1991 m. sausio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS
PIRMININKAS (z.JuknevičIUs). Labas rytas. Lietuvos žmonės, kurie mus klauso ir girdi. Pradedame sausio.23 dienos Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį. Kviečiu sėsti, gerbiamieji deputatai, į savo vietas. Noriu priminti jums šios dienos darbotvarkę.
Kaip vakar sutarėme, šiandien iki piet siūlomi tokie klausimai, Mūsų tradicinis klausimas — tai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko informacija apie padėtį Lietuvoje. Po jo — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto". Šituo klausimu turime balsuoti, todėl aš labai prašau deputatus atidėti darbus komisijose ir frakcijose ir ateiti į salę. Trečias klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl 1991 metų pirmojo ketvirčio išlaidų finansavimo" projektas. Ir kitas klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl lėšų skyrimo Respublikos gyventojų apklausos vykdymui" projektas. Už šitą projektą taip pat balsuosime. Rytinį posėdį numatoma baigti iki 12 val., o jeigu pavyks, ir truputį anksčiau, kad po to komisijos ir frakcijos galėtų dirbti ir parengti savo išvadas dėl premjero pateiktos kandidatūros į vicepremjero pareigas. Svarstysime Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projektą. Tai numatoma svarstyti popiet. Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas — Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas. Pranešėjas — Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Išvadas turėtų pateikti visos komisijos. Jeigu mums pavyktų sklandžiai dirbti iki piet, galėtume dar susipažinti su komisijų išvadomis dėl įstatymo "Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projekto ir tuomet popietinį posėdį pradėtume 17 val.
Gerbiamieji deputatai, tokia darbotvarkė buvo aptarta vakar. Ar būtų dar norinčių pasiūlyti ką nors papildomai? Deputatas J.Pangonis. Prašau.
J.PANGONIS. Aš siūlyčiau išklausyti Vyriausybės vadovo informaciją apie priemones ryšium su Tarybų Sąjungoje vykdoma pinigų reforma, nes tai aktualu ir Lietuvos gyventojams.
PIRMININKAS. Komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime šitas klausimas buvo minėtas ir, matyt, jo specialiai į darbotvarkę rašyti nebūtina. Apie aktualijas mes visuomet kalbame, o tai viena iš aktualijų. Galbūt Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas užsimins apie tai ir galbūt ateis gerbiamasis premjeras.
J.PANGONIS. Aš siūlau įtraukt į darbotvarkę. Prašau nekomentuoti, o pasiūlyti balsavimui.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis J.Pangonis sutiktų, kad tokią informaciją Ministras Pirmininkas pateiktų tuomet, kada jis ateis į svarstymą tų darbotvarkės klausimų, kuriuos jis turi pristatyti?
J.PANGONIS. Taip, aš sutinku bet kada. Tačiau įtraukim į darbotvarkę, nes tai tikrai aktualus klausimas.
PIRMININKAS. Taip, už jūsų pasiūlymą balsuosime. O jeigu nėra prieštaravimų, galime tiesiog nutarti tai visuotinai, be balsavimo.
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra tokių prieštaravimų. Kaip aš jau minėjau, ir komisijų pirmininkų, ir frakcijų atstovų pasitarime buvo mintis, kad šitokią informaciją mes turėtume turėti. Taigi, gerbiamieji deputatai, visuotinai nutartame, kad šitas klausimas įrašomas į šios dienos darbotvarkę popiet. Tada pradedame savo darbą ir aš kviečiu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką gerbiamąjį Vytautą Landsbergį pateikti informaciją apie padėtį Lietuvos Respublikoje.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie padėtį Lietuvoje
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos deputatai! Mus labiausiai jaudinančiais klausimais galiu pasakyti, kad yra naujas veiksnys. Į nusikaltimų Vilniuje tyrimą įsitraukė Tarybų Sąjungos prokuratūra. Vakar atvyko Tarybų Sąjungos generalinio prokuroro pavaduotojas Kravecas. Ir jau anksčiau čia dirbo įgalioti žmonės, kurie vakar susitiko su mūsų Respublikos generaliniu prokuroru. Jūs tą girdėjot iš jo pranešimo. O šiandien jau vyksta abiejų prokurorų pasitarimas, vyksta arba turi vykti aukščiausio lygio, sakytume, su tam tikru susitarimu bendradarbiauti tiriant tuos įvykius, kurie pareikalavo žmonių aukų, sužalojimų ir kurių pasekmės — nuniokoti, užgrobti pastatai, nutrauktos komunikacijos, masinės informacijos priemonės, sutrukdytas spaudos leidimas — tebėra aktuali kasdienė mūsų problema ir kasdienis mūsų reikalavimas. Ir susitikimuose su Tarybų Sąjungos prezidento įgaliotiniu G.Tarazevičium, ir vakar ilgame pasitarime su sąjunginės prokuratūros grupe buvo kalbėti tais klausimas. Aš akcentavau, kad tyrimas vien iš įvykio vietos pozicijų gali būti pernelyg ilgas ir padėti išvengti atsakomybė ar nustumti atsakomybę tolyn aukščiausiuose Tarybų Sąjungos valdžios ešelonuose ir kad sąjunginė prokuratūra kaip tik yra ta institucija, kuri turėtų turėti galią ir turėtų gauti labai aukštų Maskvos pareigūnų paaiškinimus.
Tarybų Sąjungos prokuratūra paskelbė pareiškimą. Jau mes turime jį išspausdintą. Reikės jį pateikti ir mūsų spaudai. Ten svarbiausias dalykas turbūt pasakytas pabaigoje. Aš tą galiu pacituoti: "TSRS prokuratūra visapusiškai ištirs aplinkybes, susijusias su karinės jėgos ir ginklo panaudojimu, kuris nulėmė žmonių žuvimą, įvertins to panaudojimo teisėtumą ir, jeigu kuri nors šalis pažeidė įstatymą, viešai iškels klausimą apie kaltininkų atsakomybę nepriklausomai nuo jų einamų pareigų arba postų. Mes tikimės čia visų piliečių, valdžios ir valdymo organų bendradarbiavimo, priimsime bet kokią pagalbą išaiškinant tiesą."
Aš tikiuosi, kad mūsų Generalinės prokuratūros padalinių darbuotojų ir pačios mūsų Generalinės prokuratūros susitarimas su Tarybų Sąjungos prokuratūra bus pasiektas paritetiniu pagrindu, nes kai ką gali efektyviau padaryti Tarybų Sąjungos prokuratūra, kai ką jau yra padariusi ir prireikus gali daugiau surinkti ir pateikti Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Tame pareiškime, be kita ko, yra labai svarbus teiginys, kurį mes matome jau ir Tarybų Sąjungos aukščiausios valdžios pareiškimuose. Prokuratūros pareiškime akcentuojama, jog neleistina, kad atskiros organizacijos mėgina panaudoti savo interesams ginkluotųjų pajėgų dalinius. Žinoma, čia yra, pasakyčiau, pusė tiesos. To neturėtų būti. Tai, žinoma, yra apskritai skandalinga ir neleistina, ir pasaulinė opinija iš karto atkreipė dėmesį, kad jeigu taip is tikrųjų yra, kaip Tarybų Sąjunga aiškina, kad kažkokių politinių grupių tarpusavio nesutarimai yra pretekstas įsikišti armijai, kuri yra vienos iš tų grupių pusėje, vadinasi, Tarybų Sąjungoje yra valdžios chaosas, kariuomenė yra nepavaldi aukščiausiai civilinei valdžiai ir pavojus iš tikrųjų tarptautinis. Tai dabar tą norima neutralizuoti, žinoma, tuo būdu pasisakoma prieš ginkluotųjų pajėgų kišimąsi į politines kovas.
Būtų labai gerai, jeigu nuosekliai būtų depolitizuotos ginkluotosios pajėgos. Bet, kita vertus, čia ir vėl implikuojama neva politinių jėgų, kokių nors partijų ar grupių kova Lietuvoje ir atvedė prie žmonių aukų, kai iš tikrųjų ta tikra ar tariama kova... Sakysim, jeigu tos kovos subjektas yra kokia nors Burokevičiaus ir kompanijos organizacija, būtų per daug svorio ir per daug garbės traktuoti tai kaip realią, prieš visą Lietuvą stovinčią opoziciją. Bet būtent tada ir vėl norima pavaizduoti, kad čia vis dėlto yra vidinė kova, o Tarybinė armija kažkokiu būdu buvo įvelta.
Iš tikrųjų Tarybinė armija irgi turi susirūpinti, kad nebūtų naudojama politinėms avantiūroms, kurių autoriai yra daug aukščiau negu kokiam nors Vilniaus rajkome ar užgrobtame pastate. Aš jau minėjau, kad tuos klausimus labai aiškiai iškėlė ir suformulavo ir Vakarų vyriausybės, ir viešoji opinija. Reikalaujame atsakymo dėl Michailo Gorbačiovo tiesioginės atsakomybės arba jo šalies, Tarybų Sąjungos, aukščiausios valdžios atsakomybės. Ir kol to atsakymo nėra, stabdomos bendradarbiavimo ir pagalbos priemonės. Tai mes žinom. Atsisakymai, pristabdymai yra tam tikras būdas pareikalauti atsakymų ir išaiškinimu, ir mes tikimės, kad tai bus pakankamai efektinga, kad nepavyks vėl užmuilinti ir paslėpti atsakomybės vadovaujančiuose Tarybų Sąjungos ešelonuose, nes nėra abejonės, kad specialios paskirties žudikų daliniams neįsakinėja koks nors vietinis vadeiva.
Mes ir toliau matome politinį užsienio šalių parlamentų solidarumą. Šiandien turi atvykti švedų parlamentarų grupė, laukiame norvegų ir t.t. Mes pamatysime, kai jie bus tarp mūsų: To solidarumo rezultatai yra Lietuvos buvimas nuolatiniame tarptautinių problemų kontekste. Kaip mums signalizuoja iš Vakarų salių, Lietuvos ir Baltijos klausimas yra ne mažiau svarbus ir ryškus už karą Irake. Nepasiteisino apskaičiavimai, kad karas Irake sudarys pakankamą dūmų uždangą juodiems darbams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Vakar mūsų delegacija <...> dirbo Maskvoje, derino politinę sutartį su Rusijos Federacija. Naktį grįžo mūsų pasiuntiniai, informavo, kad sutartis buvo dar gerokai redaguojama, tobulinama ir parafuota daugelis straipsnių. Dėl kelių iš jų sutarta, kad ta redakcija, dėl kurios dabar susitarta, bus reikalinga papildomo paaiškinančio protokolo, pasirašomo kartu su to straipsnio redakcija. Tai dėl būsimųjų Rusijos piliečių, gyvenančių Lietuvos teritorijoje, taip pat kaip ir Lietuvos piliečių kurie gyvens Rusijos teritorijoje, interesų ir panašių dalykų: Šitie dalykai ten turės būti labiau sukonkretinti protokoliniu priedu. Ir dar keli straipsniai nevisiškai iki galo suderinti, palikti užbaigti šią savaitę. Dar vienas redakcinis posėdis turės įvykti Vilniuje.
Lietuvoje, kaip buvo galima numatyti ir nujausti, pradėta šmeižtų ir klaidinimo kampanija, kurios tikslas — tiek destrukcija mūsų viduje, tiek ir palengvinimas Tarybų Sąjungos vadovybei ir Tarybų Sąjungos komunistų partijai išplukdyti, užmuilinti, užtrinti ribas tarp nusikaltimų ir visokių samprotavimų: Prieš Aukščiausiąją Tarybą pradedama vėl tam tikra kampanija, ir ne vien ,,Jedinstvos" arba TSKP, bet ieškant žmonių ir, sakytume, tarp lietuvių visuomenės ir pasirinktinai prieš atskirus asmenis, ir iš viso prieš Aukščiausiąjį Tarybą ieškant vadinamųjų Aukščiausiosios Tarybos klaidų. Kadangi niekas negali pasakyti, jog jis niekad gyvenime nepadarė klaidi tai galima pradėti nagrinėjimus ir turbūt bus norima tokiu nagrinėjimus pradėti, tuo būdu nukreipti dėmesį nuo pagrindini padaryto nusikaltimo momentų į tokius papildomus.
Visai netikėtas smūgis (ne tik Lietuvos visuomenėje, bet pas mus tokia situacija yra politiškai specifinė) smogtas per pinigų keitimą ir iš tikrųjų jų konfiskavimą. Man sunku įsivaizduoti, ką šiandien jaučia žmonės Lietuvos kaimuose, dažniausiai seni, kurie turėjo susitaupę ar laidotuvėms, ar ligos ir nedarbingumo atvejui, kuriems pasakyta, kad jų pinigai, jeigu jie tokiais banknotais, yra žuvę. Ir tai paaiškinama kaip kova su spekuliacija. Tai yra žmonių apiplėsimas. Žinoma, mes negalime pasakyti nieko kito kaip tik tai, kad neturėjom kitos išeities, kaip pasitikėti, kad tie pinigai yra tikri, kad jie funkcionuoja ir funkcionuos, o pasirodė, kad jie netikri, kad valstybė gali juos paprasčiausiai anuliuoti ir kartu atimti pinigus iš Lietuvos piliečių, kadangi tie pinigai dar funkcionavo ir toliau funkcionuoja Lietuvoje. Tai yra tam tikro buvusio pasitikėjimo; kad pinigai yra pinigai, pažeidimas.
Turiu pasakyti, kad vis dėlto, nors mes žinojom, kad reikia siekti savo pinigų, tačiau, matyt, ankstesnė mūsų Vyriausybė nepakankamai veikė arba per lėtai veikė ta kryptimi. O galų gale tai papildomas įrodymas, kad esame neapginti, kol neturime savo valstybės su visais jos bruožais, įskaitant ir savo- pinigus. Nes niekas negali žinot, ar ir nauji pinigai nebus staiga vėl kuo nors pakeisti ar nuvertinti ir kaip bus su mažesnėmis kupiūromis. Esame be apsigynimo priemonių šitoje srityje.
Žinoma, mūsų Respublika, kaip savarankiška valstybė, reaguos bent dalinėmis priemonėmis ne vien tik tų primestų veiksmų ribose, kad bent kiek būtų sušvelnintas šitas smūgis Lietuvos piliečiams. Šią naktį Vyriausybė posėdžiavo, tarėsi, ir premjeras G.Vagnorius kalbėjo ir aiškino žmonėms. Aš manau, čia šiandien jis galės ir mums papildomai pasakyti, ką daro ir ką ketina daryti Vyriausybė.
Ir paskutinis klausimas — kad mes turime labai rimtai ruoštis ir jau dirbti norėdami, kad sėkmingai vyktų Lietuvos gyventojų apklausa dėl siūlomo pagrindinio Konstitucijos straipsnio. Mes turime žmonėms labai paprastai paaiškinti, kad tai, kas yra parašyta nutarime, yra jų nuomonės ir jų noro išraiška. Ko nori Lietuvos žmonės, Lietuvos piliečiai ar tie, kurie norėtų būti Lietuvos piliečiai. Ar jie nori, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika. Nes gali būti ir rafinuotų klaidinimų.
Nežinau, tyčia ar netyčia, bet tą jau pradėjo laikraštis, kuris vadinasi ,,Respublika". Čia taip aiškinama, neva rinkėjai turės parašyti apie savo pritarimą arba nepritarimą teiginiui, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Tuo tarpu kalbama apie konstitucinę formulę, kuri yra mūsų tikslas, mūsų noras, kad taip būtų. O šitaip aiškinant gali būti žmonėms sakoma: kokia čia nepriklausoma, jeigu siautėja svetima kariuomenė. Ir žmonės gali būti klaidinami. Arba mažų mažiausiai gali būti pasiekta to, kad jiems bus neaišku, ir mažiau jų dalyvaus apklausoje.
Todėl aš noriu pakviesti deputatus ir visus sąmoningus Lietuvos piliečius suprasti tikrąjį šios apklausos turinį, jos konstitucinį ir politinį tikslą.
Norėčiau tuo apsiriboti. Čia, žinoma, jau pradedami platinti lapeliai, vis to paties nepasirašančio, kažkur palėpėj sėdinčio "komiteto", jeigu jis apskritai egzistuoja. Ir vėl melas ir gąsdinimai teroristų grupėmis ir pavojum Tarybinės armijos karininkams ir jų šeimoms. Matyt, tai paskutinis draskymasis, paskutines diktatūrininkų konvulsijos.
PIRMININKAS. Galbūt gerbiamieji deputatai turėtų klausimų gerbiamajam Pirmininkui? Deputatas L.Šepetys. Prašau.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs minėjot, kad reikia tikrai nuodugniai, plačiai aiškinti apklausos esmę ir net formas. Tai aš noriu tam labai pritarti remdamasis savo susitikimu su rinkėjais Elektrėnuose. Ten rinkėjai stačiai prašė, kad visi deputatai, kad ne tiktai mes, bet ir visų lygių, išeitų į kolektyvus ir aiškintų, nes dabar daugelis nemato televizijos. Ir kad aiškintų per radiją, visom priemonėm, kas tai yra ir kaip techniškai atlikti, nes labai svarbus dalykas. Tai aš noriu pasakyti, kad gal čia ir atitinkamos mūsų nuolatinės komisijos imtųsi organizacinio darbo. Ačiū.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ryšium su tuo, kad Gorbačiovas atsiribojo nuo ,,nacionalinio gelbėjimo komiteto" ir pasmerkė armijos veiksmus, ar nebūtų tinkamas momentas dabar paprašyti grąžinti visus tuos užgrobtus objektus?
V.LANDSBERGIS. Tas atsiribojimas iš tikrųjų yra dar didesnis klausimo — kieno rankos kruvinos? — pabrėžimas. Jeigu ne aukščiausios Tarybų Sąjungos valdžios (o tai dar toli gražu neaišku ir nelabai įtikinama), tai ar tiktai armijos, ar ir tokių apsišaukėlių komitetų.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
V.LANDSBERGIS. Atsiprašau, dėl pastatų grąžinimo. Mes tą klausimą keliam nuo pat pradžios. Be šio žingsnio vargu ar galės būti koks nors pasitikėjimas ir bent pradžia grįžimo į tą padėtį, kuri buvo prieš invaziją ir puolimą. Bus labai apsunkintas bet koks kalbėjimas apie susitikimus, politines derybas ar pan. Ir aš esu paprašęs, kad jau šiandien arba artimiausiu laiku sąjunginė prokuratūra gautų paaiškinimą arba įrodymą, kokiu pagrindu armijos daliniai yra užėmę tuos pastatus, kodėl jie ten yra, kas jiems įsako ten būti.
P.VARANAUSKAS. Pirmininke, mes čia išgirdome jūsų pastabą "Respublikos" laikraščiui. Galbūt tai ir reikėtų priimti kaip pastabą. Jūs dažnai būnate spaudos konferencijose. Ar negalėtumėt kreiptis į žurnalistus ir nurodyti jų klaidas? O jie čia, aš neabejoju, tai padarė netyčia,
V.LANDSBERGIS. Daugiau klausimų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji deputatai, galiu painformuoti, jog Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius žadėjo dar rytiniame posėdyje atvykti į Aukščiausiąją Tarybą ir padaryti informaciją dėl TSRS prezidento įsako dėl pinigų konfiskavimo. O mes dirbsime toliau. Kaip vakar buvom nutarę, šiandien turėtume balsuoti už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo" projektą. Aš supažindinsiu jus su šituo nutarimo projektu. Tai protokolinis nutarimas dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymo.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui po pirmojo svarstymo.
2. Pavesti įstatymo projekto rengimo grupei ir nuolatinei Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai atsižvelgti į pirmojo svarstymo metu. išsakytas pastabas ir pateikti įstatymo projektą sausio 29 d. svarstyti Aukščiausiajai Tarybai," Ar būtų kokių pastabų dėl šito siūlomo nutarimo projekto? Nėra. Gerbiamieji deputatai, kviečiu jus balsuoti. Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 81 deputatas.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 deputatai.
Protokolinio nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto” priėmimas
PIRMININKAS. Protokolinis nutarimas priimtas.
Vakar mes apsvarstėme deputato Audriaus Rudžio pristatytą Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą dėl šių metų pirmojo ketvirčio išlaidų finansavimo. Ar deputatas Audrius Rudys dar norėtų kai ką priminti?
A.RUDYS. Aš nežinau, mes buvom susitarę, kad nebus jokios diskusijos, tiktai balsavimas.
PIRMININKAS. Taip, aš tiktai norėjau...
A.RUDYS. Jeigu reikia dar kartą perskaityti tekstą, aš galiu šitą atlikti, bet jeigu ne, tai...
PIRMININKAS. Prašau gerbiamąjį deputatą A.Rudį dar sykį priminti nutarimo projektą, ir balsuosime.
A.RUDYS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.
Dėl 1991 metų pirmojo ketvirčio išlaidų finansavimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1. Iki bus patvirtintas Lietuvos Respublikos 1991 metų valstybės biudžetas, 1991 metų pirmojo ketvirčio išlaidas finansuoti neviršijant 1/4 1991 metų valstybės biudžeto projekte, kurio pirmasis svarstymas Aukščiausiojoje Taryboje įvyko 1990 m. gruodžio 21 d., numatytų asignavimų.
2. Teikti pagal galimybes trumpalaikes paskolas savivaldybėms
jų biudžetuose susidarančiam lėšų trūkumui padengti." Vakar aš šitą motyvavau.
PIRMININKAS. Vakar nutarimo projektas buvo apsvarstytas,
klausimų nebuvo. Ar šiandien jų nėra? Nėra. Galime balsuoti. Gerbiamieji deputatai, kas už šito nutarimo projektą, prašau
pakelti mandatus.
balsų SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 86 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nematau, nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nematyti.
Nutarimo “Dėl 1991 metų pirmojo ketvirčio išlaidų finansavimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Prašau tada gerbiamąjį deputatą Audrių Rudį priminti deputatams kitą nutarimo projektą.
A.RUDYS. Mes vakar taip pat apsvarstėm ir Aukščiausiosios
Tarybos nutarimą "Dėl lėšų skyrimo Respublikos gyventojų apklausos
vykdymui". Priminsiu jo turinį.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:
1. Skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 565 tūkst. rublių Respublikos gyventojų apklausos vykdymo išlaidoms apmokėti, iš jų: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybai — 109.7 tūkst. rublių;
miestų ir rajonų rinkiminėms komisijoms — 455,3 tūkst. rublių.
2. Pavesti Respublikos finansų ministerijai perduoti lėšas miestų ir rajonų savivaldybėms pagal Respublikos rinkiminės komisijos, sudarytos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams/ 1991 m. sausio 20 d. nutarimu patvirtintą jų paskirstymą rinkiminėms komisijoms."
PIRMININKAS. Klausimų nėra?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
A.RUDYS. Klausia, kokiom kupiūrom. Tai čia ne kupiūrom, čia pervedimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už šį nutarimo projektą, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 85 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematyti.
BALSAS IŠ SALĖS. 1.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau.
Nutarimo “Dėl lėšų skyrimo Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos vykdymui” priėmimas
PIRMININKAS. Taip, nutarimas priimtas.
Gerbiamieji deputatai, mes susitarėm, kad galėsime daryti ilgesnę pertrauką ir daugiau laiko skirti darbui komisijose ir frakcijose. Aš norėčiau jūsų sutikimo išklausyti dabar trumpą informaciją dėl įstatymo ,,Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projekto. Paskui, jeigu atvyks premjeras, o jis žadėjo, išklausyti jį ir daryti pertrauką.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Dabar — gerbiamasis Z.Juknevičius.
Deputato Z.Juknevičiaus atsakymai į deputatų klausimus
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, taip pat visi tie, kurie mus klauso ir girdi. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projektas svarstomas visuomenės, svarstoma komisijose ir frakcijose. Pirmiausia aš norėčiau, kad mes į šitą įstatymą, į šitą valstybės nuostatą žiūrėtume taip, kaip į valstybės pasižadėjimą ir ateityje gerbti savininko teises, gerbti nuosavybę. Suprantama, galima rasti motyvų, remiančių vieną poziciją, taip pat motyvų, remiančių kitą poziciją. Bet mūsų tikslas — parengti šį įstatymą taip, kad dėl jo neatsirastų sunkumų nė vienam Lietuvos žmogui, ir kiek įmanoma atstatyti pažeistas nuosavybės teises. Galiu jums priminti, kad Vengrijos Respublikoje taip pat svarstomas toks įstatymo projektas. Mes, projekto autoriai, planavome, kad su šituo klausimu supažindins bičiuliai vengrai, tačiau situacija Lietuvoje sutrukdė tai padaryti.
Teisinės sistemos komisija siūlo šitą įstatymo projektą toliau svarstyti taip: jeigu Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos turi išvadas, turi savo nuomonę, galbūt gavusios atsiliepimų iš visuomenės arba dabar, arba vėliau pateiktų jas Teisinės sistemos komisijai, kad mes galėtume dar atsižvelgdami į šitas pastabas pataisyti projektą, jį patobulinti, paredaguoti ir tada perduoti Aukščiausiosios Tarybos frakcijoms, kad dirbdami frakcijose galėtume pasiekti didžiausio sutarimo visais klausimais ir ištobulinti šitą įstatymą. Aš norėčiau paprašyti deputatų, kad nebūtų klaidingai aiškinamos vieno ar kito projekto nuostatos. Tokia nuostata priimta Aukščiausiosios Tarybos. Kartais aiškinimų atsiranda dėl to, kad ne iki galo įsiskaitoma į projekto teiginius, o kartais gal ir kitokiais tikslais.
Dabar aš siūlyčiau, jeigu komisijos turi savo išvadas, jas tiesiog pateikti ir visą šio projekto svarstymo darbą perkelti į frakcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal yra klausimų? Prašau deputatą R.Gudaitį.
R.GUDAITIS. Aš turėčiau vieną klausimą. Kai mes skelbėme šitą įstatymą spaudoje, jūsų komisija parengė platų komentarą, jį paskelbė. Man būtų labai įdomu sužinoti, kokių atsiliepimų gavom ir ar jūs vedat kokią tų atsiliepimų apskaitą? Tiesiog pateikti tokią statistinę ataskaitą Aukščiausiajai Tarybai apie tuos pasiūlymus. Ir kaip tie pasiūlymai atsispindėjo jūsų tikslinamame įstatymo projekte? Ačiū.
Z.JUKNEVIČIUS. Be abejo, pasiūlymų yra. Aš jau minėjau primindamas šitą įstatymo projektą prieš dvi dienas. Nėra nė vienos pastabos, nė vieno laiško, pasisakančio prieš tokį projektą. Aš jau sakiau, kad iš kai kurių žmonių laiškų matyti, kad jie ne iki galo įsiskaitė į įstatymo projektą, net klausia, kodėl tokios teisės neturės mirusio savininko vaikaičiai, nors 2 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad mirus savininko vaikams įstatymo įsigaliojimo dieną ši teisė atsiranda vaikaičiams. Ta nuostata perkelta tiesiai iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Atsižvelgdami į jūsų pageidavimą mes būtinai apibendrinsim šituos laiškus. Aš galiu komisijos vardu įsipareigoti, kad pateiksim frakcijoms apžvalgas. Taip padarysim. PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Degutį.
A.DEGUTIS. Mes su deputatu A.Raču esam pateikę kelis pasiūlymus tam projektui, bet jie paskutiniame dabar išdalytame projekte visai neatspindėti. Tai ar reikėtų vėl viską pradėti iš naujo? Norėjau paklaust.
Z.JUKNEVIČIUS. Ar galėtumėt, deputate, pakartoti? Tiesiog neišgirdau.
A.DEGUTIS. Mes su deputatu A.Raču esam pateikę kai kurių pasiūlymų esamam įstatymo projektui, kurie paskutiniame, išdalytame projekte visai nėra atspindėti. Tai tiktai noriu paklausti, ar juos is naujo reikės rašyti, ar jie kur nors kaupiami?
Z.JUKNEVIČIUS. Neatspindėti?
A.DEGUTIS. Ne.
Z.JUKNEVIČIUS. Jūs pateikėt po to, kai projektas jau buvo suredaguotas skelbti. Todėl ir negalėjo būti atspindėti.
A.DEGUTIS. Prieš mėnesį maždaug. Na, gal prieš tris savaites.
Z.JUKNEVIČIUS. Jis paskelbtas sausį, o mes svarstėme gruodžio pabaigoj. Tai jau mėnuo, kai mes svarstėm.
A.DEGUTIS. Tai po to svarstymo ir buvo pateikta.
PIRMININKAS. Ar patenkintas atsakymu, ar dar tęsit?
Deputatas J.Šimėnas. Prašau.
A.DEGUTIS. Atsakymo paprasčiausiai nebuvo.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisija šiandien svarstė šitą projektą turi pastabų, tačiau norime paaiškinti vieną dalyką. 6 ir 7 straipsniuose minimi tokie dalykai: ,"iš esmės pagerinti juos rekonstravus ar perstačius". Ar negalėtumėte pakomentuoti, ką tai reiškia ,"iš esmės pagerinti" ir t.t? Mes savo pastabas atiduosime jūsų komisijai, tačiau toks klausimas 6 ir 7 straipsniuose mums labai nesuprantamas.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, to įstatymo priminimo tikslas šiandien buvo toks: pasiūlyti jums (vakar tai buvo pasiūlyta frakcijų atstovų susitikime pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, šiandien tai buvo komisijų pirmininkų susirinkime) jo svarstymą perkelti į frakcijas. Ir aš prašyčiau jūsų dabar to nedaryti, mes neturim ir laiko, ir ar tikslinga dabar taip detaliai jį nagrinėti. Jeigu jums neaiški nuostata, ką reiškia iš esmės pagerinti juos rekonstravus ar perstačius, jūs pateikit savo. Aš manau, kad galima rasti konkretesnę, platesnę, aiškesnę formuluotę.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš norėjau paklausti. Čia yra 4 straipsnis ir aštuoni to straipsnio papunkčiai. Gale parašyta: ,,tais atvejais, kai negrąžintos žemės dalis užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, buvęs savininkas turi teisę reikalauti atitinkamo dydžio žemės sklypo kitoje vietoje" ir t.t. O kaip visi kiti punktai, išskyrus, 1, 2 iki 8? Tai ar jis kaltas, kad čia buvo įrengtas koks nors tvenkinys ar aptiktos iškasenos ir t.t? Kiek aš supratau... Čia mano klausimas, tokia galutinė mano vieno mintis: kodėl aš dabar kaltas, kad, sakykim, Kupiškio marias įrengė ant mano žemės? Ir aš neturiu teisės nei į kompensaciją, nei į kitą sklypą, o tiktai ten, jeigu stovi šitie rūmai... Kaip čia suprasti?
Z.JUKNEVIČIUS. Jokiu būdu ne. Čia išvardyti visi atvejai, kada žemė grąžintina, jeigu faktiškai neįmanoma jos grąžinti. Ir visais tais atvejais buvęs savininkas ar jo įpėdiniai turi teisę reikalauti savo pasirinkimu ar kompensacijos, ar sklypo kitur. 4 straipsnio paskutinė dalis. Jūs nepaskaitėt paskutinio šitos dalies sakinio.
L.APŠEGA. Aš skaičiau.
Z.JUKNEVIČIUS. Sakot, ten yra tos Kupiškio marios, ir šalims susitarus jums jau negalima grąžinti. Tačiau jeigu kur pastatytas toks statinys ir dabartinis to statinio ar pastato savininkas sutinka jį perleisti, tai kad tai nebūtų kliūtis jums šitą sklypą grąžinti, padaryta tokia paaiškinamoji dalis. Tai nebūtų kliūtis, jeigu jūs susitarėt dėl pastatų perleidimo.
L.APŠEGA. Apskritai jūs čia išsisukot. Atleiskit, aš tik noriu pasakyt...
Z.JUKNEVIČIUS. Tokia yra šitos dalies esmė. Jeigu neaišku, galima ją dar išplėsti, gerbiamieji deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Sakykit dėl 4 straipsnio ,"Negrąžintina žemė". Čia išvardyti aštuoni punktai, tačiau nėra to punkto, kur dabar yra išdalijama žemė po 2-3 ha aplink gyvenvietes. Tai negi ji tuoj pat bus grąžinta savininkams? Tik mes išdalysim po 2-3 ha aplink gyvenvietes ir dabar iš karto vėl grąžinsim buvusiems savininkams? Ar čia jūs... Pateikti Žemės ūkio ministerijos ir Žemdirbių sąjungos pasiūlymai. Kodėl jūs neįtraukėt punkto, kad negrąžintina ir ta žemė, kuri išdalyta po 2-3 ha sodybiniams sklypams aplink gyvenvietę? Nes čia bus daug nesusipratimų.
Z.RINKEVIČIUS. Aš dar noriu kreiptis į jus, gerbiamieji deputatai. Aš nekviečiu jūsų šiandien padaryti šito projekto svarstymo, aš kviečiu perkelti svarstymą į frakcijas. Žemė, kuri buvo suteikta ūkininkams po 2-3 ha, nėra perduota nuosavybėn, t.y. naudoti. O aš dabar noriu pasakyti, kad skaitant šitą projektą reikia skaityti ir Žemės reformos įstatymo projektą, kuriame išdėstytas žemėtvarkos procesas. Mes šitame neįrašėme specialaus skirsnio apie žemėtvarkos procesą, kas turės daryt, kaip išmatuot. Jeigu bus tokia nuomonė, galima čia įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Aš gal replikai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Juknevičiau, aš turiu duomenis, kiek buvo t.eisminių bylų, kiek iškelta žmonių pernai, 1989 metais, ryšium su tuo namų grąžinimu. Turėjau daug laiškų su pavojaus signalais, kad iškelia. Galbūt jūs turit dabar paskutinius Aukščiausiojo Teismo duomenis, kiek per 1990 metus buvo tokių bylų? ir kiek patenkintų, kiek nepatenkintų? Ačiū.
Z.JUKNEVIČIUS. Čia po ranka tokių duomenų neturiu, bet aš noriu, kad visi deputatai atkreiptų dėmesį į 17 straipsnį, į garantijas, kur pasakyta, kad iškeldinti galima tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tinkamai įrengtą kitą gyvenamąją patalpą. Net ir grąžinus savininkams. Visų pirma pats grąžinimo taktas dar nereiškia iškeldinimo, o iškeldinti galima tik suteikiant kitą. Galų gale jeigu bus priimtas šitas įstatymas ir sureguliuota situacija, kada nuginčijus ieškovams tremtiniams ir politiniams kaliniams sodybų perleidimo kitam asmeniui sandorį teismai juos iškeldina... Bet nėra šitiems iškeldinamiems jokios garantijos. Šičia jinai yra, tokiais atvejais nuginčijus sandorį ir tai galima iškeldinti lik suteikiant kitą patalpą. Numatyta, kas turi suteikti. Visų pirma tos organizacijos, kurios perleido tam asmeniui. Paskui kaip garantas stoja miesto, rajono savivaldybė.
Aš dar sykį prašau, gerbiamieji deputatai, svarstyti tą projektą labai geranoriškai ir ieškant visiško sutarimo. Galima, .suprantama. priimti jį vienokį, kitokį. Užtektų gal daugumos balsų vienam ar kitam, bet įstatymo tikslas yra kitoks.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu pasiūlymą neteikti daugiau klausimų, nutraukti šitą apklausą.
PIRMININKAS. Jūs jau paskutinis.
E.GRAKAUSKAS. Taip. Siūlyčiau svarstyti šitą įstatymą po to, kai apsvarstys frakcijos ir komisijos, kaip numatyta šios dienos darbotvarkėje. Pradėti dirbti prie jo detaliai 16 val. Tuo labiau kad pagal darbotvarkę turi pateikti išvadas pagrindinės komisijos. Aš manau, kad iki 16 val. turės galimybę padirbėti ir frakcijos, o tada detaliai pasikeistume nuomonėmis, konkrečiai apie kiekvieną įstatymo straipsni.
PIRMININKAS, Ačiū. Deputatas...
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau truputį paaiškinti. Mes prie jo 16 val. jau neturėtume grįžti. Tai, kas buvo numatyta 16 val., padarom dabar. Jeigu komisijos turi išvadas, nebūtinai dėstyti čia iš tribūnos, galima pateikti tiesiai mums ir perkelti svarstyti į frakcijas. Kadangi mes tai padarėm dabar, o ne grįžom prie šito įstatymo 16 val., turime galimybę daryti pertrauką iki 17 val., per tą pertrauką svarstyti jau ne šitą projektą, o premjero pasiūlymą personaliniu klausimu ir Privatizavimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką norėtų pasakyti deputatas R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu pasakyti repliką prieš tai, kad šitas įstatymas būtų svarstomas frakcijose. Kad frakcijos ar komisijos atkreiptų dėmesį ir į tokias problemas, kurias mes matėm skaitydami šitą projektą. 11 straipsnis leidžia lik pagal dokumentus patvirtinti, kad žmogus buvo žemės savininkas. Kada mes pradėjome svarstyti šitą projektą, paskelbėme spaudoje, keletas dešimčių mano gimtinės apylinkės, kur aš gyvenu, gyventojų kreipėsi į visus archyvus. Vilniaus rajono archyvai yra Švenčionyse. Nė vienas teigiamo atsakymo negavo. Jokių dokumentų archyvuose nėra. Vilniaus krašte, kaip jūs žinot, prieš karą šita žemės reforma nebuvo padaryta. Žemė nebuvo <…> į vieną plotą ir žmonės neturėjo jokių dokumentų. Ir jeigu mes eisim šituo keliu, kaip numatoma 11 straipsnyje, tai bus ypač sunku. Dokumentų nebus, teisinės tvarkos mes nenumatom, liudytojų nenumatom. Ir aš norėčiau, kad jūs, svarstydami šitą projektą, atkreiptumėte į tai dėmesį, kad šitas įstatymas būtų patogus visos Lietuvos gyventojams.
Ir toliau. Aišku, reikėtų pagalvoti apie terminus. Kol žmonės ras šituos dokumentus, kol įrodys teismine tvarka, dar pilietybę reikėtų įforminti... Išeis maždaug kaip su šitais šimtais rublių. Greitom reikės bėgti ten, ten ir t.t. Vis dėlto šituos terminus reikėtų nustatyti taip neskubant, kad žmonės galėtų laisvai apsispręsti ir gauti atitinkamus dokumentus.
Ir paskutinis klausimas. Čia 2 straipsnis ir taip pat 11, 12 sako, kas turi teisę atgauti savo žemę. Ir čia, aišku, gerai, Pasakyta: Lietuvos piliečiai turi teisę. Bet aš sakyčiau, kad pirkti tai turėtų tik Lietuvos piliečiai. Atgauti savo žemę, aš manyčiau, galėtų ir Lietuvos piliečiai, ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, turintys teisę į Lietuvos pilietybę, nes čia viena su kitu susiję. Ar spės žmogus įforminti pilietybę, ar nespės, nors jis šimtą metų gyvena toj pačioj vietoj.
Tai man rodos, kad jeigu frakcijos ir komisijos įvertintų tokį mano pasiūlymą, tai mums paskui būtų geriau svarstyti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš baigdamas tik noriu priminti gerbiamajam deputatui R.Maciejkianecui, jog prieš dvi dienas supažindindamas su pataisomis sakiau: yra daug žmonių nuomonių, prašymų, kad savininkai galėtų įrodinėti turėtą nuosavybę ir teismine tvarka, kad jiems šitą teisę suteiktume. Ir pasakiau, kad tai yra svarstytina, ir komisija labiau linksta svarstyti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad dalykas iškart atmestinas. Tai svarstysim. Ačiū. Mūsų komisija laukia tiek iš atskirų deputatų, tiek, jeigu turite, jūsų rinkėjų, tiek komisijų atsiliepimų.
PIRMININKAS. Ačiū.
Kol gerbiamasis Z.Juknevičius nueis į savo vietą, gerbiamoji R.Rastauskienė norėtų padaryti trumpą informaciją.
R.RASTAUSKIENĖ. Mielieji deputatai, jūs turbūt visi žinote, kad mūsų kolegė deputatė Romualda Hofertienė dar gruodžio mėnesį sunkiai susirgo. Šiuo metu ji yra Klaipėdoje, labai jaudinasi dėl mūsų visų ir labiausiai dėl Lietuvos. Ji atsiuntė telegramą.
"Apgailestaudama, kad šiuo metu negaliu dalyvauti parlamento darbe, linkiu visiems dvasios stiprybės, sveikatos ir tikėjimo tiesos pergale. Prašau mano sausio mėnesio atlyginimą pervesti į Gynybos fondo sąskaitą. Klaipėda".
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai)
R.RASTAUSKIENĖ. Taip pat noriu naudodamasi proga, kad esu tribūnoje, padėkoti daugeliui žmonių iš Pasvalio, Biržų, Pakruojo, Kupiškio, kurie vakar visą dieną ir šiandien visą naktį buvo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Daugelis žmonių aukojo pinigus į Gynybos fondą ten, prie rūmų, ir vienas iš mano rinkėjų, Aleksas Klovas iš Papyvesių (?) kaimo Pasvalio rajono, prašė perduoti tūkstantį rublių į šitą fondą. Taip pat gavau pavedimą perduoti tūkstantį rublių iš Joniškėlio parapijos klebono, iš Joniškėlio parapijos žmonių. Dar užimdama minutę jūsų laiko noriu pasakyti, kad rytoj, ketvirtadienį, sausio 24 d., Rašytojų namuose įvyks Petro Vileišio, garsaus Pasvalio krašto žmogaus, minėjimas. Ir aš buvau prašoma pakviesti visus iš Pasvalio kilusius deputatus, o jų čia yra nemažai, jeigu kas turi galimybę, rytoj 15 val. Rašytojų namuose dalyvauti šiame renginyje. 17 val. vyks Mišios Šv.Mikalojaus bažnyčioje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS) Ačiū deputatei R.Rastauskienei.
Informaciją nori pateikti deputatas G.Ilgūnas. Prašau.
Deputato S.G.Ilgūno pateikiamas nutarimas “Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto”
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai, vakar jums buvo išdalytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto" projektas. Jis labai trumpas, skambėjo taip, jog "Aukščiausioji Taryba nutaria pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui patvirtinti Klaipėdos universiteto laikinąjį statutą". Mūsų teisininkas gerbiamasis deputatas K.Lapinskas siūlo jums išdalytą projektą pataisyti ir vietoj Prezidiumo rašyti "pavesti Respublikos Vyriausybei". Teisininkų nuomone, čia būtų ne Prezidiumo, o Vyriausybės prerogatyva. Noriu atkreipti jūsų. dėmesį, jog, kaip jūs prisimenate, Klaipėdos universitetas veikia jau nuo 1991 m. sausio 1 d., tačiau nesant statuto jis negali tinkamai funkcionuoti, ir Klaipėdos deputatai labai prašo mūsų priimti tokį nutarimą, kad remdamasi juo Vyriausybė galėtų įregistruoti laikinąjį Klaipėdos universiteto statutą. Kai mes priimsime Mokslo ir studijų įstatymą, jeigu bus koks nors neatitikimas, galėsime tą laikinąjį Klaipėdos universiteto statutą pataisyti. Aš jūsų Klaipėdos deputatų, Klaipėdos universiteto vadovybės ir Klaipėdos merijos vadovybės vardu norėčiau paprašyti balsuoti ir priimti šį nedidelį dokumentą.
PIRMININKAS. Jūs norit tai padaryti dabar?
S.G.ILGŪNAS. Aš siūlyčiau taip.
PIRMININKAS. Gal galite dar deputatams priminti nutarimo projektą?
S.G.ILGŪNAS. Perskaityti?
PIRMININKAS. Taip.
S.G.ILGŪNAS. Prašau.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Pavesti Respublikos Vyriausybei patvirtinti Klaipėdos universiteto laikinąjį statutą."
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Labai prašau priimti tokį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, nes tai tikrai leistų pradėti Klaipėdos universitetui veikti, išrinkti senatą ir išrinkti rektorių.
PIRMININKAS. Prašau deputatus ateiti į salę.
Deputatas E.Grakauskas nori paklausti.
E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų. Kiekvienas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas privalo turėti savo pavadinimą. Koks šito nutarimo pavadinimas?
S.G.ILGŪNAS. "Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto".
E.GRAKAUSKAS. Ačiū.
S.G.ILGŪNAS. Pavadinimas yra vakar jums. išdalytame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui G.Ilgūnui. Netrukus balsuosime už jūsų pasiūlytą nutarimo projektą.
Dabar noriu žodį informacijai suteikti deputatui Jonui Tamuliui.
J.TAMULIS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos! Į Lietuvos liberalų sąjungą atėjo Liberalų internacionalo pareiškimas dėl padėties Baltijos šalyse, kurį aš norėčiau perskaityti. Atleiskit už galimas klaidas. Aš bandysiu versti tiesiog iš anglų kalbos.
"Tarptautinis liberalų internacionalas su didžiuliu susirūpinimu stebi dabartinę situaciją Baltijos šalyse. Mes griežtai smerkiame jėgos naudojimą ir reikalaujame nedelsiant išvesti iš Lietuvos Tarybų Sąjungos kariuomenę. Mes kviečiame pradėti konstruktyvų dialogą, kad būtų galima išeiti iš krizės ir kad ši krizė būtų įveikta taikiomis priemonėmis, suteikiant galimybę Baltijos tautoms realizuoti savo teisėtus reikalavimus.
Liberalų internacionalas moraliai ir politiškai palaiko visas politines jėgas, kurios kovoja už laisvę ir demokratiją Baltijos šalyse. Mes atidžiai stebime įvykius Baltijos šalyse ir koordinuosime savo veiksmus su visomis demokratinėmis jėgomis tose šalyse. Šiuo tikslu buvo nedelsiant sušauktas ypatingas neeilinis Internacionalo biuro susirinkimas ir nutarta, kad kitas toks susitikimas šituo klausimu bus surengtas kovo mėnesį Stokholme. Į šį susitikimą bus pakviestos visos demokratinės jėgos, atstovaujančios Baltijos kraštams."
Taip pat pridėta labai griežta telegrama, kurią Liberalų partijos iš Vengrijos, Švedijos, Lenkijos išsiuntė Michailui Gorbačiovui. Joje reikalaujama nedelsiant nutraukti jėgos naudojimą, išvesti sovietinę kariuomenę iš Baltijos šalių ir nedelsiant pradėti derybas. Palaikomi visų Baltijos šalių nepriklausomybės siekiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui už informaciją. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, pas mus jau buvo tokia tradicija, jog deputatas Č.Juršėnas pateikia mums trumpą informaciją apie įvykius Persijos įlankoje. Jeigu nėra prieštaraujančių, tai paprašysim deputatą Č.Juršėną ir šiandien tą padaryti. Prašau, deputate.
Deputato Č.Juršėno informacija apie įvykius Persijos įlankoje
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji pirmininkai, mielieji kolegos! Karas rutininiai veiksmai tęsiasi, bet tarp tų rutininių veiksmų yra i naujų dalykų, kuriuos aš ir norėčiau fiksuoti, t.y. atkreipti į juo jūsų dėmesį.
Pirmas dalykas, sąjungininkų kariuomenės pareiškimas, kad jau ruošiami barakai karo belaisviams. Tai savotiškas pagrasinimas ir savotiškas garantavimas, kad artimiausiu metu prasidės karo sausumoje etapas. O kad belaisvių bus, tuo neabejojama, nepaisant irakiečių fanatizmo, ir tam ruošiamasi. Kol kas tie tiesioginiai karo veiksmai — tai bombardavimai iš lėktuvų ir apšaudymai raketomis. Bet Irakas, kaip aš jau esu paskutinį kartą sakęs, pasirodė gajesnis. Ar tas nebuvo pakankamai apskaičiuota, ar nebuvo viskas sunaikinta taip, kaip buvo tikimasi pirmosiomis dienomis, bet faktas yra faktas, kad Irakas imasi realizuoti savo itin bjaurius ketinimus. Vienas iš tų ketinimų realizuotas per praėjusią parą. Tai naftos verslovių Kuveite padegimas. Tiesa, yra versija, kad tai buvo atsitiktinis dalykas, girdi, nafta buvo užlietos priešakinės linijos, kad kai prasidės sąjungininkų sausumos kariuomenės puolimas, specialiai padegus pirmąsias linijas būtų galima nors kiek sustabdyti tą puolimą. Bet vis dėlto labiau plinta pirmoji versija, kad Irakas sąmoningai padegė naftos versloves. Beje, ir tais sumetimais, kad būtų sudaryta dūmų uždanga, nes vis dėlto blogas oras, t.y. debesuotas oras, trukdo aviacijai vykdyti savo uždavinius.
Ir ypač nemalonus ir tikrai bjaurus dalykas — tai Izraelio gyvenamųjų kvartalų apšaudymas ir jau ta prasme sėkmingas, t.y. su didelėmis žmonių aukomis. Viena iš raketų, kuri nebuvo pagauta amerikiečių antiraketos "Patriot", pataikė į gyvenamąjį namą. Žinoma, tas namas buvo sugriautas, aplinkui dar sugriauta apie 20 namų ir, šio ryto duomenimis, mažiausiai 100 žmonių sužeista ir 3 jau žuvę. Tai pirmosios tiesioginės Izraelio aukos. Matyt, artėjama prie to Irako apskaičiuoto varianto, kad Izraelis vis dėlto neišlaikys ir imsis atsakomųjų veiksmų. Tai sujauktų kai kuriuos sąjungininkų vadovybės, sąjungininkų kariuomenės bendrus politinius ir karinius veiksmus.
Šiuo metu, kai mes su jumis kalbamės, gal kartais jau Izraelio vyriausybė ir priėmė atitinkamą sprendimą, bet bent iš pat ryto dar tas sprendimas nebuvo priimtas. Tarp galimų atsakomųjų veiksmų nagrinėjama ir tokia įdomi operacija: Izraelis turi efektingą žvalgybą ,"Mosat", kuri pasireiškusi įvairiais laikais, sakysim, kad ir karinio nusikaltėlio Eichmano pagrobimas, įkaitų išlaisvinimas svetimose šalyse. Žodžiu, šita žvalgyba, jos desantininkai arba jos komandosai turi atitinkamą šlovę. Ir nagrinėjamas variantas pagrobti Saddamą Husseiną, palikti Iraką be galvos, be šito baisaus žmogaus, kartu garantuoti tarptautinį teismo procesą.
Žodžiu, Izraelis ruošiasi atsakomiesiems veiksmams. Kokie bus tie atsakomieji veiksmai, sunku pasakyti, bet kol kas yra tokių pranešimų. Žinoma, pakeliui visiškai nesėkmingi, bet vis dėlto atliekami ir įvairūs diplomatiniai žygiai bandant kaip nors sustabdyti kraujo praliejimą, bet įvykdant pagrindinę sąlygą, kurią jūs žinot ir apie kurią aš ne kartą šnekėjau, kad Irakas kuo greičiau pasitrauktų iš užgrobto Kuveito. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui Č.Juršėnui už informaciją.
Gerbiamieji deputatai, dabar galime balsuoti už deputato G.Ilgūno pasiūlytą nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto" projektą. Dar kartą primenu šito nutarimo projektą.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Klaipėdos universiteto laikinąjį statutą."
Man atrodo, deputatas K.Lapinskas. Prašau. Aš maniau, kad jūs norit kalbėti.
Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už šitą nutarimo projektą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 81 deputatas.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nematau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Nutarimo “Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto” priėmimas
PIRMININKAS. 1. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis premjeras G.Vagnorius vis dar negali atvykti. Mūsų visi rytinio posėdžio klausimai apsvarstyti. Siūloma padaryti trumpą pertrauką, paskui trumpai susirinkti, išklausyti premjero informaciją šituo klausimu.
Dar žodžio prašo deputatas K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, yra sutarta, kad 12 val. atvyks ekspertai. Kviesčiau ir kitų komisijų atstovus. Prezidiumo posėdžių salėje svarstysime turto grąžinimo ir privatizavimo įstatymus. Kviečiame 12 val. susirinkti čia, Prezidiumo posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Ačiū.
Buvo nuomonių, kad reikia daryti pertrauką iki 17 val. ir tada vakariniame posėdyje išklausyti premjerą, o jeigu premjeras turėtų kokių nors žinių Lietuvos žmonėms, jis galėtų savo ruožtu jas pateikti.
Ar darysim dabar trumpą pertrauką ir vėl susirinksim išklausyti premjero? Ar darom pertrauką iki 17 val.?
Dauguma deputatų už tai, kad darytume pertrauką iki 17 val., kad galėtume, kaip susiplanavę, dirbti komisijose ir frakcijose.
Ačiū. Tada pertrauka iki 17 val. Labai prašau deputatus grįžti 17 val., kadangi vyks balsavimai.
Posėdis baigtas. Pertrauka.