SEPTYNIASDEŠIMT SEPTINTASIS POSĖDIS

    1992 m. sausio 30 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas J.DRINGELIS

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį sausio 30 d. posėdį. Padaryti trumpą pareiškimą žodis suteikiamas Kairiųjų frakcijos atstovui Benediktui Vilmantui Rupeikai.

Deputato B.V.Rupeikos pareiškimas

B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji negausiai čia susirinkę deputatai ir posėdžio pirmininke, kairieji pareiškia dėl Vyriausybės paskelbtos ypatingosios ekonomikos būklės. Jau savaitė, kai Vyriausybė paskelbė ypatingąją ekonomikos padėtį. Situacija ūkyje yra tikrai grėsminga, mazuto atsargos miesto katilinėse skaičiuojamos savaitėms ir net dienoms. Su pertrūkiais tiekiama nafta Mažeikių perdirbimo įmonei. Trūkstant žaliavų ir medžiagų, ypač metalo, mazuto, vienas po kito stabdomi įmonių cechai, stoja statybinių medžiagų pramonė, o paskui ir statybos. Jau šiandien ūkyje nedirba per 30 tūkst. žmonių, vakar stovėjo arba artimiausiomis dienomis sustos 810 didelių įmonių ir per 20 didelių cechų. Bet kurią dieną pramonėje, statybose, miestų ūkyje gali prasidėti griūties procesas, be darbo gali likti šimtai tūkstančių žmonių.

Gresiančios katastrofos akivaizdoje Vyriausybė elgiasi tiesiog lengvabūdiškai, ji suformuoja iš esmės neveiksnią ypatingosios būklės komisiją, nesugebėjusią net per savaitę surinkti jokios informacijos apie padėtį Respublikos ūkyje. Į šios komisijos sudėtį yra įtraukti ne ministrai, o tik jų pavaduotojai, negalintys savarankiškai priimti sprendimų ekstremaliomis sąlygomis. Komisijai suteikta tik teisė siūlyti klausimus, kurie be eilės bus svarstomi Vyriausybės posėdžiuose. Ypatingosios būklės komisijos pirmininkas ekonomikos ministras Albertas Šimėnas, nesuformavęs komisijos veiklos krypčių, išvyko Kinijon.

Susidūrėme ne tik su Rusijos ūkio suirute, susidūrėme su sąmoninga visų rūšių išteklių tiekimo blokada, kuri žiemos sąlygomis, o žiema dar nesibaigė, gali turėti kur kas skaudesnių pasekmių negu ta, kurią patyrėme prieš pusantrų metų. Susidūrėme ir su Vyriausybės nesugebėjimu vadovauti ūkiui ekstremaliomis sąlygomis. Ministras Pirmininkas, užuot pats ėmęsis koordinatoriaus vaidmens, tai atlikti paveda ministrui, kuris nesugeba priimti sprendimų sudėtingose situacijose. Energetikos ministerijai pavėluotai leista nustatyti griežtą išteklių taupymo režimą. Tačiau net ir

dabar apie gresiančią energetinę ir ūkio katastrofą beveik visiškai neinformuojami gyventojai, neskelbiami šilumos ir elektros energijos taupymo grafikai, tuo tarpu žmonės iš anksto turi žinoti apie artėjančią grėsmę, kad maksimaliai galėtų jai pasirengti. Tik šitaip galima išvengti panikos ir jos padarinių.

Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė turi nedelsdama kreiptis į pasaulio šalių vyriausybes ir informuoti apie Lietuvos atžvilgiu taikomą naują nepaskelbtą naftos ir kitų žaliavų tiekimo blokadą. Tik užsienio šalių vyriausybių neigiama reakcija, kurios labiausiai bijo Rusija, gali padėti šią blokadą nutraukti arba sumažinti jos padarinius.

Dėkui, kad jūs dėmesingai klausėte manęs ir mano frakcijos nuomonės.

PIRMININKAS. Dėkui deputatui.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo projekto svarstymo tęsinys

Kviečiame vėl gerbiamąjį J.Orlauską į tribūną. Tęsime Teismų įstatymo trečiąjį svarstymą ir priėmimą. Gerbiamieji deputatai Januška ir Rupeika, savo pareiškimų tekstus prašom pateikti sekretoriatui.

J.ORLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu atsiprašyti už lengvabūdiškumą, taip lengvai atsisakęs 38 straipsnio 2 punkto. Atsiprašyti turiu už lengvabūdiškumą pasidavęs didžiai mano gerbiamo deputato A.Tauranto įtakai.

Štai kodėl. Čia tikrai nereikia jokios konstitucinės pataisos. Pasižiūrėkime į 1990 m. kovo 11 d. įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo". Ten pasakyta 3 punktu: ,,Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje toliau galioja tik tie Lietuvos įstatymai ir kiti norminiai aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui." Vadinasi, čia tas pat pasakyta. Na, o dėl norminių aktų ir dėl vietos savivaldybių priimtų aktų, tai, man atrodo, nereikia įtikinėti. Jeigu jie prieštarauja, teismai negali jų vykdyti. Tokia pat griežta ir Teisinės sistemos komisijos nuomonė. Todėl aš prašyčiau šitą IX skirsnį priimti.

PIRMININKAS. Ar kas nors prieštaraujate? Ne, priimta.

J.ORLAUSKAS. X skirsnis. ,,Teisėjų socialinės garantijos". Čia buvo laiku gauta... Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija mūsų ankstesnei redakcijai nepritarė ir pateikė savo redakciją. Ta redakcija yra priimta, tiktai šiek tiek suderintas minčių dėstymas su viso šito įstatymo minčių dėstymu. Mano supratimu, dabar nebeturėtų sukelt jokių problemų. Prašyčiau taip pat šiam skirsniui pritarti.

PIRMININKAS. Ar prieštaraujate kas nors? Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad kai tik svarstome kokį nors įstatymą, kuris susijęs su kokios nors žinybos darbu, šiuo atveju teismu, tai visąlaik įrašome socialines garantijas. Tą turėjome su krašto apsauga, tą turėjome su policija, dabar su teisėjais ir t.t. Nemanau, kad reikėtų išskirti teisėjus į kažkokią atskirą gyventojų ar piliečių kategoriją, todėl 44 straipsnio 2 dalis iš viso nereikalinga. 44 straipsnio 1 dalis apibūdina, kokiu būdu teisėjai gauna gyvenamąjį plotą, t.y. aprūpinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. O čia daugiau visokių išimčių, kad suteikiami tarnybiniai butai ir visa kita... Tai jeigu tos išimtys bus taikomos apsirūpinimo butais įstatyme, tada tenai reikia ir numatyti, kad šitokia žmonių kategorija turi teisę į tarnybinius butus ir pan. O šiame įstatyme, aš manau, visiškai nereikia. Todėl prašyčiau deputatus, jeigu jūs nesutinkate su mano pastaba, balsuoti dėl 44 straipsnio 2 dalies.

J.ORLAUSKAS. Ačiū. Jeigu nelaikysim teisėjų trečiąja valdžia, jei jie gali būti kaip plėšiniuose, paleisti ant dyko lauko, gyventi žeminėje arba palapinėje ir būti nepriklausomi, ir valstybės vardu (vienintelis valstybės vardu pareigūnas, ko neturi nei deputatai, nei Vyriausybė) vykdyti teisingumą, tada, matyt, nėra kito kelio. Bet aš manau, kad trečiajai valdžiai mes turime garantuoti nepriklausomumą. Jis nevaikščios ranką ištiesęs, kad jį priimtų kas ,,ant kampo", koks nusikaltėlis į savo butą.

PIRMININKAS. Deputatas Stanislavas Akanovičius. Deputatas Julius Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš trupučiuką noriu paaiškinti. Apskritai X skirsnis ,,Teisėjų socialinės garantijos" buvo gan kruopščiai svarstytas mūsų komisijoj. Tokia redakcija, kokia čia pateikta, yra mums visiškai priimtina. Žinoma, po to, kai mes priimsim valstybės tarnautojų įstatymą, galimas dalykas, kad derinant su anuo įstatymu kai kuriuos straipsnius teks papildyti. Tačiau 44 straipsnyje numatytą 2 dalį vis dėlto mūsų komisija remia. Kad būtų parašyta taip kaip čia, nes apsirūpinimo butais įstatyme mes konstatavome (ir jau yra komisijų pritarta), kad yra tokia tarnybinių butų kategorija. Ir tų butų bus labai nedaug. Jeigu tų butų nebus, tai vis tiek bus kompensuojamos tam vienam ar dviem teisėjams rajone butpinigių lėšos. Aš prašyčiau vis dėlto palikti tą redakciją, kokia čia yra X skirsnyje.

PIRMININKAS. Dėkui. Deputatas Jonas Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Aš dėkoju deputatui J.Beinortui už to pasiūlymo palaikymą. Ir aš norėčiau dar kartą deputatams pasakyti, kad jeigu iš tikro mes kalbam apie teisėjų nepriklausomybę, tai bent jau turėkim tokią socialinę garantiją, kad paskui savivaldybės pareigūnai, kurie gali patekti ir patenka į teismus, kai pažeidžia žmonių teises ir teisėtus interesus, būtų vertinami taip, kaip ir visi kiti piliečiai. Žodžiu, kad teisėjas netaptų priklausomas nuo savivaldybės geros valios: duodu butą ar neduodu. Tuo labiau kad tai bus atvykę žmonės, atvykę su šeimomis, deja, neretai ir jauni. Todėl bent tokias socialines garantijas, kad būtų normalios darbo sąlygos, mes turim numatyti.

PIRMININKAS. Deputatas Alfonsas Žalys.

A.ŽALYS. Aš tai pritarčiau deputato J.Šimėno nuomonei, kad šito straipsnio antrosios pastraipos nereiktų rašyt. Ir parašyti, kad teisėjai gyvenamuoju plotu, kaip čia yra, aprūpinami Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Teigimas, kad teisėjų bus labai nedaug, tiktai iš dalies teisingas. Tie teisėjai labai smarkiai keičiasi. Atsiranda naujų ir tų tarnybinių butų jiems reikės tikrai nemažai. Ir kiltų klausimas, o kodėl teisėjai skiriami... Yra krašto apsaugos pareigūnai, prokuratūros darbuotojai. Tai ką, jiems visiems reikės taip spręst?

J.ORLAUSKAS. Bet niekas Lietuvos Respublikos vardu nepriima sprendimų ir nesprendžia žmonių likimų. Tik teisėjai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi deputatas Jonas Šimėnas nepasinaudojo Reglamento jam suteiktomis galimybėmis prieš 24 valandas, ne vėliau, pateikti savo pataisas, man atrodo, kad jo pasiūlymo svarstymas pernelyg užsitęsė. Ir galbūt mes baigiam šitai.

Deputatas Kazimieras Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji ponai, aš buvau savo darbo vietoj, bet kai išgirdau šitą svarstymą, atbėgau strimgalviais. Ką mes svarstom? Mes sugrįžom gal 10 metų į komunistinę sistemą. Kokius butus, kas duos, kam duos? Teisėjas turi gaut algą, kad jis bet kurioj vietoj galėtų nusipirkti namą. Ir baigtas klausimas. Tai tiktai toks gali būt sprendimas... (Išsijungė mikrofonas) ...savivaldybė duos tarnybinį, netarnybinį. Jeigu duos tarnybinį  tai geresnį galbūt, galbūt su parketu, galbūt be parketo. O gal iš to tarnybinio išmes. Tiktai žmogus, savame name ar savame bute gyvenantis, gali būti nepriklausomas. Ir galų gale juk mes atmetėm visą tą pagal tarnybines pareigas kam nors davinėti butus. Tai tada kokiems partijų lyderiams reikia duot, kad būtų nepriklausomi, dar kam nors.

Žodžiu,  algos, tik algos ir tik algos. O jeigu reikia persikelti, sakysim, įrašytumėt, kad persikeliant teisėjui turi būti išmokama 30 tūkstančių, 100 tūkstančių. Prašom, balsuokim. Persikėlimo išlaidos. Tegul jis už tai nusiperka. Bet butus davinėti, gerbiamieji! Tai čia yra tiesiog grįžimas į komunizmą!

J.ORLAUSKAS. Tarnybinis, iš kurio galima iškeldinti.

K.ANTANAVIČIUS. Nesvarbu koks.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, problema aiški, aš prašyčiau daugiau neužsirašyt diskusijoms ir balsuot. Kas už tai... (Balsai salėje, negirdėti) Gerai, užsiregistruojam. Prašom registruotis. Negaiškim laiko komplimentams.

Deputatų yra 68. Bet kokiam įstatymo punktui priimti mums nereikia didžiojo kvorumo. Teikiu balsuoti 44 straipsnio 2 dalį, dėl kurios prieštaravo deputatas Jonas Šimėnas. Gerbiamasis deputate, jūsų pataisa nebuvo pateikta...

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu replikuoti...

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. ...kad svarstydami įstatymus nepainiotume įvairių įstatymų į vieną. Todėl aš noriu pranesėjo paklausti, ką mes svarstome — ar Socialinių garantijų įstatymą, ar Teismų įstatymą, kaip čia parašyta? Kuo čia dėti butai Teismų įstatyme, gerbiamieji?

J.ORLAUSKAS. Trečiasis svarstymas. Taip. Buvo kitaip. Buvo, kad suteikiami butai arba gyvenamieji namai. Ir per pirmąjį, ir per antrąjį svarstymą nebuvo nė vienos pastabos. O dabar komisija pateikė kitą redakciją.

PIRMININKAS. Balsuoti galime spausdami mygtukus. Už 44 straipsnio 2 dalies priėmimą. Pasiūlymas turėjo būt pateiktas prieš 24 valandas. Vadinasi, mes balsuojam už straipsnį, kad... (Balsas iš salės, negirdėti) Taip.

V.KAČINSKAS. Ar galiu kalbėt?

PIRMININKAS. Prašom.

V.KAČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasiūlymas nebalsuot už vieną ar kitą straipsnį, neteikiant jokio kito konkretaus formulavimo, jokiomis 24, 36 arba 48 valandomis nėra reglamentuotas. Ir todėl pirma prašyčiau balsuot už pasiūlymą. Jeigu negaus balsų, tada bus galima balsuot už visą pasiūlytą straipsnį.

PIRMININKAS. Nereikia mums iš kito galo. Gerai, galim pateikt balsavimui deputato Jono Šimėno pasiūlymą išbraukt 2 dalį. Gerai, tegul būna taip.

Prašom. Kas už tai, kad išbrauktume?.. Nors tiek deputatas Jonas Šimėnas, tiek deputatas Virgilijus Kačinskas reikalauja to, ko jie negali reikalauti.

Taip. Deputatai nesutinka balsuot dėl jūsų pasiūlymo. Taip. Taip. Todėl teikiame balsuoti. Kas už tai, kad 44 straipsnio 2 dalis būtų priimta? Prašom, kas už, spaudžia ,,už". Kas prieš, kas susilaikė? Prašom. Prasideda atviras balsavimas, spaudžiam mygtukus. Kas už tai, kad būtų priimta, spaudžia ,,už". Kas už? Kas prieš?

Už balsavo 23, prieš  27, susilaikė 10. 44 straipsnio 2 dalis nepriimta.

Ar jūs, pranešėjau, reikalaujate, kad būtų perbalsuota, kai bus didysis kvorumas?

J.ORLAUSKAS. Aš neturiu teisės, gali reikalaut...

PIRMININKAS. Komisija nereikalauja. Taip. Gerai. Dėkui. 2 dalis išbraukta.

Prašom. Jūs neužsirašęs, deputate Sakalai.

A.SAKALAS. Taip, Centro...

PIRMININKAS. Dabar jau nuspaudėt, prašom.

A..SAKALAS. Centro frakcija prašys perbalsuoti už šitą papunktį, kai bus kvorumas.

PIRMININKAS. Kaip? Perbalsuot? Frakcija reikalauja, kad už šią 44 straipsnio 2 dalį būtų perbalsuota, kai bus didysis kvorumas. Taip. Prašom pasižymėt.

V.KAČINSKAS. Aš spaudžiu, bet manęs neregistruoja.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas Virgilijus Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą reikalauti balsuoti esant didžiajam kvorumui galima tik už visą įstatymą, už visą nutarimą arba už visą sprendimą, kitokį norminį aktą. Už vieną papunktį balsuot esant didžiajam kvorumui ir reikalaut balsuot yra nereglamentiška.

PIRMININKAS. Pasiūlymas ne mano, o frakcijos.

Prašom. Deputatas Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Aš noriu patikslinti, kad frakcija prašo perbalsuoti už visą straipsnį, o tokią teisę mes turime.

PIRMININKAS. Taip.

A.SAKALAS. Tai kai bus kvorumas, mes prašysime perbalsuoti už visą straipsnį.

PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja Centro frakcijos pasiūlymui? Kaip? (Balsai salėje, negirdėti) Vadinasi, už šitą straipsnį perbalsuosim, kai bus didysis kvorumas. Kaip? (Salėje šurmulys) Dabar nėra prasmės už jį balsuot, nes didžiojo kvorumo nėra. Kaip? (Balsas iš salės, negirdėti) Dėl X skirsnio jau daugiau nėra jokių? Taip.

J.ŠIMĖNAS. Aš dėl to paties straipsnio. Kadangi mes balsavome, kad tame 42ame, jeigu neklystu, neturiu prieš akis...

PIRMININKAS. 44. 2.

J.ŠIMENAS. ...44 straipsnyje 2 dalies nebūtų, taip buvo nubalsuota, turime balsuoti už visą straipsnį. Už 44 straipsnį. Ir paskui galės frakcija teikti pasiūlymą perbalsuoti arba ne. Dabar privalome balsuot už visą straipsnį.

PIRMININKAS. Balsuojame. Pateikiam balsavimui visą 44 straipsnį, be 2 dalies.

Prašom, balsuosim spausdami mygtukus. Kad 44 straipsnis būtų priimtas be 2 dalies. Atviras balsavimas. Prašom. 44 straipsnio priėmimas be 2 dalies.

Už — 17, prieš  22, susilaikė 11. Straipsnis nepriimtas.

Kadangi buvo prieštaravimų dėl tam tikros skirsnio dalies, turime balsuoti už viso skirsnio priėmimą. Kas už viso skirsnio priėmimą, prašom balsuot.

J.ORLAUSKAS. Be to straipsnio.

PIRMININKAS. Be 44 straipsnio.

Gerbiamieji kolegos, balsuojama dėl viso skirsnio priėmimo. Galime balsuot spausdami mygtukus. Taip. Be 44. 44 straipsnio nepriimam. Bet skirsnį tai priimam. Ar yra prieštaravimų? Nėra. (Balsai salėje, negirdėti) Pertraukos? Dabar, kai vienas straipsnis iškrito, tai jūs siūlot padaryt pertrauką. Kada jūs siūlot pratęst?

Žodis Teisinės sistemos komisijos pirmininkui Jonui Prapiesčiui.

J.PRAPIESTIS. Man Centro frakcija leido paprašyt pertraukos svarstant šitą įstatymą bent iki antradienio.

PIRMININKAS. Iki antradienio. Ar sutinkam, kolegos?

J.PRAPIESTIS. Nes kuo toliau, tuo darosi baisiau dėl šito įstatymo. Tai gal dar išsiaiškinsim, kas nesuprato.

PIRMININKAS. Taip, tada prašom pateikt, kas turit kokių pasiūlymų. Dabar darom pertrauką, reikia šitą klausimą įrašyt į ateinančios savaitės darbotvarkę. Antradienį, taip, reikia pasistengt.

Vieną klausimą baigėm. Dabar žodžio padaryti pareiškimą prašo deputatas Egidijus Jarašiūnas. Prašom į tribūną.

AT Sąjūdžio deputatų Santaros frakcijos deklaracija (E.jarašiūnas)

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums perskaityti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų Santaros frakcijos deklaraciją.

,,Lietuvos žmonių valia atkurta nepriklausoma valstybė, įtvirtinta demokratinė santvarka. Vykdomos ūkio reformos. Šiems darbams žmones telkė ir telkia Lietuvos Sąjūdis. Tarptautinis Lietuvos pripažinimas  reikšmingas etapas kuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvą, siekiant mums visiems svarbaus tikslo.

Ir toliau mūsų laukia didelis darbas. Suvokiame, kad valstybė  tik viena iš tautos gyvenimo formų, jos siekimų įgyvendinimo būdų. Visi valstybės įgaliojimai kyla iš tautos.

Aukščiausiosios Tarybos deputatai  tautos atstovai. Sieksime, kad atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė būtų demokratinė, kurioje būtų garantuotos žmogaus teisės ir laisvės, teisinė, savo veiklą grindžianti įstatymu, pilietinė, derinanti bendra žmogiškąjį solidarumą su laisva iniciatyva.

Suvokiame, kad laikas diktuoja tautai, valstybei bei politinėms jėgoms veikimo būdus. Audringą, netgi romantišką atgimimo permainų metą keičia sunkaus nuolatinio darbo metas. Ir šiems darbams neužtenka vien sąmoningo buvimo kartu. Būtini konkretūs susitarimai, aiškus pasiskirstymas darbais kuriant ateities Lietuvą.

Suvokiame save kaip deputatų grupę, kuri vadovausis Sąjūdžio programinėmis nuostatomis, sieks lyginti prieštaravimus tarp Sąjūdžio remtų deputatų susigrupavimų, siūlys visapusiškai pasverti sprendimus. Mūsų tikslas — dora ir teisinga Lietuva. Jos siekdami remsimės teise ir įstatymais, demokratijos principais, socialiniu teisingumu ir laisvos iniciatyvos idealais, optimistine tautos dvasia. Aiškiai pasakome NE prievarta diegtos sistemos reliktams, apatijai ir menka dvasiškiems nusivylimams, pažeistam moralinių vertybių supratimui, demagogijai, kad ir kaip gražiai ji skambėtų. Esame Lietuvos piliečiai, atstovaujame žmonėms, savo darbu pelnantiems kasdieninę duoną mieste ir kaime, žmonėms, siekiantiems gerovės sau ir Lietuvai.

Sąjūdžio deputatų Santaros frakcija laikysis Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, Konstitucijos, ir kitų įstatymų, stiprins Lietuvos nepriklausomybę ir gins jos teritorijos vientisumą."

Pasirašo Povilas Aksomaitis, Nijolė Ambrazaitytė, Rimantas Astrauskas, Petras Giniotas, Egidijus Jarašiūnas, Zenonas Juknevičius, Albertas Miškinis, Saulius Pečeliūnas, Liudvikas Simutis, Gediminas Šerkšnys, Kazimieras Uoka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui.

Gerbiamieji kolegos, prieš pietus Jungtinė Sąjūdžio frakcija prašė pertraukos. (Salėje šurmulys) Yra tokia frakcija. Ji prašė pertraukos, kad galėtų pateikti savo pasiūlymus nuolatinių komisijų ir Mandatų ir etikos komisijos sudarymo klausimu. Jums išdalytas nutarimo projektas.

Kas Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu pateiks jį deputatams? Gal deputatas Stasys Malkevičius? Prašom į tribūną.

Diskusija dėl nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkų ir pavaduotojo" projekto

S.MALKEVIČIUS. Kadangi iškilo pas mus diskusija ir nesutarimas dėl to, kaip turi būti tvirtinami pirmininkai, tai mes siūlom, kad būtų priimtas nutarimas, kuriame būtų pavesta Mandatų ir etikos komisijai apsvarstyti, ir tik paskui būtų tvirtinami pirmininkai. Turiu pasakyti, kad šiam mūsų nutarimui, kurį jūs turite savo rankose, jau pritarė Mandatų komisija.

PIRMININKAS. Taip, prašom dar pabūti. Deputatai nori paklausti. Ar deputatas A.Taurantas nori klausti?

Deputatas Eimantas Grakauskas.

E, GRAKAUSKAS. Norėčiau pranešėjo paklausti, kokiu įstatymu ar Reglamento normomis remdamasis prelegentas siūlo suteikti Mandatų ir etikos komisijai ypatingus revizorių įgaliojimus ir revizorių funkcijas sprendžiant pirmininkų tvirtinimo klausimą?

PIRMININKAS. Taip. Prašom, gerbiamasis deputate Stasy Malkevičiau, atsakyti į deputato klausimą. Deputatas Eimantas Grakauskas klausia, kokiais teisiniais aktais remdamasis jūs siūlot priimti štai tokį nutarimą.

S.MALKEVIČIUS. Mes galim savo sutarimu tuos teisinius aktus sudaryti bet kuriuo atveju. O Mandatų komisija jau savaime yra sudaryta tam, kad galėtų svarstyti personaliai jų klausimus. Ne kam kitam mes ją ir sudarėm. Dėl to ir pasiūlymas išplaukė iš šitokio samprotavimo. (Balsas iš sales, negirdėti) Negirdžiu. (Balsas iš salės, negirdėti) Aš negirdžiu, ką jis sako.

PIRMININKAS. Kokiais motyvais remdamasis tada...

S.MALKEVIČIUS. Kokiais motyvais? Kad būtų patvirtinti pirmininkai.

M.STAKVILEVIČIUS. Dėl procedūros galima?

S.MALKEVIČIUS. Kad greičiau būtų patvirtinti pirmininkai.

PIRMININKAS. Negirdžiu, ką jūs sakot. Garsiau kalbėkit. (Balsas iš salės, negirdėti)

S.MALKEVIČIUS. Tai prašau, jūs galit reikšti savo nuomonę balsavimu.

PIRMININKAS. Deputatas Vytautas Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Jūs ką tik pasakėt, kad Mandatų komisija turėtų tvirtinti personalijas. Ar jūs taikote tai tiktai renkant komisijų pirmininkus, ar visas personalijas, pavyzdžiui, kokias nors komisijas, delegacijas ir t.t.? Ar tik šiuo atveju?

S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs norit žinoti, Mandatų komisija tvirtino mūsų visų mandatus. Taigi ir šiuo atveju Mandatų komisija turės pažiūrėt, ar mes, turėdami mandatą būti deputatais, tinkam būti pirmininkais. Kodėl gi ne? O kas turėtų tada, jūsų nuomone? Dabar, šiuo atveju.

PIRMININKAS. Deputatas Kęstutis Rimkus.

K.RIMKUS. Pirmiausia, kiek aš atsimenu, tai deputato mandatas yra patvirtinamas vieną kartą. Ar bus tvirtinama kiekvienoj sesijoj? Turbūt nebus tvirtinama iš naujo, kaip jūs dabar minėjot.

Ir dar vieną dalyką norėčiau paklausti. Čia pasirašę, kad rengė Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Šiuo metu nėra tos Jungtinės Sąjūdžio frakcijos, nes jeigu jinai suskilo, tai žmonės privalo įsiregistruot vėl iš naujo. Įdomu, kiek jų ten liko.

S.MALKEVIČIUS. Aš nematau reikalo atsakinėti į klausimus ne iš esmės, bet tos frakcijos mes dar neišregistravome ir jinai yra. Iš tos frakcijos išėjo žmonių, bet jie išėjo ne tam, kaip jūs paskui matysit, kad sudarytų kažkokią ne Sąjūdžio frakciją. Jinai irgi yra Sąjūdžio frakcija. Mes buvom sutarę konsensu, kad turėdami didelę frakciją darom iš jos dvi frakcijas. Todėl ta, kuri buvo, ta ir liko, ir prisidėjo dar Santaros Sąjūdžio frakcija. Taigi tų frakcijų pagrindu mes žadam padaryti dar ir koaliciją. Pati tų frakcijų veiklos kryptis ir politika, ko gero, nesikeis.

PIRMININKAS. Deputatas Donatas Morkūnas.

D.MORKŪNAS. Šį nutarimą būtų galima teikti Aukščiausiajai Tarybai (Aukščiausiosios Tarybos nutarimas) ir svarstyti tiktai kartu su dviejų Reglamento straipsnių  32, kur kalbama apie nuolatinių komisijų pirmininkų rinkimą, ir 54, kur kalbama apie Mandatų ir etikos komisijos prerogatyvas, — pakeitimais, papildymais. Šitie straipsniai reglamentuoja tą procesą, kurį mes norim dabar atlikti, t.y. rinkti pirmininkus, ir juose nėra įrašyta štai šitokia jūsų teikiamo nutarimo prasmė. Ką jūs galit į tai atsakyti?

S.MALKEVIČIUS. Jeigu juose būtų įrašytas priešingas postulatas, kad negali tvirtinti, tada taip, jūs teisus. Bet jeigu neįrašyta, tai mes savo nutarimu galim tą įvesti.

D.MORKŪNAS. Ten nėra nė vienos pozicijos, kuria būtų kas nors neleidžiama Mandatų ir etikos komisijai. Ten yra įrašytos visos aštuonios pozicijos, kuriomis kažkas leidžiama. Tai prašau nerevizuoti viso Reglamento.

PIRMININKAS. Deputatas Lionginas Šepetys.

L.ŠEPETYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, jog, perleisdami per tą komisiją kandidatus į komisijų pirmininkus, mes parodom nepasitikėjimą nuolatinių komisijų nariais, kurie išrinko savo pirmininkus? Juk jie išrinko pirmininkus. Tai ką, dabar pirmininkai jau bus skiriami?

S.MALKEVIČIUS. Mes juos tvirtinsim. Tai nereiškia, kad jiems reiškiamas nepasitikėjimas...

L.ŠEPETYS. O kas?

S.MALKEVIČIUS. ...paskiriant šičia Mandatų komisiją. Tada apskritai Mandatų komisija nereikalinga, jeigu taip. Tada galim manyti, kad Mandatų komisija nepasitiki rinkėjais, kurie mus išrinko. O jie gi tikrina mūsų mandatus.

L.ŠEPETYS, Mandatų komisija reikalinga tada, kai iškyla kolizija, kai iškyla byla, kai iškyla koks nors momentas, kurį reikia patikrinti. Ar iškilę kas nors dabar?

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad tai yra jūsų nuomonė. Aš manau, kad nebūtinai turi iškilti.

L.ŠEPETYS. Jeigu neiškilo, tai tada nereikia šitos procedūros.

PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Motieka.

K.MOTIEKA. Aš nespaudžiau.

PIRMININKAS. Neužsirašėt?

K.MOTIEKA. Ne  ne.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojas turi teisę be eilės, bet jis užsirašė per klaidą. Aš suteikiu pagal eilę žodį deputatui Vyteniui Andriukaičiui. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, man atrodo, kad jūs puikiai jaučiat, jog jūsų nutarimas prieštarauja tiek Reglamentui, tiek jo pateikimo tvarkai. Sakykite, pagal kokias reglamentines taisykles jūs teikiate šį savo nutarimą, jeigu jo nebuvo darbotvarkėje ir už jį nebalsuota, kad būtų įtrauktas? Ačiū.

S.MALKEVIČIUS, Aš manau, kad nebūtina kiekvieno nutarimo šaknų ieškoti Reglamente.

V.P.ANDRIUKAITIS. Galima galvoj ieškoti, čia kas kita.

S.MALKEVIČIUS. Nebūtina. Jeigu yra loginis ryšys ir loginė reikmė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašę klausti arba diskutuoti dar 14 deputatų. Ar yra prasmė čia mums tiek laiko eikvoti šitiems dalykams? Gal išsprendžiam šitą savo ginčą paprastu balsavimu?

A..SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS, Kas už tai, kad būtų... Dėl balsavimo motyvų... (Salėje šurmulys)

A.SAKALAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų.

A.SAKALAS. Centro frakcija...

PIRMININKAS. Deputatas Aloyzas Sakalas dėl balsavimo motyvų.

A.SAKALAS. Centro frakcija mano, kad šitokio nutarimo priėmimas prieštarauja Reglamentui, nes reikia jį pateikti kartu su Reglamento pataisa, o žinoma, kaip tai yra daroma. Todėl Centro frakcija nepalaiko šito nutarimo. Ir siūlo balsuoti.

PIRMININKAS. Taip, deputatas Petras Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš siūlau, kad mes pakeistume nutarimą į protokolinį. Tada nereikėtų tos procedūros, kurią numato Reglamentas, Ir dabar balsuoti už jį.

D.MORKŪNAS. Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes bent kiek paisom įstatymų, tai turim balsuoti, įtraukti šiandien į darbotvarkę ar ne. Ir daugiau dėl nieko neturim balsuoti. Į savaitės darbotvarkę. Tam, kad įtrauktume į savaitės darbotvarkę, reikia 67 balsų. Ir finita. (Salėje triukšmas)

D.MORKŪNAS. Dėl procedūros.

PIRMININKAS. Kas čia dar dėl procedūros? Deputatas Donatas Morkūnas.

D.MORKŪNAS. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką, į spikerį.

J.PANGONIS. Taigi eilė.

D.MORKŪNAS. Ar čia girdėti?

PIRMININKAS. Taip taip, prašom.

D.MORKŪNAS. Girdėti, taip?

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs norite pateikti balsuoti tą normą, kuri jau yra reglamentuota įstatymu ir Reglamentu. Tai reiškia, kad jūs siūlote mums balsuoti — laikytis įstatymo ar nesilaikyti. Ar šitaip suprasti jūsų siūlymą?

PIRMININKAS. Ne, ne šitaip.

D.MORKŪNAS. Tai yra reglamentuota įstatymu ir Reglamentu. Ką jūs dar norit spręsti balsavimu?

PIRMININKAS. Yra pateiktas frakcijos vardu nutarimo projektas. Ir aš siūlau deputatams išspręsti, ar mes jį priimam, ar mes jo nepriimam. Ir viskas. Balsuojam. Gerai. (Balsas iš salės, negirdėti) Pirmiausia ar mes jį įrašysim į ateinančios savaitės darbotvarkę. Geriausia. Taip. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Tai komisijų pirmininkų neturėsim šioj sesijoj iš viso?

PIRMININKAS. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Čia gi yra sabotažas, Aukščiausiosios Tarybos darbo sabotažas, dovanokite. Vilkinsim klausimą ir neturėsim pirmininkų. Ir įdomu, kas šitai daro.

PIRMININKAS. Klausimo svarstymas... Jau galbūt ir dėl tvarkos buvo pakankamai kalbėta. Galbūt, deputate... Nutraukiam ir balsuojam. Nereikia, gerbiamasis Pangoni, nereikia, nereikia. Balsuojam, ar įrašom į savaitės darbotvarkę, ar neįrašom, ir viskas. Kitos išeities čia nėra. Ir nieko čia jau daugiau nebepasiūlysi. Taip. Kas už tai...

Geriausiai taip. Gerbiamasis Mandatų komisijos atstove Sauliau Šalteni, prašom į tribūną pareikšti Mandatų ir etikos komisijos nuomonę. Taip.

S.ŠALTENIS. Buvo susirinkę Mandatų ir etikos komisijos nariai, jie svarstė šitą. Dauguma balsų, išskyrus, atrodo, gerbiamąjį M.Stakvilevičių, pritarė nelabai norėdami šito darbo, urgzdami. Bet, sako, jeigu Aukščiausioji Taryba pritars tam, jie dirbs tą darbą. Tai tiek buvo. Ir aš siūlyčiau dabar greičiau balsuoti. Nepritarsit, tai bus Mandatų ir etikos komisijai lengviau gyventi.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad tai padės deputatams apsispręsti balsuojant. Taip. Ką jūs dar, deputate Pangoni?

J.PANGONIS. Norėčiau dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom.

J.PANGONIS. Juk Mandatų ir etikos komisija svarsto tuomet deputatus, jeigu yra kokių nusiskundimų. O ar jūs turite dabar dėl tų būsimų pirmininkų kokių nors nusiskundimų?

PIRMININKAS. Taip, visa tai yra Mandatų komisijos darbo sritis, ar turi, ar neturi. Apie vienus turi, galbūt ir apie kitus. Bet dabar mes svarstom, įrašyti į darbotvarkę ar neįrašyti. Tai geriausia balsuojam  į savaitės darbotvarkę. (Salėje šurmulys)

Prašom, kas už. Na, gerai, registracija. Prašom nepavėluoti užsiregistruoti, gerbiamieji deputatai, laikas bėga.

Salėje 85 deputatai. Dar atėjo, 86.

S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros aš noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs siūlot balsuoti dėl įtraukimo į savaitės darbotvarkę, aš manyčiau, kad tai yra neracionalu, per daug toli mes nutempsim šitą klausimą. Balsuojam šiandien. Jeigu taip jau negalima reglamentiškai šiandien balsuoti, balsuojam kaip už protokolinį nutarimą. Mes su tuo sutinkam. Ir balsuojam šiandien.

PIRMININKAS. Protokoliniam nutarimui nereikia jokio kvorumo. Taip. Gerai, pagal frakcijos pasiūlymą prašom balsuoti, gerbiamieji deputatai. Balsuosim spausdami mygtukus. Kas už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kokį štai ką tik pateikė Jungtinė Sąjūdžio frakcija? (Salėje šurmulys) Bet dabar siūloma priimti protokolinį, tai protokoliniam nereikia kvorumo, kad jis būtų priimtas.

Balsuojam, kad būtų priimtas toks protokolinis nutarimas. Prašom. Atviras balsavimas. Prašom įjungti. Kas už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kuris pateiktas, dėl kurio dabar diskutuojam? Prašom. Kas už, kas prieš, kas susilaikė?

Už  29, prieš  34, susilaikė 10. Nutarimas nepriimtas. Prašom demonstruoti sąrašą.

Diskusija dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Centrinės privatizavimo komisijos sprendimą privatizuoti Lietuvos parodų centrą

Gerbiamieji kolegos, taip pat prieš pietus 47 deputatų reikalavimu mes nutarėm apsvarstyti klausimą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Centrinės privatizavimo komisijos sprendimą privatizuoti Lietuvos parodų centrą. Jums projektas išdalytas. Jį pateikti rengėjų grupės vardu ketina deputatas Povilas Varanauskas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti, kad svarstant klausimą apie komisijų pirmininkų tvirtinimą buvo padaryta pertrauka. Taigi klausimas tęsiamas. Perskaitykite Reglamentą.

PIRMININKAS. Gerai, jis bus pratęstas. Kol demonstruoja čia sąrašą...

V.P.ANDRIUKAITIS. Jis turi būti pratęstas dabar.

PIRMININKAS. Tvarka yra tvarka, bet tą klausimą mes privalom irgi svarstyt.

P.V.ARANAUSKAS. Dėl darbo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašom.

P.V.ARANAUSKAS. Deputatas P.Varanauskas. Bus tęsiamas, kai bus laisvo laiko. Dabar pagal mūsų darbotvarkę numatyti kiti klausimai. Ir viskas. (Balsai salėje, negirdėti) Ir, beje, noriu priminti, kad yra 51 deputato parašas skubos tvarka dar vieną...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Varanauskai, į tribūną, po jūsų mes galėsim pratęsti komisijos pirmininkų tvirtinimą. Reikia, kad klausimo pateikėjai, atsižvelgdami į pertraukos metu pateiktus visokius... galėtų pasirengt pateikt šitą klausimą...

P.VARANAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, iškilo čia toks klausimas dėl nevisiškai korektiško mūsų Parodų centro privatizavimo. Jisai atliktas ne pagal paskelbtą įstatymą. Ir surinkta 51 deputato parašas, tarp jų yra pasirašę 6 Prezidiumo nariai. Ir prierašas yra, kad būtų ypač skubia tvarka.

Tai dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Centrinės privatizavimo komisijos sprendimą privatizuoti Lietuvos parodų centrą. Kaip žinome, šis centras yra įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. O mūsų įstatymas (Valstybinio turto pirminio privatizavimo) numato 7 straipsnyje, 4 punkto trečioje dalyje, kad tokių objektų privatizavimas turi būti derinamas su Kultūros paveldo inspekcija ir Aplinkos apsaugos departamentu. Užtai ir reikalingas patikslinimas. Be to, jeigu priklauso kultūros ir švietimo objektams, tai šių objektų sąrašą turi patvirtinti Vyriausybė, o ne žemesnė grandis. 7 straipsnio 5 punkte nurodyta: sudaromos apsaugos ir eksploatavimo sutartys su asmenimis, įsigyjančiais šiuos objektus.

Kokia dabar situacija? Yra išnuomotas šis pastatas. Ir čia negalima per daug ką nors pasakyt dėl šio rugpjūčio 14 dienos Vyriausybės rašto. Išnuomota dvejiems metams, neimant nuomos mokesčio su sąlyga, kad Lietuvos birža 50% parodos eksponatų eksponuos pagal Vyriausybės nurodymus ir padengs visas eksploatacijos išlaidas.

Tai šitai būtų gerai, tačiau irgi nesvarbu, ar laikinai išnuomota, ar privatizuota, turi būti sudaryta dar ir sutartis su Kultūros paveldo inspekcija. Už tai ir nutarimas turėtų būti toks:

Kadangi Lietuvos parodų centras yra Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų, kurie saugomi valstybės, sąraše, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Centrinės privatizavimo komisijos sprendimą, išdėstytą 1992 m. sausio 9 d. posėdžio protokolo Nr. 25 3 punkte, dėl Lietuvos parodų centro privatizavimo.

2. Įpareigoti Vyriausybę prie esančios šio centro nuomos sutarties pagal 1991 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 1210956 su Lietuvos birža iki 1992 m. vasario 29 d. sudaryti sutartį su Kultūros paveldo inspekcija.

Žodžiu, kad būtų tam tikra eksploatacija, drėgmė, temperatūra ir pan. Tai čia viskas laikantis Pirminio privatizavimo įstatymo.

Prašyčiau pritarti, kadangi, dar kartoju, čia parašyta ir ,,ypatingos skubos tvarka". Jeigu kas netiki, gali paimti. Tai galbūt būtų galima dabar pat ir balsuoti. Nes įstatymų pažeidimus... čia šalininkai visi. Pasirašė čia įvairių frakcijų, daugelio frakcijų, beveik visų komisijų deputatai.

PIRMININKAS. Pagal Reglamentą ypatingos skubos tvarką turėtų siūlyt tiktai Vyriausybė ir Prezidiumas. Taigi čia reikia labai mums...

P.VARANAUSKAS. Čia yra 6 Prezidiumo narių parašai, o tai daugiau negu pusė Prezidiumo.

PIRMININKAS. Laikysim tai Prezidiumo siūlymu, ar ne?

BALSAS IŠ SALĖS. Nelaikysime...

PIRMININKAS. Taip. Kadangi Prezidiumas siūlo tai. Na, tai tada koks čia klausimas? Ar yra deputatų, prieštaraujančių, kad būtų...

BALSAS IŠ SALĖS. Yra, yra.

PIRMININKAS. ...svarstoma ypatinga...

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis Dringeli!

PIRMININKAS. Kas? Prašom.

A.AMBRAZEVIČIUS. Pirmiausia aš noriu pasakyt...

PIRMININKAS. Prezidiumo narys deputatas Aleksandras Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs patikslinkit šitą. Pasirašę yra 6 Prezidiumo nariai.

A.AMBRAZEVIČIUS. Kad 6 Prezidiumo nariai pritaria, tai smagu girdėt, bet Prezidiume nebuvo svarstyta, nepasikeitėm nuomonėmis. Nėra reikalo pasiduot tokiam populistiniam impulsui ir atsiliept į lobistinės veiklos poveikį. Aš manau, kad klausimas nėra toks jau aštrus ir būtinas išspręst per vieną minutę. Privatizavimo problema ir būdai ją stabdyti... Mes dabar matom visokių visuotinių judėjimų stabdyti privatizacijai, pradedant kirpėjų sąjunga ir baigiant visais kitais dalykais. Ir nepasiduokim tai bangai. Vyriausybės nutarimai kol kas, kiek yra žinoma, neprieštarauja įstatymams. Viešas akcijų pasirašymas yra numatytas įstatyme. Jeigu reikia suderinti su Paveldo inspekcija, tai draugiškai pasiūlykim Vyriausybei tai padaryti. Jinai padarys be jokių problemų, man atrodo. O pasinaudoti impulsu ir stabdyt privatizaciją... Tai, gerbiamieji ponai, ne vieną kartą diskutavom, jokia valstybė jokioj srity nieko geriau negu ne valstybė nepadarys. Tai dėl to aš manyčiau, kad ir gerbiamasis P.Varanauskas neskubėtų dėl to nutarimo, per daug nespartintų nors jam ir labai kai kuriuose sluoksniuose pritartų.

PIRMININKAS. Mes klausimą, žinoma, svarstom, tik dabar mums rūpi išsiaiškint, ar tie 6 Prezidiumo narių parašai mums laikytini kaip Prezidiumo siūlymas, ar ne. Aš norėčiau, kad kas nors iš Prezidiumo narių... Čia yra gerbiamasis K.Motieka, L.Sabutis... Kad jie pasakytų, ar tai yra Prezidiumo siūlymas, ar ne.

P. VARANAUSKAS. Tai galbūt tokiu atveju reikėtų paklaust, ar bent viena frakcija prieštarauja. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Taip.

P. VARANAUSKAS. Nes jeigu bent viena frakcija prieštarauja, tai tada visai nekeliamas klausimas.

PIRMININKAS. Taip. Netgi jeigu būtų toks Prezidiumo siūlymas, prieštaraujant nors vienai frakcijai mes negalim taikyt ypatingos skubos. Svarstyt, žinoma, privalom pagal deputatų reikalavimą, bet...

Taip, kadangi Liberalų frakcija prieštarauja, mes ypatingos skubos taikyt negalim. Vadinasi, įrašom...

P.VARANAUSKAS. Tai ar oficialiai pasakė Liberalų frakcija?

PIRMININKAS. Įrašom į kitos savaitės darbotvarkę. Dėkui jums, gerbiamasis pranešėjau.

P.VARANAUSKAS. Dėkoju visiems.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu... Dar premjero nėr... Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių Liudviką Sabutį, pratęsim prieš pietus pradėtą svarstyti nuolatinių komisijų pirmininkų tvirtinimą.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkų ir pavaduotojo" projekto svarstymas ir priėmimas

L.SABUTIS. Turiu paskelbti Aukščiausiajai Tarybai, jog per pietų pertrauką vyko Mandatų ir etikos komisijos posėdis. Susirinkę apsvarstė savo darbą ir pirmiausia sprendė, kas turi būt pirmininkas ir kas pavaduotojas. Iš 10 dalyvavusių komisijos narių 9 balsavo už komisijos pirmininką Nikolajų Medvedevą ir jis juo išrinktas. Už pavaduotoją Vytautą Puplauską taip pat balsavo 9 komisijos nariai. Todėl nuo šios komisijos pirmininko tvirtinimo ir norėčiau pasiūlyt jums pradėt šį darbą.

PIRMININKAS. Prašom, ar balsų skaičiavimo komisija... Reiktų mums žinot, kiek salėje yra deputatų. Turėtume priimt sprendimus. Balsų skaičiavimo grupę prašom suskaičiuot.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 83 deputatai.

PIRMININKAS. Aštuoniasdešimt?..

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. 83 deputatai. Gaila. (Balsai salėje, negirdėti) Negalim tvirtint.

L.SABUTIS. Gerbiamieji, išeitį vis viena reikia surasti. Jūs žinot, kad renkant arba tvirtinant pareigūnus turi būti kvorumas. Tiek komisijoms sprendžiant savo klausimus, tiek Aukščiausiajai Tarybai. Todėl jeigu šito nėra, mes negalim tvirtinti šiandien pirmininkų.

Tenka apgailestaut ir dėl to, jog buvo pasiūlytas beveik geras sprendimas, protokolinis, nekeičiant, nerevizuojant šiuo metu Reglamento, jog Mandatų komisija galėtų pasakyt savo išvadą Aukščiausiajai Tarybai dėl kiekvieno kandidato, išrinkto komisijos pirmininku. Aš suprantu ir todėl labai apgailestauju, kad dauguma nepasisakė už tokį bendrą susitarimą. Man atrodo, dėl to dalis deputatų ir pasišalino iš salės. Tenka apgailestaut ir aš šio klausimo nematau prasmės pateikt svarstyti. Kai bus didysis kvorumas, jeigu iškiltų vėl kokių abejonių, aš prašyčiau Aukščiausiąją Tarybą vis dėlto atsižvelgt į tai, jog Mandatų komisija prisiėmė šią sunkią naštą ir beveik neturėjo jokių priekaištų dėl siūlytų kandidatūrų. Reikėjo tik bendrai susitarti, kad tokia procedūra vis dėlto komisija savo išvadas galėtų pateikti ir Aukščiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. Dėkui.

Dabar pagal mūsų darbotvarkę — Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimų projektai. Gerbiamoji ministre, kviečiame į tribūną.

Salėje yra 88 deputatai. 88. Ar balsų skaičiavimo grupė gali patvirtinti?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Tada atsiprašome gerbiamąją ministrę, mums leiskit pratęsti kai kurias procedūras. (Salėje šurmulys) Kiek laiko skirsim nuolatinių komisijų... (Balsas iš salės, negirdėti) Jūs net neužsirašęs, kaip aš jums galiu suteikti.

L.SABUTIS. Norėtųsi taip ir pasakyti, gerbiamieji džentelmenai. Yra kvorumas, teikiu balsuoti už Mandatų ir etikos komisijos pirmininką Nikolajų Medvedevą. Kad būtų patvirtintas šios komisijos pirmininku.

PIRMININKAS. Tai kas už tai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom pakartoti kairės salės pusės balsavimą.

PIRMININKAS. Prašom, kairioji puse.

L.SABUTIS. Kuri čia kairė dabar?

PIRMININKAS. Taip, gerai, dešinioji pusė. Prašom pakartot balsavimą, mes nespėjom suskaičiuot. Prašom. Taip jus vadina balsų skaičiavimo grupė.

Visi tada kartojam, geriausiai, kad paskui nebūtų... Prašom, prašom, balsuojam. Kas už tai, kad Nikolajus Medvedevas būtų patvirtintas Mandatų ir etikos komisijos pirmininku?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  66.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Sveikiname kolegą Nikolajų Medvedevą, patvirtintą Mandatų ir etikos komisijos pirmininku. (Plojimai)

Prašom toliau, pranešėjau.

L.SABUTIS. Agrarinės komisijos pirmininku siūlomas Mečislovas Treinys. Ne, ne, tik komisijų pirmininkai.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš noriu dėl tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš vis dėlto...

PIRMININKAS. Dėl tvarkos  deputatė Zita Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto siūlyčiau apsvarstyti iš pradžių, prieš tvirtinant konkrečias kandidatūras, tokį klausimą. Yra tarp išrinktų komisijų 6 Centro frakcijos atstovai, tapę komisijų pirmininkais. Ir vienai frakcijai dabar yra atiduotas vadovavimas Aukščiausiosios

Tarybos prioritetų nustatymui, kokius įstatymus svarstyti pirmiausia. Todėl visų frakcijų atstovus kviečiu susimąstyti, ar kitos frakcijos turės įtakos Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkės sudarymui, kada viena Centro frakcija atstovaus svarstant darbotvarkę,  6 pirmininkai. Atsiprašau, 7, mane pataiso. Aš čia galiu apsirikti, 6 ar 7, tuoj dar patikslinsime. Vadinasi, tik vienos parlamento frakcijos pirmininkai atstovaus svarstant darbotvarkę. Tai principinis klausimas ir aš prašyčiau šitaip neskubėti, kaip buvo padaryta. Visi gerai supratome, kad Mandatų ir etikos komisija turėjo apsvarstyti (ji buvo sudaryta pirmiau, negu svarstomi pirmininkai), kad būtų išsiaiškinta, kurie iš tų pirmininkų yra pažeidę deputato etiką. Aš pati mačiau dokumentą, kur siūlomi pirmininkai. Vienas iš pirmininkų pasirašęs, dokumentas patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos antspaudu. Tai tikrai yra etikos pažeidimas. Jeigu Mandatų ir etikos komisija pageidauja ir nėra kam tų klausimų iškelti, aš pasižadu antradienį asmeniškai raštu parašyti, kad Mandatų ir etikos komisija tuos pažeidimus apsvarstytų.

L.SABUTIS. Dėl kiekvienos kandidatūros galima pasakyti savo nuomonę. Jeigu jūs turit kokį pasiūlymą, tai irgi galima tai padaryti.

PIRMININKAS. Deputatas Eimantas Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Išklausęs deputatės Z.Šličytės pasiūlymus aš manau, kad jie Agrarinės komisijos pirmininko nekliudo  jis nėra Centro frakcijos narys. Todėl siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Apskritai, gerbiamieji kolegos, mes svarstom konkrečias kandidatūras. Jūs galit dėl kiekvienos kandidatūros ką nors pareikšt, bet negalima mums čia taip urmu kaltint frakcijų ir t.t., ir t.t.

Prašom. Deputatas Egidijus Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai ir gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Ir štai dėl kokių motyvų.

Pas mus yra griežtai fiksuotas frakcijų proporcingumo principas, tiek sudarant komisijas, tiek sudarant kitas Aukščiausiosios Tarybos institucijas. Šiuo atveju pagal pranešėjo pateiktą projektą šis principas yra aiškiai pažeistas. Ir mes vietoj šitos institucijos turėsim ne tam tikrą įvairių parlamento politinių jėgų atstovavimą, o tam tikrais atvejais vienos politinės jėgos. Manyčiau, kad to neturėtų būti. Todėl prašyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Galbūt jūs, gerbiamasis pranešėjau...

L.SABUTIS. Aš apgailestauju, kad neišgirdau argumentų, motyvų, o kas toliau, po pertraukos? Kas po pertraukos bus? Ar pripažinsim, kad visi rinkimai, išskyrus Mandatų ir etikos komisijos pirmininko, yra neteisėti ir todėl negali būt pateikiami Aukščiausiajai Tarybai, ar rasim kitą sprendimą? Be to, dėl šio reikalo frakcijoms susitarti buvo skirti du trys mėnesiai, tačiau iš to mirties taško nepajudėjo, kol aš ir seniūnas nebandėme vis pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Mes manėme, kad išties įvyks toks susitarimas, kad bus išspręsti tie klausimai, tačiau šito neįvyko. Todėl tas pirmininkų kandidatūras svarstė pačios komisijos, pasiūlė. Šiuo atveju mes turim iš principo susitarti, ar toliau tvirtinam komisijų pirmininkus, ar netvirtinam. O jeigu ne, tai kodėl? Į tą klausimą turėjo atsakyt gerbiamasis E.Jarašiūnas, bet jis to nepasakė. Pertrauka. O kiek pertrauka? Ir kodėl pertrauka?

Išties aš irgi sutinku, kad Centro frakcijos deputatų yra dauguma, bet to nepadarėme specialiai. O už žmones, kurie buvo vertingiausi, ir balsavo, ir rinko, ir siūlė jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes čia nieko naujo neišrasim. Mūsų Reglamento 154 straipsnis sako, kad nuolatinės komisijos pirmininką renka nuolatinė komisija. Tai ką, mes dabar norim apkaltint visas nuolatines komisijas, kad jos išrinko ne tų frakcijų atstovus? Tvirtina Aukščiausioji Taryba. Kiekvienas deputatas turi teisę balsuoti už arba prieš. Kur čia kas nors mato pažeidimą? Prašom. paaiškinti.

V.BERIOZOVAS. Aš galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Jūs į tai norit atsakyti.

V.BERIOZOVAS. Ne, aš atsakysiu dėl to, kad...

PIRMININKAS. Deputatas Vladimiras Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Ne, aš atsakysiu dėl to, kad būtų visiems aišku. Mes kelis kartus rinkomės, visi frakcijų pirmininkai, ir ilgai svarstėm dėl proporcingo atstovavimo. Paskui visi priėjom prie bendros nuomonės, kad iš vienos pusės 6 ir iš kitos pusės 6. Ir mes tada pasakėm, kad kiekviena frakcija negali... labai sunku pretenduot iškart į pirmininkus, nes reikia dar kompetencijos. Todėl mes jau savo nuožiūra galim užleisti vienai ar kitai frakcijai. Jeigu iš mūsų Kairiųjų frakcijos priklauso 1,3 pirmininko, pavyzdžiui, mes užleidžiam Centro frakcijai, taip pat lenkai sutaria ir t.t. Todėl čia 6 ir yra išrinkti iš tos pusės. Ir ponas S.Malkevičius sutiko, ir visi dėl to sutikom. Tai dėl to nereikia kiekvieno nuodugniai žiūrėti, o žiūrėti, kad 6 iš tos pusės, 6 iš tos. Mandatų lieka tryliktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dar ką nors mes galim čia naujo pasakyt? Man atrodo, kad balsuojam, ir viskas.

Deputatas Aleksandras Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš ne visai pritariu savo kolegoms. Susitarimas nėra įmanomas, nes visi bandymai įtikinti... Mes šnekėjom su Centro frakcija. Mūsų frakcijos nuomone, jų yra per daug, o jie mano, kad taip nėra ir kad iš tikrųjų (Juokiasi), kad jie atstovauja visai kairiajai pusei. Yra ir toks argumentas. Aš manau, kad mes vis tiek turim šiandieną balsuot. Tegu kiekvienas iš mūsų turi omeny, kad šitoj srity yra negerai. Gal kiti deputatai iškels negerumus ir prieštaravimus prieš kandidatūras dėl etikos pažeidimų. Jeigu kuriam nors kandidatui nebus pritarta, mes konkrečiai būsim prieš vieną pirmininką iš Centro frakcijos, tada rinksim kitą žmogų. O aš jau nebeturiu vilties, kad koks nors susitarimas tarp frakcijų duos kokių nors rezultatų.

L.SABUTIS. Tada derėtų paskelbti, kiek yra salėje deputatų. Galbūt tas pasiūlymas išties dar kartą patvirtins tai, kad mes čia turim išspręst.

PIRMININKAS. Gal pakanka, daugiau jau aš... Gerbiamieji kolegos, prašom neverst manęs daryt įvairius sprendimus, kurie paskui jums... Užtenka, Reglamentas byloja visai ką kita, negu mes dabar šnekam.

P.VARANAUSKAS. Deputatas P.Varanauskas. Aš iš esmės...

PIRMININKAS. Na, gerai, deputate Varanauskai, ką jūs naujo pasakysit?

P.VARANAUSKAS. Mano pareiškimas yra paduotas Mandatų ir etikos komisijai, perskaitytas toj tribūnoj. Ten yra pilna deputatų, kuriems Mandatų ir etikos komisija jau liepė atsistatydinti. Užuot atsistatydinę, jie antrą kartą kelia savo kandidatūras. Tai kas čia  avių banda ar parlamentas? (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Deputatų jau pakankamai kalbėjo tiek už, tiek prieš.

E.JARAŠIŪNAS. Ne, aš nei už, nei prieš...

PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos? Prieš, ar ne? Deputatas Egidijus Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi buvo siūlyta atidėti šio klausimo svarstymą, aš prašyčiau balsuoti dėl jo. Jeigu jam nebus pritarta, eiti toliau, jeigu jam bus pritarta, šio klausimo svarstymą atidėt.

L.SABUTIS. Gerbiamasis Jarašiūnai, motyvuokit, kodėl atidėt svarstymą?

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad frakcijų pasitarimas niekada nepakenks. Jeigu galima, reikia ieškoti sutarimo.

PIRMININKAS. Ar jūs tai...

E.JARAŠIŪNAS. Aš prašau, kad būtų balsuojama dėl mano siūlymo. Manau, kad mes balsuodami labai greitai išspręstume šitą klausimą ir nereikėtų toliau ginčytis. 12—118

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip čia mes?

L.SABUTIS. Pirmas pasiūlymas buvo toks, jog reikia tvirtint komisijų pirmininkus. Aš neatsiimu šito siūlymo ir prašau jūsų visų pagarbiai į tai žiūrėti vertinant kiekvieną kandidatūrą atskirai. Pirmas patvirtintas gerbiamasis N.Medvedevas. Siūlau kitą komisijos narį — Mečislovą Treinį. Daugiau aš nieko neturiu ką pridurti. Pagal sąrašą siūlysiu Aukščiausiajai Tarybai vertinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau ir taip pakankamai sugaišom laiko nevaisingoms diskusijoms. Prašom balsuot.

P.GINIOTAS. Aš noriu paremt E.Jarašiūno pasiūlymą ir balsuoti dėl šio klausimo atidėjimo. Taip, naujosios frakcijos vardu.

P.VARANAUSKAS. Čia iš esmės pasiūlymas, balsuokime už šitą. Mandatų ir etikos komisija neatsakė į mano pareiškimą, aš negalėsiu dalyvauti balsuojant ir išeisiu. Tai va dabar, prieš išėjimą, prašome nuspręst, už ką mes balsuosime.

PIRMININKAS. Mes balsuojam už pateiktą kandidatūrą, nes dabar mes daugiau nieko nesvarstom, tik konkrečias kandidatūras.

P.VARANAUSKAS. Tada prašom laikyt mane išėjusiu.

BALSAI IŠ SALĖS. Laikykit, laikykit!

PIRMININKAS. Tada kas už tai... (Salėje šurmulys) Ar šitas pasiūlymas turi čia kokį nors pagrindą, ar ne? Neturi jis jokio pagrindo. Mes neturim teisės atidėt. (Salėje šurmulys) Gerai, kad nebūtų... Prašom balsuot. Kas už tai, kad atidėtume šitą svarstymą? Balsuojam.

L.SABUTIS. Padaryt pertrauką iki antradienio. Galima taip.

PIRMININKAS. Padaryt pertrauką. Balsuojam dėl deputato P.Varanausko pasiūlymo daryt šito svarstymo pertrauką. Iki kada? Iki antradienio, gerai. Kas už tai, kad darytume pertrauką svarstydami šitą klausimą? Prašom, kas už. Kas už, kad darytume pertrauką?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  33.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  39.

PIRMININKAS. Prieš  39. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Pasiūlymas atmestas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje prieš balsuojant buvo 92.

PIRMININKAS. Taip, prašom toliau, gerbiamasis pranešėjau.

L.ŠEPETYS. Dėl procedūros.

PIRMININKAS. Deputatas Lionginas Šepetys. Dėl tvarkos.

L.SEPETYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs suprantat deputato P.Varanausko žodžius, kad mes avinai? Tada kas tie, kas mums vadovauja?

PIRMININKAS. Aš tokių žodžių negirdėjau apskritai. Apskritai kas negražaus čia sakoma, aš dažniausiai negirdžiu.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kad neperkrautume naujai išrinktos Mandatų komisijos, gal vis dėlto spręskim kitus klausimus.

PIRMININKAS. Manau, kad jis to nesakė.

Kas už tai, kad Mečislovas Treinys būtų patvirtintas Agrarinės komisijos pirmininku? Kas už?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš noriu paklausti. Siūlo kandidatus, negalima net paklaust. Balsavimas vyksta mechaniškai. Kas čia darosi?

PIRMININKAS. Balsavimo metu nekalbama.

TAS PATS DEPUTATAS. Taip, aš prasižengiau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  67.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Sveikinam deputatą Mečislovą Treinį, patvirtintą Agrarinės komisijos pirmininku.

Prašom toliau, pranešėjau.

L.SABUTIS. Biudžeto komisijos pirmininku išrinktas Audrius Rudys.

R.HOFERTIENĖ. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes negalim likt kurti deputatų pareiškimams. Aš siūlau atsižvelgti į deputatės Romualdos Hofertienės pareiškimą ir leisti kiekvienam deputatui paklaust tvirtinamus kandidatus į pirmininkus, kad kiekvienas būtų paklaustas. Ar bus prieštaravimų? Nebus. Na, tai prašom. Dirbam. Kas bloga, užmirškim ir dirbam toliau.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, tokioj aplinkoj... Be abejo, jūs puikiai suprantat, ką tai reiškia. (Balsas iš salės, negirdėti) Ačiū. Šiuo atveju aš siūlyčiau daugumai pritarti deputatės R.Hofertienės dar kartą pasiūlytam variantui, kadangi buvo iš salės, aš girdėjau, kad kandidatas, kuris yra tvirtinamas į pirmininkus, vis dėlto turėtų atsakyti į mūsų klausimus. (Salėje šurmulys) Minutėlę! Todėl jeigu mes... Ta procedūra nėra numatyta. Jeigu mes vis dėlto sutariame, kad pateikiame klausimus kiekvienam, tvirtinam tik tuos, kurie yra, aš siūlyčiau šito klausimo toliau nesvarstyti ir padaryt pertrauką būtent iki to momento, kol bus tas kandidatas. Jeigu iškyla kokių klausimų, dėl kurių išties reikia tiesiogiai pasiteirauti. Kiti kandidatai čia yra, bet tada yra bendras sutarimas: arba teiraujamės, klausiam kiekvieno, arba sutariam, kad tvirtinam neklausinėdami. Jeigu yra toks siūlymas ir dauguma pritaria tam... O aš pritarčiau tam, kad turėtų būti kandidatas ir atsakyt į klausimus. Tada sustojam ir darom pertrauką. (Salėje šurmulys) Minutėlę! Aš pasiūliau kitą kandidatūrą  Biudžeto komisijos pirmininką Audrių Rudį. Jis yra čia. Jeigu pageidaujat, prašau, galim toliau tęsti svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nesiūlė pateikti klausimų Mečislovui Treiniui iki balsavimo, o kaip žinot, balsavimo metu nekalbama. Todėl galime sakyti, kad tie, kurie siūlė klausinėt gerbiamąjį deputatą M.Treinį... Jau buvo po laiko, kai deputatai buvo pakėlę korteles. Tai reikia atsižvelgt ir į tai.

Kas nori paklaust deputatą Audrių Rudį? Prašom gerbiamąjį pretendentą į tribūną. Prašom, kas norite paklaust deputatą Audrių Rudį. Deputatė Romualda Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš noriu kiekvieno pretenduojančio į pirmininkus paklaust, ką jie neteisėto pasiėmė iš Lietuvos. Pirmiausia noriu paklaust A.Rudžio.

Ar tiesa, ar melas, kad jūs veltui darbininkus išnaudojote savo butui išplėsti, kapitalinei sienai kalti ir t.t. ?

Aš labai atsiprašau visų kandidatų į pirmininkus, kad neįžeisčiau dorų. Aš pradėsiu tokiais pat nedorais būdais kaip jūs ir tęsiu, nesustosiu. Lietuvoj liūdna padėtis, tragiška padėtis. Neleisiu niekam iš Lietuvos šaipytis.

Atsiprašau už nekuklų klausimą. Prašau atsakyti.

A.RUDYS. Galiu labai tiesiai ir atvirai pasakyt, kad savo butui jokių pertvarų, jokių kapitalinių sienų vertimui aš neišnaudojau. Tas butas yra Aukščiausiosios Tarybos. Šiuo metu aš baigiu persikraustyt į visai teisėtai žmonos per 10 metų gautą 4 kambarių butą. Mes jau šią savaitę persivežam paskutinius daiktus ir įsikraustau gyvent į savo butą. O tas lieka Aukščiausiojoj Taryboj, na, tiesiog viešbučio butas.

R.HOFERTIENĖ. Masinos taip pat neėmėt?

A.RUDYS. Masiną gavau nepažeisdamas jokių egzistuojančių norminių dokumentų ir, be abejo, susimokėjau.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau klausimų?

L.MILČIUS. Aš norėjau paklaust.

PIRMININKAS. Deputatas Leonas Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis deputate Rudy, jūs, kaip buvusios Biudžeto komisijos pirmininkas... Man susidarė toks įspūdis, kad jūs kai kur subjektyviai vertinat Finansų ministerijos darbą. Priimdamas siūlymus sumažint ar pakeist vienus ar kitus mokesčių procentus nepateikėte detalių, pagrįstų skaičiavimų. Man atrodo, kad tai yra jūsų subjektyvi nuomonė apie finansų ministrę. Aš bijau, kad gali tęstis tokia konfrontacija tarp jūsų Biudžeto komisijos ir Vyriausybės grynai dėl jūsų, kaip žmogaus, subjektyvaus požiūrio.

A.RUDYS. Aš galėčiau pasakyt (ir tai bus turbūt patvirtinta bet kokia analize), kad jokiuose straipsniuose, jokiose kalbose nesu asmeniškai šnekėjęs apie mūsų finansų ministrę. Jeigu mūsų nuomonės nesutampa dalykine prasme, tai jos dažniausiai yra iškeliamos į parlamentą ir parlamentas priima vienokį arba kitokį sprendimą. Jokių asmeniškumų šiuo požiūriu aš neturiu ir labai tikiuosi, kad gerbiamoji ministrė mano atžvilgiu taip pat asmeniškumų neturi.

PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Aš neturiu klausimų. Tiesiog aš pritariu protestuojantiems. Aš stovėjau tuo metu čia ir tęsiu stovėjimą.

PIRMININKAS. Deputatas Povilas Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, kodėl jūs anksčiau pirmajai Vyriausybei buvot linkęs siūlyti mokesčių nuošimčius, o dabartinei, kai sumažino, dar vis norite jiems ant kulnų lipti, kad jie dar labiau sumažintų?

A.RUDYS. Va čia man tenka prisipažinti, kad trūksta kompetencijos. Aš nesupratau klausimo.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų neturit? Tada gal balsuojam. (Salėje šurmulys) Ne, vis tiek pretendentas stovi tribūnoj, gal balsuojam. Balsuojam.

Kas už tai, kad Biudžeto komisijos pirmininku būtų patvirtintas Audrius Rudys? Prašom. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  57.

PIRMININKAS. Už  57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Sveikiname deputatą Audrių Rudį, patvirtintą Biudžeto komisijos pirmininku. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, noriu jus paprašyt. Dabar yra atvykęs premjeras. Jis prašo poros minučių pateikt įstatymo dėl Lietuvos banko valdybos reorganizavimo... Kaip, neprašo? Jis tikisi, kad po pertraukos jūs būsit ramesni. Dėkui, pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į vietas. Tęsiame vakarinį posėdį. Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių Liudviką Sabutį. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai supratot, kad be Aukščiausiosios Tarybos Mandatų ir etikos komisijos toliau būtų buvę sunku dirbti. Reikėjo šį pirmininką patvirtinti. Lygiai taip pat mes negalime pradėti svarstyti ir vertinti biudžeto, jeigu ten nėra komisijos pirmininko. Tai, ką reikia, mes šiame etape padarėme. Prašau jūsų pertraukos iki kitos dienos posėdžio.

PIRMININKAS. Ar prieštarauja kas nors pasiūlymui? Ne. Dėkui.

Jau esam pažadėję gerbiamajam premjerui, kad pakviesime jį pateikti nutarimo projektą. Prašom į tribūną, gerbiamasis premjere. Kalbės Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Jūs, kiek žinau, ketinat pateikti nutarimą ,,Dėl Lietuvos banko valdybos reorganizavimo", taip?

G.VAGNORIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tai prašom, laiko šiandien turim labai mažai. Prašome gerbiamąjį premjerą iš karto prie reikalo.

Nutarimo ,Dėl Lietuvos banko valdybos reorganizavimo" ir siūlymo atšaukti Lietuvos banko valdybos pirmininką projekto pateikimas

G.VAGNORIUS. Taip, gerbiamieji deputatai, tuo klausimu Vyriausybė pateikė Aukščiausiajai Tarybai apsvarstyti nutarimą ,,Dėl Lietuvos banko valdybos reorganizavimo", be abejo, ne iš gero gyvenimo, o dėl tos priežasties, kad neturėdami banko, neturėdami normalaus Lietuvos banko mes atsiduriam labai keblioj padėty. Aš noriu kreiptis į jus ir prašyti pradėti svarstyti šitą klausimą ir priimti tam tikrą sprendimą.

Manyčiau, kad čia galimi du variantai. Vienas variantas, kuris pateiktas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekte  atšaukti Lietuvos banko valdybą ir papildyti jos narių skaičių dviem asmenimis. Aš pasižiūrėjau į išvadas, kurias padarė Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius. Atseit šiek tiek nesiderina su Banko įstatymu, t.y. tokiu atveju reikia daryti pataisas Banko įstatyme. Tai įmanoma, bet galbūt yra galimas paprastesnis būdas: iš pradžių pasiūlyt atšaukti Lietuvos banko valdytoją ir paskui vėl iš naujo formuoti naują valdybą.

Pateiksiu porą svarbiausių argumentų, dėl ko mes priversti kreiptis su šituo siūlymu. Aš neseniai grįžau iš Maskvos ir išvažiuodamas pasakiau, kad tikiuosi, jog tai buvo viena iš paskutinių mano kelionių į Maskvą panašiais klausimais. Daugiau aš nebenorėčiau važiuoti ir derėtis dėl naftos, dėl dujų, dėl prekybos ir pan. Be abejo, aš labai norėčiau, kad daugiau nei Vyriausybei, nei Aukščiausiosios Tarybos deputatams, nei kitiems valstybės pareigūnams nereikėtų panašioje būklėje aptarti be galo gyvybiškai svarbių Lietuvai klausimų.

Nors gruodžio mėnesį buvo pasirašyta sutartis, suderinti skaičiai, nors prezidentas B.Jelcinas su Pirmininku ponu V.Landsbergiu buvo lyg ir susitarę, tačiau tiekimai nepajudėjo iš vietos ir, priešingai negu mes manėm, buvo pakeisti sprendimai, pasiūlyta Lietuvai vietoj 6 mln. tonų naftos šiais metais patiekti tik 2 mln. tonų. Mes šiuo metu negalim išgyventi su 6 mln. Be abejo, visiškai nesunku suprasti, ką reiškia 2 mln. Tai yra praktiškai nieko. Na, ir dar, šalia to, buvo tokia sąlyga, kad už tuos 2 mln. mes turėtume mokėti valiuta. Tos valiutos mes neturim, jos neturi ir Rusija. Aišku, be naftos mes neliksim, mes ją turim pirkti. Jeigu ne iš Rusijos, tai iš kur kitur. Apie tai kalbėjom.

Mums po gerų trijų valandų derybų įvairiais būdais, su įvairiais argumentais, įvairiais abipusiais pasižadėjimais pavyko susitarti, kad pirmą ketvirtį visgi bus patiekta 6 mln. ... skaičiuojant nuo 6 mln. ... ir bus patiekta už rublius, tiesa, 6 kartus didesne kaina negu iki šiol. Bet aš galiu visiškai aiškiai pasakyti, kad artimiausiu metu mes turėsim pirkti naftą už valiutą. Na, ne už mėnesio, ne už dviejų, bet už kelių mėnesių. Už valiutą tol, kol tos jėgos, kurios Maskvoj dar stiprios, neįsitikins, jog mes galim ir tokiu būdu nusipirkti naftos. Kai mes pademonstruosim, jog mes galim už naftą mokėti ir valiuta... Aš pasakiau, kad mes galim ir mokėsim, jeigu reikės. Ir jeigu reikės, ne tik Rusijos, bet ir kitų valstybių tiekėjams mokėsim valiuta. Be abejo, tiktai reikia pranešti iš anksto. Manau, kad kai mes tai padarysim arba būsim tam pasiruošę, tai mes pačiu artimiausiu metu vėl galėsim tartis dėl normalios prekybinės sutarties, kad jie pirks iš mūsų už litus, o mes iš jų  už rublius arba atvirkščiai. Bet reikia tai ir pademonstruoti.

Man atrodo, kad Rusijos vyriausybė  dar ne visa Rusija. Mes galim pasidžiaugti gerais santykiais su Rusijos vyriausybe ir prezidentu B.Jelcinu, tačiau tai visiškai nereiškia, jog mes neturim pasirūpinti Lietuvos reikalais. Ir aš jau esu paminėjęs dvi sąlygas, kurios reikalingos artimiausiu metu išspręsti arba pakelti rankas ir daugiau nieko nedaryti, o kaip vienas Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas pareiškė,  pasisiūlyti stoti į Sovietų Sąjungą. Ir po kurio laiko, be abejo, neduok Dieve, jei taip įvyktų... galbūt ne šiam parlamentui, o esant jau kitam parlamentui arba antrai ar trečiai Vyriausybei... Manau, kad jeigu mes nepadarėm per pusę metų, per rudenį ir žiemą, tai dar ne vėlu, dar likę keli mėnesiai, tą dar galim padaryti dabar.

Tam reikia, kaip minėjau, priimti Užsienio investicijų įstatymo pataisas, nes eilėj laukia apie 50 pasiūlymų investuot. Apyvarta valiutinė. Ir antra, mums reikia iš esmės pakeisti bankus.

Šiandien mus kartais klausia, ar yra užsienio prekyba užsienio prekėmis. Yra užsienio prekyba ir užsienio prekėmis, bet ji vyksta Gariūnuose, nes prekiauja ne verslininkai, o spekuliantai, kurie susideda į rankinę porą batelių, porą marškinių, perveža per sieną, parduoda Gariūnuose tas prekeles, gautus rublius ten pat vietoj pakeičia į valiutą, įsideda į kišenę ir nuvažiuoja vėl atgal į Lenkiją, vėl užperka ir atvažiuoja. Tačiau tos kainos yra nežmoniškos, O apyvarta labai menka.

Gali būti ir kitoks variantas, kad užsienio prekėmis bus prekiaujama ne Gariūnuose, o parduotuvėse, bet tik su viena sąlyga — kad tas komersantas nebūtų verčiamas eiti į turgų ir keisti valiutos. Nes nė vienas rimtas pasaulio komersantas neis į turgų ir valiutos turguje nekeis. Jam reikalingi bankai, jam reikalingas normalus valiutos keitimas ir pan. Bet tam reikia turėti normalius bankus.

Aš šiandien priverstas, nepaisydamas pusės metų didžiulių pastangų, pasakyti, kad Lietuva neturi Lietuvos banko. Tokio banko Lietuvoje nėra. Yra dar vienas komercinis bankas, kuris dirba privilegijuotomis sąlygomis, kuris turi teisę, kuris privalo išduoti leidimus užsienio bankams, registruoti užsienio bankus, bet kuris ta teise naudojasi ne pagal paskirtį, kuris pažeisdamas įstatymus draudžia, neduoda leidimo registruotis, steigtis ir dėl to, kaip liaudis sako, nei pats ėda, nei kitam duoda. Ir šiandien pas mus visas biznis, kaip minėjau, vyksta turguj.

Jeigu norim, kad būtų apyvarta, jeigu norim, kad būtų prekyba, jeigu norim, kad Lietuvoj atsirastų valiutos, mes turim sutvarkyti banką. Gerbiamieji deputatai prisimena 1990 metus, kai buvo bankinė blokada, kurią buvo paskelbusi Sovietų Sąjunga, kad neprekiautume su Rytais. Dabar yra bankinė blokada, bet tik su Vakarais. Tik ją paskelbė nebe Sovietų Sąjunga, o mes patys per savo žioplumą, savo neorganizuotumą, savo neišprusimą atsidūrėm tokioj situacijoj, kad prekyba suvaržyta su Rytais, o su Vakarais neįmanoma dėl to, kad patys nenorim prekiauti. Mes atsidūrėm tokioj keblioj padėty. Na, galbūt galėčiau pridurti, kad Lietuvos bankas turi būti savarankiškas. Savarankiškas jis gali būti, bet tik vienoj srity  tik pinigų cirkuliacijos srity, tik pinigų emisijos srity. Visur kitur Lietuvos bankas, kaip ir bet kokia kita valstybės struktūra, vadovaujasi bendrais Lietuvos įstatymais, bendrais nutarimais, bendrais finansiniais mechanizmais.

Deja, šiandien Lietuva neturi savos pinigų emisijos, savo pinigų cirkuliacijos dėl to, kad neturim savų pinigų. Tai, be abejo, tas savarankiškumas yra simbolinis. Tačiau atrodytų, mes turėjom daug laiko pakeisti bankinę struktūrą. Šiandien padėtis yra tokia, kad Lietuvoj vienintelė institucija, kuri dirba pagal sovietinius įstatymus, yra Lietuvos bankas. Man visiškai nesvarbu nei banko valdyba... ar toks bankas, ar kitoks, ar tai bus Lietuvos bankas, ar tai bus kitas bankas. Gali būti paliktas ir šitas bankas, gali būti nuo jo atskirtas emisijos centras arba, priešingai, komercinis centras. Vienas ir tas pat. Mums reikia turėti vieną normalų banką, kuris organizuotų tarptautinius atsiskaitymus, kuris organizuotų tarptautinę prekybą, kuris organizuotų kitokias valiutines operacijas ir kuris padėtų Lietuvoj sukurti banko infrastruktūrą. Todėl manyčiau, kad reikėtų šitai spręsti.

Aš esu priverstas, kadangi, atrodo, Banko įstatymas yra kitaip suformuluotas, negu aš čia pasiūliau, taigi aš esu priverstas pasiūlyti atšaukti banko pirmininką ir paskui formuoti naują banko valdybą. Be abejo, aš galėčiau papasakoti apie nuostolius ir apie prarastas lėšas, apie prarastą valiutą, apie kitokius nuostolius. Bandžiau trumpai Aukščiausiosios Tarybos deputatams tai išdėstyti. Aš manau, kad jie yra susipažinę. Tuo metu, kai bandysim teikti balsuoti šį klausimą, aš galėsiu papildyti.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taip, dėkui, premjere. Prašom, ką jūs toliau mums siūlot?

G.VAGNORIUS. Aš siūlau pradėti nuo to, kad tas nutarimas būtų realizuotas. Reikia formuoti naują valdybą, tai mano nutarimas, pateiktas projektas galioja. Bet siūlyčiau pradėti nuo to, kad reikia atšaukti Lietuvos banko valdybos pirmininką ir pradėti formuoti viską iš naujo. Aš, prisipažinsiu, tikėjausi prieš mėnesį, kad man pavyks kitokiu būdu išspręsti tą problemą. Aš buvau pasiūlęs Lietuvos banko pirmininkui kitaip spręsti klausimą, bet nors ir laukiau, man taip ir nepavyko kitokiais būdais susitarti. Todėl aš priverstas žengti tokius žingsnius. Ir aš tikiu, kad deputatai supras. Teikiu vienu metu siūlymą atšaukti Lietuvos banko valdybos pirmininką ir pristatau nutarimą dėl Lietuvos banko valdybos reorganizavimo.

PIRMININKAS. Dabar, man atrodo, čia netgi nėra gerbiamojo banko valdybos pirmininko. Man atrodo, deputatai negalės spręsti šito klausimo, nepateikę jam kokių nors klausimų.

G.VAGNORIUS. Aš manau, kad šiandien deputatai ir neturėtų ką nors spręsti.

PIRMININKAS. Taip.

G.VAGNORIUS. Aš šiandien tik pristatau klausimą, o kitą savaitę, manau, tie klausimai bus įtraukiami į darbotvarkę ir mes galėsim svarstyti. Tada aš galėsiu pateikti papildomos informacijos ir medžiagos, kuri reikalinga sprendžiant šitą klausimą.

PIRMININKAS. Gerai, dėkui jums.

G.VAGNORIUS. Ačiū.

J.PANGONIS. Klausimų premjerui negalima užduoti?

PIRMININKAS. Matot, tik svarstomu klausimu, t.y. dėl banko. Kitais klausimais tai būtų jau Vyriausybės valanda.

Dėkui jums, premjere.

G.VAGNORIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėčiau labai atsiprašyti gerbiamąją finansų ministrę Elvyrą Kunevičienę, kuriai jau mes buvom suteikę žodį. Tiktai čia mūsų dienos karsti ginčai sutrukdė jai prieiti iki tribūnos. Prašom dabar, gerbiamoji ministre, pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimų projektą.

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena.

PIRMININKAS. Prašom.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo" įsigaliojimo" projekto svarstymas

E.KUNEVIČIENĖ. Šiandieną trečiajam svarstymui ir balsavimui reikia pateikti trijų įstatymų pakeitimus arba papildymus. Pats lengviausias ir mažiausias tai yra žemės mokesčio įstatymo klausimas. Jei leisite, aš nuo jo ir pradėsiu.

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo" įsigaliojimo.

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo" įsigalioja apskaičiuojant žemės mokestį už 1991 metus."

Ir atitinkami 4 straipsnio pakeitimai. Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pirmą dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Ne žemės ūkio paskirties bendras žemės plotas apmokestinamas pagal bazinio mokesčio tarifą: 335 rb. už 1 ha. Eksploatuojamų ir išeksploatuotų iki nustatytų rekultivacijos pabaigos terminų durpynų žemė apmokestinama pagal 5 kartus sumažintą bazinį mokesčių tarifą. Sporto aikštynų ir įrenginių žemė, išskyrus ne sporto paskirties objektų užimtą žemę, apmokestinama pagal 10 kartų sumažintą bazinį mokesčių tarifą."

Buvo Juridinio skyriaus pastaba, kad reikėtų rašyti ne ,,pakeitimai", o ,,papildymai". Norėčiau pasakyti, kad tai yra pakeitimai, nes 4 straipsnio pirma pastraipa išliko, o antra neišliko, todėl čia pakeitimai. Prašyčiau palikti kaip pakeitimus.

PIRMININKAS. Taip. Ar yra deputatų, prieštaraujančių dėl pateikto projekto?

Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Biudžeto komisijos vardu siūlau šiek tiek kitą redakciją, būtent taip, kaip pateikta išdalytoje medžiagoje, kad durpynų žemė, sporto aikštynų ir techninių taikomųjų sporto bazių žemė, išskyrus ne sporto paskirties objektais užimtą žemę, apmokestinama pagal 10 kartų sumažintą bazinį mokesčių tarifą.

Argumentuodamas šitą Biudžeto komisijos pasiūlymą noriu pasakyti, kad kokios nors skatinamosios reikšmės išskirt atskirai rekultivuotą laiku ar ne laiku šitas mokestis neturi ir sudaro didelių keblumų atskiriant tiesiog žemės plotą. Ir todėl siūlome 10 kartų sumažintą mokesčių tarifą.

Taip pat čia mes atsižvelgiam į tą faktą, kad durpynas tai yra tokia įmonė, kurioje vyksta ne tik gamybinė, bet ir socialinė veikla. Ir labai pablogėjus finansinei padėčiai, labai stipriai pajunta toj teritorijoj gyvenantys žmonės. Tai remdamasi šiais motyvais Biudžeto komisija lieka prie savo nuomonės.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai tuo atveju man teks šiandien atsiimti pasiūlymą. Mes turėsim Vyriausybėje apsvarstyti jūsų pasiūlymą.

A.RUDYS. Vyriausybė šitą pasiūlymą galėjo svarstyti tris savaites po to, kai pirmą kartą buvo pristatytas. Ir jis buvo žinomas, aš negaliu pasakyti kiek  gerą laiko atkarpą prieš tai.

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, per du svarstymus mūsų pateikti pasiūlymai ir mūsų pateiktas variantas buvo priimtas, nebuvo atmestas. Ir čia susidarė tik iš vieno straipsnio. Todėl diskusijų šiandieną jau atsiranda naujai. Todėl jeigu šita diskusija atsiranda naujai, aš turiu atsiimti ir svarstyti Vyriausybėje.

PIRMININKAS. Ar jūs, gerbiamasis deputate, esat pateikęs šituos pasiūlymus pirmojo arba antrojo svarstymo metu? Aš matau, kad čia pritarta projektui po antrojo svarstymo...

A.RUDYS. Tai jie eina kartu, jie eina nuo pačios pradžios kartu. Čia yra lygiagretus projektas.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne...

A.RUDYS. Ir dabar reikia apsispręsti balsavimu, ar priimamas tokios redakcijos straipsnis, ar šitokios redakcijos. Čia yra trečiojo svarstymo esmė.

E.KUNEVIČIENĖ. Netiesa, ką jūs sakot, kad buvo svarstomi abu variantai. Buvo pateiktas mūsų variantas ir jūs oficialiai savo varianto net nepateikėt. Ir negalima sakyti, kad jie abu ėjo kartu. Buvo tik mūsų variantas. Buvo tiktai pas jus svarstyta. Oficialiai jis nebuvo pateiktas. O pas jus jis buvo svarstytas. Ir todėl mes šiandieną, jei jūs nepritariat mūsų variantui, turim jį atsiimti.

PIRMININKAS. Ar jūs, gerbiamasis komisijos pirmininke, galit pasakyti, kur jūsų pateiktos alternatyvos?

A.RUDYS. Va yra visiems deputatams išdalyta, kruopščiai parengta. Kur tiktai išsiskiria Biudžeto komisijos ir Vyriausybės siūlymai, yra išskirta į atskiras grafas. Ten visiems viskas aišku, kad čia yra paralelinis siūlymas. Jis išdalytas, dar pristatymo metu visi turėjo va šitą parengtą medžiagą.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Mečislovas Treinys.

M.TREINYS. Agrarinė komisija buvo šios pataisos iniciatorė dar vasarą. Ir kartu su Biudžeto komisija mes esame tai svarstę jau ne vieną kartą. Čia mes patvirtinam, kad tikrai buvo išdalyta jau kur kas anksčiau ir Vyriausybės projekto variantas, ir vadinamieji Biudžeto komisijos siūlymai. Praėjusį kartą per antrąjį svarstymą buvo pakartota tas pat, ką dabar kartojo gerbiamasis A.Rudys ir ką aš pats kartoju, ir buvo nutarta, kad bus dvi alternatyvos, kurios lieka balsavimui.

E.KUNEVIČIENĖ. Taip nebuvo nutarta, todėl aš atsiimu savo projektą. Mes svarstysim.

Dabar leiskit pateikti jums antrą projektą. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos spalio 31 dienos...

PIRMININKAS. Gal atleiskit, gerbiamoji ministre. Dar deputatas Jonas Šimėnas turi pasiūlymų.

Prašom, gerbiamasis deputate.

J.ŠIMĖNAS. Aš esu už Vyriausybės pasiūlymą dėl durpynų. Ir štai dėl ko.

Pernai mes priėmėm įstatymą dėl mokesčių už gamtos išteklius, kuriame parašėme, kad už 1 toną durpių įmonė, eksploatuojanti durpynus, moka 1 rublį ar 23 rublius, bet ne daugiau. Tuo tarpu Vakarų pasaulyje, kad ir tame pačiame socialistiniame pasaulyje, mokama keliolika dolerių už 1 toną durpių. Ir štai šitos įmonės, vykdydamos ūkinę komercinę veiklą... Kaip dažnai per televiziją mes matom, kokie puikūs yra Šilutės durpininkai, kurie išveža Lietuvos durpes į užsienį ir uždirba valiutos. Ir mes dabar jiems norime labai sumažinti mokesčius. Ūkinės komercinės įmonės, užsiimančios durpių eksploatacija, nėra tokioje blogoje situacijoje, kai naudoja Lietuvos gamtinius išteklius beveik veltui. Ir mes dar atleidžiame juos, t.y. sudarome didžiules lengvatas. Aš norėčiau paremti Vyriausybės pateiktą siūlymą.

PIRMININKAS. Ar deputatas Audrius Rudys nori ką nors pridurti?

A.RUDYS. Aš paprasčiausiai noriu pasakyti, kad Biudžeto komisija šitų pasiūlymų neatsiima.

PIRMININKAS. Neatsiima. Matyt...

A.RUDYS. Mes galim dabar atsisakyti...

PIRMININKAS. Mums teks...

A.RUDYS. Aš atsiprašau...

PIRMININKAS. ...teks spręsti balsavimu, jeigu tik bus pakankamai deputatų, jeigu bus kvorumas.

Deputatas M.Arlauskas. Prašom. Deputatas Albinas Januška. Prašom užsirašyti. Nuspauskit. Prašom.

A.JANUŠKA. Gerbiamieji deputatai, aš nekalbu šiaip jau žemės ūkio klausimais, tačiau noriu pasakyti, kad mano apygardoj, Tauragės rajone, yra viena tokia durpių įmonė. Jinai dabar yra ant bankroto ribos. Iš tikrųjų tų durpių dabar niekas neperka, jie tų durpių nebegali išvežti nė į buvusią Sovietų Sąjungą. Aš nežinau, kaip jie tas durpes parduoda už dolerius, išvis aš nesu girdėjęs tokio dalyko. Ir iš tikrųjų ten yra gyvenvietė, jie negali verstis žemės ūkiu, nes tai yra durpynas. Ir jeigu mes iš tikrųjų nesumažinsim taip, kaip siūlė Agrarinė komisija, bent 10 kartų šitų mokesčių, tai, matyt, reikės mums iškelti tuos žmones, kurie turi pasistatę namus ir gyvena.

Taigi aš siūlyčiau pritarti Agrarinės komisijos pasiūlymui.

PIRMININKAS. Deputatė Kazimiera Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš atsiprašau, netyčia paspaudžiau.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, yra alternatyvūs pasiūlymai  Vyriausybės ir Biudžeto komisijos. Viskas pagal mūsų Reglamentą atrodo gerai, bet nėra kvorumo ir mes negalim šiandien išspręsti šito ginčo balsuodami. Vyriausybė sutinka atsiimt. Tai mes, matyt, balsuosim, kai bus didysis kvorumas. Jeigu jis bus šiandien, galėsim pamėginti šiandien, gerai?

E.KUNEVIČIENĖ. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Bet mes vis tiek viso įstatymo negalėsime priimti, nors ir priimtume, pavyzdžiui, be kvorumo šitą. Tai va.

Gerai, tik mes gal tada pabalsuojam dėl šitų pataisų, kuriai teiksim pirmenybę. Pirmiausia balsuojam dėl Vyriausybės. Ar neteikti jūsų pasiūlymo, gerbiamoji ministre?

E.KUNEVIČIENĖ. Tik tuo atveju, jeigu svarstoma ir šiandieną balsuojama už mūsų pasiūlytą variantą. Jeigu jis atmetamas, tada prašom jus siūlyti savo, o ne iš karto du variantus svarstyti. Aš sutinku svarstyti ir teikiu jums balsuoti. Jei jūs nubalsuosite, kad mūsų variantas netinka, kad 3 rb. mokestis yra per didelis žemės mokestis šiais laikais, tai prašom 335 rb. padalyti iš 10. Tai kiek bus? 10 kartų sumažinus bus 3. Tai jeigu jums šitas variantas labai tinka, jūs už mūsų tada nebalsuosit, o balsuosite už savo. Ir jokios problemos.

PIRMININKAS. Taip. Jūs visi turit šituos pasiūlymus, kur yra surašyta Vyriausybės projekto variantas ir Biudžeto komisijos pasiūlymas. Ir čia dar greta komentaras. Ar sutinkat dėl šitų dalykų balsuot? Tai mes galbūt iš eilės. Pirmiausia už Vyriausybės pateiktą variantą, taip?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės siūlomas variantas? Prašom balsuot, kas už. Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  27.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  22.

PIRMININKAS. Prieš  22. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Už  27, prieš  22, susilaikė 11. Jūsų siūlomam variantui nepritarta. Ne, nepritarta. 37? 27. Nepritarta, ne. (Balsas iš salės, negirdėti) Taip. Vadinasi, šitas pateiktas projektas nepriimtas.

Dabar balsuojam už Biudžeto komisijos pateiktą variantą.

E.KUNEVIČIENĖ. Už Biudžeto komisijos pateiktą variantą, aš tikiuosi, jūs galėsit balsuoti, kai mes apsvarstysime jį Vyriausybėje, nes mums reikia taikyti mokesčius, pateikti biudžetą. Jeigu jūs jį šiandien priimtumėt, tai išlaidos apmokestinti durpynus arba atleisti ir atmatuoti yra daug didesnės, negu jos būtų, jei jūs priimtumėt šitą mokestį. Tai, gerbiamieji deputatai, prašom apskaičiuoti, ar galima priimti mokesčius, kurie nepadengia jūsų rinkimų išlaidų? Jeigu jums toks variantas tinka, tai prašom balsuoti, bet tada mes šitą atsiimam.

PIRMININKAS. Siūlau atsižvelgti į ministrės pasiūlymą. Ji sutinka pateikti apsvarsčius Vyriausybėje kitą šio įstatymo pataisą. Dėkui.

Gerbiamasis Biudžeto komisijos pirmininke, ar jūs teikiat dabar balsuoti savo variantą? Taip, teikiat. Gerai, prašom. Prašom kalbėti.

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę. Mes dabar kalbame ne apie tą mokestį, kuris bus šių metų biudžete, bet apie praėjusių metų dalyką. Juk prisiminkim, kad mes priėmėm nutarimą, kuriuo

laikinai sustabdėm žemės mokesčio ėmimą iš šitų įmonių, minimų šituose mūsų straipsniuose. Šiuo atveju mes sprendžiam klausimą, ar jiems reikės padengti įsiskolinimą, kokį jiems reikės padengti įsiskolinimą praeitų metų sąskaita, o ne šių metų biudžetą. Tai visiškai neturi ryšio su šių metų biudžetu, apie ką gerbiamoji ministrė šnekėjo. Noriu atkreipti dėmesį dar kartą, kad tai nėra Biudžeto komisijos projektas, o tai bendras Agrarinės ir Biudžeto komisijos projektas.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, kas už dviejų komisijų — Agrarinės ir Biudžeto...

Dar deputatas Jonas Šimėnas nori dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš prašau Nuosaikiųjų frakcijos vardu perbalsuoti už tą siūlymą, kurį teikė ministrė, esant didžiajam kvorumui. Antras balsavimas dabar nėra prasmingas.

PIRMININKAS. Mes galim perbalsuot esant didžiajam kvorumui alternatyvas, bet dabar teikiam balsuot Biudžeto komisijos alternatyvą, Biudžeto ir Agrarinės, dviejų komisijų.

Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta Agrarinės ir Biudžeto komisijų siūlymui? Kas už? Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  42.

PIRMININKAS. Gal toliau nereikia skaičiuoti, juk 42 čia yra daug daugiau. Dėkui. Viskas. (Salėje šurmulys) Buvo 27. Gerai. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  22.

PIRMININKAS. Prieš  22. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS, Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Pritarta Agrarinės ir Biudžeto komisijų siūlomam variantui. Dėkui.

Gerbiamoji ministre, jūs turite kitų pasiūlymų dėl kitų įstatymo pakeitimų. Šito alternatyvas išsprendėm, dabar dėl kitų įstatymų.

E.KUNEVIČIENĖ. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Jūs dar dėl vedimo tvarkos. Prašom. Audrius Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyti, kad mes šituo būdu pasirinkome variantą, bet jį mes turime įtvirtinti pačiu įstatymu. Tam reikia arba 67 balsų už, nesant didžiojo kvorumo, arba daugumos, esant didžiajam kvorumui. Dėl to už šitą klausimą mes galim tiktai dabar dar kartą balsuot jau kaip už visą įstatymą. Jeigu jis gauna 67 balsus, tada jis tampa įstatymu, o jeigu ne, tai tada reikia atidėti.

PIRMININKAS. Leiskite jus truputį pataisyt, gerbiamasis komisijos pirmininke Kadangi darbotvarkę patvirtinom tik šįryt, tai visą įstatymą mes galėtume priimti tik esant didžiajam kvorumui.

A.RUDYS. Gerai.

PIRMININKAS. Va, kadangi... Neatsirado dar didžiojo kvorumo? Nėra jo? Jeigu jis yra, tada prašom. Tada jūsų pasiūlymą teiksim balsuoti. Jeigu jo nėra, negalime. Jau skaičiuoja.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 81 deputatas.

PIRMININKAS. Kvorumo nėra, balsuoti negalime. Prašom, jūs dar norite pateikti kitų įstatymų pakeitimo projektų. Prašom.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimo ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo" pripažinimo netekusiu galios" projekto svarstymas

E.KUNEVIČIENĖ. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimo ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo" pripažinimo netekusiu galios.

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimą ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo."

Šis nutarimas įsigalioja apmokestinant 1992 m. pelną.

Ir įstatymas.

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme padaryti tokius pakeitimus:

5 straipsnį išdėstyti taip:

,,5 straipsnis.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš įmonės bendrųjų įplaukų atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:

1) išlaidos, susijusios su materialinėmis ir joms prilygintomis sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas;

2) amortizaciniai atskaitymai visiškam pagrindinių priemonių atstatymui, neviršijant mokestinių normatyvų;

3) išlaidos darbo apmokėjimui;

4) įmokos socialiniam draudimui;

5) privalomojo draudimo įmokos;

6) mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir aplinkos teršimą, neviršijant nustatytų normatyvų ir limitų, žemės ir pridėtosios vertės mokesčiai;

7) palūkanos už kreditus ir žemės nuomos mokestis."

Tai to straipsnio tiktai pakeista redakcija. Ir patikslinta apmokestinamojo pelno sąvoka.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Aš dėl vedimo tvarkos. Jums išdalytoj medžiagoj Biudžeto komisija siūlo šiek tiek tikslinti 3 straipsnio ketvirtą dalį. Kai buvo pristatomas įstatymas, aš aiškinau deputatams, kad čia yra techninis pakeitimas, čia mums juristai rekomendavo pakeisti dabar esančią frazę ,,iš fizinio asmens teises turinčių individualių" ir t.t. Mes norėtumėm, na, juristai taip rekomenduoja, sakyti atvirkščiai: ,,iš įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių". Juridinės technikos prasme mums taip rekomendavo, mes komisijoje pritarėm.

E.KUNEVIČIENĖ. Su tuo ir mes sutinkam.

A.RUDYS. Tai aš tada siūlyčiau šitą pirmą.

E.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnis. Kaip gerbiamasis A.Rudys pasakė, šitam mes pritarėm. Atsiprašau, kad aš čia nepateikiau, kadangi buvo suderinta, bet balsuoti, matyt, vis vien reikia.

PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja? Nėra. Dėkui.

E.KUNEVIČIENĖ. Ir dabar norėčiau, kad už 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Ar dėl 5 straipsnio...

E.KUNEVIČIENĖ. Tai dabar aš perskaičiau 5 straipsnį, aš ką tik skaičiau 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Rudy.

A.RUDYS. Biudžeto komisija šitiems Vyriausybės pakeitimams pritaria, mes čia visus nesklandumus suderinom.

PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau. Apie investicijas...

E.KUNEVIČIENĖ. Čia nebuvo dar investicijų, gerbiamasis deputate, ateisim tuoj iki investicijų, kitame straipsnyje. O čia buvo tiktai redakcija ir apmokestinamojo pelno sąvoka. Čia nėra investicijų. Čia yra amortizacija. Čia viskas normalu.

PIRMININKAS. Deputatas Vytautas Kolesnikovas. Nenorit klaust? Dėkui. Ar kas nors prieštarauja daugiau?

Prašom kitą straipsnį.

E.KUNEVIČIENĖ. 6 straipsnis. ,,Nustatant apmokestinamąjį pelną, atskaitomos faktiškai pervestos (perduotos) lėšos į labdaros fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka."

PIRMININKAS. Ar visi sutinkate? Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Biudžeto komisija labai kruopščiai ir ilgai nagrinėjo šito pataisymo esmę ir nutarė jam nepritarti, taip suformuluotam kaip Vyriausybės. Tokiu atveju iš esmės išnyksta galimybė be specialiai sukuriamų fondų visuomeninėms organizacijoms, tokioms, sakykim, kaip Invalidų draugija, Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Raudonasis kryžius, Blaivybės draugija ir panašios draugijos, išvardytos tam priede, kurį Vyriausybė atskiru nutarimu siūlo likviduoti... Tokiu atveju atsiranda toks papildomas tarpininkas. Biudžeto komisija nutarė rekomenduoti Aukščiausiajai Tarybai priimti Vyriausybės pasiūlytą formulavimą, kad lėšos, faktiškai pervestos į labdaros fondus, visai nebūtų apmokestinamos. Reikia palikti galimybę įmonėms taip pat remti savo vadovaujančiąsias organizacijas, kur yra personalinės tam tikrų organizacijų įmonės, taip pat skirti kitiems visuomenei naudingiems dalykams.

E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Mes tos galimybės nenaikinam. Įmonės valdo savo pelną, bet po to, kai sumoka mokestį į biudžetą. Nekontroliuojam pasidalijant per savo personalines įmones valstybinių įmonių arba kitų įmonių, akcinių bendrovių lėšas, neapmokestintas lėšas, o tai vyksta be šitos reglamentacijos ir be kontrolės... Manyčiau, kad netikslinga tam pritarti, nes jūs patys pageidaujat, kad atsirastų tų lėšų naudojimo kontrolė. Jeigu mes ir toliau toleruojam, kad iš vienos įmonės neapmokestintos lėšos, pelnas būtų perduodamas įmonėms (o ką reiškia personalinė įmonė, jūs gerai žinot: tai vienas arba du asmenys), į jų sąskaitas pervesti tas lėšas ir neapmokestinti, net į biudžetą nemokėti, ne tik kad neatsiskaityti savo darbuotojams, bet ir į biudžetą nemokėti — šitam mes nepritariam. Ir todėl nenorim maišyti komercinės veiklos, o visiškai pritariam, kad tos lėšos būtų atskaitomos per fondus, o fondai būtų kontroliuojami tarybų. Steigėjai tas tarybas formuoja ir atsiranda normali veikla, kuri vykdoma ir užsienyje, ir visur. Ir tai yra normalus ekonominis reiškinys, bet negalima biudžeto sąskaiton daryti privačių ir kitų įstaigų finansavimo. Negalima šito daryti.

Todėl mes jūsų variantui irgi negalėtume pritart. Čia anksčiau taip buvo daroma, kadangi tikrai dar negalėjome pereiti prie fondų, bet jūs patys žinot, ką turėjom, ir žinot, ką šįmet turim. Jūs gerai žinot, kad ta praktika nepasiteisino.

PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs siūlot Vyriausybės vardu gerą pakeitimą, kad pelnas, skirtas specialiai labdarai registruotiems fondams remti, nebūtų apmokestinamas. Tačiau tas nutarimas turės kaip ir lazda antrą savo galą. Juk dabar įmonės gali keletą procentų tokio pelno skirti organizacijoms, kurios nėra taip specialiai įsiregistravusios, apie ką kalbėjo gerbiamasis Audrius Rudys. Tai jeigu šitą uždrausim, juk draudimu mes nieko neišgydysim. Liks ta pati problema. Tie, kurie seniai žino, kaip tai buvo daroma esant socializmui, nė kiek dėl to nesijaudins. Bus priversti ieškoti būdų išmokėti atlyginimams, ką nors apsukt, ką nors apgaut, ką nors pavogti, padovanoti ir t.t, ir t.t. Man atrodo, tas visokias mažas organizacijėles, kultūros skyrių, kokią nors nedidelę biblioteką, kokią nors mokyklą (jos dabar nevadinamos šefuojamomis)... vis tiek reikės tuos vaikus į kokią nors ekskursiją nuvežti. Dabar įmonės tokią galimybę turėjo. Aš manau, kad šiandien salėje tokia gera atmosfera, ir jūs, ir mes visi taip maloniai nusiteikę, tai būtų galima susitarti dėl kompromiso. Priimti Vyriausybės siūlymą ir palikti, pavyzdžiui, ne 5, bet 3% pelno arba 2% pelno, kad nereikėtų dabar laisviems įmonių vadovams slėptis padedant kokiai nors laisvai mokyklai ar kokiam nors laisvam darželiui. Padarysim (...) darbo, jūsų finansininkams darbo ir slėpsim visa tai. Vis tiek slėps, patikėkit manim.

E.KUNEVIČIENĖ. Jūs kalbate ne visai tiksliai. Nedraudžiama, čia niekas nedraudžiama, tiktai neleidžiama. Tai yra du skirtingi dalykai. Neleidžiama piktnaudžiauti valstybės sąskaita, slėpti pelną ir dalyti neleidžiama. O leidžiama viešai tai daryti ir juridiškai įforminti. Todėl draudimas ir neleidimas arba leidimas yra skirtingi dalykai.

Dabar, gerbiamasis deputate, jūs esate įmonės direktorius ir žinote, kad jūs laisvai valdote savo pelną, ir nors ir visą... Bet ne direktorius, o taryba ir akcininkų pritarimu skirsto pelną. Ir todėl dabartiniu metu mums čia paskirstyti pelną, laisvai duoti kažkam... Mes net pažeistume Įmonių įstatymą. O jeigu jūs, deputatai, priimat šitokį variantą  į labdaros fondus, tai čia yra labai didelis dalykas. Įmonėms iš karto duodate tą teisę, o jie patys turi nuspręsti, pelną skirstanti taryba, akcininkai, kiek jie atiduoda, o ne iš anksto mes turime apriboti, kad tik 3%. Jeigu jie nori 10%, kad ir 20% — čia jų rūpestis.

R.RUDZYS. Miela ponia ministre, jūs labai ilgai kalbėjote. Aš dabar ne kaip direktorius, ponas Juozai. Kaip deputatas aš siūlau už šitą pasiūlymą balsuoti. 2% galėtų įmonės bet kuriai labdarai naudoti neapmokestint... Ministrė sako, kad mes viską galim, tai tada šito įstatymo nereikia. Sumokėjom mokesčius ir viską galim. Tai vaikui aišku. Tai mano Justui šešiamečiui aišku. Jeigu atsiskaitei su valstybe, gali nieko nebijoti.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai labai svarbus momentas.

R.RUDZYS. Taigi aš labai rimtai, išklausęs dar jūsų argumentą, siūlau už šitą balsuoti.

E.KUNEVIČIENĖ. Jūsų argumentas nebuvo pateiktas nei su pirmu, nei su antru variantu ir šiandieną nėra priimtinas. Bet jeigu jūs prašėte atsakyti į jūsų klausimus, aš jums atsakiau, kodėl mes siūlome savo variantą. Čia jau jūsų vidaus reikalas.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau patikslinti. Kalbant apie personalines įmones čia turimos minty vieno dviejų žmonių įmonės. Personalines įmones gali turėti ir visuomeninė organizacija, pavyzdžiui, Invalidų draugija turi savo personalines įmones, kurios vykdo ne tiek pelno gavimo funkcijas, kiek kitus dalykus. Pavyzdžiui, stengiasi įdarbinti kiek galima daugiau žmonių, turinčių fizinių trūkumų ir pan. Dėl to čia nėra valstybės lėšų perpumpavimo į vieno ar dviejų žmonių kišenes.

E.KUNEVIČIENĖ. Yra, yra ir gerai žinot, kad yra.

A.RUDYS. Ir antras dalykas. Aš paprašyčiau tokiu atveju Vyriausybės atsiimti šitą pasiūlymą ir pateikti jį tada, kai bus pateiktas fondų įstatymas, apie kurį aš žinau, kad jis yra rengiamas. Tada mes, priimdami fondų įstatymą, galbūt atitinkamai nutarsime pataisyti, pasižiūrėję patį įstatymą.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerai, su šituo aš sutinku. Sutinku.

PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš nebežinau, jeigu ministrė atsiima tą įstatymą, tada...

E.KUNEVIČIENĖ. Straipsnį, ne įstatymą. Straipsnį.

K.ANTANAVIČIUS. Straipsnį, straipsnį. Bet dėl kitų mes sutikome. O dėl šito straipsnio aš norėjau kalbėti. Tai nebėra, man rodos, prasmės. Tik aš norėjau pasakyti štai ką, kad galbūt jūs... (Toliau negirdėti)

PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną.

K.ANTANAVIČIUS. Įmonė labdarai daug neskirs. Ir apskritai mūsų moralė, altruistiniai jausmai mūsų visuomenėje yra atbukinti, manau, kad mūsų uždavinys yra sudaryti kuo palankiausias sąlygas, kad labdarai skirtų kiek tik įmanoma. Todėl aš ir siūlau palikti tiktai pirmą jūsų siūlymo pusę, atmetus antrąją.

E.KUNEVIČIENĖ. Teisingai, aš irgi pritarčiau. Bet jeigu jūs nesutariate komisijoje... Aš dėkinga už jūsų pritarimą, bet dabar, matyt, jau nieko neteks mums daryti. Būtų galima taip padaryti, kaip gerbiamasis deputatas K.Antanavičius pasiūlė, parašyti tada taip: ,,Nustatant apmokestinamąjį pelną, atskaitomos faktiškai pervestos (perduotos) lėšos į labdaros fondus"... Ir kad įsigalioja priėmus labdaros fondo įstatymą. Tada nebereikėtų mums nei naujo balsavimo, nei svarstymo, nei laukimo. Ir Vyriausybei čia nebūtų duodama jokių pavedimų. Ir viskas. Ir tada paskubintumėte jūs patys tą labdaros fondo įstatymą priimti. Čia man labai tinka jūsų pasiūlymas, gerbiamasis deputate.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Bronislovas Lubys.

B.LUBYS. Aš noriu pritarti poniai ministrei ta prasme, kad turi būti va tas... Diskusija, man atrodo, eina gera kryptim. Tačiau aš ne visai supratau gerbiamosios ponios ministrės vieno klausimo, draudimo ir leidimo. Likutinis pelnas atsiskaičius su valstybe turi likti įmonės dispozicijoje. Aš gal ne visai teisingai supratau?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, teisingai tamsta supratote.

B.LUBYS. Jūs mane patikslinkite. Mes norime pervesti vaikų darželiui ar norim pirkti limuziną, ar norim ką nors kita daryti. Tai jau neturėtų būti steigėjų leidimas. Kažkaip man praslydo. Jūs lyg norite nustatyti... jūs pasakėte, kad akcininkai steigėjai... Dar akcininkai, tai aš suprantu, bet kad steigėjas, kaip (...) valstybinėse įmonėse, kad jis kišasi ir duoda leidimus. Aš gal neteisingai supratau?

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne taip aš sakiau. Aš sakiau, kada naudojami labdaros fondai, tai tų fondų steigėjai sudaro tarybą ir tik paskui svarsto, kur tas lėšas skirti.

B.LUBYS. Aš labai atsiprašau.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai čia išeina tokia panaudojimo kontrolė. To fondo steigėjui turi atsiskaityti, o tai yra labai svarbus momentas.

B.LUBYS. Taip, aš supratau. Tai gal dabar reikėtų, štai dabar, kadangi (...) ir jūsų pasiūlymas, ir gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymas, įrašyti, kad pagal labdaros įstatymą.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne labdaros įstatymą, o fondo įstatymą, nes fondai bus bendri. O labdara ten papuls kaip toks fondas, kaip specifinis fondas. Gerbiamojo deputato profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymas tinka.

B.LUBYS. Taip taip.

E.KUNEVIČIENĖ. Tada 6 straipsnis skambėtų taip: ,,Nustatant apmokestinamąjį pelną, atskaitomos faktiškai pervestos (perduotos) lėšos į labdaros fondus." O nutarime bus galima priimti, kad šitas straipsnis įsigalioja priėmus fondų įstatymą. Bet čia nutarime tada. Tada ,,vadovaujantis Vyriausybės nutarimais" ir nebereikia po kablelio. Gerai, tik nutarime reikės įrašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau mes labai smarkiai atsiliekame nuo savo grafiko. Ar galėtume dabar baigti?

Deputatas Audrius Rudys, ir galbūt šitą klausimą baigtume. Prašom.

A.RUDYS. Vis dėlto aš siūlyčiau tokiu atveju šito klausimo dar iki šitų fondų įstatymo nespręsti. Kodėl? Todėl, kad šitam 6 straipsny, apie kurį mes dabar šnekam, yra du dalykai sukibę. Yra klausimas, susijęs su labdara, ir klausimas, susijęs su 7 straipsniu. Kokį mes priimsime sprendimą dėl 7 straipsnio? Jeigu mes priimsime jį, tada mes turime grįžti prie 6 straipsnio ir išbraukti iš ten, kaip Vyriausybės siūloma, nuorodą į mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo darbus ir naujos technikos diegimą.

Tai dėl to aš prašyčiau seniūno, kad arba dabar būtų padaryta jau pertrauka, šitą klausimą svarstant, arba pereiti prie 7 straipsnio, nes jo priėmimas tiesiogiai susijęs su 6 straipsnio tvarkymu.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne. Nesusieti dalykai. Išlaidos konstravimo ir kitiems darbams eina normaliai į išlaidas ir jos įskaitomos į savikainą. Dabar visa tai faktiškai priimta. Taigi mes suderinom, priėmėm 5 straipsnį, kad faktiškai padarytos išlaidos. Čia anksčiau, kaip buvo anaip suredaguotas, tai siejosi. Dabar šitas nesisieja. Šitie dalykai jau čia nebesusiję, čia tik labdaros išlaidos. O 7 straipsnis visiškai su tuo nesusijęs. Investicijos — tai čia yra visiškai kitas dalykas. Investicijos, turto įsigijimas, investavimas, atidavimas, pelno palikimas įmonėje. O kokiems tikslams, konstrukcijoms ar detalėms ir t.t. ... Todėl aš prašyčiau balsuoti už 6 straipsnį. Čia, beje, labai naudingas straipsnis.

PIRMININKAS. Pranešėja siūlo balsuoti dėl 6 straipsnio. Atskirus straipsnius mes galime priimti ir neturėdami didžiojo kvorumo. Tai prašom, kas už 6 straipsnio...

A.RUDYS. Aš atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.RUDYS. Šičia yra sudėtingas straipsnis. Jeigu mes vienu ūpu va dabar, užlindę pirmyn prieš kitus straipsnius, jį va šitaip išspręsim ne pagal mūsų siūlomą variantą, tai tada teks taisyti kažką kita. O ką? Reikės dar pasižiūrėti.

Dėl to aš rekomenduoju, prašau seniūno 6 straipsnio redakciją atidėti kitam posėdžiui, kuriame bus svarstomi šitie klausimai.

PIRMININKAS. Aš siūlau šio klausimo svarstymą baigti apskritai, kadangi nėra didžiojo kvorumo ir mes vis tiek šitų įstatymų pataisų negalėsime priimti. Svarstyti galėsim tik atskirus straipsnius. Vadinasi, mūsų darbas vis tiek bus be naudos. Todėl siūlau šiandien šio klausimo svarstymą baigti. Gal tada 7 taip pat apsvarstysime, kai bus didysis kvorumas, kadangi jau esam labai...

E.KUNEVIČIENĖ. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Dabar galėtume? Tada gerai. 7 straipsnį. Ar kas nors prieštarauja dėl 7 straipsnio?

A.RUDYS. Negalima kelti klausimo, ar prieštarauja, ar neprieštarauja. Yra du variantai. Yra Vyriausybės variantas, 7 straipsnis, kad mokesčio tarifai yra 25% apmokestinamojo pelno, skirto investicijoms, 29% kito apmokestinamojo pelno...

E.KUNEVIČIENĖ. Gal leistumėt man pateikti Vyriausybės variantą?

PIRMININKAS. Gerai. Supratau.

A.RUDYS. O greta yra alternatyvus Biudžeto komisijos variantas.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai jeigu galima, gal tada leiskite man šiandieną. Aš visą dieną vis tiek pralaukiau. Pakentėkite ir jūs trupučiuką, nes aš nuo 12 val. irgi laukiu. Tai leiskite man, kaip Vyriausybės atstovei, pateikti savo variantą dar šiandieną. Prašome išklausyti manęs.

PIRMININKAS. Jūs dabar norite pateikti 7ą?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. 1 straipsnio pirmąją dalį siūloma išdėstyti taip: ,,25% apmokestinamojo pelno, skirto investicijoms, ir 29% kito apmokestinamojo pelno". Praeitą kartą buvo toks gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus paklausimas, kiek kainuotų, jeigu mes pritaikytume nulinį variantą. Aš pasakysiu apie nulinį, o paskui ir tą, ką aš jums buvau atsakiusi, kad 300 mln. tai būtų, jeigu investuotų tik 20% pelno. Tai jeigu mes 25% priimam ir investicijoms pelno skiriam 20%, tai tada tiek kainuoja. O jeigu mes priimam tik 10 arba nulinį variantą, tai aš tikiuosi, kad įmonės tikriausiai investuotų visą pelną, ypač šiais laikais. Tuo atveju mes biudžete netektume 1 mlrd. 300  1 mlrd. 500 rb. Tai aš užtat labai prašyčiau jūsų. Šiandieną dar biudžetas nesvarstytas ir nepriimtas, bet ten jis yra deficitinis, kaip gerbiamasis R.Rudzys aną kartą manęs klausė. Todėl šiandieną čia yra labai rimtas klausimas — biudžetas. Jūs gerai žinot ir neagituojami, kad ir valiutos fondas, ir viskas priklauso nuo biudžeto. (...) šiandieną priimti mūsų variantą. Lengvata didelė. Jei jūs būtumėt priėmę mūsų variantą dėl pridėtosios vertės mokesčio, kaip buvo pasiūlyta gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus, būtų galima tikrai kažką dar ir svarstyti. Bet kai buvo priimtas 15% pridėtosios vertės bendrojo akcizo mokestis... Jokių kitų galimybių Vyriausybė nemato. Jeigu šitokią lengvatą jūs numatytumėte, tada jau jums tektų ieškoti patiems tos galimybės. Dabartiniu metu jos nėra. Gal kitais metais ir bus, aš nesiginčiju, kad jūsų pasiūlymas blogas. Jis yra teigiamas. Bet šiais metais jis nepriimtinas. Nepriimtinas. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį deputatą K.Antanavičių atsižvelgti į šių metų ypatumus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes, matyt, šiandien negalėsim priimti, vis tiek nėra didžiojo kvorumo. Gal baikim. Darom šito klausimo svarstymo pertrauką. Dar daug klausimų mūsų laukia.

E.KUNEVIČIENĖ. Dar yra Fizinių asmenų mokesčio įstatymo pakeitimai. Irgi susiję su lengvatomis, su daugeliu lengvatų, kurių laukia įmonės ir kurių laukia verslininkai, ir kurių labai  laukia visas liaudies ūkis.

PIRMININKAS. Mes negalėsim ir tų priimti, nes stinga deputatų.

E.KUNEVIČIENĖ. Ir tų negalėsite šiandieną, jeigu taip dirbama. Ne, tai čia nereikia didžiojo kvorumo.

PIRMININKAS. Aš siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką.

E.KUNEVIČIENĖ. Iki kada?

PIRMININKAS. Kitą savaitę. Prašom.

A.RUDYS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Aš pritarčiau tam variantui, kad mes skelbiam pertrauką ir sutariam protokoliškai, kad jis bus svarstomas artimiausią antradienį, pirmoje dienos pusėje. Ne mažiau kaip pusantros valandos ištisinio darbo. Nes priešingu atveju mes nepajudėsime su mokesčių pataisymais iš mirties taško.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei būtų galima dar man kreiptis į jus šiandieną... Aš nežinau, kaip jūs šiandieną dar toliau rengiatės dirbti. Labai prasyčiau, kad šiandien priimtumėte biudžeto pristatymą, kad galėtume svarstyti.

PIRMININKAS. Taip. Jis įrašytas į darbotvarkę, tai prašom... Jūs norite pateikti dabar?

A.RUDYS. Aš atsiprašau. Tai mes priimkim šitą protokolinį sprendimą. Jūs formaliai paklausėt.

PIRMININKAS. Taip, aš pasižymėjau. Gerai.

Ar yra prieštaraujančių deputatų, kad toks protokolinis sprendimas būtų priimtas? Jam nereikia nei kvorumo, nei nieko. Niekas neprieštarauja? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Protokolinis nutarimas priimtas. Dėkui.

Deputatas Liudvikas Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Kadangi tai buvo į darbotvarkę įrašytas klausimas, o kai kurių deputatų nėra, būtų gerai žinoti... ir aš prašyčiau jus, kaip posėdžio pirmininką, atlikti registraciją, o tuo tarpu pristatyti kito įstatymo projektą. Šiuo momentu padarykim registraciją.

Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projekto pateikimas

PIRMININKAS. Taip, gerai. Dabar bus pateikiamas įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto" projektas. Pateiks Lietuvos Respublikos finansų ministro pavaduotojas gerbiamasis R.Šarkinas. Prašom. O tuo tarpu prašom gerbiamuosius deputatus registruotis, kad mes žinotume, kas nedalyvauja numatytuose balsavimuose.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 83.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji deputatai, jums išdalytas 1992 m. valstybės biudžeto projektas ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvai bei dotacijų sumos. Noriu supažindint labai ilgai neužtrukdamas, kas pasikeitė, palyginti su pirmuoju variantu, kuris gruodžio mėnesį buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai.

Dabar pirmiausia apie nacionalinio biudžeto rodiklius. Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su savivaldybių sudarytų 27,4 mlrd. rublių, išlaidos  28,7. Biudžeto deficitas išeina 1 mlrd. 341 mln. rublių.

Kas pasikeitė? Gerokai padidėjo pajamos. Pajamos jau perskaičiuotos naujomis kainomis. Daugiausia išaugo bendras ir individualus akcizas bei fizinių asmenų pajamų mokestis. Kitos pajamos beveik nepasikeitusios, t.y. padidėjo tos, kurios priklauso nuo kainų. Senokai padidėjo išlaidos ir išlaidose atsirado visiškai naujų pozicijų. Išlaidos yra numatytos valstybės biudžete ir taip pat savivaldybių... nacionaliniame biudžete 3 mlrd. 200... vien tik paskutiniam Vyriausybės nutarimui, kur 30% didinamas darbo užmokestis, pensijos, stipendijos. Taip pat anksčiau pateiktame variante nebuvo įskaityti tie du nutarimai, kurie buvo irgi priimti, ir didintas darbo užmokestis nuo lapkričio ir nuo gruodžio mėnesio, t.y. dukart po 40%. Dabar tos visos sumos įskaitytos. Atsirado visiškai naujų pozicijų. Tai subsidijos gyventojams už akmens anglis, dujas, šiluminę energiją. Tai 1 mlrd. 360 mln. (aš apvalinu). Pasikeitus kainoms gerokai išaugo sumos, reikalingos sudaryti valstybės rezervams. Tai maisto produktų, energetikos išteklių bei materialinių išteklių rezervai. Jiems sumos padidėjo 660 mln. rublių. Atsirado visiškai nauja programa, t.y. įmonių gelbėjimo nuo bankroto bei paramos įmonėms joms stojant dėl žaliavų stokos ar kitų dalykų. Atsirado visiškai naujų pozicijų kapitalo investicijose. Būtina skubiai tiesti elektros perdavimo liniją iš Sniečkaus į Kaišiadorių hidroakumuliacinę, taip pat naftotiekį iš Klaipėdos į Mažeikius, naftos priėmimo aikštelę Klaipėdoje, daryti Mažeikių įmonės rekonstrukciją. Tam irgi numatytos didžiulės sumos.

Čia trumpai paminėti pagrindiniai skirtumai. Taip pat pasikeitė ir planuojamas procentas, kadangi gerokai padidėjo darbo užmokestis. Todėl pirmajame variante buvo siūloma į savivaldybių biudžetus atskaityti 90% ir 100% akcizo, dabar į savivaldybių biudžetus siūloma atskaityti tiktai 70% fizinių asmenų pajamų mokesčio. Ir taip viename mieste biudžetas susibalansuoja, o kitiems yra numatytos dotacijos.

Kartu noriu pateikti kaip sudėtinę dalį ir Lietuvos valstybės 1992 m. valiutos fondo projektą. Valiutos fondo projekte numatytos pajamos, įskaitant ir sausio 1 d. likutį, kuris buvo lygus beveik 3 mln. dolerių, iš viso yra 54,5 mln. dolerių. Dabar išlaidų iš viso planuojama 51 696 mln. rublių. Išlaidos panašios, kaip ir buvo šiais metais.

Atsiranda visiškai nauja pozicija, kurios dar šiandien nebuvo, ambasadoms ir atstovybėms išlaikyti. Yra numatyta 7,5 mln. JAV dolerių.

Tiek trumpai apie valstybės biudžeto atskaitymus, savivaldybių bei valiutos fondo projektus.

J.PANGONIS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom, deputate Pangoni.

J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti, kaip dėl žemės mokesčio? Kokį jūs jį priėmėt skaičiuodami biudžetą? Ar senomis kainomis pagal seną variantą, ar jūs turit naują ir jau naudojat naują projektą?

R.ŠARKINAS. Atsižvelgta į siūlomus žemės mokesčio pakeitimus. Dabartinėmis kainomis. Dabartinėmis.

J.PANGONIS. Ką reiškia dabartinėmis? Tokiomis, kaip mes esam priėmę mokestį? Mūsų yra nustatyta, koks mokestis už 1 ha. Ar jūs indeksavot, ar palikot tą patį?

R.SARKINAS. Atsižvelgus į tuos pakeitimus, kurie yra pasiūlyti.

J.PANGONIS. Vadinasi, senos kainos. Ačiū. Va čia yra dar labai didelė dalis, galima dar papildomai gaut pajamų.

R.SARKINAS, Ne senos kainos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas yra pateiktas, jis bus svarstomas nuolatinėse komisijose, frakcijose. Gal šiandien daugiau neklausinėkim. Ar sutinkat, kad įstatymo projektas yra pateiktas? Mums dabar prieš akis didelis darbas, todėl šiandien gal negaiškim laiko.

Ar jūs, deputate Beinortai, ką nors turite pridėt prie šito?

J.BEINORTAS. Aš ne pridėt, aš atimti norėjau. Reikalas tas, kad tas dokumentas, kuris mums pateiktas, yra maždaug ketvirtadalis to, kurį mes turėjome anksčiau. Tai aš turiu porą klausimų.

Pirmas klausimas. Ar dabar svarstant reikia pasiieškoti ano seno, kur buvo šiek tiek matomos programos, kur buvo galima maždaug žiūrėti, kokios yra investicijos, ir šitos suvestinės? Jeigu jų neverta žiūrėti, tai tada klausimas toks: ar mes, svarstydami komisijose, frakcijose, gausim dar papildomos informacijos?

0 antras klausimas yra toks. Kadangi čia šiek tiek pasikeitė ir dotacijos savivaldybėms, ir atskaitymai savivaldybėms, ir nematyti tiesioginių programų, aš norėčiau, kad man būtų atsakyta, kurioje eilutėje yra kokios nors subsidijos arba išlaidos statybai, konkrečiai gyvenamųjų namų statybai ir paramai besistatantiems gyventojams? Netgi ta prasme, netgi, kaip sakoma, kreditinio fondo dalies padengimu. To dalyko nežinau.

R.ŠARKINAS. Taip. Atsakau į pirmą klausimą. Dabar pateiktas tik pats įstatymas, įstatymo projektas, o visi tie pakeitimai, lentelės, visi skirtumai, kas pasikeitė... Mes buvom parengę tokia forma, pagal kiekvieną poziciją, kas dėl ko pasikeitė, palyginti su anuo variantu. Dabar taupydami popierių tiesiog neteikėm to visko, bet mes prašėm Biudžeto komisijos, kad jie pasakytų, kokios papildomos medžiagos deputatai norėtų. Prašau. Ponas A.Rudys sako, kiekviena komisija paprašys, ko ji norės. Galbūt tada tai komisijai tą medžiagą ir pateiksim. Mes neatsisakom, viskas perskaičiuota. Ką reikia, pateiksim.

Dabar dėl gyvenamųjų namų statybos. Tai šita gyvenamųjų namų statyba finansuojama iš savivaldybių biudžetų. Savivaldybių biudžetuose kapitalo investicijos (pagal jūsų patvirtintą metodiką) sudaro šiam variante 1 mlrd. 60 mln. rublių. Tai čia yra visi socialiniai objektai ir visa tai, kas statoma iš savivaldybių biudžeto. Kaip jos paskirstys, tai jau pačių savivaldybių kompetencija. Kaip paskirstyt, tarp kokių objektų. Iš valstybės biudžeto gyvenamųjų namų statyba ne...

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B. V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, ramus jūsų balso tonas nuteikia mane tokiai minčiai, kad apie biudžetą mes dar galime kalbėtis ir iki liepos mėnesio, ir iki rugpjūčio, ir niekas nuo to ekonomikoje nepasikeis. Tačiau rajono, kuriame aš išrinktas, savivaldybės vadovai, žmonės visą laiką tik atvykus klausia: ,,Kada jūs tai padarysite? Mes nors orientuotis norime į savo pajamas ir išlaidas, į tą dotacijų dalį, kurią galim gauti." Apibūdinkite man ribas, kiek mes čia ir Vyriausybėje galim tą biudžetą zulinti ir jį priiminėti? Koks tai būtų mėnuo ar metai?

R.ŠARKINAS. Atsakau. Mes prašytume, kad tai būtų padaryta kuo greičiau, nes tikrai reikia ir savivaldybėms. Svarbiausia, kad ir valstybės biudžete atsirado labai daug tokių pozicijų, kurių anksčiau nebuvo. Tai ir subsidijos už šiluminę energiją, ir daug tokių pozicijų, kurių anksčiau nebuvo. Todėl mes prašytume, kad tai būtų kuo greičiau padaryta, neatidedant tolesniam laikui.

B.V.RUPEIKA. Bet tas ,,kuo greičiau" tai kas yra? Vasaris? Birželis? Aš norėčiau iš jūsų išgirsti terminą, tokį jau galutinį, maksimalų.

R.ŠARKINAS. Aš prašyčiau jūsų kaip galima greičiau, tai, aš suprantu, gal per kokias dvi savaites.

PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Antanavičius. Prašom į mikrofoną.

K.ANTANAVIČIUS. Aš kalbu į mikrofoną... paprašyti detalių visų skyrių, biudžeto išlaidų, pajamų skaičiavimų, taip sakant, oficialiai. Antra. Čia yra pateikta Lietuvos valstybės 1990 m., dėl valiutos fondo... Ką tai reiškia? Ar tai oficiali ataskaita dėl to valiutos fondo naudojimo, ar čia yra šiaip popierius? Norėtume, kad būtų pateikta ataskaita dėl valiutos fondo naudojimo ir su parašu. Čia yra, taip sakant, toks projektas.

Ir paskutinis dalykas. Jeigu numatytume sumažinti vis dėlto tuos akcizus, kuriuos jūs dedat, ir leisti normalesnę... Kiek jūs numatot, kokia jūsų personaliai galimybė sumažinti biudžeto išlaidas?

R. ŠARKINAS. Aš tiesiog užmiršau pristatydamas pasakyt, kad apskaičiavus išlaidos buvo maždaug dar 3 mlrd. didesnės. Jos buvo sumažintos 5%. Visos apskaičiuotos, kaip iš tikrųjų reikėtų. Ir visos išlaidos, įskaitant ir savivaldybių, ir valstybės, ir valdymo. Visur sumažinta 5% šitame variante, kad sumažintume deficitą.

PIRMININKAS. Dėkui.

R.ŠARKINAS. Kokios medžiagos jūs norėsit, jums bus pateikta. Prašau į komisiją...

PIRMININKAS. Dėkui. Projektas pateiktas, linkiu deputatams sėkmės svarstant pateiktą projektą nuolatinėse komisijose. Dabar pagal mūsų darbotvarkę... Pateiktas. Ką? Biudžeto komisijos pirmininkas deputatas A.Rudys nori tarti keletą žodžių. Prašau.

Deputato A.Rudžio kalba dėl tolesnio 1992 m. valstybės biudžeto svarstymo

A.RUDYS. Aš atsiprašau, ne keletą žodžių, bet aš turiu įvykdyti komisijos pavedimą ir pristatyt jums klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su biudžeto svarstymu.

Vakar Biudžeto komisija svarstė šitą situaciją, kuri susidarė dėl biudžeto ir mūsų darbo. Noriu pasakyt, kad komisijoje buvo svarstyti trys variantai, kaip reikia elgtis. Pirmas variantas  pasiūlyt Aukščiausiajai Tarybai priimt nutarimą, kad nuo antradienio iki sesijos pabaigos Aukščiausioji Taryba nesprendžia jokių kitų klausimų, tiktai mokesčių ir biudžeto klausimus. Tada mes galime priimti šitą biudžetą dar iki vasario 16 d. Antras variantas  pratęsti sesiją dar kartą ir nuo 18 d. svarstyti biudžetą, taip pat nesiimant svarstyti jokių kitų klausimų. Tokiu atveju, matyt, pavyktų iki vasario pabaigos priimti šitą biudžetą. Ir trečias variantas  tai priimti nutarimą, kuriuo leidžiama Vyriausybei finansuot reikiamas išlaidas ir vieno ketvirčio (...) ir tiems tikslams, tada biudžetą svarstyti iš karto, susirinkus kovo mėnesį.

Biudžeto komisijoje beveik sutartinai buvo priimtas nutarimas rekomenduoti Aukščiausiajai Tarybai trečiąjį variantą. Taigi komisijoms yra

išdalyti du nutarimo projektai, iš kurių viename numatoma, kad iki bus patvirtintas Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžetas, 1992 m. pirmojo ketvirčio išlaidas finansuoti neviršijant 1992 m. vieno ketvirčio valstybės biudžeto (...) čia rašoma: ,,kurio pirmasis svarstymas Aukščiausiojoje Taryboje įvyko 1992 m. sausio pradžioj, numatytų asignavimų, atsižvelgiant į biudžeto pajamų dalies vykdymą". Tai jau iš karto čia išaiškėjo, kad mums reikėtų imti ne tą pirmąjį svarstymą, bet būtent dabar pateiktą projektą, nes išlaidos ir pajamos yra išaugusios. Ir 2 punktas: ,,Pagal galimybes teikti trumpalaikes paskolas savivaldybėms jų biudžetuose susidarančiam lėšų trūkumui padengti." Mes pakartotume tą patį sprendimą, kurį priėmėm praeitais metais, kai taip pat susidūrėm... kai negalėjom svarstyti ir priimti biudžeto.

Ir antras nutarimas, kuris būtų jau mums patiems. 1 punktas. ,,Valstybės biudžeto projekto svarstymą plenariniuose posėdžiuose pradėti 1992 m. kovo 12 d. ir tęsti, iki jis bus patvirtintas." 2 punktas. ,,Per šį laiką biudžeto projekto svarstymui skirti ne mažiau kaip pusę plenarinių posėdžių laiko ir rengti ne daugiau kaip du plenarinius posėdžius per savaitę."

Tai štai šitokiu būdu Aukščiausioji Taryba įsipareigotų tikrai greitai išspręsti klausimą.

Dabar aš dar kartą akcentuoju: Biudžeto komisijoje, išskyrus mane patį, visi likusieji deputatai buvo už šitą variantą. Motyvai maždaug tokie:

šių metų biudžeto svarstymas bus tikrai nepalyginti didesnis įvykis Aukščiausiojoje Taryboje ir tai bus politinis įvykis, bus šitas nagrinėjimas daug kruopštesnis, atidesnis ir tai pareikalaus tikrai daugiau dėmesio ir daugiau laiko. Būtent todėl mes, bijodami sujaukti visą likusią šios sesijos darbotvarkę, rekomenduojam šitą variantą. Prašau tai laikyti komisijos dokumento pristatymu ir tada antradienį mums reiktų priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Jūs siūlysit balsuot antradienį, taip?

A.RUDYS. Taip, nes dabar techniškai negalima.

PIRMININKAS. Taip, dėkui.

Prašom, gerbiamoji ministre, jums seniai žadėta tribūna.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pateikti dar vieną pakeitimą, bet prieš tai prašyčiau jus labai atkreipti dėmesį ir, jei galite, pasiaukoti dar kartą, kaip priimta ir deputatams, ir Vyriausybės nariams,  svarstyti biudžetą neatidėliojant. Pasaulyje dabartiniu metu vyksta ekonominiai procesai ir sprendžiamas Lietuvos likimas. Ir ne tik Lietuvos. Kai atvyksta Valiutos fondo, Pasaulio banko atstovai ir kiti, o jie atvyksta pas mus kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį... Bet lemiami sprendimai bus priimti iki kovo mėnesio, maždaug per vasarį. Lemiami sprendimai, ar mes ten tinkame, ar netinkame. O vienas iš reikalavimų yra biudžetas. Jeigu mes tik pasakysime, kad mūsų biudžetas nepriimtas arba neturėjome laiko jo apsvarstyti, tai, manau, jie mus ne visai teisingai supras. Nes jie pas mus važiuoja beveik kiekvieną dieną ir aukoja savo laiką.

Aš jūsų labai prašau paaukoti savo žmonėms laiko dabartiniu metu — apsvarstyti ir priimti biudžetą per tą sesiją. Jei jūs atsižvelgsite, būsiu dėkinga ir aš, ir Lietuvos žmonės.

O dabar leiskite jums pristatyti vieną pakeitimą. Labai prašyčiau irgi atidžiai paklausyti.

Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio papildymo" projekto svarstymas

,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnį:

1. 2 punkte pakeisti pirmo ir antro sakinio redakciją, 3 punkto paskutiniame sakinyje išbraukti žodžius ,,taip pat premijų iš pelno". (Tie pakeitimai pateikti.) ,,Patikslinti Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnį:

1. 2 punktą išdėstyti taip:

,,Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės iki jų privatizavimo 1991 1992 m. privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atskaityti valstybės valiutos fondui 20% valiutinių įplaukų, o valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, eksportuojančios už konvertuojamą valiutą įvežtines prekes, produkciją, taip pat savo gamybos prekes, produkciją, kurių gamybai naudojama įvežtinė produkcijos žaliava, arba vykdančios prekių mainus,  20% pelno pajamų, gautų iš prekių mainų operacijų."

Dėl ko prašoma šitai padaryti? Čia parašyta ,,1991—1992 m.", kadangi buvo pateikta gruodžio mėnesį, bet iki jūsų tik va dabar atėjo. Tai 1992 metams, nes Valiutos fondų įstatyme šitas punktas buvo įteisintas 1991 metams. Todėl ir prašome pratęsti šitą galiojimą 1992 metams.

,,Privatizuotos valstybinės įmonės, kuriose liko valstybinio kapitalo arba valstybei priklausančių akcijų, atskaito valstybei, valiutos fondui, 20% valiutinių įplaukų, tenkančių valstybinio kapitalo akcijų daliai, o vykdančios prekių mainų operacijas  20% pelno pajamų, gautų iš prekių mainų operacijų, tenkančių valstybinio kapitalo daliai."

Kodėl šitas punktas atsirado, o jo nebuvo anksčiau? Nebuvo tokių įmonių, o dabar jų jau dauguma. Na, ne dauguma, bet yra.

,,Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, už valiutą įsigyjančios prekes pardavimui, atskaito valstybei, valiutos fondui, 20% valiutos įplaukų, viršijančių valiutos išlaidas toms prekėms įsigyti, kurioms Respublikos įmonės (...) 20% valiutos įplaukų, viršijančių valiutos išlaidas."

Čia jeigu ir perka už valiutą ir naudoja valiutinę žaliavą, tai reikia imti nuo to skirtumo. Jeigu jūs ir perkate už valiutą, ir produkciją parduodat už valiutą, ir perkate žaliavą už valiutą, tai ne tai, ką gavot įplaukų, bet iš įplaukų atėmus išlaidas apmokestinti tuo 20%.

,,Įmonės, realizuojančios už valiutą valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse pagamintą produkciją, privalo atskaityti valstybei 20% valiutinių įplaukų, tenkančių šiai produkcijai."

Būdavo viena įmonė kitai perleidžia, realizuoja ir visai ne tai patenka ta produkcija, tas 20% pasislėpdavo.

,,Atskaitymai nevykdomi nuo tos įplaukų pelno dalies, kuri tenka užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Specifinės paskirties valstybinėms įmonėms gali būti taikoma kita konvertuojamos valiutos pardavimo valiutos fondui tvarka, kuri nustatoma steigėjų patvirtintais įstatais."

Tai čia specifinės paskirties įmonėms.

3 punkto paskutiniame sakinyje išbraukti žodžius ,,taip pat premijos iš pelno". Ir 4 punktą išdėstyti taip: ,,Akcizo mokestis valiuta už prekes (paslaugas), išvežamas iš Lietuvos Respublikos ir realizuojamas už konvertuojamą valiutą, už įvežamas prekes, įsigytas užsienio valstybėse, bei prekes (paslaugas), realizuojamas konvertuojama valiuta Lietuvos Respublikoje, mokamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į valiutos fondus perduodamos rinkliavos ir kitos norminių aktų nustatytos valiutinės įplaukos."

PIRMININKAS. Dėkui.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Palaukit, gerbiamoji ministre... Ar deputatas Bronius Lubys nori paklausti? Tai prašom.

B.LUBYS. Gerbiamoji ministre, aš viską supratau. Žinoma, dėl to, ką pasakėt, dar reikia pagalvoti. Tačiau kaip ir anais laikais jūsų patvirtintoj instrukcijoj yra paslėpta bomba. Dauginti gautas lėšas iš 20, 40, 80 rublių ir vėl atskaityti, ir vėl duoti tų lėšų, kurių mes negauname. Va dėl šitos instrukcijos mes esame personaliai diskutavę, aš iš šitos tribūnos kalbėjęs, kreipiausi į poną premjerą ir į tamstą, į tamstos pavaduotoją. Ankstesniame įstatyme buvo viskas tvarkingai surašyta. Dabar jūs trupučiuką, sakykim, pabloginot ar pagerinot sąlygas  nenoriu dabar diskutuotina tema. Bet va šitą bombą jūs išimat ar paliekat? Toj instrukcijoj? Ne įstatyme. Matot, kaip išeina. Išeina labai šauniai. Visi deputatai pritaria ir mes, kaip pramonininkai, pritariam įstatymui, paskui pasirodo instrukcija ir ten mes randam didžiulę bombą. Va šitą bombą jūs išimat ir paliekat, kaip siūloma įstatyme, ar bombą paliekat?

E.KUNEVIČIENĖ. Čia paliekama viskas pagal įstatymą, nes bombų nei mes, nei įstatymas nenumato. Paliekam tik tai, kad pakeičiama ir atsižvelgta į tą, dėl ko ir su jumis praeitą kartą, praeitais metais, buvo diskutuojama ir sprendžiama su jūsų įmone. Būtinai reikia toms įmonėms, kurios turi labai daug valiutinių operacijų, minusuoti jų išlaidas. Laivininkystė, žuvininkystė ir ,,Azotas". Ir kitos gamyklos. Tai jeigu jūs šitą vadinate bomba, tai šita bomba jau čia...

B.LUBYS. Ne, bus ten toliau dauginama iš rublių, iš dešimčių rublių ir nuo rublio vėl sumokėti rubliais.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne.

B.LUBYS. Mes pasiruošę mokėti šią valiutą, sakykim, net 20% reikia mokėti. Čia pardavimas, mokėjimas. Nežinau, ar reikalingas tas žaidimas.

E.KUNEVIČIENĖ. Reikalingas tas žaidimas. Ir čia ne žaidimas, o mūsų pripratimas ir mūsų suvokimas, ką reiškia Lietuvoje valiuta, arba konvertuojama valiuta. Kad mes nematytume, jog turime jau nacionalinę valiutą ir jog užsienio valiuta pas mus jau yra rezerviniai fondai, kuriais mes neturime teisės disponuoti, nei pirkti, nei parduoti. Užsienio valiuta yra tokia pat prekė kaip ir kitos prekės ir ji atitinkamai įkainojama.

B.LUBYS. Aš šitai suprantu.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai šitas įkainojimas tam ir buvo padarytas. Bet jis buvo padarytas investicijoms, sumažintas ir dabar jis lieka, o visa apyvarta eina į rinkos kainą. Rinkos kainą. Bet tas, kuris padarytas investicijoms, tai lieka tam, kad mes savo turto nenuvertintume, palyginti su tuo, jeigu užsieniečiai investuoja... Nes mūsų turto vertė taigi ne 80 rublių, jeigu doleriui prilygintume.

B.LUBYS. Ponia ministre, jūs sukat į šoną, aš labai atsiprašau...

E.KUNEVIČIENĖ. Tai aš tada nesuprantu jūsų.

B.LUBYS. Klausimas... Ne, nereikia. Man visą laiką deputatai siūlo susitikti atskirai. Atskirai aš nieko neišsprendžiu. Ir visa Pramonininkų asociacija šituo klausimu yra prirėmusi mane prie sienos.

Jūs žinot, jūsų instrukcijoj, be pajamų ir mokėjimų, gautų valiuta, reikia dauginti iš rublių, kurių mes negauname, ir nuo tų rublių reikia daryti įvairias valiutines apsukas ir vėl mokėti mokesčius. Tai jūs imat mokesčius du ar tris kartus. Ar panaikinti ten iš instrukcijos tie rubliniai, ar vėlgi padidinus mokesčius palikti didžiuliai rubliniai mokesčiai, kurie įstatyme nenumatomi?

E.KUNEVIČIENĖ. Valiutinės operacijos, susijusios su gamyba, čia papuola dabar dvejopai. Tose įmonėse, kurios turi labai nedaug išlaidų, o turi pajamų ir jų negalima atskirti gamyboje, bus ta pati tvarka, kad gautą pelną padalysime į dvi dalis, kaip ir dalijome, pereidami į rublinius santykius iš valiutinių įplaukų santykių ir padalydami iš kainos, kuri nustatyta valiutai. O tokioms įmonėms kaip jūsų įmonė tikrai reikės minusuoti ir apmokestinti valiuta tą dalį, kuri sudaro jūsų valiutą. Čia jums tiks ne įplaukų, o pajamų variantas. O kitoms įmonėms bus taikomas įplaukų... ir šita jūsų problema išsisprendžia. Pirmadienį turėtume turėti jau tą išaiškinimą. Jau tikrai turėtume.

B.LUBYS. Aš, žinokit, tikrai eisiu užpirkt Mišių, jeigu jūs taip padarysit.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerai, mes be Mišių turbūt apsieisim su tamsta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, metas baigti posėdį. Dar yra norinčių klausti. Mes daug darbų dar nesame atlikę. Mums reikia balsuoti, ar mes pratęsiame posėdį, ar baigiame. Baigiam? Reikia balsuoti. Ar siūlo kas nors pratęsti posėdį? Yra pasiūlymų tęsti posėdį? Nėra? Deputatas B.Rupeika siūlo ir dar gerbiamasis R.Rudzys?

Tai niekas nesiūlot pratęsti posėdžio? Niekas. Dėkui. Šiandien tik tiek spėjome nuveikti.

Gerbiamieji deputatai, ar susipažinot su ateinančios savaitės darbotvarke? Gal tada dar minutėlę. Įtraukiam A.Rudžio pasiūlymą ir galime sakyti, kad jūs esate susipažinę su savaitės darbotvarke. Kviečiu visus pirmadienį... Kada mes? Pirmadienį rengiame pasitarimą. 10 val. 308 kambary visų komisijų ir frakcijų atstovai ateina siūlyti darbotvarkės. Neatėjusieji tegu kaltina patys save. Dėkui.