ŠEŠIASDEŠIMT ŠEŠTASIS POSĖDIS

1990 m. gruodžio 11 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č. V.STANKEVIČIUS ir deputatas A.A.ABIŠALA

PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, pradedame šios dienos plenarinį posėdį. Prašome sėstis.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Labas rytas, gerbiamieji deputatai, prašom atkreipti dėmesį į jums išdalintas darbotvarkes. Ar turite kokių nors pastabų? Aš prašyčiau atkreipti dėmesį į visos savaitės darbotvarkę, ir jeigu mes ją patvirtintume, tai būtų lengviau paskui tvirtinti kiekvienos dienos konkrečias darbotvarkes.

Atkreipiu jūsų dėmesį, kad šią savaitę numatyta surengti keturis plenarinius posėdžius: du - ištisą dieną ir du - po pusę dienos. Komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų susirinkime pasiūlyta šitaip dirbti todėl, kad kitą savaitę tiktai vieną dieną numatomas plenarinis posėdis, nes arba pirmadienį, arba šeštadienį Vyriausybė pateiks biudžeto projektą. Jis bus pristatytas, numatoma jį svarstyti komisijose, o po to - plenariniame posėdyje. Todėl šią savaitę siūlomi keturi plenariniai posėdžiai, keturios dienos, o kitą savaitę -lik viena diena. Ar niekas neturi pastabų dėl darbotvarkės? Pradedame dirbti pagal darbotvarkę.

Deputatas R.Gudaitis, prašom.

R.GUDAITIS. Aš vieną klausimą turiu. Vakar per televiziją buvo paskelbta klaidinga informacija, kad buvę TSRS liaudies deputatai sudarė tokią grupę dalyvauti, atstovauti Lietuvai TSRS liaudies deputatų suvažiavime. Čia yra klaidinga informacija, mes išsiaiškinsim priežastis, kodėl ji buvo pranešta. Turbūt ne dėl televizijos darbuotojų klaidos, tiesiog kažkas pateikė klaidingą informaciją.

PIRMININKAS. Aš  atsiprašau, gerbiamieji deputatai, prašom truputėlį paklausyti. Prašau leisti.

R.GUDAITIS. Aš siūlyčiau įtraukti klausimą, aš nežinau ar šiandien, ar rytoj, klausimą dėl TSRS liaudies deputatų suvažiavimo. Kaip žinia, mes bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų posėdyje priėmėme bendrą dokumentą - kreipimąsi į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Kiek mums žinoma, kokia informacija mes disponuojam, Estija ir Latvija siunčia savo įgaliotus atstovus dalyvauti suvažiavime. Mums reikėtų apsispręsti, ar mes sudarome redakcinę komisiją pareiškimui parengti, ar mes įgaliojame savo atstovus dalyvauti suvokiant visus pavojus, kad Tarybų Sąjunga stengtųsi mūsų dalyvavimą interpretuoti, kaip TSRS liaudies deputatų dalyvavimą suvažiavime. Tas visas aplinkybes reikia apvarstyti, todėl aš tą klausimą siūlyčiau įtraukti ar į šios dienos, ar rytojaus darbotvarkę. Ir norėčiau, kad svarstant tą klausimą dalyvautų gerbiamasis vicepremjeras Romualdas Ozolas.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti, nelabai girdėjosi. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia aš kreipiuosi į jus, kad truputėlį elgtumėtės tyliau, o, be to, į operatorius, kad sureguliuotų garsą. Prašom dar kartą pakartoti.

R.GUDAITIS. Ir norėčiau, kad svarstant tą klausimą dalyvautų gerbiamasis vicepremjeras R.Ozolas.

PIRMININKAS. Ar deputatas R.Gudaitis sutiktų, kad rytdieną šį klausimą įtrauktume į darbotvarkę, o jis parengtų pranešimą? Ačiū. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Ar galima dėl trečiadienio darbotvarkės?

PIRMININKAS. Prašau.

A.TAURANTAS. Trečiadienio darbotvarkėje numatyta tęsti mūsų pradėtą diskusiją dėl politinės ir ekonominės padėties. Kiek aš atsimenu, yra užsirašę nemažai deputatų, ir todėl reiktų leisti pasisakyti visiems. Trečiadienį taip pat numatyta svarstyti keletą įstatymų, galbūt ko nors nespėsime padaryti ir šiandien. Todėl būtų tikslinga pirma svarstyti įstatymus, o paskui tęsti diskusiją, kad nereikėtų apriboti deputatų pasisakymų. Ir būtų diskusija tęsiama tol, kol pakalbės visi norintys. Ir, be to, jau buvo minėta praeitą kartą, gal šiandien būtų galima sudaryti redakcinę komisiją baigiamajam dokumentui parengti, kaip buvo tartasi.

PIRMININKAS. Pirmininkų pasitarime tartasi taip: jeigu šiandien mes suspėsime, tai pradėtume tą diskusiją šiandien vakare. O dėl to svarstymo tvarkos pakeitimo, kurį jūs siūlote, lai taip pat, matyt, galima padaryti, nes komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų posėdyje tiesiog į tai nebuvo atkreipta dėmesio.

Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Mes vakar Savivaldybių reikalų komisijos posėdyje nutarėm prašyti dar įtraukti į darbotvarkę vieną klausimą dėl savivaldybių sąjungos, kadangi šiais metais reikėtų priimti nutarimą. Jis yra labai trumpas, pristatytas praeitą savaitę. Jeigu būtų galima, tai ketvirtadienį siūlome įtraukti.

PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas. Daugiau pasiūlymų niekas neturi. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors prieštarauja dėl deputato R.Gudaičio pasiūlymo rytoj, trečiadienį, apsvarstyti galimą Lietuvos įgaliotų atstovų dalyvavimą TSRS liaudies deputatų ketvirtajame suvažiavime? Nėra prieštaravimų? Priimta.

Dėl politinės ir ekonominės padėties svarstymo. Jeigu bus laiko, pradėsime šiandien, o rytoj - pirma svarstysime įstatymus, o paskui - diskusija. Niekas neprieštarauja? Priimta. Deputatas A-Sakalas.

A.SAKALAS. Tokia pastaba: reikėtų, kad būtų numatytas tikslus diskusijos pradžios laikas, kad neužsitęstų įstatymo svarstymas iki darbo pabaigos.

PIRMININKAS. Taip, taip, kaip numatyta! Du įstatymai, kurių svarstymas užimtų pusantros valandos ir dar 15 minučių, man atrodo, užtektų deputato R.Gudaičio pasiūlytam klausimui. Ir dėl deputato S.Kropo pasiūlymo apsvarstyti savivaldybių sąjungos įkūrimą. Klausimas turėtų būti trumpas, įtrauktas į ketvirtadienio darbotvarkę. Nėra ir prieštaravimų. Gerbiamieji deputatai, siūlau patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gruodžio 11 dienos, antradienio, darbotvarkę ir preliminarinę darbotvarkę visai savaitei. Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.

PIRMININKAS. Kas prieš? Prieš nematau, kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kiek deputatų yra salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 90.

PIRMININKAS. Darbotvarkė patvirtinta, prieš pradedant ją svarstyti, gerbiamieji deputatai, aš noriu paprašyti jūsų leidimo suteikti žodį naujajam Lietuvos laisvųjų profsąjungų konfederacijos pirmininkui gerbiamajam M.Visakavičiui. Ar jūs neprieštaraujate? Trijų minučių jis prašo. Prašom, gerbiamasis M.Visakavičiau.

Lietuvos laisvųjų profsąjungų konfederacijos pirmininko M.Visakavičiaus kalba

M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Lietuvos profsąjungos, kaip ir visa Lietuva, pergyvena sunkų krizių ir reformų metą. ilgą laiką jos buvo valstybės ir partijos įtakoje, o dabar pa-laipsniui atsikuria. Steigiasi nauji junginiai, nustatomas bendradarbiavimas tarp jų. Artėjant radikalių reformų įgyvendinimui, kuris neišvengiamai susijęs su pragyvenimo lygio kritimu, nedarbu, esant nestabiliai politinei situacijai, profsąjungos turėtų atlikti stabilizuojantį vaidmenį tarp savo 1,5 mln. narių, Vyriausybės ir parlamento.

Jungdamos savo gretose visų partijų ir įvairių įsitikinimų žmones, profsąjungos, kreipdamos dėmesį į teisinius ir socialinius klausimus, turės pasitarnauti ir santarvei.

Dėsninga šiuo laikotarpiu yra ir tai, kad nusilpusios, bet veikiančios profsąjungos yra draskomos iš vidaus ir puolamos iš išorės. Joms keliami ne visai pagrįsti turtiniai ir juridiniai reikalavimai. Uždėtas savotiškas areštas jų turtui, kuriuo nedisponuodamos, jos turi nuostolių, nes negalės skirti lėšų kultūrai ir sportui.

Trukdoma centralizuotai rinkti nario mokestį ir tvarkyti savo sąskaitas bankuose. Nepagrįstai, be jokio pateikto kaltinimo, bandoma revizuoti jų darbą pažeidžiant priimtus Respublikos įstatymus.

Siekdami vaisingo bendradarbiavimo ir geranoriškumo rūpinantis savo narių interesais, šioje stadijoje prašau jūsų, gerbiamieji deputatai, irgi žengti žingsnį ta linkme. Todėl prašau artimiausiu laiku apsvarstyti ir priimti įstatymą dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Atšaukti vieną procentą atskaitymų nuo uždirbto atlyginimo socialiniam draudimui. Liautis drausti centralizuotai rinkti nario mokestį. Leisti laisvai disponuoti savo turtu ir užtikrinti, kad profsąjungų darbuotojai galėtų pasisakyti televizijoje. Bus lengviau siekti valstybingumo, išvengsime galimo socialinio chaoso, kai surasime bendrą kalbą su profsąjungomis, susivienysime. Profsąjungų šūkiu turėtų tapti: parlamentas, Vyriausybė ir įstatymas tarnauja piliečiams, o ne atvirkščiai. Bet šito sieksime taikiai bendradarbiaudami. Ačiū už dėmesį.

LR AT Reglamento svarstymas

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pirmasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektas. Deputate A.Taurantai, prašom į tribūną. Prašom pasiruošti oponentą - deputatą E.Jarašiūną.

A.TAURANTAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai, primenu, kad mes pradėjome svarstyti nuolatinių komisijų veiklos kryptis. Trijų komisijų veik-los kryptis mes jau patvirtinome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau vis dėlto likti salėje, nes negalėsime pilnateisiai balsuoti.

A.TAURANTAS. Toliau svarstant veiklos kryptis aš labai prašyčiau nuolatinių komisijų pirmininkų pagalbos. Jeigu bus papildomi siūlymai, būtų galima juos kvalifikuotai įvertinti, nes tai geriausiai gali padaryti būtent nuolatinių komisijų pirmininkai.

Mes baigėme apsvarstyti 54 straipsnį ir patvirtinome Teisinės sistemos komisijos veiklos kryptis. Toliau - 55 straipsnis, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos veiklos kryptys. Jos yra...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmininkaujantys priversti nutraukti posėdį, kol deputatai galės grįžti į salę ir jų susirinks 90. Keturi deputatai po posėdžio pradžios išėjo iš salės. Prašom, gerbiamasis pranešė-jau, truputėlį palaukti, kol deputatai bus suskaičiuoti.

Salėje - 86 deputatai. Ar sutinkate tęsti posėdį? Niekas neprieštarauja. Prašome. Aš prašau Mandatų ir etikos komisijos pirmininką atkreipti į tai dėmesį. Prašau tęsti.

A.TAURANTAS. Primenu, 55 straipsnis - Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos veiklos kryptys. Nauja redakcija yra pateikta deputatams prieduose. Be to, Teisinės sistemos komisijos pasiūlymu du punktai kitaip suredaguoti, t.y. 5 ir 6 punktas. Penktasis punktas toks: ,,kontroliuoti ir dalyvauti formuojant krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų organų sistemas”. Kaip ir kitų komisijų veiklos kryptys buvo analogiškai suformuluota, taip būtų korektiškiau. Ir 6 punktas: ,,teikti pasiūlymus ir rekomendacijas techninių sporto šakų vystymui”.

Primenu, kad deputatas Č.Juršėnas buvo siūlęs arba Teisinės sistemos komisijai, arba Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijai kontroliuoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugą. Šiuo atveju 5 punktas yra suformuluotas plačiau, ir jis apimtų taip pat ir šio padalinio veiklus kontrolę. Ir, manau, kad tas gerbiamojo Č.Juršėno siūlymas šiuo atveju yra įvykdytas. Tiek dėl 55 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš tiktai vieną pasakysiu, kaip čia pasakius, gal technologinę pastabą? Aš priminiau, kad šitą funkciją komisijai pavedė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Va, čia tiktai vienas patikslinimas. Jeigu mes dabar formuluojam kitaip, galimas daiktas, gal reikėtų panaikinti tą Prezidiumo sprendimą, arba laikyti jau nuo šios dienos nebegaliojančiu.

A.TAURANTAS. Tai aš manau, kad čia mes priimam įstatymą, ir yra aišku, kad Aukščiausiosios Tarybos priimtas įstatymas šiuo atveju neprieštarauja Prezidiumo nutarimui, jo statusas yra kitas, negu...

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas sutinka. Daugiau niekas neprieštarauja? 55 straipsnis priimtas. 56, prašom.

A.TAURANTAS. Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys. Šiuo atveju nėra pakeistas pirminis projektas. Čia keli redakciniai pataisymai 3 punkte ..palaikyti tarpparlamentinius ryšius” - išbraukėme, nes 3 punktas nereikalingas ir be to yra aišku. O šiaip kitų pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas, prašom.

A.SAKALAS. Ar nesutiktų gerbiamasis pranešėjas šio straipsnio 2 punkte paskutiniajame sakinyje įrašyti tokią pataisą - informuoti apie pagrindines politikos kryptis, metodus bei veiklą ir teikti pasiūlymus bei rekomendacijas Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose, na, tarkime, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Mes Užsienio reikalų komisijos atstovų pasisakymų apie užsienio politiką negirdime, ir, aš manau, kad tikrai reiktų jiems tokią funkciją vis dėlto numatyti.

A.TAURANTAS. Čia svarstytinas klausimas, ir aš pirmiausia prašyčiau, kad komisijos atstovai dėl to pasiūlymo pareikštų savo nuomonę ir duotų sutikimą. Galbūt tada galėčiau ir aš pasakyti savo nuomonę. Čia gal būtų per didelis detalizavimas. Gal pirmininkas ar jo pavaduotojas, ar gerbiamasis E.Klumbys, ar gerbiamasis J.V.Paleckis ką nors pasakytų?

PIRMININKAS. Prašom, deputatas J.V.Paleckis.

J.V.PALECKIS. Kadangi gerbiamojo E.Zingerio nėra, man atrodo, kad deputato A.Sakalo pasiūlymas yra visiškai priimtinas. Mes ne kartą komisijos posėdžiuose kalbėjome, kad reikia kalbėti apie užsienio politikos kryptis ir diskutuoti apie tai Aukščiausiojoje Taryboje. Manau, kad tai teisingas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū.

A. TAURANTAS. Šiuo atveju aš tik norėčiau suabejoti dėl to, kad čia būtų lyg ir tokia išimtis vienai komisijai. Visos komisijos turi teikti pasiūlymus ir rekomendacijas, bet tik vienai iš jų nustatome tam tikrą periodiškumą. Ar čia nebus pažeistos kitų komisijų teisės? Va, galbūt deputatų norėčiau pa-klausti, galbūt reiktų tiesiog balsuoti? Aš nenoriu taip staigiai daryti išvadas, kadangi tai naujas pasiūlymas, anksčiau aš jo negirdėjau. Galbūt balsavimu galima būtų išsiaiškinti deputatų nuomonę ar panašiai.

PIRMININKAS. Ar deputatas A-Sakalas siūlo, kad būtų balsuojama?

A.SAKALAS. Na, jeigu Aukščiausioji Taryba nepritaria, sakyčiau, arba prieštarauja, tai siūlyčiau balsuoti. Nes, man regis, kad užsienio politikos analizę turi daryti ne vien tiktai užsienio reikalų ministras, bet ir Užsienio reikalų komisija.

A. TAURANTAS. Savaime aišku, bet tiktai tiek, kad galbūt ir kitos komisijos pasakys, kad jų veiklos sritis yra labai svarbi, ir jos taip pat norėtų periodiškai teikti savo pasiūlymus ir rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai. Kadangi tai naujas visiškai pasiūlymas, aš bijau ekspromtu teikti išvadas.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš kompromisą pasiūlyčiau. Iš tikrųjų būtų visiškai nelogiška įstatyme numatyt periodiškumą. Be abejonės, aš siūlyčiau numatyti tiktai Aukščiausiajai Tarybai teikti pasiūlymus, rekomendacijas, ir tada bus išspręsta.

A.TAURANTAS. Taip, pasiūlymus, rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai čia ir turima galvoje. Tai yra savaime aišku iš visos dokumento struktūros.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Sakalas prašo balsuoti?

A.TAURANTAS. Jeigu teikiama balsavimui, lai, aš manau, kad reiktų išsiaiškinti deputatų nuomonę kad ir santykine balsų dauguma.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš galvoju, kad, ko gero, tokią terminuotą nuostatą gal netikslinga įrašyti į Reglamentą, bet galima būtų priimti protokolinį nutarimą, tiesiog rekomendaciją Užsienio reikalų komisijai.

A.TAURANTAS. Galbūt būtų paprasčiau priimti protokolinį nutarimą, nes tada jį galima lengviau pakeisti ir panašiai.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Sakalas sutiktų, kad dabar būtų priimtas protokolinis nutarimas, kur būtų pavedama rečiausiai kartą per ketvirtį išklausyti Užsienio reikalų komisijos ataskaitą ir pasiūlymus?

A.SAKALAS. Aš pritarsiu gerbiamojo J.V.Paleckio nuomonei, jeigu jisai sutinka. Man svarbu, kad tokie pranešimai būtų, o kokia forma jie bus pateikti, neturi reikšmės. Bet čia deputato J.V.Paleckio nuomonę aš norėčiau dėl šio klausimo išgirsti. Kaip jisai suformuluotas, taip aš sutiksiu.

J.V.PALECKIS. Aš pritarčiau tam, ką siūlė kolega A.Sakalas ir ką patvirtino kolega V.Žiemelis. Tai visgi reikėtų įrašyti į mūsų Reglamentą nenustatant terminų.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą kada pakartoti siūlymą 3 punktui, taip?

A.TAURANTAS. Antrame punkte.

A.SAKALAS. Antrame punkte: teikti pasiūlymus bei rekomendacijas Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose. Ne Aukščiausiajai Tarybai, o plenariniame posėdyje. Tie keli žodžiai, man atrodo, nieko nepakeistų.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. AS ne tuo klausimu, o techniniu. Reikia paprašyti operatorių, kad sutvarkytų aparatūrą.

PIRMININKAS. Mes jau prašėme, operatoriai sakė, kad nieko negali padaryti, kol nesušils truputėlį salė. Aparatūra atšalo.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima kitu klausimu?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau, kad prie trečiosios dalies būtų įrašyta apie tai, kas jau funkcionuoja. Prie Užsienio reikalų komisijos veikia užsienio ryšių biuras, kuris įsteigtas rugsėjo 17 dieną. Taigi, kadangi biuras yra prie komisijos ir kadangi komisija užsiima tarpparlamentine veikla, tai, mano nuomone, labai tiktų 3 punktą užbaigti taip: vadovauja užsienio ryšių biurui.

PIRMININKAS. ,,Vadovauti” - turbūt toks būtų linksnis. Pabaikim dėl deputato A.Sakalo pataisos. Ar deputatas A.Taurantas priima tokį papildymą?

A.TAURANTAS. Aš manau, kad jis nėra būtinas, bet neprieštarauju, kad jį įrašytų - tai, savaime suprantama, mano nuomone.

PIRMININKAS. Taip, priimta. Deputato Č.Juršėno pasiūlymas priimamas.

A.TAURANTAS. Čia taip pat reiktų komisijos išvados, bet, mano nuomone, prie įvairių komisijų gali įvairūs organai steigtis, ir ar mes dabar visus juos surašysime į Reglamentą? institucijos tegul būna...

Č.JURŠĖNAS. Jis yra įsteigtas ir veikia! Kolegos, man atrodo, išsiaiškinsime...

A.TAURANTAS. Aš neprieštarauju, jeigu ypač pati komisija manytų, kad tai yra reikalinga. Norėčiau komisijos nuomonę sužinoti - ar deputato J.V.Paleckio, ar deputato E.Klumbio. Matau, kad komisija...

PIRMININKAS. Ar deputatas E-Zingeris sutinka, kad Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptyse būtų įrašyta: vadovauti užsienio turizmo biurui. Atsiprašau, užsienio komandiruočių biurui.

A.TAURANTAS. A, nemačiau, kad yra pirmininkas, atsiprašau.

E.ZINGERIS. Be abejonės, taip! Aš dabar reiškiu savo nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Ar dar kas nors turi pastabų dėl 56 straipsnio? 56 straipsnis priimtas. 57.

A.TAURANTAS. 57-asis - Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos kryptys. Jos pateiktos pagrindiniame projekte, pataisymų šiuo atveju nėra.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos krypčių?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, iš eilės?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlyčiau iš pirmos dalies antros eilutės išbraukti žodžius ,,techninės pažangos”. Aš manyčiau, kad tai vis dėlto Ekonomikos komisijos ir gal kai kurių kitų komisijų rūpestis, o ne šitos.

PIRMININKAS. Ar deputatas S.G.Ilgūnas sutinka, ar prieštarauja? Ar deputatas P.Varanauskas neprieštarauja, kad iš Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos krypčių būtų išbraukti žodžiai ,,techninė pažanga”?

P.VARANAUSKAS. Tai ir taip aišku turbūt. Gali būti išbraukta.

PIRMININKAS. Aš prieštarauju, ir todėl prašau balsuoti.

A. TAURANTAS. Šiuo atveju siūlau atkreipti dėmesį į komisijos pavadinimą. Vis dėlto yra ir mokslo komisija, o ne tik švietimo ir kultūros, todėl ir turi prasmę šita nuoroda. Bet aš esu ne komisijos narys, todėl nenoriu ginčytis. Galima būtų balsuoti.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas prašo balsuoti?

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad vis dėlto tikslinga šitai išbraukti, kadangi tai - Ekonomikos komisijos reikalas.

PIRMININKAS. Aš prašau deputato Č.Juršėno išklausyti vieną tokį teiginį. Tai, kas pas mus vadinama mokslas ir technika, visame pasaulyje vadinama ,,science and technology”. Tai yra taikomasis mokslas. Technikos pažanga - čia turima galvoje taikomasis mokslas iš esmės, todėl prašyčiau palikti šitą nuostatą. Deputatas E.Petrovas.

E.PETROVAS. Būtent aš norėčiau tą mintį ir paremti. Taikomasis mokslas, kurio Lietuvoje labai yra nemažai, šiuo metu netgi studijų įstatyme praktiškai pamirštas. Ir čia reikėtų palikti žodžius ,,techninė pažanga”.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas sutiktų su tokiu kompromisu: įrašyti ,,fundamentalaus ir taikomojo mokslo” ir išbraukti ,,mokslo”?

Č.JURŠĖNAS. Mokslą ir techniką?

PIRMININKAS. Ne, įrašyti ,,fundamentalaus ir taikomojo mokslo” vietoj ,,mokslo ir techninės pažangos”?

Č.JURŠĖNAS. Prašau.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Taurantas sutiktų?

A.TAURANTAS. Taip, jeigu komisija neprieštarauja, taip.

PIRMININKAS. Ar komisijos pirmininkas sutinka? Tai prašom deputatą J.V.Paleckį.

J.V.PALECKIS. Labai atsiprašau, kadangi tiktai dėl pavadinimo kalbama. Mūsų komisijos vardu visgi prašome dar sugrįžti prie Užsienio reikalų komisijos...

PIRMININKAS. Prašom tada leisti baigti svarstyti 57 straipsnį.

J.V.PALECKIS. Gerai, tada turėkit galvoje, kad mes dar kalbėsim.

PIRMININKAS. Ar kas nors dar turi pastabų dėl 57 straipsnio? Priimta pataisa ..fundamentalaus ir taikomojo mokslo”.

Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, kad deputatas J.V.Paleckis ko-misijos vardu prašo grįžti prie Užsienio reikalų komisijos?

J.V.PALECKIS. Dar kartą atsiprašau, kad mes...

PIRMININKAS. Prašom.

J.V.PALECKIS. Mes ne iš karto susikoordinavome. Vakar vyko komisijos posėdis, ir siūlome papildyti Reglamentą vienu punktu. Pagal Aukščiausiosios Tarybos priimtas nuostatas komisija koordinuoja deputatų komandiruotes į užsienį. Turima galvoje, kad mes parengėme atrinkimo ir išvykimo nuostatas, kadangi dabar yra daug nusiskundimų, daug tam tikros netvarkos. Pagal tuos principus, pagal tas nuostatas deputatai būtų atrenkami komandiruotėms į užsienį. Ir komisija galėtų, matyt, koordinuoti šį darbą, paskutinis žodis, matyt, priklausytų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Tam tikra tvarka galėtų būti įvesta.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas nemano, kad 3 punktas apima visa tai, ką jūs sakėt? Atsiprašau, J.V.Paleckis. Atsiprašau, labai atsiprašau.

A.TAURANTAS. Taip, aš irgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra 3 punktas. Galbūt čia yra tas pats? Ir dar norėčiau deputatą J.V.Paleckį paklausti, ar nuostatų projektas yra parengtas?

J.V.PALECKIS. Galim 3 punktą papildyti: ,,pagal patvirtintas Aukščiausiojoje Taryboje komandiruočių į užsienį nuostatas”.

A. taurantas. Papildymas tokiu atveju būtų prasmingas.

J.V.PALECKIS. Gerai, tada būtų daugiau aiškumo ir mažiau nesusipratimų.

PIRMININKAS. Deputatas L.N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kad ta praktika, kuri dabar jau buvo, tai būtent rodė, kad ši komisija nelabai jau kaip tą darbą atliko, pati dažniausiai važinėdama į užsienį. Aš manyčiau, kad kiekviena komisija turi pati nuspręsti, kas iš šios komisijos turi galimybę važiuoti į užsienį. Juk atsiras kontaktai būtent tarp parlamentinių komisijų, jie ir šiuo metu atsiranda. Ir tokia komisija, kaip Užsienio reikalų, turėtų užsiimti užsienio politika, o ne tikrint. Įdomu, pagal kokius kriterijus jinai tikrins, ką išleist, ko neišleist? Tai yra kiekvienos komisijos reikalas!

PIRMININKAS. Ar deputatas L.N.Rasimavičius siūlo kokią nors pataisą?

L.N.RASIMAVIČIUS. Nepriimti šio punkto!

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate L.N.Rasimavičiau, juk yra priimta koordinuoti parlamentinių delegacijų ir parlamento narių išvykimą. siūloma tai daryti tiktai pagal patvirtintus nuostatus. Tai yra apriboti jų veiklos sritį. Jeigu jūs siūlote išbraukti šitą, tai reikia taip ir sakyti. Ar jūs siūlote išbraukti 3 punktą?

J.V.PALECKIS. Atsiprašau, atsakau į kolegos L.N.Rasimavičiaus klausimą. Jokiu būdu nebus kėsintasi į komisijų teises. Be abejo, bus lemiamas komisijų žodis, bet turima galvoje principai, deputato domėjimasis tam tikra sfera, užsienio kalbų mokėjimas, pasiūlymas formuoti, sakysim, Aukščiausiosios Tarybos delegacijas, atsižvelgiant, taip sakant, į susikūrusias frakcijas ir t.t. O komisijų teisės jokiu būdu nebūtų pažeistos. Jų būtų lemiamas žodis, kas turėtų atstovauti tam tikrai sričiai.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš tik norėčiau paremti Užsienio reikalų komisijos pasiūlymą ir pritarti šitam punktui štai dėl ko. Motyvai tokie: jeigu mes neturėsime kokios nors komisijos, kuri koordinuotų būtent visų užsienio komandiruočių, tai gali būti situacija, kai iš įvairių komisijų tuo pačiu metu į tą pačią šalį vyks deputatai, atlikdami kokias nors paralelines užduotis. Tačiau tą užduotį galėtų atlikti vienas deputatas, tarkim, nuvežti kokį nors laišką, ar pasikalbėt su kažkuo. Todėl manau, kad tokia Užsienio reikalų komisijos koordinacija tikrai reikalinga. Jinai neturi tiktai nurodinėti, bet ji turi visus duomenis, kas kur vyksta, kad būtų galima duoti ir papildomas užduotis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nuomonė pasakyta, prašau kalbėti trumpiau. Deputatas L.N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Na, aš noriu tik atkreipti dėmesį, kad vėl siūloma grįžti prie demokratinio centralizmo. Jokiu būdu! Čia 3 punktas turėtų būti toks: palaiko tarpparlamentinius ryšius, ir viskas!

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš taip pat noriu paremti ir pastebėti, kad Užsienio reikalų komisija vis dėlto nėra užsienio turizmo biuras. O jeigu jau reikia turizmo klausimus spręsti, tai šituos klausimus gali spręsti Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Tai aš šiuo atveju taip pat siūlau apsiriboti tik tarpparlamentiniais ryšiais.

PIRMININKAS. Deputatas A.Karoblis.

A.KAROBLIS. Aš labai atsiprašau, bet norėčiau dar grįžti prie 57-ojo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau daugiau šito nebedaryti. Bet kartą jau padaryta išimtis 56 straipsniui. Vis dėlto labai prašau atidžiai sekti svarstymą ir nebegrįžti prie jau priimtų straipsnių. Ir deputato A.Karoblio, kaip kolegos, prašau atsisakyti pataisos.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pirmininke, ar galima?

PIRMININKAS. Ne, negalima, deputatui V.Žiemeliui dabar žodis.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau irgi paremti pateiktą pasiūlymą. Tikrai čia nėra joks suvaržymas. Mes siūlome kaip tik priimti būtent deputatų išvykimo nuostatus, kad būtų įstatyminis pagrindas, o ne kad būtent komisija savavališkai kažką darytų. Čia reikalinga koordinacija, remiantis nuostatais.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

V.ŽIEMELIS. Jūsų reikalas. Mes siūlom, galit palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas A.Taurantas.

A. TAURANTAS. Aš noriu pakartoti tą patį, ką jau kalbėjau svarstant kitų komisijų darbo kryptis. Mes, priimdami veiklos nuostatas, nežiūrėkime į dabartinę komisijų sudėtį. Negalima spręsti apie veiklos nuostatas pagal tai, kaip šiuo metu dirbama. Jeigu komisija blogai dirba, aš manau, kad mes sudarysime iš naujo komisijas ir pateiksime reikalavimus, ką ta komisija, mūsų nuomone, turi daryti. O ne atvirkščiai.

Aš taip pat neidealizuoju šios komisijos darbo, bet manau, kad jį galima pagerinti, todėl diskusija yra nereikalinga. Ši diskusija būtų reikalinga tada, jei komisija pateiktų būtent tos veiklos nuostatus. O dabar deputato J.V.Paleckio pateikta pataisa yra reikalinga, nes kaip tik prie jau priimto 3 punkto prirašysime, kad tai daroma pagal Aukščiausiosios Tarybos patvirtintus nuostatus. O diskusija bus reikalinga būtent tada. Todėl siūlau tą pataisą priimti.

PIRMININKAS. Deputatas E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš norėčiau pasakyt, kad tai visai neliečia, kad nešnekama apie deputatų išvykas, kalbama ne apie komandiruotes. Ir antras dalykas, jeigu kas mano, kad toks reglamentas, o ne Užsienio reikalų komisijos monopolis, būtent paprastas, neutralus reglamentas yra nereikalingas, tai mes iš tikrųjų galime šitą funkciją perduoti, vadinasi, su didžiausiu malonumu kitiems.

A.TAURANTAS. Ir dar kaip tik siūlyčiau galbūt priimti protokolinį nutarimą, kad artimiausiu metu komisija pateiktų tos veiklos nuostatus Aukščiausiajai Tarybai svarstyti. Toks protokolinis nutarimas būtų reikalingas. Galbūt Prezidiumui ar Aukščiausiajai Tarybai, aš nežinau. Nutarimas turėtų būti svarstomas ir priimtas.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad aparatūra yra atšalusi ir tai labai trukdo girdėti, kada jūs kalbatės tarpusavyje. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš palaikau gerbiamojo kolegos A.Karoblio pasiūlymą grįžti prie 57-ojo, nes aš šito straipsnio paskutinę dalį irgi šiek tiek pražiopsojau.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai nesutiktų vis dėlto baigti vieną darbą, o paskui pereiti prie kito? Man keista, kad deputatas Č.Juršėnas, būdamas šiaip jau ganėtinai punktualus ir atidus žmogus, elgiasi taip, kaip dabar elgiasi. Deputatas G.Šerkšnys.

Č.JURŠĖNAS. Tai ar galiu kalbėt?

PIRMININKAS. Ne, negalite! Deputatui G.Šerkšniui žodis, nes mes nebaigėme 56 straipsnio svarstyti.

G.ŠERKŠNYS. Aš pritarčiau, kad būtų reglamentuoti visi tie išvykimai. Norėčiau, kad būtų reglamentuojamos ne vien tiktai kelionės į Vakarų Europos ar Amerikos šalis, bet, va, lygiai taip pat pas mūsų Rytų kaimynes. Ypač į Tarybų Sąjungą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau pasakyti, jeigu jūs manote kitaip, bet, man regis, dabar balsavimui pateikiami du variantai. Vienas iš jų yra toks: pagal Aukščiausiosios Tarybos patvirtintus nuostatus koordinuoti parlamentinių delegacijų bei parlamento narių vykimą į užsienį, o atvykusiųjų priėmimui Lietuvoje vadovauja užsienio ryšių biuras. Kitas variantas - 3 punkte įrašyti: palaikyti tarpparlamentinius ryšius.

A.TAURANTAS. Šiuo atveju punktas būtų nereikalingas, nes tokia nuo-stata įrašyta visoms komisijoms bendrose veiklos kryptyse.

PIRMININKAS. Tokiu atveju balsuosime už 3 punktą tokį, koks buvo pateiktas, arba jį išbrauksime visai. Kiek salėje yra deputatų? Prašau pasiruošti balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Negi ten vienas žodis, tai kokia ten problema?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 94 deputatai.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 3 dalį tokią, kokia ji buvo pateikta? Dar kartą perskaityti? Gerbiamieji deputatai, prašome ne-skaityti laikraščių, nedaryti kitų darbų, o po to neklausti, už ką balsuojame. Kartoju dar kartą. 56 straipsnio. 3 punktas: ,,Pagal Aukščiausiosios Tarybos nustatytą tvarką koordinuoti parlamentinių delegacijų bei parlamento narių vykimą į užsienį, o atvykusiųjų priėmime Lietuvoje vadovauti užsienio ryšių biurui”. Toks yra siūlomas straipsnio 3 punktas. Kas už, prašome pakelti mandatus. Jeigu nebus pritarta, 3 punktas bus išbrauktas.

Č.JURŠĖNAS. Tai ne vadovavimas, o koordinavimas. Tai ko jūs rūpinatės? Na, ne tas pats! Kažkas turi koordinuoti!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Kadangi nesurinkta balsų daugumos, punktas nepriimtas. Prašome balsuoti dėl viso straipsnio, kaip mes susitarėme. Kas už 56 straipsnį su jau išbraukta 3 dalim, prašome pakelti mandatus.

BALSAS IŠ SALĖS. Nepriimt tokio netikusio straipsnio!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 64.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, straipsnis priimtas. Siūlau dabar iš karto priimti protokolinį nutarimą: ,,Pavesti Aukščiausiosios Tarybos užsienio reikalų komisijai pateikti Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti parlamentinių delegacijų bei parlamento narių vykimą į užsienį ir kitų šalių parlamento delegacijų priėmimo taisykles”. Ar sutinka deputatas E.Zingeris? Ar deputatas E.Zingeris galėtų atkreipti dėmesį į pirmininkaujančio pasiūlymą?

E.ZINGERIS. Norėčiau truputėlį tokio juridinio paaiškinimo, kad mes galėtume kolegoms atsakyti. Buvo lyg nepriimta dabar?

PIRMININKAS. Reikalingi nuostatai, ir nuostatuose bus surašyta tai, kas bus reikalinga, tai, ką Aukščiausioji Taryba nuspręs, kad reikia.

E.ZINGERIS. Tai mes, be jokios abejonės, turime tuos nuostatus paruošę ir galime artimiausiu metu pateikti.

PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka priimti protokolinį nu-tarimą dėl pavedimo pateikti nuostatus tvirtinti? Priimtas protokolinis nu-tarimas. Gerbiamieji deputatai, deputatai A.Karoblis ir deputatas Č. Juršėnas prašo grįžti prie 57 straipsnio. Ar niekas neprieštarauja?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, deputatas A.Karoblis pirmasis prašė žodžio dėl 57 straipsnio! Prašom.

A.KAROBLIS. Taip, labai atsiprašau, kad pavėluotai, bet iš tikrųjų yra netikslumų, iš mūsų paskui šaipysis. Ypatingai, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisija taip prastai surašė savo veiklos kryptis. Taigi 57 straipsnio 2 dalis. Ten pasakyta: ,,rengti išvadas, pasiūlymus tautinės mokyklos koncepcijai tobulinti”. Ne, kaip tą koncepciją ištobulinsi labai? Gal, sakyčiau, praleisti korupciją, o tiesiog mokyklai tobulinti, mokyklos...

Č.JURŠĖNAS. Taip, aišku, žinau, kad A.Karoblis. Tiktai vieną žodį...

A.KAROBLIS. Mokyklos ar mokymo procesui tobulinti.

A.TAURANTAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis A.Karobli. Man labai gaila ir primenu deputatams, kad komisijos veiklos kryptys buvo parašytos pačios komisijos. Tiesa, dar buvo kalbininkų šiek tiek pataisyta, ir viskas. Ir staiga salėje imti redaguoti tai, kas buvo padaryta jau beveik prieš pusę metų! Aš nežinau, ar tai yra gerai? Ir ką veikė komisija iki šiol? Ar galima dabar staiga salėje suredaguoti? Aš prieš tokį principą, kai redaguojama tiesiog salėje.

A.KAROBLIS. Aš nežinau, bet reikia tikrai sutvarkyti šitą straipsnį!

A.TAURANTAS. Tai yra pačios komisijos pateikta ir pasiūlyta!

PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Deputatai, prašome nesiginčyti su deputatu tiesiogiai. Gerbiamasis deputate, ar jūs čia pateikiat kokį nors komisijos pasiūlymą, ar jūs tiktai norit pasakyti, kad komisija dar turėtų tartis, kaip čia jai geriau suredagavus? Tai nebuvo labai konkretus pasiūlymas pataisyti formuluotę.

A.KAROBLIS. Taip, aš dabar irgi labai konkretaus pasiūlymo negaliu pateikti, bet tikrai straipsnis yra blogai suredaguotas.

PIRMININKAS (A. A.ABIŠALA). Gerbiamasis deputate A.Karobli, straipsnis yra priimtas. Jūs galit pasiūlyti jį atšaukti ir redaguoti iš naujo. Tai yra vienintelė jūsų galimybė. Ar jūs siūlote jį atšaukti?

A.KAROBLIS. Ne, aš norėčiau, kad jis būtų kitaip suredaguotas.

PIRMININKAS. Prašau.

A.KAROBLIS. Norėčiau, kad būtų suredaguotas.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau pasiūlyti. Jeigu komisija pati prieštarauja savo suredaguotam straipsniui (mes turbūt šiandien viso Reglamento svarstymo neužbaigsime), aš tikiuosi, kad komisija, apsvarsčiusi jį savo posėdyje, galbūt kitą kartą pasiūlys iš naujo grįžti prie šito straipsnio. O dabar mes tikrai sugaišime be reikalo laiką, jeigu salėje redaguosime.

PIRMININKAS. Prašom, komisijos pirmininke, savo išvadą. Gerbiamasis deputate S.G.Ilgūnai! Ar gerbiamasis deputatas S.G.Ilgūnas, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas, galėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabar svarstome jo vadovaujamos komisijos veiklos kryptis? Ar jūs galėtumėte pateikti savo išvadą dėl deputato A.Karoblio pasiūlymo?

S.G.ILGŪNAS. Deputatui A.Karobliui derėjo šitą savo pasiūlymą pateikti svarstant komisijoje, redakciją suformuluoti, o ne čia!

PIRMININKAS. Aš nesupratau jūsų požiūrio į deputato A.Karoblio pasiūlymą. Gal jūs galėtumėt tiksliai suformuluoti?

S.G.ILGŪNAS. Siūlau palikti taip, kaip yra

PIRMININKAS. Viskas aišku, ačiū. Deputato Č.Juršėno eilė.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš irgi pražiopsojau du dalykus. Kompromiso vardan vieno atsisakau, o tas, kuris man yra labai svarbus, yra toks:

5 dalis, kur kalbama apie spaudos įstatymą. Skaitau: ,,Rengti pasiūlymus spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymui, kitiems žodžio laisvę garantuojantiems, dorovines vertybes masinėse informacijos priemonėse saugantiems įstatymams tobulinti”. Žinoma, kad dorovė išskirta, yra labai gražu, bet ar tikslinga tik šitai išskirti? Todėl aš siūlau vietos ,,dorovines” žodžius ,,humaniškąsias vertybes” kaip platesnę sąvoką. Kodėl tiktai dorovę reikia saugoti, o kitų dalykų nereikia? Siūlau vietoj ,,dorovinės” - ,,humaniškąsias vertybes”.

A.TAURANTAS. Jeigu galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A-Taurante, aš prašyčiau išklausyti visų deputatų ir neimti ginčytis. Ar dėl deputato Č.Juršėno pasiūlymo kas nors nori kalbėti?

S.MALKEVIČIUS. Aš dėl 57-ojo.

PIRMININKAS. O aš dabar noriu prašyti, kad dabar būtų kalbama dėl deputato Č.Juršėno pasiūlymo. Po to, kai bus baigta, tada pereisim prie kitų klausimų. Gerbiamieji deputatai, aš nežinau, komisijos pirmininkas nesutiko šito straipsnio svarstyti iš naujo, todėl atidėti jį vargu ar tikslinga. Bet, matyt, Aukščiausiosios Tarybos turėtų būti pasiūlymas. Gal dėl deputato Č-Juršėno dar baikime. Aš nematau kitų galimybių, kaip vis dėlto redaguoti tą dalį, jeigu jūs reikalaujat redaguoti. Nėra kitų pasiūlymų? Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš tiesiog manau, kad komisijos nariai vis tiek komisijos posėdyje siūlys suredaguoti kitaip. Ir jeigu bus jau komisijos Aukščiausiajai Tarybai pateiktas pasiūlymas, mes visados galėsime sugrįžti prie šito straipsnio. Jie galės turbūt apsvarstyti ir deputato Č.Juršėno pasiūlymą;nes, kiek aš žinau, jis buvo pateiktas iš anksto, bet komisija jo neapsvarstė. Todėl gal negaiškim laiko ir, jeigu komisija...

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti dėl to, kad šis straipsnis būtų grąžintas komisijai svarstyti?

A.TAURANTAS. Ne, aš manau, kad nereikia dėl to balsuoti, bet jeigu komisija pasiūlys prie jo grįžti, gal Aukščiausioji Taryba neprieštaraus.

PIRMININKAS. Komisijos pirmininkas nesiūlo!

A.TAURANTAS. Tai vėliau, po posėdžio, gal jie pasiūlys kitą dieną.

Č.JURŠĖNAS. Aš balsuoti nesiūlau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūlau vienintelę galimą išeitį:

dabar, iš karto, be jokių papildomų pasiūlymų balsuoti dėl 57 straipsnio. Jeigu jis nebus priimtas - automatiškai bus grąžintas komisijai pataisyti. Prašom, balsuoti, kas už tokį 57 straipsnį, koks yra pateiktas?

S.MALKEVIČIUS. Aš tik noriu paklausti, kodėl jūs ne visiems leidžiat pasisakyt?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.24. .

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, 57 straipsnis grąžinamas komisijai, ir aš prašau artimiausiame posėdyje jį peržiūrėti, o deputatus, turinčius pastabų, pateikti jas komisijos pirmininkui deputatui S.G.Ilgūnui. Taip pat ir deputatą S.Malkevičių prašau savo pastabą pateikti jam. 58 straipsnis. Ar kas nors turi pastabų?

A.TAURANTAS. Aš tik primenu, kad 58 straipsnio nauja redakcija yra pateikta prieduose ir būtent ten reiktų žiūrėti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate A.Taurantai, prašom per-skaityti naują redakciją, nes, man regis, kad ne visai aiškiai išdėstyta.

A.TAURANTAS. Ji pateikta prieduose. Tik 2 punktas šiek tiek paredaguotas, kad aiškiau būtų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, pirmininkaujantis prašo perskaityti 58 straipsnį.

A.TAURANTAS. Gerai, perskaitau visą straipsnį, bet deputatai turi priedus. Pirmas punktas: ,,Rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo klausimais”. Antras, kaip minėjau, vos vos redaguotas: ,,Koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus minėtais klausimais veiklą”. Trečias: ,,Preliminariai ir papildomai gamtosaugos aspektu nagrinėti komisijai perduotus įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus”. Ketvirta: ,,Rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos gamtosaugos politikai formuoti” ir penktas - ,,Kontroliuoti ir dalyvauti formuojant gamtosaugos organų sistemą, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės organų ir organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga bei gamta, veiklai gerinti”.

PIRMININKAS. Aš dabar paaiškinsiu, kodėl prašiau perskaityti, nes 58 straipsnio išdėstymas mums išdalintose pastabose yra keistokas, todėl depu-tatai turėjo susiorientuoti, kas yra prie ko. Ar kas nors turi pastabų? Deputatas J.Šimėnas, komisijos pirmininkas.

J.ŠIMĖNAS. Mes buvom kalbėję, kad pagrindiniame Reglamente nebuvo pastabų, todėl manau, kad tai, kas yra parašyta 3 punkte, pagrindiniame Reglamente, turėtų išlikti. Aš čia nekalbu komisijos vardu, kadangi mes papildomai nesvarstėme, bet aš pritariu pirmajam variantui.

PIRMININKAS. Čia yra 4 punktas, gerbiamasis deputate. Buvęs 3 dabar yra 4. Lygiai toks pat perkeltas.

A.TAURANTAS. Taip, taip yra. Ir aš gerbiamajam J.Šimėnui rodžiau. Jis tiesiog užmiršo galbūt. Punktas yra išlikęs visas, kaip ir buvo.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra? Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Viename punkte parašyta ,,koordinuoti”, o kitame punkte yra atsiradęs naujadaras ,,kontroliuoti”. Tas ,,koordinuoti” galbūt ir galėtų pasilikti, bet dėl ,,kontroliuoti” kyla abejonių, ar tai komisijai iš tikrųjų būtų priimtina tokia funkcija.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlot?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš siūlyčiau vis dėlto atsisakyti žodžio ,,koordinavimo”, t.y. ,,kontroliavimo”.

PIRMININKAS. Jūs turit galvoje 5 punktą?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš tik noriu pasakyti, kad kontrolės funkcija yra būdinga visoms nuolatinėms komisijoms. Beveik kiekvienai komisijai pavesta kontroliuoti jos veiklos kryptis atitinkančių valstybės organų darbą. Ši funkcija - kontrolė, parlamentinė kontrolė yra viena svarbiausių nuolatinėms komisijoms, ir jos atsisakyti būtų labai netikslinga.

PIRMININKAS. Ai jūs prašote balsuoti? Ačiū. Daugiau pastabų nėra? Priimta. 59 straipsnis.

A.TAURANTAS. Ekonomikos komisijos veiklos kryptys, kadangi pas mane kita tvarka, aš nerandu kol kas. Užtrunku, labai atsiprašau. Ekonomikos komisijos veiklos kryptys yra likusios tokios, kaip yra pirmajame projekte, nieko nepakeista.

Č.JURŠĖNAS. Ar čia 59 straipsnis?

A.TAURANTAS. Buvo gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymas, gal jis apie jį ir painformuos?

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš dėl 59 straipsnio 5 dalies. Jeigu kiti dėl kitų dalių pastabų neturi. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mano siūlymas yra toks, ir aš jį taip motyvuočiau, gerbiamieji kolegos. 54 daly yra užrašyta labai, sakyčiau, ,,kietai”: ,,Kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų ir valstybinių įmonių ekonominę veiklą ir diegti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas”. Na, man atrodo, kad čia jau parlamentarai persistengė. Todėl mano siūlymas yra toks: ,,Kontroliuoti bankų veiklą ir kaip ministerijos bei žinybos tausoja valstybės turtą”. Toliau kaip tekste. Nes pagal seną formuluotę būtų aiškiai kišamasi į įmonių betarpišką veiklą.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti formuluotę.

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Mano siūlymas toks: ,,Kontroliuoti bankų veiklą ir kaip ministerijos bei žinybos tausoja valstybės turtą”.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš nenoriu teikti išvados, kol jos nepateikė pati komisija, todėl norėčiau išgirsti komisijos nuomonę.

PIRMININKAS. Bijau, kad šį kartą nepavyks komisijos pirmininko nuomonės išgirsti. Kaip galvoja kiti komisijos nariai?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš nepritarčiau.

PIRMININKAS. Tyliai pritaria senam variantui. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, deputatas J.Pangonis, Biudžeto komisijos narys.

J.PANGONIS. Aš dėl 5 irgi.

PIRMININKAS. Prašom.

J.PANGONIS. Man regis, kad mes jau esame įsteigę Valstybės kontrolės departamentą, ir tegul jisai kontroliuoja valstybinių įmonių veiklą. Būtų logiška, kad Ekonomikos komisija kontroliuotų valstybinio banko veiklą, kada bandoma kištis į valstybinių įmonių veiklą, tai yra tiesiog nuostabu, jeigu įkūrėm tokią instituciją, kuri turi kontroliuoti. Ir dar Ekonomikos komisija pradės kontroliuoti!

PIRMININKAS. Ekonomikos komisijos nariai nepasisako dėl šio klausimo? Jeigu deputatas Č-Juršėnas gina savo pasiūlymą, teks balsuoti. Deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad deputato Č-Juršėno pa-siūlymas irgi yra ne visai priimtinas, kadangi valstybės turto panaudojimą turėtų kontroliuoti šita komisija. Dėl įmonių galbūt ir negerai suformuluota, tačiau, kaip gerbiamasis Č.Juršėnas siūlo, kontroliuoti, kaip ministerijos naudoja turtą, taip pat netinka, nes ministerijos iš tikrųjų turto nesunaudoja ir nedisponuoja juo. O disponuoja įmonės. Tai galbūt tą pastraipą ir reikia kitaip redaguoti, bet tas pasiūlymas, kurį pateikė deputatas Č.Juršėnas, nėra, man atrodo, pakankamai gerai suformuluotas.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima, aš kompromisą pasiūlysiu?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlyčiau tada bent išbraukti ,,valstybinės įmonės”. Galima kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų veiklą, bet išbraukti ,,valstybinių įmonių ekonominę...”

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Taurantas sutinka?

A.TAURANTAS. Kadangi nėra pačios komisijos, jeigu būtų tokia redakcija priimta visiems deputatams, gal rastume kompromisą, nes kitaip nepriimsime viso straipsnio. Gal gerbiamasis Č.Juršėnas, kad galėtume priimti, dar kartą pakartotų savo...

PIRMININKAS. Aš pakartosiu, nes labai paprasta pataisa. Išbraukti žodžius nuo ,,bankų” iki ,,veiklą”. Tai yra būtų taip: ,,kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų veiklą ir teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas”. Ar deputatas J.Pangonis nesutiktų su tokiu kompromisu, kad nereiktų balsuoti?

J.PANGONIS. Aš sutinku, bet su viena sąlyga, kad būtų parašyta ,,valstybinio banko veiklą”, o ne visų bankų. Į komercinių bankų veiklą, man atrodo, nėra ko kištis Ekonomikos komisijai.

A. TAURANTAS. Turbūt reikia visus kontroliuoti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote įrašyti dar ,,valstybinio”. Vadinasi, yra priimta susitarimu išbraukti ,,valstybinių įmonių ekonominę”, o jūsų pataisa yra papildyti žodžiais ,,Lietuvos banko”. Tęsiam, gerbiamieji deputatai, dėl deputato J.Pangonio...

J.BEINORTAS. Aš norėčiau prieštarauti deputatui J.Pangoniui.

PIRMININKAS. Ar būtų galima jus pristatyti, gerbiamasis deputate J.Beinortai? Deputatui J.Beinortui žodis. Prašom.

J.BEINORTAS. Ačiū. Aš manau, kad čia būtų galima trumpiau tiesiog parašyti, ne taip, kaip ten yra redakcijoje ir, suprantama, kad šita komisija elgsis savo kompetencijos ribose. Nereikia dabar manyti, kad štai ji paraližiuos kažkokiu būdu komercinio banko veiklą. Kadangi komerciniai bankai šiuo metu nėra kažkokia visiškai išskirtinė dalis, autonomiškai^ tai, vadinasi, šiuo atveju negalima ir jų išskirti. Tiesiog palikime visus bankus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl deputato J.Pangonio pataisos. Vietoj ,,bankų” įrašyti ,,Lietuvos banko”. Kąs už šią pataisą? Prašom, deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, ne, negalima išbraukti iš Ekonomikos komisijos funkcijų ekonomikos kontrolės Lietuvoje. Na, tiesiog nei šis, nei tas. Įmones, aš sutinku, kad reikia išbraukti, bet negalima gi tokią pataisą priimti!

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl deputato J.Pangonio pasiūlymo. Kas už tai, kad vietoj žodžio ,,bankų” įrašytume ,,Lietuvos banko”.

J.PANGONIS. Ne Lietuvos, aš sakiau, o valstybinių bankų. Nes yra daug valstybinių bankų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ,,valstybinių bankų”. Kas už tai, kad įrašytume žodį ,,valstybinių”, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pataisa nesurinko. Ar dar kas nors turi pastabų dėl 59 straipsnio? Prašom balsuoti dėl viso 59 straipsnio. Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Straipsnis priimtas. 60 straipsnis.

A.TAURANTAS. Pakeitimų nėra, išskyrus tai, kad 4 punktas yra padalintas į du. Galiu juos perskaityti atskirai. Ketvirtasis - rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais, o 5-sis - rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų projektų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms. Tai 5 punktas tampa 6.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi dar pastabų? Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, prašom sulaukti savo eilės. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš, jeigu galima būtų pasakyti, dėl 1 punkto. Siūlyčiau atsisakyti žodžio ,,preliminariai”. Ką tai reiškia preliminariai? Iš viso svarstyti! Svarstant paaiškės, kokie sprendimai gali būti priimti, todėl siūlyčiau to žodžio atsisakyti.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi dėl šios pataisos pastabų? Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Galima priimti, tai neturi reikšmės, nes toliau yra nu-matyta detali biudžeto svarstymo eiga. Detalizacija vėliau paaiškės.

PIRMININKAS. Pataisa priimta. Deputatas Č.Juršėnas, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau paskutiniąją dalį sutrumpinti. Ir štai dėl ko: kadangi paskutiniojoje dalyje smulkiai išvardinama tai, kas jau yra numatyta toje buvusioje 4 dalyje. Kartoju: ,,rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais” ir t. t. O po to paskutinėje dalyje labai smulkiai išvardinama. Man atrodo, nesismulkinkim, o apibendrintai pasakykim: pirma eilutė - ,,svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus”, o po to punkto eilutė dėl biudžeto asignavimo įvairioms programoms ir t. t. Žodžiu, man atrodo, čia per smulkiai surašoma tai, kas detaliai reglamentuota senojoj 4 dalyje.

PIRMININKAS. Deputatas A-Taurantas.

A.TAURANTAS. Kadangi nėra deputato A.Rudžio, aš manau, kad negerai būtų tai išbraukti, nes tiesiog galime ką nors praleisti, ko bendroji dalis neapima. Ir šiuo atveju tiktai kompetentingi komisijos nariai galėtų ką nors dėl to pasakyti, nes galime čia pagadinti. Juo labiau kad komisijos narys gerbiamasis P.Tupikas prieštarauja.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas nepasikliautų kartais komisijos autoritetu ir neatšauktų savo pasiūlymo?

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad komisija nevisiškai tiksli, kadangi 4 dalis apima ir 5-ąją. Bet jau kompromiso dėlei lai bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau pastabų nėra dėl 60 straipsnio? Priimta. 61 straipsnis - Agrarinės komisijos veiklos kryptys.

A.TAURANTAS. Agrarinės komisijos veiklos kryptys. Komisijai pasiūlius, šis straipsnis dar yra papildytas 2 punktais, kuriuos aš jums perskaitysiu. Tai yra suderinta su pačia komisija. Penktasis punktas: ,,kontroliuoti ir dalyvauti formuojant žemės bei maisto ūkio valstybinių organų sistemą”. Šeštasis: ,,koordinuoti suinteresuotų valstybės organų sistemą”. Šeštasis: ,,koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą rengiant žemės ir maisto ūkio sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus”. Tai yra pačios komisijos pasiūlymas, neseniai pateiktas, todėl neatspausdintas.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamąjį pranešėją ir deputatų norėčiau paprašyti, ar jie nesutiktų papildyti šio straipsnio 2 punktą: ,,rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos agrarinei politikai ir žemės ūkio mokslo bei mokymo sistemos formuoti ir tam reikalingiems normatyviniams aktams kurti”. Juk tikrai žemės ūkio mokslas ir mokymas yra bendra žemės ūkio visos sistemos dalis. Ir viena Švietimo, mokslo ir kultūros komisija iš tikrųjų niekados nespręs ir negali išspręsti žemės ūkio mokslo ir mokymo reikalų. Jie yra specifiniai, ir tikrai šitai komisijai jie turėtų būt pavedami.

PIRMININKAS. Komisijos pirmininkas pritaria, o kaip deputatas A.Taurantas?

A.TAURANTAS. Jeigu tai yra komisijos pasiūlymas, manau, kad yra priimtinas, jeigu neprieštarauja Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, nes galbūt jie manys, kad tai yra jų veiklos sritis. Jeigu jie neprieštarauja, tai manau, kad yra priimtina.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Ulba.

A.V.ULBA. Aš noriu papildyti 3 klausimą. Jis turėtų skambėti, mano supratimu, taip: ,,svarstyti Vyriausybės pateikiamų įstatymų ir programų projektus ir valstybinio projekto straipsnius dėl žemės ir maisto pramonės ūkio, kaimo materialinės techninės ir socialinės bazės plėtimo, teikti pasiūlymus bei išvadas.” Niekur nėra rašoma lietuvių kalboj ,,maisto ūkis”, o yra ,,maisto pramonės” arba ,,maisto perdirbimo” ūkis. O toliau yra pamiršta, jeigu ir valstiečių ūkis bus, materialinė techninė bazė.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas, komisijos pirmininkas.

E.GRAKAUSKAS. Aš manau, kad redakcija gera, nors iš esmės kaimo socialinė bazė apima ir materialinį aprūpinimą. Tačiau išplėstas tekstas duoda platesnį vaizdą.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Šiuo atveju tai reiktų papildomai pataisyti ir 5 - 6 punkte - maisto pramonės ūkis. Ten suformuluota ,,maisto ūkis”.

E.GRAKAUSKAS. Čia diskusijos objektas. Maisto ūkis, kai turima galvoje maisto pramonė, paprasčiausiai nevartojama sąvoka. Dabar yra toks naujadaras - ,,žemės ir maisto ūkio sistema”. Ir ginčijamasi, nesutariama dėl to.

A.TAURANTAS. Tai vis dėlto reikia žinoti, kurį jūs naudosit terminą?

A.V.ULBA. Aš galiu paaiškinti. Maisto ūkis yra vertimas iš rusų kalbos - ,,prodovolstvenaja programa”. O mes galime lietuviškai sakyti - tai maisto perdirbamoji pramonė ar maisto pramonė.

E.GRAKAUSKAS. O, jeigu lietuviškiau, tai gerai.

PIRMININKAS. Manau, kad tik ilgiau, o lietuviškiau - tikrai ne, gerbiamasis A.V.Ulba. Jūsų pasiūlymas.yra tik ilgesnis, bet ne lietuviškesnis.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima? Aš taip tik, jeigu leidžia man, norėčiau pasiūlyti trumpiau.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai vis dėlto nepagalvotų, kad re-dagavimas vietoje, ypač tokių dalykų, yra...

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau 3 dalį šiek tiek sutrumpinti. 3 dalis - svarstyti Vyriausybės pateikiamus įstatymus ir programas. Manau, kad komisija nagrinės ne tik Vyriausybės pateikiamus įstatymų projektus, todėl žodžius ,,Vyriausybės pateikiamų” reiktų išbraukti. Įstatymo projektai - tai bus ir Vyriausybės, ir visų kitų.

A.TAURANTAS. Aš nepastebėjau, nes mūsų pasiūlymuose žodis ,,Vyriausybės” yra išbrauktas. Tikrai buvo toks pasiūlymas.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra? Deputatas AV.Ulba sutinka pa-likti ,,maisto ūkį”? Deputatas turi teisę reikalauti, kad būtų balsuojama. Prašom pateikti balsavimui savo formuluotę.

J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti!

PIRMININKAS. Taip.

J.PANGONIS. Man regis, A.Grakauskas sutiko, kad taip išsireikšti būtų lietuviškiau, ir klausimo neliko. Kodėl jūs vėl grįžtate prie to pačio?

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas perduoda jums pastabą, kad lietuviškai reikia sakyti ,,to paties”, o ne ,,to pačio”. Gerai, aš atsisakau savo nuomonės, kad lietuviškiau ir trumpiau yra ,,maisto ūkis”, ir paliekame taip, kaip siūlė komisijos pirmininkas. Daugiau pastabų nėra dėl 61 straipsnio? Priimta. 62 - Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos veiklos kryptys.

A.TAURANTAS. Čia 1 punktą...

PIRMININKAS. Turbūt reikia atkreipti dėmesį, kad yra nauja redakcija?

A. TAURANTAS. Nauja redakcija pateikta prieduose ir dar papildomai į 1 punktą po ,,gyventojų sveikatos apsaugą” įrašyta ir ,,sanitarinei aplinkos būklei”. Toks papildymas.

Č.JURŠENAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš ir čia siūlyčiau sutrumpinti. Man atrodo, būtų paprasčiau, jeigu 2 dalis būtų tokia: ,,svarstyti ir įvertinti atitinkamų (čia vėl Vyriausybės pateiktų, kodėl tik Vyriausybės?) programų bei nutarimų projektus”.

A.TAURANTAS. Atsiprašau, gerbiamasis Č.Juršėnas ne į tą tekstą žiūri. Yra papildymai, ten jau yra visai kitaip, ten yra 5 punktai, o žodžio ,,Vyriausybės” irgi nėra.

Č.JURŠĖNAS. Pataisyta?

A.TAURANTAS. Prieduose žiūrėkit.

PIRMININKAS. Ar daugiau pastabų nebus? Priimta. 63 straipsnis -Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos veiklos kryptys. Ar pastabų niekas neturi?”

A.TAURANTAS. Tik noriu pastebėti, kad 1 punkte buvo suformuluota ,,tautų santykių”, o pakeista į ,,tautybių santykių”. Tai buvo deputato Č.Juršėno siūlymas, ir komisija sutiko.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų deputatai neturi. Priimta. 64 straipsnis - Savivaldybių reikalų komisijos veiklos kryptys.

A. TAURANTAS. Pataisų ir papildymų nėra.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji deputatai, dabar neturite?

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš 3 dalyje terminus siūlyčiau patikslinti. Man atrodo, geriau būtų ,,teikti išvadas” ir t.t. tarp skirtingų pakopų savivaldybių, ne lygių, o pakopų.

PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas sutinka?

A.TAURANTAS. Taip, pakopa yra pakeista. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Taurantas sutinka iš 1 punkto išbraukti žodį ,,preliminariai”, kaip anksčiau buvo jau vieną kartą padaryta?

A.TAURANTAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. Daugiau pastabų deputatai neturi? Nematau. 64 straipsnis priimtas. Baigtas svarstyti 10 skirsnis - Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos: kompetencija. 11 skirsnis. Prašau.

A.TAURANTAS. Komisijų veiklos kryptys, atsiprašau. Toks yra pateiktas

skirsnio pavadinimas Teisinės sistemos komisijos siūlymu.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. 1 skirsnis - Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos. 65 straipsnis.

A.TAURANTAS. 65 straipsnis Teisinės sistemos komisijos pasiūlymu yra papildytas. Tarp komisijų, kokios jos gali būti, dar pridėta: tyrimo ir kontrolės. Tai atkreipia dėmesį, kad 1 šio straipsnio pastraipos nauja redakcija yra pateikta prieduose. Vadinasi, dar reikės pridėti, kad ,,gali sudaryti tyrimo, kontrolės”, o toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas, prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte išbraukti 3žo-džius: ,,pripažinusį, kad reikia”. Man regis, tai yra nelogiška. Na, ką reiškia pripažinti, kad reikia, arba pripažinti, kad nereikia? Man atrodo, kad Aukščiausioji Taryba tai gali padaryti ir taip.

A.TAURANTAS. Ko gero, Teisinės sistemos komisija irgi taip pasiūlė, tikrai tai nepadaryta. Čia gal ir mano klaida.

PIRMININKAS. Priimta. Ar dar kas nors turi pastabų dėl 65 straipsnio? Priimta. 66 straipsnis.

A.TAURANTAS. Nėra pakeistas, o pateiktas toks, koks ir anksčiau buvo.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika. Dėl 66 straipsnio.

V.ŠADREIKA. Ne, aš apskritai turiu pastabą šiam skirsniui. Yra sudaryta keletas komisijų. Štai kad ir tokia laikinoji komisija pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti. Darbo apimtis yra labai didelė, tai yra lyg ir nuolatinė komisija. Nuo jos sudarymo momento yra gauta apie 2 tūkst. laiškų, į kuriuos reikia atsakinėti ir dirbti. Laikinoji komisija vykdo labai plačias funkcijas, daug dirba, rengia įstatymo projektus, juos tobulina. Pirmuose projekto variantuose buvo nustatyta, kad kai kurios laikinosios komisijos gali naudotis visomis teisėmis. Dabar to lyg ir nebėra. Gal praleidau, gerbiamasis pranešėjau?

A.TAURANTAS. Atkreipiu dėmesį, kad 68 straipsnyje taip ir numatyta.

PIRMININKAS. Kai prieisim prie 68-ojo, nagrinėsim konkrečiai. Dėl 66 straipsnio daugiau niekas pastabų neturi? 66 straipsnis priimtas. 67 straipsnis.

A.TAURANTAS. Taip pat nėra pakeistas.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Šadreika dėl 67-ojo siūlys?

V.ŠADREIKA. Aš dėl 67-ojo.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ŠADREIKA. Mano ta trumpa kalbelė siejasi ir su 67, ir 68 straipsniais. Reikėtų aptarti, galbūt pagalvoti per pertrauką dėl to, kad kai kurios tos laikinosios komisijos tampa vos ne nuolatinėmis nagrinėjant specializuotus klausimus. Ir jų daugiau yra. Štai, pavyzdžiui, ir antroji komisija - dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų turto, kuri veiks, matyt, ilgai. Šiuo laiku yra dvi tokios laikinosios komisijos. Jų statusas turėtų būti platesnis.

Aš suprantu, redakcinė, skyrimo ir t. t. komisijos veikia labai trumpai, todėl siūlau, kad jų padėtis turėtų būti kitokia.

A.TAURANTAS. Šiuo atveju klausimai taip pat susiję su 68 straipsniu. Aš nežinau, ar gerbiamasis V.Šadreika galėtų prieštarauti 67-ajam - čia komisijos pirmininko rinkimas, sąmatos patvirtinimas. Čia taikoma ta pati tvarka kaip ir nuolatinėms komisijoms, 67-asis tikrai turėtų jus tenkinti. Dėl 68 galima būtų pakalbėti.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Šadreika pasiūlys 67-ajam kokią nors pataisą, pastabą?

V.ŠADREIKA. Na, aš gal prašyčiau tiesiog dar pasvarstyti, nors taip staigiai dabar negaliu pasiūlyti. Bet gal gerbiamasis A.Taurantas pasvarstytų, arba per pertrauką suredaguotų ir eitume toliau. Štai koks būtų prašymas.

PIRMININKAS. 67 straipsnis, man atrodo, gerbiamasis deputate V.Šadreika, visiškai įteisina laikinąją komisiją tokią pat kaip ir nuolatinę. Tiktai, žinoma, sąmatą ir komisijos pirmininką tvirtins, 68-ajame yra jos teisės nurodytos. Aš prašyčiau jus sutikti su 67 straipsnio redakcija tokia, kokia jinai yra, o 68-ąjį nagrinėsime.

V.ŠADREIKA. Aš nevisiškai sutikčiau, kad 67-asis laikinąsias sulygintų su nuolatinėmis. Ankstesnėse redakcijose buvo numatyta, kad laikinosios komisijos, kurios sudaromos ir veikia ilgiau kaip tam tikrą laiką, naudojasi tokiomis teisėmis kaip ir nuolatinės komisijos, išskyrus konkrečias teises.

A. TAURANTAS. Tai 68 straipsnyje taip ir yra!

PIRMININKAS. Aš dar kartą prašau pereiti prie 68 straipsnio svarstymo ir apie teises.

V.ŠADREIKA. Na, gerai.

PIRMININKAS. Jūs sutinkate? Dėl 67 straipsnio daugiau pastabų neturi-te, gerbiamieji deputatai? Priimta.

68 straipsnis. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, laikinosios komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi nuolatinių komisijų darbo tvarkos taisyklėmis, turi visas jų teises ir pareigas, išskyrus teisę kelti kandidatus Aukščiausiosios Tarybos organų rinkimuose ir savo vardu reikalauti atšaukti, teikti interpeliaciją, t.y. reikšti nepasitikėjimą kuriam nors pareigūnui.

A.TAURANTAS. Aš galiu paaiškinti, kodėl padarytos šios būtent išimtys. Šiuo atveju yra numatyta, kad laikinųjų komisijų nariai yra kartu ir nuolatinių komisijų nariai. Tuo atveju jie, būdami laikinųjų komisijų nariai, lyg ir turi dvigubą teisę kelti kandidatus, ar reikalauti atšaukti, ar siūlyti interpeliaciją. Todėl būtent šio sudvigubinimo atsisakyta. Visos kitos teisės ir pareigos yra likusios, ir, mano manymu, kai kas iš deputatų prieštaravo, kad galbūt per plačios teisės suteikiamos laikinosioms komisijoms. Šiuo atveju, aš manau, kad yra geras toks pasiūlymas, ir dar noriu atkreipti dėmesį į Teisinės sistemos komisijos siūlymą dar šiek tiek apriboti laikinųjų komisijų teises. Posėdyje aš buvau sutikęs, o dabar suabejojau. Jeigu Teisinės sistemos komisija teiks balsavimui, manau, kad turėtų deputatai spręsti. Būtent Teisinės sistemos komisija pasiūlė dar apriboti laikinosioms komisijoms įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. Šiuo atveju aš manau, kad tai nereikalinga, nes gali būti sudarytos tokios laikinos komisijos, kurios kaip tik turėtų parengti įstatymus. Arba, sakysim, Rytų Lietuvos komisija galėtų parengti įstatymo projektą, kaip vystyti ir spręsti Rytų Lietuvos problemas. Todėl manau, kad šią teisę laikinosioms komisijoms reikia palikti.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų dėl 68 straipsnio? Priimta. Baigtas 11 skirsnis. Prašom.

A.TAURANTAS. Šiuo atveju būtų galima pereiti prie antrojo skyriaus ir svarstyti Aukščiausiosios Tarybos sesijų tvarką. Kaip tik papildymuose deputatams yra pateiktos visos pataisos, kurios susijusios su 12 ir 13 skirsniais.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti dėl svarstymo eiliškumo. Dabar mes priėmėm pirmąjį skyrių, kuris numato Aukščiausiosios Tarybos struktūras. Dabar logiška būtų svarstyti ne antrąjį, o trečiąjį skyrių, kuris numato pareigūnų skyrimą. Kitaip tariant, jeigu mes šituos du skyrius priimtume, galėtume naujoje sesijoje, priėmę atitinkamą nutarimą, formuoti šitas struktūras. Kitaip sakant, formuodami struktūras, mes galėtume dirbti pagal naują reglamentą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pakeisti svarstymo eiliškumą?

S.MALKEVIČIUS. Taip. Vietoj antrojo svarstyti trečiąjį skyrių.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas. Prašom, jūsų nuomonė?

A.TAURANTAS. Šiuo atveju, jeigu Aukščiausioji Taryba manytų, kad taip yra reikalinga, aš neprieštaraučiau ir būtent dėl to, kad dėl trečiojo skyriaus, kurį pasiūlė deputatas S.Malkevičius dabar svarstyti, dėl jo keleto skirsnių neprieštarauja nei frakcijos, nei atskiri deputatai. Nors atskirai Teisinės sistemos komisijos posėdyje tai nebuvo svarstoma, bet žymūs Lietuvos teisininkai labai atidžiai jį nagrinėjo, ir gerbiamasis P.Kūris nagrinėjo, teikė pastabas, į kurias atsižvelgta. Todėl manau, kad teisiniu požiūriu šis skyrius yra labai gerai peržiūrėtas, Juo labiau kad niekas neturėjo jokių rimtų pastabų ir pasiūlymų ar prieštaravimų. Todėl galima svarstyti kad ir šiandien, jeigu deputatai mano, kad tokia tvarka yra reikalinga.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutinka praleisti antrąjį skyrių, rodos, jis ne visas yra Teisinės sistemos komisijos peržiūrėtas ir svarstyti dabar trečiąjį skyrių, kiek dar turėsime laiko? O turėsime 4 minutes iki pertraukos ir 10 - po pertraukos.

A.TAURANTAS. Galbūt mums labai greitai sektųsi, kadangi prieštaravimų, kiek aš žinau, nebuvo.

PIRMININKAS. Ai kas nors prieštarauja, kad dabar būtų svarstomas trečiasis skyrius: pareigūnų rinkimai ir skyrimai? Pradedame.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad eikim nuosekliai. Man atrodo, kad kol kas visiškai neblogai mums darbas einasi, ir galime gana nuosekliai visą Reglamentą ,,sudoroti”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, buvo priimtas pasiūlymas niekam neprieštaraujant. Gaila, kad ir šį kartą jūs pavėlavote, ir aš tiktai jums reikalaujant galiu siūlyti Aukščiausiajai Tarybai balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Geriau vėliau negu niekad.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, deputatas Č.Juršėnas prieštaravo po to, kai mes jau buvome susitarę svarstyti trečiąjį skyrių, todėl prašom balsuoti. Kas už tai, kad dabar būtų svarstomas antrosios dalies trečiasis skyrius? Kas už, prašom pakelti mandatus.

A.TAURANTAS. Antrosios dalies trečiasis?

PIRMININKAS. Taip. Pareigūnų rinkimai ir skyrimai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. 18 skirsnis, ar kas nors turi pastabų dėl pavadinimo? Nematau. Priimtas pavadinimas. 148 straipsnis. Deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Pastabėlė. Galbūt nereikia žodžių ,,tam tikrus”. Užtenka: ,,valdžios įgaliojimus įstatymų nustatytose ribose”. Įstatymų nustatytos ribos ir apimtų ,,tam tikrus”.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A. TAURANTAS. Dėl šios formuluotės buvo ilgas ginčas su Centro frakcijos žmonėmis, o ši redakcija yra pateikta deputato K.Lapinsko. Mes su juo pasiekėme tam tikrą bendrą susitarimą. Todėl aš nenorėčiau jo laužyti, jeigu gerbiamasis K.Lapinskas prieštarautų. Galbūt jisai galėtų atsakyti. Na, ne-noriu laužyti tai, dėl ko yra sutarta.

PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas. Deputatas K.Lapinskas siūlo palikti. Deputatas E.Jarašiūnas siūlo balsuoti? Gerbiamieji deputatai, deputatas E.Jarašiūnas siūlo balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš 148 straipsnio ketvirtos eilutės žodžius ,,tam tikrus”. Taigi, kas už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, prašau pakelti mandatus. Na, tai tiesiog daugiau žodžių.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 52.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.

PIRMININKAS. Ar daugiau pastabų nėra dėl 148 straipsnio? Priimta. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašyčiau grįžti visus į salę. Gerbiamieji deputatai, prašome grįžti į salę. Turime tęsti darbą. Kol kas salėje nėra 68 deputatų. Gerbiamieji deputatai, labai prašau grįžti į salę, prašau gerbti čia susirinku-sius. Mes negalime tęsti posėdžio. Gerbiamieji deputatai, kurie dar nesugrįžo į salę, prašome tai padaryti tuoj pat.

Balsavimo grupę prašau patikrinti, kiek šiuo metu yra deputatų salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.

PIRMININKAS. Ar jūs suskaičiavote deputatus, esančius šonuose?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73 ten.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate A.Taurantai. Gerbiamieji deputatai, prašom sėstis į savo vietas, susikaupti ir dar 10 minučių tęsime Reglamento svarstymą ir priėmimą. 149 straipsnis. Gerbiamieji deputatai, aš prašau neišeiti iš salės! Prašom tęsti, 149 straipsnis.

A.TAURANTAS. Pataisymų ir papildymų nėra.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų dėl 149 straipsnio? Priimta. 150 straipsnis.

A.TAURANTAS. Nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Priimta. 151 straipsnis.

A. TAURANTAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 152 straipsnis.

A.TAURANTAS. Galbūt pirmąją pastraipą reikėtų papildyti, kad kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus pavaduotojus siūlo Sekretorius.

PIRMININKAS. Aukščiausioji Taryba neprieštarauja.

Č.JURŠĖNAS. Ar dar galima?

PIRMININKAS. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Čia 152 dabar?

PIRMININKAS. Taip.

Č.JURŠĖNAS. Taigi aš siūlau, kad kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius gali siūlyti ir nuolatinės komisijos, jeigu jos turi savo specifinę nuomonę.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Šiuo atveju būtų maišomi du sudarymo principai. Mes, jau spręsdami alternatyvas, diskutavome ir pritarėme principui, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas - tie šeši nariai, Prezidiumo nariai, nekalbant apie Pirmininką, pavaduotojus ir Sekretorių, yra renkami, kai kandidatus pagal skirtas proporcingo atstovavimo kvotas siūlo frakcijos. Jeigu dar papildomai tokią teisę suteiktume nuolatinėms komisijoms, tai tiesiog viską sujauktume ir sumaišytume. Arba toks principas gali būti, arba kitas. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad yra numatyta, jeigu funkcijos nesusidariusios, pavyzdžiui, sesijos pradžioje, tai tokiu atveju Prezidiumo nariai gali būti siūlomi kaip ir kiti pareigūnai, t.y. siūlo ir nuolatinės komisijos, kaip nori deputatas Č.Juršėnas, ir deputatų laikinosios grupės, ir kitais būdais, kaip yra aptarta kituose straipsniuose. O šiaip, jeigu mes laikomės to principo, maišyti nederėtų.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas buvo įtikintas? Ačiū. Ar daugiau pastabų nėra dėl 152 straipsnio? Priimta. 153 straipsnis.

A. TAURANTAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Gal kas nors turi pasiūlymų? Nėra. Priimta. 154 straipsnis.

A.TAURANTAS. Nėra.                           

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Priimta. 155 straipsnis.

A.TAURANTAS. Čia gal antrajame sakinyje žodį ,,visi” reikėtų išbraukti, būtų aiškiau. Kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš 155 straipsnį siūlau patikslinti, kad tik Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu. Tai yra konstitucinė nuostata. Jeigu mes čia keičiame tvarką ir kitus renkame slaptu balsavimu, vadinasi, mums teks keisti Konstituciją. Tai todėl aš siūlau, kad nesivargintume, palikti tiktai Pirmininką, o visi kiti renkami, ką mes ir darėm, atviru balsavimu.

PIRMININKAS. Prašom, ar kas nori kalbėti dėl deputato Č.Juršėno pateiktos pataisos? Jeigu kalbančiųjų nėra, tai deputatui A.Taurantui žodis.

A. TAURANTAS. Šiuo atveju jokio prieštaravimo su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu nebūtų, nes Konstitucijoje tiesiog niekaip neaptariama nei pavaduotojų, nei Sekretoriaus rinkimo tvarka. Todėl mes esame laisvi apsispręsti, kaip tai daryti. Kalbant darbo grupėje galbūt pirmuosiuose projektuose ir buvo tiktai Pirmininkas paliktas, bet buvo pasiūlymų, kad būtų tikslinga ir logiška vis dėlto pavaduotojus ir Sekretorių rinkti slaptu balsavimu. Mes galime tai svarstyti, bet mano nuomonė lieka tokia, kaip parašyta projekte.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Taurantas galėtų pakomentuoti, ką reiškia žodis ,,paprastai” antrame sakinyje?

A.TAURANTAS. Antrame sakinyje? Mes, atskirai nutarę, galime nustatyti kitą tvarką. Jeigu mes nieko kito nenustatome, tai renkame atviru balsavimu. Čia stengtasi, kad nebūtų labai griežtai. Jeigu, sakysime, deputatai pa-manė, kad reikalingas slaptas balsavimas ir kituose rinkimuose, mes galime atskirai nutarti. Vadinasi, Reglamentas tam neprieštarauja. O jeigu nesame nutarę, renkame atvirai.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašome, deputatas Č-Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš vis dėlto prašyčiau būti šiek tiek arčiau Konstitucijos. Pirmininkas yra aukščiausiasis valstybės pareigūnas. Jo pavaduotojai yra atitinkamo rango žmonės. Jeigu jų rinkimo tvarką mes reguliuojame Reglamentu, tai, man atrodo, čia mes per daug sau leidžiame. Tada tikrai turime Konstitucijoje įrašyti jų, tų aukščiausiųjų pareigūnų, rinkimo tvarką. Aukščiausieji pareigūnai yra konstitucinio reguliavimo reikalas, ir jeigu ten įrašyta, kad Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu, tai, vadinasi, visi kiti klausimai sprendžiami normalia tvarka, t.y. atviru balsavimu.

A.TAURANTAS. Aš nemanau, kad slaptas balsavimas yra nenormali tvarka. Ten tiesiog tai yra neaptarta.

PIRMININKAS. Ar deputato E.Jarašiūno šiuo metu nėra salėje?

Nėra. Gal deputatas K-Lapinskas galėtų deputato Č.Juršėno pastabą pa-komentuoti Teisinės sistemos komisijos vardu?

K.LAPINSKAS. Teisinės sistemos komisija šito skyriaus dar nesvarstė, todėl komisijos vardu aš nieko negalėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, matau, kad deputatas Č.Juršėnas nepasiruošęs nusileisti, todėl prašome balsuoti dėl jo pastabos.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš turiu tada pastabą dėl mūsų darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš galvojau, kad Teisinės sistemos komisija, kaip svarbi komisija ir dėl svarbaus dokumento, jau turi savo nuomonę dėl visų Reglamento dalių. Jeigu šita komisija nėra svarsčiusi ir neturi savo nuomonės, aš siūlau toliau nenagrinėti. Čia per daug svarbus dalykas, kad mes praleistume Reglamento dalį be Teisinės sistemos komisijos nuomonės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, jūs gavote visiškai iš-samią informaciją prieš pradedant svarstyti ir balsuojant, kad buvo nagrinėta kitų teisininkų - S.Stačioko, B.Kūrio ir kitų, taip pat atskirų Teisinės sistemos komisijos narių. Tik tiek, kad nėra bendros išvados, bet mes pradėjome svarstyti, todėl dabar jūsų pastaba yra šiek tiek pavėluota dėl 155 straipsnio. Juo labiau kad mums liko dvi minutės. Aš prašau balsuoti dėl jūsų pastabos ir po to dėl viso straipsnio. Jeigu jis nebus priimtas, tai spręsime tada, kai bus kvorumas. Prašome balsuoti dėl deputato Č.Juršėno pastabos - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu, o kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai paprastai renkami atviru balsavimu. Ar aš teisingai suformulavau jūsų pastabą? Prašom balsuoti dėl deputato Č.Juršėno pastabos. Kas už, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pastaba nepriimta, balsuosime dėl viso straipsnio, kaip yra mūsų susitarta: jeigu buvo pastabų, tada balsuojame dėl viso straipsnio priėmimo. Kas už 155 straipsnį, koks buvo pateik-tas, išskyrus tai, kad antrajame sakinyje išbrauktas žodis ,,kiti”, o palikta ,,visi Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai”? Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už, prašome pakelti mandatus. Kad būtų straipsnis priimtas, reikia 68 balsų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.

PIRMININKAS. Prašome nuleisti. Straipsnis nepriimtas, toliau balsuoti nėra prasmės. Tęsime toliau darbą. 155 straipsniu šiandien Reglamento svarstymas baigtas. Dėkoju deputatui A-Taurantui.

Antrasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl atskaitymo į savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo tvarkos projektas. Deputatas S.Kropas.

Diskusija dėl deputato S.Kropo pateikiamo LR AT nutarimo “Dėl atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo Laikinosios metodikos”

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, šitame nutarimo projekte dėl atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo siūlytume žodį ,,tvarkos” pakeisti žodžiu ,,metodikos”, kadangi taip buvo formuluota priimant nutarimą dėl Biudžetinės sandaros įstatymo įsigaliojimo. Projektas jau buvo svarstytas komisijose, praėjusią savaitę aptartas plenariniame posėdyje ir šiandien reikėtų tiktai balsuoti. Kaip prisimenate, balsavimas buvo atidėtas, nes nebuvo kvorumo. Norėčiau atkreipti visų deputatų dėmesį, kad tai yra svarbus klausimas, nes Vyriausybė negali pateikti biudžeto projekto. Čia yra mūsų darbo trūkumas, kurį reikia skubiai ištaisyti.

PIRMININKAS. Ar deputatas S.Kropas prašo atidėti balsavimą, kol bus kvorumas?

S.KROPAS. Prašyčiau balsuoti turbūt, nes laukti jau neturime galimybės. Praėjusią savaitę atidėjome, o dabar reikia priimti.

J.PANGONIS. Aš klausimą turiu.

PIRMININKAS. Prašom paklausti. Vieną minutę, gerbiamasis deputate S.Kropai.

J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar toje metodikoje nu-statomas ir darbo užmokestis pagal rajonų gyventojų skaičių?

S.KROPAS. Ne, nėra. Jūs puikiai žinote, kad šita metodika turi būti patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu, o ne Aukščiausiosios Tarybos.                                                  

PIRMININKAS. Prašome, deputatas L.Jankelevičius.

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš pasisakau už tai, kad Vilnijos krašto rajonams būtų sudarytas prioritetas formuojant savivaldybių biudžetą. Pateiksiu keletą argumentų. Pirmas argumentas - tas kraštas istoriškai buvo apleistas, nes kiekviena valdžia, o jų buvo nemažai, teikdavo tai žemei nepakankamą dėmesį. Todėl Vilnijos rajonai atsiliko socialinio ir ekonominio išsivystymo požiūriu. Antras argumentas - per paskutiniuosius tris penkmečius kapitaliniai įdėjimai Vilniaus ir Šalčininkų rajonams, paskaičiavus rubliais vienam gyventojui, sudarė tik 55-75% Respublikos rajonų vidurkio. Trečias - jeigu mes deklaruojame, kad Pietryčių rajonams reikalingas didesnis dėmesys ir tai yra parašyta mūsų atskiruose dokumentuose, tai siūlau tai padaryti pradedant nuo biudžeto formavimo principų.

Kaip tai padaryti? Pagal ketvirtą ,,d” punktą numatyta taikyti pataisos koeficientą visiems rajonams -1,1. Prašyčiau, kad Vilnijos krašto rajonams koeficientas būtų nustatytas maždaug 1,3. Prieštarauju, kad Vilniaus rajonui būtų taikomas koeficientas 0,81, kaip numatyta ketvirtame ,,c” punkte, kadangi šitas rajonas turi daug problemų. Viena iš tokių - kasmet iš to rajono atimama po 400-500 hektarų žemės ūkio naudmenų Vilniaus miesto statyboms, kolektyviniams sodams įrengti. Už tuos dalykus niekas nemoka,o dar mes jų biudžetą, taip sakant, norime palyginti su kitais priemiestiniais rajonais. Manau, kad reikia tą rajoną vertinti kaip ir visus kaimiškuosius rajonus. Ketvirtas argumentas - jeigu mes vienetu laikome vidutines išlaidas pagal pastarųjų metų išlaidų struktūrą, tai reiškia, kad ir toliau tų rajonų savivaldybės negalės svajoti apie Respublikos vidurkį kai kuriose liaudies ūkio šakose.

Šituos klausimus kėliau komisijos posėdyje. Mums buvo aiškinama, kad metodikos 11 punktas suteikia tam tikrus prioritetus. Ten parašyta, kad iš valstybės biudžeto, vadinasi, pinigai skiriami tikslinėms programoms. Aš manau, kad būtų tikslinga ir būtų geriau, jeigu būtų sudarytas prioritetas biudžetui, tada mes turėtume pagal mūsų apskaičiavimus 1-1,5 milijono rublių, ir su tais pinigais, aišku, galėtume pagreitinti socialinių bei ekonominių klausimų sprendimą. O tas 11 punktas, koks jis yra dabar, tik suteikia mums teisę prašyti. Aš manau, prašyti mes ir be tų punktų galime.”

Kitas klausimas - kaip Vyriausybė, valstybė galės skirti lėšas, aišku, jeigu jinai jų turės. Tokie mano pasiūlymai. Prašyčiau gerbiamųjų deputatų atsižvelgti į mūsų prašymą ir teigiamai jį įvertinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ar dar kas nors norės pasisakyti prieš pradedant balsuoti? Deputate S.Kropai, prašome atsakyti į pastabą, ir pradėsime balsavimo procedūrą.

S.KROPAS. Ši problema jau detaliai buvo svarstyta mūsų komisijoje, ir argumentus pateikė abi pusės dalyvaujant Biudžeto departamento atstovams.

Dauguma komisijos narių ir Biudžeto departamento atstovai buvo tokios nuomonės, kad žymiai geresnę pagalbą mes galėtume suteikti, remdamiesi 11 punktu, t.y. teikiant konkrečias subvencijas pagal priimtą Pietryčių Lietu-vos vystymo programą, kadangi toks išlaidų padidinimas, einamųjų išlaidų padidinimas praktiškai galėtų ,,ištirpti” kaip smėlis vandenyje - be konkrečių priemonių. Todėl pradžioje Finansų ministerija siūlė padidinti koeficientą Pietryčių Lietuvos rajonams, kaip ir prašo gerbiamasis Z. Jankelevičius, bet, pasitarę su ekonomistais ir su specialistais, nutarėme, kad vis dėlto būtų kur kas konkretesnė pagalba skirti konkrečias subvencijas pagal tiksli-nes programas, ką pastatyti, kokiais metais pastatyti, ką dar padaryti. Tokiu atveju matytųsi reali Lietuvos pagalba šitiems rajonams. O didinant tiktai tokias eksploatacines išlaidas, kurių paskirtis numatyta 4 punkte - socialiniams, kultūriniams reikalams (faktiškai tai yra einamosios išlaidos), būtų reali grėsmė, kad tik atsirastų, sakysim, papildomi etatai, išaugtų darbo užmokesčio fondas, valdymo aparato ir kitos išlaidos. Todėl siūlytume konkrečias programas Pietryčių Lietuvoje numatyti iš valstybės biudžeto per-duodant atitinkamus resursus tikslinėms programoms finansuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti atskirai dėl punktų? Deputatas S.Kropas siūlo balsuoti dėl kiekvieno metodikos punkto atskirai, taip?

S.KROPAS. Jeigu yra siūlymas dėl punktų balsuoti atskirai, tai, matyt,

reikia taip ir daryti.

PIRMININKAS. Balsuosim atskirai. Pradedam balsavimo procedūrą. Ar dėl 1 punkto kas nors turi pastabų? Priimta. Ar dėl 2 punkto kas nors turi pastabų? Priimta. Dėl 3 punkto? Priimta. Dėl 4 punkto? Prašom.

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs sakot, kad tada, kai bus patvirtinta Rytų Lietuvos programa, tada galima bus konkrečiai numatyti, ką pastatyti ir t. t.  Negi jūs galvojat, kad mes negalėsim patys spręst?

Mane nutraukėt?

PIRMININKAS. Ne, ne, kad būtų tyliau. Prašom tęsti.

L.JANKELEVIČIUS. Tai turbūt, jeigu jums priimtina, ir tas koeficientas būtų padidintas, tai savivaldybės turbūt laisvai galėtų spręsti, ką statyti. Mes žinom, ir ko mums reikia, ir kada. Nejaugi nebus galima tokiu keliu spręsti?

PIRMININKAS. Prašom dar kartą konkrečiai pateikti savo pastabą. Prašom perskaityti redakciją, į kurį punktą siūlote įrašyti, ir tada bus žymiai aiškiau, ar papildomą punktą pridėti, arba kaip nors kitaip. Prašom.

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu konkrečiai, tai aš siūlyčiau šitaip: ,,d” punkte įrašyti, kad Pietryčių Lietuvos rajonams nustatomas 1,3 koeficientas. Ir kada mes turėtume tą milijoną rublių, apie kurį aš kalbėjau, tai mes kreiptumės į Vyriausybę, o ji jau žinotų, kad mes tą papildomą milijoną turim. Mes dar prašytume statybinių medžiagų ar kokių kitų žaliavų. Bet jau būtų, kaip sakant, pusė darbo atlikta, mes jau žinotume, kad mes pinigų turim.

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad jūs siūlote Vilniaus ir Šalčininkų rajonams atskiras?..

L.JANKELEVIČIUS. Ne, Vilnijos kraštui! Aš turiu galvoje ir Zarasus, ir Širvintas, ir Trakus, na, visus, kas įeina į tą platųjį Vilnijos kraštą. Jie žino.

PIRMININKAS. Bet tada tai su esančiu administraciniu padalinimu kažkaip nelabai derinasi. Ką gi, pastaba pateikta, prašom dėl jos balsuoti. Taip, jeigu Lenkijos frakcijos deputatai sutinka, tai Vilnijos kraštui būtų atskiras punktas. Tokia yra pastaba, aš negaliu teikti balsavimui kitokios. Tai tada reikia vardinti rajonus, konkrečiai būtų tada...

(Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Tai klausykit tada! Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Kad būtų aiškiau, galima išvardinti rajonus: Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, pavyzdžiui, ir Molėtų, ir koks dar ten vienas rajonas - Širvintų - koeficientas 1,3. Kokiems nors penkiems rajonams padidinti. Taip pat, kaip padaryta Marijampolėje ir Alytuje.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Dėl balsavimo motyvų. Aš iš tikrųjų pritarčiau deputatų L. Jankelevičiaus ir R.Maceikianeco pasiūlymui, tačiau reiktų mums dar truputį laiko apgalvoti. Taip pat yra ir Biržų rajonas, ir Zarasų. Reiktų konkrečiai išvardinti šitus iš tikrųjų, na, kiek gamtos nuskriaustus rajonus ir jiems tą koeficientą padidinti. Aš pritarčiau, bet reiktų konkrečiai kiekvieną rajoną įvardinti.

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašom.

S.KROPAS. Visose šalyse pagalba konkrečioms savivaldybėms teikiama ne mokesčių lengvatomis, ne griaunant bendrą sistemą, o teikiant konkrečias tikslines subvencijas. Mes, nustatę fizinių asmenų pajamų mokestį, taip pat numatėme tas lengvatas. Kitose šalyse tokių lengvatų nėra. Griūna pati sistema, ir ji tampa gremėzdiška. Štai konkretus pavyzdys. Jeigu mes dabar tiems rajonams nustatome didesnį koeficientą, reikia ir kitiems, sakysime, Biržų, galbūt Jonavos rajonams irgi padėti. O juk yra 11 punktas, kuriame virš, taip sakant, bendro lygio numatomos atitinkamos priemonės ir finansavimo šaltiniai. Todėl, jeigu, va, mes negriautume tos bendros sistemos, tai, priimdami biudžetą, galėtume detaliai nagrinėti kiekvieno rajono reikmes. O dabar mes nežinom, kam, kokiems reikalams skiriamos šitos lėšos. Nori, kad jas padidintume abstrakčiai, o kaip jos bus įsisavintos, kaip bus tos lėšos panaudotos, mes nežinom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi vargu ar dabar verta iš karto balsuoti už konkrečią pataisą, išvardinti rajonus, todėl aš siūlau balsuoti dėl principo, o paskui dar kartą balsuoti įvardinant rajonus. Jeigu principui, kurį pasiūlė Lenkų frakcija, nebus pritarta, tada nebebus prasmės vardinti konkrečius rajonus.

Aš siūlau dabar balsuoti dėl principo, kad Pietryčių Lietuvos zonos kai kuriems rajonams būtų numatomas papildomas, didesnis koeficientas.

M. STAKVILEVIČIUS. Ar galima trumpą repliką?

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad čia trupučiuką mes painiojame kitas valstybes, kurios yra visai kitose sąlygose negu Lietuva. Lietuvai kiauro maišo nebus iš kur papildomai paimti, todėl vienintelė išeitis vis dėlto šiuo metu, šįmet, kitais metais - tai koeficientas.

S.KROPAS. Gerbiamasis M.Stakvilevičiau, aš stebiuosi, kad jūs duodat biudžeto, taip sakant, mokesčių lengvatas, nuolaidas, ir matote, iš ko paimti. O jeigu tą patį mes konkrečiam atvejui, kaip sakant, skirsim, tai jau čia, kaip sakant, nebebus to šaltinio. Norėčiau jums retorinį klausimą pateikti: ar čia yra šaltinis? Toks pat šaltinis, tos pačios lėšos yra!

PIRMININKAS. Deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar 10% padidinimas tiems miestams ir rajonams apima ir šituos rajonus būtent, apie kuriuos kalbėjote?

S.KROPAS. Taip, be abejo, apima. Mes atlikom skaičiavimus, ir kaip tik padidinimas Trakų, Šalčininkų, Vilniaus rajonuose yra 10% didesnis už Respublikos vidurkį. Tai jau šitoje metodikoje augimas yra gana žymus, taip sakant, užprogramuotas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man regis, taip aiškiai yra išsakytos nuomonės, kad, aš manau, reikia balsuoti. Deputatė L.Andriukaitienė, jeigu jūs vis dėlto galvojat, kad būtinai dar reikia kalbėti.

L.ANDRUKAITIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti pranešėjo nuostatai, nes, jeigu mes eisim anuo keliu, tada, atleiskit, visi rajonai norės gauti šiek tiek daugiau, nei jiems iš tiesų priklausytų. Anykščiai, tarkim, yra kurortinis miestas,

ir jam labai daug ko reikia.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau gerbiamajam S.Kropui pasiūlyti tokį sprendimą: atsisakyti visų koeficientų, palikti visus tuos punktus, išskyrus ,,a”, ,,b”, ,,c”, ,,d”, ,,e”. Motyvuosiu taip. Tvirtindami koeficientus, mes tvirtinam biudžetą. Dabar, manau, geriau būtų tvirtinti biudžetą ne koeficientų pavidalu, o konkrečiai, kaip priklauso, ir tada Pietryčių ir Didžiosios Lietuvos rajonai, Vilnijos rajonai, pamatytų, kiek jie daug turi ir gaus  Lietuvos.

Dabar jie apie koeficientus galvoja, kad tai yra kažkas kita, ko reikia tik pareikalauti. O iš tikrųjų tai yra dotacija, pavadinta koeficientu. Dėlto būtų tikslingiau ne koeficientų pavidalu tvirtinti biudžetus, o konkrečiai skaičius. Reikėtų šitoje metodikoje atsisakyti koeficientų ir pavesti šitą darbą Finansų ministerijai. Ji be mūsų tai gali daryti. Ji gi paskaičiavo tuos koeficientus ji ir tegul jais naudojasi, pagal tuos koeficientus, pateikia biudžeto projektą. Nes mes, dabar patvirtinę tuos koeficientus, biudžeto nebegalime tvirtinti, kadangi jau rezultatas bus su koeficientu.

PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Aš dar kartą grįžtu prie to paties klausimo. Gerbiamasis pranešėjas mums pasakoja, bet jis pats netiki, kad Respublika galės kažkur rast lėšų skirti tiems rajonams, nes biudžetas, žinot puikiai, skylėtas, trūksta milijardo rublių. Iš kur bus šitos lėšos? Kitas dalykas, pavyzdžiui, dabar, kiek man žinoma, apie 40 milijonų bus skiriama Trakų rajono šitų landšaftininkų reikalams. Ir bus paskui pasakyta, kad čia skirta Vilniaus kraštui. Tai taip mes niekad galų nesuvesim. Ir paskutinis argumentas. Čia kai kurie pasako, kad skiriama vienodai. Bet, gerbiamieji deputatai, mes gi pradedam ne nuo tokio pačio lygio. Palyginkit jūs, taip sakant, kiek fondų 100 ha žemės ūkio naudmenų turi kiti rajonai, pavyzdžiui, Panevėžio, Kauno rajonai. Mūsų rajonai nuo jų atsilieka, o dabar vienodai vėl pradedam. Tai kada mes likviduosim šitą atsilikimą? Šitomis dotacijomis mes netikim. Aš pirmininkui sakiau, aš netikiu, kad mes šitas dotacijas gausim. Nėra iš kur gauti jų. Mes nežinom, kaip žiemą pragyvensim, o jūs sakot dotacijas duosim. Iš kur, gerbiamieji?

PIRMININKAS. Deputatas A-Karoblis.

A.KAROBLIS. Jeigu pataisos koeficientai bus didinami kai kuriems Lietuvos kraštams, tai aš siūlyčiau būtinai atkreipti dėmesį ir į Klaipėdos kraštą, nes šis kraštas tikrai buvo nuniokotas ne tik karo, pokario metais, bet ir šiaip jis yra ir socialiai, ir kultūriniu požiūriu atsilikęs. Tikrai prašau atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti iš principo dėl pataisos padidinti koeficientus kai kuriems Lietuvos rajonams, pirmiausia, kaip buvo pasiūlyta, Pietryčių Lietuvos rajonams. Kas už šią pataisą, prašom, pakelti mandatus. Toliau balsuosim atskirai dėl tų regionų. Taigi, kas už šią pataisą iš principo, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOMS. 20.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Ar deputatas S.Pečeliūnas turi ką ! nors pasakyti dėl šio balsavimo? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį į deputato G.Vagnoriaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, gal jūs leistumėte baigti mums balsavimo procedūrą, o jau paskui daryti pastabas?

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš dėl balsavimo procedūros ir turiu pastabą:

pirmiausia turėjome balsuoti, ar paliekam koeficientus, ar ne...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai

S.PEČELIŪNAS. ...kaip siūlė deputatas G.Vagnorius, o po to balsuot, ar didinam, ar mažinam, ar dar kažką su jais darom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, prašome leisti pirmininkaujantiems dirbti tokia tvarka, kokia yra geresnė? Deputatas G.Vagnorius pasiūlė išbraukti iš 4 str. ,,a”, ,,b”, ,,c”, ,,d”, ,,e” papunkčius. Prašom svarstyti šį pasiūlymą. Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos, yra toks esminis siūlymas. Aišku, tą metodiką galima rengti vienokiu ar kitokiu principu, bet pati tos metodikos esmė, nors yra ji kritikuotina, bet pati esmė prarastų bet kokią prasmę, panaikinus, va, šituos skaičiavimus, kurie yra pateikti. Ir, man atrodo, tokius siūlymus pateikti reikėtų tada, kai projektas svarstomas komisijose ir kada yra nustatytas laikas, o ne plenariniuose posėdžiuose. Nes šiuo atveju reikėtų iš naujo ruošti šitą metodiką.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš techniniu klausimu. Gal kartais spirito kur nors būtų galima gauti, kad atšildytų šitą aparatą galų gale?

PIRMININKAS. Mes išsiaiškinom per pertrauką. Čia kalta ne aparatūra, o salės konstrukcija. Tas šaltas oras kliudo didinti stiprinimą, nes aidi labai stipriai.

Tai čia buvo ne taip pasakyta, nors aš taip ir supratau, žinoma. Bet aš negaliu garsiai pasakyt. Deputatas A-Rudys.

A.RUDYS. Balsuodami už pasiūlymą panaikinti koeficientus, mes priimtume dar vieną nekompetentingą sprendimą. O kodėl, tai yra labai paprastas dalykas: todėl, kad nuo atsitiktinių faktorių rajonuose pasidarys labai skirtingas pragyvenimo lygis. Štai paprasčiausias pavyzdys. Juk dabar yra mokyklos, jose yra mokytojai. Yra kultūros namai, juose yra kultūros namų darbuotojai. Gali atsirasti rajonų, kuriuose teks vien dėl to likviduot šias darbo vietas, o bus ir rajonų, kuriuose, na, kaip čia pasakius, nebus kur pinigų dėti. Va, šitaip galima pasakyti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Čia tas, kuris nekompetentingai pasiūlė. Dar kartą noriu pakartot gerbiamajam A-Rudžiui, kad jis skirtų siūlymą nepateikti koeficientų, nuo neva kažkieno siūlymo suvienodinti koeficientus. Jeigu aš būčiau pasiūlęs suvienodint koeficientus, tai jūsų tie kompetentingi argumentai būtų tikę, bet aš siūlau į šitą metodiką šito nerašyti, o Finansų ministerijai naudotis koeficientais skaičiuojant konkrečius normatyvų dydžius.

A.RUDYS. Oficialiai atsiprašau gerbiamojo G.Vagnoriaus, nes aš nevisiškai tiksliai jį supratau. Dėl, va, šito patikslinimo yra kita blogybė. Blogybė yra ta, kad tokiu atveju mes vėl, vadinasi, leidžiam atskiriems valdininkams priimti sprendimus dėl savivaldybių biudžetų. Juk mes specialiai, gal prisimenat, kai Biudžeto sandaros įstatymą tvirtinom, mes specialiai įvedėm šitos metodikos sąvoką tam, kad pagaliau vieną kartą padarytume savivaldybių biudžetus nepriklausomus nuo atskirų, aš dar kartą pabrėžiu, atskirų biurokratinių sprendimų. Tai, va, šitie koeficientai ir yra bet kuriuo atveju garantija, kad biudžetų dydžiai bus daugiau ar mažiau objektyviausi. Tai yra bus pasiremta kažkokiais objektyviais kriterijais.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

A.RUDYS. Negalime todėl, kad jie yra apskaičiuoti, na, atlikti skaičiavimai Finansų ministerijoje.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar deputatas G.Vagnorius prašo balsuoti? Biudžeto ko-misija pasiūlė palikti taip, kaip yra, man regis. Ar daugiau pastabų kas nors turi dėl 4 straipsnio? Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti-dėl 4 straipsnio. Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 60.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 60.

PIRMININKAS. Straipsnis nepriimtas, toliau priiminėt įstatymo nėra prasmės. Prašom gerbiamąjį deputatą S.Kropą per pertrauką pabandyti rasti kokį nors kompromisą.

Trečias darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Deputatas Z.Vaišvila, prašom.

Deputato Z.Vaišvilos pateikiamo LR policijos įstatymo tolesnis svarstymas. Įstatymo priėmimas

Z.VAIŠVILA. Laba diena, gerbiamieji deputatai, pirmininkaujantys ir svečiai. Aš prašau ministerijos atstovų užimti vietas arčiau mikrofono. Pradžioje keletas pastabų dėl nebaigtų derinti straipsnių iš tų skirsnių, kuriuos jau priėmėme praėjusio svarstymo metu. Aš visų pirma dėl 1 straipsnio norėčiau paklausti ministerijos atstovų ir gerbiamojo Jono Šimėno, kaip yra suderinta dėl aplinkos? Gerbiamasis ministre, kaip dėl 1 straipsnio jūs sutarėte?

BALSAS IŠ SALĖS. Nėra pagrindinė funkcija. Mes praeitą kartą siūlėme pridėti žodžius ,,kompetencijos ribose”.

Z.VAIŠVILA. Tai tuomet dėl 1 straipsnio nėra prieštaravimų, ir galime sakyti, kad jis priimtas. Dar buvo nebaigta balsuoti dėl 12 straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau tylos, nes ne tik deputatui M.Stakvilevičiui, bet ir pirmininkaujančiam labai blogai girdėti. Todėl aš prašau deputatų nekalbėti dabar tarpusavyje, o priiminėti Policijos įstatymą, nes nieko negalime girdėti, jeigu jūs kalbate tarpusavyje. Prašom tęsti, gerbiamasis deputate Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Buvo ginčytasi dėl 12 straipsnio 2 dalies - Policijos departamento generalinio komisaro skyrimo tvarkos. Na, ir vakar diskutavome drauge su Teisinės sistemos komisija, ir deputatų dėmesiui siūlome šią formuluotę: ,,Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras (vidaus reikalų ministro pavaduotojas), kurį skiria ir atleidžia Vyriausybė, gavusi išankstinį Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Gerbiamojo K-Lapinsko nuomone, kaip tik tokia formulė ir yra priimtina, gyvuoja Jungtinių Amerikos Valstijų praktikoje. Ji šiek tiek skiriasi nuo mūsų situacijos, tačiau, atsižvelgus į šio pareigūno atsakingumą, vadovavimą policijai, siūloma tokia formuluotė.

M.MISIUKONIS. Galima man?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.

M.MISIUKONIS. Vadinasi, mes sutiktume, išskyrus nuostatą ,,gavus išankstinį Aukščiausiosios Tarybos pritarimą”. Pagal dabartiniu metu veikiančius įstatymus (Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 10 ir 94 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 28 straipsnio 4 punktas) ministro pavaduotojus, valstybinių tarnybų ir inspekcijų vadovus bei jų pavaduotojus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas. Na, nenorėčiau toliau vardinti kitų dokumentų, kurie reglamentuoja visą šitą dalyką. Vadinasi, aš praeitą sykį jau sakiau, kad galbūt nereiktų taip visai Vyriausybe ir nepasitikėti. Antra, šituo atveju pažeidžiamas ir asmeninės atsakomybės

principas. Ir, manau, galbūt pagrindinis argumentas būtų, kad vis dėlto Policijos departamentas yra Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų organų padalinys, atskiras padalinys. Ir paskutinis motyvas - vyriausybės keičiasi, parlamentas keičiasi, o policija lieka viena. Policija neturėtų priklausyti nei nuo politinių partijų, nei nuo politinių judėjimų ir t. t., ir t .t. Tai tokie yra argumentai.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B GENZELIS. Aš, pritardamas gerbiamajam ministrui, dar norėčiau pabrėžti, kad tai, mano supratimu, jau būtų konstitucinė pataisa, nes ten išvardinta, ką tvirtina Aukščiausioji Taryba. Tai vienas dalykas. Antra, iš tikrųjų tokiu atveju policijos komisarai nebebūtų vidaus reikalų ministro jurisdikcijoje. Juk taip ši formuluotė nustato. Kam būtent šitas reikalinga, man nesuprantama.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori kalbėti šiuo klausimu? Gerbiamasis deputate J.Pangoni, ar jūs galėtumėte vis dėlto neįžeidinėti kitų deputatų, ypač esančių tribūnoje? Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas tokiai tvarkai neprieštarauja, nes ten aiškiai pasakyta, kad tokius pareigūnus skiria ir atleidžia Vyriausybė, gavusi Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Kodėl šita formulė reikalinga? Jai pritaria mūsų abi komisijos todėl, kad reikia suprasti atsakomybę. Aš noriu priminti, kad Krašto apsaugos tarnybos įstatyme mes jau tai esame numatę: ginkluotų padalinių vadus, nekalbant apie sistemų vadovus, vadinasi, skiria Aukščiausioji Taryba. Visa tai yra suprantama ir paaiškinama, ir nieko čia blogo nėra. O kalbant apie tai, kad policija neturi priklausyti nuo politinės konjunktūros, tai būtų labai gerai padaryti taip, kaip yra dabar, tarkim, Švedijoje. Pareigūnai čia yra skiriami visų politinių jėgų konsensu, bet patys puikai suprantat, kad pas mus dar tokios situacijos nėra ir neaišku, kada mes priaugsim iki to. Todėl kol kas tvarkos keisti neįmanoma, ir siūlome likti prie mūsų dviejų komisijų siūlomos redakcijos.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad gerbiamasis Z:Vaišvila turėtų siūlyti ne-griauti tos tvarkos, kuri yra, tokios, kokia yra pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą. Jeigu yra valdžių atskyrimas, tai jis turi būti iki galo. O tai dabar vis Aukščiausioji Taryba ką nors pasiima iš Vyriausybės kompetencijos. Čia yra principinis dalykas, ir aš siūlyčiau vis dėlto esamos tvarkos, kol nepakeistas Vyriausybės įstatymas, nekeisti.

M.MISIUKONIS. Aš norėčiau dar štai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom sulaukti savo eilės. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man keistas tas klausimas. Kam yra reikalinga visa šita nesąmonė, kad dar Aukščiausioji Taryba turi pritarti kažkam ir t. t., ir t. t? Sąjūdžio programoj aiškiai buvo pasakyta: atskirti tris valdžias - įstatymų leidimo, vykdomąją ir teisminę. Man regis, į gerbiamojo B.Genzelio klausimą, kam tai reikalinga, mano nuomone, galima atsakyti tik taip: reikia gerbiamajam Z.Vaišvilai, kad jisai toliau galėtų vykdyti destrukciją vidaus organų darbe.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Aš norėčiau paklausti, ką tai reiškia ,,pritarti”? Truputį nebuvau šią savaitę, todėl nebesusigaudau. Ar Aukščiausiosios Tarybos pritarimas - tai balsavimas, ar komisijos, ar Prezidiumo nuomonė? Jeigu mūsų visų balsavimas - tai tada jau kiti visi nebereikalingi įstatymai. Prašom pa-aiškinti.

Z.VAIŠVILA. Mes diskutavome vakar kaip tik su Teisinės sistemos komisija, ir, mūsų nuomone, šita formulė yra labai aiški. Kaip minėjau, taikoma Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese. Būtent, vadinasi, nutariama pritarti. Priimamas nutarimas, kad pritariama šitai kandidatūrai.

L.ŠEPETYS. Vadinasi, mūsų balsavimu?

Z.VAIŠVILA. Taip, Aukščiausiosios Tarybos. Jeigu pradės atskirai komisijos spręsti, tai deputatas J.Pangonis turės dar daugiau argumentų.

L.ŠEPETYS. Ir tada visi kiti jau nebereikalingi, kurie pasirašo? Jie tik apiformintų mūsų nutarimą?

Z.VAIŠVILA. Ne, atkreipkite, gerbiamieji deputatai, dėmesį į šitą sudėtingą problemą. Tai yra turinti ginklus jėga, vadinasi, pareigūnų institucija, kuri saugo piliečius. Norint užtikrinti jų normalius santykius reikia ir viešumo, reikia griežtų reikalavimų, todėl visuose lygiuose, tarp jų ir savivaldybėse, net ir žemesnėse pakopose, numatomas toks tvirtinimas. Savivaldybių tarybos taip pat tvirtins atitinkamo lygio pareigūnus. Tai ten kažkodėl niekam nekyla abejonių. Na, o jeigu dar mažai, tai galima ir gerbiamojo Z. Juknevičiaus paklausti, Teisinės sistemos komisijos...

M.MISIUKONIS. Kas atsitiks, jeigu...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kaip taisyklė, Vyriausybės atstovas kalba po to, kai visi deputatai pasako savo nuomonę, referentui atsakius. Deputatas Z Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu gerbiamuosius deputatus patikinti, kad nėra jokio prieštaravimo nei Vyriausybės įstatymui, nei Konstitucijai. Tai yra nauja pareigybė, kuri šituo įstatymu numatoma - Policijos departamento generalinis komisaras. Kaip mes nutarsim, kokią mes nustatysim jo paskyrimo tvarką, tokia ir bus. Po to galima, jeigu nutarsime, kad reikia daryti pataisą Vyriausybės įstatyme. Mes vieningai komisijų posėdyje nutarėm tokią tvarką siūlyti, atsižvelgdami į šito pareigūno svarbą: visos policijos vadas. Aš sutinku su ministru, kad tai yra ministerijos struktūrinis padalinys. Bet jo įgaliojimai išsiplės ir savivaldybių policijai, kuri vis dėlto yra savivaldybių dalelė. Tokia tvarka visiškai nevaržys Vyriausybės savistovumo: ji, prieš pateikdama kandidatūrą, prieš įtvirtindama ją savo posėdyje, paprašys Aukščiausiosios Tarybos pritarimo, ir nieko čia žeminančio nei Vyriausybei, nei ministrui nėra. Tai yra garantija.

PIRMININKAS. Deputatas L.Jankelevičius. Prašom.

L.JANKELEVIČIUS. Turiu keletą klausimų, jeigu galima? Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas būtų toks: numatytas priesaikos priėmimas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš prašau atleisti, betgi mes dabar svarstome lygiai 12 straipsnį. O apie kitus kol kas nekalbam. Vėliau kalbėsim apie kitus. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Mano supratimu, nepriklausomai nuo to, kaip mes balsuosim, ar gerbiamasis Z-Vaišvila supranta, ar nesupranta, bet tai yra faktiškas ėjimas į dvivaldystę. Mes jau ir gamtos apsaugą skaldėm, dabar ir Policijos departamentas bus priklausomas nuo Aukščiausiosios Tarybos. Ir mes kuriame vieną organą po kito, kuris išeina iš Vyriausybės kontrolės ir atsiduria Aukščiausiosios Tarybos žinioje. Faktiškai mes patys kuriame dvivaldystę. Ar tai naudinga Lietuvai, ar ne? Dar daugiau, gerbiamasis Z.Vaišvila vėl grįžta prie savivaldybių, vadinasi, faktiškai vėl bus tie visi tvirtinimai. Tai mes dvi policijas kuriame?

PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius, prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, mes turėtume jau įgyti patirtį, kad galėtume atskirti tikrus motyvus nuo netikrų. Štai deputatas Č.Juršėnas ir deputatas B.Genzelis nori mus įtikinti, kad mes esame prieštaringi, t.y. Z.Vaišvilos formuluotė yra prieštaringa. Aš noriu pažymėti, kad, priimdami penkis krašto apsaugos dokumentus, analogiškus pareigūnus nepalikome vieno ministro arba generalinio direktoriaus A-Butkevičiaus žinioje, o visada numatydavome tvirtinti Vyriausybei ar net Aukščiausiajai Tarybai. Tai vienas argumentas. Antra, šiuo atveju ne apie pavaldumą kalbama, o apie vieno pareigūno, išimtinai reikšmingo pareigūno patvirtinimą. Tačiau darbo veikloje jis vadovausis tik įstatymu. Taigi kalbam apie vienkartinį momentą - jį tvirtina. O savo veikloje jis klauso tik įstatymo. Ir trečias motyvas -Švedijoje, pavyzdžiui, penkių didžiųjų miestų savivaldybių policijos vadovybę skiria vyriausybė, o ne savivaldybės. Štai jums motyvas. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis. Atsiprašau, deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš pasisakau už tai, kad būtų ne dvivaldystė, o trivaldystė. O šiuo atveju noriu priminti, kad mes skiriam teisėjus, dar žemesnio lygio pareigūnus. Ir, beje, niekas tuo metu, kai mes pritariam teisėjų kandidatūroms, nekalbėjo apie tai, kad mes perimam teisėjų funkcijas Aukščiausiojoj Taryboj. Tai šiuo atveju apie bet kokių valdžios lygių sutapatinimą negali būti nė kalbos. Čia yra tik pritarimas kandidatūroms.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš noriu pasakyti, kad jokios dvivaldystės nėra, kad mes, Aukščiausioji Taryba, neduosim nurodymų, kaip dirbti vyriausiajam policijos komisarui, ir norėčiau pasakyti, kad praėjusį kartą, kada mes derinom šį klausimą su vidaus reikalų organų vadovybe, dalyvavo visi pavaduotojai, miestų valdybų viršininkai ir būtent iš esmės panašiai formuluotei jie visi pritarė. Nedalyvavo tiktai vienas vidaus reikalų ministras. Todėl aš pritarčiau Zigmui Vaišvilai ir jį remiantiems kolegoms, kad priimtume šią formuluotę, kadangi jai neprieštaravo ir vidaus reikalų darbuotojai.

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis pranešėjau ir deputate Z.Vaišvila, aš nesu toks karinių ir policijos reikalų specialistas kaip jūs. Pripažindamas jūsų didelį autoritetą šioje srityje, norėčiau paklausti, kadangi prieš balsavimą esu labai sutrikęs ir nesiorientuoju pagrindinėse mūsų veiklos šioje srityje kryptyse. Taigi, jeigu jūs pasakysite, kad Aukščiausioji Taryba turi turėti ginkluotų žmonių pulką, būrį arba armiją, aš balsuosiu už tai. Bet jūs pasakysite tiesiai, kad Tarybos daugumai reikalingi ginkluoti žmonės.

PIRMININKAS. O mažumai nereikalingi? Gerbiamasis B.V.Rupeika, mažuma nepretenduoja į ginkluotą jėgą?

B.V.RUPEIKA. Aš klausimą pateikiau ne jums, o deputatui Z.Vaišvilai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, jūsų klausimas yra nekorektiškas ir neprotokolinis, ir gerbiamasis Z.Vaišvila gali į jį neatsakyti.

B.V.RUPEIKA. Man malonu jus matyti iš Paryžiaus pargrįžusį, bet klausimas buvo deputatui Z-Vaišvilai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, prašom man nedaryti asmeninių pastabų dėl Paryžiaus ir kitų dalykų. Jūs galite neatsakyti į šitą klausimą. Prašom.

Z.VAIŠVILA. Atsakyti labai paprastai galiu. Matyt, kad gerbiamasis deputatas B.V.Rupeika nėra atidžiai perskaitęs įstatymo projekto. Štai tik tiek.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, šitos jūsų pastabos tikrai rodo, kad jūs neįsigilinote į tai, kas projekte rašoma. Kiekvieną policijos pareigūną, netgi nuovados vadą, tvirtina ir skiria, tai suderinę su to rajono savivaldybe. O čia mes kalbame apie visos policijos vadą, galim taip sakyti. Ir tas Aukščiausiosios Tarybos pritarimas tikrai nepakenks. Tai yra viena sistema visam įstatyme įrašyta. Tokios sistemos visame pasaulyje naudojamos. Tai mes jau įteisinom krašto apsaugos įstatymuose. Ir vis dėlto mūsų atsakomybė už šitą pareigūną, na, gal netiesioginė, bet tokia, kaip ir teisėjus skiriant, kad mes vis dėlto žinom, kas tai yra per žmogus, turėtų būti. Pritarus jo kandidatūrai ir Vyriausybei būtų tada, na, patikimiau tą žmogų skirti į tas pareigas. Čia nieko blogo aš nematau. Vis dėlto, žmogus turės labai didelę jėgą savo rankose. Ir koks yra tas žmogus, mes savo pritarimą jam turime duoti. Siūlau balsuoti už štai šitą mūsų komisijos ir Teisinės sistemos komisijos suderintą variantą. Ministerijos žmonės irgi jam neprieštaravo. Todėl tie žmonės, kurie čia prieštarauja, nesusipažinę su projektu. Tegul gerai įsiskaito į kitus straipsnius, ir, manau, visos abejonės prapuls. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, kadangi mes čia sprendžiam ne smulkų klausimą, o tikrai kapitalinį klausimą konkrečiai šiame įstatyme ir apskritai, kadangi kalbam apie visų trijų didžiųjų valdžių, arba pagrindinių valdžių bendradarbiavimą, persipynimą arba persiliejimą, todėl dar kartą įsigilinkim į kai kuriuos argumentus. Sakykim, pavyzdys su teismų pirmininkais - visiškai netikęs, kadangi čia yra atskira valdžia. Mes esame aukščiausia, mes tvarkom. Tuo tarpu Vyriausybė yra antroji valdžia - vykdomoji valdžia yra antroji valdžia. Mūsų pačių priimtais įstatymais jai suteikiamos tam tikros funkcijos, o dabar, kuo toliau, tuo mes iš vykdomosios valdžios atimam po gabaliuką valdžios. Juk čia yra reikalo esmė!

Ir dar argumentai dėl kariuomenės. Aš, jeigu prisimenate, ir tada protestavau dėl šitų dalykų, nes vėlgi pasiimam Aukščiausiajai Tarybai daugiau, negu jai priklausytų pagal Konstituciją. Bet Aukščiausioji Taryba yra Aukščiausioji Taryba, ir jinai, ką nori, tą ir daro. Taigi aš protestavau, prisiminki-te. Bet, jeigu imsim analogą, tai, dovanokit, kariuomenė ir policija - ne tas pats. Kariuomenė iš tikro gali būti pavaldi aukščiausiajam valstybės pareigūnui, bet ne policija! Juo labiau kad mūsų aukščiausiasis pareigūnas jau ir turi savo atitinkamą apsaugos dalinį. Taigi gana. Žodžiu, aš dar kartą grįžtu:

nesuplakim dviejų valdžių, nesumenkinkim Vyriausybės vaidmens, nes čia yra grynai Vyriausybės kompetencija.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas E.Gentvilas.

E.GENTVILAS. Matot, gerbiamieji, aš manau, kad čia yra tikrai logiškas pasiūlymas, kuris yra pateiktas projekte. Bet kokioj mes dabar atsidūrėm situacijoj? Savo visuomeniniu politiniu svoriu Lietuvos policija yra, na, sakyčiau, tokio pat rango pagal tą savo svarbą kaip krašto apsauga arba Valstybės saugumo departamentas. Būtų galima kalbėti apie tvirtinimą, atsiprašau, ne tvirtinimą, tačiau pritarimą policijos komisaro kandidatūrai Aukščiausiojoje Taryboje tokiu atveju, jeigu toks mūsų pritarimas būtų reikalingas ir Krašto apsaugos bei Saugumo departamentų generaliniams direktoriams. Tuo labiau kad tie du departamentai yra savistovūs, prie Vyriausybės esantys departamentai, o šitas departamentas yra vidinis policijos departamentas. Tai gal galėtų gerbiamasis Z.Vaišvila pasakyti, kad numatomas toks, kadangi tai jūsų sistemos, jūsų komisijos reikalas, kada numatomas toks Vyriausybės įstatymo keitimas, kur numatyta, kad šitų departamentų atstovai gauna pritarimą arba yra tiesiog tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje? Tada būtų aiškesnė situacija.

Z.VAIŠVILA. Galiu atsakyti, jeigu leisite. Jeigu gerbiamasis kolega atsimintų, aš jau siūliau suteikti Krašto apsaugos departamentui ministerijos rangą, tačiau gerbiamasis kolega Č.Juršėnas priminė, kad, vadinasi, Vyriausybės įstatyme tai numatyta, tai yra Vyriausybės prerogatyva. Ir mes laukiame jų, kaip sakant, žingsnių, suprasdami tą atsakingumą, ir aš nebenoriu kartoti argumentų.

Saugumo departamento įstatymo projekte, kurį paruošė Vyriausybė, yra panaši sistema ir panaši atsakomybė. Ir noriu pasakyti, kad čia nėra jokio suplakimo, valdžių nepasidalinimo. Tiesiog niekas neatima ir nepadaro šitą instituciją atskaitingą parlamentui, o tiktai padidėja atsakomybė skiriant šį pareigūną. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš noriu truputėlį patikinti gerbiamąjį deputatą Č.Juršėną, nes kalbama ne apie valdžių sumaišymą...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau atkreipti dėmesį, kad garsas šiandien iš tiesų blogas, ir labai prašau nekalbėti tarpusavyje. Visiškai neįmanoma girdėti pastabų, kurias sako deputatas. Vieną minutėlę, aš dar kartą prašau gerbiamųjų deputatų nekalbėti tarpusavyje, nes negirdėti, ką sako pranešėjas. Prašom tęsti.

A.NORVILAS. Dar sykį pabrėžiu, kad kalbama ne apie valdžių sumaišymą, o apie vienkartinį Aukščiausiosios Tarybos pritarimą kandidatūrai, ir turiu priminti, kad vis dėlto gaila, jeigu dalis deputatų į tai žiūri, sakykim, kaip į departamento vadovo skyrimo politinę konjunktūrą. Juo labiau kad buvo kalba apie Krašto apsaugos departamentą, ir kaip tik iš raudonojo kampo buvo siūloma ši pataisa. Todėl nesuprantu,.kodėl tas pats kampas tam prieštarauja.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius, jeigu aš neklystu, paskutinė pastaba. Prašom.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau pakviesti deputatus balsuojant iš esmės susimąstyti ir vertinti taip: ar tas pritarimas kliudys Lietuvai, ar nekliudys? Aš įsilikinęs, kad bet kuriais atvejais ir prie bet kurių ministrų toks pritarimas Lietuvai bus tik į sveikatą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.

M.MISIUKONIS. Aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ar deputatas Z.Vaišvila dar turi kokių nors kitokių pasiūlymų negu ministro?

Z.VAIŠVILA. Taip, kas nesutinka su šituo balsavimu, jeigu yra deputatų nesutinkančių, jeigu jie siūlo kitokį variantą, tai prašau.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti dviejų komisijų teikiamą redakciją. Gerbiamieji deputatai, prašome atidžiai išklausyti.

Z.VAIŠVILA. Kartoju šitą redakciją. Policijos departamentui vadovauja - generalinis komisaras, vidaus reikalų ministro pavaduotojas, kurį skiria ir atleidžia Vyriausybė, gavusi išankstinį Aukščiausiosios Tarybos pritarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom perskaityti savo redakciją.

M.MISIUKONIS. Kaip buvo projekte. Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras, kuris yra vidaus reikalų ministro pavaduotojas.

PIRMININKAS. Išbraukti taip pat, kad Vyriausybė skiria?

M.MISIUKONIS. O Vyriausybės reglamente yra parašyta, kad ministro pavaduotoją skiria Vyriausybės Pirmininkas, faktiškai pagal dabar galiojančią tvarką skiria Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už deputato Z.Vaišvilos perskaitytą dviejų komisijų remiamą variantą, prašome pakelti mandatus. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57.

PIRMININKAS. Kas už ministro M.Misiukonio pasiūlytą variantą, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kiek deputatų yra salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas dviejų pranešėjų pateiktas variantas. Ar dar kas nors dėl 12 skirsnio turi pastabų?

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, galima?

PIRMININKAS. Prašom deputatą Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu čia mes priėmėm tokią nuostatą, tai, gerbiamieji, tada reikia pataisyti Vyriausybės įstatymą, kad Vyriausybė dalį ministrų pavaduotojų gali skirti, tik gavusi Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Vyriausybės įstatyme čia yra parašyta šitaip, o ne reglamente. Vyriausybės įstatyme, taip, gerbiamieji, parašyta, vadinasi, reikia taisyti Vyriausybės įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, jūs padarėte savo pa-stabą. Prašom išklausyti atsakymą, ir tada spręsim.

Z.VAIŠVILA. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, aš jau minėjau, kad ten yra pasakyta, kas skiria. Čia irgi ta pati formulė: skiria ir atleidžia, tikrai sudėtingesnė sąlyga yra, ir viskas. Įstatymai neprieštarauja, o Vyriausybės reglamentas, jeigu jis toks egzistuoja, manau, kad gali būti ir pakoreguotas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau, aš prašyčiau nebegrįžti prie šito klausimo, kuris yra jau išspręstas. Prašom deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Man regis, reikėtų iš karto numatyti, kaip bus tas derinimas vykdomas Aukščiausiojoje Taryboje, kokia tvarka.

PIRMININKAS. Priimant nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo prašome pasiūlyti.

J.PANGONIS. Manau, kad komisija turėjo būt jau paruošusi.

Z.VAIŠVILA. Jeigu gerbiamasis deputatas J.Pangonis būtų atidžiau klausęs, aš, atsakinėdamas į klausimus, sakiau apie šitą mechanizmą: nutarimas dėl pritarimo.

PIRMININKAS. Deputatas, atsiprašau ministras M.Misiukonis, prašom.

M.MISIUKONIS. Ne, aš laukiu, kada komisijos pirmininkas pateiks kitus straipsnius.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl 12 straipsnio niekas daugiau neturi pastabų?

Z.VAIŠVILA. Nebuvo daugiau.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

Z.VAIŠVILA. Dėl 15 straipsnio Savivaldybių reikalų komisija prašo redakcinio pataisymo: 5 dalyje išbraukti žodžius 3 eilutėje ,,bendru sprendimu” ir 4 eilutėje prieš žodį ,,tarybos” įterpti žodį ,,taryba ar tarybos”. Jų nuomone, taip tiksliau atspindėtų, vadinasi, žemesniosios pakopos tarybų poveikį skiriant nuovadų viršininkus.

PIRMININKAS. Prašom dar pakartoti pasiūlymą.

Z.VAIŠVILA. Tuomet aš perskaitau sakinį, jis toks: ,,savivaldybių policijos nuovados komisarą, savivaldybės policijos komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria miesto, rajono policijos komisaras ir tvirtina žemesniosios pakopos savivaldybės taryba ar tarybos”. Toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

M.MISIUKONIS. Taip, sutinkam.

PIRMININKAS. Jūs sutinkat?

Z.VAIŠVILA. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra dėl šios pataisos? Prašom tęsti.

Z.VAIŠVILA. Jeigu gerbiamasis ministras neprieštaraus, yra toks pasiūlymas: 25 straipsnyje tarnybos policijoje nuostatus vadinti tarnybos policijoje statutu. Kad, taip sakant, neatrodytų, kaip vidaus reikalas, nes tvirtina Vyriausybė. Čia principinė politika.

M.MISIUKONIS. Nuostatai ir statutas yra du skirtingi dalykai.

Z.VAIŠVILA. Ne, matot, yra organizacijos, veikiančios pagal statutus. Yra drausmės statutas, yra tarnybos, rikiuotės, sargybos ir t. t., ir t .t. Todėl, va, tarnybos nuostatus siūloma statutu vadinti.

M.MISIUKONIS. Aš norėčiau, kad jūs visą sakinį dar perskaitytumėt.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti.

Z.VAIŠVILA. Tarnybos policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos...

M.MISIUKONIS. Kuris straipsnis?

PIRMININKAS. 25 straipsnis, gerbiamasis M.Misiukoni.

Z.VAIŠVILA. 25 straipsnio priešpaskutinė dalis. Tarnybos policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami tarnybos policijoje statutas ir policijos statutas.

M.MISIUKONIS. Ak, nėra problemų!

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau prašom.

Z.VAIŠVILA. Toliau? Šiandien yra gauti Sveikatos apsaugos ministerijos ir atitinkamos komisijos pasiūlymai, siūloma papildyti 38 straipsnį.

M.MISIUKONIS. Jeigu galima būtų apie 27 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerai, ministre, prašome grįžti prie 27 straipsnio.

M.MISIUKONIS. Apie pareiginius laipsnius. Vietoj ,,vachmistro” reikėtų naudoti terminus ,,seržantas” ar ,,viršila”. Vachmistras yra ne lietuviškas žodis.

Z.VAIŠVILA. Mūsų komisijos nuomone, seržantas taip pat ne lietuviškas žodis, ir savotiškas paveldas jaučiasi. Norime priminti dar kartą, kad Lietuvos Respublikos policijoje nepriklausomybės laikais būtent taip vadinosi šios pareigybės. Žodis ,,puskarininkis” netinka, nes mes atsisakom militarizuotų laipsnių.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate V.Povilioni. Ar deputatas V.Povilionis kalbės Aukščiausiojoje Taryboje?

V.POVILIONIS. Aš norėčiau pritarti, nes šias analogijas turėtume svarstyti. Ateityje turbūt reikės ir kitus laipsnius arba pareigybinius pavadinimus keisti. Todėl aš pritarčiau visiškai žodžiui ,,viršila”, nes terminas ,,vachmistras” yra neįprastas lietuvių kalboje. Ponas S.Pečeliūnas sako, kad viršila yra ne lietuviškas žodis, tai aš tada jau nieko nebekomentuoju.

Z.VAIŠVILA. Vachmistras nepriklausomybės metais buvo įprastas. Na, kad mes neįpratę, tai galime ir prisiminti. Aš siūlau čia nesiginčyti, galų gale balsuoti, ir taip bus trumpiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar ministras sutinka, kad būtų balsuojama dėl būtent ,,viršilos”, o ne dėl ,,seržanto”?

M.MISIUKONIS. Jeigu deputatai mano taip, kad reikia balsuoti, tai prašau, bet man atrodo, kad čia...

PIRMININKAS. Dėl ,,viršilos” jūs sutiktumėt?

Z.VAIŠVILA. Mažas komentaras. Viršila - tai Tarybinės armijos išradimas. Niekur kitur tokio termino nerasi. Jau šitas tai tikrai.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Komisaras irgi! Šitas pareigybės pavadinimas - ,,vachmistras” irgi užkliuvo ir mūsų komisijai. Ir aš labai prašyčiau gerbiamąjį Z.Vaišvilą tiesiog priimti šitą pareigybės pavadinimą ,,viršila” ir negaišti laiko balsavimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt bus greičiau vis dėlto balsuoti. Kas už tai, kad vietoj ,,vachmistro”  27 straipsnyje būtų įrašyta ,,viršila”?

Z.VAIŠVILA. Tai gal seržantas geriau?

(Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa priimta.

Z.VAIŠVILA. 38 straipsnis.

PIRMININKAS. Ar ministras turi kokių nors pastabų?

M.MISIUKONIS. Ne, nėra.

P.GINIOTAS. Aš dėl 38 straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GINIOTAS. Turiu tokį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Siūlyčiau pirmiausia išklausyti pranešėjo.

Z.VAIŠVILA. Sveikatos apsaugos komisijos ir ministerijos pasiūlymu (prieš pat posėdį tai derinome su Vidaus reikalų ministerija) siūloma papildyti 6 punktu: ,,Savo kompetencijos ribose kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą”.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą labai lėtai.

Z.VAIŠVILA. ,,Savo kompetencijos ribose kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau likti salėje. Ar gerbiamasis deputatas J.Dringelis nesutiktų grįžti? Labai jums ačiū. Pasielgė kitaip negu kai kurie kiti deputatai. Ar dėl šio papildymo kas nors turi pastabų? Ar ministras sutinka?

M.MISIUKONIS. Nėra prieštaravimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš 38 straipsnyje, 4 punkte siūlyčiau įterpti žodžius. Aš perskaitysiu visą šitą punktą. Reikalauti masinių renginių organizatorių...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašau atleisti, bet mes dabar 38 straipsnį nagrinėjam.

P.GINIOTAS. 38 straipsniui aš ir siūlau.

PIRMININKAS. A, tada prašom perskaityti.

P.GINIOTAS. 5 punktas. Galbūt aš apsirikau, atsiprašau. Taigi: ,,reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis priemonių, užtikrinančių jų dalyvių ir žiūrovų saugumą”. Pasiūlyčiau po žodžio ,,imtis” įterpti: ,,įstatymo numatyta tvarka”.

Z.VAIŠVILA. Ne, manau, kad būtent šis įstatymas ir reglamentuoja teises ir pareigas ir kaip šitai daryti. Aišku, ir dar kai kurie kili įstatymai.

P.GINIOTAS. Aš nesutikčiau, nes yra ruošiamas įstatymas dėl masinių «eitynių, demonstracijų ir pagal jį ir būtų numatyta ta tvarka.

Z.VAIŠVILA. 0, gink Dieve, tik ne šitokį tekstą priimti, koks pasiūlytas. Mano nuomone, atsiprašau...

PIRMININKAS. Prašom balsuoti dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo ir įrašyti ,,įstatymo numatyta tvarka”. Nors, man regis, kad policijoj viskas daroma įstatymo numatyta tvarka. Prašom balsuoti už šį pasiūlymą. Kas už tai, kad 38 straipsnio 5 punkte įrašytume ,,įstatymo numatyta tvarka?” Kas už, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Pataisa nesurinko balsų daugumos, prašome tęsti.

Z.VAIŠVILA. Dėl 41 straipsnio pastabų negavome.

PIRMININKAS. Toliau.

Z.VAIŠVILA. 42 straipsnis. Po paskutinio aptarimo su Teisinės sistemos komisija ir Vidaus reikalų ministerija siūlome 2 punkto 2 dalies sakinio pabaigoje tokią redakciją: ,,pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis”, kad nebūtų suprasta, jog galimi ir negyvi įkaitai, ir kaip tokiais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą.

PIRMININKAS. Turbūt redakcinė pastaba priimtina Aukščiausiajai Tarybai? Ar dar yra dėl 42 straipsnio?

Z.VAIŠVILA. 4 punkto pabaigoje sukeisti vietomis ,,sveikatai” ir ,,gyvybei”, o 6 punkte įterpti po pirmųjų dviejų žodžių ,,siekiant sulaikyti” tokius žodžius: ,,suimtąjį ar”. Ir tada būtų taip: ,,siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį”, na, o toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Ar visos pataisos, kurias jūs padarėte?

Z.VAIŠVILA. Ir 7 punkte po žodžių ,,riaušių” įterpti žodelį ,,jose”. Kalbama apie riaušes įkalinimo vietose.

PIRMININKAS. Taip. Ministras pritaria šioms redakcinėms pataisoms?

M.MISIUKONIS. Pritaria.

PIRMININKAS. O ar Aukščiausioji Taryba turi kokių nors papildomų pastabų?

Z. VAIŠVILA. Ir dar vieną mažutę.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.VAIŠVILA. Paskutinė šio straipsnio pastraipa perkeliama toliau, kad, vadinasi, tie draudimai apriboti būtų aiškinami po to, kai pašnekame apie ginklo panaudojimo tvarką. Kad nebūtų nesusipratimo, jog negalime šauti įstatymo numatytais atvejais į transporto priemones, tarkim, jeigu ją vairuoja...

PIRMININKAS. Viskas aišku, gerbiamasis deputate, negaišinkim laiko. Ar dėl 42 straipsnio kas nors turi pastabų? Priimta. Toliau prašome. Atsiprašau. Prašom prieiti prie mikrofono, bet, man regis, komisijos buvo pateikusios kalbininkams redaguoti projektą ar ne?

Z.VAIŠVILA. Reikės dar kartą. Bus peržiūrima redakcija.

PIRMININKAS. Komisijos pirmininkas praneša, kad buvo pateikta kalbininkams redaguoti. Aš nežinau, bet, žinoma, galima ir jų darbą dirbti dabar.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne, aš nieko neturiu prieš. Ir galima būtų tai priimti, bet vis dėlto, jeigu galima dar pagerinti, manau, kad tokios pastabos būtų gal ir naudingos. Sakysim, sulaikant asmenį, kitur - siekiant sulaikyti. Ne, tai viskas - sulaikant. Reiktų vartoti žodžius visur vienodai. O dabar - siekiant sulaikyti...

PIRMININKAS. Ar jums neatrodo, gerbiamasis deputate, kad pats sulaikymas ir siekimas sulaikyti yra šiek tiek skirtingi dalykai? Tai yra skirtingi veiksmai.

Z.VAIŠVILA. Juridiniai terminai kartais, deja, su lietuvių kalba nelabai derinasi, bet naujausią redakciją dar kartą peržiūrės kalbininkai.

BALSAS IŠ SALĖS. Atremti, apginti, o toliau jau persekioja.

Z.VAIŠVILA. Taigi kitų kol kas gražių, literatūriškų pakaitalų kai kuriems juridiniams terminams neturim.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau palikti tai teisininkams ir kalbininkams. Vis dėlto tai vieni ir kiti žiūrėjo, ir bijau, kad mes nepridarytume ko nors ne taip. Prašome tęsti gerbiamasis Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. 43 straipsnio 3 punkto 3 eilutėje žodį ,,būdais” pakeisti ,,veiksmais”.

PIRMININKAS. Toliau.

Z.VAIŠVTLA. Ir 4 punkte trupučiuką plačiau aiškinti. Vadinasi, asmenį ginti šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkto numatytais atvejais. O dar yra specialios paskirties dujos. Jos naudotinos likusiais dviem atvejais. Čia yra tokia mažytė redakcinė pataisa, kuri atskiria dvi dujų kategorijas: ginamąsias ir specialios paskirties.

PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas dar turi, prašom.

P.GINIOTAS. Aš siūlyčiau 6 punkte - naudoti tarnybinius šunis - išbraukti 3 pastraipą - masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką, metu. Bet vis dėlto vykstant riaušėms yra ir vaikų, yra ir senelių, todėl naudoti šunį, už kurį negarantuotas esi, tikrai nelabai tinka.

PIRMININKAS. 6 straipsnyje?

P.GINIOTAS. 6 punkte 3 pastraipa.

Z.VAIŠVILA. Na, aš visų pirma norėčiau sužinoti ministerijos nuomonę, nes čia vis dėlto per daug atsakingas klausimas, todėl labai lengvai neeliminuokime šitų normų. Ir aš labai prašyčiau, kad nebūtų tokie atsakingi pasiūlymai teikiami paskutinio balsavimo metu. Čia gi daug diskutuoti reikia, o mes mielai jūsų laukėme kiekvieną dieną šią ir praėjusią savaitę.

PIRMININKAS. Pritariu komisijos pirmininko nuomonei, ir prašau visas pastabas visiems įstatymams pateikti bent kiek iš anksto, ne ekspromtu čia, vietoje. Prašome, ministre.

M.MISIUKONIS. Reikia sutikti su komisijos pirmininko nuomone ir su šituo projektu, kadangi grupiniai veiksmai arba grupiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką arba kitokią tvarką, na, sakysime, įkalinimo įstaigose, pataisos darbų vietose, ten, kur atliekamos bausmės, yra labai pavojingi. Na, šunys nenaudojami žmonėms užpulti, bet daugiau dėl tokio psichologinio poveikio. Policininkas prieš vaiką ar prieš moterį šuns nenaudos.

PIRMININKAS. Ar jūs prašėte balsuoti, gerbiamasis deputate P.Giniotai?

P.GINIOTAS. Ne, aš atsiimu, nes aišku, pralaimėsiu vis tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, taip pat ir į gerbiamąjį ministrą kreipiausi, kad galėčiau balsuoti už visą straipsnį. Ar 4 dalies iš tikro negalima atsisakyt, o jeigu taip, tai prašom paaiškinti, kas duos leidimą naudot dujas, mano suvokimu, labai barbarišką dalyką, kurį galima panaudoti labai piktam.

Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau pasakyti, kad būtent humanizavimui, specialių-jų priemonių humaniškam panaudojimui yra skirtas šitas straipsnis. Supraskit, kad asmens gynimui panaudojamos dujos, o ne šaunamasis ginklas. 43 straipsnio 1 punkte yra numatyti beveik visi atvejai, kai panaudojamas šaunamasis ginklas. Ir jeigu mes galime nenaudoti šaunamojo ginklo, vietoj jo panaudoti dujas, kad galėtume laikinai nukenksminti nusikaltėlį ar persekiojamąjį, tai yra neblogai.

L.MILČIUS. Bet mes prisimenam buvusius įvykius.

Z.VAIŠVILA. Tai čia būtent dėl to humanizavimo, suprantat? Čia tikrai susimąstykim dėl to. O atskiri atvejai yra reglamentuojami. Masinių riaušių, vadinasi, atveju irgi geriau yra ne šaudyti, o panaudoti tokias nukenksminančias dujas. Tokia yra visose demokratinėse valstybėse priimta praktika.

L.MILČIUS. Taip prašau paaiškinti dar kartą, kas duoda leidimą panaudoti vieną ar kitą priemonę?

Z.VAIŠVILA. Visa tai reglamentuoja atitinkami normatyviniai aktai.

Šiuo atveju bus policijos statutas, o kilos taisyklės, kurios būtinos, pavyzdžiui, derinimo, sakykim, su prokuratūra irgi turi būti numatytos. Ir jeigu atidžiai įstatymą perskaitysite, ten yra tie dalykai.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

M.MISIUKONIS. Aš, vadinasi, palaikydamas pirmininko pasakytus žodžius, noriu pritarti ir pasakyti, kad jau veikia, nuo praėjusių metų yra įsigaliojęs Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl šito klausimo. Ir mes faktiškai tiktai konstatuojam, dar sykį konstatuojam.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad deputatas L.Milčius neprašo balsuoti. Jeigu daugiau pastabų nėra dėl 43 straipsnio, tai jis priimtas. Prašome toliau.

Z.VAIŠVILA. 44 straipsniui esminių pataisų nėra, tik pirmas sakinys redaguotas, kad lietuviškiau būtų. Po diskusijų paliekame tokį, koks buvo.

PIRMININKAS. Prašome perskaityti.

Z.VAIŠVILA. Policijos darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Taip, ar dar kas nors turi 44-ajam pastabų? Priimta. 45-asis.

Z.VAIŠVILA. Prašau 2 dalyje 6 eilutėje du žodžius - ,,ištarnautą laiką” perkelti prie žodžio ,,atlyginimo”. Už ištarnautą laiką užmokestis atlyginimo forma mokamas, o ne priedu. Čia toks neapsižiūrėjimas buvo. Viena pastaba.

PIRMININKAS. Ministras pritaria. Toliau.

Z.VAIŠVILA. Ir, vadinasi, išbraukta priešpaskutinė pastraipa, pakeičiant paskutiniąją dalį, įterpiant žodžius ,,respublikinės ir savivaldybių policijos”. Tuomet paskutinė dalis tokia: ,,visų nuolatinių ir vienkartinių mokėjimų respublikinės ir savivaldybių policijos pareigūnams dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu”. Vietoj dviejų pastraipų - viena, vienos užteko.

PIRMININKAS. Ar kas nors iš deputatų turi pastabų 45 straipsniui? Ministras šitoms paskelbtoms pataisoms pritaria.

M.MISIUKONIS. Neturiu pastabų.

Z.VAIŠVILA. 46-asis...

PIRMININKAS. Prašom pirmininkaujančiam leisti paskelbti, kad 45 straipsnis priimtas.

Z.VAIŠVILA. Atsiprašau.

PIRMININKAS. 46-asis.

Z.VAIŠVILA. 46-ajam yra pataisa: priešpaskutinėje dalyje įterpti Sveikatos apsaugos ministerijos ir atitinkamos komisijos siūlymu, vadinasi, tokį sakinį: ,,policijos pareigūnai draudžiami ir privalomu valstybiniu socialiniu draudimu.”

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Ar dar šitam straipsniui yra pastabų?

Z.VAIŠVILA. Nėra.

PIRMININKAS. 46 straipsnis priimtas. 47-asis.

Z.VAIŠVILA. Vietoje paskutinės pastraipos Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei atitinkamos komisijos pasiūlymu teikiama tokia paskutinės pastraipos redakcija: ,,policijos pareigūnai turi teisę į kompensacijas dėl išlaidų medikamentams, kelialapiams, sanatoriniam gydymui iš valstybinio socialinio draudimo lėšų Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai.

Z.VAIŠVILA. ,,Policijos darbuotojų, sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai, tvirtinami vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministrų”.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Kitos pastabos dėl 47 straipsnio? Priimta.

Z. VAIŠVILA. Kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Toliau.

Z.VAIŠVILA. 48 straipsnio 3 dalyje vietoj pradžios ,,ryšium su tarnyba policijoje” - ,,dėl tarnybos policijoje”. Toks pakeitimas. Priešpaskutinė dalis iškeliama į nutarimą dėl šio įstatymo įsigaliojimo, o paskutiniąją dalį siūloma perkelti į 25 straipsnio pabaigą, nes tai yra nuostata, reglamentuojanti tarnybos tvarką policijoje. Čia ji ne vietoje atsidūrė.

PIRMININKAS. Ar daugiau pastabų neturite? Prašom. Prašom, ministre.

M.MISIUKONIS. Vadinasi, 48 straipsnio paskutinė pastraipa tokia: ,,asmenims, priimtiems į tarnybą?”

Z.VAIŠVILA. Gerai, aš perskaitysiu: ,,priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar kitų šalių atitinkamų organų gali būti įskaitomas tarnybos joje stažas ir garantuojamas priedų už ištarnautus metus išmokėjimas”.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pastabų 48 straipsniui nėra. Priimta. Turime galvoje, kad paskutinė pastraipa perkelta į 45 straipsnį. Toliau.

Z. VAIŠVILA. 49 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar deputatai pritaria šiam straipsniui?

Z.VAIŠVILA. 50 straipsnio 5 punktas perkeliamas į nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. Kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų kolegų, ar 47 straipsnio svarstymą mes jau baigėm?

PIRMININKAS. Baigėm, gerbiamasis deputate.

R.GUDAITIS. Aš labai atsiprašau, aš norėjau tik paklausti. Milicijos darbuotojai kelia klausimą, ar tarnybos laikas Tarybinėje armijoje bus įskaitomas?

Z.VAIŠVILA. Nutarime dėl įsigaliojimo tai yra.

R.GUDAITIS. Yra?

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš irgi prašau Aukščiausiąją Tarybą grįžti trupučiuką atgal, nes, atleiskit, aš paaiškinsiu, nes gerbiamasis deputatas Č.V.Stankevičius prisiims sau dalį kaltės, nes jis kaip tik tuo metu, kai buvo svarstomas šitas klausimas, na, užšnekino.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Rudy, ar jūs nesutiktumėt vis dėlto nusileisti šįkart?

A.RUDYS. Aš sutinku nusileisti, bet aš negalėsiu balsuoti už visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu nebus balsuota už viso įstatymo priėmimą, turėsime grįžti prie visų tų straipsnių, kurie jums nepatiko ir ieškoti kompromiso. Gerbiamieji deputatai, įstatymas išnagrinėtas pagal straipsnius, prašome pasiruošti balsuoti dėl viso Lietuvos Respublikos policijos įstatymo. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Manau, kad galima pasveikinti ir Vidaus reikalų ministeriją (Plojimai), ir Lietuvos policiją, kuri nuo šiandien egzistuoja, ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Teisinės sistemos komisijas daug prie šito įstatymo dirbusias. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau dabar nepamiršti, kad po pertraukos mes dar turėsime priimti nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. Dar prašau nekilti, deputatas J.Liaučius pateiks informaciją.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai!..

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate J.Liaučiau, kalbėsime iš eilės, gerai? Pastabas dėl nutarimo prašyčiau deputatui Z.Vaišvilai pateikti per pertrauką, kad po pertraukos galėtume efektyviau dirbti. Prašom, deputatas J.Liaučius.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, prie šitų plojimų leiskite pridėti oficialią padėką Policijos akademijos docentų grupei, kuriai vadovavo gerbiamasis Eugenijus Palskys, kuris dirbo daugiau nei pusmetį ir įdėjo daug darbo, pagadino nepaprastai daug nervų, rengdamas šitą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pertrauka iki 15 valandos.