1992 m. sausio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA
Diskusija dėl dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai, pradedame sausio 23 dienos rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia turime patvirtinti šios dienos posėdžių darbotvarkę. Nenustebkite, kadangi savaitės posėdžių darbotvarkė buvo šiek tiek per daug išplėsta, ne visi klausimai, kurie buvo savaitės posėdžių darbotvarkėje, tilpo į šios dienos darbotvarkę. Kaip matote, balsavimai yra išdėstyti rytiniame posėdyje, po pietų yra likę svarstyti tie klausimai, kurie yra suderinti su Vyriausybės atstovais ir Vyriausybės vadovais. Keletas klausimų, kurių nebus spėta šiandien apsvarstyti, bus perkelti į kitos savaitės darbotvarkę. Nuosaikiųjų frakcija prašo įrašyti į šios dienos darbotvarkę labai trumpą klausimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Aukščiausiosios Tarybos delegacijos papildymo. Į Baltijos Asamblėją vykstančios delegacijos papildymo. Ten, kaip prisimenate, yra viena laisva vieta, todėl Nuosaikiųjų frakcija prašo balsuoti už šitą klausimą. Noriu paklausti, ar būtų kas nors prieštaraujantis, kad tas klausimas būtų darbotvarkėje? Deputate Gajauskaite, aš kiekvienam į salę pavėlavusiam deputatui negaliu iš vietos atsakinėt. Gerai, dėl šito darbotvarkės punkto balsuosime, jeigu bus reikalavimas balsuoti, dabar dėl visos darbotvarkės prašome pasakyti nuomones. Deputate Papovai, nenorite? Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš neturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Aš nežinau, sąraše iš karto 20 pavardžių atsirado, deputatas A.Ražauskas nenori, deputatas J.Beinortas. Prašau sėsti deputatus į vietas. Gerbiamieji deputatai, sėdame į vietas, registruojamės, registracija prasidėjo. Vyksta registracija. Salėje 81 deputatas. Dėl darbotvarkės, mačiau, norėjo deputatas G.Ilgūnas. Gal prie šoninio mikrofono, ponas Ilgūnai, kol neįšilo kompiuteris.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamasis seniūne ir gerbiamieji kolegos, mūsų patvirtintoje savaitės darbotvarkėje buvo įrašytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymo projektas. Čia turima omenyje erotinės literatūros, videofilmų ir panašių dalykų platinimo tvarka. Deja, šiandieninėje darbotvarkėje šio jau įtraukto klausimo nebeliko. Aš prašau vis dėlto jį palikti, nes jau praėjusiais metais apie tai kalbėjome, klausimas yra pakankamai svarbus ir kiekvieną kartą jį nukėlinėti į kitą savaitę ir į kitą mėnesį negerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ilgūnai, taip bus tol, kol savaitės darbotvarkės bus perpildytos. Ir dabar dar yra keturi ar penki klausimai, kurie prieš mano valią buvo įrašyti į savaitės darbotvarkę papildomai, po to vakar, derinant su Vyriausybe, jie buvo atsijoti, ir, aišku, nebe visi telpa. Tarp jų papuolė ir jūsų klausimas.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū, bet aš išsakau komisijos nuomonę ir prašau...
PIRMININKAS. Prašote balsuoti? Vietoje kurio šios dienos darbotvarkės klausimo?
S.G.ILGŪNAS. Papildomai.
PIRMININKAS. Neįmanoma, jūs pažiūrėkit į darbotvarkę, gerbiamasis Ilgūnai.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Galima.
Č.JURŠĖNAS. Aš kaip tik, gerbiamieji kolegos, turiu vietą, kur galima būtų įrašyti kolegos G.Ilgūno pasiūlymą. Tai yra vietoj 12 klausimo, kuris atsirado darbotvarkėje pažeidžiant Reglamentą, konkrečiai 193 straipsnį. Skaitau, kad nebūtų jokių abejonių: ,,Protokolų skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 10 dienų." Čia pagal senąją tvarką, bet yra pagal naująją tvarką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki pirmojo svarstymo. Šitą projektą mes gavom vakar. O kadangi čia naujas projektas, pagal 194 straipsnį vėl cituoju: ,,teikiamas pataisytas projektas registruojamas kaip naujas". Taigi aš manau, kad čia yra aiškūs pažeidimai, o kadangi šitas įstatymo projektas yra labai aukštos moralinės prabos, vadinasi mes jį turime ir priiminėti laikydamiesi absoliučiai visų Reglamento taisyklių.
PIRMININKAS. Na, aš manau, kad mes dėl visų įstatymų turėtume laikytis visų Reglamento taisyklių, ne tik dėl šitų. Gerai, yra aiškus pasiūlymas, vietoje kurio būtų galima įrašyti deputato G.Ilgūno siūlymą, tai aš gal ir pateiksiu balsuoti. Gerai, tai pirmiausia mes vis tiek turime balsuot, ar deputato G.Ilgūno klausimas įrašomas į šios dienos darbotvarkę. Sutinkat? Kadangi atėjo į salę daugiau deputatų, dar kartą prašau registruotis. Deja, neveikia kompiuteris. Gerai, balsuosime pakeldami rankas. Prašau deputatus dėmesio. Pirmiausia balsuojame dėl deputato G.Ilgūno pasiūlymo, kad būtų šiandien svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo pakeitimų ir papildymų". Kas už šitą Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pasiūlymą? Prašau pakelti korteles. Prašau salėje tylos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 57.
PIRMININKAS. Už 57. Gal sutikite, kad tai vis tiek bus balsų dauguma ir klausimas yra įrašomas. Nebebalsuokime nei prieš, nei susilaikiusių. Klausimas yra įrašomas. Taip pat Nuosaikiųjų frakcijos vardu teikiamas nutarimas, palaukite, gerbiamasis Juknevičiau, jau mes balsavome, aš dabar siūlysiu balsuot ką kita. Nuosaikiųjų frakcijos siūlymas įrašyti į darbotvarkę nutarimą dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų delegacijų sudarymo papildymo. Dėl šito klausimo bus norinčių kalbėt dėl balsavimo motyvų? Negaliu suteikt žodžio, nebent prie šoninio mikrofono, Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš atsiprašau, kad vakar nepasiūliau svarstant darbotvarkę pasitarime, bet kadangi Nuosaikiųjų frakcija siūlo šį klausimą, aš siūlau, kad galima būtų dar prie jo pridurti šiek tiek kitus dalykus, bet susijusius. Kai mes sudarėme Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas, nemaža dalis deputatų kol kas liko nepaskirti į nuolatines komisijas, o tai prieštarauja Aukščiausiosios Tarybos Reglamentui, galų gale visai deputatų darbo apmokėjimo struktūrai, todėl reikia, kad kuo greičiau visi deputatai užsirašytų ir taptų nuolatinių komisijų nariais. Savo ruožtu Tautos pažangos frakcijos narys gerbiamasis E.Klumbys yra parašęs pareiškimą į nuolatinę komisiją, aš manau, Aukščiausioji Taryba galėtų tą procedūrą ta pačia proga atlikti ir paskirti jį nuolatinės komisijos nariu.
PIRMININKAS. Taip, tai būtų analogiškas nenorminis aktas, vienos ar kitos pavardės įrašymas...
A.TAURANTAS. Bet aš norėčiau atkreipti visų deputatų dėmesį į tai. Deja, priverstas jau po kurio laiko dar kartą priminti vieną klausimą, kad dalis mūsų ministrų ir dalis Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų iki šiol yra neprisiekę, o tai prieštarauja Lietuvos įstatymams. Arba mes panaikinkim tuos įstatymus, kurie reikalauja priesaikos, arba įvykdykim tai, kas yra mūsų priimta.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Taigi tikiuosi, kad gerbiamasis A.Taurantas arba kas nors kitas paruoš nutarimo projektą dėl deputato E.Klumbio įrašymo į atitinkamą komisija, ir galėtume balsuoti dėl tų dviejų personalinių klausimų įrašymo į darbotvarkę. Gerai, dar ponas Č.Juršėnas, jeigu čia analogiška.
Č.JURŠĖNAS. Kaip tik dėl nuolatinių komisijų. Mes čia su viena kolege aiškinomės, atrodo, įvyko nesusipratimas, o gal aš neteisus, todėl norėčiau garsiai paklausti kolegą A.Endriukaitį. Atrodo, mes balsavom, kad kolegė L.Andrikienė būtų Biudžeto komisijoj, bet mūsų turimuose sąrašuose šitos pavardės nėra. Tai ar dabar jinai yra oficialiai komisijoje, ar nėra? Ar ten korektūros klaida, ar mes kur nors nenubalsavom? Galim šitą dabar padaryti.
PIRMININKAS. Gerai, tai darbotvarkės klausimas. Ponia L.Andrikienė yra mūsų paskirta į Biudžeto komisiją. Taigi kas už Nuosaikiųjų frakcijos pasiūlymą kartu su deputato A.Tauranto papildymu dėl tų dviejų personalijų svarstymo, balsuojame pakeldami korteles. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAI. Už -71.
PIRMININKAS. Už 71. Taip pat nekeliantis abejonės rezultatas. Yra pritarta įrašymui į darbotvarkę. Ar galima būtų balsuoti už visą darbotvarkę su šiais dviem papildymais? Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Vis dėlto aš norėčiau aiškumo po to, kai Sąjūdžio Jungtinė frakcija padarė antradienį pareiškimą, kad yra galiojantys įgaliojimai arba mandatai kai kurių narių, išrinktų į Europos Tarybą. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad po balsavimo buvo siūlyta patikrinti balsavimo rezultatus ir tai siūlė ne vienas deputatas, o keli deputatai. To nebuvo padaryta. Aš šiandien klausiau deputato K.Intos, kodėl jis taip pasielgė. Sako, pasižiūrėjau, kad akademikas E.Vilkas balsų skaičiavimo komisijoj, ir išsigandau. Tai čia nelabai gerai turbūt, reikia tai išsiaiškinti, kad neitų per Europą nereikalingas balsas. Arba perbalsuojam, arba ką nors darom.
PIRMININKAS. Jeigu galima, aš atsakysiu. Gerbiamasis Varanauskai, tada jūs nurodėte, kad balsuojant dėl deputato J.Tamulio nebuvo 47 balsų, o buvo 41, ir jūs paprašėte, kad būtų perbalsuota, tačiau jūs paprašėte savo vardu, o ne frakcijos vardu, todėl deputatas K.Inta buvo visiškai teisus, neteikdamas dar kartą balsuoti. Ir čia nebuvo jokio Reglamento pažeidimo iš deputato K.Intos pusės. Aš taip pat galiu abejoti dabar ir amžinai galiu abejoti dėl vienokio ar kitokio skaičiavimo teisingumo, tačiau kadangi frakcija iki klausimo svarstymo pabaigos nepareikalavo perbalsuoti, posėdžio pirmininkas buvo teisus, nereikalaudamas perbalsuoti. Sąjūdžio Jungtinės frakcijos pareiškimas buvo gerokai vėliau po klausimo svarstymo pabaigos, prašau skaityti Reglamentą. Ir deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Tai neturi principinės reikšmės, kad mes vėliau padavėm, bet is esmės tai buvo padaryta ir mes reikalaujam, kad būtų perbalsuota.
PIRMININKAS. Aš prašau skaityt Reglamentą, kokiu pagrindu aš dabar galiu liepti perbalsuoti, jeigu tada nebuvo reglamentiškai pareikalauta perbalsuoti? Aš visiškai nesiginčiju, gal ir tikrai buvo ne taip suskaičiuota, tačiau neverskite manęs dabar pažeidinėti Reglamentą dar kartą. Aš siūlau balsuoti dėl deputato Č.Juršėno pasiūlymo. Deputatas Z.Juknevičius nori pasakyti šituo klausimu.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau kolegoms pasakyti, kad tas įstatymo projektas įtrauktas į šios dienos darbotvarkę jau Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Galiu priminti, koks buvo balsų skaičius 55 balsai. Šitaip pasielgdama, Aukščiausioji Taryba nepažeidė jokio Reglamento, kadangi tai yra pateikto ano įstatymo patobulintas variantas, atsižvelgiant į jūsų, gerbiamieji deputatai, pastabas, išsakytas pateikimo metu. Ir nereikia ieškoti jokių gražbyliavimų, kad pritaikytumėt Reglamentą ir dar šitą projektą nustumtumėte. Dar dėl ko mums reikia šiandien prie jo sustoti? Pagal Prezidiumo nutarimą buvo prašyta frakcijų deleguoti savo žmones į darbo grupę. Frakcijos iki šiol to nepadarė. Tai pradėkim svarstyt, pradėkim diskutuot dėl jo, gal frakcijos deleguos savo žmones ir antrajam svarstymui pateiksim patobulintą projektą. O šitaip blokuoti ir pasiremiant kolegos Č.Juršėno sugebėjimu interpretuoti pagal savo valią Reglamentą, aš manyčiau, tiesiog nesolidu.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau...
PIRMININKAS. Gerai, užtat aš, gerbiamieji deputatai, ir noriu teikti balsuoti, kadangi klausimas mūsų balsavimu įrašytas į savaitės darbotvarkę, kartu ir į šios dienos darbotvarkę, todėl tik balsavimu mes ir turime išspręsti, ar išbraukiame tą klausimą, ar neišbraukiame. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau dar kartą. Čia nėra jokios ypatingos interpretacijos, o yra labai aiški Reglamento nuostata, kad prieš 5 dienas deputatams turi būti išdalytas projektas. Tai jeigu mes nutarėm šitos nuostatos nesilaikyti vardan labai svarbaus įstatymo projekto, tai prašom, viskas tvarkoj. O kokia čia gali būti interpretacija? Aš gi skaitau, juodu ant balto parašyta: išdalijama, įteikiama ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki pirmojo svarstymo. Tai jeigu šiandien yra pirmasis svarstymas, tai mes turėjom gauti tą projektą praėjusią savaitę. Mes jį gavom vakar. Tai apie ką mes šnekam? Žinoma, čia gi yra naujas projektas ir aiškiai pasakyta, kad Protokolų skyriuj suredaguotas tekstas turi būti prieš 5 dienas pateiktas. Projektas iš tikro labai rimtas, jį reikia įsiskaityt, štai dėl ko Reglamento autoriai davė tuos terminus. Negi dėl humoro buvo surašyti šitie terminai?
Juk ne dėl humoro, o kad mes galėtume įsigilinti į šituos dalykus. Jeigu mums nereikia gilintis, jeigu visiems viskas aišku, tai pažeiskim dar kartą Reglamentą, bet Reglamente labai aiškiai parašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, aš sutinku, kad neatitinka visų Reglamento reikalavimų įstatymo projekto pateikimas, man tik krinta į akis vienas dalykas, kad Kairiųjų frakcija visada labai jau pedantiškai stebi Reglamentą tik atskirais atvejais.
J.PANGONIS. Ar galima man pasisakyt?
PIRMININKAS. Gerai būtų, kad jūs įpratintumėt Aukščiausiąją Tarybą bet kuriuo atveju štai šitaip elgtis. Aš ne politikuoju, aš dar nesuteikiau jums žodžio, todėl aš manau, kad balsavimu mes turime nuspręst šitą klausimą. Gal sutiktų gerbiamasis Č.Juršėnas ir ponas J.Pangonis?
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyt, kad aš pasitikiu mūsų teisingumo ministru, atsiprašau, jo pirmuoju pavaduotoju. Matyt, jis gerai žino, todėl siūlau kuo greičiau svarstyti šitą klausimą, kad jums nekiltų abejonių, kad Kairiųjų frakcija čia tiktai prieštarauja dėl to. Aš pasitikiu teisingumo ministru.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Juknevičiau, aš turiu jūsų atsiprašyti, tačiau klausimo, jeigu žiūrėsim grynai formaliai, aš neturiu teisės įrašyt į šios dienos darbotvarkę. Jis yra įrašytas į savaitės darbotvarkę, o kadangi aš neturiu teisės rašyti į šios dienos darbotvarkę be atskiro Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, tai aš ir turiu teikti balsuoti, kad būtų įrašyta būtent į šitos dienos. Gerbiamasis Juknevičiau, dar 5 savaitės darbotvarkės klausimai nėra įrašyti į šios dienos darbotvarkę, nors buvo savaitės darbotvarkėj. Gerbiamasis Juknevičiau, nesaukit is vietos, ginčas yra nebaigiamas, jūs puikiai žinot, kad Reglamentas yra pažeistas, ir eikit į kompromisą. Balsuojame dėl klausimo įrašymo į darbotvarkę. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad tai smulkus Reglamento pažeidimas, tačiau svarstytume klausimą? Salėje yra 96 deputatai. Dar dėl balsavimo motyvų deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu jau jūs nusprendėt balsuot, tai mes reikalaujam, kad būtų balsuojama elektronika parodant sąrašą.
PIRMININKAS. Neveikia elektronika.
S.MALKEVIČIUS. Tada mes protestuojam.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, yra vis...
S.MALKEVIČIUS. Atsiprašau, mes turime teisę pareikalaut sąrašo ar neturim?
PIRMININKAS. Ne, yra visiškai teisėtas Reglamento reikalavimas balsuot pakeliant korteles.
S.MALKEVIČIUS. Gal tada slaptą balsavimą darykim.
PIRMININKAS. Slaptas balsavimas yra numatytas kitais atvejais, ne šituo atveju.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu jau taip, jeigu nepajėgūs. Jeigu neveikia mūsų aparatūra, tai padarykim pertrauką, tegul remontuoja.
PIRMININKAS. Palaukit, mes negalime nutraukti Aukščiausiosios Tarybos darbą dėl to, kad sugedo aparatūra. Prašau deputatus sėstis į vietas, ir deputatas Audrius Rudys paskutinis pasisakantis dėl balsavimo motyvų.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyt, kad kai buvo svarstomas šitas klausimas apie įrašymą į savaitės darbotvarkę, aš balsavau už tai, kad jis būtų įrašytas, bet, gerbiamieji deputatai, vis dėlto Reglamentas mums turi būti konstitucinio lygio įstatymas. Ir jeigu kas nors atkreipė dėmesį į Reglamento pažeidimus, mums reikėtų peržengti per savo norus ir elgtis pagal Reglamentą. Nes tokie precedentai prie gero nepriveda. Dėl to aš manau, kad reikėtų šitą klausimą atidėti iki kitos savaitės, būtų išlaikyti šitie reglamentai, na, o nepatinkamus ir pakliūnančius į šitą įstatymą žmones mes sugebėsim išvaikyt viena savaite vėliau ar dešimčia dienų vėliau. Manau, kad tai iš esmės nieko nekeis.
PIRMININKAS. Gerai, baigiasi pasisakymai dėl balsavimo motyvų...
BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl baigiasi?
PIRMININKAS. Salėje 96 deputatai.
TAS PATS BALSAS. Aš noriu dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau kalbėjo keturi deputatai. Na, kodėl aš turiu daryt išimtis eilinį kartą? Kas už tai, kad šis klausimas dėl apribojimų užimti kai kurias pareigas valstybinėje tarnyboje būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę? Balsuojame pakeldami korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 46.
PIRMININKAS. Už 46. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 13.
PIRMININKAS. Prieš 13. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20.
PIRMININKAS. Susilaikė 20. Balsų dauguma dar kartą nutarta svarstyti tą klausimą šios dienos darbotvarkėje. Taigi aš dabar prašau balsuoti už visą šios dienos darbotvarkę su nurodytais joje trimis klausimais, taip pat su papildymu dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių papildymo įstatymo, taip pat dėl personalijų Nuosaikiųjų frakcijos ir deputato A.Tauranto prašymu. Dėl šitų dalykų balsavome. Taigi prašau patvirtinti šios dienos papildytą darbotvarkę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -58.
PIRMININKAS. Už-58. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Prieš-2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
Darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKAS. Susilaikė keturi. Šios dienos posėdžių darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji deputatai, yra trys norintys padaryti pareiškimus arba pateikti informaciją. Tačiau gal pradėkime dirbti ir posėdžio pabaigoje bei kito posėdžio pradžioje išdėliosime tuos pareiškimus, kad per daug nevėluotume, ar ne? Gerai, gal gerbiamasis B.Kuzmickas pateikia informaciją dabar, o du pareiškimai vėliau.
B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, praeitų metų spalio mėnesį mūsų Aukščiausioji Taryba buvo priimta į Tarpparlamentinę sąjungą ir sudaryta Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos nacionalinė grupė. Tos grupės narius aš kviečiu per pertrauką susirinkti pasitarti, nes jau yra ką spręsti, į 308 kambarį. Būtų labai pageidautina, kad dalyvautų bent visų frakcijų atstovai tuo atveju, jeigu nacionalinės grupės nariai negalėtų ateiti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Taigi kvietimas aiškus. Aš savo ruožtu norėčiau informuoti tuos keturis deputatus, kurie yra siunčiami į Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją, ir per šią pertrauką 11.30 ateiti pas mane į kabinetą. Gerai?
Dabar vietoje Aukščiausiojo Teismo pirmininko Teisinės sistemos komisijos pirmininko pavaduotojas deputatas Zenonas Juknevičius pateiks antrajam klausimui svarstomą medžiagą.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Nutarimo projektas šituo klausimu jums turi būti išdalytas. Noriu iš karto pasakyt, kad tegul jums nesusidaro įspūdis, jog iš Aukščiausiojo Teismo teismo nariai bėga dėl to, kad negarantuojamas teisėjo nepriklausomumas. Teismo narys Stasys Šedbaras pasiūlytas teisingumo ministro pavaduotojo pareigoms. Jis su tuo sutiko ir prašosi atleidžiamas is Aukščiausiojo Teismo nario pareigų savo noru. Pagal dabar galiojantį Teismų santvarkos įstatymą jis tokią teisę turi ir mes privalom šitą jo pareiškimą apsvarstyti. Mano pareiga tuo ir baigiasi pateikti jums šitą klausimą. Pats Stasys Šedbaras yra salėje, jeigu deputatai turi jam klausimų, jis galėtų į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Ar deputatai pageidauja ko nors paklausti pono S.Šedbaro? Pageidauja. Dėkoju gerbiamajam Z.Juknevičiui, prašom, gerbiamasis Šedbarai, į tribūną. Gerbiamasis B.Genzelis nori paklausti.
B.GENZELIS. Aš ne gerbiamąjį teisėją noriu paklausti. Bet mes kažkada buvom sutarę, kad vis dėlto reikia išanalizuoti, kodėl Aukščiausiojo Teismo ir teismo pareigūnai taip masiškai atsistatydina? Iki šio laiko tai nepadaryta. Aš klausiu gerbiamąjį pirmininką, kodėl nepadaryta iki šio laiko?
PIRMININKAS. Gerai. Tikrai ne man buvo pavesta išanalizuoti, kodėl jie atsistatydina. Kita vertus, yra nurodomi ir motyvai. Kai atsistatydino ponas K.Pėdnyčia, buvo nurodyta, kad jis siūlomas vyriausiuoju muitininku. Šiuo atveju ponas S.Šedbaras numatomas kaip teisingumo ministro pavaduotojas. Motyvai aiškūs. Vargu ar čia galima ką nors kita analizuoti. O jeigu jūs norite, kad būtų analizuojama padėtis Aukščiausiajame Teisme, tai tikrai gal reikėtų protokoliniu nutarimu ar Teisinės sistemos komisijai pavesti, ar kam. Man tokio pavedimo nebuvo. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Kadangi aš dabar išgirdau motyvus, dėl kurių jūs atsisakote Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų ir pretenduojate užimti gana svarbų postą Teisingumo ministerijoje, gal jūs galėtumėt trumpai pasakyti, apibūdinti teisinę situaciją Lietuvoje.
S.ŠEDBARAS. Kuria prasme situaciją apibūdint: ar teismų, ar prokuratūros, ar ministerijos darbą?
PIRMININKAS. Žinoma, gerai būtų, kad mes vėl nekalbėtume apie poną S.Šedbarą kaip apie pretendentą į viceministrus, o kalbėtume dar apie jį, kaip Aukščiausiojo Teismo teisėją, kurį turime atleisti.
V.P.PLEČKAITIS. Tai gal aš patikslinsiu klausimą — teismų situacija. Teismų nepaperkamumo, teismų spaudimo klausimu ir pan. Jūs turite didelį patyrimą ir išeinate iš to darbo, savo kolegas paliekate tame darbe. Pakomentuokite Aukščiausiajai Tarybai, kokia situacija šitoje srityje.
S.ŠEDBARAS. Tai aš trumpai galiu atsakyt. Mano nuomone, situacija šiuo metu yra visiškai normali tiek Aukščiausiajame Teisme, tiek teismuose. O dėl artėjančios teismų reformos, žinoma, ta situacija reikalaus daug energijos ir daug darbo. Dėl spaudimo aš galiu tik tiek pasakyti, kad spaudimo nėra tiems teisėjams, kurie šitam spaudimui nepasiduoda. Ir nėra tokio spaudimo, jeigu teisėjas nenori užtušuot savo darbo trūkumų menamais spaudimo faktais. Aš taip vertinu situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galėtume balsuoti dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl S.Šedbaro atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų? Nutarimas trumpas: ,,1. Atleisti S.Šedbarą is Teismo teisėjo pareigų jo paties prašymu. 2. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos." Galime balsuoti? Gerai, balsuojame pakeldami korteles, kas už šį nutarimą. Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -70.
PIRMININKAS. Už -70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš- 1.
PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
PIRMININKAS. Trečiuoju darbotvarkės klausimu mes turime balsuoti dėl Gyventojų registro įstatymo. Viskas buvo sutarta, išskyrus smulkią pataisą viename straipsnyje. Ar gerbiamasis P.Adlys gali patikslinti, kaip ten yra sutarta? Deputate Jarašiūnai, netrukdykite ponui P.Adliui. Deputate Jarašiūnai, reiškiu jums žodinį įspėjimą. Deputate Jarašiūnai, trečią kartą kartoju! Ponas Adly, ar jūs galite paaiškinti, kokie yra pakeitimai, ar atsižvelgiate į tą deputatų pakeitimą, kurį komentavote praėjusį kartą? Tada balsuotume už visą įstatymą.
P.ADLYS. Gerbiamieji deputatai, projekte atsižvelgta į visus klausimus, tiktai abejonių kėlė klausimas, ar rašyti kiekvienam asmeniui tautybę, ar ne. Antrojo svarstymo metu aš bandžiau įrodinėti, kad tai reikalinga. Paskutinio svarstymo metu šis klausimas vėl buvo iškilęs.
PIRMININKAS. Į mikrofoną kalbėkit.
P.ADLYS. Paskutinio svarstymo metu šis klausimas vėl buvo iškilęs. Net buvo siūloma rašyti kažkokią alternatyvą, sakykim, gimtoji kalba ir t.t. Pasuose tautybė bus rašoma tik tiems asmenims, kurie to pageidaus. Registre turėtų būti įrašoma asmenybė visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Todėl bus 3,7 mln. gyventojų, tai bus labai didelis, imlus darbas. Ir aš buvau sutikęs, kad tautybės lyg ir nereikėtų. Tačiau manyčiau, kad tai buvo skubotas ir nevisiškai apgalvotas sutikimas. Aš dėl to labai atsiprašau gerbiamųjų deputatų.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs už tai, kad liktų žodis ,,tautybė"?
P.ADLYS. Taip, aš siūlyčiau, kad tai liktų. O jeigu yra įvairių nuomonių, tai tiesiog balsuoti tada už šitą klausimą, taip ar ne. Dėl kitokių alternatyvių klausimų, man atrodo, netikslinga.
PIRMININKAS. Kiek žinau, buvo prieštaravimų, kad liktų žodis ,,tautybė". Buvo siūlymas pakeisti į žodžius ,,gimtoji kalba". Deputatas A.Ambrazevičius laikosi ir toliau tos pozicijos.
Taip, tai aš teiksiu balsuoti šitą smulkmeną. Dėkoju gerbiamajam P.Adliui. Dėl balsavimo motyvų gali pasisakyt keturi deputatai: du už, du prieš. Deputatas Vidmantas Povilionis. Prašau salėje tylos. Prašom, gerbiamasis Povilioni.
V.POVILIONIS. Aš norėčiau paaiškinti, kodėl buvo pasiūlyta išbraukti tautybę ir įrašyti gimtąją kalbą. Kadangi daugiausia kultūros ir švietimo reikalams paprastai visada yra kreipiamas dėmesys tiktai pagal gimtąją kalbą ir mokyklos yra parenkamos pagal gimtąją kalbą. Ir jūs žinote, kad Lietuvoje labai dažnai gimtoji kalba nesutampa su pase įrašyta tautybe. Todėl norint turėt tikslią ir aiškią statistiką, reikia žinoti gimtąją kalbą, o ne tautybę. Tautybė gali būt per gyventojų surašymus išsiaiškinama ir taip pat statistikoje panaudojama.
PIRMININKAS. Taip, ar yra norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra? Tai prašom prie šoninio mikrofono. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Neveikia šitie mūsų tiesioginiai mikrofonai?
PIRMININKAS. Aš jau keturis kartus kartojau, kad neveikia.
B.V.RUPEIKA. Apgailestauju. Tiesiog kai užvakar, tiksliau, praėjusio posėdžio pabaigoje mums buvo pateikti išrašai iš elektroninės kartotekos iš LTSR valstybės saugumo komiteto, man tai priminė galimybę valstybėse su silpnai išvystyta demokratija panaudoti registrų ir informacijos kaupimo sistemas labai negeriems tikslams. Ir man atrodo, kad Lietuvoje demokratijos lygis dar nepasiekė tų valstybių, kur galioja įvairūs elektroniniai registrai ir kiti. To lygio dar nepasiekėme ir reikėtų susilaikyti nuo asmenybės (...) proceso. Pirma sukurkime pakankamai asmenybių Lietuvoje ir galimybes joms atsirasti, na, o po to registruokime vieni kitus ir netgi galima būtų asmeniškus numerius kiekvienam suteikti, ką, atrodo, ir numato registras. Pasisakau prieš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika...
B.V.RUPEIKA. ...šitą registrą vien iš tokių principų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums, tačiau dabar buvo klausimas tik dėl 4 straipsnio pirmojo punkto trečiosios dalies žodžio ,,tautybė". Jūs jau kalbate dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Gerai. Dėl tautybės daugiau niekas nenori argumentuoti? Pasiruoškime balsuoti. Yra kai kurių deputatų siūlymas vietoj žodžio ,,tautybė" įrašyti ,,gimtoji kalba", tai yra kaip pataisa įstatymo projektui, todėl bus balsuojama už šią pataisą.
Aš prašau visus deputatus dėmesio. Tai yra kaip pataisa siūlomam projektui ir balsuosime už ją, ar ji bus įrašyta į projektą, ar ne. Ar galiu pareikalauti, kad deputatai sėstų j vietas, o Aukščiausiosios Tarybos darbuotojai netrukdytų deputatams? Deputate Palecki, deputate Beriozovai, prašom sėsti. Kas už deputato A.Ambrazevičiaus ir deputato Vidmanto Povilionio pasiūlytą pataisą 4 straipsnio pirmojo punkto trečiojoje dalyje vietoje žodžio ,,tautybė" įrašyti žodžius ,,gimtoji kalba"? Kas už? Aš nutraukiu balsavimą. Neatsitiktinai aš reikalavau, kad deputatai sėstų į vietas, o Aukščiausiosios Tarybos darbuotojai netrukdytų deputatams balsuoti. Aš tai įsakmiai kartoju nenorėdamas minėti pavardžių. Prašau sėsti į vietas. Deputate Okinčicai! Kas už deputato Vidmanto Povilionio ir Aleksandro Ambrazevičiaus pasiūlymą 4 straipsnio pirmojo punkto trečiojoje dalyje vietoje žodžio ,,tautybė" įrašyti žodžius ,,gimtoji kalba"? Balsuojame pakeldami korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -51.
PIRMININKAS. Už -51. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 11.
PIRMININKAS. Prieš -11. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Susilaikė 14. Balsų dauguma pataisa priimta. 4 straipsnio pirmosios dalies trečiajame punkte vietoje žodžio ,,tautybė" įrašomi žodžiai ,,gimtoji kalba". Mums lieka balsuoti dėl viso Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo. Prašau pasiruošti balsavimui. Dėl motyvų nori kalbėti deputatas Vytautas Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Dabar, svarstant šitą pataisą, įstatymo pateikėjas kalbėjo apie tai, kad balsuojame už tai — įrašom tautybę arba neįrašom.O paskui už tą jau nebalsavom, o atsirado kitas variantas is praėjusio posėdžio. Bet aš norėjau pasakyti grįždamas prie šito klausimo. Siūlau nebalsuoti už visą įstatymą, nes šitą klausimą reikia dar labai gerai apsvarstyti. Kodėl mes norim atsisakyti, kad visi žinotų mūsų tautybę? Kodėl? Aš noriu, kad mano registre, kad mano pase būtų įrašyta tautybė. Kodėl mes dabar darom, kad visi Lietuvoj yra Lietuvos piliečiai, tik vieni kalba lenkiškai, kiti rusiškai, kiti lietuviškai? Kodėl taip? Kodėl mes nebenorim žinoti, kiek yra lietuvių, kiek yra lenkų, kiek yra rusų? Kodėl mes to nenorim? Apsvarstykim, iš kur čia iššoko staiga taip? Iš kur tos kosmopolitizmo idėjos atsirado? Kokie čia tikslai? Tai pareikškite. Dėl to aš siūlau balsuoti prieš visą įstatymą ir dar kartą grįžti prie to klausimo.
PIRMININKAS. Gerai, aišku, ačiū. Aš tik noriu nurodyti, kad gerbiamasis P.Adlys, nors ir siūlė pirmiau balsuoti už žodį ,,tautybė", tačiau prisiminkim Reglamentą: pirmiau balsuojamos pataisos. Nežinau, ar ministrui turiu suteikti žodį be eilės. Ministras A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš nežinau, kodėl be eilės. Aš atsistojau, rodos, į eilę.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, su gyventojų registru jau padaryti visi paruošiamieji darbai. Pasų išdavimas čia pat, nupirkta aparatūra, kuri išduodant pasus galėtų automatiškai tvarkyti šituos reikalus. Reikia turėti įstatymą, kad būtų galima padaryti paskutinius veiksmus ir būtų galima išdavinėti pasus. Vyriausybės pateiktame projekte tautybė buvo įrašyta. Aukščiausioji Taryba dauguma nubalsavo pakeisti straipsnį. Pakeitė. Aš labai prašau nebegaišinti dėl šitos vietos viso įstatymo priėmimo. Priimti jį šiandien pat ir leisti tvarkyti šituos dalykus. Štai gerbiamasis P.Adlys iš Statistikos departamento, kuriam pavesta tvarkyti šiuos reikalus, turėtų patvirtinti mano žodžius, kad iš tikrųjų bereikia tik įstatymo ir jį tuoj pat galėtume pradėti vykdyti. Priešingu atveju gaištame laiką ir pinigus, kurių susigrąžinti jokiu būdu negalėsim. Nei vieno, nei kito.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Man atrodo, kad čia nėra toks klausimas, kurio negalima būtų suprasti, bent jau čia salėje sėdintiems. Mano giliu įsitikinimu, čia yra ne kas kita, kaip politinis žaidimas. Tačiau padaryti visus kosmopolitais ir atimti teisę vadinti save lietuviu aš kategoriškai protestuoju. Aš ne prieštarauju aš kategoriškai protestuoju prieš šitą klausimą. Niekas negali iš manęs atimti teisės būti lietuviu. Ir aš nesuprantu tautininkų, nesuprantu kitų, Dėl šito klausimo turi būti surengtas referendumas ir tauta turi nuspręsti, ar mes turim teisę būti lietuviais, ar neturim teisės.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas. Prašau salėje tylos.
A.TAURANTAS. Aš noriu tik šiek tiek atsiliepti į tai, apie ką kalbėjo deputatas B.Rupeika. Jis išreiškė abejonę, kad gali būti panaudotas gyventojų registras kokiems nors piktiems tikslams. Aš labai gerai peržiūrėjau įstatymą būtent šiuo aspektu. Iš tikrųjų įstatymas yra labai gerai pasvertas ir jame yra saugiklių, kad nebūtų galima panaudoti gyventojų registro kuriems nors kitiems tikslams, negu numato įstatymas. Šiek tiek radau kaip tik šiuo aspektu vietų, kurios yra tobulintinos. Todėl aš pateikiau savo pasiūlymus, juos priėmė gerbiamasis pranešėjas ir aš manau, kad kaip tik su šiais pasiūlymais ta abejonė, kurią išreiškė gerbiamasis B.Rupeika, yra pašalinta. Todėl aš siūlau balsuoti už visą įstatymą su tom pataisom, apie kurias aš minėjau.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas jau kalbėjo. Gal dabar...
V.KVIETKAUSKAS. Aš tik repliką.
PIRMININKAS. Tai po pasisakymų dėl balsavimo motyvų. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad klausimas yra tik dėl to, ar mūsų registras turi atitikti europinius standartus, ar neturi jų atitikti. Tai viena. Antra problema, pats tautybės .įrašymas, kai žmogus nori ir kai jis palaiko tų autorių, kurie siūlo rašyti gimtąją kalbą, poziciją. Mes jau iš esmės esam išsprendę šitą klausimą kitu balsavimu. Todėl manau, kad tiktai šitoks variantas ir yra galimas.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas dėl balsavimo motyvų? Prašom.
B.V.RUPEIKA. O manęs nepripažįstat?
PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjot dėl balsavimo motyvų.
B.V.RUPEIKA. Aš kalbėjau dėl ano balsavimo, dabar aš noriu kalbėti dėl šito.
PIRMININKAS. Na, gal nereikia demagogijos, gerbiamasis Rupeika. Jūs pats pripažinote, kad kalbate dėl įstatymo balsavimo motyvų, o ne dėl...
B.V.RUPEIKA. Jūs iš anksto įvertinate mano pasisakymą kaip demagogiją, nežinodamas apie ką jis.
PIRMININKAS. Gerai, dabar žodis deputatui Č.Okinčicui, po to gaus žodį deputatas B.Rupeika replikai.
Č.OKINČICAS. Aš buvau tiesiog priverstas prašyti žodžio, kadangi čia buvo kalba apie europietiškas tendencijas. Tai būtent europietiškos tendencijos ir Helsinkio proceso tendencijos. yra identifikuoti tautybę ir tautinius santykius ir atkreipti dėmesį į tuos santykius, o ypač į tautybes. Todėl, mano manymu, tautybė turėtų likti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau jau kalbame dėl viso įstatymo. Nebe dėl tautybės. Gerai, dėl tautybės jau nubalsavom. Aš atsiprašau deputato Beno Rupeikos už tikrai šiurkštų posakį. Prašom, žodis replikai.
B.V.RUPEIKA. Posakis nebuvo šiurkštus. Jis tiesiog primityvus. Aš noriu, kalbėdamas dėl viso įstatymo projekto, pasakyti, kad kažkas is vadovaujančių posėdžiui turėtų pasidomėti, kieno logikos principai, pateikiant tokius įstatymus, čia galioja: ar Vyriausybės, ar ministro be portfelio? Sakykime, dėl televizijos vyriausybinio kanalo mums buvo kalbama, jog pirma nupirkta aparatūra, o dabar tik bereikia įstatymo ir jau viskas bus paimta. Dabar gi vėl aparatūra nupirkta, belieka tik priimti įstatymą. Toks primityvus argumentacijos būdas nuteikia priešiškai. Galbūt reikia Vyriausybės ar valstybės pinigus pataupyti ir palaukti to įstatymo? O ne išmesti viską po to, jeigu nepriimsime jo, kažkur kitur. Tai kur čia logika?
PIRMININKAS. Aišku. Replikai daugiau niekas nebenori. Ką gi, lieka balsuoti už šį įstatymą. Prašau sėsti deputatus į vietas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas. Deputate Kropai, deputate Griniau, deputate Minkevičiau! Balsavimo metu visi deputatai turi sėdėti parteryje. Kas už Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, pakeliame korteles. Taip, čia balsuojama su tom deputato A.Tauranto pataisom, kurios buvo priimtos praėjusiame posėdyje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -56.
PIRMININKAS. Už- 56. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -17.
PIRMININKAS. Prieš -17. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
Įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 13. Įstatymas priimtas.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo įsigaliojimo” priėmimas
Lieka balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo įsigaliojimo tvarkos". Jūs tą nutarimą jau esate gavę prieš dvi ar tris savaites. Pirmasis punktas nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo kovo 1 dienos, antra, nustatyti, kad kol bus įdiegtas gyventojų registras, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės gyventojų statistiką tvarko iki šiol galiojusia tvarka. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -55.
PIRMININKAS. Už -55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš- 8.
PIRMININKAS. Prieš -8. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Nutarimas priimtas. Ketvirtasis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas alternatyvių nutarimų, pateiktų gerbiamojo E.Petrovo vadovaujamos komisijos, taip pat Lenkų frakcijos, alternatyvus perbalsavimas pirmojo svarstymo metu. Aš prašau deputatus dėmesio, nes paskui vėl nesuprasite, už ką ir kodėl balsuojame.
Gruodžio 20 dieną įvyko šių dviejų alternatyvių projektų svarstymas. Kartu buvo balsuojama dėl šių alternatyvių projektų. Už deputato E.Petrovo vadovaujamos komisijos projektą balsavo 37, už Lenkų frakcijos parengtą projektą balsavo 21 deputatas. Tačiau kadangi deputatei Z.Šličytei nedalyvavus posėdyje ekrane matėsi jos pavardė kaip balsavusios už, čia, žinoma, Z.Šličytė niekuo dėta. Lenkų frakcija pareikalavo perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Šiandien darbotvarkėje tai ir yra numatyta, t.y. tik balsavimas arba perbalsavimas alternatyviu būdu dėl šių dviejų alternatyvų. Bet koks pareiškimas, kurį, pavyzdžiui, dabar norėtų perskaityti deputatas Z.Balcevičius, būtų tam tikras situacijos keitimas. Taip gali bent būti įvertinta. Todėl aš manyčiau, kad jūsų pareiškimas galėtų būti perskaitytas po balsavimo.
Aš taip pat atsisakiau, kad šiandien kalbėtų lenkų organizacijos vadovas, kadangi tai taip pat gali būti interpretuota kaip naujų sąlygų iškėlimas prieš balsavimą. Todėl jeigu laikomės to principo, reglamentinio principo, kad tekstas turi būti identiškas, tekstai, žinoma, yra nekeičiami, o ar suteikti pasisakymui žodį deputatui Z.Balcevičiui prieš balsavimą, nežinau, tegul sprendžia deputatai. Ar būtų prieštaravimų, ar ne? Ne, dėl balsavimo motyvų jau taip pat buvo kalbėta. Gerai, deputatai nusiteikę, kad po balsavimo. Aš taip pat manau, kad taip būtų korektiškiau.
Kaip ir praėjusį kartą, balsuosime alternatyviu būdu, kadangi šiandien kompiuteris kol kas dar neveikia, todėl balsuosime pakeldami korteles. Prašau deputatus dėmesio. Pirmiausia turėsime balsuoti dėl deputato Eugenijaus Petrovo parengto projekto, kuris praėjusį kartą buvo patvirtintas kaip prioritetinis, kaip laimėjęs, tačiau esant salėje didžiajam kvorumui turime balsuoti už jį atskirai. Paskui atskirai balsuosime už Lenkų frakcijos parengtą nutarimo projektą. Gerai? Taip, aš įspėsiu, kad deputatai sėstų į savo vietas ir nevaikščiotų salėje balsavimo metu. Taigi pirmiausia balsuojame dėl deputato Eugenijaus Petrovo komisijos parengto nutarimo projekto. Kas už šį nutarimo projektą? Po to balsuosime iš karto dėl Lenkų frakcijos pateikto.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -58.
PIRMININKAS. Už -58. Prašau balsuoti, kas už Lenkų frakcijos parengtą nutarimo projektą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -27.
PIRMININKAS. Už -27. Taigi esant salėje didžiajam kvorumui, deputato E.Petrovo vadovaujamos komisijos parengtas projektas vėl surinko daugiau balsų. Ir laikoma, kad jam pritarta po pirmojo svarstymo. Ir trečiojo svarstymo metu (kadangi tai nutarimas, antrasis svarstymas nevyks) turėsime svarstyti šitą šiandien patvirtintą projektą. Dabar prašome, gerbiamasis Balceviciau, jums žodis.
Lietuvos lenkų sąjungos centro valdybos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Lenkų frakcijos deputatų pareiškimas (Z.Balcevičius)
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti Lietuvos lenkų sąjungos centro valdybos bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Lenkų frakcijos pareiškimą, kurį vakar priėmėm.
,,1991 metų sausio 29 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, liečiantį lenkų mažumos Lietuvoje svarbiausius reikalus bei tautinių santykių reguliavimo problemas. Parlamentas įpareigojo Respublikos Vyriausybę, kad, ruošiant naują Lietuvos administracinio teritorinio suskirstymo projektą, būtų numatyta galimybė sudaryti Vilniaus bei Šalčininkų rajonų pagrindu Vilniaus apskritį su savo statutu. Valstybinė Rytų Lietuvos komisija bei kai kurios Aukščiausiosios Tarybos parlamentinės komisijos turėjo iki 1991 metų gegužės 31 dienos paruošti ir pristatyti Aukščiausiajai Tarybai Vilniaus apskrities statuso projektą. Iki gegužės 1 dienos Respublikos Vyriausybė turėjo paruošti bei patvirtinti aukštojo išsilavinimo įsigijimo programą tautinėms mažumoms bei pradėti ją realizuoti.
Parlamento priimti Tautinių mažumų įstatymo papildymai, tarp kitko, numatė leisti kaip oficialią taip pat tautinės mažumos kalbą, tautinių mažumų teisę įsigyti aukštąjį išsilavinimą gimtąja kalba, taip pat savo lėšomis steigti aukštąsias mokyklas. Lietuvos parlamento priimti nutarimai praktiškai pražudyti. Lietuvoje veikiančios TSKP bei KGB struktūros aktyviai panaudojo abi kraštutines lenkų bei lietuvių politines jėgas, lošdamos vadinamąja lenkiška korta.
Sausio mėnesį parlamento nutarimai nebuvo taip pat nustatytu terminu įvykdyti ir Valstybinės Rytų Lietuvos komisijos bei Respublikos Vyriausybės. Valstybinės Rytų Lietuvos komisijos išvados buvo pristatytos ne parlamentui, kaip to reikalavo Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, kuris 1991 metų liepos 17 d. priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projekto", įpareigodamas Valstybinę Rytų Lietuvos komisiją sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Lenkų frakcijos atstovai, siekiant iki 1991 metų spalio 1 dienos paruošti pasiūlymus dėl teisinių administracinių galimybių prioritetinio naujo Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio vieneto Vilniaus bei Šalčininkų rajonų pagrindu sudarymo. Šis nutarimas iki šiol nerealizuotas.
Praeitų metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paleido Vilniaus bei Šalčininkų rajonų tarybas. Vietoj savivaldybių paskirti Vyriausybės įgaliotiniai šiems rajonams bei jų suformuotas valdymo aparatas, susidedantis daugiausia iš visuomeninės Rytų Lietuvos tarybos bei Vilnijos draugijos narių, ne tik nežino šių rajonų darbo specifikos, bet taip pat ir nepakankamai kompetentingi, pagaliau daugeliu atvejų tiesiog fiziškai nesugebantys susitvarkyti su daugybe pareigų. Šiuo momentu, tokiu atsakingu laiku, kai prasideda išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių sugrąžinimas, vyksta kardinalūs nuosavybės pokyčiai kaime, reikalingi ne tik geri įstatymai, bet ir kreditas, pasitikėjimas valdžia, kuriai vietose turi atstovauti rajonų tarybos bei jų suformuotos valdybos. Neįmanoma pasiekti parlamento užsibrėžtų tikslų, pravesti reformas be žmonių paramos, remiantis tiktai administracinėmis priemonėmis. Atėmimas ilgesniam laikui iš Vilnijos gyventojų galimybės dalyvauti savo reikalų valdyme per išrinktąsias demokratiniuose rinkimuose rajonų tarybas prieštarauja ne tik tarptautinėms teisėms, liečiančioms žmogaus teisės raidę bei dvasią, bet taip pat Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.
Nerealizuojami praktikoje atskiri papildyto Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo straipsniai, kalbantys apie teisę naudoti gimtąją kalbą įstaigose, informaciniuose užrašuose ir t.t. Jau beveik metus laiko Vyriausybė neatsako į lenkų aukštosios mokyklos steigiamosios tarybos projektą, nežiūrint to, kad per 50 deputatų pritaria šiam lenkų visuomenės prašymui ir kad Lietuvos įstatymai leidžia steigti aukštąsias mokyklas visuomeninėmis lėšomis.
Šių metų sausio 13 d. Lietuva ir Lenkija pasirašė deklaraciją dėl draugiškų santykių, kuri suteikia galimybę vystytis geriems santykiams ir tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir tarp lietuvių bei lenkų Lietuvoje. Lenkų frakcija bei Lenkų sąjungos centro valdyba mano, kad pamatai, ant kurių reikia statyti santykius tarp lietuvių ir lenkų, tai 1991 metų sausio 29 ir 31 dienų Aukščiausiosios Tarybos nutarimai.
Atsižvelgdami į tai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, kad būtų padaryti atitinkami žingsniai anksčiau paminėtų nutarimų realizavimui.
Pirma, paskelbti rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas iki š.m. kovo arba balandžio mėn.
Antra. Įtraukti į Valstybinės Rytų Lietuvos komisijos sudėtį Aukščiausiosios Tarybos deputatus iš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų.
Trečia. Paspartinti Vilniaus apskrities Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei kai kurių gretimų rajonų apylinkių pagrindu suformavimą bei jos statuso parošimą, remiantis anksčiau išvardytais nutarimais.
Ketvirta. Išspręsti teisiškai lenkų aukštosios mokyklos registravimo problemą.
Penkta. Nustatant Vilniaus ribas atsižvelgti į prioritetinę nuosavybės teisę buvusiems savininkams bei jų teisėtiems paveldėtojams.
Šešta. Paruosti tautinių mažumų kalbų, kaip oficialių vietose, kur jie glaustai gyvena, naudojimo reglamentą.
Septinta. Remiantis deklaracija, pasirašyta tarp Lenkijos ir Lietuvos, bei ESBK dokumentais, liečiančiais žmogaus bei tautinių mažumų teises, priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių įrašymo pasuose bei kituose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose.
Aštunta. Iki naujų rinkimų paminėtuose rajonuose įpareigoti Vyriausybę sustiprinti Vyriausybės įgaliotinių rajonuose bei jų aparato darbo kontrolę.
Manome, kad teigiamas anksčiau išvardytų reikalų sprendimas padės nugalėti kraštutines tendencijas lenkų ir lietuvių santykiuose, o tai pasitarnaus Lietuvos valstybės autoriteto sustiprinimui viduje ir tarptautinėje arenoje." Pasirašė Lietuvos lenkų sąjungos centro valdybos nariai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Lenkų frakcijos nariai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs dėl šito pareiškimo?
E.KLUMBYS. Procedūrinis klausimas.
PIRMININKAS. Procedūrinis, prašom.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį Z.Balcevičių, ar šitas pareiškimas bus išdalytas deputatams?
PIRMININKAS. Bus išdalytas pridedant prie protokolo. Kiekviena frakcija ir komisija gauna protokolus su pridėtais pareiškimų tekstais.
Ar yra gerbiamasis ministras R.Survila, kuris turėtų pateikti balsavimui 5 klausimą? Yra. Prašome. Aš primenu, kad užvakar buvo nutarta svarstyti ypatingos skubos tvarka šitą klausimą — įstatymo pakeitimą, todėl šiandien — trečiasis svarstymas ir balsavimas, o iš esmės tai tik skaičių pasirinkimas. Prašom, gerbiamasis ministre.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio dalinio pakeitimo” projekto svarstymas
R.R.SURVILA. Taigi laba diena. Tas svarstymas tęsiasi, buvo tas klausimas papildomai svarstytas vakar Vyriausybės posėdyje ir tiek, kiek tai įsirašo į visos Lietuvos ekonominės reformos programą ir į biudžetą, siūloma sumažinti 10% į 6%. Priešingu atveju, visiškai atsisakius šito pajamų šaltinio, susidarytų labai kritinė situacija visoj pinigų sistemoj. Realiai reikia 2 milijardų rublių tam, kad padengtume ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, taip pat finansuotume agrarinės reformos darbus. Jeigu mes pasiliekam prie 6%, taigi surenkam apie milijardą 200 milijonų. To skaičiaus užtenka tik padengti ilgalaikėms paskoloms. Taigi susidaro nepakankamas agrarinės reformos fondas, nebelieka pinigų darbams finansuoti arba ypatingai sunkioje ekonominėje padėtyje esančių ūkių problemoms spręsti, tačiau vienaip ar kitaip tai dar priimtina. Taigi Vyriausybė toliau pratęsė įgaliojimus man pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai sumažinti vykdant agrarinę reformą išmokų skaičių iki 6%. Dar kartą primenu, kad ūkiai gali padengti tuos 6%, pardavę vieną ar kitą objektą ir tokiu būdu netektų prašyti, reikalauti pinigų privatizuojant iš kiekvieno pretendento į ūkių turtą. Todėl aš siūlyčiau priimti tą teikimą ir balsuoti už 6% įrašymą vietoj 10% šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū, aš prisimenu, kad per praėjusį posėdį buvo pasiūlytos kitos alternatyvos, pavyzdžiui, 1% arba nė vieno procento, t.y. iš viso nereikia. Jeigu neatsiima pasiūlymų autoriai šitų pasiūlymų, tai balsuotume skaičių didėjimo tvarka ir pasirinktume tą skaičių, kadangi tai būtų teisėtas reikalavimas.
R.R.SURVILA. Tuo atveju, jeigu būtų kitaip, Vyriausybė atsiimtų savo siūlymą, nes kitaip nemato galimybės suvesti galų.
PIRMININKAS. Aš suprantu, tačiau aš negaliu ignoruoti deputatų teisės siūlyti kažkokį skaičių. Deputate Pangoni, kokį siūlėte skaičių praėjusį kartą?
J.PANGONIS. Aš norėčiau priminti, kad visų organizacijų atstovai, kaimo organizacijų atstovai, tai yra Žemės savininkų, Ūkininkų sąjungos, Žemdirbių sąjungos ir Žemdirbių sąjūdžio yra pasiūlę Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai konkrečiai sumažinti iki minimumo, t.y. iki 1% šį skaičių, nes 6% iš esmės nieko nesprendžia. Ar 10, ar 6%, yra tas pat ir tai bus pagrindinis kliuvinys, kada prasidės konkreti privatizavimo reforma kaime, nes ir dabar žmonės, kiek tenka susitikti ūkiuose, visi tik apie šitai ir šneka. Ir jeigu mes norime, kad tas privatizavimas vyktų sparčiau, tada turim tikrai nusileist iki vieno procento. Jau buvo praeitą kartą minėta, iš kur Vyriausybė gali atrasti tų lėšų. Manyčiau, kad jeigu Vyriausybė ir atsiimtų šį pasiūlymą, parlamentas turėtų, atsižvelgdamas į tai, kad reikia reformą sparčiai vykdyti, priimti savo pataisymą. 1% yra optimalus dalykas, kuris leistų išlaikyti tas agrarinės reformos komisijas apylinkėse, o skolų padengimui galima rasti lėšų iš kitų vietų.
PIRMININKAS. Jūs siūlysite balsuoti dėl 1%, taip? Aišku. Deputatas M.Treinys.
M. TREINYS. Norėčiau Agrarinės komisijos nuomonę išreikšti. Agrarinėj komisijoj buvo pasiūlyta 5% norma. Tai būtų toks kompromisinis variantas labai neapsunkinant mūsų valstybės, bet vis dėlto palengvinant ir žemdirbių interesus. Beje, agrarinių judėjimų susitikime konkretus procentas nebuvo numatytas, buvo tiktai siūlyta, kad jį reikia sumažinti.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti už ką nors, ar ne?
M.TREINYS. Mes siūlom 5% normą.
PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti dėl 5%?
M. TREINYS. Taip, tai Agrarinės komisijos nuomonė.
PIRMININKAS. Aišku, supratau. Ką gi, prašau gerbiamuosius deputatus dėmesio. Yra tokie pasiūlymai 1, 5 ir 6%. Kaip numato Reglamentas, bus siūloma balsuoti didėjimo tvarka. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Nuosaikiųjų frakcija pritaria Agrarinės komisijos pasiūlymui ir taip pat agituoja už 5%.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dar deputatas E.Grakauskas. Aš dėkoju gerbiamajam ministrui, kadangi mums dabar liko tik balsuoti. Prašom, gerbiamasis Grakauskai.
E.GRAKAUSKAS. Agrarinė komisija ne tik nuomonę išreiškė, bet ir atitinkamas sprendimas buvo ir vienareikšmiška visų deputatų nuomonė, kad reikia vis dėlto siūlyti Vyriausybei priimti nuostatą, kad būtų 5%. Sumažinti iki 1% ar mažiau negu 5, tai būtų jau populizmas ir praktiškai būtų sudėtinga formuoti agrarinės reformos fondą, tuo pačiu formuoti lėšas, reikalingas skoloms nurašyti ir kitiems dalykams. Todėl siūlome palaikyt Agrarinės komisijos sprendimą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Yra trys pasiūlymai. Balsuosime tris kartus. Aš prašau visus deputatus dėmesio! Ar deputatas P.Varanauskas dar dėl balsavimo motyvų?
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad deputatas M.Treinys pamiršo pasakyti, kad ir Tautininkų frakcija taip pat yra už 5%, ne tik Agrarinė komisija.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, o kol kas dar ministras R.Survila.
R.R.SURVILA. Aš manyčiau, kad būtų teisinga pradėti balsuoti nuo 6%. Nuo to pasiūlymo, kurį pristatė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ne, yra Reglamento reikalavimas. Skaičiai balsuojami didėjimo tvarka. Gerai. Dar deputatas Vytenis Andriukaitis ir balsuosime.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kaip matote, buvo perskaitytas ir Centro frakcijos pasiūlymas, ministras pristatė ir sakė, kad Centro frakcija siūlė iš viso atleisti nuo šito mokesčio. Dabar skalė yra labai plati — 6, 5, 1%. Galim pasiūlyti ir 4%. Galbūt vis dėlto reikėtų susirinkti visų frakcijų atstovams kartu su ministru, padaryt dabar pertrauką ir pasitarti, kad balsavimas būtų pagrįstas ir išdiskutuotas.
PIRMININKAS. Aš nelabai tiksliai supratau. Centro frakcija siūlo trumpam atidėti šitą klausimą? Gerai, tai po pertraukos 12 val. balsuojame, jeigu pavyksta susitarti, dėl vieno skaičiaus, jeigu nepavyksta, balsuosime dėl trijų skaičių. Centro frakcijos reikalavimas pagal Reglamento 96 straipsnį yra teisėtas, todėl skelbiama pertrauka šito klausimo svarstyme iki 12 val.
308 kambaryje per šią pertrauką susirenka suinteresuoti asmenys ir frakcijų atstovai. Gerbiamasis Kačinskai, prašome jūsų nutarimo projektą.
Nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos Mandatų ir etikos komisijos sudarymo tvarkos” projekto svarstymas
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, jums jau yra išdalytas nutarimo projektas dėl Mandatų ir etikos komisijos formavimo tvarkos. Kaip prisimenat, aną kartą mes patvirtinom Reglamento pakeitimus ir balsavome už nuostatą, kad kiekviena frakcija turėtų galimybę toje komisijoje turėt savo narį. Bet kadangi frakcijų narių skaičius yra nevienodas ir pagal Reglamento galiojančias nuostatas komisijos yra formuojamos proporcingai frakcijos narių dydžiui, aną kartą jūs nepritarėte pasiūlytam reglamentavimui, kad būtų nuo 25 narių. Todėl šiandieną jums yra pasiūlytas ir išdalytas kitas variantas atsižvelgiant į tai, kad Aukščiausiojoje Taryboje yra 13 komisijų ir kad kiekvienas frakcijos narys galėtų pasiskirstyti į bent vieną komisiją, ir tai nesudarytų mažiausiai frakcijai galimybės siųsti savo frakcijos narį į komisiją. Šiandien yra siūloma, kad tas skaičius arba tas kartotinis skaičius būtų 13. Vadinasi, jeigu frakcijoje yra 13 narių, jinai siunčia vieną savo atstovą, jeigu iki 26 — 2, o jeigu per 26 — 3 žmones. Taip ir yra šiame nutarimo projekte numatyta. Tada šios komisijos maksimalus narių skaičius yra neribojamas, o kiekvienai frakcijai patvirtinamas konkretus skaičius, kiek jie gali pasiųsti priklausomai nuo savo frakcijos narių skaičiaus. Prašyčiau balsuoti už šitą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar galėtume balsuoti už visą nutarimą, ar deputatai reikalaus balsuoti pastraipsniui? Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš čia nematau paprastos aritmetikos. Jeigu jūs kalbat apie tai, kad frakcija, turinti 12 narių vieną, o nuo 27 Jungtinė frakcija 3? Paskaičiuokit, 12 kart 3, kiek bus? Kodėl jie dabar tris gali, o 12 vieną?
PIRMININKAS. Nėra nė vienos frakcijos šiuo metu, kuri turėtų 27 narius. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Mes Centro frakcijos vardu, kai buvo ginčas dėl šito projekto, oponavome, kad Mandatų ir etikos komisiją sudarytų po vieną žmogų iš kiekvienos frakcijos. Juk čia ne bet kokia komisija, argi mes dabar dauguma susirinkę nuspręsime, ar žmogus padarė blogą darbą, ar ne? Sprendžiami šitoj komisijoj moraliniai ir etiniai dalykai. Ir dabar išeina, kad kas turės daugiau balsų, tas nuspręs, kad jis yra kaltas. Tai čia absurdas bus.
PIRMININKAS. Tačiau Centro frakcija, kai siūlė Reglamento pakeitimą ir jis buvo priimtas, nebuvo taip kategoriškai suformuluota, kaip jūs dabar sakot.
V.P.PLEČKAITIS. Bet esmė tai tokia.
PIRMININKAS. Priimta jūsų formuluotė, kuri leidžia štai šitaip daryti.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad nutarimas prieštarauja tam priimtam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ne, neprieštarauja.
V.KAČINSKAS. Šiandieną realiai frakcijų, kurios turės po du kandidatus, bus trys. Tai bus Centro frakcija, Jungtinė Sąjūdžio frakcija ir Nuosaikiųjų.
PIRMININKAS. Trys frakcijos po du kandidatus. Trijų neturėtų nė viena.
V.KAČINSKAS. Nė viena.
PIRMININKAS. Taip, ar galime balsuoti už visą šitą nutarimą? Pastraipsniui reikalaujate? Tada pirmasis nutarimo punktas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu yra siūlymas, kad nuo kiekvienos frakcijos būtų po vieną atstovą, šitas siūlymas prieštarauja Aukščiausiosios Tarybos patvirtintam Reglamentui ir to Reglamento nuostatai, todėl manyčiau, kad reikėtų tada iš karto parengti projektą, jį normalia tvarka registruoti ir Aukščiausiajai Tarybai balsuoti už pakeitimus, kad Mandatų ir etikos komisija būtų kitaip formuojama negu visos kitos. Šiuo atveju jeigu mes nepriimam tos nuostatos, vadinasi, mes tada atidedam komisijos formavimą ir iš naujo pradedam formavimo tvarką.
PIRMININKAS. Reglamente, gerbiamieji, yra pasakyta, kad komisijos sudaromos proporcingo frakcijų atstovavimo principu. Centro frakcijos pasiūlymas, kuriuo buvo keičiamas, rodos, 30 Reglamento straipsnis, nekeičia šitos nuostatos, buvusios Reglamente. Todėl V.Kačinsko šiandien pasiūlytas nutarimo projektas neprieštarauja nei anksčiau priimtoms Reglamento nuostatoms, nei jūsų pasiūlytiems ir priimtiems pakeitimams. Nėra jokio prieštaravimo. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš dėl principo, dėl to, kad dabar frakcijose atsiranda suspenduotų deputatų ir jie juos skaičiuoja kaip tikrus. Tai suspenduoti ir į tą skaičių neturėtų įeiti.
PIRMININKAS. Kol nėra priimtas atskiras Prezidiumo nutarimas ir apie tai nėra informuota Aukščiausioji Taryba, tokia situacija frakcijose yra visiškai teisėta ir mes privalome taip skaičiuoti. Žodžiu, dėl pirmojo punkto galime balsuoti? Gerai, gal, pranešėjau, perskaitykite.
V.KAČINSKAS. Pirmasis punktas. ,,Nustatyti tokią Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės Mandatų ir etikos komisijos sudarymo tvarką: jeigu Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijoje yra mažiau kaip keturiolika narių, ji į Mandatų ir etikos komisiją rekomenduoja vieną savo narį. Jeigu frakcijoje keturiolika arba daugiau, bet mažiau negu dvidešimt septyni nariai, ji rekomenduoja du savo narius. Jeigu frakcijoje dvidešimt septyni arba daugiau narių, ji rekomenduoja tris savo narius."
PIRMININKAS. Taip, ar reikia balsuoti dėl pirmojo straipsnio? Reikalauja deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad tos frakcijos skaičius dabar labai migruoja, keičiasi. Jungtinė Sąjūdžio frakcija byra, kitos frakcijos kuriasi, didėja. Reikėtų dabar išsiaiškinti, nuo kurios datos mes tai užfiksuosim. Nes šiandien, pavyzdžiui, prie Kairiųjų frakcijos prisidės dar.vienas žmogus ir jau bus keturiolika. Vadinasi, du asmenys. Ir kitos frakcijos turbūt gali taip pasielgti. Čia labai svarbus momentas, nuo kurios datos tai fiksuojam. Ar fiksuojam šiai dienai, ar užvakar dienai, ar ateičiai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji, nė vienos komisijos mes neperžiūrime pasikeitus frakcijoms. Pavyzdžiui, atsirado Tautos pažangos frakcija, tačiau mes neperžiūrime visų kitų komisijų. Gerai, dar ponas V.Kačinskas ir galime balsuoti.
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, visų frakcijų narių pasikeitimus, kas kur išeina, kur ateina, susiformuoja naujos frakcijos, fiksuoja ir tvirtina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Vakar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įregistravo naują Tautos pažangos frakciją ir vakar Prezidiumas patvirtino du naujus mūsų frakcijos — Nuosaikiųjų frakcijos — narius. Visi kiti skaičiai, kurie yra užfiksuoti, galioja dabar ir neturi kilti jokių neaiškumų.
PIRMININKAS. Dar deputatas J.Pangonis ir balsuosim.
J.PANGONIS. O jeigu dabar prisideda prie kitų frakcijų, pavyzdžiui, ir kada pradėsim formuoti pačią komisiją, tai nuo tada skaitysim, ar šiai dienai vis dėlto?
V.KAČINSKAS. Nuo to momento, kada formuojami pagal tą konkrečią situaciją tai dienai, kada formuojam komisijas. Todėl aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad toliau antrasis punktas numato, kad tos komisijos narių skaičius yra neribojamas. Nėra numatyta tam tikra kvota. Frakcijai yra pasakyta, kad ji turi tiek vietų, ir jeigu atsiranda frakcija, kuri papuola į kitą tarpsnį, jinai automatiškai pasiūlo dar vieną savo narį į tą komisiją, ir jokių problemų. Kaip sakot? Jeigu sumažėja, vieną savo narį atšaukia. Kokia čia problema?
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu pastebėti du dalykus. Vienas dėl frakcijų pasikeitimų. Reglamente yra labai aiškiai numatyta tvarka, kad pasikeitus frakcijų sudėčiai komisijų sudėtis gali būti peržiūrima nuo naujos eilinės sesijos pradžios. Ir, be abejo, mes tą dalyką galėsim padaryti, ir čia dėl to neverta visai ginčytis. Mūsų sąlygomis, kai nėra aiškių partinių struktūrų, tas frakcijų santykis gali keistis.
Dabar dėl paties nutarimo. Aš balsuosiu už bet kurį variantą, kartu noriu pasiūlyti vieną pakeitimą, galėtume dėl jo balsuoti. Man atrodo, kad dabartiniai pateikti skaičiai yra labai pritempti prie šios dienos realijų. Nereikėtų taikyti nutarimo vienai dienai. Manyčiau, kad galėtų būti paprastesnė kvotos sistema, ir ribą siūlyčiau laikyti vienintelę. Pavyzdžiui, dvidešimt frakcijos narių, jeigu yra daugiau kaip dvidešimt, siunčia du deputatus, jeigu mažiau kaip dvidešimt — vieną. Būtų daug paprasčiau ir šiek tiek mažiau tų narių. Prašyčiau tą pasiūlymą balsuoti, bet jeigu nebus nubalsuotas, balsuosiu už bet kurį nutarimo variantą. Reikėtų priimti greičiau nutarimą ir suformuoti komisiją.
PIRMININKAS. Gerai, liko viena minutė. Arba mes šiandien ką nors priimame, arba dar šnekame be galo.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš penkiolika sekundžių.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu gerbiamojo A.Tauranto siūlymui. Dvidešimt, ir užtenka.
PIRMININKAS. Panašiai buvo siūlyta praėjusį kartą, tačiau atsisakyta. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš siūlau dar pasiginčyt, kuo daugiau narių nuo frakcijos, tuo daugiau etikos. Proporcingai.
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad kaip tik skaičius dvidešimt šiuo atveju yra labai pritemptas ir visiškai niekuo nepagrįstas. Jūs žinote, kokie mums buvo sudaryti sunkumai ir kaip mes sunkiai derinom savo nuomones, kada formavom kitas komisijas, kada mes nusistatėm maksimalų narių skaičių dešimt ar trylika ir paskui kiekvienas dalijome kvotas. Aš manyčiau, kad jeigu pagal tą sistemą, kuri yra pasiūlyta čia, kad trylika narių yra imama už tą skaičiavimo ekvivalentą, tai gal ateityje, kada mes matysim, kada susiformuos frakcijos, ir visas kitas komisijas formuoti būtent tuo principu, atsisakant maksimalaus komisijos narių skaičiaus. Tada kiekviena frakcija žinos, kiek jinai narių turi, jokių problemų nebekils dėl kvotų, jokių ginčų ir nereikės netgi sudarinėti jokių koalicijų tam ar kitam klausimui spręsti. Todėl siūlyčiau, kad fiksuotume trylika narių, ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, vis dėlto buvo gal toks ir ne visai reglamentiškas pasiūlymas padaryti ribą dvidešimt deputatų. Tai pirmiausia balsuojame dėl to. Jeigu atmetamas tas variantas, balsuosime dėl projekte pateikto varianto. Taigi kas už deputato A.Tauranto pasiūlymą, kad ta skiriamoji riba būtų dvidešimt deputatų? Ne, šiuo atveju pataisa yra.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -43.
PIRMININKAS. Už -43. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininke, gal būtų galima pakartoti?
PIRMININKAS. Kas prieš, prašome pakelti korteles pakartotinai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -14.
PIRMININKAS. Prieš -14. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAI. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Susilaikė 9. Ką gi, balsų dauguma yra priimtas variantas, kad skiriamoji riba būtų dvidešimt. Ar galima dabar balsuoti už visą nutarimą? Tai yra pirmajame punkte nustatoma, jeigu Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijoje yra mažiau negu dvidešimt narių, jie į Mandatų ir etikos komisiją rekomenduoja vieną savo narį. Jeigu frakcijoje dvidešimt arba daugiau narių, rekomenduoja du narius. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, jeigu pataisa, kurią pasiūlė deputatas A.Taurantas, buvo pasiūlyta, už ją balsuojama anksčiau. Tai yra 210 straipsnio antrojo punkto reikalavimas. Šiuo atveju pataisa buvo priimta ir projekto nuostata nebebalsuojama. Galų gale, matot, su tuo sutinka ir pats autorius. Tai ar dabar galime balsuoti už visą nutarimą? Kadangi antrasis, trečiasis ir ketvirtasis punktas yra labai mechaniški. Ketvirtasis punktas, autorius siūlo, kad įsigalioja nuo sausio 31 dienos. Atsiprašau, trečiajame punkte, iki 1992 metų sausio 31 dienos. Dabar, matyt, viskas aišku, taip? Prašau balsuoti už visą nutarimą dėl Mandatų ir etikos komisijos sudarymo tvarkos. Su priimta pirmojo punkto pataisa. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -78.
PIRMININKAS. Už- 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -2.
PIRMININKAS. Prieš -2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Posėdžio pradžioje pareiškimą nori perskaityti Centro frakcijos vardu deputatas Alfonsas Žalys. Prašau salėje tylos, o visus deputatus kviečiu rinktis į salę. Tuoj reikės balsuoti dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo. Prašau salėje tylos.
Centro frakcijos pareiškimas (A.Žalys)
A.ŽALYS. ,,Sausio 14 dieną Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, kalbėdamas Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, apkaltino vietines savivaldybes, jų vadovus neteisėtų sprendimų, neva prieštaraujančių Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams, priėmimu. Pernai gruodžio 10 dieną Ministras Pirmininkas taip pat Aukščiausiojoje Taryboje padarė išvadą, kad ekonominės reformos stringa savivaldybėse. Savivaldybių, jų vadovų kaltinimų pasitaiko ir kitose Ministro Pirmininko kalbose įvairiuose susitikimuose, televizijos ir radijo laidose.
Mūsų nuomone, toks visų Lietuvos savivaldybių ir jų vadovų darbo įvertinimas yra neobjektyvus ir nepasvertas. Centro frakcija taip pat mano, kad nederėtų vien savivaldybes kaltinti ekonominės reformos nevykdymu. Visų pirma tai pačios Vyriausybės ir jos struktūrų darbo trūkumas, organizuotumo bei kompetencijos stokos rezultatas. Be abejo, būtina priimti antikorupcinę programą bei užtikrinti efektyvesnes teisines priemones prieš valstybės, kooperatinio bei asmeninio turto grobstytojus, reikalinga griežčiausia finansinė drausmė, turto apskaita ir jo apsauga. Dėl netvarkos, suprantama, kaltos ir savivaldybės, tačiau privalome paklausti, ką šių negerovių pašalinimui padarė pati Vyriausybė, jos Vidaus reikalų ministerija, prokuratūros, valstybės kontrolės, finansų organai, o įgyvendinant žemės reformą ir Žemės ūkio ministerijos vadovai.
Mūsų nuomone, bendravalstybines ar regionines reformas vykdyti tik per savivaldybių struktūras yra neefektyvus kelias. Tai prieštarauja ir pačiai savivaldos sampratai. Seniai pribrendo būtinybė sudaryti vyriausybinį reformų organą bei jo padalinius vietose. Taigi stebint tokį savivaldybių puolimą, peršasi mintis: pirma, Vyriausybė siekia valdžios savivaldos sąskaita, antra, visas bėdas, trūkumus bandoma suversti savivaldybėms, norint jas padaryti atpirkimo ožiu. Ir, trečia, klaidinami žmonės, neva.Vyriausybė neturinti teisių paveikti savivaldybių pareigūnus.
Reikia pažymėti, kad Aukščiausioji Taryba 1991 metų rugsėjo mėnesį padarė Vietos savivaldos pagrindų įstatymo papildymus, kurie gerokai išplėtė Vyriausybės teises savivaldybių pareigūnų atžvilgiu. Tie pakeitimai po ilgų diskusijų buvo priimti Vyriausybei pritariant. Iki šio laiko Aukščiausioji Taryba negavo nė vieno konkretaus Vyriausybės teikimo dėl blogo savivaldybių pareigūnų darbo, nors Vyriausybė viešai tai skelbia Respublikos visuomenei.
Centro frakcija kviečia Vyriausybę šioje išties sunkioje ir sudėtingoje politinėje ekonominėje situacijoje objektyviai vertinti savivaldybių veiklą, nes tik visų Respublikos ir vietinių valdžios ir valdymo organų jėgų sutelkimas, pasitikėjimas lems sėkmę. Centro frakcija."
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną deputatą L.Apšegą taip pat trumpam pareiškimui. Kitus deputatus kviečiu į salę, tuoj pat reikės balsuoti dėl įstatymo.
Deputato L.Apšegos pareiškimas
L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai! ,,Pareiškimas. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai. Žinau, kaip nelengvai Lietuvos kaime kuriasi privatus ūkis. Manau, kad Lietuvos kaimo ateitis privatūs ūkininkai. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu ūkininkams ypatingai reikalinga tiek materialinė, tiek moralinė parama bei tarpininkavimas įvairiais klausimais. Šias funkcijas gana sėkmingai atliko Lietuvos žemės ūkio ministerijoje įkurta Ūkininkų veiklos valdyba, susidedanti tik is penkių žmonių, vadovaujama gana energingo, žinančio ūkininkų problemas, ginančio ūkininkų reikalus vadovo pono Alvydo Mikelionio. Labai nustebau sužinojęs, kad eilinį kartą reorganizuojant Žemės ūkio ministeriją kaip tik pradėta nuo šios valdybos ir ji panaikinta. Aš tai suprantu kaip kenkimą besikuriantiems ūkininkams. Motyvai, kad visa Žemės ūkio ministerija turi rūpintis ūkininkais, neišlaiko jokios kritikos. Visi jau rūpinosi, ir žinome, kas is to išėjo. Aš tai suprantu kaip kažkam neparankaus žmogaus pašalinimą, kad būtų galima ramiau dirbti, o gal ir nedirbti. Tačiau pagalvokime, kam tai naudinga? Žinoma, tik ne Lietuvos ūkininkui. Kyla konkretus klausimas, kada pradėsime įsiklausyti apačių ir kada nustosime kabinetuose spręsti kaimo žmonių problemas, nepasitarę su jais? Todėl prašau Žemės ūkio ministerijos vadovų paaiškinti, ar šis klausimas derintas su Lietuvos ūkininkų sąjunga ir su rajono ūkininkų veiklos skyriais, ar žinoma, kokia jų nuomonė yra šiuo klausimu?
Šį Žemės ūkio ministerijos žingsnį vertinu kaip eilinę kliūtį ūkininkų kūrimuisi Lietuvoje ir siūlau nedelsiant atstatyti Ūkininkų valdybos Žemės ūkio ministerijoje veiklą ir ją išplėsti, kad ji galėtų dar daugiau spręsti ūkininkams iškylančius klausimus." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną ministrą R.Survilą, kuris praneš, prie kokio kompromiso prieita per pertrauką.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio dalinio pakeitimo” projekto svarstymas
R.R.SURVILA. Per pertrauką vykusiame frakcijų atstovų pasitarime buvo priimtas kompromisas 5%.
PIRMININKAS. Vadinasi, mūsų padėtis palengvėja. Mums lieka balsuoti už įstatymą dėl įstatymo pakeitimo, kur vietoj 10 būtų įrašytas skaičius 5. Ką gi, aš noriu kviesti visus deputatus į salę, kadangi reikia 88 deputatų norint balsuoti. O balsų skaičiavimo grupę prašytume informuoti, kiek salėje yra deputatų. Deputatė Miglutė Gerdaitytė.
M.GERDAITYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji deputatai! Ką tik buvo tarpfrakcinis pasitarimas, kuriame aš irgi dalyvavau. Aš gavau savo dviejų ūkių, kėlusių mane kandidate į deputatus, peticijos pobūdžio gyventojų telefonogramą. Pranešė viršaitis. Kreipiasi į jus visus, kad būtų balsuojama už 3%, ne daugiau. Ačiū.
R.R.SURVILA. Aš galiu pasakyti, kad pagal Reglamentą siūlant sumažinti ar padidinti kokias nors sumas, reikia rasti jų kompensavimo šaltinį. Tai turbūt būtų labai sudėtinga padaryti ir aš turiu pasakyti, kad kitų skaičių pateikti nesu Vyriausybės įgaliotas ir tuo atveju, jeigu būtų balsuojama už kitus skaičius, turėčiau atsiimti siūlymą.
PIRMININKAS. Kita vertus, ar ponia M.Gerdaitytė pati sutinka su tokiu siūlymu, ar tik informuojat, kad yra tokie siūlymai? Ar jūs pati sutinkate?
M.GERDAITYTĖ. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs pasiliktumėte prie tos pozicijos, kad balsuotumėte už tris procentus? Gerai, reikės balsuoti vis dėlto ir už tris. Ir deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš, kaip tos apygardos gyventojas, kurioje yra išrinkta deputatė M.Gerdaitytė, taip pat prašau, kad būtų balsuojama už 3 procentus.
PIRMININKAS. Gerai. Ką gi, tada pirmiau vis tiek teiksime balsuoti už 3 procentus, o paskui už tą tarpfrakcinio susitarimo rezultatą.
R.R.SURVILA. Tačiau prisiminkite mano pareiškimą, kad tuo atveju aš, kaip Vyriausybės įgaliotas, negaliu...
PIRMININKAS. Tai aš suprantu, kad su frakcijomis susitarta?
R.R.SURVILA. Frakcijų pasitarimo rezultatas buvo 5 procentai. Kito procento aš pateikti negaliu. Tokiu atveju atsiimu siūlymą.
PIRMININKAS. Mano manymu, deputatai turėtų atsižvelgti balsuodami dėl 3 procentų į tarpfrakcinio pasitarimo rezultatus ir vis dėlto nepritarti tiems 3 procentams. O aš privalau siūlyti ir deputatės M.Gerdaitytės pasiūlymą. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad tame pasitarime nebuvo nei balsuota, nei kas nors priimta. Tik buvo keli pasiūlymai ir ministras pasakė, kad siūlys penkis, ir Agrarinė komisija tai siūlė. Tačiau yra ir kiti pasiūlymai ir manau, kad čia nieko blogo neatsitiks, jei pradėsim balsuoti nuo trijų. Aš atsiimu tą pasiūlymą dėl 1 procento ir palaikau 3 procentus.
PIRMININKAS. Gerai, tai aš irgi jau akcentavau 3 procentai arba 5 procentai — ir balsuotumėm. Dar deputatas A.Taurantas norėjo? Prašom.
A. TAURANTAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką sakė gerbiamasis ministras. Ir procentais, kurie iš tikrųjų lems biudžeto formavimą, negalima taip žaisti į vieną ar į kitą pusę. Gerbiamasis ministras paminėjo Reglamento reikalavimą. Bet tai nėra šiaip Reglamento reikalavimas, tai iš tikrųjų yra esminis dalykas, kad bet kuriuos pasiūlymus, kurie didina ar mažina biudžeto įplaukas ir išlaidas, turi pateikti išvadas ir Vyriausybė, ir Biudžeto komisija, ir galų gale reikia pasiūlyti lėšų šaltinius, jeigu trūks biudžete lėšų. Todėl tokių pasiūlymų balsuoti taip tiesiog salėje negalima. Mes negalime iš viso kompromituoti tokių dalykų svarstymą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Mes, deputatai, bent aš, kurie esame rinkti kaimo rinkiminėse apygardose ir susitinkam su kaimo žmonėmis, remiame 3 procentus, nes čia pirmiausia yra ne biudžeto reikalas, tiesiog, jeigu bus didelis procentas, žmonės neprivatizuos, atidėlios ir nuo to biudžetas taip pat kentės.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aš manau, padarykime štai kaip. Balsuosime dėl 3 procentų. Jeigu jie būtų priimti... Leiskite pasakyti, gerbiamasis Taurantai. Jeigu jie bus priimti, mes ministro prašymu sustabdome įstatymo priiminėjimą ir laukiame pagrindimo dėl 3 procentų. Ar visi deputatai suprato? Įstatymo nepriiminėjame, jeigu priimame 3 procentų skaičių. Laukiame pagrindimo dėl šitų 3 procentų. O jeigu priimam 5 procentus, tai einame iki galo, iki įstatymo priėmimo. Ir deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kaip tik norėjau tam pritarti ir pasakyti, kad deputatė M.Gerdaitytė iškėlė rinkėjų pasiūlymą. Frakcinis pasitarimas yra, o rinkėjų pasiūlymą ji gali iškelti. Mes balsuokime ir greit nuspręstume tą klausimą.
PIRMININKAS. Ir paskutinis deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, siūlau priimti tą protingą kompromisą, kuris yra siūlomas, t.y. 5 procentus, ir gerbiamiesiems žemdirbiams noriu priminti, jeigu bus nepriimtas tas kompromisas, tai liks 10 procentų. Jeigu norim gero, susitarkim ir balsuokim už tuos 5 procentus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai aš siūlau balsuoti taip. Du nepriklausomi balsavimai: vienas kas už 3 procentus, balsuoja už, prieš ir susilaiko, o paskui dėl 5 procentų taip pat laisvas balsavimas už, prieš ir susilaiko. Gerai? Gerbiamasis Motieka, aš negaliu įjungti mikrofono. Neveikia kompiuteris. Tai bus paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų.
K.MOTIEKA. Aš atsiprašau, gerbiamasis seniūnas paminėjo, kad reikia pasiūlyti balsuoti dabar už 3 procentus, o po to laukti pagrindimo. Aš neįsivaizduoju, kaip deputatai galėtų balsuoti, neturėdami pagrindimo? Man tas pasiūlymas sukelia labai didelių abejonių. Galbūt reikėtų sustoti prie to, kas yra pagrįsta, kas yra pamatuota, ką siūlo ministras. Aš nežinau, sako, kad pagrįsta. Ministras teigia ir sako, kad galima toliau svarstyti įstatymą.
PIRMININKAS. Aš taip pat kviečiu balsuoti už 5 procentus, tačiau aš galiu teikti deputatės M.Gerdaitytės pasiūlymą tik su ta išlyga, kad priėmus 3 procentus už visą įstatymą dar nebus balsuojama. Kadangi reikia laukti pagrindimo, kaip nurodo Reglamento 192 straipsnis. Premjere, prašau.
G.VAGNORIUS. Norėčiau ne pagrindimą, o paprastą paaiškinimą ir galbūt bus suprantama, kodėl čia nereikia jokio pagrindimo ir ką tas galėtų reikšti. Šiuo atveju, padarydami žemės ūkio lengvatas, sumažindami atskaitymus (nors čia ne atskaitymai, čia kalbama apie kreditų padengimą), sumažindami kredito padengimą, mažindami atskaitymus nuo dešimties iki šešių, Lietuvos balansuose sudarome dar vieną milijardą rublių deficito. Jeigu sumažinsim iki trijų, tai tas deficitas padidės dar vienu milijardu ir bus lygus dviem milijardams. Iš viso bus keturi milijardai, milijardas banke skolos ir dar du milijardai, tai Lietuvai vidaus skola padidės septynis milijardus, o jų padengimą taip pat turės numatyti Aukščiausioji Taryba. Todėl aš siūlyčiau laikytis kiek įmanoma tokios mūsų pačių nusistatytos tvarkos: jeigu mes siūlome mažinti atskaitymus daugiau, negu Vyriausybė randa galimybių juos padengti, tai reikėtų nurodyti ir šaltinį, iš ko tie pinigai bus surenkami, kadangi čia sumos yra milžiniškos. Vyriausybė siūlo mažinti iki 6 procentų. Na, jeigu reikia, iki 5 procentų, bet kartu dar kartą atkreipia dėmesį, kad valstybės skola padidės šiuo atveju dar vienu milijardu rublių.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du nepriklausomi balsavimai dėl 3 procentų, o paskui dėl 5 procentų.
J.PANGONIS. Aš norėčiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, jūs jau kalbėjote dėl balsavimo motyvų ir buvo paskutiniai asmenys, kuriems numato Reglamento 92 straipsnis, tai yra ponas K.Motieka ir ponas G.Vagnorius.
J.PANGONIS. Aš norėčiau repliką tiktai. Labai trumpą.
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo premjero pasakymą, kad padidės skola. Tačiau jeigu mes nesumažinsime šio procento, tai neįplauks pinigų ir ta skola vis tiek liks. Taigi geriau pasirinkim tą vidurkį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du nepriklausomi balsavimai: iš pradžių už 3 procentus, po to už 5. Kas už 3 procentus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -23.
PIRMININKAS. Už -23. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -43.
PIRMININKAS. Prieš -43. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Taigi 3 procentų skaičius nepriimtas. Dabar dėl 5 procentų. Kas už 5 procentus? Gali balsuoti ir tie, kurie praeitą kartą balsavo už 3 procentus. Prašau deputatų neišeiti iš salės, tuoj reikės balsuoti už visą įstatymą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Už 85. Kas prieš? Nuleiskite korteles. Kas prieš? Deputatai A.Brazauskas ir L.Apšega prieš balsuoja, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -1.
PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi priimta 5% nuostata. Taigi įstatymo tekstas būtų toks: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnį antrajame punkte įrašant vietoje skaičiaus 10 skaičių 5." Kiek salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 89 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje 89 deputatai. Prašau balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio dalinio pakeitimo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -89.
PIRMININKAS. Už -89. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
Įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Atsiprašome Vyriausybės narių už truputį sugaištą laiką. Prašome į tribūną gerbiamąjį Vyriausybės pirmininką.
Miškų ūkio ministro kandidatūros svarstymas
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, noriu pristatyti dar vieną kandidatą į ministrus, bet prieš tai padarysiu mažą repliką. Šiandien jūs ką tik nubalsavot sumažinti atskaitymus į centralizuotą žemės ūkio fondą. Tos lėšos bus numatytos padengti ilgalaikius kreditus įmonėms, kurios tuos kreditus buvo paėmusios iki 1990 metų. Kartu aš noriu priminti, kad žemės ūkio agrarinis fondas taip pat numato dengti ilgalaikius ir trumpalaikius kreditus, paimtus ir 1991 metais, tai yra suteikti tam tikrą paramą tiems ūkiams, kurie patys nepajėgūs išsimokėti. Dabar, kai tas procentas sumažėjo nuo 6 iki 5, paprasčiausiai tie ūkiai, kurie yra šiuo metu kritinėje būklėje, jie dabar atsidurs dar labiau kritinėje būklėje, kadangi žemės ūkio, agrarinis fondas turės kur kas mažiau lėšų, kad suteiktų jiems paramą. Ta savo replika noriu pastebėti, kad bet koks skaičiaus keitimas finansų sistemoje vienam būklę pagerina, bet pablogina kitam. Vyriausybė nori, kad būklė būtų pagerinta tų ūkių, tų įmonių, kurios yra atsidūrusios labai sudėtingoj padėty. Kad neįvyktų taip, kad mes gerinam būklę tų įmonių arba tų ūkių, kurie ir šiaip neblogai atrodo. Todėl labai atsargiai reikėtų tuos skaičiukus tvirtint, o gal net ir reikalauti iš Vyriausybės, iš ministerijų aiškaus pagrindimo, kad mes nepadarytume kokių nors klaidų.
Taigi grįžtu prie savo pagrindinio klausimo ir noriu pateikti apsvarstyti Aukščiausiajai Tarybai Rimanto Klimo kandidatūrą į miškų ūkio ministro postą. Aš manau, kad šitas žmogus daugeliui deputatų yra žinomas. Jis daug metų dirbo Miškų ūkio ministerijoje, taip pat jis dirbo ir visuomeninį darbą, buvo įvairiose komisijose, įvairiose darbo grupėse. Manau, tuo jis pademonstravo ne tik savo žinias miškų ūkio srityje, bet taip pat pademonstravo savo aktyvią politinę poziciją. Manau, kad šis žmogus, šis specialistas būtų tinkamas miškų ūkio ministro pareigoms. Bet tikriausiai prieš priimdama sprendimą dėl pono R.Klimo paskyrimo ar nepaskyrimo į šias pareigas Aukščiausioji Taryba turėtų priimti sprendimą patenkinti pono V.Antanaičio prašymą atleisti jį iš ministro pareigų. Nors šiaip pagal Vyriausybės įstatymą tuo atveju, jeigu ministras pats atsistatydina, Vyriausybės įstatymas nereikalauja tokio balsavimo ar nebalsavimo, bet, manau, protokoliškai, ko gero, Aukščiausioji Taryba galėtų patenkinti pono V.Antanaičio prašymą. Ačiū.
PIRMININKAS (K.INTA). Gerbiamieji deputatai, pagal Reglamentą turėtume išklausyti komisijų išvadas dėl pasiūlytos kandidatūros. Ar pirma išklausysime patį pretendentą? Tada kviečiame gerbiamąjį R.Klimą. Prašom.
J.R.KLIMAS. Aš pirmiausia dėkoju deputatams už tai, kad turiu galimybę būti šioje tribūnoje kaip kandidatas. Vakar beveik visose komisijose teko kalbėtis ir įvairiais klausimais tartis, ir deputatai galėjo įsitikinti mano asmeniška pozicija. O šiaip ypatingų koncepcijų čia nesiruošiau dėlioti, kadangi mūsų žinybos reikalai tai yra normalus darbas Lietuvos labui, ir visos pastangos bus kreipiamos tam, kad būtų daroma taip, kaip reikalauja mūsų laikmetis ir mūsų tautos reikalai.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai nori paklausti? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pretendente, mes vakar kalbėjome savo frakcijoje, aš jūsų klausiau dėl padėties mūsų miškuose, dėl medžioklės. Labai daug žmonės kalba apie pajamas, kurias gauna užsieniečiai iš medžioklės. Ar jūs negalėtumėt pasakyti apytikrius skaičius, kokias valiutines pajamas iš medžioklės ūkių gauna Lietuvos biudžetas?
J.R.KLIMAS. Šita medžioklė, vadinamoji komercinė medžioklė, yra dar tik bandymo stadijoje ir tos pajamos yra nedidelės, skaičiai dar nėra šešiaženkliai, daugiau gal keturženkliai. Aš šiandien dar jums negaliu visiškai konkrečiai pasakyti tų skaičių, kadangi visi medžioklės skyriaus darbuotojai šiandien buvo išvykę, bet tikrai pajamos yra nereikšmingos ir jos naudojamos daugiau tam medžioklės ūkiui, dabar besikuriančiam miškų ūkio sistemos ribose, stiprinti. Tai yra ir medžioklinių ginklų, ir šaudmenų įsigijimas, ir panašūs dalykai, o dėl kitų problemų tai aš, kiek supratau, tai lyg ir vakar buvau atsakęs.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Pone kandidate! Toks klausimas. Buvusios ministerijos ir ministro vienas is kertinių ekonominės politikos klausimų buvo kainų didinimas. Jūsų požiūris į medienos kainų liberalizavimą, kokios jos turėtų būti, prie ko artėti, kaip jūs įsivaizduojate visą tą procesą ir jūsų ministerijos vietą šiame procese?
J.R.KLIMAS. Na, aš manau, kad kainos, kaip ir visų prekių, taip ir medienos vystysis pagal bendruosius dėsnius ir galų gale pagal tuos įstatymus, kurie bus priimami šiuose rūmuose.
K.GLAVECKAS. Įdomu, kainos ar pagal dėsnius, ar pagal įstatymus vystysis, pagal ką?
J.R.KLIMAS. Praktiškai kainos, be abejo, vystosi pagal dėsnius, bet įstatymai tuo ir geri, jeigu jie maždaug atitinka tuos dėsnius. O šiaip tai mes jau irgi įsiliejame į esamą rinką. Pavyzdžiui, jau yra pirmieji bandymai ,,Būstos" biržoj parduot medieną aukciono sąlygomis. Manyčiau, kad kainų kėlimas nėra pats geriausias kelias, kadangi ir visuomenės perkamumo galia, ir kiti dalykai, be abejo, turėtų turėti įtakos. Kita vertus, mano asmeniška pažiūra, kad mediena ir kitu miško turtu, kaip mūsų galbūt tokiu vieninteliu apčiuopiamu tautos turtu, galbūt mes galėtume juo šiek tiek ir disponuoti net tam tikra prasme kaip labdaros turtu. Pavyzdžiui, dabar Ūkininkų sąjunga dažnai nusiskundžia, kad jinai į lygią gretą statoma su kitais pirkėjais, tai turbūt galima būtų prisiminti netolimą praeitį ir galbūt net skirti medienos ir nemokamai kai kuriais atvejais.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Atsiprašau, prieš mane stovėjo deputatas A.Januška.
PIRMININKAS. Ne, jūsų eilė, prašom, deputate Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Ačiū. Tamsta pretendente, jūs man tikrai atėmėt tam tikra prasme žadą dėl pažado nemokamai duoti miško po to, kai prieš jus buvęs ministras pakėlė medienos ir kitų miško produktų kainas iki tokio lygio, kad nuo šito ,,žagsėjo" ne tik deputatai, bet ,,žagsėjo" ir statybininkai, žemdirbiai ir visi kiti, kurie ta mediena naudojasi. Tačiau tendencija buvo steigti iš ministerijos valstybę valstybėje su savo medžiokle, su savais kitais padaliniais, kurie, kaip sakoma, suteiktų tam tikrą autonomiją ministerijai. Dabar ministras pabėgo, aš pakartoju šitą frazę dar kartą, kad ir jūs girdėtumėte, kad neatsiskaito, nedrįsta turbūt atsiskaityti už tai, ką jis ten pridarė. Jūsų požiūris į šito monstro pasekmes Lietuvai? Nes monstro požymiai jau pradėjo reikštis, o vietose reakcija į medienos gamybą ir į pasekmes yra labai liūdna, jūs ją turit žinoti.
J.R.KLIMAS. Galima atsakyt?
PIRMININKAS. Prašom.
J.R.KLIMAS. Matot, savo gyvenime aš laikiausi tokios praktikos, kad niekada nekritikuočiau savo buvusį vadovą, nes paprastai kiekviename darbe yra ir pliusų, ir minusų. Manyčiau, kad tai, kas buvo gera, reikia išstudijuoti tą patirtį, nors ir būnant kolega, nes tai yra platus darbo baras ministro pozicija. Ir iš to išrinkti, kas buvo gera ir kas atmestina. Antrasis mano principas tai yra visuomenės balsas. Aš, pavyzdžiui, nuo pat vaikystės buvau visuomenininkas ir suprantu, kad jeigu visuomenės balso nebegirdi, nors jis būtų kartais ir aštrokas, ir klaidingas, tai jau klaidų išvengti neįmanoma. Todėl aš trumpai galėčiau gal taip atsakyti. O visi kiti jūsų pareikšti vertinimai, na, aš sakyčiau, galbūt jūs, kaip žurnalistas, pasakote per stipriai, bet teisybės yra, be abejo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis būsimasis ministre, norėčiau paklausti šiek tiek ne apie miškų ūkį, kadangi mes žinom jus ne tik kaip gerą miškų specialistą, bet ir kaip žmogų, kuris aktyviai išsako savo poziciją Pietryčių Lietuvos atžvilgiu. Tai štai, man atrodo, daugelį deputatų jaudina situacija, kad tarp ministrų Vyriausybėje kyla tam tikrų nesutarimų, ir kiek mums yra tekę girdėti, jūs išreiškėt savo nepritarimą, pavyzdžiui, Švietimo ir kultūros ministerijos ir jos vadovo ministro D.Kuolio politikai Pietryčių Lietuvos atžvilgiu. Ar jūs ir toliau manot laikytis tokios tvirtos pozicijos, būdamas ministru, ar jūs šiek tiek koreguosit savo požiūrį?
J.R.KLIMAS. Na, aš manau, kad neišvengiamai teks galbūt taktiką peržiūrėti, bet, matot, čia jau yra piliečio pozicija. Pavyzdžiui, ar aš, kaip pilietis, ją koreguosiu, ar nekoreguosiu, tai vis tiek reikalai nepakis, tai yra didžiulis visuomenės judėjimas, kuris nepritaria kai kuriems Švietimo ministerijos veiksmams. Žinoma, gaila, kad iki šiol niekada nebuvo tie veiksmai nuodugniai išnagrinėti ir aptarti, bet būtų nekorektiška man šiandien čia, tribūnoje, bandyt kažką kritikuoti ir panašiai. Praktiškai mūsų rūpestis buvo, kad šie reikalai būtų svarstomi parlamento lygiu vieną sykį. Ir mes nesiekiam nei nusalinti kažką ar panašiai, tiesiog tai jau yra tautos problema, kurią reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pretendente, aš suprantu, kad jums, kaip miškininkui, turbūt labiausiai skauda širdį dėl prasto mūsų miško dovanos — miško medienos panaudojimo. Žinant, kad šiuo metu Lietuvoje nėra Pramonės ministerijos, o Ekonomikos ministerija užsiima praktiškai vien teisiniu reguliavimu, sakykit, ar jus patenkina, sakyčiau, tas neveiklumas is mūsų Materialinių išteklių ministerijos pusės tausojant medieną, ieškant naujų technologijų, maksimaliai naudojant miško medžiagą produkcijai gaminti? Juk panaudojimo procentas iš tikrųjų yra labai nedidelis, o jeigu jūsų nuomonė, tarkim, sutaptų su mano, tai, sakykite, kokius vis dėlto jūs, naudodamasis šita proga, keltumėt reikalavimus ar postulatus kitoms ministerijoms ir žinyboms, kad vis dėlto mūsų Lietuvos turtas būtų tinkamai taupomas?
J.R.KLIMAS. Žinoma, į tą klausimą galima būtų ir gana deklaratyviai atsakyti, sakykime, kad ir kitus turtus mes įpratom truputį netaupiai, nešeimyniškai naudoti. Visi miško turtai, tarp jų ir mūsų fauna žvėrys ir paukščiai buvo naudojami tikrai netaupiai. Ir yra toks senas įprotis, kuris, deja, persidavė ir į dabartines mūsų valstybės įstaigas, neva dėl viso to, kad trūksta medienos, yra kalta Miškų ministerija ar panašiai.
Mes, pavyzdžiui, labai sunkiai iš miško išgabenam tą nukirstą medį, o paskui jau jo likimas išsprūsta iš mūsų rankų. Jeigu čia būtų galima cituoti skaičius, tai pas mus maždaug iš nukirsto kubo medienos pagaminama kai kuriais atvejais net 3—4 kartus mažiau produkcijos negu, pavyzdžiui, mūsų netolimose skandinavų šalyse. Kitaip tariant, medienos perdirbimas pas mus yra didžiulė žaizda. Mes vakar gana maloniai kalbėjomės vienoje iš frakcijų, kur tas klausimas buvo tikrai apsvarstytas, ir, matyt, šiandien to kiekio medienos, kuris Respublikos miškuose surenkamas, beveik pakaktų mūsų poreikiams, jeigu būtų atitinkamos perdirbimo technologijos, progresyvesnės, o miškininkai čia yra kalti tuo, kad galbūt laiku neprotestavo, kad daug medynų, miškų sunaikina tie patys žvėreliai, taip pat gyventojai. Dabar, pavyzdžiui, pušynų fondas yra beviltiškai nuniokotas. 2030 metų mes turėsim tokią duobę, kol atstatysim tai, ką reikėtų turėti. Žinoma, tai labai gili problema, bet iš esmės jūs visiškai teisingai pateikėt klausimą. Malonu girdėti.
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Plečkaitis nori paklausti/ Prašau.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pretendente, kai mes su jumis buvom susitikę, jūs sakėte, kad jūs ilgą laiką praleidot Rytų Lietuvoj, gerai žinot Rytų Lietuvos problemas, kartais tokius tautinius kivirčus ir nesutarimus. Ir štai jūs ką tiktai savo pasisakyme pasakėte, kad Kultūros ir švietimo ministerijos politika nevisiškai atitinka tuos dalykus. Gal galėtumėt jūs, kaip pilietis, pasakyti, kas jums nepatinka kultūros ir švietimo politikoje Rytų Lietuvoje?
J.R.KLIMAS. Na, aš manyčiau, čia būtų labai ilga šneka ir trumpai tas problemas išsakyt neįmanoma. Aš, kaip kandidatas, būčiau linkęs atsakinėt į būsimą miškų ministrą liečiančius klausimus, aš nesiruošiu būti, pavyzdžiui, ministru Rytų Lietuvos klausimais. Čia yra problemos, kur tikrai reikia mokslininkų pagalbos, ir aš nelaikau savęs visiškai teisiu, kad jeigu mes kritikavom Švietimo ministerijos darbuotojus, tai buvom absoliučiai teisūs. Čia yra, kaip žinot, sąlyginių dalykų.
PIRMININKAS. Ir deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš tik replikos teise norėčiau paprašyt, kad mes nepradėtume kalbėt apie kultūrą, žuvininkystę ar dar ką nors, jeigu tvirtiname miškų ūkio ministrą.
PIRMININKAS. Taip, daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pretendentui.
J.R.KLIMAS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar norėčiau išgirsti nuolatinių komisijų išvadas. Agrarinė komisija.
E.GRAKAUSKAS. Agrarinė komisija svarstė kandidatūrą į miškų ūkio ministro postą, vienbalsiai pritarė šiai kandidatūrai. Nuo savęs asmeniškai noriu pridėti, kad tai puikus žmogus, ryški asmenybė. Su dideliu džiaugsmu siūlau deputatams balsuoti už tokią kandidatūrą į miškų ministro postą. Agrarinė komisija tuo pačiu priėmė ir nutarimą, siūlydama Vyriausybei apgalvoti ir aptarti ministerijų reorganizavimą, ir siūlo sujungti žemės ir miškų ūkį į vieną ministeriją, taupant valstybės lėšas ir reorganizuojant reikalą. Tai galbūt ne šios dienos reikalas, tačiau toks komisijos sprendimas buvo priimtas ir aš laikau pareiga jį Aukščiausiajai Tarybai paskelbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija pretendento į ministrus kandidatūros nesvarstė.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija svarstė šį klausimą ir vienbalsiai pritarė jo kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū, reikalingos nuolatinių komisijų išvados. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisija su pretendentu dirba nuo pat pirmųjų mūsų išrinkimo dienų. Kadangi pretendentas į ministrus buvo nacionalinių parkų valdybos vadovas, todėl mes, svarstydami gamtosauginius klausimus, bene kiekvieną posėdį tardavomės. Niekada mums neiškilo problemų, kurių negalėdavome išspręsti. Visada rasdavome su kandidatu kažkokių kompromisų. Komisijos nuomone, tai yra tikras žmogus, ieškantis kompromisų, ieškantis, kaip išspręsti problemą, o ne užsispyrusiai siekti kokio nors tikslo. Komisija iš esmės pritaria šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ar kitos komisijos nenori pareikšti nuomonės? Dėl pretendento prašo pasisakyti deputatas A.Ulba. Frakcijų Reglamentas nereikalauja. Gerai, aš suteiksiu žodį. Prašom, deputate Ulba.
A.V.ULBA. Gerbiamieji deputatai, taip gyvenimas lėmė, kad man su pretendentu į miškų ūkio ministrus Rimantu Klimu teko kartu gyventi nuo pat pirmojo akademijos kurso. Mes kartu įstojom į Žemės ūkio akademiją, 5 metus mokėmės, kartu gavom paskyrimą į Plungės rajoną, ten dirbom. Kai buvo pareikalauta iš sovietų armijos tarnaut armijoj, mes kartu su R.Klimu išvykom viename traukinyje tarnauti į Maskvą ir ištarnavom metus kartu viename būryje. Aš pažįstu gerbiamąjį R.Klimą labai seniai ir, matyt, daugiau negu kiti čia esantys. Tai puikus žmogus, be to, būdamas studentas, jis vadovavo kultūros skyriui. Netiesa, kad jis yra siauros specializacijos žmogus. Jis moka suburti jaunimą, moka prikelti lietuvišką dvasią. Tada akademijoje atgimė ir lietuviški šokiai, žaidimai, choras, lietuviška muzika ir man atrodo, kad R.Klimas ir dabar dar dalyvauja meno saviveikloje, yra puikus specialistas, moka suburti miškininkus į bendrą chorą lietuviškai dainai. Aš jį pažįstu kaip gerą specialistą.
Kai kas iš mūsų parlamento deputatų kalba, kad jis yra blogas politikas. Aš noriu tiek pasakyti. Mes esam žemės ūkio specialistai, ir man atrodo, iš kažkokios politikos neišauginsi didelio duonos derliaus, neišauginsi geros medienos, nepasodinsi miško, neprižiūrėsi jo. Aišku, politika ministrui reikalinga, bet politikoj galima ir išmokt daug ko dirbant tą darbą. Todėl aš esu už Rimantą Klimą, kad jis taptų miškų ūkio ministru. Man atrodo, kad jeigu mes norim, kad būtų tvarka Lietuvos miškuose, kad atgimtų mūsų nacionaliniai parkai, kad mes bendrautume vieni su kitais, mes turėtume balsuoti ir rinkti į šitą postą gerbiamąjį Rimantą Klimą.
Aš kviečiu visus deputatus balsuoti už jį. Jis šiandien pasirodė labai kukliai, kiti sako, kad jis neatrodo panašus į ministrą, kuklus. Aš Rimantą žinau, jis tikrai yra kuklus, jeigu jo paklausi, jis į klausimus atsakys visada. Negali šiandien ministras žinoti, kiek davė pelno ar pajamų, pavyzdžiui, miškų ūkis. Jis dar nebuvo ministras, jis nežino. Reikia klausti tuos klausimus, kuriuos jis gali žinot, kaip buvęs Nemenčinės urėdijos urėdas arba kažkoks ministerijos darbuotojas. Man atrodo, tie klausimai, tie argumentai nėra pagrįsti. Jis yra geras specialistas, man atrodo, Lietuvos miškus jis tvarkys geriau, negu bet kas tvarkė iki šiol. Ir aš dar kartą prašau visus deputatus vieningai balsuoti, kad Rimantas Klimas taptų nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio direktorium. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamuosius deputatus prašyčiau neišeiti iš salės, nes reikalingas kvorumas. Kadangi pretendento kandidatūrą svarstė ir frakcijos, todėl negaliu joms nesuteikti žodžio. Prašom, frakcijų vardu deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Tautininkų frakcija pritarė kandidatūrai ir tai turėjo pasakyti gerbiamasis A.Ulba, bet turbūt užmiršo. Tik nuo savęs kalbėjo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Tautos pažangos frakcija remia gerbiamojo R.Klimo kandidatūrą. Aš kartu noriu paremti tuos pačius žodžius, kuriuos sakė gerbiamasis Jonas Šimėnas, kad man, kaip buvusiam Gamtos apsaugos komisijos nariui, teko nemažai bendrauti su gerbiamuoju R.Klimu. Teko ir asmeniškai bendrauti. Tai iš tikrųjų labai plačios erudicijos žmogus ir, manau,. ta savybė būtina ministrui, kad jis žinotų ne tik savo siaurą sritį, bet žinotų ir plačiau, ir kaip tik tos jo savybės atitinka tai, ko iš jo reikalaujama. Dar norėčiau pridurti, kad ir Žalioji partija remtų gerbiamojo R.Klimo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Nuosaikiųjų frakcija taip pat svarstė šią kandidatūrą ir pritarė Jono Rimanto Klimo kandidatūrai į miškų ūkio ministro postą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kairės pusės frakcijos nenori pareikšti? Gerbiamieji deputatai, prieštaravimų iš principo nėra. Turbūt galėtume iš karto pereiti prie balsavimo. Ar gali balsų skaičiavimo komisija patikslinti, kiek salėje deputatų? Gerbiamuosius deputatus prašyčiau sėsti į vietas.
V.KVIETKAUSKAS. Dėl tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau paklausti, ar mes neturėtume atleisti ano ministro, kad nebūtų dviejų vienoj kėdėj?
PIRMININKAS. Aš siūlysiu, kai patvirtinsim naują, tada... (Juokas) Nes liksime visai be ministrų. Aš manau, tame pačiame nutarimo projekte turėtų būti antrasis...
V.KVIETKAUSKAS. Aš norėčiau tada iškelti klausimą dėl jūsų kompetencijos, vedant posėdžius.
BALSAI IŠ SALĖS. Nereikia.
V.KVIETKAUSKAS. Atsiimti? Gerai, atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.KVIETKAUSKAS. Bet noriu, kad išsiaiškintumėt klausimą dėl ministro. Tuo labiau kad buvo prasyta, siūlyta, kad esamas ministras pateiktų savo veiklos ataskaitą.
PIRMININKAS. Ačiū, jeigu jūsų šitoks pasiūlymas, tada mes jo tikrai šiandien atleisti negalėsime. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, balsų skaičiavimo grupei sunku jus suskaičiuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 87 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje yra 87 deputatai. Nėra kvorumo, trūksta vieno deputato. Gerbiamieji deputatai, kurie esate rūmuose, prašau ateiti į salę. Prašom. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Kol bus kvorumas, replikos teise noriu dar pastebėti, kad, aišku, deputatų pasiūlymas dėl ministro atleidimo yra visiškai teisėtas. Tačiau norėčiau priimti, kad tada, kai mes patvirtinome premjerą, visi ministrai pasakė, kad, kai reikės, mes tada savo postus ir paliksime. Aš suprantu, kad dabar atėjo tas laikas ir nebereikalinga jokia ministro V.Antanaičio ataskaita, kadangi jis davė sutikimą, kiek supratau.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 89 deputatai.
L.SABUTIS. Šiuo atveju labai svarbu, aš ir prieš tai norėjau pasiteirauti vis dėlto, ar gerbiamasis V.Antanaitis atsistatydino, ar jis yra atleidžiamas? Jeigu jis yra atleidžiamas, tai yra kitokia procedūra, o jeigu atsistatydino, yra kitokia. Tada, kaip sakoma, yra premjero valia. O jeigu jis yra atleidžiamas, būtina taikyti šią procedūrą, kuri yra numatyta Vyriausybės įstatyme, su komisijų išvadomis ir, jeigu pageidauja, su jo paties žodžiu čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Visiškai taip pat buvo ir sprendžiant dėl antrosios kandidatūros. Mes tada svarstėm, neišgirdom gerbiamojo K.Birulio nuomonės, o šiandien siūlomas naujas kandidatas, nauja ministerija, nežinom jų nuostatų, todėl, manyčiau, prieš svarstant taip pat reikėtų mums apsispręsti. Jeigu mes tikime ta informacija, jog K.Birulis buvo atleistas, tai turėjo būti šita procedūra čia atlikta, nes jis yra Vyriausybės narys.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Pretendentas R.Klimas neturėtų suprasti, kad ta diskusija yra kažkokiu kampu nukreipta prieš jį. Tačiau Taryba jaučia didelę nepagarbą iš Vyriausybės vadovų ir iš kai kurių ministrų dėl to, kad jie su savaisiais pareiškimais Tarybos net nesupažindina. Su pareiškimais atsistatydinti arba išeiti, ar dar kažkur kitur išvykti, švelniai tariant. Todėl to precedento neturėtų būti, jog buvęs ministras ir rodo tokią nepagarbą kartu su Vyriausybės vadovais mums. Tą procedūrą išlaikykime ne dėl pono R.Klimo kokios nors skriaudos. Jis paliko čia mums savo mintimis neblogą įspūdį, manau, jis nebus sugadintas, tačiau nesuteikime precedento antivalstybinei veiklai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kadangi salėje yra premjeras, gal paprašykime jį paaiškinti, ar išties ministrai atsistatydino, ar kaip. Prašome gerbiamąjį premjerą.
A.TAURANTAS. Aš tik siūlyčiau, kad gerbiamasis B.Rupeika tą žodį pasakytų, nes stenogramoje paskui neliks ir skaitydami žmonės nesupras šito.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš čia kažkokių problemų neįžvelgiu, kadangi ministras V.Antanaitis yra jau man du kartus padavęs pareiškimą dėl atsistatydinimo ir paskutinis pareiškimas yra datuotas sausio 11 d. Jis prašo atleisti jį iš šių pareigų, taigi pagal Vyriausybės įstatymą faktiškai pakaktų, kad aš tenkinčiau jo pareiškimą. Vyriausybės įstatyme yra parašyta, kad skiria ir atleidžia Aukščiausioji Taryba. Bet jeigu ministras pats atsistatydino ir ypač dėl to, kad jis pereina dirbti į kitą darbą, aš nemanau, kad dar Vyriausybė ar Aukščiausioji Taryba turėtų galios nepatenkinti žmogaus norų dirbti kitą darbą. Dar kartą kartoju, kad ministro V.Antanaičio atsistatydinimo pareiškimas yra pateiktas, ir čia aš nematau jokių kliūčių.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis nori paklausti.
B.GENZELIS. Aš su gerbiamuoju premjeru sutinku, kad taip yra, bet procedūra yra procedūra, jo pareiškimo nėra ir deputatai nežino. Mes turime pagrindo jumis tikėti, bet visgi tikėjimas tai nėra argumentas.
G.VAGNORIUS. Aš suprantu, kad jūs nenorit tikėti, bet paprasčiausiai aš nepagalvojau, kad iš manęs paprašys pateikti pareiškimo kopiją. Aš tai mielai galiu padaryti, jeigu jūs iš tikro manot, kad to pareiškimo nėra.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau padėti pirmininkui, kaip mes galėtume suformuluoti. Aš nenoriu klausti premjero.
PIRMININKAS. Tai jeigu premjerui klausimų neturit, tada ačiū.
G.VAGNORIUS. Buvo užsiminta apie kitą ministeriją, tai aš turiu dar kartą atkreipti dėmesį, kad nelikus Ryšių ministerijos, neliko ir ministro. Jeigu jūs norit svarstyti ministro ataskaitą apie nuveiktą darbą, tai aš manau, kad mes galėtumėm buvusį ministrą K.Birulį pasikviesti į Aukščiausiąją Tarybą, aišku, su sąlyga, jeigu jis norės ir sutiks ateiti į Aukščiausiąją Tarybą, kadangi jis šiandien yra laisvas pilietis ir gali ateiti, gali ir neateiti. Blogiausiu atveju tos ataskaitos galime pareikalauti iš jo pavaduotojo arba iš Vyriausybės vadovybės ir kartu, jeigu jis sutiks, išklausyti ir poną K.Birulį, bet jeigu juridiškai kažką keisti kitaip, kad Aukščiausioji Taryba balsuotų ar nebalsuotų už nebesančių ministrų atleidimą, tada reikėtų paprasčiausiai grįžti prie to nutarimo, kuriuo buvo naikinama ministerija. Man tinka bet kokie variantai.
PIRMININKAS. Taip, ačiū.
BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)
G.VAGNORIUS. Na, aš atsiprašau, galbūt aš neįžvelgiu kažkokių problemų, kurias jūs žinot ir matot dėl Ryšių ministerijos, man atrodė, kad čia viskas aišku ir paprasta. Ministras K.Birulis laikinai ėjo ryšių ministro pareigas, tol, kol ta ministerija buvo likviduota. Po to, kai pasibaigė ministerijos likvidavimo terminas, be abejo, jis negalėjo toliau eiti pareigų. O ryšių ir informatikos ministro pareigas eina, jeigu aš neklystu, ponas A.Basevičius, taip? Na, kaip pavaduotojas, kai nėra ministro. Dabar dėl ryšių ir informatikos ministro, aš šiandien susilaikysiu nuo kandidato siūlymo į ryšių ir informatikos ministro postą.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis premjere, visa tai, ką jūs pasakėt, kiek aš prisimenu, iš tikrųjų taip buvo. Nes buvo patvirtinta nauja ministerija Ryšių ir informatikos. Buvo siūlyta gerbiamojo A.Abišalos kandidatūra, svarstyta ir jo kandidatūrai buvo nepritarta. Reglamentas numato, kad ta pati kandidatūra gali būti siūloma po pusės metų. Tokiu būdu jo siūlymas yra šiurkštus Reglamento pažeidimas.
PIRMININKAS. Premjeras nesiūlė šiandien šios kandidatūros. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Tai gal galima prie miškų grįžti?
PIRMININKAS. Taip, tik prie miškų.
A. TAURANTAS. Aš norėjau tiesiog padėti suformuluoti nutarimą. Aš manau, kad pirmasis jo punktas turėtų būti, kaip premjeras informavo, kad yra atsistatydinimo pareiškimas, tai reikėtų turbūt priimti atsistatydinimą ir atleisti ministrą Vaidotą Antanaitį iš pareigų, o antrasis punktas — paskirti ministru gerbiamąjį R.Klimą. Už tokį nutarimą siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas V.Kvietkauskas siūlė išklausyti buvusio ministro ataskaitą, todėl aš turėčiau, prieš teikdamas balsuoti už šitą nutarimą, gauti jūsų sutikimą, ar sutiksite atleisti buvusį ministrą neišklausę ataskaitos? Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Ar aš galėčiau dėl ryšių ministro pasisakyti?
PIRMININKAS. Ne, ši kandidatūra nesiūloma šiandien, gal palikime kitam kartui.
A.V.PATACKAS. Tai gal tada repliką.
V.KVIETKAUSKAS. Prieš repliką dar pasisakymas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš manau, kad mes negalime balsuoti dėl tokio nutarimo, kaip pasiūlė deputatas A.Taurantas, kadangi čia yra du skirtingi balsavimai. Mes galime atleisti arba neatleisti, bet greičiausiai atleisime, bet galime paskirti arba nepaskirti. Todėl sujungti juos į vieną mums niekaip nedera. Čia turi būti du atskiri balsavimai.
PIRMININKAS. Taip, personalijų klausimai balsuojami atskirai, bet aš nutarimo projekto neturiu. Prašom repliką, deputate Patackai.
A.V.PATACKAS. Replika būtų tokia. Siūlyčiau atidžiai pasiskaityti vakar ir šios dienos ,,Lietuvos aidą" ten, kur yra ministrų veiksmai sausio 13 dieną, ir atkreipti dėmesį į ministro K.Birulio veiksmus. O plačiau pasisakysiu, kai bus diskutuojama kandidatūra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Taurantas pasiūlė nutarimo projekto pirmąjį punktą. Galbūt tik reikėtų priimti buvusio miškų ūkio ministro atsistatydinimą ir atleisti iš užimamų pareigų. Priimti atsistatydinimą. O antrasis punktas būtų jau paskirti ir mes balsuotume. Ar deputatai sutinka?
B.V.RUPEIKA. Ne.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš dar kartą kreipiuosi į deputatų savigarbą. Mes atstovaujame, šiaip ar taip, Lietuvos valstybei. Ir tą padorumą išlaikykime galbūt ateičiai, dešimtims metų. Jeigu mes patenkiname kažkieno pareiškimą skirti, stoti ar atsistatydinti, mes privalome matyti gyvą žmogų, jeigu jis neserga arba nėra.miręs, atleiskite už tokį traktavimą. Ir padorumas reikalauja, kad šitoje tribūnoje atsistotų pretendentas į atsistatydinančius ministrus. To reikalauja valstybinis padorumas. Galbūt ne mes, ne aš, bet valstybė reikalauja šito. Ir čia ne A.Šimėno atvejis, kada buvo, kaip čia cituojama, sausio 12-13 dienos. Ramus laikas, niekas įtampos nedidina šia prasme, ir mes galime pamatyti tribūnoje žmogų, kuris daug kam kelia abejonių dėl savosios veiklos ministerijoje. Ir jokiu būdu mes neturime omeny naujojo pretendento, o taip sutampa.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes galėtume balsuoti už tai, ar sutinkame priimti miškų ūkio ministro Vaidoto Antanaičio atsistatydinimą? Taip, du nutarimai. Už kiekvieną nutarimą balsuosime atskirai. Salėje yra 89 deputatai, ir jūs savo nuomonę priimti ar nepriimti nutarimą išreikškite balsavimu. Prašom. Dar deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad mes tą reikalą ramiai išspręstume taip. Galbūt ir kyla abejonių kam nors dėl gerbiamojo V.Antanaičio, bet šitas klausimas buvo svarstytas Prezidiume, mes atsižvelgėme į tai ir į visus kitus užsienio reikalų ministro siūlymus. Jis yra patvirtintas ambasadorium, atlieka tas pareigas ir manau, kad suformuluota redakcija, jog Aukščiausioji Taryba galėtų šiuo atveju priimti atsistatydinimą, yra visiškai reali. Ir dėl tos personalijos mes galime jau galbūt ir balsuoti. O antruoju, kaip ir buvo pasiūlyta, dėl gerbiamojo R.Klimo, tuo pačiu pridėčiau, kad išties tai vertas žmogus užimti šias pareigas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš pirma turiu siūlyti balsuoti už nutarimo projektą, kuris būtų formuluojamas šitaip: ,,Priimti miškų ūkio ministro Vaidoto Antanaičio atsistatydinimą." Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti. Jeigu priimam atsistatydinimą, nereikia.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 75.
PIRMININKAS. Už 75. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Prieš 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro V.Antanaičio atsistatydinimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 8. Nutarimas priimtas. Tik noriu patikslinti tekstą: ,,Priimti miškų ūkio ministro Vaidoto Antanaičio atsistatydinimą ir atleisti iš pareigų." Antrasis nutarimo projektas — paskirti miškų ūkio ministru Rimantą Klimą. Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 66.
PIRMININKAS. Už 66. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro J.R.Klimo paskyrimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 12. Rimantas Klimas paskirtas miškų ūkio ministru. (Plojimai) '
Gerbiamieji deputatai, toliau svarstome Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo pakeitimų projektą. Pirmojo svarstymo tęsinys. Ar gerbiamasis V.Jurna nori dar truputį? Jeigu ministro pavaduotojas nieko neturi, prašom Biudžeto komisijos pirmininką deputatą A.Rudį.
A.RUDYS. Aš norėčiau gerbiamąjį seniūną paklausti. Ar yra užsirašę žmonių, norinčių kalbėti apie juridinių asmenų pelno mokesčio pakeitimus?
PIRMININKAS. Kalbėti užsirašiusių nėra, todėl norėčiau tik nuolatinių komisijų išvadų.
A.RUDYS. Tokiu atveju, jeigu nėra norinčių pasisakyti, mes turėtume fiksuoti, kad baigėsi pirmasis svarstymas, ir tai įforminti, o po to pradėti fizinių asmenų pajamų mokesčio pakeitimų svarstymą.
PIRMININKAS. Gal galime tada fiksuoti, kad pritariame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimui po pirmojo svarstymo? Ar reikalauja deputatai balsuoti? Ne. Pritarta.
A.RUDYS. Ir norėčiau papildyti, kad reikėtų pasiūlyti antradienį surengti antrąjį svarstymą, jeigu leidžia Reglamentas.
PIRMININKAS. Biudžeto komisija siūlo kitą savaitę, antradienį, surengti antrąjį svarstymą. Sutinkat su tokiu protokoliniu nutarimu? Deputatai neprieštarauja. Priimta. Dėl fizinių asmenų, prašom, gerbiamasis Jurna.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė pateikia svarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie dar turi galioti visus šiuos metus. Pakeitimų projektas jums yra pateiktas, greta pateikti Biudžeto komisijos pasiūlymai. Nekomentuodamas visų pateiktų pasiūlymų, norėčiau tiktai atkreipti jūsų dėmesį, kodėl siūloma ir kokia tų pasiūlymų esmė. Pirmiausia siūloma iš esmės išplėsti kai kurias Lengvatas arba nustatyti kiek paprastesnę apmokestinimo tvarką. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse dabar neapmokestinamas minimumas priklausė nuo to, kokio dydžio tuose ūkiuose yra pagalbiniai cechai ar verslai. Praktika parodė, kad gana neteisinga, kai mokesčių dydis žemdirbiui ar fermos darbuotojui priklauso nuo to, kokio dydžio yra pagalbinis cechas tame ūkyje.
PIRMININKAS. Atsiprašysiu pranešėją. Gerbiamieji deputatai, svarstome labai rimtą įstatymą. Prašyčiau tylos ir paklausyti!
V.JURNA. Todėl siūloma patikslinti 5 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą ir nustatyti, kad neapmokestinamas pajamų minimumas priklausytų nuo to, kokį jis uždarbį gauna. Kiek jis gauna iš žemės ūkio ir kiek gauna, jeigu jis kartu dirba ir pagalbiniuose versluose ar kitoje gamyboje, nesusijusioje su žemės ūkio produkcijos gamyba bei perdirbimu.
Toliau iškilo nemažai pastabų, kurias Vyriausybė laiko priimtinomis dėl to, kad buvo bendra tvarka apmokestinamos visos gaunamos dovanos, prizai ir panašiai, visais atvejais pajamos, gaunamos natūra. Todėl siūloma tokias dirbančiųjų pajamas kaip dovanas, prizus asmeninių švenčių metu, konkursų ir kitomis progomis, jeigu jos per kalendorinius metus yra ne didesnės už neapmokestinamąjį minimumą, iš viso neapmokestinti. Taip pat siūlomos kai kurios lengvatos mokymo įstaigų studentams, moksleiviams, jeigu jie gauna uždarbį, dirbdami ypatingai žemės ūkio įmonėse talkų metu, taip pat profesinių technikos mokyklų moksleiviams, kai jie atlieka praktiką įmonėse. Lengvatos esmė ta, kad nors jie nėra dirbantieji, darbo knygelių neturi, bet laikyti tai kaip jų pirmaeilę darbovietę ir neapmokestinamo minimumo ribose jokių mokesčių neskaičiuoti. Praktiškai jų uždarbiai ir būna neapmokestinamo minimumo ribose.
Šiems pasiūlymams, kuriuos aš minėjau, iš esmės pritaria Biudžeto komisija. Vienas pasiūlymas, kurį laikome irgi esminiu, tai būtent dėl išmokėjimų iš pelno apmokestinimo. Iki šiol galiojo tokia tvarka, kad iš kokių šaltinių bebūtų mokamas uždarbis, fizinių asmenų pajamų mokestis buvo išskaitomas, tačiau kad nebūtų dvigubo apmokestinimo, buvo elgiamasi taip. Jeigu tos išmokos iš pelno, vadinasi, atitinkamai pelnas buvo mažinamas, skaičiuojant pelno mokestį. Dabar Vyriausybė siūlo, kad išvengtume to dvigubo apmokestinimo, pirmumą teikti pelno mokesčiui, t.y. pasielgti taip, kad jeigu jau pelnas apmokestintas nustatytu tarifu (dabar galioja 29% tarifas pelno mokesčiui, o pajamų mokesčiui — 24%), tai jeigu iš apmokestinto pelno bet kokios išmokos išmokamos, fizinių asmenų pelno mokesčiu neapmokestinti. Vyriausybė čia, tiesa, pateikė šiek tiek patikslintą pasiūlymą atsižvelgusi į tai, kad pastaruoju metu priimtas, pavyzdžiui, Mažųjų įmonių įstatymas ir numatytos kai kurios lengvatos, tai šitą tvarką taikyti tik tada, jeigu pelno mokesčiu apmokestinama pagal 29% tarifą. Jeigu pelnas visiškai neapmokestinamas ar jis apmokestinamas lengvatiniu tarifu, šitos lengvatos netaikyti.
Na, gal reikėtų paminėti, nors tas įstatymas buvo pristatytas, dėl bažnyčių ir kitų religinių organizacijų dvasininkų, taip pat kitų dirbančiųjų šitose organizacijose visiško atleidimo nuo mokesčio. Išskyrus asmenis, kurie atlieka statybos, remonto ir restauravimo darbus. Šito pasiūlymo esmė yra ta, kad pajamas bent jau didžioji dauguma dvasininkų gauna iš tikinčiųjų betarpiškai arba per tam tikras bažnyčios organizacijas. Tos pajamos nėra didelės, praktiškai jos yra neapmokestinamo minimumo ribose, todėl siūloma atitinkamai patikslinti ir šių asmenų visiškai neapmokestinti.
Ir paskutinis turbūt toks esminis pasiūlymas būtų tas, kad Vyriausybė siūlo nuo šių metų visiškai atsisakyti apmokestinimo forma patentų išdavimo. Dabar galioja tokia tvarka, kad asmenys, atsiprašau, ne asmenys, o įmonės, turinčios fizinio asmens teises, turėjo teisę įsigyti patentą, o įsigijus patentą fizinių asmenų pajamų mokesčio visiškai mokėti nereikėjo. Atsižvelgiant į praėjusiais metais buvusią situaciją, dar ir dabar esančią, kada infliacijos lygis labai didelis ir sumokėtos sumos už patentą per metus yra vienareikšmės, taip pat atsižvelgiant į bendrojo akcizo arba numatomą pridėtosios vertės mokesčio įvedimą, siūloma šitos apmokestinimo formos visiškai atsisakyti.
Kiti pasiūlymai yra daugiau neesminio pobūdžio, kad jie būtų lengviau suprantami, kad jie būtų logiškesni. Vyriausybė prašo pasiūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Ar deputatai noTėtų paklausti? Nėra. Ačiū. Biudžeto komisijos vardu gerbiamasis Audrius Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, tiesą sakant, aš nežinau, ar beturiu moralinę teisę šnekėti Biudžeto komisijos vardu, nes, kaip sužinojau iš premjero, aš visiškai nieko nenutuokiu apie mokesčius. Bet jeigu jau komisijos esu įpareigotas šitą klausimą pristatyti, tai aš vis dėlto pasakysiu. Pirmiausia noriu informuoti, kad jums pateiktas dokumentas iš esmės rodo, jog Biudžeto komisija didžiajai daliai Vyriausybės pateiktų pasiūlymų pritaria. Ir tai jūs vaizdžiai galite pamatyti. Aš norėčiau akcentuoti dėmesį į nedidelius skirtumus, ką komisija mano šiek tiek kitaip.
Komisija balsavimo metu nutarė nepritarti Vyriausybės projektui is pelno išmokėtų išmokų neapmokestinti fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Mūsų nuomone, tokia sąlyga perkeltų į pelno išmokų kategoriją nemažą dalį už darbą gaunamų pajamų. Kitaip tariant, darbdaviai, įmonės būtų sąmoningai verčiami didelę dalį išmokėti iš pelno, tuo pačiu metu sumažindami arba, tiksliau sakant, tam tikrą dalį žmonių pajamų išgelbėdami, sakykim, nuo socialinio draudimo įmokų. Mes turbūt puikiai suprantame, kad socialinio draudimo įmokos kartu su fizinių asmenų pajamų mokesčiu, aišku, apmokestinamos kiek daugiau negu vien tiktai pelno mokestis.
Biudžeto komisija, svarsčiusi šitą klausimą ir balsavusi, nutarė tiems Vyriausybės pasiūlymams nepritarti, o vėliau spręsti šitą klausimą, kaip mes žinome, pereinant nuo laikinojo prie pastovaus mokesčių įstatymo, kuriame, matyt, pavyks suderinti šitą klausimą taip kaip civilizuotose valstybėse. Kitaip tariant, kad būtų žmogui tas pat, ar buvo apmokestintos jo pelno pajamos, ar jo pajamos bus apmokestinamos jau gaunant. Šitokie mechanizmai yra, jie yra siek tiek sudėtingesni, negu mūsų taikomi, bet mes juos surasime ateityje, aš tikiuosi.
Antras didelis nesutarimas su Vyriausybe — tai yra mūsų komisijos pasiūlymas, papildomas pasiūlymas prie pateikto projekto, pervesti tarifus į slankųjį dydį. Tai yra į lentelę, susijusią su minimaliu gyvenimo lygiu. Kodėl tai būtina? Mes gyvename šuoliuojančios infliacijos laikotarpiu. Ir štai dabar pasidarė taip, kad žmogus, gaunantis vidutinį darbo užmokestį, turi atiduoti šiandien maždaug nuo 11 iki 19 procentų savo gaunamų pajamų. Vadinasi, per tuos metus, kai taikomas šitas įstatymas, beveik padvigubėjo realiųjų žmogaus pajamų apmokestinimas. Mūsų buvo pateiktas pirminis variantas, kuris įdėtas į jums išdalytą dokumentų rinkinį. Jis pusiau grąžino situaciją į ankstesnius laikus. Kitaip tariant, pakitimas buvo sumažintas dvigubai. Tačiau, susidūrus su atkakliu finansų ministrės protestu, pasakyčiau taip, išreikštu ir viešosios informacijos priemonėse, ir mums, taip pat apklausus daugumą frakcijų, dalis jų visiškai pritarė mūsų
projektui, dalis frakcijų paprašė sušvelninti reikalavimus, surasti kompromisinį variantą. Tai štai papildomai jums praeitą kartą išdalytas mūsų variantas, kuris fiksuoja dabartinę padėtį. Ne grąžina į kažkokią ankstesnę būseną, bet fiksuoja šios dienos padėtį. Tokiu atveju būtų atsižvelgta ir į Vyriausybės reikalavimą nesumažinti tų pajamų, kurias ji tikisi surinkti per fizinių asmenų pajamų mokestį, kartu būtų užtikrinta, kad toliau šitas mokestis realiose gyventojų pajamose nedidėtų. Tai štai taikomas toks kompromisinis variantas, kuris, preliminariai pasitarus, yra priimtinas didelei daliai frakcijų. Tiesa, dar norėčiau pasakyti, kad projekte pateikta keletas visiškai techninių dalykų. Pavyzdžiui, 29 straipsnis. Savivaldybių tarybos turi teisę mažinti mokestį arba iš viso atleisti nuo pajamų mokesčio mokėjimo atskiras fizinio asmens teises turinčias individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas vietinio biudžeto sąskaita. Šiuo atveju mes tikslinam savo biudžeto sąskaita, nes mes turime dviejų pakopų vietinius biudžetus. Tokiu atveju, tarkim, kad rajono taryba negalėtų atleisti nuo kažkokio mokesčio žemesnio biudžeto sąskaita, jeigu ten planuojamos tokio mokesčio įplaukos. Tai čia yra tokio techninio pobūdžio dalis straipsnių pakeitimų.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti?
A.RUDYS. Aš siūlau procedūrą taikyti iki galo. Aš siūlau paklausti frakcijų, paklausti komisijų, atskirų deputatų, ar jie nori pasisakyti šitais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar nori padaryti išvadas kitos nuolatinės komisijos? Ekonomikos komisija? Nėra. Gal frakcijų vardu? Deputatai nenori? Kadangi nėra prieštaravimų, aš galiu tik siūlyti priimti protokolinį nutarimą, kad pritartume Fizinių asmenų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui po pirmojo svarstymo, ir antrąjį svarstymą .paskirti antradienį, tai yra sausio 28 dieną. Sutinka deputatai? Sutinkat. Ačiū. Pertrauka.