1991 m. spalio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas K.INTA
PIRMININKAS (K.INTA). Pradėsime popietinį posėdį. Yra pristatomi projektai. Dar sykį gerbiamuosius deputatus, kurie yra rūmuose, prašau rinktis į salę. Kol deputatai renkasi į salę, turiu pareiškimą, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje prašoma leisti pasisakyti gerbiamajam M.Visakavičiui. Kaip deputatai, ar prieštarautų? Jis nori padaryti pareiškimą. Taip yra parašyta: ,,Posėdžio pirmininkui. Prašau leisti pasisakyti M.Visakavičiui". Prašau deputatus susirinkti, balsuosime. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Ar aš negalėčiau pasiūlyti sekretoriatui išplatinti, jeigu dokumentas vertas visų žinios. Išplatinti per sekretoriatą, kaip darom paprastai.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Juk visiems aišku, gerbiamieji deputatai, kad M.Visakavičius užims penkias — šešias minutes. Ir čia ne tas reikalas. Čia grynai yra principas neduoti galimybės jam perskaityti pareiškimą. Visi skaitė, kiek iš kitų partijų — ir namų savininkai, ir kiti įvairiais klausimais — mes leidom. Na, leiskim ir dabar perskaityti pareiškimą.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamojo V.Beriozovo suminėti žmonės atstovavo kažkam. Norėtume sužinoti, kam atstovauja M.Visakavičius. Prašome laikytis mūsų dienotvarkės ir jokių nei penkių, nei dešimties minučių į jokią šalį. Mes ir taip visą laiką dirbame viršvalandžius, ištisas dienas ir mėnesius vien tik tam, kad paskui klausytume kažkieno visai nereikalingų šnekų.
PIRMININKAS. Aš be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, aišku, negaliu suteikti žodžio. Turbūt reikėtų balsuoti. Prašau, deputate Pangoni.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu priminti, kad gerbiamasis M.Visakavičius yra buvęs Sąjungos liaudies deputatu nuo Lietuvos ir jis turėtų ir moralinę teisę iš šitos tribūnos pasisakyti. Nelabai gražu, jei mes užčiauptume jam burną.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius nori?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Noriu kreiptis, būkim žmogiški, duokim ponui M.Visakavičiui pasisakyti. Kokioms profsąjungoms jis atstovauja, visai nesvarbu. Svarbu profsąjungos. Kiekvienos profsąjungos turi teisę egzistuoti ir kiekvienos profsąjungos gina žmonių interesus. Mes gi čia žmonių išrinkti irgi, kad atstovautume žmonių interesams. Ir pasirodyti, kad mes esam jau nebe žmonės, nebe žmonių interesų gynėjai, o kažkokie liūtai, man rodos, visai netinka. Taigi mes atstovaujam, tegul ir kiti atstovauja tų žmonių interesams. Ieškokim bendro supratimo, bendrų sąlyčio taškų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš pirmininkaujančiam noriu priminti, kad ir Reglamentas numato, kas gali pas mus iš tribūnos kalbėti, kas ne, ir pirmininkaujantis galėtų apsispręsti nekamantinėdamas mūsų.
PIRMININKAS. Kadangi buvo pasisakyta ir iš vienos, ir iš kitos pusės daugiau nei po du deputatus, todėl... Ar dar yra norinčių? Aš manau, registruokimės ir... Aš tik tiek pavėlavusiems primenu, kad prieš posėdį gavom pareiškimą, jog pasisakyti nori gerbiamasis M.Visakavičius. O mes iki pietų klausimo svarstyme darėme pertrauką ir toliau mes šio klausimo nebesvarstome. Toliau dirbsime pagal darbotvarkę. Šis nutarimo projektas yra įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę ir tęsime svarstymą toliau. Dabar eina kalba dėl pareiškimo: leisti ar neleisti. Todėl aš siūlyčiau registruotis ir balsuojam. Deputatas J.Beinortas dėl balsavimo motyvų.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis spikeri! Aš taip apsidžiaugiau, kad jūs supratot, jog mes norime dirbti pagal darbotvarkę. Ir dabar niekaip nesuprantu, kodėl jūs norite mums įpiršti dar kažkokį balsavimą. Juk suprantam, pareiškimas nėra į temą, kurią mes šiandien svarstom. Aš pasiūliau, ką su juo daryti. Kodėl jūs būtinai norite primesti kitą valią, savo valią Aukščiausiajai Tarybai?
PIRMININKAS. Taip, supratau deputatą J.Beinortą. Aš turiu pareiškimo kopiją ir dar čia yra parašas profsąjungų. Deputatas M.Stakvilevičius norėtų? Ne, nėra. Yra! Jo mikrofonas turėtų būti įjungtas.
M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamieji! Man sarmata, žinot, sėdėti. Buvau aš irgi Tarybų Sąjungos liaudies deputatu, ir mes čia ėjome. šnekėjome anoj komunistinėj taryboj. Ir man atrodo, kad tada mes atrodėme kur kas kultūringiau ir demokratiškiau. Žinoma, galima neduoti niekam žodžio, galima visus, kurie kitaip mano arba priklauso kitoms partijoms, kurios nepatinka, sutraiškyti. Gali šitą daryti tie net du kartus ar tris kartus buvę komunistai, Gurecko atgal grąžinami. Bet ar šitoks išsilaižymas mums padės kitus triuškinant kurti demokratinę Lietuvą? Man atrodo, nedarykim sarmatos, duokim žmogui pasisakyti.
PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti dirbti pagal dienotvarkę. Dabar yra deputato E.Jarašiūno pranešimas apie siūlomus Pilietybės įstatymo pakeitimus. Tai prašyčiau laikytis darbotvarkės ir suteikti žodį deputatui E.Jarašiūnui.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymų buvo iš vienos pusės leisti pasisakyti, iš kitos neleisti. Bet jeigu pagal Reglamentą, tai, kaip priminė deputatas J.Beinortas, aš esu priverstas duoti išplatinti pareiškimą padauginti ir išdalyti deputatams. Taigi dirbsime pagal darbotvarkę. Kviečiu deputatą E.Jarašiūną pristatyti Pilietybės įstatymą. Atsiprašau,dar yra... Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Atleiskit, aš noriu paklausti. Buvo pristatomas įstatymo projektas. Taip?
PIRMININKAS. Taip.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ir to įstatymo projekto pristatymas jokiu sprendimo nesibaigė. Tai čia formuluokite — ar pertrauka? Ar gali būti pristatymo pertrauka? Ir koks yra įstatymo projekto likimas? Ir dar nebuvo išklausytos komisijų bei frakcijų pozicijos dėl pristatomo įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! To nutarimo svarstymui skirtas laikas pasibaigė iki pietų. Aš galbūt neaiškiai suformulavau — šio klausimo svarstyme darome pertrauką, nes jis yra planuojamas ir kitą savaitę. Taip, deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Atsiprašau gerbiamąjį pirmininkaujantį. Mano supratimu, jeigu buvo deputatų pasiūlymų, tai turi būti balsuojama. O jeigu po balsavimo, tada aš prašyčiau žodį pareiškimui suteikti man, kaip deputatui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašau sėstis į vietas. Registruosimės. Gerbiamieji deputatai, deputate Kačinskai, deputate Audriau Rudy, prašau sėstis į savo vietas, registruosimės. Prašau registruotis.
Salėje 71 deputatas. Neveikia? Pavėlavo? Gerai, pakartosime registraciją. Prašau registruotis. Deputate Papovai, prašau registruotis. Yra 76 deputatai. Gerbiamieji deputatai, kada iki pietų pasibaigė laikas, aš, kaip pirmininkaujantis, buvau priėmęs sprendimą, kad daroma pertrauka šio įstatymo svarstyme. Dabar girdžiu pasiūlymų pratęsti priešpietiniame posėdyje, rytiniame posėdyje pradėtą svarstymą dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo. Dar deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti deputatams, kad mes negalime perkelti to svarstymo į kitą savaitę, nes kuo ilgiau mes tą klausimą tęsime, tuo daugiau turto bus išgrobstyta. Reikia kuo greičiau priimti tą įstatymą. Todėl siūlau tęsti svarstymą ir priimti įstatymą šiandien po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ar yra kitų pasiūlymų? Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu išsakyti Centro frakcijos nuomonę. Centro frakcija visiškai pritaria įstatymo dėl partijų ir visuomeninių organizacijų turto likimo svarstymui ir priėmimui. Tačiau tokio pavidalo klausimą, kaip dabar pateiktas projektas ir jo formuluotės, spręsti nepriimtina. Siūlau skubiai spręsti valstybės nuosavybės ir valstybės turto santykio problemą, buvusios vienintelės partijos ir negausių valstybinių organizacijų turto, kaip valstybės turto, problemą. Jos sprendimas leistų labai lengvai diferencijuoti tų organizacijų turto praeities ir dabarties santykius. Tada turto paėmimo nuostatą, kuri labai kompromituoja mūsų valstybę tokiu pavidalu, kokį siūlo autoriai, galima būtų pakeisti partijose ir organizacijose sukaupto valstybės turto išdalijimą naujoms partijoms nuostata, kuri galėtų būti reguliuojama per valstybinį arbitražą, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims. Juo labiau palaikome, jog visi pretendentai į profsąjungų turtą galėtų būti kaip tik dalyviai įvertinant tą turtą ir sukuriant teisinius mechanizmus. Juo labiau kad pretendentų kreipimasis, pasirašytas visų organizacijų, Darbininkų sąjungos ir visų kitų vardu, yra įteiktas visiems deputatams. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, kiek aš suprantu, deputatas V.Andriukaitis taip pat siūlo daryti pertrauką.
V.P.ANDRIUKAITIS. Nepritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. Taip. Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis nori?
B.GENZELIS. Aš noriu padaryti pareiškimą, bet po to, kai baigsis šitos batalijos. O jeigu ne, tai aš galiu dabar.
PIRMININKAS. Buvo vienas pasiūlymas tęsti šio įstatymo svarstymą ir frakcijos vardu, kad šitokiu būdu toliau svarstyti nereikia. Ar reikalauja deputatai balsuoti? Taip, deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš palaikau gerbiamojo V.Andriukaičio ir Centro frakcijos pasiūlymą nepritarti tam variantui, nes mes turėtume prie tokios išvados prieiti svarstydami toliau. Todėl atsiimu savo pasiūlymą tęsti, o siūlau balsuoti taip, kaip siūlo Centro frakcija nepritarti tam projektui po pirmojo svarstymo ir paruošti naują projektą.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas nepritarti šio įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir grąžinti paruosti naują projektą. Deputatas N.Rasimavičius nori? Prašau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį į deputato V.Andriukaičio pasisakymą. Tai, kas yra parašyta pirmajame punkte ir būtent šitas sprendimo būdas, buvo pasiūlytas ne kieno kito, o būtent Centro frakcijos. Tiktai jie pasiūlydami pamiršo būtent šitų visų organizacijų turtą. O taip suformulavo, kad galėtų paimti tiktai TSKP turtą. O čia visas įstatymas yra beveik žodis žodin nurašytas nuo pirmojo ir punktai visi tie patys. Būtent jų pasiūlyti. Tiktai į pirmą punktą dar įdėtas LKP, komjaunimo ir buvęs profsąjungų turtas. Daugiau nieko nėr. Todėl čia nereikia daug šnekėti. Visiškai aišku, prieš ką pasisako prieš kompartijos turto paėmimą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau dar įdėti visų ūkininkų ir tautininkų turtą ir bus nieko naujo. Bus tas nieko naujo.
PIRMININKAS. Gerai, deputatai. Sąrašas vėl 12 deputatų ir aš turiu teisę nutraukti šitas diskusijas, padaryti pertrauką šio įstatymo svarstyme. Taip, deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Man atrodo, kad ponas pirmininkaujantis daro grubią klaidą šį sykį. Buvo pateikti labai aiškūs pasiūlymai. Ponas N.Rasimavičius pristatė projektą. Turime balsuoti dėl pritarimo jam ir svarstymo paskyrimo, ir taip toliau. Buvo pasisakymas prieš šitą pritarimą. Akivaizdu, kad pagal Reglamentą turi būti keliamas klausimas dėl pritarimo šitam projektui ar ne. Ir taškas. Reglamentas numato du pasisakymus ,,už", du pasisakymus ,,prieš" ir balsavimą. Tam visiškai nebūtina daryti jokios pertraukos. Pristatymo metu nevyksta nei diskusijos, niekas. Į klausimus projekto autorius atsakė. Procedūra išlaikyta. Geriausiu atveju jums reikia dar papildomų trijų minučių ir pabaigti šito klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, dar ne visos komisijos, kiek aš suprantu, išsakė savo nuomonę. Taip, čia jau buvo įstatymo pirmasis svarstymas. Pagal programą pirmasis svarstymas... Netryniau dabar nė vienos pavardės. Pagal darbotvarkę pirmasis svarstymas ir tikrai jam baigėsi laikas iki pietų, ir aš padariau svarstyme pertrauką. Prašau, dar J.Tamulis nori.
J.TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad pats ponas N.Rasimavičius labai aiškiai pasakė, jog projektas, kurį jis pristatė, nebuvo užregistruotas nustatyta tvarka ir sutvarkytas, taigi tai, kas buvo tada, negali būti laikoma pristatymu pagal Reglamentą, o pristatymas įvyko dabar. Aš primenu tai, ką pats ponas N.Rasimavičius kalbėjo.
PIRMININKAS. Bet mes prisimenam, kad neeilinėje sesijoje tikrai šis įstatymo projektas buvo pristatytas. Gerbiamieji deputatai, padarome pertrauką, kaip siūlė deputatas V.Andriukaitis. Tai dabar ir po pirmo svarstymo pritarti ar nepritarti? Deputatas A.Rudys dėl vedimo tvarkos.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti išeitį. Vieni tvirtinam, kad jau įvyko pristatymas ypatingos sesijos metu, kiti tvirtinam, kad neįvyko. Tai mes paprašykime arba gerbiamąjį J.Dringelį, arba gerbiamąjį A.Valį nueiti, susirasti atitinkamą stenogramą, paimti, išrašyti ir pasakyti mums galutinai, kaip vis tiktai tenai buvo.
PIRMININKAS. Taip, tai kol šitai bus išsiaiškinta, tikrai reikia dabar daryti pertrauką ir pagal darbotvarkę prie kitų klausimų. Deputatas B.Genzelis dėl pareiškimo? Taip, prašau. Deputatui B.Genzeliui aš turiu, privalau, suteikti žodį. Prašau, deputate Genzeli, įjungtas mikrofonas.
B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai! Mano supratimu, tuo, kas šiandien vyksta mūsų sesijoje, mes dar kartą diskredituojame Lietuvos vardą visuomenės akyse. Dabar aš norėčiau perskaityti porą labai trumpų pareiškimų. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui. Ryšium su tuo, kad Vyriausybė nebaigė vykdyti nutarimo dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms, prašome Vyriausybės posėdyje nesvarstyti Lietuvos profesinių sąjungų turto klausimų. Mes, žemiau pasirašę, siūlome, kad profsąjungų turtą, kuriuo naudojasi visi Lietuvos žmonės, vyriausybinė komisija kartu su profsąjungų atstovais baigtų inventorizuoti iki gruodžio 1 dienos." Pasirašo: Darbininkų sąjungos pirmininkė Balsienė, Kelių ir autotransporto federacijos pirmininkas Kvietkauskas, Laisvųjų profsąjungų konfederacijos pirmininkas Visakavičius, Maisto pramonės darbininkų ir tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Gruzdienė, Metalistų profsąjungos sekretorius, Mokytojų sąjungos pirmininkas Uzdila, Profesinių sąjungų koordinacinio centro koordinatorius Akelis, Mokslininkų sąjungos atstovas Ramonas, Profesinių sąjungų bendrijos pirmininkas Bikelis, Respublikinio mokymo ir mokslo centro direktorius Balčytis, Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinių sąjungų pirmininkas Dvarevičius, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos pirmininkas Bružas, Vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų profsąjungos federacijos komiteto pirmininkas Paukštė, Žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Gedgaudas, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Eilunavičius. Toliau. ,,Kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, jau antri metai, kai nerimsta aistros dėl Lietuvos profsąjungų turto. Šiandien turto klausimas svarstomas vėl. Visi suprantame, kad valstybė ir visuomenė, kurioje gyvenome, buvo iškreipta. Profsąjungos, kaip viena iš tos politinės sistemos dalių, taip pat nebuvo tokios, kokios yra civilizuotose šalyse. Dėl to, ką turėjome ir kur gyvenome, esame kalti kiekvienas, o ne kuri nors visuomenės dalis. Pasimokę iš praeities, mąstykime, ir ką, ir kaip darome šiandien, kad rytdiena vėl nekaltintų mūsų. Lietuvos Respublika yra tarptautinės teisės subjektas, neseniai tapo tarptautinės darbo organizacijos narė. Todėl nesilaikyti šios įstatinės konvencijos jau nevalia (nurodyti punktai, kurie pažeidžiami). Pateiktas įstatymo projektas ,,Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo" pažeidžia minėtas konvencijas profsąjungų atžvilgiu. Sis įstatymo projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 44, 46, Civilinio kodekso 106, 107 straipsnių nuostatas. Nacionalizuoti profsąjungų turtą dėl to, kad jos veikė pagal tarybinius įstatymus, būtų tokia pat logika, kaip atimti iš kiekvieno viską, ką jis užgyveno tarybiniais laikais. Lietuvoje veikiančios profsąjungos žino, kad jos yra savo narių interesų atstovės ir gynėjos. Šiuo metu įkurta visų profsąjunginių judėjimų atstovų taryba. Į ją įeina neprisijungusių profsąjungų, profesinių sąjungų bendrijos, profesinio koordinavimo centro ir laisvųjų profsąjungų konfederacijos atstovai. Šių profsąjungų atstovai pasirengę kartu spręsti profsąjungų turto klausimus ir visiems priimtinu būdu. Profsąjungos atstovai jau ne kartą svarstė šiuos klausimus. Buvo susitikę su Ministru Pirmininku G.Vagnorium. Susitarta, kad iki š.m. lapkričio 1 dienos Vyriausybei bus pateikti pasiūlymai turto klausimu. Deja, profsąjungoms pasidalyti turtą trukdo Aukščiausiosios Tarybos liepos nutarimas ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto". Prašome netaikyti įstatymo projekto ,,Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo" profsąjungoms. Panaikinti minėtą Aukščiausiosios Tarybos liepos 30 dienos nutarimą ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų turto". Taip pat šiuo nutarimu priimtą balandžio 30 dienos papildymą. Priimti profsąjungų įstatymą. Jeigu profsąjungų turtas bus nacionalizuotas, pasiliekame teisę: kreiptis į Tarptautinę darbo konfederaciją dėl ekspertų komisijos turto klausimais sudarymo, reikalauti paskelbti referendumą dėl profsąjungų turto suvalstybinimo ir imtis kitų akcijų." Pasirašo: Laisvųjų profsąjungų konfederacijos pirmininkas Visakavičius, Profsąjungų koordinacinio centro koordinatorius Akelis, sveikatos apsaugos darbuotojų pirmininkas Svarevičius. Aš tiek norėjau. Aš galvočiau, kad gerbiamiesiems deputatams, ypač gerbiamajam N.Rasimavičiui, verta susimąstyti dėl to, ką mes norime padaryti šitais nutarimais, kad mes ir toliau norime sukiršinti tautą. Man keista, kad kai kurie deputatai, kai pas mus subręsta konfliktinė situacija, žūtbūt stengiasi ir toliau kiršinti tautą. Aš galvoju, kad jie turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui B.Genzeliui. Gerbiamieji deputatai, ar aš jau galiu pakviesti deputatą E.Jarašiūną pristatyti Pilietybės įstatymą? Aiškinasi.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums pristatyti naują Lietuvos pilietybės įstatymo redakciją. Šis projektas pateikiamas kartu su trim priedais. Prie šio įstatymo yra nutarimas dėl Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos, nutarimas dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo ir pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir įstatymas dėl deputatų, neapsisprendusių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įgaliojimų. Tai yra siekiama, kad šį įstatymą lydėtų kiti norminiai aktai, nutarimai, kurie padėtų išspręsti praktines problemas. Kodėl buvo paruosta nauja Pilietybės įstatymo redakcija? Pirmiausia norėčiau priminti baigiasi 1989 metais Pilietybės įstatymo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriam būdinga tai, kad piliečio teisėmis tuos dvejus metus naudojosi ir asmenys, kurie atvyko į Lietuvą nuolat gyventi iki 1989 metų. Antra, Pilietybės įstatymas buvo priimtas 1989 metais ir autoriai ne viską galėjo pasakyti atviru tekstu, tai yra įstatyme yra tam tikrų spragų, kurias reikia užpildyti konkrečiu turiniu. Taip pat ruošiant naują redakciją buvo neatsisakyta tokių socialistinės teisės išradimų kaip pilietybės atėmimas, ko demokratinės valstybės nepripažįsta. Turime dvejų metų Pilietybės įstatymo taikymo praktiką. Ta praktika iškėlė problemas, kurių sprendimui reikalingi tam tikri norminiai rėmai. Jeigu pažiūrėtume į Pilietybės įstatymo naujos redakcijos projektą, tai jo bendrieji rėmai iš esmės nėra pasikeitę. Jį sudaro 5 skyriai, būtent: bendrieji nuostatai, antras skyrius pilietybės įgijimas, grąžinimas ir saugojimas, pilietybės klausimų sprendimo tvarka, tarptautinės sutartys ir baigiamieji bei pereinamieji nuostatai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kadangi turite įstatymo projektą, tie pakeitimai, kurie yra padaryti, pabraukti. Tai, kas nepabraukta, yra likusi sena redakcija, kurios formuluotės yra tinkamos. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos piliečiai būtų pirmiausia tie asmenys, kurie pilietybę įgyja pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo priėmimo. Tai yra šiuo atveju iš pagrindinės piliečių masės vieni tą pilietybę įgijo pagal įstatymą gimimu, kiti apsisprendimu. Antra kategorija būtų asmenys, kurie buvo iki 1940 metų birželio 15 dienos Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai, vaikaičiai, šio įstatymo įsigaliojimo metu nuolat gyvenantys dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jeigu jie nėra įgiję kitos valstybės pilietybės. Čia būtų kategorija tų, kurie teisiškai yra susiję su Lietuvos Respublika. Tačiau gali būti, kad kaime koks nors senukas ar šiaip žmogus paprasčiausiai neateis laiku ir iki to termino nespės pasiimti pažymėjimo.Vargu ar mes galim jam dabar atimti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau mes duodam išlygą jeigu nėra priėmę kitos valstybės pilietybės. Tai yra tie asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, arba jų palikuonys. Pagal baigiamuosius nuostatus mes numatome 6 mėnesių laiką. Jeigu jie nenorės būti Lietuvos Respublikos piliečiais, jie galės turėti pilietybę pagal tą dokumentą, kokį turi. Ir trečia kategorija būtų asmenys, kurie nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Ir paskutinė kategorija kiti asmenys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą. Jeigu trumpai peržvelgsime straipsnius, 3 straipsnyje yra padaryta redakcinių pakeitimų čia buvo ,,liaudies deputatų tarybos". 5 straipsnyje padaryta patikslinimų ir įrašyta antroji dalis, būtent kad Lietuvos Respublikos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė. 7 straipsnis pilietybės suteikimas išimties tvarka. Komisijoje vyko didelės diskusijos, ar iš viso reikalinga tokia nuostata. Buvo apsispręsta, kad jeigu mes kalbame apie išimties tvarką, tai pilietybė šiuo atveju turi būti suteikiama už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Tai yra ne apskritai. Tokiu atveju yra numatyta speciali šitokio suteikimo tvarka, ne tokia, kokia buvo dabar. Siūloma, kad asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė būtų suteikta išimties tvarka. Tokį siūlymą gali pateikti viena penkioliktoji deputatų dalis arba Vyriausybė. Tokį siūlymą svarsto specialiai sudaryta deputatų komisija ir tiktai su jos rekomendacija klausimas eina į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Taigi ta tvarka pasidaro žymiai sunkesnė. Paprastai dabar kartais būna, kad užtenka vieno deputato rekomendacijos. Ir antra. Ypatingi nuopelnai, aš manau, yra toks kriterijus, kuris neabejotinai reikalauja kažko ypač reikšmingo. 9 straipsnis yra truputį patrumpintas. 10 straipsnyje pilietybės įgijimo būdai yra padaryta patikslinimų. Čia 3 punktas pilietybės įgijimas optavimu, tai yra kai pilietybė pasirenkama esant teritoriniams pasikeitimams asmuo turi teisę pasirinkti vienokią ar kitokią pilietybę. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas. Čia yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja ir asmenų be pilietybės vaikai, kurie yra Lietuvoje išgyvenę ne mažiau kaip 10 metų. Tai yra jau aiškus, pastovus ryšys su Lietuvos valstybe. 14 straipsnyje padaryta redakcinių pakeitimų. 15 straipsnis — Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos, tai yra kai pilietybė suteikiama dėl natūralizacijos. Čia atsirado papildomas 5 punktas, būtent sąlyga, kad asmuo yra be pilietybės arba yra pilietis tos valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę arba rastu pasižada atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos pilietybė. Tai yra kad nebūtų dvigubos pilietybės, nes gali kilti kolizija, kuomet vienos valstybės įstatymai leidžia dvigubą pilietybę, o šiuo atveju Lietuvos valstybė neleistų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai netenka Lietuvos valstybės pilietybės. 16 straipsnyje padaryti patikslinimai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, įskaitant optavimą, asmenims, kurie padarė nusikaltimą žmogiškumui ar vykdė genocidą, vykdė nusikalstamą veiklą prieš Lietuvos valstybę, valstybėje, iš kurios atvyko gyventi į Lietuvą, yra bausti laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, arba yra bausti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė. Ir 5 papildomas punktas serga visuomenei ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis. Čia nuostata, perkelta iš Imigracijos įstatymo. Taip sakant, nuosekliai laikomės, kad tokių asmenų mes ir neįsileidžiame. Visi tikriausiai prisimenat tą diskusiją apie AIDS ir panašias ligas. Priesaika Lietuvos Respublikai. 18 straipsnis — patikslinimai, pilietybės netekimas. Čia atsirado naujas 3 punktas pilietybės netenkama atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tokia nuostata buvo 1939 metų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir darbo grupei ji patiko savo teisiniu išbaigtumu, kadangi pilietybė yra faktinis asmens ryšys su valstybe, pastovus ryšys, abipusis ryšys, teikiantis teises ir pareigas viena kitai. 1939 metų įstatymas numatė, kad jeigu asmuo užsieny gyvena be paso arba su pasu, kurio galiojimas baigėsi daugiau kaip dveji metai, jis laikomas nutraukusiu faktinius ryšius su Lietuvos valstybe ir praranda Lietuvos Respublikos pilietybę. Mes gi einame panašiu keliu, tačiau elgiamės daug liberaliau, tai yra laikome, kad asmuo gali būti pripažintas, tai yra nebūtinai automatiškai praranda pilietybę, asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia ryšius su Lietuvos valstybe, tai yra ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu arba be šio paso. Tai vienas atvejis. Kitas atvejis, kuomet jis stoja kitos valstybės karinėn ar valstybinėn tarnybon be Lietuvos Respublikos kompetentingų organų leidimo. 23 straipsnis redakciniai pakeitimai. Lygiai taip pat kaip ir 24 straipsnis teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas. Būtent kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugoma iškeldintiems ar pasitraukusiems iš Lietuvos teritorijos nuo 1940 metų asmenims, buvusiems iki 1940 metų birželio 15 dienos Lietuvos Respublikos piliečiams. Taip pat jų vaikams ir vaikaičiams. Šiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybė pripažįstama, kai šie asmenys persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, netaikant jiems šio įstatymo 15 straipsnyje numatytų sąlygų, išskyrus pirmosios dalies 5 punktą, tai yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę. Tai yra kad nebūtų dvigubos pilietybės. Ir kitiems lietuviams čia ta nuostata iš pirmos įstatymo redakcijos perkelta. Lietuvos Respublikos pilietybė pripažįstama, kai jie persikelia nuolat gyventi į Lietuvą, duoda priesaiką Lietuvos Respublikai ir pilietybė pripažįstama netaikant šio įstatymo 15 straipsnio numatytų sąlygų, išskyrus pirmosios dalies 5 punktą.
5 skyrius yra Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimo tvarka. Jeigu prisimenate, buvo priimti Lietuvos pilietybės suteikimo nuostatai, ir dabar mes stengiamės, kad tam tikros nuostatų formos, kurios yra principinio pobūdžio, atsidurtų Pilietybės įstatyme, tai yra viename akte, o nuostatuose liktų tiktai tų smulkių procedūrų aprašymai. Šiame skyriuje yra straipsniai: prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas, pilietybės suteikimo komisijų darbo tvarka, kaip prašymai ir teikimai yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, kaip skelbiami Lietuvos Respublikos pilietybės aktai ir kokia yra pakartotinių prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymo tvarka. Duoti pavedimai dėl dokumentų rengimo. Įstatyme yra taip pat numatyti tam tikri baigiamieji ir pereinamieji nuostatai.
Darbo grupei visgi nepavyko apsieiti be pereinamųjų nuostatų, kadangi tie procesai, kurie yra prasidėję, dar baigtinio rezultato nėra pasiekę. Todėl numatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 punktuose, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kurie per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu pareikš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai apie tai, kad jie yra užsienio valstybės piliečiai, ir pateiks tokią pilietybę patvirtinantį dokumentą, bus laikomi užsienio valstybės piliečiais, nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju čia kalba eitų apie asmenis, buvusius Lietuvos Respublikos piliečius iki 1940 metų, ir jų palikuonis, ir nuolatinius Lietuvos dabartinės teritorijos gyventojus ir jų palikuonis, gyventojus iki 1940 metų ir jų palikuonis, jeigu jiems duodama galimybė būti piliečiais tos valstybės, kurios dokumentą jie turi, ir jeigu jie tokį prašymą išreiškia. Manom, kad ta norma yra pažangi, kadangi nuosekliai plėtojamas asmens laisvo pasirinkimo principas. Jeigu pirmoji redakcija buvo iš esmės pagrįsta tuo principu, tai ir antroji redakcija tęsia Šią tradiciją. Taip pat nurodama, kad šio įstatymo 24 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena užsienio valstybėje, neturėjusiems ir neturintiems jokios kitos valstybės pilietybės, tai yra čia mūsų išeiviai, kurie gyvena užsienio valstybėse ir nėra kitų valstybių piliečiai, Lietuvos Respublikos pilietybė pripažįstama, jeigu jie per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu pateiks Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ar Lietuvos diplomatinėms ar konsulinėms atstovybėms įrodymus, kad jie iki 1940 metų birželio 15 dienos buvo Lietuvos Respublikos piliečiai arba yra jų vaikai ar vaikaičiai. Ir nurodoma, kad būtent šiuo atveju kalbama apie pilietybės pripažinimą. Jeigu tie patys asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena užsienio valstybėse ir yra kitų valstybių piliečiai, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti pripažinta, jeigu per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo rastu pareikš norą būti Lietuvos Respublikos piliečiais ir pateiks įrodymus, kad neteko kitos valstybės pilietybės. Tai yra jeigu mes 24 straipsnyje kalbam, kad Lietuvos Respublikos pilietybė pripažįstama, kai grįžta nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, tai dabar gi mes darom tam tikrą išimtį. Jeigu per trejus metus tie asmenys pareikš norą būti Lietuvos Respublikos piliečiais, atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, jie gali tą pilietybę gauti negrįždami gyventi nuolat į Lietuvos Respubliką.
38 straipsnis yra papildomas, kaip alternatyvus. Svarstant Pilietybės įstatymo projektą, kilo didelė diskusija, kurioje buvo pareikšta argumentų ,,už" ir ,,prieš" dėl asmenų, kurie iki 1940 metų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, bet šiuo metu gyvena užsienio valstybėse ir turi užsienio valstybės pilietybę. Viskas būtų teisiškai labai paprasta, bet mes žinome, kad labai didelė Lietuvos Respublikos piliečių dalis 1940 ir 1945 metais pasitraukė iš Lietuvos Respublikos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Jie irgi ne dėl savo valios negalėjo palaikyti ryšių su Lietuvos valstybe. Ir yra teisinis ryšys su Lietuva. Vienas iš šio klausimo sprendimo būdų būtų pripažinti tiems asmenims dvigubą pilietybę. Tačiau įstatymas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pirma redakcija, remiasi tuo principu, kad Lietuva yra valstybė, kuri pripažįsta tiktai vieną pilietybę. Manyčiau, kad tas principas yra pažangus ir europietiškas. 1963 metais Europos Taryba priėmė konvenciją dėl dvigubos pilietybės apribojimo. Nemaža dalis Europos Bendrijos valstybių yra pasirašę šią konvenciją. Manyčiau, kad toks klausimo sprendimo būdas mums galėtų būti tam tikras etalonas. Įstatymo projekto rengėjai yra pasiruošę, jeigu būtų palaikančių, paruošti papildomą straipsnio redakciją dėl šito dvigubos pilietybės klausimo išsprendimo. Galima būtų balsavimu išspręsti šį klausimą. Taip pat prie įstatymo yra nutarimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Nemažai nuostatų yra susiję su pasais, su asmenimis, kurių pilietybė keičiasi. Prie įstatymo yra nutarimas dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo ir pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės galiojimo laiko pratęsimo. Pagal dabar galiojančią tvarką jų galiojimas baigėsi šių metų gruodžio 31 dieną. Tačiau aišku, kad mes šio proceso neužbaigsime. Ir yra įstatymo projektas dėl deputatų, neapsisprendusių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įgaliojimų. Deputato statuso įstatymas numato, kad pilietybės pasibaigimo atveju įgaliojimai baigiasi. Įstatymu numatyta nutraukti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, neapsisprendusių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo, įgaliojimus nuo š.m. lapkričio 4 dienos. Tai tiek aš norėjau pasakyti pristatydamas šio įstatymo ir jo priedų projektus.
PIRMININKAS. Ar deputatas K.Motieka nori paklausti?
K.MOTIEKA. Jeigu bus pasisakymai, tai dalyvausiu. O čia pristatymas.
PIRMININKAS. Deputatas Č. Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš atsiprašau, pačioje pradžioje nebuvau, gal jūs kartais šitą jau minėjote. Bet jeigu jūs dar neminėjote, juo labiau noriu paklausti. Kiek jūs atsižvelgėte šiame projekte į tai, kad sudarant sutartį su Rusijos Federacija buvo tam tikrų susitarimų ir dėl ano, dabar tebegaliojančio, Pilietybės įstatymo taikymo štai šitiems dvejiems metams nuo 1989 metų iki š.m. lapkričio 3 dienos?
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad yra atsižvelgta. Jeigu žiūrėsite į 1 straipsnio 1 punktą, visi tie asmenys, kurie atvykę iš Rusijos ir pagal dabar galiojantį įstatymą arba sutartį su Rusija gali pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybę, įeina į 1 punktą. Tai yra jų klausimas jau išspręstas. Mes, viena talpia formule užbaigdami pereinamąjį laikotarpį, pasakom, kad tie asmenys, kurie priėmė dabar galiojančia tvarka pilietybę, yra priėmę pilietybę ir yra Respublikos piliečiai.
Č.JURŠĖNAS. Viskas tvarkoj. Bet jeigu jie atvyko po 1989 m. lapkričio 3 d., tai kita tvarka ar ta pati kaip iki 1989 m. lapkričio 3 d. atvykusiems?
E.JARAŠIŪNAS. Pilietybę jie įgyja pagal šio įstatymo 36 straipsnį. Jame pasakyta, kad jeigu tarptautinėje sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytos kitokios taisyklės, neišdėstytos šiame įstatyme, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Jų klausimas išspręstas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote 37 straipsnį ir konstatavot, kad tie žmonės, kurie ne savo valia, esant sunkioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš Lietuvos ir gyvena priverstinai toli. Lyg ir gražiai kalbėdami apie juos, pripažindami tą situaciją, lyg ir norėtume jiems padėti. Tačiau šitas straipsnis, kiek aš perskaičiau, iš esmės juk atima jiems galimybę tapti Lietuvos piliečiais. Ar jums neatrodo, kad reikėtų aiškiau, bent jau nebijoti pabrėžti apie lietuvius, gyvenančius kitose valstybėse, kad jiems vis dėlto pilietybė būtų suteikiama leidžiant neatsisakyti pilietybės tos šalies, kurioje jie gyvena? Pripažįstama pilietybė!
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamoji deputate, man atrodo, kad įstatymas pilietybės iš nieko neatima. Pažiūrėkim. Šio įstatymo 2 punkte kalbama apie išeivius, kurie nėra priėmę kitos valstybės pilietybės. Tai viena. Antra. Trečiojoje dalyje kalbama apie tuos išeivius, kurie yra priėmę pilietybę, ir jeigu jie per nustatytą laiką atsisako kitos valstybės pilietybės, jie pilietybę vėl gauna lengvatine tvarka. Jiems netaikomas reikalavimas sugrįžti nuolat gyventi į Lietuvą. Jeigu jūs manote, kad tam tikra kategorija asmenų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, dėl šio įstatymo patirtų tam tikrų sunkumų, jeigu palankiai žiūrėtų Lietuvos visuomenė, aš sutinku jums padėti paruošti dar vieną šio straipsnio vienos dalies redakciją, kuri būtų kaip alternatyva, ir balsavimu mes išspręstume tą klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, jūs gal neįsižeisit, kad aš, priklausydamas tai pačiai komisijai, o jūs komisijos vardu pristatinėjat projektą, oponuosiu jums, kaip ir sakiau komisijoje. Jūs pats lyg ir sau prieštaraujat. Ką tik kolegei R.Rastauskienei pasakėt, jog šitas įstatymas neatima jiems pilietybės, bet iš esmės yra kitaip. Versdamas atsisakyti tos pilietybės, kurią jie priėmė tomis sąlygomis, kada Lietuvos pilietybės apskritai nebuvo, jūs tuo pačiu atimat. Ir štai išeina paradoksali situacija. Ir neteisinga iš esmės. Jūs minėjote konvenciją, bet ta konvencija nukreipta į ateitį. Ateity tai iš tiesų netoleruotinas dalykas. Bet nedaug valstybių patyrė tokią situaciją kaip Lietuva. Ir vis tik mes turėtume daryti išimtį tiems žmonėms, kurie buvo priversti įsigyti kitos valstybės pilietybę. O ją turėdami, galų gale jie galėjo daug daugiau prisidėti ir prie Lietuvos valstybės atstatymo. Jie turėjo rinkimų teisę, jie galėjo pareikšti savo nuomonę savo valdžiai ne taip kaip asmenys be pilietybės. Tai dabar jie už tai baudžiami. Pakomentuokit.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad jūsų pasisakyme yra pakankamai svarių argumentų ir komisija, šiuo atveju nenorėdama primesti savo nuomonės, jeigu bus pasiūlymas, padarys papildomą dalies redakciją ir balsavimu bus galima išspręsti. Vienareikšmio problemos sprendimo būdo mes neradome. Aš pats esu linkęs prie klasikinio vienos pilietybės principo išsaugojimo. Tačiau ir komisijos dalis, ir jūs, gerbiamasis, pareiškėt kitą nuomonę. Aš žinau, kad argumentai yra pakankamai svarūs. Kadangi situacija susidarė nepriklausomai nuo žmonių valios. Aš manau, kad balsuojant jūs pateiksite argumentus, ir, jeigu įtikinsite Aukščiausiąją Tarybą, yra visos galimybės, kad ta nuostata būtų priimta.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Klausimas — kaip mes, deputatai, įrodysime, kad esame piliečiai? Kad mūsų neatleistų iš darbo?
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad tai yra labai nesunku padaryti. Galbūt mes galėsim priimti nutarimą, kad, sakykim, Mandatų ir etikos komisija surenka piliečių pažymėjimus arba pažymėjimus apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo. Šitą dalyką būtina išspręsti, kadangi piliečiams gali atstovauti tiktai piliečiai. Ir tai reikia patikrinti. Jeigu mes dvejus metus leidom ir nepiliečiams naudotis piliečių teisėmis, tai nereiškia, kad šitas procesas bus begalinis. Riba turi būti aiškiai apibrėžta.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau pasakyti iš esmės tą pat, ką pasakė deputatas Z.Juknevičius. Todėl dabar jau nebe klausimas, o tik pritarimas jam. Todėl, kad tie, kam teko pastaruoju metu kalbėtis su Amerikos lietuviais, žino, kad vienas pirmųjų jų klausimų yra — kaip bus su pilietybe? Jūs mus morališkai įžeidžiate atimdami pilietybę. Jie tik šitaip traktuoja. Ne tai, kad mes jiems nesuteikiam pilietybės, bet jiems atimam tą, kurią jie turėjo. Lietuvos pilietybę. Todėl, kad jų įstatymai dvigubą pilietybę leidžia. Ir, matyt, būtinai reikia spręsti klausimą dėl dvigubos pilietybės, galbūt išimties tvarka šitame etape atsižvelgiant į specifines lietuvių tautos istorijos aplinkybes.
E.JARAŠIŪNAS. Pirmam svarstymui turėsim alternatyvinį pasiūlymą ir galėsim spręsti. Tiktai atsirastų papildoma 37 straipsnio dalis.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu išplėsti prieš tai buvusius pasiūlymus, kad galbūt neturi kitos tėvynės ir karaimai. Taigi prie lietuvių dar neužmiršt karaimų, kadangi mes kalbame apie tuos, kurie neturi kitos tėvynės. Jų tėvynė tiktai Lietuva. Jeigu jūsų komisijoje dar tas klausimas bus svarstomas ir pateikiama alternatyva.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu ponas P.Varanauskas pateiktų savo siūlymo redakciją, mes visad pasiruošę ją svarstyti ir pateikti kaip alternatyvą balsavimui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, tas klausimas jau yra spręstas kitų, kitose pasaulio valstybėse. Mes galėtume pasimokyti iš tokios valstybės, kuri pakankamai panaši savo likimu, jos žmonės savo likimu panašūs į lietuvių tautos, tai į Izraelio patirtį. Būtų gerai, kad jūs galėtumėt pasiremt tos galingos valstybės patirtimi ir padaryti analogišką sprendimą. Ir jeigu jau žydas, Izraelis nesigėdija visus kitur gyvenančius žydus paskelbti savo piliečiais ir niekam tas neužkliūva. Tai analogiškai mes galėtume daryti Lietuvos valstybėje, pasimokydami iš tos didžiosios kultūringos, garbingos ir demokratiškos valstybės Izraelio.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, gerbiamasis Ambrazevičiau, kad mes galbūt pasiimsim Izraelio pilietybės įstatymus ir padiskutuosim. Jūs ne visai taip aiškinate kai kurias nuostatas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš, žinoma, daug turėjau ir klausimų, bet aš juos paskiau norėsiu panaudoti savo pasisakyme. Tačiau klausimas yra toks: ar jūs nemanote, kad išimties tvarka žmonių, kurie nori įgyti Lietuvos pilietybę, atžvilgiu yra žeminanti tvarka? Visų pirma išimties tvarka yra neįstatyminė tvarka. Ir tai rodo to mūsų projekto netobulumą. Įstatyme negali būti jokių išimčių, aš taip suprantu. Ir jeigu mes įvedam išimties tvarką į tą įstatymą, tai jis jau 50% yra netikęs. Ar jūs sutiktumėt su tuo?
E.JARAŠIŪNAS. 7 straipsnis — iš esmės likęs senos redakcijos 7 straipsnis, tiktai perredaguotas. Komisija svarstė šį klausimą, mes šiek tiek apsunkinom pilietybės įgijimą išimties tvarka, nors klausimą galima išspręsti per Lietuvos Respublikos garbės pilietybę. Yra ir tokia galimybė.
K.MOTIEKA. Ne, ne. Aš iš karto noriu, kad ir deputatai žinotų, aš būsiu vienas iš tų, kurie bus kategoriškai prieš tą išimties tvarką. Nes yra žeminami ir tie, kurie svarsto tuos klausimus. Aš atstovauju Pilietybės komisijai. Žinot, tiesiog nepatogu, kada išimties tvarka Lietuvos piliečiui suteikiama Lietuvos pilietybė. Jis, be jokių abejonių, turi visas teises ir tą pilietybę atgauti. Mane dar domina dvigubos pilietybės klausimas. Aš nežinau, kodėl čia yra remiamasi 1963 metų konvencija. Bet reikia suprast ir kitą dalyką, kad šiuo metu pasaulyje vyksta kosmopolitizacijos procesas. Ir būtent šis procesas vyksta per dvigubą ir net trigubą pilietybę. Būtent šita kryptimi! Ir kiek aš domėjausi, tai yra labai daug valstybių ir Europoje, ir už jūrų marių, kaip sakoma, kur tos dvigubos pilietybės, aš nenoriu sakyt, kad skatinamos ar toleruojamos, bet su kuriomis yra skaitomasi. Ir, be to, kadangi tas dvigubos pilietybės klausimas labai liečia mūsų tautiečius ir buvusius Lietuvos piliečius, ir esamus, kurie gyvena užsieniuose, aš norėčiau jums pranešti, taip pat ir paklausti, kodėl nebuvo tie žmonės įtraukti rengti tą įstatymą? Aš galiu pasakyt, kad aš ėmiausi asmeninės iniciatyvos ir šiandien gavau ir mūsų gerbiamojo Lozoraičio Kazimiero, kuris yra Vatikane, pirmąsias pastabas. Aš norėčiau jas paskui padauginęs įteikti jums, ir reikėtų vadovautis. Laukiu dar iš Australijos, dar negavau. Jeigu nieko prieš ir kad deputatai žinotų, jeigu norės, su tuo būtų galima supažindinti visus deputatus. Ar jūs neturėtumėte nieko prieš, jeigu padaugintume ir išdalytume visiems?
E.JARAŠIŪNAS. Jokiu būdu, tai yra jūsų teisė.
K.MOTIEKA. Ačiū, aš tiktai norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti gerbiamuosius deputatus, kad šiuo sąrašu ir užbaigtume, nes laikas baigiasi. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Turiu du klausimus nedidelius. Pirmas, ar aš teisingai suprantu, kad pagal 1 straipsnį parašyti pasižadėjimą turi tik tie žmonės, kurie iki 1940 metų birželio 15 d. negyveno šitoje teritorijoje?
E.JARAŠIŪNAS. Reikia skaityti nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos".
R.MACEIKIANECAS. Kad jie taip pat turi pasirašyti?
E.JARAŠIŪNAS. Visi turės.
R.MACEIKIANECAS. Aha, tai čia nesikeičia. Ir dėl 7 straipsnio, apie kurį gerbiamasis K.Motieka šnekėjo. Tai čia mes įteisinam praktiškai dvi pilietybes pagal 7 straipsnį, taip?
E.JARAŠIŪNAS. Išimties tvarka. Kol kas, kiek žinau, tokių piliečių yra apie 60. Niekas nekliudo balsavimu šito straipsnio atsisakyti. Nuo to įstatymo kokybė tikrai nepablogės.
R.MACEIKIANECAS. Nėra tikslo. Aš tik klausiu, ar tie žmonės neturi atsisakyti pirmos pilietybės priimdami Lietuvos pilietybę?
E.JARAŠIŪNAS. Išimties tvarka, taip, kadangi yra suteikiama už ypatingus nuopelnus.
R.MACEIKIANECAS. Aišku.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dar norėčiau išgirsti gerbiamojo pranešėjo motyvo tęsinį dėl to, ką iškėlė kolega Kazimieras Motieka dėl išimties principo. Vis tiktai atrodo, kad pilietybės atžvilgiu iš viso to net negalėtų būti paties įstatymo pagrinduose. Norėčiau išgirsti dar jūsų argumentą.
E.JARAŠIŪNAS. Aš šiuo atveju galėčiau išdėstyti tiktai savo asmeninę poziciją. Jeigu laikytumės teisinio nuoseklumo, tai deputatas K.Motieka yra teisus. Tačiau ruošdami projektą, mes nenorėjome nubraukti tų dvejų metų praktikos. Tai yra visiškai iš karto atsisakyt. Manau, kad balsuodami mes be didelių ginčų šitą problemą išspręsim. Argumentacija aiški. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Deputatas V.Čepaitis. Deputatas N.Rasimavičius. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. 17 straipsnis. Čia parašyta dėl sutuoktinių. Parašyta: ,,išskyrus pirmosios dalies 2 ir 3 punktus". Dabar įsivaizduokime, kad lietuvis ves anglę, kinę, kuri negali išmokti per tuos metus lietuvių kalbos. Tai jinai taip ir liks nei šis, nei tas? Čia dėl kalbos.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad treji metai yra pakankamas laikas, kad žmogus į Lietuvos valstybinį gyvenimą įeitų kaip sąmoningas subjektas.
N MEDVEDEVAS. Tačiau gražiai kalbėt, skaityti ir rašyti lietuviškai kažin ar pilietis tikrai sugebės per tuos trejus metus.
E.JARAŠIŪNAS. Reikalaujama...
N.MEDVEDEVAS. Tai priklauso nuo žmogaus sugebėjimų, suprantat. Nuo gabumų priklauso. Ne nuo nacijos.
E.JARAŠIŪNAS. Pilietybės komisijos yra paruošusios programėles. Reikalaujamas labai elementarus buitinio lygio kalbos mokėjimas. Čia nei studijų, nieko nereikia. Tai yra tam, kad žmogus galėtų pasišnekėti su komisija elementariom buitinėm temom. Tai yra nereikalaujama nei subtiliai žinoti gramatikos niuansus, nei plataus žodyno, t.y. lygis visai nėra aukštas. Ir nemanau, kad tai sudarytų sunkumų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ką siūlo pranešėjas?
E.JARAŠIŪNAS. Aš prašyčiau įtraukti įstatymą į darbų programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką dar jūs siūlot? Kitos savaitės darbotvarkėje nėra šio klausimo.
E.JARAŠIŪNAS. Tai tada į dar kito antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dar į kitos savaitės darbų programą.
E.JARAŠIŪNAS. Pirmuoju klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt esate susipažinę su išvadom, ar reikia supažindinti? Alternatyvių projektų Juridiniame skyriuje neįregistruota. Pateikti įstatymo ir nutarimo projektai atitinka juridinės technikos reikalavimus ir gali būti svarstomi Reglamento nustatyta tvarka. Ar reikia balsuoti, kad būtų įtrauktas šio įstatymo svarstymas į dar kitos savaitės darbų programą? Ar reikalaujat balsuoti? Balsuoti? Ačiū. Nutarimas priimtas.
Dabar, kol į tribūną pakviesim deputatą Z.Juknevičių, deputatas J.Dringelis supažindins jus su svarstymo dėl LKP (SSKP) turto stenograma.
J.DRINGELIS. Mums pavyko rasti rugpjūčio 24 dienos vakarinio posėdžio protokolą. Štai kas čia devintuoju klausimu įrašyta: ,,Svarstyta nutarimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl LKP (SSKP) turto paėmimo" taikymo projektas. Pranešėjas N.Rasimavičius. Kalbėjo deputatai:
V.Beriozovas, A.Sakalas, B.Genzelis, A.Brazauskas, Z.Šličytė, J.Tamulis, R.Astrauskas, Č. Juršėnas, Č. Okinčicas. Salėje 70 deputatų, už balsavo 45, prieš 2, susilaikė 17. Priimtas protokolinis nutarimas: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: įrašyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos komunistų partijos, komjaunimo ir komunistinių profsąjungų turto" ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl LKP (SSKP) turto paėmimo" taikymo" projektus į Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos darbų planą."
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji deputatai, šiandien teisėtai vyko šio įstatymo pirmasis svarstymas ir aš teisėtai padariau šiame svarstyme pertrauką. Ar dar reikia, gerbiamieji deputatai, diskutuot? Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau priminti pačią pradžią. Kada gerbiamas N.Rasimavičius pristatė įstatymą, jis sakė, deja, tas įstatymas nebuvo praėjęs procedūrinių normų, jis nebuvo pateiktas Juridiniam skyriui ir panašiai. Taigi buvo pažeistas Reglamentas. Siūlyčiau tai atsiminti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame deputatą Z.Juknevičių. Deputatas V.Beriozovas dar norėjo? Atsiprašysim tada.
V.BERIOZOVAS. Aš dar noriu. Kaip jūs skaitėt? Įsiklausykit, ką jūs skaitėt. Jūs skaitėt apie du nutarimus. Tada buvo pateikti net du nutarimai ir jie buvo prieštaraujantys. Ir tai truputį juoką sukėlė, nes vieną pristatė deputatė Z.Šličytė, o kitą deputatas N.Rasimavičius. Todėl čia du (daugiskaita) yra nutarimai. Ir čia ne įstatymas, o du nutarimai.
PIRMININKAS. Galbūt po šito pristatymo pagal pastabas ir buvo paruoštas šitas nutarimo projektas. Taip, gerbiamieji deputatai, leiskime deputatui Z.Juknevičiui pristatyti kito nutarimo projektą.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai. Teisinės sistemos komisija, remdamasi Teisingumo ministerijos teikimu, pateikia jūsų dėmesiui Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą atleisti iš pareigų jų pačių prašymu Klaipėdos miesto teismo teisėjus Alisą Kostiuk ir Grigorijų Saveljevą ir iš Marijampolės rajono teismo teisėjo pareigų Zigmą Pečiulį. Galiu jums pranešti, kad iš tiesų šitie teisėjai yra padavę pareiškimus dėl atleidimo prieš terminą. Alisa Kostiuk išvyksta kartu su vyru į Sankt Peterburgą. Grigorijus Saveljevas taip pat išvyksta iš Lietuvos Respublikos. Pareiškimai pateikti jau anksčiau. Zigmas Pečiulis taip pat savo noru prašo atleisti. Jis jau yra priimtas į advokatų kolegiją Šakiuose. Aš noriu prašyti gerbiamuosius deputatus, nors mūsų dienotvarkėje numatyta, jog tai yra šito klausimo pristatymas. Bet tai nėra joks norminio pobūdžio dokumentas. Ir dėl jo nebūtina rengti kelis svarstymus. Reglamente šiuo klausimu nėra nieko pasakyta apie atleidimo procedūrą. Man atrodo, kad mes galime šiandien balsuoti ir patenkinti šitų žmonių prašymus, o po to pateikti jums naujas kandidatūras.
PIRMININKAS. Ar sutinka deputatai, kad mes šiandien balsuotume, ar reikalauja balsuoti? Ar reikia registruotis? Prašau registruotis. Taip, gerbiamieji deputatai, pakartosime registraciją.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes suskaičiavome, yra lygiai 70.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Salėje 68 deputatai. Kas nespėjo paspausti mygtuko? 68. Balsų skaičiavimo grupė suskaičiavo 71. Ar gali skaičiavimo grupė patikslinti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Galim patikslinti 70.
PIRMININKAS. Taip. 70. Siūlau deputatams balsuoti už nutarimo projektą dėl Kostiuk, Pečiulio ir Saveljevo atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų. Prašau balsuoti. Reikalingi 66 balsai. Kas nespėjo paspausti? Mes spaudėm. Už 65, prieš nėra, susilaikė 1. Kažkas nebalsavo. Reikalingi du balsai. Deputatai Č. Kudaba, B.Genzelis... (Balsai salėje) Taip. 67. Nutarimas priimtas. Dar 8 minutės liko, kviečiame deputatą K.Antanavičių pristatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektą.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, jūsų dėmesiui norėtume pateikti Įmonių bankroto įstatymą. Vyriausybė turėjo dėl to įstatymo pastabų ir, kaip informavo, yra rengiamos pataisos ar naujas įstatymas. Manau, kad tai netrukdo pristatyti šitą. O pristačius galima koreguoti. Manau, jeigu pastabos iš tiesų bus konstruktyvios, jos bus priimtos ir atsižvelgta. Taigi įstatymas yra reikalingas, nes jis nėra tas baubas ar siaubas koks nors, kuris įmones verčia bankrutuoti. O būtent yra įstatymas, kuris numato, kaip spręsti tas bankroto procedūras, kokia įmonė bankrutuoja, ką laikyti bankrotu ir kaip padėti žmonėms, dirbantiems toj bankrutuojančioj įmonėj, kokios jų socialinės galimybės. Yra numatyta, kad savininkas ar valstybė turi imtis priemonių įdarbinti bei perkvalifikuoti bankrutavusios įmonės darbuotojus ir nustatyti jų socialines garantijas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Toliau nustatyta tvarka, kokiu būdu turi būti sprendžiamos bylos dėl įmonės bankroto. Kaip jos iškeliamos, kaip sprendžiami ginčai. Taigi toliau nustatoma, kas turi sprendimo teisę dalijantis įmonės turtą, perkainojant įmonės turtą ir įmonės likvidavimo laikotarpiu vadovaujant toms dalyboms. Sukuriama kreditorių taryba, kurios teisės ir pareigos šitame įstatyme yra apibūdintos. Na, yra galimybė gresiant bankrotui sudaryti taikų susitarimą dėl įmonės pertvarkymo. Įstatyme yra nustatyta, kokiu būdu sudaromas taikus susitarimas ir kiek tas bankroto laikotarpis gali tęstis. Neįvykdžius taikaus susitarimo sąlygų ar dar blogėjant finansinei veiklai, įmonė besąlygiškai turi būti skelbiama bankrutuojančia. Yra nustatytos taip pat kreditorių teisės ir bankrutavusiojo turto realizavimo tvarka, ir turto dalis, kuri skiriama įmonių darbuotojams, bankrutuojančių įmonių darbuotojų socialinėms reikmėms patenkinti. Ačiū už dėmesį. Siūlau įstatymą pateikti Reglamento nustatyta tvarka pirmajam svarstymui. Tai bus po dviejų trijų savaičių. Per tą laiką, kreipčiausi į deputatus, kolegas, pateikti savo pasiūlymus, pataisas. Kaip minėjau pačioj kalbos pradžioj, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, kad ir Vyriausybė rengia ir pateiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka, nereikalauja balsuoti? Taip. Ačiū, kad taip operatyviai deputatas K.Antanavičius dirba. Dar liko keturios minutės, prašome pristatyti dar vieną projektą dėl užsienio kontraktų.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo dėl užsienio kontraktų projektas buvo parengtas gegužės mėnesį. Buvo pateiktas Teisinei komisijai. Teisinė komisija užregistravusi turėjo dalykinių pastabų. Yra pataisytas šitas įstatymas. Įstatymo projekto autorių grupė yra: Grižas užsienio reikalų ministro pavaduotojas, Jusys Užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius, Miškinis Užsienio reikalų ministerijos skyriaus vedėjas, Kūris Teisės fakulteto dėstytojas. (Tiesa, Kūrio pareigos pasikeitę turbūt?) Vadapalas Teisės fakulteto katedros vedėjas ir Tiažkijus. Taigi vėl yra, manyčiau, labai labai reikalingas todėl, kad reglamentuoja, kokiu būdu sudaryti, kaip garantuoti užsienio kontraktų vykdymą, kokiomis sąlygomis galima nutraukti tuos užsienio kontraktus. Tai būtų įstatymas, kuris visiškai glaudžiai yra susietas su Užsienio investicijų įstatymu. Na, užsienio investicijos yra viena iš kontrakto dalių, todėl šitas įstatymas yra, sakyčiau, gana reikalingas ir skubiai reikalingas. Įstatyme yra nustatyta, kas gali būti užsienio kontrakto subjektai. Tai visi Lietuvos Respublikos ūkio fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems neuždrausta teismo ar kitokių įstatymų dalyvauti ekonominėje veikloje. Toliau nustatytos valstybės galimybės, labai siauros galimybės, kontroliuoti užsienio kontraktų vykdymą. Nustatytos sąlygos, kuriomis užsienio kontraktą galima nutraukti. Tiktai tuo atveju, jeigu išnyksta kontrakto objektai, jeigu atsiranda nenugalimos jėgos arba užsienio kontraktorius pažeidžia terminus. Na, yra taip pat vienas punktas, kuris nėra visiškai priimtinas, mano supratimu, tai jeigu atsiranda kontrakte numatytos aplinkybės, dėl kurių kontraktas gali būti sustabdytas ar nutrauktas. Žinoma, čia galima į tą punktą įvairiai pažiūrėti. Toliau — užsienio kontrakto perleidimas, kad tai neribojama, kad gali būti perleista sutikus šalims bet kuriuo kontrakto vykdymo metu kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teisė tęsti tą kontraktą, išplėsti tą kontraktą ar sustabdyti kontraktą abipusiu susitarimu. Taip pat nustatytos abiejų šalių pareigos dėl nuostolių atlyginimo. Tai turi būti numatyta kontrakte. Jeigu nenumatyta kontrakte, veikia tos šalies įstatymai, kurioje vykdomas kontraktas. Ačiū už dėmesį. Siūlau paskirti svarstymą Reglamente nustatyta tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Ambrazevičius nori paklausti?
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis komisijos pirmininkas neinformavo, nes jis buvo išvykęs, ir komisijos posėdis įvyko be jo. Komisija paskutiniam variantui nėra pritarus, nes nesiteikė ateiti autoriai, kaip dabar jau įprasta. Vyriausybės požiūris į mūsų posėdžius — arba plenarinius, arba komisijų yra vienodas. Neatėjo autoriai, mes negalėjom išsakyti visų pastabų, bet iš esmės turbūt pritarti kaip pristatymui galima būtų ir su viltimi, kad autoriai į kitus posėdžius ateis.
PIRMININKAS. Ar deputatas S.Kropas?.. Gerbiamieji deputatai, išvadose taip pat yra nemažai pastabų, kad turiniu bei juridinės technikos požiūriu projektas yra labai neišbaigtas ir nepataisius negali būti svarstomas Aukščiausiojoje Taryboje. Tai kaip, pristatymui ar galime pritarti? Ir kad įtrauktume į lapkričio mėnesio darbų planą? Nėra prieštaraujančių? Taip, ačiū. Ar deputatai dar sutiks išklausyti Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pareiškimą, kurį nori padaryti deputatas S.Malkevičius? Aš manau, kad čia ilgai neužtruks. Prašau deputatą S.Malkevičių.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinės Sąjūdžio, Tautininkų ir Septintosios frakcijų pareiškimas. Pastaruoju metu spaudoje pasirodo vieno ar kito Aukščiausiosios Tarybos deputato, pavyzdžiui, K.Prunskienės ,,New York time international" bei Olandijos ,,Parol" ir A.Brazausko Italijos ,,Unita", pareiškimai opozicijos vardu. Jungtinė Sąjūdžio frakcija atkreipia dėmesį, kad Aukščiausiojoje Taryboje nė viena frakcija ar laikinoji deputatų grupė nėra oficialiai pasiskelbusi opozicija, nors balsavimai svarbiausiais politiniais ir ekonominiais klausimais rodo ryškų parlamento pasidalijimą. Demokratinių valstybių parlamentuose yra įprastas pasidalijimas į poziciją ir opoziciją, į valdančią daugumą ir jai oponuojančią mažumą. Rinkimai į mūsų Aukščiausiąją Tarybą taip pat vyko konkuruojant Sąjūdžiui ir LKP nomenklatūrai. Tačiau praėjus pusantrų metų po rinkimų, politinių jėgų diferenciacija įnešė į tą pasidalijimą reikšmingų pataisų. Atsirado frakcijos, o Jungtinė Sąjūdžio, Tautininkų ir Septintoji de facto sudaro kartu su dalimi nefrakcionuotų deputatų tai, ką galėtume pavadinti parlamento dauguma. Jungtinė Sąjūdžio, Tautininkų ir Septintoji frakcijos, skatindamos įprastą demokratinių valstybių politiniame gyvenime pasidalijimą į poziciją ir opoziciją, kviečia Lenkų, Kairiųjų, Liberalų ir Centro frakcijas, kurios savo pareiškimais dėl balsavimo ar nedalyvavimo svarbiuose balsavimuose motyvų jau de facto veikia kaip opozicija, įteisinanti savo statusą Aukščiausiojoje Taryboje. Toks pozicijos ir opozicijos įteisinimas padarys aiškesnį Lietuvos politinį gyvenimą ir paspartins demokratizacijos procesus mūsų valstybėje. Be to, anksčiau minėtos frakcijos turėtų pasisakyti, ar jos yra įgaliojusios Kazimierą Prunskienę ir Algirdą Brazauską kalbėti tikrosios ar slaptosios opozicijos vardu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Endriukaitis norėjo dėl informacijos. Gal išklausykime, pertrauką pratęsime penkiomis minutėmis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau jums tik informaciją pateikti. Lietuvoje yra susikūrusios trys iniciatyvinės grupės referendumui rengti. Pirma grupė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, čia pasirašė aštuoniolika žmonių. Aš nežinau, ar tas pavardes jums čia perskaityti? Antanavičius Linas (Kaunas), Buškevičius Stanislovas (Kaunas), Mikėnas Vytautas (Panevėžys), Varnas Dainius (Kaunas), Šuštauskas Dominykas (Kaunas), Čivylis Jonas (Kaunas), Gimbauskas Donatas (Kaunas), Černiauskas Julius (Kaunas), Gruzdys Darius (Kaunas), Valungevičius Edmundas (Kaunas), Ivaškevičius Liudvikas (Kaunas), Ruževskis (Kaunas), Tartilas Juozapas (Kaunas), Tragys Jurgis (Kaunas), Kurnickas Saulius (Panevėžys), Kriščiūnas Edvardas (Vilnius), Kreivys Dainius (Vilnius), Bartulis Eligijus (Gražinos gatvė). Žodžiu, užregistruota yra Kauno miesto taryboje. Formuluotė yra tokia: Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Aš perskaitysiu kitas grupes paskui. Ne, jie nepateikia čia formuluotės. Gal mes nepradėkim diskusijos. Aš tik pasakau, kas yra pateikta. Jie turi vėliau tai padaryti. Dabar antroji grupė yra dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Seimą ir vietinės savivaldos organizavimo pravedimo terminų priėmimui. Čia pasirašo keturiolika žmonių: Bartusevičius Stasys, Bieliūnienė Genovaitė, Bratkauskas Algis, Česonis Antanas, Grigonis Pranciškus, Karaliūnas Jonas, Matakas Silverijus, Meilutis Jonas, Mozeris Juozas, Nikontas Alfredas, Petraitis Kazimieras, Rėmelis Izidorius, Sakalas Algimantas, Simonavičius Gintautas. Visi iš Kauno yra. Ir ta pati grupė pasirašo dar vieną referendumo klausimą referendumui paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Lietuvos demokratinės darbo partijos paleidimo ir apribojimo buvusiems komunistų nariams priėmimo. Įregistruoti mūsų rinkiminė komisija šitą patikrins. Jeigu pagal įstatymą registracija yra padaryta, tai jie per du mėnesius jau pradeda rinkti tuos parašus ir paskui tolesnė eiga tokia būtų: per penkiolika dienų Prezidiumas, per penkiolika dienų Aukščiausioji Taryba ir per tris mėnesius referendumo data, jeigu bus įvykdytos sąlygos, kurios numatytos įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas E.Zingeris norėjo, bet nebėra. Taip, pertrauka. Renkamės septyniolika nulis nulis.
Pertrauka
PIRMININKAS (K.INTA). Deputatams dalijama kitos savaitės, antradienio, darbotvarkė. Prašyčiau susipažinti. Norėtume ją patvirtinti. Prašyčiau deputatus rinktis į salę, tęsime popietinį posėdį. Ar yra salėje deputatas E.Zingeris? Norėjo padaryti pranešimą. Taip, gerbiamieji deputatai, tęsiame popietinį posėdį. Bus pirmas svarstymas įstatymo ,,Dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybą, pardavimą ir laikymą sustiprinimo" projektas. Į tribūną kviečiame deputatą V.Puplauską.
Gerbiamuosius deputatus prašau sėsti į savo vietas, tęsiame posėdį.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt ne vien aš, bet ir jūs beveik kiekviename susitikime su žmonėmis, su rinkėjais gauname priekaištų ir pasiūlymų, raginimų, kad priimtume griežtesnius įstatymus, sudrausmintume degtindarius. Nes dabar veikiantys įstatymai yra ir negriežti, ir labai aptakūs. Juos galima ir vienaip taikyti, ir kitaip. Mes šiandien svarstome Vyriausybės paruoštą įstatymą ,,Dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, pardavimą, laikymą sustiprinimo". Šitas įstatymas, kaip minėjau, paruoštas Vyriausybės, buvo svarstomas mūsų Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komisijoje, kadangi iš tikrųjų liečia žmonių sveikatą. Nes pagaminta naminė degtinė iš tikrųjų nuodija žmones. Taip pat nukenčia ir žmonių socialinis aprūpinimas, nes daug pigesnių saldainių, sausainių, marmelado ir pan. maisto produktų, kurių būtų įmanoma nusipirkti ir mažesnį atlyginimą gaunantiems žmonėms, nepasirodo parduotuvėse, o yra tiesiog iš prekybinių bazių paimami ir sunaudojami naminės degtinės gamybai. Manome, kad paruoštas projektas yra per daug silpnas, ir todėl aš dabar, nagrinėdamas Vyriausybės pateiktąjį, iš karto skaitysiu ir mūsų komisijos pasiūlymus kaip alternatyvius. Pirmas straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1984 metų gruodžio 13 dieną priimtame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse straipsnį išdėstyti taip: ,,Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas be tikslo parduoti, jiems gaminti aparatų gaminimas arba laikymas be tikslo parduoti užtraukia baudą nuo 300 iki 1000 rublių." Mūsų komisijos pasiūlymas — užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. rublių. Antras straipsnis: padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos 1961 metų birželio 26 dienos įstatymo patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (straipsniai išvardyti) straipsnyje pirmąją dalį išdėstyti taip: ,,Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas be tikslo parduoti, padarytas pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo, baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda nuo 500 iki 2000 rublių". Mes manome, kad čia ,,iki dvejų metų" — nėra konkretumo. ,,Iki dvejų metų" gali būti ir kelios dienos, irgi skaitysis iki dvejų metų. Mes siūlome: ,,baudžiamas pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų arba bauda nuo 3 iki 10 tūkst. rublių". Ir trečias straipsnis: ,,Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas turint tikslą parduoti, taip pat pačių alkoholinių gėrimų arba aparatų pardavimas — baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo arba pataisos darbais iki dvejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba bauda nuo vieno iki trijų tūkstančių rublių." Mūsų komisijos pasiūlymas yra konkretesnis, sugriežtintas ir skamba taip:
,,baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų su turto konfiskavimu", nepaliekame ,,arba arba". Ir ,,arba bauda", nes iš tikrųjų bus tokių atvejų, kad laisvės atėmimo nebus galima taikyti, galbūt bus nepilnamečių vaikų ar liks be globos koks nors invalidas, taigi tokiu atveju — ,,arba bauda nuo 10 iki 30 tūkst. rublių". Tai šitoks trumpas įstatymas, kurį šiandien pirmajam svarstymui teikiu. Priimu visus pasiūlymus, kuriuos deputatai man pateiks. Taip pat žinau, kad yra paruoštas šito įstatymo įgyvendinimo nutarimo projektas, kuriame numatyta, kaip bus premijuojami teisėsaugos darbuotojai, konkrečiai išaiškinę šituos nusikaltėlius, kurie tiek daug įnešė negero į mūsų gyvenimą, kaip sakoma, nuodija tautą ir ekonomiškai skriaudžia. Manyčiau, kad jį reikia priimti. Tas įstatymas turėtų būti toks aiškus ir toks griežtas, kad kiekvienas, kuris ateityje žada verstis šita nusikalstama veikla, aiškiai žinotų, kas gresia už šią nusikalstamą veiklą.
PIRMININKAS. Ar deputatas B.Rupeika nori paklausti? Prašau.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, kolegos, aš tikrai niekada neabejojau jūsų asmeniškomis pozicijomis ir jūsų principingumu ir jumis tikrai tikiu ir tikėsiu. Vis dėlto prisidėdamas prie to, ką jūs pasakėte, prie to tikslo, kurio jūs siekiate asmeniškai kartu su kitais to alternatyvaus projekto autoriais, būtent juos aš palaikyčiau. Vis dėlto aš manau, kad susilauksime Gorbačiovo blaivinimo laikotarpio likimo. Pakils samagono kainos ir juodojoje rinkoje tas parduotuvinis šnapsas, kalbu žargonu, kainuos atitinkamai brangiau. Ekonomistų akimis žiūrint, toks bus likimas tų mūsų priemonių. Aš siūlyčiau kitą variantą — suaktyvinti M.Valančiaus blaivybės sąjūdį, kuris dabar įvarytas į pogrindį dėl mūsų Vyriausybės politikos degtinės pardavimo srityje ir Vidaus reikalų ministerijos liberalizmo. Ir štai šitoje situacijoje kalbėti apie tai, kas iš anksto pasmerkta žlugti, labai liūdna, bet taip. Ir, kita vertus, kaip jūs pats vertintumėte tokį dalyką: aš pusmetį nebuvau čia parduotuvėje, pogrindžio šitoje, bet visi sako, kad ten pardavinėjama degtinė. Na, faktiškai ,,bažnyčioje" parduodama degtinė. Ar mes turime moralinę teisę iš šitos tribūnos kalbėti apie tai, kol tokia prekyba čia vykdoma? Aš ne prieš taip pat jos nusipirkti, bet ne čia.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamasis deputate, mano šitas pristatytas ir dabar svarstomas įstatymas yra apie tai, kaip sugriežtinti bausmes už naminės degtinės gaminimą, pardavimą. Jūs minite, kur parduodama, kad ir čia parduodama, bet tikrai tikiu, kad jūs neturite omeny, jog čia parduodama naminė degtinė. Kiek aš mačiau, yra parduodamas konjakas, gal ir kiti gėrimai. Jais aš nesidomėjau. Taigi vienas dalykas. Antras dalykas, iš tikrųjų kova su naminės degtinės gamyba turi vykti visais frontais. Aš esu prieš ir girdėjau daug signalų, kad, pavyzdžiui, mano rinkiminėje apygardoje, ir konkrečiai Telšiuose, valstybinė degtinė nepardavinėjama dieną, o pardavinėjama naktį su 22 procentų antkainiu. Taigi manyčiau, kad čia irgi yra nusikaltimas. Juk mes norime tiktai uždrausti naminės degtinės gamybą, kuri gaminama, sakyčiau, ne pagal technologiją, sveiką technologiją. Kiek žmonių apanka! Antras dalykas, kad naminė degtinė gaminama plačiai. Yra tokių vietovių, kur tiesiog kas trečias gyventojas namuose gamina šitą dalyką. Ir tai yra gaminama namuose. Kai gamina, tai ir ragauja, ir geria. Ir geria ne tik tėvai, bet ir jų net nepilnamečiai vaikai. Todėl tai yra didelė blogybė, su kuria turime kovoti visomis priemonėmis. Ir nors aš esu už blaivybę, bet vis tiek manau, kad jau geriau tegu būna daugiau valstybinės, negu kad neįmanoma jos nusipirkti ir tenka gaminti naminę degtinę.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Aš norėčiau pasisakyti, ne klausti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Svarinskas.
A.SVARINSKAS. Taip. Ačiū, kad turiu progos pasisakyti. Su namine degtine, girtuokliavimu kovoju nuo septyniasdešimtų metų ir turiu gerą praktiką. Taigi reikia būtinai sankcijų. Be sankcijų nieko nepadarysi. Gerais patarimais nieko nelaimėsi. Aš turėjau moralines sankcijas, pavyzdžiui, jeigu per laidotuves duoda degtinės, tai tik Mišios būna skaitomos, jokių vargonų, jokių giesmių, nieko. Mirusiajam tas pat, mišios tos pačios, o iškilmių mažiau. Ir tą žinojo. Kada ateidavo susitarti, aš užrašydavau į metrikų knygą ,,Be degtinės". Apgavo kitą sekmadienį paskelbiu, kad bedieviškai apgavo kleboną ir antspaudą metrikų knygoje pridedu. Ir labai padėjo. Mes turėjome garsią tarybinę įstaigą ,,Snarglynė". Karčema Viduklėje ,,Snarglynė". Ir ji mums labai kenkė. Bet paskui pavyko ją susiaurinti ir prie Gorbačiovo visiškai uždarė. Taigi kovą reikia suaštrint dviem frontais. Reikia ir morališkai auklėt, bet reikia ir valstybei įsikišt. Vien tik auklėjimu nieko nebus. Todėl reikia būtinai. Galbūt šitos sankcijos truputėlį per žiaurios, gal reikėtų diferencijuoti: pirmą kartą nusikalto, antrą, trečią kartą, gal iki kokių penkių kartų. Dėl to, kad žmonės biedni, jeigu jį labai nubausi, tai visa šeima nukentės, vėl blogai. Bet bausti reikia ir kovą suaktyvinti. Gėda, kad nepriklausomoj Lietuvoj ne tik nemažėja girtuoklystė, bet auga. Taigi ypač reikia dar įtraukti į šitą įstatymą tuos, kurie perparduoda degtinę, kurie vidurnaktį ima dvigubą kainą. Ir kartais geri žmonės mano, kad čia nieko tokio. Aš, pavyzdžiui, naudoju tokią sankciją: paskelbiu viešai kas perpardavinės degtinę, jokių religinių patarnavimų neteiksiu. O jie žinojo, kad žodį išpildysiu, jeigu pasakiau. Ir kiti atėjo ir atsiprašė. Na, buvo tokių, kurie neatsiprašė, bet daugumas atsiprašė, sakė, mes nežinojom, kad tokia yra blogybė. Taigi ir perpardavimą reikia čia įtraukti kaip baudžiamą, kaip nusikaltimą. Paskui tuos, kurie leidžia savo sode, savo namuose sueiti girtuokliams išgerti, taip pat reikia įtraukti. Jie taip pat daro nusikaltimą. Paskui, kurie pardavinėja gatvėse, keliuose. Vilniaus — Kauno autostradoje pilna šitų — vagia arba perka iš tų krautuvių ir paskui parduoda daug brangiau. Šituos dalykus reikia taip pat įtraukti. Savo ruožtu jūs darykite, kiek tai leidžia, valstybės įstatymu, o aš stengsiuos per bažnyčią, kiek tai įmanoma, per tuos blaivybės sąjūdžius. Ir tada, aš manyčiau, kad mes padarysime kokią nors pažangą. O dabar buvo toks atvejis: vieną kartą eina trys žmonės ir į vieną pusę šlubuoja. Aš maniau, kad jie tikrai šlubi. Sakė ,,trumpa koja". Pasirodo, kad girti. Tai paskui sakiau — nebeleiskit ir trumpakojų, ypač kada sekmadienis, kada žmonės mato. Ir, žinot, pavyko, per kelerius metus pavyko išvesti šitą girtuokliavimą. Na, deja, buvo dar kitų dalykų. Pavyzdžiui, Raseinių milicija į mano parapiją atvažiuodavo samaninės varyti. Nuėjau pas partijos sekretorių poną Baranauską, simpatiškas vyras, jis mane priėmė, ir išdėsčiau. Sakė, pasakyk pavardes. Sakau: į mano, kaip klebono, funkcijas neįeina pranešinėti pavardes. Bet aš reikalauju, jeigu jūs nesiimsite priemonių, aš paskelbsiu viešai per pamokslą, kad jūs pritariat šitai akcijai. Ir atrodo, kad paskui nustojo varyti. Taigi aš labai prašau šitai suaktyvinti. Apie kokią mes kalbam kultūrą, ekonomiką, jeigu mūsų broliai guli griovy. Kol mūsų broliai bus griovy, apie kultūrą nereikia šnekėt ir apie ekonomiką nieko nepasieksime. O šitai pasiekti galima. Kadangi dabar žmonės nužmogėjo, tai reikia truputėlį ir sankcijų. Taigi gal sankcijos čia truputėlį per griežtos, gal reikia diferencijuoti iki pirmo, trečio, penkto kokio karto, tada jau dar didesnės, o pirmą, antrą kartą tegu būna tos mažesnės, bet sankcijų reikia. Ir duoti būtinai reikia policijai premiją, tada ji gaudys. O jeigu neduos premijos, kiti duos premiją, kad negaudytų, ir ji negaudys. Ačiū.
V.PUPLAUSKAS. Aš atsakydamas, atsiliepdamas į išreikštas mintis, pasilieku prie savo nuostatos, kad bausmės turi būti griežtos, kurios atgrasintų. Nes jei bus švelnios bausmės, įsigys aparatūrą ir pradės daryti, o paskui tą įprotį pamesti ir atsisakyti savo amato bus kur kas sunkiau. O jau ir dabar visada susitikimuose su rinkėjais sako, ypač pareigūnai policininkai, kad jiems siūlo penkis net sykius į priekį. Kam, sako, imate iš manęs tą baudą du šimtus rublių, aš galiu iš karto mokėti tūkstantį ir penkis kartus palikite mane ramybėje. Taigi iš tikrųjų iki šiol buvo baudos, taip sakant, tik dėl pasityčiojimo, o ne bausdavo...
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vakar mūsų Prezidiumas svarstė nutarimo projektą dėl alkoholinių gėrimų pardavimo. Nutarta šituos varžymus daryti ne per Prezidiumą, bet per Vyriausybę ar kitas instancijas. Ar jūs nesutiktumėt tą projektą prie savo prijungti ir galbūt dar galėtumėte kaip nors išplėsti atsižvelgę ir į monsinjoro pastabas? Aš jums jį pateiksiu.
V.PUPLAUSKAS. Taip, aš minėjau, kad visų, kurie turi pasiūlymų, maloniai laukiu ir priimu. Ir padarykime gerą įstatymą, atsižvelgdami į visus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Taip, ką pranešėjas siūlo?
V.PUPLAUSKAS. Aš siūlyčiau suruošti antrą svarstymą ir jeigu tai būtų galima — balsavimą, kaip numatoma, už šešių dienų. Pagal Reglamentą.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau paskaityti ištrauką iš išvadų, kad šis projektas yra tinkamas ir gali būti svarstomas Aukščiausiojoje Taryboje. Tai reiškia, kad tos sankcijos yra saikingos, be to, šis įstatymas yra įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę ir bus svarstomas, jeigu jūs, aišku, pritarsite. Dabar pasisakyti nori deputatas V.Kačinskas.
V. KAČINSKAS. Taip. Norėčiau iš pat pradžių pasveikint komisiją, kuri vis dėlto galų gale surado laiko tokiam opiam klausimui. Kad jis neopus, turbūt niekas nedrįs šiandien teigti. Iškilusios problemos yra opios ir, kita vertus, juk yra susidariusi netgi sistema, kurios mes įveikti šiandien nepajėgūs. Situacija dargi tokia: kada sulaikomi tie, kurie prekiauja arba varo naminę degtinę, antrą kartą, jiems yra galimybė išsisukti. Teko kalbėti su tais laikais dar buvusios milicijos pareigūnais: sakoma, kad tai ,,ne mano reikalas", tai ,,žmona verda" arba ,,brolis verda" ir bauda, kuri buvo numatyta pagal šį kodeksą, buvo netaikoma griežtesnė kaip antrąsyk. Todėl mūsų Septintoji frakcija labai pritaria šiam nutarimo projektui, toms sugriežtintoms normoms ir taip pat siūlytų vis dėlto konkretinti nutarime dėl įsigaliojimo, kad tos lėšos, kurios yra skiriamos pareigūnams dvidešimt ar netgi trisdešimt procentų būtų konkrečiai tiems pareigūnams, kurie sulaiko tuos nusikaltėlius. Kad negautų premijų tie, kurie suvedinėja statistiką, skyrių viršininkai, o kad gautų tie pareigūnai, kurie nusikaltėlius sulaiko. Nes, kita vertus, tai yra ir policininko prestižo reikalas. Kada jis oficialiai nustatytu keliu gauna pajamas, jis suinteresuotas ieškoti, suinteresuotas sulaikyti ir, aš manyčiau, seniai tą klausimą mums reikėjo jau išspręsti. Kaimyninėse valstybėse, ten už Baltijos jūros, panašių sprendimų jau yra seniai galiojančių. Todėl mes remiam šitą pasiūlymą ir kviečiame visus pritarti po pirmojo svarstymo ir vykdyt tolesnę procedūrą.
PIRMININKAS. Ar nori padaryti išvadas kitos komisijos? Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš savo aktyvumu svarstant šį klausimą nenorėčiau pabrėžti ypatingo savo priešiškumo to skysčio vartojimui, nes būčiau nenuoširdus. Vis dėlto dauguma frakcijos narių yra abstinentai, nors nedrįstu visų jų vardu kalbėti. Vis dėlto pakartosiu, kad ši mūsų idėja yra pasmerkta žlugti. Bausmių kelias — tai kelias, kuris veda į baudėjų pralaimėjimą. Ir šiuo atveju mes tiktai galime išgąsdinti, bet išgąsdintas priešas tampa atsargesnis ir gudresnis. Taigi, pritardamas tai idėjai, aš dėl jos realizavimo galėčiau ilgai diskutuoti, tačiau pasiduodu vis dėlto daugumai ir deputato A.Svarinsko žodžiams. Jo pavyzdys dar prieš dešimtmetį ir daugiau Viduklėje tikrai buvo išimtinis Lietuvoje. Veiklos, kovojant prieš alkoholį, įvairias jo pasirodymo formas, pavyzdys. Norėčiau pateikti pasiūlymą pranešėjui, jeigu jis girdi, dėl bausmių indeksavimo. Tai, kas šiandien yra penki tūkstančiai, rytoj gali būti visiškai menkas dydis. Ir čia gal mūsų Biudžeto komisijos vadovas galėtų pasiūlyti, jis, žinau, širdyje abstinentas, galėtų pasiūlyti kokį nors mechanizmą, kuris stabiliai bent dešimtį metų tas sumas išlaikytų viename vertės lygyje. O dabar tūkstančiai greitai bus tas pat, kas ir ankstesnėje Lenkijoje. Ir milijonai nieko nereiškia.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau kartotis ir, žinoma, labai gražu, kad mūsų kolegos .taip reaguoja į šitokį, atrodo, nedidelį užsimojimą prieš alkoholį. Tačiau aš norėjau akcentuoti, kad mūsų komisija be šitų, sakyčiau, pirmaeilių siūlymų, kuriuos pateikė deputatas V.Puplauskas, turi ir platesnio masto įstatymą. Ir dėl šito įstatymo pastabų rytoj bus dirbama, ir atrodo, kad pavyks pasodinti už bendro stalo net dvi blaivybės organizacijas: ir M.Valančiaus draugiją, ir ,,Baltų ainius", ir dar kai kuriuos prijaučiančiuosius. Todėl šitai čia yra preambulė. Aš vis tiktai siūlyčiau prašyti pritarti šito įstatymo pataisų projektui po pirmojo svarstymo, taip pat norėčiau prašyti leisti paskelbti oficialiai nuo Aukščiausiosios Tarybos spaudoje. Aš neabejoju, kad mūsų visuomenė į tai atsilieps. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį dėl paties nutarimo pavadinimo. Reikėtų jį pakeisti, kadangi iš esmės mes keičiam 1772 ir 163 Baudžiamojo kodekso straipsnius. Turėtų nutarimas vadintis ,,Dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1772 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio pakeitimo". Dėl paties turinio visiškai pritarčiau gerbiamojo prelegento, pristatytojo nuomonei, kad reikia pritarti po pirmojo svarstymo. Norėčiau tik tiek pridurti tiems abejojantiems, kad, pavyzdžiui, jeigu mes paliktume seną straipsnį, tai tokia bauda siektų nuo 100 iki 300 rublių ir todėl labai jau būtų simboliška. Pagrindinis mano motyvas būtų tas, kad policijos darbuotojai labai skundžiasi, jog negali to dirbti, trukdo tokių baudų kiekis. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, bauda taikoma iki turto konfiskavimo už šitą nusikaltimą. Taigi mūsų numatytos sankcijos tūkstančiais rublių yra pakankamai normalios. Taip pat prašyčiau deputatų atkreipti dėmesį į nutarimo projektą, kur yra numatytos lėšos, kaip ir prieškarinėje Lietuvoje, taip kaip ir dabar kai kuriose šalyse, dėl išieškotų baudų tam tikro procento skyrimo pareigūnams. Taip pat siūloma penkis procentus tų baudų sumos skirti blaivybės fondui, kaip yra daugelyje šalių. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, deputatas A.Endriukaitis pasiūlymus pateiks projekto autoriui deputatui V.Puplauskui. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Ponai deputatai, pats vyskupas M.Valančius klausiamas, ar gali žmogus, prisiekęs net prie altoriaus, nustoti gėręs, jeigu gėrimas yra savotiška liga, atsakydavo, kad šita karta išmirs, tačiau kita karta bus mažiau gerianti. Užaugs mažiau gerianti karta. Taigi tame atsakyme nebuvo to tiesioginio atsakymo, tačiau siekti to turime visi. Ir siekti turime labai kompleksiškai. Aš iš esmės pritariu siūlytam projektui, kad reikia griežtinti kovą su naminės varymu, su žmonių papildomu nuodijimu, nes valstybinė degtinė yra labiau išvalyta. Tačiau, taikydami sankcijas, mes turime ir apie ekonomines sankcijas galvoti. Jeigu jau dalis Lietuvos gyventojų negali niekaip atsikratyti šitos bjaurios ydos, tegu ji duoda uždirbti ne degtindariams, o valstybei. Todėl branginti degtinės aš nesiūlyčiau. Ir remiuos labai rimtų žmonių diskusija, kuri buvo spausdinama, pavyzdžiui, žurnale ,,Ogoniok". Tai būtų protingiausia. Duokim, jeigu jau kitaip tie žmonės negali išsiversti, tegu uždirba valstybė. Tada mums liks daugiau cukraus, žmonės bus mažiau nuodijami prasta degtine, naminės varytojams neapsimokės jau, bus pakankamai įmanoma nusipirkti valstybinės, o baudos bus grėsmingos. Todėl aš nesutinku su gerbiamu kolega B.Rupeika visiškai. Ir pagaliau mūsų naujosios reformos, kurios sijoja žmones, kurie sugeba gyventi ir dalyvauti toje konkurencijoje, kurie nesugeba. Taigi po kurio laiko jie ir toji reforma gerokai išbrokuos tuos žmones, kurie tada turės suprasti, kad jie darosi tiesiog visuomenės parazitais, pirmaisiais bedarbiais, ir agituoti juos galbūt reikės mažiau. Bet juk turime prisiminti, kai bus kalba apie branginimą degtinės, turėsim pagalvoti, kad vėl nepaskatintume naminės varytojų. Per ilgai kalbu, atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar galime pritarti po pirmojo svarstymo ir įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę? Ar reikia balsuoti? Nesiūlo. Ačiū deputatams. Kviečiame deputatą S.Kropą dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos tarybos deputatų statuso įstatymo 8 ir 22 straipsnių papildymo.
S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai, komisija paruošė Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos deputatų statuso įstatymo 8 ir 22 straipsnių papildymus, remdamasi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros siūlymu bei savivaldybių siūlymais. Siūlymo esmė yra tokia: Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos deputatų statuso 8 straipsnyje yra numatyti deputato įgaliojimų nutraukimo prieš terminą atvejai, kuomet gali būti nutraukti deputatų įgaliojimai prieš terminą. Komisija siūlo papildyti šio straipsnio 2 punktą tokia formuluote. Dabar 8 straipsnio formuluotė yra tokia: ,,Deputato įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą: 1) deputatui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, 2) tarybai priėmus sprendimą, jeigu deputatas, negalėdamas vykdyti savo įgaliojimų, jų atsisako". Komisija siūlo papildyti šį straipsnį žodžiais ,,arba iš eilės nedalyvauja trijose tarybos sesijose be pateisinamos priežasties". Tokių situacijų Respublikos savivaldybėse yra nemažai, kadangi žmonės keičia ir gyvenamąją vietą, išteka, išvažiuoja į kitą rajoną ir paprasčiausiai nedalyvauja savivaldybės tarybos darbe be pateisinamos priežasties arba yra visiškai apatiški šitam darbui. Todėl kai kurios tarybos ir komisija siūlo papildyti šį straipsnį tokia nuostata. Savivaldybių tarybos deputatų statuso 22 straipsnį siūlo papildyti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Siūlo administracinėms byloms, kurios gali būti iškeliamos deputatams, pritaikyti tokį pat statusą kaip ir baudžiamosioms byloms, ko šiuo metu nėra. Komisija pritaria šitam siūlymui ir teikia jūsų dėmesiui šitokią formuluotę balsuoti.
PIRMININKAS. Ar nori deputatai paklausti? Ką siūlo pranešėjas?
S.KROPAS. Siūlyčiau pritarti po pirmojo svarstymo ir numatyti tolesnį svarstymą pagal Reglamentą.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys nori...
B.LUBYS. Aš norėjau klausimą.
PIRMININKAS. Taip, klausimas. Prašau pranešėją dar grįžti į tribūną. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Aš turiu tokį nedidelį klausimą dėl tų trijų kartų nedalyvavimo. Mes visi žinom, kad yra didelių problemų tiek dėl kvorumo, tiek dėl susirinkimo. Mes esam priėmę sprendimus tais klausimais, bet ar neatrodo prelegentui, kad gali susidaryti kai kuriose žemutinėse deputatų grandyse tokia situacija, kai reikės vis organizuoti ir organizuoti rinkimus, o rinkimų organizavimas taip pat yra labai probleminis. Rinkėjai nesusirenka, rinkėjai nepabalsuoja. Ir tas ,,trijų" griežtas užbrėžimas, man šiandien atrodytų, nėra tikslingas. Aš remiuosi objektyvia informacija, objektyviomis situacijomis, kurias žinau, ir man atrodo, kad tai reikėtų pergalvoti.
S.KROPAS. Manome, esmė dėl to nesikeičia. Taryba pati gali priimti sprendimą tiek dėl rinkimų organizavimo, tiek ir dėl nutraukimo, nes taryba turėtų spręsti, kada yra pateisinama priežastis, kada yra nepateisinama. Sesijos vyksta ne taip dažnai, tarybos susirenka kartą per mėnesį. Tai jeigu jau pusmetį deputatas nedirba, manau, kvorumui tai įtakos neturi ir šį klausimą spręsti gali pati taryba. Todėl jeigu ji manys, kad šitą klausimą galima išspręsti rengiant naujus rinkimus, ji gali tiesiog priimti sprendimą ir paskelbti naujus rinkimus. Nemanau, kad čia dėl to turėtų kilti problemų. Juk mes specialiu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dabar leidom savivaldybėms, kur dar nėra išrinkta pakankamai deputatų, spręsti šį klausimą.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis deputate...
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Jūs ne visiškai turbūt atsakėt į deputato B.Lubio klausimą. Aš norėčiau iš kitos pusės kreiptis. Iš tikrųjų organizuoti rinkimus galimybių nėra. Mes žinome aktyvumą ir kokius rinkimus beskelbtumėt, ypač į vietos tarybas, žmonės neateis ir rinkimai neįvyks. Yra didelė problema, kad dalis deputatų, išėjusių į miesto valdybas, atsisakė ir prarado deputato mandatus. Ten, kaip žinot, rinkimų organizuoti nepavyko, tos apygardos dabar be deputatų, o tie žmonės, kurie buvo kadaise deputatais, dabar išmesti arba praradę tą vykdomąją valdžią miestuose irgi ,,pakibo ore". Jie negali grįžti į deputatus. Mes negalim organizuoti rinkimų, nes žmonės neina, o iš kitos pusės, deputatams nėra galimybės sugrąžinti tą deputato statusą. Ar jūs nemanytumėt, kad tuo pačiu nutarimu galėtume mes dabar suteikti savivaldybėms teisę sugrąžinti mandatus tiems deputatams, kurių dabar nėra vykdomojoje valdžioje ir kur rinkimai apygardose neįvyko?
S.KROPAS. Apskritai, jūsų siūlymui galima būtų pritarti, tiktai reikėtų galvoti, kokia forma tai teisiškai geriau įforminti. Jūsų pasiūlymo esmei aš pritarčiau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Manau, kad išklausę deputatų pastabas projektų autoriai įvertins. Gerbiamieji deputatai, ar galime priimti protokolinį nutarimą pritarti po pirmojo svarstymo ir įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę? Jis jau yra įtrauktas, mes jį esam patvirtinę. Neprieštaraujat? Ačiū. Priimta. Kviečiame deputatą A.Rudį pirmajam svarstymui pristatyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo ir teisėtvarkos organų išlaikymo išlaidų 1991 metams padidinimo" projektą.
A.RUDYS. Ponios deputatės, ponai deputatai! Jums pateiktas projektas, kuriame numatoma padidinti Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų, Vyriausybės bei teisėtvarkos institucijų išlaidų sąmatas. Šitas didinimas susijęs su kainų pakitimais, taip pat su kai kurių institucijų veiklos išplėtimu. Aš norėčiau pastebėt, kad šiuo metu Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kuriuo 40% didinamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis. Todėl šitas projektas, kai jis buvo išdalytas ir jo jau kaitaliot nebebuvo galima, spėjo pasenti. Aš siūlau suderinęs su gerbiamuoju R.Šarkinu, Biudžeto departamento direktoriumi, kad mes dabar galbūt padarytume šito projekto svarstyme pertrauką. Finansų ministerija yra atlikusi naujus skaičiavimus ir po kurio laiko būtų galima tęsti šito nutarimo pirmąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, pranešėjas siūlo padaryti pertrauką. Deputatas V.Paliūnas nori paklausti? Prašau. Nėra? Ar nėra norinčių paklausti? Nėra. Ar sutinka su pranešėjo pasiūlymu padaryti pertrauką, kol bus paruošti nauji šio įstatymo projektai? Prieštaraujančių nėra, reikia balsuoti? Ačiū.
A.RUDYS. Tai aš norėčiau paprašyti Aukščiausiosios Tarybos savotiškos sankcijos pakeisti nutarimą į įstatymą, neatliekant iš naujo visų procedūrų, todėl kad taip bus turbūt tiksliau, nes norim papildyti priedą prie įstatymo. Tai, matyt, galima būtų atlikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, norėčiau paprašyti, kurie yra rūmuose, kad grįžtų į salę. Jums yra išdalyta kitos savaitės, t.y. spalio 22 dienos, darbotvarkė. Kaip matote, jos apimtis yra optimali. Pirmadienį komisijų pirmininkų ir frakcijų pasitarime gal ją bus galima dar papildyti, be to, ir pirmas klausimas yra darbotvarkės patikslinimas. Ar galėtume patvirtinti pagrindu šitą darbotvarkę? Turiu vieną pageidavimą — paskutinį klausimą dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojų perkelti tuoj po pietų, į 15 valandą. Taip, deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Aš norėčiau išreikšti nusistebėjimą, kaip pateko į ateinančios savaitės darbotvarkę 10 numeriu pažymėtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos aeroklubo panaikinimo" projektas. Šis projektas nebuvo apsvarstytas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijoje ir man atrodo, kad klausimas yra visiškai neparuoštas, nes tai, ką turėtų daryti komisija, turės išklausyti Aukščiausioji Taryba. Klausimas yra tikrai ginčytinas, konfliktiškas ir praktiškai iš komisijos lygmens perkeliama viskas j Aukščiausiosios Tarybos lygmenį. Užtat neapsvarsčius šito klausimo komisijoje ir negavus vienokios ar kitokios išvados apie tai, aš manyčiau, klausimą teikti Aukščiausiajai Tarybai tikrai yra netikslinga.
PIRMININKAS. Taip, galiu aš atsakyti, kadangi ir aš padėjau ruošti šį klausimą. Čia yra ne koks norminis aktas, o yra 46 deputatų parašais patvirtintas įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Ir jis bus įtrauktas. Kaip matote, parašyta, kad jis yra paruoštas kartu su deputatu J.Liaučiumi, kuris yra komisijos pirmininkas.
A.NORVILAS. Toje komisijoje nė vienas žmogus jo nematė. Turiu pasakyti, kad šis nutarimas buvo ruošiamas pakankamai slaptai. Čia jau gerbiamasis K.Inta gali pasakyti, kodėl taip daroma. Ir vis tik aš manau, kad tie 46 deputatai, pasirašę po šituo nutarimu, tai padarė ganėtinai formaliai, neįsigilinę į esmę.
PIRMININKAS. Taip, pristatymo metu galbūt ir įsigilinsime...
A.NORVILAS. Matyt, prisieis tą klausimą svarstyti Aukščiausiajai Tarybai visu rimtumu.
PIRMININKAS. Taip, čia yra nenorminis aktas ir jis nereikalauja viso to, ką jūs išvardijote. Taip, gerbiamieji deputatai. Deputatas B.Kuzmickas.
B.J.KUZMICKAS. Neišgirdau, ar kitą savaitę bus tęsiama diskusija užsienio politikos klausimais, trečiadienį?
PIRMININKAS. Kitą savaitę yra užplanuota diskusija ekonomikos perspektyvų klausimais.
B.J.KUZMICKAS. Tai čia dar tame kontekste aš siūlyčiau ir Septintosios frakcijos vardu pasisakymą užsienio politikos klausimais.
PIRMININKAS. Užsienio politikos klausimais diskusija, rodos, buvo baigta, o kitos savaitės darbotvarkė jau yra patvirtinta ir mes nieko negalime padaryt.
B.J.KUZMICKAS. Gerai, gerai.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Paskutinis klausimas yra K.Uokos klausimas. Kiti irgi būkim rimti. Jeigu mes norim rimtai spręsti, mes jį perkelkim į priekį. Antra, man atrodo, sudarytojai nesužinojo jo sveikatos būklės, gal jis ir sirgs. Todėl aš siūlau rezervuoti šį klausimą. Vis tik reikia kažkaip užbaigti tai, ką mes šiandieną pradėjom, padarėm pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Mes buvome su gerbiamuoju E.Gentvilu šnekėję, kad aš galėsiu trumpai pasisakyti kitą savaitę užsienio politikos kertiniais klausimais. Tai 15 minučių pasisakymas. Aš prašau mielų kolegų atsižvelgti, aš nebuvau diskusijų metu, aš buvau užsirašęs jau anksčiau, prieš dvi savaites. Būkit geras, tą mūsų susitarimą įgyvendinkite, tai nepakenks.
PIRMININKAS. Aš dar sykį informuoju, kad mes dabar svarstome tik antradienio, t.y. spalio 22 dienos, darbotvarkę, o savaitės darbotvarkė yra patvirtinta ir mes ten pakeisti nieko negalime. Nebent jeigu mes susirinksime pirmadienį komisijų pirmininkų ir frakcijų vadovų pasitarime ir tada antradienį tikslindami galbūt galėsime šitai padaryti.
E.ZINGERIS. Tai kaip? Jūs manot, kad tai mes padarysime pirmadienį, taip?
PIRMININKAS. Taip. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, sekretoriato darbuotojai ir kolegos, galbūt kas nors iš jūsų gali mus painformuoti dėl kolegos deputato Kazimiero Uokos sveikatos, nes spaudoje jau kai kur girdisi tam tikrų spekuliacijų dėl šios ligos, tad galbūt reikalinga ir mūsų pagalba. Aš ir galbūt kiti mielai išklausytume biuletenio tekstą apie jo sveikatos būklę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sekretoriatas neturi duomenų. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Tokiu atveju aš dėl 10 dienotvarkės punkto. Iš karto prašau Aukščiausiosios Tarybos, kad būtų leista dalyvauti ir pasisakyti vienam iš trijų aeroklubų viršininkų, dėl kurių kalbama. Iš anksto to prašau kad būtų leista dalyvauti posėdyje suinteresuotiems atstovams, kurie atstovauja visai masei šitų aeroklubų darbuotojų.
PIRMININKAS. Aš manau, kad šitai galima padaryti. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Aš prašyčiau Septintosios frakcijos vardu kitos savaitės darbotvarkę ir, žinoma, antradienio darbotvarkę papildyti Užsienio reikalų komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio pranešimu ir skirti jam 15 minučių. Prašyčiau už šį siūlymą balsuoti ir įtraukti jį į kitos savaitės darbotvarkę. Konkrečiai antradienio.
PIRMININKAS. Aš dar tik informuoju, kad norint pakeisti kitos savaitės darbotvarkę, reikalingas didysis kvorumas. Mes šito šiandien padaryti negalime. Ir deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Mielas seniūne, jūs dabar ką tik pasitaisėt, nes prieš tai pasakėt, cituoju: jūs pasakėt, kad ,,negalim pakeisti savaitės darbotvarkės, nebent tai padarytų frakcijų pirmininkų pasitarimas, jis padarytų tokį pasiūlymą". Aš norėjau paklausti, ar jau tai įteisinta, ar tai gal kokia nauja cenzūra? Nes dabar tai man jau rūpės, kadangi aš jau čia dabar jus trukdysiu dažnai, kitur darbo žadu neieškot. Negąsdinu, bet iš tiesų tai negalima taip jums formuluoti. Aš siūlyčiau jums atsisakyti šito teiginio. O mano pasiūlymas būtų toks: buvo pristatytas Mažųjų įmonių įstatymas. Jo labai laukia verslininkai, jo labai laukia mūsų merdinti ekonomika, biznis. Kad bent prieš savo, prieš žiemos letargo miegą išvystų saulės spindulėlį. Jeigu mes tą įstatymą su jumis, gerbiamieji kolegos, prastumtume pro tuos, kurie iš principo nusiteikę prieš mažą biznį! Aš norėčiau išgirsti, kodėl jis nebuvo siūlomas į kitos savaitės darbotvarkę ir į antradienio darbotvarkę? Kai buvo jo pristatymas, tai buvo kalbėta, kad su juo delsti neverta. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, bet tvirtinant savaitės darbotvarkę, pirmininkavo deputatas E.Gentvilas, jis buvo įtrauktas.
R.RUDZYS. Taigi aš pradedu nuo to, nuo ko ir pradėjau, kad aš, kaip eilinis, dar kol kas gyvas, bet mirtingas deputatas, turiu teisę siūlyti ir siūlau: prašau užprotokoluoti, nepamirškit, kai bus didysis kvorumas, jūs privalot pagal Reglamentą šitą klausimą teikti balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, aš norėjau informuoti gerbiamąjį deputatą R.Rudzį, kad komisijų pirmininkų ir frakcijų pirmininkų pasitarimuose yra nustatomos darbotvarkės, o vis tiek mes turime jas patvirtinti. Taigi jūs turėsite teisę antradienį susirinkę į posėdį tai padaryti. Gerbiamieji deputatai, ar galima... Deputatas J.Liaučius... Ar galima balsuoti, kad spalio 22 dienos darbotvarkę priimtume už pagrindą? Prieš tai norėčiau, kad deputatai registruotųsi. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas, pradedame registraciją. Gal ir balsų skaičiavimo grupė patikrintų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mūsų skaičiavimu 65.
PIRMININKAS. Taip, aš nepaspaudžiau mygtuko, prisipažįstu. Turėtų būti salėje 67 deputatai. Trūksta dviejų deputatų. 66, dar vieno deputato trūksta. Taip, dar atėjo — 67. Gerbiamieji deputatai, ar dar reikia pakartoti registraciją? Nereikia. Kurie nespėjo, pakelkite rankas. Prašau balsuoti, kas už tai, kad kitos savaitės spalio 22 dienos darbotvarkė būtų priimta už pagrindą. Kas už, prašau balsuoti. Taip, už 49, prieš 1, susilaikė 4, darbotvarkė patvirtinta, ačiū. Pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybės nariai susirinko, prašau gerbiamuosius deputatus sėstis į vietas. Pirmiausia norėčiau perskaityti visus paklausimus. Jų buvo daug, bet pagal Reglamentą, jeigu nėra to, kuris padarė paklausimą arba nėra atsakančiojo... Liko 4 klausimai ar paklausimai. Juos aš perskaitau: deputato P.Varanausko paklausimas dėl neteisėtai įsigytų statybinių medžiagų naudojimo statybose atsakys urbanistikos ministras A.Nasvytis. Deputato K.Antanavičiaus paklausimas dėl Vyriausybės nutarimo dėl gyventojų pradinių įnašų kooperatiniams butams statyt kompensavimo tvarkos atsakys ekonomikos ministras A.Šimėnas. Deputato K.Antanavičiaus paklausimas dėl minimalaus gyvenimo lygio ir nuolatinių išmokų kompensavimo taip pat atsakys ekonomikos ministras A.Šimėnas. Deputato K.Antanavičiaus paklausimas dėl Miestų sanitarinės apsaugos inspekcijos veiklos atsakys sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas L.Kalėtinas. Tokie yra paklausimai. Toliau kviečiame į tribūną urbanistikos ministrą gerbiamąjį A.Nasvytį atsakyti į deputato P.Varanausko paklausimą. Prašome gerbiamąjį ministrą A.Nasvytį į tribūną.
A.NASVYTIS. O akinius ir palikau. čia bus prastai. Dovanokite, gerbiamieji deputatai. Aš norėčiau pradėti gal ne nuo atsakymo į šį pono P.Varanausko paklausimą, bet į pono K.Antanavičiaus paklausimą dėl gyventojų pradinių įnašų kooperatinių butų kompensavimo tvarkos. Jam atsakymas yra išsiųstas adresuotu laišku 1991 m. spalio 14 d. Nr. 20—13892. Dabar dėl pono deputato. Negautas? Matot, ne man buvo pavesta. Aš gavau iš pono V.Pakalniškio tokį... Spalio 14 dieną išsiųstas. Dabar pono P.Varanausko paklausimas Vyriausybės valandą dėl statybinių medžiagų teisėto įsigijimo priduodamiems naujiems objektams. ,,Pastebėta, kad daug priduodamų objektų pastatyti iš neteisėtai įsigytų medžiagų, tiksliau, pavogtų. Kiek žinoma, nors įstatymas dėl įrodymų apie teisėtai įsigytas statybines medžiagas dar galioja, bet nenaudojamas. Ar nereikėtų skubiai paruošti naują įstatymą šiuo klausimu?" Norėtume atsakyti, kad stagnacijos ir vadinamojo planinio ūkio sąlygomis 1983 m. rugpjūčio 5 d. buvo priimti individualiosios statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai. Būtent šių nuostatų 29 paragrafe buvo reikalaujama, kad statytojas pateiktų valstybinei komisijai pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimo ir statybinių mechanizmų bei transporto priemonių naudojimo pateisinamuosius dokumentus. Statytojui nepateikus pateisinamųjų dokumentų, valstybinė komisija namo nepriimdavo naudojimui. Ji privalėdavo surašyti aktą ir jį perduodavo tardymo organams. Kai buvo 1988 m. formuojamas planas plėsti individualią gyvenamąją statybą, buvo priimtas naujas individualiosios statybos nuostatų projektas, kur šio 1988 m. reikalavimo buvo atsisakyta. Kadangi buvo leista statybines medžiagas įsigyti tiekimo organizacijų, valstybės prekybos ar vartotojų kooperacijos parduotuvėse, kitose įmonėse ir organizacijose. Be to, individualiai statybai statytojai pagal šiuos nuostatus galėjo naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat kolūkių, tarybinių ūkių, kitų įmonių ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas. Be to, įrankius, stalių dirbinius, atskiras standartinių medinių namų detales ir net visą komplektą. Dabar galiojančiuose nuostatuose, kuriuos Vyriausybė patvirtino 1991 m. liepos 22 d., medžiagų įsigijimo pateisinamų dokumentų pateikimas irgi buvo nenumatytas. Tarp kitko, tai buvo daroma ir dėlto, kad valstybė neturėjo galimybės skirti individualiai statybai reikalingo kiekio centralizuotų projektuose numatytų pagrindinių statybinių medžiagų. O esant butų stygiui, tokią statybą vis tik reikėjo skatinti. Daugelis individualių statytojų, negalėdami įsigyti medžiagų parduotuvėse, dažnai priversti buvo keisti projektuose numatytas medžiagas kitomis, tai buvo leidžiama suderinus su projektu, naudoti įvairiausias atliekas, valstybinei statybai netikusias, nekondicines bei brokuotas medžiagas, netgi atsivežti tų medžiagų, kaip jūs žinote, iš kitų respublikų ir t.t. Ypač tai metalo vamzdžių ir radiatorių. Todėl faktiškai sunaudotų medžiagų palyginimas su projektuose numatytomis medžiagomis praktiškai tapo beveik neįmanomas. Pateikiamų įsigijimo dokumentų kiekis ir įvairumas buvo labai didelis, o jų autentiškumas gana abejotinas. Todėl valstybinės priėmimo komisijos nepajėgdavo nustatyti medžiagų grobstymo faktų ir patraukti statytojus atsakomybėn. Dėl šių priežasčių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų teikimo tvarkos ir buvo atsisakyta. O jeigu dabar mes pasižiūrėtume šių dienų akimis, dabartiniu metu statybines medžiagas gamina ir realizuoja jau ne vien tik valstybinės įmonės, bet ir šimtai uždarų akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, pagalbinių verslų cechų ir komercinių įmonių. Ypač dabar, pereinant prie rinkos santykių, plečiantis labai ženkliai individualiai gyvenamajai statybai, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų visuotinis kontrolės įvedimas, mūsų manymu, būtų tikrai netikslingas. Žinoma, atskirais atvejais tikrai nustačius medžiagų vogimo faktus, kaltieji asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas nori paklausti?
P.VARANAUSKAS. Labai trumpai noriu patikslinti. Tai reiškia, jeigu žmogus turi statybinių medžiagų perteklių, jisai gali laisvai parduoti sutartine kaina tą perteklių ir jo neturėtų už tai bausti?
A.NASVYTIS. Be jokios abejonės. Jūs supraskit, kad ir statybinių medžiagų pramonės gamyklos, jūs turit žinoti, apie 25% savo gamybinės apimties turi teisę laisvai disponuoti tomis medžiagomis, keisti į tas medžiagas, kurios reikalingos technologijai remontuoti, technologijai plėsti ir t.t. Kadangi centralizuotu būdu jokių tiekimų nebėra praktiškai. Materialinio aprūpinimo ministerija, pavyzdžiui, vamzdžiais, radiatoriais ir metalu aprūpina vos 25% valstybinių užsakymų.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, paaiškinsiu, kodėl taip klausiu. Kaune taip pardavė likutį ir policija su prokuratūra sudarė baudžiamąją bylą už spekuliaciją stambiu mastu, nors ten bevertė. Ir šiandien, rodos, bus pristatoma, kaip daugiau finansuoti prokuratūrą! O jinai daro išdaigas! Reikėtų finansų ministrei nepakliūti į nusikaltėlių bendrininkus.
A.NASVYTIS. Mano manymu, tai visiškas nesusipratimas. Jeigu žmogus stato namą ir jam lieka, sakysim, tūkstantis plytų, o jis neturi radiatoriaus, tai kaip jam baigti namą statyti? Tai jis realizuoja tas plytas ir perka radiatorių.
P.VARANAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą ta pačia tema. Jūs pasakėte, kad valstybinės įmonės turi teisę disponuoti ir 25% savo statybinių medžiagų produkcijos, bet čia pat pasakėte, kad būtent tam, kad galėtų įsigyti rinkoje kitų jiems reikalingų medžiagų. Tada aš norėčiau jūsų paklausti, ar 25% apima ir tas statybines medžiagas, kurias įmonė parduoda lengvatinėmis sąlygomis savo dirbantiesiems, kurie tokiu pat būdu laisvai perparduoda bet kuriems suinteresuotiems, gaudami papildomą pridėtinį rublį? Ar čia yra sankcionuotas tas dalykas ir ar tie procentai yra kur nors kontroliuojami? Pavyzdžiui, konkrečiai aš turėčiau omeny statybines sienines gamybas, Daugėlių ir kitas ten įmones. Ar 25% tai yra viskas, ką gali įmonė parduoti mainydama į metalą arba atsargines dalis ir parduoti savo dirbantiesiems lengvatinėmis sąlygomis, ar yra kiti kokie nors procentai?
A.NASVYTIS. Praktiškai 20% galioja visoms statybinių medžiagų gamybos įmonėms. Kaip šitas apsirūpinimo fondas, į tą kiekį įeina ir savo darbininkų skatinimas. Bet jeigu gamykla pagamina viršum plano, tai savo darbininkams gali pardavinėti tas medžiagas, kad tie darbininkai neišlakstytų. Supraskim ir šitai. Nes turbūt jums žinoma, kad statybinių medžiagų pramonės darbininkai uždirba gerokai mažiau nei statybose darbininkai.
PIRMININKAS. Taip, daugiau norinčių paklausti nėra? Deputatas P.Varanauskas išėjo turbūt patenkintas atsakymu į paklausimą. Ačiū ministrui.
A.NASVYTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną ekonomikos ministrą Albertą Šimėną atsakyti į deputato K.Antanavičiaus du paklausimus, kuriuos aš perskaičiau. Prašome į tribūną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šis paklausimas truputį ne tuo adresu, nes socialinės politikos problemas sprendžia Socialinių reikalų ministerija ir vicepremjeras A.Dobravolskas. Ir todėl minimaliu pragyvenimo lygiu mes tiktai tiek domimės, kiek viena iš mūsų problemų. Bet ne tas mes sprendžiame problemas. Tačiau jeigu jau duotas paklausimas, tai aš patikėsiu atsakyti tiems, kurie tiesiogiai sprendžia tas problemas, būtent pavaduotojai F.Jasevičienei.
PIRMININKAS. Taip, prašome gerbiamąją F.Jasevičienę. Deputatas K.Antanavičius replikos prašo.
K.ANTANAVIČIUS. Paklausimas parašytas kaip tiktai ponui A.Dobravolskui ir ponui A.Šimėnui. Ir jūsų reikalas, Vyriausybės, kas turi atsakyti ir, manyčiau, kad čia nederėtų reikšti priekaištų, jeigu jūs tarpusavyje nesusiderinat. Ačiū.
F.JASEVIČIENĖ. Iš tikrųjų pagal funkcijų pasidalijimą, vis tiktai aš noriu pasakyti, nors gerbiamasis profesorius ir nesutinka, kad socialinė politika yra Socialinės apsaugos ministerijos funkcija. Siek tiek gal pasakysiu tuo aspektu, kiek tai susiję su kainomis. Ir bandysiu gal ne iki galo atsakyti, o paklausimą mes, matyt, pateiksim gerbiamajam deputatui raštiškai, kai sueis to paklausimo terminas. Taigi minimalaus gyvenimo lygio ir gyventojų pajamų indeksavimo pagrindinius principus nustato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas. Ir MGL apskaičiuojamas remiantis minimaliu vartojimo rinkiniu. Iki šiol Aukščiausioji Taryba yra patvirtinusi 100 rublių MGL 1991 m. sausio 1 dienos kainomis, 129 rublius — 1991 m. sausio 1 d. Aišku, pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu mūsų gyvenimas yra labai dinamiškas, sparčiai auga kainos, keičiasi vartojimo struktūra ir minimalus vartojimo rinkinys bus atnaujintas, ir MGL perskaičiuojamas dažniau, negu tai numato Gyventojų pajamų garantijų įstatymas. Lietuvos Vyriausybė, vykdydama šitą įstatymą, indeksuoja MGL, minimalią mėnesinę algą, minimalias pensijas ir kitas išmokas. Pavyzdžiui, šiais metais rugsėjo 1 d. indeksuota 350 rublių, atsižvelgiant į kainų indekso augimą. Tačiau čia noriu pasakyti, kad iki šiol indeksavimo pagrindas — suvestinis vartojamų kainų indeksas. Tačiau indeksas ne visai atitinka MGL indeksavimą, nes yra tokių, pavyzdžiui, prekių parduota valstybinei, kooperatinei prekybai bei kolūkinėse turgavietėse. Ir čia, matyt, ta metodika nėra labai tobula ir dabar yra Vyriausybės pavedimas, Statistikos departamentas ruošia metodikos patobulinimą. Aišku, turėtų būti naudojamas indeksas pirmiausia. Turiu omeny MGL indeksavimą, įvertinant minimalaus vartojimo rinkinio struktūrą. Ir tam tikslui turėtų būti naudojami ypač seimų biudžeto tyrimo duomenys. Tačiau, kaip žinome, šiuo metu šeimų biudžeto tyrimo duomenys nėra pakankamai reprezentatyvūs ir iš tikro tai nėra tokie, kuriais galima būtų tvirtai naudotis. Todėl manyčiau, kad klausimas yra labai aktualus ir tikrai priverčia Vyriausybės struktūras sujusti ir rimtai imtis šio darbo. O išsamiau, manau, jeigu profesorius leistų, galima būtų kartu su Socialinės apsaugos ministerija šitą klausimą panagrinėti.
PIRMININKAS. Ar deputatas S.Peško nori paklausti? Prašau. Deputatas S.Peško.
S.PEŠKO. Ne, nereikia.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamoji ponia, jūs mano paklausimo tekstą turit?
F.JASEVIČIENĖ. Ne, neturiu.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai apie ką mes čia kalbam? Paklausimo tekste gi buvo parašyta: kada bus parengtas maisto krepšelis, vartojimo krepšelis, atsiprašau, kaip pamatas visiems indeksavimams? Ir buvo pateiktas, dar sykį kartoju, socialinio aprūpinimo ministrui ir ekonomikos ministerijai.
F.JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis profesoriau, kaip aš jums...
K.ANTANAVIČIUS. Tai jūs gi čia išaiškinote tą, kas yra, bet reikia tą daryti, kas jūsų programoje numatyta. O programoje yra numatyta: pradedant nuo šių metų rugsėjo mėnesio, bus ir maisto krepšelis atitinkamai indeksuojamas.
F.JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis profesoriau, aš ir pasakiau, kad MGL indeksavimui bus įvertinama minimalaus vartojimo rinkinio struktūra. Tai yra tas krepšelis...
K.ANTANAVIČIUS. Tai kada jis bus? Štai koks paklausimas.
E.JASEVIČIENĖ. Yra pavedimas Statistikos departamentui, jis yra rengiamas ir bus artimiausiu metu pateiktas Vyriausybei.
K.ANTANAVIČIUS. Dar sykį norėčiau. Statistikos departamentas tokio dalyko nerengia, jūs gi puikiai žinot. Statistikos — indeksavimo metodikas. Bet rinkinį turi pateikti jūsų ministerijos kartu abidvi ar viena, man visai nesvarbu, ir pateikti tvirtinimui Aukščiausiajai Tarybai. O kainos, kaip jūs aiškinot, iš rinkos, iš turgaus, iš parduotuvių tai visai kitas dalykas. Tai surinks Statistikos departamentas iš tiesų, tačiau kada bus pateikiamas rinkinys tvirtinimui? Kada jis bus pateiktas?
F.JASEVIČIENĖ. Šiais metais.
K.ANTANAVIČIUS. Šiais metais. Iki rugsėjo mėnesio užrašyta.
F.JASEVIČIENĖ. Dėl rinkinio nebuvo pavedimo, užrašymo iki rugsėjo pirmos.
K.ANTANAVIČIUS. Paimkite stenogramas, ten, kur yra kainų indeksavimas, ir perskaitykite. Aš nesu visiškai patenkintas atsakymu ir laikau, kad į paklausimą neatsakyta.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Dar jums žadėjo raštiškai atsiųsti.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai tegul...
PIRMININKAS. Ar norėjo paklausti deputatas J.Beinortas pranešėjos? Taip, prašau, deputate Beinortai.
J.BEINORTAS. Aš galvoju, gerbiamasis seniūne, kad mums reikėtų šito paklausimo tema priimti kokį nors nutarimą, Tačiau šiandien mes to nutarimo priimti negalim, kadangi praktiškai nesusikalbame su tais, kurie turi duoti atsakymą. Aš, pavyzdžiui, labai rimtai pritariu profesoriui K.Antanavičiui, kad mums per vėlu sausio.mėnesį turėti krepšelį, nes juk kainų paleidimas bus jau lapkričio — gruodžio mėnesiais. Todėl, man rodos, kad mes galėtume šiandien bent jau nutarimo forma pavesti šiuo atveju Ekonomikos ministerijai ne vėliau kaip iki spalio 30 d. pateikti mums maisto produktų krepšelio sudedamųjų dalių visą išklotinę, kad galėtume paskui disponuoti ir normom, ir tuo MGL dydžiu.
F.JASEVIČIENĖ. Aš dar tada gerbiamajam deputatui šiek tiek ir pritariu. Galbūt galima terminą paankstinti, tačiau aš nenorėčiau sutikti, kad nėra visai to maisto produktų krepšelio. Jisai yra, tik galbūt reiktų jį peržiūrėti. Tas darbas yra pradėtas ir, kaip aš minėjau, pačios metodikos patikslinimas, ir to paties krepšelio sumažinimas. Tačiau jeigu jūs manote, gal galima būtų ir paspartinti šitą darbą. Tačiau šiaip jisai yra ir pagal jį indeksuojama. Ir tas indeksas yra vedamas, ir pagal tai nustatomas minimalus pragyvenimo MGL. Tačiau jį, kaip aš minėjau, metodiškai reikia tobulinti.
PIRMININKAS. Dar deputatas K.Antanavičius nori?
K.ANTANAVIČIUS. Aš nebe klausimą, bet norėčiau... Štai Ekonomikos ministerija sako, kad ne jų reikalas. Lygiai taip pat pasakys Sveikatos apsaugos ministerija, kad ne jų reikalas. Lygiai taip pat gali pasakyti Statistikos departamentas ne jų. Taigi čia yra Vyriausybės reikalas ir Vyriausybei pateiktas paklausimas. Ir aš neabejoju, kad Sveikatos ministerijos vaidmuo čia turi būti vienas iš svarbiausių todėl, kad kalorijas reikia nustatyti. Taigi jūsų klausimas ir jūs turit organizuoti...
F.JASEVIČIENĖ. Taip, mes esam padarę jau kelis variantus, esam apskaičiavę 250 kalorijų vienam žmogui, 280 ir 300 kalorijų. Nes esant variantui 210 kalorijų, dar žmogus gali judėti. Šie variantai yra padaryti, skaičiavimai yra, tačiau aš dar kartą kartoju, kad reikia tai susieti ir su kitais dalykais. Ir su pačia indeksavimo metodika, ne tik su paties krepšelio struktūra. Aš tikrai noriu paprašyti, kad galbūt galima tą klausimą išsamiau nagrinėti dalyvaujant visiems specialistams, kurie tais klausimais užsiima. Aš tikrai atsiprašau profesoriaus, aš tą sužinojau tik atėjus, kad čia yra jūsų toksai paklausimas. Ir aš jo neturiu.
PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Beinortas pasiūlė ir pagal mūsų esamų deputatų skaičių galėtume priimti protokolinį nutarimą. Ar realu, gal gali pranešėja atsakyti, iki spalio 30 dienos pateikti maisto krepšelio turinio išklotinę?
F.JASEVIČIENĖ. Iki 30 dienos tai nerealu. Kaip minėjau, yra keletas variantų apskaičiuota pagal kalorijas ir 250, ir 300 kalorijų, ir 280. Tačiau reikia prieš tai apsvarstyti Vyriausybėje. Vargu ar Vyriausybė dar suspėtų apsvarstyti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Tarkim ministerijose tai galbūt mes ir suspėtume, tačiau reikia jį dar apsvarstyti Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš nebenoriu kankinti gerbiamosios viceministrės, bet matot, jūs operuojat kalorijomis. Aš puikiai prisimenu, kad jūs prieš metus jau teikėt mums krepšelį ir jo sudėtyje buvo alkoholinių gėrimų, kurių kaloringumas mums visiems žinomas. Todėl aš, pavyzdžiui, nepasitikiu vien tiktai kalorijomis ir reikalauju, kad būtų šiandien priimtas protokolinis nutarimas, jeigu norit, įpareigojantis Vyriausybę. Bet tada Vyriausybė turi pateikti mums savo, kaip sakoma, tuos tris variantus, kuriuos mes turėtume čia apsvarstyti. O kadangi delsti negalima ilgiau negu iki lapkričio 1 dienos, tai aš šito savo pasiūlymo neatsiimu.
R.JASEVIČIENĖ. Gerbiamasis deputate, mūsų naujame projekte alkoholiniai gėrimai į tas mano minėtas kalorijas neįeina.
PIRMININKAS. Taip, ačiū pranešėjai. Tai, gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl šitokio protokolinio nutarimo? Tik reikėtų patikslinti, kam pavedam ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ar Ekonomikos ministerijai. Yra pasiūlymas priimti protokolinį nutarimą pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki š.m. spalio 30 dienos pateikti maisto krepšelio, vartojimo krepšelio, išklotinę. Nėra prieštaraujančių? Deputate Beinortai, jums įjungta.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad buvo toks pavedimas Vyriausybei ir buvo terminas rugsėjo 1 diena. Tai jeigu mes šitą terminą keičiam, tai gal pirmu sakiniu reikėtų atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad neįvykdytas šitas Aukščiausiosios Tarybos pavedimas.
PIRMININKAS. Taip, mes patikslinsime. Su šitokiu papildymu sutinka deputatai? Taip, sutinka. Ačiū. Kas atsakys į deputato K.Antanavičiaus paklausimą dėl Vyriausybės nutarimo dėl gyventojų pradinio įnašo kooperatiniams butams statyti kompensavimo tvarkos? Gal kol Vyriausybė susitars, paprašykime Sveikatos apsaugos... Prašom deputatą K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad Vyriausybė susitartų, nes jie, matyt, nežino. Paklausimas yra konkretus, o ne atėjus čionai susitarti. O esmė yra tokia: aš norėčiau ir kitiems gerbiamiesiems deputatams pranešti, kad viename Vyriausybės protokole yra įrašyta, jog šeimos neturi teisės sukaupti tų investicinių išmokų, jeigu jos nori butus pirkti. Tai yra jeigu seneliai gyvena atskirai, ne tame bute, jie neturi teisės perduoti savo vaikui ar kam ir jis neturi teisės pirkti butą. Štai koks yra sprendimas Vyriausybės. Visiškai prieštaraujantis įstatymui. Kada panaikintas? Kaip tai? Tai aš dar sykį. Žmonės negali sujungti savo išmokų ir negali susitvarkyti su butais. Vyriausybė priėmusi tokį protokolinį sprendimą.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, Vyriausybė nepasiruošusi atsakyti. Galbūt perkelkime į kitą Vyriausybės valandą. Ar sutiktų deputatas K.Antanavičius? Taip. Gal finansų ministrė? Taip. Gerbiamasis A..Merčaitis pasiruošęs atsakyti deputatui K.Antanavičiui.
A.MERČAITIS. Na, aš taip pat neturiu raštu pateikto to paklausimo, todėl galiu gal ne visai tiksliai atsakyti. Tačiau norėčiau pasakyti, kad gal čia ne visai taip supratot šitą sukaupimą. Juk ir seneliai, ir t.t. — jie gali perduoti savo vaikams investicines išmokas. Šitas perdavimas yra labai supaprastintas. Netgi įstaigos vadovas gali tokį perdavimą patvirtinti, savivaldybė gali patvirtinti. Kada patenka į vaikų sąskaitą šitai, jie gali šitai sujungti ir padaryti vieną sąskaitą, jeigu toks noras yra, Taupomajame banke. Tai aš čia, pavyzdžiui, didelės problemos nematau.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu yra paklausimas, tai bent kokia kultūra turėtų būti. Atsinešat paklausimą, perskaitot, paklausime yra aiškiai nurodyta, kokios dienos, koks protokolas. Ir tai yra akivaizdu, kad prieštarauja įstatymui jūsų Vyriausybės sprendimai. Tai aš ir paklausimą rašau tam, kad jūs tuoj pat atšauktumėt juos, ir viskas. Arba mes turėsim atšaukti.
K.MERČAITIS. Aš nežinau, kur įstrigo tas paklausimas, bet aš jo neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Merčaičiui. Pakviesime Sveikatos apsaugos ministro pavaduotoją gerbiamąjį L.Kalėtiną atsakyti į paklausimą. Taip pat deputato K.Antanavičiaus paklausimas dėl miestų sanitarinės apsaugos inspekcijos veiklos.
L.KALĖTINAS. Laba diena. Jeigu galima, aš patikslinsiu patį paklausimą, gerbiamieji deputatai. Čia yra du klausimai. Pirmas klausimas: prašau pateikti paaiškinimą — pagal kokį statusą veikia miestų sanitarinės apsaugos inspekcijos ir už ką jos yra atsakingos. Nuo šių metų gegužės 21 dienos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 206 ,,Dėl valstybinės sveikatos apsaugos reguliavimo ir valstybinės higieninės kontrolės Lietuvos Respublikoje" yra reorganizuota buvusi sanitarinės higieninės kontrolės sistema ir yra įsteigta Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinė higienos inspekcija. Tęsdami reformavimą, mes esame parengę tai, kas jau susiję su antru klausimu. Kokia atsakomybė tenka tų tarnybų vadovams, kai jie, turėdami duomenų apie sveikatai pavojingą aplinką, nesiima jokių priemonių žmonių sveikatai apsaugoti. Turiu pastebėti, kad sveikatos apsaugos įstatymų leidimas Lietuvos Respublikoje dar yra netobulas. Ir jau jūs patys esat pradėję svarstyti Sveikatos įstatymą. Mes esam taip pat pateikę Aukščiausiosios Tarybos Teisinei komisijai projektą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo. Pagal galiojančius įstatymus mūsų pareigūnai atsako pagal esamus Baudžiamojo kodekso straipsnius taip kaip ir kiti pareigūnai. Tai yra pareiginiai nusikaltimai eilė straipsnių aplaidumas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tarnybiniai suklastojimai. Yra, tiesa, pora straipsnių, pagal kuriuos galima bausti pareigūnus baudžiamąja tvarka už nusižengimą kovai su epidemijomis ir aplinkos teršimą. Deja, Baudžiamajame kodekse iki šiol nėra jokio straipsnio, kuris aiškiai nusakytų mūsų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų atsakomybę. Mes tikimės, kad Aukščiausioji Taryba, svarstydama mūsų pateiktą projektą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo, tokias pataisas gali padaryti. Mes pasiruošę bendradarbiauti su Teisine komisija. Sveikatos apsaugos ministerija yra už tai, kad kiekvienas gydytojas, ar jis būtų pareigūnas, ar ne, turi atsakyti pagal įstatymą už savo darbe padarytas klaidas. Ar tai liestų konkretų asmenį gydymo procese, ar tai liestų visuomenės sveikatos klausimą. O konkrečiai man sunku atsakyti, nes aš nežinau. Reiktų žinoti konkretų atvejį, jeigu yra tokių pažeidimų ir gerbiamasis deputatas turi faktų, kad mes dangstome pažeidėjus, ir tai nagrinėti atskirai. O kiek aš žinau, gerbiamasis deputatas K.Antanavičius yra anksčiau davęs šiokių tokių paklausimų mūsų tarnybai ir prokuratūrai. Tai aš galiu tiktai tiek pasakyti, kad dar ir aš pats esu perdavęs devynias Vilniaus gamyklas prieš dvejus metus (tuomet aš dirbau Vilniaus mieste) prokuratūrai, kad iškeltų baudžiamąsias bylas devynių gamyklų vadovams. Tuomet prokuratūra apsiribojo tik prokuroro įspėjimais. Tokią medžiagą mes turim. Deja, šiandien, matyt, yra netobuli mūsų įstatymai, kodeksai
Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų. Ir nė pagal vieną
medžiagą, kurią mes esam perdavę teisėsaugos organams, tai yra prokuratūrai, nėra iškelta nė viena byla gydytojui. Mes pasiruošę dirbti kartu su Aukščiausiąja Taryba, kad tokie įstatymai atsirastų. K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau papildyti klausimą.
PIRMININKAS. Taip, prašom, jums įjungtas mikrofonas.
K.ANTANAVIČIUS. Ar jūs nelaikytumėt galimu tokios sanitarinės epidemiologijos...
L.KALĖTINAS. Higieninės inspekcijos, gerbiamasis deputate, dabar
jau pagal sprendimą...
K.ANTANAVIČIUS. ...inspektorius patraukti atsakomybėn, kurie aiškiai žino, kad užterštumas viršija 20 pagal vienus gradientus, pagal kitus 60 kartų leistinas žmogaus gyvybei ir sveikatai normas ir vis dėlto nesiima rimtų priemonių. Žino, kad tai liečia didelį rajoną, kad tai yra genocidas. Genocidas būtent. O genocidas, žinot, tikslinis žmonių žudymas. O už genocidą baudžiama mirties bausme. Aš taip ir kreipiausi į Vilniaus miesto prokurorą Sodeiką, jeigu jūs girdėjot ar žinot. Bet buvo atmestas mano ieškinys, kad vėlgi nėra. Tai gal tada jūs, jeigu pritariat tam, tai tada būtų labai malonu, o jeigu ne, tai gal paleiskim visus jūsų sanepidstoties inspektorius, nes jie jokio darbo neatlieka ir niekam jie nereikalingi. Nereikalingai valstybės lėšos švaistomos.
L.KALĖTINAS. Aš iš principo sutinku, bet apie mūsų inspekciją paprastai sužinoma tada, kada kas nors rimtai suserga arba suviduriuoja masinių epidemijų metu. Kada to dalyko nebūna, tai lyg ir nereikalinga tarnyba. Tačiau man atrodo, kad įstatymuose atsakomybė pareigūnų, jeigu jie sąmoningai pažeidžia žinodami, tarkim, kaip jūs sakot, kad 60 kartų viršija leidžiamas normas, turi būti kontroliuojama. Jeigu jis nepriima sankcijų... Jis jau ir dabar turi teisę uždaryti objektus. Jeigu jis nepriima tokių sankcijų, be abejo, jį reikia bausti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dar norėčiau tada.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dar norėčiau sukonkretinti tada savo klausimą. Matyt, kaip sveikatos ministro pavaduotojas, jūs pritarsit, kad štai Brusokas, Vilniaus miesto sanitarinės epideminės stoties viršininkas, Naugarduko, buvusioje Partizanų, gatvėje pernai visus metus neleido pradėti statyti monolitinio namo todėl, kad ten yra užterštas rajonas. Tuo tarpu jis visiškai abejingai žiūri į tai, kad ten gyvena visiškai supuvusiuose, visiškai sugriuvusiuose, pagaliais paramstytuose namuose žmonės, vaikai išsigimę, du trečdaliai turbūt vaikų išsigimę, ir viskas tvarkoj. Ir jokių priemonių, kad ir kiek aš kreipiausi į jį, jis nesiėmė. Tai ar gali toks žmogus būti sanepidstoties inspektorius Vilniaus miestui?
L.KALĖTINAS. Gerbiamasis deputate, aš manyčiau, šitą klausimą reikėtų nagrinėti vietoje. Ir mes pasiruošę, jeigu jūsų paklausimas konkrečiai dėl to fakto. Bet aš galiu grįžti vėlgi į istoriją. Kai aš kreipiausi dėl to paties regiono gamyklų į prokuratūrą, prokuratūra nieko nepadarė. Tai gal reikėtų pasižiūrėti ne tiktai į mūsų pareigūnų veiksmus, bet ir į teisėsaugos pareigūnų veiksmus kodėl pagal pateiktą medžiagą jie nesiima tokių priemonių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų kolegų deputatų, kad mes čia išplėtojom tokią diskusiją. Aš prašiau gerbiamojo Brusoko, kad jis pateiktų man dokumentus, jog kreipėsi į įmones, kad būtų jos uždarytos. Jis nė vieno dokumento man negalėjo pateikti, vadinasi, jis niekur ir nesikreipė.
PIRMININKAS. Tai gal gerbiamasis...
L.KALĖTINAS. O aš tiesiog prašau naudodamasis proga, kad būtų paskubinti mūsų pateiktų dokumentų svarstymai Aukščiausiojoje Taryboje dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso papildymo, nes Teisingumo ministerija mums atsakė birželio mėnesį neigiamai ir pasiūlė laukti apskritai Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso naujos redakcijos. Ir tik tada siūlė svarstyti mūsų pakeitimus. Aš noriu pasakyti, kad įstatymuose yra tam tikrų ,,baltų dėmių", dėl to mes negalime, ir tarnyba, tarp kitko, negali, normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Na, o deputatas K.Antanavičius dėl atsakymo į šitą paklausimą sutinka? Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, buvo net siūlyta konstatuoti, kad šiandien Vyriausybė ne visai pasiruošė atsakyti į paklausimus. Galbūt apsiribosime įspėjimu žodžiu, protokolinio nutarimo, kaip čia buvo siūlyta, nepriimsime. Šiandien atvyko finansų ministrė gerbiamoji E.Kunevičienė paaiškinti ir atsiprašyti, kad negalėjo dalyvauti trečiadienį, kada buvo svarstomas biudžeto vykdymo klausimas. Ar nėra kam aiškintis? Galbūt mes visų deputatų vardu sutinkam atleisti gerbiamajai ministrei? (Balsai salėje) Taip, aš manau, kad Vyriausybė iš mūsų pastabų taip pat padarys išvadas. Taip, ar yra deputatų dar norinčių paklausti? Tada ačiū deputatams už ištvermę. Iki kitos savaitės. Viso gero. Posėdis baigtas.