1991 m. gruodžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
PIRMININKAS. Pradedame antradienio, gruodžio 17 dienos, rytinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje iškilminga proga trumpą pareiškimą prašė perskaityti deputatas Gediminas Ilgūnas.
Deputato S.G.Ilgūno iškilmingas pareiškimas
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, šiandien trečiojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gimimo diena, nuo jos praėjo 125 metai. Gimęs ir augęs Užnemunės sodiečių šeimoje, jis brendo 1863 metų sukilimo kovos už Lietuvos žmonių šviesesnį gyvenimą įtakoje. Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje K.Grinius įsijungė į knygnešių judėjimą, skaitė ir platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1888 m. Marijampolėje dalyvavo pirmajame Lietuvos demokratų partijos suvažiavime, kur su V.Kudirka ir kitais bendraminčiais nutarė leisti ,,Varpą". Aktyviai veikė tautinio išsivadavimo baruose ir studijuodamas mediciną Maskvos universitete. 1889 m. caro valdžia jį pirmą kartą įkalino Butyrkų kalėjime. Baigęs studijas ir gavęs gydytojo cenzą K.Grinius greitai grįžo į Lietuvą. Čia versdamasis laisvo gydytojo praktika buvo vienas artimiausių V.Kudirkos draugų ir padėjėjų, daug rašė į lietuvišką spaudą, redagavo, tvarkė varpininkų organizacinius reikalus. K.Griniaus padėjėja ir bendražygė buvo ir žmona Joana Pakalkytė-Griniuvienė, jų namai Marijampolėje 1903-1905 metais buvo tautinio išsivadavimo kovos ir kultūrinės, švietėjiškos veiklos centras. Prasidėjus pirmajam pasauliniui karui, Griniai pasitraukė į Rusiją, bet nepasitraukė iš lietuviškosios visuomeninės veiklos, dėl to nuo raudonųjų rankų krito žmona Joana ir dukra Gražina. 1919 m. K.Grinius grįžo į Lietuvą ir iš karto įsijungė į nepriklausomos valstybės kūrimą. 1920 m. nuo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir valstiečių sąjungos Grinius išrenkamas į Steigiamąjį Seimą ir tampa koalicinės vyriausybės Ministru Pirmininku. Tuo metu Lietuva gyveno ne lengvesnį laikotarpį negu dabartinis. K.Grinius pasirodė kaip gabus valstybės vyras, bet 1922 m., kilus nesutarimams koalicijoje, buvo priverstas atsistatydinti. K.Grinius buvo renkamas į visus Lietuvos Seimus, po 1926 metų gegužės mėnesio rinkimų Seimas K.Grinių išrinko Lietuvos Prezidentu. Priimdamas Prezidento pareigas K.Grinius kalbėjo apie Lietuvos Konstituciją, pabrėždamas, kad ne Konstituciją reikia lenkti į save, o save į Konstituciją. Tačiau politinės jėgos ir asmenys, praradę daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir pralaimėję rinkimus, prieš 65 metus, gruodžio 17, įvykdė valstybės perversmą, tokia buvo pučistų dovana Prezidentui jo 60-mečio proga. Teisę ir demokratiją įveikė smurtas ir autokratija. K.Grinius sutiko atsistatydinti, A.Smetonai ir Voldemarui pažadėjus laikytis 1922 metų Konstitucijos, tačiau, gavę iš perversmininkų valdžią, savo pažadus K.Griniui jie greitai pamiršo. Pašalintas iš valstybinės valdžios pareigų K.Grinius toliau dirbo gydytojo, sveikatos apsaugos švietėjo administratoriaus darbą ir daug nuveikė šiuose baruose. Neatsisakė ir politinės veiklos, nors autoritarinis režimas ir visaip jam kliudė. Pirmosios bolševikinės okupacijos metais jis turėjo ryšių su rezistencija, vokiečių okupacijos metais su buvusiais žemės ūkio ministrais Kuprevičiumi ir Aleksa pasirašė protesto pareiškimą okupacinei vokiečių valdžiai dėl vokiškojo Lietuvos kolonizavimo, Lietuvos lenkų ir žydų persekiojimų ir žudymų. Tai buvo drąsus žingsnis, — fašistai susidorodavo su jiems nepritariančiais ir už menkesnius veiksmus. K.Grinius atsipirko tremtimi į gimtinę, kurioje gyveno iki pat antrosios bolševikinės okupacijos, kuriai priartėjus, pasitraukė į Vakarus. K.Grinius, būdamas Ministru Pirmininku ir valstybės Prezidentu, išliko kuklus, paprastas ir demokratiškas. Kiekvieną centą jis taupė valstybės reikmėms ir tai rodė savo asmeniniu pavyzdžiu. Vadovaudamas Vyriausybei ir valstybei jis niekada nepretendavo į neklystamumą, nevengdavo pripažinti savo klaidas, pirmininkaudamas posėdžiams niekada nepiršo savo nuomonės. Jo nuopelnai Lietuvos tautiniam atgimimui, intelektas ir kilnios moralinės savybės buvo pavyzdys visiems, kuriems teko su juo dirbti ir bendrauti. Jo gyvenimas ir veikla įpareigoja ir mus imti iš jo pavyzdį, — puoselėti, ugdyti ir saugoti mūsų valstybingumą ir demokratijos principus. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam G.Ilgūnui. Dar pareiškimui žodžio prašė deputatas K.Motieka.
Deputato K.Motiekos pareiškimas
K.MOTIEKA. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Kazimiero Motiekos pareiškimas. Iš Lietuvos Sąjūdžio trečiojo suvažiavimo tribūnos š.m. gruodžio 14 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, valstybės kontrolierius K.Uoka didžiulės auditorijos akivaizdoje pareiškė, esą jam yra gerai žinomi mano tarnybinių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo įgaliojimų viršijimo faktai, esą aš neteisėtai išdaviau leidimą išvežti per Lietuvos muitinę į užsienį meno kūrinius, sankcionavau neteisėtą Druskininkų sanatorijos ,,Agva" pardavimą, dariau neteisėtą įtaką, kad kažkokiems (jam žinomiems) žmonėms mieste būtų suteikti butai, o nuteistiesiems amnestijos. Kaltinimą užbaigia grasindamas man tolesniu konfliktu. Pareiškiu, kad mano darbas niekada Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nekompromitavo, visų mano pasirašytų dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą aš patvirtinu, o šio asmens negarbingai pareikštus kaltinimus kategoriškai neigiu ir atmetu. Neabejoju, jog viešu melagingu pranešimu K.Uoka stengėsi sudaryti dirbtinius kaltinimo įrodymus ir nepagrįstai sukompromituoti visuomenėje mane, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją. Taip pat man nekelia abejonių ir politinė šio nešvaraus elgesio pusė. Jeigu valstybės kontrolierius leido sau taip nepagrįstai pasielgti su manimi, mano pareiga atkreipti Mandatų ir etikos komisijos dėmesį į jo kompetenciją, nuo kurios priklauso valstybės kontrolės priimtų sprendimų ir pritaikytų sankcijų prieš asmenis teisėtumas ir pagrįstumas, ir į jo darbo patikrinimo būtinybę. Vadovaudamasis įstatyminėmis deputato teisėmis aš reikalauju, kad Mandatų ir etikos komisija patikrintų ir įvertintų man pareikštus K.Uokos kaltinimus ir, padariusi išvadas, imtųsi priemonių, kad jo viešas melagingas pranešimas prieš mane būtų tuoj pat viešai paneigtas ir atšauktas". Ačiū už dėmesį.
Diskusija dėl savaitės darbotvarkės
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, yra ir daugiau pranėšimų. Tačiau, kad netrukdytume šito klausimo svarstymo, aš susitariau, kad kiti pareiškimai bus kitu momentu perskaityti. Taip pat noriu informuoti, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teikia ir prašo papildyti šios savaitės darbotvarkę dviejų dokumentų svarstymu. Vienas — įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir kitas yra nutarimas ,,Dėl Armėnijos..." (aš bijau tiksliai sakyti, kadangi neturiu po ranka konkretaus pavadinimo:
Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Armėnijos), taip, jūs turbūt turite, aš... Toliau yra Vyriausybės teikimas, kad šią savaitę svarstytume (taip, kaip kadaise ir buvome numatę) Gyventojų registro įstatymą ir Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Šie įstatymai jau yra pateikti, ir šiandien turėtų būti jų pirmasis bei antrasis svarstymai. Taigi aš noriu paklausti, ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad šie klausimai Prezidiumo bei Vyriausybės teikimu būtų įrašyti į savaitės darbotvarkę? Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, aš ne šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gal dėl šitų, pirma dėl šitų. Deputatas S.Kropas dėl šito? Deputatas K.Lapinskas. Deputate Lapinskai, ar jūs dėl šitų 4 klausimų?
K.LAPINSKAS. Dėl Registro įstatymo mes projekto neturime. Pirmas svarstymas, deputatai jau turėtų būti susipažinę su įstatymo tekstu, bet šios dienos pašte nebuvo to...
PIRMININKAS. Tai Vyriausybė ir prašo ne šiandien svarstyti, tačiau šią savaitę. Taip, dar bus išdalinta.
K.LAPINSKAS. A, atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P. VARANAUSKAS. Aš būčiau tik prieš pirmą klausimą. Dėl to, kad mes, nesutvarkę ūkio, nesutvarkę teisėtvarkos visoje Lietuvoje, akcentuojame dėmesį į apdovanojimus ordinais, medaliais... Man čia labai primena senesnius laikus. Juk būtent tas pirmasis klausimas gali palaukti.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad galima būtų tuos klausimus įtraukti. Nors aš supratau kolegos P.Varanausko abejones dėl ordinų ir medalių, bet jeigu mes sykį priėmėme atitinkamą įstatymą ir ruošiamės Sausio 13—osios metinėms, tai, man atrodo, bent jau nagrinėti Prezidiumo pasiūlytą klausimą galėtume. Kokį mes sprendimą priimsime, — čia kitas dalykas. Žodžiu, aš už dienotvarkės papildymą.
PIRMININKAS. Taip. Galbūt trumpintume kalbas dėl balsavimo motyvų, nes jau lyg ir 4 kalbėjo, o dar yra norintys. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Kitu klausimu.
PIRMININKAS. Kitu klausimu. Deputatas K.Antanavičius. Ir deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Aš dienotvarkės 7 klausimu...
PIRMININKAS. Gal baikime dėl tų keturių siūlomų. Aš neišbraukiau jūsų pavardės. Ir deputatas J.Karvelis. Ne? Ką gi, tada siūlyčiau balsuoti, kad visi tie keturi Prezidiumo ir Vyriausybės pasiūlyti klausimai: nutarimas dėl Armėnijos, įstatymas ,,Dėl ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo", Gyventojų registro įstatymas ir Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymų projektai būtų svarstomi šią savaitę, t.y. savaitės darbotvarkė būtų papildoma šiais klausimais. O prieš tai aš prašau gerbiamuosius deputatus susėsti ir skelbiu registracijos pradžią. Prašom registruotis. Salėje 78 deputatai. Taigi prašau balsuoti už savaitės darbotvarkės papildymą šiais 4 projektais. Balsuojame paspausdami mygtukus. Prašom balsuoti. Už papildymus balsavo 48 deputatai, prieš 12, susilaikė 8. Taigi (Reglamentas reikalauja 45 balsų) tokiu būdu savaitės darbotvarkė yra papildyta. Dabar norėčiau, kad dėl papildomų pasiūlymų — deputatas A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Mes turime šią savaitę įrašę klausimą ,,Biudžeto svarstymas". Aš norėčiau pasakyti, kad labai sunku kalbėti apie biudžeto svarstymą, nepatvarkius kai kurių mokesčio įstatymų. Vyriausybė ir Biudžeto komisija prašo šiandien leisti pateikti įstatymo ,,Dėl mokesčių įstatymo pakeitimų" projektą.
PIRMININKAS. Taip, mes esame kalbėję dėl šito. Aš siūlysiu balsuoti, jeigu niekas neprieštarauja. Nėra prieštaravimų, tačiau atsižvelgti reikia, kad šitą klausimą turime įrašyti ir į savaitės darbotvarkę, ir į šios dienos darbotvarkę. Nieks dėl to neprieštarauja? Įrašome, tik, žinoma, negaliu dabar tikrai pasakyti, kuriuo darbo dienos metu. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš Savivaldybių komisijos vardu prašyčiau įtraukti į šios savaitės dienotvarkę Vietos savivaldos pagrindų įstatymo papildymo pateikimą. Jis yra pateiktas prieš 3 mėnesius, užregistruotas Juridiniame skyriuje, po to dar buvo Vyriausybės papildymai, ir mes visus juos surašėme dabar į vieną redakciją. Prašytume, kad būtų galima dar šioje sesijoje pateikti.
PIRMININKAS. Šios savaitės, taip?
S.KROPAS. Taip.
PIRMININKAS. ,,Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimą". Aš gal tada susirašau kitus siūlymus ir teikčiau balsuoti už visus kartu. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau prašyti įrašyti į dienotvarkę Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos aukso pardavimo" atšaukimą. Konsultavausi su daugeliu ekonomistų, ir (kaip matėte, gerbiamieji kolegos, per televiziją) ponas G.Vagnorius du sykius sakė, kad tarsis su Aukščiausiąja Taryba, kad tai dar ne nutarimas. Nutarimas lapkričio 23 d. priimtas, taigi prašyčiau įrašyti į dienotvarkę.
PIRMININKAS. Aš taip pat užsirašau, teiksiu balsuoti. Deputatas E.Petrovas. Galima, tačiau dabar gerbiamajam E.Petrovui suteikiau žodį, po to — jums.
E.PETROVAS. Aš, deputatas E.Petrovas, 7 dienotvarkės klausimu, dėl komisijos Šalčininkų ir Vilniaus rajonų bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybų, jų organų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų. Vakar komisija baigė posėdžiauti apie 18 val. Tos išvados yra paruoštos, bet komisija pageidauja dar peržiūrėti pati prieš dalindama jas. Todėl mes norėtume šiandien 14.30 val. susirinkti, pažiūrėti tas išvadas, kad paskui būtų galima dalinti deputatams. Todėl prašyčiau tą klausimą nukelti rytojui, kad būtų pateikta jau visa medžiaga.
PIRMININKAS. Gerai, aš atsižvelgiu į tai. Deputatas V.Landsbergis.
V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu truputį papildyti deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Yra 2 dokumentai šituo klausimu. Vienas tas, kurį minėjo deputatas K.Antanavičius, o kitas truputį vėlesnis ir, matyt, pakoreguojantis aną tai yra premjero raštas jums su pasiūlymu apsvarstyti klausimą Aukščiausiojoje Taryboje. Mes tarėmės Prezidiume ir norime jums siūlyti šį klausimą svarstyti uždarame posėdyje. Todėl siūlymas atšaukti potvarkį nėra reikalingas, nes pats premjeras prašo apsvarstyti ir pasakyti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Aš manau, kad iš esmės sutampa pozicijos: mes svarstysime ir paskui spręsime, ar atšaukti, ar pritarti, ir galėtume...
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad tas antrasis raštas savaime atšaukia arba sustabdo pirmąjį.
PIRMININKAS. Aišku. Aš manau, sutinkate, kad iš principo suderinta svarstyti šią savaitę.
Taip. Deputatas R.Valatka. Ir deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Pagal Aukščiausiosios Tarybos nutarimą buvo nutarta šią savaitę išklausyti Aplinkos apsaugos departamento ataskaitą. Aš prašyčiau, kad, išklausius ataskaitą, būtų priimtas principinis sprendimas dėl 6 straipsnio — dėl valdymo apsaugos Respublikoje. Ir tokiu būdu prašyčiau baigti ir priimti įstatymą šiais metais. Tai yra prašau įtraukti į dienotvarkę, jeigu mes šiandien rytoj išsprendžiame valdymo klausimą, toliau priiminėti Aplinkos apsaugos įstatymą.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Aš nematau čia problemos. Sudarydami mes rytdienos dienotvarkę prie Aplinkos apsaugos departamento ataskaitos parašome: ,,Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnis. Balsavimas".
Taigi buvo du pasiūlymai papildyti šios savaitės darbotvarkę. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas, įstatymo pakeitimai ir Vyriausybės nutarimas dėl aukso pardavimo (ar kaip jis ten tiksliai formuluotas). Ar gerbiamieji deputatai sutiktų (kada bus šie klausimai) papildomai įrašyti į šios savaitės darbotvarkę? Ar prieštarauja? Ar dar vieną klausimą norite? Ar dėl šitų dviejų kas nors prieštaraujate? Gerbiamieji deputatai, jūs turbūt norėtumėte, kad mes šią savaitę dirbtume ir penktadienį, taip? Jeigu dar yra noras papildyti klausimais, gal tada iš k:arto susitarkime dėl darbo penktadienį. Nes aš matau, kad jau šiais klausimais papildyta, ir dar deputatai siūlo. Ši savaitė yra ilgesnė. Dirbama šią savaitę ir šeštadienį. Kitą savaitę — jau laikinosios atostogos. Gerbiamieji deputatai, dėl dviejų klausimų Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimai ir Vyriausybės nutarimas dėl aukso pardavimo. Ar sutinkate, kad būtų įrašyti į šios savaitės darbotvarkę? Nieks neprieštarauja.
Na, gal prieikim iki šios dienos darbotvarkės patvirtinimo, gerbiamieji. Aš nesiblaškau, blaškosi tie deputatai, kurie paskutiniu momentu teikia pasiūlymus. Deputatas V.Paliūnas. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš dėl darbo penktadienį.
PIRMININKAS. Dabar papildykime dar tais klausimais, kokius siūlote. Išgirskime, ką siūlo. Aš jūsų pavardės neišbrauksiu. Gerai, deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš noriu palaikyti deputatą P.Varanauską, kad reikia sėstis prie kai kurių teisinės sistemos reformos įstatymų. Todėl siūlau papildyti darbotvarkę ir įrašyti Advokatūros įstatymą, kuris turėtų būti svarstomas pirmą kartą (pateiktas yra).
PIRMININKAS. Taip.
J.PRAPIESTIS. Tai susiję tiesiog su Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymu, kurį mes priėmėme.
PIRMININKAS. Teiksiu balsuoti. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš manyčiau, kadangi mes dirbsime ilgą savaitę, reikėtų įtraukti klausimą dėl Vyriausybės ataskaitos apie įkalinimo vietų perėmimą iš TSRS vidaus reikalų kariuomenės. Vakar išgirdau vicepremjero Zigmo Vaišvilos paaiškinimą kreipimąsi į šiuo metu kalinčius Lietuvos Respublikos piliečius — ir žinodamas, kokia čia sudėtinga situacija, aš manau, kad Aukščiausioji Taryba turėtų išklausyti Vyriausybės ataskaitą apie padėtį. Todėl, kad padėtis yra pakankamai komplikuota ir grėsminga.
PIRMININKAS. Kol nepriimtas Vidaus reikalų tarnybos įstatymas, tol yra vienokia situacija. O rytoj mes, gerbiamasis Gudaiti, numatome priiminėti ir pabaigti Vidaus reikalų tarnybos įstatymą. Ar jūs norite, kad pirmiau būtų Vyriausybės ataskaita tuo klausimu?
R.GUDAITIS. Aš nesutinku. Aš siūlyčiau, kad būtų Vyriausybės ataskaita, mums Aukščiausiojoje Taryboje reikėtų labai atidžiai pasižiūrėti į šitą problemą. Padėtis tikrai labai grėsminga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, baikime siūlymus. Jūs puikiai suprantate, kad yra begalės sesijoje neišspręstų klausimų. Dabar štai ateiname lyte, — septintas, jau aštuntas klausimas pasiūlytas papildomai. Juk galų gale jūs turite įgalioti frakcijų ir komisijų atstovus, kurie atėję turi padėti seniūnui sudaryti darbotvarkę. Dabar jūs nė kiek nepadedate, o kiekvieną rytą papildote. Ką gi, aš užrašau: Vyriausybės ataskaita. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis seniūne, kai reikia, jūs labai šauniai prisimenate Reglamentą (ir pirmininkų pasitarime ne vieną kartą tai primenate), o dabar tyčia leidžiate deputatams pažeidinėti įstatymą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, darbotvarkė dar nepatvirtinta, todėl gali bet kuris deputatas siūlyti. Jeigu darbotvarkė būtų patvirtinta, reiktų siūlyti frakcijos ar komisijos vardu.
A.AMBRAZEVJČIUS. Tai, gerbiamasis deputate, gal nutraukime mes tuos gražius siūlymus, nes vis tiek jūs, kaip patyręs žmogus, pats žinote, kad yra nerealu, — nė vienas iš tų pasiūlytų klausimų nebus apsvarstytas, neišspręsime to, kas yra įrašyta jau dabar. O deputatai galėtų pertraukos metu tą procedūrą tęsti (ne posėdžio metu), siūlydami tuščiai kėdei vieną kitą klausimą įtraukti, nes vis tiek jie nebus apsvarstyti. Tai, gerbiamasis seniūne, gal balsuojam nutraukti siūlymus ir dirbti pagal darbotvarkę, kuri jau yra pasiūlyta raštu.
PIRMININKAS. Taip, na, gal tikrai nesiūlykime. Teisingai sako deputatas A.Ambrazevičius. Tikrai šitie klausimai nebus išspręsti. Jokių abejonių tas nekelia. Nebent, jeigu mes dar dirbtume ir šeštadienį. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamasis spikeri, šiuo metu gana seniai mes labai rimtai svarstėme ekonominę padėtį. Artėja Naujieji metai. Todėl aš noriu priminti, kad yra būtina iki Naujųjų metų, kartu šnekant ir apie reformas, kurios beveik stovi vietoje. Jeigu kas nors suprantate, — labai sunki ekonominė padėtis ir ypač ji sunki žemės ūkyje.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote?
K.RIMKUS. Siūlau apsvarstyti labai rimtai iki Naujųjų metų ekonominę padėtį žemės ūkyje. Vyriausybė turi pateikti rimtą statistiką ir ieškoti išeities, kaip mes gyvensime ir po Naujųjų metų, nes vien litai turbūt neišgelbės.
PIRMININKAS. Jūs turbūt suprantate, kad nerealu taip padaryti? Nebent jeigu dirbtume ir po Kalėdų. Aš siūlau nutraukti siūlymus. Ar kas nors dėl to prieštarauja? Ar kas nors prieštarauja, kad būtų nutraukti siūlymai? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Taigi dar buvo du pasiūlymai... Tai surengti diskusiją siūlote? Kada? Prašau pasakyti datą.
BALSAS IŠ SALĖS. Šią savaitę.
PIRMININKAS. Šią savaitę tikrai nebėra kada. Gerai, balsuojame atskirai dėl Advokatūros įstatymo įrašymo į savaitės darbotvarkę. Kas už papildymą šiuo klausimu, prašom balsuoti. Kas už tai, kad Advokatūros įstatymas būtų įrašytas į savaitės darbotvarkę? Už 24, prieš 21, susilaikė 10. Balsų daugumos nesurinko. Klausimas neįrašytas į savaitės darbotvarkę.
Aš prašau sureguliuoti, kad veiktų. Kad į šios savaitės darbotvarkę būtų įrašyta Vyriausybės ataskaita dėl kalėjimo apsaugos, prašau balsuoti mygtukais. Gerai, aš priskaičiuoju. Deputatas K.Antanavičius už ar prieš įrašymą? Už įrašymą. Taip, už 26 su deputatu K.Antanavičiumi ir prieš 20, susilaikė 15. Klausimas į savaitės darbotvarkę neįrašytas.
Kas už tai, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašytas klausimas — diskusija dėl ekonominės padėties žemės ūkyje? Prašau balsuoti mygtukais. Deputatas K.Antanavičius už. Už šio klausimo įrašymą balsavo 28 deputatai, prieš 20, susilaikė 17. Ir šis klausimas į savaitės darbotvarkę neįrašytas. Taigi, deja, nespėjau paspausti mygtuko. Aš balsavau prieš, kad neįtartumėte mane kokiu šališkumu ar dar kuo nors.
Gerbiamieji deputatai, aš prašau, kad būtų patvirtinta šios dienos posėdžio darbotvarkė. Dirbame pusę valandos laiko ir nieko nenusprendėme. Aš primenu, kad šios dienos posėdžio darbotvarkėje Biudžeto komisijos pasiūlymu nėra įrašytas mokesčių įstatymų pakeitimų projekto pateikimas ir yra išbrauktas pranešėjo E.Petrovo klausimas dėl komisijos ataskaitos; vietoje šio klausimo mes galėtume įrašyti kaip tik mokesčių įstatymų pakeitimų pateikimą, turbūt pratęsti Atostogų įstatymo trečiąjį svarstymą ir taip pat (Vyriausybės prašymu, tą jau įrašėme į savaitės darbotvarkę) Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo svarstymą. Taigi tą valandą laiko panaudosime šiems reikalams. Deputatas V.Landsbergis. Prašau salėje tylos, deputate Jarašiūnai!
V. LANDSBERGIS. Gerbiamasis seniūne, aš noriu paklausti, ar patvirtintas papildomai klausimo dėl aukso svarstymas uždarame posėdyje, ar ne?
PIRMININKAS. Ne, mes tiesiog nutarėme įrašyti į savaitės darbotvarkę. O kada mes svarstome, — tai dar ne.
V. LANDSBERGIS. Bet nutarėte įrašyti papildomai? Nes buvo pasiūlymas nieko neįrašyti.
PIRMININKAS. Taip. Ne, buvo nutarta tik įrašyti.
Ar mes norime kalbėti dėl savaitės darbotvarkės? Septyni deputatai. Deputatas G.Ilgūnas. Dėl dienos darbotvarkės.
S.G.ILGŪNAS. Taip. Centro frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti nutarimo dėl kalėjimo apsaugos projekto įtraukimo į savaitės darbotvarkę. Esant didžiajam kvorumui. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai, esant didžiajam kvorumui, perbalsuosime. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš noriu papriekaištauti, kad mums duoda tokius dokumentus. Ir aš nežinau, kaip, iš kurio galo skaityti jį ir kaip jį perplėšti. Pateikia tokią maršką (...) su daugybe pakeitimų ir pataisymų. Tiesiog reiktų, kad tas, kas tą darbą atlieka, atliktų jį kruopščiau.
Dienos darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKAS. Ar galima balsuoti dėl šios dienos posėdžio darbotvarkės su tais mano paminėtais pakeitimais? Prašau balsuoti mygtukais. Už darbotvarkę balsavo 61 deputatas, prieš 3, susilaikė 3. Darbotvarkė yra patvirtinta. Pirmuoju darbotvarkės klausimu, vėluojant 32 minutes, kviečiu į tribūną deputatą M.Treinį, kuris trumpai referuos apie pakeitimus.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” papildymo ir pakeitimo” ir Žemės reformos įstatymo projektų svarstymas
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, mes visi žinome, kad gruodžio 31 dieną baigiasi pretendentams apsisprendimo terminas dėl disponavimo išlikusiu nekilnojamuoju turtu, žeme, prasideda agrarinė reforma. Jau ne vien jos parengiamoji fazė, bet bus peržengta į vykdomąją fazę. Ir atėjo paskutinis terminas, — būtent ši savaitė, kad mes galime daryti kokias nors pataisas be esminio trukdymo agrarinės reformos eigai. Ir mes turėtume priimtuose įstatymuose ištaisyti kai kuriuos trūkumus, taip pat įvertinti visuomenės pateiktus pasiūlymus, kurie tiesiog šūsnimis plaukė. Ir labai prieštaringų. Kiek tai buvo įmanoma, tos ruošėjų grupės vardu deputatas E.Grakauskas yra paruošęs pataisų projektą, kuris buvo visiems deputatams išdalintas į dėžutes. Šiandien norėtume trupučiuką referuoti apie tai ir turėtume užbaigti tą pirmąjį svarstymą. Tam, kad mes galėtume apsispręsti ir balsuoti tas pataisas (,,už" arba atmesti). Ir tai turime daryti neišvengiamai šią savaitę. Vėliau praktiškai mes sustabdome reformą ir dėl kai kurių procedūrų nebegalėsime realiai jų svarstyti vėliau. Taigi — šią savaitę arba niekada. Čia pateiktos pataisos yra dvejopos. Manyčiau, kad čia galima labai lengvai suvokti. Kairėje pusėje galiojančios priimtuose įstatymuose pataisos, o dešinėje pusėje kokios alternatyvos yra siūlomos. Manyčiau, tai yra akivaizdu ir patogu. Bent man taip atrodo.
Tas dvejopas pataisas, aš pavadinčiau vienas jų — ,,esminės teisinės normos", kurias mes turėtume pakeisti arba jų nepakeisime, o kitos tai yra tam tikros procedūros, kurias reikėtų patikslinti tam, kad reforma vyktų sklandžiau ir patogiau. Nors tos abiejų grupių pataisos yra, sakyčiau, reformai vienodai svarbios. Dabar kokios gi tos esminės pataisos yra siūlomos šiame antrajame pataisų projekte?
PIRMININKAS. Bet vis tiktai, gerbiamasis Treiny, aš norėčiau, kad vyktų svarstymas, baigtųsi pirmasis svarstymas. Baigiant pirmąjį svarstymą, kaip visada, pranešėjas arba rengėjų atstovas praneša, į ką yra atsižvelgta, į ką neatsižvelgta. Yra numatytas mano sąraše baigiamasis pranešėjo (šiuo atveju buvo pono E.Grakausko) žodis. Dabar aš galėčiau suteikti jums tą žodį. Tačiau aš norėčiau po to, kai deputatai baigs išsakyti pastabas, tada jūs supažindinsite, į kurias pastabas jūs atsižvelgėte, į kurias ne. Na, nebent dabar labai trumpai paminėtumėte, į ką jūs dabar linkę atsižvelgti, kad diskusijose dalyvaujantys deputatai nebepolemizuotų su jūsų pakeistomis pozicijomis.
M.TREINYS. Jeigu leidžiate, aš ir atsakau. Aš ypač norėjau ir pabrėžti tai, ką mes turime akcentuoti. Nes mūsų svarstymas buvo visiškai ekstensyvus, ir deputatai neatsimena, ką kiti deputatai kalbėjo, nes tęsiasi šitai jau antrą mėnesį. Taigi norėčiau atkreipti dėmesį į tas esmines pataisas.
2 straipsnio pirmoji pataisa dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo vaikaičiams papildymas. Visi puikiai suvokia ir kiekvienas turi savo poziciją.
Antra. Dėl maksimalaus grąžinamo sklypo dydžio žemės ūkyje. Čia yra pasiūlytos 2 alternatyvos. Atkreipčiau dėmesį į antrąją, kuri taip ir pavadinta: alternatyva. Būtent maksimalus plotas 80 ha bendro ploto. Šitokia alternatyva būtų patogesnė reformai, nes nebūtų skirtingo interpretavimo taip, kaip dabartiniame projekte. 50 ha žemės ūkio paskirties žemės, 10 — miškų, o toliau — ne žemės ūkio paskirties žemė (visiškai neįvertinta).
Trečioji esminė pataisa. 4 straipsnio mintis apie disponavimo apribojimų sumažinimą paliekant apribojimą tiktai žemę parduodant. Apribojama žemę parduoti 5 metus, tačiau leidžiama žemę keisti, nuomoti, taip pat perleisti testamentu.
Ir ketvirtoji esminė pastaba, iškilusi dėl Vyriausybės siūlymo, kad kompensuojant išlikusį nekilnojamąjį turtą, greta valstybinių išmokų ir akcijų, būtų įrašyta (būtent įteisinta) piniginės išmokos. Nesu asmeniškai labai palankus šiam papildymui, tačiau čia atsiveria viena galimybė. Būtent, kad išperkant priemiesčių žemę, buvusiems savininkams, žemės ūkio gamintojams būtų galima papildomai jiems mokėti. Šiuo metu apie didžiuosius miestus yra tiesiog socialinė įtampa per daug didelė, ir visi Pavilnio, Pakaunės, prie didesniųjų miestų deputatai tą puikiai žino.
Toliau kokios dar siūlomos procedūrinės pataisos? Pirmiausia siūloma išplėsti nuosavybę patvirtinančių dokumentų sąrašą, kurį galėtų nustatyti Vyriausybė, pridedant porą žodelių: ,,ir kiti dokumentai", nes pagal dabartinę tvarką archyvai, turėdami 150 tūkstančių pareiškimų, tą turės padaryti tiktai per 5 metus, vadinasi, praktiškai stabdys reformą. Toliau dar viena tokia procedūrinė pataisa 18 straipsnyje — prašymai dėl žemės grąžinimo tvarkos turės būti sprendžiami paprasčiau rajono valdybose, o ne Žemės ūkio ministerijoje, nes tai būtų praktiškai neįmanoma. 19 straipsnyje pataisa, kad galimas nuosavybės atstatymo terminų prailginimas, kuris jau yra neišvengiamas (tiek nuosavybės atstatymo terminų prailginimas, žemės reformos kai kurių terminų prailginimas), nes, sakysime, pareiškimų išsipirkti žemę namų valdai arba papildomai nusipirkti žemės šiuo metu kai kuriuose rajonuose visiškai nėra. Jeigu nebus padaryta šita pataisa, po Naujųjų metų praktiškai procesas sustoja. Taigi prašyčiau deputatų išsakyti pozicijas ir pritarti pirmajam svarstymui, priimti skubią svarstymo eigą, kad mes galėtume šią savaitę (sakysime, ketvirtadienį) balsuoti. Labai prašau deputatų dėl kokių nors pretekstų neatmesti pataisų be balsavimo papunkčiui. Ir aš manau, kad jūsų valia bus, — kaip pratęsti tas esmines pataisas. Bet procedūrines pataisas mums būtina padaryti, nes visuomenė į mus žiūri ir mes negalime būti formalūs. Prašyčiau kuo daugiau supratimo vieni kitiems ir taip pat visuomenės poreikių supratimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną deputatą A.Karoblį, kuris buvo užsirašęs dalyvauti šioje diskusijoje. Tokiais atvejais, gerbiamieji deputatai, pranešėjas yra neklausinėjamas. Dar daugiau, gerbiamajam M.Treiniui aš jau nurodžiau, kad jis galėjo tarti tik baigiamąjį žodį po visos diskusijos, o jūs dar norite dabar jo klausinėti. Prašau, gerbiamasis Karobli.
A.KAROBLIS. Gerbiamieji kolegos! Aš labai trumpai, nors planavau žymiai plačiau kalbėti. Reikia pritarti tam, kad vaikaičiams atstatoma nuosavybės teisė, jeigu yra miręs tiesioginis žemės savininkas arba tiesioginis paveldėtojas. Taip pat aš pritariu, kad būtų išplečiama viršutinė žemės įsigijimo (ar perkant ją, ar grąžinant jai išlikusią nuosavybės teisę) riba iki 80 ha. Manyčiau, kad po 23 metų mes šį rėžį pastumsime dar toliau iki 120—150 ha. Abejojančių dėl pasiūlymo, kad reikia apriboti iš apačios
— būtent 10 ha paveldėtojams, kai savininkas turėjo daugiau negu 10 ha, o vaikų arba vaikaičių yra žymiai daugiau. Abejonės kyla štai dėl ko. Šitas apribojimas galėjo būti įvestas rugsėjo arba rugpjūčio mėnesiais, tačiau dabar, kai liko tik pora ar viena savaitė iki šito prašymo pateikimo etapo pabaigos, vargu ar tikslinga šitokius apribojimus įvesti. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, jeigu mes įvedame šitokį apribojimą į išlikusio turto grąžinimą, į išlikusios žemės grąžinimą, tai reikėtų įvesti tą patį apribojimą ir perkant žemę.
Noriu pasiūlyti vieną papildymą, būtent — 14 straipsnyje, kuriame kalbama apie išperkamus gyvenamuosius namus. Siūlau papildyti tokiu punktu,
— kad aiškiau būtų, skaitau visą straipsnį: ,,gyvenamieji namai, valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu jie, Vyriausybės nuomone, reikalingi valstybės reikmėms arba jeigu jie (trečias papildymas) iki 1990 metų liepos 26 d. buvo parduoti arba su nuosavybes teise atiduoti naudotis. Kokie argumentai? Argumentai štai tokie: Lietuvoje, o ypač Klaipėdos krašte, yra nemažai atvejų, kai išlikę pastatai buvo parduoti arba su nuosavybės teise atiduoti perkeltiems iš kitų rajonų, iš kitų vietovių arba atvykusiems savo noru asmenims. Buvę šių pastatų savininkai, jeigu jiems nebuvo pripažintas tremtinio ar politinio kalinio statusas, už šiuos išlikusius pastatus jokių kompensacijų nėra gavę. O minėtame įstatyme tai taip pat nenumatyta. Todėl siūlau šiame įstatyme, atstatant teisingumą, padaryti minėtą pakeitimą ir papildymą. Aš norėjau kalbėti dar apskritai apie žemės ūkio šių dienų padėtį, bet šiuo metu manau, kad neverta, nes tai užtruktų žymiai ilgiau. Manyčiau, kad artimiausiu metu tikrai reikia kažkada kalbėti šitais klausimais, nes tai labai svarba. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Aš pabandysiu apibendrinti Nuosaikiųjų frakcijos pasiūlymus dėl šio įstatymo pataisų. Nuosaikiųjų frakcija nagrinėjo Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas ir pritarė tai nuostatai, kad turėtume balsuoti pastraipsniui. Tačiau galbūt prieš tai reikėtų (kaip ir šiandien gerbiamasis M.Treinys pasakė) išspręsti principinius dalykus. Mes manome, kad 2 straipsnį reikia priimti, įteisinant nuosavybės teisės atstatymą vaikaičiams ir kitiems teisėtiems paveldėtojams. Kadangi šiuo atveju jau atstatinėjant tas teises, mes turime karčių pavyzdžių, kai taip vadinamos marčios arba žentai neturi galimybės susigrąžinti žemę, Nepritariame, kad būtų praplėstas grąžinamos žemės plotas, siūlome palikti 50 ha, kaip buvo nustatyta. Tačiau reikėtų su viena sąlyga — iki 50 ha vienam savininkui, jeigu buvęs savininkas turėjo, sakykime, 150 ha, o teisėti palikuonys yra du, tai reikėtų ne 50 ha grąžinti, o dviems palikuonims po 50 ha. Gal įstatyme taip ir yra parašyta, bet praktiškai taip yra nerealizuojama, nes aš keliose agrarinėse apylinkėse turėjau šitą konfliktą. Šiandien deputato M.Treinio pateikta pataisa 4 straipsniui dėl to, kad teisė disponuoti atidedama ne 5, o 2 metams, truputėlį pakeista. 2 metai — nuomoti, o 5 metai — teisė parduoti truputėlį keičia prasmę, ir aš negalėčiau pasakyti galutinio rezultato. Aš manau, kad su tokiu pasiūlymu, su tokia deputato M.Treinio pataisa visiškai galėtume sutikti.
Na, ir dėl kompensacijos pinigais — irgi. Mūsų frakcija sutiktų, tiktai su ta sąlyga, kad tai nebūtų prievartinis dalykas, kaip buvo siūloma (tiek procentų čekiais, tiek pinigais); paprasčiausiai piliečiams turėtų būti palikta teisė pasirinkti, kuo jie nori tą kompensaciją gauti. Nepritariame ir apribojimams iš apačios: kiek išliko, kiek yra galimybė, tiek ir reikėtų grąžinti.
Na, ir dar tokį vieną apibendrinantį sakinį noriu pasakyti — šis įstatymas nėra pagrindinis Žemės reformos įstatymas, ir (kaip deputatas A.Karoblis pasakė) aišku, toliau nuosavybės formos galės plėstis žymiai plačiau. Tačiau šiuo pereinamuoju laikotarpiu mūsų pagrindinė ideologija turėtų būti — panaikinti prievartinę kolektyvizaciją, pereiti prie laisvų ūkininkavimo bei nuosavybės formų. Todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu šitie apribojimai yra reikalingi, nes turto Lietuvoje neatsiras nei daugiau, nei mažiau. O pereinant iš sovietinio periodo į laisvas nuosavybės formas, reikėtų tuos apribojimus palikti.
Na, ir dar viena nuostata, kurią norėčiau pasakyti, kad dirbančiųjų kaime neryškiai didėja, o jeigu mes įteisinsime be apribojimų žemės disponavimą, tokiu atveju mes truputėlį padidintume socialinę įtampą kaime, o kaip aš minėjau, dirbančiųjų nepadaugėtų, todėl vargu ar tai būtų teisinga nuostata. Dėl kitų straipsnių, kurie yra neesminiai, aš manau, kad galėtume greitai balsuoti, tuos pagrindinius, kuriuos šiandien deputatas M.Treinys pasakė, reikėtų galbūt netgi šiandien preliminariai balsuoti, kad jau būtų galima toliau tą įstatymų pakeitimų projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Gudaitis. Paspauskite pulto mygtuką. Aš nežinau jūsų apygardos numerio pasakykite, koks? Gerai, prašom į tribūną. Aš atsiprašau, gerbiamieji deputatai, norintieji kalbėti šioje diskusijoje užsirašė gruodžio 3 d., buvo skirtas laikas užsirašyti, todėl kalba visi tie deputatai, kurie užsirašė gruodžio 3 dieną.
R. GUDAITIS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 6 straipsnio 2 punkto 2 dalį. ,,Asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Prūsijos (dabartinė Kaliningrado sritis) teritorijose". Čia labai aktuali problema. Tokių šeimų Lietuvoje yra tikrai nemažai, jos yra registruojamos, ir norėtųsi, kad dabar, vykstant žemės reformai, tos šeimos nebūtų nuošalyje ir įgytų teisę disponuoti žeme. Tai labai skaudžios praeities žmonės tai daugybė šeimų, kurios buvo tremtos jau Lietuvoje karo, pokario metais po keletą kartų, ir reikėtų tą nuosavybės teisę jiems būtinai pripažinti. Bet aš norėčiau, kad Agrarinės komisijos vardu deputatas E.Grakauskas ar deputatas M.Treinys man paaiškintų vieną dalyką. Čia iš tikrųjų yra labai daug aktualių ir priimtinų pasiūlymų ir juos reikėtų mums priimti, tačiau man lieka neaiškūs svarstant įstatymą kriterijai ir realus pasirengimas ūkininkauti. Faktiškai šiuo metu Lietuvoje žemės reforma vyksta visiškai stichiškai, teisę į žemę reiškia visi, ir visiškai nepaisoma mūsų įstatyme įrašytos nuostatos — to vadinamo ,,realaus pasirengimo ūkininkauti". Man atrodo, mes tada Aukščiausiojoje Taryboje diskutavom ir labai karštai ginčijomės. Ir iš tikrųjų neatsižvelgiama į tai, kad mūsų kaimas yra nusenęs juk kaime vis dėlto ne tiek jau daug yra žmonių, kurie tikrai nori tą žemę susigrąžinti. Man atrodo, kad kol kas žemės reforma tikrai dėl šių priežasčių vyksta stichiškai. Tada, kai mes svarstėme Aukščiausiojoje Taryboje, man atrodo, Vyriausybės ataskaita buvo abstraktoka, mums nebuvo pateiktas realių duomenų skaičius. Dabar, vis dėlto jau procesams taip pasistūmėjus į priekį, mes turėtume reikalauti, kad Vyriausybė mums pateiktų tikslesnę ataskaitą. Ir į tuos realaus pasirengimo ūkininkauti kriterijus mums būtinai reikėtų atsižvelgti. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir replikoms buvo užsirašę deputatai V.Žiemelis ir deputatas P.Poškus. Aš atsiprašau, deputatas P.Vaitiekūnas atsisakė savo žodžio, sutiko, kad vietoje jo kalbėtų deputatas J.Pangonis, jis ir bus paskutinis. Labai jūsų atsiprašau.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai! Aš pasistengsiu labai trumpai. Mes turėtume suprasti, kad žemės reforma įėjo į tokią fazę, kad stabdyti ar radikaliai ją pakeisti praktiškai yra neįmanoma. Todėl kviesčiau visus deputatus sutelkti dėmesį ir kuo greičiau priimti tas pataisas, kurias siūlo Agrarinė komisija. Kodėl? Vien jau todėl, kad jeigu pasirinkome tą koncepciją, kurią mums nurodė gerbiamasis E.Grakauskas ir kompanija, tai ir leiskime jiems ją vykdyti. Juk šiandien padaryti staigius pakeitimus ir pradėti normaliai įgyvendinti koncepciją yra praktiškai neįmanoma. Todėl E.Grakauskas turbūt neatsitiktinai ir kaltina kairiuosius ir kitus, kad jie nenori priimti pataisų, o tuo sužlugdys agrarinę reformą. Matyt, jis suprato, kad ta koncepcija nepasitvirtino, ir tai parodo visas pasiruošimas agrarinei reformai. Todėl šiandien jis taip ir teigia, ar vėl apkaltins kažką, kad agrarinė reforma nevyksta. Todėl aš siūlau visus balsuoti vieningai ir paremti E.Grakausko siūlomas pataisas. O gyvenimas įneš pataisas, kada jau reforma prasidės realiai. Ir mes labai greitai, jau svarstydami Biudžeto projektą, pamatysime, kad realiai ta reforma (kaip galvoja E.Grakausko kompanija) neįvykdoma, nes Biudžeto projekte numatyta tik 150 milijonų rublių ūkininkų paramai. O pati Ūkininkų sąjunga yra paskaičiavusi, kad kitiems metams reikia maždaug 1,5 milijardo. Tai va, štai čia ir susiduria du dalykai: noras labai greitai padaryti reformą ir galimybės tą padaryti.
Manyčiau, kad gerbiamasis M.Treinys šiandien pateikė labai gerą pataisą, kuri padėtų šiek tiek reformą įstatyti į ekonominius rėmus, t.y. neskirti mažiau kaip 10 ha, neskaldyti į mažesnius kaip 10 ha sklypus, nes suskaldymas į rėžius Lietuvą nustumtų į 1930 metus. Po to turėtų vėl praeiti nemažas laiko tarpas, kol sukurtume efektyvų šiuolaikinį ūkininko ūkį. Žodžiu, alternatyva tokia: arba mes randame pinigų, randame materialinių išteklių ir reformą vykdome visu greičiu, arba mes įvedame tam tikrus parametrus, kurie šiek tiek pristabdyti, taip sakant, racionalizuotų visą reformą, o ne paleistų stichiškam jos vyksmui. Manyčiau, kad šiandieną susiduria du tokie pagrindiniai žmonių norai. Vienų žmonių noras bet kokia kaina atgauti žemę ir pasipelnyti iš to. Kitų žmonių noras (kuris yra naudingas Lietuvai) atsiimti žemę ir ūkininkauti, ir duoti naudą ne tik sau, bet ir visai Lietuvai. Ir jeigu mes žinosime, kad kitais metais reikės mokėti tam tikru ekvivalentu pagal tarptautines kainas Rusijai už naftą ir kitas žaliavas ir atsiskaityti labai gerai mums sektųsi mėsa, pieno produktais, tai mes suprastume, kad sužlugdyti žemės ūkį šiandien būtų tas pats, kaip sužlugdyti Lietuvą, jos žengimą į tvirtą nepriklausomybę. Todėl kviečiu gerbiamuosius deputatus skirti agrarinės reformos pataisoms reikiamą dėmesį ir išspręsti tą klausimą kuo greičiau, kad nebūtume paskui apkaltinti, kad parlamentas dar kartą žlugdo agrarinę reformą, kad einam prieš Lietuvą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Pangoniui. Aš tik turiu bent įspėti, kad tokie deputatų pasakymai ,,Grakauskas ir kompanija" — nėra pats geriausias įvardinimas deputatui E.Grakauskui ir jo bendraminčiams. Taip, deputatas V.Žiemelis norėjo pasakyti repliką. Prašom.
V. ŽIEMELIS. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą. Visų pirma tai ypač svarbu dėl 1 straipsnio — įteisinti vaikaičius. Nes (kaip pamenate, kai balsavome dėl šito straipsnio) nuomonės pasidalino beveik per pusę. Aš manau, dabar jau turėtume suprasti, kad norėdami bent iš dalies atstatyti teisingumą, turėtume balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas P.Poškus taip pat buvo užsirašęs replikai. Paspauskite mygtuką.
BALSAS IŠ SALĖS. O mane kodėl išbraukėte?
PIRMININKAS. Aš jūsų neišbraukiau, visų pirma, antra — aš minėjau, kad užsirašymas buvo gruodžio 3 d. Jeigu pradedame šiandien užsirašinėti, mes baigsime svarstyti po Naujųjų metų, be abejonės.
Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Daug buvo pavasarių, daug būgštauta, kad ūkiai sužlugs, nes labai dideli žemės ūkio mokesčiai, žemės mokesčiai ir kita... Tačiau panagrinėjus padėtį matyti, dauguma ūkių nėra tiek sąskaitose pinigų turėję, kaip šiuo metu turi. Taigi galbūt gerbiamojo J.Pangonio pranašystės ne visuomet yra tikslios. Toliau. Aš norėčiau pasakyti tai, kad, aišku, jau priimant įstatymą diskutuoti ne visuomet yra laikas; reikia prieš priimant įstatymą gerai išdiskutuoti. Tačiau jeigu dabar diskutuojama, aš norėčiau dar vieną tokį momentą pažymėti: tai kaip bus dabar? Iki šiol nėra nustatyta, kaip, kokiomis nuomos sąlygomis žemė bus bendrovėms atiduota, ar bus bendrovėms išnuomojama savininkų. Niekur tokio pasekminio akto nėra, ir įdomu, kada, kaip bus nes tas .sąlygas reikėtų žinoti. Visiškai palaikau tai ir net turiu konkrečiai suformulavęs klausimą dėl grąžinamų 10 ha skaldymo. Kaip žinome, Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 4 straipsnis buvo papildytas tokia pastraipa: ,,grąžinama arba vietoje jos kitur suteikta žemė tarp pretendentų nedaloma į mažesnius nei 10 ha sklypus". Šiuo atveju, kai pretendentai tarpusavyje nesutaria, kuriam iš jų žemė turi būti sugrąžinta, už žemę jiems išmokama kompensacija. Va, šitas labai svarbus punktas. Nes jau mūsų ūkiai taip susmulkėjo, kad kartais ir 5 ha dar daliname į 3 dalis. Tai čia jau ne ūkininkas, — vėl prikursime grytelninkų, kaip kad vienu laiku buvo. Taigi šitą pastabą reikėtų priimti. Dėl kitų pastabų, ne su visomis sutinku, bet kiekvienas, aišku, turime teisę balsuoti. Savo nuomonę išreikšime balsuodami.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš primenu, kad baigia kalbėti visi, kurie buvo užsirašę gruodžio 3 dieną. Dar deputatai galės kalbėti dėl motyvų. Na, o baigiamąjį žodį... Nežinau, ar gerbiamasis M.Treinys norės tarti? Jau esminius punktus, pakeitimus ir požiūrį į pastabas minėjote. Ar jūs norite? Prašom.
M.TREINYS. Turbūt pradėti iš naujo kurią nors mintį, diskutuoti su dviem kalbėjusiais deputatais neverta. Aš manau, kad mes turėtume tikrai apsispręsti šiandien balsuoti už pirmąjį svarstymą ir už atskirų pataisų priėmimą ar atmetimą. Prašyčiau deputatus labai rimtai įsiklausyti.
PIRMININKAS. Taip, aš tik noriu pasakyti, kad jeigu mes nutarsime pritarti po pirmojo svarstymo, o nenumatysime skubesnės svarstymo tvarkos, — tai šią savaitę priimti neįmanoma.
M.TREINYS. Tai aš jau minėjau, prašiau, kad būtų skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Aišku, jūs siūlote, kad būtų balsuojama už pritarimą po pirmojo svarstymo, numatant skubesnę svarstymo tvarką. Aišku. Taigi prašau deputatus kalbėti dėl balsavimo motyvų. Deputatas K.Motieka. 2 deputatai už, 2 deputatai prieš.
K.MOTIEKA. Aš manyčiau, kad mano pastaba dėl balsavimo...
PIRMININKAS. Įjungta,
K.MOTIEKA. Aš manyčiau, kad mano išsakytos pastabos dėl balsavimo motyvų turėtų reikšmės pataisų autoriams toliau tobulinant jų pasiūlytas pastabas. Ne taip seniai Vyriausybė yra priėmusi savo nutarimą išbraukti iš privatizuojamų žemių tas žemes, kurios priklausė bažnyčiai. Nes žinome, kad Žemaitijoje atskirais atvejais bažnyčiai priklausė net 100 ir daugiau hektarų. Tokiu atveju tas nutarimas jau truputį kryžiuojasi su įstatymu, kuris numato būtent žemės likučių teikimą žmonėms, ne didesnį kaip 50 ha. Aš norėčiau sveikinti šitą Vyriausybės nutarimą ir jį palaikyti, bet noriu, kad tas būtų atspindėta ir įstatyme. Ir kad ne tik bažnyčiai, bet nustatyti įstatyminę tvarką, kada būtų galima žmonėms skirti žemės plotus, didesnius negu 50 (arba, kaip dabar yra siūloma, 80 ha). Man atrodo, kad šita nuostata būtų ypač svarbi žiūrint į priekį ir į mūsų ūkininkų vystymosi galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš esu už kuo greitesnį visų pataisų balsavimą ir už jų priėmimą, nes mums šiandien nėra svarbesnio klausimo, kaip atstatyti teisingumą. Nors nuo to galbūt nukentės ir visos Lietuvos interesai. Taip pat norėčiau atsakyti gerbiamajam P.Poškui, kad, pavyzdžiui, mano apygardos ūkiuose Alytaus rajone finansinė padėtis ūkių yra tokia pati, kaip ir praeitais metais tuo pačiu metu, tačiau pinigai sumažėję bent 10 kartų, tai jūs supraskite, ką tai reiškia. O kaip bus kitais metais, kad nepakeliamos kainos ir nepaleidžiamos laisvos rinkos kainos žemės ūkio produkcijai, tai aš visai nesuprantu! Taigi siūlau balsuoti už visas pataisas.
PIRMININKAS. Taip, 2 deputatai kalbėjo už pataisų tolimesnį svarstymą. Ar deputatas A.Leščinskas prieš?
A.K.LEŠČINSKAS. Prieš, bet aš...
PIRMININKAS. Tai Reglamentas numato, kad 2 už, 2 prieš. O posėdžio pirmininkui leidžia paklausti.
A.K.LEŠČINSKAS. Taip, bet aš esu, taip sakant, prieš kai kuriuos čia esančių straipsnių momentus. Ne prieš visą nutarimą, bet prieš atskirus straipsnius.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas J.Dringelis prieš?
J.DRINGELIS. Noriu tik pakartoti Septintosios frakcijos pasiūlymą neriboti grąžinamos žemės sklypo dydžio iki 10 ha, nes šiuo būdu...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Dringeli, dabar mes nesvarstome papunkčiui. Dabar: ar mes pritariame po pirmojo svarstymo ir siūlome skubesnę tvarką, ar ne. O jūs vėl kalbate... ir jūs, gerbiamasis Leščinskai, apie atskirus punktus. Aš suprantu, kad turi deputatai apsispręsti, ar daugumai punktų pritaria, ar nepritaria.
J.DRINGELIS. Ar galėčiau užsirašyti kalbėti?
PIRMININKAS. Trečio svarstymo metu...
J.DRINGELIS. Trečio svarstymo metu.
PIRMININKAS. Jeigu mes nutariame šiandien taikyti skubesnę svarstymo tvarką, būtų trečiasis svarstymas, o trečiojo svarstymo metu diskusijos nevyksta.
J.DRINGELIS. Gerai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas ar prieš? Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Aš už jūsų aktyvumą ir prieš teisingumo atstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš irgi siūlau, kad reikėtų tą klausimą vieną kartą spręsti. Pritariu deputatui J.Pangoniui šitą klausimą išspręsti balsavimu, bet būtinai prašyčiau išsaugoti tuos balsavimo rezultatus mūsų kompiuteryje. Be šito...
PIRMININKAS. Gerai, pasistengsiu.
L.APŠEGA. ... spręsti tą klausimą. Irgi reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Aišku. Taigi nė vienas nėra prieš.
K.ANTANAVIČIUS. Palaukite, tai kad neduodate...
PIRMININKAS. Gerai, aš jums duosiu, tačiau iš užsirašiusiųjų ekrane nieks nėra prieš. Deputatas K.Rimkus prieš? Ar deputatas Z.Balcevičius prieš?
Z.BALCEVICIUS. Aš norėčiau pasiūlyti tobulinti pataisas — numatyti tokius atvejus, kai žemė negrąžinama.
PIRMININKAS. Nesvarstykime atskirų straipsnių variantų. Jūs prieš ar už tolesnį svarstymą?
Z.BALCEVICIUS. Jeigu bus atsižvelgiama, tai aš balsuosiu už, jeigu nebus, tai aš balsuosiu prieš. Duokite pasakyti iki galo, jeigu pradėjau sakinį.
PIRMININKAS. Prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Aš noriu, kad pataisose būtų numatytas toks momentas: jeigu žemė negrąžinama toje vietoje, kur žmogus turėjo, tai jis turi pirmumo teisę atgauti žemę tame pačiame rajone.
PIRMININKAS. Aišku, aš matau, kad rengėjai girdėjo.
Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš pirmiausia norėčiau pakviesti deputatą gerbiamąjį P.Poškų neklaidinti visų deputatų ir visų žmonių. Pirmiausia reiktų išstudijuoti realią padėtį visų ūkių, o ne vieno ūkio, kuris gamina alų. Alus šiandien yra 10 kartų brangesnis už pieną. Tie, kurie gamina alų, galbūt ir gerai gyvena. Antras reikalas aš norėčiau pakviesti galbūt baigti tas pataisas. Po Naujųjų metų žadame vykdyti reformą. Na, tai gal vykdykime. Kiek mes laiko taisysime? Jeigu vieną kartą sutarėme, žmonės jau ruošiasi darbui, ruošiasi reformai. Dabar vėl pataisos, vėl nežinos visi žmonės. Aš nepritarčiau čia toms visoms pataisoms. Virkime košę, kokią užkaitėm!
PIRMININKAS. Na, ir deputatas K.Antanavičius, kurio pulto mygtukas neveikia.
K.ANTANAVIČIUS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad Ekonomikos komisija nesvarstė šito, t.y. negaliu komisijos vardu ką nors pasakyti. Bet aš asmeniškai nematau jokių labai skubių dalykų, Yra visi eiliniai dalykai, kurie gali būti svarstomi normalia tvarka — viena. Antra. Deputatai turi turėti teisę štai šiandien išsakyti savo nuomonę, diskutuoti. Klausimai iš tiesų yra be galo svarbūs Lietuvai ir, manau, mums, kaip atsakingiems čia sėdintiems žmonėms. Todėl antrasis svarstymas yra būtinai reikalingas. Ir todėl imkime, jeigu yra laiko, pagal straipsnius sakyti, kuris yra iš jų skubus. Aš nė vieno nematau tokio, kuris yra labai skubus. Štai, sakysime, aš visiškai...
PIRMININKAS. Gal nereikia...
K.ANTANAVIČIUS ... visiškai pritariu, kad žmonėms iš Lenkijos, iš Kaliningrado būtų grąžinta. Na, tai priimsime įstatymą ir suteiksime jiems atskirą teisę pareiškimus paduoti dar pusę metų, ar kiek dar nutarsime. Ir dydžio, pavyzdžiui, jau savaitei likus iki pabaigos, negalima būtų kaitalioti. Na, žodžiu, aš pritarčiau ir siūlyčiau deputatams pritarti pirmajam svarstymui ir eiti normalia svarstymo tvarka. Niekur nepabėgsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš informuoju, jeigu balsavimo metu pasiūlymas surenka daugumą balsų, tai bus pritarta po pirmojo svarstymo, o jeigu nesurenka ne tik daugumos, bet dar ir 67 balsų, tai bus pritarta po pirmojo svarstymo ir numatyta skubesnė svarstymo tvarka. Žodžiu, norint svarstyti skubiau, reikia surinkti 67 balsus. Atskirai. Gerai, supratau. Pirmiausia balsuojame už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo.
Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į vietas, skelbiu registracijos pradžią. Prašom registruotis, nes į salę atvyko naujų deputatų... O kitas bus kas už tai, kad pritarę po pirmojo svarstymo numatytume skubesnę tvarką? Na, jeigu numatysime skubesnę tvarką, tai šią savaitę turėsime surengti tą trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Galima, be jokios abejonės, balsuoti ir vienu, ir kitu atveju. Salėje 94 deputatai. Prašau balsuoti, kas už tai, kad išlikusio turto įstatymo pakeitimo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo ir Žemės reformos įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo? Prašau balsuoti. Jūs pritariate? Gerai, aš perskaičiuosiu. Po pirmojo svarstymo pritaria 67 deputatai, prieš — 4, susilaikė 15. Dabar mes turime balsuoti, kas už tai, kad išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimo projektui ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektui būtų numatyta skubesnė svarstymo tvarka? Taip pat balsuojame spausdami mygtukus. Prašom balsuoti. Taip, dabar šituos balsavimo rezultatus išsaugosime deputato L.Apšegos prašymu, taip? Tai yra parodysime ekrane. Praeitą kartą, — kas pritaria po pirmojo svarstymo, aš turiu pasakyti, kad vėl pamiršau paspausti dar vieną papildomą mygtuką. Dabar tai jau nepamiršau. Taip, skubesnei tvarkai pritaria 54 deputatai, prieš — 12, susilaikė 14 deputatų. Skubesnei svarstymo tvarkai nėra pritarta. Atsiprašau, salėje yra didysis kvorumas. Kiek aš skelbiau, 94? Mano ir buvo paskelbta 54. Taigi pritarta skubesnei svarstymo tvarkai. Demonstruojami balsavimo rezultatai. Taigi šitą savaitę reikia surengti trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Ne, 67 jeigu salėje nėra didžiojo kvorumo, o jeigu salėje yra didysis kvorumas (o jis buvo 94), tai užtenka pusės balsų. Aš niekaip... Gerai, reikalauja parodyti straipsnį, aš tuoj jums jį pasakysiu. ,,20 straipsnis. Pirmojo ir antrojo svarstymo metu visi sprendimai priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma (klausykite, gerbiamasis Pangoni), išskyrus projekto atmetimą, skubesnės svarstymo procedūros taikymą ir paskelbimą svarstyti visuomenei". Čia jau nepakanka paprastos balsų daugumos ir paskelbimo svarstyti visuomenei, kurie gali būti priimti tik pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus. 101 Reglamento straipsnis sako, kad jeigu salėje nėra didžiojo kvorumo, reikia 67 balsų. Jeigu salėje yra didysis kvorumas, užtenka pusės salėje esančių.
J.PANGONIS. Galima pasakyti?
PIRMININKAS. Na, nesiginčykime su...
J.PANGONIS. Ne, ne. Yra užregistruotų deputatų, kurių čia visiškai nėra.
PIRMININKAS. Ne mūsų reikalas, paskutinis...
J.PANGONIS. K.Glaveckas užregistruotas, kuris Amerikoje yra, D.Katkus užregistruotas ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, netrukdykite, paskutinis skelbtas kvorumas 94. Jūs tada neabejojote niekuo.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai neparodėte. Galite parodyti. Iš kur mes žinom?..
PIRMININKAS. Ne, neparodžiau! Tačiau jūs nesuabejojote, kad 94. Tai kaip jūs manote, ar aš žinojau, ar K.Glavecko mygtukas yra paspaustas, ar ne?
P.VARANAUSKAS. Deputatas P.Varanauskas. Mes suskaičiavome, kad didysis kvorumas vis tiek yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Na, nedarykime tokios netvarkos, paskutinis skelbtas kvorumas 94. Netgi 6 deputatais daugiau. Salėje dar ir dabar 91 deputatas, bet šitas mano paskelbtas skaičius nebeturi reikšmės. Taigi pritarta po pirmojo svarstymo ir numatyta skubesnė svarstymo tvarka.
Kviečiu į tribūną deputatą J.Prapiestį. Deputatas B.Rupeika dėl procedūros.
B .V.RUPEIKA. Posėdžio pirmininke, jūs turėjote padaryti pastabą vienam iš deputatų, pasakiusių nevisiškai korektišką dalyką apie deputatą P.Poškų.
PIRMININKAS. Aš tikrai kartais nebesugebu sugaudyti, kas ką apie ką sako. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai! Aš, taupydamas laiką, norėčiau paprašyti balsuoti ir priimti įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonių taikymo laikinojo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo". Jokių pastabų nebuvo, esmė ne kartą buvo išaiškinta, Vyriausybė pritarė. Beje, jos iniciatyva šitas projektas ir teikiamas, kad sulygintų padėtį nuteistųjų, atliekančių atskirą bausmę, ir tų, kurie yra šitose socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose. Kalbama apie atskaitymų iš darbo užmokesčio sumažinimą.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė informavo, kad salėje yra 91 deputatas. Prašau gerbiamuosius deputatus sėsti į vietas. Salėje 93 deputatai. Prašau gerbiamuosius deputatus sėsti į vielas! Deputate Leščinskai ir deputate Karobli, prašom sėsti į vietas! Balsavimo metu pagal Reglamentą nurodyta, kad deputatai turi būti parteryje. Reiškiu jums abiem asmeniškai žodinį įspėjimą. Na, nereikia tyčiotis iš Aukščiausiosios Tarybos, netrukdykite darbo. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonių taikymo laikinojo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo", balsuojame pakeldami korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 84.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės ir psichologinės reabilitacijos taikymo laikinojo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Kad nepamirščiau, aš iš karto informuoju, kad per šią pertrauką 11.30 val. 308 kambaryje renkasi Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos nariai.
Veterinarijos įstatymo projekto svarstymas
PIRMININKAS. Dabar, vėluodami 19 minučių, pradedame Veterinarijos įstatymo trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Gerbiamąjį pranešėją prašau supažindinti, kokios yra gautos pastabos, jeigu pastabų nėra, pradėsime balsavimo procedūrą.
K.LUKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Veterinarijos įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į gautas deputatų pastabas ankstesniuose svarstymuose. Šiuo metu pastabų nėra gauta. Įstatymo variante, kurį jūs turite, praktiškai pakeitimų nėra, yra keletas neesminių gramatinių stilistinių klaidų.
PIRMININKAS. Čia suredaguos, nekreipkime dėmesio. Jūs siūlote balsuoti pastraipsniui?
K.LUKAUSKAS. Prašyčiau balsuoti už visą įstatymą iš karto, kadangi čia yra specifinis Veterinarijos įstatymas. Mano prašymas būtų balsuoti už visą įstatymą iš karto.
PIRMININKAS. Ar kas nors iš deputatų prieštarauja? Gerai. Ačiū. Dėkojame tada gerbiamajam pranešėjui už gerą įstatymo paruošimą. Dabar turėsime balsuoti. Dėl balsavimo motyvų deputatai, be abejonės, galės kalbėti. Ačiū jums. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Labai gaila, kad pranešėjas išėjęs norėjau tik paklausti vieno ir save norėjau taip padrąsinti. Aš nieko prieš, kad balsuotų už visą įstatymą, tačiau darbotvarkėje įtraukta Veterinarijos įstatymas ir atitinkamai Administracinio kodekso pakeitimai. Ar jie buvo svarstomi kartu, ar aš turiu prisipažinti, kad praleidau juos?
K.LUKAUSKAS. Jie buvo svarstomi kartu. Administracinio kodekso projekte nuo pat pirmo karto nebuvo jokio pakeitimo. Taip, kokį jūs esate gavę, praktiškai toks, koks antram svarstymui buvo pateiktas, — jokių pastabų nebuvo gauta, ir jis yra toks...
J.PRAPIESTIS. Tada viskas, ačiū, viskas...
PIRMININKAS. Administracinio kodekso pakeitimus balsuosime atskirai. Dabar balsuosime tik už įstatymą, po to už nutarimą ir dėl kodekso. Ar deputatai dėl balsavimo motyvų norėjo, taip? Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš tiktai norėjau paprašyti balsuoti už šį įstatymą, nes mano rinkimų apygarda yra Veterinarijos akademija, ir daug specialistų kalbėjo teigiamai šio įstatymo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Zingeris. Nėra salėje. Ką gi... Taigi deputatus prašau sėsti į vietas. Deputate Maceikianecai! Atsiprašau, ten deputatas J.Pangonis, nepažinau... Deputate Pangoni, deputate Endriukaiti, sėskite! Ir deputate Ambrazevičiau! Deputate Endriukaiti, pone Žaly, netrukdykite deputatui A.Endriukaičiui! Reikia sėsti ir balsuoti. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą? Prašom netriukšmauti balsavimo metu, deputate Jonai Šimėnai!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom salėje tylos! Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
Įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Įstatymas yra priimtas.
Turbūt dabar reikia balsuoti už nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo", taip? Jis taip pat nė kiek nepakeistas. Ar jūs dar ką nors norėjote dėl nutarimo pasakyti?
K.LUKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Yra pateiktas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekto antrasis variantas, kurį jūs turite. Mes už tą siūlome balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašau salėje tylos! Rengėjai siūlo balsuoti už projektą Nr.2 Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo". Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Gerai. Taigi prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo"?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 75.
PIRMININKAS. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1. A, 2.
Nutarimo “dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo įsigaliojimo” priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas.
Dabar prašom ,,Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo".
BALSAS IŠ SALĖS. Siūlome... Prašytume gerbiamųjų deputatų balsuoti už tą nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 241 straipsnių pakeitimo" variantą, kurį jūs turite visi gavę. Čia yra: ,,už gyvūnų karantino taisyklių ir neteisėtos veterinarinės farmacinės veiklos bei kitų Respublikos veterinarijos įstatymo numatytų veterinarijos sanitarinių reikalavimų pažeidimus". Yra numatyti baudų skyrimo dydžiai. Skiriamos baudos piliečiams iki vieno vidutinio Respublikos darbuotojo mėnesinio atlyginimo, o pareigūnams iki 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio. Vyriausiasis Lietuvos valstybinis veterinarijos inspektorius ir jo pavaduotojai piliečiams skiria baudas vieno vidutinio mėnesinio Respublikos darbuotojo atlyginimo dydžio, o pareigūnams iki 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio. Miestų ir rajonų veterinarijos inspektoriai — atitinkamai mažesnes baudas. Pasakiau čia pačias maksimaliausias.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 241 straipsnių pakeitimo"? Kas už šį įstatymą, pakelkite korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 79.
PIRMININKAS. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 241 straipsnių pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Ačiū gerbiamajam K.Lukauskui, ačiū Lietuvos veterinarijos specialistams, ačiū deputatams.
Trumpam pareiškimui posėdžio pabaigoje žodžio prašo deputatas P.Varanauskas.
Deputato P.Varanausko pareiškimas
P.VARANAUSKAS. Dėl viešumo metamorfozių. Mielieji deputatai! Pasiklausęs Sąjūdžio 3 suvažiavimo (kuriame jau, deja, buvo nuo tribūnos nuimti Gedimino stulpai) dalyvių, aš ryžausi jums priminti, kad prieš metus Mandatų ir etikos komisija tarė griežtą žodį slaptai ,,apsiautomobilizavusiems" deputatams ir pareikalavo juos atsistatydinti iš užimamų pareigų. Vėliau lyg susitarta, kad šis klausimas bus sprendžiamas naujai perrenkant komisijų pirmininkus ir Prezidiumo narius. Ir štai jau komisijos naujai sudarytos, ruošiamasi siūlyti jų pirmininkų kandidatūras, bet Mandatų ir etikos komisijoje nuomonė šiuo subtiliu klausimu vis dar liko neįvertinta. Dar daugiau, — sklando nuomonė, kad atlikta antra slapto ,,apsiautomobilizavimo" serija. Ankstesnė Vyriausybė taip bandė palenkti į savo pusę vienus, o dabartinė kitus deputatus. Todėl Mandatų ir etikos komisija vėl turėtų paskelbti vienų ir kitų sąrašus, kad žinotume, ką buvusioji ir esamoji vyriausybės laiko tikraisiais draugais; žinotume, prieš ką mes, ,,pilkieji" deputatai, turėtume laikytis pagarbaus atstumo. Man nieko negaila tautos deputatams; neabejoju, kad didelė dalis išrinktųjų ,,spalvotųjų" deputatų (kaip ir mūsų, ,,pilkųjų") aukotų gyvybę už Tėvynės laisvę. Aš esu tik prieš slaptumą sprendžiant vidinius deputatų klausimus ir tarpusavio susitarimus. Taip pat pastaruoju metu daug kalbama apie deputatus, pakliuvusius į slaptas KGB pinkles. Slaptumas blogas reiškinys ne tik šiuo atveju, bet ir apskritai. Sklando nuomonės, kad šalia slaptų KGB bendradarbių ir slaptai ,,apsiautomobilizavusiųjų" yra deputatų, slaptai nemokančių valstybės mokesčių. Dirbančių ne tik deputatais, bet ir kitur pirmaeilėse pareigose, tokiu būdu nuslepiami mokesčiai. Teisinėse valstybėse mokesčių nuslėpimas prilyginamas darbui slaptose specialiose užsienio tarnybose. Prisiminkime: už mokesčių nuslėpimą turėjo atsistatydinti net JAV viceprezidentas. Pas mus valstybinio turto pasisavinimas vertinamas (kaip ir visuose civilizuotuose kraštuose) Baudžiamojo kodekso straipsniais. Ir vėl prisiminkime įkalintą Klaudiją Kardinalę... Todėl prašyčiau Mandatų ir etikos komisijos patvirtinimo, kad tokia apie kai kuriuos deputatus sklandanti nuomonė tėra gandas. Prašyčiau prie tokių deputatų, pretenduojančių į pareigybinius postus, prirašyti santrumpą ,,SA", kuri galėtų būti aiškinama įvairiai pagal kiekvieno deputato poelgį, o būtent: ,,super apriore", ,,slaptai apsiautomobilizavęs", ,,slaptas agentas", ,,sveikai apgavęs" ar panašiai. Visa tai yra, ironizavęs moralistus, aš vis dėlto balsuosiu prieš tokius kandidatus iš apibendrintų samprotavimų. 1. Ir Sąjūdis, ir komunistai į rinkimus ėjo su sūkiu ,,Viešumas", kuris priešingas posakiui ,,Slaptumas".2. Komunistų ir imperijos išugdytas buitinis elgesys vadovaujantis principu: ,,Ką pagriebei, tas tavo", kai juo naudojasi valstybės veikėjas, rodo šio veikėjo dvilypumą, nepasitikėjimą pasirinktu keliu, savo paties skelbiamu žodžiu ar ateitimi, o tai kelia nepasitikėjimą tokio veikėjo valstybiškumu. 3. Vyriausybės duota deputatui slaptai nuo kitų deputatų pakyšą, kurios tikroji rinkos vertė sudaro nuo 10 iki 20 deputato metų atlyginimų, tolesniu požiūriu gali būti įvertinta kaip korupcija su atitinkama atsakomybe ir vertinama atitinkamu kodeksu ir straipsniu. Todėl ir prašau aiškumo. Ačiū. Sekretoriato prašau išdalinti visoms komisijoms, frakcijoms ir Vyriausybei.
B.. V RUPEIKA. Nuo komisijos galima patikslinti?
PIRMININKAS. Aš tik primenu gerbiamajam P.Varanauskui, kad bus pridėtas jūsų pareiškimas (jeigu jūs jį atiduosite) prie protokolo, o protokolas su papildomais pareiškimais yra dalijamas frakcijoms ir komisijoms. Gerbiamasis Rupeika, prašom.
B .V.RUPEIKA. Aš norėčiau nuo Mandatų ir etikos komisijos patikslinti, kad komisija neturėjo ir, duok Dieve, kad neturėtų tokių teisinių prerogatyvų, kurias deputatas P.Varanauskas jau čia stengiasi įvardyti kaip esamas. Komisija galėjo tik rekomenduoti Tarybai vienaip ar kitaip elgtis. Ką ji ir padarė. Daugiau komisija neturi teisių ir negali to daryti ir turbūt gerai, kad nedarys.
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji, aš žinau, kad labai aktualus klausimas. Prašom, gerbiamasis Patackai, į tribūną (bus greičiau), ir baigsime posėdį.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima vieną klausimą gerbiamajam P.Varanauskui?
PIRMININKAS. Gerai, tada aš baigsiu posėdį.
BALSAS IŠ SALĖS. Labai trumpai...
PIRMININKAS. Ne.
A..V. PATACKAS. Aš norėčiau patikslinti savo kolegą. Toks mūsų komisijos nutarimas nebuvo, be jokių dviprasmybių, labai aiškus ir labai apibrėžtas. Ir labai gaila, kad valstybės laikraštis nedrįso jo išspausdinti, ir šitas reikalas yra nebaigtas. Labai prašyčiau suformuoti naują komisiją (nes senoji jau praktiškai nedarbinga) tam, kad mes galėtume visus šituos reikalus pajudinti. Mes nuo šito nežadame atsitraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Dirbame kol kas pagal grafiką. O dabar kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą, kuris nori pateikti pareiškimą.
Lietuvos žaliųjų parlamento pareiškimas (A.Taurantas)
A.TAURANTAS. Gerbiamieji kolegos, vykstant radikaliai ekonominei reformai ir privatizacijai ne menkėja, o kaip tik aštrėja Lietuvos ekologinės problemos. Ir iki šiol Lietuvos žalieji nedarė kokių nors labai aiškių žingsnių, atkreipdami dėmesį į šiuos dalykus, suprasdami, kad Lietuva iš tikrųjų buvo sunkioje situacijoje. Bet tolesnė šių problemų sprendimo eiga iš tikrųjų kelia rūpestį, ir reikia imtis visų galimų priemonių, tikrai ryžtingesnių žingsnių dėl susidariusios situacijos. Kaip tik šiuos dalykus šį šeštadienį svarstė Lietuvos žaliųjų judėjimo parlamentas, dalyvaujant Žaliųjų partijos atstovams. Jie priėmė kreipimąsi į Aukščiausiąją Tarybą ir įpareigojo mane jį jums perskaityti. Aš iš karto atsiprašau, kad šiek tiek kalbiškai nesuredaguotas. Už kalbos klaidas atsiprašau, bet noriu perskaityti taip, kaip yra kreipiamasi į Aukščiausiąją Tarybą, turint galvoje ir tai, kad iki šiol nepriimtas Aplinkos apsaugos įstatymas. Ir kelia rūpestį pastangos iš naujo performuoti aplinkos apsaugos institucijų struktūrą, kuri dar iki šiol galutinai taip pat nepersiformavo, todėl pastangos dar sykį ją radikaliai performuoti sukeltų didelę grėsmę aplinkosaugai. Todėl aš noriu perskaityti visą pareiškimą Aukščiausiajai Tarybai: ,,Lietuvos žaliųjų parlamentas, apsvarstęs situaciją, susiklosčiusią Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos srityje, pareiškia: nuo Aplinkos apsaugos įstatymo projekto paskelbimo spaudoje praėjo daugiau kaip 500 dienų, o jo priėmimas tebevilkinamas. Dabartinė Vyriausybės ir savivaldybių veikla aplinkos apsaugos srityje yra neefektyvi. Iš 67 mln. rublių, skirtų aplinkosaugai 1991 metais, panaudoti tik 57,6 mln. rublių. Įstatyminis aplinkos apsaugos reglamentavimas beviltiškai atsilieka nuo ekonominės reformos tempo ir ūkinės veiklos plėtojimo. Reikalaujame Aplinkos apsaugos įstatymą priimti iki 1992 metų sausio 1 dienos. Šiuo įstatymu aiškiai atskirti Aplinkos apsaugos departamento ir Vyriausybės kompetenciją aplinkosaugos srityje, įpareigojant Lietuvos Respublikos Vyriausybę rengti ir vykdyti valstybines aplinkos apsaugos programas bei priemones ir tiesiogiai atsakyti už jų įgyvendinimą. Nekeisti Aplinkos apsaugos departamento kompetencijos ir funkcijų aplinkos apsaugos srityje, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento įstatymu. Saugomas ir saugotinas teritorijas privatizuoti, tik priėmus Saugomų teritorijų įstatymą. Iki 1992 m. balandžio 22 dienos Pasaulinės žemės dienos priimti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, oro ir vandens apsaugos bei atliekų įstatymus, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė aplinkos apsaugos objektų statybai suteiktų prioritetus ir reikiamus materialinius išteklius, numatytus aplinkos apsaugos programoje, kurią patvirtino Aplinkos apsaugos departamentas. Įgyvendinat Transporto veiklos pagrindų įstatymą būtina sudaryti nacionalinę šiuolaikinę biotransporto ir žaliakelių vystymo programą.
Lietuvos žaliųjų parlamentas. Vilnius. Gruodžio 14 diena". Aš prašyčiau deputatus atkreipti į tai dėmesį, kai bus išklausoma Aplinkos apsaugos departamento ataskaita ir toliau svarstomas Aplinkos apsaugos įstatymas. Ačiū už dėmesį.
Įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamiems sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, dabar galime pradėti svarstyti 4 darbotvarkės klausimą, įstatymo ,,Dėl deputatų mandatų patikrinimo asmenims, įtariamiems sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis" projektą. Pranešėjas J.Liaučius, o gal ir deputatas K.Lapinskas. Taip. Gerbiamasis Liaučiau, prašau jus į tribūną. Pasakykite, dėl kurių straipsnių yra gautos pastabos (pastabos arba alternatyvūs teiginiai), ir balsuosime pastraipsniui.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai! Komisijos KGB veiklai tirti narys V.Žiemelis praėjusį penktadienį pateikė šias pastabas. Iš principo šios pastabos reiškia kitokį sprendimo variantą. Tai, kad Aukščiausioji Taryba be svarstymo priima nutarimą nutraukti deputato įgaliojimus ir pavesti Respublikos atitinkamo rajono, miesto rinkiminei komisijai organizuoti naujus rinkimus. Tai yra, be pavedimo teismui, esant reikalui, ir be mandatų patikrinimo. Tai yra tas variantas, dėl ko mes diskutavome pačioje projekto pradžioje. Mes nenorėtume sutikti su tokiu variantu, kadangi (kaip čia pažymėta 6 straipsnio formuluotėje) Aukščiausioji Taryba, gavusi deputatinės komisijos išvadą dėl deputato bendradarbiavimo, be svarstymo priima nutarimą nutraukti. Pati Aukščiausioji Taryba be svarstymo, be samprotavimų nutraukia įgaliojimus, o paskui paveda rinkiminei komisijai: Čia matome šiuos trūkumus. Vis dėlto, jeigu komisija suklystų, deputatas negalėtų apsiginti. Ir pagaliau nebūtų ir korektiška, kad komisija, kurią sudarė pati Aukščiausioji Taryba (davė jai pavedimus, įgaliojimus), atsiskaito Aukščiausiajai Tarybai. Šiuo atveju norima su šituo principu nesiskaityti. Taigi komisijos nutarimas prioriškai turi viršenybę prieš Aukščiausiąją Tarybą. Priima, ir be apeliacijos skelbiami nauji rinkimai, nutraukus įgaliojimus. Mūsų komisijos nuomone, tai yra nepriimtina. Tačiau iš šitų alternatyvų mes priėmėme kitas pastabas, atsižvelgėme. Tai yra konkrečiai 5 straipsnio 1 punkte po žodžių ,,kitų" įrašėme ,,valstybių"ir tą 5 straipsnį papildėme 4 punktu ,,darbą TSRS valstybės saugumo organuose". Tiek atsižvelgta. Taigi deputatai, balsuodami pastraipsniui, turėtų išreikšti savo nuomonę. Kokį pasirinks variantą, toks bus galutinis įstatymas.
PIRMININKAS. Taigi pirmiausiai nuo pirmo, nuo preambulės galėtume pradėti balsuoti, taip?
J.LIAUČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl preambulės nebuvo priekaištų?
J.LIAUČIUS. Ne, nebuvo, mes laiku atsižvelgėme į kai kuriuos redakcinius...
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, turiu paklausti, ar yra prieštaravimų dėl preambulės? Nėra prieštaraujančių. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl įžangos? Nėra reikalavimo. Taip? Tokiu būdu yra priimta. 1 straipsnis.
J.LIAUČIUS. 1 straipsniui pastabų negauta.
PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Jurgelis norėjo dėl 1 straipsnio? Ar jūs buvote kokių nors pastabų autorius?
J.JURGELIS. Ar galėčiau aš tik pasitikslinti? Jeigu leisite...
PIRMININKAS. Na gerai, pasitikslinkite.
J.JURGELIS. Sudaroma atitinkama speciali Tarybos deputatinė komisija. Ar kiekvienam atvejui sudaroma atskira, ar galioja ta, kuri jau vieną kartą sudaryta?
J.LIAUČIUS. Kadangi šitame įstatymo projekte kalbama ir apie miestų, rajonų deputatus, tai suprantama, kad atitinkamos tarybos...
J.JURGELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, deputatas P.Varanauskas buvo pastabų autorius?
J.LIAUČIUS. Ne. Ne, nebuvo.
P.VARANAUSKAS. (Kalba iš sales, negirdėti).
PIRMININKAS. Ar jūs priimate redakcinį pataisymą?
J.LIAUČIUS. Ne, nepriimtina, kadangi...
PIRMININKAS. Ar deputatas P.Varanauskas reikalauja balsuoti, kad šie trys žodžiai būtų?..
P..VARANAUSKAS. (Negirdėti).
J.LIAUČIUS. Argumentas šitoks: ar tas pareiškimo vertinimas apsunkintų komisijos darbą, ir bet kokiu atveju galima interpretuoti savaip.
P. .VARANAUSKAS. (Negirdėti).
J.LIAUČIUS. Suprantama, komisijos kompetencijoje...
PIRMININKAS. Taip. Aišku, ar deputatas V.Plečkaitis buvo pastabų autorius?
V. P .PLEČKAITIS. Aš tik norėčiau paprašyti gerbiamąjį pranešėją, kad jis perskaitytų kiekvieną straipsnį. Nes daugelis deputatų neturime pirminio dokumento tiktai pataisas ir labai sunku spręsti. O mums reikės balsuoti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Na, gerai...
V. P.PLEČKAITIS. Tai gerbiamąjį J.Liaučių labai prašau perskaityti kiekvieną straipsnį.
PIRMININKAS. Galbūt perskaitykite, kad būtų aiškiau.
BALSAS IŠ SALĖS. Pirmą, nuo pirmo pradėkite...
J.LIAUČIUS. 1 straipsnis. Kas turi tekstą, tekstas nekeičiamas. Perskaitau: ,,iškilus po rinkimų viešumon Aukščiausiosios Tarybos ar vietinės tarybos deputato sąmoningo bendradarbiavimo su TSRS ar kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis (saugumo, žvalgybos, kontržvalgybos) faktams, jiems patikrinti ir ištirti sudaroma atitinkamos tarybos speciali deputatinė komisija, kuri prireikus pasitelkia prokuratūros, vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo tarnybos pareigūnus".
PIRMININKAS. Taip, galėtumėme balsuoti. (Balsai salėje) Ar dėl balsavimo motyvų E.Jarašiūnas? Oi, atsiprašau! Prašom.
E. JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau projekto autoriui pasiūlyti patikslinimą.
PIRMININKAS. Na, pasiūlymai turėtų būti teikiami prieš 24 val. Aš dar sykį turiu priminti.
E. JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad autorius sutiks.
PIRMININKAS. Prašom.
E. .JARAŠIŪNAS. ,,Iškilus po rinkimų viešumon Aukščiausiosios Tarybos ar vietinės tarybos deputatų sąmoningo bendradarbiavimo nuo 1940 metų birželio 15 d. iki 1990 metų kovo 11 d. su okupavusių Lietuvą valstybių specialiomis tarnybomis". Nes kitu atveju, jeigu mes kalbėsime po, tai čia jau yra kriminalius nusikaltimas, ir iš viso kalbos negali būti. Tai būtų nusikaltimas prieš valstybę. Tai yra šiuo laikotarpiu, kol Lietuva buvo okupuota, tie žmonės sąmoningai bendradarbiavo su okupavusių Lietuvą valstybių specialiomis tarnybomis. Ir už tai turėtų jie atsakyti.
PIRMININKAS. Ar jūs priimate pasiūlymą?
J.LIAUČIUS. Pirmutinė data nuo 1940 metų birželio 14 dienos priimtina. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip?
J.LIAUČIUS. ,,Nuo" priimtina.
PIRMININKAS. O tolesnė?..
J.LIAUČIUS. Tolimesnės nereiktų.
PIRMININKAS. Gerai, papildoma šitaip. ,,Nuo 1940 m. birželio 14 dienos". Deputatas B.Lubys. Nenorite? Deputatas K.Lapinskas. Prašau salėje tylos!
K.LAPINSKAS. Užbaigti 1990 metų kovo 11 diena kažin ar tikslinga.
PIRMININKAS. Tai jau nepriėmė.
K.LAPINSKAS. Tai jau nesiūloma, taip? Tik pirminę datą?
PIRMININKAS. Taip.
J.LIAUČIUS. Taip. ,,Nuo".
K.LAPINSKAS. Bet, tarkime, jeigu asmuo (nors tai pagal amžių sunku, žinoma, rasti...) dirbo ir iki 1940 metų ČK agentu, tai ką — mes jam atleisime tokias nuodėmes?
BALSAS IŠ SALĖS. Tai kad pas mus senų nėra...
K.LAPINSKAS. Nors, žinoma, dėl amžiaus čia...
PIRMININKAS. (Kalba abu vienu metu)... na, žinoma, gali atsirasti vienas kitas, tačiau... Ačiū.
Taigi galime turbūt balsuoti dėl 1 straipsnio su tuo menku papildymu, nurodant datą. Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne, tai yra data tik — ,,1940 metų birželio 14 diena". (Balsai salėje) Ar reikalaujate kas nors išbraukti šitą datą? Gerai, balsuojame dėl to, kad 1940 metų birželio 14 dienos data nebūtų įrašyta į pirmojo straipsnio tekstą. (Balsai salėje) Tai autorius priėmė ir pasakė, kad jis įrašo. Todėl dabar reikia balsuoti, kad ji nebūtų įrašyta.
BALSAS IŠ SALĖS. Negali vienas autorius priimti.
PIRMININKAS. Na, jis, matyt, su komisija sutaria šituo klausimu... (Balsai salėje).
J.LIAUČIUS. Taip, mes sutarėme.
PIRMININKAS. Neprieštarauja niekas iš komisijos? Taigi kas už tai, kad nebūtų birželio 14 dienos 1 straipsnio tekste. Tačiau (aš atsiprašau) prieš tai reikia registruotis. Skelbiu registracijos pradžią. Prašau
registruotis. Salėje 49 deputatai, o tai tikrai nerealu. Prašau pakartoti, registraciją. Prašau visus deputatus registruotis. Gerbiamasis deputate Jankelevičiau, yra negražu spaudyti kitus mygtukus! (Balsai salėje) Tas pavedimas yra tikrai nereglamentinis ir ne visai gražus. Taip, matyt, kompiuteris saugo, vėl rodo: 49 deputatai užregistruoti salėje. Taigi geriau prašau balsuoti kortelėmis. Kas už tai, kad būtų išbraukta 1940 metų birželio 14 dienos data? Prašau balsuoti.
Na, gal sutikite, ryški dauguma. Neskaičiuokime. Ačiū. Išbraukiama. Na, gerai, dabar pakelkite, kas prieš. Kas prieš? Na, 4—5 deputatai prieš. (Balsai salėje) Tai aš prašau klausytis, ką aš sakau. Taigi kas už tai... gerai, deputate Gajauskaite, kas už tai, kad iš įstatymo 1 straipsnio teksto būtų išbraukta 1940 metų birželio 14 dienos data? Nuleiskite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 69.
PIRMININKAS. Už 69. Taigi tikrai dauguma už tai, kad išbrauktume. Čia toks procedūrinis balsavimas, tai nekelia abejonių. Išbraukiam. Taigi balsuojame. Kas už tai... Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio dabar?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne, ne!..
PIRMININKAS. Nereikalauja niekas. Niekas, straipsnis priimtas. 2 straipsnis.
J.LIAUČIUS. 1 straipsnyje pataisų nėra, skaitau tekstą. ,,Deputatinė komisija apklausia įtariamą deputatą, supažindina jį su bendradarbiavimo fakto duomenimis, išklauso deputato paaiškinimus ir įvertina jo pateikiamus savo nekaltumo įrodymus, supažindina su galutine komisijos išvada. Jeigu deputatas nepareiškia esminių prieštaravimų dėl komisijos išvadų ir po jomis pasirašo, komisija savo išvadas nedelsiant perduoda atitinkamai tarybai ir deputatui".
PIRMININKAS. Taip, aišku, salėje 83 deputatai. Kas nors prieštarauja dėl 2 straipsnio? Yra prieštaravimų. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Nesi... Įjungėt, ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs gavote mūsų komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai ištirti pasiūlymus dėl šio įstatymo.
J.LIAUČIUS. Taip, gavome. Ir jūs siūlote baigti ketvirtąjį sakinį žodžiu ,,išvada".
V. ŽIEMELIS. Tai čia galbūt, gerbiamasis pranešėjau, mes galėtume, prieš pradėdami balsuoti tolesnius straipsnius, apsispręsti dėl šio įstatymo koncepcijos. Mūsų siūloma koncepcija apsiriboti deputatinės komisijos išvada, kuri pateikta parlamentui be teismo ir be rinkimų. O deputatui, kuris nesutinka su mūsų išvada, suteikiama teisė dalyvauti paskelbtuose rinkimuose toje apygardoje.
PIRMININKAS. Tai aš nesuprantu deputato V.Žiemelio. Kur yra pasirašytas raštas, 2 straipsnis yra siūlomas baigti žodžiu ,,išvada".
V. ŽIEMELIS. ,,Išvada", teisingai.
PIRMININKAS. Tačiau visiškai neskamba. Neaišku, kas ten norima pasakyti, jeigu 2 straipsnio pabaigoje mes parašome žodį ,,išvada".
V. ŽIEMELIS. Palaukite minutę.
PIRMININKAS. Pabaigti straipsnį...
V. ŽIEMELIS, Supratote jūs mane, taip? Pabaigti žodžiu ,,išvada" ir ta išvada perduodama tarybai.
PIRMININKAS. Tai yra išbraukti paskutinį sakinį?
V. ŽIEMELIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Aišku. Aš maniau, kad prirašyti žodį ,,išvada".
V. ŽIEMELIS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Tai jūs reikalaujate balsuoti, kad būtų...
V. ŽIEMELIS. Ne, kad, ko gero, toliau netektų vėl balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų. Turėtume apsispręsti dėl tolesnių šio įstatymo koncepcijų
PIRMININKAS. Mes apsispręsti galime tik balsuodami, kadangi tai
yra skirtingos nuomonės.
V. ŽIEMELIS. Teisingai.
PIRMININKAS. Aš ir klausiu, reikia balsuoti, taip? Taigi kas už tai, kad būtų išbrauktas iš įstatymo projekto 2 straipsnio paskutinis sakinys, t.y. antrasis sakinys. Gerai, prašom pakomentuoti.
J.LIAUČIUS. Jeigu mes išbrauksime 2 straipsnio paskutinį sakinį, tai mums reikės toliau braukti (kaip siūlo deputatas V.Žiemelis) 3 straipsnį, 4 ir užbaigti 6 straipsniu. Tai yra viską pavesti komisijai ir pati komisija Aukščiausiojoje Taryboje pateikia išvadą ir nutraukia įgaliojimus. Tai reikštų supaprastintą būdą, tačiau nedemokratišką. O tas įrašymas pabaigoje, kad turi teisę balotiruotis, — tai rinkimai numato. Kodėl čia būtina kartoti, aš nesuprantu šitoje išvadoje, kad štai ,,nesutikę turi teisę". Ar čia naują teisę įvedame? Čia tos pačios teisės pakartojimas. Konstitucinės, beje, teisės kartojimas, tai visiškai nereikalinga. Mes siūlome balsuoti už mūsų variantą — jis yra demokratiškesnis.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų išbrauktas 2 straipsnis (ir paskutinysis) sakinys? Gerai, tai dar yra deputatas S.Malkevičius. Dėl balsavimo motyvų norite kalbėti?
S.MALKEVIČIUS. Tai be manęs pasakė. Aš irgi tą patį norėjau pasakyti, kad negalima išbraukti, kad reikia, jog po išvadomis pasirašytų ir pats kaltinamasis.
PIRMININKAS. Aišku. Ar dabar kas nors nori paremti deputato V.Žiemelio pasiūlymą? Nieks nenori. Taigi balsuojame, paspausti mygtukus. Kas už deputato V.Žiemelio pasiūlymą išbraukti 2 sakinį? Prieš tai dar kartą kartojame registraciją, kadangi (tikėkimės) jau kompiuteris sutvarkytas. Prašom registruotis. Prašom registruotis. Salėje 87 deputatai. Dar įėjus dviems deputatams — 89. Paskutinis paskelbtas kvorumas. Taigi kas už deputato V.Žiemelio pasiūlymą išbraukti 2 sakinį 2 straipsnyje? Kas už išbraukimą, tas spaudžia mygtuką ,,už". Už deputato V.Žiemelio pasiūlymą balsavo 5 deputatai, prieš — 56. Sakinys neišbraukiamas. Ar kas nors reikalauja balsuoti už visą 2 straipsnį? Nėra reikalavimų. Straipsnis priimtas.
3 straipsnis.
J.LIAUČIUS. Deputatas V.Žiemelis siūlė 3 straipsnį išbraukti, kaip ir toliau — 4 ir t.t.
PIRMININKAS. Dabar nesiūlote turbūt? Prašom.
V. ŽIEMELIS. Iš esmės, jeigu Taryba nepriėmė to pasiūlymo, tai tolesni pasiūlymai jau yra visiškai nereikalingi. Kadangi atsisakė mūsų koncepcijos...
PIRMININKAS. Ačiū. Na, 5 deputatai pritarė jūsų koncepcijai, tačiau ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 3 straipsnio? Perskaitykite jį.
J.LIAUČIUS. 3 straipsnis: ,,Tais atvejais, kai įtariamas bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis asmuo nepripažįsta jam teikiamų kaltinimų, deputatinė komisija kreipiasi į teismą dėl surinktų faktų ir kitų įrodymų, liudijančių atitinkamo asmens bendradarbiavimą su spec. tarnybomis faktų teisinio įvertinimo, t.y. tokių faktų patvirtinimo ar paneigimo. Deputatų komisija, gavusi teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo faktų patvirtinimo, tokį sprendimą nedelsdama perduoda atitinkamai tarybai".
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 3 straipsnio? Nėra reikalavimų? Straipsnis priimtas.
4 straipsnis.
J.LIAUČIUS. 4 straipsnis. ,,Deputatinės komisijos teikimus dėl surinktos medžiagos teisminio įvertinimo nagrinėja: 1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminė civilinių bylų kolegija, pirma instancija. 2. Savivaldybių tarybų deputatų atžvilgiu — rajono, miesto teismas. Teismai tokius teikimus nagrinėja ypatingos teisenos tvarka ir neatidėliotinai".
PIRMININKAS. Reikia balsuoti už 4 straipsnį? Nėra reikalavimų. Straipsnis priimtas.
J.LIAUČIUS. 5 straipsnis. Čia yra papildyta, skaitau kartu su papildymais. ,,Nustatyti, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka ,,bendradarbiavimas" apima: 1) asmens įtraukimą į KGB ar kitų valstybių spec. tarnybų sąrašus (kaip rezidentų, agentų, įgaliotinių, patikėtinių ar informatorių) ir jo veiklos atitinkamame vaidmenyje įrodymą; 2) patalpos suteikimą KGB tarnybų konspiracinei veiklai organizuoti ar vykdyti; 3) kitokią sąmoningą ir sistemingą du ir daugiau kartų veiklą teikiant KGB ir kitoms spec. tarnyboms žinias arba vykdant jų užduotis; 4) darbą TSRS valstybės saugumo organuose.
PIRMININKAS. Įstatyme mes kitur rašėme ,,SSSR"...
J.LIAUČIUS. Taip, priimtina.
PIRMININKAS. Na, nežinau, matyt, kalbininkai suredaguos. Taip. Ar reikia balsuoti? Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu priminti, kad Jungtinė Sąjūdžio frakcija yra pateikusi pasiūlymus, kurie išdalyti deputatams dėl 5 straipsnio papildymo 4 punktu. Na, dabar bus 5 punktas, kuriame parašyta, kad ,,taip pat ir vadovaujančius LKP (SSKP) darbuotojus, kuriems KGB teikė informaciją ir atsiskaitė už savo veiklą".
PIRMININKAS. Taip. Ar autorius priima šitą papildymą kaip 5 straipsnio 5 punktą?
J.LIAUČIUS. Mes šitą pastabą apsvarstėme, kai buvo dar trečias projekto variantas pateiktas, ir atmetėme tuo motyvu, kad tai išplėstų šio įstatymo dalyką, ir tai būtų kito — desovietizacijos įstatymo — priimtina pataisa, pastaba. Kadangi šiuo atveju mes 1 straipsnyje nurodėme tą pagrindinę aplinkybę, kad ,,iškilus po rinkimų". O šiuo atveju partinės nomenklatūros darbas — vadovaujantis darbas (priimant atitinkamus nutarimus su KGB ir vadovauja KGB) buvo žinomas, ir tai nėra nauja aplinkybė (ir tai apėmė pagal Konstituciją). Iš principo tai teisinga, tačiau tai desovietizacijos — kitas įstatymas kaip tik spręs šitą. O šitame įstatyme kalbama tik apie bendradarbiavimą, sužinojus po rinkimų.
PIRMININKAS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija reikalaus balsuoti dėl įrašymo? Gerai.Tai aš ir teikiu balsavimui, kad būtų 5 straipsnis... Na, leiskite man pasakyti! Aš žinau, kad turi teisę deputatai kalbėti dėt motyvų, aš ir suteiksiu jums tą teisę... kad 5 straipsnis būtų papildytas 5 punktu. Deputatams išdalyta formuluotė: ,,vadovaujančius LKP, SSKP darbuotojus, kuriems KGB teikė informaciją ir atsiskaitė už savo veiklą".
Dėl balsavimo motyvų deputatas J.Jurgelis. Prašom.
J.JURGELIS. Dėl pirmosios dalies.
PIRMININKAS. Gal dabar tik dėl penktosios dalies?
J.JURGELIS. Gerai, priimu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau dėl 5 straipsnio 1 punkto.
PIRMININKAS. Dėl 5 dalies dabar kalbame. Deputatė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai! Pranešėjas neteisingai traktuoja šituos dalykus. Visos instrukcijos, reguliuojančios KGB institucijų veiklą, buvo slaptos. Ir tik susipažinę su instrukcijomis mes galime spręsti apie pavaldumo, atsiskaitymo ir informacijos teikimo tvarką. Tai vienas argumentas, kuris leidžia man agituoti už balsavimą. Už tokį balsavimą, kad 5 straipsnis būtų papildytas straipsniu: ,,vadovaujančius LKP, SSKP darbuotojus, kuriems KGB teikė informaciją ir atsiskaitė už savo veiklą". Antras mano argumentas tai, kad vis dėlto čia yra įstatymas, kuris tik labai maža dalelyte siejasi su desovietizacijos įstatymu, todėl, kad čia yra konkretus subjektas deputatai. O desovietizacijos įstatymas, kaip pateiktas projektas rodo, bus taikomas platesniam ratui, galbūt mokyklų direktoriams, švietimo, auklėjimo įstaigų vadovams. O čia yra specialus įstatymas, kuris taikomas tam tikram subjektui: Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir savivaldos deputatams. Ir manyčiau, kad būtent toks argumentas, kad tai išspręs desovietizacijos įstatymas, yra nepagrįstas. Todėl visus kviečiu balsuoti už Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš, gerbiamieji kolegos, palaikau pranešėjo nuomonę. Bet vis dėlto reikėtų, jeigu prieisime iki balsavimo, išaiškinti, ką reiškia ,,vadovaujantys". Kur baigiasi ta ,,vadovaujančio" apibrėžimo riba: ,,instruktorius CK", ,,instruktorius raikome" ar ,,apmokamas partsekretorius"? Kas yra tas ,,vadovaujantis LKP, SSKP darbuotojas"?
PIRMININKAS. Jūs prieš 5 punkto įrašymą? Deputatas A.Svarinskas.
A.SVARINSKAS. Atrodo, kad aš visiškai pritariu šito straipsnio įtraukimui, bet aptarti KGB (buvo (...), NKVD) terminą reikėtų plačiau, kad apimtų visus pavadinimus, kuriuos turėjo. Buvo NKVD, buvo MVD ir KGB. Štai visus pavadinimus reikėtų paminėti, kad paskiau nebūtų kokių nesusipratimų. Dėl to, kad KGB yra paskutinis pavadinimas. PIRMININKAS. Gerai, jūs už tai, kad būtų priimta?
A.SVARINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai sutariame taip, jeigu priimame, tai tą formuluotę papildome MVD, NKVD. Taip, du deputatai pritaria įrašymui. Dar vienas deputatas gali prieš įrašymą kalbėti. Deputatas L.Jankelevičius.
L.JANKELEVIČIUS. Aš nesakiau nei ,,prieš", nei ,,už". Aš noriu paklausti. Ką reiškia ,,vadovaujantis LKP darbuotojas"? Tai vienas klausimas. Antras klausimas. Kaip bus nustatinėjama, kam buvo teikiama KGB informacija? Ar pagal tai, kad Sąjūdžio ar kita frakcija pasakys, kad mano, jog kažkam buvo teikiama, ar pagal KGB instrukciją? Aš tos instrukcijos asmeniškai nesu skaitęs, nors dirbęs esu partijos komiteto sekretoriumi. Išeina, kad visiems sekretoriams buvo teikiama informacija?..
PIRMININKAS. Kuriems KGB...
L. .JANKELEVIČIUS. Tegu man paaiškina šitą dalyką, kaip kas nustatys, kam buvo teikiama informacija, kokiu būdu nustatys?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Jankelevičiau, čia yra nurodyta, kuriems teikia. Dabar deputatai reikalauja, kad aš jiems suteikčiau žodį. 2 deputatai kalbėjo už tai, kad būtų įrašyta, 1 deputatas — prieš įrašymą. Aš neturiu teisės daugiau leisti deputatams kalbėti už įrašymą, o prieš. Deputatas L.Šepetys prieš įrašymą? Deputatė R.Gajauskaitė už įrašymą? Ar už, ar prieš? Už. Tai deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad teisininkai, kurie ruošia projektą ir kurie kalbėjo, išskyrus vieną, visi yra prieš šios pataisos įrašymą. Dėl to, kad jau čia veikia politiniai, o ne teisiniai motyvai. It jeigu buvo šitaip įrašyta, tai tą sąrašą turbūt reikėtų plėsti kitų struktūrų darbuotojais, kurių aš nenoriu vardyti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi reikia balsuoti už tai, kad 5 straipsnis būtų papildytas 5 punktu, kurį pateikė Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Balsuojame, gerai? Ir balsavimo rezultatus prašo parodyti. Balsuojame spausdami mygtukus. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų papildytas 5 dalimi? Už 36, prieš 33 su deputatu J.Liaučiumi, susilaikė 11. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. 5 straipsnio 5 punktas neįrašomas. Dabar dėl viso straipsnio reikia balsuoti. (Aš negaliu įjungti jūsų mikrofono, gal eikite prie šoninio mikrofono...) Dėl 5 straipsnio ir kitų punktų. Negaliu įjungti mikrofono. Deputate Jarašiūnai, prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl 5 straipsnio 1 punkto. Aš norėčiau, kad projekto autoriai papildytų 1 punktą: ,,asmens įtraukimą į KGB ir kitų spec. tarnybų sąrašus ar užverbuoto". Kadangi iki 1985 m. pagal jų instrukcijas ir metodiką buvo būtinas įtraukimas, po 1985 m. jų metodika ir instrukcijos pasikeitė ir jau toks įtraukimas į sąrašus pasidarė nereikalingas, kadangi verbavimas buvo jau ir kitaip įvertinamas.
PIRMININKAS. Aš prašau nekelti salėje triukšmo, aš negirdžiu, ką sako gerbiamasis E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau, kad 1 punktą po žodžių ,,sąrašus" papildytume ,,ar užverbuoto". Jeigu mes paliksime tokią redakciją, kaip yra projekto autorių, tai ji tiktų tiktai verbavimui iki 1985 metų.
PIRMININKAS. Jūs vėl teikiate...
E.JARAŠIŪNAS. Po 1985 m. saugumas pakeitė verbavimo tvarką. Ir todėl užverbavimas buvo fiksuojamas ir kitomis formomis.
PIRMININKAS. Ar priimate?
J.LIAUČIUS. Taip, priimtina.
PIRMININKAS. O deputatas E.Jarašiūnas antrą kartą teikia ne reglamentiška tvarka pasiūlymus. Ar prieštaraujate dėl šito?
J.LIAUČIUS. Priimta. Aš 1 punktą... Aš dabar perskaitysiu...
PIRMININKAS. Gerai. Ar dėl 1 punkto kas nors prieštaraujate? Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš siūlyčiau 1 punkte įrašyti: ,,žalingos veiklos" ir skaityti taip: ,,asmens įtraukimą j KGB ar kitų specialiųjų tarnybų sąrašus, kaip prezidento agento, įgaliotinio, patikėtinio ar informatoriaus, ir jo žalingos veiklos atitinkamame vaidmenyje įrodymas", be žalos gal nėra kaltės...
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas taip pat neatitinka Reglamento 208 straipsnio.
J.LIAUČIUS. Ir jis nepriimtinas iš esmės, jeigu žiūrėsime pasekmių. Ar siekiama stiprinti okupacinį rėžimą arba žalą — o mes praktiškai negalėsime ištirti, nes pats bendradarbiavimo faktas yra nusikalstamas ir neteisėtas. Tai, ką mes esame įvardiję, juk pakankamai politiškai ir moraliai šitą mintį apima. Todėl 1 punkto galutinė redakcija šitokia: ,,asmens įtraukimą į KGB (MGB ir kitu pavadinimu) arba kitų valstybių spec.tarnybų sąrašus ar užverbuoto kaip prezidento agento, įgaliotinio, patikėtinio ar informatoriaus, ir jo veiklos atitinkamame vaidmenyje įrodymas".
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Labai atsiprašau gerbiamojo seniūno. Aš taip pat pateiksiu reglamentinį siūlymą, bet jis galbūt išspręstų susidariusią koliziją. Iš tikrųjų pasiūlymas dėl TSKP darbuotojų, kurie gavo informaciją, nebuvo nubalsuotas. Gal iš tikrųjų jisai ne visai priimtinai suformuluotas. Bet aš manyčiau, kad yra svarbesnis šio bendradarbiavimo su TSKP ir KGB struktūromis aspektas būtent tas, kad kai kurie atsakingi TSKP darbuotojai, turbūt galėdavo duoti užduotis surinkti informaciją tam tikroms KGB struktūroms. Tai va, jeigu įrodomas tokių užduočių davimo faktas, tai iš tikrųjų atskiru punktu reikėtų juos čia paminėti. Tai, be abejo, dokumentais galėtų būti užfiksuota. Aš manyčiau, kad tokį punktą tikrai galėtume įtraukti, ir manau, kad tam pritartų dauguma deputatų.
PIRMININKAS. Dabar susitarkime dėl 1 punkto, dėl kurio iškilo prieštaravimų. Ar reikia balsuoti už dabar ką tik perskaitytą 1 punktą? Kas nors reikalauja balsuoti?
A. TAURANTAS. Aš tiesiog norėčiau, kad pateikėjas pakomentuotų savo požiūrį į tai.
PIRMININKAS. Tačiau jūs tai siūlote jau kitu punktu, o dabar kalbame tik dėl 1 punkto. Taip. Už 1 punktą reikalaujate balsuoti? J.Jurgelis reikalauja balsuoti už 5 straipsnio 1 punktą. Taigi ten balsavome dėl 5 punkto, kurio neįrašėme. Dabar balsuojame dėl 1 punkto. Deputate Šepety! Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnio 1 punktas?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ką tik perskaitė deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Be deputato J.Jurgelio pataisos.
PIRMININKAS. Taip, už 5 straipsnio 1 punktą balsavo 47 deputatai, prieš 9, susilaikė 9. Ar reikia rodyti sąrašą? Gal kad negaištume laiko (ne toks čia svarbus), nieks nereikalauja.
2 punktas.
J.LIAUČIUS, Patalpų suteikimas KGB spec. tarnybų konspiracinei veiklai organizuoti ar vykdyti.
PIRMININKAS. Kyla diskusijos dėl 2 punkto? Deputatas P.Vaitiekūnas nori dėl 2 punkto? Deputatė R.Gajauskaitė dėl 2 punkto?
R.GAJAUSKAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
R.GAJAUSKAITĖ. Ne tiktai informacijos teikimo, bet ir gavimo. Reikia įrašyti žodį ,,ir gavimo".
PIRMININKAS. Čia 2 punktą dabar svarstome?
R.GAJAUSKAITĖ. Taip, taip. Ne tik teikimas...
PIRMININKAS. Čia nekalbama apie gavimą.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai mes galime įrašyti šitaip. Dėl to, kad mums viso šito prapuola šeimininkas.
PIRMININKAS. Ne, ne tai. Gerbiamasis Liaučiau, perskaitykite 2 punktą. Deputatai ne tą žiūri.
J.LIAUČIUS. ,,Patalpos suteikimą KGB (spec.tarnybų) konspiracinei veiklai organizuoti ar vykdyti".
PIRMININKAS. Taip, jūsų papildymas yra kitam punktui turbūt. Deputatas A.Endriukaitis. Prašau salėje tylos! Aparato darbuotojus prašau netrukdyti, žurnalistus taip pat prašau sėsti į vietas.
A.ENDRIUKAITIS. Čia norėčiau patikslinti, tiktai praplėsti, kadangi...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Endriukaiti, aš reikalauju salėje tvarkos! Žurnalistai ir aparato darbuotojai, prašom sėstis į jums skirtas vietas! Gerbiamasis deputate Čobotai, prašau kolegai jums iš dešinės liepti eiti ten, kur jam priklauso. Reikalauju netrukdyti posėdžiui dirbti ir, deja, deputatams. Gerbiamasis Endriukaiti, prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pritardamas šitam punktui, norėčiau papildyti ir patikslinti, kad ,,patalpų suteikimas arba jų priežiūra". Kadangi yra tokie konspiraciniai butai, kuriuose nieks negyvena, tik ateina žmogus iš šalies, būtent jų bendradarbis, kito darbo jis neatlieka, tik prižiūri tuos butus. Todėl reikėtų tą sąvoką iki galo peržiūrėti ir įrašyti ,,patalpos suteikimą arba jų priežiūra". Toliau kaip tekste.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ar priimate?
J.LIAUČIUS. Galbūt patalpos suteikimas...
PIRMININKAS. Dar deputatas...
J.LIAUČIUS. Vis dėlto yra su teisinėmis pasekmėmis. Manyčiau, kad patalpos suteikimas ar prižiūrint, ar neprižiūrint tai neturėtų įtakos.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti nuomonę dėl viso straipsnio, bet dabar...
PIRMININKAS, Gerai. Dėl 2 punkto...
S.MALKEVIČIUS. Naudodamasis proga, noriu paprašyti, kad nebūtų ištrintas sąrašas dėl 5 papunkčio balsavimo ir kad būtų duota susipažinti deputatams.
PIRMININKAS. Reglamentas to nenumato. Jums buvo sudaryta galimybė susipažinti. Buvo demonstruojamas sąrašas.
S.MALKEVIČIUS. Tada sąrašo prašau neištrinti.
PIRMININKAS. Jis, atrodo, nėra ištrintas.
S.MALKEVIČIUS. Be to, jūs ne viską parodėte. Jūs nutraukėte 140...
PIRMININKAS. Tikrai, tikrai ne aš nutraukiau! Tikrai ne aš nutraukiau. Ar galime balsuoti dėl 2 punkto?
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuojam!
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 2 punkto?
BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia.
PIRMININKAS. Ar kas nors reikalauja?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. 2 punktas yra priimtas be balsavimo. 3 punktas.
J.LIAUČIUS. Šitokia sąmoninga (du ir daugiau kartų) veikla teikiant KGB ar kitoms spec.tarnyboms žinias arba vykdant jų užduotis.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Prašau tą mano siūlymą ne tiktai ,,teikiant", bet ir ,,gaunant žinias"... Todėl, kad yra du būdai. Ne tiktai duoti tas žinias, bet taip pat ir gauti iš kažko. Taip mes vieną dalį praleidžiame.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas taip pat neatitinka Reglamento.
R.GAJAUSKAITĖ. Kodėl?
PIRMININKAS. Todėl, kad visi esminiai pasiūlymai turi būti pateikti prieš 24 valandas posėdžių sekretoriato darbuotojams.
R.GAJAUSKAITĖ. Čia nėra esminis, čia yra papildantis, nes teikimas ir gavimas yra...
PIRMININKAS. Gerai, autorius priima ar nepriima?
A.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis Liaučiau, priimat?
J.LIAUČIUS. Nepriimu, kadangi...
PIRMININKAS. Gerai. Jūs siūlote balsuoti?
R.GAJAUSKAITĖ. Taip, siūlau.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad deputatės R.Gajauskaitės pasiūlymu 5 straipsnio 3 punkte būtų įrašyta ,,įteikiant ir gaunant"?
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, laikas!
V. ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų vieną žodį... Vieną žodį galima?
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas V.Žiemelis.
V. ŽIEMELIS. Aš siūlyčiau ,,duodant" vietoj žodžio ,,įteikiant". Tai būtų aiškiau, arba vykdant, arba duodant užduotis.
PIRMININKAS. Aš siūlau nepriimti vieno nereglamentiško pasiūlymo.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, gal pranešėjas priimtų?
PIRMININKAS. Jeigu autorius priima priima, jeigu nepriima aš neturiu teisės teikti balsuoti.
V. ŽIEMELIS. ,,Vykdant arba duodant išvadą". Tai būtų gerbiamojo A.Tauranto siūlymas.
PIRMININKAS. Deputate Žiemeli, neverskite manęs pažeidinėti procedūros. Jeigu autorius nepriima, aš taip pat būsiu neteisus, jeigu siūlysiu balsuoti už netvarkingai pateiktus papildymus. Nors aš suprantu, kad deputatams yra pikta dėl to. Tačiau galbūt jeigu tą 5 straipsnį taip nereglamentiškai pradėjome, taip ir baikime. O dėl kitų straipsnių nedarome jokių išimčių.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, 3 straipsnis veikla (ją vertinant kaip žinių teikimą ir užduočių vykdymą) yra pakankamai plati. O subjektas — šiuo metu esantis Aukščiausiosios Tarybos ir bet kokio kito lygio deputatas.
PIRMININKAS. Gerai, informuoju, kad laikas baigėsi. Skelbiu šio įstatymo svarstymo pertrauką. Prašau suderinti iki šios dienos 15.00 valandos visus neaiškumus, Dėl 5 straipsnio ir dėl tolesnių straipsnių.
Dėl vedimo tvarkos deputatas J.Tamulis.
J.LIAUČIUS. Aš prašyčiau baigti šitą...
PIRMININKAS. Ne, mes nespėsime užbaigti. Dabar mes turime svarstyti kitą darbotvarkės klausimą.
J.TAMULIS. Aš nors ir suprantu, kad ponui seniūnui yra sudėtinga pirmininkauti šitoje situacijoje, bet aš...
PIRMININKAS. Ne, man lengva.
J.TAMULIS. Bet aš prašau jūsų labai nuosekliai ir tvirtai laikytis nustatyto Reglamento , nes daugybė pasiūlymų yra nukreipti, man atrodo, tuo tikslu, kad būtų galima surinkti kiek galima daugiau balsų prieš šitą įstatymą. Kitaip vertinti viso to aš negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną deputatą J.Beinortą. Daroma pertrauka iki to laiko, kol šios dienos posėdyje atsiras vienos valandos pertrauka. Tai yra nuo 15.00 ik 16.00 valandos. Ir aš prašau kitus deputatus suderinti su pranešėjais ir rengėjais visus neaiškumus. Deputato J.Beinorto salėje nėra. Gerbiamasis Beinortai, prašom į tribūną. Tada į tribūną kviečiu deputatą A.Ambrazevičių arba deputatą V.Kačinską. J.Beinortas salėje jau yra. Gerbiamasis J.Beinortas. Prašom.
Atostogų įstatymo projekto svarstymas
J.BEINORTAS. Kadangi to įstatymo darbo grupės vadovas yra gerbiamasis A.Merčaitis, tai aš prašyčiau, kad jam būtų leidžiama būti tribūnoje šitą įstatymą balsuojant.
PIRMININKAS. Gerai. Ar deputatai neprieštarauja? Gerbiamasis Merčaiti, prašom. Pagal Reglamentą jūs privalote supažindinti, kokios yra gautos pastabos, kokiems straipsniams. Jeigu jų negauta, siūlykite balsuoti arba už visą įstatymą, arba už atskirus straipsnius.
A.MERČAITIS. Įstatymų projektas buvo ne kartą patikslintas po to, kai buvo gautos pastabos is darbo grupės Darbo įstatymų kodeksui rengti ir kitos pastabos. Tačiau jos iš esmės Atostogų įstatymo projekto koncepcijos nepakeitė daugiau buvo redakcinio ir patikslinamojo pobūdžio. Įstatymo projektas yra, mano žiniomis, išdalintas deputatams. Jeigu būtų kokių pastabų, pasiūlymų ar klausimų, tai aš į juos atsakysiu. O taip įstatymo projekte pagrindinė atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, atsisakyta nuo...
PIRMININKAS. Deputatai, aš prašau sėsti į vietas! Atsiprašau pranešėjo.Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas! Prašom tęsti.
A.MERČAITIS. Įstatymo projekte atsisakyta papildomų kasmetinių atostogų. Dėl to, kad 28 kalendorinės dienos iš esmės padengia papildomas atostogas už kenksmingas sąlygas, už nenormuotą darbo dieną ir kitas papildomas atostogas.
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo. Jūs supažindinate su padarytais pakeitimais tame variante, kuris mums išdalintas?
A.MERČAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Čia yra pakeitimai, taip?
A..MERČAITIS. Aš dar turiu priminti, kad esminių pakeitimų dėl Atostogų įstatymo projekto, dėl koncepcijos, dėl jo trukmės, dėl suteikimo tvarkos, dėl atostogų nukėlimo ir kitų klausimų nebuvo. O buvo pasiūlymas įtraukti į Atostogų įstatymo projektą papildomas atostogas už kenksmingas sąlygas. Darbo grupė šiuo klausimu yra pasakiusi savo nuomonę ir nesutinka su tuo, kadangi...
PIRMININKAS. Gerai, tai gal kai konkretų straipsnį svarstysime, tada... Deputate Šličyte! Ponia Šličyte! Kaip jūs siūlote, gerbiamasis pranešėjau, balsuoti už visą įstatymą ar ?..
A.MERČAITIS. Aš siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą ir už nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Gal tiktai reikėtų atskirai balsuoti dėl to straipsnio, kuriame buvo pateiktas pasiūlymas, ir dėl straipsnio, kur jūs nepriėmėte tos pastabos. Galbūt pastabos autoriai siūlys balsuoti dėl konkretaus straipsnio atskirai. Prašau tą straipsnį pateikti.
A.MERČAITIS. Tai čia yra...
PIRMININKAS. Deputate Patackai, deputate Ambrazevičiau, deputate Rimkau ir kiti, nekelkite salėje triukšmo!
A.MERČAITIS. Yra projekto 5 straipsnis, kuriame nurodyta, kad kasmetinės atostogos yra minimalios ir pailgintos, ir paskiau 6 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, o darbuotojams iki 18 metų ir invalidams 35 kalendorinės dienos. O klausimas dėl papildomų atostogų už kenksmingas sąlygas yra kaip ir dėl kitų papildomų atostogų, tiek už nenormuotą darbo dieną, tiek ir už išdirbtą stažą vienoje įmonėje, tos papildomos atostogos, kurios eina nuo 30 metų, nuolat papildomos, ir labai sunku susigaudyti tuose įstatymuose. Todėl projekte jų atsisakyta.
PIRMININKAS. Kaip, jūs nepriimate šio pataisymo 6 straipsnyje? Ar kas nors reikalauja balsuoti už 6 straipsnį? Taip, ir dėl 6 straipsnio nieks nereikalauja balsuoti. Tokiu būdu galėtume balsuoti už visą Atostogų įstatymą iš karto. Taip, gerbiamieji deputatai, reikia balsuoti už įstatymą, prašau sėsti į vietas. Deputatai K.Rimkus, P.Poškus, J.Mačys kviečiami sėsti parteryje! Prašom sėsti į parterį, gerbiamieji deputatai! Arba bent jau išgirsti, kad bus balsuojama. Ministre Survila, paprašykite, kad jus supantys deputatai atsisėstų. Taigi skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas? Balsuojame pakeldami korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 78.
PIRMININKAS. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
Įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Įstatymas vienbalsiai priimtas. Prašom nutarimą. Atsiprašau, vienas susilaikęs. Tikrai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, vienas susilaikęs.
PIRMININKAS. Prašom nutarimo tekstą. Yra pasiūlymų pakeisti nutarimo tekstą. Ar nebuvo tokių pasiūlymų? Aš klausiu pranešėjo, ar buvo pasiūlymų pakeisti nutarimo...
A.MERČAITIS. Pasiūlymų pakeisti nutarimą nebuvo.
PIRMININKAS. Jūs taip pat siūlote balsuoti už šį nutarimą?
A.MERČAITIS. Nutarimas ir įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Išskyrus 7 straipsnį.
A.MERČAITIS. Išskyrus 7 straipsnį, kuriame kalbama apie prailgintas atostogas. Iki to laiko Vyriausybė nustatys pailgintas atostogas atskirai darbuotojų grupei.
J.BEINORTAS. Suprantama, kad čia viskas yra gerai, tačiau mane trupučiuką jaudina, kad mes nutarime Vyriausybei duodame 2 mėnesius, kad ji sudarytų pailgintų atostogų kategorijų tą sąrašą. Kadangi čia reikalas ir faktai žinomi, man regis, kad užtektų mėnesio. Nes jeigu sausio mėnesį padarysime tai ir padarysime, kam dar čia tempti? Aš siūlyčiau pataisyti nutarimo 2 straipsnio 2 punkte...
PIRMININKAS. Vasario 1 parašyti.
J.BEINORTAS. Vasario 1.
PIRMININKAS. Vietoje kovo 1 vasario 1. Ar pranešėjas sutinka?
A.MERČAITIS. Sutinkame. Galima sutikti.
BALSAS IŠ SALĖS. ,,Sausio 30" reikia parašyti...
PIRMININKAS. Tai gerai, sausio 30.
A.MERČAITIS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Taip. Ar galime balsuoti dėl šio nutarimo? Prašau pasiruošti, Rimkau. Gerbiamasis Deguti, paprašykite deputato K.Rimkaus! Prašau balsuoti už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo įsigaliojimo". Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo įsigaliojimo” priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas vienbalsiai.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui ir visiems įstatymo rengėjams.
Kadangi į šios dienos darbotvarkę įrašėme nutarimą dėl Armėnijos ir įstatymo ,,Dėl Ordinų ir medalių įstatymo pakeitimo" pateikimą, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas šiuo metu gali atlikti šias procedūras. Taigi kviečiu jus į tribūną.
Nutarimo “Padaryti pataisas Sutartyje dėl Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos tarpvalstybinių santykių ir šią Sutartį ratifikuoti” projekto pateikimas
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Jums įteiktas nutarimo projektas dėl sutarties su Armėnija, ir aš noriu trumpai jums priminti, kodėl toks nutarimas yra priimtas. Suprantama, jo antroji dalis sutarties ratifikavimas. Turbūt nekelia abejonių, kad mes turime baigti šitą politinį, diplomatinį darbą. Bet tam tikros pataisos yra daromos pačioje sutartyje. Dėl to buvo susitarta su Armėnijos Prezidentu ir delegacija jau rengiant ir pasirašant sutartį Vilniuje rugpjūčio 14 dieną dar prieš Armėnijos referendumą dėl nepriklausomybės. Susitarta, kad po to, kai referendumas bus įvykęs ir jeigu jo rezultatai bus teigiami (tuo nieks neabejojo, bet vis dėlto jis dar nebuvo įvykęs), tai mes patikslinsime ir pateiksime pagrindinio dokumento nurodymą pagal naują situaciją. Nes kada rengėme sutartį, tai rėmėmės Armėnijos deklaracija dėl Armėnijos nepriklausomybės. Po referendumo jau atsiranda Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo 23 d. dienos nutarimas apie Armėnijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimą, ir pats faktas rugsėjo 21 dienos referendumas — yra įvykęs. Tuo tarpu, kai mes sutartyje minėjome tiktai kaip rengiamą Armėnijos Respublikos referendumą. Jis mums tada buvo reikalingas paminėti, kad būtų nusakyta ir teritorija, kurioje vyksta referendumas, kad nebūtų jokių neaiškumų dėl to, kaip mes traktuojame Armėniją, jos dabartines sienas, ar su kokiomis nors kitomis jų pageidaujamomis perspektyvomis, kad nebūtų problemų dėl mūsų santykių su Armėnijos kaimynais. Tai tada reikėjo tą dar neįvykusį referendumą paminėti. O dabar, žinoma, jis yra ir pats savaime pagrindinis politinis apsisprendimo faktas. Tai štai sutartyje yra du pakeitimai, kuriuos Armėnija jau yra padariusi ir pranešusi mums gruodžio 2 dienos nutarimu (išsiųstu gruodžio 6 dieną). Šituos teksto pakeitimus jūs turite, t.y. mūsų nutarimo 1 dalis a ir b — du maži pakeitimai ir, žinoma, nutarimo 2 dalis — sutarties ratifikavimas. Galima būtų daryti atskirą nutarimą dėl ratifikavimo, bet man atrodė, kad tai nebūtina, galima priimti kaip vieną dokumentą. Armėnija sutartį jau yra ratifikavusi, mūsų tarpvalstybiniai santykiai jau yra pažengę į priekį ir diplomatinių santykių sudarymo dalyje. Yra pasirašytas užsienio reikalų ministrų susitarimas tuo klausimu, yra pasikeista notomis (panašiai kaip ir su Ukraina formuojami mūsų diplomatiniai santykiai jau yra pažengę į priekį). Taigi kad mums reikia baigti sutarties procedūras pasikeisti ratifikaciniais raštais ir toliau plėtoti tarpvalstybinius santykius su Armėnija. Aš kviečiu jus paremti šitą nutarimo projektą, nors jis taip galbūt greitokai jums pateiktas. Bet norėtųsi, kad šiemet mes tai užbaigtume ir prieš Kalėdas (o galbūt net ir labai greitai) būtų galima tokį nutarimą priimti. Jeigu kas turi klausimų ar abejonių, žinoma, prašom dalintis, padiskutuokime.
PIRMININKAS. Taip. Aš, jeigu galima, truputį įsiterpčiau. Aš primenu, kad sutartį su Rusija mes ratifikavome be jokių svarstymų: pirmasis, antrasis pateikimas buvo išdalinta, susipažinta (nors tai buvo žymiai sudėtingesnis tekstas). Aš manau, kad čia nebūtų joks procedūros pažeidimas, jeigu mes šiandieną balsuotume dėl 1a dalies, 1 b dalies ir antruoju punktu ratifikuotume šitą sutartį. Deputatai turbūt nori klausti. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš ne klausti noriu, aš noriu atsiliepti į tai, ką jūs dabar pasakėte. Tiktai nežinau, ar tam laikas. Jeigu galima, aš galiu pasakyti. Aš manau, kad jokių problemų ratifikuojant šitą sutartį iš tiesų neiškils. Bet aš vis dėt to palaikyčiau Pirmininko poziciją, kad reikėtų grįžti prie normalios sutarčių ratifikavimo tvarkos, nes labai keistai atrodys, jeigu sutartį, kurią mums išdalijo prieš pusvalandį, mes vienu ypu gražiai imtume ir ratifikuotume! Ir tas precedentas, kuris buvo sukurtas ratifikuojant sutartį su Rusija, jau neturėtų būti daugiau kartojamas. Reikėtų bent elementarios savigarbos.
V. LANDSBERGIS. Na, aš nemanau, kad čia yra savigarbos stoka, jeigu mes greitai neabejotiną dalyką ratifikuojame. Gal nereikia taip interpretuoti. Bet jeigu jūs norite sudaryti nagrinėjimo įspūdį, kodėl ne galime nagrinėti sutartį...
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu būtų prieštaravimas mes esame įrašę šitą klausimą į savaitės darbotvarkę. Galime...
V. LANDSBERGIS. Ji buvo paskelbta...
PIRMININKAS. ... ir, pavyzdžiui, numatyti balsavimą rytoj, sudarant šios dienos darbotvarkę, numatyti 5 minutes balsavimui dėl šio nutarimo. Taip. Gal tai tikrai būtų logiška. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisija svarstė šį nutarimą. Pastabų neturi, siūlo balsuoti už.
PIRMININKAS. O gal šios dienos popietiniame posėdyje tai padaryti įmanoma, kad nereikėtų planuoti rytdienos darbotvarkėje rašyti punktus?..
V. LANDSBERGIS. Kaip jums atrodo?
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Tamulis mano, kad per pertrauką spėtume susitvarkyti? Na, gerai, gerai, gerai.
Dabar įstatymo ,,Dėl ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų" pakeitimas. Sakykime, kad šitas nutarimas priimtinas ir už jį balsuotume rytoj. Dabar — ,,Dėl ordinų ir medalių..."
Nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos" pakeitimo ir papildymo” projekto pateikimas
V. LANDSBERGIS. ,,Dėl Ordinų ir medalių, ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo papildymo". Iš tikrųjų yra pasiūlymas, kurį jau svarstė Prezidiumas įsteigti medalį Sausio 13osios Nepriklausomybės gynimo žygiams, veiksmams, pastangoms pažymėti. Tokio medalio iniciatyva yra dvišalė, Tuo rūpinosi ir Krašto apsaugos departamentas, ir ministerija. Surengė tam tikrus projektų konkursus. Labai rūpinosi ne taip seniai įsikūrusi Sausio 13—osios Nepriklausomybės gynėjų brolijos taryba ir prašė, kad mes, jeigu galime, iki metinių gal jau parūpintume tokį pažymėjimo ženklą. Mes žinome, kad yra daug žmonių, pasiaukojamai gynusių Lietuvos Respubliką tomis dienomis, sužeistų, nukentėjusių, suluošintų. Yra daug žmonių, kurie padėjo vieni kitiems, gelbėjo, ir, tarkim, jiems likimas buvo maloningesnis. Bet ne tiktai suluošintus reikia pažymėti. Toks medalis leistų mums bent simboliškai atsidėkoti ir kitų šalių parlamentarams, kurie vyko čia ir naktis praleido kartu su mumis solidarumo ir bendros demokratijos gynybos vardan. Mes galėtume pagerbti tuos diplomatus, tarkim, Islandijos užsienio reikalų ministrą, kuris pirmas čia atvyko, ir Rusijos vadovybę, ir panašiai. Toks medalis yra ir atminimo, ir pagerbimo. Jis tikrai reikalingas aš bent tuo neabejoju. Na, todėl ir yra jums išdalintas tas projektas, kuris papildo esamą tokį gana didelį įstatymą reikiamais intarpėliais dėl šito dar vieno medalio. Kviečiu jus pasakyti savo nuomonę ir, žmona, kviečiu pritarti. Jeigu mes norime, kad to medalio bent tam tikras tiražas galėtų būti pagamintas iki Sausio 13osios, tai reikėtų, kad jis jau būtų gaminamas dabar. Žinoma, jis ne tiktai Sausio 13- osios proga bus teikiamas. Ir tada, kada mes galėsime susitikti su tais žmonėmis, kuriuos norime pagerbti ir pasakyti jiems ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad šitas įstatymas iki sausio 13 gali būti priimtas vieninteliu atveju jeigu Aukščiausioji Taryba nutars jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ypatinga skubos tvarka siūlyti pagal naujo Reglamento 219 straipsnį turi teisę tik Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Vyriausybė. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas savo gruodžio 11 dienos posėdyje ir pasiūlė taikyti šio įstatymo svarstymui ypatingos skubos tvarką. Aš prašau atsižvelgti į projekto esmę ir į šitą siūlymą. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Pirmininke! Matote, tokie masiniai medaliai, kaip būdavo anais laikais ar jie nesumenkins pačio gynėjų vaidmens? Ar nevertėtų mums pasinaudoti esamais apdovanojimais ir apdovanoti tuos tikrai pasižymėjusius gynėjus ir kitus asmenis, diplomatus, kurie prisidėjo tą sausio 13 ar vėliau prie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo? Ar čia nebus toks jau labai masinis tiražavimas tų medalių?
V. LANDSBERGIS. Žinote, pirmiausia patys gynėjai taip nemano, Prezidiumas taip nemano. Dėl to iki tokio apdovanojimo, mes esame apdovanoję Vyčio Kryžiaus ordinu ir žuvusius, ir nukentėjusius žmones. Bet tai yra ordinas, kuris tikrai negali būti ir ypač negali būti, kaip jūs sakote, masiškai skiriamas. O kai kurie kiti apdovanojimai gali būti skiriami ir mes turbūt juos skirsime už žūstančiųjų gelbėjimą. Bet vėlgi ne kiekvienam tam, kuris tanką stūmė, stabdė, ištraukė, išnešė žmogų iš apšaudomos vietos, galbūt tinka toks medalis. Bet štai yra daug atvejų, kada kaip tik pats geriausias būtų toks medalis už dalyvavimą tame gynime, prisimenant ir pagerbiant tuos žmones.
PIRMININKAS. Deputatas A.Svarinskas.
A.SVARINSKAS. Aš visiškai pritariu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko siūlymui ir įstatymo projektui. Man tik keista, kad kiekvieną kartą mes vis bijome praeities ir savo darbus lyginame su praeitimi ar ateitimi. Mums visiškai nesvarbu, kas buvo praeityje ir ką teikė Stalinas. Stalino medaliai buvo šunims kabinami, po Marijampolę bėgiojo. Bet mes darome savo. Ir šito reikia! Reikia įamžinti! Buvo užsienio žurnalistų, kurie pranešė tiesą. Aš manyčiau, jeigu nebūtų buvę užsienio žurnalistų ir jeigu komunistai nebūtų sumušę norvegų ar kitų, būtų ne taip paplitusi tiesa apie tuos įvykius. Kadangi užsieniečiai liudijo, tai paplito va, reikia juos ir atžymėti. Ir todėl mes nežiūrėkime į kairę ar į dešinę, mums reikia ir mes darome, kas mums reikia.
PIRMININKAS. Aš tik turiu priminti, kad neturėtų prieštarauti nė viena frakcija prieš ypatingos skubos svarstymo tvarką. Jeigu bent viena frakcija prieštarauja (kaip jau yra buvę vieną kartą), negali būti taikoma šita ypatingos skubos tvarka. Deputatas...
A.SVARINSKAS. Aš manau, kad neprieštaraus nė viena frakcija, kuri myli Lietuvą. Supras, kad čia reikia Lietuvai ir Lietuvai žalos nedaro.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas. Prašom.
V. LANDSBERGIS. Jeigu man klausimų nėra, galbūt aš...
PIRMININKAS. Aš irgi nežinau, ar čia bus dar klausimų, ar ne. Gerai. Ačiū.
S.G.ILGŪNAS. Noriu informuoti, jog šį projektą vakar svarstė Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Pritarčiau ir prašyčiau kolegų be didelių diskusijų išspręsti šį daugelio žmonių prašymą. Tai iš tiesų nėra koks nors masinis, tai yra specialus tai nakčiai, tai dienai ir tai kovai pažymėti dalis. Todėl prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi pirmiausia mes turime nutarti, ar bus taikoma ypatingos skubos tvarka.
J.PANGONIS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Na, aš dar nepasakiau, gerbiamasis Pangoni, dėl ko siūlau balsuoti, o jūs jau dėl balsavimo motyvų! Pirmiausia reikia sutarti, ar tikrai bus taikoma ypatingos skubos svarstymo tvarka. Aš noriu patikslinti, kokia turi būti deputatų dauguma pagal Reglamentą. Taip, 219 Straipsnis sako: ,,Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba Vyriausybės pasiūlymu įstatymai ir kiti nutarimai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus ir tik tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena frakcija". Taigi aš ir noriu pasakyti, kad jeigu salėje dabar nėra 89 deputatų, tai reikia 67 balsų ,,už". Kadangi deputatų, mano manymu, yra per mažai, yra rizika, kad nebus priimta ypatingos skubos tvarka. Prašau registruotis, o kitus deputatus prašau atvykti į salę. Prašom pradėti registravimą. Prašom registruotis. 101 Reglamento straipsnis numato balsavimą būtina tvarka, be balsavimo negalima priimti. Ne, frakcijos, aš matau, neprieštarauja nė viena. Salėje registruoti 74 deputatai. Gerai. Balsų skaičiavimo grupę prašau perskaičiuoti, nes tikrai gali būti, kad aparatūra nedirba. Gerai, dabar skaičiuoja. Taip sakant, vyksta registracija kitu būdu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 80 deputatų.
PIRMININKAS. Salėje 80 deputatų. Taigi norint priimti ypatingos skubos svarstymo tvarką, reikia 67 balsų ,,už". Ar būtų daug prieštaraujančių deputatų? Gerai .aš vis dėlto teiksiu balsuoti. Bet kuriuo atveju lieka galimybė perbalsuoti, esant salėje didžiajam kvorumui. Taigi kas už tai, kad pateiktam įstatymo projektui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Geriau balsuokime pakeldami korteles, kad nebūtų atsitiktinumų. Kas už ypatingos skubos tvarką?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra, tik nesuprantu, kodėl gerbiamieji deputatai į mane baksnoja pirštais? Mano balso pridėti nereikia, nes balsų yra lygiai tiek, kiek reikia. Nutarta taikyti ypatingos skubos tvarką. Pagal Reglamento 219 straipsnį pasakyta, kad gali būti pradėtas svarstyti iš karto, tačiau kadangi yra dar kiti darbotvarkės klausimai — gal viską kelkime į tą popietinį posėdį nuo 15.00 val., kur yra atsiradęs tas laisvo laiko tarpas, kaip aš ryte buvau sakęs — tuo metu galėtume svarstyti. Taigi aš prašysiu, kad nuo 15.00 iki 16.00 valandos tarp kitų įstatymų būtų svarstomas ir Ordinų, medalių bei kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo projektas.
Dabar į tribūną kviečiu deputatą V.Kačinską. Taip. Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo projekto antrojo svarstymo tęsinys. Kadangi čia diskusijai užsirašiusių deputatų sąrašo nėra, tai jūs supažindinkite, kokie padaryti pataisymai, atsižvelgiant į deputatų pastabas. Ir tai iš esmės būtų baigiamasis jūsų, kaip pranešėjo, žodis antrojo svarstymo metu.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas
V.KAČINSKAS. Taip, ačiū. Jeigu jūs prisimenate, tada mes dar nebuvome spėję išdalyti jums projekto. Dabar yra išdalytas projektas ir yra du sąrašai. Vienas tai įstatymo projektas, į kurį yra įtraukti jūsų pasiūlymai ir pageidavimai, ir antrasis registruoti visi, kokie buvo gauti iki šios dienos, pasiūlymai ir pastabos ir parašyta, kas tą pastabą ar pasiūlymą teikia.
Gal aš dabar pasakysiu, kas į įstatymą buvo pateikta per tą laiką. Taigi įstatymo projekte atsirado 6 punktu pažymėtas 6 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio papildymas, kad plotas, kurį užima kūrybinės dirbtuvės, nepriklausomai nuo jų dydžio, parduodamos dviguba kaina, kaip ir visas kitas plotas, kurį mes pavadinome viršpločiu. Norma taikoma kaip ir viršpločiui. Taip pat šiame įstatymo projekte atsirado pataisos... Tuoj, minutėlę... Išbraukta iš 9 punkto papildymo 6 straipsnio 6 dalis, kur buvo siūlyta, kad atsisakytume ploto normos vieno kambario butui, kurį galėtume parduoti nedarbingiems asmenims. Ši pastaba įvertinta, ir gerbiamasis deputatas A.Žalys, tą pastabą siūlęs, turėtų būti patenkintas. Atsirado pataisa taip pat dėl 9 straipsnio 4 dalies, kuri yra įrašyta papildomai, įvertinant deputato J.Beinorto pastabą, kad vaikai našlaičiai iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai namo, buto nuomininkai, taip pat galėtų pirkti tą butą arba namą be grynųjų pinigų. O visi kiti pasiūlymai, kurie yra neįrašyti į šitą projektą,— žinoma, bus galimi teikti balsavimui trečiajame svarstyme, ir tik nuo jūsų sprendimo priklausys, kaip mes pasielgsime. Nes čia vienu ar kitu atveju yra sugriežtinimas arba palengvinimas (didesnis palengvinimas) tų vadinamųjų lengvatų ir todėl tik salės balsavimas galės nuspręsti, kokį kelią pasirinkome. Deputatas Č.Stankevičius buvo siūlęs įrašyti į šį projektą: asmenys, kurie atvažiuoja iš kitų TSRS respublikų (taip pat iš Latvijos ir Estijos valstybių), turėtų su tam tikra lengvata įsigyti tuos butus. Bet, pasitarę su teisininkais ir su Socialinių reikalų komisija, manytume, kad vis dėlto dabar Biudžeto projekte yra numatyta atskira valstybinė programa, kuriai skirta projekte 21 mln. rublių būtent tiems tikslams įgyvendinti. Ir gal nereikėtų čia, įstatymo projekte, tų pataisų daryti. Žinoma, jeigu salė, t.y. Aukščiausioji Taryba manys kitaip, mes galėtume balsuoti ir spręsti. Na, o visos kitos pastabos ir pasiūlymai jums išdalinti. Laukiu jūsų atsiliepimų ir pasiūlymų, jeigu dar bus, kol laikas.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi jūsų baigiamasis žodis išklausytas. Malonu, kad jūs atsižvelgiate į daugelį deputatų pastabų. Aš primenu, kad iki trečiojo svarstymo deputatai dar gali pateikti papildomas alternatyvas arba atsiimti iki šiol teiktus pasiūlymus. O šiandien siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo. Tokiu būdu trečiasis svarstymas gali būti surengtas artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, pavyzdžiui, kad ir rytoj. Mes galėtume nutarti taip, kad pritariame po antrojo svarstymo, o trečiąjį svarstymą surengiame šią savaitę. Nes esmė yra tokia, kad spėtume iki Kalėdų sutvarkyti. Ar kas nors reikalauja balsuoti už tokį pasiūlymą, kad įstatymo projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, o trečiasis svarstymas būtų surengtas šią savaitę? Nėra prieštaraujančių. Taip ir sutariame. Klausimo svarstymas yra baigtas. Gerbiamasis Kačinskai, atkreipiu jūsų dėmesį, kad šią savaitę įvyks trečiasis svarstymas ir balsavimas. Nežinau dar tiksliai, kurią dieną. Deputatas J.Beinortas dėl procedūros?
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Šiek tiek dėl procedūros. Reikalas tas, kad šiandieną pikete, kurį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų surengė Kauno statybos darbininkų nepriklausomos profesinės sąjungos ir Darbininkų sąjungos atstovai, aš turėjau...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, prašau nepalikti salės. Dar aš turiu perskaityti vieną svarbų raštą, kuriame kreipiamasi dėl vienos komisijos sudarymo. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš turėjau būtinybę išklausyti jų pretenzijas, pastabas dėl būtent šio įstatymo raidės. Ir jums yra dabar išdalyti (va, šičia atšviesta ir ranka rašyta, ir mašinėle rašyta) jų pasiūlymai ir reikalavimai. Ir aš dabar suprantu, kad jie iš esmės nesikerta su mūsų butų privatizavimo pataisomis, apie kurias kalbėjo deputatas V.Kačinskas, bet vis dėlto į kai kuriuos punktus įneša tam tikras alternatyvas. Žinodamas, kad mes nebeturime laiko prie jo apsistoti, aš vis dėlto norėčiau laikyti tuos pasiūlymus oficialiais. Ir mes prieš trečiąjį svarstymą ir balsavimą turėtume į šitą dalyką atkreipti dėmesį, nes aš jūsų vardu darbininkų piketui pasižadėjau, kad mes svarstysime.
PIRMININKAS. Matyt, pasižadėjimas vieno ar kito deputato neužkrauna pareigos visai Aukščiausiajai Tarybai. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Tai gerai, kad buvo nevisiškai pranešėjo baigiamasis žodis, nes ir Sausio 13—osios brolija taip pat kreipiasi į Prezidiumą, išdalindama Prezidiumo nariams ir komisijų pirmininkams prašymą atrasti lengvatų ir tiems nukentėjusiems žmonėms, kurie gynė sausio mėnesį mūsų svarbiausius objektus, svarbiausia Nepriklausomybę. Viena. Ir kita. Yra truputį abejotina dėl antros grupės invalidų, kurie turi darbingus, bet studentus šeimos narius. Galbūt čia bus galima pasvarstyti ir rasti būdą, kaip pavesti Vyriausybei šiuos klausimus spręsti. Tai priėmimų metu dažnai keliama, ir visiškai negalėčiau sutikti su 4 straipsnio 3 dalies redakcija, kur neaišku, kas yra tie ,,kartu gyvenantys asmenys" ir kodėl visi nuomynininkai, kai daugelyje rinkimų apygardų šeimos turi vieną bendrą butą ir tik vieną jį gali pirkti. Todėl reikalinga būtent tikslesnė redakcija. Aš ją siūlau. Čia, tiesa, ne raštu, bet pastabų teikimo metu į tai nebuvo visiškai atsižvelgta. Todėl ateityje prašau pranešėjo į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiesiems deputatams. Aš dar turėjau perskaityti vieną pareiškimą. Deputatas A.Žalys, jeigu labai trumpai...
A.ŽALYS. Ne tai, mes čia nediskutuojame...
PIRMININKAS. Ne, nebediskutuojame. Aš tik nežinau... Čia vienas kitas pasisakymas. Taip. Ačiū. Deputatas S.Razma, kuris šiuo metu yra išvykęs į Berlyną, pavedė man perskaityti jo pareiškimą Aukščiausiajai Tarybai, tą aš ir turiu padaryti.
Deputato L.S.Razmos pareiškimas (E.Gentvilas)
PIRMININKAS. ,,Pareiškimas. Šių metų gruodžio 6 d. apie 22 val. į Vilniaus pedagoginio instituto studentų poilsio vakarą ,,Bičiulių" valgyklos patalpose įsiveržė automatais apsiginklavę, juodomis uniformomis ir neperšaunamomis liemenėmis apsirengusių vyrų grupė. Vienas iš jų užšoko ant scenos, pareikalavo išjungti muziką ir nutraukė vakarą. Vėliau paaiškėjo, kad studentų vakaronės ginkluoti drumstėjai buvo Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojai. Raštiškame pasiaiškinime man šio skyriaus vadovas A.Skučas nurodė, kad jo darbuotojai atvyko į diskoteką tam, kad sulaikytų chuliganus. Jokių chuliganų vakaronėje nebuvo ir jų nerasta. Studentų laisvalaikio centre organizatoriai yra numatę savas priemones galimų chuliganiškų išsišokimų atveju. Šiuo tikslu yra palaikomas geras ryšys su policijos Žvėryno nuovada, kuri pasirengusi suteikti efektyvią pagalbą. Savo ruožtu instituto vadovybė yra numačiusi daugiau pasirūpinti, kad studentų poilsio centre ,,Bičiuliai" būtų tvarka. Kaip rašo A.Skučas, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vyrų žygio pretekstu pasitarnavo tai, kad šio įvykio išvakarėse, po diskotekos ,,Bičiulių" centre chuliganų buvo sumuštas vienas iš skyriaus bendradarbių. Paminėtas ir Respublikos spaudoje nušviestas incidentas rodo ne tik žemą mūsų parlamento Apsaugos skyriaus kai kurių darbuotojų kultūrą, profesinės disciplinos stoką, bet ir vieno is svarbiausių atkurtos Nepriklausomos Lietuvos iškovojimų — įstatymu suteiktos aukštosios mokyklos autonomijos brutalų sumindžiojimą. Prašau Aukščiausiąją Tarybą sudaryti specialią komisiją Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nurodytų veiksmų adekvatumo situacijos nustatymui bei skyriaus drausmės patikrinimui ir įvertinimui; imtis priemonių, kad būtų užtikrintas Respublikos įstatymų, aukštosiosios mokyklos autonomijos besąlygiškas gerbimas".
Deputatas S.Razma yra pateikęs komisijos projektą, į kurią jis ar siūlo, ar yra suderinęs su frakcijomis deputatus: A.Karoblį, P.Varanauską, J.Jurgelį, S.Razmą, S.Pečeliūną, B.Rupeiką, V.Kvietkauską. Tačiau turiu perskaityti taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos.
Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo A.Skučo atsakymas Vilniaus pedagoginio instituto rektoriui L.S.Razmai (E.Gentvilas)
PIRMININKAS. ,,Vilniaus pedagoginio instituto rektoriui. Šių metų gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojai įėjo į ,,Bičiulių" diskoteką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų 30 straipsnio 2 ir 3 punktais. Šio žingsnio buvome priversti imtis vien todėl, kad mūsų skyriaus darbuotojas S.Laurinavičius (beje, jūsų instituto studentas) gruodžio 5 dieną buvo sumuštas ir apiplėštas, kuomet bandė užstoti merginą prieš chuliganus. O specialiai diskotekos apsauga nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią šiam incidentui. Apsaugos skyriaus darbuotojai atvyko į diskoteką tam, kad sulaikytų chuliganus. Jiems bus iškelta baudžiamoji byla. Sulaikyme dalyvavo ir policijos pareigūnas. Labai atsiprašome, kad pažeidėme jūsų autonomiją, neinformuodami jūsų iš anksto. Ateityje, iškilus panašioms situacijoms, mes pasistengsime suderinti savo veiksmus su jumis." Pasirašo Apsaugos skyriaus vadovas A.Skučas.
Taigi nežinau. Aš tiesiog informuoju ir aš pats nesiimčiau be deputato S.Razmos teikti jums šią komisiją. Aš manau, kad deputatas S.Razma, grįžęs iš Berlyno, dar pakankamai išsiaiškins su gerbiamuoju A.Skuču ir galbūt nutars nebeteikti šitos komisijos patvirtinti parlamente. Todėl aš tiesiog atlikau man pavestą darbą. Perskaičiau pareiškimą, perskaičiau atsakymą į šį pareiškimą, o komisijos sudarymą, matyt, korektiškiau būtų atidėti, kol grįš gerbiamasis S.Razma, Taigi ačiū. Posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15 val.