ŠEŠIASDEŠIMT TREČIASIS POSĖDIS

    1991 m. gruodžio 19 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas J.DRINGELIS

Buhalterinės apskaitos įstatymo projekto pateikimas

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu į tribūną valstybės kontrolierių deputatą K.Uoką pristatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo projektą.

K.UOKA. Gerbiamieji deputatai, jau visus metus Respublikos buhalterių ir finansininkų kalbama, kad būtina Lietuvoje turėti Buhalterinės apskaitos įstatymą. Toks įstatymas buvo priimtas Nepriklausomos Lietuvos laikais 1924 metais. Dabar pasikeitus situacijai, esant sudėtingesnei apskaitai, reikėtų turėti ir mūsų priimtą įstatymą. Įstatymo svarstymas labai užsitęsė, nes...

PIRMININKAS. Pone Inta! Gerbiamasis Inta, prašom tyliau.

K.UOKA. ...nes yra trys įstatymą norinčios formuluoti jėgos Respublikoje. Tai yra Buhalterių ir auditorių asociacija  visuomeninė institucija, Finansų ministerija ir, aišku, mes, kontrolieriai, turim savo intencijų dėl šio reikalo. Yra parengę projektą Buhalterių ir auditorių asociacija ir Finansų ministerija. Mūsų kontrolieriai, išnagrinėję Finansų ministerijos projektą, nustatė, kad reikia daryti pakeitimus net 12 straipsnių. Todėl ryžomės parengti dar ir savo projektą.

Taigi šiandieną yra trys projektai, iš jų tik mūsų projektas yra pristatytas Aukščiausiajai Tarybai ir mus kuruojančiai Valstybės atkūrimo komisijai bei Teisinės sistemos komisijai.

Trumpai paaiškinsiu, kokių principinių nesutarimų yra tarp šių trijų grupių. Skiriasi reikalavimai dėl dabar esančios buhalterinės apskaitos sistemos, konkrečiai dėl buhalterių ir vadovų atsakomybės. Liberaliausias yra Buhalterių ir auditorių asociacijos projektas, vidutinę poziciją užima Finansų ministerijos projektas. Na, mūsų kontrolieriai, kaip kontroliuojanti institucija, turi, aišku, savo norų truputį sugriežtinti tą įstatymą ir padaryti griežtesnį už Finansų ministerijos projektą. Tokie būtų šių trijų įstatymų projektų skirtumai.

Šiandien trumpai pristatydamas mūsų pateiktą įstatymą (Vyriausybė savo dar nepateikė, buhalteriai ir auditoriai taip pat nėra pateikę parlamentui) noriu priminti, kad būtina tą įstatymą kuo greičiau priimti. Būtų geriausia, jeigu kiti finansiniai metai prasidėtų jau galiojant šiam įstatymui. Kadangi persitvarkymas buhalterinės apskaitos srityje truks ne mažiau kaip pusmetį, o gal ir metus, turėtų būti numatytas nutarime dėl įstatymo priėmimo dar ir pereinamasis laikotarpis, kadangi teks daug ką perskaičiuoti, pareguliuoti įmonėse, įstaigose ir organizacijose, bet būtų labai liūdna, jeigu ir kiti finansiniai metai prasidėtų be tokio įstatymo. Aukščiausiosios Tarybos planuose tas įstatymas buvo numatytas priimti rudenį, deja, kaip žinote, dėl svarbesnių dalykų teko daug ką atidėti, taip pat ir šio įstatymo svarstymą.

Taigi šiandien pristatydamas mūsų projektą, nubrėždamas tą situaciją, kurioje atsidūrė šio įstatymo svarstymas ir kokios čia jėgos maždaug konkuruoja, noriu paraginti šį įstatymą priimti kuo greičiau. Kiekvienas deputatas gali susipažinti su projektais. Dabar mūsų projektas yra Teisinės sistemos komisijoje, o sekretoriate yra ir Vyriausybės projektas. Prašom palyginti, ką domina ši sritis.

PIRMININKAS. Vyriausybės projektas yra tik vakar pateiktas parlamentui, šiandien vizuotas sekretoriaus, taigi lyginti galime, bet svarstyti ir pristatinėti dar negalime. Ateityje, matyt, po jūsų projekto pristatymo turės būti pristatytas Vyriausybės projektas, ir pirmojo svarstymo metu mes turėsim pasirinkti.

K.UOKA. Taip, pasirinkti, kokiu pagrindu dirbsime.

PIRMININKAS. Taip, tai aš dar kartą primenu, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas yra įrašytas į sesijos darbų programą, todėl jam taikoma supaprastinta tvarka ir numatant pirmąjį svarstymą užtenka pritarti paprasta balsų dauguma. Dabar yra sudėtinga pasakyti, kada mes numatysim. Nors, kaip rašoma Reglamente, ne vėliau kaip po mėnesio turime pradėti svarstyti, bet dabar nelabai aišku dėl visiems suprantamų priežasčių. Tai aš manau, kad mes ilgai nedelsime. Mes į sesijos tęsinio darbų tvarką įrašome šitą įstatymą ir, aišku, tikėkimės jį priimti.

Tai ar prieštarautų kas nors tam, kad mes numatytume svarstymą sesijos tęsinyje, jeigu toks įvyks? Gal ir ne visai korektiška taip formuluoti, nes dar nėra sutarta dėl sesijos pratęsimo. Tačiau iš principo niekas neprieštarauja, taip? Taip, aš matau, finansų ministrė atvyko. Deja, jūs dar negalite pristatyti įstatymo, gerbiamoji ministre. Mes ką tik kalbėjom apie tai, kad jūsų... Ne, ne dėl jūsų pavėlavimo, o dėl to, kad nėra Juridinio skyriaus išvados. Tai mes ką tik sutarėme, kad lauksime, kol jūsų įstatymo projektas bus pristatytas taip kaip pridera ir tik tada lygiagrečiai svarstysime abu projektus.

K.UOKA. Tada svarstysime abu projektus, kai deputatai pasirinks. Tik manau, kad ir jūs pritariate, jog reikėtų to įstatymo kuo greičiau, ar ne? Aš gana demokratiškai pateikiau situaciją, kad yra du įstatymo projektai.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Sutarta.

K.UOKA. Labai ačiū.

Buhalterių ir auditorių asociacijos projektas nepateiktas. Galėtų tą irgi padaryti, bet, deja, nėra.

PIRMININKAS. Taip, kol nėra pateiktas, negalime svarstyti.

Dabar aš kviesčiau visus deputatus atvykti į salę. Užvakar mes balsavome dėl alternatyvų formuojant nuolatinę Mandatų ir etikos komisiją. Tada Jungtinė Sąjūdžio frakcija pareikalavo perbalsuoti dėl tų alternatyvų. Iškilo klausimas, ar teisingai, teisėtai buvo siūlyta perbalsuoti, kadangi jau buvo pritarta ir po pirmojo svarstymo, tačiau dar turėjo įvykti vienas balsavimas dėl skubesnės svarstymo tvarkos. Ir aš sutinku, kad čia turbūt galima būtų ir daugiau ginčytis, tačiau kad kuo mažiau tų ginčų būtų, geriau suformuluokime dar kartą alternatyvas ir balsuokime.

Gerai, tačiau 15.35 baigiame dėl butų, kad 5 minutes paliktume Mandatų ir etikos komisijos klausimui. Gerai, turbūt neprieštarauja gerbiamieji deputatai, kad deputatas V.KAČINSKAS anksčiau kitą klausimą pateiktų. Prašom.

Butų privatizavimo įstatymo pakeitimai ir papildymai.

Įstatymo “Dėl Butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalyti projektai, taip pat išdalyta prie projektų papildoma medžiaga, kurioje yra nurodytos visos pastabos, visi pasiūlymai, jų autoriai. Ir taip galima orientuotis į tuos du projektus vieną su kitu lyginant, kurį variantą priimti.

PIRMININKAS. Tai gal tik akcentuokite, kuris pirmiausia. Projektas 5 yra pagrindas, taip?

V.KAČINSKAS. Projektas 5 — tai yra įstatymo projektas, siūlomas balsavimui, o visi kiti pasiūlymai, kurie yra kituose lapuose, bus kaip pasiūlymai šitam projektui.

PIRMININKAS. Taip, aišku.

V.KAČINSKAS. Todėl ir siūlyčiau neatidėliojant pradėti priėmimo pastraipsniui procedūrą.

PIRMININKAS. Gerai, dėl straipsnio jūs?

P.VARANAUSKAS. Deputatas Varanauskas. Dėl vedimo tvarkos noriu.

PIRMININKAS. Gerai, prašom, gerbiamasis Varanauskai. P.VARANAUSKAS. Tai jūs pirma pateiksite pagrindinį tekstą, o po to grįšite prie papildomo, ar kartu įterpsite?

V.KAČINSKAS. Kartu.

P.VARANAUSKAS. Kartu? Ačiū.

V.KAČINSKAS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom, tada pradėkim nuo 1 straipsnio. Kokios buvo pastabos ir ar yra alternatyva?

V.KAČINSKAS. Dėl 1 straipsnio jokių pastabų nėra, alternatyvų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar reikalaujate balsuoti už 1 straipsnį? Niekas nereikalauja? Taigi 1 straipsnis priimtas. Aš prašau žiūrėti į projektą Nr.5.

V.KAČINSKAS. Dėl 2 straipsnio 3 dalies kaip papildymas buvo gautos pastabos, kad vis dėlto (...) dirbtuvės turėtų būti tiktai valstybiniame ir visuomeniniame butų fonde.Į tą pastabą yra atsižvelgta ir jau įrašyta į šią formuluotę.

PIRMININKAS. Jūs jau atsižvelgėte, pastabos autoriai nebeturi priekaištų. Kitų alternatyvų nėra?

V.KAČINSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 2 straipsnio, dėl 2 straipsnio 3 dalies pakeitimo? Niekas nereikalauja? Straipsnis priimtas.

V.KAČINSKAS. Jeigu iš eilės, tada reikėtų atsiversti papildomą sąrašą, kur yra pasiūlyta deputato A.Žalio pataisa dėl 3 straipsnio 1 dalies. Jis siūlo išbraukti pirmąjį punktą, kuris numato, kad butai, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti, yra neprivatizuojami. Aš manyčiau, kad argumentai, jeigu norės deputatai pasakyti ... Aš jį teikiu kaip papildymą projektui.

PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys šiuo metu nedalyvauja posėdyje. Galima ir balsuoti, nes klausimo svarstymas yra prasidėjęs, turėtų deputatas dalyvauti. Gerai, tai dėl 3 straipsnio...

V.KAČINSKAS. Tai mes jį paliekam ar atmetam?

PIRMININKAS. Čia jūsų valia. Deputatas K.Lapinskas buvo pastabų dėl 3 straipsnio autorius?

K.LAPINSKAS. Aš dėl to siūlymo. Tas siūlymas išbraukti 1 punktą yra nepakankamai argumentuotas. Nenoriu pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlytumėt balsuoti ar pasisakote dėl balsavimo motyvų?

K.LAPINSKAS. Na, jis neįrašytas į projektą, tik kaip priedas.

PIRMININKAS. Taip, kaip priedas.

K.LAPINSKAS. Tokiu atveju aš manau, kad nevertėtų įrašyti.

V.KAČINSKAS. Jeigu autorius nesiūlo, kad dėl jo būtų balsuojama, tai eikim toliau.

PIRMININKAS. Taip, autorius nesiūlo. Tai ar reikia balsuoti dėl pateiktos projekte Nr.5 formuluotės? Ar kas nors reikalauja? Niekas. Ką gi, tokiu būdu ir 3 straipsnis priimtas.

V.KAČINSKAS. Ne, nepriimtas.

PIRMININKAS. Aš klausiu dėl jūsų 3 straipsnio, ar reikalauja kas nors balsuoti? Kadangi niekas alternatyvos neteikia, autorius neatvykęs į posėdį, tai...

V.KAČINSKAS. A, taip, taip, nepriimtas. Viskas tvarkoje.

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau. Deputatas Varanauskas. Vis dėlto man neaišku, ar mes jau jį atmetėm, ar dar grįšime prie šito?

PIRMININKAS. Atmetėm, kadangi autorius nedalyvauja.

P.VARANAUSKAS. Na, tai čia ne autoriaus reikalas, čia Aukščiausiosios Tarybos reikalas. Aš norėjau paklausti. Čia, vadinasi, kolektyviniai butai, kur su bendra virtuve? Tai turėjo omeny deputatas A.Žalys?

V.KAČINSKAS. Taip.

P.VARANAUSKAS. Tai jūs siūlote, kad vienas kambarys liktų valdiškas, o du privatizuoti?

V.KAČINSKAS. Aš nesiūlau. Siūlo deputatas A.Žalys. Aš jo pasiūlymo neremiu. Jeigu yra koks nors deputatas Aukščiausiojoje Taryboje, kuris remia A.Žalio pasiūlymą, tegul prašo, kad už jį būtų balsuojama.

P.VARANAUSKAS. Aš pirma išsiaiškinau. Kadangi pasiūlymas labai logiškas, dėl to prašau pritarti A.Žalio pasiūlymui.

V.KAČINSKAS. Pirmoji dalis. 3 straipsnio pirmosios dalies pirmas punktas.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti deputato A.Žalio pasiūlymą.

V.KAČINSKAS. Deputatas A.Žalys siūlo iš 3 straipsnio pirmosios dalies išbraukti pirmą punktą, kuris yra: ,,butai, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti." Ir noriu atkreipti dėmesį, kad butai, o ne bendrabučiai.

PIRMININKAS. Taip, tai deputatas P.Varanauskas vietoj deputato A.Žalio teikia balsuoti šitą pasiūlymą, kuriam deputatas K.Lapinskas nepritarė. Ar kiti deputatai?..

P.VARANAUSKAS. Ne, tai vis dėlto aš dar kartą noriu išsiaiškinti pats, kadangi nėra A.Žalio, o čia Aukščiausiosios Tarybos reikalas, ne vien A.Žalio. Tai jis siūlo neprivatizuoti butų su bendra virtuve, jeigu bent vienas nenori to buto privatizuoti, taip?

v.kačinskas. Gerbiamasis deputate, čia nieko nekalbama apie bendrą virtuvę.

P.VARANAUSKAS. Kad bendras butas.

V.KAČINSKAS. Koks?

P.VARANAUSKAS. Ačiū, išsiaiškinome.

V.KAČINSKAS. Jeigu viename bute gyvena kelios šeimos, tai tas butas neparduodamas, jeigu bent viena iš tų šeimų nesutinka, kad jis būtų perkamas.

P.VARANAUSKAS. Na, taip, aišku. Siūlau balsuoti, nes logiška.

PIRMININKAS. Gerai, tai, gerbiamasis Varanauskai, jūs nebeteikiate?

P.VARANAUSKAS. Jeigu daugiau nėra remiančių, tai aš neteikiu. Tik aš norėjau atkreipti dėmesį, kad visi sąmoningai...

PIRMININKAS. Gerai, man atrodo, niekas neremia, tai dėl to klausimo nebalsuojama. Ačiū.

Prašome tada toliau, jūsų įstatymo projekto 3 punktas.

v.kačinskas. Papildyti 3 straipsnio pirmą dalį 4 punktu. Jums yra išdalyta tokia formuluotė, bet derindami su gerbiamuoju deputatu L.Sabučiu ir su Teisinės komisijos pirmininku J.Prapiesčiu radome priimtiną būdą, kad jie neprieštarautų tokiai formuluotei. Tada reikia papildyti, ir aš tą papildymą perskaitysiu, visą siūlomą papildymą: ,,Butai, nuomojami asmenų, kuriems išskirtas sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai arba kurie priimti į gyvenamųjų namų kooperatyvą, jeigu tie asmenys pasinaudojo lengvatiniais kreditais arba valstybės lėšomis individualaus gyvenamojo namo statybai, statybai išskirtas sklypas paruošiamas inžineriškai". Tai dėl stiliaus sutinku, gal čia reikėtų truputėlį paredaguoti.

PIRMININKAS. Stilių redaguos, žinoma. Pakartokite dar kartą tą papildymą. Išbraukiam žodį ,,statybos", įrašom ,,kooperatyvą" ir toliau nuo ,,jeigu". ,,Jeigu tie asmenys"...

V.KAČINSKAS. Mes nieko neišbraukiam, mes tik po žodžio ,,kooperatyvą" papildom. ,,Jeigu tie asmenys pasinaudojo lengvatiniais kreditais arba valstybės lėšomis, individualaus gyvenamojo namo statybai skirtas sklypas paruošiamas inžineriškai"...

PIRMININKAS. Tai jūsų projekte Nr.5 prie žodžio ,,kooperatyvo" dar buvo žodis ,,statybos". Jūs jo neperskaitėte. Tai aš maniau, kad jūs jį išbraukėte. Žodis ,,statybos" lieka.

Gerai, deputatė B.Valionytė šiuo klausimu?

B. VALIONYTĖ. Aš ne dėl šitos dalies, bet dėl kitos.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas M.Laurinkus. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau paprašyti, kad leistų pasisakyti Vyriausybės atstovams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, trečiojo svarstymo metu...

P.GINIOTAS. Pakomentuoti. Juk nauji pasiūlymai atsirado po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Ar Vyriausybės atstovai pageidauja pasisakyti? Prašom prisistatyti.

A.KREGŽDĖ. Vyriausybės patarėjas komunalinio ir butų ūkio klausimais A.Kregždė. Ar nereikėtų gerbiamiesiems deputatams atsižvelgti į tą atvejį, kai tame bute gyvena kelios šeimos ir viena iš jų statosi kooperatinį arba individualų namą? Galbūt reikėtų šiuo atveju leisti privatizuoti užimamą butą?

V.KAČINSKAS. Tai bus kitas punktas. Dabar mes svarstome 3 punktą, pažymėtą įstatymo projekte. O tai, ką jūs sakote dėl asmenų, tai bus šeštame, tai yra antrame puslapyje.

PIRMININKAS. Žodžiu, dėl 3 straipsnio Vyriausybė nereiškia nuomonės. Gerai. Ar dabar priimtinas su šituo papildymu 3 straipsnis? Na, dar pakartokite.

V.KAČINSKAS. 3 straipsnyje išvardyti tie atvejai, kada butai yra neparduodami. Tai čia yra vienas iš tokių atvejų, numatytų ir siūlomų, kad butai, įvykdžius šias sąlygas, būtų neparduodami. Ir aš dar kartą paskaitysiu, kokia tai yra sąlyga. ,,Butai, nuomojami asmenų, kuriems išskirtas sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu tie asmenys pasinaudojo lengvatiniais kreditais arba valstybės lėšomis, individualaus namo statybai išskirtas sklypas paruošiamas inžineriškai". O paruoštas inžineriškai  tai yra lietaus kanalizacija, fekalinė kanalizacija, centrinis šildymas, elektros tinklai, dujos, telefono tinklai arba sklypo vertikalus išplanavimas.

PIRMININKAS. Prašau netriukšmauti salėje. Ar galime balsuoti dėl šito? Deputatas N.Rasimavičius dėl šito straipsnio. Prašom.

L.N.RASIMAVIČIUS. Pirmiausia projektas Nr.5 trečiajam svarstymui ir balsavimui turėtų būti visiškai parengtas, o ne vien tik atskiri jo straipsniai. Juolab, kad antrojo svarstymo metu tokių pasiūlymų lyg ir nebuvo, jie atsirado labai nelauktai.

O dabar iš esmės. Aš siūlau išvis atsisakyti ir balsuoti prieš 3 straipsnio 4 punktą atsižvelgiant į tai, kad dalis tokių butų, kai žmonės turi sklypus, jau yra parduota. Tokias sutartis reikėtų naikinti. O naikinti nėra įstatyminio pagrindo, nes šitas įstatymas atgal neveiks. Antras dalykas. Išvis būtina atsisakyti vien todėl, kad daugiausia asmenys, kurie šiuo metu statosi gyvenamuosius namus, yra ne viena šeima. Formaliai šita šeima nėra atskiriama. Jie šiuo metu gal ir maitinasi kartu, ir veda bendrą ūkį, kaip apibūdina teisinė terminija, tačiau jie tam ir statosi, kad šitą ūkį vestų atskirai. Šitam bute pasiliks arba tėvai, arba vaikai. Jokiu būdu mes nieko nepagerinsime, tiktai sumaištį sukelsime. Ir, aš manau, kad jeigu šito atsisakysime, niekas nuo to nenukentės.

PIRMININKAS. Taip, deputatas N.Rasimavičius prieš. Deputatas J.Prapiestis dėl 3 straipsnio?

J.PRAPIESTIS. Ne. Aš tik norėjau pasakyti, kad vis dėlto šitas papildymas turi būti toks priimtas, nes vis dėlto išeis chaosas ta prasme, kad Vyriausybė jau pradėjo pardavinėti, ir visiškai logiškai. Štai teko kalbėti su Prienų savivaldybėmis  jos tokius leidimus davė tiems žmonėms. O iš esmės, jeigu mes tokios pataisos nepriimam arba priimam be jokių išlygų, kad negalima parduoti tiems, kurie įstojo į namų statybos kooperatyvą, arba statosi individualius namus, tai vėl programuojam socializmą. Iš vieno kambarėlio buto išeina į kooperatinį didelė šeima ir vėl ji susigrūdus gyvena. Pagaliau, kodėl jiems atimama teisė? Teisiškai mes neturim jokio pagrindo neleisti jiems privatizuoti tų butų, kur jie gyvena, nes tai prieštarautų apskritai Butų privatizavimo įstatymo esmei, prieštarautų civiliniams įstatymams. Todėl, aš manau, kad vis dėlto jiems, kaip ir visiems kitiems žmonėms, turėtų išlikti teisė nusipirkti butą, jeigu, kaip yra daroma išlyga, nepasinaudojo valstybės lėšomis. Tai čia būtų kaip lengvata, kaip kompensacija už tai, kad jie negali nusipirkti. O jeigu pasinaudojo, tada tos teisės nebėra. Todėl aš siūlau palaikyti tą pasiūlymą. Aš manau, kad jis artimiausias tai tvarkai, kuri yra numatyta Vyriausybės ir pagal kurią jau vyksta privatizavimas. Tai ką, mes vėl grįšime atgal prie tos situacijos? Vėl sujauksim viską?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš pasisakau prieš gerbiamojo deputato L.Sabučio papildymą. Gaila, kad aš neturiu to papildymo redakcijos. Ir nenorėčiau sutikti, kad gavus lengvatinį kreditą negalima įvertinti tos kredito dalies privatizuojant butą. Ir uždrausti šitiems žmonėms privatizuoti butus, aš manyčiau, būtų neteisinga. Aš prašau balsuoti prieš papildymą.

PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas J.Šimėnas. A, gerai. Aš jums suteiksiu tą teisę. Deputatas J.Šimėnas. Dabar tik už.

J.ŠIMĖNAS. Aš už todėl, kad neprivatizavimas  tai nereiškia žmogaus iškėlimo iš tos gyvenamosios patalpos. Ir tegul tas šeimos narys stato sau gyvenamąjį namą, o tas kitas šeimos narys lieka šitame name gyventi nuomos sąlygomis. Mes nežinome, kas bus po metų, po dviejų, po trejų, po penkerių. Galbūt bus tas įstatymas pratęstas ar dar kas nors padaryta, todėl visiškai logiška pataisa yra siūloma V.Kačinsko, kad reikia nustatyti tuos apribojimus, kadangi vieniems mes davėme valstybės teikiamas lengvatas, o kitiems ne. Ir čia atsižvelgiant į valstybės teikiamas lengvatas ir teikiama šita pastaba.

PIRMININKAS. Taip, 2  prieš, 2  už. O deputatas L.Sabutis asmeniniu klausimu.

L.SABUTIS. Ne asmeniniu. Kolega P.Giniotas pasakė, kuriam variantui aš pritariu. Tik gaila, kad jis išties neturi redakcijos. O su V.Kačinsku mes tarėmės, papildėm. Jis apie tai ką tik kalbėjo, kad su ta sąlyga, kurią jis pridėjo ir, man atrodo, tam pritarė ir Teisinės sistemos komisijos PIRMININKAS. Ir siūlau balsuoti už pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Taip. Taigi dabar prašau deputatus sėsti į vietas. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome registruotis. Registracija prasidėjo. Prašau užsiregistruoti visus deputatus, nes paskui negalėsite balsuoti. Taip, užsiregistravo 79 deputatai su deputatu V.Kačinsku. Na, pamiršote, tai ką darysi. Na, 80 deputatų, bet jūs balsuoti vis tiek negalite, nebent jeigu įjungs.

Gerai. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 3 straipsnis? Įstatymo 3 straipsnis, kuris papildytas ir yra įrašytas projekte Nr.5. Taip. Už balsavo su deputatu V.Kačinsku 36 deputatai, prieš  16, susilaikė 15. Penkių balsų persvara straipsnis yra priimtas. Su deputatu V.Kačinsku  36.

Prašom toliau.

V.KAČINSKAS. Dėl 4 punkto turbūt nereikia balsuoti, nes tai yra grynai tik punkto pavadinimo pakeitimas.

PIRMININKAS. Na, tai savaime...

V.KAČINSKAS. Savaime suprantama.

PIRMININKAS. Turbūt nereikia balsuoti.

V.KAČINSKAS. Toliau 5 punktas.,Papildyti 3 straipsnio pirmąją dalį 6 punktu.

PIRMININKAS. Prašau salėje tylos! Deputate Sėjūnai ir deputate Šimėnai!

V.KAČINSKAS. Aš galiu jums trumpai perskaityti.

PIRMININKAS. Prašom.

V.KAČINSKAS. ,,Miškų urėdijų, girininkijų ir eiguvų administraciniuose pastatuose esantys butai neprivatizuojami." Pasiūlymas buvo...

PIRMININKAS. Taip. Alternatyvų nėra?

V.KAČINSKAS. Nėra pateikta alternatyvų ir prieštaravimų nėra.

PIRMININKAS. Ir jokių pasiūlymų nėra?

V.KAČINSKAS. ,,Valstybinio fondo" tiktų?

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas prašo pakeisti žodį ,,administraciniuose" žodžiais ,,valstybinio fondo". Taip, tai siūlo deputatas L.Sabutis ir priima deputatas V.Kačinskas.

Deputatas P.Giniotas, nors ir nebuvo pastabų autorius, prašo žodžio. Prašom.

P.GINIOTAS. Šiuo metu salėje nėra deputato J.Beinorto, kuris kalbėtų kaip Butų privatizavimo įstatymo rengėjų grupės atstovas. Ir aš esu įgaliotas pasakyti, kad šis papildymas atsirado po antrojo svarstymo. Jis grupėje iš viso nėra nagrinėtas. Ir todėl šiandieną priiminėti ir balsuoti už jį negalėtume.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatė B.Valionytė. Prašom, kaip autorė.

B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, dabar nutiko taip, atvirai pasakius, dėl miškų žinybos nepasirengimo namų privatizavimui. Girininkija buvo statoma kaip girininko tarnybinis butas ir, pavyzdžiui, du kambariai buvo projektuojami kaip kontora. Nutiko taip, kad parduodamas visas administracinis pastatas girininkui. Ir girininkija jau turi nuomoti patalpas iš savininko, iš girininko, tuo atveju. Tai, mūsų supratimu, yra nepriimtina, nes praktiškai prarandame didelę dalį girininkijų ir eiguvų, o tai yra neleistina, nes miškų valstybinė tarnyba vis tiek išliks. Ir aš siūlau šitą pataisą lygiai kaip ir Miškų ministerija.

PIRMININKAS. Aišku. Tai mes dabar gal išklausome dar Vyriausybės atstovo pono A.Kregždės nuomonės ir galime balsuoti. Prašom. Tik prašom garsiau.

A.KREGŽDĖ. 3 punkte yra tarnybiniai butai. Šitie butai turi patekti į tarnybinių butų, kurie neprivatizuojami, kategoriją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, aš prašau nesiginčyti. Pranešėjas baigia pasisakyti, ir balsuojam.

A.KREGŽDĖ. Visa bėda, kad konkreti situacija rodo, jog ne visi tie butai yra būtent tarnybiniai. Dalis tų butų yra valstybinio fondo.

PIRMININKAS. Gerai. Jau galima balsuoti, taip? Na, deputate Valionyte, aš siūlau balsuoti. Jūs jau kartą argumentavote. Prašom, kas už tai, kad 5 straipsnis  papildyti 3 straipsnio pirmąją dalį 6 punktu — būtų priimtas?.. (Balsai salėje) Na, koks pristatymas? Autoriai turi teisę po antrojo svarstymo papildyti įstatymą. Autorius teigia, kad dėl šito straipsnio netgi konkrečiai yra pateikta... (Balsai salėje)

V.KAČINSKAS. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, visas šitas projektas yra privaloma tvarka registruotas Juridiniame skyriuje ir Juridinis skyrius jokių pastabų arba jokių prieštaravimų dėl šio konkretaus straipsnio nepateikė.

PIRMININKAS. Iš šoninio mikrofono. Dabar užimtas kompiuteris. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš dėl šio įstatymo projekto rengėjo pozicijos norėčiau pasakyti keletą žodžių. Visų pirma žmonės neįsigilinę į reikalo esmę. Įstatymo rengėjų grupė, kuri dirbo keletą mėnesių, gal net daugiau, įsigilino, kiekvieną atvejį išanalizavo, ir šiandien sakyti, kad mes, rengėjų grupė, jau viską apsvarstėme ir visapusiškai išanalizavome, yra neteisinga. Tokiu būdu mes galime sudaryti tokią kritinę situaciją, kad po to mus žmonės ne girs, o peiks dėl tokio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Aišku. Ką gi, prašom balsuoti už įstatymo 5 straipsnį. Na, jeigu įstatymas, tai 5 straipsnis. Ar penktas punktas? Prašom. Balsavimas pradėtas. Už balsavo su ponu V.Kačinsku 26 deputatai, prieš — 23, susilaikė 14. Straipsnis nepriimtas.

V.KAČINSKAS. Gerai. Toliau tada. 6 punktas  papildyti 4 straipsnį trečiąja dalimi. Yra gauta alternatyvi deputato L.Sabučio formuluotė. Bet iš šio pateikto 3 straipsnio trečiosios dalies redakcijos išbraukus ,,kartu gyvenantys asmenys", šiuos tris žodžius, tos abi formuluotės labai panašios, praktiškai turbūt niekuo nesiskiria. Ir aš kreipiuosi į deputatą L.Sabutį, ar jis neatsiimtų savo teikiamos formuluotės, kadangi išbraukus šiuos žodžius praktiškai lieka analogiškos formuluotės?

PIRMININKAS. Gerai, kuris čia gerbiamojo L.Sabučio pasiūlymas? Kad aš tokio nematau. A, dėl 6 punkto.

V.KAČINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ar gerbiamasis L.Sabutis nori papildyti? Prašom.

L.SABUTIS. Išties, redakcija beveik nesiskiria, tik yra visa esmė žodyje ,,nuomininkai" ar ,,nuosavybės subjektai", t.y. ,,savininkai". Pasiūlymas buvo suredaguotas kartu su Juridinio skyriaus konsultantu, kuris talkino jums rengiant šį įstatymą. Siūloma redakcija yra sklandesnė ir atitinka Civilinio kodekso bei kitų butų teisės normų reikalavimus.

Šiuo atveju, jeigu įsiskaitysite į tekstą, taip ir teigiama, kad nuomininkas, šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į perkamą gyvenamąjį butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito. Žodžiu, tokie asmenys, kurie įgijo nuosavybės teisę. Jeigu gyvena dvi trys šeimos, jos taip pat yra nuomininkai, bet neįgiję nuosavybės teisės, todėl mes joms atimti galimybę privatizuoti kitur ir kitaip neturėtume. Todėl pasiūlyta redakcija visiškai atitinka priimto įstatymo reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerai. Tai mes turėtume pritarti deputato L.Sabučio pasiūlytai alternatyvai, taip? Autorius neprieštarauja.

V.KAČINSKAS. Aš neprieštarauju, kad priimtume balsavimu deputato L.Sabučio formuluotę.

PIRMININKAS. Taip. Ar reikalauja kas nors balsuoti, kai sutarta? Gerai, ačiū. Ką gi, gerbiamasis Kačinskai, laikas. Prašome pereiti prie ankstesnio klausimo.

Nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos Mandatų ir etikos komisijos formavimo” projekto svarstymas,  balsavimas dėl projekto alternatyvų

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, kaip jūs prisimenate,..

PIRMININKAS. Prašau salėje tylos!

V.KAČINSKAS. ...buvo balsuota dėl Mandatų ir etikos komisijos, formavimo būdų. Aukščiausiojoje Taryboje susidarė dvi deputatų grupės beveik tokio pat dydžio. Balsavimo rezultatas skyrėsi tik keliais balsais. Jos pasisakė arba už pirmą, arba už trečią variantą  arba už tai, kad ta komisija būtų formuojama tik frakciniu būdu, arba, kad ta komisija būtų formuojama visiškai ne frakciniu būdu, o renkant Aukščiausiojoj Taryboj. Norėčiau jums priminti, kad norint padaryti Reglamento pataisą, reikalingi 67 balsai. 0, kiek žinau, nei viena, nei kita grupė tiek balsų Aukščiausiojoje Taryboje šiandien nesurenka, ir todėl lieka... (Balsai salėje) Gal galima...

PIRMININKAS. Gerai, tai gal tada aš pakartosiu. 15.10 val. salėje nebuvo pakankamo skaičiaus deputatų, todėl mes nebalsavome už darbotvarkės 5 klausimą, kas yra numatyta. Todėl šitą 6 klausimą baigėme penkiomis minutėmis anksčiau, kad galėtume balsuoti už penktąjį.

Prašom, pakartokite tas alternatyvas, ir balsuojame. Tarp kitko, čia net nebereikėtų jokio motyvavimo, nieko, nes kalbant dėl balsavimo motyvų buvo viskas pasakyta. Pateikiame alternatyvas ir balsuojame.

V.KAČINSKAS. Aš vis dėlto norėčiau baigti savo pertrauktą kalbą. Todėl pasisakydami už pirmą arba už trečią formuluotę mes atsiduriame tokioj situacijoj, kad paliekam galioti šio Reglamento nepakeistas normas, o pagal tas normas mes nesuformuosime Mandatų ir etikos komisijos, kad ir kaip besistengtume. Tai yra mano nuomonė, galite su manimi ginčytis.

PIRMININKAS. Gerai. Aš primenu, kad antroji alternatyva buvo atmesta po pirmojo balsavimo. Liko pirmoji ir trečioji alternatyvos. Už jas buvo balsuota, dviejų balsų persvarą buvo įgijusi pirmoji alternatyva, tačiau Jungtinė Sąjūdžio frakcija paprašė perbalsuoti, pakartoti balsavimą. Todėl aš dabar prašau balsuoti štai tokiu būdu. Kas balsuoja už pirmąją alternatyvą, aš tuoj pat ją perskaitysiu... Ne, gerbiamieji, čia nebuvo reikalavimo perbalsuot esant salėje didžiajam kvorumui. Tai tiesiog buvo išreikštas nepasitikėjimas balsavimu. Perbalsuoti nereikalaujant, kad salėje būtų didysis kvorumas. Gerbiamieji deputatai, na, paskui prašysite dar ir penktą kartą balsuoti. Gal geriau pasiklausykime. Pone Kačinskai, jūsų pačių labui aš nenoriu gaišti laiko. Sėskitės ir klausykite.

Kas balsuoja už pirmąją alternatyvą? Ji yra tokia: ,,Frakcijos siunčia į šią komisiją savo atstovus, kurie išrenka komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Juos tvirtina Aukščiausioji Taryba". Kas balsuoja už šią alternatyvą, spaudžia mygtuką ,,už", kas balsuoja už trečiąją alternatyvą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Trečioji alternatyva yra tokia: ,,Visus komisijos narius renka Aukščiausioji Taryba". Taigi prašau užsiregistruoti. (Triukšmas salėje) Prašau pirmiausia užsiregistruoti! Reikia žiūrėti į ekraną. Salėje užsiregistravo 82 deputatai. Pone Šepety ir pone Morkūnai, na, netriukšmaukite! Gerbiamasis Šepety, jūs turite gerą praktiką, kaip yra sunku dirbti, kai salė triukšmauja. Gerai, prašom balsuoti. Kas už pirmą alternatyvą — spaudžia mygtukus ,,už", už trečią  mygtukus ,,prieš".

Aš jau aiškinau ir prašau dar kartą išklausyti. Sąjūdžio jungtinė frakcija nepasitikėjo to balsavimo rezultatais ir paprašė perbalsuoti. Tokiu atveju nėra būtinybės, kad salėje būtų didysis kvorumas. Tai nebuvo reikalavimas perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Gerbiamasis Jurgeli, jūs dabar supratote? Nebetrukdysite daugiau? Tai yra Reglamento suteikta teisė  iki klausimo svarstymo pabaigos pareikalauti perbalsuoti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Prašau, bet jūs jau nebeturėsite tokios teisės, tiksliau, Jungtinė Sąjūdžio frakcija nebeturės. Gerai, prašau balsuoti. Už pirmą alternatyvą  mygtukas ,,už", už antrą, t.y. trečią alternatyvą — mygtukas ,,prieš". Prašau balsuoti. Ponas J.Pangonis už kurią alternatyvą?

J.PANGONIS. Už pirmą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, jūs pavėlavote, neužsiregistravote, ir tai jau jūsų kaltė. Taip, už pirmą alternatyvą su ponu J.Pangoniu balsavo 39 deputatai, už antrą  37.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš pats balsuoju visą laiką už pirmą alternatyvą ir kiekvienu atveju man patinka priimtas rezultatas, tačiau jeigu deputatai pradeda šaukti iš vietos: aš balsavau, bet neveikia mygtukai  na, tai aš negaliu, deja, patikrinti. Aš norėčiau, žinoma, pripažinti, kad rezultatas yra ir vienu, ir kitu atveju toks pat  pritarta pirmajai alternatyvai.

Deputatas A.Taurantas dėl procedūros.

A.TAURANTAS. Toks apylygis nuomonių pasiskirstymas buvo seniai žinomas, kai bandėme ištirti šią problemą. Todėl buvo aišku, kad galima būtų ir atsižvelgiant į balsavimo rezultatus priimti kompromisinį variantą, už kurį dabar nebalsuojama, nes jis lyg ir mažiausiai balsų gavo. Tai buvo antras variantas, kai komisijos PIRMININKAS ir pavaduotojas renkami, o kiti deleguojami frakcijų. Tai vienintelė išeitis iš šios susidariusios situacijos, nes kitaip nelaimės nė viena alternatyva. (Triukšmas salėje)

P.VARANAUSKAS. Deputatas P.Varanauskas. Dabar yra kvorumas, devyniasdešimt.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerai, aš jums nesuteikiau žodžio, bet ačiū už informaciją. Salėje yra didysis kvorumas, tačiau tai nieko nekeičia. Kategoriškai pažiūrėjus abiem atvejais balsavimai iš esmės buvo teisėti, procedūra nepažeista ir laimėjo pirmoji alternatyva.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Na, jeigu kuri frakcija siūlo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui, tai žinoma. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Sudėjus dabar esamus skaičius aiškiai matyti, kad nėra 83. Vadinasi, teisingai deputatai pareiškė, kad jų mygtukai neveikia.

PIRMININKAS. Galbūt.

R.GAJAUSKAITĖ. Gal reikėtų tada rankomis balsuoti. Tai tada iš karto būtų aišku dėl tų persvarų, nes iš tikrųjų kai kurie mygtukai neveikia.

PIRMININKAS. Galbūt, bet aš negaliu patikrinti, todėl aš turiu pasitikėti tais rezultatais.

R.GAJAUSKAITĖ. Bet juk suma tai rodo, kad nėra šitiek, 83 nėra.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, gal tikrai, kad baigtume šitą...

PIRMININKAS. Gerai, aš jums nesuteikiau žodžio kol kas. Leiskite man pasiūlyti. Gerai? Kad nebūtų šitos netvarkos, balsuojam jau tikrai paskutinį kartą esant salėje didžiajam kvorumui kortelėmis. Ir nebelieka tada jokių abejonių.

K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau balsuoti, kol R.Gajauskaitė...

PIRMININKAS. Gerbiamieji, na, sutikite, kad jeigu aparatūra blogai veikia, nekalti nei deputatai, nei posėdžio PIRMININKAS.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerai, kiek salėje yra deputatų? Prašau patikslinti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje  93 deputatai.

PIRMININKAS. Prašau deputatus sėsti į vietas. Na, Reglamento 114 straipsnis leidžia posėdžio pirmininkui pasiūlyti perbalsuoti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tai vieną kartą perbalsuoti pasiūlė Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Šiuo atveju siūlau perbalsuoti aš, nors rezultatai, aš dar kartą kartoju, mane patenkina, tačiau jie man nekelia pasitikėjimo, nors ir patenkina.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerai. Prašau balsuoti kortelėmis. Kas už pirmąją alternatyvą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  41.

PIRMININKAS. Už  41. Dabar prašau balsuoti, kas už trečiąją alternatyvą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  38.

PIRMININKAS. Už  38. Na, dabar jau esant salėje didžiajam kvorumui (čia nebesvarbu, čia alternatyvus balsavimas) buvo pasirinkta pirmoji alternatyva, ir tai yra trečią kartą įrodyta persvara.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerai, tai aš pats noriu paklausti. Gerbiamieji deputatai, praėjusį kartą mes 67 balsų dauguma buvome nusprendę pritarti po pirmojo svarstymo. Ar bereiktų šiandien dėl to dar kartą balsuoti? Tuo labiau, kad ta pati alternatyva išliko pasirinkta. Ir praėjusį kartą dar buvo siūlęs deputatas V.KAČINSKAS balsuoti už skubesnę svarstymo tvarką, tai mes galėtume balsuoti nebent dėl šito dalyko. Gerai?

Gerbiamieji deputatai, prašau salėje dėmesio. Projekto autorius siūlo balsuoti už šio įstatymo projekto skubesnę svarstymo tvarką. Balsuokime pakeldami korteles dar kartą. Kas už skubesnę projekto svarstymo tvarką?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  35.

PIRMININKAS. Už  35. Sutikite, gerbiamasis Kačinskai, kad nuo 93 reikėjo bent 47 deputatų. Skubesnei svarstymo tvarkai nepritarta, o po pirmojo svarstymo jau praėjusį kartą buvo pritarta pasirenkant pirmąją alternatyvą.

Deputatas Č.Stankevičius turėjo pateikti nutarimo projektą, tačiau jo dabar nėra salėje. Kviečiu į tribūną deputatą V.Čepaitį dėl 7 darbotvarkės klausimo, dėl išimtinių teisių ir lengvatų panaikinimo.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tuo klausimu?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Plečkaitis šiuo darbotvarkės klausimu. Prašau.

V.P.PLEČKAITIS. Centro frakcija vakar svarstė šitą klausimą, ar ponas V.Čepaitis gali pristatinėti įstatymą, kai yra pateikta saugumo tyrimo komisijos išvada. Ir mes manome, kad deputatas, kol nėra sustabdyti jo įgaliojimai, kol procesas toliau tęsiamas, neturi teisės pristatinėti įstatymus. Jeigu gerbiamasis V.Čepaitis pristatinės įstatymą, mes paliksime posėdžių salę.

PIRMININKAS. Čia yra ne pristatinėjimas, čia yra pateikimas trečiajam svarstymui ir balsavimui.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ką gi, Sąjūdžio jungtinė frakcija nieko nepasiūlė, mes neturime už ką balsuoti. Prašom, gerbiamasis Čepaiti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Nešaukit ant manęs. Aš tiesiog atsižvelgiu į tai, ką pasakė Centro frakcija, o kadangi jokio įpareigojimo man nepateikta, tai aš tęsiu svarstymo procedūrą. Prašom, pone Čepaiti.

Nutarimo “Dėl išimtinių teisių ir lengvatų” projekto svarstymas

V.ČEPAITIS. Gerbiamieji deputatai, šitas klausimas svarstomas jau gana seniai, kaip žinote, maždaug pusantrų metų, ir man labai liūdna, kad tokiu būdu yra protestuojama taip pat prieš bandymą padaryti tvarką su privilegijomis ir lengvatomis. Tačiau aš tęsiu šitą klausimą. Ir dabar būtų galima galų gale įvesti tvarką šitoje labai svarbioje mūsų visuomenės gyvenimo srityje. Mūsų komisija buvo du kartus susirinkusi. Paskutinį kartą gruodžio 9 d. kartu su Socialinio aprūpinimo ministerijos atstovais apsvarstė šitą nutarimo projektą ir padarė gana svarbias pataisas.

Pagrindinis nutarimo ,,Dėl išimtinių teisių ir lengvatų" principas yra tas, kad jokios išimtinės teisės ir lengvatos Lietuvos Respublikoje nebūtų teikiamos ne įstatymo tvarka. Tai yra viskas, ką mes teikėme tam tikroms piliečių arba pareigūnų kategorijoms, kažkokias išimtines teises ar lengvatas, turi būti teikiama tik įstatymu. Ir jeigu mes iš karto panaikintume...

PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo. Gerbiamieji deputatai salės gale, aš Aukščiausiosios Tarybos vardu reikalauju salėje tylos. Deputate Deguti!

Prašom tęsti.

V.ČEPAITIS. Kadangi yra gana daug įstatymų ir įvairių poįstatyminių aktų, ir jeigu mes iš karto šiandien vienu aktu panaikintume visa tai, atsirastų tam tikra įstatymų leidyboje skylė, ir kai kurios kategorijos žmonių, kurioms iš tikrųjų galima būtų suteikti tam tikras išimtines teises ir privilegijas, staiga liktų be įstatyminio šitų teisių gynimo. Todėl yra čia numatyta gana...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Čepaiti...

V.ČEPAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į jus kaip į pranešėją. Trečiojo svarstymo metu nekalbama apie įstatymo koncepciją, apie jo esmę, o pasakoma, kokios gautos pastabos, pasiūlymai ir teikiama balsuoti.

V.ČEPAITIS. Kadangi praktiškai jokių rimtų pasiūlymų ir pastabų nebuvo pateikta jokių komisijų, o tik buvo atsižvelgta į kai kurių pasiūlymus, jog nesusidarytų tokia padėtis, kad tam tikros kategorijos žmonių liktų be teisinio aprūpinimo šituo atžvilgiu, buvo numatyti tam tikri terminai, pagal kuriuos yra šitas klausimas sprendžiamas. Visų pirma nutarimo pirmasis punktas, kuriuo panaikinamos visos iš valstybės lėšų teikiamos lengvatos ir išimtinės teisės, įsigalioja tik kitų metų gegužės 31 dieną. O iki šių metų vasario 1 dienos Vyriausybė, ministerijos, žinybos, savivaldybės, valdžios ir valdymo organai peržiūri savo aktus ir nustato naikintinas normas. O iki kovo 1 d. pateikia Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl tų įstatymų, kuriais galima sureguliuoti šitas normas.

Tokie yra pagrindiniai punktai. Dabar aš nežinau, ar yra prasmė balsuoti už atskirus straipsnius. Kaip jūs manot, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS, Čia yra jūsų valia. Aš šiuo atveju nesikišu. Jeigu jūs siūlote balsuoti už visą ir niekas neprieštarauja, tai prašome.

V.ČEPAITIS. Ar kas nors prieštarauja, kad būtų balsuojama iš karto už visą nutarimą ,,Dėl išimtinių teisių ir lengvatų"?

PIRMININKAS. Noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės narių, kiek salėje yra deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dabar nėra reikiamo deputatų skaičiaus. 62 deputatai.

PIRMININKAS. Taip. Salėje turi būti 88 deputatai. Jeigu mes norime priimti šitą nutarimą, balsuoti už jį visą, reikia salėje 88 deputatų, kadangi balsavimas nebuvo iš anksto skelbtas. Galime balsuoti nebent už atskirus straipsnius, kai nėra salėje didžiojo kvorumo, o esant galimybei liktų balsuot už visą.

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, galbūt galima būtų labai lengvai susitarti. Jeigu čia prieš vieną asmenį nusistatę yra, komisijos pirmininko pavaduotojas, kiek žinau, tos pačios pozicijos kaip ir dabartinis pranešėjas. Jeigu pasikeistų pranešėjai...

PIRMININKAS. Na, ponui V.Čepaičiui tas buvo siūlyta. Jis...

V.ČEPAITIS. Dėl reikalo svarbos aš mielai paprašyčiau poną J.Jurgelį, kad jis tęstų šito klausimo pristatymą.                      ^\

P.VARANAUSKAS. Ir tada praneštume...

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis J.Jurgelis sutinka toliau teikti balsavimui pastraipsniui? Taip. Prašom.

V.ČEPAITIS. Dėkoju ponui J.Jurgeliui.

PIRMININKAS. Jeigu yra galimybė, kviečiu visus deputatus grįžti į salę. Šį projektą balsavimui teikia deputatas J.Jurgelis, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas.

Gerbiamieji deputatai, iš balkonų, tribūnų ir iš kitur prašau rinktis į parterį.

Prašom, gerbiamasis Jurgeli. Gal vis dėlto balsuokime iš pradžių dėl preambulės, dėl 1, 2 straipsnio ir per tą laiką gal susirinks reikiamas deputatų skaičius.

J.JURGELIS. Aš tik keletą žodžių norėčiau pridėti. Darbo eigoj mes bandėm revizuoti ir peržiūrėti daugybę normatyvinių aktų, bet supratom, kad tų aktų yra tokia daugybė (juos yra priėmę ir atskiros žinybos, ir ministerijos, ir vietiniai organai), todėl lengvatų panaikinimas — yra procesas. Ir nutarėm, jeigu tai yra procesas, nustatyti tam tikras gaires. Pirma, buvo mūsų idėja iš viso lengvatų atsisakyti, bet tada atsiranda toks sluoksnis žmonių (invalidai, daugiavaikės šeimos), kuriam tai yra būtina. O antra, ir mūsų parlamentas nuėjo tuo keliu priimdamas konkrečius įstatymus, sakykim, dėl policijos, kur jau įtvirtino kai kurias lengvatas. Todėl principinis dalykas būtų toks, kad jeigu yra numatytos lengvatos, tai iš esmės jas gali nustatyti tik Aukščiausioji Taryba ir negali šito atlikti vykdomieji organai. Va, tiek norėjau pridurti.

PIRMININKAS. Tai prašau pateikti balsuoti preambulę. Tiksliau, aš pats noriu paklausti, ar yra prieštaravimų dėl preambulės. Niekas neprieštarauja, kad preambulė, susidedanti iš dviejų pastraipų, būtų priimta? Niekas neprieštarauja, taip? Taigi pirmosios dvi pastraipos yra priimtos be balsavimo.

Pirmas punktas. Ar dėl pirmo punkto kas nors prieštarauja?

Deputatas J.Liaučius.

J.LIAUČIUS. Pirmas punktas nelabai yra suprantamas. Aš suprantu, kad antras ir trečias  tai pavedimai Vyriausybei, kuri pateiks ištisus įstatymų ir nutarimų sąrašus. Tačiau pirmas punktas pats sau prieštarauja. Pažiūrėkime: naikiname visas lengvatas ir išimtines teises, išskyrus tas, kuriomis naudojasi invalidai, daugiavaikės šeimos ir našlaičiai, taip pat lengvatas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai išeina, kad našlaičiai ir invalidai naudojasi ne įstatymų suteiktomis lengvatomis. Tai viena. O pasakius, kad ,,visas lengvatas", tai lieka neaišku bet kokiai žinybai, pareigūnui. Ką reiškia tos ,,visos"? Tai po antro ir trečio pavedimo įvykdymo mes turėtume tą visą sąrašą ir žinotume, ką mes naikiname — visą tą sąrašą. O dabar šitas pirmo punkto pasakymas ,,visas lengvatas" nieko nepasako iš esmės, nes mes niekuo konkrečiai negalėsime vadovautis. Kaip pranešėjas mano?

J.JURGELIS. Gal aš tamstą ne visai supratau. Tas lengvatas, kurios yra numatytos net ir poįstatyminiais aktais ir galioja ir šiandien — invalidams, daugiavaikėms šeimoms ir našlaičiams  mes jas galvojame palikti. O kadangi tam tikras lengvatas jau yra numačiusi ir priėmusi Aukščiausioji Taryba (sakykim, Policijos įstatyme yra tokie dalykai tvirtinami), tai jas taip pat paliekam. Aš taip suprantu.

PIRMININKAS. Pasiaiškinome dėl pirmo punkto. Ar norės deputatai kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl pirmo punkto M.Gerdaitytė pageidauja? Prašom.

M.GERDAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, noriu kalbėti dėl to, kad svarstome čia kartu ir lengvatas buvusiems nomenklatūriniams darbuotojams, taip pat lengvatų naikinimą kaimo medicinos darbuotojams ir švietimo darbuotojams. Mane jaudina tai, kad siūloma pavesti Vyriausybei spręsti. Jau mes pavedėme Vyriausybei spręsti priėmę Atostogų įstatymą. Pavyzdžiui, kaimo medicinos darbuotojai turėjo tris papildomas dienas prie kasmetinių atostogų. Vyriausybei pavesta spręsti ir Vyriausybė naikina šitą lengvatą. Nors Aukščiausiosios Tarybos Sveikatos komisija rekomendavo kaimo medicinos darbuotojams 100 rb. priedą prie atlyginimo, daugumai kaimo gydytojų šitas priedas nepatvirtintas, jį gauna tik stomatologai, pediatrai, o kaimo ambulatorijų terapeutai negauna. Suskaldyti kolektyvai. Dabar siūloma naikinti komunalines lengvatas. Jos nėra didelės, ir prašyčiau, kad šitame įstatyme nebūtų naikinamos lengvatos kaimo medicinos ir švietimo darbuotojams.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėjau atsakyti tik į posėdžio pirmininko repliką, kuria jis priekaištavo Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, kodėl mes nesureagavom dėl pono V.Čepaičio. Aš norėjau pasakyti, kad tai būtų įrašyta ir į stenogramą, kad mes laikom, kad tai yra komisijos reikalas. Visiškai mes nesikišom į šitą dalyką.

PIRMININKAS. Palaukit, aš nesupratau. Aš turėjau omenyje, kad Centro frakcija man, kaip posėdžio pirmininkui, nedavė jokių nurodymų, pavyzdžiui, teikti ką nors balsavimui. Todėl aš ir pasakiau: pone Čepaiti, prašau pradėti teikti klausimą. Aš turėjau omeny Centro frakciją, o ne Jungtinę Sąjūdžio frakciją.

S.MALKEVIČIUS. Ne, buvo pasakyta.

PIRMININKAS. A, tai tada aš atsiprašau. Aš turėjau omeny, kad Centro frakcija man neduoda jokių nurodymų, ir aš dirbu toliau. Tai atsiprašau, jeigu aš būsiu suklydęs.

J.JURGELIS. Aš, jeigu galima...

PIRMININKAS. Taip, deja, baigiasi laikas.

J.JURGELIS. Jeigu galima, norėčiau atsakyti gerbiamajai M.Gerdaitytei.

PIRMININKAS. Na, tai dabar mes kalbam dėl balsavimo motyvų ar atsakinėjam į klausimus? Deputatas A.Svarinskas?

A.SVARINSKAS. Man atrodo, kad reikėtų labiau apibrėžti, kad neliktų abejonių, kam tos lengvatos yra atimamos. Čia kaip tik gydytoja M.Gerdaitytė pareiškė, kad gali atimti lengvatas tiems, kuriems jos priklauso ir kurie turėtų gauti.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu pasakyti, tiek daug prirašyta lengvatų didžiulis pluoštas. Ir pagal mūsų įstatymus, jeigu mes neišleidom įstatymo, veikia LTSR įstatymai arba net TSRS įstatymai. Ir dėl to čia daug painiavos. O ką sakė deputatė M.Gerdaitytė, tai, pavyzdžiui, Atostogų įstatymą mes tuoj pat rengsime ir į tai atsižvelgsime. O kitas lengvatas įvertins Vyriausybė.

PIRMININKAS. Tai jau priimtas šitas...

P.VARANAUSKAS. Ar jau priimta?

PIRMININKAS. Taip.

P.VARANAUSKAS. O visa tai bus įvertinta. Siūlau balsuoti už tokią redakciją, kaip pateikta, kad nesusipainiotume, nes paskui KGB, pasirodys, liks už borto.

PIRMININKAS. Ir deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti padaryti šito įstatymo svarstymo pertrauką, nes yra ,,išskyrus tas lengvatas, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės". Ir pirmam, ir antram. Iš esmės reikėtų tas išbraukus pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki kovo 1 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai apsvarstyti visą lengvatų sąrašą ir tada būtų kokia nors tvarka, o dabar kažkokios lengvatos ten surašytos, iš kažkur prirašytos ... Ir ne Vyriausybė, o štai panaikinti... Antras irgi gali būti, bet nubraukti ,,bei lengvatas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės", tada galima balsuoti. Iš antro punkto vėl paskutinę pusę sakinio ,,išskyrus tas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įstatyme"... Pavesti pateikti, ir būtų baigta, o jeigu ne, tai aš manau, kad reikia daryt svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Kadangi baigiasi laikas, skirtas svarstymui, jis ne visai optimaliai buvo panaudotas, aš taip pat siūlau padaryti pertrauką.

Deputatas Č.Juršėnas, paskutinis pasisakymas.

Č.JURŠĖNAS. Aš, gerbiamasis spikeri, pritariu K.Antanavičiaus nuomonei, bet aš turiu dar vieną motyvą. Manau, preambulė neatspindi tikrosios padėties. Reikalas tas, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas per 1990-1991 metus panaikino visą seriją visokių privilegijų. Vadinasi, jeigu mes norim būti teisingi ir atspindėt tikrąją padėtį, preambulėj turim šitai pažymėt, o dabar išeina iš tos preambulės, kad tik Aukščiausioji Taryba atkreipia dėmesį, ir Vyriausybė sutvarkys viską, o iš tikrųjų... Kolega sako, V.Čepaitis atkreipia dėmesį, ir dabar viską Vyriausybė sutvarkys. O Vyriausybė dar pernai labai daug privilegijų panaikino ir Prezidiumas panaikino. Tai būtinai reikėtų konstatuot įžanginėj daly.

PIRMININKAS. Ačiū, laikas baigėsi.

P.VARANAUSKAS. Dėl darbo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas P.Varanauskas dėl procedūros.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu pritarti tam, ką pasakė deputatas K.ANTANAVIČIUS ir deputatas Č.Juršėnas. Jau mūsų yra 1990 metų birželio 15 d. toks pavedimas Vyriausybei padarytas. Tik kad iki šiol ji to nepadarė, tai priminti mes jai galim.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu gerbiamąjį M.Treinį į tribūną.

Įstatymo “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas

M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, mes vakar jau nagrinėjome pataisas dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo ir agrarinės reformos. Baigėme darbą ties 4 straipsnio septintąja dalimi, už vieną jos variantą balsavome ir atmetėme. Atmetėme tai, kad būtų leidžiama žeme disponuoti lengvesnėmis sąlygomis, negu buvo numatyta įstatyme reguliuojant tiktai pardavimą. Kadangi dalis deputatų nesutiko su tuo, kad dovanojimas esą tai bus paslėpta pardavimo forma, taigi siūlome riboti ir dovanojimą. Tačiau daugelis deputatų pripažino, kad įkeitimas yra būtina forma, nes gavęs žemę savininkas turi teisę gauti paskolą įkeisdamas savo nekilnojamąjį turtą ir dėl to tas įkeitimas turėtų būti leidžiamas.

Įstatymo “Dėl žemės reformos  įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas

M.TREINYS. Dėl nuomos yra prieštaringos nuomonės — dalis nesutinka iš esmės, kiti pripažįsta, kad tai gali būti daroma tam tikromis sąlygomis, kurios čia ir numatytos. Vyriausybė šiam laikotarpiui, t.y. 5 metų laikotarpiui, gali numatyti žemės išnuomojimo tvarką ir sąlygas. Reikia pažymėti ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog žemės ūkio veiklai įgyta žemė 5 metus nuo įsigijimo negali būti parduodama, dovanojama arba mainoma , ten jau nekalbama apie draudimą nuomoti, o yra tam tikros sąlygos, kai žemė gali būti nuomojama. Vadinasi, dalį žemės atgavęs, sakykim, 10 ha ir dar nupirkęs, žmogus atsidurs tokioj situacijoj, kai gautą ir nupirktą žemę nuomoti tam tikromis sąlygomis gali, o grąžintos jau nebegali. Taigi aš norėčiau, atsižvelgiant į šitą situaciją, grįžt prie to straipsnio varianto, kuris čia pateiktas, ir siūlyčiau jį priimti, būtent — įteisinti nuomą tam tikromis sąlygomis. O tekstas, už kurį reikėtų balsuoti, — štai 4 straipsnio septintąją dalį išdėstyti taip: ,,Grąžinta arba vietoje jos suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį žemės ūkio produktų gamybai ir negali būti parduodama, dovanojama 5 metus nuo tos žemės sugrąžinimo arba kito sklypo suteikimo dienos. Vyriausybė šiam laikotarpiui nustato (čia žodelis ,,šios" be reikalo) ,,nustato žemės išnuomojimo tvarką ir sąlygas".

PIRMININKAS. Ką gi, autorius siūlo balsuoti. Reikia balsuoti už 4 straipsnio pirmąją alternatyvą? Antroji alternatyva, kaip aš supratau, vakar buvo atmesta, taip?

M.TREINYS. Taip, atmesta.

PIRMININKAS. Taip.

M.TREINYS. Gerbiamieji, mes vakar balsavome už kitą alternatyvą, kur buvo kalbama apie leidimą dovanoti, ir baigėme atmesdami aną alternatyvą, kur pirmas žodis ,,parduodama" lieka. Dabar balsuojame, kur atmetama ,,parduodama, dovanojama", tačiau siūlome, kad būtų įkeitimas ir nuoma tomis pat sąlygomis, kaip ir žemės reformos atveju, kur jau įstatyme tai leidžiama. O kodėl, aš jums ką tik motyvavau.

PIRMININKAS. Ką gi...

M.TREINYS. Aš nenoriu primygtinai piršti kolegoms deputatams...

PIRMININKAS. Gal galime susilaikyt nuo šito straipsnio, kol patikslinsime stenogramas, nes kiti deputatai sako, kad vakar atmesta ir šita alternatyva.

M.TREINYS. Už ją nebuvo balsuota.

J.PANGONIS. Ar galima pasakyti?

PIRMININKAS. Gerai, deputatas J.Pangonis dėl procedūros.

J.PANGONIS. Taip, aš norėčiau pirmiausia kreiptis į gerbiamąjį deputatą M.Treinį, kad jis visų pirma suklaidino vakar Lietuvos žmones sakydamas, jog jau yra priimtas įstatymas ir įteisintas grąžinimas vaikaičiams. Tai buvo tik vienas nedidelis viso įstatymo straipsnelis priimtas ir nebuvo balsuota už visą įstatymą. Per ,,Panoramą" buvo šitas pasakyta, ir M.Treinys savo kalboj aiškino, dabar vėl aiškina, kad nebalsavom už straipsnio 4 pataisą. Jis ir vakar taip pasakė, kad balsuojam už šitą alternatyvą, o siūlo už aną. Ir visi mes balsavom žinodami, kad balsuojam už vieną pataisą, o ne už kažkokias alternatyvas. Ir nebuvo visiškai teikiama antroji alternatyva. Šiandien atsiranda vėl nauja alternatyva. Tai kur mes taip nueisime, gerbiamieji?

PIRMININKAS. Gerai, galime balsuoti už 4 straipsnio pirmąją alternatyvą, taip? Aš siūlyčiau, bet aš bijau čia įsivelti, nes vakar nepirmininkavau, tai negaliu garantuot dabar.

M. TREINYS. Gerbiamieji, mes pradėjom nuo to, kad eilės tvarka, jei atmetam pardavimą, atmetam dovanojimą, galų gale atmesite jūs, sakykim, ir nuomą — jūsų valia, bet aš norėčiau, kad mes leistume įkeitimą, kad nors šiek tiek vyktų normalus ekonominis veiksmas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Treiny, gal būtų paprasčiau, jeigu jūs eitumėt toliau, nes tuoj baigsis laikas ir mes net nepakrutėsim. Ir mažiau reikėtų komentuot. Jūs ir ponas E.Grakauskas komentavot pakankamai.

M. TREINYS. Kita alternatyva taip pat susijusi su miškais, vėl tie patys apribojimai.

PIRMININKAS. Tai yra 5 punktas?

M.TREINYS. Taip, 6 straipsnis...

PIRMININKAS. Įstatymo 6 straipsnis. Tai jūs kol kas susilaikote nuo 4 straipsnio pakeitimo, taip? Tvarkoje,

M.TREINYS. Reikėtų apsispręst, nes tuoj pat mes nebegalim ir 6 straipsnio...

PIRMININKAS. Tai 6 straipsnio antrą dalį siūlote išdėstyti taip, kaip nurodyta. Palaukit. Aš noriu patikslint kol kas. Tai alternatyva čia yra visiškai bereikšmė — palikti nepakeistą. Na, tai savaime aišku, kad tai ir yra alternatyva.

M.TREINYS. Aš paaiškinčiau, jeigu tai būtų leista, kad mes ir miško plotus disponavimo požiūriu taip pat vertiname kaip ir žemę. Ir čia sugrįžtume prie įstatymo teksto ir pakeistume žodį ,,įkeičiama" žodžiu ,,dovanojama", kitaip sakant, negali būti parduodamas ir dovanojamas miško plotas analogiškai kaip ir žemė.

PIRMININKAS. Gerai, jūs norite, kad būtų balsuota už tą, kas pažymėta 5 punkteliu, taip? 6 straipsnio antrąją dalį...

MTREINYS. Tai, matot, jeigu mes nesam apsisprendę dėl žemės, tai tada nelogiška būtų kalbėt apie mišką.

PIRMININKAS. Na, tai tada jūs neteikite to.

M. TREINYS. Aš vis dėlto norėčiau, kad deputatai parodytų savo valią. Jeigu atmesite tą vadinamąją nuomos galimybę, dar prašysiu, kad jūs sutiktumėt paskui išbraukti vieną žodį...

PIRMININKAS. Gerai, jūs pasakykite, už ką mes turime balsuoti?

M.TREINYS. Už tai, kas išdėstyta tekste, lapo viršuje. 4 straipsnio septintą dalį išdėstyti taip: ,,Grąžinta arba vietoj jos suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį žemės ūkio produktų gamybai ir negali būti parduodama, dovanojama 5 metus nuo tos žemės sugrąžinimo arba kito sklypo suteikimo dienos. Vyriausybė šiam laikotarpiui nustato žemės išnuomojimo tvarką ir sąlygas".

PIRMININKAS. Gerai, tai jūs vis dėlto teikiate balsuoti, nes aš buvau supratęs, kad jūs pereinate prie 5 punkto.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS dėl procedūros. Aš teiksiu tada balsuot.

K.ANTANAVIČIUS. Tai aš ne dėl procedūros, dėl esmės...

PIRMININKAS. Gerai, dėl balsavimo motyvų.

K.ANTANAVIČIUS. ...nes mes esam pateikę pastabą. Manau, kad ieškant kompromiso būtų galima balsuoti dėl ,,įkeitimo", o dėl nuomos ponas M.Treinys sutiko, kad galima atsiimti, nes vakar tas buvo aptarta ir atmesta. Ir tada galėtume eiti pirmyn. Jeigu autorius sutiktų apsiriboti ,,įkeitimu", tada galima balsuoti ir eiti pirmyn, o jeigu ne, tai tada turim grįžti prie stenogramos, nes vakar tas buvo jau nuspręsta.

M.TREINYS. Gerbiamieji, vakar nebalsavom už tą, ką aš skaičiau, balsavom už kitą. Pradėjom nuo palaisvinimo,.o dabar veržiame. Jeigu jūs nubalsuosite už nuomą, aš tada prašysiu tik ,,įkeitimą" išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas B.Lubys dėl balsavimo motyvų.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, atmesdami tuo klausimus, man atrodo, mes labai energingai sujaukiam visus mūsų pirminius principus, kadangi žemės grąžinimas ir turto grąžinimas tampa labai metaforinis. Vadinasi, vienoj vietoj mes priėmėm, kad grąžinam, o iš kitos pusės, jeigu yra susidariusios šeimoj kokios nors sąlygos, mes to turto faktiškai negrąžinam. Nepriimdami gerbiamojo M.Treinio pasiūlymo, kad būtų suteikiama nuomos teisė, apribodami laike, mes faktiškai labai didelės turto dalies negrąžinam. Čia galbūt yra kazuistika, bet jeigu mes sudėstysim viską iš eilės, tai išeis taip, kad mūsų priimtuose įstatymuose, kur mes sakėm apie žemės grąžinimą ir turto grąžinimą,vadinasi, nepriimdami šitų pataisų, neleisdami žmonėms ir šeimai dėl kokių nors sąlygų (ar maži vaikai, ar maži anūkai, ar kt.)... Kadangi mes anuose įstatymuose apribojom laike, faktiškai mes didelei daliai žmonių turto ir žemės negrąžinam. Tai aš vis dėlto galvočiau, kad reikėtų dar kartą gerai pamąstyt ir, mano nuomone, reikėtų palaikyti gerbiamąjį deputatą M.Treinį ir sudaryti sąlygas, leisti žemės savininkui nuomoti ir žemę, ir kartu tą turtą. Galbūt reikalingi kokie nors apribojimai, bet vis dėlto, jeigu jau kartą priėmėm principinį sprendimą, turėtume ir toliau eiti tuo keliu, dabar faktiškai mes negrąžinam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau salėje tylos. Deputato C.Juršėno dabar mikrofoną įjungiau.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMINJNKAS. Ir deputatas K.Antanavičius dar. Tiesa, dėl balsavimo motyvų jūs jau kalbėjote.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl motyvų nekalbėjau, kalbėjau dėl procedūros.

PIRMININKAS. Ne, jūs kaip tik sakėte, kad ne dėl procedūros. Gerai, aš...

K.ANTANAVIČIUS. Dėl nuomos galima? Mes turim pagalvoti, štai darom prieš Šv.Kalėdas tokius dalykus, kurie atsilieps visai Lietuvai. Na, pagalvokit, gerbiamieji ponai, buvę miesčionys! Štai aš savo žemę (60 ha) imsiu nuomoti. Kur tie nuomininkai? Kas nuomos tą žemę? Dar sykį pagalvokim. Tikėdamasis išnuomoti tą žemę, daug kas ją pasiims, neims kompensacijos. O kas tada bus su ta žeme? Na, būkim bent kiek atsakingi, gerbiamieji kolegos! Neturim teisės leisti šitos nuomos. Bepigu liberalams pasiūlyti atleisti viską. Na, turim jausti atsakomybę Lietuvai. Pasiims tie, kurie gyvena miestuose. Kiek svarstėm, kai priiminėjom pirminį turto grąžinimo įstatymą, kiek kankinomės, ieškojom sprendimo. Suradom: grąžinti tiems,kurie dirba žemę, o dabar štai į viską nusispjaunam. Aš tiesiog esu sukrėstas.

PIRMININKAS. Ir dar deputatas Z.Juknevičius. Paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų.

Z.JUKNEVIČIUS. Man, pavyzdžiui, visiškai nesuprantama šito pasiūlymo autorių pozicija ir motyvai, kodėl siūloma leisti išnuomoti, bet draudžiama parduoti. Tai žinot, kaip tai yra? Leidžiama gyventi iš kapitalo (tai galbūt pažangu, nepaisant psichologijos Lietuvoj). Turi turtą — gali išnuomot, tai čia Amerikos variantas. Bet, tarkim, Norvegijoje — turi žemę, tai važiuok ir dirbk ją. Taip pat ir Lietuvoj. Bet jeigu tu jos negali dirbti  prašau, gali parduoti arba tuo labiau dovanoti. Tai šito mes neleidžiam, o nuomoti leidžiam. Aš nežinau, ar žemės ūkio specialistai pasakys, ar ekonomistai — ar nuomojama žemė didesnės naudos duos, ar ji geriau bus dirbama negu visai perleidus nuosavybę? Neišdiskutuotas tas dalykas. Aš nežinau, kodėl leidžiam nuomoti, bet neleidžiam parduoti ar dovanoti.

Todėl aš, pavyzdžiui, negaliu nei už tokį, nei už kitokį balsuoti. Siūlau dar redaguoti arba laikytis tos pozicijos, kurios laikėsi Taryba priimdama pagrindinį įstatymą. Kol kas disponuoti ja neleido 5 metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų turi deputatas L.Apšega. Tai ketvirtas deputatas. Prašom.

L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, kada mes priiminėjom nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą, kaip tik buvo 6 straipsnyje sustota dėl tos nuomos, kur mes ginčijomės vos ne visą mėnesį. Ir dabar dar pritardamas kitiems noriu pasakyti. Kaime gyvena apie 30% žmonių, ir ta dalis, kuri neturėjo žemės. Visa ta žemė priklauso daugiausia miesto žmonėms. Ir kaip čia atrodys, kada miestiečiai pradės nedirbdami žemės gauti dividendus? Ir aš tikrai pritariu, jeigu jau negalim kitko padaryt, tai bent leiskim parduot. Paprasčiausiai sandėris įvyks, gaus kompensaciją už žemę, jeigu jis jos atsisakys, o anas, kuris neturėjo, ją nusipirks. Ir bus viskas tvarkoj, bus nuosavybė. O šitą nuomą reikia užmiršti iš viso. Čia kažkas tikrai... Galima parduot blogiausiu atveju. Anie, kurie neturėjo, nusipirks tą žemę. O dabar dėl ko mes daugiausia ginčijamės? Vėl kažkodėl sugrįžom prie to paties žodžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, galime balsuoti. Deputatai, kurie suinteresuoti, kad jų pozicija atsispindėtų balsavimo rezultatuose, kviečiami sėsti į savo vietas. Kas už tai, kad būtų priimta 4 straipsnio septintos dalies nauja formuluotė? Na, ji du kartus ką tik buvo perskaityta, gal nebereikia trečią kartą?

Prašau registruotis visus salėje sėdinčius deputatus. Deputate Gajauskaite, jūs norėsite balsuoti? Registracija prasidėjo. Salėje užregistruoti 76 deputatai su gerbiamuoju M.Treiniu.

Kas už tai, kad būtų priimta 4 straipsnio septintos dalies nauja formuluotė? Prašau balsuoti paspaudžiant mygtukus. Jūs už, taip? Už 4 straipsnio septintą dalį.

Už šią formuluotę balsavo 32 deputatai, prieš — 21, susilaikė 19. Nepriimta.

M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, kadangi jūsų valia buvo tokia, tai aš prašyčiau nors dėl įkeitimo, eilės tvarka nuo...

PIRMININKAS. Na, jums buvo siūlyta pateikti atskirai dėl įkeitimo. Jūs jį nutarėte siūlyti bendrame kontekste, ir deputatai nepritarė nei įkeitimui, nei kam nors kitam šiuo atveju.

M. TREINYS. Vakar mes pradėjome nuo didžiausio palaisvinimo ir ėjom iki mažiausio...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Treiny, aš tada paaiškinsiu procedūriškai. Deputatai nepritarė nei įkeitimui, nei pardavimui, nei kam nors kitam. Tuo labiau kad jums buvo siūlyta formuluoti atskirai įkeitimą ir pasiūlyti. Jūs tada nesiūlėte.

M.TREINYS. Tai aš siūlau dabar.

PIRMININKAS. Na, tai jau yra atmestas įkeitimas. Jūs supraskite, kad įkeitimas yra atmestas. Jūs galite kada nors kitame projekte siūlyti įkeitimą. Nereikia taip ignoruoti Aukščiausiosios Tarybos nuomonės.

M. TREINYS. Ką gi, ačiū už valią. Kokia bus Aukščiausiosios Tarybos valia dėl 6 straipsnio, dėl miškų?

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti, taip?

M.TREINYS. Aš manyčiau, būtų nelogiška...

PIRMININKAS. Tai jūs nesiūlote balsuoti? Aišku. Na, jeigu pranešėjas nesiūlo, atsiima šitą projekto dalį.

M.TREINYS. Toliau. 8 straipsnio 2 dalį papildyti tokiu punktu. Čia pasiūlyta, kad teisė į atgaunamus gyvenamuosius namus galėtų būti atstatoma dar ir tokiu atveju, be įstatyme išvardytų, kai gyvenamasis namas yra grąžinamoje žemės ūkio paskirties ar miško žemėje. Manau, kad čia yra aišku ir reikia spręsti.

PIRMININKAS. Tai siūlote balsuoti, taip?

M.TREINYS. Taip.

PIRMININKAS. Klausti gal nebereikėtų. Galima nebent dėl balsavimo motyvų kalbėti. Prašau, paspauskite. Deputate Stakvilevičiau, paspauskit. Aš dėl balsavimo motyvų suteiksiu žodį. Dabar deputatas L.Apšega. Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Aš vėl esu tiesiog sukrėstas. Išeina, kad mes jau Civilinį kodeksą keičiam. Turėtų pateikti ponas M.Treinys Civilinio kodekso pakeitimą. Pagal Civilinį kodeksą parduota nuosavybė, įforminta kokių nors juridinių ar fizinių asmenų, yra neliečiama paskutiniojo pirkėjo teisė. Štai. O čia juk nėra apibūdinta, kad kolūkio namai ar dar kokie kitokie namai. Tai yra, jeigu buvo tremtinys, to tremtinio namą pardavė kažkokiam kitam kaimynui ar dar kam  nesvarbu, bet yra parduota, pagal Civilinį kodeksą paskutinis pirkėjas turi visas teises. Jeigu jis yra pirktas kolūkio ar kitos organizacijos, tai tas gali būti atšaukta.

PIRMININKAS. Jūs prieš. Čia kalbama dėl balsavimo motyvų. Trečiojo svarstymo metu pranešėjas neklausinėjamas.

K.ANTANAVIČIUS. Ir toliau. Jeigu yra ūkio pastatas toje teritorijoje, tai vėl  nemokamai atiduodama. Kieno sąskaita, gerbiamieji ponai? Tai kaip galima šitokius dalykus rašyti į projektą?

PIRMININKAS. Gerbiamajam M.Treiniui aš suteiksiu baigiamąjį žodį paaiškinimui prieš balsavimą.

Dabar deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad čia tie namai, kurie yra teisėtai parduoti kitam subjektui. Tarkim, kada savanoriškai yra parduota kolūkiui. Čia tik yra išplečiama ta dalis namų, kuriuos dėl jų dislokavimo faktiškai... Aš manyčiau, kad čia tinkamas papildymas.

PIRMININKAS. Taip, deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Noriu pasiklausti. Čia rašo apie gyvenamąjį namą, o jeigu yra likę tik ūkiniai pastatai? Yra tokių atvejų.

PIRMININKAS. Kalbam apie gyvenamąjį namą. Labai aiškiai parašyta. Deputatas Z.Juknevičius. Nenorite, gerbiamasis Juknevičiau, kalbėti dėl balsavimo motyvų?

Z.JUKNEVIČIUS. Noriu, noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

Z. JUKNEVIČIUS. Man atrodo, kad tas pasiūlymas nesuderinamas su įstatymo 1 straipsniu. Ten kalbama, kad šitas įstatymas numato tik turto grąžinimo tvarką. Ir išvardijama: valstybinių, kooperatinių, kolūkių ir t.t. Apie fizinius asmenis visai nekalbama. Kai šitaip užrašom, nebėra jokio skirtumo, ar fizinių asmenų, ar kolūkių. Jau susimaišo, jau prieštaraujam įstatymo 1 straipsniui. Todėl negalima šitaip rašyti. Vienas dalykas, jeigu kolūkiui, tai, suprantama, pagal šitą įstatymą, o jeigu žmogus nusipirkęs pagal sandorį — jis teisėtas, neteisėtas, garbingas, negarbingas — kol teismas nepripažino, jis galioja. Todėl negalima šitaip užrašyti. Norėjau pasakyti, kad jei kolūkiai ar tarybiniai ūkiai privalo būtinai, tai reikia ir pasakyti konkrečiai, kas dabar valdo.

PIRMININKAS. Taip, deputatas Z.Juknevičius buvo antrasis, kalbėjęs prieš.

Deputatė K.Prunskienė taip pat prieš? Ar už?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš abejoju dėl pačios sąvokos. Šiandien paskaičius ,,Valstiečių laikraštyje" gerbiamojo K.Motiekos komentarą...

PIRMININKAS. Jūs prieš?

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamojo K.Motiekos komentaras galbūt irgi tinka jūsų suformuluotai sąvokai. Tai yra, kada grąžinamoje žemėje yra pastatyti visuomeninio ūkio pastatai, jie tarsi patenka į buvusio savininko nuosavybę kartu su žeme

PIRMININKAS. Nebereikia nei klausinėti, nei kalbėti prieš, kai jau yra du kalbėję. Deputatas L.Apšega.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar tai turima omeny, ar ne?

PIRMININKAS. Ir baigiamasis žodis. Deputatas L.Apšega jau buvo atsisakęs žodžio, tuo labiau kad dabar jau visi pakalbėjo. Na, tai aš jums iš pradžių teikiau žodį, jūs nutarėte nebepasisakyti. Deputatas M.Treinys, baigiamasis žodis prieš balsavimą.

Na, aš jums buvau suteikęs. Gerai, prašom, kalbėkite dar kartą. Jūs pats ištrynėte savo pavardę prieš tai, kai aš jums siūliau. Įjunkit.

L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, taigi situacija labai įdomi.

PIRMININKAS. Jūs galite dabar agituoti tik už šito straipsnio priėmimą.

L.APŠEGA.Už  ką noriu, už tą ir agituosiu. Aš noriu tik situaciją paaiškinti, kad deputatai suprastų, kaip yra, kadangi aš su tais dalykais susiduriu ir žinau.

PIRMININK4S. Na, neignoruokit...

L.APŠEGA. Žmogus nuvažiavo į juridinę kontorą pas juristus, pardavė namą, gavo pinigus, savanoriškai pasirašė, kad pardavė, dabar nusipirko kitas žmogus arba organizacija (kolūkis, bendruomenė), ir dabar panaikinam notariato dokumentus. Kaip čia dabar atrodo? Vadinasi, tas žmogus, kuris gavo pinigus, pats pardavė savo laisva valia (ten taip ir parašyta: ,,laisva valia turėdamas pilną protą" ir t.t., pasirašo ir parduoda). Ir dabar mes iš jo atimam. Nesuprantu aš tos situacijos visiškai. Čia gal ir reikia tą klausimą kaip nors spręsti, jeigu žmogus tą žemę atsiima, bet tik geranoriškai abiem pusėms susitariant, jokios prievartos negali būti, nes abu susitarė, kai pardavė namą geranoriškai. Geranoriškai turėtų būti klausimas ir atvirkštine prasme sprendžiamas.

PIRMININKAS. Taip. Baigia gerbiamasis M.Treinys, ir balsuojame. Deputatų dėl balsavimo motyvų pasisakė daugiau negu leidžiama.

M. TREINYS. Ką aš galiu pasakyti? Mes turim šiandien išdalytame lapelyje gerbiamojo deputato A.Karoblio pataisą, kuri kaip tik siūlo papildyti negrąžinamų namų skaičių būtent tais, kurie iki 1990 m. liepos 26 d. buvo parduoti arba nuosavybės teise atiduoti naudotis. Tai bus 14 straipsnyje. Mes už jį balsuosim. Jeigu priimsime, šito įstatymo priimtą tekstą papildysim, išskyrus 14 straipsnio 3 punkte numatytus atvejus. Tokia būtų sąlyga.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, dar, girdžiu, ir vieni, ir kiti nori paaiškinti, tačiau tam ir baigiamasis žodis pranešėjui, kad jis paaiškintų. Deputate Beinortai, tam aš ir suteikiau žodį pranešėjui, kad jis po balsavimo motyvų galutinai pasakytų savo poziciją. Dabar prašau balsuoti.

M.TREINYS. Dabar aš siūlyčiau štai ką, kad mes paprasčiausiai negaištume. Kai mes priimsime arba nepriimsime 14 straipsnio, grįžti prie šito straipsnio priėmimo.

PIRMININKAS. Taigi mes dabar kalbėjome dėl balsavimo motyvų dėl 8 straipsnio. Kodėl jūs, kai pakalbėjome dėl 8 straipsnio, staiga peršokote prie 14?

M. TREINYS. Tai ten yra pataisa, kuri susijusi su šituo straipsniu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, aš skelbiu posėdžio pertrauką.

M. TREINYS. Aš prašyčiau dar panaudoti 5 minutes, kadangi priklauso, ir išspręsti vieną procedūrinį klausimą, procedūrinę pataisą.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prieš tai aš noriu jus supažindinti su vienu dokumentu, tiksliau, su jo esme. Dokumentas gautas iš Baku, kur skelbiama, kad Azerbaidžano Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Taryba, atsižvelgdama į tarptautinius principus ir juos gerbdama, pripažįsta Lietuvos Respublikos valstybinę nepriklausomybę. Pasirašo Azerbaidžano Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Karajevas. Beje, šis nutarimas yra priimtas gruodžio 6 dieną.

Taip, dabar prašau gerbiamąjį Č.Stankevičių pateikti klausimą, kuris darbotvarkėje buvo numatytas šeštuoju. Prašau deputatus dėmesio.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, prieš kurį laiką buvau pristatęs nutarimo ,,Dėl pavedimo Vyriausybei ištirti išvedamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos SSRS kariuomenės karininkų buitines reikmes" projektą. Po to tas projektas buvo pataisytas, pavadintas projektu Nr. 1. Jūs jį turite. Dar esu padaręs keletą nedidelių teksto pakeitimų, kuriuos norėčiau jums pasiūlyti. Ir siūlyčiau šį nutarimą priimti. Jeigu jūs turite tą nutarimą, tai aš siūlau jį pataisyti taip.

Įžanginėje dalyje, pirmoje pastraipoje, pirmoje dalyje po žodžių ,,Siekdama, kad" išbraukti žodžius ,,teisėtas ir". Tekstas tada skambėtų taip:

,,Siekdama, kad nekintamas Lietuvos Respublikos reikalavimas nedelsiant išvesti...", čia įterpti žodžius ,,neteisėtai esančią Sovietų Sąjungos kariuomenę iš Lietuvos Respublikos teritorijos būtų sklandžiai įvykdytas".

PIRMININKAS. Aišku.

Č.V.STANKEVIČIUS. Antros dalies antroje eilutėje po žodžių ,,buvusios Sovietų Sąjungos", prieš žodį ,,prievolių" įterpti žodžius ,,teisių ir". Tai yra ,,buvusios Sovietų Sąjungos teisių ir prievolių perėmėjų". Toliau kaip tekste.

Trečioje dalyje taip pat reikėtų tą pačią formuluotę panaudoti. Trečioje eilutėje po žodžių ,,Sąjungos teisių" įterpti ,,ir prievolių". ,,Sąjungos teisių ir prievolių perėmėjų..." Toliau kaip tekste. Ir daugiau jokių pakeitimų nesiūlau. Prašau šį nutarimą priimt.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra toks siūlymas, kad šitas nutarimas būtų priimtas kaip protokolinis paskelbiant jį valstybės laikraštyje.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš turiu tik vieną abejonę.

PIRMININKAS. Prašom.

Č .V.STANKEVIČIUS. Abejonę dėl termino. Negavau Vyriausybės atsakymo, nors esu klausęs, ar jai priimtinas terminas. Nuo to laiko, kai šitą nutarimą rengėme, praėjo keletas dienų.

PIRMININKAS. Na, gal rašykim sausio 30 d.?

Č .V. STANKEVIČIUS. Tai gal mes galėtume parašyti sausio 30 d.? Nerizikuodami galėtume pasakyti, kad Vyriausybė...

PIRMININKAS. Sausis turi 31 dieną, taip?

Č. V. STANKEVIČIUS. Gerai, aš priimu šitą jūsų siūlymą.

PIRMININKAS. Gerai, iki sausio 31 dienos.

Č .V STANKEVIČIUS. Prašau priimti nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime bendru sutarimu priimti šitą anksčiau mums pateiktą nutarimą?

Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jeigu pritartumėt, aš teksto autoriui atiduočiau raštu kai kurias stiliaus pataisas. Pavyzdžiui, kelia abejonę antrojo straipsnio pabaiga, kur Prezidiumui pateikiamas atsiliepimas. Gal rastume kokį kitą žodį? Iš esmės pritarčiau, kad toks protokolinis būtų priimtas.

PIRMININKAS. Na, manau, mūsų kalbininkai visada kruopščiai redaguoja, padarytų pastabas ir šiuo atveju.

Č. V.STANKEVIČIUS. Prezidiumo nuomonė. Aš priimu jūsų pataisą.

PIRMININKAS. Prezidiumo nuomonė. Deputatas L.Simutis. Nenorite, taip? Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš nesuprantu, kam apskritai reikalingas toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, nes čia, sakyčiau, vos ne savivaldybės lygio reikalas.

PIRMININKAS. Gerai, bet neprieštaraujat pateiktam?

E.VILKAS. Ne, būtų gerai, kad...

PIRMININKAS. Gerai, tada ir balsuotume. Arba nebalsuotume, jeigu nereikia. Galit paaiškinti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš trumpai galiu paaiškinti. Jis turi tą reikšmę, kad rodo pozityvų Lietuvos nusistatymą ir iš tikrųjų šitą darbą reikės daryti. Reikės daryti, ir čia reikia Vyriausybės pagalbos, nes pačios savivaldybės to negali daryti. Tai parlamento pavedimas palengvina, man atrodo, tą situaciją.

Protokolinio nutarimo “Dėl pavedimo Vyriausybei ištirti išvedamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos SSRS kariuomenės karininkų buitines reikmes” priėmimas

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar reikia balsuoti dėl šio nutarimo? Primenu, kad mes jį turėtume išvysti spaudoje. Ačiū. Priimtas.

Kviečiu į tribūną deputatą A.Rudį. Atsiprašau, kurios komisijos atstovai pageidauja?

Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos PIRMININKAS deputatas G.Ilgūnas.

Švietimo, mokslo ir kultūros  komisijos pirmininko G.Ilgūno pranešimas

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, Švietimo, mokslo ir kultūros komisija biudžeto projektą svarstė švietimo, mokslo ir kultūros požiūriu ir priėjo prie tokių išvadų. Ji siūlo 1992 metų biudžeto projekte neišskirti atskira grafa nepaprastųjų išlaidų, nes tokiu atveju Kultūros ir švietimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos yra suvaržytos, kai reikia daryti pakeitimus išlaidų sąmatoje. Taip pat komisija mano, kadangi mokinių maitinimo organizavimą perima pačios mokymo įstaigos, prašyti Kultūros ir švietimo, Finansų, taip pat Prekybos ir materialinių išteklių ministerijų, kol bus patikslintas 1992 metų biudžeto. projektas, pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai mokinių maitinimo išlaidų paskaičiavimus.

Komisija siūlo visus 29 mokslo institutus finansuoti ne per ministerijas, o įrašant atskira eilute į 1992 m. biudžeto planą.

Taip pat komisija siūlo numatyti finansavimą Lietuvos Mokslo Tarybai ir Lietuvos mokslo fondui.

Komisijos nuomone, Operos ir baleto teatrui skiriamos lėšos turėtų būti įrašytos į bendrą Švietimo ir kultūros ministerijos sąmatą, o ne iššifruotos atskirai. Taip pat komisija siūlo Kultūros ir švietimo ministerijai papildomai skirti meninių filmų gamybai 5,653 mln. rublių, Lenkijos lietuvių kultūros ir švietimo draugijos rėmimo fondui — 2 mln. rublių.

Tenka apgailestauti, jog pateiktame biudžeto projekte nepakankamai numatyta lėšų leidyklų finansavimui, tų leidyklų, kurios leidžia nekomercines, nuostolingas enciklopedijų tipo knygas. Leidyklų finansavimui papildomai prašome skirti 9,7 mln. rublių, valstybinei komisijai Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti — 600 tūkst. rublių. Kadangi, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos nuomone, nereikia steigti valstybinės ekonominių ir komercinių televizijos laidų direkcijos, knygų leidybai ir Rytų Lietuvos problemoms spręsti reikalingas lėšas, kurios numatytos šioms laidoms, skirtį valstybinei televizijai. Valstybinei ekonominių ir komercinių laidų direkcijai skirtas lėšas (11 mln. rb.) atiduoti knygų leidybai.

Taip pat komisija siūlo valstybės laikraščiams ,,Lietuvos aidas", ,,Echo Litvy" ir ,,Kurjer Wilenski" vietoj dotacijos sudaryti mokos sutartis oficialiai Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės medžiagai spaudoje skelbti, o ne dotuoti atskirai šiuos leidinius. Trakų rajono ,,Galvės" laikraščiui, išeinančiam trim kalbomis, prašome papildomai skirti 440 tūkst. rb. dotaciją. Taip pat dotuoti leidinį ,,Muzikos barai" 1992 metais skiriant 50 tūkst. rb. dotaciją.

Švietimo, mokslo ir kultūros komisija prašo Aukščiausiosios Tarybos atsižvelgti į švietimo, mokslo ir kultūros svarbą mūsų krašte ir 1992 metų biudžete skirti šiems reikalams santykinai didesnius asignavimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Rastas šratinukas su užrašu ,,Lietuva" ir Gedimino stulpais. Prašome pasiimti. Dabar kol kas kreipiuosi dar į visų frakcijų vadovus. 19.00 visų frakcijų atstovai arba vadovai yra kviečiami pas Ministrą Pirmininką. Taip, Vyriausybės rūmuose.

Kuri kita komisija? Gamtos apsaugos komisija?

Gerai, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos vardu deputatas J.Jurgelis.

J.JURGELIS. Mūsų komisija pageidautų tautinių mažumų veiklos programą papildyti 200 tūkst. rb. Tikslas — išleisti lenkams ir rusams mokyklines priemones mokytis lietuvių kalbos. Tos priemonės yra parengtos. Kiekvienos jų išleidimas kainuotų po 100 tūkst. rb. Tam pritaria visa komisija. Ir antra, jeigu atsirastų galimybė... Yra restauruojama karaimų mečetė. Tam, kad ji būtų užbaigta (remontas yra užsitęsęs), prasytų 2 mln. rb. Bet mes pirmą klausimą laikom svarbesniu ir prašytume patenkinti bent jį, o antrą pagal galimybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Šimėnas Gamtos apsaugos komisijos vardu.

Gamtos apsaugos komisijos pirmininko J.Šimėno pranešimas

J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisija neanalizavo pajamų šaltinių, kadangi manėme, kad tai ne mūsų kompetencijos reikalas, ir dėl laiko stokos. Dėl tų pačių priežasčių nevertinome ūkio sakų bei kitų sričių išlaidų, išskyrus aplinkosaugą. Lygiagrečiai su Vyriausybės pateiktu biudžeto projektu svarstėme ir Aplinkos apsaugos departamento pateiktą dokumentaciją (š.m. gruodžio 6 ir 9 d.).

Gamtosaugos finansavimas iš valstybės biudžeto numatomas vandenvalos objektų statybai, moksliniams tiriamiesiems darbams, saugomų teritorijų ir objektų valdymui ir kontrolei, Aplinkos apsaugos departamento sistemos išlaikymui ir kita. Viso  per 200 mln. rublių. Palyginimui galiu pasakyt, kad šių metų biudžete buvo numatyta apie 70 mln.

Biudžete nenumatytos lėšos atmosferos apsaugos bei kraštotvarkos priemonėms. Taip pat nepasiruošta 1992 metais vykdyti atliekų tvarkymą. Ne pakankamas dėmesys skiriamas kraštiniam regionui, ekologinei žemdirbystei, žuvisaugos bei žuvivaisos priemonėms. Atskiru Vyriausybės arba Aukščiausiosios Tarybos nutarimu reikėtų užtikrinti, kad svarbiausios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Palangos miestų bei karstinio regiono nutekamųjų vandenų valymo įrenginių statybos būtų užbaigtos per fiksuotus terminus, kad netaptų dešimtmečių statybomis. Vandenvalos objektų statyba, kaip valstybinis užsakymas, biudžete turėtų būti numatyta atskiroje lentelėje. Tai padėtų geriau atskirti lėšas bei efektyviau kontroliuoti darbų finansavimą.

Aplinkos apsaugos departamento bei jam pavaldžių institucijų efektyviam darbui reikėtų papildomai skirti lėšų darbo užmokesčio fondui, tačiau lėšų kiekio didinimo klausimą reikėtų dar svarstyti atskirai. Manome, kad bus atsižvelgta ir į Aplinkos apsaugos departamento žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros materialinės bazės sukūrimą skiriant tam reikalingas lėšas.

Tokiu būdu gamtosaugos reikmėms papildomai reikėtų apie 36 mln. rublių. Manome, kad tai turi būti skiriama arba iš Vyriausybės rezervo, arba iš eilutės ,,kitos išlaidos".

Kadangi komisijai nebuvo pateikta dokumentų apie tikslinį gamtosaugos mokslo temų finansavimą, todėl šios problemos komisija visai nenagrinėjo.

Esame parengę Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą dėl jau mano minėtų prioritetinių sričių finansavimo ir gamtosauginių objektų įgyvendinimo, t.y. dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Šiaulių nutekamųjų vandenų valymo objektų statybos. Naudodamasis proga norėčiau perskaityti. Reikėtų priimti tokį nutarimą:

,,Nustatyti prioritetinių vandens valymo įrenginių statybos užbaigimo terminus. Vilniaus biologinio vandens valymo įrenginių statybą užbaigti 1992 metų gruodžio 31 d., Palangos mechaninio valymo įrenginių statybą  1992 metais, o biologinio  1993 metais. Klaipėdos mechaninio ir biologinio vandens valymo įrenginių statybą baigti 1993 m. gruodžio 31 d., Kauno ir Šiaulių mechaninio ir biologinio vandens valymo įrenginių statybą  1995 metų gruodžio 31 dieną. Tam tikslui reikia, aišku, kooperuoti ir Vyriausybės, ir savivaldybių disponuojamas lėšas. Manome, kad esant abipusiam supratimui turėtų būti šitie objektai pastatyti. Ir, kaip vakar girdėjote iš bendro pranešimo, gerokai pagerėtų mūsų Baltijos, Kuršių marių ir stambiųjų upių vanduo.

Ir dar kaip deputatas esu įsipareigojęs informuoti jus, kad reikėtų papildomai lėšų skirti mūsų geologiniams darbams, t.y. naftos paieškoms tęsti, taip pat gintaro paieškoms Kuršių mariose bei kitiems geologiniams darbams. Aš gavau vakar laišką, adresuotą mūsų komisijai ir vicepremjerui Z.Vaišvilai, kad nepakankamai lėšų numatyta naftos žvalgymo darbams. Tai ypatingos svarbos darbai. Ir jeigu mes neskirsime pakankamai dėmesio, aišku, galėtų ta struktūra paprasčiausiai po truputėlį apmirti, o po to labai sunku bus atgaivinti. Tai aš norėčiau, kad šita mintis būtų užfiksuota, ir Vyriausybė, svarstydama išvadas ir tuos laiškus, kuriuos gavo, atkreiptų į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitos komisijos dar pageidauja išreikšti nuomonę? Nematau pageidavimų. Ar gerbiamasis A.Rudys dabar norėtų ką nors pasiūlyti? Ar frakcijos pageidauja pasakyti poziciją? Taip pat nepageidauja. Tai prašom, gerbiamasis deputate Rudy.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, pagal biudžeto svarstymo pirmos dalies aktyvumą (daug buvo užsirašiusių žmonių) aš prognozavau, kad šiandien mes visą šitą pusę valandos skirsime pasisakymams, komisijų, frakcijų nuomonių išreiškimui. Ir dėl to Biudžeto komisija nesusirinko ir neparengė kokio nors nutarimo šituo klausimu. Aš prognozavau jį pateikti rytoj pasitaręs su komisija. Tačiau jeigu šitą dalyką reikia šiandien užbaigti, tai aš tada pasiūlyčiau priimti paprastą protokolinį nutarimą, kuris skambėtų maždaug taip: ,,Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1992 metų sausio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patikslintą 1992 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymo projektą".

PIRMININKAS. Taip, esmė būtų tokia: rekomenduoti Vyriausybei pateikti sausio mėnesį patikslintą 1992 metų valstybės biudžeto projektą, taip?

A.RUDYS. Valstybės biudžeto įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Valstybės biudžeto įstatymo projektą. Matau, ir jūsų komisijos nariai neprieštarautų, jeigu būtų teikiamas nutarimo tekstas, ir kiti deputatai taip pat neprieštarauja.

A.RUDYS. Aš manau, kad tiek komisijos, tiek mūsų komisija išdėstė tam tikras pastabas, Vyriausybė jas kruopščiai užfiksavo ir atsižvelgs į jas pateikdama mums naują biudžeto projektą. O jį patikslint vis tiek reikės, nes paaiškės, matyt, žymiai geriau sausio pradžioj dėl kainų, o tai yra lemiamas faktorius priimant bet kokį sprendimą biudžeto klausimais.

PIRMININKAS. Prieš priimant nutarimą dar ponia ministrė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei būtų galima, tai norėtume ir antrą punktą įrašyti. Aš perskaitysiu jį: ,,Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas Vyriausybės pasiūlymas ir sumažintas pridėtinio mokesčio, bendrojo akcizo tarifas nuo 25% iki 15%, dėl ko sumažėjo biudžeto pajamos beveik 2,6 mlrd. rublių, Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijai šią savaitę pateikti Vyriausybei pasiūlymą, kokias išlaidas ta suma sumažinti 1992 metų biudžete

Aš būčiau labai dėkinga už tokį jūsų sprendimą.

PIRMININKAS. Taip, antras punktas skambėtų maždaug taip: ,,Atsižvelgiant į bendrojo akcizo mokesčio sumažinimą nuo 25% iki 15%, dėl ko biudžetas negaus 2,6 mlrd. rublių, pavesti Biudžeto komisijai pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl tų rezervų ieškojimo".

Ar gerbiamasis A.Rudys pritaria?

A.RUDYS. Ne, aš nepritariu šitam punktui. Kodėl? Todėl, kad apie tai iš šitos tribūnos yra pasakyta mažų mažiausia tris kartus. Aukščiausioji Taryba yra suteikusi Vyriausybei Kainų įstatymo 5 straipsniu galimybę pačiai nustatyti prekes, kurios apmokestinamos individualiais akcizais, taip pat nustatyti tų individualių akcizų dydį. Tai yra atrištos rankos Vyriausybei pateikti jai norimą projektą. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, pagal Biudžetinės sandaros įstatymą Vyriausybė sudaro projektą ir pateikia mums. Tas pats yra fiksuota Aukščiausiosios Tarybos Reglamente.

PIRMININKAS. Gerai, tai gal galime sutarti taip: priimam 1 punktą atskirai ir 2 punktą atskirai. Sutinka ir gerbiamoji ministrė. Dėl 1 punkto. Prašom, gerbiamasis Rudy, pakartokite. Jeigu jis priimtinas, einame prie 2 punkto.

A.RUDYS. ,,Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1992 metų sausio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patikslintą 1992 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymo projektą".

PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų dėl šito 1 punkto? Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Atsižvelgiant į Aukščiausiosios Tarybos komisijų pareikštas pastabas.

A.RUDYS. Na, taip, man priimtina, galima papildyti.

PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Tai tuo pačiu iš karto išsisprendžia ir 2 punktas. Jeigu su komisijų pasiūlymais, faktiškai reikėtų tada balsuoti iš karto ir už antrą, nes, vadinasi, mes ir turėtume tvarkyti šitą biudžetą, o ne kas kitas.

PIRMININKAS. Ne, čia Biudžeto komisija atskirai, 2 punktas...

R.GAJAUSKAITĖ. Na, tai visos komisijos ir suneš į Biudžeto komisiją, o ji tegu tvarko jį savo nuožiūra.

PIRMININKAS. Gal vis dėlto nesupainiokime, man atrodo...

R.GAJAUSKAITĖ. O kaip ne? Gerbiamasis K.ANTANAVIČIUS irgi pritarė šitam.

PIRMININKAS. O gerbiamasis A.Rudys pritaria, kad čia įeina ir 2 punktas?

R.GAJAUSKAITĖ. Žinoma, nepritars, jis nenori darbo.

A.RUDYS. Tai aišku, kad nepritariu.

PIRMININKAS. Gerai, tai 1 punktas, kuris baigiamas žodžiais ,,atsižvelgiant į nuolatinių komisijų išvadas", ar visiems priimtinas, nereikia balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia.

PIRMININKAS. Vyriausybė turbūt sutinka, kad į 1 punktą įeina ir 2 punktas, taip? Susiję.

E.KUNEVIČIENĖ. Abu punktai yra susiję.

PIRMININKAS. Vyriausybė nebeteikia antrojo punkto.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai abu punktai yra susiję. Vyriausybė pagal Konstituciją pateikia biudžeto projektą su išlaidomis ir numato padengimo mokesčius. Jei Parlamentas keičia mokesčius, iš karto nurodo, kokias išlaidas mažinti. Abu punktai yra susiję.

PIRMININKAS. Žodžiu, čia gali būti tik nesusipratimų dėl interpretacijos. Tačiau galima laikyti, kad pats nutarimas yra priimtas. Jame tik viena pastraipa.

A.RUDYS. Ne, gerbiamieji, išsiaiškinkim iki galo. Pagal tą pačią Konstituciją, kaip sakoma, pagal tą patį Biudžetinės sandaros įstatymą, pagal Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą Vyriausybė, tik Vyriausybė teikia Aukščiausiajai Tarybai biudžeto projektą. Jūs prisiminkit, kaip mes su jumis atidžiai priiminėjom Reglamentą, ypač šiuos straipsnius. Mes po keletą kartų balsavom dėl to, ką gali Vyriausybė, ką gali Aukščiausioji Taryba ir ką gali kitos institucijos.

PIRMININKAS. Gal vis dėlto aiškiau būtų, jeigu mes pabandytume priimti antrąjį punktą, tada neliktų tos dviprasmybės interpretuojant.

A.RUDYS. Taip.

PIRMININKAS. Tada prašau gerbiamąją ministrę perskaityti dar kartą siūlomo antrojo punkto formuluotę, ir priimsime ją arba nepriimsime. Ir bus tada aišku, nebereiks kalbėti, kad čia vieni taip supranta, kiti kitaip. Prašom perskaityti.

E.KUNEVIČIENĖ. ,,Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas Vyriausybės pasiūlymas ir sumažintas pridėtinio mokesčio, bendrojo akcizo tarifas nuo 25% iki 15%, dėl ko sumažėjo projektinės biudžeto pajamos beveik 2,6 mlrd. rublių, Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijai šią savaitę pateikti Vyriausybei pasiūlymus, kokias išlaidas šia suma sumažinti 1992 metų biudžete".

PIRMININKAS. Gerai, tai gal tik ne šią savaitę, o iki Naujųjų metų, nes šios savaitės liko viena diena. Gerai, tada mes balsuotume dėl tokio pasiūlymo. Tai čia...

BALSAS IS SALĖS. Aš atsiprašau, dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai, aš tik įjungęs ekraną esu. Deputatė R.Gajauskaitė dėl balsavimo motyvų.

BALSAS IŠ SALĖS. Ekrane neveikia.

R.GAJAUSKAITĖ. Kadangi gerbiamosios ministrės siūlomas antras punktas praktiškai yra priklausomas nuo to, kad Aukščiausioji Taryba sumažino akcizą, tai, sakyčiau, jokiais būdais negali būti antro punkto. Jeigu gerbiamasis A.Rudys siūlo būtent pakeisti, papildyti ar kitaip pertvarkyti biudžetą, tai jis turi pradėti nuo to, kad atsižvelgiant į tai, jog Aukščiausioji Taryba sumažino pajamas, grąžino Finansų ministerijai... Taip, pertvarkyti biudžetą. Ir tada jūs prisidedate prie šito darbo nurodydami, kur ji turi sumažinti. (Kalba abu vienu metu)

PIRMININKAS. Na, atsiprašau...

R.GAJAUSKAITĖ. (...) atsakomybė. Kadangi mes sumažinome pajamas, tai mes turime numatyti, kur reikia sumažinti ir išlaidas.

PIRMININKAS. Nebesiginčykime, ministrė sutiko teikti antrą punktą. Tai dabar  ar priimam, ar ne? Deputatė R.Gajauskaitė už tai, kad nebūtų priimtas antras punktas. O ponui A.Rudžiui...

R.GAJAUSKAITĖ. Kad tai būtų pirmas, kad tai būtų vienas tekstas. Tai ir yra vienas tekstas.

PIRMININKAS. Taip, o ponui A.Rudžiui leisime paskui pasakyti baigiamąjį žodį prieš balsavimą.

Deputatas A.Januška, prašom.

A.JANUŠKA. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad arba čia yra nesusipratimas, arba, na, iš mūsų ministrė juokiasi. Argi gali Vyriausybė siūlyti įpareigoti Biudžeto komisiją tvarkyti biudžetą? Tai yra mūsų prerogatyva nustatyti mokesčius, kaip jau kalbėjo gerbiamasis A.Rudys. Tai, gerbiamoji ministre, jūs vis dėlto...

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, galima taip rašyti, kad kiekvienas atsakytume už savo sprendimus. Daugiau nieko, tik atsakomybė už priimtus sprendimus. Jūs mums pasiūlysit sumažinti išlaidas. Mes sumažinsime ir jums pateiksim projektą. Jokios problemos.

PIRMININKAS. Stenogramai. Čia kalbėjo ministrė E.Kunevičienė.

Dar dėl balsavimo motyvų deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums paskaityti Biudžeto sandaros įstatymo 49...

PIRMININKAS. Bet dabar reikėtų agituoti už antro punkto priėmimą.

J.PANGONIS. ... nes mūsų gerbiamoji ministrė klaidina. Jeigu yra siūloma padidinti išlaidas, tada reikia nurodyti šaltinius. O čia siūloma sumažinti išlaidas, tai čia visiškai nereikia nieko nurodyti, jokių šaltinių. Jūs klystat. Jeigu mes norėtume padidinti kokias nors išlaidas, tada turėtume pasiūlyti, iš kur paimti papildomai pinigų. Mes nesiūlom jums didinti jokių išlaidų. (Juokas salėje)

Ir dar noriu pasakyt, kad jūsų siūlymas buvo ne dėl 25% akcizo mokesčio, o jūsų nutarimu buvo įvestas praktiškai naujas mokestis. Tai jūs neklaidinkit deputatų ir visos Lietuvos.

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau...

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.ANTANAVIČIUS nori pasisakyti už, tai suteikiu jums tą galimybę.

K.ANTANAVIČIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, tikrai kviečiu balsuoti už, tiktai pridėkim  pavesti R.Gajauskaitei ir ministrei sutvarkyti biudžetą, ir viskas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, prašau balsuoti, kas už tai...

A.RUDYS. Ne, atsiprašau, jūs žadėjot.

PIRMININKAS. Gerai, baigiamasis žodis.

A.RUDYS. Aš pritarčiau iš esmės tam pačiam. Aš nenorėčiau pritart jam, bet jeigu jau keliamas balsavimui, tai tada apsispręskim truputį kitaip — ne nurodyt kokias išlaidas sumažinti, bet nurodyti pajamų šaltinį jam padengt.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, jūs šaltinį sumažinot, todėl prašom nurodyti, kokias mes išlaidas turime sumažinti. O jeigu jūs nurodysit papildomą šaltinį, tai čia jau kitas klausimas. O jūs sumažinot ne šaltinį, o pajamas. Pagal Konstituciją... Tai Vyriausybės buvo pasiūlymas, o jūs esat įsipareigoję  jeigu keičiat pajamas, nurodot, kokias išlaidas Vyriausybė turi mažinti. Viskas.

A.RUDYS. Atsiprašau, mes galim nurodyti, kokias pajamas padidinam, jeigu jūs taip šnekat. Nors jūs iš esmės esat visiškai neteisi.

PIRMININKAS. Gerai, tai man nelieka nieko kito, kaip paprašyti, kad deputatai balsuotų vienaip ar kitaip už antrą nutarimo punktą. (Balsai salėje) Ne, už atskirus punktus vardiniu balsavimu nebalsuojama. Prašau balsuoti, balsavimas yra pradėtas. Kas už antrą ministrės pasiūlytą nutarimo punktą?

Taip, už ponios ministrės pasiūlymą balsavo 12 deputatų, prieš su deputato A.Rudžio balsu  31, susilaikė 9. Taigi antrasis punktas yra nepriimtas. Deputatai reikalauja, kad aš demonstruočiau sąrašą. Taip, tačiau dabar jau sutarėme, kad priimtas protokolinis nutarimas, kuriame yra vienintelis punktas, kurį prieš tai be balsavimo priėmėme. Ačiū gerbiamiesiems deputatams, demonstruoju balsavimo sąrašą, o kol kas dėl procedūros deputatas Č.Juršėnas. Deputatas Č.Juršėnas dėl procedūros nebenori, taip? Ačiū, kad nebenorite. (Aš negaliu įjungti mikrofono.)

Kviečiu į tribūną deputatą Jarašiūną dėl 10 darbotvarkės klausimo.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis seniūne, norėčiau pateikti pirmajam svarstymui Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą. Pateikimas buvo prieš keletą savaičių. Aš manau, kad jūs atkreipėt dėmesį, jog projekte yra padaryti kai kurie pakeitimai, į juos norėčiau atkreipti jūsų dėmesį.

1 straipsnyje mes vis dėlto nutarėme pateikti advokatūros, kaip sąvokos, apibrėžimą, būtent, kad tai yra teisinės pagalbos teikimas fiziniams ar juridiniams asmenims, kurį vykdo nepriklausomi teisininkai, profesionalai, įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos advokatų sąrašą. Ir labai svarbi nuostata, kad advokatūra yra įgyvendinama pagal šį įstatymą.

2 straipsnyje, jeigu žiūrėsime į paskutinę dalį ,,Advokatų veiklos principai", anksčiau buvo parašyta ,,profesinės etikos taisyklių laikymasis", dabar  ,,įstatymo ir profesinės etikos taisyklių laikymasis". Taip yra papildyta ir, aš manau, pagrįstai, tai turėtų būti lyg ir toks pamatinis veiklos dėsnis.

Dėl 3 straipsnio pakeitimų nėra. 4 straipsnis iš esmės liko toks pat.

PIRMININKAS. Na, jūs dabar pristatinėjat panašiai kaip per trečiąjį svarstymą. Pirmojo svarstymo metu jūs turite konceptualiai apžvelgti, na, bet tai jūsų valia.

E.JARAŠIŪNAS. 5 straipsnis  ,,Advokatų egzaminai". Yra patikslinti dokumentai, ir čia yra numatytas papildomai kvitas apie nustatyto dydžio mokesčio už egzaminų laikymą sumokėjimą. Tai yra nustatytas principas, kad asmuo, pretenduojantis užsiimti advokato praktika, už egzaminus turės susimokėti. 6, 7 straipsniai iš esmės yra likę tokie patys, 8 taip pat. Dėl 9, 10 yra padaryti tik redakciniai pakeitimai. Dėl advokato pareigų taip pat pakeitimų nėra.

13, 14 straipsniuose yra patikslintos kai kurios nuostatos. 15 straipsnyje numatyta, kad ginčus, kurie kyla dėl advokatų perkėlimo dirbti į kitą vietovę, atleidimo ir išbraukimo iš advokatų sąrašo, nagrinėja teismai. 16, 17 straipsniai. Čia yra iš vieno padaryti du straipsniai. 18 straipsnis  ,,Drausmės tvarka skiriamos bausmės". Bandėme pereiti prie ikikarinės Lietuvos terminijos. Mes nutarėm, kad vietoj ,,nuobaudų" tikslingiau būtų vartoti sąvoką ,,bausmės". Bausmių sistema yra pakankamai išvystyta. Fiksuojamas pagrindinis principas, kad darbas yra apmokamas pagal susitarimą. Tais atvejais, kai susitarimo nėra, atlyginimas yra nustatomas pagal valstybės nustatytą taksą.

20 straipsnis  ,,Darbo organizavimas". Yra įteisinami du principai, tai yra individualus darbas ir kartu su kitais advokatais kontorose, biuruose. 21 straipsnis fiksuoja advokatūros veiklos tvarkymą, tai yra pirmiausia advokatūros, kaip tam tikros profesinės korporacijos, numatyti organai. 22 straipsnyje kalbama apie tai, kad advokatai savo profesiniams interesams ginti gali jungtis į įvairius susivienijimus, organizacijas. Po to yra numatyti advokatų susirinkimo, Lietuvos advokatų tarybos, revizijos komisijos, drausmės teismo sudarymo ir veiklos pagrindai, advokatūros lėšos ir advokatūros teisiniai santykiai su valstybe.

Noriu pasakyti, kad taisydami projektą pirmajam svarstymui bandėme siek tiek priartėti prie 1936 metų terminijos. Jeigu pirminis tekstas išdėstytas buvo sunkokai, šiuo atveju bandėme supaprastinti jį, atsisakyti tų terminų, kurie yra iš netolimos praeities, ir pertvarkyti įstatymą. Manau, kad tuos argumentus, kuriuos pateikiau per pristatymą, vargu ar reikėtų kartoti, o tuos pakeitimus, kuriuos mes padarėme, aš trumpai aptariau.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra deputatų, norinčių jus paklausti, nėra deputatų, norinčių diskutuoti. Turbūt visi deputatai tokiu atveju sutinka, kad būtų pritarta?

Deputatas A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Norėjau paklausti, kaip šitas įstatymas numato advokatų darbo knygeles? Dabar Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba yra gavusi generalinio prokuroro raštą, jog šitų knygelių šeši advokatai  Aukščiausiosios Tarybos deputatai — neturi.

E.JARAŠIŪNAS. Advokatai niekada savo istorijoje darbo knygelių neturėjo ir, aš manau, neturės. Advokatūra  tai nėra darbiniai santykiai, tai yra konstitucinis žmogaus teisių užtikrinimas teisine gynyba, ir tokia tvarka naudojasi viso pasaulio advokatai, netgi ir sovietiniai. Tai aš nemanau, kad mums reikėtų kurti standartą, kuris iš esmės skirtųsi tiek nuo Vakarų, tiek nuo Rytų praktikos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam E.Jarašiūnui. Dar yra deputatas V.Žiemelis. Prašau.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, ar aš tą turiu projektą, ar ne tą? Pasitikslinsiu. 4 straipsnyje užrašyta, kad advokatu gali būti pilietis, turintis teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą ir vienerių metų advokato padėjėjo stažą. Ar reikia šitos paskutinės normos?

EJARAŠIŪNAS. Manau, kad taip. Aš manau, kaip gydytojo niekas neleidžia iš karto prie ligonio, kol atitinkamai nepasiruošia, taip ir advokato prie žmogaus interesų gynybos, nes pasekmės žmogui gali būti nemažiau rimtos. Aš manau, tokią analogiją galime daryti. Šitai yra pagrįsta.

V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Ponai centristai ir liberalai, prašau nekelti salėje triukšmo. Dvi frakcijos, sėdinčios prieš mane.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, tačiau teisėjo pareigos yra ne žemesnės už gydytojo, kaip ir advokato, tačiau jam nereikia kažkodėl būti vienerius metus teisėjo arba prokuroro padėjėju. Nejaugi advokatas yra aukščiausio lygio teisininkas?

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad jūs iš tikrųjų savo kalbos paskutinėje dalyje pasakėt teisybę.

PIRMININKAS, Na, ačiū gerbiamajam E.Jarašiūnui. Niekas jūsų klausti nebenori. Dėkoju. Ar yra deputatų, norinčių pasisakyti diskusijoje pirmojo svarstymo metu? Gerbiamasis deputate Ilgūnai, gerbiamasis deputate Luby, na, nereikia taip triukšmauti.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Šiandien daug kalbu, labai atsiprašau, bet man svarbiausia, kad advokatų būtų galima Lietuvoje turėtų bent 5 tūkstančius arba 10 tūkstančių  tiek, kiek jų reikia. Tai ne kokia nors monopolija, kuri buvo iki šiol ir tuo tarpu išlieka. Tai didžiausia bėda. Juk reikės ir ekonominiais, socialiniais, ir turto klausimais advokatų, ir dokumentams rengti, ir taip toliau. Taigi norėčiau, kad tikrai šitam įstatyme būtų įtvirtinta, kad turi būti privačios advokatų kolegijos, ir niekas neturi jų limituoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, o po turiningos diskusijos deputatas E.Jarašiūnas tars baigiamąjį žodį, taip?

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu leisite, iš vietos.

PIRMININKAS. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad gerbiamasis deputatas K.ANTANAVIČIUS tegul nesibaimina. Įstatyme yra nustatytas principas, kad advokatų bus tiek, kiek išlaikys reikalingus egzaminus ir norės verstis ta praktika. Jokio ribojimo nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, ar nekyla ponui E.Jarašiūnui noro pasiūlyti taikyti skubesnę svarstymo tvarką tokiam nekontraversiškam įstatymo projektui? Neprieštarauja? Pritariate, taip?

Gerbiamieji deputatai, tokiu atveju turėdamas projekto autoriaus ir pateikėjo sutikimą siūlau pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir numatyti skubesnę jo svarstymo tvarką. Prašyčiau užsiregistruoti ir po to balsuoti. Gerai, prašau užsiregistruoti visus salėje esančius deputatus. Registracija prasidėjo. Ar visi deputatai registruojasi? Gerbiamieji deputatai, sėdintys spaudos ložėje, na, jūsų balsai vis tiek nebus įrašyti.

Salėje užsiregistravo 70 deputatų. Norint, kad būtų pritarta skubesnei tvarkai, reikia 67 deputatų.

Ponai R.Ozolas, Z.Balcevičius ir Č.Okinčicas primygtinai kviečiami sėstis į parterį, nes balsavimo metu pagal Reglamentą deputatai privalo sėdėti parteryje.

Ką gi, skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad būtų pritarta Advokatūros įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir numatyta skubesnė svarstymo tvarka? Balsavimas pradedamas. Prašau balsuoti.

Už balsavo 54, prieš — 3, susilaikė 5. Balsų dauguma pritarta po pirmojo svarstymo, tačiau nenumatyta skubesnė svarstymo tvarka. Gerai, ačiū.

Dabar, gerbiamieji deputatai, norėčiau truputį aptarti rytdienos darbotvarkę. Pagal rytdienos darbotvarkę būtų galima svarstyti štai kokius klausimus. Aš prašau dėmesio. Gerbiamieji deputatai, jūs tikrai negirdėsite ir reikalausite dar kartą kartoti, dar kartą balsuoti arba patys eisite prie mikrofono ir kalbėsite, jeigu nesiklausysite dabar.

Kadangi mes laikėmės tokio principo, kad penktadienį rengiame papildomai vieną plenarinį posėdį, tame plenariniame posėdyje turėtume balsuoti už tuos klausimus, kurių šią savaitę nespėsime pabaigti. Ar aš galiu pareikalauti deputato A.Karoblio, deputato J.Liaučiaus, deputato A.Kumžos dėmesio? Na, tai aš prašau. Deputate Ozolai, taip pat prašau netriukšmauti.

Taigi šią savaitę daug klausimų buvo priimta, tačiau nespėta priimti štai tokių klausimų. Butų privatizavimo įstatymo pataisymai ir papildymai (deputato V.Kačinsko projektas), Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo pataisos ir su juo susijusio Žemės reformos įstatymo pataisos, Išimtinių teisių ir lengvatų įstatymo projektas taip pat, jeigu kartais nebaigtume. Tai šitie keturi klausimai galėtų būti rytoj išspręsti. Dar aš nepabaigiau visko.

Taip pat šią savaitę buvo numatytas klausimas priimti, kaip Centro frakcija siūlė, protokolinį nutarimą dėl specialios komisijos sukūrimo, tačiau atsirado alternatyvus projektas, kuriuo būtų numatytos papildomos funkcijos jau egzistuojančiai komisijai dėl KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo, t.y. pono B.Gajausko komisijai. Tai rytoj mes galėtume balsuoti tik už patį principą, kurį variantą pasirenkame: ar kuriame naują komisiją, ar jau esamai komisijai paskiriame naujas funkcijas. Na, tiksliau, ne naujas, tačiau atsižvelgiant į priimtą įstatymą. Tai rytoj galėtume balsuoti dėl tokios alternatyvos. Na, jeigu nutariame daryti kaip protokolinį nutarimą, tai gal prieitume ir prie viso balsavimo, o jeigu nutariame daryti normalų nutarimą, tai negalėtume dar rytoj balsuoti. Todėl rytoj tą principą turime priimti.

Taip pat Jungtinė Sąjūdžio frakcija teikia (aš, atrodo, neklystu) įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento. Tai būtų pristatymas, mes turėtume papildyti savaitės darbotvarkę. Taip. Aš nežinau, jeigu Sąjūdžio jungtinė frakcija teiks, tai teiks.

Taip pat komisijų pirmininkų tvirtinimas. Kai kurios komisijos jau yra išrinkusios savo pirmininkus, todėl rytoj už juos reikėtų balsuoti.

Tai štai numatoma tokia rytdienos posėdžio darbotvarkė. Jeigu iš principo jai pritariame, tai ryt rytą bus jums padauginta ir išdalyta tokia darbotvarkė.

Aš matau, kad deputatai dar nori pasisakyti. Deputatas Z.Balcevičius.

Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Viskas aišku, teisingai, aš nebuvau rytą, kai buvo perskaitytas jūsų pareiškimas, aš prisimenu, taip, pirmasis šito nutarimo svarstymas.

Z.BALCEVIČIUS. Mūsų frakcija siūlo įtraukti į darbotvarkę šį klausimą ir prašo vardinio balsavimo dėl to klausimo įtraukimo į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Vardinio balsavimo nenumatyta etapiniams, tarpiniams variantams. Vardinis balsavimas atliekamas tik tada, kai priimamas galutinis nutarimas arba įstatymas.

Z.BALCEVIČIUS. Jeigu balsuosime dėl darbotvarkės, tai mūsų frakcija prašo balsuoti vardiniu balsavimu dėl šito klausimo.

PIRMININKAS. Tai ar dėl darbotvarkės, ar dėl to klausimo įrašymo į darbotvarkę?

Z.BALCEVIČIUS. Dėl to klausimo įrašymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Balcevičiau, sutarkime taip: balsuojame mygtukais, o sąrašą demonstruojam. Ir tai bus kompromisas, nes mes negalime daryti vardinio balsavimo dėl kažkurio dalinio momento. Tai, teisingai, ar yra prieštaraujančių, kad tas klausimas būtų įrašytas į rytojaus darbotvarkę? Niekas neprieštarauja? Na, tai aš prašiau klausytis. Niekas neprieštarauja, taip? Prieštaraujate. Taigi prašau balsuoti. Kas už tai, kad rytoj įvyktų nutarimo ,,Dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės išvadų" pirmasis svarstymas? Tas nutarimas dėl išvadų.

Z.BALCEVIČIUS. Man atrodo, kad čia bus pagreitintas svarstymas, kaip mes praeitą kartą kalbėjome.

PIRMININKAS. Nutarimai, aišku, svarstomi skubesne tvarka. Taigi aš prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad rytoj įvyktų pirmasis šio nutarimo projekto svarstymas? Prašau balsuoti, o sąrašą paskui demonstruosime. Primenu, kad klausimas yra savaitės darbotvarkėje, todėl norint jį įrašyti į rytdienos darbotvarkę pakanka paprastos balsų daugumos. Taip, gerbiamasis Taurantai? Aš toje vietoje vis painiojuosi.

Už — 32 deputatai, prieš  7, susilaikė 22, klausimas į rytdienos darbotvarkę yra įrašytas.

Demonstruoju balsavimo rezultatus. Tai dar kartą tada trumpai. Dabar, deja, demonstruoju rezultatus, gal iš šoninių mikrofonų, jeigu deputatai pageidauja.

Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Jeigu galima. Aš dėl to, ką jūs pasakėte apie komisijų pirmininkus. Mano nuomone, būtų nelabai produktyvus mūsų svarstymas, jeigu iš karto nepateikiami visų komisijų pirmininkai. Reikia mums matyti frakcinę sudėtį ir panašiai. Todėl nematau galimybės įtraukti tokį klausimą į darbotvarkę, jeigu nebus pateikti visi. Bet, kita vertus, aš atkreipiu dėmesį, kad komisijos nėra visiškai suformuotos, dar yra deputatų, likusių ne komisijose, ir tą klausimą taip pat reikia išspręsti. Todėl iš tikrųjų reikia padirbėti už posėdžių salės ribų ir pateikti kitam balsavimui tada, kai bus susitarta.

PIRMININKAS. Aš sutinku, kad gal tikrai nebūtų iki galo tikslinga, tačiau mes nespėjome dabar galutinai baigti formuoti tų komisijų. Na, matote, tiesiog nėra kada.

Deputatas A.Januška.

A.JANUŠKA. Aš tiesiog noriu pasiūlyti...

PIRMININKAS. Aš sutinku, tarp kitko, išbraukti tą klausimą, atskirų komisijų pirmininkų tvirtinimą. Gerai, prašom, ponas Januška.

A.JANUŠKA. Aš noriu pasiūlyti, kad dėl Prezidento institucijos patvirtinimo įtraukimo į rytdienos darbotvarkę būtų balsuojama šiandien.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija šiandien posėdyje parengė projektą dėl Vyriausybės nutarimo ,,Dėl vyriausybinės komercinės televizijos direkcijos įkūrimo" atšaukimo. Komisijos vardu prašau rytoj 3 minučių šio nutarimo projekto pateikimui.

PIRMININKAS. Na, mes apkraunami per daug, gerbiamasis Ilgūnai. Reikia parengti šitokių klausimų pluoštą ir tada spręsti. Sutinkat?

S.G.ILGŪNAS. Nesutinku, nes komisija mane įpareigojo.

PIRMININKAS. Gerai, aš prašau pateikti to projekto... Gerbiamasis Ilgūnai, pateikite to projekto pavadinimą, tada žiūrėsime.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS, na, gal ir baikime siūlymus.

Pirmas ir pagrindinis motyvas, dėl ko penktadienį buvo nutarta (Deputatai, salėje keliantys triukšmą!) surengti dar vieną plenarinį posėdį, buvo tas, kad pabaigtume balsuoti dėl klausimų, kurie yra likę iki Kalėdų. Na, jeigu dabar mes pradėsime vėl naujus klausimus, tai supraskite, mes pažeisime patį principą, dėl ko buvo rengiamas plenarinis posėdis.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS ir dar du stovintys prie mikrofonų deputatai.

K.ANTANAVIČIUS. Aš kaip tik norėčiau siūlyti palengvinti darbotvarkę ir mūsų darbą. Taigi siūlyčiau iš tiesų išbraukti iš rytojaus darbotvarkės projekto nutarimą ,,Dėl išimtinių teisių ir lengvatų panaikinimo". Kaip sakė ponas P.Varanauskas, jie panaikintų, kas reikia, o kas naujo sukurta, veikia, Vyriausybė turi pateikti. Reikėtų pirmiausia pareikalauti iš Vyriausybės to, kas ten įrašyta trečiu punktu, kad būtų pateiktos tos naujosios lengvatos ir privilegijos. Ir po to svarstyti šitą, o šiaip laiką tuščiai sugaišim, ir viskas.

PIRMININKAS. Gerai, ar kas nors prieštarauja, kad būtų rytoj nesvarstomas tas klausimas? Prieštaravimų nėra, aš tokiu atveju atsiimu. Gerai. Ir deputatas K.Saja.

K.SAJA. Aš norėjau paremti deputato G.Ilgūno prašymą, nes čia kalbama apie rūmų statybininkų pakeitimą, apie vyriausybinės televizijos įkūrimą. Reikia skirti 3 minutes ir informuoti deputatus. Prašau 3 minučių, kaip ir G.Ilgūnas.

PIRMININKAS. Tačiau dėl to klausimo reikia balsuoti norint jį įrašyti į savaitės darbotvarkę, o prieš tai aš jau jūsų prašiau, kad atneštumėte man aiškią formuluotę, kad aš galėčiau vadovaut posėdžiui. Ar galima balsuoti dėl to, kad deputato G.Ilgūno minėtas projektas dėl Vyriausybės nutarimo atsaukimo būtų įrašytas į savaitės darbotvarkę ir automatiškai būtų sprendžiamas rytoj? Sutinkate balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Gal nereikia balsuoti?

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Tokiu būdu tas klausimas tuoj bus patikslintas ir įrašytas.

Tai dabar aš prašau visus deputatus dėmesio. Aš išvardiju rytdienos darbotvarkės klausimus, nenurodydamas minučių. Reikės tartis dėl minučių konkrečiai su visais autoriais ir žiūrėti, kiek ten liko laiko. Balsavimas dėl alternatyvų. Vieną teikia Centro frakcija, kitą teikia deputatas K.Lapinskas, deputatas J.Liaučius. Ar aišku, kas turima omeny? Dėl mandatų patikrinimo nutarimo arba dėl atskiro nutarimo dėl atskiros komisijos sudarymo. Tai pirmas darbotvarkės klausimas. Antras — Smulkaus verslo skatinimo įstatymas. Kol kas nerašykime, tačiau turėkime omeny. Jeigu šiandien nespėjame, baigiame jį rytoj. Kol kas rašykim 2 klausimu, sutariam. Ten gali likt gal pora straipsnių. Butų privatizavimo įstatymo pataisos. Taip pat įrašome, niekas neprieštaravo. Išlikusio nekilnojamojo turto ir Žemės reformos įstatymo pataisos. Įrašome. Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento" pristatymas. Rytoj bus balsuojama, kad būtų įrašytas į savaitės darbotvarkę. Sutinkate? Kaip čia buvo reikalauta, kol kas įrašome, tačiau reikės balsuoti. Ir komisijos išvados dėl Šalčininkų, Vilniaus rajonų bei Sniečkaus tarybų pirmasis svarstymas. Sutinkate? Ir deputato G.Ilgūno nutarimas dėl atšaukimo. Jau nutarta jį įrašyti, tik man reikės sudarant darbotvarkę...

Ar galime balsuoti dėl tokios darbotvarkės? Aš įsipareigoju iš ryto pateikti ją detalią pagal minutes.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Aš jau sakiau, kad rytoj dėl to balsuosime atskirai. Dar kartą pabrėžiu. Gerai, jeigu sutinka Sąjūdžio jungtinė frakcija, balsuojame šiandien. Taip. Prašau tada pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas būtų įrašytas į šios savaitės?.. Į sesijos darbų programą po pristatymo įrašysim. Taip, kad būtų įrašytas į šios savaitės darbotvarkę. Prašau? Na, nepradėkim, negaiškim laiko, jau tikrai geranoriškai balsuojam.

Dar kartą prašau visus užsiregistruoti. Vyksta registracija, deputate Miškini. Deputate Miškinį, jūsų balsas nebus įskaičiuotas, jeigu jūs nesiregistruosite dabar. Netriukšmaukite, gerbiamieji.

Salėje užsiregistravo 78 deputatai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas būtų pristatomas rytoj? Prašau balsuoti. Pranešėjas  deputatas S.Malkevičius, taip?

Už balsavo 32 deputatai, prieš  30, susilaikė 13. Klausimas į rytdienos darbotvarkę neįrašomas, todėl rytdienos darbotvarkę prašau patvirtinti be šito klausimo. Gerai, tai, aišku, bus galima teikti bet kada dar kartą, ar esant didžiajam kvorumui, ar nesant.

Taigi prašau patvirtinti rytdienos... Na, aš buvau įsitikinęs, kad kitaip baigsis. Dabar reikia balsuoti dėl rytdienos darbotvarkės. Nebežinau, ar išliko tas sąrašas. Aš balsavau už, deputate Malkevičiau. Aš nieko specialiai nepadariau.

Prašau balsuoti už rytdienos posėdžio darbotvarkę. Deputate Liaučiau, vyksta balsavimas. Deputato J.Pangonio pulte mygtukas neveikia.

Už rytdienos posėdžio darbotvarkę balsavo 64 deputatai, prieš  5, susilaikė 6. Rytdienos darbotvarkė patvirtinta.

Kviečiu į tribūną deputatą A.Ambrazevičių.

Prašome.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pradedu, tiesą pasakius, iš naujo trečiąjį svarstymą, nes po to svarstymo, kuris įvyko šiandieną iš ryto, daug kas pasikeitė ir tuose straipsniuose, kurie buvo priimti (1 ir 2 straipsniuose), nes deputatai gana aktyviai reikalavo atstovaudami gausiom frakcijom, ir aš nežinau, ar Reglamentas tą leidžia. Turbūt reikėtų pakartotinai balsuoti dėl 1 ir 2 straipsnių, kurie buvo jau vakar priimti, bet šiandieną Jungtinės Sąjūdžio frakcijos atstovo ir Liberalų frakcijos atstovo buvo pareikalauta ir jie buvo pakeisti. Tai dabar pavadinimas...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, jie nėra pakeisti, kol Aukščiausioji Taryba kitaip nenusprendė. Kol kas jie nėra pakeisti. Ar jūs siūlote atšaukimo procedūrą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, aš kviečiu deputatus pasisakyti už naują variantą, nes tai galbūt padės priimti visą įstatymą, jeigu mes atsižvelgsim į dalykiškus ir konkrečius gerbiamųjų deputatų pasiūlymus.

PIRMININKAS. Tai kokį mes projektą dabar turime žiūrėti?

A.AMBRAZEVIČIUS. Dabar projektas Nr. 4.

PIRMININKAS. Taip, 1 straipsnis. Vadinasi, pavadinimas vėl grąžinamas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, Mažų įmonių įstatymas.

PIRMININKAS. Gal mažųjų įmonių? Na, gerai, kalbininkai redaguos. Tai dėl preambulės... Ar ten nebuvo preambulės?

A.AMBRAZEVIČIUS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Jūs siūlote atšaukti 1 straipsnį?

A.AMBRAZEVIČIUS. Atšaukti 1 straipsnį, nes yra esminis pakeitimas. Gerbiamieji deputatai, kad jūs žinotumėt, yra įrašyta, kad neskatinamos ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios bus įrašytos į neskatintinų įmonių sąrašą. Čia turi būti visokios negarbingos įstaigos, kurioms neturėtų būti taikytinas šitas statusas, ir dėl to Vyriausybė turi sudaryti papildomą sąrašą. Dėl to aš kviečiu, gerbiamieji deputatai, pasisakyti už ano straipsnio atšaukimą ir už šito priėmimą.

PIRMININKAS. Deputato A.Ambrazevičiaus noriu paklausti. Kas siūlo atšaukti 1 straipsnį?

A.AMBRAZEVIČIUS. Dabar siūlo praktiškai ir autorių kolektyvas, ir Jungtinė Sąjūdžio frakcija, ir, kaip supratau, liberalai.

PIRMININKAS. Na, atšaukti gali reikalauti posėdžio PIRMININKAS, frakcija arba laikinoji deputatų grupė, sudaryta tam klausimui. Tai šiuo atveju yra frakcija, kuri siūlo. Tai reikia balsuoti pagal 101 straipsnio reikalavimus dėl atšaukimo. Iš anksto nenumatyta dėl to klausimo šiandien balsuoti, todėl reikia, kad salėje būtų 88 deputatai, tik tokiu būdu mes įvykdytume 101 straipsnio reikalavimus. Gal balsų skaičiavimo grupė gali patikslinti, kiek salėje yra deputatų? Gerai, jeigu nebūtų salėje didžiojo kvorumo, žinoma, tektų eiti toliau, paliekant kol kas 1 ir 2 straipsnius.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 76 deputatai.

PIRMININKAS. Aišku, 1 ir 2 straipsnių negalima atšaukti, nes nėra didžiojo kvorumo. Prašome toliau.

A.AMBRAZEVIČIUS. 3 straipsnio yra suformuluotos dvi alternatyvos. Pirmoje alternatyvoje praktiškai atsižvelgta į gerbiamųjų deputatų siūlymus labiau įvertinti gamybinę veiklą. Čia nurodyta  ne mažiau kaip du trečdaliai bendrų įplaukų turi būti iš gamybinės veiklos, taip pat lengvatų procentai, 70%. Tuo tarpu alternatyvoj paliktos senos formuluotės, kurioms nebuvo pritarta gerbiamųjų deputatų praeitą kartą. Dėl to aš siūlau dabar pasirinkt balsavimu alternatyvą, gerbiamieji deputatai. Skiriasi tuo, kad pirmoje, kurią dabar remia ir Ekonomikos komisija, ir frakcijų atstovai, daugiau sumažinti mokesčiai (70%) ir pabrėžiama, kad įmonės veikla turi būti nukreipta į gamybą, du trečdaliai įplaukų turi būti gauta iš gamybos, o ne pusė, kaip buvo anksčiau. Taigi čia gerbiamojo J.Beinorto pasiūlymas. Jis yra priimtas ir paremtas visų išvardytų atstovų.

PIRMININKAS. Tai, atrodo, niekas neprieštarauja, kad būtų priimtas kuris variantas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš siūlau priimti pirmą alternatyvą.

PIRMININKAS. Tai niekas nenori nei klausti, nei kalbėti, matyt, visiems priimtina.

A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl 3 straipsnio paskutinės ir priešpaskutinės pastraipų nebuvo jokių pasiūlymų, prieštaravimų, o dabar yra ponas...

PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš prieštarauju, kad būtų neapmokestinami mokslo darbai. Mokslas Lietuvoje tapo kaip tam tikra privilegija, tiksliau, mokslininkų išlaikymas. Mes mažas įmones skatinam, gamybos ir verslo įmones, o ne kokias nors mokslo ir t.t. Todėl aš siūlau išbraukti mokslinio tyrimo darbus. Valstybė finansuoja tuos darbus ir nereikia tų privilegijų. Atmesdami privilegijas vienais įstatymais, mes kuriame privilegijas kitais įstatymais.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Noriu pasakyti priešingą nuomonę deputato J.Šimėno nuomonei. Tai ne privilegija, tai yra būtinybė, taip daroma visuose civilizuotuose kraštuose. Manau, kad mes jau esam civilizuoti, nors Žaliųjų judėjimas dar trukdo tam. Tai siūlau balsuoti ir neišbraukti mokslo, nes tai ne privilegija, kadangi nežinome rezultato, gali būti privatūs tyrimai. Tai numato Mokslo studijų įstatymas, tad būkime nuoseklūs.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Noriu pritarti tam, ką pasakė gerbiamasis P.Varanauskas. Jis išdėstė būtent tai, ką aš norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš noriu gerbiamajam J.Šimėnui priminti vakarykščią televizijos laidą, kurioje buvo kalbama apie Enzimologijos instituto kūrybinę grupę, sukūrusią specialius odos preparatus ir produkciją, kuri yra konkurentiška pasaulinėje rinkoje, tačiau nėra finansavimo iš biudžeto tai grupei toliau vykdyti tyrimus. Tai kaip jie šitą reikalą atliks, jeigu nesuteiksim elementarių lengvatų?

PIRMININKAS. Ar kas nors nori paremti deputatą J.Šimėną?

Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Ne, aš nenoriu paremt. Aš tik noriu pažymėt, kad Lietuvoje mokslo perspektyvos yra. Ir prašau nekirst tos šakos, ant kurios mes sėdim.

PIRMININKAS. Reikia balsuoti. Kas už deputato J.Šimėno pasiūlymą išbraukti? Ar jūs atsiimat savo siūlymą? Neatsiimat. Na, trumpai. Jūs dėl balsavimo motyvų kalbėt nebegalit, jūs pasakot, ar atsiimat, ar ne. Neatsiimat, na, ir viskas. Kuriuos žodžius siūlot išbraukti?

J.ŠIMĖNAS. ,,Mokslinio tyrimo".

PIRMININKAS. Gerai. Kas už deputato J.Šimėno pasiūlymą iš 3 straipsnio išbraukti žodžius ,,mokslinio tyrimo", prašau balsuoti mygtukais.

Už deputato J.Šimėno pasiūlymą 10 deputatų, prieš  36, susilaikė 8, pasiūlymui nepritarta. Reikia balsuoti už visą 3 straipsnį?

Deputatas A.Taurantas. Tuoj suteiksiu žodį. Prašom.

A.TAURANTAS. Aš labai atsiprašau, aš turbūt per vėlai pastebėjau, bet 3 straipsnio pirmajam gabalėlyje, trečioj daly parašyta: ,,Įmonėse, kuriose įplaukos iš gamybinės veiklos sudaro mažiau kaip du trečdalius, bendros įplaukos už realizuotą produkciją (...) sumažinami 50%. Tai tokiu atveju nėra apatinės ribos, ir tada patenka visos grynai komercinės įmonės. Todėl ši dalis gali būti priimta nebent apatinę ribą numačius — mažiau kaip du trečdaliai, bet daugiau kaip pusė ar panašiai. Kitu atveju aš siūlyčiau iš viso išbraukti šią pastraipą. Aš atsiprašau, anksčiau tiesiog nepastebėjau šito.

PIRMININKAS. Na, tai ji dar nėra ir priimta.

A.TAURANTAS. Ne, tai man reikėjo anksčiau, bet diskutavau su kolegom ir nepastebėjau.

PIRMININKAS. Gerai, tai jūs siūlote balsuoti už tai, kad būtų...

A.TAURANTAS. Aš siūlau, kad pranešėjas pasakytų, ar reikėtų apatinę ribą nustatyti arba išbraukti. Kaip jis mano?

PIRMININKAS. Gerai, prašom, gerbiamasis Ambrazevičiau.

A.AMBRAZEVIČIUS. Na, aš suprantu dabartinį mūsų nusistatymą prieš tas prekybos įmones, kurios, be abejo, dar kelis mėnesius neišvengiamai klestės. Bet tai labai trumpalaikis procesas, ir aš nemanau, kolega, kad reikėtų visai nebeskatinti įmonių, kurios verčiasi prekyba. Tas skatinimas reikalingas, bet jeigu jau toks pasirinkimas, tai gal kolegos balsuotų? Aš tai nesiūlau išbraukti.

A.TAURANTAS. Tai gal nustatytume apatinę ribą? Mano siūlymo prasmė yra ta, kad kiekvienas skatinimas turi prasmę, kai yra tam tikras santykis. Jeigu visus vienodai skatiname, tai reiškia, kad lyg ir neskatiname. Suprantate? Skatinimas turi prasmę, kai jis yra santykinis. Kažkas labiau skatinamas, kažkas mažiau. Tai šiandien mums labai aktualu iš tikrųjų skatinti mažas gamybines įmones. Kai ateis laikas skatinti prekybos, mes pakeisime įstatymą.

PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinka deputatas A.Ambrazevičius įrašyti tą papildymą? O jei ne, tai ką gi, balsuokime.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Pritardamas ponui A.Taurantui norėčiau pasakyti, kad mes tikimės, jog 1 straipsnyje bus įrašyta mūsų siūloma pataisa, kad Vyriausybė sudaro neskatintinų įmonių sąrašą. Tai yra jeigu bus neskatintina, bus įrašyta į tą sąrašą kokia nors veikla ir ji bus neskatinama. O štai skirtumas, kad vieni daugiau, kiti mažiau, yra numatytas. Tiems, kurie užsiims gamybine veikla, bus sumažinti mokesčiai 70%, o tiems, kurie užsiims kitokia veikla, bus sumažinti tik 50%. Žemutinės ribos čia nereikia nurodyti (...), tik bus sąraše įrašyta, kad štai tokios neskatinamos. Ačiū. Todėl siūlau balsuoti už tokią redakciją, kokia yra.

PIRMININKAS. Tai nelabai supratau. Dar du deputatai dėl šitos pastraipos. Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Gal po tokio paaiškinimo ponas A.Taurantas atsiimtų?

A. TAURANTAS. Remiu K.Antanavičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ir deputatas M.Stakvilevičius. M.STAKVILEVIČIUS. Aš abejoju, ar mes nepažeidžiame Reglamento. Reikėtų balsuoti už tai, kas yra. O dabar čia ekspromtu pasiūlymai teikiami, ne raštu.

PIRMININKAS. Na, ko gero, taip, tačiau vis tiek yra teisėtas deputato A.Tauranto siūlymas išbraukti šitą pastraipą, jeigu jinai nekeičiama, jeigu autorius jos nepakeičia. Tai toks siūlymas yra teisėtas. Jūs paliekate tą siūlymą, taip, jeigu nekeičiama? Ką gi, prašau balsuoti.

Kas už deputato A.Tauranto pasiūlymą išbraukti šią pastraipą? Balsavimas pradedamas.

Už deputato A.Tauranto pasiūlymą išbraukti pastraipą balsavo 16 deputatų, prieš  26, susilaikė 9. Pasiūlymas nepriimtas. Deputatas K.ANTANAVIČIUS replikuoja, kad pavėluotas pasiūlymas. Deputatas M.Stakvilevičius, atsiprašau.

A.AMBRAZEVIČIUS. Mes galim įrašyti į nutarimą, kad būtent prekybininkus įtrauktų Vyriausybė, bet jeigu tokį apribojimą įrašysim, tai visiems galios, taip pat, sakykim, artistams, medicinos darbuotojams, konstruktoriams — visiems galios. Na, teatras... Už visą straipsnį galbūt?..

PIRMININKAS. Gerai. Siūlote balsuoti už visą 3 straipsnį, taip?

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ar reikalauja kas nors balsuoti?

Dėl balsavimo motyvų deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJUNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu vieną nedidelę pataisą pasiūlyti. Labai nedidelę. ,,Visas mokslinio tyrimo, projektavimo..." ir ten pridėti ,,ir labdaros išlaidas", kad iš tikrųjų nebeskaičiuotume is tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, įrašome žodį ,,labdaros". Galime balsuoti, taip? Ar reikia balsuoti? Niekas neprašo balsuoti? Reikalauja balsuoti. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. (...) įstatyme labdara, gamtosauga ir kiti dalykai ir taip neapmokestinami. Tai ar reikia čia?.. Tai tada ir gamtosaugą reikia įrašyti.

PIRMININKAS. Gerai. Galime balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Galime.

PIRMININKAS. Kas už 3 straipsnį su papildymu ,,labdaros"? Balsuojam mygtukais. Taip, už 3 straipsnį balsavo 44 deputatai, su deputatu A.Ambrazevičiumi — 45, prieš — 2, susilaikė 2. Prašome toliau.

A.AMBRAZEVIČIUS. Dabar, gerbiamieji deputatai, 4 straipsnis. Čia deputato A.Tauranto pastebėta, sakyčiau, ne redakcinė, o esminė klaida, kurią mes turėtume pataisyti, kad šitas straipsnis galiotų tik toms įmonėms, kurioms negalioja 3 straipsnis. Tai pataisykite, gerbiamieji deputatai, aš jums padiktuosiu. ,,Mažoms įmonėms..."

PIRMININKAS. Palaukit. Ar pirmoje pastraipoje? Gerai.

A.AMBRAZEVIČIUS. ,,Mažoms įmonėms, kuriose darbuotojų skaičius yra didesnis kaip 50 ir mažesnis kaip 100, įplaukos...", ir toliau pagal tekstą. Vadinasi, šita lengvata galioja tik įmonėms, kurioms negalioja mokesčių lengvata, nurodyta 3 straipsnyje.

Taip pat šito straipsnio antros pastraipos pradžia kitokia. ,,Tokio pat dydžio kitoms mažoms įmonėms..."

PIRMININKAS. Tai ar galime balsuoti dėl 4 straipsnio? Niekas neprieštarauja? Nereikia balsuoti? Priimta. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis.

A.AMBRAZEVIČIUS. 5 straipsnis nepakeistas, redakcija ta pati. Siūlau priimti. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Pastabų nebuvo. Priimame 5 straipsnį. 5 straipsnis taip pat priimtas.

A.AMBRAZEVIČIUS. 6 straipsnis pakeistas atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą ir į mūsų Socialinės komisijos siūlymą. Mes nuo socialinio draudimo mokesčio atleisti negalime, kaip buvo mums paaiškinta, tokios praktikos nėra Lietuvoje, niekas nėra atleistas — nei invalidai, nei tremtiniai, nei daugiavaikiai, — bet visiškai atleidžiam nuo privalomojo draudimo. Kaip jūs žinot, jau penki įstatymai parengti: dėl transporto, dėl pastatų ir t.t. Nuo šito privalomojo mokesčio siūloma atleisti. Tas pats siūloma ir Vyriausybės.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Siūlyčiau nepriimti tokio suvaržymo, nes tai iš esmės nėra lengvata visoms įmonėms. Gal vienai konkrečiai įmonei tai yra lengvata, bet visoms... Privalomojo draudimo prasmė ir yra ta, kad būtų apdraustas jų turtas. Ir privalomasis draudimas dėl to ir yra efektyvus, kad jis įgalina sumažinti draudimo tarifus ir užtikrinti draudimo efektyvumą. Jeigu mes atleisime šitas mažas įmones, neefektyvus bus privalomasis draudimas, ir esmė bus tik draudimo mokesčiai. O čia iš esmės draudimo įmokos turėtų būti, o ne mokesčiai. Mokesčiai patenka į biudžetą. Todėl nuo draudimo įmokų, man atrodo, nevertėtų atleisti šitų įmonių, nes tada sumažėja pats tarifas ir visos įmonės gali... Kitaip sakant, jų verslas yra draudžiamas, rizikos elementas sumažėja. Čia yra pagalba jiems, o ne lengvata. Priėmę tokią lengvatą mes iš esmės pakirstume jų funkcionavimo galimybes.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš taip pat norėčiau pritarti deputatui S.Kropui. Labai atsargiai elkimės su tokiais dalykais. Jūs pasižiūrėkite, civilizuotose šalyse yra taip vadinamasis civilinės atsakomybės draudimas, taip? Jis yra privalomas visose šalyse visiems subjektams, kurie turi padidinto pavojaus šaltinį. Dabar Lietuva ,,iškris" iš Europos konteksto dėl to, kad ji neturės šito įstatymo, tiksliau, netaikysim tam tikroms mokėtojų kategorijoms. Bet ką jie tada turės, jeigu jiems atsitiks nelaimė ir turės civilinę atsakomybę? Pavyzdžiui, užsienio piliečiui atsitiks, mažos transporto įmonės automobilis partrenks užsienio pilietį. Labai atsargiai. Aš pritariu gerbiamajam S.Kropui, kad šiuo atveju čia yra faktiškai ne lengvata, bet tik įvairių rizikų padidinimas.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kas pritaria projekto variantui? Deputatas V.KAČINSKAS nepritaria?

V.KAČINSKAS. Nepritariu.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Aš nepritariu. Kaip tik tą straipsnį reikia...

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Matot, šitas straipsnis liko po to, kai mes atmetėm lengvatą sumažinti mažoms įmonėms socialinio draudimo... Ir aš galvoju, kad jeigu mes jo atsisakysime, nieko dėl to neatsitiks.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis autorius po tokių siūlymų atsiima?

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, aš matau, dėl bendro labo, dėl įstatymo priimtinumo...

PIRMININKAS. Gerai, tada 7 straipsnis tampa 6. Prašau, ar dėl jo yra norinčių kalbėti? Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš visiškai pritariu šito buvusio 7 straipsnio išdėstytoms mintims, bet noriu paklausti autoriaus, ar mums nereikėtų čia įrašyti tezės dėl atsakomybės už duomenų... Galbūt mane pataisys kolegos, nes aš negalėčiau labai tvirtai sakyti, bet štai mes čia operuojam tokiais dydžiais kaip du trečdaliai, vienas trečdalis. Įmonė gauna lengvatas priklausomai nuo savo gamybinės ir negamybinės veiklos tarpusavio santykio. Vis dėlto šitie duomenys pirmiausia išplaukia iš pačios įmonės pateiktų statistinių duomenų. Ir jeigu šita įmonė, stengdamasi. gauti didesnes lengvatas, klastoja informaciją, ar mes šito 7 straipsnio neturėtume papildyti, kad jeigu įmonė savo teikiamoje ataskaitoje pateikia neteisingus duomenis, neatitinkančius tikrovės, turėtų netekti iš karto visų šitų lengvatų? Aš norėčiau, kad kolegos mano nuomonę sukritikuotų arba paremtų.

PIRMININKAS. Jeigu galima, gal taip iš karto siūlykime.

J.BEINORTAS. Aš atskiru sakiniu siūlyčiau.

PIRMININKAS. Ne, ne. Tai gerai, šią tvarką ir atsakomybę už jos nesilaikymą tegul nustato Finansų ministerija. Nebereikia čia mums atskirų normų įvedinėti. Tiesiog ,,Šią tvarką ir atsakomybę už jos nesilaikymą nustato..." ir toliau kaip tekste. Na, ir dar dėl balsavimo motyvų, jeigu autoriui būtų priimtinas toks papildymas. Deputatas V.KAČINSKAS. Ar autorius priima šitą pasiūlymą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Mažoji įmonė neįpareigota laikytis būtent šitos dokumentacijos sistemos. Ji gali laikytis bendrų įstatymų. Jei čia lengvata, tai nori  priima, nori  nepriima. Dėl jūsų siūlymo, gerbiamasis deputate, pagalvosime. Ir nutarime...

PIRMININKAS. Gerai. Liko viena minutė. Ar priimtinas 6 straipsnis deputatams? Na, buvęs 7? Ar reikia balsuoti? Nutarėm J.Beinorto siūlymą kaip nors įforminti. Deputatas V.KAČINSKAS.

V.KAČINSKAS. Kadangi jau visi straipsniai apsvarstyti ir priimti, aš vis dėlto prašyčiau pranešėjo, kad būtų galima grįžti prie 3 straipsnio paskutinės pastraipos, nes labai greitai mes ją priėmėm. Ir ar jis nesutiktų vis dėlto, kad frazė, kur užrašėme ,,išlaidos labdarai", būtų papildyta ,,išlaidos labdarai, kultūrai ir gamtos apsaugai". Tai ta pati formuluotė, kokia buvo ir juridinių, fizinių asmenų pelno mokesčio įstatyme.

PIRMININKAS. Na, gerbiamieji, ,,prakišo", grubiai tariant, deputatas A.Sėjūnas žodelį... Dabar mes nereglamentiškai elgiamės, reikia pripažinti.

V. KAČINSKAS. Kodėl? Jūs man žodį suteikėt.

PIRMININKAS. Įsiūlė deputatas Sėjūnas. Dabar pasinaudojant tuo precedentu siūloma ir gamtosaugą, ir kultūrą jau priėmus straipsnį. Na, reikia...

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš įsitikinęs, kad labdaros sąvoka apima ir kultūros, o dėl gamtosaugos, man atrodo, Žalieji ir taip pakankamai mus čia ,,smaugia". Aš juokauju, aišku.

PIRMININKAS. Aš siūlau nepriimti šito.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tai ačiū už priimtus straipsnius, gerbiamieji deputatai, o rytoj tada...

PIRMININKAS. Gerai, rytoj tada numatome laiką, kaip ir tarėmės. Jeigu atsiranda būtinybė, tai ryt perbalsuojame dėl 1 ir 2 straipsnių, kaip numatyta Reglamente, tam klausimui rytoj skiriame nedaug laiko ir bus galima balsuoti už visą įstatymą. Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Nutarimas yra parengtas, galbūt nutarimą?

PIRMININKAS. Na, nutarimą galima priimti tada, kai priimtas įstatymas.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, taip, bet kartu tada.

PIRMTNINKAS. Tai savaime aišku. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš V.Kačinskui atiduodu savo...

PIRMININKAS. Gerbiamas, deputatas V.KAČINSKAS.

V. KAČINSKAS. Nuosaikiųjų frakcija prašo perbalsuoti dėl 3 straipsnio esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKAS. Gerai, užsirašau. Deputatas E.Jarašiūnas nenori.

Deputatas K.ANTANAVIČIUS.

K.ANTANAVIČIUS. Neturi teisės, nes nepateiktos jokios pastabos Septintosios .ar kitos frakcijos. Ką čia perbalsuoti!

PIRMININKAS. Ne, šito nereikalaujama. Jie turi teisę.

K.ANTANAVIČIUS. Turi teisę reikalauti perbalsuoti už tą patį, kas ten yra, o ne pateikti kokius nors...

PIRMININKAS. A, jūs apie tai.

K.ANTANAVIČIUS. Jie neturi teisės pateikti.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Dabar, gerbiamieji deputatai, liko trys minutės iki posėdžio pabaigos. Tai lieka paskutinis darbotvarkės klausimas, tačiau dar prašė žodžio Aukščiausiosios Tarybos PIRMININKAS po deputato A.Leščinsko. Aš prašyčiau neišsiskirstyti.

Deputato A.Leščinsko pateikimas, matyt, bus trumpas. Aš prašau gerbiamuosius deputatus salėje tylos.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.541 2 straipsnio 2.2 punkto trečios pastraipos panaikinimo” pateikimas

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu jums pateikti Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą, kuris vadinasi ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.541 2 straipsnio 2.2 punkto trečios pastraipos panaikinimo". Jis labai trumpas ir skamba taip: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.541 2 straipsnio 2.2 punkto trečiąją pastraipą".

Kodėl iškilo toks reikalas? Aš keletą motyvų noriu pasakyti. Pirmiausia noriu pasakyti tai, kad šitas mokestis turbūt nėra šio nutarimo objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Leščinskai, aš prašau, kad jūs dabar trumpam nutiltumėt, aš nutilsiu, tikiuosi, kad ir kiti deputatai užtils.

Gerbiamieji deputatai, ar jūs nepastebite, kad pranešėjas nutilo?

BALSAS IŠ SALĖS. Ne!

PIRMININKAS. Labai gaila. Prašom tęsti.

A.K.LEŠČINSKAS. Čia dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrąjį akcizą šito nutarimo aspektu. Šitas punktas skamba taip: ,,Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą iš Vakarų salių ir kitų užsienio valstybių, neimančių pridėtinio, pardavimo ar apyvartos mokesčių už išvežamas prekes, nuo 1992 metų sausio 1 dienos moka į biudžetą konvertuojama valiuta lengvatinį bendrąjį akcizą, kuris sudaro 10 procentų įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių vertės".

Šitą pastraipą mes norime panaikinti. Motyvai yra tokie, kad šitas mokestis nėra Respublikos Vyriausybės nutarimo objektas. Žiūrėkim antrąjį punktą, kuriame parašyta, kad bendrojo akcizo objektas yra kiekviename prekių gamybos realizavimo etape bei paslaugų teikimo procese pridėtoji vertė. Tuo tarpu šitame trečiame papunktyje ar pastraipoje visiškai apie pridėtąją vertę nekalbama, o kalbama tik apie akcizą nuo įvežtų į Respubliką prekių vertės. Taigi čia apie pridėtąją vertę jokios kalbos būti ir negali. Geriausiu atveju šitas mokestis galėtų būti muitų įstatymų dalykas, nes iš esmės kalbama apie įvežimo muitus.

Dabar antras dalykas. Toks įvežimo muito įvedimas apskritai prieštarauja, sakyčiau, sveikai ekonominei logikai. Turbūt suprantam, kad naudoti jį galima (ir jisai yra naudojamas), kada rinka yra perpildyta prekių. Tačiau kai rinka yra tuščia, kada lentynos yra tuščios, įvesti mokestį tokioms įvežamoms prekėms  tai yra, sakyčiau, ekonomiškai nepamatuotas dalykas, nes toks mokestis tik dar labiau ištuštins rinką. Prisiminkim, kai teko mums panaikinti paties premjero iniciatyva įvestą 14% mokestį už įvežamas į Respubliką prekes. Daug ginčijomės, daug kalbėjom. Nepanaikinom dar? Nežinau tada. Labai gaila. Bet bandoma buvo padaryti.

Trečias motyvas tas, kad yra pažeistas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl apyvartos mokesčių pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį, kurį mes priėmėm 1991 m. gruodžio 10 d. Aukščiausioji Taryba savo nutarimu leido Vyriausybei nustatyti išvežamų prekių į užsienį apmokestinimo tvarką, o ne įvežamų prekių apmokestinimo tvarką. Taigi šia prasme mūsų neseniai priimtas nutarimas yra pažeistas. Štai dėl šių motyvų toks nutarimas ir atsiranda.

PIRMININKAS. Tą pačią dieną yra priimtas Vyriausybės nutarimas. Aš vis dėlto siūlau deputatams sėstis į vietas ir balsuoti už tai, kad sis nutarimo projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą. Pirmiausia dėl to ir balsuosime, nes tolesnio svarstymo datos dar negalime realiai numatyti

Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas ir balsuoti už tai arba prieš tai, kad šio nutarimo projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą. Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis Leščinskai, jums liko keturios, trys sekundės balsuoti.

Už balsavo 36, prieš  13, susilaikė 8. 44 balsų, deja, nesurinko ir į sesijos darbų programą neįrašytas. Na, tai yra galimybė kartoti esant didžiajam kvorumui. Ar Liberalų frakcija prašo tai perbalsuoti esant didžiajam kvorumui? Taip. Aš tai pasižymiu.

O dabar gerbiamasis PIRMININKAS dar norėjo kreiptis į deputatus.

v. landsbėrgis. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad truputį jus dar sulaikiau, bet norėčiau, kad rytoj tai nebūtų naujas klausimas, jeigu mes nutarsime jį išspręsti teigiamai. Šiuo metu prasidėjo ne tik Ukrainos, Baltarusijos tarptautinio pripažinimo banga, bet ir Vidurinės Azijos respublikų. Beveik visos jos yra Lietuvos nepriklausomybę jau pripažinusios anksčiau. Ir jeigu mes norėtume ir nutartume, kad tai svarbu, mes galėtume parengti atitinkamus nutarimus ir rytoj galbūt be didelių problemų priimti. Nes po to, kai mes susirinksime sausio pabaigoj, tai būsime gal beveik paskutiniai. O gal nebūtinai taip turėtų būti? Tai, jeigu jūs pritartumėte, reikėtų tada iki rytdienos parengti tokias Aukščiausiosios Tarybos deklaracijas apie tų valstybių, paskelbusių savo nepriklausomybę, pripažinimą. Prie tų, kurias mes turėtume pripažinti kaip nepriklausomas valstybes, yra ir Azerbaidžanas, ir Gruzija. Dėl Gruzijos aš ne vieną kartą esu kėlęs klausimą ir niekad neišgirdau atsakymo nei iš Aukščiausiosios Tarybos, nei iš Užsienio reikalų komisijos, kokios linijos mes turime laikytis. Ar turime žiūrėti kaip į valstybę ir pripažinti valstybę nesvarstydami ar nekritikuodami per daug vyriausybės ir prezidento politikos, ar turime kritikuoti ir laukti, kol bus kitas prezidentas ar kol pafsitaisys politika? Na, matot, tai čia reikia turėti nuomonę. Reikia turėti nuomonę. Sakykime, man tas klausimas visą laiką kyla. Gruzija mus pripažino, o mes — ne. Tai toks dalykas.

Taip pat yra ir Azerbaidžanas, kuris mus seniai pripažino, pripažįsta ir visas islamo pasaulis, jau dabar Turkija ir taip toliau. Mums gal nelabai patinka, kas ten darosi, ten taip pat daug demokratijos nėra, be abejo. Tai turim laikytis kokios nors linijos. Ar darysim kokią nors atranką, siųsime ekspertus, tikrinsime, kokia ten padėtis, kaip tenai dėl žmogaus, mažumų ir kitų teisių, ar sakysim, kad tai yra valstybės, kurios jau egzistuoja, yra pripažįstamos nepriklausomos valstybės ir mes prisidedame prie proceso tikėdamiesi, kad visi dalykai galų gale reguliuosis? Galbūt mūsų santykiai ir padėtų ten reguliuoti ir pagerinti tuos reikalus. Ten Karabacho klausimai, žinoma, kas gali džiūgauti, kaip jie sprendžiami, bet valstybė yra. Tai norėtųsi žinoti jūsų nuomonę, ar rengti Aukščiausiosios Tarybos deklaracijas, nes rytoj mes dar galim tai padaryti. Ar reikia balsuoti?

PIRMININKAS. Na, gal ne. Tačiau yra kitas momentas. Ar sutinkame, jeigu būtų parengta, rytoj svarstyti plenariniame posėdyje? Taip. Tai fiksuojame, kad tai yra iš anksto numatytas balsavimas rytdienos darbotvarkėje. Ar tą klausimą sutinkate įrašyti be balsavimo? Gerai.

V. LANDSBERGIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas. Ryt plenarinio posėdžio pradžia 10 valandą. Kas pametėte juodą šratinuką su užrašu ,,Lietuva", prašome pasiimti.