1991 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.Taurantas
PIRMININKAS, Gerbiamieji deputatai, pradedame rytinį šios dienos posėdį. Prašau visus sėsti į vietas. Šiek tiek tylos, nes aš noriu pristatyti siūlomą darbotvarkę, kuri dabar buvo sudaryta komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime. Pirmiausia siūloma svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Jis buvo pateiktas, dabar turėtų būti pirmasis svarstymas. Pranešėjas — gerbiamasis deputatas K.Antanavičius. Toliau galėtume svarstyti klausimą dėl TSRS prezidento pareiškimo. Čia informaciją pateiks gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ir galbūt reikėtų kokių nors mūsų veiksmų, susijusių su tuo. Toliau galėtume svarstyti Farmacijos įstatymo projektą. Pranešėjas — gerbiamasis deputatas M.Čobotas. Taip pat trumpas dokumentas būtų Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Pateikia Biudžeto komisija. Pranešėjas būtų deputatas A.Endriukaitis. Taip pat (nepasižymėjau, kas informuos) deputatai būtų informuoti dėl padėties prekyboje.
Tokia siūloma šios dienos darbotvarkė. Mes galėtume dirbti maždaug pusantros valandos iki pietų, galbūt vėliau reikės posėdžiauti frakcijoms. Ir toliau tęsti darbą 15 val. po pietų, jeigu nenutarsim kitaip.
Ar būtų kokių nors pastabų ir klausimų dėl darbotvarkės? Nei pastabų, nei klausimų nematau. Galbūt galėtumėte tada balsuoti, patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Tik prašau deputatus sėstis į vietas, kad balsų skaičiuotojai galėtų tinkamai atlikti savo darbą. Ar balsų skaičiavimo grupė pasirengusi?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar maždaug žinot, kiek deputatų yra salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas yra kasdieninė mūsų procedūra ir mes galime ją tvirtinti nesant 90 deputatų. Kadangi prieštaravimų nebuvo, matyt, visi deputatai pasiruošę balsuoti. Siūlau patvirtinti pasiūlytą šios dienos Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkę. Kas už tai, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Ačiū, darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji deputatai, mes patvirtinome šios dienos darbotvarkę.
Joje buvo numatytas antrasis klausimas — dėl TSRS prezidento pareiškimo. Kaip minėjau, informaciją padarytų gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ar jūs nesutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas pirmas? Nes, kaip suprantate pagal politinę padėtį, Pirmininkas labai užimtas ir vėliau gali būti kur nors iškviestas ar pan. Galėtume šitą klausimą svarstyti pirmą.
Ar nebūtų prieštaravimų, jeigu du klausimus sukeistume vietomis? Matau pritarimą, galima tada nebalsuoti.
Tada suteikiu žodį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
AT Pirmininko V.Landsbergio informacija apie padėtį ir pranešimas apie LR AT pareiškimą
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos deputatai. Iš pradžių galbūt verta pasakyti porą žodžių apie padėtį. Mane informavo vidaus reikalų ministro pavaduotojas pulkininkas P.Liubertas, kad susirinkusias į aikštes dvi grupes žmonių jie yra lokalizavę. Tačiau būtų gerai, jeigu deputatai sudarytų ar kokias grupes, ar išeitų savo iniciatyva pasikalbėti su žmonėmis, kad tarp tų grupių neatsirastų kokios nors įtampos.
Šiandien iš ryto radijas truputį be reikalo ir nepagrįstai apeliuodamas į Aukščiausiosios Tarybos informacijos tarnybą vadina anuos demonstrantus priešininkais ir pan. Mes nebūtinai juos taip traktuojam, nors tarp jų ir jų organizatorių tikrai yra Lietuvos nepriklausomybės priešininkų, bet ten yra daug tiesiog klaidinamų žmonių. Taigi deputatų vaidmuo, toks raminantis, aiškinantis, būtų naudingas.
Kalbėjau taip pat su prekybos ministro pavaduotoju. Jo žiniomis, parduotuvių aprūpinimas vyksta normaliai, transporto sutrikimo šitoje srityje nėra.
Na, ir dabar dėl mūsų pareiškimo, kuris būtų galimas atsakymas į vakarykštį Tarybų Sąjungos prezidento pareiškimą. Aš turiu ranka rašytą tekstą. Jis spausdinamas ir bus jums išdalytas. Jeigu jūs sutiktumėt, aš perskaityčiau balsu. Jeigu manytumėt, kad reikia redaguoti, tada reikėtų truputį atidėti tą dalyką, kol tekstas bus kiekvieno rankose. Bet projektą aš galėčiau perskaityti ir dabar. Sutinkate, taip?
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas.
TSRS masinės informacijos priemonės paskelbė Michailo Gorbačiovo pasirašytą kreipimąsi į neegzistuojančios Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriame keliskart minimi konstituciniai dalykai. Kaip regis, tas tekstas skiriamas Lietuvos Respublikai. Joje veikia tik jos Pagrindinis Įstatymas (Konstitucija) bei jį atitinką Lietuvos įstatymai. Tačiau TSR Sąjungos Prezidentas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tučtuojau pripažintų veikiančią Lietuvoje jo šalies — TSR Sąjungos — Konstituciją. Tuo būdu iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ultimatyviai reikalaujama nutarimo teisiškai įstoti į TSR Sąjungą arba legalizuoti 1940 m. įvykdytą okupaciją ir agresiją, lyg pamiršus, jog Antrasis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė tuometinę TSRS ultimatumų ir tarptautinių sutarčių laužymo politiką.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pareiškia, kad reikalaujamam suvereniteto atsisakymo veiksmui ji neturi nei pagrindinės teisės, nei rinkėjų mandatų. Suverenitetas priklauso liaudžiai, valstybės tautai.
Kiti TSRS Prezidento reikalavimai arba priekaištai dėl buržuazinės santvarkos, dėl liaudies interesų ir piliečių teisių gali būti svarstomi išvertus juos į teisinę ir konstitucinę kalbą.
Lietuvos Respublikos Valstybinė delegacija pasiruošusi tęsti kontaktus su TSRS Valstybine delegacija ir spręsti visas problemas derybų. keliu Apie tai kalbama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Valstybinės delegacijos vadovo Vytauto Landsbergio 1991 m. sausio 7 d. telegramoje TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui, į kurią dar negauta atsakymo.”
PIRMININKAS. Ar deputatai turėtų gerbiamajam Pirmininkui klausimų arba kitų pastabų?
R.R.SURVILA. Gerbiamasis Pirmininke, ar nevertėtų šitame dokumente dar pažymėti, kad žmogaus teisės Lietuvoje nėra pažeidinėjamos, nes ypač akcentuojama būtent šitas išgalvotas faktas.
V.LANDSBERGIS. Taip. Kas dar norėtų ką pasiūlyti ar ką pastebėjo iš balsu skaitomo teksto? Reiktų turėti tekstą, taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Būtų gerai — rusišką variantą.
V.LANDSBERGIS. Tikriausiai taip. Aš manau, kad šiuo metu yra tai daroma. Ir rengiamas padauginti lietuviškas tekstas, ir galbūt pradėta versti. Jūs manytumėt, kad reikia atidėti? Kol kas apsiriboti tuo supažindinimu su projektu, o galutinį priėmimą atidėti, taip? Gerai, ačiū, aš suprantu. Ir pagalvosiu apie deputato R. Survilos pasiūlymą.
PIRMININKAS. . Kadangi daugiau pasiūlymų nebuvo, tai turbūt grupę sudaryti neverta. Deputatai gaus tekstą, ir tada bus galima balsuoti. Ačiū Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
Tęsiam darbą pagal mūsų priimtą darbotvarkę. Ir kitas klausimas — tai Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį deputatą K.Antanavičių.
Deputato K.Antanavičiaus pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir atsakymai į deputatų klausimus
K.ANTANAVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji deputatai. Siūlome šiandien svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Įstatymas parengtas dar 1989 m. gale, šių metų pradžioje peržiūrėtas, 23 kartus persvarstytas. Dabar projektas pateiktas jums pirmajam svarstymui, kurio data gale, žvilgtelkit, užrašyta gruodžio 27 d. Ištaisytas po paskutiniojo svarstymo. Įstatymo projekto autoriai yra T.Medaiskis, Universiteto docentas, G.Černiauskas, E.Kliunčinskas, V.Kunca, V. Masalskas, A.Misevičius, J.Nekrošius. Tai čia ir profsąjungų darbuotojai, ir Sveikatos ir Socialinės apsaugos ministerijos darbuotojai. Mes įrašėm į darbotvarkę labai netikėtai, šiandien iš ryto. Taigi ateis, matyt, už 10-15 minučių pavėlavę. Tačiau kadangi darbas buvo pradėtas ir dirbtas tame mūsų laikiname ekonomikos reformos moksliniame kolektyve prie Ekonomikos instituto, kuriam aš vadovavau, aš pabandysiu jį pristatyti.
Valstybinis socialinis draudimas, visiems akivaizdų, skiriamas be galo svarbioms žmonių reikmėms tenkinti. Valstybinis socialinis draudimas — tai vienas iš būdų, kaip palengvinti žmonių socialinį gyvenimą, padėti nelaimės atveju, iš kur imti lėšų pensijoms, nedarbingumo pašalpoms ir t.t. Taigi šitas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas reglamentuoja valstybinių pensijų pagal Lietuvos valstybinių pensijų įstatymą mokėjimą, laikinojo nedarbingumo, nėštumo, vaiko priežiūros, laidojimo pašalpų mokėjimą. Ir dar sykį norėčiau kreiptis, kadangi gerbiamieji deputatai, matyt, tik dabar pradeda žiūrėti iš naujo, prisiminti įstatymą. Yra ir nedarbingumo apmokėjimo klausimai, tų lėšų kaupimo ir jų išmokėjimo tvarka;
ir to socialinio draudimo valdymo tvarka, ir visos taisyklės, už kiek, kada skiriamos valstybinio socialinio draudimo pašalpos.
Taigi valstybinį socialinį draudimą, be šito įstatymo, reguliuoja valstybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatai, socialinio draudimo įstaigų nuostatai ir Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Visa tai yra rengiama ir, priėmus štai šitą mūsų svarstomą įstatymą, turės būti patvirtinta Vyriausybės.
Aš iš pradžių nepaminėjau, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas svarstomas pirmą kartą. Šiandien mes turim pirmąjį svarstymą. Gavę jūsų pastabas, gavę piliečių pastabas. Kai kurių pastabų jau turime. Čia yra Profsąjungų komiteto atstovo A.Gedgaudo, gana daug Pavalkienės, kitų žmonių pastabų. Taigi pabandysiu kiek detaliau pristatyti šitą įstatymą.
Valstybinio socialinio draudimo stažas. Valstybinio socialinio draudimo stažui, skiriant pensijas ir pašalpas, prilyginamas narystės kolūkiuose laikas. (Čia anksčiau, kaip pamenat, kolūkiai skirtingai išskaičiuodavo. Dabar kolūkyje ar ne kolūkyje žmogus dirba, valstybinio socialinio draudimo skaičiavimas vienodas.) Mokymosi aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų, kadrų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, mokyklų bei kursų, aspirantūros, daktarantūros stacionaruose, klinikinėje ordinatūroje ir rezidentūroje nustatytos trukmės laikas. Laikinojo nedarbingumo laikas, už kurį pagal šį įstatymą buvo mokama laikinojo nedarbingumo pašalpa. Priverstinės pravaikštos laikas, jeigu darbuotojas buvo grąžintas į darbą. Atostogų laikas, kurių metu motina, tėvas, senelis, senelė arba kitas giminaitis ar globėjas prižiūri mažamečius vaikus iki 3 metų amžiaus. Laikas, kai palaisvintas iš darbo asmuo prižiūri 1 grupės invalidą arba vaiką invalidą iki 16 metų, taip pat senyvą žmogų, sulaukusį 75 metų, kuriam būtina priežiūra. (Taigi norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad sudaromos lengvatos globoti vaikus, invalidus, senelius. Tas laikas, globojimo laikas, įskaičiuojamas į tikrojo darbo stažą.) Laikotarpis, kai karių (išskyrus būtinosios tarnybos karius) žmonos gyvena su vyrais vietovėse, kur jos negalėjo įsidarbinti pagal specialybę iki šio įstatymo įsigaliojimo. (Taigi vėl išsprendžiama karių žmonų problema. Sakysim, jeigu tarnavo kur nors Šiaurėje, nebuvo darbo, tai žmona, nors ir nedirbo, turi teisę į pensiją.) Laikotarpis, kai žmonos asmenų, Lietuvos Respublikos pasiųstų dirbti į užsienį, Lietuvos Respublikos įstaigose arba tarptautinėse organizacijose, gyvendamos užsienyje, negalėjo įsidarbinti. Kūrybinių sąjungų narių veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo nepriklausomai nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo. (Šiais atvejais kūrybinės veiklos stažas nustatomas Respublikos kūrybinių sąjungų valdybų pradedant nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas arba pirmą kartą viešai atliktas, arba eksponuotas to autoriaus kūrinys.) Karinė tarnyba ir buvimas pasipriešinimo okupaciniams režimams būriuose ir junginiuose, tarnyba vidaus reikalų įstaigose. Tarnyba sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio įstaigose ir kalnakasių gelbėjimo dalyse nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo ir specialaus ar karinio laipsnio turėjimo. Tais atvejais, kai tokia tarnyba pagal karių pensijų arba kitus specialius įstatymus suteikia teisę į specialų socialinį aprūpinimą. Buvimo tremtyje, arešto ir bausmės atlikimo laikas reabilituotiems asmenims. (Aš manyčiau, kad tą ,,reabilituotiems asmenims” reikėtų čia išbraukti. Galbūt reikėtų įrašyti ,,politiniais motyvais”.) Buvimas Lietuvos arba kitų valstybių teritorijoje Antrojo pasaulinio karo metais asmenims, kurie iki karo veiksmų Lietuvos teritorijoje pradžios dirbo samdos pagrindais arba ėjo valstybės tarnybą, išskyrus atvejus, kai jie nurodytu laikotarpiu padarė nusikaltimus Tėvynei arba karinius nusikaltimus. (Čia vėl reikia patikslinti ,,nusikaltimus Tėvynei”, kad ne tarybinei tėvynei, o turbūt Lietuvai. Tėvynei Lietuvai. Nes ,,tėvynei” čia galima visaip suprasti.)
Taigi šio straipsnio antroje dalyje išvardytų laikotarpių įskaitymo į valstybinio socialinio draudimo stažą tvarką, skirstant valstybines pensijas, nustato Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, o skiriant socialinio draudimo pašalpas — Socialinio draudimo pašalpų skyrimo įstatymas.
Įstatyme taip pat reglamentuoti laikinojo nedarbingumo pašalpų klausimai. Norėčiau supažindinti deputatus ir gerbiamuosius klausytojus ir su šiuo svarbiu straipsniu.
6 straipsnis. ,,Laikinojo nedarbingumo pašalpos skyrimo atvejai”. Laikinojo nedarbingumo pašalpa skiriama: atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos; susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti (čia sprendžiama, sakyčiau, labai rimtai, nes to dabar nebuvo), karantino atveju; laikinai perkėlus į kitą darbą dėl sirgimo profesine liga arba tuberkulioze, protezavimo proteziniame-ortopediniame stacionare metu; donorui, davusiam kraujo.
Toliau išaiškinama teisė į laikinojo nedarbingumo pašalpą. Tos teisės daugeliu atvejų yra žinomos ir jums, ir Lietuvos žmonėms, todėl nekomentuoju. Jeigu bus pastabų...
Toliau laikinojo nedarbingumo pašalpos mokėjimo trukmė. Ji lieka tokia, kiek nustatyta nedarbingumo lapelyje. Jeigu ji ten nustatyta gydytojo. Toliau — slaugos, nustatoma socialinio draudimo organų. Ir asmenims, dirbusiems pagal terminuotą sutartį, po to, kai, sakysim, jie susirgo, dirbdami terminuotą darbą, sutartį pasirašę, dar 30 kalendorinių dienų mokama nedarbingumo pašalpa.
Reglamentuotos laikinojo nedarbingumo pašalpos atostogų metu. Jos irgi žinomos. Jeigu per atostogas susirgai, tai pašalpa išmokama už sirgimo dienas, o atostogų laikas pratęsiamas.
Sakyčiau, reikia atidžiai pasižiūrėti į 10 straipsnį ,,Laikinojo nedarbingumo pašalpos dydis”. Laikinojo nedarbingumo pašalpa apdraustiesiems skiriama gydymo ir slaugos atvejais. Čia duoti du variantai, gerbiamieji deputatai; norėčiau, kad atkreiptumėt dėmesį. Pirmas variantas. Ambulatorinio gydymo ir slaugos atveju duodama 80% kompensuojamojo uždarbio. Stacionarinio gydymo ir slaugos atveju — 60% kompensuojamojo uždarbio. Logika čia tokia, kad besigydantis stacionare žmogus gauna ligoninės maistą, priežiūrą ir tokiu būdu jam jau tenka tam tikros išmokos iš valstybinio socialinio draudimo. Todėl jam dera mokėti mažesnę išmoką už nedarbingumo lapelį.
Antras variantas. Esant draudimo darbo stažui iki 5 metų. Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmajame variante į stažą visai nereaguojama, o antruoju atveju atsižvelgiama į stažą. Jei draudimo darbo stažas iki 5 metų, mokama 70% kompensuojamojo uždarbio, jei daugiau kaip 5 metai — 80% kompensuojamojo uždarbio. Jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, nuo 31 dienos mokama 100% kompensuojamojo uždarbio nepriklausomai nuo gydymo ar slaugos formos. Pateiktas dar vienas pastarosios pastraipos variantas. Turėtume sakyti taip: sužalojimo darbe ir profesinės ligos atveju mokama 100% kompensuojamojo uždarbio nepriklausomai nuo gydymo ar slaugos formos. Ir donorams, davusiems kraujo, mokama 100% kompensuojamojo uždarbio, bet ne ilgiau kaip 3 dienas. Visais kitais atvejais pašalpa negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą darbo užmokesčio minimumą ir didesnė už kompensuojamąjį uždarbį.
Ir čia naujas dalykas — kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimas. Šitokio nebuvo.
11 straipsnis. ,,Kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimas”. Laikinojo nedarbingumo pašalpomis kompensuojamas uždarbis apskaičiuojamas pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau jis negali viršyti 10 minimalių darbo užmokesčio dydžių, nustatytų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Sužalojimo darbe ir profesinės ligos atveju kompensuojamas visas vidutinis uždarbis.
Norėčiau iš karto pasakyti, jog yra pateikta profsąjungų pastaba, kad vietoj 10 turėtų būti 15 minimalių darbo užmokesčio dydžių.
Taigi toliau. ,,Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokama”. Visais kitais atvejais pašalpa mokama, išskyrus tas sąlygas, kurios išvardytos 12 straipsnyje.
Tai kada nemokama? Asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant nusikaltimus. (Sakyčiau, labai reikalinga pastaba, nes, rizikuodamas daryti nusikaltimą, pats rizikuoju visa kuo.)
Asmenims, sąmoningai sužalojusiems savo arba savo globotinių sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitokių pareigų, arba apsimetusiems sergančiais (simuliantams). (Čia, mano požiūriu, straipsnis yra pavojingas. ,,Arba savo globotinių”. ,,Savo” tai galima sutikti, bet ,,savo globotinių” — vis dėlto čia yra, man rodos, nepriimtina. ,,Savo sveikatą”.) Asmenims, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Asmenims, pažeidžiantiems gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, be svarbių priežasčių neatvykstantiems pas gydytoją arba į įstatymo nustatytą darbingumo tikrinimą, Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka pašalpa gali būti neskiriama.
Reglamentuojama laikinojo nedarbingumo pašalpa šeimos nariui slaugyti. Slaugant šeimos narį, pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Slaugant sergantį iki 3 metų amžiaus vaiką stacionare, pašalpa mokama visą slaugymo laiką.
Taigi atsiranda galimybė mamai savo vaiką (iki 3 metų) slaugyti stacionare visą jo sirgimo laiką.
Slaugant sergantį iki 14 metų amžiaus vaiką, pašalpa mokama iki 14 kalendorinių dienų.
Laikinojo nedarbingumo pašalpa karantino metu ir pašalpa esant proteziniame-ortopediniame stacionare.
Darbdavio mokama laikinojo nedarbingumo pašalpa. Laikinojo nedarbingumo pašalpa dėl ligos ar traumos už darbo dienas pirmas 7 kalendorines dienas nuo susirgimo momento mokama iš darbdavio lėšų, jeigu nuo apdraustojo darbo pradžios pas šį darbdavį praėjo ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų: (Tam tikra pareiga uždedama darbdaviui: jis, priimdamas žmogų, turi rūpintis ir jo valstybiniu socialiniu draudimu, kad jis apsidraustų, kad jis būtų apdraustas, ir pirmą mėnesį jis atsako, padengia tam tikrą dalį kaštų to priimtojo žmogaus sveikatos priežiūrai.)
Nėštumo ir gimdymo pašalpos. Nėštumo ir gimdymo pašalpa skiriama 100% kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 2 straipsnyje nustatyta tvarka. Moterims mokama už 70 kalendorinių dienų iki nustatomo gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju ir gimus dviem ar daugiau vaikų — 70 kalendorinių dienų. Apmokamos dienos apskaičiuojamos bendrai ir pašalpa mokama už visas šias dienas, nepriklausomai nuo iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus. (Čia vėl, kaip pamenat, buvo, kad jeigu iki gimdymo neišnaudoja, tai paskui jos pražūva. Dabar tokio pavojaus nėra, bet kokiu atveju visos dienos motinai priklauso.)
Motinai, moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu dėl įmonės, įstaigos ar .organizacijos likvidavimo, nėštumo ir gimdymo pašalpa mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta (kaip skaičiau) tvarka, jei tuo metu nemokama išeitinė pašalpa arba vidutinis uždarbis.
Toliau reglamentuojama pašalpa vaiko priežiūrai, laidojimo pašalpa. Aš praleidžiu, kadangi užimu daug laiko. Čia daugiausia anksčiau priimti dalykai. Valstybinis sveikatos draudimas. Valstybinis sveikatos draudimas iš dalies arba visiškai kompensuoja išlaidas medikamentams, išlaidas sanatorinio gydymo kelialapiams apmokėti ir transporto išlaidas, jei dėl medicinos indikacijų jį būtina naudoti. Numatoma išlaidų medikamentams kompensavimo tvarka ir kelialapių į sanatoriją apmokėjimo tvarka. Transporto išlaidų kompensavimo tvarka reglamentuojama gana detaliai ir tvarkingai.
Svarbu atkreipti mums dėmesį į valstybinio socialinio draudimo finansus.
Valstybinio socialinio draudimo biudžetas yra atskirtas, atskirtas nuo valstybinio biudžeto. Jis yra savarankiškas ir naudojamas tiktai socialinio draudimo išmokoms.
Taigi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžetas, neįtraukdamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir jo vykdymo metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jis sudaromas kalendoriniams metams.
Valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų santykiai. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami tik tuo atveju, kai dėl Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami
Tai paliekama mūsų atsakomybei, gerbiamieji deputatai. Jeigu mes nuspręsim, sakysim, padidinti pensijas, padidinti pašalpų mokėjimo, nedarbingumo pašalpų mokėjimo laiką, mes turim aiškiai suprasti, kad turėsim skirti tas lėšas iš biudžeto, iš valstybės biudžeto, nes iš kitur nėra kaip paimti. Sovietinėj sistemoj buvo įprasta: kažkas pasakė padidinti, o iš kur padidinti, visiškai neaišku. Čia gi aiškiai susieta. Jeigu mes priėmėm sprendimą padidinti, mes turim nurodyti ir lėšų šaltinį, t.y. mes turim tik vienintelį valstybės biudžetą. O kitas būdas — pakeisti normatyvus. Tada jau reikia keisti įstatymą, reglamentuojantį valstybinio socialinio draudimo normatyvus.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamos. Jas sudaro juridinių bei fizinių asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos. (Čia vėl būtų naujas dalykas. Mes dėl jo gana ilgai diskutavom. Valstybinis socialinis draudimas sukaupia savo biudžete tam tikrą dalį lėšų ir atsiranda kai kurių lėšų, sukauptų anksčiau. Išmokos turi būti daromos, sakysim, už keleto mėnesių, ir atsiranda laisvų lėšų, kurias kredito tvarka gali panaudoti socialinio draudimo įstaiga ir investuoti į kokią nors ūkinę veiklą. Sakysim, į kokį nors viešbutį, komercinį pensionatą, dar ką, arba gali pastatyti kokią protezavimo gamyklą. Ir jeigu ta veikla duoda pelno, pajamų, tai jos vėl skaičiuojamos į socialinio draudimo biudžetą, t.y. gali šiek tiek turtinti pats save. .Anksčiau šito nebuvo.)
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidos. Visos sukauptos valstybinio socialinio draudimo lėšos gali būti panaudotos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti, valstybinio sveikatos draudimo išmokoms, nedarbo draudimo išmokoms, numatomoms Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatyme. (T.y. bedarbystės pašalpos. Tas įstatymas dar pas mus nepriimtas, tačiau jis yra parengtas, ir šitie įstatymai tarpusavy siejasi. Tos nedarbo pašalpos irgi bus išmokamos nustatyta tvarka iš socialinio draudimo. Taigi darbo garantijos irgi priklauso valstybinio socialinio draudimo sričiai.) Taip pat valstybinio socialinio draudimo įstaigų išlaikymo išlaidos. (Formuojamas valstybinio socialinio draudimo rezervo fondas, sudaromos kasos apyvartos lėšos ir reglamentuojamos socialinio draudimo įmokos.)
Na, aš nežinau, aš čia kai ką praleidžiu.
Valstybinio socialinio draudimo valdymas. Kas realizuoja visą valstybinį socialinį draudimą. Valstybinio socialinio draudimo sistemai realizuoti sudaroma Draudimo taryba prie Socialinės apsaugos ministerijos. Prie Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos (čia įrašytas ne visai teisingas pavadinimas). Aukščiausias valstybinio socialinio draudimo organas yra taryba. Į tarybos sudėtį įeina socialinės apsaugos ministras, po vieną Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos atstovą. (Čia vėlgi taip palikta, kadangi, kaip sakiau, pradėta daryti 1989 metais. Yra viena ministerija, taigi reikėtų įrašyti departamento atstovus ir Finansų ministerijos atstovą.) Taip pat akredituotų vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaigų atstovai, ne daugiau kaip po 3 apdraustųjų ir draudėjų interesus ginančių asociacijų atstovus. Tarybos sudėtį socialinės apsaugos ministro teikiniu tvirtina Vyriausybė.
Šios tarybos pagrindinės funkcijos ir pareigos. Valstybino socialinio draudimo taryba nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius, pateikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų dydžių, rengia valstybinio socialinio draudimo biudžeto projektą ir pateikia jį tvirtina Vyriausybei, tvirtina Valstybinio socialinio draudimo valdybos struktūrą, etatų normatyvus ir išlaidų sąmatas, sprendžia kitus klausimus pagal Socialinio draudimo tarybos nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. (Rajonuose tiesiogiai valstybinio socialinio draudimo funkcijas vykdo Valstybinio socialinio draudimo valdyba. Rajonuose skiriami Valstybinio socialinio draudimo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už valstybinio socialinio draudimo įmokų
surinkimą, pensijų išmokėjimą ir kitų funkcijų, kurios numatytos valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose, vykdymą.)
Sakyčiau, kad aš tą projekto analizę galėčiau baigti kaip tik šiokia tokia Valstybinio socialinio draudimo valdybos funkcijų eksplikacija, t.y. kad Valstybinio socialinio draudimo valdyba yra valstybinė nepelno įmonė, kuri vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžetą, deleguoja socialinio draudimo priemonių vykdymą draudėjams ir sudaro sutartis su kitomis įstaigomis, akredituotomis vykdyti valstybinį socialinį draudimą.
Norėčiau pasakyti, ką reiškia nepelno įstaiga. Jeigu ji ir vykdo ūkinę veiklą, tai vykdo siekdama padidinti valstybinio socialinio biudžeto lėšas, ne komerciniais tikslais, savininko ar kokios nors kitos organizacijos praturtėjimo tikslais.
Taigi tiek. Ačiū už dėmesį, gerbiamieji deputatai.
L.APŠEGA. Ar būtų galima paklausti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar turėsite klausimu pranešėjui?
Deputatas L.Apšega.
L. APŠEGA. Čia vienas klausimas. Mane visur gąsdina mokesčiai. Gal aš blogai suprantu, bet aš įžiūriu dar vieną mokesčių formą.
Tai 17 straipsnyje, kurį jūs taip lengvai praleidote. Ten parašyta, kad laikinojo nedarbingumo pašalpa dėl ligos ir traumos už darbo dienas pirmas septynias kalendorines dienas nuo susirgimo momento mokama iš darbdavio lėšų. Ar jums žinoma, kad tokios ligos ir sudaro daugumą? Tai gripas, plaučių uždegimas, radikulitas ir t.t. Ar jūs nemanot, kad čia pasidarys didžiulės sumos? Sodrai” mes mokame 30%, jau vis vien prie to, atrodo, pasilikta. Čia susidarys didžiulis smūgis. Ar čia nebus dar papildomas didelis mokestis?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis deputate, aš neprabėgau šito, aš kaip tik akcentavau. Reikia akcentuoti paskutinę pastraipą: ,,jei nuo apdraustojo darbo pradžios pas šį darbdavį praėjo ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų”. Tai yra tik priimtiems naujiems žmonėms. Tai kiek tokių bus?
L.APŠEGA. Tai ne mažiau praėjo, jeigu ne daugiau. O čia ,,ne mažiau”, tai, vadinasi, po mėnesio. Iki mėnesio moka valstybė, o jeigu praėjo daugiau kaip mėnuo... Gal aš blogai suprantu?
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš atsiprašau, aš skaičiau, kad mokama tik <•"> mėnesį.
L.APŠEGA. Nežinau, gal mes...
K.ANTANAVIČIUS. Gal mes esam apsirikę.
L.APŠEGA. Aš tai suprantu, kad daugiau kaip mėnesį.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, taip. Aš taip ir aiškinau.
L.APŠEGA. Bet parašyta tai ne taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate... (Kalba trise, negirdėti)
Deputatė R. Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš norėjau paklausti dėl 5 straipsnio, kur kalbama apie laikotarpį, kai žmonos asmenų, Lietuvos Respublikos pasiųstų į užsienį dirbti Lietuvos Respublikos įstaigose arba tarptautinėse organizacijose, gyvendamos užsienyje negalėjo įsidarbinti. Matyt, čia gan šiurkšti klaida, Turėtų būti ,,sutuoktiniai asmenų”.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip, sakot, turėtų būti?
R.RASTAUSKIENĖ. ,,Sutuoktiniai asmenų”. Iš anksto pasakoma, kad tik vyrai gali vykti į užsienį, pasiųsti dirbti Lietuvos Respublikos.
PIRMININKAS. Taip, aš irgi norėjau tą patį pasakyti. Kad gali būti komandiruotas į užsienį...
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Čia, matyt, reikia su jumis sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L. Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia ir 3 straipsnyje, vėliau 7 straipsnyje, netgi...
K.ANTANAVIČIUS. Gal galit garsiau?
L.MILČIUS. ... kažkaip ar pamiršta, ar gal kur ignoruojama, kad ūkininkai ar pavieniai valstiečiai... Net gimdymo pašalpos, ir tos, atrodo, ūkininkėms nenumatytos. Kokia čia kliūtis? Ar mes neturėtume atsižvelgti, kad jų nėra didelis kiekis, kad tos socialinės pašalpos taip pat būtų mokamos ir šios kategorijos žmonėms?
K.ANTANAVIČIUS. Ūkininkams arba valstiečiams valstybinis draudimas nėra privalomas. Čia yra draudžiama privaloma tvarka. Jie visada gali drausti, tačiau neprivalo, O is savo lėšų jie gali pasirinkti: arba moka socialinį draudimą ir kaupia tas lėšas, tada gaus atitinkamas pašalpas, arba jie iš savo pajamų kaupia pas save, savo taupomojoje kasoje ir reikalui esant išsimoka sau. Lygiai taip pat yra Švedijoje, tą aš labai gerai žinau. Jie gali mokėt, gali nemokėt. Kaip jau jie nusprendžia.
L.MILČIUS. Ačiū. Bet aš su tuo nesutikčiau.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip?
L.MILČIUS. Aš su tuo nesutikčiau. Manyčiau, kad valstybė turi rūpintis visais vienodai.
K.ANTANAVIČIUS. Tai čia iš tiesų tik valstiečio klausimas. Aš darsyk ir darsyk norėčiau sakyt: jeigu jie nori, taigi visi gali mokėt. Draudimo, kad jis negali būti draudžiamas, nėra. Taigi arba valstietis mokės 30% draudimo mokestį, arba nemokės to 30%, o tą 30% atsidės savo taupomojoje kasoje. Gal ne 30, gal 20. Man rodos, kad yra tik vienas dalykas: neprievartaujama mokėti, jeigu jis mokėti nenori.
PIRMININKAS. Ačiū.
Dar kartą deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš dėl 12 straipsnio ,,b”. Dėl paskutinio sakinio: ,,arba apsimetusiems sergančiais”. Ar šita formuluotė yra pakankamai teisiškai aiški, ar yra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima šitą dalyką išsiaiškinti?
K.ANTANAVIČIUS. Matyt, reikėtų pridėti ,,apsimetusiems sergančiais, kai tai nustato gydytojas”.
R.RASTAUSKIENĖ. Nežinau.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip? Tai ką gi daryti? Kas daugiau? Jūs gi gydytoja, taip? O kas gi gali čia nustatyti? Aš nežinau.
PIRMININKAS. Čia galbūt dar pasisakys kiti diskusijos dalyviai.
K.ANTANAVIČIUS. Galbūt nereikia rašyti iš viso, kad apsimetę. Jau jeigu gydytojas paliudijo, kad serga, tai serga, o kaip paskui jį beištirsi?
PIRMININKAS. Vis tiek dabar salėje to nenutarsime. Galbūt reikalingas pokalbis komisijoje, ir deputatai, kurie turi minčių, išsakys.
Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Kaip žinome, pasaulis yra susidūręs su viena problema. Žmonių sveikata labai genda, ir jos atstatymas labai brangiai kainuoja dėl rūkymo. 12 straipsnyje kalbama, dėl ko nemokama nedarbingumo pašalpa (,,c” dalyje). Norėjau paklausti, ar čia įeina rūkymas, rūkymo faktorius? Ar mes kovosime su rūkymu štai tokiu ekonominiu būdu, ar ne?
K.ANTANAVIČIUS. Čia jūs pateikėte labai įdomų klausimą. Aš sakyčiau, kad gal iš tiesų reikėtų. Čia nieko nėra, bet gal iš tiesų reikėtų rūkantiems asmenims, susirgusiems tokiomis profesinėmis ligomis, kurias sukelia rūkymas, pašalpą mažinti 20%.
BALSAS IŠ SALĖS. O geriantiems? (Salėje juokas)
K.ANTANAVIČIUS. Aš pritariu. Čia reikia svarstyti, bet aš pritariu, pavyzdžiui, kad 10%. Bet kad būtų įrašyta, sakysim, kai nedarbingumas susijęs su ligomis, sukeltomis rūkymo. Galima pateikti sąrašą, kokios čia ligos, ir 10% mažinam. Ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Deputatė Andrukaitienė.
L.ANDRUKAITIENĖ. 20, 22 straipsniuose yra pasakyta: “minimalus darbo užmokestis”. Gal būkit geras, pakomentuokit.
K.ANTANAVIČIUS. Negirdžiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jūs trukdote dirbti. Pakartokite klausimą dar kartą.
L.ANDRUKAITIENĖ. 20 ir 22 straipsnyje yra pasakyta: “minimalus darbo užmokestis”. Ar čia minimalus gyvenimo .lygis, kuris bus nustatomas, ar kitokia jo prasmė? Pakomentuokit.
K.ANTANAVIČIUS. Pašalpa vaiko priežiūrai už kiekvieną vaiką, iki jam sukaks pusantrų metų, mokama minimalaus darbo užmokesčio. Taip, čia yra minimalus, kiek mokama iki dabar. Kitame straipsnyje nustatyta. Nėštumo metu mokama 100%, iki pusės metų mokama 80% uždarbio, o paskui, jeigu mama nori slaugyti, iki vaikui sukaks pusantrų metų (dabar buvo niekam nemokama), mokamas minimalus darbo užmokestis.
L.ANDRUKAITIENĖ. Tai kiekvieno atskirai minimalus darbo užmokestis, ar tas bendras gyvenimo lygis, bendras visiems?
K.ANTANAVIČIUS. Bendras gyvenimo lygio minimumas.
L.ANDRUKAITIENĖ. Minimumas, taip? Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš norėjau paklausti, profesoriau, tokį klausimą. Kiekvienoje valstybėje pagrindines pajamas reguliuojančių parametrų — mokesčių, amortizacijos, kitų pajamų elementų paskirstymo — įtvirtinimas yra aukščiausios valdžios organų reikalas, kadangi tai sąlygoja tam tikrų sričių egzistenciją. Šiuo atveju priskaitymai socialiniam draudimui atiduodami tvirtinti Vyriausybei. Tokiu atveju mes galim nesuderinti, sakysim, tvirtindami biudžetą (kaip įvyko šiuo metu), rengdami mokesčių sistemą ar pan. Ar nereikėtų, kad šitų tarifų tvirtinimas būtų irgi Aukščiausiosios Tarybos kompetencija? Priskaitymų socialiniam draudimui. Ar Vyriausybė turėtų tvirtinti, ar Aukščiausioji Taryba?
K.ANTANAVIČIUS. Aukščiausioji Taryba tvarko šituos normatyvus, nustato normatyvus ir, man rodos, kad Socialinio draudimo taryba ir valdyba puikiausiai gali dirbti visiškai savarankiškai, nes turi dirbti pagal reglamentą, pagal įstatymus. Man rodos, kad Aukščiausiajai Tarybai imtis kontroliuoti ar reguliuoti nėra ko.
S.KROPAS. Jūs nelabai supratot. Normatyvai dabar nustatyti Vyriausybės.
K.ANTANAVIČIUS. Aš visai negirdžiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, šnekėdami jūs trukdote dirbti Klausiantis ir pranešėjas negirdi vienas kito. Salėje per didelis triukšmas ir neįmanoma girdėti.
Gal pakartokit, deputate, klausimą dar kartą.
S.KROPAS. Jūs paminėjot, kad Aukščiausioji Taryba nustato normatyvus ir “Sodra” dirba savarankiškai. Bet šiuo metu normatyvai yra nustatyti Vyriausybės. Ar tai teisinga? Normatyvų nustatymas. Kadangi tai yra svarbus pajamų skirstymo elementas.
K.ANTANAVIČIUS. Atskaitymų pajamų formavimo normatyvas nėra šio įstatymo objektas. Bet aš visiškai sutinku, kad normatyvus turi nustatyti... Aš, nelabai suprasdamas jūsų klausimo, sakiau, kad normatyvus turi nustatyti Aukščiausioji Taryba. Be jokių abejonių. Bet taip ir yra. Aš nežinau, kokį normatyvą ten jie... Gal kokį vieną dėl šitų trukmių.
S.KROPAS. 30% lygis.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai dėl 30% — Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš dar noriu pasitikslinti, kaip bus galima sužinoti (kaip jūs aiškinot .17 straipsnį), ar iki mėnesio, ar daugiau kaip mėnesį. Čia labai svarbus klausimas dėl 7 dienų. Ir prieš tai dar buvo kitas klausimas. Dėl fizinių asmenų, 31 straipsnyje. ,,Sudaro socialinio draudimo biudžeto pajamas juridinių bei fizinių asmenų”, Aš norėčiau truputį prieš pateikdamas klausimą pasakyti, kad jau mokėdami ,,Sodros” 30% mes savaime apdraudžiam ir gyventoją, kadangi šitos lėšos įeis į produkcijos savikainą, ir mes pirksime brangesnį daiktą. Tokiu būdu mes lyg ir apdrausim fizinių asmenų mokesčiu. O čia dar numatytas ir fizinių asmenų mokestis. Įdomu, kokio jis bus dydžio, kas jį vėl sugalvos? O mes čia priimsim. Paskui ateis poįstatyminis aktas, priims jau Ministrų Taryba. Ir vėl mums čia bus pakasta viena bomba. Ar neužtenka vien to juridinio socialinio draudimo mokesčio, kuris irgi ateina pas mus per produkciją, per mūsų vartojamas prekes, mes išmokam iš savų santaupų?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Aš nesupratau, kokį jūs straipsnį pasakėt, bet taip ir bus. Jeigu, sakysim, juridinis asmuo moka nuo viso darbo užmokesčio, tai jis moka, ir fizinis asmuo nemoka. O jeigu fizinis asmuo turi savo verslo įmonę, kaip individualią (personalią) įmonę, arba dar kooperatyvai, tai jie turi mokėti kaip fiziniai asmenys.
L.APŠEGA. Čia žmogui nebus aišku. Čia 31 straipsnis.
PIRMININKAS. Gal jūs paskui dalyvausite diskusijose, gerbiamasis deputate, o dabar nedarykime diskusijų.
L.APŠEGA. 3L
PIRMININKAS. Pranešėjas išgirdo jūsų mintį.
Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Norėjau pranešėjo dar paklausti dėl vienos kategorijos mūsų žmonių socialinio draudimo. Ar aš nepastebėjau, kaip bus su profesionalais sportininkais, sakysime, tokio lygio, kurie dalyvaus mūsų nacionalinėje rinktinėje? Kaip jie bus apdrausti? Čia aš visiškai nematau šito dalyko.
K.ANTANAVIČIUS. Jiems draudimas neprivalomas. Jie patys gali apsidrausti. Gali apsidrausti kokia nori suma. Jeigu yra koks nors kaskadininkas ar dar kas nors, tai, matyt, jis patenka į tą ūkinių bendrijų, sukarintų organizacijų ar darbuotojų, dirbančių pagal samdos sutartį... O daugiau jie paskui patys apsidraus. Jie uždirba didelius pinigus ir gali apsidrausti didele suma. Bet tai nereiškia, kad privalomasis valstybinis draudimas jiems reikalingas.
Aš norėčiau dėl gerbiamojo L. Apšegos. Ten taip ir parašyta:
,,juridinių ar fizinių”. Bet nereglamentuota, kad ,,ir… Jeigu tas moka, tai tas nemoka; jeigu tas moka, tai tas nemoka.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš dėl nemokamo vaikų gydymo. III skyrius. 25 straipsnyje apibrėžta 100% nemokamas gydymas vaikams iki vienerių metų. Paskui vaikams nuo dvejų iki septynerių metų. Bet nuo vienerių iki dvejų — iš to tarpo lyg ir iškrito.
PIRMININKAS. Kokiame straipsnyje?
R.RASTAUSKIENĖ 25-ame.
K.ANTANAVIČIUS. 22-ame.
R.RASTAUSKIENĖ. Penktame.
K.ANTANAVIČIUS. Penktame? Yra pirmoje pastraipoje. Valstybinės socialinio draudimo <...> ir vaikams iki vienerių metų amžiaus. Taip?
R.RASTAUSKIENĖ. O paskui eina vaikams nuo dvejų. O tame tarpe nuo vienerių iki dvejų metų lyg ir iškrito.
K.ANTANAVIČIUS. Tikriausiai klaida. Turbūt reikia ,,a” punkte įrašyti ,,nuo vienerių iki septynerių metų”, taip? Sutinkat?
R.RASTAUSKIENĖ. Taip.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš irgi sutinku.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš labai atsiprašau, aš labiau būčiau už tai, kad ,,vaikams iki dvejų metų”. Ir iš viso 100% kompensacija iki šiol buvo vaikams iki trejų metų. Dabar mes sumažiname iki vienerių metų. Ar tai yra mums šiuo metu...
K.ANTANAVIČIUS. Reikia svarstyti. Aš manau, reikia ieškoti pinigų. Kiek išlaidų bus. Reikia skaičiuoti. Išlaidos medikamentams. Ar iki dvejų metų mes galime kompensuoti, ar ne. Aš nemanyčiau, kad visoms šeimoms. O kur šeimos gauna minimalias pajamas, joms medikamentai kompensuojami atskirai.
R.RASTAUSKIENĖ. Mes bloginame, palyginti kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš norėjau sužinoti. Valstybinei socialinio draudimo valdybai funkcionuoti, kaip valstybinei nepelno įmonei, turbūt reikės specialaus statuso, kurį priimsime Aukščiausiojoje Taryboje. Turbūt nepelno įmonių bus Lietuvoje ir daugiau. Ar rengiamas toks įstatymas ir kada jis bus pateiktas?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, yra rengiamas toks nepelno įmonių įstatymas. Nesiskubinam kol kas. Ekonomikos ministerija rengia. Žinau, yra sudaryta grupė. Matyt, galėsim priimti kovo mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas. Dar yra deputatė N. Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. Norėčiau atkreipti dėmesį į 28 straipsnį. Čia apdraustasis netenka teisės į sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą iš valstybinio socialinio draudimo. Ir yra nuoroda į 12 straipsnį. Man atrodo, kad čia, tame 12 straipsnyje, minimi alkoholikai taip pat yra invalidai Jeigu jie vyksta gydytis į gydymo įstaigą ir negauna jokios pašalpos, tai truputėlį reikėtų tą suderinti. Nes čia visi tie 12 straipsnyje aprašyti žmonės nelaimingi. Jie irgi turi turėti viltį gauti pašalpas.
K.ANTANAVIČIUS. Sutikčiau su jumis, kad reikėtų bent iš dalies šitas pašalpas kompensuoti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dar tik norėčiau, kad jūs baigdamas suformuluotumėt, ar...
K.ANTANAVIČIUS. Prašyčiau gerbiamųjų deputatų pritarti po pirmojo svarstymo. Gal yra koks nors gerbiamųjų autorių atstovas, pasiskubinęs ateiti? Ar iš autorių yra kas nors?
PIRMININKAS. Kol kas dar nėra atėję.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi prašyčiau deputatų pritarti po pirmojo svarstymo. Kadangi įstatymas yra labai svarbus, man rodos, nepaisant to, ar jis jau buvo, ar nebuvo skelbtas, jį reikėtų paskelbti spaudoje. Nes jis yra patyręs daug pertvarkymų. Jis buvo skelbtas pavasarį, tai dabar jau jį reikėtų skelbti iš naujo. Žinot, pensijos, pašalpos ir t.t. ir t.t, Taigi siūlau pritarti po pirmojo svarstymo ir rekomenduoti paskelbti spaudoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik aš dar palinkėčiau, kad įstatymą peržiūrėtų mūsų Aukščiausiosios Tarybos kalbininkai, nes, matyt, jie dar nežiūrėję.
Ar yra užsirašiusių deputatų dalyvauti diskusijoje? Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai. Pavarčius, pažiūrėjus šitą įstatymą, matyti, kad jis mūsų Lietuvos žmonėms turi patikti. Jis turi sudaryti neblogas sąlygas ir garantijas visais mūsų nelaimių atvejais ir šiaip žmonėms, kuriems nereikalinga parama. Tai yra labai gerai. Aš manyčiau, kad tai vienas iš geriausių, jeigu bus priimtas, mūsų įstatymų, kuris tikrai labai daug padarys mūsų žmonėms.
Tokių nuskriaustųjų pas mus yra labai labai daug. Ir pensijos, ir kitokios pašalpos yra labai diferencijuotos pagal įvairiausius punktus, įvairiausias pareigas ir t.t. Kad šito čia nėra, labai gerai, nes mes visi, išėję į pensiją, esame vienodi žmonės, visi norime gyventi, susirgę norime gydytis ir gauti atitinkamą atlyginimą.
Bet aš norėčiau vis dėlto grįžti prie kai kurių punktų, kur man nepavyko išsiaiškinti klausiant. Vis vien aš noriu grįžti prie 17 straipsnio, kuris, mano supratimu, yra toks suktas, ir čia mintis yra negera. Aš manyčiau, kad žmonės šito nesupras. Žmonės tai kaip žmonės, bet įstaigos, kadangi mes jau prigalvojome per daug mokesčių formų. Kiek jų čia bus prigalvota, sunku numanyti. Mano galva, visos išmokos už nedarbingumą sudarys ne mažiau kaip 50% pinigų, nes tikrai tikrai taip yra. Dideles traumas turi, serga mėnesį, kitą ir t.t., paskui gauna invalidumą, ir visokie dalykai. Čia iki7 dienų. Tai čia yra kaip tik. tos sumos, kur vėlgi mokės žmonės.
Manyčiau, kad į šitą straipsnį reikia atskirai įsigilinti, jį išsiaiškinti, kaip čia, ar iki mėnesio, ar daugiau kaip mėnesį. Bet čia parašyta aiškiai ir be išlygų, kad darbdavys mokės šitą. Šitam aš kategoriškai nepritarčiau, nes tai yra dar viena mokesčio forma, kuri guls ant tų pačių žmonių pečių. Kaip aš sakiau prie ano mikrofono, kad visa tai persikels ant mūsų pečių, per kostiumą, per maistą, per batus, per patarnavimus, kuriuos mums teikia valstybė, ką mes perkame parduotuvėse. Šitas tikrai yra negerai.
Taip pat aš turiu vieną klausimą ir dėl 20 straipsnio. Dėl vaiko priežiūros. Manau, kad prie šitos vietos mes dar turime irgi sugrįžti. Aš žinau, ką daro vaikui vaikų darželis. Auga mūsų jaunoji karta (ne visa, žinoma) bedvasė, bejausmė, kažkokia apatiška, nes šituos mūsų vaikus auklėja auklėtojos, nedaug vyresnės už juos pačius, kurios niekur neįstoja arba dar trupučiuką pasimoko. Ką jos gero išauklės? Mes žinom, kad mažas vaikas užduoda kelis šimtus klausimų per dieną, ir ta mergaitė, kuri jį auklėja, į tuos klausimus atsakinėja. Tai čia yra netvarka. Manyčiau, turi būti sudarytos sąlygos, kad galėtume apsieiti iš viso be šitų darželių, be šitų ikimokyklinių įstaigų, jas pritaikyti kitoms paskirtims, ir kad mama galėtų iki mokyklos, t.y. šešerių metukų, vaiką prižiūrėti savo šeimoje. Žinoma, čia reikia galvot, tą straipsnį tobulinti. Bet iki trejų metų ji turi gauti, kaip čia numatyta iki pusantrų metų. O toliau jau pažiūrėt, kad ji galėtų kaip nors minimaliai pragyvent, ir, jei tokį norą turi, kad galėtų su vaikiuku pabūt kartu. Tikrai mūsų Lietuvos jaunimas, neabejoju, nuo to bus tik geresnis, tik dvasingesnis. Nes ne vien su mamos pienu, bet ir su mamos dūšia pereina vaikui dvasingumas, ko mums dabar ypač trūksta.
Taip pat aš noriu grįžti prie 31 straipsnio, kur, kaip gerbiamasis kolega K.Antanavičius aiškino... Vis vien 31 punkto ,,a” papunktis... Nežinau, aš pasikonsultavau su savo kaimyne, kuri išmano lietuvių kalbą. Ji sako, kad ,,juridinių bei fizinių asmenų” tai nereiškia »arba”. ,,Bei” reiškia tas, ir tas mokestis”. Čia turėtų būti jungtukas »arba”, tada viskas labai aiškų, taip, kaip aiškino gerbiamasis pranešėjas. Jeigu čia būtų jungtukas ,,arba”, tada aš suprantu: jeigu nemoka juridinis asmuo, tada moka fizinis asmuo. O jeigu yra žodelis ,,bei”, tai reiškia, kad abu mok.a. Čia reikėtų pataisyti. Labai gerai, kadangi aš esu žemdirbys, kad vieną kartą baigiami diskriminuoti šitais klausimais žemdirbiai, ir jiems suteikiamos tokios pat sąlygos kaip ir visiems kitiems gyventojams. Mūsų kaimo žmonės tikrai apsidžiaugs šituo klausimu. Aš rengėjams tikrai nuoširdžiai dėkoju už tai (gal ir jų vardu), kad žmonės pasidaro vienodi, kaip ir visi.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū.
Toliau — deputatas J.Beinortas. Ruošiasi deputatas Č.Stankevičius.
Deputato J.Beinorto kalba
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasisakyti dėl šito įstatymo. Matot, šiandien jis mums pateko trupučiuką, sakyčiau, neplanuotai. Todėl natūralu, kad komisijos nėra jo detaliau apsvarsčiusios. Aš norėčiau atsiliepti į gerbiamojo L.Apšegos 31 straipsnio kritiką ir pasakyti, kad tai yra visiškai pataisomas dalykas. Tiesiog galima labai aiškiai sujungti šitą 31 straipsnį su 3 straipsniu. Sakykime, papunktyje ^” paliktume tiktai^juridinių asmenų privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos”.Tuomet butų ,,b” dalis, fizinių asmenų, nurodytų 3 straipsnio ,,e”, ,,f” ir ,,g” papunkčiuose. Tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip asmeniškai gauna pajamas, yra sudarę sutartis ir susiję su privalomuoju valstybiniu draudimu Tą dalyką spręstume komisijoje.
Ir aš dar norėčiau štai ką pasakyti. Aš pritarčiau profesoriaus siūlymui skelbti projektą spaudoje po šiandieninio mūsų pirmojo pritarimo, tačiau aš norėčiau, kad šitas įstatymas labai toli neaplenktų Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo, nes atskiri skirsniai vienas kitą papildo. Gali kilti žmonėms daug neaiškumų perskaičius vieną ir nežinant, kad yra kitas. Todėl aš manau, kad mes artimiausiu laiku galėtume apsvarstyti Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo projektą, kuris yra pateiktas, ir jau tada skelbti spaudoje abu kartu. Arba bent vieną paskui kitą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Deputato Č.V.Stankevičiaus kalba
Č.V.Stankevičius. Aš nesu gerai išsiaiškinęs, tai gal mano pasiūlymas ir nepriimtinas. Aš pastebėjau, kad šio įstatymo projekte nekalbama apie aukštųjų mokyklų studentus. Galbūt apie tai kalbama Paramos šeimai įstatyme, tačiau tada 5 straipsnyje Kadangi mokymosi stažas įskaitomas į socialinio draudimo stažą, tai aš matau, kad mokymasis traktuojamas kaip ir darbas. Siūlyčiau pasvarstyti, ar aukštųjų mokyklų studentai neturėtų būti aprūpinami ligos ir kitais draudimo atvejais ne iš valstybinio biudžeto, bet iš socialinio draudimo biudžeto. Toks būtų mano siūlymas. Ir tada atitinkamai reikėtų papildyti 3, 5, 10 straipsnius. Ten reikėtų įrašyti, kad studentams mokama stipendijos dydžio pašalpa, jeigu toks siūlymas būtų priimtinas.
Dar pora smulkių pastabų dėl 3 straipsnio. 3 straipsnio paskutinėje pastraipoje pasakyta, kad punktuose ,,a”, ,,d” išvardytų asmenų draudėjas yra įmonės, įstaigos ir organizacijos. Ir čia pat pasakyta:
,,taip pat ir patys draudžiamieji”. Tai turbūt turėta omenyje, kad kitais atvejais yra patys draudžiamieji. Taip reikėtų ir parašyti, kad kitais atvejais draudėjai yra patys draudžiamieji. 10 straipsnio pirmajame variante dėl pašalpų dydžio pasakyta, kad nedarbingumo pašalpa mokama (antroje pastraipoje) . Stacionarinio gydymo ir slaugos atveju”. Siūlyčiau čia įrašyti ,,stacionarinio nemokamo gydymo ir slaugos atveju”, nes, matyt, ateityje gali būti ir kitokių atvejų. Tada reikėtų jau neabejotinai mokėti (jeigu gydymas bus mokamas) visą pašalpą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau... Ar deputatas V.Žiemelis dar nori replikuoti?
V.ŽIEMELIS. Aš galbūt tiktai pasakysiu repliką dėl gerbiamojo Č.Stankevičiaus pasiūlymo, kad reikia įrašyti ir stipendijas. Juk jeigu studentai serga, vis tiek gauna stipendiją, ar ne taip? Ar aš klystu? Jeigu pateisinama priežastis, jie vis tiek gauna stipendiją. Lygiai taip pat kaip pensininkai, jeigu ir serga, pensijas gauna. Tai aš nemanyčiau, kad reikėtų apsunkinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar nori replikuoti deputatas Č.Stankevičius?
Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiliepdamas į kolegos V.Žiemelio repliką nenorėčiau sutikti. Čia yra įvairių draudimo atvejų, tarp jų ir nėštumo bei gimdymo pašalpos, ir pašalpos vaiko priežiūrai. Studentų atžvilgiu šie dalykai yra kiek sudėtingiau reglamentuojami. Šiuo metu yra nelygios studentų šeimų sąlygos, ir aš siūlyčiau į tą atsižvelgti. O čia turėjau omenyje, kad ilgalaikės pašalpos mokėjimo atveju būtų mokama is valstybės biudžeto, bet nemokama stipendiją, kad taupytų stipendijų lėšas, o tą galbūt būtų galima padengti iš socialinio draudimo lėšų:
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas K.Antanavičius nori apibendrinti diskusiją?
Deputato K.Antanavičiaus baigiamasis žodis
K.ANTANAVIČIUS. Aš su daugeliu pastabų sutinku ir jas priimu Gerbiamojo Č.Stankevičiaus pastaba buvo dėl 10 straipsnio, stacionaro gydymo ir .slaugos atveju. Čia, matyt, reikia rašyti ,,valstybinėse gydymo įstaigose”. Nemokamos, mokamos. Valstybinėse gydymo įstaigose gali būti iš dalies mokama, iš dalies nemokama. Tai gerai, vadinasi, tam tikra dalis vis tiek bus padengiama. Aš už tai, kad ,,valstybinėse gydymo įstaigose”.
0 dėl studentų, tai čia aš dėkoju už pastabas V.Žiemeliui. Stipendijas jie gauna, o dėl nėštumo, šeimos ir t.t., tai juk. studenčių kaip nors atskirai neišskiria. Sąlygos, kurioms esant (atsiprašau, pamečiau).Pašalpos vaiko priežiūrai mokėjimo trukmė ir dydis. Pašalpos vaiko priežiūrai už kiekvieną vaiką, jam sukakus pusantrų metų, mokama minimalaus darbo užmokesčio dydžio, t.y. bus dviguba stipendija. Juk nėra studentės motinos kaip nors išskirtos. ,,Pašalpa vaikui nuo pusantrų iki trejų metų už kiekvieną vaiką mokama pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio”. Tai irgi bus didesnė už stipendiją. Taigi čia viskas dėl studentų išspręsta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, deputatas J.Beinortas, socialinės komisijos narys, pasiūlė suderinti šį įstatymą su rengiamu Paramos seimai valstybinių pašalpų įstatymo projektu ir tada juos abu skelbti spaudoje. Ar jums būtų priimtinas toks siūlymas?
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prasyti gerbiamojo J.Beinorto atsiimti tą siūlymą, nes visus kartu vis tiek nepaskelbsi, o jie yra gatavi. Jau Paramos šeimai įstatymas irgi parengtas. Tai va, jie turi. Jis bus paskelbtas už savaitės. Kol tą apsvarstys, bus kitas, ir skelbkim. Reikalingi, svarbūs žmonėms dalykai. Kodėl jie neturi čia svarstyti? Aš norėčiau prašyti.
PIRMININKAS. Ar jūs priimat argumentą, kad dar yra straipsnių, nesuderintų tarp abiejų projektų, ir dar reikėtų juos paderinti?
K.ANTANAVIČIUS. Galėtume prieš skelbdami paderinti. O dabar darbo tvarka, jeigu ten kas nors pjaunasi. Aš nežinau, ar ten kas nors pjaunasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūs pasiliekat prie savo siūlymo, kad reikia pritarti po ^pirmojo svarstymo ir skelbti spaudoje?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, aš norėčiau labai prasyti...
PIRMININKAS. Atsižvelgiant į pastabas. Ar deputatas J.Beinortas prieštarauja tokiam siūlymui?
J.BEINORTAS. Ne, aš remiu profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymą. Siūlau pritarti ir skelbti. O dėl skelbimo, tai praeis keletas dienų, kol pakoreguos.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju aš pateiksiu šį pasiūlymą balsuoti, kai mūsų salėje bus daugiau. Tai turbūt bus po pertraukos. Turbūt nėra salėje tiek, kad galėtume pritarti. Aš manau, kad po pertraukos bus daugiau žmonių, ir mes tą galėsime padaryti, kviesime visus deputatus.
Dabar iki pertraukos mums liko 6 minutės. Ar deputatas M.Čobotas mano, kad jis galėtų suspėti iki pertraukos, ar būtų geriau tai padaryti po pertraukos, pateikti šitą Farmacijos įstatymo projektą?
M.ČOBOTAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra parengtas, šiuo metu dauginamas. Bet bijau, kad nesuspės atnešti, kol mes išsiskirstysim. Tai gal mes išdėliosime į pašto dėžutes.
PIRMININKAS. O gal dabar, tiesiai salėje, kai deputatai susirinks po pertraukos 12 valandą? Ar suspės tai padaryti?
M.ČOBOTAS. Ar mes 12 val. renkamės?
PIRMININKAS. 12 val. renkamės, taip.
M.ČOBOTAS. Kalbėjom, kad 15 val.
PIRMININKAS. Dar tęsime, kadangi mūsų darbotvarkėje dar yra du klausimai, ir po pietų galbūt bus dar papildomų klausimų. Dabar^ dar...
M.ČOBOTAS. Matot, kolega, mes tarėmės, kad 15 valandą pakviesim ir kitus specialistus.
PIRMININKAS. Jūs tarėtės, kad 15 valandą? Suprantama, bet ar įstatymas bus išdalytas jau dabar?
M.ČOBOTAS. Bus, tuoj pat bus. Dauginamas.
PIRMININKAS. Aišku.
V.LANDSBERGIS. Ar galiu?
PIRMININKAS. Prašom gerbiamąjį Pirmininką.
V.LANDSBERGIS. Jūs dar nebaigėt, daktare?
M.ČOBOTAS. Baigiau. Vadinasi, sutarėme 15 valandą.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti dėl mūsų pareiškimo. Labai malonu, kad daug deputatų atsiliepė su savo pasiūlymais, pastabomis. Yra pluoštas įvairių minčių, ir būtų gerai, kad per pertrauką kokia nors redakcinė grupelė pabandytų padaryti tokį galutinį tekstą. Aš turėsiu dabar šiek tiek išvykti. Siūlau, kad į ją galbūt įeitų gerbiamasis Č.Stankevičius, K.Saja, gal dar kas nors trečias, ir galbūt šito užtektų:
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu tas projektas būtų parengtas iki 15 val., ar nebūtų per vėlu, jūsų nuomone? Tada darytume pertrauką iki 15 val. Kadangi bus ir Farmacijos įstatymas, kaip gerbiamasis M.Čobotas aiškino, bus galima svarstyti 15 val.
V.LANDSBERGIS.
PIRMININKAS. Ar deputatai pritartų tokios redakcinės grupės sudarymui: deputatas Č.Stankevičius, deputatas K.Saja ir ... Ką jūs trečią paminėjot?
V.LANDSBERGIS. Gal R.Gudaitis.
PIRMININKAS. Deputatai turbūt sutinka? Ar neprieštarauja tokios grupės sudarymui, kuri iki 15 val. naujai parengtų pareiškimo projektą?
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, reikėtų vienos moters. R.Rastauskienė labai dvasinga moteris.
PIRMININKAS. Aš nemanau, kad čia ką nors lemia žmogaus lytis, bet jeigu deputatė R.Rastauskienė sutinka, tai man atrodo, kad ji grupę pastiprintų.
Ar deputatai neprieštarauja dėl tokios grupės sudarymo? Ačiū. Tokiu atveju...
V.LANDSBERGIS. Tai galbūt gerbiamasis Č.Stankevičius surinks tą grupę ir nustatys, kuriuo metu ir kaip jie dirba. Gerai?
PIRMININKAS. Vieną minutę. Ar deputatas A.Rudys yra salėje? Dabar dalijama, bet turbūt negalėsime priimti, nes nėra deputatų. Tokiu atveju skelbiama pertrauka iki 15 val. 1430 val. — pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarimas. Prezidiumo posėdžių salėje.
Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl pareiškimo teksto. Pasiūlytus deputatus, taip pat kitus deputatus, kurie norėtų padėti redaguoti nutarimo tekstą, kviečiu 12 val. į 308 kabinetą.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji Agrarinės komisijos nariai, prašyčiau 12 val. susirinkti į Agrarinę komisiją.
Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, jeigu tas kabinetas bus užimtas, tada į mano kabinetą — 319.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, pasirodo, vis dėlto minioje yra provokatorių, ir per daug arti yra mus remiantys žmonės, per daug domisi anuo mitingu. Būtų gerai, kad dalis deputatų nueitų ir pabandytų juos atkalbėti. Dar ir dėl tos priežasties, kad, stebint televizijos ekranuose, labai lengvai galima suplakti ir interpretuoti, kad ta didžiulė žmonių masė, kuri mus remia, neva yra prieš mus. Būtų tikrai gerai, kad mus remiantieji būtų prie mūsų rūmų, o ana grupė tegul sau mitinguoja, ir visiškai prie jos nesiartinti. Mėginkite tą žmonėms išaiškinti. Tuo labiau, kad iš Šiaurės miestelio šiuo metu pajudėjo šarvuota kolona. Ten anksčiau buvo telkiami automatininkai.