1991 m. spalio 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS
PIRMININKAS. Toliau numatyti svarstyti tokie klausimai. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario rinkimai. Tai yra tik balsavimas negaištant tam atskiro laiko ir užrašant atviro balsavimo biuletenyje savo nuomonę. Lietuvos Respublikos invalidų integracijos įstatymo projektas (pirmasis svarstymas). Jam numatyta 20 minučių. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo projektas. Yra dvi alternatyvos. Ir deputatas V.Baldišis, ir deputatas K.Glaveckas prašė šį klausimą perkelti į kitos savaitės antradienį ir surengti platesnę diskusiją. Kitos savaitės darbotvarkės tvirtinimui numatyta 15 min. Ir klausimas, kuris įrašytas 46 deputatų parašais.
Taigi dar kartą kviečiu visus deputatus atvykti į salę. Kadangi gerbiamojo J.Beinorto nėra ir dar negalime balsuoti dėl Prezidiumo nario rinkimo, aš norėčiau pateikti kitos savaitės darbotvarkę, kuri yra pateikta ir išdalyta. Pirmiausia noriu priminti, kad pirmadienį, lapkričio 4 d., 16 val., šitoje plenarinių posėdžių salėje bus rengiamas, nežinau kaip pavadinti, seminaras ar pasitarimas dėl Operatyvinės veiklos įstatymo. Prašau visus deputatus, kurie domisi šituo įstatymu, atvykti į šitą seminarą lapkričio 4 d., 16 val., į šitą salę ir pareikšti savo nuomonę projekto autoriams. Kitą savaitę numatome dirbti normaliai, tai yra lapkričio 5 d. (antradienį) ir lapkričio 7 d. (ketvirtadienį) nuo 10 val. iki 18.30 val. po du plenarinius posėdžius. Visi klausimai, kurie šią savaitę arba anksčiau yra numatyti įrašyti į būsimosios savaitės darbotvarkę, yra įrašyti į savaitės darbotvarkę. Lieka vienas nežymus pakeitimas. Tai yra Komercinių bankų įstatymo du alternatyvūs projektai, kurie šiandien nebus svarstomi autorių pageidavimu, o bus įrašomi į kitos savaitės darbotvarkę. Taip pat neįrašėm, nes nežinojom, ar verta rašyti šitą klausimą, tačiau gavome paskutiniu momentu kelių deputatų prašymą ir norime, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įrašytas klausimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos sutikimo leisti dirbti deputatams Aukščiausiojoje Taryboje deputato pareigose ne nuolatos" svarstymas. Tai turėtų būti gana trumpas aptarimas. Taigi papildomas šitos darbotvarkės projektas dviem klausimais. Komercinių bankų įstatymo dviejų alternatyvų pirmasis svarstymas ir sutikimo leisti Aukščiausiosios Tarybos deputatams dirbti Aukščiausiojoje Taryboje ne nuolatos svarstymas. Ar yra kokių nors nuomonių dėl kitos savaitės darbotvarkės? Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš prašau Aukščiausiąją Tarybą į kitos savaitės darbotvarkę greta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo įtraukti Žemės reformos įstatymo pataisymo pristatymo ir Žemės ūkio įmonių turto privatizacijos įstatymo papildymo pateikimą.
PIRMININKAS. Ar yra atiduotas projektas Juridiniam skyriui?
E.GRAKAUSKAS. Tikrai taip, užregistruotas, duotos išvados, parengtas, deputatai pirmadienį iš ryto jas turės dėžutėse.
PIRMININKAS. Išvados jau yra? Ar reikia balsuoti už šitą įrašymą?
E.GRAKAUSKAS. Žemės reformos įstatymo papildymo...
PIRMININKAS. Žemės reformos įstatymo papildymo projektas...
E.GRAKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Įstatymo ,,Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo" projektas.
E.GRAKAUSKAS. Ir Žemės ūkio įmonių turto privatizacijos įstatymo papildymo projektas.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad vakar aš prašiau komisijų iki pietų pateikti posėdžių sekretoriatui klausimus, siūlomus į kitos savaitės darbotvarkę. Kaip man dabar laikyti, ar Agrarinė komisija pažeidė tą mūsų susitarimą?
E.GRAKAUSKAS. Pažeidė skersai ir išilgai, atsiprašo trimis aukštais Agrarinė komisija.
PIRMININKAS. Gerai. Agrarinė komisija prašo įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę dviejų trumpų projektų pateikimus. Vadinas, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo projektą ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektą. Ar kas nors prieštarauja dėl šito? Atrodo, prieštaravimų nėra. Aš prašau atsižvelgti į tai, kad dar dviejų projektų pateikiamais papildoma kitos savaitės darbotvarkė. Dar kartą prašau deputatus atvykti į salę ir balsų skaičiavimo grupę prašau skaičiuoti, kiek yra salėje deputatų. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašau įtraukti ir įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę jau senokai pateiktą Vyriausybės pasiūlymą pakeisti Teismų santvarkos ir teisėjo statuso įstatymo 21 straipsnį, kuris numato teisėjų skaičių miestų ir rajonų teismuose. Tai visiškai nesudėtingas dalykas.
PIRMININKAS. Taip pat pateikimas?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Pateikimas ir po to galima tiesiog skubesne tvarka, nes Vyriausybė rado galimybę skirti etatus. Mums tiktai reikia nustatyti teisėjų skaičių. Tai galų gale pirmas žingsnis į teismų reformos pradžią.
PIRMININKAS. Tai būtų 41 kitos savaitės darbotvarkės klausimas. Aš prašau deputatų pareikšti savo nuomonę, ar reikia šitą klausimą, tiksliau, to projekto pateikimą įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę 41 numeriu.
ZJUKNEVIČIUS. Reikia.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų? Nėra prieštaravimų. Tenka įrašyti. Aš prašau ir deputatą E.Grakauską, ir deputatą Z.Juknevičių posėdžių sekretoriatui pateikti jūsų siūlomų projektų pavadinimus, kad būtų galima protokole pateikti tikslias formuluotes. Deputatas E.Jarašiūnas.
EJARAŠIŪNAS.Atsiprašau už tam tikrą įžūlumą, tačiau iškilo problema, kadangi šiandien baigėsi paskutinė apsisprendimo dėl pilietybės priėmimo diena. Aš norėčiau pasiūlyti, kad šiandien pat Aukščiausioji Taryba...
PIRMININKAS. Mes dabar svarstome kitos savaitės darbotvarkę.
EJARAŠIŪNAS. Todėl atsiprašau, kad lendu ne visai su tuo pačiu klausimu, nes bijau, kad po to galiu žodžio negauti. Kadangi paskutinė apsisprendimo diena yra nedarbo diena, aš manau, kad mes turėtume Aukščiausiosios Tarybos nutarimu išaiškinti, kad dėl to, jog numatytas apsisprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo terminas baigiasi nedarbo dieną, paskutine diena laikyti 1991 m. lapkričio 4 d. pirmadienį.
PIRMININKAS. Žinoma. 1989 m. Aukščiausioji Taryba galėjo atsižvelgti, kad lapkričio 3 d. yra sekmadienis. Ar Aukščiausioji Taryba prieštarautų, kad šiandien trumpai būtų pateiktas šitas nutarimo projektėlis? Ar yra prieštaravimų būtent dėl to dalyko? Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš stebėjau žmonių eiles, aš žinau mūsų žmonių tokį lėtaeigiškumą, ir tai ne iš blogo noro. Jie tikrai žinojo, kad reikia. Bet jie lėtaeigiai. Supraskime juos. Tie pagyvenę žmonės dabar nuo 7 val. ryto stovi. Galbūt ilgiau pratęsti reikėtų. Aš gerbiu įstatymą, tačiau pagerbkime mes vis dėlto savo žmones.
PIRMININKAS. Taigi gal jūs neprieštaraujate, kad būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę trumpas pateikimas tuo klausimu?
N.MEDVEDEVAS. Taip.
PIRMININKAS. Daugiau prieštaravimų nėra? Taigi aš primenu,kad šitas klausimas bus šiandien trumpai aptariamas. Deputatas S.Malkevičius dėl kitos savaitės darbotvarkės.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu kitos savaitės darbotvarkėje numatyti taip pat ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų bei Valstybės kontrolės departamento skyrių viršininkų tvirtinimą.
PIRMININKAS. Tai neturėtų būti tvirtinimas. Pagal Reglamentą turėtų būti pretendentų pateikimas, aptarimas frakcijose ir galbūt ketvirtadienį gal ir pavyktų. Tačiau numatykime kol kas pateikimą. Jeigu bus viskas paruošta, padarysime ir balsavimą dėl pretendentų.
S.MALKEVIČIUS. Mes numatėme pirmadienį komisijoje svarstyti šitą klausimą, todėl antradienį bus paruoštas.
PIRMININKAS. Kad nėra pateikta, atsiprašau. Nepažeiskite procedūros, pirmiausia turi būti pateikta parlamentui. Deputatas K.Antanavičius. Aš sutinku, kad įrašome tą klausimą 42 į savaitės darbotvarkę.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, kreipiuosi į jūsų įsipareigojimus rinkėjams, prašydamas, kad antradienį rytą būtų numatyta Vyriausybės informacija apie priemones sumažinti eiles dėl privatizavimo išmokų gavimo, dėl jų realizavimo, dėl butų pirkimo bankuose, taupomuosiuose bankuose ir kitur. Dar noriu atkreipti dėmesį. Labai atkakliai prašau, tegul Vyriausybė pateikia, ką jie daro, arba mes tada turime išsivaikščioti, jeigu mes nesiimsim jokių priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, deputatas J.Tamulis dėl eilių benzino kolonėlėse, degalinėse yra pateikęs paklausimą energetikos ministrui. Tai čia galima būtų veikti analogiškai. Ar reikia skirti atskirai laiko Vyriausybės ataskaitai dėl to? Gerbiamieji deputatai, noriu paklausti. Deputatas K.Antanavičius pasiūlė, kad skirtume kitos savaitės darbotvarkėje 43 darbotvarkės klausimu Vyriausybės informaciją apie eiles, susidariusias dėl čekių ir panašių dalykų Lietuvos Respublikos taupomojo banko filialuose. Ar kas nors prieštarauja, kad šitas klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę? Nėra prieštaravimų? Yra prieštaravimų, reikia balsuoti. Skelbiu balsavimą už tai, kad klausimas dėl Vyriausybės informacijos apie eiles, susidariusias dėl privatizavimo dokumentų išdavimo, būtų įrašytas į kitos savaitės darbotvarkę 43 klausimu. Skelbiu balsavimo pradžią. Prašome balsuoti mygtukų paspaudimu. Už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą balsavo 47 deputatai. Klausimas įrašomas į darbotvarkę. Prašau pateikti konkrečią formuluotę. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Dėl darbotvarkės. Per pirmininkų pasitarimą buvo paprašyta raštu duoti pasiūlymų dėl kitos savaitės darbotvarkės. Aš perdaviau raštu ir įteikiau gerbiamajam A.Valiui Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos prašymą įtraukti į darbotvarkę Kultūros paveldo inspekcijos ataskaitą kitą ketvirtadienį, lapkričio 7 d. Tada buvo žadėta, kad šis klausimas darbotvarkėje bus. Tačiau dabar jo vėl nėra. Na, aš nenoriu kategoriškai šito reikalauti, nors pranešu, kad tai buvo komisijos įpareigojimas man. Tai aš vis dėlto sakyčiau, jeigu čia nėra galimybės dabar į 7 d., tai bent į antradienį, lapkričio 12 d. Įsipareigoti, kad sis klausimas būtinai bus.
PIRMININKAS. Gerai. Aš pirmą kartą išgirdau apie šitą jūsų pasiūlymą.
S.G.ILGŪNAS. Atsiprašau. Aš kartoju, jūs paklauskite gerbiamojo A.Valio.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tikiu jumis. Neabejoju. Tai tiesiog atsižvelgdami, kad yra jau 43 klausimai kitos savaitės darbotvarkėje, gal tikrai priimkime jūsų alternatyvų, kompromisinį variantą — lapkričio 12 d. išklausyti ataskaitą. Kiek laiko reiktų skirti? Nors čia, žinoma, yra tolesnė eiga.
S.G.ILGŪNAS. Suprantama. Manyčiau, pusvalandis.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Prašyčiau įtraukti į darbotvarkę klausimą pateikimui dėl SSRS ginkluotųjų pajėgų neteisėtai valdomo nekilnojamojo turto Lietuvoje. Įstatymas parengtas Juridiniame skyriuje ir labai trumpas.
PIRMININKAS. Ar jūs vakar iki pietų pateikėt šitą klausimą?
J.LIAUČIUS, Aš visą savaitę posėdžiuose prašau jį įtraukti.
PIRMININKAS. Ar prieštarauja kas nors Aukščiausiojoje Taryboje, kad 44 savaitės darbotvarkės klausimu būtų svarstomas šitas klausimas? Deputatai siūlo neperžengti 50 klausimų ribos. Ką gi, įrašome ir šitą klausimą. Deputatas B.Rupeika — paskutinysis pasisakantis.
B.VRUPEIKA. Aš galbūt diplomatiškai nesiūlysiu būtinai įtraukti, tačiau noriu kolegas paruošti vienam iš darbotvarkės punktų ir priminti jiems, kad visiems mums aktualus Deputatų socialinio draudimo įstatymas. Jo projektas dabar yra Juridiniame skyriuje. Laikas bėga ir tie, kurie jau pateko į avarijas, buvo traumuoti, pajuto tą neteisybę patys dėl savo pačių kaltės. Taigi jeigu tas įstatymas bus skyriaus įvertintas, tai aš norėčiau jūsų tylaus sutikimo parašų forma pateikti šitą klausimą visiems mums greitai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs neprašote kategoriškai. Matyt, į kitos savaitės darbotvarkę nerašysime. Taigi aš prasysiu balsuoti už kitos savaitės darbotvarkę su 36 išvardytais klausimais ir 8 papildomais klausimais. 2 iš jų yra perkeliami iš šios savaitės darbotvarkės ir 6 yra įrašomi papildomai Aukščiausiajai Tarybai sutikus. Salėje yra tikrai daugiau negu 67 deputatai, todėl galime balsuoti dėl kitos savaitės darbotvarkės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 77.
PIRMININKAS. Ką gi, prašau balsuoti mygtukų paspaudimu. Kas už kitos savaitės darbotvarkės patvirtinimą? Balsavimas pradedamas. Už kitos savaitės darbotvarkę balsavo 61 deputatas. Pakanka 45. Todėl kitos savaitės darbotvarkė yra patvirtinta.
Galiu skelbti balsavusiųjų sąrašą. Salėje berods yra 74 deputatai. Kviesčiau, kad į salę atvyktų kiek galima daugiau deputatų dėl Prezidiumo nario rinkimo pagal patvirtintą balsavimo biuletenį. Dabar norėčiau labai trumpam, kiek tai įmanoma, pirmajam svarstymui pakviesti į tribūną deputatą J.Beinortą pateikti Lietuvos Respublikos invalidų integracijos įstatymo projektą. Deputato J.Beinorto salėje nėra. Kviečiu į tribūną deputatą E.Jarašiūną, dėl kurio pasiūlymo jau šiandien balsavome. Nebalsavome, tačiau nutarėme įrašyti į dienos darbotvarkę.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio ketvirtosios dalies išaiškinimo” projekto svarstymas ir priėmimas
E.JARAŠIUNAS. Kaip žinote, baigiasi apsisprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo terminas ir iškilo daug techninių problemų, ir aš siūlau nekeičiant įstatymo tokią išeitį: priimti nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio ketvirtosios dalies išaiškinimo". Jo turinys būtų toks: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytas apsisprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo terminas baigėsi nedarbo dieną (1991 m. lapkričio 3 d.), nutaria:
Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio ketvirtoje dalyje numatyto apsisprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo termino paskutinė diena yra 1991 m. lapkričio 4 d." Tai yra pirmąją po nedarbo dienos esančią darbo dieną. Jeigu mes darytume kokius kitokius pakeitimus, tokiu atveju būtų privalomi įstatymo pakeitimai. Šiuo atveju mes tokiu išaiškinimu pasielgtume korektiškai ir padėtume žmonėms susitvarkyti tuos reikalus nekeisdami įstatymo, kadangi ruošiama nauja Pilietybės įstatymo redakcija, kur tie klausimai bus sprendžiami iš principo. Aš manau, kad tas pereinamasis periodas anksčiau ar vėliau turi pasibaigti. Siūlyčiau visiems už šį nutarimo projektą balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č..JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, o ar nebūtų galima dar šiek tiek ir palengvinti, ir paspartinti šituos reikalus, jeigu tas apsisprendimo procesas kaip nors būtų dalijamas j dvi dalis. Žmogus, taip sakant, pasakytų, jog taip, bet kol bus tai sutvarkyta, kad galima būtų sutvarkyti tą formaliąją pusę ir po 4 d. Bet kad jis atėjęs pasako: taip, aš apsisprendžiau. Jis pažymimas kokioje nors knygoje, o viso to, sakysim, pažymėjimo ar ko išrašymas galėtų būti ir 4 d., ir 5 d., ir 6 d. Tada daugiau galima būtų padaryti. Pavyzdžiui, štai aš ką tik kalbėjau su Švenčionių rajonu, ten dar 30% ar 25% nesusitvarkė. Vargu ar jie per vieną dieną...
E.JARAŠIŪNAS. Suprantu jūsų keliamą problemą, tačiau tam, kad jis apsispręstų, turi pasirašyti pasižadėjimą. Jeigu tokio pasižadėjimo laiku nepasirašys, tai…
Č.JURŠĖNAS. Sakykim, tai gal galima taip išaiškinti. Aš sutinku, kad jis pasirašo, bet toliau tų visų pažymėjimų ir kitų išrašymas, kuris yra laiką užimantis procesas, o darbuotojų...
E.JARAŠIUNAS. Tai galbūt nuo žmogaus valios nepriklauso. Nuo žmogaus valios priklauso ateiti laiku, pasirašyti nustatytos formos pažymėjimą ir pateikti dokumentus.
PIRMININKAS. Ir deputatas N.Medvedevas. Aš suteikiau žodį deputatui N.Medvedevui.
N.MEDVEDEVAS. Sutinku, kad jiems tikrai reikėjo ateiti laiku. Tačiau supraskime, kad vėl mes statome mūsų žmones... Aš nenorėčiau įžeisti tų, kurie išrašinėja tuos pilietybės liudijimus. Tačiau žmogus, sėdintis prie stalo ir rašantis popierius, yra biurokratas. Ir aš nenorėčiau, kad tas piliečio dokumentas, jo gavimas paliktų neigiamą įspūdį Lietuvos žmonėms. Jie nuo 7 val. ryto stovi tose eilėse, šąla. Tai jau ne šventė. Man jų tikrai labai gaila. Mes turime sugalvoti, privalome sugalvoti kažką, kad nebūtų žeminamas žmogaus orumas. Nes tas žmogus, kuris rašo tą dokumentą, eina arbatėlės išgerti ar ko. O vėl išeina taip va: biurokratas ar leidžia, ar neleidžia, ar paspartina, ar sulėtina.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, atsižvelgdamas į tai, kad pasiūliau dėl tų eilių sumažinimo... Nematau jokio pavojaus, jeigu čia bus atidėtas terminas iki lapkričio 15 d. Na, duokim žmonėms galimybę normaliai susitvarkyti. Negi čia koks pavojus?!
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis deputate, tokiu atveju teisiškai reikia keisti įstatymą. Tai yra visai kita problema. Šiuo atveju mes, nekeisdami įstatymo...
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš niekaip negaliu suprasti gerbiamojo E.Jarašiūno. Aš už pagarbą įstatymui. Įstatymui reikia paklusti ir vykdyti. Bet, iš kitos pusės, jeigu įstatymas pradeda dėl formalios pusės šiuo atveju pažeisti dalies žmonių interesus, mano supratimu, kad vis dėlto būtina įsiklausyti ir pratęsti jį, kaip siūlo deputatas K.Antanavičius, iki 15 d. Mes žinome visą psichologinę atmosferą, kodėl taip atsitiko. Ir vis dėlto mes nedarykime žmonių savo priešais.
E. JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis deputate, man atrodo, kad antradienį yra numatytas naujos redakcijos svarstymas. Jeigu bus tokių norų ir rems jūsų poziciją, galima ir taip spręsti. O mes, laikydamiesi šito įstatymo, manome, kad būtent paskutinė termino diena yra lapkričio 4 d., pirmadienis. Šiuo atveju mes, nekeisdami įstatymo, sprendžiam problemą, kiek tai mums leidžia teisė.
PIRMININKAS. Už šitą nutarimą dėl išaiškinimo, dėl datos, kad ne lapkričio 3 d., tačiau lapkričio 4 d., kadangi lapkričio 3 d. yra nedarbo diena sekmadienis... Ar mes galime balsuoti už šitą? Pirmiausia prašysiu deputatus užsiregistruoti. Dėkoju deputatui E.Jarašiūnui. Visus deputatus kviečiu sėstis į savo vietas. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome registruotis.
Salėje registruoti 86 deputatai. Deputatas S.Pečeliūnas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų šituo klausimu.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, išklausėme jūsų prieštaravimų, kad tikrai galbūt vienos dienos terminas yra mažas ir eilės didelės. Mes pasitarėm su teisininkais. Tai nėra jokios problemos. Mes galime vieną dieną pratęsti taip, kaip siūlo dabar komisija. Yra formalus pagrindas tai padaryti, nes yra savaitgalis. O antradienį komisija pristatytų ilgesnio termino projektą ir tada mes galėtume svarstyti. Bet tai visiškai netrukdo spręsti tos problemos, kurią iškėlė deputatas N.Medvedevas, ir visiškai netrukdo spręsti tos problemos, kurią iškėlė deputatas E.Jarašiūnas. Vienas kitam visiškai netrukdo ir nesuplakim tų dviejų dalykų į vieną vietą.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi taip ir supratome iš deputato E.Jarašiūno atsakymo. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš iš esmės tą pat norėjau pasakyti. Mano mygtukas gal užsikerta, gal aš dėl to buvau išbartas ryte, Nes negi būna taip, kad įstatymas galioja tik darbo dieną. Juk ir sekmadienį jis galioja. Tai nebūkim formalistai, nesakykim, kad dabar atsirado formali priežastis, paprasčiausiai du kartus prie to klausimo grįžkime. Šiandien perkelkime vienai dienai, o kai ta viena diena baigsis, grįšime dar kartą.
PIRMININKAS. Aš siūlau nebesvarstyti šiandien to klausimo, kadangi iškilo neaiškumų. Klausimas įrašytas, pasakyčiau, taip neparengtas priėjus per pertrauką. Manau, niekas tam neprieštarautų. Antradienį sprendžiame iš esmės šitą klausimą. Deputatas V.Landsbergis šituo klausimu nori pasisakyti.
V. LANDSBERGIS. Man atrodo, kad tai, ką pasiūlė deputatas E.Jarašiūnas, yra paprasta procedūra ir nors tiek mes tikrai galime padaryti.
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad mes galėtume balsuoti, jeigu deputatai...
V. LANDSBERGIS. Deputatai juk neprieštarauja, tik jie papildomai pasiūlo ir samprotavimus dėsto, bet niekas neprieštarauja.
PIRMININKAS. Gerai. Galime balsuoti, taip? Prašau balsuoti už nutarimą dėl išaiškinimo, kurį pateikė deputatas E.Jarašiūnas. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? 1. Nutarimas dėl išaiškinimo priimtas. (Gongas) Kviečiu į tribūną deputatą J.Beinortą.
Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo projekto svarstymas
J.BEINORTAS. Aš norėčiau prašyti, kad šito įstatymo pirmojo svarstymo pradžioje kalbėtų Invalidų integracijos įstatymo projekto rengimo grupės vadovė ponia D.Dičiūtė—Foigt. Tai tada iš komisijos vėliau trupučiuką.
PIRMININKAS. Aš manau, kad niekas neprieštaraus, tačiau aš primenu, kad visam šito klausimo svarstymui kategoriškai yra skiriama tik 20 min. Kitu atveju bus skelbiama pertrauka įstatymo pirmojo svarstymo metu.
J.BEINORTAS. Aš manau, kadangi įstatymas buvo labai išsamus, D.Dičiūtė—Foigt sugaiš 10 min.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. O mes dar atsakysim į klausimus. Ir jeigu nebus, aišku, bus galima...
PIRMININKAS. Aišku, po 20 min. skelbiama klausimo svarstymo pertrauka. Tai yra 14.34 val. Klausimo svarstymo, kad ir kokioje stadijoje jis būtų.
D.DIČIŪTĖ—FOIGT. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Mūsų grupės parengtas įstatymo projektas buvo pateiktas jums š.m. sausio pabaigoje. Po to įstatymo projektas buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje du kartus. Po svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje pataisytas įstatymo projektas buvo pateiktas svarstyti nuolatinėms komisijoms. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų nuolatinė komisija svarstė projektą ir pastabas tris kartus. Projektas taip pat buvo svarstytas bendrame nuolatinių Ekonomikos ir Biudžeto komisijų posėdyje. Ten irgi buvo gauta pastabų. Beveik visas pastabas mes priėmėme ir taip pabaigėme projektą. Yra likę keletas klausimų diskusijai. Taip pat buvo gautos Juridinio skyriaus išvados, į kurias irgi yra atsakyta. Kai kurios priimtinos pastabos yra jau pataisytos, įstatymo projekto tekstas yra pataisytas.
Tačiau yra likę keletas klausimų jūsų, gerbiamieji deputatai, diskusijai. Tai visų pirma labai svarbus klausimas dėl invalidų teisės į darbą garantijos, vadinas, dėl invalidų įdarbinimo kvotų. Taip pat vienas diskusinis klausimas yra dėl koordinacinės institucijos — Lietuvos invalidų reikalų tarybos — vietos. Ar tokią tarybą steigti kaip kad daugelyje pasaulio valstybių prie administracinės valdžios, mūsų atveju prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kadangi mes neturim dar kol kas prezidento instituto, arba ją tiesiog įtvirtinti kaip tam tikrą nepriklausomą instituciją, tačiau turinčią teisę ir galimybes teikti pasiūlymus ir konkrečiai koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos atskirų ministerijų ir žinybų darbą. Aš nenoriu gaišinti jūsų ir dar kartą pabrėžiu, kad į tas pastabas, kurias mes gavome iš deputatų nuolatinių komisijų, mes beveik į visas atsižvelgėme. O jeigu jūs turite daugiau kokių nors pastabų ar klausimų, tai aš mielai dabar išklausysiu. Jeigu reikės, atsakysiu. Ir jeigu būtų tokia galimybė, tai mes, įstatymo projekto iniciatoriai, norėtume, kad pagal Reglamentą šio įstatymo projektui būtų galima taikyti skubesnio priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai! Kol kas aš nematau deputatų, norinčių klausti. Aš taip pat sutikčiau, kad būtų balsuojama už pritarimą po pirmojo svarstymo ir numatyta skubesnė įstatymo projekto svarstymo procedūra. Salėje yra pakankamai mažai deputatų, kad galėtume balsuoti už skubesnės svarstymo tvarkos taikymą, todėl aš galiu pasiūlyti tik balsuoti už pritarimą po pirmojo svarstymo. Ar yra prieštaravimų dėl pritarimo įstatymo projektui po pirmojo svarstymo? Socialinės invalidų integracijos įstatymo projektui pritarti po pirmojo svarstymo. Ar yra prieštaravimų? Nėra prieštaravimų. Taigi įstatymo projektui po pirmojo svarstymo yra pritariama be balsavimo. Jeigu būtų kiek daugiau deputatų, galėtume balsuoti už skubesnės svarstymo tvarkos taikymą. Gal balsų skaičiavimo grupė gali paskelbti, kiek salėje deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 70 deputatų.
PIRMININKAS. Taigi teiksiu balsuoti, kad nutartume taikyti skubesnę svarstymo tvarką Socialinės invalidų integracijos įstatymo projektui. Deputatas V.Andriukaitis.
V. P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau tiktai kreiptis į kolegas ir paraginti, kad mes greičiau priimtume šį įstatymą, kadangi ši socialinė problema be galo opi. Ir tas įstatymas labai yra laukiamas visų šio socialinio sluoksnio žmonių.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V. KVIETKAUSKAS. Tiesiog noriu priminti, kad reikia 67 balsų. Kai mūsų yra tiek salėje, prašau visų balsuoti.
PIRMININKAS. Salėje dabar jau 75 deputatai. Aš tikiu...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau 80.
PIRMININKAS. Jau 80. Dar maloniau. Dėkoju. Kviečiu visus deputatus sėsti į savo vietas. Kadangi balsuosime mygtukų paspaudimu. Taigi formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad Socialinės invalidų integracijos įstatymo projektas būtų svarstomas skubesne tvarka? Skelbiu balsavimo pradžią. Prašome balsuoti. Liko 8 sek. Sekundžių nebeliko. Už tai, kad būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka balsavo 75, o pagal pakeltas rankas 76 deputatai. Taigi yra nutarta įstatymo projekto svarstymui taikyti skubesnę svarstymo tvarką. Ačiū, kad deputatai buvo drausmingi.
Balsavimas atviro balsavimo biuleteniais dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario išrinkimo
Prašau visų deputatų rinktis į salę. Balsų skaičiavimo grupę ir posėdžių sekretoriatą taip pat prašau dalyti atviro balsavimo biuletenius. Balsuosime pagal 105 straipsnio reikalavimus. Šiandien tam niekas neprieštaravo, vietoj slapto balsavimo mes nutarėme surengti atvirą balsavimą. ,,Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio deputatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta." Šiuo atveju iš keturių deputatų reikia išrinkti vieną. ,,Balsuojama ir rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip slapto balsavimo atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių pasirašyti nereikia." Žinoma, ir nedraudžiama, matyt, jeigu kas nors nori aiškiai pasakyti savo nuomonę. Taip pat šiuo požiūriu egzistuoja Reglamento 159 straipsnis. Aš prašau deputatus dėmesio! ,Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du kandidatai, laimi daugiau balsų gavęs deputatas. Jeigu balsų buvo surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai." Čia kalbama apie tolesnę balsavimo procedūrą, jeigu lieka tik du kandidatai. Skelbiu balsavimo pradžią. Iš keturių deputatų — deputato A.Ambrazevičiaus, deputato E.Klumbio, deputato V.Jarmolenkos ir deputato V.Paliūno — turi būti išriktas vienas deputatas į Prezidiumo narius vietoje deputato G.Vagnoriaus, kuris yra tapęs Ministru Pirmininku. Turi būt išrinktas vienas asmuo, kuris surinks daugiausia balsų. Ar visi. deputatai gavo balsavimo biuletenius? Ar deputatams kilo neaiškumų dėl balsavimo procedūros? Laimi deputatas, kuris gavo daugiausia balsų ir kuris gavo daugiau kaip pusę balsų. Aš prašau nekelti triukšmo. Aš jums paaiškinau procedūrą, o žodis bus suteiktas eilės tvarka deputatui A.Ambrazevičiui paklausti.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, taip netikėtai viskas pasisuko, kad iš visų mūsų idėjų apie naują Prezidiumo kokybę, apie tai, kad reikia rinkti šešis, liko tas balsavimas, kuris iš esmės problemos, kuri buvo aptarta ir bandyta iškelti svarstant Prezidiumo klausimą, neišspręs jokiu būdu. Tik ją nutolins. Vis tiek prie jos bus žymiai sunkiau grįžti negu dabar iš esmės sprendžiant. Bet išliks ta problema. Ir jeigu Jungtinė Sąjūdžio frakcija užblokavo bandymus frakcijų principu rinkti Prezidiumą, gal tada apsvarstome dar vieną siūlymą, kuris buvo iškeltas Centro frakcijos žmonių. Apskritai panaikinti tą Prezidiumą ir suteikti Prezidiumo įgaliojimus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. O dabar, nubalsavę ir išsprendę tą problemą prieš mūsų tą ankstesnį nutarimą, mes užmuilinsime, bet problemos neišspręsime.
PIRMININKAS. Taigi aš noriu pasakyti, kad jūs prieš pertraukėlę patvirtinote balsavimo biuletenį, kuris vadinosi ,,Atviro balsavimo biuletenis Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario rinkimams". Ar deputatas A.Ambrazevičius vėl siūlo pradėti svarstyti naujus principus, kai beveik vienbalsiai... Balsavimas yra paskelbtas, aš siūlau daugiau nebekalbėti dėl Prezidiumo nario išrinkimo principų arba kitokių Prezidiumo formavimo principų. Taigi prašau balsuoti. Po 2 min. bus surenkami balsavimo biuleteniai. Prašau išbraukti trijų deputatų pavardes ir palikti vieno deputato pavardę. Prašau taip pat deputatų neišeiti iš salės, kadangi liko vienas darbotvarkės klausimas, įrašytas 46 deputatų prašymu. Balsų skaičiavimo grupę prašau surinkti balsavimo biuletenius. Prašau balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti balsus. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką Vilių Baldišį.
Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo ir nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos” projektų svarstymas
V. BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Jums yra pateikti, išdalyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ir nutarimo projektai, susiję su tuo klausimu, kuris, matyt, niekam iš mūsų nekelia didelės nuostabos. Lietuvos savų pinigų sistemos sukūrimas. Jeigu man leistumėt, aš trumpai pabandyčiau išdėstyti pagrindinius principus ir tų dokumentų idėjas. Visų pirma aš norėčiau pabrėžti ir pažymėti, kad kai mes pradedam kalbėti apie pinigų sistemos kūrimą ir kitus visus dalykus, reikėtų aiškiai išskirti tuos klausimus, kurie galėtų, turėtų būti svarstomi ir kurie yra svarstymo objektas, ir tuos klausimus, kurie bet kurioje valstybėje ir bet kurioje epochoje buvo elementarios valstybės paslapties klausimas. Ir dėl tų priežasčių čia nėra mūsų atradimas ir tai nėra atradimas kieno nors kito, be,t tai yra tokia patirtis, kuri susiformavo per šimtmečius. Todėl aš būtent ir noriu pateikti jūsų dėmesiui paruoštus dokumentus, kurie turėtų būt priimti, mūsų manymu, Aukščiausiojoje Taryboje. Jie sukurtų įstatymų bazę ir pagrindą tam, kad Lietuvos Respublikoje, susiklosčius reikiamoms ekonominėms ir politinėms bei visoms kitoms sąlygoms, būtų išleisti savi pinigai, būtų sutvarkyta jų apyvarta ir jie pradėtų cirkuliuoti. Tokie yra principiniai tikslai ir uždaviniai. Ir todėl pirmiausia keletas žodžių apie įstatymą.
Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymas. Jame būtent ir siūloma tai padaryti. 1 punktu nustatoma, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis piniginis vienetas yra litas ir viena šimtoji dalis centas. Būtent įstatymu būtų įtvirtinta, kad Lietuvos nacionaliniai pinigai yra litai ir centai ir kad tokie, aišku, bus mūsų pinigai, kai jie bus išleisti. Toliau įstatyme kalbama apie kitus klausimus. Išleidimo laiko parinkimas ir pagrindimas, visi procedūrų bei kiti klausimai, aišku, negali būti ir neturėtų būti svarstomi viešai dėl tos jau mano paminėtos priežasties. Tam reikia sudaryti (tai yra padaryta, sakysime, kaimyninėje Estijoje) specialų komitetą lito įvedimo komitetą, kuriam yra suteikiami įgaliojimai ir pavedamas šitų specifinių funkcijų atlikimas įstatymine tvarka. Ir antras jums pateiktas dokumentas yra nutarimas ,,Dėl pinigų išleidimo įstatymo įgyvendinimo". Labai trumpas, turintis du punktus. Jame siūloma sudaryti pinigų išleidimo komitetą ir yra siūloma jo sudėtis. Į tą sudėtį yra siūloma (irgi remiantis ir mūsų kaimynų estų patirtimi, ir skaičiais) paskirti tris atsakingus mūsų valstybės vadovus, kurie susiję su tų klausimų įgyvendinimu: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, Vyriausybės Pirmininką ir Lietuvos banko pirmininką.
Tiek aš galėčiau pasakyti apie tuos dokumentus ir principus, kuriuos būtent jie nusako. Jie jokiu būdu neteigia, kad rytoj bus išleistas ar kada išleistas. Pagrindinė jų idėja yra ta, kad mes suformuojame įstatymų bazę tam, kuo mes visi neabejojame, kad Lietuvoje bus savi pinigai ir kad jie bus įvesti ir sutvarkyti taip, kaip turėtų tai būti daroma atsižvelgiant į tų specifinių klausimų sprendimą. Kad tai, aišku, irgi būtų galima padaryti prireikus be didelių svarstymų, bet jokiu būdu neminimos datos ar kiti klausimai. Ir todėl aš norėčiau, aišku, deputatų paprašyti, jeigu yra kokių klausimų dėl šitų įstatymų ir nutarimų, kad jie būtų užduodami pagal tų pateiktų dokumentų esmę, o ne dėl kokių nors realizavimo principų ar pan. todėl, kad apie tai nėra kalbama. Norėčiau paprašyti kolegų, kad vis dėlto mes, matyt, turėdami galvoje ekonominę situaciją ir kitokią situaciją, turėtume paspartinti šitų dokumentų priėmimą tam, kad tas komitetas galėtų veikti ir turėtų įgaliojimus.
PIRMININKAS. Aš gavau dviejų deputatų prašymus leisti jiems pasisakyti diskusijoje. Deputatas K.Antanavičius ir deputatas V.Landsbergis. Klausti nori kol kas tik du deputatai. Deputatas B.Rupeika.
B.V. RUPEIKA. Kuris iš mūsų gali klausti?
PIRMININKAS. Jūsų mikrofonas yra įjungtas.
B.VRUPEIKA. Bet eiliškumas priklauso...
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas išbraukia savo pavardę.
B. V. RUPEIKA. Aš norėčiau pasiklausti tokio dalyko. Ar mūsų lietuviškos valiutos įvedimas vienaip ar kitaip bus tapatinamas su laisvų kainų įvedimu? Čia, žinoma, paslaptis, bet kiek jūs galite ją perlipti, tiek...
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, aš jums norėčiau pasakyti ir, aišku, norėčiau, kad jūs mane teisingai suprastumėt, kad jūsų klausimas tikrai su šitais dokumentais nesusijęs ir aš į jį negaliu atsakyt.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas aišku. Dėkoju gerbiamajam banko valdybos pirmininkui. Kviečiu į tribūną deputatą K.Antanavičių.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien jūsų dėmesiui pateikti labai svarbūs dokumentai. Na, ir vis kalbama apie tai, kad kažkoks ypatingo paslaptingumo reikšmės yra pinigų keitimas. Juk iš tiesų niekam tai nebėra paslaptis. Be abejo, tiksli data gali būti laikoma paslaptimi, kaip tai buvo daroma daugelyje valstybių, tačiau ir tada tai pas mus jau daugiau atneš žalos negu naudos. Paskelbus viešai, nuo kada žmonės turėtų keisti pinigus, jie galėtų susitvarkyti visiškai normaliai matydami, ką mes ketiname daryti. Iš tiesų visų grupių interesų mes niekaip nesugebėsime patenkinti. Vieni norės, kad būtų keičiama visa rublių suma j litus, kiti norės, kad jokiu būdu nebūtų keičiami tiems, kurie milijonus turi, treti dar norės kokio kito būdo. Yra pasiūlymas ir keisti vieną prie dešimt, ir taip toliau. Taigi ir aptarkime šituos. Būkime geranoriški, aptarkime tuos klausimus su Lietuvos žmonėmis. O tai, kad kas nors ims kokias machinacijas, kombinacijas daryti... Kas sugeba, tas daro. Kas turi daug pinigų, jie visi puikiai žino, kad reikia tų rublių kaip nors atsikratyti, kad reikia jų kiekį sumažinti, kad reikia juos kur nors dėti. Ir čia vėl norime tiktai apgauti tuos žmones, kurie turi mažiau informacijos. Na, kaimo žmones, pensininkus ir t.t. Tik šituos mes galime apgauti. Galėčiau sakyti, kad nė vieno mafijozo mes neapgausime. Jie jau dabar turi informaciją štai iš tos salės, ką mes svarstėme, ir jie turės visą informaciją, kokia jiems bus reikalinga. Bet iš tiesų tai jiems jokios informacijos nereikia. Na, ką mes čia galime padaryti su tuo savo litu? Galime tiktai nustatyti skirtingą keitimo santykį. Ar vienas prie vieno, ar vienas prie dešimt, kokią sumą keisime. Ir viskas. Jokių paslapčių mes čia nebesugalvosime. Nėra tų paslapčių. Taigi ir siūlyčiau nedaryti tų paslapčių. Ir mes, kaip deputatai, turime suprasti, kad mūsų atsakomybė rinkėjams yra nė kiek ne mažesnė negu tų, kuri.e štai pasiūlys mums ir mes aklai... Šiandien ponas V.Baldišis du kartus ir toje Prezidiumo posėdžių salėje, ir čia pasakė, kad deputatai tegul nesvarsto. Jūs, gerbiamieji, pamenat, kas buvo diskusijoje ekonomikos klausimais. Mes sakėm, kad štai paimkim, kaip buvo su turto grąžinimo klausimu. Tai ar tas klausimas mažiau turi būti slaptas, jeigu ką nors slapto... Tai mes parengėme dvi ar tris alternatyvas ir štai nusprendėme Aukščiausiojoje Taryboje, kurios alternatyvos priimtinos. Ir tada matyti, kad dauguma deputatų, dauguma žmonių yra už tai. O dėl tų kokių nors, taip sakant, triukšmų iš tiesų galėčiau sakyti, kad jau bent Lietuvos bankas turėjo parengti aiškias priemones, kaip apsaugoti Lietuvos bankus nuo neteisėtų pinigų įplaukų. Čia nėra jokių didelių problemų. Reikėjo paskelbti atsiskaitymus tiktai per bankus. Ir paskelbti, kad kokie nors grynų pinigų įnašai į kasas nepriimami. Ir dabar būtų labai teisinga... Kažkas sako, kad išiminėja žmonės pinigus. Paskelbti, kad pinigai bus keičiami tiktai per bankus, pateikti iš bankų, pakeisti į litus, o ne kokiu nors būdu pateikti iš rankų. Ir tai vėl suteiktų Lietuvai, kaip valstybei, galimybę turėti bankuose didesnį ir grynųjų, ir kitų pinigų kiekį. Ir tuo labiau paskelbti, kad niekas jokių pretenzijų niekam nedarys, o štai visi suneškit pinigus į bankus ir mes garantuojame jų pakeitimą tokiu santykiu, koks bus priimtas šičia ir paskelbtas.
Taigi konkrečiai apie tuos dokumentus. Aš rekomenduoju priimti, sakysime, vieną dokumentą. Jokios prasmės nematau priimti du dokumentus todėl, kad vienas kitą kartoja. Taigi yra ,,priimti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos"... Atsiprašau, pradėjau skaityti ir iš karto užkliuvau. Yra įstatymas, o parašyta ,,Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutaria". Tai neišeina. Įstatyme nėra ,,nutaria". Nutarime yra ,,nutaria", pone Kačinskai, o įstatyme... Taigi 1 straipsnis turi būti ir taip toliau, o ne... Taigi 1 punktas gali būti priimtinas, o 2 punktas sudaryti laikinąjį Lito komitetą, susidedantį iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Ministro Pirmininko, sakysime, banko valdytojo, finansų ministro, jeigu dar ko reikia... Ir pavesti jam nustatyti lito išleidimo į apyvartą ir rublio išėmimo iš apyvartos terminus. Tačiau niekaip negalima būtų sutikti, kad štai šitame įstatyme būtų paliktas ir jų keitimo į litus santykis todėl, kad paskui yra viskas privaloma. Tą santykį, tą įrašą galima padaryti po to, kai tas santykis bus aptartas štai diskusijoje. Kai bus pateiktas banko. Galbūt nereikia aptarti, gal mes priimsime vieningai, kai bankas pateiks savo koncepciją, savo pasiūlymą. Jūs, gerbiamieji deputatai, žinot, jau tas klausimas daug senesnis negu dveji metai. Bankas su ponu V.Baldišiu priešakyje. Tada dar ne bankas buvo. Ponas Uosis siūlė pakeisti visą pinigų kiekį vienas prie vieno. Na, tai dabar atsisako pakeisti vienas prie dešimt. Galbūt ryt dar kažko atsisakys, bet tai yra dalykai, dėl kurių negalima pasakyti, kad štai toks sprendimas šituo klausimu, keitimo klausimu, santykiu, kad Lito komiteto sprendimai yra nebekvestionuojami. Todėl siūlau pertvarkyti dokumentus, parengti juos, taip sakant, pagal teisės reikalavimus ir svarstyti kitą savaitę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui K.Antanavičiui. Aš patikslinu jūsų nuomonę. Turėtų būti priimtas vienas įstatymas be nutarimo, dalį teksto iš nutarimo perkeliant į įstatymo tekstą. Dabar kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką deputatą V.Landsbergį. Deputatas V.Baldišis ruošiasi baigiamajam žodžiui.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio kalba
V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į aplinkybes, kuriomis mes ryžtamės svarstyti, o galbūt ir priimsime šitą įstatymą, galbūt ir nutarimą, ir taip pat tam tikras taisykles, kurių laikomasi valstybėse, keičiančiose finansų sistemą arba pinigus. Aplinkybės yra tos, kad rublis tirpsta mūsų akyse, gausybė rublių plūsta. Rusija, matydama artėjantį ekonominį ir finansinį krachą, imasi tokių griežtų pasiruošimo gestų, kuriuos, matyt, seks veiksmai. Kai kurie veiksmai finansų srityje jau buvo pažadėti B.Jelcino pasisakymuose. Dabar jis gauna didelius įgaliojimus ir galės daryti sprendimus ilgai nesvarstydamas Aukščiausiojoje Taryboje ir neperspėdamas taip nei savo šalies, nei kaimyninių šalių, kurios dar tebevartoja rublį ir kurios netikėtai atsidurs joms nežinomoje būklėje. Ir štai šitokioje situacijoje mūsų seniai numatytas ir planuotas nacionalinės valiutos — lito — įvedimas aiškėja kaip žingsnis, kurį gali būti reikalinga bet kuriuo metu padalyti. Galbūt po kelių mėnesių, galbūt nuo Naujųjų metų, galbūt gruodžio mėnesį, o gal kitą savaitę? Nežinia, kaip reiktų reaguoti, jeigu rytoj, lapkričio 1 d., ką nors sužinotume, kad pasikeitė rublio reikalai Rusijoje. Todėl ir buvo ruošiama valstybės banke ir patarinėjama čia, Aukščiausiojoje Taryboje, pas mane ir su deputatais, deputatų grupėse, frakcijose iš tikrųjų ne labai ilgai, o greitai — vakar, šiandien dieną, kaip mums spręsti tą klausimą, kad būtume pasiruošę, kad mūsų neužkluptų nepasiruošusių. O tam, kad galima būtų daryti sprendimą, reikia irgi tam tikro mechanizmo staigiam sprendimui padaryti jau prieš tai. Bet klausimas turi būti aptartas. Tai ir vyksta šiuo metu. Jeigu mes laikysimės tos nuomonės, kad situacija yra pakankamai grėsminga ir turime būti pasiruošę bet kuriam greito sprendimo, vėlesnio ar dar kokio kitokio atvejui. Bet gali būti reikalingas ir greitas atsakymas tuoj pat. Tai tada ir sutiksime čia, kad reikalingi šitokie sprendimai.
Dabar kitas klausimas. Yra tam tikros taisyklės, kurios visada būna, kurių laikomasi, kai keičiama pinigų vertė ar įvedami nauji pinigai. Tai yra slaptumo taisyklė. Nebūna skelbiama iš anksto, kada, kaip, kokiu santykiu bus keičiami pinigai. Suprantama, kad kai kurie iš tų sprendimų, o gal ir visi gali būti ginčijami, gali būti diskutuojami, gali būti įvertinti kaip klaida. Ir tie, kurie padarė klaidą, dėl to gali būti pasmerkti pabaigti savo profesinę ir politinę karjerą. Tai tas yra suprantama, bet alternatyva yra neslaptumas, yra tam tikra sumaištis, jaudinimasis, sąjūdžiai, minios žmonių aplink bankus, parduotuvių lentynų išpirkimas, jeigu dar yra lentynų, norint atsikratyti buvusių pinigų ir pan. Todėl svarstant iki šiol šitą klausimą buvo savaime suprantama, kad slaptumas reikalingas. Sprendimas padaromas, paskelbiamas ir veikia.
Kaip tai padaryti? Tai yra įstatyminis sprendimas, o kai Aukščiausioji Taryba debetuoja, žinoma, jokių paslapčių nėra. Tai ir buvo suprojektuotas toks mechanizmas. Aukščiausioji Taryba nutaria, ką reikia padaryti, ir paveda mažai grupei žmonių jų pačių atsakomybe parinkti datą ir būdą. Todėl yra du dokumentai. Aš girdėjau pasiūlymų pakeisti pavadinimą, neminėti pavardžių, ir tai yra visi priimtini dalykai. Jie nėra esminiai, galima kai ką ir paredaguoti, ir pan. Bet esminiai dalykai yra šitie: tai yra įstatyminis sprendimas ir kartu jo paleidimo mechanizmas ir turi būti patikėtas. Kuo mažesnė grupė žmonių, tuo daugiau garantijų slaptumui. Jeigu būtų priimtas kaip principas... Aš girdėjau pasiūlymų dėl kitų pareigybių ar šiek tiek padidinti šitą trijų žmonių ratą. Čia galbūt yra svarstytini klausimai. Bet aš manau, kad mes turime padaryti tą pagrindinį sprendimą: ar priimam tokį įstatymą ir tą jo paleidimo mechanizmą atskiru nutarimu. Man nėra labai paprasta, jeigu teks imtis tokios atsakomybės, kokia yra siūloma šitais dokumentais, bet aš manau, kad jeigu jūs pavesite, aš jos turėsiu imtis ir aš siūlau priimti tuos dokumentus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Diskusijose dalyvaujantys deputatai, ar tai būtų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, ar šiaip deputatas, neklausinėjami. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui.
Skelbiu, jeigu leistų Aukščiausioji Taryba, balsų skaičiavimo grupės pateiktą protokolą dėl Prezidiumo nario rinkimo. Jeigu prieštaraujate, tai kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Baldišį baigiamajam žodžiui.
V. BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Aš norėčiau pasisakyti porą minučių. Visų pirma aš norėčiau apgailestauti dėl deputato K.Antanavičiaus kalbos todėl, kad buvo kalbama ne apie dokumentus ir ne iš esmės. Ir vis dėlto sakyčiau, kad nereikėtų mums kelti diskusijų dėl klausimo, kas yra valstybės paslaptis ir kas yra valstybės paslaptis šitoje srityje. Galima pasiimti vadovėlį, galima pasiimti enciklopediją ar kitą dalyką ir atrasti šitam klausimui elementarų ir vienareikšmį atsakymą. Tai būtų pirmas dalykas. Antras dalykas dėl tų dviejų siūlomų projektų juridinės pusės ir pan. Jie yra derinti ir nagrinėti su juristais. Jų dėstymo ir visa kita struktūra atitinka tuos reikalavimus. Trečias dalykas, aš manau, kad mūsų situacija ir visa tai, ką mes žinom, ką mes suprantam ir matom, verčia mus priimti tuos dokumentus kaip galima skubiau. To aš norėčiau iš jūsų paprašyti. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo siūlymas priimti dokumentą šiandien. Ar yra nors vienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kuris prieštarautų, kad šiandien priiminėtume įstatymą? Deputate Antanavičiau, jūs pasisakėte, kad reiktų priimti įstatymą, tačiau aš ir klausiau: ar jūs prieštaraujate, kad jis būtų priimamas šiandien? Yra kitas pasiūlymas. Pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir taikyti jo tolesniam svarstymui skubesnę tvarką. Reikia 67 balsų, jei norime taikyti skubesnę taikymo tvarką. Daliju klausimą į dvi dalis. Pirma klausimo dalis ar yra prieštaravimų, kad būtų pritarta įstatymo ir nutarimo projektui po pirmojo svarstymo? Dar kartą bandau įsiklausyti. Ar nėra prieštaravimų, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo įstatymo ir nutarimo projektui? Yra prieštaravimų, reikia balsuoti už tai, kad būtų pritarta įstatymo ir nutarimo projektams po pirmojo svarstymo. Dėl balsavimo motyvų deputatas B.Rupeika.
B. V. RUPEIKA. Stinga argumentacijos iš Vyriausybės vadovų. Banko vadovą aš matau ir jo argumentus girdžiu. Tarybos vadovą taip pat išgirdau. Tačiau Vyriausybės vadovų arba atstovų nuomonės mes negirdėjome. Klausimas itin svarbus, kad be jų nuomonės būtų galima taip lengvai dalyką stumti pirmyn arba jį sustabdyti. Aš nuomonės neturiu be jų nuomonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Manyčiau, kad turim laikytis kokio nors Reglamento ir padorumo. Sakysim, Privatizavimo įstatymo pataisymas savaičių savaitėmis nesvarstomas todėl, kad nėra Vyriausybės išvados. Šičia gerbiamasis ponas A.Šimėnas, atstovaujantis Vyriausybei, per šitą pasitarimą Prezidiumo salėje pasakė, kad Vyriausybė nėra mačiusi tų dokumentų ir kad Vyriausybė negalėtų... Taip sakant, prašė jis Vyriausybės vardu, kad būtų atidėta ir kad Vyriausybė galėtų susipažinti. Vadinasi, mes neturime jokios teisės toliau kaip nors jį laikyti svarstymo objektu.
PIRMININKAS. Taip, tačiau pasitarimo metu deputatas A.Šimėnas ir ministras A.Šimėnas sutiko su mano pasakymu, kad Vyriausybė pirmadienį aptars šitą klausimą. Ir ministras A.Šimėnas tam neprieštaravo, pasidžiaugė, kad jiems bus skirta laiko. Antradienį Vyriausybė gali pateikti savo išvadas. Todėl ,,laikomės elementaraus padorumo" cituoju jus. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Jau diskusijose ir pasisakymuose aiškėja, na, toks svarstymo objektas ar turi būti du dokumentai, ar vienas. Ar užtenka tik įstatymo, ar turi būti dar ir nutarimas. Tokiam pokalbiui neprieštaravo ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aš manau, kad iš tikrųjų yra dar daug diskutuotinų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Vyriausybė ir bankas, būdami personaliai atsakingi už tai... Vyriausybė, nieko nenorėdama žinoti, ką šiandien ponas A.Šimėnas pasakė. Jis du kartus pabrėžė, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, ir už tai anksčiau kolegos pasisakė. Taigi Vyriausybė ir bankas visą šio ypač nepopuliaraus reiškinio Lietuvoje atsakomybę uždeda ant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pečių. Pirmininkas pasakė, kad personaliai galbūt gali ir kitaip būti išdėstytas. Galbūt gali būti du žmonės arba keturi. Du iš Vyriausybės ir du iš banko. Kodėl į tokią nepopuliarią, sakyčiau, procedūrą... Aš nežinau. Aš suprantu, kad Pirmininkas nevengia atsakomybės, jeigu jam bus suteikta, bet ar tai būtina šiandien padaryti? Pavyzdžiui, man šitas klausimas neaiškus yra ir aš norėčiau išgirsti atsakymą.
Taigi nekritikuoju iš esmės įstatymo, nors kritikuotinų vietų ten yra. Pavyzdžiui, 2 punkte ten parašyta, kad...
PIRMININKAS. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų...
R.RUDZYS. Aš dėl motyvų pasisakau.
PIRMININKAS. O ne dėl paties dokumento turinio.
R.RUDZYS. Gerai. Jūs turite gerą įprotį mane nutraukti. Dėl to aš trumpinu ir pasisakau dėl balsavimo motyvų. Aš siūlau iš esmės dabar išspręsti, ar bus du dokumentai — įstatymas ir nutarimas, ar tik įstatymas? Prieš pritariant po pirmojo svarstymo, siūlau išspręsti tokį klausimą.
PIRMININKAS. Autoriai ir toliau teigia, kad lieka du dokumentai. Jie sutinka...
R.RUDZYS. Autorius toks pat mirtingas deputatas kaip ir aš. Jis siūlo nesuderinęs su Vyriausybe, aš siūlau nederindamas su autoriais.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš derinu su autoriumi, kuris turi teisę atsižvelgti arba neatsižvelgti į deputatų pastabas. Šiuo atveju dėl dokumentų sujungimo. Ir konkrečiai gerbiamasis V.Baldišis nesutiks su deputato K.Antanavičiaus motyvacija ir palieka du dokumentus, dėl kurių aš ir siūlau balsuoti, kad jiems būtų pritarta po pirmojo svarstymo. Ir paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Mane stebina, kad šitokiu atsakingu Lietuvai momentu mes pradedam diskutuoti ir aiškiai matome tendenciją nutempti šitą klausimą kiek galima toliau. Jauskim savo atsakomybę dėl šito dalyko. Ir todėl aš norėčiau pritarti frakcijos vardu tam, kad būtų balsuojama už šitą nutarimą ir įstatymą. Ir siūlome priimti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Pirmiausia teiksiu balsuoti už pritarimą po pirmojo svarstymo, o vėliau už pritarimą tam, kad būtų svarstomas įstatymas skubesne tvarka.
Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad įstatymui ir nutarimui būtų pritarta po pirmojo svarstymo? Už tai, prieš tai ir susilaikant. Balsuojame spausdami mygtukus. Už tai, kad įstatymų projektams įstatymo ir nutarimo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo, balsavo 67 deputatai, prieš 2, susilaikė 8. Visus deputatus prašau sėstis į savo vietas. Yra nutarta pritarti projektams po pirmojo svarstymo. Aš dabar skelbsiu balsavimą už tai, kad būtų įstatymo ir nutarimo projektui taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Deputatai siūlo balsuoti rankų pakėlimu. Dėl balsavimo motyvų deputatas R.Rudzys. Dėl procedūros.
R.RUDZYS. Tik dėl tvarkos. Tada balsavom. Jūs prieš tai pasakėte (galima būtų ,,pakelti" stenogramą), kad jūs siūlote balsuoti už įstatymo projektą...
PIRMININKAS. Ir nutarimo.
R.RUDZYS. Už įstatymų. O po balsavimo jūs pasakėt, kad balsuojame už dokumentus. Nutarimo jūs neminėjote. Aš už tai balsavau prieš. Už, atsiprašau. Aš už įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi aš siūlysiu tuoj pat, kaip jūs sakote, ,,pakelti" stenogramą, nors ją gana sunku bus pakelti, bet pakelsime. Prieš balsavimą pasakiau ,,už įstatymų" ir pasitikslinau ,,ir nutarimo". Taip. Aš siūlau peržiūrėti stenogramą. Gerai. Tačiau šiuo atveju...
R.RUDZYS. Stenogramų neturite ir nėra reikalo kilnoti.
PIRMININKAS. Ką gi, turbūt tikslumo vardan sutikite, kad balsuotume pakeldami rankas ir korteles. Kas už tai, kad įstatymo ir nutarimo projektams būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 deputatai.
PIRMININKAS. Taigi dviem balsavimais nutarta pritarti įstatymo ir nutarimo projektui po pirmojo svarstymo, taip pat pritarti tam, kad įstatymo ir nutarimo projektams būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Taigi kitą savaitę įvyks trečiasis svarstymas ir balsavimas.
Balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario išrinkimo rezultatų pateikimas ir diskusija dėl pakartotinio balsavimo
Dabar leiskite man supažindinti jus su balsų skaičiavimo grupės protokolu. Atviro balsavimo biuletenis buvo išdalytas deputatams dėl Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nario rinkimo. Balsų skaičiavimo grupė išdalijo 89 atviro balsavimo biuletenius pagal pateiktų deputatų sąrašą. Rasta biuletenių, gauta biuletenių 87. A.Ambrazevičius: 37 už, 50 prieš. V.Jarmolenka: 5 už, 82 prieš. E.Klumbys: 13 už, 74 prieš. V.Paliūnas: 7 už, 80 prieš. Trys deputatai įrašė deputato M.Čoboto pavardę, prieš 84. Vienas deputatas įrašė deputato S.Peško pavardę. Kiti deputatai tos pavardės neįrašė. 21 balsavimo biuletenyje išbrauktos visos keturios pavardės ir neįrašyta jokia kita pavardė. Taigi remdamasis Reglamento 159 straipsniu pranešu, kad kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau kaip du, į kitą balsavimo turą patenka visi buvusieji kandidatai, išskyrus gavusįjį mažiausiai balsų. Šiuo atveju yra V.Jarmolenka. Na, tai tokiu atveju ir aš negavau nė vieno balso. Čia kalbama apie tuos asmenis, kurie yra įrašyti į balsavimo biuletenį. Iš keturių įrašytų į balsavimo biuletenį asmenų mažiausiai balsų gavo V.Jarmolenka. Jis yra išbraukiamas iš tolesnės balsavimo procedūros. Reikalingas pakartotinis balsavimas. Prieš pakartotinį balsavimą kiekvienas iš išlikusių kandidatūrų turi pareikšti sutikimą, kad jo pavardė būtų įrašyta į balsavimo biuletenį. Noriu abėcėlės tvarka paklausti, ar deputatas A.Ambrazevičius sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į pakartotinio balsavimo biuletenį? Pakartotinis balsavimas turi įvykti tą pačią balsavimo dieną. Deputate Ambrazevičiau, aš primygtinai prašau jūsų pareikšti savo sutikimą ar gal reikia... Sutinkat. Deputatas V.Jarmolenka iš balsavimo biuletenio išbraukiamas pagal Reglamento 159 straipsnį. Deputatas E.Klumbys yra davęs raštišką sutikimą. Tačiau šitoje situacijoje aš nežinau, kaip elgtis, kai nėra jo paties salėje. Jis yra davęs raštišką sutikimą, kad jo pavardė būtų įrašyta į pirmojo balsavimo biuletenį. Deputatas V.Paliūnas. Jūs atsiimate savo kandidatūrą iš tolesnio balsavimo? Taigi jeigu žiūrėtume į klausimų sprendimą principingai, lieka vienas kandidatas, kuris duoda savo sutikimą, kad jo figūra, jo pavardė figūruotų tolesniame balsavime. Aš labai atsiprašau. Tai yra deputatas A.Ambrazevičius. Likus vienam deputatui balsuojama ne kortelėmis, ne balsavimo biuleteniais, tačiau galima balsuoti paprastai. Dėl balsavimo motyvų prašo pasisakyti deputatas S.Malkevičius. Nors nežinau...
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasisakyti frakcijos vardu, kad frakcijoje E.Klumbys, parašęs pareiškimą, davė sutikimą visiems balsavimams.
PIRMININKAS. Visiems balsavimams. Gerai. Kaip Jungtinė Sąjūdžio frakcija gali paliudyti? Aš taip pat esu matęs deputato E.Klumbio raštą, kuriame jis sutinka balotiruotis į Prezidiumo narius, tačiau, deja, jis ten nepasako iš anksto, nes nenumatė tokio varianto, kad jis sutinka, jog jo pavardė būtų įrašyta pakartotinio balsavimo metu. Ar galima tai laikyti deputato E.Klumbio sutikimu? Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau gerbiamojo pirmininko paprašyti pacituoti tą Reglamento straipsnį, kuriuo remiantis negalime pakartotinio balsavimo biuletenyje matyti E.Klumbio pavardės jam nedalyvaujant.
PIRMININKAS. Prieš bet kurį rinkimą reikalingas...
A.RUDYS. Tai rinkimai tie patys?
PIRMININKAS. Aš paprašyčiau sekretoriato darbuotojų, jeigu yra tokia galimybė, padėti. ,,Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali atšaukti sutikimą balotiruotis." 158 straipsnis. Aš dabar sutinku su deputatu...
A.RUDYS. Tai dėl to aš ir prašiau tiksliai pacituoti.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas E.Klumbys išlaiko teisę būti įrašytas į pakartotinio balsavimo biuletenį, kadangi jis turi duoti ne sutikimą balotiruotis, tačiau turi pareikšti apie savo kandidatūros atsiėmimą. Kadangi jis neatsiima savo kandidatūros dėl visiems suprantamų priežasčių, jo pavardė išlieka pakartotinio balsavimo biuletenyje. Dėkojame deputatui A.Rudžiui. Ar deputatas V.Paliūnas atsiima savo kandidatūrą? Deputatas V.Paliūnas atsiima savo kandidatūrą. Ar posėdžio sekretoriatas gali išdalyti deputatams? Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Noriu atkreipti dėmesį deputatas E.Klumbys nėra nuolat dirbantis. Jis yra užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
PIRMININKAS. Jis nėra patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos sutikimu ministro pavaduotoju. Aukščiausioji Taryba deputatui E.Klumbiui dar nėra davusi sutikimo dirbti viceministro pareigose. Gerbiamieji, aš žinau, kad Užsienio reikalų komisija yra nutarusi deputatui E.Klumbiui neleisti dirbti viceministro pareigose. Kitą savaitę tai turi spręsti Aukščiausioji Taryba. Deputatas E.Klumbys, žinodamas šią situaciją, parašo, kad jis sutinka tapti Prezidiumo nariu. Galbūt įmanoma atsižvelgti į tai, kad deputatai palikinėja salę, ir numatyti pakartotinį Prezidiumo nario rinkimą antradienį, ir įrašyti į pakartotinio balsavimo biuletenį deputatų A.Ambrazevičiaus ir E.Klumbio pavardes. Jeigu aš žinočiau, kad liktų bent kelios dešimtys deputatų, aš, žinoma...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Liko 69.
PIRMININKAS. Ar gali deputatai likti salėje? Prašau posėdžio sekretoriatą ruošti pakartotinius balsavimo biuletenius taip, kaip numato Reglamentas. Balsų daugumos. Kviečiu į tribūną deputatą V.Landsbergį, kuris nori pasisakyti šios dienos darbotvarkės klausimu.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio kalba
VLANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, kadangi turime keletą minučių laiko, kol bus pagaminti nauji biuleteniai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną aplinkybę ir pasiūlyti jums vieną sprendimą, jeigu jį mums leidžia mūsų visokie reglamentai. Kai kurios gana svarbios ypač sudėtingomis aplinkybėmis prerogatyvos yra pavedamos Prezidiumui. Tarkim, sušaukimas neeilinio Aukščiausiosios Tarybos plenarinio posėdžio. Man šiek tiek rūpi rytdiena dėl to klausimo, kurį mes prieš tai svarstėme. Po to, kai mes išklausysim radijo pranešimus, laikraščius peržiūrėsime rytoj, tai mes galbūt nusiraminsim, kad nieko neįvyko nuo lapkričio 1 d. Rusijoje ir pan. Bet jeigu mums prireiktų susirinkti staiga ir spręsti skubos tvarka ne antradienį, o rytoj tai, ką mes šiandien pradėjome spręsti, tai Prezidiumas negalės jūsų sušaukti, nes Prezidiumo posėdžių šią savaitę negalima buvo surengti todėl, kad nėra pakankamo Prezidiumo narių skaičiaus. Yra išvykę, E.Bičkauskas Maskvoje užimtas, nedalyvauja posėdžiuose. Mes turime tą problemą. Labai dažnai Prezidiumo kvorumas yra per plauką. Ir todėl tas sprendimas išrinkti bent vieną yra vis dėlto neblogas. Jis šiek tiek padės dirbti. Bet kadangi padėtis šiandien yra tokia ir dar tas Prezidiumo narys neišrinktas, tai galbūt būtų tokia galimybė prireikus man sušaukti plenarinį posėdį. Nors šiaip taisyklės to turbūt nenumato, nes tik Prezidiumas gali sušaukti. Ar jūs galite man suteikti tokią galią? Ar norėsite suteikti? Tai jau antras klausimas. O pirmas tai Reglamento žinovams: ar kritišku atveju aš galėčiau rytoj per radiją ar kitaip apeliuoti ir bent po pietų sukviesti į plenarinį posėdį?
PIRMININKAS. Deputatai yra nusiteikę labai geranoriškai ir sako, jeigu Pirmininkas pakvies, deputatai atvyks. Nes žino, kad Pirmininkas be reikalo nekvies.
V. LANDSBERGIS. Gerai.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys dėl procedūros.
R.RUDZYS. Aš galvoju, kad Pirmininko pasiūlymas yra gana pagrįstai motyvuotas ir tam, kad išlaikytume procedūrą, turbūt dabar Aukščiausioji Taryba galėtų nuspręsti dėl rytojaus posėdžio, kad jis būtų ir pavestų Pirmininkui jį sukviesti. Ir jei Pirmininkas nesukvies, posėdis bus neįvykęs.
PIRMININKAS. Ne. Ir pavesti Pirmininkui prireikus atsaukti šitą posėdį.
R.RUDZYS. Ne, jeigu jis nesukvies, paprasčiausiai posėdis bus neįvykęs.
PIRMININKAS. Ne, ne. Gal tikrai būtų geriausia, kad Aukščiausioji Taryba nuspręstų šiandien, kad ryt rengiamas posėdis, o Pirmininkui pavedama per televiziją ar per radiją paskelbti, kad posėdis neįvyks.
R.RUDZYS. Jį pakviesti ir jokia procedūra nebus pažeista.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Kol bus išdalyti pakartotinio balsavimo biuleteniai, norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamąją Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją A.Baranauskienę, kuri atsakys į du deputatų paklausimus.
A.DEGUTIS. Ar galima būtų paklausti vieną trumpą klausimą?
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Čia tik patikslinti. Kiek reikia balsų pretendentui, kad būtų patvirtinta jo kandidatūra Prezidiume? Kiek balsų turėtų būti, kad būtų išrinktas } Prezidiumo narius?
PIRMININKAS. Pakartotiniu balsavimu balsų dauguma.
Vyriausybės valanda
A.BARANAUSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, esu įpareigota atsakyti į keletą jūsų paklausimų. Vienas iš pirmųjų yra deputato K.Antanavičiaus. ,,Kokiu įstatymu remiantis padarytas tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimosi instrukcijos pakeitimas, priimtas 1991 m. sausio 31 d., kuriame nustatyta, kad darbininkai ir tarnautojai, nutraukę darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija, turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos su visais kartu gyvenančiais asmenimis nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos?"
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 6 d. nutarimu 1840 ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos butų kodekso straipsnių pakeitimo". Lietuvos Respublikos butų kodekso 104 straipsnis ,,Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų namų patalpų" išdėstytas taip: ,,Darbininkai ir tarnautojai, nutraukę darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija, išskyrus atleistus iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą ar organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, taip pat atleistus iš darbo ryšium su perėjimu dirbti į policiją ar krašto apsaugos sistemą, taip pat piliečiai, pašalinti iš kolūkio narių arba savo noru išstoję iš kolūkio, turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos su visais kartu su jais gyvenančiais asmenimis nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos." Remiantis anksčiau paminėtu nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė š.m. sausio 31 dieną pakoregavo 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 212 ir priėmė 48 nutarimą, kuriame žymiai sumažino darbuotojų sąrašą, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs turbūt tikrai žinote, kad buvo sovietinis įstatymas, kuriame buvo numatyta visa tai, ką skaitėt. Viskas žinoma. Buvo sovietinis įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad žmonės, išgyvenę tarnybiniuose butuose daugiau kaip 10 metų, gali būti iškeldinami iš tų butų tik suteikiant kitą gyvenamąjį plotą. Dabar jūs priėmėte, kad iškeldintų nepaisant darbo stažo ir nieko. Apie tai klausiau, brangioji, o ne apie tai, ką jūs čia šnekėjot. Tai kas jums davė teisę taip Lietuvos žmones skriausti?
A.BARANAUSKIENĖ. Vyriausybė priėmė nutarimą vadovaudamasi Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 6 d. nutarimu. Aš paskaičiau, kas tame Aukščiausiosios Tarybos nutarime yra parašyta, ir Vyriausybė jo iš esmės neiškreipė ir nepadarė kitų pakeitimų.
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamoji A.Baranauskienė negali dabar atsakyti už visą dabartinę valdžią ir lyginti ją su buvusia soviete valdžia...
A.BARANAUSKIENĖ. Jeigu jūs norėtumėte, gerbiamasis deputate, mano nuomonės, tai aš pasakyčiau, kad dabartinė valdžia labiau gina gyventojų ir žmonių interesus. Tačiau Vyriausybė, priimdama nutarimus, negali iškreipti Aukščiausiosios Tarybos ratifikuotų įstatymų ir nutarimų. Ir jeigu dar truputį prasiplėstume, tai šiuo metu man žinoma, kad yra rengiamas apsirūpinimo butais įstatymas, kuriame bus taip pat numatytos ir tarnybinės patalpos ir jų visiškai kitas statusas.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, ar pradedama diskusija šituo klausimu, kaip numato Reglamentas? Aš noriu pasakyti, kad paklausimai nagrinėjami tokią tvarka, jog po pareigūno atsakymo gali būti pradėta diskusija, jeigu jos reikalauja kuri nors nuolatinė komisija, frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Ar deputatai tik nori paklausti pranešėjos? Prašom, deputate Varanauskai...
P.VARANAUSKAS. Aš nesuprantu, kodėl jūs deputatui K.Antanavičiui nepadarėte pastabos, kad jis pranešėją užpuola, kai pranešėja yra moteris? Tautininkai išvis negali pakęsti, kai prieš moterį kelia balsą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kad nesureagavau laiku į moters įžeidimą. Aš net nesureagavau, ar tai buvo įžeidimas iš tikro. Deputatui J.Šimėnui suteikiu žodį klausti. Aš neįžvelgiau įžeidimo arba aš jo neišgirdau. Gerbiamasis deputate Antanavičiau! Aš įžeidimo neišgirdau, aš į jį nereagavau ir nežinau, apie ką dabar šneka deputatas P.Varanauskas, todėl aš negaliu jo priversti atsiprašinėti dėl to, ko aš nesuprantu iš viso. Deputatui J.Šimėnui suteikiu žodį.
A.BARANAUSKJENĖ. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų deputatų, bet aš tikrai neįsižeidžiau.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Šimėnai, pradėkite savo klausimą.
J.ŠIMĖNAS. Aš negaliu pradėti klausti. Aš noriu papildomai paklausti, ar į tą sudėtį žmonių, kuriems bus nutraukta dėl to sutartis, įeis pensininkai? Tai yra tie, kurie iki šiol dirba ir gyvena tarnybiniuose butuose, o po to, kai jie taps pensininkais, juos irgi... Ar jie neįeis į tą sąrašą?
A.BARANAUSKIENĖ. Ne, pensininkai į tą sąrašą neįeis, bet čia yra visai kitas straipsnis.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė nori tarti repliką.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš norėjau paaiškinti deputato P.Varanausko pasisakymą. Jeigu pranešėja, būdama kukli, pasakė, kad neįsižeidė, tai vis dėlto moterys, sėdinčios salėje, įsižeidė už tokius kreipinius, kaip kreipėsi deputatas K.Antanavičius. Ir tokio familiarumo vis dėlto nenorėtume girdėti moterų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai.
A.BARANAUSKIENĖ. Antrasis paklausimas gerbiamojo deputato E.Grakausko. Jis klausia: ,,Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas reglamentuoja butų pardavimo tvarką Respublikos miestuose ir kaimo vietovėse. 6 straipsnyje ,,Parduodamų gyvenamųjų namų butų kaina" nurodoma, kad miestų ir rajonų valdybos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka, atsižvelgdamos į namų ir butų buvimo vietą. iki 20% padidina ar sumažina parduodamų gyvenamųjų namų ar butų bendra tvarka apskaičiuotas kainas. Tuo tarpu pagal Vyriausybės nustatytąją tvarką gali būti didinamos ar mažinamos kainos tik miestuose."
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu taip konkrečiai nėra pasakyta, kad didinamos arba mažinamos kainos gali būti tik miestuose, tačiau galbūt vienas punktas truputį ir šiek tiek nesisieja, kad ten yra pasakyta, jog vieta miesto centro atžvilgiu. Tačiau kadangi Vyriausybės departamentas yra įpareigotas aiškinti būtent įstatymo ir nutarimo taikymo tvarką, tai mes jau esam beveik visą Respubliką zonomis sukvietę ir kai kuriuos va tokius neaiškius klausimus paaiškinę. Ir būtent aiškinam taip, kad miesto (rajono) savivaldybė turi teisę atsižvelgti ir į būtent nutolusias vietas, vadinasi, gyvenviečių atžvilgiu ir kaimo vietovėse. Be to, šiuo metu savo iniciatyva bandom rengti kai kuriuos 309 nutarimo papildymus ir pataisymus dėl butų privatizavimo tvarkos, Ir 'būtent tuose papildymuose bandysim įtraukti ir šiuos pataisymus.
Antras klausimas. Šio straipsnio paskutinėje dalyje nurodo, kad iki 50% nuolaida taikoma parduodant kaimo vietovėje, išskyrus Kauno ir Vilniaus rajonus bei kurortinėse vietovėse esančius gyvenamuosius namus, butus, atiduotus eksploatuoti po 1980 m. sausio 1 d. Vyriausybė nustatė nuolaidą ne kainai parduodant namus ir butus (6 straipsnis), o pagal įstatymo 9 straipsnį atsiskaitymams už parduodamus namus, butus. Ir tik 40% atsiskaitymams pinigais. Čia pavyzdys parodomas, kad 20% namo, buto vertės, kaip mes žinom, turi būti mokama pinigais, o tai sudaro tik 8% visos buto vertės. Tai Vyriausybės nustatyto Butų privatizavimo įstatymo įgyvendinimo tvarka neatitinka arba prieštarauja įstatymo konkrečių straipsnių nurodytoms formuluotėms. Na, gal ir ne mano kompetencija nesutikti ar sutikti su deputatų nuomone, tačiau vadovaujantis įstatymu yra teisingai parašyta kad iki 50% nuolaida taikoma kaimo vietovėje namams, pastatytiems po 1980 m. sausio 1 d. Tačiau tame pačiame įstatyme Vyriausybė yra įpareigota nustatyti namų ir butų pardavimo tvarką. Vadovaudamasi tuo, Vyriausybė nustatė tokią tvarką, kad būtent 40% nuolaidą taikytų tik apmokant grynais pinigais. Dabar čia kalbama, kad būtent ne tame straipsnyje. Čia yra Vyriausybės numatyta apmokėjime, o įstatymas lyg ir reglamentuoja ir skelbia, kad tai butų kainai. Tačiau žiūrint iš inžinerinių pozicijų praktiškai kaina nustatoma pagal konstruktyvus. Atsižvelgiama į įvairius faktorius, nustatoma kaina. Po to, kai yra nustatyta kaina, už tą kainą parduodama. Po to nuolaidos taikomos būtent tai kainai, pardavimo kainai. Štai būtent atsižvelgdama į tas pozicijas Vyriausybė ir priėmė tokį nutarimą. Mano atsakymai baigti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamoji Vyriausybės atstove, dėl kokių priežasčių, jeigu jūs žinote, Vyriausybėje vis dėlto vilkinamas ir nepriimamas nutarimas dėl butų kaime privatizavimo specialios tvarkos nustatymo? Jūsų paaiškinimas logiškas ir suprantamas, tačiau namai pastatyti prieš datą, kurią minėjote, ir įstatymo apibrėžti, tarkim, yra tokie pat ir dabar jų po indeksacijos kainos visiškai skirtingos. Paprastas pavyzdys. Tas kortų namelis, Alytaus namelis. Šimtatūkstantinės sumos ir metų skirtumas, o žmonėms visiškai skirtingos. Todėl mūsų jau buvo prasyta, kad būtų paruostas specialus... Vis dėlto kaimas turi specifiką, palyginti su miestų daugiabučiais namais, ir pardavimu, ir žemės atžvilgiu, ir namo dydžiu, ir jo pastatymo tvarka. Visi juk žinome, kad buvo ir atitinkamos nuolaidos sovietiniais nutarimais ir pan. Ar nebūtų tikslinga tai padaryti? Dar neišspręsta problema. Miestams tai neaktualu. Kaimo priklausiniai. Tai yra sodybų namai, o tvartai, daržinės ir visa kita. Tai kokios jų kainos? Kaip turi būti sudaroma? Irgi vėl specifika. Į ją būtų galima atsižvelgti. Aš prašyčiau jūsų nuomonės ir atitinkamos reakcijos Vyriausybės sprendimuose.
A.BARANAUSKIENĖ. Aš gerbiamajam deputatui į antrąją klausimo dalį gal atsakyčiau. Dėl priklausinių, tai Vyriausybės nutarime Nr. 309 yra parašyta, kad parduodami gyvenamieji namai, butai ir jų priklausiniai. Kaimo vietovėse priklausiniai yra įkainojami vadovaujantis 1982 m. patvirtintu kainininku. Vadovaujantis tuo kainininku yra įkainojami pagal konstruktyvius elementus gyvenamieji namai. Po to atitinkamai parduodami kartu su gyvenamuoju namu. Dabar antrasis klausimas, antroji klausimo dalis dėl to, ar nereikėtų specialaus nutarimo kaimo vietovei. Aš nemanyčiau, kad reikėtų specialaus nutarimo kaimo vietovei dabar. Kadangi šiuo metu, kiek mums yra žinoma, Respublikoje privatizavimas jau vykdomas. Taip pat vykdomas ir kaimo vietovėje. Jau daugiau kaip 15 tūkstančių butų ir namų yra beveik įformintos pirkimo-pardavimo sutartys šią dieną. Todėl atskiras kažkoks nutarimas kaimo vietovei gal būtų ir netikslingas. Tačiau dėl Alytaus tipo namukų galbūt, be abejo, reikėtų jiems padaryti kažkokią ir didesnę nuolaidą. Tačiau yra įstatymo nuostata, kad turi būti namai ir butai parduodami 1989 m. kainomis. 1989 m. kainas mes puikiai žinom. Kokios galiojo tos kainos ir jos yra nustatytos. Alytaus tipo namukui 400 rublių 1 m2 bendrojo naudingo ploto. Tačiau irgi mūsų iniciatyva... Aš kol kas dabar negaliu pasakyti, ar bus priimtas, ar ne, bet mes bandom siūlyti Vyriausybei, kad atsižvelgtų į tai, jog Alytaus tipo namukai iš tikrųjų nevisiškai atitinka visus tarptautinius standartus. Neatsižvelgiant į tai, kokia forma bus sumokama už buto, namo vertę, daryti 50% nuolaidą. Bet tai tiktai yra projektas. Derinsim su Žemės ūkio ministerija ir jeigu Žemės ūkio ministerija taip pat pritars, bandysim siūlyti Vyriausybei.
PIRMININKAS, Deputatas A.Žalys.
A .ŽALYS. Aš vis tiek norėčiau jūsų paklausti štai dėl Centrinės privatizavimo komisijos posėdžio. Jis įvyko rugsėjo 6 d. Tame posėdyje buvo įpareigotos ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos ir savivaldybės privaloma tvarka ketvirtame ketvirtyje įtraukti į privatizavimo programą, be buitinių ir kitų čia įmonių, komunalinio ūkio įmones. Tai jeigu taip, žinoma, įvyktų, jeigu taip įvyktų, tai turbūt jūsų departamentas, be abejo, puikiai supranta, kad miestai, o daugiausia, žinoma, rajonai labai greitai atsidurtų tokioje padėtyje, kad nebus su kuo tvarkyti vietovių, nebus su kuo, kaip organizuoti komunalinio ūkio. Ir štai tas įrašas yra toks, kad čia neparašyta, jog atsižvelgiant į savivaldybių pageidavimus įtraukti j privatizavimą. Ar jos sutinka, ar nesutinka. Kaip jūs manote? Ar tikrai taip galima daryti?
A.BARANAUSKIENĖ. Gerbiamasis deputate, mano nuomonė būtų tokia: jeigu vykdomas visas liaudies ūkio privatizavimas, vadinas, nekilnojamojo turto privatizavimas, galėtų būti atitinkamai privatizuojamos ir komunalinės, ir butų ūkio organizacijos. Tačiau man atrodytų, kad nereikėtų skubėti, kadangi komunalinis ūkis... Mes žinom, kad mieste ir rajone komunalinių įmonių kombinatai ar ūkio valdybos šiuo melu turi monopolį. Jeigu mes privatizuosim, tuomet mes taip greitai privatizuosim. Palaipsniui reikia šitą daryti. O greitai privatizavę mes galime atsidurti ir...
A.ŽALYS. Bet čia ketvirtame ketvirtyje parašyta.
A.BARANAUSKIENĖ. ...ir keblioje padėtyje. Aš jau jums sakiau ir telefonu, kad mes bandysim aiškintis su Vyriausybe, savo kuratoriais, iš kur atsirado būtent toks skubėjimas. Vėliau galbūt jums atsakysime. Šiandien aš neįpareigota ir negaliu atsakyti. Aš kol kas galiu pasakyti tiktai savo nuomonę.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs, atsakydama kolegai, pasakėte, kad pensininkai štai galėtų pasilikti tuose tarnybiniuose butuose. Malonėkit pasakyti, pagal kokį įstatymą, Vyriausybės nutarimą ar potvarkį tai galima bandyti padaryti. Mano klausimas ir buvo dėl to, kad pensininkus iškeldinėja iš namų.
A.BARANAUSKIENĖ. Vadovaujantis Vyriausybės 48 nutarimu yra pasakyta, kad ,,palikę darbovietę savo noru". Tačiau šiuo metu yra pateikta Vyriausybei to 48 nutarimo korektūra. Ji yra jau aprobuota Vyriausybės posėdyje ir tiktai, matyt, laukia pasirašymo. Ir būtent ten jau yra paaiškinta, kas galėtų likti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P .VARANAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes čia svarstom, jau buvo ir pertrauka padaryta pirmajame svarstyme dėl Butų privatizavimo įstatymo papildymo. Pertrauką padarėme dėl to, kad Vyriausybė neatsiuntė savo nuomonės. Ir jai išsiųstą antrą kartą, kad tą nuomonę pateiktų. Konkrečiai mes siūlom tuos 1980 m. išbraukti. Ar jūs nesutiktumėte, kad jums aš projektą šiandien paduočiau ir gal jūs galėtumėte informuoti dar papildomai Vyriausybę iki antradienio, kad galėtumėte pareikšti savo nuomonę tuo klausimu?
A.BARANAUSKIENĖ. Gerai, galima. Aš pasakiau, kad gerai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs negalėtumėte pateikti informacijos, kodėl Vyriausybė Aukščiausiosios Tarybos protokoliniame nutarime, kuris buvo priimtas 24 d., nepateikė jokios žinios?
A.BARANAUSKIENĖ. Žinot, kad esam tik departamentas prie Statybos ir urbanistikos ministerijos ir įpareigoti aiškinti butų privatizavimo klausimus. Jeigu yra klausimų apie butų komunalinį ūkį, aš galėčiau jums atsakyti. Bet koks buvo protokolas, aš labai atsiprašau, bet mes tikrai nesusipažinę. Aš atstovauju Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajai A.Baranauskienei už atsakymus į deputatų paklausimus ir klausimus.
Turiu perskaityti deputato K.Antanavičiaus man ar ne man adresuotą raštelį. ,,Reikalauju, kad deputatas P.Varanauskas atsiprašytų. Jis pasakė, kad K.Antanavičius puola moterį. Aš ne puoliau, o sėdėjau savo vietoje." (Juokas salėje)
Nežinau, ar deputatas P.Varanauskas atsiprašys. Aš čia, šitoje vietoje, esu išvis pašalinis asmuo judviejų ginče. Dabar dėl Prezidiumo narių rinkimo. Aš jau minėjau, kad renkant Prezidiumo narius pakartotinai pakanka surinkti santykinę balsų daugumą, jeigu yra tik du pretendentai. Tačiau Reglamento žinovai ir kiti deputatai nurodė, kad egzistuoja 158 straipsnio trečiasis sakinys, kur sakoma, kad pakartotinio balsavimo atveju turi būti salėje du trečdaliai deputatų. Dar galima išimtis, kad už kurį nors pretendentą balsuotų bent 67 deputatai. Tačiau šiuo metu salėje, atrodo, yra 47 deputatai. Tokiu atveju...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar registruoti, kas dalyvauja?
PIRMININKAS. Ne, manau, tai netikslinga. Posėdis nebaigtas. Tačiau tai nėra skelbtas balsavimas iš anksto.
J.PANGONIS. Gerbiamasis seniūne, prašom nesiaiškinti prieš gerbiamąjį Pirmininką, o tęsti darbą toliau arba baigti.
PIRMININKAS. Deputate Pangoni, niekas iš manęs pasiaiškinimo nereikalauja. Aš neįpratęs pasiaiškinti kam nors, kai nesu nusikaltęs. Ir gerbiamajam Pirmininkui aš taip pat nesiaiškinu, o aiškinuosi dėl padėties. Dėkoju kantriausiems deputatams. Balsuoti negalime dėl 158 straipsnio reikalavimų, j kuriuos atkreipė dėmesį bent šeši ar penki deputatai. Ačiū jums už kantrybę. Posėdis baigtas.