1991 m. sausio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.LANDSBERGIS ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS.
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Tęsiame šios dienos darbą, pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu jus sėsti,. Kaip jau kalbėjome, buvo pageidavimų, kad premjeras Gediminas Vagnorius pateiktų informaciją dėl tos aktualijos, dėl banknotų. O toliau dirbsime pagal savo darbotvarkę. Tai yra vicepremjero skyrimas ir Valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas. Kviečiu gerbiamąjį premjerą Gediminą Vagnorių į tribūną.
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pranešimas apie finansų situaciją
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad aš taip ne pagal eilę įsiveržiau į šią tribūną, bet situacija tokia, kad verčia tą pranešimą daryti šiuo metu.
Mes vakar vakare visi per televiziją sužinojome, kad Tarybų Sąjunga panaikina 50 ir 100 rb. pinigų kupiūras. Deja, kitokios informacijos mes vakar negavome. Detalesnę informaciją mes gavome tik po pusiaunakčio, t.y. šiąnakt, ir, deja, ne iš ten, iš kur turėtume gauti, o iš Saugumo komiteto bendradarbių. Be parašų, be antspaudų ir t.t. Tai, aišku, mums sukėlė tam tikrų įtarimų. Tačiau suprasdami, kad, matyt, iš tikrųjų Saugumo komitetas puikiai žino tą situaciją, pasitikslinę pas finansininkus, priėjome išvadą, kad kažin ar tuos dokumentus rengė finansininkai. Priėjome išvadą, kad reikia ruoštis tam dalykui, piniginių ženklų pakeitimui. Žmonės dirbo per naktį, ir iš ryto jau turėjom nutarimą.
Tačiau situacija labai sudėtinga. Pavyzdžiui, man ir ne tik man, bet ir kolegoms iki šiol neaiški šio pinigų keitimo prasmė ir paskirtis. Ten suformuluota taip, kad galima daryti ir vienaip, ir kitaip. Bet aišku viena: jeigu bus blogai, centras (Tarybų Sąjungos piniginė finansinė sistema) nesiima jokios atsakomybės už pasekmes, t.y. bando atsakomybę perduoti tiems, kurie priversti vykdyti jų sprendimus. Taip pat ir mes, kadangi naudojame TSRS piniginius ženklus.
Tą mes puikiai supratome ir atsižvelgdami į Tarybų Sąjungos priimtus potvarkius rašėme savo nutarimą. Kad ir kokie būtų nesklandumai, kuriuos sukels tie procesai, Lietuvoje tas mažiausiai atsilieptų.
Ką mes galėjome padaryti ir ko negalėjome padaryti, ką padarėme? Tarybų Sąjunga panaikino piniginius ženklus. Mes, aišku, nieko kito negalime, kaip pasakyti, kad tie piniginiai ženklai ir Lietuvoje negalioja. Jei mes pasakytume, kad tie pinigai Lietuvoje galioja, tai puikiai suprantate, kad iš Tarybų Sąjungos jie atsidurtų Lietuvoje. Tai mes šitą padarėme šiąnakt, išsiuntinėjome telegramas ir tuos piniginius ženklus panaikinome. Mes nusprendėme, kad Lietuvos reikalas, ką toliau daryti. Kadangi jau visi kiti dalykai yra nebe pinigų, o finansų sistema, ir mūsų žmonės, ir mūsų santaupos, tai nusprendėme, kad tokio pinigų rekvizavimo, kokio, matyt, tikisi Maskva, mes nedarome. Pagaliau Vyriausybė ir neturi tokių įgaliojimų rekvizuoti žmonių pinigus. Jeigu kada ir bus priimtas toks sprendimas, tai tą gali padaryti tik aukščiausios valdžios organas. Tačiau šiuo atveju nemanau, kad mes turėtume svarstyti tokius variantus. Mūsų pagrindine funkcija yra šiuo atveju padaryti piniginių ženklų pakeitimą taip, kad nenukentėtų Lietuvos interesai, kad nebūtų į Lietuvą atvežta iš kitur piniginių ženklų ir, jeigu tai įmanoma, apsiriboti nuo aiškiai žinomų neteisėtu būdu įgytų pinigų. Kada aiškiai žinoma.
Tačiau puikiai suprantate, piniginiai ženklai yra 1961 metų, dabar 1991 metai. Visiška utopija įrodyti žmogui, kad jis neteisingai įsigijo tuos pinigus per 30 metų. Ypač kaimo žmogui ar pensininkui. Nežinau, kas galėtų tą įrodinėti. Kai aiškiai fiksuojamas neteisėtas įsigijimas, įtariama ir pan., tada prie įmonių, rajonų sudaromos komisijos, Taip pat siūlome sudaryti respublikinę komisiją iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie tais išimtiniais atvejais priimtų galutinį sprendimą.
Mes nusprendėme, kad ribojame tik tų piniginių ženklų keitimą į grynus pinigus, į kitus piniginius ženklus ir ribojame iš esmės dėl tos priežasties, kad neturime tų piniginių ženklų. Įdomi situacija, kad Lietuva, o, pasirodo, ir aplinkinės respublikos tų piniginių ženklų neturi. Tai Maskva, matyt, ruošdama tą priemonę pasirūpino, kad tų piniginių ženklų nebūtų ir kad nebūtų galima daug pakeisti.
Atsižvelgdami į visa tai,nusprendėme keisti kiekvienam žmogui iki 1000 rublių ir tiems asmenims, kurie nori turėti grynais pinigais, įsipareigojame tą padaryti per mėnesį. Žinoma, šimtaprocentinės garantijos mes duoti negalime. Jeigu Tarybų Sąjunga neatveš į Lietuvą piniginių ženklų, tai bus sunku įgyvendinti. Tačiau kartu sakome, kad jeigu keičiamos didesnės sumos, tai tos sumos neribojamos. Jos pervedamos į indėlius, atidaromos sąskaitos, o tiems, kurie turi sąskaitas, jos padidinamos. Ribojame tik grynų keitimą į grynus, o grynų pervedimo į indėlius (turiu omeny kupiūras po 50 ir 100 rb.) mes neribojame. Vienas toks apribojimas: jeigu asmuo pateikia iki 5 tūkst. rublių, o tokias sumas pateiks, matyt, kaimo žmonės, pensininkai ir tie, kurie laiko tuos pinigus sunkiai dienai, tai mes jų visiškai nedeklaruojam. O jeigu asmuo pateikia per 5 tūkst., jis tuos pinigus turi deklaruoti, nurodyti gavimo šaltinį. Tačiau, kaip minėjau, tai nėra efektyvi patikrinimo priemonė. Aš nemanau, kad kas nors sugalvos kaip efektyviai patikrinti. Patikrinsime tik tuos atvejus, kai aiškiai žinoma, jog pinigai įgyti neteisėtu būdu.
Taigi, Lietuvos gyventojai, mes kontroliuosime šitą procesą, kad komisijos nepadarytų kokių perlenkimų. Lietuvos gyventojai, mano manymu, neturėtų nukentėti. Jeigu kas ir nutiks, tai šiuo atveju reikia suprasti, kad tai nėra mūsų iniciatyva, tai nėra mūsų sprendimas. Mes šiuo atveju sukamės iš tos bėdos, kurią sukūrė Tarybų Sąjunga. Turėdamas omeny, kad pas mus vasario pradžioje paskelbta apklausa, paskirta data... Aš puikiai įsivaizduoju, kas dabar darosi parduotuvėse. Ten prie kiekvieno pardavėjo arba prie kiekvieno kiosko milicininko ar deputato nepastatysi Nors ir nustatytas terminas, kada turi būti inventorizuoti likučiai, tačiau bankininkai informavo, kad tie likučiai kur kas didesni negu įprastomis dienomis. Paprasčiausiai, matyt, iš ryto pinigai buvo iškeisti į prekes. Arba tos 50 ir 100 rb. kupiūros iškeistos į smulkesnes kupiūras. Mes turėsime dar vieną problemą, kad trūks smulkių kupiūrų.
Bet dar kartą noriu akcentuoti: tai ne mūsų priimtas sprendimas. Šiuo atveju mes darome viską <...>. Suprantu, kad prieš tą apklausą parduotuvėse šią savaitę prekių tikrai sumažės, kadangi jos bus "iššluotos" tų, kurie gali šiom dienom tą padaryti. Ir, matyt, prekių pagausės tik kitą savaitę. Aš konstatuoju, kas įvyks. Matyt, kažkas panašaus ir bus.
Dabar dėl paties nutarimo. Nutarimas yra parengtas, Vyriausybė ir bankininkai jam pritaria, tačiau aš jo nepasirašiau. Šiuo metu yra leista priimti likučius tik iš įmonių, prekybos įstaigų ir kitų įstaigų, organizacijų ir juos perduoti į bankus, o iš gyventojų kol kas mes neleidžiame. Atidėjome ir laukiame, kas darysis kaimyninėse respublikose. Labai nesinorėtų, kad mes pirmieji pradėtume iš gyventojų surinkinėti pinigus. O dėl kokios priežasties, matyt, puikiai suprantam. Jei mes pradėsim pirmieji, o draugai gyvena visai netoli, paprasčiausiai Lietuvos taupomajam bankui teks fiksuoti didesnę pinigų sumą. Tai nieko kito nereikš, kaip juos paskui padengti kokiu nors turtu. Šito daryti nesinori. Laukiam pirmųjų ženklų, kada sužinosime, kad šitą pradėjo daryti Rusija. Ji kur kas didesnė. Kai Rusija pradės šitą daryti, jau jokio pavojaus mums nebus, iš karto duosime signalą, kad ir iš mūsų gyventojų galima pradėti surinkinėti ir keisti pinigus.
Koks bus tas surinkimas? Mes šiandien priimsim nutarimą, bet kartu prie šito nutarimo pridėsime, kad gyventojų pinigų rinkimas bus pradėtas priėmus atskirą potvarkį. Tas potvarkis bus paskelbtas per radiją ir televiziją. Nuo to momento, kai bus paskelbta per radiją ir televiziją, galėsim iš gyventojų pradėti rinkti pinigus. Greičiausiai tai bus nuo ateinančio ryto. Pagal šį nutarimą pinigai bus renkami per įmones, įstaigas, organizacijas, t.y. ten, kur žmonės dirba, o iš pensininkų ir kitų pinigų turėtojų tuos pinigus paims pajamų išmokėjimo vietose, kuriomis jie dabar naudojasi: bankuose, paštuose ar pan.
Šiuo nutarimu nustatytas terminas, kad gyventojai (darbuotojai ar pensininkai) privalo per tris dienas savo pinigus užfiksuoti, t.y. atnešti į įmonę arba į kitokią nurodytą vietą, ir ten surašomas žiniaraštis. Per tris dienas turėtų būti sunešti visi tie 50 ir 100 rb. piniginiai ženklai, o paskui jau iš gyventojų piniginiai ženklai nepriimami. Matyt, aiškiai suprantam, dėl ko tas. Jeigu mes nustatysim didesnį tarpą, tai labai daug jų atsiras. Trys dienos, kaip pamenat, ir Tarybų Sąjungos potvarkiu nustatytos. Ir mes neturėtume priimti potvarkio, kuris išplėstų tą terminą, nes tai neatitiktų mūsų interesų. Tačiau pats pinigų keitimas į naujus piniginius ženklus užtruks kiek ilgiau, Nustatomas terminas, kad asmenys, kurie nori turėti grynais pinigais, turi teisę per mėnesį išsireikalauti naujus piniginius ženklus. Audavusiems pinigus, jeigu įmonės kasoj nepakanka grynų pinigų, išduoda kvitą, pajamų orderį ir pagal orderį per mėnesį jie galės iš banko ar iš kokios kitos nustatytos vietos tuos grynus pinigus gauti. Tiems gyventojams, kurie pageidaus pervesti į taupomuosius bankus, bus pervedama į taupomuosius bankus. O visos lėšos, kurios viršys tą tūkstantį, bet kuriuo atveju bus pervedamos tik į indėlių sąskaitas. Kartu suvokdami tai, kad piniginių ženklų labai trūks, mes suteikėm teisę bankams laikinai apriboti grynųjų pinigų išdavimą gyventojams iki 500 rb. per mėnesį. Taip bus tol, kol bus atkurta normali grynųjų pinigų sistema.
Tai dar kartą noriu akcentuoti, kad per tris dienas gyventojai turės fiksuoti savo turimas 50 ir 100 rb. kupiūras, bus rašomi žiniaraščiai. Pagal šį nutarimą skaičiuojama nuo šiandien, tačiau, matyt, realiai tai bus nuo rytojaus. Jeigu net nuo rytojaus bus priimtas šitas nutarimas, leidžiantis pradėti rinkti iš gyventojų, vis tiek pradėsime skaičiuoti nuo šiandien, tokiu atveju liks dvi dienos. Tai aš dabar nenoriu visko iki galo detalizuoti. Vienu žodžiu, bus toks terminas, kad žmonėms pakaktų laiko tuos pinigus atiduoti, kad nebūtų ten kokių nors ypatingų susigrūdimų ir pan. Kiek tai įmanoma, aišku, mes stengsimės maksimaliai ir racionaliai organizuoti. Žinoma, nuo nesklandumų niekas negali būti apdraustas nes puikiai suprantate, kur kaime gyvena kokia senutė, užmirš neatvažiuos. Matyt, dar reikės priimti kokį nors atskirą dalyki dėl šitų. Bet aš nenorėčiau tokių smulkmenų komentuoti, nes čia gal ir nereikia visko žinoti. Gerbiamiesiems deputatams mes išdalysime šitą nutarimą.
Ką gi, belieka tiktai gyventojams laukti. Ne tik gyventojams, bet k įmonėms reikia laukti pranešimų per masinės informacijos priemones, oficialių pranešimų, nuo kada pradedami surinkti pinigai. Kartu kviečiu įmonių vadovus sudaryti, kas dar nespėjo sudaryti, įmonėse komisijas. Tos komisijos turėtų būti iš penkių žmonių. Į jas turėtų įeiti įmonės administracijos vadovai, buhalterinės tarnybos vadovas, matyt, keletas darbuotojų. Taip pat panašias komisijas turi sudaryti miestų ir rajonų savivaldybės, savivaldybių valdybos iš deputatų. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba taip pat turėtų sudaryti tokią komisiją.
Ką gi, aš nemanau, kad šie procesai mums, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Tarybai, bus malonūs ir sklandžiai klostysis. Matyt, turėsime daug rūpesčių. Tačiau šiuo atveju nieko nelieka, kaip bandyti išeiti iš tos padėties, kurioje mes ne savo noru esame atsidūrę.
Baigdamas norėčiau paprašyti, kad jūs prisimintumėt mano vakarykštį siūlymą. Aš vakar siūliau jums apsvarstyti galimą kandidatūrą į vicepirmininko postą — gerbiamąjį Vytautą Pakalniškį. Aš tikiuosi, kad tos komisijos, kurios galėjo ar kurios nepažinojo šio specialisto, apsvarstė. Nors aš įsivaizduoju, kad dauguma žmonių pažįsta šį gerą specialistą ir, matyt, nebuvo didelio būtinumo papildomai su juo kalbėtis. Aš prašau, kad šiandien būtų balsuojama už šią kandidatūrą, Darbų labai daug, fiziškai neįmanoma visko suspėti. Dar kartą prašyčiau jūsų paremti šitą kandidatūrą ir balsuoti už ją,
J.PANGONIS. Galima paklausti?
G.VAGNORIUS. Prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar aš norėčiau išskirti klausimus dėl pirmos informacijos ir klausimus dėl personalijos. Gal nereikėtų mums pernelyg detaliai analizuoti tos taktikos, kurią pasirinko Vyriausybė pirmuoju klausimu, t.y. dėl banknotų, kadangi čia yra subtilių dalykų. Dar Vyriausybė juos detalizuos. O prie antrojo klausimo mes grįšime po trumputės pertraukėlės. Jeigu gerbiamiesiems deputatams būtų tai priimtina, aš prašyčiau tada atidėti klausimus vėlesniam laikui, o galbūt pasiaiškinti asmeniškai su gerbiamuoju premjeru.
J.PANGONIS. Reikia paklausti, kaipgi dabar. Ar galima klausti, ar negalima?
PIRMININKAS. Prašau, jeigu deputatas J.Pangonis taip nori.
J.PANGONIS. Čia pas mus yra daug korespondentų, pavyzdžiui, iš Rusijos. Jie klausia, ką jiems daryti? Ar jie galės pakeisti pinigus?
Kadangi trys dienos, jie gali nespėti grįžti. Todėl čia labai aktualus klausimas. Gal galite atsakyti į tai?
G.VAGNORIUS. Taip, galime atsakyti. Šio nutarimo 8 punktas skamba taip, kad kiti asmenys 50 ir 100 rb. vertės banknotus su pareiškimu perduoda keitimo komisijoms prie miesto, rajono valdybos. Kiekvienas konkretus atvejis ten nustatomas. Jeigu tas atvykėlis turės kokius kelis šimtus tūkstančių, tai garantuoti negaliu, bet jeigu ,,proto ribose", tai jam bus pakeista.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš norėčiau pateikti tokį lyg ir pasiūlymą, lyg ir klausimą. Kadangi visi tie klausimai turi būti sprendžiami labai operatyviai, svarbu žmonių informuotumas. O esant dabartinei situacijai, kada užgrobta televizija, radijas ir spauda, labiausiai gali nukentėti kaip tik Vilnijos krašto žmonės, jie gali likti neinformuoti. Ar nebūtų tikslinga, kadangi klauso daugelis žmonių, kad Vyriausybė paskirtų tam tikrą laiką (per dieną, pavyzdžiui, porą kartų), kad rusų ir lenkų kalbomis būtų skelbiami svarbiausi Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos pranešimai, kad tie žmonės galėtų žinoti, būti prie radijo ir klausyti nepriklausomos Lietuvos radijo. Kadangi tai vienintelis šiuo metu operatyvus šaltinis.
G.VAGNORIUS. Taip, tas yra. Žmonės pasiruošę ir tą darbą dirbs. Tačiau mes sąmoningai iki šiol labai daug nepasakojome, kol mums nebuvo iki galo aišku, ką turime padaryti. O ateityje taip, Ir šiandien, ir šį vakarą, ir šią naktį, rytoj rytą bus labai dažnai teikiama informacija apie tą tvarką, kuri nustatyta šiuo nutarimu.
PIRMININKAS. Pačią pagrindinę informaciją Lietuvos žmonės jau išgirdo, vyksta mūsų posėdžio transliacija. Svarbu, kad žmonės neturės nuostolių.
Ar deputatas R.Rudzys nori paklausti dėl pirmo?
R.RUDZYS. Taip, aš dėl pinigų. Ačiū.
Gerbiamasis premjere, įvertindamas Vyriausybės rūpestį mūsų Respublikos žmonėmis, kad būtų išvengta tokių vidutiniokų "išbuožinimo", ką jūs ypač akcentuojat, vis dėlto norėčiau patikslinti vieną klausimą. Sąjunginės vyriausybės nutarime numatoma, kad suma, viršijanti tūkstantį rublių, pateikiama ten pat, darbovietėje, jos buhalterijoje, tik atitinkamai prisipažinus komisijai. Ir sąrašai paskui vežami į rajoną. Jūsų siūlyme aš atidžiai stengiausi išgirsti ir nugirdau, kad suma, viršijanti tūkstantį rublių, jau atiduodama ne į tą pačią buhalteriją, kur iki tūkstančio, bet būtinai nunešama į Taupomąjį banką. Ar nebūtų galima čia palikti tą analogiją. Mano galva, ji nelabai ką trukdytų, juk galiausiai pinigai vis tiek pakliūtų į banką.
Ir dar paklausiu. Maskvoje jau pradėjo sklandyti gandas, kad tas terminas bus pratęstas iki 10 dienų. Jeigu tas gandas pasitvirtina, tai ar Respublikoje jis taip pat bus pratęstas? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Mes darysime viską, kaip minėjau, kad Lietuvos gyventojai neturėtų nuostolio. Jeigu Maskva pratęs 10 dienų, mes pratęsime 7, bet ne daugiau negu 10.
Dabar dėl to, ką jūs paminėjot, kiek ir kaip. Jūs nevisiškai tiksliai ten, matyt, perskaitėt, ar gal neturėjot šito Maskvos nutarimo. Ten yra sunkesnės sąlygos. Aš nenorėčiau detaliai pasakot. Pavyzdžiui, dėl sumos, viršijančios tūkstantį, jau reikia kreiptis į rajono ir miesto komisiją, kuri nustatys jūsų lėšų teisėtumą ir pan. Puikiai įsivaizduojat, kiek ten tokių atsiras ir ką jie ten darys, atėję prie savivaldybių komisijų, kaip su jais bus elgiamasi ir kaip jie elgsis su savivaldybių komisijomis. Tai mes šiuo atveju nustatėm taip, kad iki 5 tūkstančių viskas daroma įmonėse ir jokių deklaravimų nedaroma. Tiktai lėšos, viršijančios 5 tūkstančius, yra deklaruojamos. Mes ribojame tik grynųjų pinigų keitimą į grynuosius, į ženklus, nes mes jų paprasčiausiai neturėsim. Atvirai pasakysiu, jie kol kas dar, atrodo, kelyje. Jeigu tie piniginiai ženklai pasieks Lietuvą. O apribojimus mes sukūrėme ne savo noru, bet dėl išorinių realijų.
PIRMININKAS. Prašau, deputate Razma.
L.S.RAZMA. Mane jaudina, kokioj situacijoj dabar atsidurs studentija ir kai kurie kiti sluoksniai, kurie turi labai mažas pajamas. Jiems reikėtų operatyviai, staigiai pakeisti nedideles sumas. Gal reikėtų struktūrizuoti tas sumas. Bet jie negali, jie turi šiandieną 100 arba 50 rublių, jie neiškeitę negali. Šiandieną kreipėsi į mane keletas studentų, ir aš todėl perduodu šitą.
G.VAGNORIUS. Studentų kategorija, aišku, nebuvo išskirta. Tai aš jau užsirašiau, gerbiamasis sekretorius L.Sabutis minėjo. Įrašysime. Papildysime žodžiu "studentai", kad studentai nebadautų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui. Daugiau klausimų nėra. Kadangi premjeras skuba į Vyriausybės posėdį, man atrodo, jo padarytą teikimą mes galėsime apsvarstyti ir be jo.
Dabar mikrofoną perleidžiu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui gerbiamajam V.Landsbergiui.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos depu-tatai, man malonu pristatyti jums garbingą delegaciją iš Švedijos parlamento, kuriai vadovauja ponia L.Troedsson, Švedijos parlamento vicepirmininkė, o nariai yra ponai E.Svensonas ir parlamento narys ponas T.Bertenmanas, oficialus parlamento pareigūnas. Pasveikinkim juos. (Plojimai) Ponia L.Troedsson mums tars keletą žodžių. Vertėjas — Arkadijus Vinokuras iš Stokholmo.
Švedijos parlamento vicepirmininkės I.Troedsson žodis
I.TROEDSSON. (Vertimas) Gerbiamasis pone Prezidente, gerbiamieji deputatai! Rimtos padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos respublikose paskatinti mes, oficialūs Švedijos parlamento atstovai, atvykome į Vilnių, norėdami išreikšti savo paramą Lietuvos parlamentui ir Lietuvos liaudžiai. Norėčiau pabrėžti, kad Švedijos parlamentas siunčia tokią oficialią delegaciją į kitą salį pirmą kartą. Mes atsivežėme asmeninius Švedijos parlamento spikerio <...> linkėjimus.
Šiuo metu trys Švedijos parlamento vicepirmininkai lankosi visuose trijuose Baltijos respublikų parlamentuose. Kelionės tikslas yra aiškiai suformuluotas — mes norim akcentuoti savo paramą demokratiniam persitvarkymui, kuris įvyko Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, ir norim toliau plėsti jau esamus ryšius tarp Švedijos parlamento ir jūsų šalių demokratiškai išrinktų parlamentų. Kaip teisėtai išrinkti parlamentai jūs išreiškiate liaudies valią, kuri buvo pademonstruota laisvuose rinkimuose. Jūs esate mūsų kaimynai ir jūsų noras gyventi laisvai ir taikingai aplink Baltijos jūrą mus sieja.
Mes esame giliai pasipiktinę tragiškais įvykiais Baltijos šalyse. Tai, kas įvyko ir vyksta, rodo labai rimtą demokratijos idėjų pažeidimą, Baltijos salių teisės į laisvę ir nepriklausomybę niekinimą. Jūsų skausmas dėl tų, kurie paaukojo savo gyvybę, yra ir mūsų skausmas. Visos Švedijos partijos vieningai pasmerkė padarytus nusikaltimus. Negalima sutikti su karinės jėgos demonstravimu ir šantažu, nukreiptu prieš liaudies atstovus ir jų parlamentus.
Švedijos ir Lietuvos parlamentai praeitais metais užmezgė artimus tarpusavio ryšius. Praeitais metais birželio ir gruodžio mėnesiais mus aplankė delegacijos, kurioms vadovavo viceprezidentas Bronislovas Kuzmickas. Šių apsilankymų metu mes susidraugavom ir pajutom tą drąsos jausmą, kuris veikia Lietuvos parlamentą. Praėjusią savaitę ponas B.Kuzmickas vėl aplankė Stokholmą ir pasakė kalbą parlamento nariams solidarumo su Baltijos šalimis manifestacijos metu. Mes tikėjomės aplankyti Lietuvos parlamentą, kad galėtume daugiau bendradarbiauti normaliomis sąlygomis, t.y. tuo metu, kai Lietuva derybose su Maskva realizuoja savo teisę į savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Dabar naujai atkovota laisvė yra grubios jėgos puolama ir žodžiai "normalios sąlygos" skamba grasinančiai. Karinis smurtas, spaudimas prieš liaudies išrinktus atstovus Baltijos šalyse rodo, kad dvasia, kurią "perestroika" buvo numačiusi pertvarkyti, vis dar. kad ir kaip gaila, gyvuoja. Šiandieną gautos žinios apie popieriaus sandėlių okupaciją patvirtina šitą įspūdį. Tai, kas vyksta Baltijos respublikose, graso persitvarkymo procesams, nuo kurių pati Sovietų Sąjunga yra priklausoma ir į kuriuos mes dėjome dideles viltis. Mums išskirtinai svarbu stiprinti paramą Baltijos šalims šiomis dienomis, kai visa tai, kas pasiekta, gali būti užgožta Golfo krizės. Visų pirma tęstinumu mes remiamės ir <…>. Tragiškų įvykių paveikta ir matydama nepertraukiamą spaudimą, Švedija pradėjo ieškoti galimybių kartu su kitomis šalimis iškelti Estijos, Latvijos ir Lietuvos klausimą Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Žmogaus teisių komisijoje. (Plojimai) Europos Saugumo komisijos konferencijose Vienoje ir Maltoje Švedija tvirtai pabrėžė Švedijos požiūrį į Baltijos šalių padėtį. Mes tą patį darysim ir ateinančiuose Europos Saugumo komisijos susitikimuose artimiausiu laiku, jau kitą savaitę Vienoje. Čia mes ryžtingai bandysime įtraukti Baltijos klausimą į darbotvarkę. Kitą savaitę, trečiadienį, Europos Taryboje bus diskutuojamas Baltijos šalių klausimas. Vienas iš mūsų čia esančių Švedijos delegacijos narių dalyvaus šiose diskusijose. Švedų interparlamentinė grupė pasiruošusi pavasarį organizuoti susitikimą tarp Interparlamentinės sąjungos Šiaurės grupių ir trijų Baltijos šalių parlamentų Stokholme. Neseniai Švedijos interparlamentinės grupės pirmininkas davė tokį kvietimą.
Norėdama <...> pagrindu remti procesą, švedų.Vyriausybė skyrė lėšų Švedijos radijui. Greitai bus pradėtos radijo transliacijos į Lietuvą lietuvių kalba. (Plojimai) Mes taip pat remsime Baltijos šalių parlamentų atstovus ir Vyriausybes, kurios svečiuojasi Stokholme.
Helsinkio nutarimų dvasia yra ideologinis pagrindas taikingai pertvarkyti Europą. Helsinkio dvasia yra ir pagrindinis elementas tų namų, kuriuose ir Sovietų Sąjunga sakosi norinti gyventi. Tačiau dar kartą reikia tvirtai pabrėžti: smurtui, naudojamam Baltijos šalyse, nėra vietos jokiuose Europos namuose. Sovietų Sąjungos vadovai negali išvengti atsakomybės už smurtą. Sovietų noras prisijungti prie Europos bendradarbiavimo principų, žinoma, visiškai nesuderinamas su įvykiais Baltijos šalyse. Yra tik vienas krizės Sovietuose sprendimas — reikia tučtuojau nutraukti smurto veiksmus ir ne tik tęsti, bet ir pagreitinti taikingas derybas dėl Baltijos šalių laisvės. Baltijos šalių parlamentų nutarimai įgyvendinti liaudies teisę į tautinį apsisprendimą, kurti savarankiškas valstybes turi būti gerbiami. Be šios pagarbos žodžiai apie naują, taikingą ateities Europą skamba tuščiai. Smurtas niekada nelaimės. Mes matome tą dieną, kai Estija, Latvija ir Lietuva taikingomis derybomis vėl atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, norėčiau jums pristatyti dar vieną malonų, garbingą svečią, Amerikos lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininką, atvykusį čia šiandieną, poną Rimantą Dirvonį. (Plojimai)
Amerikos lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininko K.Dirvonio žodis
R.DIRVONIS. Gerbiamieji Tėvynės krašto lietuviai! Truputį daugiau kaip savaitę mes, Amerikos lietuviai, sekėme siaubingus vaizdus savo spaudoje, per televiziją. Tai turbūt sujaudino kiekvieną dorą pasaulio gyventoją. Ir dabar man laimingai pasisekė atvykti į tą mūsų tėvų ir protėvių kraštą. Turiu didelę garbę kreiptis į jus Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės vardu su pora žodelių.
Mūsų valdyba tuos porą žodžių perdavė per jūsų Pirmininką ir aš perskaitysiu taip, kaip buvo jam parašyta.
"Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių vardu siunčiame Jums ir visai Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Vyriausybei ir per Jus visai tautai, ypač šeimoms, išgyvenusioms naujojo sovietinio teroro veiksmus, mūsų gilią užuojautą. Laisvės aukos rodo Jums Tėvynėje ir mums išeivijoje, kad laisvės troškimas negali būti sutriuškintas tankų vikšrais. Anaiptol, tauta kaip feniksas pakyla į naujas aukštumas. Meldžiame Aukščiausiąjį jums visiems palaimos ir ištvermės."
Po šia trumpa kalba pasirašo visa Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės krašto valdyba.
Ir prie to leiskite man pridėti porą savo minčių. Aš jau antrą parą Vilniuje, aplankiau visas jūsų liūdnas vietas ir stebėjau jūsų veidus, akis ir, tikiu, širdis. Ir man buvo aišku vienas dalykas, kad niekados, jau niekados niekados Lietuva nebus vergų žemė. Ačiū. (Ilgi plojimai)
PIRMININKAS. Aš galiu pridėti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenė paskyrė didelę sumą žuvusiųjų šeimoms.
Dabar norėčiau pasiūlyti, jeigu jūs pritartumėt, iš karto pasiųsti telegramą Tarybų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Aš galiu ją pasiųsti pats, bet galiu pasiųsti Aukščiausiosios Tarybos pavedimu, jeigu jūs pritarsit. Ar sutinkate, kad aš perskaityčiau?
Telegramos tekstas būtų toks: "Jūsų pareiškime, transliuotame sausio 22 d. per TSRS televiziją ir išplatintame TASS'o kanalais, smerkiamas TSRS ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimas su bet kuriomis organizacijomis ar apsisaukusiais "komitetais", užsimojusiais smurtu užgrobti valdžią; ten pat sakoma, jog įvykiai Vilniuje, tai yra beginklių žmonių žudynės ir pastatų užgrobimas, neišreiškia Jūsų valios.
Norėdami tikėti, jog tai tiesa, siūlome Jums duoti įsakymą, kad bet kurios TSRS ginkluotųjų pajėgų rūšies daliniai, įskaitant Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo komiteto kariuomenę, taip pat paskiri jų pareigūnai nedelsdami pasitrauktų iš Vilniuje užimtų pastatų."
Ar pritariate? Tai bus Aukščiausiosios Tarybos vardu?
Č.JURŠĖNAS. Gal Lietuvoj… Pirmininke, galima? Ne tik Vilniuje, bet ir visoj Lietuvos teritorijoje. Juk yra užimtų pastatų ir kitur.
PIRMININKAS. Vilniuje yra labai gerai žinomi ir labai svarbūs pastatai. Jeigu išeis Vilniuje, tai išeis ir kitur. Aš manau, kad mes akcentuokime tai, kas svarbiausia ir kas yra kasdien matoma. Ar Tarybų Sąjungos prezidento žodžiai nuoširdūs, ar ne. Ar pritariate tokiai telegramai? Ar reikia balsuoti?
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, kas už tai, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo grupė gali ir neskaičiuoti, matau, kad balsuoja visi.
BALSAI IŠ SALES. Ne visi.
PIRMININKAS. Prašau tada...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 82 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nematyti.
PIRMININKAS. Telegramos turiniui pritarta.
Gerbiamieji deputatai, tada grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Turime apsvarstyti Ministro Pirmininko teikimą paskirti vicepremjeru gerbiamąjį Vytautą Pakalniškį. Aš kviečiu kandidatą į tribūną. Kadangi premjeras nespėjo išplatinti anketinių duomenų, aš galiu supažindinti, kad būtų trumpiau.
Gerbiamasis Vytautas Pakalniškis gimė 1944 m. Plungės rajone Gegrėnų kaime. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Paskui dirbo to paties fakulteto dėstytoju, docentu, o nuo 1984 m. iki 1989 m. — to paties fakulteto prodekanu. Nuo 1989 m. gruodžio 1 d. dirba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Juridiniame skyriuje, taip pat dėsto Teisės fakultete. 1978 m. apgynė kandidato disertaciją, turi mokslinį docento vardą. Jokiai politinei .partijai nepriklausė ir nepriklauso. Vytauto Pakalniškio tėvas— buvęs tremtinys.
Tokie anketos duomenys. Prašau gerbiamąjį kandidatą į tribūną, o deputatai galbūt turėtų klausimų. O galbūt iš pat pradžių norėtų ką nors mums pasakyti gerbiamasis V.Pakalniškis.
Kandidato į vicepirmininko V.Pakalniškio atsakymai į deputatų klausimus
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš, žinoma, nesiruošiau šiandien jums sakyti jokios kalbos. Ir laikmetis toks, ir situacija tokia, kad sunku per daug prognozuoti įvykius, bent jau siūlyti save. Normalus žmogus šiuo atveju galbūt ir pasidžiaugtų. Matyt, ir aš taip pat pasidžiaugčiau, jeigu man netektų šiandien šitas uždavinys eiti į tribūną ir dirbti tą darbą. Bet yra dvi tokios svarbesnės aplinkybės, kurios mane įpareigojo tai daryti. Tai, kad mes maždaug metus su gerbiamuoju premjeru gana artimai bendradarbiavom rengdami įstatymų projektus. Aš šiek tiek prie to darbo prisidėjau, lyg ir negerai būtų man dabar trauktis į šoną. Tai mane ir privertė eiti į šią tribūną.
Labai aiškiai apibrėžta mano būsimosios veiklos sritis. Kaip aš supratau, premjeras norėtų suaktyvinti Vyriausybės, kaip vykdomojo organo, veiklą, ir aš tam dalykui pritariu. Aš manau, kad Vyriausybėje turėtų būti aktyviau reaguojama į priimtus įstatymus, jų vykdymą, o tam reikia toliau leisti teisinius norminius aktus, koordinuoti darbą. Kita vertus, pati Vyriausybė, aš manau, yra ir politinis organas, kuris turėtų formuoti savo politiką teikdamas Aukščiausiajai Tarybai, kaip įstatymų leidimo organui, įstatymų projektus. Ir tų įstatymo projektų rengimas — taip pat labai rimtas darbas, kurį reikia ir koordinuoti, ir organizuoti. Va šitam darbui, aš manau, kad kurį laiką... Šiais laikais, matyt, ilgai niekas nesiruošia, užbaigti pradėtus darbus yra sunku, bet kurį laiką, galbūt privatizacijos laikotarpiu, ir užtektų man jėgų. Na, bet gyvenimas parodys.
0 dabar, jeigu jus kas domina, prašau, pamėginsiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, kas turi klausimų kandidatui.
J.LIAUČIUS. Leiskite paklausti. Čia toks klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius. Prašau.
J.LIAUČIUS. Jūsų, kaip valdymo srities atstovo, funkcijos, sąlytis su Teisingumo ministerija. Perspektyvoje.
V.PAKALNIŠKIS. Aš Teisingumo ministeriją matau kaip labai rimtą įstatymų vykdymo, organizavimo organą. Ten yra Įstatymų projekto rengimo departamentas ir yra Teisinis informacijos departamentas. Manau, kad Vyriausybė galėtų aktyviau remtis šiais dviem departamentais. Man teko dar anksčiau pasidomėti tais dalykais, aš pajutau, kad šiek tiek... Žinoma, daugelio mūsų priimtų įstatymų vykdymas yra uždelstas todėl, kad nebuvo tinkamai panaudoti tie specialistai, kurie ten yra. Kitas dalykas, įstatymų projektų arba atskirų nutarimų rengimas. Aš manau, tai turėtų būti vykdoma galbūt pasitelkiant daugiau specialistų, formuojant laikinus kolektyvus Ir paties Vyriausybės aparato darbuotojai galėtų būti tokių darbo grupių organizatoriai. Žinoma, čia dabar sunku labai aiškiai nubrėžt būsimas veiklos kryptis. Dar reikia, kad tam darbui būtų ir normalios politinės sąlygos.
PIRMININKAS. Kas dar turėtų klausimų? Daugiau klausim nėra. Ačiū tada gerbiamajam Vytautui Pakalniškiui.
Gerbiamieji deputatai, pagal mūsų tvarką išvadas turėtų p teikti komisijos. Matau, jau gerbiamasis deputatas J.Prapiestis pasiruoš pateikti Teisinės sistemos komisijos vardu Prašau gerbiamąjį deputatą J.Prapiestį.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai, man ir dėkingas, ir nedėkingas uždavinys. Nedėkingas ta prasme, kad, man atrodo, gerbiamąjį kandidatą apibūdinti, girti jį tiesiog nėra prasmės. Dauguma deputatų jį puikiai pažįsta. Pažįsta kaip gerą specialistą ir kartu kaip paprastą žmogų, kuris kiekvienam pasiryžęs padėti savo žiniomis. O lengva dėl to, kad ką sakytum, kaip girtum jo profesinius sugebėjimus, tuo visi jau pakankamai gerai įsitikino. Todėl komisija be jokių abejonių, visai vieningai ir kartu visai atsakingai pritaria pasirinktai kandidatūrai į vicepremjerus ir prašo gerbiamųjų deputatų, kad ši kandidatūra būtų patvirtinta. Komisija įsitikinusi, kad |statymų leidyba, ypač ekonomikos srityje, turėtų būti daug efektyvesnė, negu buvo iki šiol, ir tas ryšys tarp Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos, kurio šiek tiek pritrūkdavo rengiant ir priimant įstatymo projektus, aš manau, bus šiomis sąlygomis tikrai toks, kokio reikėtų. Taigi dar kartą prašau deputatų paremti šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui J.Prapiesčiui Deputatas K.Antanavičius Ekonomikos komisijos vardu.
K.ANTANAVIČIUS Gerbiamieji deputatai, Ekonomikos komisija su malonumu pritaria tai kandidatūrai. Gerbiamasis V.Pakalniškis rengė daug ekonomikos įstatymų, padėjo mūsų komisijai dirbti, iš tiesų yra kvalifikuotas specialistas. Ir teisininkas, ir, sakyčiau, jau dabar ekonomistas. Manau, kad jis ten galės puikiai darbuotis. Siūlau paremti šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Valstybės atkūrimo komisija taip pat pritaria anksčiau kalbėjusiems ir pasirengusi balsuoti už siūlomą kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Agrarinėje komisijoje taip pat svarstyta si kandidatūra. Svarstant iš 15 deputatų komisijos posėdyje dalyvavo 9. Už balsavo 7, susilaikė 2. Susilaikymo motyvai iš esmės buvo tokie, kad Vyriausybės vadovas nėra pareiškęs, kokias funkcijas vykdys atskiri vicepremjerai, koks bus darbo pasidalijimas. Ir, svarbiausia, buvo išreikšta tokia abejonė ir mintis, jog reikėtų, kad Vyriausybės viršūnėje būtų bent vienas asmuo, kuris ryškiai ir praktiškai supranta, kaip turi būti tvarkomas Lietuvos ūkis ir jos pagrindas — žemės ūkis. Dėl tų abejonių ne visi balsavo už, tačiau aš asmeniškai irgi pritariu, kad gerbiamasis V.Pakalniškis būtų paskirtas vicepremjeru. Vyriausybės vadovas galbūt ras galimybę išreikšti savo pozicijas, kai bus pasiskirstomi darbai tarp Vyriausybės vadovų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys. Jūs komisijos vardu, ar?…
E.KLUMBYS. Užsienio reikalų komisija vienu balsu pritarė gerbiamojo V.Pakalniškio kandidatūrai į vicepremjero postą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pasinaudodamas pertrauka aš visus kviečiu iš rūmų ateiti į salę, kadangi mums netrukus reikės balsuoti.
Deputatas Jonas Šimėnas. Prašau.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisijos deputatai, kurie dalyvavo posėdyje, taip pat pritaria gerbiamojo V.Pakalniškio kandidatūrai.
PIRMININKAS Deputatas Gediminas Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje prieštaraujančių šiai kandidatūrai nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas, Mandatų ir etikos komisijos vardu.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, nors mūsų komisija buvo ne visos sudėties, dalyvavo 4, o ne 5, tačiau visi 4 vieningai buvo už šią kandidatūrą. Aš asmeniškai taip pat labai palaikau šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausėme komisijų išvadų. Ar dar norėtų deputatai kalbėti? Deputatas L.Sabutis dar nori.
L.SABUTIS. Turbūt kaip niekas kitas Vytautas Pakalniškis supranta, į kokį darbą, postą išeina, jeigu pritartų Aukščiausioji Taryba. Tačiau malonu yra tai, kad šitas žmogus nuolat progresuoja. Ir manau, kad ir kokiame sūkuryje, sudėtingame vaidmenyje būtų, jis sugebės įvertinti visus niuansus. Malonu ir tai, kad jis netapo formaliu aparato darbuotoju, nors dirbo labai sunkiu laikotarpiu. Dirbo nuoširdžiai, giliai, prasmingai. Manau, kad dalis pradėtų įvairių programų čia, Aukščiausiojoje Taryboje, bus tęsiamos ir vykdomojoje valdžioje. Norėčiau iš visos širdies aparato darbuotojų vardu palinkėti jam kuo geriausios kloties, gero bendradarbiavimo ir, žinoma, taip pat sumaniai įgyvendinti įstatymus, kaip jis sugeba aiškinti auditorijose žmonėms.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra, tačiau...
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Tikėdamiesi, kad netrukus pasirodys dar pora deputatų ir galėsime balsuoti, galima dar pasidalyti kai kuria informacija.
Yra gautas grupės deputatų pasirašytas klausimas ir prašymas. Mandatų ir etikos komisija, matyt, perdavė čia. Prašymas informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kur šiuo metu yra deputatai Vladislavas Švedas ir Kazimiera Prunskienė. Aš ką žinau, tą pasakysiu po to, kai ateis dar keli deputatai.
0 dabar dar šiek tiek svarbios ir įdomios informacijos iš Vokietijos Pirmiausia mes jau girdėjome apie Čekoslovakijos, Vengrijos ir Lenkijos pareiškimus dėl Varšuvos pakto likvidavimo, arba ji išstojimo. Šiomis dienomis buvo padarytas nutarimas dėl to, kad iki birželio mėnesio tos šalys išstos. O dabar mūsų užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo veikla, konkrečiai jo kalba Bonoje, kuri, kaip sakoma pranešime, buvo griežta, tiesi, nepridengta diplomatinio melo šydu, ir jo pokalbis su užsienio reikalų ministru Genscheriu sukėlė didelį atgarsį. Po pokalbio su ministru Genscheris per Vokietijos televiziją pareiškė: "Vokietijos Vyriausybė turi permąstyti savo politiką Lietuvos klausimais". Visoje Vokietijoje jaučiamas spaudimas Vyriausybei dėl įvykių Lietuvoje. Ruošiamas Europarlamento pareiškimas dėl įvykių Pabaltijyje. Žinome, kad šiandien turėtų būti balsavimas. Taip pat šiandien užsienio reikalų ministrai Genscheris ir Dumas (Vokietijos ir Prancūzijos) turėtų pasiųsti bendrą protesto laišką prezidentui Gorbačiovui. Ir dar įdomu tai, kad plačiai plinta sąvoka "raudonieji fašistai". Europos politikai vis labiau supranta, kad didžiausia grėsmė Europai yra tai, kas vyksta Maskvoje ir Baltijos šalyse.
Ar jau turime kvorumą?
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Taigi, gerbiamieji deputatai, po mažyčio nukrypimo grįžtame prie savo nagrinėto klausimo. Taigi kas už tai, kad Vytautas Pakalniškis būtų paskirtas Lietuvos Respublikos vicepremjeru, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 85 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 deputatai.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi gerbiamasis Vytautas Pakalniškis yra paskirtas Lietuvos Respublikos vicepremjeru. (Plojimai)
V.LANDSBERGIS. Dėl deputatų grupės klausimo apie deputatus Vladislavą Švedą ir Kazimierą Prunskienę. Deputatas V.Švedas, kurį laiką buvęs užsienyje, šiuo metu yra Vilniuje, o Kazimiera Prunskienė, ką tik gautomis žiniomis, yra išvykusi į Vokietiją. Kai turėsime kokį nors dokumentinį pareiškimą arba paaiškinimą, informuosime. Jeigu kas nors turi tokį, bet dar neperdavė Aukščiausiosios Tarybos vadovybei, labai prašome perduoti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, mums liko trečias šios dienos darbotvarkės klausimas — Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas. Iki pertraukos laiko dar yra. Ir aš kviečiu gerbiamąjį vicepremjerą Vytautą Pakalniškį debiutui padaryti pranešimą dėl šito įstatymo projekto. iš karto įtraukiame į darbą, gerbiamasis vicepremjere.
Vicepirmininko V.Pakalniškio pranešimas apie Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektą ir atsakymai į deputatų klausimus
V.PAKALNIŠKIS. Šitas įstatymo projektas jau yra pristatytas, ir aš manau, antrą kartą kalbėti apie jį nuo pradžios iki pabaigos galbūt nevertėtų. Aš norėčiau pasakyti tik štai ką. Žinoma, tai yra įstatymo projektas, kurio dar šiandien priimti negalime, nes jį reikia dar tvarkyti, peržiūrėti patiems autoriams, matyt, jie patys kritiškai žiūri į kai kuriuos elementus. Ir antras dalykas, yra dar kitas projektas, kurį yra parengęs profesorius K.Antanavičius, kiek man žinoma, su darbo grupe, kartu su senosios Vyriausybės darbo grupe. Galima galvoti ir apie atskiras idėjas, kurios yra kitame projekte. Aš tik norėčiau akcentuoti kai kuriuos skirtumus tarp tų dviejų įstatymo projektų.
Šitas įstatymo projektas, apie kurį mes šiandien kalbame, atsirado šiek tiek ekspromtu. Jis atsirado todėl, kad senosios Vyriausybės pirmasis įstatymo projektas, matyt, gerokai tada išgąsdino deputatą G.Vagnorių ir kai kuriuos deputatus, užtat buvo pradėtas rengti alternatyvinis projektas, kurio rengėjams šiek tiek talkinau ir aš. Premjerui kažkur išnykus, man reikia dabar už visą tą projektą ir atsakyti. Užtat iš karto noriu pasakyti, kad ekonominės koncepcijos mintys turbūt daugiau atėjusios iš deputato G.Vagnoriaus, galbūt docento S.Vaitkevičiaus iš VISI, Ekonomikos instituto darbuotojo V.Gudelio.
Kodėl gi tas antrasis projektas buvo pradėtas rengti? Visų pirma galvojame apie privatizaciją, kai neturime savų pinigų. Ir dėl tos priežasties buvo manoma, kad nereikėtų visą valstybės turtą perleisti į privačias rankas, kai turime rublius. Užtat privatizavimo procesas pagal šį įstatymą yra skirstomas į du didelius etapus. O antras etapas dar atskirai. Yra pirminis privatizavimas. Pirminis privatizavimas valstybiniu turtu — tai iš esmės valstybinės įmonės kontrolinių akcijų paketų perleidimas privatiems asmenims. Tai daugiau kaip 20% įstatinio kapitalo perleidimas akcininkams, Nuo to momento įmonė tampa savarankiška komercine įmone, įgauna laisvės, bet visas valstybinis kapitalas nėra išleidžiamas. Vadinasi, pagal tą įstatymą parduodami tiktai kontroliniai akcijų paketai ir parduodami už ką? Iš dalies už vadinamuosius investicinius čekius, kitą dalį dar primokant tais pinigais, kuriuos turime, rubliais. Tai yra pirminis privatizavimas. Atlikus pirminį įmonės privatizavimą, vėliau jai privatizavimo mechanizmas yra Įmonių įstatyme. Toliau jau pat įmonė, kiek leidžia jos galimybės, spręs, kaip jai toliau privatizuoti ar iš valstybinės-akcinės įmonės tapti akcine bendrove, ar pan. Be čia, matyt, reikėtų siek tiek tą sugriežtinti.
Vakar pas jus turbūt buvo kalbama apie specialios paskirtu įmones ir kitas įmones, kurioms galima šitą dalyką apriboti. Tai va. Šiuo įstatymu ribojama privatizacija. Ji ribojama pirmini privatizavimu, o tas pirminis privatizavimas dar skirstomas į etapus: pirmas etapas, kol bus įvesti pinigai, ir antras etapas, kai jau tie pinigai bus įvesti. Pirmajame etape yra ribojamas žmonių dalyvavimas su savo pinigais, antrajame etape pinigų kiekis jau neribojamas, Čia dar klausimas, ar bus pinigų, ar nebus. Jeigu mes galime leisti sau įsivaizduoti, kad tuos pinigus turėsime, tai pinigų kiekis priklausys nuo to, kokiu santykiu mes keisime į rublius, Jeigu mes juos keisime 1:1, tai, be abejo, pinigų bus daug. O kažkaip kitaip pakeisti būtų sunku. Vadinasi, čia turėsime galvoje, kad akcijos emisijos kaina gerokai išaugs, palyginti su jos nominalia verte, kadangi pinigų kiekis lems šitą dalyką. Tai bus irgi galbūt neblogai, kad tie pinigai pateks į valstybės biudžetą.
Dabar kitas klausimas. Uždarojo ir viešojo aukciono problema. Mus labai sujaudino ankstesniame privatizavimo projekte, kurį yra pateikusi Vyriausybė, uždarųjų aukcionų buvimas. Uždarųjų aukcionų buvimas ir ekspertinis objektų įvertinimas, man atrodo, neišvengiamai skatina piktnaudžiavimą. Žinoma, aš tai kalbu modeliuodamas galimus santykius, tačiau projekto rengėjai yra šiek tiek sukaupę... Aš tos informacijos pats neskaičiau, jie gal yra rinkę, domėjosi, kaip tai buvo Lenkijoje ir kitur, kad privatizuojamąjį turtą parduodant uždaruosiuose aukcionuose ne visada būna labai jau teisingai. Galime sakyti taip, kad jį įsigyja tie, kurie turi daugiau valdžios ir galimybės veikti tą procesą. Viešasis aukcionas. Šitame įstatymo projekte nustatomas visas mechanizmas, kaip organizuojami viešieji aukcionai, kaip organizuojamas viešas akcijų pasirašymas. Tai įgalina nustatyti parduodamų objektų vertę jau remiantis rinkos dėsniais. Žinoma, tai yra siek tiek sudėtingiau. Galbūt ir nepavyks to atlikti. Tačiau privatizuojamų objektų kaina jau nustatoma atsižvelgiant į tų objektų paklausą ir, žinoma, žmonių orientaciją. Aš jau detaliau apie tą mechanizmą nekalbėsiu.
Toliau. Investicinių čekių problema. Senosios Vyriausybės projekte ir, man atrodo, profesoriaus K.Antanavičiaus projekte yra ta pati idėja: išleisti investicinius čekius kaip vertybinius popierius. Bent man susidarė toks įspūdis. Aš matau, profesorius jau kraipo galvą, galbūt ir ne taip. Mūsų nuomone, vertybinių popierių leisti nėra jokio reikalo. Tai yra iš esmės valstybės piniginė išmoka kiekvienam Respublikos gyventojui, kuri gali būti fiksuojama atidarant jam specialias sąskaitas banke. Vertybinius popierius kaip mokėjimo priemonę išleisti labai sudėtinga techniškai, ir, man atrodo, atsirastų ir fiktyvių investicinių čekių. Užtat šiame projekte "investicinis čekis" pavartojamas tiktai vieną kartą, norint paaiškinti, kad tai yra iš esmės tas pats, ta pati idėja, tik realizuojama šiek tiek kitaip.
Šiame laikotarpyje labai svarbu ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei, privatizavimas. Šio projekto autorių nuomone, žmonės, kurie pageidauja investuoti tas valstybės suteiktas pinigines išmokas ne į gamybą, o nusipirkti už juos butus, turėtų turėti tokią garantiją. Tačiau savivaldybės galėtų tam tikrą dalį gyvenamųjų patalpų, kurias pasistato iš savo biudžeto lėšų ir kurios dar nėra apgyvendintos, parduoti pagal Vyriausybės nustatytus normatyvus už konvertuojamą valiutą arba ir už Lietuvos valiutą. Senosios Vyriausybės požiūris buvo šiek tiek kitoks. Žinoma, šitą klausimą reikėtų dar šiek tiek detaliau svarstyti.
Tai tokie pagrindiniai akcentai, skiriantys šituos įstatymo projektus. Nekalbu apie organus, kurie vykdys tą privatizavimą, ar kitokias smulkmenas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam vicepremjerui. Deputatai, kurie dar turi klausimų, galėtų juos pateikti iki pertraukos. Aš tik noriu priminti, kad mes šiandien dirbsime iki 19.30 val. Taip mūsų nutarta. Iki pertraukos dar trys minutės.
Prašau, deputatas E.Grakauskas turėjo klausimą.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis vicepremjere, dabar jau aš dėl 1 straipsnio 1 punkto. Ten turbūt yra spausdinimo klaida, kur kalbama, kad įstatymas reglamentuoja kolūkių, tarybinių ūkių, ir t.t. žemės privatizavimo atvejus. Turbūt ,,nereglamentuoja" turėjote omenyje?
V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, čia yra išskyrimas. Kad jis reglamentuos tiktai tuo atveju, jeigu jūsų <...>. Tą, idėją. čia norima pasakyti.
E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis pagal eilę, jeigu turi klausimą. Jūs buvote atsistojęs prie mikrofono. Prašau.
J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti, kiek šis turto privatizavimo įstatymas yra suderintas su žemės ūkio įmonių turto privatizavimu? Čia, man atrodo, yra kai kurių skirtumų.
V.PAKALNIŠKIS. Taip, taip. Mes manome, kad žemės ūkio įmonių turto privatizavimas, ir apie tai kalbėjome štai su gerbiamuoju M.Treiniu, bus reglamentuojamas atskiru įstatymu. Tačiau tam tikri principai, kai kalbame apie santykį tarp tų valstybės išmokų, kurios bus mokamos visiems, ir papildomai žemės ūkyje. Tai mes čia ir išsiskyrėme, toje vietoje yra mūsų takoskyra. Nuo ten jau pradės. Ten jau bus atskiras įstatymas. Čia yra užfiksuojama tik tai, kad žemės ūkio darbuotojams yra išmokama speciali tikslinė žemės ūkio kompensacija.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
V.PAKALNIŠKIS. Nesupratau.
J.PANGONIS. Norėjau pasakyti, kad čia yra daugiau tokių principinių dalykų, ne vien tik tai.
V.PAKALNIŠKIS. Be abejo, bet čia reikėtų, man atrodo, daugiau kalbėti mums komisijose.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Man rodos, kad tie projektai, kuriuos jūs minėjote, abudu yra labai panašūs Tačiau šitame, kurį jūs pristatote, yra tokių skaičių kaip "parduoti už 20 milijardų", kaip "likutinė vertė skaičiuojama du kartus sumažinus amortizacinius normatyvus", kaip "valiutinis rublis lygus trims rubliams" ir t.t. Mes, anksčiau svarstydami šitą įstatymo projekto variantą, daugiausia pretenzijų ir turėjome dėl to, kad nereikėtų įstatyme nurodyti štai šitų skaičių. Kita vertus, buvo sakoma, kad negalima patikėti Vyriausybe, Vyriausybė gali prikrėsti fokusų, ir reikia čia šitai nurodyti. Tai galbūt jūs dabar sutiktumėt išbraukti tuos skaičius iš įstatymo projekto? Ir tada tie įstatymai būtų beveik tapatūs.
V.PAKALNIŠKIS. Aš, kaip teisininkas, į įstatymą niekada nenorėjau rašyti tokių dalykų kaip skaičiai ir kiti konkretūs dalykai. Tai yra ne įstatymo, o nutarimo reikalas. Aš visiškai jums pritariu. Jeigu tų skaičių reikia, juos galima dėti į nutarimą. Tačiau čia buvo dar toks darbinis variantas, o jūs žinote, gerbiamasis G.Vagnorius norėjo šiokio tokio tikslumo. Nutarimo tokio nėra. Ir jis paliko, kad žmonės orientuotųsi. Nors, atvirai pasakius, aš tų skaičių pats asmeniškai dar nesu... Kadangi aš ne ekonomistas, man ir sunkiau susiorientuoti; Bet iš įstatymo juos, žinoma, reikia iškelti į nutarimą.
Antra vertus, šitas įstatymas yra siek tiek kitoks negu kiti įstatymai. Tai įstatymas, kuris galios tam tikrą laiko tarpą, darant vadinamąją kontrrevoliuciją. Vėliau privatizavimui šitas įstatymas ir tie organai, kurie jame yra, nebebus reikalingi. Užtat galbūt šitam įstatymui galima daryti kai kurių nuolaidų dėl jo konkretumo ir įstatymui nebūdingų tezių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš atsiprašau tų, kurie stovi prie mikrofono. Atėjo pertraukos laikas. Mes klausimus ir šito įstatymo svarstymą pratęsime po pertraukos 19 valandą.
Dabar dar keletą žodžių nori tarti gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Kadangi aš kreipiausi, ar kas nors turi kokios informacijos ar pareiškimų iš gerbiamosios Kazimieros Prunskienės, pasirodė, kad turi, kad yra palikusi laišką gerbiamajam sekretoriui Liudvikui Sabučiui. Tas laiškas turi tokią oficialią ir privačią pusę. Tai aš oficialią dalį galiu perskaityti.
"Gerbiamas Liudvikai Sabuti, informuoju jus ir Aukščiausiosios Tarybos vadovybę, kad laikinai išvykstu iš Lietuvos dirbti pagal "Talka Lietuvai" programą. Turiu daug planų ir iniciatyvų, kaip pajungti kitų valstybių galimybes padėti Lietuvai. Tuo tarpu nežinau, kiek laiko tai užtruks, apie tai painformuosiu vėliau."
Tokia informacija. Gaila, kad nebuvo įprastinės procedūros, kai deputatų išvykimus fiksuoja Prezidiumas. Komandiruotę arba leidimą. Šitas laiškas gautas šiandien po pietų.
PIRMININKAS. Taigi pertrauka iki 19 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašau sėstis, tęsiame vakarinį posėdį. Prašau vicepremjerą toliau atsakinėti į klausimus. Deputatas M.Treinys nori jūsų paklausti.
M.TREINYS. Gerbiamasis vicepremjere, norėčiau paklausti štai ko. Ar negalvojama investiciniams čekiams suteikti kiek platesnį veiklos diapazoną? Ar neverta investiciniais čekiais atsiskaityti už išlikusį nekilnojamąjį turtą, sakysime, konkrečiai už žemę tiems asmenims, kurie tos žemės nenorės ir negalės dirbti? Jeigu jie gautų už konkrečiai jiems tenkančius hektarus tam tikrą investicinių čekių sumą, mes ateities biudžetą palengvintume, nes nebereikėtų mokėti jiems jokių kompensacijų, o gautos įplaukos už parduotą žemę įeitų kaip biudžeto pajamos... Tai būtų didelis palengvinimas ateityje.
V.PAKALNIŠKIS. Aš suprantu tai kaip pasiūlymą, nors šitokio varianto užuomazgos jau yra šitame įstatyme, kad privatizavimo procese dalyvaujantys asmenys, greta kitų mokėjimo priemonių, galės panaudoti, jeigu toks įstatymas bus priimtas, kompensacijas už išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir žemę. Matyt, šitą bus galima tvarkyti.
PIRMININKAS. Deputatas P. Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūs suabejojot, kad uždaruosiuose aukcionuose gali būti neteisingai išparduodamas turtas. Pardavimas viešuosiuose aukcionuose sukeltų tam tikrą chaosą gamyboje ir toje struktūroje. Čia užsienio mokslininkai, profesoriai siūlo paprastesnį privatizavimo būdą: priskirti turtą juridiniam asmeniui, privačiai įmonei, tarkim, akcinei bendrovei, o paskui akcijų pavidalu išparduoti turtą, nes natūra išparduoti didžiulę gamyklą irgi yra sudėtingas dalykas. Ar jūs to negirdėjote?
V.PAKALNIŠKIS. Aš jus supratau. Aš klausiausi profesoriaus Ebelingo ir profesoriaus Štromo pokalbio. Tai, ką jie kalbėjo ir ką kalbate jūs, yra mūsų Valstybinių įmonių įstatyme. Vadinasi, tai yra iš esmės ta pati idėja, tik galbūt siek tiek kitokia forma. Tai yra Valstybinių įmonių įstatyme. O šituo įstatymu mes kalbame apie pirminį privatizavimą, parduoti tik kontrolinį akcijų paketą. Žinoma, aš manau, kad toks variantas galimas ir iš karto. Tačiau klausimas štai koks. Kai privatizuoja pati įmonė, tai viršpelnis, gautas kaip skirtumas tarp nominalios ir emisinės akcijų kainos, atitenka įmonei. O kai pirminį privatizavimą atlieka pati valstybė, viskas atitenka valstybės biudžetui. Tai tiktai kai kurie aspektai.
Dabar dėl uždarųjų aukcionų. Galbūt kai kas (aš neakcentavau to dalyko) gali suabejoti, kad nesant uždarųjų aukcionų nuskriausime įmonių darbuotojus, nes jiems nesuteiksime galimybės lengvatine tvarka įsigyti turto. Turbūt jūs prisimenate, kad yra priimta, ne tiek seniai jūs priėmėte laikinąjį įstatymą dėl privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse. Būtent šitas įstatymas ir amortizuoja tą situaciją. Ten, kur yra pelningos įmonės, darbuotojai gali pasinaudoti dar iki privatizavimo. Tačiau aš visiškai neneigiu ir to, kad galima išplėsti galimybę darbininkams ir tarnautojams savo įmonėje suteikti papildomas garantijas. Tai diskusijų dalykas. Aš nesu toks labai griežtas tik viešųjų aukcionų šalininkas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs manote įvykdyti valstybinio turto privatizavimą nesant privačios nuosavybės teisės įstatymo? Ar neatrodo, kad tas įstatymas buvo geras senoj Lietuvos Respublikoj? Ar jį būtų galima perrašyti ir šiom sąlygom?
V.PAKALNIŠKIS. Nuosavybės teisės įstatymą?
P.VAITIEKŪNAS. Taip.
V.PAKALNIŠKIS. Aš jau kurį laiką seku spaudoje Liberalų klubo pasisakymus, dar kitus, kad pas mus nėra įstatymo, įtvirtinančio privačią nuosavybę. Tai nėra visiška tiesa. Toks įstatymas yra, tai Nuosavybės pagrindų įstatymas. Tai buvo pirmas įstatymas, su kuriuo man teko susidurti atėjus čia dirbti, kurį priėmė dar senoji Lietuvos Aukščiausioji Taryba.
P.VAITIEKŪNAS. Lietuvos TSR.
V.PAKALNIŠKIS. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Tačiau visa bėda, kad to įstatymo realizavimas gerokai užvilkintas. Būtent dėl tos pačios priežasties Civilinis kodeksas iki šiol nėra pakeistas, Civilinio proceso kodeksas nėra pakeistas. Tai apsunkina tos privačios nuosavybės teisės realizavimą. O šiaip privati nuosavybės teisė yra įteisinta. Ir apskritai to termino dabar galbūt ir nereikėtų vartoti. Aš manau, jog būtų galima parašyti labai aiškiai, kad Lietuvoje yra pripažįstama fizinio asmens nuosavybė, juridinio asmens nuosavybė ir valstybės nuosavybė. Ir viskas tuo būtų baigta. Žodžiu, mums reikia kuo greičiau sukonkretinti įstatymus, detalizuojančius nuosavybės pagrindų įstatymus. Būtent Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą ir, matyt, reikėtų galvoti, apie teismų darbą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūs minėjote, kad žadate šį įstatymą dar revizuoti. Kurias šio įstatymo vietas norėtumėte pakeisti? Ir kada žadate naująjį, jau jūsų pertvarkytą įstatymą pateikti Aukščiausiajai Tarybai?
V.PAKALNIŠKIS. Mes su profesorium K.Antanavičium šiandien kalbėjome, ir aš jau turiu jį perskaitęs, padaręs nemažai pastabų. Aš manau, kad kitą savaitę mes galėtume šitą įstatymo projektą su nutarimu dėl jo įgyvendinimo tvarkos pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Žinoma, jeigu nesutrukdys kokios nors nenumatytos aplinkybės. Manau, kad per šį savaitgalį būtų galima intensyviai padirbėjus sutvarkyti kai kuriuos netikslumus, padiskutuoti atskirais klausimais. Ką galima čia padaryti? Dėl teksto, žinoma, yra pastabų. Reikėtų gryninti tekstą, techniškai sutvarkyti. Tačiau būtų galima šiek tiek supaprastinti viešojo akcijų pasirašymo sutarčių sudarymą tokioje situacijoje, kai, tarkime, akcijų pasirašoma daugiau, negu jų yra išleista. Galima sugalvoti paprastesnį mechanizmą. Bet čia jau detalės. Svarbiausia, kad būtų pasiektas tikslas. O tą tikslą galima pasiekti ir vienokiu, ir kitokiu būdu. Svarbu, kad...
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. 15 straipsnyje kalbama apie gyvenamųjų namų, priklausančių valstybiniams ir kitiems fondams, privatizavimą. Yra jau mūsų parengtas butų pardavimo įstatymo projektas. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar nederėtų šitų įstatymų leisti kartu? Ir nutarimas dėl įsigaliojimo galėtų būti abiejų bendras. Nes aš bijau, jeigu šitas įstatymas ilgokai užgaištų arba mūsiškis labai atsiliktų (turiu omeny butų įstatymą), gali būti tam tikras realus atotrūkis. Bet mano klausimas būtų toks, Ar šito įstatymo priėmimas ne per ankstyvas, kol mes nesam realiai numatę kompensavimo arba investicinių čekių realizavimo? Ar jis turėtų aplenkti kompensacijų čekius, ar turėtu atsilikti? Štai maždaug toks.
V.PAKALNIŠKIS. Aš pasakyčiau taip ir vienu, ir antru klausimu. Šito įstatymo priėmimas yra tiktai pradžia. Priėmus šitą įstatymą dar reikės parengti jį lydinčius įstatymus ir nutarimus. Klausimas tiktai toks, nuo kada mes galėsim jį pradėti realizuoti. Priimti mes jį galim, tik štai kai kurių iš jų realizavimas gali užtrukti, gali siek tiek užsitęsti. Bet jie, žinoma, tarp savęs turi būti suderinti. Ir žemės ūkio įmonių, ir gyvenamųjų patalpų, butų fondo privatizavimas. Jie visi turi būti tarp savęs susiję. Žinoma, ir investicinių čekių naudojimo būdai ir sritys turi būti aptartos jau šičia. Čia nėra šito užfiksuota, o parašyta, kad tai reguliuojama atskiru įstatymu. Bet reikėtų apsispręsti, nutarti ir jau čia parašyti, kad investiciniai čekiai gali būti naudojami (arba negali būti naudojami) gyvenamosioms patalpoms, kurias nuomoja žmogus, įsigyti,
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš esu tikras, kad po keleto metų privatizacijos būdas neturės jokios reikšmės. Turės reikšmę tiktai faktas, įvykęs arba neįvykęs. Taip pat tempai, kuriais mes įvykdysime privatizavimą. Todėl mano klausimas yra apie tempus, etapų trukmę. Tiktai ne abstrakčiai, kaip tas parašyta projekte, bet konkrečiai, nors galbūt ir apytiksliai.
V.PAKALNIŠKIS. Tempai. Čia priklauso nuo daugelio aplinkybių. Šiandien konkrečiai jums, gerbiamasis deputatė, atsakyti apie tempus, žinoma, būtų per daug rizikinga. Tačiau norint pradėti šitą darbą, reikės dar paruošti ir žmones, kurie ta darbą dirbs, apmokyti juos, supažindinti, parengti instrukcijas. Čia yra didelis darbas. Tačiau etapai šičia apibrėžti konkrečiai. Jie susieti su tam tikrais reiškiniais. Jeigu neturėsime pinigų, pereiti į antrąjį etapą bus neįmanoma. Jeigu mes užsibrėžėm šitą dalyką. Tai va, tą pirmąjį etapą bus galima jau konkrečiau išdėstyti. Aš vakar girdėjau per radiją kalbant premjerą. Jis ryžtingai nusiteikęs labai greitai padaryti. Aš kalbėdamas su juo pasakiau, kad gali užtrukti ir šiek tiek ilgiau, nes jeigu mes ir priimtume šį mėnesį įstatymą, tai vasario mėnesį vargu ar galėsime pradėti jį realizuoti.
P.VAITIEKŪNAS. Kokios būtų pesimistiškiausios prognozės?
V.PAKALNIŠKIS.. Iki vasaros vidurio galbūt galėtume atlikti tą vadinamąją pradinę, arba mažąją, kaip kažkada kažkas yra įvardijęs, privatizaciją.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis vicepremjere, o kaip bus privatizuojamos sąjunginio pavaldumo įmonės? Jų statusas yra labai neapibrėžtas, žmonės nerimauja, problemos ten labai didžiulės ir darbuotojų ten yra gana daug.
V.PAKALNIŠKIS. Suprantu. Aš apie tą dalyką jau turbūt visi metai galvoju. Tai yra labai sudėtinga problema. Ir ne tik mūsų Respublikoje, bet ir Rusijoje ta pati problema. Mes galime dalį iš jų patraukti tiktai palankesniais negu Tarybų Sąjungos įstatymais ir privatizavimo sąlygomis. Aš šiandien apie tai nekalbėjau. Dar reikėtų pakalbėti ir su premjeru. Aš jam jau kai kuriuos pasiūlymus esu pateikęs, kad toms įmonėms reikėtų nustatyti... Štai yra pabaigoje, baigiamuosiuose nuostatuose, vienas straipsnis, atskiroms įmonėms galima nustatyti net ir specialias privatizavimo sąlygas, tačiau kartu reikia (man atrodo, čia jau ir politinės problemos) galvoti apie derybas, nes mes neturime nei desantininkų nei kokių kitų fizinių jėgų, kad galėtume įsiveržti ir jėga imti; Žodžiu, čia jau diplomatijos, politikos ir ekonomikos reikalai.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ar aš prastai perskaičiau, ar iš tiesų čia nėra privatizacijos proceso subjekto apibrėžties? Juk privatizacijos subjektas nėra tai, kas privatizaciją vykdo, dalydamas kažką, o tai, kas gauna.
V.PAKALNIŠKIS. Suprantu. Privatizacijos subjektai galbūt nėra labai akcentuoti, tačiau įvardyti. Visų pirma yra straipsnis, specialiai skirtas asmenims, kurie turi teisę įsigyti privatizuojamąjį turtą. Vadinasi, yra apibrėžti subjektai, kurie gali įsigyti. Dabar antras subjektas.
R.OZOLAS. Čia yra?
V.PAKALNIŠKIS. Taip, šitame, yra specialus straipsnis. O kas tas antras subjektas? Antras subjektas pirminiame privatizavime yra pati valstybė. Pati valstybė. Tik atlikus pirminį privatizavimą, kaip aš jau kalbėjau, pagal priešpaskutinį straipsnį, pardavus kontrolinių akcijų paketą, jau privatizavimo įmonės subjektas yra pati įmonė. Ji pati sprendžia, kiek parduoti akcijų, kiek ji išleis, kiek ne. Bet subjektai dabar yra valstybė ir asmenys, Lietuvos piliečiai ir turintys teisę įsigyti pagal mūsų įstatymą Lietuvos pilietybę.
PIRMININKAS. Taip, daugiau klausimų gerbiamajam vicepremjerui nėra. Ačiū.
Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę dabar turėtų suinteresuotos nuolatinės komisijos pateikti savo išvadas dėl šito įstatymo projekto. Aš tik prašyčiau gerbiamuosius deputatus leisti dabar mums truputėlį nukrypti. Aš noriu pasiūlyti jums, kadangi yra pakankamas deputatų skaičius, vieną nutarimo projektą. Jis jums ne išdalytas. Aš prašau, gerbiamieji deputatai, dėmesio. Deputate Kvietkauskai ir Rudzy, aš labai prašau jūsų dėmesio.
"Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl 1991 m. sausio 25 d. paskelbimo gedulo diena.
1991 m. sausio 20 d. Latvijos Respublikos sostinėje Rygoje TSRS vidaus reikalų ministerijos specialiosios paskirties būrys įvykdė teroristinius aktus, kurių metu žuvo Latvijos Respublikos Nepriklausomybės gynėjai.
Išreikšdama solidarumą su laisvės siekiančia Latvijos tauta ir liūdėdama kartu su ja dėl pralieto nekalto kraujo, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Paskelbti 1991 m. sausio 25 d. gedulą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, iškeliant Lietuvos Respublikos valstybines vėliavas su gedulo ženklais."
Gerbiamieji deputatai, jeigu niekas neturi pastabų ir pasiūlymų, prieštaravimų, aš prašau balsuoti už šitą nutarimo projektą. Kas už šitą nutarimą, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71 deputatas.
Nutarimo “Dėl 1991 m. sausio 25 d. paskelbimo gedulo diena” priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas priimtas. Manau, kad nei prieš, nei susilaikiusių nėra.
Tada grįžtume prie Valstybinio turto privatizavimo įstatymo projekto. Aš kviečiu deputatą K.Antanavičių pateikti komisijos išvadą.
Deputato K.Antanavičiaus pateikiama Ekonomikos komisijos nuomonė dėl Valstybinio turto privatizavimo įstatymo
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, mes Ekonomikos komisijoje esame svarstę ir vieną, ir kitą. Tą Vyriausybės projektą esam svarstę detaliau ir daugiau kartų išnagrinėję. Tačiau detaliai peržiūrėjus vieną ir kitą, tokių principinių, labai ryškių skirtumų tarp jų nėra, išskyrus tuos, kuriuos aš minėjau klausdamas. Gerbiamasis vicepremjeras sutiko, kad tie skaičiai, kurie ten ne visai pagrįsti (parduoti 20 ar 22 milijardus, parduoti valiutos už 2 milijardus ar už 3 milijardus) bus tiesiog pardavimo procese, tas bus matyti, kada prasidės realizavimas. .
Toliau imti kalbėti apie rublių santykį, kad trys rubliai už dolerį... Galbūt^ tuo momentu, kada prasidės privatizavimas, mes jau turėsim... Štai, matot, vakar viena piniginė revoliucija, poryt kita. Rašyti į įstatymą, vadinasi, pasmerkti save to įstatymo kaitaliojimams. Vyriausybė savo sprendimais gali nustatyti tokį ar tokį. O jeigu Vyriausybė norės pasitarti su mumis, tai ateis, klaus, ar pritariam, ar nepritariam štai tokiam kursui. O jeigu nereikės, tai yra Vyriausybės pareiga, Vyriausybės uždavinys realizuoti visą tą privatizavimo programą.
Aš esu anksčiau sakęs, kartoju tą ir dabar, kad nors Vyriausybės keičiasi (ir tada, ir dabar sakau), turi būti žmogus, nuo pradžios iki galo atsakingas, kuris vykdytų privatizavimo ar ekonomikos reformą. Ir tas žmogus turi turėti gerus, rimtus įgaliojimus savo vardu vykdyti tai, ko reikia, nes numatyti iš anksto, viską surašyti į tam tikrą planą, detalizuoti — tai čia niekas pasauly šito negali .padaryti. Tiktai einant galima pamatyti, kaip geriau, kaip patogiau, kaip naudingiau Lietuvai.
Taigi man rodos, kad dabar tų prieštaravimo problemų nebeiškyla. Todėl aš manau, kad štai tuos įstatymus, du variantus galima per porą dienų peržiūrėti kartu su gerbiamuoju V.Pakalniškiu ar žmonėmis, kurie būtų pasirengę tą daryti, Mes Ekonomikos komisijoje visada pasirengę bendradarbiauti. Kitą savaitę galime pateikti tą įstatymą balsuoti. Ar kartu su butų pardavimu, ar nekartu su butų pardavimu? Iš tiesų butų pardavimas yra viena to privatizavimo įstatymo dalelė Bet būčiau labiau už tai, kad butų pardavimas eitų atskirai, nes jis gali būti pradėtas nedelsiant, be didelio pasirengimo. O štai šitam visam realizuoti reikės didelių perskaičiavimų, įvertinimų. Ta proga sakyčiau, kad yra per daug metodikos, kaip perkainoti. Dabar buvo iš JAV Januta. Jis yra kaip tik turto perkainojimo specialistas. Paliko ir knygas, ir metodiką, ir visa ką, kaip perkainoti tą turtą. Bus tarnyba, kuri perkainos, duosim tą metodiką. Manau, kad dabar a priori suvaržyti ir surašyti, kaip čia turėtų būti perkainojama, irgi nėra jokio reikalo. Tegul metodiką parengia Vyriausybė, tegul perkainoja. Tuo labiau kad viskas, kas perkainota, jeigu tai bus vykdoma per atviruosius aukcionus, didelės reikšmės neturės. Vis tiek nustatoma tik pradinė kaina, o paskui kiek mokės žmonės, tokia kaina ir bus.
Aš tik norėčiau pasakyti pastabą, jog gerbiamasis vicepremjeras sakė, kad šitame projekte yra daugiau uždarųjų aukcionų (galutiniam projekto variante). Mūsų projekto variante uždarieji aukcionai yra likę tiktai žemės ūkio srityje. Turbūt visi sutinkam, kad žemės ūkyje turi būti uždarieji aukcionai, nes žmogus gyvena tam areale, jis tame areale turi teisę, galimybę nusipirkti. Atvažiuos kas nors iš Vilniaus ar iš Ukmergės į kokią nors Klaipėdą ar Priekulę ir nupirks, o paskui tiems žmonėms nėra kur dėtis.
Mes taip pat savo projekte... Aš nuo pat pradžių buvau už tai, kad jokių vertybinių popierių, jokių čekių neišdavinėtume. Bet toks pavadinimas priimtinesnis. Čekis, lyg koks investicinis čekis. Bet čekių gamyba reikalautų gana nemažų lėšų, gal kokio milijono rublių, ir nepadarytume jų tokių, kad kas nors negalėtų su šiuolaikine technika padirbinėti.
Taigi mes savo projekte gana senokai esam įrašę, kad tiktai atitinkami įrašai Taupomajame banke. Jeigu Taupomajam bankui bus nepakeliama, tai dar galima išplėsti kituose bankuose.
Taigi aš tik tiek turėjau pastabų. Tikiuosi, kad tikrai nesunkiai tas projektas bus užbaigtas ir pateiktas kitą savaitę balsuoti.
Turiu dar vieną mažą, bet visai kitą klausimą. Ar leisit?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūsų pasiūlymai dėl to, kad projektas būtų pateiktas balsuoti kitą savaitę, aiškūs. Tačiau ar jūs siūlytumėte pritarti projektui po svarstymo?
K.ANTANAVIČIUS Siūlau pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ir nustatyti konkrečią datą, kada autoriai (jau čia konkrečiai vicepremjeras) galėtų pateikti Aukščiausiajai Tarybai priimti. Ačiū.
K.ANTANAVIČIUS. Ar dar galiu mažą klausimą?
PIRMININKAS. Jeigu tai kitas klausimas, gal tada kitu laiku.
K.ANTANAVIČIUS. Bet labai mažas.
A.Brazauskas yra parašęs pareiškimą, kad sutinka dirbti Ekonomikos komisijoje. Žinote, Ekonomikos komisija yra labai maža. Reikia Aukščiausiosios Tarybos deputatų sprendimo. Gal deputatai gali pakelti rankas, kad neprieštarauja?
PIRMININKAS. Na, kad šiandien mes šitam. Galbūt rytoj galėsime tai nuspręsti. Šiandien nėra tiek deputatų.
BALSAI IŠ SALĖS. Yra, balsuokim.
PIRMININKAS. Prie to klausimo dar grįšime.
Kokia dar komisija norėtų pateikti savo išvadas? Prašau Agrarinės komisijos pirmininko pavaduotoją deputatą M.Treinį.
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, Agrarinė komisija aktyviai bendradarbiavo su šio įstatymo rengėjais ir mes sutarėme, kokius klausimus atsiribojame žemės ūkio šakai ir kokie liks bendri. Ir tas jau yra padaryta ankstesniuose šių įstatymo variantuose. Dabar mes jau esam parengę Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą, kurio projektas paskelbtas spaudoje, Su pagrindinėmis nuostatomis jis yra suderintas. O jeigu priimant dar bus kokių skirtumų, mes suderinsime savo rengtą įstatymo projektą. Taigi pritariame šiam įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Jis turėtų būti patvirtintas ir greičiau diegiamas į gyvenimą. Mūsų komisijos nuomonė yra pozityvi.
PIRMININKAS Ačiū.
Kitos komisijos. Deputatas S.Kropas Savivaldybių komisijos vardu.
S.KROPAS. Mes šiandieną svarstėm kartu su Ekonomikos komisija. Šitas projektas atitinka visą savivaldybių funkcionavimo struktūrą. Tačiau bendros išvados apie visą įstatymą komisija dar neparengusi. Apskritai pritaria šiam įstatymui po antrojo svarstymo ir siūlo jį toliau...
PIRMININKAS. Ačiū. Kurios dar komisijos? Ar Biudžeto nuolatinė komisija neturi savo išvados?
Ačiū, gerbiamieji deputatai, pasiūlymas yra vienas, turėtų būti protokolinis nutarimas:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektui po antrojo svarstymo.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgiant į svarstymo metu parengtas pastabas pateikti įstatymo projektą svarstyti ar priimti (galima konkrečiai numatyti, kaip buvo su Mokslo ir studijų įstatymo projektu) sausio 29 dieną.
Kadangi atvyko gerbiamasis premjeras, gal jis galėtų dar?..
Taip, gerbiamieji deputatai, jeigu prieštaraujančių nėra, aš prašau jus balsuoti, kas už tokį protokolinį nutarimą: pritarti po antrojo svarstymo, pavesti parengti priėmimo procedūrai sausio 29 d.?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 73 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematau.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematyt.
Protokolinio nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projekto” priėmimas
PIRMININKAS. Taip pat nėra. Protokolinis nutarimas priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, šiuo metu salėje yra mažasis kvorumas ir, man atrodo, kadangi klausimas dėl deputato A.Brazausko paskyrimo į Ekonomikos komisiją vakar nebuvo skelbtas, gal mes už jį balsuoti galėtume rytoj iš pat ryto. Jeigu kiti deputatai turi tokių norų, prašau juos pareikšti, galima svarstyti.
Taigi, gerbiamieji deputatai, šios dienos darbotvarkė yra baigta.
Deputatas G.Ilgūnas dar nori tarti žodį.
S.G.ILGŪNAS. Nepriklausomybės aikštėje yra atvykę budėti 10 Jonavos autobusų su žmonėmis. Jie manęs prašė perduoti jums, jog jie visokeriopai remia mūsų darbą ir linki mums geriausios kloties. Susitikimo metu jie man iš karto įdavė pinigų Gynybos fondui, kuriuos aš noriu perduoti čia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tokių informacijų turėjo ir kiti, bet aš tik tiek šiuo metu galiu painformuoti: jeigu jūs norėjote padėkoti ir visiems Lietuvos žmonėms, tai šiuo metu jie mūsų negirdi, netransliuojama. Aš siūlyčiau tai daryti rytoj posėdžio pradžioje.
Taigi šios dienos posėdis baigtas...
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, noriu paklausti, ar penktadienį dirbsime, ar nedirbsime? Ar yra koks aiškumas?
PIRMININKAS. Kol kas tokių planų nėra. Yra tik rytdienos darbotvarkė.
K.SAJA. Galima repliką?
PIRMININKAS. Prašau, deputatas K.Saja dar nori pasakyti repliką.
K.SAJA. Gerbiamieji, aš labai siūlyčiau pagalvoti galbūt užsienio komisijai, ar nereikėtų mums pasiųsti savotišką užuojautos telegramą Izraelio tautai. Aš nebaigiau rašyti projektėlio, kad Lietuvą, neseniai palaidojusi už laisvę žuvusius beginklius žmones, supranta ir giliai užjaučia Izraelio tautą. Toj vietoj aš sustojau nepabaigęs teksto. Jeigu jūs pritartumėt, manyčiau, kad rytoj mums reikėtų tokią užuojautos telegramą pasiųsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu jūs ėmėtės to darbo, tai jį tęskit ir užbaikit. Rytoj mes galėsime svarstyti.
Šios dienos posėdis baigtas. Rytoj posėdžio pradžia 10 val. Komisijų pirmininkus ir frakcijų atstovus rytoj 9.30 val. kviečiu susirinkti pas Aukščiausiosios Tarybos sekretorių gerbiamąjį L.Sabutį.