AŠTUONIASDEŠIMT ANTRASIS POSĖDIS. 23 knyga

AŠTUONIASDEŠIMT ANTRASIS POSĖDIS

1991 m. sausio 8 d.

Diskusijos dėl kainų pakėlimo nutarimų sustabdymo

Balsavimas dėl nutarimo ,,Sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl mažmeninių maisto prekių kainų pakėlimo”

Darbotvarkės formavimas

Vicepremjero A. Brazausko informacinis pranešimas

Ekonomikos ministro pavaduotojos F. Jasevičienės pranešimas

Ministro A.Dobravolsko pranešimas

Vicepremjero A. Brazausko atsakymai į deputatų klausimus

F. Jasevičienės atsakymai į deputatų klausimus

Pirmininkauja LR AT Pirmininkas deputatas V. LANDSBERGIS ir deputatas A.A. ABIŠALA

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos deputatai! Pradedame plenarinį posėdį, pradedame labai įtemptoje, sudėtingoje atmosferoje. Aš noriu tuoj pat pabandyti kalbėti su žmonėmis už durų, kad neprasidėtų fiziniai ekscesai. Bet tuo tarpu mes turime atlikti porą procedūrinių dalykų, patvirtinti balsų skaičiavimo grupę, nes galbūt labai greitai reikės kai ką spręsti. Noriu jums pasiūlyti iš karto priimti šį pasiūlymą ir išrinkti balsų skaičiavimo grupės nariais deputatus Joną Liaučių, Bronislovą Lubį, Ričardą Maciejkianecą, Joną Mačį ir Stasį Malkevičių. Ar pritariate? Nereikia balsuoti? Gerai, ačiū. Prašau balsų skaičiavimo grupės narius...

R. MACIEJKIANECAS. Pirmininke, aš eilės tvarka prieš porą grupių jau buvau grupės nariu, tai siūlyčiau mane pakeisti.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Tas teisybė. Deputatas R. Maciejkianecas iš tikrųjų jau yra buvęs. Prašom pagal abėcėlę, kas turėtų toliau eiti.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Keturiese prašom užimti vietas, o mes išsiaiškinsim, kas turėtų būti penktas pagal abėcėlę.

Dabar dėl darbotvarkės. Mes vakar keletą kartų svarstėm šį klausimą Prezidiumo posėdžiuose, taip pat dalyvaujant komisijų pirmininkams, Vyriausybės nariams. Buvom sutarę dėl darbotvarkės, kurią norėjome pradėti biudžeto projekto svarstymu, trumpu pateikimu, paskui pereiti prie kainų padidinimo ir gyventojų papildomų išlaidų kompensavimo klausimo. Trečiasis klausimas būtų buvęs kainų įstatymo įgyvendinimo programos projektas. Gali būti, kad mums reikėtų pradėti nuo kainų. Ir ne tiek nuo pačių kainų ir ekonominių problemų, o nuo politinės problemos, kurią sudarė didele dalimi...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. ...jau įsiveržė... kurią sudarė kainų pakėlimas, neparengtas, nepaaiškintas, o, kita vertus, labai gerai parengtas tam, kas vyksta čia šiandien. Tai jeigu mes šitą svarstom pirmiausia, gali būti svarstomas pasiūlymas atšaukti kainų pakėlimą. Prašau pasakyti tuo klausimu savo nuomonę. Jeigu kas nors galėtų nesišaipyti, tai būtų gerai nesišaipyti... Būtų gerai, deputate Antanavičiau.

R.R. SURVILA. Galima man?

PIRMININKAS. Taip, toliau. Aš pabaigsiu sakinį. Aš tuo tarpu einu į fojė.

R.R. SURVILA. Aš siūlyčiau ne atšaukti, o paskelbti moratoriumą, kad dalykiškai viską nuspręstume, kada bus galima.

PIRMININKAS. Taip, tai suprantama. Būtų sustabdymo forma. Geriau parengti ir išsiaiškinti. Savaitei ar dviem, ką mes nuspręstume.

BALSAS LŠ SALĖS. Reikėtų, kad į fojė nueitų tie, kurie suorganizavo šitą...

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, prašyčiau dabar svarstyti darbotvarkę. Labai prašau, suprantant, kokioje situacijoje esam, rimties, susitelkimo ir konstruktyvių sprendimų bei pasiūlymų:

Deputatas B. Rupeika.

B.V. RUPEIKA. Aš siūlyčiau pakeisti mūsų deputatų socialinių garantijų nuostatus. Ir pakeisti punktą, susijusį su.deputatų atlyginimais. Siūlau įtraukti klausimą dėl deputato atlyginimo sumažinimo 10%;

Ryšium su ta situacija, apie kurią jūs dabar kalbate. Tai yra frakcijos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis vicepremjeras A. Brazauskas. Prašom.

A. BRAZAUSKAS. Aš norėčiau pasisakyti dėl darbotvarkės. Turiu pranešti...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio!

A. BRAZAUSKAS. Turiu pranešti, kad Ministrė Pirmininkė šiuo metu yra Maskvoje, ji išskrido labai svarbiu Lietuvai reikalu... (Salėje triukšmas) ...išskrido į Maskvą labai svarbiu Lietuvai reikalu:

dėl mūsų jaunimo ėmimo į kariuomenę. Pas prezidentą Gorbačiovą. Tikimės, kad ji bus Lietuvoje maždaug apie vidurdienį, o gal trupučiuką vėliau. Todėl siūlyčiau nekeisti numatytos darbotvarkės, o pirmiausia svarstyti biudžeto reikalus. Tuos klausimus, kurie patys opiausi ir sunkiausi, siūlyčiau svarstyti tada, kai ji grįš iš Maskvos. Šiandieną, žinoma. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom nekelti panikos! Deputatas G. Vagnorius.

G. VAGNORIUS. Aš manyčiau, kad gerbiamasis Pirmininkas, aišku, turės eiti ir pakalbėti. Bet reikėtų, kad ta kalba nebūtų tuščia. Puikiai jaučiame, į kokią padėtį esame priverstinai pastatyti. Pirmas mūsų žingsnis, matyt, turėtų būti toks: atšaukiam ar sustabdom nutarimus dėl kainų reformos ir paskui gerbiamajam Pirmininkui ar jo pavaduotojui siūlom šitą informaciją pateikti. Aš siūlau balsuoti už šitą.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Aš taip pat siūlau ne diskutuoti, o balsuoti už kainų pakėlimo nutarimų sustabdymą.

A. SAKALAS. Pritariu.

K. ANTANAVIČIUS. Aš siūlau išsakyti balsavimo motyvus, jeigu mes...

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, prašom išklausyti kitų deputatų.

K. ANTANAVIČIUS. Jeigu mes šitokius dalykus pradėsim taip skubiai daryti, tai kas bus su Lietuva, gerbiamieji, brangieji? Argi be kainų pakėlimo galima Lietuvoje apsieiti? Argi mes einam į pražūtį; argi mes išsigandom?..

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Deputatai, ar mes klausysim šitų samprotavimų?

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ačiū, deputate Antanavičiau.

K. ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau... aš norėčiau...

PIRMININKAS. Jūsų argumentai yra fojė. Jeigu jums neaišku, nueikit ten.

K. ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų deputatų leisti pasakyti, o jeigu neleidžia, tai reikia balsuoti. Kai nubalsuos neleisti, tada...

PIRMININKAS. Kas už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

B. GENZELIS. Deja, čia ne parlamentas... (Salėje šurmulys)

Gerbiamasis Landsbergi, po vakarykščio pasisakymo per televiziją, kur sukurstėt aistras, turit prisiimti už tai atsakomybę.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kitaip sakant, kad diskusija būtų tęsiama? Kas susilaikė?

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Prašom pranešti rezultatus. Prašom įjungti mikrofoną.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Skaičiavimo komisija nėra įgudusi, ir tai, kad deputatai juda, apsunkina balsavimą. Gali būti kai kurių skaičių neatitikimo.

Už tai, kad nutrauktume — 59, prieš — 7, susilaikė 8.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti iš naujo, ar gerbiamieji deputatai sutinka su rezultatais? Prašom paskelbti, kiek deputatų balsuoja. Kiek dalyvauja salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 95, bet deputatų judėjimas tęsiasi:

vieni sėdasi, kiti stojasi. Labai sudėtinga.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Gerbiamieji deputatai, labai prašom sėdėti savo vietose.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nebūtinai savo vietose, bet kad nebūtų bėgiojimo.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti pakartotinai? Prašom sėsti, gerbiamasis deputate Varanauskai ir ministre. Tai ar diskusiją nutraukiame? Sutinkate?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Tai yra pasiūlymas balsuoti už principinį klausimą — už Vyriausybės nutarimų apie kainų pakėlimą tuo mastu, kaip jis padarytas, sustabdymą. Kokiam laikui ir su kokiais pavedimais tą sureguliuoti, mes aptarsime. Bet man regis, kad už principinį dalyką — sustabdymą — gali būti balsuojama dabar.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, siūlomas nutarimas, kurio formulė tokia: ,,Laikinai sustabdyti”. Gerbiamieji deputatai, prašom atkreipti dėmesį.” Laikinai sustabdyti”. Aš manyčiau, kad reikia...

Prašom.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Galima dar žodį? Sustabdyti — tai savaime nėra panaikinimas, tai yra sustabdymas. Jo laikotarpis paaiškės pagal galimybes, kai mes svarstysime, ką turim daryti toliau. Aš taip pat labai kviečiu, aš labai kviečiu Lietuvos Respublikos ministrus, prisiekusius ištikimybę Lietuvos Respublikai, nedaryti obstrukcijos, kad ir kas ragintų ją daryti, ir likti kartu su mumis.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Reikėtų dar priminti, kad vakar frakcijų atstovų pasitarime, kuriame dalyvavo premjerė ir vicepremjeras R. Ozolas, tokia galimybė buvo svarstyta ir neatmesta. Iš esmės jai buvo pritarta.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Kaip vienas iš politinės problemos sprendimo elementų — šitų nutarimų sustabdymas.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Kas už tai, kad nutarimai dėl...

S.G. ILGŪNAS. Galima?

PIRMININKAS. Kas yra?

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Kad diskusija nutraukta.

S.G. ILGŪNAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Mes gi nediskutuojame, deputate.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų?

S.G. ILGŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Na, pasakykit trumpai.

S.G. ILGŪNAS. Aš noriu paprašyti tiksliai suformuluoti, kad visi galėtų įsisąmoninti. Galbūt mums derėtų užsirašyti tą tekstą, kurį priimame. Jis labai svarbus.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA) ,,Sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl maisto produktų kainų pakėlimo”.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

K. ANTANAVIČIUS. O supirkimo?

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote pridėti?

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Mažmeninių...

K. ANTANAVIČIUS. Aš.nieko nesiūlau. Jūs suformuluokit, ką...

PIRMININKAS. Suformuluosime ,,mažmeninių kainų”. Tai, kas šiandien naudojama žmonėms kurstyti.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Deputatas K. Rimkus dar dėl...

K. RIMKUS. Ar nebūtų galima išklausyti Vyriausybę, nors vieną kitą ministrą? Argi už tokį svarbų klausimą imam vienu mostu ir nubalsuojam? (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, diskusija nutraukta. Aš manau, kad mes šiandien diskutuosime dėl kainų. Tolesni nutarimai gali būti priimami ir keičiant kainų sistemą, ir keičiant kompensacijų sistemą. Tačiau šiuo momentu, matyt, galima...

PIRMININKAS (V. LANDSBERGIS). Gerbiamasis deputate Akanovičiau, gal galit neišeiti?

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti už nutarimą, kurio tekstas toks: ,,Sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl mažmeninių maisto prekių kainų pakėlimo”. Kas už tai, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 100.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Tikėkimės, kad ramesnėje atmosferoje bus galima nagrinėti iškilusias problemas. B.V. Rupeika. Yra pasiūlymas pranešti apie tai tiems, kurių buvimas mus taip spartina dirbti. Apie šitą mūsų nutarimą.

V. LANDSBERGIS. Taip, toks pasiūlymas savaime suprantamas. Aš tik noriu gauti informaciją, ar yra ten kokių nors garsiakalbių ir ar yra galimybė pranešti. Tai, ką mes čia dabar nutarėme, žmonės per radiją girdėjo, bet nepasirūpinta, kad Aukščiausiosios Tarybos aplinkoje būtų įgarsinta erdvė ir kad su tais suklaidintais žmonėmis, kuriuos čia atsiuntė (dalį iš jų ir prigirdytų), būtų galima iš viso kalbėti.

PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, kol kas galėtume tęsti posėdį. Taigi Prezidiumo pasiūlyta darbotvarkė. Pirmas klausimas — Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1991 m. valstybės biudžeto ir atskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projektas. Antras — dėl kainų padidinimo ir gyventojų papildomų išlaidų kompensavimo, kurį jau pradėjome, ir trečias — Lietuvos Respublikos kainų įstatymo įgyvendinimo programos projektas.

Prašom pasakyti savo nuomonę. Deputatas G. Vagnorius.

G. VAGNORIUS. Manyčiau, kad problema labai aiški, ir Pirmininkas ją paminėjo. Visų pirma problema ta, kad nėra elementariausios apsaugos ir ryšių priemonių. Mes čia turime vykdomąją valdžią, kuri šiuo metu sėdi ir laukia, gal Pirmininkas pats kur suras ryšių priemones. Aš vis dėlto siūlyčiau galbūt nusileisti nuo šitos tribūnos ir pradėti ieškoti, ką galima padaryti, ir įpareigoti ryšių ministrą, pramonės ministrą ir vicepirmininką A. Brazauską nedelsiant aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis.

PIRMININKAS. Tai nėra darbotvarkės klausimas. Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA. Aš dėl gerbiamojo G. Vagnoriaus pareiškimo. Iš tikrųjų kur yra rūmų apsauga, kuri šiandien negarantavo deputatų saugumo? Visa rūmų apsauga buvo rūmuose, o ten, kur pastatyta tvorelė, buvo du milicininkai. Tai aš prašyčiau išklausyti poną A. Skučą, kad jis pasiaiškintų.

PIRMININKAS. Deputatas A. Brazauskas. Atsiprašau, vicepremjeras A. Brazauskas. Ir deputatas.

A. BRAZAUSKAS. Aš norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad čia yra parlamento rūmai, turintys savo galingą apsaugą. Ir aš manau, kad mes ūkvedžių vaidmens čia nevaidinsim.

PIRMININKAS. Deputatas V. Čepaitis.

V. ČEPAITIS. Aš norėčiau, kad į mūsų sesiją atvyktų vidaus reikalų ministras M. Misiukonis ir paaiškintų, kodėl nebuvo, kaip jo buvo prašoma, garantuota rūmų išorės apsauga.

PIRMININKAS. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Aš galiu paaiškinti tai, kas šiuo momentu žinoma apie šį įvykį. Buvo paruoštos tvorelės, atitveriančios Aukščiausiosios Tarybos vidinį kiemą, pro kurį dabar įsiveržė žmonės. 8 val. ministras M. Misiukonis buvo pažadėjęs atsiųsti specialų būrį šitoms tvorelėms saugoti. Prieš tai buvo atsiųsta keletas dešimčių žmonių, neaišku kas, aprengti milicijos uniforma, kurie į Aukščiausiosios Tarybos apsaugos darbuotojų nurodymus neleisti ardyti tvorelės reagavo tik juokais. O žadėti 8 val. milicijos darbuotojai, M. Misiukonio atsiųsti, labai negausūs, pasirodė 9.10 val. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.

K. ANTANAVIČIUS. Norėčiau dėl darbotvarkės papildymo. Seniai keliamas klausimas dėl piliečių, iškeldinamų iš namų, teisių gynimo. Jau spalio mėnesį svarstėm, tas procesas tęsiasi, teismai vyksta. Norėčiau pasiūlyti šiandien į darbotvarkę įtraukti štai šitą dalyką. Ir antras —Deputatų atšaukimo įstatymas. Jis seniai parengtas Kaip matote, mane čia labai puola deputatai. Aš manau, kad šia proga, norėdami mane atšaukti, deputatai pritars, kad tas įstatymai būtų įtrauktas į darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.

A. RUDYS. Aš norėčiau iš darbotvarkės išbraukti biudžeto pristatymo klausimą. Nebūkim naivūs, neapsimetinėkim, šiandien pagrindinis klausimas yra Vyriausybės likimo klausimas. Ir todėl spręsti apie tos Vyriausybės pateiktą biudžetą, svarstyti arba skirti tam laiko tiesiog nėra prasmės, neišsprendus pagrindinio klausimo, Ir be to, čia mes nesusikaupę. Aš nekalbu apie tai, kad dabartinis mūsų nutarimas sustabdyti kainų augimą jau iš karto griauna Vyriausybės pateikto biudžeto pagrindus.

PIRMININKAS. Deputatas A. Taurantas.

A. TAURANTAS. Aš nežinau, kaip sakė gerbiamasis A. Rudys, ar šiandien pagrindinis klausimas yra tas, ar Vyriausybės likimo klausimas. Aš taip neformuluočiau. Bet kad sunkiai sekasi dialogas su Vyriausybe, mes matome seniai. Pagrindinė priežastis yra mūsų Konstitucijos netobulumas, atsilikimas nuo Vakarų demokratijos normų. Vyriausybė turi turėti pusės parlamento pasitikėjimą. Todėl yra grupės deputatų parengtas projektas pakeisti 95 straipsnį. Aš siūlyčiau jį apsvarstyti. Galbūt tas dialogas su Vyriausybe vyktų sėkmingiau. Aš nesiūlau svarstyti pačios Vyriausybės klausimo, bet dialogui su Vyriausybe šitas dalykas tikrai padėtų.

PIRMININKAS. Deputatas B. Rupeika.

B. RUPEIKA. Pritariu deputato A. Rudžio pasiūlymui atsisakyti biudžeto projekto svarstymo. Priėmus šį mūsų nutarimą, visas finansinis pagrindas biudžetui formuoti dingsta. Mes jį galėjome formuoti tik tuomet, kada buvo anos kainos. Kitaip mes turim priimti įstatymą, keičiantį daugybos lenteles.

PIRMININKAS. Deputatas P. Varanauskas.

P. VARANAUSKAS. Aš turiu pasiūlymą dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo tvarkos. Porą pasiūlymų, kad būtų lengvesnis mūsų darbas, kad nebūtų įtampos. Jeigu bus priimtina, pasakysiu. Juos galima priimti is klausos, be svarstymo.

PIRMININKAS. Deputato P. Varanausko pasiūlymas turbūt ne visai darbotvarkės pasiūlymas. Deputatas A. Sakalas.

A. SAKALAS. Aš norėčiau paremti deputato A. Tauranto pasiūlymą dėl 95 straipsnio. Mes taip pat tarėmės šiuo klausimu ir manome, kad galima pritarti jo pakeitimui.

PIRMININKAS. Deputatas V. Beriozovas.

V. BERIOZOVAS. Aš kaip tik nepritariu, kad dabar į darbotvarkę įtrauktume Konstitucijos 95 straipsnį, nes mes jį du kartus svarstėme. Dabar vėl staigiai trečią sykį pradėsim svarstyti. Čia ne esmė. Jeigu reikės, galima jį įtraukti į darbotvarkę ar kitą savaitę, ar kaip, bet nesusieti su dabartiniais įvykiais. Rimtai apsvarstyti, pažiūrėti, nes ten yra keli to 95 straipsnio variantai. Galima palikti, kad reikia pakeisti tik ministrą. Galima ir premjerę. Tenai įvairūs niuansai. Bet dabar taip staigiai, ką tik priėmus nutarimą, nevertėtų keisti to 95 straipsnio. Vis dėlto Konstitucija. Kiek mes ją galim keisti? Keisti, keisti, keisti. Reikia rimtai frakcijose apsvarstyti, nutarti, kokią dalį keisti, kokios nekeisti.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, daugiau pasiūlymų nėra. Deputatas A. Rudys siūlė išbraukti biudžeto pristatymą, motyvuodamas tuo, kad, sustabdžius kainų pakėlimą, biudžeto projektas netenka prasmės. Antra vertus, biudžeto projekto svarstymas galbūt leistų sustabdytą nutarimą dėl kainų pakeisti, o gal ir paskui jam pritarti, išaiškinus žmonėms ir numačius atitinkamas kompensacijas. Bet dėl to prašom balsuoti.

Taigi kas už tai, kad klausimas dėl biudžeto pristatymo būtų išbrauktas iš darbotvarkės, kaip siūlė deputatas A. Rudys? Kas už, prašom pakelti mandatus. Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 82.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Deputatas K. Antanavičius siūlė įtraukti j darbotvarkę du klausimus. Gerbiamasis deputate Antanavičiau, prašom pakartoti formuluotę.

K. ANTANAVIČIUS. ,,Dėl asmenų, gyvenančių namuose, kurie buvo neteisėtai paimti iš buvusių savininkų, teisių garantijų”. Labai trumpas įstatymas, ir tai leistų išspręsti problemas tų žmonių, kurie netenka gyvenamojo būsto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Ar deputatas V. Šadreika nori pritarti?

V. ŠADREIKA. Aš pritariu. Yra parengti du projektai. Yra profesoriaus K. Antanavičiaus ir mano projektas. Jie buvo išdalyti, reikėtų padauginti. Prašyčiau įtraukti.

PIRMININKAS. Jie yra padauginti, kiek aš atsimenu. Bus galima pakartoti. Deputatas E. Grakauskas. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau prašyti jūsų likti salėje, nes balsuojant dėl darbotvarkės gali būti svarbūs jūsų balsai.

E. GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, dėl gyventojų, kurie gyvena grąžinamuose namuose, teisių apsaugos. Problemos sprendimo raktas išdėstytas nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme, kuris jau paskelbtas spaudoje. Tarkim, kaimo visuomenė žino. Manyčiau, klausimą būtų galima spręsti kompleksiškai. Siūlyčiau šią problemą spręsti kartu su nekilnojamojo turto įstatymu. Ten yra pagrindinės įstatymų normos.

PIRMININKAS. Jūs prieštaraujat, kad būtų įtrauktas, taip? Deputatas K. Antanavičius.

K. ANTANAVIČIUS. Aš labai norėčiau dar sykį atkreipti dėmesį, kad ar sąmoningai, ar nesąmoningai vieną kartą vienas, kitą kartą kitas... Girdėjot, vieną sykį aš jau siūliau. Buvo sakyta, kad tas klausimas išspręstas. Dabar gerbiamasis E. Grakauskas vėl sako, kad ten sprendžiama. Ten sprendžiami tie principiniai dalykai, kuriais remiantis štai šitie teisminiai procesai vykdomi. O kaip teismo procese suteikti tam žmogui <..>, to ten nesprendžiama ir neužsimenama. Taigi norėčiau, kad deputatai (kaip čia gražiai pasakyti) nedezinformuotų.

A. TAURANTAS. Galima priimti protokolinį nutarimą.

K. ANTANAVIČIUS. Na, tai protokolinį. Tada gerbiamasis K. Motieka dezinformavo. Jis pasakė: prezidiume bus priimtas protokolinis nutarimas”. Taip, gerbiamasis Sabuti, Prezidiume protokolinio nutarimo nėra.

L. SABUTIS. Aš noriu paprašyti gerbiamąją Aukščiausiąją Tarybą, kad atkreiptumėte dėmesį į tokius žodžius kaip dezinformacija. Dezinformacija yra tyčinis veiksmas. O jeigu kas buvo padaryta per apsirikimą, reikia labai skirti. Deputatas, kalbėdamas apie tai, turėtų jausti didelę atsakomybę.

Kita vertus, dėl tų klausimų, kuriuos siūlome iš esmės svarstyti. Iš tikrųjų, jeigu darbotvarkę patikėta suformuoti komisijų pirmininkams, Prezidiumui, siūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai nediskutuoti dėl papildomų klausimų. Jeigu reikės, mes galėsim kitą dieną, o šiandien pateikti du rimti, svarbūs dalykai. Kviečiu balsuoti ir patvirtinti šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, motyvai pasakyti, prašome pasiruošti balsuoti už deputato K. Antanavičiaus pateiktą nutarimo projektą. Prašom pasiruošti balsuoti. Dėmesio, gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 34.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo.

Kitas deputato K.. Antanavičiaus pasiūlymas buvo svarstyti ir priimti Deputatų atšaukimo įstatymą. Kas už, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 20.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Atsiprašau, kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 41.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo.

Ir paskutinis pasiūlymas, kurį pateikė deputatas A. Taurantas ir deputatas A. Sakalas — dėl Konstitucijos 95 straipsnio redakcijos pakeitimo.

Č. JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Abišala, ar galima įsiterpti?

PIRMININKAS. Prašom.

Č. JURŠĖNAS. Pagal eilę pirmas buvo deputato B. Rupeikos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs teisus. Prašom priminti.

B.V. RUPEIKA. Ačiū, kad jūs prisiminėt.

PIRMININKAS. Prašom priminti formuluotę.

B.V. RUPEIKA. Pakeisti deputatų socialinių garantijų punktą dėl deputatų atlyginimų. Būtent sumažinti deputatų atlyginimus ir prilyginti juos vidurkiui, kuris Lietuvoje pagrindinis. Bent jau šiek tiek ,,nuleisti žemyn”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti už šio klausimo svarstymą. Kas už, prašome pakelti mandatus. Prašome nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 28.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo.

Gerbiamieji deputatai, aš girdėjau iš salės daug pasiūlymų balsuoti už kitų išlaidų sumažinimą. Manau, kad tuos pasiūlymus galima pateikti svarstant kainas ir iš karto už juos balsuoti. Aš nemanyčiau, kad dabar būtų galima specialiai traukti į darbotvarkę kokių nors sumažinimų ar padidinimų nutarimus.

Prašom deputatą B. Genzelį.

B. GENZELIS. Aš siūlau apsvarstyti apsaugos biudžetą, nors jis ne milijoninis. Visgi pasirodo, kad Pirmininko apsauga brangesne negu deputatų atlyginimai. Aš siūlau apsvarstyti šitą klausimą.

PIRMININKAS. . Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA. Mano pasiūlymas buvo...

PIRMININKAS. Tiktai gaila, kad pasiūlymai jau baigėsi.

V. ŠADREIKA. Ne, mano pasiūlymas buvo eilės tvarka išklausyt apsaugos vadovybės informaciją. Ponas Z. Vaišvila šiandien laidoj ,,Labas rytas” be 15 min. 8 val. pats pranešė, kad yra duomenų jog bus šturmuojami Aukščiausiosios Tarybos rūmai ir gali būti išdaužyti langai. Tai kodėl ponas A. Skučas... Aš buvau 8 val., ir prie rūmų jau buvo minia, o jokios sargybos, jokios apsaugos nebuvo. Kiek žinoma, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Vidaus reikalų ministerijos paslaugų atsisakė. Tai prašom įtraukti į darbotvarkę ir išklausyti poną A. Skučą.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti.

Z. VAIŠVILA. Aš dėl balsavimo motyvų, kad aiškiau būtų ponui... Kaip pavardė, atsiprašau?

PIRMININKAS. Ar galima būtų leisti suteikti jums žodį, gerbiamasis deputate?

Z. VAIŠVILA. Aš prašau.

PIRMININKAS. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Matyt, ponas V. Šadreika neišgirdo. Aš galiu dar kartą pakartoti, kad tai buvo žinoma iš vakaro, taip pat ir ministrui, o nuo 8 val. ryto buvo ištisai jam skambinama. Jeigu maža mano žodžio, galėsit dar kartą išklausyti.

V. ŠADREIKA. Aš...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šadreika, leiskit suteikti žodį...

V. ŠADREIKA. Jeigu galima...

PIRMININKAS. Leiskit suteikti žodį deputatui, kuris stovi prie mikrofono anksčiau. Deputatas K. RIMKUS. Prašom.

K. RIMKUS. Aš labai atsiprašau, sako, pasiūlymai baigėsi. Bet mano vienas pasiūlymas būtų šiandien būtinai apsvarstyti deputatų patekimą į televiziją. Vieni deputatai geresni ar labiau mylimi, jie laisvai pakliūva, o kiti niekaip negali ten pakliūti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom dabar baigti balsuoti už tuos klausimus, kurie jau buvo pateikti, o šiaip jau laikas...

R. MACIEJKIANECAS. Aš norėčiau palaikyti.

PIRMININKAS. Gerai, bus eilė ir šitam klausimui. Leiskit baigti balsuoti už tuos klausimus, už kuriuos buvo pradėta balsuoti, kurie buvo pateikti anksčiau, o ne papildomai.

Taigi deputatas A. Taurantas siūlė (deputatas A. Sakalas palaikė) įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Konstitucijos 95 straipsnio pakeitimo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 70.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta įtraukti.

Gerbiamieji deputatai, prašom pakartoti pasiūlymą deputato... A, dėl televizijos, taip?

Č. JURŠĖNAS. V. Šadreikos pasiūlymas.

PIRMININKAS. A, teisybė. Ačiū už pagalbą, gerbiamasis deputate Juršėnai. Pirmiausia iš eilės. Deputato V. Šadreikos pasiūlymas išklausyti rūmų apsaugos viršininko informaciją. Prašome pakelti mandatus, kas už tokio klausimo įtraukimą į darbotvarkę.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. Balsavo 95 deputatai, 45 — už. Pasiūlymas balsų daugumos negavo.

Deputatas B. Genzelis pasiūlė apsvarstyti klausimą dėl rūmų apsaugos biudžeto sumažinimo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus. Apsvarstyti rūmų apsaugos biudžetą.

Deputatas A. Rudys.

A. RUDYS. Aš pasiūlyčiau (jeigu dėl balsavimo motyvų) nesvarstyti šito klausimo. Mes tiek kartų piniginius reikalus esam sprendę nekompleksiškai, neparengtus, kad neįmanoma šito šiandien svarstyti.

PIRMININKAS. Deputatas B. Genzelis gali atšaukti pasiūlymą, bet jeigu jis šito nedaro, aš turiu siūlyti balsuoti. Ačiū.

Deputatas K. Rimkus pasiūlė apsvarstyti deputatų buvimo televizijoje tvarką. Taip turbūt reikėtų formuluoti.

R. MACIEJKIANECAS. Aš norėčiau taip pat palaikyti gerbiamąjį K. Rimkų ir pasakyti, jog mes prieš mėnesį raštu nusiuntėm į komitetą Lenkų frakcijos prašymą, kad mums suteiktų tribūną. Ir per mėnesį atsakymo negavom. Didelė dalis deputatų ignoruojama. Tai aš tikrai norėčiau, kad šitas klausimas būtų svarstomas.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ar deputatas B. Rupeika tuo pačiu klausimu?

B.V. RUPEIKA. Aš noriu prieštarauti abiem čia kalbėjusiems ir pačiam siūlymui svarstyti deputatų patekimo į televiziją klausimus. Siūlau kitą variantą: Lietuvos radiją ir televiziją pavadinti Lietuvos deputatų televizija. Ir viskas išsisprendžia, kadangi niekas nesikeistų. Iš esmės kalba deputatai, jie užima brangiausią eterio laiką. Taigi pavadinimo pakeitimas sutaupytų pinigų, nes deputatai kalbėtų be honoraro ir išspręstų tą problemą. Ir nereikėtų mums cenzoriaus.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B. Rupeika prieštarauja, kad toks klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Prašom balsuoti, kas už tai, kad tas klausimas būtų įtrauktas. Ne. Tai, ką pateikė deputatas K. Rimkus ir deputatas R. Maciejkianecas. Deputatas B. Rupeika tiesiog pasisakė prieš.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 30.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 17.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo.

Gerbiamieji deputatai, vakar, jeigu aš neklystu, Prezidiumas pasiūlė deputatui A. Sakalui pabandyti, kiek įmanoma, kol bus priimtas atskiras nutarimas, o, matyt, jis bus priimtas, tuos reikalus pasistengti sureguliuoti taip, kad iš tikrųjų nė viena frakcija nebūtų nuskriausta dėl televizijos laiko. Ar būtų galima laikyti šitą klausimą kol kas išspręstu?

Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Aš labai dėkingas deputatams už demokratišką požiūrį į mažumą.

PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.

A. RUDYS. Norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba taip pat atliktų vieną formalų reikalą — atšauktų mūsų praėjusio posėdžio nutarimą dėl Valiutos fondo įstatymo svarstymo artimiausiame posėdyje. Mes turime formaliai šitai atšaukti.

PIRMININKAS. Darbotvarkės patvirtinimas be šito klausimo ir būtų formalus atšaukimas, man rodos.

A. RUDYS. Ne.

PIRMININKAS. Deputatas R. Maciejkianecas.

R. MACIEJKIANECAS. Jeigu mūsų pasiūlymas dėl televizijos netiko, tada aš kaip deputatas, pateikiu tą klausimą gerbiamajam Televizijos ir radijo komiteto pirmininkui. Jis turėtų atsakyti, kodėl neleidžia į televiziją Lenkų frakcijos. Per mėnesį jis nedavė jokio atsakymo. Prašom šitai perduoti komiteto pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ar deputatas V. Šadreika prisiminė dar ką nors nepateiktą balsuoti? Prašom.

V. ŠADREIKA. Ne, aš formalus. Priėmėm nutarimą dėl kainų sustabdymo, tačiau nenurodėme, nuo kada jis įsigalioja. Todėl siūlau, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento, nes priešingu atveju būtų labai sudėtinga procedūra. Arba įsigalioja nuo rytdienos. Bet, suprantat, šis klausimas turi būti išspręstas.

PIRMININKAS. Galbūt šitą įsigaliojimo klausimą diskusijos metu mes ir galėtume priimti, jeigu jūs neprieštaraujat, nes tai nebūtų atskiras darbotvarkės klausimas.

Deputatas P. Varanauskas.

P. VARANAUSKAS. Grupės deputatų vardu noriu sužinoti, kokios priežastys, kad maždaug trečdalis deputatų nedalyvauja tokiu atsakingu momentu? Nebūtina dabar atsakyti. Galbūt po pietų, bet kad atsakymas būtų aiškus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai taip pat nėra darbotvarkės klausimas, bet jis išgirstas.

Gerbiamieji deputatai, patvirtinti trys darbotvarkės klausimai. Ketvirtą siūlė deputatas A. Rudys. Turbūt neverta ir svarstyti dėl jo įtraukimo. Manau, jūs sutiksit, kad iš dalies būtų pakeistas Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas dėl Valiutos fondo įstatymo svarstymo.

Taigi klausimai tokie: kainų padidinimas ir papildomų gyventojų išlaidų kompensavimas, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo įgyvendinimo programos projektas ir Konstitucijos 95 straipsnis. Kaip jus informavo vicepremjeras A. Brazauskas, premjerė yra. Maskvoje ir ruošiasi susitikti su Tarybų Sąjungos prezidentu. Todėl ir vakar buvo tartasi (ir tam iš esmės pritarta), kad pirmiausia iki pietų išklausytume labai išsamią informaciją apie nutarimus, kurių deputatai, tiesą sakant, nėra matę (dėl kainų), ir, jeigu bus galimybė, pradėtume diskusiją, o jeigu ne, tai pradėtume iš karto, kai bus premjerė, arba pradėtume dabar ir baigtume esant premjerei. O kiti klausimai turėtų būti svarstomi taip, kaip išdėstyti.

Taigi prašau balsuoti už darbotvarkės patvirtinimą. Kas už, prašom pakelti mandatus. Prašom patvirtinti darbotvarkę. Kas už, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 87.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Balsų dauguma darbotvarkė patvirtinta.

Gerbiamieji deputatai, pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą.

Gerbiamasis vicepremjeras A. Brazauskas padarys informacinį pranešimą, o paskui, manau, jis dar pasakys, “kas galės atsakyti į deputatų klausimus, jeigu tokių bus.

Atsiprašau, gerbiamasis vicepremjere, mes dar turime išspęsti vieną procedūrinį klausimą. Pagal abėcėlę į balsų skaičiavimo grupę iš eilės turi būti išrinktas deputatas L. Milčius. Ar nėra prieštaravimų Protokolinis nutarimas priimtas.

Prašom, gerbiamasis vicepremjere.

Vicepremjero A. Brazausko informacinis pranešimas

A.M. BRAZAUSKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Žinoma belieka tik išreikšti apgailestavimą, kad toks nepaprastai sudėtinga mūsų Lietuvai klausimas svarstomas tuo metu, kada Ministrė Pirmininkė yra Maskvoje. Tačiau jeigu jūs jau nusprendėt, kad bus tokia darbotvarkė, tai man belieka padaryti įžanginį pranešimą. Manyčiau, kad paskui turėtų kalbėti ekonomikos ministro pavaduotoja Filomena Jasevičienė, po jos — ministras Algis Dobravolskis. Jeigu būtų priimtina, tai aš pasakyčiau tokį trumpą žodį.

PIRMININKAS. Aš iš karto paklausiu, ar deputatai sutinka su tokia klausimo pristatymo tvarka?

Neprieštarauja. Prašom.

A.M. BRAZAUSKAS. Šis kainų padidinimas yra tik pirmieji nedrąsūs, bet labai skausmingi mūsų gyvenime žingsniai. Tik pirmieji. Ir aš norėčiau, jog gerbiamieji deputatai suprastų, kad ekonomikos klausimus arba išvis ekonominį gyvenimą reguliuoti atskirais sprendimais, o juo labiau neapgalvotais ir pagrįstais daugiau emocijomis negu faktais, yra ne tas kelias, kuriuo mes turėtume eiti į nepriklausomą valstybę ir į valstybingumą.

Štai pažiūrėkit, koks vaizdas. Praeitais metais mūsų ekonomika šiek tiek išsilaikė, nors ir po visų blokadų, sumažindama 34% gamybą. Tai buvo, sakyčiau, stebuklas. Dabar, šiais metais, biudžeto projektas grindžiamas tuo gamybos lygiu, ta gamybos apimtimi, kuri šiandien nėra niekuo pagrįsta.

Kodėl ji nepagrįsta? Pirmiausia todėl, kad mūsų santykiai su Tarybų Sąjunga (aš nekalbu apie politinę reikalo pusę, aš kalbu apie ekonominę prekybinę pusę) šiandien yra visiškai nesureguliuoti. Nesureguliuoti todėl, kad mes sumaišėm du dalykus: politiką su ekonomika ir su tuo realiuoju gyvenimu, kurio apraišką šiandien pamatėm štai šitam gražiam kieme. O į ekonomiką reikia žiūrėti kompleksiškai. Pirmiausia reikia garantuoti, kad visos gamybos grandys, kuriančios materialines vertybes, turėtų galimybę šitą dirbti. Apie tai mažai kas mąsto. O didesnė laiko dalis skiriama tam, kaip šitą uždirbtą kapitalą, t.y. sukurtas materialines vertybes ir finansus, padalyti pačiu racionaliausiu būdu. Tai pats lengviausias darbas. Sunkiausias darbas yra šitas vertybes sukurti ir šituos pinigus uždirbti. Aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį kaip tik į tai ir todėl sudaryti visas sąlygas, kad gamyba normaliai funkcionuotų ir kad tie. žmonės, kurie atėjo šiandien, perėjo per Vilnių, taip pat normaliai galėtų uždirbti savo, nors ir minimalų, tačiau atlyginimą. Kad mes tuos žmones galėtume aprūpinti. Aš manau, kad štai šitokiu aspektu ir turėtų vykti šiandieninė diskusija tuo labai jautriu klausimu, žinoma, įvertinant tai, kas padaryta, ieškant išeities, kaip kompensuoti šitiems žmonėms papildomas išlaidas, kurios šitoje situacijoje neišvengiamos. Manau, kad bus paaiškinta plačiau, kodėl pakeltos kainos, bus atskleistos priežastys, ir jums bus lengviau priimti kitus savo sprendimus.

Antras dalykas — tai santykiai su Tarybų Sąjunga.. Jie lieka visiškai atviri, o šitą turi žinoti ir mūsų Aukščiausioji Taryba, ir visa Respublika.

Kiti dalykai — mūsų vidiniai klausimai. Štai pažiūrėkit, mes paskelbėm laisvąją rinką. Geras reikalas, neginčytinas, pripažintas visam pasaulyje, padaręs stebuklus vadinamajame kapitalistiniame pasaulyje, laisvosios rinkos valstybėse. Gerai visa tai, mes turim žengti į šitą rinką. Bet kaip reikia žengti? Tai ir paklauskime savęs, kaip reikia į ją žengti. O kaip mes žengiam? O mes žengiam erzeliuodamiesi, vienas kitą kaltindami ir iš esmės nespręsdami klausimo. Ar išspręstas privatizacijos klausimas, kuris yra pagrindinė sudėtinė ir svarbiausia laisvosios rinkos dalis? Ne, jis šiandien neišspręstas. Visą laiką vyksta teorinio lygio diskusija, o realių įstatymų šiandien mes neturime jokių. Nei gamybos priemonių privatizacijos, nei įmonių pardavimo, nei akcinių įmonių sudarymo srityje, nei butų išpardavimo reikaluose ir t.t. Mes juos kėlėm visą laiką, ir šiandien aš visiškai drąsiai Vyriausybės vardu šitą klausimą keliu — kada tai bus išspręsta?

Dabar kitas dalykas — pačių įmonių gamybos garantavimas. Apie materialinį aprūpinimą nekalbėkim, aš jau kalbėjau. Šiandien jokių garantijų tam neturim. Bet mes pasižiūrėkim į kitą dalyką. Priėmėm Valstybinių įmonių įstatymą. Reikalingas. Tačiau mes šituo įstatymu per porą mėnesių suardėm visą dešimtmečiais susigulėjusią gamybos valdymo struktūrą. O vietoj to nieko naujo nedavėm. Ir mes, išplėšę iš viso konteksto atskirą laisvosios rinkos elementą, norim gauti kažkokį efektą. O tas efektas, pasirodo, yra visiškai priešingas. Sugriuvo statybinės organizacijos. Kas statys šiais metais gyvenamuosius namus? Kas statys? Pasižiūrėkite. Sugriuvo geriausi statybiniai trestai, nes mes šiuo įstatymu sulaužėm valdymo struktūrą, o tai reikėjo daryti palaipsniui, ieškant naujų valdymo formų, pamažu pritaikant valdymo struktūras prie laisvosios rinkos. Įregistravimas lapkričio 15 d. Kas skubino šitą dalyką padaryti? Kodėl taip greitai reikėjo šitą įstatymą įgyvendinti? Ką jis mums šiandien davė? Ką jis davė?

Toliau — kainos. Puikiausiai suprantat, gerbiamieji deputatai, kad kainos laisvojoje rinkoje irgi neatskiriama dalis. Valstybės reguliuojamos kainos. Štai šiandien jūs jau priėmėt nutarimą. Tai yra dalelė kainų. Normaliai apie 60-70% kainų laisvojoje rinkoje turi būti laisvos, ir pas mus maždaug taip buvo orientuotasi. Vakar mes Vyriausybės posėdyje priėmėm sprendimą sumažinti šitą kainų dalį (laisvųjų kainų) ir jas padaryti daugiau Vyriausybės kontroliuojamas. Bet tai dalinis klausimo sprendimas, dalinis.

0 kur antimonopolinis įstatymas? Lietuvoj atskirai produkcijai gaminti yra po vieną įmonę. Cementą gamina viena įmonė, stiklą gamina kita įmonė, avalynę — trečia, tam tikrą baldų asortimentą gamina kita įmonė. Leiskit paklausti, kokiu būdu Vyriausybei reguliuoti šitas kainas, jeigu mes šiandien neapsidraudę, neįteisinę įstatymais tokių reikalų? Visą laiką apie tai kalbame, o štai šitokio įstatymų priėmimo eiliškumo tai nėra. Šitų įstatymų priėmimo kompleksiškumo nėra.

Toliau — kiek laiko tęsėsi Užsienio investicijų įstatymo svarstymas? Kiek laiko šitas klausimas tęsėsi? Ir jis priimtas ne visai toks, koks turėtų būti, kad sudarytų, sakyčiau, lengvatines, viliojančias sąlygas užsienio kapitalui, įvertinant sudėtingą Lietuvos politinę situaciją, dėl kurios labai sunku šiandien prisiprašyti užsienio kapitalą. Vien tik dėl to, o mes dar apsunkiname ekonomines sąlygas — ,,25 metai”. Niekur pasaulyje tokio metų skaičiaus nėra ir niekas 25-iems metams kapitalo neinvestuos. Tai čia irgi visiškai aišku.

Toliau — mokesčiai, irgi neatskiriama sudėtinė laisvosios rinkos dalis. Pasižiūrėkit, kas darosi! Mes gi biudžeto negalim su jumis padaryt, tai vienas dalykas. Antras dalykas, mes nustatėm visą krūvą mokesčių. Jie reikalingi, bet kiekvieną įstatymą priimant reikia galvot, o kokia bus jo realizavimo pasekmė. Labai gaila, bet daugeliu atvejų į šitas pasekmes visiškai nekreipiama dėmesio. Jūs pažiūrėkit, kokioj situacijoj šiandien atsidūrė dalis mūsų žemės ūkio organizacijų, ūkių! Tai situacija, kuri šiandien beveik nepataisoma, jeigu nebus štai čia, šitoje salėje, priimti atitinkami sprendimai. Unifikuotas pelno mokestis, žemės mokestis, palūkanų normos. Pas mus buvo didžiulė supirkimo kainų gradacija, maždaug dvigubai skyrėsi pirmos ir septintos kategorijos supirkimo kainos. Šiandieną mes tas kainas suniveliavom. Galbūt ir teisingai suniveliavom, tačiau reikėjo pagalvoti, o kaipgi šitie ūkiai gyvens. Kaip gyvens Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir kiti rajonai, kur žemės bonitetas labai žemas, kur supirkimo kainos dvigubai nepadidėjo, kaip padidėjo Suvalkijoje? Ten mėsos, pieno produktų supirkimo kainos padidėjo tik 20-30 kapeikų. Iš ko gyveno šitie ūkiai? Kaip jie šiandien gyvens? Ar nereikia peržiūrėti mokesčių sistemos? Matyt, labai greitai reikia šitą padaryti, nes daugelis ūkių — ant bankroto ribos. Kuo gi mes maitinsim Lietuvą? Gerai, paliekam kainas, bet galų gale gyvenimas pradės reguliuoti kainas, jeigu kris gamybos lygis. Aš nenoriu prognozuoti, bet yra visi simptomai, kad ir pramonės, ir žemės ūkio gamybos lygis štai dėl šitų priežasčių (labai nedaug dar aš išvardijau) gali gerokai sumažėti. Reikės mums visiems ir Vyriausybei, jeigu ji liks, pagalvoti, kaipgi išeiti iš tos padėties. Šita ledkalnio viršūnėlė, kuri šiandien sukėlė tokį sąmyšį šiuose rūmuose, tai pradžia.

Todėl reikia padaryti labai rimtas išvadas, kaip išeiti iš šitos padėties, susirinkus į vieną vietą, o ne visą laiką vienas kitą kaltinant, kaip tai daroma per televiziją. Aš manau, kad vieną kartą žmonių klaidinimo laikai turėtų praeiti. Turėtų būti ir šiokia, ir anokia, ir dar kitokia informacija, kad žmonės galėtų išklausyti visų pusių ir patys padaryti išvadas.negalima jiems per jėgą visą laiką skiepyti kokios nors vienos idėjos, kuri atitraukia ir parlamento narių, ir Vyriausybes dėmesį nuo pagrindinių, svarbiausių klausimų ir svarbiausių problemų, su kuriom Lietuva šiandien susiduria. Jeigu mes taip toliau elgsimės, tai susidurs su dar didesnėm.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis vicepremjeras atsakys į klausimus?

A.M. BRAZAUSKAS. Bus galima vėliau atsakyti. Po kitų pranešimų.

PIRMININKAS. Gal gerbiamieji deputatai sutinka, kad būtų išklausyti kiti pranešimai ir paskui iškviestume...

J. BEINORTAS. Galbūt gerbiamajam vicepirmininkui reikia pasiruošti, bet mano klausimas ne toks sunkus. Aš tikiuosi, kad tai bus paprasta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Beinortai, mes turėtume tik. susitarti, ar pateikiam klausimus kiekvienam pranešėjui iš eilės, ar išklausom visų, ir, turėdami bendresnį vaizdą, vėl klausiam. Kaip Aukščiausioji Taryba?

Prašom tada Ekonomikos ministerijos atstovę, jeigu aš teisingai suprantu.

B.V. RUPEIKA. Tamsta pirmininke, kol pranešėja eina į tribūną, aš informuoju, jog mūsų rūmuose yra vidaus reikalų ministras M. Misiukonis ir gali atsakyti į tuos klausimus, kurie jam čia buvo pateikti per deputatą Z. Vaišvilą.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ekonomikos ministro pavaduotoja gerbiamoji F. Jasevičienė. Prašom.

J. PANGONIS. Gerbiamasis pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis A. Terleckas nešioja lapelius, dalija ir trukdo parlamentui dirbti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji svečiai...

J. PANGONIS. Negalima daryt spaudimo šitokiu būdu, atėjus iš pašalės.

PIRMININKAS. Ačiū, protestas priimtas ir jau realizuotas.

J. PANGONIS. Prašau jį iš čia išprašyti.

PIRMININKAS. Dėl to turėtų balsuoti Aukščiausioji Taryba. Ar jūs siūlot, kad būtų balsuojama?

J. PANGONIS. Įsileisdama Aukščiausioji Taryba nebalsavo.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji Jasevičiene.

F. JASEVIČIENĖ. Gerbiamieji deputatai, iš tiesų klausimas labai sudėtingas ir labai opus. Aš kalbėsiu tik apie maisto produktų kainas, kadangi toks klausimas ir yra darbotvarkėje. Pasistengsiu išdėstyti ekonomines prielaidas, kodėl jos padidintos ir kokios jos turėtų būti.

Kaip žinome, mažmeninės pagrindinių maisto produktų kainos nuo 1962 m. beveik nebuvo peržiūrimos. Tuo tarpu supirkimo kainos, nors po truputį, bet kiekvienais... Ne kiekvienais metais, bet tam tikrais periodais...

PIRMININKAS. Labai atsiprašau pranešėjos.

Gerbiamieji deputatai, labai didelis triukšmas salėje. Beveik nieko negalima suprasti. Aš labai prašau deputatų nešnekėti tarpusavyje. Ar deputatas A. Patackas galėtų išklausyti prašymo? Ačiū.

Prašau tęsti.

F.Jasevičienės pranešimas

F. JASEVIČIENĖ. Praėjusiais metais, kaip žinome, buvo šiek tiek padidintos grūdų kainos: nuo 164 rb. iki 280 ir 310 rb. Šiais metais jos dar padidintos, iki 410 rb. už toną. Praėjusiais metais buvo šiek tiek padidintos mėsos supirkimo kainos. Šiais metais jos jau padidintos kiek daugiau. Mažmeninės kainos liko tokios pačios, to paties lygio. Nuo šių metų sausio 1 d., kaip jūs jau žinote, gerokai pabrangsta (22,5, o kai kurie ir 3 kartus) materialiniai techniniai resursai bei medžiagos. Taip pat padidėja atskaitymai socialiniam draudimui, kurie sudarys apie 30% darbo užmokesčio fondo. Padidėja ir bankų palūkanos. Tai tiesiogiai atsiliepia žemės ūkio produktų gamybos išlaidoms. Ryšium su tuo buvo apskaičiuotos ir nuo sausio 1 d. nustatytos naujos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, tačiau tik pagrindinių produkcijos rūšių, t.y. grūdų,cukrinių runkelių, galvijų, kiaulių, paukščių, kiaušinių ir pieno. Šios kainos žemdirbiams padidintos vidutiniškai 1,6 karto. Tai toli gražu nėra toks padidinimas, koks turėtų būti, kaip prieš mane kalbėjo gerbiamasis vicepremjeras. Į labai sudėtingą situaciją pakliūva ypač septintos ir dalis šeštos grupės ūkių. Tas kainų padidėjimas leidžia tik išlaikyti gyvastį, tačiau nėra kokio nors papildomo rentabilumo garantija. Bet kita vertus, dar padidinus supirkimo kainas, dar daugiau išaugtų ir mažmeninės kainos.

Mes tą kainų padidėjimą koordinavome su kaimynais — Baltijos šalių valstybėmis. Noriu pasakyti, kad Baltijos šalyse — Latvijoje, Estijoje — supirkimo kainos panašios. Galbūt atskirų rūšių, atskirų produktų šiek tiek ir skiriasi. Tačiau jos buvo nuolat derinamos.

Turiu taip pat pasakyti, kad šitas kainų padidinimas geriau skatina privačią iniciatyvą. Apskaičiavus pagal naujas supirkimo kainas, gyventojų, kurie galės tiekti produkciją, pajamos papildomai padidės 470 mln. rb. Galiu pailiustruoti. Pavyzdžiui, už toną galvijų jie gaudavo 2 tūkst. 478 rb., o dabar gaus 4 tūkst.547 rb. Kiaulienos — gaudavo 2 tūkst. 424 rb, dabar gaus 4 tūkst., 124 rb. Ypač pagerėjo situacija, susijusi su pieno produktais. Už pirmos grupės pieną buvo 94 rb.; o dabar tiekėjai gaus 553 rb. Taigi, viską sudėjus, gyventojams kainos pagerės. Tuo tarpu ūkiams situacija “nėra gera. Supirkimo kainų padidinimas nelabai pataiso finansinę ūkių situaciją, Ypač bloga finansinė situacija todėl, kad daugelis žaliavų ir produktų įsigyjama metų pradžioje, o įplaukos pasiskirsčiusios ne pirmąjį “ketvirtį, todėl pačių finansinių resursų trūkumas bus akivaizdus. Be kita ko, Vyriausybė rengia tokią programą, kuri leistų gelbėti tuos ūkius arba suteikti jiems tikslines dotacijas, tiems, kurie pakliūva į labai sunkią situaciją.

Kaip žinome, iki šiol buvo dotacija skirtumui tarp supirkimo ir mažmeninių kainų padengti. Tad dotacija Lietuvos Respublikoje sudarė 2,1 mlrd. rb. Biudžeto sandaros įstatyme tokia dotacija nenumatyta. Paėmus visas įplaukas už žemės ūkio produkciją, t.y. praeitais metais 3,1 mlrd. rb, atėmus 2,1 mlrd. rb dotaciją, pati kaina davė lik 1 mlrd. rb pajamų. <...> Juk mes žinome, kad, tarkim, pieno kombinatas ūkiui mokėjo 371 rb už toną, o į mažmeninę kainą jis kalkuliavo 125 rb. Štai ir yra skirtumas. Atrodo, lyg supirkimo kaina padidėjo tik 1,6 karto, tuo tarpu mažmeninės kainos padidėjo 3,5, o kai kurių produktų 4 ir daugiau kartų. Čia ir yra visa, sakyčiau, matematika, nes pačiame produkte didžiausią lyginamąjį svorį sudaro žaliavų vertė, Paimkime pieną. Pieno produktų žaliavų vertė sudaro 97%, mėsos — 94%. Vadinasi, žaliavos vertės padidėjimas, kuris siekia 4 kartus, o kai kur ir viršija, ir nulemia pagrindinį mažmeninės kainos padidėjimą.

Be to, prie šitų žaliavų vertės pridedamos dar perdirbimo išlaidos, kurios atsiranda perdirbimo pramonėje. Kaip žinome, ir ten dalis gaminių buvo nuostolinga. Todėl čia irgi sudaromos tam tikros sąlygos, kad bent būtų naudinga gaminti ir kad galėtų normaliai egzistuoti perdirbimo įmonės,

Noriu vienkart pasakyti, kad jokiu būdu nėra didelis perdirbamosios pramonės įmonės pelnas arba rentabilumas. Pavyzdžiui, pieno produktų rentabilumas buvo 9,2%, dabar 9,5%, mėsos rentabilumas buvo 4,6%, lieka tas pats, duonos 15, lieka 12. Vadinasi, rentabilumas tikrai nėra didelis. Gerokai sumažėjo ir prekybinės nuolaidos procentas. Šios kainos gi derintos su kaimynais. Tiesa, noriu pabrėžti, kad estai atliko dar tik pirmą kainų peržiūrėjimą (sausio 35 dienomis), o dabar jie peržiūrėjo pieno produktų kainas. Greitu laiku, mūsų turimomis žiniomis, dar kartą peržiūrės mėsos produktų kainas. Tiesa, estai jau, mūsų turimomis žiniomis, metų pabaigoje buvo pabranginę šiuos produktus, matyt, todėl tos kainos bus peržiūrėtos.

PIRMININKAS. Aš dar kartą atsiprašau gerbiamosios pranešėjos, kad deputatai labai garsiai kalba tarpusavy.

Prašau tęsti.

F. JASEVIČIENĖ. Tai gal aš tada ir užbaigsiu. Kompensavimo dalykų neminėsiu, kadangi detaliai pakomentuoti pasiruošęs gerbiamasis A. DOBRAVOLSKAS. Tada gal aš, kadangi čia jau, matau, stovi deputatai…

PIRMININKAS. Mes jau esame sutarę išklausyti visų pranešėjų, o paskui iš eilės vėl grąžinti juos į tribūną ir paprašyti atsakyti į klausimus.

F. JASEVIČIENĖ. Gerai.

B.V. RUPEIKA. Gerbiamasis pirmininke, leiskite į jus kreiptis. Artėja pertrauka, ir galbūt pranešėja atsakys bent į porą klausimų, kurie tikrai aktualūs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, jūs prašot, kad aš jums padaryčiau išimtį. Prašyčiau to neprašyti.

B.V. RUPEIKA. Bet pranešėja sutinka tą padaryti.

PIRMININKAS. Ar kiti gerbiamieji deputatai sutinka? Man atrodo, kad būtų nelogiška, vienam atsisakius ir susitarus, dabar dėl kitų taip elgtis?

Prašom, gerbiamasis ministre Dobravolskai. Aš manau, kad ir po pertraukos mes turėsime laiko paklausinėti, o galbūt per pertrauką bus galima paklausti asmeniškai to, ko neturi girdėti per televiziją ir radiją.

A.Dobravolsko pranešimas

Prašom ministrą A. Dobravolską.

A. DOBRAVOLSKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Aš norėčiau trumpai pasakyti apie Vyriausybės socialinės politikos ir prarastų pajamų kompensavimo principus šiomis ypač staigaus kainų didėjimo sąlygomis. Kainų departamento duomenimis, pirmojo pusmečio kainų indeksas gali sudaryti apie 300-400%. Palyginti su tuo, kas yra dabar, tai dar du kartai. Žinoma, toks staigus vartojimo kainų didėjimas labai skaudžiai atsilieps pirmiausia mažas pajamas turinčių gyventojų sluoksniams. Dabartiniu metu jų gaunamos pajamos neleistų patenkinti netgi minimalių fiziologinių poreikių: Be to, toks kainų padidėjimas neigiamai atsilieps vartojimo struktūrai.

1989 m. mitybos išlaidos faktiniame vartojimo biudžete sudarė apie 30%, o minimaliame — 45%. Jeigu kainos taip didės, bus kompensuojama, kils darbo užmokestis, tai vis viena išlaidos mitybai minimaliame vartojimo biudžete viršys 50% ir gali pasiekti netgi 57%, t.y. mes atsidursim pagal gyvenimo lygio rodiklį labai žemai.

Tas staigus kainų padidėjimas, be abejo, reikalauja pakoreguoti Vyriausybės socialinę politiką. Vyriausybės socialinę politiką šioje srityje apibrėžia Pajamų garantijų įstatymas, kuris leidžia kompensuoti gyventojams prarastas pajamas taikant kompensavimo taisykles. Šioms kompensavimo taisyklėms taikyti reikalingas kainų indeksas ir minimalus gyvenimo lygis. Minimalus gyvenimo lygis aiškus, Aukščiausiosios Tarybos patvirtintas. Kainų indeksas, tarkim, šių metų pradžioje yra toks, kad į jį iš viso neverta kreipti dėmesio. Jis nieko šiandien neduoda, neleidžia netgi pradėti kompensuoti prarastas pajamas. Jis yra žemas. Tuo tarpu mėnesio pradžioje taip kyla kainos, kad, nelaukiant antrojo ketvirčio pradžios, kol bus paskelbtas naujas kainų indeksas ir perskaičiuojamas minimalus gyvenimo lygis, reikia imtis avansinio kompensavimo prognozuojant tam tikrą kainų didėjimą. Tai štai remdamiesi maisto prekių kainų padidėjimu 3,2 karto, mes maždaug taip ir prognozuojame, kad kainų indeksas galėtų šį ketvirtį pasiekti maždaug 2, t.y. kainos vidutiniškai padidės 2 kartus. Remdamiesi tuo, projektuojame tam tikras kompensacijas. Kaip suprantat, šitos kompensacijos projektuojamos avansu, nelaukiant galutinių duomenų. Avansu išmokama tam tikra suma visiems gyventojams. Na, ne visiems gyventojams, tiems, kuriems labiausiai reikia, mažiausias pajamas turintiems gyventojams. O balandžio mėnesį ta suma turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į realų kainų indeksą, į realų minimalaus gyvenimo lygio pakitimą, ir tos neišmokėtos kompensacijos pakoreguotos ir išmokėtos.

Kadangi reikia paskirstyti ribotą išteklių skaičių, tai Vyriausybė remiasi tam tikrais skirstymo principais. Vienas iš tų principų — remti tuos, kurie negali užsidirbti patys arba kurių uždarbio galimybės yra ribotos. Tai vaikai, pensininkai, motinos, auginančius vaikus, socialinės srities darbuotojai, kurie neturi savo kainų, paprastai teikia nemokamas paslaugas. Bet jokiu būdu ne pelno siekiančias įmones. Jeigu mes pereisime į rinkos ekonomiką, tai pelno siekiančios įmonės savo problemas turės spręsti pačios, ekonomiškiau naudodamos išteklius, didindamos kainas, jeigu tai įgalina didinti realizavimą. Jeigu realizavimas stoja, jos negali didinti kainų: Jeigu pelno siekiančios įmonės per tą ketvirtį ar pusmetį, tarkim, du kartus padidintų atlyginimus, tai jos is esmės ir kompensuotų sau tą maisto prekių kainų padidėjimą, kuris dabar yra.

Aš jau minėjau, jog apskritai Pajamų garantijų įstatymas nustato, kad ten, pelno siekiančiose įmonėse, darbo užmokestis indeksuojamas ir prarastos pajamos kompensuojamos, jeigu tai numatyta kolektyvinėse sutartyse. Tai štai šiomis dienomis reikėtų priimti Kolektyvinių sutarčių įstatymą, kad tvarkingai vyktų tas derybų procesas dėl prarastų pajamų kompensavimo. Jis jau senokai pateiktas ir tikrai būtų galima priimti, tai nėra sudėtingas įstatymas.

Kitas iš principų, kuris svarbus konstruojant tas kompensacijas didėjant kainoms, — tai vengti didelio skurdo, o ne pataikauti trupiniais. Dažnai pateikiamas Latvijos pavyzdys arba įvairios TSRS konstruojamos sistemos, kai visiems išdalijama vienodai. Pagal mūsų anksčiau projektuotą biudžetą tai būtų išėję po 25 rb visiems, dabar maždaug po 33 rb, nes dabar, kaip jūs žinote, kompensacijoms naujame projekte skirta beveik 2,1 mlrd. rb, pusė biudžeto. Tai tie 33 rb, kaip ir 25, jeigu būtų buvę, iš esmės nieko nekeistų. Jeigu dalijam po lygiai, tai nieko negelbsti — nei dideles, nei mažas pajamas turinčių — kadangi kainos didėja kartais. Kartais didėja kainos. Kaip aš jau sakiau, kad minimaliame vartojimo biudžete normaliems mitybos poreikiams tenkinti (3 tūkst. kcal per dieną) išlaidos sudaro 45%, o 1990 m. sausio 1 d. kainomis tai yra 45 rb. Augant kainoms 3,2 karto, tai būtų jau 140 rb ar net trupučiuką daugiau. 140. Taigi tiems žmonėms, kurie gauna minimalias pensijas, tarkim, 80 rb, pridėkim 33 rb. Toks padidėjimas dar labiau pablogina padėtį, nes anksčiau 45 rb iš 80-ties galėjo būti skirta normaliai mitybai. Dabar, jeigu mes pridedame 33 rb, tai negarantuojam netgi normalios mitybos, ką jau kalbėti apie kitus poreikius.

Štai dėl to neišeina dalyti visiems po lygiai. Vadovaujantis principu, kad reikia remti mažas pajamas gaunančius gyventojus, realios galimybės yra taikyti avansines kompensacijas tiems gyventojams, kurių pajamos — iki 300 rb, ir tos kompensacijos turėtų būti taikomos pagal mažėjančią normą.

Na, dar vienas labai svarbus su tuo susijęs dalykas. Esant dalinei kompensacijai... Kompensacija, kaip jūs suprantat, vis tiek. bus dalinė, kadangi nėra biudžeto lėšų. Biudžetas nėra koks nors daiktas, kurį galima be ribų plėsti, ne guminis, jo lėšos tik iš gyventojų mokesčių, iš kitų mokesčių. Mes pažeistume kitas proporcijas. Taigi be ribų plėsti negalima. Ir jeigu kompensacija dalinė, tai kai kurie gyventojai gali būti priversti mitybai naudoti savo santaupas. Ne tik pagrindines pajamas, ne tik kompensacijas, “kurias numatom, bet ir santaupas. Tarkim, 1989 m. gyventojai mitybai išleido apie 2,7 mlrd. rb. Pabrangus maisto produktams, pagal anas išlaidas mitybai padidėjimas sudarytų apie 5,3 mlrd. rb. Atsižvelgiant į tai, kad pajamų kompensacijoms turėtų būti skirta maždaug 1,7 mlrd. rb, gyventojai iš savo santaupų dar pridėtų apie 1,2 mlrd. rb per metus. Čia sąlyginis dydis, priklausantis nuo situacijos.

Štai dėl ko pirmiausia ir kyla gyventojų santaupų apsaugos problema. Lietuvos bankas sako: nieko negalima daryti. Taip, aš irgi sakau, kad nieko negalima daryti su santaupomis, ten jų visų neindeksuosi. Bet tiems gyventojams, kurių santaupos ir pajamos mažos, kurie priversti jas naudoti mitybos poreikiams tenkinti, tas santaupas galima apsaugoti. Ir reikia apsaugoti. Tuo klausimu turi būti diskutuojama mažesnėje grupėje, bet tai vis dėlto aktualus socialinės apsaugos klausimas.

Kitas būdas — derinti nelygybės ir šalpos principus. Kaip aš sakiau, visiems vienodai išdalyti negalime. Daugiausia reikia remti tuos, kurie mažiausiai gauna. Bet jeigu mes viską skirsime tiems, kurie mažiausiai gauna, tai visų gyventojų pajamas išlyginsime iki tam tikro lygio, nebeliks jokios diferenciacijos.

Tai. štai Vyriausybės sukonstruoti ir pajamų garantijose egzistuojantys kompensavimo principai neišlygina diferenciacijos. Tą aš rodžiau televizijos laidoje, turbūt matėt. Ta prarastų pajamų kompensavimo ir socialinės šalpos funkcija visuomet truputį žemiau palieka tuos, kurie patys gauna mažesnes pajamas, ir aukščiau pakelia tuos, kurie didesnes pajamas gauna patys, kurie patys uždirba. Bet orientuojantis į tam tikrą minimalų aprūpinimą.

Štai tuo remdamiesi mes ir nustatėme, kad pajamos tų, kurie gauna mažiau kaip 100 rb, turėtų būti kompensuojamos tuo pačiu dydžiu, kokios yra pajamos, bet ne mažiau kaip 60 rb, o pajamos tų, kurie jau gauna nuo 100 iki 300 rb, turi būti kompensuojamos pagal mažėjančią normą, kaip nustatyta ir Gyventojų pajamų garantijų įstatyme. Čia sausio mėnesį. Tas kompensacijų priskaičiavimas prie pensijų ir kiti dalykai yra pradėti.

Dar kitas gana svarbus principas parenkant gyventojams kompensacijas yra... Tiesa, aš nepaminėjau čia kito principo. Vis dėlto reikia tvarkyti ir mokėjimą už darbą, ne tik. kompensacijas. Jeigu galima sutvarkyti mokėjimą už darbą, tai geriau atsisakyti kompensacijų. Tai štai šiems tikslams iš biudžeto skirta 415 mln. rb metams. Tai daugiau kaip pusė lėšų, reikalingų atlyginimams biudžetinėse įstaigose padvigubinti. Tuo tarpu švietimui — 70% lėšų, reikalingų atlyginimams padvigubinti. Aš nekalbu apie konkrečias įstaigas, bet yra, be abejo, ir vidinių rezervų atlyginimams kelti.Štai taip sutvarkius tos biudžeto lėšos įgalintų kompensuoti prarastas pajamas pagal kompensavimo taisykles ir dar liktų pinigų atlyginimams didinti. Iš esmės labai geriems specialistams galima būtų padidinti atlyginimus iki 500 rb jau šį mėnesį. Labai geriems specialistams. O tarkim, gydytojams ir kitiems specialistams , kurie turi daugiau kaip penkerių metų išsimokslinimą — iki 700 rb. Tai būtų tikrai svarbus dalykas ne tik dėl kompensacijų, bet ir dėl tam tikros biudžetinės srities atsilikimo likvidavimo, nors, aišku, laikinas. aš manau, kad ateityje mums reikės biudžetinės srities atlyginimus peržiūrėti kas ketvirtį, jeigu kainos taip augs. Taigi reikės įprast labai greitai reaguoti ir labai greitai įgyvendinti įvairius Vyriausybės nutarimus.

Dar vienas iš principų — tai kompensuoti šeimos pajamas, o ne išlaidas. Ir Latvijoje, ir Sąjungoje kompensacijos projektuojamos maždaug taip: jeigu yra vaikas — tai jam kompensacija, t.y. kompensuojamos išlaidos, nes, turėdamas vaiką, turi išlaidų. Visiškai neatsižvelgiama į pajamas. Tai štai, esant ribotiems kompensavimo ištekliams, mes paprasčiausiai taip elgtis negalime. Netgi jeigu jie būtų ir neriboti, tai paskirstymo principas būtų nevisiškai teisingas. Čia ta socialinė pašalpa, kuri numatyta Gyventojų pajamų garantijų įstatyme ir kuri įgalina daugiau mokėti tiems, kurie mažiau uždirba, išlaikant principą, kad visą laiką gaus daugiau tie, kurie daugiau uždirba, bet daugiau remiamos bus tos šeimos, kurios uždirba mažiau

Na, ir paskutinis principas, tai, aišku, kompensacijų plėtimas tik turint lėšų. Dabartiniu metu, aš jau minėjau, biudžete numatyta apskritai kompensacijoms (kuro pabrangimo ir kitokioms) daugiau kaip 2 mlrd. rb. Sausio mėnesį biudžetui reikės apie 144 mln. rb šitoms kompensacijoms garantuoti. Biudžetas jau traškės per siūles, jeigu tiek iš jo paimsim. Ir kažin ar paimsim. Jeigu kitos kainos nebus paleistos, tai tikrai nepaimsim iš biudžeto ir neturėsim netgi lėšų kompensacijoms. Tuomet negalėsime įgyvendinti netgi šios socialinės politikos.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, padarykime pertrauką, o paskui pateiksime klausimų vėl visiems pranešėjams. Pertrauka iki 12.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tuojau pradėsim antrąją posėdžio dalį.

Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti. Prašau gerbiamąjį vicepremjerą A. Brazauską pasiruošti atsakyti į klausimus. Prašome sėsti į savo vietas, vicepremjeras A. Brazauskas yra pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Deputatas J. Beinortas buvo pirmas prie mikrofono, prašom jam šitą teisę suteikti.

Prašau deputatą J. Beinortą. Prašau dėmesio, gerbiamieji deputatai! Gerbiamasis deputate Šimėnai, prašau dėmesio!

J. BEINORTAS. Gerbiamasis vicepremjere, aš turiu omeny tuos fabrikus, kurie iš tikrųjų turi gamybos monopolį Respublikoje. Sakykim, cemento gamykla, stiklo gamykla. Jūs pasakėt, kad Vyriausybė turi problemų, nes nėra antimonopolinio įstatymo. Prašom pasakyti, gal, be antimonopolinio įstatymo, reikia priimti kokį nors nutarimą ir ar Vyriausybė turi kokių nors problemų dėl tos produkcijos rūšių ir kainų? Manyčiau, kad mes esam priėmę nutarimų, laikinai apribojančių įvairius išvežimus ir atvežimus. Galbūt ir čia užtektų nutarimo, jeigu Vyriausybė dėl to turi problemų.

A.M. BRAZAUSKAS. Gerai, ačiū. Aš norėčiau dar šiek tiek papildyti, nors nesu kainų specialistas. Dėl tų monopolinių kainų:

Mes vakar priėmėm sprendimą padidinti produkcijos su deklaruojamom kainom nomenklatūrą. Jūs turite šitą egzempliorių. Ten dar yra kitas dokumentas, kur pramoninės prekės. Kainas nustatys gamintojas, tačiau jas deklaruos Ekonomikos ministerijos Kainų departamentas, jos turi būti aprobuotos. Turi būti įrodyta, kad pelno norma tenai priimtina arba maždaug priimtina, kad galėtų normaliai vykti gamyba, kol kaupiami įmonei reikalingi fondai. Taigi išplėsti šitą grupę. Pavyzdžiui, rašyti: baldai, tekstilė, trikotažas, kai kurios statybinės medžiagos. Mes vakar nutarėm tokį darbą atlikti. Tai bus laikina priemonė, kol nebus priimtas antimonopolinis įstatymas.

PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.

G. ŠERKŠNYS. Gerbiamasis vicepremjere, mes suprantame, kad svarbiausia šiuo metu yra asmeninė žmonių atsakomybė. Dėl to aš norėčiau, kad jūs pasakytumėt, kas asmeniškai atsakingas, pavyzdžiui, už ekonominės reformos rengimą ir įgyvendinimą, kas asmeniškai atsakingas už kainų programos rengimą ir įgyvendinimą, kas asmeniškai atsakingas už kompensacijų rengimą ir įgyvendinimą?

A.M. BRAZAUSKAS. Na,aš nesu ministras pirmininkas ir man sunkoka atsakyti už kitą, juo labiau kad aš ir pareigų šiuo momentu neinu. Aš galėčiau atsakyti, koks pas mus, Vyriausybėje, yra pareigų pasiskirstymas, jeigu daugeliui nežinoma. Pirmiausia Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė yra paėmusi visą barą darbo, susijusio su ekonomine reforma. Na, o kainos, kaip jūs suprantat, yra ekonominės reformos sudėtinė dalis. Tai sritis tokių ministerijų kaip Ekonomikos, Socialinio aprūpinimo, Finansų. Mano sritis yra gamyba, statyba, prekyba. Štai šita. Na, o gerbiamojo R. Ozolo, mano kolegos, yra visas švietimas, sveikatos apsauga, kultūra, gynyba, krašto gynyba, policija ir t.t. Tai štai toks pareigų pasiskirstymas. Man atrodo, kad į šitą klausimą beveik ir atsakiau.

G. ŠERKŠNYS. Gal būtų galima patikslinti? Kas sudarė, pavyzdžiui, kainų ir kompensacijų programą, kaip jai ruošiamasi ir t.t.?

A.M. BRAZAUSKAS. Natūralu, kad šitą kainų programą sudarė Ekonomikos ministerija ir šitai Ekonomikos ministerijai priklausantis Kainų departamentas. Štai čia yra žmonės, kurie šitą darbą dirbo Kainų departamentas. Visą kompensacinę sistemą sudarė Algis Dobravolskas, jis tai šiandieną ir pranešė. Jeigu aš atsakiau į jūsų klausimą, tai...

PIRMININKAS. Deputatas R. Survila.

R.R. SURVILA. Gerbiamasis vicepremjere, kainos sustabdytos, o problema liko. Matyt, reakcija būtų buvusi kitokia, jeigu bent gruodžio 31 d. įmonių vadovai būtų žinoję, kokios jų teisės ir pareigos vykdant kompensaciją, kokios jų teisės ir galimybės įmonių lėšomis susilpninti, amortizuoti tą smūgį. Šitaip nebuvo, ir tai priklauso ne vien nuo įmonių vadovų, bet ir nuo bankų, nuo pinigų buvimo juose, nuo instrukcijų, kurios tebegalioja ir t.t. Ar numatoma, kad bent dabar, šiomis dienomis, šitas darbas bus atliktas?

A.M. BRAZAUSKAS. Na, aš tikiuosi, kad tai bus padaryta. Suprantama.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs minėjote, ir čia kalbėdama gerbiamoji F. Jasevičienė sakė, kad žemdirbiams nebus lengva. Kiek man pačiam teko susidurti su žemdirbiais, galiu pasakyti, kad jei nebus peržiūrėta mokesčių sistema, žemės ūkis išgyventi negalės. Net negalės išsimokėti atlyginimų. Prašom pasakyti, ar jūs Vyriausybėje negalite peržiūrėti socialinio aprūpinimo fondo arba atskaitymų į šitą fondą? Nes šiuo metu labai dideli atskaitymai. Tai pati baisiausia rykštė žemės ūkiui. Vis dėlto atlyginimus reikės kelti, ir automatiškai viskas smuks žemyn.

A.M. BRAZAUSKAS. Na, čia galbūt kolega A. Dobravolskas atsakytų išsamiau. Aš galėčiau priminti ir deputatams, ir visiems čia esantiems, kad anksčiau šitokios bėdos nebūdavo. Kiek profsąjungos apgindavo šitą socialinio aprūpinimo fondą, toks jis ir būdavo. Ir būdavo ne mūsų biudžeto išlaidų dalis. O dabar jis formuojamas Lietuvoje ir ne biudžeto dotacijų sąskaita. Taip, kaip visam sviete. Tai reiškia, kad dalį atskaitymų į šito socialinio aprūpinimo fondą (30% atlyginimo sumos) daro įmonės, organizacijos. Ir dar kas sukėlė šiandieną taip pat labai didelį darbininkijos ir atskirų įmonių nepasitenkinimą. Matom, jog šito neužtenka visiškai kompensuoti pensijas ir kitokias išmokas, reikia dar nustatyt papildomą šaltinį. Ir štai toks šaltinis yra 3% atlyginimo. Tai šiandieną sukėlė labai didelę audrą. Matyt, prie to klausimo reikės grįžti, ieškoti kitų papildomų šaltinių, kaip suformuoti šitą fondą.

PIRMININKAS. Deputatas N. Rasimavičius.

L.N. RASIMAVIČIUS. Jums, be abejo, buvo žinomas Aukščiausiosios Tarybos nusistatymas kurį laiką nekelti kainų. Prašau pasakyti konkrečiai pavardėmis, kas iš Vyriausybės davė nurodymą prekybos ministrui pakelti kainas, kas davė nurodymą apie tai neinformuoti Aukščiausiosios Tarybos ir vietinių tarybų? Ačiū.

A.M. BRAZAUSKAS. Tokių asmenų nėra, Ir aš manau, kad čia jau labai panašu ne į klausimus-atsakymus, o į tardymą. Aš nenorėčiau atlikti tokio vaidmens. Galiu tik tiek pasakyti, kad jokių atskirų nurodymų atskiri asmenys nedarė, o.šitie klausimai daugelį kartų (įvairūs jų variantai) buvo svarstomi Respublikos Vyriausybės posėdžiuose. Tai yra Vyriausybės darbo rezultatas. Taip aš suformuluočiau. Galiu grįžti prie to klausimo, kurį man pateikė deputatas G. Šerkšnys. Mūsų nutarime (jis yra Aukščiausiojoje Taryboje) dėl supirkimo kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų nustatymo yra punktas — Vyriausybės sprendimas, kuriuo Ekonomikos ministerijai pavesta nustatyt mažmenines kainas. Šitas kainas pavesta nustatyt Ekonomikos ministerijai, o ne asmeniškai kokiam nors Petraičiui ar Jonaičiui.

PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas.

E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis Brazauskai, jūs vakar Prezidiumo ir komisijų pirmininkų pasitarime kartu su Vyriausybe taip retoriškai, gražiai, ryškiai, tačiau teisingai pabrėžėte, kad mūsų išsigelbėjimas ir mūsų atrama yra žemės ūkis. Tačiau ir vakar, ir šiandien konstatavot, kad per daug jį apmokestinom. Neva dėl tos mokesčių politikos žlugdoma finansinė ir ekonominė žemės ūkio įmonių būklė. Prašom pasakyti, kas trukdė Vyriausybei pateikti, tarkim, Žemės mokesčio įstatymą su mažesne mokesčių skale, kaip siūlė Žemės ūkio ministerija? Deja, šis projektas nebuvo palaikytas, o palaikytas Ekonomikos ministerijos projektas. Kas trukdė Vyriausybei, tarkim, tolerantiškiau nustatyti palūkanų normą ir, kaip jau čia minėjo deputatas, socialinio draudimo ir kitų mokesčių sistemą, kurią konkrečiai po įstatymo priėmimo tvarkė Vyriausybė? Ir ar nemanot, kad reikia vietoj kaltinimų paimti ir pateikti konkrečius atitinkamų įstatymų pataisymų projektus?

A.M. BRAZAUSKAS. Čia jokių kaltinimų nėra. Aš tik konstatuoju tą liūdną faktą. Šitą padėtį mes turbūt kartu svarstėm praeitą penktadienį, dalyvaujant nemažai Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos narių. Buvo ieškoma variantų, kaip išeiti iš padėties. Žinoma, nesinori grįžti prie senų sistemų, vertinimo ir t.t. Norisi ieškot kriterijų, kurie nežlugdytų žemės ūkio iniciatyvos ir gamybos, o kaip tik ją skatintų.

Dėl atskaitymų į socialinio aprūpinimo fondą, tai, man atrodo, ir jums suprantama. 400 tūkst. žmonių dirba žemės ūkio visuomeninėje gamyboje. Tai 20% visų Lietuvos darbuotojų: Jeigu neatskaičiuosime šito mokesčio, tai mes jokiu būdu, nė iš tolo nesukaupsime šito fondo. Dabar, kada išryškėjo visi šitie klausimai, tikiuosi, kad atitinkamos mūsų Vyriausybės finansinės tarnybos pačiu artimiausiu laiku pateiks tuos pasiūlymus. Pateiks. O dėl 6%, tai man atrodo, čia jau buvo ne kartą aiškinta. Aš galiu tik papildyti, kad šita palūkanų norma nustatyta iš Maskvos; mes, deja, šiandieną turim bendrą kreditų fondą. Manau, kad valstybės bankas artimiausiu laiku įsteigs respublikinį. Jeigu mes turėtume savo kreditų fondą, galėtume nustatyti ir šitą palūkanų normą. O dabar skirtumą (1,8% vidutinės palūkanų normos ir 6%) sudaro per 100 mln. rb. Ir Šitame mechanizme nebuvo nustatyta, iš kokių finansavimo šaltinių galima tą 100 min. Dadengti taigi lieka vienintelis šaltinis — biudžetas. Jeigu mes su jumis svarstydami surasim biudžete tuos 100 mln., aš manau, ir tą problemą galėsime išspręsti.

E. GRAKAUSKAS. Kitaip sakant, jūs patvirtinat, kad šių problemų sprendimas yra Vyriausybės kompetencija.

A.M. BRAZAUSKAS. Vyriausybės kompetencija yra pasiūlymas, kadangi mokesčių sistemos mes nenustatinėjam. Jūs gi šitą žinot. Mes .galim tik pasiūlyti parlamentui, ir aš manau, kad mes tą padarysim.

PIRMININKAS. Deputatas J. Mačys.

J. MAČYS. Čia aš turiu šių metų sausio 4 d. Lietuvos Respublikos “Vyriausybės nutarimas Nr.4 dėl žemės ūkio produkcijos superkamųjų “kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų. Dėl mažmeninių kainų yra 6,7 priedas, kuriame tikėjomės rasti tas padidėjusias kainas. Tačiau, atsivertę šituos priedus, matom, kad čia tik parašyta, kas pabrangsta. Kaip jūs manote, ar deputatai gali žinot, kiek kurie produktai pabrango? Ar nevertėjo čia įrašyt? .

A.M. BRAZAUSKAS. Čia galbūt turėtų atsakyti gerbiamoji F. Jasevičienė. Štai sėdi šalia gerbiamasis R. Stanikūnas, šito Kainų departamento direktorius. Norėčiau, kad jus atneštumėt iš Ekonomikos ministerijos tuos kainynus. Reikėtų deputatui parodyti, koks tai milžiniškas darbas. Tas darbas atliktas, ir mes Vyriausybės nutarime jokiu būdu negalėjom patvirtinti šitų kainų. Pagrindiniai principai buvo aptarti Vyriausybėje ir, vadovaujantis tais principais, buvo nustatytos šitos kainos. Pagrindinės produkcijos kainų tokia suvestinė lentelė yra, ir Respublikos Vyriausybė buvo supažindinta, koks tų kainų augimo lygis. Čia yra didžiuliai kainininkai, jų pridėt prie tokio dokumento neįmanoma. Bet jeigu jus domina, aš manau, kad reikėtų juos atnešti ir parodyti. Žinoma, būtų gerai, jeigu mes galėtume pateikti deputatams ir tų pagrindinių produktų kainų santrauką.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Visais laikais buvo sakoma, kad mes visi turime padėti žemės ūkiui. Šiuo metu pakeltos kainos neatitinka ekvivalentiškų mainų, juo labiau kad, sakykim, elektra jau yra pabrangusi 5 kartus, benzinas — 3 kartus, dyzelinis kuras — 3 kartus. Toks energetikos šaltinis kaip dyzelinis kuras būtinas laukams dirbti ir pan., be jo neapsieinama. Prašom pasakyti, ar yra numatytos bent jau dotacijos šitų energetikos resursų kainoms mažinti?

A.M. BRAZAUSKAS. Jūs žinot, kokio principo laikytasi sudarant Respublikos biudžetą ir Biudžetinės sandaros įstatymą — biudžete negali būti jokių dotacijų. Ir jų nėra. Taip yra sudarytas biudžetas. Pabrango ne tik kuras, bet ir visa kita produkcija, reikalinga žemės ūkio gamybai, perkama produkcija. Aš tik tiek galėčiau pasakyti. Aš norėčiau, kad gerbiamoji F. Jasevičienė papildytų, kokiu būdu buvo nustatomos štai šitos supirkimo kainos. Jeigu tai deputatus domina, būtų galima plačiau papasakoti, kodėl supirkimo kainos yra 4.80 ir pan.

PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.

G. ŠERKŠNYS. Jeigu būtų galima, dar vieną klausimą. Kainos padidintos ir kompensacijos pradėtos mokėti nuo sausio 7 d. Taip? Man įdomu, kodėl pasirinkta būtent šita data? Kiek žinau, gaunami iš Tarybų Sąjungos resursai pabrango turbūt nuo sausio 1 d., taip? Ir jūs vakar bendrame pasėdyje sakėte, jog dėl to, kad tas 7 dienas nebuvo padidintos kainos, Lietuva turėjo apie 40 mln. rb. nuostolių. Kas atsakingas, kad pakeltos kainos nuo sausio 7 d., ir kas atsakingas už tuos 40 mln. nuostolio?

A.M. BRAZAUSKAS. Tie kasdieniniai 7 mln. galbūt nevisiškai suprantami. Tai biudžeto nuostoliai, bet tai nėra nei gyventojų, nei organizacijų nuostoliai. Veikė praeitų metų sistema, kurioje mes labai gerai gyvenom. Ji veikė iki šios dienos. Iki vakar dienos. O dėl kainų pakėlimo, kad nuo gruodžio 1 d. būtų pakeltos visos kainos, tai tokio nėra. Pagrindinės kainos pakeltos nuo sausio 1 d.

PIRMININKAS. Tai to ir buvo klausta.

G. ŠERKŠNYS, Nuo sausio. Bet kodėl Lietuvoje pakelta nuo sausio 7 d. Kodėl pasirinkta ta data?

A.M. BRAZAUSKAS. Kaip jūs žinot, pramoninių kainų mes nepakėlėm iki šiol. Ir šita diena dar nėra nustatyta, ji bus nustatyta artimiausiu laiku. Antras dalykas, šiandieną dar labai sunku įkalkuliuot gamybos kaštus, nes su daugeliu sąjunginių organizacijų nesudarytos sutartys. Mes šiandieną netgi nežinom daugelio žaliavų kainų:

Pavyzdžiui, mes turim gauti 1 mln. 300 tūkst. tonų grūdų ir nežinom, kokiom kainom šituos grūdus gausim. Taigi paspaudus mygtuką iš karto nustatyti visą naują kainų mechanizmą neįmanoma.

PIRMININKAS. Deputatas L. Apšega.

L. APŠEGA. Gerbiamasis Brazauskai, klausimas būtų toks. Pabrango kaip čia kalbėjo, nafta. Tik buvo sakyta, kad dyzelinis kuras pabrango 3 kartus, o aš žinau, kad 7 kartus, kadangi gaudavo dotacijas sumos buvo grąžinamos atgal. Dabar finansų skyriai gavo pranešimus kad reikia perskaičiuoti naujomis kainomis ir iki sausio 25 d. priskaičiuoti kaip apyvartos mokestį į biudžetą šitą pabranginimą vien tik už kurą apie 1,8 mln. rb. Pabrango ir mediena. Kalbama, kad ir tai bus perskaičiuojama, lentpjūvėse viskas sumatuojam. Deputatai ar nedeputatai nusipirko lengvąsias mašinas, tai, matyt, jos brangs, ir jiems bus perskaičiuojama. Ką jūs šituo klausimu galėtumėt pasakyti? Ar čia nėra apiplėsimas vidury baltos dienos?

A.M. BRAZAUSKAS. Atsakys F. Jasevičienė. Aš irgi galėčiau atsakyti į tą klausimą. Mes atšaukėme šitą skirtumą, prieita nuomonė palikti įmonės įstatiniame fonde, neįskaitant į biudžetą.

L. APŠEGA. Bet tai nežinoma, ir žmonės...

A.M. BRAZAUSKAS. Tuoj sužinos.

PIRMININKAS. Deputatas B. Lubys. Prašom.

B. LUBYS. Gerbiamasis vicepirmininke! Pastaruoju laiku kalbant apie kompensacijas (ir vakar vakare radijo ir televizijos laidose) skamba tokie žodžiai, kad mes prajuokintume pasaulį, jeigu nebūtų pramonės įmonių bankroto, Gerbiamoji premjerė pasakė panašiai, beveik pažodžiui. Jūs pats pasakėt, kad pramonės įmonės neturi sėdėti valstybės biudžetui ant sprando. Šiandien ponas ministras daugiausia kalba apie biudžeto kompensaciją. Tačiau juk visiškai nenustatytas mechanizmas... Pavyzdžiui, aš nežinau, nežino Pirmininkų asociacijos vadovybė, nežino Pramonininkų asociacijos prezidentas... Ekonomikos ministerijos vadovybė ir Ministrų Tarybos vadovybė šitaip ignoruoja gamintojus ir su jais nekalba, jų nekviečia, neišklauso jų nuomonės ir nepaskelbia mechanizmo, kokia bus pramonės įmonių darbuotojų kompensacija. Ačiū.

A.M. BRAZAUSKAS. Taip. Į šitą deputato B. Lubio klausimą, aš tikiuosi, atsakys Algis Dobravolskas.

PIRMININKAS. Deputatas R. Maciejkianecas. Prašom. R. MACIEJKIANECAS. Gerbiamasis Brazauskai, aš norėčiau nesutikti su gerbiamosios F. Jasevičienės teiginiu, kad naujos supirkimo kainos skatins produkcijos supirkimo padidėjimą. Dėl Vilniaus zonų. Pavyzdžiui, buvusi ketvirta ekonominė zona — nuo Anykščių iki Šalčininkų ir Varėnos. Jūs turbūt puikiai supratot, kad jeigu mes paliksim tokias pačias kainas kaip Pasvaly, Panevėžy ir Kaune, tai tikrai čia bus krachas, visiškas ekonomikos krachas. Ar jūs nenumatot savo pasiūlymuose atšaukti vienodas visoj Respublikoj kainas? Mes čia, Aukščiausiojoje Taryboje, mažuma, mūsų balsas čia negirdimas, Gal tik, jei Ministrų Taryba pasiūlytų, tai ką nors galėtų išspręsti.

A.M. BRAZAUSKAS. Taip. Aš jau šiek tiek aiškinau tą klausimą. Mes priėmėm sprendimą kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą dėl pelno mokesčio peržiūrėjimo žemės ūkio organizacijoms, gaminančioms žemės ūkio produkciją. Mes pačiu artimiausiu metu pateiksim tokį pasiūlymą. Aš įsivaizduoju, kad pelno mokestis tarp visų žemės ūkio produkciją gaminančių organizacijų turi būti diferecijuotas. Turėtų būti sudarytas fondas, kuris daugmaž išlygintų, padarytų objektyvesnes gamybos sąlygas. Supratot atsakymą?

PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.

G. VAGNORIUS. Aš manau, kad kainų klausimai labai svarbūs, tačiau šiandien mes neturim tiek laiko skirti detalėms. Mano klausimas, manau, esminis. Kodėl pažeisti Aukščiausiosios Tarybos nutarimai?

A.M. BRAZAUSKAS. Aš nežinau, kokie Aukščiausiosios Tarybos nutarimai pažeisti. Manau, kad į šį klausimą jeigu ir galima ką nors papildomai atsakyti, tai reikia pasiruošti. Aš nežinau, kokį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą mes pažeidėm, Jeigu jūs konkrečiai paklaustumėte, tai aš jums konkrečiai ir atsakyčiau.

G. VAGNORIUS. Štai liepos mėnesio 16 d., jeigu neklystu. 26-os ir gruodžio 29-os. Manau, kad mes, kurie balsavome vardiniu būdu, puikiai tą prisimename.

A.M. BRAZAUSKAS. Na, nežinau, ar ta polemika tokia. Paskutinis nutarimas, kuris buvo priimtas, rodos, 29 dieną, dėl to, kad didinant kainas turi būti sudarytas kompensacijos mechanizmas. Šitas kompensacijos mechanizmas sudarytas ir patvirtintas mūsų nutarimų, kurį, man atrodo, visiškai kvalifikuotai paaiškino ministras A. Dobravolskas. Jeigu jūs matot pažeidimą, tada reikia sėstis prie stalo, o ne posėdžio metu nagrinėti šitą jūsų teiginį.

PIRMININKAS. Deputatas L. Šepetys.

L. ŠEPETYS. Aš norėčiau paklausti štai ko. Bet prieš klausdamas paaiškinsiu klausimo esmę. Žmones sujaudino iš esmės du dalykai:

tai aukštos kai kurių pirmo būtinumo prekių arba maisto produktų kainos, o antra, toks visos šios procedūros staigumas ir neišaiškinimas. Juk, sakysime, dabar tai, ką mes darome, aiškinamės, galima buvo padaryti iki pakeliant kainas, ir turbūt daug kas būtų priimta kitaip, Todėl klausimas būtų toks. Kodėl nebuvo pateikta ši gyvybiškai svarbi problema svarstyti Aukščiausiajai Tarybai? Juk mes kartais svarstom kur kas menkesnius dalykus.

A.M. BRAZAUSKAS. Visiškai išsamiai į tą klausimą negaliu atsakyti, neturiu tokių įgaliojimų. Iš esmės sutinku, kad mes, kaip Vyriausybė, turėjom šitą parengiamąjį darbą atlikti kur kas kruopščiau. Ir aš nė kiek nenoriu teigti, kad mes absoliučiai teisingai viską padarėme. Aišku, kad kiekviename darbe yra klaidų, ir pas mus jų yra. Aš nekalbu iš esmės apie kainų pakėlimą. Tai visiškai objektyvus reiškinys. Žinoma, reikėjo surasti būdų, kaip visą tą sunkų darbą padaryti amortizuojant. Na, gyveni, dirbi ir mokaisi. Galima tai priimti kaip kritiką ir savikritiką.

L. ŠEPETYS. Čia, manau, didelė klaida, kad mes nesvarstėm prieš priimdami tokį svarbų nutarimą.

PIRMININKAS. Deputatė V. Jasukaitytė. Prašom.

V. JASUKAITYTĖ. Parlamentas sustabdė kainų pakėlimą, nuėjo tokiu labiau populistiniu keliu. Kadangi šiuo metu girdi radijo klausytojai, būtų labai naudinga visiems sužinoti, kas laukia žmonių, jeigu ilgesnį laiką kainos nebūtų judinamos, jeigu jos nebūtų keliamos.

A.M. BRAZAUSKAS. Gyventume taip, kaip gyvenom iki šiol. Tik skirtumas tas, kad sutriktų žemės ūkio gamyba. Mes kalbam kol kas tik apie maisto produktus. Jeigu nepadidintume kainų... Mes jau turėjom labai daug rimtų signalų, labai panašių kaip šiandieną, iš žemės ūkio organizacijų, kurios kategoriškai reikalavo pakelti supirkimo kainas. Tai leiskite paklausti, kokiu būdu subalansuoti šitą reikalą? Palikti mažmenines kainas perpus mažesnes už normalias kainas? Iki šiol turėjome pardavinėti mėsą už 4,50 rb be žemės ūkio gamybos produkcijos pabrangimo. O dabar, kada pabrango visi gamybos kaštai ir dingo kompensacija, natūraliai tos kainos iškilo beveik keturgubai. Štai kur yra klausimas. Kadangi veikia radijas, aš norėčiau Vyriausybės vardu įspėti visų miestų ir rajonų prekybinių organizacijų vadovus ir parduotuvių vedėjus, kad po pietų pertraukos parduotuves reikėtų uždaryti iki atskiro Vyriausybės nurodymo. (Salėje Šurmulys)

PIRMININKAS. Deputatas S. Peško. Prašom.

S. PEŠKO. Gerbiamasis pirmininke! Jeigu galima, aš paaiškinsiu savo nuomonę rusiškai.

Вы сказали, по отношению бензина, что повысились цены, но если проанализировать постановление 382, подписанное Премьером от 19, А76 стоит 520 руб. тонна, а 353 акцис остаётся государству, А92 — 650405 акцис. Значит, себестоимость получаемого бензина, если я правильно понял, не высокая, а у нас, как говорят, мы повышаем цены сами, и остается налог ещё дополнительный с хозяйств. И если даже проанализировать бюджет, то 73%это налог с покупателя. Тогда, если наш костюм стоит 100 рублей, не обманывать, надо писать: цена, себестоимость его 27 рублей, и 73 рубля налог ещё, я так понимаю.

A.M. BRAZAUSKAS. Taip. Deputatas S. Peško nieko naujo nepasakė. Akcizo mokestis priimtas visame pasaulyje. Tada degtinę reikia pardavinėti po 80 kp. už butelį. Tada iš viso būtų rojus. Rojus būtų kai kam. Tai štai akcizo mokestis naujai pateiktame biudžeto variante sudaro per 2 mlrd. 100 mln. Tai leiskit paklausti, jeigu mes neturime šito akcizo mokesčio... Manau, kad reikėtų ypač peržiūrėti gėrimus ir grįžti prie to klausimo. Mes akcizo normą ir apyvartos mokesčio dydį Vyriausybės sprendimu esam nustatę sausio 3 d., ir tai kaip tik yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remdamiesi galim kompensuoti štai šitą pabrangimą.

PIRMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas,

S. PEČELIŪNAS. Gerbiamasis vicepremjere, prieš klausdamas aš norėčiau truputį sugrįžti į kovo vidurį. Į visa tai, kas vyko Lietuvoje ir kaip visur buvo skelbiama, kad jūs esate labai didelis politikas ir labai mums visiems reikalingas, kartu taip garsios Lietuvoje partijos lyderis. Kaip vertinti tokį didelį jūsų politinį išprusimą ir tokį (tiesiog nenoriu įvardyti) žingsnį 7 dieną, žinant 15 dienos Persijos įlankos problemą, žinant kai kuriuos įvykius, numatomus Rusijoje, ir žinant šios valstybės kėslus Lietuvoje? Ar tai ir yra tas politinis išprusimas, apie kurį buvo kalbama kovo viduryje? Tai vienas klausimas. Ir antras, turbūt bendras klausimas. Šiandien į daugelį esminių klausimų jūs atsakėte taip, kad nesate įgaliotas atsakyti. Aš norėčiau paklausti, į kokius klausimus jūs iš viso esate įgaliotas atsakyti?

A.M. BRAZAUSKAS. Aš jau valandą tribūnoje ir, man atrodo, kad iš dešimties į devynis klausimus aš atsakiau. Jeigu nepatenkina mano atsakymai, tai čia kitas dalykas. Kaip vertinti šitą kainų pakėlimą kaip politinį reikalą? Čia nėra koks nors sąmoningas veiksmas prieš Lietuvą. Tai priverstinis veiksmas, kurį atliko mūsų kaimynai latviai, estai ir priėmė tai kaip būtinybę. O kur padarytos klaidos, čia jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.

G. VAGNORIUS. Aš manyčiau, daugelis iš mūsų sutiks, kad ir jūsų atsakymai, ir veikla mūsų visiškai nepatenkino. Žinodamas, kiek yra užsirašiusių kalbėti, turėdamas omeny, kad šiandien dar reikia priimti daug sprendimų, aš siūlyčiau nebevarginti gerbiamojo vicepremjero, kadangi į tuos rūpimus klausimus mes išgirsim atsakymą tik diskusijose.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote balsuoti už klausimo nutraukimą? Ar deputatai sutiktų daugiau neiti prie mikrofono, išskyrus tuos, kurie stovi prie mikrofono, ir tada nereikėtų balsuoti? Ar kas nors prieštarauja dėl tokio pasiūlymo? Vadinasi, liko šeši klausimai.

Deputatas S. Kropas.

S. KROPAS. Priėmėm sprendimą dėl kainų sustabdymo, bet žmonėse dar liko nerimo ir neaiškumo. Vienintelis ir toks gana svarbus momentas, kuris žmones jaudina, buvo tas, kad kainos buvo pakeltos netikėtai ir neorganizuotai, savivaldybės negalėjo laiku išdalyti talonų. Kai kurios savivaldybės net ir Vilniuje išdalijo talonus, ir tuos produktus kai kurios šeimos įsigijo senomis kainomis, o kitiems jau dabar reikia pirkti naujomis kainomis. Tai labai supriešino žmones. Ar netikslinga priimti sprendimą, kad sausio mėnesio produktus pagal talonus visi Lietuvos gyventojai įsigis vienodomis kainomis?

A.M. BRAZAUSKAS. Ačiū už pasiūlymą, Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu reikės jį išnagrinėti, nes tas klausimas mums taip pat iškilo. Žinomas mums tas klausimas.

PIRMININKAS. Deputatas B. Rupeika.

B.V. RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aš manau, kad čia kreipiamasi į jus kaip į vicepremjerą, bet ne kaip į partijos pirmininką. Ar čia svarstomas politinis klausimas ir svarstoma partija? Čia ne mano klausimas, bet aš manyčiau, kad mes turime tribūnoje vicepremjerą, o politinę problematiką palikime politinei diskusijai.

Mano klausimas toks, Jūsų, vicepremjero, nuomonė — ar Lietuva galėjo politiniais veiksmais išvengti ekonominės blokados, trukusios per du mėnesius, ir tos blokados nuostolių įtakos biudžeto formavimui ir kainų dydžiui Lietuvoje?

A.M. BRAZAUSKAS. Blokada seniai praėjo. Aš manau, kad Lietuva visiškai ramiai galėjo išvengti blokados, labai lengvai. Ir labai nesudėtingom priemonėm. O blokados įtaka jaučiama iki šiol. Labai klysta daugelis žmonių ir ekonomistų, kurie mano, jog ta blokada praėjo nepalikdama jokių pėdsakų mūsų gyvenime. Ji paliko labai gilius pėdsakus. Apie 200 mln. rb pajamų negavom į biudžetą, sustojo masinė gyvenamoji statyba, gerokas gyvenamosios statybos pristabdymas. “Nepastatyta šiais metais daug gyvenamųjų namų. Tai vis blokados pasekmės. Mes negavome per 450 tūkst. tonų medienos, negavome apie 250 tūkst. tonų (sunaudojame 850 tūkst. tonų) metalo. Ir po blokados daugelis sąjunginių organizacijų mums labai nenoriai siuntė arba visiškai nesiuntė savo produkcijos.

PIRMININKAS. Deputatas A. Leščinskas. Gerbiamasis deputate Rudy!

A.M. BRAZAUSKAS. Aš nemanau, kad įtakos kainoms turėtų...Šių metų kainos — tai jau kitos bėdos. Man atrodo, kitos bėdos. Galbūt kokią netiesioginę įtaką ir turi, tačiau pagrindinė priežastis, kaip jūs matote, sąjunginės ekonomikos griuvimas, o tie griuvėsiai prispaudė ir mus.

PIRMININKAS. Deputatas A. Leščinskas.

A.K. LEŠČINSKAS. Aš norėjau paklausti štai ko. Vykdydami kainų reformą jūs turbūt turėjot apskaičiavę įvežamų ir išvežamu prekių balansą, t.y. saldo. Suprantama, įvežamos prekės brangsta, automatiškai reikia imtis kokių nors priemonių. Bet automatiškai brangsta ir mūsų parduodamos prekės, taip? Sakykit, koks balansas buvo iki kainų pakilimo ir dabar, pakeitus kainas?

A.M. BRAZAUSKAS. Tokio balanso šiems metams nėra sudaryta. Yra sudarytas labai apytikris balansas naujomis 1991 m. kainomis, kuris neapima visų prekių. Apima tik dalį|, galbūt 80%. Pavyzdžiui, mes neseniai bandėme pasirašyti prekybinį protokolą su Rusija, ir mes nesugebėjome pasirašyti, nes kai jie perskaičiavo naujomis kainomis produkciją, kuri įvežama į Lietuvą ir .išvežama į Rusiją (arba atvirkščiai), tai išėjo, kad skirtumas ne mūsų naudai sudaro 1 mlrd. 300 mm. rb. Tai yra jų dotacija mums. Šiandieną jau brigada žmonių nusiųsta į Maskvą, į Rusijos Federacijos Ministrų Tarybą, sureguliuoti tų klausimų. Tačiau ir praeitų metų balansas (1988,1989), kadangi išlaikyti tie patys santykiai ir tos pačios proporcijos, tas pats asortimentas, taigi visų šitų metų balansas yra ne mūsų naudai. Maždaug nuo 1 mlrd. iki 1,5 mlrd. esant bendrai 7 mlrd. 500 mln. apimčiai. Tomis senomis kainomis.

A.K. LEŠČINSKAS. Mes visą laiką kalbėdavome, kad balansas kartais būdavo mūsų naudai, ar ne? Ir sugalvodavome įvairias kainas tam reikalui pateisinti. Vis dėlto kaip yra realiai?

A.M. BRAZAUSKAS. Ne, niekas jokių kainų nesugalvodavo. Mes skaičiavome šitą balansą su Rusija ir su Tarybų Sąjunga bendromis kainomis, kurios yra pas mus ir kurios yra Rusijos Federacijoje ir Tarybų Sąjungoje. Jokių naujų kainų mes neišgalvojom. Bet energetiniai ištekliai labai smarkiai brangsta. Ir, žinoma, palyginimas. Mes vienas kitą labai dažnai klaidinam. Vis dėlto tie nusistovėję ryšiai natūra daug geriau viską pasako negu štai tos klaidos, kaip jūs sakot, kainos. Yra ir sutartinės kainos. Labai daug yra tų sutartinių kainų. Daug yra jų valstybės kontroliuojamų kainų, ir Sąjungoj, ir Rusijos Federacijoj.

PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.

G. ŠERKŠNYS. Gerbiamasis vicepremjere, daugumą sutarčių su Tarybų Sąjungos respublikomis, kiek žinau, jūs pasirašėte. Deja, mes Aukščiausiojoje Taryboje neturime tų sutarčių tekstų. Jeigu turėtume, gal iš karto ir šitas klausimas atkristų. Ar tose sutartyse numatyta, kokiomis kainomis Lietuva parduoda, pavyzdžiui, mėsą?

A.M. BRAZAUSKAS. Jeigu deputatus arba atskiras komisijas domina, aš manau, galima vieną tų sutarčių egzempliorių pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Gavot, taip? Kadangi anksčiau buvo prašyta. Pasirodo, Aukščiausiojoje Taryboje yra. Buvo nustatyta senomis kainomis, kadangi sudarinėdami šitas sutartis mes naujų kainų nežinojome, tai buvo senos kainos. Dabar teks įrašyti koeficientus, kurie jau maždaug aiškūs, ir perskaičiuoti naujomis kainomis. O dėl mėsos pardavimo, tai mes esame numatę tą mėsą, kurią tiekdavome... Ir šiais metais tieksime, kaip jau pasirašėme susitarime, už grūdus ir už baltyminius priedus, visai geromis sąlygomis. Ten numatyta maždaug vidutinė kaina, tokia, kokia ir mūsų. Aš labai tiksliai nepasakysiu, rodos, 8 rb 72 ar kiek kapeikų. Šitos kainos mus visiškai patenkins. Tai tokios kaip ir pas mus, kurios dabai sustabdytos, žinoma. Bet mes čia esame šitą įrašę. Protokole.

PIRMININKAS. Deputatas S. Razma.

L.S. RAZMA. Ryšium su kainų pakėlimu ir nesinchronišku kompensavimo mechanizmo paleidimu ypač sunkioje padėtyje atsidūrė studentija. Ypač tie studentai, kurie negauna paramos iš tėvų. Ką Vyriausybė numato? Kokią greitąją pagalbą suteiks studentijai? Turiu galvoje tai, kad gaunamos stipendijos tikrai simbolinės.

A.M. BRAZAUSKAS. Supratau, gerbiamasis Razma. Aš siūlyčiau, kad atsakytų Algis Dobravolskas, kadangi ten yra labai daug skaičių. Iš tikrųjų ten yra šita dalis, ir gerbiamasis A. Dobravolskas galės labai tiksliai atsakyti.

PIRMININKAS. Ir deputatas A. Patackas, paskutinis klausimas vicepremjerui.

A.V. PATACKAS. Klausimą aš pateiksiu gal kiek vėliau, o prieš tai keli sakiniai įžangos. Aš prisimenu moratoriumo istoriją. Prisimenu tą šoką, kurį patyrė parlamentas, išgirdęs savotiškai primestą, parodžius nepaprastą aktyvumą, moratoriumą. Dabar Vyriausybė antrą kartą parodo tokį pat aktyvumą ir ryžtą, kartojasi ta pati situacija tame pačiame politiniame kontekste. Todėl aš norėčiau, .kad jūs atsakytumėte kiek galima nuoširdžiau ir trumpiau, kaip buvo įvykdytas šitas kainų pakėlimas. Pats įvykdymas. Ne pati kainų problema, bet pats įvykdymas. Ar tai buvo klaida, ar ne? Taip arba ne.

A.M. BRAZAUSKAS. Na, suabsoliutinti jūsų atsakymo aš negalėčiau. Tačiau aš, man atrodo, jau ir sakiau, kad pats kainų pakėlimas nėra klaida, ir aš negalėčiau taip pavadinti, nes visos kainos aplink mus keliamos. Tai vienas dalykas. Antras dalykas yra vidiniai faktoriai, kurie neleidžia jų nekelti. Tačiau štai parengiamasis darbas, kompensavimo propagavimas ir išaiškinimas žmonėms, aš manau, čia nemaža mūsų klaida.

A.V. PATACKAS. Tai tada paskutinis klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Patackai...

A.V. PATACKAS. Atsiprašau, aš turiu teisę pateikti paskutinį klausimą. Ar ši klaida, jeigu jūs ją bent iš dalies pripažįstat, buvo sąmoninga, ar ne?

A.M. BRAZAUSKAS. Aš manau, kad nesąmoninga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis vicepremjere.

Prašom gerbiamąją F. Jasevičienę.

Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti klausti, o per tą laiką gerbiamoji F. Jasevičienė turėtų atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo pateikti vicepremjerui ir persiųsti jai.

F. JASEVIČIENĖ. Gerbiamieji deputatai, atsakysiu į tuos išankstinius klausimus, kurie čia buvo pateikti. Pirmiausia kodėl tokios supirkimo kainos? Aš noriu grįžti prie žemės ūkio supirkimo kainų. Bendra įplaukų suma iš žemės ūkio produkcijos realizavimo —3,1 mlrd.; kainos padidintos 1,7 mlrd.rb, arba 1,6 karto. Tai yra 240 mln. žemės mokestis, 230 mln. socialinis draudimas, apie 100 mln. palūkanų, apie 1 mlrd. energetinių ir kitų resursų pabrangimas ir 100 mln. atlyginimas. Vadinasi, tokios sumos įeina į supirkimo kainos padidėjimą. Jeigu mes dar nutartume, kad reikia daugiau didinti supirkimo kainas... kadangi žaliavų vertė gatavame produkte sudaro apie 90%, tai sąlygotų galutinio produkto kainų padidėjimą.

Dabar kodėl liko toks kainų nustatymas, arba kodėl jos nebuvo toliau diferencijuotos? Aš galiu pailiustruoti tik vienu tokiu pavyzdžiu. Jūs žinote, kad iki šiol buvo 7 kainų grupės. Buvo nustatomos skirtingos kainos, diferencijuotos pagal 7 grupes, Pavyzdžiui, pirmos grupės 135 ūkiai pardavė jautienos 10,7 tūkst. t. daugiau nei septintos grupės 161 ūkis, tuo tarpu pirmos grupės savikaina buvo 206 rb, septintos — 260 rb, o pelno vienam produkcijos vienetui gavo atitinkamai 42 ir 66 rb. Akivaizdu, kad ta kainų diferenciacija. dirbančių blogiau tikrai neskatino dirbti geriau.

Dabar kodėl toks mokestis? Noriu pasakyti, kad klausimas buvo pateiktas Vyriausybei su trijų ministrų parašais, t.y. gerbiamojo R. Sikorskio, gerbiamojo V. Knašio ir gerbiamojo V. Navicko. Jis buvo aprobuotas Vyriausybės posėdyje, daugelį kartų svarstytas parlamento komisijose.

Kodėl būtent toks? Tie 248 mln. yra įdėti į supirkimo kainą, tačiau diferenciacija dar nėra tokia, kokią galima padaryti per žemės mokestį. Tarkime, pelnas rubliais vienam hektarui svyruoja labai stipriai: nuo minus 18 iki 288 rb. Todėl tas diferencijavimas per žemės mokestį yra tik dalinis.

Tai štai tiek dėl kainų. Antras klausimas, kuris man buvo iš anksto pateiktas, tai yra dėl pabrangimo. Dėl kuro ir kitų apyvartinių fondų, kurie buvo pabrangę žemės ūkyje. Jie įskaitomi į įstatinį fondą ir yra kaip apyvartinių lėšų papildymas. Vakarykštis Vyriausybės sprendimas. Čia gerbiamasis deputatas iš kampo (dovanokit, aš nežinau pavardės) pasakė lyg tokį priekaištą, jog aš mananti, kad naujos supirkimo kainos skatina žemės ūkio produktų supirkimą. Jokiu būdu tai nėra didelės kainos. Aš tą kartoju ir dar kartą pakartosiu. Jos dabar tik garantuoja išgyvenimą. Kadangi tai pačių finansinių resursų klausimas, todėl labai svarbu ir bendra žemės ūkio rėmimo programa, kurią reikėtų numatyti artimiausiu metu. Žemės ūkio ministerija tokius skaičiavimus jau yra padariusi, žemės ūkiui papildomai reikėtų apie 150 mln. tiems finansiniams resursams papildyti.

Dėl socialinio draudimo. Tai tikrai neigiamai veikia žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinę būklę, Kadangi žemės ūkyje darbo užmokesčio fondas yra maždaug 1,2 mlrd., tai nesunku apskaičiuoti, kokią sumą sudaro 30% socialinis draudimas. Manyčiau, kad reikėtų dar kartą panagrinėti. Čia yra ne mano, bet Socialinės. apsaugos ministerijos funkcija, Galbūt žemdirbiams reikėtų šiek tiek sumažinti socialinio draudimo atskaitymus.

PIRMININKAS. Ar jau visi jūsų išankstiniai klausimai? Turbūt visi.

Deputatas K. RIMKUS. Prašom.

K. RIMKUS. Mano klausimas būtų dėl mokesčių: Gal jūs galėtumėt atsakyti? Kai mes svarstėm mokesčius, sakė, nauji mokesčiai pradės veikti, kai bus naujos kainos. Šiuo metu naujų kainų dar nėra, o jau mokesčiai už praėjusius metus, fizinių asmenų pajamų mokesčiai, t.y. visos žemės ūkio premijos, apmokestinama. Ir atlyginimai už gruodžio mėnesį apmokestinami. Įdomu,.ar teisingai elgiamasi?

F. JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis deputate, aš tvirtinau anksčiau ir dabar galiu pakartoti, kad žemės mokestis, kuris įdėtas į kainą, jau pradėjo veikti nuo sausio 1 d. Kaip jūs žinote, ir naujos supirkimo kainos veikia nuo sausio 1 d. Jos jūsų šios dienos nutarimu neatšauktos. O dėl fizinių asmenų, tai čia kitas klausimas. Jis tiesiogiai nesusijęs su žemės ūkio produkcijos kainų nustatymu, gamybos išlaidomis. Aišku, klausimas svarbus, bet...

K. RIMKUS. Mes imame už praėjusius metus, dabar žmonėms išmoka žemės ūkyje...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, prašau atleisti, aš jus nutrauksiu. Galbūt yra Finansų ministerijos atstovų, kurie galėtų geriau atsakyti į šitą klausimą. Kaip man žinoma, Ekonomikos ministerija mokesčių nerenka.

F. JASEVIČIENĖ. Dar aš noriu patikslinti, gerbiamasis deputate, ką mes per pertrauką išsiaiškinome. Tą jūsų fondą sudaro 1,5 mln., o 350 darbuotojų vidutinė alga yra 500 rb. Tai nėra tokia, kaip aš pasakyčiau, maža. Galbūt ji nepakankama, bet...

K. RIMKUS. Čia ne apie mane, ne apie...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, prašau atleisti. Ar yra kas nors iš Finansų ministerijos? Bus galima vėliau atsakyti į šį klausimą.

Prašom deputatą P. Papovą.

P. PAPOVAS. Galima? Šiandien buvo pripažinta (taip ir yra), kad buvusios šeštos, septintos ekonominės grupės ūkiams ir ir gyventojams nepadidėja supirkimo kainos. Buvo pasakyta, kad bus diferencijuojamas pelno mokestis, tačiau tie ūkiai pelno negaus. Kaip bus padaryta, kad jie galėtų gyventi?

F. JASEVIČIENĖ. Ačiū. Septintos grupės ūkiams iš tikrųjų kainos padidėjo labai nedaug. Nors yra šioks toks padidėjimas, apie 5%, bet labai nedaug. Iš tikrųjų, jiems atsiranda toks pavojus. O tokių ūkių Lietuvoje yra apie 150, kurie atsiduria blogesnėje situacijoje pačių finansinių resursų trūkumo prasme, kadangi pirmąjį ketvirtį jos bus tiesiog nemokios. Jeigu jos neturės pelno, tai juridinių asmenų mokestis iš jų ir nebus imamas. Todėl apie tos grupės, arba tos kategorijos, ūkius galima kalbėti tik ta prasme, kad jiems reikalinga speciali dotacija atskiroms programoms arba, kaip čia minėjo, sumažinti socialinio draudimo atskaitymą.

PIRMININKAS. Deputatas R. Survila.

R.R. SURVILA. Aš noriu tikėti, gerbiamoji ministro pavaduotoja, kad jūsų dideliame ir gražiame name, o gal kur nors kitur buvo sumodeliuota, kaip gyvuos žemės ūkio įmonė vienoj, kitoj, trečioj Lietuvos zonoj, veikiant naujiems įstatymams, naujiems nutarimams, naujoje aplinkoje. Norėčiau, kad jūs mums papasakotumėt, kaip tai atrodys, Jeigu tas vaizdas liūdnas, tai mes turėtume žinoti, Vyriausybė turėtų žinoti, ką taisyti, o ne keistis replikomis tribūnose, Taigi tą labai norėtų išgirsti daugelis ūkių vadovų ir šiaip žmonių, nes jie patys negali dabar numatyti ir suskaičiuoti visų išlaidų, pasikeitimų, kurie taip staiga atsirado.

F. JASEVIČIENĖ. Ačiū. Tikrai labai aktualus klausimas. Tokių prognozių yra, tačiau jos negali būti šimtu procentų teisingos, nes yra labai daug neaiškių faktorių. Čia lygtis su daugeliu nežinomųjų, nes mes dar tiksliai nežinome, kiek resursų gausime ir iš kur, kokiom kainom. Tai vienas momentas, kuris daugiausia veikia mūsų žemės ūkio ekonomiką. Įvertindami resursų pabrangimą, tuos koeficientus, manome, kad įsigysime iš Rytų šalies. Kol kas kitų alternatyvų neturime. Didžiausią dalį — iš Rytų šalies. Įvertinant resursus apskaičiuota, kad supirkimo kainų padidėjimas, kur aš minėjau, nepataiso finansinės padėties maždaug 100, 150 ūkių. Ir ypač pirmąjį ketvirtį. Dėl to kartu su Žemės ūkio ministerija buvo parengta kurių tikslinio finansavimo programa, kuri artimiausiu metu bus pateikta Vyriausybei ir Aukščiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.

G. ŠERKŠNYS. Gerbiamoji viceministre, belieka apgailestauti, kad mes neturime detalios medžiagos apie tai, kaip padidintos kainos, kad mes, deja, neturime metodikos, kuria remiantis buvo apskaičiuotos tos kainos. Tačiau kiek aš buvau parduotuvėse, kiek mačiau, man susidaro įspūdis, kad pagrindinių maisto produktų, t.y. kasdien perkamų, kainos padidintos, ko gero, daugiau kaip 34 kartus. Ar jūs galėtumėt pasakyti, kodėl staiga taip išaugo kainos, sakykime, darbininkų valgyklose, mokyklose ir t.t.? Kuo remiantis?

F. JASEVIČIENĖ. Iš tikrųjų kainos padidėjo 3 ir daugiau kartų. Aš jau minėjau savo įžanginiame pasisakyme, kad jeigu mes atmetam dotaciją... Pavyzdžiui, esant 3,1 mlrd. įplaukų į žemės ūkį, 2,1 mlrd. sudarė dotacija. Vadinasi, pati kaina žemės ūkio pajamose sudarė 1 mlrd. Vien dėl žaliavų pabrangimo jau pati kaina padidėja 4,8 arba 4,6 karto, priklausomai nuo produkcijos. Kadangi atskirame produkte (mėsoje, piene) žaliavos vertė yra 90%, vadinasi, tos kainos padidėjimas ir nulemia mažmeninių kainų padidėjimą. Tiesą sakant, gamybos išlaidos perdirbimo pramonėje yra labai nežymios. Pavyzdžiui, pieno bendra apimtis yra apie 3 mlrd, o gamybos išlaidos sudaro tik. 171 mln. Vadinasi, labai nedidelis procentas tų gamybos išlaidų padidėja. Todėl atsisakius šitų 2,1 mlrd. dotacijų, neišvengiamai didėja mažmeninė kaina.

Kodėl pabrango darbininkų valgyklose? Dar reikėtų pasižiūrėti ir antkainius, kurie nustatyti galbūt nepagrįstai. Dėl antkainių noriu pridurti, kad pagal Vyriausybės pasiūlymus antkainius turėtų reguliuoti savivaldybės. Jos turėtų spręsti, nes nelogiška, kad liktų tas pats antkainių procentas, taip smarkiai padidėjus kainoms.

G. ŠERKŠNYS. Gal galima patikslinti? Tai, ką jūs kalbėjot, viskas labai teisinga, labai gerai. Bet tai galėtų sąlygoti, sakykime, padidinimą 4 kartus. Tačiau kai kurių maisto produktų kainos padidėja 8 ir 10 kartų.

F. JASEVIČIENĖ. Aš tokių produktų nežinau. Mūsų skaičiavimuose tokių nėra. Tačiau dar noriu jums pridurti, kad atskiri gaminiai buvo gerokai nuostolingi, todėl reikia žiūrėti kiekvieną produktą atskirai. Tokias kalkuliacijas padarė Žemės ūkio ministerija, jos mums pateiktos. Mes kartu su Žemės ūkio ministerija įžiūrėjome...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjos.

Gerbiamieji deputatai, kuo toliau, tuo labiau nebeįmanoma dirbti. Jūs šnibždėdamiesi nebesusišnekate tarpusavy, pradedate normaliai kalbėti, paskui jau garsiai, ir pranešėjos negirdėti visai. Aš prašyčiau vis dėlto tada ir nesišnibždėti.

Deputatas J. Beinortas.

J. BEINORTAS. Pratęsdamas deputato G. Šerkšnio klausimą, vis dėlto drįstu abejoti, ar kainų padidėjimas 3,2 karto paremtas kokiais nors skaičiais. Mes parlamente tokių skaičių nematėm. Mes matome realiai gulinčius arba pasirodančius produktus, kurių kainos 5 ir daugiau kartų didesnės. Aš norėčiau jus iš karto klausti. Ar jums neatrodo, kad būtų naudinga ir jūsų ministerijai, ir mums, deputatams, taip pat rinkėjams (jūs gi žinot, ką reiškia susitikti su rinkėjais), jeigu mes periodiškai gautume iš jums pavaldžios statistikos tarnybos žinias apie suvartojamų maisto produktų “krepšelį”, išdalijamą per talonus, suvalgomą valgyklose, taip pat ,,išeinantį” pro kitas duris? Galbūt tada galėtume orientuotis, ar 45 rubliai, apie kuriuos kalbėjo ministras A. Dobravolskas, gali palaikyti gyvybę badaujant Terlecko vagonėlyje, ar tiek: išleidžiant maistui galima dirbti fizinį darbą? Kaip jūs galėtumėte atsakyti, kada parlamentas jūsų dėka bus kompetentingesnis?

F. JASEVIČIENĖ. Ačiū. Tik. iš karto norėčiau pasakyti, kad Statistikos departamentas nėra pavaldus Ekonomikos ministerijai. Klausimas iš tiesų labai aktualus. Iš ko susidaro tas 3,2 karto pabrangimas? Tai visos maisto prekės, priskaičiuojant ir nealkoholinius gėrimus, ir bulves, ir daržoves, ir visas kitas maisto prekes, kurios sudaro vidurkį. Tokie skaičiavimai. Jeigu domina, aš galėsiu juos parodyti. O iš tikrųjų labai svarbus dalykas to maisto ,,krepšelio” kainų patikslinimas. Mes kartu su Ekonomikos institutu esame atlikę ir kitus skaičiavimus: jeigu nedidintume maisto produktų kainų, kiek reikėtų valstybei dotuoti. Dotacija vietoj 2,1 sudarytų maždaug 2,52,6 mlrd. Taigi toks pasiūlymas mums nėra palankus.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis. Prašom.

J. PANGONIS. Gerbiamoji pranešėja, jūs minėjote, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainoms didinti skirta 100 mln. rb, kad pakiltų darbo apmokėjimas ūkiuose. Sakykite, kiek tai sudarytų metinio darbo apmokėjimo fondo procentų ir kiek žmonės pajustų tą pakėlimą dirbdami ūkiuose?

F. JASEVIČIENĖ. Labai nedaug, nes į kainą įkalkuliuota labai nedidelis pabrangimas. Jeigu darbo užmokesčio fondas yra 1,2 mlrd., tai jis...

J. PANGONIS. Tai aš iš karto klausiu, kodėl jūs taip padarėt? Kodėl skriaudžiate kaimo žmones? Juk jiems supirkimo kainas tai fiksavote, o jie negalės pasididinti sau atlyginimų kaip pramonė arba kitos pelno siekiančios organizacijos. Kodėl šitaip skriaudžiamas kaimas?

F. JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis Pangoni, aš vėl grįžtu prie to paties dalyko, kurį esu sakiusi. Priskaičiuotas papildomas darbo užmokesčio padidėjimas. Puikiai žinote, kad tam tikra kategorija ūkių, kurių finansinė būklė ir dabar labai nebloga, turi galimybę pasididinti. Juk klausiama apie tuos septintos ir šeštos grupės ūkius kurie finansiškai silpni. Mes galime į supirkimo kainas įkalkuliuot ir didesnę sumą, tačiau tai bumerangu atsimuš į mažmenines kainas nes supirkimo kainos padidėjimas nulemia didžiausią dalį mažmeninėje kainoje. Įvertinus situaciją, būtų galima tas kainas atitinkamai peržiūrėt Kita vertus, analogiškos supirkimo kainos derintos ir su kaimynais. Juk mes negalime vieni nustatyti labai skirtingas nuo kitų kainų. Paimkime grūdų supirkimo kainas. Lietuvoje — 410 rb, Latvijoj dar liko 300 rb. Toliau galvijų kainos. Lietuvoje — 4500, Estijoje;

— 4400, kaimyninėje Baltarusijoje — 4300 rb. Tiesa, grūdų kaip Baltarusijoje 292 rb. Analogiškos kainos gretinamos su kaimynais. Galime mes jas dar pakelti, tačiau jeigu nedidinam mažmeninių kainų, reikia ieškoti kompensavimo šaltinių.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Visais laikais tame vadinamajame socialistiniame žemės ūkyje visas supirkimo kainas ir materialinių resursų kainas apskaičiuodavo kažkas viršuje, o mums, žemdirbiams, ,,nuleisdavo” ir pasakydavo: kokie jūs dabar būsite visi laimingi! Bet mes tos laimės iki šiol nepajutome. Šiuo metu irgi viskas panašiai daroma, viršuje apskaičiuojama. Čia deputatas R. Survila paklausė: įdomu, kokiuose ūkiuose buvo apskaičiuota? Tai jūs neatsakėte. Kiek supratau iš jūsų pasisakymo, išvis nebuvo modeliuota ūkiuose. Tai ar bus kada nors atsižvelgiama į žemės ūkį apskritai?

F. JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis Rimkau, iš tikro su kiekvienu ūkiu tos kainos nebuvo derintos, tačiau su žemdirbiais, su jų atstovais, derinome daugelį kartų. Pirmiausia Rokiškyje vykusiame pasitarime. Aš pati ten kalbėjau, dalyvavo keli rajonai. Antra, Žemės ūkio ministerijoje vyko Žemdirbių sąjungos susirinkimas. Aš dalyvavau ir išdėsčiau apie kainas. Ir paskutinis susitikimas vyko Vyriausybės salėje su rajonų atstovais, kur vėlgi aš dėsčiau apie kainas. Dalyvavo mūsų Kainų departamentas kartu su Žemės ūkio ministerija, Galbūt su atskiru ūkiu ir nebuvo derinta.

K. RIMKUS. Ne kainos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau! .

K. RIMKUS. Bet reikia smulkiau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, jus gerbdamas aš taip pat norėčiau, kad jūs gerbtumėte ir Aukščiausiąją Tarybą!

Deputatas A. Šimėnas.

A. ŠIMĖNAS. Gerbiamoji pranešėja, problemos esmė yra kainų lygis, todėl norėčiau išsiaiškinti, koks jis iš tiesų yra. Štai aš turiu gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame užrašyta:

,,Bendras maisto produktų mažmeninių kainų lygis pakyla vidutiniškai 4,4 karto”. O vakar per televiziją buvo aiškinama, kad 3,2 karto. Norėčiau sužinoti, kiek ir kokiems konkrečiai produktams buvo sumažintos kainos. Projekte sviesto kainą buvo numatyta padidinti 4,4 karto, taigi 13,80 rb, o kada sumažinot ir padarėt 3,2, sviesto kaina pakilo iki 17 rb! Man tiesiog įdomu.

F. JASEVIČIENĖ. Atsiprašau, sviesto kaina yra 13,80 rb, kiek aš dabar prisimenu.

A. ŠIMĖNAS. Po 17 rb parduoda.

F. JASEVIČIENĖ. Na, ta pagrindinė rūšis, ,,Mėgėjų sviestas” kainininke... aš galiu patikslinti, aš...

A. ŠIMĖNAS. Tai prašau atsakyti į klausimą: kokių produktų kainos buvo sumažintos ir kiek?

F. JASEVIČIENĖ. Gerai, ačiū. Taip, iš tikro ankstesniame projekte buvo numatytos didesnės kainos negu dabar vidutinės. Ten buvo išvardytas pats asortimentas. Tai mėsos, pieno ir duonos gaminiai. Tačiau nebuvo išvardyti kiti produktai, iš to skaičiaus ir alkoholis, kuris irgi priklauso maisto prekėms. Sudėjus viską, visus maisto produktus (aš turiu skaičiavimus), vidurkis yra 3,2 karto. O dėl sviesto, tai negaliu atsakyti, kodėl jis dabar pardavinėjamas po 17 rb. Galbūt tai kokia nors ypatinga rūšis, bet tas sviestas, kurio Lietuvoje realizuojama daugiausia, kainuoja 13,80 rb.

A. ŠIMĖNAS. Tada, gerbiamoji pranešėja, aš labai norėčiau papildyti. (Tikrai baigiu ir nueinu nuo mikrofono.) Gerbiamoji pranešėja, vadinasi, tie produktai, kurių nustatytos supirkimo kainos, ir pabrango 4,4 karto. O jūsų argumentai, kad kainas reikėjo didinti 3, net ir 3,2 karto, neįtikina. Paprasta aritmetika. Supirkimo kainos — 4,7, kompensacija — 2,1. Sudedam, gaunam 6 su viršum. Vadinasi, kainos turėjo išaugti dvigubai, kad būtų kompensuota. O iš kur gauta 3,2?

F. JASEVIČIENĖ. Nesutinku su jumis, gerbiamasis deputate.. Ne, aritmetika čia tikrai ,,sueina”. Dar kartą dabar iš naujo, bet aš bijau, kad mes...

A. ŠIMĖNAS. Pradėsim nuo supirkimo kainų.

F. JASEVIČIENĖ. Pradėkime nuo supirkimo. Praeitų metų pajamos sudaro 3,l...

A. ŠIMĖNAS. Ne, ne nuo praeitų. Dabar supirkimo kainos — 4,7.

F. JASEVIČIENĖ. Ne, nė. Praeitų metų pajamas sudaro (neįvertinus resursų pabrangimo) 3,1 mlrd. Pridėjus 1,7 pabrangimą, išeina 4,8 mlrd. Tada nuo 3,1 mlrd. atmeskime dotaciją 2,1, ir lieka 1 mlrd. Dabar 4,8 padalykim iš 1 mlrd. Kiek kartų pabrangsta?

A. ŠIMĖNAS. Ne ta aritmetika, gerbiamoji.

F. JASEVIČIENĖ. Aritmetika yra ta, nes...

PIRMININKAS. Gerbiamoji Jasevičiene, aš turiu pripažinti...

F. JASEVIČIENĖ. ...žaliavos nueina į...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, aš turiu pripažinti, kad man taip pat neaiški aritmetika, kaip ir deputatui A. Šimėnui, ir labai neaiški, tiesą sakant. Todėl mes, matyt, turėtume pietų pertraukos metu tiesiog pasiimti pieštuką, atsisėsti ir ramiai paskaičiuoti, kad būtų galima įsitikinti arba jus įtikinti, ko aš taip pat tikiuosi

Prašom deputatą A. Ražauską.

A. RAŽAUSKAS. Blokados metu įgytų materialinių išteklių kainos, sakysim, degalų, buvo labai skirtingos kiekviename ūkyje. Jūs minėjote likučių perkainojimą. Iš statistinių duomenų, žinoma to neįmanoma padaryti. Tačiau kam iš viso reikalingas tas dirbtina apyvartinių fondų padidinimas, kurį jūs minėjote, ir kam reikalinga tas dirbtinis savikainos padidinimas? Ar tie aritmetiniai žaidimai gali duoti kokios nors naudos, ar jie išvis reikalingi?

F. JASEVIČIENĖ. Nelabai supratau klausimo.

A. RAŽAUSKAS. Jūs minėjote materialinių resursų likučius žemės ūkyje (benzino ir t.t.). Žodžiu, sakėte, kad šios sumos nebus paimtos, tačiau tuo kiekiu padidinami apyvartiniai fondai. Kam tas dirbtinis apyvartinių fondų 1990 m. likučių padidinimas, kartu ir 1991 m. savikainos dirbtinis sukėlimas? Kam. visa tai reikalinga?

F. JASEVIČIENĖ. Taip, apyvarta, aišku, patenka į savikainą, bet šiuo atveju įskaičiuojama į įstatinį fondą, bet ne į savikainą. Matyt, dar keletą metų ta vertė pasiskirstys proporcingai produkcijos kiekiui. Nebuvo galima sustabdyti kuro kainų augimo, nes jau daugelis faktorių veikia taip pat kaip ir supirkimo kainos, ir jos turėjo padidėti. Dėl to ir šitas padidinimas...

A. RAŽAUSKAS. Nesupratau, per kokį keletą metų pasiskirstys apyvartiniai fondai. Visas tas pabrangimas bus įskaičiuotas į 1991 m. savikainą.

F. JASEVIČIENĖ. Tai suprantama, ta vertė, kuri patenka į gamybos išlaidas.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutinka daugiau neklausti, išskyrus du stovinčius prie mikrofono? Posėdžio pirmininkas tiesiog norėtų orientuotis. Nėra daugiau norinčių. Paskutiniai klausimai. Deputatas B. Lubys.

B. LUBYS. Gerbiamoji ministre, po pabrangimo, perkainojus maisto produktus, darbininkų valgyklose antkainis padidintas nuo 10% iki 50%. Kas suderino ir davė leidimą vietoj 10% antkainio padaryti 50%?

F. JASEVIČIENĖ. Atsakau. Su Ekonomikos ministerija nesuderinta. Antkainius reguliuoti pavesta savivaldybėms, tačiau aukštesnė riba turėjo būti su mumis suderinta, bet tokio suderinimo nebuvo. Mes šiandien šitą dalyką labai rimtai pasižiūrėsim ministerijoj.

PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas pateiks paskutinį klausimą viceministrei. Prašau.

E. GRAKAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš. atsiprašau, kad mes taip jus varginam. Paskutinis mano klausimas. Vakar Vyriausybes vadovė Kazimiera Prunskienė pasitarime Aukščiausiojoje Taryboje teigė, kad Baltijos valstybių kainų politika yra derinama. Tačiau mes pasidomėję sužinojom, kad Latvijoje ir Estijoje pakeltos tik keturių pagrindinių maisto produktų kainos, o kompensacijos mechanizmas padarytas visų gyventojų atžvilgiu. Turėdamas omenyje, kad tose respublikose žemės ūkio produkcijos gamybos lygis gerokai prastesnis, aš norėčiau sužinoti, kaip suprasti, kodėl toks derinimas nebuvo atliktas pas mus, kodėl pas mus ,,išderinta” visiškai priešingai?

Kartu norėčiau paklausti, kokia mažmeninės maisto produkcijos kainos dalis skirta perdirbamajai pramonei?

F. JASEVIČIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad turimais mūsų Kainų departamento duomenimis (o toks patikslinimas įvyko vakar), estai nuo sausio 5 d. padidino pieno produktų kainas. Mėsos kainų padidinimas nagrinėjamas dabar, ir sprendimas turėtų būti priimtas sausio 10 ar 15 d. Latvijos Respublika padidino mažmenines pieno, mėsos produktų, cukraus ir kitas kainas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs jau atsakėte?

E. GRAKAUSKAS. Kokia vis dėlto pabrangimo dalis tenka pramonei ir...

F. JASEVIČIENĖ. Iš karto galiu atsakyti, kad savikainoje, kaip aš minėjau iš pradžių... Dabar galiu patikslinti, kad pieno produkcijos žaliavos sudaro 97%, mėsos — 94%, miltų ir kruopų produkcijos — 85%. Vadinasi, likusią dalį sudaro prekybinė nuolaida ir gamybos kaštai. Tai labai mažas procentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra.

Gerbiamieji deputatai, nors jau čia pat pietų pertrauka, ar jūs nesutiktumėt išklausyti ministro A. Dobravolsko atsakymų į klausimus? Tada jau klausimai būtų baigti.

Prašom, gerbiamasis ministre, prašom tada Didelių prieštaravimų nematau, išskyrus... Jūs prieštaraujat, kaip visada.

Prašom, gerbiamieji deputatai, balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti, jeigu deputatas E. Vilkas to reikalauja. Reikalauja. Prašom balsuoti. kas už tai, kad baigtume dabar atsakymus į klausimus? Prašom pakelti mandatus.

K. RIMKUS. Jūs labai gudriai pasakėt. Reikia balsuoti ne u2 tai, kad baigtume, bet už tai, kad tęstume...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, pirmą kartą aš šiandien pakeliu balsą ir nenorėčiau, kad daugiau taip būtų. Balsavimo metu nekalbama.

Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nutarimas nepriimta Gerbiamasis deputate Rimkau, informacija jums asmeniškai pratęsti atsakinėjimą į klausimus ir pratęsti posėdį yra vienas ir tas pats. Nutarimas nepriimtas.

Informacijos prieš pertrauką vis dėlto prašau išklausyti. Deputatas A. Sakalas. Prašom. Gerbiamasis deputate Sakalai, jūs prašėte žodžio informacijai. Kol jūs ateisite, aš pranešiu, kad Aukščiausiosios.Tarybos vicepirmininkas gerbiamasis Č. Stankevičius prašė susirinkti Laikinąją ekonomikos komisiją 14.15 val. į 308 kambarį.

Prašom gerbiamąjį A. Sakalą.

A. SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, šios dienos įvykiai parodė, kad mes galime panašių dalykų laukti ir kitą kartą. Man regis, jog šie įvykiai bent mus įtikino, kad ne viskas ten buvo gerai padaryta. Todėl aš siūlyčiau sudaryti deputatų komisiją, galbūt tarpfrakcinę komisiją, kuri pažiūrėtų, kas ten buvo padaryta, ir pateiktų rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai ir apsaugai, ką reikėtų daryti ateityje, kad panašių įvykių nebūtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs norite dabar pateikti balsuoti savo pasiūlymą?

A. SAKALAS. Aš siūlau. Jeigu Aukščiausioji Taryba pritartų iš principo, manau, kad per pertrauką būtų galima pasitarti, kokius žmones skirtume į tokią komisiją.

PIRMININKAS. Ar deputatai pritaria protokoliniam nutarimui?

Deputatas B. Rupeika.

B.V. RUPEIKA. Aš kviečiu šį sprendimą paspartinti, kadangi berods 16 val. ten vėl organizuojamas šurmulys. Kol mes čia svarstysime, galime likti visai be langų. Tad galbūt komisijų pirmininkai, suinteresuoti šio klausimo sprendimu, pateiktų savo pasiūlymus ir iš karto, be jokių komisijų tai darytų. Iš karto.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote keisti deputato A. Sakalo pasiūlymą ir balsuoti alternatyviai?

B.V. RUPEIKA. Ne, jį paspartinti. Tokiu būdu...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, deputatas A. Sakalas pasiūlė į komisiją atstovus iš frakcijų. Jūs siūlote iš komisijų. Aš manau, kad per tą laiką jau suinteresuoti asmenys, frakcijų paskirti, pradės dirbti, o tada sudarysime oficialią komisiją.

Ar kas nors prieštarauja dėl tokio protokolinio sprendimo? Niekas.

Gerbiamieji deputatai, prašom visus grįžti laiku (15 val.) į salę. Kaip jau deputatas B. Rupeika jums pranešė, 16 val. rengiamas mitingas. Šį kartą gal blogesnis.