1991 m. lapkričio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS
Įstatymo „Pakeisti ir papildyti kai kuriuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento straipsnius” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Galime pradėti lapkričio 6 d. rytinį posėdį. Noriu jus informuoti apie du smulkius pakeitimus šios dienos darbotvarkėje, kuri buvo patvirtinta vakar. Taigi aš primenu, kad darbotvarkės klausimu Teisinės sistemos komisija prašė vietoj numatyto įstatymo ,,Dėl Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksų pakeitimo ir papildymo" projekto svarstyti taip pat Teisinės sistemos komisijos paruostą Pilietybės įstatymo projektą. Yra tinkamai paruošti abu projektai. Tačiau Teisinės sistemos komisija mano, kad šiandien aktualiau ir svarbiau būtų svarstyti Pilietybės įstatymo naujos redakcijos projektą. Taigi tuo pačiu laiku, kaip ir buvo numatyta, nuo 12.30 val. pranešėjas E.Jarašiūnas pateiks šį įstatymą antrajam svarstymui. Ir taip pat deputatas A.Rudys vakar neužsiminė apie tai, tačiau paskui jis sužinojo, kad jam gali tekti trumpai dalyvauti kitame renginyje. Prašė, kad 2 klausimu darbotvarkės numatytas projektas būtų svarstomas ir balsuojamas truputį vėliau, maždaug nuo 12 val., kadangi 11 val. deputatas A.Rudys dar negalės pateikti šito klausimo.
Aš manau, kad tai tikrai neesminiai darbotvarkės pakeitimai ir nebūtų prieštaravimų dėl šitokio darbotvarkės pertvarkymo. Nėra prieštaravimų? Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą. Svarstysime Reglamento pakeitimų ir papildymų projektą. Šiandien trečiasis svarstymas ir balsavimas. Šiam klausimui darbotvarkėje numatyta 1 val. Deputatas E.Grakauskas vis dėlto dar norėjo.
E.GRAKAUSKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo pirmininko. Lyg ir buvo kalbėta, kad pateikimai irgi dienos pabaigoje bus?
PIRMININKAS. Taip. Vakar mes patvirtinome juos kaip rezervinius klausimus. Niekas nesikeičia. Aš tikiuosi, kad rasime laiko rezervui pateikti.
E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, šiandien trečiojo svarstymo tęsinys. Mes dalį darbo padarėme ir tai įforminome atskirais dviem įstatymais. Šiandien galime tęsti pradėtą darbą. Primenu, kad praeitą kartą mes daug ginčijomės dėl Reglamento 101 straipsnio, apibrėžiančio kvorumą ir sprendimų priėmimą. Dėl šio straipsnio daug ginčijomės. Aš tiek turiu informacijos: frakcijos dar šiandien rengiasi svarstyti šį klausimą. Todėl aš manyčiau, kad galėtume šiandien šio klausimo nesvarstyti, nes dar yra daug kitų pakeitimų. Kaip žinote iš patvirtintos darbotvarkės, numatoma Reglamento pakeitimams skirti laiko ir rytoj. Todėl galbūt rytoj šį klausimą reiktų ir pabaigti, o šiandien pabaikime su kitais Reglamento pakeitimais. Aš primenu, kad šią savaitę mums reikia pabaigti šiuos darbus, nes baigiasi tas terminas, kurį mes pratęsėm, Reglamento keitimo lengvatinės sąlygos. Gerbiamasis Pangoni, siūlyčiau daugiau netęsti, o pabaigti dabar, ką mes esame užsibrėžę.
PIRMININKAS. Taigi dabar turbūt pradėtumėm svarstyti projekto 19 straipsnį, teigiantį apie Reglamento 75 straipsnį. Taip?
A.TAURANTAS. Dabar taip. 19 straipsnis susijęs su 75 straipsnio keitimais. Jis yra susijęs su kvorumo apibrėžimu. Todėl šį straipsnį taip pat dar reikėtų palikti. Kaip matote, yra pateikti du variantai. Yra irgi priklausomai nuo to, kuris mūsų 101 straipsnio variantas bus pasirinktas. Todėl reikėtų tęsti turbūt nuo 20 projekto straipsnio. Primenu, kad taip pat yra ir 4 projekto papildymai. Jie išdalyti atskirai. Kad deputatams palengvintų darbą, numeracija yra suderinta su pagrindinio projekto straipsnių numeracija. Jeigu deputatai sutiktų, galėtume tęsti nuo pagrindinio projekto 20 straipsnio. Jis susijęs su Reglamento 190 straipsnio keitimais. Tiesiog patikslina tai, kas jau buvo kritikuota, kad 190 straipsnyje, kuriame kalbama apie sprendimus projekto pateikimo metu, kad jie priimami paprasta balsavusių skaičiaus dauguma nurodant, kad ,,išskyrus Reglamento 75 straipsnyje nurodytus atvejus". Tas nebuvo raštu paminėta, nors buvo mintyje turėta ir mes tokią tvarką taikėme, Reikėtų tokį papildymą mums priimti.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų, kad galėtume straipsnį be balsavimo? Kvorumo nereikia norint priimti atskirą straipsnį. Gerbiamasis deputate Pangoni, aš prašau pasikonsultuoti su deputatu A.Taurantu. Reikalingas mažasis kvorumas? Deputatas A.Taurantas patvirtina mano nuomonę, kad nereikalingas. Jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama? Taip, tačiau kvorumo vis dėlto nereikia. Aš prašysiu deputatus užsiregistruoti, kadangi yra reikalavimas balsuoti už straipsnio priėmimą arba atmetimą. Skelbiu registracijos pradžią. Deputate Pangoni, man atrodo, kad jūs taip pat tiksliai žinote, kad nereikalingas čia kvorumas. Aš prašau surasti Reglamento straipsnį, kuris taip teigia. Mažasis kvorumas yra. Salėje 64 deputatai. Dar matau, kad trys ar keturi deputatai tikrai neužsiregistravo. Penki. Mes ją pakartosime kiek vėliau, kai bus reikalas turėti salėje kvorumą. O dabar dar kartą klausiu, ar yra reikalavimas balsuoti už Reglamento 190 straipsnio pakeitimą? Nėra reikalavimų. Ačiū. Straipsnis keičiamas be balsavimo.
A.TAURANTAS. 207 straipsnio pakeitimas yra analogiškas. Ten taip pat yra įrašoma nuoroda į Reglamento 175 straipsnį, kad balsuojant dėl įtraukimo į darbotvarkę arba tiesiog į darbų programą reikalinga speciali tvarka.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šito Reglamento straipsnio pakeitimo? Nėra reikalavimo balsuoti? Priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. 102 straipsnio pakeitimas yra įteisinamas ta tvarka, kurios mes faktiškai laikomės. Aš atkreipiu deputatų dėmesį. 102 straipsnyje dabar yra nurodyta (jo trečiojoje dalyje), kad šiame straipsnyje nurodytais būdais priimti sprendimai gali būti panaikinti balsuojant pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimą. Mes tuo tarpu beveik visą laiką laikėmės tvarkos, kad juos perbalsuojame, jeigu frakcijos reikalauja. Todėl čia ir norima užfiksuoti tą tvarką, kurios mes faktiškai laikėmės, kad jeigu frakcija reikalauja, yra kas nors priimta taip, kaip leidžia 102 straipsnis, turi būti perbalsuojama pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus.
PIRMININKAS. Taigi straipsnio esmė nekeičiama, išskyrus žodį ,,atšaukiama". Rašome ,,perbalsuoti". Ar yra prieštaravimų, ar reikia balsuoti dėl šito pakeitimo? Balsuoti niekas nesiūlo. Pakeitimas priimtas be balsavimo. Deputatas Č.Juršėnas dar nori dėl 102 straipsnio. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Dėl 102 straipsnio, tiksliau, dėl jo pirmosios dalies buvo mano siūlomas papildomas dalykas dėl to minimalaus kvorumo. Prisimenate, gerbiamasis Taurantai?
A.TAURANTAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Na, kvorumas neskaičiuojamas ir t.t. Bet kad mes galėtume dirbti, bet kuriuo atveju turi būti koks nors minimalus kvorumas — 10, 20, 30, 50 ar kiek deputatų. Tai mano siūlymas yra, kad minimalus kvorumas — trečdalis bendrojo skaičiaus. Kad iš viso mes galėtume pradėti ką nors daryti. Nesvarbu balsuoti, nebalsuoti, bet turi būti ta žemutinė riba kaip nors apibrėžta. Kad ir kaip mes pakeisim 101 straipsnį.
PIRMININKAS. Tai būtų pirmojoje straipsnio dalyje?
Č.JURŠĖNAS. Taip, pirmojoje dalyje.
A.TAURANTAS. Ačiū, kad jūs priminėte. Aš tiesiog buvau nepasižymėjęs projekte, kad jūsų yra toks pasiūlymas. Paprastai kitus pasiūlymus aš čia pasižymėjau, kad reikia priminti deputatams. Taip, jūsų buvo toks pasiūlymas, ir aš, jau kalbėdamas turbūt antrojo svarstymo metu, paminėjau deputatams šią problemą ir tiesiog laukiau jų nuomonės. Kol kas nuomonių jokių negavau, ir galbūt dabar būtų tikslinga balsavimu priimti arba atmesti deputato Č.Juršėno pasiūlymą. Aš tiesiog net ir nenorėčiau kokios nors nuomonės pasakyti, nes yra argumentų ir už, ir prieš šį siūlymą.
PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas siūlo balsuoti? Aišku. Ar galime balsuoti, ar nori dar deputatai pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kad Reglamento 102 straipsnio pirmojoje dalyje deputato Č.Juršėno pasiūlymu būtų įrašytas minimalus deputatų skaičius, kuris gali priiminėti kurį nors sprendimą pagal Reglamento 102 straipsnį? Galėtų pradėti. Taip sakant, galima būtų formuluoti ir taip: posėdis gali būti pradėtas tada, jeigu salėje yra vienas trečdalis deputatų. Tačiau čia jau būtų kitas straipsnis.
A.TAURANTAS. Ne tik pradėtas, bet ir tęsiamas.
PIRMININKAS. Tai aš norėčiau, kad deputatas Č.Juršėnas pateiktų konkrečią formuluotę.
A.TAURANTAS. Ne, yra pateikta jo formuluotė, ji yra paprasta. Kaip jis ir pasakė: minimalus kvorumas — trečdalis bendrojo deputatų skaičiaus. Šiuo atveju apibrėžimas ne pradėjimas posėdžio ar galimybė jam įvykti, bet kuris balsavimas, kad ir už įstatymo straipsnį, gali būti esant, sakysime, tik esant trečdaliui bendrojo deputatų skaičiaus.
PIRMININKAS. Kurioje pirmosios dalies vietoje įrašomas?
A.TAURANTAS. Pabaigoje. Papildyti pirmąją dalį.
PIRMININKAS. Taigi deputatas Č.Juršėnas siūlo 102 straipsnio pirmosios dalies pabaigoje įrašyti: ,,Minimalus kvorumas yra vienas trečdalis bendrojo deputatų skaičiaus." Gerai, aš siūlysiu balsuoti už šitą pasiūlymą, tačiau deputatai dėl balsavimo motyvų gaus teisę pasisakyti. Ar deputatas P.Varanauskas dėl šito? Ne. Tai deputatas N.Rasimavičius dėl to. Prašom.
L.N.RASIMAVIČIUS. Mes šiuo metu taisome Reglamentą būtent ta prasme, kad deputatai patys siektų dalyvauti posėdyje ir kad bet koks deputatų išėjimas iš salės vis dėlto nepakenktų šitam. Todėl tiek frakcijos, tiek deputatų grupės, kurios yra suinteresuotos, kad būtų atmestas arba priimtas koks nors įstatymas, pačios privalo užtikrinti savo narių dalyvavimą ir nesiekti, kad jų nedalyvavimas galėtų paralyžiuoti parlamento darbą. Jeigu mes tik šį vieną trečdalį įrašysim, tai pakeis visą mūsų nusistatymą. Juoba jau esame minėję, kad didžioji dalis tų valstybių, su kuriomis mes ruošiamės bendrauti, šitokių dalykų nenumato.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau tiktai paklausti, galbūt patikslinti. Čia žodis ,,kvorumas", gerbiamasis Taurantai, ar reiškia balsavimo kvorumą, ar ne?
A. TAURANTAS. Čia reiškia balsavimo kvorumą, kai balsuojame pagal 102 straipsnio reikalavimus. Kai mes balsuojame procedūrinius klausimus, atskirus įstatymo straipsnius ir panašiai. Tai, ką mes dabar darome. Tai skirtumas būtų toks: sakysime, dabar straipsnį galime priimti esant dešimčiai deputatų salėje, o priėmus šią pataisą turėtų būti salėje ne mažiau kaip 44 deputatai.
PIRMININKAS. Ir deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Aš norėčiau pritarti deputato N.Rasimavičiaus mintims ir kartoti nebenoriu. Norėčiau pakviesti deputatus nebalsuoti už pasiūlytą deputato Č.Juršėno pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Tai teiksiu balsuoti deputato Č.Juršėno pasiūlymą. Aš prašau visus įsiklausyti. Pasiūlymas. Reglamento 102 straipsnio dalies pabaigoje parašyti: ,,Minimalus kvorumas yra vienas trečdalis bendrojo deputatų skaičiaus." Kadangi deputatai atvyko į salę, atsirado naujų deputatų, prašyčiau visus sėstis į vietas ir užsiregistruoti. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome užsiregistruoti. Salėje registruoti 69 deputatai. Prašau balsuoti. Kas už, kas prieš ir kas susilaiko? Dėl deputato Č.Juršėno pasiūlytos pataisos. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už deputato Č.Juršėno pasiūlytą pataisą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 22.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš taip pat 22.
PIRMININKAS. Kadangi dar yra bent vienas susilaikęs, deputato Č.Juršėno pasiūlymas daugumos negavo. Taip, yra susilaikiusių. Pasiūlymas nepriimtas. Taigi dėl 102 straipsnio. Aš jau buvau klausęs, ar reikia balsuoti dėl 102 straipsnio pakeitimo...
A.TAURANTAS. Trečiosios dalies.
PIRMININKAS. Taip, dėl trečiosios dalies. Taigi galime svarstyti toliau 103 straipsnį.
A.TAURANTAS. Tai jeigu gerbiamasis pirmininkas leistų, paskelbkite, kad trečioji dalis yra priimta.
PIRMININKAS. Taip, trečioji dalis yra priimta, pakeičiant žodį ,,atšaukti" į žodį ,,perbalsuoti".
A. TAURANTAS. Ačiū. 23 straipsnis. Straipsnyje siūloma perredaguoti Reglamento 103 straipsnio antrąją dalį. Primenu, kad tai yra susiję su vardiniu balsavimu. Turimas galvoje tas jo variantas, kuris kol kas yra vienintelis galiojantis. Vardinis balsavimas kortelėmis. Jau keletas anksčiau vykusių vardinių balsavimų parodė, kad šiek tiek nenustatyta tvarka, kokia turėtų būti vardinio balsavimo. Neatsimenu kuri, bet viena balsų skaičiavimo grupė parodė gerą iniciatyvą ir registravo duodamas korteles. Todėl manau, kad būtų tikslinga šiuo būdu balsuojant taikyti tą pačią tvarką kaip ir slapto balsavimo atveju. Kad duodant korteles deputatai būtų registruojami kortelių davimo lape. Tokiu atveju aišku tiksliai, kiek dalyvavo balsavime, ir negalimi kokie nors netikėtumai bei nesąžiningumai ar dar kas nors. Galbūt šiek tiek pačią procedūrą tai sulėtintų, bet manau, kad tokį papildymą reikia priimti.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Peršokom per tą vietą. Norėjau priminti gerbiamajam pranešėjui, kad siūlymai jau seniai buvo, kad galėtume balsuoti ir už atskirus straipsnius. Praeitą kartą pranešėjas sakė, kad mes galime pasinaudoti elektronine aparatūra, bet matome, kad yra tam tikrų sudėtingumų. Noriu atkreipti dėmesį, kodėl taip siūlome. Pavyzdžiui, būna viename nutarime ir viename įstatyme surašyti visai priešingi dalykai. Kad ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai arba Civilinio kodekso ar proceso. Tai apsunkina. Tai aš prašyčiau, kad sutiktų pats pranešėjas be balsavimo kaip nors suredaguoti tą pirmąją dalį ar nubraukti ten tris paskutinius žodžius, regis.
A.TAURANTAS. Argumentuoti nereikia. Tie argumentai visiškai aiškūs, ir aš sutinku, kad taip reikia padaryti, bet aš jau minėjau, kad mes būtent šią dalį, kaip jūs pavadinote, peršokome, nes toliau kaip tik yra 24 pakeitimų projekto straipsnis su tuo susijęs. Jį taip pat aš šiandieną siūlysiu peršokti, nes tai yra vis dėlto susiję su instrukcija, kuri turi būti parengta, kaip naudoti elektroninę balsavimo sistemą, naudoti jau visais balsavimo atvejais. Kol kas mes ją naudojame tik balsuodami pagal 102 straipsnio reikalavimus. Norint ja naudotis visais atvejais, reikalinga iš tikrųjų detali instrukcija, kad nebūtų galima kaip nors ne taip pasielgti. Gerbiamasis seniūnas mane jau informavo, kad baigiama rengti ši instrukcija. Prezidiumas ją turėtų patvirtinti. Ir jos esmines nuostatas reikėtų patvirtinti Reglamente. Tokiu atveju būtų atviras kelias ir balsuoti elektronine sistema vardiniu balsavimu. Tokiu atveju mes galime kad ir kiekvieną balsavimą daryti vardinį, jeigu taip deputatai nutaria. Čia jokių kliūčių nebūtų. O dėl to paprasto atvejo, sakysime, kol tas dar nepriimta... Aš manau, kad tai labai ilgai neužtruks. Sakysim, tą įstatymą, kurį paminėjote kaip Baudžiamąjį kodeksą, tas pat yra Reglamento pakeitimai. Labai nesunku, jeigu toks atvejis iškyla, suskaidyti į du įstatymus, kaip mes šiuo atveju padarėme dėl Reglamento 101 straipsnio. Nutarėme tai priimti atskiru įstatymu. Čia tokia problema labai lengvai išsprendžiama. Bet aš sakau: sutinku su jūsų nuomone, kad galėtų būti tik vienas vardinis balsavimas, bet kad mes negaištume be reikalo laiko, elektroninė sistema tai turėtų leisti, bet tai turėtų nustatyti aiški ir detali instrukcija, kad negalimi būtų kokie nors piktnaudžiavimai nė iš vienos pusės.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Kadangi mes čia pradėjome kalbėti apie elektroninę skaičiavimo sistemą ir apie tai, kad Prezidiumas turi priimti instrukciją, numatančią tvarką, kaip mes naudosime elektroninę skaičiavimo sistemą, aš norėčiau iškelti štai kokią problemą. Tai yra elektroninė skaičiavimo sistema, kompiuterinė sistema, ir deputatų teisės. Turi ar neturi teisę deputatas reikalauti duomenų, kad jam būtų pateikiami apie Aukščiausiosios Tarybos ir savo darbą. Aš manau, kad čia yra ne instrukcijos klausimas, bet čia yra klausimas, kuris turėtų būti Reglamente. Nežinau, ar klystu, ar neklystu, bet man atrodo, kad mes turėtume Reglamente, nežinau, kurioje vietoje, numatyti tokią deputatų teisę. Deputatas turi teisę gauti kompiuterinės sistemos fiksuotus duomenis apie Aukščiausiosios Tarybos ir savo darbą. Čia yra deputato teisė. Gerbiamasis seniūnas čia mums jau, man atrodo, dviem progom aiškino, kad lyg tokios teisės pagal Reglamentą mes neturime. Bet jeigu Reglamente tai nebūtų numatyta, man atrodo, tai būtų didelis deputatų teisių suvaržymas.
PIRMININKAS. Aš ruošiu kaip tik Prezidiumui instrukcijos papildymą, kur esu numatęs, kad deputatai galėtų gauti ir susipažinti su kiekvieno balsavimo, įvykusio tą dieną, rezultatais.
R.GUDAITIS. Man atrodo, kad čia ne instrukcijos klausimas, bet Reglamente ta teisė turi būti būtinai užfiksuota.
PIRMININKAS. Taip, galima paskui ją perkelti...
A. TAURANTAS. Tai aš jau minėjau, kad instrukcijos turi būti detalesnės. Tai turėtų būti fiksuojama Reglamente ir esminės nuostatos apie tai, ką jūs čia kalbėjote, turėtų būti užfiksuotos Reglamente. Kodėl negalima viską Reglamente padaryti? Elektroninė sistema gali būti tobulinama, gali keistis gana dažnai, ir dėl Reglamento vis dėlto mūsų sutarta, kad įstatymas bus ne taip paprastai keičiamas. Tuo tarpu instrukciją Prezidiumas galėtų nesunkiai koreguoti. Bet esmines nuostatas to, ką jūs minėjote, iš tikrųjų reikėtų užfiksuoti Reglamente, bet pirmiausia reikia turėti visą instrukciją, turėti visą procedūrą, kaip mes naudosime elektroninę sistemą. Be abejo, tą deputato teisę, apie kurią jūs minėjote, iš tikrųjų reikėtų užfiksuoti Reglamente, bet pirmiausia reikia turėti visą instrukciją, turėti visą procedūrą, kaip mes naudosime elektroninę sistemą. Be abejo, deputato teisė, kurią jūs minėjote, yra labai svarbi ir ją būtina užtikrinti, bet būtina ją užtikrinti taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti, nes iš elektroninės sistemos dabar išvedus, sakysime, balsavimo rezultatus, jokiu būdu nefiksuojama, koks tai buvo balsavimas. Taip užrašius ant viršaus, jeigu to nepatvirtina, sakysime, posėdžio pirmininkas, kad tai buvo tas balsavimas, o ne kuris nors kitas, galima labai piktnaudžiauti. Ant viršaus kažin kokį balsavimą užrašyti ir sakyti, kad tai šitas balsavo vienaip ar kitaip. Sakau, kad yra instrukcijos ir viso kito detalaus reglamentavimo dalykas. Tai būtina padaryti, kad tą deputato teisę galima būtų užtikrinti, bet ir kad ja nebūtų galima piktnaudžiauti netinkamai.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas šituo klausimu.
Č.JURŠĖNAS. Aš pirmiausia dėl kolegos R.Gudaičio pasisakymo. Aš remiu šitą pasisakymą ir, kiek supratau, gerbiamasis pranešėjas taip pat remia, o ginčas yra čia tiktai... Tai dėl formos gal tikrai dabar nesiginčykime, o vėliau grįšime prie to.
Aš kitą dalyką noriu tikslinti, ar aš teisingai supratau. Pagal naująją 103 straipsnio ,,Išdalijamos vardinio balsavimo kortelės" formuluotę yra keli variantai, kaip su jomis elgtis: už, prieš, susilaikė. Ir dar vienas variantas, kaip žinot, yra kortelės negrąžinimas, sugadinimas, suplėšymas arba atidavimas neužpildytos. Tai koks bendrasis dalyvavusių balsavime skaičius? Kiek išdalyta kortelių? Gerai supratau?
A. TAURANTAS. Tai jeigu mes fiksuojame šiame lape, tai būtų būtent pagal to lapo registracijos duomenis.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
A.TAURANTAS. Kol tas lapas nėra fiksuojamas, tai kaip matote, kaip ir vakar buvo, yra pagal paskutinį nustatytą salėje deputatų skaičių.
Č.JURŠĖNAS. Aišku. Aš tik norėjau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Aišku. Atrodo, išspręsti neaiškumai. Ar reikia balsuoti už pataisų projekto 23 straipsnį, kuris teigia apie 103 straipsnio antrosios dalies naujovišką išdėstymą. Nėra siūlymo, reikalavimo balsuoti. Skelbiu, kad priimta be balsavimo. Tai dabar reikalaujate balsuoti? Tai gerai, jokių kitokių tada pasiūlymų, tik balsuoti. Deputatas Č.Juršėnas vis dėlto dar nori... Tai svarstysim.
A.TAURANTAS. Aš paminėsiu, kad jūsų yra siūlymas dėl 106 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta 103 straipsnio antrosios dalies nauja redakcija? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas. Mes 10 minučių kalbėjome apie šitą redakciją. Už šitą redakciją balsavo 23 deputatai, prieš 2, susilaikė 13. Taigi yra pritarta 103 straipsnio antrosios dalies naujam išdėstymui. Toliau.
A.TAURANTAS. Kaip minėjau, siūlau 24 straipsnį praleisti. Prieš tai yra deputato Č.Juršėno pasiūlymas priimti papildomą straipsnį arba galbūt galima čia papildyti kurį nors esantį straipsnį tokiu turiniu: ,,Vardinio balsavimo kortelės, slapto ar atviro balsavimo biuleteniai saugomi visą Aukščiausiosios Tarybos kadenciją." Per antrąjį svarstymą aš neišreiškiau nuomonės dėl šio pasiūlymo, nes sakiau, kad reiktų pasikonsultuoti su archyvų specialistais, ir deputatas Č.Juršėnas žadėjo pats tai padaryti. Tai gal jūs turite kokių nors duomenų, gal deputatams galėtumėte motyvuoti? Aš tiesiog nežinau, kaip dabar mes galime...
Č.JURŠĖNAS. Atidedam.
A.TAURANTAS. Tai dabar aš prašyčiau deputatus atsiverst jau kitą šito paties projekto puslapį. 25 pakeitimų straipsnis susijęs su Reglamento 119 straipsnio antrosios dalies pakeitimais, kur yra tiesiog tik patikslinimas. Dabartinės redakcijos tikslesnis išdėstymas. Nieko iš esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Taip, čia įrašomi du žodžiai ,,įstatymai ir nutarimai". Ar reikia balsuoti dėl šito pakeitimo? Nereikia. Dėkoju. Priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. 26 pakeitimų straipsnis — Reglamento 135 straipsnio pakeitimai. Sąrašas, kas gali stebėti Aukščiausiosios Tarybos posėdžius, papildomas žodžiais: ,,juos gali stebėti deputatų padėjėjai, Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai". O toliau kaip ir buvo. Deputatas Č.Juršėnas dar siūlė papildyti žodžiais: ,,buvę TSRS liaudies deputatai", bet jau tas balsavimas buvo. Gal dar sykį neverta kartoti, nes tai nebuvo priimta.
PIRMININKAS. Taip, tada kalbėjome apie 84 straipsnį. Taigi toks papildymas, kad deputatų padėjėjai ir Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Oficialiai deputatų padėjėjai yra vadinami deputato padėjėjai—sekretoriai, kurie dirba čia. Padėjėjais vadinami visuomeniniai padėjėjai, kurie deputatus gali pasirinkti. Ką jūs turite omeny tai įrašydamas?
A.TAURANTAS. Padėjėjus-sekretorius.
PIRMININKAS. Gal patikslinti, kad deputatų padėjėjai-sekretoriai. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš labai atsiprašau, kad neturiu dabar su savim šito projekto ir pačio Reglamento. Ar yra mūsų Reglamente tokia nuostata, kad mūsų darbą gali stebėti mūsų rinkėjai, kurie galėtų, tarkim, praėję tam tikrą sargybą ir tvarką, stebėti mūsų posėdžius, kaip ir yra visame pasaulyje. Jeigu mes esame jų išrinktieji, tai jie turi teisę stebėti mūsų darbą.
A.TAURANTAS. Tai aš primenu deputatui Č.Okinčicui, kad būtent apie tai teigia šis straipsnis, kurį mes siūlome papildyti. Be tų žodžių, kuriuos aš minėjau, kuriuos mes norime papildyti, kad ,,kvietimus gavę visuomenės ir jos organizacijų atstovai". Tai, ką jūs minite. O kvietimų išdavimo tvarka Prezidiumo yra nustatyta. Ar ji bus leidžiama, ar ne, čia Prezidiumo reikalas, bet yra kvietimų davimo tvarka. Gavę kvietimus, be abejo, visuomenės atstovai gali stebėti posėdžius.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pratęsti pono Č.Okinčico mintį. Vis dėlto kvietimų davimas visiškai nieko bendro neturi su rinkėjų teise dalyvauti posėdyje. Kas tuos kvietimus duoda? Kaip visa tai organizuojama? Čia, matyt, reikėtų kitaip į šitą reikalą pažiūrėti. Iš tikrųjų mūsų rinkėjai dabar beveik nežino, kaip mes dirbame. Radijas netransliuoja, televizija nerodo, informacija labai labai subjektyvi ir labai vienpusiška. Manau, jeigu mes einame toliau demokratizacijos link, jeigu bent bandome eiti, tai reikia įteisinti tokią normą, kad rinkėjai nustatyta tvarka turėtų teisę dalyvauti posėdyje, stebėti jo vyksmą.
A.TAURANTAS. Aš tikriausiai nemanau, kad deputatas V.Plečkaitis nori bet ką be jokios kontrolės suleisti į Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Paprasčiausiai visi norintys turbūt netilptų. Bet jeigu jūs turite galvoje, kad ta tvarka, kuri yra Prezidiumo nustatyta, netobula (aš su jumis sutinku, kad ji iš tikrųjų netobula ir netobulai vykdoma), tai Aukščiausioji Taryba turi teisę Prezidiumo nutarimus koreguoti ir ta teise galima pasinaudoti. Bet čia aš dar kartą primenu, kad tai ne Reglamento dalykas. Vis dėlto Reglamentas neturėtų nustatinėti kvietimų, leidimų davimo tvarkos. Tai jau atskiro klausimo dalykas. Aš sutinku su jumis, kad ta tvarka nėra tobula kaip ir daugelis dalykų mūsų gyvenime.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Čia gerbiamasis kolega akcentavo tikrai labai rimtą dalyką. Aš noriu priminti, kad ir mūsų Konstitucijos atitinkamame straipsnyje šitai tam tikra forma yra užrašyta. 26 straipsnio pirmoji dalis. ,,Lietuvos piliečiai turi teisę dalyvauti tvarkant valstybinius ir visuomeninius reikalus, svarstant ir priimant visos valstybės įstatymus bei vietinės reikšmės sprendimus." Taigi įgyvendindami viešumo principą, mes turėtumėm kokiu nors būdu sureglamentuoti tos plačiosios visuomenės, o ne politinių partijų, organizacijų ir organų atstovų, kurie, kaip visuomenės atstovai, iš tikro čia sėdi, ir kai kurie ypač aktyviai sėdi... O va štai šitų paprastų žmonių dalyvavimas. Todėl aš sutinku su gerbiamuoju kolega A.Taurantu, kad gal reikėtų kita forma tai padaryti. Jeigu kolegos sutiktų, aš galiu pateikti projektą, kad priimtume atitinkamą nutarimą ir nustatytume, kad štai tam tikroje atitvertoje ar kitoje vietoje skiriama 40, 50 ar 20 vietų, į kurias eina pagal specialius leidimus žmonės, atstovėję eilėje ir patikrinti su metalo detektoriais ar kuo nors. Prašom, ir viskas tvarkoje. Tai va taip žmonės reguliariai galėtų klausytis mūsų posėdžių. Bet būtent paprasti žmonės, atvykę iš Lietuvos, atstovėję eilėje prie leidimų biuro.
PIRMININKAS. Konstitucijoje apie tai, kad priimant dalyvauja... Deputate Juršėnai, aš visų pirma manyčiau, kad tai deputato Č.Okinčico pateiktas pasiūlymas yra naujas... Jis nebeturėtų būti svarstomas, kai nėra aiškios formuluotės. Konstitucijos 26 straipsnyje kalbama apie tai, kad visi žmonės turi teisę referendumo būdu ar kaip kitaip dalyvauti priimant vienokį ar kitokį sprendimą. Nebūtina sėdėti salėje. Ir aš siūlyčiau nebeaptartėti šito pasiūlymo.
A.TAURANTAS. Tik aš dar kartą turiu paminėti, kad Reglamentas, dabartinė formuluotė, to nedraudžia, nes būtent formuluotė ,,visuomenės ir jos organizacijų" reiškia, kad ne tik organizuotos visuomenės, bet ir atskiri asmenys gali dalyvauti. Taigi tam nutarimui, kurį siūlo deputatas Č.Juršėnas, Reglamento formuluotė netrukdo.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, kas šitame straipsnyje pabraukta, tai yra nauja. Buvo jau pasakyta dėl deputatų padėjėjų—sekretorių. Išties redakcijoje reikėtų palikti. Ir turbūt čia ginčų nekeltų. Bet štai formuluotė dėl Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojų dar yra netiksli. Iki šiol nenustatyta, kas vis dėlto yra aparato darbuotojai. Nes kilo ginčas, ar tie patys padėjėjai-sekretoriai yra aparato darbuotojai, ar ne. Mes kol kas esame išskyrę į atskirą kategoriją, nors ir priimdami juos į darbą duodame darbo pažymėjimus. Bet jie nėra tokiuose pat darbo santykiuose, kaip čia samdomi aparato darbuotojai. Nes juos priima ir atleidžia deputato sutikimu, o į aparatą priima aparato vadovas ir kiti. Norėtųsi, kad būtų patikslinta šitoje dalyje. Ir dėl kvietimų davimo yra problemiškas ir net labai, sakyčiau, sudėtingas momentas tada, kai reikalauja labai daug, o kai kada ir nežinant, kodėl kviečiami šitie žmonės. Prezidiumui yra nelengva tokius apribojimus padaryti. Galbūt nereikėtų. Vis dėlto pritarčiau tai minčiai, kad balkone būtų skirtas nuolat tam tikras skaičius vietų ir atitinkama apsaugos tarnyba galėtų reguliuoti šių žmonių patekimą. Dėl to pritarčiau kitų deputatų nuomonei, kad būtų galima galbūt net ir įrašyti ir šiame straipsnyje, kad visuomenės atstovai nustatyta tvarka gali stebėti tuos posėdžius. Nustatyta tvarka. Na, žinoma, toliau ten Prezidiumas pareguliuotų, Ir paskutinis sakinys, kuriame nurodoma, ,,kuriems yra suteiktas žodis". Gal ne visai yra tikslus tas pasakymas. Žodžio negalima nei suteikti, nei atimti. Kurie yra pakviesti kalbėti parlamente arba daryti pranešimus ir pan. Reikėtų rasti tikslesnį pasakymą.
A. TAURANTAS. Čia jau yra buvusi formuluotė. Tai, ką jūs pasakėt. Bet žodžio suteikimo tvarka yra kitame straipsnyje numatyta, kada posėdžio pirmininkas gali suteikti, kada negali, kam gali. Ir tai yra reglamentuota. Užtai čia labai trumpai paminėta ir nėra išsami formuluotė.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis pasiūlė dar šiek tiek redaguoti 135 straipsnio pirmąją dalį.
A.TAURANTAS. Tai aš tiesiog nežinau, nes Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai... Jeigu gerbiamasis Sekretorius mano, kad tai neapibrėžta, aš net ir nežinau, kaip tai apibrėžti, bet ar iki rytojaus sugalvos formuluotę, kaip apibrėžti. Aš manau, kad Prezidiumas tuos dalykus svarsto ir jo kompetencijoje apibrėžti, kas yra Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Jeigu galima įsiterpti į šį dialogą, tai aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamojo Č.Juršėno mintis, jog mūsų Pagrindiniame Įstatyme numatytą žmonių teisę dalyvauti valdyme nereikėtų suprasti labai tiesiogiai kaip dalyvavimą čia ir įsitraukimą į mūsų ir taip audringas diskusijas. Manyčiau, šito reikėtų vengti ir jokiu būdu nesudaryti eilių prie Aukščiausiosios Tarybos, nes jų pakankamai yra jau kitose vietose. Manau, mes šiuo etapu turėtume nesižavėti per didele publika čia, šiuose rūmuose.
PIRMININKAS. Ar teiksite balsuoti šiandien?
A.TAURANTAS. Aš manau, kad mes galime priimti, o dėl aparato darbuotojų apibrėžimo gali pagalvoti Prezidiumas ir nustatyti, kas yra aparato darbuotojas, o kas nėra aparato darbuotojas. Tai nebūtų sudėtinga. Ar mes iki rytojaus rasime tikslesnį apibrėžimą, aš abejoju, o vis dėlto tie žmonės ir dabar vaikšto čia, salėje. Ir vis dėlto reikėtų tiesiog tai įteisinti arba laikytis griežtai ir nieko neįleisti į šią salę. Bet tai irgi būtų neįmanoma.
PIRMININKAS. Taigi noriu paklausti, ar yra prieštaravimų dėl 135 straipsnio pirmosios dalies šitokio išdėstymo, koks pateiktas projekte. Yra prieštaravimų? Yra. Reikia balsuoti. Gerbiamieji deputatai, yra siūlymas balsuoti už 135 straipsnio pirmosios dalies naują išdėstymą. Skelbiu atviro balsavimo pradžią. Prašome balsuoti. Balsuojame mygtukų paspaudimu. Jau šiandien registravome dukart deputatus. Aš manau, kad maždaug 10.55 val. registruosime jus galutinai prieš viso įstatymo priėmimą. Už šito straipsnio naują išdėstymą balsavo 33, prieš 1, susilaikė 10. Straipsnio nauja redakcija priimama.
A.TAURANTAS. 27 pakeitimo straipsnis, susijęs su Reglamento 139 straipsnio koregavimu. Čia kalbama apie dokumentų platinimą visiems deputatams ir to platinimo tvarką. Dabartinė tvarka buvo, kad galima platinti tuos dokumentus, kurie yra užregistruoti priimamajame ir kuriuose pasirašo bent vienas deputatas. Čia buvo tam tikrų prieštaravimų, kad perkraunamas aparato atitinkamų tarnybų darbas nereikalingų laikraščių iškarpų dauginimu ir kartais kitais dalykais. Numatoma siek tiek sugriežtinta ta tvarka ir reikalaujama, kad toks platinimui skirtas dokumentas būtų pasirašytas kurio nors Aukščiausiosios Tarybos pareigūno, frakcijos pirmininko arba tiek deputatų, kiek reikia sudaryti laikinąją deputatų grupę. Dešimties deputatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinka deputatai su tokiu Reglamento 139 straipsnio išdėstymu? Yra prieštaravimų, taip? Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš vis dėlto norėčiau paprieštarauti šito straipsnio formuluotei. Man atrodo, kad mes biurokratizuojame tą teisę. Vis dėlto čia mes neturėtume siaurinti deputatų teisių. Vis dėlto deputatas, kiekvienas deputatas, turėtų teisę teikti savo kolegoms ir Aukščiausiajai Tarybai apskritai dokumentus tokius, kokius jis mano reikalinga teikti. Aš manau, kad čia būtų deputato teisių siaurinimas. Neturėtume savo darbo jokiu būdu biurokratizmuoti ir reglamentuoti deputato teisių.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Iš esmės mano mintį jau pasakė. Aš irgi nenoriu sutikti su tokia redakcija. Dabar jei deputatui reikalingas koks nors dokumentas, tai reikės frakcijos pritarimo. Kažkaip man atrodo net nekorektiškai atrodytų toks dalykas. Dėl dauginimo kalbame.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Pratęsčiau mintį tuo, kad tai yra buvusių įmonėse, įstaigose slaptųjų pirmųjų skyrių veiklos kažkokia tradicija. Toks ribojimas, įslaptinimas, griežtinimas, o paskui jau prasideda korupcijos elementų ieškojimas visame tame. Bet tas punktas iš viso neturi prasmės, jeigu nebus tos dauginimo bazės. Ir aš norėčiau tiktai atkreipti dėmesį į tai, kad bent jau kitos žinybos toje Tarybos dauginimo spaustuvėje nedaugintų savo dokumentų. Štai kur problema yra. O tos problemos, kaip čia kalbėjo kolegos, nėra.
A. TAURANTAS. Be abejo, nereikėtų argumentuoti tokiu būdu, kai primenami pirmieji skyriai ir pan. Čia iš viso nieko bendro nėra.
PIRMININKAS. Arba korupcija. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam R.Gudaičiui. Iš tikrųjų mes neturėtume šituo pakeitimu apriboti deputatų teisės platinti dokumentus.
PIRMININKAS. Deputatai reikalaus balsuoti už tai, ar keisime Reglamento šitą straipsnį šitokiu pavidalu, ar ne. Ir dar deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Dėl to turbūt yra dvi problemos. Viena problema yra dauginti, kita problema platinti. Jeigu aš galėčiau, tai aš labai pritariu tam, kad platinti Aukščiausiojoje Taryboje dokumentus turėtų deputatų grupės, frakcijos ir komisijos, o padauginti dokumentus, jeigu reikalingi tau trys ar keturi nuorašai, tai yra visai kas kita. Todėl aš prašyčiau pranešėjo atsižvelgti į tai ir gal šiek tiek pataisyti tą straipsnį.
A. TAURANTAS. Ne, tai čia aiškiai parašyta, kad dokumentai, skirti visiems deputatams, komisijoms arba frakcijoms. Visiems. O jeigu aš noriu paduoti kokį nors dokumentą deputatui V.Kačinskui, tai man tikrai niekas netrukdo.
PIRMININKAS. Taigi siūlysiu balsuoti už Reglamento 139 straipsnio naują redakciją, kuri pateikta projekte.
A.TAURANTAS. Jeigu galima, aš prašyčiau balsuoti dėl pirmosios dalies, nes antroji dalis yra tiktai redakcinis pataisymas. Ją reiktų pakoreguoti, nes ten...
PIRMININKAS. Taip, dėl antrosios dalies niekas neprieštarauja. Tik dėl pirmosios dalies naujo išdėstymo. Taigi prašau deputatų dėmesio, skelbiu balsavimo pradžią už Reglamento 139 straipsnio pirmosios dalies naują redakciją. Prašome balsuoti. Už šitokią redakciją balsavo 13 deputatų, prieš 30, susilaikė 10. Nors yra keli deputatai, kurie kelia rankas už, vis dėlto balsų daugumos nauja redakcija negavo. Taigi lieka sena redakcija.
A.TAURANTAS. Ar antrąją dalį galima priimti, kuri tiktai paredaguota?
PIRMININKAS. Taip, antrojoje dalyje įrašytas žodis ,,rengia".
A.TAURANTAS. Vietoje ,,kaupia" parašyta ,,rengia". Su Informaciniu skyriumi buvo derinta, šiek tiek jų veiklos pobūdžio neatitinka. Reikėtų pakoreguoti.
PIRMININKAS. Atrodo, niekas ir iki šiol neprieštaravo dėl šio straipsnio antrosios dalies. Turbūt nereikalauja balsuoti ir dabar. Antroji dalis yra priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. 28 straipsnis. 151 Reglamento straipsnio antrosios dalies pakoregavimas. Patikslinama, kada renkamas Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. Buvo dabartinėje redakcijoje, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai renkami kiekvienos sesijos pradžioje. Reikėtų patikslinti, kad kiekvienos eilinės sesijos pradžioje, nes sukvietę neeilinę sesiją turbūt nepulsime rinkti naujo seniūno.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl šito pasiūlymo? Ar reikia balsuoti dėl šitos redakcijos? Nereikia balsuoti. Taigi 151 straipsnio antrojoje dalyje įrašome žodį ,,eilinės". Priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. 29 straipsnis. 170 straipsnio antrosios dalies papildymas buvo mūsų tiesiog nepaminėtas sutinkamai su priimtais įstatymais, kad Aukščiausioji Taryba skiria ne tik Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių ir jo pavaduotojus, bet ir vyriausiuosius kontrolierius. Vyriausieji kontrolieriai buvo praleisti ir čia juos reikėtų paminėti.
PIRMININKAS. Ar jie vyriausieji apygardų kontrolieriai? Tai tinka parašymas ,,vyriausiuosius kontrolierius", taip? Prieštaravimų nėra?
A.TAURANTAS. Čia deputatas Č.Juršėnas šį pasiūlymą priminė mums, kad mes esame pamiršę.
PIRMININKAS. Taip, tačiau jis dabar nekelia jokių pretenzijų. Galiu turbūt skelbti, kad 170 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta naujai įrašant žodžius ,,vyriausiuosius kontrolierius". Priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. 30 straipsnis. Reglamento 184 straipsnio trečiosios dalies papildymas, su kuriuo sutiko ir gerbiamasis Sekretorius. Čia deputato Č.Juršėno yra pateikta taip pat, kad Sekretorius įstatymo projektą taip pat išplatina visoms nuolatinėms komisijoms, frakcijoms, perduoda Vyriausybei. Taip buvo. Ir papildoma žodžiais ,,ir prireikus aukštesniosios pakopos savivaldybėms". Tokia būtinybė iškilo ir reiktų tai numatyti kalbant apie projektų registraciją, pakeitimą.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Ar siūlote balsuoti? Ne. Priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. Nežinau, deputatai turi po ranka ketvirtojo projekto papildymo lapelį. Jeigu pagal Reglamento straipsnių eiliškumą, tai dabar reikėtų žiūrėti į antrajame puslapyje pateiktą 188 straipsnio papildymą, pavadinta 30a straipsniu.
PIRMININKAS. Antrojoje lapelio pusėje.
A.TAURANTAS. Taip, taip. Ir jeigu pagal Reglamento straipsnių eilę, tai reiktų ten ir atkreipti dėmesį. Jeigu deputatai leidžia taip daryti, tada aš primenu, kad siūloma 188 straipsnio trečiąją dalį papildyti, tiesiog pakoreguoti trečiąją dalį aiškiau pasakant, ką Aukščiausioji Taryba turi nuspręsti įstatymo pateikimo metu. Jau mūsų praktika parodė, kad išdėstymas tų galimų sprendimų yra netobulas, ir dabar siūloma suformuluoti taip:
,,Aukščiausioji Taryba turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į sesijos darbų programą, ar pradėti svarstymo procedūrą..." Aš siūlau būtent šį terminą, nes daugybė projektų yra ir mes nežinome, kas su jais daroma. Ir Aukščiausioji Taryba turėtų nuspręsti, kad pradedama kurio nors projekto svarstymo procedūra. Tada jau turėtų būti išlaikomi jų terminai ir pan., kaip elgiasi dauguma pasaulio parlamentų. Taip pat ,,ar taikyti skubesnę priėmimo procedūrą, ar projektą atmesti, ar jo svarstymą atidėti". Tai būtų daug tikslesnis apibrėžimas, ką Aukščiausioji Taryba gali nuspręsti pateikimo metu.
PIRMININKAS. Taigi iš esmės lieka ta pati straipsnio trečiosios dalies formuluotė, tik ji papildoma žodžiais ,,ar pradėti svarstymo procedūrą".
A.TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir turbūt sukeičiama truputį vietomis pagal buvusį.
A.TAURANTAS. Atidėjimas. Neminima, kad būtinai kitai sesijai atidedama, o gali būti įvairiai atidedama.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų dėl šio neesminio pakeitimo? Nėra prieštaravimų. Balsuoti nereikia. Ačiū. Priimta be balsavimo.
A.TAURANTAS. Ačiū. Ir kartu tuojau po jo yra kitas papildymas 191 straipsniui. Yra susijęs su tuo, kurį mes' tik ką padarėme. Yra nurodoma 191 straipsnio pirmojoje dalyje. ,,Svarstymo procedūra gali būti pradedama tik projektams iš sesijos darbų programos. Nutarus pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą, Aukščiausioji Taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikrę pirmojo svarstymo datą ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po mėnesio." Čia taip pat pakoreguojamos tos datos. Ir toliau, kaip buvo pirmojoje dalyje. Tai čia yra jau panaudojama ta pati formuluotė, kurią mes priėmėme dėl svarstymo procedūros pradžios. Pakoreguojama, kada gali būti pradėtas pirmasis svarstymas. Ir sumažinamas tas laikas, kada turi būti pradėtas svarstymas. Buvo dvi savaitės, dabar siūloma iki vienos savaitės ir taip pat apribojimas, kad ne vėliau kaip po mėnesio turi būti pradėtas svarstymas. Jeigu jau mes pradėjome svarstymo procedūrą, vilkinti jos taip pat nereikėtų.
PIRMININKAS. Taigi nustatomas konkretesnis terminas, kada gali būti surengtas pirmasis svarstymas, ir patikslinama, kokiems projektams gali būti pradėta svarstymo procedūra. Ar deputatai nori kalbėti šituo klausimu? Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Kelia abejonių tas pirmasis siūlomo projekto sakinys. ,,Svarstymo procedūra gali būti pradedama tik projektams iš sesijos darbų programos." Bet, tarkime, jeigu Aukščiausiajai Tarybai iškils būtinybė kokį nors įstatymo projektą, neįtrauktą į sesijos darbų programą, svarstyti, ar nebus suvaržymų?
A. TAURANTAS. Ne. Tai, be abejo, numato, kad reikia pirmiau balsuoti dėl jo įrašymo j sesijos darbų programą. Ir čia turi būti ta prasme, kad yra tam tikri reikalavimai, kaip gali būti įrašyti į sesijos darbų programą. Reikalingas tam tikras balsavimas ir panašiai. Tuo tarpu jeigu be šio nurodymo, tai gali iš viso be balsavimo keletas deputatų, ypač kai neapibrėžtas minimalus kvorumas, nutarti, kad jau pradedama svarstymo procedūra išvis nežinia iš kur atsidūrusiam projektui. Čia būtent dėl to yra tas apribojimas. Be to, jeigu Aukščiausioji Taryba nubalsuoja, kad mes papildome savo darbų programą tuo projektu pagal atitinkamus reikalavimus, esant atitinkamam kvorumui ir balsų skaičiui, tai, be abejo, tada ir pradedama svarstymo procedūra.
K.LAPINSKAS. O jeigu siek tiek sušvelnintume. Pavyzdžiui, kad pirmiausia svarstomi tie projektai, kurie yra įrašyti.
PIRMININKAS. Bet kiti neturėtų būti ir aptariami, jeigu jie nėra sesijos darbų programoje. Čia, matyt, yra tokia logika, jog pirmiau nuspręskime, ar įrašome į sesijos darbų programą, ir tada nustatome štai šitą tvarką.
A.TAURANTAS. Čia tas apribojimas, aš manau, turi prasmę, nes pasižiūrėkime, kas darosi šiandien. Tiek yra projektų, kad mes fiziškai negalime jų pradėti. Todėl reikalavimas svarstyti, ar įrašyti į sesijos darbų programą, yra tam tikras būdas apsiginti nuo to spiečiaus įstatymų, kurių mes fiziškai nebepajėgiame visų apsvarstyti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš taip pat paremčiau deputatą K.Lapinską. Mūsų Reglamentas jau iš tikrųjų tampa ne įstatymu, o instrukcija, kaip turi eiti laikrodis. O mūsų sąlygomis tai būtina. Štai dėl pinigų atsirado. Nei į programą, nei... Ir tokių dalykų atsiras, nes mes dar tik atstatom. Aš sutinku, kad po 10 ar po 5 metų šitoks Reglamentas tiesiog mums... Kai jau neturėsime ką veikti, mes tiesiog džiaugsimės suradę kokį nors kabliuką. Bet šiuo metu šito nereikia rašyti. Tarkime, yra prieštaravimas, kad jeigu mes Reglamente numatysime tokią sąlygą, kad įtrauktume į programą. Galime deputatų referendumu, kitaip sakant, surašant parašus, pasirašant, kad reikia įtraukti. Na, ir viskas, ir mes privalome svarstyti. Tai yra prieštaravimas. Aš siūlyčiau iš viso atsisakyti šito: ,,jeigu įstatymo projektas įrašytas į sesijos darbų programą". Šitai išvis nebūtina.
PIRMININKAS. O dėl šito vienos savaitės ir mėnesio intervalo turbūt niekas neprieštarauja.
L.RASIMAVIČIUS. Niekas neprieštarauja. Tad sakau, būkim realistai. Patys tiesiog apsibrėžiame tam tikrą apskritimą ir paskui svarstome, kaip iš jo išeiti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš savo ruožtu norėčiau paremti deputato A.Tauranto šitą tvarkos siekimą, ir mes tai turėtume visi daryti, o ne ieškoti tų skylučių kupranugariui. Tas mėnuo iki svarstymo pradžios. Jeigu jis užtruktų ilgiau, kaip jūs siūlote, koks tada likimas to projekto, kuris nepatenka į to mėnesio laikotarpį? Tokių jau buvo ir turbūt bus dar. Kas tada?
A. TAURANTAS. Aš manau, kad tai būtų tiesiog tam tikras paraginimas deputatams svarstant savo darbotvarkę, kad neįtraukinėtų naujų projektų, o jau svarstytų tai, kas buvo nutarta, kurių svarstymo procedūrą buvo nutarta pradėti. Bet, kita vertus, atsiliepiu į tai, ką pasakė deputatas N.Rasimavičius ir deputatas K.Lapinskas. Aš kaip tik manau, kad tokie dalykai yra tai, dėl ko protestavo ir pateikė savo projektą Vyriausybė. Atsiminkime Vyriausybės pateiktą projektą dėl įgaliojimų Vyriausybei. Ji reikalavo, kad visi projektai būtų pateikiami Vyriausybei, ir dabar Reglamente tai yra. Bet jeigu mes pradedame ir priimame įstatymą tą pačią dieną, iš tikrųjų kaip tai Vyriausybė sužinos. Ir galų gale šitas Pinigų išleidimo įstatymas pasirodė tada, kai Vyriausybės Pirmininkas buvo išvažiavęs. Jeigu nebus taikoma normali procedūra, mes priiminėsime įstatymus, kurie iš viso priimami nepasikonsultavus su kompetentingais žmonėmis. Tai iš tikrųjų yra pavojinga.
Bet, kita vertus, jeigu deputatai prieštarauja tokiai formuluotei, kuri dabar pateikta ir kuri faktiškai yra esančios patikslinimas, tai galima jos nepriimti, nes ir dabar jau yra reikalavimas, kad būtų svarstomi tik projektai iš sesijos darbų programos. Šiuo atveju aš tik pateikiau patikslinimą to, kas yra apibrėžta. Jeigu deputatams nepatinka tas patikslinimas, lieka dabartinė formuluotė, ir ten tas reikalavimas, kuris kartais pažeidžiamas, yra. Čia niekas dėl to nepasikeis. Vis tiek mes galime svarstyti tik projektus, kurie yra sesijos darbų programoje.
PIRMININKAS. Reglamento svarstymo laikas yra pasibaigęs. Dėl šito klausimo (30b. Reglamento 191 straipsnio pakeitimas) iškilo diskusijos. Galbūt galėtume dabar balsuoti už įstatymą, kuriame būtų įrašyti visi tie straipsniai, kurie šiandien priimti, ir nutraukti tolesnį Reglamento svarstymą ties šita vieta, kur iškilo neaiškumų. Lygiai valanda jau praėjo. Turbūt gerbiamasis pranešėjas galėtų išvardyti, kurie straipsniai šiandien yra priimti.
A.TAURANTAS. Ar mes dabar galėsime balsuoti?
PIRMININKAS. Aš kviečiu deputatus į salę. Primenu, kad tai iš anksto numatytas balsavimas. Deputatai bus registruojami. Jų nebuvimas bus fiksuojamas kaip praleidimas iš anksto numatyto balsavimo. Ir nėra būtina, kad salėje būtų 88 deputatai.
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad šiandien mes priėmėme beveik bendru sutarimu 190, 207, 102, 103, 129, 135, 139, 151, 170, 184 ir 188 Reglamento straipsnių pakeitimus.
PIRMININKAS. Taigi aš kviečiu dar kartą deputatus į salę. Skelbiu registracijos pradžią. Prašau deputatus užsiregistruoti. Salėje užregistruoti 86 deputatai. Gal balsų skaičiavimo grupė turi kitokios informacijos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes turėsime tada, kai paskelbs sąrašą.
PIRMININKAS. Ne, jūs turite skaičiuoti nežiūrėdami į kokius nors sąrašus ar kokias nors knygas. Aš prašau balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje yra deputatų.
R.RUDZYS. Dėl vedimo tvarkos galėčiau?
PIRMININKAS. Prašom, deputate Rudzy.
R.RUDZYS. Man labai nepatiko, kad skaičiavimo grupė išdrįsta ginčytis su seniūnu. Kas čia vyksta? Aš reiškiu protestą!
PIRMININKAS. Man patiko deputato R.Rudzio pasisakymas. Ką gi, prašau balsuoti. Prašau suskaičiuoti deputatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Sutampa.
PIRMININKAS. 86 deputatai salėje. Prašau balsuoti kortelių pakėlimu už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento kai kurių straipsnių pakeitimą ir papildymą. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 81.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. (Gongas) Kviečiu į tribūną deputatą R.Rudį, kuris, mūsų laimei, vis dėlto suspėjo grįžti laiku.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 metams padidinimo” projekto svarstymas
A.RUDYS. Gerbiamosios deputatės, gerbiamieji deputatai! Norėčiau priminti, kad mes šiandieną tęsiame Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidų 1991 m. padidinimo" priėmimą. Mes jau pradėjome prieš kiek laiko pirmąjį svarstymą. Tačiau atsitiko taip, kad išvakarėse Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo didinamos biudžetinių įstaigų darbuotojų algos 40%, todėl man reikėjo prašyti Aukščiausiosios Tarybos nutraukti šito dokumento svarstymą, kad būtų galima patikslinti. Tiek Vyriausybė, tiek kitos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingos institucijos atliko šitą veiksmą. Asignavimai, skirti darbo užmokesčiui, buvo padidinti 40%, taip pat buvo padidinti asignavimai socialiniam draudimui. Tai tiesiogiai susiję su darbo užmokesčiu. Biudžeto komisija svarstė šitą klausimą ir nutarė pritarti pateikiamam įstatymo projektui. Noriu informuoti, kad mūsų posėdyje dalyvauja Biudžeto departamento direktorius gerbiamasis R.Šarkinas. Jeigu kils kokių nors klausimų, neaiškumų dėl Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų išlaidų, tai jis, matyt, galės atsakyti.
PIRMININKAS. Gal aš čia, gerbiamasis Rudy, ką nors ne taip supratau? Tai yra trečiasis svarstymas.
A.RUDYS. Jeigu aš teisingai suprantu, tai yra pirmojo svarstymo tęsinys.
PIRMININKAS. Vakar aptariant darbotvarkę jūs nepasakėte man šitos pastabos.
A.RUDYS. Aš manau, kad čia ne...
PIRMININKAS. Taip, čia pirmojo svarstymo tęsinys.
A.RUDYS. Taip. Nes aš pats atsimenu, kad praeitą kartą prašiau padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Aišku. Čia buvo mūsų smulki klaida, į kurią niekas neatkreipė dėmesio. Ar deputatai nori paklausti? Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Paprastai visados, kai svarstome biudžetą ir jeigu ką nors didinam, tai kieno sąskaita? Iš kur čia bus padidinimui pinigų?
A.RUDYS. Čia iš biudžeto vykdymo metu papildomai gautų lėšų. Ne, ne. Niekas nenumatyta mažinti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Aš norėčiau klausimą truputį praplėsti. Čia kalbama apie biudžetines organizacijas. O koks tas dalykas šiuo metu nebiudžetinėse organizacijose?
A.RUDYS. Nebiudžetinėse organizacijose darbo užmokestis finansuojamas iš tų įmonių, organizacijų įplaukų. Vadinasi, joms yra suteikta teisė atitinkamu dydžiu pakelti kainas. Tai ir yra šaltinis, kurio teisė atitinkamu dydžiu pakelti kainas. Tai ir yra šaltinis, kurio dėka ūkinės organizacijos gali reguliuoti savo darbo užmokestį.
E.PETROVAS. Ar statistikos, kaip ten pavyko tai padaryt, nėra?
A.RUDYS. Dar negali būti todėl, kad jis, taip sakant, yra avansinis. Dėl to tikrai negaliu aš jums šito atsakyti. Ta statistika galės būti tik po pusantro ar dviejų mėnesių.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Pakviesiu į tribūną trumpam Vyriausybės nuomonės pasakymui gerbiamąjį viceministrą R.Šarkiną.
R.ŠARKINAS. Aš tiktai noriu pridėti tai, kad šitos sumos paskaičiuotos niekur nedidinant darbuotojų skaičiaus. Visur tam darbuotojų skaičiui, kuris buvo. Tiktai perskaičiavus pagal tai, kur buvo didinta nuo antro pusmečio, ir tai, kad štai dabar 40% didinamas apmokėjimo fondas nuo spalio 1 d. Ir čia paskaičiuota taikant 40% ir didinant 4 ketvirčio patvirtintą fondą.
PIRMININKAS. Žodžiu, Vyriausybė neturi jokių prieštaravimų dėl šito įstatymo projekto. Biudžeto nuolatinė komisija, savaime aišku, taip pat neturi. Ačiū gerbiamajam R.Šarkinui. Ar yra kitų nuolatinių komisijų, kurios norėtų pareikšti savo nuomonę? Norinčių pasisakyti diskusijoje nebuvo. Ar deputatas A.Rudys nori tarti baigiamąjį žodį? Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ne tiek baigiamąjį žodį, nes diskusijos kaip tokios nebuvo. Čia tiesiog mechaninis poreikis infliacijos sąlygomis. Aš norėčiau paprašyti jūsų balsuoti už skubesnę priėmimo • procedūrą, kad mes galėtume artimiausiame posėdyje šitą įstatymą priimti. Tai labai svarbu dėl to, kad kai kurios institucijos, finansuojamos iš biudžeto, jau priėjo, taip sakant, savo ribą ir joms yra sunkumų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Labai laukiamas šitas mūsų įstatymas, kad greičiau galima būtų sutvarkyti reikalus.
PIRMININKAS. Aišku. Aš teiksiu pasiūlymą, kad deputatai balsuotų už pritarimą įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir skubesnės svarstymo tvarkos taikymą. Deputate Poškau, deputate Poškau, reiks balsuoti, reikia sėsti į savo vietas. Dar kartą kartoju, kad reikės balsuoti už pritarimą įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir skubesnės svarstymo tvarkos taikymą. Kas už šitokį pasiūlymą? Už tai, kad įstatymui būtų pritarta po pirmojo svarstymo, balsavo 55 deputatai. Tiek pat deputatų balsavo dėl skubesnės svarstymo tvarkos, tačiau skubesnė svarstymo tvarka negali būti taikoma, kol už nebalsavo 67 deputatai. Aš taip pat siūlyčiau fiksuoti šitą balsavimą kaip pritarimą įstatymo projektui po pirmojo svarstymo, o už skubesnės svarstymo tvarkos taikymą balsuoti atskirai. Prieštaravimų nėra. Deputate Poškau, reiškiu jums žodinį įspėjimą.
Skelbiu antrąjį balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka? Už tai, kad būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka, deputatams susikaupus jau balsavo 71. Taigi projektui bus taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Liko iki pertraukos 14 min. Turiu pasidžiaugti, kad šiandien yra numatyti rezerviniai klausimai. Deputato Z.Juknevičiaus salėje nematau. Kviečiu į tribūną deputatą E.Grakauską.
Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Norėčiau pateikti jums Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo papildymo ir pakeitimo projektą. Projektas numato 2, 4, 9, 13, 16, 17 ir 19 straipsnių atitinkamas pataisas. Projektas parengtas atsižvelgiant į gyventojų pradėtą pasirengimą agrarinei reformai, į įvairių visuomeninių organizacijų, judėjimų pateiktas pastabas, pasiūlymus, į deputatų nuomonę ir pasakytas mintis, kurias jie teikė agrarinei komisijai po susitikimų su gyventojais. Taip pat projektas parengtas atsižvelgiant į agrarinės reformos tarnybų, turiu omenyje rajonų privatizacijos komisijas ir apylinkių agrarinės reformos tarnybas, pasiūlymus ir pageidavimus. Jose pakviečiami kelti savo kvalifikaciją, gilinti savo žinias pasirengiant įgyvendinti labai svarbų ne tik Lietuvos kaimui, bet ir visai mūsų valstybei reikalą ūkinę reformą. Projektas registruotas ir pateiktas. Jo registracijos Nr.205. Išvadas pateikė Juridinis skyrius. Sis projektas yra glaudžiai susijęs su kitu, kurį aš norėsiu irgi pateikti, su Žemės reformos įstatymo projektu. Kokios pagrindinės nuostatos, mintys ir reikalavimai? Iš esmės didžiausia problema yra 2 straipsnio redakcija, kurią mes patvirtinome, kokiomis sąlygomis ir kaip dirbdami, suprantate. Labai ilgai dirbdami. Todėl daugiausia nepatenkinami daugumos gyventojų interesai, buvusių savininkų, neišsprendus anūkų, vaikaičių problemos. Todėl siūloma 2 straipsnį papildyti specialia antrąja dalimi ir išspręsti problemą, kaip turėtų būti anūkų arba, kitaip sakant, vaikaičių atžvilgiu. Iš dalies problemos sprendimas buvo bandytas spręsti kitame įstatyme Žemės reformos įstatyme, tačiau viso konteksto... u visai ši problema nebuvo išspręsta. Todėl siūloma 2 straipsnį papildyti antrąja dalimi. Toks turinys: ,,Buvusio savininko vaikaičiams ši teisė atstatoma, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną nėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų turėjęs teisę į nuosavybės teisės atstatymą pagal šio įstatymo pirmosios dalies 2 punktą." Atitinkamai taip pat daug problemų, neaiškumų ir įvairių vertinimų sukelia įstatymo 4 straipsnis. Todėl siūloma 4 straipsnyje padaryti atitinkamus papildymus arba išdėstyti atitinkamai naujomis redakcijomis kai kurias jo dalis. 4 straipsnio ketvirtąją dalį, 4 straipsnio penktąją dalį, 4 straipsnio septintąją dalį. Projekte, kuris buvo pateiktas pagrindinėms komisijoms, kaip to reikalavo Reglamentas (Ekonomikos, Biudžeto, Piliečių teisių, Teisinės sistemos), yra įsivėlusi techninė klaida. 2 punkte yra teigiama, kad tai 4 straipsnio penktoji dalis. Iš esmės turi būti ketvirtoji dalis. Juridinis skyrius į tą pastabą reagavo ir atsižvelgta. Juridinio skyriaus pastabos yra įvertinamos atitinkamai. Ypač teisinga yra antroji pastaba. Ketvirtoji pastaba yra kaip tik numatyta pataisoje. Atsižvelgdamas į tai. prašau gerbiamųjų deputatų pateiktą šį projektą priimti dėmesin. Prašyčiau, kadangi tai labai svarbu. Prasideda reformos procesas nuo lapkričio 1 d., svarbus dalykas. Kartu su jau pateiktu deputato A.Ambrazevičiaus projektu, kuris apima tiktai poros straipsnių atskiras dalis, taikykime jam skubesnę svarstymo tvarką. Projektas pateiktas Vyriausybei. Iš Vyriausybės pastabos atitinkamas vertinimas turėtų būti teigiamas. PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys nori paklausti.
J.MAČYS. Aš nežinau, bet man kažkaip atrodo, kad reikėtų sujungti galbūt vienu kartu. Čia ir pranešėjas A.Ambrazevičius rengia taip pat pataisas, yra daugiau pataisų. Reikėtų turbūt visus kartu sujungti tuos pasiūlymus, aptarti juos susirinkus, tada padaryti vieningų pakeitimų ir siūlymų visumą ir svarstyti. Gal taip būtų geriau.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Klausimas būtų dėl 4 straipsnio penktosios dalies. Čia būtų taip, kad lyg ir žemės nuomoti nebebus galima. Visa laisva žemė, priklausanti, atitenkanti valstybei, bus parduodama.
E.GRAKAUSKAS. Atleiskit, kolega, jūs trečią projekto punktą turite ar antrą?
L.APŠEGA. Tai čia antrasis, ketvirtasis. Antras, kur čia yra antras punktas. ,,Laisva valstybės fondo žeme laikytini visi toje vietovėje turimi žemės plotai, kurie nesugrąžinami nuosavybėn šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims ir kurie gali būti parduodami privačion nuosavybėn pagal Žemės reformos įstatymą."
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra apibrėžimas, sąvoka laisvos valstybinio fondo žemės. Tokį apibrėžimą, kad būtų aišku agrarinės reformos tarnyboms, prašo padaryti žemėtvarkos tarnybos. Žemėtvarkininkai, susirinkdami į savo šitą profesinę tarybą ir visur kitur, pageidavo, kad būtų aišku išdėstant laisvos valstybinio fondo žemės sąvoką. Tik sąvokos apibrėžimas. Jeigu pažiūrėsite kontekste į paties įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį, tai tik būtų paaiškinimas taip, kaip yra padaryta tame pačiame straipsnyje... Tarkim, pirmojoje dalyje, antrojoje dalyje apibrėžiant, kas yra kaimo gyventojas, kas yra grįžtantis ūkininkauti. Tai čia apibrėžimas, kas yra laisva žemė.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Iš tiesų, kai vieną ir tą patį įstatymą keičiame du kartus per dieną, kai jį pateikia ir deputatas A.Ambrazevičius, ir deputatas E.Grakauskas, keičiama beveik pusė įstatymo punktų pradedant 4 ir baigiant 16 ar 18 (čia aš iš klausos nugirdau kolegą E.Grakauską), susidaro toks įspūdis, kad šitas įstatymas, dar nepradėjęs veikti, veikti jis nebegali. Prisimename, kiek kraujo dėl jo buvo pralieta Aukščiausiojoje Taryboje. Įvertinant tai, kad kolega E.Grakauskas pasakė tai, kad dar ir techninių klaidų yra įvelta, Vyriausybės išvadų nėra, aš to neišgirdau, norėčiau paklausti. Ir staiga agituojama už jo greitesnį, pagreitintą svarstymą. Tai reiškia, kad antrojo svarstymo su diskusijomis nebus, kad bus pirmas pasišnekėjimas maždaug iš klausos ir trečias bus balsavimas, o seniūnas tiktai ir darys, kad išjunginės mikrofonus, o dauguma bus užsirašę televizoriuje savo pavardes vien tik tam, kad patys galėtų jas perskaityti. Taigi man nesuprantami šitokio greito įstatymo motyvai. Pritariu ką tik pasakiusiam kolegai, kad reikia sujungti tai į vieną ir apsvarstyti tose komisijose, kurioms priklauso, o po to pateiktume Aukščiausiajai Tarybai normaliam svarstymui. Jeigu jis dar, ačiū Dievui, tas įstatymas, ligi šiol nieko nesugadino Lietuvoje, tai dabar pataisykim taip, kad bent galėtų veikti. Juk jūs pats atsakote, kad jis neveikia vien dėl tokių gausių pakeitimų. Klausimas tas, ar jūs sutiktumėte taip, o jeigu ne, tai argumentų aš neprašau. Taupykime laiką. Ačiū.
E.GRAKAUSKAS. Ne. Nesutikčiau vien dėl to, kad jūs irgi tik iš klausos nusprendėte nepasigilinęs, nežiūrėjote į projektą. Todėl aš prašyčiau, jeigu įstatymas būtų pripažintas, deputatai gautų, susipažintų su jo visu kontekstu ir lygiai taip pat aš sakiau sujungti, kad išspręstume problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Argumentų neprašė gerbiamasis klausėjas. Aš siūlysiu, kaip mes jau esame kadaise darę, kad jūsų pateiktas pakeitimų projektas būtų svarstomas kartu su deputato A.Ambrazevičiaus pateiktu to paties įstatymo pakeitimo projektu. O dar jūsų nori klausti deputatas M.Arlauskas. Prašom.
M.ARLAUSKAS. Čia kalbėjęs žemės ūkio ministras gerbiamasis R.Survila paminėjo, kad pateiks Vyriausybės pasiūlymus dėl kai kurių mūsų priimtų įstatymų terminų pakeitimo. Tai galbūt reikėtų kaip nors paprašyti, kad sparčiau tuos pakeitimų pasiūlymus padarytų ir pateiktų Vyriausybė. Nereiktų vėl po to atskirai svarstant įterpti ir priimti pataisas jau priimtų įstatymų. Tai būtų padaryta vienu kartu. Ačiū.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis kolega, Vyriausybės tempus mes žinome turbūt visi puikiai. Kiek lauksim dar neaišku, tačiau kaip tik šio projekto 10 punktas konkrečiai apie 19 straipsnį ir numato tokią galimybę, kad tie terminai būtų pratęsti. Tiesiog ir siūloma 19 straipsnį papildyti nauja trečiąja dalimi. Vienas sakinys iš esmės. ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ir piliečių prašymu dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti pratęsiami." Tai yra deleguojame Vyriausybei teisę savarankiškai tai daryti, jei jau tie terminai spaudžia. Faktiškai pažeidžiama yra jau iš esmės, jeigu imsime tvarką tų terminų pratęsimo, o žmonės laukia. Kol lauksime Vyriausybės projekto, dar praeis kiek laiko. Todėl iš esmės reikalas yra suderintas ir su Žemės ūkio ministerija, ir su Vyriausybės vadovybe. Jo oficialios išvados, be jokios abejonės, bus pateiktos po įstatymo pateikimo, kaip to reikalauja Reglamentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą deputatas R.Rudzys. Bet aš primenu, kad čia jau pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Siūlė ne vienas, tarp jų ir aš, kad būtų svarstoma kartu su deputato A.Ambrazevičiaus pateikiamomis įstatymo pataisomis. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Dėl balsavimo motyvų. Būčiau nekalbėjęs, jeigu kolega E.Grakauskas būtų manęs neapkaltinęs, kad aš kalbu iš klausos, neįsigilinęs į tą įstatymą. Taigi kalbu dėl motyvų. Kolega E.Grakauskas įsiveržė į šitą tribūną tikriausiai vien populiarumo skatinamas. Išdrįstu pacituoti prie šio įstatymo pridėtą gerbiamojo L.Sabučio dar spalio 30 d. parašytą išvadą.
,,Pateikti Vyriausybei. Toliau AT svarstyti pateiktinas vienas bendras projektas E.Grakausko ir A.Ambrazevičiaus." Taigi kolegos nesusitarę, net neperskaitę Sekretoriaus pasiūlymo abudu veržiasi į tribūną, o paskui mane kaltina, kad tik aš vienas trukdau laiką. Aš siūlau pirmiausia šitą klausimą išspręsti. Šiandien dėl šito nutarimo mes nieko negalime. Tegul jie susėda ir pateikia vieną projektą. Ir negaišina laiko mums.
E.GRAKAUSKAS. Aš jūsų nekaltinu, deputate.
R.RUDZYS. Gerai. Man malonu, kad jūs atsiprašėte! Ačiū.
E.GRAKAUSKAS. Aš neatsiprašau, aš jūsų nekaltinu.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
R.RUDZYS. Man nemalonu, kad jūs neatsiprašėte!
L.APŠEGA. Aš gal čia išspręsiu tą abiejų deputatų ginčą — vieno tribūnoje, o kito čia sėdinčio. Noriu pasakyti, kad čia štai šitie pakeitimai vis dėlto, kada man, dar dirbančiam čia gamyboje, gyvenančiam rajone... Dabar jo atidėlioti nebeįmanoma, jeigu mes norime vykdyti žemės reformą. Štai kodėl. Sako, tokia žemės reforma nevyksta. Vyksta paruošiamieji darbai ir eina būriai žmonių, kurie jau suformulavo šituos pakeitimus. Iš dalies gal reikės dar žiūrėti dėl tų hektarų, dėl to visko. Bet iš esmės tai čia yra pasakyta tiesa, kad juos čia reikia sujungti į krūvą. Tai taip, nėra kalbų. Bet jau dabar, kai praėjo daugiau nei pusė žmonių, tarkime, Kupiškio rajone, taip pat ir Respublikoje, ir kai eina su tokiais nusiskundimais, kad, tarkim, miręs vieno anūko tėvelis ir nebegali šitos žemės atsiimti, o priklauso to tėvelio tėveliui, tai čia yra, aišku, nesąmonė didžiausia. Ir tuos dalykus mes pataisyti visur turime. Taip pat čia, žinoma, minčių iškils daug ir visokių problemų. Bet dabar šitos pataisos yra suformuluotos, ne iš kur kitur jos atsirado, bet jos atsirado iš gyvenimo, iš pradėtos reformos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiesiems deputatams, kurie pasisakė dėl balsavimo motyvų.
Ką gi, gerbiamojo Sekretoriaus buvo nurodyta, kiti deputatai tai siūlė, aš taip pat teikiu balsuoti, kad deputato E.Grakausko ir deputato A.Ambrazevičiaus pateikto įstatymo pataisos būtų toliau svarstomos kartu. Ar yra prieštaravimų dėl šitokio Aukščiausiosios Tarybos sprendimo? Nėra prieštaraujančių. Pirmajam svarstymui turėtų būti pateikta Biudžeto komisijos ir Vyriausybės pozicija dėl šito įstatymo įgyvendinimo. Ačiū. Fiksuoju, kad yra nutarta taip, kaip buvo siūlyta. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projekto svarstymas
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Kviečiu į tribūną deputatą E.Jarašiūną pateikti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau antrajam svarstymui pateikti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo naują redakciją. Noriu paaiškinti, kad padaryti antrojo svarstymo pakeitimai buvo išdalyti prieš porą dienų. Aš tikiuosi, juos visi turite. Pagal dabartinę redakciją 1 straipsnis ,,Lietuvos Respublikos piliečiai" būtų toks: ,,Lietuvos Respublikos piliečiai yra: 1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. buvę Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, šio įstatymo įsigaliojimo metu nuolat gyvenantys dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra įgiję kitos valstybės pilietybės." Viena kategorija. Antra. ,,Asmenys, 1919 m. sausio 16 d. (kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas) ir 1940 m. birželio 15 nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai." Ir trečia grupė būtų: ,,Asmenys, iki 1990 m. lapkričio 3 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo priėmimo." Tai yra būtų tie asmenys, kurie apsisprendė priimti Lietuvos Respublikos pilietybę būtent per numatytą dvejų metų laikotarpį ir pilietybę įgijo vadinamąja lengvatine tvarka, kai nebuvo taikomi tie reikalavimai, kurie yra numatyti tose įstatymo normose, tiesiogiai susiję su natūralizacija. Dėl 2 straipsnio jokių pastabų negavome. 3 straipsnyje atsirado papildomai:
,,taip pat tarptautines žmogaus teisių konvencijas, kurias ratifikavo Lietuvos Respublika". Tai yra mes teikiam prioritetą tarptautinei teisei, toms konvencijoms, kurios yra susijusios su žmogaus teisėmis. Tačiau tiktai toms, kurias yra Lietuvos Respublika ratifikavusi.
7 straipsnis pakeista redakcija. ,,7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos valstybei." Ta norma buvo ir 1939 m. Pilietybės įstatyme, būtent kad asmeniui, kuris nusipelnė Lietuvos valstybei net ir būdamas kitos valstybės pilietis, gali būti suteikta Lietuvos pilietybė. Mes peržiūrėjome būtent ikikarinės Lietuvos įstatymus. Tokia galimybė buvo. Tačiau jeigu dabar iki šiol galiojusiame buvo apie pilietybės suteikimą išimtine tvarka ir tokią pilietybę buvo galima suteikti, taip sakant, už būsimus nuopelnus, tai šiuo atveju, mes fiksuojame, aišku, kad tiktai tas žmogus, kuris turi neginčijamų nuopelnų. Tai ši 7 straipsnio norma yra pakoreguota. Būtent už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tie nuopelnai turi būti padaryti. Numatyta būtent, kad rekomendaciją teikia specialiai sudaryta deputatų komisija. Ir iš tiesų tai garbės pilietybė, kurią pripažįsta daugelis valstybių. JAV pilietybės įstatyme yra ši galimybė ir Didžioji Britanija turi. Aš manau, kad šitą seną normą, buvusią ir ikikarinės Lietuvos pilietybės įstatymuose, reikėtų išsaugoti, tiktai traktuoti ne taip, kaip jie yra dabar traktuojami, nes šiuo atveju jokių kriterijų nėra.
13 straipsnis. Atsižvelgėme į Tautybių departamento pasiūlymą. ,,Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę." Anksčiau buvo, kad tų asmenų be pilietybės, kurie išgyvenę Lietuvoje ne mažiau kaip 10 metų. Iš tikrųjų tarptautinėje konvencijoje dėl atvejų be pilietybės mažinimo yra užfiksuota norma, kad asmenų, kurie neturi pilietybės, vaikas, jeigu jis yra gimęs konkrečios valstybės teritorijoje, turėtų teisę į tos valstybės pilietybę. Todėl mes padarėme pakeitimus vadovaudamiesi tarptautine norma.
15 straipsnis. ,,Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos". Čia padarytas pakeitimas 2 punkte, tiksliau sakant, pasiūlytos dvi papildomos alternatyvos. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ir taip pat ikikarinės Lietuvos pilietybės įstatymą būtent buvo numatyta, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų. Organizacijos ,,Jaunoji Lietuva" atstovai turėjo su darbo grupe ilgą pokalbį. Pusę dienos mes ginčijomės. Būtent vienas tokių jų siūlymų, kad toks terminas turėtų būti prailgintas. Jie mano, kad 20 metų. Mes padarėm tada alternatyvas 10, 15 ar 20 metų. Jeigu būtų daugiau žmonių, mes galėtume padaryti tokį konsultacinį balsavimą.
24 straipsnis. Jis yra pasiūlytas ,,Jaunosios Lietuvos" ir Tautininkų frakcijos. Kol kas kaip alternatyvi redakcija. Aš jos nenorėčiau komentuoti, nes mes dar esam susitarę su gerbiamuoju A.Ambrazevičium, kad formuluotė turėtų būti tikslinama. Šiuo atveju yra kaip alternatyvi formuluotė. Pagrindinė formuluotė yra komisijos pateiktame projekte. Čia iškeliamas tautiškumo principas remiantis Izraelio pilietybės įstatymu. Ten jie turi tokį įstatymą dėl sugrįžimo žydų tautybės asmenims. Taip sakant, bet koks žydų tautybės asmuo, kuris pareiškia pageidavimą atvykti į Izraelį, yra jau laikomas Izraelio piliečiu remiantis ir ta norma. Dėl to aš manau, kad susitikę su pataisos autoriais mes galėtume patikslinti ir galbūt rasti tokį variantą, kuris leistų trečiajam svarstymui ir balsavimui pateikti, taip sakant, tikslesnę formuluotę.
37 straipsnis. ,,Pereinamieji nuostatai". Šiuo atveju 37, 38 ir nutarimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Jeigu būtų priimta alternatyva tai padaryti, taip sakant, kadangi visi straipsniai yra susiję. Jeigu mes pasirenkam pagrindinį variantą, visi kiti straipsniai netenka prasmės. Čia mes pateikėm. Jie yra lyg ir alternatyvios redakcijos, jeigu būtų pritarta, sakykim, dabartinei Tautininkų frakcijos pateiktai alternatyvai. Tiesiogiai yra susiję, kadangi tokiu atveju reikėtų ir įgyvendinimo tvarką, užsienio pasų keitimo tvarką, pereinamuosius nuostatus truputį patvarkyti. Tai tiek aš norėjau pasakyti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo.
PIRMININKAS. Klausti nori R.Rudzys.
R.RUDZYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau tamstos dar kartą... Gal aš nepakankamai įsigilinęs. Dar kartą pakomentuokite 24 straipsnio pirmąją pastraipą. Aš ją cituoju. ,,Lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems už Lietuvos Respublikos ribų, išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę." Aš suprantu, kad tai kalbama apie tautybę. Vadinasi, lietuvių kilmės asmenims. Tačiau yra kilę iš Lietuvos, gyveno daug kartų (dvi, trys kartos) ir kitų tautybių žmonės. Žydai, lenkai... Štai jų vaikai gimė jau galbūt kitoje respublikoje. Tiesiog aš klausiu tam, kad apsispręstume. Norėčiau paprašyti jūsų, kad jūs pakomentuotumėte, kam galiotų, kam negaliotų šita mūsų pastraipa. Nors apskritai noriu tamstai padėkoti ir sveikinti už šito Pilietybės įstatymo pakeitimus. Jie visi atrodo labai aktualūs, na, ir geri. Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis deputate, norėčiau paaiškinti, kad 24 straipsnis šiuo atveju yra Tautininkų frakcijos pasiūlymas. Dėl to, ką laikyti tokios būtent kilmės asmenimis, reikėtų žiūrėti į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" 3a punktą. Tai perverskit puslapį ir ten yra parašyta, kurie yra laikomi lietuvių kilmės asmenimis.
PIRMININKAS. Dar kartą nori deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ne, ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Norėčiau jūsų paklausti. 24 straipsnio antroji pastraipa. Sakykim, kur nors į Zambiją išvažiavo mūsų kilmės žmogus, tenai gyvena, ryšių jokių su Lietuva neturi. Bet jis yra mūsų pilietis, jeigu nori?
E.JARAŠIŪNAS. Matot, jeigu žiūrėtume į Pilietybės įstatymą, pats išvykimas į užsienius savaime pilietybės nenutraukia. Čia reikėtų žiūrėti ne į pataisymus, o būtent 5 straipsnyje yra parašyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos valstybė yra įpareigota ginti ir globoti tuos asmenis. Šitoje alternatyvioje redakcijoje turima šiek tiek kitokia prasmė, tačiau aš norėčiau dar pasikonsultuoti su pasiūlymo autoriais ir galbūt mes rastume tokią formuluotę, kuri...
L.ŠEPETYS. Kaip nors aiškiau apibrėžtų ir jų pareigas Lietuvai, ne tik teisę būti piliečiu, O taip tai...
E.JARAŠIŪNAS. Pataisos autoriai dar sutinka prie šitos pataisos dirbti. Turėkite omenyje, kad tai tik alternatyvi pataisa. Aš manau, kad dėl jos per daug diskutuoti neverta.
PIRMININKAS. Ar deputatas R.Rudzys užsirašė diskusijai? Dar klausti nori. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Aš noriu paklausti: kaip pranešėjas ir kaip Teisinės sistemos komisija vertina tą Tautininkų frakcijos pasiūlymą, kad vienai tautybei suteikiamos kažkokios išimtinės teisės? Kaip čia atrodo tarptautinės teisės ir bendrai mūsų Pagrindinio Įstatymo fone, jeigu lietuvių kilmės žmonėms yra suteikiamos išimtinės teisės?
E.JARAŠIŪNAS. Šitą nuostatą paaiškinti labai paprasta. Kadangi Lietuva pasaulyje yra būtent vienintelė valstybė, kurioje, taip sakant, lietuvis, lietuvių tautinė valstybė kartu su kitom Lietuvoje gyvenančiom tautom. Niekur kitur tokios valstybės lietuvis negali rasti, kaip kad, sakykim, kitų tautybių asmuo, ir nuo šito mes niekur nedingsim. O šiaip savo požiūrio aš nenorėčiau aiškinti, kadangi dar aš planuoju susitikti būtent su alternatyvos ir kitokio požiūrio atstovais. Tai geriausia, kad aš pasiliksiu, taip sakant, neišdėstęs savo pozicijos, ką aš manau tuo klausimu. Manau, kad šiuo atveju aš privalau aiškint tai, ką mano darbo grupė, o ką aš jau manau, tegul lieka man.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl to, ar nereikėtų mums kartu su šiuo įstatymu svarstyti ir prisijungimo prie tarptautinių konvencijų dėl pilietybės klausimą.
E.JARAŠIŪNAS. Darbotvarkėje atsirastų dar vienas papildomas klausimas ir...
PIRMININKAS. Žodžiu, manote, kad galima atskirai prisijungimą prie konvencijos svarstyti. Taip?
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu projektas būtų parengtas, bet šiaip, taip sakant, į tas konvencijas mes atsižvelgėm ruošdami projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto komisija ar darbo grupė, kuri rengė šį įstatymo projektą, neapsvarstė dvigubos pilietybės galimybės. Čia pirmiausia turbūt reikėtų turėti galvoje tą mūsų išeivijos dalį, kuri buvo priversta emigruoti priverstinai. Aš turiu galvoje 1944 metus. Jeigu mes ir toliau išimties tvarka už ypatingus nuopelnus suteikinėsim mūsų išeivijos daliai Lietuvos pilietybę, tai vis tiek mūsų išeivijoje, tarkim, atsiras dvi kategorijos. Tie kriterijai, apie kuriuos jūs čia kalbėjote ir sakėte, kad jie dabar yra aiškesni, man nėra aiškūs todėl, kad, tarkim, dideli nuopelnai Lietuvai, Lietuvos valstybei tų didelių nuopelnų turi žymi mūsų išeivijos dalis. Čia tie kriterijai labai ir labai neaiškūs. Man atrodo, kad vis tiek liks ta ankstesnė tvarka, kai speciali komisija suteikinėdavo pilietybę. Tada gilės ir tam tikri prieštaravimai, ir nelygiateisiškumas mūsų išeivijoje.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad tam tikrą tų asmenų teisės gynybą suteiktų, jeigu būtų priimta, sakykim, alternatyvi redakcija. Tai viena. Kadangi čia yra numatoma lyg ir tokia galimybė. Antra. Dėl mūsų išeivių, įgijusių kitos valstybės pilietybę. Darbo grupė truputį aiškinosi, kaip, kokia tvarka šita pilietybė įgyjama. Ir asmuo, kad įgytų konkrečios valstybės pilietybę, labai dažnai pagal savo įstatymus turi pateikti įrodymų, kad jis nėra jokios valstybės pilietis arba atsisako kitos valstybės pilietybės. O čia jau yra paties asmens apsisprendimo reikalas.
PIRMININKAS. Dar nori klausti keturi deputatai. Gal tuo ir apsiribotumėme, kadangi laiko neturime daug. Prašyčiau daugiau nebeužsirašyti klausimams. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Aš norėčiau pasitikslinti. 24 straipsnis reglamentuoja teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą. Pirmojoje pastraipoje tai lyg ir viskas gerai. ,,Lietuvos Respublikos piliečiams išvykus..." O antrojoje pastraipoje rašome kažkodėl ,,kitiems lietuviams". Ar neturėtų būti vėl ne lietuviai, bet Lietuvos Respublikos piliečiai. Gal tai tiesiog tik redakcijoje.
E.JARAŠIŪNAS. Matot, jeigu žiūrėtume į pagrindinio projekto 24 straipsnio pirmąją dalį. Šiuo atveju kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie yra pasitraukę iš Lietuvos teritorijos po 1940 m. Šiuo atveju yra pilietybė kaip kriterijus. O antrojoje dalyje imamas etninis kriterijus, atsižvelgiant būtent, kad Lietuva lietuviams yra vienintelė valstybė. Ir teikiama tiktai tautiškumo principu. Šiek tiek principas skiriasi. Nes tie lietuviai, sakykim, kurie pasitraukia kaip piliečiai, vienas dalykas. Bet yra lietuvių, kurie pasitraukė iš Lietuvos dar praeitame amžiuje, bet jis yra išsaugojęs savo tas etnines šaknis. Sugrįžus jam į Lietuvą, aš manau, kad visai logiška, jog turėtų būti taikoma tam tikra lengvatinė tvarka susitvarkyti pilietybės klausimus. Tokia yra prasmė, taip sakant, pirmosios ir antrosios 24 straipsnio pagrindinės redakcijos...
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto jūs neatsakėte į mano klausimo antrąją dalį. Būtent kaip atitinka 24 straipsnio nuostata tarptautinę teisę, nes čia buvo kalbama apie tai, kad mums teks ratifikuoti Tarptautinę žmogaus teisių konvenciją. Tai ar mes galėsim su šitokiu įstatymu... Taip sakant, kaip atitiks šitas įstatymas?
E.JARAŠIŪNAS. Kurią redakciją turite omenyje?
Z.BALCEVIČIUS. Būtent kad Lietuva lietuviams.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad Izraelis yra pasirašęs konvencijas ir kažkodėl niekas jo už tai nebara.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad, man atrodo, tas Pilietybės įstatymo projektas nevisiškai atspindi tuos istorinius sukrėtimus, kuriuos patyrė Lietuva. Ir štai dėl 24 straipsnio aš vis dėlto manyčiau, kad jis turėtų būti suredaguotas visiškai kitaip ir kita prasme, ir kita dvasia. Dalykas yra tas, kad iš Lietuvos pasitraukė žmonės (ne tiktai lietuviai, bet ir kitų tautybių), buvę Lietuvos piliečiai, ne savo valia, bet prieš savo valią. Kiti, esant okupaciniams režimams, taip pat traukėsi ne savo valia, bet prieš savo valią. Ir aš manyčiau, kad visais tais atvejais mes turėtume priimti nuostatą, jog šie piliečiai turėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Ir todėl aš to straipsnio redakciją siūlyčiau tokią: ,,Lietuvos piliečiams ..." Aš nesakau, kad tai galutinė. Galima svarstyti ir ji tobulintina, tačiau maždaug tokia: ,,Lietuvos piliečiams, 19391990 m. kovo 11 d. pasitraukusiems iš Lietuvos teritorijos į užsienį ir ten nepriėmusiems arba įgijusiems kitų valstybių pilietybes, jų pageidavimu išsaugoma Lietuvos pilietybė." Čia yra ne imperatyvas, kad tai būtent piliečiai lietuviai, bet jeigu jie nori tą pilietybę turėti ir išsaugoti, jie turi tą teisę padaryti. Tai aš tiktai tiek norėčiau pasakyti.
E.JARAŠIŪNAS. Būtų labai malonu, gerbiamasis deputate, jeigu susirinksim svarstyti, kad jūs pasirodytumėte. Lyg ir buvom pranešę, ir žinojom, kad jūs turite savo asmeninę poziciją, bet jūsų nesulaukėm. Tada telieka man atsiprašyti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas paskutinis norintis paklausti.
K.LAPINSKAS. Ne klausti, aš neturiu klausimų.
PIRMININKAS. Jūs norite pasisakyti?
K.LAPINSKAS. Jeigu bus diskusija.
PIRMININKAS. Tai dėkoju gerbiamam E.Jarašiūnui. Diskusijai yra užsirašę du deputatai. Kviečiu į tribūną deputatą R.Rudzį.
R.RUDZYS. Labai ačiū, gerbiamasis seniūne. Net pamiršau, kada aš šitoje tribūnoje ir buvau. Malonu, kolegos, tikrai. Nereikia, kad transliuotų. Vakar transliavo, kai buvo tokie svarbūs dalykai. Nereikia. Ačiū už komplimentą. Aš pasisakyčiau tiktai dėl 24 straipsnio. Beje, išgirdau ir daugiau minčių apie tą straipsnį. Ir gerbiamasis deputatas K.Motieka pasisakė. Na, Tautininkų frakcijos noras... Aš jų niekaip nenoriu įžeisti, tegu jie neužpyksta ant manęs, tačiau Tautininkų frakcijos noras išgryninti Lietuvą, išgryninti lietuvių kraują yra labai geras ir suprantamas, tačiau nepamirškim galbūt, kad lietuviai išsaugojo savo lietuviškumą ne seimų įstatymais ar kokiais nutarimais, o išsaugojo savo kalba, savo dainomis, savo lietuvišku būdu. Ir jeigu mes vienu įstatymu bandysime saugoti ir gryninti Lietuvą, o gal kitos aplinkybės, na, kaip nors gadins tą dalyką. Kad ir kokius svarbius įstatymus priimtume, juk visi iki vieno suprantame: Lietuva išliks. Mes numirsime, o ji išliks. Taigi taip pradedu ir noriu pratęsti, jog Lietuva — tai kryžkelė. Aš nežinau, kiek Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų kunigaikštis Algirdas turėjo žmonų nelietuvių. Mažiausiai dvi, o gal keturias. Ir jis šio to nusipelnė Lietuvai. Ir dabar po šio pateikimo vis dėlto siūlau kolegoms šitą straipsnį gerokai paredaguoti, kaip jau buvo siūloma, arba bent pateikti jo alternatyvas kitoms frakcijoms. Na, nemanau, kad dabar negalima įrodyti išeiviui, kad jis yra grynas lietuvis arba pusiau grynas. Vadinasi, jo mama lietuvė, o ten tėtis nelietuvis. Kaip tai įrodysi pagal pavardę. Na, tarkim, mano pavardė, ir niekaip kitaip nepasakysi. Nežinau, iš ko kildina kolega A.Rudys, bet aš ją kildinu iš pravardės Rudis. Vienas rudas, kitas nerudas. Na, tik lietuvis lietuvį taip galėjo pravardžiuoti. O šiandien tokia aplinkybė, kad mano pase įrašyta kita tautybė. Aš dėl to nesijaudinu. Na, ką darysi. Aš čia mirsiu. Čia, jeigu jūs neištremsit. Dabar štai mano rankose vizitinė. Aš išdrįstu ją perskaityti. Šitas svečias buvo ir čia, Aukščiausiojoje Taryboje, Paul Martik. O iš tiesų tai yra Povilas Martinkus, kilęs iš Telšių dvaro. Kaip jūs įrodysit, kad jo tėtis lietuvis. Martik! Man atrodo, kad šitas straipsnis yra parašytas vien gerų norų skatinamas. Daugiau neagituodamas pasisakau iš tiesų už šį įstatymą. Aš tiesiog siūlyčiau ir kitoms frakcijoms pasirūpinti, kad tas įstatymas būtų realus mūsų išeiviams. Realus tiems, kurie atsidūrė kitoje šito Šalčios upelio pusėje. Jūs žinote, kad Čepkelių girioje vienas ir tas pats kaimas vienoje pusėje vadinamas Šumu, o kitoje pusėje Kriokliu. Krokšlys, o baltarusiai sako Šum. Šumit. Varėniškiai tą tai žino. Tai ką reiks daryti to Šumo kaimo lietuviams, atsidūrusiems už Čepkelių raisto? Aš tuo klausimu baigiu savo pasisakymą ir galvoju, kad tikrai visos frakcijos normaliai atsilieps į šį įstatymą, o tautininkai ant manęs neužpyks. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji deputatai, dėl Pilietybės įstatymo projekto sudaryta komisija labai atidžiai svarstė ir nagrinėjo jūsų teikiamus pasiūlymus dėl šio projekto tobulinimo. Ir, kaip mūsų komisijos pirmininkas minėjo, iš esmės visos deputatų pastabos buvo svarstomos ir į didžiąją daugumą šitų pastabų buvo atsižvelgta. Tarkime, dėl 7 straipsnio noriu atkreipti dėmesį. Vietoje pilietybės suteikimo išimties tvarka dabar šitas straipsnis išvis suredaguotas taip, kad Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmenims, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ir dabar 7 straipsnio normos iš esmės gali būti taikomos tik užsienio valstybių piliečiams arba asmenims, neturintiems pilietybės, asmenims be pilietybės už ypatingus nuopelnus Respublikai. Suprantama, turbūt daugiausia pastabų tai būtent buvo dėl 24 straipsnio, Ir 24 straipsnis dabar turi dvi alternatyvas. Senoji redakcija paliekama kol kas taip, kaip ji buvo suformuluota, bet mes vis dėlto atsižvelgėme j daugelio užsienyje gyvenančių lietuvių pageidavimus, taip pat į Tautininkų frakcijos ir Tautininkų partijos atstovų pageidavimą ir suformulavome visiškai naują alternatyvią 24 straipsnio redakciją, kurioje šiuo atveju teikiamas prioritetas, pirmenybė suteikiant pilietybę, išsaugant teisę į pilietybę lietuvių kilmės asmenims. Aš, pavyzdžiui, čia neįžvelgiu jokios diskriminacijos kitų asmenų atžvilgiu, nes kitų tautybių asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir kurie dabar Lietuvoje gyvena bei turi nuolatinį darbą, gyvenimo šaltinį, nuolatinę darbo vietą, be jokių apribojimų gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiais ir yra piliečiai. Jau šiandien didžioji dauguma Lietuvos gyventojų apsisprendė dėl Lietuvos pilietybės. Tačiau dėl tų asmenų, kurie gyvena už Lietuvos Respublikos ribų, čia jau turėtų būti požiūris vis dėlto skirtingas. Mes negalime, pavyzdžiui, deklaruoti, kad ir buvę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie išvyko iš Lietuvos, turėtų visiškai tokias pat teises į Lietuvos Respublikos pilietybės atgavimą kaip lietuvių kilmės asmenys. Nes iš esmės štai kas įvyko. Buvę Lietuvos Respublikos piliečiai kitataučiai sunkiais Lietuvai metais dažniausiai grįždavo į savo tėvynę. Į Rusiją, Lenkiją arba Izraelį išvyko daug Lietuvoje gyvenusių asmenų, buvusių Lietuvos piliečių. Ir jie tapo savo tikrosios didžiosios tėvynės piliečiai. Ten, iš kur jų šaknys yra, kilimas. Tuo tarpu nesuteikti tokios galimybės sugrįžti į Lietuvą lietuvių kilmės asmenims, kuriuos likimas yra nubloškęs į įvairias pasaulio šalis, tai turbūt iš tiesų būtų amoralu. Ir todėl 24 straipsnyje būtent tokia galimybė sugrįžti į Lietuvą ir tapti Lietuvos piliečiais arba net ir negrįžtant į Lietuvą tapti Lietuvos piliečiais ir suteikiama šitokia teisė lietuvių kilmės asmenims. O kas yra lietuvių kilmės asmenys, pačiame nutarime jau išaiškinama. Karaimų, kurie gyvena Lietuvoje, atžvilgiu niekas nekelia jokių abejonių. Jokių abejonių negali būti. Ir niekas šito klausimo net nekelia, nediskutuoja. Jie taip pat kaip ir bet kuris kitas Lietuvos gyventojas gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiais ir jie jau yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Aš tuo neabejoju.
PIRMININKAS. Nereplikuokite iš vietos, gerbiamieji deputatai.
K.LAPINSKAS. Tai Pilietybės įstatymas galioja dvejus metus. Jis buvo labai palankus bet kuriam buvusiam Lietuvos Respublikos piliečiui sugrįžti į Lietuvą, apsigyventi čia ir atgauti savo Lietuvos pilietybę. Buvo dveji metai apmąstymams ir apsisprendimams. Ir niekas nekliudė. O dėl tų, kurie abejojo tuos dvejus metus, kodėl palikti dar galimybę vėl abejoti dar šimtą metų ar kiek. Aš nematau jokios čia prasmės tai daryti. Pagaliau pilietybę galima įgyti ir kitais įstatymų numatytais pagrindais. Galima ir kitais pagrindais įgyti. Tuo tarpu tam tikras prioritetas lietuvių kilmės asmenims, man atrodo, yra būtinas. Nes Lietuva pirmiausia formuojama kaip tautinė nacionalinė valstybė. Ir todėl lietuvių, gyvenančių užsienyje, mes negalime pamiršti, ir 24 straipsnio naujoji alternatyvi redakcija kaip tik ir rašo apie tai, jog lietuviai, kad ir kur jie gyventų, lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie to nori, gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiais ir gyvendami Lietuvoje, ir netgi gyvendami užsienio valstybėse, jeigu tai neprieštarauja tų valstybių įstatymams. Šiuo atveju mes turime būti irgi korektiški ir atsižvelgti į įstatymus tų valstybių, kuriose lietuvių kilmės asmenys gyvena. Suteikti galimybę jiems tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, mes turime šią galimybę jau sieti su tų kitų valstybių įstatymais.
PIRMININKAS, Ačiū gerbiamajam deputatui K.Lapinskui.
K.LAPINSKAS. Ir todėl siūlyčiau 24 straipsnio būtent tą naują alternatyvią redakciją šiandieną priimti projekto pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Esminių prieštaravimų įstatymo projektas antrojoje svarstymo metu neturėjo. Todėl galbūt būtų tikslinga, kad komisija, deputatai, kurie rengė įstatymo projektą, atsižvelgtų į pasakytas pastabas, pateiktų jas alternatyvų pavidalu arba priimtų šitas pastabas, o šiandien būtų pritarta įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Noriu paklausti, ar yra prieštaravimų dėl šitokio pasiūlymo? Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Aš noriu trumpai perduoti Užsienio reikalų komisijos nuomonę. Ji svarstė šį įstatymą ir iš esmės pritartų tam, ką jūs dabar pasakėte. Bet mes atkreipėme dėmesį į dar kelis dalykus. Mes siūlytume po šio svarstymo, o galbūt po antrojo svarstymo...
PIRMININKAS. Čia ir yra antrasis svarstymas.
J.V.PALECKIS. Taip. Tai būtent po šio, o galbūt ir po kito svarstymo prieš priėmimą paskelbti tą įstatymą spaudoje su alternatyvomis, išsiuntinėti lietuvių bendrijoms užsienyje, Pasaulio lietuvių bendrijai, toms šalims, kuriose yra didelės lietuvių bendrijos. Tarp jų ir Rusijos lietuviai, ir Baltarusijos, ne tiktai Vakaruose. Ir tiktai surinkę pastabas ir reakciją iš mūsų tautiečių užsienyje darytume galutinį šio įstatymo svarstymą. Toks būtų Užsienio reikalų komisijos siūlymas.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad Užsienio reikalų komisija, deja, visiškai nesusipažinusi su Reglamento 206 straipsniu, kur yra teigiama, kas gali būti padaryta su įstatymo projektu po antrojo svarstymo. Skelbti spaudoje nebegalima. Galima arba atmesti... Jūs, kaip suprantu, šito nesiūlote. Arba didžiausia gali būti trukmė numatyta tai 10 dienų terminas, per kurį turi komisija, rengėjai pateikti patobulintą variantą. Jūs paprasčiausiai pavėlavote turbūt manydami, kad čia kol kas dar yra pirmasis svarstymas, o čia — jau antrasis.
J.V.PALECKIS. Galima rasti išeitį būtent perduodant operatyvių ryšių priemonėmis dabartinio įstatymo alternatyvas, svarbiausius paragrafus toms bendrijoms, kurias aš minėjau.
PIRMININKAS. Na, aš manau, kad čia turbūt reikėtų kreiptis į projekto rengėjus, kad jie per Informacijos biurą bandytų padaryti štai šitą dalyką. Na, o kad spaudoje negalime skelbti, turbūt sutiksite. Paprastai nebeskelbiamas, nes jau gali būti numatytas balsavimas netgi artimiausiame posėdyje. Pavyzdžiui, rytoj rytą. Leidžia tai mums Reglamentas padaryti, kai nėra didelių pastabų. O skelbimas spaudoje nebesisieja su bendra Reglamento nuostata. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Tai gal Užsienio reikalų komisija ir turi rūpintis užsienio ryšiais, o ne visa Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Taip, yra racijos ir šitame jūsų pasakyme. Ką gi, tada noriu paklausti, ar yra reikalavimas balsuoti dėl to, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo? Yra reikalavimas balsuoti. Tada aš prašau deputatus sėsti į savo vietas, užsiregistruoti ir balsuosime. Skelbiu registracijos pradžią. Salėje registruoti 78 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo grupė praneša, kad 72.
PIRMININKAS. Aš berods naikinau praėjusios registracijos duomenis, tačiau mes galime balsuoti. Kas už tai, kad Pilietybės įstatymo projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, nenumatant kito svarstymo datos? Balsuosime paspausdami mygtukus. Už tai, kad pritartume įstatymo projektui po antrojo svarstymo, balsavo 61 deputatas, prieš 3, susilaikė 9. Įstatymo projektui yra pritarta po antrojo svarstymo. Ir, matyt, kitą savaitę galėtume surengti trečiąjį svarstymą ir balsavimą, nors šito tiksliai mes negalime dar pasakyti. Dėl tvarkos R.Rudzys.
R.RUDZYS. Norėčiau paklausti dėl šio svarstymo ir dėl posėdžio vedimo tvarkos. Niekaip nebuvo reaguota nei į mano, nei į deputato J.Paleckio pastabas, i deputato K.Motiekos klausimą. Siūlyčiau tokį protokolinį susitarimą, kad trečiajam svarstymui visos tos pastabos bus ,,ištrauktos" iš stenogramos ir pateiktos čia kaip alternatyvos balsavimui. Bus pasakyta, ar jos priimamos, o paskui sakys, kad jeigu kas nors norite, tai ateikite į kokį nors tamsų kampą ir susakykit savo pastabas. Beje, taip buvo vakar ne kartą skelbta.
PIRMININKAS. Žinoma, aš prašiau, jau minėjau būtent panašiais žodžiais kaip jūs, kad rengėjai priims, atsižvelgs į pastabas, pateiks jas alternatyvų pavidalu arba informuodami, kad štai buvo tokios pastabos ir į jas atsižvelgta arba neatsižvelgta.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo projekto svarstymas
10 min. vėluojame pradėti Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo projekto pirmojo svarstymo tęsinį. Kviečiu į tribūną deputatą J.Beinortą. Čia skelbiamas sąrašas, kas balsavo už pritarimą įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Prašom į tribūną. Ką gi, matyt, išsitrynė rezultatai.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pamenate, praeitą kartą mes nebaigėme antrojo svarstymo dėl laiko stokos, bet aš manau, kad mums 20 min. pakaks užbaigti Darbo sutarties įstatymo antrąjį svarstymą, juolab kad norėčiau iš karto jūsų dėmesį atkreipti į išdalytą dar vakar va tokį nedidelį dviejų puslapių lapelį, kuriame telpa Darbo sutarties įstatymo atskirų straipsnių, kurie buvo taisomi, variantai.
PIRMININKAS. Taip, pasirodo, išdalytas turbūt tik frakcijoms ir komisijoms. Ne visiems.
J.BEINORTAS. Gerai, tada galbūt aš suspėsiu vis dėlto per 10 min. Kadangi čia tų pastabų ir pataisymų ne tiek daug, aš pasistengsiu tada iš karto, kol, tikiuosi, sekretoriatas dar išdalys, kad galėtume iš karto perbėgti.
Pradėsiu pastraipsniui nuo 1 straipsnio. Čia yra pataisytas 1 straipsnis akcentuojant būtent tai, kad reikia įvertinti, jog darbo santykiai gali atsirasti ir narystės pagrindu. Todėl vietoje buvusios redakcijos dabar siūloma ta naujoji redakcija, kad darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir kolektyvinės sutartys. Kitaip sakant, yra šiek tiek supaprastinta, kad būtų visiškai aišku, kokiu pagrindu atsiranda tie darbiniai santykiai. Kaip pamenate, praeitą kartą Tautininkų frakcija ir atskiri deputatai atrado mūsų klaidą 4 straipsnyje, kur mes nebuvome labai tiksliai fiksavę nuolatinių Lietuvos gyventojų, taip pat asmenų, nenuolat gyvenančių Lietuvoje, skirtumą pagal Darbo sutarties įstatymą. Tai štai dabar yra patikslinta ir visiškai atitinka mūsų Užimtumo įstatymą, ir 4 punkto pirmoji dalis tokia: ,,Darbo sutarties šalimi, darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų amžiaus." Pamename, buvo tiktai asmuo. Čia dabar turima omenyje jau, kad suderinti visi darbo teisės įstatymai. Yra šiek tiek ir pakeista ir 9 straipsnio pirmoji dalis, nes diskusijose čia buvo pasakyta, kad terminuotos sutarties gali būti alternatyva 3 ir 5 metai. Mes, pasiremdami tuo, kad Įmonių įstatymas numato vadovų rinkimą iki 5 metų, kai kurių atsakingų pareigūnų rinkimas ir yra iki 5 metų... Todėl manome, kad bus lengvesnės sąlygos, jeigu ir Darbo sutarties įstatyme numatysime, kad gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip 5 metai. 10 straipsnyje šiek tiek tiksliname pačią formuluotę. Ir tai irgi taip pat dėl terminuotų darbo sutarčių. Čia 10 straipsnio dalis dabar išdėstoma taip, kad darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių pasikeitimo ar pasibaigimo. Čia sąvoka gana talpi. Ir į ją telpa kartu su 9 straipsniu, kur apriboja tie 5 metai ir konkrečios sąlygos, jeigu nenutarta iki kurios dienos, tai nutarta, iki kokio veiksmo arba aplinkybių pasikeitimo. Nutarta atsisakyti 11 straipsnio antrosios dalies. Čia buvo manoma, kad ji pernelyg neaiški. Tai dabar 11 straipsnis yra toks: ,,Tuo atveju, kai darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki termino pabaigos nepareikalavo jų nutraukti, laikoma, kad darbo sutartis tapo neterminuota." Tai gali taip atsitikti įvairiuose darbuose, kur abi šalys mano, kad gali toliau tęsti sutartis ir nebereikia jos tiesiog performinti. Ji tiesiog tampa neterminuota. Pakeista yra ir 12 straipsnio pirmoji dalis. Čia kalbama apie bandomąjį laikotarpį. Buvo nurodyta, kad gali būti sulygta dėl išbandymo. Šiuo atveju yra šiek tiek patikslinta, kad sulygstama gali būti abiejų pusių iniciatyva, anksčiau mes suprasdavom, kad išbandymą daugiausia tiktai darbdavys taiko darbuotojui. Tuo tarpu darbuotojas, atėjęs, tarkim, į kokį nors konvejerinį darbą, kuris jam ir priimtinas, tačiau kartu gali ir kažkiek pasirodyti per sunkus ir nepatrauklus... Žodžiu, darbuotojas irgi galėtų apsispręsti per tam tikrą laiką pabandęs, ar jam tas darbas tinka. Ir čia mes tiktai pridėjom, pataisėm paskutinį sakinį, kad išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje. O žinome, kad darbo sutartys gali būti ir rašytinės, ir žodinės. Svarbu, kad būtų fiksuota ta sąlyga dėl sutarto termino.
Pakeitėm šiek tiek ir 13 straipsnį, irgi susijusį su išbandymu. Mes anksčiau neturėjom fiksuoto dydžio ir sakėm, kad galima iki 6 mėnesių. Dabar vis dėlto apsispręsta, kad absoliučia dauguma atvejų vis dėlto išbandymo terminas neturėtų būti ilgesnis, negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Tačiau paliekama ir teisė, kad jeigu įstatymuose numatytais atvejais gali būti ilgesni išbandymo terminai, tai šitas įstatymas to nedraudžia. Tačiau jau nurodyti reikės, pagal kurį įstatymą šitie terminai yra pratęsti.
19 straipsnio trečioji dalis yra darbdaviams gal ir ne itin maloni, tačiau suteikia vis dėlto labai didelę atsakomybę iš darbdavių pusės. Nes, tarkim, jeigu darbdavys pagal kvotą privalo įdarbinti žmones, tarkim, su ribotu darbingumu arba dėl kokių kitų priežasčių ir štai darbdavys tą žmogų ima varinėti... Jis nemotyvuotai nepriima į darbą abejodamas dėl vieno ar dėl kito dalyko, tai toks asmuo gali kreiptis į teismą. Teismui nustačius, kad atsisakymas suteikti jam darbą yra neteisėtas, verčia darbdavį, šiuo atveju darbą suteikiančią šalį, išmokėti žmogui kompensaciją. Tai čia mes esam tiksliau patikslinę 19 straipsnyje, kad ta kompensacija turėtų būti mokama nuo kreipimosi į darbą dienos ir ji bus ne mažesnė kaip... Ji bus mokama fiksuoto minimalaus darbo užmokesčio dydžio. O koks yra fiksuotas darbo užmokesčio dydis, kaip žinom, yra statistiškai skelbiama. Nebus kokių nors ginčų. Šiek tiek pataisėm ir 25 straipsnį. Gal trupučiuką jį išplėtėme, kad čia darbdavys negalvotų, jog surišamos rankos jam kovojant su darbuotojų nedrausmingumu, šiuo atveju girtavimu ar kitokiais būdais. Tai jis yra tiesiog paredaguotas taip, kad pasirodžius darbe girtam arba toksiškai kaip nors apsisvaiginusiam yra tik viena iš priežasčių pašalinti darbuotoją arba iš darbo, arba iš pareigų. Čia šiek tiek, kaip matote, redakciniai dalykai. Čia rimtesnės kritikos galbūt susilaukė praeitą kartą mūsų įstatymas iš deputato B.Lubio. Jis mus kritikavo, kad esą nepaprastai palengviname darbuotojui sąlygas apsispręsti dirbti ar nedirbti. Tai ten buvo tokios sąlygos. Aš labai trumpai jums priminsiu. Jeigu darbuotojas padavė pareiškimą išeiti iš darbo, tačiau jis nurodė datą, tarkim, kad išeis po mėnesio, tai mes palikom tam tikrą darbuotojui teisę dar atsiimti tą pareiškimą. Ta teisė atsiimti pareiškimą buvo numatyta per 7 dienas, jeigu darbdavys į tą vietą nepriėmė jau kokio nors kito žmogaus. Šiuo atveju mes 28 straipsnyje nutarėme apsiriboti vis dėlto 3 dienomis. Ir labai pasikarščiavus, manom, kad per 3 dienas žmogus jau gali pradėti blaiviai galvoti, ar jis iš tikrųjų nutrauks darbo sutartį, ar nenutrauks. Tai 28 straipsnio trečiojoje dalyje ir būtent 7 dienos yra pakeistos į 3 kalendorines dienas. 29 straipsnį, kaip pamenate, deputatas B.Lubys labai, sakyčiau, literatūriškai išplėtė ir mums aiškiai parodė pirštu, kad mes pernelyg vis dėlto buvom liberalūs. Ir pataisėm pagal jo kritiką 29 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Tačiau aš jau tada sakiau, kad 29 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte buvo pasakyti, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta, jeigu darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai tyčine veika padaro darbdaviui nuostolių. Tai aš jau aiškinau, kad mūsų tas dydžio nustatymas buvo susijęs su numatomu broku, kuris atsirado dėl tyčinių veiksmų. Darbo broku. Todėl jis kažkaip turėtų būti įvertintas pinigais.
PIRMININKAS. Aš truputį atsiprašau pranešėjo, tačiau 25, 28 29 ir 33 straipsnio išdalytos deputatams pataisos nė kiek nesiskiria nuo įstatymo teksto.
J.BEINORTAS. Skiriasi.
PIRMININKAS. Aš neradau skirtumų.
J.BEINORTAS. Skiriasi, kolega. Aš gal paskui atsakysiu konkrečiai į kiekvieną.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
J.BEINORTAS. Skiriasi. Tai štai mes 29 straipsnio 6 dalyje jau nebekalbame apie tuos skaičius, kurie turėtų viršyti vienokį ar kitokį atlyginimą, o tiesiog kalbame, kad kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine veika padaro darbdaviui nuostolių. Jau ten dėl skaičių nebesitariama. Be abejo, materialinius. Jūs siūlytumėte, kad padaro darbdaviui ,,materialių nuostolių". Aš manau, kad tiesiog tas žodelytis ,,materialiniai nuostoliai" nepakenks, kai mes jį redaguosim dar prieš baigdami.
Dar norėčiau apie 33 straipsnį. 33 straipsnis, sakyčiau, sukėlė šiokią tokią mūsų komisijoje diskusiją, nes tai yra straipsnis, kuris šiuo metu labai padrikai veikia. Reikalas tas, kad mes šiuo metu esam priėmę Kolektyvinių sutarčių įstatymą, tačiau tas Kolektyvinių sutarčių įstatymas per metus, sakyčiau, jau šiek tiek nebeatitinka ir jį, matyt, reikės taisyti. Be to, kaip žinot, šiuo metu yra darbo grupė, kuri dirba prie naujojo Profsąjungų įstatymo, ir tas Profsąjungų įstatymas irgi niekaip negali prasimušti į mūsų plenarinį posėdį antrajam svarstymui. Todėl galbūt kažkokios nuostatos, kurias mes dabar 33 straipsnyje teikiame, gal kažkiek yra ir projektuojamos į būsimuosius įstatymus. Todėl gali ir dabartinių šiek tiek neatitikti. Kas čia yra padaryta? Kaip žinot, pagal 33 straipsnį draudžiama vienašališkai darbdaviui nutraukti darbo sutartį pagal 29 straipsnyje esančius įvairius atvejus. Ir čia dabar mes manom, kad darbdavys negali atleisti savo iniciatyva darbuotojo, išrinkto į renkamą profsąjungos organą, negavęs šio organo sutikimo. Čia yra saugiklis tam, kad nebūtų susidorojama su aktyvistais. Tačiau šiuo atveju netinka tiktai tas 1 punktas, o tas 29 straipsnio 1 punktas, kaip mes žinome, yra, kai įmonė yra uždaroma. Kai visiškai įmonė uždaroma, tai tada jau visi patenkame į tą pačią situaciją. Įmonės likvidavimas darbdavio valia. Todėl nebegalima nieko padaryti. Taip pat čia iškeliam 33 straipsnyje kolektyvinės sutarties veikimą. Rašom, kad ,,kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta, kad profesinės sąjungos organo sutikimas reikalingas ir atleidžiant kitus darbuotojus". Čia jau leidžiam darbuotojams su darbdaviu kolektyvinėje sutartyje pasiekti daugiau, negu kad pats darbo įstatymas leidžia. Tai maždaug tiek dėl šitų pataisų. Aš galvoju, kad mes galėtume, jeigu nebus dar kokių nors pataisų, kurios būtų naujos, vis dėlto ruoštis to įstatymo trečiojo svarstymo pastraipsniniam balsavimui ir jo priėmimui.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo ir numatyta...
J.BEINORTAS. Yra antrasis svarstymas ir aš prašau, kad būtų jam pritarta po antrojo svarstymo, nes mes šiandien turim antrojo svarstymo tęsinį.
PIRMININKAS. Atsiprašau, antrojo svarstymo tęsinį. Tikrai.
J.BEINORTAS. Ir būtų paskirta jo priėmimo data. Tarkim, per dvi savaites ar kada.
PIRMININKAS. Aišku. Ar deputatas P.Varanauskas nori klausti?
P.VARANAUSKAS. Aš noriu paklausti, o po to trumpai pasisakyti. O klausimas toks...
PIRMININKAS. Klausimo svarstymui liko 4 min.
P.VARANAUSKAS. Juridiniame skyriuje jis derintas?
J.BEINORTAS. Jeigu mes turime antrąjį svarstymą, tai kaip galima jo nederinti?!
P.VARANAUSKAS. Supratau.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Kodėl vis dėlto projekto autoriai nutarė palikti profsąjungos sutikimą atleidžiant darbuotoją iš darbo?
J.BEINORTAS. Aš jau sakiau, kad šiuo atveju įrašėme profsąjungos sutikimą pirmiausia profsąjunginiam veikėjui, kad apsaugotų žmogų, kuris rūpinasi ne vien savo, bet ir savo grupės interesais. Tačiau mes čia iškeliam būtent kolektyvinės sutarties reikšmę. Ir aš galvoju, kad ir būsimasis Profsąjungų įstatymas to paties reikalauja. Čia kažkiek projektuojam į būsimąjį Profsąjungų įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.STANKEVIČIUS. Aš tiktai noriu pasakyti, kad keletą pastabų parsivežėme iš Ilinojaus valstijos parlamento dėl šio įstatymo. Aš perduosiu rengėjams ir paprašysiu išnagrinėti.
J.BEINORTAS. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Pasiūlymai antrajam svarstymui ir papildymai 19 straipsnio trečiajai daliai. Ką jūs išvis manote dėl teismo nutarties privalumo darbdaviui, jeigu jis iš tiesų nenori paprasčiausiai priimti to žmogaus? O čia jau privaloma tvarka įpareigojama. Man tiesiog pati nuostata kelia nuostabą.
J.BEINORTAS. 19 straipsnio?
B.VALIONYTĖ. 19 straipsnio trečioji dalis.
J.BEINORTAS. Juk ne visi asmenys gali paduoti į teismą, kad štai atsisakė juos priimti. Juk čia kalbama apie tai, kad yra žmonių, kuriuos kai kurie įstatymai gina. Pirmiausia gina Užimtumo įstatymas ir kurie pagal kvotas privalomi, sakykim, vienai ar kitai įmonei. Tai tik tie asmenys, kurie patenka į šio įstatymo veikimo sritį, gali pretenduoti. Kiti negali.
PIRMININKAS. Ir deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti jūsų dėl 33 straipsnio antrosios dalies, kurioje parašyta, jog kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai neleidžiama atleisti darbuotojų be profesinės sąjungos sutikimo. Tai beveik iš esmės lieka tas pat, kas ir buvo aname įstatyme. Kadangi, be abejonės, dabar vyksta toks procesas, jog mažės darbo vietų. Be abejonės, reikės atleisti. Vyksta ekonominė reforma. Ir kiekvienas kolektyvas, suprantama, įrašys tą normą, kad negalima atleisti ir už kitus pažeidimus.
J.BEINORTAS. Aš į tą dalyką galėčiau taip atsakyti: taip, gali atsitikti. Tačiau mūsų Darbo sutarties įstatymas jau savo 2 straipsnyje remiasi tokiais principais: darbo sutarties šalių lygybė ir papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymas. Matot, jeigu ta pati darbuotojų grupė matys, kad vienintelis būdas jiems geriau uždirbti yra iš tikrųjų reorganizacija, tai jie neprieštaraus tų darbo vietų mažinimui. Tuo tarpu pasakymas, kad jie neturi teisės reikalauti derinimo su profsąjunga, tada kirsis su darbuotojų teise sudaryti profesines sąjungas ir ginti savo interesus. Aš negalėčiau su jumis sutikti.
PIRMININKAS. Na, deputatas V.Žiemelis nesutinka. Matyt, bus galimybė teikti alternatyviam balsavimui. Tik aš prašau nepamiršti dieną prieš trečiąjį svarstymą pateikti per posėdžių sekretoriatą pastabas. Čia apeliuoju į visus deputatus, taip pat ir į deputatą Č.Stankevičių, kad ne vėliau kaip 24 val. prieš trečiąjį svarstymą turi būti pateiktos pastabos.
Dėkoju jums, gerbiamasis Beinortai. Ar reikia balsuoti už tai, kad būtų pritarta Darbo sutarties įstatymo projektui po antrojo svarstymo? Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl šito pasiūlymo? Nėra reikalavimo balsuoti, todėl pasižymiu, kad Darbo sutarties įstatymo projektui yra pritarta po antrojo svarstymo. Šiuo metu turėčiau kviesti į tribūną deputatą A.Degutį pateikti pirmajam svarstymui vieno įstatymo projektą.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pasienio apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo” projekto svarstymas
A.DEGUTIS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji pirmininkaujantys! Aš trumpai, kadangi įstatymo pakeitimo projektas yra gana trumpas. Aš trumpai bandysiu po pateikimo ir pirmąjį svarstymą įvykdyti. Buvo kai kurių pasiūlymų. Čia kalbama apie Lietuvos Respublikos laikinojo pasienio apsaugos įstatymo pakeitimo projektą.
Buvom susitikę šiuo klausimu su Krašto apsaugos ir vidaus reikalų, atrodo, taip vadinasi, komisija. Buvo pasiūlyta kai kurių papildymų, pakeitimų, kurių mes dar nespėjome atspausdinti, bet jie labai mažai keičia pirmąjį pateiktą projektą. Turėtų maždaug būti tokie: pasienio ruože leidžiama kitų žinybų veikla, jeigu ši tiesiogiai netrukdo valstybės sienų apsaugai. Visų žinybų veikla pasienio apsaugos tarnybos patalpose turi būti suderinta su pasienio apsaugos tarnybos užkardos viršininku. Taigi buvo pasiūlyta, kad jeigu kokia nors fizinių ar juridinių asmenų veikla norima vykdyti pačios patalpos ribose, tai ši, be abejo, turi būti suderinta su tarnybos užkardos viršininku. Šiuo atveju kitų organizacijų ar žinybų veikla pasienio ruože yra leidžiama, jeigu ji tiesiogiai netrukdo valstybės sienų apsaugai. Šiuo atveju pasienio apsaugos tarnybos turi įrodyti, kad iš tikrųjų ta veikla gali prieštarauti. Taip pat yra vienas papildymas, kurį paskui mes antrajam svarstymui pateiksim raštu. Parašyta, kad bet kokia ūkinė komercinė veikla visoms pasienio apsaugos tarnyboms yra draudžiama. Šiuo atveju pagal tą atvejį, kuris dabar yra Lazdijuose. Mes matome, kad Krašto apsaugos ministerija ir pasienio apsaugos tarnybos nori vykdyti ten ūkinę, galima sakyti, verslinę veiklą. Tai bando su Pramonininkų asociacija steigti kažkokias bendras organizacijas, organizuoti servisą, vykdyti kažkokias turizmo aptarnavimo paslaugas. Taigi išeina už savo kompetencijos ribų. Taigi yra pasiūlyta konkrečiai, jog paskui mes papildysim galbūt tą dalyką, kad Krašto apsaugos ministerijos tarnyboms būtų draudžiama irgi bet kokia komercinė veikla jų veikimo zonose. Šiuo atveju buvo pasiūlyta papildyti ir yra papildymas visai priimtinas mūsų komisijai. Atrodo, nesutarimų šiuo atveju nėra. Trumpi pakeitimai. Jeigu jie būtų priimtini, būtų galima balsuoti pritariant šiam svarstymui ir kitam kartui būtų suformuluoti jau galbūt konkretūs balsavimui.
PIRMININKAS. Jūs siūlytumėte, kad būtų nutarta taikyti skubesnę svarstymo tvarką įstatymo projektui?
A.DEGUTIS. Na, jeigu tai būtų įmanoma. Jeigu tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Dar nori paklausti deputatas E.Petrovas.
A.DEGUTIS. Čia yra trumpas labai...
E.PETROVAS. Kas nustatinės, kad būtent tokia veikla tiesiogiai netrukdo sienų apsaugai?
A.DEGUTIS. Šiuo atveju geras klausimas. Šiuo metu nustatinėjo vienas Česnulevičius, ar leisti, pavyzdžiui, daryti kokią nors vaisvandenių prekybą 5 kilometrų ruože. Aš manau, kad tai turėtų būti paprastas dalykas. Jeigu yra savivaldybės sutikimu kokia nors veikla, tai šiuo atveju savivaldybė, gindama savo ar savo žmonių, ar savo atstovų bandymus veikti tame ruože, susitikinėja su viršininku ir bando išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra kokių nors galimų sienų pažeidimų. Aš manau, kad čia yra vienas konkretus pasiūlymas pasienio apsaugos režimo taisyklės, kurios dabar yra ruošiamos. Ir tos pasienio taisyklės kol kas, atrodo, bus ruošiamos Krašto apsaugos ministerijoje. Ir jie bandys priimti. Tai gal mums reikėtų kaip nors atsižvelgti, kad tos režimo taisyklės būtų bent jau tikrai suderintos su mūsų Krašto apsaugos komisija. Tose režimo taisyklėse ir turėtų būti nustatyta konkrečiai, kaip tas dalykas yra aiškinamas.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui A.Degučiui. Deputatų, norinčių pasisakyti šituo klausimu, nėra. Taigi prašau paskelbti, kiek salėje yra deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Jeigu visi deputatai vienbalsiai balsuotų už tai, kad pritartume įstatymo projektui ir taikytume jam skubesnę svarstymo tvarką, tai būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Jeigu nors vienas deputatas, atėjus deputatui R.Maceikianecui, jeigu nors du deputatai galvotų kitaip... Ar yra prieštaraujančių, kad būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka šitam vieno sakinio pakeitimui? Nėra prieštaravimų. Tačiau aš primenu, kad vis dėlto Reglamentas reikalauja balsuoti norint taikyti skubesnę svarstymo tvarką. Taigi aš tikrai privalau pabudinti visus deputatus, kaip sako deputatas S.Malkevičius. Deputatą R.Paulauską ir deputatę K.Prunskienę kviečiu į parterį. Salėje šiuo metu 72 deputatai. Balsuotume pakeldami korteles, kad nebūtų techninių nesklandumų. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo ir taikyta jam skubesnė svarstymo tvarka? Jeigu deputatai susikauptų, būtų galima tai ir vienu balsavimu padaryti. Kas už šiuos abu pasiūlymus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai yra nutarta pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir numatyta jam skubesnė svarstymo tvarka.
Dabar pagal darbotvarkę pateikti 7 ir 8 klausimus turėčiau kviesti į tribūną deputatą A.Ambrazevičių. Tačiau jo nėra salėje.
Diskusija dėl kitos dienos darbotvarkės
Turiu paprašyti, kad deputatai pritartų rytdienos darbotvarkei. Deputatas A.Rudys nori dėl procedūros, taip? Dėl darbotvarkės. Taigi aš trumpai pakomentuosiu rytdienos darbotvarkę. Deputatas J.Liaučius yra perskaitęs 11 deputatų prašymą, kad parlamentas pasikalbėtų su Vyriausybe ar jos vadovais dėl būsimojo kainų pakėlimo ar dėl kainų paleidimo, kaip buvo formuluota. Taigi rytoj yra tokia galimybė. Kviečiamas yra premjeras, kuris pusę valandos sutinka kalbėti tuo klausimu ir pusvalandį atsakyti į deputatų klausimus dėl kainų paleidimo. Rytoj yra paskutinė darbo diena, kai nesuvaržytai, normalia tvarka galime svarstyti Reglamento pakeitimus, todėl pirmam darbotvarkės klausimui yra skiriama 50 min. Deputato Č.Stankevičiaus klausimas dėl nepriklausomybės rėmimo lakštų (liko nutarti dėl vieno punkto, balsuoti už visą nutarimą). Taip pat klausimas dėl LKP(TSKP) turto, dėl politinių partijų finansavimo. Čia sutarta ir su oponuojančiomis pusėmis, gauta pastabų, pasiūlymų. Dėl deputato P.Varanausko butų privatizavimo straipsnio pakeitimo sutarta. K.Uokos Valstybės kontrolės departamento pareigūnų svarstymas. Ir labai seniai jau mūsų nesvarstomi Komercinių bankų įstatymo alternatyvūs projektai. Taigi rytoj tai yra numatyta. Ir Veterinarijos įstatymas, kuris buvo numatytas vakar, tačiau vicepremjeras Z.Vaišvila privalo pateikti parlamentui paaiškinimą dėl deputato J.Jurgelio pareiškimo. Aš, vakar jums pateikdamas balsuoti šios dienos darbotvarkę, minėjau, kad apie 15 savaitės darbotvarkėje numatytų klausimų nebus išspręsta. Taigi pasirodo, kad 15 ar 14, galbūt klystu, klausimų taip ir liks nė nepajudintų iš tų, kurie įrašyti savaitės darbotvarkėje. Todėl jie turėtų būti perkelti į kitos savaitės darbotvarkę. Tai šįryt buvo sutarta iš principo su frakcijų ir komisijų atstovais, dalyvavusiais pasitarime. Taigi rytdienos darbotvarkė tokia. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš nežinau, kai aš išėjau iš pirmininkų pasitarimo, buvau įsitikinęs, kad vis dėlto kažkokias biudžeto svarstymo išvadas Aukščiausioji Taryba turi priimti. Turėkime mintyje, kad lapkričio 15 d. mums Vyriausybė pateiks jau kitų metų biudžeto projektą. Ir bus labai negerai, jeigu...
PIRMININKAS. Aišku. Deputate Rudy, aš esu kaltas, kad pasirašiau po šituo projektu, nors pats projekto projekte buvau tai įrašęs, numatęs. Ar yra pateikti jūsų dokumentai?
A.RUDYS. Šiuo metu jie yra baigiami tvarkyti ir bus įdėti.
PIRMININKAS. Ar jūs susipažinęs su Reglamentu?
A.RUDYS. Šiek tiek taip. Bet šičia mes iš pradžių rašėm, kad tai būtų nutarimas, bet mes keičiam, akcentuojame rezoliuciją, kuri šito nereikalauja.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ir numatykime kaip nenorminį aktą rytdienos darbotvarkėje, nežinau, kurioje vietoje.
A.RUDYS. Kurioje vietoje? Man atrodo, šitas dalykas yra skubesnis negu 6 klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas su tuo nesutiks. Numatykime klausimą iki 12 val.
A.RUDYS. Manęs nebus.
PIRMININKAS. Jūs keliate įvairiausių apribojimų. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Dėl 10 klausimo.
PIRMININKAS. Taip.
J.JURGELIS. Pokalbis su gerbiamuoju A.Butkevičiumi, planuotas 20 min., užtruko pusantros valandos.
PIRMININKAS. Taip.
J.JURGELIS. Aš manau, tai bus ne paaiškinimas, o diskusija, kuriai pusvalandžio bus maža. Manau, kad ji gali pasibaigti tam tikru nutarimu. Vakare paprastai nebūna deputatų ir to mes negalėsime padaryti. Tai truputį bergždžias bus mūsų tas pusvalandis.
PIRMININKAS. Praėjusį kartą, kai informavo gerbiamasis A.Butkevičius, buvo įžvelgta bemaž provokacija, kad daroma 15 val., sužlugdoma visa darbotvarkė, nelieka kitiems klausimams laiko. Ir tas dalykas, kad deputatas A.Butkevičius valandą ilgiau diskutavo su deputatais, atsiliepia dar ir šiandien kitiems darbotvarkės klausimams. Mes nebesugebame pasivyti. Rytoj nutarimų mes neturime jokios galimybės priimti, nes joks nutarimas nėra parengtas. Nebent protokolinį nutarimą, kuriam, kaip žinome, priimti nereikia jokio kvorumo. Deputatai turės galimybę kad ir iki 21 val. klausyti vicepremjero paaiškinimų. Nenorėčiau, kad būtų kitu laiku daromas šitas 10 darbotvarkės klausimas, suardant štai šitą darbo programą, kuri yra numatyta rytdienai. Sutikit, kad tikrai sužlugs visa darbų programa.
J.JURGELIS. Aš už programą, bet taip pat ir už tą klausimą, kuris nebus išspręstas rytoj.
PIRMININKAS. Jis negali būti išspręstas rytoj, nes nėra parengtas joks dokumento projektas ir joks dokumentas ryt negali būti priimtas šituo klausimu.
J.JURGELIS. Gerbiamasis Z.Vaišvila padės išspręsti.
PIRMININKAS. Jis, apeidamas Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą, Juridinį skyrių ar ką nors kita, neturi teisės siūlyti kokio nors dokumento. Vis tiek reikalinga normali procedūra. O jeigu būtų koks protokolinis nutarimas, tai aš dar kartą kartoju, kad nereikia jokios procedūros ir jokio kvorumo. Deputatas P.Varanauskas.
R.VARANAUSKAS. Aš tiesiog norėjau pasitarti dėl Vyriausybės valandos. Ar nereikėtų mums specializuotos daryti? Pribrendo reikalas išplakti rykštėmis ir Vyriausybę, ir teisėsaugos organus...
PIRMININKAS. Ir deputatus. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Aš kaip tik norėjau pasakyti, kad deputatas E.Zingeris šiandien iš ryto man skambino ir labai prašė įrašyti jo klausimą.
PIRMININKAS. Mes tai žinom.
J.V.PALECKIS. Gal reikėtų šitai užfiksuoti arba ten...
PIRMININKAS. Aš šito nefiksuoju, nes aš jau šešis kartus įrašinėjau deputato E.Zingerio pasisakymą. Ir šeštą kartą, šeštą dieną sužinau, kad yra atidedamas tas klausimas. Aš nenoriu gadinti popieriaus ir trikdyti deputatų. Kai grįš deputatas E.Zingeris, jam bus numatyta tokia galimybė. Kol kas jis kiekvieną dieną paskambina po keletą kartų.
J.V.PALECKIS. Aišku.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Mes seniai kreipėmės j Ministrų Tarybą su paklausimu dėl šito įgaliotinio neteisėtų veiksmų Vilniaus rajone. Ir kol kas kažkodėl nesigirdi, kad būtų atsakyta.
PIRMININKAS. Aš negaliu ničnieko pasakyti dėl Vyriausybės valandos nebuvimo rytdienos darbotvarkėje. Jos nėra kaip ir kitų 15 savaitės darbotvarkėje numatytų klausimų. Ar gerbiamieji deputatai sutiktų pritarti šitokiam rytdienos darbotvarkės projektui? Atkreipiu dėmesį, kad visi trys balsavimai yra numatyti per pirmąsias pusantros valandos, papildant deputato A.Rudžio rezoliucija ar pareiškimo pobūdžio tekstu, nenorminiu aktu, rytdienos darbotvarkėje maždaug po premjero pasisakymo. Tai tinka. Deputatas E.Grakauskas vis dėlto dar nori pasisakyti.
E.GRAKAUSKAS. Jeigu kartais neužtektų laiko pateikimams, kurie numatyti šiandieną, prašyčiau, kad jie būtų rezervuoti rytoj.
PIRMININKAS. Aš jus tuoj pat pakviesiu į tribūną pateikti įstatymo projektą.
E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu jus į tribūną, jeigu deputatai neprieštarauja dėl rytdienos darbotvarkės. Yra reikalaujančių balsuoti už rytdienos darbotvarkę? Dėl ko? Dėl deputato Z.Juknevičiaus? Jis šiandien galės pateikti šitą klausimą. Mes turime sutaupę 11 min. Ir aš tikiuosi, kad deputatai sutiks tuos šiandien rezerve buvusius klausimus išklausyti. Prašau balsuoti pakeliant rankas. Kas už rytdienos darbotvarkės patvirtinimą su deputato A.Rudžio papildymu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Kai reikia 45 balsų. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems deputatams. Aš labai prasyčiau pratęsti šiandien posėdį 15 min., kad galėtume išspręsti rezerve numatytus klausimus. Ne ilgiau kaip 15 min. Įpareigojame pranešėjus labai trumpai kalbėti. Ar būtų prieštaravimų, kad posėdį baigtume 13.45 val.? Nėra prieštaravimų. Kviečiu į tribūną deputatą E.Grakauską labai trumpai pateikti kito įstatymo projektą.
Įstatymo „Dėl Žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, noriu pateikti nedideles dvi pataisas, kurias reikėtų padaryti Žemės reformos įstatyme. Konkrečiai 6 straipsnio 2 punktas, 9 straipsnio 1 punktas ir 11 straipsnio 1 punktas. Problema yra, kad prasidedant reformai irgi taip pat, kaip ir pristatant Turto grąžinimo įstatymo pataisas, aš minėjau, kad iškyla neaiškumų, kurie reikalauja patikslinimo. 6 straipsnio 2 punkte, kaip žinote, yra nuostata dėl vaikaičių. Ši pataisa labai susijusi su Turto grąžinimo įstatymu. Jeigu įstatyme dėl turto grąžinimo būtų išspręsta ji, tai čia reikėtų atlikti tą pataisą dėl asmenų, kurie buvo įkeldinti į Lietuvos teritoriją iš Lenkijos, Prūsijos, ir lietuvių šeimos, Lietuvos piliečiai, kurie turėjo tose teritorijose nuosavybės teisę į žemę ir ūkininkavo Lenkijoje arba dabartiniame vadinamajame Kaliningrade. Vien tik iš Lenkijos prieš karą ir karo metu buvo iškeldinta 35 tūkst. seimų. Daugiausia iš Suvalkų gubernijos. Jie patyrė keturis perkėlimus, perkraustymus, kurių paskutinis baigėsi Sibiru. Todėl ši pataisa, manytume, būtų tikslinga. Antra pataisa 9 straipsnio 1 punkte būtų susijusi taip pat su Turto grąžinimo įstatymu. Mes siūlytume pakeisti maksimalią parduodamą žemės ribą į 80, kaip ir grąžinamą. Ir 11 straipsnio 1 punkte siūlytume apribojimą kaip ir turto grąžinime disponavimui, pardavimui numatyti ne 5, o 2 metus ir apriboti tik pardavimą. Visomis kitomis sandorių rūšimis leistume laisvai disponuoti. Toks būtų pasiūlymas dėl Žemės reformos įstatymo pataisų, šias grąžinimo pataisas svarstyti ir priiminėti.
PIRMININKAS. Kaip svarstyti?
E.GRAKAUSKAS. Kartu, ta pačia tvarka kaip ir pataisas dėl turto grąžinimo.
PIRMININKAS. Tai negalime svarstyti dviejų įstatymų iš karto. Jeigu ten buvo to paties įstatymo pataisos ir mes sutikome, kad svarstytume kartu deputato A.Ambrazevičiaus ir jūsų pasiūlytas pataisas, tai šiuo atveju čia jau yra kito įstatymo pataisos, nors sutinku, kad glaudžiai susijusios su ano įstatymo pataisomis. Ir mes galime svarstyti, tarkim, lygiagrečiai, pasistengti neišsišokti, tačiau...
E.GRAKAUSKAS. Aš tai ir turiu omenyje, kad būtent ne tuo pačiu momentu, bet paraleliai einant.
PIRMININKAS. Tokiu atveju aš sutinku. Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Aš turėčiau du klausimus, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom vieną.
G.RAMONAS. Vieną? Gerai, vieną tada. Dėl 6 straipsnio 2 punkto. Čia pateikiama iš viso nauja redakcija. Tai šiuo atveju ten išnyksta iš reformos įstatymo minėti vaikaičiai. Nes tenai 6 straipsnio 2 punktas teigia apie žemės grąžinimą vaikaičiams. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Kodėl šitas reikalas yra įpinamas į Žemės reformos įstatymą, o ne į Turto grąžinimo įstatymą?
E.GRAKAUSKAS. Vaikaičių problemą siūloma išspręsti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų atstatymo įstatymo 2 straipsnyje. Sutvarkyti taip, kaip jis turėtų logiškai, loginėje struktūroje būti. Taigi vaikaičių klausimas Žemės reformos įstatyme taptų nereikalingas. Ir vietoje jo siūlytume išspręsti lengvatinę sąlygą tuo pačiu principu, kuris taikytas dėl vaikaičių, dėl dabar Lietuvos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, kurie turėjo žemės nuosavybės teise ūkius Lenkijoje ir čia, Rytų Prūsijoje.
PIRMININKAS. Ačiū...
E.GRAKAUSKAS. Tai yra ne nuosavybės grąžinimas, o lengvata, kad galėtų ūkininkauti.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš esu labai dėkingas deputatui E.Grakauskui, kad jis labai operatyviai atsiliepė į labai aktualią problemą todėl, kad Lietuvoje yra labai daug žmonių, Molotovo-Ribentropo pakto aukų, kurie yra atkelti iš Lenkijos teritorijos ir kuriems mes turime užtikrinti teisę į žemę. Tų žmonių yra daug. Jie yra kreipęsi į mane, į deputatą G.Iešmantą, į deputatą J.Mačį. Jų registracija vyksta. Tai labai aktualus klausimas. Bet aš norėčiau paklausti deputato E.Grakausko. Mes čia kol kas numatome tiktai tų žmonių teisę į žemę, o ką mes turėtume padaryti, kad vis dėlto būtų numatyta teisė į tam tikrą kompensaciją už žemę tiems, kurie nenorės imti žemės. Tokių žmonių gali atsirasti. Arba jų paveldėtojų. Ką čia mes turėtume padaryti? Ar Aukščiausioji Taryba turėtų priimti kažkokią įstatymo pataisą, ar mes turėtume kreiptis į Vyriausybę, kad ji priimtų atskirą nutarimą? Ačiū.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, aš manyčiau, kad mes turėtume padiskutuoti komisijose ir taupyti laiką. Tam reikėtų platesnės diskusijos. Mano manymu, turbūt antrasis variantas, kuris sako, kad Vyriausybė galėtų kažkokias lengvatas numatyti. Turto grąžinime mums kažkaip sudėtingiau, nes kitos teritorijos, kiti klausimai, kitos valstybės buvo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Šiuo metu yra problema iškilusi ir dėl kitų paveldėtojų. Man teko dviejose apylinkėse susidurti, kur interpretuojama, jog jeigu tikrasis paveldėtojas yra miręs, jo sūnaus taip pat nebėra tarp gyvųjų, o marti gyva, tai marčiai nepriklauso pagal paveldėjimo teisę ta žemė. Ir įstatymo dėl išlikusio turto 2 straipsnyje rašoma: ,,Mirus buvusiam savininkui, jo vaikams, tėvams, sutuoktiniui..." Bet šiuo atveju jo vaiko sutuoktiniui žemė nebepriklausytų. Ar jūs negalvojate, kad 2 pastraipą reikėtų truputėlį paaiškinti?
E.GRAKAUSKAS. Tai diskusijų objektas. Kai svarstysime projektus ištisai, galite komisijai teikti pasiūlymus ir Aukščiausiojoje Taryboje įvertinsime visi ir išspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiesiems deputatams, dėkoju gerbiamajam pranešėjui! Taigi noriu paklausti, ar galime vadovaudamiesi šiandien priimtu Reglamento straipsniu, Reglamento straipsnio pakeitimu, kaip čia yra sakoma, ir pirmiausia įrašyti klausimą į sesijos darbų programą bei numatyti jo tolesnį svarstymą. Ar būtų prieštaravimų, kad klausimas būtų įrašytas ir kažkada neapibrėžtai numatytas jo pirmasis svarstymas. Nėra prieštaraujančių dėl to? Deputatas G.Ramonas nori dėl balsavimo motyvų.
G.RAMONAS. Vis dėlto manyčiau, kad 6 straipsnio 2 punktą reikėtų perkelti prie svarstymo apie turto grąžinimą.
PIRMININKAS. Na, tai čia, matyt, autorių valia, kaip jie pakeistų. Gali ir lygiagrečiai dviejuose įstatymuose egzistuoti ta pati nuostata. Turbūt čia neprieštarautų. Taip sakant, jūs galėsite siūlyti papildyti štai šita nuostata tą kitą įstatymą.
G.RAMONAS. Kadangi dar šiandien buvo pateikimas, aš siūlyčiau autoriams tai ir padaryti.
PIRMININKAS. Aš tikiu, kad deputatas E.Grakauskas išgirdo šitą pasiūlymą. Deputatas L.Apšega dėl balsavimo motyvų.
L.APŠEGA. Aš noriu pasakyti, kad tas žodis ,,kažkada" nelabai čia tinka todėl, kad dabar tie klausimai yra pačiame įkarštyje, kaip sakoma, vietose. Jeigu dabar priimtume kuo greičiau, ir tai dalis žmonių, didelė dalis žmonių turės sugrįžti atgal į tas pačias agrarines tarnybas pakeisti savo nuomonės. Mes turėtume numatyti kaip galima greičiau šituos klausimus išspręsti, kiek leidžia Reglamentas, nes dalis žmonių klaidinama bus dabar jau.
PIRMININKAS. Aš įsitikinęs, kad deputatas E.Grakauskas privers mane kuo greičiau tai padaryti. Čia abejonių dėl to nėra.
L.APŠEGA. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Ar reikia balsuoti štai dėl to pasiūlymo, kad įrašytume į programą? Yra reikalavimas balsuoti? Dėl ko?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Tai kodėl jūs neužsirašote ekrane?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Kaip nerašo? Deputatas Z.Juknevičius dėl balsavimo motyvų.
Z.JUKNEVIČIUS. Mane stebina ir nesuprantamas štai darbotvarkės klausimas dėl to paties įstatymo pakeitimo... Dabar pateikia vėl to paties įstatymo pakeitimą. Vėl mes galvojame, kaip įrašyti. Aš įsivaizduoju, kad dar bus deputatas, kuris vėl kažką dėl to paties įstatymo pakeitimo... Taip mes ir gaištame laiką čia. Tai argi E.Grakauskas su A.Ambrazevičiumi ir negalėjo kartu šito įstatymo įrašinėti į tokią darbų programą? Yra įrašyta. Štai jau mūsų darbotvarkės klausimas. Tegu jis ten pateikia, bus dar daugiau, ir viskas.
PIRMININKAS. Tačiau yra pateikiama kito įstatymo pataisa.
Z.JUKNEVIČIUS. Ką reiškia kito? To paties įstatymo dėl nuosavybės teisės atstatymo. Skaitykim 7 straipsnį.
PIRMININKAS. Ne, ne.
Z.JUKNEVIČIUS. 7 punktas ir štai va rezervinių klausimų vėl tas pat. Na, tas pat.
PIRMININKAS. Ne, ne. Žemės reformos įstatymo pakeitimas...
Z.JUKNEVIČIUS. Bet jis pateikia ir nuosavybės teisės atstatymo...
PIRMININKAS. Jau dėl šito sutarta, kad kartu svarstys. Deputate Juknevičiau, jūsų tuo tarpu salėje nebuvo...
Z.JUKNEVIČIUS. Kaip nebuvo! Aš dabar girdėjau šitą klausimą! Tai ką jis šneka?
PIRMININKAS. Deputate Juknevičiau, aš jus būčiau kvietęs rezerviniam klausimui 11.16 val. į tribūną. Jūsų salėje nebuvo, ir deputatas E.Grakauskas pristatė rezervinį klausimą, kurį nutarėme svarstyti kartu su deputato A.Ambrazevičiaus klausimu. O štai dabar jis pateikia visai kito įstatymo pataisą.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Todėl ir nutarėme galų gale juos kartu sujungti, o čia, be jokios abejonės, priekaištas deputatui E.Grakauskui ir deputatui A.Ambrazevičiui. Ir priekaištas teisingas. Gerai, nebediskutuokim dėl to. Juk jau yra sutarta, ir deputatas Z.Juknevičius kiek pavėluotai pateikia štai šitą pastabą. Taigi ar galime pritarti tam, kad būtų įrašyta į darbotvarkę ir svarstoma kaip galima greičiau ir kaip galima labiau koordinuojant štai su gretimais klausimais. Nėra prieštaravimų dėl to? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Taip ir pasielgiame. Kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių pateikti rezervinį klausimą.
Nutarimo „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų skaičiaus” projekto pateikimas
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu pataisyti netikslumą mūsų darbotvarkėje. Užrašyta, kad tai yra Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas. Tai nėra toks projektas, o jums išdalytas nutarimo projektas. Būtent vadovaudamiesi Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 21 straipsniu, jį realizuodami, mes turime nustatyti teisėjų skaičių štai tuose rajonų ir miestų teismuose, kurie čia nurodyti. Man atrodo, kad mes tiesiog galėtume balsuoti ir dabar. Tai nėra normatyvinio pobūdžio nutarimas. Tai yra techninis, procedūrinis dalykas. Jeigu šitokiam nutarimui Taryba pritartų, tam projektui, tai Lietuvoje nebūtų teismo, kuriame dirbtų tik vienas teisėjas. O tai yra labai svarbu. Tai pirmasis žingsnis į mūsų teismų sistemos reformą, kadangi teismų darbas ateityje žymiai išaugs. Vyriausybė surado lėšų šitiems naujiems etatams. Tai yra 22 nauji etatai. Tai nesusiję su biudžeto straipsnių keitimu, iš tų pačių Vyriausybės rezervo lėšų. Jeigu Taryba pritartų tokiam nutarimui, mes galėtume pradėti parinkinėti kandidatūras jau išrinkimui į šitas pareigas. Aš galiu tiesiog atsakyti į klausimus, kodėl, sakykim, ten Šiauliams vienas, o ne du, Alytui vienas, o ne du, bet, man atrodo, kad...
PIRMININKAS. Ar galiu paklausti, kaip jūs numatote nutarimo įsigaliojimą? Nuo tos dienos, kai priimsime, taip?
Z.JUKNEVIČIUS. Nuo priėmimo. Nuo jo priėmimo.
PIRMININKAS. Tai gal taip ir reikėtų parašyti. Nes čia atrodo, kad jūs, pavyzdžiui, planuojate: nuo kokios lapkričio 20 d. ar dar...
Z.JUKNEVIČIUS. Nuo jo priėmimo.
PIRMININKAS. Taip ir reikėtų, matyt, pakeisti. Dabar aš vis dėlto norėčiau sužinoti, gal kas mane gali paremti. Ar galime mes šiandien balsuoti už tą nutarimą, už kurį aš asmeniškai būčiau linkęs balsuoti, tačiau bijau būti apkaltintas neteisingu interpretavimu. Niekas neprieštarautų, kad būtų šiandien balsuojama, ir neįžvelgtų jokio pažeidimo, tačiau reikia tam tikro deputatų skaičiaus salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 62 deputatai.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Aš siūlau taip: kadangi projektas nesulaukė jokių net menkiausių pastabų, išskyrus galbūt mano pastabėlę dėl įsigaliojimo termino, rytdienos darbotvarkėje numatyti balsavimą už šitą nutarimą. Ar yra prieštaravimų dėl to, kad rytdienos darbotvarkėje numatytume balsavimą posėdyje nuo 10 val. iki 11.30 val.? Nėra prieštaravimų? Numatytume dėl šito nutarimo balsavimą. Dėkoju gerbiamajam deputatui Z.Juknevičiui. Deputatas E.Grakauskas vietoje deputato M.Treinio likus 8 min. turi teisę pateikti rezerve numatytą klausimą įstatymo ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo" projektą.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, kad aš šiandien taip įkyriai veržiuosi į tribūną, bet laikas reikalauja tai daryti. Visiškai nedidelė pataisa reikalinga padaryti Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme. Todėl ir pateikiamas jūsų dėmesiui nedidelis projektas, kad galima būtų atitinkamai papildyti Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 9 straipsnį. 9 straipsnyje yra įstatymiškai įtvirtinti du terminai. Pirmiausia šių metų lapkričio 1 d., iki kurios turėjo asmenys, turintys teisę įsigyti žemės ūkio įmonių turtą, pateikti atitinkamus dokumentus tarnyboms Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat pageidavimai dėl turto įsigijimo ir pasirengimo ūkininkavimo formoms apylinkių tarnyboms turi būti pateikti iki gruodžio 31 d. Pirmasis terminas jau baigėsi, tačiau Respublikos suvestiniai duomenys yra, kad maždaug tik 50%, 60%, 70% tų, kurie turi teisę į privatizuojamą turtą, yra susitvarkę reikalus. Ta pati problema kaip ir su pilietybe. Žmonės neskuba. Kaimas garbingo amžiaus ir lėčiau sukasi apsisukimai. Todėl siūloma 9 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:
,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę šiame straipsnyje nustatytus terminus pratęsti." Vyriausybei tai neišvengiamai reikia daryti, ji darys, o tokios teisės ji neturi. Prašau tokią teisę suteikti ir pateikiu nedidelę šio įstatymo pataisą. Vyriausybė savo nuožiūra galės tai daryti. O mes, diskutuodami dėl šito įstatymo pataisos, galėsime numatyti, ar, tarkim, tokiam terminui apribojame Vyriausybei lubas, iki kada, ar suteikiam jai galimybę (...). Aš manyčiau, kad mes galėtume dar pasitarti ir aptardami pirmajame svarstyme. Čia tai tikrai šitas įstatymas turėtų praeiti skubesne tvarka. Tiesiog svarstydami, priiminėdami jį ta skubia tvarka nustatytume ribas ar suteiktume Vyriausybei pačiai tai spręsti lanksčiai. Visos Respublikos mastu, aš manyčiau, nebūtina taip nustatyti, nes viename rajone yra viena situacija, kitame kita. Va Šalčininkuose buvo vienokia situacija, o dabar visiškai kita.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.GRAKAUSKAS. Siūlyčiau taikyti skubesnę tvarką šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Rinkimai į Šalčininkus rugsėjo 4 d. Turi būti aptartas klausimas ir galimybė ... A, atsiprašau, gruodžio 4 d. dėl rinkimų. Ar šitie deputatai nori klausti deputato E.Grakausko? Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Iš tikrųjų noriu padėkoti deputatui E.Grakauskui už tokį labai trumpą ir konkretų įstatymo projektą. Įsitikinau, kad jo laukia dauguma, ypač senesnio amžiaus, žmonių, kuriems nebuvo taip lengva greitai sureaguoti į mūsų terminus. Ir aš galvoju, kad tą klausimą palikti spręsti Vyriausybei yra logiška dar ir dėl to, kad Vyriausybė mato, kaip vyksta tas procesas rajonuose. Ji gauna ataskaitą ir ji galės operatyviai tęsti iki tos vietos, kada ji galės ar subalansuoti, ar užbaigti tą privatizavimo procesą. Taigi aš pritariu šiam įstatymui ir pritariu jo skubiam svarstymui. Ačiū deputatui E.Grakauskui.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Čia gal ne vien tik E.Grakausko pasiūlytas sprendimas yra. Aš noriu paklausti. Vis dėlto mes, pratęsinėdami terminus, paliekam visiškai nenagrinėję, ar nereikia ką nors pertvarkyti tose procedūrose, kurios trukdo greitai privatizuoti, ypač ir mieste, ir kaime. Man atrodo, tas pat. Pavyzdžiui, bankinių atsiskaitymų tvarka yra labai neracionali, yra susikimšimų bankuose, didžiausios eilės. Ar negalima būtų ištirti parlamentui, ar visa tvarka, kuri yra nustatyta, yra gera. Gal čia galėtų mūsų komisijos tuo užsiimti. Aš šitą nutarimą remiu, bet čia man kyla klausimas, kiek mes pratęsinėsim. Ir daugelis tų pratęsimų gali būti sukelti tiesiog netobulos tvarkos.
E.GRAKAUSKAS. Na, čia reikia fizinių ir protinių jėgų pamąstyti, laiko, kad tai galima būtų paanalizuoti, kur procesai trukdomi dėl biurokratinio arba netobulo mechanizmo. Aš manyčiau, kad galėtų ir turėtų kažkas tai padaryti. Šiuo metu parlamentas, mano supratimu, ir komisijos būtų fiziškai nepajėgios dėl turimo didelio krūvio. Ir taip programų nespėjame vykdyti. Ekspertuoti iš šalies, siūlyčiau ekspertines grupes daryti.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, ar yra reikalavimas balsuoti už įrašymą į darbotvarkę, į darbų programą? Nėra reikalaujančių balsuoti? Ačiū. Taip ir pasielgiama su šiuo projektu.
E.GRAKAUSKAS. Ačiū deputatams.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems deputatams už tai, kad sutiko 13 min. ilgiau pratęsti šį posėdį. Rytoj posėdis 10 val. Šios dienos posėdis baigtas.