1990 m. gruodžio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č.V.Stankevičius ir deputatas A.A.ABIŠALA
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA) Pradedame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų gruodžio 29 dienos paskutinį šių metų posėdį. Prašau sėsti į savo vietas ir atkreipti dėmesį, kad tai paskutinis metų posėdis — įspūdis apie jį bus įspūdis apie visus metus.
Diskusija dėl posėdžio darbotvarkės ir darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiamieji deputatai, šiandien mes turėtume baigti ar pasistengti baigti tuos klausimus, kurie buvo numatyti šiai savaitei ir nepadaryti ar padaryti iš dalies. Pirmasis klausimas — du Žemės reformos įstatymo projektai. Deputatas E. Grakauskas pats praneš, kokiu būdu jis siūlys juos svarstyti. Tai yra Žemės reformos įstatymas ir Žemės ūkio įmonių turto privatizacijos įstatymas. Antrasis klausimas — deputato A. Šimėno pristatomas Užsienio investicijų įstatymas. Ar jūs norėtumėte sukeisti jį su Valiutos fondo įstatymu?
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau informuoti, kad šiam įstatymui priimti surastas, sakyčiau, patogus variantas. Jam iki galo suformuluoti reikia dar truputį laiko, todėl prašau, kad mes tą įstatymą...
PIRMININKAS. Antrasis klausimas — Valiutos fondo įstatymas. Trečiasis klausimas, jeigu Aukščiausioji Taryba tvirtins, nes deputatas K. Antanavičius jau pasiruošęs, matau, turbūt protestuoti. Klausimas Banko valdybos pirmininkui iškeltas vakar dėl informacijos apie bankų reformos eigą. Tai ir tuo turėtume baigti pirmąją posėdžio dalį iki pertraukos. Aš prašyčiau informuoti V.Terlecką, bet jo nėra. Ar kas nors salėje iš deputatų, įėjusių į kainų reformos projekto rengimo grupę... Prašau.
V. ČEPAITIS. Mes prašome po pertraukos. Mes turėsime jau paruoštą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Taip, aš dėl to ir galvoju, kad Užsienio investicijų įstatymo projekto priėmimas, nutarimo ,,Dėl Kainų įstatymo įgyvendinimo programos” priėmimas, aukštųjų mokyklų ir mokymo įstaigų statuto tvirtinimas, taip pat Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo pirmasis svarstymas, jeigu mes jį suspėsime daryti, turėtų būti po pertraukos. Taigi dar kartą norėčiau pakartoti pasiūlymą. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Aš noriu paklausti, jeigu jūs leistumėt, gerbiamųjų deputatų. Ar turite Žemės įmonių turto privatizavimo įstatymo projektą? Jeigu turit, ranką pakelkit. Aš niekur negalėjau rasti. Dabar gavau va čia vieną, kai...
PIRMININKAS. Ne. čia Žemės reformos įstatymas...
K. ANTANAVIČIUS. Čia Žemės reformos... Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo... Tai turėtų būti išdalinta. Mūsų komisija nėra gavusi. Nuėjau į kontorą patikrinti...
PIRMININKAS. Kontora blogai dirba. Deputatas E.Grakauskas gal jums galėtų duoti savo asmeninį egzempliorių ir prašyti Sekretoriato, kad tiems, kurie neturi, padalintų dar kartą.
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputatas K. Antanavičius nelabai pasitiki kolegomis deputatais. Aš žinau, jis galėtų tada pažiūrėti stenogramą ir visa kita, yra pristatytas įstatymo projektas jau prieš kiek laiko. Visi deputatai jį turi ir, kaip matote, va visi patvirtina. Deputato K. Antanavičiaus nebuvo, matyt, ir jam nepateko. Dabar vienas deputatas paaukojo savo asmeninį egzempliorių. Mes paskui per pertrauką paprašysime Sekretoriato ir pateiks daugiau tiems, kurie pageidauja.
K. ANTANAVIČIUS. Čia priekaištus girdėjau, kad nebuvo. Tai buvo ar nebuvo, o komisija turi gauti. Ar K.Antanavičius čia yra ar nėra, komisija turi turėti bent vieną.
L. SABUTIS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, šis įstatymo projektas buvo išdalintas gruodžio 13 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas tik ką pranešė, kad jis prašo nesvarstyti jo klausimo vis dėlto šiandien, o nukelti svarstymą po Naujųjų metų. Taigi dabar yra pasiūlymai tokie. Prašome išklausyti, o po to dar pateiksite savo kitus pasiūlymus, jeigu jūs jų turėsite, nors dėl visko buvo susitarta frakcijų atstovų ir komisijų pirmininkų posėdyje. Pirmasis klausimas — Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas (pirmasis svarstymas). Tikslas arba pritarti ir paskelbti spaudoje, arba duoti leidimą komisijai paskelbti spaudoje savo vardu. Antrasis klausimas — Valiutinio fondo įstatymas. Ir tada jau reikia galvoti, ar mes iki pertraukos suspėjom pradėti svarstyti Užsienio investicijų įstatymą, nes nutarimas dėl kainų įstatymo įgyvendinimo programos bus pateikiamas antroje dalyje. Ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo projektas pirmajam svarstymui Taip pat po pertraukos Švietimo, mokslo ir kultūros komisija dar kartą tarsis dėl nutarimo dėl statutų tvirtinimo tvarkos. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, ar nesutiktumėte painformuoti, dėl kurių klausimų bus balsuojama.
PIRMININKAS. Turi būti balsuojama dėl visų klausimų. Dėl vienų klausimų bus balsuojama pastraipsniui, dėl kitų bus balsuojama dėl pritarimo po pirmojo svarstymo ir paskelbimo spaudoje. Iki 13 valandos balsavimai visais klausimais. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai, apgailestauju, bet vakar sirgau ir negalėjau būti sesijoje. Todėl nepareiškiau savo nuomonės dėl deputato K. Antanavičiaus pareikšto prašymo įtraukti į darbotvarkę projektą dėl gyvenamųjų namų grąžinimo ir dėl piliečių iškeldinimo iš grąžintų namų sustabdymo. Aš per radiją išgirdau, jog yra priimtas Butų kodekso pakeitimas. Drįstu pareikšti, Butų kodeksas nepakeistas, todėl pageidauju, kad šiandien į darbotvarkę būtų įtrauktas šis klausimas pakartotinai. Įstatymo projektas, du variantai tai yra. Yra gerbiamojo K.Antanavičiaus ir antrasis projektas, kurį pasirašiau aš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V. Šadreika, šis klausimas taip pat buvo svarstytas. Aš prašyčiau, kad deputatas K.Motieka atsakytų, o po to bus galima svarstyti toliau dėl jo įtraukimo į darbotvarkę.
K. MOTIEKA. Mes šiuo klausimu vakar jau su gerbiamuoju K. Antanavičiumi išsiaiškinome. Jis buvo svarstytas, bet nepriimtas. Iš tikrųjų jį reikėtų vis dėlto įtraukti, nes tai yra aktualus klausimas. PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Siūlau svarstyti šį klausimą patį pirmąjį, nes vakar dezinformacija paskleista. Todėl prašom įtraukti patį pirmąjį.
PIRMININKAS. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Gerbiamieji pirmininkaujantys ir gerbiamieji deputatai, prašyčiau nevartoti žodžio” traukti”, o ,,įrašyti į darbotvarkę”. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už labai svarbią pastabą. Taigi, kiek aš suprantu, ginčas kilo tiktai dėl vieno klausimo. Ir dėl kitų pateiktų į darbotvarkę klausimų yra prieštaravimų. Gerbiamasis J. Pangonis.
J. PANGONIS. Dėl žemės reformos ir privatizacijos. Man regis, Čia yra projektas paruoštas Agrarinės komisijos, tačiau buvo pristatytas mums Vyriausybės paruoštas projektas. Todėl aš nežinau, kurį čia mes turėtume svarstyti šiandieną ir kaip reaguoja į tai Vyriausybė? Aš norėčiau, bent jau ją įtraukti. Jei įrašysime į darbotvarkę šį klausimą, kad būtų pakviesti Vyriausybės atstovai ir painformuotų, kaip jie reaguoja į tai.
PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas gal gali pateikti...
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputatas nedalyvavo posėdyje, matyt, arba nesiklausė, kada buvo pristatomas šis įstatymas, ir negirdėjo. Pažodžiui perskaičiau Ministrų Tarybos Pirmininkės pasirašytą tekstą, kaip tai yra išspręsta, ir Ministrų Taryba oficialiai nepristatė šito projekto. Tačiau Ministrų Taryba davė darbinį savo variantą, suderintą žodžiu, kad mes galėtume dirbti prie jo ir pateikti pristatymui ir skelbimui visuomenei, kad nesitrukdytų laikas. Ministrės Pirmininkės, aš dar kartą pakartosiu, kad pasirašytas raštas, kuriame pagrindinė mintis buvo tokia: ,,Dėl to, kad nėra dar priimtas nekilnojamo turto įstatymas, Vyriausybė negali pateikti galutinio Žemės reformos įstatymo projekto”. Pristatydamas minėjau. Gerbiamasis J.Pangonis tarp kitko klausė, ar šis įstatymas yra susijęs su nekilnojamu turtu. Buvo aiškiai atsakyta, kad šie du įstatymai susiję betarpiškai ir turėtų būti priimami iš karto paraleliai:
Nekilnojamo turto ir Žemės reformos įstatymai. Praktiškai dėl žemės reikalų tai yra du pagrindiniai įstatymai.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti į pagrindinį J. Pangonio klausimą, ar šis projektas kokiu nors būdu su Vyriausybės atstovais yra derintas?
E. GRAKAUSKAS. Šis projektas yra ruoštas kartu su Vyriausybe. Be jokios abejonės, nėra derintas, nes Vyriausybė jo nepateikė. Vyriausybė yra gavusi šitą projektą, ir žemės ūkio ministro pavaduotojas dalyvauja svarstyme.
PIRMININKAS. Ar patenkina atsakymas, gerbiamasis J. Pangoni?
J. PANGONIS. Man atsakymas aiškus buvo praeitą kartą, tačiau svarbus klausimas praktiškai mūsų visai ekonomikai, o neturėti Vyriausybės atsiliepimo ir svarstyti, nelogiška.
PIRMININKAS. Juk mes jo dar nepriiminėjome, gerbiamasis deputate.
J. PANGONIS. Bet pateiktas pirmajam svarstymui.
PIRMININKAS. Ir visai teisingai. Po pirmojo svarstymo visada Vyriausybė pateikia savo atsiliepimus, dalyvauja antrajame svarstyme ir t.t. Be to, yra ministerijos atstovai. Gal jūs sutiktumėte nekelti dėl šito didelio nepasitenkinimo.
J. PANGONIS. Nebent jei jie pasakys savo nuomonę.
PIRMININKAS. Be jokios abejonės. Taigi, gerbiamieji deputatai, balsuosime dėl deputato V. Šadreikos šiandien ir deputato K. Antanavičiaus vakar pateikto pasiūlymo įtraukti į darbotvarkę klausimą... Aš jau tiksliai neformuluosiu, bet aišku, apie ką kalbu. Dėl piliečių, gyvenančių namuose, kurie grąžinami tikriesiems savininkams... Deputate Z. Vaišvila, aš prašyčiau laikytis elementaraus parlamento mandagumo, būkit malonus! Klausimas dėl piliečių, iškeldinamų iš grąžinamų tikriesiems savininkams namų, teisių gynimo. Kas už tai, kad šį klausimą įtrauktume į darbotvarkę, įrašytume į darbotvarkę, prašome pakelti mandatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, padėtis gana kebli. Žymiai daugiau deputatų balsavo už įtraukimą negu prieš, todėl jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų... Gerbiamieji, aš prašyčiau išklausyti iki galo, ir tiktai po to pradėti reikšti savo nepasitenkinimą. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų, likus laiko pirmojoje dalyje, jeigu jo liktų, nes kyla įtarimas, kad jo gali likti, nes dauguma mūsų rengiamų įstatymų turėtų būti pristatyta antroje pasėdžio dalyje, pradėtume šį klausimą svarstyti, ir galbūt pavyktų bent laikinąjį kokį nors nutarimą, tarkim, pavesti Prezidiumui ką nors padaryti... Susitartume. Ar reikia balsuoti dėl visos darbotvarkės?
R. RUDZYS. Reikia. Aš turiu dar vieną pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašom tada teikti. Aš manau, kad jau pasiūlymai
R. RUDZYS. Mieli kolegos, man atrodo, kad šiandien gale dienos mums verta prisiminti, kad antroji rudens sesija turėtų būti užbaigta, gražiai vieni kitiems palinkėtume sutikti Naujuosius metus. Šiam klausimui taip pat reikia numatyti laiko, juk metai baigiasi, sesija baigiasi. Ponas A.A. Abišala šypsosi, jis galvoja, kad aš pamiršau, jog mes vėl susirinksime po Naujųjų metų. Betgi tai bus po metų, aš kaip tik noriu ir motyvuoti. Laikinojo pagrindinio įstatymo tris kartus keistas 80 straipsnis skelbia, kad mes renkamės į pavasario ir rudens sesijas. Dovanokit, kam ruduo sausio mėnesį? Kam iš mūsų ruduo? Taigi reikia ketvirtą kartą keisti tą straipsnį. Antra vertus, mūsų nutarimas dėl antrosios sesijos darbų programos, priimtas dar šiais metais rugsėjo 27 diena, beveik įvykdytas arba neįvykdytas. Aš dabar pastebėjau: mes mažiau pusės klausimų svarstome šito nutarimo, vadinasi, jau yra kiti klausimai, negu buvo antrosios sesijos programoje. Trečias motyvas. Vis dėlto situacija neeilinė ekonominiu ir politiniu požiūriu. Taigi aš primygtinai siūlau antrąją sesiją užbaigti. Ir niekas mums nekliudo kitų metų pradžioje susirinkti į neeilinę žiemos sesiją. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Aš bijau, kad jūsų pasiūlymas yra pavėluotas. Aukščiausioji Taryba yra nutarusi pratęsti rudens sesiją ir dabar reikėtų... Jūs turėtumėte siūlyti keisti ankstesnįjį nutarimą.
R. RUDZYS. Jeigu man kas įrodys, kad sausio mėnesį ruduo, aš sąžiningai vaikščiosiu į posėdžius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašyčiau neužsiiminėti nereikalingom kalbom prieš Naujuosius metus. Aš jums paskui galėsiu įrodyti, kad sausio mėnesį yra ruduo. Tai yra privatus dalykas.
R. RUDZYS. Man atrodo, vietoje užsiiminėti geriau tiktų užsiimti.
PIRMININKAS, Gerbiamasis deputate, aš labai jūsų prašyčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien yra paskutinis metų posėdis. Prašau balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo. Kas už, prašom pakelti mandatus,
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, darbotvarkė nėra patvirtinta.
R. RUDZYS. Ar galėčiau mažą pastabą, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
R. RUDZYS. Aš reiškiu vis dėlto nusistebėjimą, kodėl jūs vienvaldiškai atmetėt mano pasiūlymą. Reikėjo už jį balsuoti, o ne komentuoti. Ir nebūtų priešnaujametinio konflikto.
PIRMININKAS. Jūs nepateikėt pasiūlymo, gerbiamasis deputate!
R. RUDZYS. Aš pateikiau pasiūlymą!
PIRMININKAS. Prašom jį suformuluoti dar kartą.
R. RUDZYS. .Jau patvirtinta darbotvarkė. .
PIRMININKAS. Nepatvirtinta darbotvarkė. Aš prašyčiau deputatų neišeiti. Gerbiamieji deputatai, darbotvarkė nepatvirtinta. Dėl jūsų mes negalėsim pradėti dirbti. Aš labai prašau grąžinti tuos deputatus, kurie tik ką išėjo.
R. RUDZYS. Jums leidus, aš suformuluosiu Vis dėlto aš pasikalbėjau su keliais deputatais. Daugumai neaišku, kiek mes dirbsime susirinkę sausio 8 dieną. Ką mes turėsime konkrečiai nuveikti? Reikėtų pakalbėti apie tos būsimosios sesijos programą, ką mes turėtume nuveikti dėl ekonomikos reformos, dėl Konstitucijos paruošimo, dėl politinių klausimų. Ir tai visiškai joks sesijos pratęsimas, joks tampymas. Tai yra normali neeilinė sesija. Aš manau, kad atsiras dar bent du deputatai, kurie mane paremtų. Aš siūlyčiau šią sesiją normaliai šiais metais užbaigti, kad mes nepratęstume sesijos į kitus metus.
PIRMININKAS. Aš prašau man atleisti, kol mes...
R. RUDZYS. (...) Už tai balsuoti.
PIRMININKAS. .lūs jau tą sakėte. Jūs galite pasiūlyti vienintelį dalyką: nutarti, kad atšauktume 1990 m. gruodžio 27 dienos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ?.1990. Ar perskaityti jo tekstą?
R. RUDZYS. Nereikia skaityti, aš jį puikiai žinau. Aš pabandžiau paaiškinti, kad jis nelabai atitinka, o tiksliau neatitinka Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Ten neparašyta, kad sesija gali būti perkelta į kitus metus.
PIRMININKAS. Ten parašyta, kad Aukščiausioji Taryba gali nutarti sesiją pratęsti. Ar iš tikrųjų jūsų pasisakymas nėra noras vilkinti?
R. RUDZYS. Ginčijamės tik mudu, o kiti tyli ir žiūri į mus bei stebisi. Vieni manim, kiti jumis. Aš nutraukiu šią diskusiją ir balsuoti nesiūlau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pasiūlymas atšauktas. Prašau pasiruošti dar kartą balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo. Pirmasis balsavimas buvo neteisėtas, nes neįvertinome deputato R. Rudzio pasiūlymo, Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš pirmiausia apgailestauju, kad prasideda ši diena taip. Dabar, kai sudaroma šios dienos darbotvarkė, kažkodėl keliamas klausimas apie sesijos pratęsimą. Deja, tai ne pirmas kartas. Antras dalykas — dėl butų. Ką tik mes, komisijų pirmininkai ir frakcijų lyderiai, buvom susirinkę ir nutarėme, kad butų klausimą paliekam spręsti Prezidiume, o dabar...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G. Šerkšny, nebekelkim šito klausimo. Aš labai jau jūsų prašau nebegrįžti.
PIRMININKAS. Deputatas L. Sabutis.
L. SABUTIS. Dėl balsavimo motyvų. Atsiliepiu į deputato R. Rudzio pasiūlymą. Manyčiau, kad mes išties negalėtume išsiskirstyti šiandien nepalinkėję vieni kitiems geros kloties kitais metais. Galėtume paprašyti, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas apibendrintų mūsų nuveiktą darbą ir pasakytų, kokius vis dėlto mes manome pirmuosius žingsnius žengti 1991 metais. Todėl kviečiu visus balsuoti už dienotvarkę, bet skirkime ir turėkime mintyse, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tikrai pasisakys ir atsakys į tuos klausimus, kuriuos kėlė deputatai.
PIRMININKAS. Pagal priimtą Reglamento dalį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas be darbotvarkės turi teisę pasisakyti. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau atkreipti visų dėmesį. Ar teks vardinti pavardėmis? Ar gerbiamieji deputatai negalėtų visi sėsti į savo vietas ir atkreipti dėmesį, kad balsuojama. Prašau pasiruošti balsuoti dėl darbotvarkės. Kas už tai, kad ją patvirtintume?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Balsų dauguma darbotvarkė patvirtinta. Deputatas E. Grakauskas.
J. PANGONIS. Ar galima paklausti, kiek salėje yra. deputatų?
PIRMININKAS. Ar balsų skaičiavimo grupė gali atsakyti? Prašom palaukti atsakymo.
J. PANGONIS. Čia yra svarbu dėl tos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Už darbotvarkę balsavo 71. Balsavimas dėl darbotvarkės buvo numatytas iš vakaro.
J. PANGONIS. Bet nebuvo klausimų, žinoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašom nekalbėti netiesos. Vakar buvo pranešti visi tie klausimai, kurie šiandien įtraukti į darbotvarkę. Jeigu jūsų nebuvo tuo metu, aš negaliu padėti.
E.Grakausko pateikiamo Žemės reformos įstatymo svarstymas, atsakymai į deputatų klausimus
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Kadangi užsitęsė mūsų darbotvarkės tvirtinimas, šiems, sakyčiau, pagrindiniams ir svarbiems Agrarinės reformos įstatymo projektams yra skirta tik po 15 minučių, nes darbotvarkė yra labai įtempta ir suglausta. Skirtas laikas dar sumažėjo. Todėl aš norėčiau glaustai, telegrafiškai pristatyti, koks atliktas darbas po Žemės reformos įstatymo projekto pristatymo. Žemės reformos įstatymo projektas yra suderintas kartu su Teisinės sistemos komisijos darbuotojais ir specialistais atribojant žemės grąžinimo teisėtiems savininkams reikalus. Ir tokiu būdu žemės reformai būtini priimti ir tikslingi priimti kartu paraleliai vienas po kito du įstatymai. Pirmas — Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymas, antras — Žemės reformos įstatymas. Žemės reformos įstatymo pirmajame variante, kuris buvo išdalintas prieš pristatymą, buvo tam tikros elgesio taisyklės fiksuotos nekilnojamam turtui grąžinti žemės plotmėje. Dabartiniame projekte, kurį jūs turite pirmajam svarstymui, yra šios elgesio taisyklės išimtos, jos inkorporuotos į Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymo projektą. Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymo projektas, kaip žinote, yra pirmąjį svarstymą praėjęs, priimtas nutarimas skelbti spaudoje. Todėl mes prašytume jūsų surikimo priimti šį įstatymą po pirmojo svarstymo arba be jo, tačiau su nutarimu, kad jis galėtų būti paskelbtas spaudoje. Kodėl tai tikslinga padaryti? Tikslinga tai padaryti todėl, kad mes, susirinkę į sesijos pratęsimą kitais metais, turėtume realias galimybes svarstyti ir priiminėti šiuos įstatymus. Nepaskelbę spaudoje, mes prarasime laiką, ir reformavimo problematika nusitemps dar toliau. Todėl yra pasiūlymas priimti. Aš siūlyčiau tokią darbų tvarką:
Jeigu būtų pageidavimų, galėčiau atsakyti į deputatams iškilusius klausimus, taip pat prašyčiau gerbiamųjų deputatų, kad jie per šią dieną, rytoj arba iki Naujųjų metų atitinkamai pateiktų dar savo pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgę, mes pateiktume per spaudą šį įstatymo projektą visuomenės dėmesiui. Vyriausybinės instancijos, žemdirbių visuomeninių organizacijų ir viso kito betarpiškai prašysime, kad įsijungtų į šio įstatymo svarstymą tuoj pat po Naujųjų metų. Kada gausime iš visuomenės atsiliepimus, sesijos pratęsime, dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms, galėtume šį įstatymą svarstyti ir priiminėti. Vyriausybės pozicija vienareikšmė buvo dar gruodžio 5 dieną. Ministrų Tarybos Pirmininkės parašu Žemės reformos įstatymas yra nurodytas kaip svarbus ir turi būti priimtinas antras po Valstybinio turto privatizacijos įstatymo. Jis yra nurodytas Kazimieros Danutės Prunskienės pasirašytame rašte.
Tokiu būdu aš daugiau nebediskutuoju ir negaišinu jūsų laiko. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Ar nori kas paklausti? Deputatas L. Apšega.
L. APŠEGA. Mes komisijoje buvom susitarę. 11 straipsnio 2 punktas. ,,Žemė, ilgiau kaip vienerius metus nenaudojama pagal paskirtį, paimama valstybės globon į valstybinį žemės ūkio fondą.” Mes buvom lyg ir susitarę kitaip. Kaip čia pasikeitė? Metus laiko nedirbta žemė yra per didelis laiko tarpas. Jos neapsėjus pavasarį, visą laiką stovės. Mes, atrodo, buvom taip susitarę, kad galbūt pusė metų. Kaip čia dabar pasikeitė? Kas čia buvo?
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, čia spausdinant, matyt, tekstas buvo pirminiam variante ir išliko pozicija vieneri metai. Aš manyčiau, kad, visuomenei pristatydami, komentare prie šito įstatymo galėtume pasakyti, kad yra variantų, siūlymų. Metai, pusė metų, net buvo siūlymų dveji metai. Aš manyčiau, kad šiame pristatyme galbūt kaip tik pakeldami tą ribą mes galbūt sulauksime didesnio kaimiškosios visuomenės dėmesio. Ji mus atitinkamai galėtų pataisyti ir pristatyti, kad mes šią ribą ar mažintume, ar didintume.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. 8 straipsnis 1 dalis. ,,Piliečiai, įsteigę ar steigiantys privatų valstiečių ūkį, anksčiau neturėję žemės nuosavybės teise arba gavę žemės daugiau negu turėjo, šį žemės sklypą išsiperka.” Sakykit, ar tai ir tiems ūkininkams, kurie įsigijo žemės. Nes čia taip parašyta lyg ir jie turės dar sumokėti.
E. GRAKAUSKAS. Vienareikšmiškai taip.
J. PANGONIS. Bet vėl įstatymo veikimas lyg ir atgal.
PIRMININKAS. Taip, į klausimą atsakyta. Deputatas K.Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. 11 straipsnis. ,,Privatizuota žemė 10 metų nuo jos įsigijimo momento negali būti parduodama.” Ir to pačio 11 straipsnio antra pastraipa, kad tokia žemė tik gali būti išnuomojama. Kaip galima apriboti? Juk daugiau visokių atsitikimų gali būti. Tai paskui taip yra, kad ji atimama. Tai tas viskas prieštarauja.
E. GRAKAUSKAS. Mano asmeninė nuomonė, gerbiamasis deputate, būtų tokia: nuosavybėje turimas turtas neturėtų turėti jokių apribojimų. Bet kokioje civilizuotoje valstybėje normaliai nuosavybės teisė yra šventa ir neliečiama, ir ribojimų negali būti. Tačiau net ir demokratiniai kraštai atitinkamai žemę, kaip didžiausią vertybę, jos disponavimo poziciją nuosavybės pagrindinių elementų sudėtyje vis dėlto bando atitinkamai reguliuoti. Kadangi mes turėjome tokią įdomią, sakyčiau, puikią situaciją kabutėse 50 metų, todėl dabar grįžti prie nuosavybės santykių yra sudėtinga ir daugelis deputatų komisijoje, daugelis per vasarą ir rudenį pateiktų pasiūlymų kaip tik buvo už tai, kad reikia numatyti tam tikrą laikotarpį, kad disponavimas, ypač pirkimas-pardavimas, būtų atitinkamai ribotas tam tikrą laikotarpį. Galbūt trumpesnis laikas, gal ilgesnis — čia diskusijos objektas. Siūlyčiau, kad visuomenė pasakytų savo poziciją šiuo požiūriu.
P.POŠKUS. 5 straipsnis. ,,Lietuvos Respublikoje įteisinama privati ir valstybinė žemės nuosavybė.” Kaip prisimenate, gerbiamasis pirmininke, mes komisijoje šiek tiek diskutavom dėl šito straipsnio. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme yra kitaip. Dabar neaišku, ar kooperatinė nuosavybė kaip tokia išlieka, ar neišlieka? Ar tik kategoriškai šitos dvi nuosavybės?
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputatas atsimena, kad, pristatant šį klausimą, aš šią poziciją akcentavau ir prašiau, kad deputatai pasakytų savo nuomonę, kad ypač Teisinės sistemos komisija nevienareikšmiškai pasisakytų šiuo klausimu. Tačiau mano asmeninę nuomonę taip pat girdėjote. Manyčiau, kad žemė galėtų būti tik dviejų nuosavybės rūšių. Tai privati ir valstybinė. O jos disponavimo arba naudojimosi formos galėtų būti įvairios, taip pat ir kolektyvinė, privati ir valstybinė nuosavybės. Formos įvairios, rūšys dvi. Atitinkamai dėl šios pozicijos mes diskutavome Teisinės sistemos komisijoje ir palikome visuomenės teismui šį projekto variantą.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Sakykit, ką reiškia 10 straipsnis? ,,Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas”. Kokia tai žemė?
E. GRAKAUSKAS. Įvairios žemės. Jų kategorijų sąrašai ir visa kita yra išdėstyti ir, gerbiamasis deputate, jūsų komisijos aprobuoti priimant tą įstatymą dėl žemės mokesčio. Ten jos išvardintos.
PIRMININKAS. Deputatas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS. Aš dėl 13 straipsnio. Čia labai daug yra apribojimų, kur žemė negrąžintina. Tai 6,7,9,13,14 antra dalis. Manyčiau, kad šitą sąrašą reikėtų dar labai gerai paanalizuoti. Pavyzdžiui, man nesuprantama, kodėl negali būti privatizuojama žemė, kurią užima gamtos paminklai ar panašiai. Arba žemė, būtina mokymo ar kitoms valstybinėms įstaigoms. Tai tokios žemės gali atsirasti labai daug. Gal iki 30 proc. ar dar kiek nors. Aš negaliu dabar pasakyti tikslaus skaičiaus. Todėl aš manyčiau, kad 13 straipsniui reikalingos papildomos diskusijos, papildomas svarstymas.
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, atkreipkite dėmesį. Ten paminėtos tokios žemės, kuriose ūkinė veikla išvis draudžiama, o ten, kur gali būti riboto naudojimo, be jokios abejonės, gali būti, pavyzdžiui, to paties 13 straipsnio antra dalis aiškiai nusako, kad atitinkamose teritorijose ši žemė gali būti ir privatizuojama, ir naudojama, tačiau reikės specialiai nustatytos tvarkos. Be jokios abejonės, labai ačiū už pasiūlymą. Manytume, kad ir visuomenė kartu irgi pasakys čia savo pasiūlymus.
PIRMININKAS. Deputatas L. Apšega.
L. APŠEGA. Aš irgi dar dėl 13 straipsnio 4 ir 5 dalių. Parašyta, kad privatinėn nuosavybėn negrąžinama ir neparduodama: 4) žemė prie gyvenamųjų vietovių, reikalinga gyventojų asmeniniam ūkiui bei gyvenviečių statybai; 5) minimalus žemės plotas prie gyvulininkystės ir kitų ūkinių objektų. Kodėl? Išeina taip, kad, išdalinus po 23 hektarus... Žinome, kad dabar Respublikoje visuomeninis ūkis, jeigu jis toks liks, aprūpinamas pašarais tik 80 proc. iš tos žemės... Žinoma, ji gal nenašiai naudojama, tai taip. Tai išeitų, kad, palikus apie fermas ir apie gyvenvietes minimalų plotą, neliks ką privatizuoti iš viso. Ir čia susiduriama su labai daug problemų dėl šito klausimo, kada tikrai nori žmogus atsiimti, — parduoti, kitas dalykas, — atsiimti nuosavą žemę, kuri buvo tėvų ar ten savą žemę, tai iškyla didelės problemos. Ar jūs nemanot, kad čia šitų punktų gal iš viso neturėtų būti?
E. GRAKAUSKAS. Aš apgailestauju, kad gerbiamasis deputatas komisijos posėdyje šių klausimų nepateikė. Tačiau atkreipčiau jūsų dėmesį, kad 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra fiksuota. Turima omenyje tai tas minimalus žemės plotas. Visų pirma tą minimalią normą reikės atitinkamai nustatyti ir taip pat tai būtų gyvulininkystės bei kiti objektai, kurie nesiprivatizuotų ar liktų valstybės nuosavybėje. Bet koks objektas turi turėti tam tikrą žemės plotą normaliai eksploatacijai. Tokiu požiūriu vis tiek žemės plotas turėtų būti. Dėl 13 punkto bendros visuomeninės žemės mes esame sutarę, diskutavę su jumis ir su visais deputatais, kad čia turima omenyje ta bendro naudojimo žemė, kuri reikalinga vietinių gyventojų asmeninio ūkio poreikiams tenkinti, jo ta dalis, kuri nepatektų į privatizuotus dydžius, kurie išdėstyti projekto 8 straipsnyje.
PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Aš norėjau paklausti kaip tik dėl to paties klausimo. Kokia logika, kad žemė prie gyvenamųjų vietovių, reikalinga gyventojų asmeniniam ūkiui, ir prie gyvulininkystės pastatų neparduodama. Tai jeigu, sakysim, yra ferma gerbiamojo Č. Juršėno, tai jis neturi galimybės prie gyvulininkystės pastato nusipirkti žemės Taip išeina.
E. GRAKAUSKAS. Nevisiškai. Priešingai jeigu ir objektas bus privatizuotas, jis bus parduodamas kartu su žeme.
K. ANTANAVIČIUS. Bet parašyta tai nėra, kad prie neprivatizuotų gyvulininkystės pastatų apskritai. Taip parašyta.
E. GRAKAUSKAS. Taip, tai labai ačiū. Parašysim, kad prie neprivatizuotų gyvulininkystės pastatų. Dėkojam už pastabą.
PIRMININKAS. Deputatas K. Motieka.
K. MOTIEKA. Aš norėčiau dėl 16 straipsnio. Čia yra trys dalys to straipsnio. Pirmojoje dalyje sprendžiamas klausimas, kaip žmogui elgtis, kada nepatenkintas jo pareiškimas žemei gauti. Antrojoje dalyje sprendžiamas klausimas — pareiškėjui sutikus, jam gali būti siūloma kitos neprivatizuotos žemės. Bet man daugiausia rūpi trečioji dalis, kad visais tais atvejais, kuomet yra nepatenkinti piliečių pareiškimai, juos nagrinėja respublikinė žemės reformos komisija. Ir dabar komisija gali nutarti pagal trečiąją dalį tiktai pasiūlyti rajonus, kuriuose yra neprivatizuotos žemės. Aš siūlyčiau, kad čia prieš žodį ,,pasiūlo” turėtų būti parašyta ,,prašymą patenkina arba pasiūlo rajonus, kuriuose yra neprivatizuotos žemės”. Nes čia išeina, kad respublikinė komisija neturėtų teisės prašymą patenkinti apskritai. O galbūt pilietis pagrįstai skundžiasi.
PIRMININKAS. Deputatė B. Valionytė.
B. VALIONYTĖ. Norėčiau aš paklausti, ar jūsų komisijoje buvo diskutuojama dėl 13 straipsnio 11 punkto formuluotės? Yra pateikta dabar pakankamai netiksli 13 straipsnio 11 punkto formuluotė. Ar buvo diskutuota jūsų komisijoje, nes dabar yra pateikta, atvirai pasakius, labai netiksli.
E. GRAKAUSKAS. Mes būsime labai dėkingi, jeigu pateiksite...
B. VALIONYTĖ. Miškų ūkio ministerijos pasiūlymai apie miškų privatizavimą jums buvo pasiųsti, ir ten ta pati mintis, bet čia parašyta taip neaiškiai, kad galima traktuoti kaip tik nori. Interpretacija labai įvairi.
E. GRAKAUSKAS. Ačiū labai, Mes visas pastabas ir pasiūlymus atidžiai nagrinėsime, į juos atsižvelgsime, dėkosime, kada gausime.
PIRMININKAS. Dar kartą deputatas L. Apšega.
L. APŠEGA. 15 straipsnyje parašyta: ,,Pareiškimai žemei gauti paduodami iki 1991 metų liepos 1 dienos”. Jūs sakėt, kad bus žinoma, kurios fermos ar pastatai privatizuoti, kurie ne. Ar mes sugebėsime Aukščiausiojoje Taryboje išspręsti privatizavimo klausimus iki tos dienos. Žmogaus bus parašytas pareiškimas, mes turėsime vietose konkrečiai išspręsti ir dar nežinosime, ar privatizuotas, ar ne. Kaip jūs manot?
E. GRAKAUSKAS. Trumpai galiu atsakyti. Ne, nemanau. Jeigu mes, tarkim, sesijoje nepriimsime įstatymo, tai, be jokios abejonės, net šita data nereali bus...
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. 7 straipsnis čia labai neaiškus. Čia trečiame punkte lyg ir rašoma, kad galės atsiimti žemę miestuose arba kaimuose gyvenantys, kurie eis ūkininkauti. O pirmas punktas lyg ir nurodo, kad galės susigrąžinti žemę visi buvę savininkai arba paveldėtojai. Kaip Agrarinė komisija numatė šį reikalą? Ar žemė bus grąžinama tik tiems, kurie eina dirbti į žemės ūkį, ar visiems bus grąžinama?
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputatas turbūt neatidžiai klausė. Aš aiškiai sakiau, kad žemės grąžinimo visa problematika yra ir bus išdėstyta Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme.
PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau tęsti deputato J..Pangonio klausimą. 7 straipsnyje yra parašyta, kad grąžinimo tvarką nustato Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymas. Ar jūs.nemanot, kad reikėtų taip ir realizuoti tą įstatymą atskirai nuo žemės grąžinimo todėl, kad tas nerealizuota niekur. 13 straipsnis: ,,Privatinė nuosavybė negrąžinama ir neparduodama”. Matyt, kalbėti apie pardavimą reikėtų. 15 straipsnis: ,,Pareiškimai žemei gauti.” Tai pirkti, matyt. O jeigu pirkti, tai tada apriboti laiko nereikia. Na, ir čia apskritai vis apie gavimą. Ar jūs nemanot, kad reikia atskirti, kaip ir parašyta 7 straipsnyje, tuos du įstatymus iš tiesų atriboti.
E. GRAKAUSKAS. Be jokios abejonės, tai ir buvo bandyta padaryti, kad grąžinimas, pirkimas, pardavimas bei naudojimas, na, taip ir būtų dviejuose įstatymuose. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į 1 straipsnį, tai ten taip yra ir parašyta atitinkamai. Ta pati mintis bandoma padėstyti ir išrutulioti 7 straipsnyje.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Aš noriu paklausti dėl 8 straipsnio pirmosios dalies apie būtinybę išsipirkti žemę steigiant valstiečio ūkį. Tačiau paklausiu tik tuo atveju, jeigu gerbiamasis pranešėjas prižadės, kad jis nepamoralizuos, jog deputatas neatidžiai skaitė, neatidžiai matė, neatidžiai klausė. Tai labai ausiai nemalonu. Taigi valstiečių ūkiai dabar steigiami. Jų steigimas nesustabdytas ir valstiečių ūkiams žemė skiriama nemokamai. Deja, taip ir yra kitose šalia mūsų esančiose valstybėse Rytuose. Ko gero, ir Vakaruose dar esama tokių pavyzdžių. Žinia, kad nelabai kas turės už ką pirkti žemę. Antra vertus, žinia, kad nelabai kas ir nori eiti gaspadoriauti šiandien, nes ir sąlygų tų nėra. Man atrodo, būtinybė išsipirkti, kai iki tol buvo siūloma ir duodama žemė nemokamai, gali tapti tam tikru stabdžiu steigiant valstiečių ūkius. Klausimas toks: ar jūs nesutiktumėte antrojo įstatymo svarstymo metu šitam punktui pasiūlyti alternatyvą. Vienas atvejis — suteikiama nemokamai, tuo atveju, jeigu jis ten bus valstiečiu ir ars tą žemę. Antra alternatyva — kaip ir jūs siūlote, būtinai išsipirkti, net ir tegu išsiperka tie, kurie neturi pinigų. Ačiū.
E. GRAKAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis deputate, už pasiūlymą. Aš manyčiau, galima būtų pasakyti taip, kad bus čia Aukščiausiosios Tarybos diskusijų objektas, ir Aukščiausioji Taryba turės apsispręsti, Pagal elementarią logiką įstatymai atgal neveikia, jeigu nėra juose kas numatyta priešingai. Tai nuo įstatymo įsigaliojimo dienos bus išsipirkimas. Tačiau jeigu numatysime dėl įsigaliojimo tvarkos, kad ir tie, kurie gavo taip, tada taip. Aš manyčiau, tada tokiu būdu galbūt alternatyvos ir nereikėtų. Šią problemą mes galėtume tiesiogiai taip ir išspręsti. Bet jeigu reikės alternatyvos, prašau. Ne tik vieną — gali būti ir dvi, ir trys. Kiek bus reikalinga.
R. RUDZYS. Aš supratau atsakymą ne tokį. Jūs gal negerai supratot, aš nesiūliau, kad įstatymas suveiktų atgal. Aš kaip tik esu šalininkas, kad šis įstatymas ir toliau veiktų be išpirkimo. Vežimą kinkau į kitą pusę negu tamsta.
E. GRAKAUSKAS. Aš jus supratau, bet galimas ir atvirkščias procesas.
PIRMININKAS. Deputatas R. Gudaitis.
R. GUDAITIS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo prelegento dėl 14 straipsnio antrosios dalies. ,,Žemės reformos komisijų sudėtis, kompetencija ir darbo veikla reglamentuojama norminiuose aktuose.” Kodėl komisija nepateikė mums principų, kuriais vadovausis žemės reformos komisijos. Man atrodo, tai be galo svarbus klausimas. Jeigu tai dabar nepadaryta, tai aš vis dėlto siūlyčiau, kad komisija, kuri šį įstatymą pateiks su savo senu komentaru, būtinai tuos principus pažymėtų tame komentare. Todėl, kad žemės reformos eiga priklausys, be abejonės, nuo komisijos, nuo principų, kuriais vadovausis.
E. GRAKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis deputate. Paprastų paprasčiausiai komisija nesuspėjo. Pagal koncepciją yra galvojama, kad turėtų būti atitinkamas Aukščiausios Tarybos, tarkim, nutarimas, kuriame būtų išdėstyta agrarinės reformos tarnybų kompetencija, sudarymo tvarka ir panašiai. Gali būti tai pavedimas ir Vyriausybei, gali pati Aukščiausioji Taryba. Tokio projekto metmenys yra. Labai dėkojame, komentare bandysime į tai...
PIRMININKAS. Deputatas J. Liaučius.
J. LIAUČIUS. Gerbiamasis pranešėjau! 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas ruošiasi sureguliuoti keturis dalykus. Pirma, privatizavimą, antra, pardavimą privatinėn nuosavybėn, trečia, suteikimą naudotis, ketvirta, procesų vykdymo tvarką, Taigi norėčiau sužinoti privatizavimo skirtumą nuo pardavimo privatinėn nuosavybėn ir ,”suteikimo naudojimosi forma.” Kas čia? Nuoma ar kiti dalykai? Ar kas nors kitas?
E. GRAKAUSKAS. Sąvokos privatizavimas ir pardavimas, be jokios abejonės, yra betarpiškos. Pardavimas išplaukia iš pirmosios.
Be jokios abejonės, redakcinio pobūdžio pataisymai galimi ir būtini, sakyčiau, čia. Suteikimas naudojimuisi. Turime omenyje, kad, tarkim, Lietuvoje perspektyvoje galėtų būti naudojamos žemės tik nuomos pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už atsakymus ir klausimus.
E. GRAKAUSKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, už klausimus. Prašyčiau dar jų pateikti ir daugiau, kad mes galėtume atitinkamai juos įvertinti ir pataisyti projektą. Taip pat prašyčiau jūsų pritarimo dėl projekto skelbimo spaudoje.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA) Jūs norėtumėt, kad Aukščiausioji Taryba balsuotų dėl pritarimo po pirmojo svarstymo ir paskelbtų spaudoje? Atskirai dėl kiekvieno įstatymo, ar dar tik dėl šito?
E. GRAKAUSKAS. Tik dėl šito. Jeigu deputatai pritartų, mes labai dėkotume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas J. Pangonis yra užsirašęs replikai.
J. PANGONIS. Jeigu prisimenate, kai svarstėme Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymą, gerbiamasis E. Grakauskas teigė, kad žemės grąžinimas bus reglamentuojamas Žemės reformos įstatymu. Šiandien, deja, viskas apsivertė aukštyn kojom. 7 straipsnyje rašoma, kad viskas priklausys nuo to, kokį mes priimsime Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymą. Ir, pavyzdžiui, 3 punktas, kuriame rašoma apie piliečius, gyvenančius ir pageidaujančius ūkininkauti. Tai jisai gali neturėti jokios reikšmės, gali būti reikalingas, jeigu mes priimsime Nekilnojamo turto grąžinimo įstatyme, kad grąžinama visiems buvusiems savininkams ir įpėdiniams, nepaisant to, ar jie kuria ūkį, ar nekuria. Nes tuomet neliks žemių, kurios nebūtų turėjusios savininkų ar jų įpėdinių. Nes žinokit, kad 800 tūkstančių hektarų žemė dar sumažėjo nuo 1940 metų. Todėl kiekvienas žemės lopinėlis praktiškai turi buvusį savininką. Tad tie žmonės, kurie neturėjo žemės ir atidirbo žemės ūkyje 30 ir daugiau metų, beveik žemės įsigyti negalės. Todėl matydamas, kad šis įstatymo projektas nėra reikiamai paruoštas ir žinodamas, kad Vyriausybė nedrįso pateikti Aukščiausiajai Tarybai savo įstatymo projekto vien dėl to, kad nėra priimtas Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas, aš siūlyčiau visiems šiandien šito įstatymo nesvarstyti toliau ir grąžinti Agrarinei komisijai derinti su Vyriausybe ir pateikti jį po to, kai bus priimtas Nekilnojamo turto grąžinimo įstatymas.
PIRMININKAS. Deputatas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS. Iš esmės J. Pangonis pasakė nemažai tiesos, tačiau įstatymas turėtų išvysti dienos šviesą. Aš manyčiau, kad jis galėtų būti skelbiamas, bet tik komisijos vardu. Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta šiandien klausimų forma, ir galbūt nepasakyta diskusijoje, kadangi jos kaip tokios ir nebuvo, Aukščiausioji Taryba negalėtų skelbti tokio įstatymo. Yra pernelyg daug klausimų, dėl kurių galėtume padiskutuoti.
PIRMININKAS. Deputatas R. Rudzys.
R. RUDZYS. Jeigu šis projektas vis dėlto bus skelbiamas spaudoje, tarkim, komisijos vardu, kam aš irgi pritariu. Ir jeigu būtų skelbiamas šis įstatymas, tarkim, komisijos vardu, tai tegu 8 straipsnio pirmoji dalis, kuri, beje, sukels labai didelę diskusijų bangą žmonėse, būna paskelbta alternatyviai. Man atrodo, deputatai galėtų su tuo sutikti. Tegu žmonės mums pataria, jeigu jis bus skelbiamas, ar jie turi tą žemę išsipirkti, jeigu tiktai jie ją dirbs, arba tegu gauna už dyką su kažkokiu išsipirkimu kada nors, kai jie panorės, kada jie tai sugebės. Aš tiesiog įsitikinęs, kad tai bus stabdis. Aš siūlau šį straipsnį suformuluoti komisijoje ir skelbti spaudoje dvi alternatyvas iš karto.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Ačiū, Deputatas R.R. Survila.
R.R. SURVILA. Jau turbūt daugiau kaip pusė metų diskusijos šiuo klausimu vyksta įvairiose sferose. Paskelbti idealų įstatymą, kad jis atitiktų absoliučiai visus norus, siekius, pageidavimus, neįmanoma. Manau, kad, paskelbus šį įstatymo projektą Aukščiausiosios Tarybos vardu, būtų galima suaktyvinti nuomonių pasikeitimą, diskusijas ir gauti reikalingą medžiagą bei baigti šitą darbą, kurį reikalinga baigti. Taigi siekimas idealaus įstatymo yra siekimas atidėti šitą darbą tolyn, o tai neįmanoma. Siūlyčiau balsuoti ir skelbti spaudoje.
PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paremti deputato J. Šimėno siūlymą skelbti komisijos vardu. Na, jeigu ir pritartume po pirmojo skaitymo, tai turėtume žūtbūt tada perdirbti visą įstatymą ir atskirti privatizavimą nuo turto grąžinimo. Kitaip čia nėra jokios logikos.
PIRMININKAS. Deputatas J. Mačys.
J. MAČYS. Man teko detaliau susipažinti su šio įstatymo projektu. Noriu pasakyti savo nuomonę, kad šis įstatymas paruoštas yra tikrai neblogai ir didelių neaiškumų čia nėra. Nereikia gąsdinti Respublikos žmonių, kad visiems norintiems neužteks žemės. Negalima taip matematiškai paimti žemės plotą, padalyti iš gyventojų ir padaryti išvadą. Gyvenime niekad taip nebūna. Sąlygos yra aiškios, aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu visus kitus deputatus balsuoti už tai, kad šis įstatymas būtų paskelbtas kuo greičiau spaudoje, nes kaimo žmonės laukia šių įstatymų.
PIRMININKAS. Deputatas L. Milčius.
L. MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, galbūt nieko nuostabaus, kad kai kuriems deputatams labai rūpi ir sekasi užvilkinti dienotvarkes priėmimą ir įstatymų priėmimą. Reformos įstatymas buvo ruoštas iš principo labai seniai. Daug kartų jau buvo diskutuota, ir aš manau, kad Aukščiausioji Taryba galėtų jį priimti po pirmojo svarstymo ir paskelbti spaudoje, o žemės klausimais mes galime dar turbūt 20 metų šnekėti, šnekėti ir nieko nepriimti. Labai kažkam yra, matyt, naudinga vilkinti.
PIRMININKAS. Ar kas nors iš ministerijos norėtų pasakyti nuomonę?
ATSTOVAS. Mes Vyriausybėje svarstėme keletą kartų to įstatymo projektą. Atvirai šnekant, visą laiką užkliūdavom už vieno klausimo. Tai dėl nekilnojamo turto, ypač žemės, grąžinimo tvarkos. Šitame įstatyme, kaip matome, šitas neaptarta yra ir būtent 7 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad šitą klausimą spręs atskiras įstatymas, kuris taip jau yra svarstytas. Dėl to aš manyčiau, kad jeigu jau šituos įstatymus skelbtume, tai būtų gerai, kad jie būtų skelbiami kartu. Nekilnojamo turto grąžinimas ir žemės grąžinimas tikrai labai yra svarbūs klausimai. Ir daug kas išsprendžiama būtent šitame įstatyme. Todėl mano pasiūlymas būtų toks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E. Grakauskai, ar jūs labai trumpai galėtumėt?
E. GRAKAUSKAS. Dėkoju dar kartą deputatams už išsakytas replikas ir pasiūlymus. Aš prašau deputatus balsuoti už vieną ir kitą variantą. Ar Aukščiausiosios Tarybos nutarimu skelbiame, ar Agrarinės komisijos? Aš manyčiau, kad galima Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kadangi jau yra priimtas sprendimas skelbti spaudoje nekilnojamo turto grąžinimo įstatymą, jis yra paruoštas. Taip pat paruošiame paraleliai ir po nekilnojamo turto pateiktume Žemės reformos įstatymą spaudai. Todėl siūlyčiau balsuoti, kad priimtume nutarimą dėl jo paskelbimo spaudoje.
PIRMININKAS. Kiek yra deputatų salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.
PIRMININKAS. Užsiregistravusių buvo 94. Prašome sugrįžti į salę deputatus, kurie yra netoliese. 87 dabar. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto neturime laiko laukti, kol visi galės sugrįžti. Prašome pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlyta pritarti po pirmojo svarstymo. Todėl pirmasis balsavimas toks ir bus. Gerbiamieji deputatai, bus balsuojama dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, dėl jo pirmojo svarstymo. Kas už tai, kad pritartume po pirmojo svarstymo, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Balsų daugumos negavo. 88 deputatai yra salėje. Atsiprašau, gal baikime balsavimą. 65 balsavo už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Balsavime dalyvavo 74 deputatai. Gerbiamieji deputatai, prašau likti salėje —dar balsavimas nebaigtas. Kas už tai, kad pavestume Agrarinei komisijai paskelbti įstatymo projektą savo vardu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Balsų dauguma protokolinis nutarimas priimtas. Deputatas M. Treinys.
Deputato M.Treinio pateikiamas Žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymas ir atsakymai į deputatų klausimus
M.TREINYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Matome, kad agrariniai įstatymai sukelia didžiulę mūsų visų diskusiją šioje salėje. Bet dar didesnę diskusiją kelia kaime tarp mūsų žemdirbių. Ir štai visos tos mintys, kurios skatina šių įstatymų rengimą, manyčiau, yra palaikytinos ir nepalaikytinos tos, kurios visokiais būdais stabdo jų pasirodymą, jų diskutavimą platesniu spektru ir sukelia tarp visuomenės narių nepasitikėjimą. Prarandamas laikas, per kurį mes jau galėjome daug ką padaryti, daug ką nuspręsti.
Taigi aš jums norėčiau pateikti pirmajam svarstymui Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Tą įstatymo svarstymą veikė taip pat dvejopi veiksniai. Vieni veiksniai vertė ir verčia jį atidėlioti dėl to, kad yra įstrigę kai kurie įstatymai, ypač Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymas, Išlikusio nekilnojamo turto grąžinimo įstatymas ir kiti. Tačiau, kaip jau minėjau, gyvenimas reikalaute reikalauja, skatina svarstyti mūsų projektus, juos publikuoti, juos priimti.
Dar paties šito įstatymo struktūrą aš esu pateikęs jo pristatymo metu, todėl nežadu daug kalbėti. Norėčiau paminėti tai, ko kaip tik pageidauja žemdirbiai. Kada gi bus pastatytas tas tiltas tarp dabarties ir ateities, tarp dabartinių ūkių formų ir tų ūkio formų, kurios numatomos Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme? Tas tiltas ir būtų šis Žemės ūkio įmonių privatizavimo. įstatymas, kuris mus perkeltų nuo to socialistinio kranto į tą rinkos ekonomika pagrįstą krantą. Dabar gali būti keliamas klausimas, kaip mes, nepriėmę tų anksčiau minėtų įstatymų, galime skelbti šį Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Manyčiau, tai visiškai neprieštarauja tai idėjai, kadangi čia irgi yra atskirti galimi turto grąžinimo atvejai nuo privatizavimo. Kokios bus priimtos įstatyminės normos dėl turto grąžinimo, tokios jos visiškai atsispindės ir šiame įstatyme, jo nuostatose. O mums svarbiausia yra parodyti tuos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo skirtumus, tuos specifinius bruožus, kurie yra neišvengiami, kai kalbame apie žemės ūkį. Žemės ūkis yra šaka, kurioje sukaupta apie 15 milijardų turto, jeigu mes kalbėsime pagrindinius fondus įvertindami balansine verte. Vadinasi, apie 12 milijonų pagrindinių fondų, apie 3 milijonus apyvartinių lėšų. Ir būtent šiuo įstatymu mes reglamentuosime, kaip šitą žemės ūkio įmonėse esantį turtą galėtume perskirti į tokias tris dalis. Būtent, numatytume pardavimo fiziniams asmenims tvarką, palikimo, perdavimo vietos savivaldybėms tvarką ir palikimo valstybei tvarką. Čia yra numatytas ir privatizavimo objektas, tas minėtas žemės ūkio įmonių turtas, išskyrus tą dalį, kurią numatys grąžinti arba negrąžinti tas turto grąžinimo įstatymas. Numatys, ką daryti su tuo turtu, “kuris nebus privatizuojamas. Tai apima pirmiausia infrastruktūros objektus, kuriuos teks perduoti vietos savivaldybėms, o Lietuvoje tokio turto yra gana daug (žemės ūkyje apie 2 milijonai vertės), taip pat apie tą turtą, kurį tektų palikti Lietuvos Respublikos nuosavybei. Tai pirmiausia valstybės biudžeto lėšomis sukurtas turtas. Mes turime galingą melioracijos įrenginių sistemą, kuri sukurta valstybės lėšomis. Ji ir pasiliktų valstybės žinioje. Taip pat dalis to turto, kuris yra sukurtas iš dar nepadengtų banku kreditų, tačiau čionai mes laukiame Vyriausybės konkretaus žingsnio, kad išspręstų paskolų klausimą. Dėl tų paskolų šiuo metu vieni siūlo jas nurašyti visas, o kiti siūlo nurašyti jų dalį, ypač tuose ūkiuose, kuriuose yra didelė turto dalis praskolinta. Jų mes negalėtume privatizuoti, nes tai būtų vien valstybės turtas. Šiuose ūkiuose pirmiausia būtina didžiąją skolų dalį nurašyti. Bet nurašymą mes siūlome diferencijuotą, atsižvelgiant į galimybes jį realiai grąžinti.
Dabar apie tai, kas gi yra privatizavimo subjektai? Kas gi tie asmenys? Tai pirmiausia asmenys, prisidėję prie to turto sukūrimo, įmonių darbuotojai, įmonių pensininkai, išėję iš tų įmonių, taip pat asmenys, valstiečių ūkio nariai, kurie jau kiek anksčiau išėjo sukurti valstiečių ūkio. Kokius mes turto privatizavimo būdus numatome? Čia jau lyginant su tuo, kas buvo skelbta mūsų pirmajam variante, siūlome išplėsti tą formulę, kad būtent žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas parduodant jį pretendentams aukcionuose, jeigu susidaro konkurencija tarp tų pretendentų, Tačiau kai nėra tų konkurentų, jis galėtų būti privatizuojamas turto dalies pasirašymo būdu. Kaip analogiškai, yra pasirašomos akcijos akcinėse įmonėse. Dabar prieš privatizuodami šitą turtą, mes būtinai turėtume jį perkainuoti atsižvelgdami į realias kainas, į jo likutinę vertę ir taip pat įvertindami tai, kad žemės ūkio įmonėse tokie patys objektai gali būti įgyti įvairiais būdais (rangos būdu statant, statant savo ūkio būdu). Dėl to toks pats vartojamosios vertės objektas turi būti vienodai ir įvertintas. Dabar už ką įgys turtą, kokiu gi būdu įgys tie pretendentai? Čia mes įstatyme siūlome, kad tai būtų įgyjama už čekius. Tą ūkio sąvoką taikome sąlyginai Jeigu valstybinio turto privatizavimo įstatyme ta sąvoka bus kiek kitaip suformuluota, mes pakeisime ir šitą formulavimą. Tik čia mes suprantame tą čekį dvigubą. Būtent vienas čekis vieningas visam liaudies ūkiui. Ta vieninga valstybės kompensacija. Antrasis čekis priklausytų nuo įmonės sukaupto ekonominio potencialo. Ir todėl tie asmenys, kurie daugiau sukūrė, turėtų teisę gauti ir didesnę šio turto dalį toje įmonėje. Čia yra numatomas ir visas mechanizmas, kaipgi reikėtų pasielgti su to turto privatizavimu. Žemės ūkyje yra viena labai svarbi sąlyga ta, kad turto privatizavimas turės vykti kartu su žemės privatizavimu. O kad tai būtų įvykdyta, pirmiausia reikalingas apsisprendimo laikotarpis, kurį čia mes siūlome suderinti su apsisprendimu dėl žemės. Tai maždaug pusė metų. Per šį laikotarpį asmenys, pretendentai pasirinktų, kokią ūkininkavimo formą jie nori toliau vystyti, kokį turtą jie norėtų įgyti. Po to dabartinei administracijai surinkus šiuos pasiūlymus, būtų rengiamas įmonės decentralizavimo projektas. Decentralizavimo laipsnis. Aišku, patys asmenys apibrėžtų, kokiu būdu jie norėtų toliau tvarkytis. Ar dabartinis ūkis galėtų susiskaidyti į skiltis, ar į keliolika. O gal jis ir nenorės susiskaidyti. Jokiu būdu niekas prievarta žmonių neišskirs. Jeigu jie nori vienokia ar kitokia kolektyvine darbo forma ir sąskaita dirbti, tai jų valia. Tiktai kiekvienas turės konkrečią apibrėžtą turto dalį.Šalia darbo pajamų jis galės gauti ir turto pajamas įvairių dividendų forma. Žinoma, turės būti teisė suteikta ir valstiečiui, ir ūkininkui, atsiimti, įgyti jam tenkančią turto dalį būtent šitame procese. Čia taip pat numatyta yra ir reikalingos tarnybos, kurios bus sukurtos. Būtent pretendentų susirinkimo, privatizavimo darbinės komisijos. Numatyta šių organų veiklos tvarka, privatizavimo rezervinio fondo sukūrimo tvarka ir kokiu būdu bus parduodamas turtas savivaldybei, paliekamas valstybei, šito turto naudojimo, disponavimo būdai ir kiti klausimai. Kadangi čia laiko mums .labai nedaug, o aš jaučiu, kad klausimų taip pat gali būti, taigi aš toliau nebeaiškinsiu tų detalių, bet lauksiu jūsų klausimų ir bandysime į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Ar nori kas paklausti deputato M.Treinio? Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. 2 straipsnis.Privatizavimo objektą sudaro visas įmonės turtas, išskyrus dalį, kuri perduodama vietos savivaldybėms.” Ar jūs manote, kad vietos savivaldybės turtas negali būti privatizuojamas? Kuo motyvuojama? Kas tai yra tas turtas? Ten paskui gale parašyta ,,darželiai ir taip toliau” Tai ar jūs manote, kad jis neturi būti privatizuojamas?
M. TREINYS. Čia būtų turtas, kaip jau buvo minėta, tai pirmiausia infrastruktūros objektai. Galbūt asmenys, ypač ūkiams skaidantis, nenorės šio turto privatizuoti ir tiesiog ypač smulkesniems dariniams jį bus sunku eksploatuoti taip, kaip dabar buvo eksploatuojama. Natūralu, kad toks turtas turėtų pereiti vietos savivaldybei ir tenkinti viso to žmonių rato tolesnius poreikius, bet jau tvarkomas savivaldybės. Ir taip pat čia galėtų savivaldybėms pereiti tas turtas, kurio nenorėtų įgyti konkrečiai nė viena tų pretendentų grupė. Tada savivaldybės imtųsi toliau disponuoti šiuo turtu.
K. ANTANAVIČIUS. Aš labai sutikčiau su tuo, ką jūs pasakėte, bet parašyta yra kitaip. Jūs pasakėte, kad galbūt niekas nenorės pirkti, jis nebus privatizuojamas. Tvarkoj. Bet čia jau parašyta, kad jis negali būti privatizuojamas.
M. TREINYS. Aš įsivaizduočiau, kad žemės ūkyje yra taip pat ir sveikatos apsaugos objektų, ir kai kurių kultūrinių objektų, kur galbūt netikslinga jį būtų privatizuoti ta prasme, kad jisai po to gali tų pačių funkcijų nebetenkinti. Nes mes iš kultūrinio objekto galime pasidaryti pramogų objektą, sakysime, iš kokio nors...
PIRMININKAS. Skelbiamas balsavimas. Aš atsiprašau pranešėjo. Prašau sugrįžti visus į salę, skelbiamas balsavimas.
M. TREINYS. Tačiau tą spręs, aišku, ne kas nors voliuntaristiškai, o patys darbuotojai pirmiausia, ar jie to nepageidauja.
K. ANTANAVIČIUS. Aš antrą klausimą užduosiu. 2 straipsnis 4 pastraipa. ,,Neprivatizuojamas turtas, kuris įtraukiamas į privatizavimo rezervinį fondą.” Tai kaip čia suprasti? Čia jau rezervinį privatizavimo fondą. Tai, vadinasi, jis privatizuojamas.
M. TREINYS. Galbūt čia sąvokų klausimas ir nėra sutvarkytas. Ačiū už tą pastabą. Mes suprantam rezervinį fondą būtent pačioms privatizavimo išlaidoms padengti ir taip pat būsimiems kainų skirtumams realizuojant tą patį turtą, sakysim, aukcionuose. Jeigu mums tektų parduoti nukainuojant turtą, susidarytų tam tikras nuostolis. Taigi mes tą nuostolį turėtume dengti iš šito fondo lėšų.
K. ANTANAVIČIUS. Tą turtą privatizavus, taip?
M. TREINYS. Aš sutinku, galima tą sąvoką trupučiuką keisti.
K. ANTANAVIČIUS. Trečias klausimas dėl 3 straipsnio. Privatizavimo subjektai. Užrašyta, kad turtą nusipirkti (čia jau labai, mano požiūriu, rimtas klausimas) gali tiktai įmonės darbuotojai, nariai, teisininkai, asmenys, valstiečių ūkio nariai, prieš tai dirbę įmonėje, ir asmenys, kuriems, teisę į turtą pripažino pretendentų susirinkimas. O kur specialistai, mokytojai, veterinoriai, milicininkai, paštininkai?
M. TREINYS. Taip, aš tuoj paaiškinsiu Čia pirmiausia registruojasi pirmieji pretendentai. Kadangi mes čionai turėsime apskaičiuoti, kiek turėsime pagal tą valstybinį čekį, kokią turto dalį turėsime skirti privatizavimui, ir kokia dalis susidarytų pagal tą antrąjį agrarinį čekį. Tačiau, įgyjant turtą, šeimos narių čekius bus galima sujungti. Pirmiausia jeigu yra šeimos narių, nedirbančių žemės ūkyje, betarpiškai įmonėje, o čia pat kažkur dirba žemės ūkyje, apylinkėje, kultūros ar švietimo srityje. Jie galės tą turtą įgyti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kada bus organizuojamas atviras aukcionas. Tiesa, atvirą aukcioną mes numatome antruoju etapu. Pirmuoju etapu mes siūlome, kad būtų uždaras aukcionas. Antruoju etapu gali įgyti bet kurie norintys ir turintys tuos investicinius čekius arba ir pinigus, jeigu numatys pinigų panaudojimą būtent bendrasis Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymas. Atsiras galimybė įgyti visiems.
K. ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, kur tai parašyta?
M. TREINYS. Yra toliau.
K. ANTANAVIČIUS. 7 straipsnis. ,,Čekių realizavimas. Nerealizuoti agrariniai čekiai netenka galios.” Ką tai reikštų?
M. TREINYS. Reikštų, kad jeigu privatizacijos laikotarpis pasibaigia, o kažkas tų agrarinių čekių, sakysim, dėl kažkokių priežasčių nepanaudojo, tai natūralu, jog jie neteks galios. Kadangi tie čekiai yra dengiami konkrečios įmonės turtu.
K. ANTANAVIČIUS. Tai reikia nurodyti, kad privatizavimo laikotarpiu nerealizuoti arba iki tokio laiko...
M. TREINYS. Buvo mūsų kelta mintis ir plačiau, bet paskui susisiaurino, kad ir taip, sako, aišku. Bet jeigu taip yra keliamas klausimas, be abejo, čia galima patikslinti.
K. ANTANAVIČIUS. Ir paskutinis klausimas. 10 straipsnis. ,,Turimą turtą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką perkainuoja pagrindines priemokas.” Na, dėl perkainavimo. Tačiau 5 straipsnyje parašyta, kokia ta kaina nustatoma. Jokių perkainavimų 5 straipsnyje nenumatyta. Kaip tą suderinti? 5 straipsnyje parašyta, kaip nustatoma, o čia jau perkainavimas.
M.TREINYS. Visur kalbama apie turtą perkainavus. Dėl perkainavimo mes tikimės sulaukti iš Vyriausybės konkrečios perkainavimo metodikos, analogiškai kokios yra buvę pagrindinių fondų perkainavimo metodikos ir anksčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas P. Vaitiekūnas.
P. VAITIEKŪNAS. Aš norėjau paklausti, ką reiškia ,,įmonėje registruotas investicinis čekis”.
M. TREINYS. Mes suprantame taip, kad asmenys, sakysim, tie patys buvę ūkio pensininkai, gali gyventi dabar jau visai kitur. Net nežinosime apie jų buvimą. Kai paskelbs tos įmonės registravimą, jis turi išreikšti savo tą pageidavimą, kad jis nori čionai įgyti turtą vienokia ar kitokia forma. Jis įregistruos savo universalųjį čekį. Ir pagal tai mes tada galėsime matyti, kiek lieka turto tam antrajam agrariniam čekiui. Kitaip mes negalėsime, kaip sakoma, sudaryti turto balanso.
P. VAITIEKŪNAS. Tai reiškia, kad jeigu investicinis čekis neregistruotas, tai jis ne čekis, jis nedalyvauja privatizacijoje.
M. TREINYS. Mes norėjome, kad vis dėlto pretendentai įsiregistruotų per tą laikotarpį. Nes kitaip mes neapskaičiuosime.
PIRMININKAS. Dėkojam gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji deputatai, aš kviečiau jus sugrįžti į salę, nes iki šiol nebuvo užsirašiusiųjų kalbėti, tačiau užsirašė deputatas K. Antanavičius. Kiek laiko jums reikės, gerbiamasis deputate? Yra tikimybė, kad bus galima balsuoti po to pasisakymo, nes kol kas daugiau nėra užsirašiusių.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K. ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Labai svarbus ekonominio komplekso įstatymo projektas svarstomas šiandien. Na, man tenka apgailestauti, kad aš jį gavau tik šiandien. Galbūt ir mano aplaidumas, galbūt ir dar kas nors, bet mes nebuvom matę to įstatymo. Manau, kad visų labui reikėtų iš tiesų kartu svarstyti tuos klausimus. Tačiau norėčiau į keletą svarbių dalykų atkreipti dėmesį. Aš jau čia savo klausimais maždaug į tai atkreipiau dėmesį. Pirmiausia, kad privatizuojama, išskyrus turtą, kurį perduoda savivaldybėms. Čia yra toks, man rodos, nesusipratimas dėl to. Savivaldybės nori paimti ir valstybinį, ir kolūkinį, ir kitokį turtą. Ir lyg jau jų bus turtas. Tai reikėtų aiškiai su savivaldybėmis išsiaiškinti, kad jos turės tiktai iš tiesų tą infrastruktūrą, galbūt kokius kultūros objektus, o štai kokius nors darželius, kaip ten parašyta gale, sporto, sveikatingumo, kultūros objektus... Tai jie gi kaime ir mieste puikiausiai gali būti privatizuoti, ypač sporto kompleksai, kaip tik jie geriau dirbs. Tai šitokių apribojimų nederėtų įrašyti. Ir apskritai “savivaldybės perima įmones, sakysim, ir jos jau mano, kad jos ir komanduos toms įmonėms. Reikėtų, kad įstatyme būtų matyti, jog tos įmonės bus irgi privatizuojamos. akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ir t.t. Tiktai dabar perduodamos kokių nors savivaldybių dispozicijon.
Toliau. Na, turėčiau. labai didelį prašymą ar pasiūlymą dėl straipsnio. Privatizavimo subjektai. Tai yra kas gali įsigyti turto. Na, paliekama, kad asmenys, išskyrus tuos kolūkių ar tarybinių ūkių narius ir pensininkus, visi kiti neturi teisės kišti nosies kolūkius, žemės ūkio, taip sakant, įmones, ir neturi teisės gaut tam tikro turto dalį. Tai yra visiškai nepriimtina. Iš kur gaus tie žmonės turto, jeigu jie gyvena? Aš neįsivaizduoju. Vadinasi, kolūkiai gali apsieiti jau be specialistų, be mokytojų. Matyt, tada tektų paimti ir atšaukti visus mokytojus iš kaimo, ir einame į kokius nors balanų laikus. Kaimas gali išsiversti be mokytojų: Na kaip kitaip? Jie neturi turto, neturi kur gyventi, neturi žemės. Kaip jie gali ten “gyventi? Taigi aš manau, kad čia yra žūt būt taisytinas reikalas: turi būti aiškiai nustatyta, kad turtas dalijamas tarp visų žemės ūkio sferos darbuotojų, kultūros darbuotojų, milicijos, pašto ir t.t. O kad ima kolūkis ar tarybinis ūkis ir išsidalina tiktai sau... Jau ir taip žymiai daugiau, sakysim, gauna kolūkiečiai, tarybinių ūkių darbuotojai, turto, negu, sakysim, valstybinių įmonių darbuotojai per čekius. Tai dar turime būtinai atmesti šituos kultūros sferos darbuotojus, gydytojus, kurie ir šiaip yra nuskriausti visą laiką dirbdami už žymiai mažesnius atlyginimus ne tik pokario laikotarpiu, bet ir dabar.
Neturiu daug laiko čia apie kitus dalykus kalbėti. Norėčiau dar sustoti dėl turto apskaičiavimo, vertės apskaičiavimo. Aš manyčiau,kad šičia 5 straipsnio tikrai nederėtų skelbti todėl, kad jisai prieštarauja 10 straipsniui. Tą 10 straipsnį palikus, 5 straipsnis yra visai nereikalingas, nes jis čia apriboja jau, kaip tas turtas turi būti nustatytas, kokia vertė. Šitaip negalės būti todėl, kad jau yra tas turtas ir susidėvėjęs, ir kai kur neturi jokios vertės. Tai čia aš norėčiau. Esančius likučius pagrindinių priemonių, apyvartinių nebaigtos statybos išlaidų ir kitokius. Būtų teisinga palikti įstatyme: ,,Inventorizuoja turimą turtą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir perkainuoja tuos pagrindinius fondus.” O 5 straipsnį iš viso išimti, kad neklaidintume žmonių, Be to, galima palikti ir ūkiams, jeigu jie dalinasi. Tai nelabai taip jau svarbu, kokiu būdu tą kainą mes nustatysim, ir tegul jie patys įvertina visiškai savarankiškai pagal Vyriausybės priimtą metodiką. Turiu ir daugiau pastabų, tai todėl aš irgi siūlyčiau tą įstatymo projektą skelbti komisijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, daugiau kalbančių šiuo klausimu nėra. Ar deputatas M. Treinys sutinka su deputato K. Antanavičiaus pasiūlymu, ar prašo vis dėlto balsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo?
M. TREINYS. Gal tada mes darykime taip, kaip jau sutarta dėl žemės reformos, kadangi jau čia vis tiek sinchroniškai jau tie įstatymai eis. Skelbkime juos spaudoje. Tegul visuomenė susipažįsta. Gausime atsiliepimų, kurių ir dabar mes jau turime gavę, o po to mes dar sykį grįšime, galbūt ir ne vieną sykį, prie jų svarstymo. Tik norisi, kad tie tarpai būtų kuo mažesni. Visuomenė laukia galutinio mūsų sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad komisijos atstovas nesiūlo balsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, todėl balsuosime lygiai dėl tos pačios redakcijos ir ...
J. MAČYS. Aš vis dėlto norėčiau pasiūlyti, kadangi įstatymas paruoštas, pritarti po pirmojo svarstymo ir skelbti spaudoje. Balsuoti prašyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pasiūlymas taip pat yra aiškus. Prašom tada pasiruošti balsuoti pirmiausia dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Gerbiamieji deputatai, yra užsiregistravę 97 deputatai. Salėje šiuo metu 84. Leiskit pareikšti viešą nusistebėjimą tokiais faktais. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projekto, dėl pritarimo jam po pirmojo svarstymo. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
Protokolinio nutarimo “Dėl LR žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projekto”priėmimas
PIRMININKAS. Balsų dauguma pritarta po pirmojo svarstymo. Ar reikia balsuoti dėl paskelbimo spaudoje, ar sutarsim konsensu? Niekas neprieštarauja? Neprieštarauja. Tada nutarimas papildomas ,,pritarti po pirmojo svarstymo ir paskelbti visuomenei svarstyti”. Klausimas baigtas. Gerbiamieji deputatai, prieš pertrauką prašė dėl dviejų pareiškimų. Ar deputatas E.Grakauskas norėjo dar svarstytu klausimu?
E. GRAKAUSKAS. Aš tik vieną žodį. Dėkojame deputatams už darbą.
PIRMININKAS. Žodis pareiškimui deputatui M.Treiniui.
D.M.Treinio pareiškimas dėl Tautininkų frakcijos įkūrimo
M. TREINYS. Gerbiamieji kolegos, taip jau susiklostė, kad man tenka vėl eiti į tribūną ir perskaityti grupės deputatų vardu jūsų dėmesiui tokį pareiškimą.
,,Mes, Sąjūdžio rinkiminius įsipareigojimus vykdantys deputatai, būdami reiklūs ir kritiški sau, sunerimę dėl Lietuvos nepriklausomybės likimo, matydami nepakankamą visų valdžios derinių veiksmingumą ir pirmiausia savo pačių darbo trūkumus, siekdami vienyti ir našiau panaudoti kuriamąsias galias parlamente ir visuomenėje, skelbiame, kad įkurta Tautininkų frakcija. Frakcija vienija deputatus, kuriems artima asmens, tautos ir valstybės vienovės samprata. Kuo stipresnę atramą tautoje jaučia kiekvienas jos narys ir kuo daugiau yra asmenybių, pasiruošusių aukotis vardan tautos, tuo, mūsų manymu, didesnė galimybė nepražūti istorijos verpetuose. Ir būtina sąlyga — laisva, atvira pasauliui Lietuvos valstybė, tautos namai, užimantys garbingą vietą ateities Europoje. Mes — liberalūs tautai renkantis ir radikalūs ginant pasirinkimą. Politikoje mūsų veiksmai bus grindžiami supratimu, kad tauta yra gynybos būvyje, ekonomikoje — siekimu suformuoti kiek galima gausesnį savininkų gamintojų sluoksnį, tautiškumo ir valstybingumo atramą. Tačiau politika ir ekonomika turi tarnauti mokslo ir kultūros ugdymui kaip svarbiausiam mūsų tautos turtui. Mūsų frakcijos tikslas — formuoti Lietuvos politikoje vidurio kelią. Šito sieksime bendradarbiaudami su visais, pasisakančiais už Lietuvos laisvę tiek parlamente, tiek už jo ribų. Tautos ir valstybės ateitis — mūsų ateitis.
Pasirašo: Aleksandras Ambrazevičius, Kęstutis Grinius, Klemensas Inta, Vytautas Kolesnikovas, Jonas Mačys, Leonas Milčius, Rolandas Paulauskas, Rasa Rastauskienė, Algimantas Sėjūnas, Mečislovas Treinys, Povilas Varanauskas ir Vidmantas Žiemelis. Visų pasirašiusiųjų vardu kviečiu čia dar neapsisprendusius deputatus, siekiančius Lietuvos politikoje vidurio kelio, ateiti į šią frakciją, tapti jos nariais arba rėmėjais. Mes siūlome ne skaidytis, o vienytis. Savo ruožtu .mes sieksime bendradarbiauti su kitomis frakcijomis, siekiančiomis Lietuvai realios nepriklausomybės. Nepamirškime šventų žodžių: ,,Vardan tos Lietuvos vienybė težydi”. Ir šiemet, ir ateinančiais metais, ir visada. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tik ką pabandžiau pirštais suskaičiuoti, berods, yra šeštoji mūsų Aukščiausiosios Tarybos frakcija, ir reikėtų per Naujuosius metus, per trumpas išeigines dienas pagalvoti, ar nevertėtų mums įteisinti priimtą Reglamento dalį ir pradėti dirbti pagal frakcijas taip, kaip numatyta toje dalyje, kuri yra jau priimta.
Dar vieną pareiškimą perskaitys Užsienio reikalų komisijos pirmininkas deputatas E. Zingeris.
PIRMININKAS (Č..V. STANKEVIČIUS). Prašyčiau, kad frakcijų sąrašai būtų pateikti Prezidiumui, nes, matyt, juose yra pasikeitimų. Mes norėtume jau žinoti ir galbūt išplatinti deputatams frakcijų narių sąrašus.
E. ZINGERIS. Garbingi pirmininkaujantys, kolegos, ponios ir ponai, šiandien aš turiu garbės pristatyti šioje salėje esančią ugningą mūsų Lietuvos nepriklausomybės interesų reiškėją Prancūzijoje, Paryžiaus universiteto dėstytoją, daugelio knygų ir daugelio straipsnių apie Baltijos kraštus bei apie padėtį Rytų Europoje autorę Francoise Thom. (Plojimai) Na, aš iš šios tribūnos norėčiau palinkėti jai sėkmės ir toliau ginant mūsų reikalus Vakaruose. Ačiū jums.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, po pertraukos Valiutos fondo įstatymo svarstymas. Pertrauka iki 12 valandos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau grįžti į salę, tęsiame posėdį.
Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų (biudžeto) ir atsiskaitymų konvertuojama valiuta įstatymas. Taip pat yra pateiktas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Pranešėjas — deputatas G. Vagnorius.
Deputato G.Vagnoriaus pranešimas
G. VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, būtų smagu, kad mes, baigdami šių metų darbą, sugebėtumėm priimti ir šį įstatymą. Jį reikia priimti iki sausio 1 dienos, kadangi nuo sausio 1 dienos įsigalioja atskiras Lietuvos Respublikos biudžetas, taip pat ir valiutinis biudžetas, todėl paprasčiausiai jis yra būtinas, fiziškai būtinas. Kita vertus, tenka apgailestauti, kad mes nepriėmėme kažko panašaus arba dalinio įstatymo metų viduryje, vasarą. Mes praradome per tą laikotarpį kelis milijonus dolerių: Turint omenyje, kaip mums šiandien stinga pinigų, nesunku yra suprasti, kiek mes netekom ir kiek galime netekti, jeigu uždelsime šio įstatymo priėmimą. Aš nemanau, kad šis įstatymas būtų susietas ypatingai su politiniais daliniais dalykais. Valiutinis fondas, mano supratimu, turėtų būti dalimi Lietuvos Respublikos biudžeto, savarankiško biudžeto dalimi. Jeigu jau mes pradėjome svarstyti Lietuvos Respublikos biudžetą, išdrįsome jį svarstyti tokį, tai šiuo atveju tai yra tiktai... Dėl to čia tai būtų dalinis atvejis to biudžeto. Ir jeigu jau nusikaltimų padarėme svarstydami Lietuvos Respublikos biudžetą, tai čia dėl valiutinių fondų nuodėmė kabutėse žymiai mažesnė.
Trumpai aš dar kartą svarbiausius momentus priminti. Šis įstatymas toks lyg ir jungtinis. Jeigu pamenat, buvo pavesta deputatui A.Rudžiui ir man parengti iš dviejų projektų. Ir mes pabandėm sujungti. Žinoma, man būtų smagiau pasakyti, kad mes šimtu procentų dėl visko susitarėme, tačiau aš taip įtariu, kad šimtu procentų mes nesusitarėme. Aš manau, kad tuos kai kuriuos klausimus, dėl kurių mes to konsenso neturėjome, deputatas A.Rudys pasakys. Bet šiaip, kiek aš supratau iš pokalbio, pagrindiniams straipsniams, didžiai daliai straipsnių mes, atrodo, tokį bendrą supratimą pasiekėme. 1 straipsnyje yra konsultuojama tik, iš ko susideda tie valiutiniai fondai arba skliausteliuose biudžetai. 2 straipsnis nustato šių fondų paskirtį. Kartu sakoma, kad savivaldybės valiutiniai fondai yra naudojami kiek mažesniems tikslams arba panaudojimo krypty;
yra kiek siauresnės. Tai ir suprantama. Kartu mes įpareigojami Vyriausybę, kad ji vis dėlto kontroliuotų savivaldybių valiutinių fondų panaudojimą valdymo išlaidoms ir komandiruotėms, kad nebūtų panaudojama per daug ten, kur nereikia. Toliau yra nustatyta valiutinės įplaukos. Tai visų pirma nustatant mokesčius įmonėms, ir šie mokesčiai skirtingai nuo tų tradicinių mokesčių yra nustatomi kiek kitaip, tai yra nuo įplaukų, sumažintų materialinėmis išlaidomis, kurios taip pat padaromos valiuta ir nustatant kiek padidintus mokesčius valstybinėms įmonėms 1991 metais, nes paprasčiausiai jas konkrečiai privatizavus, jos pasidarys visiškai savarankiškos ir mes paliksime 100 proc. tų įplaukų visiškai jų žiniai, tai paprasčiausiai dalis įmonių turės daug pajamų, nesusietų su jų konkrečiu darbu. Jei kur įmonė pardavinėja už valiutą produkciją, tai visiškai nereiškia, jog tai jos vienos nuopelnas. Tai dažniausiai nuopelnas visos Lietuvos ir Vyriausybės bei kitų įmonių, kadangi buvo planuojama, kokia įmonė kada, kaip parduos ir už kiek parduos produkciją. Tam buvo teikiami jai papildomi resursai, medžiagos ir panašiai. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia 4 straipsnio pirmame punkte yra tokia klaida: ne 20 proc., o 25 proc. mokestis nustatomas. Kartu norėčiau keletu žodžių papildyti šitą straipsnį ten, kur paskutiniame sakinyje rašoma, kad valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms 1991 m. yra nustatomi didesni mokesčiai. Papildyti tokiais žodžiais ,,taip pat už pajamas, gautas realizavus šiose įmonėse pagamintą produkciją, taikomas 50 proc. atskaitymo normatyvas”. Taip pat prie įplaukų priskiriami akcizo mokesčiai, jeigu jie yra mokami valiuta. O jeigu bus mokami valiuta, tada kaip akcizo mokesčiai bus taikomi už valiutą parduodamoms prekėms? Taip pat gali būti ir kitos rinkliavos ar atskaitymai, jeigu numatyta atskirais įstatymais. Taip pat konstatuojame, kad konkrečią apmokestinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o atskaitymai vykdomi per Lietuvos Respublikos banką. Toliau 5 straipsnyje yra trumpai reglamentuojama, kaip yra paskirstomos lėšos į vietos biudžetus, fondus ir Valstybės fondą. Tai yra 85 proc. Valstybės fondui ir 15 proc. į vietos fondą nuo tų įmonių, kurios priklauso Respublikos nuosavybei ir atvirkščiai, kai tos įmonės priklauso vietos savivaldybei...
Aš tų detalių nenagrinėsiu toliau, tik akcentuosiu tą variantą, tą straipsnį, dėl kurio aš įtariu, kad deputatas A.Rudys nesutiks su formuluote. Tai yra Lietuvos Respublikos valiutos fondų panaudojimo tvarka. Manyčiau, kad čia yra esminis dalykas, pats svarbiausias dalykas. Mes nustatome šiuo įstatymu, kad panaudojimo fondai yra tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje kaip ir biudžetas. Motyvai yra labai aiškūs ir paprasti. Dėl to, kad rubliai yra ne rubliai, tačiau rublių biudžetą mes tvarkome. Ir jeigu mes netvirtinsime valiutinių fondų, — o valiuta ta yra kaip tik tikrieji pinigai, — tai labai keistai atrodo, kai netikrų pinigų biudžetas tvirtinamas, o tikrų pinigų biudžetas yra netvirtinamas. Kam teko pasidomėti, kokia betvarkė yra dėl valiutinių operacijų su tais valiutiniais fondais... Tai beveik kiekvienas premjero pavaduotojas turi net teisę spręsti, kam ir kaip panaudoti tas lėšas. Ir nesunku yra suvokti, kad, nesutvarkius valiutinių operacijų, nesutvarkius valiutinių fondų, valstybinių valiutinių fondų, mes korupcijos, tiesiai kalbu, neišvengiame. Dėl to ir toks mūsų kategoriškas reikalavimas, kad valiutinių fondų kaip ir rublių fondų panaudojimas būtų tvirtinamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje. Tai yra nustatomas įstatymu. Tai nereiškia, kad jis negali būti koreguojamas. Jis bus koreguojamas kaip ir Respublikos rublinis biudžetas. Gali būti ir sudarytas rezervas, ir mes siūlome sudaryti rezervą. Bet kuriuo atveju pagrindinio pinigų kiekio panaudojimas turės būti tvirtinamas įstatymu.
Ir kartu prie šio įstatymo yra pridedamas nutarimo projektas, kuriame įpareigojama Vyriausybė priimti visus atitinkamus nutarimus, kurie reikalingi tam įstatymui įgyvendinti. Taip pat siūlome įvesti komercinį kursą rublių ir dolerių atžvilgiu. 1 JAV doleris lygus 2 rubliams. Noriu tik priminti Tarybų Sąjungoje nustatytą tokį kursą — 1 JAV doleris lygus 1,8 rublio. O mes siūlome, kad tai būtų kiek didesnis, nors simboliškai didesnis tam, kad skatintume, jog įmonės darytų valiutinės operacijas ne per Tarybų Sąjungos įstaigas, o kiek įmanoma daugiau per Lietuvos finansinę sistemą. Tuo būdu Lietuvos biudžetas turėtų daugiau įplaukų. Ir kartu nustatome, kad įpareigojame Lietuvos Respublikos banką atidaryti keitimo supirkimo punktą nuo sausio 1 dienos. Tai yra priimta Tarybų Sąjungos įstatymu, tikriau sakant, Tarybų Sąjungos prezidento įsaku ir tokia teisė yra nustatyta ir įpareigota. Būtų keista, jeigu mes neturėtume atitinkamų savo normatyvinių aktų, o pradėtume vadovautis prezidento įsakais. Ir kiti tokie susiję dalykai, apie kuriuos aš jau nenorėčiau kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal jus norėtumėt pateikti pasiūlymą dėl tolimesnio šio įstatymo svarstymo ar galbūt priėmimo vyksmo?
G. VAGNORIUS. Toks ir siūlymas. Jeigu yra deputatų pakankamai, tai bandytume priimti. Nereikėtų atidėlioti.
PIRMININKAS. Prašome klausti, gerbiamieji deputatai. Deputatas R.R. Survila.
R.R. SURVILA. Punktas dėl finansų inspekcijos baudų. Šitos dešimteriopos nepriemokos baudos labai jau drakoniškai atrodo. Ar jos taip yra būtinos? Ar nepakaktų pirmos dalies, tos dvigubos baudos? Ar baudų sistema būtina?
G. VAGNORIUS. Dėl to, kad per didelės baudos?
R.R. SURVILA. Taip.
G. VAGNORIUS. Aš nepaminėjau, kad šis įstatymas ir nutarimas yra parengti remiantis Vyriausybės ir mūsų dviejų deputatų teiktais siūlymais. Tai šiuo atveju ta bauda buvo nustatyta Vyriausybės siūlyme. Mes palikome tą dvigubą baudą. Tačiau, iš kitos pusės, aš žinau, kaip šiandien įmonės slepia tas valiutines lėšas. Aš manyčiau, tegu būna geriau didesnė bauda ir tegu vis dėlto nepažeidinėja įstatymo. Tai čia jeigu būtų toks atvejis, kad jos netyčia pažeistų, sakykim, nuslėptų, tai aš suprantu, kad bauda butų didelė, bet šiuo atveju jų netyčia paslėpti neišeina. Jos gali būti paslėptos sąmoningai. Manyčiau, kad sąmoningai slėpti nereikia.
PIRMININKAS. Deputatas V. Terleckas.
V. TERLECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar derintas šis įstatymo projektas su svarbiausiomis žinybomis, būtent Finansų ministerija ir Lietuvos banku, kadangi siejasi su jų interesais ir veikla.
PIRMININKAS. Aš norėčiau atsakyti į antrą jūsų klausimo dalį. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas gerbiamas K. Ratkevičius yra užsirašęs kalbėti ir jis atsakys.
G. VAGNORIUS. Tenka man apgailestauti, kad nei Finansų ministerija, nei Lietuvos bankas nerado laiko iki šiol pateikti atitinkamų įstatymo projektų. Ir ėmiausi iniciatyvos, dėl to, jog paprasčiausiai šiandien yra paskutinė diena, o daugiau laukti nėra ko. Bet aš buvau ir deputatui A.Rudžiui pasakęs, jog jeigu būtų pateiktas kitas įstatymas, kuris sunormuotų tuos dalykus, aš nebūčiau prieš ir atsiimčiau savo projektus. Bet kadangi iki to laiko neatsirado ir buvo pavesta mums su deputatu A.Rudžiu paruošti tą galutinį varianto svarstymą, mes šitą ir padarėme. O kad tuos dalykus reikia išspręsti, aš manau, abejonių nekyla.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nematau. Ar deputatas A. Rudys norėtų atskirai dar kalbėti?
L.S. RAZMA Ar nebuvo svarstytas didesnis dolerio kurso įvedimas? Man atrodo, kad rublių revalvavimas galėtų turėti ir teigiamos įtakos mūsų ekonomikai.
G. VAGNORIUS. Aš puikiai suprantu, kad realus rublio ir dolerio kursas yra 1:18 ar 1:20. Panašiai tokiose ribose. Bet jis toks ir bus. Tai rinkos kursas. Jis toks ir bus. Ir tą rinkos kursą reguliuos Lietuvos bankas, kaip jis sugebės. Šiuo atveju čia yra ne rinkos kursas, o pats skaičiuojamasis rublio ir dolerio kursas, kuris reikalingas, kad pervestume vieną valiutą į kitą toje situacijoje, kurioje mes esame atsidūrę. Tai yra, kol nėra tos rinkos, bet reikia valiutines investicijas, taip pat valiutinius atskaitymus padengti rubliais. Tai jeigu mes šiandien, tarkim, pradėtume dengti 1:20, tai paprasčiausiai mes labai stipriai apiplėštume visas kitas įmones. Tai čia tiems skaičiavimams, tiems atvejams, kai yra nenormali situacija, taikoma 1:2, šalia to bus atidaromi valiutos keitimo punktai. Ir tos visos laisvos operacijos, kurios bus valstybės nevaržomos, vyks natūraliu rinkos kursu 1:18 ar 1:20. Ir šitą kursą reguliuos Lietuvos bankas, o čia yra tam... Na, kiek jis galios tas... Tol, kol bus pradėta pinigų rinka ir valiutos rinka. O prasidės, kai įvesime valiutos keitimą. Pradžioje atidarysime supirkimo pardavimo punktus, o po pusmečio galima bus pereiti prie dar laisvesnio valiutos keitimo.Štai tada jau galėsime visai atšaukti tą skaičiuojamąjį kursą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji deputatai, kol kas yra užsirašę kalbėti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas gerbiamasis K.. Ratkevičius, deputatas A. Rudys, deputatas V. Terleckas. Po to prašome ruoštis balsuoti. Yra užsiregistravę 104 deputatai. Prašom, pone K. Ratkevičiau.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo K. Ratkevičiaus kalba
K. RATKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Gal norėčiau pradėti nuo atsakymo į deputato V. Terlecko pateiktą klausimą dėl Lietuvos banko dalyvavimo ruošiant šiuos įstatymų ir nutarimų projektus. Na, pirmiausia galiu pasakyti, kad (ir deputatams tai yra žinoma) Lietuvos bankas su Finansų ministerija ruošė Vyriausybės nutarimo projektą šiuo klausimu. Bet po to, kai deputatas G. Vagnorius pateikė Aukščiausiojoje Taryboje nutarimo projektus, Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu jau nebuvo alternatyva. Tai buvo per silpna pozicija. Tada su deputatu A. Rudžiu, su Lietuvos banku ir su Finansų ministerija buvo ruošiamas kaip Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ir nutarimas šiais klausimais. Mūsų ir Finansų ministerijos pozicija buvo tada suderinta. Praeitame posėdyje čia buvo pateikti kaip du variantai. Na, ir dabar aš suprantu, kad gerbiamasis A. Rudys atstovavo kaip ir Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pozicijoms, nes tai buvo būtent kaip ir jo pateiktas šių dokumentų projektas. Bet šiame sujungtame variante kai kurie straipsniai skiriasi nuo mūsų išdėstytos oficialios pozicijos, todėl norėčiau keletą pastabų pasakyti dėl įstatymo ir dėl pateikto nutarimo projekto.
Na, pirmiausia dėl 2 straipsnio 1 punkto 6 papunkčio. Norėčiau pasiūlyti kiek kitokią redakciją, būtent ,,valstybės valdžios ir valdymo organų, įskaitant užsienyje esančias valstybines tarnybas, išlaidoms valiuta finansuoti”, kadangi iš pateiktos redakcijos tarnyboms išlaikyti” tai yra neaišku. Dėl to paties straipsnio 3 punkto. Na,nedidelė redakcinė pastabėlė. Čia parašyta ,,pirmos dalies 6 punkte nurodytiems tikslams”. Na,kaip tokios dalies šiame straipsnyje nėra. Gal būtų tiksliau vadinti punkto 6 papunktyje, ar 1.6 punkte atitinkamai pakeitus tą numeraciją. Na,taip pat turbūt redakcinė čia yra klaidelė, kadangi 3 straipsnis yra dingęs ir reikalinga vienu sumažinti tuos skaičius, nes 3 straipsnis ankstesniuose variantuose buvo kaip valiutos rezervas, dabar čia sujungtame variante išnyko, o klaida pasiliko.
Na, ir esminės mūsų pastabos būtų dėl projekte parašyto 4 straipsnio. Mūsų manymu, tai vis dėlto čia yra sumaišyti atskaitymai ir mokesčiai valiuta. Kiek matyti iš įstatymo pavadinimo, tai neturėtų būti rašoma apie mokesčius valiuta, o yra atskaitymai. 3 straipsnio 1 punkto pradžia ir pabaiga yra labai nesuprantamos. Jeigu pradžioje rašoma ,,Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės”, tai pabaigoje išskiriama ,,valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms kitokie normatyvai”. Pradžioje straipsnio visiškai nedaroma jokia išimtis. Mūsų nuomone, šitą straipsnį reikėtų redaguoti taip: ,,Nustatant atskaitymus nuo įplaukų ir nedarant jokios išimties”, na, kaip čia yra parašyta, ,,viršijančių materialinių sąnaudų” ir t.t. Tai bent Lietuvos bankui yra nesuprantama, kaip realiai šitą padaryti, kaip ir ką išskirti, kaip po to vykdyti atsiskaitymus. Na,ir dar viena pastaba. Terminai ,,įplaukos” ir ,,pajamos”, mūsų supratimu, yra netapatūs, todėl reikėtų apsispręsti ir jau nebekartoti klaidos bei nevadinti pajamomis. Tai yra įplaukos valiuta, ir nuo jų nustatyti tam tikrus atskaitymus. Jeigu yra reikalinga išskirti atskaitymų dydį valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms, tai tą, žinoma, galima padaryti, bet iš esmės, keičiant valstybinėms įmonėms... Na, čia neaiški pabaiga — 50 proc. ko? Ar įplaukų? Ar pajamų? Čia yra redakciškai neaišku. Mūsų nuomone, jeigu reikalinga, išskyrus valstybines ir valstybines akcines įmones, kitiems nustatyti 25 proc. valiutos įplaukų, na, o dėl 50 proc. mes negalime pasakyti, kuo remiantis yra išskiriami šitie dydžiai. Dėl 3 straipsnio 2 punkto. Visgi, mūsų manymu, akcizas valiuta neturėtų būti imamas. Tai kažkas yra ne iš tos srities. Tokie mokesčiai turi būti, na, jeigu ne nacionaline, tai bent cirkuliuojančiais Respublikoje pinigais imami, o atskaitymai taip pat ir toms įmonėms, kurios realizuoja prekes su akcizu, tai reikia daryti didesnę kokią nors normą, bet ne tokiu būdu. “Na, ir dėl 4 punkto siūlytume tokią redakciją:
,,Apmokestinamosios įplaukos (pajamas išbraukti, nes tai netolygu) apskaičiuojamos bei valiutos atskaitymai atliekami Vyriausybės nustatyta tvarka”. Čia įrašymas ,,per Lietuvos banką” nieko nesako, kadangi dar, matyt, minimalios yra galimybės, kad Lietuvos bankas nuo sausio 1 dienos pradės realiai funkcionuoti. O kitas klausimas — tuos atskaitymus galės vykdyti ir kitos kredito įstaigos, Žemės ūkio bankas, galbūt ir kitos, gavusios atitinkamą Lietuvos banko leidimą užsienio valiutos operacijoms. Įstatyme tokių klausimų reikėtų nedetalizuoti.
Dėl 5 straipsnio norėčiau pasakyti tik vieną pastabą. Ar autoriai, ar deputatai, kurie dalyvavo nustatant šiuos dydžius... Vis dėlto kuo tai argumentuotų? Ar 85, ar 15 — čia jokios argumentacijos nėra. Galbūt mes norime atspėti tuos dydžius. Mes čia negalim nieko pasakyti daugiau. Dėl 6 straipsnio 1 punkto paskutinio sakinio norėčiau įterpti du žodžius. Na, pabaiga taip būtų: ,,Apmokama iš atitinkamų biudžetų rubliais pagal nustatytą atitinkamos valiutos komercinį kursą”. Ir čia norėčiau deputatams pasakyti, kad mes suprantame, jog tai yra Maskvos valstybinio banko nustatytas oficialus komercinis kursas ir kito, deja, mes su svetima valiuta jokio kurso nustatyti neturim teisės. O kad būtų aiškiau, jog tai yra kursas atitinkamos valiutos, nes JAV doleris ir markė yra skirtingos valiutos, tai tą reikėtų patikslinti.
9 straipsnyje vis dėlto reikėtų patikslinti 3 punktą. Taip pat norėčiau pasiūlyti patikslinti pabaigą ir įrašyti taip: ,,Turimą užsienio valiutą privalo laikyti savo sąskaitose Lietuvos banke”. Kaip Lietuvos bankas kontroliuos, jeigu valiuta bus užsienio bankuose, mums yra nesuprantama.
Dėl nutarimo. Siūlytume apsiriboti nutarimo 1 ir 2 punktais. Kaip jau minėjau, nustatyti konvertuojamos valiutos kursą neturi teisės Lietuvos bankas, tuo labiau yra nenormalu šitą klausimą kelti Aukščiausiojoje Taryboje. Todėl siūlytume šitą punktą išbraukti.
Dabar dėl 4 punkto. Tai čia yra kažkas nauja, kaip realiai būtų šitaip įgyvendinama, kai einame...
PIRMININKAS. Atsiprašau gerbiamojo pranešėjo, kokio straipsnio 4 punktą jūs turite galvoje?
K. RATKEVIČIUS. Nutarimo 4 punktas. ,,Valiuta centralizuota tvarka valstybės organų tiekiamą žaliavą, Respublikos gamtiniai ištekliai”, na, bent Lietuvos bankui tai yra nauja ir mums nelabai suprantama, kaip tai bus realiai įgyvendinama.
Dėl 5 nutarimo punkto, galiu pasakyti, kad tokio punkto nereikia priimti dėl to, kad atitinkamos teisės Lietuvos bankui yra suteiktos Lietuvos banko įstatymo 12 straipsnio 6 punkte. Tai dėl teisės pirkti ir parduoti užsienio valiutą. Taip pat leisti kitoms kredito įstaigoms tą daryti numatyta 17 straipsnyje. Tai čia kartoti nereikia. Tačiau norėčiau pasakyti, kad čia siūlomas valiutos keitimas šiuo metu Respublikoje yra nevykdomas ir negali būti vykdomas, Lietuvos bankas superka ir parduoda valiutą, o dolerio į markę nekeičia. Todėl visiškai netenka prasmės siūlomas 5 proc. valstybinis mokestis ir taip pat 2 proc. komisinis mokestis. Lietuvos bankas turi sau atitinkamą, na, naudą, taip pasakyčiau, iš to skirtumo, už kurį jis superka valiutą ir už kurį parduoda. Ir čia turėtume turėti galvoje, kad Lietuvos bankas tą atlieka tiktai iš fizinių asmenų. Jeigu mes čia įtrauktume dar ir užsienio juridinius asmenis, tai turėtume reikalą su jų rublinių sąskaitų režimu. Mus labai, matyt, greitai nupirktų užsienio firmos ir labai nebrangiai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Ar galėtumėte atsakyti į klausimą. Ar jūs siūlytumėte, jeigu jūsų pastabos būtų apsvarstytos, priiminėti šį įstatymą, ar manot, kad reikia jį atidėti?
K. RATKEVIČIUS. Mano nuomone, šį įstatymą jau paskutinę dieną reikėtų priimti, kadangi nuo Naujųjų metų ir taip laiko daug praėjo ir nieko nebeliko. Įmonėms turi būti aišku. Tuo labiau, kad Valiutos įstatymo nėra ir jį ruošti sekasi žymiai sudėtingiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V. Terleckas. Prašom.
V.Terlecko kalba
V. TERLECKAS. Gerbiamieji kolegos, mano dalią palengvino Lietuvos banko atstovas. Jis kalbėjo kvalifikuotai ir įtikinamai. Tai motyvai, kuriuos iš esmės ir aš norėjau pasakyti. Trumpai kai ką paminėsiu.
Na, manyčiau, sąvoka, kad čia yra biudžetas, skliausteliuose įrašyti yra netikslinga. Tai yra valiutos fondas, bet ne biudžetas. 2 straipsnis. Išvardijami skiriamų lėšų tikslai. ,,Tarpvalstybiniams atsiskaitymams vykdyti”. Tai čia naudojamos valiutinės įplaukos turi būti, bet ne fondas. 6 punktas. Be abejo, pagal šią redakciją išeina, kad valstybės valdžios ir valdymo organams skirsim valiutą, mokėsim darbo užmokestį užsienio valiuta ir t.t. Tai tas būtina ištaisyti gal įrašant iš tikrųjų ,,valiutiniams reikalams” ar panašiai.
Dėl 4 straipsnio. Jau minėta, kad 1 punktas yra taip sudėtingai ir painiai parašytas, kad ... Gal jau mano pajėgumai yra per menki, bet aš negalėjau suprasti. 2 punktas. Be abejo, čia, manyčiau, būtų ekonominis nonsensas, jeigu būtų įvesti tokie mokesčiai konvertuojama valiuta. Panašiai atrodo ir 4 straipsnio 3 punktas. Rinkliavos vietoj yra valiuta nacionalinė, kol kas nenacionalinė, rublis, ir tiktai taip gali būti. O taip bus paraleli užsienio valiutos ir rublių cirkuliacija. Tokio įstatymo mes nepriėmėm ir vargu ar priimsim.
Na, konceptualiai aš pritarėjų turbūt nesusilauksiu, bet aš pasisakau prieš tai, kad savivaldybės sudarinėtų savo valiutinius fondus. Tai valiutinėje srityje atrodytų maždaug jungtinės Lietuvos valstijos. Jeigu ir galima diskutuoti bei svarstyti, tai apie valiutinio fondelio sudarymą savivaldybių žinioje iš įmonių, pavaldžių savivaldybėms, valiutinių įplaukų. Bet jau is valstybinių įmonių į centralizuotą į savivaldybių fondą jokiu būdu, na, nematau motyvų, kad tai galima daryti. 6 straipsnio 3 punktas. ,,Atskaitymų už valiutą tvarką nustato Finansų ministerija”, Čia gal ir norima pasakyti, kad atsiskaitymu.
Dabar 9 straipsnis 1 punktas. Norima išvardyti visas išimtis. kurios daromos, atleidžiant nuo valiutinių atskaitymų. Tai aš abejoju ar galima visas išvardyti, pateikti sąrašą. Aš suprantu, kad tai yra didelė problema autoriui. Aš čia neironizuoju. Koks sprendimas, aš neturiu pasiūlymo. Tiktai to 1 punkto priešpaskutinis sakinys ,,nenaudojamas darbo užmokesčiui”. Tai galima suprasti, kad mes įteisinam darbo užmokesčio mokėjimą Lietuvoje užsienio valiuta. Toks dalykas netoleruotinas ir negalimas.
Ir baigdamas pasakysiu svarbiausią momentą ir pritarsiu gerbiamajam K. Ratkevičiui. Noriu pasakyti, kad gal mes tikrai elkimės santūriau, kvalifikuočiau ir nenustatinėkime svetimos valiutos kurso. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.
D.A.Rudžio kalba
A. RUDYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Man tenka ypač sunkus vaidmuo šiuo atveju. Aš, tiesą pasakius, ir paprašiau pirmininkaujančio nustumti mano pasisakymą į galą, nes mano padėtis šiuo atveju yra labai dvilypė.
Iš vienos pusės mano vardu šitas įstatymo projektas yra, iš kitos pusės aš jo autorystės sau negaliu prisiimti. Forma jis yra panašus į tą projektą, kuris buvo pateiktas jums jau anksčiau mano vardu, kaip mano deputatinės iniciatyvos teisės realizavimas. Ir iš karto jį pristatydamas minėjau, kad jo pagrindas yra Vyriausybės paruoštas nutarimo projektas. Tiktai jis, taip sakant, įformintas įstatymo forma, papildomai įdėta šis tas, kas nutarime nebuvo reglamentuota, kai kas išleista, kas buvo tikrai ne įstatyminis reikalas. Bet šio įstatymo pagrindas buvo tas nutarimo projektas. Ir pagrindinis konceptualus dalykas, kuris tenai buvo priimtas, tai ne mokesčiai valiuta, bet būtent atskaitymai į valstybės fondą apmokant už tai rubliais. Tai yra netikras mokestis, tai yra savotiškas mokestis savo ekonominėmis pasekmėmis. Jis yra mokestis. Tačiau jis nėra tikrąja to žodžio prasme mokestis. Dėl to ir pats įstatymas vadinosi Valiutos fondų įstatymu ir panašiai. Jeigu prisimenate, jis atsirado kaip alternatyva tam nutarimo projektui, kurį buvo gerbiamasis G.Vagnorius pateikęs anksčiau ir kuriame buvo privardinta daug tokių dalykų, kurie man, kaip ekonomistui, buvo visiškai nesuprantami. Ir, pabandžius integruoti šitą dabar įstatymą į bendrą įstatymą, tai beveik išėjo tas pats. Na, forma liko panaši į to, kurį buvau aš pasiūlęs, o čia 4 straipsnyje dabar yra sudėta visa tai, kas buvo tame nutarime. Ir vis dėlto mes su gerbiamuoju G.Vagnoriumi šnekėjom apie dvi valandas. Aišku, du pagrindiniai dalykai buvo nagrinėjami. Vienas dalykas — tai būtent dabartinio 4 straipsnio turinys, o antras dalykas — tai buvo dėl to, kas turi tvirtinti ir tvarkyti šitą fondą. Tai mes čia išsiskyrėm visiškai kardinaliai būtent dėl fondo tvarkymo, to, kas dabar yra įdėta 8 straipsnyje pagal numeraciją. Faktiškai aš jau nežinau, ar mes galime rasti kompromisą, todėl aš siūlysiu bet kuriuo atveju balsuoti už tai kad nebūtų naudojama sąvoka biudžetas, nes tai nėra biudžetas Tuo labiau kad numatoma pagal šito fondo visą struktūrą tai kad jeigu iš jo bus skirta valiutinių lėšų biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tai jos už tai turės sumokėti rublius. Vadinasi, šiuo atveju padengimo šaltinis bus rublinis biudžetas. Šiuo požiūriu išvis negalima taikyti šitos sąvokos, nes pati sąvoka biudžetas įstatymo lygiu reiškia, kad tai yra įstatymas. O dabar Aukščiausiojoje Taryboje apsikrauti, apsiversti pa.keitimų nagrinėjimu, o pakeitimų bus ištisai. Aš įsivaizduoju, kad bus beveik neįmanoma ką nors realaus patvirtinti. Nes juk teisingai gerbiamasis G.Vagnorius pasakė, jog rublinio biudžeto negalime su didele tikimybe patvirtinti, kad jisai toks ir bus įvykdytas, tai ką kalbėti apie valiutinį fondą, kurio iš esmės nei įplaukos, nei išlaidos mums tikrai negali būti aiškios. Aš pabandau aname projekte įdėti būtent tai, kad ne koks nors pavaduotojas, ne koks nors atskiras ministras arba net ne premjeras turi pasirašyti, o Vyriausybė tai daro in corpore. Kad tai būtų atitinkamas Vyriausybės sprendimas. Šiuo atveju yra bandoma apsaugoti nuo tų pagrindinių priekaištų, kad šitų lėšų panaudojimas yra kieno nors valios arba korupcijos reikalas. Kad dabar yra betvarkė, aš visiškai sutinku. Bet man atrodo, kad tame įstatymo projekte, kurį aš buvau pateikęs, šitas dalykas bandomas reglamentuoti ir jau nuo tokios savivalės, kokia yra dabar, pasitraukiama. Bet kuriuo atveju aš siūlysiu balsuoti dėl tos redakcijos, kuri buvo įdėta įstatymo projekte, pateiktame mums žymiai anksčiau.
Dabar dėl to pagrindinio dalyko — 4 straipsnio turimo. Diskutuojant paprasčiausiai aš buvau priverstas nusileisti daugeliu atvejų, dėl to gerbiamas G.Vagnorius ir pasakė, kad su manimi yra suderintas šitas dalykas, bet turbūt tik; dėlto, kad buvo panaudotas labai įdomus argumentas, jog mes galime čionai parašyti pavadinimus kokius norime, tai yra ekonominį turinį įdėti tokį, kokį norim. Kaip pavadinsim, taip nepagadinsim. O paskui jūs, finansininkai, jau šitą terminologiją darykit, na, taip sakant, sunorminkite. Aš visada laikiausi ir laikausi nuomonės, kad vis dėlto yra kiekviename moksle, kiekvienoje veiklos srityje nusistovėjusi terminologija, dėl to nelabai galima su ja laisvai žaisti. Ir man iki šiol nesuprantama, kaip galima akcizą imti užsienio valiuta. Aš sakau: čionai nėra šitas dalykas mūsų suderintas. Mes išsiskyrėme taip, be didelio prieštaravimo, bet jau nusileidau, nes tiesiog ... Tai ir tam. aiškinu, kodėl reikėjo nusileisti. Todėl, kad bendros terminologijos nesuradom. Kaip aš siūlau elgtis? Tiesa, dar noriu atsakyti į vieną is čia pareikštų nusistebėjimu, kaip čia 85 proc. ir 15 proc., kodėl tai atsirado? Tai čia yra is Vyriausybės nutarimo perkelta truputį kita forma. Dar norėčiau sureaguoti į gerbiamojo V.Terlecko pastabą (dėl savivaldybių biudžetų. Mano pateiktame projekte irgi buvo šitas dalykas numatytas dėl to, kad tai irgi buvo numatyta Vyriausybės pateiktame nutarime. Bet konceptualiu pagrindu aš sutinku su deputato V.Terlecko nuomone, kad vis dėlto savivaldybėms atskirų tokių fondų galėtų ir nebūti.
Kaip dabar toliau elgtis? Aš siūlau taip: mes šitą įstatymo projektą po pirmojo svarstymo šiandien patvirtinkim, o kartu įsipareigokim, kad papunkčiui balsavimas ir priėmimas galutinai turės būti vykdomas pirmą dieną, kai susirinksim. Man atrodo, iki to laiko mes dar kartą galėsim susėsti, paruošti tas alternatyvas ten, kur jau visiškai nesusitarėm. Pagaliau mes dar gausim papildomų atsiliepimų turbūt iš Vyriausybės. Ir tada mes galėsime priimti šitą įstatymą. Bet pirmu svarstymu reikėtų priimti tokį, koks jis yra.
PIRMININKAS. Ar deputatas G. Vagnorius sutiktų su tokiu pasiūlymu, ar jis norės dar kalbėti? Prašom.
G. VAGNORIUS. Buvo užbaigtas pasisakymas konceptualia pastaba, ir aš norėčiau pradėti konceptualia pastaba. Negaliu ir niekuomet nesutiksiu su bet kokiais teiginiais, kad yra blogai dėl to, kad iki šiol taip nebuvo. Arba nesuprantam dėl to, kad iki šiol taip niekas nedarė. Taigi pas mus visa ta betvarkė ir yra dėl to, kad darome ne taip, kaip reikia. Ir bus ta tvarka, kai bus daroma taip, kaip reikia. O tam, kad būtų daroma taip, kaip reikia, reikia priimti tokią tvarką. Tam mes ir priimam įstatymus. Jeigu mes priimsime įstatymus tiktai tam, kad įteisintume tą betvarkę, kuri dabar yra, tai neverta mums čia sėdėti... Ta betvarkė ir be įstatymų sėkmingai toliau plėtosis. Dabar buvo daug išsakyta pastabų. Į didelę dalį jų aš pasistengiau atkreipti dėmesį ir pataisau tai, kas yra įmanoma, mano požiūriu. Tai yra dėl 2 straipsnio pastabos, redakcija. Tai aš čia neprieštarauju, juo labiau kad ir tie straipsniai paimti iš gerbiamųjų kolegų, kurie ką tik kalbėjo, kad jis yra blogas. Tai šiuo atveju aš nieko nekeičiau, kaip pas jus buvo parašyta, beveik taip ir yra pateikta. Aš čia nematau jokių problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, aš truputėlį norėčiau jus pertraukti. Jeigu jūs pasiūlytumėte balsuoti pirmiausia dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, o po to dėl pirmojo balsavimo procedūros pradžios, tada pirmininkaujantis prašytų jus trumpam susėsti ir vietoje priimti tas pastabas, kurios priimtinos, o po to jau, priiminėjant jas pastraipsniui, pateikti tas, kurios yra priimtos. Gal taip sutaupytume laiko.
G. VAGNORIUS. Gerai, aš nekalbėsiu apie tas padarytas pastabas, bet jeigu balsuojame dėl pirmojo svarstymo, tai vis tiek reikia tas pagrindines pastabas pateikti.
PIRMININKAS. Pagrindines — taip, bet ne redakcines.
G. VAGNORIUS. Buvo dar išsakyta tokia esminė pastaba, kad akcizas negali būti imamas valiuta. Aš to nesuprantu. Jeigu yra valiutinė parduotuvė ir ten parduodami už valiutą alkoholiniai gėrimai ir jeigu mes nustatysime akcizą, tai negi mes imsime rubliais? Taip, šiandien nėra, aš suprantu, bet tą padaryti jokių problemų nėra, juo labiau kad valiuta Lietuvoje tikrai nesimėto. Dabar dėl 85 proc. ir 15 proc. jau atsakyta, tai buvo Vyriausybės siūlyme dėl procentų paskirstymo tarp savivaldybės ir Respublikos biudžeto. Tačiau aš vis dėlto pasisakau, kad būtų valiutiniai fondai vietos savivaldybėse. Mano supratimu, vienas iš principinių klausimų, ar reikia Lietuvai nustatyti komercinį kursą? Jeigu būtų tekę pristatyti, tai aš nebūčiau drįsęs sakyti, kad Lietuva šiandien turi...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tuojau bus balsuojama. Labai prašau neišeiti iš salės.
G. VAGNORIUS. Kad Lietuva turi vadovautis Maskvos nustatytais įstatymais. Tai keista yra. Tai Maskva, nustatydama rublio ir dolerio komercinį kursą, nesiklausė Dž. Bušo leidimo dėl to, kad doleris yra Amerikos piniginis vienetas. Čia yra visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas dalykas. Mes gi nustatom ne Tarybų Sąjungai, o Lietuvai tą kursą. Ir doleris yra Amerikos, o rublis yra taip pat kitos valstybės vienetas. Beje, užsieniečiai skundžiasi dėl Lietuvos banko neregistravimo, rublinių sąskaitų neatidarymo, o kai jiems bandoma aiškinti, kad rublis yra Tarybų Sąjungos vienetas, labai stebisi. Aš prašyčiau tuo neargumentuoti. Ir kartu negalima atsisakyti nustatyti laisvą valiutos supirkimą ir pardavimą todėl, kad jeigu mes šito nedarysime, šitą nuo sausio 1 d. daro Maskva, ir Lietuva praranda daug valiutinių lėšų. Kadangi nuo to, ar mes leisime, ar neleisime. Jeigu nebus Vilniuje supirkimo pardavimo punktų, tai jie bus Leningrade. Ir dar aš norėjau atkreipti dėmesį dėl
valiutos fondų ar biudžetų. Taip, jeigu jūs norite, mes galime vadinti ne fondu, ne biudžetu, išbraukti tą, kas yra skliausteliuose, ir palikti tik fondą. Bet tada tik susitarkime, kad jūs po to, kai nebus žodžio ,,biudžetas”, nekelsite reikalavimų, kad valiutinis fondas neturi būti tvirtinamas Aukščiausiojoje Taryboje. Valiutinis fondas. Kiek aš sugebėsiu, agituosiu ir prašysiu, kad valiutinis fondas kaip biudžeto dalis būtų tvirtinamas Aukščiausiojoje Taryboje. Yra keista, kai Vyriausybė pateikia tokį siūlymą ir kad pagrindinis pinigas būtų tvirtinamas... Na, aš nesuprantu, aš neturiu net paaiškinimų kodėl, nebent yra noras, kaip išmano, taip naudoti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs labai daug laiko gaišinate.
G. VAGNORIUS. Mes praradome daug laiko, kai skubėjome nepriimdami šito įstatymo rudenį. Aš nemanau, kad yra pats geriausias būdas pačius svarbiausius klausimus nesvarstyti ir atidėti kiek galima tolimesniam laikui.
PIRMININKAS. Buvo baigiamasis žodis. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad būtų gerai laikytis tvarkos. Gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlyta balsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Čia nuomonės neišsiskyrė. Antrasis balsavimas būtų dėl balsavimo pagal straipsnius procedūros priėmimo. Pradžios, atsiprašau. Taigi pirmasis balsavimas dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Salėje 90 deputatų. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
Gal butu galima kaip nors konkrečiau apie ta metodika? Kokų palyginimą parašiau tai jus jau turbūt skaitėt, išsiunčiau praeitame laiške. Dėl kažkokio naujo metodo, tai dviračio turbūt nebeišrasiu, bet kokiu atveju renkantis tarp dviejų reikšmių, reikės arba jas lyginti, arba atlikti kokius aritmetinius veiksmus, žiūrėti į laiką, bet visi tokie esminiai jau yra realizuoti. Gal tiesiog tiktu kokia nors jų kombinacija, pvz., skaičiuojam vidurki, bet tam tikra reikšmė turi didesne įtaką, arba atliekamas palyginimas,bet jei reikšmė pasiekia tam tikrą lygį, su ja atliekama kokia nors modifikacija. Arba net tas pats vidurkio metodas skaičiuojama ne tarp pagrindines ir mob. duomenų bazes, bet pirma surenkant reikšmes, bent iš keliu kitu mazgu, t.y. užfiksuojant kažkokį laiko tarpą, kada bus pateikiamas galutinis rezultatas tinkamas duomenų suliejimui.
PIRMININKAS. 4 deputatai nebalsavo. Kitas pasiūlymas — pradėti šiandien balsavimo procedūrą. Ar deputatas V.Terleckas nori dėl balsavimo motyvų?
V. TERLECKAS. Taip, aš norėčiau paremti labai gerą, apgalvotą deputato A. Rudžio pasiūlymą, kad atidėtume vėlesniam laikui. Man atrodo, kad tie, kurie klausė, girdėjo, jog yra rimtų pastabų. Reikia paruošti alternatyvas. Ir tada galėsime išspręsti. Ir aš noriu padėkoti deputatui G.Vagnoriui, kad jis prisipažino, jog iš tikrųjų jis kai kurių dalykų tai nesupranta. Tai labai gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas V. Terleckas pavartojo ne visai tinkamą agitacijos formą. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šiandien po to, kai bus dar suderintos tos redakcinės pataisos, kurios priimtinos, pradėtume priėmimo procedūrą. Kas už tai, kad šiandien pradėtume priėmimo procedūrą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo. Gerbiamieji deputatai, buvo kitas pasiūlymas paskirti balsavimo procedūrą pirmąją pratęstos sesijos dieną.
M. STAKVILEVIČIUS. Aš prieštarauju. Pirmąją dieną, man atrodo yra svarbesnių dalykų. Tai jau neapsibrėžkime būtent pirmąją
PIRMININKAS. Tada prašom balsuoti, kas už deputato A.Rudžio pasiūlymą įstatymo priėmimo procedūrą paskirti pirmąją pratęsto sesijos dieną.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Net ir prieštaravęs deputatas nebalsuoja. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Šiandien klausimas baigtas. Kitas klausimas dėl užsienio investicijų. Yra užsiregistravę 105 deputatai, salėje 91. Prašom perduoti savo kolegoms nusistebėjimą.
Užsienio investicijų LR įstatymo svarstymas ir balsavimas
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šiandieną tęsiame Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo priėmimo procedūrą. Praeitą kartą ši procedūra buvo sustabdyta todėl, kad iškilo prieštaravimų dėl užsienio investicijų veiklos zotlos ir apribojimų, kurie yra įvardinti 5 ir 21 straipsniuose. Buvo rastas toks sprendimas, kurį aš norėčiau trumpai referuoti. Užsienio investicijas reglamentuojančius įstatymus ir nuostatas galimi santykinai skaidyti į dvi dalis. Viena bus nekintanti visada, o antroji dalis bus kintanti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsavimas dabar.
A. ŠIMĖNAS. Ta kintančioji dalis... Tai keisime akcijų kvotas, keisime sritis kuriose skatinsime, kuriose ribosime užsienio investicijas, ir šie keitimai neturėtų paveikti paties užsienio investicijų įstatymo, nes įstatymas turėtų likti tas pats. Todėl yra toksai siūlymas, kad šiuos visus ribojimus reglamentuotume atskiru įstatymu, kuris kartu galiotų su šiuo pagrindiniu investicijų įstatymu. Todėl 5 straipsnio formuluotė siūloma tokia. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalintas variantas, kurio 12,3 straipsnių redakcijos ne tokios, kokias mes jau priėmėme, o tokios, kokios jau buvo nubalsuotos ir priimtos. Tai todėl ten jau klausimu nebėra. 5 straipsnio formuluotė tokia:
,,Užsienio investicijų sritis, Užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje”. Būtent šiame įstatyme ir bus išvardinta, kokios sritys draudžiamos, kokios ribojamos, kaip skiriami žemės sklypai, kokia jų nuomos tvarka, kur galima skirti, kur negalima. Taip pat išvardinta, kiek ir kokių akcijų kvotos nustatomos įmonėms, veiklos sritims ir taip toliau. Tai yra visi ribojimai atskirame įstatyme. Ir todėl gerbiamuosius deputatus kviečiu balsuoti už tokią 5 straipsnio formuluotę, kuri iš esmės perkelia. O toliau mes nutarime įpareigojame Vyriausybę parengti to įstatymo projektą, ir šis įstatymas dėl investicijų įsigalios tiktai tada, kada bus priimtas ir galios anas antrasis įstatymas dėl veiklos sričių. Toks sprendimas. O dabar kviečiu balsuoti už tokią 5 straipsnio formuluotę.
PIRMININKAS. Dar kartą prašome perskaityti.
A. ŠIMĖNAS. ,,5 straipsnis. Užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje nustatytus apribojimus”. Išskyrus tuo įstatymu nustatytus apribojimus.
PIRMININKAS. Deputatas V. Beriozovas.
V. BERIOZOVAS. Aš tai tokį klausimą norėčiau pateikti. Ar negali būti, kad tie apribojimai bus tokie sunkiai įgyvendinami arba tokie griežti, kad iš esmės šitas įstatymas virs nuliu? Jį priimsim. Ir bus apribojimai, kurie viską draus. Kodėl tokie apribojimai reikalingi, aš niekaip negaliu suvokti.
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamasis deputate, šį įstatymą priiminėsime mes patys. Kokį priimsime, toks ir bus. Ar su griežtais, ar su švelniais apribojimais Noriu akcentuoti, kad tikrai tikslinga apribojimų sritį išimti iš šio įstatymo todėl, kad tai bus mobilioji dalis. Vyriausybė dažnai prašys jį keisti ir koreguoti. Kad nereikėtų atšaukti mums iš naujo Užsienio investicijų įstatymo, jis pasiliks galioti visada, o ta mobilioji dalis keisis kiekvienais metais. Ir tai bus įstatymas. V. Beriozovas. Aš...
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis deputate, vis dėlto laikykimės tvarkos.
A. ŠIMĖNAS. O įstatymas bus toks, kokį mes priimsime. Mes priiminėsime.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau taupyti laiką ir riboti klausimus. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš tik atsiliepiu į tai, ką sakė deputatas V. Beriozovas...
PIRMININKAS. Nereikia atsiliepti į tai, ką sako V. Beriozovas, reikia klausti.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis deputate A. Abišala, leiskite pasakyti. Jūs trukdote...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A. Taurantai, dabar yra klausimai. Aš jūsų labai prašau užduoti klausimus!
A. TAURANTAS. Jūs paprasčiausiai sutrukdėte įstatymo priėmimą. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas S. Malkevičius.
S. MALKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ar ne geriau būtų šitame įstatyme apriboti, nes mes taip vis tempiam to įstatymo įsigaliojimo laiką. Nes kol nebus to specialaus įstatymo, šitas beveik neveiks;
A. ŠIMĖNAS. Būtent taip .ir formuluoti, tačiau vis tiek bus du įstatymai. Tai mes galime vieną priimti, o po to kitą. Tai vis tiek reikės vieną priimti, o po to kitą. Vis tiek reikės priiminėti tokia tvarka, o ne kita.
PIRMININKAS. Deputatas.G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš tai siūlyčiau tokį tarpinį variantą, kad išvardintume tai, kas buvo. Ir taip pat numatyti tą kitą įstatymą.
A. ŠIMĖNAS. Ten bus būtent kitame įstatyme visi apribojimai, nes jų dalyba į dvi dalis jau netikslinga. Tikrai netikslinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš bijau, kad bus labai sunku balsuoti, kada vienas po kito išeina deputatai. Deputatas V. Beriozovas.
V. BERIOZOVAS. Aš norėjau štai tokį klausimą pateikti. Jūs žinote, gerbiamasis A.Šimėnai, kaip ilgai priiminėjame šitą įstatymą. Dėl nežinomų priežasčių jis buvo vis atidedamas ir atidedamas. Dabar jeigu mes tuos ribojimus dar mėnesį du svarstysim, tai aš nežinau... Kokia čia išeitis, kad greičiau jis pradėtų veikti?
A. ŠIMĖNAS. Šiandieną įstatymo projekto dėl apribojimų dar nėra. Jis turi būti parengtas. Tai yra akivaizdu. Ir kad bus du įstatymai, taip pat, matyt, įrodžiau. Labai akivaizdžiai parodžiau, kad du įstatymai. Tai reikia iš pradžių priimti vieną, o po to kitą. O ar greit mes priimsime antrąjį, priklausys nuo mūsų pačių. Nutarime dėl šio įstatymo įsigaliojimo yra parašyta, kad iki sausio 20 dienos Vyriausybė mums pateikia įstatymo projektą, kurį mes priiminėsime. Taip, yra nustatyta data, kada pateikti.
PIRMININKAS. Deputatas E. Petrovas.
E. PETROVAS. ar negalimas būtų toks tarpinis variantas, kad iš tos mobilios dalies padarytume priedą. Jis taip pat gali būti peržiūrimas, papildomas, bet jis būtų kartu priimamas.
A. ŠIMĖNAS. Tai nieko nekeičia. Paprastai įstatymu reikia apiforminti draudžiamus, ribojančius dalykus. Tikrai šie įstatymai labai logiški. Aš nesuprantu, kodėl įstatymas kelia tiek neaiškumų. Apribojimai — viename įstatyme. Jie mobilūs, o visa kita tvarka čia.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Aš norėčiau tokią pastabą ir klausimą kartu. Sutinku iš esmės su jūsų pateiktu pasiūlymu, kad tai atskiru įstatymu bus reglamentuojamos sritys, tačiau formuluotės technika teisiniu atžvilgiu yra neleistina, nes kol nebus to įstatymo, mes visiškai uždraudžiame bet kokias investicijas, taip pat ir tas, kurios yra sutartos ir pradėtos šiuo metu. Tai mes padarome mėnesio tarpą, per kurį negalioja jokie įstatymai ir nutarimai. Todėl aš siūlau formuluoti, kad užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus tas, kurios draudžiamos atskirais Lietuvos Respublikos įstatymais. O kadangi nutarime jau yra parašytas tas atskiras įstatymas, tai kol jis nebus paruoštas, galios dabartiniai įstatymai, bus perimamumas. O jeigu, sakykim, mes priėmėm, tai mes mėnesį sustabdome visus procesus. Kadangi jūs pasakėte konkretų pavadinimą, o jo nėra. Ir jei jis bus po mėnesio ar po dviejų, tai bus blogiau negu iki šiol.
A. ŠIMĖNAS. Taip, ši problema tikrai yra ir kaip tik yra siūlomi du variantai, dėl kurių deputatai ir balsuos. Ar iki visiško komplekso parengimo bus leidžiamos naujos investicijos Lietuvos Respublikoje, ar ne? Tai ten ir paaiškės. Siūlau balsuoti už tą projekte pateiktą variantą. Aiškiai įvardintas įstatymas. Iš dviejų dalių šitas įstatymas susideda. Tai yra įvardintą, kad vieną priimam ir antrą priimam. Aš siūlyčiau už įstatymo variantą. Tai nesustabdys tų investicijų.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori klausti?
A. ŠIMĖNAS. Jų negali sustabdyti, nes įstatyme dėl įsigaliojimo bus parašyta, kad tas įstatymas įsigalios tada, kai anas bus priimtas. Tai jis beveik dar negalios.
G. VAGNORIUS. Ar tuo atveju nebus dar blogiau?
A. ŠIMĖNAS. Kodėl?
G. VAGNORIUS. Todėl, kad nebegalios ir dabar veikiantys norminiai aktai.
A. ŠIMĖNAS. O kodėl negalios?
G. VAGNORIUS. Todėl, kad bus pateikta išlyga į tą įstatymą. Nutarime yra tas įstatymas, kuriame teikiama išlyga, kad jis įsigalios, kai bus pa ruoštas. Tai šiuo atveju nebegalios net tie paprasti įstatymai.
A. ŠIMĖNAS. O kodėl negalios? Apie šiuo metu galiojančius nieko nesakom. O jis įsigalios po tam tikros datos. Mes galime bet kada įstatymą priimti. Galim nustatyti datą, kad jis įsigalios po gegužės 1 d., o iki tol galios visi seni. Tai aš nematau čia jokio...
PIRMININKAS. Deputatas P. Varanauskas.
P. VARANAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man neaišku, ką mes laimime taip suskaidę va šitų dviejų įstatymų priėmimą. Ką mes laimim? Galbūt tada kompleksiškai priimkime po kiek laiko.
A. ŠIMĖNAS. Aišku, galima priiminėt taip, kaip mes panorėsime. Dar kartą pabandysiu įvardint, ką laimime. Visada bus viena mobilioji dalis, kuri labai dažnai bus keičiama. Ir visą laiką bus koreguojamas Užsienio investicijų įstatymas. Visada.
P. VARANAUSKAS. Jūs nelabai supratot mano klausimą. Ta aš supratau. Jau jūs tą dėstėt. Bet va štai nekompleksiškai spręsdami ne abudu įstatymus priimdami vienu metu. Atidėkim tuomet ir kartu juos priimkim vienu metu. Atidėkim tuomet ir kartu juo priimkim. Ar mes ką pralaimim?
A. ŠIMĖNAS. Mes laimėsim nemažai laiko. Jeigu šiandien priimam šį įstatymą, tai teliks vieną priimti, o jeigu šiandien nepriimam šio, tai po to reikės du priimti. Ir oficialiai galėsim paskelbti, kas pas mus jau egzistuoja Užsienio investicijų įstatymas, ir nuraminai aplink susiklosčiusią situaciją. Kad jau Lietuvoje yra toks įstatymas
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes tęsiam priėmimo procedūrą. Pasiūlyta nauja 5 straipsnio redakcija. Jeigu kas nors nori nutraukti įstatymo priėmimo procedūrą ir atidėti ją, tai prašom tokį pasiūlymą pateikti. Jeigu kitokio pasiūlymo nepateikiate, tai tada bus pateikiama balsavimui naujai pateikta 5 straipsnio redakcija, Aš negalėčiau tiksliai prisiminti pasiūlymo.
A. ŠIMĖNAS. G. Vagnorius siūlo tiesiai neįvardinti šio įstatymo konkrečiai.
G. VAGNORIUS. Aš su viskuo sutinku, tik siūlau, kad nebūtų konkretaus pavadinimo. Kad nebūtų atotrūkio keliems mėnesiams, kai negalios jokie įstatymai ir norminiai aktai. Tai rašykim “visokius norminius aktus” ir po to dar vienu sakiniu papildykime, kad Lietuvoje užsienio asmenims draudžiama įsigyti nuosavybėn žemę. Tuo atveju ir taip bus galima įsigyti, jei neparašysime.
A. ŠIMĖNAS. Niekaip nesuprantu, kodėl neveiks iki tol norminiai aktai, jeigu negalioja ir neveikia visai tas įstatymas. Kodėl neveiks iki tol galiojantys? Niekaip nesuprantu.
G. VAGNORIUS. Aš manau, kad mes galime atsisėsti ir ramiai per 5 minutes sumodeliuot tą situaciją. Neskubėkim daryt tokių... Jūs nuo vieno kraštutinumo šokate prie kito. Jeigu paliktume tą redakciją, tą pirminę jūsų redakciją, tai bus uždrausta viskas. Tai vienas kraštutinumas, o kitas...
A. ŠIMĖNAS. Toks įstatymas tai negalios, kad ir jį priimam. Dėl jo įsigaliojimo tvarkos... Jis dar neturi galios. Dėl jo įsigaliojimo tvarkos jis dar negalioja gi. Tai bus priimtas, bet negalioja.
G. VAGNORIUS. Klausykit, tai jeigu mes priimam įstatymą ir parašom, kad įsigalioja tik po to, kai bus paruošti įstatymai, tai galioja dabartiniai norminiai aktai. Ar ne normaliau įrašyti, kad šis įstatymas įsigalioja šiandien ir galioja visur, išskyrus ten, kur šiandien uždrausta yra. Ir tuomet bus galima sureglamentuoti kitus dalykus.
PIRMININKAS. Deputatas P. Varanauskas.
P. VARANAUSKAS. Gerbiamasis pranesėjau, aš, kaip balsuotojas, matau tokį pavojų, kad šiandien aš balsuosiu už šitą įstatymą, o kitą kartą man nepavyks reglamentuot tiek, kiek aš noriu, o aš jau už šitą būsiu pabalsavęs. O tai jeigu kompleksiškai, aš už juos abudu nebalsuosiu.
A.ŠIMĖNAS. Neteisus turbūt. Čia tikrai pats sąžiningai prisipažink, kad ne tą norėjai, ne tą turėjai mintyse sakydamas, ką sakei.
PIRMININKAS. Prašom vartoti normalią parlamentinę kalbą, Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, prašau atleisti. Vyksta labai keista diskusija, turiu jums pasakyti Gerbiamieji deputatai, pasiūlytos dvi redakcijos, viena — autorių, kita — deputato G. Vagnoriaus.
Balsuosim. Jeigu nebus priimta autorių, balsuosim dėl kitos. . Aš tiktai noriu prieš balsavimą paskelbti, kad yra užsiregistravę 107 deputatai, o šiuo metu .salėje 85. Aš prašau Aukščiausiąją Tarybą leisti pakartoti procedūrą, kuri jau anksčiau buvo minima, tai yra paskelbti deputatus, kurie užsiregistravo ir išėjo iš balsavimo, nepareiškę politinio protesto, ir paskelbti tai spaudoje. Deputatas Č.V. Stankevičius.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, kurie čia kalbėjote su abejonėmis dėl šio įstatymo priėmimo galimybės. Mano supratimu, būtų naudinga įstatymą priimti todėl, kad būtų nuveiktas tam tikras darbas, tai yra nustatyta tvarka. Ir įstatymas, kaip gerbiamasis G.Vagnorius sako, galėtų galioti visose sferose, visose veiklos srityse, išskyrus tas, kurias riboja specialus, atskiras įstatymas ir jo priėmimas būtų numatytas konkrečiu terminu tai įrašant nutarime, kaip yra siūloma nutarimo projekte. Kartu galėtų būti nustatyta... Bet kadangi oponentai nesiklauso, tai jie ir neišgirs manęs.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, juk argumentuojama prieš jūsų pasiūlymą. Ar jūs negalėtumėte klausyti?
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Aš nekalbu prieš, aš tiktai mėginu suderinti tiktai tuos siūlymus, kurie, man atrodo, gal ir nėra taip jau labai prieštaringi. Galėtume mes nustatyti, kad tas papildomas apribojimų įstatymas bus priimtas artimiausiu metu, tuo labiau jį skatintų papildymas, kurį aš pasirengęs teikti šitam nutarimui, tai yra kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neleidžiama išduoti leidimų jokioms naujoms investicijoms. Galiotų tik senieji įstatymai tik toms investicijoms, kurios yra įteisintos ir padarytos. Naujoms investicijoms nebūtų galima išduoti leidimų ir tai savo ruožtu skatintų greičiau priimti apribojimų įstatymą. Manau, tokių apribojimu sąrašą mes galėtume gana sėkmingai sudaryti, jeigu prie jo dirbtume ir nebūtų kliūčių jį priimti.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Aš vis dėlto laikausi tos pozicijos, kad reikia rašyti tą, ką norim pasiekti Ir aš visiškai sutinku su jūsų komentarais ir su gerbiamojo R Paulausko pastaba, bet tą ir parašykim. Parašykim kad šis įstatymas nustoja galioti nuo vasario kokios nors dienos jeigu nepriimamas yra tas papildomas įstatymas. Bet dirbtina negriaukim proceso. Nes šiuo įstatymu sureguliuojam daug ką gero ir leidimų išdavimo tvarką, ir steigimo.. Taip išvengsim tos savivalės kuri brangiai kainuoja Lietuvai. Kol kas tik sustabdysim, neveik tos sritys iki galo tol, kol nebus priimtas tas papildomas įstatymą. Bet visas procesas veiks. Ir jis nustos veikti, tarkim, jeigu mes nepriimsim per tą laiką, papildomo įstatymo. Ir viskas bus tvarkoj.
PIRMININKAS. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. VAIŠVILA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paprašyti jūsų tiesiog pritarti siūlomai G. Vagnoriaus nuostatai, užtikrinti tą perimamumą dar ir iš kitos pusės. Jeigu, tarkim, paliekam tokią redakciją, kokią jūs dabar pristatėte... Primenu, leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus tas, kurios bus numatytos būsimajame įstatyme. Tai, neduok Dieve, dabar, arba po tam tikro termino, kaip siūloma, įsigalioja, tai reiškia nėra jokių apribojimų, jeigu nėra dar priimtas anas įstatymas. Suprantat, kas yra. O šita gerbiamojo G.Vagnoriaus redakcija nekeičia pačios minties, bet užtikrina tą perimamumą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, juk buvo pasakyta, kad tik iki šiol buvę ir veikę apribojimai ir galiotų. Jeigu jūs būtumėt paklausęs atidžiau...
Z. VAIŠVILA. Ne, gerbiamasis A.A. Abišala, jūs atidžiai paskaitykit Jeigu, sakykim, įsigalioja šita nuostata, tai ji leidžia viską, išskyrus tą, kas bus aname įstatyme. O jeigu jo dar nėra, tai jokių apribojimų nėra.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Gerbiamasis kolega. aš siūliau kaip tik, kad mes apribotume iki šio įstatymo įsigaliojimo naujų leidimų išdavimą. Bet jūs neimat dėmesin.
A. ŠIMĖNAS. Kviečiu aktyviai diskutuojančius deputatus tikrai paklausyti, ką sakė gerbiamasis Č.V. Stankevičius. Paklausyti dar kartą. Jūs diskutuojat ir neklausote.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dar kartą paklausyti mano siūlymo, gal aš neaiškiai jį išdėsčiau. Gal jis padėtų išspręsti problemą. Aš visiškai dabar nekalbu apie 5 straipsnio redakciją tokią, kokia ji turi būti suredaguota. Tačiau kalbu apie reikalo esmę. Jeigu mes numatytume, kad nutarimu sustabdytume naujų leidimų išdavimą tam tikram laikotarpiui, tai šis įstatymas iš tikrųjų nebūtų naudojamas tose sferose, negalėtų būti panaudotas tose sferose, kurias mes numatome uždrausti. Bet tiesiog būtų aišku, kokie leidimai jo priėmimo dieną būtų išduodami, kokie ne. Paruošiamasis darbas investitorių galėtų būti dirbamas.
G. VAGNORIUS. Aš su jūsų argumentais sutinku, tačiau labai nenorėčiau, kad po to, kai mes priimsim tokį nutarimą, keletui mėnesių ar dviems sustabdomos užsienio investicijos. Tai bus dar blogiau, negu mes nepriimsim visai jokio įstatymo. Po visą pasaulį pasklis garsas, kad Lietuva kažką daro ne taip. O tą informaciją mes patys nuolatos perduodam ir iš mūsų ima. Ir tai, ką mes priimam; tuoj pat perduodama į pasaulio šalis, o ekonominiai sluoksniai labai stebi padėtį. Todėl labai prašau, geriau visai nepriimkime įstatymo, bet tik nepriimkime tokio netikusio nutarimo. Drįstu dar kartą siūlyti tą formuluotę: išbraukti konkretų įstatymo pavadinimą. Nutarime palikti tą jūsų konkretų pavadinimą. Ir 3 punktą įrašyti, kad šis įstatymas nustoja galios, jeigu iki vasario 20 dienos nebus priimtas papildomas įstatymas.
A. ŠIMĖNAS. Siūlau tiktai balsuoti. Yra du variantai. Tačiau gerbiamieji teisininkai, matyt, neprieštaraus, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo galioja seni įstatymai. Iki šio įsigaliojimo galioja seni. Niekas neuždraudžiama. Taip, teisininkai pritaria šiai nuostatai, kad kol neįsigalios kitas, galios seni. Ir visa problema. Niekas nieko neuždraudžia.
G. VAGNORIUS. Gerbiamas A. Šimėnai, bet kaip...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, vis dėlto reikėtų paprašyti žodžio. Prašom, paskutinis kartas.
G. VAGNORIUS. Paskutinį kartą aš tuo klausimu. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad jeigu mes mėnesiui sustabdom šitą įstatymą, tai mes nesunormuosim ir kitų dalykų, kurie būtini sunormuoti jau kuo greičiau. Aš puikiai žinau, kas darosi su bendrom įmonėm. Viena pusė tai tik viena pusė, bet visa ta finansinė ir leidimų pusė visai kitas dalykas. Ir tuo įstatymu mes sunormuotume jau šiandien. Tai ir darykim ne taip, kad arba viskas, arba nieko. Darykim kiek įmanoma šiandien.
A.ŠIMĖNAS. Bet labai panašu, kad. šiandien jis iš viso nebus priimtas, iš viso nieko nereglamentuosim ir nepasiruošim net ateičiai.Šitą visą atidėsime 1 ar 2 mėnesiams ir tęsis ta betvarkė kaip kad ir tęsėsi. Tai čia darosi beveik akivaizdu, todėl apsiribokime, kad leidžiame tą tvarką, kokia galioja dar 30 dienų, o po to tikrai bus viskas sutvarkyta. Tai mus tikrai skatins priimti tą įstatymą. Ir pirmąją dalį priėmus šiandien, priėmus antrąją dalį, visa problema būtų išspręsta. Tuo labiau kad reikės laiko persitvarkyti ir Vyriausybei, įsteigti, tą registracijos tvarką pakeisti, pasiruošt toms investicijoms, išversti į anglų kalbą įstatymus, galų gale reikės tą paketą paruošti. Yra be galo daug darbų. Ir mes kaip tik per 20 dienų ir padarytume tą darbą, pasiruoštume užsienio investicijoms kompleksiškai.
V. LANDSBERGIS. Ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.
V. LANDSBERGIS. Iš to, ką aš čia girdžiu ir ką suprantu man kilo tokia mintis, bet pirmiausia kaip klausimas. Ar galima būtų priimti šitą įstatymą, bet neatidėti jo viso veikimo mėnesiu ar kažkuriam laikui, o kad veiktų tie straipsniai, kurie yra reikalingi reguliuoti ir normuoti tuos dalykus, apie kuriuos kalba G. Vagnorius, kad nauda iš jo būtų jau ir dabar. Bet kad būtų apsauga nuo žalos, kurią jis galėtų padaryti, kol nėra apribojimo.Taip sakant ar galima nutarime fiksuoti, kad įstatymo tie ir tie straipsniai veikia jau dabar, o tie veiks tada, kai bus priimtas kitas įstatymas.
Tai ar tokia procedūra ir tokia praktika įmanoma?
A. ŠIMĖNAS. Tada dar kartą norėčiau kreiptis į Vyriausybės atstovus. Ar jūs pritariate formuluotei, kad to įstatymo pavadinimą išimtume ir užrašytume ,,įstatymais draudžiama”. Iš 5 straipsnio ir imti konkretų pavadinimą. Paklausim Vyriausybės. Reikia derinti, nes, jeigu mes patys priimsime, o Vyriausybė prieš, tai bus labai negerai.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Taip, galima pritarti jūsų variantui, bet nutarime būtinai reikia įvardinti, koks bus įstatymas. Taip, kaip ir siūle gerbiamasis deputatas G.Vagnorius. Nutarime įvardinti.
A. ŠIMĖNAS. Nutarime įvardinti, o čia neįvardinti.
PIRMININKAS. Jeigu tinka, tada dar kartą prašome perskaityti redakciją ir bandysime dėl jos balsuoti.
A. ŠIMĖNAS. Redakcija tokia, kokia buvo pačioje pirmoje formuluotėje. Kai pirmą kartą buvo išdalintas įstatymas, būtent tokia ir buvo.
G. VAGNORIUS. Arba pirmą formuluotę, ar gerbiamojo A.Šimėno formuluotė, tik išbraukti įstatymo pavadinimą.
A. ŠIMĖNAS. ,,Užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus tai, kas draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymais”. Įstatymais.
PIRMININKAS. Ar tokiai formuluotei gerbiamieji deputatai pritartų? Niekas neprieštarauja?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 5 straipsnis priimtas...
A. ŠIMĖNAS. 5 straipsnis priimtas.
G. VAGNORIUS. Labai atsiprašau, dėl 5 straipsnio. Balsuojant, aš žinau, kad daug kas balsuos prieš, tai siūlau papildyti, kad užsienio asmenims draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę ir draudžiama steigti lošimo namus.
A. ŠIMĖNAS. Oi, labai daug draudimų reikės. Gal mes palinkėsime Vyriausybei, kad ji dar nedalintų žemės niekam. Neparduos tą mėnesį ir neįsteigs lošimo namų. Ir nutarime galime įrašyti, ne įstatyme.
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate, kad tai būtų perkelta į nutarimą, gerbiamasis deputate?
A. ŠIMĖNAS. Nutarime geriau...
PIRMININKAS. Neprieštarauja niekas?
E. GRAKAUSKAS. Prieštarauja, prieštarauja...
PIRMININKAS. Jūs prieštaraujate, kad būtų įrašyta?
E. GRAKAUSKAS. Taip. Siūlau po žodžio ,,draudžiama” kaip tik įrašyti tris žodžius ,,pirkti žemes sklypus”. Draudžiama pirkti žemės sklypus.
A. ŠIMĖNAS. Dar kartą kartojam... Gal nutarime įvardijam. Juk bus priimtas po 20 dienų įstatymas, kuriame bus labai aišku, ką pirkti, ką parduoti Visos šitos problemos bus išspręstos. Nutarime galime įvardinti.
PIRMININKAS. Susitarimas pasiektas. Gerbiamieji deputatai, kiekvienas pasiūlytojas prieina ir pasako, kad jis sutinka. Tada dar kartą prašome prieiti ir pasiūlyti, kad jūs nesutinkate ir siūlot tai įrašyti, nes oficialaus pasiūlymo nebuvo. Niekas neprieštarauja? Priimta. 6 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. 6 straipsnis. Gerbiamieji deputatai, mes priėmėme, tačiau ne iki galo buvo tiksli formuluotė, todėl siūlomas toks dar paskutinis sakinys. Jums išdalintame projekte jis jau yra įvardintas. 6 straipsnį pratęsti šiuo sakiniu: ,,Ši nuostata taikoma įmonėms, įregistruotoms po šio įstatymo įsigaliojimo”. Gediminas tą ir siūlė. Pats gi taip ir siūlė.
PIRMININKAS. ,,Jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo bus priimti įstatymai, keičiantys užsienio investicijų pagrindu veikiančių įmonių veiklos sąlygas, tai įmonės, įsteigtos iki jų įsigaliojimo, turi teisę vienerius metus vadovautis įstatymais, galiojusiais jų įsteigimo metu. Ši nuostata. taikoma įmonėms, įregistruotoms po šio įstatymo įsigaliojimo.”
A. ŠIMĖNAS. O “Interlitai” ir kitoms netaikomas, kadangi jos ne tada buvo įregistruotos.
PIRMININKAS. Ar deputatas J. Liaučius dėl šio papildymo?
J. LIAUČIUS. Taip. Aš noriu.pasisakyti dėl paskutinės pastraipos. Aš manyčiau, kad jeigu būtų tinkamai suformuluota ši pastraipa, tai jį tiktų nutarime dėl įsigaliojimo, tačiau ji iš principo netinkama, kadangi ši formuluotė. uždeda tokį suvaržymą būsimiems įstatymams, o tai yra visiškai nepriimtina. Jeigu įstatymas nustoja galioti, tai nustoja galioti, jeigu priimamas naujas įstatymas, kuris keičia, tai jis pasako, ką jis keičia ir nuo kada keičia. O čia iš principo tokie sąlyginiai, jeigu bus taip, tai bus taip. Iš principo netinka ši formuluotė. Aš siūlau ją visiškai išbraukti.
A. ŠIMĖNAS. Atsisakom šitos pastraipos.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Taip, šitos pastraipos galima atsisakyti, o priimant nuostatus galima tą reikalą ir įvertinti. A.Šimėnas. Gerai, atsisakom pastraipos. Prieštaraujančių nėra, jeigu yra kokių nors neaiškumų...
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja tokiam pakeitimui?
A. ŠIMĖNAS. Nebėra daugiau nieko.
PIRMININKAS. Priimtas. Toliau 8,9 ir 10.
A. ŠIMĖNAS. Dabar pakeistos redakcijos 8,9 ir 10, tai yra įvardintas toks dalykas, kad atskiriamas leidimas užsienio investicijai nuo įmonės registravimo ir nebeįvardinta bendra įmonė kaip įmonė rūšis. Visur įvardintos investicijos. Tai gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus siūlymai visi čia, manau, išspręsti.
PIRMININKAS. Ar turi kas nors prieštaravimų? Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Norėčiau paskutinį sakinį patikslinti. 8 straipsnio pirmos pastraipos paskutinį sakinį. Steigiant šio leidimo pagrindu ne įmonę, o naują įmonę.
A. ŠIMĖNAS. Buvo įrašyta nauja, tačiau redaktoriai sako, kad jeigu steigi, tai ir nauja.
G. VAGNORIUS. Ne, čia yra šiuo atveju...
A. ŠIMĖNAS. Gerai, sutinku...
PIRMININKAS. Priimta. Ar dar kas nors turit...
G. VAGNORIUS. Pabaigti ją ,,įregistruojama nustatyta tvarka”. Jeigu jau labai reikia Vyriausybei kažką, galima įrašyti dar sakinį:
,,Suteikti teisę Vyriausybei taikyti supaprastintą įregistravimo tvarką.” Bet parašius taip, kaip dabar yra, reikia daryti pataisas visuose įstatymuose. Kadangi tie procesai yra jau sunormuoti kitais įstatymais ir nėra reikalo keisti, tai rašykime, kad, steigiant šio leidimo pagrindu naują įmonę, ji registruojama nustatyta tvarka.
A. ŠIMĖNAS. Ne. Čia jau principinis dalykas. Siūlysiu balsuoti. Nes siūlymas, kad nustatyta tvarka, tai vėl užsienio bendras įmones turės registruoti savivaldybės nustatyta tvarka. Savivaldybės pradės registruoti užsienio įmones, tai tada patys įsivaizduojam, kad tai ne pats geriausias variantas. Tai geriau tegu registruoja Ekonomikos ministerija. Aiški situacija, bus kvalifikuota parama ir pagalbininkai, padės parengti ir įstatus, ir medžiagą visą. Daug sklandžiau ir vienoje institucijoje. Nereikės užsieniečiams vaikščioti visur. Tai yra įvardinta, kad vienoje institucijoje. Mes ir siūlome pataisyti Rejestro įstatymą, kad užsienio tokias bendras įmones visas registruoja Ekonomikos ministerija taip, kaip jau nustatyta valstybinėms įmonėms. Nedidelė pataisa.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, mes turime labai mažai laiko, todėl manyčiau, kad reikėtų dirbti labai konkrečiai. Yra pasiūlyti du variantai: autorių — kad registruotų Ekonomikos ministerija, deputatas G.Vagnorius siūlo, kad būtų registruojama taip, kaip nustatyta iki šiol visoms kitoms įmonėms. Nuomonės aiškios.
G. VAGNORIUS. Dėl balsavimo motyvų. Mes gi priėmėme mechanizmą, kad normuojam atskirus ūkio mechanizmo blokus:
įmones, užsienio investicijas, kainas ir t.t. Ir jeigu iš kiekvienos atskiros veiklos srities kiekvienas teiks pasiūlymus kaip realizuoti priimtus įstatymus, mes niekuomet niekur nenueisime. Jau priėmėm, sudarėm konstrukciją, tai nesistenkim pirma pasitaikiusia proga griauti.
A. ŠIMĖNAS. Tai siūlau balsuoti. Nustatyta tvarka, tai yra savivaldybėse, o čia vienoj...
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius siūlo pataisą: vietoje ,,įregistruoja Ekonomikos ministerija” įrašyti, ji įregistruojama nustatyta tvarka”. Kas už deputato G. Vagnoriaus pataisą, prašome pakelti mandatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pataisa negavo. Ar dar kokių nors pataisų 8 straipsniui deputatai turi? Prašom balsuoti dėl viso straipsnio. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar kas nors prieštarauja dėl pateiktos redakcijos? Priimta. 9 straipsnis. Deputatas V. Terleckas.
V. TERLECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs atsisakėte nuo gerbiamojo R. Purtulio pasiūlymo, kad čia būtų nusakytas ir investicijų baigimo laikas, kad nebūtų ištęsta ilgam laikui.
A. ŠIMĖNAS. Buvo atsisakyta todėl, kad investicijos vyks tokia tvarka. Jeigu užsieniečiams gerai seksis biznis, tai jie gali investuoti, investuoti, investuoti be pabaigos, o jeigu nesiseks, jie stabdys investavimą ir gali nutraukti iš viso. Todėl pradžią tai reikia fiksuoti, o negali juk nustatyti, kada jie pabaigs investuoti. Todėl to ir atsisakyta. Vyks natūralus procesas. Jeigu gerai seksis, tai ir toliau plės tą įmonę, dar investuos. Žodžiu, galų gale apibrėš, jeigu tai bendra įmonė, partneriai savo sutartyje, o jeigu ne...
PIRMININKAS. Ar deputato V. Terlecko klausimas reiškia prieštaravimą? Ar reikia balsuoti, ar jūs sutinkate? Sutinka. Ar dar kas nors prieštarauja? Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis buvo priimtas?
A. ŠIMĖNAS. Buvo.
PIRMININKAS. Kokie dar straipsniai liko neišspręsti? Toliau visi nepriimti. Prašom tada paeiliui. 12 straipsnis. ,,Bendra įmone ir jos steigimas”. Ar yra pakeitimų? Prašom atsakyti, kad tai nereiktų atskirai klausti. 13 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra. Pakeitimų nebuvo.
PIRMININKAS. Priimtas. 14 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 15 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Gedimino formuluotė visa.
PIRMININKAS. Ar yra pakeitimų?
A. ŠIMĖNAS. Nėra.
PIRMININKAS. . Priimtas, 16 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra.
PIRMININKAS. . Priimtas. 17 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Priimtas. 4 skyrius. ,,Užsienio kapitalo įmonės”. 18 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Išbraukta paskutinė pastraipa todėl, kad juridinio asmens statusas dabar gali būti ir nejuridinio. Paskutinė pastraipa išbraukta.
PIRMININKAS. Ar kas nors turi prieštaravimų naujai redakcijai? Priimtas. 19 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Priimtas. 20 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Priimtas. 21 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Pakeistas todėl, kad susijęs su žeme. Tai buvo siūloma tokia formuluotė. Pirmiausia vėl atstatyti 25 metus ir toliau išnuomojamas žemės sklypas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Toliau buvo mūsų papildymas, išskyrus apribojimus va tuo būsimuoju įstatymu, tačiau dabar, matyt, mes jo atsisakome taip pat, kaip ir buvo atsisakyta aname 5 straipsnyje. Tai yra „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”. Ir bus tame įstatyme dar daug apribojimų, kaip jiems žemę duosime.
PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Ar teisingai supratau? Sumažinamas nuomos laikas iki 25.
A. ŠIMĖNAS. Taip, iki 25,
PIRMININKAS. Deputatas L. Milčius.
L. MILČIUS. Ar nebūtų galima rašyti ,,žemės sklypas išnuomojamas Žemės kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”, kadangi Žemės kodekse iš tikrųjų šita tvarka bus apibrėžiama.
PIRMININKAS. Gal parinkime tokią pačią technologiją, kokia ir buvo.
A. ŠIMĖNAS. Kokia ir buvo...
PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi dėl 21 straipsnio?
A. ŠIMĖNAS. 21 straipsnyje nėra paskutinio sakinio ,,nustatytus mokesčius, sklypų”, nes ten bus ,,įstatymų nustatyta tvarka”, tai ten mokės ir mokesčius, ir viską...
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius dėl šito?
G. VAGNORIUS. Aš dėl šito ir dėl tų 25 metų. Aš siūlyčiau vadovautis ne jausmais, o elementaria logika ir skaityti, kas parašyta. Jeigu lieka 25 metai, tai skaitykim, kas parašyta. ,,Bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonės veiklos laikui, bet ne ilgiau kaip 25 metų laikotarpiui išnuomojama žemė”. Taigi žmogus skaitys ir žinos kad su juo sudaro sutartį 25 metams, o po to varys į gatvę. Čia gi aš siūlau rašyti 50 metų, kadangi nėra valstybės, būtų mažesnis... Ir šiaip yra mažai valstybių, kur žemė po pastatu uždrausta parduoti. O ten, kur yra uždrausta parduoti, nėra mažesnio kaip 50 metų. Ir atkreipiu dėmesį, čia yra ne pardavimas 50 metų, o išnuomojimas ne ilgiau... Galima ir 10 metų, jeigu taip sutaria. Bet jeigu sutaria ir išnuomoja tam maksimaliam terminui, tai yra tik ta garantija, kad su juo nebus prievarta nutraukta nuomos sutartis, daugiau nieko. Ir čia nieko bendro neturi su tais dalykais, apie kuriuos bando kažkas motyvuoti.
A. ŠIMĖNAS. Mes kaip tik ir bandėm surasti tą kompromisą. Vyriausybė ir mes tvirtos nuomonės, kad būtinai laikomės 25 ar 50, neturime. Mes kaip tiktai norėjome surasti kompromisą ir jau trečią kartą keičiame tą skaičių — 50, 25, vėl 50, vėl 25. Todėl reikia siūlyti balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybės atstovas, matyt..
A. ŠIMĖNAS. Vyriausybės atstovas savo nuomonę pasakys. Gal verta pabalsuoti ir nustatyti galų gale kiek metų. Tada bus klausimas išspręstas.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Mūsų pasiūlymas buvo 50 metų:
bet po diskusijų praeitą kartą supratome, kad vis dėlto dauguma siūlo sumažinti tą terminą. Tai jeigu deputatai nuspręstų 50 metų, aš manau, kad būtų kaip tik.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar yra .papildomų argumentų. Reikia balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Yra vienas argumentas. Visada galima prailginti, o sutrumpinti yra jau žymiai sunkiau.
PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš kaip tik siūlau įrašyti į šitą straipsnį, kad po to galima pratęsti šitą.
PIRMININKAS. Deputatas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS. Kadangi neišgirdau argumentų, kodėl yra apribojamas žemės nuomos laikas, siūlyčiau iš viso čia nieko nerašyti. Jeigu mes apribojam žemės nuomą laiku, tai apribojam ir pačios įmonės galiojimo laiką. Tai aš nematau čia jokio reikalo rašyti tą apribojimą. Juk jokios nuosavybės niekas neįsigyja, o pratęsti ar nepratęsti tą nuomojimo laiką, tai, man atrodo, čia nėra jokios...
A. ŠIMĖNAS. Aš supratau, kad gerbiamasis J.Šimėnas siūlo šitą nuostatą iškelti į tą būsimąjį įstatymą, kuriame bus tie visi apribojimai. Taip supratau? Tą jūs siūlot? Ką Vyriausybės atstovai mano?
PIRMININKAS. Ar atstovas negalėtų atsistoti prie mikrofono ir visą laiką palaikyti kontaktą su Aukščiausiąja Taryba? Vyriausybės atstovas. Aišku, geresnis variantas yra apskritai neminėti laikotarpio, o tame įstatyme, kuris bus dėl draudimų, numatyti visą tą tvarką dėl apribojimų. Taip būtų daug logiškiau.
A. ŠIMĖNAS. Tada jeigu neįvardijam metų, kuriuos mes tikrai įvardysime apribojimų įstatyme, galime užrašyti: ,,Bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonei žemės sklypas išnuomojamas”Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”. Ir viskas. “Lietuvos Respublikos įstatymų”. Mes turim omenyje tą, kurį priimsim ir jame bus aprašyta, kokiam laikui, kiek tenai. Jeigu iškyla toks uždavinys, ar 25, ar 50. Niekaip negalima, pasirinkti.
PIRMININKAS. Deputatas Č.V. Stankevičius.
Č.V. STANKEVIČIUS. Norėčiau dėl to pasakyti repliką, kad tai leis artimiausiu metu sudarinėti nuomos sutartį tūkstančiui arba šimtui metų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti pirmiausia dėl deputato Jono Šimėno pasiūlymo nerašyti šitame įstatyme termino iš viso. Kas už tai?
A. ŠIMĖNAS. Pirmasis siūlymas buvo gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš pateikiu pagal loginę seką. Kas už tai, kad nerašytume iš viso laiko šitame įstatyme turėdami galvoje, kad bus įrašytas kitame. Kas už? Ar sutiktų deputatas J.Šimėnas atsiimti savo pasiūlymą, kad nereikėtų balsuoti toliau? Ačiū. Balsavimas nutraukiamas. Vadinasi, rašysim šitame įstatyme. Telieka tiktai pasirinkti maksimalų terminą. Argumentai taip pat yra pasakyti. Pristatoma 25 metai Balsuosim dėl 50 metų pataisos. Jeigu negaus daugumos, balsuosim dėl viso straipsnio priėmimo.
A. ŠIMĖNAS. Pristatymas 50 metų. Remiu Vyriausybės nuomonę...
PIRMININKAS. Vadinasi, alternatyviai pasiūlysim balsuoti nuo mažesnio skaičiaus. Gerbiamieji deputatai, prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų, Deputatas L. Milčius.
L. MILČIUS. 50 metų tai būtų amortizacija kapitaliniams pastatams. Šiuo metu visam pasaulyje stengiamasi statyti lengvus, greitai susidėvinčius pastatus. Taigi 25 metų visai pakanka.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Dėl balsavimo motyvų. Pastatų amortizavimo laikotarpis yra nemažiau kaip 50 metų, Tokių pastatų. Jeigu bus sudaryta nuomos sutartis, tarkim, 30 metų ir mūsų netenkina ta nuomos sutartis, o po to yra priimamas įstatymas, kuris reglamentuoja kitokią nuomos tvarką, tai ta nuomos sutartis yra pataisoma pagal naują nuomos įstatymą. Ir aš kalbu tam, kad atskirtume, jog čia yra nuomos sutartis. Ji bet kada tikslinama yra, jeigu yra priimami nauji įstatymai, išskyrus tiktai tuos vienerius pirmus metus, kaip jūs pats pasiūlėte, kai nebus tikslinama. O toliau viskas yra tikslinama. Ir negąsdinkim žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nustatytas maksimalus nuomos terminas, vienai sutarčiai 25 metai. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų nustatytas 50 metų terminas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nei vienas pasiūlymas negavo balsų daugumos. Daugiau gavo pirmasis. Galimi du variantai:
arba prašytume deputatus, balsavusius už antrąjį, jau nealternatyviai balsuoti už visą straipsnį su tokiu terminu kaip įrašytas pirmasis, arba bandyti balsuoti dėl tarpinio 35 metų termino. Ar kas nors prieštarauja dėl 35 metų termino? Ar reikia balsuoti?
G. VAGNORIUS. Ar galima kompromisą pasiūlyti?
PIRMININKAS. Aš manau, kad kompromisas pasiūlytas.
G. VAGNORIUS. Aš tokį, jeigu jūs sutiktumėte, kad nuomos sutartis gali būti pratęsta dar 25 metams. Tinka? Tai yra tas 50, apie ką aš jums aiškinau.
BALSAI IŠ SALĖS. Gerai, gerai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, ar tas parašymas reikalingas? Jeigu įstatyme neįrašyta, kad ji negali būti pratęsta, tai ji nebus pratęsta?
G. VAGNORIUS. Suprantama kaip pirmumo teisė, kad nebus pareikalauta išsikeldinti iš to pastato.
PIRMININKAS. Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS. Taip, būtinai reikia pratęsimą...
PIRMININKAS. Ar įrašius į įstatymo projektą galimybę pratęsti sutartį dar 25 metams deputatai sutiktų? (Salėje triukšmas)
A. ŠIMĖNAS. Po to gali tęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, matau, kad yra prieštaravimų. Vis dėlto deputatai nori balsuoti. Aš atsisakau savo pasiūlymo deputato G. Vagnoriaus pasiūlymo naudai. 25 metai su galimybe pratęsti sutartį. Taip. Ar reikia balsuoti? Reikia. Prašom balsuoti.
Č.V. STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, leiskit patikslinti formuluotę. Kad būtų parašyta ne ilgiau 25 metų. Antrajame sakiny Kad neatrodytų, jog būtinai reikia 25 metams pratęsti.
V. LANDSBERGIS. O šita pataisa tada viską padaro labai aiškiai Ir būtent tie, kurie darys nuomos sutartį, žinos, kad daugiau kai 50 metų jau tikrai negalės pratęsti, nes kitaip nėra prasmės. 25 plius galimybė dar 25. Tai atrodys taip, kad plius 25 galima, o daugiau ne. Bet liks tam tikras klaustukas. Jeigu parašyta, kad tiktai dar 25 , tai tada viskas aišku. Bet tai yra gana keista.
A. ŠIMĖNAS. Gal neįvardinant kiek pratęsti...
V. LANDSBERGIS. Aš ne už tai, bet aš tik sakau, kad ten nors aišku O šiaip galimybė pratęsti 25 metams yra toks tuščias dalykas. Nes jeigu galima pratęsti, tai ar galima pratęsti dar ir dar, ir dar (tada nėra ko rašyti tų 25 metų), arba tai bus suprantama, kad tiktai 25 metai ir ne daugiau.
A. ŠIMĖNAS. Turbūt, gerbiamasis Pirmininke, gal tikslingiausia įvardinti, kad galima pratęsti nuomos sutartį tiesiog, ir viskas.
PIRMININKAS. Jeigu aniems pusėms bus naudinga, kodėl ne.
V. LANDSBERGIS. Tai aš suprantu. Bet turbūt visada galima pratęsti.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
V. LANDSBERGIS. Kažkaip reikia aiškiau pasakyti, ką mes su tuo pratęsimu, ką mes svarbaus pasakom su galimybe pratęsti.
A. ŠIMĖNAS. Gal tokia, gerbiamieji deputatai, formuluotė: ,,Bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonės veiklos laikui...”
V. LANDSBERGIS. Na, galbūt vis tiek, kad jeigu 25 ar 35 buvo siūlomas, rodos, kompromisas su galimybe pratęsti abiems pusėms sutinkant. Ir viskas, jeigu nėra nepasitenkinimo tos įmonės veikla ar panašiai.
PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Aš nesu juristas, tačiau manau, kad įrašyti į įstatymą, jog galima bus pratęsti, visiškai nebūtina. Jeigu nedraudžiama, vadinasi, bus galima kiek nori kartų tęsti. Mes nežinom, kas bus po tų 30 metų. O siūlyčiau vis dėlto imti kompromisinį gerbiamojo A.A. Abišalos pasiūlymą 35 metų variantą. Iki 35 ir viską, man atrodo, išspręstume šiandien.
PIRMININKAS. Deputatas S. Malkevičius.
S. MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad autorius arba kas nors argumentuotų ir paaiškintų, kodėl mes ribojam 25, ar 35, ar 50. Ar tas mums turi kažkokią prasmę?
A. ŠIMĖNAS. Čia galėtų geriausiai paaiškinti tie, kurie siūlo tuos ribojimus. Aš matau, R.Paulauskas eina prie mikrofono. Jis detaliai paaiškins, kodėl reikėtų riboti nuomos terminą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man regis, tikrai yra aišku, kodėl reikia riboti užsienio kapitalo įmonių buvimo Lietuvoje laiką pagal sutartį nuomos laiką. Deputatas J. Beinortas.
J. BEINORTAS. Man regis, kad mes galėtume suformuluoti 21 straipsnį maždaug taip: ,,Žemės nuomos laikas užsienio kapitalo arba bendros įmonės veiklai nustatomas 25 metų laikotarpiui suteikiant pirmumo teise jį pratęsti dar iki 25 metų”.
BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl iki 25?
J. BEINORTAS. Arba, nubraukiant paskutinius 20, jį pratęsti.
A. ŠIMĖNAS. Pirmumo teisės nereikia...
PIRMININKAS. Ką reiškia pirmumo teisė normalioje visuomenėje?
J. BEINORTAS. Man regis, kad pirmumo teisė yra, kai žmogus, gyvenantis bute, turi pirmumo teisę į jo išsipirkimą. Tai čia būtų irgi ta pati pirmumo teisė ją toliau nuomoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto reikia pasirinkti. Reikia pasirinkti, ar įstatyme, juridiniame dokumente reikia nurodyti, kad kas nors turi kam nors teisę. Galėtų teisininkai tą pakomentuoti. Jeigu neįrašytas draudimas, tai, man regis, yra automatinis leidimas. Tačiau aš prašyčiau teisininkų komentaro ir po to balsuotume.
G. VAGNORIUS. Ar galima žodį, kol teisininkai ateis?
PIRMININKAS. . Prašom.
G. VAGNORIUS. Turėkime omenyje, kad žemė gali būti naudojama tik dviem būdais: arba turint nuosavybę, arba nuomojant. Jei suteikiama teisė po 25 metų valdžios organui, išnuomojusiam žemę, nutraukti nuomos sutartį, tai automatiškai reiškia įmonės likvidavimą. Taip yra. Dėl to ir aš siūlau dar įrašyti, kad negąsdintume investitorių, kad gali būti pirmumo teisė dar 25 metus abiems pusėm sutarus pratęsti. Tai nors šiek tiek juos nuramins.
PIRMININKAS. Deputatas Č.V. Stankevičius.
Č.V. STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti motyvą dėl to, kad būtinas yra terminavimas. Termino nustatymas yra būtinas dėl to, kad jeigu taip nebus padaryta, o bendriems Lietuvos poreikiams prireiks šito sklypo, tai Lietuvos Respublika turės didelių nuostolių, nes reikės kompensuoti nutrauktą neterminuotą nuomos sutartį. Lietuva šiuo metu neturi aiškių planų savo žemės sklypų atžvilgiu, nei urbanistinių, nei kitokių. Terminavimas reikalingas. Čia tik turėtų būti svarstoma tik dėl to termino dydžio.
V. LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasakyti vieną samprotavimą dėl čia iškilusių abejonių apie pirmumo teisę. Aš manau, kad ji gali būti gana gerai ir paprastai suprantama. Jeigu mes nustatom 25 metų terminą su pirmumo teise pratęsti nuomą nebūtinai nurodant kiek pratęsti būtent tai įmonei, tai ji yra šiek tiek apsaugota nuo to, kad, sakysim, valstybė nutraukia po 25 metų sutartį ir parduoda kitai bet kokiai įmonei. O to negalės daryti. Tiktai jai pačiai pratęsti sutartį arba likviduoti. Jeigu nutariame likviduoti, tada taip, bet jeigu kokiai nors kitai, tai pirmumo teisę turi tas pats investitorius. Aš šitaip suprantu. Taip kai kuriose valstybėse visada pirmumo teisę turi valstybė, jeigu yra perparduodama žemė. Tai jeigu kas nors, turėjęs žemę, parduoda — ypač jeigu užsieniui parduoda, užsienio kokiam pirkėjui — tai valstybė gali paimti pati už tą kainą, už kurią siūloma parduoti. Yra tokie įstatymai. Tada valstybės pirmumo teisė visada yra. Čia būtų apsaugotas tas investitorius, kad jo teisė nebus perleista kitam, o pirmiausia jam, jeigu jis nori tęsti nuomos sutartį.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Šimėnas negalėtų sutikti su teikiamu pasiūlymu?
A. ŠIMĖNAS. Aš tikrai pripažįstu, kad tai nėra tikrai labai esminis, kadangi mes sutikom su 25, iš principo ir 50. Todėl pritariu formuluotei, kuri galėtų būti priimta, kad 25 metams, o po to išnuomoti. Tai yra gerbiamojo J.Beinorto formuluotė — neįvardinti metų. Tai tada vėl 25 gali nuomoti.
PIRMININKAS. Taip. Jeigu priimtina ir deputatams, o pranešėjas priėmė, tai būtų galima baigti ginčus. Deputatas P.Vaitiekūnas vis dėlto nori, ar ne? Deputatas J.Liaučius? Niekas neprieštarauja? Jūs prieštaraujate? Prašome balsuoti. Na ką gi, tada yra liūdniau, nes salėje nėra pakankamo skaičiaus deputatų...
BALSAS IŠ SALĖS. Kadangi buvo pasakyti argumentai už nuomos sutarties ribojimą, tai aš irgi noriu pasakyti porą argumentų, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš atsiprašau. Mes dabar jau nebebalsuosim riboti ar neriboti. Yra pateikti tiktai du variantai. Arba 35 metai, arba 25 su pratęsimu. Jau apie kitką kalbėti nebeverta.
25 su pratęsimu yra priimtini pranešėjui. Jeigu deputatams jie būtų priimtini... Priimta. 22 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. 22 straipsnis. Pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja? Priimtas. 23 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pataisų,
PIRMININKAS. Priimtas. 24 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 25 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Yra pataisų. Šio straipsnio paskutinę eilutę išbraukti ir po žodžio ,,atlyginti” toliau tęsti. Skaitau visą paskutinę pastraipą.
,,Tikrinimo metu neradus bendrų ar užsienio kapitalo įmonių veikloje Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių įmonių įstatų pažeidimų, kontroliuojantis organas privalo atlyginti įmonei jos komercinės ūkinės veiklos sustabdymu padarytus nuostolius.”
PIRMININKAS. Priimtina?
A. ŠIMĖNAS. Ši formuluotė yra gerbiamojo R.Purtulio. Jis sako, kad tokia formuluotė yra gera.
E. GRAKAUSKAS. Jeigu galima, aš pasiūlymą tokį turėčiau. Užsienio kapitalo įmonės, pažeidinėdamos įstatymus ir visa kita, paprastai pasaulyje atsako materialiai. Todėl aš siūlyčiau, jeigu deputatai priimtų, 25 straipsnį papildyti ketvirta tokio pobūdžio dalimi. Tekstas būtų toks: ,,Įmonės, savo veikloje pažeidusios Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka atsako materialiai”.
A. ŠIMĖNAS. Kadangi mes įvardiname, kad jos turi vadovautis mūsų Respublikos įstatymais, tai jau ir apima. Jos ir atsakys pagal mūsų įstatymus už visus pažeidimus ar ekologijoje, ar ūkinėje veikloje — kur tik nori. Visi mūsų įstatymai joms galioja.
PIRMININKAS. Ar sutinka siūlytojas? Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Pataisų nėra, tačiau dar viena pastaba, kad būtent akcijų visi ribojimai bus numatyti įstatyme.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Siūlau paskutinį sakinį redaguoti taip: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskirose ūkio šakose gali nustatyti užsienio investicijų kvotas”. Mes buvom pritarę ir niekas neprieštaravo.
A. ŠIMĖNAS. Neprieštarauju tai nuostatai. Čia nieko blogo nebus.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės nariai priima.
A. ŠIMĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja?
G. VAGNORIUS. Ir dar viena papildoma pastraipa. Aš ir praeitą kartą kartojau, kadangi akcijų įsigijimo tvarka yra gana laisva, dėl to reikalingas toks punktas. ,,Akcinei bendrovei, kurioje kontrolinių akcijų paketą (51 proc.) turi užsienio asmenys, taikomas bendros įmonės statusas.” Ji turi gauti leidimą. Tą pastabą jau daviau prieš pirmuosius variantus.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamasis G.Vagnoriau, ar jūs sutiktumėte, kad būtent visus apribojimus ir nuostatas dėl akcijų pardavimo ir visą apykaitą, susijusią su užsienio investitoriais, perkeltume į apribojimų įstatymą ir ten įvardintume. Ar jūs manote, kad čia būtinai šitame reikėtų?
G. VAGNORIUS. Ne, čia šiuo atveju kalbama ne apie apribojamas sritis, bet apie tai, kada įmonė įgyja bendros įmonės statusą. Vienu atveju įgyja, kai ji steigiama kaip dalininkas, bendra įmonė arba kai yra užsienio investicijų įmonė. Ir trečias variantas, kai bendra įmonė tampa po to, kai yra palaipsniui superkamos užsienio...
A. ŠIMĖNAS. Bet bendra įmone ji jau taps tada, kada tik bus investuotas kapitalas ir bus steigimo dokumente įvardinta. Jau ir 25 proc. investavus, jeigu jau jie perregistruoja įmonę, ji jau ir tampa tokia.
G. VAGNORIUS. Na, aš, aišku, galiu tik dar kartą pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, o jūs sutikit, nesutikit. Aš puikiai žinau, kokius mes priėmėme akcinių bendrovių ir valstybinių įmonių įstatymu ir kitus. Ir aš puikiai žinau, kaip yra apeinama galimybė, kad negautu leidimo. Todėl ir aš siūlau, kad nebūtų apeinama.
A. ŠIMĖNAS. Vyriausybė prieštarauja? Ar čia labai baisu? Pritaria. Vyriausybė pritaria, kad čia labai mes...
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Vagnoriau, prašom pristatyti pataisą dar kartą.
A. ŠIMĖNAS. Visą jūsų straipsnio formuluotę prašyčiau pateikti.
PIRMININKAS. Prašau dėmesio.
G. VAGNORIUS. ,,Akcinei bendrovei, kurioje kontrolinių akcijų paketą (51 proc.) turi užsienio asmenys, taikomas bendros įmonės statusas.” . .,
Č.V. STANKEVIČIUS. Gerbiamasis G.Vagnoriau, ar jūs nesutiktumėt, kad kaip siūlėte dėl kvotų nustatymo ,,atskirose ūkio šakose”, pakeistume žodžiais ,,atskirose veiklos srityse”?
PIRMININKAS. Dar 27 straipsniui pastabų? Priimtas. 28.
A. ŠIMĖNAS. 28 straipsnio nauja formuluotė jums pateikta. Tai suderinta su finansininkais.
PIRMININKAS. Priimtas. 29 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. 29 straipsnio nauja formuluotė pateikta dėl dividendų, o dėl neinvestuotos pelno dalies iš viso išbraukti žodžiai.
G. VAGNORIUS. Dovanokit, bet mokesčiai, kaip čia parašyti, nesiderina... Jeigu deputatas A.Rudys apie tai kalbės, tai aš jam pirmą žodį duodu.
PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.
A. RUDYS. Tai aš norėčiau čia dėl tokio redakcinio pobūdžio. Pirmas dalykas — įstatyme ta lentelė nereikalinga, nes tekste viskas išdėstyta.” užsienio investitorių Lietuvoje gauti dividendai atleidžiam nuo dividendo mokesčio.” Tai tokiu atveju tiesiog dividendai atleidžiami nuo mokesčio. Mes neturime specialaus dividendų mokesčio. Be to, mūsų pajamų įstatyme yra parašyta, kad dividendai neapmokestinami, tai čia jau ne...
A. ŠIMĖNAS. Tai jūs siūlote išbraukti šitą?
A. RUDYS. Ne, aš siūlau tiesiog žodį ,,dividendų” išbraukti, o tas tegul lieka.
A. ŠIMĖNAS. Tegu lieka. Jūs siūlote, kad užsienio investitoriai Lietuvoje atleidžiami nuo dividendų mokesčio. Gerai.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
A. ŠIMĖNAS. Ir lentelę išimti? Gerai.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Gerbiamieji kolegos, mes neseniai svarstėme atskaitymus konvertuojama valiuta. Puikiai pamenat, jeigu skaitėt, kad neįmanoma nustatyti tokiu būdu mokesčių valiuta ir patys ten biudžeto atstovai, finansininkai sakė, kad tai nėra mokesčiai, o tai yra atskaitymai. Praėjo pusė valandos,ir viskas užmirštama. Toliau lyg niekur nieko ir visi pritaria kažkokiam kitokiam dalykui, kurio, patys suprantat, neįmanoma realizuoti. Dėl to aš siūlau tame 28 straipsnyje palikti vieną eilutę. ,,Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių apmokestinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai”. Tas Valiutos fondo įstatymas ir nustato. Jūs pabandykit pamodeliuot tą mechanizmą, kuris siūlomas. Jis neįmanomas yra.
Įmanoma jau vien todėl, kad užsienietis savo dalį tikrai pasiims, stengsis pasiimt valiuta ir jis sugebės paimti, tai tegul sugeba dar ir mokestį užmokėt.
PIRMININKAS. Ar deputatas A. Rudys, atsižvelgdamas į deputato G. Vagnoriaus pastabą ir į priimtą Valiutos fondo įstatymą, negalėtų padaryti savo kokio nors...
A. ŠIMĖNAS. Vakar dalyvavo finansininkai ir svarstėme ilgokai. Galų gale vis dėlto buvo palikta ta nuostata. Tačiau jeigu šita tvarka bus nustatyta mokesčių įstatyme, tai mes su malonumu galime atsisakyti tos pastraipos. Jeigu ten bus nustatyta, kaip iš jų paimti užsienio konvertuojamą valiutą. Tai jeigu tame įstatyme bus, tai mes atsisakom. Čia dar patogiau.
PIRMININKAS. Prašom.
A. RUDYS. Aš norėčiau pastebėti, kad būtent šitame laikinajame valiutos fondų įstatymo projekte yra nuoroda, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, filialai, išskyrus bendras su užsienio kapitalu įmones ir užsienio kapitalo įmones, kurios moka šitą. Šitame įstatyme ir tam variante, kurį aš anksčiau pateikiau, vis dėlto yra nuoroda, kad bendros įmonės moka šito įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra nagrinėjamo įstatymo, priimamo įstatymo nustatyta tvarka. Būtent remiantis tuo, kad šiame įstatyme tas bandoma reglamentuoti.
A. ŠIMĖNAS. O tas reglamentavimas tikrai buvo ilgokai svarstytas. Ir nutarta, kad vis dėlto reikalinga ir tai nėra taip labai baisu. Ten praktiškai ir mes skaičiais bandėm pasižiūrėti tą dalyką. Tai nėra labai puiki nuostata, tačiau ką darysi. Gal sugalvosim ką nors geriau, bet valiutą reikėtų iš jų paimti.
PIRMININKAS. Ar deputatas G. Vagnorius atsiima savo pasiūlymą?
G. VAGNORIUS. Jūsų teisė priimti bet kokius valiutinius sprendimus. Bet dar kartą aš turiu pareigą pasakyti, kad tai, kas čia parašyta, nesiderina su tuo įstatymu, kurį svarstėme, ir tų finansininkų, Finansų ministerijos, banko pastabomis, kad mokesčių valiuta negalima paimti. Galima paimti tik atskaitymus nuo įplaukų. Gerbiamieji mano, įsivaizduokit, kad beveik kiekviena Lietuvos įmonė bus bendra įmonė, turės po 12 proc. Ir jeigu bus 5 proc. valiutinių pajamų arba, priešingai, tik 5 proc. rublinių pajamų, tai pabandykit pamodeliuoti tą situaciją. Tai fiziškai neįmanoma padaryti. Dėl to ten, kur yra parašyta išimtis, tai yra išimtis tam... Aš toliau 29 straipsnyje siūlysiu palikti tik tą punktą, kai mes visiškai atleidžiame nuo mokesčių ir atskaitymų, o visais kitais atvejais taikyti atskaitymus valiuta pagal tą įstatymo projektą, kurį mes svarstėme šiandieną.
A. ŠIMĖNAS. Tada siūlome balsuoti alternatyviai.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Pirmininkaujantis norėtų paklausti, ar deputatas A. Rudys sutiktų, kad būtų suderinti šitie įstatymai pataisant Valiutinių atskaitymų įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta?
A. RUDYS. Man atrodo, kad pagrindinis šiuo atveju įstatymas, kuris domina investitorius, kuriems reikia šitą dalyką žinot, yra tas, kurį mes dabar priiminėjame. Ir jis yra pirmenybiškas. Kaip mes įrašysim šitame, tai paskui, priimdami Valiutos fondų įstatymą, priderinsime.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Ar reikia balsuoti, gerbiamasis deputate G. Vagnoriau? Ar yra išeitis iš padėties?
G. VAGNORIUS. Gerbiamieji, prašau nepaleisti balsavimo mašinos ten, kur sprendžiami dalykiniai dalykai, o ne... Mes galime nubalsuoti, bet tai neįgyvendinami dalykai.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad mes nenubalsuosim nei taip, nei taip. Todėl aš prašau siūlyti išeitį.
A. RUDYS. Aš siūlau vis dėlto bendrame Lietuvos valiutinių atskaitymų įstatyme, kuris kaip tik iš esmės ir skirtas bendroms įmonėms nustatyti taip, kaip siūlė finansininkai. Čia gi nekalbama apie užsienio įmones, kur tik valiutinės pajamos ir išlaidos. Čia kalbama apie bendras įmones, kur bus ir valiutinių, ir rublinių.
PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, juk jau keletą kartų svarstėme šitą mokesčių klausimą. Buvome atidėję šito įstatymo svarstymą vien tik dėl mokesčių klausimo. Po to Biudžeto komisijoje ir mūsų komisijoje kartu su A. Šimėnu nagrinėjome. Na, yra toks apskaičiuotas ir perskaičiuotas siūlymas. Manau, kad yra tikslinga palikti štai šitame įstatyme. Jeigu priimame įstatymą, tai jis tegu iš tiesų būna jau pamatas. Kam mes priimame? Tam, kad užsieniečiai galėtų pradėti investuoti. Kada nebus šitame įstatyme mokesčių, tada viskas lieka neaišku. Aš labai prašyčiau balsuoti už tai, kaip pasiūlyta projekte.
PIRMININKAS. Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS. Aš ir anksčiau siūliau balsuoti taip, kaip projekte. Čia nėra taip labai blogai. Mes irgi ilgai galvojom.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, neturiu kitos išeities ir siūlau balsuoti. Deputatas G.Vagnorius pateiks savo redakciją kaip pataisą. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, ar jūs atsisakote pateikti savo pasiūlymą?
G. VAGNORIUS. Siūlau 28 straipsnyje išbraukti dvi paskutines pastraipas. O atsakomybės priešingu atveju vis dėlto teks jums imtis.
A. ŠIMĖNAS. Be abejo...
PIRMININKAS. . Gerbiamieji deputatai, deputatas G. Vagnorius pasiūlė 28 straipsnyje išbraukti dvi paskutines pastraipas. Prašome balsuoti, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo. Ar reikia balsuoti dėl 28 straipsnio priėmimo? Reikalaujate balsuoti? Prašome balsuoti. Gerbiamieji deputatai, aš tiesiog dar kartą norėčiau savo apgailestavimą pareikšti, kad mūsų vis mažėja. Devyniasdešimties deputatų salėje nėra.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Aš prieš tai norėčiau paklausti gerbiamojo deputato A. Rudžio. Kiek: aš suprantu, buvo sakoma, kad šio straipsnio redakcija neatitinka jūsų siūlyto valiutinio fondo redakcijos. Ar jūs prieš balsuojant nenorite pasiūlyti kokių nors suderinimų?
A. RUDYS. Ne, aš kaip tik ir norėjau pasakyti, kad tame projekte apie valiutos fondus, kurį aš buvau pateikęs, buvo atsižvelgta į skirtumą, kuris yra bendroje įmonėje ir kuris yra mūsų: Ta prasme valiuta, kurią gauna, na, Lietuvos įmonės, sakykim, grynais. Investitoriai, aišku, čia domisi ne rubliais, bet būtent valiuta, kurią jie galėtų išsivežti. Ir dėl to aš asmeniškai laikausi tos nuomonės, kad jų apmokestinimas valiutine prasme turi būti lengvesnis, dėl to bendroms įmonėms nenumatomi atskaitymai pagal šią. Nenumatomi atskaitymai tokie, kaip lietuviškoms įmonėms. Bet dalis pelno mokesčio imama valiuta, Tai yra bendroms įmonėms lengvesnis dalykas. Va dėl to aš pasisakau už tą formuluotę, kuri yra pateikta gerbiamojo A.Šimėno. Kartu priimant jau vėliau valiutos fondų įstatymus, ted reikės šitą aptart.
G. VAGNORIUS. Ar galima paklausti gerbiamojo A.Rudžio. Ar jis atsisako savo primygtinų siūlymų, su kuriais jis man dvi valandas suko galvą, atsiprašau už pasakymą, kad nebus mokestis. Atsiimat siūlymą dėl mokesčių nuo įplaukų valiuta? Atsisakote
A. RUDYS. Ne. Būtent ne bendroms įmonėms, o mūsų kapitalo įmonėms aš šito neatsisakau.
PIRMININKAS. (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti dėl 28 straipsnio pateiktos redakcijos. Kiek yra salėje deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84 deputatai.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Reikia 68 balsų, kad straipsnis būtų priimtas. Deputatas G. Vagnorius prašo balsuoti, aš taip supratau, Prašoma balsuoti ..Prašom balsuoti, kas už tai, kad 28 straipsnio būtų priimta tokia redakcija, kokia yra pateikta, Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Balsų dauguma straipsnis priimtas. Dėl 29 straipsnio deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Atliksiu savo pareigą įkyrėdamas. Siūlau atsisakyti tokių nerimtų žirklių, kadangi nebūna taip, Tai paprasčiausiai apsiriboti taip: sudaro daugiau kaip 70 proc. imtinai. Tai yra atsisakyti nuo 2575. O kaip tiktai mes ne šitą ribojame. Mes kaip tik sakom, kad atleidžiame tuo atveju, jeigu yra pakankamas kiekis užsienio investicijos. O taip paliksime nuo 25 iki 75. Yra būdų, kaip visoms įmonėms apeiti tuos mokesčius. Tai šiuo atveju lengvatas mes taikome užsienio investicijai, kuri turi pakankamą dydį įmonėje, o ne šiaip visoms įmonėms.
PIRMININKAS. Ar galima patikslinti? Jūs siūlote teikti lengvatas toms įmonėms, kurios turi 25 proc. ir daugiau?
G. VAGNORIUS. Kurios turi daugiau kaip 75 proc.
PIRMININKAS. Daugiau kaip 75 proc.
G. VAGNORIUS. Aš tai siūliau daugiau kaip 50 proc.
PIRMININKAS. Deputatas A. Šimėnas pasakys savo argumentus.
A. ŠIMĖNAS. Argumentas toks. Ši nuostata reikalinga tam, kad labiausiai skatintų įmones, kuriose yra užsienio kapitalo nuo 25 iki 75 proc. siekiant, kad būtent tame intervale labiausiai norėtų dalyvauti užsienio kapitalas. Ir mišrias, būtent mišrias dar įmones. O 1025 ir 7590 jau šiek tiek silpniau skatintume. Kur užsienio kapitalo lyginamasis svoris yra labai didelis arba labai mažas, ten jos jau mažiau skatinamos. O kai jau vien lieka užsienio kapitalo įmonės, tada visai nebeskatiname. Tai, žodžiu, paimtas tas vidurys, kuris, mūsų nuomone, labiausiai atitiktų mūsų ūkio interesus.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti deputato G. Vagnoriaus, ar jis prašytų balsuoti?
R. PAULAUSKAS. Aš taip supratau, kad mokesčių lengvatos yra tam, kad skatintų Lietuvos kapitalo veikimą kartu su užsienio kapitalų.
A. ŠIMĖNAS. Taip, būtent taip.
R. PAULAUSKAS. O jūs nepasakėte esmės. Tai tam intervale yra pakankamas kiekis lietuviško kapitalo, todėl ir mokesčiai yra sumažinti.
A. ŠIMĖNAS. Taip. Būtent taip.
PIRMININKAS. Ar deputatas G. Vagnorius prašo balsuoti? Prašo. Prašom balsuoti, gerbiamieji deputatai. Dėl deputato G.Vagnoriaus pataisos, kurią jis tuoj pat pristatys.
G. VAGNORIUS. Kad išvengtume mokesčių vengimo, siūlau, jog nebūtų pataisyta taip, kad jeigu sudaro daugiau kaip 50 procentų užsienio investicija...
PIRMININKAS. Kokias lengvatas jūs tada siūlote taikyti?
G. VAGNORIUS. Ten toliau ir yra atleisti nuo mokesčių:..
PIRMININKAS. Ne visai suprantama, nes čia yra nuo O iki 10, nuo 10 iki 25, nuo 25 iki 75 ir taip toliau Ar deputatas G.Vagnorius jau galėtų pateikti pasiūlymą?
G. VAGNORIUS. ,,Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro daugiau kaip 50 proc....” Ir taip toliau.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad bus labai sunku balsuoti. Prašom dar kartą taip, kad deputatai suprastų.
G. VAGNORIUS. ,,Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale...”
PIRMININKAS. Prašom lėčiau ir taip, kad deputatai suprastų, gerbiamasis G. Vagnoriau.
G. VAGNORIUS. ,,Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro daugiau kaip 50 proc. ir kurių...” Toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau? ,,Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro 50 ir daugiau proc. ir.kurių visos įplaukos gaunamos tik iš realizuotos savo gamybos produkcijos, trijų metų laikotarpiu nuo pelno gavimo datos, atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Tokia produkcija laikytina savos gamybos ir nustatoma pagal Lietuvos Respublikos patvirtintą metodiką. Tolimesniu laikotarpiu tokios įmonės moka 20 proc. pelno mokestį. Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro nuo 10 iki 25...”
Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, aš juk skaitau jūsų pateiktą redakciją. Ar aš turiu palikti balsavimui ir kitą dalį, kurioje parašyta, kad ,,bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro nuo 10 iki 25 arba nuo 75 iki 90...” ir toliau kaip tekste.
G. VAGNORIUS. Aš siūlau palikti pirmąją pastraipą.
PIRMININKAS. Aš todėl jūsų.ir prašiau labai tiksliai suformuluoti savo pasiūlymą. Ar jūs siūlote išbraukti visą likusią dalį po pirmos pastraipos? Tai kodėl negalima to pristatyti normaliai ir aiškiai. Ar reikia dar kartą kartoti pasiūlymą? Prašom balsuoti. Kas už deputato G. Vagnoriaus pasiūlymą?
A. RUDYS. Dėl pirmojo balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau.
A. RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pakėlimas nuo 25 iki 50 procentų gali stiprokai pakenkti. Mes žinom, kad į kai kurią Lietuvoje esančią gamybą užtektų įdėti tik nedidelę dalį, kad produkcija pasiektų pasaulinius standartus. Sakykim, linų pramonė. Pabaigimas, sakykim, na, išbalinimo procesas, dažymo. Ir mums labai svarbi šitokia investicija, ir jinai gali nesudaryti 50 proc. visos gamyklos. Tai dėl to aš siūlyčiau vis dėlto remti esamą formuluotę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl deputato G. Vagnoriaus pasiūlymo, kurio esmė — suteikti lengvatas visoms įmonėms, kurios turi per 50 proc. valiutinio kapitalo ir visoms vienodai. Nediferencijuojant taip, kaip yra projekte. Per 50 ir visoms vienodai. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl pateiktos redakcijos? Priimta, išskyrus tai, ką pateikė deputatas A.Rudys, ir išmesta lentelė bei ,,dividendų”.
A. ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. 30 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Priimtas. 31 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Yra pakeista pirmoje pastraipoje. Vietoje išvežamų pajamų — išvežamo pelno.
PIRMININKAS. Ar priimtina pataisa? Priimtas. 32 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Ar deputatas V. Terleckas nori pasiūlyti?
V. TERLECKAS. Ne, aš nespėjau dėl 31, nes labai greitai... Tai čia labai diskutuotinas klausimas. Gaila, kad deputatai neatkreipė dėmesio. Matyt, pavargę. Iš esmės mes skatiname tokia mokesčių politika kapitalo išvežimą į užsienį iš Lietuvos. Bent jau mokesčių tarifas (5 proc.), apmokestinama tiktai užsienio įmonės, kurios buvo atleistos nuo mokesčio viduje. Tai jeigu jos išveža pelno dalį, tada mokės 5 proc. O tos, kurios sumokėjo jau mokestį, jeigu išveža į užsienį pelną, tada visai nemokės. Tai ir yra skatinimas.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote kokią nors redakciją?
V. TERLECKAS. Neturiu aš redakcijos. Čia yra labai, sakyčiau, sintetinis ir konceptualus klausimas. Jo šiandien, manyčiau, negalima priimti. Visa kita gali būti priimta, šitas tikrai negali.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs siūlote atidėti įstatymo priėmimą.
V. TERLECKAS. Tai čia bus spėliojimas. Ar aš pasiūlysiu 10 ar 15 proc., tai nerimtai atrodys.
PIRMININKAS. Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS. Siūlau balsuoti. Mūsų nuomone, visai normali nuostata ir nieko čia blogo tikrai nėra. Nes 5 proc. tada, kada jos visai atleistos nuo mokesčių, kada jos išsivežinėja mokestį, dar truputį nuimam nuo jų. Visa nuostata reiškia šitą. Jos atleistos nuo mokesčių, neapmokestinam jų visai. Nuo mokesčių, nuo pelno... O jeigu jis išsiveža pelną, mes dar paimam iš jų 5 proc., kad taip laisvai neišsivežtų. Tik tiek — atleidimo laikotarpiu.
PIRMININKAS. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Aš norėčiau pritarti jūsų pasiūlymui. Aš manyčiau, kad šitą tokią kontraversiją bus galima išspręsti tokiu būdu: mes šiandien priimam tai, o jeigu bus suformuluota pataisa Bet kuriame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje galėsime suformuluoti pataisą ir priimti. Man regis, reiktų įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Pataisa nebuvo pasiūlyta. Dėl 31 straipsnio balsuoti nėra prasmės. 32 straipsnis.
A. ŠIMĖNAS. Iš mūsų pusės nebuvo pataisų.
PIRMININKAS. Priimtas. Gerbiamieji deputatai, labai prašyčiau sėsti visus deputatus į savo vietas ir pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Deputatas J. Beinortas.
J. BEINORTAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, aš vis dėlto manyčiau, kad deputato A. Sakalo pastaba turėtų būti ne tik išgirsta bet ir galėtų būti užfiksuota mūsų nutarime. Aš vis dėlto manau kad mes šiandien labai negalime garantuoti, kad būtent 5 proc. yra ta riba,kuri vis dėlto leis daugiau inicijuoti kapitalo pasilikim čia. Aš manau, kad mums reikia tiesiog susitarti, jog mes be eilė grįšime prie šito klausimo po to, kai ekspertai dar padirbės prie šitos sumos dydžio.
PIRMININKAS. Taip yra sutarta, gerbiamasis J. Beinortai.
A. ŠIMĖNAS. Koreguoti įstatymą turim teisę visada.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti.
P. VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš dėl balsavimo motyvų
PIRMININKAS. Prašom.
P. VARANAUSKAS. Mes norime, kad jūs pakartotumėte, kad suprastas 5 straipsnis. Buvo labai dėl jo diskutuojama.
PIRMININKAS. ,,Užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus tas, kuriose draudžia Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai.” Deputatas G.Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Kai balsuosime už visą įstatymą, ar taip pat balsuosime ir atsižvelgdami į tas pastabas, kurios bus nutarime, kurios aptartos ir dėl 5 straipsnio, kad nebūtų vėliau dar kartą dėl to balsuojama.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo, gerbiamieji deputatai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje” būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Nutarimas.
A. ŠIMĖNAS. Pateiktame nutarimo projekte yra vienas netikslumas, kurį aš norėčiau įvardinti. Trumpa charakteristika jo tokia... Jūs jau perskaitėte, susipažinote, gal nekomentuosiu. Tačiau 5 pastraipa yra tokia: ,,Šis įstatymas įsigalioja priėmus įstatymą ,,Dėl užsienio investicijoms draudžiamąjį ir ribojamų veiklos sričių, bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje...” Ir toliau kaip tekste. ,,Įmonių įstatymo ir įmonių rejestro įstatymo papildymus.”
PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Prie to, ką jūs sakėte. Ne įstatymo dėl, o tiesiog tų investicijų...
A. ŠIMĖNAS. Dėl nutarimo 5 punkto.
E. GRAKAUSKAS. Taip. Šis įstatymas įsigalioja priėmus įstatymą. Tą pavadinimą įstatymo dekit į pabaigą.
A. ŠIMĖNAS. Jūs redakcinę pataisą siūlot? Tai jūs gal užrašykit ir pateikit. Esmė ta pati, bet redakcija geresnė.
E. GRAKAUSKAS. Tai gerai, ir dar redakcinę, jeigu galima, iš karto ir baigsiu. Ketvirtojoje pastraipoje ne normatyvinius dokumentus, o norminius aktus.
A. ŠIMĖNAS. Kuris, kuris?
E. GRAKAUSKAS.Ketvirtoji pastraipa. Vietoje normatyvinių dokumentų, norminius...
A. ŠIMĖNAS. Taip. Norminius aktus. Taip gerai.
PIRMININKAS. Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Prašau išbraukti 1 punkto trečiąją pastraipą. Kur Vyriausybė įpareigojama paruošti įmonės rūšį, kuri vadinasi ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Tokia įmonės rūšis paruošta, ir aš nežinau, ką jie gali dar antrą kartą paruošti. Ji tik pavadinta yra ne tuo klasikiniu pavadinimu, o visiems žmonėms suprantamu pavadinimu — uždara akcinė bendrovė. O skliausteliuose ribotos turtinės. atsakomybės įmonė. Bent mes ją rengėme kaip ribotos turtinės atsakomybės įmonę. Galbūt mes kažko nesuprantame?
PIRMININKAS. Jūsų nuomonė, gerbiamasis pranešėjau.
A. ŠIMĖNAS. Trumpai norėčiau pasakyti, kad dėl tokių įmonių formos, kurios tikslingos užsienio investitoriams, mes visada savo Respublikoje galėsime priimti įstatymą ir t.t. Todėl norėčiau paaiškinti, kad tarp specialistų nėra vieningos nuomonės, ar tikrai visos įmonių rūšys, kurios reikalingos veiklai, yra įvardintos mūsų Įmonių įstatyme. Yra siūlymų, kad galbūt tikslinga papildyti formomis, kurių ten nėra. Nors gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus nuomone, kurią aš tikrai gerbiu, visos įmonių rūšys įvardytos. Tačiau tai iš dalies ir gerbiamojo E.Grakausko parengtas įstatymas. Jo nuomone, taip pat ten nėra visų rūšių, kurių reikia. Tai jeigu mes ir išbrauksim, didelės nelaimės nebus. Kai prireiks kokios nors įmonės rūšies, kurios ten nėra, bus parengtas įstatymas, priimtas ir taip toliau. Čia jokios nelaimės nebus, jeigu mes ir išbrauksime. Bet tiesiog negaliu neremti gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus oponentų nuomonės, kurie siūlo vis dėlto pateikti tokią pastraipą. Todėl būtų labai paprasta imti ir pabalsuoti. Išbraukti, tai išbraukti. Nors didelės nelaimės, kad išbrauksim, tikrai nebus. Jeigu paaiškės, kad tokios formos nėra, bus parengtas įstatymas ir nieko baisaus čia neatsitiks. Žodžiu, siūlau balsuoti.
G. VAGNORIUS. Ką balsuoti?
A. ŠIMĖNAS. Balsuot, ar paliekame tą pastraipą, ar ne.
PIRMININKAS. Ar dėl šitos pastraipos palikimo ar išbraukimo dar kas nori kalbėti? Ar deputatas G. Vagnorius nori pasisakyti dėl to?
G. VAGNORIUS. Ne, aš dėl kitų... Aš norėjau tiktai priminti, kad paprasčiausiai negalim balsuoti dėl to, kas jau yra priimta įstatyme. O jeigu ten kas abejoja, tai nėra argumentas kitaip traktuoti priimtus įstatymus.
A. ŠIMĖNAS. Jūsų oponentai tvirtina, kad uždara akcinė bendrovė nėra tas pats kaip ribotos turtinės atsakomybės ūkinė bendrija. Nes akcinėje bendrovėje, kad ir uždaroje, gali būti jų įstatuose neįvardyta tai, kad turtas, tai yra žemė, kuri stovi po tuo pastatu, priklauso vienam iš steigėjų ir tada iš karto žemė tampa jų bendra nuosavybe. Tokiu būdu netgi užsienio investitoriai tampa pretendentais į tą žemę. Tai vienas argumentas. Antra, sudėtingos apiforminimo procedūros. Na, žodžiu, jūs pats puikiai žinot, ką jums sako oponentai Aš tai tiesiog noriu būti neutralus šioje diskusijoje ir tiesiog pateikti balsuoti. Aš čia kategoriškai nereikalauju. Tiesiog nenoriu nuneigti ir tų, kurie mano kitaip. Tuo labiau kad gerbiamasis E.Grakauskas irgi remia tą nuomonę, bet ten ta forma... Jis parengė papildomą įstatymą dėl žemės ūkio bendrovių, kurį mes tuoj priiminėsime. Mano, kad ta forma reikalinga. Kuo daugiau formų, tuo laisviau užsienio kapitalas čia jausis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu yra ginčas ir šiandien negalime išspręsti, tai gal galima iškelti už šito nutarimo ribų. Tai yra neįpareigoti Ministrų Tarybą, bet jai niekas ir neuždraudžia to daryti. Ar tęsime ginčą, ar spręsime balsavimu?
E. GRAKAUSKAS. Vieną sakinį dėl iškelto klausimo, kad galėtume, kaip jūs siūlote, atlikti suderinimo veiksmus. Tai aš siūlyčiau galbūt išimti šitą pastraipą iš nutarimo. Priimsim nutarimą, o visa kita mes išspręsim darbo tvarka.
PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka? Kaip Vyriausybės atstovai?
A. ŠIMĖNAS. Vyriausybės atstovai sutinka šią pastraipą išimti, todėl aš...
PIRMININKAS. Ar galima laikyti įvykusių susitarimą dėl to, kad pastraipa yra išbraukiama. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš norėčiau keletą pasiūlymų. Pirmiausia tai ką deputatas V.Terleckas siūlė dėl mokesčių. Ar nereikėtų į nutarimą įrašyti, kad iki kažkokio laiko paruoštų mokesčių pakeitimus, apie ką deputatas V. Terleckas minėjo.
A. ŠIMĖNAS. Mes išėmėme mokesčių įstatymą, kadangi manėm, kad mokesčių įstatymo mes nebekoreguojam. Todėl buvo išimtas mokesčių įstatymas.
G. ŠERKŠNYS. Tai šičia yra 31 straipsnis. Gerbiamasis deputatas V. Terleckas siūlė, kad reikia tą straipsnį pakoreguoti. Ar ten nereikėtų nutarime nurodyti, iki kokio termino tai turi būti padaryta.
A. ŠIMĖNAS. Dar tikrai neaišku, ar būtinai reikia koreguoti. Viena. O jeigu bus įrodyta, kad tikrai reikia koreguoti, visada bus galima balsuoti ir koreguoti.
A. SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pasiūlyti, kad tai, ką siūlo deputatas G.Šerkšnys, būtų galima įtraukti kaip Aukščiausiosios Tarybos protokolinį nutarimą, bet neįtraukti į šitą nutarimą, kurį mes dabar svarstėme.
G. ŠERKŠNYS. Kitas pasiūlymas yra 4 straipsnyje. ,,Asmenims, steigiantiems ar turintiems bendras įmones,” Nes čia yra tiktai steigiantiems, bet dalis jau, ko gero, tai bus ir dabartinės vadinamosios sąjunginės įmonės, kad joms taip pat nebūtų taikomos mokesčių lengvatos.
A. ŠIMĖNAS. Tai kokią jūs konkrečią formuluotę siūlote?
PIRMININKAS. Įterpti žodžius ,,steigiantiems ar turintiems”.
A. ŠIMĖNAS. Kaip Vyriausybė mano?
A. ŠIMĖNAS. Sutinka. Jūs tiktai savo formuluotę pateikit. Pritariam.
Č.V. STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, noriu pasinaudoti teise pateikti papildymą šitam nutarimui. Siūlyčiau apsvarstyti pasiūlymą, kad 3 straipsniu formuluotume tokį apribojimą. ,,Nustatyti, kad nuo 1991 metų sausio 1 dienos iki šio įstatymo įsigaliojimo leidimų išdavimas užsienio investicijoms Lietuvos Respublikoje yra laikinai sustabdomas.” Ir motyvuoju tuo, kad nebūtų pasinaudota situacija, kai nėra nustatytų apribojimų pagal 5 straipsnio formuluotę, kad nebūtų per tą laikotarpį, kol mes priimsime apribojimų įstatymą, išduoti leidimai kurtis įmonėms tose srityse, kurias mes numatome apriboti.
Aš tą siūliau. Deputatas G. Vagnorius prieštaravo. Tačiau aš vis vien teikiu šitą pasiūlymą, kadangi laikau svarbiu.
G. VAGNORIUS. Jeigu neklystu, buvom susitarę, kad mes 5 straipsnį redaguojam taip, kad šis įstatymas nustoja galioti, jeigu iki vasario 20 dienos nebus priimtas tas įstatymas, kuris įvardytas kaip dėl užsienio investicijoms draudžiamų...
PIRMININKAS. Supratau jūsų argumentą, bet aš turėjau omenyje, kad iki vasario 20 dienos daugeliui įmonių galima išduoti leidimus.
G. VAGNORIUS. Tai ten ir apribokime norminiais aktais. Jeigu jau jūs 50 metų išdavinėjote, tai dar mėnesį nedarykim, nes čia politiškai labai negražiai atrodys.
PIRMININKAS. Kokių yra daugiau pasiūlymų?
G. VAGNORIUS Arba galima tokį pasiūlymą... Leidimai išduodami suderinus, pavyzdžiui, su Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu Laikinai, kol nebus priimta.
PIRMININKAS. Deputatas A. Ambrazevičius.
A. AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, priimdami įstatymą, aš manau, mes susitarėme dėl to, balsavome mūsų grupėje už tą įstatymą žinodami, kad šitame nutarime bus 5 punktas.
A. ŠIMĖNAS. Taip, jis ir yra.
A. AMBRAZEVIČIUS. Prašom jo nekeisti. Ir taip pat, kaip supratau, buvome susitarę dėl gerbiamojo Č.V.Stankevičiaus pateiktos formuluotės. Aš manau, gerbiamieji deputatai, įtraukim, ką pasiūlė gerbiamasis deputatas Č.V.Stankevičius, ir balsuokim už tą nutarimą kaip už visumą.
PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Dar vieną pasiūlymą 4 straipsniui. Siūlau:
,,Netaikomos TSRS ar jos respublikoms”. Nes gali būti bendros įmonės su TSRS...
A. ŠIMĖNAS. TSRS respublikų?
G. ŠERKŠNYS. TSRS ar jos respublikų.
A. ŠIMĖNAS. Ar jos, nes TSRS skiriasi nuo respublikų.
G. ŠERKŠNYS. TSRS ar jos respublikų. Priimate? Ir taip pat paskutinėje eilutėje to paties straipsnio. ,,Sudaryta su TSRS ar jos respublikomis.”
A. ŠIMĖNAS. Ne, tai toliau gerai. ,,4. Nustatyti, kad lengvatos netaikomos TSRS ar jos respublikų juridiniams ir fiziniams asmenims, steigiantiems arba turintiems bendras įmones Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol nebus pasirašytos tuo klausimu dvišalės sutartys su TSRS ar tomis jos respublikomis.”
PIRMININKAS. Gerai, daugiau pasiūlymų nėra. Ar galima priiminėti nutarimą?
V. LANDSBERGIS. Aš labai atsiprašau. Aš noriu paklausti dėl minimos Č.V. Stankevičiaus formuluotės. Ar tai yra tai, ką čia anksčiau mes čia girdėjome kaip investicijų sustabdymas? Aš siūlyčiau tokios formuluotės, jeigu tai ta pati, neįrašyti. Mes dažnai patiriame, kad iš konteksto ištraukti dalykai yra mums nenaudingai iškreiptai paskleidžiami. O šitą bus labai lengva paskleisti. Tokios formuluotės turėtume išvengti. .
A. ŠIMĖNAS. Gal tada priimkime, ką siūlė Gediminas Vagnorius. Tuo laikotarpiu naujoms investicijoms atsiranda dar kažkoks naujas kontrolierius.
Č.V. STANKEVIČIUS. Aš atsiimčiau savo pasiūlymą, jeigu būtų nuspręsta taip, kad Vyriausybė derina su Aukščiausiosios Tarybos komisija. Kad Aukščiausiojoje Taryboje būtų žinomi tie dalykai.
A. ŠIMĖNAS. Prezidiumo užtenka.
PIRMININKAS. Deputatas V. Terleckas.
V. TERLECKAS. Aš neremčiau gerbiamojo Pirmininko pavaduotojo pasiūlymo dėl derinimo su Prezidiumu; Tai bus vilkinimas. Nemanykim, kad labai kas nori mus nupirkti. Tai būtent tokiu vilkinimu, derinimu su Prezidiumu tiktai atbaidysime užsienio kapitalą.
A. ŠIMĖNAS. Bet čia vienam mėnesiui tik.
V. TERLECKAS. Kad ir vienam mėnesiui.
A. ŠIMĖNAS. Aš tiesiog siekiu, kad būtų priimtas nutarimo projektas, todėl sutinku su kompromisais.
PIRMININKAS. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Jeigu vienam mėnesiui — juo labiau. Niekas neužpuls mūsų per sausio mėnesį. Antras dalykas — na, yra Vyriausybė... taigi galų gale tegu dirba savo darbą. Ar mes viską už Vyriausybę dirbsim? Nereikia jokių derinimų!
PIRMININKAS. Prašau deputatą A. Šimėną perskaityti dar kartą dabar teikiamą nutarimo projektą ir grįšime prie svarstymo,
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, taupau laiką ir .kviečiu žiūrėti į jums pateiktą nutarimo projektą. Įvertinant tai, kad jūsų siūlymu buvo išimta pastraipa ,,iki kovo 1 dienos parengti ūkinės bendrijos su ribota turtine atsakomybe projektą.” Tai yra išimta. Kitoje: ,,Iki 1991 metų kovo 1 dienos parengti norminius aktus, užtikrinančius šio įstatymo funkcionavimą.” Tai tiktai redakcija keičiasi. 2 ir 3 punktams pakeitimų nėra. ,,Nustatyti, kad įstatymo lengvatos neteikiamos TSRS ar jos respublikų juridiniams ir fiziniams asmenims, steigiantiems ar turintiems bendras įmones Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki tol, kol nebus pasirašytos tuo klausimu dvišalės sutartys su TSRS ar tomis respublikomis”. Ir 5 straipsnis yra toks: ,,Šis įstatymas įsigalioja priėmus...” Kaip gerbiamasis E. Grakauskas tiksliai suformulavo?
E. GRAKAUSKAS. Įstatymo pavadinimą sakote ir patį žodį statom į galą.
A. ŠIMĖNAS. Lietuvos Respublikos Užsienio investicijų įstatymą.. Tada Įmonių įstatymo pataisų nebereikia. Vyriausybe, tada įmonių nebereikia, jeigu mes naujos nebeįvedam? Tada nebereikia įmonių jau. O Įmonių rejestre reiks, kadangi dabar pataisą padarė Ekonomikos ministerija. Ir Įmonių rejestro papildymus.
PIRMININKAS. Deputatas Č.V. Stankevičius.
Č.V. STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, atsižvelgdamas į pasakytus motyvus prieš, aš tada norėčiau siūlyti kompromisinį variantą. »Nustatyti, kad nuo sausio 1 dienos iki šio įstatymo įsigaliojimo, kad investicijų leidimai, kurie išduodami nuo (...)” apie išduodamus leidimus investicijoms nuo 1991 metų sausio 1 dienos iki šio įstatymo įsigaliojimo būtų skelbiama ,,Lietuvos aide”, ,,Kurier Wilenski” ir ,,Echo Litvy”. Kad tai būtų viešas dalykas.
PIRMININKAS. Ar tas papildymas būtų priimtinas?
Č.V. STANKEVIČIUS. Apie išduodamus naujus.
PIRMININKAS. Apie išduodamus naujus leidimus. Taip siūlote.
G. VAGNORIUS Tai nuo kada įsigalioja įstatymas?
PIRMININKAS. Šis įstatymas įsigalioja priėmus įstatymą, toliau įstatymo pavadinimas ir Įmonių rejestro papildymas.
G. VAGNORIUS. Kitaip tariant, du mėnesius negalios tos normos, kurios, mes sakėm, būtų gerai, kad galiotų.
Č.V. STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau, aš turiu omenyje, kad kol įsigalios įstatymas dėl draudimų ir apribojimų.
A. ŠIMĖNAS. Tada, Gediminai Vagnoriau, prašome pasiūlyti 5 straipsnio kitokią redakciją, nes ten 5 aiškiai įvardijame, kad šis įstatymas įsigalioja tada, kai bus priimtas anas įstatymas.
G. VAGNORIUS. Mes tarėmės, kad šis įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos. O kitaip tarėmės, kad šis įstatymas nustoja galioti, jeigu iki kovo 1 dienos nepriimamas ir šitas papildomas įstatymas. Taip tarėmės.
PIRMININKAS. Deputatas A. Ambrazevičius.
A. AMBRAZEVIČIUS. Aš dar kartą kartoju ir gerbiamajam G.Vagnoriui aš norėčiau priminti, kad tas įstatymas buvo priimtas vien todėl, kad buvo sutarta iš anksto, jog nutarime bus 5 punktas, apribojantis jo įsigaliojimą. Ir aš prašyčiau gerbiamojo G. Vagnoriaus nerevizuoti to nutarimo, nes čia labai negražūs dalykai. Nes įstatymą priėmė grupė žmonių, tik su ta sąlyga ir balsavom, kad bus tas apribojimas. O dabar, po to, priimtas įstatymas, revizuojamas tas nutarimas su gerbiamuoju A.Šimėnu ir su grupe kitų deputatų. Kaip tą galima daryti?
G. VAGNORIUS. Noriu paklausti, koks apribojimas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, įstatymas iš tiesų bus išverstas, paskelbtas. Sausio 20 dieną, manau, galima priimti įstatymą dėl apribojimu ir Įmonių rejestro įstatymo pakeitimą labai nedidelį... Tai visai nesudėtinga, man regis. Gal iš tikrųjų laikykimės mes to susitarimo tam, kad būtų priimtas nutarimas iš viso. O iki to laiko galios sena tvarka, išskyrus tai, kad registruojamos bendros ir užsienio kapitalo įmonės... Bus skelbiama informacija apie jas. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Jeigu mes priimsime tokį nutarimą, tai iš esmės tai, ką dabar mes dirbome ir priėmėme tą Užsienio investicijų įstatymą... Tai visiškai nereikalingas darbas todėl, kad vėl lauks, kol mes priimsim tuos apribojimus. Išvis dėl 5 straipsnio aš visiškai nesutinku su deputatu A.Ambrazevičiumi. Mes labai gerai susitarėm ir mes jokiu būdu išlygų nedarėme, kad tai bus ir nutarime. Ir todėl aš pritariu ir remiu deputatą G.Vagnorių.
PIRMININKAS. Prašom pateikti tada dar kartą 5 straipsnio redakciją ir balsuosim. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos”. Dabar atkreipiu gerbiamojo A.Ambrazevičiaus dėmesį, kad sustabdyti straipsnį, kuris nieko nenormuoja... Tai jis pats save apgaudinėti nori. Aš, priešingai, noriu jums pagelbėti tuo požiūriu. Ir reikia klausytis, kas yra sakoma. Ir rašyti, kad šis įstatymas nustoja galioti, jeigu iki tos vasario 20 dienos yra nepriimamas tas papildomas įstatymas. Ir kol nėra priimtas tas papildomas įstatymas, kokius šiuos straipsnius beapribotume, galioja dabartinė tvarka tam straipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už deputato G.Vagnoriaus pateiktą pataisą 5 straipsniui, kad įsigalioja nuo priėmimo dienos ir nustoja galioti, jeigu... Iki kada?
G.VAGNORIUS. Iki vasario 20 dienos.
A. ŠIMĖNAS. Ne, tai gal greičiau tą datą galime priimti. Sausio 30 diena. Nes bus tas vienas mėnuo.
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkat, gerbiamasis G.Vagnoriau, su tokiu pasiūlymu? Prašom balsuoti dėl deputato G.Vagnoriaus pasiūlymo su pataisa dėl datos. Iki sausio 30 dienos.
A.ŠIMĖNAS. Taip. Priimti tą įstatymą, kad galų gale išspręstume investicijas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada redakcija tokia, kaip yra pateikta. Prašom tada balsuoti.
G.VAGNORIUS. Atsiprašau, vieną pastabą. 2 punktą reikia išbraukti, kadangi kitais įstatymais yra nustatytas terminas sausio 1 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašom truputėlį palaukti. Dabar mes balsuojame dėl kitos vietos. O jūsų minima pataisa yra priimta. Prašom dabar balsuoti dėl... Deputato G.Vagnoriaus pataisa nepriimta. Prašom pasiruošti balsuoti dėl pateikto straipsnio kartu su deputato Č. Stankevičiaus pateiktu papildomu straipsniu dėl skelbimo apie investicijas laikraštyje. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti.
G.VAGNORIUS. Už kokį straipsnį? Perskaitykite.
PIRMININKAS. 5. Šis įstatymas įsigalioja, priėmus įstatymą ,,Dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje ir Įmonių rejestro įstatymo papildymo”. Tai būtų kompromisas tarp tų ribų.
Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl papildomo 5 ir buvusio 5, o dabar 6 straipsnio: ,,Šis įstatymas įsigalioja, priėmus įstatymą ,,Dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje ir Įmonių rejestro įstatymo papildymo”.
G.ŠERKŠNYS. Gal dar papildyti, kad kurios tos įmonės. Kurios bus įsteigtos iki to priėmimo, tai jos turės per kažkiek laiko suderinti savo įstatus su...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašom kol kas nepainioti. Balsavimas paskelbtas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ir antrasis pasiūlymas taip pat negavo balsų daugumos. Esame gana keblioje padėtyje. Ar kas nors turi pasiūlymų, kaip būtų galima pataisyti? Ypač iš tų, kurie vienaip ar kitaip balsavo ne už.
G.VAGNORIUS. Siūlau padaryti dar vieną pataisą ir balsuoti už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Tai yra išbraukti 2, punktą, kadangi šiuo atveju nustatoma yra kovo 1 dienos data, o mes esame nustatę sausio 1 dienos datą. Esam nustatę jau. Tai kam mes neturim nukelti? Išbraukiam šitą ir galios, kad iki sausio 1 dienos visas įmones turi perregistruoti. Taip pat ir bendras įmones. O ne laukti dar po mėnesio. Tada balsuojame už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Iki sausio l dienos liko labai mažai laiko. Nei vienos darbo dienos neliko.
G.VAGNORIUS. Tai gal jie pasakys, kad potvarkis yra jau priimtas prieš keletą mėnesių ir visos įmonės, kurios norėjo, persiregistravo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Tai įrašyta tam, kad mes pakeičiame bendrų įmonių registravimo tvarką. Dabar jos visos registruosis Ekonomikos ministerijoje. Iki šiol jos galėjo registruotis savivaldybėse. Tai todėl ir reikia jas perregistruoti. Tos, kurios jau buvo, vadinasi, kažkur...
G.VAGNORIUS. Aš protestuoju prieš tai, kad pranešėjas ignoruotų priimtus įstatymus. Jeigu deputatas nėra perskaitęs rejestro įstatymo, tai yra blogai.
A.ŠIMĖNAS. Aš neignoruoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, ar jūs sutinkate, kad mūsų šiandien priimtas įstatymas, kuriame nustatytas bendrų ir užsienio įmonių registravimas Ekonomikos ministerijoje, pakeitė buvusią situaciją, ar ne?
G.VAGNORIUS. Bet kokiais atvejais bet kokia įmonė kartu registruojama ir Ekonomikos ministerijoje. O dėl balsavimo už visą nutarimą noriu atkreipti dėmesį. Jeigu nebus balsuojama už visą nutarimą, tai įstatymas galios nuo šios dienos.
PIRMININKAS. Aš apie tai ir norėjau deputatams priminti. Ką deputatas A.Šimėnas galėtų..?
A.ŠIMĖNAS. Norėčiau, kad pakomentuotų Vyriausybės atstovas, ar yra būtinumas perregistruoti bendras įmones?
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Beveik dabar visos bendros ir užsienio įmonės buvo registruojamos atskirame rejestre, kurį neatsitiktinai turėjo Užsienio ekonominių ryšių departamentas. Dabar tas rejestras buvo perduotas Ekonomikos ministerijai įvertinant mūsų pasiūlymus, Tai beveik tokį perregistravimą turėtume mes vykdyti.
PIRMININKAS. Ar rejestro perdavimas jums nereiškia automatinio perėjimo į Ekonomikos ministeriją, ar reikia įmonių savininkams perregistruoti būtinai dar kartą?
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Bendros ir užsienio įmonės turėtų persiregistruoti iš naujo todėl, kad šis įstatymas padaro kai kuriuos pakeitimus dabartinėje padėtyje.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Na, man niekaip nepavyksta vis dėlto išaiškinti, kad yra skirtumas tarp bendros įmonės kaip formos ir įmonės kaip organizacinės formos. Įmonė kaip organizacinė forma (taip pat kaip bendra įmonė) yra registruojama pagal įmonių įstatymus ir įstatus. O bendra įmonė kaip forma yra tik papildoma, ir yra visoms įmonėms nustatytas terminas — sausio 1 diena. Ir jeigu dar pradėsim mes daryti tokias išlygas, tai įsivaizduokite, kokia maišalynė bus. Negalima taip laisvavališkai interpretuoti tų įstatymų. Aš net nelabai įsivaizduoju, kas darysis, jeigu mes pradėsim taip elgtis.A.ŠIMĖNAS. Ar Vyriausybę įtikino argumentai, ar ne?
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Mes diskutavom ir vakar gana ilgai. Beveik realus gyvenimas yra prasilenkęs su Rejestro įstatymu todėl, kad bendrų įmonių su užsienio kapitalu kūrimo procesas buvo prasidėjęs anksčiau, ir jis ėjo truputį kita linkme, negu kad Rejestro įstatymas numato. Savivaldybės, nerasdamos žodžių apie tai, kad įmonės yra su užsienio kapitalu, išvis mano, kad tokių nėra ir joms tas negalioja. Tai aš suprantu apie įmonės rūšis, kurios yra numatytos Įmonių įstatyme. Štai todėl mums ir reiktų tas įmones perregistruoti, sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ar jūs negalėtumėte savo ministerijos aplinkraštį ar kokį nors dokumentą, kuriame būtų parašyta, kad dėl įstatymo, kurį mes šiandien priėmėme, reikia sutvarkyti įstatus ar ką nors tokio? Be mūsų atskiro nutarimo sutvarkytumėte šituos reikalus.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Aš manau, tas turės būti padaryta.
PIRMININKAS. Jūs manot, kad reikalingas mūsų nutarimas toks?
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Jeigu jo ir nebus, vis tiek įstatymo vykdymas reikalaus būtent tokių raštų, pranešimų.
PIRMININKAS. Tai jūs sutinkate, kad mes išbrauktume. Galbūt tada pavyktų balsuoti dėl viso nutarimo.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVAS. Jeigu tiktai dėl to, tai galima sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.ŠIMĖNAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės atstovas būtent ir vykdo registravimo funkcijas, kad jis truputį įsivaizduoja, kaip tas realiai atrodo. Jeigu sutinka Vyriausybės atstovas išbraukti 2 punktą, tai tada tą ir padarom.
R.PAULAUSKAS. Ar neišspręstų problemos, jeigu mes, kol priimsim reikalingus įstatymus, dar neregistruotume naujų bendrųjų įmonių? Būtent naujų? Tada atpultų daug ginčų, man atrodo.
PIRMININKAS. Čia ne visai apie tai, gerbiamasis deputate. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš noriu dar kartą priminti, kad Lietuva yra 100 procentų priklausoma nuo Tarybų Sąjungos. Ir bet kokie tokie svarstymai... Supraskite, kad kiekviena diena yra brangi. Bet kurią dieną Tarybų Sąjunga vėl gali paskelbti blokadą. Ir mūsų tikslas yra ištrūkti iš to monopolio, o ne dar dviem mėnesiams...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vagnoriau, jūsų pataisa, kiek aš supratau, priimta. Deputatas Č. Stankevičius pateiks pataisą, su kuria būtų galima balsuoti dėl viso įstatymo. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš teikiu pasiūlymą papildyti nutarimą tokia pastraipa, kuri leistų vykdyti parlamentinę investicijų kontrolę. Kad būtų privalomai skelbiama informacija apie Vyriausybės išduotus leidimus užsienio investicijoms. Nustatyti, kad nuo 1991 metų sausio 1 dienos Vyriausybė turi dešimties dienų laikotarpiu paskelbti laikraščiuose ,,Lietuvos aidas”, ,,Echo Litvy”, ,,Kurier Wilenski” apie išduotus leidimus užsienio investicijoms”.
PIRMININKAS. Ar tokia pataisa būtų priimtina? Jeigu taip, tai tada paprašyčiau deputatus sutikti balsuoti dėl viso nutarimo su padarytomis pataisomis įskaitant dabar jau 6 straipsnį, jeigu jis yra priimtinas, kad būtų priimtas visas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo su mūsų padarytomis pataisomis. Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsų dauguma nutarimas priimtas, klausimas baigtas. Gerbiamas deputate A.Šimėnai, klausimas baigtas. Jūs jau galite pasakyti padėkos žodį.
A.ŠIMĖNAS. Dėkojame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, paskutinis darbotvarkės klausimas — nutarimas dėl kainų programos. Deputatas V.Čepaitis. Jeigu bus įmanoma priimti, pasistengsim tai padaryti. Kol jūs, gerbiamasis deputate V.Čepaiti, ateisite, deputatas K.Antanavičius nori pasakyti repliką.
K.ANTANAVIČIUS. Gal nepradėkime svarstyti iš viso todėl, kad, matyt, jo tikrai negalėsim priimti.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad negalėsite? Tegu paskelbia deputatas V.Čepaitis, o tada susitarsim bent kaip elgtis toliau. Prašom.
V.ČEPAITIS. Aš čia norėjau dar porą žodžių pasakyti, bet galbūt, taupydamas laiką, nesakysiu. Tiktai norėčiau vis dėlto priminti visiems, kad reiktų mums priimti šitą nutarimą. Kadangi viešai paskelbta ir spaudoje, ir per televiziją apie tai, kad tas jau Vyriausybėje bus daroma ir kokios pasekmės gręsią visai Lietuvai. Turbūt Aukščiausioji Taryba, kažkokiu būdu jausdama atsakomybę prieš Lietuvą, turi priimti savo nutarimą. Aš jį perskaitysiu. Nutarimas ,,Dėl kainų ir reformos įgyvendinimo”.
PIRMININKAS. Nereikia. Visi turi, gerbiamasis deputate.
V.ČEPAITIS. Kas turi kokių nors pastabų? Aš norėčiau tik tiek, kad čia jau yra truputį šiokių tokių papildymų.
PIRMININKAS. Tada prašom.
V.ČEPAITIS. Papildymai čia redakciniai 3 straipsnyje papildymai yra tokie, Čia pasiūlė deputatas A.Žalys. ,,Pažymėti, kad Vyriausybės narių, ekonominių žinybų darbuotojų ir kai kurių deputatų (čia jau bus įdėta) vieši pasisakymai masinėse informacijos priemonėse apie kainų paleidimą, kol nepriimti atitinkami valstybinės valdžios sprendimai, prisideda prie visuomenės klaidinimo (įdėta) ir rinkos destabilizavimo”. Tokios yra pataisos.
PIRMININKAS. Ar kas nors norės klausti? Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Visa tai, ką jis pasakė, aišku. Bet ar mes galime priiminėti nutarimus be Vyriausybės, be jokios informacijos, vienu žodžiu, be konsultacijų su Vyriausybe. Nors ir pats teisingiausias, bet kelia labai daug abejonių. Ar mes turime bent moralinę teisę?
V.ČEPAITIS. Moralinę teisę mes turime, kadangi visiškai įmanoma, jog per tą laiką, kol mes vėl susirinksime Aukščiausiojoje Taryboje, Vyriausybė jau gali priimti šituos sprendimus. Ir mes, ir visa Lietuva būsime pastatyti prieš faktą.
B.GENZELIS. Atsiprašau, bet ar Vyriausybė buvo kviečiama čia?
V.ČEPAITIS. Buvo vakar kviečiama ir buvo žinoma, kad šiandien yra šitos diskusijos pratęsimas ir bus priimamas nutarimas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip čia derinasi su kalba apie rinką? ,,2.2.Parengti būtiniausių prekių, parduodamų gyventojams pagal talonus ir korteles, tvarką”. Tai kiek dar ta tvarka galios čia, jūsų manymu?
V.ČEPAITIS. Tvarka galios, kol nebus stabilizuota nors šiek tiek ekonomika, kol mes nepriimsime nutarimo čia, Aukščiausiojoje Taryboje, apie tai, kad jau laikas pereiti prie rinkos.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Pabandysiu klausimo formą suformuluoti. Ar jums neatrodo, kad 1 punktas taip, kaip jis suformuluotas, gali būti labai maksimalistiškai interpretuojamas ir neleis nieko daryti su kainomis, jeigu nebus patikrinta visų visų sluoksnių ir visų realių nuostolių ir visiško kompensavimo sistema. Kas galės užtikrinti, kad jau tikrai visiems viskas kompensuojama, ir tik tada galima keisti kokią nors kainą ar paleisti kainas? Man atrodo, čia turėtų būti arba lankstumo, arba neformuluokime, kad kainų reforma yra negalima.
V.ČEPAITIS. Prašau siūlyti formuluotę.
V.LANDSBERGIS. Tai aš dar taip greitai negaliu sugalvoti. O jeigu be 1 punkto. Vyriausybei įpareigojimai konkretūs yra. Pagalvokim.
PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti. Čia jūs 2 punkte rašote apie talonus ir korteles. O kol nepriėmėme reformos įstatymo ir nepaleidom kainų, kol nėra aiškaus kompensavimo mechanizmo, gal reikėtų įvertinti tuos universalių talonų projektus, tai yra arba prekėmis dengtų talonų, arba čekių? Ar jūs tai turite galvoje?
V.ČEPAITIS. Čia yra tas omenyje turima.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prisidedu prie Pirmininko klausimo ir norėčiau pasakyti, ar jūs turite iliuziją tokią, kad bus įmanoma kompensuoti va šituos praradimus kada nors įvedant naujas kainas, įvedant rinkos ekonomiką?
V.ČEPAITIS. Turime iliuzijų kažkokių, tačiau galbūt galima iš tikrųjų išbraukti ,,visų sluoksnių” šitame projekte. Tada galbūt truputį nebus tokia kieta formuluotė.
PIRMININKAS. Deputatas B. Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis kolega, humanitarine prasme aš visiškai pritariu jūsų nerimui ir pozicijai, išdėstytai šiame projekte. Vis dėlto mes neturime informacijos. Ar jūs pats turite tokią informaciją iš anos pusės, kuri argumentuotų visus tuos teiginius? Aš tuo labai abejoju, nes Taryba nebuvo supažindinta su kainų kėlimo ar kainų reguliavimo programa. Nebuvo diskusijų, kuriose būtų išsakyta ir jūsų pozicija, ir mano pozicija. Jūs supratote, apie ką aš kalbu? Deja, leiskite man užbaigti dėl 3 punkto, dėl pasisakymų per masines informacijos priemones. Žinote, jeigu mes dėl šito punkto diskutuosime, dėl to, kas yra destabilizavimas, bus labai sunku rasti kriterijų vienaip ar kitaip. Suprantu, kad tai reikia daryti, bet kriterijaus paieškos mums užimtų visas Naujųjų metų dienas. Ar jūs sutinkate?
V.ČEPAITIS. Ačiū. Bet aš dėl 3 punkto turbūt neatsakysiu, kadangi jūs nelabai tiksliai suformulavote. O į pirmą... Vis dėlto man atrodo, kad iš pristatymo, kuris buvo vakar, supratome, kad ir Vyriausybei nėra labai aišku visa tai, ką jinai nori padaryti. Bent mes susidarėme tokią nuomonę.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kiek, jūsų manymu, tas nutarimas galios? Čia nėra nei ribos, nei pradžios, nei pabaigos. Kiek jis gali gyvuoti?
V.ČEPAITIS. Siūlykite.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, aš klausiu. Todėl, kad jeigu imtume...
V.ČEPAITIS. Kaip jūs pastebėjote, mes siūlome Vyriausybei iki tol, kol mes susirinksime, šitą pateikti mums, ir mes, aš manau, čia, Aukščiausiojoje Taryboje, turėtume tą apsvarstyti ir tada nuspręsti visa tai. Tačiau, kol kas mes...
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad į nutarimą galima įrašyti:
,,Atidėti klausimo svarstymą, kol bus parengta kompensacijų tvarka”. Tik tiek, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš galvoju, kad 1 straipsnį galima sušvelninti ir išbraukti ,,visų sluoksnių gyventojų realių”, o vietoje ,,negalima” parašyti ,,nepribrendus kainų reforma”.
PIRMININKAS. Tai čia siūlo išbraukti ,,realių”, kadangi 100 procentų realių pajamų nepavyks turbūt kompensuoti. Priimate, taip?
V.ČEPAITIS. Galima.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Man nėra suprantamas 2.2 punktas — ,,Parengti būtiniausių prekių tvarką (jeigu mes skaitysime nuosekliai ten), parduodamų gyventojams už talonus ir korteles”.
V.ČEPAITIS. Aš skaičiau. Čia truputį yra jau suredaguota. ,,Būtiniausių prekių pardavimo gyventojams tvarka”.
V.P.ANDRIUKAITIS. Suprantama. Aš manau, kad čia redakcinių problemų yra žymiai daugiau. Toliau 2.3 — ,,Gali peržiūrėti žemės ūkio produktų supirkimo kainas”. Gali peržiūrėti ir palikti taip, kaip buvo. Vadinasi, nesimato iš 2.3 irgi tikslo, dėl ko jie turi peržiūrėti ir ką jie turi daryti peržiūrėję. Mano nuomone, nutarimas yra neparuoštas balsavimui. Todėl aš siūlyčiau galbūt Prezidiumui, kad Prezidiumas priimtų darbo tvarka nutarimą, nes čia mes...
PIRMININKAS. Ar deputatas V.Andriukaitis negalėtų pasiūlyti kokį nors kitą pasiūlymą, kad jeigu nebūtų priimtas šitas nutarimas, kad is tikrųjų Vyriausybė nepradėtų beprotiškos kainų reformos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai aš manau, kad gali Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą įpareigoti, kad jis...
PIRMININKAS. Prezidiumas neturi tokių įgaliojimų. Jis neturi tokių įgaliojimų. Mes jam galim suteikti, jeigu mes jam suteiktume.
V.P.ANDRIUKAITIS. Galim suteikti mes jam tokią prasmę.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori pasisakyti? Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Priimdami Kainų įstatymą, mes nustatėme sąlygas, kada gali būti pradėtas įgyvendinti Kainų įstatymas. Ir ten vienas nutarimo punktas yra toks: ,,Kainų įstatymas įsigalioja Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus kainų programą”. Tai čia pavojaus, kad pradės, nėra tokio. 1 punktu nei pridedam, nei atimam. Mes tik konstatuojam, kad yra negalima, ir tai reiškia, kad mes šiandien nepritariam kainų reformos programai. Bet kartu Vyriausybė, vadovaudamasi ankstesniais norminiais aktais, turi teisę kelti, didinti, peržiūrėti ar kažką kitką daryti su kainom, bet nedaryti esminės kainų reformos. Esminės kainų reformos ji daryti negali tol, kol iki sausio 8 dienos nepateiks tų nutarimų, ir tol, kol mes jiems nepritarsim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nuomonės yra pasakytos. Kiek deputatų yra salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS) .,Atsiprašau, dar perdavė Pirmininkas vieną pataisą, kad 1 straipsnio paskutinis žodis ,,negalima” būtų pakeistas ,,kainų reforma atidėtina”.
V.ČEPAITIS. Čia ką tiktai paaiškino deputatas G.Vagnorius, jog jinai yra negalima tiesiog dėl mūsų jau anksčiau priimto nutarimo. Čia mes nieko naujo nepasakom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsavimui trūksta mažiausiai dviejų deputatų. Aš tikiuosi, kad jie išėję labai trumpam, pavyzdžiui, pasiimti paltų, kad neuždarytų rūbinės. Gerbiamasis deputatas M.Stakvilevičius šitą reikalą susitvarkė anksčiau todėl jis dėl kitų nesirūpina, aš suprantu. Gerbiamasis deputate V.Čepaiti, prašome tada sėstis j savo vietą. Aš tikiuosi, kad dar galėsime balsuoti, ir jeigu nutarsim, kad toks nutarimas priimtinas iš viso, tai jį priimsim. Jeigu ne, Vyriausybės atstovai pasakytas mintis žino, projektą žino, ir, manau, nepasielgs neleistinai, tai yra nepaleis kainų neturėdami bent jau pačių būtiniausių garantijų. Kitos išeities aš nematau. Šiuo metu yra 69 deputatai. Deputatas K.Antanavičius dar repliką.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, man rodos, kad iš tiesų Vyriausybė nėra sau priešas ir pagal visas reformos programas bei pagal visas nuostatas niekas nesiruošia kainų paleisti neišsprendus kompensacijų ir kitko. Be to, ministras A.Dobravolskas yra jau aiškiai pateikęs ir projektus, kaip tas viskas bus, tiktai bėda ta, kad per vieną dieną niekas negali išspręsti ir kompensacijų, ir kainų. Manau, kad jeigu priimtume nutarimą, tai priimtume nutarimą, kaip ir sakiau, vieno teiginio, kad atidėtų kainų reformos klausimų sprendimą, kol bus priimti kompensavimo įstatymai. O jeigu imtume kalbėti apie šitą, kas čia parašyta, tai niekaip negalima sutikti, kad, sakysim, tų talonų, kiek tuos talonus laikysime. Ir jeigu mes šitą parašysim, tai, vadinasi, apie kainų reformą kokią nors, matyt, nekalbam ir nesiruošiam keisti, mūsų ekonomikos reformos nesiruošiam daryti. Tai būtų pražūtinga Lietuvai. O dėl kompensacijų, dar sykį sakau, kad yra ir skaičiavimai atlikti ir biudžete, jūs gi svarstėte, numatyta 1,5 milijardo rublių tiktai kompensavimas. Turbūt visi susipažino, bet kažkodėl ima ir staiga pradeda kelti tokius klausimus. Ir norėčiau dar pažymėti, kad Vyriausybės narių, ekonominių žinybų darbuotojų, deputatų pasisakymai dėl kainų kėlimo yra kažkokie negeri. Na, tai tada jau gatava visiškai. Juk mes kalbam apie tai, kad kainos turės padidėti ir visur aplinkui didėja. O mes vaidinsim nekaltus ar dar kokius. nors. Na, tai išjuoktų mus žmonės iš viso. Jeigu kalbam apie ekonomikos reformą, tai turim kalbėti: privatizavimas, kainų paleidimas, mokesčiai ir kompensacijos. Tai viskas kartu ir apie tai visą laiką kalbama. Ir dabar kažkokie jėzuitai, — aš nenoriu įžeidinėti jėzuitų, — bet maždaug toks, koks buvo inkvizicijos laikais, pasakys, kad jau deputatai nebeturi teisės kalbėti apie tai, kas realiai laukia žmonių. Na, tai būtų kažkokie... Neturi sakyti.kad pakeltos kainos, keliamos, neturi. “Na, žmogus, matyt, kiekvienas nėra sau priešas. Jis kalba apie tai, kad kainos turi būti pakeltos, kad turi būti kompensacijos, kad žmonės neturi būti nuskriausti. Taigi ir norėčiau palinkėti laimingų Naujųjų metų, galvoti, kad nebus tokios skriaudos, kad mūsų Vyriausybė, mes patys neleisim skriausti žmonių dėl kainų didėjimo. O be kainų didėjimo nieko nepadarysi Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiliepiu į gerbiamojo K.Antanavičiaus pasakymą ir norėčiau pasakyti repliką. Vakar Vyriausybės atstovas pateikė Šeimos pajamų rėmimo įstatymą ir man patvirtino, kad tos lėšos biudžete kol kas yra nenumatytos.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš norėčiau pateikti tokį pasiūlymą. Be 3 šio nutarimo punkto balsuoti už šį nutarimą, nors ir nėra kvorumo. Jeigu pritrūktų balsų — ne Aukščiausiosios Tarybos vardu, o balsavusių deputatų vardu.
PIRMININKAS. Ar deputatė R.Rastauskienė nesutiktų bandyti priimti papunkčiui. ir tie punktai, kurie būtų priimti, būtų oficialus nutarimas, o tie, kurie nebūtų — tų balsavusiųjų vardu? Dabar salėje yra 77 deputatai. Ar būtų galima pabandyti elgtis tokiu būdu? 1 punktas siūlomas toks.
,,Nustatyti, kad neparengus ir nepriėmus gyventojų nuostolių kompensavimo sistemos, taip pat rinkos stabilizavimo priemonių, kainų reforma yra atidėtina”. Arba ,,negalima”. Ar kas nors prieštarauja dėl tokio l punkto? Jūs prieštaraujate? Prašom tada balsuoti. Nors deputatas K.Antanavičius, rodos, pats siūlė tok| punktą, tai aš tada nelabai ir suprantu.
K.ANTANAVIČIUS Aš ir vėl kartoju, kad atidėtų reformą, kol bus parengta kompensacijų tvarka. Čia kažkas iš deputatų jau sakė... Pirmininkas sakė... Neparuošus visų sluoksnių gyventojų realių nuostolių. Kas tai yra realūs nuostoliai?
PIRMININKAS. Tai jau išbraukta. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, aš juk perskaičiau naująją redakciją, kokia yra siūloma.
,,Nustatyti, kad neparengus ir nepriėmus gyventojų nuostolių komperisavimo sistemos, taip pat rinkos stabilizavimo priemonių, kainų reforma atidėtina”.
K.ANTANAVIČIUS. Tai va ,,rinkos stabilizavimo priemonių” aš norėjau išbraukti. Neaišku, kas tai yra, ką reiškia rinkos stabilizavimo priemonės. Kainas didinant, ar...
PIRMININKAS. Ar deputatas V.Čepaitis sutinka išbraukti ir šitą dalį? ,,Rinkos stabilizavimo priemonių”. Sutinka.
K.ANTANAVIČIUS. Atsiimu tada.
PIRMININKAS. Tada 1 punktas, jeigu daugiau prieštaravimų nėra, priimtas.
,,2. Įpareigoti Vyriausybę iki sausio 8 dienos pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai nutarimo ,,Dėl visų rūšių kainų bei tarifų reguliavimo tvarkos ir socialinės saugos bei išlaidų gyventojams kompensavimo priemonių” projektą”.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau pasiklausti, jeigu jau norime priimti, Vyriausybės ir siūlau daugiau nieko nepriiminėti. Pirmąjį punktą ir daugiau nieko nepriiminėti. Na, ką mes iki sausio 8 dienos. Pasakykit, jeigu kiek jie ten sugebės, ką jie padarys? Mes neturime teisės tiesiog įpareigoti, kad per dvi naktis jie padaryt. Jie patys turi.”
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas K.Antanavičius siūlo priimti tiktai 1 punktą ir daugiau nepriiminėti nieko. Ar yra kitokių nuomonių? Jūs siūlote balsuoti? Taip, 1 punktas yra priimtas. Bet kuriuo atveju, gerbiamieji deputatai, 1 punktą mes jau priėmėme, ir nutarimą bent iš vieno punkto turime blogiausiu atveju. Sutinkate su tuo? Sutinkate. Gerbiamasis deputate M.Stakvilevičiau, mes daug dalykų priėmėme be balsavimo. Aš klausiau, ar visi deputatai sutinka? Sutartinai priėmėm 1 punktą. Nebuvo nė vieno prieštaravimo. Dėl 2 punkto įpareigojimo. Ar kas nors galėtų pakomentuoti dėl terminų? Iš Vyriausybės nėra atstovų? Prašom balsuoti dėl 2.1.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Dėl 2.2. ,,Parengti būtiniausių prekių pardavimo gyventojams pagal talonus ir korteles tvarką”. Kas už, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Nepriimtas. ,,2.3. Peržiūrėti žemės ūkio produktų supirkimo kainas”. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Nepriimtas. 3 punktas. Deputatas V.Čepaitis buvo pateikęs nežymias redakcines pataisas. Prašome pasiruošti balsuoti dėl 3 punkto. Kas už, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Nepriimta. Ar kas nors prieštarauja dėl preambulės. Reikia balsuoti dėl preambulės? Priimtas vieno punkto nutarimas. Jeigu deputatas M.Stakvilevičius reikalauja, balsuosime dėl viso nutarimo, turint galvoje, jog yra didelė rizika jo nepriimti. ,,Nustatyti, kad neparengus ir nepriėmus gyventojų nuostolių kompensavimo sistemos kainų reforma yra negalima”. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl šito nutarimo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas.
R.RASTAUSKIENĖ. Mano pasiūlymas buvo priimti deputatų vardu, paskelbiant spaudoje.
PIRMININKAS. Tada reikalinga pavardėmis ir pasirašyti.
J.ŠIMĖNAS. Taip, vardinį...
PIRMININKAS. Gal iš tiesų baigsime balsavimą? Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas, gerbiamieji deputatai, ir nieko čia nepadarysi. Aš siūlau deputatams, kuriems priimtinas, paskelbti spaudoje. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Tuomet aš siūlau, kad tie deputatai, kuriems nesvetimos šito nutarimo idėjos, pasirašytų ne tik po 1 punktu, o po visais punktais, tai yra po šiuo tekstu. O gerbiamiesiems deputatams iš kairiųjų frakcijų aš siūlau grįžusiems į savo apygardas susitikti bent su 34 namų šeimininkėmis ir paklausti, ar jos žino, iš kur kitą savaitę nusipirks būtiniausius maisto produktus, kuo aprengs vaikus ir šiaip palaikys kažkokį pasitikėjimą mūsų sistemos stabilumu. Aš tikrai nuoširdžiai kviečiu nulipti nuo aukštų tribūnų ir kalbėti su žmonėmis. Matysime, kaip jiems reikia tų punktų, kurių mes šiandien nesugebėjome užfiksuoti.
PIRMININKAS. Klausimas baigtas, gerbiamieji deputatai.
M.STAKVILEVIČIUS. Turiu penkis vaikus ir aš šitą išmanau. Bet tikrai žinau, kad vis tiek mes šitaip neišgelbėsime padėties, kada kitur panašūs dalykai darosi. Mes tiktai mulkiname žmones.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimas yra baigtas. Balsavimas baigėsi. Pasiūlyta deputatams pasirašyti po tekstu, jeigu galima...
B.V.RUPEIKA. Lygios teisės pasisakiusiam deputatui J.Beinortui...
PIRMININKAS. Visai teisingai vienas pasisakymas iš vienos pusės, vienas pasisakymas iš kitos pusės.
B.V.RUPEIKA. Ne dėl geografinės padėties, o nuomonės yra kitokios.
PIRMININKAS. . Gerbiamasis deputate B.Rupeika, aš prašau jūsų sėsti į vietą ir is tikrųjų leisti užbaigti.
B.V.RUPEIKA. Tiktai pora sakinių. Aš padariau tai, ką prašė deputatas J.Beinortas ir lankiausi šįryt, pažeisdamas galbūt kvorumą, savo apygardoje. Kalbėjome apie tuos dalykus. Mūsų bandymas vienu nutarimu išgelbėti Lietuvą arba savo veidą beprasmiškas. Reikia politiką pakeisti, kaip nes tai darėme vakar, o ne rašyti eilutes ant popieriaus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimas baigtas, kviečiu į tribūną...
K.ANTANAVIČIUS. Gal galima pakartoti, atėjo du žmonės ir bus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, reikia pasiūlyti pakeitimą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš mačiau, atėjo tie žmonės, kurių nebuvo salėje. Jie bėgo bėgte...
J.TAMULIS. .lūs formulavote mintį, kad reforma negalima. Paskutinį žodį. O turėtų būti ,,atidėtina”.
PIRMININKAS. Prašome balsuoti dėl naujo pasiūlymo. Kodėl nėra balsų skaičiavimo komisijos? Kodėl balsų skaičiavimo komisija leidžia sau baigti darbą? Prašome nuleisti rankas. Prašome atsisėsti, gerbiamieji deputatai, į savo vietas.
J. ŠIMĖNAS. Aš labai atsiprašau, kad tiek sugaišome laiko. Prašyčiau vardiniu balsavimu šitą balsuoti. Sugaiškime dar 20 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J. Šimėnai, prašau atšaukti jūsų pasiūlymą. Gerbiamieji deputatai, prašome labai greitai sėsti visus, kurie nepasisako už vardinį balsavimą, nes negalima bus suskaičiuoti tų, kurie pasisako. Prašome labai greitai visus deputatus sėsti. Prašome atsistoti tuos, kurie reikalauja vardinio balsavimo minėtu klausimu. Prašom suskaičiuoti. Pakankamas skaičius. Prašom išdalinti korteles. Yra kvorumas. Kol kas 75 deputatai. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu vardinis balsavimas, tai už kokį tekstą bus balsuojama?
PIRMININKAS. Aš kaip tik ir pateikiu tą tekstą, dėl kurio mes jau buvome balsavę. Žodžiu, aš abejoju, ar kas nors reikalauja kito. Tekstas lygiai tas pats. ,,Nustatyti, kad neparengus ir nepriėmus gyventojų nuostolių kompensavimo sistemos, kainų reforma yra atidėtina”. Su tuo pakeitimu, dėl kurio galima balsuoti.
J. JURGELIS. Gerbiamasis A. Abišala, man atrodo, kad už tokį tekstą būtų nubalsavę ir be vardinio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J. Jurgeli, nebuvo nubalsuota ir buvo pareikalauta vardinio balsavimo. Aš negaliu nieko daugiau padaryti. Buvo pareikalauta vardinio balsavimo naujam tekstui. Jeigu deputatai neatsisakys vardinio balsavimo dėl naujo teksto, tada teks balsuoti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Deputatė Z. Šličytė.
Z. ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, bet čia kilo toks nesusipratimas. Nes mes reikalaujame vardinio balsavimo už visą nutarimo tekstą, o ne už vieną punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Deputate J. Šimėnai, prašome pakartoti savo pasiūlymą dėl vardinio balsavimo.
J. ŠIMĖNAS. Preambulė ir l punktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas J. Šimėnas reikalavo balsuoti už preambulę ir l punktą.
Z. ŠLIČYTĖ. Aš reikalauju balsuoti už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, jūsų reikalavimas yra neteisėtas. Deputatas Šimėnas buvo iniciatorius. Aš prašau atsistot tuos, kurie remia deputato J. Šimėno iniciatyvą.
Z. ŠLlČYTĖ. Mes nesupratome ir atsistojome už visą nutarimą. Prašau tada deputatus, kurie reikalauja balsuoti už visą nutarimą atsistoti...
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, reikia nutarti, kad mes grįžtame prie viso nutarimo balsavimo, o po to reikalauti vardiniu būdu.
A. SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi atėjo daugiau deputatų, aš vis dėlto siūlyčiau dar kartą paprastu būdu perbalsuoti šitą 1 punktą ir preambulę. Jeigu tokiu atveju mes nesurinksime, tada jau naudosime vardinį balsavimą. Bet aš manau, kad šitas punktas yra priimtinas, mes galėtume tikrai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Sakalai, jūs turėtumėte kreiptis į deputatą J. Šimėną, kad jis...
A. SAKALAS. Aš kreipiuosi į deputatą J. Šimėną, kad jis sutiktų pirmiausia dar kartą perbalsuoti.
J. ŠIMĖNAS. Aš neatsi..., dar kartą kartoju. Būtų buvę gerai, kad iš karto būtume nubalsavę, bet kadangi kai kuriems deputatams pritruko drąsos, todėl ir skelbiu vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, prašom.
Z. ŠLIČYTĖ. Aš neatsisakau savo pasiūlymo už visą nutarimo projektą balsuoti vardiniu balsavimu ir dar paskelbti spaudoje.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, jūs turite teisę pareikalauti iš naujo balsuoti dėl visų nutarimo punktų, dėl kurių buvo balsuota. Jeigu po to Aukščiausioji Taryba nuspręs, kad ji turi prie to grįžti, tada jūs turite teisę reikalauti vardiniu balsavimu balsuoti dėl viso nutarimo. Kiti nutarimo punktai buvo arba sutartiniai arba balsavimu atmesti. Aš tikrai nematau galimybės, kad būtų galima balsuoti iš naujo dėl atmesto, prieš tai nenutarus, kad dėl to bus balsuojama.
Z. ŠLIČYTĖ. Tada dar prašyčiau, jeigu nėra tikrai tokios galimybės, vardinio balsavimo už kiekvieną punktą, išskyrus paskutinį.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, prašome pareikalauti balsuoti iš naujo dėl atmestų punktų.
Z. ŠLIČYTĖ. Taip, išskyrus 3 punktą. Už visus punktus vardiniu balsavimu, išskyrus 3, paskutinį.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, dar kartą jums kartoju tą patį: aš prašau jūsų pareikalauti Aukščiausiosios Tarybos balsuoti is naujo dėl atmestų nutarimo punktų.
Z. ŠLIČYTĖ. Bet reikalauju už tuos nutarimo punktus bakuoti vardiniu balsavimu, kita forma, iš naujo...
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z. Šličyte, jūsų reikalavimas yra neteisėtas, todėl atmetamas be balsavimo.
Z. ŠLIČYTĖ. Iš naujo perbalsuoti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, deputatė Z. Šličytė reikalauja iš naujo balsuoti dėl atmestų punktų. Prašau balsuoti tuos, kurie sutinka grįžti prie jau balsuotų punktų. Kas už, prašau pakelti mandatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas.
B.V. RUPEIKA. Pirmininke, ar galima į jus kreiptis su trumpu pasiūlymu.
PIRMININKAS. Prašom.
B.V. RUPEIKA. Aš prašyčiau dėti pastangas išgauti iš profesionalo mediko nuomonę apie Tarybos nuovargio būseną, o jeigu tokia diagnozė bus, prievarta mus iš čia išvaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V. Rupeika, aš mielai pasinaudosiu jūsų pasiūlymu be mediko patarimo kai kurių žmonių atžvilgiu. Jūs supratote, apie ką aš kalbu Prašome užsirašyti vardinio balsavimo pavadinimą. Balsuojama dėl nutarimo ,,Dėl kainų reformos įgyvendinimo”. Nutarimas ,,Dėl kainų reformos įgyvendinimo”. Toks, kaip pateiktas tekstas, kaip deputatas J. Šimėnas reikalavo balsuoti. Be visų kitų punktų, kurie buvo atmesti. 1 punktas ir preambulė. Taip, be abejo, preambulė taip pat buvo priimta sutartinai.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Preambulė ir 1 straipsnis kaip... Deputato J. Šimėno suformuluotas su paskutinio žodžio pakeitimu sakinyje.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Primenu, kad reikia perbraukti tuos, kurie netinka. Jeigu jūs balsuojate už, paliekate atvirą langelį. Gerbiamieji deputatai, ar jau visi užpildėte? Jeigu jau užpildėte, aš paprašyčiau labai tyliai surinkti korteles. Gerbiamasis deputate B.V. Rupeika, aš suprantu jūsų nuovargį, atsistokite ir 15 kartų pritūpkite. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau vis dėlto atkreipti dėmesį į Lietuvos banko valdybos pirmininko raštą, kurį jis prašė perskaityti sesijoje. Dabar kaip tik yra ta proga.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir TSRS valstybinio biudžeto lėšų atribojimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir vadovai bei Lietuvos Respublikos deputatai ne kartą yra pareiškę, kad nuo 1991 metų sausio 1 dienos bus atribotos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos nuo TSRS valstybinio biudžeto lėšų. Tačiau iki šiol konkretaus nutarimo šiuo klausimu nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Lietuvos Respublikos 1990 m. gruodžio 29 d. šiuo klausimu, kad bankų įstaigos, vykdančios biudžeto operacijas, jau pirmąją 1991 metų darbo dieną žinotų kaip elgtis. Konkretų Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą šiuo klausimu privalo pateikti Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Mūsų manymu, šiame nutarime taip pat būtina numatyti, ar 1991 metais gali būti per Lietuvoje esančias banko įstaigas finansuojamas iš TSRS biudžeto pervestų lėšų sąskaita TSRS armijos kontingento Lietuvos Respublikai išlaikymo bei kitos sąjunginio biudžeto išlaidos, ar šios išlaidos turėtų būti finansuojamos tik per TSRS ginkluotųjų pajėgų daliniuose atidaromas lauko banko įstaigas. Mūsų nuomone, apie priimtą sprendimą šiuo klausimu tikslinga informuoti TSRS Vyriausybę”.
Banko valdytojas prašė šitą informaciją perduoti Biudžeto komisijai. Jūs turite, taip? ir Vyriausybė raštą taip pat gavo. Aš tikiuosi, kad bus kokiu nors būdu sureaguota. Iš tiesų, mes nesame priėmę nutarimo dėl biudžeto apribojimo. Aš nesu tikras, kad jis reikalingas, tačiau tokia informacija yra. Ar jau visos kortelės surinktos?
Prašom Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką į tribūną.
Aukščiausios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio naujametinis sveikinimas
V. LANDSBERGIS. Mieli kolegos, metai buvo nelengvi — ir ši diena turbūt atspindi tai, — bet jie buvo ir labai turiningi. Metai prasidėjo, kaip mes galbūt daug kas gerai prisimename, Michailo Gorbačiovo vizitu į Lietuvą, patikrinimu, koks yra Lietuvos apsisprendimas. Dar kartą rinkimuose vasario mėnesį, ir dar kartą kovo 11-ąją... Galėtume nuo kovo 11-osios skaičiuoti Naujuosius metus. Ir ne tik šiuos metus, laikotarpį, kuris yra svarus, svarbus, galbūt lemtingas. Mes padarėm tada ir po to, padarėm tai, kas nepražus, net jeigu mūsų kelias nutrūktų neatvedęs tiesiai ir nuosekliai į tikslą, į kurį einame, jeigu kokia nors jėga sutrukdytų mums patiems ateiti ir atvesti mūsų kraštą į tą tikslą. Žinome, kad tas tikslas vis tiek bus pasiektas. Labai svarbų pagrindą, labai svarbų persilaužimą mes esam padarę. Bet tikime, manau, kad eisim ir patys dirbsim, ir prisidėsim, kad tas tikslas būtų pasiektas mums dalyvaujant. Mes įsitvirtiname, matome patys, įsitvirtiname kaip valstybė struktūriškai, įstatymiškai ir politiškai eidami per sunkumus ir barjerus, per kintančius ir vis naujus. Kai vienus įveikiame, mokomės, kaip įveikti kitus sunkumus, ir mokomės tiesiog savo pačių darbu, savo pačiu buvimu naujojoje Lietuvoje, naujose pareigose, naujuose santykiuose, tarpusavio santykiuose ir santykiuose su pasauliu
Prieš akis mums nauji sunkumai ir nauji uždaviniai, kuriuos vėlgi spręsime pasikliaudami ta patirtim, kurios jau sukaupėme, na, ir tais sugebėjimais, ta valia ir nusistatymu, kurį turime. Jeigu išlaikysime prioritetus mūsų tiksluose, neabejoju, kad jie bus pasiekti. Jeigu prarasime prioritetus ir antriniai dalykai mums pasidarys svarbesni už pagrindinius, galime prarasti kelią dėl takelio, galime neįvykdyti savo uždavinio iki galo. Galvokime apie tai, kas yra mums svarbiausia, kad rečiau būtų, rečiau atsitiktų taip, kaip atsitinka mūsų darbe kai kada dėl nuovargio ar dėl kokių kitų priežasčių, kai pamatai, jog tam ar kitam deputatui įstatymą priimti pasidaro nebe taip svarbu, kaip parodyti ambiciją ar nepasitenkinimą savo kolega. Turėtume išmokti ne tiktai varžytis ar kovoti vieni su kitais, bet ir su savimi. Iš dalies išmokstame, iš dalies dar išmoksime ir eisime pirmyn. Tuo neabejoju. Tam mus skatina, mus palaiko ir daugybė sveikinimų, kuriuos gauname tokiomis progomis kaip dabar. Tikriausiai gauname visi, gauname ir pagal pareigybes, gauname ir kaip visuma, kaip Aukščiausioji Taryba arba parlamentas. Aš gaunu daug tokių sveikinimu, kuriuose parašyta man ir Aukščiausiajai Tarybai. Labai malonu yra, kad mumis pasitikima, mus remia žmonės, ir mes turime neapvilti jų.
Vienas neseniai gautas sveikinimas yra iš Varšuvos, iš Pilietinio parlamentarų klubo, kuriame pasakyta ir toks dalykas, kurį aš noriu perskaityti. ,,Kilęs iš Solidarumo mūsų klubas trokšta tęsti veiklą mūsų parlamentarų ir mūsų tautų tarpusavio pažinimui ir mūsų suartėjimui. Šia intencija trokštame pakviesti jus, kad jūsų delegacija atvyktų su vizitu į mūsų parlamentą labiausiai tinkamu jums laiku, taip pat esame pasiryžę atvykti pas jus. Su brolišku sveikinimu — Pilietinio parlamentarų klubo vicepirmininkas profesorius daktaras Roman Duda.” Adresuota Lietuvos parlamentui. Tai vienas iš gana daugelio tokių pasveikinimų mums brangus, kad tai mūsų ne tik geografiniai kaimynai, bet ir Solidarumas, kuris daug prisidėjo prie demokratizacijos procesų ir laisvės siekių dideliame regione centrinėje ir rytų Europoje.
Aš noriu jus pasveikinti ir palinkėti, kad ateinantys metai būtų mums solidarumo metai ta bendrąja, bendražmogiškąja prasme, kuria tas žodis mums turi būti nepamirštamas, nes mums tikrai teks dar atlaikyti daug spaudimų, varginimų ir mūsų pačių gyvenimo problemų. Mes neturime kito pasirinkimo, o tiktai atlaikyti. Taigi tokiais žodžiais noriu užbaigti šių metų paskutinį posėdį. Ir vis dėlto ne tiktai sausais žodžiais, bet ir su muzika. Išklausykime vienos dainos. Grupelė jaunų dainininkų mums nuskaidrins ėjimą į Naujuosius metus. (Choristai dainuoja)
Ačiū! (Plojimai) O gal dar padainuosit?
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, paskutinis šių metų posėdis eina į pabaigą, tačiau turėsime išklausyti protokolinį pranešimą apie įvykusį balsavimą. Jeigu dainininkai dar sutiktų pagiedoti, tai būtų visiems deputatams labai malonu
(Choristai dainuoja)
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Aš manau, kad deputatai sutiks paklausyti vieną kitą dainą, jeigu dainininkai gali Choristai dainuoja. Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mūsų pagalbininkai išdalijo jums vieną įdomų dokumentą. Prašom per Naujuosius metus, turėdami laisvalaikio, pasvarstyti... Ne, jis jau yra priimtas gana senai. Čia tik susipažinimui.
Gerbiamieji deputatai, prašom dar labai trumpai palaukti. Tik ką mums buvo pranešta, kad jau... Aš prašau dainininkų dar neišeiti, Jie mums padės sugiedoti himną posėdžio pabaigoje.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, perskaitysime pranešimą apie balsavimo rezultatus.
PIRMININKAS (A.A. ABIŠALA). Gerbiamieji deputatai, kadangi dauguma deputatų balsavo už, aš tiktai perskaitysiu pavardes. O tuos, kurių nebuvo arba balsavo kitaip, pasakysiu atskirai. Sutinkate?
Vardinio balsavimo dėl nutarimo “Dėl kainų reformos įgyvendinimo”rezultatai
Už balsavo Terleckas, Sakalas, Razma, Andriukaitis, Oželytė-Vaitiekūnienė, Genzelis, Vagnorius, Kuzmickas, Sabutis, Vaitiekūnas, Petrovas, Antanavičius, Ambrazaitytė, Zingeris, Tupikas, Tamulis, Okinčicas, Čobotas, Balcevičius, Švedas nedalyvavo. Abišala — už. Nedzinskienė, Patackas, Ambrazevičius, Jarmolenka, Katkus, Taurantas, Paliūnas nedalyvavo. Stankevičius, Simutis, Šerkšnys, Povilionis, Paulauskas, Varanauskas už, Norvilas, Karvelis nedalyvavo. Rasimavičius prieš. Plečkaitis nedalyvavo. Malkevičius, Gentvilas, Giniotas už. Hofertienė nedalyvavo. Už — Žalys, Lapinskas. Morkūnas, Kačinskas nedalyvavo. Stakvilevičius, Sėjūnas, Beinortas, Liaučius, Landsbergis, Jarašiūnas, Astrauskas — už. Paleckis nedalyvavo. Čepaitis, Pečeliūnas — už. Glaveckas nedalyvavo. Kolesnikovas — už. Albertas Šimėnas, Valatka nedalyvavo. Jonas Šimėnas — už. Ulba nedalyvavo. Bičkauskas, Karoblis, Januška, Šličytė, Šadreika, Gajauskas, Laurinkus, Pikturna, Grakauskas, Juknevičius — už. Kvietkauskas nedalyvavo, Vaišvila, Inta, Puplauskas — už. Nedalyvavo Kumža, Račas, Kašauskas. Motieka — už. Degutis nedalyvavo. Beriozovas — už. Arlauskas, Aksomaitis nedalyvavo. Leščinskas — už. Rimkus nedalyvavo. Gerdaitytė — už. Nedalyvavo Minkevičius, Ramonas, Ražauskas. Rastauskienė, Poškus, Valionytė, Kropas, Žiemelis, Andrukaitienė, Apšega — už. Klumbys nedalyvavo. Šaltenis, Miškinis — už. Papovas nedalyvavo. Kudaba, Pirožkovas — už. Nedalyvavo Juršėnas, Suboč, Jankelevičius, Peško, Akanovičius, Tomaševičius, Maciejkianecas. Jurgelis, Rupeika, Grinius — už. Saja nedalyvavo. Ilgūnas — už. Nedalyvavo Lubys, Medvedevas, Brazauskas, Andrikienė, Vilkas. Iešmantas, Gudaitis, Endriukaitis — už. Butkevičius nedalyvavo. Treinys — už. Milčius nedalyvavo. Prapiestis, Rudys — už. Jasukaitytė nedalyvavo. Mačys — už. Pangonis, Rudys, Šepetys, Survila nedalyvavo. Dringelis, Gajauskaitė už. 83 už, 1 — prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, mūsų darbotvarkė baigėsi. Kaip pageidavo deputatas R. Rudzys, bus giedamas Lietuvos himnas. Kitas plenarinis posėdis 8 dieną 10 valandą. Ar Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius L. Sabutis siūlo susirinkti komisijų pirmininkams ir kitiems frakcijų atstovams bei kandidatams į seniūnus 7 dieną?
L. SABUTIS. Kadangi pirmadienis yra 7 diena, labai būtų gerai, jeigu mes galėtume susitikti bent jau įprastu laiku 9 valandą 30 minučių, bet iki to per šias dienas reikia taip pat mums susitikti ir padirbėti. Buvo numatyta šiandien 15 valandą padaryti tai, bet Pirmininkas prašė vis tiek Prezidiumo narių ir komisijų pirmininkų į Prezidiumo posėdžių salę nors keletui minučių susirinkti ir pasvarstyti kai kuriuos dar labai mums rūpimus klausimus. Dabar, po posėdžio, 10.15 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiame visus į savo vietas. Kviečiu mūsų pagalbininkus.
PIRMININKAS (Č.V. STANKEVIČIUS). Posėdį skelbiame baigtą.
(Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)