1991 m. sausio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas, tęsime šios dienos posėdį. Mielieji deputatai, esantys rūmuose, kviečiu jus į salę, kadangi turėsime balsuoti.
Taigi pradedame popietinį šios dienos posėdį. Labai daug deputatų nori pateikti informaciją apie Lietuvos žmonių piniginius aukojimus.
Kviečiu deputatą V.Šadreiką. Prašom.
Deputatų informacijos apie pinigų aukojimą
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai. Buvusi politinė kalinė, dabar pensininkė Antanina Černiauskienė iš Šilalės rajono Kvėdarnos miestelio šiandieną, sunkiu Lietuvos Respublikai laiku, sirgdama atvyko į Vilnių ir paaukojo į Gynybos fondą 1500 rublių savo santaupų. 1000 rublių paaukojo Lietuvos Sąjūdžiui, Lietuvos televizijai — japonišką fotoaparatą. Susirado mane ir prašė perduoti jos santaupas — 3000 rublių — nukentėjusiam Lietuvos radijui ir televizijai. Taip pat ji prašė perskaityti iš jos eilėraščių nors vieną posmelį. Aš nesu skaitovas, tačiau/jeigu leisite, norėčiau perskaityti, išpildyti jos prašymą.
„Gyvybės kainą sumokėjote
Už brangią gimtą tėvų žemę,
Išeidami į nebūtį su skausmu žiūrėjote,
Kaip artimųjų akys nuo ašarų aptemę".
Leiskite perduoti sekretoriatui, kad ši auka būtų įteikta Lietuvos radijui ir televizijai.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Tokią pat informaciją nori pateikti deputatas A.Sėjūnas. Prašom.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai. Man būnant Šiaulių mieste, paskambino Šiaulių miesto gyventojai ir prašė įteikti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynybos fondui Lietuvos Respublikai įtvirtinti 125 litus sidabru (5 monetos po 10 litų ir 15 monetų po 15 litų). „Tepadeda jums Dievas! Šiauliai, Žiburkaus g. 3-2, Juozas Rutkauskas; Šiauliai, Kauno g. 4, Vytautas Bundzinskas." (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas deputatui Sauliui Pečeliūnui.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt jūs atsimenat, kad ir praeitą savaitę aš buvau šitoj tribūnoj su panašiu nešuliu. Tuomet buvo tremtinių aukos. Šįkart Alytaus miesto ir rajono tikinčiųjų aukos Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui. Jie net patys nežino, kiek čia yra. Sako, mes nespėjom tiksliai suskaičiuoti, bet ne mažiau kaip 15 tūkstančių. Tai, manau, kasininkė tiksliai suskaičiuos, kas norės, galėsit pasitikslinti Ir dar norėčiau pasakyti, kad visos tos aukos, apie kurias mes šnekam, yra ne proklamacijos, ne to „nacionalinio gelbėjimo komiteto" pareiškimai. Mūsų žmonės pasako, už ką jie ir su kuo, ne tuščiais žodžiais, ne tuščiais pareiškimais, о savo darbu, savo kraujo kaina uždirbtais pinigais. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodį suteikiu deputatui B.Gajauskui.
B.GAJAUSKAS. Buvęs Lietuvos partizanas, Lietuvos tremtinių sąjungos tarybos narys Leonas Laurinskas aukoja iš savo santaupų Aukščiausiosios Tarybos pastato gynybai 500 rublių. (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis deputatui K.Intai.
K.INTA. Gerbiamieji kolegos! Savaitgalį buvau parvykęs į Akmenės rajoną. Noriu visiems perduoti akmeniečių pasiryžimą tvirtai stovėti savo pozicijose. Be to, noriu perskaityti tokį gražų akmenietės pensininkės Eugenijos Vilkienės pasveikinimą:
„Mieli parlamentarai, brangūs krašto apsaugos kovotojai! Duok Dieve Jums sveikatos ir ištvermės saugant mūsų nepriklausomybę ir brangiausią Lietuvai žmogų — Vytautą Landsbergį. Stovėkite, kaip stovi ąžuolai, stovėkite, kaip stovi laisvė!". Pensininkė Eugenija Vilkienė aukoja parlamento gynybai iš savo pensijos 300 rublių. Taip pat „Akmenės cemento" darbuotojų Tamulių šeima aukoja 200 rublių šeimoms, nukentėjusioms nuo raudonojo teroro. Be. to, 19 dieną Akmenės rajone vyko tremtinių ir politinių kalinių rajoninė konferencija, kurios metu buvo priimtas gražus kreipimasis ir buvo surinkta nemažai aukų nukentėjusiųjų šeimoms šelpti ir krašto apsaugai.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ir informuoti tuo pačiu klausimu žodį suteikiu deputatui Virgilijui Čepaičiui.
V.ČEPAITIS. Norėčiau perskaityti trumpą laišką.
„Gerbiamasis parlamente! Prašau priimti 2000 rublių jūsų ir visos Lietuvos apsaugai. Šie pinigai yra mano tėvų tremties kompensacija. A.a. mano mama šiuo mano poelgiu būtų patenkinta, nes ji pati labai mylėjo Lietuvą. Ji knygnešio Juozo Kanclerio duktė. Po karo padėdavo partizanams jų sunkioje kovoje už Lietuvą. Tą baisią 13-osios dienos naktį stovėjom prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir be baimės laukėm tankų. Tik galvojau, kokie mes vargšai iš jėgos pusės, bet nepaprastai tvirti dvasia. Ypač jaunimas, kuris stovėjo pirmose eilėse. Nors mes jų ir maldavome stovėti už mūsų nugarų, bet jie tik šypsojosi ir nesitraukė. Didžiuojamės jais, ačiū jiems!
Pensininkė iš Kauno Valentina Tamulėnienė". (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar trumpai nori kalbėti deputatė Irena Andriukaitienė.
I.ANDRIUKAITIENĖ. Susitikimo Anykščiuose metu tikrai sujaudino pagyvenusi moteris, priėjusi ir įteikusi man voką, prašydama perduoti jį Gynybos fondui. Ji pasakė: „27 metus dirbau kolūkyje ir gavau tik 40 rublių pensiją. Dabar šita valdžia man pridėjo pinigų. Nedaug gaunu, bet siek tiek sutaupiau ir galiu dalį jų skirti Lietuvos gynybos reikalams".
Tą patį pasakė ir mokytoja pensininkė Ona Šakėniene. Savo kuklias santaupas jos skiria Gynybos fondui. (Plojimai)
Nepasakiau pirmosios aukotojos pavardės — Vaičienė.
Maloniai nustebino ir Anykščių rajono deputatai, susitikimo metu įteikę man tokį pareiškimą,ir prašė jį perduoti Aukščiausiajai Tarybai. '
„Anykščių rajono taryba, smerkdama atvirą TSRS karinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, pareiškia:
Taryba remia ir bet kokiomis sąlygomis rems tik teįsėtai išrinktą Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir jos sudarytą Lietuvos Vyriausybę. Lietuvos gyventojų savanorišką dalyvavimą TSRS kariuomenės vykdomoje agresijoje taryba laiko bandymu smurto keliu nuversti teisėtą Lietuvos valdžią su visomis to fakto teisinėmis pasekmėmis. Visa atsakomybė už taikių žmonių žudynes tenka TSRS prezidentui ir jo valios vykdytojams Lietuvoje".
Deputatai sesijos metu davė priesaiką, aš noriu paskaityti jos tekstą.
„Mes, Anykščių rajono tarybos deputatai, sunkią Lietuvai valandą visą tautą, visus dorus žmones, sukrėstus smurto, karinės agresijos akivaizdoje prisiekiam būti ištikimi nepriklausomos Lietuvos Respublikai, vykdyti tik teisėtai, demokratišku būdu išrinktos Lietuvos vadovybės priimtus įstatymus, sąžiningai dirbti savo Tėvynės labui ir vykdyti mumis pasitikėjusių rinkėjų priesakus".
Toliau yra pavardės ir parašai. Kadangi čia ne pirmas egzempliorius, tai parašų nėra, bet viskas sutvarkyta. Tiesa, šitą priesaiką davė ir pasirašė ne visi rajono tarybos deputatai, bet vis dėlto dauguma — 34. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū visiems Lietuvos žmonėms, ir ne tik čia paminėtiems, bet ir esantiems aikštėje.
Dar noriu perskaityti vieną Aukščiausiajai Tarybai adresuotą protestą.
Vilniaus mažojo teatro aktoriaus Arvydo Dapšio protestas.
Šių metų sausio 19 d. kolaborantų užgrobta ir valdoma televizija transliavo prieš kelis metus įrašytą koncertą, kuriame filmavausi ir aš. Griežtai protestuoju ir pareiškiu, kad niekada neturėjau reikalo su savo Tėvynės niekintojais ir nebendradarbiausiu su jais niekada, о panašias transliacijas laikau rafinuota šantažo forma. Mano protestą remia visa Mažojo teatro trupė."
Kol susirinks gerbiamieji deputatai iš rūmų, mes truputį nukrypstam nuo darbotvarkės. Aš noriu suteikti žodį deputatui K.Antanavičiui informuoti apie Šiaurės šalių ir kitų valstybių pareiškimus Baltijos klausimu.
Deputato K.Antanavičiaus informacija apie Šiaurės šalių ir kitų valstybių pareiškimus Baltijos klausimu
K.ANTANAVIČIUS Gerbiamieji deputatai. Tris dienas dalyvavau Helsinkyje, Šiaurės šalių demokratinių, socialdemokratinių ir profesinių sąjungų konferencijoje. Та konferencija buvo planuojama gruodžio mėnesį. Buvo nuspręsta gruodžio mėnesį svarstyti politinę situaciją Baltijos jūros areale ir nuspręsta svarstyti kaip tik tomis dienomis. Taigi, sakyčiau, toks laimingas sutapimas, atsirado galimybė, susirinkus visiems Šiaurės šalių — Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Leningrado ir Maskvos demokratinių jėgų atstovams, gana detaliai išnagrinėti tai, kas vyko Lietuvoje, kas vyksta Latvijoje, Estijoje.Čia labai trumpai dalyvavo tų šalių vadovai. Tačiau ryšium su karu jie, pabuvę dvi valandas, visi išskrido atgal (ministrai pirmininkai).
Taigi neturiu laiko pateikti jums visą medžiagą. Bandysiu atiduoti į Informacijos centrą. Turiu tik pasakyti, kad įvykiai Lietuvoje iš tiesų labai reikšmingai paveikė Šiaurės šalių politinių vadovų, politinių partijų ir vyriausybių mąstymą. Jie jau aiškiai suprato, kad jų vizijos dėl kitokios nors naujos Sovietų Sąjungos, dėl kokios nors demokratinės Sovietų Sąjungos, galimybės konsoliduoti jėgas yra bergždžios, jos neturi jokio realaus pagrindo. Šalys suprato, kad turi keisti savo strategiją, kad turi kurti naujus įvaizdžius, kaip gali. atrodyti tas arealas, kur buvo Sovietų Sąjunga.
Mes įteikėme Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimąsi į visas tas šalis. Tai yra penki konkretūs pasiūlymai. Pirma, kad tos šalys remtų Baltijos šalis Europos pasitarime Saugumo ir Bendradarbiavimo klausimais. Toliau, kad butų sukurta speciali nuolatinė Europos Bendrijos delegacija situacijai Baltijos šalyse stebėti, kad nebūtų galima iškreipti informacijos. Padėti Baltijos šalims gauti dalyvio statusą visose Europos tarptautinėse organizacijose ir tose, kurios susijusios su Rytų ir Centro Europos klausimais. Imtis visų galimų priemonių, kad būtų sustabdytos karinės invazijos, ir palaikyti, kiek jų jėgos leidžia, idėją, kurią iškėlė Baltijos šalių ir Rusijos Federacijos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai — susaukti Suvienytųjų Nacijų Organizacijos konferenciją Baltijos problemoms spręsti.
Čia turėčiau pažymėti bendrą rezoliuciją, priimtą šitame Šiaurės šalių darbo ir demokratinių judėjimų pasitarime. Pasmerkiami karo veiksmai, pasakoma, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Be to, jie čia rašo, kad pasiūlys savo šalių vyriausybėms peržiūrėti ekonominius santykius, kooperavimo santykius su Sovietų Sąjunga.
Yra Didžiosios Britanijos leiboristų partijos pareiškimas. Didžiosios Britanijos leiboristai vis būdavo kažkaip toli nuo mūsų, vis palaikydavo daugiau tokias Gorbačiovo pozicijas. Šita rezoliucija yra labai ryški, sakanti, kad jie, Didžiosios Britanijos leiboristų partija, griežtai palaiko judėjimą už demokratiją, laisvę ir neremia kokių nors teritorinių, didžiavalstybinių pretenzijų. Ir kad demokratija Tarybų Sąjungoje per paskutinius metus buvo šiltai sveikinama, tačiau įvykiai Lietuvoje galutinai sugriovė šitą įvaizdį. „Mes patvirtiname savo paramą, savo partijos paramą, duotą Socinternui, kad remsime demokratines permainas Sovietų Sąjungoje. Mes esame už Baltijos respublikų laisvę, žmogaus teisių ir kitų fundamentalių laisvių gynimą ir pripažinimą. Mes kviečiame Britų Vyriausybę ir visą Europos Bendriją peržiūrėti savo politiką, susijusią su finansine ir kita pagalba Tarybų Sąjungai, ir susieti visą tą pagalbą su Tarybų Sąjungos veiksmais."
Danijos socialdemokratų partijos rezoliucijoje rašoma, kad Danijos socialdemokratų partija pripažino Lietuvių tautos pretenzijas į nepriklausomą valstybę. „Kartu mes pabrėžiame, kad šie sprendimai gali būti pasiekti tiktai taikingais būdais. Negalima naudoti jokios karinės jėgos. Todėl mes siūlome prezidentui Gorbačiovui kuo greičiausiai išvesti visą kariuomenę iš Baltijos teritorijos ir leisti demokratiškai išrinktiems Lietuvos Vyriausybės nariams tvarkyti savo reikalus savarankiškai."
Sakyčiau (aš tuoj baigsiu, daug čia dar yra, kitus gal priminsiu), svarbus yra ir Rusijos Federacijos pasiūlymas įrašyti į deklaraciją, kurią pasirašys konferencija, štai tokius straipsnius. Tą Rusijos Federacijos pasiūlymą pasirašė Obolinas — tarptautinis Rusijos socialdemokratų partijos sekretorius Maskvoje, Golovas — Leningrado socialdemokratų partijos lyderis, Vilenskaja (socialdemokratų klubas Leningrade) ir Tecmanas — tarptautinis sekretorius. Jie reikalauja atkurti Lietuvos nepriklausomybę, netrukdyti tai nepriklausomybei.
„Kreipiamės į Europos socialdemokratų partijas įsaldyti visus santykius su Komunistų partija, kol prezidentas nesiims reikalingų priemonių, kad būtų išvengta represijų ir žudynių." Ir taip toliau. „Mes taip pat kreipiamės į Europą įšaldyti ekonominę ir humanitarinę pagalbą Sovietų Sąjungos centrinei vyriausybei, kol nebus garantuotos žmonių teisės ir kol nebus garantuota, kad nepasikartos tokie įvykiai, kokie buvo Lietuvoje. Pagalba gali būti teikiama tiktai tiesiai respublikoms"
Mes savo ruožtu kreipėmės, kad Socialdemokratų, Leiboristų partijos, profsąjungų judėjimai padėtų organizuoti tarptautinį teismą, kad padėtų organizuoti tarptautinę konferenciją ir taip pat atsiųstų delegacijas. Artimiausiu metu atvyks delegacija iš Danijos. Čia yra Danijos parlamento raščiukas.Jeigu gausime vizas, būsime Vilniuje penktadienį". Vizų negavo. Šiandien gal turi vizas, šiandien jie turi atvykti. Čia surašyta, kas jie tokie. Hanibalsonas, kuris irgi buvo dvi dienas Helsinkyje, niekaip negalėjo gauti vizos, Islandijos užsienio reikalų ministras, Toliau — Švedijos parlamento delegacija. Atvažiuos Danijos parlamento delegacija, Siaurės šalių profsąjungų delegacija. Tiesa, būčiau pamiršęs, yra iš Strasbūro teletaipograma, pasirašyta Prancūzijos socialistų partijos grupės vadovo Jeano Pjero Coto, kur nurodyta: „Mes parengėm rezoliuciją, smerkiančią Sovietų Sąjungą ir remiančią Lietuvą, reikalaujančią išvesti visą armiją ir nutraukti agresiją. Mes tą rezoliuciją jau suderinom su visomis grupėmis, ir ji turi būti šią savaitę pasirašyta". Pridėtas ir rezoliucijos tekstas prancūzų kalba, Aš prancūziškai negalėčiau perskaityti.
Yra ir gana didelis Vokietijos Bundestago pareiškimas, pasirašytas frakcijų vadovų Vogelio — Socialdemokratų frakcijos, Botscho — Krikščionių demokratų frakcijos ir <...> — Žaliųjų frakcijos. Taigi ta rezoliucija irgi bus artimiausiu metu priimta.
Yra didelis „Amnest international" kreipimasis. Štai visas sąrašas (aš nevardysiu), į visas didelės dalies pasaulio šalis.
Ir norėčiau baigti tuo, kad visiems dalyviams buvo išaiškinta, jog šita invazija, okupacija yra ne koks nors atsitiktinis dalykas, о iš tiesų reguliuojamas centre. Štai yra „Izvestijos". Turbūt ne visi skaitėte, kur Jazovas visiškai atvirai pareiškia Aukščiausiosios Tarybos sesijoje... Jazovas kaip ir Gorbačiovas kalbėjo melagysčių virtinę, kad yra kažkokie komitetai ir t.t. Paskui Jazovas sako:
"Литва. Они не выполняли Конституции СССР, не признавали ее, которой, к стати, вы, депутаты, по отношению к Литве не отменили. Без силы, - подчеркнул Язов, - нельзя выполнить эти функции в Прибалтийских республиках."
Štai ir išlindo yla iš maišo. Vadinasi, jie ėmėsi tai įvykdyti. Taigi kažkoks „komitetas", kurio pavardžių jie nežino, paprašė pagalbos, ir jie suteikia reguliarios armijos pagalbą. Palyginau, kad Laplandijoj kas nors paprašytų Suomijos prezidento pagalbos, ir jis štai šitą pagalbą duotų.
Tai, sakyčiau, tikrai bendras ir labai platus sutarimas mus remti Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui K.Antanavičiui už išsami informaciją.
Daugelis mūsų deputatų šiandien dalyvauja susitikimuose su žmonėmis Vilniaus įmonėse ir organizacijose, tačiau visus, esančius rūmuose, aš kviečiu ateiti į salę, nes mes turime balsuoti už Vyriausybės pateiktų įstatymų ir nutarimų projektus. O kol deputatai susirinks, prašau deputatą C.Juršėną pateikti informaciją apie įvykius Persijos įlankoje. Toks pageidavimas buvo. Paklausykime.
Deputato Č.Juršėno informacija apie įvykius Persijos įlankoje
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Aš norėčiau prisidėti prie tų gerų žodžių mūsų žmonėms, kurie jau skambėjo iš tos tribūnos, ir perskaityti pranešimą, kurį ką tik gavo sesijos sekretoriatas.
„Varėnos pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas „Merkys" aukoja 55 tūkstančius rublių: 5 tūkstančius žuvusiųjų šeimoms ir 50 tūkstančių Gynybos fondui. Ir dar 100 pagalvių, 100 patalynės komplektų 1 klinikinei ligoninei". Pranešė direktorius Vytautas Poška. (Plojimai)
0 dabar, kaip ir praėjusiais kartais, keletas žodžių apie padėtį tame regione.
Svarbiausią žinia ir esminis komentaras yra tokie: karas tęsiasi. Jau penktoji diena įpusėjo, tačiau galutinio aiškaus rezultato, t.y. kad agresorius pasitrauktų iš Kuveito, nematyti.
Kokie šiandien yra rezultatai, kurie patikslinami iš įvairių šaltinių? Išties tie aviacijos antskrydžiai, raketų antskrydžiai, davė rezultatą smarkiai naikinant Irako karinį potencialą ir išvis krašto infrastruktūrą. Oro mūšių, galima sakyti, nebuvo, kokių nors kitų veiksmų, išskyrus raketų paleidimus, iš Irako pusės taip pat nebuvo. Prie jums jau žinomų dalykų aš galiu pridurti tik tiek, kad buvo atakų prieš Izraelį, prieš Izraelio miestus. Yra keliasdešimt sužeistų. Ačiū Dievui, nė vieno žuvusio. Nemaži sugriovimai. Taip pat dvi raketinės Irako atakos prieš Saudo Arabiją ir viena raketa,ar per apsirikimą, ar specialiai, dar vienai mažytei Arabų saliai — Bachreinui. Bet šitos paskutiniosios salvės nedavė efekto, kadangi buvo panaudotos naujos, modemiškos amerikinės antiraketos, kurios beveik visas Irako raketas pasitiko ore ir jas sunaikino. Jeigu buvo kokių nors nuostolių Saudo Arabijoje, kaip sako stebėtojai, tai nuo kritusių skeveldrų ir nuolaužų, nuo raketos ir antiraketos nuolaužų.
Toliau. Pradėtas karinių Irako pajėgų, gerai įsitvirtinusių Kuveito teritorijoje ir prie Kuveito, naikinimas. Yra trys ešelonai, Pirmasis yra prie užgrobtojo Kuveito ir Saudo Arabijos sienos. Antrasis ešelonas išsidėstęs maždaug per pusę Kuveito. Ir trečiasis ešelonas, kuris, kaip tvirtinama, pats stipriausias, išsidėstęs pagal Irako-Kuveito sieną. Šitos įsitvirtinusios dalys ir yra naikinamos, kad pagaliau, po kelių dienų ar gal siek tiek vėliau, sąjungininkų kariuomenė galėtų įžengti į Kuveitą ir pradėti jį išvaduoti. Žinoma, yra vilties, kad Irakas pakankamai nuniokotas ir nukraujavęs, kad pasiduotų. Bet turint galvoje ir Irako vadų, ir gyventojų fanatizmą, vargu ar galima tikėtis, kad be Kuveito išvadavimo, kaip sakoma, pėsčiomis butų galima šitai užtikrinti.
Iš naujų dalykų, kuriuos būtų galima paminėti, man atrodo, svarbus tas faktas (nors ne visi šaltiniai tai patvirtina), kad Turkija (tai NATO šalis; priminsiu, kas nežinot) leido amerikiečiams naudotis Turkijos, arba NATO, aerodromais. Vadinasi, Iraką galima pulti ir iš kitos pusės, t.y. iš siaurės pusės, O šiaip puolama iš visų pusių, iš Saudo Arabijos teritorijos ir iš Persijos įlankos bei iš lėktuvnešių ar net povandeninių laivų, esančių Raudonojoj juroj. Taigi šitie puolimai tęsiasi.
Nuotaikos arba reakcija pasaulyje, kuris labiausiai reaguoja į tai, kas dedasi. Masinės antikarinės demonstracijos tebesitęsia, о antiamerikinės arba antiimperialistinės, kaip kai kas sako, demonstracijos tęsiasi dalyje arabų šalių ir kai kuriose musulmoniškose šalyse. Iš šalių, tiesiogiai esančių šito karo epicentre ar šitam regione, artimiausia Irakui yra Jordanijos pozicija, kadangi po paskutinių rinkimų į valdžią atėjo musulmonai fundamentalistai, kurie linkę remti Iraką, о ne vienaip ar kitaip padėti kariauti su juo ar bent užtikrinti Jordanijos neutralitetą.
Štai tokia trumpa glausta informacija apie tai, kas tenai dedasi. Skaičiai jums turbūt žinomi, aš turiu galvoje pamuštus lėktuvus. Irakas sako, kad jis numušė 160 lėktuvų, tačiau sąjungininkai tvirtina, kad numušta 10 kartų mažiau. Aš sakau, 10 kartų mažiau. 10 kartų. 160 ir 16 — tai yra 10 kartų mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui Č.Juršėnui.
Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau jūsų sutikimo sukeisti mūsų darbotvarkės klausimus: vietoj dabar numatyto supažindinimo su įstatymų projektų pakeitimais išklausyti Respublikos rinkimų komisijos informaciją apie pasirengimą visuotinei Lietuvos Respublikos piliečių apklausai. Ar niekas neprieštarauja dėl tokio sukeitimo?
Ačiū, prieštaravimų nėra. Prašau Rinkimu komisijos pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį Vaclovą Litviną.
Rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo V.Litvino informacija apie pasirengimą Lietuvos Respublikos piliečių apklausai ir atsakymai į deputatų klausimus
V.LITVINAS. Gerbiamieji deputatai Respublikos rinkimų komisija, vykdydama jūsų priimtą nutarimą dėl gyventojų apklausos organizavimo, vakar savo posėdyje nustatė šios apklausos organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, terminus, numatė šios apklausos materialinį aprūpinimą. Šiuo metu kaip tik vyksta visų miestų, rajonų savivaldybių bei miestų ir rajonų rinkimų komisijų supažindinimas su šios apklausos organizavimo tvarka. Iki 16 val. visoj savivaldybės ir rinkimų komisijos turi būti apie tai išsamia informuotos.
Mes pasistengėm padauginti ir išdalyti jums šios apklausos organizavimo tvarką. Galbūt jūs jau turėjot galimybę su ja susipažinti Pati procedūra mažai kuo skiriasi nuo to, kaip rengiami rinkimai. Gal procedūra šiek tiek demokratiškesnė ir ne tiek suvaržyta. Tačiau išlaikomas pats pagrindinis mūsų principas, ko mes ir siekėm, kad apklausa būtų vykdoma savanoriškai ir slaptai. Kad žmonėms nebūtų daromas joks spaudimas, jokia įtaka iš pašalės, kad jie laisvai galėtų išreikšti savo valią. Gaudamas apklausos biuletenį ir palikdamas ten šitą teiginį, pritardamas jam arba ne, žmogus išreiškia savo valią, о rinkimų komisija tiktai susumuoja jau gautus rezultatus.
Mes jums nepateikėm biuletenio formos, tačiau tai bus tradicinis biuletenis, spausdinamas centralizuotu būdu visai Respublikai, kad tai nebūtų kokia nors kiekvienos rinkimų komisijos saviveikla. Taip pat ir apklausos protokolai bei visi kiti dokumentai. Mes spausdinam kvietimus, ir jie bus išnešioti visiems žmonėms, kadangi žmonės yra pripratę prie tokių kvietimų, nesvarbu, ar tai rinkimai, ar apklausa. Gaus juos kiekvienas.
Yra nemažai ir kitų klausimų, apie kuriuos aš nelabai norėčiau kalbėti iš tribūnos. Patys suprantat, kokia yra padėtis. Mes esam numatę keletą galimų atsarginių variantų, nes jaučiam, kad gali būti trukdoma mums surengti šitą apklausą. Todėl leiskite apie tai kol kas plačiau nekalbėti.
Galiu jus informuoti, jog mes taip pat numatėm apklausti gyventojus, esančius už Respublikos ribų, dirbančius Armėnijoj, Tiumenėj ir kai kuriose kitose vietose, taip pat ir atstovybėje Maskvoje. Dalis kolektyvų pareiškė tokius pageidavimus (jau skambina mums) dalyvauti apklausoje anksčiau, kadangi tuo laiku, kada bus vykdoma apklausa, jų Respublikoje nebus, jie bus gastrolėse, komandiruotėse ir t.t. Mes taip pat paskelbsim per visas įmanomas spaudos priemones savo kreipimąsi į gyventojus, į visas politines partijas, kad padėtų mums organizuoti šią apklausą, taip pat kreipimąsi į pasaulio visuomenines organizacijas dėl stebėtojų atsiuntimo.
Šiandien jau duoti užsakymai spaustuvėms spausdinti blankus, rytoj blankai bus surinkti, patikrinti, ar nėra klaidų, ir mes jau atiduosim gaminti. Savaitės pabaigoje planuojam viename iš Respublikos miestų surengti rinkimų komisijų pirmininkų, savivaldybių pirmininkų ir savivaldybių sekretoriatų vadovų pasitarimą praktiniais klausimais, kaip įgyvendinti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Prašytume tik vieno. Tuos visų lygių Respublikos deputatus, kurie šiuo metu mane girdi, Rinkimų komisijos vardu prašome aktyviai dalyvauti šiame darbe. Rytoj planuojame įrašyti interviu televizijai ir pakartot jį per Vilniaus televiziją ir iš Kauno. Visai Respublikai, kad visi žmonės žinotų. Kadangi apsunkintas įėjimas į mūsų rūmus, sugriežtinta apsauga, Respublikos rinkimų komisija priėmė nutarimą, kad visais su apklausa susijusiais piliečius dominančiais reikalais būtų galima kreiptis į mūsų Rinkimų komisijos filialą, kuris yra Respublikos mokslų akademijoje, Gedimino pr. 3, 9 kabinete. Šitas taip pat buvo paskelbta laikraščiuose.
Tokia trumpa informacija. Tiesa, dar nepasakiau Mes su Ministrų Tarybos Pirmininku, finansų ministru ir Spaudos departamento vadovais labai operatyviai išsprendėm visus reikalus. Atrodo, jokių kliuvinių nėra. Jei stengsis mums trukdyti kitos jėgos, tai mes turim tam tikrų atsarginių variantų.
Ačiū jums.
PIRMININKAS. Matau, deputatai norėtų jūsų paklausti. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kokiais motyvais rėmėtės pasirinkdami rinkimų komisijas, kurios buvo sudarytos šių tarybų deputatų rinkimams, о ne rinkimams į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą?
V.LITVINAS. Šitos komisijos niekuo nesiskiria, kadangi mes panaudojom tiktai miestų ir rajonų komisijas. Jos apima tam tikrą administracinį teritorinį vienetą. O daugelyje rajonų, miestu, kur buvo sudarytos apygardų komisijos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams, jos nesutampa su administraciniu teritoriniu suskirstymu. Todėl ir buvo pasirinktas šitas variantas, kaip buvo renkami vietos savivaldos organai. Todėl šitos komisijos daugiausia dalyvauja šioje veikloje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėjau paklausti Turint galvoje, kad rinkimų komisijos nebuvo išformuotos, jos yra darbingos ir kad gyvename labai neramų laikotarpį, ar nėra galimybės šitą datą, vasario 9, paankstinti? Kaip jums atrodo?
V.LITVINAS. Gerbiamasis deputate, tokių pasiūlymų buvo. Mes svarstėm, tačiau mąstėm labai jau pragmatiškai. Ši savaitė yra skirta komisijų sudėčiai suderinti, kita savaitė — visų rinkėjų, gyventojų sąrašams sutikslinti. Ir tik paskutinė savaitė — jau konkretiems pasirengimo darbams. Gal ir būtų galima šituos terminus suspaust, tačiau mes nenorėjom opozicijai duoti į rankas tam tikrų argumentų, tiems, kurie bus nusiteikę prieš šią apklausą, kad mes viską darom skubotai, suveltai, kad lyg nelieka laiko žmonėms apsispręsti. Galbūt bus pretenzijų dėl įstatymų, mūsų nustatytos tvarkos pažeidimų ir t.t. Todėl mes apsisprendėm pasirengti per tris savaites. Be jokios abejonės, ši data dar gali būti tikslinama, tačiau tai priklausys, ko gero, nuo to, kaip mums pavyks šią savaitę išspręsti visus tuos ūkinius klausimus. Aš jums negaliu garantuoti to, kas ne nuo mūsų priklauso. Jeigu viskas seksis gerai, Respublikos rinkimų komisija, matyt, rinksis penktadienį į savo posėdį ir galbūt galėsim dar kartą apsvarstyt jūsų pasiūlymą. Žmones perorientuoti, man atrodo, didelės problemos nebūtų.
Ačiū jums už pasiūlymą.
A.V.PATACKAS. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad gyventojų sąrašus galima tikslinti pagreitintai. Juk buvo tokia praktika. Ne tiek jau daug laiko praėjo nuo paskutinių savivaldybių rinkimų. O turint galvoje tokias ypatingas aplinkybes, kuriose esame, manau, kad didelių pretenzijų neturėtų būti. Todėl prašytume jūsų pagalvoti apie maksimaliai artimą datą, kurią jūs dar galėtumėt pasiūlyti.
V.LITVINAS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad šiuo metu jūsų pasiūlymus girdi visos Respublikos rinkimų komisijų nariai. Penktadienį bus mūsų posėdis, mes šitą jūsų klausimą svarstysim. Aš asmeniškai negaliu prisiimti atsakomybės dėl datos pakeitimo.
A.V.PATACKAS. Aš suprantu, bet„
PIRMININKAS. Deputate Patackai, nebetęskite diskusijų.
V.LITVINAS. Jūsų klausimas bus apsvarstytas.
PIRMININKAS. Komisijoje bus svarstoma.
Deputatas A.Abišala. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Ar nebuvo svarstoma galimybė daryti apklausą ne vieną dieną? Juk tai vis dėlto nėra rinkimai, ir dalis žmonių dėl kokių nors priežasčių gal negalės dalyvauti. Pradedant penktadienio popiete ir baigiant sekmadienio vakaru.
V.LITVINAS. Mes svarstėm šitą klausimą, gerbiamasis deputate. Manėm tai padaryti šeštadienį ir sekmadienį, dvi dienas. Tačiau kaip tik atsižvelgdami į šitokią padėtį mes nusprendėm viską mobilizuoti vienai dienai, nes gali būti visokių trukdymų: Gali būti ir biuletenių dingimo, ir t.t, ir t.t. Jeigu staiga kokioje nors komisijoje dingtų biuleteniai, mes turėsim atsarginį variantą, kad apklausa tą dieną nesusitrukdytų. O jeigu tai bus ištęsta ilgą laikotarpį, gali būti sunku ir apsaugot, ir pan. Žodžiu, mes stengiamės kaip tik viską mobilizuoti į tą vieną dieną. Kaip parodė mūsų praktika, kai mes gerai mobilizuojamės, darbas vyksta sėkmingai ir jį įmanoma padaryti. Jūsų šita mintis buvo svarstyta vakar mūsų komisijos posėdyje. Tačiau nutarta daryti taip.
PIRMININKAS Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ar numatote pakviesti užsienio šalių parlamentų ar partijų delegacijų stebėtojų į šitą apklausą?
V.LITVINAS. Taip, gerbiamasis deputate. Yra parengtas mūsų kreipimasis. Šiuo metu tekstas derinamas ir jis bus išplatintas. Kreipiamės į pasaulio parlamentarus, visuomenines organizacijas, apimančias daugelį šalių, kurios pagal galimybes atsiųstų mums stebėtojus kaip tik tomis dienomis.
PIRMININKAS Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, ar tarptautinės teisės požiūriu apklausa prilygsta referendumui? Ar nebūsime apkaltinti, kad tai yra saviveikla?
V.LITVINAS. Mes tai pavadinome apklausa. Mes referendumo šiuo klausimu neorganizuojame. Šitos apklausos rezultatas, jūs patys suprantat, juridinių pasekmių neturės, ne taip, kaip referendumas. Šiuo metu juridinių pasekmių tai neturės. Tačiau man atrodo, kad šiuo mūsų nusistatymu, kurį mes sužinosim iš Respublikos gyventojų, galės tvirčiau remtis ir naujos Konstitucijos rengimo komisijos nariai, jau be jokių svyravimų įrašydami šitą teiginį į naujai rengiamą Konstituciją.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas,
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau trupučiuką papildyti 2 punktą, jeigu dabar būtų galima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Sėjūnai, mes gi nesvarstom to nutarimo...
A.SĖJŪNAS. Aš suprantu, bet aš turiu tokį pasiūlymą. Suprantat, Šiaulių mieste susitikau su politinėm organizacijom ir judėjimais. Jie išreiškė norą aktyviau dalyvauti rinkimų komisijose. Dabar 2 punkte parašyta: „reikalui esant". Ką tai reiškia? Ar negalima būtų pakeisti šitą „reikalui esant" taip: „visuomeninių judėjimų, organizacijų ir politinių partijų pasiūlymu iki 1991 m. sausio 25 d. komisijų sudėtis papildoma". Tai būtų visiškai aišku. Dabar — „reikalui esant". Tai neapibrėžta.
V.LITVINAS. Galiu jums atsakyt į šitą klausimą. 80% mūsų komisijų, net ir pačios žemiausios grandies, yra gyvybingos. Čia kalbama tik apie jas. Žodžiu, tik 20% yra tokios, kur reikės galbūt vienu kitu žmogumi papildyt. Tačiau papildymas, kaip matot, yra numatytas vietinių tarybų deputatų įstatymo 21 ir 23 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl mes jau nenorėjom nustatyti kitos tvarkos.
PIRMININKAS. Ir paskutinį klausimą pateiks deputatas A.Abišala.
A.ABIŠALA. Ar svarstyta galimybė ar net toks nuostatų punktas, kad prireikus Respublikos rinkimų komisija gali paskirti, sakysim, po vieną narį į kiekvieną balsavimo komisiją?
V.LITVINAS. Ne, toks klausimas nebuvo svarstomas, ir pasakysiu kodėl. Mes pasitikim savom komisijom, kurios dirbo. Man atrodo, ir gerbiamieji deputatai, kurie yra čia išrinkti, neturi labai didelių pretenzijų dėl šitų komisijų darbo. Mes tokios institucijos nenumatėme. Kaip parodė gyventojų apklausa (aš supažindinau jus), tik 16% rinkėjų abejojo, ar teisingai dirba rinkimų komisijos. Visi kiti sakė, kad rinkimų komisijos dirba taip, kad jomis galima pasitikėti.
A.A.ABIŠALA. Nenorėdamas rusų kalba sakyt patarlės, vis dėlto siūlyčiau dar pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.LITVINAS. Gerai, aš priimsiu jūsų pasiūlymą apsvarstyti.
PIRMININKAS. Dar nori paklausti deputatas V.Kvietkauskas. "
V.KVIETKAUSKAS. Aš gal neįsigilinau į tą nutarimą, tačiau manau, kad tą dieną norėsiu būti savo rinkimų apygardoje. Ar numatyta, kad aš ten galėsiu atsakyt į tą klausimą?
V.LITVINAS. Aš jau kalbėdamas kviečiau, kad visų lygių deputatai tą dieną dalyvautų. Man atrodo, deputatams tikrai nebus jokių kliudymų aktyviai dalyvauti bet kokiame šios apklausos organizavimo etape, ar agituojant, ar dirbant pačiose komisijose. Mes jus net kviečiam, nuoširdžiai kviečiam dalyvaut ir padėt mums šitą darbą organizuot.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Litvinui už informaciją.
Gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo" projektą,, kuriame siūloma papildyti, t.y. 1 straipsnio paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Šių įmonių sąrašą, taip pat jų pavyzdinius įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė".
Mes dar nesvarstėm šito įstatymo projekto, taip pat nutarimo „Dėl įmonių perregistravimo termino pratęsimo" projekto įtraukimo į mūsų darbotvarkę. Aš kviečiu deputatus pareikšti savo nuomonę.
Ar yra prieštaravimų? Ne dėl paties projekto, о dėl Vyriausybės prašymo svarstyti jį šiandien, Nes šie projektai buvo pateikti po to, kai mes jau nutarėm dėl darbotvarkės. Pastabų ir prieštaravimų dėl to, kad svarstytume šiandien, nematau. Vadinasi, šitie klausimai įtraukiami į mūsų darbotvarkę.
Dabar dėl paties Lietuvos Respublikos įstatymo projekto. „Šių įmonių sąrašą, taip pat pavyzdinius įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Ar yra kokių pastabų dėl šito projekto?
Prašau deputatą A.Rudį. Atsiprašau, deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokit, mano visai kitokia pastaba. Man atrodo, kad nėra kvorumo. Ar verta dabar svarstyti? 60 žmonių tiktai.
PIRMININKAS. Taip, negalime balsuoti, bet galime svarstyti įstatymo projektą. Jeigu būtų pastabų, galėtume pataisyti, о balsuotume vėliau.
Deputatas E.Grakauskas.
Diskusija dėl Vyriausybės pateikiamų nutarimų
E.GRAKAUSKAS. Aš manyčiau, kad siūlomas įstatymo projektas yra parengtas realiai, tinkamas. Ar jis galėtų būti priimtas.
Šitokia pastaba. Ankstesnėje redakcijoje yra nuoroda, kad tuos sąrašus ir pavyzdinius įstatus Vyriausybės teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba. Manyčiau, kad Vyriausybė galėtų tai atlikti pati. Tačiau siūlyčiau vieną redakcinę pastabą. Nuorodoje į 1 straipsnį reikėtų po žodžių „į 1 straipsnį" papildyti „l punkto" paskutinį sakinį, kadangi 1 straipsnis turi du punktus, о paskutinio sakinio keičiamas 1 punktas. Todėl reikėtų papildyti dviem žodžiais: „l straipsnio 1 punkto paskutinį sakinį išdėstyti taip".
PIRMININKAS. Ačiū, techninė pastaba. Daugiau pastabų nėra. Galima sakyti, kad projektas apsvarstytas. Jeigu būtų kvorumas...Aš labai kviečiu visus deputatus, esančius rūmuose, kurie nėra išvykę į kolektyvus, ateiti į salę, kad galėtume balsuoti.
Kokių būtų pastabų dėl nutarimo projekto? Aš noriu deputatams dar pateikti papildymą, kuri premjeras tiesiog užmiršo pristatyti. Nutarimo projektas dėl specifinės paskirties valstybinių įmonių perregistravimo termino pratęsimo dabar yra toks:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Pratęsti specifinės paskirties valstybinių įmonių perregistravimo terminą iki 1991 m. balandžio 1 d., о kitų įmonių — iki vasario 28 d."
„O kitų įmonių —iki vasario 28 d." — toks yra papildymas. Buvo pastabų, jog reikėtų specifinės paskirties įmonių perregistravimo terminą nustatyti iki kovo 31 d. Galėtume šitą priimti, jeigu nebūtų kitokių pasiūlymų. Premjeras netvirtino, kad būtinai tik balandžio 1 d. Iki kovo 30 d.
Taip, daugiau pastabų dėl šito nutarimo projekto nėra. Gerbiamieji deputatai, dar yra pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo ir papildymo". Tai sudėtingesnis dokumentas ir, matyt, projektą reikėtų apsvarstyti Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos ir kitose komisijose. Ar būtų galima taip sutarti, kad rytoj komisijos pateiktų savo išvadas dėl pasiūlyto projekto, о rytoj svarstytume ir balsuotume?
Taip. Prieštaraujančių nematau. Kadangi balsuoti negalime, tada toliau svarstome klausimus pagal savo darbotvarkę. Ar deputatas Jonas Šimėnas pasiruošęs pateikti?
A.SAKALAS. Ar posėdžio pirmininkui galiu pasakyti repliką
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau tiktai pabrėžti, kad, man regis, ta paskutinis įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" yra kaip tik labai paprastas įstatymas. Tai iš esmės yra ministro be portfelio pareigybės įvedimas Tai grįžimas prie to pirmojo Vyriausybės įstatymo projekto, kur buvo svarstomas»ir, man regis, jis nesukels labai didelių diskusijų. Kur kas sudėtingesnis yra įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo". Štai šitas. Ten buvom numatę, kad įmonių sąrašą ir pareiginius įstatus tvirtina Aukščiausioji Taryba. Mes, Aukščiausioji Taryba, taip nusprendėme nepasitikėdami Vyriausybe, о dabar Aukščiausioji Taryba nuo savęs tai nusiima, perduoda Ministrų Tarybai. Taigi šitas yra kur kas svarbesnis, о tas neturėtų sukelti ilgų diskusijų. Jeigu šiandien būtų kvorumas, galėtume balsuoti ir šiandien.
PIRMININKAS. Taip, jeigu būtų kvorumas, galbūt galėtume ir balsuoti. Bet, matyt, nei už pirmąjį, nei už antrąjį, nei už trečiąjį projektą mes negalėsime balsuoti, nes nėra kvorumo. Ar deputatas E.Grakauskas dar šituo klausimu?
E.GRAKAUSKAS. Po gerbiamojo deputato A.Sakalo pasisakymo dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo aš turiu truputį kitokią nuomonę. Manyčiau, kad ten yra ir redakcinio pobūdžio pastabų. Aš perdaviau Valstybės atkūrimo komisijos pirmininkui. Manyčiau, reikėtų padiskutuoti komisijoje, kaip jūs ir siūlote, dėl pačios sąvokos „ministras be portfelio" ar valstybės ministras". Tai aptarti reikėtų Valstybės atkūrimo, kitose komisijose ir po atitinkamų pastabų ir suderinimo priimti, tarkim, rytoj.
PIRMININKAS. Taip ir buvo nutarta. Ar deputatas J.Beinortas dar šituo klausimu? Prašau.
J.BEINORTAS. Man regis, jog deputatas A.Sakalas labai teisingai atkreipė dėmesį, kad įstatymo dėl Valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas dar reikalingas šiokio tokio susipažinimo. Aš, pavyzdžiui, tikrai norėčiau, kad mes, jeigu ne komisijom, tai bent viena kuri komisija, о paskui visi norintys galėtų susipažinti ir su šitų specifinių įmonių pavyzdiniais įstatais, nes tai gali būti šiek tiek susiję ir su socialinio aprūpinimo klausimais bei kitais dalykais. Man regis, kad mums šiokia tokia papildoma informacija nekenktų. Todėl aš, pavyzdžiui, negalėčiau sakyti, kad rytoj jau imsime ir priimsime. Aš manau, kad reikėtų padirbėti prie pateiktos Ministrų Tarybos informacijos apie pavyzdinius įstatus tų įmonių, kurios tampa specifinėmis: nebe valstybinės, bet specifinės.
PIRMININKAS. Kiek aš supratau, jūs siūlote, jog ir šitą įstatymo projektą apsvarstytų komisija. Komisijos tokią galimybę turės, kadangi šiandien mes tikrai negalėsime balsuoti. Taigi kviečiu deputatą Joną Šimėną.
J.ŠIMĖNAS. Aš irgi noriu kreiptis į deputatus, kad truputėlį susilaikytume su įstatymu dėl mokesčių už gamtos išteklius ir mokėjimų už taršą, kadangi praeitą savaitę buvo derinama su latviais ir estais. Jūs žinote, kokia tai buvo savaitė. Nepavyko mums galutinai techniškai apdoroti dokumento. Šiandien kalbėjomės su atsakingais Aplinkos apsaugos departamento darbuotojais, kurie rengė šitą įstatymą. Jis yra parengtas, tačiau liko spausdinimas, dauginimas ir t.t. Aš tiktai noriu paprašyti deputatų, kad pasižiūrėtumėt savo stalčiuose ir atkreiptumėte dėmesį į Aplinkos apsaugos įstatymą. Kitą savaitę Aplinkos apsaugos įstatymą reikėtų pradėti svarstyti iš naujo. Jis buvo pateiktas jau seniai. Mūsų komisija labai norėtų išvadų.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti deputatams sekretoriato .perduotą informaciją, jog mūsų pašto dėžutės vėl veikia. Jos stovi ten pat. Ten daug rinkėjų laiškų. Prašom ten apsilankyti, nes iš pradžių patalpa buvo užimta. .
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke...
PIRMININKAS. Prašau.
Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ar leisite paklausti deputatą J.Šimėną?
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Aš turiu du įstatymo variantus: Lietuvos Respublikos mokėjimo už aplinkos teršimą įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių už gamtos išteklius įstatymas. Kurį įstatymą turite galvoje?
J.ŠIMĖNAS. Abu įstatymai eina kartu.
A.SAKALAS. Kartu? Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas, kaip supratau, jokių projekto pakeitimų šiuo metu pateikti negali. Kviečiu deputatą Gediminą Ilgūną supažindinti su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto pakeitimais.
Deputato S.G.Ilgūno pateikiamas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai, jums jau praėjusiais metais buvo išdalytas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, paskui mūsų Mokslo pakomisė, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo projekto rengėjai gavo įvairių mokslo įstaigų, mokslininkų siūlymų, pastabų. Jas aprobavus, apibendrinus buvo parengtas kitas projekto variantas, kuris šiandien jums išdalytas. Aš atsiprašau jūsų, jog projekto paskutiniame puslapyje nėra projekto rengėjų pavardžių: Per skubėjimą mes padarėme klaidą. Noriu pasakyti, jog šito pataisyto projekto rengėjai yra tie patys, kurie rengė ir pirmąjį projekto variantą. Pagal mūsų komisijoje padarytą susitarimą, projektą pristatyti prasysime rengėjų grupės vadovą, Mokslo ir studijų departamento generalinį direktorių R.Sližį. Jis pateikė ir jums išdalytą variantą
Pakeitimai čia yra neesminiai. Preambulėje, kur parašyta ,"įtvirtinta mokslo ir studijų institucijų autonomiją, akademinę laisvę", ir išbraukti žodžiai „akademinę laisvę". Šie žodžiai perkelti į paskutinį sakinį: „įtvirtina mokslininko akademinę laisvę". Toliau — kaip tekste
П skyriuje „Lietuvos mokslo taryba" yra toks patikslinimą Parašyta, jog (cituoju) „vienas trečdalis išrinktų ir paskirtų Lietuvos mokslo tarybos narių kas dveji metai pakeičiamas".
Trečias puslapis, 8 str. „Mokslo ir studijų savivalda". Aš jums perskaitau pakeitimus, kas skiriasi nuo pirmojo projekto varianto. Čia turima galvoje tai, jog ,per 6 metus pasikeis visa Lietuvos mokslo taryba. Kas dveji metai pakeičiamas vienas trečdalis narių. Taip.
11 straipsnyje yra toks pakeitimas (cituoju): „Lietuvos mokslo taryba atsakinga Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei už efektyvią mokslo plėtotę Lietuvoje ir racionalų mokslui ir studijoms skirtų biudžetinių asignavimų panaudojimą". Šito papildymo motyvas buvo toks: jeigu Lietuvos mokslo taryba turi teises, tai turėtų turėti ir tam tikrą pareigą.
Yra keletas redakcinių pastabų. 18 str. „Mokslo ir studijų institucijų veiklos formos". 19 str. yra įterptas toks sakinys: „Šį turtą institucijos naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka". Straipsnyje „Mokslo ir studijų institucijų turtas".
23 str. papildytas. Šitas straipsnis vadinasi „Valstybinės subsidijos mokslo ir studijų institucijoms". Cituoju: „Mokslo ir studijų institucijos valstybinių subsidijų apimtims sudaro mokslo tyrimų programas, kurias aprobuoja Lietuvos mokslo taryba".
25 str. „Mokslo ir studijų fondai" yra toks papildomas sakinys (cituoju): „Valstybinių mokslo ir studijų fondų valdybas ir veiklos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuostatai registruojami nustatyta tvarka." Citatos pabaiga.
31 str. „Mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarka". Yra toks papildymas (cituoju): „Mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu." Citatos pabaiga.
Štai tokie esminiai, daugiau redakcinio pobūdžio. pakeitimai.
Šiandien buvo susirinkusi mūsų komisija, svarstėm, ar dar kartą svarstyti šį projektą komisijoje ir daryti kokių nors pakeitimų, ar pateikti Aukščiausiajai Tarybai Komisija priėmė sprendimą pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Kai kurie mūsų komisijos deputatai turi savo nuomonę, ne visai sutinka dėl kai kurių straipsnių, tačiau tą jie išsakys čia, plenariniame posėdyje. Prašyčiau jūsų susipažinti su jums pateiktu projektu. Rytoj planuojame pateikti šį įstatymo projektą svarstyti, kaip jau jums minėjo. Prašysiu jūsų leidimo šio projekto autoriui gerbiamajam R.Sližiui. Taip pat rytoj į svarstymą numatome pakviesti žymiausius Lietuvos mokslininkus. Ačiū.
PIRMININKAS (K.MOТIEKА). Dėkojame pranešėjui.
Ar klausimų turite? Prašau.
A.SAKALAS. Aš norėjau jūsų paklausti dėl 6 straipsnio „Lietuvos mokslų akademija".Aš detaliai nesusipažinau su visu įstatymu. Ar Lietuvos mokslų akademija yra visuomeninė, ar valstybinė organizacija, kuri bus finansuojama iš biudžeto?
S.G.ILGŪNAS. Aš galėčiau atsakyti, bet gal tai būtų panašu į svarstymo pradžią. Gal būtų galima šį klausimą palikti rytojaus svarstymui. Ar galima? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Dabar padarys pranešimą gerbiamasis Z.Juknevičius. Įstatymo „Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projektas. Prašau.
Deputato Z.Juknevičiaus pranešimas apie įstatymo “Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų” projektą
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausioji Taryba, nutardama skelbti šį įstatymą visuomenei svarstyti, buvo pavedusi Teisinės sistemos komisijai padaryti pakeitimus atsižvelgiant į svarstymo metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Mes tą padarėme. Projektas paskelbtas „Lietuvos aide" sausio 10 dieną. Buvo ir kituose laikraščiuose. Aš tik noriu labai trumpai pristatyti jums kai kuriuos pakeitimus ir tam tikrą žmonių atsiliepimų santrauką.
Mes atsižvelgėme į jūsų, gerbiamieji deputatai, pareikštas pastabas, jog būtų tikslinga padidinti piliečių, turinčių teisę susigrąžinti turtą, grupę. Įstatymo 2 straipsnio antroji dalis taip ir skamba. Ši teisė taip pat suteikiama ir buvusio savininko anūkams. Reikia tiktai pasakyti, ypač jeigu mūsų klauso Lietuvos žmonės, kad ne visiems
Pavyko išsiaiškinti savo jėgomis. Štai gerbiamasis Petrauskas iš Šiaulių mums reiškė pretenziją, kad šitokios teisės nėra. Aš noriu pasakyti, jog reikia įsigilinti į 2 straipsnį, konkrečiai į tą dalį, kur kalbama, jog palikėjo vaikaičiams si teisė atsiranda, jeigu įstatymo įsigaliojimo dieną nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui, motinai, paveldint pagal įstatymą. Ši norma perkelta iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, reguliuojančio įpėdinių grupę.
Atsižvelgdami į svarstymo metu pareikštas pastabas, nutarėme papildyti 4 straipsnį paskutine dalimi, kad tais atvejais, jeigu žemės sklypas ir yra užstatytas, tačiau jeigu šalys susitaria dėl ten esančių pastatų nuosavybės teisės perėmimo, toks sklypas gali būti grąžinamas. Kad neužkirstume kelio ir nebūtų taip, kad jeigu ten stovi koks nors statinys, toks sklypas negali būti grąžinamas, nors dabartinis statinio savininkas visiškai sutinka jį perleisti.
Daug buvo pageidavimų leisti įrodinėti nuosavybės teisę teismine tvarka, t.y. liudytojų parodymais. Teisinės sistemos komisijoje mes siek tiek jau spėjome apsvarstyti šituos atsiliepimus. Projekte to nėra. Atvirkščiai, parašyta, jog įrodyti nuosavybės teisę liudytoji parodymais neleidžiama. Bet jei žmonės pageidauja, mums atrodo reikėtų apsvarstyti. Iš tiesų gali būti situacijų, kad dokumentai įrodyti nepavyks, archyvų duomenimis irgi gali būti sunku. Todėl būtų tikslinga suteikti teisę įrodyti nuosavybę teismine tvarki
Skaitant žmonių atsiliepimus, susidarė tokia nuomonė, kad žmonės į šitą įstatymą žiūri kaip į Žemės reformos įstatymą, nors „Lietuvos aidas" atskirai paskelbė ir Žemės reformos įstatymą. Šito įstatymo prasmė kita. Jis nenustato žemės reformos įgyvendinimo tvarkos. Bet išvada aiški, kad skubėti priimti šitą įstatymą negalima, dar reikia jį giliai ir plačiai svarstyti, dar reikia sulaukti daugiau žmonių atsiliepimų, ir tik tuomet būtų galima jį priimti.
Aš tik tiek, kadangi tokia buvo ir darbotvarkės mintis — trumpai apie komisijos padarytus pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
J.PANGONIS. Ar negalima paklausti?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar mes ruošiamės apklausai Lietuvoje. Sakykite, ar nebūtų galima suformuluoti kokį nors turto grąžinimo klausimą, kad paskui galėtume pasiremti gyventojų daugumos nuomone? Dėl išlikusio ir neišlikusio turto grąžinimo ir kompensavimo. Kaip jūs manote, ar negalėtume? Mes tokį klausimą lyg ir buvome kėlę, kad reikėtų surengti tokią didesnę apklausą, kad žin.otume daugumos žmonių nuomonę. Kaip jūs manote?
Z.JUKNEVIČIUS. Aš manau taip. Yra priimtas nutarimas dėl apklausos vienu klausimu, politiniu klausimu Dėl šito jau Aukščiausioji Taryba yra pasisakiusi. Principinis sprendimas yra priimtas, ir jokiu būdu greta apklausos, kuri preliminariai vyks vasario 9 dieną, kitokių klausimų būti negali. Tai būtų visiškai netikslinga, Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis deputate, ar nepasakytumėt? Čia yra įstatymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos projektas. Kreipiuosi į jus kaip į vieną iš autorių. O kaip dėl neišlikusio nekilnojamojo turto kompensavimo tvarkos ? Ir dėl kito — bankinio turto ir t.t. Ar rengia kas nors kokius nors sprendimus, ar nerengia?
Z.JUKNEVIČIUS. Galiu pasakyti tik tiek, kad Teisinės sistemos komisija nerengia. Mes, kaip jau ne kartą buvo sakyta, šituo įstatymu tiktai bandėm realizuoti tą Aukščiausiosios Tarybos priimtą principinę nuostatą dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų. Dėl išlikusio nekilnojamojo.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, aš manyčiau, daryti apklausą dėl žemės grąžinimo ar negrąžinimo turbūt nebūtų tikslinga etine ir dorovine prasme. Ką gali pasakyti žmonės, kurie neturėjo tos nuosavybės? Grąžinti tam, kuris turėjo, ar ne? Nelogiškas reikalas. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, ar tarp pastabų, kurios suplaukia į Teisinės sistemos komisiją, nėra pasisakymų dėl grąžintino nekilnojamojo turto dydžio, tarkim, dėl žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo? Čia projekte numatyta iki 30 ha dydžio. Ar nebuvo pasisakančių dėl mažiau arba daugiau?
Z.JUKNEVIČIUS. Pasisakymų dėl grąžintino turto dydžio, ar tai būtų žemė, ar pastatai, nebuvo. Pirmieji pasisakymai daugiausia susiję su principais. Buvo pasisakymų, jog reikėtų grąžinti namus tik po to, kai jie bus tušti. Bet, kaip mes supratome iš žmogaus laiško, jis neįsiskaitė į šitą įstatymą ir į butų kodeksą. Jis mano taip: kam grąžinti dabar užimtą, jeigu dabartinis nuomininkas mokesčius mokės savivaldybėms. O juk taip nėra. Nuomos mokestį jis turėtų mokėti savininkui.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius pakartotinai.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu dar paklausti, dabar kaip teisininko. Ar jūs manote, kad galima spręsti išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo klausimus nesprendžiant to turto kompensavimo remiantis Aukščiausiojoje Taryboje priimta nuostata? Ar galima leisti štai šitą įstatymą dėl išlikusio nekilnojamojo turto, jei, mano žiniomis, niekas nerengia įstatymo dėl kito mano minėto turto? Juk paskui gali nebebūti iš kur kompensuoti tiems, kuriems reikės kompensuoti už neišlikusį nekilnojamąjį ir dar už kitą prarastą turtą. Kokia jūsų nuomonė?
Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, kad tai nėra kliūtis priimti šitą įstatymą. Nuostata buvo tokia: visa, kas išliko ir ką galima grąžinti, reikia grąžinti. Galbūt Aukščiausioji Taryba ateityje prieis ir tokią nuomonę, kad reikia kompensuoti ir neišlikusį arba kompensuoti kilnojamąjį prarastą turtą. Bet aš noriu priminti ir tuos pasisakymus, kurie buvo svarstant šitą įstatymą pirmą kartą, jog Lietuvos valstybė, pasiryždama kompensuoti prarastą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kompensuoja ne savo veiksmus, ne savo, о kitos valstybės padarytas skriaudas. Tikėkime, kad ateis laikas, kai valstybė, padariusi žalą Lietuvos Respublikos piliečiams, savininkams, kompensuos, ir tuomet nekils problemos kompensuoti išlikusį ir neišlikusį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau ne paklausti, о pasiūlyti. Ar būtų
galima?
PIRMININKAS. Prašau. Daugiau klausimų nėra.
A.SAKALAS. Aš norėčiau pasiūlyti 4 straipsnio paskutinę pastraipą „tais atvejais" ir t.t. perkelti į 8 straipsnį, ten geriau tiktų. Ir 6 straipsnio dvi paskutines pastraipas, pradedant nuo „ginčai dėl gyvenamųjų namų" iki pat šio straipsnio galo, perkelti į 15 straipsnį
Z.JUKNEVIČIUS. Prašau pakartoti antrą pasiūlymą.
A.SAKALAS. 6 straipsnio dvi paskutiniąsias pastraipas, pradedant žodžiais „ginčai dėl gyvenamųjų namų" ir iki šio straipsnio galo, perkelti į 15 straipsnį. Man regis, jų vieta yra ten.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš negaliu dabar pasakyti, ar komisija sutiks, ar nesutiks dėl...
A.SAKALAS. Čia yra, gerbiamasis kolega, mano pasiūlymas. Siūlyčiau paprasčiausiai panagrinėti.
Z.JUKNEVIČIUS. Iš 6 į 15 tai tikrai netikslinga, kadangi čia kalbama apie skirtingus dalykus. Ten yra ginčų tvarka dėl sprendimų, priimtų jau tų organų, kurie spręs, grąžinti ar negrąžinti. O 4 straipsnyje — tai ginčai dėl tų namų, kurie šiuo metu yra perleisti fiziniams asmenims.
PIRMININKAS. Taip iš netyčių perėjom prie rimto svarstymo. Bet kadangi klausimai baigėsi... Tik gerbiamasis N.Rasimavičius turi. Prašau.
N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu ne tiek klausti, kiek replikuoti gerbiamajam K.Antanavičiui. Nereikia pamiršti, kad dėl to, kas neišliko, visada kas nors kaltas. Ir būtent tai, kas kaltas (ar asmuo, ar valstybė, ar organizacija) ir privalo atlyginti. Tačiau kaltė persikeltų mums, jeigu mes bandytume neatlyginti ir negrąžint to, kas išliko. Mes valdome ne savo ir negrąžinam. Be jokios abejonės, kada bus nustatytas kaltininkas, о galbūt ir gautos pajamos už žalą, tai šitiems žmonėms bus galima atlyginti. Tačiau dar kartą kartoju, šiuo metu negrąžinti bent dalies to, kas išliko, о mes neteisėtai laikom, negalima, nes kaltė persikeltų mums. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip atrodo, klausimų daugiau nėra. Ir pranesėjo tribūnoj jau nėra. Tai galbūt ir perkelkim rytdienai, kai tas klausimas bus svarstomas.
E.GRAKAUSKAS. Pasiūlymus mes galim pateikti komisijai, taip?
PIRMININKAS. Taip.
Dabar yra išversta į lietuvių kalbą Europarlamento rezoliucija, apie kurią čia mums buvo pranešta anglų kalba. Ar čia ne tas? A, čia iš prancūzų, kur jūs atvežėt, taip? Aš maniau, kad tas. Ir deputatas D.Morkūnas turi vertimą. Ar jūs? E.Jarašiūnas? Atsiprašau.
E.JARAŠIŪNAS. „Politinės komisijos pareiškimas.
Politinė komisija, susirinkusi į ypatingą sesiją pirmadienį, 1991 m. sausio 14 d. Briuselyje, giliai sukrėsta karinės agresijos Lietuvoje, kuri šiandien yra 14 asmenų mirties ir daugiau kaip 120 asmenų sužeidimo priežastis,
1) griežtai smerkia tarybinės kariuomenės agresiją ir reiškia užuojautą civilių lietuvių aukų šeimoms;
2) konstatuoja, kad žiaurus elgesys flagrante būdu pažeidžia Helsinkio susitarimų principus, patvirtintus prieš kelias savaites Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje;
3) prašo prezidentą Gorbačiovą, kad būtų išaiškinti karinės agresijos kaltininkai ir laiku padarytos išvados;
4) prašo artimiausiu laiku atitraukti Lietuvoje išdėstytas tarybines karines pajėgas;
5) prašo nedelsiant pradėti dialogą tarp tarybinės ir baltų valstybių vadovybės dėl Baltijos valstybių ateities" (valstybių, sakoma);
„6) tikisi, kad Bendrija atsilieps į Lietuvos vadovybės kreipimąsi dėl medicinos pagalbos;
7) prašo, kad Tarybos spikeris padarytų raportą Europos parlamentui, kad jų išlaisvinimo klausimas" (matyt, Baltijos valstybių) „būtų įtrauktas į darbotvarkę".
Toks yra Politinės komisijos pareiškimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Atleiskit, jeigu vertimas kai kur buvo netikslus, nes čia versta ekspromtu, be žodyno.
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Taigi, gerbiamieji deputatai, šios dienos darbotvarkė apsvarstyta. Rytoj posėdis 10 val. Kaip jau sutarėm, visos komisijos ir frakcijos turi apsvarstyti Vyriausybės pateiktus įstatymų ir nutarimų projektus ir, kaip mūsų darbotvarkės projekte yra, pateikti išvadas. Įstatymo „Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" projekto išvadas pateikia Ekonomikos, Biudžeto, Valstybės atkūrimo, Agrarinė, Savivaldybių reikalų, Piliečių teisių ir tautybių reikalų nuolatinės komisijos, t.y. visos komisijos.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA) Matyt, dar yra pranešimų, taip?
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Ar deputatas A.Sakalas dėl šios dienos, ar dėl rytdienos?
A.SAKALAS. Dėl rytdienos.
PIRMININKAS. Prašau, deputate.
A.SAKALAS. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kad jūs esate sudarę redakcinę komisiją parengti dokumentui (nutarimui ar kitokiai formai) dėl deputato V.Švedo veiklos užsienyje. Noriu priminti, kad tas dokumentas jau buvo parengtas aną dieną. Tai, matyt, mums reikia jį rytoj arba priimti, arba atmesti. Taigi aš kalbu dėl to, kad mes rytoj galėtume balsuoti, jeigu kartais nebūtų pakankamo balsų skaičiaus, 90.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Račas.
A.RAČAS. Aš taip pat norėjau pasakyti beveik tą patį, ką pasakė gerbiamasis deputatas A.Sakalas. Noriu informuoti, kad V.Švedas šiuo metu yra Briuselyje ir visaip šmeižia mūsų Lietuvą ir žuvusia;
aukas. Taip pat norėčiau informuoti, kad Kelmės vokiečių evangelikų bendruomenė skiria parlamentui 500 rublių, Kelmės Šaukėnų Sąjūdžio grupė — 666 rublius ir Kelmės katalikų bendruomenė — 5 tūkst. rublių. Įvairūs asmenys aukoja po 100, 200 rublių. Iš viso noriu perduoti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui 6 tūkst. 866 rublius. Jie nesiūlo, kad būtinai Gynybos fondui. Tie pinigai gali būti panaudojami, kur matys reikalą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Daugiau informacijų nėra? Taigi, gerbiamieji deputatai, šios dienos plenarinis posėdis baigtas. Deputatai dirbs frakcijose ir komisijose, о rytoj posėdžio pradžia 10 val. Kaip visada šiomis dienomis, rytoj pradėsime nuo Pirmininko pranešimo apie padėtį Lietuvoje.
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Deputatas S.Šaltenis nori dar supažindinti...
S.ŠALTENIS. Gerbiamieji deputatai, aš čia parengiau tokį pareiškimą, kviečiantį santarvės. Buvau pas rinkėjus Utenoj. Visus labai jaudina kai kurių mūsų deputatų, kai kurių visuomenės veikėjų pasisakymai spaudos konferencijose ar mitinguose. Jeigu jūs nieko prieš... Aš čia nespėjau parašyti, ar atidėtume rytojui? Šiandien?
„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas.
Laisvam ir demokratiškam Lietuvos Respublikos gyvenimui iškilo mirtinas pavojus. Lengvabūdiški, ambicingi, ne visada pamatuoti kai kurių deputatų ar visuomenės veikėjų pareiškimai spaudoje, mitinguose, spaudos konferencijose ar televizijoje skaldo ir kiršina Lietuvos žmones. Šiuo tragišku mūsų Lietuvai metu tokie pareiškimai gali pasitarnauti mūsų nepriklausomybės priešams.
Todėl kviečiame visus deputatus, politines partijas, žurnalistus vardan krūtine uždengusių ir kritusių didvyrių atminimo neprarasti atsakomybės, vidinės drausmės ir išminties".
Kažkas panašaus.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
S.ŠALTENIS. Kaip? Čia jis įeina. Įeina, įeina čia visi.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
S.ŠALTENIS. Rytoj iš ryto, aš nežinau.
A.SAKALAS. Aš turėčiau pasiūlymą. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, ar galima dar dėl to paties? Aš norėčiau gerbiamajam S.Šalteniui pasiūlyti. Matote, jūs sakėte „kai kurie deputatai". Aš manyčiau, kad gal reikėtų uždarajame posėdyje įvardyti tuos deputatus ir tai, ką jie negerai daro. Kitaip mes vėl nežinosime, apie kokius deputatus kalbama. Matyt, uždarajame posėdyje mums reikėtų pakalbėti ir apie tai. O jūsų pareiškimą, be abejo, galima priimti atvirame posėdyje.
PIRMININKAS. Dar norėčiau pakviesti Prezidiumo narius į posėdį pas Pirmininką.