1991 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame sausio 17 dienos posėdį. Gerbiamieji deputatai, prašome atsisėsti į savo vietas. Balsų skaičiavimo komisija norėtų patikrinti, kiek jūsų yra salėje ir ar mes galėsime balsuoti. O dabar, jeigu gerbiamieji deputatai ne-prieštarautų, siūlyčiau suteikti žodį keletui deputatų informaciniams pranešimams. Aš manau, per tą laiką galėsime toliau svarstyti darbotvarkę. Prieštaraujančių nematau.
Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Gerbiamieji kolegos, vienas iš daugelio žmonių, esančių prie Aukščiausiosios Tarybos, t.y. būnančių kartu su mumis, Leonas Ramanauskas iš Elektrėnų perdavė mums geriausius linkėjimus ir 100 rb. į Laisvės fondą, linkėdamas stiprybės, vienybės, ištvermės ir pasiekti mūsų tikslą. Leiskite perduoti šią auką.
PIRMININKAS. Ačiū. Padėkokime. (Plojimai)
Informaciją pateiks deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Kaip jau buvo pranešta, vakar atvyko Tarybų Sąjungos prezidento įgaliotasis atstovas G.Tarazevičius su dviem jį lydinčiais asmenimis. Maždaug 23 val. aš jį pasitikau aerouoste. Oficialių susitikimų vakar vakare nebuvo. Taip pat buvo privažiavęs ir generolas Uschopčikas bei keletas automatininkų. Susitarė, kad susiskambins ir susitars dėl tolesnių kontaktų. Šiandien 9.30 val. ponas G.Tarazevičius atvyko į Aukščiausiąją Tarybą ir dabar kalbasi su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. Aš manau, kad iš karto po pokalbio Aukščiausioji Taryba galės išklausyti Pirmininko informaciją. Tikiuosi, kad gerbiamasis G.Tarazevičius taip pat prisistatys Aukščiausiajai Tarybai. Daugiau informacijos šita tema aš kol kas neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Abišala.
Deputatas Č.Juršėnas norėtų pateikti trumpą informaciją apie tarptautinius įvykius. Prašom, gerbiamasis deputate.
Deputato Č.Juršėno informacija apie Tarptautinius įvykius
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji pirmininkai, mielieji kolegos. Aš tikrai galiu šiek tiek atsikvėpęs pasakyti jums, ką teko šią naktį girdėti, kadangi vienintelis šaltinis ir vienintelis ryšys su pasauliu yra radijo aparatas. Prabudau aš šį sykį 4 val. ryto, kai jau ėjo tiesioginės laidos apie įvykius. Bet manau, kad tą trumpą mano informaciją reikia daryti iš dviejų dalių, t.y. kokia yra tolesnė pasaulio reakcija į mūsų reikalus, kaip su mumis elgiamasi ir, žinoma, kas įvyko šiąnakt, t.y. karas Artimuosiuose Rytuose, arba, kitais žodžiais tariant, agresoriaus nubaudimo pradžia.
Taigi pirmas dalykas. Momentas, kada buvo pradėta vykdyti operacija. Visi laukė, kad tas bus padaryta iškart, kai tik baigsis ultimatumas, t.y. kada baigsis terminas, kurį Irakui, kaip agresoriui, davė Saugumo Taryba. Mūsų laiku tai buvo vakar, 7 val. ryto. Kaip pastebėjote, iš karto reakcijos, karo veiksmų nebuvo. Galimas daiktas, kad tai kaip tik ir buvo tam tikra taktinė gudrybė, kuri susilpnino Irako budrumą. Nebuvo puolama visą dieną, vakar ir paskui naktį, kaip sakoma, kai visi įmigę. O Irako ir mūsų laikas yra maždaug artimas. Taigi gilią naktį, mūsų laiku skaičiuojant ar ne 3 val., ir prasidėjo šita operacija. Ji buvo aiškiai netikėta, pakankamai netikėta Irakui, kadangi rimtesnių atsakomųjų veiksmų, kaip galima spręsti iš įvairių radijo stočių pranešimų, nebuvo. Puolimas pradėtas su aviacija ir karinių laivų paleistomis raketomis. Lėktuvai puolė keliomis bangomis, keli lėktuvų debesys ėjo į tuos objektus, kurie buvo tiksliai numatyti pagal palydovinę ir kitokią informaciją. Amerikiečiai giriasi (ir šiuo atveju reikėtų jais visiškai pasikliauti), kad jie tiksliai žinojo, kur stovi net kiekvienas kareivis. O jau žinoti tuos pagrindinius objektus kaip aerodromai, raketų aikštelės, ryšių mazgai, kitaip sakant, tie neuralginiai taškai, nuo kurių įvaldymo, arba nuo kurių turėjimo priklauso ir puolimas, ir reakcija, — visa šitą amerikiečiai žinojo. Ir būtent šitie objektai buvo užpulti. Kaip tvirtina visi radijo balsai, visi amerikiečių karo lėktuvai grįžo į savo bazes, nė vienas nebuvo prarastas.
Kad ataka buvo pakankamai efektinga ir netikėta, patvirtina ir tai, kad nebuvo įvykdytas vienas pirmųjų galimų Irako grasinimų, galimų Irako atsakomųjų veiksmų, t.y. užpulti Izraelį. Izraelis nebuvo užpultas nė viena raketa: nei vidutinio nuotolio, nei kokia nors kitokia, nei juo labiau iš lėktuvo.
Remiantis rytiniais, pačiais paskutiniais pranešimais, šioks toks atsakymas arba šioks toks Irako atsigavimas yra užpuolant kariuomenę arba teritorijas, ar ten kokius nors karinius objektus, esančius Saudo Arabijoje. Kaip tvirtina amerikiečiai, nuostolių jie praktiškai neturi. Čia toks atsakymas, matyt, aklai. Svarbu, kad prabudo, kad kažką daro.
Taigi štai yra pirmoji tokia ataka. Atakos tęsiamos ir, dar kartą sakau, naikinami kariniai objektai. Ar įmanoma juos per kelias valandas visus sunaikinti? Manau, kad ne, kadangi Irakas ir Kuveitas yra prifarširuoti ir karinės technikos, ir kariuomenės. Vadinasi, absoliučiai sunaikinti neįmanoma, svarbu likviduoti pagrindinius dalykus. Ir čia, gerbiamieji, galima išties imti istorinę paralelę — 1967 metų Izraelio agresiją prieš arabų šalis, kaip buvo sakoma seniau, arba, sakykim, eilinis Izraelio-arabų karas. Tai būtent preventyvus Izraelio smūgis į Egipto, Jordanijos ir Sirijos aerodromus. Beveik 80% arba kai kuriais atvejais daugiau lėktuvų buvo sulikviduota aerouostuose jiems nepakilus. Pabrėžiu, čia ne Afganistanas, ne Lotynų Amerika. Dykumos sąlygomis, kai nėra lėktuvų, tai tie, kurie lieka ant žemės, yra tik nejudantis arba šiek tiek judantis taikinys iš oro ar kaip nors kitaip. Tiksli informacija, kurią turėjo amerikiečiai arba jungtinė karinė vadovybė (mes žinome, kad pagrindinė karo jėga yra amerikiečių, о paskui visi kiti), leido smogti šituos "chirurginius" smūgius. Dabar vyksta tolesnė reakcija, tolesni veiksmai. Radijas, televizija, matyt, iki galo nebuvo sudaužyta, kadangi ir per radiją, ir per televiziją pasirodė Saddamas Husseinas ir pareiškė, kad nieko baisaus, kad yra maždaug taip, kaip skaičiuota. Esą, mes pirmąjį etapą atlaikėm, о mūsų pergalė yra galutinė, vis tiek visus sutriuškinsim, išvaduosime Palestiną ir Golano Aukštumas, ir Kuveitas liks devynioliktoji provincija. Žodžiu, toks didvyriškas pareiškimas.
Tiesa, kai kas iš radijo komentatorių abejoja, ar čia yra tiesioginis pasisakymas, ar įrašas. Šito dalyko, žinoma, negalima dabar iš karto pasakyti, šitą reikia išsiaiškinti, bet gali būti ir toks, ir toks variantas. Gali būti iš anksto parengta. Bet kuriuo atveju iš anksto aišku, kad televizija ir radijas, kaip labai svarbūs dalykai susižinoti ir pagaliau vadovauti, kai nėra kitų galimybių, kol kas dar iki galo nesulikviduoti.
Ir paskutinis dalykas. Čia lyg toks apibendrinimas, kaip man atrodo. Jeigu toks sėkmingas pirmasis smūgis, tai, žinoma, tolesni veiksmai yra paprastesni. Bet nereikia manyti, kad jau viskas, aišku. Saddamo Husseino fanatikai ar jam gyvam esant, ar ne (atrodo, kad vis dėlto nepavyko jo sulikviduoti) gali toliau veikti ir desperatiškai priešintis bet kokiomis priemonėmis. Vien aviacijos veiksmai ar raketiniai smūgiai negali galutinai išspręsti šito uždavinio, t.y. susigrąžinti Kuveitą, atstatyti šitą valstybę, vyriausybę ir t.t. Ir dar kitas uždavinys — nubausti agresorių. Taigi norom nenorom turės būti antžeminiai veiksmai, pėstininkų veiksmai, reikės užimti bent dalį tam tikrų teritorijų, bent Kuveitą. Vadinasi, gali būti ir kitos pusės aukų. Kol kas, dar kartą sakau, amerikiečių arba jungtinės kariuomenės veiksmai atrodo visiškai efektingi,
Taigi tokia yra labai trumpa, glausta informacija apie tai, ką aš nuo 4 val., klausiausi, ką galėjau apibendrinti, kaip sakoma, perleisti per savo kompiuterį.
Dabar kitas dalykas, kurį noriu pasakyti. Žinoma, šito įvykio šviesoje mūsų reikalai, kaip jau ne kartą buvo sakyta ir prognozuota, atsiduria tam tikrame šešėlyje. Tačiau apie mus kalbama. Sakydamas "apie mus", aš turiu galvoje ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją. Informuojama apie įvykius. Yra vienokia ar kitokia reakcija į tuos pareiškimus, kurie vakar buvo padaryti Maskvoje. Toliau smerkiama Maskva už agresyvius veiksmus Lietuvoje ir Pabaltijy. Vienintelis dalykas, kurį esu ir anksčiau kolegoms kuluaruose sakęs ir dabar galiu patvirtinti - kol kas negirdėjau nė vieno konkretaus Vakarų veiksmo Maskvos atžvilgiu. Štai čia ir yra, sakyčiau, minusas arba sakykime, laikinas minusas.Gal laukiama kas bus toliau. Kol kas yra labai stiprūs pareiškimai, rimti pareiškimai. Pareiškimai iš visų pusių. Bet veiksmų, kad štai mes nesiunčiam tam tikros delegacijos, nutraukiam, sakysim, kokius nors kultūrinius ar kitokius mainus, nutraukiame ekonominę pagalbą, nepasirašome naujų susitarimų arba nutraukiame galiojančius susitarimus - visų šitų dalykų nėr. Klausimas kol kas nėra iškeltas platesniu mastu, nėra priimta kokia nors esminė rezoliucija prieš Tarybų Sąjungą, nors tą žadama padaryti. Ir čia aš asmeniškai labai vertinu mūsų europinių kaimynų pastangas, t.y. Lenkijos, Vengrijos, ČSFR pastangas kelti mūsų klausimą, agresyvių veiksmų prieš mus pasmerkimo klausimą ir Europos organuose, ir Suvienytų Nacijų Organizacijose, konkrečiai Saugumo Taryboje.
Tai štai kokia trumpa informacija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Apie Lietuvos vidaus įvykius informaciją pateiks deputatas ir vicepremjeras Z.Vaišvila.
Ministro Pirmininko pavaduotojo Z.Vaišvilos informacija apie vidaus įvykius
Z.VAIŠVILA. Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Šios nakties įvykiai, matyt, siejosi su įvykiais Persų įlankoje, ir vidurnaktį kariškių patruliavimas Vilniuje buvo labai suintensyvėjęs. Tiek šarvuotos technikos važinėjimas, tiek ir pats patruliavimas. Vienu metu buvo pradėta labai dažnai stabdyti pravažiuojančius, tikrinti dokumentus, kratyti mašinas. Kariškiai, šio meto duomenimis, sulaikė keletą mašinomis važiavusių žmonių. Formalus pretekstas - didelė pinigų suma, kurią jie vežėsi. Vienu atveju 40 tūkst., kitu atveju 100 tūkst. rublių. Jie buvo sulaikyti miesto prieigose, į Trakų plentą ir į Ukmergės pusę. Panašu į tai, kad miestas vėl buvo apsuptas. Sužinojus šiuos faktus, buvo tuoj paskambinta kariniam komendantui Belousui. Paklaustas, kodėl nepaisoma susitarimų tarp mūsų ir kariškių, kad gedulo dienomis, keletą dienų po laidotuvių patruliuojama nebus. Atsakymas buvo tiesmukas ir šiurkštus: po miestą važinėja banditai, todėl jie tai daro. Atiminėjami pinigai, konfiskuoti ginklai. Paklausus, kodėl neiškviečiami Respublikos teisėsaugos organai, vidaus reikalų atstovai, kad būtų atitinkamai įforminta, kaip numatoma įstatymuose, buvo atsakyta, kad jie Vidaus reikalų ministerijai perduos šiuos asmenis rytą. Šįryt gerbiamasis ministras M.Misiukonis patikslino, kad karinė komendantūra tuos žmones drauge su pinigais perdavė Vidaus reikalų ministerijai, ministerijos padaliniams. Vidaus reikalų ministerija, ištyrusi įvykius, žmones paleido ir grąžino jiems pinigus. Pinigų turėjimas nėra pretekstas sulaikyti žmones.
Užregistruotas vienas nemalonus įvykis po vidurnakčio Ukmergės rajone. Karinis patrulis sulaikė budinčios autoinspekcijos patrulį, jėga atėmė ginklus ir suniokojo mašiną, kad ji negalėjo važiuoti. Buvo ministras M.Misiukonis, skambino jums žinomam generolui majorui Uschopčikui. Buvo pasakyta, kad rytą Vidaus reikalų ministerijai bus perduota ir išsiaiškinta dėl šito įvykio. Kol kas atsakymo dar nėra. Po pokalbio su Belousu buvo pasiųstas informacinis pranešimas, pasirašytas mūsų, apie tai,kas darosi, kad kariškiai nepaisydami susitarimo, suintensyvino veiklą. Galbūt tai bandoma daryti ryšium su įvykiais Persų įlankos rajone, nes šitie pranešimai kaip tik sutapo. Paskui patruliavimas pradėjo silpti ir paryčiais praktiškai jo jau nebebuvo. Užfiksuota, kad į Šiaurės miestelį, išjungus šviesas pačiame miestelyje ir aplinkinėse gatvėse, atvyko dar nenustatytos paskirties karinės technikos grupė.
Štai šitokie įvykiai. Šiuo metu yra ramu. Jeigu nebus klausimų, tai tiek. Ačiū.
Darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepremjere.
Gerbiamieji deputatai, leiskite jums perskaityti darbotvarkę, kuri šiandien buvo apsvarstyta komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų bendrame pasitarime. Jeigu jūs laikysite ją priimtina, galėtume šiandien ją patvirtinti. Manau, kad galėsime ją papildyti, jeigu reikės. O dabar siūloma tokia darbotvarkė. Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymo projektas. Turėtų mums jį pateikti deputatas J.Liaučius. Jis gavo pakankamai pastabų, į jas atsižvelgta. Jeigu jis pasiruoš (žadėjo pasiruošti), tai mes galėsime toliau svarstyti. Ir antra — Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo projektas. Deputatas J.Beinortas jau pasiruošęs. Įstatymo projektą galite gauti sekretoriate. Jis yra parengtas.
Nematau salėje deputato J.Liaučiaus. Jeigu jis patvirtins darbotvarkę, galėtume pradėti nuo antrojo siūlomo klausimo.
Gerbiamieji deputatai, ar turite kas nors pastabų dėl siūlomų dviejų punktų? Pastabų nematau.
Gerbiamieji deputatai, ar galima pasiruošti balsuoti už visą darbotvarkę? Ar siūlote balsuoti papunkčiui? Siūlote už visą, taip?
Gerbiamieji deputatai, kas už visą darbotvarkę, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nematyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji deputatai, aš tik norėčiau jums priminti, kad jeigu Pirmininkas norės pateikti informaciją apie susitikimą su Maskvos atstovu, tai aš manau, kad mes neprieštarausime. Jis turi tam teisę pagal Reglamentą.
Taigi kviesčiau deputatą J.Beinortą, kadangi nematau deputato J.Liaučiaus. Gerbiamieji deputatai turbūt neprieštarauja?
Prašome. Kiek jums reikėtų minučių? Prašau.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos. Suprantu, kad šitos dienos buvo pakankamai įtemptos ir ne visiškai naudingos, kadangi buvome atitraukti nuo rimtesnio įstatymų projektų nagrinėjimo. Tačiau įstatymo projektas, apie kurį aš norėčiau pakalbėti ir atkreipti jūsų dėmesį, yra jums jau šiek tiek žinomas. Jis buvo pristatytas. Jis vadinasi Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymas. Pats tas įstatymas ypač daug naujo mums neduoda, tačiau sukoreguoja anksčiau priimtus teisinius aktus, susijusius su pašalpų moterims ir vaikus auginančioms šeimoms mokėjimu ir siek tiek reglamentuoja lėšų paėmimą iš savivaldybių biudžeto arba kai kuriais atvejais ir iš kitų šaltinių. Kartu norėčiau pasakyti, kad šitas įstatymas leidžiamas kartu su mūsų jau nagrinėtu ir pirmuoju svarstymu priimtu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, kurį rengiamasi šiuo metu paskelbti spaudoje. Tik mūsų techninių galimybių sumažėjimas šiuo metu tai sutrukdė. Aš jau esu minėjęs, jog norėčiau, kad šitie du įstatymai eitų kartu. Kol mes nepamiršome svarbių dalykų, susijusių su parama apskritai ir su valstybės parama šeimoms, aš norėčiau pasakyti, kad mes šiandien svarstytume šitą įstatymo projektą ir galbūt pirmuoju svarstymu galėtume jam pritarti. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija šitą įstatymą svarstė keletą kartų. Mes manom, kad jis yra pakankamai išgrynintas. Galbūt kils klausimų dėl kai kurių dydžių, koeficientų, kurie numatyti 5, 6 straipsniuose, Tačiau, jeigu man būtų leista, norėčiau, kad šituo klausimu išsamiai ir kompetentingai pakalbėtų vienas iš šito įstatymo autorių — Socialinės apsaugos ministerijos skyriaus viršininkas gerbiamasis S.Trilikauskis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar neprieštaraujate deputato J.Beinorto pasiūlymui? Neprieštaraujate.
Prašome, gerbiamasis ministerijos atstove. Kiek jums reikėtų minučių? Gerai. Prašau.
Socialinės apsaugos ministerijos skyriaus viršininko S.Trilikauskio pranešimas apie įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų” projektą
S.TRILIKAUSKIS. Gerbiamieji deputatai. Pašalpų šeimoms sistemą siūloma išdėstyti dviejuose įstatymuose: Valstybinio socialinio draudimo ir Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme. Pirmajame įstatyme numatyta mokėti dirbančioms moterims nėštumo ir gimdymo pašalpą vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir vaiko priežiūros pašalpą, kol vaikui sueis pusantrų metų, minimalaus gyvenimo lygio dydžio, о nuo pusantrų iki trejų metų — pusės minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpą. Kadangi Valstybinis socialinis draudimas nebenumato mokėti nėštumo ir gimdymo pašalpų besimokančioms moterims, tai šita pašalpa yra numatyta mūsų Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme, kuri turi būti mokama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Besimokančios moterys prieš ir po gimdymo iki šiol gaudavo stipendijos dydžio pašalpą. Naujajame įstatymo projekte siūloma besimokančioms moterims mokėti 0,8 MGL dydžio,arba 80% minimalaus gyvenimo lygio dydžio/nėštumo ir gimdymo pašalpą. Nedirbančios moterys iki šiol tos pašalpos iš viso negaudavo. Todėl siūlome kitoms moterims, kurios nėra draudžiamos valstybiniu socialiniu draudimu, mokėti 0,8 MGL dydžio nėštumo ir gimdymo pašalpą per visą tą laikotarpį. Priėmus Valstybinio socialinio draudimo ir šį Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymą, nebeliktų nė vienos moters, kuri negautų nėštumo ir gimdymo pašalpos.
Vienkartinė pašalpa iki šiol buvo mokama skirtingai: pirmam, trečiam vaikui — iš socialinio draudimo lėšų, daugiavaikėms šeimoms — iš valstybės biudžeto lėšų. Pašalpos dydis buvo įvairus: nuo 50 iki 250 rb. gimus vienuoliktam ir paskesniems vaikams. Žinoma, šią pašalpą gaudavo labai nedaug, kadangi tokių šeimų pas mus iš viso nėra. Šitame įstatyme siūloma vienkartinę pašalpą gimus vaikui mokėti tik iš savivaldybių biudžeto lėšų ir nustatyti ją trijų minimalaus gyvenimo lygio dydžių. Pagal dabartinę šio dydžio reikšmę būtų 300. Čia būtų ir dirbančioms, ir besimokančioms, ir nedirbančioms bei nesimokančioms — visoms moterims, kurioms gims vaikutis.
Dėl vaiko priežiūros pašalpos. Vaiko priežiūros pašalpą besimokančioms moterims iki šiol mokėjome taip kaip dirbančioms moterims, t.y. dabar besimokančios moterys gauna po 60 rb. per mėnesį iki vaikui sueis pusantrų metų. Kaip jūs pastebėjote, gerbiamieji deputatai, vaiko priežiūros laiką siūloma pratęsti iki trejų metų. Besimokančioms moterims, kol vaikui sueis pusantrų metų, siūloma mokėti 70 rb. pagal dabartinį matą arba 0,7 MGL per mėnesį, о kol vaikučiui sueis nuo pusantrų iki trejų metų — 0,35 arba 35 rb. Nedirbančioms ir nesimokančioms moterims mokėti pašalpą pusės minimalaus gyvenimo lygio dydžio, kol vaikui sueis pusantrų metų. Nuo pusantrų iki trejų metų siūloma kol kas nemokėti pašalpos visų pirma dėl didelio lėšų poreikio ir, kita vertus, kadangi numatome kompensaciją už vaiko auginimą šeimoje. Prie tos pašalpos, mokamos nuo pusantrų iki trejų metų, moteris gautų dar kompensaciją už ikimokyklines įstaigas.
Kompensaciją šeimoms, kurių vaikai nelanko ikimokyklinių įstaigų, siūlome mokėti pirmą kartą. Tokios kompensacijos iki šiol nebuvo. Jos logika tokia: šeimos, kurios leidžia vaikus į ikimokyklines įstaigas, netiesioginiu būdu gauna valstybės paramą, nes vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinėje įstaigoje, praeitų metų duomenimis, valstybei atsieina vidutiniškai 50 rb. per mėnesį. Suprantama, kad tos šeimos, kurių vaikai nelanko ikimokyklinių įstaigų, tokios paramos iš valstybės negauna. Todėl siūloma mokėti kompensacijas šeimoms, kurių vaikai nelanko ikimokyklinių įstaigų. Šiuo metu siūloma nustatyti, kad ta kompensacija sudarytų - 70% sumos, kuri ikimokyklinėje vaikų įstaigoje tenka vienam vaikui išlaikyti. Tai būtų maždaug 30-55 rb. per mėnesį, kol minimalus gyvenimo lygis tebėra toks, koks mūsų nustatytas. Kai minimalus gyvenimo lygis bus perskaičiuojamas, atsižvelgiant į kainų indeksą, žinoma, keisis ir čia nurodyti dydžiai.
Pašalpa įvaikintiems ir globojamiems vaikams. Iki šiol ji buvo labai nedidelė: sudarė 30 rb. per mėnesį kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa arba rūpyba. Buvo sąlyga, kad tą pašalpą gali gauti tik tie vaikai, kuriems priskaityta alimentų dėl maitintojo netekimo pensijų suma yra mažesnė už 30 rb. Kadangi daugiausia būdavo didesnė, tai pašalpą gaudavo nedidelis vaikų skaičius. Siūloma šitą pašalpą iš esmės peržiūrėti, padidinti ją iki minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Tuo siekiama remti šeimas, kurios imasi atsakomybės auginti, globoti svetimus vaikučius. Kad jos turėtų kuo mažiau materialinių nuostolių. Taip pat norime, kad kiek galima mažiau vaikučių patektų į valstybines vaikų įstaigas. Geriau, kad jie augtų šeimose. Todėl prašytume gerbiamųjų deputatų pritarti, ypač šitų našlaičių ir paimtų į globą vaikų pašalpos dydžiui. Beje, šita 30 rb. pašalpa kol kas buvo mokama tik paimtiems į globą vaikams. Mes siūlome papildyti tą pašalpą, išplėsdami jos taikymo ribas ir tiems vaikams, kurie yra įvaikinti. Juk kai šeima vaiką įvaikina, ji imasi didesnės atsakomybės, vaikas turi teisę į šeimos turtą ir pan. Gerbiamieji teisininkai šitai žino. O mes tos šeimos iš viso neremiame. Todėl manome, kad ir įvaikintiems vaikams, kaip ir paimtiems į globą vaikams, reikia mokėti tokią pašalpą, kol jie sulauks pilnametystės.
6 straipsnyje numatyta pašalpa našlaičiams, likusiems be tėvų globos, įsikurti. Tokios pašalpos taip pat nebuvo. Gerbiamieji deputatai, tiems vaikams, kurie buvo visiškai valstybės išlaikomi, baigusiems internatus, specialiąsias vidurines, profesines technikos, aukštąsias mokyklas, mokymo įstaigos išduodavo drabužėlių, avalynės, kitų buities reikmenų už 1140 rb. Yra patvirtintas privalomų išduoti daiktų sąrašas. Ir dar skirdavo 100 rb.pašalpą. Tačiau tie vaikai, kurie buvo paimti į globą, nevisiškai valstybės išlaikomi, tokios paramos iš valstybės negaudavo. Baigėsi globos laikotarpis, globa nutraukiama, ir to 30 rb. šeima nebegauna. Vaikui reikia pradėti savarankišką gyvenimą, nesvarbu, ar baigus, ar nebaigus mokslo. Tokiu atveju tas vaikas lieka be pradinio kapitalo bent minimaliai įsikurti. Norėtume, jog gerbiamieji deputatai pritartų, kad reikia padėti visiems šitiems vaikams ir nustatyti dvigubo minimalaus gyvenimo lygio dydžio valstybinę pašalpą. Pagal dabartines normas būtų 1200 rb. Vienišoms moterims siūloma padidinti pašalpą iki 0,4 MGL. Dabar, kaip žinote, joms buvo mokama 20 rb. per mėnesį už kiekvieną vaiką, kol šis sulauks pilnametystės. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū.
Ar norėtumėt paklausti? Deputatas K.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar šitas įstatymo projektas buvo derintas Teisinės sistemos komisijoje arba bent Aukščiausiosios Tarybos Juridiniame skyriuje?
S.TRILIKAUSKIS. Ne, jis buvo du kartus svarstytas Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisijoje. PIRMININKAS. Deputatė M.Gerdaitytė.
M.GERDAITYTĖ.Gerbiamasis pranešėjau, komisijos posėdžiuose, nagrinėjant įstatymo projektą, supratau, kad kompensacija šeimai, kurių vaikai nelanko ikimokyklinio įstaigų, bus mokama ir tuo atveju, jeigu mama ir tėtis dirba. Ar kitaip?
S.TRILIKAUSKIS. Visiškai nesvarbu, ar tėvai dirba, ar nedirba. Svarbu, kad vaikas nelanko ikimokyklinės įstaigos.
M.GERDAITYTĖ Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Gerbiamasis pranešėjau, čia numatyta, kad visos šios pašalpos turės būti mokamos tik iš savivaldybių biudžetų lėšų. Ar savivaldybėms nebus labai sunku?
S.TRILIKAUSKIS. Gerbiamasis deputate, mes vadovavomės Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymu, kuriame numatyta, kad visos paramos šeimai priemonės finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Vadovaujantis tuo principu.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nematau. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar sekretoriate yra užsirašiusių kalbėti? Nėra. Diskusija baigta. Deputatas J.Beinortas apibendrins pasiūlymus.
J.BEINORTAS. Pirmiausia norėčiau atsakyti į deputato R.Grakausko klausimą dėl šito įstatymo projekto teisinio suderinimo. Taip, mes specialiai nesikreipėm, bet tikėjomės, kad visos komisijos, kurios gavo šitą įstatymo projektą, spės mums ir pirštu pagrūmoti, jeigu kas ne taip padaryta. Kadangi šito nebuvo padaryta, tai mes pabandysime šiandien specialiai kreiptis bent į tris komisijas — į Savivaldybių komisiją, į Biudžeto ir į Teisinės sistemos komisiją — kad jos dar peržvelgtų. Manyčiau, kad tai, kas čia buvo pasakyta, visiškai netrukdytų mums šiandien pritarti šitam įstatymo projektui pirmuoju svarstymu ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijai pavesti parengti šio įstatymo projektą spaudai. Jeigu būtų kokių kitų nuomonių, aš norėčiau, kad jos būtų pagrindžiamos. Jeigu mes gautume jūsų pritarimą skelbti spaudoje pritarus pirmajam svarstymui, tai tas įstatymo projektas galėtų pasirodyti kartu su Socialinio draudimo įstatymu ir jį galėtų svarstyti tiek savivaldybių tarybos, tiek ir gyventojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jūs manote šitą įstatymą skelbti spaudoje jau priėmus pataisas, kurias pateiks Juridinė komisija, ar kaip kitaip? Ar tos pataisos bus esminės?
J.BEINORTAS. Negalėtų būti esminės. Vienintelė rimtesnė galėtų būti tokia: sutikslinti savivaldybių biudžetinius santykius su socialinio draudimo biudžetu. Vienintelė. Jeigu tai iškiltų, tuomet mes dar papildomai konsultuotumės. O šiaip aš manau, kad nieko neiškils.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Beinortai, ar galėtumėt priimti tokią formuluotę, kad mūsų Teisinės sistemos komisija ir Juridinis skyrius tik suderins jūsų įstatymą su veikiančiais įstatymais? Tada Aukščiausioji Taryba galbūt daugiau neprieštaraus skelbti spaudoje.
Ar priimtinas, gerbiamieji deputatai, deputato J.Beinorto pasiūlymas, kad Jis šį projektą pateikia Teisinės sistemos komisijai, Teisinės sistemos komisija pažiūri, ar sis projektas derinasi su jau veikiančiais mūsų įstatymais, ir jeigu taip, tai skelbiame spaudoje, о jeigu ne, tai padaro nedideles korektyvas, bet ne esmines? Ar būtų priimtina tokia formuluotė, gerbiamieji deputatai? Taip, dabar replikuoti prašau deputatą V.Šadreiką.
Ačiū, deputate I.Beinortai.
V.ŠADREIKA. Aš manyčiau, kad čia teisinė terminija jau atitinka, о pirmiausia spręstini biudžeto klausimai. Čia mokama iš savivaldybes biudžeto, о yra dar ir "SODRA". Taigi pirma reikia suderinti kertinius klausimus, iš kokių lėšų, kiek, о tik paskui Teisinės sistemos komisijoje. Manyčiau, toks pavedimas turėtų būti Savivaldybių ir Biudžeto komisijoms. Teisinė terminija visiškai atitinka. Bet kaip iš esmės bus sprendžiami tie biudžetiniai ūkiniai klausimai? Tokie būtų pageidavimai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šadreika, ar ta jūsų nuomonė prieštarauja pasiūlymui skelbti spaudoje?
V.ŠADREIKA. Ne, ne, neprieštarauja.
PIRMININKAS. Neprieštarauja, taip. Ačiū.
Deputatas E.Grakauskas norėjo replikuoti. Ačiū. Atsisako. Prašau deputatą J.Beinortą,
J.BEINORTAS. Aš manau, kad mums nereikia kokiu specialiu nutarimu dar įpareigoti Biudžeto ir Savivaldybių komisijas svarstyti. Aš manyčiau, kad mūsų komisija pati imsis iniciatyvos suderinti su šitom dviem komisijom. ir joms kokio nors atskiro pavedimo nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Tai jūs liekat prie savo pasiūlymo skelbti šį projektą spaudoje? Ir pritarti po pirmojo svarstymo?
J.BEINORTAS. Taip, po pirmojo svarstymo.
Protokolinio nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo” projekto priėmimas
PIRMININKAS. Ir skelbti jį spaudoje. Suformuluokime.
Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kitokių pasiūlymų nematau. Dėl balsavimo motyvų norinčių pasisakyti taip pat nėra. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad deputato J.Beinorto projektui pritartume po pirmojo svarstymo ir paskelbtume jį spaudoje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69 deputatai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu jūsų labai atsiprašyti. Kadangi Šis įstatymo projektas nebuvo vakar skelbtas, tai mes turime būtinai sulaukti 90 deputatų. Šiuo metu salėje tiek nėra, ir mūsų balsavimo rezultatai, be abejo, negalioja. Todėl aš atsiprašydamas nutraukiu balsavimą ir manau, kai salėje bus 90 deputatų, mes galėsime dar kartą balsuoti.
Prašau deputatę N.Ambrazaitytę replikuoti.
N.AMBRAZAITYTĖ. Dar vienas žmogus siunčia piniginę paramą Aukščiausiajai Tarybai Lietuvos nepriklausomybei ginti. Atiduodamas kompensaciją, gautą už kančią Rešotų lageryje. Buvusio Lietuvos savanorio. Pavardės nepasakė. 1000 rublių.
PIRMININKAS. Padėkokime. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, mums pranešta, kad mūsų salėje yra Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupė. Tai Liaudies rados grupės nariai deputatai Larisa Skorych, Sofija Genzor ir Michailas Gorinichas. (Plojimai) Žodžio paprašė Larisa Skorych. Prašom.
Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatės L.Skorych žodis
LSKORYCH. Глубокоуважаемые парламентарии независимой Литвы, глубокоуважаемый председательствующий! Я приношу искреннюю благодарность зато, что мы, представители демократической оппозиции в Верховном Совете Украины, имеем возможность быть здесь с вами в эти дни, которые весьма важны для судьбы не только Литвы, но и Украины, и всех тех республик, которые сегодня стремятся к своей независимости.
Независимая Литва- суверенное государство подверглась одной из самых гнусных и бессовестных акций агрессии, которые знает история XX века, агрессии со стороны чудовищного тоталитарного монстра. И достаточно только взглянуть на географическую карту, и вся гнустность этого преступления обретает физические размеры. Огромная территория, имеющая огромную армию-милитарную силу, равной которой в количественном варианте нет нигде в мире, - обрушивается своей мощью на крошечный клочок земли, где гордый народ требует своих самых законных и самых неотъемлемых прав. Причем имперский режим по-фарисейски пытается прикрыть эту свою агрессию какими-то неимоверными рассуждениями на предмет восстановления попранных прав какого-то, фантастических каких-то людей, ради которых для того, чтобы их неизвестно кем и как ущемленные права защищались таким образом, танки и расстрел в упор беззащитных жителей становятся средством этой защиты.
Нам очень прискорбно сознавать, что в числе тех, кто нагнетал ажиотаж об ущемлении прав на территории Литвы, в числе того русскоязычного населения есть русскоязычные гак называемые украинцы. Мы сейчас не будем вникать в генезис той ситуации, как они здесь очутились, может быть, они не полностью в этом виноваты, потому что режим создавал такую ситуацию, когда люди оставляли свои родные гнезда и переселялись в другие страны, но, к сожалению, без уважения и без понимания прав народов этих стран. Так произошло и с этими украинцами, которые своими действиями, изменив своей родине, своей культуре и своему языку, теперь ведут совершенно нецивилизованную политику по отношению Литвы. Их действия - это позорное пятно на истории Украины, на нашем настоящем и нашем будущем Украины. Поэтому надеемся, что все-таки они если не поймут, то хотя бы учтут, что будущее их детей будет исковеркано самой гнусной силой, которая называется предательство демократических идеалов.
Я хочу сказать, что, к сожалению, руководство Верховного Совета Украины еще не приступило - и у меня нет уверенности, что оно в ближайшем будущем приступит - к установлению таких необходимых договоров и связей с Литвой в этот очень трудный для нее период. Поэтому мы от демократической оппозиции можем предложить вам самую прямую, непосредственную помощь, которая будет выражаться не только в моральной поддержке, а в том, что мы на Украине будем повсеместно, где это только возможно, говорить правду о происходящем в Литве. Не только в том, что мы будем призывать народ Украины поддержать вас всевозможными акциями, которые входят в арсенал мирных акций гражданского неповиновения.
Наша помощь будет, если вам она будет нужна в таком виде, мы с удовольствием предоставим вам ее в различных вариантах материального, как говорится, материальных каких-то акций -от медикаментов до денежных ссуд, вернее, не ссуд, а денежных пересылок. И нам бы очень хотелось, чтобы вы нам сказали, что вас интересуют и чем мы можем вам помочь.
Я бы хотела только здесь сказать два слова потому, что охране интересов в этой чудовищной империи сейчас очень неблаговидную роль играет так называемый среднеазиатский тоталитарный кулак. Этот тоталитарный округ, о котором предупреждал еще академик Ташмухамедов - узбек, человек, болеющий за свою родину, болеющий за всю эту поруганную, ситуацию, какая есть в Средней Азии. Ибо когда мы проезжали сегодня мимо здания телецентра и радио, мы видели, как на фоне бронетранспортеров стояли ребята явно среднеазиатские, и мне было очень жаль и страшно потому, что, осознавая, что Средняя Азия, сейчас доведенная до абсолютного экономического измождения политикой Центра, не может отделиться от этого союза, сознавая это, Центр делает ставку - уж коль скоро она не может отделиться по экономическим причинам, то почему из нее, как говорит тот самый Бек Ташмухамедов, не сделать'основного стража имперских интересов. И он же говорит о том, что люди, солдаты из Средней Азии, которые сейчас более чем наполовину комплектовали военные силы империи, через каких-то несколько лет могут оказаться подавляющим контингентом, воспитанные в чудовищных, феодальных жестоких условиях, они могут оказаться той силой, которая потопит в крови любые проявления демократии.
Я хочу, чтобы меня поняли, что это не имеет никакого отношения к национальным вопросам, .никто не хочет ущемить какое-то национальное достоинство среднеазиатских республик. Но то, что они сейчас могут явиться той страшной силой, взращенной имперскими интересами, которая будет обрушиваться не только на Литву, Латвию, Эстонию, но и на Украину. Сегодняшнее выступление Первого секретаря обкома Львовской области Секретарюка по телевидению, когда его спросили, видит ли он аналогии и параллели между ситуацией в Литве и ситуацией на Западной Украине, он спокойно и весело ответил, что да, он видит такие параллели. Это еще раз убеждает нас в том, что политика шельмования и блокады западноукраинских регионов сейчас может продолжиться сценой, взятой по сценарию Литвы, и что сейчас Украина, особенно ее западные земли, может пережить то, что сейчас переживаете вы.
Я хочу еще раз вас заверить, что вся демократическая Украина, весь народ Украины, за исключением тех, кт&блюдет имперские интересы своих собственных, животных интересов, весь с вами, мы знаем, что ваша свобода - это наша свобода. Мы желаем вам полной победы до восторжествования вашей полной независимости на веки вечные. Спасибо за внимание.
PIRMININKAS. Žodį nori tarti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos deputatai. Man malonu pristatyti gerbiamąjį G.Tarazevičių — Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Tautybių tarybos Tautybių reikalų komisijos pirmininką, kuris atvyko į Lietuvą prezidento M.Gorbačiovo pavedimu padėti mums palaikyti kontaktus su Kremliumi ir su karine vadovybe Lietuvoje. Mes jau turėjom ilgą — pusantros valandos pokalbį, kuris, man atrodo, labai konstruktyvus, labai naudingas. Dabar G.Tarazevičius tars jums keletą žodžių.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių tarybos Tautybių reikalų komisijos pirmininko G.Tarazevičiaus žodis
G.TARAZEVIČIUS. Уважаемый, высокочтимый парламент! Прибыл я к вам в эти скорбные, печальные дни, скорблю вместе с вами.
Вчера на заседании Верховного Совета страны, вы об этом, очевидно, знаете, информировала о посещении Литвы и Вильнюса группа Совета Федерации и Совета Национальностей. И, я прямо скажу, что вот в эти дни работы Верховного Совета прежде всего волновали эти трагические события, которые произошли у вас в Вильнюсе. Это истина, это правда. И вчера это и сегодня подтверждено в результате информации представителей Совета Федерации и Совета Национальностей. Информация была короткая, трагедия всех людей. Конечно, это преступления , в которых надо разобраться, найти виновных и сделать выводы, чтобы дальше такие преступления не повторить. Это самое главное.
Моя миссия состоит в том, чтобы оказать помощь вам, и прежде всего руководству, верховному руководству Литовской Республики в том, чтобы каким-то образом наладить нормальную жизнь, чтобы найти пути конструктивного сотрудничества с соседями и Союзом ССР.
Я считаю вот что. Я высказываю свое личное мнение. И я думаю, что эти сложности во многом зависили, видимо, прежде всего от неправильного хода, неправильной постановки диалога со стороны руководства Центра. Это то, что мы видели за эти последние годы. Но по крайней мере, некоторые шаги вывели не к выяснению отношений, не к налаживанию отношений, а наоборот, они приводили к, может быть, преувеличению разногласий, к увеличению непонимания с обеих сторон. Поэтому моя миссия будет состоять, чтобы каким-то образом найти пути конструктивного сотрудничества, на пользу и Литовской Республики, и вашего народа, и на пользу всех ваших соседей и Союза в целом.
Я что-то конкретное, сегодня вам сказать не могу, потому что я ночью прибыл к вам. Информация о тех событиях, которые произошли, у меня только из центральной печати и вот та информация, которую довели до нас представители Союза Федерации и Совета Национальностей, поэтому я могу вам только обещать, что постараюсь справедливо, честно, насколько смогу, разбираться в сложившейся ситуации, разбираться в последствиях и оказывать соответствующую помощь в нормализации обстановки, в нормализации жизни в Республике и ее столице. Спасибо.
PIRMININKAS. Žodis informuoti ir pasiūlyti suteikiamas ministrui D.Kuoliui.
Kultūros ir švietimo ministro D.Kuolio informacija
D.KUOLYS. Gerbiamieji deputatai, šiandien Lietuvos mokyklose vyksta vilties pamokos. Tos pamokos vyksta ne tik lietuviškose, bet ir lenkiškose, rusiškose mokyklose, kurių kolektyvai, mokiniai šiomis dienomis yra ypač bauginami, gąsdinami. Mes labai prašytume, kad į šias pamokas sutiktų atvykti vienas kitas deputatas, pakalbėtų ypač rusų, lenkų vaikams, paaiškintų, kas dabar Lietuvoje vyksta, kad dora yra mūsų ginklas prieš šitą makabrišką politiką. Vaikai turės Lietuvos istorijos, literatūros, kultūros pamokas, turės tikybos pamokas, žemesnės klasės pieš paveiksliukus tema "Taika ir laisvė". Aš dar kartą noriu pabrėžti temą — "Taika ir laisvė". Ne taip, kaip jau iš vakaro pranešė Maskvos informacijos tarnybos: "Karas ir taika". Taip pat aš labai prašyčiau tuos vaikų piešinėlius iškabinti ant mūro sienos, kuri dabar stovi prieš parlamentą, ir pakeisti vaikų piešinėliais tas "čiūčelas", kurios nežinia kieno valia dabar yra iškabintos. Kruvini kareivių batai, kareivių uniformos. Labai prašyčiau jau dabar jas nukabinti ir paruošti vietą vaikų piešinėliams. Taip pat norėčiau prašyti tų, kurie šiandien vyks į mokyklas, užsirašyti (gerbiamoji Nijolė Oželytė sutiko tą padaryti), parengti sąrašą norinčių vykti šiandien, norinčių vykti rytoj. Mes suderinsim su ministerija. Vyks žmonės su mūsų darbuotojais, ir ten bus Lietuvos istorijos, vilties paskaitos. Aš jau kalbėjausi šiandien su gerbiamaisiais lenkų deputatais. Pasakiau jiems, kad tas žaidimas, kuris ilgą laiką buvo žaidžiamas su jais, turi tam tikrą pabaigą, ir šioje situacijoje mes galim būti išganyti visi, kuriais žaidė iki šiol. Labai prašiau lenkų deputatų, kad jie vyktų į Šalčininkų, Vilniaus rajonų mokyklas ir kalbėtų apie tai, jog šiandien visi moksleiviai yra kenčiančios Lietuvos vaikai, kad mes visi turim būti dori, dorai elgtis, ir taip išgelbėsim Lietuvą. Lenkų deputatai man pažadėjo, kad jie vyks ir tą darys. Aš nežinau, kodėl jų šiuo metu nėra salėje, bet aš jais nuoširdžiai tikiu. Ir gerbiamąjį posėdžio pirmininką aš prašyčiau leisti darbotvarkėje padaryti nedidelę pauzę — valandos, pusantros valandos pauzę. Gal kai kuriems deputatams ir ilgesnę, kad jie galėtų apsilankyti Vilniaus, Šalčininkų rajonuose. O kiti kad vyktų bent į Vilniaus mokyklas.
Labai ačiū už dėmesį.
К.МОТIЕKА. Aš norėjau informuoti deputatus, kad visi lenkų frakcijos deputatai, kurie buvo pas mus, šiuo metu yra Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir kalbasi su Lenkijos seimo delegacija. Jie yra čia.
PIRMININKAS. Prašo žodžio deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš perskaitysiu rusiškai, todėl, kad tai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašom į šią tribūną, jeigu jums nesunku.
Dar ministras D.Kuolys kažką pamiršo. Atsiprašau, deputate Jarmolenka.
D.KUOLYS. Aš labai prašyčiau, kad į mokyklas vyktų tik deputatai, ir tai būtų kontroliuojama per Kultūros ir švietimo ministeriją. Kad nebūtų mokyklose, tose paskaitose, nei "Žinijos" diktorių, nei Ministrų Tarybos patarėjų; pagaliau nei gerbiamosios Aukščiausiosios Tarybos patarėjų. Tie deputatai, kurie užsirašys pas gerbiamąją deputatę N.Oželytę (sąrašas bus suderintas su Kultūros ir švietimo ministro pavaduotoju), bus palydimi mokyklas. Labai prašyčiau, kad į tą sąrašą nepatektų atsitiktinių žmonių ir nedeputatų. Mokyklų vadovai, bent tie vadovai, kurie eina doros keliu, neįsileis jokių kitų žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka,
V.JARMOLENKA. Gerbiamieji deputatai, aš perskaitysiu rusišką tekstą, kadangi manęs paprašė.
" Вчера в Литовском парламенте было оглашено, что депу-
татыразных Советов,находящихся в Литовской Республике, составят и подпишут совместное заявление, мне сказали, что сейчас
это заявление составлено и подписано депутатами. Просит слово для оглашения данного документа Алексей Иванович Светличный, народный депутат Нижненовгородского районного Совета."
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt jūs neprieštarausite, kad gerbiamasis A..Svetličnas perskaitytų šitą deklaraciją.
Nižnij Novgorodo miesto tarybos deputato A.Svetlično žodis
A.SVETLIČNAS. Уважаемые депутаты, время очень дорого, и я сразу зачит-аю заявление, которое подписывают народные депутаты из различных регионов страны.
"Заявление народных депутатов от РСФСР, Республики
Украина, Республики Молдова, Республики Грузия,СССР, сенаторов и депутатов парламента Польши, свидетелей событий в Вильнюсе.
16 января 1991 года в Вильнюсе,
Мы, народные депутаты, сенаторы вышеперечисленных государств, свидетели событий, имевших место в Литовской Республике, констатируем, что Советская Армия в Литовской Республике является продолжением военной интервенции, грубым посягательством на независимость суверенного государства Литвы. Нет никаких сил, которыми можно было бы оправдать ввод дополнительных войск на территорию Литовской Республики в поддержку непредставительного и незаконного органа против законного высшего органа государственной власти республики и безоружного гражданского населения, захват Дома печати и Департамента охраны края, здания Литовского радио и телевидения, а также телебашни, сопровождавшиеся убийством безоружных людей, позволяет утверждать стремление руководства СССР и его вооруженных сил совершить в Литовской Республике государственный переворот.
Всяческие ухищрения, к которым прибегает руководство СССР и подчиненные ему средства массовой информации, грубая дезинформация не смогут скрыть правду событий, происходящих 11-13 января в Литовской Республике. В Литовской Республике нет оформленных, внутренних противодействующих сторон, как это хочет представить руководство СССР. Есть законно избранный парламент и законное правительство и есть вооруженные силы СССР, грубо вмешивающиеся в дела суверенного государства. Анонимный так называемый "комитет национального спасения" является лишь прикрытием истинного стремления руководства СССР, допустившего путь оккупационным войскам. Хотя многие солдаты заявляют, что не подчиняются вышеупомянутому комитету, на самом деле на месте действия армии координирует КПСС в лице органов КПЛ на платформе КПСС.
Мы убедились, что, несмотря на жертвы, которые понес народ Литвы, сегодня, как никогда, он сплочен вокруг своего парламента и правительства. Люди не разделяются по национальной или партийной принадлежности. Единственное различие существует между убийцами и жертвами, между пособниками палачей и честными гражданами.
Мы обращаемся ко всем людям доброй воли наших стран с призывом сплотить свои ряды, дать отпор любым агрессивным действиям реакционных милитаристских сил."
Здесь вот ряд подписей и подписи продолжаются находящимися в этом здании депутатами. Спасибо. (Plojimai)
Еще, простите, одно сообщение. В этом сообщении, это уже за рамками данного документа. Материал о событиях в Литве отправлен в наш еженедельник, который мы представляем, главному редактору еженедельника Юрию Васильевичу Шильни-кову по телефону направлен в Нижний Новгород, который выйдет с этим материалом тиражом 50 тыс. экз. Весь доход от этого номера мы передаем в Фонд помощи Литвы. Спасибо. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Я хочу сообщить, мне только что сказали, что здесь, в парламенте, присутствует якобы исчезнувший подполковник Тарханов Владимир Иванович. Он находится в фойе и хочет встретиться с депутатами республик. При нем есть до-кумент\удостоверяющий его личность. Я бы хотел, чтобы все обратили на это внимание. Если можно, можно ему дать слово.
Papulkininkio V.Tarchanovo žodis
V.TARCHANOVAS. Я прошу прощения,.я вообще-то не рассчитывал выступать с этой высокой трибуны. Но если я вышел сюда, коротко хочу сказать о сути дела.
После тех кровавых событий, которые произошли в ночь с 12 на 13 января, я обратился в Литовское радио с призывом к солдатам и офицерам не воевать против мирного населения, не проливать кровь мирных людей. Вчера в программе "Время" было заявлено о том, что в Литве определенные круги используют также личные способы дезинформации, в том числе называются фамилии якобы существующих людей, которые обращаются. В частности, была названа фамилия подполковника Тарханова, который обратился с таким призывом. Как было сказано в программе, попало сведение, что такого подполковника в Вильнюсском гарнизоне нет.
Поэтому я сегодня пришел сюда с тем, чтобы, так сказать, предъявить себя, вот мое удостоверение личности, удостоверение офицера, Тарханова Владимира Ивановича. Кроме того, сегодня мне звонили из Москвы, сказали о том, что в газете "Красная Звезда" опубликовано также сообщение, опровергающее также существование подполковника Тарханова. Справедливости ради хочу сказать, что я не служу в той войсковой части, в которой командует генерал-майор Усхопчик, я служу на территории военного гарнизона в городе Вильнюсе. Если можно, я повторю текст того обращения, с которым я обратился на радио. Разрешите.
PIRMININKAS. Да, депутаты не возражают. Пожалуйста.
"Солдаты и офицеры соотечественники! Обращаюсь к вам
я, собрат по оружию, русский офицер вооруженных сил. Хотя мне стыдно признаваться в этом после очередных кровавых, позорных карательных действий, в которые вас вновь кинули.
Принимая присягу, вы клялись служить своему народу, своему правительству, клялись защищать свою Родину от врагов, кому служите вы теперь? Кого и от кого защищаете? Какому правительству вы служите? Кто послал вас воевать с народом? На кого нападал этот народ? В чем вина этого народа? Только в том, что он хочет быть свободным и независимым. Кого представляете, так называемого "комитета национального спасения"? Кто его избирал, чьи интересы он представляет? Он защищает, возможно, свои, но за счет вашего позора, позора вооруженных сил. Одумайтесь, вспомните, для чего вы признаны служить? Вспомните своих родителей, пославших вас служить. Не пролейте больше кровь мирных, ни в чем не повинных людей."
Вот с таким обращением я обратился на литовское радио. Я почему еще раз прочитал это обращение? Потому,что идут также такие сообщения, якобы я призывал нарушать присягу и так далее. Я не призывал нарушать присягу. В присяге сказано, что мы призваны защищать свою Родину, а не воевать с мирным народом. Так вот я призывал не воевать с мирным народом. Спасибо. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas A.Račas.
A.RAČAS. Aš norėčiau paskelbti, kad Kelmės rajono Pavydų kaimo valstiečiai Petrė ir Mykolas Navickai aukoja 1000 rb. krašto apsaugai. Kelmietis Budreckas Pranas krašto apsaugai aukoja 500 rb. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad dabar darbą turėtume tęsti komisijose ir frakcijose, о į plenarinį posėdį rinktis 15 val.
Atsiprašau, deputatas E.Petrovas dar turi informaciją. Prašau.
E.PETROVAS. Aš, kaip ir jūs, gaunu nemažai laiškų iš savo rinkėjų, kurie dalyvavo kai kuriuose įvykiuose, buvo priverstiniai jų liudytojai arba net nukentėjo. Neskaitysiu jų visų (aš juos atiduodu komisijai), bet dvi padėkas iš vieno ir kito laiško aš norėčiau paskelbti. Pirmoji padėka — gerbiamosios Baublienės. Štai ką ji rašo. Skaitau ištrauką.
"Policija žmones stumia į kitą gatvės pusę, ramina, tramdo žmonių emocijas. Jie tą atlieka šaltakraujiškai, žmonės jų klauso, nors nervai įtempti ir, atrodo, tuojau sutrūks. Policija tiesiog laiko žmones pridengę kūnais, susikibę rankomis. Jauni vyrukai karščiuojasi, grūmoja, bet ir jie paklūsta".
Ir dar prideda: "Labai prašau įvykdyti mano prašymą — padėkokite policininkams. Jiems didžiausia, pati didžiausia pagarba ir padėka, nes šitiems žmonėms mes, buvę prie TV komiteto pastato, turime būti dėkingi, kad ten nebuvo aukų".
Kitas laiškas apie įvykius prie TV bokšto. Jis taip pat ilgas. Ir čia faktai. Labai prašo nuoširdžiai padėkoti medikams, kurie tankų maišatyje ir žmonių grūstyje gelbėjo žmones, padėjo išvežti nukentėjusius.
Aš tik tiek ir norėjau,
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Petrovai.
B.V.RUPEIKA. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau. deputatą B.Rupeiką.
B.V.RUPEIKA. Mielieji kolegos, mes prieš tai girdėjome ministro ir, jaučiu, kelių deputatų kreipimąsi, kad išvyktume į mokyklas, į rajonus ir apramintume tuos žmones, kurių vardu prisidengus bandoma mus kariškai spausti. Vis dėlto ne tiek daug mūsų yra salėje, ir, matyt, reikėtų spręsti, ar čia dirba parlamentas, ar tik deputatų susirinkimas. Aš pasisakyčiau, kad parlamentas būtų šitoje tvirtovėje, ir kelių mūsų išėjimas kitur galėtų, kad ir trumpam, bet susilpninti mūsų, kaip parlamento, moralines pajėgas. Gal reikėtų mums visiems apie tai pakalbėti, nebūtinai įjungus radijo mikrofonus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atsižvelgdamas į gerbiamojo ministro D.Kuolio pasiūlymą, norėjau jums pasiūlyti, kad darbą tęstume 15 val. Per šį laiką būtų galima apsilankyti dalyje Vilniaus mokyklų, artimesnių rajonų mokyklose ir pakalbėti su mokiniais bei mokytojais. O kiti galėtų dirbti frakcijose arba komisijose. Gerbiamieji deputatai, ar priimtinas toks pasiūlymas? Tada 15 val. tęstume darbą. Manau, kad 15 val. bus reikalingas deputatų skaičius ir mes galėsime priimti pasiūlytus įstatymus.
Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Vakar buvo padaryta pastaba, kad deputatai neturi išsamios informacijos apie įvykius Lietuvoje. Aš turiu pasakyti, kad toks biuletenis leidžiamas, bet dėl apmaudaus techninio ne-susipratimo jis nėra padaugintas deputatams. Po pietų bus. Man rodos, išėjo 3 ar 4 numeriai. Informacinis biuletenis apie įvykius Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nėra prieštaraujančių, kad posėdį tęstume 15 val.? Gerai? Priimtina visiems?
BALSAS IŠ SALĖS. Atleiskite, sekretoriatas. Labai prašytume per masines informacijos priemones 15 val. vis dėlto sukviesti daugumą deputatų, nes bus svarstomas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, posėdis baigtas.