SEPTYNIASDEŠIMT AŠTUNTASIS POSĖDIS

    1990  m. gruodžio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS

 

Diskusija dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

 

PIRMININKAS. Pradedame posėdį. Tik ką frakcijų ir komisijų pirminin­kų pasitarime buvo aptarta popietinė darbotvarkė. Aš norėčiau jums paskai­tyti, kas ten nutarta. Dabar balsuoti negalime, kadangi nėra 68 deputatų, tačiau jūs galėtumėte žinoti, kas šiandien yra nutarta. Taigi nutarta, kad pirmasis klausimas - Č.V.Stankevičiaus siūlomas dokumentas ,,Dėl ekono­minės reformos laikinosios komisijos sudarymo”. Antrasis - įstatymo ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvoje”projektas, pranešėjas A.ŠIMĖNAS. Trečiasis ­Lietuvos Respublikos Valstybės departamento statuto projektas, pranešėjas K.Uoka. Ketvirtasis - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuta­rimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų delega­vimo į tarpparlamentinę darbo komisiją”projektas, pranešėjas G.Šerkšnys. Penktasis - supažindinimas su tais įstatymais, kurie yra jūsų darbotvarkės antroje pusėje, kurie dar šiandieną liko nepateikti, tai yra du Imigracijos ir Emigracijos įstatymo projektai, ir Darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Šeštasis - deputato V.Kačinsko Švietimo ir kultūros komisijos parengtas nutarimo projektas, kurį jūs visi turite. Gerbiamieji deputatai, kol nėra kvorumo, deputatas L.Šepetys prašė žodžio vienai minutei. Jeigu jūs nepri­eštaraujate, prašome gerbiamąjį deputatą į tribūną. Prašom.

L.ŠEPETYS. Gerbiamieji deputatai, nors mūsų ir negausu, bet norėčiau kreiptis dėl rytinių procedūrų, priimant mūsų darbotvarkę. Aš specialiai ryte nekalbėjau, kad neaštrinčiau aistrų, įsijungęs į tą diskusiją, o dabar norėčiau štai ką pasakyti. Dažnai ryte mes susierziname dėl to, kad, švelniai tariant, nelabai teisingai svarstom darbotvarkės priėmimo klausimus. Man regis, logika labai aiški. Prezidiumas, nuolatinių komisijų pirmininkai, frakcijų vadovai pateikia projektą darbotvarkės, pabrėžiu projektą, o mes jį turime priimti arba nepriimti. Todėl balsavimas, mano nuomone, turėtų visada vykti labai paprastai ir aiškiai, kaip, beje, mes su jumis anksčiau ir balsuoda­vome. Pirmasis balsavimas, kas už tai, kad pateikta darbotvarkė būtų priimta arba prieš, susilaikė. Tačiau, jeigu kuris deputatas prieštarauja dėl kurio nors pateikto darbotvarkės punkto, tada posėdžio pirmininkas, mano nuo­mone, aurėtų siūlyti tokiu būdu balsuoti, kas už pirminį pasiūlymą, tai yra, kas už tai, kad punktas ,,b” būtų priimtas. O taip pat, kas prieš ir kas susilaikė. Jeigu deputatai siūlo papildomus punktus, tai vėl, kas už tai, kad būtų papildomas priimtas, kas prieš, kas susilaikė. Aš dabar nesiūlau už šią mano mintį balsuoti, nes nėra tiek deputatų, bet kviečiu tikrai laikytis tos bendros tvarkos, ir tada mes neįtarsime vienas kito, kad kažkas nori ,,prakiš­ti”klausimą, kažkas nori torpeduoti ir taip toliau, ir panašiai..0 susierzinus iš ryto, po to sunkiau dirbti ir visą dieną. Taigi ačiū už dėmesį ir siūlau laikytis tokios tvarkos. Pirma, kas už, kas prieš, kas susilaikė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jūs ir šiai dienai norėtumėt taikyti tai?

L.ŠEPETYS. Šiandien, kadangi priimta... čia aš kalbu dėl būsimų, kol priimsim reglamentą. Šiandien - ne.

A.JANUŠKA. Aš norėjau dar priminti savo pasiūlymą, kad šiandien būtų balsuojama dėl deputato A.Račo pasiūlymo, dėl kurio praeitą kartą buvo balsuota, bet dėl kvorumo nebuvo surinkta reikiama balsų dauguma - dėl deputatų grupės susitikimo su TSRS kariuomenės vadovybe.

PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate, kad mes siūlytume įrašyti į darbo­tvarkę?

A.JANUŠKA. Aš nereikalauju, manau, kad galbūt nėra prieštaraujančių dėl tokio klausimo įtraukimo į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs prieštaraujate tam, ką pasi­ūlė deputatas A.Januška? Prieštaraujančių nėra. Tada mes įrašysime pasku­tiniuoju klausimu, jeigu suspėsime, jūs apie tai galėsite pakalbėti. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti deputato L.Šepečio. Yra tokių darbotvarkės klausimų, dėl kurių prieš dieną mes balsuojame, kad jie lieka, nes nespėjame jų išnagrinėti ir netgi kartais nusprendžiame, kad tai bus pirmasis ar antrasis kitos dienos darbotvarkės klausimas. Kaip elgtis tokiais atvejais?

L.ŠEPETYS. Tokiu atveju, jei klausimas buvo įtrauktas, buvo įrašytas į darbotvarkę, ir lieka darbotvarkėje.

S.PEČELIŪNAS. Ir dėl jo balsuoti nebereikia?

L.ŠEPETYS. Ne nereikia, mano nuomone.

PIRMININKAS. Deputatas K.Uoka.

K. UOKA. Aš labai norėčiau prašyti klausimą dėl Valstybės kontrolės de­partamento statuto perkelti į rytdieną, ir jeigu galima pirmuoju, nes iš 4 dokumentų, dėl kurių būtina balsuoti, dar ne visi parengti ir padauginti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi prašo pats įstatymo au­torius, kuris rengiasi įstatymą pristatyti, ar jūs neprieštaraujate, kad mes perkeltume iš šios dienos darbotvarkės į rytdienos ir įrašytume pirmuoju klausimu? Neprieštaraujate, pritariate. Gerbiamasis deputate Uoka, pasi­ruoškite rytoj, jūsų pranešimas bus pirmasis. Tinka jums?

K. UOKA. Taip, tinka, labai ačiū.

   PIRMININKAS. Prašau. Balsų skaičiavimo komisija, kiek yra deputatų? Ar mes galime patvirtinti popietinę darbotvarkę, ar ne?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.

PIRMININKAS. 75, reikalingas skaičius deputatų yra. Gerbiamieji depu­tatai, ar yra prieštaraujančių dėl išvardytų darbotvarkės punktų? Nėra prieš­taraujančių. Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Karvelis (kadangi deputatas K.Uoka savo klausimą perkėlė) siūlo įtraukti į šią darbotvarkę gerbiamojo S.Pečeliūno siūlomo įstatymo projektą. (Kalba iš salės. Negirdėti) Taip, įtraukti ir šiandien svarstyti, kaip aš supratau. Šian­dieną svarstyti, gerbiamasis Pečeliūnai? Taip? Gerbiamieji deputatai; ar prieštaraujate?

J.PANGONIS. Aš labai atsiprašau, buvo labai daug klausimų, užmirštų įtraukti į darbotvarkę, tai tuomet reikėtų visus prisiminti. Kodėl mes vienus užmirštam, kitus prisimenam?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, buvo visų frakcijų atsto­vų pasitarimas, dalyvavo ir jūsų frakcijos vadai, ir jeigu jie tokią darbotvarkę pasiūlė, aš neturiu teisės nieko keisti.

S.PEČELIŪNAS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Dėl šio klausimo jau buvo šnekėta ankstesniuose posė­džiuose ir buvo nutarta įtraukti, ir netgi skelbti balsavimo priėmimo proce­dūrą. Dabar tik kyla klausimas, kurią dieną tai daryti, o neišmesti ar palikti. Jeigu buvo nukelta į vakar dieną, šiandien gerbiamasis K.Uoka perkėlė savo klausimą į rytojaus dieną, tai siūloma sukeisti. Šitą klausimą svarstyti šian­dien, jis jokiu būdu negali prapulti, klausimas - kurią dieną mes jį svarstysi­me.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Mūsų frakcijos siūlė nepriimti šio siūlomo įstatymo dėl to, kad buvo pasiūlytas įstatymas, kuris apima visą visuomeninių politinių ir visuomeninių organizacijų judėjimą. Tai jeigu priimtume visą įstatymą, ne­reikėtų priiminėti tiktai to įstatymo atskirų dalių. Tas įstatymas buvo išdaly­tas.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo V.Beriozovo, kada ir kam jis buvo išdalytas? Kurie deputatai, esantys salėje, šitą įstatymą turi savo rankose ar portfeliuose?

V.BERIOZOVAS. Jis su parašais jau praeitą savaitę atiduotas, kad būtų padaugintas ir išdalytas, aš tiesiog nežinau, matyt, nesuveikė...

PIRMININKAS. Ačiū: Gerbiamieji deputatai, manau, kad mes padarysi­me taip, kad deputato S.Pečeliūno siūlomą nutarimo projektą pateiksime pabaigoje, jeigu, žinoma, tam liks pakankamai laiko, o tai priklausys nuo mūsų konstruktyvaus darbo. Deputatas A. A.Abišala atsiima? Deputatas .Pangonis?

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad pasikeitė to nutarimo projektas, net pavadinimas pasikeitė lyginant su praeita diena.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, galėsite siūlyti balsuoti už ar prieš dėl šio projekto ir taip pat pasisakyti dėl jo. Gerbiamieji deputa­tai, daugiau prieštaraujančių nėra, ar reikia mums tvirtinti darbotvarkę, ar jūsų sutikimas ir neprieštaravimas savaime suprantamas kaip darbotvarkės patvirtinimas? Dar kartą perskaitau - aš jau skaičiau, gerbiamasis deputate Sabuti. Pirmasis klausimas bus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos nutarimo projektas ,,Dėl ekonominės reformos laikinosios komisijos sudarymo”, pranešėjas Č.V.Stankevičius. Antrasis -Lietuvos Respublikos įstatymo. ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvoje”projektas. Trečiasis - Lietu­vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respub­likos Aukščiausiosios Tarybos deputatų delegavimo į tarpparlamentinę dar­bo komisiją”projektas. Ketvirtasis - supažindinimas su įstatymais, kurie išvardyti kitame puslapyje. Penktasis - V.Kačinsko pasiūlytas nutarimo projektas. Ir paskutinysis klausimas - deputato S.Pečeliūno siūlomas doku­mentas. Prieštaraujančių nėra? Darbotvarkę laikysime patvirtinta. Kviečia­me į tribūną pranešėją Č.V.Stankevičių, kuris pateiks Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl ekonominės reformos laikinosios komisijos sudarymo”projektą. Prašome, gerbiamasis deputate.

 

Diskusijos dėl nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos laikinosios ekonomikos reformos komisijos sudarymo” projekto

 

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, toliau tarėmės dėl šios ko­misijos reikalingumo ir jos darbo efektyvumo. Kaip ir iš pradžių nuomonės nesutampa, ir yra abejonių, ar jinai galės įvykdyti savo uždavinius. Ar jinai sugebės išspręsti vidaus ekonomikos ir vidaus politikos klausimus reformų laikotarpiu, ar galės pateikti pasiūlymus, paaiškės iš komisijos darbo. Dar kartą pabrėžiu, kad norėtųsi, jog šios komisijos darbas būtų išnagrinėti politinius skirtumus, politinių požiūrių skirtumus į reformą, į jos strategi­nius klausimus. Tai visiškai neturėtų dubliuoti Ekonomikos komisijos, kuri nagrinėja nuodugniai ir taiso, teikia konkrečias pataisas dėl vieno ar kito įstatymo. įsivaizduojame, kad ši komisija nagrinės svarbiausius nesutarimus, stengsis juos išaiškinti, jeigu galima suartinti pozicijas, jeigu galima jas sude­rinti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, deputate Stankevičiau, labai turiu jūsų atsi­prašyti už visus mūsų deputatus, kurie neleidžia jums pateikti šio įstatymo projekto. Gerbiamieji deputatai, labai prašau jūsų, gerbiamasis deputate Grakauskai, gerbiamasis deputate Mačy, ir kiti gerbiamieji deputatai, pra­šau gerbti pranešėją. Nes pranešėjais būnate ir jūs, ir turbūt nenorite, kada jūs pateikinėjate kokį nors dokumentą, kad salė triukšmautų. Prašome, gerbiamasis deputate Stankevičiau.

Č.V.STANKEVIČIUS, Dar pabrėžiu - čia siūloma nustatyti, kad komisi­jos nariai sieks sutartinių sprendimų, tai yra išaiškinti pagrindinius nesutari­mus ir apie juos informuoti Aukščiausiąją Tarybų, jeigu tokių pozicijų suar­tinimo nepavyktų pasiekti. Dėl atstovavimo sudėties klausimų. aš norėčiau pasakyti štai ką: iš pradžių nutarimo projekto pateikėjai turėjo omenyje; kad atstovavimas turi atspindėti specialiąją kompetenciją ekonomikos klausi­mais ir skirtingas politines nuostatas ekonominės reformos klausimais. No­rėjome, kad būtų kuo mažiau narių ir efektyvesnis darbas. Tačiau frakcijos pasiūlė, kad be pasiūlytų narių dar būtinai reikėtų įtraukti deputatą S.Mal­kevičių ir Lietuvos demokratinei darbo partijai atstovauti - deputatą J.Pan­gonį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputate, jūs siūlote pritarti šiam nutarimo projektui, taip? Balsuoti?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš siūlau svarstyti ir priimti, jeigu nuspręsite, kad reikia jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš turiu pranešėjui klausimą. Prašau pasakyti, ar jūs įsiti­kinęs bent kiek, kad ši komisija padės įvykdyti ekonominę reformą? Ar kuriate tik tam, kad ką sukurtume ir nuramintume save?

Č.V.STANKEVIČIUS. Nei taip, nei taip. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad ši komisija, mano supratimu, nevykdys ekonominės reformos, ji turėtų pasiūlyti, jeigu reikia, kaip reorganizuoti vykdomąsias struktūras, jeigu jau kalbėsime apie reformos vykdymą. Kad save nuramintume, tokio tikslo ne­keliame - iškelti dalį diskusijų principiniais klausimais iš parlamento salės į komisijos posėdį - gal šitaip galima būtų suformuluoti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paklausti, kam tada yra reikalinga Ekonomi­kos komisija?

Č V.STANKEVIČIUS. Aš čia jau sakiau, gal neaiškiai. Aš suprantu taip, kad Ekonomikos komisija konkretų įstatymą svarsto labai nuodugniai ir labai iš esmės, pastraipsniui. Galbūt mes šito nedarysime ir, be to, ne visi ekonomistai ir ne visi Ekonomikos komisijos nariai ir čia įeina, yra truputį kitokie tikslai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Žiemeli, jūs galite užsirašyti diskusi­joms; jeigu jūsų nepatenkina deputato Stankevičiaus atsakymai. Gerbiamie­ji deputatai, ar norite kas nors dar paklausti? Klausiančių nematau. Gerbia­mieji deputatai, ar norite pasisakyti dėl šio nutarimo projekto? Taip pat nėra. Gerbiamasis deputate Stankevičiau, neišeikite iš tribūnos, gal galima bus balsuoti. Deputatas G.Vagnorius. Prašau į tribūną.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji kolegos. Aš pasitikslinau, ar posėdis yra transliuojamas ir, kiek supratau, netransliuojamas, todėl išsakysiu tą, ką galvoju, tiesiai. Aš nemanau, kad ši komisija galėtų ką nors išspręsti. Gali, aišku, įteikti rekomendacijas, bet tikėti, kad tos rekomendacijos bus vykdo­mos... Šiandien aiškiai žinoma, kad iš esmės yra nevykdomi jau maždaug dešimt Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, susijusių su ekonomine reforma. Tai, manau, kad nebus vykdomos ir tos komisijos rekomendacijos ir nutari­mai. Aš net bijau, kad nebūtų,; ši komisija politinių aistrų objektu. Dėl to aš siūlyčiau kitą variantą, tai yra du variantus. Vienas - arba nedelsiant reorga­nizuoti Vyriausybę. Antras variantas - jeigu šito nenorim daryti - įsteigti kažką panašaus į valstybės tarybą, į kurią įeitų pirmieji ašmenys ir dar gal keletas žmonių su tam tikrais įgaliojimais priimti sprendimus, aplenkiant ministrus. Dabar norėčiau argumentuoti, kodėl aš taip kalbu. Paprasčiausiai tai, kas dabar darosi gyvenime, kas darosi įmonėse, kas darosi prekyboje, manau, visiems aišku. Aišku ir tai, kad visos tos negerovės yra siejamos su Aukščiausiąja Taryba, su Lietuvos Respublika. Ir darosi aišku kita, kad, nepriklausomai nuo mūsų norų, gali tekti svarstyti net ir referendumo klau­simą. Ir jeigu šiandien mes dar galim pasakyti, kad didesnės dalies gyventojų palaikymą turim, tai aš labai abejoju, ar po mėnesio mes sau galėsim duoti tokį atsakymą. Manau, kad po keleto mėnesių mes bijosim taip, kaip latviai kalbėti apie tokį klausimą, apie tai, kad aš kalbu apie referendumą, ne įstojimą ar panašiai, bet apie pritarimo referendumą ar naujos kokios nors sutarties sudarymą, ar dar ką nors panašaus. Bet tas gali iškilti. Ir, mano įsitikinimu, tokioje padėtyje, kai aplinkui y-ra tokia valstybė ir vykdoma tokia politika, kai vykdoma ekonominė reforma, manytė, kad galima tą pada­ryti, turint valdžios struktūros, pagrindinės valdžios struktūros, yra neįma­noma. Dėl to aš ir siūlau - arba mes vis dėlto ryžtamės iš esmės spręsti klausimą, arba ne. Jeigu ryžtamės, tai galimi du variantai, kaip minėjau, vyriausybės reorganizavimas arba valstybės tarybos įkūrimas. Jeigu nesiryž­tama, aš bijau, kad kai susirinksim kitą kartą, kažin ar mes svarstysime vėl tuos klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, norėjau jūsų paklausti, ar jūs siū­lote deputato Stankevičiaus pateikto nutarimo nepriimti šiandieną, nes kito dokumento neturiu? Ar jūs siūlote jį priimti?

G.VAGNORIUS. Asmeniškai aš šiuo klausimu neturiu savo nuomonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau norinčių kalbėti yra? Deputatas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasakyti, kaip įsivaizduoju šios komisijos galimas funkcijas. Žinau, kad čia panašiai kalbėjo deputatas Stankevičius, ir turbūt deputatas G.Vagnorius panašiai galvoja, kad komisija neišspręs problemos, bet gali šiek tiek prisidėti prie sprendimo. Mes tik neturėtume apsigauti, kad jeigu įkuriam komisiją, kad jau toliau nuo mūsų galvos ta bėda nukrito, ir tegul komisija sprendžia ką nors. Mes vis tiek turime galvoti apie kokį nors vykdomąjį organą, vykdomąją struktūrą. Sunku pasakyti, kaip veiks ta struktūra, kuri kuriama prie Vyriausybės. Bet laikas eina labai greitai, o vykdant ekonominę reformą labai nedaug padaryta. Siūlau tą ko­misiją sudaryti, tiktai neišbraukti klausimo iš darbotvarkės. Komisijos suda­rymas nėra joks ekonominės reformos eigos sprendimas. Tiktai dar vienas bandymas suteikti papildomą postūmį. Aš dar turiu konkretų pasiūlymą. Manau, turite sąrašą siūlomų komisijos narių ir dar pora pavardžių yra papildomai prirašyt.a. Jau dabar komisija atstovauja turbūt visoms ar maž­daug visoms žinomoms frakcijoms. Siūlau, kad ten būtų atstovaujama ir Lenkų frakcijai, jeigu jinai to pageidauja. Jeigu paskirs kokį nors savo atsto­vą, kad būtų tikrai visiems maksimaliai atstovaujama, kurie pageidauja.

PIRMININKAS. Ačiū; gerbiamasis Pirmininke. Deputatas R.Maciejkia­necas. Ar jūs galėtumėt Lenkų frakcijos nuomonę pasakyti?

R.MACIEJKIANECAS. Aš siūlyčiau Edvardą Tomaševičių į šią komisiją.

PIRMININKAS. Gerbiamąjį E.Tomaševičių taip pat siūlo įrašyti į šią komisiją. Dabar bus trylika komisijos narių. Gerbiamieji deputatai, daugiau pasisakančių nematau. Diskusija baigta. Noriu pabrėžti, kad deputatai Č.Stankevičius ir V.Landsbergis siūlo priimti, patvirtinti šį nutarimo projek­tą, papildant sąrašą trimis deputatais. Deputatas G.Vagnorius neprieštara­vo, kad šis nutarimo projektas taip pat būtų patvirtintas. Ar gerbiamieji deputatai yra pasiruošę balsuoti? Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį nutarimo projektą su papildymais, kuriuos išdėstė deputatas Č.Stankevičius ir deputatas V.Landsbergis, t.y. įtraukiant Lenkų frakcijos atstovą bei depu­tatus J.Pangonį ir S.Malkevičių. Prašom pakelti mandatus. Sakiau, E.Toma­ševičių - Lenkų frakcijos atstovą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.

PIRMININKAS. Kas prieš ?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Kiek deputatų yra salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas. Pereisime prie antrojo darbo­tvarkės punkto. Kviečiame deputatą Albertą Šimėną į tribūną. Svarstysime Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvoje”projek­tą.

 

Deputato A.Šimėno pranešimas apie įstatymo ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje” projekto pataisas ir atsakymai į deputatų klausimus

 

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia norėtume atsiprašyti, kad šį projektą jūs gavote tik dabar. Deja, per šventes techninės tarnybos negalėjo dirbti ir tik šiandieną jis buvo perspausdintas ir padaugintas.

Norėčiau akcentuoti tokius momentus. Pereitą kartą svarstymo metu di­džiausi prieštaravimai buvo dėl mokesčių ir dėl to, kad nėra apibrėžtos užsienio investicijų sritys. Į šias pataisas atsižvelgėme. Norėčiau nors trumpai pakomentuoti naują mokesčių tvarką bendroms įmonėms bei užsienio kapitalo įmonėms. Nuostata pasiliko ta pati, kad skatinamos mišrios įmo­nės, kur dalyvauja Lietuvos užsienio kapitalas, o grynoms užsienio kapitalo įmonėms taikomi tie patys mokesčiai kaip ir mūsų įmonėms, t.y. 35 procen­tai. Mokesčių skalė kinta nuo 20 iki 35 procentų. Tai yra 35 procentų maksimumas taip, kaip ir yra dabar mūsų patvirtintas juridinių asmenų mokestis. Mokesčių tvarka ir sąlygos gerai iliustruotos lentelėje, kuri pateik­ta 10 puslapio viršuje. Prašom, atsiversti kam įdomu, pasižiūrėti ir iš karto aišku, kokius mokesčius mokės mišrios ir užsienio kapitalo įmonės.

Antrasis žymus prieštaravimas buvo dėl 5 straipsnio, kuriama nebuvo apibrėžta užsienio investicijų sritis. Mes pagal galimybes pabandėme tai padaryti ir manome, kad perspektyvoje Vyriausybė gali įtraukti į šį sąrašą naujas veiklos sritis, kurios būtų draudžiamos arba ribotų užsienio investici­jų veikimą. Toliau, buvo diskusijos, ar šis įstatymas reglamentuoja užsienio investicijas Lietuvos ūkyje, ar apskritai Lietuvos teritorijoje. Grupės nuo­mone, tikslesnis buvo turbūt ankstesnis pavadinimas, tačiau, jeigu jau įvyko tokios diskusijos, mes pataisėme. Įstatymas dabar pavadintas taip - ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikos teritorijoje”. Tai yra ne į Lietuvos ūkį. Nors, mūsų nuomone, ana formuluotė buvo tikslesnė.

Toliau, mes atsižvelgėme į daugelį pastabų ir pataisų, kurias pateikė ger­biamasis Gediminas Vagnorius. Pagal jo pateiktą siūlymą suformulavome 15 straipsnį. Taip pat stengėmės atsižvelgti į visas išsakytas pastabas, kad galutinis įstatymo projektas būtų neprieštaringas.

Viena rimta diskusija buvo dėl to, kaip bus registruojamos užsienio įmo­nės. Mes vis dėlto pasiliekam prie tos nuomonės, kad reikia registruoti užsienio ir mišrias kapitalo įmones Ekonomikos ministerijoje (vienoje insti­tucijoje). Ir taip, viena vertus, žymiai supaprastinama tvarka. O, kita vertus, registruojant savivaldybėse, gali būti nesusipratimų todėl, kad kvalifikuotų specialistų ten ne visada bus, kaip tą padaryti ir t.t. Todėl manom pasilikti prie savo nuomonės. Jeigu autoriai galvoja kitaip, bus alternatyva.

Šiek tiek susipažinus su šiuo įstatymu, siūlyčiau deputatams tęsti priėmi­mą pagal straipsnius. Jeigu yra esminių prieštaravimų, tai spręsim, jeigu ­neesminių, manau, suderinsim.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, prašom nepalikti tribūnos. Deputatas A.Taurantas nori paklausti.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau paklausti dėl 5 straipsnio paskutinės dalies, kad ,,užsienio investicijoms bendrų įmanių forma be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu kito organo išduoto leidimo draudžiama”. Ar tai reiškia, kad kitose; srityse galime steigti įmones be leidimo? Anksčiau buvo formuluota kitaip.

A.ŠIMĖNAS. Be leidimo iš viso neegzistuoja netgi bendra įmonė. Apie tai ir nekalbama.

A.TAURANTAS. Tai gal ir nereikalinga ta visa trečioji dalis, nes jinai kelia nusistebėjimą šiuo atžvilgiu.

A.ŠIMĖNAS. Gal formuluotė, bet, manau, kad be atskiro galima užfik­suoti jeigu jūs siūlote tikslesnę redakciją, prašom.

PIRMININKAS. Deputatas iK.Antanavičius,

K.ANTANAVIČIUS. Dėl 28, 29 straipsnių - mokesčiai. Norėčiau pa­klausti, kaip čia suprasti antroje pastraipoje: ,,Lietuvos Respublikos piniginį vienetą pagal oficialų kursą ir apskaičiuojamas pelnas”. Ar jūs nemanot, kad čia neapibrėžtai, viena. Antras klausimas - priešpaskutinė pastraipa ­bendros įmonės, kurių įstatinis kapitalas sudaro nuo 10 iki 90 procentų imtinai. Tai, vadinasi, čia jau iki 10 ir virš 90, aš taip suprantu, turėtų. Taigi tas prieštarauja 29-ojo straipsnio pradžiai.

A.ŠIMĖNAS. Ne, neprieštarauja. Dėl pirmosios pastabos. 28 straipsnyje bandėme apibrėžti, kaip bus vykdomi mokestiniai atskaitymai į Respublikos biudžetą. Buvo du siūlymai. Vienas -- apsiriboti tik pirmąja pastraipa, kad bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmanių apmokestinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nedetalizuojant, kaip tas pelnas skaičiuojamas. O šiame įstatyme įvardijam ir kaip tas pelnas skaičiuojamas: pirmiausia perskaičiuojamas į mūsų piniginį vienetą, o po to, mokant mo­kesčius, proporcingai įplaukų struktūrai, kad būtų atsižvelgta, tai yra kad mokėtų ir valiuta, ir rubliais, o neapsiribotų rubliais. Tas reikalavimas buvo tik tam. Bet valiutinių įplaukų įstatyme, kurį rengiamės priimti, tai gali būti ir apibrėžtas dalykas. Kalbėjome su to įstatymo autoriais, su gerbiamuoju G.Vagnoriumi apie tai, sako, galit jūs ir čia parašyti, jeigu tiksliai pavyktų suformuluoti, arba perkelti i aną įstatymą. Žodžiu, mes galime apsiriboti ir pirma pastraipa. Dėl prieštaravimo antroj pastraipoj, kad nuo 10-90, ar čia yra prieštaravimas? Čia nėra prieštaravimo, nes tai susiję su bendrom įmo­nėm, kurios realizuoja nuo 50 iki 100 procentų, kur savo produkcija - 30 procentų mokestį. Kalbama apie tai, kad ne visa produkcija, kuri realizuoja­ma, yra sava. Galima iki 95 nusistatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau gerbiamojo pranešėjo paklausti, kodėl liko senas pavadinimas. Mes tada susitarėm ir nebuvo prieštaravimų, kad įstaty­mas vadintųsi taip: ,,Lietuvos Respublikos užsienio investicijų įstatymas”. Dabar aš žiūriu atirado žodelis ,,dėl”ir liko senas pavadinimas. Kokios priežastys?

A.ŠIMĖNAS. Tikrai dar kartą tenka atsiprašyti, suprantat dauginimas vyko tik dabar. Tikrai aš norėčiau jūsų atsiprašyti - ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje”. Toks pavadinimas. Teritorijoje nėra, o ne Lietuvos Respublikos užsienio investicijos. Todėl tas pavadinimas netiko, kad čia nereglamentuojami tie dalykai, kaip mes investuosim savo kapitalą užsieny­je. Kalbama tiktai apie Respubliką. O jūsų pataisa dėl pavadinimo tikrai teisinga - po dauginimo tikrai neteko mums į rankas paimti šio projekto, kaip jums išdalijo, ir mums išdalijo. Tuo pat metu.

PIRMININKAS. Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje?

A.ŠIMĖNAS. Taip, užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje.

PIRMININKAS. Ačiū, deputatas...

A.ŠIMĖNAS. Įstatymas ,,Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje”.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Gerbiamasis pranešėjau, tuomet, po praeito svarstymo, mūsų komisija pateikė pasiūlymų, į kuriuos nelabai atsižvelgta, kiek aš su­prantu. Nes mes siūlėme, kad reikia nustatyti ne apskritai monopolizuotas valstybės sritis, bet tas sritis, kurios yra netikslingos užsienio investicijoms Lietuvos Respublikoje. Čia jūs surašėte licencijuotas arba monopolizuotas valstybės sritis, bet ne užsienio investicijų požiūriu.

PIRMININKAS: Jūsų klausimas, gerbiamasis deputate Šerkšny.

G.ŠERKŠNYS. Aš klausiu, kodėl nebuvo atsižvelgta? Antras pasiūlymas buvo, kad būtų nustatyta žemės reglamentavimo tvarka. Dabar, kiek matau, jau 21 straipsnyje tiktai kažkodėl dvigubai padidinot...

A.ŠIMĖNAS. Buvo prašymas, jūs kaip tik iš pasisakiusiųjų, buvo prašy­mas 50 pakeisti.

G.ŠERKŠNYS. Aš tuomet kalbėjau, kad iš viso turi būti nustatytas aiškus reglamentavimo būdas, o apie kažkokį pailginimą -aš nesiūlau.

A.ŠIMĖNAS. Aš pamiršau, dėl ko pirmą pastabą jūs sakėte?

G.ŠERKŠNYS. Apie tai, kad būtų nustatytos sritys užsienio investicijoms, kur yra apribota arba iš viso neleistina.

A.ŠIMĖNAS. Tai čia ir įvardyta, kur yra neleista ir kur yra ribota, kur reikia gauti licenzijas arba Vyriausybės leidimą. Mes ilgai svarstėme ir priė­jome prie tos nuostatos, kad labai tiksliai įvardyti, ką galima ir ką negalima įstatyme būtų tikrai sunku. Jeigu užsieniečiai norėtų šalia Mažeikių atstatyti antrą cemento perdirbimo įmonę, natūralu, kad jiems nebūtų tas leista. Tačiau įstatyme tai neįvardyta. Ekonomikos ministerija, kai duos leidimą, jeigu kokios abejonės kils, svarstys Vyriausybė. Ir jiems gali būti atsakyta dėl tokių dalykų, kurių visų įstatyme tikrai negalima apibrėžti. Pavyzdžiui, užsi­norės, kaip autoriai sako, Trakų saloj statyt kokį nors padangų fabriką. Irgi neleisim. O įstatymu nereglamentuosi vėl šito. žodžiu, visko įstatyme neap­rašysi, kas galima ir kas ne. e kur aiškiai negalima, reikia pasakyti, o kur licencijuojam - irgi aiškiai įvardyti. O toliau, dar kartą sakau, palikta erdvė Vyriausybės ir deputatų veiklai, kad siūlytų papildomai tas sritis, kurias ribos ir t.t: Įstatymas lieka atviras. Šiuo momentu daugiau apibrėžti mums nepavyko - tiek, kiek čia pateikta, o toliau siaurinti šitą sritį galima. Siūlyti ir apibrėžti.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau; aš klausimą jums iš juridinės technikos įstatymo projektavimo pozicijos norėčiau. Ar jūs nemanytumėte, kad nutarime dėl šio projekto įsigaliojimo tvarkos yra tikslesnis įstatymo pavadinimo apibrėžimas? Lietuvos Respublikos užsienio investicijų Lietu­vos Respublikoje įstatymas. Nes įstatymas - ne dėl veiklos, o veiklai, todėl siūlyčiau įstatymo pavadinime atsisakyti žodelio ,,dėl”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, dabar tik klausimai. Pasiūlymai, kada balsuosime.

E.GRAKAUSKAS. Reikėtų suderinti įstatymo pavadinimą su įstatymo pavadinimu, išdėstytu nutarime dėl jei įsigaliojimo tvarkos.

A.ŠIMĖNAS. Taip, teisinga jūsų pastaba, teisinga.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pakiausti gerbiamojo pranešėjo, kodėl...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal arčiau mikrofono galėtumėt, nes nesigirdi.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kodėl prapuolė dvi (nežinau, gal laikytume re­dakcinėmis pastabomis) dėl 1 ir 2 straipsnių? Ir dėl jų ginčijomės aną kartą, ir buvo pritarta, kad formuluotume taip: sudaryti sąlygas užsienio kapitalo investavimui Lietuvos Respublikoje. O čia vėl liko į Lietuvos Respubliką. Dėl 1 straipsnio ir dėl 2 straipsnio lygiai tas pats. Į veiklos sritis Lietuvos Respublikoje, liko vėl indėlis Lietuvos Respublikoje. Indėlis į veiklos sritis Lietuvos Respublikoje.

A.ŠIMĖNAS. Jūs siūlote keisti redakciją? Tada galima balsuoti.

S.PEČELIŪNAS. Aš nesiūlau. Dėl to jau buvo ginčytasi aną kartą, ir aš esu pasižymėjęs, kad dėl to buvo susitarta.

    PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau klausti, a ne siūlyti.

    A.ŠIMĖNAS. Labai įvairiai ir pereitą kartą buvo siūlyta. Mes, pavyzdžiui, siūlėm palikt kaip buvo – Lietuvos ūkiui, kiti sakė - Lietuvos Respublikai, kiti - Lietuvos Respublikoje. Mintis - juk ta pati, čia jokio prieštaravimo tikrai nėra, mintis - ta pati, į Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Respubli­koje. Jūs tada pateikit savo tikslią formuluotę, ir mes galėsim už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, deputatas E.Vilkas.

A.ŠIMĖNAS. Ten labai įvairių buvo siūlymų, vieni taip, kiti taip siūlė, ten sunku buvo susigaudyti.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis deputate Vilkai.

  E.VILKAS. Aš turiu labai ilgą klausimą, jeigu jau pradėjot atsakinėti. Dėt 5 straipsnio. Man iš tikrųjų norėtųsi žinoti argumentus, kodėl čia yra daugy­bė draudimų užsienio investicijoms? Todėl jie, pavyzdžiui, vaistų negali gaminti? Na, ir daugybę dalykų.

A.ŠIMĖNAS. Pabandysiu paaiškinti. Draudimų iš tiesų daug. Daugumas jų yra įvardyti mūsų Įmonių įstatyme. Yra įvardytos ir sritys, kurios yra valstybės monopolija. Jos iš esmės yra perkeltos čia. Antra, yra sritys, kur būtinai reikia gauti Vyriausybės leidimą arba licenziją tiems dalykams dary­ti. Tai irgi yra lygiai taip pat čia įvardyta. Ir tas sąrašas 1abai mažai papildytas (gerbiamojo Č.Stankevičiaus - papildėme ten, kur leidyba). Didžiąja dalimi yra pakartota beveik tai, kas yra įvardyta Įmonių įstatyme. Jeigu mes jau saviems draudžiam ir ribojam, tai ir užsieniečiams lygiai tą patį darom.

E.VILKAS. Bet tada daug gražiau ir atrodytų, jei užsienio investitoriams nebūtų tokio papildomo apribojimo kaip saviems.

A.ŠIMĖNAS. Sakau, labai nedaug tas sąrašas skiriasi, ir mūsų tas papildy­mas tiktų aiškiai ir saviems. Tuo labiau šitą, kur mes papildėm, kad masinės informacijos priemonėms užsiiminėti draudžiama... Tai, manau, kad sa­viems irgi reikėtų šitą uždrausti. Mes pabandėme...

E.VILKAS. Ne, tai valstybei reikėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome nediskutuoti, prašome paklausti, sulaukti atsakymo ir užleisti eilę kitiems.

A.ŠIMĖNAS. O toliau - prašom siūlyti.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, dėl kokių motyvų jūs nepri­ėmėte mano pasiūlymo, - jokia forma neleisti steigti lošimo namų, masinės kultūros ir masinės pramogų industrijos įmonių.

A.ŠIMĖNAS. Pabandysiu, gerbiamasis pavaduotojau, atsakyti. Mūsų nuo­mone, tos, kaip ten formuluotė? Dėl masinių kultūrinių priemonių. Mes suprantame taip, kad kultūrines priemones kaip tik reikėtų plėsti. Gal tegul kartu steigia čia, Vingio parke, tuos atrakcionų parkus, ir nieko baisaus. O steigti ir laikyti lošimo namus, organizuoti lošimus - draudžiama be tos licenzijos, jeigu gaus jie tą licenziją, tai tegu.

PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS: Aš irgi dėl S straipsnio. Juk, prisiminkit, buvo bal­suota už 1 straipsnį, jis jau yra balsavimu patvirtintas. Daugiausiai diskusijų sukėlė būtent 5 straipsnis - dėl prioritetų. O čia išvardyta iš tikrųjų ­gerbiamasis E.Vilkas atkreipė dėmesį -tai, kur daugiausia ir reikia mums užsieniečių paramos. Ar jums neatrodo, kad šiuo metu reikia 5 straipsnį perredaguoti.

A.ŠIMĖNAS. Aš nemanau, kad čia įvardyta tai, kur labiausiai reikia užsieniečių pagalbos. Dėl prioritetų. Kai Vyriausybė paskelbs sąrašą sričių, į kurias jinai kviečia užsienio investicijas, ir pageidauja, kad jos būtų (bet tai jau nebeįstatyminė norma, tai bus kvietimas dalyvauti; pavyzdžiui, žemės ūkio įrengimų gamykloj), ji kreipsis dėl papildomų lengvatų į parlamentą, kad sudarytume sąlygas toms geroms sritims, kurios be galo reikalingos. O .šiaip aš nemanau, kad užsieniečiams mes turėtume daryti daug geriau, negu kad darome saviems, - tos nuostatos čia stengtasi laikytis. Jeigu mes sa­viems, tai ir užsieniečiams tą patį taikome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai prašau būti lakoniškesniems. De­putatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, kaip atsitiko, kai buvo balsuota dėl pavadinimo ir 1 straipsnio redakcijos. Dabar pateiktame projekte mes matome visiškai seną redakciją, bet ne tokią, kokia buvo pri­imta čia, salėje.

A.ŠIMĖNAS. Pirmiausia - tai nesena redakcija. Dėl pavadinimo tikrai atsiprašau, tai tikrai buvo techninė klaida, pritariu tam pavadinimui. O tai redakcijai - jūs dar kartą, jeigu nesunku, pakartokit tą redakciją, kuri buvo jūsų siūloma.

S.PEČELIŪNAS. Prašom. Įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas užsienio kapitalo investavimui Lietuvos Respublikoje ir nustatyti investavimo tvar­ką,

A.ŠIMĖNAS. O kur turinys čia skiriasi? Aš sunkiai suprantu.

S.PEČELIŪNAS. Todėl, kad buvo į Lietuvos Respubliką, mes buvom sutarę dėl tikslios redakcijos ir dėl jos balsavę. Aišku, gal jos ir nesiskiria, čia jau kitas. dalykas, bet jeigu tą jau priėmėm, turim ją ir palikti.

A.ŠIMĖNAS. Gerai, priimam jūsų pastabą, tikrai užrašysim Lietuvos Respublikoje, ir čia neturi... Kadangi tikrai turinys ir mintis visiškai tie patys, tik gal tikslesnė redakcija. Pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau neredaguoti, aš manau, kad straipsnio autoriai... Jeigu tai keičia prasmę iš esmės, tada taip, o jeigu ne, prašome nediskutuoti. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Tai nebus pasikartojimas. Ar jums neatrodo, kad dėl 5 straipsnio mes nepriimsim išvis šio įstatymo?

A.ŠIMĖNAS. Čia jau parlamento nuostata - priiminėti ar nepriiminėti įstatymą. Mes galim 5 straipsnio nepriimti, palikti rytdienai, ką jūs norit išbraukti, pataisyti, redaguoti. Tačiau buvo labai gražus prašymas visiems, kurie kažką siūlo - pateikti mums raštu, gražiai. Susitarėm, kad čia jokių ypatingų siūlymų nebeteiksim. Kodėl jūs nepateikėt savo siūlymo 5 straips­nio redakcijai? Gerbiamasis Č.Stankevičius pateikė, jau svarstėm, kai ką įtraukėm; kai kur manom, kad netikslinga buvo, gerbiamojo Č.Stankevi­čiaus svarstėm, o jūsų nebuvo. 5 straipsnį išvis buvom apibrėžę, kad įstatymo nustatyta tvarka. Bet buvo prašymas, kad jūs būtinai įvardykit. Mes pabandėm įvardyti - ir natūralu, kad atsirado kitų nuomonių. Tada siūlom taip, jeigu jis bus nepriimtinas, mes galim šiandien nesvarstyti, atidėti rytdienai. Jūs siūlote, ką išbraukti; ką įrašyti, kur ką taisyti, prieisim prie bendros nuomonės, nes tikrai neturim suinteresuotumo padaryti blogą tą įstatymą. Mes taip pat atstovaujame Lietuvos interesams, kaip ir visi, ir tikrai sutiksim su tais siūlymais, kurie turi prasmę. Jeigu dėl 5 straipsnio kyla tiek rimtų diskusijų, tai jo nesvarstom, kitus tada.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, deputatas A. A.ABIŠALA.

A. A.ABIŠALA. Atvirai šnekant; aš taip ir nesupratau, kas yra ta bendra įmonė kitaip, negu buvo tarybiniuose įstatymuose. Kas tai per daiktas? Jeigu bendra įmonė yra, pavyzdžiui, valstybinė akcinė, kuriose dalis akcijų nevirši­jant normų, yra užsienio kapitalas, kodėl jai draudžiami tie dalykai, kurie nedraudžiami valstybinei, bet draudžiami privatinei nuosavybei? Tai 5 straipsnis. Gal jūs galėtumėt atsakyti?

A.ŠIMĖNAS. Kai dalyvauja užsienio kapitalas, tai jau tikrai ne be valsty­binė įmonė, tikrai, sutikit.

    A. A.ABIŠALA. Kodėl? Valstybinė akcinė. Vienas dalykas, kuris man ne­suprantamas... Jeigu jūs į tą negalit atsakyti, ar atsakysit ką nors?

A.ŠIMĖNAS. Jūs aiškiau formuluokit. Ką jūs norit, pasakyt…

A. A.ABIŠALA. Aš formuluoju taip: valstybinė...

A.ŠIMĖNAS. Jūs pirmiausia pradėjot formuluot, kad jums čia tarybinis įstatymas, su šituo aš sutinku, gal...

A. A.ABIŠALA. Gal ir ne taip, aš neįsitikinęs...

A,ŠIMĖNAS. Iš pradžių politiškai pabandėt piešti...

A. A.ABIŠALA. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu jūsų nervingumą dabar, bet vis dėlto, gal...

A.ŠIMĖNAS. Aš suprantu ir jūsų nervingumą...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome išklausyti vienas kito ir nediskutuoti kartu, nes aš taip pat nieko negirdžiu, nežinau, kas ką norite pasakyti. Deputate Abišala, prašom suformuluoti klausimą.

A. A.ABIŠALA. Gerai, pabandysiu suformuluoti. Valstybinėj akcinėj įmo­nėj dalyvauja privatus kapitalas, tam tikra nedidelė dalis. Ar gali tas privatus kapitalas būti iš užsienio?

A.ŠIMĖNAS. Valstybinėj akcinėj įmonėj šiuo metu pagal tą įstatymą gali dalyvauti užsienio kapitalas akcijų forma, tačiau ši įmonė, kad ji taptų bend­ra, ji turės registruotis ir tai tada ji bus bendra įmonė. Nes įrašyta nuostata ­ji tampa bendra tada, kai ji registruojasi. Kada įrodyta, kad tiek ir tiek kapitalo, ir tada ji gauna tos įmonės statusą, kuriai taikomos lengvatos, apribojimai ir taip toliau. Tai, kad kelias akcijas užsienietis nusipirko, vals­tybinė kaip buvo, taip ir liks valstybinė.

PIRMININKAS. Deputate Abišala, kitas jūsų klausimas.

   A. A.ABIŠALA. Tokiu atveju, kaip jūs išvardijot, jeigu kelias akcijas, ne daugiau kaip 5 procentus, rodos, pagal valstybės...

A.ŠIMĖNAS. Kad ir daugiau gali...

A. A.ABIŠALA. ...nusipirks užsienietis, tai šis įstatymas jam nebus taiko­mas...

A.ŠIMĖNAS. Nebus.

A. A.ABIŠALA. Tvarkoj. Kitas. Prašom, man, neekonomistui, trumpai pa­aiškinti, kokiais motyvais remiantis, kada labai maža dalis bendroj įmonėj užsienio kapitalo ir kada labai didelė dalis užsienio kapitalo, netaikomos lengvatos, o vidutiniškoms įmonėms taikomos?

A.ŠIMĖNAS. Čia buvo tokia politika - mes stengėmės, kad didžiausias lengvatas turėtų tokios įmonės, kuriose yra užsienio kapitalas, nuo 25 iki 75 procentų, tai yra kur mišrus, būtų apie pusę, kur mūsų ir mūsų yra daug. Tokioms įmonėms didžiausios lengvatos. Nes skatiname, kad mūsų tam tikras lyginamasis svoris tose įmonėse būtų, kad jie turėtų tam tikrą balsą ir kad dalyvautų priimant sprendimus. Ir taip kvies mūsų investitorius drau­gauti ir aktyviai bendrauti su užsieniu. Lygiom dalim, kai jie draugauja, tokios įmonės labiausiai skatinamos, o visas kitas jau mažiau mes skatina­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.ŠERKŠNYS. Deputatas nori paklausti? Nenori. Deputatas A.Abišala.

A. A.ABIŠALA. Dar - dėl mokesčių. Ką reiškia nuo 50 iki 100 ir lygiai 100 skirtingose eilutėse? Kiek skiriasi 100 ir 100 šitoje vietoje?

A.ŠIMĖNAS. Taip, čia matematiškai visada iki 100, tai galima sakyti, 99, 99 ir dar net 100. Jeigu iki šimto, tai dar šimtas neįeina.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala daugiau klausimų neturi. Ačiū, de­putatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau grįžti prie gerbiamojo deputato A.Abišalos klausimo. Gal į jį atsakydamas, jūs išspręsit tą problemą. Ar jūs (nes aš buvau pateikęs tokį siūlymą ir jo dabar neradau) galit patvirtinti, kad atsisa­kote tokios nuostatos, ten, kur kalbama apie akcijų įsigijimą ir papildote tokiu punktu: ,,Akcinėje bendrovėje, kurioje kontrolinių akcijų paketą (51 procentą),turi užsienio asmenys, taikomas bendros įmonės statutas.”

A.ŠIMĖNAS. Palaukit minutę, mes vakar intensyviai svarstėme ir šį jūsų siūlymą. Kuris čia straipsnis?

G.VAGNORIUS. Šiuo atveju, jūsų naujame variante būtų 27 straipsnis.

A.ŠIMĖNAS. 27. Sekundę. Aš kolegų norėčiau paklausti, ką mes vakar nutarėme? Mes gi svarstėm šitą 51 ilgai, kaip mes ten pasakėm? Aš jau net pamiršau...

FIODOROVAS. Mes nutarėm, kad bendras įmones vis tiek reikia regist­ruoti ir vėl reikėtų sudaryti sutartį, tai tada tiktai jos gaus statusą, o ne laikyti, kad turi statusą.

PIRMININKAS. Būkit malonus, prisistatykite, stenogramai reikia.

FIODOROVAS. Fiodorovas, Ekonominių ryšių su užsieniu departamento direktoriaus pavaduotojas.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Taip, mes jau kažkuriam straipsnyje fiksavom, kad tos bendros įmonės būtinai registruojamos, tada jos gauna tam tikrą statusą: Ir nesvarbu, kiek ten tų procentų yra, norėdamos gauti lengvatų, jos turės vis tiek registruotis. Jos persiregistruos, ir tada praktiškai tas atpuola. Net ir 35 procentus ar 25 supirkę akcijų, naujų vardinių akcijų, papildę įstatinį kapita­lą, lyginamąjį svorį turėdamos, norėdamos gauti privilegijų, nes priešingu atveju neapsimoka nieko ir daryti, jos registruoja naują įmonę, bendrą įmonę ir tada gauna tą statusą. Nebūtinai 51, 25 jiems užtenka.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius. Dar norit paklausti?

G.VAGNORIUS. Tada norėčiau patikslinti tą nuostatą, dėl kurios mes buvom sutarę. Kad bendra įmonė nėra, kaip TSRS įstatyme sako, atskira įmonės rūšis.

A.ŠIMĖNAS. Ne.

. G.VAGNORIUS. Tai tuo atveju jūs turit sau papriekaištauti, kad, prieš pateikdami įrodymus:.. kad turi naujai registruoti įmonę, jūs nelabai tiksliai pasakėt...

A.ŠIMĖNAS. Ne, bet mes bendras įmones vis tiek registruojam. O toliau jos registruoja konkrečią savo rūšį, kaip jos vadinsis. O kad bendra įmonė ­tai ir visas įstatymas tam paskirtas, tada iš viso jis būtų nereikalingas.

PIRMININKAS. Ar dar turite klausimų?

A.ŠIMĖNAS. Jeigu jau registruotis nebereikia.

G.VAGNORIUS. Dar paskutinį patikslinimą, kadangi tai yra konceptua­lus dalykas. Manau, išsiaiškinę mes žymiai lengviau susikalbėsim. Jūs patvir­tinate nuostatą, kad, įregistravus įmonę, steigiant bendrą įmonę, jos iš naujo nereikia registruoti, o tik gaunamas Vyriausybės leidimas užsienio kapitalui, kaip ir jūs rašote.

A.ŠIMĖNAS. Dar kartą pakartokite.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti dar kartą, nelabai gerai girdėjosi.

G.VAGNORIUS. Pasakysiu pavyzdžiu. Yra valstybinė įmonė, sakykim, ji įregistruota ir pagal mūsų naujus įstatymus. Po to ji pasitelkia užsienio steigėją ir sujungia savo kapitalus, tai yra steigia bendrą įmonę. Tai jūs patvirtinat tą nuostatą, kad iš naujo įmonė nėra registruojama, o yra tik pasirašoma steigimo sutartis ir gaunamas Vyriausybės leidimas tokiam su­jungimui?

A.ŠIMĖNAS. Vyriausybė pasiruošusi atsakyt iš karto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Fiodorovas.

FIODOROVAS. Reikia būtinai registruoti įmonę dėt to, kad jinai keičia savo statusą ir gauna tam tikras lengvatas.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

A.ŠIMĖNAS. Tai čia ir įvardyta, kad Įmonės įstatyme ir Rejestro įstatyme reikės atitinkamų pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau, gerbiamasis depu­tate Šimėnai, prašome neiti iš tribūnos, nes nėra užsirašiusių diskusijoms deputatų. Taigi diskusiją laikysime baigta. Ir jūsų pasiūlymai, gerbiamasis deputate Šimėnai. Deputatas Vladas Terleckas.

V.TERLECKAS. Atsiprašau, pavėlavau, norėčiau ,jūsų paklausti, kodėl jūs nenumatote apmokestinti išvežamo į užsienį pelno, jūs formuluojat -pa­jamų. Iš pradžių ir būtų klausimas - 31 straipsnis. Prašom, 10 puslapyje. 31 straipsnio pavadinimas ,,Pajamų, gautų iš užsienio investicijų, išvežimas”: Tai ar pelnas, ar pajamos? Norėčiau pasitikslinti.

A.ŠIMĖNAS. Jūs tik pasitikslinti? Be abejo, čia turim omeny tą pelno dalį (mes jas įvardijam pajamomis), kurią sudaro jo pajamos iš investicijų, ir jis gali išsivežti.

V.TERLECKAS. Bent man atrodytų, kad reikėtų -pelnas.

A.ŠIMĖNAS. Vietoj pajamų, jūs sakot pelno, tiksliau būtų, gal ir taip.

V.TERLECKAS. Manyčiau, taip, Gal kolektyviniam protui, pasitarimui, nenoriu primesti...

A.ŠIMĖNAS. Ne, ne; jeigu tiksliau, žiūriu ir gerbiamasis A.Rudys sako, kad tiksliau, tai tada mes galim tą ir užsirašyt.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas neprieštarauja.

A.ŠIMĖNAS. Ačiū už pastabą.

PIRMININKAS, Prašau, gerbiamasis deputate V.Terleckai -kitas jūsų klausimas.

V.TERLECKAS. Dar vieną klausimą, kuris tikrai mane jaudina ir lyginant su pirmuoju variantu, kurį buvo gerbiamasis G.Vagnorius pateikęs -kad praleidžiamas iš esmės investicijų apmokestinimas. Kaip jūs puikiai žinote, Tarybų Sąjungoj apmokestinama viena ir kita dalis. Čia pagal 35 straipsnį išeina, kad apmokestinamas tiktai tas pelnas, kuris buvo atleistas 5 procen­tais, o visa kita išvežama laisvai. Na, mokslininkai paprastai samprotauja ir siūlo (ir pasaulinė praktika yra tokia), kad didesniu procentu apmokestina­mas kaip tik išvežamas pelnas, siekiant skatinta jo palikimą ir investavimą vietoj, toj teritorijoje. Tuo aspektu man labai rūpėtų. Ir jeigu jūs taip; tai tada mokesčio dydžio tarifai yra per maži lyginant su pasauline praktika.

A.ŠIMĖNAS. Labai ačiū už pastabas. Norėčiau pirmiausia pakomentuoti dėl. mokesčių tarifų. Mes buvom numatę (ypač ne savo gamybos produkcijai, kur šiuo metu labai didelis pelnas) didesnius. Tačiau vieni kolegos siūlo priešingai - net sumažinti iki 15 procentų. Taigi nuomonių yra labai įvairių. Ir mes pasirinkom tikrai tą vidurkį, nes buvo siūlymų ir daugiau, ir mažiau, ir t. t. O jūs ką pasakėt, visiškai teisingai, mes tikrai neapmokestinam išvežamo kapitalo. Tai tikrai žymi lengvata ir labai palanki užsieniečiams. Mes su­prantame taip, kad užsienietį labiausiai domina, ką jis iš čia išsiveš. O jis jokiu būdu neinvestuos tą jam čia, viduje, nes taip aktualu. Mūsų šio įstaty­mo reikalavimas yra toks, kad pas mus sąlygos investuoti būtų nors šiek tiek geresnės, patrauklesnės negu kaimynų. Ir mes bandėm tą realizuoti. Aišku, galima diskutuoti, didinti-mažinti, aš sakau gal ir alternatyvas siūlyti. Aš tikrai nieko prieš. Bet nuostata tokia -kad ne blogiau kaip pas kaimynus. Žinia, Tarybų Sąjunga dar iki galo nėra tvirtai apsisprendusi, bet ji 20 plius 30 juridinio, plius 20 išvežimui dar taiko. Tai pas mus čia tikrai žymiai palankiau. Manau, kad įvertinant tą situaciją, tas vidurkis ir priimtinas turė­tų būti. Nors galima ir alternatyvinį -čia nieko nepadarysi, kiek galvų, tiek gali būti siūlymų.

PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas, prašome jūsų klausimas.

V.TERLECKAS. Gerbiamasis kolega, dar norėčiau jūsų gal pagalbos, gal konsultacijos. Kaip tame 31 straipsnyje jūs suprantate išvežimą investicijų? Ar išvežimą natūra, ar valiuta? Ar taip ir taip?

A.ŠIMĖNAS. Ir taip, ir taip čia įvardyta.

V.TERLECKAS. Tai tuomet, manyčiau, jeigu valiuta (mes jos neturime), tada reikėtų numatyti teiginį, kad tiktai valiutinio apsimokėjimo atveju. Jeigu užsidirba ta įmonė užsienio valiutos, tai tada gali išvežti.

A.ŠIMĖNAS. Taip, čia tą nuostatą turbūt tikrai.reikėtų įteisinti. Mes apie tai dar nepagalvojome, kad valiutinis išvežimas galimas tik tuo atveju, jeigu valiutinių įplaukų buvo. Čia tą mintį tikrai reikia įteisinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau, pasisakančių taip pat nėra. Dar deputatas E.Vilkas. Aš jau antrą kartą norėjau paskelbti svarstymą baigtą. Kitą kartą po to, kai paskelbsiu svarstymą baigtą, neleisiu nė vienam deputatui šnekėti. Prašom, gerbiamasis deputate Vilkai.

E.VILKAS. Aš norėjau keletą pastabų padaryti. Čia yra labai geras 6 straipsnis -draudžiama kaip nors diskriminuoti užsienio investicijas. Many­čiau, kad reikėtų ir parodyti, kad tai nėra tuščia deklaracija. O ir visi straips­niai jie ir atitinka apribojimus mūsų įmonėms. Ir nė vienu daugiau. Nė vienu. Neturi būti apribojimų, pavyzdžiui, dėl žemės pirkimo, neturi būti apribojimų dėl veiklos sričių, neturi būti. Apskritai 29 straipsnis yra labai keistas -mes vis orientuojamės į gamybą, kiek pas mus bus pagaminta. Bet juk ekonomiškai yra visiškai nesvarbu, ar pas mus pagaminta. Svarbu, kad pas mus pinigų atsirado. O jeigu jie atsirado be gamybos, tai dar geriau ­oras švarus, viskas... Taigi aš nesuprantu tų skaidymų: tiek produkcijos pas mus pagamintos, tiek... nes nėra nieko geresnio Lietuvai, kaip užsiimti biz­niu.

A.ŠIMĖNAS. Taip, visiškai pritariu. Kalbama apie tai, kad šis įstatymas tikrai nedraudžia jokio biznio, ii niekas jų nediskriminuoja. Jie mokės lygiai tuos pačius 35 procentus kaip ir mūsų. Niekas jų nediskriminuoja. Tai viena. Labai skatinti šitą ne gamybą; kitą biznį, gal jau nevertėtų, jau ir dabar parduotuvės tuščios. Labai mitriai atsiras komersantų, kurie pradės išveži­nėti, jeigu mes netaikysim licenzijų ir kažkokių išvežimo kvotų. Pradės išve­žinėti viską ir dabar, be šio įstatymo į Jugoslaviją ir taip toliau keliauja mūsų prekės. Kalbama apie tai, kad ne čia jie atveš, bet išveš ir tą, kas čia yra. Todėl toks akcentas šiuo metu, kad kažkokias lengvatas sudarytume ne gamybai, o komerciniam bizniui, kada yra toks kainų skirtumas ir visiškai neaiškūs žaidimai, -kažin ar verta ypatinga preferencija. Jie gali užsiiminėti ir tuo bizniu, kurį jūs įvardijot, ir tikrai bus nediskriminuojami, ir mokės tą patį mokestį; kaip ir moka mūsiškiai. Ir čia nieko blogo nėra, man atrodo. Antra, jūs kaip diskriminaciją įvardijot, kad žemės nuoma 50 metų. Bet patys užsieniečiai to nepavadino diskriminacija -sako, mums šito tikrai pa­kanka. Jie patys šitą tvirtina, nes 50 metų -tai tikrai yra daug. O jeigu šito apie žemės nuomą visai neužrašysi, tai iš karto jiems aktualiausia, kur statys įmones. Čia dabar paskaitys: aha, gaunu išsinuomot žemę 50 metų, jiems darosi jau aišku. O šiaip klausimas dėl įmonės statybos, dėl žemės jiems visa yra labai aktualus. Tai dar kartą norėčiau pabrėžti, kad mes tikrai, kad niekuo nediskriminuojam ir liepiam tiktai, kad jų įmonėse būtų ne bloges­nės sąlygos negu pas mus ir kad jie vadovautųsi Respublikos įmonės įstaty­mais. Daugiau papildomų apribojimų mes neįrašom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, norėčiau priminti, kad jūsų įstatymui liko 25 minutės, ir jeigu jūs nebūsite lakoniškas, manau, kad šio įstatymo priėmimą teks atidėti. Taip pat kreipiuosi į gerbiamuosius deputatus. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. AŠ norėčiau dėl straipsnio -užsienio investicijų sri­tis, čia yra...

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamoji, jau dėl 5 straipsnio lyg ir sutarėm...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Simėnai; deputatė R.Gajauskaitė prašo žodžio, nori paklausti jūsų.

A.ŠIMĖNAS. 5 straipsnis atidėtas, jūs pateikit savo pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Gajauskaite,  straipsnis atidėtas, šiandien nebus priiminėjamas.

R.GAJAUSKAITĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš labai trumpai. Noriu paklausti dėl 21 straipsnio. Aš kaip tik manau, kad buvusiam projekte, kaip ir jūs minėjote, 25 metų žemės nuomos laikotarpis buvo pakankamas. Ir nebuvo jokia diskriminacija, nes po to mes galime pratęsti. Tad aš ir siūlau palikti 25 metų laikotarpį.

A.ŠIMĖNAS. Matot, vieni sako blogai, kiti -per ilgai.

PIRMININKAS. Matyt, teks balsuoti arba vienaip, arba kitaip. Deputatas J.Liaučius,

J.LIAUČIUS. Dėl 6 straipsnio trečiosios dalies. Čia nurodyti ginčų nagri­nėjimo organai ir tarptautiniai užsienio šalių ir Lietuvos Respublikos teis­mai. Manyčiau, kad tezę apie užsienio šalių ir tarptautinių ginčų nagrinėjimo organus reikia pratęsti tokiu sakiniu: ,,esant tarpvalstybiniams arba šalių susitarimams”.

A.ŠIMĖNAS. Vakar mes kaip tik tai nagrinėjome, Teisininkai mums iš­aiškino taip, kad esą visiškai nesvarbu, kas nagrinės šitą ginčą, visi nagrinės tą ginčą pagal mūsų įstatymus. Ir kažkaip jie įrodė, kad šito neverta rašyti. Mes vakar siūlėm tai įrašyti, bet teisininkai sakė mums, kad nereikia rašyt. Nežinau, rašyt ar neberašyt? Ar rašom? Aš nežinau. Vyriausybė kaip galvo­ja?

PIRMININKAS. Ačiū.

J.LIAUČIUS. Tai gal galima įvardyti konkrečiai, nes čia dalykai yra proce­siniai ir labai rimti.

A.ŠIMĖNAS. Kokia Vyriausybės nuomonė? Aš čia...

J.LIAUČIUS. Ar bus Lietuvos piliečių (tų bendrų įmonių) interesai pažei­džiami, ar nebus, jeigu, pavyzdžiui, jūs čia taip parašysite?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Fiodorovas.

J.LIAUČIUS. Nesant tarptautinei sutarčiai, nesant šalies sutikimo, štai, pasiūlys Hagos tribunole svarstyti ginčą.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Fiodorovai.

A.ŠIMĖNAS. Jeigu jiems patinka Hagos, tegul ir siūlo, jeigu sutartyje apibrėžta.

FIODOROVAS. Siūloma palikt taip, kaip yra dabar suformuluota šitam tekste dėl to, kad iš tikrųjų teismas bus vykdomas pagal mūsų Respublikos įstatymus, tiktai bus kita salė ir kiti teisėjai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau, diskusijoms niekas neužsirašė, svarstymą skelbiu baigtą. Kokia jūsų nuomonė, gerbiamasis de­putate Šimėnai, ar jūs siūlote priiminėti šiandien įstatymą?

A.ŠIMĖNAS. Taip, siūlau priiminėti, įvertinant tai, kad 1 straipsnis būtų taip, kaip siūlė gerbiamasis S.Pečeliūnas.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas neprieštarauja, 1 straipsnio re­dakcija paliekama jūsų, Ar kiti deputatai neprieštarauja? Ne. Ačiū. Priimta. Antrasis straipsnis. Deputatas S.Pečeliūnas dėl 2 straipsnio, taip?

S.PEČELIŪNAS. Taip, dėl 2 straipsnio. Irgi nežinau, kaip čia laikysim, ar redakcine pataisa? Dėl to taip pat buvo aną kartą susitarta, antroje eilutėje ,,materialinis indėlis į veiklos sritis Lietuvos Respublikoje.”

A.ŠIMĖNAS. Na, gal siūlau balsuoti, kaip tekste: ,,Lietuvos Respublika, veikios sritis…”

S.PEČELIŪNAS. Aš noriu priminti, kad dėl to jau buvo balsuota.

A.ŠIMĖNAS. A, jau buvo.

S.PEČELIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Kaip galima neinvestuoti ne į veiklos sritis, neaišku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, kadangi buvo balsuota, tai arba perbalsuoti...

A.ŠIMĖNAS. Į veiklos sritis...

PIRMININKAS. Jeigu jūs neprieštaraujate, jeigu tai nekeičia jūsų įstaty­mo arba paragrafo esmės.

A.ŠIMĖNAS. Turbūt ne, čia ne...

PIRMININKAS. Nekeičia? Taip. Deputatas A.Šimėnas sutinka.

E.VILKAS. A.š noriu dar dėl 2 straipsnio. Man regis, jeigu mes nesugebam apibrėžti tų užsienio investicijų, tai netraukime ir to straipsnio iš viso.

A.ŠIMĖNAS. Kaip galima be apibrėžimo?

E.VILKAS. Tai reikia pasižiūrėt į enciklopediją, ten parašyta, ir bus api­brėžimas, nes čia mes aiškiai nesugebam apibrėžti.

A.ŠIMĖNAS. Siūlau palikti straipsnį ir balsuoti už alternatyvą -išbraukti ar palikti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti...

B.V.RUPEIKA. A.r galima dėl to?

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika dėl antrojo straipsnio.

B.V.RUPEIKA. Taip. Deputato S.Pečeliūno pasiūlymas gal yra ir labai teisingas, bet jis nelietuviškas, jame stinga logikos. Formuluojamas varian­tas yra žymai geresnis ir esmės nekeičia. Dabar neturime salėje aktyvių kalbininkų. Paskui ką skaitysime spaudoje?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal dabar neberedaguokime, yra siūloma straipsnį arba palikti, arba išbraukti. Jeigu bus nutarta palikti, tada ir redaguosime. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Depu­tatas E.Vilkas siūlo šį straipsnį išbraukti. Kas už deputato E.Vilko pasiūly­mą, prašome pakelti mandatus. Kartoju pasiūlymą, kas už deputato E.Vilko pasiūlymą išbraukti antrąjį straipsnį, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

  BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.

PIRMININKAS. 37. Straipsnis paliekamas. Gerbiamasis deputate Peče­liūnai, gal sutiktumėte, kad redakcija, kuri pasiūlyta straipsnyje, lietuviškes­nė? Gal sutiktumėte atsiimti savo pasiūlymą ir laikytis tos redakcijos, kurią jūs jau siūlėte aną kartą.

S.PEČELIŪNAS. Aš vis dėlto norėčiau pasiaiškinti -tai nėra mano re­dakcija. Bet ši redakcija buvo priimta visos Aukščiausiosios Tarybos, tai jos reikia ir klausti.

PIRMININKAS. Na, ar jūs prieštaraujate, ar Aukščiausioji Taryba prieš­tarauja, jeigu yra lietuviškiau paredaguotas straipsnis? Ar gerbiamieji depu­tatai mato čia kokį esminį straipsnio pakeitimą? Nematot. Deputatas S.Pe­čeliūnas nereikalauja balsuoti. Ačiū. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis, prašome. Pataisų nėra, deputate Šimėnai?

A. ŠIMĖNAS. Ką?

PIRMININKAS. 3 straipsnyje pataisų nėra? Nėra. Ar yra prieštaraujančių dėl 3 straipsnio formuluotės? Nėra. Priimta. 4 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimta.

A.ŠIMĖNAS. 5 praleidžiame.

PIRMININKAS: 6 straipsnis. 5 atidėtas, kaip žinote. Prieštaraujančių dėl 6 straipsnio yra? Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Vis dėlto turėtume pasiaiškinti dėl tos antrosios pa­straipos, ką tai reiškia -”draudžiama kaip nors diskriminuoti užsienio inves­ticijas”? Gal šita pastraipa iš viso nereikalinga, nes įstatymas ir nurodo taip.

A.ŠIMĖNAS. Kaip tik ne, kaip tik ji reikalinga todėl, gerbiamasis klausi­mo pateikėjau, kad jeigu užsienietis įžiūrės, kad jo investicijos diskriminuo­jamos, jis turi teisę paduoti į teismą tą instituciją, kuri jį diskriminuoja, ir teismas s~ręs, ar tai diskriminacija, ar ne. Jeigu diskriminuoja, bus pakeista.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate Pečeliūnai, prašome tik dėl balsavimo motyvų, tai yra siūlyti priimti straipsnį, siūlyti atmesti straipsnį, bet nebediskutuoti dėl šio straipsnio. Prašome.

S.PEČELIŪNAS. Dėl balsavimo motyvų. Kas tai yra diskriminacija? Ar tai yra įstatymo nesilaikymas, tada ir taip į teismą paduoda, ar tai yra kas nors kita?

PIRMININKAS. Čia deputate Pečeliūnai reikėtų pažiūrėti į žinyną. De­putatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš siūlyčiau papildyti šį teiginį, kad kitaip -taip, kaip nu­mato Lietuvos Respublikos įstatymai. Galima ir šis įstatymas, ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, ir apskritai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Siūlau balsuoti už pasiūlymą palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Jūs siūlote savo straipsnį taip, kaip dabar yra.

A.ŠIMĖNAS. Taip, kaip yra. Taip ir siūlau.

PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas dar norėtų. Gal kompromisinį variantą?

E.JARAŠIŪNAS.Dėl šio straipsnio redakcijos. Ką tai reiškia diskrimi­nuoti užsienio investicijas? Aš suprantu diskriminacija fizinio...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes jau klausimus...

E. JARAŠIŪNAS. ...diskriminacija investicijos teisiniu požiūriu būtų, sa­kyčiau, ne visai logiška formuluotė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Jarašiūnai, mes klausimus-atsaky­mus baigėme, jūs motyvuodamas galite siūlyti pritarti straipsniui arba at­mesti jį, o klausti jau nebereikėtų. Gerbiamieji deputatai, yra du pasiūlymai. Deputatas Z.Vaišvila, deputatas A.Abišala, atsiprašau deputato Z.Vaišvi­los.

    A. A.ABIŠALA. Siūlau atidėti 6 straipsnį, kaip ir penktąjį. Ir išvis priimi­nėti tuos straipsnius, kurie nekelia didelių diskusijų, kadangi vis tiek reikės...

A.ŠIMĖNAS. O aš siūlau už 6 straipsnį balsuoti.

A. A.ABIŠALA. Ar galima man baigti savo pasakymą?

PIRMININKAS. Be abejo, deputate A.Abišala. Deputatui A.Šimėnui pa­staba, kad pertraukė kitus.

A. A.ABIŠALA. Vis tiek reikės skirti derinamąją komisiją, kodėl ten šio klausimo neaptarus ir negaišti laiko čia visiems kartu. Siūlau priiminėti tuos, dėl kurių nebus didelių ginčų.

A.ŠIMĖNAS. Aš labai palaikyčiau jūsų nuomonę, jeigu į tą derinimą tikrai kas nors ateitų. Buvo kelios dienos - niekas neina derinti, išskyrus gerbiamąjį Gediminą Vagnorių, gerbiamąjį Z.Stankevičių ir dar kelis. Čia aišku kaip dieną -mes atidėsime, bet niekas neis. Vėl susirinksim, ir vėl svarstysim tą patį. Čia yra aišku.

PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala dar nori.

A. A.ABIŠALA. Jeigu deputatas A.Šimėnas manęs būtų išklausęs, tai aš tada būčiau pasakęs... atsiprašau, gerbiamieji kolegos, aš tada būčiau pasiū­lęs.

PIRMININKAS. Atsiprašau, nesupratau, ko jūs atsiprašėt. Prašau.

A. A.ABIŠALA. Tų, kurie mane čia užstoja. Svarstymo pabaigoje aš būčiau pasiūlęs paskirti taikomąją komisiją ir nutarti, kad jokių naujų pasiūlymų nebebus priimama, o bus balsuojama tik dėl tų straipsnių, dėl kurių nebuvo nubalsuota, ir viskas.

PIRMININKAS. Deputate Šimėnai, jūsų...

A.ŠIMĖNAS. Beje, gal tai ir visiškai ne argumentas, bet aš galiu pasakyti tą tradicinę frazę, kad draudimas kaip nors diskriminuoti yra užrašytas dau­gelio šalių investicijų įstatymuose. Ir ten, sakyčiau, pakopijuota. Aišku, tai visiškai ne argumentas, bet tegul jau būna nors šioks toks, kad ne mes pirmieji tai išgalvojom.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputate Šimėnai, ar siūlote balsuoti, ar siūlote atidėti derinimui 6 straipsnį. Gerbiamasis deputate A.Šimėnai, jūsų nuomo­nė.

A.ŠIMĖNAS. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuoti. Kiek yra deputatų?

G.VAGNORIUS. Ar už visą, dovanokit, straipsnį, ar tik už tą diskrimina­vimą?

PIRMININKAS. Deputatas A..Šimėnas siūlo už visą.

G.VAGNORIUS. Ne, ten yra dar kitokių dalykų.

PIRMININKAS. Jeigu jis bus atmestas, jį reikės perredaguoti, tai jau bus naujas straipsnis.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Taip, prašau, deputate Pečeliūnai.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, mes dabar ginčijamės dėl antrosios pa­straipos. Yra dar ginčų dėl trečiosios pastraipos, dėl penktosios pastraipos, tai mes negalime viso straipsnio priimti arba ne.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, aš atsiprašau, kad jus pertraukiau, nors tai labai nemandagu, bet deputatas A.Šimėnas siūlo baI­suoti už visą. Jūsų teisė balsuoti už arba prieš. Jeigu atmesit, jis bus redaguo­jamas toliau.

A.ŠIMĖNAS. Pastabų kol kas nebuvo, tiktai dėl to, ar diskriminuojama, ar ne.

PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisija, kiek yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. 68 balsų reikės priimant, gerbiamasis deputate A.Šimė­nai, jeigu norit už tuos straipsnius siūlyti balsuoti. Siūlote balsuoti, taip? Prašome, gerbiamieji deputatai.

A. ŠIMĖNAS. Taip.

G.VAGNORIUS. Tada aš dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašome.

G.VAGNORIUS. Tačiau aš ne dėl tų diskriminavimų, ten tuščiažodžiavi­mas, čia nieko nesako. Bet paskutinė pastraipa yra jau esminė norma, ir, jeigu, tarkim, šiandien yra atleistos įmonės neteisėtai nuo mokesčių, tai mes dar metus laiko įteisinsime tą padėtį. .

PIRMININKAS. Ar aš supratau teisingai? Jūs siūlote tokios redakcijos straipsnio nepriimti?

G.VAGNORIUS. Aš siūlau arba balsuoti pastraipom, arba atidėti šį punk­tą.

  PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Šimėnas siūlo balsuoti už visą. Depu­tatas K.Motieka nori taip pat siūlyti.

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau dar grįžti prie 6 straips­nio visos apimties. Aš prašyčiau apsvarstyti, ar nevertėtų išbraukti antrąją ir ketvirtąją šio straipsnio dalis, nes kitos likusios trys dalys kaip tik ir apima garantijas prieš diskriminaciją, taip pat spręsti ir visus kitus ginčus. Aš manyčiau, kad čia visiškai to pakaktų.

PIRMININKAS. Deputate Šimėnai, jūsų pasiūlymas, sutinkate?

A.ŠIMĖNAS. Kurias pastraipas?

PIRMININKAS. Antrąją ir ketvirtąją.

A.ŠIMĖNAS. Dėl tos diskriminacijos -aš pats siūliau savo laiku išbraukti, bet man buvo įrodyta, kad tai yra visuose tuose įstatymuose ir labai gerai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate dabar deputatai persigalvojo, įrodo visiškai kitaip, gal jūs sutiktumėt išbraukti?

K.MOTIEKA. Aš atsiprašau, dar norėčiau pakomentuoti savo pasisaky­mą. Ketvirtoje dalyje nurodomos tokios sąlygos, kurios daro neįmanomas užsienio investicijas Lietuvoje, nes taikomos tiktai tos garantijos, kurios nustatytos tarptautinėse sutartyse, kurių dalyviai yra Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublika dabar jokių sutarčių dalyvė nėra. Taigi mes vėl sukel­sim įvairiausių apmąstymų užsieniečiams.

A.ŠIMĖNAS. Kalbama apie tai, jeigu bus tarpvalstybinis susitarimas, pa­vyzdžiui, su Lenkija ar kita gretima šalim, kad, tarkim, mes visiškai netaikom muitų ir taip toliau, tai mes tomis Tarpvalstybinėmis sutartimis nustatėm, kad ir netaikom tų muitų. Tai atsiras papildomos lengvatos ir garantijos, kurių dar nėra šiame įstatyme. Čia kalbama ne apskritai apie tarptautines garantijas, o apie papildomas garantijas, kurias dvi valstybės tarpusavyje suderins. Gali būti mokesčių lengvatos, pervežimų lengvatos, kontrolės klausimai ir taip toliau. Žodžiu, kas ten bus sugalvota.

K.MOTIEKA. Tai gal tada reikėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal nebesiginčykime. Gerbiama­sis deputate Šimėnai...

K.MOTIEKA. Palaukit, tai reikia pakomentuoti... Aš pasiūlymą norė­čiau - tarptautinėse ir dvišalėse sutartyse...

A.ŠIMĖNAS. Taip.

K.MOTIEKA. Tada būtų aiškiau, dabar tarpvalstybinėse...

A.ŠIMĖNAS. Čia įvardyta -kurių dalyvė. Gal ten bus ir nedvišalė, trišalė tarptautinė sutartis -kurių dalyvė, kur dalyvauja ir Lietuva. Lyg ir aišku. Toje grupėje šalių, kurios tarpusavyje susitaria taikyti lengvatas, pavyzdžiui, Estija., Latvija, Lietuva numatys pervežimus viduje be jokių muitų, be nieko, ir mes taikom nulį šitoms šalims. O įvežant į kitas šalis, jau imsim muitus. Čia apie tai kalbama.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ką jūs siūlote, gerbiamasis deputate Šimėnai? Balsuoti taip, kaip yra?

A.ŠIMĖNAS. Aš siūlau balsuoti. už straipsnį...

PIRMININKAS. Taip, kaip yra?

A.ŠIMĖNAS. Dėl šito ,,diskriminuoti”, tai aš tikrai sutinku -braukti.

    PIRMININKAS. Sutinkat išbraukti. Antrąją pastraipą deputatas A.Šimė­nas siūlo išbraukti. Kiti siūlo nebraukti. Gerbiamieji deputatai, matyt, mes neprieisime prie išvados jeigu nebalsuosime,

A.ŠIMĖNAS. Sakau, grupės nuomonė buvo,.kad jis liktų, mano asmeninė nuomonė, kad tai (pritariu gerbiamajam Gediminui) yra tuščia frazė, bet tokia etiketė, kuri labai gražiai tinka, kuri maloni skaityti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jums liko devynios minutės, ne­gaiškime veltui laiko. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Tai vis dėlto nesupratau, ar gerbiamasis A.Šimėnas pri­ėmė deputato K.Motiekos siūlymą, ar ne? Ketvirtoje pastraipoje po žodžio ,,taikomos”įrašyti ,,papildomos”. Tada bus aišku. Taikomos papildamos garantijos, jeigu jos numatytos tarptautinėse sutartyse ir taip toliau.

A.ŠIMĖNAS. Galim įrašyti dar papildomos, jeigu kam nors neaišku.

PIRMININKAS. Jūs neprieštaraujat, gerbiamasis deputate Šimėnai? Ne­prieštaraujat. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Noriu pakviesti deputatus nepradėti čia derinti ar re­daguoti. Mano supratimu, 6 straipsnio redakcija yra nepriekaištinga. Ir tas draudimas diskriminuoti yra labai aiškus. Na, jeigu gerbiamasis G.Vagno­rius sako, kad tai nieko nereiškia, tai tuo labiau palikim. Jeigu investito­riams tai yra kaip masalas; tegu būna o apskritai yra aišku, kad draudžiama diskriminuoti. Ir dėl 4 viskas aišku. Ir palyginus su kuo tos papildomos garantijos? Juk jeigu garantijos sutartyse tų, kurių nėra šiam įstatyme, aišku, turi būti taikomos. Mes visada sakom -vidaus įstatymai, tai yra užsienio sutartys turi prioritetą prieš vidaus įstatymus. Ir tai aišku. Kviečiu balsuoti, gerbiamieji deputatai, negaiškim laiko dėl šio 6 straipsnio.

PIRMININKAS. Deja, gerbiamieji deputatai galvoja kitaip. Deputatas A.Abišala.

A. A.ABIŠALA. Aš dabar jau palaikau deputato A.Šimėno pasiūlymą bal­suoti, kviečiu balsuoti prieš, ir vis tiek bus taip, kaip siūliau -atidėti vakarui, suderinti. O mes sugaišom dėl to mažiausiai dešimt minučių.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašau.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau išreikšti Ekonomikos komisijos ir Cent­ro frakcijos nuomonę. Mes svarstėm, kad pritariam tam įstatymui, na, o redagavimui galo nėra. Imkim ir balsuokim, juk turim pasidalyti atsakomybę kaip nors. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, bet deputatai man neleidžia siūlyti balsuota. Ger­biamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šią 6 straipsnio redakciją, kurią pasiūlė deputatas A.Šimėnas, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.

PIRMININKAS. Kas prieš? Deputatas A.Endriukaitis pasislėpęs kampe prie telefono, nepamirškit, gerbiamieji balsų skaičiuotojai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Ar yra 90 deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 91.

PIRMININKAS. Yra 91. 6 straipsnio redakcija priimta. (Plojimai) 7 straipsnis.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima mažą pasta­bą?

PIRMININKAS. Prašau. Man pastabą? Visada su malonumu jos išklausy­siu.

G.VAGNORIUS. Straipsnis gali būti per du puslapius, dėl to jeigu būna siūlymas balsuoti pagal dalis, reikėtų į tai atsižvelgti. Pavyzdžiui, aš už tai, kad paliktume dėl diskriminavimo, kad draudžiama diskriminuoti -už, ta­čiau kas padaryta su paskutine pastraipa? Aš manau, kad po to dar teks abejoti ne vienam iš mūsų.

PIRMININKAS. Aš teikiu balsuoti tik tai, ką pateikia pranešėjas. Aš nieko kito nepateikinėju, gerbiamasis deputate Vagnoriau. Labai apgailes­tauju. Priimta, nebegrįšime prie jos. 7 straipsnis. Kas turi pastabų dėl 7 straipsnio? Pastabų nematau, nėra. Priimta. 8 straipsnis. Deputatas E.Vilkas bėga prie mikrofono.

E.VILKAS. Jeigu orientuojamės į tarptautinius standartus, tai čia turėtų būti ne trisdešimt dienų, bet trisdešimt valandų. Bet galbūt reikėtų, sakysim, bent dešimt dienų palikti?

A.ŠIMĖNAS. Galima atsakyti? Dešimt dienų tikrai negalima, nes, gavusi paraišką, Ekonomikos ministerija turės derinti tą klausimą su vietos savival­dybe. Paštas ten atgal -tos dešimt dienų ir praeis. Toliau, turės suderinti (jeigu reikalas bus) su Ministrų Taryba. Čia yra tikrai daug darbo, daug derinimo. Jeigu įmanoma, aš tikrai pasisakau už trisdešimt valandų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas E.Vilkas jau savo pasiūlymą atsiėmė, nebereikalauja balsuoti. Aš taip supratau jūsų mostą, deputate Vilkai? Taip. Ačiū. Daugiau pastabų nematau. 8 straipsnis priim­tas. 9 straipsnis. 9 straipsniui pastabų nematau. Priimta.

G.VAGNORIUS. Dovanokit...

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis deputate Vagnoriau.

G.VAGNORIUS. Taip formaliai šokinėti nuo 7 prie 9. Buvo 8 straipsnis.

PIRMININKAS. 8 jau priėmėm, gerbiamasis deputate, aš apgailestauju, apie 9 dabar kalbame.

G.VAGNORIUS. Na, jeigu jūs norit vieni priiminėt, aš neturiu ką veikt...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gerbiamieji deputatai, tie, kurie turite pastabų, prašome eikite prie mikrofono. Gerai, prašome, ;gerbiamasis deputate Vagnoriau, kadangi jūs atsiradote jau po to, kai pasakėm, kad priimta. Nebuvo prieštaraujančių, bet jeigu jūs prieštaraujate, aš turiu grįžti prie 8 straipsnio. Prašom.

G.VAGNORIUS. 8 straipsnio pavadinimas - ,,Leidimas užsienio investici­jai”. Perskaitykime, kas parašyta turinyje jau kalba apie registravimą. Dėl to aš siūlau jį redaguoti taip, kaip jau priimti ir anksčiau mūsų įstatymai. O noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos įmonių ir kituose su jais susiju­siuose įstatymuose ta tvarka yra reglamentuota. Ir reglamentuota taip, kad visos įmonės registruojasi, nesvarbu kokios jos būtų, bendra tvarka, o užsie­nio investitoriai gauna papildomai iš Vyriausybės leidimą. Šio straipsnio pavadinimas taip ir sako. Tačiau formuluotė yra netiksli, dėl to aš siūlau taip ją perredaguoti: ,,Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, gavusi.pa­raišką steigti bendrą įmonę ar užsienio kapitalo įmonę ir steigimo doku­mentus, ne vėliau kaip per trisdešimt dienų išduoda leidimą užsienio investicijai”. Leidimą užsienio investicijai. O toliau...

PIRMININKAS. Toliau kaip tekste?

G.VAGNORIUS. Jeigu steigiama nauja įmonė, ją registruoja ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, jūsų pasiūlymas?

A.ŠIMĖNAS. Gal galima į šį klausimą atsakyti gerbiamajam Ekonomikos ministerijos atstovui.

PIRMININKAS. Taip, prašom.

A.ŠIMĖNAS. Kadangi jie tiesiogiai užsiima tuo registravimu ir žino tai praktiškai, paaiškins tą straipsnį.

PIRMININKAS. Kviečiame Ekonomikos ministerijos atstovą. Paimkite mikrofoną. Gerbiamieji deputatai, būkite malonūs, perduokit mikrofoną. Prašom, prisistatykite.

A.ŠIMĖNAS. Kadangi jis vykdo patį registravimą, tą virtuvę išmano ir...

PIRMININKAS. Prašom prisistatyti.

MOZŪRAS. Ekonomikos ministerijos užsienio ekonominių ryšių sky­riaus viršininkas Mozūras. Aš labai atsiprašau, bet čia atsakinėjau deputatui ir ne visai girdėjau klausimą.

A.ŠIMĖNAS. Klausimą pakartosim. Dėl 8 straipsnio. Kadangi jis pava­dintas - leidimas, tai... gerbiamasis Gediminas Vagnorius gal pakartos, jis ten kalbėjo, aš tikrai atsiprašau, kad...

G.VAGNORIUS. Dar kartą galiu pakartoti, kad įmonės, nepriklausomai nuo to, kas ir kaip steigia, registruojamos bendra tvarka taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme ir kituose įstatymuose. O užsienio investicijai Vyriausybė duoda leidimą, tik leidimą. Dėl to ir redaguoti reikė­tų taip -koks straipsnio pavadinimas, toks ir turinys turėtų būti: ,,Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, gavusi paraišką steigti bendrą įmonę ar užsienio kapitalo įmonę, ir steigimo dokumentus, ne vėliau kaip per trisdešimt dienų išduoda leidimą užsienio investicijai”. Jeigu steigiama nauja įmonė, toliau gali būti registruojama pati kaip įmonė. Vienas dalykas yra bendros įmonės steigimo sutartys, kai reikia leidimo, o įmonė kaip tokia įregistruojama Lietuvos įstatymais. Ir jeigu mes, tarkim, balsuosim kitaip, tai paprasčiausiai mums reikia griauti visa, kas yra priimta, ir iš eilės kiekvie­ną įstatymą dabar perdirbinėti dėl to, kad kažkas atsiliko, nespėjo skaityti įstatymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos ministerijos atstovas.

MOZŪRAS. Matot, aš nemanau, kad čia būtų prieštaravimas. Juk vis dėlto, kada steigiama bendra įmonė arba užsienio kapitalo įmonė Lietuvoje, pagal Lietuvos įmonių įstatymą tam reikalingas Lietuvos Vyriausybės leidi­mas, ir kada šitas leidimas yra duotas (jis duodamas čia išvardyti dokumentų pagrindu), įmonė turi būti įtraukta į rejestrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Vagnorius sutinka?

G. VAGNORIUS. Dovanokit, dar vieną paskutinę pastabą. Steigiant bend­rą įmonę, ji gali būti steigiama, dažniausiai ir dabar taip daroma, jau įregist­ruotos įmonės pagrindu ir jos iš naujo niekas neberegistruoja. Yra tiktai sudaroma steigimo sutartis užsienio kapitalui ir tik duodamas Vyriausybės leidimas. O jeigu paliksime, kaip čia parašyta, tai paprasčiausia mes jau turėsime po kiekvieno naujo užsienio investitoriaus įmonę perregistruoti, kai mums reikėtų tiktai papildomą leidimą duoti užsienio investicijai. Čia yra skirtingi dalykai.

MOZŪRAS. A,š nenorėčiau sutikti su deputato G.Vagnoriaus teigimu todėl, kad dabar steigiama įmonė nauja. Tai yra steigiamas atskiras juridinis asmuo, kuris neturi iš esmės nieko bendro su savo steigėjais. Yra išskiriama iš egzistuojančios įmonės dalies ir perduodama naujai kuriamam juridiniam asmeniui, jeigu pagal šios dienos įstatymą. Tai yra visiškai nauja įmonė, kurios iki šiol niekur jokiam rejestre nebuvo.

PIRMININKAS: Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad mes čia nesu­tariame. Gal sutiktumėte, gerbiamasis pranešėjau, dėl 8 straipsnio toliau konsultuotis ir redaguoti. Mes dar galėtume priimti kelis straipsnius iki 3 skirsnio, Ar siūlytumėt kokį kitokį variantą?

A.ŠIMĖNAS. Aš -kaip Vyriausybės atstovas, nes jis detaliai tuos klausi­mus išmano, aš tikrai tų niuansų nežinau.Kaip ten -teikti balsuoti ar per­svarstyti? Kaip jūs siūlot?

MOZŪRAS. Kaip deputatai mano...

PIRMININKAS. Na, kaip deputatai mano, tai jūs girdėjote. Gal tada pasiūlykime perkelti.

B. V.RUPEIKA. Pirmininke, yra pasiūlymas balsavimu įvertinti nuomonių skirtumą, ir eikim toliau...

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, čia nėra nuomonių skirtumas. Reikia perduoti Juridiniam skyriui -mes negalim priimti naujų faktų, kurie prieštarauja priimtiems įstatymams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vagnoriau, aš ir siūlau atidėti šį straipsnį, kadangi yra aiškus nuomonių skirtumas, ir nė viena pusė nekeičia savo nuomonės.

A.ŠIMĖNAS. Gal tikrai 8 straipsnį, gal suderins...

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Šimėnai...

A.ŠIMĖNAS. ... gerbiamasis G.Vagnorius su ministerijos atstovais, ir išsi­aiškinsime...

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Šimėnai, negaiškime laiko. 9 straipsnis. Ar dėl 9 straipsnio pataisų turite? Gerbiamieji deputatai, dėl 9 straipsniui? Negirdžiu pastabų. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Ne. Aš tik konstatuoju, kad yra tas pats prieštaravimas, kaip 8 straipsnyje. Taip pat reikėtų suredaguoti pagal tai.

PIRMININKAS. Redaguosime. Nuo 8 redakcijos priklausys 9 straipsnis. Atidedame. 10 straipsnis. Ar dėl 10 straipsnio pastabų yra? Nėra. Priimta. 11 straipsnis.

V.TERLECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo 8 straipsnio re­dakcijos priklausys ir 9 straipsnio turinys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš apgailestauju -10 straipsnio mes taip pat negalime priimti. 11 straipsnis taip pat priklausys nuo redakci­jos ar ne, gerbiamieji deputatai? Ar i1 straipsnį galima priimti? Deputate Terleckai, galima 11 straipsnį? Galima. Kiti deputatai neprieštarauja? 11 straipsnis priimtas. Gerbiamieji deputatai, mes apgailestaujam, kad šio įsta­tymo svarstymas užėmė keturias pertraukos minutes. Prašytume gerbiamąjį deputatą A.Šimėną toliau konsultuotis su įvairiomis frakcijomis ir kitais specialistais. Ir perkeliame jūsų įstatymo svarstymą kitam kartui. Ačiū depu­tatui.

Prieš pertrauką -įdomus skelbimas deputatams.

Z.JUKNEVIČIUS. O kada tas kartas-po pertraukos?

PIRMININKAS. Tolesniam svarstymui, priėmimui norėjau pasakyti, atsi­prašau, priėmimui. Ne, ne, ne, šiandien nebus jau. Nebent mes kitus klausi­mus išspręstume, galėtume dar grįžti. ,,Prašau paskelbti, kad deputatų pašto dėžutėse yra antra stenogramų knyga”. Galite paimti. Pertrauka iki 17 va­landos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiame į salę, po minutės pra­dėsime posėdį ir kviesime deputatą G.Šerkšnį į tribūną. Gerbiamieji deputa­tai, pradedame posėdį. Prašome gerbiamuosius deputatus atsisėsti. Deputa­te Paulauskai, gerbiamasis deputate Paulauskai! Kviečiame į tribūną gerbiamąjį deputatą G.Šerkšnį. Deputate Paulauskai, būkit malonus. Ger­biamasis deputate Paulauskai, būkit malonus, jau pradedame posėdį. O deputatą G.Šerkšnį kviečiame į tribūną. Gerbiamieji deputatai, reikės bal­suoti už arba prieš tą dokumentą, kurį deputatas G.Šerkšnys ruošiasi jums pasiūlyti. Taigi greičiau kviečiame jus ateiti į šią salę. Prašome, gerbiamasis deputate, jūsų žodis.

G.ŠERKŠNYS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji ištvermingiausi de­putatai! Kiek suprantu, jeigu daugiau nesusirinks, turbūt...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis deputate Paulauskai, deputate Astrauskai, deputate Šimėnai, yra labai sunku kalbėti, kada ir jūs kalbate, ir deputatas G.Šerkšnys kalba. Neaišku, ko tada mes turime klausy­tis. Deputatas G.ŠERKŠNYS. Prašom. Aš manau, kad susirinks. O jeigu nesusi­rinks, jūs pateiksite, paskui mes pasiūlysime pateikti įstatymo projektą, o balsuosime tada, kada deputatai ateis. Prašau.

G.ŠERKŠNYS. Po pateikimo, kai atsimenat, buvo keletas pasiūlymų. Vie­nas iš jų buvo kaip tik mūsų komisijos, dėl kurio, kiek supratau, niekas neprieštaravo, -kad į tą penkių sąrašą, kurį perskaičiau, vietoj gerbiamojo M.Čoboto būtų įrašytas A.Taurantas. Toliau, gerbiamasis N.Rasimavičius uždavė daugiau retorinį klausimą. Kadangi, sudarydami tą sąrašą, norėjome, kad būtų bent vienas iš Teisinės komisijos, tai aš gerbiamojo J.Prapiesčio prašiau sužinoti, kokia yra Teisinės sistemos komisijos nuomonė, ką jie siūlytų įrašyti. Gerbiamasis V.Žiemelis siūlė vietoj B.Kuzmicko įrašyti Čes­lovą Stankevičių. Aš ir su vienu, ir su kitu aiškinausi, ir gerbiamasis Č.Stan­kevičius sakė, kad jisai daugiau norėtų užsiiminėti ekonomikos reformos klausimais. Kadangi tam siūlymui nebuvo pritarta, tai galima teikti vėl bal­suoti, kaip ką nuspręs.

PIRMININKAS. Kada pasiūlysite, tada teiksim balsuoti, gerbiamasis de­putate Šerkšny. Tą, ką jūs pasiūlysite. Prašom.

G.ŠERKŠNYS. Ir Gamtos apsaugos komisija siūlė įrašyti -tiktai nežinau kieno vietoj -Joną Šimėną. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Taigi galvoju, kad reikėtų, ko gero, balsuoti už kiekvieną pavardę atskirai. Pirmiausia tos gru­pės pirmininko -vieno iš Pirmininko pavaduotojų, Ir už kitus narius.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kol susirinks pakankamas mūsų skaičius, siūlyčiau jums, jeigu neprieštaraujate, pereiti prie kito darbo­tvarkės punkto, tai yra prie supažindinimo ir visų įstatymų pristatymo. Aš norėčiau pakviesti į tribūną, jeigu dabar yra, gerbiamąjį Edmundą Stanciką. Ar yra gerbiamasis Edmundas Stancikas? Dabar nėra. Tada prašyčiau depu­tatą V.Žiemelį, kuris ruošiasi pristatyti Emigracijos ir Imigracijos įstatymų projektus, arba pasiūlyti asmenį, kuris tuos projektus pristatytų. Prašom, gerbiamasis deputate Žiemeli.

 

Deputato V.Žiemelio pranešimas apie Lietuvos Respublikos emigracijos ir imigracijos įstatymų projektus ir atsakymai į deputatų klausimus

 

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyti Emigracijos ir Imig­racijos įstatymų projektai. Šios rengimo grupės vadovas profesorius Vaitie­kūnas šiandien negalėjo pateikti šių įstatymų, jis apgailestauja ir paprašė manęs, kad aš pristatyčiau šiuos įstatymus, supažindinčiau, tiksliau pasakius. O po to, kada prasidės šių įstatymų aptarimas, jis pats dalyvaus kiekvienoje komisijoje, pateikiant šiuos įstatymus, ir, manau, atsakys į visus jums rūpi­mus klausimus.

Šį įstatymų projektą rengė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo paminėtas profesorius Vaitiekūnas. Taip pat atsakingi už šio įstatymo parengimą buvo Užsienio reikalų ir Piliečių teisių komisijos. Šį įstatymų projektą rengėme gana ilgai ir, sakyčiau, kruopščiai. Rengiant buvo susipažinta ir pasinaudota įvairių šalių analogiškais migraci­jos įstatymais: Suomijos, Švedijos, iš dalies Šveicarijos, Vokietijos Federaci­nės Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų. Tačiau turėčiau pasa­kyti, kad gimė įstatymų projektai, nepanašūs nė į vienos šalies įstatymus. Tiksliau pasakius, daug normų yra, bet tai yra, galima pasakyti, tikrai Lietu­vos imigracijos įstatymų projektai, kurie neturi analogijos kituose kraštuo­se. Taip aš pasakyčiau. Šiuos įstatymų projektus būtų galima vadinti ir laikinaisiais, kaip kad yra ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Tačiau aš to nesiūlau, kadangi, priėmus Konstituciją, visi mūsų priimtieji įstatymai turės būti peržiūrėti ir pritaikyti pagal priimtąją naująją Konstituciją. Iš karto norėčiau pasakyti, kad, iš pradžių rengiant šiuos įstatymų projektus, buvo manoma, kad imigracijos įstatymas apims ir žmones, kurie atvyks į Lietuvą laikinai gyventi nuo 6 iki S mėnesių arba dirbti. Tačiau šios idėjos buvo atsisakyta ir orientuotasi tik į tai, kad šie įstatymai reguliuos atvykimą ir išvykimą nuolatinai gyventi. Turiu omeny imigracijos ir emigracijos. Turiu pasakyti, kad šis įstatymas yra gana griežtas, kaip ir mažos valstybės įstaty­mas, kuris turi būti griežtas, mano nuomone, turi būti gana griežtas. Jeigu jūs pastebėjote, yra numatyta, kad kiekvienais metais imigracijai bus nusta­tyta Vyriausybės kvota, ir, be abejo, orientuosimės, kokia jinai turėtų būti kiekvienais metais. Reikėtų pasakyti, kad šie įstatymai turi būti nagrinėjami kartu su Užsienio piliečių teisinio statuso įstatymu. Jeigu jūs pamenate, šio įstatymo projektą daugiau kaip prieš mėnesį pateikė teisingumo ministras gerbiamasis P.Kūris, Kada bus svarstoma, aš siūlysiu, kad šie trys įstatymai būtų viename pakete ir būtų priiminėjami kartu. Kodėl mes atsisakėme atvykimo laikinam gyvenimui arba darbui? Mūsų manymu, šie klausimai turėtų būti reguliuojami tarpvalstybiniais susitarimais. Atvykimas laikinai gyventi, laikinai dirbti, mokytis, gydytis ir taip toliau turi būti reguliuojami tarpvalstybiniais susitarimais. Šiame įstatymų projekte mes pateikėme tai­pogi, kad šiuos klausimus sprendžia migracijos tarnyba, tačiau, be abejo, parlamentas turės apsispręsti, ar reikia kurti migracijos tarnybą, ar reikėtų pavesti šiuos klausimus spręsti jau dabar egzistuojančioms tarnyboms, gal­būt Vidaus reikalų ministerijos. Bet kol kas grupės nuomone, vis dėlto nedidelė migracinė tarnyba iš pradžių bent 5-7 žmonių turėtų būti (ir jinai jau įsteigta), kuri pirmiausia rengtų poįstatyminius aktus. Šiame įstatyme, aišku, į daugelį klausimų jūs galite nerasti atsakymo -prie šio įstatymo dar turės būti nemažai poįstatyminių aktų. Aš turiu sudaręs sąrašą -16. Nutari­me dėl įstatymo įsigaliojimo numatyta, kada tie poįstatyminiai aktai turėtų būti parengti. Žinoma, labai svarbu numatyti, nuo kada pradės galioti mig­racijos įstatymai. Mūsų nuomone, jie realiai ankščiau 1991 metų vasaros negalėtų pradėti galioti, kadangi tai klausimas naujas ir jam reikia pasiruoš­ti. Antra vertus, dar realiai jie negalės galioti ir todėl, kad neišspręsti santy­kiai su TSRS -dar Lietuva oficialiai nepripažinta. Visa tai, be abejonės, apsunkina jų įsigaliojimą. Tačiau iki vasaros, manom, tie klausimai išsispręs, ir galbūt nuo liepos 1 dienos tie įstatymai galėtų pradėt.i veikti. Trumpai pakomentuočiau… atsiprašau, kiek liko laiko?

PIRMININKAS. Keletas minučių.

V.ŽIEMELIS. ... pačius įstatymus. Iš pradžių, kaip aš minėjau, jie buvo gana plačios apimties, kadangi Imigracijos įstatymas reguliavo ir laikiną atvykimą. Tačiau, atsisakius to, šie įstatymai sumažėjo ir dabar juos sudaro tokios dalys. Paminėsiu tik pagrindinius momentus. Šiame įstatyme yra nu­matytos priežastys, kliudančios užsieniečiui imigruoti į Lietuvą. Šios prie­žastys yra išvardytos. Galbūt nesuprantamesnė iš pirmo žvilgsnio atrodys dalis -Prašymų emigruoti nagrinėjimo tvarka. Tačiau, aš manyčiau, jeigu iškils klausimų, galbūt iš karto dabar atsakysim.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau viskas, gerbiamasis deputate?

V.ŽIEMELIS. Jeigu kyla klausimų, galime atsakyti. Antra vertus, aš kaip minėjau, su grupės vadovu dalyvausime kiekvienoje komisijoje ir diskutuo­sime tais svarbiais klausimais. Be to, galiu pasakyti, kad šie įstatymo projektai buvo pateikti dviejose komisijose: Piliečių teisių ir Užsienio reikalų, ir iš esmės, be abejonės su pastabomis, jiems buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar norėtumėte paklausti gerbiamojo V.Žiemelio?

V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, galbūt dar norės mane papildyti Piliečių teisių komisijos narys deputatas V.Jarmolenka; kuriam komisija pavedė prisidėti rengiant šį įstatymą. Aš nematau jo salėje.

PIRMININKAS. Yra deputatas V.Jarmolenka, yra.

V.ŽIEMELIS. Gal norėsite papildyti, prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Jarmolenka, turite ką nors esmi­nio papildyti? Ačiū, deputate Žiemeli.

V.JARMOLENKA. Aš tiktai norėčiau nurodyti šio įstatymo svarbą. Vie­nas ir antras įstatymai yra kertiniai bendroje Lietuvos Respublikos politiko­je. Žmonės, kurie gilinosi į tą reikalą, supranta, kad čia mes galime kalbėti apie sienų kontrolės, taip sakant, Muitinių departamento funkcijas ir už­duotis, ir panašiai. Ir ryšį su tarptautine teise, su Lietuvos piliečio ir asmens garantijomis. Mes apie tai darbo grupėj irgi kalbėjome. Norėčiau pažymėti, kad dažniausiai išgirstame dabar apie tai (tai yra ir politinis klausimas), kad asmeninės arba žmogaus teisės yra prioritetinės. Atseit galima būtų įžvelgti ir šiame įstatyme tam tikrų lyg ir tarptautinių teisių supratimo nusižengimų. Bet daugelis šalių savo nacionalinėje politikoje šiuo klausimu pirmiausia vadovaujasi savo šalies interesais ir paskui tiktai kaip rekomendacijas priims Visuotinę chartiją ir panašiai, ir panašiai. Aš daugiau neturėčiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Jarmolenka. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Norėčiau pakviesti visus deputatus aktyviai dalyvauti šio įstatymo svarstyme. Nes iš tiesų, kaip pabrėžė kolega, tai labai svarbūs įstaty­mai ateičiai. Todėl čia reikia ne tik teisinių žinių, o ir sveikos nuovokos.~ Kviečiu visus aktyviai dalyvauti. O čia yra tiktai pristatymas, pasiūlymas, supažindinimas, šie įstatymai gali keistis iš esmės, jeigu pasiūlysite geresnius variantus. Kaip aš minėjau, mes turime ir ankstesnius variantus - ankstes­nieji projektai apėmė ir laikinai atvykstančiuosius.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Žiemeli, tikiuosi deputatai išgirdo jūsų kvietimą. Gerbiamieji deputatai, dar turime vieną nepateiktą įstatymo projektą - Darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Jį žadėjo pateikti docentas Edmundas Stancikas, ar jis yra šiandieną? Nematome. Taigi šis įstatymas šiandien, matyt, nebebus pateiktas. Dabar reikia pasirinkti -yra per 70 deputatų. Galbūt deputatas G.Šerkšnys norėtų teikti balsuoti savo pasiūlytą nutarimo projektą? Gerbiamieji deputatai, tie, kurie esate šiuose rūmuose, kviečiami skubiai į salę, mums reikėtų priimti nutarimo projektą dėl tarpparlamentinės komisijos sudarymo, kas jau buvo nutarta trijų parlamentų bendrame posėdyje. Dabar yra konkretus nutarimas, įrašytos konkre­čios pavardės, ir jūsų balsai labai čia reikalingi. Prašome, gerbiamasis depu­tate Šerkšny,

G.ŠERKŠNYS. Dar paderinome ir galiu perskaityti galutinį sąrašą, kurį teiksime balsuoti. Patį nutarimo tekstą turite, ar dar perskaityti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar turite nutarimo tekstą? Būkit malonus, perskaitykite.

 

Diskusijos dėl deputato G.Šerkšnio pateikiamo nutarimo ,,Dėl deputatų paskyrimo į tarpparlamentinę darbo komisiją Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams parengti”

 

G..ŠERKŠNYS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutari­mas”dėl deputatų paskyrimo į tarpparlamentinio darbo komisiją Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams pa­rengti”. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lat­vijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų bendro posėdžio, įvykusio 1990 metų gruodžio 1 dieną Vilniuje, rezoliuciją ,,Dėl tarpparlamentinio darbo komisijos sudarymo”, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: paskirti į tarpparlamentinio darbo komisiją ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams parengti Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus”. Dabar perskaitysiu sąrašą.

PIRMININKAS. Būkite malonus.

G.ŠERKŠNYS. Taigi yra siūlomi: Aurimas Taurantas, Albinas Januška, Teisinės sistemos komisija siūlo Narcizą Rasimavičių, kaip pirmininko pa­vaduotoją, grupės pirmininku siūlomas Bronius Kuzmickas ir Gediminas Šerkšnys,

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje šiuo metu -76 deputatai. Dar nori deputatas J.Šimėnas, prašome. Jau 78 deputatai, 79 deputatai.

J.ŠIMĖNAS. Noriu pasiteirauti, ar darbo grupė atliks tiktai parengiamąjį darbą tarpparlamentinei grupei. Jeigu taip, tai tada, aišku, mes neturime pretenzijų. Tačiau, jeigu šios grupės funkcijos bus žymiai platesnės, negu čia nurodyta, aš norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams, kad gruodžio 7 dieną Rygoje buvo susitikusios estų, latvių ir mūsų gamtosaugos komisijos, tų komisijų atstovai. Ir buvo nutarta, kad šioje veikloje turėtų būtinai daly­vauti įgalioti mūsų komisijų atstovai, kadangi daugiausia kitų sričių sąlyčio taškų arba visi sąlyčio taškai yra susiję su ekologija. Todėl aš sutinku, jeigu ta grupė yra tiktai parengiamajam darbui. Tegul ji lieka tokia, o jeigu jinai atliks ir kokį nors kitą darbą, tada mums reikėtų dar papildomai pasvarstyti šios grupės sudėtį.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

G.ŠERKŠNYS. Galiu atsakyti. Per mūsų bendrą parlamento posėdį priim­tam nutarime yra pasakyta, kad tiktai parengiamąjį darbą, tai yra apibrėžti bendradarbiavimo principus, galimas struktūras ir parengti reglamento pro­jektą. Visi šie dalykai turės po to būti tvirtinami atitinkamų respublikų Aukščiausiosiose Tarybose.

PIRMININKAS. Ar patenkina deputatą J.Šimėną toks atsakymas? Ačiū. Deputatas V,Beriozovas. Prašau.

V.BERIOZOVAS. Turiu klausimą. Mums i~dalytam projekte buvo įtrauk­tas deputatas A:Kumža. Dėl kokios priežasties dabar jo nesiūlote?

G.ŠERKŠNYS. Aš klausiau Teisinės komisijos, nes norėjom kad būtų iš Teisinės komisijos bent vienas. Apklausėme narius, kurie sakė, kad įrašytu­me gerbiamąjį N.Rasimavičių - jis jau yra pradėjęs tą darbą. Jie jau yra susitikę ir su Latvijos, Estijos atstovais anksčiau, dėl to jį gerbiamasis J.Pra­piestis pasiūlė.

PIRMININKAS. Teisinės sistemos komisijos pirmininkas gerbiamasis J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Dalį argumentų jau pasakė. Iš tikro deputatas N.Rasima­vičius toje srityje turi šiokią tokią patirtį. Jis konkrečiai dirbęs. Ir dar vienas momentas - galbūt nelabai reikėtų sakyti -mes per retai matom gerbiamąjį A.Kumžą, kad galėtume nuo komisijos siūlyti tokį atsakingą darbą.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Bet, mano supratimu, mes visą laiką sakom, kad reikia konsenso, kad būtų atstovaujama įvairioms kryptims. O dabar mes mato­me -žymiai daliai deputatų nėra atstovaujama. Tai ar mes kokiu nors būdu susitarimo norime pasiekti, ar nenorime pasiekti? Ar mes automatiškai norime primesti, kad kiekvieną komisiją sudarytų dešinieji? Tiek norėjau.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

G.ŠERKŠNYS. Aš negalvočiau, kad čia yra vieni dešinieji, kaip gerbiama­sis B.Genzelis teigia. Kita vertus, aš įsivaizduoju, kad tai yra darbinė grupė, kuri, kaip minėjau, turi parengti struktūrą, turi parengti bendradarbiavimo principus, galbūt parengti reglamentą. Jeigu jūs siūlote, galima alternatyviai balsuoti -ar A.Kumžą, ar N.Rasimavičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamasis deputate Genzeli, aš savęs nelaikau dešiniuoju, Priešingai, aš save laikau kairiuoju. Tačiau noriu pasakyti, kad aš nesiveržiu į šį postą. Ir kad aš pakritikavau šios komisijos sudarymo būdą, tai aš kai kuriems komisijos nariams jau paaiškinau-visiškai ne dėl gerbiamojo A.Kumžos. Aš mielu noru, jeigu čia būtų gerbiamasis A.Kumža, jis pasaky­tų, mes sėdim viename kabinete ir puikiai sugyvenam. Aš savo kandidatūros nekeliu. Aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.V.Paleckis.

J.V.PALECKIS. Aš irgi norėčiau paklausti. Kai Užsienio reikalų komisija svarstė šį reikalą, buvo minima deputato Z.Balcevičiaus pavardė. Jis buvo siūlomas į komisiją, paskui viename iš variantų mačiau deputato M.Čoboto pavardę. Kodėl jos iškrito?

G.ŠERKŠNYS. Man labai gaila, kad aš negavau Užsienio reikalų komisi­jos protokolo, jeigu buvo svarstomas šis projektas.

J.V.PALECKIS. Jis buvo pateiktas Prezidiumui.

G.ŠERKŠNYS. Dėl deputato Z.Balcevičiaus aš negaliu nieko pasakyti. O su gerbiamuoju M.Čobotu aš jau paaiškinau kaip buvo. Gerbiamasis depu­tatas M.Čobotas paaiškino, kad jis yra labai užsiėmęs, ir jeigu būtų kitų žmonių, kurie galėtų dalyvauti, tai jisai sutinka nedalyvauti.

PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš norėjau pasiūlyti ir paprašyti visų balsuoti už Narcizo Rasimavičiaus kandidatūrą. Todėl, kad su Estijos ir Latvijos teisininkais Narcizas Rasimavičius palaiko ryšius nuo 1988 metų. Dar tada, kai buvo priimtos Estijos Konstitucijos pataisos, jis dalyvavo tarp­tautiniuose seminaruose. Ir čia reikėtų vadovautis ne kairiųjų ar dešiniųjų sąvokomis, bet personaliniais ryšiais, susiklosčiusiais Liaudies frontų ir Są­jūdžio judėjimuose ir taip pat tokiu požymiu, kad tai vis dėlto teisinį išsilavi­nimą turintis deputatas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Šličyte, ar nesutiktumėte įkalbėti deputatą N.Rasimavičių, kad jis neatsisakytų savo kandidatūros? Jis dabar atsisakė savo kandidatūros. Deputatas S.PEČELIŪNAS. Deputatas A.Abišala norėjo, taip, prieš tai? Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Aš taip pat norėčiau palaikyti deputato N.Rasimavi­čiaus kandidatūrą. Jeigu atsimenate, kontaktai tarp Estijos ir Latvijos parla­mentų, tuomet dar ir tarp kongresų buvo užmegzti ir pakankamai konstruk­tyvūs. Ir jis kaip tik buvo toje grupėje, kuri tuos kontaktus konkrečiai bandė realizuoti. Taigi tas prieinamumas būtų labai reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Abišala. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Taip pat buvo irgi spręstas ir reglamento, ir kitų doku­mentų klausimas.

A. A.ABIŠALA. Man truputį keista ši diskusija, kada sudaroma darbo grupė. Aš manyčiau, kad deputatai turėtų padėkoti tiems, kurie sutinka dirbti. Tai nėra reprezentuojanti grupė, o iš tikrųjų dirbanti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Žymiai geresni už mane, labiau patyrę diplomatai kažkodėl siūto keistą poziciją, kad į tarptautinius reikalus mes iškeltume mūsų vidaus santykių aiškinimosi klausimą. Tai mažų mažiausiai keista.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Čia turbūt reikalas yra ne tas, kad kur nors iškeltume, bet, mano supratimu, kad visgi A.Kumža taip pat yra pakankamai kvalifikuotas teisininkas. Ir aš turiu omeny, kad jeigu mes norime rasti kokį nors bendrą lietimosi tašką parlamente... Bet jeigu mes norime toliau skaldytis į įvairias grupuotes, kad mes tarpusavyje nesusišnekėtume, ir dauguma grubiai pri­mestų jėgą... iš jėgos pozicijų viską savo ... Turbūt sunku bus mums dirbti, aš tą norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys. Ką jūs galėtumėt pasiūlyti? Prašom, perskaityti pavardes, dėl kurių nekyla jokių diskusijų.

G.ŠERKŠNYS. Deja, konstruktyvių pasiūlymų šioje diskusijoje iš esmės nebuvo. Nebuvo diskutuojama dėl A.Tauranto, A.Januškos, B.Kuzmicko ir mano pavardžių. Buvo diskutuojama dėl A.Kumžos ir N.Rasimavičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs siūlytumėte balsuoti alternatyviai už vieną ar kitą kandidatą? Ar siūlytumėt kaip nors kitaip? Bet galimas ir toks variantas, kadangi yra 65 deputatai, mes neišrinksime nei vieno, nei kito. Tada siūlysite turbūt trečiąjį, taip? Ar ką darysite? Deputate Rasimavičiau, ar jūs patvirtinate, kad sutinkate dalyvauti tos komisijos darbe? Atsiimate savo personalinį atsisakymą?

L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu alternatyviai balsuosime, kodėl ne, aš sutik­siu tada. Bet aš jokiu būdu nenoriu būti suprastas taip, kad užkertu kelią A.Kumžai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal tada sutiktumėte išspręsti šį alternatyvų klausimą, o paskui mes balsuosime už visą sudėtį. Jeigu mums tai pavyks išspręsti, žinoma. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamieji, čia kalbame vien dėl N.Rasimavičiaus. Kal­bėkime apskritai apie šios grupės parinkimą. Buvo atsiklausta visų frakcijų. O paskui tas frakcijų susitarimas, liaudiškai šnekant, nuėjo šuniui ant uode­gos. Štai apie ką yra kalbama, o ne apie gerbiamąjį N.Rasimavičių. Arba balsuojam už visą komisiją... Bet aš siūlau, kadangi buvo toks susitarimas ir jis pažeistas, atidėti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu nepritarsite komisijos sudė­čiai, nepritarsite nutarimo projektui, automatiškai jis bus atidėtas, grąžintas komisijai iš naujo svarstyti. Deputatas A.Januška.

A.JANUŠKA. Noriu deputatams pasakyti, kad Latvija ir Estija sudarė šias delegacijas jau prieš dvi savaites ir dabar kiekvieną dieną skambina mums ir klausia, kodėl mes negalim jų patvirtinti. Jeigu mes aiškinsimės tiktai tarpf­rakcijinė kova tai; kad mes negalim iš to išbristi ir sudaryti S žmonių darbi­nės grupės, kuri nespręs jokių politinių klausimų, o tik parengs reglamentą... ir ta.i sprendžiam jau trečią (ar net ketvirtą) posėdį, tai aš nežinau... Iš tiesų labai keista.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal neskirkime per daug reikšmės šiai komisijai. Deputatas A.Abišala.

A. A.ABIŠALA. Aš siūlau balsuoti už. Ir atkreipti visų deputatų dėmesį, kad reikia balsuoti už, nes nėra pakankamai žmonių. Taip pat siūlau proce­dūrinį dalyką, kurį prašau pirmininko pateikti balsuoti po šito balsavimo. Aš siūlau, kad Aukščiausioji Taryba, kiek jos čia yra, nutartų, kad būtų suskaičiuoti ir suregistruoti deputatai ir paskelbtos pavardės tų, kurių nėra salėje, prisimenant, kad iš ryto užsiregistravo 111. Reikėtų baigti tokius dalykus, kaip dabar mes elgiamės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal mes tą padarytume po balsavimo. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIM1ĖNAS. Aš protestuoju dėl gerbiamojo A.Januškos argumentų, kad ši komisija tik parengs reglamentą. Reglamento projektas jau parengtas ir nėra ko sudarinėti tarpparlamentinės grupės kažkokiems dar naujiems reg­lamentams parengti. Todėl įžiūriu, kad tai, kas yra parašyta, ne viskas tai, ką atliks ta grupė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš nematau jokio kito sprendimo kaip tik pateikti balsuoti šį projektą. Jeigu bus nepriimtas, tada vėl tarp frakcijų, matyt, bus derinama dėl šių svarbių postų užėmimo. Deputate Šerkšny, kokią siūlote sudėtį? Savo komisijos sudėtį siūlote, ar siūlote ko­kias alternatyvas? Jūs siūlykit.

G.ŠERKŠNYS. Kaip buvo pasiūlyta ir suderinta su Teisine komisija, tokia sudėtis: A.Taurantas, A.Januška, N.Rasimavičius, B.Kuzmickas ir aš.

PIRMININKAS. Jūs siūlote tai pateikti balsuoti, taip? Ačiū. Gerbiamieji

deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Primenu, jeigu šis nutarimas bus nepriimtas, jis bus grąžintas komisijai, ir komisija ieškos kito visiems priim­tino varianto. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį nutarimo projektą su tokia komisijos sudėtimi, kurią ką tik perskaitė deputatas G.Šerkšnys, pra­šome pakelti mandatus. Balsų skaičiavimo komisija, ten deputatas A.Amb­razevičius balsuoja už-sėdi prie telefono, primenu jums. Prašome nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69

PIRMININKAS.Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. 9. Kiek yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas. Ačiū gerbiamajam deputatui G.Šerkšniui. Prašome toliau konsultuotis su frakcijomis ir pateikti kitą do­kumentą. Gerbiamieji deputatai, pereisime prie kito darbotvarkės punkto. Jums yra išdalytas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos dokumentas, kurį paprašysime pateikti... Gerbiamasis deputate Ilgūnai, jūs, ar gerbiamasis V.Kačinskas pristatys? Deputatas G.Ilgūnas.

A. A.ABIŠALA. Ar galima, gerbiamasis pirmininke, jums pareikšti protes­tą, aš teikiau pasiūlymą, jūs jį ignoravote.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, aš protestą priimu, be abejo. Gerbia­mieji deputatai, ar jūs sutiktumėte, kad balsų skaičiavimo komisija dabar pažymėtų ir mums perskaitytų pavardes tų deputatų, kurie yra iš ryto užsire­gistravę, o dabar jų nėra salėje? Ar yra prieštaraujančių? Sutinkate. Ar jūs norėtumėte paskelbti laikraštyje? Reikia, taip? Gerbiamieji deputatai, dėt pirmo pasiūlymo niekas neprieštarauja, paskelbti turbūt reikia čia, salėje. O dėl to, ar reikia publikuoti, prašome pasiruošti balsuoti. Jeigu dauguma nutars, kad reikia publikuoti tas pavardes, mes taip ir padarysime. Ar depu­tatai pasiruošė balsuoti? Prašome, kas už tai, kad tos pavardės, kokias aš minėjau, būtų paskelbtos ,,Lietuvos aide”ir kituose mūsų laikraščiuose. Prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.

PIRMININKAS. 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Procedūrinis nutarimas priimtas. Prašome balsų skaičia­vimo komisiją pateikti pavardes Mandatų ir etikos komisijai, mes jas atiduo­sime ,,Lietuvos aido”ir kitoms redakcijoms. Taip pat prašome paskui, tas pavardes nustačius, paskaityti šios dienos posėdyje. Gerbiamieji deputatai, kviečiame į tribūną deputatą

G.Ilgūną.

 

Diskusijos dėl deputato S.G.Ilgūno pateikiamo nutarimo ,,Dėl mokslo ir mokymo institucijų statutų tvirtinimo tvarkos”

 

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, švietimo, mokslo ir kultūros komisijos mokslo pakomisė, deputatai A.Karoblis, B.Genzelis pasiūlė komisijai ap­svarstyti ir parengti nutarimo projektą ,,Dėl mokslo ir mokymo institucijų statutų tvirtinimo tvarkos”. Kaip jūs žinote, jau gerokai anksčiau visiems buvo išdalytas Mokslo. ir studijų įstatymo projektas. Jeigu tą įstatymo pro­jektą mes būtume apsvarstę ir priėmę, kaip buvo numatyta ir įtraukta į planus gruodžio mėnesį, šis nutarimas nebūtų reikalingas. Tačiau kadangi dabar ir Švietimo įstatymas, ir Mokslo ir studijų įstatymas atidėti vėlesniam laikui, ir mokymo institucijų statutų tvirtinimas pakibo ore, siūlome jums priimti šį nutarimą. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Matau jums deputatai turi klausimų. Deputatas V.Pikturna.

V.PIKTURNA. Aš labai atsiprašau, esu tos pačios komisijos narys, bet noriu išreikšti nusistebėjimą dėl vieno punkto - kad ,,Lietuvos mokslų aka­demijos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba”. Tai yra staigmena.

S.G.ILGŪNAS. Šį projektą pateikė Mokslo pakomisė, už jį balsuota mūsų komisijoje, nieko negaliu pasakyti.

V.PIKTURNA. Bet tai yra nesuderinama su normaliom normom, kad Mokslų akademijos statutas būtų tvirtinamas parlamente.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. Atsiprašau, gerbiamieji deputa­tai, negirdžiu klausimo. Gerbiamieji deputatai, Mokslo ir kultūros komisijos nariai, prašome truputį pažeminti tonus, negalima girdėti, ko deputatas nori paklausti. Prašome. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Šis nutarimo projektas buvo iš tikrųjų apsvarstytas, jam balsų dauguma pritarta, bet dingo vienas punktas, paskutinysis, kad jis galio­ja iki tol, kol bus priimtas mokslo studijų įstatymas. Kaip dingo šitas, nes priešingu atveju, aš negalėsiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Tai pasiūliau aš pats komisijos posėdyje, ir balsuojant buvo priimta. Tačiau mūsų komisijos patarėjas A.Ramonas ir juristas K.Vir­ketis pareiškė, jog, priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, automatiškai nustos galioti šitas nutarimas, todėl jo čia rašyti nereikia.

PIRMININKAS. Dar deputatė R.Gajauskaitė. Prašome.

R.GAJAUSKAITĖ. Jeigu institutų ir kvalifikacijos kėlimo tobulinimo ins­titutų statutus ar įstatus tvirtintų Vyriausybė, tai tada išeitų nelabai gerai. Tarkime, tokio diplomo gavimas kaip. Kvalifikacijos kėlimo instituto; kad dabar duoda, tarkim; direktoriaus ir ryšium su tuo daug kas dar siūloma, kad būtų perduota, duota ir visokių kitokių pasiūlymų su būsimu turtu, tai čia būtų monopolis rankose vienose.

S G.ILGŪNAS. Atsiprašau, jūsų klausimas nesisieja su mūsų nutarimo projektu. Čia apie diplomus nekalbama.

R.GAJAUSKAITĖ. Taip, bet jeigu jau tokius statutus tvirtinat, tai tada tvirtinti tiktai šitaip. Aš kalbu taip todėl, kad jau taip yra su Kvalifikacijos kėlimo institutu, ir maniau, kad, kol šito nutarimo nėra, gal galima dar pataisyti tą padėtį. O dabar jeigu mes priimam šį nutarimą, tai viskas ­monopolis yra vienose rankose.

S.G.ILGŪNAS. Taisyti visada galima ir pageidautina.

R.GAJAUSKAITĖ. Ar nebūtų galima šitaip -- bent jau kvalifikacijos kėli­mo institutus iš jų išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Gajauskaite, ar suformuluotumėte klausimą, kurį jūs norėtumėt pateikti.

R.GAJAUSKAITĖ. Ar būtų galima, kad kvalifikacijos kėlimo institutų statutus tvirtintų čia, Aukščiausiojoje Taryboje.

S.G.ILGŪNAS. Ačiū, bet tai būtų per daug, manau, kad Aukščiausioji Taryba ir institutų statutus pradėtų čia tvirtinti. Neturime tam labai laiko, ir aš linkęs asmeniškai abejoti, tačiau jūsų valia, galima balsuoti. Jūsų valia siūlyti.

PIRMININKAS. Ar deputatė R.Gajauskaitė reikalaus balsuoti? Ačiū. Daugiau klausimų nematau. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar norėtų kas nors pasisakyti? Nematome. Nori deputatas V.Pikturna.

V.PIKTURNA. Aš tik noriu savo mintį išsakyti, jeigu bus balsuojama, kad Lietuvos mokslų akademijos statutas nebūtų įtrauktas čia. Nebūtų balsuoja­ma. Nė vienoje pasaulio šalyje Mokslų akademijos statutai nėra tvirtinami ar priimami parlamentuose. Vienas dalykas. Antra. Statutai yra registruoja­mi tiktai, o ne tvirtinami. Ir trečia, paprastai Mokslų akademijos visuotinis susirinkimas statutą tvirtina, po to tą statutą užregistruoja, todėl kai bus teikiama balsuoti, aš prašau, kad nebūtų įtrauktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau. Gerbiamieji deputa­tai, ar esame pasiruošę? Deputatas V.Povilionis, prašau.

V.POVILIONIS. Manyčiau, kad jeigu mes Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtiname Aukščiausiojoje Taryboje, tai taip pat labai svarbus yra specialistų kvalifikacijos kėlimo, tai yra dabar Lietuvos vadybos akademijos vaidmuo Lietuvoje ir jį turėtume tvirtinti taip pat Aukščiausiojoje Taryboje. Nes tai bus svarbiausias kvalifikuotų specialistų rengimo, sakyčiau, židinys Lietuvoje.

Todėl, manyčiau, kad turėtume tvirtinti kartu su Mokslų akademija.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs remiate deputatės R.Gajauskaitės mintį, jeigu aš teisingai supratau. Prašau, deputate.

B.NEDZINSKIENĖ. Aš taip pat paremčiau R.Gajauskaitės mintį todėl, kad Socialinė komisija turi skundą iš Vadybos akademijos. Ten, atrodo, gana sudėtinga yra situacija, buvę partiniai funkcionieriai ir t.t. toliau pasili­ko ir kažin ar Vadybos akademijos kvalifikacija yra pakankama. O tuo metu jos statute, įstatuose parašyta, kad rengs vadovaujančius darbuotojus Res­publikai ir kad pirmumo teisę užimti vadovaujantį postą turės baigęs Vady­bos akademiją. Todėl siūlau Vadybos akademijos statutą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū deputatei B.Nedzinskienei. Deputatas L.Šepetys nori pasiūlyti. Prašome.

L.ŠEPETYS. Po to, kai išklausėm pasiūlymus, kad reikia tvirtinti Aukš­čiausiojoje Taryboje ir kvalifikacijos, ir visų kitų, siūlyčiau tikrai išbraukti Mokslų akademiją iš šio projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau naujų pasiūlymų nematau. Gerbiamieji deputatai, jūs turite projektą. Deputatai V.Pikturna, L.Šepetys pasiūlė iš šio projekto išbraukti pastraipą: ,,Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba”. Šią pastraipą išbraukti. Prašo­me, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti.

P.VARANAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašome, deputate Varanauskai.

P.VARANAUSKAS. Deputatas P.Varanauskas. Aš siūlau visiems palikti Mokslų akademiją, nes mes ją finansuosime ar nefinansuosime? Jeigu mes finansuosime, tai turim žinoti, ką finansuojame. Dabar tos Mokslų akademi­jos, kuri dabar yra, prezidentas dėkoja M.Gorbačiovui už tai, kad tas patvir­tino sąjunginį statusą, Tarybų Sąjungos statusą. Ir aš nežinau, ar ši akademija yra dalinė Tarybų Sąjungos akademija, ar ji bus savarankiška organizacija. Čia yra pereinamasis laikotarpis, mes turime atsargiai elgtis.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui P.Varanauskui. Prašom deputatą V.Žie­melį.

V.ŽIEMELIS. Norėjau paklausti.

PIRMININKAS. Deja, dabar siūlome, gerbiamasis deputate.

V.ŽIEMELIS.! Tada galiu pasiūlyti. Visų institutų nuostatus pavesti tvir­tinti Švietimo ministerijai.

PIRMININKAS. Čia bus trečiasis pasiūlymas. Dabar balsuosime dėl Mokslų akademijos, gerbiamasis deputate. Prašom gerbiamųjų deputatų pasiruošti balsuoti. Deputatas V.Pikturna ir dalis kitų deputatų palaiko siūlymą, kad išbrauktume pastraipą: ,,Lietuvos Mokslų akademijos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba”. Prašome, kas už siūly­mą, kad ši pastraipa būtų išbraukta, prašome pakelti mandatus.

BALŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.

PIRMININKAS. Balsų daugumos deputato V.Pikturnos pasiūlymas nesu­rinko. Taigi Mokslų akademijos statutą tvirtins Aukščiausioji Taryba, jeigu mes patvirtinsime šį nutarimą. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Noriu patikslinti, jog dar buvo kitas siūlymas - žodį ,,tvir­tina”keisti žodžiu ,;registruoja”.

PIRMININKAS. Bet buvo po to, jeigu mes atsisakysime tvirtinti, o akade­mija savo visuotiniame susirinkime patvirtina statutą (čia registruojame, čia procedūrinis dalykas). Ir, man rodos, Aukščiausiajai Tarybai nereikėtų nė balsuoti, mes nutarime paliekame žodį ,,tvirtina”, vadinasi analizuojame, o ne tik užsiimame formalia registracija. Ar aš teisingai perdaviau jūsų mintis, gerbiamieji deputatai? Ačiū. Gerbiamieji deputatai, deputatė R.Gajauskai­tė siūlė, kad mokslo institutų, specialistų kvalifikacijos kėlimo tobulinimo institutų nuostatus, statutus tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Deputato G.Ilgūno komisijos siūlymas buvo - Vyriausybė. Deputa­te Gajauskaite, ar suformulavau ką nors neteisingai?

R.GAJAUSKAITĖ. Aš kaip tiktai kalbėjau ne dėl visos šios pastraipos ­mokslo institutų, kvalifikacijos kėlimo institutų, nuostatų. Aš kalbėjau tik­tai apie Vadybos akademiją. Gal ją buvo galima. ir prie šio punkto, už kurį tik dar balsavome, kad Lietuvos mokslų akademijos ir Vadybos akademijos statutus tvirtina Respublikos Aukščiausioji Taryba. Tai kita pastraipa galėtų likti tokia, kokia yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš sutiktumėte, kad...

S.G.ILGŪNAS Prašau žodžio. Noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, jog Vadybos akademija dar mūsų komisijai nepateikė savo statuto pro­jekto it nežinau, kada pateiks.

R.GAJAUSKAITĖ. Jau jie patvirtinti yra Vyriausybėje, taigi jie jau yra.

PIRMININKAS. Kada pateiks, tada galėsime pritarti, gerbiamoji deputa­te.

S.G.ILGŪNAS. Taip; taip, kad aš vis dėlto esu linkęs manyti, jog sausio mėnesį mes priimsim Mokslo ir studijų įstatymą, kuris aptars visų aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimo tvarką: Tarp jų ir Vadybos akademijos.

PIRMININKAS. Ar deputatė R.Gajauskaitė nesutinka? Ar nesutinkate, deputate Gajauskaite? ,

R.GAJAUSKAITĖ. Ne, aš norėčiau, kad būtų šiame nutarime; tada būtų mažiau įvairių keitimų ir t. t. Jeigu mes jau priėmėme, kad mokslų akademijos statutą tvirtina, palikom kaip pas jus projekte, tai logiškai mąstant, Vadybos akademija taip pat akademija - ar mokslo, ar vadybos akademija: Jeigu jūs nesutinkate, kad ji prie šito, dėl kurių ką tik balsuota, tada reikėtų šią pastraipą kažkaip taisyti. Ne visą mokslo-institutų ir specialistų kėlimo... Bet reikia tada naują pastraipą, kad Vadybos akademijos statutą taip pat tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

S.G.ILGŪNAS. Ar jūs galite pasiūlyti konkrečią formuluotę?

R.GAJAUSKAITĖ. Ką tik pasakiau.

S.G.ILGŪNAS. Sakėt labai daug; bet jūs nepasiūlėt konkrečios.

PIRMININKAS. Pasiūlė, gerbiamasis deputate Ilgūnai. Tik ką pasiūlė; aš ją pasižymėjau. Ačiū, gerbiamoji deputate Gajauskaite.

R.GAJAUSKAITĖ. Lietuvos vadybos akademija. Akademijos statutų tvir­tina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Analogiškai kaip ir Moks­lų akademija - vienas tas sakinys.

PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė: Prašom.

B.NEDZINSKIENĖ. Aš irgi pritariu, kad reikėtų įtraukti tą deputatės R.Gajauskaitės pasiūlymą arba išbraukti, kad kvalifikacijos institutų statu­tus tvirtina Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs tą pasiūlėte, gerbiamoji Nedzinskiene, anks­čiau. Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Prieš balsuojant už deputatės R.Gajauskaitės pasiūlymą, norėtųsi nors trumpai gauti informaciją, kokia ta Vadybos akademija. Aš atsiprašau už savo tamsumą, bet tikrai nežinau. Gal nors galėtų paaiš­kinti?

PIRMININKAS. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komisija žino ką nors apie Vadybos akademiją, ar galėtų patenkinti deputato L.Šepečio žingeidu­mą.

S.G.ILGŪNAS. Nežino nieko, paaiškinti negali. (.Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ar yra bent vienas deputatas, kuris žino apie tai ką nors? Deputatas A.Karoblis žino. Deputatas A.Karoblis. Prašom.

A.KAROBLIS: Vadybos akademija buvo įkurta šį rudenį specialistų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo instituto bazėje: Statutą, jie priėmė, ir Vy­riausybė patvirtino. Statutas jų yra patvirtintas. Dabar, aišku, atėjo į Aukš­čiausiąją Tarybą. Nes Aukščiausioji Taryba tvirtina visų aukštųjų mokyklų statutus, kadangi Vadybos akademiją galima prilyginti aukštajai mokyklai, taigi turėjo būti tas statutas tvirtinamas. Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Ačiū, deputatas V.Terleckas.

V..TERLECKAS. Manyčiau, kad gerbiamosios deputatės. R.Gajauskaitės pasiūlymas yra pagrįstas, mes turime būti nuoseklūs - tvirtinome Policijos akademijos statutą, Vilniaus universiteto statutą (kaip aukštųjų mokyklų), vadinasi, ši akademija - kvalifikacijos kėlimo yra tarsi superaukštoji mokyk­la. Tai jos statutą būtinai turi tvirtinti Aukščiausioji Taryba, bet ne Vyriau­sybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Liaučius.

J.LIAUČIUS. Aš norėčiau, kad gerbiamieji deputatai, kurie yra susiję labiau su šiuo nutarimu, paanalizuotų mano mintį: Manau, kad Mokslų akademija, institutai yra visuomeninės organizacijos, nepriklausomai nuo to, ar jas finansuoja, ar nefinansuoja valstybė. Todėl įstatų registravimas tiek Mokslų akademijos, tiek institutų turėtų būti toks: registruojami įstatai arba neregistruojami. O apie statuto tvirtinimą - nemanau, kad reikėtų tvirtinti visuomeninių organizacijų statutus.

PIRMININKAS. Bet čia pasiūlymas, kad tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ar jūs prieš tokią formuluotę?

J.LIAUČIUS. Bendra taisyklė visuomeninėms organizacijoms - niekas

statutų netvirtina. Jie registruoja jų įstatus arba neregistruoja. Nepriklauso­mai nuo to, ar ji yra visuomeninė, ar bus dotacijos iš valstybės biudžeto, ar nebus tų dotacijų.

PIRMININKAS: Ačiū. Deputatas A.Karoblis nori su jumis nesutikti.

A.KAROBLIS. Mokslo institutai yra ne visuomeninės organizacijos, ka­dangi...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Liaučiau, labai atsiprašau. Ger­biamasis deputate Liaučiau.

A.KAROBLIS. Tikrai ne visuomeninė.

PIRMININKAS. Vieną minutę, deputate Karobli, gerbiamasis deputate Liaučiau...

A.KAROBLIS. Mokslų akademijos statutas...

PIRMININKAS. Aš prašau vieną minutę, gerbiamasis deputate, lukterki­te. Gerbiamasis deputate Liaučiau, jums argumentus pateikia deputatas Karoblis, jums asmeniškai. Prašome, deputate Karobli.

A.KAROBLIS. Iš tikrųjų mokslo tiriamieji institutai nėra visuomeninės organizacijos, jos finansuojamos daugiausia valstybės arba per sutartis: O Mokslų akademija (kol kas Mokslo ir studijų įstatymo projekte taip pat nenumatyta) nėra visuomeninė organizacija~ nors galbūt galėtų ji ir tokia būti. Dabar ji dar kol kas nėra tokia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Liaučiau, ar jūs sutinkate su šiuo faktu?

T.LIAUČIUS. Aš sutinku tuo požiūriu, jeigu mes norime palikti tokią Mokslų akademiją, kaip buvo iki šiol- pusiau valstybine, pusiau visuomene. Bet aš minėjau apie principą, koks turėtų būti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas. .

S.G.ILGŪNAS. Aš patikslinsiu, jog pagal Mokslo ir studijų įstatymo pro­jektą Mokslų akademija lieka visuomeninė, nefinansuojama iš valstybės.

PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote, deputate Ilgūnai?

S.G ILGŪNAS. Aš pasiūliau nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Gerai, deputatai pritarė pastraipai - ,,Mokslų akademi­jos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba”. Toliau, deputatė R.Gajauskaitė siūlo ir kiti ją palaiko, kad prie šios pastraipos prirašytume ir Vadybos akademijos statutą, ir, jeigu gerbiamieji deputatai neprieštarauja, tai galėtume nebalsuoti, jeigu prieštarauja, tai mes, matyt, balsuosime, ar prirašyti šitą ar ne?

S.G.ILGŪNAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog statutus mes tvirtiname tik du, ne visų aukštųjų mokyklų, kurių yra gauta, pavyzdžiui: Vilniaus technikos universitetas, Kauno technikos universitetas yra atidavę statutus, bet mes jų netvirtinome. Ir mūsų komisijoje buvo priimta nuostata netvir­tinti jokių statutų iki Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū.

S.G.ILGŪNAS. Išimties tvarka patvirtinti Vilniaus universiteto ir Polici­jos akademijos.

PIRMININKAS. .Ačiū. Deputatas V.Povilionis.

V.POVILIONIS. Noriu priminti, kad iki jai tampant Lietuvos vadybos akademija, ji vadinosi Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institutu prie Ministrų Tarybos. Ar ji dabar pavaldi Ministrų Tarybai, ar ne, šito aš negaliu pasakyti. Buvo valstybės išlaikoma.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai; iš tikro Mokslų akademija, universi­tetai ir visos akademijos yra nepaprastai svarbios mūsų įstaigos, todėl negai­lėkime Aukščiausiosios Tarybos laiko jų statutams ir panagrinėti, ir tvirtin­ti. Čia tiktai jų prestižas pakils, ir pačios mokslo įstaigos tik pasitemps. Nuo to bus geriau.

PIRMININKAS. Jūs jau siūlote, kad tvirtintų Aukščiausioji Taryba, Mokslų akademijos...

L.MILČIUS. Taip, Mokslų akademijos, universitetų ir akademijų.

PIRMININKAS. Mokslo institutų, specialistų tobulinimosi, taip, trečią pastraipą turite galvoje, taip? Deputate Milčiau, būkit malonus, pakartokite savo mintį, man čia traputį sutrukdė..

L.MILČIUS. Siūlau, kad Mokslų akademijos, visų universitetų ir visų kitų akademijų statutai. būtų tvirtinami čia. O institutų yra labai daug, jie mažesnės reikšmės negu akademijos, juos gali tvirtinti Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes pradėjome kolektyviai reda­guoti. Yra du variantai: arba mes balsuojame už šį projektų, arba jį grąžina­me komisijai, kad pateiktų naują projektą. Aš kito kelio nematau, gerbia­mieji deputatai, mes kolektyviai nieko nesuredaguosime:.Deputate Ilgūnai, jūsų pasiūlymas - ar jūs atsiimsite projektą, ar toliau tęsime redagavimą ir siūlote balsuoti? .

S.G.ILGŪNAS. Jeigu jis būtų atsiimamas, aš prašyčiau, jog redaguojant dalyvautų ir tie deputatai, kurie turėjo konkrečių pasiūlymų, pavyzdžiui, gerbiamoji R.Gajauskaitė. Kartu noriu atkreipti dėmesį, jog Mokslo ir stu­dijų įstatymo projekte bus numatyta visų aukštu~jų statutų tvirtinimo tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ilgūnai, kiek aš suprantu, jūs ne­prieštaraujate atsiimti kol kas savo pasiūlymą tolesnėms konsultacijoms.

S.G.ILGŪNAS. Prašau.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Deputatas G.Ilgūnas atsiima savo pasiūlymą balsuoti už šį nutarimo projektą ir pateiks jį po atitinkamų konsultacijų su...

S.G.ILGŪNAS. Prašau deputatų, kurie turėjo konkrečių siūlymų, pateikti

raštu ir dalyvauti redaguojant nutarimą.

PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte pasiūlyti terminą; iki kada jūs norėtu­mėte turėti šiuos pasiūlymus, o kitų net nepriiminėtumėte?

S.G.ILGŪNAS. Kuo greičiau.

PIRMININKAS. Rytoj, jums tinka? Taip. Gerbiamieji deputatai, prašome rytoj pateikti pasiūlymus. Jeigu jūs tų pasiūlymų nepateiksite, manau, kad naujų pasiūlymų. nebereikėtų priiminėti per plenarinius posėdžius. Į jūsų pasiūlymus rytoj- bus atsižvelgta, ir vakare, matyt, pateiksime balsuoti jau naujų variantą, kurį pristatys deputatas G.Ilgūnas. Ačiū; gerbiamasis depu­tate:

Kviečiame į tribūną deputatą A.Abišalą, jis nori padaryti pareiškimą. Prašome. Po to svarstysime deputato S,Pečeliūno siūlomą projektą. Jeigu deputato A.Abišalos pareiškimas neužtruks ilgiau kaip pusę valandos, vieną minutę, labai malonu, gerbiamasis deputate.

      A. A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, išėjau padaryti pareiškimą ne ko­kios nors grupės ar frakcijos, o savo vardu, nes kai kada tenka būti posėdžio pirmininko vietoje ir fiziškai, turiu jums pasakyti, kentėti dėl kvorumo ne­buvimo. Aš jums pasižadu, kad padarysiu ką nors labai negero ir negražaus. Deja, čia reikėtų kalbėti ne tiems, kurie yra čia, o tiems, kurių nėra. Jeigu ir toliau vien dėl to, kad 5 ir 6 deputatai nesiteikia ateiti, būdami rūmuose, o tai yra žinoma, kad jie yra rūmuose... Dėl to šiandien sužlugdyti jau mažiau­siai 3 sprendimai. Dėl dviejų buvo balsuojama, dėl trečiojo - paskutiniojo, nesiryžta balsuoti; nes vis tiek jis bus sužlugdytas. Aš manau, kad kokius gerus, suderintus įstatymus mes bepateiktume svarstyti parlamentui, visada gali atsirasti keletas žmonių, kurie nespėja balsuoti, neapsigalvoja ar dėl kitokių priežasčių nepakelia rankos balsuojant už ir susirinks 61, 64 ar 67 balsai - taip, kaip buvo šiandien. Aš manau, kad jeigu ir po Naujųjų metų, ir dar rytoj, ir poryt mes neapsigalvosime ir nepabandysime įvertinti savo veiksmų paprasčiausio pareigos jausmo požiūriu, iš tikrųjų nebereiks tų įstatymų nei rengti, nei priiminėti. Todėl aš prašau frakcijų atstovų perduoti savo kolegoms, kurių dabar nėra, mano nuoširdų prašymą lankytis posė­džiuose ir nevaikščioti tada, kai reikia balsuoti, kur nors kitur. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Abišala. Kaip posėdžio pir­mininkas mielai prisijungiu prie jūsų pasiūlymo.

R.MACIEJKIANECAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašau.

R.MACIEJKIANECAS. Ar galima pritarti gerbiamajam A.Abišalai?

PIRMININKAS. Taip, prašom, jūs labai maloniai jam pritarsite. Deputa­tas R.Maciejkianecas.

R.MACIEJKIANECAS. Aš pritarčiau dėl Aukščiausiosios Tarybos lanky­mo, bet priminčiau Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kad mūsų ekono­mistas K.Antanavičius prieš porą savaičių kėlė ir tokį klausimą - kodėl deputatai nedalyvauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, ir paskelbti sąrašą, kiek deputatų buvo užsienio komandiruotėse. Mes, pavyzdžiui, sėdim kiekvieną dieną, o kiek mūsų deputatų yra užsienio komandiruotėse ir kieno sąskaita jie važinėja? Šitą taip pat reikėtų paskelbti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, aš manau, kad Užsienio rei­kalų komisija galėtų parengti atitinkamą pažymą ir ją paskelbti per eilinį posėdį. Gerbiamieji deputatai, prieš suteikdamas žodį deputatui S.Pečeliū­nui, noriu paskelbti Pirmininko V.Landsbergio kvietimą: ,,Prašome pa­skelbti mano kvietimą, kad po posėdžio frakcijų pirmininkai arba atstovai susirinktų pasitarti mano kabinete.”Prašom, gerbiamasis deputate Pečeliū­nai. Jums liko pusė valandos. Prašome kalbėti apie savo įstatymo projektą.

 

Diskusijos dėl S.Pečeliūno pateikiamo nutarimo ,,Dėl partijų, visuomeninių, visuomeninių - politinių organizacijų ir visuomeninių judėjimų kolektyvinės narystės”

 

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, jau prieš kelias savaites jūs gavote šį nutarimo projektą. Kodėl jis atsirado? Žinia, ne taip seniai mes priėmėme partijų įstatymą, kuriame partijoms draudžiama užsiimti ūkine veikla, išskyrus leidybinę veiklą. Tačiau per tą trumpą nuo įstatymo priėmi­mo laiką pastebėta, kad kai kurios politinės partijos arba dar tokiomis nesivadinančios, bet visuomeninės politinės organizacijos, pretenduojančios tapti partijomis, stengiasi apeiti šį įstatymą ir yra remiamos arba užsiima ūkine veikla per vadinamuosius kolektyvinius narius. Tai yra, įvairios ūkinės organizacijos paskelbiamos kaip kolektyvinis narys. Kartais taip padaroma ~ kolektyvui apie tai netgi nežinant, ir taip šitos partijos apeina partijų įstaty­mą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas - tai, ką minėjo gerbiamasis deputa­tas V.Beriozovas; kad jie yra parengę visuomeninių organizacijų ir judėjimų įstatymo projektą, kurio, labai gaila, mes dar nematėme. Tačiau, kai mes derinome šį nutarimo projektą, apie tai buvo kalbėta, ir šis nutarimo projek­tas, kaip aš supratau iš gerbiamojo V.Beriozovo, visiškai neprieštarauja tam būsimam įstatymui, kuris, manau, greitu laiku bus pateiktas. Taigi čia tų prieštaravimų; apie kuriuos, svarstydami darbotvarkės klausimus, šnekėjo kai kurie deputatai, visiškai nėra: ar anksčiau bus nutarimas, ar anksčiau įstatymas. Jeigu mes galim užkirsti kelią pažeidinėti įstatymus, darykim tai šiandien. O įstatymą priimsim tada, kai jisai bus parengtas ir pateiktas.

Norėčiau iš karto supažindinti su keliomis redakcinėmis pataisomis, ku­rios pateko man, kaip šio klausimo pateikėjui, iki jo pristatymo Aukščiau­siajai Tarybai. Aš gal paskaitysiu visą tekstą; tuomet bus aiškiau, kokios tos redakcinės pataisos yra. Pirmas punktas. ,,Nustatyti, kad partijų, visuomeni­nių organizacijų, visuomeninių judėjimų kolektyviniais nariais ir rėmėjais gali būti tik registruoti piliečių visuomeniniai susivienijimai, visuomeninės sąjungos ar visuomeninės organizacijos.”Dar buvo vienas siūlymas .- ,,jeigu tai numatyta jų įstatymuose”. Dėl šito galėtume pasiginčyti, ar to reikia, ar nereikia. Štai ir visos pastabos, kurias mes gavome. Kitokių pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar norėtų kas nors paklaus­ti? Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs turite konkrečių pavyz­džių; kur taip daroma?. Kokias organizacijas turite omenyje?

S.PEČELIŪNAS. Taip, tokių pavyzdžių yra. Konkrečiai galima prisiminti

dabar vadinamąją Žemės savininkų... aš nežinau, kaip tiksliai ją vadina. Visi ją vadina Žemdirbių sąjunga, kurios kolektyviniais nariais tampa ūkiai ir kolūkiai, patiems kolūkiečiams apie tai nežinant. Valdyba (4-5 asmenys) dažniausiai nusprendžia, kad visas kolūkis stoja į šią organizaciją, moka pakankamai didelius nario mokesčius. O visi kolūkiečiai savo visuotiniam susirinkime tokių klausimų visiškai nesprendžia. Tai yra tikras įstatymo pažeidinėjimas. Ir tokių atvejų Lietuvoje yra begalės.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, gal galit paaiškinti, kas yra visuome­ninė organizacija, nes tokio įstatymo, kurio projektas yra rengiamas, mes dar nesame priėmę, ir, šokdami per griovį šiuo metu, mes turėsime grįžti ieškodami atspirties taško. Kaip jau esame.ne kartą darę ir vėl grįžę.

S.PEČELIŪNAS. Aš nemanau, kad mes turėsime kažkur grįžti ar kažkur šokinėti. Yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kaip registruojami visuo­meninių organizacijų, visuomeninių politinių organizacijų (dėl to žodžio, kaip atsimenat, buvo ilga kova dar ankstesnėj Aukščiausiojoj Taryboj) įsta­tai. Tvarka, kaip įregistruojama yra. Tai papildytų šitą tvarką.

B.V.RUPEIKA. Manęs nepatenkina atsakymas, kadangi yra visuomeninių organizacijų, ne politinių. Ir šiuo atveju mes turėsime turėti įstatymą, regla­mentuojantį tokių organizacijų veiklą, kad.nebūtų papildomų ir nereikalin­gų ginčų~

S PEČELIŪNAS. Taip, gerbiamasis deputate Rupeika, aš dar kartą jums noriu pasakyti, kad yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas (dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos) ,,Dėl visuomeninių, visuomeninių politinių orga­nizacijų registravimo tvarkos”, kaip yra registruojami įstatai ir kokios reika­lingos sąlygos. Taigi šitai tik papildo aną nutarimą. O kai atsiras įstatymas, apie kurį kalbėjo gerbiamasis V.Beriozovas... Bet, deja, jo nematėm, kaip sakiau. Šis nutarimas neprieštarauja tam rengiamam įstatymui,

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Sakysime, Raudonojo Kryžiaus organizacija yra visuome­ninė organizacija, vadinasi, pagal šį įstatymą ji negalės funkcionuoti, kadan­gi įvairios gamyklos įnašus aukoja ir panašiai, tai pagal šį jūsų siūlomą įstatymą~i negalės funkcionuoti, nes neturės paprasčiausiai lėšų.

S.PEČELIŪNAS, Galiu atsakyti į jūsų klausimą. Jūs visiškai neteisingai sakote. Visuomeninės organizacijos yra remiamos pavienių asmenų. Taigi nario mokesčius jie galės mokėti, o jeigu norės kokia nors įstaiga ar fabrikas, ar gamykla remti šitą organizaciją kolektyviai, jinai turės tai nuspręsti savo visuotiniame susirinkime. Visi turi nuspręsti, visi dirbantieji, kad jie sutinka. Jeigu taip nebus, kiekvienas asmeniškai turės tai daryti. O ne direktorius ar jo pavaduotojas nuspręs už visą kolektyvą.

PIRMININKAS. Deputatas V:Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Norėčiau atsakyti, kad aš išsiaiškinau, kur mūsų pa­rengtas dokumentas dingo. Pasirodo šiek tiek uždelsė, bet dabar jis atiduo­tas dauginti. Nors mes pristatėm jau daugiau nei savaitė, bet jis tik dabar atiduotas dauginti.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū jums už patikslinimą, labai gerai, kad mes jį galė­sim pamatyti ir su juo susipažinti.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš dar norėčiau patikslinti, ar galios mūsų priimtas įstaty­mas, jeigu tą projektą, kurį jūs parengėte, mes priimsime atgaline data? Kadangi visuomeninės organizacijos jau yra įsisteigusios, ar turi jos kolektyvinius narius, ar neturi, kaip kuri ir kaip kas. Tad šiuo atveju kaip naikinsime tas organizacijas, kurios pagal šį mūsų įstatymo projektą, jeigu jūs priimsime, neatitiks reikalavimų, taip?

S.PEČELIŪNAS. Ne, gerbiamasis Rupeika, aš nežinau, kodėl taip sakote. Iki šios dienos, kol nepriimtas šis nutarimas, visa tai; apie ką jūs kalbate, egzistavo, ir niekas tų organizacijų nenaikino, ir šitas nutarimas taip pat neliepia tų organizacijų naikinti. Jos turi savo įstatus suderinti su Aukščiau­siosios Tarybos įstatymais ir nutarimais. Jeigu jų įstatai prieštaraus šiam nutarimui, jos turės pakoreguoti savo įstatus, užregistruoti tuos dalykus pagal numatytą tvarką: ar Ministrų Taryboj, ar Teisingumo ministerijoj. Tai visiškai nereiškia, kad jos turi likviduotis arba įstatymas veikia atbuline data. Ne, jis pradeda veikti nuo tos datos, kada mes priimam šį nutarimą.

PIRMININKAS. Deputatas N,Rasimavičius. Jūs ne? Tada atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, daugiau klausiančių nematau. Ačiū gerbiamajam de­putatui S:Pečeliūnui. Niekas neužregistravo ir nenori kalbėti šiuo klausimu. Gal siūlysite priiminėti nutarimą, taip? Dabar nėra 90 deputatų. Taigi, gerbiamasis deputate, jums reikės išspręsti, ar jūs siūlote balsuoti, ar norite perkelti kitai,palankesnei dienai?

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau vis dėlto žinoti tikslų deputatų skaičių.

PIRMININKAS. Gerai. Balsų skaičiavimo komisiją prašome pasakyti tikslų deputatų skaičių, o gerbiamųjų deputatų prašome dabar nevaikščioti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86.

PIRMININKAS. Taip, deputate Pečeliūnai, jums reikia apsispręsti.

S.PEČELIŪNAS. Manyčiau, kad galėtume priimti tokį sprendimą. Dabar klausimas yra pateiktas, jokių pataisų, jokių pastabų nėra. Vadinasi, toks tekstas yra priimtinas, ir paskirti balsavimo procedūrą tuomet, kai bus kvoru­mas, tiktai skelbiant balsavimą už, prieš, be jokių diskusijų, be jokių klausi­mų, be nieko.

PIRMININKAS. Jeigu deputatai nenutars kitaip, suprantama, juk galima kitaip nutarti.

S.PEČELIŪNAS. Turėtume dabar šitaip nutarti.

PIRMININKAS. Kitą kartą deputatai gali kitaip nutarti, mes negalim nutarti. Mes šiandien galime priimti jūsų pasiūlymą, taip ir darysime. Bet jeigu deputatai pasiūlys padaryti kitaip, mes turėsime pakeisti. Turėsime balsuoti iš naujo.

S.PEČELIŪNAS. Tada paskirti balsavimo procedūrą tuomet, kai bus kvorumas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jums būtų priimtinas pasiūly­mas? Deputatas B.Genzelis nepriima.

B.GENZELIS. Ne. Mano supratimu, toks pasiūlymas visiškai nepriimti­nas, kad mes, Aukščiausioji Taryba, sudarom sąlygas absoliučiam savivalia­vimui. Mes dabar paskaičiuojame, jeigu tokie deputatai yra, tai galime pri­imti ir kada negalime. Turbūt jeigu jau numatyta balsuoti, tai reikia balsuoti. Mes negalime taip savivaliauti, kaip dabar savivaliaujam, ir todėl, kad dar­botvarkė priimta, reikia balsuoti. Ir antrą kartą negali būti perbalsuojama. Tai yra tokia elementari norma. Jeigu mums elementarios normos negalioja, tai ką gi darysi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, deputatas S.Pečeliūnas no­rėtų atsakyti.

S.PEČELIŪNAS. Norėčiau atsakyti, aš neklausiau balsų skaičiavimo ko­misijos, kokie deputatai yra salėje. Aš klausiau, kiek deputatų yra salėje, man visiškai nesvarbu, kokios jų pavardės. Tai vienas dalykas. Ar gerbiama­sis Genzelis nori išgirsti atsakymą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Genzeli, deputate Genzeli, depu­tate Ilgūnai: Jūs trukdote deputatui B.Genzeliui išgirsti atsakymą. Prašome, deputate Pečeliūnai.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pakartoti, man visiškai nesvarbu, kokie deputatai yra salėje, man buvo svarbu-tiktai jų skaičius. Ir aš norėčiau, kad priimant šį svarbų nutarimą, dalyvautų du trečdaliai Aukščiausiosios Tary­bos deputatų. O ne tiek, kiek yra. Tai mano asmeninis noras kaip klausimo pateikėjo. Tokią teisę pagal mūsų reglamentą aš turiu - teikti balsuoti arba tuomet, kai yra daugiau kaip 68, arba tuomet, kai yra du trečdaliai. Aš pasirenku du trečdalius.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Aš norėčiau palaikyti deputato S.Pečeliūno pasiūlymą atidė­ti, kai bus kvorumas. Aš abejoju tuo, kaip gerbiamasis deputatas B.Genzelis sako, kad daugumos valia - yra savivaliavimas. Jeigu mažuma siūlo - tai būtinai turi būti priimta. Kažkas nesuprantama, visiškai nėra logikos tokia­me teiginyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Milčiau, šis klausimas, matyt, rei­kalaus gilesnių teorinių diskusijų - kas dauguma, kas mažuma. Deputatas A.Abišala.

A. A.ABIŠALA: Gerbiamieji deputatai, tai būtų ketvirtasis klausimas, kurio šiandien nebūsime galėję išspręsti dėl kvorumo trūkumo. Aš vis dėlto siūlau balsuoti. Deputatas B.Genzelis neteisus, kad negalima teikti dar kartą balsavimui. Niekur tai nėra parašyta, ir aš prašyčiau vis dėlto balsuoti dabar, o po to, pakeitus vieno žodžio vieną raidę, pateikti projektą dar kartą, kada bus kvorumas. Čia nereikėtų piktnaudžiauti tuo, kad nėra pakankamai de­putatų.

PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš dėl balsavimo motyvų. Supraskit, gerbiamieji deputatai, kad tai yra antimonopolinis įstatymas politikoje. Jeigu mes einam į demokratiją, tai negalim sudaryti sąlygų atsirasti naujoms monopolijoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Leiskite man abstrahuoti jau ne kartą girdėtas čia mintis apie kvorumą ir demokratiją kvorumo pagrindais. Jeigu mes matome šian­dien, jog neįmanoma, kaip kalbėjo deputatas A.Abišala, priimti pagal dar­botvarkę numatytą įstatymo projektą, mums reikia baigti posėdį ir ateiti visiems tuomet, kada būsime tam darbui pasirengę. Konstatuokime, kad ši diena, kaip ir šio įstatymo projekto priėmimas, yra nekonstruktyvi, nedar­binga ir nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū, deputate Rupeika. Gerbiamieji deputatai, naujų pasiūlymų nematau. Deputatas S.Pečeliūnas nesiūlo balsuoti, nebent jis pa­keitė savo nuomonę.

S.PEČELIŪNAS. Norėčiau vis dėlto padaryti taip, kad mes nepadarytu­me ketvirtojo nepriimto sprendimo šiandien, kaip sakė deputatas A.Abiša­la - pamėginki.m balsuoti šiandien.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas pakeitė savo ankstesnįjį nusista­tymą. Visiškai sutampa su deputato B.Genzelio pasiūlymu. Taigi prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputate Šimėnai, jūs pasiruošęs balsuoti? Deputatas Z.Vaišvila taip pat ir kiti deputatai, kurie sėdi ložėse. Deputatas Č.Okinčicas pasiruošęs balsuoti? Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už deputato S.Pečeliūno pasiūlytą nutarimo projektą, kurį jūs turite, su tom pataisom, kurias jis išdėstė, prašome pakelti mandatus.

BALSIT SKAIČIUOTOJAS. 70.

PIRMININKAS. Kas prieš? Prašome dar neploti, gerbiamieji deputatai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

 

Nutarimo priėmimas

 

PIRMININKAS. Nutarimas priimtas su tom pataisom, kurias deputatas S.Pečeliūnas pasiūlė. Ačiū deputatui S.Pečeliūnui.

 

Deputatų diskusija dėl posėdžių lankomumo ir kitos dienos darbotvarkės

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, šiandien mums liko labai nedaug. Balsų skaičiavi­mo komisija jūsų nurodymu pateikė duomenis. Kas nedalyvavo balsuojant 17 valandą 30 minučių dėl parlamentinės komisijos sudarymo, nors po pietų posėdyje buvo užsiregistravę. Jeigu leisite, aš perskaitysiu pavardes, kadangi nutarėte jas publikuoti laikraštyje: Terleckas Vladas, Kuzmickas Bronislo­vas... Gerbiamieji deputatai, aš sakau, kas nedalyvavo balsuojant 17 valandą 30 minučių, o ne kas nedalyvauja dabar. Balsuojant. Man pateikė tokius duomenis. Jūs galite dėl to protestuoti. Ne aš pats juos pateikiau. B.Kuzmic­kas, E.Petrovas, K.Antanavičius, Z.Balcevičius, A.Noivilas, D.Morkūnas, J.Paleckis, A.Račas, G.Ramonas, Č.Kudaba, Č.Juršėnas, E.Vilkas, A.Rudys (?), J.Pangonis. Deputatas V.Terleckas protestuoja.

V.TERLECKAS. Tikrai protestuoju - aš buvau tuo metu, ir diskutavome dėl įstatymo projekto su J.Šimėnu.

A.    A.ABIŠALA. Liudiju, kad deputatas V.Terleckas buvo per balsavimą.

    PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, jūs sutinkate, kad padarėte klaidą, ir deputatas V.Terleckas buvo per balsavimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gali būti. Labai daugelis deputatų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsų skaičiavimo komisija iš­braukia deputatą V.Terlecką. Gerbiamieji deputatai, ar jūs laikotės nuosta­tos, kad reikia likusias pavardes paskelbti?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš taip pat norėčiau protestuoti, ka­dangi aš buvau ir balsavau už tą komisiją.

PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisija, kokia jūsų nuomonė? Depu­tatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Kadangi aš nesu sąraše tų, kurie nusikalto, todėl turiu mora­linę teisę štai ką pasiūlyti. Galima būtų skelbti spaudoje ir Respublikos mastu, ir pasaulio, jeigu būtų pasakyta, kad lygiai 17 valandą 30 minučių bus balsuojama. Bet šito nebuvo pasakyta. Minutę, gerbiamieji. Todėl, kas nors galėjo būti rankų plauti nuėjęs, kitas nuėjo, sakysim, kalbėti telefonu su Vašingtonu, trečias - su savo žmona. Tai vis svarbūs reikalai. Todėl, aš manau, kad iš vieno fakto daryti tokį skelbimą Respublikos mastu būtų neteisinga. Nors ,,Respublika”, žinoma, tokių gandelių visada laukia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kadangi sąrašas išties yra gana netikslus, ir aš nesiryžtu pasiūlyti spausdinti jo, nerizikuodamas pakliū­ti į teismą. Gal jūs vis dėlto leisite šį kartą dar nespausdinti. Kadangi galimos ir kitos klaidos. A.š manau, kad šitas perskaitymas deputatams bus tam tikra pamoka, kad per balsavimą reikia dalyvauti. Be abejo, balsavimai turi būti pranešami iš anksto. Gerbiamieji deputatai, aš prašau jūsų leidimo nespaus­dinti, nes kitaip mes bijome, kad rašysime paneigimus, atšaukimus ir visa kita.

B.V.RUPEIKA. Aš noriu jums pritarti, jeigu galima?

PIRMININKAS. Aš labai, ar deputatai...

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininke; bet jau buvo balsuota dėl to.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau dar kartą balsuoti. Galiu pasiūlyti, jeigu deputatai pageidauja. Deputatas A.Januška.

A.JANUŠKA. Aš norėčiau dar nusistebėti, kodėl tiek mažai pavardžių buvo perskaityta. Man atrodo, kad tie, kurie neatvyko šiandien į posėdį, yra irgi ne mažiau nusikaltę, negu tie, kurie 17 valandą 30 minučių nedalyvavo šitam posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Januška, jūs reiškiate nepasitikė­jimą balsų skaičiavimo komisija? Ne. Aš atsiimu savo pastabą. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Aš pritariu A.Januškai ir prašyčiau paskelbti būtinai ir tuos, kurie nebuvo iš ryto, nes tai ne mažesnė kaltė, negu neatvykti 17 valandą 30 minučių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada mums reikia balsuoti iš naujo.

B.V.RUPEIKA. Ar galima dar pareikšti argumentą, remiantį jus?

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Šiuo veiklos epizodu mes siekiame didelio poveikio ne­santiems deputatams, tačiau tas poveikis su kiekviena diena vis mažėja ir mažėja, ir jis efekto neduos. Kol mes nepriėmę deputato atšaukimo įstatymo ir rinkėjai nesusidarys blogesnės nuomonės apie savo išrinktuosius negu iki šiol, mums nėra prasmės ko stengtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš turėčiau šiek tiek kitokį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Kad kiekvieną dieną būtų skelbiamos pavardės depu­tatų, kurie dalyvauja posėdžiuose. Ir kiekvieną dieną būtų skelbiamos pavar­dės deputatų, kurie yra kur nors išvykę: Sakykim, mes, pavyzdžiui, nežinome, kiek daug deputatų dabar yra užsienyje. Galbūt apie 30 žmonių. Mes turime tai žinoti. Tokia informacija būtina.

PIRMININKAS. Ar jūs turite galvoje, kad per plenarinį posėdį būtų skel­biami, deputate Plečkaiti?

V.P.PLEČKAITIS. Aš galvoju, kad tai reikia paskelbti net visuomenei, kokie deputatai kiekvieną dieną dalyvauja. Žmonės turės supratimą, kas dirba, o kas kažką kitą veikia. '

PIRMININKAS. Ar jums neatrodo, gerbiamasis deputate, kad mums rei­kėtų leisti specialų laikraštį, kuriame būtų vien tik deputatų pavardės? Taip, gerbiamieji deputatai, aš negaliu apsispręsti, nežinau jūsų nutarimo. Jūsų nutarimas buvo, kad paskelbtume pavardes tų deputatų, kurie nedalyvavo per balsavimą. Šitą sąrašą mes turime. Galime jį paskelbti, jeigu nutarimo nekeičiate. Sąrašas yra netikslus. Netikslaus sąrašo turbūt negalime skelbti. Gerbiamieji deputatai, aš klausiu jūsų nuomonės. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš siūlau tokią išeitį -- kreiptis į visus tuos deputatus, kurie šiandien buvo užsiregistravę ir nepakliuvę į tą sąrašą, o realiai jų per balsa­vimą nebuvo, kad jie savo noru papildytų šį sąrašą ir pasielgtų džentelmeniš­kai.

PIRMININKAS. Nematau eilės prie mikrofono, išskyrus deputatą A.Abi­šalą. Prašau, jūs norite papildyti sąrašą?

A. A.ABIŠALA. Aš buvau šio klausimo iniciatorius ir dabar prašau ne­skelbti to sąrašo, atleidžiant tiems žmonėms ir prašant, kad ir kiti jiems atleistų. O svarbiausia, jie patys sau, kad atleistų, nes aš manau, kad juos sąžinė dabar labai stipriai graužia. Ateidami visus kitus kartus iki kadencijos pabaigos į posėdį, jie išpirktų savo kaltę.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, jūsų krikščioniškas poelgis ­atleiskite jiems, nes jie nežino ką jie daro, - turbūt yra visiems deputatams priimtinas. Ar gerbiamieji deputatai vis dėlto reikalauja paskelbti, ar prita­ria A.Abišalos pasiūlymui? Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Abišala siūlo šiandien neskelbti pavardžių, kadangi sąrašas netikslus ir šiandien dar Kalėdų diena. Tačiau reikia balsuoti. Prašome, gerbiamieji deputatai, kas už deputato A.Abišalos pasiūlymą - neskelbti šių pavardžių laikraštyje. Prašo­me pakelti mandatus. Juo labiau kad sąrašas nėra tikslus.   

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.

PIRMININKAS, Deputato A.Abišalos pasiūlymas neskelbti nesulaukė reikalingos balsų daugumos. Jam buvo nepritarta, todėl pavardės bus pa­skelbtos. Todėl prašau gerbiamų,jų deputatų, kurie čia buvo išvardyti, dar kartą pasitikslinti, kurie deputatai buvo per balsavimą. Dar patikslinę, galė­tume juos išbraukti.

Gerbiamieji deputatai, šiandien viskas. Deputatas L.Sabutis nori supažin­dinti su rytdienos darbotvarke. 62 apygardos deputatas susijaudinęs pamiršo balsavimo kortelę, kurią jis gali atsiimti po posėdžio. Prašome deputatą L.Sabutį.

S.G.ILGŪNAS. Ar galima? Dar dėl pirmojo klausimo, kurį mes svarstė­me dabar. Aš siūliau, taip pat ir A.Januška siūlė paskelbti pavardes tų, kurie nebuvo nuo pat ryto. Kartoju, primenu.

L.N.RASIMAVIČIUS. Galima?

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Rasimavičiau.

L.N.RASIMAVIČIUS. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes sekretoriate turi­me paliudijimus tiktai dviejų deputatų, kurie neatvyko. R.Hofertienė serga, V.Šadreika serga. Galbūt nemaža ir kitų deputatų serga, tačiau jie dar ne­pranešė. Bus labai nekorektiška, kad mes paskelbsim jų pavardes, o paskui reikės atšaukti.

S.PEČELIŪNAS. Siūlau kompromisinę išeit~. Jeigu jau nusprendėme skelbti deputatų pavardes, tai turėtume padaryti prierašą - dėl mums neži­nomų priežasčių nedalyvavo posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, primenu nutarimą skelbti pavar­des tų, kurie užsiregistravo popietiniame posėdyje ir nedalyvavo balsuojant. Dėl kitų - dar nutarimo nepriėmėme, bet jeigu jūs pageidaujate, mes galime teikti balsuoti ir šį nutarimą.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš siūlyčiau papildyti, kad, paskelbus pavardes, būtų parašyta, kad nedalyvavo posėdyje dėl mums nežinomų priežasčių.

PIRMININKAS. Taip. Jūsų pasiūlymą teiksime balsuoti. Jeigu surinks daugumą, tada mes taip ir padarysime. Deputatas L.Sabutis. Dar deputatė N.OŽelytė norėtų, prašau.

N.OŽELYTĖ. Aš norėjau, kad tie; kurie visiškai neatėjo į posėdį, labai apsidžiaugs, o tie, kurie atėję ir išėjo, pagalvos, kad žymiai geriau neateiti, negu ateiti, o po to išeiti savo reikalais.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamoji deputate, mes skelbsime visų pavar­des, jeigu jūs taip balsuosite. Deputatas L.Sabutis. Prašome. Gerbiamieji deputatai, jūs nenorite nė vienos skelbti, bet balsavom taip, kad mes turim skelbti. Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Man atrodo, kad prieš pradedant kalbėti apie rytdienos dar­bus reikėtų vis dėlto sau pasižadėti, kad mes tikrai visi čia susirinksime ir paraginsime tuos, kurie- dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatėjo. Šios dienos darbas galėjo būti akivaizdus pavyzdys ta prasme, jog iš tikrų,jų dėl keletos deputatų mums tenka perkelti tuos klausimus į rytdieną. Todėl labai apgailestauju, bet šiandien susirinkę frakcijų, komisijų pirmininkai ir kiti iniciatoriai, kurie pateikė svarstyti įstatymus, prašė iš tos darbotvarkės, kuri jums pateikta, nes jums bus paprasčiau susiorientuoti nesvarstyti... Penkta­dienį buvo pasiūlytas projektas dėl užsienio kontraktų, kadangi nepriimtas užsienio investicijų - jo nesvarstyti, dėl asmenų, besiverčiančių komercine veikla, taip pat nesvarstyti ir nesvarstyti dėl užsieniečių teisinės padėties. Taip pat siūloma rytoj balsuoti dėl tų įstatymų projektų arba nutarimų, kurie šiandien buvo apsvarstyti. Ir siūloma svarstyti Valstybės kontrolės departamento statuto projektą (jie teigia, kad jau pasiruošę). Supažindinti deputatus (gal Vyriausybė, gal tie žmonės, kurie rengė) su Kainų įstatymo įgyvendinimo programos projektu. Prieš šventes ir per šventes buvo nera­mių skambučių ir įvairių diskusijų. Todėl siūloma svarstyti šį įgyvendinimo programos projektą ir atitinkamai galbūt sudaryti grupę rengti, pertvarkyti apskritai šiuos klausimus. Siūlo svarstyti Valiutinio fondo įstatymo ir pa­naudojimo projektą. Norėčiau taip pat paminėti, jog mes matėme darbo­tvarkėje, ir labai aktualus yra projektas dėl derybų su TSR.S padėties ir perspektyvų. Tai bus po pietų. Man minėjo gerbiamasis Albertas Šimėnas, jog rytoj po pietų galėtume svarstyti taip pat ir Užsienio investicijų Lietuvo­je įstatymo projektą - priimti sprendimą. Taip pat siūloma supažindinti su

Darbo apmokėjimo įstatymo projektu, valstybinio socialinio draudimo ir paramos šeimai valstybinių pašalpų projektais.

Dėl šeštadienio. Buvo siūloma, kaip ir buvo jūsų darbotvarkėje įrašyta, Savanoriškos krašto apsaugos įstatymo projektas. Agrarinės komisijos de­putatai siūlo svarstyti, kad galima būtų paskelbti, Žemės reformos įstatymo projektą ir Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projektą. Turė­tume darbą baigti šeštadienį 15 valandą. Jeigu mums pasisektų, norėtume rytoj tai pat pateikti (jūs turite tą visą sąrašiuką) ir dėl laikotarpio, tai yra nuo sausio 8 iki vasario 15 dienos... Šiandien buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, jog tomis dienomis bus pratęstas šios sesijos darbas. Tiktai visa tai, kas buvo jums išdalyta kartu su darbotvarke, siūloma dar papildyti. Man įteikė komisijų pirmininkai. Turbūt gavote gerbiamojo K.Antanavičiaus įstatymų projektų sąrašą, kuriame yra paminėti 36 įstaty­mų projektai, siūlomi apsvarstyti vien tik per sausio mėnesį. Be abejo, jūs suprantate, ką tai reiškia. Reikės daryti labai rimtą atranką, ir man atrodo, kad čia galimi tik kai kurie - patys svarbiausi. O aš bent jau ir pasakiau kolegai, kad čia yra dvejų metų programa. žinoma, siūlo ir Agrarinė komisi­ja, ir Socialinių reikalų komisija. Man atrodo, jog mums jūs turėtumėte duoti laiko arba bent sutikti su tuo, kad iš čia pateiktų įstatymo projektų komisijų pirmininkai, frakcijų ir Prezidiumo nariai per laikotarpį iki sausio 8 dienos atrinktų ir sausio 8 dieną konkrečiai pateiktų darbų tvarką per tą pratęstąją sesiją. Nes dabar tiesiog būtų ilgas ir beprasmiškas darbas spėlio­jant, kas reikalingiausia ir svarbiausia. Todėl mums reikia ir Vyriausybės atstovo tvirto žodžio. Be abejo, prioritetas visuomet atiduodamas ekonomi­kai. Šiandien buvo pateiktas toks nutarimo projektas dėl grupės ekonomistų politikų darbo. Tačiau, kadangi nebuvo tiek deputatų, kiek reikia, nebuvo sudaryta ši grupė. Tikėkimės, kad rytoj bus sudaryta, ir, matyt, šioje grupėje strateginio planavimo arba rengimo programa galėtų būti pateikta svarstyti Aukščiausiajai Tarybai sausio 8 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Sabuti, jūs turbūt nereikalaujate balsuoti. Manau, kad rytoj tai bus galima padaryti balsuojant už kiekvieną punktą. Mes šiandien, matyt, ir nesurinkome reikiamos daugu­mos.

L.SABUTIS. Mes ir jūs suprantame, kad rytoj turėtume baigti tuos klausi­mus, kuriuos šiandien pradėjome ir jie visiškai sėkmingai buvo aptarti. Ta­čiau dėl to, kad nedalyvavo atitinkamas skaičius deputatų, mes negalėjom priimti. Ir tą, ką aš jau paminėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Abišala.

A. A.ABIŠALA. Siūlau dabar, o prašysiu balsuoti rytoj, kad būtų pakarto­tinai balsuojama dėl tų dviejų klausimų, dėl kurių nebuvo balsuota. Kad būtų balsuojama rytoj. Aš šiandien siūlau, kad girdėtų mano pasiūlymą. Tie, kurie yra čia.

PIRMININKAS. Aš manau, jūsų pasiūlymas visiems savaime yra suprantamas, mes rytoj galėsime balsuoti, jeigu jūs pageidausite. Deputatas V.Baldišis.

     V.BALDIŠIS. Aš dėl darbotvarkės. Norėčiau labai paprašyti gerbiamųjų deputatų, kad rytoj atsirastų truputėlis laiko, ir būtų .galima apsvarstyti bankų reorganizavimo klausimą. Metai jau baigiasi..Šis klausimas yra labai svarbus, ir aš norėčiau informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kaip vyko ta reor­ganizacija, kaip vyko spalio 2 dienos priimto Aukščiausiosios Tarybos nuta­rimo įgyvendinimas, ir kas, ir kodėl tą visą reikalą trukdė. Ir aš labai prašy­čiau paremti, ir šį klausimą įtraukti - jis tikrai neužimtų labai daug laiko.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius deputatus, ka­dangi gerbiamasis L.Sabutis taip pasakė, kad reikia atrinkti. Ten nėra ką atrinkti - reikia visus žūtbūt svarstyti. Tai ne vien Ekonomikos komisijos, o ir Agrarinės, ir Socialinių reikalų, ir Ekonomikos komisijų - visas komplek­sas ekonominių klausimų, be kurių mes gyventi negalėsim. Turime mes šitą puikiai suprasti.

PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Noriu pritarti deputato V.Baldišio prašymui, kad mes tikrai išklausytume jo.

PIRMININKAS. Šis prašymas bus pateiktas frakcijų atstovams ir komisijų pirmininkams, ir aš manau, jie rytoj tikrai nuspręs.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui L.Sabučiui. Mes turime dar dvi malonias pareigas šiandien. Gal jūs sutiktumėte ir leistumėte man pa­sveikinti gerbiamąjį Gintautą Iešmantą visų mūsų vardu. Jūs žinote - jis neseniai gavo labai svarbią tarptautinę premiją, ir, manau, kad mes kaip mūsų deputatą, kuklų deputatą, turėtume labai nuoširdžiai ir šiltai pasvei­kinti. (Plojimai) Gerbiamasis Gintautai Iešmantai, gal tartumėte mums kokį nors žodį?

G.IEŠMANTAS. Gerbiamieji! Šitas apdovanojimas man buvo labai neti­kėtas ir kartu džiugus. Aš jį priėmiau kaip ne savo asmeninių nuopelnų įvertinimą, o kaip visos mūsų tautos kovos už laisvę, nepriklausomybės įvertinimą. Ir mūsų visų pačių, ir deputatų, ir visų kitų žmonių, kurie siekė šio tikslo ir toliau siekia, ir nori įtvirtinti mūsų laisvės idealą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis.deputate. (Plojimai) Deputatas E.Zin­geris taip pat mums norėtų pateikti malonią staigmeną.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkai, aš norėčiau išduoti vieną paslaptį. Šiomis Kalėdų dienomis mūsų gerbiamojo kolegos Sauliaus Šaltenio gimimo diena. Norėčiau irgi pasveikinti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikiname deputatą Saulių Šaltenį. Gerbiamieji depu­tatai, šios dienos darbotvarkė baigta. Ačiū jums už konstruktyvų darbą ir iki malonaus pasimatymo. Posėdis baigtas.