PENKIASDEŠIMT DEVINTASIS POSĖDIS

1990m. lapkričio 30 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. TAURANTAS

Diskusija dėl darbotvarkės

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, užimkite savo vietas! Pradėsime šios dienos rytinį posėdį. Noriu supažindinti jus su numatytu šiai dienai darbotvarkės projektu. Į jį įtraukti tie patys klausimai, kuriuos mes jau buvom numatę šiai dienai ir kai kurie iš tų, kurių vakar nespėjome išspręsti. Primenu deputatams, kad šios dienos posėdžius turėtume baigti iki 17 valandos, nes reikia paruošti salę rytdienos posėdžiui. Rūmų administracija labai prašė visų deputatų peržiūrėti savo vietas, kur sėdite, ir pasiimti popierius, kurie yra reikalingi, nes visi kiti šiandien bus išmesti ir rytoj liks tuščios, švarios vietos. Todėl dar kartą prašau peržiūrėti ir pasiimti visa tai, kas reikalinga. O dabar supažindinu jus su klausimais, kuriuos siūloma apsvarstyti šiandien. Tai tikrai visi tie patys klausimai, kurie buvo numatyti šios dienos ir šios savaitės darbotvarkėje, taip pat tie, kurių dar nesame išsprendę

Pirmuoju siūloma svarstyti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų gamtosaugos klausimais. Numatyta šiam klausimui skirti lygiai pusantros valandos. Jeigu nespėsime, bus atidėta kitam kartui. Toliau, tai būtų jau po pirmosios pertraukos, galėtume balsuoti dėl komisijos susitikimui su Tarybinės armijos kareiviais. Šis klausimas buvo pristatytas vakar ir nebuvo balsuota dėl to, kad nebuvo kvorumo. Tiesiog balsavimas. Taip pat po to balsuosime dėl vakar svarstyto nutarimu projekto dėl pastato, esančio Kaune, Daukanto gatvėje Nr. 28. Ketvirtasis klausimas - tai, ką mes turėjome vakar padaryti. Tai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl kai kurių Butų kodekso straipsnių pakeitimo ir dėl Lietuvos Respublikos butų kodekso papildymo. Šeštasis klausimas, atsiprašau, penktasis - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto projektas. Tiek būtų iki pietų pertraukus. Po pietų pertraukos, būtinai po pietų pertraukos, net jeigu kitų klausimų nespėsime apsvarstyti, juos reiks atidėli, 15 valandą svarstysime, kaip pasirengta Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendram posėdžiui. Po to, jeigu dar suspėtume iki 17 valandos, būtų supažindinama su įstatymų ir nutarimų projektais, kuriuos svarstysime artimiausioje ateityje Šie įstatymų projektai buvo išvardinti penktadieniu darbotvarkėje ir taip pat vienas, likęs iš ketvirtadienio darbotvarkės - Valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas. Taip yra numatyta. Aš raginčiau deputatus ilgai neįsileisti į diskusijas dėl darbotvarkės, nes mes tikrai turime labai mažai laiko, ir jeigu dar gaišime laiką dėl darbotvarkės, tai nepadarysime nieko. Deputatas M. Laurinkus.

M. LAURINKUS. Aš siūlyčiau šiandien svarstyti įstatymo projektą dėl susirinkimų, mitingų, gatvės eitynių, demonstracijų organizavimo tvarkos, nes vakar nespėjome to padaryti. Šitas projektas yra pateiktas antradienį. Galiu tik priminti - tai yra Vyriausybės pateiktas projektas, ir dėl jo vis dėlto turi būti duotas atsakymas, vienoks ar kitoks. Jo negalima atidėti kažkokiam ilgam laikui.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Manau, kad jūs per daug numatėt padaryti iki pietų. Kaip taisyklė, mes daugelio klausimų nespėjame apsvarstyti. Manau, kad geriau numatyti mažiau klausimų, bet juos tikrai apsvarstyti. Todėl siūlyčiau šiandien nesvarstyti dėl kooperatyvų, dėl to pastato. Apsvarstysime ir kitą savaitę, nieks čia, kaip sakant, neatsitiks. O apsvarstyti, va, tą klausimą, apie kurį sakė gerbiamasis M. Laurinkus, taip pat šituos kodekso pakeitimus dėl gamtosaugos, ir užteks mums iki pietų!

PIRMININKAS. Ačiū. Tik primenu, kad mes iki pietų svarstysime, ką spėsime, o po pietų būtinai turime aptarti pasirengimą bendram posėdžiui. Deputatas A. Ambrazevičius.

A. AMBRAZEVIČIUS. Aš norėčiau pasidomėti, kada mes formuosime antradienio darbotvarkę?

PIRMININKAS. Antradienio darbotvarkę numatyta svarstyti pirmadienį bendrame pirmininkų pasitarime. Deputatas G. Vagnorius.

G. VAGNORIUS. Aš norėčiau pasiteirauti. Iš vakar dienos buvo likęs privatizacijos įstatymo pristatymas, ir jis kažkodėl...

PIRMININKAS. Tai aš paminėjau, kad bus pristatymai. Jeigu spėsime.

G. VAGNORIUS. Pristatyt žymiai paprasčiau, negu svarstyti! Jeigu mes jų nepristatome, vadinasi, mes atidedame. Kadangi buvo praeitoj darbotvarkėj numatyta, tai gal perkelkit į pradžia?

PIRMININKAS. Mes paprastai pristatome pusėdžiu pabaigoj, nes kitaip mums visai nepavyksta balsuoti. Deputatas E. Grakauskas.

E. GRAKAUSKAS. Siūlyčiau privatizacijos įstatymo projektą ir agrarinę reformą pristatyti pirmiausia ir juos...

PIRMININKAS. Ačiū.

J. MAČYS. Aš nepritariu gerbiamojo J. Pangonio siūlymui, kad šiandien nebūtų svarstomas klausimas dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvo sąjungos turto. Šilas klausimas jau atidedamas iš savaitės į savaitę, ir žmonės labai suinteresuoti šito klausimo sprendimu. Aš prašau, kad tas klausimas būtų paliktas, kaip numatyta svarstyti šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.

K. ANTANAVIČIUS. Aš neketinau kalbėti, bet pasakysiu kelis žodžius, kadangi taip atkakliai peršamas privatizavimo įstatymas. Yra trys privatizavimo įstatymo projektai, bet kažkodėl pristatomas vienas. Aš nesuprantu! Ir Ekonomikos komisija jo nesvarstė ir nematė.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J. V. Paleckis.

J. V. PALECKIS. Aš siūlyčiau, kiek nukrypdamas nuo darbotvarkės (šiandien ta mintis kilo atskleidus valstybės laikraščio puslapius), kad šiandien įvyktų frakcijų pirmininkų ar besikuriančių frakcijų pirmininkų susitikimas su valstybės laikraščio vadovybe, kad būtų ateity išvengta tų labai pastaruoju metu pamėgtų,, gyvulinių ir spalvinių” įvaizdžių. Nes, kaip žinome, juodoji spalva yra ne tik italų fašistų spalva, bet ir krikščionių demokratų spalva, sakysime, Vokietijoje. Geltonoji spalva yra liberalų. Jeigu mes skaitome valstybės laikraštyje, sakysime, apie juodųjų bulių baubimą, arba apie geltonųjų beždžionių šokį, tai, manau, yra nelabai gerai. Todėl siūlyčiau suruošti tokį susilikimą, na, o jeigu nepadės, tai galbūt ir įtraukti i kitos savaitės darbotvarkę valstybės laikraščio ir valstybės studijos, taip sakant, pasiskirstymo tarp frakcijų, tarp įvairių deputatų grupių tvarką. Juo labiau kad tas laikraštis ir ta studija atstovauja valstybei, parlamentui ir, matyt, tam tikri jų darbo principai turi būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas išgirstas. Kad ilgai laiko nesugaištume, aš siūlau balsuoti dėl to, kas buvo pateikta. Deputatas M. Laurinkus ragino į darbotvarkę įtraukti įstatymo dėl susirinkimų, mitingų, gatvės eitynių ir demonstracijų organizavimo ir vykdymo tvarkos projektą. Ar balsų skaičiavimo komisija gali pasakyti, kiek yra deputatų?

BALSAS IŠ SALĖS. Pirmiausia aš norėčiau paprašyti žodžio. Aš prašiau iš ten, bet jūs nematėt.

PIRMININKAS. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš primenu pirmininkaujančiam, kad šiandien turi būti svarstytas klausimas dėl mūsų komisijos kadencijos pabaigos.

PIRMININKAS, Ačiū. Ar jau gali pasakyt komisija, kiek yra deputatų? Grupė, atsiprašau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad klausimas dėl susirinkimų, mitingų, gatvės eitynių ir demonstracijų organizavimo bei vykdymo tvarkos šiandien būtų svarstomas?

V. BERIOZOVAS. Aš dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašau.

V. BERIOZOVAS. Vakar mes nusprendėme, kad įtrauktume šį klausimą. Kodėl antrąsyk mes vėl jį svarstome? Vakar norėjo jį išbraukti, bet buvo balsuota, kad jį paliktų. Kodėl mes dar kartąjį svarstome?

PIRMININKAS. Vakar buvo vakar dienos darbotvarkėje. Nebuvo nutarta klausimą perkelti. Šios dienos darbotvarkė taip pat buvo patvirtinta.

J. PANGONIS. O kas formavo šios dienos darbotvarkę, kurią jūs pateikėte?

PIRMININKAS. Komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimas. Šiandien 9. 30 val.

R. GUDAITIS. Gerbiamieji kolegos, na, gal mes nepradėkime tokių didelių ginčų! Iš tikrųjų įprasta tvarka vyko šiandien komisijų pirmininkų pasitarimas, ir vienintelis mūsų kriterijus, kuriuo mes vadovavomės, buvo tai, kad mūsų darbotvarkė būtų reali. Mes tikrai turime baigti darbą iki 17 valandos ir labai rimtai pasirengti rytojaus dienos darbui.

PIRMININKAS. Dar kartą siūlau balsuoti dėl to, kad vakar dieną numatytas klausimas dėl susirinkimų, mitingų ir gatvės eitynių būtų perkeltas į šią dieną. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. Klausimas į šios dienos darbotvarkę neįtraukiamas. Deputatas J. Pangonis siūlė šiandien nesvarstyti nutarimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau. Ar galima pasakyti repliką dėl ką tik įvykusiu balsavimu?

PIRMININKAS. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu klausimas vakar buvo įtrauktas...

PIRMININKAS. Ne į šios dienos darbotvarkę!

BALSAS IŠ SALĖS. Tai nesvarbu! Šiandien už šitą klausimą balsavo daugiau už negu prieš. Tai kaip mes galime tada nutarti?

PIRMININKAS. Jūs balsavimo tvarką puikiai žinote. Siūlau dar kartą balsuoti.

BALSAS IŠ SALĖS. Jūs manipuliuojat tais dalykais!

PIRMININKAS. Kas už lai, kad šiandien nesvarstytume nutarimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto? Prašau balsuoti.

K. ANTANAVIČIUS. Tuo pačiu klausimu.

PIRMININKAS. Balsuot reikia!

K. ANTANAVIČIUS. Tai aš siūlau nušalinti pirmininkaujantį, nes jisai uzurpuoja teises, neleidžia pasakyti.

J. PANGONIS. Aš dėl balsavimo motyvų norėjau. Neaišku, už ką išvis balsuojame.

PIRMININKAS. Už deputato J. Pangonio pasiūlymą, kad šiandien nesvarstytume klausimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto.

J. PANGONIS. Aš ne taip siūliau!

PIRMININKAS. Prašau, suformuluokit savo pasiūlymą!

J. PANGONIS. Aš siūliau išsiaiškinti ir svarstyti mažiau klausimų. Kurie jau yra įtraukti į šios dienos darbotvarkę, tai galbūt prieš juos galima būtų balsuoti. Tačiau kurie nebuvo įtraukti, ir pasakėt, kad kažką ryte jūs nutarėt, tai už tuos irgi reikia taip pat balsuot, kad juos įtrauktume.

PIRMININKAS. Taip, be abejo, balsuosime, gerbiamasis deputate!

J. PANGONIS. Tai ir balsuokime pirmiausia, ar įtraukti, ką jūs pasiūlėt!

PIRMININKAS. Aš siūlau balsuoti dėl to klausimo, kurio jūs siūlėte nesvarstyti. Nes jisai ir vakar buvo į šios dienos darbotvarkę įtrauktas.

J. PANGONIS. Kiek aš suprantu, jūs pasiūlėte pirmininkų pasitarimo rekomendacija įtraukti tuos klausimus. Tai balsuokime, ar juos įtraukti!

PIRMININKAS. Negi dabar ginčysimės dėl balsavimo tvarkos? Dar kartą siūlau balsuoti dėl to, kad šiandien nesvarstytume nutarimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto. Prašau, kas už tai, kad šiandien šito klausimo nesvarstytume?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSAS IŠ SALĖS. Bent koks padorumas čia gali būti, ar negali? Jokio padorumo!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Klausimas šios dienos darbotvarkėje lieka. Šiandien nesiūloma, kaip buvo nutarta, svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo padaryti pakeitimus ir papildymus Lietuvos Respublikos darbo įstatymo kodekse, taip pat Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo projekto. Ar kas nors iš deputatų ginčija, kad šie klausimai šiandien būtų būtinai svarstomi? Nematau prieštaraujančių. Jūs dėl kitų klausimų norite? Prašom.

K. ANTANAVIČIUS. Aš noriu kalbėti dėl padorumo, na, ir logikos. Jeigu atsimenat, A. A. Abišala sakydavo: buvo įtraukta į darbotvarkę, nesurinko daugumos, vadinasi, paliekam. Man nėra taip svarbu, kad būtų šiandien svarstomas M. Laurinkaus pasiūlytas klausimas. Na, bet padorumas man svarbu ir logika! Na, argi mes čia maži vaikai, kad susirinkę, kaip norim, taip ir manipuliuojam. Yra tvarka! Sakysim, vakar buvo įjungta j darbotvarkę, šiandien nesurinko balsų daugumos, kad įtrauktume, nesurinko daugumos, kad išbrauktume, tai, vadinasi, klausimas lieka automatiškai. Na, kokia kita logika jūs vadovaujatės? Na, gerbiamieji, aš nežinau, kur mes čia esame? Kolūkiečiai labai įsižeidžia, kai aš pasakau, kad kolūkio susirinkime bent tikrai daugiau tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K. Antanavičiau, man atrodo, kad visiems deputatams suprantama šita logika. Jeigu jums nesuprantama, tai aš per pertrauką jums paaiškinsiu. Deputatas M. Stakvilevičius.

M. STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad mes iš Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nedarytume Mozambiko parlamento. Ką reiškia, kokiu pagrindu vakar nebuvo svarstomas, va, šitas M. Laurinkaus pateiktas klausimas?

PIRMININKAS. Dėl to, kad nespėjome! Ir ne tiktai šio klausimo apsvarstyti.

M. STAKVILEVIČIUS. Tai jeigu jums vadovaujant jis nebuvo apsvarstytas, tai jis automatiškai turi būti svarstomas šiandien!

PIRMININKAS. Mes tokio nutarimo nesame priėmę!,

M. STAKVILEVIČIUS. Bet nebuvo priimta nutarimo, kad nesvarstytume vakar. Vakar buvo įtrauktas į darbotvarkę. Dovanokit, bet reikia vis dėlto kažkokio padorumo, ir aš agituoju deputatus iš viso netvirtinti šios dienos darbotvarkės ir išsivaikščioti, jeigu jau mes negalime normaliai dirbti.

PIRMININKAS. Deputatas D. Morkūnas.

D. MORKŪNAS. Aš norėčiau pasakyti deputatui K-Antanavičiui, kokia logika vadovaujamasi: valios primetimo logika. Todėl, kad parengia projektą, kurį turi teisę siūlyti grupė deputatų, pirmininkų. Toliau siūloma balsuoti ne už patvirtinimą, bet prieš. Prieš balsuoja dauguma, kaip, pavyzdžiui, šiandien. Dauguma. 10 ar 15 deputatų gali balsuoti prieš. Vadinasi, pritarti tai nuomonei, kuri buvo pasiūlyta pirmininkų komisijos. Ir šitokiu būdu pirmininkų komisija plius 10, 15 ar bet kiek deputatų primeta valią daugumai, kuri pasisako,, už”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš jums dar kartą kartoju, kad šios dienos darbotvarkė yra vakar patvirtinta. Tai taip ir balsavome - kad nesvarstytume vartotojų kooperatyvų sąjungos turto klausimo.

BALSAS IŠ SALĖS. Balsavome už įtraukimą.

PIRMININKAS. Už įtraukimą to klausimo, kuris nenumatytas šios dienos darbotvarkėje. Deputatas R. Gudaitis.

R. GUDAITIS. Aš labai apgailestauju, kad mes šios dienos posėdį pradedame vėl nuo ginčų kaip ir vakar. Labai apgailestauju, nes nebuvo jokių absoliučiai motyvų pirmininkų pasitarime siūlyti,, prakišinėti” kažkokius naujus klausimus. Mes tik galvojame, dar kartą kartoju, apie vieną dalyką, kad šiandien mes dirbtume tą užsibrėžtą laiko tarpsnį. Ir tikrai labai prašyčiau gerbiamųjų deputatų tuščiai nesiginčyti. Jokių čia paslėptų motyvų nėra. Kodėl mes vieni kitus įtarinėjam?

Č. JURŠĖNAS. Ar galima, gerbiamasis A. Taurantai?

PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS. Man labai patiko gerbiamojo R. Gudaičio aiškinimas, kad jokių, taip sakant, neaiškių motyvų nebuvo. Jeigu neaiškių motyvų nebuvo, su kuo aš 95 procentais sutinku, tai, vadinasi, eikime toliau. Tai tada logika yra paprasta. Kadangi mes turime ketvirtadienio ir penktadienio darbotvarkes, surašytas juodu ant balto, išnagrinėjame tuos klausimus, kurių vakar pagal patvirtintą darbotvarkę neišnagrinėjome, ir tik tada svarstome tai, kas numatyta penktadienį. Jeigu tikrai, aš kartoju dar sykį gerbiamąjį R. Gudaitį, nebuvo jokių motyvų šio klausimo atsisakyti. Va, čia yra paprasta logika. Išnagrinėjam, ko nespėjom vakar, ir einam tolyn. O dabar mes to klausimo neišnagrinėjom - o jį jau į šoną, į balą, ir einam kitus klausimus nagrinėti. Aš čia įtariu, kad, ko gero, teisybė yra tie 5 procentai, kuriuos aš paminėjau. Nes 95 procentais aš tikiu, kad nebuvo jokių, atsiprašau už išsireiškimą ,,užpakalinių” motyvų.

PIRMININKAS. Deputatas B. Genzelis.

B. GENZELIS. Aš norėčiau galvoti, kad turbūt vis dėlto pastarieji 5 pro-centai nulėmė. Nes dėl mitingų ir demonstracijų, mes matom, Lietuvoje darosi chaosas. Kas darosi prie Aukščiausiosios Tarybos! Tam tikri sluoksniai yra suinteresuoti, kad ir toliau tas chaosas būtų. Ai matau, kas balsuoja prieš. Tai -,, arbatėlės” frakcija. Norima, kad ir toliau piketai būtų organizuojami prie Aukščiausiosios Tarybos. Milicija ir mūsų saugumo pajėgos turi būti visiškai bejėgės ką nors daryti, įvesti kokią nors tvarką. Ir čia aš nieko kito nematau, o tik piktybinę manipuliaciją.

PIRMININKAS. Siūlyčiau negrįžti prie klausimų, dėl kurių balsuota. Deputatas M. Laurinkus. Ar jūs norit šnekėti, deputate?

M. LAURINKUS. Aš tiktai repliką pasakyti norėčiau. Iš tikrųjų dėl šito vargano įstatymo neverta tiek ilgai diskutuoti! Ten viskas labai paprastai, aiškiai surašyta. Aš žinau, yra žmonės, pasiruošę argumentuotai atsakyti. Ir aš manau, galbūt bus esminių pataisų, reikės dar ir tobulinti. Ir tai neužims daug laiko ir ginčų. Neverta tiek daug diskutuoti dėl 5 taisyklių, kurios čia pateikiamos įstatymo tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Buvo siūloma iš vakar dienos darbotvarkės į šią dieną perkelti įstatymų dėl kai kurių Lietuvos Respublikos butų kodekso straipsnių pakeitimų ir dėl Lietuvos Respublikos butų kodekso papildymo. Kas už tai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4. Dauguma nebalsuoja, išvis nedalyvauja balsavime.

PIRMININKAS. Klausimas neperkeltas. Vakar buvo susitarę šiandien balsuoti dėl pasiūlytos komisijos susitikti su Tarybinės armijos kareiviais. Ir taip pat baigti svarstymą dėl pastato Kaune. Ar yra ginčijančių, kad vakar taip nutarėm ir šiandien to nereikia daryti?

M. STAKVILEVIČIUS. Dovanokite, vakar balsavimu nepatvirtintas šitas nutarimas!

PIRMININKAS. Gerai, tada patvirtinsim.

M. STAKVILEVIČIUS. Kaipgi galima dar kartą, jeigu jis buvo nepatvirtintas? Čia gi laužymas...

PIRMININKAS. Ne, siūlėm šiandien svarstyti. Buvo vakar taip nutarta, galbūt ir nebalsuota. Todėl siūlau balsuoti dėl to, kad šiandien svarstytume, balsuotume, tikriau pasakius, dėl nutarimo, kurį pasiūlė gerbiamasis A. Račas - dėl komisijos sudarymo susitikti su Tarybinės armijos kareiviais. Kas už tai, kad šiandien balsuotume dėl šito klausimo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Klausimas neperkeltas. Kas už tai, kad šiandien baigtume svarstyti nutarimą dėl pastato, esančio Kaune, Daukanto gatvėje Nr. 28, nacionalizavimo? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Ar deputatų skaičius salėje pasikeitė, buvo 72.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Pasikeitęs, tuoj pat suskaičiuosime.

PIRMININKAS. Gal pasakykit.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.

PIRMININKAS. Klausimas į šios dienos darbotvarkę neįtrauktas. Kadangi darbotvarkė buvo patvirtinta, padarėme tik reikalingus pakeitimus, todėl dėl visos darbotvarkės nesiūlau balsuoti. Pradedam svarstymą. Vakar buvo patvirtinta, padarėm pakeitimus.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti).

PIRMININKAS. Tai faktiškai ir dirbam pagal vakarykščią darbotvarkę, tik dviejų klausimų nesiūloma šiandien svarstyti.

BALSAS IŠ SALES. (Negirdėti).

PIRMININKAS. Apie pasirengimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendram posėdžiui siūloma kalbėti po pietų pertraukos. Todėl pirmuoju klausimu šiandien svarstysim Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektą gamtosaugos klausimais. Projektą pristatys Aplinkos apsaugos departamento atstovas gerbiamasis T. Balandis.

J. PANGONIS. Aš labai atsiprašau, jeigu galima dėl viso mūsų darbo čia motyvų dabar.

PIRMININKAS. Prašau.

J. PANGONIS. Ar išvis mums yra tikslas dabar dirbti? 75 deputatai. Vieni išeina, gal kas dar ateis, neaišku. Praktiškai priimti kokių nors nutarimų neįmanoma. Nes reikia mažiausiai 68 balsų. Gal pirmiausiai apsvarstykim, kurgi mūsų deputatai visi yra?

PIRMININKAS. Ar mes svarstysime, dėl to turbūt jie čia neatsiras.

J. PANGONIS. Išsiaiškinkime vieną kartą savo darbo tvarką ir savo parlamente padarykim tikrai darbinę tvarką, darbinę nuotaiką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas J. Pangonis šiandien pasiūlė pirmuoju klausimu svarstyti mūsų darbo tvarką. Kas už tokį pasiūlymą, prašom balsuot.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Klausimas neįtrauktas. Prašau gerbiamąjį T. Balandį į tribūną. Ir trumpam žodžiui kviečiamas gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš primenu jums, kad pas mus baigėsi kadencija.

V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, leiskit man pasakyt keletą minčių. Mūsų darbe pats blogiausias dalykas yra mūsų, čia esančių ir čia nesančių, tų, kurių čia nėra dėl nerimtos priežasties, požiūris į mūsų pačių darbą. Pas mus, mūsų tarpe daugėja piktų, piktai jausmu reaguojančių į vieną ar kitą pasiūlymą, į vieną ar kitą pasisakymą. Pas mus daugėja besipešančių, piktai besišaipančių iš to, kaip mes blogai dirbame. Lyg būtume patenkinti tuo. Dabar yra pasiūlymas, jie gana dažnai nuskamba tokie pasiūlymai, arba nušalinti vieniems kitus, arba išsiskirstyti. Mes turėtume pasižiūrėti patys į save ir nesišvaistyti žodžiais, o iš tikrųjų pagalvoti, kam mes čia esam, kam mus išrinko ir ar mes neišduodam to pasitikėjimo, dėl kurio mus išrinko. Mus ne tam išrinko, kad mes čia juokus krėstume ar kad,, mėtytumės” frazėmis, paradoksais,,, darytume” spektaklį. Tragišką kažkokį spektaklį, patys sau.

Šitos tendencijos stiprėja. Nejaugi mes neišlaikom to spaudimo, tų sunkumų, kurie yra aplink mus? Juk ant mūsų gula didžiulė atsakomybė. Dabar, sakoma, negalėsim priimti nutarimų, nes reikia 68 balsų, o yra 75 deputatai. Jeigu mes būtume atsakingi deputatai ir žinotume, kad reikia daryti sprendimus, mes galėtume ir 68-iese juos daryti. bet mes galim susirinkt ir 100, ir 120, bet nepadaryti jokio sprendimo. Tai priežastis ne skaičiuje yra. Priežastis požiūryje, kas mes esam, ko mes čia esam.

Nejaugi jūs nematote, kokiame pavojuje yra mūsų kraštas. Ir mes turime būt atrama to krašto. O mes dabar tartum smėlis po jo pamatais, kuris pradeda plaukti į šalis. Tai ant ko stovės mūsų kraštas, jeigu mes tokie? Jeigu mums svarbiau su kuo nors nesutikti, negu sutikti. Galų gale kiekvienas nesutiks su visais kitais, tai bus jau finišas. Arba priešingai, reikia santarvės, reikia daryti sprendimus.,, Nustumti” klausimus ir pasidžiaugti - pavyko,, nustumti”, nesvarstysim - tai kas mes esam tada? Aš matau, kad yra klausimai, kurie buvo darbotvarkėj vakar. Arba dėl kurių buvo diskusija baigta, nutarta, kad šiandien balsuosim. Šiandien nutarėm atidėti į nežinomybę. Kodėl negalima pabaigti tų klausimų, kurie jau apsvarstyti, kurie yra?

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Prašau, žodis - Aplinkos apsaugos departamento atstovui gerbiamajam T. Balandžiui.

Aplinkos apsaugos departamento atstovo T.Balandžio pranešimas apie LR įstatymo “gamtosaugos klausimais projektą”Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų “

T. BALANDIS. Gerbiamoji Aukščiausioji Tarybą! Įstatymo projekto pristatinėti nereikia, jis pristatytas yra spalio 19 dieną, po to du kartus svarstytas Aukščiausiojoje Taryboje. Paskutinis svarstymas įvyko prieš mėnesį, kuriame buvo nesutarta dėl sankcijų. Ir tuo būdu atidėtas. Po to daugelį kartų dar buvo peržiūrėtas Gamtos apsaugos komisijoje ir derintas tiek kartų su žinybomis, kad lengviau išvardinti, su kokia žinyba yra nederintas, negu su kuo jis yra derintas. Visų rengusių šį projektą vardu prašau gerbiamąją Aukščiausiąją Tarybą priimti įstatymą šiandien, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip nebeatitinka gyvenimo ir ekologinės situacijos, kad jo normų taikymas tampa tuščiu laiko gaišinimu, daugiau bausme aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams negu pačiam pažeidėjui.

Šiuo motyvu mes nesiekiame mažinti reiklumo svarstant šį projektą, tačiau norėtume, kad atsižvelgtumėt į tai, kad norima sutvarkyti ištisą sujauk-to projekto vieną skirsnį. Tai panašu į ketinimą suremontuoti vieną kambarį visiškai apleistame name. Tai nelengva padaryti. Manau, dėl to projektą teko daug kartų svarstyti. Taupydamas laiką, nekalbėsiu apie projekte padarytus pakeitimus po paskutinio jūsų svarstymo. Jie padaryti, atsižvelgus į Teisinės sistemos komisijos pastabas ir pasiūlymus ir yra įrašyti į jums pateiktą projektą. Tačiau vienas vienintelis, kuris yra neįrašytas, tai 15 straipsnio pradžia, susijusi su neseniai priimtu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu. Vieną eilutę pirmame projekto puslapyje prašytume skaityti taip. Tai yra suderinta su Gamtos apsaugos komisija ir kartu su gerbiamuoju Z. Vaišvila.,, Tikrosios tarnybos ir j pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat vidaus reikalų organų pareigūnai”. Toliau viskas kaip tekste. Tai būtų vienintelė pataisa, kuri dar nėra jums išdalintame projekte.

Praėjusį kartą projektas buvo pradėtas svarstyti pastraipsniui. Kadangi daug kartų yra svarstyta, gal Aukščiausioji Taryba šiandien nustatys kitą tvarką ir man gal beliks tiktai paaiškinti, kodėl Gamtos apsaugos komisija ir projekto rengėjai nori įtvirtinti įstatyme vieną ar kitą normą. Kokia tvarka bus svarstoma? Aš tiktai galėčiau paaiškinti, kai kils klausimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų klausimų pranešėjui? Klausiančių nematau. Ar bus norinčių kalbėti? Deputatas J. Jurgelis. Ar bus norinčių dar kalbėti šiuo klausimu, ar iš karto galėsime balsuoti? Pageidauja gerbiamasis miškų ūkio ministras.

J. JURGELIS. Aš tiesiog ne todėl, kad aš norėčiau paklaust, bet kadangi pranešėjas klausė. Mano nuomonė būtų iš esmės tokia. Tie pakeitimai yra svarstyti daug kartų. Jeigu mes labai norėsim kažką pakeisti, atskirus straipsnius, tai mes ir šiandien sugaišime daug laiko. Bet aš manau, kad iš esmės principiniai klausimai, sakykim, sankcijos, pažeidimų sistema, sankcijų realizavimas iš esmės yra priimtini. Todėl nebegaiškim laiko prie atskirų nuostatų. Aš dvi pastabas pateiksiu šiam projektui. Tiktai norėčiau paklaust gerbiamojo pranešėjo, ar jūs buvot gavę Ministrų Tarybos pastabas ir ar į jas reagavot? Tik tiek.

T. BALANDIS. Į Ministrų Tarybos pastabas, t. y. Vyriausybės, pastabas mes reagavom. Kai kurioms iš jų pritarta, kai kurias pastabas Gamtos apsaugos komisija atmetė. Ir tai buvo jau praėjusiame svarstyme. Viena iš esminių pastabų, kurią atmetė Gamtos apsaugos komisija ir tuo pačiu projekto rengėjai yra tai, kad Vyriausybė prašė atidėti šito projekto priėmimą iki tada, kol bus priimtas Aplinkos apsaugos įstatymas ir po to kiti įstatymai. Tačiau mes čia su tuo sutikti negalime, čia to neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu daugiau klausimų nėra, tada noriu suteikti žodį gerbiamajam V. Antanaičiui. O jeigu daugiau diskusijų nebus, tai galėsim priiminėti įstatymą.

Miškų ūkio ministro V.Antanaičio kalba

V. ANTANAITIS. Gerbiamieji deputatai, po kai kurių pastangų įstatymas suderintas. Mūsų nuomone, tas suderinimas atliktas visai neblogai, praktiškai jis patenkina vykdytojus. Mūsų ministerija tuo įstatymu labai suinteresuota. Ir aš atėjau tik dėl vieno žodžio: būkit malonūs, atsiverskit 16 puslapį, punktą,, 1”. Mes prašom, kad būtų įrašyta:,, už šio kodekso straipsniuose numatytus teisės pažeidimus”. Čia įrašyta:,, miškų kontrolės inspekcijos skyriaus viršininkas”, o mes prašom įrašyti:,, miškų valstybinės kontrolės”. Visur, kur minima miškų kontrolė, pabrėžt, kad tai yra valstybinė kontrolė.

Tai yra miškininkams labai svarbu, ir aš norėčiau jums paaiškinti kodėl. Neseniai įvykusiame Vyriausybės posėdyje mes įtikinom Vyriausybę, kad miškininkams yra pavesta atlikti visų Respublikos miškų valstybinę kontrolę, tai yra Įteisintą bent Vyriausybės požiūriu Miškų ministerijos nuostatuose. Ir šiandien prašoma Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kad tas valstybinės kontrolės įteisinimas būtų šiandien padarytas. Aš norėčiau labai trumpai paaiškinti. Sako, kad miškininkai kontroliuos patys save. Nieko panašaus! Miškininkai turi atlikti visų Respublikos miškų valstybinę kontrolę. Ta kontrolė liečia ir ūkinius miškus, ir privačius miškus, ir galų gale valstybinius miškus, nes valstybiniuose miškuose yra pradedama miško ruošos privativazija. Kad būtų miškuose tvarka, be Aplinkos apsaugos departamento turi žiūrėti ir žmonės - urėdai, girininkai. Tai yra vienintelė organizacija, kuri šiandien pajėgia atlikti tą valstybinę kontrolę. Gal aš per daug kalbu, per daug aiškinu, bet aš labai noriu, kad gerbiamieji deputatai tai suprastų, nes šiandien prasidėjo besaikis miško naikinimas. Pavyzdžiui, mums šitas įstatymas suteikia teisę kontroliuoti tiktai miške, bet kas darosi už miško, mes neturim teisės tikrinti. Jums pasakysiu tokį pavyzdį. Remdamiesi valstybės kontrolieriaus gerbiamojo K-Uokos įgaliojimu, mes patikrinom tūkstantį lentpjūvių Lietuvoje. Nė vienoje neradom tvarkos, vyksta masiškas miško grobstymas. Ir jeigu miškininkams greta, va, šito Valstybės kontrolės departamento nebus suteikta tokia teisė, mes manome, kad sutvarkyt reikalus miškuose bus labai sunku. Mūsų gerbiamasis kolega teisininkas teigia, kad valstybinę kontrolę gali atlikti kelios žinybos kiekviena savo kompetencijos ribose. Mes esam paruošę pasiūlymus, kad, mūsų nuomone, tokią,, aukštesnę” valstybinę kontrolę turėtų atlikti Aplinkos apsaugos departamentas, o tokią kasdienę,,, gyvenimišką” valstybinę kontrolę turėtų atlikti mūsų urėdijos ir girininkijos. Taip, kad dar kartą prašau Aukščiausiosios Tarybos deputatų įrašyt ne,, miškų kontrolę”, o,, valstybinę miškų kontrolę”. Ačiū už dėmesį.

Diskusija svarstomu klausimu ir balsavimas už įstatymo klausimus

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad gerbiamasis ministras, kai mes svarstysim atitinkamą straipsnį, dar kartą pasiūlys savo pastabas. Ar deputatai norėjo ministro paklausti, ar pasiūlyti?

R. ASTRAUSKAS. Ne, aš norėjau repliką pasakyti dėl to, ką pasakė gerbiamasis ministras.

PIRMININKAS. Prašau repliką sakyt.

K.ASTRAUSKAS. Aš noriu primint deputatams, kad tas ministras čia elgiasi nesolidžiai ir ragina mus diskutuoti dėl to, kas jau yra išspręsta. Pasižiūrėkite į antrąjį projektą. Jame buvo alternatyva, apie kurią kaip tik ir kalbėjo ministras. Dėl to klausimo mes jau susitarėm, ir ta alternatyva buvo atmesta. Jeigu netikit, galite pasižiūrėti tos dienos svarstymus, ir ten komisijos pirmininkas Jonas Šimėnas tą momentą akcentavo, kad tokios alternatyvos nebėra. Šiandien atėjęs ministras vėl grąžina mus i senąją diskusiją. Suderinus klausimą, atmetus tą alternatyvą, trečiasis projektas ir buvo taip paruoštas. Žodžiu, rastas tam tikras kompromisas ir paruoštas projektas, būtent tas trečiasis projektas. Todėl siūlyčiau jau prie to klausimo nebegrįžti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik prašyčiau deputatus kalbėti dėl projekto, o ne dėl kokių nors asmeninių savybių. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai! Aš suprantu gerbiamojo ministro norą ir rūpestį dėl miškų, tačiau reikia skirti vis dėlto žinybinės kontrolės funkcijas. Mes visom išgalėm stengsimės skatinti šitą kontrolę, tačiau valstybinė kontrolė yra valstybės kontrolės institucijų teisė. O vykdomoji valdžia, kuri yra šiuo atveju Miškų ūkio ministerija, užsiimanti ūkine veikla, patys suprantat, valstybinės kontrolės funkcijų negali atlikti. Čia kompromisų jau ir taip buvo padaryta, todėl šitokia nuostata, na, pažeistų elementariausią visos valstybės, valstybinių institucijų santvarkos principus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tuoj pat j tribūną būsit pakviestas, tada jūs pasakysit savo mintį. Deputatė R. Gajauskaitė.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš taipogi repliką norėčiau pasakyti. Va, gerbiamasis T. Balandis, jeigu išeis į tribūną, jisai turi ir mūsų Pagrindinį Įstatymą, tai galėtų pacituoti, kokios funkcijos kam yra paskirtos. Kam yra valstybinės, o kam yra žinybinės kontrolės teisė suteikta, ir ten aiškiai yra nurodyta, kad ministerijos turi tik žinybinę kontrolę. Vadinasi, nei prašyti reikia, nei mes tokią teisę jokiu būdu jiems suteikti negalėsim, nekeisdami to įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū, deputatas R. Gudaitis.

R. GUDAITIS. Aš irgi norėčiau pasakyti trumpą repliką. Aš vis dėlto norėčiau paremti gerbiamojo ministro nuomonę. Manau, kad mes turėtume prisiminti Lietuvos Respublikos tradicijas, kai miškas turėjo vieną šeimininką. Tai, kad dabar atsiranda įvairios kontrolės, man atrodo, kad ta aplinkybė įneš didelę painiavą ir pakenks mūsų miškui. Remiu ministro pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas V. Šadreika dar tuo pačiu klausimu? Galbūt tie argumentai labiau tiktų tada, kai mes balsuosime dėl konkretaus klausimo. Dabar gi kiti deputatai gali užmiršti tuos argumentus, kol mes prieisime iki tos vietos.

V. ŠADREIKA. Aš noriu irgi pareikšti štai ką. Kai buvo svarstoma Teisinės sistemos komisijoje, tai visiškai palaikyta nuomonė, jog miškų valstybinę kontrolę turi vykdyti būtent Miškų ūkio ministerija. Tokia yra Teisinės sistemos komisijos pozicija.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau gerbiamąjį pranešėją į tribūną, galėsim pradėt įstatymo priėmimą. Ir dar kartą prašau jus pasiūlyti, kokiu būdu mes balsuosime. Straipsnius, dėl kurių neprieštarauja, galbūt bus galima greičiau priimti, o dėl kurių diskutuojama, balsuosime atskirai. Ar deputatas J. Jurgelis turi pastabų dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašau siūlyti ir bandysime priiminėti šio įstatymo straipsnius.

T. BALANDIS. Ar galėčiau dėl kontrolės?

PIRMININKAS. Prašau, prašau.

T. BALANDIS. Dėl valstybinės kontrolės, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 92 straipsnio antroje dalyje yra pasakyta, kad valstybinės kontrolės funkcijoms vykdyti Aukščiausioji Taryba steigia kontrolės organus, ką jinai ir daro, tai yra įsteigia Aplinkos apsaugos departamentą, įsteigia valstybės kontrolės institucijas, o perduoti tai ministerijoms ar žinyboms - to nėra įstatyme. Todėl šitas klausimas, kurį iškėlė gerbiamasis ministras V. Antanaitis, manau, neatitinka Konstitucijos. Turi būti steigiami kontrolės organai, kas ir yra daroma.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu jūs neprieštaraujate, tada pereinam prie svarstymo ir balsavimo pastraipsniui. Pirmas įstatymo punktas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo:

žodį,, gamtos” pakeisti žodžiu,, aplinkos”. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Punktas priimtas. Antrasis punktas - dėl 15 straipsnio. Taip pat nematau prieštaravimų. Trečias punktas - dėl 21 straipsnio. Gerbiamąjį pranešėją prašau sekti ir jeigu ten yra kokių nors papildymų, kurių deputatai neįsidėmėjo, jūs pasakykit.

T. BALANDIS. Aš dėl 15 straipsnio pirmos eilutės projekte jau kalbėjau. Jis skamba taip:,, tikrosios tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat vidaus reikalų organų pareigūnai”, o toliau kaip tekste. Kita redakcija.

PIRMININKAS. Dėl 2 punkto su pasiūlytu pakeitimu nebuvo prieštaravimų. Dėl 3 punkto, kur kalbama apie 21 straipsnį, nėra. Dėl 4 punkto, kur kalbama apie 27 straipsnį, nėra. Dabar 5 punktas, kuriame siūloma išdėstyti visą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 skirsnį. Galbūt peržiūrėsime atskirus straipsnius. Dėl 51 straipsnio?

E. JARAŠIŪNAS. Yra pastaba.

PIRMININKAS. Prašau, deputatas E. Jarašiūnas.

E. JARAŠIŪNAS. 51 straipsnyje numatyta atsakomybė už gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose ir kompleksinėse schemose numatytą aplinkos apsaugos priemonių savalaikį įgyvendinimą. Svarstant Teisinės sistemos komisijai iškilo tokia problema: administracinė atsakomybė yra numatoma tiktai už norminių aktų pažeidimus. Tačiau nei apsaugos programos, nei kompleksinės schemos nėra norminiai aktai, t. y. dokumentai, kurie numato, kaip, kokiu būdu turi būti atliekamos tos priemonės, ir dėl to, taip sakant, sugriūna visa administracinė atsakomybės sistema. Drausminė atsakomybė ar kitokia galima, bet šiuo atveju už planų, programų ar schemų nevykdymą taikyt administracinę atsakomybę, mūsų nuomone, nėra jokios teisinės logikos. Todėl šito straipsnio reiktų atsisakyt arba visiškai kitaip jį suredaguot.

PIRMININKAS. Ar jūs išdėstėt savo nuomonę, ar Teisinės sistemos ko-misijos?

E. JARAŠIŪNAS. Čia komisija šitaip manė.

PIRMININKAS. Ačiū, ar gerbiamasis pranešėjas gali pakomentuoti?

T. BALANDIS. Administracinių teisės pažeidimų sąvoka yra apibrėžta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje, ir tenai nėra tokios nuorodos, kad būtinai turi būti pažeidžiamas norminis aktas. Respublikinės programos ir schemos rengiamasi detalizuoti, ir, kad jos būtų konkrečiai vykdomos, tvirtinamos aukščiausiame lygyje. Kodėl joms reikėtų teikti mažesnę reikšmę negu kažkokiai instrukcijai? Ir jeigu ji yra nedetalizuota, tai, matyt, jau laikas baigėsi. Kiek supratom iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių užpraeitą savaitę, abstrakčių programų nebebus. Programose nurodomas konkretus laikas, konkretus atsakovas, kuris atsako už jos vykdymą, ir todėl jas laikyti žemiau instrukcijų nevertėtų. Todėl tai, mano nuomone, visiškai atitinka 9 straipsnio administracinių teisės pažeidimų sąvoką; Dėl to mes ir Gamtos apsaugos komisijoje, ir departamente iš principo norime tą straipsnį įtvirtinti, jeigu nenorime tokių programų kaip maisto programa, kurios nevykdome.

PIRMININKAS. Deputatė B. Valionytė. Jūs dėl to paties straipsnio? Prašau!

B. VALIONYTĖ. Kadangi ginčas yra gana didelis ir ginčijamės daugiau kaip pusantro mėnesio, man atrodo, kad aiškios yra dvi skirtingos nuomonės, ir tai parlamentas turi spręsti. Siūlau tiesiog balsuot.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip ir padarysime. Kadangi Teisinės sistemos ko-misija abejoja dėl šio straipsnio, aš siūlau balsuoti dėl 51 straipsnio. R. Astrauskas dėl balsavimo motyvų?

R. ASTRAUSKAS. Taip, aš gal siūlyčiau balsuot ne konkrečiai dėl straipsnio, bet dėl pasiūlymo. Žodžiu, yra siūlymas ir...

PIRMININKAS. Buvo pasiūlyta ne redaguoti šį straipsnį, o jo nepriimti, todėl aš negaliu kitaip...

R. ASTRAUSKAS.... aptarinėti būtent pasiūlymą, balsuoti už pasiūlymą, o ne už straipsnį.

PIRMININKAS. Nesuprantu jūsų pasiūlymo. Galima straipsnį priimti arba jo nepriimti. Redaguoti nebuvo siūloma. Prašau deputatus susikaupti ir balsų skaičiavimo grupę pasiruošti. Ar deputatų skaičius salėje yra žinomas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nežinom šiuo metu, tuoj paskaičiuosim.

PIRMININKAS. Gal pasakykit, žinosim, kiek balsų mums reikia straipsniui priimti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 73 deputatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Reikia 68 balsų. Prašau balsuoti už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas. 51 straipsnis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Straipsnis nepriimtas. Dėl 51¹ straipsnio.

T. BALANDIS. Jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau.

T. BALANDIS. 51¹ straipsnio pakeitimai padaryti, atsižvelgus j Teisinės sistemos komisijos pageidavimus, pasiūlymus. Tačiau po vakar Gamtos apsaugos komisijoj įvykusio pokalbio manytume, kad po žodžių,, taip pat” žodį,, tvirtinimas” reiktų pakeisti žodžiu,, derinimas”. Kodėl taip manome? Todėl, kad, jeigu pareigūnas tvirtina projektinę dokumentaciją, suderinęs su aplinkos apsaugos tarnyba, tai atsakomybė turėtų tekti ne jam, o pareigūnui. Tačiau, jeigu deputatai nutars kitaip, mes neprieštarausim ir pirmajai redakcijai.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti su pataisa - žodžiu,, derinimas”?

T. BALANDIS. Ne balsavimui, gal...

PIRMININKAS. Ar Teisinės sistemos komisija prieštarauja prieš tokį pakeitimą?

T. BALANDIS. Mes pasisakytume už pirmąją redakciją. Žodžiai,, derinimas” ir,, tvirtinimas” gali turėt skirtingas pasekmes, todėl atsakomybė turėtų būti užtvirtinama.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, ar dėl pakeitimo i žodį,, derinimas” siūloma balsuoti? Ar sutinkame su Teisinės sistemos komisijos esamu projektu? Daugiau pastabų dėl šito straipsnio nėra? Straipsnis priimtas. 51 straipsnis su ženkleliu 2. Jeigu niekas neprieštarauja, mes taip susitarę! Jeigu reikalaujat balsuoti, prašau. Nematau prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 3? Prieštaravimų ir pakeitimų nėra. Straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 4? Nematau norinčių dėl jo pasisakyti. Straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 5? Taip pat nėra. Straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 6? Nėra. Straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 7? Galbūt redakcines pastabas galima ir raštu įteikti. Dėl jų paprastai nebalsuojame ir nesiginčijame. Jeigu daugiau nėra prieštaraujančių, straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 8? Nematau norinčių. Deputatas K. Rimkus dėl šio straipsnio?

K. RIMKUS. Man atrodo, kad dėl šito reikia balsuoti. Aš neįsivaizduoju, kaip čia - nepateikimas nustatyta tvarka informacijos. Kaip čia tai galėsim aiškinti?

PIRMININKAS. Jūs siūlot to straipsnio nepriimti, ar tik klausimą pateikiat?

K. RIMKUS. Čia iškyla neaiškumų: nepateikimas nustatyta tvarka informacijos apie aplinkos apsaugos būklę. Kaip tai pateikiama bus? Čia yra daug neaiškumų. Siūlyčiau šitą klausimą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Gal pranešėjas galėtų pakomentuoti?

T. BALANDIS. Mūsų supratimu, nustatyta tvarka dėl ekologinės informacijos pateikimo. Yra ne viena institucija, reikėtų konkrečiai nurodyti subjektą, t. y. Aplinkos apsaugos departamentą ar kažką kitą. Institucijų yra nemažai - tai Hidrometeorologijos valdyba, gali būti ir Statistikos departamentas. Todėl reikia nurodyti subjektą, o kokia tvarka bus pateikta, tai ir bus šita tvarka. Jeigu šiandieną mes neturime tokios, tai, priėmus Aplinkos apsaugos įstatymą, šita tvarka bus įvedama, bus nustatyta, kas turi pateikti ir kokią informaciją.

PIRMININKAS. Deputatas S. G. Ilgūnas.

S. G. ILGŪNAS. 51⁸ straipsnis. Yra atvejų, žinomų ypač gamtosaugininkams, kai daugelis ūkinių organizacijų apie įvykusias avarijas arba kitokius gamtos pažeidimus nepraneša. Manau, kad čia numatyta bauda nuo 300 iki 1000 yra per maža. Ir siūlyčiau pakeisti nuo 300 iki 3000 - ne mažiau. Siūlyčiau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Antroje dalyje.

S. G. ILGŪNAS. Ir pirmoj, ir antroj.

PIRMININKAS. Kiek siūlote pakeisti?

S. G. ILGŪNAS. Nuo 300 iki 3000 rublių.

PIRMININKAS. Nuo 300 iki 3000, taip?

S. G. ILGŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir antruoju atveju taip pat, taip? Gerbiamieji deputatai, sukonkretinkim siūlymą. Aš supratau, kad pirmoje dalyje deputatas S. G. Ilgūnas pasiūlė pataisą: užtraukia baudą pareigūnams nuo 3 šimtų iki 3 tūkstančių rublių. Aš prašyčiau balsuoti dėl pataisos. Aš supratau gerbiamojo K. Rimkaus siūlymą, kad nepriimtume...

K. RIMKUS. Aš vieną pasiūlymą dar turiu. Galbūt nereikėtų pasiūlymo nepriimti. Taip siūlyčiau: įstatymo nepateikimas nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas sutiktų su tokiu pasiūlymu?

T. BALANDIS. Sutinkame, sutinkame, kadangi bus pateikta arba įstatymu, arba kitu norminiu aktu. Sutinkame.

PIRMININKAS. Vadinasi, pasiūlymas priimtas. Deputatas K. Rimkus atsiima savo siūlymą nepriimti straipsnio. Ačiū. Deputatas J. Jurgelis.

J. JURGELIS. Aš paprašyčiau gerbiamojo S. G. Ilgūno atsiimti savo siūlymą, motyvuodamas tuo, kad esant didelėms avarijos pasekmėms, kurios yra itin pavojingos žmogui ir gamtai, atsakomybė bus numatyta Baudžiamajame kodekse.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas S. G. Ilgūnas neatsiima savo siūlymo? Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Jeigu gerbiamasis deputatas K-Rimkus neprieštaraus, aš patikslinsiu jo pasiūlymą. Reikėtų naudoti ne vienaskaitą, o daugiskaitą. Gali būti ne vienas įstatymas -,, įstatymų ir ar kitų norminių aktų”.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus sutinka? Ačiū. Jeigu prieštaravimų...

K. RIMKUS. Aš sutinku tiktai,, įstatymų”. Norminių aktų - tai čia plati sąvoka.

PIRMININKAS. Bet, aš supratau, deputatas Z. Vaišvila siūlo:,, įstatymų”. Turbūt sutinka deputatai, kad jeigu būtų įrašyta,, įstatymų nustatyta tvarka”. Taip, įstatymų - daugiskaitoje.

BALSAS IŠ SALĖS. Gali būti informacijos įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau prieštaravimų ir pakeitimų, siūlymų ne-matau dėl šio straipsnio. Su deputato K. Rimkaus pateiktu papildymu straipsnis priimtas. 51 su ženkleliu 9. Deputatas E. Jarašiūnas.

E. JARAŠIŪNAS. Norėčiau pasiūlyti truputį kitokią redakciją:,, Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų pašalinti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus nevykdymas”. Kadangi,, teisėti nurodymai” yra labai abstraktūs, o būtent nurodymai pašalinti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus būtų konkreti, aiški, vykdytina norma.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka su šiuo papildymu?

T. BALANDIS. Nesutinkame iš principo, kadangi čia susiaurinamas pažeidimų ratas ir šitas straipsnis tampa nereikalingas. Jeigu reikalausime pašalinti vien taisyklių pažeidimus, tada jau tiesiogiai reikia nuobaudą skirti tam, kas pažeidė tas taisykles. O šiuo atveju turime galvoje situaciją, kai subjektas neįleidžia aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų į patalpas, jeigu jis trukdo atlikti matavimus, patikrinimus. Tokių teisėtų reikalavimų nevykdymas turėtų būti baudžiamas.

E. JARAŠIŪNAS. Bet, suprantat, nurodymų reikšmė gali būti, taip sakant, labai skirtinga.

T. BALANDIS. Yra žodis teisėtas, o teisėtas reiškia...

PIRMININKAS. Motyvai aiškūs, deputatas E. Jarašiūnas siūlo papildymą ir dėl jo reikia balsuoti. Teisinės sistemos komisija siūlo įrašyti:,, Pareigūnų teisėtų nurodymų pašalinti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus nevykdymas”. Kas už tokį šio straipsnio papildymą prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Ar dėl viso straipsnio dar kas nors kelia abejonių? Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Straipsnis iš tiesų labai abejotinas, reikia už jį balsuoti. Aš nesutinku, kad tokia redakcija būtų patvirtinta. Tai įteisintų savivalės galimybę.

PIRMININKAS. Ačiū.

V. ŠADREIKA. Teisinės sistemos komisija vieningai priėjo prie tokios nuomonės: jeigu nepriimama pataisa, mes siūlome balsuoti, ar palikt tą straipsnį, ar ne. Aš siūlau jį išbraukti. Tai Teisinės sistemos komisijos nuomonė.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Man regis, objektyviai ir logiškai balsavimas parodė, kad negalima teigti, kad jisai čia gali būti priimtas. Trisdešimt šeši balsavo prieš šitą redakciją. Arba reikia keist redakciją, arba visiškai nepriimt šito straipsnio.

PIRMININKAS. Aš tik perduodu deputatams siūlymą aktyviau reikšti savo nuomonę, o ne likti pasyviąja dauguma. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Mes kalbėjom su gerbiamuoju E. Jarašiūnu, aptarinėjom, kad nebūtų, kaip siūlo Teisinės sistemos komisija, per daug apribotos teisės, ypač kontrolės srityje. Dabar gerbiamasis E. Jarašiūnas jau baigia rašyti naujesnę redakciją, ir mes gal trupučiuką žiūrim toliau. Norisi nesusiaurinti teisių taip, kaip gerbiamasis pranešėjas pasakė.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas sutinka su pasiūlymu atidėti balsavimą dėl šio straipsnio?

T. BALANDIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada kol kas paliekame šitą straipsnį. 52 straipsnis -žemės gadinimas. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Aš pasiūlyčiau iš viso atsisakyti žodžių,, netinkamas agrotechniniu”, o palikti tik,, melioracijos”. Kaip mes suformuluosim - agrotechnika buvo tinkama ar netinkama?

PIRMININKAS. Žodį,, agrotechnika” išmesti?

K. RIMKUS. Na, išbraukt,, netinkamas agrotechniniu”, o rašyt,, netinkamas melioracijos statybos”...

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, jūsų pasiūlymas?

K. RIMKUS. Ir dar vienas būtų pasiūlymas dėl dirvų užpelkėjimo. Kaip mes čia įrodysim, nuo ko čia tos dirvos užpelkėjo? Čia melioratoriai galbūt buvo niekuo nekalti. Užpelkėjo dirva, nes defektų būna įvairiausių - ir vamzdelių gamyboj, ir visa kita.

PIRMININKAS. Jūs taip pat siūlote išbraukti?

K.RIMKUS. Išbraukti,, užpelkėjimą”.

PIRMININKAS. Ačiū.

M. TREINYS. Taip pat palaikau gerbiamąjį K. Rimkų dėl agrotechninių dalykų, nes tai bus praktiškai neįgyvendinama, neišsiaiškinama, o antroji dalis - nediferencijuota, neaišku, kam skirti baudą. Ar pareigūnui, ar vykdytojui, sakysim, traktorininkui, buldozerininkui. Čia reikėtų konkretizuoti, nebent tiktai pareigūnui.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pareigūnui?

M. TREINYS. Taip.

PIRMININKAS. O tokiu atveju, ar,, agrotechninių” gali likti, ar čia atskirą...

M. TREINYS. Žodį,, agrotechninių” siūlyčiau išbraukti taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatas A. V. Ulba.

A. V. ULBA. Aš taip pat noriu pasiūlyt, kad prie šito straipsnio, 52 -žemės gadinimas, reikėtų palikti tik vieną dalyką. Būtent - už derlingo dirvožemio sluoksnio sunaikinimą. O visi kiti čia yra nereikalingi, ir aš pritariu K. Rimkui ir gerbiamajam M. Treiniui už tą pasakymą. Visi jie nereikalingi!

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt dar deputatas V. Šadreika? Tada jus prašau.

K. RIMKUS. Buvo pateiktas pasiūlymas įrašyti žodį,, pareigūnai”, o aš siūlyčiau neįrašyti šito žodžio, nes vieną kartą reikia pradėt atsakomybę jausti visiems, o ne tiktai pareigūnams. Mes visi turim už kažką atsakyt! Jeigu sugadinome, turim ir atsakyt patys! Jeigu žinom, kad liepia pareigūnas, o mes negalim šito darbo atlikt, tai reikia nedirbti. Ir pakaks, kad pareigūnai už kažką atsakytų!

PIRMININKAS. Ačiū. Gal pranešėjas galėtų pakomentuoti siūlymus?

T. BALANDIS. Norėtume, kad paliktų redakcijoje esanti sankcija, t. y. be žodžio,, pareigūnų”. Jeigu nėra žodžio,, pareigūnų”, tai reiškia, kad atsakomybė tenka ir piliečiui, ir pareigūnui. Privatizavus ūkį, statybos, naudingų iškasenų gavybos darbus atliks ne vien pareigūnai, bet ir privatūs asmenys. Todėl prašytume tą palikti sankciją. Dėl agrotechninių taisyklių. Šitą straipsnį redagavo žemės ūkio specialistai, bet jeigu šiandien parlamente yra specialistai, tai mes sutinkam, mes dėl šito nesiginčijame.

PIRMININKAS. Tai jūs...

J. PANGONIS. O kaip jūs galvojat dėl to, ką gerbiamasis A-V. Ulba pasiūlė? Palikti tiktai,, derlingojo sluoksnio sunaikinimą”?

T. BALANDIS. Gamtosauginiu požiūriu erozija ar kitoks žemės gadinimas vis dėlto yra nustatomas, ir tai turėtų būti kaip nustatyto pažeidimo faktas.

J. PANGONIS. Čia bus įvairių niuansų ir bus neaišku, kas kalti. Čia nieko neįrodysim, o daug paslapčių bus.

PIRMININKAS. Deputatė R. Gajauskaitė.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš irgi pritarčiau gerbiamajam A. V. Ulbai, kad pakanka,, derlingo sluoksnio sunaikinimas” ir kad būtinai tai būtų įrašyta tik prie darbų vykdymo. Tai apimtų viską, ir nereikėtų ginčytis, nes iš tikrųjų čia daug kas sako: ar agrotechninė, ar melioracijos tarnyba - ką ten sugaudysi, kas padarė klaidą - ar medį degindamas, ar dar ką nors. Reikėtų tiesiog rašyti:,, darbų vykdymas, sukėlęs derlingo dirvožemio sluoksnio sunaikinimą”. Tai labiau viską aprėptų ir nereikalingų tų žodžių neliktų. Tai čia reikia tiktai redakciją sutvarkyti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad liktų liktai,, derlingo dirvožemio sluoksnio sunaikinimas?”

R. GAJAUSKAITĖ. Nuo žodžių:,, darbų vykdymas, sukėlęs derlingo dirvožemio sluoksnio sunaikinimą”, ir viskas.

PIRMININKAS. O melioracija, statyba ir visa kita?..

R. GAJAUSKAITĖ. Nereikia, visa tai aprėps darbų sąvoka.

PIRMININKAS. Nereikia? Deputatas Z. Vaišvila.

Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau neįsižeisti, bet pasisakančiųjų kalbose jaučiama šiek tiek žinybiškumo. Aš siūlyčiau kompromisą. Pavyzdžiui, taip: vietoj pirmo žodžio,, netinkamas” -,, neatitinkantis norminiam aktui”, kad būtų aiškiai užfiksuota, kokie turi būti reikalavimai, ir tiktai tada baust, o ne,, iš akies”. Tai viena pastaba. O kita vertus, jeigu mes rimtai pradedam kalbėti apie žemės ūkio produkciją, tinkamą naudojimui ne tiktai eksportui į užsienį, bet ir galų gale mūsų žmonėms, agrotechniniai reikalavimai yra gyvybiškai svarbi norma. Jeigu dabar dar nesam tam pasiruošę, tai turės būti griežti normatyviniai aktai. Tam tikrus projektus Aplinkos apsaugos departamentas parengė ir pateikė Gamtos apsaugos komisijai. Tai labai svarbu. Aš nenorėčiau, kad viskas būtų atmestinai.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė B. Valionytė.

B. VALIONYTĖ. Kadangi ši redakcija sukėlė diskusijas, bet niekas konkrečiai nepasakė, kad straipsnis netinkamas, reikia jį atmest, todėl siūlau kitus straipsnius svarstyti, o po to per pertrauką susirinkt ir padiskutuot dar dėl jo.

PIRMININKAS. Galbūt ir kitiems deputatams būtų priimtinas deputatės B. Valionytės siūlymas, kad šio straipsnio redakciją patikslintume per per-trauką, o vėliau balsuotume dėl šio straipsnio?

K. RIMKUS. Man rodos, ką mes čia išdiskutuosim? A. V. Ulba tiesiai šviesiai pasakė, na, ko gi ten reikia? Jeigu mes čia tęsim tą diskusiją, galim...

PIRMININKAS. Deputatas A. Sėjūnas.

A. SĖJŪNAS. Aš siūlyčiau tokią redakciją:,, Agrotechninių, melioracijos, statybos, naudingųjų iškasenų gavybos ir kitų darbų taisyklių pažeidimas, sukėlęs derlingojo dirvožemio” ir t. t. Taisyklių pažeidimas būtų aiškus.

K. RIMKUS. Gal A. Sėjūnas,, susigaudo” agrotechninių taisyklių pažeidimuose?

A. SĖJŪNAS. Turi būti nustatyta, kitaip nėra už ką baust!

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutiktų su deputatės B. Valionytės siūlymu atidėti balsavimą dėl šio klausimo?

T. BALANDIS. Manau, kad tai būtų geriausias sprendimas.

PIRMININKAS. Galbūt aš raginčiau ir kitus deputatus, nes mes tikrai sugaišime daug laiko, bus nepriimti kiti straipsniai. Gal atidėkime šio straipsnio svarstymą, nes kaip tik pertrauka artėja ir per ją gal galima bus suderinti skirtingas nuomones.

BALSAS IŠ SALĖS. Mes nepritariam, teisingai, reikia atidėti!

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas dėl šio straipsnio atidedamas. 52¹ straipsnis. Deputatas M. Treinys dėl šio straipsnio?

M. TREINYS. Taip, dėl šio straipsnio. Čia irgi yra neaiškus dalykas, sunkiai įgyvendinamas ir netgi prieštaringas dirvožemio derlingumo didinimo priemonių nepaisymas, kuris galėtų taip pat būti baudžiamas. Dirvožemio derlingumo didinimo priemonės, t. y. papildomi įdėjimai, kurių savininkas ar kitas asmuo gali neturėti. Jis paprasčiausiai negalės įvykdyti, bet palaikys stabilų buvusį dirvožemio derlingumą. Taigi už tai bausti, kad jis nedaro kažkokių siūlymų, negalima. Taigi siūlyčiau atsisakyti tų žodžių,, dirvožemio derlingumui didinti”.

T. BALANDIS. Neprieštarauju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs sutinkate su šia pastaba? Ar prieštaraujančių šiai pataisai nėra? Nėra. Dėl šio straipsnio kitų pastabų nėra. Deputato M. Treinio siūlymu išbraukiam žodžius,, dirvožemio derlingumui didinti”. Straipsnis yra priimtas. 53 straipsnis. Nematau pastabų. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Jeigu būtų galima, paaiškinkit požeminio vandens būklę. Kaip mes įrodysim, išaiškinsim ir už ką paskui balsuosim?

T. BALANDIS. Požeminio vandens būklės straipsnio redakcija yra geologų, ir tokie stebėjimai yra atliekami, ir čia yra ne valstybinis požeminio vandens būklės stebėjimas, o būtent toks vietinio pobūdžio stebėjimas.

K. RIMKUS. Ar jūs negalvojat, kad reiktų išbraukt žodį,, pareigūnas”? Jeigu kas nors tiems procesams nusikalstų, tai tuos ir privalot baust!

T. BALANDIS. Apie apskaitos reikalavimą pasiūlymas gal ir priimtinas, kadangi apskaitą turės atlikti ir privatūs asmenys. Aš sutinku su šituo straipsniu.

PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka. Deputatas J. Jurgelis.

J. JURGELIS. Jeigu pranešėjas sutinka, aš negaliu prieštarauti, bet man atrodo, kad žodis,, pareigūnas”, kuris naudojamas ištisai visuose straipsniuose, turi kitą niuansą. Pareigūnas šiuo atveju yra asmuo, kuris yra būtent atsakingas už šitą veiklą, o ne šiaip pareigūnas. Jeigu, va, Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas padarys tokį pažeidimą, tai jis bus ne pareigūnas, jis bus eilinis pilietis. Vadinasi, asmuo, kurio būtent tarnybinė pareiga yra vykdyti tą ir tą. Tai šitas įstatymas, aš suprantu, taip ir traktuoja pareigūną.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti, kad...

J. JURGELIS. Aš siūlyčiau ne balsuoti, o išsiaiškinti, nes mes galim vienoj vietoj nuspręsti išmesti, kas reikalinga, o kitoj vietoj - palikti. Būtina išsiaiškinti, nes čia yra esminis klausimas visiems pataisymams.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis galbūt dar...

J. PANGONIS. Aš suprantu,, pareigūną” Siek tiek kitaip. Man atrodo, galės bausti ir tą, kuris tiesiogiai atsakingas už tą objektą, ir tą, kuris vadovauja. Aš nežinau, bet reiktų prieiti prie bendros nuomonės.

PIRMININKAS. Raginčiau deputatus tarpusavyje nediskutuoti. Galbūt praneSėjas galėtų dar pakomentuoti?

T. BALANDIS. Dėl pareigūnų. Bet kokį administracinį teisės pažeidimą galima pritaikyti tiktai pareigūnui, kuris yra tiesiogiai kaltas dėl veikimo ar neveikimo. Ir jeigu pareigūnas, deputatas yra nekaltas dėl vienos ar kitos taisyklės pažeidimo, tai niekas jo negalės patraukti atsakomybėn. Todėl tokie klausimai nekyla. Yra bendroji dalis, kurios 14 straipsnis nustato pareigūno atsakomybę. Tenai aiškiai parašyta, kokie pareigūnai atsako. Būtent tie, kurie neužtikrina taisyklių Įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Iki šiol visą laiką už viską atsakydavo įmonių, organizacijų vadovai. Na, bet norėčiau paklausti dėl teiginio,, išgaunamų, laikinai nenaudojamų naudingų iškasenų nesaugojimas”. Kaip čia būtų galima tą suprasti ir kaip mes čia tai įrodysim? Čia bus galima daug ką baust ir baust.

T. BALANDIS. Bet kuriuo atveju reikės nustatyti kaltę. Ir jeigu nebus įmanoma nustatyti kaltės, tada nebus taikoma ir sankcija.

PIRMININKAS. Supratau, kad deputatą K-Rimkų patenkina atsakymas dėl pareigūnų. Tada teiksime balsavimui. Ar liko neišsiaiškinta? Kaip gerbiamasis praneSėjas reziumuotų įvykusią diskusiją dėl pareigūnų?

T. BALANDIS. Neprieštaraujam, kad šiame straipsnyje būtų išbrauktas žodis,, pareigūnas”.

PIRMININKAS. Ar prieštarauja kas nors, kad išbrauktume?

J. PANGONIS. Ne, ne dėl to. Mes norėjom pasiaiškint, ką visuose straipsniuose reiškia žodis,, pareigūnas”. Tada aš jums konkretų klausimą pateikiu. Va, yra atsakingas žmogus, jis padarė pažeidimą ir atsako kaip pareigūnas. Tačiau yra jo vadovas ir jį galima kaltint, nes neužtikrino tvarkos savo visoje, vadinasi, organizacijoje. Ar galėsit baust, ar ne?

T. BALANDIS. Gerbiamasis deputate, yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse bendroji dalis, kuri tuos klausimus išaiškina. Štai tokia yra pareigūnų atsakomybė: pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su nustatytų taisyklių valdymo tvarkos, valstybinės viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos srityje ir kitų taisyklių, kurių vykdymo užtikrinimas įeina į jų tarnybines pareigas, pažeidimu. Vykdymo užtikrinimas įeina j jų tarnybines pareigas.

J. PANGONIS. Vadinasi, supratau, kad apima visų lygių vadovus.

T. BALANDIS. Kurie užtikrina būtent tų taisyklių laikymąsi.

PIRMININKAS. Ar dabar jau deputatas sutinka su tuo, kad pareigūnų šiuo atveju,, nelieka” šiame straipsnyje? Balsuosim?

K. RIMKUS. Aš siūlyčiau žodį,, pareigūnas” iš viso išbraukt. Jeigu kas nors kaltas, tai bus aišku ir taip.

PIRMININKAS. Taip, motyvai išdėstyti. Turbūt galime tai spręsti balsuodami. Deputatas J. Jurgelis.

J. JURGELIS. Aš labai atsiprašau, kad kelintą kartą einu kalbėti, bet juk ne bet kuris pareigūnas bus traukiamas atsakomybėn, o tik tas, kuris yra atsakingas tai užtikrinti. Ir jeigu yra įmonė, ji daro vienokius ar kitokius pažeidimus, tai konkretaus pareigūno darbo nuostatuose turi būti įrašyta: jis atsakingas ir už tai. O kitas pareigūnas jau už tai nebeatsakys. Tai tokia yra pareigūno atsakomybės prasmė. Taip numato 14 straipsnis.

K.RIMKUS. Iki šiol būdavo...

PIRMININKAS. Galbūt motyvai tikrai išsakyti? Deputatas K. Rimkus reikalauja...

K. RIMKUS.... iki šiol būdavo už viską atsakingas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Jeigu ten blogai naudodavo ar panašiai, tuomet baudas skirdavo.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K. Rimkus reikalauja balsuoti dėl to, kad būtų išbrauktas žodis,, pareigūnams”. Prašau deputatus balsuoti. Kas už tai, kad 53 straipsnyje būtų išbrauktas žodis,, pareigūnams”

BALSAS IŠ SALĖS. Čia buvo siūlymai iš viso išbraukti. Tai aš suprantu, kad čia betikslis balsavimas. Viskas aišku.

PIRMININKAS. Balsavimas prasidėjo. Ar yra balsuojančių už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Turbūt aišku, kad už pasiūlymą balsavo, atrodo, du, bet labai trumpai.

PIRMININKAS. Jeigu deputatas K. Rimkus toliau nereikalauja balsuoti, viskas aišku. Ar dėl 53 straipsnio yra kitų prieštaravimų? Straipsnis priimtas. Pertrauka iki 12 valandos. Prašau jos metu suderinti tuos straipsnius, dėl kurių iškilo ginčai.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mes turime pradėti jau antrąją rytinio posėdžio dalį, prašau užimti savo vietas. Kviečiu deputatus ir primenu gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko raginimą, kad susitelktume rimtam darbui, nes to reikalauja iš mūsų rinkėjai ir visa Lietuva. Gerbiamieji deputatai, dar kartą raginu sėsti i savo vietas. Balsų skaičiavimo grupę prašau pranešti, kiek salėje yra deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 59 deputatai.

PIRMININKAS. Gal gerbiamasis V. Kvietkauskas galėtų sėsti, o neišeiti iš salės? Galbūt mes galėtume, kol susirinks pakankamai deputatų, aptarti kilus straipsnius, išsiaiškinti nuomones ir gal per tą laiką galėsime jau ir balsuoti. Todėl prašau gerbiamąjį praneSėją į tribūną tęsti mūsų diskusijas. Gerbiamasis T. Balandi! Gerbiamoji deputate B. Valionyte, gal jūs pranešėją jau leistumėt i tribūną eiti?

Kiek žinau, dėl straipsnių, kurie buvo ginčytini, dabar yra jau susitarta, ir visos pusės lyg ir pasiekė kompromisą bei tam tikrą bendrą sutarimą. Gal jūs galėtumėt pasakyti apie tai?

T. BALANDIS. 51 su ženkliuku 9 straipsnis. Yra priimti Teisinės sistemos komisijos per pertrauką suredaguoti pasiūlymai. Paliekame 51 straipsnio redakciją, kurią gerbiamasis E. Jarašiūnas išdėstė. 51 straipsnyje įrašyti tokį sakinį:,, Kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tyčinis kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę užtraukia baudą piliečiams iki 200 rb. ir pareigūnams - iki 500 rb. “

PIRMININKAS. Ai kas nors dėl dabartinės 51⁹ straipsnio redakcijos ir naujai siūlomo 51¹⁰ straipsnio turi pastabų ar pasiūlymų? Tai tik ką perskaitė, jeigu bus galbūt neaišku, dar kartą pakartos pranešėjas.

T. BALANDIS.,, Kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tyčinis kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę užtraukia baudą piliečiams iki 200 rb ir pareigūnams - iki 500 rb. “ Tai būtų 51¹⁰ straipsnis. Paliekama 51 straipsnio redakcija, kurią pasiūlė Teisinės sistemos komisija -,, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisėtų nurodymų paSalinti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus nevykdymas”.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat aš žinau, kad dėl 52 straipsnio taip pat buvo susitarta. Gal jūs perskaitysit redakciją? A, tada jeigu jūs neturit, lyg ir aš turiu. 52 straipsnis - žemės gadinimas. Jo turinys būtų toks:,, Netinkamas darbų vykdymas, sukėlęs derlingojo dirvožemio sluoksnio naikinimą, užtraukia baudą nuo 100 iki 500 rublių”. Ar deputatai turi pastabų dėl šios 52 straipsnio redakcijos? Matau, kad nėra. Galbūt balsų skaičiavimo grupė pasakytų, kiek šiuo metu yra salėje deputatų? Tada mes galėtume galutinai išspręsti šių straipsnių likimą.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti).

PIRMININKAS. Ar deputatė B. Valionytė nori pataisyti šiuos straipsnius? Deputatė R. Gajauskaitė, atsiprašau.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš norėjau pasakyti, kad, jeigu dabar jau sutvarkyta taip, kaip siūlė gerbiamasis K. Rimkus ir kiti deputatai, tai viskas, jau nebėr jokių prieštaravimų. Vadinasi, jis jau gali būti priimtas.

PIRMININKAS. Taip.

R. GAJAUSKAITĖ. Kaip tik siūlyta...

PIRMININKAS. Aš nežinau, kiek deputatų yra salėje.

R. GAJAUSKAITĖ. Tai visi gi tyli. Tie patys buvo, juk jų priimta redakcija, vadinasi, mes galim sakyt, kad su tuo straipsniu viskas tvarkoj ir nereikia daugiau nieko papildomo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.

PIRMININKAS. 71? Ačiū! Ir jeigu nėra prieštaravimų, tada tarsime, kad 51⁹, naujas straipsnis 51¹⁰ ir 52 straipsniai priimti. Ačiū! Galbūt deputatas J. V. Paleckis galėtų dar dalyvauti priimant straipsnius, nes mums trūksta deputatų? Ir K. Antanavičius. Deputatai nereaguoja, labai gaila. 53 straipsnis yra priimtas. 53¹ straipsnis. Ar deputatai turi pastabų ir pasiūlymų? Nematau. Straipsnis priimtas. 54 straipsnis. Nematau norinčių dėl jo kalbėti. Straipsnis priimtas. 55 straipsnis, atsiprašau. Deputatas K. Rimkus dėl 55-ojo?

K. RIMKUS. Aš suprantu, kad čia mano pasisakymas nieko neduos, bet aš prašau išbraukti žodį,, pareigūnams”.

PIRMININKAS.,, Pareigūnams” visose vietose? Čia, kur nurodyta? Čia keliose vietose yra nurodytam straipsnyje.

K. RIMKUS. Apskritai iš to viso įstatymo! Aš ir prašau, ir reikalauju, nes žodis,, pareigūnas” nieko gero neduoda.

PIRMININKAS. Jūs norite, kad visam įstatyme, ar tik šiame straipsnyje būtų išbrauktas žodis,, pareigūnas”?

K. RIMKUS. Reikia visame, bet tiktai vis tiek nenuspręsim. Čia viskas aišku.

PIRMININKAS. Tai ar jūs teikiate balsavimui? Aš supratau, kad neteikia-te. Ačiū. Pasiūlymas neteikiamas balsavimui. Daugiau pasiūlymų dėl 55 straipsnio nėra. Straipsnis priimtas. 56 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Straipsnis priimtas. 56¹ straipsnis. Nėra norinčių pasisakyti? Straipsnis priimtas. 57 straipsnis. Nėra pastabų? Straipsnis priimtas. 58 straipsnis. Straipsnis priimtas. 59 straipsnis. Nėra pastabų? Straipsnis priimtas. 60 straipsnis. Nėra pastabų? Straipsnis priimtas. 61 straipsnis. Nematau norinčių pasisakyti, prieštaravimų nėra. Straipsnis priimtas. 62 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. 63 straipsnis. Nematau norinčių kalbėti. Straipsnis priimtas. 64 straipsnis. Nėra atsiliepimų, straipsnis priimtas. 65 straipsnis. Deputatas L-Milčius dėl 65? Daugiau nematau norinčių kalbėti. Straipsnis priimtas. 66 straipsnis. Deputatas L. Milčius.

L. MILČIUS. Ar būtų galima pranešėjo paklausti? Na, man atrodo, ar nesukelsim tokio nepasitenkinimo dėl privalomų miško bilietų? Ar čia yra koks įstatymas, ar taisyklės? Ar nebus savivaliavimo, kad visur būtų miško bilietai? Ar čia pakankami motyvai dėl tokio straipsnio? Šiek tiek dar reiktų jį aptarti. Paaiškinkit, jeigu būtų galima.

T. BALANDIS. Šiuo metu rezervatuose ir kitose vietose yra renkami laukiniai vaisiai, uogos. Ten yra privalomai nustatyta, iki šiol galioja Ministrų Tarybos nutarimai. O dabar, ar bus suteikta savivaldybėms tokia teisė, tai čia, matyt, spręs vis dėlto parlamentas.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Aš siūlyčiau čia tiktai išbraukti žodį,, pareigūnas”. Reikia sulyginti visus čia vienodai.

PIRMININKAS. Čia yra ir piliečiams, ir pareigūnams.

J. PANGONIS. Na, bet tai labai... Galima suprast, kad pareigūnas, nuvažiavęs į mišką, rinks grybus, ir jis jau labiau bus baudžiamas.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad pranešėjas išaiškino: už tai atsakingiems pareigūnams. Ar aš teisingai supratau? Gal gerbiamasis pranešėjas pakomentuotų?

J. PANGONIS. Už ką atsakingiems?

T. BALANDIS. Šiuo atveju gal iš tiesų pastaba yra priimtina ir galima skirti baudą iki 200 rublių.

PIRMININKAS. Visais atvejais, taip?

T. BALANDIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar deputatams priimtina tokia pataisa, pasiūlyta deputato J. Pangonio ir priimta pranešėjo? Tada taip, ar yra daugiau pastabų dėl šio straipsnio?

BALSAS IŠ SALĖS. Antroji dalis. Irgi galim tą patį padaryt!

PIRMININKAS. A, teisingai, aš nepastebėjau. Iki 200 rublių. Taip?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Daugiau nėra. Tada straipsnis su pataisomis priimtas. 67 straipsnis. Taip pat siūlote išbraukti žodį,, pareigūnas”? Ką pasakys gerbiamasis pranešėjas?

T. BALANDIS. Čia neturėtume taip pasielgti, kadangi kalbama apie gamtosauginiu požiūriu itin svarbius objektus. Naikinimas gali būti ir mechanizuotas, gali būti pasiųstas mechanizatorius ar kažkas. Ir čia pareigūno atsakomybės nenumatyti negalima.

PIRMININKAS. Ar deputatas J. Pangonis siūlo balsuoti? Nesiūlo, supratau. Ar daugiau dar prieštaravimų dėl šio straipsnio yra? Deputatas M. Treinys.

M. TREINYS. Čia dėl tų retųjų augalų pardavimo. O jeigu bus tas augalas atvežtas iš ten, kur jis nėra, pavyzdžiui, retas, ir parduodamas pas mus? Kaip suprast tada?

T. BALANDIS. Pardavimas j šį projektą yra įrašytas todėl, kad išties labai yra sunku pagauti pažeidėją miške, o parduodant uždraustą augalą yra žymiai lengviau. Yra bent pirminė pažeidimo žymė. Ir toliau galima aiškintis, ar jis atvežė, ar neatvežė. Jeigu pavyks išsiaiškinti, kad jis atvežė, o ne surinko Lietuvoje, tada nebus pritaikyta atsakomybė, o jeigu to nepavyks, tai bus pritaikyta atsakomybė.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus dėl to paties?

K.RIMKUS. Aš dėl 69-ojo.

PIRMININKAS. Ačiū, ar dėl 67-ojo daugiau nėra? Ir deputatas M. Treinys neprieštarauja dėl išaiškinimo. Tada straipsnis priimtas. 68 straipsnis. Nematau norinčiųjų kalbėti. Ar deputatas K. Lapinskas. Ne? Tada 68 straipsnis priimtas. Pirmasis dėl 69-ojo lyg ir norėjo kalbėti deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Aš siūlau šitą visai išbraukt - išlaužų ir išvartų pasisavinimas. Taigi dabar reikia tuos miškus tvarkyti, ir jeigu mes jį priimam, tai čia,, uždarom” viską. Aš siūlau jį išvis išbraukt!

PIRMININKAS. Supratau, deputatas L. Milčius.

L. MILČIUS. Aš taip pat! Daugeliu atvejų, manau, miškų ūkis dar turėtų užmokėt žmonėms, kurie tas išvartas, išlaužas paima. Dabar yra taip užteršta! Tegul bus miškai sutvarkyti! Vėliau galima bus priimti įstatymą, kai jie bus tvarkingi. Dabar negalima praeit per tas išvartas!

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Aš pritariu deputatui K. Rimkui, kad reikėtų išbraukt tą straipsnį. Mano motyvas visiškai kitoks: pasisavinimas lyg ir vagystė yra. Norėčiau, kad juristai pakomentuotų, ar šitas straipsnis čia tinka? Jeigu pasisavino, tai pavogė. Yra kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai. Norėčiau, kad juristai pakomentuotų.

PIRMININKAS. Dar gal gerbiamasis ministras dėl šio straipsnio?

V. ANTANAITIS. Aš norėčiau paaiškinti truputį. Šis punktas yra reikalingas. Dabar miškus galima išvalyti ne teisinėmis, o ekonominėmis priemonė-mis. Tos ekonominės priemonės po Naujųjų metų bus įgyvendinamos. Vadinasi, bus įgyvendintos priemonės, kada virtėlį sausuolį, kitą medį žmogui paimti bus naudinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas J. Jurgelis taip pat dėl šito straipsnio?

J. JURGELIS. Tai čia dar yra viena nuomonė. Vadinasi, šiandien mes svarstome gamtosauginių normų Administraciniame kodekse pakeitimus. Šitą normą 69 straipsnyje galima būtų priskirti prie senųjų administracinės teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į socialistinę nuosavybę. Na, sakykim, žodį,, socialistinę” praleiskim, bet i nuosavybę. Jau nukirstas miškas nebėra gamtos objektas. Todėl norint išvengti šiandieninės, va, diskusijos, aš siūlyčiau nepakeistą straipsnį, kuris buvo šitam kodekse, tiesiog padaryti 48¹. O tada, kai jau jis atsidurs savo vietoje, svarstyti, ar jį keisti, ar nekeisti. Kaip galvoja gerbiamasis ministras? Nes, sakykim, 48-asis numato miško valstybinės nuosavybės teisės pažeidimą, o čia kalbama apie nukirsto medžio pasisavinimą. Tai jau yra nuosavybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Teisinės sistemos komisija turi kitokią nuomonę šiuo klausimu?

J. PANGONIS. Man regis, tik iki 50 rub. vertės daikto vagystė yra administracinės teisės reikalas, o virš 50 rublių - ten jau yra dabar viskas pakeista.

PIRMININKAS. Ai dar ministras nori kalbėti? Ministras šiuo klausimu viską pasakė. Gerbiamasis praneSėjas gal pakomentuotų tada?

T. BALANDIS. Iškelta problema, ar reikia, ar nereikia šito straipsnio. Gerbiamasis ministras V. Antanaitis atsakė, kad reikia. Ir, matyt, iš tiesų yra reikalinga ši (tokia ir buvo) norma Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Gerbiamojo J. Jurgelio pastaba yra teisinga. Jeigu norime sutvarkyti visą kodeksą, be jokios abejonės, šitą pastabą reiktų priimti ir ją perkelti į nuosavybės skyrių! Tačiau ir senajame projekte, t. y. ne projekte, o įstatyme ji yra būtent gamtosauginiame skirsnyje, t. y. mūsų 7 skirsnyje. Nieko nekeisdami, ją ir palikome, kad būtų mažiau pertvarkymų, kadangi už metų, daugiausiai už metų bus pertvarkomas visas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Gal tą normą ir bus galima, kaip įtvirtinančią nuosavybę, perkelti būtent į 6 skirsnį. Jeigu ji labai nekliudo čia.

PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti taip, kaip yra pateikta projekte?

T. BALANDIS. Aš siūlyčiau palikti taip, kadangi ji buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Ar deputatas J. Jurgelis siūlo perkelti i kitą vietą, kitu numeriu priimti straipsnį?

J. JURGELIS. Na, čia tai, ką sako gerbiamasis T. Balandis, čia turima galvoj, kad tas kodeksas bus pertvarkomas. Tai su tuo galima būtų sutikti. Bet visgi šita nuostata dėl 1 dalies, aš manau, kad ne visus deputatus patenkins, nors ministras ir motyvavo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju aš teikiu šį straipsnį balsuoti, kadangi deputatai prieštaravo. Ar dar deputatas K-Lapinskas dėl balsavimo motyvų?

K. LAPINSKAS. Taip. Dėl 69 straipsnio 1 dalies - išlaužų ir išvartų pasisavinimas. Vis dėlto sankcijos pernelyg didelės, jeigu paliktume šį straipsnį. Primenu, kaip dabar galiojančiame kodekse nukirstų medžių, taip pat išlaužų ir išvartų pasisavinimas užtraukdavo įspėjimą arba baudą piliečiams iki 10, o baudą pareigūnams - iki 500 rublių. Tai keleriopai galbūt 10 kartų viršija galimą realiai padaryti žalą. Be to, gi žalos padarymą bus galima išieškoti civilinių įstatymų tvarka. Manau, pirmoj daly reikėtų tada sumažinti sankciją: piliečiams baudą iki 20 rublių, pareigūnams - iki 50 rublių.

PIRMININKAS. O 2 dalyje, dėl nukirstų medžių?

K. LAPINSKAS. Nukirstų medžių? Čia jau, suprantama, vagystė, čia jau kyla abejonė, ar tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės?

PIRMININKAS. Jūs siūlote pataisą dėl 1 dalies?

K. LAPINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. 20 ir 50 rublių atitinkamai. Ačiū. Deputatė B. Valionytė dar.

B. VALIONYTĖ. Aš prieš balsavimą norėčiau dar vieną motyvą pasakyti dėl 1 dalies, dėl išlaužų ir išvartų. Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad iš tiesų miškuose yra daug šlamšto, be galo daug išvartų guli. Ir jeigu aš jas pasiimsiu, mane tuojau baus. Noriu pasakyti, kad ministerija sudarė jau sutartį, ir mes suomiams parduosim tas išvartas. Jie darys popierių. Tačiau yra kitas momentas. Įsivaizduokite, kad po 1967 metų vėtros tebeguli vos ne pusė eglynų. Juk tai mes tada įteisinom savavališką tos pirmarūšės medienos paėmimą, ir mes neturim miškininkui jokių sankcijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt motyvai išsakyti. Dar ministras nori paremti.

V. ANTANAITIS. Aš norėčiau pateikti ekonominius motyvus. Tos baudos nėra didelės, palyginus su medienos verte. Pavyzdžiui, už sausuolių vieną kietmetrį suomiai mums sutinka mokėti iki 20 dolerių. Vadinasi, apie 400 rublių už vieną kietmetrį. Iš išlaužų galim pagaminti medieną, kurios vienas kietmetris nuo Naujų metų kainuos 150-200 rublių. Todėl tos baudos nėra didelės.

PIRMININKAS. Ačiū, turbūt motyvai išsakyti, galima balsuoti. Pirmiausia deputatas K. Lapinskas pasiūlė šio straipsnio pataisą: 1 dalis sumažinti baudas piliečiams iki 20 rb., o pareigūnams - iki 50 rublių. Kas už deputato K.Lapinsko pataisą, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Supratau, kad deputatas K. Rimkus siūlo balsuoti dėl viso straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 69 straipsnis būtų priimtas, prašau balsuoti. Primenu, kad straipsniui priimti reikia 68 balsų, todėl deputatus raginu susikaupti ir aiškiai balsuoti ar jie už, ar jie prieš.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 53.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Straipsnis nepriimtas. 70 straipsnis. Jūs dėl šio straipsnio? Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Taip. Nelabai aišku dėl važiavimo transporto priemonėmis miškais: kalbama apie mechaninį ir nemechaninį transportą, todėl gali kartais nukentėti vietos gyventojai, kurie važiuoja arkliais tik savo apylinkės ribose.

PIRMININKAS. Jūs siūlote papildyti:,, mechaninėmis transporto priemonėmis”?

BALSAS IŠ SALĖS. Gali būti mechaninėmis, arba reikėtų tą straipsnį susiaurinti, nes galima tada sustabdyti ir gyventoją, kuris važiuoja, kaip sakant, pas kaimyną, savo darbo reikalais ir panašiai.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Ar čia reiškia važiavimą transporto priemonėmis miškais tiktai uždraustose vietose, ar išvis miškais negalima važinėti? Čia nelabai aiškiai atsakyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal pakomentuos gerbiamasis pranešėjas?

T. BALANDIS. Važiavimas transporto priemonėmis miškais, reiškia važiavimą mišku be kelių arba keliais, kuriuose yra ženklai, draudžiantys važiavimą.

PIRMININKAS. Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Bet čia reikia tai parašyt įstatyme! Dėl palapinių statymo yra parašyta, o dėl važiavimo nėra parašyta.

PIRMININKAS. Galbūt dar pakomentuotumėt dėl aiškumo?

Z. VAIŠVILA. Tikrai labai prašyčiau gerbiamųjų teisininkų patikslinti. Ar galima važiuoti miško keliukais, kur nėra draudžiančio ženklo, ar draudžiama? Juk čia irgi miškas, miško keliukas. Na, tai tada reikia tiksliai rašyti, šitaip negalima!

T. BALANDIS. Šita norma yra tokia, kokia ir buvo sena redakcija. Tačiau ginčo dėl to nebūdavo, kadangi važiavimas mišku suprantamas kaip važiavimas ne keliuku. O jeigu važiuojama keliuku, tai tada atsakomybė teks, jeigu bus pažeisti kelio ženklo reikalavimai. Jeigu keliukas yra ir nėra ženklo, važiuoti galima. Kitaip suprasti negalima.

Z. VAIŠVILA. Galbūt nustatyti - miško danga ir panašiai. Nes draudžiama kitoje sakinio dalyje - dėl transporto priemonių ir statinių statymo, o dabar to draudimo aspekto visiškai nebelieka.

PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau deputatą Z. Vaišvilą galbūt tiksliai suformuluoti savo pasiūlymą. Tada mes galėtume balsuoti ir priimti. Gerbiamasis pranešėjau, deputatas J. Pangonis anksčiau laukia.

J. PANGONIS. Labai neaiškiai čia parašyta. Pavyzdžiui, į mišką mes išvis tada neįvažiuosime. Užstatyti visur ženklus, ir paprasčiausiai klausimas bus išspręstas.

PIRMININKAS. Deputatė R. Gajauskaitė.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau atkreipti visų gerbiamųjų deputatų dėmesį tai, kad sakinys, aišku, labai ilgas, nes norėta sudėti viską, kas buvo svarbu sudėti, o čia yra du pagrindiniai žodžiai, tarp kurių yra kablelis -važiavimas ir statymas uždraustose vietose. Tai trys,, vedantieji” žodžiai, o paskui tik aiškinama apie važiavimą miškais, paskui apie tų transporto priemonių ir palapinių statymą, o trys pagrindiniai žodžiai - tai yra važiavimas ir statymas uždraustose vietose. Čia taip, kaip jums paaiškino miškų ministras - tai yra rezervatai, draustiniai ir t. t., vadinasi, ne visuose miškuose, o uždraustuose, tai, kas įstatymuose jau yra labai gražiai reglamentuota. Vadinasi, gąsdintis ypatingai nereikia - ne visuose miškuose, o tik uždraustuose.

PIRMININKAS. Deputatė B. Valionytė.

B. VALIONYTĖ. Paskutinioji sakinio dalis kaip tik ir sako, kadangi miškuose yra miškų lankymo taisyklės. Tenai aiškiai apibrėžta ir konkrečiai taikoma sankcija, pažeidus šitas miškų lankymo taisykles.

PIRMININKAS. Deputatas J. Pangonis.

J. PANGONIS. Miškuose prie keliukų pristatyta įvairiausių ženklų, miškininkai patys juos stato. Jie skiriasi nuo autoinspekcijos ženklų ir kartais sunku net susigaudyti. Dabar nuvažiuokite į Dzūkijos miškus, ant beveik kiekvieno keliuko -,, plyta”. Bet tai yra ne inspekcijos ženklai - jie patys pastatė. Kaip čia su tomis taisyklėmis bus ateity?

PIRMININKAS. Čia turbūt siūloma gerbiamajam ministrui sutvarkyti ženklus. Ar deputatas Z. Vaišvila, kaip žadėjo, ar deputatė B. Gajauskaitė, ar B. Valionytė galbūt gali pasiūlyt naują redakciją? Ir mūsų ginčas baigtųsi.

R. GAJAUSKAITĖ. Na, man atrodo, kad visi jau labai gražiai sutiko, nes čia nieko nėra nereikalingo. Visi tikriausiai suprato, kad ribojama tik uždraustose vietose, ir viskas. O dėl ženklų labai teisingas gerbiamojo J. Pangonio pasakymas, nes aš irgi nuo to krašto. Čia jau darbo tvarka, matyt, reikia suderinti su,, GAI”, ir viskas bus gerai. O straipsnis yra geras. Ir, man atrodo, jog visi suprato ir nesipriešina, neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ar yra kitų pasiūlymų dėl to, kad jis geras ar blogas? Deputatas K. Lapinskas nori pasiūlyti galbūt naują redakciją?

V. JASUKAITYTĖ. Naują redakciją pasiūlysiu aš!

PIRMININKAS. Tuoj pat ir jums bus suteiktas žodis.

K. LAPINSKAS. Pateikta redakcija yra nepriimtina, nes iš tiesų labai išplečia bet kokį miško lankymą. Pažiūrėkim, kas sakoma pabaigoj:,, bei kitoks miško lankymo taisyklių pažeidimas”. Mes nežinome, kokios taisyklės bus. Gal bus parašyta, kad į mišką negalima eiti neturint leidimo, bet koks įžengimas į mišką jau iškarto užtrauks numatytas sankcijas. Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar galiojančiam kodekse labai tvarkingai nustatyta atsakomybė už panašius pažeidimus. Štai kaip rašoma:,, važiavimas transportu miškais, transporto ir palapinių, laikinų statinių statymas ten, kur tai už-drausta, užtraukia atsakomybę”. Viskas trumpai, sklandžiai ir aiškiai.

T. BALANDIS. Jūs siūlote po žodžio,, bei kitoks”...

K. LAPINSKAS. Palikti taip, kaip yra kodekse. 78 straipsnio 2 dalies formuluotę dabar perkelti j 77 straipsnį.

PIRMININKAS. Noriu dar suteikti žodį deputatei V. Jasukaitytei. Bet kartu raginu deputatus, jeigu iškilo prieštaravimai, ir kažin, ar mes juos išspręsime balsavimu, dabar galbūt atidėti šio straipsnio svarstymą ir suredaguoti jį vėliau. Prašau, jums žodis.

V. JASUKAITYTĖ. Sakinio prasmė yra neaiški dėl labai paprastos priežasties. Reikia pakeisti šitaip:,, transporto priemonių, palapinių, laikinų statinių statymas bei važiavimas transporto priemonėmis miškais uždraustose vietose”, o toliau viskas kaip tekste. Viskas į savo vietas,, atsistoja”. Jokių problemų!

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad čia esmė nekeičiama, tiktai išdėstoma aiškiau.

T. BALANDIS. Aiškiau išdėstyta norma. Tačiau gerbiamasis K. Lapinskas pasiūlė išbraukti žodžius,, bei kitoks miško lankymo taisyklių pažeidimas”. To mūsų projekte nebuvo, čia yra Teisinės sistemos komisijos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ar dėl šios sakinio dalies, kur kalbama apie kitokių miško lankymo taisyklių pažeidimus, ar deputatas K-Lapinskas siūlo balsuoti?

K. LAPINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatas K-Lapinskas pasiūlė iš 70 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius,, bei kitoks miško lankymo taisyklių pažeidimas”. Kas už tokį pasiūlymą, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Aš suprantu, kad pranešėjas priėmė deputatės V. Jasukaitytės redakciją dėl 1 dalies?

T. BALANDIS. Taip, aiškesnė redakcija, priimtina.

V. JASUKAITYTĖ. Bet čia yra optimalus, idealus prasmės atžvilgiu variantas: mano suredaguotame tekste išbraukti tai, ką siūlė išbraukti K. Lapinskas.

PIRMININKAS. Dėl to balsavome atskirai. Aš labai atsiprašau, bet...

V. JASUKAITYTĖ. Tada, vadinasi, visų taisyklių pažeidimai būtų numatyti ir neliktų neaiškumų.

PIRMININKAS. Taip. Dabar yra priimta 1 dalies redakcija, pasiūlyta deputatės V. Jasukaitytės ir lieka tęsinys -,, bei kitoks miško lankymo taisyklių pažeidimas”. Ar dėl šito straipsnio yra kitų pasiūlymų?

K. RIMKUS. Aš siūlyčiau šitą įstatymą priiminėt balsavimu.

PIRMININKAS. Taip, jūs tai pasiūlėte dėl šio straipsnio, taip? Gerai, jūs prieštaraujate prieš čia straipsnio priėmimą. Tokiu atveju prašau deputatus susikaupti. Ar balsų skaičiavimo grupė žino, kiek deputatų yra salėje? Gal-būt jau yra kvorumas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72 deputatai.

PIRMININKAS. Aišku. Prašau balsuoti už 70 straipsnį su padarytu redakciniu pakeitimu, pasiūlytu deputatės V. Jasukaitytės. Kas už šio straipsnio priėmimą, prašau balsuoti.

K. LAPINSKAS. Atsiprašau, vis dėlto neaišku. Vienas dalykas - gerbiamosios V. Jasukaitytės siūlymas, o kitas dalykas - pabaiga: bei kitoks miško lankymas.

PIRMININKAS. Dėl to balsavom, gerbiamasis deputate.

K. LAPINSKAS. Vadinasi, be miško lankymo?

PIRMININKAS. Taip, dėl to nepriimta jūsų pataisa.

K. LAPINSKAS. Bet už ją irgi nebuvo pasakyta!

PIRMININKAS. Paprastai balsuojama dėl pataisos.

K. LAPINSKAS. Tai aš siūlyčiau balsuoti už deputatės V. Jasukaitytės formuluotę, o po to atskirai, kad būtų dar pridėti žodžiai,, bei kitoks miško lankymas”. Tai mes jau bent...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs tiesiog mūsų priimtą darbų tvarką keičiate. Mes paprastai kiekvienu atveju balsuojame dėl pataisų.

K. LAPINSKAS. Bet jos pataisoje nebuvo žodžių,, bei kitoks miško lankymas”. Atkreipiu dėmesį!

PIRMININKAS. Jos pataisa yra sutvarkyta pirmoji šio sakinio dalis.

V. JASUKAITYTĖ. Ir aš priduriu, kad be tęsinio. Nes tas tęsinys įneša visiškai nenumatytus ir niekur neužfiksuotus dalykus, ir įstatymas nebegali kontroliuoti. Čia yra labai logiška, ir tada būtų absoliučiai viskas aišku. Aš siūlyčiau balsuoti už šitą.

PIRMININKAS. Jau mes vieną kartą dėl to balsavome. Aš nesuprantu, dėl ko...

V. JASUKAITYTĖ. Taip, aš pataisau savo pasiūlymą, jeigu galima.

PIRMININKAS. Jūs, vadinasi, savo pirmesnį pasiūlymą atsiimat?

V. JASUKAITYTĖ. Taip, aš siūlau šitą, taip, antrą.

PIRMININKAS. Dėl antrojo balsuoti?

V. JASUKAITYTE. Taip, kadangi, vadinasi...

PIRMININKAS. Gerai, dar kartą balsuosime dėl to paties, jeigu deputatai reikalauja. Kas už tai, kad būtų priimta deputatės V. Jasukaitytės pasiūlyta redakcija, kurioje nėra žodžių,, bei kitoks miško lankymo taisyklių pažeidimas”. Šioje redakcijoje to nėra. Kas už tokią pataisą, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54.

PIRMININKAS. Kas prieš? Ar nepraneš grupė, kiek yra prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nesimato prieš.

PIRMININKAS. Nereiktų laukti tiek! Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai raginčiau deputatus vis dėlto apsispręsti ir aiškiau balsuoti, juk priimam įstatymą, o ne šiaip ką nors tokio. Ar deputatas J. Jurgelis ką nors turi pasiūlyti? Aš primenu deputatams, kad aš iš karto, kai prasidėjo diskusijos, siūliau atidėti šio klausimo priėmimą, kad būtų galima suderinti redakciją. Galbūt nebūtume sugaišę laiko.

J. JURGELIS. Žodžiu, aš manau, ir miškininkai pritars, kad šitas straipsnis yra aktualus. Jeigu mes jo priėmimą atidėsim neribotam laikui, tai...

PIRMININKAS. Aš siūliau šiandien atidėti, kol bus suderintas.

J. JURGELIS. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Deputatas L. Milčius dar nori kalbėti?

L. MILČIUS. Aš tik norėčiau pasakyti dėl viso to įstatymo priėmimo. Šiandien, negaišdami laiko, peržiūrėkim visus straipsnius. Dėl kurių sutariam, juos priimkim. O dėl kurių nesutariam, aš siūlau nebalsuoti, nes iš tikrųjų žmonių yra per mažai, kad nuspręstume vienaip ar kitaip. Aiškiai matom, kad mes objektyviai negalim vienaip ar kitaip nutarti. Čia tik gaištam laiką ir pagadinam įstatymo straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū, ačiū! Mes kol kas turbūt dar nepagadinom nieko, tiktai kai kurie straipsniai buvo nepriimti, juos bus galima siūlyt ateityje, jeigu tai bus reikalinga. Todėl, jeigu deputatai sutinka, balsavimą dėl viso šio straipsnio atidedam, kadangi nesutariam dėl redakcijos. Jeigu bus pasiūlyta kad ir šiandien redakcija, bus galima balsuoti. 71 straipsnis. Deputatas J. Pangonis dėl šio straipsnio?

J. PANGONIS. Siūlyčiau įrašyti prieš žodį,, naikinimą” žodį,, tyčinis”.,, Tyčinis naikinimas” arba,, gadinimas”.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutiktų?

T. BALANDIS. Taip.

J. PANGONIS. Nes gali žmogus Ką nors, labai nedaug, netyčia padaryti, ir jau jam iš karto bauda. O tai bus labai sunku nustatyti.

T. BALANDIS. Tyčinio, žodžio,, tyčinis” įrašinėti nereikia, kadangi yra numatoma administracinė atsakomybė tiktai už tyčines arba už kaltas veikas.

PIRMININKAS. Ar deputatas J. Pangonis patenkintas atsakymu?

J. PANGONIS. Jeigu juristai taip sutinka, kad čia yra numatyta tik tyčinis, tada nereikia šito žodžio.

PIRMININKAS. Matau, kad Teisinės sistemos komisija taip pat nieko neturi prieš. Ar yra daugiau prieštaravimų dėl šio straipsnio? Deputatas K. Rimkus.

K. RIMKUS. Ar netyčia galima būt kaltu, ar negalima? Juk galima būti kaltu netyčia.

T. BALANDIS. Kaltas gali būti dėl to, jeigu yra padaromi veiksmai tyčia, arba tokie veiksmai padaromi dėl neatsargumo, t. y. dėl aplaidumo ir 1. 1.

PIRMININKAS. Ai yra prieštaraujančių deputatų dėl šio straipsnio?

K. RIMKUS. Gali būti dėl neatsargumo, dėl įvairiausių techninių galimybių.

T. BALANDIS. Jeigu tai yra padaroma dėl techninių galimybių, administracinė atsakomybė nenumatyta.

PIRMININKAS. Ar deputatas K-Rimkus prieštarauja prieš tokį straipsnį? Neprieštarauja, matau. Daugiau prieštaraujančių deputatų nėra. Tad 71 straipsnis priimtas. 72 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. 73 straipsnis. Deputatas K. Rimkus dėl šio straipsnio?

K. RIMKUS. Gal galit paaiškinti dėl gyvūnų, nepriklausančių medžioklės ir žvejybos objektams. Kas čia įeina \tuos,, objektus”?

T. BALANDIS. Tai yra visi tie gyvūnai, kurie neįtraukti j medžiojamą arba žvejojamą fauną. Tie sąrašai yra medžioklės arba žvejybos taisyklėse, jie yra išvardinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar prieštaraujančių nėra daugiau? Išaiškinimas patenkino deputatus. Tad 73 straipsnis priimtas. 74 straipsnis? Nematau prieštaravimų. Straipsnis priimtas. 75 straipsnis? Taip pat nematyt prieštaravimų. Straipsnis priimtas. 76 straipsnis? Prieštaravimų nematau. Straipsnis priimtas. 77 straipsnis? Nematyt. Straipsnis priimtas. 78 straipsnis? Taip pat nėra prieštaravimų. Straipsnis priimtas. 79 straipsnis? Nėra. Straipsnis priimtas. 80 straipsnis? Nėra. Straipsnis priimtas. 81 straipsnis? Prašau, deputatas J. Jurgelis. Galit iš karto prieiti prie mikrofono, kai ruošiatės kalbėt. Greičiau tada dirbsim.

J. JURGELIS. Šito straipsnio realizavimas yra susijęs su techninių galimybių nebuvimu. Kol kas mes, vairuotojai, netgi autoservisas, neturi priemonių sureguliuoti ir nustatyti, kad variklis dirbtų normaliai. Ir tai jau nebėra vairuotojo kaltė.

T. BALANDIS. Čia ne vairuotojo, čia yra numatyta atsakomybė pareigūnų, kurie išleidžia išvažiuoti netvarkingas transporto priemones.

J.JURGELIS. Bet aš pasakysiu, kad ir mūsų smulkesni autoūkiai irgi tų priemonių neturi - variklių kontroliavimo, suderinimo. Ir jeigu nebus techninių galimybių apsirūpinti tomis priemonėmis, tai mes atsidursim nelabai geroje padėtyje.

T. BALANDIS. Į šį klausimą galima atsakyti tiktai taip. Kur yra nustatytos tam tikros gradientų, t. y. tam tikros išmetimų normos, kurias šiuo metu kontroliuoja visos valstybinės įmonės? Ir jeigu yra nustatyta (ten, kur galima nustatyti), kad išleidžiama netvarkinga transporto priemonė, už tai reikia atsakyti.

PRIMININKAS. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS. Aš norėčiau prieštarauti deputatui J. Jurgeliui. Yra tikrinamas dujų išmetimas, jų nuodingumas visose įmonėse ir techninių apžiūrų metu, ir visa kita. Ir normos niekad nebūna viršijamos, jeigu variklis sureguliuotas taip, kaip reikalauja techninės sąlygos. Netgi eismo taisyklėse parašyta, kad, jeigu yra techniškai netvarkingas automobilis, jo negalima išleisti važinėti. Taigi čia tie dalykai vienas kitam neprieštarauja, ir jeigu mes siekiam, kad mūsų keliai ir aplinka būtų švarūs, mes turim šito siekti ir šituo įstatymu. O jeigu nebus numatyta, kad turim šito siekti, tai niekas ir nesieks, niekad nepasieksim to lygio.

PIRMININKAS. Ir turbūt galima kreiptis \ kitą įmonę, turinčią tokias galimybes ir ten susitarti, kad būtų galima tai padaryti.

S. PEČELIŪNAS. Taip, čia jau yra techniniai klausimai, kurie nėra įstatymo ribose.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš čia supratau, kad 81 straipsnyje žodis,, pareigūnams” išbrauktas, taip?

T. BALANDIS. Taip, kadangi galbūt transporto priemones turės ir privatūs asmenys, kurie išleis jiems priklausantį transportą, ir jie turėtų atsakyti taip pat kaip ir pareigūnai.

PIRMININKAS. Ar prieštaraujančių prieš šį straipsnį deputatų yra? Ar deputatas J. Jurgelis nori, kad būtų balsuojama?

J. JURGELIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Pasiūlymų pakeisti ką nors nėra. Todėl teikiu balsavimui 81 straipsnį. Prašau deputatus susikaupti, nes nėra reikiamo kvorumo, o straipsniui priimti reikia 68 balsų. Kas už tai, kad 81 straipsnis būtų priimtas? Prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Aš, matau bent jau 3. Prašau pakartoti, kas prieš. Atsiprašau balsavusių deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, tuoj pat pataisysiu.

PIRMININKAS. Mes esam susitarę, kad balsuojame kortelėmis, todėl kartais skaičiuotojai rankos nemato. Prašau pakartoti balsavimą prieš. Kas prieš šį straipsnį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Straipsnis nepriimtas.

T. BALANDIS. Nuo šiandien jau nebebus baudžiami tie pareigūnai, kurie išleis netvarkingą transportą? Taip reikia suprasti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes keleto straipsnių nepriėmėm ir galbūt dar ne viską šiandien spėsim padaryti. Todėl bus galima pakeisti redakciją, ar pasiūlyti, sakysim, balsuoti, kai bus kvorumas. Mes susitarėm, kad galima pakartotinai balsuoti.

S. MALKEVIČIUS. Galima repliką?

PIRMININKAS. Prašau repliką. Deputatas S. Malkevičius.

S. MALKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, nelogiška, kai dauguma balsuoja už, keli - prieš, ir mes atmetam straipsnius. Vadinasi, vis dėlto reikėtų arba laukti, kol yra kvorumas, arba balsavimą atidėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, mes esam susitarę, aš manau, kad kiti deputatai neprieštarauja prieš tokią tvarką, kad pranešėjas nesant kvorumo gali siūlyti balsuoti pakartotinai. Tuo labiau kad ne vienas deputatas siūlė, kas šiandien priimtume tuos straipsnius, dėl kurių mes visi bendrai sutarėme. Todėl čia aš nematau prieštaravimų ir galima, aišku, bus prie šių straipsnių grįžti. Juo labiau kad kažin, ar mes šiandien spėsime viską apsvarstyti. 82 straipsnis.

J. PANGONIS. Aš manau, kad numatytos labai mažos baudos - nuo 10 iki 30 rublių, nes terš žmogaus, vadinasi, asmenine mašina. O kada jisai sudegins žolę ar šiaudus savo kolektyviniam sode, tada mokės nuo 30 iki 200 rublių. Kaip čia yra?

PIRMININKAS. Jūs siūlote padidinti, galbūt pateikite savo skaičius. Mes balsuosim.

J. PANGONIS. Manau, nuo 30 iki 200 rublių.

PIRMININKAS. Nuo 30 iki 200 rublių? Ką gerbiamasis pranešėjas galėtų apie tai pasakyti?

T. BALANDIS. Norėčiau, kad paliktų nuo 10 iki 30 rublių. Mūsų transporto priemonės ne visos yra tikrinamos, ir jeigu inspekcija ims stabdyti ir taikyti tokią nuobaudą, kokia dabar siūloma, tai vis dėlto gali neatitikti dabartinių sąlygų.

PIRMININKAS. Deputatas A. V. Ulba.

A. V. ULBA. Aš siūlau 82 straipsnyje išbraukti vieną sakinio dalį:,, sukeliamo triukšmo lygis viršija nustatytus normatyvus”. Jeigu mes tą tekstą paliekam, tai miškų ūkio darbuotojai neturės teisės dirbti nė su vienu vilkiku dizelio taip nesureguliuosi, kad jie mišką išvilktų be triukšmo. Mes neturim tokių dizelių, kokie yra kapitalistinėse šalyse. Todėl aš siūlau išbraukti. Jie negalįs miške dirbti.

T. BALANDIS. Tačiau jūsų turimoms transporto priemonėms yra nustatytas toks normatyvas, koks jai įmanomas. Jeigu ji yra techniškai sureguliuota, tai toks normatyvas ir turi būti išlaikomas. Kiekviena atskira technikos rūšis turi savo normatyvą.

A. V. ULBA. Bet tas normatyvas viršija visas ribas - tokie vilkikai dirba miškuose.

PIRMININKAS. Tokiu atveju tai yra tikrai normatyvo klausimas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau dėl tų normatyvų pasakyti. Net ir automobilių sporte yra nustatyti triukšmo normatyvai. Ir tai yra labai kruopščiai žiūrima. Jūs galite perdirbinėt tą automobilį kaip tinkamas, bet negalit jo padaryt, sakykim, išvis be triukšmo. Jūs galite jį sumažinti, kas neleidžiama normaliai eksploatuojamam automobiliui, bet netgi ir sporte, kur atrodo viskas leidžiama, kad tik būtų greičiau važiuojama, vis dėlto tokie apribojimai yra. Ir labai jų žiūrima. Tai, aš manau, kitose šakose techniniai apribojimai irgi yra. Ir mes leisim tiems žmonėms, kurie dirba su ta technika, savavališkai tuos įrengimus nuo tų visų mašinų nuimti, ir niekas jų už tai nebaus. Čia, aš manau, apie tai yra kalbama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministras.

V. ANTANAITIS. Aš manyčiau, kad čia turi būti visiškas aiškumas, turi būti pasakyta, koks normatyvas. Nes gali būti normatyvai grynai ekologiniai ir gali būti techniniai normatyvai. Mes turime šiandien daug technikos, kuri neatitinka tų ekologinių reikalavimų. Pavyzdžiui,,, Volgos”, kurios važinėja po miestą, neatitinka tų reikalavimų, jų į užsienį niekas neįsileidžia, bet jos važinėja. Daug turime kitos technikos. Vadinasi, siūlyčiau patikslinti techninius normatyvus, nes ekologinių normatyvų mes šiandien nepajėgiam užtik-rinti.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka?

T. BALANDIS. Žodį,, techninius” sutinkame įrašyti.

PIRMININKAS. Ar deputatą A-V. Ulbą patenkintų tokia redakcija? Ačiū. Tada teikiu balsavimui deputato J. Pangonio pasiūlymą, kad baudos dydis būtų nuo 30 iki 200 rublių. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.

PIRMININKAS. Deputato J. Pangonio pataisa nepriimtina. Ar yra dar deputatų, prieštaraujančių prieš visą straipsnį su padaryta pataisa? Nėra. Yra prieštaravimų? Jūs siūlote balsuoti dėl viso straipsnio, taip? Bet tokiu atveju visai neliks baudos, šiek tiek prieštarauja jūsų pasiūlymui.

BALSAS IŠ SALĖS. Nėra ko balsuot, kam čia reikia žaisti?

PIRMININKAS. Yra prieštaraujančių deputatų dėl šio straipsnio, todėl reikia balsuoti dėl jo priėmimo. Kas už tai, kad 82 straipsnis būtų priimtas, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 64.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Straipsnis nepriimtas. Aš dar kartą deputatams primenu, kad mes esame susitarę grįžti prie tų straipsnių. Na, tai mes jau nemažai straipsnių šiandien priėmėm, todėl, man atrodo, mūsų darbas nėra bevaisis. Prašau.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš dar kartą prašau visus, gerbiamasis S. Malkevičius jau sakė, negadinti įstatymo. Ir jeigu negalime šiandien normaliai dirbti, geriau tada pabaikim tais punktais, dėl kurių jau balsavome ir atidėkim kitai dienai.

PIRMININKAS. Na, tai mes turime išsiaiškinti, ar yra prieštaravimai. Jeigu, sakysim, prieštarauja vienas deputatas, tai straipsnis būtų priimtas. Šiuo atveju trūko tiktai 4 deputatų. Todėl manau, kad jeigu tikrai yra rimti prieštaravimai, tai mes tuos straipsnius ir atidedam. 83 straipsnis.

J. PANGONIS. Norėčiau paaiškinimo. Ar kolektyviniam sode uždegus ką nors, va, nedidelį lauželį, ar bus bauda mokama, ar ne? Pagal šį straipsnį?

PIRMININKAS. Gal paaiškins pranešėjas?

T. BALANDIS. Čia įrašydami žolės ir šiaudų deginimą, turėjome galvoje tuos atvejus, kada buvo deginami šiaudai dideliais kiekiais ir 1. 1. Be jokios abejonės, kolektyviniame sode yra nustatytos dienos, kada galima atliekas deginti.

PIRMININKAS. Aš operatorių prašyčiau Siek tiek pagarsinti, kad deputatai girdėtų.

T. BALANDIS. Projekto rengėjai, įrašydami žolės ir šiaudų deginimą, neturėjo omenyje, kad tai bus daroma kolektyviniuose soduose. Galvota apie tai, kad buvo deginami šiaudai laukuose, seni šiaudai, kurie tonomis tenai buvo paliekami. Kolektyviniuose soduose šita atsakomybė nenumatoma, ir niekas nepritaikys šitos normos.

J. PANGONIS. Bet pagal straipsnį taip neatrodo. Tegul paaiškina juristai, kaip čia suprasti.

PIRMININKAS. Jūs prieštaraujat prieš straipsnį, ar norite tiktai paaiškinimo?

J. PANGONIS. Ne, pagal šį straipsnį atrodo, kad uždegus bet kokias buitines atliekas - ar ten šiaudus, ar ten žolę, surinkus ir savo sode uždegus, ateis pareigūnas ir nubaus.

T. BALANDIS. Taip nėra. Baudžiama, jeigu pažeidžiamos atmosferos oro apsaugos taisyklės, konkrečios taisyklės. Jeigu jos nepažeidžiamos, niekas nenubaus. Taisyklėse nėra parašyta, kad kolektyviniuose soduose mažais kiekiais atliekas draudžiama deginti. To nėra parašyta!

PIRMININKAS. Deputatė R. Gajauskaitė.

R. GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis J. Pangoni, jūs paskaitykit šito sakinio pabaigą,, nesilaikant atmosferos oro apsaugos reikalavimų”, ir čia tada vis-kas į savo vietas,, susideda, susieina”. Čia nebus iš tikrųjų kalbama apie sodus, kaip jūs kad minite, nes dar bus papildomi įstatymai, t. y. taisyklės soduose, po to,, išeis” atmosferos oro apsaugos įstatymas, kuriame bus labai gražiai viskas reglamentuota. Jūs labai teisingai iškėlėte mintį, bet jinai bus labai gražiai patikslinta. Tie įstatymai yra jau parengti, mes tik laukiame eilės juos pateikti svarstymui. Taigi viskas yra savo vietose. Ačiū jums už pastabą, bet žinokit, kad čia nėra jokios problemos, jinai jau sutvarkyta yra. Matyt, kad nėra daugiau prieštaravimų.

PIRMININKAS. Deputatas L. Milčius.

L. MILČIUS. Aš, jeigu būtų galima, gerbiamasis pranešėjau, tik pasitikslinti norėjau. Pavyzdžiui, pavasarį gyvenviečių žmonės ypač kenčia dėl šiltnamiuose deginamo įvairaus kuro, iš tikrųjų daug,, uždūmina”. Rudenį įvairias rūkyklas naudoja, gyvenvietėse būna nepatenkintų. Atskiroje sodyboje - jokių problemų. Ar čia nebus reglamentuojama atskirai?

T. BALANDIS. Tai čia, 79 straipsnyje, yra šiek tiek paaiškintas tas klausimas:,, teršiančių medžiagų išmetimas į atmosferos orą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimų”. Jeigu tokias atliekas būtina sunaikinti ir bus suderinta, kur, kaip ir kada tą padaryti, tada, be jokios abejonės, bus išduotas leidimas ir bus tas atliekama. Jeigu susikaups dideli kiekiai.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš taip pat norėčiau prisidėti prie paaiškinimo. Jūs čia, gerbiamasis L. Milčiau, matote tiktai administracinę atsakomybę, o viskas reglamentuota bus mano minėtame atmosferos oro apsaugos įstatyme. Ir tas jūsų keliamas šiltnamių klausimas taipogi bus tiksliai reglamentuotas.

PIRMININKAS. Ačiū deputate, bet reikia palaukti, kol bus suteiktas žodis. Deputatas P. Poškus.

P. POŠKUS. Dėl šiaudų deginimo. Kai kaugėse kur nors degina, tai taip, čia jau ūkių ir būsimųjų akcinių bendrijų reikalas. Bet būna atvejų, kai derlius imamas, kai išgulęs didelis ražienos laukas ir po to negalima suarti. Yra tiesiog būtinybė deginti atskirus plotelius, nes kitaip nesuars tos dirvos. O kaip bus traktuojama tokiu atveju?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau!

R. GAJAUSKAITĖ. Žemės...

PIRMININKAS. Gerbiamajam pranešėjui dabar suteikiamas žodis. Deputate, laikykitės tvarkos!

T. BALANDIS. Tokių taisyklių šiuo metu nėra. Todėl gal reikia šią normą patikslinti. Galime pakeisti redakciją per pertrauką.

PIRMININKAS. Kad ilgai negaištume, aš norėčiau išsiaiškinti nuomonę, gal deputatai sutiktų pakelti rankas. Ar yra po paaiškinimų prieštaraujančių dėl šio straipsnio? Gal deputatai sutiktų pakelti rankas, kas prieštarauja?

J. PANGONIS. Man paaiškino labai aiškiai, ir aš supratau. Jeigu būtų galima įrašyti:,, nesilaikant įstatymais nustatytų atmosferos oro apsaugos reikalavimų”, būtų viskas aišku.

PIRMININKAS. O ar su tokia pataisa sutiktų pranešėjas?

T. BALANDIS. Yra parašyta: atmosferos oro apsaugos reikalavimai. Bet būtų gerai, kad būtų, sakysim, šiaudų, žolės deginimas numatytas įstatyme. Jeigu tai bus nustatyta, ar tai jus patenkins, ar nepatenkins? Patenkins. Tai galima įrašyti:,, įstatymais ir kitais norminiais aktais numatytus atmosferos oro apsaugos reikalavimus”. Sutinkate su šituo?

PIRMININKAS. Atsižvelgus j tokią pataisą, ar yra deputatų dar prieštaraujančių dėl šio straipsnio priėmimo? Nematau. Tokiu atveju išsprendėm prieštaravimus, ir straipsnis priimtas. 84 straipsnis. Prieštaravimų nematau. Straipsnis priimtas. 85 straipsnis. Prieštaravimų nematau. Straipsnis priimtas. 86 straipsnis. Deputatas E. Jarašiūnas.

E. JARAŠIŪNAS. Man regis, kad šio straipsnio nuostata, būtent racionalaus gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno kaltės, yra nereikalinga ir nereikalinga todėl, kad nėra racionalumo kriterijų, viena, o antra, sakykim, bet koks gamtos naudojimas Lietuvoje, jeigu jį lyginsime, sakykime, su Suomija, yra neracionalus, todėl visus reikia baust. Neturint aiškių kriterijų šita nuostata yra visiškai beprasmė.

T. BALANDIS. Ar jūs patenkintų, jeigu žodį,, racionalus” išbrauktume?

E. JARAŠIŪNAS. Aš siūlau iš viso atsisakyti. Ten yra neaiškios, taip sakant, ribos. Nėra jokios prasmės. Jūs neduodat kriterijaus, kur čia yra, taip sakant, racionaliai ir kur neracionaliai naudojama.

T. BALANDIS. Žodį,, racionaliai” išbrauktume.

PIRMININKAS. Deputatas R. Astrauskas.

K .ASTRAUSKAS. Aš taip pat norėčiau pasiūlyti žodžius,, racionalaus gamtos išteklių naudojimo” išbraukti. Taip, su tuo, atrodo, deputatas E. Jarašiūnas... Ne, žodžiu, siūlau tuos žodžius išbraukti.

PIRMININKAS. Deputatas K. Lapinskas.

K. LAPINSKAS. Pritarčiau deputato E. Jarašiūno siūlymui atsisakyti 86 straipsnio, nes formuluotė labai yra neaiški.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau deputatų, siūlančių atsisakyti šio straipsnio? Matau, kad nemažai. Tokiu atveju būtų problemiškas to straipsnio priėmimas, gal tada ir nebalsuokim dėl jo. Ar deputatė R. Gajauskaitė siūlo balsuoti?

R. GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau. Atsiprašau, dėkui. Norėčiau apginti šitą straipsnį štai dėl ko. Didžiausią prasmę tikriausiai turėtų šitas straipsnis žemės, dirvožemio, t. y. to sluoksnio išsaugojimui. Šiandien dėl to neracionalaus naudojimo mes turime oficialiai tiktai 40% dirvožemio, paliesto erozijos, o kas toliau būtų, tai galima tik įsivaizduoti. Todėl labai prašyčiau visų deputatų truputėlį kitaip pasižiūrėti į šitą straipsnį ir jo neatmesti.

PIRMININKAS. Galbūt tada nebalsuotume dėl jo, o būtų galima jį redaguoti ir suderinti nuomones? Jūs nesiūlote balsuoti? Deputatas V. Šadreika.

V. ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai, man labai nesuprantamas gamtos apsaugos darbuotojų užsispyrimas palikti tokią,, kaučiukinę” normą. Tai tada nereikia nė vieno straipsnio! Nė vieno straipsnio, kuriuos mes nagrinėjome ir priiminėjome, o šitą vieną priimkim ir bauskim pagal jį. Na, dar vienas, o visa kita nereikalinga! Kas dar? Racionalus gamtos išteklių naudojimas. Tai bus ir medžioklės taisyklių pažeidimas, ir saugomų gamtinių teritorijų režimo ir gamtos paminklų pažeidimas, ir savavališkas uogų, grybų rinkimas, ir panašiai. O daugelis nori tokios kaučiukinės normos, kokios nėra niekur pasaulyje, nė viename demokratiškame krašte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal mes be reikalo gaištame laiką, nes susitarta, kad nebalsuojame dėl šio straipsnio. Galbūt jį bus galima...

V. ŠADREIKA. Aš prašau, kad būtų balsuojama, nes tai yra nesusipratimas.

R. GAJAUSKAITĖ. Aš sutinku su gerbiamuoju V. Šadreika ir atsisakau. Sutinku, kad galima išbraukti. Man atrodo, kad ir gerbiamasis T. Balandis sutiks, kad nebūtų ginčo.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis E. Vėbra nori kalbėti dėl šio straipsnio?

E. VĖBRA. Norėčiau porą žodžių pasakyti. Noriu pasakyti, kad šitas straipsnis atsirado derinant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas su Miškų ūkio ministerijos atstovais. Mes sutikome, kad kontrolę galės vykdyti Miškų. ūkio ministerijos pareigūnai, o gerbiamasis ministras V. Antanaitis sakė, kad mes jo pareigūnus kontroliuosim, kad būtų išlaikyta valstybinė kontrolė. Juk Miškų ūkio ministerijos pareigūnai vis dėlto patys savęs, jeigu taip galima pasakyti, nekontroliuoja arba blogai kontroliuoja. Tiktai dėl to buvo pasiūlytas, na, kažkoks kompromisas dėl šito straipsnio. Aišku, kad galima jį kitaip formuluoti.

PIRMININKAS. Galbūt būtų galima suformuluoti aiškesnę ir tikslesnę redakciją?

E. VĖBRA. Tai aš sutinku, kad galima pagalvoti dėl formulavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras.

V. ANTANAITIS. Galima? Aš giliai įsitikinęs, kad toks straipsnis reikalingas. Bet pasiūlyta redakcija yra labai abstrakti, nekonkreti. Reiktų redakciją patikslinti.

PIRMINMKAS. Ačiū. Man atrodo, kad neprieštaraujama, tai padaryti.

V. ŠADREIKA. Jeigu galima, pirmininkaujanti, vieną motyvą išdėstysiu. Taigi, gerbiamasis E. Vėbra, pasižiūrėkit i 51 straipsnį. Va, šitie 51⁹ ir 51¹⁰. Aš nieko nesuprantu, ko dar reikia? Ko dar reikia tada? Tai todėl aš tikrai kviečiu palaikyti, ir gerbiamoji R. Gajauskaitė sutiko. Aš ją gerbiu, jinai tikrai yra gamtosaugos specialistė, pagaliau ir teisininkė. Na, būtų tiesiog gėda teisininkui sutikti ir kelti ranką už tokią nesąmonę!

PIRMININKAS. Aš suprantu, bet niekas nesiūlo dabar jo priimti. Tai tokių atveju mūsų balsavimas būtų beprasmiškas. Gal neverta gaišti laiko. Ar pranešėjas dar turi motyvų?

T. BALANDIS. Dėl šito straipsnio buvo paskirtas vienas posėdis. Gamtos apsaugos komisija ten sukvietė teisininkus, tarp jų ir žinomus teisininkus. Jie ir suformulavo šitą straipsnį. Kad jį ne visada bus galima pritaikyti, gal ir taip, tačiau, jeigu yra ūkyje 3-4 kartus daromi aplinkos apsaugos pažeidimai ir ketvirtą kartą surašomas protokolas pareigūnui, tai vis dėlto toks straipsnis yra reikalingas. Padidėtų pareigūnų atsakomybė. Šiuo metu įstatymas pareigūnus labai gina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau nediskutuoti dėl šito klausimo, mes tiesiog sugaišime daug laiko. Pereikime prie kito straipsnio. Jeigu niekas neprieštarauja, tai kalbame dėl 87 straipsnio. Ar yra deputatų, norinčių pasisakyti dėl 87 straipsnio?

V. ŠADREIKA. Čia man taip trukdė, kad aš negirdėjau.

PIRMININKAS. Nieko nebalsavome, tas straipsnis nėra priimtas.

V. ŠADREIKA. Ačiū. Jeigu jis nepriimtas, aš toliau galėsiu dirbti sėkmingai.

PIRMININKAS. Bus galima siūlyti.

V. ŠADREIKA. Aš sakau, jokios formuluotės! Ar atsisako autoriai, ar ne nuo šito straipsnio? Aš noriu žinoti.

PIRMININKAS. Tai jokio skirtumo, ar atsisakys, ar neatsisakys! Mes esame sutarę, kad šiandien įstatymo nepriiminėsime.

V. ŠADREIKA. Ne, suprantat, tai kam tada toks darbas, bereikalingas jėgų eikvojimas? Autoriai sutiko atsiimti? Sutiko. Tai tada nėra reikalo dirbti, aš einu užsiimti kitu rimtesniu darbu negu čia, va, būt šitoj salėj. Tai taip ir dėl kitų straipsnių. Ieškoma redakcijų, betgi čia yra,, kaučiukinė” norma. Ir kaip nesupranta, aš nežinau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, be reikalo gaištame laiką!

V. ŠADREIKA. Taigi bus priimtas aplinkos apsaugos įstatymas ir ten daug ką numatysim. O čia yra administracinių pažeidimų kodeksas. Nepainiokit!

PIRMININKAS. Gerbiamasis V. Šadreika, šios redakcijos niekas nesiūlo, todėl mes be reikalo eikvojame jėgas. Pereikime prie 87 straipsnio. 87 straipsnis. Dėl 87 straipsnio prieštaravimų nėra. Straipsnis priimtas. 88 straipsnis. Prieštaravimų nėra? Deputatas M. Arlauskas, prašau.

M. ARLAUSKAS. Norėtume paklausti, kaip bus traktuojamas, pavyzdžiui, tas gyvūnijos klausimas. Miškuose dažnai yra perkeliami skruzdėlynai. Kaip į tai bus žiūrima?

T. BALANDIS. Neleidžiama tiktai savavališkas veiksmas. Čia yra žodis,, savavališkas”.

PIRMININKAS. Ar deputatai neprieštarauja dėl 88 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Todėl straipsnis priimtas. 89 straipsnis? Prieštaravimų nėra. Straipsnis priimtas. 90 straipsnis? Prieštaravimų nėra. Straipsnis priimtas. 91 straipsnis? Prieštaravimų nematau, todėl straipsnis priimtas. Baigėme šiandien svarstyti 5 mūsų įstatymo punktą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 skirsnį. Dėl 65 punkto, kuriame kalbama apie 221 straipsnį. Čia yra,, a” ir,, b” dalys. Jeigu bus prieštaravimų, bus galima atskirai jas svarstyti. Deputatas Č. Juršėnas.

E. JARAŠIŪNAS. Aš ne dėl to, aš norėčiau pasiūlyti galbūt svarstymą nutraukti, nes, nepriėmus dalies straipsnių, griūna sistema. Man regis, kad tiktai išsprendę 7 skirsnio klausimus, mes galime spręsti taikymo problemas, kadangi čia minimos konkrečios normos. Atsirado papildomos normos, dalies normų neliko, ir mes labai susipainiotume.

PIRMININKAS. Jūs siūlote padaryti pertrauką?

E. JARAŠIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas sutinka su tokia mūsų siūloma darbo tvarka?

T. BALANDIS. Pertrauką reikėtų padaryti vien dėl to, kad reikėtų grįžti prie redakcijos tų straipsnių, kurių nepriėmėm. Negalima juk oro teršimą palikti visiškai šiandien nekontroliuojamą! Kažkokį sprendimą reikėtų priimti. Todėl gal pertrauka tikrai padėtų kažką išaiškinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu niekas neprieštarauja, tada priimant šį įstatymą darome pertrauką. Darbą tęsime kitą savaitę. Ačiū gerbiamajam pranešėjui ir ačiū deputatams už kantrybę.

Pagal mūsų darbotvarkę dar laiko iki pertraukos turime. Buvo numatyta svarstyti keletą klausimų, kurie įtraukti papildomai. Todėl kitas klausimas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto projektas. Nutarimo projektą, kiek aš žinau, turi pristatyti deputatas R. Gudaitis, todėl prašau jį į tribūną. Ar valstybės kontrolierius pristatys jį? Nemačiau, kad yra. Atsiprašau. Tai susitarkit, kuris pristato, nes numatyti du pranešėjai.

R. GUDAITIS. Aš nežinau, ar mes iki pertraukos suspėsim. Vis dėlto mes esam numatę, kad pradėsime valstybės kontrolieriaus ataskaita, o toliau aš būčiau pristatęs nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis kontrolierius nespėtų iki pertraukos padaryti savo ataskaitą, neužteks laiko?

K. UOKA. 15-20 minučių man reiktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju mes galėtume likusį laiką iki pertraukos sėkmingai panaudoti įstatymų pristatymui. Yra numatyta pristatyti nemažai įstatymų, ir galbūt galėtume pradėti. Vienas svarbiausių įstatymų, apie tai buvo rekomenduojama ir deputatams pagalvoti, yra agrarinės reformos projektas. Ar deputatas E. Grakauskas norėtų dabar pristatyti?

E. GRAKAUSKAS. Neapsimoka.

PIRMININKAS. Ar kiti deputatai, kurie turi pristatyti, taip pat nepageidauja to daryti? Ačiū. Tokiu atveju pertrauka iki 15 valandos. Tik aš primenu, kad po pertraukos bus svarstomas pasirengimas, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendram posėdžiui. Ačiū. Gero apetito!