1991 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas J.DRINGELIS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji .deputatai. Pradedame gruodžio 19 d. rytinį posėdį. Su darbotvarkės projektu jus vakar supažindino gerbiamasis seniūnas. Šiandien, be to, jis suderintas su frakcijų ir nuolatinių komisijų atstovais, todėl siūlau iš karto dėl jo balsuoti. Iš pradžių turėtume užsiregistruoti. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos.
BALSAS IŠ SALĖS. Neveikia aparatūra!
PIRMININKAS. Prašom paskubėti, nes vyksta registracija. Gaila, kad negalime balsuoti, nes salėje kol kas nėra pusės deputatų. Visos pastabos, kurias norėjo pareikšti frakcijos ir komisijos, yra apsvarstytos, į jas atsižvelgta pagal galimybes. Todėl, manau, didelių prieštaravimų neturėtų būti. Ar kas nors reikalauja, kad dėl šios dienos darbotvarkės būtų balsuojama? Ne. Dėkui. Tada pradedam iš eilės.
Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto projekto pateikimas ir svarstymas
PIRMININKAS. Pirmasis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas — Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto projektas. Pranešėjais numatyti Lietuvos Respublikos finansų ministrė E.Kunevičienė ir Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijos pirmininkas A.Rudys. Galbūt pirmiausia išklausykim gerbiamąją ministrę. Prašom, gerbiamoji ministre, į tribūną.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, deputatas P.Varanauskas. O kaip dėl aukso, kada kalbėsime? Uždaras posėdis turi būti.
PIRMININKAS. Iš eilės, pagal darbotvarkę. Jūs darbotvarkės projektą turit. Taip, projekte Nr. 2 atsižvelgta į visų pastabas ir pasiūlymus. Dėkui. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Per šiuos metus tenka antrą kartą pristatinėti biudžetus: balandžio mėn. šių metų, o gruodžio mėn. — ateinančių metų. Kada buvo lengviau? Galbūt vis dėlto buvo lengviau balandžio mėn. negu šiandien. Kodėl? Šiandieninį biudžetą pristatant mūsų atsakomybė, atleiskit, kad sakau mūsų ir jūsų, ir mūsų yra turbūt du arba tris kartus didesnė negu buvo balandžio mėnesį. Ir noriu paaiškinti, dėl ko.
Priklausomai nuo to, kokį mes primisim biudžetą, tokią Lietuvą mes turėsim kitais metais. Pasakysit, ar ne per daug imuosi? Ne. Visi, kas šiemet atvažiavo kalbėti apie Lietuvos klausimus Europos mastu (ir ne tik
finansų, bet ir politikos), visi lankėsi Finansų ministerijoje. Tikrai drąsiai sakau, kad visi. Nekalbu apie aukščiausią lygį, bet ekspertai ir visi kiti lankėsi Finansų ministerijoje ir domėjosi, kokia mūsų biudžeto būklė. Ir gerbiamasis A.Rudys šitą žino, į komisiją taip pat ateidavo. Vienas iš valstybės rodiklių ir vienas iš svarbiausių rodiklių tai yra biudžetas. Ir tai buvo jūsų šių metų balandžio mėn. nuopelnas, kad jūs patvirtinot biudžetą subalansuotą, o ne skylėtą. Tik jis faktiškai pasikeitė per tuos metus. Tai buvo tokia reali situacija, kai infliacija, naudojantis svetimos šalies pinigais, turėjo įtakos ir dėl to didėjo biudžeto išlaidos ir atitinkamai didėjo pajamos. Jums šiemet labai didelius kėlė rūpesčius, ar mūsų biudžetas neperteklinis, ar jis dabartiniu metu jau nebeįgalins kitais metais gyventi nedirbant arba be mokesčių. Paskutiniu metu, kiek aš supratau, ir daugelio parlamentarų, ir daugelio mūsų visuomenės žmonių pagrindinis rūpestis buvo: o gal šiemet biudžete yra tiek pertekliaus, kad kitais metais nebereikės ir mokesčių imti. Visa politika buvo nukreipta prieš mokesčius. Tai aš noriu jus informuoti, kad biudžete šiandien yra 29 milijonai. Skaičiuojam kiekvieną, kadangi išmokėjom darbo užmokesčio padidinimą, kuris buvo atliktas gruodžio 1 dieną už lapkritį. Laukiam kiekvieną dieną, skambinam ir mokesčių inspekcijoms, ir visoms įmonėms, kad skubiai, kas skolingas, grąžintų viską, kas biudžetui priklauso. Nes jeigu jie šito nepadarytų, tai mes nebeturėtume iš ko mokėti net atlyginimo biudžetinėms įstaigoms už gruodžio mėn. Tai aš jus norėčiau nuraminti, kad šitos problemos jau nebeliko, kur jūs galvojot, kad į kitus metus ji persikels iš šių metų. Šių metų biudžetas yra normalus, šių metų problemos yra išspręstos. Tik dabar dar rūpestis dėl gruodžio mėn. liko.
Dabar norėčiau pakalbėti apie kitų metų biudžetą. Kodėl sakau, kad tas klausimas yra rimtesnis, na, gal ne rimtesnis, bet atsakingesnis. Tai pirmas iš tokios atsakomybės reikalavimų, jeigu mes norim įstoti į Valiutos fondą ir norim įeiti į Europą kaip normali valstybė (manyčiau, kad politiniais savo darbais jūs šitą pasiekėt, jau Lietuva pripažinta). Tai labai prašyčiau, kad išlaikytumėt šiais metais ir ekonomiškai. Ir pirma, dėl ko norėčiau kreiptis, kad jūs padėtumėt šiemet nesutrukdyti Lietuvai įstoti į pasaulines institucijas nepažeidus reikalavimų, kurie yra keliami biudžetui. O tai yra rimti reikalavimai. Ir vienas iš tokių reikalavimų tai yra biudžeto subalansavimas. Ir neatsitiktinai net Sąjungoje, atsiprašau, Rusijoje, parlamentas reagavo į prezidento prašymą, kada buvo paprašyta vadinamąjį bendrąjį akcizą arba pridėtinį mokestį nustatyti 28%, nors parlamentas siūlė 20%. Jie žinojo tuos reikalavimus, kuriuos kelia Ekonominė Bendrija ir kitos pagalbą teikiančios šalys. Jeigu biudžetas bus nesubalansuotas, vadinasi, jis charakterizuoja nestabilią valstybės padėtį. Negali būti teikiama pagalba, kur valstybė neužtikrina savo galimybių panaudojimo stabilumo. Ir todėl aš atkreipiu dar kartą dėmesį į tuos punktus.
Dabar sakysit, kodėl aš apie tai kalbu, o ne skaičiais. Mane įspėjo, kad jūs šiandieną norit girdėti biudžeto politiką, kokią politiką mes vykdom per biudžetą. Tai aš į tai ir atkreipiu dėmesį. Nepykit, kad kalbu ne skaičiais, prie skaičių prieisim. Pateikiant biudžetą 1992 metams mes ir orientavomės į tas politines situacijas arba į politinius momentus. Pirmas biudžeto subalansavimo stabilumas ir antras socialinis stabilumas.
Kitos valstybės, kurios vykdė reformas ir Čekoslovakija, ir Vengrija, ir Lenkija, — socialinį stabilumą bandė išlaikyti ne per biudžetą, bet per privatizacijos fondus. Jų dėl to ten buvo ne investicinės sumos išdalinamos, o buvo sudaromi privatizacijos fondai parduodant tą visuomeninę nuosavybę, kad po to galėtų išlaikyti stabilią padėtį privatizacijos fondo lėšomis. Jūs žinot jų patirtį, kad jiems tai sekėsi labai sunkiai, nors Lenkijoje buvo sudarytas stabilizacijos fondas su didelėmis lėšomis, pagalba stabilizuoti Lenkijos ekonomikai — pasaulinė, bet per privatizacijos fondą parduoti turtą jiems nepasisekė. Kaip pasisekė padaryti per tą stabilizacijos fondą, kurį pasaulis suteikė, tai jūs dabar irgi žinot, kaip ten vyksta Vyriausybės formavimas.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų išskirtinę padėtį. Mūsų socialinio stabilizavimo klausimas sprendžiamas jūsų rankomis ir jūsų protais, o ne per privatizacijos fondą. Privatizacijos fonde sukauptų rublinių lėšų užteks tik vidaus skoloms atsiskaityti, o ne stabilizuoti socialinei padėčiai, ne socialiniams klausimams spręsti. Ir dabartiniu metu tai yra pripažinta, vertinama labai teigiamai, kad socialinį stabilumą turi užtikrinti valstybės biudžetas ir ekonominių reformų rezultatai. Todėl sudarydami biudžetą mes į šitą momentą ir orientuojamės. Ir šiemet taip buvo orientuotasi, ir šiemet taip buvo padaryta, ir aš manau, kad šiemet jūs daug priekaištų iš Lietuvos žmonių negavot dėl socialinių klausimų sprendimo. Todėl mūsų biudžete per vadinamąją ,,Sodrą" numatoma apie 50% lėšų socialiniams reikalams spręsti. Ir tai yra normalu, kadangi tokia mūsų paskirtis. Kai buvo atvažiavę užsienio ekspertai, aš bandžiau jų prašyti, kad sudarytų ir mums stabilizavimo fondą. Mes dabar esam stabilioje situacijoje, bet kad mes neklystume, o tai yra labai svarbus rodiklis. Sakė, kad pirmiausia jūs turit tai įrodyti patys. Ir dar vienas rodiklis buvo, į kurį jie kreipė dėmesį. Priklausys nuo to, kaip šiemet jūsų biudžetas atitinka reikalavimus, kurie yra keliami. Šių metų biudžetas atitiko jų reikalavimus, kitų metų, pasakė, priklausys nuo to, kaip jūs sudarysit biudžetą. Jeigu jūs šiemet panaikinsit mokesčius ir nesirūpinsit savo žmonių problemas spręsti savo jėgomis, o lauksit, kad tas problemas spręstų pasaulis, pasaulis negali spręsti kiekvienos valstybės problemų, visad savo problemas sprendžia savi žmonės, o pasaulis tik padeda. Ir ta pagalba ateis, jeigu mes tą pasitikėjimą ir toliau pateisinsim. Tai čia yra biudžeto problema, į ką norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Ir dar kartą kartoju: mes biudžetą pateikėm subalansuotą pajamas ir išlaidas.
Dabar jūs paklausit, kokia garantija kitiems metams? Kitų metų garantija bus ūkio vystymas ir egzistavimas. Realiai galiu pasakyti, jūs žinot ir patys, kad 70-80% prekybinių sandorių vis tiek liks su buvusiomis Sąjungos valstybėmis. Orientuojamės, kad vyks normali prekyba ir normali gamyba, bet ūkio stabilumui išlaikyti mes biudžete ir bandėm numatyti dvi kryptis. Viena, biudžeto lėšos — tai laikina, terminuota pagalba pusmečiui arba metams mūsų protams išlaikyti ir galimybei pertvarkyti buvusias ,,pašto dėžutes". Vis dėlto ten buvo ir įrengimų, ir laboratorinių įrenginių, ir fizikų, ir chemikų, ir kitų mokslininkų, ir gydytojų net buvo. Aš drįstu jums sakyti, galbūt jūs įsižeisit, bet ten Lietuvos žmonių protai yra sukaupti dideli. Dabartiniu metu jų labai sunki situacija, jie kreipiasi jau pagalbos. Tokia situacija, kad jie negavo užduočių arba sutarčių (anksčiau buvo užduotys, o dabar sutartys). Ir mes turėtume bent pusmečiui, jie ilgesniam laikui ir neprašo, po pusmečio jie tikrai išspręs savo problemas, bet dabar, kaip jie sako, jiems nereikėtų eiti į kurpių arba dar ko nors gamybą, jie gali kurti technologijas, gali vaistų formules kurti, bet jiems reikia sudaryti sąlygas. Todėl biudžeto projekte buvo jums pasiūlytas vienas iš tokių dalykų, kaip išlaikyti arba sudaryti galimybę gauti pagalbą arba finansavimą toms įmonėms, kurioms ji šiandieną yra reikalinga. Aš kalbėjau jums ne apie pačią gamybą, o apie mokslo institutus, kurie buvo prie šitų įmonių. Bet jūs žinot ir dar vieną problemą tai vadinamoji karinių įmonių arba karinių kompleksų konversija. Aš nenorėčiau pasakyti, kad Lietuvoje ši problema neegzistuoja. Ji egzistuoja, nes mes perimam jų įmones į Lietuvos ūkį, jurisdikciją. Ir todėl biudžete turi būti atkreiptas dėmesys ir į tai.
Dabar kitas momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai išlaidų arba biudžeto pajamų, lėšų, nacionalinio produkto perskirstymas per biudžetą. Labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir informuoti, kokia yra kitų šalių patirtis ir į ką mes turėtume orientuotis. Per biudžetą Amerikoje ar Kanadoje, ar kitoje išsivysčiusioje šalyje perskirstoma nacionalinio produkto iki 48-50%. Iš viso perskirstoma per fondus ir visais kitais būdais 78-80%. Čia yra kitas reikalas per įmones, per investicijas, bet per biudžetą iki 48-50%. Šveicarijoje, Austrijoje tai sudaro 38-39%. Vengrijoje ir kitose socialistinėse šalyse (na, aš manyčiau, kad jos vis tiek toliau už mus pažengė) tai sudaro 55—58%.
Su kuo susijęs tas procentas? Čia labai rimtas klausimas. Su kuo jis susijęs? Tai susiję su socialinio draudimo lėšų formavimu. Socialinio draudimo lėšų formavimas ten visur vyksta valstybinis, išskyrus socialistines šalis Vengriją, kur 47% ,,Sodrai" atskaitoma nuo darbo užmokesčio, pas mus 30%, o dabar kai kur didina. Bet tose vadinamosiose kapitalistinėse šalyse valstybiniam socialiniam draudimui arba socialiniam pensijų draudimui atskaitymai eina per biudžetą, tik tos išlaidos (...) pervedamos, o ne iš karto sudaromas atskiras biudžetas. Arba jeigu ir sudaromas atskiras biudžetas, pavyzdžiui, kaip Suomijoje, tai vis vien įtraukiamas į bendrą biudžetą, ir todėl perskaičiuojama nacionalinio produkto sudėtinė dalis ten išeina 57-58%.
Pas mus socialinio draudimo biudžetas yra atskirtas nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų, nuo nacionalinių biudžetų. Todėl aš prašyčiau visų, kada jūs kalbat Lietuvos žmonėms, neklaidinkit Lietuvos žmonių, kad per valstybės biudžetą perskirstoma 70% nacionalinio produkto. Šiais metais per valstybės ir savivaldybių biudžetą perskirstyta nacionalinio produkto 5153%. Kodėl aš nesakau tiksliai? Dar gruodžio mėnuo prisidės ir dar patikslins. Kada mes įtraukiam socialinį draudimą, jeigu įtraukiam kartu kaip kitose pasaulio šalyse, kaip turėtų būti įtraukta į biudžetą... O pas mus yra atskiras, ir jie nieko nedaro, jūs šitą žinote, priiminėjote įstatymą. Tai jeigu įtrauktume ir šitas sumas, tai tikrai būtų apie 58-59% — tai normali pasaulinė patirtis tokių valstybių kaip mūsų.
Ar normalus toks procentas, ar normalus toks perskirstymas Lietuvai? Labai normalus. Labai normalus, nes mūsų darbo užmokestis pasaulyje turbūt yra pats žemiausias. Ekspertas, atvažiavęs mums padėti, už vieną dieną savo šalyje gauna 500 dolerių. Aš gaunu tokį uždarbį per 10 metų. Tai jūs palyginkite. Tai todėl kalbėti dabartiniu metu, kad mes biudžetinėms įstaigoms per daug mokam, kad reikia nieko nemokėti... Šito aš nenorėčiau daryti ir jums nesiūlyčiau tai priiminėti, neišsprendus nei valstybės valdymo, nei sveikatos apsaugos, nei kitų socialinių klausimų. Tikėtis, kad verslininkai, turintys tikrai didelę perspektyvą, rytoj sugebės užmokėti tiek, kiek reikia vienam gydytojui paruošti, kad šiandieniniai verslininkai sugebės suformuoti tokį biudžetą, kad mes Lietuvoje galėtume paruošti gydytojus, ir dar tokius, kokių reikia pagal dabartinius standartus, arba mokslininkus, nėra ko. Jie dabartiniu metu mūsų biudžete sudaro apie 1,53%. Tai, kad jie 1992 metais sugebės užtikrinti visą formavimą sveikatos, kultūros, mokslo, mokymo tai nerealu. Pirmiausia, kad būtų galima užtikrinti, tai tas kapitalas, kuris yra gamyboje, turi įgauti stabilų pobūdį. Pirmiausia jis turi būti investuotas į gamybą, nes tik gamyba kuria pridedamąjį produktą, nacionalinį produktą, o tas, kas vyksta dabar perskirstymas per visus pardavimus tai yra ne kūrimas, tai yra tik perskirstymas, tai yra biudžetinių funkcijų dalis. Tai, ko mes nepadarome per mokesčius, ko nepadaro gamybininkai nepasiimdami iš pirkėjų tiek, kiek jiems priklauso, ir neišmoka savo darbuotojams darbo užmokesčio, tai padaro kiti žmonės, kurie dabar yra aktyvesni, kadangi ateitis yra aktyvių žmonių. Bet tai nereiškia, kad jie šiandieną gali išspręsti Lietuvos valstybės problemas. Čia yra perspektyva.
Dabar noriu pasakyti dėl socialinių klausimų sprendimo lyginamojo svorio. Amerikos biudžete šitam buvo skiriama mažiau, bet dabar jau orientuojasi, kadangi švietimas pas juos yra ,,sušlubavęs", kaip jie sako, ir pas juos dabartiniu metu lyginamasis svoris irgi didinamas. Vienintelė mūsų galimybė turėti mažesnį perskirstymo lyginamąjį svorį yra ta, kad mums nereikia plėtoti kosminių programų. Tai tik dėl to. Amerikai ar kitiems reikia 26% biudžeto pajamų karo apsaugai ir kosminėms programoms. Mūsų šiemet nuo nulio pradedama formuoti Krašto apsauga, jai buvo pasiūlyta apie 8—10% nacionalinio biudžeto pajamų. Dabartiniu metu didinamas kariuomenės skaičius, tai gali sudaryti truputį ir daugiau, bet pasaulyje yra normalu iki 14% biudžeto. Ir Šveicarijoje, ir kitose šalyse, kurios nelaikomos karinio komplekso šalimis, normali biudžeto pozicija yra iki 14%.
Normali biudžeto pozicija taip pat yra švietimas ir mokslas, kaip ir sveikata, 7—8%. Pas mus buvo mažinama pradedant nuo 1965 metų iki 1,5%. Tai jūs ir žinot, kas buvo, gydytojas gaudavo 120. Jeigu šiemet nebūtume sprendę gydytojų ar mokytojų klausimų, tai kaip galėtų tyčiotis tie, kurie šiandieną gali pasiimti už mėnesį 150 tūkstančių. Tokius pasityčiojimus jūs girdėjote, kai sakė: ką, ar aš kvailas, kad aš būčiau valdžioje? Bet juk yra valdžioje ne vien tik kvailiai, valdžioje dar turi būti ir tie žmonės, kurie nori Lietuvą kaip valstybę turėti ir Lietuvos žmones apsaugoti. Tai čia ne kvailumo problema, o atsakomybės už Lietuvą. Ir galbūt tik tas, kas nesuvokia tos atsakomybės ir sugeba atsakyti tik pats už save, gali manyti, kad gydytojas, kuris šiais metais dirba neišėjęs į verslus, arba mokslininkas, arba mokytojas, dar dirba mokslo tyrimo institute arba Akademijoje, arba deputatai, kurie sėdi čia už tuos... (Kiek jūs dabar gaunat ar du tūkstančius, ar pusantro tūkstančio?). Ar jūs nesuvokiat, kad jūs turite galimybių užsidirbti po 150 tūkstančių per mėnesį? Aš neabejoju dėl jūsų nė vieno, kad jūs tą galimybę surastumėt, bet čia yra jūsų visų atsakomybė. Todėl aš čia, ir jūs čia, todėl mes čia ir esam.
Ir dabar aš kalbu apie biudžeto politiką toliau. Man sakė šiandieną, kad biudžetą apsvarstyčiau politiniu lygiu. Aš ir kalbu tais klausimais, kuriuos jūs norėjote girdėti. Tai todėl šiandieniniam biudžete ir yra pateikta socialiniams klausimams ir švietimui apie pusė visų pajamų. Tas ir padaryta.
Ir dabar noriu pasakyti dėl valdymo išlaidų. Patikėkit, šiandieną Lietuvoje nėra grėsmingesnės padėties negu valdymo. Šiandieną aš nedrįstu pasakyti nė vienam savo ministerijos darbuotojui, kad tu dirbi dėl to, kad aš, kaip ministrė, tau moku gerą atlygimą, nors palyginti su tuo, koks jis buvo, jis išaugo 3,5 karto, kaip ir visiems. Aš nedrįstu sakyt, aš jų prašau ir sakau: Finansų ministerija yra valstybinė įstaiga, kaip ir Užsienio reikalų ministerija, ne šakinė, ir mes neturim moralinės teisės šiandieną dėl uždarbio atsisakyti to, kas mums patikėta. Ir pykit ar nepykit, bet Finansų ministerija šiandieną dar išlaiko ir savo struktūrą, ir savo darbuotojus, ir savo poziciją. Aš jų prašau, ir jie žiūri į tai atsakingai, ir norėčiau, kad jūs ir kitais metais pasitikėtumėt Finansų ministerijos darbuotojais ir jų darbu, jų skaičiavimais, o skaičiavo jie tikrai kiekvieną skaičiuką. Tarp kitko, tiems, kas dalyvavo komisijose, — ačiū jums visiems, kad šįmet jūs buvot labai geranoriški ir labai atidūs Finansų ministerijos darbuotojams, jūs jiems neprikaišiojot, kad jie nekompetentingi, kad jie nežino, ką daro. Jūs šįmet juos priėmėt labai geranoriškai ir tarėtės, ką toliau daryti, ką reikėtų daryti. Tai ačiū jums už tai, kad jūs labai gražiai dirbot su Finansų ministerijos darbuotojais.
Į jūsų gautas pastabas mes tikrai reaguojam ir labai normaliai priimam, nes jūsų pastabos šįmet irgi pagrįstos. Pavyzdžiui, Agrarinės komisijos pastabos. Ji prašo labai daug milijonų ūkininkams remti. Ir tai yra normalu, kad Agrarinė komisija nori remti ūkininkus, ir mes tai turime daryti. Vyriausybei jau yra pateiktas projektėlis sudaryti tokį pat fondą, kaip buvo sudarytas smulkiam verslui remti, ir buvo sudarytas butų fondas socialinėms reikmėms. Tokį pat fondą, tikslinį fondą, kad negalėtume kitur panaudoti, tikslinis turi būti ūkininkams remti fondas. Ir tas lėšas, kurias numato agrarinė reforma, jūs galėsite palikti biudžete arba atskiru straipsniu, arba iš karto biudžete numatyti, kad iš biudžeto tos lėšos išskiriamos fondui ūkininkams remti, ir administracija už tą fondą turės atsiskaityti, kaip ji rėmė tuos ūkininkus. Jau nebe tas biurokratas, kuris sėdi ministerijoje, kaip dažnai sako, o tas žmogus, kuris atsakingai dirbs dėl ūkininkų, kadangi tai bus ūkininkams remti fondas. Dabar dėl ko priimtini Agrarinės komisijos pasiūlymai? Todėl, kad ji iš karto pasiūlė, kokiu būdu suformuoti arba perskirstyti tas lėšas. Iš karto priimtinas variantas, ir Vyriausybei (vakar jau informavom) labai skubiai norėtume pateikti, jeigu jūs tik šiandieną pritarsit mūsų pateiktam projektui po pirmojo svarstymo, tai norėčiau prašyti premjerą ir Vyriausybę, kad galbūt mes galėsime net penktadienį apsvarstyti jūsų pateiktas pastabas ir galbūt kitą savaitę mes galėtume Finansų ministerijoje sutvarkyti visą tą biudžetą ir pateikti jums.
Kodėl prašyčiau jūsų leisti tai padaryti? Todėl, kad dar perskaičiuojami gruodžio mėnesio atlyginimai, jūs žinot buvo kainos liberalizuotos, indeksuotos, ir atlyginimai perskaičiuojami. Šitas projektas, kur jums buvo pateiktas, jis be šitų perskaičiavimų, nors mes šiandieną jau turime projektą su perskaičiavimais, bet jį mes turime pateikti Vyriausybei, jums dabar negalim.
Aš norėčiau, kad jūs šiandieną patvirtintumėt, jeigu galėtumėt, ir gerbiamąjį A.Rudį prašyčiau šitą pristatyti. Labai norėčiau, kad jūs patvirtintumėt, kokį nacionalinio produkto procentą mes perskirstom 1992 metais per nacionalinį biudžetą, — valstybinį ir savivaldybių — išskyrus ,,Sodros". Mes galim įrašyti, bet tik atskira pozicija, nes aš pristatinėju tik valstybinį biudžetą. Jeigu jūs galėtumėt šitą padaryti, o aš prašyčiau orientuotis (ir aš galėsiu pagrįsti) į 4548% nacionalinio produkto perskirstymą per mūsų valstybės ir savivaldybių biudžetus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šįmet pateiktas gerokai padidėjęs savivaldybių biudžetas. Gerbiamasis S.Kropas žino ir sakė, kad didelių pretenzijų iš savivaldybių nebuvo. Dėl ko tai vyksta? Savivaldybėms didėja išlaidos, valstybės biudžete išlaidos, kaip ir turi būti, santykinai mažėja ir dar išlieka tos dotacijos per bendrą akcizą arba bendrą mokestį. Bet kai jūs priėmėt sprendimą (aš tikiuosi, kad jį patvirtinsit) savivaldybių biudžetą formuoti fizinių asmenų pajamų mokesčių pagrindu, tai šita suma sumažės, o lyginamasis svoris savivaldybių biudžeto neperskirstant per valstybinį biudžetą išauga, bet tai yra irgi normali pozicija.
Dabar vėl sakysit, kad pagrįsčiau politiškai. O politiškai pagrįsti čia galima, mes turime decentralizuoti ir valdymą, ir biudžetus — tai, ką pradėjome šįmet. Ir, tarp kitko, savivaldybių biudžeto problemos šįmet, aš manyčiau, neblogai sprendėsi, ir jūsų priimta metodika, jūsų priimti normatyvai buvo normalūs, šįmet su savivaldybėm labai didelių problemų, aš manau, nei jūs, nei mes neturėjom. Kitas reikalas investicijų klausimas. Dėl investicijų, kaip buvo įprasta, tai ir jūs turbūt turėjot tokių problemų, ir mes turėjome, kadangi dar visiems norisi investicijų gauti iš valstybės biudžeto arba iš savivaldybių. Bet kada jie atvykdavo, aš jiems paaiškindavau, kad netikslinga taip daryti. Kada mes privatizuojame ūkį, tai tada galima 2%, 4% kreditus duoti, jeigu yra resursų, bet jokiu būdu neprivatizavus valstybinio ūkio. Ir jie sutinka su šituo. Mes šįmet buvom pasirinkę kreditų variantą, nes kreditas tai jau yra vis tiek ėjimas į privatų... Akcinė bendrovė arba valstybinė akcinė įmonė, pasiėmusi kreditą, turės suprivatinti grąžindama tą kreditą ir nebereikės jau jokios privatizacijos vykdyti. Todėl Vyriausybei ir jums siūlomi variantai, kad investicijos į ūkį turi būti minimalios, tik biudžetinėms arba valstybės išlaikomoms institucijoms.
Dabar jūs man pasakykit, ar reikia tas išlaidas mažinti? Šįmet jos buvo pačios minimaliausios, jūs gerai žinot, 350-370 milijonų. Tai buvo minimalios, bet tai nenormalu. Jei jūs nueisite į pensionatus (o jūs vaikštot visur), nueisit į ligonines, į vaikų darželius, visur pamatysit, kas ten darosi, kiek ten reikia išlaidų. Jei labdaros būdu mes galime gauti vaistus, tai jokiu būdu mes negausim to, kas reikalinga padaryti. O reikia daryti, pavyzdžiui, kapitalinį remontą. Ir todėl ne per investicijas vėl sprendžiam klausimą, bet per biudžetų išlaidas, kadangi kapitalinių remontų ir einamųjų remontų išlaidos eina kaip biudžetinės, bet ne investicijų sąskaita.
Dabar jums turbūt dar kils klausimas, ką mes rengiamės tvarkyti, ar jau pas mus viskas labai sutvarkyta? Aš sakyčiau, kad jau įpusėtas mokesčių sistemos formavimo klausimas. Jau sistemos, mokesčių sistemos, o ne atsitiktinių mokesčių, vienas su kitu mokesčiai susieti. Ir, pavyzdžiui, kalbant apie fizinių asmenų mokestį (su gerbiamuoju A.Rudžiu jau kalbėjom), apie jo pakeitimą lentelės struktūrose, negalim daryti atitrauktai. Jeigu mažinam pajamų apmokestinimą, tai yra normalu, tai ir turėsim daryti, turim ne pajamas apmokestinti, o išlaidas, kad mažintume išlaidas, taupyti mokytumės. Tai čia yra normalu, bet spręsim iš karto — vieną mokestį pertvarkom, o į kitą tada atitinkamai irgi atsižvelgiam. Tai dėl šito mes jau susitarėm ir kalbėjom, kad taip ir darysim, kai bus pasiūlytas įstatymas.
Yra mokesčių, kurių mes nepateikėm svarstyti ir priimti. Tai vienas iš tokių labai svarbių mokesčių yra žemės mokestis. Žemės mokesčio projektas yra parengtas Finansų ministerijos, mes turėjom iki gruodžio mėn. parengti jį ir pateikti Vyriausybei. Tai buvo uždelsta, bet ne dėl mūsų kaltės. Žemės mokestį mes norim daryti taip, kaip jau daroma pagal Europos Bendrijos reikalavimus, o tai daroma atsižvelgiant į žemės kainą, kada reguliuojama ne dirbtinai, pagal kažkokius balus ar kažką, o kaina turi nustatyti tos žemės diferencijavimą, ir mes laukiam tų kainų. Ir dar yra problema kainų ir kadastrų (...), o miestuose dar liko ta pati problema. Todėl aš tikiuosi, kad Vyriausybė prašys jūsų pirmą ketvirtį spręsti žemės mokesčio klausimą dar išlaikant šių metų tarifus ir tik koreguojant indeksus, kaip kalbėjom su gerbiamuoju A.Rudžiu, nes turim palaukti, kol išsispręs, žemės mokesčių kaina miestuose, kitaip bus labai daug painiavos.
Dar turėjo būti, kaip žinot, jums pateiktas galutiniam svarstymui pridėtosios vertės arba bendrojo akcizo mokestis. Pridėtosios vertės mokestis nieko kito metodiškai ir nereiškia kaip bendras akcizas tai yra tiktai jo objektas pridėtoji vertė, atitinkamai ir metodika. Tai ta metodika, kuri dabar yra parengta, yra bandoma. Mes orientuojamės į jūsų pasiūlymą, kad būtų pateikta sausio mėnesį. Ir jeigu jūs tik galėsit priimti jį svarstymui, tai sausio mėnesį (norėčiau priimti tokį įsipareigojimą) mes turim tai padaryti, nes tai yra svarbus mokestis, lemiamas mokestis. Patikslinę šitą mokestį mes galėsim tikslinti pajamų mokesčius, atitinkamai orientuotis į tą politiką, kurią turim vykdyti 1992 metais.
Ko mes nepadarėm? Nepadarėm dar daug. Ir vienas iš svarbiausių dalykų, kuris su biudžetu susijęs, — tai finansavimo arba asignavimų skyrimo mechanizmo pertvarkymas, tai, ką jūs užrašėt ir Biudžeto sandaros įstatyme, ir kituose, kad reikia pereiti į programinį finansavimą. Šiemet numatyta tai padaryti, apie 30-50% lėšų tvarkyti per programinį finansavimą. Ar lengvą tai padaryti? Nėra lengva, nes reikia pertvarkyti visą biudžetinės apskaitos sistemą. Bet mes tai būsim priversti padaryti. Valiutos fondo reikalavimai yra tokie, kad nacionalinėje sąskaityboje atsispindėtų nacionalinės pajamos atsižvelgiant ir į biudžetinių įstaigų įtraukimą į tą bendrą metodologiją. Kalbėjom su savo darbuotojais...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji ministre, kiek dar jums reikėtų laiko?
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs man davėt 2 valandas. PIRMININKAS. Ne, čia ne jums, o visam klausimo svarstymui. E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, tada aš nesupratau, kiek man laiko davėt. Atsiprašau, jeigu jums atsibodo, tai aš galiu ir baigti. PIRMININKAS. Ne.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet aš dar norėjau tik 5 minučių, kad paaiškinčiau, kodėl mes negalim šiandien padaryti to, ką turėjom padaryti.
PIRMININKAS. Tai prašom pasakyti, kas svarbiausia. Ir, na, gerai. E.KUNEVIČIENĖ. Na, aš tikėjausi, kad aš pasakiau, kas svarbiausia. Tai dabar kodėl negalėjom šito padaryti. Tai daroma keičiant visą apskaitą. Visą apskaitą. Tai nedaroma paliečiant tik vieną momentuką, o apskaitos pakeitimai, jūs visi žinot, na, bent jau ekonomistai žino, ką tai reiškia. Metodika yra rengiama ir tikimės, kad kitais metais mes tikrai jau ir šitą pertvarkysim pagal Valiutos fondo ir Europos Bendrijos reikalavimus. Tai atleiskit, jeigu aš labai daug jūsų dėmesio užėmiau. Bet aš norėjau atsakyti į klausimą, kokios politikos laikosi Vyriausybė formuodama biudžetą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji ministre. Ar sutinkate atsakyti į deputatų klausimus?
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas nori paklausti. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Vyriausybės nutarimu benzino kainos yra atskirtos individualiam transportui ir valstybiniam transportui. Ir štai važinėja valstybinis transportas tuščias po miestą ir teršia gamtą, ir netaupo mūsų pinigų, ir netaupo mūsų kuro, kurio greit nebeturėsime. Šitokia kainų politika buvo sovietiniais laikais. Ir dabar bet kur nuvažiavęs už kampo matai, kad į kanistrus pilamas benzinas iš valstybinių mašinų ir t.t... Ar nebuvo galima Vyriausybei vis dėlto priimti sprendimą, kad viso benzino būtų vienoda kaina? Tai laimėtų ir piniginė, ir daugiau benzino liktų Lietuvoje, ir gamta liktų švaresnė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą, jūs tikrai teisus. Čia jau nepasiginčysi. Bet čia yra ne vien benzino ir ne vien kainos klausimas, o yra prekybinės ekonominės sutarties su kaimyninėmis valstybėmis klausimas. Ir jūs žinot, kad mums šiemet tiekė naftą nustatytomis kainomis, ir mes nieko negalėjom padaryti su kainomis. Būtume šitą tikrai jau padarę, bet nieko negalėjom padaryti, gavom protestus, jūs žinot, tas telegramas visas ir viską, kad mums iš karto nutrauks naftos tiekimą, jeigu mes neaprūpinsim didmeninėmis kainomis. Ir jeigu tik būtume įvedę tas bendras kainas, tai mes privalomai turėjom išeiti į platesnę sferą. Bet dėl to, kad turi būti kainos vienodos, tai čia net jokios šnekos nėra. Vienintelis, ką galima daryti, tai ne kainas... Bet mes kompensacijas duodam arba valstybės biudžeto sąskaita neimam... Ar invalidams, ar socialiai remtiniems asmenims čia yra kitas reikalas. O valstybiniam transportui dabartiniu metu turi būti viskas taip pat kaip privačiam, jokios problemos neturi būti. Jie turi ir mokesčius vienodus mokėti, ir atitinkamai turi galbūt dar daugiau (...). Aš tikiuosi, kad turėtume tikrai šitą klausimą išspręsti iki sausio 1 d.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamoji ministre, iš jūsų lūpų nuskambėjo nerimas dėl 1992 metų biudžeto, dėl jo absoliučios sumos ir panašiai. Sakykit, gruodžio 1 dieną Respublika jau turi surinkus biudžetą maždaug per 8 milijardų rb., planuojamas 1992 metams 9 su keletu po kablelio skaičių milijardų biudžetas. Taip? Ar jums neatrodo, kad esant tokiems infliacijos tempams, nežabotam kainų ir darbo užmokesčio augimui, nesurinksim mes kitais metais faktiškai biudžeto per 14 milijardų rublių? Ir kaip atrodys biudžetas, jeigu staiga, sakykim, tektų įvesti savus pinigus? Kaip jis atrodytų, ar yra tokie alternatyvūs skaičiavimai?
E.KUNEVIČIENĖ. Na, nerimą jūs turbūt ir turėtumėt jausti, jeigu nebūtų to nerimo, tai aš manyčiau, kad būtų dar didesnis jūsų nepasitikėjimas manim. Nes dabartinėje situacijoje nejausti nerimo tai turbūt būtų nenormalu.
Dabar dėl šių metų biudžeto. Jūs labai teisus, 8 milijardai, ir jie yra išleisti. Jeigu jūs leistumėt... Jūs visada pykstat, kad aš su jumis ginčijuosi, bet aš dalykiškai ginčijuosi, kaip su profesionalu. Tai ir šiandieną nėra nežabotas kainų arba darbo užmokesčio klausimas, šiemet jis buvo pažabotas. Jis šiemet buvo Vyriausybės sprendimu, Vyriausybės politikos pažabotas (nepykit, kad pagirsiu savo Vyriausybę, bet ji tikrai šiemet dirbo tomis sąlygomis labai stabiliai ir išlaikytinai). Ir ji kaip tik pažabojo, ir infliacijos Lietuvoje, kaip tokios, neįvyko. Vyko rublio nuvertėjimas, atkreipkit dėmesį, gerbiamieji deputatai ir Lietuvos žmonės, Vyriausybės politikos dėka Lietuvoje infliacijos neįvyko.
Aš jums sakau atsakingai, galit kur norit rašyti, galit spausdinti Lietuvoje infliacijos neįvyko, Lietuvoje įvyko toks pats rublio nuvertėjimas, kaip ir visoje Sąjungoje, kadangi mes naudojamės rubliu. Bet infliacija yra tuo atveju, kada nuvertėja, kada nemokamas darbo užmokestis, didinamos kainos, kada darbo užmokestis užšaldomas. Lietuvos Vyriausybė šito nedarė, ir vakar buvo profesoriaus, gerbiamojo daktaro Purvinsko straipsnis, kad Lietuvoje darbo užmokestis tik 100 rublių padidintas, o kainos padidintos labai daug. Yra viskas suderinta, ir tuos koeficientus jūs žinot, ir ne 100 rublių darbo užmokestis padidėjo, jūs patys, deputatai, žinot, kad ne 100 rublių jūsų atlyginimai padidėjo, ir mokytojai žino. Ir todėl, kai skaito spaudą, tegul iš karto pasižiūri, kiek kiekvieno padidėjo darbo užmokestis. Darbo užmokestis ir pensijos didėjo taip, kaip didėjo kainos, ir pensininkai šiandien vienintelę pretenziją reiškia — sako, gaunam pensijas padidintas, bet kodėl mes iš jų negalim dar susitaupyti? Tai sakiau ne taupymui šitai daroma, o daroma tam, kad mes šiandieną padidėjusiomis kainomis galėtume prasimaitinti. Todėl aš jums ir sakiau, kad išlaikyta stabili padėtis. Rublis nuvertėjo, metų pradžioje dolerį buvom įkainavę 20, dabar priimtas indeksavimas 80, Ir mes į tai normaliai žiūrim, pas mus ir kainos išaugo maždaug 3,5, ir atlyginimai 3,5, 4 ir daugiau kai kur, čia šakiniai koeficientai. Atitinkamai nuvertėjo ir rublis, mes jį dabar vertinam vienas doleris — 80 rublių su tuo pačiu koeficientu kaip ir kainos, 4. Todėl atleiskit, jeigu aš jums tiesiogiai neatsakiau į tą klausimą.
Dabar jūs manęs paklausėt, kaip mes orientuojamės į kitų metų biudžetą. Kol kas orientuojamės į rublio panaudojimą. Jūs pasakysit, manęs klausia užsieniečiai, jie taip ir sakė, kodėl jūs dabar neįvedat savo lito, mes pasižiūrėtume, kaip jums seksis. O aš sakiau — mes jau buvom toje arenoje sausio 13 ir daugiau nenorim, kaip vienas deputatas sakė, kad jūs mums plotumėt. Mes norim gyventi ir orientuojamės taip, kas mums šiandieną yra naudinga, kas įmanoma ir kas galima. O pasižiūrėt jūs suspėsit. Ir mes, ir Vyriausybė, ir parlamentas žino, kaip savus litus įvesti, ir komitetas yra sudarytas, ir pasirengimas vyksta.
Dabar dėl rublio. Dėl rublio ir dėl lito. Tai mes dabar biudžetą skaičiuojam rubliais pagal visus tuos padidėjusius atlyginimus ir orientuojamės, kad kitais metais, kadangi jau ir Rusijoje, ir visur faktiškai kainos yra išaugusios, jos jau labai smarkiai nebeaugs, orientuojamės į stabilesnę padėtį. Turim parengę ir, va, šiandieną jau turim atsinešę projektą su jūsų visomis pastabomis. Biudžetas išeitų pagal paskaičiavimus apie 2123 milijardai. Mes orientuojamės išlaikius stabilią situaciją (...) 18 milijardų, apie 19, 18,8. Ir jums šitokį projektą Vyriausybei apsvarsčius rengtumės labai greitai pasiūlyti svarstyti.
Dabar dėl litų. Lito mes negalim įvesti, kaip aš suprantu, nesiorientuodami į tai, ką mes turim. Manęs klausia, kokiu būdu jūs pagrįsit litų įvedimą? Mes jį grįsim savo prekėmis ir savo turtu. Ir vienintelis mūsų litų pagrindimas ir orientacija — tai yra mūsų pasistengimas patekti į Valiutos fondą. Ir jeigu mes patenkam į Valiutos fondą ir gaunam kreditą ne su 10%, ne su 8%, nė viena besivystanti šalis šitokių procentų neišsimokėjo, nei Čilė, nei kitos, tai žino visas pasaulis vadinasi, mes orientuojamės į tą normalų kreditą ir tuo atveju jis leistų išlaikyti mums stabilią lito padėtį. Bet litas orientuotas į ūkio, į prekių apyvartą. Taip buvo pokario laikotarpiu Vokietijoje pagal Maršalo planą. Jūs šitą irgi gerai žinot. Aš orientuojuosi, kad mes šituo irgi turėsim pasinaudoti, mes negalėsim orientuotis tiktai į prekių, o turėsim orientuotis ir į pagrindinio turto vertę ir į jo apyvartą, tik per trumpesnį laikotarpį negu tada buvo pas juos priimta. Pas juos buvo 10 metų, dabar 57 metai. Na, kadangi mūsų technologija atsilikusi, ir visas pasaulis mums žada padėti, ir jeigu pas mus vyktų technologinių procesų greitas atsinaujinimas, tai turėtume orientuotis į 35 metų laikotarpį. Todėl skaičiuodami biudžetą mes orientuojamės į litų pakeitimą siejant ir su kainomis, ir su darbo užmokesčiu, kokiu pagrindu keisim (...), kadangi orientuojamasi į prekių ir į turto vertę. Tad jeigu reikės, aš galėsiu dar kartą... Ne, be deficito. Be deficito, aš jums pasaldau, kokiu pagrindu. Kas būtų deficitas? Jis būtų ne deficitas, bet būtų valstybės kreditas, ne biudžeto deficitas, bet valstybės kreditas litų padengimui, tai čia banko, na, valstybės į banką paimtas. Matot, biudžetas ir iždas yra du skirtingi dalykai. Biudžetas yra metinė sąmata, užtat aš jūsų prašau ir šiemet, kad išlaikytume biudžetą subalansuotą. Čia yra vienas iš rodiklių. Mes ir šiemet turim valstybinę skolą, jūs žinot, ir Agrobankui yra likęs milijardas skolos, turim, bet čia yra iždo klausimas, o ne biudžeto.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau dėl procedūros paklausti posėdžio pirmininką. Prašom pasakyti, kiek žmonių užsirašę klausimams?
PIRMININKAS. Šiuo metu 12.
A.RUDYS. Aš paprašyčiau tada deputatus, kad pagalvotų, kad labai daug neklausinėtų mūsų gerbiamosios ministrės, nes tada neliks laiko išreikšti frakcijų ir komisijų nuomonėms. Aš labai bijau šito. Ir tada aš tiesiog siūlyčiau apsiriboti, sakykim, dar kokiais 5 klausiančiaisiais ar panašiai.
PIRMININKAS. Aš to paties prašau visų kolegų deputatų. Galbūt ne visus klausimus mes galim čia paklausti per tokį trumpą laiką.
E.KUNEVICIENĖ. Gerai, kai tik bus konkretus klausimas, trumpiau atsakysiu, o kai metodinis, — na, kaip aš galiu trumpiau atsakyti?
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Gerbiamoji ministre, jūs tikriausiai žinot, kad priimant kai kuriuos įstatymus daromos mokesčių nuolaidos. Pavyzdžiui, Mažųjų įmonių įstatymas. Ten yra nemažos nuolaidos 50%, anksčiau ūkininkams buvo padarytos nemažos nuolaidos, nors jūs čia ir komplimentą mūsų komisijai pažėrėt, bet tokia parama ūkininkams — prašyt daugiau iš biudžeto — tai čia dar ne parama. Taip pat buvo bendrasis akcizas sumažintas. Man, pavyzdžiui, neaišku, kas visa tai padengs, ar tai neguls ant fizinių asmenų pečių? Norėčiau išgirst, kas visa tai kompensuos?
E.KUNEVIČIENĖ. Į pirmą jūsų klausimą dėl tų mokesčių, kad per mokesčius nereikėtų teikti lengvatų. Teikiamos ir pasaulyje lengvatos per mokesčius, bet orientacinė politika ūkių subjektų atžvilgiu turėtų būti vienoda.
Dabar dėl bendrojo mokesčio, to procento sumažinimo. Pagal paskaičiavimus, į kuriuos mes orientavomės, aš jau sakiau, va, gerbiamajam deputatui, kad 23 milijardai dabar turėtų būti išlaidų. Kada mes sumažinom 10% akcizą, tai maždaug vis tiek išeina apie 3,5 milijardo, mums reikia mažinti. Ir todėl sakiau, kad biudžetą galėsim jums pasiūlyti tik 19 milijardų. Mes nedidinam fizinių asmenų mokesčių, nedidinam ir neatšaukiam nieko kol kas. Atlyginimai padidėjo, bet jie gi persiskirsto, mes visa tai skaičiuojam. Bet, pavyzdžiui, ligoninių, poliklinikų, pensionatų ar senelių namų kapitaliniam remontui arba einamajam remontui mums tų lėšų nebelieka. Vadinasi, mes galėsim orientuotis į sumažintas išlaidas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąją ministrę. Yra labai didelis nerimas, kad nuo Naujųjų metų vykstant traukiniais ir lėktuvais į kitas šalis už Lietuvos ribų reikės primokėti valiuta. Kaip tas klausimas bus sprendžiamas?
E.KUNEVIČIENĖ. Jis jau yra sprendžiamas dabartiniu metu. Vakar buvo pateikta Vyriausybėje, kad dalį mokės rubliais, dalį valiuta. Dalį rubliais ir dalį valiuta. Mes orientuojamės (man atrodo, kad ir jūsų tokia orientacija) pagal priimtą Vyriausybės programą, kad vis dėlto Lietuvos įmonės ir ūkiai turi išeiti į Europos lygį. Antras dalykas, mes nesam užtikrinti, kad mums nereikės ir su buvusiom Sąjungos valstybėms kai kuriais klausimais atsiskaityti valiuta, tikrąja valiuta, o ne prekių mainais, ir todėl čia normalu, jeigu reikės ir valiutos užsidirbti. Kitaip mes neišeisim į Europą neužsidirbę valiutos.
j.mačys. Taip, bet už atlyginimus. Ar mokės?
E.KUNEVIČIENĖ. Tai jeigu užsidirbsim. Įmonės ir dabar gali mokėti atlyginimus valiuta, tik svarbu, kad įmonės užsidirbtų tą valiutą. Dabar gi niekas nedraudžia mokėti atlyginimus valiuta. (Balsas iš salės) Ir privačios, ir valstybinės įmonės, kurios uždirba valiutą. Gerai, kad profesorius, gerbiamasis K.Antanavičius užsiminė apie Vyriausybės nutarimą dėl valiutos. Jeigu jūs dar turėtumėt vieną minutę kantrybės, aš jums norėčiau pristatyti valiutos fondo projektėlį, kurį mes šiemet turim pateikti kartu su biudžetu, į kurį galėtume orientuotis, kiek galės važinėti biudžetinių įstaigų darbuotojai ir kiek galės tų išlaidų daryti. Jeigu jūs pakentėtumėt, aš pateikčiau labai nedaug skaičių.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Tai gal gali ministrė pateikti tą valiutos fondo projektą, na, dėl lėšų naudojimo?
E.KUNEVIČIENĖ. Taip, projektą.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl lėšų naudojimo, bet jis turėtų būti raštu pateiktas.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip, bus pateiktas.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai gal neverta dabar.
E.KUNEVIČIENĖ. Tik išklausykim šiandien, kad paskui būtų lengviau susipažinti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nežinau, kaip posėdžio pirmininkas, bet aš turiu kitų klausimų.
PIRMININKAS. Atleiskit, bet laiko turim visai nedaug.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti jūsų kaip biudžeto tvarkytojos. Kieno pavedimus vykdote, kokiais dokumentais remiantis skirstote tas biudžeto lėšas, kurios nebuvo paskirstytos pagal patvirtintą biudžeto projektą?
E.KUNEVIČIENĖ. Šiemet man labai pasisekė, kadangi buvau labai jauna ministrė ir jūs man nepatikėjot nė vienas nė rublio skirstyti, tai čia buvo mano laimė. Latvių ministras turėjo 40 mln., o estų — 60. Finansų ministerija.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad atsakytumėt į klausimą.
E.KUNEVIČIENĖ. Tai man nebuvo palikta nei parlamente, nei Vyriausybėje skirstyti nė vieno rublio, ir todėl taip, kaip buvo patvarkyta, taip ir buvo skirstoma. Skirstoma Vyriausybės nutarimais ir Vyriausybės potvarkiais, tvirtinama Vyriausybės nutarimais.
K.ANTANAVIČIUS. O kieno potvarkiais būtent? Vyriausybės potvarkis — tai ne Vyriausybės yra, o kieno nors asmeniškas.
E.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybėje yra ir premjeras, ir jo pavaduotojai. Jeigu premjeras su pavaduotojais pasiskirsto funkcijomis, tai čia yra jų potvarkių juridinis pagrindas.
K.ANTANAVIČIUS. O jūs įstatymų privalot laikytis?
E.KUNEVIČIENĖ. Ir laikomės.
K.ANTANAVIČIUS. Įstatyme nustatyta, kad tik nutarimais galima vykdyti biudžeto lėšų skirstymą.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip, patvirtinama nutarimais, bet biudžeto lėšos gali būti skirstomos iš rezervo. Premjerui skirstyti buvo paliktas rezervas, ir jūs žinot šitai, nereikėjo to visiškai daryti nutarimais, buvo suteikta jam teisė skirstyti potvarkiais. Tai mes šito nepažeidėm.
K.ANTANAVIČIUS. Tokios teisės, jūs gi žinot, kad nėra. Yra Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad tik nutarimais, ir viskas. Ne kažkas personaliai...
E.KUNEVIČIENĖ. Nutarimais skirstoma tada, kada nutarimus priima Vyriausybė. Tai papildomai gautos lėšos, papildomai gautos pajamos į biudžetą skirstomos Vyriausybės nutarimais. O tai, kas patikėta premjerui, jis turi visišką juridinę teisę skirstyti potvarkiais, ir aš tai turiu vykdyti. O buvo patikėta šiemet nemaža suma, ir labai gerai, kad jūs taip padarėt, nes šiemet buvo labai skubių ir neatidėliotinų reikalų. Žinot, kokia situacija šiais metais buvo.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Na, vis dėlto nemalonu jūsų klausytis, kai jūs aiškinat, kad nors įstatymas yra, bet Vyriausybė gali daryt tai, ką nori. Na, atsiprašau, bet mano klausimas yra kitas. Kažkas nesuprantamo vis dėlto yra jūsų atsakymuose.
Prašom pakomentuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinių valstybės programų eilutę, kur šiems metams buvo numatyta apie 8% išlaidų, įsisavinta per 9 mėnesius apie 3%, o kitiems metams jūs toliau didinat iki 15%. Kokia čia logika? Jeigu jūs nesugebat įsisavinti tų lėšų, kodėl ir toliau didinamos lėšos?
E.KUNEVIČIENĖ. Labai malonus jūsų rūpinimasis investicijomis ir programiniu finansavimu. Šiais metais sunkoka buvo įsisavinti tas lėšas, ypač kapitalinius įdėjimus, nes jūs žinot, koks buvo materialinis aprūpinimas. O investicijas tvarko ir programas sudaro Ekonomikos ministerija (šitą biudžeto sudarymo tvarką jūs irgi turbūt žinot), ir pateikia mums tik įskaityti į biudžeto išlaidas. Mes visas programas, kaip ir priklauso sudarant biudžetą, gaunam iš tų, kurie už tai atsakingi. Už programų sudarymą yra atsakinga Ekonomikos ministerija. Ir šiemet ji tokias programas pateikė, ir mes jas priėmėm. Ir dėl to 15%. Tos programos yra pagrįstos skaičiavimais, yra visi duomenys, ir jos yra priimtos. Todėl aš jūsų kaltinimo nenorėčiau prisiimti.
O dabar dėl tų lėšų, kurios šiemet buvo neįsisavintos. Jos įsisavintos, jūs, matyt, šiais metais dar ne visą biudžetą gavot. Mes už šių metų biudžetą privalome atsiskaityti tik kitais metais. Jūs čia turbūt kalbėjote apie pirmą pusmetį?
P.VAITIEKŪNAS. Devynis mėnesius.
B.KUNEVIČIENĖ. Arba devynis mėnesius. Taip, labai sunkiai vyko šitų lėšų įsisavinimas, nes dėl tų objektų, kurie nebuvo vykdomi, tik rugsėjo mėnesį mums pateikė pasiūlymus, kas gali įsisavinti, kas gali perimti. Ir mes pasiūlėme Ekonomikos ministerijai peržiūrėti tas investicijas, atiduoti skubiai tiems, kas gali įsisavinti, kad neliktų nepadengtų, nepanaudotų rublių. Ir šitas yra padaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto komisijai reikalaujant aš siūlau baigti klausinėti gerbiamąją ministrę ir svarstyti toliau biudžeto projektą, suteikti žodį Biudžeto komisijos pirmininkui, frakcijoms, komisijoms ir taip toliau. Sutinkate? Tai dėkui labai.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Prašau į tribūną gerbiamąjį Biudžeto komisijos pirmininką A.Rudį.
A.RUDYS. Ponios deputatės, ponai deputatai, mieli Lietuvos žmonės! Šiandien pirmą kartą svarstome preliminarų 1992 metų Lietuvos valstybės biudžeto projektą. Tai, kad šis projektas preliminarus, ir tai, kad svarstome pirmą kartą, iškelia mums konkrečius uždavinius — viešai išreikšti nuolatinių komisijų, frakcijų bei atskirų deputatų požiūrį į svarstomą projektą. Ir išreikšti ne tiek smulkiai ir priekabiai jį nagrinėjant, kiek pateikiant platesnį požiūrį į tas Vyriausybės ekonomines, socialines, karines ir saugumo politikos kryptis, kurios realų pavidalą įgyja biudžeto projekte. Labai dėkingas ministrei, kad jinai laikėsi maždaug šitokios pasiūlytos schemos. Tad aš ir pats pasistengsiu laikytis šitokio reikalavimo.
Biudžeto komisija savo posėdžiuose praėjusį pirmadienį apsvarstė pateiktą biudžeto projektą dalyvaujant kitų nuolatinių komisijų atstovams bei vyriausybinių struktūrų pareigūnams. Šio mano pranešimo pagrindas ir yra tą pirmadienio vakarą komisijos aprobuotos tezės.
Bene ryškiausios biudžeto projekto pozicijos susijusios su, na, sąlyginai pavadinkime, represiniu valstybės aparatu. Tai išlaidos Krašto apsaugai, kurios pagal biudžeto projektą sudaro beveik 830 mln. rublių, arba daugiau negu 8,5% visų biudžeto išlaidų. Vidaus reikalų sistemai skiriamos lėšos per 690 milijonų rublių, tai yra daugiau negu 7% išlaidų, bei Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui per 34 mln. rublių, tai yra maždaug trisdešimt penkios šimtosios procento biudžeto išlaidų.
Biudžeto komisija be išlygų pritarė numatomam Vidaus reikalų ministerijos finansavimo lygiui, o dėl kitų paminėtų pozicijų kokios nors aiškios nuomonės neturi. Mes manome, kad šių dviejų struktūrų finansavimas turi priklausyti pirmiausia nuo politinių sprendimų, susijusių su Lietuvos kariuomenės funkcijomis ir dydžiu bei Apsaugos skyriaus funkcijomis. Pirmiausia, tiesą sakant, reikėtų Aukščiausiojoje Taryboje apsvarstyti ir aprobuoti valstybės nacionalinio saugumo koncepciją, patvirtinti Krašto apsaugos programą ir tik po to kalbėti apie konkretų finansavimo dydį ir jo tikslinę paskirtį. Tada neatsitiktų tokių kuriozų, kad Vyriausybė, jau pateikusi biudžeto projektą, staiga nutaria dviem trečdaliais padidinti kariuomenės personalo skaičių, tuo visą svarstomą biudžeto projektą padarydama dar labiau sąlyginį negu jis yra pateiktas (...) kainomis. Jos jau tikrai yra pasenusios pagal tuos atlyginimus, kurie jau dabar yra pasenę. Padidinus kariuomenės skaičių išlaidos, matyt, pasieks beveik vieną milijardą keturis šimtus milijonų rb., ir kažin ar Lietuvos mokesčių mokėtojai galės prisiimti sau šitokį krūvį.
Kita didžiulė biudžeto išlaidų dalies problema tai privataus ūkio kūrimo finansavimas, turiu omenyje žemės ūkį. Yra paskaičiavimai, kad norint 1992 metais tikrai rimtai pažengti valstiečio ūkio atkūrimo keliu, reikėtų kokio pusantro milijardo rb. biudžeto lėšų skirti paramai ūkininkams. Tuo tarpu atitinkama tikslinė programa numato šiam reikalui tik 150 milijonų. Na, kaip matot, dešimt kartų skiriasi. Biudžeto komisija be išlygų pritaria svarstymo metu išreikštai Agrarinės komisijos nuomonei, kad tai absoliučiai nepakankama parama ūkininkams, ir mano, kad ji gali būti padidinta bent iki 450 milijonų rublių. Šio didinimo šaltiniu galėtų būti maisto produktų dotavimui numatytų išlaidų sumažinimas. Aišku, kad tai turės įtakos maisto produktų mažmeninėms kainoms, jos augs greičiau, tačiau vartotojas mieste turėtų kuriam laikui suveržti savo diržą, nes kitaip efektyvus ūkininkavimas žemės ūkyje dar negreitai tebus galimas. Aš neatsitiktinai pavartojau žodžius ,,efektyvus ūkininkavimas". Biudžeto komisija yra tos nuomonės, kad valstybės parama turi būti, aš pabrėžiu, turi būti sukoncentruota į tuos ūkius, kurie yra ir bus perspektyvūs. Tokiais ūkiais Lietuvos sąlygomis, kaip rodo daugelio mokslininkų, agrarininkų rekomendacijos, turi būti arba labai specializuoti, tai yra gaminantys kokią nors vieną produkcijos rūšį, arba pakankamai dideli, tai yra per 35 hektarų ūkiai. Tik tokie ūkiai galės atlaikyti konkurenciją su Vakarų fermeriais. Juk reikia orientuotis, kad sienas anksčiau ar vėliau reikės atidaryti, kad vis dėlto į Lietuvą gali pliūptelėti iš Vakarų pigių maisto produktų, ir pagaliau konkurencija toje rinkoje, kurią mes dabar laikome begaline, tai yra Rytų rinkoje, taip pat gali susidaryt. Todėl jau dabar, jau šią žiemą visiems kaimo žmonėms turi tapti aišku: Lietuvos valstybė rems ir labai rimtai rems tik prekinį ūkį, tik tuos ūkininkus, kurie turi realių šansų išlikti žiaurioje konkurencinėje kovoje. 0, 12, 15, 17, ha ūkeliai negalės ilgai išlikti savarankiški. Jie turės būti arba išvaržyti, arba kaip nors kitaip likviduoti. Kas tada kompensuos valstybės lėšas, panaudotas tiesiant kelius, telefono ir elektros linijas į tokius ūkius, teikiant jiems lengvatinius kreditus ir kitą paramą? Aš manyčiau, kad Vyriausybė šiuo klausimu turėtų priimti labai rimtą sprendimą, labai rimtą poziciją. Ir manau, kad Aukščiausioji Taryba palaikys tokį nusiteikimą.
Svarbus Lietuvai baras — kapitaliniai įdėjimai į ūkį. Gerbiamoji ministrė čia nemažai apie juos šnekėjo. Mūsų komisija mano, kad dabar biudžete numatomi asignavimai kapitaliniams įdėjimams yra nepakankami. Jie negali užtikrinti nė šių metų investicijų lygio, nes statybos brangsta bematant. Galiu tik pažymėti, kad bent jau iš valstybės biudžeto finansuojamus objektus labai smulkmeniškai ir priekabiai išanalizavo Ekonomikos komisija ir priėjo išvadą, kad iš esmės viskas, kas numatoma finansuoti, yra būtina. Ir atitinkamai žinant, kaip sparčiai auga statybos ir montavimo darbų kainos bei medžiagų kainos, vis dėlto reikėtų Vyriausybei trupučiuką dar pagalvoti, kaip pasiekti, kad visi šiuo metu numatyti iš biudžeto finansuoti objektai būtų tikrai finansuojami.
Aktuali ši problema ir iš savivaldybių biudžetų finansuojamoms statyboms. Mes palaikome Savivaldybių komisijos poziciją šiuo klausimu, kuri, tikiuosi, bus išdėstyta vėliau. Biudžeto komisija pasisako už savivaldybių skaičiuotinų kapitalinių įdėjimų apimties padidinimą pagal biudžeto galimybes. Šiuo atveju ne taip, kad paprašė ir mes jiems teikiam, bet reikia atsižvelgti į realias biudžeto galimybes. Manome, kad dalį kapitalinių įdėjimų gamybinei infrastruktūrai galima finansuoti ir iš privatizavimo fondo lėšų.
Biudžeto komisija diskutavo ir gamtosauginių objektų statybos finansavimo padidinimo klausimu. Nutarėme rekomenduoti Vyriausybei atsižvelgti į Gamtos apsaugos komisijos pasiūlymus, tačiau kartu manome, kad vis dėlto lėšos turi būti koncentruojamos baigiamiesiems objektams ir skiriamos atsižvelgiant į biudžeto galimybes, taip pat ir į galimybes įsisavinti paskirtas lėšas.
Vykdant šių metų biudžetą paaiškėjo, kad gamtosauginei statybai skirtos lėšos savivaldybių biudžetuose susimaišo su kitomis ir ne visada yra tinkamai panaudojamos. Todėl Biudžeto komisija rems Gamtos apsaugos komisijos pastangas rasti teisiškai priimtinas priemones užtikrinti tikslinį savivaldybių gamtosauginių lėšų panaudojimą.
Išlaidos socialiniams, švietimo, mokslo ir kultūros reikalams didesnių diskusijų komisijoje nesukėlė. Gal tik norėtume paremti sveikatos apsaugos pakomisių reikalavimą, kad naujame biudžeto projekto variante atsispindėtų Aukščiausiosios Tarybos patvirtintos sveikatos koncepcijos reikalavimai.
Noriu taip pat pranešti, kad dauguma posėdyje dalyvavusių Biudžeto komisijos narių remia pasiūlymą, kad valstybės biudžeto lėšos nebūtų tiesiogiai naudojamos valstybės dienraščiams finansuoti. Geriau sudaryti sutartis dėl Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės dokumentų spausdinimo už atskirą apmokėjimą lengvatiniu tarifu. O apskritai oficiali informacija turėtų būti platinama specialiais biuleteniais. Komisija taip pat labai abejoja dėl politinių partijų ir visuomeninių judėjimų finansavimo tikslingumo.
Dėl biudžeto pajamų komisija ypatingų pastabų neturi. Tik norime pastebėti, kad projektas buvo sudarytas atsižvelgiant į numatomą 25% bendrąjį akcizą. Kaip žinoma, dabar jis yra 15%. Šiuo atveju belieka rekomenduoti Vyriausybei balansuoti biudžetą paliekant individualius akcizus didesniam prekių grupių skaičiui. Vyriausybė tam turi įstatyminį pagrindą.
Norėčiau pasidžiaugti vienu aspektu, kuris ne taip ryškiai matosi biudžeto projekte, bet man asmeniškai (čia aš kalbu savo vardu, ne komisijos) labai patinka. Netiesioginiai mokesčiai nacionaliniame biudžete pagal mūsų turimus projektus sudarys truputį daugiau kaip pusę visų pajamų, 52—53% pajamų. Manau, kad jeigu valstybė apie pusę pajamų surenka tiesioginiais ir apie pusę netiesioginiais mokesčiais, tai yra pats geriausias / daugeliu atžvilgių variantas. Čia norėčiau Vyriausybę palaikyti ir pagirti.
Dar keletas bendresnio pobūdžio klausimų. Sveikintinos Vyriausybės pastangos po truputį bandyti pereiti .prie programinio biudžeto sudarymo metodo. Tai neabejotinai pažangus reiškinys. Tačiau į akis krinta, kad daugelis programų yra iš tikrųjų ne programos, o atskirų išlaidų pozicijos. Tokios jos paprastos ir dažniausiai vykdomos vienos žinybos. Tuo tarpu tikrai programinis metodas bus tada, kai bus sudarytos kompleksinės tarpšakinės, tarpžinybinės programos, patvirtintos Aukščiausiojoje Taryboje arba mažiausiai Vyriausybės posėdyje, apimančios dažniausiai kelerių metų laikotarpį. Tik tokių programų finansavimas įgalintų atsisakyti biudžeto kaip įstaigų finansavimo šaltinio.
Antras bendro pobūdžio klausimas kaip mūsų biudžetas turėtų atsižvelgti į hiperinfliacijos sąlygas? Mes komisijoje svarstėme, ką daryti, kad nesikartotų šių metų situacija, kai Vyriausybė nekontroliuojamai galėjo skirstyti milijonines lėšas savo nuožiūra. Vienas iš jų trumpesni, tai yra pusmečio biudžetai. Antras tai yra biudžeto išlaidų indeksavimas pagal kokį nors pasirinktą iš anksto rodiklį. Trečias biudžeto išlaidų nustatymas procentais nuo pajamų įplaukimo. Ketvirtas — biudžeto tvirtinimas kaip įprasta, tai yra kaip dabar pateikta, o viršplaninių pajamų skirstymas griežtai pagal išlaidų proporcijas. Nesiimame rekomenduoti Vyriausybei konkretaus sprendimo būdo, palikdami jai galimybę pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai savo variantą, tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl biudžeto išlaidų vykdymo turėtų būti mažiau pareigūnų valios, o daugiau objektyvumo.
Taip pat galima būtų paprašyti Vyriausybės, kad pristatydama patikslintą šito biudžeto projektą vis dėlto pateiktų mums šiek tiek daugiau medžiagos, nes daug deputatų kreipėsi dėl atskirų objektų, dėl atskirų asignavimų apimčių dydžių pagrindimo. Kai mes kalbėdavom su Finansų ministerijos darbuotojais, tai mums šitą dalyką paaiškindavo, bet, matyt, dar reikėtų trupučiuką apgalvoti tą komplektą medžiagos, kurį deputatai turėtų gauti gaudami biudžeto projektą. Manau, kad mums yra aktualu (tai išryškėjo dabar) šiek tiek patikslinti kai kuriuos Biudžeto sandaros įstatymo straipsnius. Bet aš asmeniškai siūlyčiau tai atlikti jau po to, kai bus baigtas šio biudžeto svarstymas, kad nebūtų jokių trukdymų.
Norėčiau išreikšti taip pat savo požiūrį į tai, kas čia buvo šiandien minėta tai yra į papildomai gautų lėšų skyrimą, taip pat į rezervinio fondo lėšų panaudojimą. Biudžeto sandaros įstatymas vienareikšmiai nustato, kad papildomai gautas lėšas iš biudžeto turi skirti Vyriausybė savo nutarimais. Čia yra tiesioginis nurodymas, mes jau esame biudžeto vykdymo svarstymo metu atkreipę Vyriausybės dėmesį, kad neleistina elgtis taip, kaip iki šiol, kada potvarkiais skiriamos lėšos, o paskui esą surenkama daugybė, krūva potvarkių ir pateikiama Vyriausybei patvirtinti tai nutarimu žinant, kad praktiškai tokiais atvejais niekas neįsigilina į šito didžiulio nutarimo, kuris tvirtina visą krūvą potvarkių, esmę. Manau, kad Vyriausybė balsuoja palyginti aklai, nesvarstydama kiekvieno atskiro lėšų skyrimo atvejo.
Dabar dėl rezervinio fondo lėšų panaudojimo. Aš norėčiau pastebėti, kad tai nėra reglamentuota kokiais nors norminiais dokumentais. Tai dėl rezervinio fondo aš šiuo atveju negalėčiau pareikšti Vyriausybei formalių priekaištų, matyt, šitą dalyką reikia reglamentuoti giliau.
Baigdamas siūlau komisijų ir frakcijų atstovams bei atskiriems deputatams aktyviai dalyvauti diskusijoje. Biudžeto komisija pabandys per pietų pertrauką apibendrinti pasiūlymus ir pateikti vakariniame posėdyje atitinkamo nutarimo projektą. Ir aš dar norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko suteikti pirmenybę komisijų ir frakcijų atstovams, nes mūsų laiko tikrai liko nebedaug. Ačiū.
PIRMININKAS. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti kai kuriuos gerbiamojo Biudžeto komisijos pirmininko pasisakymo momentus. Man atrodo, jis visai be reikalo, kalbėdamas apie ateinančių metų biudžetą, prašneko valstybės vardu, kad valstybė rems tik stambius ūkius, o mažesnius reiks išvaržyti. Kadangi šis svarstymas yra transliuojamas, tokie pareiškimai turi negerą politinį pobūdį. Ir aš manau, kad komisijos pirmininkui nereikėtų to daryti, nereikėjo skelbti, ką darys valstybė ūkių atžvilgiu ir ūkininkų atžvilgiu. Aš manau, kad valstybė to nedarys, ką jis pasakė.
Taip pat mane nustebino Krašto apsaugos ir kariuomenės pavadinimas represiniu aparatu. Jeigu kariuomenės neskiriame nuo policijos, tai labai savotiška, nors mes čia prie daug ko esame pripratę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėjau pasinaudoti replika, bet gerbiamasis Pirmininkas apie tai jau kalbėjo. Aš galiu pridurti tik tiek, kad toks sprendimas, apie kurį čia kalbėjo gerbiamasis A.Rudys, yra ne Biudžeto komisijos kompetencija ir todėl svarstant biudžetą nevertėjo apie tai iš tribūnos kalbėti ir nepagrįstai gąsdinti ir taip sunkiai besikuriančius Lietuvos ūkininkus. Tiktai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, turime dar tris minutes laiko. Žodžio pareiškimui Lenkų frakcijos vardu prašo deputatas Z.Bacevičius. Prašom į tribūną.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau perskaityti trumpą pareiškimą. ,,1991 metų gruodžio 18 dieną plenarinio posėdžio metu po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų" pristatymo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lenkų frakcijos pirmininkas R.Maceikianecas protestuodamas prieš komisijos išvadas paskelbė bado streiką. Kreipiamės į Aukščiausiosios Tarybos deputatus prašydami nedelsiant savo frakcijų ir komisijų posėdžių metu atidžiai apsvarstyti minėtą klausimą, o rytoj spręsti šį klausimą plenariniame posėdyje. Manome, kad šiuo metu nėra objektyvių priežasčių neskelbti šiuose rajonuose rinkimų į savivaldybių tarybas. Rinkimų paskelbimas savo ruožtu atitiktų Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 21 straipsnį. Rinkimų Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose paskelbimas tarnautų Lietuvos lenkų bei Lietuvos ir Lenkijos santykių pagerinimui. Esant situacijai, kai Aukščiausioji Taryba neapsvarstė ir galutinai nepriėmė sprendimo šiuo klausimu, kreipiamės į savo kolegą R.Maceikianecą prašydami nutraukti bado akciją".
Pasirašo Z.Bacevičius, Č.Okinčicas, S.Peško, V.Suboč, S.Akanovičius. Be to, šiandien prie Aukščiausiosios Tarybos yra grupė Vilniaus rajono gyventojų, kurie perdavė tokį trumpą raštą, kad palaiko deputato R.Maceikianeco akciją prašydami atidžiai apsvarstyti klausimą, jį spręsti ir nepalikti pavojuje žmogaus, savo kolegos deputato.
J.BEINORTAS. Ar galėčiau repliką?
PIRMININKAS. Dėkui.
J.BEINORTAS. Vienos minutės repliką.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, kolegos, kad mūsų darbotvarkė yra gerai suplanuota, ir manyčiau, kad deputato R.Maceikianeco vakarykštis pareiškimas atitiks normalų prieškalėdinį susilaikymą. Todėl aš visiškai suprantu jį, tai yra katalikiška tradicija, nes mes artėjam prie labai gražios šventės.
PIRMININKAS. Dėkui, deputate.
B.GENZELIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš galvočiau, kad gerbiamasis Z.Balcevičius iškėlė labai rimtą problemą. Ir mes negalime taip elgtis, kaip gerbiamasis J.Beinortas, iš to daryti, vienu žodžiu, humorą. Po to Sąjūdžio suvažiavimo, dėl kurio rezoliucijų, priimtų ir lenkų klausimu, aš apgailestauju, maniau, mes šiandien Aukščiausiojoje Taryboje turėtume išreikšti savo nuomonę. Mes matome, kaip dešiniosios jėgos (aš jų nevadinu dešiniosiom jėgom — tai rudosios jėgos) Lietuvoje eskaluoja įtampą ir kaip mūsų aukščiausieji pareigūnai neišdrįsta viešai pasakyti savo nuomonės, tai bent Aukščiausioji Taryba turėtų suformuluoti savo poziciją. Ir aš norėčiau kreiptis į Sąjūdžio garbės pirmininką, kad jis taip pat šiuo klausimu išdėstytų savo poziciją
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar jau atėjo pertraukos metas. Dėkoju gerbiamiesiems kolegoms. Po pertraukos siūloma išklausyti deputato G.Šerkšnio trumpą ataskaitą.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai kuo čia dėta ta ataskaita? Yra biudžetas ir svarstom biudžetą. Darbotvarkėje nėra jokių ataskaitų.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame šios dienos rytinį posėdį. Toliau svarstome biudžeto projektą. Siūlau jums pirmiausia išklausyti gerbiamojo premjero G.Vagnoriaus šiuo klausimu.
Prašom, gerbiamasis premjere.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš kaip tik norėjau keletą žodžių tarti biudžeto klausimu ir pakalbėti apie valstybės finansų politiką ir apskritai apie mūsų politiką. Turiu prisipažinti, kad Vyriausybė šiuo metu vykdyti kažkokią finansų politiką, atrodo, neberanda būdų. Na, ir man kartais susidaro įspūdis, kad ir Aukščiausioji Taryba neberanda būdų pritarti arba nepritarti, arba už Vyriausybę vykdyti finansų politiką. Aš turiu pateikti konkretų pavyzdį. Lapkričio 7 dieną Vyriausybė pateikė Aukščiausiajai Tarybai svarstyti nutarimo dėl pelno mokesčio sumažinimo projektą. Jeigu gerbiamieji deputatai prisimena, buvo numatyta pelno dalį, skiriamą investicijai, sumažinti 10%, nuo 29% iki 19%. Kiek pamenu, Aukščiausioji Taryba šitam pritarė, tai atitiko Vyriausybės politiką. Ta politika buvo tokia, kad pereinant į rinką, stiprinant ekonomiką būtina skatinti investicijas ir tai galima padaryti mažinant pelno mokestį ir šiek tiek turėti didesnius netiesioginius mokesčius. Tai yra pelno mokesčio sumažinimas kompensuojamas netiesioginiais mokesčiais. Iki šiol mums daugmaž pavyko vykdyti šią politiką, ir mūsų plano mokesčiai yra patys mažiausi palyginti su kaimyninėmis valstybėmis. Ir jeigu mums būtų pavykę tuos 29% dar sumažinti 10%, tai mes besikuriančioms įmonėms, verslui, mūsų ekonomikai būtume sudarę labai palankias sąlygas potencialui plėtoti ir tokiu būdu atkurti valstybę. Tačiau įvyko taip, kad Biudžeto komisija, pasvarsčiusi šitą projektą, pusantram mėnesiui užmiršo, ir nežiūrint mūsų prašymų taip ir nebuvo galutinai priimtas šitas nutarimas.
Neseniai Aukščiausioji Taryba priėmė kitokį nutarimą — sumažinti netiesioginį mokestį nuo 25% iki 15%, t.y. 10%. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Aukščiausioji Taryba, Biudžeto komisija, pritarusi Vyriausybės politikai skatinti investicijas, mažinti pelno mokestį, pakreipė kita kryptim — skatinti ne investicijas, o vartojimą. Aišku, aš dabar turėčiau paklausti, ar Aukščiausioji Taryba nebepriima Vyriausybės siūlymo? Be abejo, šis mano klausimas yra orientuotas Biudžeto komisijai. Ar ji siūlo kitą politiką? Galbūt ji yra prisiėmusi atsakomybę už tą politiką ir galbūt jai reikėtų perduoti vykdomosios valdžios funkcijas?
Kas dabar įvyko? Na, iš esmės pagal visuotinai pripažintas valstybės valdymo taisykles viena iš Aukščiausiosios Tarybos komisijų pažeidė elementarią tvarką, pažeidė Konstituciją ir prisiėmė sau vykdomosios valdžios funkcijas. Kuo visa tai baigsis? Baigsis tuo, kad šiuo metu Lietuvos valstybė, ko gero, yra pirmoji pasaulyje valstybė, kuri tiek mažai lėšų skirs socialiniams reikalams. Kiek man žinoma, visų valstybių biudžetuose nacionalinės pajamos sudaro nuo 43, 45% iki 60%. Pavyzdžiui, Švedija turi per 50%, Amerika 43%. Jūsų dėmesiui turėčiau priminti, kad Amerikoje yra privatus gydymas, ir praktiškai kokių nors socialinių programų nėra. Ir jūsų žiniai norėčiau tada pranešti, kad šiuo metu Lietuvos biudžete nacionalinės pajamos sudarys geriausiu atveju 37%. Tai yra Lietuvos valstybė socialiniams reikalams turės žymiai mažiau skirti lėšų negu skiria Jungtinės Amerikos Valstijos. Kuo tai baigsis?
Tai baigsis labai aiškiai, labai greitai rezultatai bus matomi. Jau artimiausiu metu Lietuvoje gresia bankroto pavojus. Visam pasauly įmonės bankrutuoja, visam pasauly valstybės remia bankrutuojančias įmones, be abejo, mes pereidami prie rinkos turim turėti ypatingas programas bankrutuojančioms įmonėms remti. Atsiras bedarbių, visam pasauly bedarbiai yra remiami. Mes turim juos ypač remti, kadangi pereinam prie rinkos sąlygų ir žmonės nėra tam pasirengę. Ir mes būsim ta valstybė, kuri mažiausiai tam turėsim lėšų. Ir, be abejo, aš oficialiai pareiškiu ir apie tai kalbėsiu per televiziją. Ir kol aš būsiu Ministras Pirmininkas, apie tai kiekvienoj laidoj kalbėsiu, kad gyventojai, kurie jaus pinigų, atlyginimo stygių, arba tie, kurie neturės galimybių išsilaikyti, kad savo pretenzijas reikštų eidami į Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisiją ir asmeniškai prašydami pinigų iš komisijos pirmininko pono A.Rudžio. Aš manau, kad jam atsakomybė turėtų ir tekti. Aš suprantu, kad kai kurie deputatai nesuprasdami, ką tai reiškia, galbūt suklydo, tai yra visiškai suprantama, bet neturi teisės klysti Biudžeto komisijos pirmininkas. Na, aš nemanau, kad jis suklydo. Aš manau, kad tai sąmoningai padaryta. Ir drįstu viešai tai pasakyt, viešai apkaltinti valstybės griovimu.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
G.VAGNORIUS. Dabar norėčiau pasakyti dar keletą žodžių apie valstybės programas ir apskritai apie valstybės politiką.
Vyriausybė turi aiškią politiką, turi aiškią programą, yra paskaičiavusi, kiek yra privatizuojamo turto, yra paskaičiavusi, kiek išduota vienkartinių išmokų, kiek privatizuoti už pinigus, kiek privatizuoti už vienkartines išmokas, kiek galima privatizuoti už konvertuojamą valiutą. Visa tai yra suskaičiuota, visi tie skaičiai žinomi. Ir, be abejo, kaltinti arba žmonėms skleisti tokią informaciją, kad neva mes neturim programos, kad mes nežinom, ką darom, nežinom, ką privatizuojam, yra neleistina. Viskas yra suplanuota, viskas buvo numatyta, ta programa sudaryta keleriems metams, bet aš turiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, man yra neaišku, ar Vyriausybė gali programas vykdyti, ar nebegali. Aš manau, kad Vyriausybė turi labai daug rūpesčių. Jeigu,viena ar kita komisija nori perimti kai kurias funkcijas, pavyzdžiui, pradėt vykdyti privatizavimo darbus, vykdyti žemės ūkio reformos darbus, vykdyti finansinę politiką, paprasčiausiai reikia tik pasakyt, kad mes norim perimti šituos darbus, nes mes atsiduriam labai keblioj padėty. Mums reikia planuot, mums planus reikia vykdyt, bet galimybių tai padaryti mes neturime.
Šiandien reforma Vyriausybės lygiu yra parengta visiškai, priimti visi reikalingi normatyviniai dokumentai, visos ministerijos geriau ar blogiau dirba. Šiuo metu mes esam atsidūrę keblioj padėty, kad reformos stringa savivaldybėse. Aš pavasarį kalbėjau, kad jeigu nenorim, kad Lietuvoje susidarytų tokia padėtis kaip dabar yra kolūkiuose, kai greitai nebeliks ten ko privatizuoti... Aš tada sakiau, kad demokratija — tai nereiškia leidimo nevykdyt įstatymo, demokratija tai nereiškia leidimo vogti, grobt ir plėšt valstybę, jos turtus. Deja, mes tada pavasarį taip ir nesiryžom nieko padaryt. Šiandien mes priėjom prie tokios padėties, kad jau nebegalim įgyvendint kai kurių nutarimų dėl tos paprasčiausios priežasties, kad kai kurios savivaldybės arba nenori, arba nebegali tų nutarimų vykdyti. Pavyzdžiui, sustojo privatizacijos procesas kai kuriose savivaldybėse, o kai kurios ir atvirai sako, kad nevykdys. Galbūt tai galima, bet tada reikia Aukščiausiajai Tarybai priimti ir kitokį sprendimą, kad valstybė nebedaro jokios politikos, nebevykdo jokių reformų, o paveda savivaldybėms kaip jos išmano privatizuoti valstybinį turtą, privatizuoti valstybinius butus, vykdyti kainų reformas ir panašiai. Galimas toks sprendimas, be abejo, aš manau, kad galimas. Bet mums reikia apsispręsti.
Na, o kokie rezultatai bus, jeigu kiekviena savivaldybė pati vykdys reformas? Rezultatai bus aiškūs — tai bus visiška anarchija. O jeigu mes norim kažką padaryti, tai turim ir sudaryti galimybes, kad centrinė valdžia (na, nepatinka Vyriausybė — tegu būna Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tegu būna Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas) turėtų galimybes kaip nors paveikti žemesnes grandis. Kitu atveju, manau, mes sulauksim labai liūdnos situacijos. Valgyti dar turim, dar kažką gaminam, bet, be abejo, jeigu mes išleisim iš savo rankų elementarią valdžią, kuri būtina bet kokioje valstybėje, rezultatai nebus malonūs.
Ir paskutinė mano pastaba. Opozicija visame pasaulyje opozicija, tai yra kuriamoji jėga, kuri, teikdama konstruktyvius, geresnius pasiūlymus negu pozicija, negu Vyriausybė, priverčia ją dirbti. Šiuo metu aš turiu konstatuoti, kad opozicija tapo griaunančia jėga, kad jos tikslas yra ne sukurti kokį nors įstatymą, ne pateikti Vyriausybei kokį nors siūlymą, o paprasčiausiai einant pakišti koją. Bet koja yra kišama ne Vyriausybei, koja yra kišama valstybei. Ir jeigu iš tikro yra noras nugriauti Vyriausybę, tai labai paprasta yra padaryt — paprasčiausiai reikia pakelti rankas ir pakeisti Vyriausybę. Ir aš manau, kad labai brangiai Lietuvai kainuoja, kai norint pakenkti Vyriausybei, kenkiama valstybei. Daroma, kad gyvenimas būtų blogesnis, ir ne paslaptis, kad dar kai kas neatsisakė to principo: kuo bus blogiau Lietuvai, tuo bus geriau mūsų politikai. Bet aš įsitikinęs, kad žmonės greitai supras, kas yra tie žmonės, kas daro tą politiką ir kas turi už tai atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamajam premjerui.
Gerbiamieji kolegos, yra užsirašęs 21 deputatas kalbėt. Mūsų ekrane daugiau netelpa, matyt, yra užsirašę ir daugiau. Ar gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas taip pat pageidauja kalbėt? Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš labai norėčiau, kad Vyriausybė su Biudžeto komisija rastų kokį nors susikalbėjimo būdą dėl mokesčių, iš kurių formuojamos biudžeto pajamos, nes tokia situacija (žinoma, čia visos Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva), kada mokesčiai sumažinami, o Vyriausybei paliekama formuot biudžetą nežinia iš ko tai šiek tiek vienpusiškas būdas. Reikėtų abiem pusėm imtis atsakomybės ir ieškot sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Tarkimės, kaip panaudosim likusį laiką. Turbūt būtų geriausia išklausyt nuolatinių komisijų atstovus, kad jie čia pateiktų savo išvadas dėl biudžeto projekto. Kas nori kalbėt pirmas?
Ekonomikos komisijos pirmininkas K.Antanavičius. Mes dar nepriėmėm jūsų atsistatydinimo, gerbiamasis pirmininke.
K.ANTANAVIČIUS. Laikinai einantis pareigas... Gerbiamasis pirmininke, ten surašyta visų komisijų pirmininkai buvo iš eilės jūsų ekrane, ir aš manau, kad po... Taip, S.Kropas ir taip toliau.
Taigi, gerbiamieji kolegos, svarstom turbūt vieną iš pačių svarbiausių dalykų. Įstatymai ir biudžetas Aukščiausiajai Tarybai yra pagal prigimtinę teisę du patys svarbiausi dalykai. Visi kiti Aukščiausiajai Tarybai yra nepagrindiniai. Ir štai kada iš tribūnos girdi pono G.Vagnoriaus aistringus pasisakymus, kad Aukščiausioji Taryba ar Biudžeto komisija, ar kitos komisijos jau neturi teisės pareikšti nuomonės apie biudžeto skirstymą arba apie panaudotas lėšas, arba apie tas lėšas, kurios atrodo neteisingai panaudotos, tai tiesiog atrodo, kad specialiai kažkokią destrukciją bandoma padaryti mūsų darbe arba yra, na, labai didelis nesupratimas pasiskirstymo funkcijomis, kurios nustatytos ne tik mūsų Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, bet ir viso pasaulio įstatymuose. Taigi pastabos dėl vieno ar kito projekto tai nėra kaltinimai, o yra kritika, yra pastabos, kaip, mūsų nuomone, reikia geriau tvarkyt šituos dalykus, ir į tai reikia žiūrėti kaip į kritiką ir į pastabas, o ne į kaltinimus. Na, o kita vertus, aš manau, kad štai ta kalba (aš nebūčiau pradėjęs nuo to, apie biudžetą reikia kalbėt), ta pono G.Vagnoriaus kalba rodo, kad jau Vyriausybė, matyt, pati suprato, kad jos ekonominė politika veda į pragaištį Lietuvą ir tada jau ateina laikas ieškoti kaltų. Aš manau, kad reikėtų pačiam prisiimti kaltes. Kieno kaltė, tas ir kaltas. O kad perduotų Ekonomikos komisijai ar Biudžeto komisijai, ar Savivaldybių komisijai valdymo funkcijas... Tam mes esam išrinkę, mes esam paskyrę Vyriausybę, ir jos pareigos yra vykdyti tai, kas reikalinga valstybei.
Taigi norėčiau pasakyti apie tai, kad nagrinėjant biudžeto projektą visiškai akivaizdu, kad Vyriausybė neturi jokios ekonominės politikos metmenų ne tik programos, bet ir metmenų dėl pramonės, dėl Rusijos, dėl kainų... Paklausus Ekonomikos komisijai Finansų ministerijos atstovų dėl kainų nieko konkretaus, jokių prognozių... Tai ar valstybė gali egzistuoti, jeigu ji neturi prognozių apie būsimas kainas, pasikeitimus, kurie yra aiškūs? Tai ekonominiai ryšiai su Rytais. Aišku, kad ten mes negausim tom kainom, ir aišku, kokiom kainom skaičiuoti. Bet aš negaliu pasakyt, kokiom kainom skaičiuoti, reikia atlikti prognozę, atlikti naftos produktų, metalų, kitų žaliavų prognozes ir naudoti tas kainas — pagrįstas ar nepagrįstas. Prieš biudžeto sudarymą reikia atlikti tuos tyrimus. Imkim investicijų kainas, kurios yra sudarytos pernai, lyginant su pernai metų kainomis ir panaudojant koeficientą 3, tai jos visiškai nerealios. Tai štai investicijų yra numatyta 541 milijonas, tai yra labai mažai, bet negalima sakyti, kad tai visos investicijos, didelė dalis investicijų programose paslėpta, apie tai vėliau. Taigi manau, tikrai turėtume žinoti, kiek dar kainos kils, kokios ribos, ką turi prognozuoti. Turi būti ekspertai galbūt prie Vyriausybės, galbūt, jeigu Vyriausybė to nedaro, reikėtų telkti prie Aukščiausiosios Tarybos.
Toliau. Kaip mes apsimokėsim valiuta, kaip mes galėsim plėtoti su Vakarais savo ekonominius ryšius? Toliau — ūkininkams parama. Na, kiek jau kalbėta apie tai, kad jeigu ūkininkai tikrai negaus paramos, jeigu nebus skatinamas ūkis... Aš buvau išdalinęs savo tą straipsnį. Jeigu už žemę mokėt po 5 tūkstančius, iš tiesų pigi žemė — 5 tūkstančiai, bet jeigu reikia nusipirkti 20 hektarų, tai, vadinasi, 100 tūkstančių, o santaupos, jūs žinot, kaime buvo ne daugiau 8 tūkstančių, tikrieji kaimiečiai turėjo savo santaupų. Dabar jos visos susinaikino per šitą ekonominę finansinę politiką;
kompensacija, kuri buvo, pavirto vėl niekais, kaip pagal Donelaitį (nenoriu kartoti), tai iš kur jie nusipirks tą žemę? Dar reikia padargus... Traktorius kainuoja, va, spalio mėnesį kainavo nuo 40 iki 470 tūkstančių rublių, vienas traktorius. Su vienu traktorium nepadarysi. Tai štai arba mes šitam biudžete numatom ūkininkams rimtą paramą, arba mes jau peržegnojam Lietuvos ūkį, vadinasi, ir Lietuvos ateitį visiems laikams. Na, man rodos, šito daryti mes neturim teisės ir negalim.
Nesuprantamas yra valstybės biudžeto santykis su savivaldybių biudžetu. Kai mes svarstėm rinkos ekonomikos programas, kai nagrinėjom Biudžeto sandaros įstatymą, visur tvirtinom, kad turi būti savivaldybių biudžetas formuojamas savarankiškai ir valstybės biudžetas savarankiškai. Galima, žinoma, pereinamuoju laikotarpiu proteguoti, bet pažiūri į dabartinį siūlymą — iš vienų nepagristai, nesuprantama kodėl atimama, kitiems pridedama (kodėl tas daroma, taip pat neaišku).
Ponia finansų ministrė čia sakė apie darbo užmokestį. Štai doleris dabar 100 rublių kainuoja, ir mano atlyginimas gal per 10 metų, sakyčiau, čia būtų, na, tiesiog... Kaip švelniai pasakyti? Aš vis kartais ne per švelniai pasakau... Tos ekonominės politikos pasekmė yra, ir dabartinis dolerio keitimas į rublį na, tai yra pasityčiojimas iš žmogaus. Už 1 dolerį mes restorane galim pavalgyti puikiausius pietus, kada 1 doleris (kalbėsim apie auksą), vadinasi, 1 gramas aukso tik 12 dolerių kainuoja. Taigi čia visai nepalyginami dalykai, mūsų ekonominės finansinės politikos pasekmė. Jeigu būtų atidarytos durys investuoti tiems, kas turi pinigų, jeigu būtų leista panaudoti čia valiutą, turėtume valiutos žymiai didesnį kiekį, jeigu būtų priimtos tos priemonės rublio įplaukimui apriboti (apie tai kalbėta jau gal 10 kartų ir šičia, ir visur kitur, bet nieko nepadaryta, kad rubliai iš Sovietų Sąjungos čia neplauktų), tai, vadinasi, ir tas dolerio ir rublio santykis taptų realesnis, o dabar jis eina į priešingą pusę nuo realybės.
Na, ir aš tada, kadangi Ekonomikos komisija dviejuose posėdžiuose dalyvaujant Finansų misterijos bei kitų ministerijų specialistams apsvarstė Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto preliminarų projektą, paskelbsiu svarstymo rezultatą, pastabas ir pasiūlymus: ,,Pateikdama biudžeto projektą Vyriausybė turėtų numatyti ir priemones, kurių bus imamasi mokesčiams mažinti bei Lietuvos ekonomikos pagrindams stiprinti". Taigi vėl ponas G.Vagnorius pareiškė per televiziją ir kitur, kad štai Vyriausybė uždirbo, ir mokesčiai nepadidėjo. Dar nebuvo pasaulyje tokios šalies, kur Vyriausybė uždirbtų ką nors. Tai, vadinasi, mokesčiai nepadidėjo. Na, jeigu galima juos sumažinti, tai reikia mažinti, ,,nepjauti" gamybos, ,,nepjauti" verslų tais mokesčiais. Tai jeigu be reikalo tos lėšos švaistomos... O kiek jos švaistomos, aš esu parašęs jau ir straipsnių, ir pranešimų, ir visiškai jokio dėmesio į tai nekreipia niekas, toliau vyksta biudžeto skirstymas potvarkiais.
Turėtų būti numatytos prioritetinės Lietuvos ūkio plėtojimo kryptys, investicijos, kurios ateityje leistų iš esmės didinti ūkio efektyvumą, plėsti darbo vietas ir tobulinti technologijas. Kartu su biudžeto projektu turi būti pateiktas valiutinių fondų naudojimo projektas. Tenka konstatuoti, kad valiutinių fondų naudojimo projektas 1991 metams taip ir liko neapsvarstytas Aukščiausiojoje Taryboje, todėl kartu su patikslintu 1992 metų biudžeto projektu turi būti pateikta ataskaita apie valiutinių fondų naudojimą per dešimtį 1991 metų mėnesių. Kaip buvo 1991 metais, taip numatoma ir 1992 metais per biudžetą perskirstyti pernelyg didelę nacionalinių pajamų dalį. Didinant mokesčių tarifus į biudžetą perimama pernelyg didelė žmonių ir verslininkų pajamų dalis.
Didelė dalis valstybės biudžeto (14,8%) milijardas keturi šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai rublių — perskirstoma per vadinamąsias tikslines valstybines programas. Iš tiesų tos programos nėra nei tikslinės, nei programos. Pavadinti programomis tokius dalykus, kaip valstybės parama mokyklinių vadovėlių leidybai, profesinis mokymas, valstybės parama masinės informacijos priemonėms ir spaudai ir taip toliau, yra tiesiog nerimta. Už tų pavadinimų tik slepiami tikrieji išlaidų objektai, todėl manome, kad antrajam biudžeto svarstymui turi būti pateiktas visų vadinamųjų programų ekonominis pagrindimas, suvestinės sąmatos ir laukiami rezultatai. Subsidijas ir dotacijas įmonėms ir organizacijoms reikėtų nurodyti atskirame priede. Dabar vienoj vietoj per investicijas nurodomos tos subsidijos, kitoj vietoj — per dotacijas, trečioje per kitokias finansines injekcijas.
Kai kurios programų dalys įtrauktos į bendrąją biudžeto išlaidų suvestinę, pavyzdžiui, valstybės laikraštis ,,Lietuvos aidas", Lietuvos operos teatras ir kitos. Kitos tuo tarpu vertinamos kaip savarankiškos. Lieka neaišku, ar ne du kartus bus finansuojami objektai, nurodyti suvestinėje. Iki antrojo svarstymo tie neaiškumai turi būti pašalinti.
Kūno kultūros ir sporto departamento finansavimas numatytas skyriuje ,,Švietimas" 17 milijonų 741 tūkstantis rb., ir skyriuje ,,Kūno kultūra ir sportas" 3 milijonai plius 15 milijonų, plius 9 milijonai rublių. Taigi didelė suma kažkodėl išmėtyta. Jeigu jau kalbam apie programas, tai reikia sutvarkyt, ir tada būtų aišku daugeliui deputatų, kad, matyt, čia per didelis mūsų neturtingos valstybės lėšų švaistymas.
Išlaidų suvestinėje numatyta finansuoti socialinio draudimo valdybą ,,Sodra" 147 mln. Numatyta valstybinio biudžeto dotacijų valstybinio socialinio draudimo biudžetui 184 mln. rublių, o programų skyriuje vėl pensijos ir kita ,,Sodrai". Galbūt tai pasikartojimas, tačiau turi būti aiškiai pateiktos socialinio rėmimo programos ir išdėstyta, ką visa tai reiškia.
Skyriuje ,,Kitos programos, priemonės ir įstaigos" numatoma įsisavinti ar organizuoti traktorių, lėktuvų, giluminių siurblių, miškų ūkio agregatų gamybą, atlikti įvairiausius tyrinėjimus, kurie visiškai neatitinka jokios programos. Na, aš norėčiau pastebėti, kad šita traktorių ar miško padargų gamyba yra įrašyta į tų pereinamų programų sąrašą. Bet pasižiūrėjus pasirodo, kad tos programos pradėtos finansuoti tik šių metų spalio mėnesį taip vadinamojo perteklinio biudžeto sąskaita. Vadinasi, ir joms neturėtų būti skiriamos lėšos todėl, kad niekas jų nerealizuos.
Dėl valdymo išlaidų. Biudžeto pajamos didesnės apie 2 kartus, o darbo užmokestis darbuotojams, finansuojamiems iš biudžeto, pagal pateiktą projektą lyginant su 1991 metais vidutiniškai didėja 2,8 karto. Visiems tarnautojams, išlaikomiems iš biudžeto. Pavyzdžiui, kultūros ir švietimo darbuotojams 2,4 — 3 karto, pensijos ir pašalpos 2,38 karto, sveikatos apsaugos darbuotojams 3,06 karto. Tuo tarpu Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės darbuotojų darbo užmokestis auga 4,32 karto. Manome, kad tos išlaidos turi būti sumažintos tiek, kad augimas neviršytų 3,5 karto. Manau, kad mes turim būti bent jau padorūs žmonės ir neproteguoti nei sau, nei Vyriausybei, kad tas kėlimas aplenktų ir gydytojo, ir švietimo darbuotojo, ir kitų darbo užmokesčio augimą. Apskritai išlaidos valdžios valdymo ir teisėsaugos institucijoms išlaikyti auga 4,68 karto. Akivaizdu, kad jos turi būti sumažintos.
Visiškai nepriimtinas yra Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus finansavimas. Išauga 16,8 karto darbo užmokestis. Jei čia dirbtų tūkstantis žmonių, vis vien jų mėnesiniai atlyginimai viršytų 2000 rb. Numatytą finansavimo sumą aš siūlau (čia nėra bendras Ekonomikos komisijos siūlymas) sumažinti tiktai 4 kartus, ir tai Apsaugos skyriaus išlaidos bus 4,2 kartus augančios palyginti su, sakykim, bendru — 3 kartais.
Mūsų manymu, per didelės išlaidos numatytos Muitinės departamentui. Muitinės reikalingos, bet reikia tam tikros ribos laikytis.
Manome, kad per didelės išlaidos numatomos Radijui ir televizijai.
PIRMININKAS. Atleiskit, jūsų laikas baigėsi.
K.ANTANAVIČIUS. Tuoj baigiu. Ačiū. 90 mln. plius 7 mln. Rytų televizija. Mes remiam tai, kad reikia duoti, bet turbūt galima apsieiti... 90 mln. ir plius 11 mln. vadinamajai komercinių laidų televizijai. Komercinių laidų televizija turi būti kuriama komerciniais pagrindais, juo labiau kad surasti suinteresuotus asmenis nebūtų sunku. Ir, be abejo, kalbam apie laisvą spaudą, kalbam apie laisvą informaciją, ir vėl kurti valstybinę televiziją ir jau yra skirtą lėšų. Mes su ponu G.Ilgūnu vakar pasirašėm Vyriausybei raštą, kad nepalaikom, kai yra iš šių metų biudžeto vėl skiriamos lėšos. Ir, be to, televizijos antena montuojama nesuderinus su Higienos centru, ji platina aukšto dažnumo magnetines bangas gyvenamajame rajone, visa tai daroma pažeidžiant įstatymus.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ,,jeigu", kaip sakė ponas G.Vagnorius, prie šito ,,jeigu" galėčiau pridurti, kad iš tiesų turi laikytis įstatymo, reikia laikytis įstatymo. Kas sako, kad įstatymo nereikia laikytis? Taigi aš noriu priminti, kad žuvis pūva nuo galvos. Jeigu Vyriausybė nuolat rodo pavyzdį, kad įstatymų nereikia laikytis, tai yra biudžeto lėšas skirsto potvarkiais, ir štai po to, kai buvo parašyti straipsniai, kai ponas A.Rudys atkreipė dėmesį 110 potvarkių per vieną posėdį vienu mostelėjimu patvirtinta! Na, tai bent jau reikėtų laikytis... Nenoriu nešvelniai pasakyti. 110 potvarkių nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio 9 d. Vyriausybė išskirstė 120 mln. rublių štai tokiems visokiems dalykams. Gruodžio 9 d. išskirstyta 765 tūkst. rb., iš jų 50 tūkst.rb. laikraščiui ,,Žalioji Lietuva", 100 tūkst.rb. Žaliųjų partijai, 200 tūkst. rb. Lietuvos žemių savininkų sąjungai, 100 tūkst. vienkartinių dotacijų Nepriklausomybės gynimo brolijai, Lietuvos tautinei jaunimo sąjungai ,,Jaunoji Lietuva", 115 tūkst. rb. Lietuvos kultūros fondo klubui ,,Prūsa" bei 100 tūkst. rb. Lietuvos kultūros fondui Lietuvos Rericho draugijai remti ir t.t., ir t.t.
Taigi aš norėčiau, gerbiamieji deputatai, kviesti jus labai rimtai pasižiūrėti ir rimtai nustatyti ribas, kad biudžetas kitais metais nebūtų skirstomas taip, sakyčiau, visiškai ne toms reikmėms, kurios yra pirmiausia reikalingos Lietuvos žmonėms, ir suprasti, kad ne valdžia yra biudžeto pinigų gimdytoja, o pinigai yra surinkti bet kuriuo atveju iš visų Lietuvos žmonių, visų Lietuvos žmonių sudėti, ir jokia Vyriausybė neturi teisės skirstyti biudžeto dalies didesnės negu nustatyta rezerve. Deputatai yra žmonių įgalioti, ir per savo įgaliotinius žmonės išreikšdami savo valią turi nustatyti, kokiam reikalui skirti lėšas.
Na, ačiū už dėmesį. Aš dar daug ką turėjau pasakyti, bet laikas neleidžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Agrarinės komisijos vardu komisijos pirmininko pavaduotojas M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Pradėčiau nuo dviejų tezių. Pirmiausia nuo to, kad Agrarinė komisija niekad nesiekė ir nesieks kokios nors vykdomosios valdžios funkcijų — tiek agrarinės reformos, tiek kitais klausimais. Ir antra tezė, kurią mes užrašėme šio mėnesio 13 dieną, tai yra abejonė, kad vieningo pridėtinio mokesčio, akcizo sumažinimas nuo 25% iki 15% sukomplikuoja biudžeto pajamų suformavimą, dėl ko, matyt, neišvengiamai padidės papildomi akcizai. Nes kitaip, jeigu sumažės biudžeto pajamos, bus sunkiau spręsti neatidėliotinas socialines ir ūkines programas. O dėl tų programų kaip tik ir norėčiau kalbėti, nes ir agrarininkai norėtų gauti realią paramą.
Dabar mes laukėme iki lapkričio 15 d. privataus žemės ūkio rėmimo programos. Na, labai gaila, kad jos dar nesulaukėme, nes šita programa strategiškai galėtų suformuoti svarbiausias raidos kryptis ir mes galėtume skirti realias lėšas patiems svarbiausiems dalykams, objektams būtent žemės ūkio po reforminių struktūrų technologiniam ir ekonominiam adaptavimui. Kitaip sakant, jų pritaikymui rinkos sąlygomis, nes decentralizacija, objektų smulkėjimas ir kiti panašūs reiškiniai kaip tik reikalauja ir materialinių, ir finansinių papildomų subvencijų. Kitaip tas procesas vyks lėtai ir neefektyviai.
Na, labai malonu, kad ministrė ponia E.Kunevičienė agrarininkus nudžiugino, jog jos dėmesys yra neformalus, o bus stengiamasi kuo daugiau jiems padėti. Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi projektą dėl valstybinės programos ūkininkams remti išplėtimo ir papildymo. Tai yra gana stambi dalis tos būsimosios privataus žemės ūkio plėtimo programos. Ministerija tą projektą derino su šešiomis kitomis ministerijomis. Aišku, gerokai aptirpo jos siūlymai ir iš ankstesnio varianto, kuriame buvo prašoma paramos įvairia forma 663 mln., biudžeto projekte liko 150,5 mln. Tačiau peržiūrėjus ir tos siūlomos sumos struktūrą vis dėlto kyla abejonė, kad ji neatitinka nei ūkininkų ūkių kūrimo, nei pagalbos jiems strategijos, ir, aišku, pats išlaidų dydis neracionalus (apie 65 mln. rb. yra numatoma melioracijai, o 50 mln.rb. — kelių tiesimui). Svarbūs šie dalykai, bet , manyčiau, jie turėtų būti kitose programose, o ne šioje. Čia turėtų būti konkretesni dalykai.
Dėl ko mes ypač nerimaujame ir dėl ko nerimauja visi žemdirbiai? Ir ką šiandien būtina padaryti, kad jie išliktų, išsilaikytų ir pamažu pradėtų kopti? Pirmiausia — gauti lengvatinius iki 2% bankų kreditus tiksline paskirtimi, o tą palūkanų skirtumą nuo 2% iki tiek, kiek dabar yra priversti mokėti, būtų galima dotuoti. Tam klausimui, manyčiau, biudžete turi būti skirta lėšų. Mes galvojom, kad tam būtų užtekę kokių 50 mln. Deja, Finansų ministerija paaiškino, kad net šitokiam programos momentui reikėtų skirti apie 200 mln. Taigi iš karto tas poreikis neišvengiamai auga. Kita labai svarbi kryptis — tai gauti subvencijų visiškam ar daliniam finansavimui tikslinių programų, kurios padėtų dabartinę gamybinę bazę pritaikyti ją modernizuojant smulkesniems gamybiniams objektams. Paminėtume keletą tokių programų, kurioms reikėtų būtinai skirti. Tai ūkininkų žemės ūkio technikos naudojimo bendrovių kompleksiškai materialinei bazei sukurti. Kai ką ūkiai atsiskirdami nuo žemės ūkio įmonių gaus, tačiau reikės jiems padėti įsikurti, taip pat aptarnavimo bei remonto bazei sutvarkyti. Taip pat reikia skatinti kūrimąsi tokių specializuotų ūkių, kurie šiuo metu pas mus nėra populiarūs. Ypač jų turėtų padidėti, kada mes turėsime smulkesnį ūkį. Sakysim, mes vakar nepriėmėm pataisos, kad ūkis neturėtų būti smulkinamas. Taigi smulkesni ūkiai galėtų būti apynių, vaistažolių, aromatinių prieskoninių augalų, net tabako auginimo. Jiems reikalinga ir dalykinė, ir technologinė pagalba. Taip pat reikia skirti žemės ūkio produktų pirminio perdirbimo tinklui kooperacijos pagrindais sukurti, nes vykstant privatizavimui stambioji pramonė gali galutinai atsiskirti nuo žaliavos gamintojų ir tapti dar galingesniu monopolistu. Reikia kurti alternatyvų tinklą rajonuose, ir ta technologinė ir finansinė parama būtina. Taip pat reikia skirti vietinės statybinių medžiagų pramonės sukūrimui, veislininkystės sistemai toliau palaikyti ir ją remti, taip pat daliniam dalyvavimui kokia nors forma agroserviso įmonėse. Štai, sakykim, privatizuojama chemizacijos sistema ir kitos panašios struktūros.
Ūkininkai, jų organizacijos primygtinai prašo padėkite kokiomis nors priemonėmis įgyti kontrolinį paketą arba nors mažesnę sumą akcijų, kad nebūtume visiškai atitraukti. Kitaip sakant, mes siūlome finansuoti iš dalies, o kai kur visiškai ne kiekvieną ūkininko hektarą, kaip yra siūloma, o tikslą, programą, ypač jei ta programa jungia grupę ūkininkų. Šiems tikslams, mes manome, tokiais preliminariais skaičiavimais minimaliausiai reikėtų apie 40—50 mln. rublių. Tos bendros strateginės programos nebuvimas apsunkina ir kitų iškylančių problemų sprendimą. Tarkim, jau apsvarsčius preliminarų projektą mums pateikia labai rimtus siūlymus. Štai sakoma, kad reikėtų skirti biudžeto lėšų žemės ūkio mašinų pramonės konversijai. Ji buvo anksčiau pritaikyta sąjunginiam vartotojui, išvežimui viskas buvo skirta, o reikia ją pritaikyti vidaus rinkai. Tam, kad galima būtų projektuoti, įgyvendinti, įdiegti ir iš dalies dotuoti šitą būtiniausių padargų gamybą, yra siūloma 4,6 mln.rublių. Tiesa, tikslinėse programose numatyta traktoriaus kūrimo programai 16 mln. rublių. Prisimenam tą momentą, kai praėjusiais metais svarstant tą programą, susikūrė kai kurios privačios iniciatyvinės grupės traktoriaus problemai spręsti. Deja, reikalai nepajudėjo. Manyčiau, ši problema turėtų būti viena iš pačių svarbiausių mūsų privataus ūkio rėmimo programos dalių ir turėtų būti sprendžiama ir organizaciškai, ir finansiškai.
Taip pat štai, sakykime, atsikūrė Žemės ūkio rūmai. Žadama kurti, jau pradėtas darbas dėl konsultantų išlaikymo. Čia taip pat prašoma keleto milijonų rublių. Manyčiau, šių lėšų dalį būtų galima skirti iš sumų, kurios yra skiriamos žemės ūkio mokslo įstaigų išlaikymui, taip pat Žemės ūkio ministerijos išlaikymui, nes Žemės ūkio rūmų sistema turėtų perimti ir dalį funkcijų, ir dalį etatų iš šitos sistemos.
Neaiškus likimas yra eksperimentinių mokomųjų ūkių, kurie pradėti statyti. Praėjusiais metais buvo skirta 5 mln. rublių. Prie aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų yra tokie ūkiai kuriami, jų apie 15 numatyta, o šių metų programoje lėšų jiems neskiriama. Vadinasi, įšaldomos lėšos, programa nejuda, o tam, kad ji būtų įgyvendinta, taip pat prašoma apie 20 mln. rb.
Atsiras ir daugiau klausimų, kuriuos reikės būtinai išspręsti, bet, kaip minėjau, nesant vieningos programos bus labai sunku apsispręsti, kuriai krypčiai ir kiek skirti. Galų gale siūloma daug papildomų išlaidų. Iš kurgi mes paimsime? Manytume, kad reikia vis dėlto peržiūrėti kai kuriuos biudžeto išlaidų straipsnius šiame projekte.
Manyčiau, kad pereinant į rinkos ekonomiką ir įgyvendinant laisvas kainas kiek abejotina tampa išlaidų pozicija maisto produktų dotavimas. Matyt, tam tikras dotacijas teks skirti produktams, kurie yra skiriami eksportui tam tikromis tvirtomis kainomis, taip pat už tomis tvirtomis kainomis gaunamą mums labai svarbią produkciją. Tačiau iš tos numatomų išlaidų sumos (beveik milijardo rublių) vis dėlto porą šimtų ar trejetą šimtų milijonų rublių, manytume, reikėtų skirti žemės ūkio sistemos stiprinimui, jos stabilizavimui, nes žemės ūkis yra viso ūkinio stabilumo pagrindas. Sugriausime šį pagrindą — sugriausime visą mūsų ūkį. Taip pat dalį lėšų tai programai būtų galima skirti iš pozicijos — įmonių gelbėjimas nuo bankroto. Manyčiau, jeigu jau gelbėsime nuo bankroto, tai bent pusę šios išlaidų sumos (iš 200 mln. apie 100 mln.) kaip tik ir turėtume skirti žemės ūkio įmonių, jų būsimųjų junginių, darinių ir individualių gamintojų gelbėjimui.
Dar yra kai kurių kitų abejotinų dalykų. Štai, sakykim, kasmet tęsiasi ,,Alitos" produkcijos dotacija. Šiais metais numatoma suma viršija jau 20 mln. rublių. Tai besitęsianti duoklė neūkiškumui, ir aš nežinau, kiek Lietuvos biudžetui tai kainuos. Manytume, kad bent pusės šitos dotacijos reikia atsisakyti, įmonę kokiais nors būdais greičiau privatizuoti, kad įmonė pati spręstų šį klausimą. Gamina produkciją eksportui ir turėtų nevykusius savo ankstesnius ūkinius sprendimus ir nuostolius padengti savo lėšomis, o ne vien biudžeto sąskaita.
Taip pat mums kelia abejonę kai kurie metai iš metų besitęsiantys socializmo principai. Tai personalinių pensininkų kategorija. Manytume, pensininkai socialiniu požiūriu visi lygūs ir turėtų būti aprūpinami pagal bendrą Pensijų įstatymą, ir tokios kategorijos įteisinimas biudžete yra visiškai nesuprantamas. Kiek neaiški pozicija yra pensijų mokėjimas kariškiams, jų šeimoms. Galimas dalykas, čia yra daugiau vidaus reikalų sistemos darbuotojų, o gal čia ir kas nors kita... Visiškai nesuprantama, kad žemės ūkio programų išlaidose parodytos geologijos, geodezijos, aplinkos apsaugos ir kitos analogiškos išlaidos, sudarančios apie 60 mln. rublių. Tai lyg ir atrodytų, kad žemės ūkis gauna, tačiau čia nieko bendro su žemės ūkiu nėra. Reikia šias programas išskirti kitoje vietoje.
Daug galėtume kalbėti apie mokslo ir studijų bazės biudžetą, deja, neturime informacijos. Tai yra parodyta vienu dideliu skaičiumi, bendrame ,,katile", ir mes nežinome, kokiu būdu tas ,,katilas" formuotas. Ar tai organizacijų paraiškos, sumažintos tani tikru procentu, ar tai nesumažintos paraiškos, ar tai tiesiog mūsų biudžeto likutis? Geras ar blogas — aš nežinau.
Galutinę išvadą mes galim padaryti tokią. Biudžetas mūsų yra, aišku, infliacinis, ir mūsų bandymas riboti jo pajamų dalį, aišku, čia tikrai pritariu gerbiamojo premjero minčiai, ribos socialinių programų ir kitų neišvengiamų programų vykdymą. Ir mūsų žmonės tai labai skaudžiai pajus. Tačiau, antra vertus, vis dėlto siūlyčiau palaikyti šiandien pasakytą per televiziją gerbiamojo A.Rudžio mintį, kad administracines išlaidas didinti reikia, kadangi tampam valstybe, bet didinti taip pat iki racionalios, protingos ribos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymui skirtas laikas baigėsi. Norėčiau, kad mes susitartume, kada pratęsime šitą klausimą. Galbūt gali pasiūlyti pranešėjai? Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš pasiūlyčiau tęsti dar 10 min. kito klausimo sąskaita. Tada jam liks dar pusė valandos, mes turim pusę valandos po pietų. Tokiu atveju pabandytume susitarti, kad komisijų vardu šnekam ne daugiau kaip po 7 minutes, po 5 minutes, frakcijų vardu na, tarkim, taip pat po 78 minutes, ir ką spėsim, tą spėsim. Tada tą nutarimo projektą, kurį aš planavau šiandien Aukščiausiajai Tarybai pasiūlyti, teks nukelti į rytdieną.
PIRMININKAS. Jeigu pratęsim klausimo svarstymą 10 minučių, tai spės pasisakyti tik vienas komisijos pirmininkas. Gerai. Iš eilės. Savivaldybių reikalų komisijos pirmininkas S.Kropas. Tai kiek jums laiko reikia?
S.KROPAS. Kiek nutars Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Gerai, iki 13 val.
S.KROPAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Lygiai 13 valandą jūs pats baigiat kalbėti man neįsikišant.
S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai, ir ministrės kalboje buvo pabrėžta, kad savivaldybių biudžeto apimtis kitiems metams planuojama santykinai didesnė nacionaliniame biudžete. Bet pagrindinė tokio savivaldybių biudžeto didėjimo priežastis yra ne atskirų išlaidų straipsnių didinimas, o tai, kad savivaldybėms priskiriama daug naujų funkcijų, tarp kurių ir perduodamas ūkis, buvęs Respublikos reguliavimo sferoje, kurį teks savivaldybėms remti ir finansuoti. Visų pirma tai vandentiekio ir kanalizacijos įmonių finansavimas, keleivių pervežimo nuostolių padengimas, socialinių objektų, perimamų iš žemės ūkio, valstybinių įmonių, finansavimas. Daugelis supranta, kad šitas ūkis turi būti finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, ir svarstant šį klausimą komisijoje buvo pritarta tokių objektų perdavimui savivaldybėms, išskyrus keleivinio transporto perdavimą. Nagrinėjant šitą klausimą paaiškėjo, kad jis yra nepakankamai parengtas ir sukels didelių problemų savivaldybėse. Visų pirma sumos, kurios numatytos šiam tikslui, yra aritmetinio vidurkio pagalba skaičiuojant vienam gyventojui paskirstytos visoms savivaldybėms, o daugelyje savivaldybių šio autotransporto ūkio arba nebuvo, arba buvo viena autotransporto įmonė, kurioje buvo ir krovinių, ir keleivių pervežimas kartu. Dabar savivaldybėms bandoma perduoti tiktai autobusų parką kaip neprivatizuojamą ūkį, ir kyla grėsmė, kad visa techninė bazė liks krovininėms autotransporto įmonėms ir bus privatizuojama. Todėl savivaldybės negalės jų išlaikyti, ir, be to, toks perdavimas kelia ir darbininkų nepasitenkinimą, kadangi jie žino, kad šitas ūkis nebus privatizuojamas ir atitinkamai jų pajamos bus mažesnės. Todėl komisija nepritarė Susisiekimo ministerijos pateiktiems skaičiavimams keleivių pervežimo nuostoliams padengti ir pasiūlė savivaldybėms šiuos pervežimo nuostolius suderinti su Susisiekimo ministerija, o likus nesutarimams juos pateikti Aukščiausiosios Tarybos savivaldybių komisijai.
Iš esmės svarstant biudžetą šiais metais komisijai buvo iškilęs lengvesnis uždavinys, kadangi mes laikėmės pagrindinio principo ir nagrinėjom, ar šitas biudžetas sudarytas laikantis savivaldybių atskaitymų į savivaldybių biudžetus dotacijų nustatymo metodikų. Tenka konstatuoti, kad atskaitymai ir dotacijos yra numatyti ir išlaidos apskaičiuotos remiantis šia metodika, todėl iš esmės negalima nepritarti tokiam biudžetui, tačiau yra nemažai momentų, kuriuos vis dėlto reikėtų tikslinti.
Mes pritariame savivaldybių siūlymams. Visų pirma tai lėšos investicijoms. Skaičiuotina investicijų suma yra numatyta praėjusių metų lygiu. O mes žinome, kad kainos yra labai išaugusios, ir nors mažėjančių investicijų apimčiai išlaikyti vis dėlto siūlome padidinti bent dvigubai šitas sumas kapitalo investicijoms. Tai sudarytų 321 milijoną rublių. Komisija siūlytų tam tikslui, kad savivaldybės galėtų panaudoti laisvas lėšas, planuojamų metų pradžiai (...) apie 120 milijonų rublių, kapitalo investicijoms reikėtų padidinti apie 200 milijonų rublių, tuo labiau kad ir Ekonomikos ministerijos yra numatyta tokia materialinių išteklių suma. Ministrė kaip argumentą pateikė, kad bus privatizuojama ir galima bus iš kreditų finansuoti tokius objektus. Tačiau kalbama apie poliklinikas, ligonines, mokyklas, kurios niekad turbūt nebus privatizuojamos ir visuomet turės būti valstybės remiamos. Ir todėl ieškoti kitų alternatyvių šaltinių yra labai sudėtinga šioje sferoje.
Kitas klausimas, kitas momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai, kad savivaldybių biudžeto atskaitymo ir dotacijų projekte yra numatyta iš kai kurių savivaldybių paimti planines pajamas, viršijančias išlaidas. Čia vis dėlto matome, kad yra Biudžetinės sandaros įstatymo pažeidimas, nes nenumatytas toks lėšų paėmimas. Ekonomine prasme savivaldybėms kur kas naudingiau vis dėlto turėti tvirtus atskaitymų procentus, o ne gauti dotacijas. Kadangi vykstant infliacijai didesnė galimybė yra kompensuoti tokiu būdu. Ir suprantamas Finansų ministerijos noras suteikti savivaldybėms atskaitymus nuo pridėtinio mokesčio ir papildomo akcizo. Tačiau panagrinėję savivaldybes, iš kurių paimamos šitos viršijančios išlaidos, manome, kad šito būtų galima išvengti nustatant atskaitymus tiktai nuo bendrų akcizų, o individualius akcizus palikti kaip valstybės pajamas, ir pajamų pasiskirstymas būtų daug lengvesnis ir būtų galima išvengti tokio prieštaravimo.
Ir dar vienas momentas, į kurį aš norėčiau atkreipti dėmesį. Vis dėlto valstybės mastu mes ir savivaldybių biudžetus tvirtindami turėtume turėti ir jų pateiktas plėtros programas, nes jaučiama tokia tendencija, kad savivaldybės gyvena šiuo momentu, šia diena, suvalgydamos tas lėšas ir menkai planuodamos perspektyvą. Savivaldos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad savivaldybės rengia ir tvirtina ilgalaikio ir trumpalaikio vystymo programas. Todėl kartu su biudžetu reikėtų vis dėlto pareikalauti, kad Aukščiausioji Taryba matytų, kokia politika vyksta savivaldybėje ir kam skiriame šitas lėšas, nes tai yra labai svarbi valstybės interesų sfera, ir čia taip pat reikia pereiti prie programinio finansavimo kaip ir visose kitose sferose, o ne vien tik tvirtinti ,,sausus" atskaitymų normatyvus ir dotacijas. Ačiū už dėmesį. Aš baigiu, berods, tilpau į skirtą laiko limitą.
PIRMININKAS. Dėkui, kad sutaupėte vieną minutę laiko.
Gerbiamieji kolegos, mes tuo turbūt biudžeto svarstymą dabar ir baigsime, pratęsime jį po pietų. O dabar likusią iki pietų posėdžio dalį... Taip, prašom. Biudžeto komisijos pirmininkas gal nori ką pasiūlyti?
A.RUDYS. Aš jau pateikiau savo pasiūlymą. Tiesiog tam yra numatytas popietiniame posėdyje laikas, mes jį galime pasistengti labai racionaliai panaudoti. Ir pagaliau, jeigu mes šiandieną nespėsime šito klausimo baigti svarstyti, tai dalį jo perkelkime į rytdieną. Labai nesinorėtų griauti šitos dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Čia numatytas pusvalandis nuo 17 val. iki 17.30. Matyt, šito ir laikykimės. Dėkui.
Dabar likusią posėdžio dalį rengiame uždarą posėdį, kur svarstysime antrąjį darbotvarkės klausimą.