klausimų... (Plojimai)

BALSAS IŠ SALĖS. Galima klausimą?

D.ŠNIUKAS. Taip, taip. Prašau.

G.RAMONAS. Klausimas abiems pretendentams. Kaip jūs žiūrite į šiandieninį televizijos ideologizavimą ir ką galvojate padaryti, kad ji būtų galų gale deideologizuota?

D.ŠNIUKAS. Šiuo metu žiūriu kaip į susidariusią realią padėtį. Aš esu ir anksčiau kalbėjęs, kad normaliame televizijos ir radijo modelyje, be abejo, politinių laidų turėtų būti minimumas, bet kadangi šiuo metu mūsų visuomenė gyvena tokio ugnikalnio aktyvaus veikimo metu, matyt, kitaip neįmanoma. Tačiau mano tikslas būtų, ir, manyčiau, valdybos taip pat, po truputį pradėti mažinti grynai politines laidas. Manau, kad žmonės dabar gauna labai daug informacijos ir, be abejo, televizija turėtų tapti tokiu nacionalinės kultūros, dvasingumo ugdymo židiniu, politikai paliekant minimalią poziciją, kokia ji paliekama pasaulio televizijoje. Bet tas metas ateis tada, kada Lietuva iš tikrųjų politiškai subręs, įeis į realią nepriklausomybę, nurims aistros mūsų parlamente ir kituose visuomenės sluoksniuose. Tada bus galima kalbėti apie pasaulinio modelio televiziją. Dabar, matyt, nerealu.

B.GAJAUSKAS. Kokias derybas Maskvoje ir kokias dotacijas gaunate ir už ką?

D.ŠNIUKAS. Tai buvo mūsų valdybos rekomenduota. Buvo sudaryta tokia žmonių grupė. Buvau nuvykęs aš, Radijo ir televizijos valdybos narys Edvinas Butkus ir Ryšių ministerijos atstovas, departamento vyr. inžinierius Anicetas Elingis. Mes nuvykome painformuoti, kodėl mes nutraukėme TSRS centrinės televizijos pirmosios ir antrosios programų transliavimą iki 18 valandos. Pasakėme, kad šiuo atveju tai buvo ekonominis žingsnis, ne politinis, kadangi dėl ekonominės blokados visos mūsų žinybos yra apkarpomos. Mes netekome penkių milijonų, todėl proporcingai ir lietuviškas, savas laidas paaukojome, ir Maskvos, ir Varšuvos, ir transliuojame nuo 18 valandos. Buvome susitikę su TSRS valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmininku. Jis iš pradžių bandė ironiškai kalbėti, kad gal tada visai išjunkime televiziją, gal be jos galima gyventi ir panašiai. Bet po to jo kolegos, konkrečiai, Juškevičius patikslino, kad Finansų ministerijoje buvo pasakyta, kad netgi taikant TSRS Konstituciją Lietuvai šiandien tai yra teisėtas žingsnis, nes Lietuva, kaip ir kitos Pabaltijo respublikos, yra gavusi ekonominį savarankiškumą ir jų biudžeto tvarkymas yra vidaus dalykas. Ir jie patys pasiūlė, kad TSRS valstybinis televizijos ir radijo komitetas bandys galbūt nuo liepos 1 dienos, jeigu pavyks, kartu su TSRS ryšių ministerija apmokėti tą transliavimą iš sąjunginio biudžeto ir kad ateityje galbūt bus daroma žygių, kad visose respublikose Centrinės televizijos transliavimas būtų apmokėtas iš centro biudžeto. Čia maždaug kainuotų apie 11 milijonų rublių. Šiemet, kadangi nuo pusės metų, maždaug 5,5 milijono. Aš dar sykį pabrėžiu, kad mes ne politinių derybų atvykome, o tik informuoti dėl finansų ir ekonomikos. Mums buvo priminta, kad už Lietuvos radijo užsienio laidų transliavimą per siųstuvus, kurie yra Rusijos Federacijoje - Tolimuosiuose Rytuose, Pietuose, jie apmoka mums 300 tūkstančių rublių. Aš pasakiau, kad ateityje turėtų būti džentelmeniški tie apmokėjimai ir jeigu mes 300 tūkstančių galime sumokėti už tuos siųstuvus, tai mūsų reikalas, Maskva tegu moka už savo siųstuvus 11 milijonų. Taip pat buvo pareikšta mintis, kad Lietuva savo teritorijoje turėtų turėti stiprius siųstuvus, jeigu mes norime su užsieniu kalbėtis. Ryšių ministerijoje truputį apie tai ir kalbėjomės. Ten netgi buvo, sakyčiau, dalykiškas, techninis pokalbis. Paskaičiavome, kiek tai kainuotų, bet manau, tai detalės.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, rinkiminės kampanijos į Sovietų Sąjungos liaudies deputatus metu Sąjūdžiui buvo apribota galimybė naudotis televizijos paslaugomis. Tuo metu buvo uždaryta “Atgimimo banga.” Būkite malonus, jeigu galima, kas ir kokiais motyvais tai padarė?

D.ŠNIUKAS. Matote, aš atėjau į televiziją, jeigu neklystu, praėjusių metų vasario 14 dieną, kada rinkiminė kampanija jau visiškai ėjo į pabaigą, ir aš tą palikimą priėmiau. “Atgimimo banga” tuo metu neveikė, dabar aš nebepamenu, ar Vyriausybės, ar LKP CK kartu su Vyriausybe nutarimu iki rinkimų tos „Atgimimo bangos" neleisti. Po rinkimų ji buvo atgaivinta.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Šiuo metu informacijos priemonės apie žemės ūkį pateikia labai mažai žinių. Per radiją rytais būna viena laida žemdirbiams, o per televiziją praktiškai jokios žemdirbių laidos nėra. Ar galvojate, kad laikas susirūpinti žemdirbiais ir jų interesais?

D.ŠNIUKAS. Man atrodo, kad yra. Mes ir apie žemdirbius, ir ekonominiais, ir kitais klausimas kalbame. Aš galėčiau atsakyti, kad į viską per mažai žiūrime vartotojo požiūriu. Man atrodo, kad žemdirbių klausimai dar nėra ir čia išspręsti, šioje salėje, ir, matyt, televizija eis žingsnis į žingsnį kartu su tų klausimų sprendimu. Nemanyčiau, kad taip jau mažai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Atleiskite, trumpam noriu grįžti prie jūsų vizito į Maskvą. Ar tai įvyko jūsų iniciatyva, ar jūs buvote kviesti?

D.ŠNIUKAS. Mūsų. Valdyboje buvo taip nutarta. Tiesa, Maskvoje buvo pareikšta, kad tą klausimą reikėtų kažkaip spręsti. Pasitarę valdyboje, nutarėme, kad reikia nuvažiuoti. Mes manome, kad tos derybos taip pat yra tam tikro suvereniteto įtvirtinimas. Nevykome kaip pavaldiniai ar kas, bei kaip normalūs ir lygūs partneriai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Šerkšnį.

G.ŠERKŠNYS. Aš taip pat norėčiau grįžti prie jūsų vizito į Maskvą. Kaip suprantate, dabar daugeliui žmonių iškyla dilema: ar ekonominiai, politiniai klausimai svarbiau, ar moraliniai. Aš kaip tik norėčiau, kad jūs tuos pokalbius ar derybas Maskvoje įvertintumėte moraliniu požiūriu. Jeigu atsakysite, kad tai yra moralu, kad taip galima elgtis, tuomet būtų kitas klausimas: ar negalvojate, kad būtų tikslinga važiuoti į Varšuvą ir gauti, pavyzdžiui, iš Varšuvos ekonominę pagalbą, nes transliuojate Varšuvos programą?

D.ŠNIUKAS. Aš čia amoralumo tikrai neįžiūriu, dovanokit. O dėl pagalbos, dar sykį galiu pakartoti, kad mes nuvykę kalbėjome, pabrėžiu, tik ekonomikos klausimais. Jeigu iškiltų politiniai klausimai - transliuoti ar netransliuoti, sakysim, pirmąją ar antrąją Maskvos programą, manau, kad tai nebūtų vien tik mūsų valdybos kompetencija, reikėtų pasitarti su parlamentu, tada visai kitaip kiltų klausimas. Varšuva, aš nežinau, galima pasiteirauti, jeigu jie sutiktų mokėti. Bet mes manome, kad mūsų kaimyninės šalies, su kuria turime įeiti į partnerystės ryšius, prašyti, kad jie mokėtų, būtų nekorektiška.

PIRMININKAS. Prašau deputatą R.R.Survilą.

R.R.SURVILA. Norėčiau štai ko paklausti. Per vietinį radijo tašką transliuojama “Majako” programa lietuvių kalba, kurioje iš esmės visa medžiaga susideda iš “Krasnaja zvezda”, “Pravdos”, “Sovetskaja Litva” straipsnių ir taip toliau. Tikiu šventa žmogaus teise pasirinkti informacijos priemones. Eteris turėtų būti laisvas visiems. Bet transliavimas per vietinį radijo tašką panašių laidų primena tam tikrą prievartą, nes tie radijo taškai įrengti virtuvėse, fermose ir taip toliau. Aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl tokios transliacijos.

D.ŠNIUKAS. Prieš atsakydamas i tą klausimą, aš dar norėčiau truputį painformuoti gerbiamąjį parlamentą. Aš paklausiau Nenaševą, ar radijo stotis, pavadinta “Sovetskaja Litva”, kuri transliavo LKP (TSKP) XXI suvažiavimą, buvo jų kūdikis, tai man buvo labai tvirtai atsakyta, kad taip nebuvo. Dabar, matote, čia principinis klausimas  - kaip mes žiūrime. Kaip žinote, mes stagnacijos, stalinizmo ir kitais metais esame patyrę tą pjūklų džiržgenimą, kada Vakarai mums kalbėdavo ir mes trukdydavome, neleisdavome, išgirdę bausdavome žmones. Buvo juk baudžiama. Galima ir dabar taip elgtis. Bet aš nemanyčiau, kad tai tokia jau ugninga ir veiksminga propaganda, kad, ją išjungdami ar trukdydami, kažką pasiektume. Manyčiau, tik smalsumą padidintume, bent mano toks asmeninis požiūris. Tegu šneka.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pretendente, prieš kurį laiką labai sutrumpėjo visos televizijos laidos. Tai buvo visiškai suprantama dėl ekonominių motyvų ir, kiek aš atsimenu (ir taip statute buvo parašyta), kad turėtų gauti balsą visos politinės jėgos ir taip buvo daroma. Buvo bendros įvairių organizacijų laidos. Visai neseniai, manau, ne tik mane, bet ir visą Lietuvą nustebino, kad atsirado atskira valandinė Komunistų partijos laida. Norėčiau jūsų paklausti, kokiu būdu šitaip atsitiko ir kokią įtaką tam turėjo gerbiamojo deputato sekretoriaus V.Beriozovo telefoniniai televizijos atakavimai?

D.ŠNIUKAS. Aš galiu pasakyti. Matot, pas mus šiuo metu televizijoje nėra priimtas kažkoks nutarimas leisti pasisakyti įvairių partijų atstovams. Ar būtinai juos visus kartu suvaryti, ar laidoje turi dalyvauti vienos partijos ar vieno judėjimo atstovai, kaip, sakysim, yra “Atgimimo bangoje” ir panašiai, o Komunistų partijos, kuri vis dėlto yra gana gausi partija, pasirodymas, aš manyčiau, neturėjo nieko stebinti. Mes gavome (valdyba juos turi) praktiškai iš visų rajonų tokius reikalavimus, į mus kreipėsi partijos Centro komitetas ir mes tokią poziciją išskyrėme. Dabar galvojama, gal kas dvi savaites, sakysim, skirti. Jeigu laikoma, kad tai yra, pavyzdžiui, vienos partijos uzurpavimas, kitų, sakysim, sąskaita, galima kelti klausimą. Bet aš drįsčiau pasakyti, kad šiuo metu į ekraną gali išeiti visos partijos. Tik iškyla kitas klausimas, ir aš siūlyčiau ir mūsų valdybai priimti tam tikrą galbūt etikos kodeksą ar etikos principus, kaip partijų atstovai turėtų elgtis ekrane. Man atrodo, kiekvienas pirmiausia turėtų (gal čia su prekyba ir nekorektiška lyginti) kalbėti apie savo prekę. Dabar dažniausia kalbama apie kitų prekes, apie savo kažkokius pozityvius veiksmus nutylima. Manyčiau, kad einant į kultūringą ir teisinę visuomenę partijų atstovai turėtų daugiau kalbėti apie savo partijų reikalus, savo pozityvumu turėtų užkariauti visuomenės dėmesį ir simpatijas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Taurantą.

A.TAURANTAS. Po praėjusio balsavimo, kai jums buvo pasiūlyta toliau eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas generalinis direktorius, jūs, motyvuodamas moraliniais kriterijais, atsisakėte šito. Dabar jūs savo nuomonę pakeitėte. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs pakomentuotumėte šitą savo nuomonės pasikeitimą?

D.ŠNIUKAS. Matot, aš tada, jeigu neklystu, sakiau - jeigu pageidaus parlamentas, aš eisiu toliau savo pareigas. Bet kadangi buvo išreikštas toks požiūris, galėtų tas pareigas eiti ir kas nors iš mano pavaduotojų. Aš tą dieną pasijutau, kad jau nebe pirmininkas. Po to pasiteiravau Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, kokie pasirašyti popieriai, gerbiamojo K.Motiekos ir kitų, sakė - jokių dokumentų nepriimta, ir aš turiu eiti savo pareigas. Aš jas ir einu iki šiol.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Aš labai atsiprašau, žemės ūkio reikalais, matyt, ne visai aiškiai paklausiau. Aš norėčiau priminti, kad žemės ūkis gamina daugiau kaip pusę nacionalinių pajamų ir per televiziją jokios rimtos laidos žemės ūkiui nėra. Jeigu vyksta žemės ūkio laida, tai joje dalyvauja ministerijų darbuotojai, visokie kitokie biurokratiniai vadovai. O žemdirbių šiose laidose nebūna. Aš noriu žinoti, nuo kada bus normali laida žemdirbiams?

D.ŠNIUKAS. Aš jūsų šį klausimą priimu kaip kritiką ir, matyt, galima bus kalbėti šia tema darbo tvarka.

PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Aš vis dėlto norėčiau grįžti prie “Majako” transliavimo per radijo taško priemones. Jūs sugretinote vakarų masinės informacijos ankstesnes laidas Lietuvai ir paminėjote, kad jos būdavo trukdomos ir neva kažkas panašaus būtų, jeigu mes imtumėmės kokių nors priemonių nutraukti tas transliacijas per radijo tašką. Taigi mano du klausimai. Ar jūs nepagalvojote, nėra tokių galimybių panašų nekaltą kūdikėlį paleisti į Maskvą? Tai viena. Antra  - ar jūs vis dėlto ir toliau ketinate transliuoti tas laidas per radijo tašką?

D.ŠNIUKAS. Jeigu aš teisingai supratau pirmąją klausimo dalį, tai mūsų pirmoji programa šiuo metu pagal galimybes Maskvoje paskleidžiama ir Maskvos miestas gali klausyti Lietuvos pirmąją programą. Žinoma, galima kalbėti, kad gal reikėtų didinti ar kažkaip diferencijuoti į Maskvą siunčiamus signalus, galbūt daugiau rusiškų laidų, bet aš manyčiau, labai korektiška ir išbalansuota yra 15 valandos laida rusų kalba, kurią, kiek aš žinau, labai įdėmiai klauso Maskvoje. Na, o dėl “Majako” transliavimo per radijo mazgus, aš išsakiau savo nuomonę  reikėtų - pasitarti techniškai, jeigu tai yra nesudėtinga, visur išjunginėti, bet čia reikėtų, matyt, solidesnės konsultacijos, ar tikslinga tai daryti.

PIRMININKAS. Prašau deputatą V.Beriozovą.

V.BERIOZOVAS. Aš prašyčiau, kad deputatas S.Pečeliūnas atsiprašytų manęs. Jeigu jis to nepadarys, tai aš norėčiau, kad Mandatų ir etikos komisija išnagrinėtų šį klausimą. Kiek galima be jokio pagrindo minėti ir įžeidinėti mane? Prašom, arba deputatas S.Pečeliūnas atsiprašo manęs, arba aš kreipiuosi oficialiai į Mandatų ir etikos komisiją, kad ji apsvarstytų jo išpuolius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Beriozovai, ar jūs nesutiktumėte, kad mes kartu sueitume su deputatu S.Pečeliūnu ir deputatu K.Rimkum, jie abudu mūsų atsiprašytų per pertrauką, nebūtinai viešai. (Juokas salėje) Jūs nesutinkate? Prašom deputatą S.Pečeliūną atsakyti.

S.PEČELIŪNAS. Aš nematau jokio reikalo atsiprašyti, kadangi pasakiau tik apie faktą, kurį žino visi televizijos darbuotojai, kad iš Centro komiteto gerbiamasis V.Beriozovas nuolat skambino ir teiravosi, kada bus komunistams atskira valandinė laida? Aš taip pat galėčiau paklausti dabar čia gerbiamąjį pretendentą, jeigu jis bus išrinktas, kada visos Lietuvos partijos turės po vieną valandą? Tai bus septynios valandos per savaitę, ir ką mes tada iš viso, kokią televiziją turėsime? Jeigu paritetas, tai paritetas.

D.ŠNIUKAS. Na, nežinau, pirmajame statuto projekte buvo tokia formuluotė - suteikti laiką adekvačiai tų partijų įtakai visuomenei. Man atrodo, kad šiuo metu Sąjūdžio atstovai turi daugiausia laiko. Aš nekalbu apie formaliai skirtas laidas. Galime kokią savaitę pasekti, kas kalba per televiziją, kokiose programose, kokiems judėjimams ir partijoms priklauso žmonės ir, manyčiau, kad panašiai ir yra išsirikiavę. Ir aš negalvočiau, kad Komunistų partijos atstovai yra antroje vietoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, deputatas V.Beriozovas vis tiek prie mikrofono. Ar mes negalėtume partinius nesutarimus išspręsti kaip nors atskirai?

V.BERIOZOVAS. Tai yra grynas melas, ką jis pasakė. Niekam aš iš Televizijos ir radijo komiteto neskambinau. Jis dabar pasakė visai Respublikai, kad aš skambinėju ir taip toliau. Todėl arba tegul jis įrodo, arba prašau, kad Mandatų ir etikos komisija išnagrinėtų šį klausimą.

PIRMININKAS. Aišku, jūsų pasiūlymas bus priimtas. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Mes šiek tiek nukrypome nuo diskusijos temos, aiškindamiesi partijų tarpusavio santykius. Gerbiamieji deputatai, prašau jūsų dar vieną minutę užtrukti. Prašau jūsų išklausyti deputatą Alfonsą Žalį, jis turi Švedijos Karskrunos miesto komunos pirmininko laišką ir suvenyrą gerbiamajam V.Landsbergiui ir Aukščiausiajai Tarybai. Prašom išklausyti ir tada bus pertrauka.

A.ˇALYS. Praėjusių metų rudenį Klaipėdoje lankėsi Švedijos Karskrunos miesto delegacija ir buvo pasirašyta Klaipėdos ir šio miesto komitetų bendradarbiavimo sutartis. Prieš kelias dienas iš Karskrunos grįžo Klaipėdos miesto delegacija, kuri lankėsi šiame Švedijos mieste. Karskruna -  miestas Švedijos pietuose, tai yra viena iš 285 Švedijos komunų. Ten būnant Klaipėdos delegacijai, vyko pokalbiai, taip pat derybos su šio miesto vadovais. Nagrinėjamas klausimas dėl to, kad tarp Klaipėdos ir Švedijos Karskrunos miesto vyktų susisiekimas keltu. Švedai ypač suinteresuoti, kad mes galėtume priimti keleivinius laivus, kalbėta taip pat buvo kitais klausimais. Šiomis dienomis Klaipėdą turi pasiekti pirmoji medikamentų ir vaistų siunta iš Karskrunos miesto. Be viso kito, pokalbių metu švedai siūlė Klaipėdoje surengti Lietuvos savivaldybių vadovų seminarą, kuriame Švedijos specialistai, ne tik Karskrunos miesto savivaldybių specialistai, komunų specialistai, galėtų su pranešimais tokiame Lietuvos savivaldybių vadovų seminare kalbėti. Matyt, verta apie tai pagalvoti. Ir mums išvažiuojant Karskrunos miesto komunos vadovas ponas Jansonas (tarp kitko, jis yra visos Švedijos komunų tarybos pirmininkas) perdavė nuoširdžiausius sveikinimus Lietuvos Respublikos parlamentui ir prašė įteikti oficialų šio miesto komunos tarybos raštą ir Karskrunos herbą gerbiamajam V.Landsbergiui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandų 5 minučių. Labai prašau nevėluoti.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašom į tribūną gerbiamąjį S.Valiulį.

S.VALIULIS. Gerbiamieji deputatai! Noriu pradėti nuo tos galvos, pasakydamas, kad galėtų būti ne du, o daugiau pretendentų į tą postą. Ir man asmeniškai liūdna, kad per tokį ilgą laiką tų pretendentų, gal blogai buvo ieškota, bet nepavyko surasti.

Aš puikiai jaučiu ir žinau, kad nesu idealus kandidatas į tą postą ir visiškai nesu užtikrintas, kad mane čia išrinks. Turiu iš seno nuostatą, kad net ir neišrinkus į tą ar kitą postą žmogui Lietuvos labui šiandien darbo per akis bet kur. Mano nuomone, šiandien svarbiau gal net ne ta galva, o radijo ir televizijos reforma, ir du pagrindiniai tos reformos bruožai. Minint šiandien 100-ją nepriklausomybės dieną, svarbiausias ir pagrindinis bruožas - kokį sukursim nepriklausomos Lietuvos radiją ir kokią televiziją. Reforma praktiškai jau pradėta, bent jau kai kurie bruožai jos akivaizdūs yra. Juk nepalyginsi nei radijo, nei televizijos su tuo, kas buvo prieš kokį penketą, šešetą metų. Ir to negalima nematyti. Tačiau negalima nematyti, kad labai dar mus kamuoja tokio bolševikinio totalitarizmo palikimas. Ir tas palikimas kamuoja mūsų radiją ir televiziją, kamuoja ir kaimynų ir greta esančių, ir tolesnių. Ir labai svarbu ne tiek galbūt kiek kokią kaimynų programą Lietuvoje rodysime ar nukirpsime, kiek viltis gana reali ir pagrįsta, kad ten irgi tos programos reformuojamos, kad ir ten kratomasi tos monopolizacijos ir totalitarizmo, turint omenyje ir Centrinę televiziją ir radiją. Kaip mes kreivai bežiūrėtume ir pagrįstai kritiškai vertintume tai, ką skelbia ir dažnai skelbia neteisingo apie Lietuvą, vis dėlto diskusija, dabar beįsiliepsnojanti centrinėje spaudoje dėl Centrinės televizijos ir radijo monopolizavimo ir totalitarizmo yra, man rodos, be galo įdomi ir mums perspektyviai naudinga.

Norint reformuoti ir toliau sukurti tvirtesnius radijo ir televizijos pagrindus, drįsčiau papolemizuoti, daug kuo nesiskirdamas nuo kolegos pretendento D.Šniuko. Papolemizuoti vis dėlto, kad reikia turėti ilgalaikę programą ir reikia turėti pastovesnę nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos koncepciją. Nepaisant pereinamojo laikotarpio, jų neaiškių ribų, laikinų sunkumų - ekonominių, politinių ir visų kitų, man atrodo, tai nuolatinei programai turėtų būti charakteringi tokie du klausimų blokai.

Pirmasis susijęs su struktūra. Struktūros pertvarkymo klausimų yra labai daug. Ne visą informaciją aš turiu ir į ne visus jūsų klausimus labai konkrečiai šiandien ir galėčiau atsakyti, bet, man atrodo, kad ir iš šalies, ir iš ilgametės patirties labai svarbu, kad struktūriniai pertvarkymai yra pradėti ir kad nuveikta nemažai jau ir parlamento, ir parlamento išrinktos Radijo ir televizijos valdybos. Jau vien tai, kad yra statutas ir kad yra su labai plačiais įgaliojimais valdyba, rodo tos reformos, gal ir diskusiškai vykstančią, bet sėkmingą pradžią. Toliau jau reikėtų eiti į paties Radijo ir televizijos vidinę reformą, struktūros reformą. Čia aš taip pat nieko naujo neišgalvosiu, pasakydamas, kad pirmiausia tai kadrai, peržiūrėjimas tų kadrų, kurie dirba radijuje ir televizijoje, ypač laidų vedėjų kompetentinga atestacija, taip pat atitinkamai konkurencijos principo, kontraktų principo realizavimas. Tai bus sudėtingi, nelengvi klausimai. Ne man vienam, jeigu būčiau išrinktas, juos spręsti. Čia reikalinga ir teisinė, ir ekonominė kompetencija, ir televizijos bei radijo praktikų patirtis, be abejonės, ir valdybos sprendimai, kad galima būtų ta linkme iš esmės reorganizuoti ir reformoti mūsų radiją ir televiziją.

Struktūros klausimai neišvengiamai susiję su darbo sąlygomis. Su tuo, kiek yra lėšų ir kokios lėšos, kokią techniką turime ir kaip tą didėjantį atotrūkį nuo pažangiausios pasaulio televizijos ir radijo technikos bent sumažinti artimiausiu metu. Čia taip pat negalima nežiūrėti į perspektyvą, nes laikas nelaukia, judama dideliais šuoliais visur, ir jeigu čia nesukaupsime savo pajėgų, nekonkretizuosime savo laiko ir tikslų, vargu ar ką išspręsime. Ir dar pridurčiau, savotiškai sekdamas prieškarine labai įdomia J.Keliuočio knyga apie žurnalistikos problemas, kad šiaip ar taip mes turime spręsti keturgubą uždavinį, analizuodami struktūros klausimus ir siūlydami sprendimus. Tai yra reikalinga psichologinė, ekonominė, visuomeninė ir politinė žurnalistikos reforma. Daug kas iš tų minčių, norim ar nenorim, įdėmiai jas perskaičius, atitinka šių dienų poreikius, atsižvelgiant, žinoma, į visai pakitusias sąlygas.

Norint, kad sėkmingai vyktų tas struktūros pertvarkymas, žinoma, labai reikalingi parlamento ir valdybos geri norai ir parama, bet reikalinga ir visuomenės parama. Reikalinga savikritika ir kritika. Ir gal aš čia daugiau pažiūrėsiu iš savo profesijos kampo, bet man atrodo, viena skaudžiausių televizijos ir radijo istorijos pamokų yra kritikos užgniaužimas arba tokios kritikos organizavimas, kuri praktiškai visuomenėje radijo ir televizijos darbą pristatydavo iki šiol labai gražiomis spalvomis. Nesileisiu į detales, bet ateityje norėtųsi, kad ta kritika būtų tikrai spaudoje, radijuje ir televizijoje, kiek tai įmanoma, kad visuomenė gyvai reaguotų, ypač į meninę televizijos programą, ne tik į politinę, kad kritika būtų konstruktyvi, su patarimais ir nevaržoma. Kad būtų visiška kritikos laisvė. Nes iki šiol radijo ir televizijos kritika bene buvo daugiausia suvaržyta iš išorės ir savaime susivaržė iš vidaus.

Antrasis klausimų blokas, tai televizija ir kultūra. Tai labai didelis klausimų blokas, nes čia reikia atsižvelgti, kokia yra politinė kultūra ir politinės laidos mūsų televizijoje ir radijuje, taip pat neišvengiamai turime vėl iškelti tokį klausimą, o koks mūsų televizijos ir radijo intelektualinis potencialas? Tiek ten dirbančių žmonių, tiek bendradarbių, tiek Lietuvos kultūros sluoksnio. Ne paslaptis, kad per daugelį radijo ir televizijos darbo metų daugelį žmonių atbaidė nuo bendradarbiavimo radijuje ir televizijoje. Ir šiandien vienas pagrindinių uždavinių - taip organizuoti radijo ir televizijos darbą, kad tie žmonės ateitų ir mielai talkintų radijui ir televizijai, kad jiems rūpėtų radijas ir televizija, kaip Lietuvos kultūros ir kultūringos politikos reiškinys. Negalima apeiti ir to aspekto, jog televizija  ne tik politika, televizija - ne tik žurnalistika, televizija - labai komplikuotas ir sudėtingas reiškinys. Ir gal mane daugiausia padrąsino pretenduoti į šį postą tai, kad turiu šiek tiek žinių iš kino ir fotografijos, apskritai audiovizualinės kultūros, ir kad galiu pasižiūrėti, nors ir iš šalies, į televiziją ir radiją kaip į audiovizualinės kultūros, apskritai kultūros reiškinį. Labiausiai kritikos buvo apeiti arba tiesiog užslopinti mūsų televizijos, sakysim, teatro reikalai, televizijos kino reikalai, televizijos muzikiniai žanrai, tai yra tie televizijos meno barai, kuriuos reikia atidžiai išanalizuoti ir iš tikrųjų reformuoti iš esmės.

Vienas iš pagrindinių klausimų, kurį teks spręsti konceptualiniu požiūriu, man atrodo, tai koks turėtų būti mūsų Lietuvos radijas ir televizija kultūros aspektu. Kaip tą norimą tautiškumą, kuris anksčiau tokia pseudofolkloro kolonijine forma reiškėsi mūsų radijuje ir televizijoje, o dabar tokiu tautiniu kiču, kas taip pat nėra gerai, tai kitas kraštutinumas, atsispindintis vėl visokiais pseudoreiškiniais, suderinti su poreikiu išeiti į pasaulį, su universaliomis žmogiškomis vertybėmis, su radijo ir televizijos programų humaniškumu. Tai pats kiečiausias,mano nuomone, riešutas,nes čia, viena vertus, reikia toliau aprėpti ir gilinti, semtis iš mūsų kultūros, iš mūsų meno versmių, iš mūsų istorijos, skaudžios, sudėtingos ir dažnai tragiškos, kita vertus, negalime būti provincionališki, negalime atitrūkti nuo pasaulio, nuo to, kaip rutuliojasi radijo ir televizijos kalba, žurnalistika ir menas. Sakysim, paimkime kokį atskirą barą, pavyzdžiui, pramogą - televizija ir poilsis. Tai iš tikrųjų dažnai atrodome tokie skurdoki, primityvūs, neatitinkame to, ką gali šiandien audiovizualinė komunikacija, videoartas ir taip toliau. Čia daug vėl reikės tokių detalių klausimų spręsti. Tarp jų, sakysim, būtina, mano nuomone, pradėti ruošti specialistus ne tik Lietuvoje, bet leisti pasistažuoti ir užsienio televizijoje. Ypač jauniesiems televizijos režisieriams, taip, kaip dabar padaryta kino studijoje, išsiunčiant grupę perspektyvių kino režisierių stažuotis į Jungtines Amerikos Valstijas. Tuos klausimus jau nagrinėja televizijos ir radijo valdyba, jie turėtų būti sprendžiami artimiausiu metu.

Neįsivaizduoju tolesnės radijo ir televizijos plėtotės be mūsų kultūros situacijos. Jeigu kalbėsime kaip apie kultūros reiškinį, tai čia labai glaudžiai susiję dalykai. Tą problemą kėlė dar Rimantas prieškarinėje knygoje „Radijo problema Lietuvoje", ir manyčiau, kad iš principo jo teiginys, kad toks bus radijas ir televizija kaip kultūros reiškinys, kokią kultūrą apskritai mes turime ir turėsime, yra neginčijamas.

Baigdamas manyčiau, kad šiandien pagrindinis mūsų radijo ir televizijos tikslas būtų atsižvelgti į labai konkrečius žingsnius nepriklausomybės linkme, ieškoti žmonių ir darbų ir juos rodyti per televiziją, o ne vien tik dejuoti, ir ne vien tik nuogąstauti, kaip dabar sunku ir kaip ateityje bus dar sunkiau. Tikslas yra konsoliduoti tautą, konsoliduoti Lietuvos tautines bendrijas, visus žmones, rodant konkrečius darbus. Tai atitinka tą nuomonę (pacituosiu vėlgi J.Keliuotį), kuri buvo pareikšta knygoje “Šių dienų spaudos problemos”. “Ir mes turėsime spaudą”, čia pridurčiau ir radiją, ir televiziją, “liudijančią apie mūsų didybę, o ne išduodančią mūsų menkystę, mus jungiančią, o ne skaldančią, mus gydančią, o ne nuodijančią, mus gaivinančią, o ne smukdančią, mus šviečiančią, o ne kvailinančią ir tamsinančią”. Nežinau, ką prie šių žodžių galėčiau ir šiandien pridurti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai turi klausimų pretendentui? Prašom deputatą A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, jūs pasakėte labai įspūdingą kalbą. Aš tik norėčiau jūsų paklausti, jeigu jūs būtumėte išrinktas televizijos generaliniu direktorium, koks būtų jūsų pirmasis, antrasis ir trečiasis žingsniai pagal svarbą? Galėtumėte juos išvardinti?

S.VALIULIS. Pirmasis žingsnis būtų labai konkretus, nes jis jau suplanuotas. Dar šią savaitę turiu išvykti į tarptautinį kritikų seminarą Lenkijoje, ir, manyčiau, užmegzti tarptautinius ryšius - viena iš priedermių, jeigu būčiau išrinktas į naują postą. Antrasis žingsnis būtų, ką esu išsakęs ir Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, atsižvelgti į tai, kas jau padaryta ir siekti tam tikro perimamumo, kas buvo gero mūsų radijo ir televizijos darbe. Pasižiūrėjus, sakysim, į mano konkurento gerbiamojo D.Šniuko vadovaujamą laikotarpį per tuos metus, matyti, kad čia buvo nemažai ir gero, ir tai turime objektyviai pripažinti. Todėl norisi tą gerąją patirtį, tuos ryšius, kuriuos jis turi -  tarptautinius ir sąjunginius taip pat įdėmiai išstudijuoti, perimti, išklausyti jo nuomonę išsamiai, o ne tik tuo kukliu programiniu pareiškimu. O trečiasis žingsnis būtų, pirma, kadangi statutas įpareigoja ir įgalioja valdybą labai atsakingai rūpintis mūsų radiju ir televizija, man atrodo, kiekvieną, bent pirminį žingsnį rūpestingai, kruopščiai ruošiant televizijos ir radijo pertvarkos programą derinti su valdyba. Kita vertus, noriu detaliau įsigilinti į mūsų radijo ir televizijos darbą, konkrečiai, į atskiras jos grandis, kurios man mažiau žinomos iki šiol ir šiandien, dar kartą miniu, į kai kuriuos klausimus gal negalėsiu atsakyti. Kiek tai užims laiko, man sunku pasakyti, bet ne metus, ir, tikiuosi, ne keletą mėnesių. Gal mėnesio ir pakaktų. Tuo labiau, kad radijo ir televizijos reforma vis dėlto nevykdoma (gal klystu) dienom, nevykdoma savaitėm, o vykdoma vis dėlto, kad ir kaip kas nors norėtų paspartinti, metais, o kartais ir po keletą metų tenka tą dalyką tęsti. Tiek.

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Aš norėčiau paklausti apie žemės ūkį. (Juokas salėje) Kada aš ko nors klausiu apie žemės ūkį, tai visus labai ima juokas. Sakykit, o koks jūsų vis dėlto požiūris į žemės ūkį?

S.VALIULIS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Man, kaip valstiečio sūnui, labai mieli yra jūsų rūpesčiai, jūsų reikalai, nesu nutraukęs ryšių su kaimu ir iki šiol, ir klausausi to, kas apie žemės ūkį pasakojama ir rodoma. Sutinku, kad čia reikia daug ką pertvarkyti, bet, man atrodo, reikia pertvarkyti atsižvelgiant į tikruosius, realius šiandieninio žemdirbio, šiandieninio kaimo žmogaus interesus. O ne primetant iš viršaus kažkokią iš anksto susidarytą koncepciją. Nors pasiūlymų yra. Sakysim, girdėjau iš gerbiamojo A.Kaušpėdo įdomiai sumanytą pramoginę informacinę ar pažintinę laidą žemdirbiams. Jeigu kas daugiau pateiks tokių konkrečių idėjų, bus labai gerai, bus galima tą programą tikrai pratęsti ir atnaujinti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.P.Plečkaitį.

V.P.PLEČKAITIS. Jos dėstote žurnalistams, žmonėms, kurie nori tapti žurnalistais. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kokie žmonės ateina, norėdami tapti žurnalistais, ir ar jūs patenkinti jų kompetencija, ypač dirbančių dabar radijuje ir televizijoje?

S.VALIULIS. Čia labai opus ir pakankamai sudėtingas klausimas, nes tai įeina į programinę televizijos reformos dalį. Man atrodo, kadrų ruošimas, kadrų atranka su tom galimybėm stažuotis užsienyje, yra labai svarbus reikalas. Aš pritarčiau kolegai Laimonui Tapinui, kuris yra ir spaudoje tuo klausimu pasisakęs, kad visos mūsų katedros nepatenkina tas kontingentas, kuris iki šiol ateidavo ir kurį be didesnės atrankos tekdavo priimti į žurnalistiką. Ypač tai liečia radiją ir televiziją, kadangi skirstymas pagal specializacijas anksčiau prasidėdavo tik nuo trečio kurso, dabar nuo antro. Mano nuomone, reikia pamėginti atrinkti žmones jau į pirmąjį kursą, pasitelkiant galbūt ir kompetentingus praktikus specialistus. Šių metų vasarą tai bus pamėginta eksperimentine tvarka ir padaryti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pretendente! Čekoslovakijoje vykusioje praėjusių metų gruodžio mėnesį spontaniškoje revoliucijoje radijas ir televizija labai greitai buvo perorientuoti. Jų perorientavimas buvo išreikštas maždaug tokiu sakiniu - anksčiau mes jus... (blogas įrašas, negirdėti)... sumaišymas informacijos su komentarais, kad šitas kratinys pateikiamas pakankamai objektyviai ar tendencingai ir ką jūs norėtumėte šiuo klausimu keisti?

S.VALIULIS. Čia matyčiau dvi problemas. Visų pirma daugiau ar mažiau turbūt daugumos mūsų šiandien nepatenkina apskritai informacijos padėtis Lietuvoje nepaisant didžiulių pasikeitimų ir nepaisant, atrodo, laisvės žurnalistams. Iškyla tam tikri suvaržymai dėl ekonominės blokados, kada negali pasiekti televizijos kameros visos Lietuvos. Mano nuomone, didžiausias trūkumas televizijos informacijos yra tai, kad iki šiol negalime operatyviai kasdien rodyti visos Lietuvos, jos toliausių kampelių, to, kuo iš tikrųjų alsuoja, kuo gyvena, kas rūpi Lietuvos žmonėms. Kaip tą spręsti, teks taip pat rimtai pagalvoti, nes čia yra tam tikrų objektyvių suvaržymų. Dėl politikos tai buvo klausimas abiem pretendentams ir jūs iškėlėte tą klausimą, tai reikalas taip pat ne toks jau paprastas. Pakeista nemažai, tačiau man atrodo, reikėtų skirti, kada situacija vienokia ir kada situacija kitokia. Juk rinkiminės kampanijos metu partijoms skiriama programa (Sąjūdžiui ir įvairioms kitoms grupėms) turi vienokį laiką ir vienoks turi būti reglamentas, o kitoks, kai rinkiminė kampanija yra pasibaigusi, ir kai radijas ir televizija daugiau ar mažiau gyvena jau normalų demokratišką gyvenimą. Antra, čia jau su valdybos nariais kalbėjau, reikia valdybai konkrečiai nuspręsti. Ne tai, kiek kokiai partijai laiko skirti, bet kaip apskritai tai sutvarkyti televizijos programoje. Siekiant, kad politinės programos būtų ir profesiniu, ir politinės kultūros požiūriu paties aukščiausio lygio, kad tai nebūtų, kaip minėjo dar prieškario metais Rimantas knygoje “Radijo problema Lietuvoje”, tam tikrų grupių ar partikuliarinių interesų atspindys. Jeigu kokia grupė, žmogus ar partija kalba, tai turime matyti jos rūpestį dėl visos Lietuvos ir visos Lietuvos žmonių reikalų. Toks mano asmeninis įsitikinimas.

PIRMININKAS. Prašom deputatę V.Jasukaitytę.

V.JASUKAITYTĖ. Aš norėčiau pasiteirauti. Jeigu jūs būsite patvirtintas Radijo ir televizijos valdybos pirmininku, kokius darbuotojus, kokius kadrus (nes ir parlamente girdėti susirūpinimas) jūs atleisite iš darbo ir kokiais kriterijais vadovausitės? Ir ar iš viso taip darysite, ar kaip nors kitaip? Ačiū.

S.VALIULIS. Trumpai galėčiau atsakyti tiek, galbūt prieštaraudamas kažkokiai išankstinei nuomonei. Kadangi daugumą Radijo ir televizijos komiteto žmonių pažįstu, turiu pasakyti, kad ten yra gerai padirbėjusi Sąjūdžio grupė vykdant pirmuosius reformos bruožus. Antra, sakyčiau, kad ten yra gabių ir talentingų žmonių, tik jiems laikas buvo nedėkingas. Dar jie gali tarti savo žodį ir radijuje, ir televizijoje, ir šiandien daug kas taria arba mėgina, gal ir ne visai vykusiai mėgina tiesiog atsinaujinti, atgimti, atgaivinti mūsų radiją ir televiziją. O šiaip, mano nuomone, pirmiausia reikėtų vertinti profesiniu požiūriu. Ir čia ne aš vienas turiu tai daryti ir ne grupė žmonių, kas buvo anksčiau būdinga radijui ir televizijai. Telefoniniai ryšiai ir grupinis arba asmeninis radijas ir televizija tai ir yra to totalitarizmo aiškiausia liekana. Jeigu ji išlieka, tai toks bruožas kelia didelį susirūpinimą. Tai turi spręsti valdyba. Beje, statutas ir įpareigoja bent jau vadovaujančius kadrus apsvarstyti, nutarti ir paskirti Valdyboje. Aš galėsiu tik patarti, ar pristatyti tuos kandidatus. Beje, ir kitus kadrų klausimus, man atrodo, tik glaudžiai bendradarbiaujant su Valdyba ir atsižvelgiant taip pat į parlamentinę kontrolę, galėsime sėkmingai spręsti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Jūsų kalba buvo labai gera. Pasakyčiau, susidarė įspūdis, kad profesinio pasiruošimo jums tikrai turėtų užtekti, bet dar yra kita reikalo pusė. Televizija ir ne tik televizija, bet ir kitos masinės informacijos priemonės praktiškai buvo suformuotos dar Mitkino laikais. Ar nepriklausomai Lietuvai visa tai tiks, ar ne, ar reikės ką nors keisti? Jeigu reikės keisti, tai ar užteks jums tvirtybės ir valios šituos darbus atlikti? Ačiū.

S.VALIULIS. Atsakyčiau nuo klausimo pabaigos. Na, valios ir tvirtybės užteks, nes suprantu kokią, jeigu būsiu išrinktas, ir šiuo, ir kitu atžvilgiu prisiimu atsakomybę. Jeigu tai daroma Lietuvos labui, mūsų nepriklausomos valstybės labui, tai ir turėtų būti pagrindinis visų sprendimų tikslas. Be to, nesijausiu vienas. Man atrodo, kad taip, kaip dabar suformuota radijo ir televizijos valdžios struktūra, teikia vilčių, kad daugiau ar mažiau įmanomas kolektyvinis vadovavimas, o ne diktatorinis, viską suverčiant ant generalinio direktoriaus pečių. Jeigu tokios viltys yra, tada tikrai aš netinku į kandidatus. Kad už viską atsakys ir viską vykdys, ir viską nuspręs tik generalinis direktorius ir daugiau niekas kitas.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.Paliūną.

V.PALIŪNAS. Mūsų radijo ir televizijos laidose beveik išimtinai paliečiamos Lietuvos ir Tarybų Sąjungos problemos. Tokiu būdu tos laidos turi provincialų turinį. Jeigu mes norime grįžti į Europą, ar nevertėtų kokį nors televizijos kanalą ar radijo programą skirti susipažinti su pasauline televizijos praktika ir laidų turiniu? Ar, jūsų nuomone, tokios galimybės dabar yra ir ar reikia taip daryti  - skirti kokį kanalą ar stotį, - sakysim, retransliuoti užsienio laidas?

S.VALIULIS. Iš dalies jau tą ir darome, transliuojame Lenkijos televiziją, kad ir sutrumpintą. Suprantu, kad tas klausimas yra beribis. Susipažinti su pasaulio televizijos praktika, su laidomis, filmais ir taip toliau labai reikia ir, kiek mane informavo gerbiamasis D.Šniukas, kai kas yra padaryta ta linkme. Ir tai informacija, tuo atveju, jeigu būčiau išrinktas, be abejonės, būtų panaudota toliau tiems ryšiams plėsti. Čia reikėtų išspręsti tik ekonominius ir teisinius klausimus, kurie iškyla bendradarbiaujant su užsienio televizija. Yra ir pusiau fantastinių pasiūlymų. Rygos videocentras pasiūlė perspektyvą pasisamdyti palydovą Pabaltijo valstybėms bent kelias valandas ir iš ten transliuoti Šiaurės Europos regionui savo programą. Ne tik mes matytume, bet ir mus matytų tokiu atveju. Tiesa, kol kas tai brangokai kaštuoja, bet perspektyvą turint verta apie tai pagalvoti ir svarstyti. Čia be parlamento sprendimų neapsieiname.

PIRMININKAS. Prašom deputatę R.Hofertienę.

R.HOFERTIENĖ. Aš, atsižvelgdama į deputato V.P.Plečkaičio užuominą dėl būsimų kadrų ruošimo, norėčiau paklausti, ar jums neatrodo, kad nuo rugsėjo pirmosios būtų tikslinga įsteigti prie universiteto, prie jūsų katedros neakivaizdinę būsimų šitos krypties specialistų ruošimo mokyklą dešimtų-dvyliktų klasių moksleiviams, į kurią jie patektų konkurso ar kitos atrankos keliu? Juk yra kitos neakivaizdinės mokyklos baigiamųjų klasių moksleiviams.

S.VALIULIS. Taip, labai įdomus pasiūlymas. Apie tai aš vienas negaliu spręsti, katedroje reikės pasvarstyti, galiu tik pasakyti, kad tam tikrų pokyčių yra. Šeštadienį priėmėme gana įdomų neakivaizdininkų būrį be jokio konkurso, ten yra ir radijo, ir televizijos darbuotojų. Tiesa, šiemet jau kitos sąlygos. Organizacijos, kurios siunčia tuos žurnalistus, turi į metus sumokėti 500 rublių, tokią stipendiją, Turiu pasakyti, kad tarp tų žurnalistų vienas yra net medicinos mokslų kandidatas, kas skatina galvoti, kad ateityje reikia turėti omenyje ne tik pačius jauniausius, 10-12 klasių moksleivius, bet taip pat žmones jau su intelektualiniu potencialu, turinčius gal ir vardus, bet bijančius arba nemokančius reikštis radijuje ir televizijoje, kad jiems taip pat būtų organizuoti kažkokie neakivaizdiniai kursai. Tokia mintis universitete yra puoselėjama. Drįstu sakyti, kad gal nekenktų pradžiai, na, kai kuriems labai jauniems ir nepatyrusiems politikams, kaip ir visame pasaulyje, išeiti tam tikrą radijo ir televizijos trenažą.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Man sakė, kad jus tikrai išrinks, tad labai konkretus klausimas. Parlamente jau skamba tam tikras nepasitikėjimas sociologinėmis apklausomis ir tyrimais. Jūsų požiūris į klausytojų ir žiūrovų nuomonę ir jos funkcijos, formuojant  kriterijus, vertinant šias laidas?

S.VALIULIS. Mano požiūris būtų gal toks dvejopas, gal kiek ir netikėtas ir neatitinkantis jūsų ar kitų radijo ir televizijos praktikų požiūrio. Taip, reitingas labai svarbu. Kiek kokia laida žiūrima ir koks procentas žiūrovų, sakysim, įsijungia “Panoramą” ar “Atgimimo bangą”. Tačiau, jeigu kalbėsime apie visą televiziją kaip kultūros reiškinį ir radiją tuo pačiu, man atrodo, turi būti programoje tokių filmų ar kitų meno žanrų, kurie užbėga masiniam žiūrovų skoniui už akių ir savotiškai padeda keisti radijo ir televizijos kultūrinį vaidmenį. Keisti, formuoti, tiesiog gal ir padėti tą skonį įsigyti. Jeigu eisime tik paskui radijo klausytoją ir paskui žiūrovą, tai pateksime į tokią situaciją, kad visą laiką bus savotiškas diktatas iš visuomenės pusės. Tačiau neturime grįžti į tą situaciją, kuri buvo dar Brežnevo laikais, kada grupė laidų ir nemaža grupė laidų reitingo požiūriu buvo beveik nežiūrimos ar neklausomos, o ideologijos ar propagandos požiūriu buvo laikoma, kad jos labai reikalingos, reikia jas rodyti, tuščiai gaištamas laikas ir tuščiai iššvaistytos lėšos.

B.V.RUPEIKA. Žodžiu, jūs prieš vieno žiūrovo nuomonę?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, jūsų antrasis klausimas - po to, kai ateis laikas.

B.V.RUPEIKA. Turiu teisę, aš stovėjau eilėje ir turiu teisę paklausti.

PIRMININKAS. Aš prieš. Mes esame susitarę pateikti po vieną klausimą.

B.V.RUPEIKA. Aš jau būčiau paklausęs, gerbiamasis pirmininke, tačiau jūsų intarpai visuomet tik laiką gaišina.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.Kvietkauską.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau pasiteirauti, kaip jūs vertinate praktiką, kad dabar daugelį televizijos laidų veda deputatai. Ar jūs toleruosite tokią praktiką, jeigu būsite išrinktas?

S.VALIULIS. Aš neišgirdau, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

V.KVIETKAUSKAS. Ar jūs toleruosite ir toliau tokią praktiką, jeigu būsite išrinktas generaliniu direktoriumi, kad daugumą televizijos laidų veda deputatai?

S.VALIULIS. Aš pasakyčiau taip. Čia du klausimai yra. Visų pirma manęs iš dalies neliečia ta klausimo pusė, nes deputato darbą ir šio darbo apimtį reglamentuoja pats parlamentas, bet būti laidos vedėju, jeigu iš profesijos jis dar ir žurnalistas - ar radijo, ar televizijos,mano nuomone, gali būti. Kitas klausimas, ar gali užimti etatą radijuje ar televizijoje, sakysim, labai užimtas deputatas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Kas pakeis jus kaip dėstytoją žurnalistikos katedroje arba kaip žiūrėsite į tuos televizijos ir radijo darbuotojus, kurie dėstytojaus katedroje?

S.VALIULIS. Čia daugiau liečiantis mano jau asmeninius reikalus klausimas. Nedidelę kurso dalį pasiliksiu, pakeis įdomus dėstytojas, stažavęsis ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Marius Lukošiūnas ir, tikiuosi, tą didžiąją dalį krūvio jis perims. Kitas klausimas, man labai rūpi ar pavyks paruošti per tą laiką, jeigu mane išrinksite ir įpareigosite konkrečiam laikotarpiui, naują televizijos ir radijo vadovybę. Manau, tai būtų slaptas ir labai didelis troškimas, kad nebūtų tokios situacijos, kokią turim dabar. Kad būtų iš anksto paruošti jauni, gabūs, visapusiškai išmanantys radijo ir televizijos reikalus žmonės ir kad tikrai būtų rimti ir labai perspektyvūs pretendentai ateityje į tą postą.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Daugiau klausimų nebėra. Dėkojame gerbiamajam pretendentui. Gerbiamieji deputatai, diskusijoms yra užsirašę šeši deputatai: P.Varanauskas, B.Genzelis, V.P.Plečkaitis, V.Jasukaitytė, G.Vagnorius ir Č.Juršėnas. Ar yra dar norinčių kalbėti? Gerbiamieji deputatai, norėčiau priminti jums mūsų puikią praktiką užsirašyti sekretoriate, nes jeigu rašysiu ir aš, ir sekretoriatas, gali būti taip, kad pasisakymų eilės tvarka bes pažeista. Taigi dar prašosi kalbėti deputatai E.Grakauskas ir K.Antanavičius. Ar nesutiktume tuo ir užbaigti sąrašą, ar leisime užsirašyti ir vėliau, jeigu atsiras norinčių? Dauguma deputatų sutinka leisti. Primenu, kad replikai yra užsirašęs dar ir deputatas G.Ramonas. Prašom deputatą P.Varanauską.

P.VARANAUSKAS. Pirmiausia noriu truputį| priminti jau buvusius šioje tribūnoje pretendentus. Konkrečiai apie Algirdą Kaušpėdą neteisingai informuoja spauda, nes nežino visos situacijos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Algirdas Kaušpėdas šioje situacijoje elgėsi labai garbingai, kaip tikras Lietuvos sūnus. Jį naktį pakėlė, paprašė gelbėti padėtį, jis nežinojo, kokia padėtis, atvažiavo, pamatė kokia ir atsitraukė. Ne iš karto pasitraukė todėl, kad kas nors jam nesakytų, kad jis skystablauzdis, nes Algirdas Kaušpėdas ne toks. (Juokas salėje) Noriu pasakyti, kad jis labai gražiai charakterizavo Sąjūdžio klube ir vieną, ir kitą kandidatą. Jis pasiryžęs bet kada jiems padėti, ir jis visiškai jokio veržimosi nerodė. Manau, kad žurnalistai ras progos tą savo klaidą ištaisyti. Noriu pasakyti, kad aš praėjusį kartą gerai charakterizavau Domijoną Šniuką ir savo žodžių neatsisakau, bet aš susilaikiau balsuojant, nes mano pasiūlymas nebuvo palaikytas. Iš pradžių pirmą dieną jam pritarė sąjūdiečiai, o paskui nė viena pusė nepalaikė, kad atidėtume šį klausimą vėlesniam laikui, kada bus šiltesnė politinė atmosfera. Taigi politinius žingsnius darome ne vien kokius norime, bet priklauso nuo to, kaip tas politinis vaisius būna subrendęs.

Šiandien apie naująjį pretendentą ypatingai gerų žodžių nesakau, manau, kad apie jį pasakys kiti. Girdėjau apie ji labai gerai atsiliepiant, bet tik norėjau atkreipti dėmesį tokio palyginimo būdu, kad jeigu jis ir laimės, tai turės prieš tai buvusių pretendentų asmenyje gerus pagalbininkus ir kad ne nuo nulio jis ten pradeda, o nuo tam tikros strateginės kalvos.

Kartu noriu pareikšti tris protestus - savo bendražygiams sąjūdiečiams, kad išpūtė šį reikalą, savo partneriams komunistams LKP ir TSKP, kad spektaklius čia vaidino praėjusį kartą, visi susivieniję tik kulnis rodė. Mus mokė, kad komunistai ant ambrazūrų eina, o čia kulnis pamatėme  - nei šis, nei tas. (Juokas ) Dar noriu pasakyti, kad šitam visam pasirinkimui turi įtakos ir politinis momentas. Tada LKP ir TSKP programos žmonės aštriai pasipriešino L.N.Rasimavičiaus pasakymui, kad siekiama revanšo. Šiandien jau jūsų pačių laikraštis tą pripažino. Korespondentai pripažįsta, kad jūs siekiate revanšo ir visai taip elgėtės ir įnešėte tą nereikalingą irzlumą, o išėjimas iš salės buvo užplanuotas iš anksto ir surežisuotas. O kad surežisuotas, aš mačiau labai gerai iš deputato V.Beriozovo akių. Kai jis sustojo ir atsigręžė pasižiūrėti, ar ne per greitai eina (juokas), jo akyse švietė gerumas, o kai jis pyksta, eina strėlės iš jo akių. Jo akis paminėjau todėl, kad tai gero žmogaus akys ir mes viską galime politiniu būdu sureguliuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jums neatrodo, kad jūs ne į temą?

P.VARANAUSKAS. Noriu palinkėti pretendentui, kuris bus išrinktas, sėkmės, o kadangi man jie visi lygūs ir per daug suteikta dėmesio šitam klausimui, aš šiuose rinkimuose nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.Genzelį. Prašom pasiruošti deputatą V.P.Plečkaitį.

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai! Kadaise buvo madinga išeiti į tribūną ir kalbėti liaudies vardu. Dabar yra įprasta kalbėti rinkėjų vardu. Ir kas įdomiausia, apie rinkėjų nuotaikas gali spręsti tik pats deputatas ir jeigu susirenka 30 rinkėjų, jau pakankama nuomonė, kad deputatas galėtų pareikšti, kad tokia yra visų. Man keistokai atrodo, kai deputatai (mano supratimu, jie turėtų būti racionaliai mąstantys žmonės) neigia bet kokias sociologines apklausas ir duomenis. Aš ne už tai, kad sociologinę apklausą absoliutintume, bet dabar pas mus yra įprasta naudotis laiškais, juos cituoti. Aš to žmogaus nepažįstu, jis iš Klaipėdos ir rašo: “Tremtyje buvau nuo 1941 metų birželio 14 dienos iki 1947 metų. Dirbti pradėjau baigęs septynmetę mokyklą prie miško ruošimo ir plukdymo darbų.” Štai ką jis rašo...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, kadangi aš perspėjau deputatą P.Varanauską, norėčiau taip pat perspėti ir jus, kad kalbėtume j temą.

B.GENZELIS. Aš į temą. Jis rašo: “Daugumos Sąjūdžio remiamų deputatų Aukščiausiojoje Taryboje visas politinis bagažas - kaltinimas LKP, raganų medžioklė. Tai -akivaizdžiai pademonstravo susidorojant su D.Šniuku." Toliau jis išvardija visas mūsų parlamento narių pavardes ir sako: „Mano nuomone, jeigu tokie žmonės ateis į valdžią, Lietuvai gali tekti dar kartą nusiprausti krauju.”

PIRMININKAS. Bet juk mes ne juos dabar renkame į Radijo ir televizijos direktoriaus vietą.

B.GENZELIS. Gerbiamasis A.A.Abišalai, paprastai parlamente priimta, kad pirmininkas tik pirmininkauja, bet ne pertraukinėja ir ne komentuoja. Jeigu mes norime tapti normaliu parlamentu, tai ir pirmininkas šitą turi įsisąmoninti. (Juokas, plojimai) Mano supratimu, mes iš tikrųjų sukurstėme aistras, visiškai bereikalingas aistras. Jeigu mes būtume pradėję nuo to, nuo ko šiandien pradėjome, jeigu mes būtume supratę, kad keičiasi situacija, reikia atnaujinti Radijo ir televizijos komiteto vadovybę, būtų tai padaryta natūraliu keliu ir šiandien turbūt niekam nekiltų jokių abejonių ir nebūtų aistrų ir panašių laiškų. Tokių laiškų yra gausybė, žmonės iš tikrųjų sujaudinti. Iš tikrųjų, kas buvo padaryta? Jeigu mes esame parlamento nariai ir norime būti sąžiningais žmonėmis, ne tik pasipūtusiais parlamento nariais, mes turime kritiškai į save pažvelgti. Kiekvienas į save pažvelgti - ar mes esame tokie neklystantys, ar mes esame tik orakulai, kurie reiškia šventą tiesą ir atgal negalime pasižiūrėti, neperžiūrėti savo pažiūrų vienu ar kitu klausimu. Dabar mes padarėme problemą ten, kur jos nėra. Jeigu mes šiandien įsiklausome į kai kurių deputatų žodžius, pirmiausia į deputato S.Pečeliūno, ką mes girdime? Nuomonė yra viena, tai ta nuomonė, kurią turi S.Pečeliūnas ir jo bendraminčiai. Mes matome, kad pas mus atgimsta totalitarinis mąstymas. Aš nekaltinu visų deputatų, bet grupę deputatų, kurie įsivaizduoja, kad jų nuomonė yra vienintelė ir teisinga, ir kitokios nuomonės negali būti. Sakysime, visi, kurie sekė, žinojo, kad aš kadaise pasisakiau prieš buvusią partijos vadovybę, prieš tuo metu buvusią autokratiją, bet tai nereiškia, kad aš šiandien turiu...

PIRMININKAS. Prašau atleisti, gerbiamasis deputate, bet aš dar kartą patvirtinu, kad jūs kalbate ne į temą.

B.GENZELIS. Aš į temą šneku. (Juokas) Jeigu mes kuriame tokį parlamentą, kur net negali išsakyti savo nuomonės, tai iš tikrųjų šitame parlamente yra sudėtinga ir būti. Aš neatsitiktinai tai kartoju. Mes parodėme, kad negalime toleruoti kitos nuomonės. Sakysim, anksčiau buvo “Atgimimo banga”. Ji atsirado dar tada, kai Sąjūdis buvo opozicijoje. Nors skausmingai, bet buvo pasiekta, kad “Atgimimo banga” atsirado. Dabar jeigu kalbame apie LKP, kad turi būti dialogai, ne, mes turime neleisti kitaminčiams pasisakyti. Aš dar noriu pasakyti, kad LKP, kuriai aš atstovauju, nėra kitaminčiai, jie taip pat siekia Lietuvos nepriklausomybės, tik kai kuriuos kelius truputį kitaip mato. Mes norėjome paversti radijo ir televizijos komitetą, kad jame būtų užgniaužta bet kokia kita nuomonė, bet aš šiandien, pavyzdžiui, girdėdamas gerbiamąjį S.Valiulį, matau, kad tai yra ne tas žmogus, kuris galėtų užgniaužti kitą nuomonę. Aš prieš jį neturiu nieko prieš, bet jeigu iš pradžių mes tada būtume pasielgę taip, kaip kai kurie deputatai norėjo, mes būtume kirtę mirtiną smūgį Lietuvos demokratijai, bepradedančiai formuotis demokratijai. Aš tik tiek norėjau pasakyti. O dabar spręskite, ar aš į temą šnekėjau, ar ne.

PIRMININKAS. Dar kartą galiu patvirtinti savo nuomonę, kad deputatas B.Genzelis kalbėjo ne į temą, nes nepasiūlė nieko kandidatų atžvilgiu, o šiaip prašau atleisti už tai, kad nutraukiau. Prašau deputatą V.P.Plečkaitį, prašau pasiruošti deputatę V.Jasukaitytę.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Visų pirma norėčiau pasidžiaugti, matyt, kaip ir daugelis deputatų, kad pirmą kartą svarstant tokią atsakingą kandidatūrą, mes turime galimybę pasirinkti. Ir, matyt, nebūtų buvę tiek daug nesusipratimų su šia kandidatūra, jeigu mes iš pradžių jau turėtume pasirinkimo galimybę. Aš dalyvavau viename išplėstiniame Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomos kandidatūros ir jau tuomet išsakiau savo pastabą - nors valdyba sudaryta ir iš labai gerbiamų asmenų, bet ar nebūtų buvę geriau, jeigu viešai būtų buvę kreipiamasi į Lietuvos visuomenę, paskelbtas viešas konkursas toms pareigoms ir pirmiausia valdyba, o paskui mes galėtume atitinkamai įvertinti atitinkamą kandidatūrą.

Šiandien išklausęs S.Valiulio pasisakymą, tikrai susidariau įspūdį,kad tai žmogus labai kompetentingas, gerai išmanantis savo profesiją, ir, matyt, savo būsimą darbą ir, be abejo, aš balsuosiu už šį žmogų. Norėčiau priminti, kad ir Užsienio reikalų komisija, kurios nariu aš esu, taip pat svarstė abi kandidatūras ir beveik vienbalsiai pasisakė už gerbiamojo Skirmundo Valiulio kandidatūrą. Kaip žiūrovas ir klausytojas, norėčiau atkreipti pretendentų dėmesį į galbūt tokias paprastas pastabas, kurios kyla bežiūrint mūsų televiziją arba beklausant Vilniaus radiją. Vis dėlto turime, ypač tie žmonės, kurie klauso kitomis kalbomis ar žiūri lenkų televiziją, ar tenka kitą pasižiūrėti, daug priekaištų mūsų televizijai. Man atrodo, kad ten pakankamai daug atsitiktinių žmonių, nepakankamai aukšto profesionalaus lygio ir net jaučiamas tam tikras tendencingumas, jau nekalbant apie tai, kad tendencingai nušviečiamas, sakysim, parlamento darbas, bet apskritai tam tikras tendencingumas. Tuo tarpu kur kas geresnė padėtis yra radijuje, ypač, sakysime, tose laidose, kurios perduodamos užsienio lietuviams. Malonu klausyti, kai informacija atskiriama nuo komentarų, kai dirbama profesionaliai, kalbama taisyklinga lietuvių kalba, aiškiai ir suprantamai. Tas pats yra, sakykime, ir su rusų laidomis, kurios tikrai teikia labai objektyvią informaciją apie Lietuvą ir reikia net stebėtis, kad tokie informuoti, tokie kompetentingi ir taip gerai nušviečia padėtį Lietuvoje būtent rusų tautybės žmonės.

Norėčiau atkreipti dėmesį dar ir į tai (matyt, tai yra visų mūsų žurnalistų bėda), kad ir laikraščiuose, ir televizijoje, ir radijuje painiojami du dalykai. Tai - informacijos pateikimas ir komentavimas. Reikėtų, kad vis dėlto būtų aiškiai apsispręsta, kas yra informacija, kad informacijai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys ir kas turėtų teisę komentuoti. Komentuoti negali toks žmogus, kuris to reikalo neišmano. Paskaitykime dabar mūsų straipsnius spaudoje. Matome, kad komentuoja tas, kas netingi, o ar jis tam pasiruošęs, ar jis turi žinių, sugebėjimų, ar jis išmano tą reikalą, čia visiškai kitas klausimas. Užsienyje tokie dalykai negalimi, nes yra konkurencija. Deja, pas mus tos konkurencijos nebuvo. Buvo priimami ir ilgą laiką dirbo pageidaujami žmonės, atspindintys tam tikrų grupių interesus ir, žinoma, mes dabar pjauname tuos vaisius.

Baigdamas norėčiau palinkėti tam pretendentui, kuris bus išrinktas, o aš norėčiau, kad būtų išrinktas Skirmundas Valiulis, sėkmingo darbo perorganizuojant mūsų televiziją, padarant ją tikrai europinio lygio televizija ir radiju. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom deputatę V.Jasukaitytę, ruošiasi deputatas G.Vagnorius.

V.JASUKAITYTĖ. Visiškai aišku, kad aš neagituosiu nė už vieną, nė už kitą pretendentą. Paaiškinsiu, kodėl. Tiesiog norėčiau pareikšti keletą pastabų dėl to, dėl ko man - kaip žmogui, kaip rašytojai ir kaip parlamento narei buvo truputį nejauku ir nepatogu viso šito, drįstu pasakyti, spektaklio metu. Tapome tiek tendencingi, kad kaltiname žmogų ir jeigu tai liestų ne D.Šniuką, tai būtų priimta kaip privalumas. Pavyzdžiui, radijo ir televizijos darbuotojų kelionė Į Maskvą. Žmogus gauna mums 11 milijonų rublių, mes juos sutaupome, ta proga galime sumokėti ir už siųstuvus, ir finansuoti kitas televizijos laidas, taip pat ir vietines. Gerbiamieji, lieka pinigų finansuoti ir vietines televizijos laidas. Tą reikia žinoti prieš replikuojant. Jeigu taip padarytų kitas vadovas, tai būtų įvertinta kaip sumani ekonominė politika. Deja, D.Šniukui tai buvo iškeliama kaip priekaištas. Lygiai taip pat ir apie tuos radijo taškus. Gerbiamasis D.Šniukas niekada nevadovavo ir nevadovaus, ir negalėjo vadovauti radijo taškams, tai - Ryšių ministerijos kompetencija. Ir labai gražu, kad jis kalbėjo ir diskutavo, ir atsakinėjo į tuos nepagrįstus kaltinimus.

Toliau norėčiau pakalbėti dėl pastabų, pareikštų valdybai keliant šitą kandidatūrą antrą kartą. Aš, būdama parlamento narė, niekada nedrįsčiau savęs iškelti aukščiau bet kokiu atžvilgiu virš ko nors iš valdybos narių, kadangi daugelį jų pažįstu labai seniai. Profesorė V.Zaborskaitė pati sunkiais stagnacijos metais buvo papuolusi į raganų medžioklę, buvo medžiojama, buvo tapusi šitos medžioklės auka ir puiku, kad ji šiuo metu visiškai neturi to prietaro, to atavistinio troškimo ką nors pagauti, išmesti, prispausti, sunaikinti ir sugriauti. Tai yra aukštos kultūros žmonės šitoje valdyboje. Žinome ir K.Stoškaus veiklą, ir gerbiamojo rašytojo Juozo Apučio. Jeigu kas nors abejoja dėl jo kultūrinių ir moralinių kompetencijų, tai reikėtų labai nedaug - tik perskaityti jo parašytus kūrinius. Taigi man buvo labai nejauku klausylis, kaip vis dėlto valdyba išdrįso negerbti parlamento. Labai teisingai, kad ji turi savo nuomonę, mes privalome daugeliui iš šitų žmonių nusilenkti, jų kultūrai ir atiduoti jiems pirmenybę. Valdybą galų gale tvirtinome mes patys, ji buvo išrinkta ir pasiūlyta kolektyve. Mes negalime šitaip nesiskaityti su kolektyvo nuomone, nes jiems, tiems žmonėms, reikės dirbti ir kadangi mes patys patvirtinome šitą valdybą, mes neturėtume reikšti nepasitikėjimo ja.

Kadangi mūsų veikloje labai žymūs tokie proletkultiniai metodai ir parlamento diktatas labai žymus, norėčiau tiesiog pamąstymui pasakyti garsų Erodo posakį, kuris du tūkstančius metų keliavo rašytiniais istorijos šaltiniais ir mus pasiekė - geriau nužudykime visus nekaltus, kad neišliktų vienas kaltas. Aš tą pasakau tik tam, kad mes, Lietuviai, maža tauta, pagalvotume apie tai, ką mes darome. Visuomenė sujudo ir protestuoja - ne už D.Šniuką ir ne prieš D.Šniuką, ne už S.Valiulį ir ne prieš S.Valiulį, o būtent prieš šituos metodus, kurie yra tikrai labai aiškūs ir kurie pakerta bet kokios galimos demokratijos pagrindus. Būtent šitie proletkultiniai metodai skaudina kultūros darbuotojus, labai skaudina dorus ir paprastus žmones. Mes galime susilaukti ne vieno J.Baltušio, kuris šiuo metu tikrai nenusiteikęs prieš nepriklausomybę, mes galime išprovokuoti šitą reakciją savo labai netinkamais poelgiais. Kadangi 50 metų mes kūrėme ne kultūrą, o antikultūrą, o tikroji kultūra, kažkur slėpdamasi bendražmogiškuose mūsų gyvenimo principuose,vos ruseno, tai dabar yra visiškai aišku, kad pirmuose mūsų žingsniuose į nepriklausomybę būtent kultūra yra patyrusi didelį smūgį. Mes esame nusižengę kultūrai, padarę nemažas pražangas, o būtent kultūra gali mums garantuoti minimumą klaidų tiek politiniuose, tiek socialiniuose sprendimuose, ir tik kultūra gali garantuoti tam tikrą demokratijos dozę, kurią mes pajėgtume įgyvendinti, bet gali būti, kad ir nepajėgsime. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Aš prasyčiau ir kitų deputatų laikytis arčiau mūsų svarstomos temos. Prašau deputatą G.Vagnorių, prašom pasiruošti deputatą Č.Juršėną.

G.VAGNORIUS. Nieko nuostabaus, kad LKP vadovai gina į tokį svarbų postą LKP Centro komiteto narį, nieko nuostabaus nematau, kad sąjūdiečiai norėtų matyti ten artimesnį jiems žmogų. Tačiau yra ko stebėtis, iš tikro yra ko stebėtis, kai ta politine kova bandoma prisidengti apeliacija į sąžinę, į demokratiją arba net atvirai keliami įvairūs, sakyčiau, spektakliai. Kovo 11 dienos aktai palietė ne šiaip eilinės Konstitucijos pataisas. Iš esmės įvyko esminės permainos, revoliucinės permainos ir nereikia manyti, kad visi su tuo susitaikė. Yra dar didelis sluoksnis žmonių, kurie visai nenorėtų Lietuvos tokios matyti ir mums dar reikės su jais ne vieną dieną ir ne vienus metus pasigalynėti. Vienas iš konkrečių šios politinės kovos etapų yra šiandien, kai mes skiriame Valstybinio televizijos ir radijo komiteto vadovą. Tai nėra koks nors profesinis konkursas, kaip kas bando jį pristatyti, tai grynai politinis klausimas. Tai liudija ir pasisakiusieji, pasiskirstę į atskiras politines stovyklas. Žinoma, galime šį postą perduoti savo oponentams, kaip atidavėme laikraščius “Tiesą”, “Komjaunimo tiesą”, “Valstiečių laikraštį” ar kitas valstybines masinės informacijos priemones. Galbūt galima perduoti ir televiziją bei radiją, tada bus praktiškai viskas centralizuotose rankose, būtent tose pačiose rankose,kuriose iki šiol buvo, tai yra tose rankose, kurios valdė Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Buvo raginimų balsuoti už asmenybes, raginimų į vadovaujančius postus skirti specialistus. Turime vykdomojoje valdžioje ir asmenybių, ir specialistų, deja, rezultatai akivaizdūs. Netvarka ir nenoras nieko daryti, kas gyvenime įtvirtintų nepriklausomybę. Negi dar kartą šiandien parodysime savo neryžtingumą, išsigąsime galimų išsišokimų? Gal ir vėl dėl šventos ramybės nusileisime? Gerai, nusileisime, bet atrodo, jau nebeturime ką daugiau užleisti, kuo nusileisti, nebent jau dėl tos pačios ramybės, kurios visai nenori vertinti kita pusė, apleisime parlamentą. Tegul ir toliau tvarkosi tie, kurie šeimininkavo 50 metų ir tie, kurie nesigėdi gamyklose, kaimuose, net ir čia, parlamente, pamokslauti apie demokratiją ar totalitarizmą.

Puolama ne šiaip sau viena ar kita nepalanki demokratinė politinė jėga, bet apskritai parlamentas kaip aukščiausia valstybės institucija. Raginama ne šiaip sekančiuose rinkimuose išrinkti kitus deputatus, o dabar parlamentą nuversti ir nuversti jėga. O gal dėl šventos ramybės sutikime su tuo? Gal sutikime ir su naujų mums kairiųjų jėgų bandomu primesti politiniu šedevru - veto teise parlamentui priimant sprendimus? Tada vieta Gineso rekordų knygoje būtų garantuota. Ar mes atsakingi už ministerijų, žinybų ar kitų valstybinių įstaigų neveiklą, o kai kada ir atvirą sabotažą? Ne. Mes už tai tikrai neatsakingi. Bet atsakingi už tai, kad aukštus postus gali užimti tie, kurie negali ar nenori dirbti nepriklausomybės labui, kad jie taip gali elgtis, kad mes nepriverčiame jų elgtis kitaip. Aš - ne už konfliktus tarp atskirų valdžios organų, ne už konfliktus tarp žinybų, aš - už mūsų ryžtingumą, griežtą politiką prieš tuos, kurie nederamai vykdo savo pareigas. Aš  - už  Skirmundą Valiulį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, dar liko 3 pasisakantys ir 26 minutės iki pertraukos. Būtų gerai, jeigu mes suspėtume šitą darbą padaryti. Prašau deputatą Česlovą Juršėną, prašom pasiruošti deputatą E.Grakauską.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji pirmininkai! Aš dėkingas kolegai G.Vagnoriui, kad jis taip aiškiai išdėstė šito klausimo politinę esmę, tai yra už klausimo politizavimą ir aš taip pat dėkingas gerbiamajam spikeriui A.A.Abišalui, kad jis kolegos G.Vagnoriaus šioje vietoje nenutraukė. Tikiuosi, kad ir manęs nenutrauks, jeigu aš imsiuos politikos. Taigi dar kartą ačiū kolegai ir dabar apie pretendentus, kadangi ne visi čia nori išsakyti savo poziciją. Manau, kad verta pradėti nuo gerbiamojo D.Šniuko vien todėl, kad jis pirmasis buvo pristatytas ir vien todėl, kad jis stoiškai atlaikė visus čia buvusius ir gal dar būsimus išbandymus. Manau, mes jam galime pavydėti kantrybės ir humoro jausmo, kas labai svarbu kiekvienam vadovui ar žmogui, pretenduojančiam į labai rimtos įstaigos vadovo vietą. Taigi aš bent jam pavydžiu ir džiaugiuosi, kad yra toks kolega, žurnalistas profesionalas. Bet dabar kitas principinis dalykas, apie kurį jau ne kartą čia buvo šnekėta, bet vis dėlto verta tai, gerbiamieji kolegos, prisiminti. Tai yra - kuo blogas D.Šniukas? Ne kartą čia buvo pasakyti jam geri žodžiai, taip pat ir šiandien. Labai malonu, kad gerbiamas kitas pretendentas, kuris tikrai yra vertas kandidatas į generalinio direktoriaus postą, taip pat nepagailėjo šiltų žodžių savo konkurentui. Taigi jeigu D.Šniukas nėra toks, jeigu D.Šniukas ir sunkiais laikais pasirodė esąs doras lietuvis ir patriotas, jeigu D.Šniukas, atėjęs į televizijos ir radijo komiteto pirmininko postą, prisidėjo užtikrindamas demokratiją ir, svarbiausia, pliuralizmą, nuomonių įvairovę ir tikrą viešumą, kadangi būtent televizija pirmoji, ko gero, užtikrino tą viešumą Lietuvoje, tai kodėl jį reikia nušalinti arba kodėl jo nereikia rinkti?

Labai ačiū, kad šiandien pagaliau kolegos deputatai, ypač G.Vagnorius ir kiti labai aiškiai pasakė, kad lemia politika. Bet tada aš tikrai negaliu nepasakyti - tai kodėl pašiurpo Lietuva, kai buvo pirmieji bandymai nušalinti D.Šniuką? Jeigu jau toks žmogus netinka, tai ką galvoti kitiems šitoje naujoje Lietuvoje, kurie yra šiek tiek prastesni? Ką jiems galvoti? Va čia yra reikalo esmė ir nereikia stebėtis, kad ne tik mano rinkėjai (aš esu važinėjęs po visą Lietuvą), bet ir kitų kolegų rinkėjai taip pat yra pašiurpę dėl šitų dalykų. Mes dėl to turime susimąstyti ir negalime į tai neatsižvelgti.

Tai štai tokie apmąstymai D.Šniuko kandidatūros ir gerbiamojo S.Valiulio kandidatūros proga. Dar kartą sakau - aš lieku prie savo nuomonės ir manau, kad D.Šniukas galėjo dirbti ir gali dirbti. Jis turi potencijų, jis Lietuvai nenusikalto ir nemaža gero padarė naujos Lietuvos kūrimui, todėl vertėtų jį išrinkti Radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi.

O dabar du bendresni samprotavimai, bet vienaip ar kitaip susiję su nagrinėjama tema. Gerbiamasis S.Valiulis palietė man dvi labai skaudžias temas, kadangi vienaip ar kitaip ir su žurnalistika, ir konkrečiai su televizija ir radiju aš susijęs nuo seno. Taigi ar televizija ir radijas už kritikos laisvę savo atžvilgiu? Senais laikais - taip, šita kontora arba šita įstaiga, ypač J.Januičio laikais, o aš ir prie jo dirbau, ir nuo jo kentėjau ir tikrai galiu pasakyti, kad taip, Televizijos ir radijo komitetas buvo prieš kritiką savo adresu. Šito kiek įmanoma buvo neleidžiama ir didžiojoje spaudoje - ar „Tiesoje", ar kur kitur ir jų biuletenyje “Kalba Vilnius”. Dabar, ir ypač pastaraisiais metais (tai, kiek suprantu, ne be D.Šniuko indėlio), šitas biuletenis yra labai savikritiškas radijo ir televizijos programų atžvilgiu. Galimas daiktas, kiti laikraščiai tai daro vangiai ir nepakankamai kritiškai vertina televizijos ir radijo programas. Bet situacija vis tiek yra pasikeitusi lyginant su ankstesniais laikais. Ir manau, kad šis gerbiamojo S.Valiulio pasakymas nebuvo priekaištas jo konkurentui.

Dėl žmonių, kurie buvo atbaidyti nuo televizijos ir radijo. Taip, buvo daug atbaidytų ir štai vienas prieš jus ir stovi, kuris savo laiku buvo “išimtas” iš televizijos ekrano. Buvo taip, bet būtent vėlgi atėjęs į komiteto pirmininkus D.Šniukas kai kuriuos susigrąžino. Tai kur čia jo prasikaltimai ar kokie kiti neaiškumai? Gal reikėtų ir daugiau žmonių susigrąžinti.

Ir paskutinis klausimas, kurį čia kėlė gerbiamasis kolega V.P.Plečkaitis - dėl pasirinkimo laisvės. Žinoma, būtų gerai, kad būtų pasirinkimo laisvė. Tada mes turime pakeisti Konstituciją ir apriboti mūsų didžiai gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisę siūlyti vieną kandidatą į vieną vietą. Tada mes taip pat pakeiskime Konstituciją ir pareikalaukime, kad į visas renkamas, skiriamas, siūlomas vietas būtų po du kandidatus. Pasirodo, į kai kurias vietas būtinai taip, o į kitas ne. Tai arba taip, arba taip. Man atrodo, kad čia reikėtų taip pat būti logiškam iki galo ir jeigu vienoje vietoje siūlom, tai siūlykime ir kitoje. Manau, kad mes čia Konstitucijos nekeisim, o jeigu kai kur yra kitaip padaryta, tai iš to taip pat nedarykime arba didelio džiaugsmo, arba didelės tragedijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad ir kaip būčiau norėjęs nutraukti gerbiamąjį kolegą Č.Juršėną, nebūtų man tai pavykę, nes jis kalbėjo būtent į temą. Prašau deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai! Prieš pradėdamas savo pasisakymą, noriu pranešti jums, kad į mane kreipėsi Televizijos ir radijo darbuotojai ir prašė jūsų dėmesiui paskelbti tokį pareiškimą: „Lietuvos televizijos Ekonominių laidų vyriausioji redakcija informuoja Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kad laidos žemdirbiams tema “Žmogus ir žemė” transliuojamos kiekvieną trečiadienį. Laidų trukmė - 45 minutės. Laidose dalyvauja ne tik biurokratai, kaip teigė deputatas K.Rimkus, bet ir eiliniai kolūkiečiai, ūkininkai, žemės ūkio specialistai ir mokslininkai. Ypač dažnai savo nuomonę išsako Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jos Agrarinės komisijos nariai, taip pat deputatai J.Pangonis, G.Ramonas ir kiti. Be to, kartą per mėnesį žemdirbiams rengiama valandinė publicistinė ekonominė laida kaimui. O kur dar gausūs panoraminiai siužetai. Mūsų nuomone, deputato K.Rimkaus pareiškimas nepagrįstas. Prašome šį mūsų pareiškimą perskaityti. Su pagarba - Televizijos Ekonominių laidų redakcijos vyriausioji redaktorė Motiejūnienė, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Valentinavičius”.

Tuo pačiu norėčiau pasakyti savo nuomonę. Didelį įspūdį kaimo žmonėms palieka publicistinės ekonominės laidos, populiarinančios pažangius ūkinės veiklos būdus, naujas gamybines technologijas. Laidos išryškina esamas šiuo metu negeroves, piktnaudžiavimo faktus, nedorą elgesį. Šiuo požiūriu pažymėtina laida „Pelkė", kuri televizijos objektyvą nukreipia į kaime esančias buvusio sovietinio režimo padarytas žaizdas ir kartu formuoja naujus sąžinės ir doros kriterijus. Mano nuomone, televizijos ir radijo vadovybės atnaujinimas yra tikrai būtinas dalykas. Turbūt čia abejojančių nėra ir radikaliai pertvarkius vadovybę galima tikėtis radikalių sprendimų ir naujovių televizijoje. Mano nuomone, tinkamiausia kandidatūra Televizijos ir radijo direktoriaus pareigoms užimti būtų gerbiamojo Skirmundo Valiulio kandidatūra ir aš siūlyčiau už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą K.Antanavičių. Daugiau užsirašiusių nėra.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Norėčiau kalbėti ne kaip komisijos pirmininkas, ne kaip kokios nors partijos atstovas, o tiesiog kaip deputatas ir kaip žmogus. Man atrodo, kad mes turėtume į visas problemas pirmiausia žiūrėti iš žmogiškųjų humanistinių pozicijų, iš pagarbos žmogui pozicijų. Kartais, mano nuomone, mums to pritrūksta ir štai gerbiamojo Domijono Šniuko atvejis yra kaip tik tas rodiklis, kuris rodo mūsų parlamento humanistines, sakyčiau, tiesos ar gėrio puoselėjimo paskatas. Iš tiesų tiek išbandymų vienam žmogui, manyčiau, nėra taip jau gerai ir taip lengva. Ir sunku, be abejo, rasti kitą tokį ištvermingą žmogų, kuris štai ir dabar besišypsodamas sutiktų tiek daug kalbų, tiek visokiausių nepagrįstų (aš tai drąsiai sakau) priekaištų ir įvairiausių pasmerkimų.

Šiandien gerbiamasis L.Tapinas pasakė tokią puikią kalbą, išreiškė mūsų pačių išrinktos, daug kartų perkratytos valdybos nuomonę, valdybos, kurioje yra tikrai aukštos kvalifikacijos specialistai, kultūros fronto darbuotojai, nuomonę. O mes ar parodėme jam pagarbą? Atrodo, kad štai čia, tribūnoje, mūsų priešas ir mes jį turime kaip nors suniokoti. Ar mes parodėme pagarbą tai valdybai, kuri iš tiesų atstovauja televizijai? Aš norėčiau jų atsiprašyti visų mūsų vardu ir padėkoti valdybai, kad iš tiesų mums pasiūlė du labai vertingus kandidatus į Lietuvos radijo ir televizijos postą. Man atrodo, kad jų tolerancija, jų sugebėjimais - ir vieno, ir kito  -niekas neabejoja. Galų gale, kad pretendentai vienas kitą randa galimybę pagirti, o ne pasmerkti ir žlugdyti, tai yra iš tiesų, man atrodo, labai aukštos kultūros požymis. Aš čia kalbu kaip Radijo ir televizijos komiteto deputatas. Buvau išrinktas TSRS liaudies deputatu šitame rajone, ir esu Lietuvos Respublikos deputatas taip pat šitame rajone, kuriame įsikūręs Radijo ir televizijos komitetas. Kalbėjau su daugeliu Radijo ir televizijos komiteto darbuotojų. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad visų rinkėjų vardu, tačiau nė vienas iš tų, su kuriais kalbėjau, nesakė, kad Domijonas Šniukas yra blogas, nusikaltęs, negeras Radijo ir televizijos komiteto vadovas.

Aš norėčiau ta proga pasakyti, kad Domijonui Šniukui šiandien vis tiek malonu turi būti (bus išrinktas ar nebus), kad jo darbuotojai apie jį visada atsiliepia tik gerai. Na, vienas pasako, kad galėjo ir daugiau padaryti, bet kad pasakytų, kad kažką sužlugdė, kažką bloga padarė - neteko nė iš vieno girdėti. Galbūt man tokie nieko nesakė, bet aš, kaip deputatas, atstovaujantis Radijo ir televizijos komitetui, turiu, privalau, laikau savo pareiga pranešti, kad mano rinkėjai iš to komiteto jokių priekaištų Domijonui Šniukui nerado.

Čia iškilo kalba apie partiškumą ir apie tai, kad laimėjo D.Šniukas, atstovaujantis Komunistų partijai. Gerbiamasis G.Vagnorius, mano kolega, labai ryškiai parodė, kad partija bando užgriebti valdžią ir vėl iš naujo konservuotis. Na, juk yra ir tarp Sąjūdžio kandidatų komunistų. Tai niekas čia nelaimėjo - ar laimėjo partija, ar laimėjo Sąjūdis, ar laimėjo LKP, tuo tarpu neaišku, kas laimėjo, dėl to, kad galėjo ir Domijonas Šniukas būti tarp Sąjūdžio kandidatų, nes, man atrodo, Domijonas Šniukas netrukdė Sąjūdžio laidoms. Aš galėčiau tą pasakyti vėl kaip šito rajono deputatas. Galbūt jūs pamenate “Kalba Vilniuje”, Radijo ir televizijos komiteto laikraštyje dar tais laikais, kai partijos niekas nekeikė taip atvirai, mano buvo parašytos tokios frazės, kad LKP turi turėti ne daugiau kaip 10 procentų laiko televizijoje, ir kad televizija yra lietuvių tautos ir ne partija turi komanduoti. Ir Domijonas Šniukas neuždraudė, neužgynė šitokios informacijos ir manęs, kaip deputato, ten niekas neuzurpavo, leido man pasisakyti toliau per televiziją ir aš tada buvau, man atrodo, daugelis prisimena, vienas iš pirmųjų, kariaujančių prieš partokratinį aparatą, prieš LKP, prieš TSKP, prieš visas šitas partines apraiškas mūsų gyvenime. Tada nebuvo jokių trukdymų galų gale ir man kalbėti iš tos tribūnos. Taigi man atrodo, kad svarbu ne kokiai partijai atstovauja dabar, o sugeba ar nesugeba žmogus dirbti.

Baigdamas noriu padėkoti mūsų Aukščiausiosios Tarybos tarnyboms, kurios labai operatyviai dirba, ir yra L.Tapino kalbos stenograma. Cituoju: “Dėl to Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktorium siūloma paskirti gerbiamąjį Domijoną Šniuką. Jeigu mūsų rekomenduojamas kandidatas dėl kurių nors priežasčių liktų nepatvirtintas, mes parinkome ir kitą žmogų”. Štai noriu patvirtinti, kad mes turime būti dėmesingesni deputatai ir klausyti, o jeigu nesiklausom, tada nereikšti pretenzijų tam, kuris klausosi. Toliau baigdamas gerbiamasis L.Tapinas pasakė: “Mes tikime, kad Skirmundui Valiuliui taip pat turėtų užtekti ryžto ir jėgų vadovauti mūsų radijo ir televizijos reformai ir rekomenduojame kaip antrą kandidatą į generalinio direktoriaus postą”. Aš norėčiau kreiptis, gerbiamieji deputatai, į jus, gerbti toleranciją, gerbti mūsų pačią išrinktos valdybos nuomonę. Valdyba, be abejo, rimtai svarstė, kad pateiktų antrą, trečią kartą Domijono Šniuko kandidatūrą, todėl manau, kad jeigu mes balsuosime už Domijoną Šniuką, mes parodysime, kad sugebame gerbti mūsų specialistų ir Lietuvos žmonių nuomones ir neparodysime, kad esame savo aistrų vergai. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Dar užsirašė papildomai deputatas K.Rimkus ir replikos prašė deputatas K.Saja. Prašom.

K.RIMKUS. Gerbiamieji deputatai, čia iškilo neaiškumų. Man gana dažnai tenka susitikti žemės ūkyje su įvairių sričių darbuotojais ir kaip neseniai išgirdome, lyg aš išsigalvoju ir žemdirbiai išsigalvoja, kad žemės ūkio laidos yra vedamos normaliai, parodomos visos žemdirbių nuomones ir visos nuotaikos. Vis dėlto paskutiniu metu pasirodė, kad ekonominės laidos ir visos kitos žemės ūkio laidos daugiausia yra vedamos žmonių, gyvenančių sostinėje, ir jų nuomonė yra viena, o šiuo metu gyvenančių kaime žemdirbių ir žmonių nuomonė yra visiškai skirtinga. Todėl aš prašyčiau naujai išrinktą Televizijos ir radijo komiteto direktorių nevesti žemės ūkiui televizijos laidų tik atsižvelgiant į ministerijos požiūrį, o parodyti tikrą žemės ūkio veidą, tokį, koks jis yra visoje Respublikoje. Ir įvairias laidas vesti iš skirtingų Respublikos vietų - ar iš Šalčininkų, ar iš Skuodo, ar iš Mažeikių.

Visais laikais ir visuomet žemės ūkiui vadovavo miestas. Šiuo metu vėl yra peršama jo nuomonė. Jeigu mes tuo keliu eisime, žemdirbiai jau dabar yra nustoję darbinės nuotaikos, nes nežino savo ateities, ir mes dar labiau sugniuždysime jų nuotaiką. O dėl Radijo ir televizijos komiteto, kaip žinote, šitas klausimas yra iškilęs gana seniai. Atskiros grupuotės žmonių, deputatų nenori nusileisti ir nori įrodyti savo nuomonę, kad jie yra teisūs. Aš siūlyčiau ir kviesčiau visus deputatus nepasiduoti nuotaikoms ir balsuoti už gerbiamąjį D.Šniuką. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą K.Sają ir daugiau norinčių kalbėti, atrodo, nėra.

K.SAJA. Gerbiamieji deputatai, aš būčiau nekalbėjęs, tačiau šiandien išgirdome ne tiek daug pasisakymų apie vieną ar kitą pretendentą, kiek labai daug pamokslų parlamentui, kuriuos girdi visa Lietuva. Todėl, man atrodo, reikia nors trumpą repliką pasakyti, kodėl aš, praėjusį kartą balsavęs už gerbiamąjį D.Šniuką, šiandien nebalsuosiu. Balsuosiu už kitą kandidatūrą.

Jeigu taip norite, gerbiamieji pamokslautojai, aš galiu pasakyti, kodėl, tarkime, kai kurie žmonės, kurie santūriau elgėsi iki šiol, buvo apkaltinti būtent nesantūrumu. Leiskite man pacituoti tik trumpą ištrauką iš gerbiamojo D.Šniuko straipsnio “Tiesoje” prieš 3 metus - 1987 metais rašytą. O tokių, matot, yra visas pluoštas pririnktas. Tai štai: “Kai 1940 metų liepos mėnesį įvyko demokratiškiausi Lietuvos istorijoje rinkimai, kai į Liaudies seimą buvo išrinkti tikri liaudies atstovai, imperialistiniams Vakarų sluoksniams tai labai nepatiko”. Ir taip toliau, ir taip toliau. Tai šita demagogija, kuri skambėjo viso labo tik prieš 3 metus, leiskite vis dėlto pasakyti, kad tokie straipsniai, ta veikla, kuri buvo taip neseniai, truputėlį leidžia suabejoti, ar šiandien mums reikia rinkti gerbiamąjį D.Šniuką, ar kokį nors kitą kandidatą. Praėjusį kartą aš maniau, kad galima rinkti tą žmogų vertinant jo pastarųjų nepilnų metų veiklą. Tačiau po to, kai didžiausią triukšmą šitoje salėje pakėlė žmonės, kurie sunkiu Lietuvai metu  - blokados metu  - nepasakė nė vieno vienijančio žodžio, o dažniausiai tai buvo daugiausia skaldytojiškos kalbos, man atrodo, kad aš šiandien ir pats nebalsuosiu už gerbiamąjį D.Šniuką, ir kitiems to nepatariu daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbančių nėra. Deputatas A.Taurantas dar nori prašyti replikos. Prašom.

A.TAURANTAS. Trumpą repliką. Buvo pasakytas terminas profesoriaus B.Genzelio, kad parlamento balsavimas prieš gerbiamąjį D.Šniuką yra susidorojimas su juo. Visi matome, kad gerbiamasis D.Šniukas čia sėdi gyvas ir sveikas, o tokių terminų naudojimas tikrai nepadeda šitam mūsų aistrų kamuoliui išsinarplioti ir siūlyčiau tokių terminų nevartoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nebediskutuokime tarpusavyje. Ar nebūtų galima vis dėlto dirbti darbą konstruktyviai, o ne aiškintis tarpusavio santykių?

B.GENZELIS. Atsiprašau, būtina paimti stenogramą, ar aš šituos žodžius sakiau. Prieš kalbant visgi reikia turėti sąžinės. Aš tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsavimui. Atkreipiu dėmesį, kad jūsų balsus skaičiuos nauja balsų skaičiavimo grupė ir ta pačia proga noriu įvykdyti deputatų, kurių pavardžių dabar nesakysiu, pageidavimą, kuriam aš nuoširdžiai pritariu, padėkoti gerai dirbusiai anai balsų skaičiavimo grupei. Ačiū jums. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, formuluoju balsavimą. Kadangi gerbiamasis D.Šniukas yra pristatytas pirmasis, be to, ir pagal abėcėlę jo pavardė yra pirmoji, pirmiausia balsuosime, kas už gerbiamąjį D.Šniuką, paskui kas už gerbiamąjį S.Valiulį, ir paskui kas susilaikė. Ar visi sutinkate su tokiu balsavimu? Deputatas G.Ramonas nesutinka. Kas už D.Šniuką, kas už S.Valiulį, kas susilaikė.

G.RAMONAS. Aš norėčiau priminti gerbiamojo K.Antanavičius kalbą ir jeigu ją mes priimsime domėn, tai tada balsavimas galbūt turėtų būti kitoks.

PIRMININKAS. Gerai, aš tą turėjau omenyje.

G.RAMONAS. Aš norėčiau štai ką pasakyti Vadinasi, mes pirmuoju turu tvirtinam arba nepatvirtinam gerbiamąjį D.Šniuką. Jeigu mes nepatvirtinam, yra antrasis turas - tvirtinam arba nepatvirtinam gerbiamąjį S.Valiulį. Kodėl aš tai sakau? Aš noriu pasakyti savo balsavimo motyvus. Ir pirmu, ir antru atveju kartu aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, leiskite jums priminti tai, kad po gerbiamojo K.Antanavičiaus klausimo aš specialiai klausiau gerbiamąjį L.Tapiną ir paskui dar kažkuris iš deputatų klausė, ar tie kandidatai yra lygiaverčiai. Todėl aš ir pasiūliau tokią balsavimo formulę. Tačiau kadangi yra siūlančių balsuoti kitaip, vadinasi, pirmiausia mes nuspręsime, kaip turime balsuoti ir tą padarysime balsavimu. Taigi gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad balsuotume alternatyviai, taip, kaip buvo pasiūlyta mano, prašom pakelti mandatus. Kad balsuotume alternatyviai iš dviejų kandidatūrų. Kitaip sakant, kad rinktume.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 63.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų tvirtinama iš eilės, kaip deputatas G.Ramonas pasiūlė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 32.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 8.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas pirmasis pasiūlymas dėl alternatyvinio balsavimo. Prieš balsuojant noriu perskaityti deputato E.Bičkausko faksą iš Maskvos. “Puikiai suprasdamas, jog teisine prasme mano balsas negali būti įtrauktas į bendrą balsų skaičių, sekdamas Aukščiausiosios Tarybos posėdį Maskvoje per radiją, noriu pareikšti, kad ir neakivaizdiniu būdu balsuoju už Domijoną Šniuką”. Maskva, šiandien, 10 valandų 40 minučių, tai yra kai pretendentai dar nebuvo išdėstę programų. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai... Dėmesio! Prašom susikaupti. Prašom balsuoti, kas už Domijoną Šniuką?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 36.

PIRMININKAS. Kas už Skirmundą Valiulį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 62.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 11.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pasirinktas gerbiamasis Skirmundas Valiulis. Gerbiamieji deputatai, prašom dėmesio. Siūlau Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. “Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Skirti Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi Skirmundą Valiulį”. Kas už tokį nutarimą, prašau pakelti mandatus. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 89.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 6.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamasis Skirmundas Valiulis paskirtas Radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi. Sveikiname. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, prašau prieš pertrauką išklausyti informacijų. Pirmiausia noriu įvykdyti gerbiamosios pilietės Gaudiešienės iš Vilniaus prašymą - pasveikinti Aukščiausiąją Tarybą ir visą Lietuvą su 100 nepriklausomybės dienų. (Plojimai) Antroji informacija - pietų pertraukos metu organizuojama išvyka į Valakampius ir Fabijoniškes - ne pasideginti, o pasižiūrėti galimų gyvenimo vietų. Tie deputatai, kurie suinteresuoti, kviečiami nuvažiuoti ir tada būtų galima bandyti ką nors spręsti. Rytoj, birželio 20 dieną, 19 valandą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume TSRS liaudies deputatų susirinkimas. Ačiū. Pertrauka iki 15 valandos.