1991 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č.V.STANKEVIČIUS ir deputatas A.TAURANTAS
LR AT pareiškimo svarstymas
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, pradedame mūsų popietinį posėdį. Jums yra išdalytas pataisytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo projektas, prie kurio per pertrauką dirbo redakcinė grupė. Gal jau spėjote su juo susipažinti? Jeigu kas turite dar kokių pastabų, pasiūlymų, kaip jį pataisyti, prašome pareikšti.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš turiu klausimą. Man patinka tekstas ir, aišku, aš jį su malonumu perskaitysiu. Bet kaip bus, jeigu kai kurie deputatai atsisakys jį perskaityti? Prieš rinkimus, rinkimų įstatyme nenumatyta.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Ne, mes dabar siūlome svarstyti pareiškimą ryšium su TSRS prezidento padarytu pareiškimu.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš dėl priesaikos.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Ar yra pastabų, pasiūlymų dėl Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo projekto, kur parašyta antrasis projektas”? Tai yra redakcinės grupės jau pataisytas projektas, kurį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas iš ryto pateikė.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Mes atsiprašome deputatų, kad šiame tekste liko kai kurių klaidelių. Aš norėčiau jas pasakyti. Pirmoje pastraipoje tiesiog tekste yra gramatinė klaida. O priešpaskutinėje pastraipoje reikėtų tokių pataisų: antroje eilutėje, kur kalbama, kad kiti prezidento reikalavimai ir priekaištai, ir ,,neva pažeistų liaudies interesų ir piliečių teisių”. Galbūt reikėtų įrašyti ,,TSRS piliečių teisių”. Nors ten taip tiesiogiai nėra pasakyta, bet galime numanyti, kad turimos omenyje jų piliečių teisės. Gal to ir nereikia, tai norėčiau sužinoti. Ir yra tokia klaida: trečioje eilutėje ne ,,tarptautinėse bendrijose”, bet ,,tarptautinėje bendrijoje”. Kokia jūsų nuomonė, ar reikia nurodyti ,,TSRS piliečių”, ar palikti taip, kaip yra?
Nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Ar yra kitaip manančių? Nematau.
Deputatas V.Čepaitis.
V.ČEPAITIS. Aš siūlyčiau iš viso atsisakyti šito sakinio, t.y. nepolemizuoti smulkiais klausimais su išgalvotais kaltinimais. Reikia atsakyti truputį oriau, man atrodo. Be šito sakinio puikiai gali apsieiti visas tekstas.
PIRMININKAS. Jūs turite galvoje trečiosios pastraipos pirmąjį sakinį taip?
V.ČEPAITIS. Taip. Be sakinio »Kiti TSRS Prezidento reikalavimai ir priekaištai dėl buržuazinės santvarkos, neva pažeistų liaudies interesų ir piliečių teisių turėtų būti sprendžiami ne karine prievarta, ne šantažu, o tarptautinėse bendrijose pripažintais derybų sutarčių principais.”
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai. Kaip girdėjote, deputatas V.Čepaitis pasiūlė atsisakyti trečiosios pastraipos, viso pirmojo sakinio ir trečiąją pastraipą pradėti sakiniu ,,Lietuvos Respublikos valstybinė delegacija pasirengusi tęsti kontaktus”. Kokia jūsų nuomonė dėl to pasiūlymo? Ar jis priimtinas?
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau prašyti deputatą V.Čepaitį, kad jis sutiktų su kompromisu ir išbrauktų ten tuos išvardijimus, o suformuluoti reikėtų maždaug taip, kad kiti reikalavimai ir, tarkim, nesutarimai gali būti sprendžiami derybose. O toliau — kaip tekste.
PIRMININKAS. Deputatas V.Čepaitis sutinka. Ar kiti deputatai priimtų tokį kompromisą, jei būtų pasakyta, kad ,, TSRS Prezidento reikalavimai ir priekaištai”?
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, supratau, jog jūs neprieštaraujate, kad būtų pataisytas sakinys.
Prašau deputatą V.Plečkaitį.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau sužinoti. Matyt, ir ginčai dėl to kyla, dėl įvairių teksto niuansų, kad nėra autorių, kurie parengė šitą projektą.
PIRMININKAS. Pirminį projektą parengė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis. Dar norėjome išklausyti jūsų pastabas, kad paskui galėtume dar kartą pateikti pataisytą projektą, galutinai.
V.P.PLEČKAITIS. Siūlau balsuoti ir neužsiimti niekais.
PIRMININKAS. Prašau leisti tada mums truputį pataisyti, ir po keliolikos minučių mes galėsime pateikti balsuoti.
B.V.RUPEIKA. Ar dar galima vieną pastabą?
PIRMININKAS. Prašau, deputate.
B.V.RUPEIKA. Dėl to paties sakinio, kurį pradėjo redaguoti deputatas V.Čepaitis ir kiti. ,,Kiti priekaištai gali būti svarstomi išvertus juos į teisinę kalbą.” Mano nuomone, frazė ,,gali būti svarstomi” reiškia, kad jie gali būti svarstomi Aukščiausiojoje Taryboje.
Jeigu mes čia nepažymime, jog svarstomi derybose, tai reikštų šiokį tokį pasidavimą tos telegramos reikalavimams ir spaudimui. Svarstomi derybose, bet ne Taryboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau leisti tą tekstą dar truputį pataisyti ir paskui pateikti jums balsuoti.
A.A.ABIŠALA. Jeigu galima, pasakysiu dar vieną redakcinę pastabą. Man regis, kalbininkai nesutiktų su žodžiu ,,paliečiami” konstituciniai klausimai. Galbūt ,,keliami” ar kaip nors kitaip.
S.ŠALTENIS. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip buvo. Yra ilgai sėdėta ir dirbta. Man atrodo, kad tokie buržuazinės santvarkos kaltinimai ir kita... Mes parodom, kad tai yra labai absurdiški kaltinimai. Manau, reiktų juos palikti. Siūlyčiau balsuoti už visą tekstą, negaištant.
A.A.ABIŠALA. Aš vis dėlto siūlyčiau leisti keletą minučių apsvarstyti nedidelei redakcinei grupei.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatų mintys išdėstytos. To ir buvo siekta, kad būtų pareikšta Aukščiausiosios Tarybos nuomonė, ir redakcinė komisija greitu laiku galės pateikti deputatams tekstą balsuoti.
Gerbiamieji deputatai, mes turime šios dienos darbotvarkę. Turbūt bus dar siūloma ją patvirtinti. Bet kad mūsų darbas, kurį mes atlikome prieš pietus, nenueitų veltui, aš primenu, kad buvo svarstomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Deputatai pareiškė savo mintis. Jį pristatęs deputatas K.Antanavičius pasiūlė, atsižvelgus į deputatų pareikštas pastabas ir pasiūlymus, pakeitus, paredagavus įstatymo projektą, pritarti jam po pirmojo svarstymo ir pateikti spaudoje visuomenei susipažinti. Priešpiet, jau baigus svarstyti, mes neturėjome reikiamo deputatų skaičiaus, negalėjome balsuoti, todėl aš dabar noriu pateikti balsuoti, kad tas darbas, kurį mes atlikome prieš pietus, būtų įprasmintas. Ar deputatai sutiktų balsuoti už tokį protokolinį nutarimą?
Ar deputatas J.Beinortas nori prieštarauti?
J.BEINORTAS. Jeigu kolegos neprieštarautų, aš tada norėčiau perskaityti tą nutarimo projektuką, ir viskas.
PIRMININKAS. Tai labai malonu. Prašom.
J.BEINORTAS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Pritarti valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektui po pirmojo svarstymo.
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijai parengti įstatymo projektą ir komentarą skelbti spaudoje”.
PIRMININKAS. Nutarimo projektas perskaitytas. Ar deputatai neprieštarauja? Matau, kad neprieštarauja. Kad būtų atlikta visa procedūra, siūlau balsuoti už tokį nutarimo projektą. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 99 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas.
Balsų skaičiavimo grupė prašo deputatus, sėdinčius aukštai tribūnose, nusileisti į salę. Labai apsunkina balsų skaičiavimą. Gerbiamieji deputatai, kurie esate aukštai tribūnoje, jūsų prašo nusileisti į salę, ten, kur ir dera deputatams sėdėti.
Gerbiamieji deputatai, noriu dar jus informuoti, kad buvo išdalyta frakcijoms, gal ir visi deputatai gavo tokį projektą: Lietuvos Respublikos įstatymo dėl pataisos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso įstatyme. Jis išdalytas deputatams susipažinti ir apsvarstyti, ir turbūt pagalvoti Teisinės sistemos komisijoje, Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijoje, ar tai susiję su Konstitucijos pataisomis. Galbūt artimiausiu laiku jį reik.ės priimti, ir reikia suformuoti deputatų nuomonę. Kol kas jo priimti iš karto nesiūloma. Bet reikia išgirsti deputatų nuomonę. Turbūt vėliau reikia apsvarstyti frakcijose ir komisijose.
Gerbiamieji deputatai, dar norėčiau jūsų paklausti. Nežinau, ar visiems buvo dalyta, ar visi turi. Šiandien būtų galima apsvarstyti papildomai. Yra parengti, gerbiamojo G.Ilgūno pasirašyti du projektai:
vienas — kreipimasis į Lietuvos Respublikos žmones ir kitas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl deputatų veiklos ypatingomis sąlygomis. Ar visiems išdalyta, ar bus galima?.. Tada aišku. Galbūt autoriai, kurie siūlė, pasirūpintų, jeigu jie mano, kad reikia tai priimti. Galbūt galima... Tai taip, tai aš užtai ir klausiu, ar išdalyta. Kadangi projektas buvo išdalytas ar frakcijoms, ar kam nors, galbūt siūloma papildomai įtraukti į darbotvarkę. Tokiu atveju reikia sužinoti, ar visiems išdalyta. Galbūt gerbiamasis G.Ilgūnas, kaip projekto autorius, galėtų informuoti, kas siūloma?
Ar nėra gerbiamojo G.Ilgūno? Ar gerbiamasis G.Ilgūnas galėtų informuoti, ar jis norėtų šiandien siūlyti papildomai įtraukti į darbotvarkę savo dviejų dokumentų projektus? Ar jūs siūlysit įtraukti šiandien į darbotvarkę savo išdalytus?.. Gal jūs praneškite deputatams _per mikrofoną, ar išdalysit visiems, ar kaip jūs siūlysite?
S.G.ILGŪNAS. Aš siūliau išdalyti anksčiau, tačiau buvo siūlyta išdalyti frakcijų vadovams. Tą aš padariau. Jeigu dauginimo technika veikia, aš galėčiau paprašyti padauginti arba kartu siūlyčiau čia paskelbti iš tribūnos, kad tai išgirstų ir kiti.
PIRMININKAS. Ar galima padauginti visiems deputatams? Turbūt bus galima padauginti, ir tada mes apsvarstytume, ar šiandien svarstyti papildomai tuos klausimus.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Dabar mes turime svarbų politinį valstybinį uždavinį tęsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimą. Mes galime pakviesti Ministrą Pirmininką pateikti tvirtinti tam tikrą kandidatūrų sąrašą. Dėl jų tam tikras sutarimas ir jų sutikimas yra gautas. Mes galėtume nutarti, ar paskui, kai bus pasikeista nuomonėmis, atsakyta į klausimus, jeigu jų bus, galėtume patvirtinti tuos ministrus Pagal pateiktą sąrašą kartu, ar reiktų balsuoti už kiekvieną atskirai. Čia yra Aukščiausiosios Tarybos valia nutarti vienaip ar kitaip, jeigu nebus didelių debatų arba abejonių. Galima balsuoti ir atskirai, suprantama. Aš tai keliu kaip alternatyvą tam tikram išankstiniam susitarimui.
S.G.ILGŪNAS. Siūlyčiau patvirtinti kartu.
PIRMININKAS. Aš galiu tik papildomai informuoti, kad galiojantis Reglamentas (nes tai, ką mes svarstėme ir kuriuos naujo Reglamento straipsnius priėmėm, jie dar nėra oficialiai galiojantys), taigi galiojantis Reglamentas leidžia mums balsuoti už kiekvieną kandidatūrą atskirai arba už visas drauge. Galbūt apsvarstę mes tai galėsime ir nuspręsti.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti balsuoti už kiekvieną ministrą atskirai, tačiau, jeigu ministrai yra iš to paties kabineto, nevarginti jų klausinėjimu, o išspręsti tik balsavimu.
V.LANDSBERGIS. Tai dėl klausinėjimo turbūt savaime išsispręs. Nes kažin ar galime uždrausti arba nutarti, kad negalima pateikti klausimų. Galima tiktai kviesti neklausinėti dėl kokių nors nereikšmingų dalykų, nes ministrai yra pažįstami. Aš manau, sutarkim taip, be reikalo neklausinėkime.
Taigi aš kviečiu Ministrą Pirmininką Albertą Šimėną pateikti savo pasiūlymus.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Mums reikia šiandien suformuoti Vyriausybę. Tam, kad būtų įvardyta Vyriausybė, kuri galėtų priimti sprendimus, reikia, kad būtų ne mažiau kaip vienuolika asmenų, Vyriausybės narių, ministrų, Ministras Pirmininkas bei jo pavaduotojai. Jums teikiamas sąrašas dešimties ministrų — Vyriausybės narių, kurie kartu su Ministru Pirmininku sudarytų realią Vyriausybę.
Įvertindamas padėtį, kuri yra visiems labai aiški, turiu pasakyti, kad ji labai puikiai suprantama ir Ministrų Taryboje. Šiandieną turėjom pokalbį, pirmą susitikimą. Dalyvavo beveik visas kabinetas, vieno kito nebuvo. Ir aš buvau tikrai sužavėtas tuo gražiu poelgiu. Supranta padėtį, sutinka toliau eiti savo pareigas. Ir šios kandidatūros, kur pateiktos, netgi sutinka, kad, šiandien juos patvirtinus, jeigu parlamentas per savaitę persigalvos, atsisakyti postų. Tai mes tikrai turim įvertinti.
Todėl, remdamasis Lietuvos Pagrindiniu Įstatymu ir Vyriausybės įstatymu, pateikiu jums svarstyti šių Vyriausybės narių kandidatūras. Ekonomikos ministru tvirtinti Vytą Navicką, energetikos ministru — Leoną Ašmantą, kultūros ir švietimo ministru — Darių Kuolį, miškų ūkio ministru — Vaidotą Antanaitį, ryšių ministru — Kostą Birulį, statybos ir urbanistikos ministru — Algimantą Nasvytį, susisiekimo ministru — Joną Biržiškį, socialinės apsaugos ministru — Algį Dobravolską, sveikatos apsaugos ministru — Juozą Oleką ir užsienio reikalų ministru — Algirdą Saudargą.
Trumpai pasakysiu. Deputatai puikiai prisimena, kad už juos visus mes jau balsavome. Jų kandidatūros jau buvo svarstytos anksčiau. Tai visi buvusio kabineto nariai. Mes žinome jų veiklą ir kviesčiau santūriai, ramiai spręsti šį klausimą, įvertinant tai, kas jau buvo pasakyta.
PIRMININKAS. Ar deputatai turės klausimų Ministrui Pirmininkui?
Deputatas A.Lesčinskas.
A.K.LESČINSKAS. Sakykite, gerbiamasis premjere. Mes patvirtinom svarbiausių infrastruktūrinių ministerijų sąrašą. O prekyba, žmonių aprūpinimas maisto produktais — kaip šitas klausimas, jūsų nuomone, bus sprendžiamas?
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Jeigu jūs sutinkate su tomis pačiomis sąlygomis. Ir prekybos ministras (aš ką tik su juo kalbėjau), ir ėjęs ministro pareigas gerbiamasis A.Sinevičius su tomis pačiomis sąlygomis sutinka. Sąlygas jau pasakiau: visi ministrai, kuriuos šiandien tvirtinam, sutinka, jeigu jums kils abejonių dėl jų kandidatūrų po savaitės, t.y. kai mes papildysime naujais nariais, kad būtų visada vienuolika, jie sutinka atsistatydinti. Žodžiu, čia negali būti kokio protokolinio nutarimo ar dar ko nors. Pagaliau jeigu jūs turite abejonių, tai čia yra jūsų teisė ir jūs galite tvirtinti arba netvirtinti čia yra jūsų teisė. (Salėje triukšmas)
A.K.LESČINSKAS. Ar jūs siūlote ką nors prekybos ministru? Nėra sąraše. Aš rašiau sąrašą, bet sąraše nėra prekybos ministro, aš nematau.
A.ŠIMĖNAS. Jūs siūlėte, gerbiamasis deputate, kad būtų sąraše ir prekybos ministras, nes tai labai svarbi ministerija. Tai aš dabar siūlau papildyti... Jums sąrašas išdalytas, taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Neturim jokio sąrašo.
A.ŠIMĖNAS. Tada siūlau papildyti sąrašą, kur prie išvardytų ministrų dar papildomai būtų įrašytas prekybos ministras gerbiamasis A.Sinevičius.
A.K.LEŠČINSKAS. Taigi dar materialiniai ištekliai. Kas šitais reikalais rūpinsis?
A.ŠIMĖNAS. Dėl materialinių išteklių sutarėme taip, kad ministras R.Kozyrovičius, kuris lig šiol ėjo šias pareigas, sutinka toliau tęsti šį darbą. O vėliau jo kandidatūra bus svarstoma. Jis šiuo metu abejoja, jeigu taip galima pasakyti. Tai sis klausimas dar lieka atviras.
Tačiau tam, kad Vyriausybė būtų gyvybinga, būtina turėti minimumą, kad būtų kvorumas. Būtų kur kas geriau patvirtinti ne dešimt, bet vienuolika, nes vienas gali nedalyvauti, ir negalim mes vesti posėdžio. Todėl geriau būtų patvirtinti ir ministrą A.Sinevičių.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gal premjeras galėtų atsakyti į klausimą dėl labai aktualios, ypač šiomis dienomis, vidaus reikalų žinybos. Jūsų samprotavimai, jeigu tai jūsų neišmuša iš vėžių.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamąjį Ministrą Pirmininką. Mes turėtume svarstyti tas kandidatūras, kurias pateikė Ministras Pirmininkas.
Prašau, gerbiamasis premjere, ar jūs dėl to?
Ar deputatas J.Pangonis dar norėjo paklausti?
J.PANGONIS. Aš norėjau jums pasakyt pastabą. Jeigu deputatas Ministro Pirmininko klausė, tai netrukdykit Ministrui Pirmininkui atsakyti.
PIRMININKAS. Aš tik priminiau svarstymo objektą. Be abejo, Ministras PIRMININKAS. Aš jokiais būdais neuždraudžiu jam atsakyti.
V.LANDSBERGIS. Jeigu jūs nutarsite, kad šiandien reikia dar keistis nuomonėmis apskritai, aš manau, kad galėsime skirti laiko svarstyti papildomus dalykus. Dabar klausimas yra labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas.
PIRMININKAS. Ar deputatai norės pasisakyti dėl pateiktų kandidatūrų? Gal kas nors turi labai svarbių klausimų? Aš kaip tik turiu galvoje svarbius klausimus.
V.LANDSBERGIS. Atrodo, kad ne.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Mane domintų kad ir partinė priklausomybė. Kas galėtų atsakyti iš kandidatų?
V.LANDSBERGIS. O kieno?
P.VAITIEKŪNAS. Kandidatų:
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis premjeras galėtų informuoti?
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu turite kokių nors klausimų kandidatams, tai prašom jiems juos pateikti.
P.VAITIEKŪNAS. Labai greitai Keičiasi tos priklausomybės partijoms, todėl būtų gerai jas visas išvardyti.
PIRMININKAS. Galbūt kandidatai į ministrų pareigas, kurie yra partiniai, galėtų deputatui P.Vaitiekūnui tai pasakyti. Turbūt dauguma bus nepartiniai, ir klausimas išspręstas.
PIRMININKAS. Ar dar yra partijų narių?
A.SAUDARGAS. Aš esu Krikščionių demokratų partijos narys.
PIRMININKAS. Ar daugiau tarp kandidatų yra kokių nors partijų narių? Turbūt deputatui P.Vaitiekūnui atsakyta. Ačiū.
Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Kadangi čia dar yra tam tikros sąlygos, su kuriomis sutiko kandidatai ar pretendentai, tai siūlau patvirtinti sąrašą, kurį premjeras pateikė, tačiau is pagarbos ministrams reikėtų balsuoti už kiekvieną atskirai, o ne už sąrašą. Vis dėlto asmenybės.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mes nutarsime.
Ar dar deputatas nori paklausti? Ar deputatas A.Januška nenori? Ačiū. Buvo siūlyta balsuoti už visą pateiktą sąrašą, buvo siūlyta balsuoti ir atskirai už kiekvieną kandidatą, Turbūt tai reikėtų išspręsti balsavimu. Aš manau... Galbūt sutiksite su procedūra, kokią mes darėme vakar. Nedarykime didelių formalumų. Balsuokime alternatyviniu balsavimu. Pateiksiu vieną, kad balsuojame už sąrašą, kitą — kad už kiekvieną kandidatą.
V.LANDSBERGIS. Dėl balsavimo būdo.
PIRMININKAS. Balsavimas dėl balsavimo būdo. Kuris variantas gaus daugiau balsų, taip ir darysime.
Ar deputatai neprieštaraus dėl tokios tvarkos?
Tokiu atveju alternatyvinis balsavimas. Pirmiausia teikiu, kad balsuotume už visą sąrašą. Kas už tai, prašau balsuoti. Balsuotume už sąrašą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 37 deputatai.
PIRMININKAS. Koks skaičius, patikslinkite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad balsuotume už kiekvieną kandidatą atskirai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 30 deputatų.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima trumpą repliką?
PIRMININKAS. Prašau. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokite, jeigu neteisingai įtariu. Man atrodo, kad jūs pirmojo balsavimo rezultatą blogai suskaičiavote. Pasitikrinkite, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Jūs manot, kad buvo daugiau, taip?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip. Buvo daugiau.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasiūlyti deputatams nesiginčyti. Aš taip ir siūliau, kadangi alternatyvinis balsavimas, ir nusprendėm priimti santykine balsų dauguma. Balsavo šiek tiek daugiau už pirmą. Ar kiti deputatai neprieštarautų, kad priimta procedūra balsuoti už visą sąrašą? Kadangi nebuvo didelių didelių prieštaravimų, būtų galima balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Aš galiu perskaityti primindamas tiesiog pavardes, be vardų, bus greičiau.
Ekonomikos ministras — Navickas, energetikos — Ašmantas, kultūros ir švietimo — Kuolys, miškų ūkio — Antanaitis, ryšių — Birulis, statybos ir urbanistikos — Nasvytis, susisiekimo — Biržiškis, socialinės apsaugos — Dobravolskas, sveikatos apsaugos — Olekas, užsienio reikalų — Saudargas, prekybos ministras — Sinevičius.
PIRMININKAS. Jeigu nėra prieštaraujančių deputatų, kad balsuotume už visą sąrašą... Tada aš pirmiausia noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės, kiek deputatų yra salėje? Aš kviečiu deputatus nevaikščioti po salę, nes tai apsunkins balsų skaičiavimo grupės darbą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Iš viso dalyvauja 115 deputatų.
PIRMININKAS. Ar dar deputatas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis deputate Klumby, jūs neturite prieštaravimų, taip? Tokiu atveju aš teikiu balsuoti, kaip mes susitarėme, už ką tik Aukščiausiosios Tarybos pristatytą ir Ministro Pirmininko pakartotą ministrų sąrašą, kad jie būtų paskirti Lietuvos Respublikos ministrais.
Kas už tai, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 99 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos ministrai yra paskirti. (Plojimai)
V.LANDSBERGIS. Aš dabar noriu pakviesti gerbiamuosius ministrus duoti priesaiką. Prašau ateiti čia Ministrą Pirmininką gerbiamąjį Albertą Šimėną priimti ministrų priesaiką.
MINISTRAI. Aš, Kostas Birulis, aš, Algimantas Nasvytis, aš, Algirdas Saudargas, aš, Albertas Sinevičius, aš, Algis Dobravolskas, aš, Leonas Ašmantas, aš, Jonas Biržiškis, aš, Darius Kuolys, aš, Vaidotas Antanaitis, aš, Juozas Olekas, aš, Vytas Navickas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti.jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, sudarę Vyriausybę, tęsime savo darbą. Dabar deputatams, kiek žinau, yra išdalytas kreipimosi į Lietuvos Respublikos žmones projektas. Ar visi deputatai jį gavo?
Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau sėstis į savo vietas, tęsime Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Ar deputatas A.Abišala nori replikuoti?
A.A.ABIŠALA. Man regis, reikia dar pasitikslinti, ar iš tikrųjų reikalingas tekstas. Mes turėsime priimti nutarimą, kad Vyriausybė suformuota ir pradeda eiti pareigas. Aš tiesiog norėčiau keleto minučių laiko pasitikslinti dėl nutarimo teksto ir norėčiau priminti posėdžio.pirmininkams, kad tokį nutarimą mes turėtume priimti.
PIRMININKAS. Tai žinoma, ir jeigu bus pasiūlytas nutarimo projektas, tai mes tuo papildysim savo darbotvarkę.
Dar kartą kreipiuosi į deputatus, kad užimtų savo vietas, tęsime posėdį.
Ar jau visi deputatai gavo kreipimosi į Lietuvos Respublikos žmones projektą? Ar deputatas G.Ilgūnas norėtų jį pateikti? Galbūt jį reikėtų ir perskaityti, mūsų klauso žmonės. Kiek žinau, ten padaryta viena redakcinė pataisa. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarautų, kad mes šį klausimą papildomai įtrauktume į darbotvarkę? Tada prašom.
D.S.Ilgūno pranešimas
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Tikiuosi, jog prisimenate, kad jau prieš kurį laiką jums buvo pateiktas panašus projektas, mes jį svarstėme. Ir dabar, šiandien, komisijų pirmininkų ir frakcijų vadovų pasitarime aš buvau įpareigotas parengti naują kreipimosi projektą. Leiskite jį jums perskaityti.
,,Kreipimasis į Lietuvos Respublikos žmones.
Priešiški Tarybų Sąjungos vadovybės pareiškimai Lietuvos Respublikai didina politinę įtampą, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei. Prasidėjus TSRS naujai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, kviečiame Lietuvos gyventojus nedalyvauti jokiuose okupacinių jėgų organizuojamuose rinkimuose, referendumuose ar kituose politiniuose renginiuose. Imperiją, turinti milžinišką prievartos aparatą, gali sunaikinti ar okupuoti mūsų rūmus, valstybės įstaigas, nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos žmonių valdžią. Tačiau ji negali išrauti iš mūsų širdžių ryžto ir troškimo išsaugoti savo Tėvynės nepriklausomybę. Lietuvos žmonės, pasiryžę priešintis agresijai visomis įmanomomis priemonėmis, nusipelno pagarbos ir pagalbos. Aukščiausioji Taryba mano, kad veiksmingiausia atspara okupacijai yra taikus pasipriešinimas, rimtis ir susitelkimas.
Lietuvos Respublikos piliečiai, savo darbu, veikla ir tyliu protestu saugokime Tėvynę nuo ekonominės suirutės ir bado nepriklausomos Lietuvos valstybės ateities labui^'
Gerbiamieji deputatai, čia dar pasiūlyta pataisa, su kuria aš sutinku ir siūlyčiau paklausyti. Jeigu pageidausite, siūlau pataisyti , savo tekstus.
Paskutinė pastraipa skambėtų taip: ,,Lietuvos Respublikos piliečiai savo darbu, veikla, santarve ir doroviniu protestu”. Toliau — kaip tekste.
PIRMININKAS. Ar deputatams priimtinas visas tekstas, ar...
M.STAKVILEVIČIUS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš noriu paklausti tokio dalyko. Štai čia, pirmosios pastraipos pabaigoje, parašyta taip: „Lietuvos žmonės, pasiryžę priešintis agresijai”. Toliau — ,,visomis įmanomomis priemonėmis”. Ar čia turima galvoje ir ginklu, ir praliejant kraują, ar be šito reikia suprasti? Ar čia nebus dviprasmybė?
S.G.ILGŪNAS. Aš manau, jog mes turime nusilenkti prieš tuos žmones, kurie vardan nepriklausomybės pasiryžę pralieti savo kraują.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt jūs patikslintumėte, ką reiškia ,,doroviniu protestu”? Yra ir daugiau netikslumų. Aš manyčiau, kad kreipimąsi reikėtų dar paredaguoti Gal paaiškinkite, kaip jūs suprantate dorovinį protestą, ir nejaugi jūs manote, kad to pakanka?
S.G.ILGŪNAS. Aš atsakau. Pataisytą tekstą man perdavė mūsų posėdžio pirmininkas, pabrėždamas, jog šį pataisymą padarė mūsų pirmininkas. Čia ne mano tekstas. Mano pirmajame tekste to nebuvo. Aš ir atsakyti jums negalėčiau
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Kažkaip nelabai skamba tas sakinys, kur ,,gali sunaikinti ar okupuoti rūmus, valstybės įstaigas” ir t.t. Gal geriau ,,užimti”? Nes okupuoti... Paprastai okupuojamos valstybės, o ne rūmai ar įstaigos.
PIRMININKAS. . Čia redakcinė pastaba. Jeigu priimtina gerbiamajam...
G.ŠERKŠNYS. Tokių redakcinių pastabų yra gana daug, reikėtų, ko gero, dar padirbėti prie to teksto.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Laurinkus. Deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Aš siūlyčiau vis dėlto atidėti, nes iškilo daug tokių klaustukų, mes ilgai ginčysimės. Gal reiktų truputėlį pagalvoti, pasiginčyti ir tada pateikti.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas S.Šaltenis prisidėtų prie redagavimo? Kadangi deputatai turėjo prieštaravimų ir redakcinių pastabų, aš siūlyčiau tokiu atveju...
S.ŠALTENIS. Aš tada kviesčiau deputatą A.Abišalą paredaguoti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala atsisako. Aš dar norėčiau paprašyti deputatą G.Šerkšnį, kadangi jis, sakė, turi redakcinių pastabų. Ar sutiktų dalyvauti redakcinėje grupėje? Taip pat prašyčiau prisidėti deputatą S.Šaltenį, nors jis labai daug kur dalyvauja.
Dar nori pasiūlyti deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Jeigu galima, aš noriu pasiūlyti deputatą K.Sają ir galbūt V.Žiemelį, jeigu jis sutiktų. Jis turėjo pastabų.
PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka sudaryti tokią redakcinę grupę? Ar deputatas M.Stakvilevičius dar nori pasiūlyti?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti tai komisijai, kuri dar redaguos, kategoriškai, kad šitame kreipimesi nebūtų šaukimo priešintis su kraujo praliejimu.
S.G.ILGŪNAS. Aš atsakysiu, jeigu galima. Gerbiamasis deputate, tokio kreipimosi šitame projekte nėra. Tame projekte tik pasakyta, jog jeigu toks bus, tai mes...
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokite, jūs kaip tik sakėte, kad ir su kraujo praliejimu. Tada šitą vietą reikia pataisyti.
PIRMININKAS. Galbūt deputatas su grupe susitiktų ir pritartų? Ar deputatai sutinka sudaryti tokią redakcinę grupę, kuri galbūt dar šiandien pateiktų naują šio teksto variantą? Jeigu nėra prieštaravimų, kadangi mūsų labai neformalus aktas, tada sudarome tokią grupę, ir ji padirbėjusi galbūt pateiktų naują tekstą.
S.G.ILGŪNAS. Gal mes galime dabar iš karto ir dirbti?
PIRMININKAS. Taip. Be abejo, aš raginčiau šitą grupę iš karto pradėti darbą, kad mes netrukus turėtume naują tekstą.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu grupę dabar eiti į 217 kabinetą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes buvome savo darbotvarkėje numatę išklausyti informaciją apie prekybos padėtį. Yra mūsų dabar jau naujai patvirtintas prekybos ministras ir jis tą informaciją dabar galėtų pateikti. Mes tai numatėme savo darbotvarkėje.
Prašau gerbiamąjį ministrą į tribūną.
A.SINEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš galbūt daug skaičių nesakysiu. Pasistengsiu informuoti ir jus, ir Lietuvos žmones, kurie girdi, kokia šiandien situacija, kodėl ji tokia yra ir kokia laukiama artimiausiu metu.
Pagrindinės trys problemos, kurios šiandien sukėlė netvarką, ažiotažą prekyboj, tai, pirma, ažiotažinės prekybos padėtis dėl kainų politikos. Prieš Naujuosius metus žmonės žinojo, kad kainos kils. Nežinojo kiek, nežinojo, kokiu būdu, ir pirko viską, ką tik galima pirkti. Jeigu būtų laiko, aš čia galėčiau ir skaičius, procentus pasakyti, kiek žmonės perka atsargai. Pagal tuos apskaičiavimus infliacija — 27%, Pinigų kiekis didelis, prekių kiekis sumažėjęs. Pasidarė tokia disproporcija.
Antra, pavėluoti savivaldybių sprendimai dėl talonų gyventojams išdalijimo. Taip yra, kai kurie miestai .tik.tai vakar užvakar gavo talonus, o Vilniaus mieste apie 40 tūkst. talonų išdalyta virš normos. Apskritai per trečiąjį ketvirtį Vilniaus mieste, Kauno mieste susidaro maždaug 100 tonų cukraus skirtumas. Ar talonai padirbti, ar jų daugiau išspausdinta.
Ir trečia, fasuotų prekių trūkumas. Tiekiamas nefasuotas sviestas (80%), grietinė (70%), varškė (60%). Jūs puikiai galit įsivaizduot, kad tiek metų buvo prekiaujama fasuotomis prekėmis, o dabar atveža į parduotuvę maišais kruopas, miltus, grietinę, varškę. Netgi druską pradėjo tiekti maišais. Jūs galit įsivaizduot, esant tokioms patalpoms, tokiems skaičiavimams, kada tos vargšės prekybininkės gali suspėt viską sufasuoti, viską suskaičiuoti, kokius talonus išleido, kiek pasiliko.
Štai tos trys priežastys. Prieš Naujuosius metus Prekybos ministerija išsiuntė į savivaldybes ir į miestus rekomendacijas, įvertinusi prekių resursus, siūlydama, kokius daryti talonus, su kokia numeracija arba pavadinimais, ir kokiu kiekiu kilogramų, metrų turi būti padengtas kiekvienas talonas. Turiu pasakyt, kad savivaldybės Prekybos ministerija dabar neturi tokios teisės dirbti komandiniais metodais. Mes tik rekomenduojam, siūlom. Kai kurios savivaldybės padarė šiek. tiek: kitaip. Įvairios savivaldybės skirtingai nustato maisto kiekį. Pavyzdžiui, Vilniuje pagal taloną parduodama 400 g sviesto, 10 vienetų kiaušinių. Darosi painiava, ypač Vilniaus mieste, su talonais. Yra 20 seniūnijų, daugybė žmonių dar negavę. Kaip minėjau, tiktai vakar, užvakar kai kurie rajonai gavo. Ryšium su tuo, jūs puikiai įsivaizduojat, kokį ažiotažą sukėlė po Naujųjų metų (7 d.) kainų pakėlimas. Noriu pasakyti ir tai, kad per pirmąjį šių metų penktadieniu, palyginti su praeitų metų pirmuoju penkiadieniu, prekyba visuose miestuose padidėjo nuo 30% iki 40%, Vilniaus mieste — 5%. Matyt, čia turėjo įtakos ir pavėluotas talonų išdalijimas. Galėčiau informuot, kur, kokie kiekiai yra kiekviename mieste, bet turbūt tas ne tiek. jums įdomu ir svarbu.
Aš pasakysiu keletą skaičių, kad nusiramintų Lietuvos žmonės, taip pat kad ir jūs žinotumėt esamą padėtį. Pagal praeitų metų pirmojo ketvirčio normą buvo 62 tonos mėsos, o Vilniaus mieste prekybos užsakymas — 79 tonos (prašo patiekt, kai norma 62), patiekiama (čia pateikiu 10 dienos duomenis) 76 tonos. Dešros prašoma 36 tonų, patiekta 38. Fermentinio sūrio paprašyta 7,5, patiekta 13 tonų. Šiandien Vilniaus mieste karščiausias taškas. Dėl to aš Vilnių taip akcentuoju. Pagal talonus turi prekiauti 73 parduotuvės. Šiandien, 11 dieną, makaronais prekiauja 45 parduotuvės, kruopomis — 53, druska — 57, cukrumi — 58 ir pan. Šiandieną estai turi 700 tonų cukraus (pabrėžiu, šiandieną), o mes sausio 1 d. turėjom 35 tūkst. tonų. Tam tikrais būdais mes sugebėjom išvengti tos situacijos, kokia susidarė mūsų kaimyninėse respublikose.
Maisto prekių bazės. Dabar mes kelinta diena organizuojam papildomą darbą: fasuojame maistą prekybos bazėse, ko nedaro įmonės. Tiekdamos nefasuotas prekes įmonės motyvuoja tuo, kad neturi popieriaus, neturi tetrapakų, neturi maišų, maišelių. Galų gale jūs galite pasiklausti ir tų pačių įmonių, gal jums kaip nors kitaip pasakys.
Dar tokia informacija. Sausio mėnesio tiekimo planai. Palyginti praeitų metų ir šių metų sausį (aš tuos metus lyginu, kadangi nedaug tepasikeitė gyventojų sudėtis, daugiau ar mažiau valgyt nepradėjom), pusiau sumažėjo margarinas. Žinot, kad mes patys jo negaminam; baltarusiai mums tokio nelabai gero buvo pasiūlę, nenoriu aš čia sakyt, bet ne iš to rajono. Kad žmonės būtų ramūs, mes stengėmės margariną pirkt iš ten, kur jį gamina. Mes turim jo tiktai 16 tonų vienai dienai ir taukų — 15 tonų dienai. Tai dvigubai, praeitais metais — 8,5.
Žmonės žinojo, kad nuo pirmadienio kainos kils. Šeštadienį ir sekmadienį, nors mūsų pardavėjos dirbo naktim, reikėjo perkainuot tokius kiekius... Taip pat ir perdirbimo pramonė (...). Kai kurios krautuvės prekiavo sekmadienį. Iššlavė viską. Paprastai visą laiką būdavo pereinamieji likučiai, ir mes tiesiog paprašėm savo prekybininkų, kad nedarytų nereikalingo ažiotažo, kad prekiautų tol, kol parduotuvėse bus žmonių, nepaisydami savo darbo valandų. Pirmadienį iš ryto šiek tiek užtruko kai kurie pertvarkymai, kadangi, kaip minėjau, nebuvo („.) pereinamieji likučiai. Antradienį tas dalykas beveik siekė 80% normalios prekybos. Trečiadienį, ketvirtadienį tas būtų buvę normaliai. Priėmus Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl kainų sulaikymo, sustabdymo, skubiai buvo organizuojami prekybininkai. Vėlgi jie vargšai pusantros paros skaičiavo iš naujo, ir rytojaus dieną, o kai kurios parduotuvės jau tą pačią dieną pradėjo prekiauti. Visos kitos parduotuvės pradėjo dirbti iš ryto. Tai viena. Antra, ne visur buvo išdalyti talonai, susidarė didelės eilės žmonių, perkančių pagal talonus. Žmonės puikiai supranta, kad tos kainos vis tiek turės pakilt. Galbūt bus dotavimo mechanizmas. Tiesiog čia kilo tokia psichozė.
Keletą žodžių pasakysiu apie nemaisto prekes. Noriu pasakyti, kad dėl kainų nebuvimo ir dėl Tarybų Sąjungos tiekiamų žaliavų pabrangimo... Kai kurios žaliavos pabrango 3,4 karto, vadinamosios (...) kainos, o dar kai kas tiekiama sutartinėmis, laisvomis kainomis, nėra dar tikrų liaudies vartojamų prekių kainų. Noriu priminti jums ir Lietuvos gyventojams, kad visame prekybos balanse maisto prekės sudaro maždaug 42%, Visa laimė, aš buvau sakęs ir Prezidiumui, atvirai, garbingai, prieš pusantro mėnesio, kad tam tikrą prekių kiekį, laukdami žiemos, įvairių situacijų, pabandysim sukaupt. Tų, kurios nelabai reikalingos. Noriu iškart pasakyt, kad 1990 metų prekybos planai, palyginti su 1989 metais, buvo viršyti 18%. Ir tik to dėka... Aš taip sakau, kaip yra, gavau aš pritarimą (nebijodamas tą dalyką dariau) is Prezidiumo, iš Vyriausybės. Taigi to dėka šiandieną mes pramoninių prekių vežam daugiau negu praeitais metais: vidutiniškai per dieną 4,5 ar 4,8 mln. Šiandieną mes vežam prekių daugiau, negu vežėm gruodžio mėnesį. Aš jums pasakysiu keletą palyginamųjų skaičių: Vilniaus miestas savo planą (101 mln.) viršijo 20-čia mln. Lygiai taip pat ir Kaunas. Kitaip sakant, beveik 20%, Kaunas — 34%. Prekės iš dangaus nekrito, jos buvo vežamos.
Daug dar čia buvo įvairių klausimų, kad mes daugiau išvežam į tą ar į tą pusę. Vienas toks palyginimas: neišvežėm maisto produktų į kitas respublikas už 179 mln., iš jų negavom maisto prekių už 28 mln. Tų skaičių būtų galima prisakyt ir daugiau.
Aš turbūt nekalbėsiu apie tas kainas, kuriomis mums reikės prekiaut, kurios apskaičiuotos pramonės įmonių. Čia dar ne iki galo nuspręsta. Nenoriu to dalyko čia dabar sakyt. Kai šiandien 18 val. Vyriausybė susirinks, išspręsim, ką daryt, tarsimės kartu. Aš norėčiau tuo apsiriboti.
Gal dar keletą žodžių apie kiaušinius. Dabar toks ažiotažas. Aš norėjau pasakyt, kad naujomis kainomis, kurios buvo nustatytos, kiaušiniai kainavo po 3.30 rb. Bet jūs turbūt pastebėjot, kad ir daržovių kainos buvo paleistos nuo vasaros.. Taip pat ir kiaušinių kainos. Jau prieš kainų padidinimą, praeitais metais ir Kaunas, ir Vilnius, ir visi kiti miestai prekiavo po 2.70, po 2.50, po 2.20. Ir dar noriu štai ką pasakyt. 1989 metais turėjom 835 mln. kiaušinių ir suvalgėm apie 800 mln., o praeitais metais mums buvo patiekta tiktai apie 780 mln. Tai gamyba. Gerbiamasis deputatas R.Survila žino, dėl ko taip yra. Tai čia tiktai gamyba. O kiek supirkimas? (...) Tas dalykas iškart sukėlė tokį ažiotažą.
Ne paslaptis, kad nemaža prekių dalis išvežama kariniais lėktuvais, karinėm mašinom. Čia yra faktas. Bet aš noriu nuraminti Lietuvos žmones: maisto mums užteks, grūdų juodai duonai kept mes turim iki naujo derliaus; 4 mėnesiams turim grūdų, iš kurių gaminam makaronus ir pan. Sviesto... Pasakysiu keletą palyginimų. Vilniaus mieste vasarą, spalio mėnesį, rugsėjo mėnesį, kai buvo atvažiavę studentai, visai užtekdavo 9 tūkst. tonų. Šiandieną maža 15 tūkstančių tonų. Kol kas tas 15 tūkstančių tonų, atsiprašau, 15 tonų yra išvežama. Respublikoje praeitų metų ketvirtąjį ketvirtį 3,8 tūkstančių tonu... Ir dar, neskaitant to kiekio, buvo parduota, jeigu neklystu, 1200 tonų. Štai koks didelis ažiotažas, tų prekių pirkimas!
Jeigu turit klausimų, prašom. Gal bus patogiau atsakyt į klausimus, nes čia galima ilgai kalbėt.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes buvome iškvietę gerbiamąjį ministrą pateikti informaciją, kad žinotume padėtį. Bet mes nesirengiame daryti kokių nors paklausimų ar dar ko nors. Tuo labiau kad ministras tik dabar iš naujo pradėjo eiti savo pareigas. Todėl aš siūlyčiau apsiriboti keliais esminiais klausimais, nes jau turi prasidėti mūsų pertrauka. Turbūt ministras ilgiau negalės pas mus užtrukt, nes, savaime aišku, jis dabar turi naujų svarbių reikalų. Todėl galbūt paklaustų tik tie deputatai, kurie jau prie mikrofono, ir mes tuo apsiribotume.
Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad labai trumpai palygintumėt dviejų didžiausių Respublikos miestų — Vilniaus ir Kauno — prekybinę charakteristiką vienam gyventojui, gal ir absoliučiais skaičiais, turėdamas omeny, žinoma, maisto prekes.
A.SINEVIČIUS. Man dabar sunku atsakyt. 45% ir 55%. Galbūt vienas kitas procentas į vieną ar kitą pusę.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau gerbiamąjį ministrą paklausti, suprasdamas, kad galbūt jūs ir negalėsit atsakyti, nes tai gal ne jūsų kaltė. Aš skambinau 14.30 val. į Klaipėdą ir mane informavo, kad nė vienoje Klaipėdos parduotuvėje nėra duonos, žmonės masiškai išperka duoną. Aš nežinau, gal galima ką nors padaryti, nuraminti žmones, kad jie taip ,,nepsichuotų” dėl tos duonos, nekauptų atsargų. Arba ką nors padaryti, kad būtų normali padėtis,
A.SINEVIČIUS. Aš jus supratau. Klaipėdoj tik 10 dieną buvo pradėti gaminti talonai. Čia tam tikra prasme ažiotažas buvo. Kad trūksta duonos, aš negirdėjau. Klaipėdos deputatų sesija nuo vasario 1 d. nusprendė įvesti talonus dar ir kiaušiniams, mėsai ir tabakui. Beje, Maskvoj kiaušiniai pardavinėjami pagal gydytojo receptus.
Padėtis su produktais nėra gera. Neužtenka pieno, duonos, nėra butelių pienui pilstyti. Man atrodo, kad duonos trūkumą sudaro tiktai tas... Duonos kepykla, kaip turbūt matėt spaudoje, girdėjot ir matėt televizijos ekranuose, apdegė (kur kepa Palangos duoną). Bet negerai tai, kad žmonės, ažiotažo pagauti, pradeda pirkt ir džiovint duoną. Lygiai tas pats, kaip buvo prieš Naujuosius metus su sviestu. Tas prasidėjo maždaug nuo gruodžio 10 dienos. Pradėjo lydyti sviestą ir kaupti pas save.
Aš, gerbiamasis deputate, tą dalyką dar patikslinsiu, ko jūs manęs klausėt dėl Klaipėdos, ir, matyt, atsakysiu. Duonos mums užtenka. Lietkoopsąjungos sistemoje kepa 78 kepyklos, 52%, o to dalyko niekad nebuvo, kad neužtektų duonos. Grūdų yra, visų kitų komponentų duonai kepti yra.
PIRMININKAS. Noriu leist paklausti deputatui J.Beinortui ir kviečiu deputatą V.Paliūną ir deputatą K.Rimkų atsisakyti klausimų, nes mes lyg ir sutarėm, kad paklaus tik tie, kurie atsistojo. Dar prieš pertrauką norėtų padaryti svarbią informaciją užsienio reikalų ministras. Jau tikrai atėjo pertraukos metas.
Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį ministrą, kur yra ta riba tarp Prekybos ministerijos potvarkių ir tarp vietinės savivaldybės sprendimų, kad pagrindiniuose Lietuvos miestuose nevienodai išduodami talonai prekėms?
A.SINEVIČIUS. Dovanokit, kokiam mieste?
J.BEINORTAS. Aš esu Panevėžio deputatas, ir ten talonai prasideda nuo 1 ir baigiasi jau per 10, tačiau vidurys tuščias. Ten nėra 5, 6, 7, 8. Kai kurioms prekėms pagal tuos numerius yra. Tai aš norėčiau tą ribą...
A.SINEVIČIUS. Atsakau. Mes, jausdami situaciją, jausdami, kad situacija gali keistis ne dienom, bet valandom Turiu omeny prekybą, kadangi mes daug prekių atsivežam: aliejų, druską ir kai kurias kitas. Apie druskos, cukraus, kitų būtiniausių prekių atsargas aš tik tiek pasakysiu, kad mes jų turim užtektinai, bent pirmajam ketvirčiui, o paskui dar gausim. Tai mes davėm tokias rekomendacijas, kaip minėjau, miestams, rajonams, kad darytų 1, 2, 3, 4, 5 talonus. Prireikus labai greitai, per vietinį radijo mazgą arba per vietinę spaudą galima pranešti, kad už 1 taloną sausio mėnesį bus, pavyzdžiui, druska, už 2 — cukrus ir pan. Kai kurios savivaldybės, turėdamos didesnius resursų likučius (čia kiekvienas miestas žiūri, kaip jis sugebės prekiaut), dar turi teisę nustatyti papildomus kiekius, arba ,,talonuoti” vieną ar kitą prekę. Matyt, tas dalykas taip išėjo. Aš žinau, kad papildomai pagal talonus Panevėžyje mėnesiui sviesto parduodama 400 g: 200 g pagal taloną ir 200 g pagal vizitinę kortelę. Čia kiekvienas miestas, jausdamas savo situaciją, savaip išsisuka. Lygiai taip pat bus ir tabakas pakeliais, ir kiaušiniai po 10 vienetų. Panevėžy, beje, gerbiamasis deputate, padėtis yra viena iš geresnių. Ten, matyt, vietoje žmonės daugiau žiūri, daugiau dirba.
Tai tiek aš galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Klausimai jums baigti. Informuoju deputatus, kad pateikti informacijos apie prekybą yra atvykęs Lietkoopsąjungos pirmininkas. Jeigu Lietkoopsąjungos pirmininkas labai neskuba, galbūt jis galėtų tą padaryti ir po pertraukos.
Jūs galėsite palaukti, taip? Čia viskas bendrai, taip? Ačiū. Ir dar tuo klausimu galbūt po pertraukos, deputatas G.Vagnorius turėjo informacijos, turbūt norėjo pateikti nutarimo projektą.
Dabar suteiksiu žodį užsienio reikalų ministrui, kuris norėtų jus informuoti svarbiu klausimu.
A.SAUDARGAS. Aš noriu tiktai supažindint su vyriausybine protesto nota, kuri yra pasiųsta prieš keliolika minučių. Perskaitysiu rusų kalba.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Ar gerbiamieji deputatai neprieštarauja, kad nota būtų perskaityta ta kalba, kuria parengtas originalas? Jūs sutinkate, taip?
A.SAUDARGAS. Pasiųsta rusiškai, adresuota Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministrui E.Ševardnadzei.
„Высшая правительственная телеграмма министру иностранных дел Союза Советских Социалистических Республик Э.Шеварднадзе Нота протеста
Господин министр, по поручению Правительства Литовской Республики с глубоким сожалением и озабоченностью извещаем Вас о том, что Пянваря 1991 года подразделение вооруженных сил Советского Союза в столице Литовской Республики городе Вильнюсе приступили к выполнению военных операций. Совершенына-падения с обстрелом гражданских объектов и мирно настроенного гражданского населения. В операциях участвуют подразделения регулярных и внутренних войск, а также танки и бронемашины. В результате нападений имеются раненые гражданские лица.
Такие действия не могут быть оценены иначе, как акт агрессии и должны быть безотлагательно прекращены. Мы настоятельно требуем от Правительства Советского Союза незамедлительного принятия мер по прекращению агрессии против Литовской Республики, по привлечению виновных к ответственности и возмеще -нию причиненного ущерба.
Министр иностранных дел Литовской Республики”
PIRMININKAS. . Ačiū gerbiamajam ministrui.
Kadangi mes paskyrėme ministrus, deputatas A.Abišala buvo minėjęs rengiamą nutarimo projektą. Jis norėtų supažindinti deputatus, kad per pertrauką būtų galima pagalvoti.
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau atsiklausti deputatų, ar tiesiog per pertrauką spausdinti ir dalyti, ar būtų galima priimti iš klausos? Dabar norėčiau, kad išklausytumėt.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.
1) Paskirti šiuos Lietuvos Respublikos ministrus (ir išvardyti ministerijas ir pavardes);
2) pavesti naujai suformuotai Vyriausybei pradėti eiti pareigas;
3) kitų ministerijų vadovai eina savo pareigas, iki bus paskirti nauji ministrai.”
Jeigu nebūtų didelių prieštaravimų, tai gal Aukščiausioji Taryba sutiktų, kad nebūtų spausdinama ir dauginama taupant popierių.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar šiuo metu galima balsuoti. Galbūt mes po pertraukos taip pat turėsime labai svarbių dokumentų. Tai pareiškimas, kurį mes jau svarstėme, taip pat kreipimasis į Lietuvos žmones. Mes už juos turėtume balsuoti. Galbūt ir už tą nutarimą; Ar reikėtų greičiau negu prieš pertrauką?
A.A.ABIŠALA. Ne, tai nėra taip skubu.
PIRMININKAS. Tai aš kviečiu visus deputatus po pertraukos susirinkti. Taip pat noriu priminti, kad šiandien darbotvarkėje buvo numatytas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Deputatas A.Rudys Biudžeto komisijos vardu siūlo šiandien jo nesvarstyti. Taip, deputate? Jūs patvirtinote tai. Ir buvo numatytas Farmacijos įstatymo projektas, kurio mes turbūt šiandien taip pat nelabai galėsime svarstyti.
Ar deputatai neprieštarauja, kad darbotvarkė būtų pakeista tokiu būdu? Ačiū. Tada pertrauka iki 17.15 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame savo posėdį. Prašau sėsti į vietas. Gerbiamieji deputatai, dar kartą raginu sėsti į vietas, pradėsime posėdį. Prašau tylos salėje, nes triukšmas labai sunkina ir trukdo mūsų darbą. Gal gerbiamasis deputatas V.Plečkaitis galėtų sėsti? Deputatas S.Razma, deputatas A.Sakalas, P.Vaitiekūnas. Gerbiamasis deputatas V.Plečkaitis. Gerbiamasis deputatas P.Vaitiekūnas, A.Sakalas, S.Razma. Gal galėtumėte leisti pradėti?
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Pirmininkai supranta, kad deputatai ir pavargę, ir labai dideliu tempu dirba, bet vis dėlto kviečiame sėstis į savo vietas, tęsiame mūsų darbą.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Gerbiamieji deputatai, Lenkų frakcija kreipėsi ir prašė suteikti žodį trumpam pareiškimui, kuris bus perskaitytas lenkų ir lietuvių kalbomis. Jie nori geranoriškai kreiptis į savo tautiečius ir visus Lietuvos žmones. Jūs turbūt neprieštarausite, kad žodis būtų suteiktas.
Prašau gerbiamuosius Lenkų frakcijos narius.
V.SUBOČ. (Skaito kreipimąsi lenkų kalba, plojimai)
Z.BALCEVIČ. Dabar mes norime paskaityti tą patį tekstą lietuviškai.
Kreipimasis į tautiečius, visus Lietuvos žmones. Šiandieną, sunkią mūsų Tėvynei Lietuvai valandą, kreipiamės jus, brangūs tautiečiai, visi Lietuvos žmonės, prašydami išminties ir ramybės. Atsiminkime, brangūs tautiečiai, • kad gyvenome ir gyvensime kartu su lietuvių tauta, kad mes esame atsakingi už tai, kad mūsų ir būsimosios kartos gyventume santarvėj, kad kultūros, tradicijų ir kalbų skirtumai tarnautų abipusiam praturtėjimui ir pagarbai. Užmirškime šiandien tą, kas mus skiria. Atleiskime tiems, kurie ne visada mus norėjo suprasti, ieškokime to, kas mus jungia ir jungs — jėgos diktato nepripažinimas, bendri laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės siekiai.
Lietuvos Respublikos .Aukščiausiosios Tarybos Lenkų frakcija.” (Plojimai)
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Dėkojame kolegoms deputatams iš Lenkų frakcijos.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Visai. kitokio pobūdžio pareiškimą, kiek žinau, mitinguojantys yra įpareigoję perskaityti deputatą A.Abišalą. Jeigu jūs neprieštarausite... Kiek žinau, ten buvo tam tikra sąlyga. Deputatas A.Abišala jį perskaitytų ir galbūt paaiškintų aplinkybes.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Norėčiau patikslinti, kad ne mitinguojantys yra įpareigoję, bet pats deputatas A.Abišala yra prižadėjęs mitinguojančių žmonių atstovams perskaityti šitą pareiškimą.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, šita rezoliucija, kurią vakar priėmė čia susirinkusio mitingo dalyviai, tikrai nuskambės disonansu. Aš norėčiau truputį paaiškinti aplinkybes, kodėl aš esu tribūnoje ir kaip vyko šitas reikalas.
Vakar, vakarykščio, 9 dienos mitingo... Ar šiandien jau 11 diena? Tai užvakar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Atleiskite, gerbiamasis deputate. Kadangi salėje yra protestų, tai aš noriu paaiškinti, kad aš taip pat dalyvavau tame susitikime, ir patvirtinu, kad ten buvę deputatai prižadėjo atstovams perskaityti tą pareiškimą. Jeigu mes norėsime, ir atitinkamai komentuodami. Gal sutiktumėt, kad šitas pažadas būtų įvykdytas?
A.A.ABIŠALA. Aš tiesiog prašyčiau dabar išklausyti aplinkybių ir paskui jau pasisakyti, nes vis dėlto tai yra Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva spręsti. Nors, mano nuomone, jį kaip tik. šiandien derėtų perskaityti. Vien dėl to, kad parodytume, jog mes nebijome paskelbti ir tų žmonių minčių, prieštaraujančių čia ką tik Lenkų frakcijos perskaitytam kreipimuisi ir juo labiau mūsų: visų kitų piliečių pozicijoms.
Taigi aš, kaip ir kiti deputatai, buvome nuėję į atėjusių čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, mitinguoti ne tokį didelį žmonių būrį, mes su jais kalbėjome. Pagrindinės jų problemos yra (kaip ir visų Lietuvos žmonių) socialinės: kainos, butų pirkimai, privatizacija, ekonomikos reforma. Ir apie tai mes kalbėjomės. Beveik visais klausimais kalbėtis galima. Aš nesakau, kad nuomonės sutampa, bet kalbėtis galima. Man pasirodė, kad politiniai reikalavimai, politiniai dalykai jiems ne tiek svarbūs, nors, kaip jūs pastebėsit šitoj rezoliucijoj, kaip tik politiniai dalykai iškelti į pirmą vietą. Kalbėjomės mes su jais ir ten, aikštėj, kur buvo pakankamai didelė įtampa, bet, dar kartą sakau, kalbėtis galima. Buvo atėjusi jų delegacija į Priimamąjį, kur susitiko su Aukščiausiosios Tarybos deputatais, vadovaujamais Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Č.Stankevičiaus. Mes, sakėme, pasistengsime, kad Aukščiausioji Taryba sutiktų, jog šita rezoliucija būtų perskaityta. Todėl aš dabar ir prašau jūsų leisti perskaityti tą rezoliuciją. Paskui deputatas P.Varanauskas dar, žinau, norės padaryti trumpą šitų temų komentarą. Aš jo pats daugiau nekomentuosiu, tik išaiškinau aplinkybes.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu truputį pridėti, kas tenai buvo. Buvo deputatas V.Čepaitis, deputatas G.Vagnorius, aš, deputatas B.Gajauskas. Mes priėjom tokią nuomonę, kad nereikėtų bijoti mums perskaityti jokių pareiškimų. Jie sutiko, kad galim komentuoti Aš irgi prašysiu leisti pasakyti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutinkate, kad deputatas A.Abišala perskaitytų jam įteiktą pareiškimą? Ačiū.
A.A.ABIŠALA. ,,Respublikinio protesto mitingo dalyvių rezoliucija. Mes, mitingo dalyviai, ryžtingai protestuojame prieš nekompetentingą ir avantiūristinę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės politiką, pasmerkiančią Respublikos darbo žmones pusalkaniam gyvenimui, o pensininkus, invalidus ir daugiavaikes šeimas — egzistavimui už skurdo ribos.
Lietuvos miestuose ir kaimuose plinta nusikalstamumas, į valdžią skverbiasi spekuliantai ir šešėlinės ekonomikos veikėjai.
Manome, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė sąmoningai skaldo žmones į turtingus ir vargšus, ponus ir tarnus. Aukščiausiosios Tarybos veiklos kasdienybe tapo priiminėti antidemokratinius įstatymus, įteisinančius šiurkščius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Lietuvoje, žmonių diskriminavimą ir persekiojimus už politines pažiūras arba pagal tautybę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos radikalai, būdami patys nekompetentingi ir nesugebantys tarnauti visų Lietuvos .gyventojų labui, atpirkimo ožiu pavertė K.Prunskienės Vyriausybę.
Bet mūsų neapgausite. Kaip tik Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje įsitaisiusių separatistų veikla ir atvedė Respubliką ir jos liaudį į politinę ir ekonominę krizę. Daugėja bedarbių skaičius, kyla tarp nacionalinė įtampa, atimtos žmonių viltys į geresnį gyvenimą. Respublikos parlamentas nuožmiai veržiasi gyvybiškų ryšių su Tarybų Sąjunga nutraukimo linkme, ignoruojant darbo žmonių valią atmetama bet kokia galimybė dalyvauti Lietuvai sudarant naują Sąjungos sutartį.
Mūsų kantrybės taurę perpildė beprotiškas kainų pakilimas, ir tenemano parlamento ponai, kad mus suklaidino laikinas šių kainų įšaldymas. Vakar Lietuvos darbininkų klasė suįžūlėjusiems valdovams parodė savo galią, Jei prireiks, parodysime ją dar kartą.
Išreikšdami darbininkų, valstiečių, blaiviai mąstančių inteligentų valią, reikalaujame nedelsiant atsistatydinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, nuosekliai vykdyti TSRS liaudies deputatų 111 ir IV .suvažiavimo sprendimus, nedelsiant įvesti prezidentinį valdymą Lietuvoje, atnaujinti TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijos veikimą Respublikoje. Jei mūsų mitingo reikalavimai nebus įvykdyti, kviečiame visų Respublikos darbo kolektyvų žmones pradėti visuotinį politinį streiką ir tęsti jį ligi prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje.”
Štai ir viskas. Tik turiu pasakyti, kad nelabai aišku, kurio prezidento valdymą čia siūloma įvesti. Tas aiškiai neišdėstyta.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ir jūs, ir tie, kurie mus girdi, supranta, kad tokių žmonių Lietuvoje tikrai nėra daug. Bet jų yra, ir aš manau, nieko blogo neatsitiko, kad jų nuomonę perskaitėme. Tik norėčiau dėl paskutinės pastraipos kreiptis ir į tuos pačius žmones, kurie dirba tose gamyklose, kurių atstovai čia buvo atėję. Pagalvokit ir patys suprasite, kad streikai ir mitingai gąsdinant žmones tikrai nieko nepakeis. Beje, delegatai, kurie buvo čia atėję, pažadėjo, kad jeigu ši jų rezoliucija bus perskaityta,Jie mitingų prie Aukščiausiosios Tarybos daugiau neorganizuos. Štai ir galėsime pamatyti, ar jie laikysis savo žodžio.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). P.Varanauskas žadėjo komentuoti pirmiausia. Galbūt suteiksime jam žodį.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, ar tikrai reikalinga dėl to diskusija? Jūs išgirdote tekstą..
BALSAI IŠ SALĖS. Nereikia.
PIRMININKAS. Taip, deputatai iš vietų sako, kad diskusija nereikalinga. Dėkojame deputatui A.Abišalai, pereiname prie kitų.. Atsiprašau...
N.OŽELYTĖ – VAITIEKŪNIENĖ. Jeigu galima, aš norėčiau pasakyti porą žodžių...
PIRMININKAS. Prašau. Atleiskite.
N.OŽELYTĖ – VAITIEKŪNIENĖ....ne diskusijos tvarka. Tiesiog apie tai, ką paskaitė deputatas A. Abišala. Aš manau, kad tai yra tam tikros grupės žmonių nuomonė, kurią mes privalome gerbti, ir už tai, aišku, ją reikia skaityti pagarbiai. Kodėl turime gerbti? Todėl, kad tai mūsų žmonės, mes jų neatstumiame. Kada deputatė B.Nedzinskienė išėjo kalbėti su šitais žmonėmis, tikrai aš pajutau gėdą už mus, Vilniaus deputatus. Tai mūsų neatlikto darbo vaisius. Mes turėjome važiuoti ne tik į savo rinkimines apygardas, į namų valdybas susitikt su rinkėjais. Turėjome važiuoti į tas didžiąsias gamyklas ir aiškinti žmonėms tuos dalykus, kurie mums, lietuviams, atrodo labai aiškūs. Ir todėl aš labai norėčiau kreiptis į tų gamyklų darbininkus, jeigu dabar mūsų klauso. Tikrai kreipkitės į bet kurį Vilniaus deputatą, aš manau, nė vienas neatsisakys važiuoti pas jus tiek, kiek reikia, ir aiškintis visais jums rūpimais ir jus dominančiais klausimais. Ir atsiprašau už mūsų nepadarytą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, keletas iš jūsų buvo pareiškę norą pasisakyt, iš to skaičiaus deputatas A.Leščinskas ir deputatas P.Varanauskas. Nors ir sakėte, kad diskusijos nereikia, gal jūs sutiktumėt išklausyti trumpus tų dviejų deputatų pasisakymus. Porą sakinių ir aš norėčiau pasakyti. Ar sutinkate? Ir paskui baigsime šį klausimą. Nereikia? Ar jūs sutinkat? Kiti deputatai siūlo, kad po tokių gražių deputatės N.Oželytės žodžių...
A..LESČINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto šitas pareiškimas nepasirašytas. Kas tai per žmonės rašė? Turi žinoti ir klausytojai, ir mes patys.
PIRMININKAS. Mums įteikė tą pareiškimą mitingo organizatoriai, tiesiogiai įteikė jie, ir nėra jokių abejonių, kad tai buvo jų parengtas ir jų vadovaujamame mitinge priimtas pareiškimas.
A.A.ABIŠALA. Įteikėjai pareiškė, kad jų atstovas ir tarpininkas parlamente yra deputatas V.Švedas.
PIRMININKAS. Dėkojam.
Ar deputatas P.Varanauskas po deputatės N.Oželytės pasisakymo dar nori ką nors būtinai pasakyti?
P.VARANAUSKAS. Kadangi deputatė N.Oželytė viską labai plačiai ir sklandžiai išdėstė, manau, daugiau nereikia.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pridurti, kad taip pat šitiems atstovams žadėjau, jeigu jie rengs susirinkimus savo gamyklose ir iš anksto praneš Aukščiausiajai Tarybai, tai kas nors iš deputatų visada ieškos galimybės dalyvauti ir paaiškinti jiems rūpimus klausimus.
K.MOTIEKA. Aš labai norėjau paprašyt žodžio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Motieka.
K.MOTIEKA. Jeigu jau nutartume niekam neduot, aš, žinoma, neičiau, bet čia po truputį vienas kitas eina kalbėti. Leiskit tada ir man pasakyti. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad mes pradedam nesuprasti arba nenorim suprasti skirtumo tarp opozicijos, arba, kaip vakar gerbiamasis A.Abišala paminėjo, aštrios opozicijos (neva V.Švedas esąs jos atstovas) ir antivalstybinės veiklos. Čia du skirtingi dalykai. Mes aiškiai žinome, kad šitas dokumentas nėra nei darbininkų, nei kieno kito surašytas. Čia yra Tarybų Sąjungos komunistų partijos inspiruotas dokumentas, kurį bet kokia kaina buvo norima paskelbti per šią tribūną. Tai vienas dalykas. Man atrodo, kad reikėtų vieną kartą mums patiems šitą klausimą išdiskutuoti ir apsispręsti, kas yra opozicija ir kas yra antivalstybinė veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir paskui spręst klausimą, ar skelbti tokius dokumentus, ar ne.
Sako, čia yra mūsų žmonės, čia yra jų nuomonė. Aš manau, pernelyg drąsiai pasakyta, kad tai mūsų žmonės ir mūsų nuomonė. Tai tada ir mūsų Tarybų Sąjungos komunistų partija, ir jų nuomonė, kuri Lietuvoje yra už įstatymo ribų: Man atrodo, negalima sakyti, kad mes, neperauklėję Tarybų Sąjungos komunistų partijos, turime prisiimti kažkokią kaltę, kad tai esąs neatlikto darbo vaisius. Aš su šituo nenorėčiau sutikti.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pereiname prie kitų darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatas A.Abišala prieš pertrauką jums perskaitė nutarimo projektą dėl Vyriausybės sudarymo. Deputatai sutiko jį priimti iš klausos. Galbūt deputatas A.Abišala dar kartą jį perskaitys, ir mes galėtume jį priimti,
A.A.ABIŠALA. Jeigu deputatai sutiktų, aš net neskaityčiau viso.
PIRMININKAS. Gal perskaitykite, labai trumpas.
A.A.ABIŠALA. Nutarimas būtų toks. Aš tiesiog neturiu ministrų vardų, pavardžių ir tikslių ministerijų pavadinimų: Bet gal deputatai sutiktų, kad tie, kuriuos patvirtinome, bus įrašyti.
Taigi ,,1) paskirti šiuos Lietuvos Respublikos ministrus (ir išvardyti:
vardas, pavardė, ministerija, tuos, kuriuos mes patvirtinome, 11 ministrų);
2) pavesti naujai suformuotai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti eiti pareigas;
3) šio nutarimo 1 punkte nenurodytų ministerijų vadovai eina savo pareigas, iki bus paskirti nauji ministrai.”
Šito nutarimo projektas yra derintas su premjeru, su mūsų teisininkais ir su Juridinio skyriaus atstovais.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių dėl tokio nutarimo teksto? Dar atėjo du deputatai, turbūt jau galima balsuoti. Balsų skaičiavimo grupė turbūt sutiks, kad mūsų yra, Aš norėčiau atkreipti deputatų Z.Vaišvilos ir A.Sakalo dėmesį, kad mes balsuojame už nutarimo projektą dėl Vyriausybės sudarymo... Galbūt jūs irgi sutiktumėt dalyvauti balsuojant?
Prašau balsuoti už ką tik deputato A.Abišalos perskaitytą nutarimą, kad mes jį priimtume. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 87 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1 deputatas.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas.
Mes jau aptarėme pareiškimo tekstą, kurio naujausią redakciją, suderintą, perskaitys gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.Stankevičius, ir gal galėsim jį priimti.
Č.V.Stankevičius. Gerbiamieji deputatai, prieš tai mūsų aptartą tekstą pataisėme papildomai, Pataisėme 3 pastraipą. Dabar aš perskaitysiu siūlomą galutinį variantą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas.
TSRS masinės informacijos priemonės paskelbė TSR Sąjungos Prezidento kreipimąsi į neegzistuojančios Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriame minimi konstituciniai klausimai. Ne kartą esame pareiškę ir dabar pabrėžiame: Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia tik Lietuvos Respublikos Pagrindinis Įstatymas (Konstitucija) bei juo pagrįsti įstatymai. Tarybų Sąjungos Prezidentas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tučtuojau pripažintų kitos šalies — TSRS — Konstitucijos veikimą Lietuvoje. Taigi iš Lietuvos Respublikos parlamento ultimatyviai reikalaujama nutarimo, reiškiančio juridinį įstojimą į TSR Sąjungą arba 1940 m. įvykdytos aneksijos įteisinimą, nepaisant, kad Antrasis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė imperinę Tarybų Sąjungos ultimatumų ir tarptautinių sutarčių laužymo politiką.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pareiškia, kad ji neturi nei teisės, nei rinkėjų mandato atsisakyti Lietuvos Respublikos suvereniteto.
Žmogaus teises Lietuvoje saugo pati Lietuvos Respublika ir jos įstatymai. Kišimuisi iš šalies nėra jokio pagrindo. Visi ginčytini klausimai turi būti sprendžiami ne karine prievarta, ne šantažu, o tarptautinėje bendrijoje pripažintais derybų ir sutarčių principais. Lietuvos Respublikos Valstybinė delegacija pasiruošusi tęsti kontaktus su TSRS Valstybine delegacija. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Valstybinės delegacijos vadovo Vytauto Landsbergio 1991 m. sausio 7 d. telegrama TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui, į kurią dar negauta atsakymo.
Nepaisant TSRS vykdomos agresijos, padėtis Lietuvoje yra kontroliuojama, didžioji dauguma jos gyventojų remia Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę.”
Kaip pastebėjote, mes esame kiek sutrumpinę ir pataisę priešpaskutinės pastraipos tekstą.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasakyti vieną pastabėlę. Gal būtų naudinga išlaikyti vieną žodį iš ankstesnio projekto. Čia kalbama apie 1940 m. įvykdytą okupaciją ir agresiją (gal čia turėtų būti aneksija), lyg pamiršus, jog Antrasis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė tuometinę, būtent 1940 metų. Tai buvo speciali rezoliucija dėl Molotovo Ribentropo pakto. Dabar pasakyta “imperinė”, bet galim pasakyti ,,tuometinė imperinė”, nes sujungta tame pačiame sakinyje. ,,Tuometinė imperinė politika”.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš sutinku su tokiu papildymu. Priešpaskutinėje pirmos pastraipos eilutėje...
V.LANDSBERGIS. Loginis ryšys su tuo, kas anksčiau pasakyta apie 1940 metus.
PIRMININKAS. Ar su padaryta ir priimta pataisa deputatai sutinka? Ar balsų skaičiavimo grupė gali patvirtinti, kad galima balsuoti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 93 deputatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju kviečiu deputatus balsuoti už ką tik perskaitytą pareiškimą. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 93 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, pareiškimas priimtas.
Deputatams buvo išdalyta ir sudaryta redakcinė grupė pataisyti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos žmones. Naujas jos tekstas yra parengtas, ir deputatas G.Ilgūnas galėtų perskaityti. Galbūt jis dabar būtų priimtinas ir už jį taip pat galėtume balsuoti.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite jus supažindinti su naujai suredaguotu tekstu.
,,Kreipimasis į Lietuvos Respublikos žmones.
Tarybų Sąjungos agresyvūs veiksmai panaudojant net ginkluotą jėgą kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei. Jeigu dėl to būtų paraližuotos Lietuvos valstybės teisėtos valdžios institucijos, kviečiame Lietuvos gyventojus nedalyvauti jokiuose okupacinių jėgų organizuojamuose rinkimuose, referendumuose ar kituose politiniuose renginiuose. Imperija turi milžinišką prievartos aparatą, tačiau ji negali išrauti iš mūsų širdžių ryžto ir troškimo išsaugoti savo Tėvynės nepriklausomybę. Lietuvos žmonės, pasiryžę priešintis agresijai visomis įmanomomis priemonėmis, nusipelno visuotinės pagarbos.
Lietuvos Respublikos piliečiai! Savo ištverme, rimtimi, susitelkimu, moraline jėga saugokime savo Tėvynę”
Parengė deputatai: G.Ilgūnas, K.Saja, S.Šaltenis, G.Šerkšnys, V.Žiemelis.
PIRMININKAS. Ar deputatai turėtų pastabų dėl šio teksto? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turi vieną papildymą.
V.LANDSBERGIS. Aš siūlyčiau antrame sakinyje mažą papildymą. Kur sakoma: ,,kviečiame Lietuvos gyventojus nedalyvauti jokiuose okupacinių jėgų organizuojamuose rinkimuose”. Aš manau, kad atviros aktyvios okupacijos sąlygomis nereikėtų dalyvauti ne tik tų pačių tiesioginių jėgų, bet ir kokių nors kitokių, fasadinių jėgų organizuojamuose rinkimuose. Tada pataisa būtų tokia: ,,nedalyvauti jokiuose okupacinių jėgų arba joms pavaldžių organizacijų rengiamuose rinkimuose”.
PIRMININKAS. Ar deputatams ir pranešėjui priimtinas toks papildymas?
S.G.ILGŪNAS. Aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Deputatai taip pat, matau, neprieštarauja. Tokiu atveju su šiuo papildymu mes galėtume priimti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos žmones. Kviečiu deputatus balsuoti.
Kas už tokio kreipimosi priėmimą, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 92 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Kreipimasis priimtas vienu balsu. Manau, kad Lietuvos žmonės išgirdo.
Apie šios dienos įvykius ir padėtį Lietuvoje Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos žmones galėtų informuoti deputatas M.Laurinkus.
D.M.Laurinkaus informacija apie padėtį ir atsakymai į deputatų klausimus
M.LAURINKUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau trumpai, lakoniškai supažindinti jus su šios dienos labai karštų įvykių suvestine.
11.45 val. Alytuje desantininkai užgrobė Krašto apsaugos departamento patalpas. Žmonės iš patalpų išvaryti. 11.45 val. į parlamentą paskambino karinio Šiaurės miestelio atstovas ir pranešė, kad rengiamos karinės pratybos, todėl mieste gali pasirodyti karo technika. Šarvuotos mašinos stovi prie karinio miestelio kovinėje parengtyje. Televizijos bokšto link juda sovietinės armijos šarvuočių kolona. 11.40 val. apie tai buvo informuoti Lietuvos gyventojai. 11.45 val. šarvuočiai apsupa automatinę telefonų stotį Viršuliškėse. Tuo pačiu metu užgrobiamas Krašto apsaugos departamento pastatas Vilniuje, Viršuliškėse, buvusiose DOSAAF o patalpose. Yra sužeistų. 12.15 val. Šiauliuose miesto valdybos kieme stovi du dengti kariniai sunkvežimiai su kareiviais. Kol kas jie iš mašinų nelipa. Krašto apsaugos departamento skyrius yra. tame pačiame name. 12.22 val. šarvuočiai apsupa Televizijos bokštą. 1230 val. užgrobiami Spaudos rūmai, du lengvieji tankai, keturi šarvuočiai; sužeisti trys žmonės: Virginija Cibulskienė, Gintaras Lavičius (?) iš Kauno ir Vytautas Lukšys. 12.30 val. tankas Žalgirio gatvėje užvažiavo ant sunkvežimio ir sunkiai sužeidė vairuotoją, Apie 13. val. užgrobiamas Kauno DOSAAF o vairuotojų mokyklos pastatas.13.30 val. sulaužytas muitinės šlagbaumas Žagarėje. Spaudos rūmų link juda daugiau karinės technikos, vienas tankas netoli Spaudos rūmų iššovė.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis skambino prezidentui Michailui Gorbačiovui, apie tai tikriausiai jus ir informuos.
V.LANDSBERGIS. Aš negavau kontakto. Du kartus mėginau gauti ryšį su prezidentu M.Gorbačiovu, bet jo negavau.
M.LAURINKUS. Iš Maskvos gautomis žiniomis Šeremetjevo aerouoste sulaikyti du keleiviniai lėktuvai į Lietuvą. Iš Vilniaus tai įsakęs Jakovas, įvykdė dispečeris Privalovas. Keleiviai atsisako lipti iš lėktuvo. Vieno lėktuvo vadas — Grikstas. Vėliau gal bus pranešta, kad tie lėktuvai išskrido į Kauno aerouostą. 16.30 val. pranešta, kad iš Rudaminos į Vilnių pajudėjo 50 desantinių tankų. Marijampolės rajone ties Igliauka užtvertas kelias į Vilnių. Kariškiai neleidžia pravažiuoti. Iš Panemunės kelio karinės mašinos juda Vilniaus link. Manoma, kad aerouoste streikas šiandien vyks iki 20 val.
Tai visi įvykiai iki šios valandos. Padėtis tebėra įtempta. Gauname daug informacijos, bet mes neskubame jos skelbti, pirmiausia stengiamės patikrinti. Įsipareigojame reguliariai pateikti tokio pobūdžio suvestines Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos žmonėms.
B.V.RUPEIKA. Ar galima patikslinti jūsų informaciją?
PIRMININKAS. Tuoj pat aš leisiu paklausti. Prašau deputatą Č.Stankevičiu.
Č.V. STANKEVIČIUS. Norėčiau paprašyti patikslinti ir šiek tiek išplėsti informaciją, kad susidarytume aiškų vaizdą. Ar tikrai buvo atidengta ugnis? Keliose vietose ir kiek kartų? Keliais atvejais buvo atidengta ugnis iš ginklų ir pabūklų?
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš noriu paklausti, ar tie žmonės sužeisti šaunamaisiais ginklais, ar tiesiog lazdomis ir kumščiais?
M.LAURINKUS. Ginklai buvo pavartoti užimant Krašto apsaugos departamento pastatą. Šiuo metu yra 7 sužeisti, mirtinai sužeistų nėra. Kokiu būdu jie sužeisti,bus patikslinta vėliau. Šiuo metu tikslios informacijos neturime. Šiandien mes patikslinsime. Manau, kad tai nėra labai skubu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
S.KLUMBYS. Aš noriu paklausti, kokia situacija yra dabar prie Tarpmiestinės telefono stoties ir Televizijos bokšto?
M.LAURINKUS. Tokia pati, kaip ir buvo anksčiau. Ten yra susirinkę Vilniaus gyventojai. Kol kas kokių nors veiksmų, bandymų juos užgrobti nėra.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau paklausti, ar jūs nematote šiuose procesuose kokios nors loginės sekos, ar užimami tik tie pastatai, kurie priklauso TSKP arba DOSAAFui? Ir apskritai, ar negalėtumėte pakomentuoti truputį plačiau ir nuraminti visuomenę? Ji labai įsitempusi. O mūsų radijas perduoda informaciją tokiu tempu ir tokiu tonu, kad tas nerimas dar labiau didėja. Ar vis dėlto nereikėtų viską daryti truputį ramiau?
M.LAURINKUS. Aš norėčiau kuo objektyviau supažindinti visuomenę su įvykiais, todėl nenorėčiau labai plačiai komentuoti, juo labiau teikti skubotus vertinimus. Šiaip ar taip, iš esamos informacijos galima susidaryti vaizdą, kad iš tikrųjų stengiamasi užimti būtent partijai ir DOSAAF'ui priklausančius pastatus, taip pat masinės informacijos priemones. Aš manyčiau, daug kas turėtų paaiškėti iš šio vakaro Tarybų Sąjungos televizijos laidos ,,Vremia”.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate. Tikriausiai jie užiminėja ne priklausančius pastatus, o taip jie Įsivaizduoja... Mano klausimas toks — ar tarp tų sužeistų nėra užsienio korespondentų ar kitokių užsienio piliečių?
M.LAURINKUS. Šito aš nežinau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau patikslinti, kad faktas, jog kulka buvo sužeistas žmogus, yra tikras. Tas žmogus buvo parodytas per televiziją. Tai Vytautas Lukšys, jaunas vaikinas, sužeistas Spaudos rūmuose. Žaizda šautinė, pašautas žandikaulis. Šiuo metu jam atliekama operacija. Buvo parodyta televizijos ekrane, buvo paimtas interviu iš gydytojų. Taigi mažiausiai vienas žmogus yra sužeistas koviniu ginklu. Yra duomenų apie antrąjį, kuris sužeistas į koją. Dėl užsienio korespondentų, tai yra pakankamai patikimas radijo pranešimas, jog buvo užpultas užsienio korespondentas, yra sužeistas jį gynęs žmogus. Tą Lietuvos gyventojai jau girdėjo.
PIRMININKAS. Ačiū už papildomą informaciją.
M.LAURINKUS. Čia yra toks patikslinimas dėl sužeistųjų. Penki žmonės paguldyti 1 ligoninėje. Du su šautinėmis žaizdomis, du sumuštomis galvomis ir vienam sulaužyti dubens kaulai. Du žmonės buvo nuvežti į II ligoninę. Daugiau objektyvios informacijos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui M.Laurinkui už informaciją.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas norėtų papildyti. Kiek žinau, deputatas S.Pečeliūnas taip pat norėtų informuoti vienu klausimu, susijusiu su šiais įvykiais.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau papildyti dėl tų pastabų. Iš tikrųjų daugelis tų pastatų kadaise priklausė arba buvo susiję su Tarybų Sąjungos militarinėmis struktūromis arba su TSKP. Mes matome pasikartojimą, tik daug didesniu mastu, kaip partinės nuosavybės ginčijami klausimai sprendžiami banditišku būdu, pasitelkiant dar ir kariuomenę. Bet taip pat yra užimtų pastatų, kurie niekada nepriklausė nei Gynybos ministerijai, nei TSKP.
Taigi tai yra karo veiksmai prieš Lietuvos Respubliką. Be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Šią savo informaciją daugiau norėčiau pateikti ne salėje esantiems, bet gerbiamiesiems deputato A.Norvilo rinkėjams. Būkite malonūs, neskambinkite jam į namus. Jo salėje nėra ne todėl, kad jis būtų išsigandęs ar dėl kokių kitų priežasčių. Priėš dvi dienas jis papuolė į autoavariją, ir daktarų sprendimu jam reikalinga visiška ramybė. Būkite malonūs, leiskite jam greičiau atsigauti po traumos.
PIRMININKAS. Ačiū.
Deputatas Z.Vaišvila taip pat nori papildomai informuoti.
Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau trupučiuką apibendrinti visa tai, kas šiandien vyko, ir nuraminti žmones. Buvo užiminėjami vadinamieji partijos pastatai arba vadinamieji DOSAAF'o organizacijos pastatai ir vyko akcijos prieš jaunuolius. Jie įsivaizduoja, kad turi teisę tai daryti pagal atitinkamus prezidento įsakus ar ministro D.Jazovo įsakymus ir pan. Aišku, buvo ir nukrypimų, bet scenarijus maždaug toks. Manau, kad tai buvo, ko gero, gąsdinimo kulminacija. Štai maždaug taip, matyt, vertinama situacija. O gal dar ne, sunku pasakyti, bet kol kas taip susiklostė reikalai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs norite papildyti? Prašom.
M.LAURINKUS. Apibendrinimai visada reikalingi, tačiau aš sąmoningai jų šiuo metu vengiau. Jeigu aš, pavyzdžiui, papildyčiau tokią informaciją, kurią man dar reikės papildyti, žinoma, šitie apibendrinimai būtų kitokie. Šiuo metu Vilniuje vyko TSRS komunistų partijos filialo Lietuvoje atstovų spaudos konferencija. Jos metu paskelbta, kad Lietuvoje yra sukurtas ,nacionalinio gynimo komitetas”, kuris ima valdžią Lietuvoje. Bet tai — preliminariniai duomenys. O kas iš tikrųjų šioje konferencijoje buvo kalbėta, kokie kreipimaisi ir kokios rezoliucijos buvo priimtos įvairiuose susirinkimuose, apie tai informuosime vėliau.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasiūlyti šiuo klausimu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą. Jis galėtų skambėti taip.
“Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, sužinojusi, jog šiandien Lietuvos visuomenei nežinomų jėgų vardu sudaromas apsišaukėliškas ,,Lietuvos gelbėjimo komitetas”, ketinąs su svetimos kariuomenės pagalba užgrobti valdžią Lietuvos Respublikoje, pareiškia: jeigu tai įvyktų, bet kuri marionetinė prosovietinė valdžia Lietuvoje ir visi jos sprendimai būtų visiškai neteisėti ir niekam neprivalomi”.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba mano galinti priimti tokį pareiškimą? Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad dabartinis Pirmininko pareiškimas yra pakankamas, ir nemanau, kad Aukščiausioji Taryba turėtų nusileisti iki kažkokių komitetų laikymo negaliojančiais, kada jie ir taip negaliojantys. Vienintelė valdžia Lietuvoje yra ta, kuri žmonių rinkta, ir ta, kuri tų rinktų yra paskirta. Aš nemanau, kad reikalingas toks specialus pareiškimas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Čepaitis.
V.ČEPAITIS. Tuo labiau kad mes jau esame priėmę panašų nutarimą, kas iš tikrųjų yra Lietuvoje valdžia ir kaip turime elgtis.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad tai nekenktų, bet kadangi aš prašysiu susirinkti Prezidiumo narius į Prezidiumo posėdį po to, kai pasibaigs plenarinis posėdis, galbūt mes padarysime tokį Prezidiumo pareiškimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Trumpą pranešimą norėtų perskaityti deputatas S.Razma. Jeigu jis tikrai trumpas. Ir kviečiu deputatą G.Vagnorių pasiruošti kalbėti pradėtu svarstyti klausimu.
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai! Aš norėjau kreiptis į Lietuvos studentiją, konkrečiai — į Pedagoginio instituto studentus ir profesūrą. Aš manau, kad mes visi dėkingi Lietuvos studentijai už tą supratimą, supratimą, kad Lietuva dideliame pavojuje, ir už tai, kad aktyviai gina Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir kitus pastatus.
Pritardamas Vilniaus universiteto sprendimui atidėti sesiją, aš taip pat skelbiu, kad Vilniaus Pedagoginiame institute studentų sesija atidedama. Norėčiau, kad mano studentai, kurie šiandien mus gina, kreiptųsi į dekanatus. Jie gaus tikslesnę informaciją apie sesijos atidėjimą. Taip pat noriu pasakyti, kad Pedagoginio instituto studentai, gyvenantys bendrabutyje, sustiprintų savo budrumą, kreiptųsi į bendrabučio tarybų pirmininkus ir šiomis dienomis labai atidžiai klausytųsi jų informacijos. Pedagoginiame institute taip pat įvedamas budėjimas ištisą parą. Galima kreiptis telefonu: 738281. Dar kartą ačiū studentams už šito momento supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Pereiname prie darbotvarkės klausimo, kurį pradėjome prieš pertrauką. Kviečiu į tribūną deputatą G.Vagnorių. Jis nori pasiūlyti deputatams nutarimo projektą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai. Mitinguose, protestuose, kuriuose mums ne visai palankios jėgos reiškia savo nepasitenkinimą, dažniausiai pradedama kalbėti apie ekonomikos padėtį, apie ištuštėjusias parduotuves, apie korupciją, kuri tai vienur, tai kitur pasireiškia. Tačiau rezultatai apibendrinami politine kalba, neva dėl susiklosčiusios padėties kalta Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ar jos pareigūnai. Tai seniai išbandytas būdas pateikti vienus pavyzdžius, o išvadas daryti gretinant visai kitokius faktus.
Tačiau iš tikro nuo socialinės ekonominės padėties valstybėje didele dalimi priklauso ir politinė padėtis. Manyčiau, nė vienam iš jūsų nekilo abejonių: jeigu mes sugebėsime per trumpą laiką pertvarkyti ekonomiką, normalizuoti prekybą, pagaliau jeigu žmonės pajaus, kad netrukus gyvenimas pradės gerėti, tai nei tankai, nei kitokia ginkluota jėga mums nepavojinga. Tačiau jeigu mes nesugebėsime įveikti ūkio krizės, suprantama, situacija vis sudėtingės.
Aišku, mes nesame atsakingi už tuos rezultatus, kuriuos dabar matome ūkyje. Taip pat mes nesame atsakingi ir už tuos nesąžiningumo, korupcijos, kitokių pažeidimų atvejus. Mes perėmėme tą netvarką iš Tarybų Sąjungos, paskui iš buvusios savos vykdomosios valdžios. Tačiau manyčiau, kad dabar mes turėtume skirti ekonomikai kiek įmanoma daugiau dėmesio.
Mane nustebino tai vienur, tai kitur pasirodanti informacija apie neva galimą kainų padidėjimą. Štai aš turiu pluoštą telegramų kopijų, bandžiau padalyti ir deputatams. Gal pasižiūrėjo, kad tai viena, tai kita įmonė informuoja, jog ji planuoja (o gal kai kada ir padarė tai) savo produkcijos kainų pabrangimą. Vieni siūlo tiek, o kiti ir du, ir tris kartus pabranginti. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia, jeigu šiuo metu, tarkime, ekonomika pasidarys nekontroliuojama, jeigu kas sumanęs kels kainas. Rezultatas, manyčiau, bus panašus į tą, kuris buvo ne taip seniai, kai minios žmonių susirinkusios reiškė protestą.
Manyčiau, kad kainas mums peržiūrėti teks, tačiau peržiūrėti koordinuotai, kompensuojant visus nuostolius. Ir mes jokiais būdais negalime leisti, kad kainos didėtų stichiškai ir dideliais mastais. Aš suprantu ir tokią situaciją, kad kai kurios įmonės, pakėlusios atlyginimus (yra ir tokių įmonių, kurios sugalvojo pakelti atlyginimus kelis kartus), dabar neturi iš ko mokėti atlyginimų. Ir neva tai būna pretekstas reikalauti, kad Prekybos ministerija ar Ekonomikos ministerija leistų jiems pakelti kainas. Ir visiškai suprantama, kad, tarkime, pakėlus tokių prekių kainas, nepasitenkinimą reikš pirkėjai, o neleidus pakelti kainų, nepasitenkinimą reikš tų įmonių darbuotojai, kuriems jau pažadėti dideli atlyginimai.
Kartais man susidaro įspūdis, kad šiuo metu mes dar nepradėjome kontroliuoti visur, visose sakose, visose įmonėse tos padėties, kuri susijusi su darbo užmokesčiu ir kainomis. Dar kartą noriu priminti, kad jokie įstatymai šiandien nesuteikia teisės savarankiškai kelti kainų: Ir tai turėtų įsisąmoninti įmonių vadovai. Kartu kreipiuosi ir į įmonių darbuotojus. Manau, kad gali būti ir paraginimu iš šalies, gali būti net ir paprasčiausių provokacijų pasinaudojant viena ar kita dingstimi, raginimų pakelti atlyginimus. Puikiai suprantame, kad šita grandinė tuoj pat skatina kainų kėlimus. Dėl to prašyčiau ypač šiuo metu susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie susiję su darbo užmokesčio ir kainų lygio pakitimais.
Aš žinau, kad kai kuriose įmonėse yra kritinė padėtis, nes pabrango iš Tarybų Sąjungos atvežamos žaliavos. Šitą klausimą, aš manau, spręsime, spręs naujoji Vyriausybė, kuri dar tik pradėta formuoti. Tačiau, aš manau, pačiomis pirmosiomis dienomis ji tam skirs dėmesį ir bendra tvarka išspręs tas problemas. Prašytume, kad, nuo tokių savarankiškų veiksmų įmonės kol kas susilaikytų.
Kartu norėčiau pateikti jums nutarimo projektą, kuris šiuo laikotarpiu, kai pakrikusi prekyba ne tik pas mus, bet ir Tarybų Sąjungoje (ir tai atsiliepė Lietuvoje), kiek pagerintų drausmę pristatant prekes, jas parduodant, kontroliuojant pačią prekybą. Jeigu jūs leisite, aš pabandysiu tą nutarimą perskaityti. O paskui, jeigu jūs nuspręsite, kad mes kažką panašaus galėtume priimti, tada jį perspausdinsime ir išdalysime deputatams.
Pagrindinė šio nutarimo mintis būtų tokia, kad reikėtų paprašyti Valstybės kontrolės departamento, paprašyti vietos savivaldybių deputatų šiomis dienomis, šiuo metu aktyviai įsitraukti į valstybinių prekybos įmonių kontrolę. Kad būtų kontroliuojami ne tik prekybininkai, bet ir pirkėjai, t.y. kad visi laikytųsi nustatytos tvarkos.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į susidariusią padėtį gyventojams apsirūpinant prekėmis ir siekdama pereinamuoju laikotarpiu pagerinti valstybinės prekybos organizavimo kontrolę, nutaria;
1. Pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui, pasitelkus vietos savivaldybių deputatus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sustiprinti kontrolę, tikrinti, kaip laikomasi prekių apyvartos didmeninėse prekių bazėse, prekių pristatymo į parduotuves ir kitas prekybos įmones, organizacijas bei nustatytos prekių pardavimo tvarkos.”
Šiuo atveju mes galėtume apsiriboti tuo vieninteliu nutarimo punktu. Tačiau aš kartu jums perskaitysiu ir dar keletą punktų, kurie sukonkretintų tuos pasiūlymus, kaip reikėtų sustiprinti valstybinės prekybos kontrolę. Kartu aš atkreipiu dėmesį, kad kitus punktus pagal savo kompetenciją galėtų priimti naujoji Vyriausybė. Tačiau situacija sudėtinga, aš savo pasiūlymus perdaviau naujajam premjerui, bet puikiai suvokiu rūpestį ir suvokiu padėtį, kuri dabar yra Vyriausybėje, kol jie pradės dirbti. Manyčiau, kad. galbūt ir tuos kitus punktus galėtume priimti Aukščiausiojoje Taryboje. Bet jeigu jūs manysite, kad tai gali būti priimta Vyriausybės nutarimu, tą galėtume pasiūlyti Vyriausybei.
2 punktas toks: “Rekomenduoti, kad vietos savivaldybės deputatai didmeninių bazių, parduotuvių ir kitų prekybos įmonių, organizacijų prekių gavimo dokumentuose, išskyrus tuos atvejus, kai gaunami greitai gendantys produktai, žymėtų gautų prekių kiekio atitikimą dokumentuose nurodytam kiekiui. Tokius patikrinimus atlieka pasirinktinai ir valstybės kontrolės pareigūnai. Jei nustatoma, kad pristatytų prekių kiekis neatitinka dokumentuose pažymėto kiekio, įgalioti asmenys surašo pažeidimų protokolus, kuriuos nagrinėja ir atitinkamus sprendimus priima vietos savivaldybės taryba arba valstybės kontrolės organai.
3. Valstybinės prekybos”...
PIRMININKAS. Prašyčiau tylos, nes negirdite siūlomo nutarimo.
G.VAGNORIUS. ,,3. Valstybinės prekybos įmonės vadovas arba jo įgaliotieji asmenys privalo informuoti apie prekių įvežimo grafikus, o gavę prekes nedelsiant telefonu pranešti vietos savivaldybių prekybos skyriui, išskyrus 2 punkte numatytus atvejus, kai gaunamų prekių dokumentuose neturi būti vietos savivaldybės ar valstybės kontrolės atstovų pažymima. Jeigu per penkias valandas nuo pranešimo apie prekių atvežimą momento vietos savivaldybė arba Valstybės kontrolės departamento ar jo skyrių atstovai neatvyksta patikrinti gautų prekių kiekio, parduotuvė ar kita prekybos įmonė pradeda prekybą gautomis prekėmis.
4. Pavesti Lietuvos Respublikos prekybos ministerijai ir Statistikos departamentui, kartu Lietuvos Respublikos valstybės departamentui per penkias dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos peržiūrėti prekių apyvartos apskaitos tvarką.
5. Nutarimas įsigalioja nuo 1991 m. sausio 14 d.” Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad tai būtų tos priemonės, kurių mes turėtume imtis šiuo metu, esant tokiai padėčiai. Tai nėra kokios strateginės priemonės. Tai paprasčiausiai operatyvinės priemonės, kurios galbūt nors šiek tiek galėtų pagerinti padėtį. Aš puikiai suprantu ir tai, kad didžioji dalis prekybininkų sąžiningai dirba savo darbą, ir tai, kad didžioji dalis pirkėjų taip pat gana saikingai įsigyja prekes. Tačiau mes žinome ir tokių faktų, kai yra net šiurkščių pažeidimų, o kai kada kyla ir kitokių abejonių. Dėl to gausesnis visuomenės dalyvavimas kontroliuojant valstybinės prekybos sistemą, taip pat ir pirkėjus, manyčiau, tikrai nepakenks.
PIRMININKAS. Ar deputatas R.Survila nori paklausti?
R.R.SURVILA. Aš norėčiau replikuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
R.R.SURVILA. Žinot, visiškai pritariu jūsų pasiūlymui, nes valdyti šitą chaosą būtina. Tačiau aš norėčiau paprašyti jūsų, kaip Ekonomikos komisijos lyderio: panaudokite visą savo įtaką tam, kad labai greitai būtų formuojama nauja kainų sistema, pirmiausia žemės ūkio produktų. Daugelis žemės ūkio įmonių dirba nuostolingai, ir tai tęstis ilgai negalės. O šiaip aš visiškai pritariu tam, ką jūs pasakėt. Žinoma, būtų labai šaunu paskaityti, pasižiūrėti, tada aprobuoti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš norėjau sužinoti, ar šitas pasiūlytas nutarimas nors kiek derintas su naujuoju Ministru Pirmininku, taip pat su jau esamais Vyriausybės kabineto nariais? Nes man, tiesą sakant, primena tą patį, kas čia vyko iki šiol. Vakar labai gražiai buvo siūloma atsisakyti tokios politikos.
G.VAGNORIUS. Nenorėčiau, kad jūs taip į tą pasižiūrėtumėt. Aš manyčiau, kad šiuo atveju susidariusią padėtį mums reikia vertinti gana geranoriškai. Premjerui aš iš ryto perdaviau pirminį projektą. Su juo keletu žodžių persimetėm. Bet jūs suprantat dabartinę padėtį formuojant naują kabinetą. Aš kalbėjau su prekybos ministro pavaduotoju, jis taip pat buvo Lietkoopsąjungos pirmininkas. Jie perskaitė nutarimą, is esmės jam pritaria. Dar daugiau, pasakė, kad jie tokią tvarką yra pradėję organizuoti be jokių nutarimų, tikriausiai žodiniu paliepimu. Bet šiuo atveju nepakenktų, jeigu būtų tikslesnis ir aiškesnis nutarimas, kuris jau būtų privalomas vykdyti. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog kiekviena prekių siunta ir kiekvienoj parduotuvėj taip bus patikrinta. 3 punktas taip ir sako. Jeigu neatvyksta patikrinti, tai ir... Bet jeigu yra noro ir galimybių patikrinti, tai, manyčiau, reikėtų sveikinti. Į tą darbą reikėtų pasitelkti ir vietos savivaldybės deputatus, ir valstybės kontrolės darbuotojus.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti. Sakykite, o kas trukdo dabar prekybos darbuotojams, vadovams arba kontrolieriams patikrinti tas prekių siuntas? Taigi mes nusistatysime tokią tvarką, kad be Aukščiausiosios Tarybos nutarimo niekas nieko Respublikoje nedarys. Gerai apie tai pagalvokime.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kokia dabar prekybos padėtis. Puikiai žinot, kad dabar vyksta valdžių perimamumas, ir jis yra skaudus. Ir antra, jūs žinot, aš paminėjau, kad Aukščiausiajai Tarybai pakaktų priimti 1 punktą, o toliau galėtų priimti nauja Vyriausybė. Tačiau aš labai abejoju, ar ji šiandien susirinks. Jeigu bet kuris Vyriausybės atstovas pareikštų, kad nori priimti, aš nematau tam jokių kliūčių.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš siūlau nepriimti jokių panašių nutarimų. Tai yra Prekybos ministerijos arba Pramonės ministerijos lygio nutarimai, ir tegul jie tvarkosi. Aukščiausiajai Tarybai visiškai nedera priimti nutarimus atvirkščia ekonominei reformai kryptim. Jeigu reikia laikinai ką nors daryti, tai tegul daro Vyriausybė.
Ir dar viena. Aš kaip visada primenu, kad Aukščiausioji Taryba neturi kištis į Vyriausybės reikalus, net jeigu yra pereinamasis laikotarpis.
G.VAGNORIUS. Aš visiškai negaliu su jumis sutikti, juo labiau kad ką tik pasakiau, jog buvo kalbėta su Vyriausybės atstovais ir su premjeru, ir jis jokio nepasitenkinimo nepareiškė. Paprasčiausiai nesuspėjom gerai padiskutuoti.
Dabar norėčiau atsakyti, ar Aukščiausioji Taryba turi priimti tuos nutarimus. Šiuo atveju mes pavedam Valstybės kontrolės departamentui kuris yra pavaldus Aukščiausiajai Tarybai. Antra, Prekybos ministerija ir Pramonės ministerija neturi teisės duoti nurodymų savivaldybėms ir pan. Jiems nesuteikta tokia teisė. Ir trečia, noriu atkreipti dėmesį, kad rinka, ekonomikos reforma neturi nieko bendra su netvarka, ir skatinti netvarką yra neleistina. Kol galioja tokie įstatymai, kol galioja tokie nutarimai, jų privalu laikytis. Kai mes paskelbsim, kad visos įmonės pereina prie laisvų kainų, tada prašom:
pirkit, parduokit, kaip kas išmano. Tada bus rinka. Bet jeigu šiandien yra tokia tvarka, kai valstybinės įmonės neturi teisės nustatyti kainų, tai leisti kitiems spekuliuoti, aš manau, nieko bendro neturi nei su reforma, nei su rinka.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad tokie nutarimai tiktai sukelia chaosą mūsų gyvenime ir skatina sukčiavimus. Yra prekybos įstatymai, yra kainų nustatymo tvarka, o tokie pusiau technologiniai, pusiau dalykiški nutarimai, maždaug kokia eilės tvarka iš automobilio iškraut krovinius, iš tiesų visiškai sujaukia nusistovėjusį darbo ritmą. Juk ir kontrolierių, manau, neužteks. Mums turbūt visiems reikėtų eiti dirbti kontrolieriais, vaidinti tokius teisuolius ir kontroliuoti. Dabar laikas įtemptas dėl kitų dalykų: Ir paskutinis argumentas — jokiu būdu negalima priimti tokių nutarimų iš klausos. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad nesu mažesnis rinkos šalininkas negu jūs, gerbiamasis deputate. Bet jeigu reikės, aš ir su kastuvu, ir su kontrolės pažymėjimu darysiu viską, ko. reikės šį laikotarpį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau paprašyti tų deputatų, kurie priėjo prie mikrofonų, kadangi jie kalbėjo, nutraukti tą diskusiją, nes projektas neišdalytas, o deputatai turėjo priekaištų ir siūlė jo nepriimti. Galbūt tada paprašysime deputatą G.Vagnorių įteikti deputatams raštu, ir bus galima tą klausimą apsvarstyti iš naujo, jeigu reikės. Ar sutinka deputatai, norintys klausti?
E.GRAKAUSKAS. Ar galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Laiką be reikalo gaištam ir...
E.VILKAS. Kad gaištam savo laiką, tai čia šventa teisybė. Ir nereikia iš viso prasidėti su tokio stiliaus nutarimais. Gana jau mes priėmėm kovos su spekuliacija nutarimų. Paskui gėda būna dėl tokių nutarimų.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate, bet nuomonės pasakytos. Galbūt tikrai pasiūlykim deputatui G.Vagnoriui, kad jis išdalytų, tada bus aiškesnės nuomonės ir bus galima diskutuoti. Ar deputatai būtinai dar nori dalyvauti diskusijoje?
Deputatas E.Grakauskas neatsisako žodžio.
E.GRAKAUSKAS. Aš tik pateiksiu nedidelį pasiūlymą. Galgi deputatas G.Vagnorius sutiktų, ir išspręstume problemą. Šio nutarimo 1 punktą siūlyčiau, jeigu deputatai sutiktų, pateikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Prezidiumas galėtų atlikti tokį pavedimą. Manyčiau, kad Prezidiumas šiandieną dirbs. O visi kiti punktai, kurie čia išdėstyti, iš tikrųjų yra Vyriausybės prerogatyva. Man atrodo, kad Vyriausybė, tarkim, rytoj dirbs ir galėtų pirmiausia šitai išspręsti.
A.SAKALAS. Ar galima pasiūlyti posėdžio pirmininkui dėl procedūros?
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi ta dalis Reglamento, kaip turi būt priimami įstatymai, jau mūsų patvirtinta, o ten numatyta griežta procedūra, tai gal jos laikykimės ir nepriimkime dokumentų, kurie pateikiami staiga iš oro. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deja, ta dalis nėra priimta, bet aš kaip tik ir siūlau pagal ją veikti, kad deputatas G.Vagnorius parengtų raštu, jeigu tai reikalinga, įteiktų deputatams, ir mes galėtume toliau svarstyti normalia tvarka komisijose ir pan. Tai, savaime aišku, visa ta procedūra, kaip ir deputatas A.Sakalas sakė. Galbūt tikrai galėtumėm tuo apsiriboti. Gal dar atsakys deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš, atvirai pasakius, nelabai supratau, dėl ko reiškiamas nepasitenkinimas. Ar kad pateiktas projektas? Aš manau, pateikti projektą turi teisę visi deputatai. Ypač tuo metu, kai nėra net kur dirbti komisijoms.
PIRMININKAS. Ačiū,
Ar deputatai tikrai mano, kad reikia dar tęsti šitą diskusiją?
J.TAMULIS. Aš noriu pasiūlyt...
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš noriu tiesiog pasiūlyti, kaip baigti šitą diskusiją. Aš norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai pasiųsti deputatą G.Vagnorių pasiūlyti šituos dalykus Ministrui Pirmininkui arba prekybos ministrui, arba bent jau pasiūlyti deputatui G.Vagnoriui tai padaryti. Ir tie reikalai, aš manau, bus išspręsti.
G.VAGNORIUS. Deputatas G.Vagnorius tą jau padarė anksčiau.
Jeigu jau taip nukrypo diskusija, tai galbūt mes galim pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui (kadangi Vyriausybė negali šito pavedimo padaryt) priimti 1 punktą.
Aš manyčiau, logika tokia; jeigu nuo šito gali pasidaryt kas blogiau, reikia nepriimt. Bet jeigu nuo šito blogiau nepasidarys, aš nematau priežasties, kad, esant tokiai padėčiai, kai net kai kuriais atvejais ir kaupiamos prekės ne ten, kur jos turėtų būt kaupiamos, ir aiškiai vyksta pažeidimai. Taip šaltai kalbėt — aš nelabai pritariu. Todėl aš siūlyčiau priimti 1 punktą, o toliau įpareigoti mane, kad aš, kaip minėjo gerbiamasis J.Tamulis, pakartotinai perduočiau Vyriausybei spręsti tuos tolesnius klausimus.
PIRMININKAS. Aš girdžiu iš salės prašymus nutraukti diskusijas. Ar deputatai, dar stovintys prie mikrofonų, negalėtų atsisakyt žodžio, ar būtinai nori dalyvaut?
V.P.PLEČKAITIS. Aš tikrai pritarčiau, kad reikia nutraukti diskusijas ir apskritai šiuo metu nesvarstyti tokių klausimų. Jeigu mums ir reikia kalbėti, tai reikia kalbėti apie politinę situaciją Lietuvoje, apie tai, kas darosi, ką mes norime padaryti, kad būtų geriau. O kam mes čia dabar save statome į juokdario vietą? Juk mes, būdami tokioj įtampoj, negalime rimtai svarstyti ekonominių arba teisinių dalykų. Yra nauja Vyriausybė, su nauja Vyriausybe paderinkim, ką daryti, o paskui pateikime projektus.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad prie mikrofono eina nauji deputatai. Kadangi girdėjau pasiūlymus nutraukti diskusijas, esu priverstas teikti balsuoti, kad nutrauktume diskusijas šiuo klausimu.
Kas už tai, kad nutrauktume, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 65 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1
PIRMININKAS. Diskusijos nutrauktos.
Ar deputatas G.Vagnorius vis tiek nori teikti balsuoti?
G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau pateikti balsuoti 1 punktą, kuriame pavedama Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui, pasitelkus savivaldybių deputatus... Ir toliau, kaip minėjau.
PIRMININKAS. Kadangi...
G.VAGNORIUS. Pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui, pasitelkus vietos savivaldybės deputatus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sustiprinti kontrolę, kaip laikomasi prekių apyvartos didmeninėse prekių bazėse, prekių pristatymo į parduotuves ir kitas prekybos įmones, bei prekių pardavimo nustatytos tvarkos.”
L.ŠEPETYS. Dėl balsavimo motyvų...
PIRMININKAS. Jeigu nutraukiam diskusiją, gal nevertėtų taip daryti. Išreikšit savo nuomonę balsavimu. Buvo pasakyta nemažai kritikos.
L.ŠEPETYS. Ar dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Kadangi tik vienas deputatas prašo, galbūt nusileiskim jam?
L.ŠEPETYS. Štai ką aš noriu pasakyt. Vakar labai šiltai buvo patvirtintas naujas premjeras. Tai leiskime jam pasireikšti. Tegu tai būna jo ar pirmas, ar antras, ar trečias aktas. Bet tegu jis pateikia tokį nutarimą. Na, kodėl mes turim vėl daryti už Ministrų Tarybą? Nutarimas turbūt reikalingas, bet tegu jie šitą padaro.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, tikrai diskusijos buvo nutrauktos. Nutarimas iš vieno punkto yra pasiūlytas. Gal išreikškim savo nuomonę balsavimu, nes vėl įsileisim į begalines diskusijas, Visi motyvai jau išsakyti.
J.PANGONIS. Dėl balsavimo motyvų:
PIRMININKAS. . Prašau jus atsisakyti. žodžio.
J.PANGONIS. Aš dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Kadangi mūsų procedūros nėra aiškiai apibrėžta, kas yra balsavimo motyvai, kas ne, tokiu atveju mes sakykime, kad diskusijos nutrauktos, ir išreikškime nuomonę balsavimu.
Kas už pasiūlytą nutarimo projektą, prašau balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Reikia perskaityt, aš neatsimenu, koks ten buvo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 32 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 20 deputatų.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas.
J.PANGONIS. Galima replikuoti?
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Aš norėčiau vis dėlto pasakyti kelis sakinius dėl to, kad pateikiami klausimai, kurių visiškai nereikėjo svarstyti. Mes patvirtinom Kontrolės departamento statusą, visus įstatymus, reikalingus gerbiamajam K.Uokai dirbti. Jeigu jis mato reikalą sustiprinti prekybos kontrolę, prašau, jis turi teisę tą padaryti. O jeigu mes matome, kad jis neatlieka to darbo, tai kvieskime čia ir paklauskime: ,,kodėl tu neatlieki savo pareigų?”
PIRMININKAS. Buvo ministro informacija, ir aš kviečiu deputatus nedidinti dabar tarpusavio įtampos. Nutarimas nepriimtas, ir ar verta dabar dėl to ginčytis?
Ar deputatas A.Abišala taip pat nori ką nors pareikšti?
A.A.ABIŠALA. Replika, Gerbiamieji deputatai, dabar mes daug kalbėsime apie kainas. Aš dar kartą prašau kirčiuoti visą laiką pirmajame skiemenyje, pastoviai.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
Gerbiamieji deputatai, aš dar noriu minutę jūsų dėmesio. Jau buvo kalbėta su deputatais ir per pertrauką. Aš prieštaravimų negirdėjau, ir mes turbūt galėtume nutarti, kad esant dabartinei politinei padėčiai mes posėdžiausime rytoj ir galėtume susirinkti į posėdį 10 val., o jame nutarti dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Galbūt turėsime svarbių klausimų, tai galėsime greitai apsvarstyti, o jeigu ne, mes turime darbo frakcijose ir komisijose. Todėl gal deputatai neprieštaraus, kad posėdis rytoj būtų 10 val., o komisijų pirmininkai ir frakcijų atstovai galėtų 9.30 val. Prezidiumo salėje pasitarti dėl tolesnės darbotvarkės.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima paklausti dėl informacijos?
PIRMININKAS. Tuoj pat baigsiu.
0 šiandien, pasibaigus posėdžiui, pusvalandžiui rinksis Prezidiumas pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Taip pat dar raginu deputatus neišsiskirstyti iš salės, nes aš turiu informacijos dėl padėties Lietuvoje. Jeigu deputatai neprieštaraus, tai nutariam, kad rytoj renkamės 10 val. į Aukščiausiosios Tarybos posėdį.
Ar deputatas M.Stakvilevičius prieštarauja?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, ar keleiviniai traukiniai važinėja? Yra kokia informacija ar ne?
PIRMININKAS. Bent aš jos neturiu.
A.SAKALAS. Galiu pasakyti. Vakarykštė informacija, Vidaus reikalų. ministerijos vakarykštės nakties informacija: geležinkelių streikai nutraukti. O šiandien negirdėjau, kad jie būtų prasidėję.
PIRMININKAS. Ačiū
Kadangi negirdžiu prieštaravimų, tada Aukščiausiosios Tarybos posėdis rytoj 10 val.
Dar deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš dar norėjau jūsų paklausti dėl darbotvarkės, nespėjau. Ar galima būtų suprasti, kad mes galbūt neposėdžiausim plenariniame posėdyje, tiktai susirinksim išsiaiškinti situacijos, užsiregistruosim ir eisim...
PIRMININKAS. Aukščiausioji Taryba pati nutars. Todėl aš dar kartą kartoju, deputate Abišala, jūs turbūt neišgirdote, kad kviečiami komisijų pirmininkai ir frakcijų atstovai 9.30 val. pasitarti. Susirinkusi Aukščiausioji Taryba (kviečiu visus susirinkti) ir nutarti, kaip toliau dirbti.
A.A.ABIŠALA. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. rytoj. 11 val. ...
Gerbiamieji deputatai, dar posėdis nebaigtas, aš turiu informacijos apie padėtį Lietuvoje. Ir dar vienas skelbimas dėl rytojaus: 11 val. rinksis Laikinoji ekonomikos komisija. Deputatas Č.Stankevičius gal informuos, kur renkasi 11 val. Laikinoji ekonomikos komisija.
Č.V.STANKEVIČIUS. Laikinoji ekonomikos reformos komisija renkasi 11 val. 308 kabinete. Prašau visus narius dalyvauti. Pradėsime svarstyti klausimą, kuris pavestas mums Aukščiausiosios Tarybos.
PIRMININKAS. Ačiū.
Dabar naujausia informacija apie padėtį Lietuvoje. 17.30 val. Antokolskio gatvėje esanti Medžiotojų ir žvejų draugija buvo užimta desantininkų, Taip pat yra informacija iš Alytaus. Kaip buvo skelbta, desantininkų užimta Alytaus vairuotojų mokykla. Desantininkai, apiplėšę šią mokyklą, pasitraukė. Jie išsinešė rašomuosius stalus, mašinėles, amuniciją ir ginklus. Taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos vardu šiandien gauta telegrama iš deputato Vladislavo Švedo, kurioje jis protestuoja, kad neturėjo galimybės šiandien patekti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, ir taip pat reiškia protestą, kaip jis pavadino, prieš šiurkštų deputato K.Motiekos melą, išsakytą vakar. Tokia yra gauta telegrama. Visa informacija, kurią aš turėjau pateikti dėl padėties.
Šios dienos posėdis baigtas. Rytoj posėdis — 10 val. Kviečiu visus deputatus susirinkti, kad mes galėtume posėdžiauti.
Vakarinio posėdžio tęsinys (18.55 val.)
(Nėra pradžios nerašo)
AT Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie LR AT pareiškimą
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš skaitau pareiškimą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, sužinojusi, jog Lietuvos visuomenei nežinomų jėgų vardu šiandien sudaromas apsišaukėliškas ,,Lietuvos gelbėjimo” komitetas, ketinąs su svetimos kariuomenės pagalba užgrobti valdžią Lietuvos Respublikoje, pareiškia:
jeigu tai įvyktų, bet kuri marionetinė prosovietinė valdžia Lietuvoje ir visi jos sprendimai būtų visiškai neteisėti ir niekam neprivalomi.”
Kas už šį pareiškimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71 deputatas.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Ar jūs galite pasakyti, kiek salėje yra deputatų?
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Kiek salėje yra deputatų? Palaukite, palaukite. Kiek salėje yra deputatų? Tegul būna fiksuota protokoliškai, kiek buvo tuo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nevaikščiokite, mes negalime suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Balsų užtenka, pareiškimas patvirtintas, tik kad būtų protokoliškai aišku, kiek deputatų buvo salėje tuo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75 deputatai.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Ačiū. Priimta.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš siūlau, gerbiamieji kolegos deputatai, būti šioje salėje arba netoli jos.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Tie, kurie išvažiavo (dar turbūt radijo transliacija vyksta), kviečiami grįžti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš prašau Prezidiumo narius į mano kabinetą, o deputatus prašau būti kur nors netoli, geriausia šioje salėje. Ir tegu būna įjungta transliacija, jeigu reikės padaryti skubius pranešimus.