1991 m. spalio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame spalio 24 dienos rytinį posėdį. Kviečiu visus deputatus susirinkti į salę, sėsti į savo vietas. Kol nepamiršau, noriu pasakyti deputatams, išrinktiems kaimiškosiose apygardose, kad pertraukos metu ateitų į posėdžio sekretoriatą ir pasiimtų reikalingą medžiagą, susijusią su agrarine reforma. Primenu, kad per pertrauką — 11.30 val. tai galėsite padaryti posėdžio sekretoriate. Kaip? Vargu ar kitiems deputatams, miesto apygardose išrinktiems, yra paruošta. Šito tiksliai nežinau. Kviečiu į tribūną trumpam pareiškimui deputatą Alfonsą Svarinską. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas.
A.SVARINSKAS. Atsakymas poniai Kazimierai Prunskienei į šmeižtus Olandijos laikraštyje. Ne kartą skaitėme užsienio spaudoje ar girdėjome per radiją, kad kai kurie deputatai, išvažiavę į užsienį, šmeižia Lietuvą ir jos išrinktus vadovus. Keista, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai nereaguoja į tokius išpuolius. Nesenai gavau ponios K.Prunskienės pasisakymą Olandijos laikraštyje, Sąžinės esu verčiamas atsakyti. Ji rašė: ,,Katalikų kunigas kardinolas, sakratiato vadovas antai kalbėjo per televiziją. Jis pasakė tiksliai štai ką: jeigu šiandien kas nors kalba kritiškai arba nori pereiti į opoziciją, tai suprantama kaip savotiška Lietuvos išdavystė. Ir už tokią išdavystę reikia užmokėti krauju". Šiuose mano žodžiuose nėra nė vienos kapeikos tiesos. Aš kalbėjau apie psichinę ligonę, apsišaukėlę Aldoną Kardelienę, kuri tvirtinusi, kad patyrė antgamtinius regėjimus, o palikus savo nepilnametes dukras ir vyrą. Ponia K.Prunskienė ją panaudojo savo karjeros tikslams, turiu galvoje incidentą pas kardinolą. Kadangi nėra laiko, smulkiau negaliu pasakoti. Aš neleisiu kompromituoti religijos. Prie progos pakalbėsiu per televiziją ir apie kitą ponios K.Prunskienės draugę, ,,regėtoją" Nijolę Pocienę iš Kėdainių. K.Prunskienė važinėja po užsienį ir prisistato kaip Lietuvos katalikų bažnyčios ar Carito atstovė. Siunčia studentus į katalikų universitetus. Bet jos niekas neįgaliojo ir nežinia, kas tie studentai. Toliau minėtam rašiny teigiama: sugrįžo baimė kalbėti tai, ką galvoji. Visos diktatūros, sako ji, visos totalinės sistemos vienodos. Iš tiesų netgi nesvarbu, kokios spalvos vėliavos raudonos, rudos ar lietuviškos trispalvės. Kurgi buvo ponios K.Prunskienės drąsa, kai plevėsavo raudona vėliava, kai komunistai okupantai žudė tautą?! Ji tylėjo, kai buvo nužudyta, ištremta šimtai tūkstančių? Kai laidojo iš Sibiro parvežtus kaulus ar partizanų kaulus, tarp verkiančios minios jos nepastebėjau. Sovietų istorikas Medvedevas tvirtina ,,Pravdos" puslapiuose, kad po revoliucijos kompartija ir KGB nužudė 45 milijonus žmonių. Ar išreiškė protestą dėl sausio mėnesio įvykių? Prieš pučą išbėgo į užsienį pagal ,,dvasinio tėvo" Ševardnadzės nurodymus. Lietuva labai nukentėjo dėl komunistų genocido. Dar gyvi budeliai ir aukos. O ar palietė kas nors bent vieną tardytoją, prokurorą ar teisėją? Superbudelis Bakučionis sėdi Lietuvos Respublikos prokuratūroje kaip ,,nepakeičiamas" specialistas. Kolūkių pirmininkai įžūliai vagia Lietuvos turtą, saugumo statyti vidurinių mokyklų direktoriai terorizuoja jaunimą dėl religinių ir tautinių įsitikinimų, ,,sėkmingai" auklėja tautine dvasia Lietuvos jaunimą. KGB žurnalistas Zeimantas redaguoja ,,Vakarines naujienas". Vadinamosios Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai Čaikovskis, Repšienė, Morkuvienė ir kiti puikiai ,,darbuojasi" Lietuvos laisvės labui. O gal priminti ir tarptautinius apžvalgininkus su lietuviškom pavardėm? O ar nebuvo žmonių, kurie ir prie bolševikų kalbėjo drąsiai? O jūs ir tada buvote bailė, ir dabar. Dėkokit Dievui, kad dabar ne raudona vėliava. Už tokius šmeižtus sovietų adresu jau seniai būtumėt Urale ar Sibire. 1989 metais Vasario 16-osios gimnazijoje į klausimą, kodėl stojote į partiją atsakėte: ,,jei būčiau nestojus, būčiau nepadarius karjeros". Šie jūsų žodžiai mus nupylė tarsi šaltu vandeniu. Turbūt visi jūsų pasiekimai kruvino partijos bilieto dėka. Buvote ir likote karjeristė, gintarine ledi. Atleisk už atvirą žodį. Aš per daug kentėjau KGB požemiuos, komunistų konclageriuos, kad eičiau niekinti Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę. Atsikvošėkit ir leiskite Lietuvos žemėje išdžiūti prakaitui, ašaroms ir kraujui, kuriuos išliejote per 50 okupacijos metų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Užvakar po pietų pateikta šios dienos posėdžio darbotvarkė, tačiau ji nebuvo patvirtinta. Dabar ji, kiek žinau, deputatams yra išdalyta. Noriu informuoti, kad posėdžio darbotvarkė remiasi šią savaitę numatytais darbotvarkės klausimais. Šios dienos darbotvarkėje numatoma svarstyti 15 klausimų. Pirmasis iš jų kaip tiktai yra darbotvarkės tvirtinimas. Norėčiau pasakyti, kad galimi kai kurie smulkūs pasikeitimai, susiję su Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Stanislavo Suškevičiaus vizitu ir apsilankymu mūsų parlamente. Yra atsižvelgta į frakcijų atstovų ir komisijų pirmininkų pageidavimus, išsakytus vakar rytiniame pasitarime. Visi balsavimai, numatyti šios dienos darbotvarkėje, kaip deputatai pageidauja, yra priešpietiniame, rytiniame, posėdyje. Ar gali Aukščiausioji Taryba pritarti šitokiam darbotvarkės projektui? Taip, aš matau, pasiūlymams deputatas A.Miškinis. Jūs nenorite kalbėt? Deputatas M.Arlauskas. Ar jūs norite frakcijos, vardu ar komisijos vardu pasiūlyt?
M.ARLAUSKAS. Asmeniškai.
PIRMININKAS. Negalima. Deputatas Jonas Tamulis. Deputate Tamuli, jūs nenorite kalbėti?
J.TAMULIS. Noriu.
PIRMININKAS. Kalbėkite prašom. Jūs frakcijos ar komisijos vardu?
J.TAMULIS. Praktiškai frakcijos vardu. Dėl dienotvarkės.
PIRMININKAS. Prašom.
J.TAMULIS. Buvo siūlyta jau turbūt praeitos savaitės pabaigoje pagaliau perrinkti, sutvarkyti Prezidiumą ir komisijas. Šitas klausimas vėl išpuolė iš dienotvarkės. Mes manome, kad vis dėlto reikėtų tai pabaigti.
PIRMININKAS. Taip, yra sutartis, kad tai ruošia sekretoriaus pavaduotojas deputatas Algirdas Endriukaitis. Tačiau, matyt, frakcijos dar nėra iki galo apsisprendusios dėl savo narių atstovavimo nuolatinėse komisijose ir todėl negalime šito klausimo spręsti. Dėl Prezidiumo. Nėra bendro frakcijų sprendimo šitam klausimui spręsti. Ir vėlgi turime laukti, kol frakcijos pasieks vieną ar kitą kompromisą bendrame pasitarime. Deputatas J.Mačys. Jūs frakcijos ar komisijos vardu?
J.MAČYS. Komisijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom.
J.MAČYS. Šiandien yra numatoma per Vyriausybės valandą svarstyti pasiruošimą žemės ūkio reformai. Tai yra labai svarbus klausimas, kurio lauks visi Lietuvos žmonės. Ir mes, kaip paprastai, šitą klausimą, kaip paprastą, nereikšmingą nukėlėme į patį darbotvarkės galą, kada visi pavargę, kada deputatai išsiskirstę. Tai yra labai, sakyčiau, nerealu tokius dalykus daryt, jeigu norime mes jį išnagrinėt kaip reikiant ir iš tikrųjų sužinot padėtį, kokia yra šiuo metu, ruošiantis agrarinei reformai. Todėl siūlau šį klausimą atkelt prieš pietus, sukeisti su kito klausimo svarstymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Mačy, mes taikome tokią tradiciją, pavyzdžiui, ir dėl finansinės ir socialinės padėties kaime, taip pat Vyriausybė teikia informaciją per Vyriausybės valandą ketvirtadienį vakare. Šitaip mes paprastai darome. Čia kartu derinama su atsakymais į paklausimus ir klausimus.
J.MAČYS. Čia labai netradiciškas klausimas ir aš siūlyčiau vis dėlto padaryti išimtį ir atkelti priešpiet, kada mes esame nepavargę, kada galime nagrinėt, teikt pasiūlymus ir t. t.
PIRMININKAS. Tokiu būdu jūs suardytumėte Reglamento nurodymą, kad balsavimai būtų išdėstyti vienoje vietoje, ir kažkuriuos balsavimus tektų perkelti į popietinį posėdį, o Vyriausybės atstovus kviesti, keičiant jų darbotvarkę.
J.MAČYS. Aš siūlau dėl šio klausimo vis tiktai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, teks balsuoti. Deputatas K.Antanavičius. Aš prašau salėje tylos.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, antradienį, kaip pamenate, kalbėjome apie valstybinės akcinės bendrovės ,,Vytis" klausimą. Kad neteisėtai yra bandoma tą valstybinę akcinę bendrovę panaikinti. Per tas dienas aktyviai ir intensyviai dirbom, pažangos jokios šitoje srityje nėra. Valstybinės akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas yra, jie visi protestuoja. Tos akcinės bendrovės atstovai vakar buvo pas mūsų Aukščiausiosios Tarybos vadovybę. Vadovybė, aš manau, jeigu norės, pati pasakys, kad reikia tą klausimą svarstyti ir, taip sakant, numatyti įtraukti į dienotvarkę.
PIRMININKAS. Kodėl nė vienas Ekonomikos komisijos narys nedalyvauja frakcijų ir komisijų atstovų pasitarimuose ir neteikia ten komisijos vardu siūlymų? Kodėl viskas yra daroma tik plenarinio posėdžio metu?
K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, vakar buvau užsiėmęs ekonomikos diskusijos organizavimu ir turėjau būtinai priimti Amerikos ambasados prašymu Makteriną. Ir Ambrazevičius, kuris čia darė pranešimą taip pat. Labai atsiprašau. Tai labai prasyčiau...
PIRMININKAS. Vietoj kokio klausimo?
K.ANTANAVIČIUS. Čia aš siūlyčiau įjungti štai prieš pat Vyriausybės valandą po pietų, būtų Vyriausybės atstovai. Tas klausimas gal neužtruktų ilgai. Vis tiek šiandien sprendimo, matyt, nepriimsim.
PIRMININKAS. Prašau atnešti šito klausimo pavadinimą man, aš siūlysiu balsuoti. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš taip pat, kaip ir gerbiamasis J.Mačys, frakcijos vardu dėl 15 darbotvarkės punkto Vyriausybės valandos. Iš tikrųjų per Vyriausybės valandą ir atsakoma į paklausimus ir į klausimus, o ne nagrinėjami kažkokie klausimai. Nutarimu dėl žemės reformos įstatymo įsigaliojimo buvo nuspręsta, kad iki lapkričio 1 dienos turi būti Vyriausybės informacija ataskaita apie pasirengimą agrarinei reformai. Tai čia turi būti normalus klausimas, o ne Vyriausybės valandos metu.
PIRMININKAS. Jūs man parodykite kokį nors straipsnį, kuriame būtų pasakyta, kad Vyriausybė parlamento pavedimų negali pateikti per Vyriausybės valandą. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti ir gerbiamieji deputatai! Aš išreiškiu didelį nusistebėjimą, kad mūsų frakcijos praranda bet kokį drausminimo elementą. Kai vyksta frakcijų ir komisijų pirmininkų pasitarimai, tai būna sutariama, ir štai šiandien mes esam sutarę, ir tikrai konsenso būdu, kad trečiadienį dienotvarkės tvirtinimui skirsime 15 minučių, ir niekas pretenzijų nereiškė. Dabar vėl prasideda viskas iš naujo. Bet kurios frakcijos narys išreiškia savo nuomonę ir vėl viskas tvirtinama, tarytum nieko nebūt buvę spręsta. Todėl aš siūlau tiems deputatams, kurie nebendrauja savo frakcijose, ateiti tiesiai į tuos pasitarimus ir išreikšti savo nuomonę ir, be abejo, bus į tai atsižvelgta. Šiuo konkrečiu atveju aš siūlau balsuoti, kad dienotvarkės tvirtinimui šiandien būtų skirta kaip ir numatyta — nuo 10 val. iki 10 val. 15 minučių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat reiškiu nusistebėjimą deputatais, juo labiau komisijomis ir frakcijomis, kurios tik šiandien teikia pasiūlymus. Deputatas M.Arlauskas.
M.ARLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai...
PIRMININKAS. Jūs kokios komisijos vardu?
M.ARLAUSKAS. Aš norėjau kaip deputatas dar prisijungti...
PIRMININKAS. Negalima.
M.ARLAUSKAS. Prisijungti prie Agrarinės komisijos, kur čia...
PIRMININKAS. Aišku, čia bus galima kalbėt dėl balsavimo motyvų, kadangi aš jau pažadėjau siūlyti balsuoti. Nebesiūlykime dar kartą to, ką jau du deputatai siūlė. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš nuo Centro frakcijos. Norėčiau pasiūlyti. Čia yra įstatymo ,,Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo" projektas. Jam yra skirta tiktai 20 min. laiko. Mano supratimu, čia prasidės ginčai todėl, kad čia yra prijungtas prie to viso ir profsąjungų turtas, ką mes anksčiau svarstėme atskirai. Ir turbūt čia mes tiktai prasiginčysim ir tą laiką praleisim visai veltui. Kadangi žemės reforma, pasiruošimas jai dabar yra, štai įteikta visiems deputatams po 136 lapus, tiksliau puslapius, medžiagos ir joje daug neaiškumų, tai aš manau, kad deputatai, sugrįžę savaitgaliui į savo rinkimines apygardas, turės daug neaiškumų ir negalės atsakyti į daugelį klausimų. Ir tas laikas, kuris yra kartu suplaktas su Vyriausybės valanda, ten ir atsakymai į klausimus, ir pasirengimas agrarinei reformai...
PIRMININKAS. Aš jus įspėju, kad apie tai jau buvo dviejų deputatų kalbėta, aš nebenorėčiau jums leisti gaišinti laiką.
L.APŠEGA. Aš prašau. Aš siūlau vis tiktai pasiruošimą agrarinei reformai, t. y. tą klausimą, atkelti į 10 vietą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš nutraukiu jūsų pasisakymą. Aš jau kalbėjau, kad sutinku teikti balsuoti ir prašau netrukdyti Aukščiausiosios Tarybos darbo. Deputatas Jonas Šimėnas. Aš teiksiu tai balsuoti, galėsit pasisakyt dėl balsavimo motyvų.
J.ŠIMĖNAS. Septintoji frakcija palaikytų žemdirbių prašymą šitą klausimą atkelti į priešpietinį posėdį ir...
PIRMININKAS. Viskas aišku.
J.ŠIMĖNAS. ...ir paprašyti, kad premjeras galėtų kalbėti per Vyriausybės valandą. Aš nežinau, kodėl čia išskirti du klausimai?
PIRMININKAS. Premjeras yra numatęs ir gali kalbėti 12 val.
J.ŠIMĖNAS. Aš žinau truputėlį kitaip, todėl teiksiu siūlyti...
PIRMININKAS. Prieš 20 minučių buvo skambinta premjerui. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu patikslinti kolegų agrarininkų siūlymą. Jeigu pranešėjas A.Svetulevičius ir pranešėjas, matyt, R.Survila galėtų susikeisti vietomis, tai mes galėtume šitą klausimą svarstyti vietoj 9—ojo. Tą žemės ūkio reformos klausimą nukelti į 9 poziciją, o šitą klausimą vėliau. Bet čia tiktai tuo atveju, jeigu sutiktų pranešėjai, kadangi jie yra pasiruošę atitinkamam laikui.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš dėl balsavimo motyvų tiktai norėsiu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas A.Norvilas. Deputatas A.Norvilas nenori kalbėt? Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Vis tik noriu repliką.
PIRMININKAS. Prašom replikuoti.
L.APŠEGA. Noriu pasakyt, kad pirmininkaujantysis, nežinau kodėl, vis mano atžvilgiu nelojalus, jeigu taip galima pasakyt. Amžinai nutraukia nebaigus minties, nors aš kalbu gana retai. Manyčiau, kad nereikėtų taip daryti, nes man nepatogu. Nežinau, ar jums patogu?
PIRMININKAS. Man taip pat nepatogu nutraukti deputatus, kurie kalba, tačiau aš tai dariau remdamasis Reglamento 87 straipsniu. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pasiūlyti baigti antradienį pradėtą klausimą dėl partijų finansavimo laikinojo įstatymo. Ten buvo kalbėta ir dėl balsavimo motyvų. Tai būtų tik balsavimas.
PIRMININKAS. Kieno vardu jūs tai siūlote?
R.ASTRAUSKAS. Tos grupės, kuri pateikė šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kodėl šita grupė nesiūlo pasitarime, o siūlo trukdydama mūsų laiką? Ačiū. Siūlau balsuoti už Agrarinės komisijos... Prašau deputatus dėmesio! Gerbiamasis deputate Deguti, nekelkite salėje triukšmo! Siūlau sėsti į vietas. Prieš tai užsiregistruosime. Skelbiu registracijos pradžią. Prašom registruotis. Salėje užregistruoti 69 deputatai. Agrarinė komisija pasiūlė Vyriausybės ataskaitą apie pasirengimą agrarinei reformai perkelti, pavyzdžiui, 15 val. Tinka šitaip? Tinka. Aš šito nežinau, jeigu vakar tai būtų pasiūliusi Agrarinė komisija, mes būtume sutarę su gerbiamuoju ministru. Šiandien yra sutarta kitaip. Užtat yra apmaudu, kad yra pavėluotai teikiami siūlymai. Agrarinės komisijos pasiūlymą parėmė atskiri deputatai, taip pat Septintoji frakcija ir, kaip supratau, Centro frakcija. Taigi aš siūlysiu balsuoti už tai, kad Vyriausybės ataskaita apie pasirengimą agrarinei reformai būtų perkelta 15 val. Prašau balsuoti, kas už šį Agrarinės komisijos pasiūlymą. Prašome balsuoti, balsavimas pradedamas. Pavėlavusius deputatus, kurie nėra užsiregistravę, prašome balsuoti rankų pakėlimu. Tada pridėsime jūsų balsus. Už šį pasiūlymą balsavo 47, prieš — 3, susilaikė 3 ir dar rankas pakėlė berods 4 deputatai. Taigi balsų dauguma yra nutarta 15 val. kviesti Vyriausybės atstovus, kad pateiktų ataskaitą. Žinoma, tai gali ir neįvykti, jeigu negalės Vyriausybės atstovai. Atkreipiu gerbiamojo J.Mačio ir kitų deputatų dėmesį, kad jeigu Vyriausybės atstovai negalės atvykti 15 val., tai teks vėl keisti. Yra dar vienas pasiūlymas: Ekonomikos komisijos vardu pristatyti šiandien, deputate Antanavičiau, nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. potvarkio Nr. 728p ,,Dėl valstybinės akcinės įmonės ,,Vytenis" veiklos nutraukimo" atšaukimo. Aš prašau deputatų balsuoti už tai, kad būtų numatytas šios dienos darbotvarkėje laikas šito nutarimo projekto pristatymui. Balsavimas pradedamas. Prašome balsuoti. Neužsiregistravę deputatai taip pat gali balsuoti rankų pakėlimu. Už šį pasiūlymą balsavo 32 ir 2 deputatai pakėlė rankas. 34 . Prieš — 9, susilaikė — 13. Balsų dauguma yra nutarta šitą nutarimą pristatyti šiandien. Ačiū. Pasiūlyti pakeitimai darbotvarkėje yra padaryti. Deputatas R.Astrauskas, atsiprašau, komisijos vardu pasiūlė įrašyti Laikinojo partijų finansavimo įstatymo pirmojo svarstymo tęsinį. Noriu pasakyti, kad jūsų siūlymas yra nereglamentinis, jūs nesate nei nuolatinė grupė, nei laikina deputatų grupė, nei Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nei posėdžio pirmininkas, todėl dėl jūsų siūlymo negali būti balsuojama. Ačiū. Dabar siūlau balsuoti už visą šios dienos darbotvarkę. Prašau deputatus sėsti į vietas, skelbiu balsavimo pradžią, prašome balsuoti. Už visą darbotvarkę balsavo 67 deputatai, skaičiuojant pakėlusius rankas deputatus. Prieš nėra, susilaikė 2. Šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. Skelbiu balsavusiųjų už darbotvarkę sąrašą. Dabar kviečiu į tribūną nuolatinės Gamtos apsaugos komisijos pirmininko pavaduotoją deputatą A.Sėjūną pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų projektą.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, dar balandžio mėnesį mes priėmėm įstatymą. Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme numatėme, kad mokesčiai pagal pagrindinį ir lengvatinį tarifus įskaitomi į gamybos kaštus ir 70 procentų šių mokesčių mokama į savivaldybių gamtos apsaugos fondus. Deja, kaip naudoti savivaldybių gamtos apsaugos fondus, reglamentuota nebuvo. Todėl komisija nusprendė paruošti gamtos apsaugos fondo nuostatus. Juos yra suderinusi su Vyriausybe, Aplinkos apsaugos departamentu ir pateikia šiandien tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Gamtos apsaugos fondas steigiamas siekiant suteikti papildomų lėšų savivaldybei aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti. Fondą sudaro mokesčiai, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka ir proporcingai moka juridiniai ir fiziniai asmenys už teršalų išmetimą į aplinką. Taip pat į fondą įeina savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos. Fondas yra naudojamas priemonėms, kuriomis kompensuojama...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo pranešėjo, trečiojo svarstymo metu turi būti pateikta informacija apie tai, į kokius pasiūlymus atsižvelgta, o ne pristatoma patį dokumento esmė. Tai daroma pirmojo ir antrojo svarstymo metu.
A.SĖJŪNAS. Komisija pasiūlymų negavo.
PIRMININKAS. Taigi tik tiek ir reikia trečiojo svarstymo metu sakyti, kad rengėjai pasiūlymų negavo, nebuvo į ką atsižvelgti, nebuvo ką taisyti, ir lieka tik siūlyti balsuoti, o ne pristatinėti patį dokumentą.
A.SĖJŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote balsuoti turbūt už visą dokumentą iš karto? Kadangi nėra ginčytinų momentų.
A.SĖJŪNAS. Taip, visai teisingai.
PIRMININKAS. Tada aš nutrauksiu demonstruoti sąrašą. Prašau deputatus sėsti į vietas, prašysiu jus užsiregistruoti dar kartą. Taip, ar yra norinčių paklausti? Deputatas S.Kropas nori paklausti? Tačiau jūs nesate, kaip suprantu, jokio pasiūlymo teikėjas ir lyg negalėtumėte klausti. Deputatas S.Kropas, prašom.
S.KROPAS. Įvyko šioks toks nesusipratimas. Mes suprantame, kad šiandien bus antrasis svarstymas. Komisija yra svarsčiusi šį nuostatų projektą ir, jeigu pranešėjas neprieštarautų, mes norėtume pateikti keletą pasiūlymų. Gal būtų komisijai priimtina?
PIRMININKAS. Tai jūs galite dabar glaustai pateikti šituos pasiūlymus?
S.KROPAS. Galėčiau suformuluoti.
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
S.KROPAS. Komisijos nuomone, netikslinga būtų taip detaliai reglamentuoti fondo naudojimą, kadangi, sakykim, pirmas ir trečias punktai aplinkos apsaugos programos priemonių įgyvendinimas ir priemonės, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala faktiškai yra tas pats. Todėl gal pranešėjas priimtų, kad tiktai antrą punktą ribot gyventojų sveikatos apsaugai? Pavyzdžiui, ne daugiau kaip 20 procentų fondo lėšų. O kiti punktai, kurie čia numatyti, praktiškai yra numatyti tiktai priemonėms. Antra komisijos pastaba — dėl fondo ir ataskaitų tvirtinimo. Praktiškai savivaldybėse neįmanoma taip dažnai svarstyti ir tvirtinti ataskaitų, nes netgi biudžeto nėra ketvirtinių ataskaitų, o šitų sąmatų tai irgi ketvirtinės, savivaldybės negalės tvirtinti. Todėl siūlytume, kad fondo lėšų planinių metų ir fondo naudojimo ataskaitos kartu su biudžetu būtų tvirtinamos Taryboje ir pateikiamos Aplinkos apsaugos departamentui. Nes čia iškrenta toks momentas, kad nepateikiama planinė sąmata, bet Aplinkos apsaugos departamento prašoma ataskaitos. Nebus su kuo lyginti. Todėl, jeigu būtų toks pasiūlymas priimtas, tai čia atitiktų visų finansinių dokumentų svarstymo tvarką savivaldybėje.
A.SĖJŪNAS. Toks pasiūlymas yra priimtinas. Jį galima priimti, tačiau dėl pirmo punkto, tai mes kaip tik akcentavome tas priemones ir tų priežasčių pašalinimą, dėl kurių yra padaryta tarša. O trečias punktas yra apskritai spręsti ir kitas aplinkos apsaugos problemas. Tai dėl to mes tą 70 procentų lėšų ir išskyrėm į atskirą punktą. Tai būtent, kad būtų kovojama su tomis priežastimis. Svarbiausia, kad būtų pašalinta tarša. Yra nukreiptos mūsų programos tam dalykui. Tam dalykui, teršalų priežasties pašalinimui. O antrąjį punktą, teisingai, galima priimti, aš sutinku.
PIRMININKAS. Ką gi, autorius Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymą priėmė. Dar deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Pritardamas gerbiamojo S. Kropo pasiūlymui, aš vis tiek norėčiau pranešėjo paprašyti, kad čia tų procentų nenurodytume, nes tikrai, patikėkime, savivaldybei čia nurodyta, kokiu tikslu ji gali naudoti tas lėšas, bet kiek procentų, patikėkime tai savivaldybei, tarybai ir valdybai, aš manau, nereikėtų nurodyti. Tokį dalyką jos tikrai gali atlikti ir pačios.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis Žaly, aš žinau, kokia dabar situacija yra savivaldybėse. Tie skyriai, gamtos skyriai, dar daugely savivaldybių nėra sukurti ir tada, kai Taryba svarsto, iškyla iš tikrųjų didžiulis pavojus. Dar yra savivaldybių gamtos skyrių kūrimosi procesas ir šiuo momentu mes nereglamentuojame apskritai. Čia yra parašyta pirmame punkte daug lėšų, bet mes norime, kad bent 70 procentų tų lėšų būtų tikslinės. Būtent pašalinti toms priežastims. Ir aš manau, kad šiuo momentu, šiuo laikotarpiu, tai reikalinga.
PIRMININKAS. Ar Savivaldybių reikalų komisija reikalautų balsuoti už trečiąjį nuostatų punktą? Gerbiamasis Kropai, gerbiamasis Žaly, ar siūlysite balsuoti? Siūlys balsuoti. Ką gi, teks balsuot už trečiąjį nuostatų punktą. Daugiau pasiūlymų dėl kitų punktų nėra. Deputatė B.Valionytė nori kalbėti? Ne. Deputatas Jonas Šimėnas?
J.ŠIMĖNAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Taip, dėl trečiojo punkto?
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Dėl procentų deputatas A.Sėjūnas labai aiškiai akcentavo, kad jeigu mes to fondo neprocentuosime, tai jisai įeis į savivaldybių biudžetą ir nebetaps fondu. Tai yra tas pats biudžetas, ir savivaldybės galės jau nereglamentuotai jį naudoti. Jeigu paliksime pirmą ir antrą pagal procentus, o trečią, ketvirtą ir penktą sujungsime į kitas priemones, tai tokiam variantui mes galėsime pritarti. Taigi — 1 ir 2 punktuose palikti procentus, o 3, 4 ir 5 galbūt sujungti į ,,kitos priemonės".
PIRMININKAS. Reiškia...
J.ŠIMĖNAS. Ką jau nori savivaldybės, tą ir daro.
PIRMININKAS. 3 papunktyje įrašytume: ,,Kitų priemonių finansavimui".
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Įrašome tris žodžius: ,,Kitų priemonių finansavimui". Ar sutinka Savivaldybių reikalų komisija? Deputatas S.Kropas. Taip, čia kompromisinis sprendimas.
S.KROPAS. Čia praktiškai ne kompromisinis. Lieka tas pat. Tik aš norėčiau atsakyti deputatui J.Šimėnui, kad jis klaidina deputatus sakydamas, kad jeigu neapribosime, tai pateks į biudžetą. Tai yra ne biudžetinės lėšos, o kaupiamos atskiroje sąmatoje ir jos jokiu būdu nepateks į biudžetą. Bus panaudojamos tiktai šitiems nurodytiems tikslams.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlysite?
S.KROPAS. Todėl aš siūlyčiau neriboti šitų procentų ir balsuoti už tuos 5 punktus, kurie čia yra, nenurodant procentų.
PIRMININKAS. Gerai, dabar aš noriu paskelbti, kad praktiškai yra susidariusios tokios alternatyvos. Projekto autoriai siūlo parašyti pirmą punktą tokį, koks jis yra su procentais. Antrą punktą tokį, koks jis yra su procentais, o 3 punkte parašyti ,,kitų priemonių finansavimas". Savivaldybių reikalų komisija siūlo palikti taip, kaip yra jums išdalytame projekte, 1 ir 2 punktuose išbraukiant procentų nuorodas, taip? Teisingai suformulavau? Turbūt nėra prieštaravimų dėl šito...
A.SĖJŪNAS. Tai būtų gana rizikingas žingsnis.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė dar nori dėl balsavimo motyvų.
B.VALIONYTĖ. Aš tiesiog norėčiau Savivaldybių reikalų komisijai ir visiems deputatams priminti, kad tokie procentai tiek užsienyje, tiek kaimyninėse Pabaltijo valstybėse yra numatyti. Taip kad mes čia dviračio neišradinėjame. Juo labiau kad ekologinė situacija Lietuvoje yra iš tiesų grėsminga. Ir mūsų monstrai, tos savivaldybės kaupia didžiules lėšas, tuo tarpu tarša eina ne tik rajonui, kur stovi tas objektas, bet tuo tarpu ir kaimyniniams. Taip kad čia problema yra daug platesnė, ir aš siūlau šitos nuostatos nekeisti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbantis dėl balsavimo motyvų deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Man atrodo, visiškai nereikia tų dalykų aštrinti ir manyti, kad tų procentų nebuvimas padarytų žalą gamtos apsaugos priemonėms finansuoti. Visiškai ne. 3 punkte nurodyta, kam, kokiems tikslams savivaldybės gali naudoti tas lėšas. Labai aiškiai pasakyta ir savivaldybės kitiems tikslams jų nenaudos. Kalbama apie tuos nelemtus procentus, jeigu taip galima pasakyti. Bet kalbama apie didesnį dalyką ar mes pasitikime savivaldybėmis, jų tarnybomis, kurios skiria milijonus lėšų finansuoti įvairioms priemonėms. Tai negi jos nežino, kada, kokiais metais, kokiu procentu tas lėšas gamtos apsaugai gali panaudoti. Ar tam, ar kitam tikslui tik gamtos apsaugai. Nereikia čia klaidinti deputatų.
PIRMININKAS. Tai, atrodo, baigti visi pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Dar deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, iš tikrųjų aplinkos tarša didėja. Katastrofa vis dėlto, jeigu mes toliau taip elgsimės artėja prie mūsų. Dabar man teko susidurti praktiškai su gamtos apsaugai skirtų lėšų perskirstymu. Deja, savivaldybės iš tikrųjų pareiškė tokį norą. Jeigu lieka lėšų gamtosauginėms priemonėms, jos pradeda prašyti gyvenamųjų namų tas lėšas kitur naudoti. Yra reali šitokia situacija, tą turime visi pripažinti, kad mes rašom, ruošiam įstatymą realiai situacijai. Šitokia yra reali situacija. Daugelis savivaldybių dar neturi jokių skyrių šitai gamtos apsaugai ir dėl to situacija iš tikrųjų yra grėsminga. Aš manau, kad būtina 70 procentų lėšų skirti būtent taršos priežastims pašalinti. Čia ir yra 1 punktas, pagrindinis punktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūlau balsuoti Savivaldybių reikalų komisijos... O galbūt sutiktumėte, kad balsuotume kaip alternatyvą? Kas balsuoja už autorių teikiamą dabar jau trijų punktų tekstą, balsuoja mygtukais ,,už", kas balsuoja už Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymą, balsuoja mygtukais, spausdami ,,prieš". Nesutinkat? Tai kaip jūs siūlot? Taip. Deputatas Jonas Šimėnas siūlo balsuoti už pataisą? Taip, jeigu pataisa surenka balsų daugumą, projekto variantas yra atmetamas. Taigi Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymo esmė yra 3 punktą ištaisyti taip:
išbraukiant iš pirmo ir antro papunkčių skliausteliuose įrašytus procentus. Taigi skelbiu atviro balsavimo pradžią. Kas už Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymą, prašome balsuoti. Už Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymą balsavo 31, prieš balsavo 19. Skaičiuojam deputatą A.Sėjūną. Susilaikė — 20. Taigi Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymas nesurinko balsų daugumos. 31 prieš 39. Balsų daugumos nesurinko, lieka projekto variantas. Taip, 3 punkto projekte nurodytas variantas, kaip autoriai dabar pasakė, yra iš trijų punktų. Trečiuoju punktu įrašoma ,,Kitų priemonių finansavimas", nedetalizuojant į 3, 4 ir 5. Autoriai nutarė šitaip pakeist, iš dalies atsižvelgdami į jūsų siūlymus. Ką gi, dar dėl kurio punkto buvo pasiūlymas Savivaldybių reikalų komisijos vardu? Deputate Sėjūnai, jūs priėmėt šitą pasiūlymą?
A.SĖJŪNAS. Dėl ketvirtinių ataskaitų. Mes sutikom, kad išbrauksime ir kartu su biudžetu...
PIRMININKAS. Ir kaip formuluojamas 7 punktas? Fondų panaudojimo metines ataskaitas tvirtina savivaldybės taryba ir pateikia Aplinkos apsaugos departamentui?
A.SĖJŪNAS. Ne, tai čia bus 8 punktas.
PIRMININKAS. Tai aš prašau, kad jūs pasakytumėt, kokią jūs formuluotę priėmėt.
A.SĖJŪNAS. Fondo panaudojimo einamųjų metų, atsiprašau...
PIRMININKAS. Gerai, deputate Kropai, jūs pasiūlykite, ką jūs siūlėt.
S.KROPAS. Tą sujungti į vieną, ir tokia bus formuluotė: ,,Fondo lėšų planinių metų metines sąmatas ir fondo panaudojimo ataskaitas kartu su biudžeto projektu tvirtina savivaldybės taryba ir pateikia Aplinkos apsaugos departamentui."
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su tokia formuluote? 6 ir 7 punktą jungiat ir nuostatuose lieka 10 punktų. Ką gi, niekas neprieštarauja, visi gražiai sutaria. Deputatas V.Plečkaitis nori pasisakyti dėl šito? Nenori. Ačiū. Tada teikiu balsuoti visus Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatus. Balsuosime rankų pakėlimu. Dėl balsavimo motyvų deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Čia dėl antrojo straipsnio man kilo toks klausimas, kurio mes galbūt paprasčiausiai nepastebėjome. Aš manyčiau, kad būtų tikslinga įrašyti dar ,,kitos lėšos" fondą sudarant, nes mes dabar reglamentuojame tiktai du lėšų šaltinius. Tačiau atsiradus galimybei lėšų šaltinių padaugėti, šiuo atveju fondo nuostatai to nenumatytų. Ar nepriimtų pranešėjas ir deputatai pasiūlymo įrašyti papunktį „ kitos lėšos"?
PIRMININKAS. Antro punkto trečiuoju papunkčiu įrašome ,,kitos lėšos"?
J.ŠIMĖNAS. Taip. Galima priimti tokį.
PIRMININKAS. Taip. Tai nėra esminis pataisymas. Prašau deputatus pasiruošti balsavimui. Kitus deputatus, kurie dar neatvyko į salę, prašau atvykti į salę. Taigi skelbiu balsavimo pradžią. Kas už Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų priėmimą? Prašome balsuoti. Prašome balsuoti ir ilgiau palaikyti korteles. Prašau ilgiau palaikyti korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. 67 deputatai. Taip pat dar nebuvau balsavęs aš. Už balsavo 68 deputatai. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikė — 2. Nuostatai yra priimti. Galbūt iš karto priimtume nutarimą dėl Savivaldybės gamtos apsaugos fondų nuostatų, už kurio pirmą punktą iš esmės jau balsavome: ,,Patvirtinti Savivaldybės gamtos apsaugos fondų nuostatus" ir antras punktas ,,Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos." Prašau pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Gerbiamuosius deputatus prašau dėmesio. Deputate Antanavičiau, deputate Brazauskai! Balsuojame už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų". Kas už šį nutarimą, prašau pakelti rankas arba korteles. Prašau ilgiau palaikyti korteles. Deputate Šličyte, kiek pamenu, jūs esate balsų skaičiavimo grupės narė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vėl 67.
PIRMININKAS. Taigi už vėl 68 balsai. Prašau nuleisti korteles. Deputatai, nuleiskite korteles. Kas prieš?
Prieš — nėra. Kas susilaikė? Taip, susilaikė vis tiktai 3 deputatai. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų" yra priimtas. Dėkoju gerbiamajam A.Sėjūnui.
A.SĖJŪNAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai.
PIRMININKAS. Tęsiame darbą pagal darbotvarkę toliau. Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą. Deputato A.Tauranto salėje nematau. Kviečiu į tribūną deputatą Aleksandrą Ambrazevičių tuo pačiu darbotvarkės klausimu. Pažiūrėkite į darbotvarkę, ten trečiuoju klausimu yra parašytas svarstymas ir balsavimas. Jūs esate vienas iš pranešėjų. Deputatą A.Taurantą kviečiu atvykti į salę. Kartu informuoju, kad žemės ūkio ministras gerbiamasis R.Survila gali atvykti 15 val. į Aukščiausiąją Tarybą ir tada išklausysime ataskaitą apie pasirengimą agrarinei reformai. Yra, žinau, deputatų pageidavimas, kad būtų transliuojama per radiją arba bent jau daromas radijo įrašas. Atrodo, radijas apie tai informuotas, kad yra toks pageidavimas.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Šis klausimas jau iš esmės išspręstas, kai mes balsavome už Aukščiausiosios Tarybos Reglamento pakeitimų. Ir tą nuostatą galima perkelti, galima neperkelti. Bet turbūt būtų gražiau, jeigu mes perkeltume, kaip yra jau numatyta darbotvarkėj ir mūsų ankstesniuose nutarimuose, į įstatymo dėl deputatų statuso 4 straipsnį. Aš perskaitysiu, priminsiu, kas yra nutarta, kas jau yra priimta Aukščiausiosios Tarybos, balsuojant dėl Reglamento pakeitimo. Tai įstatymo dėl deputato statuso 4 straipsnio redakcija bus tokia: ,,Deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiosios Tarybos sutikimu. Nė viena Lietuvos Respublikos įstaiga, įmonė ar organizacija negali priimti į nuolatinį darbą Aukščiausiosios Tarybos deputato be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo. Negavus tokio sutikimo, deputato kita pradėta darbinė veikla turi būti nutraukta. Tokio sutikimo nereikia deputatams, užsiimantiems moksline, pedagogine ar kūrybine veikla." Tai šita nuostata, aš primenu, gerbiamieji deputatai, jau buvo balsuota ir priimta mūsų Reglamente. Ir manyčiau, kad galima būtų balsuoti ir vėliau aptarti nutarimo projektą dėl šio įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, nežinau, kuris deputatas eilės tvarka. Prašau ištrinti savo pavardę deputatą Joną Šimėną. Turbūt jūs nenorite klausti? Taigi deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasiūlymą. Aš sakiau per pirmąjį svarstymą, kad antrasis punktas nelabai etiškas. Iš esmės, matyt, su visa kuo reikia sutikti, bet štai nepatikėti deputatu ir sakyti, kad jokia įstaiga neturi teisės priimti, man rodos, apskritai yra šioks toks teisių pažeidimas, ir įstaigomis, ir deputatais nepasitikėjimas kažkoks. Man rodos, kad visiškai esmė nenukentėtų, jeigu šito nebūtų. Neturi deputatas teisės dirbti ir baigta.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, jau ta nuostata yra balsuota ir yra Reglamente. Mes tik kartojam. O iš kitos pusės, sutikit, kad deputatai, aš labai apgailestauju, nėra Lietuvai doros ir įstatymų laikymosi pavyzdys. Jūs turbūt su manim sutiksit?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Ambrazevičius nepriima šito pasiūlymo. Deputatas A.Degutis. Prašom, deputate Deguti.
A.DEGUTIS. Visiškai pritariam čia išreikštai nuomonei, bet aš tiktai bijau dėl balsavimo tikslingumo. Ar yra kvorumas dabar? Ar nebus taip, kaip balsuojant panašų atvejį dėl gerbiamojo Z.Juknevičiaus? Tai čia panašūs reikalai ir gali skirtis balsai ir mes be reikalo turėsime paskui tęsti.
PIRMININKAS. Jūs abejojate dėl kvorumo salėje šiuo metu?
A.DEGUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai, jeigu bus dar toks pageidavimas ir abejonių, žinoma, mes patikrinsim. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS, Man atrodo, kad šitas projektas ne visiškai korektiškas tų asmenų atžvilgiu, kurie jau buvo išrinkti pagal kitą, senesnį, rinkimų įstatymą. Mes lyg ir į rinkimus ėjom pagal vieną įstatymą, buvo leista dirbti tiems žmonėms. Dabar, dar esant kadencijai, jau prieš juos priimame nutarimą, kuris prieštarauja buvusiam. Kažin ar tai apskritai gerai? Ir ar gerai iš viso, kad Aukščiausioji Taryba sprendžia, kam leisti dirbti ir kam neleisti dirbti. Štai, sakykime, jeigu žmogus patiko, jam leidžiame dirbti, kaip buvo Z.Juknevičiui. Jeigu tai bus žmogus iš mažumos, sakykime, jam gali būti neleista dirbti vien dėl to, kad jis atstovauja mažumai. Aš čia matau prieštaravimą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad tikrai nekorektiškas yra įstatymas. Jeigu dar Reglamente mes įrašėm, tai čia daugiau reglamentuoja mūsų visų veiklą, parlamento. Tai jau yra įstatymas, kurį reikėtų vykdyti visoje Lietuvoje. Ir dar, kaip jūs nustatysite, pavyzdžiui, jei deputatas dirbs penkeriose antraeilėse pareigose? Ar taip jisai gali, taip išeina? O vieneriose nuolatinėse pareigose jisai negali? Kaip jūs čia vertinate tai? Ar tai geras įstatymas bus?
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, jūs pastoviai ir teisėtai kritikavęs deputatus, kurie dirba antraeilėse pareigose ir tuo pačiu trukdo Aukščiausiosios Tarybos darbą, jūs, kuris visuomet primindavote, kad Sąjūdžio rinkiminėje programoje buvo tokia nuostata, jūs, kuris pats atsisakėte pareigų, kad Aukščiausiosios Tarybos darbas būtų konstruktyvus, jūs — žmogus, kuris...
PIRMININKAS. Gal nesakykime epitetų deputatui J.Pangoniui...
A.AMBRAZEVIČIUS. Mane stebina toks jūsų pozicijos pasikeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tarp kitko, mane stebina tai, kad šitie pasiūlymai yra teikiami arba iš naujo, arba jie iš viso nebuvo pateikti iki šiol, kaip numato Reglamentas. Kodėl trečiojo svarstymo metu atsiranda tiek daug pasiūlymų? Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Norėčiau palaikyti gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad sutinkant su tuo, kas yra parašyta, vis tiktai ir etikos, ir kitais sumetimais reikėtų praleisti tuos žodžius, kurie buvo pasakyti gerbiamojo profesoriaus — ,,uždrausti" ir t.t. Man atrodo, kad tai skamba negerai, skamba apskritai negerai. Aš sutinku, kad ten, kur mes rašom ,,leisti" ir t.t. viską, bet štai tą punktą ir tuos žodžius, mano nuomone, reikėtų praleisti, kadangi iš principo tai žemina žmogų ir deputatą taip pat.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad deputatai reikalauja balsuoti už šitą pataisymą, ir teiksiu balsuoti. Dabar kol kas apie tai nebešnekėkime. Ar yra kitų pasiūlymų, ar kol kas tik šitas pasiūlymas? Teikčiau balsuoti jį, o paskui dėl kitų pasiūlymų. Dar deputatas J.Pangonis, kadangi jūsų pavardė buvo paminėta. Ačiū. Prašau deputatą K.Antanavičių tiksliai formuluoti pasiūlymą.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau išbraukti Reglamento siūlymo antrą punktą. Norėčiau argumentuoti tuo, ką, labai atsiprašau gerbiamųjų kolegų, buvau pamiršęs, kai argumentavau antrajame svarstyme (galima pakelti stenogramą): norint šitą palikti, reikia pakeisti Darbo įstatymą, juk mūsų Reglamentas įmonėms neveikia. Tai, kad mes įrašytume čionai, tai nulis. Juk yra parašyta ,,įmonės neturi teisės priimti" Aukščiausiosios Tarybos Reglamente. Tai vadinasi, kad visuose įstatymuose, kurie reglamentuoja darbą, mes turime įrašyti tokią nuostatą. Tai čia būtų visiškai neteisinga.
PIRMININKAS. Aišku. Aš teikiu balsuoti pasiūlymą išbraukti nutarimo antrą punktą. Jūs minėjot Reglamentą. Nutarimo antrą punktą. Gerai. Ar yra būtent dėl šito klausimo balsavimo motyvų dar kas nors, norintis šnekėti? Deputatas Jonas Pangonis.
J.PANGONIS. Aš vis dėlto norėčiau motyvuoti. Sako, pakeičiau nuomonę. Aš nepakeičiau nuomonės. Aš sakiau ir anksčiau, kad deputatas turi nuolatinai čia dirbti, kad jam nereikia kitų pareigų. Ir mes to siekėme nuo pat pradžios. Tačiau ne tuo keliu mes bandome tai padaryti. Mes draudžiame į įmones priimti deputatus, o mes turėtume susitvarkyti patys, kad deputatai neitų dirbti. Ir tai yra vienas vienintelis kelias, kad ten, kur išeina deputatas į nuolatinį darbą, ten skelbiami nauji rinkimai, toje apygardoje. Todėl manau, kad tas antrasis punktas tikrai nekorektiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputato J.Pangonio pasisakymą laikysime ne dėl balsavimo motyvų, o atsakymu į epitetus jo adresu. Ir dar dėl balsavimo motyvų deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš noriu pastebėti, kad jūs sudarote sąlygas deputatui J.Pangoniui kalbėti daugiau už pranešėją. Tai ypatingas palankumas, kurio priežasčių aš nesuprantu. Bet čia tarp kitko. Aš norėčiau paklausti paties pranešėjo. Jūs, kuris balsavote už Žmogaus teisių chartiją, dabar pristatote šio įstatymo projektą. Ar jūs nemanote, kad jie vienas kitam prieštarauja?
PIRMININKAS. Jūs neklausinėkite pranešėjo, kalbėkite dėl balsavimo motyvų. O deputatas A.Ambrazevičius galės dar pasisakyti. Deputatas A.Patackas.
A.PATACKAS. Sąjūdžio programoje yra ir Sąjūdžio remti kandidatai nedviprasmiškai buvo perspėti ir patys žadėjo užsiimti tiktai vienu deputatyste. Taip kad čia negali būti dviprasmybių. Antra, neįžiūriu jokių etikos pažeidimų, jei bus aiškiai, nedviprasmiškai pasakyta, kad negalima priimti deputatų į kitus darbus. Kai dėl pasitikėjimo deputatais, tai man atrodo, po tų automobilinių istorijų ir po istorijų su kvorumu, kai reikėjo vertinti rubliais, tai mes praradę esam tą pasitikėjimą. Taip kad turime tą, ką turime.
PIRMININKAS. Ačiū. Liko dar du deputatai, norintys pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu mes paliksim nuostatą uždrausti įmonėms priimti į darbą, tai jos ir nepriims. Tačiau tos, kurios jau priėmė, tai ir neatleis, nes įstatymas atgal neveiks. Todėl aš suprantu, kad šio pakeitimo prasmė yra ta, kad deputatai išvis negalėtų užsiimti jokia ūkine veikla. Žinoma, ūkine veikla ne siaurąja prasme, bet plačiąja prasme, kur gautų užmokestį, jokia ūkine veikla, nes tai yra tiesus kelias į korupciją. O tokių simptomų jau yra. Todėl, kad mes nebūtume šituo apkaltinti, būtent ,,ūkine veikla" reikėtų rašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas. L.Apšega.
L.APŠEGA. Repliką galima?
PIRMININKAS. Prašom.
L.APŠEGA. Aš noriu pasakyti dėl to, ką pasakė gerbiamasis A.Ambrazevičius, pakartodamas gerbiamojo J.Pangonio žodžius, kad ne nuolat dirbantys deputatai trukdo Aukščiausiosios Tarybos darbui. Aš norėčiau sužinoti, kaip jie trukdo. Man atrodo, kad čia kai kuria prasme yra vos ne atvirkščiai. Jeigu kalbėsime bendrai apie visus ne nuolat dirbančius deputatus, kad jie trukdo Aukščiausiosios Tarybos darbui, tai gal reikia tada įvardyti konkrečiai, kurie trukdo. Prašyčiau, kad kas nors tai padarytų.
PIRMININKAS. Aš galiu galbūt atsakyti. Atsiverskime vakar dienos ,,Lietuvos aidą", kur paskelbtas rugsėjo mėnesį praleidusių daugiau kaip ketvirtadalį posėdžių deputatų sąrašas. Ten yra daug ne nuolat dirbančių deputatų. Pavyzdžiui, deputatas A.Butkevičius, kuris buvo departamento direktorius, taip pat V.Katkus, kuris yra viceministras. Taigi yra tam tikra problema. Prašau, ten labai tiksli statistika pateikta.
L.APŠEGA. Rugsėjo mėnesį tebuvo iš viso tik šeši posėdžiai. Taigi rugsėjo mėnuo yra labai necharakteringas.
PIRMININKAS. 12 posėdžių buvo. Šešios dienos. Šešios dienos dvylika posėdžių. Ačiū. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Kaip numato Reglamentas. Prašau dar trumpai deputatą A.Ambrazevičių. Taip pat stenkitės dėl balsavimo motyvų, ne dėl replikų.
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, aš vis tik norėčiau atsiliepti į deputato L.Apšegos pastabą. Jūs esate teisus, gerbiamasis deputate, ir jūs esate lankomumo pavyzdys, bet iš kitos pusės, ar nenukenčia tų deputatų, kurie čia pažangiai lankosi, tiesioginis darbas? Man kelia abejonių. Ir primenu dar: deputatai, kuriems Aukščiausioji Taryba neturėjo priekaištų dėl lankomumo, praeitą kartą visai be problemų gavo leidimą dirbti antraeilį darbą. O dėl klausimo esmės aš noriu pasakyti, kad mes jau praktiškai neturime galimybės balsuoti kitaip, nes tada turėtume keisti Reglamento nuostatas. Kiek balsų ir kokio kvorumo tam reikia, gerbiamieji kolegos žino. Ir dar noriu pasakyti, gerbiamieji bičiuliai, kad palikę nors kokią landą šitame įstatyme, jis gal irgi nėra visiškai viską apimantis, mes suteiksime galimybę vėlgi nesilaikyti įstatymų, nesiskaityti su Aukščiausiosios Tarybos nuomone ir net nesiteikti prasyti leidimo antraeiliam darbui. Sakyčiau, dalis deputatų jaučia pareigą ir tą padaro, o kiti net nemano, kad reikia kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą tokio leidimo. Tai, aišku, raginčiau, gerbiamieji kolegos, balsuoti už visą pateiktą straipsnį, nepriimti pataisos, išbraukiančios pastraipą.
PIRMININKAS. Taigi aiškus jūsų pasiūlymas. Tačiau yra pasiūlymas išbraukti antrą nutarimo punktą. Šitai aš ir teikiu balsuoti. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų jau išsakyti. Prašome balsuoti. Skelbiu balsavimo pradžią. Matau, ne visi tiksliai suprato? Aš atsiprašau, nutraukiu balsavimą. Prašau visus deputatus dėmesio. Tarp jų ir deputatą L.Šepetį, nes ir jūs galbūt nesuprasite. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad deputatas K.Antanavičius ir kiti deputatai pasiūlė išbraukti iš nutarimo projekto antrąjį punktą. Taigi, kas už šią pataisą? Prašau balsuoti, kas už deputato K.Antanavičiaus pateiktą pataisą? Vyksta balsavimas. Deputato K.Antanavičiaus ir kitų deputatų pasiūlymas išbraukti antrą punktą surinko 26 balsus. Prieš 38, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta. Antras nutarimo projekto punktas lieka. Ir dabar, matyt, lieka balsuoti už visą nutarimą. Atsiprašau, čia yra nutarimas. Vis tiktai jau atsirado painiava. Aš turiu nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso" ketvirtojo straipsnio pakeitimo" įsigaliojimo tvarkos". Taip, gerai. Įstatymas pirmiausia. Buvo deputato A.Degučio pageidavimas ir taip pat aš pageidauju patikrinti salėje kvorumą. Prašau balsų skaičiavimo grupę tai padaryti, o deputatus prašau užsiregistruoti dubliuojant mygtukais. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome paspausti deputato A.Ambrazevičiaus pulto mygtuką. Prašau registruotis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Komisija suskaičiavo salėje 74 deputatai.
PIRMININKAS. Aparatūra užfiksavo 87, kadangi nebuvo panaikintas ankstesnio registravimo įrašas. Vadinasi, iš viso šiandien, posėdyje yra dalyvavę ir užsiregistravę 87 deputatai, o kad būtų žinomas tikslus skaičius, aš prašiau balsų skaičiavimo grupę dubliuoti. Taigi salėje šiuo metu yra 74 deputatai. Jeigu aš neklystu. Mes negalime balsuoti už visą dokumentą. Nėra iš anksto skelbtas balsavimas. Tačiau darbotvarkė patvirtinta tik šiandien. Nėra iš anksto skelbtas balsavimas ir negalime nesant didžiojo kvorumo balsuoti už šitą dokumentą. Gerai, dabar dar aptariame nutarimą ir esant didžiajam kvorumui galėsime balsuoti. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Nutarimas dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamieji deputatai, turėtų turbūt pasikeisti tiktai datos. Čia buvo numatyta, kad tas įstatymas įsigalioja nuo lapkričio 15 dienos, bet čia beliko praktiškai tik trys savaitės. Aš manau, kad galima būtų datą nukelti iki gruodžio 1 dienos. Bet jeigu yra prieštaraujančių, aš galiu savo pasiūlymą atsiimti. Dėl reikalo esmės čia jokių pakeitimų nereikia. Man atrodo, išdėstyta pakankamai aiškiai ir galima būtų priimti.
PIRMININKAS. Taip, deputatai sako, kad pakanka ir lapkričio 15 dienos termino ir nereikia jo nukelti. Autorius, atrodo, sutinka su tuo. Taigi prieštaravimų nėra. Laikome, kad įvyko įstatymo projekto ir nutarimo projekto trečiasis svarstymas, lieka balsuoti, kai salėje bus didysis kvorumas. Ačiū. Posėdžio sekretoriatą prašau pranešti Aukščiausiosios Tarybos tarnyboms, kad jos sutvarkytų salę taip, kad nebūtų skersvėjų. Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą. Prašau visus deputatus, kurie yra greta salės, atvykti į salę, kad galėtume balsuoti esant didžiajam kvorumui.
A.TAURANTAS. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Atsiprašau, kad neatvykau laiku į salę, bet kai darbotvarkė verčiama į vieną ir j kitą pusę kaip sena kojinė, tai tikrai labai sunku prisitaikyti.
PIRMININKAS. Juk nebuvo versta.
A.TAURANTAS. Nors aš planavau šiandien išdalyti dar papildomą projektėlį kai kurių kitų straipsnių, kuriuos reiktų pakoreguoti. Būtent dėl darbotvarkės peripetijų to nespėjau padaryti, tai galbūt galėtume tęsti to projekto, kuris yra pateiktas, svarstymą. Pirmus tris jo straipsnius jau priėmėme atskiru įstatymu, galėtume toliau jį svarstyti. Kiti papildomi klausimai galbūt šiandien dar bus išdalyti ir galėtume kitą dieną tai pratęsti. Tie klausimai, tie straipsniai, kurie yra išdalyti deputatams, nėra kažkaip iš esmės pakeisti, todėl, jeigu jūs turite seną projektą, siūlau atsiversti pirmąjį puslapį. Mes baigėme pakeisdami 16 straipsnio 3 ir 5 punktus. Dar pagal projektą reikėtų papildyti 19 straipsnį 6 punktu. Šiuo atveju tikrai galima garantuoti, kad iš esmės niekas nesikeičia, nes siūlomos nuostatos jau suformuluotos 184 straipsnio pirmojoje dalyje. Tačiau jos tiesiog korektiškiau užrašomos, ir turbūt yra logiškiau visus Prezidiumo įgaliojimus surašyti vienoje vietoje, negu išmėtyti po visą dokumentą. Todėl ir siūloma šio projekto 4 straipsniu, dabar jau jis bus, kai priimsime įstatymą, pirmas straipsnis, papildyti 19 straipsnį, o iš kito straipsnio — penktojo, buvusio 184 straipsnio, išbraukti vieną sakinį, paskutinį. Taip padarytume tokią techninę korekciją. Aš kokių nors pastabų ir pasiūlymų dėl to iš deputatų nesu gavęs.
PIRMININKAS. Ačiū, tai jūs dabar siūlote balsuoti.
A. TAURANTAS. Už ketvirtą ir penktą straipsnius kartu, nes jie yra susiję.
PIRMININKAS. Ketvirtame straipsnyje kalbama apie 19 straipsnio papildymą? Taip?
A.TAURANTAS. O penktame apie išbraukimą iš 184-ojo, kartu patikslinant tekstą.
PIRMININKAS. Aš nematau deputatų, kurie norėtų klausti, taip pat suprantu, kad nebuvo taip pat pasiūlymų anksčiau. Ir siūlyčiau priimti be balsavimo. Taip, ir girdžiu tokius pat pasiūlymus iš salės. Taigi laikau, kad ketvirtas ir penktas punktai buvo priimti. Jie, žinoma, dabar taps naujo įstatymo ,,Dėl pakeitimų..." pirmuoju ir antruoju straipsniais. Priimti be balsavimo.
A.TAURANTAS. Aš kartu noriu pastebėti. Juridinis skyrius savo pastabose buvo parašęs, kad įstatyme, keičiančiame kitą įstatymą, straipsnių numeriai turėtų būti eilės tvarka. Aš manau, kad įstatyme, kurį mes priimsime, galės būti taip ir sudėliota. Tačiau deputatų patogumui aš sudėjau šalia tuos straipsnius, kurie turi vienas su kitu ryšį, kad deputatai matytų šalia, nereikėtų vartyti viso dokumento. O jau po visko bus galima išdėstyti taip, kaip prašo mūsų teisininkai. Toliau, 6 straipsnis. Siūloma iš 23 straipsnio antros dalies išbraukti aštuntą punktą. Primenu, kad 23 straipsnyje kalbama apie posėdžių sekretoriato įgaliojimus. Ir čia buvo šiek tiek neapsižiūrėta ir nekorektiškai surašyta, kad posėdžio sekretoriatas turi priimti posėdžiui atsiųstus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus ir perduoti Aukščiausiosios Tarybos sekretoriui. Kaip žinote, laiškus ir panašią korespondenciją registruoja ir priima Aukščiausiosios Tarybos kanceliarija, priimamasis ir todėl nereikėtų dubliuoti šių funkcijų. Čia turbūt per neapsižiūrėjimą buvo likę.
PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas yra siūlęs tuo klausimu ką nors?
A.TAURANTAS. Ne, kitų pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Tačiau jis vis tiktai nori dabar pateikti pastabas.
Č.JURŠĖNAS. Matot, jeigu galima? Aš gerbiamiesiems kolegoms noriu štai ką priminti. Kai kuriuose parlamentuose iš tikro sekretoriatas daro tam tikrus apibendrinimus, priiminėdamas ar telefonais pareikštas pastabas, ar atėjusių žmonių, ar atsiųstus laiškus, telegramas ir taip toliau. Nes juk dalis laiškų, telegramų eina tiesiai sesijai, ne šiaip apskritai Aukščiausiajai Tarybai, o sesijai ir atitinkamu klausimu. Bet aš sutinku su kolegos A.Tauranto siūlymu, kad gal tegul tikrai darys kiti įgalioti asmenys. Bet mes negauname jokių apibendrinimų — aš štai kur matau problemą! Ir todėl, jeigu dabar šitą dalyką išbrauksime, tai juo labiau viską paliksime, kaip sakoma, tam siauram aparatiniam ratui. O juk žmonės kreipėsi į mus, į visus deputatus, į Aukščiausiąją Tarybą! Ir mes turime gauti tuos apibendrinimus, mes turime jausti tą pulsą. Štai jau dirbam pusantrų metų ir aš neprisimenu, štai ir kolega sako susipažinti turime, mes gi nesame gavę nė vieno apibendrinimo, nė vieno pasiūlymo pagal laiškus.
PIRMININKAS. Esam gavę.
A.TAURANTAS. Aš dėkoju gerbiamajam Č.Juršėnui. Jūsų pastaba yra iš tikrųjų laiku ir teisinga. Mes apibendrinimų esame gavę pačioj pirmosios sesijos pradžioj. Aš manau, ką jūs pasakėte, yra pastaba Aukščiausiosios Tarybos sekretoriui, kuris turėtų visa tai tvarkyti. Aš manau, kad sekretoriaus pavaduotojas, kuris dabar yra salėje, gerbiamas A.Endriukaitis tai girdėjo. Ir dar primenu, jog pagal Reglamentą ir apskritai manau, kad nieks abejonių neturi, kad Aukščiausioji Taryba turi kontrolės teisę sekretoriui ir gali jo pasiklausti, kodėl mes to negauname. Sekretorius, kaip žinome, tvarko viso aparato veiklą ir, be abejo, jis, pasitelkdamas priimamojo darbuotojus, galėtų mums tą informaciją pateikti. Ir aš manau, turėtų tą informaciją pateikti. Bet pagal dabartinę Aukščiausiosios Tarybos aparato struktūrą, aš manau, kad jūs sutinkate, jog šio darbo dabartinis sekretoriatas tikrai negalėtų atlikti. Priimamajame yra specialūs žmonės šitiems darbams ir jeigu norim ko nors kitaip, reikėtų keisti visą šitą struktūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, prieštaravimas yra išspręstas. Aš nematau prašančių kalbėti. Deputatas Č.Juršėnas dar kartą.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku su kolegos A.Tauranto pastaba. Bet tada iš tikro gal reikėtų pagalvoti šiek tiek vėliau, kai mes dar kitą kartą taisysime Reglamentą, tai yra kitame etape, gal išties vertėtų ir straipsnį papildyti, ten, kur yra Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus funkcijos? Jūs teisingai sakot, sekretorius turėtų atsakyti už tai, bet tarp jo gausių funkcijų, net 11 paragrafų, šitas dalykas nėra užrašytas. Tai gal vertėtų ir šitą...
A. TAURANTAS. Aš manau, kad apie tai iš tikrųjų vertėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl šito, projekte pateikto šeštuoju, straipsnio? Nėra reikalavimų balsuoti? 6 straipsnis dėl 23 straipsnio pakeitimo priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. Ačiū. 7 straipsnis susijęs su 26 Reglamento straipsnio pakoregavimu. Čia yra gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymas. Jis susijęs su frakcijos narių skaičiaus apibrėžimo pakoregavimu. Gerbiamasis Č.Juršėnas teisingai pastebėjo, kad Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas nedraudžia Vyriausybės nariams būti frakcijų nariais, ir politiškai struktūrizuotame parlamente tai yra savaime suprantama. Todėl yra logiškas siūlymas, kad frakcijos narių skaičiaus apibrėžimas būtų skaičiuojamas ne pagal bendrą deputatų skaičių, kuris, kaip žinome, gaunamas iš viso skaičiaus išskaičiavus ministrus ir Vyriausybės narius, ir kitus mūsų skirtus valstybės pareigūnus, skaičiuojant išviso deputatų skaičiaus. Todėl būtų tai logiškiau, o jeigu ką domina kaip tai skaičiais atrodytų, tai primenu, kad dabar viena penkioliktoji yra devyni deputatai. Jeigu dalysime 141, kiek dabar yra iš viso deputatų, gausime 9,4 ir, vadinasi, minimalus frakcijos narių skaičius turi būti 10 deputatų. Aš manau, kad tai teisinga. Kiek aš žinau, prieštaravimų iš kitų deputatų nebuvo.
PIRMININKAS. Aišku, ir čia akivaizdžios būtų pasekmės: jeigu frakcijoje būtų 10 deputatų, iš jų išeitų vienas į Vyriausybę, frakcija nebegalėtų egzistuoti pagal senąjį apibrėžimą.
A.TAURANTAS. Galbūt taip.
PIRMININKAS. O čia yra siūloma aiškesnė, paprastesnė formuluotė nuo viso deputatų skaičiaus. Atrodo, prieštaravimų dėl šito nėra. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš siūlau vadinti šį procesą indeksacija. Jis būtų suprantamesnis mums visiems, nes tą, matyt, darysime gana dažnai, dar iki minimumo kol ateisime.
PIRMININKAS. Kokį procesą vadinti indeksacija?
B.V. RUPEIKA. Minimumo indeksacija.
PIRMININKAS. Tačiau jūs sutinkate ir su ta formuluote, kuri yra pateikta projekte? Aišku. Ir deputatas A.Norvilas. Deputatas A.Norvilas kalbėti nenori. Ar reikia balsuoti už 7 straipsnį? Girdžiu pasiūlymus, kad galime priimti be balsavimo. Taip ir yra. Skelbiu, kad 7 straipsnis taip pat priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. 8 straipsnis dėl 37 straipsnio aštunto ir devinto punktų patikslinimo. Čia taip pat yra dėl 8 straipsnio deputato Č.Juršėno pasiūlymai, kad Aukščiausiajai Tarybai galėtų būtų teikiami, šiuo atveju komisijų teikiami, pasiūlymai panaikinti ne tik Vyriausybės nutarimų ir potvarkių, kurie prieštarauja įstatymui, bet ir kitų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų sprendimus. Jeigu mes jas kontroliuojame ir jeigu jos priima sprendimus, prieštaraujančius įstatymams, be abejo, komisijos gali teikti Aukščiausiajai Tarybai tokius pasiūlymus, čia būtų toks dabar jau nustatytos tvarkos patikslinimas. O 9 punktas yra tiesiog redakcinis pataisymas tiksliau užrašoma, kad vykdydama parlamentinę kontrolę, Aukščiausioji Taryba turi tikrinti, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos nutarimai. Ten buvo ne visai tiksliai parašyta sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra prieštaravimų? Nėra norinčių kaip nors kitaip argumentuoti arba prieštarauti. Galiu turbūt skelbti, kad priimtas ir 8 straipsnis be pakeitimų ir bendru sutarimu be balsavimo. Taip? Ačiū. Taip ir padarome. Prašom.
A.TAURANTAS. 9 straipsnis — 54 straipsnio aštunto punkto patikslinimas. Tai susiję su Mandatų ir etikos komisijos funkcijomis. Čia tiesiog yra suderinama su kitais straipsniais, tai yra 21 straipsnio ketvirtu punktu ir 140 straipsniu, kur yra pasakyta, kad Mandatų ir etikos komisija teikia spaudai žinias. Tuo tarpu čia parašyta kita formuluotė ir gali kilti tam tikrų nesusipratimų. Todėl visuose straipsniuose, kur apie tą patį dalyką kalbame, turėtume vienodai formuluoti: teikia spaudai žinias apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.
PIRMININKAS. Žodžiu, vietoj ,,apibendrintus duomenis", įrašome žodį ,,žinias ".
A.TAURANTAS. Taip, taip kaip ir kituose straipsniuose, kaip minėjau, yra jau.
PIRMININKAS. Taip, aišku, prieštaravimų nėra. Skelbiu, kad 8 straipsnis yra, atsiprašau, 9 straipsnis yra priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. Dabar dėl 10 straipsnio, tai yra dėl 60 straipsnio užsienio reikalų komisijos veiklos krypčių papildymo. Jums yra pateikiama viena formuluotė. Tuo tarpu per tą laiką, kai buvo pertrauka tarp šių svarstymų, Užsienio reikalų komisija pateikė dar vieną papildomą punktą ir šį punktą, jo formuluotę, taip pat dar siūlo pakoreguoti. Aš tik ką ruošiausi išspausdinti ir deputatams išdalyti šias formuluotes ir nespėjau dėl minėtų priežasčių. Nežinau, ar Aukščiausioji Taryba tai galėtų priimti iš klausos. Galbūt, kadangi mes turbūt visko nespėsime šiandien, gal šį straipsnį atidėkime kitam posėdžiui, jeigu Užsienio reikalų komisija sutiktų.
PIRMININKAS. Vadinasi, visą 10 straipsnį, kalbantį apie Reglamento 60 straipsnio pakeitimus, atidėti? Gerai.
A.TAURANTAS. Taip, aš turiu komisijos pateiktas formuluotes. Galima iš klausos būtų, bet gal kiti deputatai nesutiktų?
PIRMININKAS. Jeigu ten yra bent kiek sudėtingesni sakiniai, gal atidėkime.
A.TAURANTAS. Tai be abejo, yra papildomų punktų.
PIRMININKAS. Gal atidėkime. Tai jeigu autorius prašo atidėti vėlesniam svarstymui... Aha, dėl šito. septintojo skliausteliuose... Deputatas K.Antanavičius reiškia norą padaryti pastabą.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš esu pasiūlęs raštu, kad šito nederėtų pildyti. Pirmiausia galbūt gerbiamasis A.Taurantas atsakys paskui. Juk diplomatinius atstovus užsienio valstybėse skiria, atleidžia Vyriausybė. Tai bent jau Vyriausybės teikimu turėtų būti. Užsienio reikalų ministerija yra Vyriausybės padalinys ir, manyčiau, kad čia Aukščiausiajai Tarybai visai nederėtų. Ir juo labiau Užsienio reikalų komisija teikia Prezidiumui. Yra valdžių sumaišymas. Ir aš užtat siūlau, kad tai nebūtų įtraukta. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Gal dabar prie 11.
A.TAURANTAS. Aš tik noriu pasakyti, kad deputato K.Antanavičiaus pasiūlymus aš turiu, bet tarp jų nebuvo dėl 60 straipsnio kokių nors pasiūlymų. Bet, kita vertus, apie tai, ką pasakė deputatas K.Antanavičius, ir kiti deputatai yra man kalbėję. Tai būtų susiję su kitų įstatymų pakeitimais:
ir su Vyriausybės įstatymo mažais pakoregavimais, su Diplomatinių rangų įstatymo koregavimais ir galbūt dar kokių kitų. Ir jeigu tai pavyktų vienam komplekse padaryti, galbūt tai būtų ir tikslinga. Aš siūlyčiau, kurie yra suinteresuoti, išnaudoti tą laiką. Galbūt galima pakoreguoti ką nors ta kryptimi?
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas Č.Juršėnas nesutiktų atidėti tam laikui, kai svarstysime 10 straipsnį?
Č.JURŠĖNAS. Čia nėra valdžių supainiojimas. Kaip tik aukščiausioji valdžia turi rūpintis ambasadoriais.
PIRMININKAS. Nediskutuosime dėl to, dėl ko autorius neprašo šiandien diskutuoti.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Toliau 11 straipsnis. Aš primenu, kad už 3 minučių, gerbiamasis Taurantai, turėtume baigti svarstymą, kadangi yra prašymas padaryti pareiškimą.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau tik paklausti gerbiamojo posėdžio pirmininko. Turbūt kvorumo nėra ir dėl viso įstatymo turbūt negalėsime?
PIRMININKAS. Negalėsime balsuoti, galim tik priimti be balsavimo arba su balsavimu atskirus straipsnelius. O dėl viso įstatymo dar kol kas negalime balsuoti.
A.TAURANTAS. Ačiū. 11 straipsnis 77 straipsnio pakoregavimas. Čia yra susiję su tuo, kad pagal mūsų jau nusistovėjusią tvarką ne visada pavyksta gerbiamajam seniūnui ar gerbiamajam sekretoriui, ar Prezidiumas nespėja, ar tiesiog darbai taip susiklosto, kad negalime iš anksto numatyti visos savaitės darbotvarkės. Todėl kartais tenka priimti atskirų dienų darbotvarkes. Ir nematau čia nieko blogo, bet tai reikia įteisinti. Gali kartais kilti klausimas, kadangi pagal Reglamentą dabar yra parašyta, kad kai savaitės darbotvarkė patvirtinta, kiekvienos dienos posėdžio darbotvarkę galima tvirtinti nesant kvorumo. Todėl, kai nėra tvirtinta, lyg ir ta tvarka nenustatyta. Todėl čia aiškiai pasakyta, kad jeigu savaitės darbotvarkė nėra patvirtinta, tvirtinant kiekvienos dienos darbotvarkę, reikalingas kvorumas, kaip ir savaitės darbotvarkei. Ta tvarka įteisinama, kad būtų šiek tiek lankstesnė, kad galėtume pasielgti, jeigu sąlygos reikalauja, ir pasitvirtinti atskirai kiekvienos dienos darbotvarkę, nesant savaitės darbotvarkės. Be abejo, normalesnė tvarka, kai deputatai iš anksto žino, kokia bus savaitės darbotvarkė. Bet jeigu sąlygos mus verčia taip, tai reiktų tą ir padaryti. Ir jeigu deputatai leistų, dar projekte nėra užrašyta, bet aš siūlyčiau dar labai nežymiai pakoreguoti 77 straipsnio antrąją dalį, kur pasakyta, kad į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje esantys klausimai, ten kiti dar reikalavimai, išskyrus specialius Reglamente numatytus atvejus. Kad nekiltų abejonių, pristatymui skirtų klausimų, be abejo, gali dar nebūti sesijos darbų programoje. Yra tik pristatymas.
Todėl aš siūlyčiau dar antroje dalyje papildyti: išskyrus projektų pristatymą ir kitus Reglamente numatytus atvejus. Toks patikslinimas.
PIRMININKAS. Įrašome tris, keturis žodelius: ,,projektų pristatymą ir kitus specialius Reglamente numatytus atvejus".
A.TAURANTAS. ,,Ir kitus". ,,Specialius" gal čia nebūtinas žodis. ,,Ir kitus Reglamente numatytus atvejus".
PIRMININKAS. ,,Išskyrus projektų pristatymą ir kitus Reglamente numatytus atvejus".
A.TAURANTAS. Ir pirmąją dalį pakoreguoti taip, kaip yra atspausdinta projekte.
PIRMININKAS. Aišku. Matyt, čia nereikėtų dėl to dauginti. Reiktų gal tik pritarti. Deputatas K.Antanavičius vis tik nori pateikti trumpą pastabą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jau pateikęs esu rastu dėl ,,parengia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas". Juk mes žinom praktiką, kai tada nereikia kviesti nei pirmininkų, nei frakcijų posėdžių. Ir čia šiandien gerbiamasis seniūnas iš ryto pareiškė, kodėl nedalyvauja, ir t.t. Na, tai nėra tokio, mes nieko nerengiam. Tai aš esu pateikęs, kuriuos projektus pagal nuolatinių komisijų ir frakcijų pirmininkų sprendimą parengia posėdžio seniūnas. Tai tas, kas yra daroma.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, aš sutikčiau su jūsų pasiūlymu. Aš primenu diskusijas dėl seniūno, buvusias priimant Reglamentą. Jūsų projekte yra parašyta ,,posėdžio pirmininkas". Posėdžio pirmininkas to negalėtų padaryti, nes per dieną gali keistis keli pirmininkai. Jeigu įrašo ,,seniūnas", aš sutikčiau, ir tai būtų iš tikrųjų logiška tvarka. Faktiškai taip ir vyksta. Deja, priimant Reglamentą, buvo labai bijoma tos seniūno institucijos ir tai nebuvo priimta. Jeigu pritartų deputatai, aš visiškai sutinku, kad tai galėtų daryti ir seniūnas. Jeigu dabar jau nebijoma seniūno, tai galima taip ir padaryti.
PIRMININKAS. Ar reikia šiandien toliau aptarinėti tą dalyką, ar jūs priimate deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą?
A. TAURANTAS. Aš tai seniai buvau priėmęs.
PIRMININKAS. Su mažu pakeitimu: ,,Aukščiausiosios Tarybos seniūnas". Ne posėdžio pirmininkas, taip?
A.TAURANTAS. Be abejo, pakeitus šitą, reiktų dar kitus straipsnius pakoreguoti, nes yra ir kitur įrašyta tokia Prezidiumo prerogatyva.
PIRMININKAS. Taigi autorius, deputatas A.Taurantas, priima deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Ar reikia balsuoti už 11 straipsnį atsižvelgiant, kad 11 straipsnio antrojoje dalyje taip pat įrašomi žodelyčiai: ,,išskyrus projektų pristatymus ir kitus Reglamente numatytus atvejus". Jeigu nėra prieštaravimų, nereikia balsuoti dėl to? Ačiū. Priimtas 11 straipsnis su šiais pakeitimais. Aš paprašysiu gerbiamąjį A.Taurantą per pertrauką įforminti priimtus šiandien straipsnius kaip įstatymą ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai balsuoti.
A.TAURANTAS. Jeigu bus kvorumas, būtų galima šiandien balsuoti, taip?
PIRMININKAS. Taip.
A.TAURANTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Laukiu, kad būtų kvorumas, kadangi dar yra ir iš antradienio keletas nebalsuotų klausimų. Ačiū jums. Dabar su malonumu kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininką, deputatą Gediminą Ilgūną. Prašome, suteikiu jums žodį.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, rytoj mūsų kolegė deputatė R.Hofertienė mini gražią sukaktį. Mes visi pažįstame kolegę deputatę R.Hofertienę kaip labai pareigingą deputatę, principingą žmogų ir kaip labai mielą ir gražią moterį. (Plojimai) Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir Mandatų ir etikos komisija įgaliojo mane visų mūsų kolegų deputatų vardu pasveikinti kolegę R.Hofertienę ir palinkėti jai kuo geriausios kloties visuose jos darbuose ir sumanymuose. (Plojimai) Ir informacija: Švietimo, mokslo ir kultūros komisija dabar, iš karto, kviečiama trumpam posėdžiui į antrojo korpuso 410 kabinetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kol neatvyko Ministras Pirmininkas, galbūt sutiktumėt, kad būtų pristatomas vieno ar kito įstatymo projektas. Pavyzdžiui, galbūt deputatas P.Varanauskas? Deputate Varanauskai, deputate Varanauskai! Aš noriu paklausti, ar esant galimybei, susidarius laiko tarpui, galėtumėt pristatyti jūsų teikiamo įstatymo projektą? Dabar, perkeliant iš kitos darbotvarkės vietos. Jūs sutinkate ar ne? Deputatai taip pat neprieštarautų dėl tokio darbotvarkės punktų sukeitimo vietomis? Taigi kviečiu į tribūną deputatą Povilą Varanauską pristatyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio papildymo" projektą. Kol deputatas pasiruoš, noriu perskaityti taip pat deputato P.Varanausko informaciją, kurioje sakoma, kad deputatai, norintys šiandien apsilankyti KGB pastate, 14 val. gali atvykti prie Aukščiausiosios Tarybos išorinio įėjimo. Tai yra, kiek suprantu, prie vienintelio įėjimo ir išėjimo. Jeigu deputatai šiandien negali to padaryti, gali nepergyventi, kadangi ir kitą savaitę bus analogiškas renginys. Taigi prašau jus trumpai pristatyti įstatymo projektą.
P.VARANAUSKAS. Dar nedaug salėje žmonių ir nematau tų deputatų, kurie papildymų turi. Pritardami tam, kas išdėstyta, jie dar turi ir kitų minčių. Tai gali būti taip, kad mes ateity išplėsim, jeigu šiandien aš pasakysiu jų siūlomas mintis. O čia Butų privatizavimo įstatyme (labai gerai, kad premjeras yra) tokią pataisą norėtume, dėl kurios susitarėm, kai priėmėm Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą. Tai jau seniai mes priėmėm, kad apsaugotume žmones nuo godumo. Jis siejamas su tais atvejais, kada šiuo metu žmogus vienoje apylinkėje, rajone arba mieste gyvena valdiškame bute arba net name, yra ir tokių, kai turi visą namą valdišką, o šalia, kažkur netoli yra jo nuosavas namas. Tai kad jis pasirinktų: arba išsiperka tą, kas yra valdiška, priduotų, tai yra nereikalauti jam parduoti pagal nustatytas sumažintas kainas. Konkrečiai sakau, yra žinoma net atvejų, kada jo buvęs nuosavas namas ir dabartinis namas, visas namas, šalia kurio gyvena, yra visiškai greta, toje pačioje gatvėje. Ir jis jau planuoja, kaip iškeldinti žmones iš jo buvusio nuosavo namo, kad galėtų dalį jo parduoti ir nusipirkti tą, kuriame gyvena, ir turėti pusantro ar net du namus. Tai štai įstatymas ir skirtas šiam reikalui. O kitų deputatų dar buvo tokios pastabos, kad reikėtų (jeigu galėtų deputatas A.Ambrazevičius susikaupti, nes dabar ką sakysiu, noriu, kad girdėtų premjeras),kad galėtų žmonės pigiau nusipirkti namus ne kaimo vietovėse, nebūtinai rajonų centruose ir kur yra užterštos vietovės. Tuo klausimu kreipėsi Jonavos miesto, Kėdainių miesto tam tikros vienos vietovės ir viso Akmenės miesto gyventojai. Tai galbūt tada mes, jeigu jūs pritartumėt po pirmojo svarstymo, ateity išplėstume šį įstatymą kitais pasiūlymais, kad vienu metu visas pataisas galėtume padaryti. Tiek aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo. Jeigu aš neklystu, jūsų teikiamas klausimas yra sesijos darbų programoje?
P.VARANAUSKAS. Taip yra.
PIRMININKAS. Ar deputatai nori klausti? Deputatus, kurie nenori klausti, prasyčiau išbraukti savo pavardes. Deputatas Jonas Šimėnas, matau, tikrai nori klausti.
J.ŠIMĖNAS. Aš noriu paklausti, ar čia tiktai Butų privatizavimo įstatymo, tai yra Turto grąžinimo įstatymo, ar tuo pačiu ir Butų privatizavimo įstatymo pataisa?
P.VARANAUSKAS. Suprantat, kai kilo tarp mūsų toksai pokalbis, jeigu jūs atsimenat, kuriam įstatyme reikėtų daryti šią pataisą, tie, kurie pristatė Turto grąžinimo įstatymą, siūlė pataisą Butų privatizavimo įstatymui. O čia išplėsti į abudu įstatymus, manau, nebūtina. Juridinio skyriaus juristai pasakė, kad šitas įstatymas yra suderintas. Jie nutarė, kad geriausiai tiktų ši pataisa Butų privatizavimo įstatymui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Mes, bendraudami su rinkėjais, dar su keliom problemom susidūrėm. Ir būtų įdomi jūsų nuomonė. Papildant arba kitas pataisas darant dėl panašaus atvejo, kai žmogus yra parašęs pasižadėjimą, kad gavęs sklypą ir pastatęs namą, paliks butą, kuriame dabar gyvena, kad tai kategorijai žmonių irgi kokiu nors būdu būtų taikomas įstatymas arba nutarimas. Aš nežinau, kokiu būdu geriausia šitai padaryti, nes tai jau pasikartojantys reiškiniai. Mes kalbėjom su gerbiamuoju Z.Juknevičium. Tai jau visos Lietuvos problema. Ir tai palikta savivaldybių kompetencijai. Vieni gali tą daryti, kiti negali. Bet kai nėra išaiškinimo, trukdoma jiems tai padaryti.
P.VARANAUSKAS, Aš esu tos nuomonės, kad žmonės, kurie parašė pasižadėjimus, tai yra, kurie davė pasižadėjimus, juos turi įvykdyti, nors jie, tie pasižadėjimai, būtų duoti ir ankstesnei valdžiai. O ši valdžia paskui gali jiems kokias nors nuolaidas daryti. Ir tikriausiai reikia dar padaryti papildomą pataisą. Ir geriausia turbūt šiame įstatyme, ką mes ir sutarsim tikriausiai.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau deputatų, kurie dar norėtų paklausti, ir atsiprašau deputato P.Varanausko. Vis tik atvyko premjeras. Yra numatytas jo pasisakymo laikas. Darykime pertrauką pristatyme. Šiandien tam klausimui svarstyti numatytu laiku toliau tęsime pristatymą ir deputatai galės paklausti.
P.VARANAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums kol kas. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką deputatą Gediminą Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Aš vakar perskaičiau dienotvarkę ir sužinojau, kad turiu pusę valandos pasakyti kažkokią kalbą. Ir, matyt, supratau taip, kad ta kalba, tema gali būti pasirinkta laisvai. Galbūt aš pabandysiu trumpai apibūdint dabartinę padėtį, taip pat trumpai apie tuos rezultatus, kuriuos mes pasiekėm, kuriuos pasiekė Lietuvos Respublikos delegacija, viešėdama Tailande, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Na, pirmiausia, aš manyčiau, turbūt Aukščiausiajai Tarybai reikėtų kokią nors dieną paskirti padiskutuoti dėl bendros politinės padėties. Ne, ne dėl vidaus politinės padėties, vidaus politinė padėtis, manau, kad ir kaip mes bediskutuotume, aiškesnė nepasidarys. Ir galbūt tik tiek, kad kitur galim diskutuoti dėl vidaus politinės padėties, tarkim, ir panašiai. Bet pakalbėti apskritai apie Lietuvos padėtį, santykius su kaimyninėmis valstybėmis, dėl tarptautinės politikos ir panašiai. Kadangi man jau kartais atrodo, kad mes, spręsdami konkrečias ekonomines sutartis, susitarimus su įvairiom organizacijom, pasaulinėm bendrijom ir panašiai, kažkur nukeliaujam toli toli, o kartais čia mes vėl grįžtam ir apsvarstom praeitus dalykus. Iš tikro yra daug įdomių problemų. Pavyzdžiui, viena iš problemų mes stojam į Europos išvystymo ir rekonstrukcijos banką. Ir yra įvairių galimybių jungtis su vienom bendrijom, su kitom, su vienom valstybėm ir kitom. Ir tai, su kokia valstybe mes sudarom kokią parapiją, yra taip pat tam tikra ir nemaža politika. Pavyzdžiui, mes stojam į Pasaulio banką. Mes šiandien turim pasakyti, su kokia valstybių grupe mes jungiamės arba mes turim tose organizacijose pirkti atitinkamą dalį. Vėlgi tam tikra politika yra daroma. Ir daugybė kitų pavyzdžių, kuriuos man, pavyzdžiui, tenka dabar priimti vienasmeniškai. Ir mane galbūt šiek tiek nustebina, kad deputatai ne visuomet manęs ir pasiteirauja, kodėl toks priėmimas arba kitoks ir, manyčiau, kad tokie dalykai kaip tik ir turėtų būti pagrindiniai diskusijų dalykai šitam parlamente, kalbant apie politiką. Ne šiaip kokie ten smulkūs dalykėliai, bet esminiai dalykai, nuo kurių sprendimo priklausys Lietuvos padėtis tarptautiniame politiniame gyvenime kelias dešimtis metų. Ir aš manau, kad mes kokią dieną galėtume tokiems reikalams paskirti. Paskirti mūsų ekonominei politikai, užsienio politikai. Ne atsiskaityti, bet pasitarti ir gauti pritarimą. Ar iš tikro tokiu mes keliu žengiam, ar galbūt yra kitokių abejonių? Na, viena politikos kryptis yra visiškai aiški. Jeigu mes norim sustiprinti savo ekonominį savarankiškumą, tapti tikra valstybe, be abejo, mes turim sumažinti priklausomybę nuo vienos valstybės. Na, ir šiandien tikriausiai ne paslaptis, ir jūs, ir aš gaunam tokių įvairių pagrasinimų, kad jums nutrauksim naftą ar mokėsit už naftą doleriais arba panašiai kitką padarysim. Ir net buvo tokių gandų dabar Maskvoj pačiam aukščiausiam lygy, Maskvos, Rusijos Vyriausybės aukščiausiam lygy, buvo susidariusi tokia nuomonė, pavyzdžiui, kad nėra Maskvoj naftos dėl to, kad Lietuva ima iš Tarybų Sąjungos, Rusijos naftą ir eksportuoja. Na, ir šiek tiek mus nustebino, pavyzdžiui, kai Rusijos kai kurie vadovai, pasirodo, net nežinojo, kad tą naftą eksportuoja pati Rusija, tiktai per mūsų Lietuvą, ir pinigus pasiima. Jiems atrodė, kad tuos pinigus pasiima Lietuva. Ir aš manau, kad jie tai suprato, ir vienas iš jų pasakė, kad atsiprašau už rusišką išsireiškimą, ,,očerednoj raz nam padsunuli ne te cifry". Bet tai rodo, kad yra vykdoma tam tikra politika viduriniuose sluoksniuose, kurie kartais dominuoja priimant atitinkamus sprendimus. Ir buvo net tokių gandų, kad tam tikrų sankcijų gali imtis Tarybų Sąjunga Lietuvos atžvilgiu lapkričio pradžioj. Aš nežinau, ar tai įvyks lapkričio mėnesį, bet kad mes nuolat jausim tam tikrą ekonominį spaudimą, tai, manau, aišku ir tai gali trukti ne vienerius metus ir ne vieną penkmetį. Ir vienintelis būdas, kaip tapti šiek tiek laisvesniems, tai yra išplėsti savo ryšius su visu pasauliu, su išoriniu pasauliu. Jeigu yra monopolis, vienintelis vaistas sumažinti priklausomybę nuo to monopolio yra atitinkamą dalį tų ryšių sudaryti su kita valstybe arba padaryti, kad vienoj ar kitoj srity bent būtų du alternatyvūs šaltiniai. Aš manau, dėl šitos priežasties kaip tik mes pastaruoju metu labai aktyviai aktyvinam savo užsienio politiką. Aš kalbu pirmiausia apie ekonominius ryšius. Ir aš turiu pasakyti, kad praktiškai, jeigu mes bandysim izoliuotai nuo išorinio pasaulio išspręsti savo problemas, tai aš galiu pasakyti kaip ekonomistas visiškai atvirai, kad mūsų laukia labai liūdnos perspektyvos. Jeigu mes sugebėsime visomis pastangomis, visomis priemonėmis tiek deputatų lygiu, tiek parlamento lygiu, tiek Vyriausybės lygiu, tiek neoficialiais kanalais pagaliau įsiskverbti į Vakarų rinkas nepriklausomai, kiek tai kainuotų šiandien, tai per metus atsipirks keleriopai. Ir aš galiu pasakyti, kad savo rizika aš kai kurioms stambioms kompanijoms esu ir taip pasakęs: va, jeigu norit, Lietuvoj yra labai daug kvalifikuotų žmonių, tikrai kvalifikuotų žmonių, yra ir įmonių, kai kurios ir neblogos įmonės, tik trūksta kai kurių komponentų, trūksta kai kurios technologijos, tik trūksta šiek tiek valiutos, bet mes, pavyzdžiui, galim išnuomoti kokią gamyklą, pavyzdžiui, kokiai nors pasaulinei kompanijai ir penkerius metus, pavyzdžiui, neimti iš jos mokesčio. Kad ji iš jos padarytų tikrą gamyklą, kur žmonės dirbtų ir gautų gerą atlyginimą. O prie jos priliptų aplinkui ir panašiai. Na, aš pateikiu kaip pavyzdį. Aš manau, kad artimiausiu metu mes pabandysim pateikti (mūsų Ekonomikos ministerija kartu su Vyriausybės aparatu ruošia eksporto išvystymo programą) prekybos išvystymo programą. Tokioj situacijoj turėtų būti net ir tokių nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, kai lankiausi Pietryčių Azijos respublikose, kai kuriose iš jų taip ir buvo padaryta. Buvo atrinktos kai kurios šakos, kurios, jų supratimu, yra perspektyvios, ir, pavyzdžiui, buvo padaryta taip: atrinko stambias kompanijas, kurios turėtų teisę konkuruoti ir išnuomojo dešimčiai metų tas įmones, neimdami jokių mokesčių. Ir dabar vietoj tų įmonių, aišku, susikūrė šiuolaikiniai pramoniniai centrai. Darbininkai, jeigu lyginsime su mūsų darbininkais, dabar skaičiuoju ne rinkos kursu, bet jau kitaip skaičiuojant mūsų metines pajamas, lygias dviem tūkstančiams dolerių per metus, nacionalines pajamas vienam žmogui, tai tose besivystančiose valstybėse, kuriose atseit vystosi, deja, jau skaičiuojama vienam žmogui vienuolika tūkstančių, Ir žinoma, kiek ten yra vaikų ir kiek kaime dar gyvena žmonių, kurie nieko... Tai ir man ten būnant, didžiausias noras buvo kilęs kaip nors padaryti, kad galėtų daugiau žmonių aplankyti tokias valstybes ir pamatyti, kad iš tikro Lietuva yra tik pasaulio dalelė, kuri gali ir likti tokia nežymi dalelė, vargingai gyvenanti. Bet jeigu ji pasinaudos tuo, ką yra sukūręs pasaulis, ir kokiais standartais ekonomikoj, politikoj gyvena pasaulis, ji galėtų pagaliau tapti ir ta besivystančia valstybe. Bet tam mums reikėtų, ypač tuo metu, kai mes norim kaip nors išsigelbėti nuo to spaudimo, kurį daro visgi stiprios Tarybų Sąjungos konservatyvios jėgos, o jos daro, ir aš tai jaučiu, ir aš gaunu perspėjimų ir neoficialiai, su pamokymais ir panašiai, tai be abejo, mes turėtume priimti ir nestandartinių sprendimų. Ir man atrodė, kad bendradarbiavimas su Pietų Korėja galėtų būti naudingas. Mes ne šiaip planuojam tuos vizitus, dar kartą aš pabrėšiu ekonominių prekybinių ryšių vystymo klausimais. Ne dėl bendrų politinių kokių tai motyvų, o vien tuo pagrindiniu tikslu. Ir mes pasirenkam tas valstybes taip, kad jos būtų naudingi partneriai. Ir tokių valstybių yra Vakarų Europoj keletas valstybių, Šiaurės valstybės, su kuriomis yra naudinga bendrauti dėl to, kad mes esam mažesni ir jie mažesni, ir jie nori su mumis bendradarbiauti. Su Vokietija dėl to, kad ji, na, neslėpsiu, vis tiek pradeda dominuoti Vakarų Europoje ir, matyt, savo įtaką plečia. Tai yra visai kitokia bendradarbiavimo forma su tom valstybėm ir sutartys, ir parama, ir panašiai. Ir visai, pavyzdžiui, kitokio pobūdžio valstybės, su kuriomis mums dabar naudinga būtų bendradarbiauti, yra, pavyzdžiui, Pietų Korėja. Dėl to, kad Pietų Korėja dabar nebegali konkuruoti savo prekėm Japonijoj ir Amerikoj, nes kainos, darbo užmokestis pakilo, labai didelis, ir jie paprasčiausiai sunkiai konkuruoja. Ir jų dabar rinka atsiveria į Europą. Bet kadangi yra didžiuliai atstumai ir vežti iš Pietų Korėjos prekes brangiai kainuoja, tai, be abejo, jiems patogu būtų, ir aš tai bandžiau kiekvieną kartą aiškinti ir įtikinėti ir, manau, daugelis iš jų patikėjo, kad naudingiau būtų vežti, pavyzdžiui, atskirus komponentus į Lietuvą, čia steigti bendras įmones, gaminti galutinę produkciją, įdarbinti mūsų žmones ir su gražia etikete eksportuoti produkciją į Tarybų Sąjungą, į Lenkiją ar panašiai. Bet tam reikia atitinkamų sutarčių, kadangi Pietų Korėja, aišku, ne Amerika ir kokių nors ypatingų sentimentų Lietuvai neturi. Tam reikia sutarčių. Mes susitarėm, kad pasirašysim tas sutartis, kurios sudarytų normalias sąlygas normaliems, tikriems verslininkams saugiai prekiauti su Lietuva. Tokia sutartis bus dėl prekybinio bendradarbiavimo, iš esmės šita sutartim bus išspręstas palankumo režimas, statusas. Antra sutartis dėl investicijų apsaugos, tai yra pasitikėjimo formos sutartis. Ir trečia sutartis dėl mokesčių tarpusavyje sureguliavimo, kad išvengtume dvigubo apmokestinimo. Ir aš manau, kad po šitų trijų sutarčių, ir rimtų verslininkų akimis žiūrint, jau teisine infrastruktūra sąlygos yra, jau infrastruktūra yra palanki. Be to, mes turėjom susitikimų ne tik su Vyriausybės vadovais, ne tik su prezidentu, užsienio reikalų ministru ir panašiai, bet turėjom susitikimų ir su Pramonininkų asociacijos vadovais, kurie iš esmės šiuo metu, kai Vyriausybė įgyvendino tą liberalią ekonomiką, praktiškai dominuoja politikoj. Ir aš, pavyzdžiui, palyginau su mūsų Pramonininkų asociacija, tai, deja, mūsų Pramonininkų asociacijai dar reikia rimtai padirbėti: pereiti nuo politinių deklaracijų, nuo bandymo dalyvauti politiniame gyvenime prie..., pradėti kurti ekonominę politiką ir įtakoti ekonomiką. Ir iš tikro tam sąlygos turėtų būti, bet kartais man atrodo, kad mūsų Pramonininkų asociacija apsiriboja reikalavimu sumažinti mokesčius. Aš pakviečiau juos apsilankyti Lietuvoje oficialiai ir dar parašysiu savo vardu stambiausių kompanijų vadovams, su kuriais buvau susitikęs, asmeniškai pakviesiu, kad jie atvažiuotų, pasižiūrėtų ir galbūt iš dešimties du—trys kokie ir įsikurs. Ir nereikėtų manyti, kad atvažiuos į Lietuvą korėjiečiai. Tikrai nė vienas neatvažiuos. Nė japonai neatvažiuos į Lietuvą, geriausiu atveju gali atvažiuoti tik jų kapitalai. Na, ir vienas menedžeris koks, pavyzdžiui. O į tokias valstybes kaip mūsų dar bent dvidešimt metų jokios migracijos iš tų išsivysčiusių valstybių pusės, be abejo, dar nebus. Taip kad čia kokio nors pavojaus, kad tautinė padėtis pasikeis, aš nematau. Na, taip pat su Pietų Korėja labai atsargia forma kalbėjome ir apie finansinę paramą. Bet aš nenorėčiau, kad Lietuva būtų tokia valstybė kaip Tarybų Sąjunga, kuri dabar kiekvieną kartą prašo ir nieko negauna. Man teko kalbėti su Jungtinių Amerikos Valstijų finansų sekretorium Bankoke. Bet kuriuo atveju susidariau įspūdį, kad didelės garbės tie dabartiniai Tarybų Sąjungos delegacijų vizitai pačiai Tarybų Sąjungai nedaro. Jie šiuo metu, išskyrus humanitarinę pagalbą negali nieko tikėtis, kadangi visgi pasaulis supranta, kad kol kas Tarybų Sąjungoj aktyvios politikos nėra, yra tik laukimas, kėdžių stumdymas, kova dėl vietų ir panašiai, ir visiškai neskiriama dėmesio reformoms. Mes kalbėjom apie finansinę pagalbą, apie kreditus, bet mes iš karto pirmiausia pabrėžėm, kad Lietuvai kokios nors nekompensacinės paramos nereikia. Kreditai — tai, be abejo, parama, bet nėra dovana. Mes galim iš vieno ar kito prašyti kreditų, juos grąžindami, mokėdami palūkanas ir panašiai. Tai kai kuriuose susitikimuose su Pietų Korėjos kai kuriais Vyriausybės atstovais mes užsiminėm dėl to klausimo, bet forma paramos, ne kaip neatlygintinų kokių nors dovanų davimo, bet kaip normalių santykių. Jie žadėjo pasvarstyti. Yra šiek tiek problemų, kurios taip pat svarbios Pietų Korėjai dėl to, kad jie sprendžia santykius su Šiaurės Korėja. Šiaurės Korėjos politika daug kur remiasi Tarybų Sąjungos politika, ir jie turi taip pat tam tikrų atsargumų imtis. Ir, aišku, labai atsargi yra Japonija. Ji praktiškai šiuo metu bijo labiau krustelėti, kadangi ji tikisi atgauti savo salas. Bet mes Japonijoje iš esmės turėjom kiek kitokį tikslą. Japonija dalyvauja Europos dvidešimt keturių valstybių programoj ir būtent Japonija ketina teikti paramą Centrinės Europos valstybėms, įskaitant ir Pabaltijo respublikas, per tą dvidešimt keturių valstybių programą. Na, ir jie pažadėjo, kad lapkričio vienuoliktą dieną, kai bus Briusely svarstomas tas klausimas, užsienio reikalų ministras neužmirš to mūsų pokalbio Tokijuje. Su Japonijos Vyriausybe susitarėm, kad pradėsim dabar ruošti sutartį dėl investicijų apsaugos, tokios prekybinės sutarties su Japonija nereikia pasirašinėti, kadangi neturi tokio palankumo statuso, kokį turi Amerika arba Pietų Korėja. Tai šitokios nereikia sutarties. Tik dėl mokesčių sureguliavimo paliesim klausimus. Na, ir be abejo, dar vieną tikslą turėjom Japonijoj — paskatinti verslininkus. Paskatinti Japonijos verslininkus, paaiškinti, kad pas mus yra visai kitokios sąlygos negu Tarybų Sąjungoj. Na, galbūt kai kur ir šiek tiek pasigyrėm, tiek to, atleis. Svarbu, aš manau, kol jie atvažiuos, mes iki galo sutvarkysim visus tuos trūkumus įstatymuose, kurių dar mes, matyt, galėsim rasti. Na, galbūt ne trūkumus, aš norėjau pasakyti, kad yra galimybių dar patobulinti įstatymus taip, kad jie gražiau atrodytų užsienio verslininkams, užsienio kapitalui, kurio mums, deja, šiuo metu labai stinga, jeigu mes norim tapti šiek tiek nepriklausomi nuo Tarybų Sąjungos. Taip, prie pabaigos. Ir paskutinė mūsų vizito dalis buvo susieta su mūsų dalyvavimu Bankoke. Lietuva šitame kasmetiniame suvažiavime, kurį organizuoja Pasaulinis bankas, buvo pasveikinta ir jau turėjom savo vietas. Tačiau mes, be abejo, tuose iškilminguose renginiuose dalyvausime, praktiškai juose net mažai turėjom kada būti. Mes Bankoke susitikom su daugiau kaip dešimties tarptautinių pasaulinių ir europinių finansinių organizacijų vadovais. Tai buvo labai gera proga, kai visi vienu metu suvažiuoja. Ir buvo susitarta ir su Investicijų draudimo agentūra, kad mes į ją stojam. O tai reiškia, iš karto yra sudaromas palankus režimas užsienio investitoriams investuoti savo kapitalą ir sumažinti riziką, politinę riziką, kad tas kapitalas bus nusavintas, pavyzdžiui, kitos Vyriausybės, kuri gali ateiti. Na, aišku, juokauju aš. Mūsų Vyriausybė neturi teisės nusavinti kapitalo, bet gali atseit Vyriausybė pakeisti įstatymus ir panašiai. Taip pat su kitomis finansinėmis korporacijomis buvom susitikę ir kalbėjom apie kai kuriuos jau konkrečius projektus. Na, ir daugiausia dėmesio skyrėm susitikimams su Pasaulinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo delegacijomis. Ir iš tikro tie susitikimai buvo jau derybų pobūdžio. Iš vienos pusės mes sėdėjom, iš kitos pusės jų keletas dešimčių, ir jau kai kuriuos klausimus mes pastūmėjom žymiai toliau. Na, bet kuriuo atveju, aš manau, kad svarbiausia tai, kad vis tik mums jau, atrodo, pavyko iki galo susitarti, kad tas procedūras mes turėtume išspręsti, priėmimo procedūras, iki kitų metų gegužės dešimtos dienos. O jeigu taip paprastai, tai įstojimo klausimai yra kartais svarstomi keletą metų. Ir ką duoda tas įstojimas į šitas organizacijas? Na, įstojimas į šitas organizacijas, pavyzdžiui, į Pasaulinį banką, duoda galimybę gauti kreditus, paskolas stambiems projektams. Tai yra šita organizacija neužsiima kokiom nors mažomis įmonėlėmis ir panašiai, bet teikia paskolas, kurios ten yra šimtas milijonų dolerių, penkiasdešimt milijonų ar du šimtai milijonų tokiom sumom. Jos turi esminę įtaką valstybės ekonomikai. Ir, pavyzdžiui, toms Pietryčių Azijos valstybėms, kurios atsigavo, žymia dalim padėjo Pasaulinio banko suteiktos paskolos stambiems projektams. Ir mes, manau, taip pat realiai pretenduojam į tas paskolas, kadangi mūsų kasmetinės pajamos, kaip sakiau, siekia du tūkstančius dolerių jų preliminariais vertinimais. Ir tos paskolos yra duodamos tol, kol tos kasmetinės mūsų pajamos vienam žmogui neviršija keturių tūkstančių. Po to jau ten būna paskolos kitokio pobūdžio. Tarptautinis valiutos fondas daugiausia teikia paramą su tam tikrais reikalavimais stabilizuoti pinigų cirkuliaciją. O norint stabilizuoti pinigų cirkuliaciją, reikia subalansuoti užsienio prekybos balansą ir panašiai. Tai tam tikras sudėtingas mechanizmas ir dažnai reikalauja pinigų. Tai nėra tokie pinigai, kurie suvalgomi. Tie pinigai, kurie gali būti, pavyzdžiui, reikalingi porą metų, kad po to jie atsilaisvintų. Čia yra atskira kalba. Aš nenorėčiau jūsų varginti techniniais, ekonominiais, finansiniais dalykais. Baigdamas aš norėčiau dar kartą akcentuoti, kad mes esam priklausomi kol kas nuo Tarybų Sąjungos ekonomikos. Ir Tarybų Sąjungos ekonomikos šakos taip pat yra priklausomos nuo kai kurių mūsų įmonių. Bet, pavyzdžiui, nė vienas iš mūsų šiandien negalim būti garantuotas, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, vienas ar kitas Tarybų Sąjungos ar tos naujos ekonominės sąjungos Vyriausybės atstovas... Mes gi valstybė, negalim savo politikos orientuot į vieną ar kitą dabar mums palankų lyderį. Tai būtų klaidinga, mes turim orientuotis į valstybę. O valstybės lyderiai pasikeičia, kartais ir jų politika gali pasikeisti. Ir aš tikiu, kad šito neįvyks, bus mūsų patys geriausi santykiai su Jelcinu, su Silajevu ir panašiai, ir panašiai. Bet vis tik mes negalime sau leisti nieko nedaryti, kad sumažintume tą priklausomybę. Vienintelė galimybė tai padaryti yra, jeigu norim, kad iš tikro be didelio pavojaus galėtume dirbti, ir naftą, ir kitus dalykus už valiutą... Mes turim viską daryt, kad išplėstume prekybą konvertuojama valiuta. Ir labai greitai tai daryti. Bet norėdami šitai įvykdyti, mes turim atmesti bet kokias ambicijas, bet kokius pamatuotus ar nepamatuotus skaičiavimus ir bet kokiais būdais pritraukti užsienio kapitalą. Tai reiškia — nereikėtų investicijos iš savo kišenės. O mūsų darbininkas arba tarnautojas inžinierius tikrai neblogiau jausis, pavyzdžiui, gamykloj, pastatytoj tų pačių mūsų darbininkų, bet už užsieniečių pinigus. Aišku, tai nereiškia, kad mes turim atiduoti, leisti investicijas daryti į monopolines šakas. Šito mes negalime daryti. Bet ten, kur yra rinkos šakos, kur yra konkurencija, tai, be abejo, mes turim skatinti. Jeigu jūs rasit galimybę grįžti prie Investicijų įstatymo, Užsienio investicijų įstatymo, reikėtų padaryti tam tikras pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui. Jus norėtų dar paklausti 9 deputatai. Gal apsiribokime šitais 9 deputatais? Kitaip sugaištume labai daug laiko. O aš savo ruožtu norėčiau pasakyti gerbiamajam premjerui, kad mes ne savo iniciatyva kvietėme jus į parlamentą, nebūtume drįsę trukdyti jūsų laiko. Mes gavom iš deputato Č.Juršėno ir iš jūsų pavaduotojo Zigmo Vaišvilos informaciją, kad jūs norite kalbėti. Gal tai buvo neteisinga informacija, tačiau, ja pasirėmę, mes įrašėme jūsų pasisakymą, kuris, manau, buvo labai naudingas mūsų parlamentui. Aš manau, kad tai visiems naudinga. Deputatas P.Varanauskas nori paklausti. Primenu, kad suteiksiu žodį 9 deputatams. Jums jau įjungtas mikrofonas, prašom.
P.VARANAUSKAS. Ką čia jūs siūlote, jau yra pasaulio praktikoje žinoma, bet ar mūsų ekonomikos institutai (iš viso, ką jie veikia?) negali pateikti viso vaizdo, kas bus po pusės metų, po penkerių ir po dešimties. Be to, ar nereikėtų tą patį taikyti saviems kapitalistams, kurie norės veržtis į pasaulinę rinką? Na, ir tuo pačiu dėl kainų paleidimo. Ar tai laiku padarytas sprendimas, ar to nereikia dar peržiūrėti?
G.VAGNORIUS. Manau, kad tie sprendimai jau pavėluoti. Pavėluoti, aišku, ne dėl mūsų kaltės, o dėl tos agresijos, kurią mes jautėm kiekvieną dieną, kuri galėjo įvykti vasarą, rudenį ar panašiai. Jeigu ne šitas faktas, tai mes tai turėjom padaryti jau rugsėjo mėnesį. Dabar, jeigu mes nepadarysim dabar, gali būti, kad, pavyzdžiui, tą padarys jau gruodžio mėnesį Rusija. Na, nežinau, kaip jie gali paleisti tas kainas, jei jie visiškai neturi teisinės bazės paruošę, neturi socialinių garantijų sistemos sukūrę, neturi net finansinio kapitalo mechanizmo, kainų mechanizmo. Visiškai gali būti, kad jie nebevaldys tos situacijos. Ir B.Jelcino pareiškimas, kad jie ketina atpalaiduoti kainas šitą gali padaryti ir paleisti. Po to galbūt jie kažką kitką padarys, bet mes, kaip valstybė, galim būti dėmesio centre ir galim tikėtis tam tikros paramos, jeigu mes įpiršim visiems nuomonę, kad paskui mus žengia Tarybų Sąjunga. Jeigu reforma bus sėkminga, tai turės didžiulę įtaką Tarybų Sąjungai. Jeigu norit paremti Tarybų Sąjungą, paremkit mus. Mes tą maldelę kartojam kiekvienam susitikime ir iš tikro taip yra. Bet, neduok Dieve, jeigu mes nebūsim pirmieji, tai mus užmirš. Ir jeigu norim, kad su mumis susitiktų valstybių vadovai ir iš esmės kalbėtų!.. Atleiskit, bet kartais, man atrodo, mes turim pabūti ir tam tikrais išsišokėliais. Dabar dėl ekonomikos institutų ir panašiai. Na, aš manau, apie tuos užsienio ekonomikos institutus akademikas E.Vilkas gerai galėtų papasakoti. Aš nesiruošiau komentuoti. Galbūt jūs su juo kada nors taip prie kavos pakalbėsit. Na, nėra pas mus specialistų, nedaug belikę, jau iš tikro keletas dešimčių. Dabar ekonomikos. Be abejo, yra ten žmonių kitose srityse, tuos pačiuos institutuos dirba, sociologiniuose tyrimuose, dirba infrastruktūros išvystymo srityse ir panašiai, bet tų specialistų, kurie dirbtų investicijų srity, tarptautinių ekonominių ryšių arba valstybės vidaus politikos srity, nėra Lietuvoje. Yra ant pirštų suskaičiuojami žmonės. Dabar Ekonomikos ministerija daro šitas programas, ir mes bandom sutelkti visus žmones, kurie bent šiek tiek gali, nori dirbti, išmokti nori. Ir tie jauni žmonės išmoks ir turėsim mes šitų specialistų. Dabar...
PIRMININKAS. Gal trumpiau, nes sužlugs mūsų šios dienos darbotvarkė.
G.VAGNORIUS. Gerai, nebeatsakysiu į trečiąjį klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Pastaruoju metu, man atrodo, sumažėjo mūsų poveikis, mūsų įtaka Rytų valstybėms: Rusijai, Ukrainai, Kazachstanui. Ar jūs nemanote, kad tą poveikį reikėtų padidinti, nes naudodamosi tuo, kad tas poveikis sumažėjo, konservatyvios jėgos tikrai manipuliuoja duomenimis ir sudaro tam tikrą neigiamą Lietuvos įvaizdį. Tai pirmasis klausimas. Atleiskite už antrąjį. Antrasis tai toks: ar jūs turėjote omeny būtent mūsų karinio, buvusio karinio pramoninio komplekso, įmones? Aš žinau, kad jos kadaise net kėlė susirūpinimą Vakarų firmoms. Tai buvo stiprūs kumščiai, kaip štai Kauno radijo montavimo technikos institutas, kuris dabar niekam nereikalingas. Ar kaip tik nereikėtų juos pirmiausia pasiūlyti toms Korėjos firmoms ir taip toliau ir su jų pagalba skverbtis į Vakarų rinką?
G. VAGNORIUS. Taip, mes šitai ir darom. Ir mes pasiūlom tas įmones ne tiktai Vakarų verslininkams, bet mes pasiūlom ir Rusijos verslininkams. Kai kurie pas mus atvažiuoja netgi su norais steigti kažkokias korporacijas. Tai mes sakom, jūs įsteikit savo tą korporaciją ten, Tarybų Sąjungoj, kai jūs įsteigsit ir įsiregistruosit ir jus pripažins valdžia, mes ... O kas steigia korporacijas? Įvairūs ministrai. Bet jie kol kas dominuoja ir turi didžiulę įtaką. Mes jiems taip sakom: mes jums galim net 10 procentų savo įmonių akcijų atiduoti, bet tik ne veltui, o už kažką. Pavyzdžiui, tegul pasižada 5 metus valstybine kaina parduoti žaliavas. Apskaičiuojam kainų skirtumą ir sakom, kad mes padarėm tokią ekvivalentinę sutartį. Mes net iki tokių nestandartinių formų prieinam. Toliau dėl santykių su Rytais. Šiuo metu praktiškai kiekvieną dieną kas nors būna Maskvoje, ten žmonės sėdi. Galėtų gerbiamasis A.Šimėnas papasakoti. Ten nėra su kuo derėtis. Ten žmonės kankinasi, nieko negali susitarti. Tiesiog stabdomos, blokuojamos visos derybos. Yra viskas paruošta, daug projektų, paprasčiausiai niekas nežino, kas turi priimt, spręst pagrindinius klausimus, Ir dabar štai atseit jau terminas, bus kažkas lapkričio kažkelintą dieną. Ir kiekvieną kartą atideda. O dėl to, kad ten nėra valdžios, nėra jokių vyriausybinių institucijų, o galbūt kažkas iš apačios daro kažkokią tai politiką. Ir mes, pavyzdžiui, jei nuvažiuojam į tą Pietų Korėją, tai nereiškia, kad mes nevažiuojam į Maskvą. Žmonės ir į Maskvą, Baltarusiją, Kazachstaną, ir į visas valstybes važiuoja. Ir dabar sutartis ruošiama ir su kitom respublikom, baigiama ruošti, tikimės gal pasirašysim.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Nepaminėjot, kad būtų gerai skirti vieną dieną Aukščiausiosios Tarybos posėdžio ekonomikos klausimams, nustatyti svarbiausius sprendimus. Mes, turbūt aš galėčiau išreikšti Aukščiausiosios Tarybos nuomonę, su dideliu džiaugsmu sveikintume, nes yra jūsų nuostata, kad Vyriausybės teikiami sprendimai eina be eilės. Aš manau, jog niekas dabar neprieštarautų, kad ekonomikos klausimai būtų be eilės ir be eilės, ir be eilės. Taigi aš manyčiau, kad galbūt galim konkretizuoti šitą dalyką. Tik kad nebūtų diskusijos nesant jūsų. Mes baigėm vakar ekonomikos diskusijas. Kaip pamenat, prieš dvi savaites buvo gana dalykiška ekonomikos diskusija, pradžioj ir jūs dalyvavot. Ir vakar baigiant ponas V.Baldišis gana išsamų pranešimą padarė. Taigi, kad nebūtų diskusija, žinot, diskusija ir baigiasi diskusija. Tai galbūt galima konkretizuoti jūsų pasiūlymą parengti klausimus: kitą savaitę pinigų. Tris alternatyvas pateikiam: vienas, du, trys sprendimai. Ir daugiau nė jokių siūlymų, ar tą, ar tą, ar tą priimam. Finansų bankų parengėm du pasiūlymus. Toliau eina privatizavimas. Parengėm du pasiūlymus: aptariam, priimam sprendimus, nes įstatymų mes nespėsim daryti, kurie čia reikalingi. Imkim toliau aplinkos apsaugos, pramonės struktūros pertvarkymo, žemės ūkio preferencines sritis. Jeigu lauksim mokslo, tas bus gal kitų metų gale. Taigi aš ir klausimą užduodu: ar jūs galit sutikti su tuo, kad būtų konkretizuota ir kad Vyriausybė pateiktų artimiausiu metu pasiūlymus dėl konkrečių sprendimų?
PIRMININKAS. Dabar gi ne diskusijos. Klausimui skirta viena minutė, aš prašau taip ir elgtis.
G.VAGNORIUS. Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Aukščiausiosios Tarybos nutarimų projektus dėl kai kurių įstatymų pataisų ir dėl kai kurių papildomų nutarimų, kurių dar trūksta. Bet aš kalbėjau apie tarptautinę ekonominę politiką. Vidaus ekonominė politika, kurios daugelį klausimų paminėjot, čia neišspręsta. Kai kurie iš jų dar guli ant mano stalo, kokia 10 Vyriausybės nutarimų, kurie sunormuos tuos trūkstamus dalykus. Gyvenamųjų namų statybos programa pačiu artimiausiu metu bus išleista ir jau galės šiandien imti kreditus, nors jau ir kiti dokumentai tą leidžia daryti, žemės ir panašiai, ir panašiai. Lapkričio pradžioj mes svarstom bankų... Bet aš norėjau, kad pasvarstytume politikos galimybes. Mes galim svarstyti ir vidaus ekonominės politikos dalykus, bet tik ne technines galimybes, arba tarptautinės ekonomikos politikos dalykus. Pavyzdžiui, ar kas nors Aukščiausiojoj Taryboj dabar svarstė, ar Lietuvai reikėtų įstoti į EFT'ą, ir ar daugelis deputatų žino, ką tai reiškia įstoti į ją? Tai kaip tik yra pats svarbiausias dalykas, kuris turės įtakos dešimtis metų. Aš įsivaizduoju, kad tai reikėtų pasvarstyti. O mes jau siunčiam laiškus atitinkamai, mes darom savo rizika.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Premjere, jau keli mėnesiai jūsų išstojimai ir jūsų pasisakymai mus labai džiugina. Nors jūs ir nelabai gerai pasakėt šiandien apie mus, Pramonininkų asociaciją, bet vis tiktai mus iš tikrųjų džiugina…
G.VAGNORIUS. Aš jūsų neturėjau omeny.
B.LUBYS. Labai džiugu. Tačiau suprantat, kokia yra situacija. Aš noriu tai pasakyti visiems, kad jeigu jūs nepadarysit radikalių sprendimų, nes be jūsų asmeninio įsikišimo padėtis yra labai sudėtinga. Yra jėgų, kurios tą, ką jūs kalbat, torpeduoja. Ir torpeduoja, mano giliu įsitikinimu, žmonės, susėdę Finansų ministerijoje ir Finansų ministerijos funkcionieriai. Yra Valiutinių mokesčių įstatymas. Jis yra visiškai išmestas į šiukšlių dėžę. Aš suprantu, gerbiamasis spikeri, bet pridėkit man tą minutę. Ačiū. Ir visiškai ne taip vyksta, kaip jūs kalbat. Ir jūs sakot ,,sudaryt preferencijas". Bet šią dieną ne preferencijas reikia sudaryti, bet sudaryti elementarų padorumą imant mokesčius. Jūs galit mane apkaltinti, kad aš vėl sakau, jog reikia mažinti mokesčius. Aš apie tai nekalbėsiu, bet kada aš girdžiu, kaip jūs sakot, kad reikia sudaryti užsienio firmoms preferencijas, tuo tarpu mes savo pramonę, kuri eksportuoja ir, neduok Dieve, jeigu įmonė eksportuoja daugiau negu už vieną milijoną dolerių, ji yra dusinama. Bet dusinama visiškai — geriau rubliais imti negu doleriais! Tai tą aš jums galiu įrodyti...
PIRMININKAS. Vis tiktai aš esu priverstas jus įspėti.
G.VAGNORIUS. Gerbiamajam B.Lubiui aš noriu pasiūlyti, radus laiko, užeiti pas mane, mes vieną kartą iki galo išsiaiškinsim.
B.LUBYS. Taip, ir aš tada jau trumpą klausimą: kada Vyriausybė galvoja leisti toms įmonėms, kurios gali užsidirbti, pradėti mokėti savo dirbantiesiems atlyginimo dalį valiuta? Tai turėtų būt didžiulis stimulas...
G.VAGNORIUS. Tai galima daryti nuo balandžio, nepamenu 10 ar 20 dienos. Kodėl jūs nemokat? Jūs tik, mokėdami darbininkui, turit sumokėt 20 procentų mokestį valiuta, kaip fizinių asmenų mokestį... Draudžiama mokėti be Vyriausybės leidimo atlyginimus valiuta specifinės paskirties valstybinėms įmonėms ir valstybės tarnautojams. O komercinėms įmonėms šitai yra seniai jau nebedraudžiama. Aš nežinau, kodėl jūs nemokat? Na, aš suprantu, kodėl jūs nemokat. Aš truputį perdėjau, bet iš tikro jūs galit mokėti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis. Aš prašau salėje tylos! Deputatui J.Tamuliui suteikiamas žodis, prašome klausyti.
J.TAMULIS. Ponas premjere, tiesą sakant, aš manau, kad Liberalų frakcija galėtų pasirašyti beveik po visais pagrindiniais jūsų šiandieninės kalbos teiginiais. Įžangai. O klausimas štai toks, kurio aš norėčiau jūsų paklausti: kokia yra situacija su techniniu pasiruošimu valiutos įvedimui, savo valiutos įvedimui? Aš jūsų neklausiu, aš noriu sužinoti konkrečią datą, kada bus galima pasakyti, kad techniškai tam visiškai pasiruošta. Aš nekeliu klausimo, kada tai daryti, kaip tai daryti ir taip toliau, bet techninio pasiruošimo data yra kertinė ir labai svarbi. Nes tokie klausimai, kaip galima rublio reforma, jau kabo virš galvos. Kada?
G.VAGNORIUS. Per mėnesį, aš manau, techniškai bus visiškai tam pasiruošta. Bet tai nereiškia, kad gruodžio pirmą dieną bus įvesta. Na, o kartu po jūsų parašu, aš bijau, kad mano Sąjūdžio frakcija po šituo parašu padės brūkšnį. Bet jūs sąmoningai pabrėžiat, kaip jis pasirašytas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad deputatas K.Motieka buvo užsirašęs eilės tvarka, tačiau, matyt, netyčia paspaudė mygtuką ,,atsisakau žodžio", todėl aš turiu jam eilės tvarka suteikti žodį dabar. Prašom.
K.MOTIEKA. Mano klausimas būtų labai trumpas. Kiek tenka susitikti su užsienio delegacijomis, iš visų tenka girdėti, kad bet kokia parama ar pagalba, ar kreditavimas mūsų įmonių, ar paskolų gavimas, ar, kaip čia jūs sakot, daugelio milijonų dolerių išraiška, bus galima tiktai tada, kada pas mus bus įvykdyta privatizacija. Tai aš norėčiau sužinoti, ar šitie jūsų įspūdžiai iš kelionės ir tie pažadai, ir tie susitarimai, ar jie siejasi su privatizacijos procesu, ar bus galima gauti tą pagalbą dar pas mus neįvykdžius iki galo privatizacijos?
G.VAGNORIUS. Reikalavimas liberalizuoti kainas ir vykdyti sparčiai privatizaciją yra kaip sąlyga, jeigu mes norim gauti paramos, pavyzdžiui, iš Europos Bendrijos arba Amerikos, ar pasaulinių organizacijų. Yra sąlyga keliama. Šitų sąlygų, pirmos privatizacijos sąlygos mes laikomės, kadangi šiuo metu tas procesas gana sparčiai eina. Jau yra ne vienas šimtas objektų, yra paskelbti kelių tūkstančių sąrašai, kurie dabar laukia užsirašymo eilės. Dabar antroji sąlyga reikalingas liberalizavimas. Jau tai, jeigu mums užteks drąsos... Bet aš jaučiu kai kurių oponentų vėl tą patį raginimą: ,,o gal nereikia, gal per anksti, gal išsigąsim" ir t.t. Tai jeigu šitai mes padarysim lapkričio mėnesį, tai mes būsim pirmieji šitam regione ir mes vėl atrodysim kaip kokie išsišokėliai, bet tada mus matys.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, tokios jau jūsų pareigos, kad jums teko spręsti globalines problemas, dalyvauti pokalbyje su šio pasaulio galingaisiais ir, grįžus namo, spręsti smulkias problemas, kurias galėtų išspręsti jūsų, sakykim, pavaduotojai ar kiti ministrai. Aš nenorėčiau minėti paskutiniu metu daugeliui deputatų iškilusių pastabų dėl įstatymo prieštaravimų, dėl įstatymų pažeidimų, aš tik norėčiau sužinoti jūsų nuomonę vienu klausimu. Jūsų aparate dirba net keturi turbūt, ne mažiau kaip keturi, deputatai, kurie negavo leidimo dirbti. Ar ilgai bus tai toleruojama?
G.VAGNORIUS. Dėl pirmo klausimo. Nenorėdamas sudaryti precedento, kad Vyriausybė pažeidinėja įstatymus, aš prašyčiau pirmiausia pasistengt atsakingai kalbėti. Jeigu iš tikro jūs matot, kad tuose bendro pobūdžio įstatymuose yra kažkaip tai ne taip vinguriuojama arba reikia vinguriuot tarp dviejų—trijų įstatymų, kurie skiriasi vienas nuo kito, aš tokių pavyzdžių galiu pateikti labai daug, bet ne čia esmė. Tai jie nėra tokie skirtumai, kurie būtų katastrofiškai. Čia yra mūsų neišvengiamos problemos. Bet, jeigu jūs matote, kad yra kokių nors įstatymų pažeidimų arba netiksliai jie vykdomi, aš nieko prieš, sudarykit, pavyzdžiui, kokią nors atstovų komisiją, bet tik ne politinę komisiją. Sudarykit normalią komisiją ir pateikit savo išvadas, kad ten yra kažkas ne taip, ir aš sutinku bet kada peržiūrėti Vyriausybės nutarimus. Bet tik nereikėtų kalbėti garsiai, kad pažeidinėjami įstatymai, nes iš tikro susidarys įspūdis, kad galim pažeidinėti įstatymus. Dabar antra ten kas? Aha, aš jau, aišku, nebeatlaikysiu spaudimo ir, matyt, artimiausiu metu priimsiu tą sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taktikos sumetimais aš nesakysiu, kad mūsų frakcija ar mūsų pusė irgi jus remia ir gali pasirašyti, o klausimas būtų toks. Rytų Azijos turnė metu jūs pareiškėte, kad Lietuva, bent jau Lietuvos Vyriausybė, prisiima galimybę grąžinti TSRS užsienio skolos dalį, priklausančią Lietuvai. Kaip galėtumėt komentuoti šį pareiškimą, nes ta suma turbūt nemaža, o skaičiavimai, kas kam skolingas taip pat buvo labai įvairūs ir dažniausiai Lietuvos naudai. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš jau, gerbiamasis deputate, per tą laikotarpį, kai pradėjau užsiiminėti politika, jau šiek tiek pažinau to politinio gyvenimo vingrybes. Ir aš tikiu, kad jūs mane palaikysit ir lapkričio pabaigoj. Tada, kai iš tikro reikės tos paramos. O dabar dėl skolų. Aš galiu pasakyti, kad Lietuva jokių skolų, jokių prievolių niekam neturi, ir aš esu daręs pareiškimus ir darau, ir visuomet tai kalbu, kai manęs klausia, kaip Lietuva dalyvaus dengiant Tarybų Sąjungos skolas.. Tai aš pasakau, kad skolų mes neturim, jokių prievolių Tarybų Sąjungai, bet Lietuva dengs visus kreditus, kuriuos yra paėmusios bet kokios Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios įmonės. Jeigu mes perimam įmones, mes perimam ir prievoles. O visos tos prievolės yra dėl importinių įrengimų. Na, o jeigu žiūrėsime iš kitos pusės, tai Tarybų Sąjungos skola yra iš dviejų dalių. Viena dalis, kuri buvo investuota į įmones ir jos pateko į atitinkamas respublikas. Tai, kas pateko į mūsų Respubliką, mes laikom, yra mūsų įmonės prievolė ir mes jas garantuojam. Ir šiais metais jau du milijonus už vieną įmonę išmokėjom už uždelstą įsiskolinimą. O kita dalis Tarybų Sąjungos skolų yra panaudota karinei technikai, kosmosui ir pan. Kadangi atominio ginklo, manau, jie mums neatiduos, kaip ir karinės technikos, na, aš jau taip kalbu ir užsieniečiams, tai mes neturim ne tik kad politinio jokio pagrindo, bet ir moralinio ekonominio pagrindo kažkaip dalyvauti. O kad TASS'as pateikė kita forma, tai jų reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš primenu, kad klausimams buvo užsirašę 9 deputatai. Dar liko vienas deputatas deputatas V.Plečkaitis. Kiti deputatai užsirašė jau po mano perspėjimo. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis premjere, jūs tikriausiai sutiksite, kad užsienio kapitalo investicijoms į Lietuvą ir apskritai užsieniečių įvežimui į Lietuvą labai trukdo bloga, tiesiog, sakykim, skandalinga, padėtis mūsų muitinėse, pasienio ruože, aerouoste. Viena iš priežasčių, kodėl tokia padėtis yra, tai yra jūsų Vyriausybės praeitų metų rugsėjo mėnesį pasiūlytas įstatymo projektas, kuris labai griežtai apriboja bet kokių prekių išvežimą. Dabar tų prekių praktiškai pas mus nėra. Tas prekes žmonės perka kitose respublikose, Sovietų Sąjungoje, bet jas vis tiek veža per sieną. Ir tai nėra blogai, nes jie paskiau įsiveža kitas prekes. Ar jums neatrodo, kad laikas jums išeiti su iniciatyva, kad šitas sprendimas, priimtas mūsų Aukščiausiosios Tarybos, būtų panaikintas?
G.VAGNORIUS. Taip, aš manau, kad viskam laikas. Ta tvarka, kurią dar mes patikslinom, galios iki gruodžio 31 dienos. Pagal šią tvarką, kuri dabar galioja nuo spalio 10 dienos, draudžiama išvežti iš Lietuvos tik tai, kas yra gaminama pagal valstybinę užduotį ir maisto prekes: mėsą, bulves, grūdus, dar kažką. Visą kitą produkciją, viršplaninę, viršužduotinę, o ten įmonėms yra palikta, gali išvežti. Bet tik nenorėčiau su jumis sutikti, kad pavyzdžiui, kai nuperka iš parduotuvės pusvelčiui, ne iš parduotuvės, o iš bazės, pusvelčiui produkciją gyventojas arba perpardavinėtojas ir nuveža į Lenkiją ir atveža dolerių santykiu už vieną dolerį trisdešimt rublių, tai aš, kaip ekonomistas, galiu pasakyti, kad čia yra valstybės skurdinimas. Kai mes sugebėsim numušti kursą arba pakelti kainas taip, kad tas santykis būtų palankesnis, o tai įvyks nuo ateinančių metų pradžios, tai mes jau kaip ir Lenkija pradėsim riboti maisto prekių išvežimą. Ir aš jums galiu garantuoti, kad kitų metų pradžioje Aukščiausioji Taryba priims nutarimą dėl maisto produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką apribojimo. O tas įvyks tik tada, jeigu mes iš tikro iki metų pabaigos atpalaiduosim kainas. Tada viskas aukštyn kojom apsivers. O šiandien bloga padėtis Lazdijuose yra ne dėl Lietuvos pareigūnų kaltės. Šiuo metu Lenkija priėmė nutarimus visiškai uždrausti įvežti maisto produktus, taip pat konvertuojamą valiutą. Ir tos eilės, kurios susidarė vėl iš naujo, susidarė dėl Lenkijos kaltės. O Lenkija prieš rinkimus neina praktiškai į jokius kontaktus ir neturi jie laiko. Tai mes dabar taip pat ruošiamės priimti kažkokį atsakomąjį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui už įdomų pranešimą ir atsakymus į deputatų klausimus. Aš atsiprašau dviejų deputatų, deputatų J.Pangonio ir Č. Okinčico, tačiau bet kuriuo Reglamento straipsniu remdamasis, aš jums nebeturėjau teisės suteikti žodžio vien jau dėl to, kad 30 minučių truko klausimai ir atsakymai. Kviečiu į tribūną deputatą A.Ambrazevičių pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui nutarimo projektą. Tikiuosi deputatas A.Ambrazevičius neturės pretenzijų, jeigu šiandien šitas klausimas nebus svarstomas. Kadangi deputato A.Ambrazevičiaus salėje nėra, kviečiu į tribūną deputatą G.Ilgūną pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui įstatymo ,,Dėl Lietuvos valstybinio himno" projektą.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji! Po antrojo įstatymo ,,Dėl Lietuvos valstybinio himno" projekto svarstymo negavau jokių pasiūlymų dėl įstatymo redagavimo ir pataisų. Ir noriu siūlyti jums šiandien balsuoti už šį įstatymą ne pastraipsniui, o už visą įstatymą. Manau, jog tuo mes sutaupytume gerokai laiko. Žinoma, jeigu tam pritars kolegos deputatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik prisimenu, kad buvo 5 deputatų siūlymas...
S.G.ILGŪNAS. Taip, aš atsiprašau, aš dar tęsiu...
PIRMININKAS. A, atleiskit. Atleiskit.
S.G.ILGŪNAS. Taip, tačiau, kaip prisimenate, kaip aš minėjau jums praeitą kartą, yra gauta 5 deputatų siūlymas redaguoti, pakeisti V.Kudirkos ,,Tautišką giesmę". Šie deputatai savo pasiūlymo neatsiėmė, tai jis galioja. Tuo pačiu salėje aš ir nematau gerbiamųjų deputatų V.Čepaičio ir A.Svarinsko. Taigi, matyt, šį klausimą reikės spręsti balsavimu. Tai būtų mūsų įstatymo projekto pirmasis straipsnis, kuris skamba: ,,Lietuvos valstybinis himnas — V.Kudirkos ,,Tautiška giesmė". Tekstas ir gaidos pridedami." Jums buvo tekstas išdalytas anksčiau. Tai aš ir perduodu šį siūlymą mūsų seniūnui ir prašau šį klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau, kad anksčiau negu jūs pasakiau tai, dėl ko teks, matyt, balsuoti. Kaip aš suprantu, 5 deputatų grupė neatsiima savo siūlymo ir todėl teks balsuoti, kad būtų pakeisti ,,Tautiškos giesmės" žodžiai. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Jūs dėl balsavimo motyvų šituo klausimu? Taip, prašom, deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Stebiuosi, kad mūsų seniūnas abejoja, ar šituo klausimu. Aš visada šituo klausimu. Ir noriu kreiptis į 5 mūsų kolegas, deputatus V.Čepaitį, A.Svarinską, R.Hofertienę, A.Miškinį ir V.Puplauską, kad jie, turėdami dar laiko atsiimtų savo pasiūlymą, nes diskutuoti su salėje nesančiu oponentu Vincu Kudirka yra ir neįmanoma, ir tiesiog nežmoniška. Arba mes atmetame V.Kudirką ir jo tekstą, arba priimame, bet kaitalioti, tai yra... Aš paliksiu kiekvienam pagalvoti, kas tai yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Galbūt deputatui G.Ilgūnui suteiksim žodį po to, kai pasisakys dar trys deputatai dėl balsavimo motyvų. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš manyčiau, kad mes negalime balsuoti. Galima balsuoti, ar atmesti V.Kudirkos tekstą, ar pritarti V.Kudirkos tekstui. Tiktai taip gali būti. O redaguoti — tai čia... alogiška ir tiek absurdiška, kad mes redaguotume V.Kudirkos tekstą! Taigi balsuoti tik taip galima ar atmetam V.Kudirkos tekstą, ar pritariam jam? Aš tik taip siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Tai paprastai balsuojam už pataisas. Taigi ar pasiūlymo autoriai, deputatai V.Puplauskas, A.Svarinskas...
B. GENZELIS. Atsiprašau, už pataisas čia negalime balsuoti, nes mes pažeidžiam autorines teises. Ar V.Kudirkos tekstą atmetam, ar ne? O teksto taisyti mes neturime teisės. Šitai pagaliau mes turime suprasti, kad teksto neturime teisės taisyti!
PIRMININKAS. Gerai, deputatas V.Puplauskas.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, mūsų buvo pasiūlymas tik Švietimo komisijai pasvarstyti, o ne Aukščiausiajai Tarybai, kad balsuotų už šitą pasiūlymą. Todėl nereikėtų taip jau dramatizuoti šito reikalo. Antras dalykas. Kai V.Kudirka rašė ,,Tautišką giesmę", jis ir negalėjo žinoti, kad ji bus priimta kaip himnas. O himnas pas mus dabar yra giedamas ne tiktai valstybinėse įstaigose, bet ir bažnyčiose, ir aš, kiek prisimenu nepriklausomybės laikus, tai paskutiniu metu tikrai buvo himne žodžiai ne ,,saulė", o ,,Dievas Lietuvoj tamsumas prašalina". Taigi nieko baisaus. Galų gale juk ir ,,Tėve mūsų" yra keičiamas. Kadaise sakydavo ,,nevesk mus į pagundą", o dabar sako ,,neleisk gundyti". Taip kad nematau, jog čia būtų ypatingai didelis nusikaltimas, už kurį reikėtų mus taip smerkti. Juk čia buvo tik pasiūlymas komisijai pasvarstyti.
PIRMININKAS. Kaip aš suprantu, jūs ir nesiūlote balsuoti Aukščiausiojoje Taryboje?
V.PUPLAUSKAS. Taip, taip. Kadangi komisija nesutiko priimti, todėl...
PIRMININKAS. Aišku, gerai.
V.PUPLAUSKAS. Todėl mes tokio prašymo ir neturim.
PIRMININKAS. Taigi, matyt, nebeverta ir diskutuoti, o užgauti jūsų turbūt niekas nenorėjo. Aš bent nepajutau jokio užgaulumo. Ir deputatas E.Klumbys taip pat turbūt nebenori šituo klausimu?
E.KLUMBYS. Aš noriu...
PIRMININKAS. Norit? Prašom. Paskutinysis, prašom. Jau jūsų mikrofonas yra įjungtas.
E.KLUMBYS. Aš tik noriu pasakyti, kad tokiu atveju, jeigu būtų balsuojama, reiktų mums keisti Konstituciją.
PIRMININKAS. Tai nebesiūlo balsuoti.
E.KLUMBYS. Tai yra aiškiai parašyta, kad ,,himnas V.Kudirkos ,,Tautiška giesmė".
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Taigi, matyt, visi neaiškumai yra išaiškinti ir išsiaiškinti. Ir deputatas G.Ilgūnas komisijos vardu siūlo balsuoti už visą įstatymą ,,Dėl Lietuvos valstybinio himno". Tačiau aš noriu pasakyti, kad salėje nėra didžiojo kvorumo. Ir tai jau, atrodo, tampa šeštuoju klausimu, kuris turės būti balsuotas esant salėje didžiajam kvorumui.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 71 deputatas.
PIRMININKAS. Salėje 71 deputatas. Ne, turi būti 88 deputatai, kadangi tai, deja, nėra iš anksto numatytas balsavimas. Jūs atsisakėte antradienį tvirtinti šios dienos darbotvarkę ir ketvirtadienio ryte, tai yra šiandien ryte, patvirtinote tą darbotvarkę. Tuo pačiu visi numatyti balsavimai nėra iš anksto numatyti balsavimai. Ir norint priimti šituos dokumentus, reikia salėje 88 deputatų. Aš apgailestauju, lieka nebent pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo teksto. Būtų baigtas trečiasis svarstymas ir liktų tik balsuoti. Ar deputatas A.Miškinis nori dėl?.. Ne, nenori. Kadangi nėra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, mes turėsime laukti, kol bus salėje didysis kvorumas. Baigiamasis žodis deputatui G.Ilgūnui.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū. Manau, jog čia atsiliepti į gerbiamųjų deputatų B.Rupeikos ir V.Puplausko mintis turbūt nereikia. Aš noriu tik atkreipti dėmesį, jog praeitą kartą antrojo svarstymo metu aš išsakiau komisijai nuomonę šituo klausimu, tačiau gerbiamieji 5 deputatai nieko į tai neatsakė. Todėl ir buvo reikalinga apie tai kalbėti vėl čia. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog kartu su Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl Lietuvos valstybinio himno" taip pat yra ir Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl kai kurių įstatymų aktų pripažinimo netekusiais galios". Čia kalbama taip pat apie himną. Aš noriu jums priminti, jis skamba taip, cituoju:
,,Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 25 d. įsaką" tokį tai ,,dėl Lietuvos TSR valstybinio himno atsaukti" ir taip toliau. Noriu jums priminti, jog balsuodami už įstatymą ,,Dėl Lietuvos valstybinio himno", turime taip pat balsuoti ir už įstatymą ,,Dėl kai kurių įstatymų aktų pripažinimo netekusiais galios", kur kalbama apie buvusį LTSR himną.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Valy, deputatai Rasimavičiau ir Giniotai, prašom nekelti salėje triukšmo. Ačiū.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad visiems yra aišku dėl šitų papildomų dokumentų. Ir jie taip pat turės būt balsuojami kartu, kai salėje bus didysis kvorumas. Ačiū. Kviečiu į tribūną deputatą V.Puplauską pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui įstatymo ,,Dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybą, pardavimą ir laikymą sustiprinimo" projektą. Jeigu tai yra įmanoma, kviečiu deputatus į salę, kad galėtume dirbti salėje taip, kaip mums pridera. Prašom.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš atsižvelgiu į abu gautus pasiūlymus. Pirmiausia buvo gerbiamojo deputato A.Endriukaičio pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo pavadinimo pakeitimo. Dabar jis atitinka turinį, turite išdalytą, ir skamba taip: ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso 163 ir 239 straipsnių pakeitimų". Pavadinimą pagal pasiūlymą pakeitėme. Vėliau, svarstant šitą įstatymo projektą, dar buvo gautas pasiūlymas, kad reikia daryti pataisą ir dėl vadinamųjų lindynių laikymo. Taigi atsižvelgdami į gautą pasiūlymą, dar pridėjome trečią punktą ir jis skamba taip: ,,Azartinių lošimų"... Čia projektas pažymėtas ,,2". ,,Azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo, lindynių laikymas, jeigu už lindynių laikymą kaltininkui per vienerius metus buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat savadavimas savanaudišku tikslu..."
PIRMININKAS. Aš taip pat atsiprašau gerbiamojo pranešėjo V.Puplausko. Jūs supažindinkite su pasiūlymais ir galėtume balsuoti, jeigu kiltų smulkių nesutarimų.
V.PUPLAUSKAS. „... baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų su turto konfiskavimu arba bauda nuo dešimties tūkstančių rublių iki trisdešimties tūkstančių rublių." Žodžiu, pritaikėme tą patį, kas yra ir už naminės pardavimą. Taigi į visus pasiūlymus atsižvelgiau ir prašau už šitą įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys norėjo paklausti.
B.LUBYS. Aš noriu paklausti, bet kartu turiu pasiūlymą...
PIRMININKAS. Šiaip jau, ar jūs buvote kokių nors iki šiol pateiktų pasiūlymų autorius?
B.LUBYS. Šiaip jau kokių nors esu buvęs.
PIRMININKAS. Šituo klausimu?
B.LUBYS. Šituo ne.
PIRMININKAS. Tai jūs neturėtumėte teisės klausti, tačiau prašom.
B.LUBYS. Punktas 177 (2). Mano nuomone, mes labai griežtai čia siūlom, norim absoliučiai viską padaryti. Aš štai jums duosiu visiškai konkretų pavyzdį. Žmogus jau pakliūna pagal šitą punktą, jis turi būti baudžiamas. Taip, žmogus, pavyzdžiui, nuvažiavo kur nors į užsienį, sakykim, į Maskvą ar kur kitur, arba į Lenkiją, nusipirko spirito butelį. Parvažiavęs namo užpylė kokią uogą. Jis nesiruošė nei parduoti, nei kibirą gaminti, nei dar ką nors daryti, tiesiog nedidelį kiekį sau paėmė. Ir jis jau pakliūna pagal šitą punktą. Aš nenoriu sakyt vaistams ar ne vaistams, bet aš noriu sakyt...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Viskas aišku.
B.LUBYS. Aš siūlau praleisti žodžius ,,arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas be tikslo parduoti." Tai yra ,,arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas."
PIRMININKAS. Ar jūs nebuvot anksčiau siūlęs? Nebuvot?
B.LUBYS. Ne.
PIRMININKAS. Ar autorius priimtų? Autorius priima šitokį pasiūlymą?
V.PUPLAUSKAS. Mano nuomone, nereikėtų projekto keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Man tokia abejonė iškilo, prisiminiau net tokį posakį: ,,o kur juos dėsit?"
PIRMININKAS. Jūs nebuvote pasiūlymo autorius?
J.ŠIMĖNAS. Konkrečiai šitam projektui ne.
PIRMININKAS. Tai gal įpraskime dirbti normalia tvarka. Deputatas A.Norvilas nebuvo iki šiol pasiūlymų autorius. Nebuvot?
A.NORVILAS. Pasiūlymų autorius nebuvau, bet norėčiau įsiterpti ir iš esmės pritardamas...
PIRMININKAS. Aš taip pat turiu jus įspėti...
A.NORVILAS. ...gerbiamojo B.Lubio pastabai norėčiau pasakyti, kad gal projekto autorius sutiktų su tokia pataisa toje vietoje, kad būtų tiesiog paminėti žodžiai, ne išbraukiama, o paminėti žodžiai — ,,dideliais kiekiais". O poįstatyminiame akte būtų galima netgi nustatyti, kas yra didelis kiekis.
PIRMININKAS. Ar autoriui priimtinas šitas pasiūlymas dėl ,,didelių kiekių"?
V.PUPLAUSKAS. Ne, nepriimtinas, nes labai jau bus sunku tą kiekį nustatyti didelis, mažas.
PIRMININKAS. Ar kurie nors pasiūlymų autoriai, kurie iki šiol yra ką nors siūlę, pavyzdžiui, deputatas A.Endriukaitis, neturi papildymų? Ne? Turi. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau tik atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad mes nekeičiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pavadinimų ir išdėstymo. Mes keičiam tiktai sankcijas. Ir todėl neįsivelkime į diskusijas, kas reikalinga, kas nereikalinga. Yra rengiama šito kodekso nauja redakcija ir mes galėsime prie tų klausimų grįžti.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt galima laikyti, kad trečiasis svarstymas įvyko, kadangi jokių pasiūlymų iš anksto nebuvo pateikta. Turiu pripažinti, kad, išskyrus deputato A.Endriukaičio pasisakymą, visi kiti pasisakymai ar klausimai buvo nereglamentiniai. Siūlysiu balsuoti už įstatymo projektą ir nutarimo projektą, kai bus salėje didysis kvorumas. Dėkoju deputatui V.Puplauskui.
V.PUPLAUSKAS. Nutarimo projektą gal galėčiau pristatyti...
PIRMININKAS. Tai, kaip aš suprantu, jūs jau jį pristatėte kartu. Tai jo pristatyti ir nebereikia. Jis yra pristatytas, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Deputatas A.Endriukaitis gali ateiti į tribūną ir pasakyti: projektui pasiūlymų nebuvo pateikta. Buvo? Tai tada kviečiu deputatą A.Endriukaitį į tribūną. Deputate Ambrazevičiau, jūsų laiku salėje nebuvo, aš tikiuosi, kad jūs nereikšite pretenzijų dėl jūsų nebuvimo salėje. Prašom, deputate Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai, čia yra antras projektas dėl šitų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių: išieškotų sumų skyrimo...
PIRMININKAS. Deputate Beriozovai, deputate Genzeli, deputate Akanovičiau ir aparato darbuotojai, prašome nekelti salėje triukšmo. Aparato darbuotojai, prašom netrukdyti deputatams posėdžio metu. Atsiprašau jūsų.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, čia yra išvardyti tie straipsniai, kurie susiję su šita girtavimo situacija, ir yra gautas vienas pasiūlymas — deputato V.Kačinsko — ne dvidešimt procentų skirti policijos pareigūnams, bet trisdešimt penkis. O dėl penkių procentų blaivybės fondui pasiūlymų negauta, ir tas lieka. Tai štai vienas pasiūlymas gautas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S. Kašauskas nebuvo pasiūlymų autorius, ne? Nebuvo. Ačiū. Laikykime, kad trečiasis nutarimo projekto svarstymas yra baigtas. Lieka balsuoti už jį. Deja, vėlgi dėl deputatų nedrausmingumo balsuoti negalime. Deputate Paulauskai, jūs keliate salėje didelį triukšmą. Deputatas K.Grinius taip pat kelia neramumus. Kviečiu į tribūną deputatą P.Varanauską. Baigsime svarstymą, tiksliau pristatymą dėl ketvirtojo straipsnio. Aš primenu, kad deputatai J.Beinortas, D.Morkūnas, R.Paulauskas, N.Rasimavičius dar buvo užsirašę klausimam. Paspauskite mygtukus. Deputatas J.Beinortas gauna teisę paklausti.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti...
PIRMININKAS. Deputate B.Luby!
J.BEINORTAS. Du klausimus turėčiau prelegentui...
PIRMININKAS. Po vieną...
J.BEINORTAS. ...labai praktiško pobūdžio. Gal autorius galėtų pasakyti, kokį skaičių žmonių lies toks Butų privatizavimo įstatymo 4 punkto keitimas? Tai būtų vienas klausimas. Ir antras klausimas: ar autorius nemano, kad šitas jo pasiūlymas visiškai nekoresponduoja su Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus tvarkos ir sąlygų įstatymo 8 straipsniu?
P.VARANAUSKAS. Atsakau. Šis pasiūlymas buvo priimant ankstesnius įstatymus, po to papildomų tyrimų nebuvo, bet čia iš loginės sekos, kad šitame atgimimo laikotarpy nebūtų stengiamasi praturtėti kitų žmonių sąskaita. O jis visiškai suderintas su abiem įstatymais ir yra Juridinio skyriaus pažyma: neprieštarauja nei vienam, nei kitam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas D.Morkūnas. Deputatas D.Morkūnas, pasirodo, nenorėjo klausti. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Prašau pasakyti, na, ta jūsų nuostata iš esmės pablogina priimto įstatymo normas dėl turto grąžinimo. Kai mes jį priiminėjom, šitai nebuvo išspręsta. Tai dabar kaip jums atrodo, argi tas, kuris turi butą ir kuris nori susigrąžinti namą, tai ar jis laikys tą butą tuščią, ten nieks negyvens? Vis tiek panaudos žmonėms. Ir man atrodo, kad šitas pasiūlymas yra grynai populistinis.
P.VARANAUSKAS. O, tada aš jums dėkingas, jeigu jis yra populistinis. Vadinasi, jūs man padėjot atsakyti į deputato J.Beinorto klausimą. Tai reiškia — liečiantis daugelį žmonių ir patinkantis žmonėms. Taip, o jis neprieštarauja logikai ir apsaugo nuo godumo, nes yra dar daug žmonių, kurie išvis neturi butų. Ir iš to jo namo reikės žmones kažkur tai iškeldinti, nes jis norės apsigyventi savo name. Kur savivaldybė dės žmones? Čia palengvinam savivaldybėms. O pabloginimo esmės tenai nėra. Jeigu visi būtų turtingi, turėtų po butą ir po namą, taip galima būtų samprotauti apie jūsų klausimą. O to nėra. Mes esam neturtingi.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas prieš tai buvo užsirašęs. Bet dabar turbūt nebenori klausti? Taigi liko paskutinis norintis paklausti deputatas V.Kvietkauskas. Prašome klausti.
V.KVIETKAUSKAS. Atsiprašau. Praeitą antradienį čia buvo piketas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Laisvės Lygos nariai, kartu piketuodami už poną K.Uoką, piketavo ir prieš jūsų šitą pasiūlymą. Jie nesutinka su šituo pasiūlymu. Ar jūs jau nebeatstovaujat Lietuvos Laisvės Lygai?
P.VARANAUSKAS. Kadangi dabar Lietuvos Laisvės Lyga koordinacinei tarybai nepriklauso, tai nereikalinga man čia atstovauti ir aš neatstovauju jiems. O jeigu atsiranda du piketuotojai, kaip elgtis, jūs pats rašėte savo korespondencijoje apie inteligentus ir jų kinkas. Taip kad į tai nereikia kreipti dėmesio. Deputatai turi priimti logiškus įstatymus. Ne jūs? Deputatas A.Kumža, labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, deputate Varanauskai, nebereiktų gal? Deputate Varanauskai, jūs, pasirodo, truputį sumelavote man prieš tai pasakydamas, kad jūsų pristatomas projektas yra sesijos darbų programoje. Tokio klausimo sesijos darbų programoje nėra ir dabar mes paprasčiausiai turėtume spręsti, kad klausimas būtų įrašytas į sesijos darbų programą.
P.VARANAUSKAS. Aš atsiprašau, nesumelavau, bet neabejoju, kad jis yra, nes buvo susitarta priimant anuos įstatymus, kad taip pat jis bus įtrauktas. Vadinasi, mane apgavo sekretoriatas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas nori pasisakyti dėl procedūros.
V.KAČINSKAS. Aš norėčiau atkreipti mūsų seniūno dėmesį, kad įstatymų pakeitimų projektai ir papildymų projektai netraukiami į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Taip. Tačiau mes dabar turime balsuoti už tai. Pasekmės yra vienodos, nepaisant to, ką aš pasakiau. Mes turime balsuoti, kad įrašytume į sesijos darbų programą, o tai yra, sakysime, į kažkurios savaitės darbotvarkę.
V.KAČINSKAS. Ar keičiam, ar nekeičiam balsuojame, o ne įrašyti ar neįrašyti.
P.VARANAUSKAS. Aš siūlyčiau skubia tvarka, nes tai palengvintų savivaldybėms spręsti reikalus.
PIRMININKAS. Taigi aš noriu pasiūlyti taip, kaip siūlo projekto autorius — pritarti pristatymui ir taikyti įstatymo projektui skubesnę svarstymo tvarką. Tačiau skubesnė svarstymo tvarka gali būti taikoma tada, jeigu tam pritaria šešiasdešimt septyni deputatai. Balsų skaičiavimo grupę prašau pranešti, kiek salėje yra deputatų. Deputatus prašau pasisukti į pranešėjo pusę. Deputate Griniau! O kol kas dėl procedūros deputatas B.Rupeika. Ar aš savo paties atžvilgiu netaktiškai išsireiškiau?
B.V.RUPEIKA. Ne, pranešėjo šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, jeigu būčiau kartais įžeidęs pranešėją. Gal tikrai netaktiškai pasakiau...
P.VARANAUSKAS. Ne, aš nežinau, ar jūs mane įžeidėt, bet aš neįsižeidžiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek salėje deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad reikia šešiasdešimt septynių balsų ,,už", norint taikyti projektui skubesnę svarstymo tvarką.
P.VARANAUSKAS. Ar aš galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Tai kad gal reikėtų balsuoti, bet prašom.
P.VARANAUSKAS. Aš ta prasme, kad iš karto Tautininkų frakcija ruošė, Tautininkų frakcijos pavedimu, tai tada ir šios frakcijos vardu norėčiau, kai bus didysis kvorumas, spręsti.
PIRMININKAS. Ne, galime išspręsti ir dabar, jeigu balsuos už tai šešiasdešimt septyni deputatai.
P.VARANAUSKAS. Prašau, bet tas prašymas galioja, jeigu...
PIRMININKAS. Taip, taip niekas nebus prarasta. Prašau deputatus sėsti į vietas. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome registruotis. Deputatai, skubėkite per pusę minutės atvykti į savo vietas ir užsiregistruoti. Ir prašau neišeiti iš salės, nes dabar reikės balsuoti dėl skubesnės svarstymo tvarkos. Deputate Papovai, niekas už jus neturi teisės balsuoti! Užregistruoti salėje šešiasdešimt aštuoni deputatai. Ar visi vieningai pritariate, kad būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka, ar yra tam prieštaraujančių? Yra tam prieštaraujančių. Neteikiu balsuoti. Aš matau, kad yra salėje prieštaraujančių, todėl nedrįstu teikti balsuoti. Deputate Ambrazevičiau, noriu jūsų iš karto paklausti, ar jūsų teikiamam įstatymo projektui yra pataisų ar papildymų? Nėra. Yra tik redakcinė pataisa įterptas žodelis ,,tik". Jokių kitų pataisymų nėra, todėl taip pat siūlau pripažinti, kad trečiasis svarstymas įvyko. Kitaip sakant, jis yra beprasmis, kadangi niekas jokių pastabų neturi ir taip pat už jūsų pristatomą teikiamą projektą lieka tik balsuoti esant didžiajam kvorumui arba numačius iš anksto, kad nereikėtų salėje didžiojo kvorumo. Ačiū. Visi darbotvarkėje numatyti rytinio posėdžio klausimai yra išspręsti. Vakarinis posėdis prasideda 15 valandą Vyriausybės ataskaita apie pasiruošimą agrarinei reformai. Rytinis posėdis yra baigtas. Atsiprašau, dar noriu gerbiamuosius deputatus informuoti, kad spaudos kioske galime įsigyti knygą ,,Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys."