ŠEŠIASDEŠIMT KETVIRTASIS POSĖDIS

     1991 m. gruodžio 20 d.


    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA

 

Savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės svarstymas

 

PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame rytinį plenarinį posėdį. Aš prašau deputatus dėmesio. Gavau vieną trumpą pareiškimą, kurį esu įpareigotas perskaityti. Adresuojama Aukščiausiosios Tarybos seniūnui. Rašoma taip: ,,Plenarinių posėdžių sekretoriatas, pažeisdamas nustatytą tvarką, išdalijo deputatams anoniminį su neišskaitoma rezoliucija įstatymų projektą dėl prezidento institucijos. Prašome pranešti, kieno iniciatyva paskleistas toks anoniminis dokumentas, kas užrašė ant jo rezoliuciją padauginti ir išdalyti deputatams, kas šio projekto autoriai. Prašom šį pareiškimą paskelbti." Pasirašo deputatai Hofertienė, Giniotas, Malkevičius, Šličytė, Karvelis, Rasimavičius. Jeigu aš neklystu, čia turimas omenyje deputato A.Tauranto parengtas prezidento institucijos įvedimo įstatymo projektas ir konstitucinės pataisos dėl to. Deputato parašas, kiek prisimenu, pirmojo lapo viršuje yra pagrindas tam, kad būtų dokumento projektas dauginamas ir dalijamas, tačiau apie jo svarstymą nekalbama, nes ir pats deputatas A.Taurantas neteikė jo balsuoti. Tai galiu šitiek paaiškinti dėl to. Čia nėra jokio pažeidimo, nes deputato parašas gal ir ne visiems yra pažįstamas.

Ką gi, vakar buvo patvirtinta šios dienos darbotvarkė, kaip suprantu, jums jau šitas darbotvarkės variantas yra išdalytas. Aš tiktai noriu pranešti, kad turėjau imtis iniciatyvos ir įrašyti 4 darbotvarkės klausimą, tai yra nutarimo dėl Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos darbo pratęsimo projektą. Jis taip pat jums bus išdalytas. Aš noriu paklausti, ar šitas nutarimo projektas galės būti šiandien svarstomas? Niekas turbūt neprieštarautų dėl to. Jau anksčiau mes dėl to buvom taręsi, tik vakar vakare aš neakcentavau, kad šitas nutarimas taip pat turi būti darbotvarkėje. Kaip matote, jam skiriamos 5 minutės, kraštutiniu atveju 10 minučių sugaištume ir nebūtų prieštaravimų. Deputatas S.MALKEVIČIUS. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Vakar vakare, balsuojant už darbotvarkę, buvo padarytas Reglamento pažeidimas. Prieš balsuojant nebuvo suteikta galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl to Jungtinė Sąjūdžio frakcija laiko balsavimą neteisėtu ir prašo perbalsuoti tą punktą, kuris kalba apie įstatymo dėl prezidento institucijos įvedimo projekto pristatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, aš turiu pripažinti, kad aš nesuteikiau jums žodžio esminiu klausimu, tikėdamasis, kad balsavimo rezultatas bus teigiamas. Kita vertus, mes ir su ponu A.Valiu kalbėjome, kad vis dėlto pristatomus klausimus nereikėtų balsuoti, ar jis turi būti pristatomas, ar ne, kadangi yra kitas mechanizmas. Po pristatymo Aukščiausioji Taryba turi pasistatyti barjerą ir nutarti, ar leisti įstatymo projektą svarstyti toliau, pradėti jo svarstymą, ar neleisti, todėl praktiškai gal net nereikėtų balsuoti dėl projektų pristatymo. Esmė šiuo atveju buvo tik tokia, ar šiandien svarstysime įrašyti į šios dienos darbotvarkę, ar ne. Turiu pripažinti, kad aš pats vakar neoptimaliai dėl laiko stokos veikiau ir aš neprieštaraučiau, jeigu būtų balsuojama dėl to. Dėl pristatymo šiandien, o po to Aukščiausioji Taryba turi teisę spręsti, ar toliau svarstomas tas įstatymas, ar ne. Toliau aš jau primenu, kad veikia normalus mechanizmas, reikia surinkti 45 balsus tam, kad būtų nutarta įrašyti į sesijos darbų programą. Taigi dėl to, atrodo, mes galėtume sutarti, kad balsuotume dar kartą, kadangi Jungtinė Sąjūdžio frakcija prašo. Deputatas J.Tamulis dėl vedimo tvarkos.

J.TAMULIS. Aš norėčiau štai ką pasakyti. Ponas seniūnas iš tiesų šiek tiek pažeidė Reglamentą, bet pažeidė visai ne taip, kaip dabar visa tai pateikia deputatas S.MALKEVIČIUS. Yra Reglamente labai aiškiai nustatyta tvarka, kaip turėtų būti pateikiami projektai dėl konstitucinių pataisų. Ten yra numatytas atitinkamas būtinas deputatų skaičius ir t.t., tuo tarpu pateiktas projektas buvo pasirašytas tik ar trijų deputatų, tiesiogiai iš karto pažeidžiant Reglamentą. Taigi nieko stebėtino, kad nebuvo balsuojama, neturėtų būti balsuojama ir dabar.

PIRMININKAS. Nelabai supratau, ką jūs turite omeny, kiek ten deputatų turi pasirašyti. Man atrodo, tai nėra nustatyta jokia norma. Vis dėlto esmė čia yra tokia  ar įrašyti į šios dienos darbotvarkę, ar ne. Kadangi mano formalus pažeidimas buvo, nesuteikiau žodžio iniciatoriams dėl balsavimo motyvų, tai aš pats būčiau linkęs vardan to, kad neįžvelgtų mano piktybiškumo dėl padarytos klaidos, neprieštarauti. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau priminti deputato J.Tamulio išsakytą reglamentinę formuluotę. Vis dėlto norint įtraukti į darbotvarkę nenumatytą klausimą reikia tam tikro skaičiaus deputatų parašų.

PIRMININKAS. Ne, reikia tam tikro skaičiaus deputatų balsų. Vakar tų balsų nebuvo surinkta Deputatas S.Malkevičius ir Jungtinė Sąjūdžio frakcija teisėtai sako, kad galbūt dėl to ir nebuvo surinkta balsų, kad aš, kaip posėdžio PIRMININKAS, neleidau jiems pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Aš manau, jie teisingai nurodo mano netikslų poelgį ir didele dalim yra teisūs. Aš sutinku, kad galima ginčytis, tačiau aš, kaip posėdžio PIRMININKAS, prašau balsuoti dėl šito, pripažindamas savo klaidą. Kuris straipsnis, jūs man galit nurodyt? Na, aš dabar tikrai nepamenu šito straipsnio. Mano padėjėjas ponas A.Valys patikslino, kad čia yra kitas atvejis, kai keičiama tik Konstitucija, tada galioja štai šitas normatyvas, o kai yra teikiamas įstatymas, kuriam reikalingos konstitucinės pataisos, tai yra kitas dalykas, kitas atvejis. Tai aš vis dėlto prašau, kad būtų perbalsuojama dėl to, vadovaudamasis man Reglamento suteikta teise ir prašydamas atsižvelgti, kad aš noriu nuimti tą kaltę, kurią vakar padariau. Deputatas L.SABUTIS.

L.SABUTIS. Aš norėčiau pasakyti, kad jūs nepadarėt jokio pažeidimo, kadangi siūlomas klausimas nebuvo darbų programoje, o atskiru nutarimu Aukščiausioji Taryba priėmė, kuriems prerogatyvos nustatytos. Šis klausimas yra kaip tik tarp tų prerogatyvų, todėl Aukščiausioji Taryba turi teisę spręsti, ar būtų įrašomas į darbotvarkę toks papildomas klausimas, ar ne. Tai vakar buvo padaryta. Motyvai  šiandien prašo Jungtinė Sąjūdžio frakcija, dėl to reikia perbalsuoti ir tai yra visiškai teisėtas prašymas.

PIRMININKAS. Taip, ir aš tą pripažįstu, taip pat kartoju, kad turiu pripažinti savo klaidą, ir, kaip nurodyta Reglamente, posėdžio pirmininko reikalavimu galima perbalsuoti. Tai aš prašyčiau deputatus registruotis. Po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų, kad nesugaištume daug laiko. Prašau užsiregistruoti gerbiamuosius deputatus. Salėje užsiregistravo 75 deputatai. Aš primenu, kad dabar, norint svarstyti šitą klausimą, užtenka balsų daugumos, o paskui, jau norint įrašyti po pristatymo jį į sesijos darbų programą, reikės 44 balsų. Gerbiamieji deputatai dar turbūt norėjo pasisakyti dėl balsavimo motyvų prieš patį balsavimą, taip? Deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Dėl procedūros. Noriu atkreipti dėmesį, kad teikiamas projektas yra dėl konstitucinės pataisos. Iš esmės tai yra įstatymo projektas dėl Konstitucijos pakeitimo, o siūlymus Konstitucijai pakeisti numato pats Pagrindinis Įstatymas. Ten numatyta, kad gali inicijuoti, kokia tvarka gali būti pateikiamos konstitucinės pataisos. Atskiri pavieniai deputatai negali teikti siūlymų dėl Konstitucijos pakeitimų. Šia prasme teikiamas projektas neatitinka Konstitucijoje nustatytos konstitucinių pataisų darymo procedūros, todėl jis negali būti net teikiamas pristatymui.

PIRMININKAS. Deputatas P.VARANAUSKAS.

P.VARANAUSKAS. Mano nuomonė truputį kitokia negu gerbiamojo deputato K.Lapinsko. Aš noriu kviesti visus deputatus išminties. Vis dėlto organizuojami parašų rinkimai, galimas referendumas ir pasvarstykime, kuriuo keliu mums eiti. Ar nueiti referendumo keliu, ar galime patys išspręsti? Galbūt galima viską sutvarkyti čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nebūtina mums tautai uždėti šitą krūvį. Ko mes verti, jeigu net nenorime apsvarstyti to, kas organizuojama tautoje? Kaip mes prieš ją atrodysim? Nebūkim ambicingi, apsvarstykime, o paskui nutarsim, ką daryti  keisti Konstituciją ar nekeisti, bet svarstykim. Kaip mes atrodysim, jeigu net nesvarstysim?

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.JANUŠKA.

A.JANUŠKA. Aš norėjau vis dėlto patikslinti gerbiamojo seniūno pasakymą apie tai, kad reikia tiktai daugumos balsų. Kadangi šitas klausimas nebuvo savaitės darbų programoje, reikia balsų daugumos, o kadangi dabar nėra kvorumo, reikia 67 balsų, kad įtrauktume į šiandien dienos...

PIRMININKAS. Ne, reikia, kad 67 būtų salėje, ir 44 (deputatui V.Švedui netekus mandato) turi balsuoti už tai, kad įtrauktume į savaitės darbotvarkę, na, ir automatiškai į šios dienos. Čia 75 straipsnio paskutinė dalis, ačiū, kad jūs man ją priminėte, patikslindamas. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Iš tikro ten yra pateikti du įstatymai. Vienas dėl konstitucinių pataisų ir kitas  įstatymas dėl prezidento institucijos. Pirmajam, tai yra dėl prezidento institucijos nereikia to skaičiaus. Prezidentą galima įvesti ir atskiru įstatymu, o už antrąjį aš kolegoms norėčiau priminti, kad jau Lietuvoje pasirašė daugiau kaip 200 tūkstančių, šios dienos žiniom. Aš tiesiog siūlau apsvarstyti, kam mes tada atstovausim. Jeigu jau tie, kurie formaliai laiko (aš šito neatmenu), kad konstitucinėm pataisom reikėjo daugiau balsų, mes tuoj pat galėsime tai padaryti, surinkt, tada įtrauksim klausimą dėl prezidento, kuriam nereikia šito.

PIRMININKAS. Taip, tačiau jis gali būti teikiamas tik kartu su konstitucinėmis pataisomis. Aš dar kartą primenu, kad salėje yra daugiau negu pusė deputatų, tai yra berods 76 užregistruoti. Reikia surinkti 44 balsus, kad klausimas būtų įrašytas į savaitės darbotvarkę. Dabar prašau balsuoti. Na, aš jau paskelbiau balsavimą, vėl jūs sakysit. Gerai, gerai, nutraukiu balsavimą. Taip, tai aš sakau  jį nutraukiu, nes deputatas S.Malkevičius paprašė... Prašau balsuoti. Kas už tai, kad prezidento įstatymas ir su tuo susijusios konstitucinės pataisos būtų pristatomos šią savaitę, įrašomos į šios savaitės darbotvarkę? Reikia 44 balsų. Taip. Už balsavo 32 deputatai. Kaip ten bebūtų, į savaitės darbotvarkę šis klausimas neįrašomas. Gerai, aš dabar skelbiu balsavimo sąrašą, prašau. Klausimas į savaitės darbotvarkę neįrašomas. Galime turbūt pradėti dirbti pagal darbotvarkę, ar ne...Gerai, žiūriu, ir iš vienos, ir iš kitos pusės siūlo, kad butų skaičiuojama pakeliant korteles... Aš nežaidžiu, aš girdžiu siūlymus tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Aš taip pat jau manyčiau, kad yra baigtas klausimas. Taigi aš dabar kviečiu į tribūną deputatą A.Janušką arba deputatą J.Liaučių labai trumpai informuoti apie teikiamas alternatyvas ir prieš tai, atsiprašau, deputatas K.Motieka norėjo trumpą pareiškimą perskaityti.

 

Nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti papildymo” projekto svarstymas

 

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, aš noriu padaryti tokį pareiškimą Aukščiausiosios Tarybos reglamento 4 straipsnio 7 punkto numatyta tvarka. ,,Kadangi 1991 metų gruodžio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 14 ir 16 straipsniams ir turi daug kitų esminių teisinių trūkumų, prašau:

1. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo galiojimą sustabdyti.

2. Sudaryti specialią komisiją, kuri paruostų ir pateiktų balsavimui Aukščiausiajai Tarybai pilietybės įstatymo pataisas, atitinkančias tarptautines teises ir žmogaus teisių ir laisvių reikalavimus. Priedas: mano straipsnis ,,Ar atvers Lietuva duris savo vaikams?" Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supažindinsiu su šiuo pareiškimu projekto rengėjus ir, aš manau, jie turi arba ir jūs pats turite imtis parengti kažkokį nutarimą, kuriuo būtų sustabdomas Pilietybės įstatymo galiojimas. Dabar prašau. Ar deputatas A.JANUŠKA, ar deputatas J.Liaučius. Gerbiamasis J.Liaučius. Taip, turime šiandien pasirinkti, kuriuo būdu eisime  ar papildome šitos senos komisijos funkcijas, ar kuriame naują komisiją.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, šis klausimas neleistinai užsitęsė, tačiau ir priėmus įstatymą, kaip matome, galima jo nevykdyti, nes nebus kam vykdyti. Todėl šiandien reikėtų nuspręsti vieną iš atvejų. Ar mes kursime naują komisiją šitam pavedimui vykdyti, ar papildysime mūsų rugpjūčio mėnesį priimtą nutarimą dėl laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti sudarymo ir antrą punktą, liečiantį komisijos sudėtį, pakeisime, o trečiuoju punktu papildysime jos pagrindines funkcijas.

PIRMININKAS. Taip, jūsų siūlymo esmė aiški. Dabar gal trumpai pateiktų poziciją deputatas A.JANUŠKA. Geriau iš tribūnos, kad negaištume laiko.

A.JANUŠKA. Gerbiamieji deputatai! Sąjūdžio centro frakcija yra pasiūliusi šito labai sudėtingo ir labai svarbaus klausimo sprendimo variantą. Aš manau, kad jūs visi gerai suprantat, kokį svarbų ir ypatingą vaidmenį mes pavedėm šitai komisijai, pavesdami jai deputato mandato patikrinimą. Praktiškai šitas komisijos sprendimas daugeliu atvejų yra lemiamas deputatui, kuris vienaip ar kitaip gali būti, sakysim, apkaltintas bendradarbiavimu su KGB. Bent jau ta prasme, išteisinimo prasme, įstatyme nėra niekaip numatyta, kad komisijos sprendimas gali būti apskųstas. T.y. jeigu komisija pasako, kad deputatas yra nekaltas, tai įstatymu nėra numatyta kažkokia protesto forma, kad šitas žmogus būtų išteisintas, nors kiti deputatai gali galvoti ir kitaip. Turbūt svarbiausia tai, kad šita komisija, kurią mes sudarysim, tiek pat, sakysim, 5 prieš 4 balsų persvara gali priimti sprendimą, kad deputatas yra kaltas. Na, ir deputatui belieka kreiptis į teismą. Prisimenat, kad Aukščiausioji Taryba nutarė, jog ji nesvarstys šito klausimo sesijoje ir praktiškai tiesiogiai perduoda į rinkiminę apygardą, o rinkiminėje apygardoje rinkimai yra organizuojami taip, kad deputatui, mano nuomone, šansų išlikti nėra, nes reikia 50% balsuotojų ,,už" nuo viso sąrašo. Tai aš tikrai dar kartą norėjau pabrėžti, kad šitos komisijos sprendimas, kelių deputatų, suburtų į tą komisiją, sprendimas yra lemiamas, sprendžiant deputato likimą.

Todėl aš manau, kad tai, kokiu principu mes suformuosim šitą komisiją, yra labai svarbu. Aš norėčiau pabrėžti, kad įstatyme yra pasakyta, kad šita komisija yra speciali komisija, kuri yra kuriama tam, kad būtų galima patikrinti deputato mandatą, jam pateikus kažkokį kaltinimą. Mes manome, kad vis dėlto turėtų būti sudaryta nauja komisija, kadangi senoji komisija iš esmės buvo rinkta visai kitais tikslais, na, ne visai kitais, bet, sakysim, ir kitais tikslais, ir turi pakankamai daug darbo. Ir tiems deputatams, kurie buvo renkami į šitą komisiją, taip pat buvo keliami visai kiti uždaviniai. Šiuo atveju čia yra labai specialus uždavinys, tai yra patikrinti deputato mandatą.

Todėl mūsų pateiktame projekte, jūs matote, yra siūloma sudaryti naują komisiją iš 9 deputatų, remiantis frakciniu pagrindu. Tai yra šiuo metu yra 7 frakcijos, kiek aš žinau, ir viena laikina deputatų grupė, tai, sakysim, 8 frakcijos ir 9tas galėtų būti nuo nefrakcionuotų deputatų, geriausia, žinoma, kad tai būtų vienas iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų. Štai šie 9 žmonės, išrinkti frakciniu pagrindu, ir galėtų spręsti tokio apkaltinto deputato likimą. Taigi aš siūlyčiau, kadangi tai iš tikrųjų labai svarbus klausimas, vis dėlto siekti tam tikro kompromiso, nes sprendimas, kurį mes padarysime šiandien, bus labai svarbus.

PIRMININKAS. Ačiū, taigi aš turėsiu teikti šias dvi alternatyvas balsuoti. 0 iki tol, matyt, deputatai norės dėl balsavimo motyvų pasisakyti. Taip? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš noriu, gerbiamieji kolegos, pasakyt, kad iš esmės, kaip mes nuspręsim, ypatingos reikšmės neturi. Abiem atvejais reikalingas kompromisas. Jeigu pasisakysim už pirmąją alternatyvą, tai yra už komisiją, kuri jau sukurta, tai turim pasisakyti už tokį variantą, kad jinai turi būti papildyta. 0 jeigu pasisakom už antrąjį variantą, tai irgi nefiksuokim, kad tai kažkokia atskira speciali komisija. Ji gali būti ir ta pati Mandatų komisija, kuri bus suformuota grynai frakciniu, kaip numato Reglamentas, pagrindu. Taigi dėl to čia ypatingų ginčų turbūt nėra, belieka tik balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P..ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mums tektų dar kartą įsigilinti į tą įstatymą, kurį mes priėmėm. Jis aiškiai apibrėžia objektą, jis aiškiai apibrėžia 2 straipsnyje, kad jokių šito įstatymo sprendimo teisių nedeleguojama jokiai esančiai komisijai. Yra tiksliai pasakyta, kad kuriama speciali komisija. Kaip jau minėjo, pirmoji komisija yra sukurta tirti KGB veiklą Lietuvoje, jai yra labai daug darbo, tas darbas ir taip vyksta gana sunkiai, yra daug organizacinių nesklandumų ir taip toliau. Yra ir reglamentinių, ir kitokių trūkumų, kurie iki šios dienos dar nėra ištaisyti. Mes dar negirdime tos komisijos ataskaitų ir pasisakymų, kaip vyksta visas šitas darbas, kokia yra sistema, koks pavaldumas ir ryšiai. Todėl šitai esančiai komisijai tirti KGB veiklą Lietuvoje pavesti dar vienas šio įstatymo numatytas funkcijas, manyčiau, prieštarauja ir įstatymui, ir objektui, ir tos komisijos galimybėms. Jos veikla ir taip yra pakankamai vangi. Štai dėl deputato A.Sakalo mes nesulaukėm dar oficialios pozicijos, nors jau praėjo daugiau kaip mėnuo. Mano nuomone, reikia sudaryti šią komisiją šio priimto įstatymo raidės dvasia ir ją formuoti taip, kaip numato šis įstatymas, nesuplakant šių dviejų skirtingų sferų. Šitai naujai komisijai reikėtų pavesti ne tik atlikti tardymą, bet ji turėtų gauti įgaliojimus gauti visą medžiagą apie tą deputatą, pati ją paimti iš archyvų ir taip toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, komisija KGB veiklai Lietuvoje ištirti yra įpareigota pranešti, jeigu ji nustato Aukščiausiosios Tarybos deputatų bendradarbiavimą su KGB faktus. Tuo mūsų komisijos darbas ir apsiriboja. Tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad netikslinga būtų kurti ir naują komisiją. Kokį tada vaidmenį vaidintų mūsų gyvenime Mandatų ir etikos komisija? Juk pats komisijos pavadinimas sako, kad tai yra komisija, kuri turi išspręsti mandatų teisėtumą. Mūsų įstatymas kalba apie mandatų patikrinimą balsuojant, ir aš manyčiau, kad tolesnę eigą, nustačius bendradarbiavimo faktą, turėtų spręsti Mandatų ir etikos komisija. Ar kiti asmenys, ar mūsų komisija konstatuoja bendradarbiavimo faktą ir perduoda medžiagą Mandatų ir etikos komisijai, o ji ir sprendžia. 0 kurti visiškai naują komisiją, nušalinti Mandatų ir etikos komisiją būtų netikslinga dėl tos paprastos priežasties, kad netgi balsavus vis dėlto išvadą patvirtinti tą mandatą arba atšaukti bus įpareigota duoti Mandatų ir etikos komisija. Jos yra tokia prasmė ir užduotis. Kas kita, kaip deputatai nutars suformuoti šitą komisiją.

PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, mums reikia susitarti dėl vieno dalyko  performuoti Balio Gajausko komisiją frakciniu principu ir taip, kaip siūlo pirmininko pavaduotojas. Tai būtų priimta ir nereikėtų antrosios konkurencinės komisijos, nes tas konkurencinis dviejų komisijų buvimas būtų labai žalingas. Viena komisija turėtų bendrauti su kita, perduoti ir t.t. Turėtų būti viena komisija ir jai pavesta ši papildoma funkcija. 0 sudaryti galima susitarti frakciniu principu, deleguojant kiekvienai frakcijai po asmenį, ir pirmininko pavaduotojas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ir pagal Reglamento 92 straipsnį  Aukščiausiosios Tarybos PIRMININKAS.

V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Galbūt leisit man pasakyt vieną pastabą labiau iš esmės, nes nedalyvavau tada, kai jūs svarstėt principus, kaip gali būti sudarinėjamos tokios ypatingos komisijos, kaip Mandatų ir etikos, arba čia dabar siūloma nauja komisija būtent dėl frakcinio principo. Man jis atrodo neteisingas todėl, kad implikuoja iš karto frakcinius interesus ir jų tarpusavio derinimą. Tokio pobūdžio komisija (čia aš sakau tik savo nuomonę, jūs jau esat nutarę ir galbūt nekeisit nutarimo), mano supratimu, turėtų būti sudaroma visuotiniu pasitikėjimu žmonių, kuriais visi pasitiki. Galbūt pripažįstant principą, kad gali nušalinti frakcija ar pora frakcijų, jeigu išreiškia nepasitikėjimą. Bet čia tiktai mano pažiūra, kaip būtų buvę geriau daryti.

Dabar dėl šiuo metu svarstomo klausimo. Mes turime komisiją, kuriai yra pavesta tirti tokius atvejus, apie kuriuos dabar kalbame, jeigu yra duomenų apie deputato arba valstybės pareigūno bendradarbiavimą su KGB. Siūlymas sudaryti naują komisiją kelia klausimus — ar dabartinė komisija, kuri vieną bylą jau tyrė ir tiria kitas bylas, turi nutraukti tą savo darbą ir perduoti kitiems žmonėms, ar ja yra nepasitikima tame darbe, ar nemanoma, kad atskira speciali komisija bus autoritetingesnė už tą, kuriai vadovauja deputatas B.Gajauskas ir kur dirba K.Motieka? Atsakykim sau į tuos klausimus, kam reikalinga dar viena atskira konkuruojanti ar alternatyvinė komisija. Man atrodo, ji nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Galėtume balsuoti, taip? Pasisakė dėl balsavimo motyvų 4 deputatai ir pagal Reglamento nurodytą straipsnį Aukščiausiosios Tarybos PIRMININKAS. Dabar lieka tik balsuoti už pasiūlytas alternatyvas. Aš siūlau tokį balsavimo būdą. Kas balsuoja už pirmąjį pateiktą variantą, tai yra deputato J.Liaučiaus, tas spaudžia mygtukus ,,už", kas balsuos už deputato A.Januškos pasiūlytą variantą, tas spaus mygtuką ,,prieš". Ir taip, kuris variantas surinks daugiau balsų, tas laimės.

M.STAKVILEVIČIUS. Klausimą galima?

PIRMININKAS. Dėl šito balsavimo procedūros?

M.STAKVILEVIČIUS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Buvo trečiasis pasiūlymas gerbiamosios Z.Šličytės, kad suteiktume šiuos įpareigojimus Mandatų komisijai, ir dėl to, matyt, reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Na, mes šiandien, deja, turime tik du pateiktus projektus, aš negaliu siūlyti taip iš vietos pateiktų. Gerbiamieji, na, nežinau, neverskite manęs pažeidinėti Reglamentą.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros!

PIRMININKAS. Na, kodėl aš dar turiu kam nors suteikti žodį, jeigu tai bus Reglamento pažeidimas?

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros.

PIRMININKAS. Prašau dar kartą užsiregistruoti.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau dar kartą užsiregistruoti. Registracija pradedama.

B.GAJAUSKAS. Žodį galima?

PIRMININKAS. Prašau, deputate Gajauskai, dėl procedūros.

B.GAJAUSKAS. Aš norėčiau pasiūlyti dar vieną variantą — perduoti Mandatų ir etikos komisijai spręsti po mūsų išvadų.

PIRMININKAS. Prašau, bet reikia normalia civilizuota tvarka pateikti projektus. Dabar reikia registruotis.

P.VARANAUSKAS. Deputatas P.VARANAUSKAS norės dėl tvarkos.

PIRMININKAS. Tvarkos nėra kol kas, deputatai jos nesilaiko. Deputatas P.Papovas dėl procedūros.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke ir deputatai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes nebuvo tai padaryta, į deputato V.Andriukaičio argumentus. Mes turėtume nuspręsti, ar keičiam įstatymą dėl deputato mandato patikrinimo ir t.t. 1 straipsnio pakeitimą, kuriame yra pasakyta...

PIRMININKAS. Jūs kalbate dabar dėl balsavimo motyvų?

P.PAPOVAS. ...sudaroma speciali deputatinė komisija. 0 mes keičiam šitą nuostatą.

PIRMININKAS. Jūs žadėjot dėl procedūros.

P.PAPOVAS. Čia dėl procedūros.

PIRMININKAS. 0 aš dabar galiu pacituoti beveik pažodžiui šitą deputato V.Andriukaičio frazę. Jis pasakė: ,,Aš manyčiau, kad tai neatitinka šito įstatymo". Tai, manau, dar nėra nurodymas į galimą įstatymo pažeidimą. Aš čia pacitavau. Gerai, gerbiamieji deputatai, salėje užsiregistravo 83 deputatai.

A.JANUŠKA. Norėčiau taip pat pasisakyti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Tai jūs žinote Reglamentą, gerbiamasis Januška?

A.JANUŠKA. Dėl procedūros aš norėčiau.

PIRMININKAS. Dėl procedūros, prašau.

A.JANUŠKA. Kaip aš supratau, gerbiamasis J.Liaučius pasiūlė vis dėlto kitą variantą, negu jūs dabar pasiūlėt balsuoti.

PIRMININKAS. Aš?

A.JANUŠKA. Buvo vienas variantas, kurį pateikė Centro frakcija, o kitas variantas performuoti deputato B.Gajausko vadovaujamą komisiją frakciniu pagrindu ir pavesti jai šitas funkcijas.

PIRMININKAS. Gerai, tai aš suprantu, kad abiejų projektų autoriai atsiima savo projektus, neteikia jų balsuoti, o rengia trečiąjį variantą. Taip? Sutariam, kad nebereikia balsuoti, nes deputatas J.Liaučius taip pasiūlė kaip galimą trečiąjį variantą, deputatas A.JANUŠKA su tuo sutiko. Taigi jeigu projekto autoriai sutinka, aš nebeteikiu balsuoti ir apgailestauju, kad nebuvo susitarta iš anksto.

Pereiname prie antrojo darbotvarkės klausimo. Kviečiu į tribūną deputatą A.Ambrazevičių.

A.AMBRAZEVIČIUS. Mane šiek tiek nustebino dabar tas mūsų gerbiamųjų deputatų susitarimas individualiai, nors nuomones reiškė ir frakcijos, ir komisijos ...

PIRMININKAS. Atsiprašau, deputate Liaučiau ir deputate Januška, nekelkit triukšmo. Jūs galit susitarti ir tyliau. Dabar pradedame trečiąjį svarstymą. Tęsiam.

 

Mažųjų įmonių įstatymo projekto svarstymas

 

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jūs žinot, kad mums liko perbalsuot du straipsnius. Mažųjų įmonių įstatyme yra siūloma atšaukti 1 ir 2 straipsnio senas redakcijas ir priimti tokias, kokios yra įrašytos dabar ketvirtajame projekte. Vakar mes to negalėjome padaryti, nes pagal Reglamentą nebuvo pakankamai deputatų, o šiandien aš raginčiau tą daryti iš karto.

PIRMININKAS. Taip. Salėje yra 83 deputatai, balsavimas yra skelbtas iš anksto, todėl salėje didžiojo kvorumo nereikia ir norint atšaukti 1 arba 2 straipsnį, reikia, kad už atšaukimą balsuotų 67 deputatai. Gerbiamieji deputatai, aš prašau salėje tylos! Deputate Juknevičiau, prašau sėsti į vietą, tikrai svarbus balsavimas. Kai reikia atšaukti jau priimtą straipsnį, reikia 67 balsų. Prašau sėsti gerbiamuosius deputatus į vietas. Deputate Leščinskai! Prašau pakartoti, kokį straipsnį mes priėmėme ir už kurį jūs siūlysite balsuoti atšaukti jį.

A.AMBRAZEVIČIUS. Mažųjų įmonių įstatymo 1 ir 2 straipsnius mes buvome priėmę, dabar siūlome atšaukti ir priimti tokia redakcija, kuri nurodyta ketvirtajame projekte.

PIRMININKAS. Gerai, pirmiausia balsuojame dėl 1 straipsnio atšaukimo, mes negalime suplakti. Na, jau buvo dėl to kalbėta, nežinau. Gerai, kad nebūtų vėl, kaip vakar, suteiksiu... Na, gal tegu argumentuoja pats pranešėjas.

A.AMBRAZEVICIUS. Esminis dalykas, ką siūloma įrašyti į naują redakciją, kad tos išimtys, tai yra lengvatos, anksčiau buvo netaikomos tik valstybinėm įmonėm, o dabar mes siūlome, kad Vyriausybė sudarytų dar papildomą sąrašą, kuriom įmonėm, kuriom veiklos rūšim tos lengvatos netaikomos. Sakykim, lošimo namai, dar kokie nors namai. Jeigu mes atšauksime seną redakciją ir priimsime naują, Vyriausybė turės sudaryti tokį sąrašą.

PIRMININKAS. Salėje — 85 deputatai, prašau balsuoti paspaudžiant mygtukus. Kas už tai, kad būtų atšauktas Mažųjų įmonių įstatymo priimtas 1 straipsnis? Balsuojame paspausdami mygtukus. Kas už atšaukimą? Nesiorientuokite į pranešėją, prie jo mygtuko nėra, spauskite mygtukus. Reikia klausytis, deputate Andriukaiti. Lygiai 67 deputatai, sprendžiant pagal kompiuterį, balsavo už 1 straipsnio atšaukimą. 1 straipsnis yra atšauktas. 2 straipsnis. Jūs taip pat teiksite, kad jis būtų atšauktas? Prašau pakomentuoti, kuo skiriasi siūloma naujoji redakcija nuo priimtos, ir taip pat balsuosime.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aname variante įmonių diferenciacija buvo vykdoma 2 straipsnyje. Buvo nurodyti kiti skaičiai, ir praktiškai 2 straipsnis lėmė, kokios lengvatos būtų buvę taikomos. 0 dabar visa tai yra priimta 3 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įmonės, kur dirba iki 50 darbuotojų, kurie užsiima gamybine veikla, yra skatinamos sumažinant mokesčius. Ir tada 2 straipsnyje tampa jau nereikalingas papildomas išaiškinimas, todėl siūloma 2 straipsnį atšaukti ir priimti dabartinę redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai ir ponios deputatės, prašau sėsti į savo vietas, nes čia vėl reikalingi 67 balsai. Gerbiamasis Saja, balsavimo metu visi deputatai turi sėdėti parteryje. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad būtų atšauktas Mažųjų įmonių įstatymo 2 straipsnis, balsuojame paspausdami mygtukus. Balsavimas prasidėjo. Už atšaukimą balsavo 71 deputatas. 2 straipsnis taip pat yra atšauktas.

Taigi dabar yra priimti visi įstatymo straipsniai. Na, leiskite man pasakyti, nereplikuokite iš vietos ir netrukdykite dirbti. Priimti visi įstatymo straipsniai, išskyrus 1 ir 2, kurie yra atšaukti, o nauji dar nepriimti, o dėl 3 straipsnio Nuosaikiųjų frakcija yra reikalavusi perbalsuoti, esant salėje didžiajam kvorumui. Kol kas salėje  85 deputatai. Prašom, teikite 1 ir 2 straipsnius balsuoti pagal naująją formuluotę.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tai aš jau paminėjau, kuo naujoji formuluotė skiriasi nuo buvusios, ir raginu deputatus balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Perskaitykite gal?

A.AMBRAZEVIČIUS. ,,Šis įstatymas reglamentuoja mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus. Mažosios įmonės vadovaujasi visais įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, išskyrus ypatingus, kuriuos numato šis įstatymas. Šis įstatymas netaikomas valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms bei neskatintinai veiklai, nurodytai Vyriausybės sąraše."

PIRMININKAS. Deputatai norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų, taip?

Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Man regis, kad paskutiniai du žodžiai turi tokią dviprasmybę, yra dviprasmiški. Ar čia nereikėtų rašyti ,,Vyriausybės patvirtintame sąraše"? Nes Vyriausybės sąrašas tai yra ministrų sąrašas.

A. .AMBRAZEVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Gerai, Vyriausybės patvirtintame sąraše. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. 1 straipsnis buvo tada suderintas su Vyriausybe, dabar Vyriausybės nuomonės nebeturime, aš tiesiog nebeturiu ką pasakyti.

A. AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis A.Abišala yra atėjęs specialiai svarstyti šį įstatymą su savo pastabom ir šitai formuluotei jis neprieštaravo.

PIRMININKAS. Dabar prašau balsuoti, kas už tai, kad įstatymo 1 straipsnis, jo naujoji redakcija, būtų priimtas? Balsuojame paspausdami mygtukus. Kas už naują 1 straipsnio redakciją? Kad nebūtų painiavos, primenu, dabar svarstome ketvirtajame projekte parašytas formuluotes. Už  70 deputatų, prieš — nėra, susilaikė 3. Straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Kviečiu deputatus atvykti į salę, kad galėtume balsuoti dėl 3 straipsnio.

A. AMBRAZEVIČIUS. 2 straipsnį, gerbiamieji kolegos, jūs turite. Tai irgi trumpas sakinys: ,,Mažosioms įmonėms priskiriamos įmonės, kuriose bendras darbuotojų skaičius neviršija šimto žmonių."

PIRMININKAS. Taip, ar nėra norinčių? Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Vakar buvo labai daug kalbėta šita tema. Jeigu padarytume vieną pataisą — ,,išskyrus prekybos įmones", tai tada balsuojame drąsiai.

A.AMBRAZEVICIUS. Gerbiamasis deputate, jūs viešnamių nenorit išskirti? Ar jums viskas gerai, išskyrus prekybą? 0 lošimo namų nenorit išskirti? Viskas, gerbiamasis deputate, bus Vyriausybės sąraše. Kai Vyriausybė manys, kad prekybos jau nebereikia skatinti, jinai išbrauks iš savo sąrašų. 0 ne įkalkim visiems laikams į įstatymus.

PIRMININKAS. Ką gi, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 2 straipsnis, balsuojame paspausdami mygtukus. Balsavimas pradėtas. Už balsavo 53, prieš  1, susilaikė 7. Straipsnis priimtas. Gal gali patikslinti balsų skaičiavimo grupė, kiek salėje yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. 85 deputatai. Reikėtų, kad į salę dar atvyktų trys deputatai, ir galėtume perbalsuoti 3 straipsnį.

A.AMBRAZEVIČIUS. Galima kita procedūra.

PIRMININKAS. Kokia? Taip pat atšaukti?

A.AMBRAZEVIČIUS. Atšaukti, nors gerbiamasis ministras A.Abišala dėl šitos pataisos išsakė tokį argumentą, kad bus mažų įmonių, kurios beveik visos bus kultūros srityje, sakysime, džiazo koks nors ansamblis ar centras ir jie bus visiškai atleisti nuo mokesčių praktiškai per vieną tą žodį ,,kultūra". Bet kolegų valia, jeigu atšauksime šitą straipsnį, tada galėsime įrašyti du žodžius.

PIRMININKAS. Gerai. Deputate Kačinskai, o jeigu Vyriausybės sąrašas jau atsirado 1 straipsnyje, ar bereikia perbalsuoti dėl 3 straipsnio? Reikia dar? Gerai, aš laukiu dar trijų deputatų, atvykstančių į salę. Deputatas A.Ambrazevičius sutinka priimti šitą pataisą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Na, galima priimti, aš nieko prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Abišala, paspauskite mygtuką. Prašau, ministras A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Jeigu aš teisingai supratau, siūloma papildyti išlaidas, kurios išbraukiamos iš apmokestinamojo pelno dalies be gamybos vystymo išlaidų, kaip čia nurodyta, dar ir išlaidoms labdarai, kultūrai, ekologijai ir taip toliau. Ar teisingai? Taip. Gerbiamieji kolegos, mes jau greitai dvejus metus sergame ta pačia liga, t.y. norim įstatymu, kuris tam netinka, apimti kad ir reikalingus dalykus. Tai, kas yra siūloma, turėtų būti, ir Vyriausybė siūlo...

PIRMININKAS. Deputate Gajauskai, būkit malonus, neišeikit, salėje trūksta vieno deputato.

A.A.ABIŠALA. ...padaryti pakeitimus Pelno mokesčių įstatyme, kur būtų nurodytos didesnės lengvatos tiems žmonėms, kurie leidžia pinigus labdarai ir tiems dalykams, kurie minėti. Šitas įstatymas skirtas skatinti smulkiąją gamybą. Ir labdarą atskirai įrašyti į šitą įstatymą, neskatinant didžiųjų įmonių labdaros, būtų keista ir neracionalu. Todėl prasyčiau palikti įstatymą taip, kaip yra, ir svarstyti kiek galima greičiau Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios, beje, pateiktos. Ir ten suteikti galimybes daugiau teikti labdaros.

PIRMININKAS. Išgirdome Vyriausybės atstovo nuomonę. Salėje jau yra 88 deputatai, atvykus deputatui S.Kašauskui. Dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta vakar. Vakar Vyriausybės pozicijoje nieko naujo pakeitimų atžvilgiu nebuvo išsakyta. Gerai, tada vienintelė teisė argumentuoti — iniciatoriui deputatui V.Kačinskui.

V. KAČINSKAS. Labai malonu, kad Vyriausybė rūpinasi ir ruošiasi sudaryti galimybę įmonėms, mažoms ar didelėms, skatinti arba skirti lėšas labdarai, kultūrai ar ekologijai. Deja, šiame įstatyme jau yra priimta pataisa, kad lėšos labdarai yra neskaičiuojamos į bendrą pelno sumą, ir kadangi tai jau priimta, o žinome, kad Vyriausybės nutarimu yra tik trys procentai galimi skirti įmonėms labdarai, kultūrai, todėl manyčiau, kad vis dėlto, jeigu jau mes padarėme išimtį labdarai, padarykime, kad tai būtų labdara, kultūra ir ekologija, gamtosauga.

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje jau yra 89 deputatai, atvykus deputatui K.Intai. Taigi prašau visus deputatus registruotis dar kartą. Deja, užsiregistravo tik 80, nors balsų skaičiavimo grupė tikrai paliudys, kad didysis kvorumas yra.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra.

PIRMININKAS. Yra. Kiek?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88 deputatai.

PIRMININKAS. 88 deputatai. Prašau balsuoti paspaudžiant mygtukus. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, esant salėje didžiajam kvorumui? Jis jau yra priimtas vakar, tačiau šiandien, esant didžiajam kvorumui. Be pataisos. Savaime aišku, be pataisos. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis toks, koks jis jau vakar buvo priimtas. Balsuojame paspausdami mygtukus. Salėje buvo 88 deputatai, už balsavo 63 deputatai, prieš  6, susilaikė 1. Vakar priimta formuluotė yra įtvirtinta galutinai ir nekeičiamai. Lieka mums balsuoti už visą įstatymą. Prašau pasiruošti balsuoti pakeliant korteles. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymas? Balsuosime kortelėmis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  84 deputatai.

PIRMININKAS. Už  84. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

 

Mažųjų įmonių įstatymo priėmimas

 

PIRMININKAS. Nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Dėl nutarimo.

A.AMBRAZEVIČIUS. Nutarime yra, gerbiamieji kolegos, dvi pataisos. 2 straipsnyje į trečiąją pastraipą įrašome naują: ,,Naujos darbo vietos, įsteigtos investicijų sąskaita, trejus metus į nustatytą darbuotojų skaičiaus limitą neįskaitomos." Ir 4 straipsnio trečioji pastraipa, kur atsižvelgta į gerbiamojo deputato J.Beinorto pasiūlymą: ,,Įmonės, suklastojusios apskaitos ar atskaitomybės duomenis, netenka mažosios įmonės statuso nuo atskaitingo laikotarpio ketvirčio, už kurį pateikė neteisingus duomenis."

PIRMININKAS. Ministras A.Abišala.

A.A.ABIŠALA. Prašyčiau nepriimti šitos pataisos ir palikti taip, kaip yra. Vis dėlto geriau leisti kiek galima daugiau, bet už sukčiavimą bausti kiek galima griežčiau.

PIRMININKAS. Už šitą, kad netenka mažosios įmonės statuso, jūs siūlote?

A.A.ABIŠALA. Vyriausybė prašytų palikti tokią redakciją, kokia yra dabar. Tai yra nuo mažosios įmonės statuso įgijimo pradžios. 0 ne nuo atskaitinio laikotarpio, kaip siūlome tik ką pateiktoj pataisoj. Motyvus aš jau sakiau.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Prieš balsuojant, nors aš suprantu, kad negalima teikti klausimų, bet vis dėlto norėčiau papildomai pasiaiškinti įsigijimo sąvoką. Kokiu aktu tampama mažąja įmone? Tai yra ar turi būti įsakymas, kaip jūs įsivaizduojat? Nes raštas yra per menkas dokumentas, kuris po to gali būti užginčijamas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Ne, kodėl, įmonės pranešimas, kad jinai turi tokį statusą, mokesčių mokėtojui ir mokesčių inspekcijai yra pakankamas dokumentas, o po to tos institucijos gali tikrinti, jeigu jos netiki, ir bausti pažeidėjus, bet dar įrašyti vieną grandį, kuri galėtų spręsti, suteikti ar nesuteikti, tai čia to neįmanoma daryti.

PIRMININKAS. Gerai. Tai ar galima balsuoti dėl viso nutarimo, ar reikia dar balsuoti dėl to, į ką atkreipė dėmesį ministras A.Abišala?

1991 m.gruodzio20d.      321

A.A.ABIŠALA. Jeigu galima, dar dėl minėto įregistravimo. Reikėtų turbūt skirti įmonės registravimą apskritai ir mažos įmonės įregistravimą kaip tokį, nes įmonės registravimo dokumentuose nenurodomas skaičius, neturi būti nurodoma, koks bus. Įmonei pradėjus veiklą, apie tai turi būti pranešta rejestro tvarkytojui ir mokesčių inspekcijai. Mokesčių inspekcijoje turi būti specialiai užregistruota, kad tokia įmonė, įregistruota kaip įmonė kada nors, veikia kaip mažoji įmonė.

PIRMININKAS. Gerai.

A.A.ABIŠALA. Todėl būtų galima redakciškai išbraukti antrosios dalies dvitaškį, pirmą brūkšnelį ir palikti tik: ,,nustatyti, kad įmonės, kurioms gali būti taikomas mažųjų įmonių statusas, apie šio statuso įgijimą praneša rejestro tvarkytojui ir atitinkamo miesto ar rajono valstybinei mokesčių inspekcijai." Taškas, ir antrosios dalies nebereikia.

PIRMININKAS. ,,Nustatyti, kad įmonės, kurioms gali būti taikomas mažųjų įmonių statusas, apie šio statuso įgijimą", ir taip toliau.

A.A.ABIŠALA. Nemanau, kad būtina. Įmonės įstatuose nurodyta, kas įmonei atstovauja.

PIRMININKAS. Taip, nebūtina įmonės vadovą rašyti. Gerai, ar dabar jau galima balsuoti dėl viso nutarimo? Galima? Gerai. Prašau pasiruošti balsuoti pakeliant korteles. Kas už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Mažųjų įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos?

Už  69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

 

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos” priėmimas

 

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Ačiū pranešėjui, kviečiu į tribūną Virgilijų Kačinską.

 

Butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo svarstymas

 

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašyčiau tęsti vakar pradėtą darbą priimant Butų privatizavimo įstatymo pataisas ir papildymus. Vakar mes apsvarstėme ir priėmėme 5 punktus iš 6 ir šiandien turėtume pradėti darbą nuo deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymo, kuris yra papildomų pasiūlymų sąraše antruoju numeriu. Pagal šį pasiūlymą norima, kad į Lietuvą grįžtantys asmenys iš buvusių sąjunginių respublikų ir Estijos bei Latvijos valstybių turėtų galimybę susikeisti gyvenamaisiais namais ir butais su Lietuvos gyventojais, tai yra įtraukti į šio įstatymo subjektų sąrašą. Bet kada svarstėme su Socialinių reikalų komisijos atstovais ir su Juridinio skyriaus atstovais, manėm, kad vis dėlto dabartiniame biudžeto projekte yra numatyta tikslinė programa tokių asmenų apgyvendinimo klausimui spręsti. Yra skirtos lėšos, bene 21 milijonas buvo pagal biudžeto projektą, ir manėm, kad gal ir netikslinga šiame įstatyme daryti tas pataisas. Jeigu deputatas C.Stankevičius siūlytų, kad jos turėtų būti šiame įstatyme, dėl to galėtume balsuoti ir spręsti čia.

PIRMININKAS. Jūs siūlysite balsuoti, taip? Prašau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš galvoju, kad tada biudžeto išlaidos galėtų sumažėti, nes dalis šeimų per šio įstatymo straipsnį galėtų įgyvendinti savo teisę įsigyti butą.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Be biudžeto neatsiras ir tų butų, tai biudžete yra svarbiau turėti pinigus ir jiems skirti, o be biudžeto iš kur butai bus, kas juos duos?

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Reikės balsuoti už tai, kad deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymas, išdėstytas papildomo lapo antrajame punkte, būtų priimtas. Skelbiu balsavimo pradžią paspaudžiant mygtukus. Už deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą, nurodytą antruoju punktu papildomame sąraše. Už deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą balsavo 37 deputatai, prieš — 5, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.

V.KAČINSKAS. (...) toliau kitas pasiūlymas yra vėl iš to papildomo pasiūlymų sąrašo. Tai deputato P.Varanausko pasiūlymas. Jis jau buvo vieną sykį svarstytas. Vyriausybės išvada yra šio pasiūlymo atžvilgiu neigiama, todėl projekto rengėjai į įstatymo projektą jo neįrašė ir siūlo balsuoti kaip projekto papildymą.

PIRMININKAS. Ar deputatas P.VARANAUSKAS taip pat siūlo balsuoti kaip projekto papildymą?

P.VARANAUSKAS. Pirmiausia aš pirmą kartą išgirdau apie Vyriausybės neigiamą išvadą. Kaip tik ši išvada yra teigiama ir deputatams ji išdalyta. Antra, čia buvo lyg ir bandoma sakyti, kad pažeidžiami politinių kalinių, tremtinių interesai. Tai jų nuomonė irgi deputatams išdalyta, kad būtų priimta ta pataisa.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau tiesiog pasitikslinti dėl Reglamento šiuo atveju. Juk šitas pasiūlymas sykį buvo atmestas, tai kiek laiko turi praeiti, kad vėl galėtų deputatas P.VARANAUSKAS jį siūlyti?

P.VARANAUSKAS. Jis nebuvo atmestas.

Z.JUKNEVIČIUS. Atmestas su visu projektu.

PIRMININKAS. Gerai, pranešėjas paaiškins.

V.KAČINSKAS. Ar galiu paaiškinti?

PIRMININKAS. Prašau.

V.KAČINSKAS. Šitas konkretus pasiūlymas atmestas nebuvo. Buvo keli pasiūlymai viename projekte ir jis buvo vienas iš tų pasiūlymų. Konkrečiai mes šito pasiūlymo neatmetėm, todėl būkit malonūs, balsuokim ir išspręsim problemą.

PIRMININKAS. Gerai. Deputato P.Varanausko pasiūlymas išdėstytas papildomame sąraše 4 punktu. Kas už deputato P.Varanausko pasiūlymą?

V.KAČINSKAS. Aš galiu perskaityti formuluotę, kad paprasčiau būtų.

PIRMININKAS. Gerai, nutraukiu balsavimą, deputatas V.KAČINSKAS.

V.KAČINSKAS. Aš perskaitysiu formuluotę, kad būtų visiems aiškiau. ,,Asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų turi teisę į grąžintinus gyvenamuosius namus arba jų dalį, pirkti pagal šį įstatymą nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą gali, jeigu atsisako grąžintino gyvenamojo namo arba jo dalies natūra." Tokia redakcija.

PIRMININKAS. Dar mačiau, kad Vyriausybės vardu norės kalbėti ministras A.Abišala, tuoj suteiksiu jums žodį. Prašom, gerbiamasis ministre.

A.A.ABIŠALA. Atsiprašau Aukščiausiosios Tarybos, kad truputėlį ne į temą kalbėsiu, nes būtinai turiu išvykti, o noriu Vyriausybės vardu paprašyti štai ko. Jeigu Aukščiausioji Taryba šio įstatymo, kaip suplanuota, nepriimtų šiandien, o tai yra paskutinė galimybė iki Naujųjų metų, kiek aš suprantu, priimti atskirą įstatymo pataisą, vien tik 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Aišku.

A.A.ABIŠALA. Ir būtinai nepamiršti to balsuoti, kaip buvo vakar prašyta, nes terminas pasibaigs.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi mums dabar lieka balsuoti, dėl ko jau ir buvom pradėję, dėl deputato P.Varanausko pataisos, išdėstytos papildomame sąraše 4 punktu. Balsuojame paspausdami mygtukus, balsavimas pradėtas. Už deputato P.Varanausko pasiūlymą balsavo 18 deputatų, prieš  30, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.

V.KAČINSKAS. Dabar sugrįžkime į įstatymo projekto 7 punktą. Tai pataisa, susijusi su kūrybinių dirbtuvių ir studijų pardavimu, ir norima, kad tas studijas būtų galima parduoti už kainą, prilygintą viršpločio kainai. Kadangi tai yra vis dėlto papildomas plotas ir jis tiesiogiai nesusijęs su gyvenimo sąlygomis. Pastabų ir kitokių pasiūlymų dėl šito punkto nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 7 punkto, kuris kalba apie 6 straipsnio trečiosios dalies papildymą? Dėl balsavimo motyvų deputatas Č.Stankevičius.

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad šis papildymas sukeltų vieną problemą. Jeigu gyvenamajame name, kuriame gyvena daug šeimų, tačiau kūrybines dirbtuves turi visiškai kitame name ar gal net kitame rajone gyvenantys žmonės, jie šitam name įgytų savo kūrybinę dirbtuvę, tai gali sukelti kai kurių problemų, man regis, konfliktų.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi reikia balsuoti ar nereikia? Niekas nereikalauja? Na, jau buvo perskaitytas, bet dar kartą perskaitykit.

V.KAČINSKAS. ,,Plotas, kurį užima kūrybinės dirbtuvės, nepriklausomai nuo jų dydžio parduodamas dviguba kaina." Kaip ir viršplotis, numatytas 6 straipsnio pirmojoje dalyje.

PIRMININKAS. Gerai, niekas nereikalauja balsuoti? Priimta be balsavimo.

V.KAČINSKAS. Toliau 8 punktas. Yra siūloma šioje pastraipoje įrašyti papildomą sakinį numatant lengvatą vaikams našlaičiams iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai gyvenamojo namo, buto nuomininkai. Visa kita formuluotė yra kaip dabar galiojančiam įstatyme. Bet šitas pakeitimas turi dar vieną papildymą, t.y. kad būtų įrašytos ir šeimos, auginančios 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų. Todėl aš manyčiau, jeigu mes iš pradžių balsuotume už šitą straipsnį kaip už esmę, ar jis toks reikalingas kaip papildymas galiojančiam įstatymui, o paskui nuspręstume, ar įrašyti dar į šitą straipsnį seimas, auginančias 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų. Jeigu tokia procedūra būtų galima, tada aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Aš dabar bijau vėl suklysti, praėjusį kartą aš susilaukiau priekaištų, kad trečiojo svarstymo metu pateikiau balsuoti už tokią neaiškią formuluotę. Deputate Taurantai, turbūt reikėtų balsuoti tik už aiškią formuluotę, taip? 0 nebe už kokį pagrindą ar esmę?

V.KAČINSKAS. Gerai, tada pirmasis balsavimas būtų, kas už tai, kad papildytume šią formuluotę įtraukiant ir šeimas, auginančias 3 ir daugiau vaikų.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl to? Tai galime papildyti? Pritarta tam, tačiau dabar jau reikia balsuoti, jeigu kas reikalaus, už visą formuluotę. Gerbiamasis J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad mes galėtume dėl balsavimo motyvų pasisakyti...

PIRMININKAS. Gerai. Prašau.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau, kad mes tiksliai formuluotume. Pateiktame įstatymo projekte 6 straipsnis yra papildytas tiktai kategorija nuomininkų, kuriuos sudaro vaikai ir našlaičiai, jie yra pagrindiniai nuomininkai. Ten daugiau nieko nebuvo pridėta. 0 dabar atsiranda papildomi dalykai, jie į projektą neįtraukti, todėl aš noriu, kad būtų aiškumas. Pirmiausia balsuokim dėl šitos, mano nuomone, niekam nekeliančios abejonės nuostatos, o paskui, kada inicijuojama kita kažkokia grupė žmonių, tada leiskite pasisakyti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamąjį J.Beinortą ir tikrai suteikti galimybę pasisakyti, kadangi tai buvo svarstyta ir mūsų komisijoje. Mes turime tą poziciją išsakyti.

PIRMININKAS. Aš nesupratau, kas nori pasisakyti? Gerai, dėl balsavimo motyvų tegul pasisako. Gerbiamieji, dabar yra skirtas laikas pasisakymams dėl balsavimo motyvų, aš nesupratau, kas čia norėjo pasisakyti? Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, galbūt aš netiksliai pasakiau ir jūs nesupratote, tuo tarpu man atrodo, kad aš sakiau labai tiksliai. Mes turime projektą, kuriame 6 straipsnio ketvirtoji dalis skamba taip: ,,Nuomininkui ir jo šeimos nariams, jeigu tarp jų yra 1 grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, bei vaikams našlaičiams iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai nuomininkai, taip pat 11 grupės invalidams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų." Tai yra projekte. Ir aš norėjau, kad mes būtent šitą ir patvirtintume, kad tai yra siūlomas tekstas, o jau po to yra pasiūlymas, iniciatyva, kad šitą patį punktą papildytume šeimomis, kurios augina 3 vaikus, tai čia yra ne tas pats. Todėl aš noriu, kad mes teisingai eitume papunkčiui.

PIRMININKAS. Palaukit, tai dabar jau niekas neprieštaravo, kad būtų papildyta dėl šeimų, turinčių 3 vaikus. Tai, pasirodo, prieštarauja dėl šito. Aš kadaise klausiau, gal aš, žinoma, per vėlai suteikiau žodį pasisakyti. Gerai, balsuojame, kas už tai, kad būtų papildyta nuostata šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau vaikų. 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų. Kas už tokią nuostatą? Tai kad, pasirodo, prieštarauja.

Už tokią nuostatą balsavo 48 deputatai, prieš 1, susilaikė 6. Taigi įrašoma, kad šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų. Dabar reikia balsuoti už visą straipsnį. Taip? Reikalauja kas nors, kad būtų balsuojama dėl viso straipsnio? Gerbiamasis Beinortai, jūs reikalaujate, kad balsuotume dėl viso straipsnio?

J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes padarėm didžiulę klaidą. Jūs suprantat, kokį procentą Lietuvos gyventojų sudaro šeimos, turinčios 3 vaikus. Šitas buvo nediskutuota, visiškai neaišku, kiek tai atims pinigų iš mūsų specialiųjų fondų, kuriais mes remsime tuos 142 tūkstančius neturinčių, ir reikia išklausyti galų gale ir Vyriausybės poziciją tuo klausimu. 0 čia buvo sujaukta ir man, atvirai šnekant, nebekyla ranka daugiau iš viso balsuoti už šitas įstatymo pataisas, kadangi tai sugriauna įstatymo esmę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Beinortai, gal ir aš tikrai neoptimaliai suvokiau, tačiau aš primygtinai klausiau, kas nori kalbėti. Ir tik po to, kai jau prasidėjo balsavimas, aš pastebėjau, kad yra rodoma į Vyriausybės tribūną. Aš manau, kad persvara jau yra labai akivaizdi  48 prieš vieną. Gerai. Reikia balsuoti už visą 8 straipsnį? Reikia. Dabar dėl viso 8 straipsnio. Aš suteikiu žodį, jeigu kas nori pasisakyti. Gerbiamasis Beinortai, jūs dėl viso 8 straipsnio? Prašau.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Pirmiausia pasižiūrėkit, kiek mes turime lengvatų, numatytų anksčiau mūsų priimtame įstatyme. Tai — 50% lengvatos visiems, gyvenantiems ,,alytukuose", 50% visiems, gyvenantiems ne Vilniuje, ne Kaune, ne miestuose. Tai dabar dar kai pridėsime 50% toms šeimoms, kurios sudaro praktiškai branduolį, tai šitą butą, jūs man atleiskit, nusipirksim už dvi kėdes. Reikia gi pagalvoti, ką mes darome! Jeigu mes norime remti šeimas su 3 vaikais, tai sudarykime programą ir remkime tokias šeimas, remkime jas pagal specialias programas, nes tų šeimų du trečdaliai galbūt gyvena tokiuose butuose, kur pagal šitą įstatymą nepatenka. Na, reikia gi jausti atsakomybę galų gale prieš mūsų sumanytą patį visų šitų klausimų suderinamumą. Aš kategoriškai prašau. Kadangi buvo sujauktas 8 straipsnis, buvo pasakyta, kad balsuojama už tai, kas yra projekte, o paskui ,,iškišta", kad dar ir iš tų, kurių komisija nepriėmė, ir suplakta į vieną, visi pasimetė ir niekas nežino. Aš asmeniškai prašau laikyti, kad 8 straipsnis yra nepriimtas ir prie jo grįžtume po to, kai mes peržiūrėsime kitus straipsnius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Beinortai, aš tą ir noriu pasakyti, kad 8 straipsnis nėra priimtas. Aš prašau deputatę Oželytę Vaitiekūnienę salėje laikytis tylos. Aš suteiksiu žodį ir Vyriausybės atstovui. Gerbiamasis Beinortai, aš atkreipiu dėmesį, kad aš jums dabar leidau pasisakyti dėl 8 straipsnio balsavimo motyvų. Kaip tik ir noriu pasakyti, kad 8 straipsnis dar nėra priimtas, aš tik apgailestauju, kad galbūt nesuteikiau Vyriausybei žodžio pasisakyti prieš balsuojant dėl tos nuostatos. Prašom, gerbiamasis Kregžde.

A.KREGŽDĖ. Vyriausybė siūlo svarstyti ir balsuoti 8 straipsnį, kaip yra pateikta pirmajame variante, nes su papildymais yra nesvarstyta ir nuomonės pareikšti negalime. Tokie papildymai labai suardytų vykstantį šiuo metu privatizavimo procesą, nes jau yra parduota apie 15 tūkst. butų, ir būtų didelės komplikacijos, grąžinant šitas lėšas, kurios yra įmokėtos, ypač investiciniais čekiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad viskas buvo padaryta idealiai, reglamentiškai. Deputato K.Lapinsko pataisa, siūlanti šitą nuostatą dėl 3 ir daugiau vaikų, buvo pateikta laiku, ji buvo pateikta šiandien balsuoti. Vienintelis pažeidimas buvo mano, kad nesuteikiau žodžio Vyriausybės atstovui, daugiau jokių pažeidimų nebuvo. Iš pradžių aš paklausiau, ar kas nors prieštarauja. Pasirodo, ne, tik vėliau deputatas J.Beinortas. Lieka balsuoti už visą straipsnį. Gerai. Deputatas Č.Stankevičius dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke! Deputatas J.Beinortas prašė, kad bus balsuojama šį pakeitimų dalis, ši pataisa, leisti pasisakyti dėl jos. Tai galima patikrinti pagal stenogramą, taigi įvyko nesusipratimas. Tačiau yra antroji aplinkybė. Vis dėlto mes negavome informacijos, kiek šeimų, turinčių 3 vaikus, iš viso neturi butų ir kokiomis kainomis jos turės tuos butus pirkti. Ir šios lėšos, kurios kaupiamos, pardavus butus, bus sunaudotos butų statybai. Čia tikrai jau be to, ką minėjo gerbiamasis A.Kregždė, kad yra daug sutarčių sudaryta ir įsigaliojo, kartu mes sujauksime visus mūsų apsirūpinimo butais skatinimo principus. Tuo labiau man kelia abejonę, pavyzdžiui, toks šuolis: du vaikai  tai yra 100%, 3 vaikai  50%, 10 vaikų  taip pat 50%. Iš tikrųjų šita pataisa, man atrodo, yra nepakankamai apgalvota. Lengvata yra per didelė.

PIRMININKAS. Gerai. Matote, aš vis įsiveliu į tokias situacijas. Šiuo atveju aš esu tas, kuris turi 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ir galima įžvelgti kažkokią blogą valią, kad aš kam nors tyčia nesuteikiau. Aš paprasčiausiai nesureagavau, todėl aš prašyčiau, kad būtų perbalsuojama dėl šitos nuostatos dar kartą dabar, kai jau pasikeitėme nuomonėmis dėl balsavimo motyvų. Dar deputatas L.SABUTIS dėl šito klausimo.

L.SABUTIS. Aš tik norėčiau paryškinti. Aš irgi supratau balsuodamas, kai jūs pasakėte žodžius  už tokią nuostatą, kuri yra papildomai pateikta. Tai yra nuomonės išaiškinimas, bet jokiu būdu tai nėra įstatymo priėmimas. Dauguma pasisakė, todėl, manyčiau, kad jūs irgi teisus, kad čia reikia balsuoti už pateiktą redakciją, o dėl atskiro papildymo reikėtų balsuoti atskirai.

PIRMININKAS. Ne, vis dėlto mes dabar balsuojame dėl to, kad būtų įrašyta šita frazė: ,,ir šeimos, auginančios 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų." Aš noriu, kad tai būtų balsuojama pakartotinai, kad nekristų kokia nors dėmė ant mano galvos. Prašau balsuoti, kas už šią formuluotę, už šią pataisą. Taip, dabar balsavo 27 deputatai už, 10 prieš, 24 susilaikė. Šiuo atveju, pasirodo, aš buvau neteisus, nes pasikeitė rezultatas apskritai. Turiu atsiprašyti už sugaišintą laiką. Tada lieka balsuoti už 8 straipsnį be šitos pataisos, kur kalbama apie 3 ir daugiau vaikų. Ar reikalauja kas nors balsuoti už 8 straipsnį, jeigu jame nebėra štai šitos pataisos? Niekas nereikalauja. Priimta be balsavimo. 9 straipsnis.

V.KAČINSKAS. 9 straipsnyje numatyta nauja redakcija, taip pat yra pateikti pasiūlymai. Viena pataisa šiam projektui t.y. tai, kad norima atsisakyti žodelio ,,iki" 50, kad Vyriausybė privaloma tvarka numatytų 50% nuolaidą, ir kita pataisa, t.y. deputato L.Milčiaus, kad, išskyrus perspektyvias gyvenvietes ir vietoves, kurių sąrašus sudaro šių rajonų valdybos ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus ir Kauno rajonuose būtų numatyta galimybė žmonėms taip pat privatizuoti butus. Dar, jeigu galima, Vyriausybės pozicija buvo ta, kad jinai pasisakė prieš tai, kad būtų atsisakyta žodelio ,,iki". Kad būtų galimybė Vyriausybei numatyti iki 50%.

PIRMININKAS. Aš tikrai nespėju sekti, kai šitaip yra išdėliota. Yra siūloma balsuoti už 9 straipsnį, kuriame kalbama apie 6 straipsnio penktąją dalį. Greta jo dar yra dvi papildomos pataisos. Pataisų lapelyje yra 6 punktas, taip? Deputatų S.Kropo ir V.Puplausko. Ir kas dar? Ir dar vienas yra deputato L.Milčiaus  6a pasiūlymas. Taigi pirmiausia reikėtų balsuoti už pataisą, kurią pateikė deputatai S.Kropas ir V.Puplauskas.

V.KAČINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatai nori dėl balsavimo motyvų, bet deputatai reikalauja rodyti ir sąrašą, gal prie šoninio mikrofono. Na, aš negaliu įjungti mikrofono. Prašom, ponia Gerdaitytė.

M.GERDAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia dėkoju autoriams, kad išbraukti metai, kad nuolaida gali būti taikoma tiktai gyvenamiesiems namams, statytiems po 1980 metų, kuri buvo priimta Butų privatizavimo įstatyme. Palaikyčiau deputatų S.Kropo ir V.Puplausko siūlomą pataisą 50% nuolaidą, kadangi daug žmonių, gyvenančių kaime, per daugelį metų yra nusipirkę namus taikant tą nuolaidą, būtent 50%. Jeigu nebūtų nubalsuota teigiamai priimti šią pataisą, kad 50%, tada prašyčiau balsuoti su žodeliu ,,iki". Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl S.Kropo ir V.Puplausko pataisos daugiau niekas nenori pasisakyt? Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Čia buvo ir mano pataisa, bet džiaugiuosi, kad S.Kropas ir V.Puplauskas dar kartą pakartojo, kad vis dėlto žodelis ,,iki" būtų išbrauktas. Aš noriu pasakyti, kad kada buvo žodelis ,,iki", tai Vyriausybė nustatė tik 8% nuolaidą nuo visos sumos. 40% nustatė tik piniginei vertei, tai iš viso praktiškai tik 8% kaimo namams ir tiems patiems alytnamiams. Taigi vis dėlto reikia tą žodį ,,iki" išbraukti ir palikti 50%.

PIRMININKAS. Vyriausybės atstovas ponas A.Kregždė.

A.KREGŽDĖ. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nustatė ne 8%, o 40% tai sumos daliai, kuri mokama grynais pinigais. Jeigu visa suma mokama grynais pinigais, vadinasi, visai sumai taikoma 40% nuolaida. Dėl 9 straipsnio Vyriausybė siūlo svarstyti ir balsuoti taip, kaip yra pateikta pirmojoje redakcijoje.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Beinortas taip pat dėl šitos pataisos, taip? Prašom.

J.BEINORTAS. Aš neturiu tos S.Kropo pataisos. Jeigu kalbama apie žodelį ,,iki", tai aš, jums leidus, vis dėlto norėčiau kolegas trupučiuką priartinti prie realybės. Taip, buvo pardavinėjami kaime namai ir butai su 50% nuolaida, kurioje buvo žodelis ,,iki". Per mūsų rankas praėjo daugiau kaip 4 tūkstančiai tokių namų ir galiu pasakyti, kad dideliam mūsų džiaugsmui daugybė ūkių, daugybė kolūkių Lietuvoje netgi ūkio viduje diferencijavo šitas nuolaidas. Kaip gražu, kada atvažiuodavo jurbarkiečiai, raseiniškiai ir kiti ir diferencijuodavo pagal išdirbtą šeimos stažą. Antra, būdavo taikomas 10% mokestis nuo minimalios kainos, notarinis mokestis, kurį žmonės padengdavo. Tai vėlgi grąžindavo į 40% sumą. Jeigu mes dabar šitą žodelį ,,iki" išbrauksime, mes vėl surakinsim sau rankas. Juk Lietuvoje yra susidariusi situacija, kai namai yra nevienodo amžiaus, todėl Vyriausybė ir turi paruošusi programą, ir turi paruošusi nutarimo Nr.551 projektą, kuriame diferencijuoja mūrinius kapitalinius namus, jiems duoda vieną nuolaidą, ,,alytukams" duoda kitą nuolaidą, surenkamiems Vievio tipo namams  vėl kitą nuolaidą, ir šitas dalykas, suprantat, yra šiokia tokia politika. Jeigu išbrauksim žodelį ,,iki", tai bus vėlgi įkirstas kirvis ir tiktai parodysim, kad mes nenorim atsižvelgti į situaciją. Aš labai prašau kolegas — pagalvokit. Mes duodame galimybę ir Vyriausybei, nemanykit, kad Urbanistikos departamentas arba privatizavimo komisija apie šitai negalvoja. Todėl man visiškai nepriimtina yra tokia pataisa, kad žodelis ,,iki" turi būti išbrauktas. Jis turi likti.

PIRMININKAS. Dar deputatas J.Šimėnas, ir balsuojame dėl šios pataisos.

J.ŠIMĖNAS. Vyriausybės nutarimas, kur taikoma 40% nuolaida tik pinigais, nė kiek nemažina namo vertės. Todėl šitie Alytaus namukai, kurie pastatyti prieš kelis metus ir jų vertė išaugusi iki pusantro šimto tūkstančio rublių, jiems taikoma tiktai nuolaida tai vertei, kuri yra išreikšta pinigais. Tokiu būdu namo vertė vis tiek lieka per 100 tūkstančių ir nuo to 100 tūkstančių tik nuo 20 tūkstančių tos piniginės vertės 40%. Įsivaizduokit, ką tai reiškia? Mūsų įstatyme buvo gerai priimta, o Vyriausybė pateikė tą nuostatą, todėl mums reikia išlaikyti nuostatą, buvusią Butų privatizavimo įstatyme ir daugiau nieko nedaryti. Tik parašyti taip, kaip buvo. Iki 50% bendros vertės reikia sumažinti, o ne pinigine, kaip padaryta Vyriausybės.

PIRMININKAS. Gerai, baigiamasis žodis prieš balsavimą  deputatui V.Kačinskui.

V.KAČINSKAS. Aš po deputato J.Šimėno norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiandien jums išdalytame nutarimo projekte dėl šio įstatymo įsigaliojimo pirmasis punktas ir sako, kad 6 straipsnio teikiamos lengvatos būtų vienodai skaičiuojamos ir daliai, kuri mokama pinigais, ir daliai, kuri mokama investiciniais čekiais. Tai jeigu šitame straipsnyje liks ,,iki", mes nutarimo projekte priimtume garantiją, kad ir tai, ir tai daliai būtų taikoma nuolaida.

PIRMININKAS. Taip. Dabar lieka tik balsuoti už deputato S.Kropo ir V.Puplausko pataisą. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už deputatų S.Kropo ir V.Puplausko pasiūlytą pataisą?

Už deputatų S.Kropo ir V.Puplausko pataisą balsavo 35 deputatai, prieš — 5, susilaikė 14. Pataisa yra priimta. Ką gi, ačiū. Posėdyje skelbiama pertrauka. Na, prašau. Deputatei N.Oželytei Vaitiekūnienei suteikiu žodį. Prašau salėje tylos.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Labai prašau paklausyti manęs porą minučių, aš ne taip dažnai kalbu. Vis dėlto, nors galima įtarti, kad aš irgi esu suinteresuota tuo straipsniu, kadangi turiu 3 ir daugiau vaikų, aš siūlyčiau deputatams pagalvoti apie galimybę atšaukti mūsų priimtą straipsnį ir priimti pagal vaikų skaičių. Mes 50% nuėmėm Alytaus nameliams. Mes pritaikėm labai daug lengvatų kitiems žmonėms, bet visoj Lietuvoje turėdami 4% šeimų su 3 ir daugiau vaikų, tiek daug kalbėdami apie atgimimą, apie šeimos palaikymą, mes nė žodžiu neužsiminėm apie tai, kad padarytume lengvatas daugiavaikėm šeimom. Ir iš viso šiuo klausimu mes pasirodėme labai įdomiai, kaip žolės, žinote, vėjui pučiant pievoje. Tai visi prieš, tai visi už, apie socialdemokratus iš viso nekalbama šiam balsavime. Ir jeigu tai yra įmanoma, Nuosaikiųjų frakcijos vardu aš siūlau atšaukti šitą straipsnį ir perbalsuoti, diferencijuojant butų apmokėjimą pagal vaikų skaičių.

PIRMININKAS. Na, aš jau esu paskelbęs pertrauką, gerbiamasis Andriukaiti...

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. 0 dar kalbate, kad nebūtų abortų. Kol ponas J.Beinortas sugalvos programą daugiavaikėms šeimoms remti, moterys Lietuvoje nieko nebegimdys, nes vaikiška lovelė kainuoja 2000 rublių, mieli mano.

Pertrauka

PIRMININKAS (K.INTA). Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Žodžio pareiškimui prašo deputatas V.Andriukaitis.

V.PANDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai! Centro frakcija oficialiai kreipėsi į komisiją KGB veiklai Sovietų Sąjungoje tirti dėl publikacijos ,,Lietuvos aide" lapkričio 17 dieną apie deputato A.Sakalo teisinį įvertinimą. Mes įteikėme ir raštu savo prašymą, bet iki šiol nesame gavę jokio atsakymo. Centro frakcija yra įsitikinusi, kad teisinį publikacijos įvertinimą komisija turėjo pateikti, ir yra įsitikinusi, kadangi komisija nesiteikė duoti savo atsakymo, kad Aloyzas Sakalas privalo grįžti į salę ir gali dalyvauti darbe. Mes norėtume, kad komisija šiandieną vis dėlto išsakytų savo oficialią poziciją.

 

Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos darbo pratęsimo" projekto svarstymas

 

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos darbo pratęsimo" projektą pristato deputatas E.Gentvilas.

E. GENTVILAS. Aš tik primenu, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu, kurį pateikinėjo deputatas V.KAČINSKAS, dar yra likę tam skirto laiko, bent jau 10 minučių, tačiau aš dabar prašau išklausyti tą pasiūlymą, dėl kurio, nematydamas, kas imasi iniciatyvos, ėmiausi iniciatyvos aš pats ir dabar siūlomas jums toks nutarimas. Pratęsti Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos darbą iki 1992 m. vasario 16 d., t.y. iškilmingos dienos, kurią galėtume surengti iškilmingą posėdį ir surengti Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį 1992 m. sausio 7 d. 10 val. Tai yra antradienis ir būtų galima pradėti dirbti.

Deputatams orientacijai yra išdalytas ne visai idealus, ne visai tikslus nebaigtų svarstyti klausimų sąrašas. Aš turiu jį truputį pakomentuoti. Kaip matote, sąraše yra dvi dalys, pirmoji — klausimai jau pradėti svarstyti, tai yra ketvirtosios sesijos darbų programoje buvę klausimai ir jų svarstymas jau yra pradėtas. Čia dar nėra įrašytas vienas klausimas, t.y. Teismų sistemos įstatymo projektas. Kadangi paskutinę dieną jis buvo pakeistas Advokatūros įstatymo projektu, tai, savaime aišku, mes čia jo nespėjome įrašyti. 0 antroje dalyje — klausimai, kuriuos siūloma pradėti svarstyti. Aš prašyčiau deputatus dėmesio, kad paskui nebereikėtų papildomai komentuoti. Tai yra Vyriausybės siūlomi ir frakcijų bei komisijų atstovų pasitarime pritarimą gavę klausimai. Yra ir daugiau klausimų, kurie nepradėti svarstyti, nors buvo sesijos darbų programoje. Tačiau būtent šitie 12 klausimų yra siūlomi visuotiniu sutarimu svarstyti sausio  vasario mėnesiais sesijos tęsinyje. Dėl pirmojo sąrašo, kur klausimai pradėti svarstyti, taip pat yra sutarta frakcijų komisijų pasitarime, ir noriu pasakyti, kad tai tikrai tik orientacinis sąrašas, kadangi dar yra vienas kitas klausimėlis, kuris nebuvo sesijos darbų programoje, tačiau buvo pradėtas svarstyti, o į šį sąrašą nėra įrašytas. Tai dar būtų kokie keturi smulkesni klausimai.

Tai tiek galiu pakomentuoti ir norėčiau, kad būtų balsuojama dėl sesijos darbo pratęsimo nuo sausio 7 iki vasario 16 dienos

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis spikeri, klausimas yra toks, gal jūs galėtumėt paaiškinti. Kodėl reikia pradėti sausio 7 d., jeigu mes nuo tryliktos, data yra aiški, atliekam tai, kas priklauso, ir po to dirbam. Kodėl reikia rinktis 7 d.?

E.GENTVILAS. Galiu pabandyt paaiškint. Sausio 13 d. yra pirmadienis, mes turėtume rinktis sausio 12 d.  sekmadienį vakare. Tą patį vakarą, kiek žinau, yra numatomas Sporto rūmuose minėjimas. Netgi buvo siūloma, jeigu neklystu, kad Aukščiausiosios Tarybos gedulinga sesija vyktų Sporto rūmuose, tačiau šito mes atsisakėm, taigi dabar vyks tiktai čia. 0 kadangi sesijos darbų programoje liko daug neišspręstų klausimų, na, ir vienaip, ir kitaip bandžiau skaičiuoti, jeigu mes pradedam praktiškai sausio 14 d. dirbt, savaite vėliau, tai nespėjam.

Č.JURŠĖNAS. Žodžiu, dovanokit, dar kartą noriu patikslint. Jūs tikrai pabandėt pamodeliuoti?

E.GENTVILAS. Taip, taip.

Č.JURŠĖNAS. Aišku.

E.GENTVILAS. Pagrindinis motyvas, savaime aišku, toks.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad mes čia štai sėdėdami tikrai dirbam ilgiau, negu kad būtume rimčiau pasirengę. Buvo sutarta, kad pradėsime dirbt nuo sausio 13 ar 12, kada reikia, ir iš tiesų daug daugiau laimėtume. Juk nėra to laisvo laiko parengti naujiems įstatymams. Dabar forsavom įstatymų svarstymą, nutarimų svarstymą, tiesiog forsavom. Kitiems reikia pasirengti. Yra Kalėdos, yra Naujieji metai, komisijoms nėra kada dirbti su ekspertais. Tai duokim dirbti, kad būtų geriau parengta, kad būtų komisijų susitarimai, todėl pradėkim dirbti nuo sausio 12 d., o ne nuo 7 d.

E.GENTVILAS. Gerai, tada aš siūlau tokią procedūrą. Pirmiausia balsuojame dėl pirmojo punkto, kur nutariame, kad iš principo sesija pratęsiama iki vasario 16 d. Dėl antrojo punkto balsuojame du galimus variantus  sausio 7 d. arba sausio 12 d. 0 kol kas paklauskite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar pritaria deputatai pirmajam punktui, kad iš principo sutariam, o dėl tęsinio pradėjimo dienos balsuosim atskirai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl sesijos pratęsimo iki 1992 m. vasario 16 d.?

E.GENTVILAS. Tai yra pirmasis punktas.

PIRMININKAS. Nereikia, deputatai neprieštarauja. Autorius siūlo pradėti po Naujųjų metų sausio 7 dieną, deputatai siūlo sausio 12 d. Deputatai Č.Juršėnas, K.Antanavičius.

E. GENTVILAS. Ne, aš nepritariau, aš sutikčiau, kad sausio 7 d. būtų.

PIRMININKAS. Taip, autorius siūlo nuo 7 d.

E.GRAKAUSKAS. 0 jeigu ne, tai alternatyva būtų sausio 12 d., sekmadienis.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas dėl balsavimo motyvų.

A.TAURANTAS. Aš pritarčiau, kad galime pradėti ir nuo sausio 7 dienos, taip pat sutinku ir su deputato K.Antanavičiaus argumentais, kad iš tikrųjų komisijos nespėja dirbti kartu su plenariniais posėdžiais, joms iš tikrųjų reikia padirbėti Bet aš turiu ir kitą argumentą, kad komisijos iki šiol nėra iki galo suformuotos. Nėra jų pirmininkų, todėl jų darbas tokioje nesuformuotoje būklėje, jeigu taip galima pasakyti, irgi bus komplikuotas. Todėl aš manyčiau, pagrindinis uždavinys būtų, anksčiau susirinkus, vis dėlto baigti suformuoti komisijas ir išsirinkti, patvirtinti pirmininkus ir tada sėkmingesnis bus jų darbas. Būtų galima po to padaryti tam tikrą pertraukėlę ir leisti komisijoms padirbėti.

Bet mane dar šiek tiek nustebino kitas dalykas, kad projektų sąraše, kuris yra pateiktas, deja, ne visi klausimai yra jau iš patvirtintos sesijos darbų programos. Todėl nereikėtų kokiu nors aktu dabar tvirtinti tą sąrašą, nes jis iš tikrųjų sukomplikuotų sesijos pratęsimą. Jeigu būtų balsuojama kartu su šiuo sąrašu, aš negalėčiau balsuoti iš viso už pratęsimą. Gal turėtų būti tame sąraše tiktai tie klausimai, kurie yra jau mūsų įtraukti, o jeigu reikės papildomai įtraukti, tai mes atskirai ir balsuosime.

E.GENTVILAS. Taip, aš minėjau iš pradžių dėl šito sąrašo, jis grynai orientacinis, kad deputatai matytų, kokia darbo apimtis. Aš, pavyzdžiui, turiu dar pasakyti ir dėl 12-ojo, paskutinio punkto. Kadangi darbotvarkė buvo sudaroma anksčiau, mes įsivaizdavome, kad tas Prezidento įstatymas bus pristatomas, bus jam pritarta ir jis bus įtrauktas į sesijos darbų programą. Todėl jis čia ir atsirado. Tačiau kadangi šiandien neįrašyta, tai nekyla diskusijų. Ir apskritai sąrašas yra tik tam, kad parodytume, kiek dar liko svarbių klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuoti? Balsuosime dėl pasiūlymo... (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad modeliavimas vis tiek nėra absoliučiai tikslus, todėl šiaip ar taip mes iki vasario 16 nespėsime. Ir tas motyvas, kad dėl to reikia pradėti 7 d., man atrodo, nelabai pagrįstas. Todėl siūlau sesiją pradėti nuo 12 d.

E.GENTVILAS. Gerai. Teikite balsuoti tada, kas už 7 d., kas už 12 d.

 

Nutarimo priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, registruosimės. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio, registruojamės.

Salėje  86, su pranešėju  87 deputatai.

Gerbiamieji deputatai, turbūt pirma balsuosime už pataisas, kurias pasiūlė deputatas Č.Juršėnas, t.y. pradėti nuo sausio 12 d. Kas už šią datą, prašau balsuoti. Nuo sausio 12 d. Prašau balsuoti. Balsuosime antrą kartą dėl 7 d.

Už — 59, prieš — 13, susilaikė 6.

E.GENTVILAS. Gerai, aš atsiimu dėl antrojo balsavimo... Gerai, dar įkalbinėja deputatai, balsuokime vėlgi laisvu balsavimu už sausio 7 d.

PIRMININKAS. Dabar dėl sausio 7 d. Prašau balsuoti dėl sausio 7 d.

Už  25, prieš  40, susilaikė 8. Taigi priimta sausio 12 d.

E.GENTVILAS. Gerai, sausio 12 d. Tačiau aš noriu pabrėžti vieną dalyką  tai nereiškia, kad komisijos nuo sausio 7 d. ar nuo sausio 6 d. neturi dirbti. Komisijos, aš manau, vis tiek privalo. Čia mes kalbame nutarime tik apie plenarinio posėdžio surengimo dieną. 0 dabar lieka balsuoti už visą nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...

E.GENTVILAS. Aš žiūriu, kad deputatas Č.Stankevičius siūlo, kad komisijos pradėtų darbą nuo sausio 6 dienos.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Būtent aš norėčiau papildyti nutarimą trečiuoju punktu, kad komisijos pradeda darbą nuo sausio 6 d.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius siūlo nutarimo trečiąjį punktą, kad nuolatinės komisijos pradeda darbą sausio 6 d.

E.GENJVILAS. Gerai, turbūt niekas neprieštarauja, kad toks trečiasis punktas būtų. Prieštarauja?

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl trečiojo punkto? Reikia. Yra pasiūlytas šitoks trečiasis nutarimo punktas, kad nuolatinės komisijos darbą pradeda sausio 6 dieną. Prašau balsuoti, kas už šį trečiąjį nutarimo punktą. Prašau balsuoti.

P.VARANAUSKAS. Kas pasiūlė? Juk tai šventinė diena.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš 7 d. siūlau.

PIRMININKAS. Septintą dieną siūlėt? Taip.

Už — 16, prieš — 30, susilaikė 18. 0 jeigu padarome pataisą sausio 7 dieną? (Triukšmas salėje) Nereikia. Trečiasis punktas nepriimtas. Prašau deputatus pasiruošti balsuoti kortelėmis, balsų skaičiavimo komisija gal gali pasiruošt skaičiuoti? Kas už šį nutarimo projektą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  79.

PIRMININKAS. Už  79. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. Nutarimas priimtas. Tik noriu patikslinti, kad iš dviejų punktų. Trečiasis punktas nepriimtas. Pirmasis, kad sesija pratęsiama iki 1992 m. vasario 16 d., ir antrasis  sesijos pratęsimo pradžia  sausio 12 d. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad PIRMININKAS paaiškintų, ką reiškia trečiojo punkto nepriėmimas. Ar tai reiškia, kad komisijos nedirba, ar reiškia, kad dirba be nutarimo? Ir kad deputatai tam pritartų arba nepritartų.

PIRMININKAS. Taip, sesija tęsiasi, ir komisijos dirba turbūt pagal savo darbo planą.

Gerbiamieji deputatai, kviečiame deputatą V.Kačinską tęsti Butų privatizavimo įstatymo pakeitimus.

 

Butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo svarstymo tęsinys

 

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, mes išsprendėme vieną pasiūlymą  9 punkte pakeisti 6 straipsnio penktąją dalį. Dabar reikėtų išspręsti, ar pateikta formuluotė papildoma deputato L.Milčiaus pasiūlymu. 0 deputato L.Milčiaus pasiūlymas yra toks. Aš dar kartą perskaitau, kad būtų paprasčiau susigaudyti tarp tų daugelio popierių: ,,50% nuolaida taikoma parduodant gyvenamuosius namus ir butus, kurie nėra respublikinio pavaldumo miestuose, rajonų centruose, kurortinėse vietovėse, Kauno ir Vilniaus rajonuose, išskyrus perspektyvias gyvenvietes ir vietoves, kurių sąrašus sudaro šių rajonų valdybos ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Šis sakinys yra jums išdalytame projekte, dėl kurio dabar reiktų balsuoti. Ar mes jį įtraukiame į projektą, ar ne?

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau paprašyti jūsų pritarti šiai pataisai, kadangi Kauno rajonas, Vilniaus rajonas, Kėdainiai, Jonava papuola į tikrai ekonomiškai užterštas zonas. Yra tokios gyvenvietės, kaip Čekiškės, Ežerėlis, kurios labai nutolusios ir neturi jokių privalumų, palyginus, sakysim, su Kaišiadorimis ar Marijampole. Negalima visam Kauno rajonui taikyti vienodai, pakraščiuose reikėtų kaimų gyventojams tas lengvatas taip pat taikyti. Šį sąrašą patvirtintų Vyriausybė ir čia kažkokių piktnaudžiavimų nebūtų. Vyriausybės atstovai taip pat tam pritaria. Šiandien vyksta Kauno rajono sesija, manęs taip pat prašė, kad būtų atsižvelgta į kaimo gyventojus, gyvenančius pakraščiuose, tose apleistose, užmirštose vietovėse.

PIRMININKAS. Ar reikalauja deputatai balsuoti už šitą pataisą?

J.BEINORTAS. Aš noriu pasisakyti tuo klausimu.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad negali būti tokios ribos kainoje, apibrėžtoje vien tiktai rajono administracine riba. Galbūt netgi, sakyčiau, daugiau tai liestų Vilniaus rajono užkampius, kurie kartu yra ir Respublikos užkampiai, o ne tik Kauno. Tačiau jeigu mes, aprioriškai išbraukę žodelį ,,iki", dabar bandysime vėl šitą daryti, tai yra jau, kaip sakoma, nebe laikas. Todėl aš galvoju šitaip. Apie šito pateikto straipsnio tekstą galima kalbėti tik tada, jeigu mes perbalsuosime arba perdiskutuosime apskritai 50% nuolaidą. Jeigu būtų žodelis ,,iki" 50%, tada aš pritarčiau. Tada šitie dalykai yra priimti.

PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Pasitaręs su Vyriausybės atstovais ir išklausęs deputatų argumentų, aš sutikčiau atsiimti šitą pasiūlymą, jeigu neprieštarautų gerbiamasis V.Puplauskas.

BALSAS IŠ SALĖS. Jau buvo balsuota, jau priimta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar reikia diskutuoti? Balsuoti? Tai ar mes 9 buvome priėmę balsuodami? Ne. Ar deputatai reikalauja balsuoti dėl deputato L.Milčiaus pataisos? Deputatai reikalauja balsuoti. Prašau pasiruošti, balsuojame dėl deputato L.Milčiaus pataisos. Prašau balsuoti.

Už deputato Milčiaus pataisą balsavo 42, prieš  4, susilaikė 10. Pataisa priimta, atsiprašau, susilaikė 18. Dabar, gerbiamieji deputatai, balsuosime už visą 9 punktą  pakeisti 6 straipsnio penktąją dalį. Ar reikia pranešėjui perskaityti? Prašom, gerbiamasis Kačinskai, perskaityti visą.

V.KAČINSKAS. Dabar, įvertinus tas dvi pataisas, kurioms jūs pritarėte, šitas punktas būtų toksai: ,,50% nuolaida taikoma parduodant gyvenamuosius namus ar butus, kurie nėra respublikinio pavaldumo miestuose, rajonų centruose, kurortinėse vietovėse, Kauno ir Vilniaus rajonuose, išskyrus perspektyvias gyvenvietes ir vietoves, kurių sąrašus sudaro šių rajonų valdybos ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė."

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kiek suprantu, deputato S.Kropo pateikta atsiimta pataisa yra įvertinta, aš taip suprantu?

V.KAČINSKAS. Ne, matot, mes už ją balsavome ir dabar aš asmeniškai negaliu atsiimti, kadangi salė balsavo.

J.BEINORTAS. Mes už straipsnį dar nebalsavome.

V.KAČINSKAS. Tai šitas dabar siūlomas balsavimui straipsnis yra įvertinus, kad 50% be ,,iki". Jeigu Aukščiausioji Taryba balsuos prieš tą straipsnį, tada padarysime taip, kad būtų ,,iki 50%". Tiktai taip galima išspręsti.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, man atrodo, kad aš teisingai suprantu, 9 straipsnio redakcija prasideda taip: ,,iki 50% nuolaida taikoma parduodant gyvenamuosius namus" ir taip toliau, įvertinant L.Milčiaus pastabą. Man atrodo, kad jis taip formuluojamas. Kadangi deputatas S.Kropas atsiėmė savo pataisą, tai kokia gali būti kita pataisa? Juk straipsnis nebuvo nubalsuotas.

PIRMININKAS. Mes už ją balsavome ir ji buvo priimta. Dar žodis Vyriausybei. Prašom.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamieji deputatai, pasitarę su Vyriausybės atstovais, mes labai prašytume dar grįžti ir apsvarstyti šitą ,,iki 50%". Nes šitas įrašas labai suardytų privatizavimo procesą, atsirastų nepatenkintų žmonių, kurie jau nusipirko gyvenamuosius namus. 0 tokių yra jau arti 20 tūkstančių. Ir atsiras tų nepatenkintų, kurie dabar nusipirkę, o nutarimo projekte yra įrašyta, kad nuo įsigaliojimo datos. Dar kartą prašyčiau grįžti prie šito klausimo.

PIRMININKAS. Dar kartą autorius deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Kadangi susiklostė tokia situacija, tai aš prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos nepritarti tai pataisai ir pritarti gerbiamojo J.Beinorto siūlymui.

PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas atsiima ir siūlo balsuoti už tai, kaip dabar pareikta projekte. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Vis dėlto už tą nuostatą jau buvo balsuota ir pirmiausia mes privalome tą nuostatą balsuodami atšaukti, o po to galėsime ką nors spręsti. Negalima gi šitaip. Kažkas pasiūlė, vėl sugalvojęs po kiek laiko atsiėmė. Na, nežaiskime.

PIRMININKAS. Supratom deputato K.Rimkaus pastabą. Prašau pranešėją.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, gal nebesiginčykim ir jeigu mes jau išsiaiškinome savo pozicijas, tai darykime taip. Dabar pasiūlyta balsuoti visa straipsnio redakcija, kurioje nėra žodelio ,,iki". Jeigu mes šitos redakcijos nepatvirtinam, tada mes balsuosime kitą sykį su žodeliu ,,iki" ir bus dvi pozicijos, kurias galime išspręsti. Kito kelio paprasčiausiai nėra.

PIRMININKAS. Aišku deputatams? Taip ir balsuojame. Galime balsuoti? Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Vis dėlto yra labai apsunkintas įstatymo priėmimas dėl jo procedūros ir pateikimo būdų. Štai, pavyzdžiui, papildymas pabaigoje ,,išskyrus perspektyvias gyvenvietes". Tai išeitų, kad Kauno ir Vilniaus perspektyviose gyvenvietėse taikoma nuolaida, nes išskiriame jas iš tų, kur netaikoma nuolaida. Kažkokios dviprasmybės, matyt, nerūpestingai taisant.

V.KAČINSKAS. Taigi atvirkščiai, o ne šitaip, kaip jūs sakot.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsuojame ir išreikšime balsuodami nuostatą dėl viso šio punkto redakcijų. Dar norit registruotis iš naujo? Prašau, gerbiamieji deputatai, registruosimės. Prašau registruotis. Gerbiamieji deputatai, prašau registruotis. Iš viso 79 deputatai, 80. Balsuojame dėl pateiktos 9 punkto 6 straipsnio penktosios dalies formuluotės. Prašau balsuoti.

Už — 21, prieš  35, susilaikė 16. Nepriimta.

V.KAČINSKAS. Tai dabar norėčiau, jums pasiūlyti grąžinti žodelį ,,iki" ir balsuoti už tokią šio straipsnio redakciją.

J.BEINORTAS. Aš tik norėjau paklausti autorių, ar nebūtų priimtinas žodis L.Milčius pataisoj ,,perspektyvias" pakeisti kokiu nors kitu žodžiu? Tiesiog rajono savivaldybių teikimu, Vyriausybės tvirtinimu. Nes tai nebūtinai perspektyvi.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius sutinka, matau, su deputatu J.Beinortu? Ar reikia pranešėjui perskaityti visą paskutinę redakciją? Nereikia. Pridedam žodelį ,,iki". Taigi prašau balsuoti už 9 punktą.

V.KAČINSKAS. Už 9 punktą pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies nuostatas.

PIRMININKAS. Prašau balsuoti. Už  55, prieš  3, susilaikė 11. Priimta.

V.KAČINSKAS. 10 punktas. Anksčiau šiame punkte buvo nurodyta data, kada taikoma šita nuolaida butams ir namams, kurie pastatyti po 1990 metų gruodžio 31 dienos. Tada Vyriausybės išvada šiam punktui buvo neigiama. Mes atsisakėme šitos datos ir dabar yra formuluotė be datos. Todėl Vyriausybė galėtų iš naujo išreikšti savo nuostatą, ar jai priimtina šita nuolaida.

A.KREGŽDĖ. Aš atsiprašau, gal jūs patikslintumėt, koks punktas?

V.KAČINSKAS. 10. 6 straipsnio šeštoji dalis.

A.KREGŽDĖ. Vyriausybė siūlytų atsisakyti žodžio ,,nedarbingas", nes šita sąvoka yra apibrėžta poįstatyminiuose aktuose.

V.KAČINSKAS. Jūs siūlytumėt, kad būtų ,,nuomininkui, sulaukusiam"?

PIRMININKAS. Pranešėjas priima, kad žodį ,,nedarbingas" išbrauktume?

A.KREGŽDĖ. Ir formuluoti taip: ,,kai nėra ir kitų darbingų asmenų."

PIRMININKAS. Pranesėjas priima. Ar reikia balsuoti?

J.BEINORTAS. Aš norėčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Kačinskai, po žodžių ,,arba tokių asmenų šeimai" darome intarpą ,,kai šeimoje nėra darbingų asmenų", taip?

V.KAČINSKAS. Taip, tiek jau sugebu įrašyti.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti po paskutinių patikslinimų? Nereikia. Priimta be balsavimo.

V.KAČINSKAS. 11 punktas. Šiame punkte buvo pasiūlyta truputėlį kitokia redakcinė formuluotė, todėl šiandien prie nutarimo projekto, kuris yra jums išdalytas, yra patikslinta formuluotė. Prašom pasiimti nutarimo projektą, ten yra tiesioginis įpareigojimas Aplinkos apsaugos departamentui ir Vyriausybei. Jeigu jums priimtina, agituočiau balsuoti už šią pataisą. Kitokių pasiūlymų ir papildymų jam nebuvo gauta, atsiprašau, yra deputato P.Varanausko papildymas, kad be to, kad visiems numatyta lengvata būtų taikoma pagal departamento ir Vyriausybės nustatytą tvarką, jis siūlo, kad jau dabar įstatyme mes numatytume konkretų miestą, tai yra Naujoji Akmenė, kuriame būtų taikoma 70% nuolaida. Bet tai yra papildymas ir reikėtų balsuoti kaip už papildymą šia nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar už deputato P.Varanausko papildymą reikia balsuoti?

V.KAČINSKAS. Reikia būtinai.

PIRMININKAS. Reikia. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti dėl deputato P.Varanausko papildymo.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskit atkreipti dėmesį, kad vis dėlto Naujoji Akmenė yra statybinių medžiagų miestas, jeigu taip galima sakyti, sąlygos ten ypatingai sunkios. Jeigu kitose užterštose vietovėse mes tą pajuntam tik netiesiogiai, tai ten matyti užterštumas tiesiog vizualiai, akimis. Tuo galime įsitikinti, važinėdami po Akmenę. Mes veždavom studentus parodyti, kokie neturi būti miestai. Tai kaip pavyzdinis blogis yra ir sąlygos ten yra sunkios.

Tai viena. Antra, šitos sukauptos lėšos bus skiriamos tiems regionams, kur jos bus sukauptos. Naujosios Akmenės vadovybė atsiuntė laišką, kad jinai irgi prašo šitų nuolaidų, ji išsivers. Naujos statybos ten neypatingai numatomos ir sukaupti lėšų nereikia. Ten reikėtų tiktai gerinti ekologines sąlygas. Naujosios Akmenės žmonės jau užsidirbo su savo sucementėjusiais plaučiais. Už tai siūlau šiai pataisai pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui P.Varanauskui. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš labai norėčiau, kad vis dėlto, jeigu mes kalbam dėl balsavimo motyvų, kad būtų galima normaliai dirbti bendra tvarka. Gerbiamojo P.Varanausko siūlymas yra nepriimtinas štai dėl kokių priežasčių. Pirmoji priežastis — šiuo metu mes nedisponuojame iki galo parengtu Lietuvos teritorijos oro užterštumo žemėlapiu, o jeigu turim atskiras dalis, kuriomis disponuojame, tai jos kartais parodo, kad už Vingio parko esančiame Gerosios Vilties rajone užterštumas viršija Akmenės miesto užterštumą keturis ar dešimt kartų. Todėl šitas punktas, pasitelkus konkrečius duomenis, leidžia Vyriausybei aplinkos apsaugos teikimu nustatyti diferencijuotą nuolaidą.

Antra, juk toj pačioj Naujojoje Akmenėj ne visi butai yra valstybinis fondas. Valstybinio fondo ten yra mažuma. 0 šitas fondas, kuris yra nevalstybinis, praktiškai tada jokių lengvatų, jokių kompensacijų negauna. Ir trečia, mes gi žinom, kad jeigu miestas arba miesto dalis atsiranda kokios nors gamyklos arba kitos kokios ekologinės taršos zonoje, tai yra konkreti atsakomybė iš tos sanitarinės zonos gyventojus iškeldinti arba kompensuoti vadinamąjį sveikatos gadinimą arba diskomfortą. Tai yra trečias dalykas ir dėl to yra konkretūs nutarimai. Čia gi mes turime, kaip sakoma, labai konkretaus pardavimo klausimą ir nereikia visus ožius karti ant vienos sakos. Aš balsuoju prieš P.Varanausko pasiūlymą ne dėl to, kad nesu humanistas, bet dėl to, kad čia yra nesuderinami dalykai.

PIRMININKAS. Galiu patikslinti. Tada reikės nugriauti pusę Naujosios Akmenės. Žodis Vyriausybei ir tada balsuosim.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamieji deputatai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra juridiškai sunkiai suprantama sąvoka ,,ekologinis užterštumas". Mes neturime nei aptartų kriterijų, nei prietaisų, kuo juos matuoti, nustatyti ir fiksuoti. Šitokios sąvokos įrašymas sukels bereikalingus ginčus, diskusijas ir atsiras masė nepatenkintų žmonių. Kai kurių Vilniaus gatvių užterštumas (Savanorių, Antakalnio ir kitų) nė kiek ne mažesnis negu Ignalinos, Elektrėnų, Akmenės, Kėdainių ir kitų miestų. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad yra mokama ne už orą, o už statybines konstrukcijas ir statybines medžiagas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, visgi aš siūlau balsuoti už deputato P.Varanausko pataisą už ir prieš. Prašom balsuoti.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Prašau.

P.VARANAUSKAS. Aš turiu teisę dar atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom, deputate Varanauskai, tik gal trumpiau.

P.VARANAUSKAS. Aš labai trumpai. Aš turiu paskaičiavimus, kad Naujojoj Akmenėj yra 38 tūkstančiai gyventojų, tai yra tiktai vienas procentas visos Lietuvos gyventojų, ir žinokime, kokios tai lėšos. Antra, noriu pasakyt, kad Vyriausybės atstovų pastaba skirta visam punktui, o ne šitai pataisai. Trečia, noriu pasakyti, kad ten viskas matyti akimis, ir tiktai nebuvęs Naujojoj Akmenėj gali prieštarauti ir dėstyti savo samprotavimus. Pabūti reikia. Gimė ne kabinete ir ne Aukščiausiojoj Taryboj šitas papildymas, o darbo vietoje. Ačiū. Prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui. Ir deputatas V.KAČINSKAS, kaip autorius.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, į projektą, kuris yra jums pateiktas, mes šios pataisos neįtraukėm todėl, kad jinai yra skirta tiktai vienam miestui, o ten numatyta sistema, pagal kurią Vyriausybė ir Aplinkos apsaugos departamentas galės numatyti lengvatas. Todėl aš siūlyčiau nepritart tai pataisai.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, balsuojame. Dėl deputato P.Varanausko.

A.DEGUTIS. Galima klausimą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar bereikia?

A.DEGUTIS. Aš tiktai gerbiamajam P.Varanauskui dėl vienos detalės. Mes kalbėjom apie tuos miestus, kurie į tą sąrašą turėtų būti įrašyti. Ar tai liečia tik Akmenę, ar ką nors daugiau? Aš norėčiau paklausti P.Varanauską.

P.VARANAUSKAS. Tai apibendrinta sąvoka, įeina ir kiti miestai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau baigti diskusijas, balsuojame. Prašau balsuoti. Pranešėją prašau neagituoti. Už — 16, prieš 31, susilaikė 22. Pataisa nepriimta.

V.KAČINSKAS. Dabar, gerbiamieji deputatai, prašyčiau balsuot už visą pasiūlytą punktą.

PIRMININKAS. Ar deputatai nereikalauja balsuoti?

Nereikalauja. Tada perskaitykit.

V.KAČINSKAS. Dar reikia perskaityt? Perskaitau.

PIRMININKAS. Prašom perskaityt.

V.KAČINSKAS. ,,Ypatingo ekologinio užterštumo zonose, kurias nustato Aplinkos apsaugos departamentas, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal šį įstatymą parduodamų gyvenamųjų namų, butų kainai miestų ir rajonų savivaldybės gali taikyti iki 50% nuolaidą".

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ne. Priimta be balsavimo.

V.KAČINSKAS. Toliau prašom atkreipti dėmesį į šio įstatymo projekto 12 punktą, ten, kur siūloma papildyti 6 straipsnį aštuntąja dalimi. Jūs žinote, kad yra 7 straipsnyje galiojanti nuostata, kad tiems savininkams, kurių namai buvo paimti dėl įvairių priežasčių ir jiems buvo už tai nekompensuota, pagal šį įstatymą suteikta galimybė įsigyti jų nuomojamą gyvenamąjį butą ar namą nemokamai. Čia siūloma pataisa tiems, kuriems buvo atimti namai, bet kuriems buvo kompensuota, o žinome, kad kompensuota buvo vis dėlto neekvivalentiškai šitų namų vertei, kad būtų galima jiems daryti 50% nuolaidą. Šitam pasiūlymui yra įteiktas vienas papildomas pasiūlymas, t.y. deputatės I.Andriukaitienės, kuri siūlo iš šio straipsnio išbraukti žodžius ,,gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame name". Bet tai sudarytų labai keistą situaciją, nes vis dėlto jeigu žmogus per tą laiką už nugriautą namą gavo butą, jau išsikeitė butą ir nebūtinai į tokį patį, tai įvertinti praktiškai nėra jokių galimybių, todėl aš siūlyčiau pasisakyti prieš šitą pataisą. Bet už ją reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatė I.Andriukaitienė.

I.ANDRIUKAITIENĖ. Aš norėčiau šiek tiek paaiškinti šitą situaciją, kodėl siūlau išbraukti žodžius ,,gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame name". Kai buvo griaunamas namas, tarkim, gamyklos plėtimui ar kitoms reikmėms, savininkas, turintis šeimą, gavo butą. Vėliau vaikai gavo atskirai butus, išsikėlė, savininkas mirė ir šitas butas atiteko visai svetimam žmogui, perėjo butų ūkio valdybos žinion ir buvo atiduotas visai svetimiems žmonėms. Koks viso to rezultatas?

Žmonės neteko turto. Nugriautas namas, savininkas miręs ir butas, kuris buvo kaip kompensacija už namą, jau kažkam svetimam atiduotas. Vadinasi, šito savininko vaikai, įpėdiniai, jau prarado teisę į tėvo ar motinos palikimą. Man atrodo, kad būtų teisinga, nesvarbu, kokį jie butą turi  vieno ar kelių kambarių, jiems šitą butą suteikti lengvatinėmis sąlygomis, taikant 50% nuolaidą. Todėl, kad buvo tokių namų, kurie nugriauti visai neduodant kompensacijos, visiškai nekompensuojant. Vadinasi, valstybė pagal tuo metu galiojusius įstatymus tiesiog apiplėšė savo piliečius. Dėl to aš prašyčiau palaikyti šitą siūlymą, jis buvo aptartas Juridiniame skyriuje ir jam buvo pritarta. Be to, aš žinau, kad deputatai yra gavę laiškų, kuriuose rinkėjai kreipėsi prašydami šitą situaciją vienaip ar kitaip išspręsti. Aš prašyčiau šitą mano siūlymą palaikyti.

PIRMININKAS. Vyriausybės atstovą prašome.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybės nuomone, netikslinga 6 straipsnį papildyti aštuntąja dalimi, nes daugeliui Lietuvos gyventojų šiuo metu dar nėra galimybės kompensuoti už vienu ar kitu būdu sunaikintą ir dėl kitų priežasčių neišlikusį nekilnojamąjį turtą. Nereikėtų daryt papildomų lengvatų tiems buvusiems savininkams, kurie už nugriautus namus jau gavo kompensaciją. Čia galima būtų ginčytis, ar pilna, ar nepilna kompensacija, bet kompensacija buvo gauta tuo metu galiojusiomis vertėmis.

PIRMININKAS. Kiek supratau, Vyriausybė yra prieš viso šio straipsnio papildymą, todėl, gerbiamieji deputatai, galime balsuoti dėl deputatės I.Andriukaitienės pasiūlymo pataisos. Prašom deputatą J.Beinortą dėl balsavimo motyvų.

J.BEINORTAS. Jeigu gerbiamosios I.Andriukaitienės pataisa iš viso išsemtų situacijos problemą, tai būtų galima ją palaikyti, tačiau ji situacijos problemos neišsemia. Neišsemia todėl, kad suteikiant butus nugriauto namo savininkui ir jo vaikams visą laiką buvo suteikiami butai pagal tuo metu galiojusias normas, t.y. po 12 kvadratų vienam asmeniui ir buvo taip, kad, piktnaudžiaudami tuo, žmonės vietoj vienos lūšnelės gaudavo 3 butus. Todėl jeigu jau pradedame labai tiksliai skaičiuoti, tai aš vėlgi grįžtu prie tokios minties. Mes tada atmetėm deputato A.Žalio pasiūlytą tikslią skaičiuotę vardan vidutinio sprendimo, todėl šiandien aš esu tos pačios nuomonės, kaip ir gerbiamasis Vyriausybės atstovas ponas A.Kregždė, kad ir šita pataisa, ir pataisa, kuri yra pasiūlyta 12 mūsų įstatymo projekto straipsniu, šiandien yra nepriimtina, nes ji tik sujaukia, o ne išsprendžia mūsų jau padarytą pirmojo įstatymo sprendimą. Aš balsuosiu ir prieš deputatės I.Andriukaitienės siūlymą, ir prieš visą punktą.

PIRMININKAS. Man rodos, viskas aišku, balsuojam. Balsuojam už deputatės I.Andriukaitienės pataisą. Prašau balsuoti. Už deputatės pataisą balsavo 13, prieš  30, susilaikė 24. Deputatas J.Beinortas ir Vyriausybė prieštaravo šiam straipsniui, taigi prašau balsuoti. Deputatas A.Ambrazevičius dėl straipsnio?

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aišku, visi mes suprantam situaciją ir gal nereikėtų pasisakyti ,,už", nes tikiu, kad daugelis žino problemą. Kai man sako, kad žmonėm išmokėta kompensacija, ir kai ateina laiškai, kai vietoj dviejų aukštų namo su sodu, su dviem garažais sumokėta trys ar keturi tūkstančiai rublių, tėvai mirę ir dabar tam žmogui reikia vėl išsipirkti tą butelį, tai aš nesuprantu, apie kokią kompensaciją galima kalbėti? Aš suprantu, kad mes ne visas problemas išsprendžiam, bet nors tiek, kiek galima, išspręskim, ir aš siūlau kolegoms balsuoti už šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Taip, yra už ir prieš, galime balsuoti? Prašom balsuot. Už — 32, prieš — 17, susilaikė 20. Šis straipsnis nepriimtas, prašom toliau.

V.KAČINSKAS. Toliau jau mes priėmėm deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą dėl tų žmonių, kurie norėtų keistis į butus Lietuvoje. Tai buvo klausimas iš dviejų punktų, todėl dabar mums reikėtų papildyti 6 straipsnį devintąja dalimi, kuri yra jums išdalytame papildomame sąraše pažymėta 8 punktu. Ir už ją siūlyčiau balsuot, nes mes jau pusę to darbo, siūlomo deputato Č.Stankevičiaus, padarėme.

PIRMININKAS. Gal perskaitykite visą.

V.KAČINSKAS. ,,Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie grįžta į Lietuvą iš buvusios SSRS respublikų bei Latvijos ir Estijos valstybių, pasikeisdami butais su Lietuvos Respublikos gyventojais, jeigu jiems ir jų šeimos nariams nėra ir negali būti paskirtos valstybės išmokos (investiciniai čekiai) bei tikslinės kompensacijos, perkant gyvenamuosius namus, butus, kurių plotas neviršija šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų maksimalių dydžių, gyvenamųjų namų, butų kainai taikoma 30% nuolaida."

PIRMININKAS. Prašau deputatą Č.Stankevičių.

Č..V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, šios pataisos prasmė yra tokia. Tie žmonės, Lietuvos piliečiai, kurie grįžta į tėvynę, išsikeisdami butus, jie Rusijoj ir kitose Sovietų Sąjungos vietose negavo jokių išmokų ir jokių kompensacijų, nors ten yra išdirbę metus. Taigi čia būtų viena iš paramos formų, kuri būtų specifiška šitoms šeimoms. Ir motyvas, kad 30%, tai mano toks skaičiavimas  jeigu suaugusieji Lietuvos žmonės gauna vienkartines išmokas, tai čia yra tik dalis tų išmokų, kurios net neatitiktų tos dalies, kurią gavo Lietuvos žmonės. Tai yra ne visa ta parama, kuri paprastai teikiama čia dirbusiems Lietuvos piliečiams, bet kur kas mažesne dalim, tačiau vis dėlto šiokia tokia parama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jau galime balsuoti? Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, ar bent sąraše nederėtų įrašyti ir Lenkijos Respublikos pavadinimą? Surašė sričių ir valstybių, iš kurių atsikeldami būsimieji Lietuvos piliečiai galėtų gauti privilegijas.

V.KAČINSKAS. Aš prašyčiau man padėt tos pataisos autorių.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas Č.Stankevičius.

Č..V.STANKEVIČIUS. Čia, matot, yra iš Tarybų Sąjungos, kur buvo visiškai kita mūsų piliečių padėtis negu kur nors gyvenančių užsienyje. Šioj pataisoj aš neturėjau omeny kokios nors paramos teikimo žmonėms, grįžtantiems iš užsienio. Ir man nežinomi tokie atvejai, kad butai būtų keičiami į užsienyje turimus gyvenamuosius namus.

PIRMININKAS. Autorius nesiūlo. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuot už šią formuluotę? Ar reikalauja balsuoti? Niekas nereikalauja, priimta be balsavimo. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš tik norėjau patikslinti tą vietą, kur kalbama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai. Reikėtų pasakyti, kad asmenys, turintys teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, nes pagal Pilietybės įstatymą kiti iš jų gali tapti piliečiais tik tada, kai čia apsigyvens.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prieš einant toliau, aš turėčiau pasiklausti. Laikas baigėsi, kiek reikėtų pranešėjui laiko, kad mes galėtume užbaigti? Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kreiptis į jus, prasydamas pagalvot apie tai, kad šiandien būtų nors valandai pratęstas posėdis. Jūs pasižiūrėkit — mes turim šiandien keletą tokių klausimų, kurių neišsprendę iš esmės, negalim išsiskirstyt. Tarp jų ir šitas įstatymas, tarp jų ir pripažinimas kitų valstybių, ko prašė mūsų PIRMININKAS. Aš siūlyčiau leisti dabar ponui V.Kačinskui toliau dirbt ir susitart, kad mes šiandien pratęsiam posėdį.

PIRMININKAS. Jūs siūlot, kad padarytume pusę popietinio posėdžio?

A.RUDYS. Tiksliau, pratęsti tą patį.

PIRMININKAS. Pratęsti, kol išspręsime, be pietų pertraukos? Sutinkam tęsti toliau, o tada nuspręsime, kiek mums dar reikia laiko. Ačiū, prašau, pranešėjau.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, 10 punkte yra pasiūlyta iš 7 straipsnio pirmosios dalies išbraukti tuos pačius žodžius, kur ir siūlė deputatė I.Andriukaitienė prieš tai buvusiame straipsnyje, bet kadangi tada mes nepritarėm tam siūlymui, turbūt neprieštarausit, kad ir šį kartą į tą pasiūlymą neatsižvelgsime. Tada toliau yra projekte 13 punktas, kuriame siūloma papildyti 7 straipsnio antrąją dalį. Dėl politinių kalinių ir tremtinių nuomojamų patalpų, kurie turėjo tam tikras sąlygas ir apmokėjimus iš kitų valstybių, kaip rašo deputatas P.VARANAUSKAS. Šiam pasiūlymui yra gauta deputato K.Motiekos alternatyva, kuri jums yra pateikta papildomame sąraše 11 punktu, todėl reikėtų išspręsti tą pasiūlymą, kurią formuluotę mes priimsime.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas P.VARANAUSKAS.

P.VARANAUSKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia nė jokia alternatyva, o vienas kitą papildantys ir nepriklausomi siūlymai. Pirmojoje dalyje, kurią aš suformulavau, kalbama apie žmones, pavyzdžiui, grįžusius iš Vorkutos. Tai yra 62 butai, kuriuos pastatė ir davė fondus Maskva už tai, kad jie paliko butus Vorkutoje. Vorkutoje, kiek man žinoma, visai nemokamai duodami butai, ir šitie žmonės taps savotiškai suvedžioti. Jie Lietuvai nieko nekainavo, šitie butai, ir jau buvo pastatyti Lietuvos Respublikoje, o ne kada nors kitoj kokioj nors imperijos daly. Taigi į tai noriu atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad aš siūlau balsuoti ir už šį pasiūlymą, ir už deputato K.Motiekos pasiūlymą, nes jie vienas kitam neprieštarauja, o tik vienas kitą papildo.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš remiu deputato P.Varanausko siūlymą šituo atveju, tačiau manau, kad tai ir be įstatymo būtų aišku, nes tos lėšos pervestos, savivaldybės pastato namus tiksline tvarka ir tiems žmonėms jie ir atitinka. Tačiau jeigu reikia pastiprinti, kad nuosavybės teise iš karto, įstatyme gali būti. Tačiau papildymas, pavyzdžiui, kuris čia pateiktas deputato K.Motiekos, jis man labai neaiškus ir komplikuoja situaciją. Aš, pavyzdžiui, galvoju, kad mes jo šiandien niekaip negalim priimti, nes ir toks statusas čia yra neapibrėžtas. Todėl aš siūlyčiau balsuoti už deputato P.Varanausko pasiūlymą, o deputato K.Motiekos yra visiškai atskiro įstatymo reikalas ir aš siūlyčiau jį šiandien atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada reikėtų balsuoti už deputato K.Motiekos pasiūlymą.

V.KAČINSKAS. Perskaityti? ,,Buvusiems partizanams, jų sutuoktiniams ir vaikams, politiniams kaliniams ir tremtiniams jų nuomojami gyvenamieji namai ir butai privatizuojami nemokamai."

PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nesutinku su posėdžio pirmininko teikiamu balsuoti variantu. Juk tai yra alternatyvūs pasiūlymai, negalima jų balsuoti vienu balsavimu. Yra projekte pateiktas deputato P.Varanausko pasiūlymas ir balsuokime už jį. Jeigu jis nesurinks daugumos, tada galima balsuoti už

K.Motiekos, o jeigu tas nesurinks, vadinasi, iš viso pasiūlymas bus nepriimtas.

PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Kadangi aš esu to pasiūlymo autorius, tai norėčiau atsiliepti ir į gerbiamojo P.Varanausko išsakytas mintis. Aš manyčiau, kad mano pasiūlymas visiškai neprieštarauja gerbiamojo P.Varanausko pasiūlymui, jis yra tik kiek platesnis. Jisai apima visus butus apskritai. Jeigu partizanas arba jo sutuoktinis, vaikai arba tremtinys, arba politinis kalinys gyvena bute, šitas butas jam yra privatizuojamas nemokamai. Ir viskas. Įeina ir tie butai, ir kiti butai, kad jų neskaldytume į atskiras kažkokias kategorijas.

PIRMININKAS. Tai jūs sutinkat, kad balsuotume už deputato P.Varanausko?

K.MOTIEKA. Ne, mano yra platesnis.

P.VARANAUSKAS. Atvirkščiai reikėtų. Jeigu deputato K.Motiekos nepraeitų, tada dar nereiškia, kad atmestas mano siūlymas. Kaip siūlo deputatas J.Beinortas, gal tada net be balsavimo sutiktume.

K.MOTIEKA. Bet aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamojo P.Varanausko atstovaujami žmonės, aš nežinau, ar surinksim Lietuvoje keletą dešimčių tokių žmonių. Jų yra labai nedaug.

P.VARANAUSKAS. 62 ir jie prašė. Buvo jų delegacija.

K.MOTIEKA. Na, tai jūs žinokit, kad toks mano pasiūlymas kaip tik ir apima juos. Kodėl reikia skirti du punktus ir paskui kažkokios alternatyvos ieškoti? Kodėl būtent 60 žmonių naudai mes turim atsisakyti tūkstančių žmonių?

PIRMININKAS. Todėl aš ir siūlau balsuoti už deputato K.Motiekos pasiūlymą. Prašau balsuoti. Ar dar reikia dėl balsavimo motyvų? Gal nereikia, gerbiamieji deputatai. Balsuojame. Pranešėjui gal suteikime žodį.

VKAČINSKAS. Kad vienodai vertintume susidariusią situaciją. Yra pateikta įstatymo projekte P.Varanausko formuluotė. Teikiama deputato K.Motiekos formuluotė yra kaip papildymas. Ir jis bus balsuojamas, kadangi turėtų surinkti už balsų daugiau negu prieš ir susilaikę sudėjus. Jeigu mes nepriimsim deputato K.Motiekos pasiūlymo, tada balsuosim už deputato P.Varanausko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Mano sąraše dabar yra 12 deputatų. Deputatai siūlo balsuoti. Deputatas A.Svarinskas.

A.SVARINSKAS. Aš visiškai palaikau deputato K.Motiekos pareiškimą. Tie žmonės yra labai daug nukentėję ir bent būtų menkutė kompensacija. Be abejo, šita kompensacija neatstos visos jų kančios, bet jeigu mes nieko nepadarysime, tai bus labai liūdna.

V.KAČINSKAS. Aš prašau, kad Vyriausybė savo nuomonę pasakytų. Vyriausybės atstovai.

PIRMININKAS. Taip, Vyriausybės nuomonė, ir balsuojame.

A.KREGŽDĖ. Mūsų supratimu, čia daugiau teisininkų klausimas. Reikia apibrėžti sąvokas. Žuvę asmenys, ne žuvę asmenys, čia ne ekonominės kategorijos, pabrėžiu. Čia atskiro įstatymo klausimas. Mes ne prieš tai, bet čia ne ta formuluotė ir ne taip reikėtų traktuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galime balsuoti? Aš siūlau balsuoti. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Nežinau, ar remiate, ar ne K.Motiekos pasiūlymą. Kaip jis supranta realiai realizuoti šitą? Ateis į savivaldybę ir sakys: aš buvusio partizano vaikas. Kokį dokumentą jis turi atnešti, kur jis turi kreiptis, kad realizuotų savo teisę? Maža tokią formą užrašyti. Ką turi pateikti notarui, kokį dokumentą? Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju Vyriausybės atstovu, kad šiuo atveju tai reikia labai tiksliai apibrėžti. Maža sugalvoti čia tokią populistinę, kaip ponas K.Motieka sakė, formuluotę ir mestelt. 0 praktiškai kaip pasinaudos žmonės šituo?

PIRMININKAS. Tai aš galiu dabar suteikti žodį autoriui, galbūt paaiškins. Gerai, prašom pranešėją atsakyti.

V.KAČINSKAS. Gerbiamasis deputate Juknevičiau, prašom nesibarti ir nepykti ant manęs. Aš jums aiškiai pasakiau ir antrą kartą pakartoju, kad aš tai siūlytai nuostatai nepritariu ir tai yra kaip papildymas siūlomai deputato P.Varanausko nuostatai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Motieką, ir balsuosim.

K.MOTIEKA. Visų pirma aš noriu atsakyti gerbiamajam Z.Juknevičiui, kad tokie dokumentai yra išduodami, yra sudaryta Aukščiausiosios Tarybos komisija. Tas procesas yra pratęstas ir čia jokių painiavų aš nematau. Kita vertus, aš labai stebiuosi Vyriausybės pozicija ir norėčiau paklausti, ar privatizavimo komisijos PIRMININKAS turi teisę atstovauti Vyriausybei ir išsakyti Vyriausybės nuomonę? Ir kodėl būtent norima mums įteigti mintį, kad čia reikia priimti atskirą įstatymą ir atskirai jį svarstyti? Čia yra nesąmonė, aš pasakysiu iš karto. Ir prašau, kad šitas straipsnis būtų balsuojamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, jau du buvo už, du prieš, ir prašau balsuoti. Dar deputatas J.Beinortas komisijos vardu.

J.BEINORTAS. Mes nagrinėjom šitą dalyką šituo aspektu. Yra kategorija žmonių, kuriuos mes gerbiam ir kuriuos mes, be abejonės, turim ir numatyti kaip remti. Tai iš tos kategorijos mes ėmėm tik mažą dalelę, kurie nuomoja valstybinio fondo butus. Kitos kategorijos neapimtos. Todėl negalima to paties darbo daryti tris kartus. Dabar šita nuostata yra nepriimtina, o kai bus paruošta, galėsim dėl jos balsuoti.

PIRMININKAS. Aš siūlau balsuoti, kadangi buvo pasiūlymų, todėl prašau balsuoti už deputato K.Motiekos pataisą. Prašau balsuoti. Už  18, prieš  14, susilaikė 23. Nepriimta. Tada už deputato P.Varanausko.

V.KAČINSKAS. Taip. Prašyčiau balsuoti už deputato P.Varanausko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ar dar nori dėl balsavimo motyvų? Deputatas Č.Stankevičius.

Č .V.STANKEVIČIUS. Vis dėlto prieš tai buvusio balsavimo metu nebuvo išsakyti visi motyvai ir galėjo būti sujungti šitie abu straipsniai. Labai gaila, kad taip įvyko. Pavyzdžiui, dalis deputatų nebalsavo dėl to, kad K.Motiekos pasiūlyme buvo įrašyti vaikai. Ir mes tokiu būdu atmetėm viską, neišnagrinėję iki galo. Man labai dėl to gaila.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl deputato P.Varanausko pataisos? Reikia? Nereikia. Deputato P.Varanausko pataisa priimta be balsavimo.

P.VARANAUSKAS. Ne pataisa, o siūlymas, atsiprašau.

PIRMININKAS. Taip, siūlymas.

V.KAČINSKAS. 14 punkto turbūt nereikės mums spręsti, nes tai yra grynai techninis pervedimas, ir 15 punktas. 15 punkte siūloma papildyti tą kategoriją žmonių, kurie turi lengvatą nemokėti grynais pinigais, ir šeimomis, kurie augina 4 ir daugiau nepilnamečių vaikų, taip pat vaikais našlaičiais iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai namo, buto nuomininkai. Šiam siūlymui yra pateikta pataisa, kad būtų įrašyta 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų. Tai gal mes galėtume pirma išspręsti, 3 ar 4, o paskui balsuoti už visą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom Vyriausybės atstovą.

A.KREGŽDĖ. Vyriausybė siūlo 3 ir daugiau kartu su šeima gyvenančių mažamečių vaikų.

PIRMININKAS. Kadangi Vyriausybės pritaria 3 ir daugiau, ar reikia balsuoti? Ir pranešėjas priima. Ačiū. Tai tada ar reikia balsuoti už visą? Nereikia. Priimta be balsavimo.

V.KAČINSKAS. Ir paskutinis pasiūlymas  papildyti 11 straipsnį antrąja dalimi. Situacija susidarė tokia, kad įrašymas, kad tie nuomininkai, kurie perka butus, esančius istorijos ir kultūros paminkluose, yra numatyta procedūra, kad jie turi laikytis tam tikrų nuostatų. Kaip prižiūrėti ir kaip tvarkyti tuos namus. Bet nereglamentuota, kaip vis dėlto juos priversti tai padaryti. Todėl iki tol, kol notarinė kontora patvirtina pirkimo pardavimo sutartį, šiuo įstatymo straipsniu įpareigojami pirkėjai prižiūrėti tą namą, istorijos ir kultūros paminklą, pagal tas nuostatas, kurias siūlo Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, nėra prieštaravimų? Taip, prašom.

(Kalba iš vietos, negirdėti)

PIRMININKAS. Taip. Prašom Vyriausybę savo nuomonę ir dar deputatas K.Antanavičius, ir balsuosim.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamieji deputatai, mes norėtume patikslinti, kad paminėtas Paminklotvarkos departamentas neamžinas. Reorganizuojantis struktūroms, gali atsirasti nauji pavadinimai, ir susieti save su kažkokiu dabar esančiu pavadinimu būtų netikslinga. Kadangi pastatų ir gyvenamųjų namų savininkai yra savivaldybės, o Kultūros paveldo inspekcija turi sąrašus ir kontroliuoja šitą darbą, be to, Vyriausybės patvirtintose taisyklėse tai yra apkalbėta. Taigi reikėtų pagalvoti, ar reikia dar minėti papildomą instanciją.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis mano ir S.Kropo teikimas pasiūlytas po labai detalaus pokalbio su Paminklų inspekcija ir su Kultūros pavaldi departamentu. Reikalas tas, kad įstatyme ir visuose Vyriausybės sprendimuose yra numatyta tai, kad su Paminklų inspekcijos atstovais turi sudaryti sutartis visoje Respublikoje. Jie nespėja aprėpti, todėl prašė (ir mes manom, kad tai yra tikslinga) leisti, kad būtų sudaromos sutartys su savivaldybėm po to, kai jie turi to Paminklotvarkos departamento nustatytas taisykles. Tai yra ne biurokratizmo sustiprinimas, o palengvinimas, kad savivaldybės iš karto turi tas nuostatas ir sudaro sutartis jau privatizuodamos. Ir ponas R.Ozolas dalyvavo. Mes visi sutarėm. Prašyčiau tikrai, čia nėra nieko papildomo.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Gal galime priimti be balsavimo? Niekas nereikalauja? Reikalauja balsuoti deputatas J.Beinortas?

J.BEINORTAS. Aš nežinau, matot, čia reikia skaityti kartu su senojo įstatymo 2 straipsniu. Tada, man regis, reikėtų suformuluoti trupučiuką kitaip, negu sakė profesorius K.Antanavičius. Ar mes keičiam formuluotę dar kitaip? Matot, čia yra pasakyta  Paminklotvarkos departamentas. Galim jį keisti kokia nors paminklotvarkos institucija. Galim sakyti, kad nieko nereikia, galim sakyti, kad sudaro sutartis su savivaldybe, bet čia reikia tiksliai suformuluoti.

V.KAČINSKAS. Valstybei atstovauja saugant kultūros ir istorijos paminklus šiuo atveju Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ir jis nustato tvarką, už kurią turi pasirašyti arba kuriai turi pritarti tas nuomininkas, kuris perka butą. Ir tik jis turi tą padaryti.

PIRMININKAS. Ar jau galime balsuoti? Dar Vyriausybės atstovas, prašom.

A.KREGŽDĖ. Aš norėčiau gerbiamiesiems deputatams perskaityti Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio antrąją pastraipą: ,,Gyvenamieji namai, butai, esantys istorinės, kultūrinės, architektūrinės reikšmės statiniuose, parduodami tik su Kultūros paveldo inspekcija suderinus atskirą sutartį, kuria pirkėjas įsipareigoja vykdyti šios inspekcijos reikalavimus, siekiant išsaugoti bei atstatyti tų pastatų istorinę, kultūrinę ir architektūrinę vertę." Man atrodo, labai aiškiai čia yra pasakyta.

K.ANTANAVIČIUS. (Kalba iš vietos, negirdėti)

A.KREGŽDĖ. Tą galima būtų išspręsti poįstatyminiuose aktuose. Vyriausybei pavedus būtų galima išspręsti poįstatyminiuose aktuose.

V.KAČINSKAS. Gal vis dėlto, kadangi yra ginčas, perkelkime į nutarimo projektą ir formuluotę ten bandysim tada surast, o tol, kol svarstysim...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tik galiu pasiūlyti balsuoti. Dar atėjo naujų deputatų, taigi registruosimės iš naujo. Prašau registruotis. Gerbiamieji deputatai, prašau registruotis. Salėje — 97 deputatai, prašom pranesėją galutinai suformuluoti.

V. KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt dabar iš tribūnos man nepavyks suformuluoti iki galo šią nuostatą, bet principinė nuostata, man atrodo, ir gerbiamajam Z.Juknevičiui, ir gerbiamajam K.Antanavičiui, ir man yra tokia pati. Tikrai mes truputį nesutariam dėl formuluotės. Gal tada Aukščiausioji Taryba galėtų vis dėlto balsuoti už nuostatą ir leistų truputėlį paredaguoti tą straipsnelį, nes kito kelio aš dabar nematau.

PIRMININKAS. Ar sutinka deputatai balsuoti už nuostatą? Nereikia, ačiū, priimta. Prašom pateikti nutarimo projektą. Dar deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Nuosaikiųjų frakcijos vardu prašau perbalsuoti 3 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Vakar nesant kvorumui buvo nubalsuota, kad miškų urėdijų, girininkijų ir eiguvų valstybiniame fonde esantys butai taip pat privatizuojami. Vakar buvo išsakyti argumentai, kad jeigu šitos pataisos nebus, tai girininkai, kuriems namai pastatyti iš valstybinio fondo, tuo pačiu jie gyvena ten ir turi kaip tarnybines patalpas, privatizuoja tuos namus ir automatiškai girininkijos nebeturi nuosavybės. Todėl prašyčiau perbalsuoti šitą straipsnį  uždrausti privatizuoti, t.y. neprivatizuoti.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

V.ŽIEMELIS. Aš prašyčiau neleisti niekam diskutuoti ir aiškint, kadangi jis prašo tik perbalsuot.

PIRMININKAS. Prašo perbalsuoti, todėl aš ir siūlysiu tuoj balsuot. Gerbiamieji deputatai, frakcijos vardu deputatas Jonas Šimėnas siūlo perbalsuoti 3 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Už  38, prieš — 17, susilaikė 20. Atėjo daug deputatų, perbalsuosime kortelėmis. Balsų skaičiavimo komisija...

M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamieji, kas čia dabar darosi? Juk mes turim kažin kiek pensininkų, kurie ten gyvena, tai ką, jie ten dabar negalės butų nusipirkt jau 40 metų išdirbę? Kodėl dabar čia dėl vieno kito girininko tokį įstatymą nei iš šio, nei iš to karštai priimame? Tai nesąmonė, dovanokit.

PIRMININKAS. Buvo siūlymas perbalsuoti be diskusijų, balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Balsuojame kortelėmis. Kas už deputato J.Šimėno pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  33.

PIRMININKAS. Už  33. Kas prieš? Prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Prieš  26. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.

PIRMININKAS. Nepritarta. Gerbiamieji deputatai, reikia balsuoti už visą įstatymo projektą. Prašau. Deputatas Č.Stankevičius.

Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, vis dėlto man atrodo, kad priimant pataisą pakeisti 6 straipsnio penktąją dalį, ši pataisa, už kurią balsavome, yra visiškai nekorektiškai suredaguota, ne taip, kokia yra jos prasmė. Aš pirmiausia prašau perskaityti šį tekstą, nes pataisa, kuri išskiria perspektyvias gyvenvietes, t.y. tiesiog priešinga tam tikslui, kurio norima pasiekti. Aš prašyčiau pirmiausia perskaityti ir po to atkreipt dėmesį, kaip nekorektiškai yra suformuluota. Po to bus didelių problemų.

PIRMININKAS. Prašom pranešėją perskaityti, prašau gerbiamuosius deputatus tylos. 9 punktas, atkreipkite dėmesį, kur buvo pridėtas deputato L.Milčiaus papildymas.

V.KAČINSKAS. Tokia formuluotė, už kurią mes balsavome, buvo tokia: ,,iki 50% nuolaida taikoma parduodant gyvenamuosius namus ar butus, kurie nėra respublikinio pavaldumo miestuose, rajonų centruose, kurortinėse vietovėse, Kauno ir Vilniaus rajonuose, išskyrus gyvenvietes ir vietoves, kurių sąrašus sudaro šių rajonų valdybos ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė."

Č.VSTANKEVIČIUS. Kad nebūtų dviprasmybių, reikėtų pakartoti žodžius ,,Kauno ir Vilniaus rajonų", bet iš tikrųjų, jeigu mes teikiame prasmę, kad išskyrus nuošalias šių rajonų vietoves, tai geriausia, kad mes tą priimtą redakciją atšauktume ir parašytume aiškiai, kad išskyrus nuošalias šių rajonų vietoves, nes bus problemų Vyriausybei, kils įvairūs karsti debatai ir taip toliau.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka?

Č.V.STANKEVIČIUS. Labai gaila, kad truputį paskubom.

PIRMININKAS. Tai buvo priimta, ar siūloma atšaukti, ar galima...

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad prasmės nekeičia, reikėtų įrašyti ,,išskyrus šių rajonų" žodžius bent jau, kad būtų aišku, kad tai tik Kauno ir Vilniaus.

PIRMININKAS. ,,Išskyrus šių rajonų", ar pranešėjas sutinka?

Č.V.STANKEVIČIUS. Išskyrus Vilniaus ir Kauno rajonų", pakartoti tuos žodžių ,,išskyrus Vilniaus ir Kauno rajonų".

PIRMININKAS. Ar sutinka Aukščiausioji Taryba? Sutinka, ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti už visą įstatymą. Gerbiamasis Pirmininkas prašo žodžio dėl balsavimo motyvų.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paaiškinti, kodėl aš susilaikysiu. Ką tik svarstytas klausimas pagal deputato J.Šimėno pasiūlymą nesusilaukė deputatų dėmesio ir supratimo. Mes galime būti labai geri girininkui, kuris nusipirks valdišką namą, kuriame šiuo metu gyvena, bet jeigu jis kitą dieną pateiks pareiškimą išeiti iš tarnybos, tai aš nežinau, kur mes apgyvendinsim kitą girininką, ateinantį dirbti į tą girininkiją. Man atrodo, kad kai kurie klausimai čia, šitoje salėje, dabar balsuojami negalvojant ir nekonstruktyviai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuoti už visą?

P.VARANAUSKAS. Dėl tvarkos galiu?

PIRMININKAS. Prašom.

P.VARANAUSKAS. Ar aš gerai supratau, kad PIRMININKAS siūlo atšaukti šį mūsų sprendimą dėl to punkto, ar ne?

V.LANDSBERGIS. (...) procedūra leidžia, aš tik paaiškinau, kodėl aš nebalsuosiu už. Man atrodo, kad tai yra nesąmonė, kas daroma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mano sąraše  15 deputatų, dėl balsavimo motyvų du  už, du  prieš. Deputatė I.Andriukaitienė. Nenori? Deputatas J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš, atsižvelgdamas į tai, ką tik ką pasakė PIRMININKAS, norėčiau pasakyti, kad kai kurie deputatai nesuprato, už ką balsuoja. Vieni suprato, kad balsuoja už girininkijų pardavimo uždraudimą, kiti suprato, kad ne. Todėl manau, kad būtų visiškai teisinga, jeigu būtų galima palaikyti Pirmininko iniciatyvą ir perbalsuot dar kartą šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Vyriausybė nori pastabą, prašom. Vyriausybės atstovas.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamieji deputatai, jeigu galima būtų, aš labai trumpai norėčiau paaiškinti. Yra patvirtintas naujas Vyriausybės lapkričio 29 dienos nutarimas Nr. 405 ,,Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų". Šiuo nutarimu yra patvirtintas tarnybinių patalpų sąrašas, kam jos gali būti suteiktos, ir 8 punkte yra išvardyta: ,,miškų urėdijų urėdai ir jų pavaduotojai, miško chemijos ūkių ir nacionalinių parkų direktoriai, vyriausieji inžinieriai, vyriausieji medžioklės žinovai, miško ruošos punktų viršininkai ir techniniai vadovai, miško išvežimo barų galutinių miško medžiagų sandėlių ir medienos perdirbimo cechų viršininkai, medžioklės barų viršininkai, medžioklės žinovai, girininkai, girininkų pavaduotojai, girininkijų ir miško meistrių meistrai, technikai, miško sakinimo ruožų viršininkai ir gamybos barų meistrai, eiguliai ir jėgeriai." Tai čia yra kelis kartus daugiau, negu yra siūloma.

PIRMININKAS. Kaip autorius  deputatė B.Valionytė.

B. VALIONYTĖ. Kiek suprantu, šitas Vyriausybės potvarkis kalba, kad gali būti, bet dabar jau yra keletas girininkijų, kurios yra parduotos, kadangi tas butas yra administraciniame pastate, ir šiuo atveju kalbama apie pataisą, kai butas yra urėdo, girininko ir eigulio eiguvoje ar girininkijoje, t.y. administraciniame pastate. Mes jau turime precedentą, kada notarinės kontoros nedarė pakeitimų, o buvo įforminta kaip normalūs butai, ir mes esam priešpriešinti, atvirai pasakius, prieš faktą. Po šito Vyriausybės nutarimo, kiek aš įsivaizduoju, tas nutarimas neveiks atgaline data.

A.KREGŽDĖ. Ir įstatymas taip pat nevyks atbuline data, kurie parduoti, jau tų nesugrąžinsi.

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai...

PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Aš irgi dėl šio klausimo. Čia Vyriausybės atstovas perskaitė ilgą sąrašą pareigybių, kurie turi teisę turėti tarnybinius butus. Bet tai visiškai nereiškia, kad tie butai, kuriuose jie dabar gyvena, pavirto tarnybiniais. Čia yra tiktai tolimoje ateityje, bet šiandien jie turi teisę išsipirkti, išsipirks ir neliks nė vieno tarnybinio buto, nė vieno kitokio žinybinio buto. Taigi tas sąrašas su svarstomu mūsų įstatymo projektu neturi nieko bendra. Aš suprasčiau, jeigu Vyriausybės atstovas praneštų, kad štai šitie visi butai, kur jie gyvena, jau yra paversti tarnybiniais, aš tada sutikčiau, o to nėra. Todėl aš visiškai palaikau gerbiamojo Pirmininko pageidavimą. Kita vertus, aš noriu atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį. Pagal mano pasiūlytą straipsnio formuluotę, atkreipkite dėmesį, iš 97 dalyvavusių balsavime dalyvavo 55, o iš tų 55 irgi nedalyvavo balsavime, kurie yra užregistruoti. Už balsavo 18, bet aš girdžiu balsus, ir gerbiamasis profesorius K.Antanavičius pasakė, jeigu vaikai nebūtų įtraukti, tai balsuočiau. Galbūt galima būtų kalbėti dėl to, kokiem žmonėm galima suteikti tą teisę, galbūt žuvusiųjų partizanų vaikams, galbūt taip pagalvokime, bet aš niekad negalėsiu patikėt, kad mūsų Aukščiausioji Taryba tokią svarbią pataisą nubalsavo tiktai 18 žmonių už. Nejaugi tik 18 žmonių rūpi žuvusiųjų partizanų šeimos, mūsų tremtinių ir politinių kalinių? Aš taip pat, jeigu nebus padarytos tos pataisos, prašau atšaukti, priešingu atveju aš taip pat susilaikau, nebalsuoju už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pagal Reglamentą gali siūlyti perbalsuoti frakcija, taip jau buvo padaryta, balsavome ir nepriėmėme. Toliau aš nežinau, galiu tik siūlyti perbalsuoti šį straipsnį. Ar balsuojam už tai, kad perbalsuotume šitą 3 punktą? Pagal Reglamentą, gerbiamieji deputatai, kadangi jau pietų pertrauka, todėl aš ir siūlau balsuoti už tai, ar perbalsuojame dar kartą deputato J.Šimėno siūlytą... Ar sutinka deputatai? Nesutinka. Tada aš tik galiu siūlyti balsuoti už visą įstatymo projektą.

Gerbiamieji deputatai, balsuojam, kas už tai, kad perbalsuotume... Aš / Reglamento nepažeidžiu. Prašau balsuoti deputatus, kas už tai, kad perbalsuotume tai, kas jau buvo balsuota? Ar balsuosime dar papildomai už deputato J.Šimėno ir deputato K.Motiekos siūlytą? Už — 25, prieš — 25, susilaikė 7. Nesutinka perbalsuoti. Prašau balsuoti už visą įstatymą, balsų skaičiavimo komisija, balsuosime kortelėmis. Kas už šį įstatymo pakeitimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  63.

PIRMININKAS. Už  63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  10.

PIRMININKAS. Prieš  10. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

 

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo” priėmimas

 

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputatai, turėtume nutarti...

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, ar yra pastabų nutarimo projektui, kuris jums yra išdalytas? Jeigu nėra pastabų ir kitokių pasiūlymų, prašau balsuoti už šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ar sutinka deputatai balsuoti už nutarimo projektą? Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  69.

PIRMININKAS. Už  69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Prieš  2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

 

Nutarimo  “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo” įsigaliojimo” priėmimas

 

PIRMININKAS. 5. Nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, reikėtų susitarti, kiek darome pertrauką. Deputatas P.VARANAUSKAS.

P.VARANAUSKAS. Aš siūlau iki pusės trijų.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, gerbiamieji deputatai, pusę trijų tęsti posėdį. Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kad beveik niekas neprieštarauja, posėdį tęsime 14.30 val.