TRISDEŠIMT SEPTINTASIS POSĖDIS

    1991 m. lapkričio 12 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS

Diskusija dėl darbotvarkės

PIRMININKAS. Pradedame lapkričio 12 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia visos Aukščiausiosios Tarybos vardu noriu padėkoti balsų skaičiavimo grupės nariams, praėjusį mėnesį atlikusiems šią sudėtingą ir atsakingą užduotį. Noriu informuoti, kad, kaip Reglamentas ir nurodo, abėcėlės tvarka balsų skaičiavimo grupės nariais artimiausią mėnesį turėtų būti šie deputatai: A.Ulba, P.Vaitiekūnas, R.Valatka, B.Valionytė, P.Varanauskas. Aš prašau balsų skaičiavimo grupės narius, kuriuos ką tik išvardijau, sėstis į vietas. Operatorius fiksuos jūsų naujas sėdimas vietas ir įjungs jūsų pultus. Kitus deputatus prašau dėmesio. Norėčiau, kad būtų patvirtinta šios savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkė, kurią trumpai aptarėme praėjusį ketvirtadienį, taip pat vakar Sekretoriaus, seniūno, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų, komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarime. Šita darbotvarkė jums yra išdalyta vakar. Joje numatyta trisdešimt klausimų. Tarp pateikiamų klausimų  šeši. Taigi iš viso susidarytų 36 darbotvarkės klausimai. Noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad deputatų iniciatyva šitaip išplėtus darbotvarkę, nelieka nieko kito, kaip pasiūlyti jums balsuoti už tai, kad būtų dirbama šiandien (lapkričio 12 d.) du plenarinius posėdžius, rytoj (lapkričio 13 d.) vieną plenarinį posėdį, poryt (lapkričio 14 d.) taip pat du plenarinius posėdžius. Norėčiau, kad deputatai balsuotų dėl šito, o jeigu bus norinčių, suteikčiau teisę pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dėl darbo trečiadienį pusę dienos. Jeigu trečiadienį iki pietų įvyktų plenarinis posėdis, diskusija Konstitucijos ir teisinės sistemos reformos klausimais būtų po pietų. Deputatai nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas B.Genzelis. Ne. Galbūt dabar susitarkim dėl trečiadienio, o dėl šios dienos paskui. Nėra prieštaraujančių, kad rytoj iki pietų būtų plenarinis posėdis, nes kitaip neįmanoma išspręsti trisdešimt šešių klausimų. Reikia balsuoti. Gerai, aš sutinku. Tuoj registruosimės ir balsuosime. Skelbiu registracijos pradžią. Registracija prasidėjo. Liko 20 sekundžių registracijai. Užregistruokite poną S.Peško. Jis, matau, ateina ir gali nespėti. Salėje registruoti 75 deputatai. Prašau deputatus sėsti į vietas. Ką gi, nebuvo prieštaraujančių, kad rytoj būtų surengtas plenarinis posėdis iki pietų, tačiau buvo reikalavimas balsuoti dėl to. Todėl tie, kas spaus mygtukus ,,už", pasisakys už tai, kad būtų rytoj surengtas plenarinis posėdis iki pietų, o kas spaus kitus mygtukus, pasisakys prieš šito posėdžio surengimą rytoj. Pradedu balsavimą. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad rytoj būtų surengtas plenarinis posėdis iki pietų? Už tai, kad rytoj būtų surengtas plenarinis posėdis, balsavo 38 deputatai, prieš  18, susilaikė 10. Balsų dauguma nutarta rytoj iki pietų padirbėti plenariniame posėdyje. Dėl savaitės darbotvarkės priekaištų, kaip aš suprantu, nėra. Yra tik noras kalbėti dėl šios dienos darbotvarkės, taip? Deputatas Č. Juršėnas nori dėl savaitės darbotvarkės? Prašom, deputate Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu priminti, kad pirmadienio pasitarime buvau perdavęs premjero pageidavimą dėl kadrų. O aš nematau savaitės darbotvarkėje. Ar čia bus šitai iškart įrašyta į ketvirtadienio darbotvarkę?

PIRMININKAS.Mes paprastai nerašome pasisakymų. Taip deputato E.Zingerio pasisakymo nerašėme į savaitės darbotvarkę, o įrašydavome į konkrečios dienos darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS Gerai, tvarka.

PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.

A.DEGUTIS. Praeitos savaitės darbotvarkėje buvo įrašytas laikinojo Pasienio apsaugos įstatymo pataisymas. Čia jau nematau. Tai norėčiau sužinoti, kokia yra to priežastis.

PIRMININKAS. Mes skaičiavome tiek, kiek galėtume išspręsti per šios savaitės penkis plenarinius posėdžius. Nei kuri nors komisija, nei kurie nors deputatai primygtinai neprašė šito įstatymo įrašyti į šios savaitės darbotvarkę, todėl...

A.DEGUTIS. Mūsų visa frakcija prašė.

PIRMININKAS. Tautininkų frakcija.

A.DEGUTIS. Taip, ir Užsienio reikalų komisija taip pat.

PIRMININKAS. Tautininkų frakcija prašo, todėl aš turiu paklausti, ar deputatai prieštarauja, kad šios savaitės darbotvarkės projektas būtų papildytas laikinojo Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo projektu?

A.DEGUTIS. Jis labai trumpas.

PIRMININKAS. Žinome, labai trumpas. Nėra prieštaraujančių? Gerai, papildoma. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Jeigu galima, aš norėčiau paklausti. Mes vis tą dvyliktą klausimą  vėl į galą. Sakykit, ar tas Z.Vaišvila kada išsimiegos, ar neišsimiegos?

PIRMININKAS. Ne, ne. Gerbiamasis Rimkau...

K.RIMKUS. Ar nereikia į priekį?

PIRMININKAS. Dabar savaitės darbotvarkę aptariam. Savaitės darbotvarkę. Aš suteiksiu jums žodį. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėjau prašyti įrašyti į savaitės darbotvarkę ketvirtadieniui įstatymo pateikimą tiktai dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų draudimo valstybės lėšomis taisyklių patvirtinimo. Jos yra paruoštos, tik pateikimas.

PIRMININKAS. Jeigu aš neklystu, turėjo jis būti įrašytas. Aš tuoj pasitikslinsiu. Yra įrašyta pateikimų 25 punktu, paskutiniuoju.

A.SAKALAS. Ačiū, viskas tada tvarkoje.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš tik norėjau pastebėti, kad jūs per anksti paskelbėte, jog nutarta trečiadienį rengti posėdį. Nes tai yra savaitės darbotvarkės klausimas, ir dėl jo reikia balsuoti tokiu kvorumu, kaip balsavom dėl savaitės darbotvarkės klausimo.

PIRMININKAS. Gerai, tvirtindami visą darbotvarkę, taip pat susitarsime ir dėl to. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Aš prašyčiau tiktai kelių minučių ketvirtadienį Aukščiausiosios Tarybos dėmesio, kad išspręstume tokius klausimus: vieno Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimas iš pareigų prieš terminą jam pačiam prašant ir dėl vyr. arbitro. Aš šitą prašymą buvau pateikęs.

PIRMININKAS. Taip, mes šito klausimo nerašėme į darbotvarkę, Tačiau manau, kad niekas neprieštarautų, jeigu mes 5 min. ketvirtadienį sugaištume dėl vyr. arbitro ir Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo.

J.PRAPIESTIS. Aš prašau neprieštarauti, kadangi tai yra formalus dalykas. Ten jokių problemų, nes patys išeina iš darbo. Jiems niekas netrukdo.

PIRMININKAS. Gerai. Atrodo, susitarta dėl savaitės darbotvarkės. Prašau balsuoti už šios savaitės darbotvarkės patvirtinimą. Deputatas K.Antanavičius dar norėjo, taip?

K.ANTANAVIČIUS. Vakar tarėmės, kad bus įrašyti Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo projekto papildymai. Nerandu, galbūt aš neatidžiai ieškau, bet niekaip nerandu. Antras dalykas  pateikimai. Nesąžiningos konkurencijos ir antimonopolinės veiklos bei vartotojų teisių gynimas.

PIRMININKAS. Yra 24 klausimas. Žemės ūkio turto privatizavimas.

K.ANTANAVIČIUS. Žemės ūkio aš neprašau. Čia yra M.Treinio.

PIRMININKAS. Tai ar tokiu atveju man reikia siūlyti, kad rytoj surengtume du plenarinius posėdžius?

K.ANTANAVIČIUS. Man nesvarbu, ką jums reikia siūlyti. Man svarbu, kad mes vakar susitarėme ir buvo įrašyta. O šiandien nėra.

PIRMININKAS. Buvo įrašyta į rezervinius klausimus, deputate Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS. Na, tai nėra šiandien. Be to, kai buvo pateikimas, buvo nuspręsta neskubesne tvarka. Turbūt kolegos deputatai ir jūs prisimenat. Bet ir neskubesne tvarka jau atėjo laikas.

PIRMININKAS. Gerai, prašau pakartoti jūsų siūlomų įstatymų projektus. Vienas  Vartotojų teisių gynimo įstatymo projektas.

K.ANTANAVIČIUS. Pateikimas. Ir nesąžiningos, neteisėtos, neteisingos konkurencijos ir antimonopolinės veiklos. Tai čia pateikimai. Tačiau svarstymas, pirmasis svarstymas turi būti.

PIRMININKAS. Tačiau jūs vakar tikrai neteikėte neteisėtos konkurencijos ar nesąžiningos konkurencijos projekto. Jūs vakar šito nesiūlėte. O Vartotojų teisių gynimo įstatymo projekto pateikimas yra įrašytas į savaitės darbotvarkę. 25 punktas, antro puslapio paskutinė eilutė.

K.ANTANAVIČIUS. Gerai. Privatizavimo įstatymo pakeitimų pirmasis svarstymas ir užsienio kontraktų pirmasis svarstymas.

PIRMININKAS. Aš neturiu galimybės įrašyti šitą klausimą. Jeigu Aukščiausioji Taryba nuspręs, gerai.

K.ANTANAVIČIUS. O kodėl jūs turite galimybę išmesti tuos klausimus, o įrašyti kažkokius kitus?

PIRMININKAS. Seniūnui pavedama sudaryti darbotvarkės projektą. Seniūnas, atsižvelgdamas į realijas, sudaro darbotvarkės projektą. Sutikime su tokia realybe.

K.ANTANAVIČIUS. Ne, nesutinku.

PIRMININKAS. Gerai. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašytas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimų projektas į šios savaitės darbotvarkę? Ar reikia balsuoti dėl šito pasiūlymo? Nėra reikalaujančių balsuoti. Savaitės darbotvarkė papildoma deputato K.Antanavičiaus prašymu — Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo projektu. Aišku. Ar reikia deputatams persiregistruoti? Reikia dar vienos registracijos, taip? Skelbiu registracijos pradžią, prašau registruotis. Registracija prasidėjo. Salėje 86 deputatai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šios savaitės darbotvarkei su tais papildymais, kurie priimti šiandien ir turint omeny, kad rytoj plenarinis posėdis numatomas iki pietų? Kas už tokią darbotvarkę? Už darbotvarkę balsavo 64 deputatai, prieš — 4, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta. Šios dienos, antradienio, darbotvarkė. Girdėjau repliką dėl deputato ir vicepremjero Z.Vaišvilos klausimo svarstymo 18 val. Tai aš noriu pasakyti, kad jeigu mes svarstysime anksčiau, tai, be jokios abejonės, sužlugtų ir šios dienos, ir visos savaitės darbotvarkė. Tačiau Aukščiausiosios Tarybos valia nutarti, pavyzdžiui, ir 10.20 val. svarstyti šitą klausimą. Dėl procedūros. Kompiuteris užimtas, prašom.

V.BERIOZOVAS. Gerbiamasis seniūne, šiek tiek supaprastinot mūsų balsavimą. Taip negalima. Išeina, kad mes dabar balsavom ir už trečiadienį.

PIRMININKAS. Jau mes buvom net atskirai balsavę.

V.BERIOZOVAS. Ar atskirai mes nenubalsavom reikiamu skaičiumi balsų? O jūs paskui paimate, ir šitaip mes galim už visus metus nubalsuoti. Mes dirbame kas antrą trečiadienį. Dabar čia jūs padarėte išimtį, kad dirbtume ir šitą trečiadienį. Todėl reikėjo atskirai ir balsuoti už šitą trečiadienį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Beriozovai, sutikite, kad buvo dauguma deputatų balsų (38) už tai, kad trečiadienį dirbtume. Deputatas A.Taurantas pasakė, kad toks balsavimas nėra teisėtas, kadangi trūko salėje balsų. Aš su tuo sutinku, todėl siūliau balsuoti už visą darbotvarkę, vadinas, ir už trečiadienio pirmojo pusdienio darbotvarkės posėdį. Jeigu jūs būtumėte prieštaravę, būčiau leidęs jums pasisakyti dėl balsavimo motyvų arba dar kartą teikęs papildomai dėl trečiadienio. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Aš norėčiau frakcijos vardu padaryti tokį trumpą pareiškimą, o paskui paaiškinti.

PIRMININKAS. Taip, aš prašau salėje tylos.

B. GENZELIS. Šios dienos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio dienotvarkėje yra numatytas Respublikos vicepremjero Z.Vaišvilos paaiškinimas dėl deputato J.Jurgelio pareiškimo. Reikalaujame šį klausimą svarstyti neatidėliojant iki pietų pertraukos, nes tarpusavio nepasitikėjimo atmosfera Aukščiausiojoje Taryboje auga. Negalime atmesti tos galimybės, kad dokumentų dingimas iš KGB pastato yra organizuota kampanija, kuria stengiasi prisidengti buvę KGB agentai aukščiausiuose valstybinės valdžios ešelonuose. Apie tai liudija ir gausėjančios publikacijos spaudoje, taip pat šios dienos publikacija ,,Respublikos" laikraštyje. Ir aš frakcijos vardu prašau, kad dėl šito klausimo nebūtų delsiama, o motyvų būtų daugiau išdėstyta...

PIRMININKAS. Gerai, aš pateiksiu balsuoti dėl jūsų frakcijos pasiūlymo, dėl šitokio darbotvarkės atskirų punktų pakeitimo. Klausimas darbotvarkėje yra, tačiau siūloma perkelti, aš nežinau, į kurią valandą, 12.30 val. ar kurią.

B. GENZELIS. Ypatingo skirtumo nėra, tik iki pietų arba bent vėliausiai 15 val., bet jokiu būdu ne vakare.

PIRMININKAS. Geriau būtų, kad jūsų frakcija pasiūlytų aiškią poziciją, kurią aš galėčiau pateikti balsavimui, nes dabar...

B.GENZELIS. 15 val. Kad būtų pasiruošta...

PIRMININKAS. 15 val.? O kiek laiko skirtume? Pusę valandos?

B.GENZELIS. Ne, kiek reikės.

PIRMININKAS. Tai štai tokiais motyvais, kad reikės svarstyti, kiek reikės, mes ir norėjom darbotvarkės gale daryti. Nes dabar mes sužlugdysim visą darbotvarkę. Gerai, deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kad ir koks būtų svarbus minėto klausimo svarstymas, mes neturim užmiršti, kad tas svarstymas gali sužlugdyti visą mūsų darbą šiandien. Ir mes 18 val. pradėję nesunkiai galėtume užtęsti tą posėdį ilgiau. Jeigu mūsų kolegos mano, kad šiandien galima būtų išspręsti kurį nors klausimą, tai jie klysta. Reglamentas nustato: pavyzdžiui, dėl pasitikėjimo galima balsuoti tik po dviejų savaičių po to, kai jis oficialiai užregistruotas. Tai prasmės svarstyti visą dieną tą klausimą tikrai nėra. Jį galima būtų svarstyti po dviejų savaičių.

Aš dėl kitko. Aš primenu gerbiamajam seniūnui, kad mūsų frakcijos reikalavimu prieš šnekant gerbiamajam Z.Vaišvilai turi pasisakyti ir atsakyti į mūsų klausimus žmogus, tiesiogiai atsakingas už šių rūmų apsaugą — krašto apsaugos ministras ponas A.Butkevičius.

PIRMININKAS. Jis yra šioje salėje ir jau ne kartą girdėjo mūsų prašymą.

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip. Tai prieš poną Z.Vaišvilą pasisako ponas A.Butkevičius. Atsako į konkrečius mūsų rašte pateiktus klausimus, o toliau paklausiam ir, jeigu yra norinčių, dėl pono Z.Vaišvilos imamės tam tikrų pradinių veiksmų. Bet nereikia dėl to sugaišti visos dienos ir čia nuo pat ryto draskytis tarp savęs.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau nebediskutuoti dėl Kairiųjų frakcijos pasiūlymo, aš vis dėlto prašyčiau, kad Kairiųjų frakcija sutiktų, pavyzdžiui, 12.30 val. pradėti Z.Vaišvilos paaiškinimo išklausymą. Nes jūs suprantate, kad tikrai mes pusę dienos nebegalėsime dirbti, jeigu nuo 15 val. svarstysime... Aišku. Gerai, aš tuoj teiksiu balsuoti Aukščiausiajai Tarybai dėl Kairiųjų frakcijos pasiūlymo, kad vicepremjero Z.Vaišvilos paaiškinimas būtų pateiktas 12.30 val. Trisdešimt minučių. Gerbiamieji deputatai, yra frakcijos pasiūlymas, į kurį aš privalau reaguoti. Kodėl jūs mane bandote išmušti iš vėžių? Deputatas A.Rudys. Bet siūlau nebekalbėti šituo klausimu.

A.RUDYS. Ne, aš tik vieną dalyką. Aš tik norėčiau paprašyti, kad radijas transliuotų šitą diskusiją.

PIRMININKAS. Gerai. Tai radijas turbūt išgirdo jūsų pageidavimą. Gerai, prašau balsuoti dėl Kairiųjų frakcijos pasiūlymo, kad vicepremjero Z.Vaišvilos paaiškinimas dėl deputato J.Jurgelio pareiškimo būtų klausomas 12.30 val. Balsavimas pradedamas. Už Kairiųjų frakcijos pasiūlymą balsavo 37 deputatai, prieš — 32, susilaikė 12. Kairiųjų frakcijos pasiūlymas nėra priimtas. Sąrašą galima... Demonstruoju sąrašą. Taigi noriu dabar paklausti, ar pritariate visai šios dienos darbotvarkei. Nėra daugiau priekaištų? Aš prašau balsų skaičiavimo grupės pasiruošti, kol kompiuteris užimtas, o deputatams pateikiu balsuoti dėl šios dienos darbotvarkės. Kas už lapkričio 12 d. posėdžių darbotvarkę?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  68.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimo” projekto svarstymas

PIRMININKAS. Darbotvarkė patvirtinta vienbalsiai. Kadangi salėje yra didysis kvorumas, turiu atkreipti deputatų dėmesį į pastabą, esančią darbotvarkės pabaigoje. Parašyta: ,,Esant didžiajam kvorumui bus siūloma balsuoti dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimo" (pritarti po pirmojo svarstymo)". Dėl šito pritarimo jam po pirmojo svarstymo buvo balsuota esant salėje mažajam kvorumui. Ir buvo nutarta pritarti po pirmojo svarstymo. Tautininkų frakcija pasiūlė, kad dėl pritarimo po pirmojo svarstymo šitam įstatymo projektui būtų balsuojama esant salėje didžiajam kvorumui. Tautininkų frakcijos priekaištas šitam įstatymo projektui ir jo rengėjams buvo toks:

jeigu norima skirti nuosavybės teise sklypus diplomatinėms atstovybėms, tai tik apie tai ir turėtų būti kalbama Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitime. Tautininkų frakcija teigia, kad Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas yra žymiai platesnis ir yra susijęs apskritai su užsienio juridinių asmenų teisėmis įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors kiti su tuo susiję pakeitimai teigia tik teisę diplomatinėms atstovybėms. Taigi Tautininkų frakcija reikalavo balsuoti ir nuspręsti, ar pritartume Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimui po pirmojo svarstymo, ar nepritartume. Kviečiu deputatus sėsti į vietas. Sąrašas pademonstruotas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas. Esant didžiajam kvorumui balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimui po pirmojo svarstymo. Balsuosime rankų pakėlimu, kol užimtas kompiuteris. Gal kas gali perskaityti 45 straipsnio siūlomą formuluotę. Gali deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Prašome pakomentuoti tą pakeitimą, kadangi mūsų frakcijos nariai ne visai žino, nežino kaip balsuoti.

PIRMININKAS. Taip, aš jau jį komentavau ganėtinai tiksliai. Man atrodo, komentaro esmė buvo. Tačiau...

A.SAKALAS. Nepakankamai...

PIRMININKAS. Tačiau tik reikia perskaityti tikslią formuluotę, kurią aš tuoj paskelbsiu. Aš primenu, kad tai yra keturių įstatymų blokas. Nuosavybės pagrindų įstatymo pakeitimas dėl teisės užsienio diplomatinėms atstovybėms įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise Lietuvos teritorijoje. Užsienio investicijų įstatymo pakeitimai, taip pat su tuo susijęs Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimas teikiamas štai būtent šitame kontekste, kurį aš vardijau, keturių įstatymų kontekste. Įstatymo 45 straipsnis papildomas antrąja dalimi, kurioje teigiama: ,,Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka Lietuvos Respublikos išimtinės nuosavybės objektus nuosavybės teise gali įsigyti, jais naudotis ir disponuoti užsienio valstybės, jų juridiniai asmenys ir užsieniečiai." Taigi šitai frazei buvo pritarta po pirmojo svarstymo esant salėje mažajam kvorumui. Tautininkų frakcija, motyvuodama, kad išplečiamas ratas juridinių ir fizinių asmenų, kuriems suteikiama tokia teisė, nors kituose trijuose kontekste esančiuose įstatymuose kalbama tik apie diplomatinėms atstovybėms teisę įsigyti sklypus. Todėl Tautininkų frakcija pareikalavo perbalsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo esant salėje didžiajam kvorumui. Dabar turbūt Centro frakcija sutinka, kad yra aiškus komentaras. Kviečiu deputatus sėsti į vietas. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad pritartume Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimui po pirmojo svarstymo? Balsavimas pradedamas. Už tai, kad būtų pritarta, balsavo 35 deputatai, prieš — 21, susilaikė 21. Esant salėje didžiajam kvorumui nepritarta įstatymo projektui po pirmojo svarstymo. Aiški 7 balsų persvara. Dėkoju deputatams. Taigi atkreipiu dėmesį, kad šitam įstatymo projektui dar nėra pritarta po pirmojo svarstymo.

Taip pat esant didžiajam kvorumui darbotvarkėje numatyta ir yra siūloma balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 101 straipsnio projekto. Gerai. Deputatai nori kalbėti dėl motyvų. Deputatas J.Tamulis.

J. TAMULIS. Aš norėčiau visų pirma pasitikslinti. Nuo šio mėnesio 10 d. įsigaliojo visi Reglamento straipsniai. Kitaip tariant, kad šitas balsavimas būtų teisėtas, salėje turi dalyvauti du trečdaliai ir kad balsuotų ne mažiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus.

PIRMININKAS. Taip.

J. TAMULIS. Aš teisingai jus suprantu?

PIRMININKAS. Ne, ir balsuotų daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus.

J.TAMULIS. Už?

PIRMININKAS. Už, taip.

BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl?

PIRMININKAS. Todėl, kad po lapkričio 10 d. įsigalioja Reglamento keitimo pakeitimai. Taigi, atrodo, galime balsuoti. Deputate Taurantai, jūs galite perskaityti 101 straipsnio formuluotę, kurią jūs siūlėte ir dėl kurios turime perbalsuoti. Taip. Gerai. Geriausiai bus paaiškinti, kai turėsiu tekstą po ranka, kurio dar, deja, neturiu. Taigi paskelbiu, kokia yra 101 straipsnio pirmosios dalies formuluotė. ,,Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimai arba kitokie aktai, išskyrus Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir Reglamente numatytus atvejus, priimami Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus (kvorumas), paprasta (vadinas, daugiau kaip pusė) posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma arba posėdyje dalyvaujant mažiau deputatų, kai už balsuoja daugiau kaip du penktadaliai bendro deputatų skaičiaus." Taigi dėl dviejų penktadalių bendro deputatų skaičiaus šitos nuostatos buvo balsuota, ji buvo patvirtinta, todėl projekto autorius deputatas A.Taurantas įrašė į darbotvarkę. Dėl balsavimo motyvų buvo kalbėta pakankamai, aš sutinku su tais motyvais, kuriuos pateikė deputatas J.Tamulis, kadangi tai tikslina procedūrą. O dėl įstatymo pakeitimo... Gerai. Prašau balsų skaičiavimo grupės tiksliai suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Visus deputatus prašau sėstis į vietas. Aš primenu, kad buvo nutarta balsuoti už šito straipsnio pakeitimą kaip už atskirą įstatymą, todėl balsuotume už įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 101 straipsnio pakeitimo".

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 87 deputatai.

PIRMININKAS. Salėje 87 deputatai. Trūksta salėje vieno deputato.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašome, dar atėjo deputatų ir skaičiavimo komisija savęs buvo neįskaičiavusi. Tai yra salėje 91 deputatas.

PIRMININKAS. Salėje 91 deputatas. Taigi balsuosime už atskirą įstatymą kortelių pakėlimu. Kas už šį įstatymą? Balsavimo metu prašome neagituoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  51.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  30.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Įstatymas nepriimtas, kadangi reikia nuo lapkričio 10 d. dviejų trečdalių, pusės... Ne, gerbiamieji, sutikime, kad jau yra lapkričio 12 d., ir nedarykime kazusų. Nenorėkime, kad šiandien būtų lapkričio 9 d., jeigu yra lapkričio 12 d. Įstatymas nepriimtas. Ką gi, galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę. Kviečiu į tribūną deputatą A.Endriukaitį.

Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sudarymo

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai! Mes pateikiame projektą, derintą su frakcijomis, ir norėtume, kad šiandien keletas komisijų, dėl kurių nėra ginčų arba labai nedideli ginčai, būtų patvirtintos. Projektas yra išdalytas visiems. Siūlyčiau pradėti nuo Ekonomikos komisijos. Pagal Reglamentą komisijoje gali būti 10 deputatų. Ir štai aš išvardysiu deputatus, kurie yra siūlomi patvirtinti šios komisijos nariais: A.Ambrazevičius, K.Antanavičius, K.Prunskienė, K.Glaveckas, B.Lubys, A.Leščinskas, A.Rudzys, A.Brazauskas, B.Nedzinskienė ir V.Paliūnas. Į mane prieš posėdį kreipėsi deputatas V.Paliūnas su prašymu jį išbraukti iš tos komisijos, kadangi jis išrinktas į Mokslo tarybą ir turįs pageidavimą dalyvauti kitos komisijos darbe. Pasiūlymų ir prieštaravimų iki šiol aš negavau.

PIRMININKAS. Taigi mes galėtume balsuoti dėl Ekonomikos komisijos naujos sudėties patvirtinimo, taip?

A.ENDRIUKAITIS. Galima tą vieną vietą palikti, gal atsiras papildomai.

PIRMININKAS. Vis dėlto nebesupratau, kokia problema? Yra 10 deputatų ir gali būti 10 deputatų.

A.ENDRIUKAITIS. Taip, bet vienas atsisakė.

PIRMININKAS. Tai jokios bėdos. Nes gali būti ne mažiau kaip 7. Šiuo atveju telpa į intervalą nuo 7 iki 10 ir problemos nėra. Aš prašyčiau deputatų, kurie nenori dalyvauti pasisakymuose, ištrinti savo pavardes arba imuosi iniciatyvos pats pradėti... Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Aš manyčiau, kad mes atskirai vienos komisijos tvirtinti negalime, nes visi žinome, kad yra komisijų, kuriose pretendentų ar norinčių ten dirbti deputatų skaičius yra didesnis negu tas ribojamas skaičius. Ir jeigu tie žmonės, kurie dabar yra virš tos ribos, pasirinks paskui arba norės dirbti kitoje komisijoje ir pagal proporcingą frakcijų atstovavimą jiems priklausys dirbt toje komisijoje, nes iš tos frakcijos, pavyzdžiui, toje komisijoje nė vieno žmogaus, tada vėl tą patvirtintą komisiją reikės mums versti aukštyn kojom ir paprašyti frakcijos, kuri turi per daug vietų, savo žmogų atsiimti. Vadinasi, ir vėl mes įsiveliame j sūkurį. Reiktų iš esmės išspręsti klausimą dėl komisijų formavimo. Arba jeigu mes nesusitariam, tai didiname komisijų viršutinę ribą ar dar kaip nors kitaip elgiamės. Bet vieną komisiją tvirtinti, o visas kitas palikti savaime susitvarkyti, taip neišeis, mano manymu.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš pritariu tam, ką pasakė tik ką deputatas V.Kačinskas. Jeigu mes norime pirmiausia dalį komisijų tik patvirtinti, tai nebent galėtume pradėti kaip tik nuo tų, kur yra kandidatų daugiau negu galimų vietų. Tai, kai tas pirmiau patvirtintume, būtų aišku, kaip elgtis su kitomis. O jei pradėtume atvirkščiai, nuo tų, kur yra lygu, arba tų, kur yra mažiau, tai tikrai mes neišspręsime klausimo. Ir, kita vertus, aš prašyčiau, ypač jei sudarytas sąrašas yra neproporcingai pasiskirstęs tarp frakcijų, kad frakcijos pasakytų čia viešai savo nuomonę, ar jos sutinka su čia išdėstytu projektu. Jeigu sutinka, deputatai gali balsuoti. Jeigu nors viena frakcija jaučiasi nuskriausta, be abejo, reikia koreguoti tuos dalykus. Tai aš prašyčiau, kad prieš bet kurį balsavimą frakcijos pasisakytų, ypač kai nėra iš frakcijos nė vieno deputato. Ar sutinka frakcijos...

PIRMININKAS. Aš noriu pasiteirauti. Kaip jūs siūlėte balsuoti už tas komisijas, kuriose yra...

A.TAURANTAS. Tai aš nematau kitos išeities, o pradėti tiktai nuo tų, kuriose yra daugiau kandidatų negu galimų vietų. Tai jeigu tada frakcijos atsiims arba mes balsavimu tai išspręsime, tada galima jau pereiti prie kitų. Kitaip mes nieko neišspręsime.

PIRMININKAS. Tačiau mes negalime patvirtinti tų komisijų, jeigu, sakykim, Agrarinėje komisijoje gali būti 10 deputatų ir ne daugiau, o yra 12 kandidatų.

A.TAURANTAS. Tai gal dabar salėje pasisakys frakcijos, kurios turi per daug kandidatų. Gal balsavimu kaip nors išspręsime. Galima dar čia išspręsti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, Centro frakcijos nuomonė iš esmės sutampa su deputato V.Kačinsko pasakyta nuomone. Taigi mes manome, kad šiandien visų komisijų mes tikrai negalime tvirtinti. Išimtį reikėtų padaryti, matyt, vienai komisijai, būtent Biudžeto komisijai. Kadangi biudžetas tuojau bus pateiktas, Biudžeto komisija turi dirbti. Nors ji ir nėra visai suformuota... Yra jau visai suformuota? Tai tuo labiau. Projekte to nematau, bet jeigu yra visai suformuota, siūlyčiau ją patvirtinti, o kitas komisijas tvirtinti tik tada, kai galutinai bus nustatytas sąrašas. Kai nebus taip, kaip dabar, kai yra neproporcingas atstovavimas, aš matau, Švietimo komisijoje bei kitose komisijose. Todėl aš siūlyčiau deputatui A.Endriukaičiui dar gerokai padirbėti ir ketvirtadienį pateikti jau suderintą sąrašą.

PIRMININKAS. Tačiau tokiu atveju kitos komisijos irgi negali dirbti.

A.SAKALAS. Dar pridurčiau, kad deputatas A.Endriukaitis truputį neteisingai apibūdino sakydamas, kad yra suderinta. Iš esmės yra nesuderinta. Su frakcijomis ir su kitais asmenimis nėra suderinta. Arba suderinta ne su visais. Ir prašyčiau būti korektiškam, deputate Endriukaiti.

PIRMININKAS. Biudžeto komisijoje jau yra septyni deputatai, taip? Kokia septintoji pavardė? Pasakykit pavardę. Kęstutis Grinius. Tautininkų atstovas būtų septintas Biudžeto komisijos narys. Prašau savo projektuose pasižymėti šią pavardę. Deputatas Č .Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau kompromisą, kuris gal šiek tiek siejasi su kolegos A.Sakalo ir kitų siūlymais. Vis dėlto bent porą komisijų patvirtinkime. Aš siūlau ir Biudžeto, ir Ekonomikos. Gal dar kurią kitą. O paskui besiginčydami suderinsim kitus klausimus. Jeigu reikės būtinai kurią jau patvirtintą komisiją vėl patvirtinti, man atrodo, čia problemų nebus. Nesitrukdykim. Kurią galim šiandien patvirtinti, tvirtinkim, o paskui reikės  pasitaisysim. O mes čia taip atidėliosim, atidėliosim, o komisijos, kurios gali dirbti, negalės dirbti. Tai aš siūlau bent dalį komisijų šiandien patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatus salėje tylos. Tai vis dėlto gal apsispręskime, kad, tarkime, jau už Biudžeto komisiją galime balsuoti. O toliau paliktume diskusijų sąrašą, nes žinau, kad kiti deputatai nori dėl kitų komisijų diskutuoti. Taigi patvirtintume vieną komisiją ir siaurėtų komisijų ratas. Deputatas G.Ilgūnas vis dėlto dabar nori.

S.G.ILGŪNAS. Noriu atkreipti dėmesį į neetišką gerbiamojo A.Endriukaičio poelgį sudarant šį sąrašą. Dėl to, tarkime, Agrarinėje komisijoje yra iki 10 deputatų, kandidatų  12. Užsienio reikalų komisijoje iki 10 deputatų, kandidatų — 12. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje iki 13 deputatų ir įrašyta 13, o tuo tarpu yra 15 kandidatų. O jeigu grįžta gerbiamasis V.Paliūnas, tai 16. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi jūsų valia, gerbiamasis Endriukaiti, atsakyti į pastabas arba neatsakyti.

A.ENDRIUKAITIS. Na, aš galiu atsakyti. Yra štai man pateikti sąrašai komisijų, pasirašę frakcijų žmonės. Na, Centro frakcija tokio sąrašo nematė reikalo pateikti. Kadangi turėjau tokį Sekretoriaus pavedimą komisijų projektą pateikti, aš taip ir pateikiau. Principas buvo toks, kad surašiau į šitą projektą tuos frakcijų narius, kurie buvo pateikę, ir tuos frakcijų žmones, kurie išvis yra ankstesniuose sąrašuose buvę. O tų nefrakcijuotų deputatų aš paprasčiausiai neįrašiau. Tai yra darbinis projektas, ir aš nematau čia kokios nors etinės problemos.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Tai gal tikrai balsuotume, pavyzdžiui, už Biudžeto komisiją ir šitaip siaurintume diskusijų ratą. Sutiktumėte? Visi deputatai, kurie dar nori kalbėti, liktų, tačiau jie, tikiuosi, ne dėl Biudžeto komisijos nori diskutuoti. Taip? Deputatas L.Sabutis dėl komisijų sudarymo principo.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos! Parodytas projektas iš tikrųjų yra tam, kad mes vizualiai galėtume įvertinti, kokią turime padėtį, sakykim, perspektyvoje. Tai jokiu būdu nėra šios dienos, sakykim, rezultatas. Už tai pritarčiau tai nuomonei, jog reikia bent nutarti ir dvi komisijas patvirtinti. Dvi. Biudžeto... Aš kreipiuosi tiesiog į tuos deputatus, kurie bent kiek simpatizuoja ir gali talkinti šiai komisijai. Tuoj pat prisidėkite ir papildykite iki 10. Artėja labai sunkus periodas — biudžeto rengimas, teikimas ir tvirtinimas. Reikia dirbti ištisai tomis dienomis. Na, o jūs puikiai suprantate, kiek yra papildymų ir patikslinimų. Todėl kai dirbs Ekonomikos ir Biudžeto komisijos, mažiau sugaišime laiko čia. Mes turėtume tiesiog pasižadėti tose komisijose, kuriose buvome, jeigu jos nebūtų transformuojamos, reiktų šitiems deputatams galbūt talkinti anksčiau patvirtintose komisijose. Aš turiu pirmiausia omenyje Mandatų ir etikos komisiją. Jūs matote, pasisiūlė tik du kandidatai, o be Mandatų ir etikos komisijos turbūt negyvensime nė vienos dienos, kad ten nereikėtų spręsti kokių nors reikalų. Ne, aš noriu pasakyti, kad yra nemažai prašymų, pareiškimų ir visokiausių kitokių reikalų, kad išties turi dirbti ta komisija. O dvi komisijas... Susitarkim šiandien ir negaišdami labai daug laiko suformuluokime ir patvirtinkime. Man atrodo, kad Ekonomikos komisijoje bus visas dešimtukas, jeigu deputatas V.Paliūnas pakeis savo ankstesnę nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi gal dar nebent deputatas A.Rudys dėl Biudžeto komisijos sudarymo, ir tuo baigtume pasisakymus.

A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti Aukščiausiosios Tarybos remti šitos komisijos apiforminimą Šiandien ir nebijokim, kad yra tik 7 žmonės. Paskui iš kitų komisijų žmonėms išeinant bus galimybė papildomai priimti sprendimą ir papildyti komisiją. Aš asmeniškai labai kviesčiau ir ypač kviesčiau iš tų frakcijų, iš kurių čia nėra. Vis dėlto reikės prieiti prie tokio momento, kai Biudžeto komisija pasidarys viena iš svarbiausių Aukščiausiosios Tarybos komisijų, kaip tai yra normaliose pasaulio šalyse. Dar aš norėčiau pastebėti, kad būtent šiandien reikia jį patvirtinti todėl, kad mes pradėjom nagrinėti Mokesčių įstatymo pakeitimų klausimus. Numatyta lapkričio mėnesį šitai pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Lapkričio mėnesį mes turime priimti rimtus sprendimus šitoje srityje, nes gruodžio mėnesį mes turėsime tvirtinti biudžetą. Jau tvirtinti biudžetą. Ir dėl to reikia pertvarkyti mokesčių įstatymus. Aš manyčiau, kad negalima toliau neleisti dirbti Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijai.

Biudžeto komisijos sudėties patvirtinimas

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, niekas ir neprieštarauja, kad būtų šiandien išrinkta Biudžeto komisija, kurios sudėtį aš tuoj pat perskaitysiu. Deputatai A.Rudys, S.Razma, E.Vilkas, J.Pangonis, L.Jankelevičius, V.Puplauskas, K.Grinius. Noriu paklausti, ar jau galime balsuoti? Aš manau, kad jeigu dabar ekspromtu pradėsim siūlyti, tai čia galima labai greitai prisiūlyti iki 11. Manau, yra laiko, kad deputatai, racionaliai apmąstę, galėtų papildyti šią komisiją. Ką gi, balsuojame mygtukų paspaudimu. Kas už tai, kad būtų patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos nuolatinė Biudžeto komisija?

Už tai, kad būtų sukurta, suformuota nuolatinė Biudžeto komisija, balsavo 87 deputatai ir deputatas A.Endriukaitis. Tai — 88, prieš  2, susilaikiusių nėra.

Ir deputatas B.Genzelis taip pat pavėlavęs prašo, kad jo balsą priskaičiuotume, tačiau pavėlavusių deputatų balsai neskaičiuojami. Jis buvo tuo tarpu salėje. Atsiprašau, 89  už. Ką gi, nuolatinė Biudžeto komisija patvirtinta. Prašom dėl kitų komisijų.

A.ENDRIUKAITIS. Tai dabar kokia būtų nuomonė dėl Ekonomikos komisijos?

PIRMININKAS. Tai jūs, gerbiamasis Endriukaiti, kažką pasiūlykite. Aš nežinau, ką jūs norite pasiūlyti?

A.ENDRIUKAITIS. Taip, jau yra pateikiamas pasiūlymas šitos komisijos išvardytus narius patvirtinti. Na, yra kitokių...

PIRMININKAS. Ekonomikos komisijos, taip? Be deputato V.Paliūno, kuriam... Atsiprašau, deputatui V.Paliūnui suteikiu žodį. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Jeigu turi kokios...

PIRMININKAS. Aš suteikiau žodį; deputatui V.Paliūnui.

V.PALIŪNAS. Aš nematau tragedijos, jeigu būsiu Ekonomikos komisijoje.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.

A.ENDRIUKAITIS. Aš sutinku su deputatų pasiūlymu, kad ten proporcingumo kokio nors nesilaikyta, sakykim, Ekonomikos komisijoje. Vienų frakcijų daugiau, kitų mažiau. Bet jeigu konkrečiai yra kokių pageidavimų dėl vieno ar kito deputato, mes turbūt galim išklausyti. Bet aš nematau tragedijos, kad būtinai ta proporcija, būtinai tiek procentų turi būti, jeigu yra bendras sutarimas. Jeigu žmogus nori dirbti, jeigu niekas neprieštarauja, kad ten kairiųjų būtų ar liberalų daugiau ar mažiau, jeigu niekas neprieštarauja, tai aš nemanyčiau, kad būtina tą aritmetinę proporciją išlaikyti esant nonsensui.

PIRMININKAS. Jeigu yra frakcijų sutarimas, tai, žinoma, galbūt ta proporcija neturi būti taip griežtai aritmetikai sekama. Ir prieš balsuojant — deputatas K.Antanavičius, kaip komisijos pirmininkas.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėjau pasakyti, kad mūsų komisija turi nė kiek nemažiau darbo ir su biudžetu, ir su kitais ekonominiais įstatymais. Na, ir būtų gerai, kad būtų nuspręsta. Noriu taip pat pasakyti, jog, manau, reikia užbaigti su visomis komisijomis šiandien, nes gerbiamasis A.Endriukaitis vienas nieko nepadarys. Tai imkim ir šiandien nuspręskim dėl visų kitų komisijų. Gal porą kokių palikime nesuformavę, jei nėra galimybės. Bet juk tai tęsiasi nuo rugsėjo mėnesio. Jeigu tokio dalyko kaip komisijų negalime padaryti, tai ką mes tada galime padaryti?

PIRMININKAS. Gerai. Tai ir balsuosime. Galėti mes galime. Ar dar yra dėl balsavimo motyvų? Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš noriu pasakyti, kad dėl Ekonomikos komisijos mes tikrai negalime balsuoti. Ir galioja tai, ką aš anksčiau pasakiau. Aišku, yra problema, kad kai kurie deputatai, galintys dirbti šioje komisijoje, norėtų į kitas komisijas eiti, bet kol neišspręstas kitų komisijų klausimas, kur yra konkurencija, be abejo, jie čia dabar nepasiryš eiti. Tai spręskime dėl tų komisijų, kur yra konkurencija. Paskui šitą išspręsime. Tokios neproporcingos komisijos sudaryti iš tikrųjų negalime. Tai yra viena iš svarbiausių komisijų, ir dabar sudaryti didžiule disproporcija šią komisiją būtų didžiulė klaida. Vėliau mes jos neatitaisysime. Tai aš prašau, kad mes šiandien nebalsuotume, nes mes negalime balsuoti, nes iš tikrųjų pažeidžiamas Reglamentas, nes sudaryta visiškai neproporcingai, ir aš nesuprantu, kaip gerbiamasis A.Endriukaitis gali teigti, kad čia nieko. Yra aiškiai pasakyta ,,pagal proporcingą sudarymo principą". Gerai, jeigu ten puse žmogaus tiktai skiriasi ar dar kaip nors. Bet kai skiriasi po kelis kartus, tai koks čia proporcingumas?

PIRMININKAS. Bet aš noriu paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, kaip mums reiktų šiandien tvirtinti tą komisiją, kurioje gali būti...

A.TAURANTAS. Mes šiandien negalime nieko tvirtinti, kadangi...

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš nesuteikiau jums žodžio.

A.TAURANTAS. Neparuoštas klausimas.

PIRMININKAS. Aš noriu, deputate Taurantai, jus nutraukti ir paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, kaip mes turėtume tvirtinti tą komisiją, kurioje gali būti ne daugiau kaip 10 deputatų, o,yra 12 deputatų? Aš noriu jūsų paklausti.

A.TAURANTAS. Visų pirma mes turėtume paprašyti, kad tai padarytų frakcijos, kurios per daug deputatų ten deleguoja. Jeigu jos to nepadarys, mes turėsime balsuoti atvirais biuleteniais čia, Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Gerai Aišku. Ačiū. Tai aš vis dėlto siūlysiu taip, kaip siūlė deputatas A.Endriukaitis  balsuoti už Ekonomikos komisiją. Gerai. O dėl procedūros deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš siūlyčiau toliau diskusijos netęsti. Deputatui A.Endriukaičiui siūlyčiau iki ketvirtadienio suburti frakcijų atstovus ir sudėlioti komisijas iki galo. Ketvirtadienį šitą klausimą išspręstume. Ir siūlyčiau dėl šiuo pasiūlymo balsuoti,  kad nutrauktume diskusiją ir pereitume prie kito klausimo.

PIRMININKAS. Gerai, aš sutinku su jūsų pasiūlymu. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. (...) nutraukti komisijų formavimą. Pavyzdžiui, aš norėčiau, kad Teisinės sistemos komisija irgi būtų suformuota. Rytoj diskusija. Diskusijos apibendrinimui reikalinga juk komisija tokia, galima sakyti, nuolatinė, kadangi ji toliau realizuos tos diskusijos rezultatus, todėl atidėliojimo, aš manyčiau, nereikėtų apskritai taikyti visoms komisijoms, tuo labiau kad dėl Teisinės sistemos komisijos problemų neiškilo. Kas norėjo, tas atėjo. Aš džiaugiuosi, kad ir Lenkų frakcijos atstovas yra, o daugiau jokių norinčių nebuvo. Gal dėl to, kad visas dienas dirbti reikia.

PIRMININKAS. Taip. Tai aš, matyt, prašysiu, kad baigtume šios dienos diskusiją atsižvelgiant į tai, kad klausimas yra neparuoštas arba pateikiamas ne taip, kad nesukeltų diskusijų Aukščiausiojoje Taryboje. Pasisakyti nori 13 deputatų. Tai aš žinau, kad dėl komisijų formavimo, tačiau aš noriu, kad baigtume klausimo kaip neparuošto arba kaip ne taip pateikto svarstymą. Gerai, deputatė V.Jasukaitytė. Iš eilės 13 deputatų kalbės.

V.JASUKAITYTĖ. Jeigu šitas klausimas nesvarstomas, aš tada nieko nenoriu pasakyti, o jeigu mes dar svarstysim, tai aš noriu pareikšti, kad aš vis dėlto noriu būti kultūros komisijoje, o dėl viso kito aš abejoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje aš norėčiau likti tvirtai.

PIRMININKAS. Yra deputato A.Sakalo pasiūlymas nutraukti šios dienos diskusijas. Pone Sakalai, jūs siūlėte, kad būtų nutrauktos diskusijos šiandien komisijų formavimo klausimu? Jūs siūlėte, kad būtų nutrauktos diskusijos? Aš noriu patikslinti. Aš siūlau balsuoti už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos.

A.NORVILAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš norėčiau, kad tokiu atveju būtų taip formuluojamas balsavimas: kiek laiko yra skiriama, sakykim, šio klausimo galutiniam paruošimui ir kada yra fiksuota data, kai deputatai galutinai pareiškia savo asmeninę nuomonę, ir kada galutinai gerbiamasis A.Endriukaitis derina su frakcijomis sąrašą. Nes šiaip klausimas atidėtas vėl neribotam laikui, Ir iš tikrųjų tas klausimas tęsiasi labai ilgai.

PIRMININKAS. Buvo siūlyta, kad klausimą toliau svarstysime ketvirtadienį ir dėl to, atrodo, niekas nesiginčijo. Deputatas Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prieštarauti bet kokiam pasiūlymui nutraukti diskusijas todėl, kad mes sprendžiame Aukščiausiosios Tarybos darbinių organų formavimo klausimus. Tai tada paskirkim 23 d. visai paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir plenarinių posėdžių nerengti. Nes kol nepradėtos formuoti komisijos, tai yra vienas dalykas, o kada pradėtos komisijos formuoti, jos nebeturi jokių įgaliojimų ir negali pateikti jokių įstatymų, jokių nutarimų. Tai tada aš siūlau, jeigu bus priimtas pono Sakalo pasiūlymas, kartu priimti, kartu su tuo sujungti ir nedirbti tol, kol nebus suformuotos komisijos, nes dirbti neįmanoma. Kitu atveju tegul ponas A.Sakalas eina dirbti už visas komisijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes nuspręstume tęsti diskusijas, tai gal apsiribotume taip, kad jas baigtume iki 11.50 val. Ne vėliau, nes aš bijau, kad mes sutrikdysim visą šios dienos darbotvarkę nevaisingai ginčydamiesi.

Ar sutiktumėte be jokio balsavimo, be nieko, kad iki 11.15 val. baigiame šito klausimo svarstymą. Ar išspręsime ką nors, ar ne, tai jau čia yra mūsų konstruktyvumo reikalas. Sutinkate? Laikas baigėsi, tačiau truputį vėliau prasidėjo klausimo svarstymas. Atsižvelgiu į tai. Ar sutinkate, deputatai, kad 11.15 val. baigtume? Gerai, neprieštaraujate? Ar prieštaraujate?

Ar prieštaraujate, ar ne? Prieštaraujate. Prašom pasakyti. Deputatas R.Gudaitis,

R.GUDAITIS. Aš manyčiau, kad mes negalime plenariniame posėdyje svarstyti neparengto klausimo. Aiškiai klausimas yra neparengtas. Aš manyčiau, kad mes neturėtume plenariniame posėdyje pirmiausia svarstyt tą klausimą, o turėtų turbūt būti išplėstas deputatinis frakcijų atstovų pasitarimas. Yra labai didelė grupė deputatų, kurie nepriklauso jokioms frakcijoms. Aptarkime tuos dalykus ir tada eikim į plenarinį posėdį. Negalima taip chaotiškai, neparengus klausimo, svarstyti ji plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Deputate Gudaiti, aš norėčiau atsižvelgti į tai, kad šiandien jau Biudžeto komisija patvirtinta. Tai gal būtų galima patvirtinti ir kitas komisijas. Tiktai tiek, kad deputatas A.Endriukaitis, pripažinkime, neatsargiai pasiūlė tokią ,,karštą" Ekonomikos komisiją. Ir iš čia tas įspūdis, kad klausimas neparengtas. Nors iš esmės galėtume patvirtinti ir daugiau komisijų.

A.ENDRIUKAITIS. Tai galime nuo Mandatų ir etikos...

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas. Dėl procedūros kalbėsit?

V.KAČINSKAS. Taip. Norėčiau pasiūlyti Aukščiausiosios Tarybos deputatams balsuoti už Teisinės sistemos komisijos patvirtinimą, kadangi proporcingas atstovavimo principas šioje komisijoje yra išlaikytas, yra viena dar laisva vieta, kuri galės būti užimta. Pretenzijų dėl šios komisijos formavimo nė iš vienos frakcijos nėra gauta. Ir todėl mes be diskusijų galėtume už šią komisiją balsuoti. Tą ir siūlau padaryti.

PIRMININKAS. Taigi jau buvo siūlyta balsuoti dėl Teisinės sistemos komisijos. Aš taip pat siūlau. Deputate Endriukaiti, jūs tam pritarsite, kad būtų šiandien balsuojama už nuolatinės Teisinės sistemos komisijos suformavimą. Taip?

A.ENDRIUKAITIS. Taip. Bet kuris žingsnis į priekį yra priimtinas. PIRMININKAS. Taip. Dabar, deputatai, tik dėl procedūros arba dėl balsavimo motyvų. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau informuoti visus deputatus, kad čia yra klaidingi kaltinimai, jog komisija nedirba. Su mūsų frakcijomis visomis čia dirbo ir dirba. Ir kiekviena komisija jau apgalvota kelis kartus. Įvairių siūlymų teikėme. Tik čia visas principas yra tas, kad reikia po vieną, o kartais kompetencijos negali išlaikyti. Ir todėl papuolė po du. Jūs gerai įsižiūrėkit. Čia tiktai kelios komisijos, kurios kelia tam tikrą diskusiją. Visos yra aptartos. Todėl balsuokim už tas komisijas, kurios aptartos. Čia yra tiktai Švietimo, Užsienio... Mes jau tarėmės kelis kartus. Balsuokim, ir viskas.

PIRMININKAS. Aišku. Deputatai reikalauja, kad aš teikčiau pasisakyti pagal sąrašą, užrašytą kompiuteryje. Tačiau, šitai diskusijai sutrikus, aš dabar tik turiu priminti, kad jau sakiau, jog teiksime balsuoti dėl Teisinės sistemos komisijos suformavimo.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau. Kodėl jūs teiksite balsuoti? Tai teikit, tegul nepatvirtina Ekonomikos komisijos...

PIRMININKAS. Aš jums nesuteikiau žodžio, deputate Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS. Buvo pasiūlyta...

PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, jums žodinis įspėjimas.

K.ANTANAVIČIUS. Aš prašau. Juk buvo pasiūlyta, jūs neturite jokios teisės peršokti. Buvo...

PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis atsiėmė savo pasiūlymą.

K.ANTANAVIČIUS. Ir tegul balsuoja, tegu netvirtina...

PIRMININKAS. Aš prašau, kad Aukščiausioji Taryba, remdamasi 142 straipsniu, pareikštų...

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar sykį prašau jūsų laikytis (...) tvarkos.

PIRMININKAS. (...) pareikšti jums įspėjimą, įrašant į protokolą.

K.ANTANAVIČIUS. Bet kokios tvarkos prašau laikytis. Todėl, kad (...) klausimas...

PIRMININKAS. Tai yra posėdžio (...) klausimo pristatinėti nereikia...

K.ANTANAVIČIUS. (...) Ekonomikos komisijos balsuokit, ne...

PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, ar jums ne gėda? Deputate Antanavičiau, ar jums ne gėda, ne?

K.ANTANAVIČIUS. Jeigu yra koks nepasitikėjimas, tegu pareiškia...

PIRMININKAS. Aš prašau jus sėsti į vietą!

K.ANTANAVIČIUS. Aš reikalauju, kad būtų balsuojama tvarkingai. Ponas A.Endriukaitis išėjęs pasiūlė balsuoti už Ekonomikos komisijos...

PIRMININKAS. Aš prašau jus sėsti į vietą! O Aukščiausiąją Tarybą, kaip numato Reglamento 142 straipsnis, be aptarimo prašau balsuoti atviru balsavimu už tai, kad deputatui K.Antanavičiui būtų pareikštas įspėjimas su įrašymu į protokolą. Atviras balsavimas. Balsuojame mygtukų paspaudimu.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu, kad būtų pareikštas įspėjimas ponui E.Gentvilui. Ir aš neduosiu prie mikrofono vietos, kol nebus pareikštas įspėjimas ponui E.Gentvilui. Todėl aš prašau tada pašalinti šitą pirmininką ir pakeisti pirmininką kitu todėl, kad jis nesilaiko jokio Reglamento ir jokio padorumo. Buvo pasiūlyta balsuoti ir balsuokite.

PIRMININKAS. Už įspėjimo įrašymą į protokolą deputatui K.Antanavičiui balsavo 27 deputatai, prieš  11, susilaikė 5. Deputatui K.Antanavičiui įspėjimas į protokolą įrašomas. Dabar deputatas K.Antanavičius prašė pareikšti nepasitikėjimą man. Aš sutinku. Jūs neturite teisės prašyti įrašyti man įspėjimo. Posėdžio pirmininkas prašo, kad Aukščiausioji Taryba pareikštų įspėjimą posėdžio pirmininkui deputatui E.Gentvilui su įspėjimo įrašymu į protokolą. Aš vykdau deputato K.Antanavičiaus valią. Kas už šitą pasiūlymą? Balsuojame mygtukų paspaudimu. Už įspėjimą su įrašymu į protokolą deputatui E.Gentvilui balsavo 10 deputatų, prieš  41, susilaikė 11. Posėdžio pirmininkui įspėjimas neįrašomas. Aš susilaikiau, jeigu jums rūpi. Deputate Endriukaiti, jūsų valia. Ką siūlysit?

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai, gal čia mažiausiai sukėlė tokių ginčų šita Teisinės sistemos komisija. Gal tada truputį  peršoksiu. Siūlyčiau tada šitą komisiją ir patvirtinti, kurioje įrašyti 9 deputatai.

PIRMININKAS. Kurią komisiją?

A.ENDRIUKAITIS. Teisinės sistemos komisiją. Jeigu yra kokių pastabų, mes galime išklausyti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas primena savo ankstesnįjį siūlymą. Ar yra prieštaraujančių frakcijų? Ar nors viena frakcija prieštarauja šitam? Nėra prieštaraujančių. Gerai, tada prašysiu, kad balsuotume rankų pakėlimu už nutarimą, kad būtų suformuota Aukščiausiosios Tarybos nuolatinė Teisinės sistemos komisija. Prašome balsuoti, kas už šios komisijos suformavimą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  79.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

Teisinės sistemos komisijos sudėties patvirtinimas

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Nuolatinė Teisinės sistemos komisija suformuota. iki klausimo svarstymo pabaigos liko 5 min. Prašom, deputate Endriukaiti.

B.RUPEIKA. Replikos vienas sakinys.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš tik vėliau pasižiūrėjęs pamačiau, kad mes komisijoje patvirtinome Z.Juknevičių, ministro pirmąjį pavaduotoją. Ar ta praktika ir toliau bus tęsiama, ar ne? Man atrodo, ji žalinga. Tai tada jau valdymo ir įstatymų leidimo organai — viena krūva.

PIRMININKAS. Deputate Endriukaiti, prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Kadangi leidimas duotas dirbti... Pats deputatas pageidauja, tai mes neturime teisės atsakyti jam. Na, jeigu yra pasiūlymas išbraukti, tai galime balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, aš prašau teikti kitą komisiją.

A.ENDRIUKAITIS. Dabar gal čia taip...

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar sykį atsiprašau. Buvo mano pasiūlymas balsuoti dėl Ekonomikos komisijos...

PIRMININKAS. Čia yra klausimo pateikėjo, o ne posėdžio pirmininko reikalas. Tai jis sprendžia, kokią komisiją siūlys balsuoti.

K.ANTANAVIČIUS. Buvo pateikta...

PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, aš noriu su jumis gražiuoju susitarti.

K.ANTANAVIČIUS. Ar aš, deputatas, turiu deputatinę teisę, ar nebeturiu?

PIRMININKAS. Turite. Tačiau, jeigu nepriima teikėjas, tai aš negaliu jo prispausti kaip nors. Aš jau buvau siūlęs balsuoti, jeigu jūs prisimintumėte. Prašom, deputate Endriukaiti.

A.ENDRIUKAITIS. Na, gerai. Dabar jau iš tiesų liko čia 4 min. Daugiau mes turbūt komisijų nepajėgsime svarstyti. Šita Ekonomikos komisija... Čia, žinoma, yra ginčas dėl to išdėstymo, bet jeigu frakcijos turi kokių nors pasiūlymų, prieštaravimų, kad joms neskirta tų vietų, o jos norėtų užimti tas vietas, tada aš sutikčiau, kad galima pasiūlyt, sakykim, kadangi čia yra, pavyzdžiui, Liberalų frakcijos trys žmonės... Jeigu kita frakcija siūlytų savo žmogų į tą vietą, tai tada galima, aišku, paprašyti, kad liberalai atiduotų tą vietą kitai frakcijai.

PIRMININKAS. Jūs teikiate balsuoti dėl Ekonomikos komisijos sudėties ar neteikiate?

A.ENDRIUKAITIS. Taip, teikiu.

PIRMININKAS. Aš noriu, kad jūs galutinai apsispręstumėt, kad galėtų Aukščiausioji Taryba arba diskutuoti šituo klausimu, arba nediskutuoti. Nes kol kas išeina tik pykčiai dėl šito jūsų neryžtingumo.

A.ENDRIUKAITIS. Aš pateikiau pačioje pradžioje. Kadangi iškilo prieštaravimų... Aš pateikiau porą argumentų.

PIRMININKAS. Gerai, dėl balsavimo motyvų arba dėl procedūros. Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėjau atkreipti dėmesį į liūdną Mandatų ir etikos komisijos padėtį. Ten yra tiktai du žmonės.

PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl Ekonomikos komisijos. Tik dėl Ekonomikos komisijos.

L.ŠEPETYS. Aš dėl Ekonomikos komisijos nieko neturiu, bet vėliau pasilieku teisę dėl procedūros.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas M.Čobotas.

M.ČOBOTAS. Aš norėčiau pasisakyti. Čia labai daug nereikalingų diskusijų tuo metu, kai galima kai kurias komisijas patvirtinti.

PIRMININKAS. Kalbame tik apie Ekonomikos komisiją.

M. ČOBOTAS. Aš kalbu dėl Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos, nes joje labai trūksta žmonių. Yra nauji keli nariai, kurie nori dalyvauti. Tai labai apsunkina mūsų darbą. Ir aš labai prašau šiandien balsuoti dėl mūsų komisijos sudėties patvirtinimo.

PIRMININKAS. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Ekonomikos komisijos suformavimo? Ar yra norinčių kalbėti dėl šito? Yra. Ar galime jau balsuoti, ar dar norės kas nors kalbėti? Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau negaišti laiko  balsuojam. O po to galime ir už M.Čoboto pasiūlymą balsuoti.

PIRMININKAS. Baigsis laikas ir aš nutrauksiu klausimo svarstymą.

Č.JURŠĖNAS. Balsuojam.

PIRMININKAS. Ar galime balsuoti dėl Ekonomikos komisijos?

BALSAS IŠ SALĖS. Galime.

PIRMININKAS. Tai yra daug norinčių, kas turi... Frakcijos vardu deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad galime balsuoti tiktai už tas komisijas, kurios suformuotos pagal skaičių ir pagal kvotas. Dėl tų, kurios nesuformuotos pagal kvotas, reikia numatyti mechanizmą, kaip balsuoti. Ir man atrodo, kad reikėtų balsavimo keliu šitai išspręsti. Sudaryti biuletenius, numatyti kvotas ir surašyti, o kurie nubyrės, paskiau jau iš tų formuoti ten, kur trūksta.

PIRMININKAS. Tai jūs nesiūlote dabar balsuoti?

S.MALKEVIČIUS. Nesiūlome balsuoti.

PIRMININKAS. Tai frakcija nesiūlo. Gerai. Aš manau, kad laikas, skirtas šito klausimo svarstymui, baigėsi. Aš žinau, kad kai kas įžvelgs blogą valią, tačiau pripažinkime, kad klausimas neparuostas ir su frakcijomis nesuderintas. Jūs pripažinkite, kad štai frakcijos prieštarauja prieš tokį komisijų sudarymo principą. O kad deputatas A.Endriukaitis teikė būtent Ekonomikos komisiją, tai yra jo bėda. Buvo galima pateikti tris ar keturias dar kitas komisijas. O klausimui skirtas laikas baigėsi. Ir aš turiu... Dėkoju deputatui A.Endriukaičiui. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Dabar, kai įvyko toks balsavimas dėl Ekonomikos komisijos... Geriau paskambinkite, nes kol ana salės pusė triukšmaus, aš neturiu garbės kalbėti.

PIRMININKAS. Aš prašau salėje tylos.

R.RUDZYS. Atsiprašau, neturiu garbės kalbėti, nes salėje triukšmas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Šepetys taip pat norėjo dėl procedūros. Prašom.

L.ŠEPETYS. Aš noriu pasakyti, kad nepriklausančių frakcijoms deputatų yra per 30 ir jų ignoruoti negalima. O jų dauguma buvo savavališkai išbraukti iš šio projekto. Prašau skaitytis su šia deputatų grupe, bent laikyti juos tokiais pačiais kaip kiti. Ir prašau mano kandidatūrą grąžinti į Švietimo, mokslo ir kultūros komisiją, nors aš labai gerbiu ir Socialinių reikalų komisiją, į kurią esu įrašytas, bet prašau grąžinti ten, kur aš pageidavau ir kur dirbau.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai dar kartą rodo, kad klausimą reikia svarstyti. Kviečiu į tribūną deputatą A.Rudį pateikti rezoliucijos dėl Respublikos 1991 metų biudžeto vykdymo eigos projektą.

Aš prašau salėje tylos. Deputate Karobli, jums žodinis įspėjimas.

Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 metams padidinimo" projekto svarstymas ir priėmimas

A.RUDYS. Ponios deputatės, ponai deputatai! Aš šiandieną turiu jums paeiliui du klausimus. Vienas — tai rezoliucija dėl biudžeto svarstymo rezultatų, o antrasis  tai įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 metams padidinimo". Aš prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos leisti pradėti nuo šito klausimo, nors jis yra antrasis.

PIRMININKAS. Prašom.

R.RUDYS. Gerbiamieji deputatai! Šiandien mums reiktų priimti įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 metams padidinimo". Jis jau yra svarstytas, šiandien mums reikia tik priimti. Tačiau panagrinėjus dar kartą ir išklausius Teisinės sistemos komisijos pirmininko pastabų, reiktų tekste vietoje ,,teisėtvarkos" vartoti žodį ,,teisėsaugos", nes jis yra platesnis. Jis apima ir betarpiškai pačią teisėtvarką, ir tai, kas tvarkos nepalaiko, o tiesiog konstatuoja teisės pažeidimus ir nustato atitinkamas sankcijas. Vadinasi, ruošiant originalą pasirašymui, aš tiesiog pataisysiu šitam projekte. Manau, kad tai yra pamatuota.

PIRMININKAS. Taigi vietoje žodžio ,,teisėtvarkos" rašome žodį ,,teisėsaugos".

A.RUDYS. Taip. Tai patvirtina ir Sekretorius. Be to, į Biudžeto komisiją raštu kreipėsi Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, prašydama patikslinti jai skiriamų asignavimų išdėstymą, vadinas, nepakeičiant bendros papildomų išlaidų 498 tūkst. rublių apimties, didesnę dalį (147 tūkst.) skirti inventoriaus įsigijimui. Įrašyti nepaprastąsias išlaidas. Na, aiškinausi šito dalyko priežastis. Jos susijusios su neteisingai įvertintomis kainomis. Aš siūlyčiau pritarti šitam pasiūlymui. Tai tiek.

PIRMININKAS. Taigi Kultūros paveldo inspekcijai prie nepaprastųjų išlaidų kiek įrašoma?

A.RUDYS. 147 tūkst.

PIRMININKAS. Aišku. Ar galima balsuoti už šitą nutarimą,.. Tai yra įstatymas?

A.RUDYS. Įstatymas.

PIRMININKAS. Įstatymas, o darbotvarkėje neteisingai parašyta. Dėkoju gerbiamajam A.Rudžiui. Kitus deputatus prašau pasiruošti balsavimui. Noriu paklausti, kiek salėje deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 89 deputatai.

PIRMININKAS. Salėje yra didysis kvorumas, galime balsuoti. Kas už įstatymą ,,Dėl Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 m. padidinimo"? Balsuojame pakeldami rankas. Kas už šį įstatymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  78.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Ar deputatas A.Rudys gali pateikti rezoliuciją? Prašom.

Rezoliucijos  “Dėl Respublikos 1991 metų valstybės biudžeto vykdymo” svarstymas ir priėmimas

A.RUDYS. Gerbiamieji, prieš keletą savaičių vyko Biudžeto vykdymo duomenų svarstymas. Noriu priminti visiems. Svarstymo metu buvo iškeltos kelios problemos, susijusios su biudžeto vykdymu. Ir labai logiškai buvo pareikalauta, kad Biudžeto komisija paruoštų Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Bet, pasitarę su komisijos nariais, priėjome prie išvados, kad galbūt būtų tikslinga mūsų svarstymo rezultatus apiforminti dviem dokumentais. Pirmasis būtų rezoliucija, nes pagal Reglamentą rezoliucija yra ta forma, kuria Aukščiausioji Taryba gali pasakyti savo požiūrį į vienus ar kitus reiškinius. Dėl to Biudžeto komisija siūlo jums priimti štai tą rezoliuciją, kuri jums buvo išdalyta dar praėjusią savaitę, man regis, trečiadienį. Tai aš tiesiog nenoriu jos skaityti todėl, kad ji yra iš anksto išdalyta ir deputatai galėjo su ja susipažinti. Kaip matome, tiesiog rezoliucija konstatuoja tą faktą, kad buvo, įvyko svarstymas. Antrasis dalykas — atkreipia ir Vyriausybės, ir Valstybės kontrolės departamento vadovų dėmesį. Biudžeto komisijos nuomone, taip pat deputatų, kurie pasisakė iš šitos tribūnos, nuomone, buvo ne viskas gerai. Be to, Aukščiausiajai Tarybai kartu su rezoliucija yra pateikiamas projektas nutarimo, kuriuo siūlome panaikinti kai kuriuos neteisėtus Vyriausybės sprendimus ir apie kuriuos buvo šnekėta ne kokia įstatymine forma, nenorminio dokumento forma daug kartų, tačiau Vyriausybė laikosi savo pozicijos, kad jų sprendimai yra teisėti.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo nutarimu taip pat siūloma panaikinti vieną Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, apie kurį taip pat jau ne pirmą kartą buvo šnekama, bet jis iki šiol dar tebėra galiojantis, nors jau... Tiksliau, ne nutarimą, bet vieną nutarimo dalį, kuri iki šiol yra galiojanti ir kuri visiškai nebeatitinka nei šios dienos, nei mūsų ateities reikalų. Projektas taip pat išdalytas deputatams praeitą savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, žinoma, mes galėtume balsuoti tik dėl rezoliucijos, taip?

A.RUDYS. Aš norėčiau, kad būtų laikomas pateikimu šitas nutarimo projektas.

PIRMININKAS. Nutarimo projektas būtų laikomas pateikiamu. Na, tai bus komplikuotas balsavimas.

A.RUDYS. Na, tai iš pradžių...

PIRMININKAS. Pirmiausia dėl rezoliucijos, taip? Prašau deputatus sėstis į vietas. Kas už Aukščiausiosios Tarybos rezoliuciją dėl Respublikos 1991 metų valstybės biudžeto vykdymo eigos? Balsuojame pakeldami rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  68.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Rezoliucija priimta. Nors dar liko vienas trumpas klausimas, tačiau žodžio prašė deputatas A.Patackas. Jis turi teisę padaryti pareiškimą po deputato S.Kropo iš karto po pertraukos. Likus 3 min. aš turiu teisę pagal Reglamentą suteikti žodį pareiškimui. Deputate Kropai, paskaitykit Reglamentą. Atsiprašau, deputate Patackai. Aš noriu paklausti deputato A.Rudžio, ar yra Juridinio skyriaus išvados? Viskas yra? Nėra darbotvarkėje to klausimo. Aš nenorėčiau jo teikti balsuoti. Aš nenorėčiau jo teikti balsuoti, nes aš pirmą kartą matau jį. Pirmą kartą apie jį girdžiu. Aš jį mačiau įdėtą. Deputate Patackai, suteikiu jums žodį pareiškimui.

A. V.PATACKAS. Gerbiamieji deputatai! Vakar parlamentas, vadinas, na, kaip čia pasakyti, turėjome tokią gėdą, kad nebuvo net kur dėtis. Ta paskaita, kuri buvo skelbta, kuri buvo praeitą kartą du kartus skelbta ir dar aš dalijau tuos visus lapelius... Į ją atėjo trys ar keturi žmonės. Nebuvo nė vieno žmogaus iš Sveikatos apsaugos komisijos ir iš visų kitų komisijų, kurios privalėjo dalyvauti visa savo sudėtimi. Dar kartą primenu, kad paskaita ir kartu susitikimas su tarptautinės organizacijos ,,Prelife" už negimusios gyvybės apsaugą prezidentu įvyks šiandieną. Bus pakartota 14.15 val. Prezidiumo posėdžių salėje. Labai prašome nepadaryti gėdos Lietuvos parlamentui ir ateiti tiems žmonėms, bent jau tiems, kurie privalo ateiti. Aš kartoju, tai Piliečių teisių, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos ir t.t, ir t.t. 14.15 val. per pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Posėdžio pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. (...) Klausimas, išskyrus nutarimo ,,Dėl Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės ir Naujamiesčio apylinkės sujungimo" projektą, už kurį šiandien turime balsuoti. Todėl aš kviečiu visus deputatus atvykti į salę. Gal būtų galima susitarti su deputatu S.Kropu, kad kol nėra salėje 88 deputatų, nes būtent tiek reikia, kad galėtume balsuoti, dabar vyktų kito klausimo svarstymas. Kolegiškai susitartume, kad atsiradus kvorumui kažkuriuo etapu nutraukiame kito klausimo svarstymą ir balsuotume už jūsų nutarimą. Ačiū. Tokiu atveju aš turiu pranešti, kad kitas darbotvarkės klausimas būtų Invalidų integracijos įstatymo projektas. Tačiau neatvyko pranešėjas, todėl Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisija prašo pateikti svarstymui ir balsavimui aštuntąjį darbotvarkės projektą. Tai taip pat tos pačios komisijos parengtas Darbo sutarties įstatymo projektas. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Pranešėjas deputatas J.Beinortas. Aš prašau informuoti, kokių pastabų buvo pateikta iki trečiojo svarstymo. Į kurias atsižvelgta, o į kurias ne. Tada bus galima balsuoti.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo projekto svarstymas

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jums ką tik padalijo per pertrauką paskutinį Darbo sutarties įstatymo projektą. Jis yra taip ir pavadintas  trečiajam svarstymui ir balsavimui. Trečiajam svarstymui ir balsavimui perspausdintas buvo dėl to, kad mes po mūsų antrojo svarstymo, kuriam, kaip žinote, buvo pritarta, dar gavome pluoštelį redakcinių pastabų, kurias skyrė mums gerbiamasis deputatas B.Lubys, pluoštelį pastabų, pasakytų deputato P.Varanausko ir deputato V.Žiemelio. Mes kai kurias jau eidami pastraipsniui galėsime plačiau aptarti, tačiau galiu pasakyti, kad šitoje paskutinėje redakcijoje darbo grupė priėmė tai, kas yra priimtina. O kas yra nepriimtina, tai mes galėtume galbūt dar čia tiesiog pastraipsniui žiūrėdami ir padiskutuoti dar labai nedaug. Kadangi iš esmės tokio, sakyčiau, kategoriško nepriėmimo nebuvo, o buvo motyvų, susijusių su tuo, kad vienas ar kitas klausimas aptariamas kitame įstatyme arba suprantamas truputį kitaip. Tai aš galvoju, gerbiamieji kolegos, kad mes galėtume tiesiog pradėti pastraipsninį šito įstatymo priėmimą, taip pat pasitartume, kas buvo kai kuriuose pasiūlymuose ir kaip yra tai atspindėta. Ar aš galėčiau, gerbiamasis?

PIRMININKAS. Taip, galime pradėti nuo 1 straipsnio.

J.BEINORTAS. Pirmiausia norėčiau dėl darbo pavadinimo ,,Darbo sutartis". Kaip žinote, mes buvom gavę pasiūlymų, kad šitas straipsnis vadintinas samdos sutartimi. Iš pradžių netgi ir tokia formuluotė buvo, bet paskui darbo grupė, kuri ruošė naują Darbo įstatymų kodeksą, motyvuotai mums paaiškino, kad vis dėlto būtų geriau ir priimtiniau lingvistiškai ir šiaip platesnis supratimas, jeigu visas įstatymas vadintųsi ,,Darbo sutartis". Todėl aš manau, kad tuos prieštaravimus galime laikyti išspręstais.

Pradedu nuo 1 straipsnio ,,Įstatymo reguliuojami santykiai". Deputato B.Lubio pasiūlymu turėtų būti papildyta ,,atskirų darbo sutarčių rūšių, kurios sudaromos su mokiniais, antraeilininkais ir stažuotojais". Papildyta 1 straipsnio antroji dalis būtent šitomis dviem mokinių ir stažuotojų kategorijomis, tačiau antraeilininkų kategorija beveik iškrinta, nes mes dabar darbo santykiuose neturėsime tokios antraeilininkų kategorijos. Tiesiog galbūt ribotas arba tam tikros apimties susitarimas. Iš dalies į tai yra kiek įmanoma atsižvelgta. Daugiau pastabų 1 straipsniui nebuvo.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys nesiūlo balsuoti dėl antraeilininkų? Ne. Gerai. Ačiū. Noriu paklausti, ar yra siūlymų balsuoti už 1 straipsnį? Nėra siūlančių balsuoti. Straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. Ačiū. 2 straipsniui, kuriame išdėstyti šio įstatymo teisinio reguliavimo principai, pastabų neturėjome, nes, man regis, kad buvo išdėstyti pakankamai aiškūs principai, kuriais remiantis buvo sudarytas įstatymas.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Ne, aš neskubu. Aš klausiu, ar yra prieštaravimų? Bet aš kompiuterio ekrane nematau nieko, kas norėtų pasisakyti. Deputate Ambrazevičiau, jūs norite kalbėti? Tai paspauskite pulto mygtuką. Ar jūs buvote ankstesnių pasiūlymų, pastabų autorius?

A.AMBRAZEVIČIUS. Deja, prisipažįstu, kad... Tautininkų frakcija teikė, taip?

PIRMININKAS. Ne, tai čia, matyt, P.Varanausko pasiūlymų pakartojimas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš tik abejones noriu pasakyti paklausdamas dėl 2 punkto. Papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamiems piliečiams nustatymas darbo sutartyje, taip? Tai jau čia privalomas, o jeigu nesutinka darbdavys... Va mes, įrašydami tokią sąlygą, iš karto numatome darbo sutarties, sakykim, tipinę formą.

J.BEINORTAS. Aš galėčiau taip pasakyti: taip, be abejonės. Nes papildomos garantijos, kaip žinome, persikelia iš kito įstatymo. Juk mes žinome, kad socialinio draudimo įstatyme konstatavome, jog invalidams teks ir savivaldybės sprendimu, ir privaloma tvarka vis dėlto sudaryti darbo vietas. Ir tas kvotas nustatys savivaldybė. Tai čia, matyt, ir tas principas išlaikomas, nes kaip kitaip įuos paremsi.

A.AMBRAZEVIČIUS. Bet čia jūs joms numatėte papildomas garantijas. Ne darbo vietas, o kažkokias papildomas garantijas darbdaviui uždedate.

J.BEINORTAS. Na, pirmiausia darbo vietų sudarymo garantijos. Darbo vietos sudarymas, supraskime, yra ne vien tik teisė užimti kokį nors darbą, bet ir aprūpinimas ta darbo vieta pagal to žmogaus, tarkim, sveikatą. Aš nemanau, kad čia būtų darbdaviui nepriimtina.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ar siūlote balsuoti? Ne. Daugiau prieštaravimų nebuvo dėl šito straipsnio, taip?

J.BEINORTAS. Ne, daugiau nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu paklausti, ar reikia balsuoti už 2 straipsnį? Nėra reikalaujančių. Straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 3 straipsnis vadinasi ,,Darbo sutartis". Čia yra jos apibrėžimas. Čia mes pasiūlymų kokių nors vėlesnių nebeturėjome. Ankstesnieji kiek įmanoma buvo apšlifuoti. Aš manyčiau, kad jį galima būtų...

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra pasiūlymų, nebuvo pasiūlymų? Deputatas A.Ambrazevičius vėl turbūt nereglamentiškai.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gal autorius paaiškins, kas nustatys vidaus darbo tvarką? Ar čia jau tas įstatymas apima, atsiprašau, kad jūsų klausiu, ar jūs paliekate darbdaviui tai nustatyti? Ar nėra apibrėžta apskritai?

J.BEINORTAS. Be abejonės, juk įmonės vidaus tvarka reglamentuojama vidaus tvarkos taisyklėmis. Ir jeigu tos vidaus tvarkos taisyklės viršytų savo įgaliojimus ir reikalautų taip, kad kas kirstųsi su darbo saugos taisyklėmis, tai jau tada darbo inspekcija užprotestuotų tokias, tarkim, sąlygas. Todėl aš galvoju, kad darbo vidaus tvarkos taisyklės patvirtinamos, kaip žinome, įmonės vadovo. Jeigu jos neprieštarauja Darbo saugos įstatymui, jeigu neprieštarauja ir šitam va mūsų Darbo sutarties įstatymui, todėl aš nemanau, kad čia turėtume kaip nors... Jeigu jūs siūlytumėte kaip nors redakciją keisti, būtų galima dar diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar niekas daugiau nebesiūlo dėl šio straipsnio?

J.BEINORTAS. 4 straipsnis.

PIRMININKAS. Aš turiu paskelbti, kad straipsnis priimtas be balsavimo, jeigu niekas nereikalauja balsuoti. Be balsavimo.

J.BEINORTAS. 4 straipsnyje turėjome pasiūlymą papildyti. Jis nedidukas yra. Čia antroji straipsnio dalis. Buvo siūloma, kad ,,atskiriems darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti ir kiti amžiaus ir lyties nustatyti reikalavimai". Čia 4 straipsnio antroji dalis apima labai siaurą dirbančiųjų kategoriją. Tai asmenys, sulaukę keturiolikos metų ir dar neturintys šešiolikos metų. Šiuo atveju ir Darbo saugos įstatyme bus apie tai pasakyta. Bet čia gi faktiškai jie ne savo noru sutinka su šitomis sąlygomis, bet tik tuo atveju, kai turi raštišką vieno iš tėvų sutikimą. Aš manau, kad gerbiamasis B.Lubys galėtų atsiimti savo reikalavimą čia įrašyti dar tuos papildomus apribojimus, nes būtent Darbo saugos įstatymas ir numatys tuos darbus ir tas sąlygas, kuriose negali būti, tarkim, keturiolikmetis paauglys. Čia tiesiog tėvo raštiškas sutikimas, tačiau neviršijant anų įgaliojimų.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys neprieštarauja?

B.LUBYS. Iš principo neprieštarauju, tiktai turėta čia omenyje trupučiuką giliau. Ne tik keturiolikos šešiolikos metų paauglius, bet ir darbus arba specialias profesijas, kurios, pavyzdžiui, moterims bus draudžiamos. Bet, be abejo, tai turės aptarti kitas įstatymas.

J.BEINORTAS. Jis, beje, jau yra paruoštas, tiktai mes jo nepaimame į rankas Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų autoriams nebuvo dėl šio straipsnio? Tai aš priverstas arba griežtai laikytis Reglamento ir nesuteikti žodžio tiems, kurie nebuvo pastabų autoriai ligi trečiojo svarstymo, arba turiu leisti kalbėti kas nori.

J.BEINORTAS. Mums būtų priimtina, kad pasakytų iš karto, nes čia gali būti ir...

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tai čia daugiau gal pono E.Jarašiūno... Aš pritariu. Reikėtų paskutinėje pastraipoje nurodyti, kad tie asmenys turi turėti leidimą dirbti. ,,Laikinai atvykstančių į Lietuvos Respubliką ir turinčių leidimą dirbti asmenų..." ir taip toliau.

J.BEINORTAS. Mums priimtina. Tada būtų ,,laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką..."

A.AMBRAZEVIČIUS. ,,Ir turinčių..."

PIRMININKAS. ,,Ir turinčių leidimą dirbti".

J.BEINORTAS. Tai čia įterptume ,,ir turinčių leidimą dirbti" po žodžio ,,atvykusių", taip? Mums priimtina.

PIRMININKAS. Ar yra kitų prieštaravimų dėl 4 straipsnio? Nėra. Nereikia balsuoti. Straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 5 straipsnis yra darbdavio apibrėžimas. Be abejonės, galime dar trupučiuką ir pasitarti dėl straipsnio redakcijos, nes, šiaip ar taip, mes turime fiksuoti pirmą kartą mūsų įstatymų leidyboje būtent darbdavio apibrėžimą. Aš perskaitysiu, kokia yra mūsų redakcija. ,,Darbo sutarties šalimi (darbdaviu) pagal šį įstatymą gali būti įmonė, įstaiga, organizacija..." Toliau kalbama, kad ,,tai yra įmonė, kuri yra juridinis asmuo, taip pat kitos įmonės ir fiziniai asmenys, galintys užtikrinti prievolių pagal darbo sutartį tinkamą įvykdymą." Ir čia yra skliausteliuose paminėtos būtent tos prievolės: užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, laiku mokėti darbo užmokestį ir kita. Mūsų gautose pastabose buvo siūloma išbraukti žodį ,,kiti", bet aš negalėčiau šito priimti, nes ir mūsų darbo grupė pateikia labai daug pavyzdžių, kada tos kitos sąlygos susidaro. Tai ir aprūpinimas įrankiais, ir aprūpinimas specialiomis priemonėmis, ir laiku medžiagų tiekimas darbui atlikti. Todėl aš galvoju, kad tas žodelytis ,,kiti", netalpina nieko blogo, o tiktai papildo tomis sąlygomis, kurių dirbantysis iš darbdavio gali išreikalauti. Aš manyčiau, kad tas straipsnis galbūt ateityje ir kistų, tačiau dabar jis, matyt, yra pakankamai išsamus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar čia užsirašę trys deputatai yra pastabų autoriai? Deputatas E.Jarašiūnas.

E. JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad tas darbdavio apibrėžimas, kurį pateikia komisija 5 straipsnio redakcijoje, iš esmės paslepia darbdavio prasmę. Juk darbdavys yra darbo priemonių savininkas. Nesvarbu, ar kolektyvinis, ar ne. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, išnyksta darbdavio atstovas, per kurį, jeigu darbdavys yra kolektyvinis... Sutartis yra sudaroma būtent per darbdavio atstovą. Kai yra individualus, tai sutampa, o šiuo atveju nesutaps. Manyčiau, kad redakcija yra tobulintina, nes pagal tokią, kokią yra pateikę, išeitų, kad būtent įmonė ar fizinis asmuo, kuris gali užtikrinti prievolių pagal darbo sutartį tinkamą įvykdymą... Tai visiškai nieko nesako. Visiškai esmė neatskleista darbdavio kaip tokio. Savininkas, kuris turi darbo priemones ir sudaro su darbuotoju sutartį, būtent kad panaudojant jo tas darbo priemones būtų atliekamas darbas. Aš tik šitaip suvokiu darbdavį.

PIRMININKAS. Ar jūs priimate šitą pastabą? Tai aš noriu vis dėlto padaryti pastabą. Jeigu deputatas E.Jarašiūnas siūlo balsuoti, tai galėtų deputatai pasisakyti dėl balsavimo motyvų.

J.BEINORTAS. Jeigu būtų galima, aš prašyčiau, kad leistų pasisakyti arba darbo grupės vadovui, arba Vyriausybės atstovui viceministrui M.Stankevičiui. Sakau, kad pirmą kartą prie tokio apibrėžimo dirbame. Mums, pavyzdžiui, atrodo, kad apima, o jums...

PIRMININKAS. Gerai, prašom prie šoninio mikrofono. Norėčiau, kad prisistatytumėte.

J.BEINORTAS. Darbo grupės narys M.Gruodis.

M.GRUODIS. Man atrodo, kad jau čia pastaba buvo ne apie darbdavį, o apie darbdavio atstovus. Tai darbo sutartis sudaro darbdavio vardu jo atstovai. Gali sudaryti darbo sutartį ir pats darbdavys, jeigu jis yra savininkas. Jeigu jis nėra savininkas, tai sudaro jo atstovas. Taigi čia, atrodo, tas klausimas neturėtų kelti problemų.

PIRMININKAS. Deputatas Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Tai kas tokiu atveju, jūsų nuomone, yra darbdavys?

M. GRUODIS, Tas dalykas yra įrašytas 17 straipsnyje.

E.JARAŠIŪNAS. Bet tai kas tokiu atveju yra darbdavys? Kaip jūs jį apibrėžiate?

J.BEINORTAS. Darbdavys tai yra pati įmonė.

PIRMININKAS. Aišku, deputatas E.Jarašiūnas neteikia balsuoti? Ne. Tai naujų pasiūlymų...

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu sutiktų projekto autoriai, aš užsirašysiu redakciją ir pateiksiu balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, gal susilaikykim dėl 5 straipsnio aptarimo.

J.BEINORTAS. Aš pritariu, kad galima prie jo dar bus grįžti, nes jis negriauna struktūros.

PIRMININKAS. Gerai. 6 straipsnis.

J.BEINORTAS. Mes negavome pastabų, nes čia yra jo galiojimo ribų apibrėžimas. Kokiems santykiams nustatomas. Ir aš manau, kad čia daugiau nieko pridėti. negalime.

PIRMININKAS. Ačiū. Nereikia balsuoti dėl 6 straipsnio? Niekas nereikalauja. 6 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. Dėkui, dabar pradėsime antrąjį skyrių. Aš manau, kad mes prie 5 straipsnio turbūt dar grįšime kitą kartą, nes gali neužtekti laiko. O dabar antrasis skyrius — ,,Darbo sutarties turinys ir jo sudarymas". 7 straipsniui nebuvo pastabų.

PIRMININKAS. 7 straipsnis pastabų neturėjo. Ar reikia balsuoti už 7 straipsnį? Priimamas bendru sutarimu.

J.BEINORTAS. Dėkui. Ir 8 straipsnis neturėjo pastabų.

PIRMININKAS. Ir dabar niekas neturi. Taigi skelbiu, kad ir 8 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 9 straipsnio ankstesnėje redakcijoje buvo diskutuota dėl neterminuotos sutarties maksimalaus ilgumo. Jau praeitą kartą mes apsisprendėme, kad maksimalus yra penkeri metai, nes tai atitinka jau mūsų priimtame Įmonių įstatyme ankstesnį vadovų kadencijos maksimalų terminą. Todėl dabar papildomų pastabų negavom, o antroji dalis čia apibrėžia, kada negalima sudaryti tos terminuotos sutarties. Todėl 9 straipsnyje, galima sakyti, kad dėl anų pastabų buvo jau nuspręsta, kad iki penkerių metų, o daugiau naujų nebuvo.

PIRMININKAS, Ačiū. Niekas neturi pastabų? Deputatas Č.Stankevičius. Prašom. Taip.

Č. STANKEVIČIUS. Dėl 9 straipsnio aš tas pastabas esu teikęs labai seniai, bet jos, matyt, yra užmirštos. Ir noriu priimti, kad aš esu siūlęs prieš keletą mėnesių, kad būtų specialiai numatytas sutarties terminas renkamojo organo darbuotojams ir jo samdomiems darbuotojams, apribotas kadencija. Ryšium su tuo aš norėčiau čia papildyti. Vėl grįžti prie to ankstesnio pasiūlymo papildyti tą formuluotę ,,ar ne ilgesnės nei yra renkamojo organo kadencija". Tai yra toje savivaldybių (...). Kaip visame pasaulyje yra, kad kai baigiasi kadencija, darbuotojai perrenkami iš naujo.

J.BEINORTAS. Kadenciją tai suprantu...

Č. STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau, dar aš pasakysiu antrą dalykėlį, kad paskui man nereiktų vėl mikrofono įjungti. ir antroje šio straipsnio dalyje sakoma, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Tai visiškai yra neaišku, kas sakoma: ar darbo vieta yra nuolatinė, ar tas žmogaus darbas yra nuolatinis? Ir aš nesutinku su šita formuluote. Nežinau, kodėl šitai reikalauja daryti. Vadinas, neleidžia

samdyti terminuotai į nuolatinę darbo vietą kurio nors darbuotojo. Tai yra nepagrįstai suvaržomos darbdavio teisės.

J.BEINORTAS. Aš manyčiau, kad dar čia ta tema galėtų pasakyti ir gerbiamasis M.Gruodis. Tačiau noriu štai ką pasakyti. Juk jeigu kadencija yra, tarkime, treji arba ketveri metai, vadinas, ne ilgesnė kaip penkeri metai. Įstatymas nustato maksimalų terminą. Aš sutikčiau priimti. Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba kontraktas, bet ne ilgesnė negu penkeri metai. Tai man atrodo, kad šita 9 straipsnio pirmoji dalis kitai nepakenktų. Tuo tarpu dėl to, ką jūs sakote dėl antrosios, aš norėčiau, kad gerbiamasis M.Stankevičius pasakytų grupės ir Vyriausybės nuomonę. Bet mes čia nieko blogo neturėjome. Čia yra tik tie atskiri atvejai, kada negalima sudaryti... Apskritai neterminuotos ir terminuotos tarpusavio sąveika... Gal gerbiamasis pirmininkaujantis leistų...

PIRMININKAS. Gerai. Aukščiausioji Taryba neprieštarauja. Prašome, gerbiamasis Stankevičiau.

M.STANKEVIČIUS. Mes manytume, kad antrąją dalį reiktų palikti. Čia ginamos ir darbuotojų teisės turėti garantijas nuolatiniam darbui. Ir šita formuluotė yra paimta iš Tarptautinės darbo konvencijos. Ji įpareigoja darbdavį priimti darbuotoją nuolatiniam darbui, jeigu pats tas darbo pobūdis yra nuolatinis. Todėl mes prašytume, jeigu galima, palikti tokią, kad nepaverstume visų mūsų darbo sutarčių laikinomis darbo sutartimis. O kad ten, kur darbas yra nuolatinis, darbo sutartys būtų sudaromos neterminuotai. Tada iš čia ir profesinių sąjungų garantijos, ir darbininkų, dirbančiųjų garantijos. Mes prašytume palikti tokią formuluotę. Dėl antro.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Daugiau prieštaravimų nėra.

J.BEINORTAS. Jeigu deputatas nereikalauja keisti antrosios dalies, tai aš manau... Čia vėliau mes dar matysime tuos atvejus, kada yra terminuota. O bendra sąlyga, kad visos, kurios nėra terminuotos, yra neterminuotos, aš manau, kad šita sąlyga labiau gina dirbantįjį ir turėtų čia išlikti.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č. STANKEVIČIUS. Aš norėčiau patikslinti tada formuluotę dėl to, ką jūs sakėte, kad priimate pirmojoje dalyje. Tai gal tiesiog parašytume atskirą sakinį, kad ,,kai samdos sutartį sudaro renkamasis organas, sutarties terminas yra ne ilgesnis nei renkamojo organo kadencija".

J.BEINORTAS. Mums priimtina, kadangi tai nekeičia čia tų penkerių metų limito.

PIRMININKAS. Žinoma, gali būti kokiame nors rinkimų įstatyme numatyta ir ilgesnė kadencija kaip penkeri metai.

J.BEINORTAS. Bet tai nebus darbo sutartis. Čia turite omenyje teisėjus arba gali būti Mokslo taryba.

PIRMININKAS. Ne, sakysime, ir parlamentas gali pagal kokį nors būsimąjį rinkimų įstatymą būti renkamas septyneriems metams, kaip kai kur daroma. Tai tada teks taisyti. Bet kol kas dabartinė situacija neprieštarauja, kai samdos sutartis sudaro renkamasis organas.

Č.STANKEVIČIUS. Aš pats savo pataisai padaryčiau pataisą. Sutarties terminas derinamas atsižvelgiant... Arba sutarties terminas nustatomas atsižvelgiant į renkamojo organo kadenciją. Tiesiog ,,atsižvelgiant" būtų švelniau.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Stankevičiau.

M.STANKEVIČIUS. Gal galima tada sutikti su tuo, kadangi 1 straipsnyje mes kalbame apie renkamųjų organų darbo reguliavimą atskiru įstatymu. Tai čia gal galima būtų tada įrašyti, pabaigti sakinį ,,jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip". Nes taip gali būti. Jeigu priimtinas gerbiamajam Č.Stankevičiui toks pasiūlymas.

Č.STANKEVIČIUS. Gerai, aš sutinku.

M.STANKEVIČIUS. Ačiū.

J.BEINORTAS. Aš siūlyčiau 9 straipsnio galutinę redakciją dar perskaityti, kai mes kitą kartą vėl prie to įstatymo grįšime, o dabar laikyti, kad dėl jo sutarta, bet jis nesuredaguotas.

PIRMININKAS. Tai negalime dar balsuoti dėl 9 straipsnio? Ne? Gerai. 10 straipsnis.

J.BEINORTAS. 10 straipsnis yra darbo sutarties kainų nustatymas. Buvo pasiūlymas pirmąją pastraipą dar papildyti ir formuluoti taip: ,,Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, taip pat iki tam tikro darbo atlikimo laiko." Mes galvojame, kad čia būtent tas darbo atlikimo laikas ir yra aplinkybė. Tarkime, pavaduoti darbuotoją, išėjusią motinystės atostogų arba užbaigti, tarkime, kokį nors darbą, susijusį su ledonešiu arba dar su kažkuo, kuris baigiasi, kai baigiasi jį sukūrusi aplinkybė. Čia tas jau papildymas, žodžiu, redakciškai nieko naujo mums nebeduotų. Man regis, kad dėl šitos pirmosios dalies tas papildymas kaip ir nereikalingas. Pastaba dėl antrosios dalies, kad išbrauktume visą antrąją pastraipą. Čia mes galėtume dar prie to truputį grįžti ir padiskutuoti. Deputatas B.Lubys siūlė, kad ta pastraipa nereikalinga. Tačiau, jeigu ją išmestume... Štai ką teigia ta pastraipa. ,,Jeigu darbo sutartyje joks terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis." Jeigu ją mes išbrauktume, tai gali taip atsitikti, kad netinkamai nustatytas laikas tada sugriaus darbo santykius tarp dirbančiojo ir darbdavio. O šitaip gali tada nukentėti žmogus. Jeigu jūs neatsiimate savo pasiūlymų, tai aš prašyčiau, kad gerbiamas M.Gruodis dar papildytų 10 straipsnio antrosios dalies būtinumo motyvą. Būtent būtinumo motyvą. Kodėl mes jos negalime taip paprastai atsisakyti?

M.GRUODIS. Dėl antrosios dalies darbo grupė manytų taip. Kad galima nustatyti netinkamai netgi (...) . Mes ir pirmąja dalimi apsiribojam penkeriais metais (...). Tektų laikyti, kad tokia sutartis yra neterminuota su visomis iš to einančiomis pasekmėmis Netinkamo termino nustatymo variantų gali būti įvairių. Todėl mes manytume, kad antroji dalis  ir dėl aplinkybių pasikeitimo arba pasibaigimo gali būti paklaidų nustatant jas, ir dėl pačio netgi kalendorinio termino gali pasitaikyti netikslumų. Todėl darbo grupė manytų, kad ši antroji dalis ne tik nekenkia, bet įstatymą daro aiškesnį ir labiau gina darbuotojų teises.

PIRMININKAS. Ar deputatas B.Lubys nori pasisakyti?

B.LUBYS. Keletą žodžių dėl antrosios dalies. Na, galima ginčytis, įrodinėti, bet aš atsiimu klausimą, jeigu grupė galvojo, mąstė. Palikime taip, kaip yra. Galbūt yra logiška. Tačiau dėl pirmosios dalies pasakymo aš labai abejočiau. Aš diskutavau su kolegomis ir su darbininkais tam tikra prasme, Ne tokiuose dideliuose būriuose, bet dėl šito klausimo. Žmonės vis dėlto labiau sustoja prie konkretesnio pirmosios dalies apibrėžimo. Ir iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo sukels pakankamai daug painiavos. Pavyzdžiui, koks paprastas pavyzdys. Aš priimu tave į darbą sniegui valyti. Bet gali būti priimamas žmogus į darbą nuo lapkričio 1 d., sakykim, iki gegužės 1 d. arba balandžio 1 d. Vadinasi, tada visiškai aišku — konkrečiai nuo tada iki tada. O jeigu aš priimu tave į darbą sniegui valyti, o, pavyzdžiui, pasnigo gegužės mėnesį, tai kaip dabar? O dar sninga gegužės mėnesį, bet galbūt per 30 dienų vieną kartą arba per penkerius metus vieną kartą. Man atrodo (ir ne tik man, bet ir mano kolegoms), kad šitas pasakymas yra geras. Jis nėra blogas pasakymas. Ir darbdaviui jis nėra blogas. Pasakyčiau, netgi labiau tinkamas darbdaviui pasakymas: iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Tačiau jis sukels, patikėkit manimi, labai daug painiavos ir teismuose, ir darbo kodeksuose, ir visur kitur. Mano nuomone, tikslus apibrėžimas ,,priimu nuo tada iki tada" būtų visiškai aiškus. Bet aš nenoriu daryt kokios nors diskusijos ar ko nors tokio. Jeigu darbo grupė mano, kad reikėtų palikti taip, tai palikim šitaip. Gyvenimas parodys, kad reikėjo kažkada pataisyti. Tačiau aš įsitikinęs, kad šituos žodžius reikėtų šiandien praleisti.

PIRMININKAS. Daugiau prieštaravimų nėra. Gerbiamasis B.Lubys sutinka su tam tikra išlyga atsiimti savo pasiūlymą. Ar reikia balsuoti dėl 10 straipsnio? Nėra reikalavimų balsuoti. 10 straipsnis yra priimtas be balsavimo. Dabar aš atsiprašau gerbiamojo pranešėjo. Aš norėčiau pakviesti deputatus atvykti į salę. 11 straipsnis.

J.BEINORTAS. 11 straipsnyje buvo pasiūlyta išimtį antrąją dalį. Ir darbo grupė nutarė taip padaryti. Dabar 11 straipsnis yra trumputis. Jis yra tik tokia tezė: ,,Tuo atveju, kai darbo sutarties terminas pasibaigia, o darbo santykiai praktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki termino pabaigos nereikalavo jų nutraukti, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota." Ir kitos aplinkybės.

PIRMININKAS. Kitokių nuomonių nėra? Yra. Deputatas Č.Stankevičius.

Č. STANKEVIČIUS. Kadangi jūs sutikote patikslinti 9 straipsnį, tai šiame straipsnyje reikėtų atsižvelgti. Kai naujai išrinktas organas dar neperformavo savo samdomo kolektyvo, tai sutartis negalėtų tapti neterminuota. Aš nežinau dabar, kaip čia tai pataisyti, bet redakcinė pataisa čia reikalinga. Susiejant su 9 straipsniu.

PIRMININKAS. Aš prašau deputatų neišeiti iš salės, reikės tuoj balsuoti.

Č .STANKEVIČIUS. Gal galėtume šio straipsnio dar nepriimti, truputį dar susilaikyti, nes dabar neturiu suformuluoto pasiūlymo.

J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad yra labai specifinė kategorija žmonių, kurių paprašo pasilikti, pasibaigus jų kadencijai, tam tikram laikui. Dviem mėnesiams ar pan. Aš nežinau, galbūt darbo grupės vadovas galėtų pakomentuoti, ar mūsų kitas kuris įstatymo straipsnis neatsako į šitą klausimą?

PIRMININKAS. Negirdėti. Gal galėtų darbo grupės nariai sėstis į deputatų vietas ir kalbėti prie šoninio mikrofono.

DARBO GRUPĖS ATSTOVAS. 9 straipsnio pastraipa, kai nenumatyta kitaip įstatymais, man atrodo, papildo ir šitą. Juk naujai išrinktas organas, arba, sakysim, kažkokia institucija, yra teisių perėmėja. Ir jos yra kompetencija, ar pratęsti sutartį, ar nepratęsti sutarties, kai ji sudaryta tarp samdomojo ir renkamojo organo. Aš nemanyčiau, kad reiktų keisti šitą pastraipą, jeigu būtų tai priimtina.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.STANKEVIČIUS. Vis dėlto aš turiu omenyje tą atvejį, kai pasibaigs nustatytas terminas, pirmojo šaukimo, sakysime, kadencija. Ir dar nesuformuojant kolektyvo, vadinas, neatnaujinant sutarčių, pagal šį straipsnį savaime atsinaujins sutartis su tais darbuotojais. Aš noriu, kad šiuo straipsniu nebūtų galima pasinaudoti savaime pratęsti kadenciją. Tai vis dėlto šitas straipsnis tą daro. Čia reikėtų tada šitą dalyką aptarti specialiai vienu sakiniu.

DARBO GRUPĖS ATSTOVAS. Gal tada, jeigu galima, prie šito straipsnio grįžtume dar kartą. Pastaba ir konkreti formuluotė, ir grįžtume dar prie to straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai. 12 straipsnis.

J.BEINORTAS. 12 straipsnis yra išbandymų sudarant darbo sutartį kvalifikavimas. Ir pasiūlymą mes turėjome tik tokį: šis pasiūlymas buvo grynai redakcinis trečiosios dalies atveju, kai išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės. Na, čia toks retorinis dalykas. Ar kurie perkeliami dirbti iš kitos įmonės, ar perkeliami dirbti į kitą įmonę? Tai mes manome, kad ir taip, ir taip galima. Ir nelabai supratome esmės. Svarbu, kad pasikeitė darbo vieta darbdavių susitarimu ir jam nereikia išbandymo. Sako, kad geras specialistas.

PIRMININKAS. Na, tai esmės vis tiek nekeistų, ar iš ten, ar į ten. Aišku, prieštaravimų nėra. 12 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 13 straipsnis  ,,Išbandymo terminai". Kaip žinote, buvome mes ankstesnėje redakcijoje išplėtę šiek tiek tuos išbandymų terminus. Dabar juos pagal deputato B.Lubio pasiūlymą sumažinam iki 3 mėnesių, tačiau yra tokių atvejų, kai tie išbandymo terminai gali būti nustatyti. Čia turimas omenyje būsimasis valstybės tarnautojų įstatymas. Anam įstatyme bus tokios kategorijos, kur tie terminai turėtų būti ilgesni. Tarkime, jis turi atlikti kažkur stažuotę, o tik po to... Tai manytume, kad šita tezė, kad ,,įstatymuose numatytais atvejais gali būti ilgesni išbandymo terminai", ne piktnaudžiauja, o tiktai numato tokią galimybę.

PIRMININKAS. Taigi dėl 13 straipsnio niekas pastabų neturi. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.STANKEVIČIUS. Norėčiau pateikti pasiūlymą tokį, pataisą. Pirmąjį sakinį papildyti: ,,išbandymo terminas paprastai negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, jeigu šalys nesusitaria kitaip, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai". Antrąją dalį išbraukti. Tiesiog sujungti. Taip būtų paprasčiau. O paskutinę dalį ,,kai darbuotojas nebuvo darbe" siūlyčiau papildyti žodžiais ,,ne dėl jo kaltės". Nes gali jisai nebūti ir dėl savo kaltės.

J.BEINORTAS. Dėl pastarosios pastraipos, kai nebuvo darbe dėl jo kaltės. Tai yra priimtina. Tačiau pirmoji 13 straipsnio dalis... Jau jis yra, kaip sakoma, diskusijų...

PIRMININKAS. Aišku, 13 straipsnis daugiau pasiūlymų negavo. Ar reikia balsuoti? Balsuoti nereikia. Prašau deputatų neišeiti iš salės. Trūksta tik 4 deputatų. Tada skelbiu, kad 13 straipsnis priimtas be balsavimo. Salėje trūksta 3 deputatų. 14 straipsnis.

J.BEINORTAS. 14 straipsnis  ,,Išbandymų rezultatai" pastabų kokių nors neturėjo. Manau, kad čia yra išsamus atvejis, kai pasitikrina ir darbuotojas, ir kai patikrinamas darbas.

PIRMININKAS. Taip, salėje trūksta 1 deputato. Dėl 14 straipsnio niekas nenori pateikti pastabų. Salėje 88 deputatai. Ar deputatas Č.Stankevičius vis dar nori dėl 14 straipsnio?

Č. STANKEVIČIUS. 14 straipsnio. Gal galėtume pasakyti bent vieną kitą sakinį ir pagrįsti tai, kad darbuotojas bando darbdavį, vadinas, gali eksperimentuoti ir nebus tikrumo dėl šitos darbo sutarties. Ar ta praktika yra plačiai naudojama pasaulyje?

J.BEINORTAS. Čia neturima omenyje taip tiesmukai, kad darbuotojas bando darbdavį. Darbuotojas bando save darbo vietoje. Ir tokia sąlyga, tiesą sakant, yra naujas dalykas. Dėl užsienio atvejo. Aš manau, gerbiamasis Č.Stankevičius galėtų truputį daugiau pasakyti. Bet čia turima omenyje, kad žmogus, ateidamas į darbą, kuris gali būti labai specifinis, pats neįsivaizduoja, ar jam bus priimtinas. Tai čia tiktai todėl. Aš galvoju, galbūt jeigu pirmininkaujantis leistų įsiterpti viceministrui, tai būtų ir šitas užsienio pavyzdys išplėstas, eksplikuotas.

PIRMININKAS. Jeigu labai trumpai, prašom.

M.STANKEVIČIUS. Grupė manytų, kad vis dėlto reikėtų palikti ir darbuotojui galimybę išbandyti save darbe. Ne tiktai darbdaviui galimybę, bet ir atsvara darbuotojui taip pat išbandyti save tame naujame darbe, nes kartais... Čia, beje, yra visiškai nauja nuostata. Mes ją įrašome. Mano supratimu, tai vis dėlto mes linkstame į šalių lygybę taip pat ir darbo sutartyje. Jeigu mes tokią teisę... Turbūt būtų logiška suteikti ir darbuotojui. Todėl mes labai prašom palikti šitą nuostatą.

PIRMININKAS. Aišku. Deputatas Č.Stankevičius nebeprieštarauja. Balsuoti niekas nereikalauja dėl 14 straipsnio? Ne. Ačiū, 14 straipsnis priimtas be balsavimo. Aš dėkoju gerbiamam J.Beinortui, jums skirtas laikas baigėsi. Kviečiu į tribūną deputatą S.Kropą. Prašau trumpai pateikti pastabas, jeigu tokių buvo prieš trečiąjį svarstymą.

Nutarimo ,,Dėl Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės ir Naujamiesčio apylinkės sujungimo” priėmimas

S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai, gauta viena pagrindinė pastaba dėl nutarimo projekto ,,Dėl Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės ir Naujamiesčio apylinkės sujungimo". Ją pateikė Teisinės sistemos komisija. Siūloma 3 nutarimo punktą šiek tiek kitaip suredaguoti. Mes šitą pastabą priimam. Siūlyčiau balsuoti už šitą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Turbūt mes galėtume balsuoti už nutarimo projektą ne papunkčiui, tačiau už visą. Dėl to, matyt, niekas neprieštarautų. Ką gi, dėkoju gerbiamajam S.Kropui, o visus deputatus kviečiu sėsti į savo vietas. Balsuosime pakeldami korteles. Už visą nutarimą. Balsų skaičiavimo grupė jau turbūt pasiruošė. Salėje 91 deputatas. Balsuosime už nutarimą ,,Dėl Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės ir Naujamiesčio apylinkės sujungimo". Kas už šį nutarimą? Balsuojame pakeldami korteles.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  84.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas vienbalsiai. Tęsiame kito darbotvarkės klausimo svarstymą vėluodami tik 2 minutes. Aplinkos apsaugos įstatymo trečiasis svarstymas ir balsavimas. Kviečiu į tribūną deputatą J.Šimėną. Prašau pranešti, kokios pastabos gautos iki trečiojo svarstymo, į kurias atsižvelgta, į kurias neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projekto svarstymas

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, trečiajam svarstymui pateikiame nežymiai pakeistą įstatymo projektą, kurį jūs šiandien gavote. Iš esmės pakeista tiktai valdymo straipsnio, 5 straipsnio, struktūra. 5 straipsnis yra išskirta į dvi dalis. Iš valdymo iškelta atskiru straipsniu Aukščiausiosios Tarybos kompetencija. Lieka 5 straipsnis. Ir 6 straipsniu tampa valdymo sistemoje Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausybė ir savivaldybės. Taip pat pasikeitė buvusio 15, o dabar 16 straipsnio ir buvusio 18, o dabar 19 straipsnio redakcija. Apie tuos redakcinius pasikeitimus, manau, tikslinga būtų kalbėti tada, kai svarstysime kiekvieną straipsnį atskirai.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlytumėte svarstyti pastraipsniui?

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Pradedame nuo 1 straipsnio. Deputatai nori paklausti, bet turbūt dėl viso įstatymo projekto. Deputatas V.Kačinskas.

KAČINSKAS. Aš norėčiau paklausti, kodėl pasikeitė valdymo klausimus reguliuojantis straipsnis, lyginant su antruoju svarstymu, kai buvo pritarta po antrojo svarstymo? Kodėl departamentui be kontrolės ir reguliavimo atiduota ir valdymo funkcija, kuri turbūt turėtų vis dėlto būti priskirta Vyriausybei?

J.ŠIMĖNAS. Taip, aš jau minėjau. Antrajame svarstyme buvo priimta tokia struktūra, pagal kurią buvo išdėstyta, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausybė ir savivaldybės. Toliau buvo parašyta, kokią kompetenciją turi Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė, savivaldybės ir Aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau prieš pateikiant trečiajam svarstymui Aplinkos apsaugos departamento prašymu buvo tas straipsnis padalytas į dvi dalis, ir Aukščiausioji Taryba tampa nebe valdymo institucija, o tiktai surašyta kompetencija ir atitinkamai ten pasikeitė kiti dalykai. Aš manyčiau, kad tai yra ilgų diskusijų rezultatas. Geriau ar blogiau suredaguota, spręskite jūs, deputatai. Mes, komisija, iš esmės neprieštaravome departamento tokiai pasiūlytai redakcijai.

KAČINSKAS. Ar galima bus siūlyt balsuoti dėl to?

PIRMININKAS. Tai kai prieisim prie konkretaus straipsnio. Aš ir dabar prašiau kalbėti ne apie tolimesnius straipsnius, o pradėti nuo 1 straipsnio. Galime pradėti nuo 1 straipsnio. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš netgi ne nuo pirmojo, bet nuo paties pavadinimo.

PIRMININKAS. Gerai.

V.P.ANDRIUKAITIS. 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje teigiama, kad aplinka gamtoje  funkcionuojanti sistema. Toliau išvardyti visi tą sistemą sudarantys komponentai. Būtent gamtoje. Todėl aš norėčiau neatsiimti savo siūlymo dar nuo pačių pirmųjų diskusijų ir vadinti šį įstatymą Gamtos apsaugos įstatymu.

J.ŠIMĖNAS. Šiuo klausimu jau buvo daug kartų diskutuota. Kadangi antruoju svarstymu niekas nebesiūlė keisti pavadinimo, tai po antrojo svarstymo buvo jau pritarta tokiam pavadinimui ir mes jo nebekeitėme. Palikome aplinkos apsaugą. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad galbūt man irgi įstatymo svarstymo pradinėje stadijoje buvo labiau priimtinas Andriukaičio pasiūlymas, tačiau visas įstatymas sudarytas taip, kad jis reglamentuoja aplinkos apsaugą truputėlį platesne prasme, ne vien tiktai gamtines sistemas. Aš norėčiau užbėgti naujam klausimui už akių ir pasakyti, kad mes įstatymą kuriame ne institucijoms, o visai mus supančiai aplinkai. Iš esmės gamtinei ir antropologizmuotai aplinkai, vadinas, tai aplinkai, kurioje yra ir žmogus. Todėl aš nemanyčiau, kad vertėtų pavadinimą keisti.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Andriukaitis siūlo balsuoti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galėčiau tada atsiimti savo siūlymą. Iš esmės nekeistų situacijos, jeigu kitame straipsnyje būtų sutikta su viena pataisa.

PIRMININKAS. Gerai, žiūrėsime kitame straipsnyje. Ačiū. Taigi 1 straipsnis. Ar yra norinčių priminti savo pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta? Ar reikia balsuoti už 1 straipsnį? Nėra reikalaujančių balsuoti, tada aš skelbiu, kad 1 straipsnis ,,Pagrindinės sąvokos" yra priimamas be balsavimo. 2 straipsnis.

J.ŠIMĖNAS. 2 straipsnis ,,Įstatymo paskirtis" irgi iš esmės nepasikeitė, lyginant su tuo įstatymo projektu, kuriam buvo pritarta po antrojo svarstymo, todėl siūlyčiau irgi balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau autoriui pasiūlyti išbraukti 2 straipsnio 1 papunktį: ,,Lietuvos Respublikos gyventojų teisės į sveiką ir saugią aplinką". Norėčiau pasakyti, kad Sveikatos įstatymas būtent ir nori reglamentuoti gyventojų teises į sveiką ir saugią aplinką. Ir išbraukiant šitą papildyti 2.3, kur būtų galima pasakyti, kad šis įstatymas nereglamentuoja gyvenamosios aplinkos apsaugos santykių, nes gyvenamosios aplinkos santykius reglamentuoja higieniniai standartai.

J.ŠIMĖNAS. Aš negaliu nei priimti, nei atmesti. Turėtumėte jūs tai nutarti, kadangi aš, įgaliotas komisijos asmuo, pateikiu įstatymą. Su antrąja jūsų pastaba beveik sutikčiau. Tiktai truputėlį suredaguoti reikėtų, kadangi kai kurias gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas galėtų reglamentuoti ir šitas įstatymas. Jeigu paredaguotume tą jūsų antrąjį pasiūlymą, jis visiškai turbūt priimtinas, o dėl pirmojo turėtų spręsti deputatai.

PIRMININKAS. Taigi ar reiks balsuoti dėl 2 straipsnio trečiosios papildomos pastraipos? Galbūt sutarkime šitaip: atrodo, esam labai arti susitarimo, kadangi vis tiek nespėsim šiandien priimti viso įstatymo, tai 2 straipsnį palikim.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes savo redakciją paduodame dabar.

PIRMININKAS. Gerai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mūsų komisija dalyvavo, siūlė...

PIRMININKAS. Ir 2 dabar nepriimkime, nes, atrodo, nebus jokių kliūčių...

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, ačiū.

PIRMININKAS. Sutariame ir tęsiame. 3 straipsnis. Dėl procedūros deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, pasiūlymai turėjo būti pateikti raštu komisijai ir apsvarstyti. O dabar vėl vyksta diskusija, taip reikia suprasti?

PIRMININKAS. Noriu pasakyt...

V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu pasakyt, kad pasiūlymai buvo pateikti komisijai.

PIRMININKAS. Taip. Aš noriu pasakyti, kad ir įstatymo praėjusio svarstymo metu kažkas pateikinėjo pastabas, kurios yra pateiktos anksčiau ir galioja galutiniam įstatymo projektui. Taigi 3 straipsnis. Ar dar šitie deputatai dėl 2 straipsnio nori klausti.? Tai aš noriu pasakyti, kad 2 straipsnį nutarėm atidėti. Deputatė B.Valionytė vis dėlto nori dėl 2 straipsnio. Prašom.

B.VALIONYTĖ. Aš siūlau iš 2 straipsnio 1 papunkčio išbraukti žodį ,,saugiam". Nesvarbu, ar šis įstatymas reglamentuoja saugias žmogaus teises.

PIRMININKAS. Gerai, tai čia jūs dar turite...

B. VALIONYTĖ. Anksčiau to žodžio nebuvo. Jis dabar atsirado.

PIRMININKAS. Jūs dar turit galimybę siūlyti iki tol, kol nutarsime priiminėti ir svarstyti 2 straipsnį, o šiandien jo nebesvarstome. 3 straipsnis.

J.ŠIMĖNAS. 3 straipsnis irgi nepakito, lyginant su po antrojo svarstymo pritarta redakcija.

PIRMININKAS. Ar yra kas nors siūlęs kokių nors pastabų? Ar reikia balsuoti už 3 straipsnį? Negirdžiu prašymo balsuoti. 3 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.ŠIMĖNAS. 4 straipsnis irgi iš esmės nepakito. Ne iš esmės, bet iš viso nepakito.

PIRMININKAS. Aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį.

J.ŠIMĖNAS. Atsiprašau, iš viso nepakito.

PIRMININKAS. Nepakito. Nėra pastabų dėl 4 straipsnio? Ar reikia balsuoti dėl 4 straipsnio? Nereikia. Straipsnis priimtas be balsavimo.

J.ŠIMĖNAS. 5 straipsnis. Kaip aš jau minėjau ir įžangoje, iš buvusio 5 straipsnio dėl valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemos pasidarė du straipsniai. Tai dabar 5 straipsnis ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kompetencija aplinkos apsaugos srityje" ir 6 straipsnis ,,Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema". Kaip jau minėjau, Aplinkos apsaugos departamento teikimu šitokia išėjo redakcija, kuriai iš esmės neprieštaravo Gamtos apsaugos komisija. Na, toliau turėtumėte jūs pasakyti savo žodį.

PIRMININKAS. Tai turėtų kalbėti, aš primenu, tik pastabų ir pasiūlymų autoriai. Ar deputatas E.Grakauskas yra toks autorius?

E.GRAKAUSKAS. Aš turiu pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Tačiau tai yra pavėluotos pastabos ir pasiūlymai. Jau man deputatas A.Sėjūnas replikavo, kad aš nereglamentiškai elgiuosi.

E.GRAKAUSKAS. Gerai, tada prašysim dėl balsavimo motyvų. Koks skirtumas.

PIRMININKAS. Jūs siūlysite balsuoti dėl straipsnio? Taip. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, šiandien mes svarstome Aplinkos apsaugos įstatymą, labai svarbų ir vieną iš esminių gamtos įstatymų. Nors tai yra trečiasis svarstymas... Antrojo svarstymo metu aš negalėjau būti čia, bet susiklostė taip, kad, pasirodo, jis irgi buvo priimtas be pastabų ir be svarstymų. Tai dar kartą rodo, kad deputatai nėra įsigilinę į šį įstatymą ir šiandien šurmulys salėje man irgi kelia nuostabą, lyg tai nieko nedomintų. Todėl aš dar kartą prašau visus deputatus labai nuodugniai ir išsamiai perskaityti 5 straipsnį, kad būtų jums visiškai aišku, už ką jūs balsuosite. Mano įsitikinimu, Aplinkos apsaugos departamentas, esant šiai kritiškai situacijai, turi būti kontroliuojanti institucija, ir nė kiek ne daugiau. O visą gamtos apsaugos valdymą turi vykdyti Vyriausybė, už kurį ji turi atsakyti. Dabar pagal Vyriausybės mūsų priimtą programą ji neatsako, nes paprasčiausiai ir nepatvirtintos jokios gamtos apsaugos valstybinės programos. Tai yra daugiau negu liūdna, kad mes užmiršom savo didžiąją sveikatos dalį. Nes visų pirma gamtos apsauga  mūsų sveikata. Ir todėl aš norėčiau, kad mes galbūt dar kartą pasižiūrėtume į šitą svarstymą, nors tai yra trečiasis svarstymas, nes antrojo svarstymo metu 5 straipsniui nebuvo išvis nė vienos pastabos.

PIRMININKAS. Aš taip pat norėčiau, kad deputatai rimtai, svarbiausia, bent jau tyliai žiūrėtų arba klausytų šito įstatymo svarstymo ir priėmimo. Aš vis tiktai nesupratau, ką pasiūlė deputatė B.Valionytė dėl 5 straipsnio. Balsuoti už jį? Tai yra prieš jį?

B. VALIONYTĖ. Iš esmės peržiūrėti, kad būtų atimtos valdymo funkcijos iš departamento, kuris leidžia daryti paprasčiausiai pakeitimus Aplinkos apsaugos departamento įstatyme, Vyriausybės įstatyme, ir šitą įstatymą priimti tokį, kad būtų vieninga gamtosauginė sistema. Mes dabar neturime šitos sistemos, ir tai yra mūsų didžiulė bėda.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlėte komisijai, kurios narė esate? B. VALIONYTĖ. Komisijoje aš likau viena ir aš, kaip deputatė, turiu teisę šitai siūlyti.

PIRMININKAS. Jūs siūlėte jau komisijoje, taip? B. VALIONYTĖ. Taip. Buvo neatsižvelgta į mano šitą siūlymą. PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Sėjūnas. A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, aš siūlau nutraukti diskusijas. Vis dėlto reikia svarstyti iš esmės. Jeigu nebuvo raštiškų pasiūlymų, tada prašom nesuteikti žodžio.

PIRMININKAS. Aš negaliu patikrinti, ar yra raštiškas pasiūlymas, ar ne.

A.SĖJŪNAS. Bet jeigu tai nebuvo. Aną kartą aš irgi siūliau, bet jūs sakėte, ar esate raštu pateikęs pasiūlymus. Jeigu raštu nėra pateiktų pasiūlymų, tai reikia balsuoti. Prašau laikytis procedūros.

PIRMININKAS. Aš taip ir suprantu, kad deputatė B.Valionytė turi teisę atmesti, balsuoti prieš 5 straipsnį, organizuoti kitus deputatus taip pasielgti, kad 5 straipsnis būtų nepriimtas ir jį tektų peržiūrėti. Tai tokia galimybė ir lieka. Aš jau buvau deputatui V.Kačinskui suteikęs žodį.

V.KAČINSKAS. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad po antrojo svarstymo įstatymo projekto redakcija pasikeitė. Antrojo svarstymo metu 5 ir 6 straipsnių, kaip pats autorius pasakė, redakcija ir buvo kitokia. Taigi deputatai negalėjo žinoti, kaip komisija nuspręs ir ką pateiks. Todėl argumentuotas A.Sėjūno pareiškimas negalioja. Aš tada siūlyčiau dėl 5 ir 6 straipsnių šiandien nebalsuoti ir atidėti redagavimui. Jeigu reiks, pateikti dvi alternatyvas, kad jos būtų aiškios, nes čia yra tiktai viena.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka? Kadangi tikrai nebuvo pateikta kita redakcija, deputatai tikrai negalėjo jos žinoti?

J.ŠIMĖNAS. Aš sutikčiau su deputato V.Kačinsko pasiūlymu su viena sąlyga, jeigu mes žinotume, kokios tos alternatyvos turėtų būti. Mes turime žinoti pagrindinę parlamento nuomonę, kaip turėtų atrodyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valdymo sistema. Aš jau pirmuoju svarstymu bandžiau išdėstyti savo nuostatą, tačiau po diskusijų aš negavau reikiamos balsų daugumos, kad aš ją galėčiau apginti. Todėl aš šiuo atveju ginu projekte nustatytas nuostatas. Ir aš šiuo atveju nežinau, kaip galėtų komisija pasielgti, jeigu komisijoje yra dvi ar trys nuomonės dėl valdymo sistemos, kaip pristatinėdamas įstatymą gerbiamasis Balandis pasakė. Todėl mes teikiame tai, ką mums pavyko suderinti komisijoje šią dieną. Tačiau jeigu iškyla problema, reikėtų vis dėlto balsuoti. Aš galėčiau tiktai dar priminti deputatams, kad Aplinkos apsaugos departamentą mes įkūrėme kaip gamtos išteklių naudojimo, reguliavimo ir aplinkos apsaugos kontrolės organą, atskaitingą Aukščiausiajai Tarybai. Mano pirmoji nuostata ir buvo iš šitokių Aplinkos apsaugos departamento, Vyriausybės ir parlamento funkcijų padaryti valdymo sistemą. Todėl norint šitą klausimą grąžinti atgal į komisiją, mes turime žinoti, ko jūs norite, kad komisija padarytų,

PIRMININKAS. Taip. Deputatas A.Taurantas dėl procedūros.

A. TAURANTAS. Aš galiu priminti, kad šis klausimas yra svarstomas be galo ilgai ir vien dėl šio klausimo buvo labai ilgam sustojęs Aplinkos apsaugos įstatymo svarstymas, be galo svarbaus įstatymo svarstymas. Po didelių ilgų ginčų, kurie vis dėlto baigėsi vaisingai, mes pateikėme kompromisinę formulę, kur ne tiek kalbama apie kontrolę ar valdymą, bet kur tiksliai detalizuotos Aplinkos apsaugos departamento, Vyriausybės funkcijos. Ir dar ką nors kitaip persvarstyti... Faktiškai dabar reiktų dar ilgam sustabdyti šio įstatymo svarstymą. Dėl to dalyko, ką gerbiamoji B.Valionytė šnekėjo apie atsakomybę. Aš pats pritariu, kad atsakomybė turi būti, bet mes ją taip pat įrašėme. Primenu, 6.1 straipsnyje yra nurodyta, kad kiekviena iš šių institucijų atsako pagal jiems priskirtas funkcijas už aplinkos apsaugą. Tai tas dalykas taip pat yra pasiektas. Todėl dar ilgiau atidėlioti tai, dėl ko ginčijomės pusantrų metų ir dėl ko mes pasiekėme kompromisą, aš manyčiau, tikrai gerą kompromisą, nėra jokios prasmės. Ir kadangi raštu nėra pateiktų jokių alternatyvų, tai aš manyčiau, kad mes galime ramiai balsuoti. Jeigu vis dėlto nebūtų gautas reikiamas balsų skaičius, tada jau kalbėtume apie dar kokius nors derinimus. Balsuoti šiandien yra būtina.

PIRMININKAS. Dar nori pasisakyti Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius E.Vėbra. Prašom.

E.VĖBRA. Aš norėčiau pasakyti, kad šitame 6 straipsnyje nėra įrašytų jokių didesnių valdymo funkcijų, kaip kad yra Aplinkos apsaugos departamento įstatyme. Yra tiktai konkretizuotos, suprantam, matyt, kartu Vyriausybės, mūsų ir savivaldybių funkcijos valdymo srityje. Juk yra ir limitų nustatymas, ir projektų derinimas, ir t.t. Tai yra valdymo funkcijos. Dėl to pritarčiau deputato A.Tauranto pasisakymui ir prašyčiau, kad būtų šitas variantas, dėl kurio jau labai daug kartų diskutuota, priimtas parlamente. Ačiū.

PIRMININKAS. Kaip projekto autoriai elgiasi?

J. ŠIMĖNAS. Jeigu deputatai, kurie klausė dėl valdymo sistemos išdėstymo 5 ir 6 straipsniuose, nebekelia šito klausimo ir nesiūlo balsuoti, tada reikia priimti. O jeigu keliamas klausimas, tai galbūt tada iš tikrųjų reikia grįžti atgal ir dėl pagrindinių nuostatų čia susitarti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, šis klausimas labai kruopščiai ir ilgai buvo svarstomas ir analizuojamas mūsų komisijoje. Komisija pagaliau surado kompromisą. Komisijos posėdyje tai nuostatai buvo pritarta. Buvo ilgos ir karštos diskusijos. Ir aš manau, ir remiu gerbiamojo A.Tauranto poziciją, kad mes vis dėlto suradome kompromisą, suradom sprendimą, todėl siūlau balsuoti už  šį projektą.

PIRMININKAS. Gerai. Aš teiksiu balsuoti. Deputatas R.Astrauskas dėl procedūros, taip?

R.ASTRAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad projekto autoriai, kurie yra šiuo metu Aplinkos apsaugos departamento atstovai, savo pozicijos nekeičia. Tai, išdėstytai projekte, pritaria Gamtos apsaugos komisija ir siūlo balsuoti. Komisijos pirmininkas tiesiog neturi teisės keisti komisijos pozicijos. Projektui komisija pritaria, dėl to reiktų balsuoti už tai, kas yra pasiūlyta projekte.

PIRMININKAS. Taigi aš siūlysiu balsuoti. Dabar dėl balsavimo motyvų turbūt keturi deputatai gali pasisakyti. Taip, deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Nors ir nebuvo suteikta laiko man pasisakyti iš esmės ir raštiškai nebuvo galimybės tai padaryti, aš pritarčiau tai pozicijai, kad vis dėlto 5 ir 6 straipsnius reikėtų dar atidėti ir pasvarstyti papildomai. Manyčiau, kad kaip išskirta ir Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, taip pat ir 6 straipsnį... Skirti Aplinkos apsaugos departamento kompetenciją į savarankišką straipsnį, nes 6 straipsnyje kartu ir 5.3 punkte yra visiškas valdymo ir kontrolės sumaišymas ir supainiojimas. Tai du visiškai skirtingų lygmenų dalykai. Jie turėtų būti kitaip traktuojami. Todėl dėl balsavimo motyvų siūlyčiau deputatams balsuoti už tai, kad 5 ir 6 straipsnio išdėstytos elgesio taisyklės būtų graduotos pagal valdymo ir kontrolės kompetencijos ribas.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys dėl balsavimo motyvų.

R.RUDZYS. Aš būsiu kiek nemandagus. Atleiskit, kolegos. Tačiau norėčiau vis dėlto paremti ką tik išgirstas deputatės B.Valionytės mintis apie būtinybę Vyriausybei užsiimti gamtos arba aplinkos apsaugos klausimu taip, kaip Vyriausybei pridera. Argumentai čia, salėje, esančių deputatų, beje, nuoširdžiausių gamtos mylėtojų... Aš iš tikrųjų pasakyčiau jiems labai daug padėkos žodžių nuo Žaliųjų judėjimo dėl visokių kitokių statybų stabdymo. Jie nuostabūs gamtos mylėtojai. Bet šiandien pasigirti, kad jau jie surado kompromisą, man atrodo, būtų nekuklu. Reikėtų prisiminti pačias pirmąsias pirmosios sesijos dienas. Kiek čia buvo iečių tarp tų dviejų departamentų Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės prismaigstyta, kiek buvo ginčų dėl Gamtos aplinkos apsaugos ministerijos būtinybės. Mažos valstybėlės, turinčios tiek pat ežerų, kiek mūsų Lietuvėlė, turi tokias ministerijas. Ir štai šiandien mes džiaugiamės, kad radome kompromisą — tie patys valdo ir tie patys save kontroliuoja ir tuo džiaugiasi. Ilgiau neagituoju ir užleidžiu mikrofoną dar dviem deputatams pasisakyti už. Aš pasisakau, kad šitų dviejų straipsnių priėmimas būtų atidėtas, kol nebus išnagrinėta Vyriausybės pozicija, kol nebus patvirtinta programa. Teiginys, kad kituose įstatymuose yra dar gudriau parašyta negu šitam aplinkos apsaugos įstatyme, visiškai neįtikina, nes šis įstatymas yra pagrindinis. Tai yra įstatymas, nuo kurio prasidės visos polkos ir visi valsai. Žinoma, aš suprantu, kad mes šiandien balsuosime už šitą įstatymą. Nė kiek nesijaudinkite, kolege Valionyte, gamta pakentės. Jinai paskui atkeršys mūsų anūkams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi liko kalbėti dviem deputatams, kurie nori pasisakyti už 5 straipsnio priėmimą. Deputatas J.Prapiestis už? Prašom.

J.PRAPIESTIS. Jeigu aš neklystu, Aukščiausiojoje Taryboje mums taip ir nepavyko išklausyti šito departamento ataskaitos, o deputatės B.Valionytės pastaba yra labai teisinga. Vis dėlto plakasi funkcijos. Kaip gali kontroliuoti pats save, jeigu tais ištekliais disponuoji? Kad nepraloštų nė viena pusė, aš manau, atidėkime tuos du straipsnius.

PIRMININKAS. Taigi deputatas J.Prapiestis užlindo be eilės prieš kitus deputatus, kuriems...

J.PRAPIESTIS. Aš atsiprašau, kad taip išėjo. PIRMININKAS. Nieko, aš juokauju. Deputatas Astrauskas. R.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jūs įsiklausėte į Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus žodžius. Jis tvirtino, kad tai, kas yra užrašyta 5 ir tolimesniuose punktuose, yra užrašyta jau kituose įstatymuose. Nieko čia naujo nėra užrašyta. Ir problema ne ta, ar mes čia užrašysime tai, kas čia yra, ar neužrašysime. Jau yra priimti konkretūs įstatymai, kuriuose visa tai jau yra. Čia mes tiktai juos surašome į vieną vietą. Ir jeigu kartais kyla dar kokių klausimų papildomai arba yra, kiek įsivaizduoju, deputatams neaišku prieš balsuojant, tai galėtumėme mes išklausyti Aplinkos apsaugos departamento Juridinio skyriaus atstovą poną Balandį, kuris galėtų tas sąvokas mums tiksliai išaiškinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir gerbiamasis J.Šimėnas, kaip pranešėjas, prieš balsavimą.

J.ŠIMĖNAS. Aš manyčiau, kad racionalus yra deputato J.Prapiesčio pasiūlymas. Nes vargu ar mes šiandien... Galima balsuoti, aišku. Paskui pabalsavus galima galvoti, ką toliau darysime. Bet jeigu nebalsuotume, tai vėl reikėtų nusistatyti, ką toliau darysime su aplinkos apsaugos valdymo sistema Lietuvoje. Tai jeigu balsuosime ir laimės viena ar kita pusė, tada žiūrėsim, ką toliau daryti. O jeigu nebalsuosime, tai dabar pagrindines nuostatas reikėtų priimti. Ir galbūt netgi toks dar vienas pasiūlymas: gal pagrindą nagrinėjimui ar antrojo svarstymo variantą, ar dabartinį trečiojo svarstymo variantą imtume, kad būtų lengviau komisijai toliau dirbti.

PIRMININKAS. Tai vis dėlto ir nuspręskime, kaip jūs darote. J.ŠIMĖNAS. Gal alternatyviai pasiūlyti pabalsuoti, kad maždaug nuostata...

PIRMININKAS. Su kuo alternatyva? J.ŠIMĖNAS. Tai antrojo ir trečiojo projekto variantai. PIRMININKAS. Aš bijau, kad dabar deputatai neturi antrojo projekto varianto. (Kalba salėje) Gerai, balsuojat ar nebalsuojat? Aš nieko neprievartauju. Aš nežinau, kaip man elgtis. Aš girdžiu, kad jūsų komisijos nariai protestuoja prieš jūsų sutikimą atidėti. Gerai, tai gal darome šitaip: balsuojame dėl to, ar šiandien balsuojame. Gerai? (Kalba salėje) Gerbiamasis Taurantai, prašau man nepriekaištauti. Jeigu pranešėjas sako, kad atidedame... (Kalba salėje) Tai čia jūsų, o ne mano reikalas, ką pranešėjas sprendžia ir kam jis atstovauja. Jeigu pranešėjas sutinka, kad balsuojame, be abejo, balsuojame. Prašau deputatus sėstis į vietas. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigėsi. Dėl vedimo tvarkos deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš noriu mūsų komisijos pirmininko paklausti, apie kokį antrąjį variantą yra kalbama. Jo komisija nėra mačiusi.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, aš jums jau sakiau, kad antruoju svarstymu deputatai vieningai pritarė antrojo svarstymo variantui. Šiandien mes pateikėme truputėlį pataisytą redakciją, kurią jūs turite prieš akis. Tai jeigu netinka ta redakcija, kurią pateikėme šiandien, tai gal grįžtame tobulinti antrojo svarstymo redakciją. O jeigu ne, tai... Tai aš nieko nesakau, balsuojame.

PIRMININKAS. Taigi jau deputatas J.Šimėnas pasakė, kad balsuojame. Tai gal nebesiginčykime. Dar dėl vedimo tvarkos deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Kadangi deputatas A.Taurantas apeliavo į Reglamentą, aš irgi apeliuosiu į Reglamentą. Aš pateikiau pasiūlymą atidėti tų dviejų straipsnių svarstymą. Kadangi pasiūlymas balsuojamas pirmiau už pateikėjo, kuris pristato klausimą, prašyčiau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad Reglamente numatyta, jog trečiojo svarstymo metu atidėti gali paprašyti tik pats pranešėjas. Taip? Taip. Deputate Kačinskai, jūs neteisus, kadangi pranešėjas nebesiūlo atidėti. Prašau deputatus sėstis į vietas. Balsuosime dėl straipsnio. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad būtų priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo 5 straipsnis? Balsavimas pradedamas. Už projekto variantą balsavo 38 deputatai (už 5 straipsnį), prieš  18, susilaikė 16. 5 straipsnis priimtas. Galų gale tai nekeičia reikalo esmės. Deputato E.Zingerio kaltė, kad jis nedalyvavo balsavime, o stovėjo prie šoninio mikrofono. Tai dabar nereiktų po balsavimo apeliuoti, kad... Po balsavimo negalima sakyti savo nuomonės. Taip, 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis.

J.ŠIMĖNAS. 6 straipsnis pasikeitė tuo, kad, išėmus iš valstybinio valdymo sistemos Aukščiausiąją Tarybą, kuri savo kompetencija tvirtina, kaip parašyta šiuo metu straipsnio redakcijoje, pagrindines kryptis, finansavimą ir t.t., 5 straipsnis tampa truputėlį siauresnis. Ir jis apima valdymo sistemoje tik 3 pakopas. Tai yra Aplinkos apsaugos departamentą su savo funkcijomis, Vyriausybę ir savivaldybes. Buvusioje 5.1 straipsnio redakcijoje buvo parašyta, kad valstybinį valdymą vykdo Aukščiausioji Taryba, departamentas, Vyriausybė ir savivaldybės. Dabar yra įrašytas papildomas vienas sakinys: ,,Kiekviena iš šių valstybinių institucijų (išskyrus Aukščiausiąją Tarybą, kuri jau 5 straipsniu reglamentuojama) atsako už įstatymais jiems priskirtų funkcijų įgyvendinimą". Štai tas priedas ir nurodo, kokios yra funkcijos ir kokia kompetencija kiekvienos iš šių institucijų, vadinas, Aplinkos apsaugos departamento, Vyriausybės ir savivaldybių. Kadangi Aplinkos apsaugos departamento arba savivaldybių įstatymai buvo priimti gerokai anksčiau (šiuo atveju savivaldybių dar ne mūsų kadencijos deputatų), tai šiame 6 straipsnyje išdėstytos pagrindinės funkcijos ir kompetencija šitų trijų institucijų. Tai čia ir yra išdėstytas pagrindinis dalykas ir pagrindinės nuostatos, kaip mes įsivaizduojame aplinkos apsaugos valdymo sistemą Lietuvoje. Yra iš esmės pagrindinės funkcijos nurodytos departamentui, kuris reguliuoja, kontroliuoja, stebi ir t.t., ir Vyriausybei, kuri iš esmės vykdo visas programas, tvirtinamas Aukščiausiosios Tarybos arba suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu. Tai, trumpai tariant, yra šio straipsnio esmė.

PIRMININKAS. Aišku. Jūs siūlote už ją balsuoti, taip?

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar yra deputatų, prieštaraujančių dėl balsavimo? Yra. Deputatui E.Grakauskui noriu pasakyti pastabą, kad jūs balsavote ,,už" paskutinio balsavimo metu ir jūsų replika gana keista, kai sakote, kad balsavote ,,prieš". Aš specialiai pažiūrėjau į šitą sąrašą. Ačiū. Aš matau, kad deputatai nori pasisakyti. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Aš siūlyčiau 6 straipsnį... Nors kai dabar žiūrime į deputatų pavardes po 5 straipsnio balsavimo, pasirodė, kad deputatas P.Varanauskas balsavo vienaip, tačiau informacija buvo pateikta kita. Todėl aš siūlyčiau dar kartą perbalsuoti dėl 5 straipsnio. Vienas mano pasiūlymas. Ir siūlau 6 straipsnį priiminėti papunkčiui. Tai yra vienas straipsnis, o dar ten yra krūva punktų. Ne už visą iš karto balsuoti, o papunkčiui.

PIRMININKAS. Tai yra deputatės B.Valionytės prašymas, kuris nereglamentiškas. Turi prašyti frakcija, laikinoji deputatų grupė ar dar kas nors. Deputatas A  Žalys.

A.ŽALYS. Gal gerbiamasis pranešėjas sutiktų išbraukti čia ,,savivaldybės" sąvoką. Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą, be Vyriausybės, be Aplinkos apsaugos departamento, vykdo ir savivaldybės. Savivaldybes išbraukti. Tokia būtų mūsų Savivaldybių komisijos nuomonė, nes Valstybinio aplinkos apsaugos įstatymo vis dėlto savivaldybės nevykdo. Žinoma, vykdo jos visus įstatymus, kurie apima šiuos klausimus, bet valstybinio valdymo jos nevykdo.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, aš dar kartą vis dėlto norėčiau dėl procedūros  po antrojo svarstymo šiam įstatymui pritarta, esminių pataisų nei 5, nei 6 straipsniui nebuvo. Nebuvo pateikta nei komisijoje, kai svarstėm. Ten dalyvavo ir deputatė B.Valionytė. Man labai keistas jos elgesys šiandien. Aš siūlyčiau vis dėlto, jeigu nebuvo pastabų, pateiktų raštu, šiandien balsuoti už 6 straipsnį, nes nėra jokios kitos alternatyvos, nėra pateiktų alternatyvų. Mes turime suvokti, jeigu mes norime dirbti konstruktyviai, tai reikia nagrinėti alternatyviai. Alternatyvų nėra, ir mes dabar veliamės į tuščią diskusiją. Aš matau, kad įsivėlėm į tokį ratą, kad beveik nepriimsime įstatymo. O tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų. Ir jau rekordas, man atrodo, jau daugiau kaip 500 dienų bus jam. Čia aš nebeįsivaizduoju... Supraskim, kad situacija iš tikrųjų yra... Jeigu mes vėl įsivelsime į šitą diskusiją, tai mes jo niekad nepriimsime. Todėl aš prašau Aukščiausiosios Tarybos ir visų deputatų: iš tikrųjų susikaupkime ir iš tikrųjų balsuokime už tai, kad... Mūsų komisija ėjo labai, labai kruopščiai, labai ilgai, labai skausmingai, nuosekliai. Suformulavome, komisijoje yra pritarta. Aiškiai balsavimu pasakyta nuomonė, kad komisija šiam variantui pritarė Ar gali Aukščiausioji Taryba atsižvelgti į tai, kad komisija, vis dėlto šitiek ilgai dirbusi, rado konsensą?

PIRMININKAS. Tai aš visiškai ne prieš, kad teiktume balsuoti, tačiau negaliu priversti deputatų nekalbėti, jeigu jie sako, kad štai čia mūsų nuomonė seniai buvo pasakyta. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS.Aš manau, kad dėl 6 straipsnio redakcijos čia yra toks vienas esminis pasiūlymas. Aš asmeniškai sutikčiau, kad būtų svarstoma pastraipsniui, kadangi 6.1 dalyje yra pridėtas priedas. Tai yra antrasis sakinys. ,,Kiekviena iš šių valstybinių institucijų atsako už įstatymo priskirtų funkcijų įgyvendinimą". Tai šiuo atveju jeigu nebūtų šito sakinio ir čia būtų išdėstytos funkcijos, tai atitinkamai reikėtų, kad šitų institucijų funkcijos atitiktų funkcijas, kurios yra šitame pagrindiniame įstatyme. Ir jokiais būdais nereikėtų galvoti, kad jeigu kažkada priimtas departamento ar savivaldybių įstatymas ir jiems vienos funkcijos numatytos, o šiandien galvojama, kad kitaip turėtų būti... Tai kad nebūtų galvojama, jog tai yra neliečiamybė ar nekeičiamybė. Todėl jei šito sakinio neliktų ir mes pereitume pastraipsniui, turbūt daug abejonių mums dingtų, kadangi iš esmės pagrindines funkcijas mes čia surašėme iš Aplinkos apsaugos departamento įstatymo, taip pat kai kurias iš Vyriausybės ir, man atrodo, po to, jeigu priimtume šitą straipsnį, gal tektų truputėlį pakeisti departamento ir Vyriausybės įstatymus. Tačiau reikėtų pažiūrėti pastraipsniui, ir čia, man atrodo, greičiau būtų, negu kad mes čia laužytume ietis.

PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau posėdžiui skirtas laikas baigėsi. Aš matau, kad šiandien neįmanoma išspręsti šito 6 straipsnio klausimo. Turiu informuoti, kad priimtas įstatymo 1, 3, 4 ir 5 straipsniai ir skelbiu įstatymo svarstymo pertrauką. Na, dar deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Septintosios frakcijos vardu norėjau nuomonę pasakyti. Labai gaila, kad mūsų frakcijos narys pateikia įstatymą, tačiau prašyčiau suteikti galimybę perbalsuoti dėl 5 straipsnio. Ir iš esmės reikalas būtų dėl šito straipsnio 3 punkto, nes kalbama apie valdymo organų sistemos suformavimą, o tai jau yra ne Aukščiausiosios Tarybos kompetencijos reikalas.

PIRMININKAS. Gerai, aišku. Taigi dėl 5 straipsnio Septintosios frakcijos prašymu bus perbalsuojama. Posėdis baigtas.