1992 m. sausio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas J.DRINGELIS
Savaitės darbotvarkės svarstymas
PIRMININKAS. Pradedame sausio 21 d. posėdį. Gal pradėkime nuo darbotvarkės tvirtinimo. Ar visi turite šios savaitės ir šios dienos darbotvarkės projektus? Taip, turite. Kadangi jūs patys matote, tiek savaitės, tiek šios dienos darbotvarkė jau yra pakankamai prisotinta, tai prašau jokių klausimų daugiau nesiūlyti čia įrašyt. Jeigu kas turit ką nors pasiūlyt, kokį nors klausimą išbraukt, tai tada prašom, su malonumu pasiūlysim deputatams dėl šito balsuot. Ar sutiktumėt su tokiais pasiūlymais? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek kitokį klausimą norėjau pasiūlyti...
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Prisipažįstu, kad aš.
Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek kitokį klausimą norėjau pasiūlyti. Jis gali būti susijęs su šios savaitės darbotvarke, bet gali būti ir ateities dalykas. Tai yra du, mano nuomone, labai svarbūs klausimai, į kuriuos mes kaip nors turėtume reaguot, o gal kai ką ir pataisyt. Tai yra pirmas dalykas — mūsų baudžiamuosiuose kodeksuose ir kitokiuose įstatymuose esančios piniginės baudos ir nuoskaitos. Jos dabar yra tokios mažos ir menkos, palyginti su algų išaugimu, palyginti su infliacija, kad šitai reikėtų kaip nors pataisyti. Žodžiu, aš siūlyčiau teisininkams ir neteisininkams pagalvot, kad gal kokiu nors specialiu įstatymu dėl baudų, nuoskaitų ir t.t. indeksacijos ir čia padarytume tvarką. Štai toks siūlymas. Ir antras dalykas taip pat teisininkams ir neteisininkams pagalvot ar nereikėtų mums artėjant Kovo 11-osios metinėms paskelbti naują amnestiją? Aš suprantu, kad malonės prašymai, kurie tenkinami Prezidiumo sprendimais, yra teigiamas dalykas, bet man atrodo, bent jau verta pagalvot dėl naujos amnestijos.
PIRMININKAS. Dėkui. Man atrodo, žmonės, kurie užsiima šiais dalykais, šituos dalykus turbūt fiksuoja ir pateiks šituo klausimu savo pasiūlymus.
Prašom. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš siūlau išbraukti vadinamąjį desovietizacijos įstatymą, kad ateinančiai kadencijai nereiktų priimti ,,desąjūdizacijos" įstatymų, kadangi mes gerai žinome, dabar Sąjūdis dar nėra apsivalęs nuo KGB agentūros, daugelis veikėjų kompromituoja Sąjūdį. Kad mes neduotume preteksto naujai Tarybai ir nekiršintume toliau žmonių, aš siūlau visiškai šitą iš darbotvarkės išbraukti.
PIRMININKAS. Taip, tai jūs turit galvoj... Kuriuo momentu čia pažymėta?
B.GENZELIS. 20 pas mane pažymėta.
PIRMININKAS. Savaitės darbotvarkės... ,,Dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje", šitas įstatymo projektas teikiamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu. Tai jūsų pasiūlymą laikom tik... Dėl jo balsuot, ar kaip jūs reikalaujate?
B.GENZELIS. Be abejo, be abejo, siūlau, jeigu nesutinka, tai balsuoti, aš reikalauju šito. Kad mes turime galvoti ir apie ateitį, nesivadovauti šios dienos konjunktūra.
PIRMININKAS. 20 klausimas.
Deputatas K.Rimkus pageidauja?
K.RIMKUS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, jeigu mes kada pradedame svarstyti ekonomikos klausimus, tai iš karto lyg ir numatome, kad svarstysime normaliai, tarsimės ir ką nors galbūt išspręsime. Vėliau mes pradedam stumt, stumt, stumt. Jau šiandien matyti, kad mes diskusiją bandom nustumti į dienos pabaigą ir galbūt nebeliks laiko. Buvo numatyta 3 valandos, dabar, žiūriu, liko visai nedaug. Aš vis dėlto siūlyčiau šitą klausimą svarstyti iš karto po pietų ir svarstyti jį tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek jums patinka.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlot išbraukti iš darbotvarkės, gerbiamasis?..
K.RIMKUS. Aš siūlau šitą klausimą įrašyt po pietų. Aš nieko nesiūlau, jūs darbotvarkę sudarėt, jūs ir galvokit.
PIRMININKAS. Jis ir yra po pietų.
K.RIMKUS. Praėjusį kartą buvo kalba numatyta 3 valandos. Tai mes laikykimės savo susitarimų.
PIRMININKAS. Būtų gerai, gerbiamieji kolegos, kad mes taip nesiblaškytume. Dabar svarstome savaitės darbotvarkę ir aš prašyčiau, kad jūsų pasiūlymai būtų konkretūs. Jeigu jūs siūlot kažkuriam klausimui skirti daugiau laiko, negu numatyta, tai iš karto pasiūlykit, kokius klausimus išbraukti.
Ar kiti deputatai taip pat dėl darbotvarkės? Deputatas Stasys Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pirmiausia paprieštarauti kolegai B.Genzeliui, kadangi išbraukti iš darbotvarkės mes šito klausimo nebegalim, nes desovietizacijos įstatymas jau buvo pristatytas. Noriu priminti, kad laikinoji deputatų grupė savo raštu siūlė įtraukti į darbotvarkę Prezidento institucijos ir su tuo susijusio Laikinojo Pagrindinio Įstatymo korektūras, o šitų dalykų nėra. Tai aš siūlau balsuoti už tai, už įtraukimą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kalbėsiu Centro frakcijos vardu. Mums tai darbotvarkėj nepakankamai aiškus yra klausimas ,,Dėl kai kurių Vyriausybės narių". Ar nebūtų galima šitą klausimą konkrečiai nurodyti, kad būtų galima pasiruošti, kas tai bus, apie ką bus kalbama ir pan.? Pats formulavimas yra nepakankamai aiškus, reikėtų, kad sekretoriatas tiksliau suformuluotų svarstomą klausimą. Ir norėtume po darbotvarkės tvirtinimo perskaityti trumpą Centro frakcijos pareiškimą.
PIRMININKAS. Premjeras ketina siūlyti tam tikrų pakeitimų Vyriausybėje. Tai dabar jeigu būtų rašoma dėl kažkokio ten atleidimo, dėl paskyrimo, dėl visa kita, tai čia būtų ištisa, kaip sakoma, pasaka toks parašymas. Kadangi čia bus ir to, ir to, tai man atrodo, kad čia nėra šita antraštė visiškai prasta.
Prašom. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau užduot jums klausimą. Prašau išaiškinti man Reglamento nuostatą. Jeigu pirmininkų susirinkime dalyvavo frakcijų atstovai, tai galbūt frakcijos tegul pasako savo nuomonę apie darbotvarkę, nes kiekvieną dieną kalbam apie tą patį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tai iš pat pradžių ir siūliau. Visų frakcijų atstovai dalyvavo. Ir dabar ką nors čia iš naujo įrašyt, ar ką... Man atrodo, kur čia buvo pasiūlymai dėl šito desovietizacijos įstatymo, gal mes pabalsuokime, ar jį įrašom, ar neįrašom.
Kaip? Gerbiamasis deputate Genzeli, jūs jį teikiate frakcijos vardu? Jūsų frakcijos atstovas pasitarime dalyvavo, bet ten nebuvo prieštaravimų, ir galbūt jūs be reikalo komplikuojat padėti.
B.GENZELIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, ką gi, registruojamės, gerbiamieji deputatai. Mes jau savo laiką baigiam sunaudot. Tokią sunkią darbotvarkę ir vargu ar pajėgsim įveikti, jeigu mes tiek ilgai gaišim. Taip.
Gal neveikia jūsų mygtukas. Prašom prieiti prie šoninio. Taip. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš pageidaučiau rasti galimybę ir šią savaitę įtraukti į darbotvarkę deputatų komisijos Aukščiausiosios Tarybos rūmų saugos disciplinai patikrinti ir tvarkai įvesti. Kaip žinote, prieš Naujuosius metus aš esu padaręs pareiškimą, kurį seniūnas perskaitė, matyt, kai aš buvau išvykęs. Paskui, atrodo, panašių incidentų įvyko ir kitose miesto vietose. Kiek mane informavo A.Skučas, kai kurių priemonių imtasi, bet man atrodo, kad mes turėtume paremti Aukščiausiosios Tarybos vadovybę ir apsaugos vadovybę, juos patikrinti ir tą reikalą iki galo ,,nuvesti", kad ateityje tikrai nesikartotų tokių dalykų.
PIRMININKAS. Taip, kada mes šitą... Ar čia jūs pateiktumėt kokį projektą, ar ką dėl šitų? Gerai, balsuosim ir dėl šito.
Deputatė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš buvau prašiusi žodžio pareiškimui. Aš įsitikinus, kad jo turinys susijęs su darbotvarke.
PIRMININKAS. Gal kai patvirtinsim darbotvarkę, tai tada. Susijęs su darbotvarke, tai prašom, gerbiamoji deputate.
Deputatės R.Hofertienės pareiškimas
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji deputatai, šį mano pareiškimą paskatino deputato Č.Juršėno replika praėjusią savaitę, kad komisijų pirmininkams Mandatų ir etikos komisijos išvada nereikalinga.
Taigi, gerbiamieji deputatai, teisingumas Lietuvoje turi prasidėti nuo Aukščiausiosios. Tarybos, nuo deputatų. Mes išrinkti tam, kad sustabdytume blogį, o ne jį papildytume. Deja, Lietuvos žmonės dažnai klaidinami parlamento kairėjimu, politinių jėgų pasikeitimu. Melas nepasikeitė, tik kaukes nuo veidų nusiėmė. Tie, kurie anksčiau neteisėtai gyveno kitų sąskaita, tie ir dabar tebegrobia; tie, kurie anksčiau nepriėjo grobti, būdami silpno genetinio fondo, atsiradus dirvai pradėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Neklaidinkime Lietuvos žmonių mūsų politinių pažiūrų dideliu skirtingumu. Nėra nei komunistų, nei dėdėpistų, nei raganų medžioklės. Yra deputatai, pagraužti korupcijos, ir deputatai, sąžiningai atliekantys pareigą juos rinkusiems ir Lietuvai.
Daugelis deputatų prarado ir turėtą gerą uždarbį, ir sveikatą, paliko mokslinius darbus. Bet juk žadėjom dirbti kitiems visų pirma, tad ir aukokimės. Įstatymų leidėjui nesilaikyti įstatymų dviguba kaltė.
Deputatinės etikos ar įstatymų pažeidimams turėjo užkirsti kelią Mandatų ir etikos komisija. Teigiamai vertindama kai kurių komisijos narių darbą, bendrą Mandatų ir etikos komisijos darbą drįstu vertinti neigiamai, kas turėjo ir turi neigiamos įtakos bendram parlamento darbui bei nesantaikos tarp deputatų kurstymui. Net pats komisijos PIRMININKAS pažeidinėja etiką vaidybiniais savo ir savo frakcijos pareiškimais, nesilaiko Reglamento.
Todėl reikalauju:
1) kad šią savaitę būtų suformuota nauja Mandatų ir etikos komisija;
2) kad buvusioji komisija ne vėliau kaip ketvirtadienį pateiktų ataskaitą ir išvadas apie deputatų etikos ar kitus pažeidimus;
3) kad komisijų pirmininkai nebūtų tvirtinami, kol nepradės dirbti naujoji Mandatų ir etikos komisija;
4) kad komisijų pirmininkais nebūtų tvirtinami deputatai, ryškiau pažeidę deputatinę etiką, o juo labiau įstatymus, teneapsimeta rinkėjų gynėjais;
5) nerinkti arba atšaukti iš Prezidiumo deputatus, kurie pažeidinėja įstatymus ar deputatų etiką;
6) kad deputatai, pažeidinėjantys įstatymus, neatstovautų parlamentui užsienyje.
Bijau, kad bus pradėta aiškinti, kad pirmininkui svarbiausia kompetencija (komisijos pirmininkui, turiu galvoj). Atsakau: nei parlamentui, nei Lietuvai nereikalinga kompetencija, apvelta nesąžiningumu bei korupcija.
Ar gali būti komisijos pirmininkais deputatai, net pučo dieną sugebėję pažeisdami įstatymus padėti išgabenti kūdikius iš Lietuvos? Ne be sarkazmo ginamasi: reikia krikščioniško atlaidumo. Visų klausiu: ar girdėjot parlamente kurį nors prašant atleidimo? Atvirkščiai, kuo daugiau nusižengęs, tuo daugiau puola kitus. Kai patys nepažeidinėsime įstatymų, to reikalausime ir iš Lietuvos žmonių. Sąžiningumas turi atgimti ne tik Lietuvoje, bet ir parlamente.
Ačiū už dėmesį.
Dienos darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Mes jau per daug užtęsėm laiką. Ar sutiktumėt daugiau nebekalbėti dėl savaitės darbotvarkės, o balsuot dėl jos?
Tai dabar taip, registruojamės, jungiam registraciją ir balsuosim dėl tų pasiūlymų, kurie buvo pateikti dėl savaitės darbotvarkės. Pirmiausia Kairiųjų frakcijos pasiūlymas išbraukti savaitės darbotvarkės 20 klausimą dėl apribojimų užimti kai kurias pareigas. Dabar registruosimės.
Prašom registruotis, reikia žinot, kiek čia mūsų yra.
Taip, mūsų yra 87. Tai vieno čia iki kvorumo trūksta. Taip, ponas Grakauskai, jūs nesat užsiregistravęs. Taip, 88.
Tai gal iš eilės. Pirmiausia pasiūlymas išbraukti mūsų savaitės darbotvarkės 20 klausimą — dėl laikinojo įstatymo ,,Dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje". Prašom.
J.PANGONIS. Sakykit, o savaitės darbotvarkė ar yra priimta, kad dabar reiktų išbraukti? Jeigu būtų priimta visa savaitės darbotvarkė, tada būtų galima ką nors išbraukti, o jei nėra priimta, tai...
PIRMININKAS. Mes galim išbraukti...
J.PANGONIS. Įrašyti. Reikia balsuoti už šio klausimo įrašymą.
PIRMININKAS. Galim balsuoti dėl įrašymo. Čia neturi ... (Balsai salėje, negirdėti) Projektas pateiktas, suderintas su komisijų ir frakcijų atstovais. Dabar yra tiktai klausimas ne dėl įrašymo, o dėl išbraukimo. Taip.
Gerai, kas už tai, kad 20...
S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros leiskit pasakyti du žodžius. Jeigu bus balsuojama už išbraukimą, Sąjūdžio frakcija prašo, kad būtų parodytas sąrašas.
PIRMININKAS. Gerai, kas...
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų. Tuo labiau...
PIRMININKAS. Prašom.
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad vakar, kada mes frakcijų pasitarime kalbėjom, iš viso niekas nebuvo matęs šito dokumento. Pasakė, kad yra visiškai naujas dokumentas, nieko bendra neturintis su šituo, kurį mes svarstėm, desovietizacijos. Ir dabar mes, neturėdami nė jokio varianto, jau įtraukėm jį svarstyti. Reikia pažiūrėti galų gale, kas tenai yra. O gal mes tenai priimsim, kad reikia paleisti visą parlamentą? Tai dabar visi balsuosim ir gal organizuosim naujus Seimo rinkimus. Juk mes turim pažiūrėti, koks čia dokumentas, tada pradėti svarstyti, ar įtraukti, ar ne.
PIRMININKAS. Aha, taip, Z.Juknevičius. Jūs užsirašėt. 76. Prašom. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, tai nėra visiškai naujas dokumentas, tai yra jau pateikto, kaip mes sakom (nors ponas B.Genzelis taiso ,,pristatyto"), įstatymo tolesnis svarstymas. Prezidiumo buvo sudaryta darbo grupė, ji parengė naują projektą. Vakar buvo pateikta Prezidiumui, Prezidiumas pritarė šitam. Ponas V.Beriozovas yra neteisus taip teigdamas. Vakar juk tarėmės ir aš sakiau, kad nauja redakcija, vietoj pristatyto pirmasis svarstymas. Projektas bus išdalytas, kaip ir privalo būti išdalytas. Jis yra, bet savaitės darbotvarkė iš anksto svarstyta, sudaryta. Ir jūs svarstysit, jūs galėsit parašyti, ką norėsit. Ir išbraukti, ką norėsit, ponas Beriozovai.
V.BERIOZOVAS. Kodėl neteisybę kalbat? Jūs vakar pasakėt, kad bus iš ryto išdalytas...
Z.JUKNEVIČIUS. Va jūs neteisybę kalbat, kadangi jūs...
V.BERIOZOVAS. Kur jis yra? Jūs vakar pasakėt, kad iš ryto bus išdalyta.
Z.JUKNEVIČIUS. Prezidiumas vakar svarstė ir bus išdalyta...
V.BERIOZOVAS. ...duokit dabar, kur išdalyta...
Z.JUKNEVIČIUS. Jus, be abejo, jis palies, todėl natūralu...
PIRMININKAS. Matau, kad ginčams pabaigos čia nebus. Prašom balsuoti dabar. Balsuosim taip: dėl mūsų darbotvarkės 20 klausimo dėl laikinojo įstatymo ,,Dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje" projekto. Išbraukti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas? Todėl, kad buvo toks pasiūlymas. (Balsai salėje, negirdėti) Na, gerai. Galim dėl to, kad įtrauktume. Koks skirtumas? Kas balsuoja už tai, kad įtrauktume, prašom spausti už... (Balsai salėje, negirdėti) Kas už tai, kad nebūtų įrašytas, prieš ir t.t. (Salėje triukšmas) Kas už tai, kad 20 mūsų darbotvarkės klausimas būtų svarstomas, balsuoja už. Kas už tai, kad jis nebūtų svarstomas šią savaitę, balsuoja prieš ir t.t. Tai prašom spausti. Kas už tai, kad klausimas būtų svarstomas? Kas prieš? Kas susilaikė? Visus ginčus sprendžiam balsavimu. Neveikia jūsų?
Balsavimo rezultatus matote. 55 plius P.Aksomaitis, vadinasi, 56 už, 14 prieš, 10 susilaikė. Prašom demonstruoti sąrašą. Prašom sąrašą. Taip, 20 klausimas įrašytas.
Dabar buvo deputato S.Razmos pasiūlymas dėl deputatų komisijos, kuri sudaryta rūmų apsaugos darbuotojų... Taip, šią savaitę darbotvarkė jau yra, kaip minėjau... Nežinau, tai vietoj kokio čia klausimo mes galėtume šitą svarstyti? Gal ateinančią savaitę?
BALSAS IŠ SALĖS. Tegul pateikia...
PIRMININKAS. Taip. Gal pateikit iš pradžių Prezidiumui, kad matytų, nes iškils klausimas, kodėl nėra projekto ir t.t., kaip mes be projekto. Gerai, gal sutinka. Pateikit, o paskui kitą savaitę galėsim apsvarstyti. Taip.
Dabar ponios R.Hofertienės pasiūlymas išbraukti kurį klausimą? 18 klausimą. Dėl Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkų patvirtinimo.
Taip, galbūt iš šito mikrofono. Prašom. Aukščiausiosios Tarybos sekretorius L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė deputatė R.Hofertienė, visiškai atitinka jos vidinę nuostatą. Aš irgi pritarčiau tokiam sprendiniui ir manyčiau, kol nėra išrinkta Mandatų komisija, mes vis tiek ilgai čia ginčysimės iki to momento, kol išrinksim arba patvirtinsim atskirų komisijų pirmininkus. Gal vis dėlto be didelio vargo galėtume tai padaryti, tik, tiesa, nėra dar priimtas sprendimas, kokiu būdu bus suformuota Mandatų komisija. Bet aš kėliau šį klausimą ir nerimaudamas norėčiau išspręsti kuo greičiau. Reikalai susiję ir su darbo užmokesčiu, darbo organizavimu ir t.t. Manyčiau, jeigu mums šią savaitę pasisektų išties neprarandant daug laiko suformuoti Mandatų komisiją, išrinkti komisijos pirmininką, būtų visiškai nesunku, kad jie pasakytų savo žodį ir dėl kitų mūsų vidinio darbo reikalų, ypač kai tai susiję su tam tikrom pareigom. O tie žmonės, kurie yra išrinkti komisijoje, aš manau, jie yra išrinkti, mes pripažįstam kaip faktiškai vykdančius tas pareigas. O jų pareigos įsiteisina po to, kai patvirtina parlamentas.
PIRMININKAS. Dėkui.
P.VARANAUSKAS. Dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS, Taip, reikėtų balsuoti dėl šitų. Taip. Gerai. Ar bus daugiau kliuvinių dėl darbotvarkės patvirtinimo? Savaitės darbų. Dabar demonstruoja sąrašą, tai galbūt jūs prieikit prie kokio nors mikrofono.
Deputatas P.VARANAUSKAS.
P.VARANAUSKAS. Na, nežinau, kaip čia išspręsti tokį klausimą. Faktiškai vakarykštės dienos Prezidiumo nutarimą reikia panaikinti kaip neteisėtą, nes Prezidiumui irgi leista tiktai įvaikinti vaikus, o neleista jų išvežti į užsienį. O vakar tokį nutarimą priėmė. Vadinasi, jį reikės naikinti, jeigu pats Prezidiumas jo neatsauks. Bet gal jis sugebės pats atsaukti trečiadienį?
PIRMININKAS. Prašom paspausti mygtuką.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis Dringeli, mano neveikia. Ar galima...
PIRMININKAS. Tai prašom. Deputatas Lionginas Šepetys.
L.ŠEPETYS. Gerbiamieji deputatai, sunkiai pradėjom savo darbo dieną dėl to, kad po deputatės R.Hofertienės jausmingo pareiškimo ir po deputato L.Sabučio teisinio patvirtinimo susidaro vaizdas, kad čia, Aukščiausiojoje Taryboje, posėdžiauja labai daug įstatymo pažeidėjų. Ir būtent dėl to reikia tikrinti, žiūrėti, kas ten, kad tik neprasmuktų į tų nuolatinių komisijų pirmininkus. Man regis, mes einam čia kažkokiu negeru keliu. Jeigu yra konkrečių atvejų, faktų, tai reikia apie juos kalbėti, bet nereikia kalbėti apskritai, kad čia pilna pažeidėjų.
PIRMININKAS. Atrodo, daugiau jokių kliuvinių tvirtinti šios savaitės darbotvarkę nėra. Balsuojam dabar pakeldami korteles. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta, prašom balsuoti. (Balsas iš salės, negirdėti) Kaip? Taip, dar vieną pasiūlymą buvom beužmirštą. Tai yra deputato S.Malkevičiaus pasiūlymas įrašyti į savaitės darbotvarkę įstatymo dėl Prezidento institucijos įvedimo klausimą. Taip.
Kas? Balsuojam. Balsuojam spausdami mygtukus.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl balsavimo motyvų tada. Už tą klausimą jau buvo balsuota, reikalingas kvorumas.
PIRMININKAS. Tai kvorumas dabar yra.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pagal Reglamentą tas klausimas turi būti iš naujo keliamas. Tai vienas dalykas. O aš taip ir nesupratau, ar deputatas L.Sabutis atsiėmė savo klausimą. Jeigu jis atsiėmė, tai gal yra kas prieštaravo. Aš, pavyzdžiui, manau, kad deputatų komisijos pirmininkus reikia tvirtinti.
PIRMININKAS. Pranešėjas savo klausimą atsiima. Taip. Prašom.
L.SABUTIS. Jeigu iškilo abejonių, aš juk aiškiai sakiau: kol nesuformuota Mandatų komisija, susilaikykim tvirtindami komisijų pirmininkus. Aš suprantu, kad tai yra galbūt nereglamentinis, bet tai gali būti tik Tarybos sprendimas. Deputatė pasiūlė, aš pritariu tam siūlymui, kad pirma suformuokim Mandatų ir etikos komisiją. O tie komisijų pirmininkai, kurie išrinkti, išskyrus tuos, kur aš jau minėjau, kur yra abejonių... Tai čia yra kitas klausimas. Aš užtat siūlau ir prašau padaryti pertrauką. Kol nesuformuota Mandatų komisija, susilaikykim nuo komisijų tvirtinimo, nes tai bus pusė dienos ar visa diena. Mes daugiau prarasim laiko. O faktiškai komisijų pirmininkai išrinkti, sąrašas išdalytas, pasitarimuose dalyvaujam, o patvirtinimo procedūrą mes galim supaprastinti. Jūs gi matot, kiek mes prarandam laiko dėl eilinių darbotvarkės klausimų.
PIRMININKAS. Taip. Prašom, dar deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto tai yra antireglamentinis pasiūlymas, nes nieko bendro neturi... Reglamente nėra nustatyta, kad prieš tvirtinant nuolatinių komisijų pirmininkus reikia patvirtinti Mandatų ir etikos komisijos pirmininką. Tokios pozicijos Reglamente nėra. Vadinasi, autoriui reikia atsiimti pasiūlymą ir tada spręsti klausimą, kaip suderinti jo pasiūlymą su Reglamentu.
PIRMININKAS. Taip, bet Taryba gali nutarti, kada kokį klausimą svarstyti. Ir iš Tarybos joks Reglamentas negali atimti šitos teisės.
Būtų gerai, kad mes vis dėlto pradėtume dirbti, gerbiamieji kolegos.
Dabar taip, dėl deputato S.Malkevičiaus pasiūlymo. Yra...
S.MALKEVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. ...laikinoji deputatų grupė is 26 deputatų, kurie siūlo šį klausimą įrašyti. Jeigu šitų deputatų būtų trečdalis viso deputatų skaičiaus, t.y. 44, mes privalėtume įrašyti šitą klausimą be jokių balsavimų. Bet kadangi 44 nėra, tai aš siūlau deputatams balsuoti dėl šio klausimo įrašymo. Šitą klausimą siūlo įrašyti ne vienas deputatas, o 26.
Taip. Tai dabar balsuosim taip pat spausdami mygtukus. Registracija jau buvo. Yra naujų atėjusių. Gerai. Gerai, prašom tada, gerbiamieji kolegos, sėstis į vietas, vėl registruosimės. Registracija iš naujo. Galbūt kas nors atėjo, kas nors išėjo. Kad žinotume kiek. Taip. Prašom registruotis.
Taip. Užsiregistravo 101 deputatas. Dabar balsuojam. Kas už tai, kad deputatų grupės siūlomas klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę?
Dar dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo dėl prezidento institucijos įvedimo priėmimo.
BALSAS IŠ SALĖS. Buvo balsuota, negalim iš naujo...
PIRMININKAS. Bet nebuvo kvorumo. Taip, dabar siūlo deputatų laikinoji grupė, ne vienas asmuo, ir mes privalom dėl šito balsuoti. Taip. Balsuojam, taip. Prašom, kas už tai. Tik 15 sekundžių, todėl prašom, deputatai... Neveikia, tai prašom balsų skaičiavimo komisiją pridėt balsus.
Už — 48, prieš... Už — 49, prieš — 23, susilaikė 15. Klausimas į darbotvarkę įrašomas.
Pagaliau galim tvirtinti ir visą savaitės darbotvarkę. Kas už visą savaitės darbotvarkę, kelsim korteles. Kas už tai, kad būtų patvirtinta visa savaitės darbotvarkė, prašom pakelti balsavimo korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 68.
PIRMININKAS. Dėkui. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1. .
PIRMININKAS. 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Savaitės darbotvarkė patvirtinta.
Kadangi jau patvirtinom savaitės darbotvarkę, tai dėl šios dienos darbotvarkės ilgai nevarkim. Čia surašyti visi klausimai, jūs su ja susipažinę, su šita darbotvarke. Ar kas nors prieštarausit dėl šios dienos darbotvarkės?
Deputatas K.Rimkus. Gal prie šoninio, kol demonstruoja šitą...
K.RIMKUS. Aš prašiau šioje darbotvarkėje sukeisti klausimus vietom. Ir pradėti diskusiją dėl ekonominės padėties, dėl žemės ūkio svarstyti is karto po pietų. Prašysiu balsuoti dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Ar jūs, gerbiamasis deputate, tai teikiat frakcijos vardu, ar savo? Ir ar jūs siūlot šituos klausimus, kurie surašyti šitos dienos darbotvarkėj po pietų, išbraukti, ar juos svarstyti naktį? Na, ką jūs siūlot su jais daryti?
K.RIMKUS. Aš pačioj pradžioj siūlau pirmiausia sukeisti tuos klausimus vietomis. Tuos klausimus, kurie svarstomi popiet, sukeisti vietomis, ,,nuvaryti" į darbo pabaigą, o šitą atkelt iš karto po pietų. Kaip ir buvo numatyta anksčiau.
PIRMININKAS, Mūsų beveik dvejų metų darbo patirtis rodo, kad kaip tik geriausia diskusijas rengti pabaigoje. Jos gali užtrukti ir kiek ilgiau, negu numatyta. O dabar jeigu mes tuos klausimus nustumsim į pačią pabaigą, vadinasi, juos iš karto pasmerksim išbraukimui, kad jie nebūtų apsvarstyti.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, agituot manęs nereikia. Yra pasiūlymas ir balsuokim, nes viskas aišku. Užsitęs klausimai, diskusijai laiko iš viso nebeliks.
PIRMININKAS. Gerai. Kad nekiltų didelių komplikacijų, gal balsuojam dėl deputato K.Rimkaus pasiūlymo.
L.MILČIUS. Aš dėl balsavimo motyvų norėjau.
PIRMININKAS. Nors deputatai balsuodami turėtų atsižvelgti, kad šitoje diskusijoje turės dalyvauti ir Vyriausybės nariai, ir vadovai, kurie taip pat savo darbą planuoja pagal mūsų vakar pasiūlytą, suderintą darbotvarkę. Jiems dabar irgi reiks kažką keisti. Tai prašom, vis dėlto...
L.MILČIUS. Dėl balsavimo motyvų...
PIRMININKAS. Jeigu jau jūs taip reikalaujat, kad būtų balsuojama, prašom balsuoti.
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Prašau nekeisti nustatyto laiko, kadangi pakviesti žmonės iš visuomeninių organizacijų dalyvauti šitoj diskusijoj. Iš tikrųjų jie jau jokiais būdais negalės ateiti anksčiau.
PIRMININKAS. Matot, dėkui, bet deputatas turi teisę siūlyti ir mes negalim jo pasiūlymų visiškai ignoruoti. Todėl aš siūlau balsuot. Dabar demonstruoja turbūt, tai gal kortelių pakėlimu pabalsuosim, kol demonstruoja sąrašą. Kas už tai...
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau šiek tiek paaiškinti. Nelabai sutikčiau. Matot, vakar, kada buvo frakcijų ir komisijų pasitarimas, mums išdalijo darbotvarkės projektą ir tenai diskusija buvo numatyta 15.3018.30. Paskui pradėjo stumti, stumti, sako, gal pusvalandį paimsim. Ir šiandien iš ryto pažiūrėjau, kad visai neliko. O tada buvo numatyta, jau vakar buvo numatyta diskusijos pradžia 15.30. Tai pakvietimai turėjo galioti, kad 15.30.
PIRMININKAS. Taip, jeigu jūs norit, kad būtų diskusijai skirta daugiau laiko, tai turit galimybę pasiūlyt, kad posėdis būtų pratęstas ir jis baigtųsi ne 18.30, o, sakysim, 19.30 ir t.t. Tai yra vis dėlto išeitis ir kaip tik lengviausia šitai padaryt rengiant diskusiją.
Bet negaiškim laiko. Kas už tai, kad deputato K.Rimkaus pasiūlymu diskusija būtų rengiama is karto po pietų, t.y. 15 val.? Kas už, kas prieš, kas susilaikė ir t.t. Tai balsuosim, jau dabar laisvas mūsų kompiuteris. Ne, tai dabar jau laisvas kompiuteris, prašom. Kol mes čia ginčijomės... Dabar prašom įjungti ir balsuosim mygtukų paspaudimu. Kas už deputato K.Rimkaus pasiūlymą, kas prieš ir t.t.
Gerbiamieji deputatai, už deputato K.Rimkaus pasiūlymą balsavo 25, prieš 36, susilaikė 11. Jūsų pasiūlymui nepritarta. Dėkui.
Ar daugiau kas nors prieštarauja šios dienos...
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, deputatas V.ŽIEMELIS. Jūs manęs nematot, gerbiamasis seniūne. Jeigu pamenate, praeitą savaitę mes buvome nutarę, jog šią savaitę galutinai patvirtinsime specialią tyrimo komisiją, šiandien. Praeitą savaitę buvome nutarę. Pasirinkome iš trijų vieną variantą. Ir galutinai nutarėme, kad šiandien patvirtinsime šią komisiją papildydami frakcijų atstovais. Ar užmiršo seniūnija, ar ne, kaip išėjo šį kartą?
PIRMININKAS. Ar jūsų rengėjų atstovai dalyvavo vakarykščiame pasitarime?
V.ŽIEMELIS. A.Ambrazevičius buvo.
PIRMININKAS. A.Ambrazevičius?
V.ŽIEMELIS. Taip, tačiau aš primenu jums...
PIRMININKAS. Ar yra deputatas A.Ambrazevičius? Kodėl? (Balsai salėje, negirdėti) Jūsų klausimas įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkės projektą, kurio mes šiandien dar netvirtinom. Man atrodo, kad taip.
V.ŽIEMELIS. Tik aš primenu, kad buvo nutarta įrašyti į antradienio.
PIRMININKAS. O antradienį nebuvo galimybės, nes, matot, ir taip jau mums siūlo iš karto kelis klausimus išmesti ir rengti tik diskusiją. Taip, man atrodo, kad vis dėlto ji ne guminė, ta mūsų darbotvarkė. Susipraskim, gerbiamieji kolegos, kad daugiau čia jau tikriausiai nieko negalima įrašyti. Siūlau iš karto balsuoti, kad ji būtų patvirtinta. (Salėje šurmulys)
Prašom. Deputatas A.Rudys. Ar jūs...
Č.JURŠĖNAS. Kol įjungs, gal aš pateiksiu vieną pasiūlymą dėl darbo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, dėl darbo tvarkos. Mes jau praėjusią savaitę šnekėjomės dėl mūsų darbo viešumo, dėl radijo transliacijų. Tai aš norėčiau pasitikslinti, kas gi šiandien bus transliuojama, ar diskusija... Ar jinai bus dienos pabaigoj, ar kitu laiku, ar jinai bus transliuojama? Ir ar, sakykim, klausimas dėl naujų Vyriausybės narių... Žodžiu, kas bus transliuojama? Aš manyčiau, kad bent keletas klausimų, štai jau mano paminėti, turėtų būti tiesiogiai transliuojami per Lietuvos radiją.
PIRMININKAS. Jeigu jūs, kolegos, nutarsite, tai gali būti transliuojamas bet kuris klausimas. Tai pagal mūsų tradicijas diskusijos paprastai visada transliuojamos, o jeigu nutarsime, tai galime ir kurį kitą klausimą. Taip.
Deputatas A.Rudys. Jums įjungta.
A.RUDYS. Aš norėčiau paremti gerbiamojo V.Žiemelio pasiūlymą šiandieną spręsti šitą klausimą. Vienas dalykas, jis taip negali likti pakibęs ore, be to, jis yra pradėtas. Čia yra didelė klaida, kad mes neapsižiūrėjome iš pradžių tvirtindami. Ir būtinai mes turime iš naujo prie šito klausimo grįžti. Tai aš kalbu frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Bet jis įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkę. (Balsai salėje, negirdėti) Čia man aparato darbuotojai primena, jog protokoluose įrašyta, kad ne antradienį, o kitą savaitę, taip? Taip. Tai nereikia klaidinti deputatų, gerai. Dėkui. Balsuojam už šios savaitės darbotvarkę, pakeldami korteles. (Salėje šurmulys) Šios dienos. Ne, tai kad priimam visą. Na, gerai, galim ir kompiuteryje. Prašom. Balsavimas. Tai balsavom dėl savaitės. Dabar dėl šios dienos visos darbotvarkės. Prašom. Balsavimo metu nevaikštom po salę.
Už šios dienos darbotvarkę 61, prieš nėra, susilaikė 12. Darbotvarkė patvirtinta. Prašom dabar atidžiai ją sekt ir dirbti pagal ją.
Pirmiausia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projektas. Pranešėjas — Jonas Šimėnas. (Balsas iš sales, negirdėti) A, taip, atleiskit, atleiskit. Gerai. Centro frakcijos vardu deputatas V.Andriukaitis padarys pareiškimą.
Aukščiausiosios Tarybos centro frakcijos pareiškimas (V.P.Andriukaitis)
V.P.ANDRIUKAITIS. Mieli kolegos, Centro frakcijos teikimu deputatas A.SAKALAS buvo pasitraukęs iš salės, kol ryšium su ,,Lietuvos aido" publikacija ,,17-osios kameros paslaptis" bus pradėtas teisminis tyrimas. 1991 m. gruodžio 10 d. deputatas A.SAKALAS įteikė ieškininį pareiškimą teismui dėl minėtos ,,Lietuvos aido" publikacijos. Tyrimas pradėtas ir jau apklaustas didelis liudytojų skaičius.
Deputatas A.SAKALAS grįžta dirbti į salę, nes įvykdė Centro frakcijos pasiūlymą imtis juridinės savigynos. Tačiau Aukščiausiosios Tarybos laikinoji komisija KGB veiklai ištirti neatsakė nė į vieną Centro frakcijos pateiktą klausimą, neapibūdino su šia publikacija susijusio tyrimo padėties.
Mes dar kartą primygtinai raginame pareikšti tokią komisijos nuomonę, kokia ji šiandieną yra įmanoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pareiškimą taip pat nori pateikti Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu deputatas S.Malkevičius.
Aukščiausiosios Tarybos Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pareiškimas (S.Malkevičius)
S.MALKEVIČIUS. Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pareiškimas.
,,Skiriant atstovus į Europos Parlamentinę Asamblėją 1992 m. sausio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje buvo nutarta balsuoti atskirai už kiekvieną kandidatūrą. Salėje dalyvaujant 91 deputatui už Algirdą Brazauską balsavo 44, už Eugenijų Gentvilą 82, už Juozą Karvelį 70 deputatų. Nors balsų skaičiavimo komisija nurodė, kad už J.Tamulį balsavo 47 deputatai, tačiau deputatai P.VARANAUSKAS, V.Jarmolenka pareiškė, kad, jų skaičiavimu, už J.Tamulį balsavo ne daugiau kaip 42 deputatai, o deputatės R.Gajauskaitės skaičiavimu 41 deputatas. (Salėje šurmulys)
Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas specialių išimčių balsuojant už kiekvieną kandidatūrą nenumato, o Algirdas Brazauskas ir Jonas Tamulis negavo salėje dalyvavusių deputatų balsų daugumos, jų atstovavimas Lietuvai Europos Parlamentinėje Asamblėjoje yra neteisėtas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Jungtinė Sąjūdžio frakcija."
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui.
Tai, gerbiamieji kolegos, gal pradedam vis dėlto darbą pagal darbotvarkę. Kviečiu į tribūną deputatą Joną Šimėną pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo projektą. Prašom.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projekto svarstymas
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau iš karto padaryti pastabą, kad laikas, skirtas šitam įstatymui, jau pasibaigė, tačiau kadangi buvo skirta 45 minutės, todėl prašau skirti tas 45 minutes šito įstatymo svarstymui. (Salėje šurmulys)
Norėčiau priminti, kad praeitą kartą svarstant įstatymo 20 straipsnį buvo nutarta atsisakyti formulavimo ,,nuodingosios ir kenksmingosios medžiagos", o vadinti jas pavojingomis medžiagomis. Šiandien jums išdalytame naujame projekte išaiškinta, kas tai yra pavojingos medžiagos. Mes siūlome tai pavadinti 1 straipsnio trylikta dalimi. ,,Pavojingos medžiagos tai nuodingos, kenksmingos, degios, sprogstančios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtiniams procesams." Jeigu neprieštaraujate, tokį pasiūlymą reikėtų užfiksuoti 1 straipsnyje.
Aš siūlau balsuoti, bet jeigu niekas neprieštarauja, tai gal priimtina.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujat kas? Ne. Dėkui. Priimta.
J.ŠIMĖNAS. Toliau 23 straipsnis. Nebalsavome už 23, o balsavome už 24. 24 straipsnis jau yra priimtas, o 23 straipsnyje siūlomi du pataisymai. 23 straipsnio antrosios dalies nauja redakcija irgi išdalyta šios dienos lapelyje. ,,Juridiniai ir fiziniai asmenys atsako už gamybos proceso metu susidariusias atliekas tol, kol jos neperdirbtos, nenukenksmintos arba nustatyta tvarka neperduotos kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims." Nauja yra tai, kad tie atliekų gamintojai, kurie, pavyzdžiui, nepasiruošę jų utilizuoti, perdirbti ar dar kokiu nors būdu nukenksminti, galėtų jas perduoti kitiems juridiniams asmenims, už pinigus galėtų tai daryti. Tai yra ta sistema, kuri taikoma Vakarų pasaulyje. Jeigu...
PIRMININKAS. Ar neprieštaraujate kas nors dėl 23 straipsnio formulavimo?
J.ŠIMĖNAS. Antrosios dalies.
PIRMININKAS. Antrosios dalies formulavimui. Ne? Priimta. J.ŠIMĖNAS. 23 straipsnio penktos dalies nauja redakcija taip pat išdalyta jums šiandien lapelyje. ,,Pavojingų ir radioaktyvių atliekų tvarkymą organizuoja Vyriausybė, o kitų savivaldybės pagal nustatytus Aplinkos apsaugos departamento reikalavimus."
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate, kolegos? Ne. Priimta. J.ŠIMĖNAS. Tokiu būdu neliko jokių 23 straipsnio pataisymų ir prieštaravimų. Ir būtų galima balsuoti už visą 23 straipsnį.
PIRMININKAS. Ar bus kokių nors prieštaravimų dėl viso straipsnio, ar priimsim be balsavimo? Niekas neprieštarauja. 23 straipsnis taip pat priimtas. Prašom toliau.
J.ŠIMĖNAS. Dabar pereiname prie V skyriaus, naujo skyriaus ,,Aplinkos būklės stebėjimo ir neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema". Dėl 25 straipsnio ,,Aplinkos būklės stebėjimo sistema" jokių pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Taip.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate kas nors? Ne. 25 priimtas. J.ŠIMĖNAS. 26 straipsnis ,,Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema". Taip pat jokių pasiūlymų ir papildymų nėra. Ir atsiimamas pasiūlymas dėl 26 straipsnio trečiosios dalies, kur buvo išdalyta praeitą kartą, ,,Prieš naujos technologijos, gaminio ar medžiagos kūrimą, gamybos pradžią ir įdiegimą". Buvo dar siūloma ,,taip pat ūkinės veiklos objekto vietos parinkimą būtina atlikti ekologinę ekspertizę". Žodžiu, dabar lieka tai, kas yra pagrindiniame jūsų projekte, pagal 1991 m. lapkričio 12 d. redakciją.
PIRMININKAS. Ar visi sutinkate, kolegos? Dėkui, priimta.
J.ŠIMĖNAS. 27 straipsnis — ,,Ekologinė ekspertizė". Šiame straipsnyje yra nedidelių pakeitimų. Tai 27 straipsnio antroje dalyje paskutinėje eilutėje. ,,Ekologinė ekspertizė atliekama ekologinės ekspertizės įstatymo" buvo parašyta ,,ir nuostatų nustatyta tvarka", siūloma ,,ar nuostatų nustatyta tvarka". Kadangi tokio įstatymo kol kas nėra, o yra tiktai Aplinkos apsaugos departamento ekologinės ekspertizės nuostatai, todėl šiuo metu ekologinė ekspertizė vykdoma nuostatų nustatyta tvarka, o jums išdalytame projekte siūloma Aplinkos apsaugos departamentui parengti ekologinės ekspertizės įstatymą. Taigi vietoj ,,ir" žodelis ,,ar".
PIRMININKAS. Taip. Neprieštaraujate dėl šio straipsnio? Ne. Dėkui.
J.ŠIMĖNAS. 27 straipsnio trečios dalies papildymas. ,,Valstybinės ekologinės ekspertizės išvados yra privalomos..." Papildymas ,,visiems fiziniams ir juridiniams asmenims".
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kolegos? Dėkui. Priimta.
J.ŠIMĖNAS. Taigi reikėtų balsuoti už visą 27 straipsnį.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate kas nors 27 straipsnio nuostatoms? Ne. Dėkui. Priimta.
J.ŠIMĖNAS. VI skyrius ,,Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas". 28 straipsnis — ,,Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės". Jokių papildomų pasiūlymų nėra. Yra septyni papunkčiai. Jeigu nėra prieštaravimų...
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate kas nors? Nematyti. Dėkui. Priimta.
J. ŠIMĖNAS. 29 straipsnis. Taip pat jokių pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kolegos? Priimta. Dėkui.
J.ŠIMĖNAS. 30 straipsnis ,,Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis finansavimas". Taip pat jokių pasiūlymų ir papildymų nėra.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate kas nors? Ne, dėkui. Priimta. J.ŠIMĖNAS. VII skyrius — ,,Atsakomybė už aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus ir ginčų aplinkos apsaugos klausimais sprendimas". 31 straipsnis, ,,Teisinė atsakomybė". Taip pat jokių naujų pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar priimsime be balsavimo? Dėkui. Priimsime.
J.ŠIMĖNAS. Taip pat 32 straipsnis ,,Neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo būdai". Irgi nėra jokių pasiūlymų ir papildymų.
PIRMININKAS. Neprieštaraujate? Priimta.
J.ŠIMĖNAS. 33 straipsnis. Šiandien jums išdalyta nauja redakcija.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kolegos, su nauja 33 straipsnio redakcija? Niekas neprieštarauja. Dėkui, priimta.
J.ŠIMĖNAS. Dar liko keli straipsniai. Tiesą pasakius, dėl likusių trijų straipsnių (34, 35 ir 36) taip pat nėra jokių naujų pasiūlymų ir pakeitimų.
PIRMININKAS. Tai ir būtų visas įstatymas.
J.ŠIMĖNAS. Dar ne.
PIRMININKAS. Ar dėl šitų straipsnių kas nors prieštaraujate? Kur nepateikta jokių pasiūlymų iki 36 įskaitytinai. Ne? Priimta.
J.ŠIMĖNAS. Turime atlikti dar vieną formalumą dėl 2 straipsnio, kadangi Sveikatos apsaugos komisija kažkada pateikė pasiūlymą, kad jį reikėtų redaguoti. Paskui komisija atsiėmė, o mes taip ir nebalsavome. Pasiūlymas atsiimtas, tačiau reikėtų pritarimo, kad tas įstatymo straipsnis yra priimtas. Čia grynai formalumas.
PIRMININKAS. Čia, kur ,,įstatymo paskirtis"?
J.ŠIMĖNAS. Taip. ,,Įstatymo paskirtis".
PIRMININKAS. Ar kas nors, gerbiamieji kolegos, prieštaraujate dėl dabar pateikto varianto? Ne. Tai dėkui, priimtas ir 2.
J.ŠIMĖNAS. Ir 6 straipsnis, dėl kurio pastoviai diskutuojame, kaip mane gerai pataiso, nuolat. Liko kai kurių prieštaravimų, tačiau aš pabandysiu išaiškinti, kokie jie yra. Žodžiu, 6 straipsnio antrosios dalies 3 papunktis. Jums yra išdalyta nauja redakcija, aš perskaitysiu: ,,rengia aplinkos apsaugos įstatymų projektus" (čia Aplinkos apsaugos departamentas) ,,ir pagal savo kompetenciją priima norminius aktus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais, derina Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus, susijusius su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu". Deputatai V.Kačinskas ir B.Valionytė siūlo išmesti žodžius ,,gamtos išteklių naudojimu". Tačiau aš manau, kad jų pasiūlymas nėra iki galo pasvertas ir todėl, kad aplinkos apsauga, kaip mes parašėme definicijoje, yra ,,aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio bei kitokio neigiamo poveikio,.atsirandančio naudojant gamtos išteklius". Kai mes nutarėme įkurti Aplinkos apsaugos departamentą, kuris kontroliuoja. ir reguliuoja gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą, šitokia 6 straipsnio antrosios dalies 3 punkto redakcija visiškai logiška. Ir aš kviesčiau deputatus B.Valionytę ir V.Kačinską savo pasiūlymą atsiimti.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, dėl šito mažyčio, sakyčiau, trijų žodžių ginčo. Ginčas yra esminis. Aš jums ne veltui išdalijau Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymą Nr.153, kuriame jis reglamentuoja gamtos išteklių naudojimo, kaip, sakysim, miško, norminį aktą dėl miškotvarkos medžiagos derinimo. Ir aš labai norėjau, kad jūs perskaitytumėt. Aš turiu Juridinio skyriaus išvadas. Ir rezultatas yra tas, kad tai jau yra nebe išteklių reguliavimas, kaip mes suprantame, pagrindinių ir esminių skaičių derinimas, bet tai yra jau tiesiog kišimasis, galimybė kištis į vidų priimant norminius aktus. Aš manyčiau, Vyriausybei yra suteikta teisė, jinai yra gamtos išteklių valdytoja, prerogatyva turi būti priimti norminius aktus, aišku, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu. Jeigu mes Aplinkos apsaugos departamentą palikome prie Aukščiausiosios Tarybos, o balsavimas tai parodė, tai aš siūlau šiuo klausimu iš esmės labai rimtai padiskutuoti. Tai ne tik miškų problema, bet ir apskritai kitų dalykų.
Tuo tarpu aš visiškai nenoriu pasakyti, kad miškininkai atsisako derinimo ar pan. Jie neturi tokios teisės. Tačiau šitas klausimas turi būti aiškiai apibrėžtas. O štai toks formulavimas, kurį siūlo Vyriausybė, suderinusi su Aplinkos apsaugos departamentu, yra aiškiai neapibrėžtas, nes Aplinkos apsaugos departamento įstatyme pasakymas ,,kompetencija" yra labai platus. Ir tokiu būdu mes suteikiame šiai institucijai prie Aukščiausiosios Tarybos labai plačią reguliavimo ir kišimosi į vidaus klausimus...
Va aš jums tą faktą pateikiau. Aš manau, kad jūs susipažinot su tuo. Mes turime iš esmės spręsti tą klausimą, nes iš tiesų aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip miškininkas, girininkas, vykdydamas šitą generalinio direktoriaus įsakymą, galės dirbti darbą. Vienaip ar kitaip reikia atsakyti, kad šiuo, pavyzdžiui, miškininkų klausimu... Aš nenoriu visų tų problemų šiandien susieti su tuo, bet kadangi tą pavyzdį jums teikiu...
Kitas klausimas o kas tai darys? Čia yra gryni specifiniai, profesiniai dalykai. Aš manau, kad reguliuodamas miškų naudojimo klausimą departamentas turėtų derinti du skaičius: metinę kirtimų apimtį ir pasodintus hektarus — miško atkūrimą. O ne iki tokios smulkmenos, kad net sanitarinių kirtimų bilietą girininkui reikia eiti derinti pas inspektorių, kuris nėra net miškininkystės egzamino išlaikęs.
Tuo tarpu Juridinio skyriaus išvada apie šį generalinio direktoriaus įsakymą yra tokia: mes aiškiai įstatyme turime apibrėžti, ką reiškia žodis ,,reglamentuoja". Jeigu jau parlamentas nutartų, kad mes čia tai paliekame (aš manau, kad balsavimu turime išspręsti tą klausimą), tokiu atveju siūlau, kad 1 straipsnyje būtų aiškiai ir be kompromisų pasakyta, ką tai reiškia įstatyme gamtos išteklių reguliavimas, ypač naudojimo. Ir kokiais klausimais departamentui mes suteikiame teisę priimti norminius aktus. Negalime palikti institucijai be galo daug teisių. Šitas departamento direktoriaus įsakymas miškininkų atžvilgiu yra kaip visiškas nepasitikėjimas miškų žinyba.
PIRMININKAS. Prašom prisistatyt.
K.ŽALA. Generalinio direktoriaus E.Vėbros pirmasis pavaduotojas Kęstutis Žala. Aš norėčiau dar atsakyti į tuos pareikštus kaltinimus departamentui. Iš tikrųjų tas pavyzdys yra pasirinktas nelabai vykęs. Čia atitinka departamento įstatymą. Mūsų išleistas įsakymas kaip tik ir reguliuoja gamtos išteklių naudojimą derinant miškotvarkos projektus.
Tai dabar leiskit pasakyti. Departamentas suderina miškotvarkos projektus ir miškotvarkos projektų suderinimas yra limitų nustatymas. Su tuo sutinka pati Miškų ūkio ministerija. Yra atsakymas į tą mūsų įsakymą. Pati sutinka. Bet mes sugriežtiname miškų kontrolę, kadangi, patys matot, dabar miškai grobstomi, prisidengiant sanitariniais kirtimais kertamas brandus miškas. Tai mes sugriežtinom, kad dabar, šiuo laikotarpiu, mūsų aplinkos apsaugos inspektorius suderintų leidimą kirsti. Mes turime pavyzdžių. Netgi Dubingių girininkijos girininkas, prisidengęs apsauginėm juostom, davė iškirsti didelius miško plotus.
Tai dabar sakykit, kodėl čia kišimasis į Miškų ministerijos veiklą? Čia yra jos kontrolė. Yra kontrolė per išteklių reguliavimą. Ir jeigu mes gamtos išteklių reguliavimo nekontroliuosime, nereguliuosime, tai tada nereikia departamento. Kai mes tarėmės su gerbiamuoju V.Adamkum, tai jis pasakė: jeigu jūs netvirtinsite normatyvų ir nereguliuosite gamtos išteklių, tokio departamento nereikia. Jūs mums suteikėt vieną kartą tokius sparnus kaip ereliui pakilti, o dabar norit apipešioti. Tai liks tokia kvaksinti višta. Na, jūsų valia spręsti. Jeigu norit vištos, tai padarykit vištą. Jūsų valia.
Ačiū tada. Aš labai prašau balsuoti už ir kur su Vyriausybe yra suderintas projektas, ir su Gamtos apsaugos komisija, ir kur komisijos PIRMININKAS pritaria šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taip, prašom. Dar pranešėjas.
J.ŠIMĖNAS. Jeigu galima, tai dar pabandysiu paaiškinti. Galbūt iš tikrųjų reikia išaiškinti, iki kokio lygio tas reguliavimas turi būti, bet tai yra ne šito įstatymo klausimas. Būtų galima pataisyti Aplinkos apsaugos departamento įstatymą arba papildyti ir ten parašyti, ką ir kiek Aplinkos apsaugos departamentas turi reguliuoti. Gal kartais ir susismulkinama, tačiau kas nedirba, tas neklysta.
Aš manyčiau, kad šita redakcija yra visiškai priimtina ir reikėtų už ją balsuoti, nebegaišti laiko.
PIRMININKAS. Tai, kolegos, ginčą, matyt, išspręsti yra tik vienas būdas — balsuoti.
Deputatė R.Gajauskaitė. Prašom, gerbiamoji deputate.
R.GAJAUSKAITĖ. Norėčiau pritarti gerbiamajam J.Šimėnui, kad klausimas, iškeltas gerbiamosios B.Valionytės, reglamentuojamas ne šitame įstatyme, o būtent funkcijas apibrėžiančiame įstatyme, tai tiek Aplinkos apsaugos departamento funkcijos, tiek ir Miškų ministerijos. Čia yra kompetencijų klausimas. Ir ar susmulkinti, ar pastambinti tai kitų dviejų įstatymų reikalas. O šitame įstatyme šitai neturėtų būti.
Todėl taip pat pritariu gerbiamojo J.Šimėno pasiūlymui balsuoti. Ir raginu, agituoju visus pritarti komisijos nuomonei ir balsuoti už projekte pristatytą variantą, o gerbiamojo V.Kačinsko ir B.Valionytės pasiūlymus prisiminti arba specialiai pataisant Aplinkos apsaugos departamento funkcijų įstatymą, arba kada nors, kai bus Miškų ministerijos svarstomas įstatymas, vėl grįžti prie šito klausimo ir neužmiršti jo. Kai bus svarstomi specialūs įstatymai. O šitame negali būti tokios pataisos. Siūlau balsuoti už J.Šimėno siūlomą variantą, priimtą komisijoj.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas. Kaip?
R.GAJAUSKAITĖ. A.Taurantas, o ne V.Kačinskas.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad reikėtų balsuoti už pateiktą komisijos projektą. Jis jau be galo ilgai svarstytas, be galo ilgai derintas ir, kaip ne kartą buvo pabrėžta, buvo kompromisinis. O tai, ką pasakė deputatė B.Valionytė, yra nuolatinis ginčas, ir ne vien apie gamtos apsaugą.
Taip, iš tikrųjų visos kontrolės institucijos kišasi į kitų institucijų darbą. Tokia jų paskirtis. Ir nereikia dėl to pykti, kad jos kišasi. Tai aš tik tiek manau, kad priėmus šį įstatymą, be abejo, tas kišimasis bus geriau reglamentuotas. Ir tos funkcijos, kurios numatytos dabar pateiktame deputato J.Šimėno projekte, kaip tik tą gerai sureguliuoja, ir tai yra suderinta su visom institucijom. Jeigu bandysim vienapusiškai ir drastiškai ką nors keisti, mes paprasčiausiai neteksime daugelio svarbių šios kontrolės institucijos svertų, kurių šiandien būtinai reikia. Vykdydami ekonominę drastišką reformą, kurios mums šiandien reikia, mes kaip nors turime apsaugoti tai, ką mes dar turime savo gamtoje.
Todėl aš dar kartą raginu priimti tą formulę, kurią pateikė komisija, ir neatimti tų svertų, kuriuos turi departamentas. Be abejo, neidealizuoju to, ką darė iki šiol departamentas. Kaip ir kiekviena nauja Lietuvos institucija jis darė klaidų. Bet tas klaidas svarstykime pasikvietę departamento pareigūnus ir nurodykime jiems, ką jie blogai darė, ką jie gerai darė. O ne atsižvelgdami į vieną ar kitą klaidą keiskime įstatymus, atimdami jiems teisę vykdyti savo pareigas.
PIRMININKAS. Taip, dėkui. Kadangi mūsų šitie ginčai dėl 6 straipsnio jau yra labai seni, todėl šiandien ryžkimės, kolegos, ir išspręskim visus ginčus.
Galbūt iš eilės. Gal pirmiausia pateiksime balsuoti deputatės B.Valionytės ir V.Kačinsko pataisas, taip?
Gerai. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerai. Ačiū. Ką tik deputatas A.Taurantas pasakė, kad būtent tos institucijos, kaip kontrolės institucijos, funkcijos yra apibrėžtos kitu įstatymu. Čia numatomas tiktai tos kompetencijos papildymas. Bet jeigu tai yra kontrolės institucija, o jinai užsiima ir gamybinės veiklos funkcija, leidžia norminius aktus dėl gamtos išteklių naudojimo, tai ką tada veikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė? Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioj srity absoliučiai nieko, jokios prerogatyvos veikti neturi. Ir aš nesuprantu, kodėl jie sutinka taip, kad Aplinkos apsaugos departamentui suteiktos tokios funkcijos, kurios iš esmės turėtų priklausyti ne kam kitam, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei?
Todėl siūlau ir agituoju deputatus balsuoti už pateiktą papildymą, t.y. išbraukti tuos tris žodžius.
PIRMININKAS. Taip, dėkui. Galbūt agitacijos jau pakanka. 2 buvo už, 2 prieš. Kolegos, gal pakanka? Užtenka.
Tai pirmiausia kas už deputatės B.Valionytės ir V.Kačinsko pataisa? 5 straipsnyje?
J.ŠIMĖNAS. 6, 2, 3.
PIRMININKAS. Kas ,,6, 2, 3"?
J.ŠIMĖNAS. Aš paaiškinsiu. 6 straipsnio antros dalies 3 punktai.
PIRMININKAS. Ar esat užsirašę? 117.
B.V.RUPEIKA. Ačiū seniūnui.
Aš norėčiau, kolegos, pasisakyti prieš ir paremti kolegės B.Valionytės pasiūlymą nepriimti šio punkto, nes, mano požiūriu, departamento pareigūnai per mažai drausmina miškininkus, ir užtai reikėtų balsuoti ,,prieš". Per mažai. Iš čia Kęstučio Žalos pateikto fakto labai gerai matyti, kad tokio totalinio miško režimo... Bent aš iš savo apygardos, kur šeimininkauja Ukmergės ūkis, pavyzdžių galiu pateikti keliolika. Totalinis miško kirtimas. Taigi kadangi jie per mažai naudojasi mūsų suteikta galimybe drausminti miškininkus, reikėtų balsuoti ,,prieš", bet aš pagalvosiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai dabar galbūt jau pakanka.
Vyriausybės atstovai, prašom kalbėti, kas esat ir... Prašom.
I.PILYPIENĖ. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Pilypienė. Vyriausybės Aplinkos apsaugos skyrius.
Aš norėjau dar tiktai tiek pasakyti, kad ir gerbiamasis J.ŠIMĖNAS pasakė, jog su Vyriausybe šitas punktas yra suderintas ir Vyriausybė su Aplinkos apsaugos departamentu yra nustačiusi savo funkcijų įgyvendinimo tvarką ir pasirašiusi protokolą. Tokių didelių ginčų nekyla. Dėl pačios funkcijų įgyvendinimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkui. Na, tai pagaliau balsuojam. Pirmiausia kas už siūlomas deputatų B.Valionytės ir V.Kačinsko pataisas dėl 6 straipsnio antrosios dalies 3 papunkčio, taip? Jeigu kas ne taip, pranešėjas tuoj mus patikslins. Ar gerai? Taip, tai prašom balsuoti.
Už — 17, prieš — 20, susilaikė 12. Deputatų pataisos nepriimtos. Dabar jau, regis, daugiau nėra jokių kliūčių priimti visą 6 straipsnį.
J.ŠIMĖNAS. Ne, dar yra vienas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dar yra? Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Dar yra vienas redakcinis pasiūlymas, kurį jūs gavote irgi savo lapeliuose. Tai dėl 6 straipsnio trečios dalies pradžios. Mes manome, kad šituo būdu mes ir išsprendžiam tą ginčą, kuris buvo iškeltas antrosios dalies 3 papunktyje. Čia Vyriausybei suteikiamos dar papildomos funkcijos. Perskaitysiu jį. ,,Vyriausybė rengia ir suderinusi su Lietuvos aplinkos apsaugos departamentu tvirtina valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas, schemas bei norminius aktus."
Vyriausybė taip pat gali leisti norminius aktus gamtos išteklių naudojimo srityje, suderinusi su Aplinkos apsaugos departamentu. Man atrodo, kad čia jau ir šitą klausimą išsprendžiame. Čia irgi suderintas klausimas su Aplinkos apsaugos departamento vadovais ir iš esmės su Vyriausybės vadovais. Neturėtų būti diskusijų.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kolegos? Sutinkate.
J.ŠIMĖNAS. Na, ir paskutinis dalykas tai dėl tarptautinių sutarčių. 6.2 aštuntoje dalyje yra parašyta, jog Aplinkos apsaugos departamentas derina ir pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis bei įsipareigojimus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ar Vyriausybės įgaliojimus pasirašo tokias sutartis. Deputatas V.Kačinskas ir B.Valionytė yra pateikę kitą redakciją. Tačiau čia pat salėje yra suderinta dar viena redakcija, kuri turėtų būti tokia, jog Aplinkos apsaugos departamentas derina sutarčių projektus ir pagal kompetenciją vykdo tarptautines sutartis bei įsipareigojimus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais, pagal įgaliojimus pasirašo tokias sutartis. Čia buvo parašyta ,,pagal Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės įgaliojimus". Kažkaip nekorektiškai skamba, kad Vyriausybė galėtų įgalioti Aplinkos apsaugos departamentą pasirašyti tarptautines sutartis, kai Aplinkos apsaugos departamentas iš viso nėra pavaldus Vyriausybei. Todėl gal reikėtų išmesti iš viso žodžius ,,Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės" ir ,,pagal įgaliojimus". Kas turės tokius įgaliojimus, yra parašyta Tarptautinių sutarčių įstatyme.
Atrodo, kad niekas neprieštarauja tokiai redakcijai, tai būtų galima...
PIRMININKAS. Sutinkate, kad priimame? Dėkui.
J. ŠIMĖNAS. Tokiu būdu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia 6.2.6.
J.ŠIMĖNAS. B.Valionytės ir V.Kačinsko pasiūlymas yra dėl 6.2.6 dalies. Yra tokia redakcija: ,,rengia ir tvirtina aplinkos kokybės normatyvus ir standartus" (Aplinkos apsaugos departamentas). Jie siūlo, kad ,,derina Vyriausybės priimtus aplinkos kokybės normatyvus ir standartus". Aš su šituo pasiūlymu nesutinku, nes jeigu Vyriausybė pati priiminės aplinkos kokybės normatyvus ir standartus, tai tiems taršos objektams, kurie šiuo metu ypač veikia mūsų aplinką, gali būti priimti tokie normatyvai, kurie galbūt nepriimtini, arba Vyriausybė gali delsti ir atidėlioti tokius normatyvus priimti, o Aplinkos apsaugos departamentas neturės jokios įtakos. Šiuo metu jeigu mes tą funkciją paliekame Aplinkos apsaugos departamentui, jisai norom nenorom tokius normatyvus ir standartus priima, ir Vyriausybė turės jų laikytis. Todėl aš manau, kad mūsų projekte redakcija yra išsamesnė ir turėtumėt sutikti su ja, o ne su ta, kurią teikė deputatas V.Kačinskas ir B.Valionytė.
PIRMININKAS. Taip. Ar yra prieštaravimų dėl šito?
Prašom. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjas turbūt neatkreipė jūsų dėmesio, kad yra siūloma ir 9.3.9 redakcija, iš viso dabar nėra tokio... tai, kad Vyriausybė vis dėlto turi tvirtinti tuos normatyvus, bet tiktai tada, kai suderina Aplinkos apsaugos departamentas. Ir tai, kad, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas neturės jokios įtakos derinant tuos normatyvus, tai yra netiesa. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti normatyvai ir standartai arba nepriimti, sakykim, patvirtinti... Priimt gali ir Aplinkos apsaugos departamentas. Vis dėlto jų statusas yra šiek tiek kitoks negu departamento patvirtintų. Ir neatimkim is Vyriausybės prerogatyvos, kas jai priklauso. Siūlau už tai balsuot.
PIRMININKAS. Prašom pranešėją.
J.ŠIMĖNAS. Pabandysiu vėl paaiškinti. Mes vakar labai ilgai nagrinėjome šitą straipsnį ir su Aplinkos apsaugos departamento vadovais generaliniu direktoriumi ir pavaduotoju. Manome, kad šitą ginčą dėl Vyriausybės kompetencijos išsprendėme 1 straipsnyje, kai įrašėme ,,priima Vyriausybė, suderinusi su Aplinkos apsaugos departamentu norminius aktus". Norminiai aktai tai galima būtų suprasti, jog tai yra normatyvai ir standartai. Tai nebėra prasmės daryti 6.3 pataisą. Tačiau jeigu manote, kad to reikia, tai galėtume sutikti.
PIRMININKAS. Vėlgi ginčus išspręsti galime tik vienu būdu tik balsuodami. Pirmiausia gal už pataisas.
Prašome, gerbiamasis direktoriau. Generalinis direktorius...
K.ŽALA. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad normatyvų ir standartų tvirtinimas yra aplinkosaugos esmė. Juk mes, išduodami dabar didžiausios leistinos taršos leidimus, per normatyvus ir standartus tiktai galime reguliuoti kokybę. Mes dabar ,,užsiduodam", kiek mes per metus pasieksim, kokią kokybę pasieksim po 5 metų. Tai yra išimtinė departamento teisė. Jeigu mes atiduodam Vyriausybei, tai yra grįžimas į anuos laikus, kada Vyriausybė pasitvirtindavo normatyvus, projektus ir paskui pati juos vykdydavo. Tai yra grįžimas 10 žingsnių atgal. Na, gal ne 10, bet jau dideli 5 žingsniai tai tikrai. Grįžimas atgal, taip. Yra Statistikos ir standartizacijos departamentas, tai mes su juo suderinom, kad mes tą įforminimo tvarką su jais derinsim. Tiktai įforminimo tvarką, bet ne pačių standartų ir normatyvų priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau pertraukos metas ir todėl daugelis deputatų jau po truputį išeina is salės. Mes galim likti, bet negalėsim nieko priimt. Todėl aš siūlau pirmiausia, kas už šitą siūlomą pataisą. Paskui balsuosim už visą straipsnį. Pakankamai yra pasakyta ir už, ir prieš. Prašom, kas už deputatų B.Valionytės ir V.Kačinsko pataisą... Kaip? Prašom. 6 straipsnio antros dalies 6 pastraipa. Jau deputatai neatidūs, Už balsavo 17, prieš 12, susilaikė 7. Pataisa nepriimama.
J.ŠIMĖNAS. Tokiu būdu išspręsti visi klausimai, susiję su šiuo įstatymu. Būtų galima balsuot už visą įstatymą. Ir nutarimo projektas dėl įstatymo įsigaliojimo yra parengtas. Jis neturėtų sukelti jokių diskusijų. Todėl prašyčiau balsuoti už visą įstatymą ir nutarimo projektą, ir viskas šituo klausimu, būtume baigę. Tai gal po pertraukos.
PIRMININKAS. Ar šita balsų skaičiavimo komisija gali pasakyti, kiek yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88 deputatų nėra.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamieji kolegos, kad balsuotume po pertraukos? Sutinkate. Yra trys pageidavimai padaryti pareiškimus. Deputatų K.Antanavičiaus, A.Sakalo ir B.Gajausko. Matyt, irgi išklausysime pradėdami...
A, gerbiamasis deputatas B.Gajauskas ne pareiškimą, o tik trumpą informaciją. Prašom.
B.GAJAUSKAS. Dėmesio! Trumpa informacija. Mes beieškodami įvairių dokumentų užtikom kompiuteryje įvairios rimtos medžiagos apie deputatus. Mes tą medžiagą išėmėm iš kompiuterio, išspausdinom ją į atskirus lapelius, jos niekur neskelbėme. Ir aš dabar noriu ją išdalyt kiekvienam deputatui. Galės pasiskaityti, ką norės, tą su ja darys, išskyrus du deputatus, kurių medžiagos nebuvo. Tai Č.Stankevičius ir V.Paliūnas.
PIRMININKAS. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame šios dienos posėdį. Prašom į vietas, neturime laiko. Laiką turėtume taupyti, nes, kaip matot, svarstydami klausimus gerokai atsiliekame nuo darbotvarkės projekto. Todėl nedelsdami tęsiame posėdį.
Kaip jau minėjau prieš pertrauką, deputatai K.Antanavičius ir A.SAKALAS nori padaryti pareiškimus.
Prašom, gerbiamasis Antanavičiau.
Deputato K.Antanavičiaus pareiškimas
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos deputatai, teko praėjusią savaitę būti Mažeikiuose ir domėtis tenai galimybėmis gauti naftos. Dėl to ir yra daromas šitas pareiškimas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Baltijos valstybėse klostosi grėsminga situacija dėl energetinių resursų:
naftos, dujų, anglių ir kt. stygiaus. Tarpvalstybinės mainų su Rusija sutartys nesudarytos ir kol kas neaišku, kiek naftos ir dujų gausim. Mums visiems yra žinoma situacija Estijoje ir besiklostanti situacija Latvijoje. Stygius yra didžiulis. Matyt, daugeliui yra akivaizdu, kad vis dėlto kitaip mes negausim tos naftos, o tiktai pasaulinės rinkos kainomis.
Tuo tarpu Rusijoje sukurtas trijų naftos verslovių koncernas ,,Lukoil". Siūlom Mažeikių naftos perdirbimo įmonei tapti šio koncerno nariu. ,,Lukoil" pageidautų įsigyti 40% Mažeikių naftos perdirbimo įmonės akcijų, atsiskaitydamas už akcijas nafta. ,,Lukoil" tokiu atveju įsipareigotų tiekti Mažeikių naftos perdirbimo įmonei kasmet 6 mln. tonų naftos daugiau nei pagal galimus tarpvalstybinius susitarimus. Dalis tos produkcijos turėtų būti realizuota pagal tiesioginius ,,Lukoil" kontraktus. Gal net galėtų būti realizuota Lietuvoj... Tačiau čia vėl, jeigu mokėsim pasaulinės rinkos kainomis, tai ta nafta ir liks Lietuvoj, t.y. mes jau Lietuvoj ją turėsim. Ir nereikės ieškoti laivų ar dar ko nors įvežti.
Taigi kita dalis galėtų būti realizuota Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai leistų Lietuvai iš dalies apsirūpinti energetiniais resursais, taip pat padėti Latvijai ir Estijai.
Lietuvos energetikos ministerijos vadovybė ir Mažeikių naftos perdirbimo įmonės direkcija, išnagrinėjusi ,,Lukoil" pasiūlymus, mano, kad kuo greičiau reikia formuoti bendrą koncerną. Bet kuriuo atveju tai būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesankcionuoja ar vilkina Mažeikių naftos perdirbimo įmonės įsijungimą į koncerną ,,Lukoil". Tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės politika, švelniai kalbant, yra nesuprantama.
Kreipiuosi į Aukščiausiosios Tarybos deputatus siūlydamas nedelsiant išnagrinėti klausimą pasitelkus specialistus ir padaryti poveikį Vyriausybei dėl kuro energetinių resursų. Pareikalauti Vyriausybės nedelsiant atsakyti į paklausimą dėl Lietuvos aprūpinimo kuro energetiniais resursais 1992 metais. Paklausimas pridedamas.
Pasirašo deputatai K.Antanavičius ir V.Kvietkauskas.
Ačiū už dėmesį. Aš manau, galiu tiktai pridėti, kad čia ypatingos svarbos reikalas. Ir jeigu atsiveria tokios galimybės, tai mes turim nedelsdami jas panaudoti, nes gausim naftos, už akcijas gausim netgi nemokamai.O kieno tai yra turtas? Tai ne toks jau brangus tas investuotas mums turtas. Na, ir svarbiausia neprarasti galimybės. Jie gali sudaryti su kitais, gali pasitelkti kitus, ir mes nesam čia pasaulio centras, kad galėtume kokiu nors būdu vilkinti. Todėl dar kartą prašau, kad tas klausimas būtų kuo skubiau sprendžiamas.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų pareiškimas bus įrašytas į posėdžio protokolą.
Dabar prašom į tribūną deputatą A.Sakalą.
Deputato A.Sakalo pareiškimas
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums perskaityti Generalinės prokuratūros oficialų dokumentą, kuris susijęs ir su manim.
Dokumento turinys.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui A.Sakalui.
Jums prašant pranešu, kad atliekant tyrimą pagal jūsų pareiškimą iki šios dienos nėra rasta įrodymų, kad bendradarbiavote su atitinkamomis operatyvinėmis tarnybomis suėmimo, tardymo bei bausmės atlikimo metu ir kad teikėte informaciją šias tarnybas dominančiais klausimais. Tyrimas tęsiamas ir apie jo galutinius rezultatus bus pranešta papildomai." Pasirašė Nusikaltimų tyrimo departamento Valstybinių nusikaltimų grupės vyriausiasis tardytojas. Data š. m. sausio 20 d.
Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau naudodamasis proga padėkoti jums, kurių moralinę paramą aš jaučiau. Taip pat norėčiau padėkoti Centro frakcijos deputatams, kurie darė viską, kad man padėtų, Taip pat norėčiau padėkoti deputatui K.Sajai, deputatui E.Klumbiui, kurie pirmieji tą atmintiną dieną priėjo prie manęs, paspaudė ranką ir pasakė: mes netikime šita publikacija, kuri buvo išspausdinta laikraštyje. Ačiū ir jiems.
PIRMININKAS. Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjau, mes labai atsiliekame nuo darbotvarkės projekto. Jau, matau, premjeras yra atvykęs. Kaip tik šiuo metu jam yra skirtas laikas. Ar sutiktumėt negaišint premjero ir dabar išklausyt jo pasiūlymų? Taip, prašom. Pirmiausia dar, teisybė... Bet dabar vis tiek kvorumo dar nėra. Tai galbūt vis tiek pakviečiam, o balsavimą surengsim tiek dėl premjero pasiūlymų, tiek dėl Aplinkos apsaugos įstatymo projekto, kai bus kvorumas.
Prašom, gerbiamasis premjere, į tribūną.
Ministro pirmininko G.Vagnoriaus pranešimas
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau padaryti trumpą pranešimą apie padėtį Lietuvos ūkyje ir šiaip apie vidaus padėtį ir toliau pasiūlyti porą kandidatų į laisvas ministrų pareigas. Bet pradėti norėčiau nuo deputato K.Antanavičiaus paklausimo, į kurį norėčiau iš karto ir atsakyti dviem sakiniais. Mane šiek tiek nustebino deputato K.Antanavičiaus visiškas neinformuotumas, kadangi tuos klausimus prieš ketvertą dienų mano kabinete suinteresuoti Vyriausybės nariai apsvarstė dalyvaujant Mažeikių naftos kombinato ir Energetikos ministerijos vadovams, atstovams ir kitiems. Ta situacija yra gerai žinoma, ji nagrinėta ne vieną kartą. Be abejo, laikas užmiršti Lietuvai visokius koncernus ir pan. Mes jiems leidom stoti į kokius jie nori koncernus be teisės perduoti valdymo funkcijas ir perduot kapitalo daugiau, negu leis Vyriausybė. O Vyriausybė gali leisti perduot ir 40% išimties tvarka. Su sąlyga. Ir tos sąlygos buvo apibrėžtos, kad 10 metų, pavyzdžiui, bus tiekiama ne mažiau kaip 6 mln. tonų naftos ir iki 30-40% naftos paliekama Lietuvai. Jeigu kai kas siūlo tokį variantą, kad iš viso Mažeikių naftos kombinatas dirbtų tik Rusijai ir atsiskaitytų už perdirbtą naftą rubliais arba keliais procentais pagal gamybos išlaidas, tai ta sąlyga netinkama ir nesvarstytina. Šiuo atveju mes negalim prioriteto skirti vien įmonės interesams. Yra Lietuvos interesai. Nagrinėjami visi tinkami variantai, kurie duotų Lietuvai naudos.
Tokios sąlygos yra pateiktos ir delegacija buvo išvykusi į Maskvą. Kaip jiems sekėsi, aš manau, kad artimiausiu metu mus informuos. Bet taip beatodairiškai pasakyt, kad mes atiduodam Mažeikių naftos kombinatą Rusijai dėl to, kad ji prašo, tai būtų nedovanotina klaida ir sunki padėtis ateity Lietuvoj būtų garantuota.
Dabar dėl pačios situacijos. Aš turiu pasakyti, kad nors Estija, Rusija ir pan. skelbia ypatingą padėtį, mes tokios padėties neskelbiam. Nors padėtis Lietuvoje yra labai įtempta. Ir ekonominė būklė kai kuriose vietose, kai kuriose įmonėse iš tikrųjų yra ypatinga. Visų pirma grėsminga situacija yra Rytuose. Bet ta kritinė padėtis persiduoda ir mums. Išskiriu visų pirma tokius momentus, kurie mums tiesiogiai yra svarbūs.
Tikriausiai nereikėtų įrodinėti, kad didėja kariškių nepasitenkinimas Rusijoje, Ukrainoje, kitose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Bet aš manau, kad šitoje situacijoje Lietuvai yra šiek tiek mažesnis pavojus net ir tuo atveju, jeigu ten įvyktų nenumatytų dalykų. Tačiau į tai reiktų atkreipti dėmesį ir atidžiai stebėti vykstančius procesus.
Antras veiksnys, kuris jau kelia mums susirūpinimą ir galbūt net didesnį negu kariškių šurmuliavimas, tai apgriuvusios valdžios struktūros kaimyninėse valstybėse. Man susidarė toks įspūdis, kad daugelis valdžios pareigūnų visais lygiais liko naujos valdžios opozicija, t.y. ir toliau aktyviai užsiima politika, bet, deja, nevisiškai tokia, kokią formuoja Rusijos vyriausybė. Be abejo, aparato darbuotojai turėtų būti visur neutralūs politikos atžvilgiu, bet kaip buvo įpratę daug dėmesio skirti ideologijai, taip daugelis vidurinio sluoksnio valdininkų mūsų kaimyninėse valstybėse negali užmiršti įpročių. Beje, kartais jų sprendimai prieštarauja Rusijos vyriausybės sprendimams ir prieštarauja mūsų pačių interesams. Ir tai mes matom tais atvejais, kai trūksta tiekimai, kurie paprastai būdavo normalūs ir nekeldavo didelių sunkumų.
Turėčiau pasakyti, kad Rusijoje yra stiprios konservatyvios jėgos, jos kai kurias problemas Rusijoje sieja su problemomis Pabaltijo respublikose. Todėl mes dabar dažnai matom tokią situaciją, kad kai kurios Rusijos politinės jėgos ir ekonomines problemas sieja su Lietuva, kuri neva eksportuoja Rusijos naftą, išveža iš Kaliningrado maisto prekes ir pan., ir pan.
Aš kalbu tam, kad parodyčiau tas galutines priežastis, iš ko kyla tokie nesklandumai, kodėl kai kurios Lietuvos įmonės jau šiuo metu stoja. Stoja ne gamybinis procesas iš esmės, bet stoja dėl tokių niekučių: kam buteliukų nepateikė, kam įvairių kokių komplektuojamų detalių nepateikė. Nes vienoj ar kitoj srity vienas ar kitas valdininkas kartais priima tokį sprendimą, kad Lietuvai šito nereikėtų tiekti. Iš esmės vyksta lyg ir ne blokada, bet tokia lyg ir koordinuota žemame lygyje... lyg ir smulkūs dalykai, bet iš esmės tai mums labai brangiai kainuoja ir labai atsiliepia. Ir mes matom, kad praktikoje tai atsiliepia, kad iki šiol, nors sutartis buvo pasirašyta, yra pažeidžiami tarpvalstybiniai ekonominiai, prekybiniai susitarimai.
Be abejo, Lietuva taip pat priversta imtis kažkokių panašių priemonių. Kai sustoja viena ar kita įmonė, kuri tiekė Rusijai produkciją, ir ypač kai ta įmonė jau monopolistinė, Rusija taip pat negauna atitinkamų produktų. Bet aš jau esu minėjęs, kad tai yra nenaudinga nei mums, nei Rusijai.
Dar vienas veiksnys, kuris tiesiogiai liečia mus. Rytuose šiuo metu yra paleistos ir kitų prekių kainos, bet tai padaryta tuo metu, kai Rusijoj, kitose respublikose šiuo metu yra absoliutus maisto prekių trūkumas. Ir iš esmės dabar ten yra nebe rinkos kainos (maisto prekių), o aš jas vadinu bado kainomis. Moka bet kokią kainą, kad tik būtų galima įsigyti maisto prekių ir būtų galima pavalgyti. Ir tokia kritiška padėtis Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje apsirūpinant maisto prekėmis, be abejo, tiesiogiai atsiliepia ir mums. Ir iš tikro ten tokios prekių rinkos nėra. Aiškiai matyti, kad kai kuriuose regionuose gresia ir badas. Maisto prekių nepriteklius Rytuose didžiule jėga užgula ir mūsų mažą rinką. Ir tik ypatingo dėmesio dėka mums dar kol kas pavyko apsaugot savo maisto prekių rinką nuo to, kad nebūtų visiškai išvežamos prekės.
Be abejo, mes galim samprotauti apie rinką ir sakyti, kad pas mus maisto prekių kainos turėtų būti tokios, kokios yra Rytuose. Bet iš tikro tada, jeigu mes leidžiam mūsų prekių rinkai visiškai laisvai eiti į Rytų rinką, tai mes Lietuvoje taip pat turėsim bado kainas. Nebe rinkos kainas, bet bado kainas. Tai nieko bendro neturi su rinka.
Kad šito išvengtume, mes turime šiek Tiek riboti išvežimą. Ir tas ribojimas šiuo metu yra sustiprinta kontrolė. Taip pat maisto prekių išvežimas ribojamas ir tais bendraisiais talonais. Nors kartu šiomis dienomis paleistos mėsos supirkimo kainos, t.y. panaikinti viršutinės supirkimo kainos apribojimai. Aišku, supirkimo kainos šiomis dienomis didės, atitinkamai didės ir maisto prekių kainos. Bet mes visokiomis priemonėmis, taip pat ir administracinėmis neleisim, kad mūsų maisto rinkoje susidarytų tokia padėtis, kokia yra Rusijoj, ir ypač kai kuriuose rajonuose, kurie ribojasi su Lietuva.
Aš turiu pasakyti, kad ne dėl mūsų kaltės Lietuvoje susiklostė tokia ypatinga padėtis, kurią, man atrodo, dar labiau apsunkina mūsų pačių apdraskytos valdžios struktūros. Dėl to, kad iki galo nesutvarkyti įstatymai, Vyriausybė negali garantuoti įstatymų ir nutarimų vykdymo tvarkos. Ir aš turiu pasakyt, kad šiuo metu yra Lietuvoje daugelis sričių, kurios atitrūkusios nuo Lietuvos įstatymų, nuo bendros politikos, nuo bendros tvarkos. Kitaip tariant, aš galėčiau pasakyti, kad pakrikusi yra valstybės, kaip organizacijos, disciplina. Dėl to dalis žmonių gali tenkinti savo poreikius kitų sąskaita, dėl to kyla suirutės reiškinių tai vienoj, tai kitoj srity, tai vienoj, tai kitoj savivaldybėj. Be abejo, dėl to atsiranda nusikalstamumas ir visokios kitokios blogybės.
Mes pabandėm atidžiau pasidomėti, kas šiuo metu darosi Kauno mieste, Kauno rajone. Kai šiandien man atnešė išsamesnę pažymą, tai patikėkit, aš jau daug ko esu matęs, bet nesitikėjau, kad tokia netvarka galėtų būti. Čia reikėtų ir deputatams, o ypač kauniečiams, aktyviai pasidomėti ne tik Respublikos mastu susiklostančiomis problemomis, bet pasižiūrėti, ir kas darosi gimtajame mieste. Jeigu mes leisim tokiems procesams plėtotis, jeigu mes leisime, o gal kartais net ir ginsim pažeidimus, įstatymų, nutarimų pažeidimus, nors suprantu, kad kiekvienu tokiu atveju žmogus, kuris tarpininkauja, mano, kad jis padeda vienai įmonei, vienai uždarajai akcinei bendrovei, vienai parduotuvei išspręsti vieną problemą, bet, patikėkit, tai yra pirmas žingsnis į organizuoto nusikalstamumo plėtimą. Tai pirmas rimtas žingsnis į tikros organizuotos mafijos atsiradimą. Ir jeigu mes artimiausiu metu, dabar neužkirsim kelio tokiems dalykams, aš bijau, gerbiamieji, kad jūsų vaikai jums neatleis.
Ir kaip gali Vyriausybė užkirsti kelią tokiems pažeidimams (aš jau nekalbu apie smulkius ekonominius pažeidimus, bet kalbu apie stambesnius), jeigu, pavyzdžiui, nepaisant Vyriausybės prašymų, iki šiol Aukščiausioji Taryba negali apsvarstyti Operatyvinės veiklos įstatymo? Ateina policijos komisarai, vadovai ir sako: va už rankos nučiumpam nusikaltėlį, imantį kyšį, kur pinigai padėti ir pan., bet nėra galimybės įrodyti, kad tai iš tikrųjų ir padaryta. Nors niekam jokių abejonių nekyla.
Be abejo, anksčiau viskas buvo paprasčiau. Buvo partiniai sekretoriai, partiniai komitetai, kurie pasakė: va šitas iš tikro yra nusikaltėlis. Ir to užtekdavo, ir jokių papildomų įrodymų nereikėdavo. O dabar, deja, įrodyti, kad jis iš tikro yra padaręs nusikaltimą, ne taip paprasta. Ir manau, kad prokuratūros atstovai ir .teisininkai, kurie Aukščiausiojoje Taryboje, turėtų puikiai suprasti, kad jeigu mes norime Lietuvoje matyti demokratiją, tvarką, nenorim, kad įsisiautėtų nusikalstamumas, manau, kad vilkinti to įstatymo priėmimo, kitų teisėtvarkos įstatymų priėmimo mes jau nebeturime teisės.
Ir dar viena situacija, kuri mane labai jaudina. Manau, kad kiekvienas iš mūsų pastebėjom įvairių pažeidimų. Ir man kelia nerimą kartais tokia situacija, kai pareigūnas, padaręs prasižengimą, neatlikęs savo darbo, vertinamas ne už tai, kad jis padarė ar nepadarė, gerai ar blogai padarė, o vertinamas tik pagal tai, kokiai pusei, kokiai partijai, kokiai frakcijai ar pan. jis priklauso. Ir manau, kad jeigu tie žmonės, kurie pažeidžia įstatymus, kurie pažeidžia tvarką, drausmę, pajus, kad tokie poelgiai toleruojami, susidarys tokia situacija, kad nepaklusnumas turės labai daug sluoksnių. Ir paskui net ir pasikeitus vyriausybėms, pasikeitus Aukščiausiajai Tarybai, ta pašlijusi valstybės drausmė bus labai sunkiai atkuriama.
Todėl aš manyčiau, kad mes turėtume dabar tokiu sudėtingu suirutės laikotarpiu būti pakankamai principingi ir nepaisydami, kas padarė, vertinti iš tikro pagal tai, ką jis yra padaręs. Ir man kartais šitokioj situacijoj susidaro įspūdis, jog valstybė sąmoningai ar nesąmoningai statoma į tokią padėtį, kad ji taptų nebevaldoma, kad Vyriausybė atsidurtų tokioje būklėje, jog ji turėtų būti atsakinga arba reikalauti, kad tokie sprendimai būtų vykdomi. Aš manau, mes neturėtume prašyti, kad Lietuvos Vyriausybei kaip Estijos Vyriausybei būtų suteikti kokie nors ypatingi įgaliojimai. Aš ir viso nesu kokių nors ypatingų įgaliojimų šalininkas. Bet aš manau, kad Vyriausybė ir pagaliau pati Aukščiausioji Taryba turi turėti normalias darbo sąlygas ypatingoj situacijoj. Reikia galbūt ne ypatingų įgaliojimų, bet elementarių, normalių, valstybei būdingų svertų valdyti savo valstybę.
Dėl to aš priverstas naudodamasis proga kai ką pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, kad ji rastų galimybę artimiausiu metu apsvarstyti. [Balsas iš salės, negirdėti) Nieko, pakentėsit, gerbiamasis deputate, aš taip pat kentėjau jūsų pastabas.
Aš norėčiau pasiūlyti... (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Darbotvarkėje pareiškimai taip pat nebuvo numatyti, o kiek mes jų išklausėme. Prašome netrukdyti gerbiamajam premjerui. (Salėje triukšmas)
G.VAGNORIUS. Gal, gerbiamasis deputate Antanavičiau, leisite man užbaigti kalbėti? Jeigu nepatinka...
PIRMININKAS. Prašom tylos, nes mes tik šitokiu būdu galim sutaupyti laiko.
G.VAGNORIUS. Aš noriu pasiūlyti, kad Aukščiausioji Taryba apsvarstytų Vyriausybės pateiktą nutarimą dėl Vyriausybės... Na, jis buvo pavadintas taip: ,,Dėl Vyriausybės teisių 1992 metais vykdant ekonominę reformą". Ten is tikro jokių ypatingų teisių nebuvo, jeigu jūs prisimenat. Vyriausybė prašė galimybės priimant ekonominės reformos įstatymus dalyvauti šitame procese. Jeigu įstatymas yra neparengtas ir matom, kad yra klaidų, kad Vyriausybė turėtų galimybę paprašyti padaryti svarstymo pertrauką. Taip pat padaryti kitus procedūrinius taisymus, kurie suteiktų teisę Vyriausybei dalyvauti kartu su Aukščiausiąja Taryba priimant įstatymus, kad tie įstatymai iš tikro įsikomponuotų į bendrą sistemą. Nes kai mes per metus sukūrėme tokią didžiulę teisinę bazę, be abejo, iškilo pavojus, kad nauji įstatymai gali nebeatitikti bendros sistemos. Ir kad šito išvengtume, Vyriausybė turėtų turėti galimybę bet kuriuo momentu pasakyti, kad reikėtų dar prie šito įstatymo nors savaitę ar kitą padirbėti.
Toliau aš siūlyčiau, kad Aukščiausioji Taryba grįžtų prie pradėto svarstyti Vyriausybės pateikto projekto dėl to, kad Vyriausybė turėtų teisę atleisti pareigūnus, kurie pažeidžia įstatymus arba nevykdo nutarimų. Aš kalbu apie valstybės tarnautojus. Taip pat Vyriausybė siūlytų, kad svarstant šitą projektą Vyriausybė turėtų galimybę bent jau iki naujų savivaldybės rinkimų pritarti ar nepritarti mero ar valdytojų paskyrimui arba jų atleidimui iš pareigų. Nes dažnai būna tokia situacija, kad valdytojas arba meras, kuris vykdo įstatymus arba Vyriausybės nutarimus, yra atleidžiamas iš darbo. Arba priešingai. Ir manau, kad Vyriausybė galėtų taip pat tarti savo žodį.
Na, ir paskutinis mūsų prašymas dėl savivaldybių tai, kad Aukščiausioji Taryba apsvarstytų įstatymo projektą, kuris yra taip pat pateiktas ir pagal kurį būtų galima atskirti savivaldybių tarybos funkcijas nuo valdybų. Nes šiandien yra tokia situacija, kad kai kurios savivaldybės pasidarė visiškai nebeveiksmingos, nes savivaldybių tarybos ėmė nagrinėti vykdomosios valdžios funkcijas. Be abejo, didelis skaičius žmonių paprastai tokių klausimų negali spręsti. Jie susiginčija ir tie klausimai lieka neišspręsti. Taigi atskirti tarybų funkcijas nuo savivaldybių funkcijų.
Toliau. Aš noriu paprašyti, kadangi Vyriausybė yra pateikusi... paprašyti, kad Aukščiausioji Taryba taip pat apsvarstytų siūlymą pakeisti Lietuvos banko valdybą, kad ji taptų kompetentinga ir veikli, kadangi dėl Lietuvos banko valdybos neveiklumo yra sustojusi tarptautinė prekyba, iš viso apsunkinti užsienio ekonominiai prekybiniai ryšiai.Suprantam, kad mus blokuoja iš Rytų, ir jeigu mes dar patys blokuosimės ir nuo Vakarų, tai paprasčiausiai atsidursim koncentracijos stovyklos sąlygose.
Taip pat dar kartą noriu pakartoti ir paprašyti, kad Aukščiausioji Taryba rastų laiko apsvarstyti Operatyvinės veiklos įstatymą. Man iš tikro neramu ir aš manau, kad toliau delsti ir nieko nedaryti šitoje srityje, laukti, kol žmogus nebegalės dienos metu pereiti per gatvę, manau, nebegalima. Tegul tai būna truputėlį netikslus įstatymas, tegul būna truputėlį kažkas ginčytino, bet, manau, šitaip daryti, delsti daugiau nebegalima.
Aš suprantu kai kurių deputatų nepasitenkinimą. Jie mano, kad jeigu tas nusikalstamumas ir toliau plis, tai bus neva tam tikras papildomas argumentas prieš Vyriausybę arba prieš Aukščiausiąją Tarybą. Bet ar tie deputatai, kurie tokie didvyriai čia, prie šito stalo, bus visuomet tokie didvyriai, patys pakliuvę į tokią situaciją, kai nukentės nuo tų pačių nusikaltėlių, kuriuos gina?
Aš nesitikėjau, kad deputatui K.Antanavičiui ir kitiems deputatams taip nepatinka Vyriausybės siūlymai pagaliau pradėti kovoti su nusikalstamumu.
Toliau aš dar norėčiau pasiūlyti... (Salėje triukšmas)
Gerbiamasis deputate, prašyčiau jūsų elgtis padoriai.
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau paprašyti...
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti kalbėtojui, prašom netrukdyti! (Salėje šurmulys) Prašom tylėti. Deputate Kazimierai Antanavičiau, įspėju, kad jūs trukdote kalbėtojui. Jus galima pašalinti iš salės. Prašom tylos!
G.VAGNORIUS. Aš nežinau, jeigu Aukščiausioji Taryba pavirto... Atsiprašau, bet jeigu jūs negalite sudaryti galimybės normaliai kalbėti, aš siūlyčiau truputėlį atkreipti dėmesį. Manau, kad Vyriausybės posėdy deputatai dalyvaudami turi galimybę pasakyti savo nuomonę. Ir aš nemanau, kad tai yra bent kiek garbinga ir atitinka deputato statusą.
Norėčiau taip pat pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei truputėlį pakeisti savo darbo režimą. Galbūt man ir nelabai pavyks tai įrodyti, kad iš tikro Lietuvoje yra sudėtinga situacija, bet ji, patikėkit, nėra gera. Manau, kad šituo metu ir Aukščiausioji Taryba, ir Vyriausybė galėtų truputėlį pakeisti savo darbo ritmą ir pabandyti nors keletą mėnesių, bent kol praeis žiemos laikotarpis, iš esmės susikaupti ir pradėti spręsti tas susikaupusias problemas, kurios, deja, atsirado ne dėl mūsų kaltės. Tai aš norėčiau pasiūlyti.
Aš norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, pavyzdžiui, per artimiausias savaites priimti pačius svarbiausius įstatymus, kurių mums trūksta, būtiniausius įstatymus ir dabar neskirti dėmesio kokiems antraeiliams sprendimams, kurie nėra tiek svarbūs, o toliau galbūt rengti posėdžius kas dvi savaitės vieną, dvi dienas, o visą kitą laiką iš tikro skirti dalykinėms diskusijoms, dalykiniams sprendimams tų problemų, kurias gali spręsti ir Vyriausybė, ir Aukščiausioji Taryba. Aš netgi drįsčiau pasiūlyti, kad Vyriausybė galėtų pateikti sąrašą tokių neatidėliotinų ir politinių, ūkinių problemų, kurios susidarė Lietuvoj, tokiam sprendimui sudaryti mišrias darbo grupes. Be abejo, aš kalbu apie tuos deputatus, kurie nori prisidėti ir kurie, įsitikinęs, gali ir prisidės sudarant tokias mišrias darbo grupes, kurios galėtų kartu su Vyriausybės atstovais, su specialistais padėti jas nagrinėti ir teikti siūlymus arba Aukščiausiajai Tarybai, arba Vyriausybei. Tiek mano pasiūlymų.
Jono Rimanto Klimo ir Aleksandro Abišalos kandidatūrų teikimas į ministro postus
Dabar norėčiau pristatyti keletą kandidatų. Pirma dėl Miškų ūkio ministerijos. Na, jūs žinote, kad ministras V.Antanaitis perėjo dirbti diplomatinį darbą ir šiuo metu yra Vokietijoje. Bet jis yra parašęs pareiškimą ir prašęs atleisti iš ministro pareigų. Aš tikiu, kad Aukščiausioji Taryba galės šitą patenkinti. Ir siūlau apsvarstyti į šį postą Jono Klimo kandidatūrą. Jis šiuo metu yra Miškų ūkio ministerijos Nacionalinių parkų skyriaus viršininkas, o kartu yra ir Visuomeninės Rytų Lietuvos reikalų tarybos PIRMININKAS. Aš manau, kad mes oficialiai pristatysim šį kandidatą po to, kai frakcijos apsvarstys. Ir kitą kandidatūrą į Ryšių ir informatikos ministeriją.
Aš drįsčiau dar kartą pasiūlyti tą patį kandidatą, tačiau truputėlį pakeistoje ministerijoje. Anksčiau mes manėme, kad galbūt galima Ryšių ir informatikos ministerijoje šiek tiek išplėsti... galbūt ten truputėlį ir mokslą paliesti, ir pan. Bet tos minties atsisakėm. Lieka ryšių ir šiek tiek informatikos ministerija. Mes manom, kad galbūt Aukščiausioji Taryba sutiktų, jau šiek tiek pakeitus ministerijos pavadinimą, taip pat ir funkcijas, apsvarstyti kaip kandidatą į ministrus poną A.Abišalą. Bet aš nenorėčiau taip labai įkyriai siūlyti. Aš pamenu, kai vyko balsavimas už kiek kitokios ministerijos vadovą, nebuvo balsuojama. Dabar aš norėčiau pasiūlyti apsvarstyti frakcijose. Jeigu iš tikro frakcijos nuspręs, kad ministras A.Abišala yra tinkamesnis ministro be portfelio pareigoms, be abejo, mes ir paliksim ministro be portfelio pareigas. Bet man atrodė, kad eiti konkretesnes pareigas būtų naudingiau ir ponui A.Abišalai, ir pačiai Vyriausybei.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui.
Deputatai nori paklausti. Prašom. Deputatas A.Rudys.
Ministro pirmininko G.Vagnoriaus atsakymai į deputatų klausimus
A.RUDYS. Aš norėčiau paklausti dėl tų šiek tiek padidintų įgaliojimų. Prašau pasakyti, nuo kokio pareigūno lygio už nutarimų nevykdymą jūs norėtumėte taikyti galimybę pašalinti?
G.VAGNORIUS. Čia kalbama apie valstybės tarnautojus, apie žmones, dirbančius valstybinėse įstaigose, organizacijose.
A.RUDYS. Tai premjerams turbūt netaikoma. Nes, pavyzdžiui, premjeras nevykdo Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, pagal kurį reikia imti 14% mokestį.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jūs norite dar kartą svarstyti tą klausimą, kuris buvo Aukščiausiojoje Taryboje svarstytas. Aš siūlyčiau kitą klausimą.
A.RUDYS. Bet šitas nutarimas tai nevykdomas?
G.VAGNORIUS. Jeigu Aukščiausioji Taryba priims sprendimą, kad įsigalioja tas nutarimas, tai tas mokestis bus imamas.
A.RUDYS. Tai nutarimas yra galiojantis, neatšauktas iki šiol.
G.VAGNORIUS. Šiuo metu tas nutarimas galioja ir imamas mokestis, kiek reikia, tiktai man labai įdomu, kad Biudžeto komisijos PIRMININKAS taip visiškai nesigaudo mokesčių sistemoje. (Salėje juokas)
A.RUDYS. Ačiū už komplimentą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
R.VAITIEKŪNAS. Noriu jūsų paklausti, ką jūs turėjot galvoj sakydamas ,,Ryšių ir šiek tiek informacijos ministerija"?
G.VAGNORIUS. Ministerijų funkcijas nustato Vyriausybė. Ir Vyriausybė nustato, kiek, pavyzdžiui, funkcijų duoti vienai ministerijai, kiek kitai ministerijai. Tai yra Vyriausybės kompetencija. Oficialus ministerijos pavadinimas bus Ryšių ir informatikos ministerija. Galima Informatikos ir ryšių ministerija. Įdomiau bus, taip? Aišku.
Nebėra daugiau klausimų?
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėjau pritarti ne vienam jūsų teiginiui, ką jūs čia pasakėt, bet, gerbiamasis premjere, kažkodėl keistokai atrodo, kada siūloma sudaryti mišrias... Galbūt ir reikėtų tokias grupes sudaryti, ir nebeposėdžiaut parlamentui. Tuo tarpu vicepremjerų mes visiškai nematome, kad jie būtų skersai išilgai išvažinėję Lietuvą, veiktų kaip vicepremjerai ir kad jie, ypač tas, kas atsakingas už teisėsaugą, pirmiausia imtųsi iniciatyvos, suredaguotų jau du kartus atmestą Aukščiausiajai Tarybai pateiktą įstatymo projektą ir pateiktų kuo skubiau svarstyti. Būtų čia kartu ir toks pritarimas jūsų neramiai būsenai. Išties mes tą patį jaučiame, bet norėtume paskatinti Vyriausybės narius truputėlį efektyviau dirbti.
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad jeigu bus tas įstatymas svarstomas ir deputatai ar komisijos pasakys savo nesutikimą su vienu ar kitu straipsniu, tai taip turėtų būti daroma Aukščiausiojoje Taryboje, o ne atskirose žmonių grupelėse, kurių nuomonė, be abejo, yra labai vertinga. Bet negalima versti redaguoti tų įstatymų projektus jų nesvarstant čia, o amžiais svarstant kitose vietose ir gaunant įvairias pastabas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs labai akcentavote įstatymų laikymąsi. Paskutinėje sesijoje tenka matyti ne vieną potvarkį ar nutarimą, pasirašytą jūsų, kuris prieštarauja galiojantiems įstatymams. Prašau pasakyti, ar jūsų ši pozicija reiškia, kad nuo šiol tokių potvarkių ir nutarimų nebebus? Ir kaip būtų galima ištaisyti šitokią praktiką?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, tokias pastabėles aš siūlau pasakoti tiems kitiems ir neužduoti tokių abstrakčių klausimų. Vienu sakiniu pasakyti, kad Vyriausybė priima nutarimus pažeisdama įstatymus, o kitu sakiniu pasakyt, ar Vyriausybė bus gerutė ir nebedarys šito, ko nedaro, šitaip norit pasakyti? Aš siūlyčiau opozicijai truputėlį surimtėt ir užsiimti iš tikro Vyriausybės oponavimu, o ne kapstytis po šiukšlyną, po pastatus, po mašinas ir pan. Negi is tikro opozicija daugiau nieko nebesugeba, negi jūs is tikro nesugebat parašyti normalios programos ir pateikti klausimą is esmės? Ko jūs norit?
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš apgailestauju, kad kolega V.Andriukaitis negali pratęsti diskusijos, bet nieko tokio. Aš jums pacituosiu ,,pasakėlę", kurią buvo sugalvojęs jūsų Vyriausybės narys ministras V.Antanaitis. Jinai vadinasi...
PIRMININKAS. Jūs turit tik minutę.
B.V.RUPEIKA. „... išnaikinsime Lietuvoje šernus ir mišką iš Lietuvos netgi eksportuosime". Dabar, kai ši pasakėlė ,,neįsigyvendino" nėra nei šernų, nei miško jūs leidote ministrui pabėgti į Vokietiją. Taip aš charakterizavau šią situaciją. Ar nebūtų etiška paprašyti ministro ataskaitos? Štai čia, parlamente, ne tik jį patvirtinti, bet ir išleisti kur nors į užsienį taip pat per parlamentą. Kaip manote?
G.VAGNORIUS. Jeigu aš neklystu, ne Vyriausybė ambasadoriais skiria vieną ar kitą asmenį. Vyriausybė labai norėjo ir toliau turėti ministrą V.Antanaitį. Be abejo, jeigu Aukščiausioji Taryba norės išklausyti ministro V.Antanaičio ataskaitą, jis tai būtinai padarys.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš norėčiau pirmiausia padėkoti už tokią išsamią kalbą ir norėčiau, kad jūs rastu pateiktumėt tuos pasiūlymus dėl mūsų tolesnio darbo, aš turiu omeny Vyriausybę ir Aukščiausiąją Tarybą. Ir perduoti tuos pasiūlymus į frakcijas, kad mes galėtume išnagrinėti. Ir tiesiog kas norės, tas ir dirbs. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Gerai, mes bandysim suformuluoti svarbiausias problemas, prie kurių sprendimo galėtų prisidėti deputatai. Mes bandysim sudaryti tokias darbo grupes. Mes jau pradėjom jas organizuoti kai kuriems klausimams spręsti. Aš norėjau paprasčiausiai gauti jūsų pritarimą, kadangi aš suprantu, jeigu sesija vyksta dažnai ir deputatai labai užsiėmę, neturi laiko kada aktyviau dalyvauti.
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Gerbiamasis premjere, aš dėl bendrųjų talonų norėjau paklausti. Kažkaip negerai išeina, nuskriausti Lietuvos žmonės ir nematyti Vyriausybės tokios aiškios socialinės orientacijos. Susidaro tokia padėtis, kad gyvenimo minimumas arba minimalus darbo užmokestis nepadengtas talonais. Netgi studentų stipendija nepadengta talonais, net pensininkų pensijos nepadengtos. Vadinasi, šie žmonės neturi galimybės nusipirkti prekių pigiau. Čia socialine prasme Vyriausybės pozicija visiškai nepagrįsta. Dabar Vyriausybė naikina talonus. Na, dabar pratęsiate, bet aš primygtinai siūlau Vyriausybei atsiskaityti su žmonėmis, nes kyla neramumai, studentija kasdieną kelia tuos klausimus. Man atrodo, būtų logiška, kad bent minimalus darbo užmokestis būtų pagrįstas talonais, kad žmonės galėtų nusipirkti prekių. Kokia jūsų nuomonė?
G.VAGNORIUS. Na, jūs pateikėt tokį nevisiškai ekonomiškai pagrįstą klausimą. Ką reiškia pagrįst užmokestį talonais? Kiek dabar žmonės gauna talonų įsigyti maisto prekėms, t.y. mėsos produktams, būtent tokiu dydžiu valstybė dotuoja tas maisto prekes. Šiandien trečdalį mėsos produktų kainos dotuoja valstybė. Be abejo, ji galėtų dotuoti ir daugiau, ne 30%, o 40-50%. Ji galėtų skirti ir ūkininkams paramą, bankrutuojančioms įmonėms paramą ir kitokiems dalykams. Taip pat galėtų dar daugiau padidinti stipendiją studentams. Bet ji tai gali padaryti tik tuo atveju, jeigu biudžete tam yra lėšų. Aš jau kalbėjau, kadangi Aukščiausiojoje Taryboje Biudžeto komisijos iniciatyva biudžetai yra sumažinti iki minimumo, jokių papildomų lėšų nei maisto prekėms dotuot, nei žemdirbiams remt, nei studentams remt biudžetas neturi. Ir jeigu jūs iš tikro norit, kad Vyriausybė daugiau dėmesio skirtų socialinėms programoms, tai socialinėms programoms reikia numatyti ir lėšų. Kitaip tariant, jeigu jūs pasirinkot griežtos ekonomikos principą ir tą pasirinkimą patvirtinot priimdami sprendimą dėl mokesčių sumažinimo, tai rezultatas dabar yra toks. Ir mes skirstom tik tiek pinigų, kiek turim. Na, gerbiamasis kolega, aš jums išaiškinau, kad talonai nėra užstatas. Talonai yra skirti tiek, kiek mes dotuojam maisto prekes. Tuos talonus, kuriuos surenka parduotuvės, atiduoda į finansų inspekcijas ir pagal tuos talonus kombinatams išmokamos subsidijos.
L.S.RAZMA. (Negirdėti)
G.VAGNORIUS. Aš suprantu, jūs geriau žinot negu aš, kas darosi su talonais. Padengimas yra maisto, mėsos produktų, kiek mes dotuojam. (Balsai salėje, negirdėti) Kokioms prekėms? Taigi negi jūs nežinot, kam skirti dabar naudojami bendrieji talonai? Bendrieji talonai naudojami dabar perkant mėsos produktus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar 11 deputatų nori klausinėti ir vis nauji užsirašo, jau 12. Betgi dabar ne Vyriausybės valanda. Mes svarstom konkretų klausimą. Kiek dar klausinėsim? Galbūt baigiam šituo. Dar suteikiam žodį deputatui E.Gentvilui ir galbūt baigiam. (Salėje šurmulys)
Tai tada čia daina be galo.
E.GENTVILAS. Aš noriu ne klausti, tačiau, manau, savo repliką per minutę spėsiu pasakyti, nors replikai ir 3 minutės skiriamos.
Atkreipiau dėmesį į Ministro Pirmininko siūlymą, kad parlamentas galėtų atsiklausti Vyriausybės, kokius klausimus reikia svarstyti, ir tik tuos klausimus svarstytų. Aš noriu pasakyt, kad yra deputatų įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos mes negalime ignoruoti. Ir parlamentas dirbs taip, kaip numato parlamento darbą reglamentuojantys įstatymai, t.y. Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas. Jame labai aiškiai pasakyta, kada ir kiek dirba parlamentas. Tai toks pat anachronizmas, jeigu parlamentas imtųsi nurodinėt, kada Vyriausybei reikia posėdžiauti.
Dėl ministro A.Abišalos. Aš pats už jį balsavau ir kaip už pretendentą į ryšių ir informatikos ministrus, ir vėliau kaip už ministrą be portfelio. Tačiau noriu nurodyt, kad egzistuoja Vyriausybės įstatymo 4 straipsnis, kuris sako štai ką: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje atsisakius tvirtinti pateiktą ministro kandidatūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės PIRMININKAS (Ministras PIRMININKAS) pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti naują kandidatūrą."
Ministras A.Abišala buvo siūlomas ryšių ir informatikos ministru. Šita ministerija dar tebėra su tokiu pavadinimu.
G.VAGNORIUS. Gerai, tai mes pasitarsim tada su frakcijomis. Jeigu iš tikro yra nenugalima kliūtis, tai mes jo ir nebesiūlysim. Dabar aš tik norėjau, kad ponas E.Gentvilas... (Balsai salėje, negirdėti) Tikrai aš nenoriu ir nenorėsiu primesti savo valios Aukščiausiajai Tarybai. Mano pareiškimas buvo pateiktas siūlymo forma, esant sudėtingai, ypatingai situacijai. Ką mes dabar turim daryti? Galime mes įsivelti dabar į ginčus ir pradėti karą su pozicija ir opozicija. B.et galima, pavyzdžiui, ,,susimobilizuot" ir vieną kitą mėnesį padirbėti iš esmės. Ir aš siūlau prioritetą teikti ne formai (kad pasiūliau aš, o ne kažkas iš deputatų, nors aš taip pat buvau dar kaip deputatas), o prioritetą skirti turiniui. Jeigu mums šiandien reikia padaryt ir jeigu mums reikia išspręsti tas problemas, tai reikia išspręsti ir pasirinkti tokią formą, kuri tinka. Ir aš nematau nieko blogo, jeigu Aukščiausioji Taryba vieną ar du mėnesius prioritetine tvarka apsvarstytų tokius įstatymus, kuriuos pateikė Vyriausybė, esant sudėtingai situacijai. Bet, be abejo, niekas iš šalies negali primesti parlamentui savo valios.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, mes negalėsim... Galbūt vis dėlto grįžkim prie savo tradicinių klausimų. Esam dar nebalsavę dėl Aplinkos apsaugos įstatymo ir visa kita, o premjerą bus galima paklausinėti ir per Vyriausybės valandą, ir kitomis progomis. Be to, jis visada kviečiasi frakcijų atstovus, štai ir pirmadienį, ar kada čia, penktadienį buvo frakcijų atstovai, lankėsi. Ten galima daugelį dalykų išsiaiškinti. Prašom dabar...
J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad mes visokių dingsčių rasim. Tai dėl , vedimo tvarkos, tai vėl dėl ko nors. Ir tai daina be galo.
J.PANGONIS. Čia ne ginčas, o Aukščiausiosios Tarybos darbo reglamento garantija. Kadangi nebuvo numatyta, kad premjeras sakys ilgą kalbą, jisai tiktai turėjo pristatyti kažkokius kandidatus ir pateikti pasiūlymus. Paskui deputatai užsirašė klausti. Todėl reikia suteikti deputatams ir teisę paklausti.
PIRMININKAS. Reglamento 87 straipsnis kaip tik leidžia posėdžio pirmininkui nutraukti kalbėtojus, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, premjerą ir kitus Vyriausybės... kada iš anksto suderinta darbotvarkė. Vadinasi, šitas dalykas čia netinka. Aš tik siūlau gerbiamiesiems kolegoms vis dėlto nebūti tokiems ambicingiems ir grįžt prie darbotvarkės, dirbti toliau.
Dabar taip, pirmiausia balsuosim dėl Aplinkos apsaugos įstatymo priėmimo. Būtų gerai,kad skaičiavimo grupė pasakytų, kiek čia mūsų yra. (Balsai salėje, negirdėti) Užregistruoti, bet tai išeina, tai ateina, o balsuot reikia labai konkretiems deputatams.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 84 deputatai.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84.
PIRMININKAS. 84. Prašom deputatus iš Prezidiumo posėdžio salės taip pat kuo greičiau ateiti čia.
Ką jūs, deputate Genzeli?
B. GENZELIS. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jūs, rodos, kviečiat deputatus iš Prezidiumo posėdžių salės. Ten pagal iš anksto labai suderintą darbotvarkę vyksta konstitucingumo komisijos posėdis dalyvaujant svečiams iš užsienio. Tai kaip jie gali dabar ateiti?
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas išeidamas pasakė, kad jeigu tik reikės, pašaukit. Mes naudojamės šiuo jo geru noru.
Kaip, kiek dabar yra?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86.
PIRMININKAS. 86. A, tik dviejų stinga. Gal pakaks tų balsų. Įstatymui priimti reikia ne mažiau kaip 67, taip? Taip, 67 balsų. Dviejų deputatų vis tiek stinga, nors tu ką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau 87.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom deputatą J.Šimėną.
J.ŠIMĖNAS. Kol dar ateis deputatas, aš norėčiau pasiūlyti, kad kartu balsuotume ir už nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. Nutarimas jokių teisinių dalykų nereglamentuoja, tiktai nustato departamentui atitinkamų aktų ir įstatymų projektų parengimo terminus. Ir Vyriausybei tą pat. Todėl galėtume iškart balsuoti už įstatymą ir antras balsavimas už nutarimo projektą, kuris jums išdalytas.
PIRMININKAS. Dėkui. Manau, kad kolegos atsižvelgs į tai. Ar prieštaraus kas nors, kad dirbtume tokia tvarka? Gerai.
Tai dabar salėje yra pakankamai deputatų. Kas už tai, kad būtų priimtas Aplinkos apsaugos įstatymas? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Už 85. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo įsigaliojimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Dėkui. Įstatymas priimtas.
Dabar prašom balsuoti dėl nutarimo dėl mūsų ką tik priimto įstatymo įsigaliojimo. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Nutarimas priimtas. Dirbame toliau.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo” projekto pateikimas
PIRMININKAS. Taip. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo". Projektas. Pateikia deputatė B.Valionytė.
Beje, kadangi jau baigiam Aukščiausiosios Tarybos Reglamento pakeitimus ir papildymus, tai siūlau spausdinant naują redakciją kartu pataisyti ir visas kalbos klaidas, tarp jų ir projektų ,,pristatymą". Čia jau aiški kalbos klaida. Aukščiausiosios Tarybos tarnautojai sakosi neturį teisės rašyti kitaip kaip Reglamente, t.y. rašo ,,pristatymas", nors aiškiai turi būti parašyta įstatymo projekto ,,pateikimas".
Tai prašom, deputate Valionyte, pateikti, o ne pristatyti naują projektą.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, praeitų metų vasario mėnesį mūsų priimtame Pirminio turto privatizavimo įstatyme yra labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kaip tas įstatymas vykdomas, ir šio įstatymo 4 punktas štai ką sako, kad kultūros ir švietimo objektus įtraukti į privatizavimo programas galima tik suderinus su Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija; saugomus gamtos objektus ir teritorijas su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, bet po to šį objektų sąrašą patvirtinus Vyriausybėje.
Štai iškilo teisinė kolizija, kai mes supratome, kad nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos yra ne tik teritorija, bet ir joje esantis visas kitas turtas. Ir štai dabar, kada nėra konkrečiai pasakyta apie ten esančius ne saugomus, bet kitus objektus, iškyla tokia kolizija, kad privatizavimo procesas vyksta, tuo tarpu dėl nacionalinių parkų su Aplinkos apsaugos departamentu nėra derinama.
Manyčiau (ir mūsų komisijos tokia nuomonė), kad derinimas yra būtinas. Vien todėl, kad nacionaliniai parkai yra mums per daug brangūs, o nacionaliniai parkai ir apskritai saugomos teritorijos tai yra vienas iš valstybės veido atspalvių, kaip tik labiausiai lankomų teritorijų. Ir bent jau privatizuojant šituos objektus Aplinkos apsaugos departamentas turėtų aiškiai nustatyti savininkams įsipareigojimus, kurių jie turėtų laikytis. Pagal įstatymą yra nustatyta Jiems atsakomybė. Tuo tarpu dabar šitie įsipareigojimai jiems paprasčiausiai netgi nepasakomi ir nederinami.
Tokiu atveju mūsų komisija siūlo šį straipsnį papildyti štai taip: ,,Saugomus gamtos objektus ir teritorijas" ir papildyti žodžiais ,,bei saugomų teritorijų objektus". Tai būtų aišku ir suprantama, kad ne tik pati teritorija yra saugoma, bet ir visa, kas joje yra. Todėl departamentas turėtų pateikti atitinkamas sąlygas naudotojams. Aš manyčiau, kad tai yra būtina pataisa.
Juridinis skyrius štai ką sako: kad neprieštarauja ne tik Laikinajam Įstatymui, bet ir juridinės technikos požiūriu priekaištų šiam pasiūlymui Juridinis skyrius neturi. Aš siūlau ir mūsų komisija siūlo tai svarstyti skubesne tvarka, nes tai yra įstatymo pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėkui.
Ar sutinkate, kolegos deputatai, kad deputatės B.Valionytės pateiktas projektas būtų įrašytas į mūsų darbų programą ir būtų svarstomas skubesne tvarka? Niekas neprieštarauja? Kadangi vis dėlto mūsų Reglamentas yra griežtas ir reikalauja 67 balsų tokiam pritarimui, tai aš jus labai prašau balsuoti.
Kas už tai, kad šis pateiktas įstatymo projektas būtų svarstomas skubesne tvarka? Kas už, prašom. Kas už? (Salėje šurmulys) Prašom netriukšmauti, nes...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkui. Pateiktas projektas bus svarstomas skubesne tvarka.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymo kodekso 130 straipsnio pakeitimo” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Toliau dar turime laiko. Ar yra pasirengęs deputatas Julius Beinortas pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 130 straipsnio pakeitimo" projektą? Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos. Aš atkreipiu vėl jūsų dėmesį į nediduką įstatymą, kurį ne taip seniai svarstėme. Tai yra ,,Garantijų donorams", 130 straipsnio naujas išdėstymas. Po to, kai mes buvom čia jį svarstę ir buvo numatyta skubesnė svarstymo tvarka, mūsų komisija iš kitų Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijų pastabų negavo. Suderino su Socialinės apsaugos ministerija, gavo jos pritarimą, taip pat parengė Socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio nedidelį redakcinį pakeitimą. Aš manau, kad niekas neprieštaraus dėl šito Darbo įstatymų kodekso 130 straipsnio naujo reglamentavimo. Kviečiu kolegas, kadangi šiandien yra paskirtas balsavimas, už jį balsuot.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už pateiktą įstatymo projektą. Reikia 67 balsų. Kiek dabar yra salėje deputatų? Pasakys, kiek mūsų yra.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 78.
PIRMININKAS. Na, matot, užtenka. Reikia ne mažiau kaip 67 balsų.
Ką gi, gaila, gerbiamasis deputate, palaukim, kol deputatai susirinks į salę, dar kartą juos pakviesim, tada teiksim balsuoti. Dėkui jums už pastangas.
Ar yra Aukščiausiojo Teismo atstovas, kur pateiktų mūsų penktąjį, ką? Bet tai mums iš eilės dabar būtų Aukščiausiojo Teismo... Ar yra atstovas? Nėra? Nėra.
Gerai. Tada gerbiamasis R.Survila, žemės ūkio ministras, mums pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio dalinio pakeitimo" projektą. Prašom, gerbiamasis ministre. Taip, prašom pateikti.
Įstatymo “Dėl Lietuvos respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio dalinio pakeitimo” projekto pateikimas
R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, čia yra straipsnis dėl to procento, kurį turi sumokėti privatizavimo dalyviai privatizuodami ūkių turtą. Buvo numatyta įstatyme 10%, tačiau paskui vyko indeksavimai ir, be to, privatizavimo pradžia labai stoja, kai palyginti didelės pinigų sumos turi būti sumokėtos grynais pinigais į šitą fondą. Mes, Žemės ūkio ministerija... Vyriausybėje ten buvo pritarta, kad šitą procentą sumažintume iki 6%.
Taigi galima duoti tokį pavyzdį. Ūkyje, kuriame tenka vienam pretendentui 40 tūkst. rublių, jam tektų 2 tūkst. 400 sumokėti grynais pinigais.
Yra kitas variantas, kai ūkio pretendentai nutarę gali realizuoti vieną iš objektų ir padengti skolas. Tačiau reikia žinoti, kad tų 6% pakaks tiktai ilgalaikėms paskoloms iki (...) metų padengti. Tuo tarpu lieka apie 600 milijonų kitų skolų, kurias vienaip ar kitaip teks padengti patiems pretendentams.
Manau, kad tas procentų sumažinimas atsižvelgiant į indeksavimą ir kitus argumentus būtų priimtinas ir pagreitintų privatizavimo eigą kaime. Todėl prašau tokią pataisą priimti.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą, jeigu galima. Galima?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti, o kodėl vis dėlto jūs nepasirinkot įvairių kaimo organizacijų pasiūlyto varianto sumažinti tą iki 1%? Juk tai bus didžiausia kliūtis privatizuot dabar turtą, ir fermos liks... visi stambūs kompleksai nenaudojami privatizavimo eigoj arba jie turės likti valstybiniai. O jeigu jie liks valstybiniai, tai iš jų naudos irgi bus mažai. Juk galima padengti tas skolas iš privatizavimo tokių stambių įmonių kaip mėsos kombinatai, paukščių fabrikai, šiltnamių kombinatai. Juk ten milijardinės sumos, ir iš tų pačių žemdirbių paimtos.
R.R.SURVILA. Tai, ką jūs išdėstėt, daugeliu atžvilgių būtų priimtina, tačiau atėjo Aukščiausioji Taryba su tokiais įgaliojimais, kurie ,,įsirašo" į bendrą Lietuvos ekonomikos privatizavimo programą. Tas kelias nebuvo toks trumpas, ir turiu įgaliojimus siūlyti tokį projektą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas nori paklausti.
P.VAITIEKŪNAS. Ką jūs manot, jei šitą procentą iš viso panaikintume?
R.R.SURVILA. Matot, aš galiu tiktai pasakyti, kad tas procentas yra toks, kokį Vyriausybė rado galimybę padengti iš kitų šaltinių. Aš esu tos nuomonės, kad kaimui ne sykį teks dar skirti ir didesnių lėšų, kad iš esmės pakeistume gamybos struktūrą ir pakeltume ant kojų naują gamybą. Bet turiu derintis prie tų skaičių, kurie, sakau, šiandien, Vyriausybės nuomone, yra priimtini kaip bendros ekonominės reformos Lietuvoj dalis. Suprantama, likusias skolas padengti būtų didelė lengvata ir kaimui, ir reformos pradžiai. Bet šiandien Vyriausybė neranda tokių galimybių padengti jas iš kitų šaltinių.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Jeigu galima, tai dabar aš noriu pasakyti Centro frakcijos nuomonę šituo klausimu. Jeigu galima, prašom dabar. Tai labai nedaug užtruks.
Noriu pasakyti... Čia aš kalbu Centro frakcijos.vardu. Noriu pasakyti tai, kad ir man pačiam važinėjant po tas laikinąsias administracijas, po tuos buvusius kolūkius pirmas klausimas susirinkimuose... Susirenka pilnos salės žmonių, žmonės nori reformų, nori visko. Bet pensininkai žmonės ir daugiau kiti žmonės niekaip nesupranta, už ką jie turi dar mokėti, kada dirbo 15 metų, nuo 1950 iki 1965 metų, visiškai veltui. Aš kartoju žodžius, ką jie sakė. Paskui pragyvendavo tik iš savo karvutės ir pagalbinio ūkio. Dabar jis niekaip nesupranta, kodėl jis turi mokėti 3, 4 ar 5 tūkst. rublių.
Ir tikrai čia aš norėčiau prisidėti prie gerbiamojo kolegos J.Pangonio, kuris sakė... Taigi mes privatizavom (tiksliau suvalstybinom) visus paukštynus, tarpūkines statybos organizacijas, tarpūkines įmones. Manau, kad Vyriausybė neteisingai daro. Įsitikinęs aš pats ir mūsų frakcija įsitikinusi, kad tai yra ir bus pagrindinis privatizacijos stabdys. Ji vyktų žemės ūkyje daug sparčiau, ir bendrovių kūrimas, ir kitų ten privačių darinių... Bet tai yra pagrindinis stabdys.
Centro frakcija siūlo vis dėlto neimti jokio mokesčio, rasti galimybę, kad žmonės galėtų savo turtą atsiimti nieko neprimokėdami. Ačiū.
R.R.SURVILA. Aš norėčiau dar pasakyti tiktai kelis tokius skaičius. Iš viso čia kalbama beveik apie 2 mlrd. rublių. Jeigu ūkiai (...) galėtų būti padengta tų senų skolų, apie 600 mln. naujų skolų, ir maždaug apie 200 mln. gali kainuoti agrarinės reformos išlaidos. Jeigu tuos 2 mlrd. rastume biudžete ar kur nors kitur, būtų galimas toks variantas. Tačiau šiandieną aš neturiu įgaliojimų tuos 2 mlrd. rasti. Todėl aš pristatau tokį variantą. O šiaip žinoma, kad dalijimas būtų daug paprastesnis.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamasis ministre, iki šiol, aš girdėjau, jūs atstovavot Vyriausybės nuomonei, bet aš dar negirdėjau jūsų, kaip žemės ūkio ministro, nuomonės, vykdančio reformas ir visa kita. Aš jums duodu žodį, kad jūs neilgai trukus, už pusmečio ar kiek, tikrai panaikinsite tą procentą. Tai gal panaikinkit dabar iš karto? Ko jūs laukiate? Kitaip nebus. Niekas grynai pinigų žemės ūkiui neveš: vieni neturi, kiti negali, kiti nenori. Nieko nebus. Ir kam čia reikia žaisti?
R.R.SURVILA. Dalis tiesos yra jūsų žodžiuose. Reformos metu gali tekti daryti labai daug žingsnių. Todėl mes siekėm kiek galėjom, kad tą pirmą žingsnį padarytume šiandien, būtent sumažinti 4%. Tai jau šis tas. Tiesą sakant, suprantama, kaime pensininkai, yra daug pagyvenusių žmonių, tai jiems gana sudėtinga. Normaliai įsigyjant žmogui turtą, pavyzdžiui, už 50 tūkst. rublių ir sumokėti 3 tūkst. dabartiniais pinigais tai nebūtų tiek daug. Bet tai psichologinis barjeras. Tai visiškai suprantama. Bet kartu žinau, kad šių metų valstybės biudžetas, kuris dar nepatvirtintas ir kuris bus
pateiktas Vyriausybės, tikrai nėra didelis, turtingas ir dar su tam tikru deficitu.
Taigi ta pradžia, tas skolų padengimas, matyt, būtų jau šių metų reikalas, ne kokios nors tolesnės ateities reikalas. Ir tai turėtų būti papildomai apsvarstyta.
PIRMININKAS. Jau artėja pertraukos metas, posėdis baigiasi. Prašyčiau daugiau neužsirašyti. Be to, jau kai kurie bando antrą kartą užsirašyti.
Prašom. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis ministre, norėčiau priminti mūsų pirmąjį to paties klausimo svarstymą ir priminti tai, kad aš ir kiti kolegos atkakliai siūlėme: nereikia šitų 10%. Ir štai dabar aš irgi noriu paremti, kad nėra problemos dėl biudžeto. Nereikia iš biudžeto. Tada buvo siūlyta: parduokim mėsos kombinatus, privatizuokim, privatizuokim kitus perdirbimo fabrikus, kurie buvo pastatyti iš tiesų žemdirbių sąskaita. Jiems buvo viršpelniai, o žemdirbiai dirbo pusvelčiui. Taigi pardavę šituos pastatus galėsim padengti išlaidas.
Kita vertus, žemės ūkiui turime duoti kreditus, turim duoti. Šiaip ar taip, turėsim duoti subsidijas. Milijardo reikia. Na, dabar kiek ten numato, nežinau paskutinių, bet 6 mln. nepakaks.
Tai kam dabar šičia erzintis be reikalo su Lietuvos žmonėmis ir štai neleisti šito padaryti? Jeigu sakot, kad iš biudžeto nėra pinigų, tikrai nėra ir nereikia iš biudžeto. Tai ta skola tegul pabūna. Įrašyti šitame nutarimo projekte, kad tą skolą reikia dengti palaipsniui, kaupiant lėšas privatizavimo fonde iš žemės ūkio objektų privatizavimo.
Na, jeigu būtinai norima, kad žemdirbiai padengtų savo privatizavimo išlaidas, tai 1% galbūt galima palikti.
Ir pats paskutinis dalykas. Aš manau, kad nederėtų vėl atidėti. Dabar bus pavasaris. Iš bendrovės... Juk daugiausia tai eis ūkininkas. Susimokės tas, kuris eina ūkininkauti, ne visai darbingi, pusiau darbingi. Jie eina į bendroves. Bendrovė vienija, sakysim, 400 tūkst. kapitalo. Reikia pinigų. Iš kur paimti? Jie neturi, jie neturi tų pinigų.
Taigi siūlau balsuoti už du variantus: vienas 6%, kitas 1%. Tada jau spręsim toliau.
R.R.SURVILA. Aš tik norėčiau priminti variantą, kad galima parduoti vieną kitą objektą ir iš tų pinigų padengti.
Tai aš baigiau. Štai toks prašymas ir toks pristatymas.
PIRMININKAS. Dar ne visi pateikė pasiūlymus, dar ne visi paklausė. Ar iš viso nutraukiam tuos? Čia yra tiktai įstatymo pateikimas, o mes dar jam taikysime svarstymo tvarką. Jis bus svarstomas frakcijose, ir tie procentai mūsų negali... Čia taip paskubom štai priėmėm, ir viskas. Reikia, kad visos frakcijos, komisijos apsvarstytų ir t.t.
R.R.SURVILA. Tik aš prašyčiau iš viso greičiau tą procedūrą atlikti, nes kaime vyksta privatizavimas. Teisingai, ypatingos skubos klausimas, nes...
P.POŠKUS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad yra tokia galimybė parduoti objektą ir tada tas padengs 10% ar 6%, ar, kaip gerbiamasis K.Antanavičius siūlo, 1%. Bet tai bus irgi keblumų. Yra dauguma ūkių, kur atsiras tokių objektų. Bet bus ūkių, kur arba nebus objekto, ką parduot, arba nebus, kas jį nuperka. Kaip tokiu atveju numatoma daryti, ką tokiu atveju reikėtų daryti? O tokių ūkių čia tikrai bus Lietuvoje nemažai.
R.R.SURVILA. Yra numatyti du variantai. Vienas šitas, o kitas kiekvienas privatizavimo dalyvis dengia šitą sumą iš savo lėšų. Trečio varianto nėra.
PIRMININKAS. Deputatas J.ŠIMĖNAS.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau pasakyti, kaip sakė deputatas K.Rimkus: arba nenorėtų mokėti, Tai va čia ir yra pagrindinis dalykas. Jeigu nenorės, tai, aišku, ir nemokės. Aš noriu pasakyti tai, kad vėlgi tas momentas, kai bus akcentuota, jog reikėtų grąžinti žmonėms kaimiečiams turtą... Tai mano tėvui ir man tikrai šito negrąžinsite, kadangi aš tenai neisiu į kaimą. Ir tas turtas sukurtas yra jau kitų žmonių, kitiems dalijamas tas žemės ūkio turtas, o ne tiems, iš kurių buvo paimta ir t.t. Ir aš noriu pasakyti, kad būdų, kaip tuos 6% išmokėti, tikrai yra begalė, tiktai reikia noro. Jeigu bus noro, bus rastas metodas ir, kaip sakė ministras, tikrai galima ar objektą parduoti... Ir yra kai kieno sukauptos sumos, kai kas ir taupomosiose kasose. Dabar gyvulius žmonės parduoda, neturi kur dėti pinigų. Ir štai yra galimybė tuos pinigus investuoti į tikrą dalyką.
PIRMININKAS. Deputatas A.SAKALAS.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką, tai aš siūlyčiau tiktai dėl procedūros. Mes galėtume pritarti, matyt, tai ypatingos skubos tvarkai. Ir paskui posėdžio pirmininkui aš turėčiau tokį pasiūlymą, kai ateis laikas. Turėtume balsuoti už dvi alternatyvas: viena — 6%, kaip siūlo Vyriausybė, jeigu jinai nepakeis, arba už mažiau, antra alternatyva už 0% arba už 1%, kaip siūlė kitos frakcijos.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas gali ką nors čia pridėti?
R.R.SURVILA. Aš galėčiau tiktai pridėti, kad jeigu būtų nubalsuota visai šitų pinigų nerinkti, tai Vyriausybei reikia ieškoti jau tuoj pat lėšų, kaip kompensuoti šitų skolų palūkanas. Ir čia nėra taip visai paprasta.
A.SAKALAS. Aš galėčiau pakomentuoti. Vyriausybė praeitais metais labai daug lėšų išleido į kairę ir į dešinę. Aš manau, kad jinai paieškojusi ir tų lėšų surastų.
PIRMININKAS. Jūsų niekas neišbraukė. Deputatas A.SAKALAS labai gerą pasiūlymą pateikė, galbūt mes ir balsuojam, kad šitą įstatymą priimsim skubia tvarka. Ypatingos skubos. Gerai, ypatingos skubos tvarka. Dėl šito pirmiausia ir balsuokim. Kas už tai? Reikia 67 balsų. Kaip? Visi pritaria, niekas neprieštarauja.
A.SAKALAS. Jeigu nė viena frakcija neprieštarauja, tai galbūt ir balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Ar prieštaraujate kas nors? Niekas. Na, tai ką, taikom šitam skubesnę tvarką. Ypatingos skubos. O dėl tų procentų susitarsim svarstydami ir priimdami.
A.SAKALAS. Pirmininke, tik norėčiau pataisyti: ne skubesne, o ypatingos skubos. Tai yra kita procedūra.
PIRMININKAS. Tai ką, jūs norite šiandien ir priimti?
A.SAKALAS. Jeigu Vyriausybė pateiks, mes galėtume ir priimti.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Tai dabar alternatyvos. Pirmiausia kokia tvarka? Pirmiausia kaip pateikta projekte 6%. Taip. Antra 1% ir t.t.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes negalim nieko priimti, kadangi salėje yra 66 deputatai.
PIRMININKAS. Tik 66. Gaila.
A.SAKALAS. Pirmininke, tai reikėtų daryti po pietų.
PIRMININKAS. Šitą balsavimą surengsim, kai bus ne mažiau kaip 88.
Gaila, deputate Šepety, kad dabar išėjo žmonės.