AŠTUONIASDEŠIMT PENKTASIS POSĖDIS

1991 m. sausio 9 d.

---

M.Laurinkaus, K.Uokos  pasisakymai

Dėl Vyriausybės formavimo

Balsavimas dėl darbotvarkės

Dėl Vyriausybės įstatymo 9 straipsnio

Dėl pavedimo Laikinajai ekonomikos reformos komisijai apibendrinti įvykusią diskusiją

Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo projektą pristato K.Anatanavičius, E.Stancikas

Balsavimas

Dėl rytdienos plenarinių posėdžių ir šių posėdžių darbotvarkės

V.Landsbergis apie užsienio šalių atsiliepimus dėl įvykių Lietuvoje

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.LANDSBERGIS ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Pradedame posėdį. Prašau jus susiorganizuoti, pabaigti privačius pokalbius, susirinkti į savo vietas. Prezidiumas ir komisijų pirmininkai aptarė šio posėdžio darbotvarkę. Ji bus jums tuoj pasiūlyta. Tačiau iš pradžių du mūsų deputatai prašė leisti pasakyti svarbius komentarus: gerbiamasis M.Laurinkus ir gerbiamasis K.Uoka. Aš manau, išklausykime.

Prašom, gerbiamasis Laurinkau.

M.LAURINKUS. Gerbiamieji deputatai. Šiuomet jau antra diena Vilniuje platinami štai tokie lapeliai. ,,Vilniečiai, padarytas neeilinis žingsnis bloginant Lietuvos žmonių gyvenimą. Trigubas kainų kėlimas maisto prekėms — tai valdžios nekompetentingumo, dangstomo melagingais pažadais, apraiška. Jis pakerta žmonių pasitikėjimą Vyriausybę ir Aukščiausiąją Tarybą, veda į žymų didžiosios daugumos krašto žmonių gyvenimo lygio kritimą, naujas bėdas ir vargus. Užkirsti kelią valdžios savavaliavimui gali tik susitelkimas, vieningas ir tvirtas visų mūsų ,,ne”.

Kviečiame visus vilniečius į mitingą išreikšti savo pažiūrą trigubam maisto prekių kainų kilimui nuo 1991 m. sausio mėn. Mitingas įvyks prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų 1991 m. sausio mėn. 9 d., pradžia 16 val.”

Pasirašo Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto komitetas, Lietuvos demokratinių jėgų kongresas.

Yra tekstas rusų kalba. Šitie lapeliai platinami įvairiais būdais. Buvo platinami šią naktį. Mums žinoma, kad laikas šiek tiek paankstintas, kviečiama anksčiau, netgi gal pusę trijų, trečią valandą. Šiuo metu vyksta susirinkimai Radijo matavimo prietaisų gamykloje, kitose sąjunginio pavaldumo įmonėse. Taip pat pasiųstos telegramos į Maskvą, kuriose rašoma, jog bus reikalaujama Lietuvai prezidentinio valdymo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atsistatydinimo. Tai, matyt, bus vienas iš pagrindinių šio mitingo reikalavimų. Taip pat žinoma, jog Šiaurės miestelyje yra karine parengtis. Yra įvairių informacijų (kartais gal ir prieštaringų) apie pasiruošimus, apie pasiėmimus įvairių daiktų, kuriuos galima mesti paleisti ir pan. Bet tai gali būti ir atsitiktinių piliečių, ir apskritai kokių nors provokatorių veikla.

Štai kas pasakytina apie dabar rengiamą mitingą. Aš norėčiau kreiptis į gyventojus: nepasiduokit provokacijoms, nes jų tikrai bus. Tai kaip tik patvirtina vakarykščiai įvykiai, dėl kurių aš taip pat turiu ką pasakyti. Riaušių, kurios čia kilo, priežastys yra tiriamos. Asmenys bus nustatyti ir jiems iškelta baudžiamoji byla, nes visa tai, kas vyko, yra užfiksuota ir šiuo metu tiriama.

Taip pat norėčiau pakartoti kvietimą, jau ne kartą sakytą mūsų informacijos priemonių, palaikyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos politiką, būtent šiomis valandomis, kada vyks mitingas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų.

Jeigu kas turėtų kokių nors klausimų, prašom klausti. Ačiū.

PIRMININKAS.  Aš norėčiau pridėti, kad tikriausiai mums, čia esantiems, pakankamai aišku, bet gal dar ne visiems Lietuvoje pakankamai aišku, jog esamų arba fiktyvių organizacijų pasirašymai po tokiais lapeliais ir visas šitų jėgų arba už jų stovinčių jėgų keliamas šurmulys dėl kainų yra pretekstas. Šiandieną jau nebūtų ko mitinguoti, kadangi sustabdytas kainų pakėlimas. Vadinasi, viskas buvo planuota, planai yra vykdomi. Ir tai, kas vykdoma vakar, šiandien, galbūt rytoj., tai taip pat tik dalis didelio plano. Yra viena grandis įvykių grandinėje, į kurią jungiasi grasymai gaudyti žmones ir Lietuvos turto užgrobimas pasienyje, ir labai daug kitų dalykų. Ir pažadėti kariniai patruliai mūsų miestuose, parašiutininkų dislokavimai ir t.t. Neturėtų nieko apgauti nauji pavadinimai, tokie kaip Demokratinių jėgų kongresas, nes tie ,,demokratai”, vakar skirstydamiesi nuo Aukščiausiosios Tarybos, ragino ateiti rytoj, t.y. šiandien, su geležinėmis lazdomis. Tai tokia numatoma demokratija.

Vilniaus įgulos vadovybė graso atvažiuoti su šarvuočiais ir daryti tvarką prie Aukščiausiosios Tarybos. Taigi yra valstybė, kuri nori mums diktuoti savo valią. Yra čia jos karinė jėga, svetima karinė jėga, ir yra jos infiltruotos arba inspiruojamos politinės jėgos, kuriomis galima pasinaudoti kaip tariamais Lietuvos gyventojų aktais. Man labai gaila, kad kai kurios organizacijos, kurios galėtų būti lojalios Lietuvos Respublikai, kaip Lenkų sąjunga, yra įveliamos į tokias akcijas. Būtų labai gerai, jeigu mūsų įvairių tautybių deputatai, įvairių pažiūrų, įvairių frakcijų deputatai labai aiškiai pasisakytų dėl tų akcijų, dėl jų tikslų ir dėl mūsų pagrindinio tikslo ir pagrindinio apsisprendimo. Aš taip pat noriu pakartoti jau skambėjusius kvietimus Lietuvos žmonėms ateiti, atvažiuoti, atvykti į Vilnių ir būti šiomis dienomis Vilniuje, prie Aukščiausiosios Tarybos, prie Vyriausybės rūmų ir visur kitur, kur gali būti inscenizuojama arba ir panaudojama prievarta, kad būtų sudaromi pretekstai tolesniems suplanuotos grandinės veiksmams. Tą grandinę turime sustabdyti, tuos veiksmus nutraukti. Ir kai ką mes galime sustabdyti. Su jūsų, Lietuvos žmonės ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pagalba. Dabar suteiksime žodį Kazimierui Uokai.

B.V.RUPEIKA. Tamsta Pirmininke, ar galite prieš suteikdami žodį deputatui pasakyti informaciją, kas viduje atsako už šių rūmų apsaugą, kad paskui nebūtų tam tikro ermyderio ir čia, viduje? Kas atsako už šių rūmu apsaugą, kas ją koordinuoja? Kad mes žinotume, kuo pasikliauti.

PIRMININKAS. Rūmų išorėje ir viduje saugo Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento ir rūmų apsaugos tarnybos. Jos koordinuoja savo veiksmus. Jeigu jums reikia informacijos, į ką kreiptis, tai reikėtų žinoti, kokiu klausimu jūs norite kreiptis.

B.V.RUPEIKA. Aš nenorėčiau paversti šito dalyko šypsena, nes vakar vienam iš Vyriausybės narių buvo mesti kaltinimai, kad būtent dėl jo aplaidumo įvyko taip, kaip galėjo neįvykti. Todėl gal būtų galima išgirsti žmogaus, vieno žmogaus, o ne trijų žinybų atstovų pavardes, kad paskui nereikėtų galvoti, kur reikia ieškoti didvyrių, kur kaltininkų.

PIRMININKAS. Aš jus informavau apie pareigūnus, gynusius tvarką ir šituos rūmus, kurie nukentėjo. Tai yra Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Jie atliko savo pareigą. Buvo, matyt, ir tokių, kurie nenorėjo atlikti savo pareigos. Tai paaiškės, galbūt apibendrinti dar per anksti. Bet dabar mes neturime būtino reikalo svarstyti, kurie pareigūnai kaip laikėsi vakar rytą prie šitų rūmų.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne šito klausė.

PIRMININKAS.  Nėra paprasta padėtis ir tarp Vidaus reikalų ministerijos kadrų. Jūs tą galit lengvai įsivaizduoti. Iki šiol mūsų Lietuvos Respublikoj padėtis palyginti buvo gera, solidarumo, lojalumo požiūriu buvo gera. Bet ardomasis, skaldomasis darbas dirbamas ir ten. Nemanau, kad mes čia turėtume diskutuoti dėl to, kad vakar buvo pasakyta pastabų dėl nepakankamo pareigūnų aktyvumo, kaip kai kas padarė išvadas.

Prašom, gerbiamasis Uoka.

K.UOKA. Gerbiamieji deputatai, vakar jums buvo išplatintos trys Valstybės kontrolės departamento pažymos apie buvusios, atsistatydinusios Vyriausybės veiklą. Viena iš jų — apie bendrų įmonių su užsienio šalimis steigimą, iš kurios aiškėja, kad iš 99 įmonių tik 6 yra legaliai įregistruotos. Pažyma apie neteisėtai ir neviešai išduotą paskolą kooperatyvui „Elita” (gerbiamojo A. Brazausko) ir pažyma apie naudojimąsi tarnybine padėtimi gerbiamojo A. Brazausko ir K.Prunskienės asmeninėms statyboms. Pastarosios pažymos autorius yra kontrolierius Abromavičius iš Kaišiadorių. Šiandien pranešė, kad po šios pažymos išplatinimo vakar naktį sudeginta jo sodyba.

Kadangi tai yra antras atvejis, kai mūsų kontrolieriai arba asmenys nukenčia dėl sąžiningai atliekamo darbo (toks pat atvejis buvo Šiauliuose), aš prašau sutikimo, jeigu bus išaiškinta, kad ta sodyba užsidegė savaime arba ne dėl atsitiktinių priežasčių, kompensuoti jam iš Valstybės kontrolės departamento lėšų.

Ir antras mano prašymas. Kadangi tvirtinsim naują Vyriausybę, bus daug naujų pretendentų, o nenorime vėl kovoti su Vyriausybe, norime matyti Vyriausybėje sąjungininką saugant valstybės turtą. Todėl norėtume, jog parlamentas pritartų. ir pretendentai sutiktų, kad Valstybės kontrolės departamento žmonės iki tvirtinimo pasiklausinėtų apie jų veiklą buvusioje darbovietėje. Jeigu pretendentai sutiktų.

PIRMININKAS. Ar yra klausimų Kazimierui Uokai?

R.MACIEJKIANECAS. Aš jūsų norėčiau paklausti. Ryšium su kuo jūs paminėjot Lenkų sąjungą, lyg ji ruošia kažkokius mitingus ir t.t.? Aš gi esu Lenkų sąjungos sekretorius. Tai man negirdėta. Ar čia pagal įprotį jūs taip lenkus parodot...

PIRMININKAS. Nereikia spėlioti, nereikia spėlioti.

R.MACIEJKIANECAS. Tai klausykit, kodėl jūs tokias išvadas padarėt?

PIRMININKAS. Aš gavau informaciją apie lenkų darbininkų apgailestavimą, kad jie buvo susieti su ,,Jedinstva” ir dabar traukiami į šitą bendrą akciją.

R.MACIEJKIANECAS. Atskiro žmogaus laišką, ar organizacijos laišką gavot? Pirmininke, reikia aiškiai sakyt, apie ką jūs šnekat.

PIRMININKAS.  Žmonės gali būti klaidinami organizacijos vardu. Jeigu organizacija turi savo poziciją, pats laikas ją pasakyt.

R.MACIEJKIANECAS. Mes kaip tik prieš gruodžio 31 d. pas jus ir buvom pasakyti savo poziciją. Jūs žinot mūsų poziciją...

PIRMININKAS. Aš žinau, bet jūs...

R.MACIEJKIANECAS. ...sakot iš tribūnos tokius žodžius, kad Lenkų sąjunga lyg kažką organizuoja. Čia negerai jūs darot, Pirmininke.

PIRMININKAS. Aš pasakiau, kad Lenkų sąjunga gali būti įvelta į šitą. Ir jeigu jūs, kaip Lenkų sąjungos sekretorius, protestuojat prieš mėginimus įvelti Lenkų sąjungą, jūs pasakykit tai visuomenei, kad niekas nesidangstytų Lenkų sąjungos ryšiais su ,,Jedinstva”. Aš, beje, galiu dar informuoti, kad prie Mažvydo bibliotekos, t.y. mūsų kaimynystėje, jau yra šarvuotų mašinų ir Juodųjų berečių”,

BALSAS IŠ SALĖS. Ir rūmuose yra Juodųjų berečių”.

PIRMININKAS. Tokiu būdu mes matome realų pavojų. Gali kilti veiksmai, analogiški tiems, kokie buvo Latvijoje, kur Juodaberetininkai”, nepaprastai brutaliai elgdamiesi, įsiveržė ir užėmė Spaudos rūmus. Aš dar kartą kreipiuosi, dabar tiesiog į Vilniaus gyventojus, remiančius Lietuvos Respubliką, ateiti čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, nes akcija gali prasidėti labai greitai.

Prašom, kas dar nori kalbėti.

Neprisistatęs deputatas. Aš norėjau paklausti gerbiamojo Kazimiero Uokos. Tamsta suminėjote du faktus: vieną, kad Kaišiadorių kontrolierius išaiškino kažkokius statybų pažeidimus, ir antrą, kad sudegė ar sudeginta to kontrolieriaus sodyba. Kokia tamstos tų dviejų faktų interpretacija? Ar jie įvyko vienas po kito, ar jie įvyko vienas dėl kito?

K.UOKA. Aš niekaip neinterpretavau. Palauksim išaiškinimo, dėl ko sudegė ta sodyba. Bet dar kartą pabrėžiu, kad tai yra antras faktas, kai mūsų kontrolieriai arba juos remiantys žmonės nukenčia tokiu būdu, kad sudeginamas jų turtas. Šiauliuose sudegintas automobilis žmogaus, kuris inicijavo vieną iš mūsų tyrimų.

M.STAKVILEVIČIUS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš galėčiau papildyti, kad ir kitų deputatų sodybos nusiaubtos. Ir prieš šeimos narius yra imtasi smurto. Bet gal nereikia apie tai šiandien šnekėti, nes, gerbiamasis Uoka, jūs visiškai kryptingai apie tai kalbate. Ne vieta šiandien.

Ir dar aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. ,,Juodųjų berečių” yra ir čia, ne mažiau kaip 700, ir mums gal nereikėtų provokuoti tokių susidūrimų tarp dviejų mitinguojančių pusių, nes iš tikrųjų tada gali bala žino kuo baigtis.

Ir dar vienas dalykas. Jeigu mes pradedam posėdį, tai tada reikia sudaryti tam tikrą darbotvarkę. Nuo to pradėti. Aš, pavyzdžiui, gavau telegramą, kur rašo: ,,Gerbiamasis Stakvilevičiau ir kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai Šiaulių valstybinio trikotažo fabriko ,,Verpstas” kolektyvas siūlo skubiai grįžti deputatams pas rinkėjus ir išklausyti jų nuomonę dėl susidariusios padėties Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvoje”.

Ar nereikėtų mums į darbotvarkę įtraukti būtent šio klausimo? Mes trupučiuką atsiskyrėme nuo žmonių. Mes čia posėdžiaujame ir mums atrodo vienaip, o susitikti su savo kolektyvais būtinai reikėtų... ką nors pagalvoti...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate...

M.STAKVILEVIČIUS. Ne šią minutę, žinoma.

PIRMININKAS. . Į jūsų pasiūlymą bus atsižvelgta, mes tuojau svarstysime darbotvarkę.

Ar gerbiamasis deputatas K.Antanavičius nori pasakyt dėl darbotvarkės?

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu prašyti gerbiamąjį Pirmininką Lietuvos labui, mūsų visų santarvės labui atsiprašyti Lenkų sąjungos ir pasakyti, kad galbūt ten buvo kažkokie lenkai, kurie davė ne tą informaciją. Jeigu sąjungos vadovybė šitą sako, tai, man rodos, neatsiprašyta neturėtų likti. Aš tikrai labai nuoširdžiai prašau Lietuvos labui atsiprašyti ir pakviesti Lenkų sąjungą, kad ji...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau, kad mano pasakymas būtų interpretuojamas neteisingai, nors taip būna ne vieną kartą. Vakar deputatas K.Antanavičius taip pat tą darė. Bet jeigu kas nors iš lenkų tautybės žmonių ar deputatų yra užsigavęs, tai aš nenorėjau jų užgauti.

Kas dar norėtų kalbėti? Aš manau, kad gal pereikim prie darbotvarkės, kuri siūloma Prezidiumo ir komisijų pirmininkų. Ir frakcijų atstovų, taip pat dalyvavusių ten. Siūloma tai, apie ką mes jau kalbėjome. Pirmiausia patvirtinti trumputį įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo”, toliau priimti protokolinį nutarimą dėl kainų reformos. Apie tai irgi kalbėjome, kaip toliau turi būti, kaip tie dalykai sprendžiami ir kas kam pavedama. Kaip trečias klausimas galėtų būti svarstomas įstatymo projektas, būtent Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kuris yra parengtas, kuriam yra atėjęs laikas ir kurį galėtume šiandien svarstyti. Pranešėjai būtų: pirmuoju klausimu — gerbiamasis A.Taurantas, trečiuoju — A. Šimėnas. Antruoju klausimu nenurodyta, kaip nutarė posėdis.

Na, čia tokia papildoma informacija dėl to, kad buvo paliestas Lenkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus rajono sąjungos pirmininkas Mincevičius. Yra dar daugiau, apie rajono ūkių transporto naudojimą šitiems mitingams. Na, bet aš tiktai galiu pakartot, kad būtų labai gerai, jeigu Lenkų sąjungos vadovybė turėtų aiškiai išreikštą ir visuomenei žinomą poziciją. Nieko aš nepriekaištauju, bet būtų geriau.

Prašom, gerbiamasis Sakalai.

A.SAKALAS. Aš dėl darbotvarkės. Norėčiau pateikti Sąjūdžio nuosaikiųjų radikalų ir Sąjūdžio centro frakcijos suderintą pasiūlymą, kad pirmiausia svarstytume tai, ką jūs siūlote, šį projektą dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo, toliau nesvarstytume jokių projektų, o padarytume pertrauką pasitarti frakcijose dėl Vyriausybės vadovo ir paties Vyriausybės formavimo, nes mums regis, kad šiandien nėra svarbesnio dalyko kaip Vyriausybės vadovo ir Vyriausybės formavimo klausimai, o kiti įstatymai, kuriuos jūs minėjote, galėtų būti atidėti vėlesniam laikui. Toliau pasvarsčius frakcijose, reikėtų skelbti uždarąjį posėdį taip pat dėl Vyriausybės vadovo ir Vyriausybės formavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku. Yra pasiūlymas dabar nepradėti posėdžio

pagal pasiūlytą darbotvarkę, gal išskyrus tą pirmą klausimą, o vėl daryti pertrauką ir eiti prie uždarojo posėdžio kada nors vėliau, kur galėtume kalbėti apie Vyriausybės formavimą.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš norėčiau patikslint. Reikėtų dabar priimti šitą pataisą dėl Vyriausybės formavimo...

PIRMININKAS. Aš supratau, kad tik pirmą klausimą, o paskui daryti pertrauką nesvarstant kitų dviejų pasiūlytų klausimų.

Gerbiamasis A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad gerbiamojo A.Sakalo siūlyta darbo tvarka bus priimtina tada, kai Pirmininkas oficialiai pasiūlys kandidatūras. Tuo tarpu, kol tos kandidatūros oficialiai nėra pasiūlytos, nei uždarasis posėdis, nei papildomi posėdžiai frakcijose nieko neduos. Todėl dabar, kol tas dar nėra padaryta, mes galime dirbti pagal Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlytą darbotvarkę, o kai bus žinomos kandidatūros, be abejo, reikės tartis frakcijose ir galbūt daryti uždarąjį posėdį.

PIRMININKAS. .Ar kas nors dar nori kalbėti dėl šitų alternatyvių pasiūlymų?

A.JANUŠKA. Aš norėčiau pasakyt, jog svarstyti įstatymų projektus dabar būtų neteisinga ir ta prasme, kad mes neturim Vyriausybės, o Vyriausybė turėtų dalyvauti svarstant įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Aš nesutinku su formulavimu, kad mes neturim Vyriausybės. Mes turim Vyriausybę, kuriai pavesta toliau eiti savo pareigas, nors ji ir grąžino savo įgaliojimus.

Prašom gerbiamąjį G.Šerkšnį.

G.ŠERKŠNYS. Na, aš manau, kad tam tikra prasme galima pritarti ir profesoriaus A.Sakalo siūlymui. Ta prasme, kad frakcijos galėtų siūlyti Pirmininkui premjero kandidatūras. Ir tam frakcijoms reikėtų laiko. Bet tas laikas nebūtinai turėtų būti dabar. Jis gali būti, pavyzdžiui, nuo 17 ar 18 val. vakaro, o iki to laiko galima dirbti normalų darbą, ir ypač svarstyti tokius svarbius įstatymus kaip socialinės saugos.

PIRMININKAS.  Taip. Siūloma laikytis pasiūlytos darbotvarkės numatant, kad, be abejo, mes šiandien svarstysim ir frakcijose, ir per pertraukas, kurias darysime, pagrindinius Vyriausybės formavimo dalykus. Ir jeigu pavyks, galbūt aš galėsiu šiandieną pateikti pasiūlymus.

Prašom, gerbiamasis Rudy.

A.RUDYS. Aš norėčiau paagituoti už Centro frakcijos pasiūlymą. Jeigu reikia papildomai argumentuoti, tai aš tą galiu padaryti. Pirmas dalykas, neapsimeskim, kad mes nesuprantam, kas šiuo metu Lietuvai yra svarbiausia. Antras dalykas, patikslinimas. Sakykim, kad Vyriausybę turim, tačiau įstatymo projektas, apie kurį mes šnekėsime... Turiu minty, kad vykdys kita Vyriausybė. Toliau trečias dalykas, ar mes nepasimokėm vieną kartą iš savo santykių su Vyriausybe? Vadinasi, ignoruoti net ir būsimąją negalime. Ketvirtas dalykas, nereikia apsimesti, kad štai gerbiamasis Pirmininkas pasižiūri į lubas, staiga jam išaiškėja kandidatūra ir jis pasiūlo. Esu įsitikinęs, kad gerbiamasis Pirmininkas nedrįs siūlyt, nesusitaręs bent su kelių frakcijų žmonėmis. Vadinasi, reikia, kad tos frakcijos turėtų savo poziciją dar prieš Pirmininkui apsisprendžiant dėl kokios nors kandidatūros. Man atrodo, kad mūsų situacija yra tokia, jog atidėlioti šitų konsultacijų mes negalim ne tik dienai, ne tik pusdieniui, bet ir valandai. Dėl to aš kreipiuosi į Aukščiausiosios Tarybos deputatus kviesdamas palaikyti būtent Centro frakcijos ir nuosaikiųjų radikalų siūlomos darbotvarkės variantą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Jūsų akcentuojama konsultacijų ir Vyriausybės formavimo svarba turbūt niekam nekelia abejonių, bet galėtų sukelt abejonių jūsų argumentacija, kad mes neturime teisės arba nebūtų gerai svarstyt bet kokius įstatymus, kol neturėsim naujos Vyriausybės. Mums gali turėti reikšmės (ir ne tik mums), kad mes turime ir veikiančią Aukščiausiąją Tarybą. Ir jeigu pasiūlytas svarstyti svarbus socialinio pobūdžio įstatymas, tai nėra blogai, jeigu mes jį svarstysime, kartu rūpindamiesi, svarstydami ir Vyriausybės reorganizacijos dalykus. Aš nežinau, ar reikia dar papildomų argumentų. Turbūt jie kartosis.

J.PANGONIS. Aš turiu naują...

PIRMININKAS. Aš nematau, kad čia vienas ar kitas sprendimas galėtų būti apibūdinamas kaip blogas arba geras, kaip kieno nors požiūrio laimėjimas, o kito pralaimėjimas. Kaip nutarsime, taip ir dirbsime.

Prašom, gerbiamasis Pangoni.

J.PANGONIS. Aš turiu naują motyvą, kodėl mums šiandieną bus sunku priimti tokius svarbius ekonominius įstatymus. Vien dėl to, kad aplinkui, kaip jūs sakėte, renkasi ,Juodosios beretės”. Čia, rūmuose, jų irgi turbūt tūkstančiai, tik iš kitos pusės. Todėl deputatai, kaip ir jūs, yra įsitempę, ir šiandien įsigilint į tuos įstatymus, juos priimti būtų tiesiog, man regis, visiškai nelogiška. Todėl vienintelį dalyką, ką mes galime padaryti, tai spręsti dėl Vyriausybės. Ir kuo greičiau, tuo geriau.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū už pastabą. Aš tik galiu pasakyti, kad turbūt daugelio gyvenimo patirtis yra maždaug panaši: įsitempimą labai gerai reguliuoja darbas.

Prašom.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymą, kuris siūlomas į šios dienos darbotvarkę (Darbo apmokėjimo įstatymą) priimti dar šiandien nenumatoma, numatoma tik svarstyti. Šitas įstatymas, parengtas darbo grupės, jau suderintas ir ministerijoje, ir Ministrų Taryboje. Jį pateikė mums darbo grupė, kurioje yra Socialinės apsaugos ministerijos žmonės, Aš manyčiau, kad labai svarbu tiesiog šiandien prie jo grįžti, nes jis irgi vienas is bazinių įstatymų kalbant apie kainas ir apie visa “kita. Manau, kad mes sugebėsime nekreipti dėmesio į už mūsų salės esančią situaciją. Pagalvokim, kad be šito įstatymo jokia Vyriausybė nedirbs.

Ir dar norėčiau pasakyti, kad galbūt nereikėtų mums čia konfrontuoti. Aš pritarčiau Centro frakcijos pasiūlymui, bet tai galima padaryti po dviejų valandų. O mums šito pusantros valandos posėdžio visiškai užteks šitam įstatymui svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad mes galime paprasčiausiai balsuoti paeiliui už pasiūlytą darbotvarkę. Jeigu pritarsim pirmajam klausimui, paskui nepritarsim antrajam ir trečiajam, tai bus viskas aišku. Tada padarysim sprendimą pirmuoju klausimu ir išsiskirstysim tolesnei pertraukai, nutarę, kokio ilgumo ta pertrauka. Prieštaravimų nebuvo, bet vis dėlto turbūt pabalsuoti reikia.

Kas už tai, kad dabar mes svarstytume kaip pirmąjį arba vienintelį šio posėdžio darbotvarkės punktą Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Vyriausybės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo”?

A.SAKALAS. Pirmininke, dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Jau balsuojame.

A.SAKALAS. A, atsiprašau. Bet nereikia balsuot, nes niekas neprieštarauja.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 74.

PIRMININKAS. Kas prieš? Skaičiuot nesunku.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Šitas darbotvarkės punktas patvirtintas. Antrasis punktas — siūlomas protokolinis nutarimas dėl kainų reformos. Kas už tai, kad jis būtų svarstomas ir kad būtų padarytas toks nutarimas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 59.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Kiek yra salėje deputatų, ar galite pasakyti?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.

PIRMININKAS. Patvirtinome antrąjį darbotvarkės punktą. Trečiasis punktas — Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad jis būtų šiandien svarstomas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 53.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 17.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS.  Patvirtinome ir šį darbotvarkės punktą. Dabar aš kviečiu pirmuoju klausimu gerbiamąjį A.Taurantą. Tikriausiai jums jau išdalytas įstatymo projektas. Taip.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad šiuo atveju pranešimas nereikalingas, nes padarytas grynai techninis pakeitimas, kad Vyriausybės įstatymo 9 straipsnis sutaptų su vakar padaryta Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95 straipsnio pataisa. Todėl nieko ypatingo pakomentuoti nenorėčiau. Tekstas deputatams išdalytas. Galėtume tiesiog balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ar deputatai sutinka, kad galim pradėti balsuoti? Ar turit redakcinę pastabą, deputate Žiemeli?

V.KVIETKAUSKAS. Aš pastabą irgi turiu. Ar galima?

PIRMININKAS.  Prašom. Atleiskite, ar deputatas V. Žiemelis pasakė savo redakcinę pastabą? Vietoj ,,paskirų”? Kalbininkai kaip tik siūlo atvirkščiai. Gerai. Prašome.

V.KVIETKAUSKAS. Man regis, kad šitą formuluotę galima nevykusiai interpretuoti. Toje pastraipoje, kur sprendimas dėl nepasitikėjimo, pasakyta: “daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus”. Tai daugiau kaip pusės...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS.  Vakar tas klausimas jau buvo išaiškintas, nediskutuosim dėl šito momento. Gerai. Atsisakė klausimo. Tai aš siūlau balsuoti, kas už tai, kad šitas įstatymas dėl 9 straipsnio pakeitimo būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 91

PIRMININKAS.  Kas prieš? Vienas prieš. Vadinasi, padaugėjo deputatų salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas prieš, taip.

PIRMININKAS.  Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.

Antrasis darbotvarkės klausimas — toks protokolinis nutarimas:

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria”.

Jeigu galite, gerbiamieji deputatai, paklausykite. Nespėta išspausdinti, bet čia viso labo vienas sakinys.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

pavesti Laikinajai ekonomikos reformos komisijai apibendrinti įvykusią diskusiją kainų padidinimo ir gyventojų papildomų išlaidų kompensavimo klausimais ir pateikti rekomendaciją Aukščiausiajai Tarybai”.

Mes visai neseniai sudarėm tą komisiją, ir ji kaip tik geriausiai tinka apibendrinti šiomis dienomis vykusią diskusiją ir pateikti rekomendacijas. Gali būti, kad čia reiktų pažymėti, iki kurio laiko, jeigu jūs manytumėt, kad reikia fiksuoti kokią nors datą.

Gerbiamasis Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų, aš siūlyčiau įrašyti sausio 15 d. terminą.

PIRMININKAS. Iki sausio 15? Ar tai yra darbo diena? Darbo. Taip. Antradienis. Gerai. Jeigu reikia (iki sausio 15 d. beveik savaitė), galima tai padaryti. Galbūt galėtų pateikti ir šią savaitę. Ar nelabai realu? Gali būti ne vėliau kaip sausio 15 d. Gerai? Jeigu padarys anksčiau ir turėsim progą pasvarstyti, tai bus labai gerai. Ne vėliau kaip 1991 m. sausio 15 d.

Ar gerbiamasis deputatas R.Maciejkianecas dėl šito nutarimo?

R.MACIEJKIANECAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

R.MACIEJKIAECAS. Jūs pasakot tik apie kainų didėjimą, bet vakar buvo diskusija ir dėl supirkimo kainų ir A. Brazauskas, ir F.Jasevičienė pripažino, kad šitoj 7 zonoj kainos nustatytos neteisingai. Tai reikėtų vis dėlto įterpti žodžius ir dėl supirkimo kainų:

PIRMININKAS. Mes vakar kaip tik ir aptarėm, kad kalbant apie kainų padidinimą turėtų būti skiriama, ar apie visus padidinimus (ir supirkimo, ir mažmeninių), ar iš tikrųjų mes labiausiai buvom susirūpinę ir darėm sprendimą dėl mažmeninių kainų. Čia turbūt irgi tas aiškumas nepakenktų. Jūs siūlote, kad būtų svarstomos ir supirkimo kainos. Bet man atrodo, kad čia jau yra kainų reformos įstatymo problema. Ir kažin ar tikslinga jau dabar susieti į vieną vietą tas rekomendacijas,

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke...

PIRMININKAS. Taip. Prašom, aš nemačiau, kuris anksčiau stovi

Č.V.STANKEVIČIUS. Sakykime, kad ši rezoliucija, šis nutarimas apima tai, ką kelia gerbiamasis deputatas.

PIRMININKAS. Apima visas kainas.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi Lenkų frakcijos atstovas jai komisijos posėdyje kėlė tą klausimą, neabejotinai bus diskutuojami ir dėl jo.

PIRMININKAS.  Aišku. Tai tada netikslinam ir suvokiam, kai kainų padidinimas apima visą problemą: ir supirkimą, ir mažmenine kainas. Gerai, ačiū. Tada jokių pakeitimų čia nedarom.

Kas už tai, kad patvirtintume šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 72.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Nemaža dalis deputatų nevargino rankos. Bet nutarimas priimtas pakankama balsų dauguma. Mes galime eiti prie klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Bet jo rengėjai, matyt, pasitarę tarpusavy, pavedė pristatyti šį projektą gerbiamajam deputatui Kazimierui Antanavičiui.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš būčiau labai norėjęs pakviesti įstatymo projekto autorius, kad jie pristatytų, paaiškintų ir atstovautų šitam įstatymui, tačiau kad mes taip labai greitai nusprendėm jį įtraukti į darbotvarkę; matyt jie ateis pavėlavę 10-15 minučių:

Taigi įstatymo projektą parengė darbo grupė: E.Stancikas (vadovas), D.Valteris, D.Bartaškienė, A.Bartkevičius, L Stankevičius. Tai čia yra Socialinės apsaugos ministerija, buvusi Darbo inspekcija, ir vienas žmogus iš Ekonomikos instituto.

Įstatymas labai nedidelis. Aš labai trumpai pakomentuosiu ir galbūt tada pabandysim netgi jį perskaityti. Jis reikalingas, sprendžia tokius esminius mūsų darbo, socialinius klausimus, ir būtų labai gerai, jeigu mes jį galėtumėm galbūt net šiandien priimti. Jeigu deputatai manys, kad yra daug pastabų, tai tada būtų galima užskaityti pirmąjį svarstymą.

Va ir A.Šimėnas atsirado. Ir autoriai atsirado, taip? Tai aš tuo tarpu tęsiu savo kalbą.

Mes vakar ar užvakar, nepamenu, svarstėm su autoriais, visas pastabas išsiaiškinom. Visos pastabos, kurios buvo sakytos Ekonomikos komisijoj, yra aptartos, pasiektas konsensas, ir, mano požiūriu, lieka tik vienas klausimas — šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Tuo tarpu tokios Valstybinės darbo inspekcijos nėra. Ar ji bus sukurta, ar prijungta prie ko nors kito.

Taigi aš norėčiau pasiklausti gerbiamojo A. Šimėno. Kas, gerbiamasis Albertai, nori pristatyti? Galbūt aš užleisčiau auditoriją autoriams. Man daug smagiau, kai pristato autoriai.

A.ŠIMĖNAS. Galima žodį?

PIRMININKAS. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Aš labai atsiprašau, kad pavėlavau, kaip tik ieškojau autorių. Maniau, jie negali patekti į rūmus, todėl ir užtrukau. Prašom. Autorių grupės vadovas yra gerbiamasis E.Stancikas, kuris dabar...

K.ANTANAVIČIUS. Taigi Ekonomikos komisija svarstė. Kad nereikėtų eiti antrą sykį į tribūną, visas pastabas su autoriais, su autorių kolektyvo vadovu gerbiamuoju E. Stanciku ir kitais suderinom. Ačiū. Rekomenduoju įstatymą šiandien priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Prašome pristatyti autorių kolektyvo vardu.

E.STANCIKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Aš nežinau, ką čia reikėtų papildyti. Įstatymo projektas Aukščiausiajai Tarybai buvo pristatytas praeitų metų pabaigoj. Įstatymo projektas buvo apsvarstytas Socialinių reikalų komisijoje. Į tos komisijos pastabas atsižvelgta ir projektas pataisytas.

Kaip jau čia buvo minėta, projektas taip pat svarstytas ir Ekonomikos komisijoje. Pastabas, kurias pateikė ta komisija, mes apsvarstėm ir taip pat sutarėm. Tačiau nežinau, gal jums išdalytame projekte ne visos įrašytos.

Nežinau, kaip čia dabar, ar pristatyti kiekvieną straipsnį, ar pastabas. Aš tiesiog nežinau.

PIRMININKAS. Įstatymą reikėtų pateikti straipsniais, komentuoti, ką jūs norite.

E.STANCIKAS. 1 straipsnis — tai tokio bendro pobūdžio — apmokėjimas už darbą. Suredaguotas taip: ,,Darbuotojo atlyginimo dydis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų: Draudžiama bet kaip mažinti darbo apmokėjimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, tautybės ir politinių įsitikinimų”.

2 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas. ,,Valstybė nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Darbuotojo valandinis mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už įstatymų nustatytą minimalų valandinį atlygį (mėnesinę algą).”

3 straipsnis. Darbo apmokėjimo organizavimas. ,,Darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius—kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų, organizacijų savininkai arba jų įgalioti darbdaviai kolektyviniuose susitarimuose (kolektyvinėse sutartyse) įstatymų nustatyta tvarka.''

PIRMININKAS. . Gerbiamasis Stancikai, aš labai atsiprašau. Turbūt įstatymo projektą deputatai turi. Gal kas ir neturi, tai išgirs tą jūsų skaitomą tekstą. Bet paprastai naudinga, kai pateikiantis šiek tiek komentuoja, paaiškina, kas yra svarbu, kas nauja arba kas buvo diskutuojama rengiant.

E.STANCIKAS Na, tai tada aš galėčiau pakomentuoti, kad įstatymą taikomas esant įvairioms nuosavybės formoms ir rinkos sąlygom;

Kitaip sakant, darbo užmokesčio dydis nėra valstybės reguliuojama Valstybė nustato, kaip matot, tik darbo užmokesčio apmokėjimo minimumą, o jau tolesnis darbo užmokesčio dydis formuojamas ten, kur darbuotojas dirba. Šitas įstatymas taikomas esant samdai, kada darbuotojai samdomi. Esant kitai darbo formai šitas įstatymas negalioja. Be to, įstatyme numatyta, kokiais atvejais valstybė garantuoja darbo užmokesčio pasikeitimą ryšium su nukrypimais nuo normalių darbo sąlygų. Tai kenksmingos, leistinos ribinės kenksmingos sąlygos, kada valstybė nustato minimalų lygį, kiek turi būti padidintas darbo užmokestis dirbant tomis sąlygomis. Atkreipiu dėmesį, kad čia nustatyti ne mažesni, o didesni lygiai jau gali būti aptariami ir nustatomi gamybiniuose kolektyvuose sudarant kolektyvines sutartis. Taip pat numatomos valstybinės garantijos už viršvalandinį ir naktinį darbą. Taip pat mažiausias lygis, kurį valstybė imasi garantuoti dirbant viršvalandinį arba naktinį darbą. Taip pat darbo apmokėjimas poilsio ir švenčių dienomis. Dabar gali būti aktualus dalykas įvairios prastovos. Tai įstatymo projekte taip pat numatytas atvejis, kad valstybė imasi garantuoti už laiką, kurį darbuotojas ne dėl savo kaltės negalės dirbti.

Toliau apmokėjimas už ne visą darbo laiką. Dabartinėmis sąlygomis, jūs žinot, yra nemažai išlygų, kada kai kurioms kategorijoms yra sutrumpintas darbo laikas, bet už tą sutrumpintą laiką yra kompensuojama atitinkama priemoka. Įstatymo projekte šito nenumatoma, kadangi jis iš esmės yra susijęs su darbo apmokėjimu.

Norėčiau pasakyti dar vieną momentą dėl vidutinio darbo užmokesčio. Projekte galbūt naujai numatyta, kad vidutinį darbo užmokestį darbuotojui, kurį atitraukia įstatymo nustatyta tvarka nuo darbo, moka ta organizacija, kuri tai atliko. Iki šiol, kaip jūs žinot, būdavo taip. Visi galėjo atitraukti darbuotojus nuo darbo, o vidutinį atlyginimą paprastai mokėdavo ta organizacija, įmonė, kurioje jis dirbo. O šiuo atveju numatyta taip: kas jį atitraukė nuo darbo (vidutinis atlyginimas jam apskaičiuotas), tas su juo ir atsiskaito. Taip trumpai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes priartėjom prie pietų pertraukos. Manau, kad klausimus turėtume pateikti po pietų pertraukos. Aš manau, kad jums nebus sunku dalyvauti toliau. Gerai? Ir kitiems autoriams, ir suinteresuotiems asmenims. Mes tęsime posėdį 15 val. Aš norėčiau paprašyti, jeigu kurios nors frakcijos dabar rinksis arba rinktųsi dėl Vyriausybės formavimo klausimų, kad mane informuotų.

PertrauKa

PIRMININKAS. (Z.JUKNEVIČIUS). Prašau sėstis į savo vietas, tęsime šios dienos popietinį posėdį. Kviečiu Darbo apmokėjimo įstatymo grupės vadovą gerbiamąjį E.Stanciką tęsti pristatymą ir atsakyti į klausimus, jeigu bus. Prašau.

E.STANCIKAS. Aš pertraukos metu gavau klausimą, tai gal šitą?

PIRMININKAS. Prašau.

E.STANCIKAS. Norėčiau pranešti, kad pertraukos metu gerbiamasis deputatas R.Rudzys kėlė tokį klausimą ir pasiūlymą, susijusį su 9 straipsniu. Apmokėjimas už prastovos laiką. Gerbiamojo deputato nuomonė būtų tokia, kad šitas klausimas neturėtų būti išskirtas įstatyme, kaip atskiras straipsnis, o turėtų būti reguliuojamas kolektyvinėse sutartyse.

Norėčiau pasakyti mūsų rengėjų nuomonę šiuo klausimu. Pirminiuose savo variantuose šito straipsnio nebuvom numatę. Jis atsirado svarstant paskutiniu laikotarpiu profsąjungos atstovų reikalavimu. Motyvai buvo tokie: susireguliuos gamybos procesas, gali būti nemažai tokių atvejų, ir reikėtų, kad valstybė imtųsi šitą dalyką reglamentuoti. Kaip čia deputatų bus nutarta. Šitas straipsnis šiek tiek dubliuojasi, siejasi su 3 straipsniu, kur pasakyta, kad ir visos kitos sąlygos sprendžiamos kolektyvinėse sutartyse.

PIRMININKAS. Deputatas R. Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pakalbėti dėl 3 straipsnio. Čia numatoma, kad apmokėjimo tvarka, tarifikavimo tvarka ir visi kiti dalykai nustatomi įstatymo nustatyta tvarka. Turiu pasakyti, kad tie visi dalykai dažnai beviltiškai pasenę. Tarifikavimas, vardinis atlyginimas. Kai kur vadovaujamasi dar arklių ir traktorių darbo tarifais ir t.t. Dabar konkrečiai kolektyvinių sutarčių sudarymo metas. Gal jūs galėtumėte patarti? Ir kaip suprasti čia, įstatyme, kuo realiai vadovaujantis būtų suteiktos didesnės teisės pačioms įmonėms tarifikavimo srity ir kt? Sakau, iki šiol atlyginimas daugelyje įmonių — sutartinis, remiamasi tarifikavimu ir viskuo, tik žinot, kokio lygio. Kaip mes darysim ateityje? Kaip skaityti šitą įstatymo straipsnį, kad sutinkamai su Lietuvos įstatymais? Čia nuoroda į kitus įstatymus. Bet tie kiti įstatymai, kiek man žinoma, arba svetimi ir pasenę, arba jų visai nėra. Kaip elgtis?

E.STANCIKAS. Dėl šito dalyko jau buvo diskutuota. Mes sutikom su Ekonomikos komisijos nuomone, kad šitame straipsnyje įstatymo nustatyta tvarka” išvis būtų atsisakyta, išbraukta, kadangi neaišku ką turime omeny. O čia paminėtas ,,kolektyviniuose susitarimuose arba kolektyvinėse sutartyse”. Jūsų klausimas teisingas — kaip dabar gamybiniai kolektyvai ims konkrečiai spręsti tuos klausimus kurie jau šiandien yra iškilę, bus rytoj, o gal ir vakar buvo iškilę. Žinoma, čia priklauso nuo kiekvieno kolektyvo. Įstatymas tų dalyki nereglamentuoja. Praktiniai veiksmai priklausys nuo kolektyvo. Sakysim, jei šiandieną kolektyvas nėra pasiruošęs peržiūrėti arba pakeisti tarifikavimo, jis, matyt, tam tikrą laiką naudosis tuo, kuris buvo. Bet tų klausimų sprendimas jau bus to kolektyvo reikalas.

PIRMININKAS. Deputatas Č. Stankevičius. Prašau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Norėčiau jūsų paklausti dėl paskutinio 15 straipsnio, kaip interpretuoti pirmąją pastraipą, kad nuostolius, atsiradusius dėl šio įstatymo pažeidimo, privalo atlyginti kaltoji šalis? Kas turima omenyje, kai kaltoji šalis yra ne darbdavys, o darbuotojas? Kokius nuostolius turi atlyginti darbuotojas?

E.STANCIKAS. Na, aš nežinau. Šitame įstatymo projekte nėra konkrečiai numatyta, kokio dydžio ir kiek viena iš šalių turėtų dengti nuostolius. Čia tik konstatuota, kad abi šalys yra materialiai atsakingos už šio įstatymo pažeidimą.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. 10 straipsnyje nurodyta, kad dirbant ne visą darbo laiką už atliktą darbą mokama proporcingai dirbtam laikui. Čia yra dvi sąlygos, kurios ne visuomet gali būti suderintos. Ar nereikėtų čia įrašyti žodelį ,,arba” ar dar kaip nors kitaip suformuluoti?

E.STANCIKAS. Supratau. Svarstant šitą pastabą buvo priimta, ir dabar straipsnis skambėtų taip: “ne visas darbo laikas, ne visa darbo diena arba savaitė apmokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui”.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. 12 straipsnyje, kur apibrėžiamas vidutinis darbo užmokestis, rašoma, kas įeina į tą vidutinį darbo užmokestį. Visos darbo apmokėjimo rūšys. Dėl kokių priežasčių rengėjai manė, kad įstatyme nereikia kaip nors apibrėžti tų visų darbo apmokėjimo rūšių, kokios jos galėtų būti? Ar to nereikia? Aš nežinau šito. Paaiškinkit.

E.STANCIKAS. Mes apsiribojom nekonkretindami. Mes čia sakom, kad visos darbo apmokėjimo rūšys, iš kurių priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai. Man atrodo, kad šito kaip tik konkrečiai ir užtenka, o išvardyti visas galbūt nebūtų tikslinga. Mūsų nuomone, nebūtų tikslinga vardyti visas apmokėjimo rūšis.

PIRMININKAS. Deputatas  Č .Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Norėčiau paklausti dėl tokio dalyko, į kurį įstatymas neduoda atsakymo. Gal jūs sakysite, kad ir neturi tai daryti, bet vis dėlto paklausiu. Ar nemanote, kad įstatymas turėtų ką nors pasakyti dėl tam tikros informacijos apie atlyginimą, apie darbo užmokestį, kaip privačios informacijos? Paprastai užsienio šalyse savaime priimta, kad informacija apie uždarbį yra grynai privatus reikalas. Pas mus tradicijos iš sovietinių laikų yra kitokios. Ką jūs apie tai manote?

E.STANCIKAS. Na, su jūsų pastaba galima sutikti. Mes įstatymo projekte šito momento nenumatėme. Jeigu būtų tokia nuomonė, galbūt galima.

PIRMININKAS. Deputatas R.Survila.

R.R.SURVILA. Sakykit, dėl naktinio darbo. Yra tokių pareigų, kur numatytas slenkantis grafikas, pavyzdžiui, katilinės darbuotojai. Jie paprastai kas antrą pamainą dirba naktį. Tai susiję su visų darbuotojų naktiniu darbu. Tik kai kurioms kategorijoms tas 50% daugiau.

E.STANCIKAS. Mūsų įstatymo projekte apie pamaininį darbą kalbama. Mes įstatymo projekte numatėm priemokas už darbą nakties metu ir už darbą poilsio švenčių dienomis. Jei nustatytas grafikas ir pagal grafiką dirba... Šitas klausimas turi būti aptartas tik kolektyvinėse sutartyse, o įstatyme nenumatyta papildomai mokėti už naktinį ir už pamaininį darbą. Tik už naktinį.

PIRMININKAS, Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl 4 straipsnio, kuriame kalbama apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, kur pasakyta, kad apmokėjimo sąlygas nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mes esame karčios patirties pamokyti:

būtent prieš porą mėnesių Lietuvos Vyriausybė nustatė gana tvirtus atlyginimus valstybinių įstaigų darbuotojams kartu suvaržydama ir atimdama darbo apmokėjimo manevro laisvę iš įstaigos. Tada netenka prasmės ir kolektyvinės sutartys. Ar neparengtų Vyriausybė valstybinių įstaigų darbuotojų kategorijų lentelę, kurioje būtų nurodyti tik minimalūs valstybinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, o dėl padidinimo būtų palikta spręsti pačiai įstaigai?

E.STANCIKAS. Dėl šito straipsnio buvo taip pat nemažai diskusijų. Buvo tokių minčių, kad įstatymas turėtų išvis griežtai reglamentuoti šitų darbuotojų darbo apmokėjimą. Tačiau mes projekte vis dėlto palikome tokią bendrą nuostatą, o konkretūs klausimai... Galbūt gerbiamasis L.Stankevičius... kaip čia galvojama.

L.M.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad Aukščiausiosios Tarybos pavedimu rengiamas toks įstatymas — valstybės valdininkų ir tarnautojų atlyginimo ir jo statuto įstatymas. Yra Aukščiausiosios Tarybos pavedimas, ir toks įstatymas rengiamas.

PIRMININKAS. Tai aš noriu tada taip susitarti, gerbiamieji deputatai. Jeigu jau būtų klausimų, kurie skirti ne gerbiamajam E. Stancikui, tada paprašytume Vyriausybės atstovą Socialinės apsaugos ministro pavaduotoją Stankevičių atsakyti, jeigu jis sutiktų tai padaryti. Gerai? Tai tada, gerbiamasis Stancikai, ir peradresuok:

klausimus, kurie yra ne iš jūsų srities. Prašau, deputate Stankevičiau, klausti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl terminologijos. Čia vartojami tokie terminai kaip darbo apmokėjimas, atlyginimas, darbo užmokestis. Jų yra įvairiuose straipsniuose, pradedant pavadinimu ir pirmuoju, antruoju straipsniu. Ar tų terminų skirtingumas pagristas, motyvuotas? Ar jų turinys skirtingas, ar čia dar gali būti dėl to diskusijų?

E.STANCIKAS. Žinoma, gali būti diskusijų. Mes galbūt į šitą terminologiją neatkreipėm tiek dėmesio. Galėtume dar pasisteminti, pasižiūrėti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Dar kartą dėl 4 straipsnio. Čia nurodoma, kad iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų atlyginimai keliami ne rečiau kaip kartą per metus. Mes daugmaž jaučiame, kokia bus finansinė, biudžetinė situacija, ir kad tie atlyginimai šiais metais (kaip ir kainos) turėtų staigiau augti. Ir gal ne tame straipsnyje, o ko gero, nutarime reikėtų numatyti, kad šiemet būtų peržiūrima du kartus ar dažniau negu kartą per metus. Vėliau galbūt užtektų ir kartą per metus.

E.STANCIKAS. Supratau. Čia parašyta ,,ne rečiau”. Įstatyme reglamentuoti dažnai gal nereikėtų. Tačiau, matyt, priimtina, kad nutarime tas dalykas būtų. Ir dar veiks Pajamų garantijų įstatymas, kuris taip pat tą darys.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Turiu vieną tokį klausimėlį. Prašau paaiškinti, kaip valstybė nustato minimalų valandinį atlygį? Ką reiškia ,,valstybė”? Vyriausybė? Aukščiausioji Taryba? Kas nustato?

E.STANCIKAS. Įstatymo numatyta tvarka valstybė — tai Aukščiausioji Taryba. Ministrų Taryba turi parengti, o patvirtinti — tai Aukščiausioji Taryba.

K.ANTANAVIČIUS. Ar galėčiau pridėti? Yra minimalus užmokestis, minimalios pajamos, dalini iš normalaus darbo laiko (8 val.), ir tai yra minimalu. Su indeksavimu keičiasi ir šitas...

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui gerbiamajam E.Stancikui. Klausimų daugiau nėra.

Dabar noriu paprašyti Vyriausybės atstovą gerbiamąjį L.Stankevičių, gal jis turėtų ką papildyti.

L.M.STANKEVIČIUS. Jeigu gerbiamiesiems deputatams kiltų klausimų, aš pasirengęs atsakyti. Manau, kad šį įstatymą būtų galima priimti ir tikrai suteikti įmonėms teisę pačioms galų gale spręsti darbo apmokėjimo problemas, darbdavio, savininko ir darbuotojų susitarimu. Nes dabar tai ganėtinai reglamentuoti dalykai. Jeigu aš jums pasakyčiau, kiek mes turime įkainių ir įvairių apmokėjimo formų, kaip dabar žmonės organizuoja darbo apmokėjimą, tai jūs tikrai nustebtumėt.

K.ANTANAVIČIUS. Siūlau svarstyti pastraipsniui ir tada išaiškės, ar klausimai, ar pastabos, ar dar kas nors.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?

PIRMININKAS.  Taip, aš jus supratau, aš tik norėjau dar paprašyti gerbiamąjį Albertą Šimėną, kadangi šitą įstatymo projektą pateikia Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Norėčiau kad jis apibendrintų klausimus ar atsakymus į juos ir pasakytų, kokia komisijos nuomonė, ar mes galime tiesiog pastraipsniui balsuoti. Aišku, jeigu ir kitų komisijų pirmininkai pasiruošę pateikti Aukščiausiajai Tarybai tokią išvadą.

Prašau, gerbiamasis Šimėnai,

A.ŠIMĖNAS. Mūsų komisija glaudžiai bendradarbiavo su įstatymo rengėjais. Buvo tikrai daug posėdžių, ilgų diskusijų. Tai, kas pateikta, yra kartu ir mūsų komisijos nuomonė. Mūsų komisijos ir Vyriausybės atstovų nuomonės šiuo atveju sutampa: šį įstatymą šiandieną galima priimti, tuo labiau kad klausimai ir atsakymai parodė, jog esminių, svarbių prieštaravimų nėra. Todėl siūlyčiau šiandieną šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ar galima jūsų pasiteirauti apie nutarimą dėl šito įstatymo įsigaliojimo? Ar tekstas lieka tas pats, ar siūlote kokias nors korektyvas. Dėl įsigaliojimo jau aišku. Dėl įsigaliojimo datos. Tačiau siūloma parengti, tarkime, Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso atskirų straipsnių panaikinimo, pakeitimo projektus. Ar yra toks projektas? Kokių atskirų straipsnių? Ar galės veikti šitas įstatymas nesant... Gal bus kolizijų. Atsiprašau, ar jūs, ar gerbiamasis ministro pavaduotojas...

L.M.STANKEVIČIUS. Toks įstatymo projektas rengiamas. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų, būtų galima numatyti 20-25 dienų laikotarpį, ir mes galėtume įrašyti konkrečią datą, sakysime, jeigu šiandien jis priimamas, tai iki vasario...

BALSAS IŠ SALĖS. Anksčiau.

L.M.STANKEVIČIUS. Iki vasario 1 d. mes galėtumėm pateikti. Kodekso pakeitimus. Tai, kas numatyta nutarimo pirmosios dalies 3 straipsnyje.

PIRMININKAS.  Aišku, ačiū. Tai ar gerbiamasis A.Šimėnas, ar gerbiamasis L Stankevičius, kuris būsite tribūnoje, kai vyks priėmimas? Prašau gerbiamąjį L.Stankevičių.

Gerbiamieji kitų komisijų pirmininkai, ar turite parengę išvadas dėl šito projekto? Ar galima manyti, kad jeigu jūs neprieštaraujate, vadinasi, pritariate? Gerbiamasis K Antanavičius pareiškė Ekonomikos komisijos vardu, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija taip pat pasakė savo nuomonę. Kitos komisijos dėl priėmimo neprieštarauja. Man atrodo, kad įstatymą būtina priimti pastraipsniui .Jeigu dėl konkretaus straipsnio pastabų nebus, sakykime, kad jis priimtas be balsavimo ir eisime iki kokio nors užstrigimo.

Ar yra pastabų dėl 1 straipsnio? Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjas, prieš tai buvęs tribūnoje, sutiko, kad dėl terminologijos čia dar galima diskutuoti. Aš norėčiau pasiūlyti 1 ir 2 straipsnyje suvienodinti terminus ir vietoj žodžio ,,atlyginimas” 1 straipsnyje (,,atlyginimo dydis”) vartoti žodžius ,,darbo užmokestis” (,,darbo užmokesčio dydis”). Suvienodinti su 2 straipsniu.

PIRMININKAS. Taip. Pranešėjas...

Č.V.STANKEVIČIUS. Nežinau, ar galima tą patį siūlyti dėl pavadinimo. Galbūt pavadinimas teisingai atspindi darbo apmokėjimą.

L.M.STANKEVIČIUS. Straipsnio pavadinimas lieka ,,Apmokėjimas už darbą”, o toliau tekste — ,,darbo užmokestis”.

Č.V.STANKEVIČIUS. Užmokestis, taip.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau grįžti prie preambulės. Ar netikslinga būtų minėti... Čia kalbama, kad nepriklauso nuo nuosavybės formų. Ar netikslinga būtų fiksuoti ,,nepriklausomai nuo nuosavybės rūšių ir jos formų”? Nes rūšys kol kas yra dvi: privati ir valstybinė, o formų gali būti įvairių.

L.M.STANKEVIČIUS. Galima įrašyti. Aš manau, kad čia...

PIRMININKAS. Taip. Su pastaba autoriai sutinka. Ar yra pastabų dėl 2 straipsnio? Dėl 2 nėra. Dėl 3 straipsnio.

Deputatas Č.Stankevičius.

L.M.STANKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad pirmoji pastraipa 3 straipsnyje patikslinta ir dabar ji skamba taip: ,,darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose susitarimuose (kolektyvinėse sutartyse) nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Taip. Aišku. Dėl 4 straipsnio.

A.A.ABIŠALA. Vieną minutėlę dėl to paties.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Vis dėlto esam turėję problemų su ženklais. Koks ženklas stovi? Ar jokio nėra tarp ,,savininkų” ir ,,darbdavių”? Taip, kaip jūs perskaitėt, išeitų, kad ,,savininkai darbdaviai”, kad tai tas pats, ar ne?

L.M.STANKEVIČIUS. Skliaustuose ,,darbdaviai”.

A.A.ABIŠALA. Skliaustuose...

L.M.STANKEVIČIUS. Taip, skliaustuose.

PIRMININKAS. Ar yra klausimų, pastabų, pasiūlymų dėl 4 straipsnio?

Deputatas Č Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jau čia buvo iš esmės pasiūlyta, bene deputato E.Gentvilo. Aš siūlyčiau pakeisti šį straipsnį taip, kad ,,iš biudžeto finansuojamų valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas”, o ne Vyriausybė. Tai yra tai, kas jūsų buvo pasakyta, kad toks įstatymas bus rengiamas. Pasakyti, kad ne šis įstatymas reglamentuoja tą tvarką, o paskutinį sakinį tiesiog išbraukti iš šio straipsnio dėl to, kad atlyginimo, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti nustatomos bendra tvarka visiems darbuotojams, ir pajamų garantijų, ir kitais būdais reguliuojamos. Vargu ar šitas sakinys čia būtinai reikalingas.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, jeigu galima, tuo klausimu. Aš labai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal iš pradžių paprašykim, kad atsakytų pranešėjas...

L.M.STANKEVIČIUS. Kalbėdamas apie įstatymą, aš kalbėjau apie tai, kad turėtų būti reglamentuotos teisės, pareigos ir valstybės tarnautojo statusas. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju priimdami įstatymą (sakysim, iš biudžeto išlaikomų darželių, mokyklų ir kitų įstaigų atlyginimams) turbūt suvaržytume operatyvumą. Šitą daryti turėtų būti pavesta Vyriausybei.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš su jumis sutinku dėl šitų įstaigų, kurios išlaikomos iš biudžeto. Aš turiu omenyje valstybės tarnautojus. Dėl to mes Prezidiume esame pasiūlę parengti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas. Reglamentuoti jas įstatymu taip, kaip buvo padaryta Lietuvos Respublikoje. Aš sutinku dėl tų įstaigų, tik siūlyčiau, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas būtų nustatytas kitu įstatymu.

PIRMININKAS. Ar priimtina pastaba?

L.M.STANKEVIČIUS. Toks įstatymas rengiamas.

PIRMININKAS.  Bet ar tokią 4 straipsnio pataisą jūs priimat?

K.ANTANAVIČIUS.  Tada reikia kitą sakinį...

L.M.STANKEVIČIUS. Valstybės tarnautojų atlyginimas nustatomas atskiru įstatymu.”

L.M. STANKEVIČIUS. Valstybės tarnautojų apmokėjimą nustato atskiras įstatymas.”

K.ANTANAVIČIUS. Pridėti, taip?

L.M.STANKEVIČIUS. Taip, tada prirašyti atskirai.

PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, jūs dėl to...

Č.V.STANKEVIČIUS. O ar jūs sutinkate atsisakyt paskutinio sakinio?

L.M.STANKEVIČIUS. Nežinau, aš norėčiau prašyti jį palikti. Ir palikti todėl, kad visą laiką iš biudžeto išlaikomų organizacijų atlyginimai pas mus buvo palikti antroje vietoje. O tokia įstatymų nuostata įpareigoja Vyriausybę visą laiką nustatant arba reguliuojant iš biudžeto išlaikomų įstaigų tarnautojų atlyginimą ,,eiti arčiau” ir nedaryti didelių skirtumų, kurie dabar yra tarp gamybinių šakų ir organizacijų, išlaikomų iš biudžeto.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš sutinku atsisakyti savo siūlymo.

L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Dėl 5 straipsnio? Nėra. Dėl 6 straipsnio? Nėra. Dėl 7 straipsnio?

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Ar jau pakeitėt tą pastabą ,,daugiau, negu nustatyta”?

L.M.STANKEVIČIUS. ,,Samdos sutartyje”?

K.ANTANAVIČIUS. Taip.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip. ,,Daugiau, negu nustatyta samdos sutartyje.”

K.ANTANAVIČIUS. Taip. Gerai.

L.M.STANKEVIČIUS. Papildomai po žodžio ,,samdos” įrašyti ,,daugiau, negu nustatyta”. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio? Nėra. Dėl 9 straipsnio? Nėra pastabų. Dėl 10 straipsnio?

Deputate Plečkaiti, neišeikit iš salės, netrukus reikės balsuoti. Ar yra pastabų dėl 10 straipsnio?

L.M.STANKEVIČIUS. 10 straipsnyje jau skaitėm pataisą:

,,proporcingai dirbtam laikui arba už atliktą darbą”, Ir taškas. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Dėl 11 straipsnio? Nematau. Dėl 12 straipsnio?

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Buvom kalbėję. Aš nežinau, ar išskirta antroji pastraipa (,,Vidutinį darbo užmokestį moka tos įstaigos ir organizacijos, kurių įpareigojimai yra vykdomi”).Kad tai būtų išskirta į atskirą straipsnį. Jei įmonė ar organizacija pasiunčia vykdyti kokių nors visuomenei reikalingų darbų kitoj įmonėj ar organizacijoj, už tos įmonės darbuotojo padarytą darbą moka ta organizacija, kuriai atlieka paslaugas.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip, Ekonomikos komisija pasiūlė, ir iš principo aš neprieštaraučiau. Bet dabar jau atsirado kolizijų, ir mes turėtume dar pasižiūrėti, nes, sakysim, Krašto apsaugos ir Policijos įstatymai tada jau truputį skirtųsi nuo šito įstatymo.

K.ANTANAVIČIUS. Tai aš labai prašyčiau ir jus, kaip autorius, ir deputatus paremti, kad visi turi mokėti už savo darbus. Imkim policiją. Pasitelki žmogų, iš savo biudžeto moki. Pasitelkė kariuomenė žmogų, iš karinio biudžeto moka. Tik tokiu būdu galima nustatyti kokią nors tvarką. Pakanka mums tos bolševikinės sovietinės sistemos. Aš jau prieš ketverius metus kariavau su kariniais komisariatais.

Pakviečia traktorininką, tas palieka darbymetėj lauką ir vyksta nuimti derliaus kur nors į Kazachstaną. Ir dar tas mūsų kolūkis moka iš savo lėšų! Taigi čia būtina nustatyti, kad žmogus pašaukiamas atlikti kokios nors tarnybos, už jo paslaugas vidutinį atlyginimą moka ta įstaiga, kuriai paslaugas jis atlieka.

PIRMININKAS. Bet tai 12 straipsnio antroji dalis.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Kurių įpareigojimai yra vykdomi. Kas duoda įpareigojimą, tas ir..

L.M.STANKEVIČIUS. Aš sutikčiau ir turbūt prašyčiau deputatus palaikyti gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymą ir suformuluoti šitą pastraipą, gal netgi iškelti ją į 13 punktą. Arba suformuluoti kaip atskirą įstatymo straipsnį. Suformuluoti taip: Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, vidutinį darbo užmokestį jam kompensuoja ta įstaiga ir organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas”.

PIRMININKAS. Taip, 12 straipsnyje antros dalies neliktų.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip, o papildomai rašyti...

PIRMININKAS.  Prieštaravimų tokiam pakeitimui... Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Ko gero, būtų galima sutikti, jeigu pranešėjas pasakytų, kaip vadinasi tas atskiras 13 straipsnis.

PIRMININKAS.  Ginčų sprendimas. Taip dabar vadinasi B straipsnis.

A.A.ABIŠALA. Kol kas 12¹ ar koks, kol nepernumeruoti.

L.M.STANKEVIČIUS. Apmokėjimas darbuotojui už darbą kitoje organizacijoje ar įmonėje. Arba jeigu...

A.A.ABIŠALA. Tada norėčiau paklausti ir jūsų, ir deputato K.Antanavičiaus. Gerbiamasis deputate Antanavičiau, dabar klausiu jūsų, kaip pasiūlymo autoriaus: kodėl jūs manote, kad dabartinė antroji pastraipa neapima įgaliojimų vykdymo kitoje organizacijoje?

L.M.STANKEVIČIUS. Gal pavadinimas per ilgas. Taip ekspromtu sunkokai sekasi suformuluoti.

K.ANTANAVIČIUS. Aš ir autoriai sutinkam, nes čia yra tik vidutinis darbo užmokestis. O kas jį moka, čia nenurodyta.

A.A.ABIŠALA. Ačiū. Aš priimu.

K.ANTANAVIČIUS. Čia nenurodyta.

PIRMININKAS. Taip. Tai būtų dabar 12¹, o suredagavus naujai — 13.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS.  Gal mums reikia tiesiog dabar suformuluot:

ir pavadinimą, ir jo tekstą, nes mes po to balsuosim už visą įstatymą.  Prašau tada pranešėją pateikti deputatams ir straipsnio pavadinimą.

L.M. STANKEVIČIUS. Apmokėjimo darbuotojui tvarka atitrauktų jį nuo pagrindinio darbo.

PIRMININKAS. Taip. Ar visi...

L.M.STANKEVIČIUS. Ir tekstas tada skambėtų taip: Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, vidutinį darbo užmokestį jam kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas”. Toks būtų straipsnis.

PIRMININKAS. Sakykit, ar tai apimtų ir tuos atvejus, ir tarėjų posėdžiavimą teismuose?..

L.M. STANKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tai teismas turėtų mokėti...

L.M.STANKEVIČIUS. Taip.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima pasiūlyti?

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau trumpiau pavadinti šį velnio tuzino straipsnį. ,,Apmokėjimas už darbą nepagrindinėj darbovietėj”. ,,Apmokėjimo už darbą nepagrindinėje darbovietėje tvarka”.

L.M. STANKEVIČIUS. Na, matot, čia tada galima plačiau traktuoti kaip antraeiles pareigas arba darbą pagal sutartį kitoje organizacijoje. Galima...

K.ANTANAVIČIUS. ,,Darbuotojo, atliekančio valstybinius įpareigojimus nepagrindinėje darbovietėje, apmokėjimas”. Toks būtų tada jau visai tikslus. ,,Darbuotojo, atliekančio valstybinius įpareigojimus, atitraukus nuo pagrindinio darbo, apmokėjimas”. ,,Apmokėjimas darbuotojo...”.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Dauguma deputatų yra už pirmąjį pavadinimą, jis buvo aiškesnis. ,,Darbuotojo apmokėjimo tvarka atitraukus jį nuo pagrindinio darbo”. Taip. Deputatas K.Antanavičius irgi su tuo sutinka. Koks tekstas? Prašau dar sykį pakartoti.

L.M.STANKEVIČIUS. ,,Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, vidutinį darbo užmokestį jam kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas.”

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Prieš balsuojant aš norėčiau, kad autoriai mane patikintų, jog į tai įeina visi atvejai, kaip čia minėta, ir tarėjai, ir, rodos, dabar Vietinių tarybų deputatų įstatyme kažkas panašaus yra, ir t.t. Visi šie atvejai (valstybinių ir nebūtinai valstybinių pareigų vykdymo) įeina į šitą straipsnį.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Dabartinis 13, būsimasis 14 straipsnis. ,,Ginčų sprendimas”.

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, norėčiau dėl 13 straipsnio.

PIRMININKAS. Kaip sakot?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš dėl 13 straipsnio...

PIRMININKAS. Prašau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jis gana skubotai priimamas. Kad nepadarytume klaidos. Ar tai reiškia, kad šitas atlyginimas turi būti tarp naujojo darbdavio ir darbuotojo atskirai? Tai yra naujasis darbdavys atskirai moka darbuotojui? Ar negali tą darbo užmokestį atlyginti pagrindiniam darbdaviui? Darbuotojui būtų naudingiau, kad ne su juo būtų atsiskaitoma, bet su jo darbdaviu. Galbūt tai yra klaida, bet norėjau paklausti.

PIRMININKAS. Prašau pranešėją.

L.M.STANKEVIČIUS. Manau, kad vis dėlto būtų tikslesnė šita redakcija, kuri siūloma. Už konkretų darbą arba už konkretų laiką, kurį jis buvo atitrauktas, turi būti mokama darbuotojui. Ir darbuotojas tai turi žinoti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš vis dėlto manyčiau, kad dabar iš karto priimti šį pakeitimą iš klausos negalima. Antra vertus, reikia papildomai parengti kitų įstatymų pataisas, kaip minėta, dėl tarėjų ir t.t. Aš siūlyčiau padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, suredaguoti tą 13 straipsnį arba jį dabar praleisti, bet nepriimti iš klausos. Aš asmeniškai nebalsuosiu iš klausos.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai norėčiau rekomenduoti balsuoti, kadangi labai paprastas dalykas.

Aš atėjau ne tuo klausimu, bet kada salėje pasigirdo, kad vėl kažkas pašauktas, iš kažkur gaus... Mes turim to atsisakyti. Kiekviena savivaldybė, kiekviena biudžetinė įstaiga turi savo biudžetą. Kiekviena kitokio pobūdžio įstaiga yra ūkiskaitinė, turi padengti savo kaštus. Ir štai tas įrašymas kaip tik nurodo: kur jis dirba, ten jis turi užsidirbti tuos pinigus. Ir nereikės didelės valstybinės kontrolės ir didelių buhalterinių ,,permetmėjimų”, nes žmogus gauna — dirba, negauna — sugrįžta į savo pagrindinę vietą.

Aš nematau priežasties atidėti. Siūlau balsuoti, kaip yra, o ne atidėti.

PIRMININKAS.  Ar būtų galima pasiūlyti tokį kompromisinį sprendimą, padaryti jį paskutiniuoju sakiniu ir formuluoti taip:

,,Jeigu darbuotojas įstatymo nustatyta tvarka pašaukiamas”... čia jau gal padėtų pranešėjas ... ,,tai vidutinį darbo užmokestį moka ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimai vykdomi”.

L.M.STANKEVIČIUS. Galima? Man atrodo, galima patikslinti tuo pačiu įrašu, kokį aš perskaičiau, kaip skambėtų straipsnis. Jis gana tiksliai atspindi, tiktai tada...

PIRMININKAS. Nes čia jam bus mokamas vidutinis darbo užmokestis.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip, jam mokamas vidutinis užmokestis. Taip.

PIRMININKAS. Ir tai atitinka šito straipsnio. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji, man atrodo, mes jau pradėjom truputį painiotis. Deputatas K.Antanavičius kalbėjo, kad tokiam žmogui, dėl kurių dabar svarstom, turi mokėti toje vietoje už atliktą darbą tas, kuriam dirbama. Bet juk tai nėra konkretus darbas, už kurį būtų galima mokėti atlyginimą. Mano supratimu jeigu kokios antraeilės pareigos ar koks nors papildomas uždarbis... Čia juk kalbama, kad žmogus atitraukiamas nuo savo pagrindinės veiklos atlikti kokioms nors svarbioms valstybinėms funkcijoms, kurių darbo vertė tas funkcijas atliekant gali būti arba mažesnė, arba didesnė, arba dar kokia nors. Bet kadangi tai nėra apibrėžta, jam tiesiog mokamas toks pat atlyginimas, kaip jis gauna visą laiką. Kitaip nebūtų prasmės šnekėti. Aš sutinku, kad turi mokėti ta organizacija, kur dirbama. Tai šito nėra. Bet jeigu mes paliktume, tiksliau sakant, jeigu mes įrašytume, kad konkrečiai ta organizacija moka tiesiai žmogui, tai pirmiausia reikėtų labai tiksliai skaičiuoti tas valandas, gauti dokumentus iš darbo vietos apie vidutinį atlyginimą. Pagalvokim, kad gali būti tokių atvejų, kai vienu metu tokius darbus atlieka keli tos pačios įstaigos darbuotojai ir tada ta pašaukusioji organizacija turėtų mokėti kiekvienam iš jų Tuo tarpu ir dabar, man atrodo, tokia praktika — paliekamas vidutinis uždarbis... vieną minutėlę... paliekamas vidutinis uždarbis ir mokamas jam darbovietėje, o darbovietei, t.y. darbdaviui, kompensuoja ar iš karto už visus, ar už kiekvieną atskirai ta įstaiga ar organizacija, kuri pagal įstatymą turi teisę pasikviesti darbuotoją. Tik aš nežinau, nesu visai tikras, ar tokią mokėjimo tvarką draudžia dabar senoji formuluotė. Užmokestį moka tos įstaigos ir organizacijos. Čia, mano supratimu, nepasakyta, kam tiesiai moka. Kitaip sakant, gal įrašoma ,,mokama tos organizacijos sąskaita” arba kas nors tokio, kad būtų aiškiau, kad tai nebūtinai tiesioginis mokėjimas iš tos organizacijos, Bent aš būčiau linkęs pasisakyti už tai, kad tiesiogiai mokėtų darbdavys, o paskui gautų už nuostolius iš tos organizacijos.

PIRMININKAS. Prašom pranešėją.

L.M.STANKEVIČIUS. Mano supratimu, visais atvejais būtina skaičiuoti ir reikia, kad ir tas, kuris pasitelkia žmogų, vertintų jo laiką ir numatytų galimybes, kaip greičiau atlikti tuos darbus ir mažinti išlaidas. O dėl atsiskaitymų tarpusavyje tarp darbdavių arba organizacijų, aš manau, kad būtų galima sutikti su gerbiamojo A.Abišalos pasiūlymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš jus prašau minutei pertraukti šito straipsnio ir šito įstatymo svarstymą. Galbūt pranešėjas ir papildomo projekto autoriai rastų konsensą dėl šito straipsnio.

Gerbiamasis Pirmininkas turi informaciją.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš noriu kai ką pasakyti, bet iš tikrųjų gal tuo tarpu pasitarti dėl redakcinių šito straipsnio variantų, kad mes labai neįstrigtume diskutuodami. Šiuo metu jau į Nepriklausomybės aikštę organizuotai ateina ,,Jedinstvos” vedamos kolonos. Aš kreipiausi į žmones, kurie mus remia, kad pasitrauktų, kad nenueitų į sąlytį, kad nebūtų pagrindo kokiems nors užkabinėjimams, provokacijai ir konfliktui tarp jų.

Na, ir svarbiausia, ką norėjau pasakyti, jog mums labai malonu ir didelė garbė, kad į Aukščiausiąją Tarybą yra atvykęs Jo Malonė Chrizostomas. (Plojimai) Jis yra su mumis kaip taikos ir žmonių santarvės ženklas, ir mes labai džiaugiamės, kad jis čia.

Dabar aš noriu paklausti, ar reikia redaguoti taip, kaip iki šiol buvo redaguojamas 12 straipsnis, ar jau, kaip aš matau, vyksta konstruktyvus darbas čia? ir greitai bus baigtas. Ar galėtume eiti prie 13 straipsnio, jeigu, pavyzdžiui, aš jį perskaityčiau? O 12 tuo tarpu paliekam. Gerai.

BALSAS IŠ SALĖS. Projektą deputatai turi.

PIRMININKAS. Deputatai turi. Ar dėl 13 straipsnio yra pastabų? Priimtas. Dėl 14 straipsnio ar yra pastabų? Atrodo, kad nėra. Priimtas. Ačiū. Na, ir dabar 12 straipsnio redakcija. Na, tai tiek to, kadangi jau parengė 12-ąjį, tai dar bus likęs vienas 15.

L.M.STANKEVIČIUS. Pataisa taip ir skambėtų. Aš sutinku su pasiūlymu, kad tarpusavyje atsiskaitytų darbdaviai. Tokia redakcija:

,,Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, darbo užmokestį, ne mažesnį negu vidutinį, jam kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas”. Įstaiga atsiskaito su įstaiga.

0 gal tada dar viena pastaba. Gal toks variantas: apmoka arba kompensuoja įstaigai ir organizacijai. Tada būtų tiksliau.

PIRMININKAS. Ar buvo abejonė dėl įstaigos arba organizacijos? Turbūt ,,ar”, nes ,,ar” tai yra ar taip, ar taip. Ar visi sutinka su tokia 12 straipsnio redakcija? Daugiau alternatyvų nėra.

Prašom deputatą V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paklausti. O išimčių vis dėlto nereikėtų palikti. Įstatymo numatytas išimtis, tarkim, tarėjams. Aš galiu pagrįsti. Tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose Prisiekusiųjų teismo nariai dalyvauja pasėdyje ir jiems moka firma, kurioje dirba. Galbūt išimtį palikti reikėtų?

A.A.ABIŠALA. Ar būtų galima man?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Jeigu aš supratau, ten bus parašyta: ,,išmoka ar kompensacija”. Tai paliekama laisvė.

PIRMININKAS. Turbūt kompensavimo formos ir būdai...

A.A.ABIŠALA. Ar taip, ar taip, kaip susitaria tarp savęs visos trys veikiančios šalys. Ir viskas, ir tada nelieka problemų.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar norėčiau atmesti gerbiamojo V.Žiemelio... Tai vadinasi, jau žmogus priklausys nuo organizacijos. Jeigu ji nemoka, tai jo negali imti į tarėjus.

L.M.STANKEVIČIUS. Man atrodo, kad ta redakcija ,,apmoka ar kompensuoja” turėtų patenkinti visus.

PIRMININKAS. Aš siūlau sutikti su šitais paaiškinimais ir su ta redakcija. Priimam 12 straipsnį?

Ir 15 straipsnis. Ar yra pastabų? Nėra pastabų, priimtas.

Tai dabar balsuojam...

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, atsiprašau, ar galima?

PIRMININKAS. Taip.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti dar vieną straipsnį, kuris būtų pavadintas ,,Informacija apie darbuotojo darbo užmokestį”. Ir siūlau tokį straipsnio tekstą: ,,Vieša informacija apie darbuotojo darbo užmokestį”... arba galima žodį ,,darbuotojo” praleisti. ,,Vieša informacija apie darbo užmokestį teikiama tik įstatymų numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.”

L.M.STANKEVIČIUS. Aš sutinku su gerbiamojo Č. Stankevičiaus pasiūlymu. Galima būtų papildyti šį įstatymą tokiu straipsniu.

BALSAS IŠ SALĖS. Aišku, tas straipsnis niekam neprieštarauja, bet kiek žinau, panašus straipsnis bus Profsąjungų įstatyme.

L.M.STANKEVIČIUS. Bet man atrodo, kad Darbo apmokėjimo įstatyme šitas straipsnis tinka, ir aš dėkoju deputatui Č.Stankevičiui už pasiūlymą.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Taip, įstatymo projektas apsvarstytas. Tik aš noriu prieš balsuojant paprašyti deputatų grįžti į savo vietas iš šoninių ložių (tai sakau ir deputatui K.Griniui), nes balsų skaičiavimo komisijai susidaro keblumų skaičiuojant. Taip pat nedeputatus — techninius darbuotojus prašau nesėdėti deputatams skirtose vietose.

Gerbiamieji deputatai, daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl Darbo apmokėjimo įstatymo projekto nėra. Galime balsuoti.

Kas už šitą įstatymo projektą, prašome balsuoti. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 86.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Projektas priimtas, tapo įstatymu. Prašau tada pranešėją apie nutarimą dėl šito įstatymo įsigaliojimo tvarkos.

L.M.STANKEVIČIUS. Prašyčiau gerbiamuosius deputatus nukelti šio įstatymo įsigaliojimo terminą. Manyčiau, realiai būtų galima pasiūlyti vasario 1 d. Iki vasario 1 d.mes pateiktume ir Darbo įstatymu kodekso pakeitimus. Mano supratimu, turėtų kartu įsigalioti ir kartu būti pakeista ne vienas Darbo įstatymų kodekso straipsnis. Mes baigiame rengti šituos pasiūlymus ir artimiausiu metu juos pateiksime Aukščiausiajai Tarybai. Tai dėl įsigaliojimo laiko.

PIRMININKAS. Taip. O toliau, dėl kitų straipsnių?

L.M.STANKEVIČIUS. Dėl valstybinių įmonių darbo apmokėjimo sąlygų, profesijų ir pareigų tarifinių kvalifikacinių reikalavimų pagrindinių principų, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarkos, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aš prašyčiau duoti Vyriausybei du mėnesius. Dabar nebūtų kolizijos, kadangi būtų galima laikinai vadovautis tuo, kas yra. Čia didelis darbas. Paimkime Tarifų ir kvalifikacijų žinyną. Jis taip ,,susmulkintas”, kad ten nurodyta daugiau kaip 6 tūkst. profesijų. Mes turėtume dabar iš naujo sutvarkyti, ,,sustambinti” šitas profesijas.

Štai neseniai buvau Vokietijoje, ten iš viso įvardytų, valstybėje pripažintų yra tik 480 darbininkų profesijų, o pas mus — 6 tūkst. Čia su rengimu ir su tarifikavimu. O dabar laikinai būtų galima vadovautis tuo, kas yra kiekvienoje įmonėje ir organizacijoje. Manyčiau, čia neprieštarautų galimybei naudotis šituo įstatymu, ir Vyriausybė per du mėnesius parengtų. Iki kovo 1 d. pateiktų Aukščiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. 3 nutarimo straipsnis tada skambėtų taip: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1991 m. vasario 1 d. parengti”.

L.M.STANKEVIČIUS. Taip. Lietuvos Respublikos įstatymo...

K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, ne 3 iki kovo 1 d.

PIRMININKAS.  Ne, Darbo įstatymų kodekso pakeitimus iki vasario 1 d. Taip. O toliau kaip? Dėl kvalifikacinio...

L.M.STANKEVIČIUS. Valstybinių įmonių darbo apmokėjimo... Ir pavesti parengti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso atskirų straipsnių patikslinimo iki vasario 1 d. Valstybinių įmonių darbo apmokėjimo sąlygų, profesijų ir pareigų tarifinių-kvalifikacinių reikalavimų pagrindinius principus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką iki kovo 1 d.

PIRMININKAS. Iki kovo 1 d. Dėl 4 pakeitimų nėra. Dėl 5 straipsnio?

K.ANTANAVIČIUS. 2 praleidom.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č. Stankevičius. Dėl 2? Tai prašom. Grįžtam prie 2 straipsnio.

K.ANTANAVIČIUS. 2 praleidom. Reikia pakeisti. Mes komisijoj susitarėm iš esmės jį pakeisti, kad būtų pagal indeksavimą. Ryšium su tuo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba... Taip, čia nereikia to viso vardyti. ,,Nustatyti, kad minimalus valandinis atlyginimas nustatomas pagal minimalią algą ar nustatytą tam laikotarpiui”, ir viskas. Tik pagal indeksavimą. Nes rašyti 60 kapeikų ar dar kažkaip visiškai netinka. Pagal Vyriausybės nustatytą minimalią algą tam laikotarpiui. Ir 5 nubraukti visai. Nereikalingas.

PIRMININKAS. Prašau pranešėją. Kolektyvo nuomonė,

L.M.STANKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų orientuotis į minimalų gyvenimo lygį. Nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą minimalų gyvenimo lygį. Ir tada savaime aišku. Kadangi Pajamų garantijų įstatymas numato minimalaus gyvenimo lygio indeksavimą, bus indeksuojamas ir minimalus darbo užmokestis.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš abejoju, ar šitas straipsnis yra visapusiškai išnagrinėtas. Turiu tokių pastabų. Aš jau esu kalbėjęs, kada buvo svarstomas Minimalaus gyvenimo lygio įstatymas, kad minimalus darbo užmokestis turi būti didesnis už minimalų gyvenimo lygį. Man atrodo, kad tai logiška. Nes jeigu žmogus uždirba tik minimalų gyvenimo lygį, vadinasi, jis neturi jokių galimybių išlaikyti kitus asmenis, savo šeimą. Antra, siūlyčiau atsisakyti algos termino ir vartoti tik valandinio darbo užmokesčio normą. Tai yra nustatyti valandinį darbo užmokestį, kad būtų universalesnis pritaikymas, nepriklausomai nuo to, ar yra pastovus valandų skaičius per mėnesį, ar nenormuotas valandų skaičius. Tai antras pasiūlymas. Ir trečias pasiūlymas, tiksliau sakant, trečias argumentas yra tas, kad vis dėlto šiuo metu, kainų lygiui ir gyvenimo lygiui keičiantis šuoliu, mes dar šiandien negalim tiksliai pasakyti, bet šitoks, koks siūlomas, yra aiškiai per mažas. 60 kapeikų negali būti laikomas minimaliu valandiniu darbo užmokesčiu.

Ir dar turiu vieną pasiūlymą, kad galbūt vertėtų apsvarstyti, ar nenustatyti du minimalius darbo užmokesčius: vieną, kuris reikalingas specialios aukštos kvalifikacijos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo baigimo, ir antrąjį — už paprastą darbą. Galbūt šitas pasiūlymas atmestinas, aš su tuo sutinku. Aš norėjau jį pateikti apsvarstyti. O kiti pasiūlymai, manau, tiesiog reikalingi.

L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Tada mums reikėtų grįžti prie įstatymo. Įstatymo 2 straipsnyje pasakyta: valstybė nustato minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą. Įstatymo 2 straipsnis. Dabar alga irgi bus nustatoma vadovaujantis valandiniu atlyginimu. Sakysim, 8 val. darbo diena iš minimalaus tarifo — ir jo minimali alga.

Nevisiškai norėčiau sutikti su pasiūlymu, kad minimalų atlyginimą reikia nustatyti didesnį negu minimalus gyvenimo lygis. Vis dėlto, mano supratimu, atlyginimo sistema turėtų skatinti žmogų ir kelti savo kvalifikaciją, ir siekti didesnio atlyginimo. Gali susidaryti tada ir toks vaizdas: aš gaunu minimumą ir galiu sau stovėti šalia kokio nors įrenginio ar statybos aikštelėje. Aš norėčiau, jei galima, dar ir padiskutuoti šituo reikalu. Beje, kad ir išsivysčiusiose šalyse, daug kur, sakysim, Vokietijoje, tiesa, jau seniai neperžiūrėtas, bet minimalus darbo užmokestis yra gerokai mažesnis už minimalų gyvenimo lygį.

PIRMININKAS.  Ar deputatas Č.Stankevičius įtikintas, ar vis dėlto siūlo savo redakciją?

Č.V.STANKEVIČIUS. Man regis, kad pranešėjas kaip tik patvirtina mano siūlymą sakydamas: kad nebūtų motyvų stovėti šalia staklių, reikėtų dirbti, todėl užmokestis turi būti didesnis už...

PIRMININKAS. Gal aš ne taip supratau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Galbūt ir ne taip, bet dar norėta papildomai pasakyti. Štai neseniai priimti Vyriausybės įstatymai, kuriuos mes sustabdėme, visiškai nesusieti su šituo pasiūlymu. Ten jau minimalus gyvenimo lygis nustatomas 180 rb. Tuo tarpu ta pati Vyriausybė pateikė projektą, kuris nustato tik 100 rb minimumą. Ar reikia priimti tokį minimumą, kurį paskui kompensaciniu būdu reikia padvigubinti? Tai tiesiog neverta šiuo metu to daryti.

L.M.STANKEVIČIUS. Ar būtų galima pasiūlyti tokią šito punkto redakciją, be konkretaus dydžio? Nutarime įrašyti tokį punktą, kad nustato minimalų tarifinį atlygį. Valandinį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į minimalų gyvenimo lygį.

PIRMININKAS.  Taip. Ar deputatas Č. Stankevičius su tokia redakcija sutinka? Ar kiti deputatai neturi pastabų? Dėl 5 punkto neaiškumų nebelieka.

L.M.STANKEVIČIUS. 5 punktą mes siūlome išbraukti. Ekonomikos komisija taip pat siūlo išbraukti. Mes sutinkam su šituo pasiūlymu.

PIRMININKAS.  Taigi kas už nutarimo projektą, prašau balsuoti. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 85,

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Ačiū pranešėjui.

Gerbiamieji deputatai, mūsų šios dienos preliminarinė darbotvarkė baigta, tačiau mes posėdžio šiandien nebaigiame. Dabar pertrauka iki 17.30 val. darbui frakcijose. 17.30 val. posėdį tęsime.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame popietinį posėdį. Kaip jūs atsimenate, šiai dienai numatytus klausimus mes jau apsvarstėme. Tad dabar liko pasitarti ir nuspręsti dėl rytdienos plenarinių posėdžių ir šių posėdžių darbotvarkės. Galbūt Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turės ir papildomų pranešimų. O aš noriu jums pranešti, kad komisijų pirmininkų ir visų frakcijų atstovų toks gan platus pasitarimas siūlo rytoj svarstyti tokius klausimus:

Kolektyvinių sutarčių įstatymo projektas. Šitą klausimą siūlė Ekonomikos komisija, deputatas K.Antanavičius, ir jis turėtų pasakyti, kas šitą klausimą pristatys. Matyt, yra autorių grupė. Darbo grupės vadovė — G.Dambrauskienė, kaip aš atsimenu.

Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Taip, taip, Dambrauskienė.

PIRMININKAS. Paskui — Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo projektas. Pranešėjas — banko valdytojas ir deputatas V.Baldišis. Lietuvos Respublikos valiutos fondų formavimo ir panaudojimo įstatymo projektas. Svarstymas ir balsavimas. Pranešėjai — G.Vagnorius ir A.Rudys. Tai jau iš ankstesnių dienų darbotvarkės. Taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanoriškosios tarnybos įstatymo projektas.

Tokie klausimai siūlomi rytdienai.

Prašau deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Mano pasiūlymas būtų toks: kad nauja Vyriausybė taip greitai nepabėgtų, mūsų išsigandusi, būtina svarstyti Deputatų atšaukimo įstatymą. Už šitą klausimą aš norėčiau paprašyti balsuoti vardiniu balsavimu. Dėl jo svarstymo rytoj.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau sukeisti Valiutos fondų įstatymo projektą su Privatizavimo įstatymo projektu. Dėl to, kad Valiutos fondų įstatymą dar reikia suderinti su deputatu A.Rudžiu, o šios dienos įvykiai paprasčiausiai fiziškai to neleido padaryti. Privatizacijos įstatymas yra paskelbtas spaudoje. Manyčiau, galėtų būti antrasis svarstymas. Aišku, dar nepriimtume, bet svarstytume, o tada galbūt būtų aiškiau matyti, kaip galėtume pradėti privatizuoti butus.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš jau rytą siūliau įtraukti į darbotvarkę butų pardavimo gyventojams klausimą. Tiems, kurie ten gyvena. Tai nesudėtingas klausimas ir jis niekaip nesisieja su privatizavimu. Antrą siūlau Deputatų atšaukimo įstatymą. Antrinu K.Rimkui, aš irgi vakar siūliau. Manau, kad Privatizavimo įstatymo be naujos Vyriausybės svarstyti nederėtu, nes ten iš tiesų yra labai daug Vyriausybei rūpimų klausimų.

PIRMININKAS.  Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš manau, kad vis dėlto centrinis klausimas yra naujosios Vyriausybės klausimas, teisingiau, naujojo premjero. Aš manau, kad to atidėlioti jokiu būdu negalima, ir siūlau rytoj... Matyt, šiandieną jau nėra prasmės. Siūlau rytoj nuo pat pradžių, iš ryto, t.y. nuo 10 val., padaryti uždarąjį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame būtų apsvarstytos tos šiandieninės konsultacijos, tai, kas suderinta, kas nesuderinta, kokie pasiūlymai. Manau, būtina visai Aukščiausiajai Tarybai apsvarstyti šituos dalykus. Paskui, matyt, būtų tikslinga išsiskirstyti dar kartą į frakcijas ir jau rytoj reikėtų priimti tą sprendimą. Aš nemanau, kad būtų galima jį dar kažkiek atidėlioti. Juo labiau kad papildomo aiškumo neatsiras.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS.  Gal deputatas J.Tamulis galėtų sukonkretinti savo pasiūlymą, svarstymus dėl Vyriausybės? Ar dėl formavimo principų, ar dėl struktūros, ar dėl premjero kandidatūros?

J.TAMULIS. Aš manau, kad šitie klausimai yra iš principo susiję, nes viena — premjeras, kuris būtų skiriamas dabartinėmis sąlygomis, ir antra — premjeras, ateinantis su atitinkamu paketu pakeitimų, tiek Vyriausybės įstatymo, tiek. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala buvo pradėjęs kalbėti, bet atsisakė.

Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš pritarčiau deputato J.Tamulio siūlymui, Tai viena. Antra (jeigu tas nebūtų priimtas), aš nepritarčiau Privatizavimo įstatymo svarstymui, kadangi mes esam sutarę jį svarstyti penktadienio rytą ir pabandyti pateikti suderintą projektą. Ir tą svarstymą padaryti Aukščiausiojoje Taryboje konstruktyvų.

PIRMININKAS.  Aš labai atsiprašau, prašyčiau pakartoti. Tai jūs remiate Privatizavimo įstatymo svarstymą rytoj? Kažkas čia sukosėjo, ir aš negirdėjau.

E.VILKAS. Atvirkščiai, neremiu.

PIRMININKAS.  Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Labai gerai suprantu, kad deputatas K.Antanavičius siekia, ir, matyt, sieks populiarumo, kada transliuojama. Čia noriu priminti, kad Deputatų atšaukimo įstatymas yra socialistinis įstatymas. Jam, matyt, tas socializmas labai ,,prie dūšios”, aš irgi tą suprantu. Tačiau aš esu jį parengęs ir pritaikęs esamom sąlygom.

Yra parengta dar 3 variantai, ir aš manau, kad jis priimtinas, bet nereikia šito dalyko spręsti rytoj. Ten mums tikrai užtektų pusės valandos, ir jis būtų priimtas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą N.Rasimavičių taip pat sukonkretinti. Tai jūs siūlote šiuo metu galiojančio Deputatų atšaukimo įstatymo pakeitimus?

L.N.RASIMAVIČIUS. Taip, nes tai yra, kaip sako, socializmo dogma, ir mums nėra reikalo priimti jau ne socializmo sąlygomis naujų socialistinių įstatymų.

PIRMININKAS. Nepastebėjau, ar deputatas M.Stakvilevičius, ar deputatas J.Beinortas.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš leidžiu jaunesniam.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas lyg anksčiau.

J.BEINORTAS. Aš norėjau pasakyti dėl Butų privatizavimo įstatymo, kuris iš principo jau pristatytas ir gali būti svarstytinas. Tačiau suprantate, šiaip ar taip, mes šiuo metu kartu su Ministrų. Taryba darbuojamės spręsdami tuos butų išpirkimo klausimus, kurie buvo įstrigę po liepos 26 d. Galiu pasakyti, kad jau yra 8 posėdžiai, 8 protokolai, 89 šimtai tokių išpirkimo atvejų ten išspręsta. Didelių problemų mes neturime. Ir aš manau, kad Butų privatizavimo įstatymas neturėtų aplenkti bendro Privatizavimo įstatymo priėmimo. Jis nėra sudėtingas ir nėra ypač ginčytinas. Tačiau koks tikslas jį priimti pirma, kada mes bendrą privatizavimo koncepciją galėtume dar kartą šiek tiek apsvarstyti? Tai būtų mano nuomonė.

Ir antra, aš norėčiau paremti, gerbiamasis K.Antanavičius šiandien mums labai talkina. Socialinių reikalų komisija dar turi bent keletą įstatymų projektų, kurie yra tokio lygio, kad juos būtų galima ir čia svarstyti, ir pristatyti. Tai socialinių garantijų paketas. Aš manau, kad mes prie jo tiesiog dar nesustojome, Reikia apsistoti, ir tas paketas galėtų užimti ne vieną posėdį, o galbūt netgi dvi tris dienas.

PIRMININKAS. Ką jūs turit omeny konkrečiai?

J.BEINORTAS. Aš turiu omeny, kad rytoj Butų privatizavimo įstatymo gali būti tik antrasis svarstymas, tačiau iki priėmimo vis tiek dar turėsim grįžti prie bendro Privatizavimo įstatymo. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Darbo ginčų įstatymas galėtų būti svarstomas be užkliuvimų.

PIRMININKAS. Tai yra samdos. Samdos. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau pasiūlyti, kad būtinai rytoj svarstytume kandidatūrą, nes be stabilios padėties Lietuvoje mes nežinome, kaip ateityje gyvensime. Tačiau mums, matyt, sunkiai šitai pavyksta daryti dėl tos priežasties, kad mes jau turime karčią 9 mėnesių patirtį, kada Vyriausybei buvo suparalyžiuotos rankos ir kojos. Ji negalėjo daug ko padaryti dėl to, kad deputatai, neturėdami atšaukimo įstatymo, galėjo tiesiog ją terorizuoti. Ir šiuos padalinius dabar mes jau turime.

PIRMININKAS. Tai jūs, kiek suprantu, remiate atšaukimo įstatymą, ar taip, gerbiamasis deputate Stakvilevičiau? O kaip suprasti jūsų norą būtinai svarstyti premjero kandidatūrą, jeigu tokia prerogatyva yra Pirmininko, jeigu jis pateiks tai svarstyti? Jeigu nepateiks, tai galimas toks pageidavimas.

Neprisistatęs deputatas. Labai nuoširdus prašymas Pirmininkui — kaip galima greičiau šitai daryti. Kaip jis mėgsta tautos vardu, taip ir aš tą norėčiau pasakyti. Tautai iš tikrųjų gresia pavojus.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys, atrodo.

R.RUDZYS. Be abejo, pritardamas jums, kad jeigu kito darbo nebus, jeigu mūsų gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dar negalės pasiūlyti Vyriausybės sudarymo diskusijos, galbūt principai keisis, aš šiandien primygtinai siūliau pradėti diskutuoti dėl paties Vyriausybės įstatymo. Tai jeigu šita procedūra nevyktų ir jeigu ji neužimtų visos dienos, aš papildomai norėčiau išdėstyti dar vieną argumentą, išgirdęs čia apie išsivysčiusį socializmą.

Kolega Rasimavičiau, jūs dabar užsiėmęs su dama, aš atsiprašau. (Salėje juokas) Tai šito Deputatų atšaukimo įstatymo svarstymo ir įtraukimo į rytdienos darbotvarkę naudai.

Gal be reikalo aš įžeidžiau damą? Nieko tokio? Tai gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rudzy, ar jūs galit greičiau pasakyti tai, ką norite pasakyti?

R.RUDZYS. Aš galiu sakyti labai greitai. Bet tada manęs neklauso. Tai užtai aš lėtai ir kalbu.

Taigi svarstydami šį įstatymą mes galėtume neblogai pasiruošti Vyriausybės vadovo kandidatūros ir viso šitų problemų komplekso svarstymui, nes ten irgi galėsime galingai suremti pečiais kad ir su deputatu N.Rasimavičium ar su kitais, kadangi nuomonės gerokai skiriasi. Aš žinau, jūs šiandien pasakėt: 4 projektai ir dar 5-tas. Taigi būtų tokia labai gera treniruotė. O įstatymas išties reikalingas. Išties. Aš rytoj pacituosiu savo rinkėjų žodžius, jeigu jis bus svarstomas. Norėčiau pridurti tokį papildomą argumentą apie socializmą, kad nuo to momento (beje, tai mano nuomonė; tiems kolegoms, kurie  atidžiai klauso), nuo to momento, kai mūsų laikinoji komisija ekonominei reformai rengti nesėdo už bendro stalo su Vyriausybe svarstyti šitos problemos, į kurią mes įkliuvom, iki vakarykščios dienos 19 val. 43 min., kada mes likom be Vyriausybės, taigi per šitą tarpą, mes, parlamentas, ryžtingai pasukom Lietuvą socializmo keliu. Tai aš, pritardamas deputatui N.Rasimavičiui, kaip tik siūlau primygtinai svarstyti Deputatų atšaukimo įstatymą. Bandysim, galbūt dar iš to kelio yra posūkis. Galbūt. Aš tuo įsitikinęs. Jeigu mes to posūkio ieškosim, tai iš išsivysčiusio socializmo, iš tiesaus posūkio į Tarybų Sąjungos glėbį galbūt dar galėsim pasukti kitu keliu.

Tai tiek apie socializmą. Ačiū jums už gerą mintį, kolega Rasimavičiau.

PIRMININKAS.  Gerbiamasis deputate Rudzy, jau jūsų paties sąžinei spręsti, ar privalote atsiprašyti tos deputatės, kuri išėjo. Jūs dabar neklausot, užsiėmęs su kitais.

A.RUDYS. Aš atsiprašau, kad nutraukiau. Būkit malonus, minėdamas Rudį arba Rudzį... (Toliau negirdėti)

PIRMININKAS. Deputate Rudzy, deputate Rudzy, jūs pats spręskit, ar reikia atsiprašyti, ar nereikia. Bet aš noriu kitų deputatų, stovinčių prie mikrofono, prašyti nemėgdžioti R.Rudzio. Mes svarstome darbotvarkės klausimus... (Salėje triukšmas)

A.RUDYS. Aš pareikalausiu, kad tas žmogus, kuris neskiria tų dviejų pavardžių, negalėtų eiti... (Toliau negirdėti)

PIRMININKAS.  ... Rudzio nemėgdžioti ir nepradėti taip plačiai agituoti, lyg tai būtų diskusijų metas. Ir sakyti ilgiausias kalbas. Ir pabandyk deputatą R.Rudzį nutraukti.

Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Na, aš manyčiau, truputėlį pajuokavom, ir reikėtų grįžti prie rimto darbo ir prie to režimo, kurį buvom pasiekę praeitą savaitę.

Tai mano toks siūlymas. Privatizavimo įstatymas Ekonomikos komisijoje buvo apsvarstytas kelis kartus dar prieš tai, kol buvo sudaryta Laikinoji ekonomikos reformos komisija. Buvo padaryta daug pastabų. Šios pastabos įvertintos ir nauja redakcija išspausdinta laikraštyje. Tačiau jūs pamenate, kad Vyriausybė ,,Tiesos” laikraštyje išspausdino kitą Privatizavimo įstatymo projektą. Deja, visai ne tokį, kokį priėmė Aukščiausioji Taryba po pirmojo svarstymo. Daugelis dabar nebeskiria, o už tuos trūkumus, kurie yra tame Vyriausybės projekte, kaltina mus. Todėl aš siūlyčiau antrą kartą svarstyti Privatizavimo įstatymo projektą, kuriame, beje, kalbama ir apie tuos vadinamuosius investicinius čekius, tik kitokia forma. Manyčiau, visuomenė suprastų, is kur ji gaus lėšų įsigyti butui ir pan. Tai šiuo metu, aš manyčiau, būtų ne tik ekonominė, bet ir labai didelė politinė nauda. Todėl dar kartą agituoju, apsvarstykime antrą kartą šį įstatymą rytoj.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, aš tikrai nuoširdžiai kreipiuosi į deputatus ir turėsiu paaiškinti — ką darysi — dėl butų pardavimo. Juk jeigu mes priimtume butų pardavimo įstatymą, kuris yra labai nesudėtingas, kuris labai mažai siejasi su tuo bendruoju privatizavimu, tai iš tiesų žmonėms būtų jau ramybė nors tuo aspektu, kad jie turėtų galimybę nusipirkti tuo neramiu laiku butus. Antras dalykas. Žmonėms atsirastų galimybė investuoti savo pinigus. Prekių nėra, žmonės galėtų įdėti tuos pinigus. Trečias dalykas. Aišku savaime, visos kainos didės. Žmonės atsiduria nežinomybėje, ar tie butai bus branginami, ar nebus branginami. Priimtume įstatymą, kad už tuos pinigus parduodam, žmonės tikrai nusiramintų. Ir ketvirtas, paskutinis dalykas — mes sukauptume biudžete tam tikrų lėšų, kurias paskolos tvarka būtų galima paskolinti ir kompensacijoms mokėti, Dabar nėra piniginių ženklų, nėra pinigų, nėra lėšų, iš ko mokėti kompensacijas. Žinoma, tų pinigų panaudoti kompensacijoms nebus galima, juos reikės panaudoti tik butams, bet kol bus uždirbti tie pinigai kompensacijoms, tuos pinigus puikiausiai galėsim naudoti ir kompensacijoms.

Taigi siūlau rytoj valandą ar pusantros valandos sugaišti butų įstatymui priimti.

Dabar dėl Privatizavimo įstatymo. Privatizavimo įstatymai, kaip jau žinot, yra du. Akademikas E.Vilkas čia sakė, kad yra, gali paliudyti Stankevičius. Sutarta penktadienį 10 ar kurią kitą valandą. Gavau pranešimą svarstyti Laikinojoje ekonomikos komisijoje privatizavimo įstatymus. Na, tai jeigu jau sudarė tą Laikinąją ekonomikos komisiją ir ta komisija svarstys, o ji dabar nepateikia jums to, tai ir nėra kalbos jungti šituos dalykus...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau deputato K.Antanavičiaus.

Gerbiamieji deputatai, juk mes tik balsavimu galėsim išspręsti šitą nuomonių įvairovę, todėl prašau...

K.ANTANAVIČIUS. Tai aš motyvuoju. Aš motyvuoju, kad komisija...

PIRMININKAS. Prašau, kad deputatai neišeitų.

K.ANTANAVIČIUS. Tai va, ta bendra Ekonomikos reformos komisija penktadienį svarstys. Yra du alternatyviniai įstatymai, nors iš tikrųjų yra vienas, tas, kurį paskelbė Vyriausybė. Ten, kur paskelbta Vyriausybės, yra parašyta: įstatymas parengtas vadovaujantis K.Antanavičiaus grupės, G.Vagnoriaus grupės ir Vyriausybės grupės parengtais įstatymais juos apibendrinant. Taigi tegu išsiaiškina komisija. Išspręs tuos ginčus ir tada svarstysim plenariniame posėdyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamasis N. Rasimavičius siūlo socialistinį atšaukimo įstatymą. Aš mąsčiau, dėl ko jis siūlo. Pasirodo, kad socializmas N. Rasimavičiui labai patinka. Jis, kaip buvęs komunistas, matyt, labai gerai išmano šitą įstatymą. Vis dėlto aš siūlyčiau dar vieną dalyką — prieš paskiriant Vyriausybę būtina paleisti visas nuolatines komisijas, jas perrinkti ir perrinkti jų pirmininkus, jeigu norime, kad naujai išrinkta Vyriausybė galėtų normaliai dirbti.

PIRMININKAS. Deputatas A. A Abišala.

A.A.ABIŠALA. Ar būtų galima replikuoti nesvarstomu klausimu? Procedūriniu klausimu?

PIRMININKAS. Prašau.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš norėčiau jums priminti, kad šiuo metu mūsų klausosi ne tik per radiją, bet ir tie žmonės, kurie yra aikštėje, kurių dešimtys tūkstančių susirinko tam, kad apsaugotų parlamentą nuo galimo puolimo. Šiandien man per pietus skambino viena rinkėja ir sakė: “Mes dar šį kartą ateisim, bet jeigu jūs ir toliau šitaip elgsitės tarpusavyje, Aukščiausiojoje. Taryboje, tai iš tiesų gali būti paskutinis kartas”.

Aš kreipiuosi į tuos deputatus, kurie leidžia sau įžeidinėti vieni kitus, svarstyti ne vieni kitų pasiūlymus, o vieni kitų asmenybes. Labai gerai apie tai pagalvokit. Pagalvokit ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurie yra už Aukščiausiosios Tarybos sienų.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.

Z.BALCEVIČIUS. Aš noriu palaikyti deputatą A.Abišalą. Tikrai gėda klausytis šitų visų lenktyniavimų, kas iškalbingesnis. Mes čia ateinam dirbti ir negaišti laiko.

Ir antras dalykas. Noriu pritarti gerbiamajam K.Antanavičiui. Tikrai reikia svarstyti butų pardavimo laikinąjį įstatymą. Manau, jog deputato J.Beinorto argumentas, kad yra sudaryta kažkokia grupė... Na, ne kažkokia, o tikrai yra. Mes patys ją sudarėm. Aš dabar nustebau, kad 900 butų jau yra privatizuota tos grupės leidimu Man regis, kad privatizavimas turi vykti remiantis įstatymu, o ne kokia nors grupe. Ir jeigu vyksta privatizavimas, tai tuo labiau reikia tą įstatymą priimti, ir kad juo vadovautųsi visos organizacijos ir įstaigos, kurios privalo tai daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas V. Baldišis.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dėl darbotvarkės. Išgirdau, kad rytoj turi būti svarstomas Komercinių bankų įstatymas. Tiktai niekaip nesuprantu, kodėl tas turi būti daroma. Jau buvo Komercinių bankų įstatymo pristatymas, gavom nemažai atsiliepimų. Jis dabar tvarkomas. Kitos komisijos, kiek žinau, net nesvarstė. Niekaip negaliu suprasti, kodėl jis taip greitai ir būtent rytoj turi būti svarstomas. Juo labiau nesuprantu, kaip bus daroma su balsavimu. Žinau, kad Aukščiausiajai Tarybai pateikta (o tai turėjo būti padaryta kur kas anksčiau) Lietuvos žemės ūkio banko statutas, Lietuvos taupomojo banko statutas. Jie parengti, rimtai apsvarstyti, bet jų svarstyti nesiūlom. Tai aš nemanau, kad reikėtų svarstyti šitą įstatymą, kuris dar tobulinamas atsižvelgiant į gautas pastabas.

PIRMININKAS. Aš tik noriu paaiškinti, kad buvo toks pasiūlymas.

V.BALDIŠIS. Ne, tai aš tą pasiūlymą ir noriu...

PIRMININKAS. Jeigu jūs jį ginčijat, be abejo, balsuosim ir galbūt bus nutarta kitaip. Vietoj to įtraukti bankų statutus.

Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis deputatas A.Abišala mane šiek tiek aplenkė. Aš taip pat priėjau čia prie mikrofono, norėdamas apgailestauti, kad daug sugaištame laiko gražbyliavimui. Iš tikrųjų, matyt, tie deputatai, kurie gaišina laiką, pamiršta tuos dešimtis tūkstančių žmonių, kurie buvo prie šių rūmų ir skandavo ,,Lietuva!”. Jeigu skiriama tiek daug dėmesio vieno ar kito deputato ,,personai”, jus prašyčiau gerbiamojo deputato K.Rimkaus, kaip žemdirbio. Šiuo metu daug svarbesnis Lietuvai, manau, nuo pavasario parengtas Veterinarijos įstatymas. Aš nekalbu apie tai, kad daug kas prašo kuo greičiau priimti mokslo ir švietimo įstatymus. Iš tikrųjų argi mes neturim ką veikti, kad .po 15-20 minučių gaištame tuščioms kalboms? Kviečiu visus deputatus neužgaišti prie mikrofono ir nekartoti daug kartų. tų pačių pasiūlymų. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui L.Milčiui už tokią pastabą.

Deputatas P.Tupikas.

P.TUPIKAS. Norėčiau grupės deputatų vardu pasiūlyti, kada ypač tokią sunkią dieną daugelis deputatų taip ir paliko mūsų salę, palengvinti registravimą. Paskelbti, kurie šiandien baigiant posėdį dalyvauja šitoje salėje. Ne tuos, kurių nėra, bet tuos, kurie šiandien dirbo ir baigė darbo dieną visi kartu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pristatydamas darbotvarkės projektą sakiau, kad jis suderintas komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų gan plataus susirinkimo metu. Bet mūsų svarstymas parodė, kad nuomonių yra įvairiausių. Ar tuos pasiūlymus teikė deputatai, nepriklausantys frakcijoms, ar nepritariantys frakcijų ir komisijų nuomonei. Todėl galbūt būtų teisingiausias toks pasiūlymas — pavesti komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų susirinkimui kaip visada tradiciniu laiku rytoj susirinkti 9 val. ir dar kartą pateikti mums, jau atsižvelgus į šiandien pateiktus pasiūlymus, rytdienos darbotvarkės projektą. Jeigu šitam pasiūlymui nebūtų prieštaravimų, tada tuo klausimu galėtume baigti. Ir gerbiamasis Pirmininkas turi informaciją

Ar deputatas J.Tamulis nori prieštarauti, ar pritarti?

J.TAMULIS. Aš noriu prieštarauti. Jeigu norėčiau pritarti, nebūtų prasmės prieiti prie šio mikrofono. Aš vis dėlto norėčiau siūlyt ir prašyti, kad būtų balsuojama dėl to, ką aš pasiūliau, t.y. dėl rytdienos (nuo 10 val.) uždarojo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio naujos Vyriausybės formavimo klausimu. Man atrodo, po visi šiandieninių konsultacijų frakcijose, komisijoje ir pan. atėjo laikas pasidalyti visu tuo mums bendrai, uždarame posėdyje. Pradėti nuo to. Paskui gali būti komisijų pirmininkų pasitarimas, galima kalbėti apie įstatymus, kuriuos reikėtų nagrinėti, ar ką.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš noriu paklausti deputato J.Tamulio, kad būtų labai aiškiai suprantama, ką jis siūlo, nes negirdėjau, kaip jis anksčiau tą formulavo, Ar jis siūlo, kad mes čia svarstytume kokius nors bendrus Vyriausybės formavimo principus? Tai galima svarstyti, galima neribotai svarstyti. Ar jis nori, kad būtų svarstomos personalijos? Bet teikti personalijas yra Pirmininko prerogatyva ir Pirmininkas pateiks, kai jis bus nutaręs pateikti.

J.TAMULIS. Aš nesiruošiu iš Pirmininko atimti jo prerogatyvos ir nesiūlau to daryti Aukščiausiajai Tarybai. Bet manau, kad personalijos vis dėlto bus tiesiogiai susijusios su principais, kuriais remiantis bus formuojama Vyriausybė. Dar daugiau, aš manau, kad personalijos, bent jau tas jūsų pasirinkimas, kurį jūs turėsite, priklausys nuo to, ar Vyriausybė bus formuojama pagal dabartinę struktūrą (aš turiu mintyje įstatyminę) tiek Vyriausybės įstatymo, tiek Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, ar bus daromi kartu su jauna Vyriausybe vienokie ar kitokie pakeitimai. Manau, nuo to labai daug priklausys. Štai šitais klausimais, aš manau, bent jau nuomonėmis pasidalyti uždarame posėdyje Aukščiausiajai Tarybai derėtų. Tad pusantros valandos, manau, mums visiems atneštų naudos ir tikrai nebūtų iššvaistyta veltui.

PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti iš karto: taip, kaip jūs nušvietėt, yra skirtingų klausimų sumaišymas — svarstyti Vyriausybės įstatymo pakeitimus su būsima Vyriausybe, kaip jūs formulavote. Aš nelabai suprantu, su kuo svarstyti įstatymo pakeitimus. Jeigu jūs manote, kad reikia pirmiau apsvarstyti Vyriausybės įstatymo pakeitimus, o paskui pradėti formuoti Vyriausybę, tada reikia taip uždavinius ir surikiuoti. Bet nežinau, ar palaikys deputatai. Aš dabar nepalaikyčiau diskusijos dėl paties Vyriausybės įstatymo.

Prašom, gerbiamasis deputate Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS.  Aš manau, kad daugiau kaip pusę valandos sugaišom čia, ne mažiau kaip pusę valandos ar valandą užtruko Prezidiumo salėje pirmininkai, ir reikia galų gale priimti darbotvarkę. Rytoj vėl visą valandą tarsis pirmininkai ir frakcijų vadovai, paskui čia valandą. Jau išdiskutuota, imkim, balsuokim, ką įtraukti į darbotvarkę, ką neįtraukti, ir turėsim darbotvarkę.

PIRMININKAS. Turime du pasiūlymus. Vienas pasiūlymas: arba diskutuoti, arba pereinant. prie balsavimo formuoti rytdienos darbotvarkę. Kitas pasiūlymas buvo, kadangi dar tęsiasi diskusija, pavesti, kaip paprastai būna, darbotvarkę suformuoti komisijų pirmininkams. Tai turbūt alternatyvos aiškios. Nežinau, už kurią iš jų reikia siūlyti balsuoti pirma. Jūs vedat posėdį, gerbiamasis Juknevičiau.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Pirmiausia, pradedant posėdį, aš ir pateikiau šitą projektą, aptartą komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime. Tai aš manau, kad dabar reikėtų ir balsuoti už tuos klausimus, kad šiandien patvirtintume darbotvarkę. Čia būtų vienas balsavimas. Jeigu šitas balsavimas negauna pakankamai balsų, vadinasi, darbotvarkės projektą vėl rengsim tradiciniu būdu rytoj pirmininkų frakcijų atstovų susirinkime.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Dabar yra trys pasiūlymai. Rytoj darbotvarkėje būtų kolektyvinių sutarčių įstatymas (neskaitau viso pavadinimo, mes jį žinom). Kas už tai, kad šis įstatymas būtų rytoj svarstomas? Kolektyvinių sutarčių įstatymas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Kiek deputatų salėje, jus suskaičiavote?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu salėje yra 102 deputatai.

PIRMININKAS. 102 deputatai. 77 balsavo. Pavargo deputatai. Pasiūlymas priimtas.

Antrasis siūlytas klausimas būtų Lietuvos Respublikos taupomojo banko statuto projektas.

K.ANTANAVIČIUS. Taupomojo ir Agrarinio yra statutai, tai reikėtų svarstyti kartu.

PIRMININKAS. Taip, aš tiesiog nespėjau pasižymėti. Taupomojo ir Agrarinio banko. Ar abu statutų projektus pateikia gerbiamasis V.Baldišis? Jus pateiksite statutų projektus?

V.BALDIŠIS. Aš manyčiau, kad juos turėtų pateikti rengę autoriai. Taupomojo ir Agrarinio banko vadovai.

PIRMININKAS. Ar jie yra, ar bus rytoj?

V.BALDIŠIS. Na, galima juos rytoj ir pakviesti, bet vėl klausimas — tik iš vakaro nuspręsti, kad rytoj tą klausimą svarstysim. Tai gal padarykim po dviejų ar trijų dienų:, kad jie iš anksto tai žinotų.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs pats ką tik siūlėt.

V.BALDIŠIS. Ne, aš tiktai pasakiau, kad dar yra šitie du dalykai, kadangi aš pats išgirdau, kad Komercinių bankų įstatymą... Bet šitie jau anksčiau pateikti. Galima rytoj pakviesti.

PIRMININKAS. Tai jeigu galima ir yra tokia nuomonė, tada kvieskime. Kas už tai, kad įtrauktume šitą klausimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 50.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 1.

PIRMININKAS. Susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 19.

PIRMININKAS. Pagal balsavimo rezultatus šis punktas į rytdienos darbotvarkę neįtraukiamas. Ir buvo dar vienas...

Ar norite pasakyti tuo klausimu, gerbiamasis deputate?

K.ANTANAVIČIUS.  Ne tuo. Aš vis su savo butų pardavimo klausimu. Noriu, kad balsuotumėt.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Tai ateis laikas, ateis.

K.ANTANAVIČIUS. Kaip?

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Tuojau, tuojau.

K.ANTANAVIČIUS. Toliau gali nelikti vietos, bet juk aš siūliau nuo ryto...

PIRMININKAS. Vietos, kaip matot, daugėja.

K. ANTANAVIČIUS. Ir visada niekas neatmena ir niekas nebalsuoja. Tai aš noriu, kad balsuotumėt.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Juk mes nutarėm. kad balsuojam už kiekvieno klausimo įtraukimą. Kitaip nesutarėm. Matot, kaip išeina.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Trečiasis pasiūlytas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanoriškosios tarnybos įstatymo projektas. Pateikia Z.Vaišvila, taip?

Kas už tai, kad būtų įtrauktas šitas įstatymo projektas?

BaLsŲ skaičiuotojas. Už balsavo 63.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 6,

PIRMININKAS. Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.

PIRMININKAS. Taip, klausimas įtrauktas į darbotvarkę.

Dabar yra papildomi pasiūlymai. Gerbiamasis Z.Juknevičius žymėjosi, gal jis juos primins. Geriau įskaitys savo raštą.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Deputatas K.Rimkus siūlė, deputatas M. Stakvilevičius palaikė, kad į rytdienos darbotvarkę būtų įtrauktas Deputatų atšaukimo įstatymo projektas. Todėl prašau balsuoti, kas už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų rytoj svarstomas. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 23.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24 — prieš.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 38.

PIRMININKAS. Klausimas į darbotvarkę neįtrauktas.

Buvo pasiūlytas Valstybinio butų fondo privatizavimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų įtraukiamas į rytdienos darbotvarke, bet ar...

Deputatas Albertas Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, Šiandien kaip tik mes pateikėm jums butų pardavimo projekto variantą, kurį tikslinga rytoj apsvarstyti. Aš manau, deputatai tikrai turės pastabų. Ir apsvarsčius prašyti leidimo skelbti jį spaudoje, nes tai labai aktualus įstatymas, ir žmonės turi jį paskaityti, išdiskutuoti. Toks pasiūlymas turbūt būtų racionalus.

PIRMININKAS. Taigi kas už tai, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 74.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 4 deputatai.

PIRMININKAS. Taip. Kiek deputatų susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8 deputatai.

PIRMININKAS. Klausimas į darbotvarkę įtrauktas.

Buvo daug ginčų dėl Privatizavimo įstatymo svarstymo. Gerbiamasis G.Vagnorius siūlė daryti antrąjį svarstymą. Buvo ir prieš šito klausimo įtraukimą. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šitas klausimas rytoj būtų antrąkart svarstomas? Privatizavimo įstatymo projektas, tas, kuris Aukščiausiojoje Taryboje buvo apsvarstytas ir paskelbtas visuomenei svarstyti.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Ar galima paklausti dėl balsavimo motyvų? Ar buvo apskritai aptarinėjamas klausimų kiekis, kiek gali tilpti į rytdienos posėdžius? Ar tiesiog, kiek pasiūlyta, tiek mes dabar ir tvirtinam? Žinoma, jeigu mes patvirtinsim, jis persikels į penktadienį, tikriausiai dirbsim ir penktadienį. Tai ta prasme čia yra ne tik rytdienai, bet svarstymui, kai ateis eilė.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Čia truputį mums kyla tokia painiava: deputatas K.Antanavičius buvo už tai, kad būtų svarstomas projektas, parengtas Vyriausybės, deputatas G. Vagnorius — kad tas, kuris buvo svarstytas Aukščiausiosios Tarybos. Bet galbūt mes galim įtraukti šito klausimo svarstymą ir svarstyti abu projektus, surasti bendrus taškus ir skirtumus. Aš tada prašyčiau deputatus K.Antanavičių ir G.Vagnorių...

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau ar atkimšti deputatų ausis, ar ką. Gal jos užakusios? Jau E.Vilkas sakė, aš sakiau. Eikit, gerbiamasis Stankevičiau, pasakykit, kad penktadienį mes tą klausimą esam įrašę svarstyti jungtinėje ekonomikos komisijoje. Tai jeigu mes neapsvarstėm, kam sukūrėm tą komisiją? Juk sukūrėm tokiems klausimams spręsti, o dabar trečią, ketvirtą, septintą sykį tą pat sakai. Na, atrodo kaip kurčiųjų miške, ne kitaip. Eikit, gerbiamasi Stankevičiau, pasakykit, kad penktadienio darbotvarkė yra. Taip? Ar negalit?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, mes taip balsuojam už visus klausimus, kurie buvo pasiūlyti. Jei jūsų motyvai įtikins deputatus ir jie. balsuos, kad šitas klausimas nebūtų įrašomas į darbotvarkę Nebent deputatas G.Vagnorius atsisakytų savo pasiūlymo.

Deputatas G.Vagnorius. Prašau.

G.VAGNORIUS. Aš puikiai suvokiu, kodėl deputatas K.Antanavičius siūlo perkelti svarstyti Ekonomikos reformos komisijai. Kadangi bus būdas, kaip revizuoti ir grįžti prie to pirminio varianto, kuris pateiktas ,,Tiesoj”. Tai aš dėl to ir siūlau svarstyti, jog nuramintume visuomenę, kad tikrai nebus viskas išpardavinėjama. O paskui, jeigu Aukščiausioji Taryba dar kartą patvirtins tą variantą, mes galėsim toliau dirbti ir pateikti laikinajai komisijai kitą redakciją. Dar kartą noriu priminti, kad jau du kartus prieš sudarant tą laikinąją komisiją įstatymo projektas buvo svarstomas Ekonomikos reformos komisijoje ir jis gerokai pataisytas atsižvelgiant į pastabas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad rytoj, gal jau ir nerytoj, o į penktadienio darbotvarkę būtų įrašytas Valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas? Kas už, prašau balsuoti.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Jeigu nespėsim rytoj, tai tada, kai dirbsim po to.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 28 deputatai.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 20.

PIRMININKAS. Kiek deputatų susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30 deputatų susilaikė.

PIRMININKAS. Klausimas į darbotvarkę neįrašytas. Taigi visi mūsų pasiūlymai aptarti.

Gerbiamieji deputatai, aš noriu jums dar perskaityti visus klausimus, kurie įtraukti.

J.TAMULIS. Aš jums leidus norėčiau priminti tą pasiūlymą, kurį jūs pamiršote. Aš,atrodo, labai aiškiai siūliau pirmiausia nuo 10 val., įtraukti klausimą dėl naujos Vyriausybės formavimo principų bei šiandieninių konsultacijų aptarimą. Pasidalijimą nuomonėmis. Uždarąjį Aukščiausiosios Tarybos posėdį.

PIRMININKAS. Nepasakyčiau, kad aš užmiršau, bet negaliu pateikti balsuoti tos jūsų nuomonės. Ar čia bus bendra politinė diskusija, ar koks projektas, Vyriausybės įstatymo pateikimo projektas, ar Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, susijusio su Vyriausybe, pakeitimai? Prašau suformuluoti klausimą...

J.TAMULIS. Man atrodo.PIRMININKAS. ... už kurį būtų galima balsuoti.

J.TAMULIS. Man atrodo, kad aš pakankamai aiškiai suformulavau klausimą. Aiškiau turbūt suformuluoti jo negalima.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Telieka apgailestauti, kad deputatas J.Tamulis tokiu lediniu, geležiniu balsu primygtinai siūlo dalyką, kuris yra svarbus, mano nuomone, taip pat, Bet aš manau, kad mes dar turim šį vakarą ir naktį, ir tuos dalykus galėtume aptarti tarp frakcijų, nes frakcijose, matyt, maždaug aišku. Paskui galbūt vėl aptarti frakcijose ir vėl susitikti. Ir jeigu iš tikrųjų sutarsim, kad tokį reikalą būtina aptarti viešai, tada aš siūlau palikti šį klausimą kaip rezervinį, nebalsuoti, o rytoj iš ryto susirinkus būtų galima balsuoti ir nutarti. Aš nemanau, kad būtina primygtinai piršti dabar, tarp frakcijų nesuderinus, vienos frakcijos nuomonę. Manau, kad tai galima aptarti ir tarpusavyje. Tikėkimės, kad galima.

PIRMININKAS. Deputatas...

A.A.ABIŠALA. Todėl prašyčiau deputato J.Tamulio sutikti su mano pasiūlymu ir nebūtinai balsuoti šįvakar, kad tai būtų užfiksuota, o pabandyti dar tarpusavyje pasitarti. Dar norėčiau pridėti, kokie galėtų būti motyvai. Vyriausybės įstatyme ir Konstitucijoje yra šiokios tokios užuominos, kaip turėtų būti formuojama Vyriausybė. Ir mūsų priimtoje Reglamento dalyje (aš netikinu, kad ji jau veikia, bet mes už ją jau balsavom) taip pat yra. Vadinasi, formaliai aptarti sudarymo principus nėra prasmės. Yra prasmė aptarti juos, mano nuomone, neformaliai arba taip, kiek laisvės duoda tie mano minėti įstatymai.

PIRMININKAS. Ar deputatas J.Tamulis vis tiek pasilieka prie savo nuomonės?

J.TAMULIS. Taip.

PIRMININKAS. Atsiprašau, deputate Pangoni, ar jūs dėl šito klausimo, ar norit pateikti naują pasiūlymą?

J.PANGONIS. Taip, dėl šito. Aš nekomentuosiu gerbiamojo deputato A.Abišalos balso (kaip jis komentavo gerbiamojo J.Tamulio balsą), kokiu jis pateikė šį pasiūlymą...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni...

J.PANGONIS. Tačiau aš norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad nereikėtų daryti spaudimo, ir siūlyti už šį klausimą kuo greičiau balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.

V.PLEČKAITIS. Aš tik priminsiu, remdamas J.Tamulio pasiūlymą, kad jau šitas siūlymas buvo kartą pateiktas. Prieš pietus buvo dviejų Sąjūdžio frakcijų nuomonė ir iš principo jai neprieštarauta. Kadangi visą dieną, nors ir vyko plenarinis posėdis, buvo tariamasi  frakcijose, yra jau ne viena kandidatūra, yra tam tikrų samprotavimų. Dar mes turim šiandien nemažai laiko, o situacija mus skubina tai daryti. Aš manau, visiškai tikslinga rytoj pradėti posėdį, būtent tokį uždarąjį posėdį, kuriame būtų pasikeista nuomonėmis, aptartos tam tikros kandidatūros ir galbūt net kai kurie Vyriausybės sudarymo principai. Ir, aišku, būtinai reikia už šitą balsuoti. Kam čia atidėlioti arba apsimetinėti, kad nebūtina balsuoti?

PIRMININKAS. Kas galėtų pateikti tas kandidatūras, gerbiamasis Plečkaiti?

V.Plečkaitis sako, kad yra kandidatūros, tai aš klausiu, kas galėtų jas pateikti. Juk pagal Konstituciją mes puikiai žinome...

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Atskirkime klausimus. Atskirkime klausimus...

V.P.PLEČKAITIS. Jūs gal ne taip supratote. Aš sakau, yra svarstytos kandidatūros frakcijose. Tik tiek aš ir sakau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, turbūt pakankamai aišku, kas siūloma. Yra siūloma keistis nuomonėmis dėl bendrų principų, kaip turėtų būti sudaroma Vyriausybė, koalicinė ar kokia kitokia. Galbūt taip. Turbūt Centro frakcijos atstovai tą supranta. Galima dalytis. Bet jeigu tai nėra įrašyta įstatymuose, tai ta nuomonė būtų tik tokia nuomonė, į kurią galima atsižvelgti arba neatsižvelgti. Iš to svarstymo gali kilti pasiūlymų pakeisti įstatymą ir įpareigoti kokį nors principą įrašyti į įstatymą. Aš esu siūlęs nedaryti dviejų pertvarkų iš karto, vadovautis tais įstatymais, kurie yra. Ir neformuluoti naujų pasiūlymų. Sudaryti Vyriausybę pagal esamus įstatymus ir esamose struktūrose. Ir todėl siūlyčiau nedaryti tokios diskusijos, kurios prasmė būtų aiški tada, jeigu ji sąlygotų įstatymų pakeitimus. O jeigu kai kurie Centro frakcijos deputatai nori tuo būdu įtraukti kandidatūrų svarstymą, kol jų dar nepateikė Pirmininkas, tai čia yra neteisingas būdas. Nereikia.

P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu pasakyti pastabą, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau. deputate.

P.VAITIEKŪNAS. Norėčiau patikslinti, kad jokiu būdu nei frakcijos, nei deputatai nesiruošia pateikti Aukščiausiajai Tarybai premjero kandidatūrų. Mes norime pateikti tam tikras kandidatūras Pirmininkui, kad jis pateiktų jas savo nuožiūra Aukščiausiajai Tarybai. Tai, man atrodo, visiškai priimtinas procedūrinis klausimas, kurį mes galime svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vaitiekūnai, aš būsiu labai dėkingas. Aš lauksiu jūsų savo kabinete arba ateisiu į jūsų frakcijos susirinkimą.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Ar vis dėlto deputatas J.Tamulis liktų prie tos nuomonės, kad turime balsuoti? Aš galiu suformuluoti balsavimui šitą pasiūlymą tik taip: kas už tai, kad rytojaus darbotvarkėje būtų numatytas laikas, kaip sakė deputatas J.Tamulis, valanda ar pusantros, diskusijai dėl Vyriausybės formavimo principų? Nes jokio Vyriausybės įstatymo projekto nėra. Aš teisingai suformulavau, ar neteisingai?

J.TAMULIS. Aš manau, kad jūs šiek tiek laisvokai formuluojate šitą pasiūlymą, bet tegu jis toks būna. Kad šita diskusija turėtų kokios nors naudos ir paspartintų Vyriausybės formavimo procesą, tą tiesiog būtina padaryti, ir prašau, kad šitas klausimas būtų pirmasis įtrauktas iš ryto, ir būtent taip siūlau balsuoti. Jeigu jis nebus taip įtrauktas, jis praras tiesioginę prasmę. Štai ir viskas. Ir manau, kad nebūtina įžiūrėti kažkokių užkulisinių, paslaptingų minčių ar bandymų įpiršti kokią nors nuomonę. Bent kaip aš supratau, tai yra natūralus ir visai korektiškas pasiūlymas, už kurį jau buvo galima balsuoti gerokai anksčiau.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis deputate Tamuli; matyt, turėtumėt sutikti, jog tai ne klausimas, kadangi nėra projekto, o pasiūlymas diskutuoti šita tema. Taip ir balsuosime, kad būtų numatytas laikas diskusijoms.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Kas už tai, kad būtų skirtas laikas diskusijai dėl Vyriausybės sudarymo principų?

Prašom, gerbiamasis deputate.

E.VILKAS. Aš nesuprantu, kam čia reikia tiek malti, tiek sukti? Yra J.Tamulio pasiūlymas. Kas už tai, kad jį priimtume? Kas prieš ir kas už?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, tai...

E.VILKAS. O dabar suka, suka: gal šitaip, gal šitaip pakeisti. Juk labai paprasta. Deputatas pateikė pasiūlymą, už tą pasiūlymą, o ne už Pirmininko pasiūlymą turi būti balsuojama.

PIRMININKAS. Deputato pasiūlymas buvo aiškinamas. Buvo norima suprasti, už ką bus balsuojama. Dabar jūs norite, kad pasiūlytų pats deputatas J.Tamulis ir tiktai už jo formulavimą būtų balsuojama, taip? Nežinau, man atrodo, kad mes pasiekėme didesnio aiškumo negu pirmasis deputato J.Tamulio kalbėjimas ta tema. Tai dabar turbūt turime balsuoti dėl formulavimo, už kurį paskui balsuosime, ar ne? Kaip sakote? Jūs sutinkate su tuo?

J.TAMULIS. Aš manau, kad ginčai baigsis, ir bus kur kas paprasčiau, jeigu jūs imsite ir suformuluosite taip, kaip suprantate šį pasiūlymą ir kaip jis jums atrodo priimtinas.

PIRMININKAS. Jeigu deputatai sutinka, nes vienas deputatas nesutinka, kad buvo kitaip suformuluota... Jeigu deputatai sutinka su formulavimu, balsuojame už tai, kad rytoj būtų skirtas laikas diskusijai dėl Vyriausybės formavimo principų. Ir dar jūs siūlote, kad tai būtų pirmasis klausimas. Ar mes turime sujungti patį pasiūlymą ir su pirmuoju, kadangi jūs sakote, jog kitaip beprasmiška, taip? Na, mes galime prarasti ir vienu, ir kitu atveju. Tai jūs siūlote sujungti, taip? Gerai. Deputatas J.Tamulis duoda dvigubą pasiūlymą. Taip, kaip buvo suformuluota. Ir kad būtų pirmasis darbotvarkės klausimas.

Kas už tai, kad šitai diskusijai būtų skirtas laikas pačioje mūsų rytdienos darbo pradžioje? Jau balsuojame.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 37.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 20.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 30 deputatų.

PIRMININKAS. Deputato J.Tamulio pasiūlymas neįtrauktas.

PIRMININKAS (Z.JUKNEVIČIUS). Aš norėčiau, kad deputatas E.Vilkas atkreiptų dėmesį. Noriu pacituoti Deputato statuso įstatymą, kur pasakyta, kad deputatas turi teisę pateikti tinkamai suformuluotą įstatymo projektą arba pasiūlymą dėl konkretaus įstatymo priėmimo, kurie turi būti apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje. Tai yra Deputato statuso įstatymo 8 str. Todėl deputatui J.Tamuliui visiškai neturėtų būti keista, kad taip problemiškai vyko jo pasiūlymo aiškinimas ir balsavimas.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš manau, kad tas klausimas užbaigtas, galėsime, kas norės, pasikeisti nuomonėmis vėliau.

Taigi rytdienos darbotvarkę turime. Galbūt ji ,,netilps” į rytdieną. Dabar, jeigu jūs leisite, aš noriu pasakyti keletą žodžių baigdamas posėdį.

Nerami diena eina į pabaigą. Mitingai baigiasi, ginkluotosios pajėgos nuo Aukščiausiosios Tarybos rūmų aplinkos pasitraukė, pasitraukė taip pat nuo Televizijos bokšto. Aš noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie mane girdi ir kurie yra Aukščiausiosios Tarybos rūmų aikštėje, Nepriklausomybės aikštėje, padėkoti jiems už solidarumą, už moralinę paramą ir už buvimą greta mūsų. Aš manau, kad tas buvimas dar reikalingas ir toliau. Pačių žmonių dalykas dėl to nutarti. Jeigu mes turėsime kokios nors informacijos apie galimą konkrečią grėsmę, žinoma, pasidalysime ta informacija. Labai ačiū, gerbiamieji mus parėmę Lietuvos žmonės!

Dabar aš noriu pasakyti apie politinę ir dvasinę aplinką, kuri gaubia mūsų dienų įvykius Baltijos kraštuose, kur žinomais jums būdais, karinės jėgos naudojimu pirmiausia didinama įtampa, siekiama mums nežinomų tikslų. Tie metai prasidėjo gražiais žodžiais, kurių mes gavome iš mūsų kaimynų. Jie, ko gero, dar nepaskelbti, aš noriu juos pasakyti.

Vienas pasveikinimas skamba taip: ,,Tiesa ir meilė turi vyrauti prieš melą ir neapykantą. O! jeigu taip būtų! Vaclavas Havelas”.

Kita telegrama atėjo iš Lenkijos Respublikos. Prezidentas dėkoja už pasveikinimus, perduoda savo sveikinimus ir sako: “Esu įsitikinęs, kad patirtis, kurią sukaupėme per dešimtį metų kovos, kurią kovojo Solidarumas, padės mums rasti bendrą kelią tokiam santykių susiklostymui tarp mūsų tautų, kuris visas komplikacijas paliks praeičiai ir atitiks naujus laikus. Dar kartą sveikinu. Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Walęsa.”

Ir atgarsiai to, kas vyko po to iki pat šios dienos, to, ką aš kalbėjau.

Gal kam ir teko girdėti, gal dar ne, apie vakarykščią Baltųjų rūmų pareiškimą, kuriame pažymėjus, jog Jungtinės Valstijos rūpestingai stebi įvykių raidą Baltijos kraštuose, yra sakoma (cituoju):

,Jungtinės Valstijos ypač susirūpinusios, kad Sovietų nutarimas pasiųsti karinius dalinius į Baltijos valstybes, ką mes vertiname kaip provokacinį  veiksmą, gali sugriauti taikingų ir konstruktyvių derybų dėl tų šalių ateities perspektyvas. Jungtinės Valstijos ragina TSRS liautis mėginus gąsdinti ir grįžti prie derybų, kurios turi būti vedamos be spaudimo ir jėgos naudojimo. Jungtinės Valstijos, kurios niekada nepripažino prievartinio Baltijos šalių įjungimo į Tarybų Sąjungą, remia Baltijos tautų siekius kontroliuoti ir lemti savo pačių ateitį.”

Tai vienas iš daugelio užsienio šalių pareiškimų, vienokių ar kitokių. Šitas galbūt stipriausiai mus remiantis. Yra taip pat pasisakę, be tų, ką jūs anksčiau žinojote, Didžioji Britanija, kurios užsienio reikalų ministras iškvietė Tarybų Sąjungos pasiuntinį, kad išklausytų pareiškimą ir duotų paaiškinimus padarė pareiškimą Švedijos užsienio reikalų ministras, taip pat ir Švedijos ministras pirmininkas. Ir Japonija taip pat padarė pareiškimą, kad ji susirūpinusi padėtimi Baltijos šalyse. Šiandien padėtį Baltijos valstybėse svarstė Prancūzijos Ministrų Taryba, ketino padaryti pareiškimą, bet dar aš jo nesu gavęs.

Gerbiamieji deputatai, ačiū už jūsų buvimą šiandien čia ir konstruktyvų darbą. Tai nebuvo lengva dvasiškai ir nerviškai įtemptoje padėtyje. Bet aš manau, kad darbas yra naudingas ir mums patiems, kai ką naudingo šiandien ir Lietuvai mes padarėme. Darysime tą ir rytoj. O dabar tikriausiai tęsis darbas frakcijose ir kalbėsime apie Vyriausybės reikalus. Prašau su manim kontaktuoti, kas nori ką pasiūlyti, kaip mes girdėjome iš Centro frakcijos. Aš taip pat mielai lankysiuosi, be abejo, lankysiuosi frakcijų pasitarimuose.

Ačiū už jūsų dėmesį. Posėdis baigtas. Rytoj mes renkamės 10 valandą.