1990 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente, tęsime darbą toliau. Gerbiamasis A. A. Abišalas supažindins su mūsų klausimais.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Kad mūsų pradėta diskusija dėl Televizijos ir radijo komiteto įgytų konstruktyvų pagrindą, aš siūlau jums išklausyti projektą nutarimo, kurį parengė grupė deputatų, jau anksčiau domėjusis Televizijos ir radijo komiteto reikalais. Prašau išklausyti.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl laikinosios komisijos Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statusui pakeisti sudarymo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Sudaryti laikinąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisiją dėl Televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo".
Skaitau pavardes: E. Zingeris, R. Ozolas, S. Šaltenis, B. Nedzinskienė, A. Norvilas, V. Paliūnas, K. Saja, Č. Juršėnas, A. Kumža, R. Valatka.
Kas turi kokių nors papildymų, pretenzijų, ar asmeninių, ar apskritai dėl nutarimo teksto?
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Vietoj ko nors, ar papildomai?
Balsas IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ar gerbiamasis deputatas P. Vaitiekūnas neprieštarauja tokiam pasiūlymui?
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Neprieštarauju.
Pirmininkas. Jūs norėtumėt dalyvauti? Ačiū.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aišku. Ar kas nors norėtų pasisakyti dėl dokumento teksto?
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Iš tikrųjų labai jau daug. Galbūt jus atšauktumėt savo pasiūlymą ar vis tiek siūlot? Deputatas R. Maceikianecas sutinka? 0 deputatas
Č. OKINČICAS? Aišku. Dėkui. Dar buvo siūlomas deputatas V. Jarmolenka.
Dabar jau, man atrodo, atspindėtos ir politinės pažiūros, ir tautinė sudėtis. Gal užteks jau siūlyti kandidatus? Aš dar negaliu siūlyti tvirtinti nutarimo, nes neaptartas tekstas. Jeigu niekas dėl teksto neprieštarauja, tada gal galima būtų tvirtinti viso nutarimo projektą, įskaitant ir pasiūlytus asmenis. Aš dar kartą perskaitysiu visą nutarimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Sudaryti laikinąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisiją dėl Televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo".
Deputatai E. Zingeris, R. Ozolas, S. Šaltenis, B. Nedzinskienė, A. Norvilas, V. Paliūnas, K. Saja, Č. Juršėnas, A. Kumža, R. Valatka, S. Kašauskas, P. Vaitiekūnas, A. Butkevičius, R. Maceikianecas, V. Jarmolenka.
Prašau pasiruošti balsuoti. Atsiprašau, prašau užsiregistruoti. Ar autoriai neprieštarauja?
Prašau baigti registruotis. Ar visi jau paspaudė mygtukus? 112. Kvorumas yra.
Gerbiamasis deputate Ozolai, mes buvom sutarę, kad lyg ir baigėm svarstyti, bet jeigu jūs kategoriškai norit pasiūlyti, tai, matyt, neprieštarausim.
R. Ozolas. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Taigi tekstas paliekamas toks, koks buvo. Kitų pasiūlymų nebėra. Prašau balsuoti. Kas už šio nutarimo priėmimą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavo 107 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra. Vienu balsu,
Pirmininkas. Ačiū. Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas jau šiek tiek pradėtas — dėl tolesnės darbo tvarkos. Sekretoriatas prašo žodžio, bet aš manau, kad po to, kai baigsim šitą klausimą svarstyti. Mes turim sutarti, kada susirenkam į plenarinius posėdžius, kaip dirbame.. .
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Jūs turit pasiruošti? Žodis sekretoriato atstovui, deputatui Z. Juknevičiui.
Informacija apie Aukščiausiojoje Taryboje gaunamas telegramas
Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau pateikti trumpą informaciją apie sekretoriate gaunamas telegramas. Jų yra įvairių ir labai daug. Manau, reikėtų jas kaip nors įrišti į brošiūrą, kad galėtų susipažinti kiekvienas deputatas. Iki šių metų kovo 14 d., t. y. iki šios dienos 10 val. Tarybos vardu iš įvairiausių Respublikos įstaigų, vietovių, organizacijų gautos 825 telegramos. Ir ne tik iš Lietuvos. Daugumoje jų sveikinami deputatai, paskelbę istorinės reikšmės dokumentus. Siunčiantieji remia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį. Tokių telegramų, kur konkrečiai sveikinamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, yra 103. Yra ir telegramų, kuriose reikalaujama referendumo dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimų ir norima, kad juo būtų Algirdas Brazauskas. Tokių yra 77. Yra telegramų, ir jų daugėja, kur pasisakoma prieš referendumo surengimą. 11 telegramų išreikštas nepasitenkinimas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko išrinkimu.
Kadangi mūsų darbą transliuoja televizija, Lietuvos piliečiai labai operatyviai atsiliepia apie svarstomus klausimus, net perskaitomas telegramas, nelabai korektiškas replikas ir pan.
Gauta nemažai telegramų, kuriose deputatai raginami dirbti vieningai, nesiskaidyti į grupes, ieškoti sutarimo. Pavyzdžiui, Kauno darbininkų sąjunga atsiuntė tokio turinio telegramą. Aš ją perskaitysiu.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Išreikšdami Kauno miesto darbininkų sąjungos narių valią, mes sveikiname naująjį Lietuvos Respublikos parlamentą ir jo Pirmininką gerbiamąjį V. Landsbergį. Nepritariame provokaciniams išpuoliams prieš demokratines jėgas. Manome, kad dabartiniu metu kivirčai ir skaldymasis kenkia Lietuvos Valstybės stiprinimui ir pasitarnauja Respublikos priešams. Kauno darbininkų sąjungos vardu — pirmininkas Rimantas Tėvelis".
Yra pasiūlymų Aukščiausiajai Tarybai svarstomais konkrečiais klausimais. Siūloma sujungti Ekonomikos ir Materialinių išteklių, Prekybos ir Užsienio prekybos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų, Susisiekimo ir Ryšių ministerijas. Siūloma spręsti imigracijos klausimus. Telegramoje iš Šiaulių, kurią pasirašo daugiau kaip 2000 gyventojų, siūloma nustatyti jau išvykimo gyventi į TSRS sąlygas ir tvarką.
Kai kurių telegramų autoriai reiškia pastabas sesijos posėdžių pirmininkams. Prašo vadovauti demokratiškai ir išklausyti visų nuomonę. Klausia, kodėl tiek daug išrinktų deputatų nedalyvauja sesijoje. Sekretoriatas gavo tiktai dviejų deputatų raštelius: kad rytoj negalės dalyvauti, pranešė gerbiamasis deputatas Č. Kudaba ir vakar pranešė deputatas P. Tupikas. Apie kitų nedalyvavimą sesijoje sekretoriatas žinių neturi.
Noriu atsakyti gerbiamajam deputatui L. Jankelevičiui dėl siūlymo skelbti visas gaunamas telegramas. Sekretoriatas vadovaujasi tokia nuostata, kad telegramos, adresuotos asmeniškai deputatams, yra asmeninės telegramos, ir jas skelbti būtų ne visai korektiška. Čia jau jų valia. Be to, kiekvienam deputatui skaityti telegramas iš tribūnos mums užimtų, matyt, visą dieną.
Šiandien iki 14 val. gautos 23 sveikinimo telegramos, kuriose sveikinamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir pritariama sesijos nutarimams. 8 telegramos palaiko deputato A. Brazausko kandidatūrą, 3 telegramos nurodo sesijos darbo trūkumus, 2 tarpmiestinės telegramos, 1 — vyriausybinė.
Savo trumpą ir gal kiek padriką informaciją noriu baigti pacituodamas, man atrodo, labai vykusią telegramą, net sueiliuotą, kurią pasirašė Gintautas Žulys iš Šiaulių.
,,Vilnius. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai. Tegul Algirdas — Rytuos, Kazimiera —Vakaruos, Vytautui darbų tai marios, tik neskelbki, Vladimirai, karo". (Plojimai.)
Pirmininkas. Aš taip pat noriu paskelbti keletą telegramų ir telefonogramų. Skubi. ,,Vilnius. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai. Sunku buvo vakar žiūrėti Aukščiausiosios Tarybos posėdžio transliacijos popiet, užtai labai malonu ir gera buvo pasižiūrėti šios dienos rytinio posėdžio. Linkiu, kad gerbiamieji deputatai taip posėdžiautų, kaip šiandien iš ryto. Kunigas Šulskis. Marijampolė".
Viktoras Petkus iš Budapešto perdavė: ,,Vengrijos informacijos priemonės praneša, kad šiuo metu 7 valstybės svarsto Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos teisėtumo problemą ir ryšium su tuo, ar teisėti jos priimti aktai. Tai Vengrija, Čekoslovakija, Australija, Danija ir kitos. Rusijos ambasados ir pasiuntinybės atsisako aptarnauti Lietuvą ir su Lietuva susijusiais klausimais užsienio valstybėse, pareikšdamos, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, tegu ji pati tuos klausimus ir sprendžia". (P 1 o j i m a i.)
Ir dar. Dėl duonos kepimo. Nors jau mes girdėjom iš ryto generalinio direktoriaus Fiodorovo ramią ir aiškią telegramą, tačiau štai dar viena telefonograma:
,,Vilniaus miesto gyventojų aprūpinimo duona sutrikimo atveju Vartotojų kooperacija imasi aprūpinti Vilniaus miesto gyventojus duona iš aplinkinių rajonų Vartotojų kooperacijos duonos kepyklų. Lietkoopsąjungos duonos pramonės skyriaus viršininkas Saulius Žaliukas". (P 1 o j i m a i.)
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pateikti dar vieną telegramą iš JAV.
Pirmininkas. Prašau. Išklausysim.
K. Uoka. Gerbiamieji deputatai, mus sveikina Amerikos darbo unijos vadovas Lane Kirkland.
,,Prieš dvi savaites man buvo malonu Sąjūdį ir Jus pasveikinti laimėjus Lietuvos parlamento rinkimus. Šiandien man dar didesnis malonumas Jus pasveikinti kaip Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką (matyt, turimas galvoje mūsų gerbiamasis Pirmininkas). Sąjūdis ir visa Lietuvos tauta verti pagarbos ir sveikinimo už savo principingą kovą už demokratiją ir tautos laisvą apsisprendimą. 14 milijonų Amerikos darbo unijos narių vardu Jums geriausius linkėjimus siunčia Lane Kirkland". (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Taigi dabar galima grįžti prie svarstomo klausimo. Ar dar deputatas L. Sabutis nepasirengęs? Jeigu jūs dar norit palaukti, tai jau anksčiau žodžio prašė, man regis, Lietuvos laisvės lygos atstovas, gerbiamasis A. Terleckas. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų išklausyti? Prašau.
A. Terleckas. Gerbiamasis parlamente! Perskaitysiu Lietuvos laisvės lygos kreipimąsi į Lietuvių tautą.
Lietuvos laisvės lyga, žiaurios brežnevinės okupacijos metu susikūrusi politinė organizacija, be jokių išlygų remia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastangas atkurti realią Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Lietuvos laisvės lyga reiškia visišką pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku V. Landsbergiu. (P 1 o j i m a i.)
Lietuvos laisvės lyga apgailestauja, kad stalinizmui pavyko sulaužyti kai kurios Lietuvos gyventojų dalies politinį stuburą. Tik todėl į Lietuvos aukščiausiąją juridinę instanciją pateko keletas politiškai reakcingų atstovų. Lietuvos laisvės lyga taip pat apgailestauja, kad deputatas A. Brazauskas, atsisakęs garbingo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymo, prieš savo valią tapo reakcingų Lietuvos politinių jėgų vėliava.
Lietuvos laisvės lyga giliai įsitikinusi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, pašaukta vykdyti lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų valią, nesudarys su jėgomis, 50 metų talkininkavusiomis okupantui, fiziškai, dvasiškai žudant lietuvių tautą, jokių kompromisinių politinių susitarimų.
Lietuvos laisvės lyga. Vilnius. 1990 m. kovo 14 d. Ačiū už dėmesį. (Plojimai.)
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas L. Sabutis.
Dėl tolesnės darbų tvarkos
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Man regis, jog tie klausimai, kurie buvo pateikti šiam etapui svarstyti ir kuriuos mes patys siūlėme, beveik visi išspręsti. Todėl laukia darbas grupėse. Mes galėtume sėkmingai 16 val., o gal ir 15.30 val. susirinkti numatytose patalpose, apsispręsti dėl siūlomų kandidatūrų į nuolatines komisijas. Apytikriai mes jas žinome. Galėtume, kaip ir buvo siūloma, šeštadienį bent turėti tų nuolatinių komisijų pradmenis, o susirinkus į Aukščiausiosios Tarybos bendrą posėdį (gal ne pirmadienį, o antradienį) patvirtinti laikinus ar pagrindinius tų komisijų nuostatus ir dirbti jau komisijose. Žodžiu, dirbtume nepertraukiamai, tik jau atitinkamose grupėse, nuolatinėse komisijose ir posėdžiuose.
Kita. Dėl šių dviejų dienų — ketvirtadienio ir penktadienio. Pagrindiniai mūsų įstatymai ir nutarimai paskelbti spaudoje. Rytoj turėtų pasirodyti ir visas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, bet norėtųsi paprašyti, kad kiekvienas deputatas, susitikęs su žmonėmis, pakomentuotų ir paaiškintų, išklausytų jų pasiūlymų, pageidavimų. Kaip pamenate, mes priėmėme tokį protokolinį sprendimą, jog prie šio dokumento nuolat grįšime ir reikalui esant dirbsime. Ir kiti mūsų priimti įstatymai yra itin svarbūs. Jie labai trumpi savo forma, bet labai gilūs turiniu. Manau, kad žmonės pageidautų gyvo, betarpiškų šių įvykių dalyvių žodžio.
Mes nežinome, kiek prašymų jūs dar pateiksite, bet jeigu turite, palikite pageidavimus čia pat, kaip jums atrodytų, kokius būtina svarstyti klausimus jau mūsų eiliniame posėdyje. Man atrodo, kad darbo grupėse arba bendrame jungtiniame posėdyje šeštadienį mes galėtume padiskutuoti tais klausimais. Tai atstotų buvusios Seniūnų tarybos posėdį. Šeštadienį susirinktume visos komisijos, kad ir šioje bendroje salėje. Maždaug nuspręstume, kokius itin aktualius klausimus verta svarstyti eiliniame mūsų Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Išsispręstų ir organizaciniai, ir kai kurie darbo reikalai.
Šiaip aš neturėčiau ko daugiau pridėti. Ką mes sugebėjome, tą padarėme, tačiau būtina balsavimu nuspręsti, kada rinksimės į kitą Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Pirmadienį arba antradienį. Buvo tokių siūlymų.
Pirmininkas. Ar jūs šeštadienį nesiūlėt, ar aš nenugirdau?
L. Sabutis. Aš siūliau antradienį 10 val.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius nori jūsų paklausti.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Sprendžiant iš jūsų pasiūlymo, reikėtų komisijoms ir nuostatus parengti. Bet kaip rengti, jeigu nežinoma, kokios komisijos bus. Aukščiausioji Taryba turėtų patvirtinti tas komisijas. Kaip jūs manote?
L. Sabutis. Aš bandžiau išeiti iš tos padėties, aiškindamas, kad šiandien po pusvalandžio reikėtų susirinkti kiekvienam į savo darbo grupes, ten padiskutuoti, prieiti bendrą nuomonę, kokias komisijas reikia patvirtinti. Galime vėl susirinkti čia šiandien vakare ir pasitvirtinti tas komisijas. Jeigu būtų maža laiko, tektų tai padaryt šeštadienį, bendrame posėdyje. Kito kelio nėra. Jeigu šeštadienį nedarom, tada tiesiog neaišku, kas pateiks mums sekančią dienotvarkę.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
L. Sabutis. Galima, aš užtat ir sakau. Darbo grupėse pasitariame ir sudarom komisijas, susirenkam ir patvirtinam čia. Juk mes nenutraukiam darbo proceso.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt tada būtų galima iš karto balsavimu sutarti. Balsavimas būtų procedūrinis, mygtukais.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Kadangi mūsų grupei kaip tik teks pateikti jums informaciją arba pasiūlymus, kokios galėtų būti nuolatinės komisijos, tai aš noriu patikslinti. Mes šiandieną galėsime pateikti tam tikrą projektą, bet tik pačių komisijų. Tačiau jų sudėties mes negalėsime pateikti. Aš supratau, kad tiktai komisijų pavadinimus. Tenai nebus pavardžių, nes mes nieko nežinom.
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Norėčiau pats kiek išsiaiškinti. Mes dabar eisime dirbti į darbo grupes, betgi komisijos, kurios jau yra numatytos ir išvardintos, nėra analogiškos darbo grupėms. Aš negalėčiau paaiškinti, kaip, sakysime, galėtų būti suformuotos kai kurios komisijos, kurioms atitikmenų darbo grupėse beveik nėra. Matyt, komisijas reikėtų sudarinėti vėlgi atsižvelgiant į deputatų pageidavimus dirbti vienoje arba kitoje. Ir tą reikėtų daryti dabar, čia pat.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau prašyti gerbiamųjų deputatų, kad kitas mūsų posėdis būtų būtinai šeštadienį. Tada patvirtintume ir komisijos sudėtį, galbūt dar priimtume keletą dokumentų. Šeštadienį mes turėtume numatyti, ar posėdžiausime sekmadienį, ar ne, priklausomai nuo politinės situacijos Lietuvoje.
Bent šeštadienį mes tikrai turėtume posėdžiauti ir nuspręsti, ar posėdžiausime sekmadienį.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas K. Grinius.
K. Grinius (Ukmergės rinkiminė apygarda). Mano manymu, mes šiandieną turim išspręsti vieną principinį klausimą. Nuo to tikriausiai priklausys ir komisijų skaičius, ir visa mūsų tolesnio darbo eiga. Kiek mūsų parlamentas yra profesionalus ir kaip mes dirbsime, kaip skirstysimės. To neišsprendus, toliau negalimas nei grupių skirstymas, nei komisijų darbas. Nuo to daug kas priklausys.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš priklausau tai pačiai grupei, kuriai vadovauja deputatas L. Šepetys. Kol ši grupė nepateiks projekto, o gal ir kelių projektų, vargu ar mes galėsime pradėti svarstyti tą klausimą profesionaliai. Priešingu atveju vėl įsivelsime į diskusiją. Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš siūlau baigti formuoti komisijas rytoj, o ne šeštadienį. Tada galėtų žmonės išvažiuoti namo ir būti iki pirmadienio. (Plojimai.)
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas Č. Juršėnas.
Č.Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš pritariu ir dėl kitos priežasties. Neužmirškime, kas mums šituose rūmuose padeda, tai yra visų tų mielų moterų, kurios per ilgus mūsų posėdžius yra nuvargusios. Nežinau, ar būtų gražu ir žmoniška, nebent politinė situacija reikalaus, kviesti jas šeštadienį, sekmadienį dirbti.
Taigi siūlau baigti penktadienį, tegul bus laisvas šeštadienis ir sekmadienis daugumai žmonių, ne tik deputatams. Atsiprašau, baigti rytoj, bet kad šeštadienis ir sekmadienis būtų laisvi visiems.
Pirmininkas. Kalbės deputatas A. Taurantas.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Negaliu sutikti su gerbiamojo Č. Juršėno ir gerbiamojo E. Vilko pasiūlymu. Norėčiau pritarti gerbiamojo A. Sakalo pasiūlymui. Vis dėlto politinė situacija sudėtinga, ir mes negalime išvažinėti kelioms dienoms. Šeštadienį rinktis yra būtina. Manau, kad per šitas dvi dienas reikia ne tik susitikti su rinkėjais. Turėtų dirbti ir šitos grupės, susitarti, kurią dieną jos dar susitiks, kad būtų parengta tam tikra medžiaga jau šeštadienio posėdžiams.
Pirmininkas. Kas dar nori pareikšti savo nuomonę?
Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Mes turime komisijų pateiktą projektą. Kiekvienas iš deputatų gavo. Aš manau, kad bendrus bruožus, pavadinimus ar papildymus, mes galime įtraukti šiandien. Kartais būna taip, kad žmonės iš skirtingų grupių, o turi tam tikrų pasiūlymų į nuolatinių komisijų sudėtį. Todėl aš manau, kad reikia apsvarstyti šitą klausimą bendrai.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau gerbiamąjį deputatą E. Grakauską.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti deputatui ir pasakyti, kad galėtume spręsti komisijų pavadinimų klausimus. Per pietų pertrauką susirinkę deputatai kalbėjo, kad reikėtų formuoti žemės ūkio arba kaimo problemų komisiją, visiškai nesiejant jos su savivaldybės reikalais. Savivaldybė yra jau visai kitos plotmės reikalas. Kaimui atstovaujantys deputatai pasisako už žemės ūkio ir maisto ūkio reikalų komisiją.
Pirmininkas. Prašau deputatą E. Petrovą.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Mano manymu, reikėtų konstruktyviai dirbti. Yra organizacinė komisija, kuri turi tuoj pat sėst, rengti tų grupių reglamentą, darbo organizavimo principus. Kiti susirinkusieji turi aptarti šitas grupes ir šiandien pat, susirinkę dar kartą, nustatyti ir patvirtinti komisijų paskirstymą, o jeigu išeitų, patvirtinti ir pirmininkus, nes reikia dirbti.
Pirmininkas. Matau, kad dabar yra dvi klausimo pusės. Vienas pasiūlymas — susirinkti šiandien į darbo pabaigą, tarkim 17.30 val. patvirtinti Aukščiausiosios Tarybos komisijų struktūrą ir galbūt jų pirmininkus. Tai viena dalis klausimo. Tiesa, girdėjau repliką, kad, nežinodami tų komisijų sudėties, vargu ar galim iš anksto spręsti apie pirmininkus. Bet čia jau kita klausimo pusė.
Mes taip pat kalbėjome, kada kitą kartą renkamės plenariniam posėdžiui. Aš supratau, kad darbo grupėse mes dirbsime nuolat. Galbūt kai kas grupės vadovo leidimu išvažiuos pas rinkėjus, bet tos grupės veiks nuolat. Taigi klausimai, nors ir šiek tiek susiję, galėtų būti balsuojami atskirai.
Pirmas pasiūlymas. Kas už tai, kad dabar tuoj pat, baigę plenarinį posėdį, išsiskirstytume į darbo grupes, pasitartume ten (daugiausia dėl komisijų) ir 17.30 val., susirinkę į labai trumpą plenarinį posėdį, tas komisijas patvirtintume, kad žmonėms būtų laiko apgalvoti, į kokią komisiją kas įeina. Kitas pasiūlymas — baigti dabar ir iki kito plenarinio posėdžio (nebe šiandien) išsiskirstyti.
Č. Kudaba (Ignalinos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, ar galima pasisakyti?
Pirmininkas. Prašau.
Č. Kudaba. Ką tik paminėjote susitikimus su rinkėjais. Visiems aišku, kad ten reikia nuvykti. Jeigu mes leisim išvykti, kada kam patogu, tai ir vieną, ir antrą dieną balsuojant gali trūkti žmonių. Jeigu nutartume, kad, pavyzdžiui, penktadienis būtų skirtas rinkėjams, nebūtų bėdos dėl kvorumo. Ir antras dalykas. Dabar girdi žmonės, jie beveik ir lauktų...
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate, už jūsų pasiūlymą. Aš manau, kad tai irgi turėtume aptarti, bet dabar vis dėlto užbaikime dėl šios dienos. Taigi prašau pasiruošti balsuoti mygtukais.
Kas už tai, kad šiandien 17.30 val. susirinktume į dar vieną plenarinį posėdį, iš esmės komisijoms sudaryti?
Jau dauguma yra, sprendimas aiškus. Dabar kitas klausimas, kuris siejasi su deputato Č.Kudabos pasiūlymu dėl rinkėjų dienos. Ar mes skiriam rinkėjų dieną?
Balsas IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Jūs siūlot vakare, kai grįšim, susitarti. Tada iškeliu klausimą, prašom apgalvoti, kad visiems kartu nereikėtų diskutuoti. Deputatas E. Vilkas dar turi pasiūlymą.
E. Vilkas. Balsuoti, ar rytoj dirbsim, ar šeštadienį.
Pirmininkas. Aš supratau, kad mes dėl to turime pasitarti grupėse.
Balsas iš salės. Gal reikėtų balsuoti dabar, tai būtų aiškiau.
Pirmininkas. Vieni sako, kad reikia balsuoti dabar, o kiti, kad vakare. Kokie motyvai, kad balsuotume dabar? Gal kokie nors labai svarbūs? Prašau.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Ar jau galima skelbti plenarinį posėdį baigtą?
Deputatas E. Vilkas siūlo balsuoti dėl to, kad spręstume reikalą dabar. Aš negaliu siūlyti balsuoti dėl rytojaus jūsų pasiūlymo, todėl, kad buvo siūloma dabar nebalsuoti, o balsuoti pasitarus. Todėl prašau balsuoti. Kas už tai, kad dabar — žalią, kas už tai, kad vakare — raudoną.
Ar visi suprato, dėl ko balsavome? Prieštaravimų negirdžiu, todėl turime nuspręsti dabar, kada renkamės kitą kartą. Girdėjau iš esmės tris pasiūlymus. Deputatas E. Vilkas siūlo rinktis rytoj, deputatas A. Sakalas ir deputatas A. Taurantas siūlė rinktis šeštadienį, deputatas K. Rimkus siūlė rinktis sekmadienį, ir deputatas L. Sabutis siūlė rinktis antradienį. Negaliu pateikti balsuoti, nes per daug pasiūlymų, neužteks mygtukų.
Balsas iš salės. Atsiprašau. Siūlau sekmadienį nesirinkti. Ar reikia pateikti motyvus?
Pirmininkas. Manau, kad ne. Ačiū.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, o gal mes galėtume padaryti taip? Šiandien, patvirtinus komisijas, iniciatyvos teise rinktis deputatams į tas komisijas. Jie jau pradėtų tartis, veikti. Niekas deputatui nedraudžia veikti, net jeigu jis Aukščiausiosios Tarybos nėra oficialiai įpareigotas. Aš turiu galvoje įstatymų leidybos veiklą: rengti įstatymų projektus, savo komisijos nuostatus ir visus kitus dalykus. Paskui, susirinkus, tarkim, šeštadienį (ar kada mes nuspręsim), jas patvirtinti. Patvirtinti ne skubotai, o gerai apgalvotas. Todėl galbūt deputatas E. Vilkas galėtų savo pasiūlymą atšaukti dėl susirinkimo ryt, jeigu žinotume, kur kokios komisijos jau yra ir kada jos gali susirinkti.
Balsas IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Prašau deputatą V. Landsbergį.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš siūlau skubiai nespręsti, truputį pagalvoti apie įvairius faktorius. Mes galbūt ne visai suvokiam, kad darom revoliuciją. Darom taikingai, ramiai, bet tai nėra paprastas dalykas, kad galėtume keturioms ar penkioms dienoms išsiskirstyti ir neturėti kiekvienu momentu ryžtingai nusiteikusios Aukščiausiosios Tarybos, aukščiausio valdžios organo. Tuo labiau, kai neturime naujos patvirtintos Vyriausybės. Ji laikinai eina pareigas, bet tai nėra tas autoritetingas organas, kuris būtų vertinamas tarptautiniu mastu, turėtų politinį svorį. Aš noriu akcentuoti ir šitą politinio klausimo svarbą. Su Vyriausybės formavimu taip pat negalima labai ilgai delsti. Pasaulyje nepriimta, kad egzistuotų parlamentas su neapibrėžta ar naujų įgaliojimų neturinčia Vyriausybe. Tuo labiau, kai nežinome, kokių naujų politinių įvykių gali būti, kokių sprendimų gali prireikti.
Todėl aš siūlyčiau galvoti apie tokį variantą: šiandieną formuojamos komisijos, suspėjama patvirtinti ar ne (gal ir nereikia to skubotai daryti), šeštadienį pateikiami pasiūlymai. Bet šeštadienį Aukščiausioji Taryba turi būti pasirengusi dirbti ir spręsti kitus svarbius vadovavimo klausimus.
PirminINkas. Ačiū. Manau, kad argumentacijos jau pakanka.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkimine apygarda). Aš norėjau kreiptis į Pirmininką. Ar negalima būtų išgirsti paskutinių naujienų apie pasaulio reakciją į mūsų darbą?
Pirmininkas. Gerbiamieji, čia yra iš tikrųjų kitas klausimas. Galbūt mes baikim vieną.
Prašom gerbiamąjį Pirmininką.
V. Landsbergis. Tai, ką aš pasakiau dėl tam tikro mūsų neapibrėžtumo, susijusio su Vyriausybės situacija, yra ir pasaulio reakcija, kuri man buvo pateikta šiek tiek apibendrinta forma. Ten vis dėlto yra laukiama aiškumo.
Pirmininkas. Dėkoju. Argumentacijos yra pakankamai. Manau, kad liko du esminiai pasiūlymai. Jeigu kitų pasiūlymų autoriai prieštaraus, tai prašau tą ir padaryti. Aš manau, kad liko du pasiūlymai — šeštadienis ir pirmadienis. Vieni siūlė rinktis šeštadienį, kiti, konkrečiai deputatas L. Sabutis — pirmadienį arba antradienį. Bet aš manau, kad jis nusileistų iki pirmadienio.
Prašo žodžio deputatas E. Vilkas.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš manau, kad mūsų Aukščiausiąją Tarybą galima surinkti beveik bet kuriuo momentu, jeigu būtų skubus reikalas. Iš Lietuvos galime surinkti labai greitai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, man atrodo, kad diskusijas galima laikyti baigtas ir balsuoti. Kas už tai, kad susirinktume šeštadienį, spaudžia žalią mygtuką, kas už tai, kad susirinktume pirmadienį, spaudžia raudoną mygtuką.
Prašau man atleisti. Iš tikrųjų dėl rytdienos aš praleidau, manydamas, jog mūsų susitarimas, kad šiandien nustatom komisijas, automatiškai panaikina pasiūlymą rinktis rytoj iš ryto į plenarinį posėdį.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš apie tai ir kalbu. Tada nesuprantu, kodėl kyla triukšmas.
Balsas IŠ salės. Labai gerai buvo pasiūlyta. Jeigu rytoj dirbame, tada nėra ko šį šeštadienį rinktis. Pagalvokime.
Pirmininkas. Gerbiamieji, iki rytojaus nebus galima pasiūlyti nei Vyriausybės įstatymo, nei nuolatinių komisijų reglamento, nei deputato statuso reglamento, nei kitų dalykų, kurie per tas dvi dienas būtų parengti.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Vakar buvau nutrauktas balsavimo metu. Aš toks pat mirtingas deputatas, kaip ir šitie. Dar vėliau prašau žodžio ir sekretoriato klausimu. Lygiai dviem minutėms.
Pirmininkas. Ačiū. Jūs teisus, priimu jūsų pastabą. Taigi siūlau balsuoti. Prieš spaudžiant mygtukus, jeigu dar atsiras protestuojančių, prašau protestuoti. Siūlau balsuoti dėl dviejų variantų — dėl šeštadienio ir dėl pirmadienio. Arba šeštadienis, arba pirmadienis.
Ar kas nors protestuoja prieš tokias formuluotes? Niekas neprotestuoja, prašau balsuoti. Už šeštadienį — žalias, už pirmadienį — raudonas.
Aukščiausiosios Tarybos plenarinis posėdis — šeštadienį 10 val. Deputatai iš tolesnių rajonų prašo pradėti 11 val.
Ar mes labai nusižengtume reglamentui, jeigu priimtume tokį pasiūlymą? Ar niekas neprieštarauja, kad rinktumėmės 11 val.? Prieštaraujat? Gerai, 11 val. Klaipėdiečiams ir žemaičiams sunku atvažiuoti 10 val., aš sutinku.
Deputatas R. Rudzys nori padaryti pastabą dėl reglamento, ir tikiuosi, kad jau plenarinį posėdį iki 17.30 val. galėtume baigti. Prašau kalbėti, gerbiamasis deputate.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš iš tikrųjų norėčiau pakviesti jau nuo kito plenarinio posėdžio visiškai nepažeisti reglamento nei pirmininkaujančiam, nei čia sėdintiems deputatams.
Pavyzdžiai, kuriais remdamasis aš taip siūlau, yra šios dienos, bet manau, kad jų neverta cituoti. Tiesiog labai prašau pritarti man.
Norėčiau padaryti pastabą dėl sekretoriato darbo. Sekretoriato pirmininkas (aš supratau, kad tai pirmininkas), atsisakė skaityti čia deputatų gaunamas telegramas. Yra tokių telegramų, kuriose mūsų rinkėjai (o mes tik jų bendražygiai) reikalauja tas telegramas skelbti viešai. Sekretoriatui atsisakius, reikėtų skaityti patiems deputatams. Jų yra šūsnys, ir aš manyčiau, kad nuo šios dienos jų visų skaityti neverta. Tai užimtų labai daug laiko. Reikėtų deputatų persiųstas telegramas įregistruoti ir paskui svarstyti, ką su jomis daryti, imtis atsakomybės dėl paskelbimo arba nepaskelbimo. Priešingu atveju, jeigu šitas pasiūlymas būtų nepriimtas, aš siūlyčiau sesijai priimti sprendimą, ką su tomis telegramomis deputatai turi daryti. Tai yra mūsų rinkėjų valia, mes čia atėjome jos vykdyti.
Taigi siūlau du variantus. Jeigu jūs leisite, perskaitysiu vieną telegramą iš Švedijos. Iš trijų žodžių. Gauta iš Jerlasos.
„Zdrastvuj Romas! Sveikiname, tegyvuoja Lietuva! Boljše neuspeli vyučitj. Intermerkato firmos prezidentas". (Plojimai.)
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš tuo pačiu klausimu. Galima? Labai paprašyčiau susilaikyti nuo telegramų skaitymo. Štai aš irgi gavau iš rinkėjo laišką. 57 lapai. Sakys, kodėl šito neskaitėt?
Kalbama apie tai, kad deputatas turi palaikyti ryšį su savo rinkėjais ir gauti šitas telegramas. Nuvykęs pas rinkėjus Aukščiausiosios Tarybos deputatas turi su jais ta tema pasišnekėti, ir viskas. Aš, pavyzdžiui, sakyčiau, kuo mano rinkėjas blogesnis už tą, kuris rašo telegramas ir reikalauja skelbti? Šičia irgi yra pareikalauta perskaityti. Manyčiau, kad sekretoriatas savo darbą atlieka gerai, ir jokių pretenzijų jam nereiškiu. Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Aš nenorėčiau leisti tos diskusijos, nes mes jos nenumatėm. Prašau ateiti į deputato L. Šepečio vadovaujamą grupę, pateikti savo pasiūlymus.
R. Rudzys. Gerbiamasis pirmininke! Diskusiją išvystė deputatas K. Motieka. 0 mane stabdo.
Pirmininkas. Gerbiamieji! Prašau man atleisti. Aš nutraukiu šitą diskusiją. Prašau ateiti į deputato L. Šepečio vadovaujamą grupę, ten kaip tik bus svarstomi šitie reikalai. Mes susitarsime ir pasiūlysime Aukščiausiajai Tarybai sprendimą.
R. Rudzys. Aš prieš nueidamas tik pasakysiu, kad kategoriškai siūliau šitų telegramų neskelbti. Tai vysto socialistinį lenktyniavimą.
Pirmininkas. Aš jums pritariu. (P 1 o j i m a i.)
Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, plenarinis posėdis baigtas.
Prašau man atleisti. Nors ir deputatas R. Rudzys, ir deputatas K. Motieka siūlė neskaityti telegramų, esu priverstas vieną perskaityti, nes ji yra svarbi. Čia telefonograma.
,,Gauta be galo daug telegramų iš Sniečkaus. Sniečkiečiai pasiuntė V. Landsbergiui telegramą visai teigiamą, bet į ją nereaguojama, todėl Sniečkuje neramumai didėja. Geriausia būtų, kad ten atsilankytų pats Vytautas Landsbergis, nes juk jie savo deputato neturi".
Iš tiesų Sniečkaus gyventojai savo deputato neturi, bet gal kas nors iš jų girdėjo mūsų transliaciją apie tai, kad neįmanoma paskelbti visų telegramų, o galbūt... Deputatas V. Landsbergis sako, kad tokios telegramos net ir nebuvo gauta. Visai gali būti, kad kai kurios telegramos pasimeta. Gal tyčia, gal netyčia, sunku pasakyti. Noriu perduoti sniečkiečiams (aš nežinau, ar deputatas V. Landsbergis tikrai suspės artimiausiomis dienomis pas juos apsilankyti), esu tikras, kad kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai ten apsilankys, ir, matyt, gana greitai. Štai sėdi salėje deputatas K. Uoka, kuris pats beveik yra sniečkietis. Tikiuosi, kad jis arba kas nors kitas į Sniečkų nuvažiuos.
Taigi pertrauka iki 17.30 val.
(Pertrauka)
Dėl Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų struktūros projekto
K. Motieka. Gerbiamieji deputatai! Pasistiprinę, pailsėję tęsime posėdį toliau. Labai ačiū, kad baigėsi dialogai. Apie tolimesnį darbą praneš gerbiamasis A. Abišalas.
Pirmininkas. Aš paprašysiu deputatą L. Šepetį pranešti apie laikinos mūsų darbo grupės veiklą, Bet prieš tai noriu paskelbti 2 labai trumpus tekstus. Gerbiamoji Tamulionienė iš Vilniaus rašo taip: ,,Siūloma atidaryti sąskaitą nepriklausomai Lietuvai rinkti aukoms". ,,Pensininkas Juškauskas iš Alytaus laisvai Lietuvai aukoja 2 tūkst. rublių". (Plojimai.)
Aš manau, kad Vyriausybės struktūros darbo grupė galėtų pasirūpinti ir pasiūlyti sąskaitą kuriame nors banke. Ją galėtume paskelbti rytoj. Kada rodys televizija, pakartosiu šituos tekstus.
Prašau deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Siūlau pirmajam, paaukojusiam 2 tūkstančius, pareikšti oficialią Aukščiausiosios Tarybos padėką. (Plojimai.)
Pirmininkas. Ačiū.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau. Jeigu jau kalbama apie pirmąjį, turiu pasakyti, kad prieš pietus gavau laišką. Jeigu leis deputatai, paskelbsiu.
,,Didžiai gerbiamo Vytauto Landsbergio Vyriausybei paremti aukoju 100 rublių ir 50 Vokietijos Federatyvinės Respublikos markių iš savo asmeninių santaupų. Kartu linkiu Algirdui Brazauskui prisiminti jo taip neseniai skelbtą vieningo tautos fronto obalsį. Nuoširdžiai — jūsų R. Rimkus".
Pirmininkas. Tada formuluokime ,,pirmuosius aukotojus". Ačiū.
K. Motieka. O štai pinigai. (Juokas, plojimai.)
Pirmininkas. Žodis suteikiamas deputatui L. Šepečiui.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai! Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos principų laikina darbo grupė, pasirėmusi jau atliktų deputatų darbu šioje srityje, pateikia jums nuolatinių komisijų struktūros projektą, kurį jūs ir turite. Dirbdami vadovavomės dviem kriterijais: t. y. veiklos apimtimi, siekdami šiomis komisijomis apimti visą žmogų, visą valstybę ir antra, atsižvelgdami į tai, kad mūsų bus iš viso tik 141. Gal ne visi deputatai, turiu galvoje ir vadovybę, galės dalyvauti komisijose. Manome, kad šiose komisijose dirbs profesionaliai visi deputatai. Žinoma, aš šiandieną nepasirengęs labai detaliai komentuoti kiekvienos pateiktos komisijos turinio, turint omeny ir tai, kad bus parengti kiekvienos komisijos nuostatai ir tenai atskleistas turinys. Tačiau keletą štrichų tuo aspektu galėčiau pasakyti.
Mandatų ir etikos komisija mūsų darbo grupei nesukėlė jokių diskusijų, Valstybės atkūrimo komisija taip pat. Tiesa, buvo kalbėta, kad iš pradžių tarytum buvo sumanyta kaip laikina komisija, bet darbo grupė priėjo išvadą, kad ji vis dėlto bent šiame etape turėtų būti nuolatinė komisija. Teisės ir įstatymų leidybos komisija buvo pripažinta kaip būtina, svarbi, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų — irgi plačių komentarų nereikia, Užsienio reikalų komisija — taip pat (mes išbraukėm vieną žodį, anksčiau ten buvo ,,ir migracijos"). Manom, kad pavadinimas ,,Užsienio reikalų komisija" viską aprėpia. Tuo labiau, norime pabrėžti, kad atkurtai valstybei užsienio reikalai svarbiausi.
Švietimo, mokslo ir kultūros komisija — taip pat visos sritys atsispindi. Čia pat, tiesa, turiu pabrėžti, kad kiekviena komisija susirinkusi nutars, kokias turės grupes. Komisija gali turėti grupių. Sakysim, gali būti švietimo grupė, gali būti mokslo ir pan. Čia buvo kilęs ginčas, kuriai komisijai pavesti rūpintis technine pažanga. Po tam tikrų diskusijų nutarta, kad technine pažanga reikia rūpintis kaip tik šiai komisijai, susiejant ją su mokslu.
Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių komisija yra labai svarbi, ypač turint omeny mūsų nelabai gausius, bet labai mums būtinus gamtos išteklius ir mūsų nualintos aplinkos apsaugą.
Ekonomikos komisija. Čia mes labai aiškiai pasikliovėme ekonomistų nuomone. Buvo įvairių variantų, pasiūlyta daugiau komisijų. Priėjom išvadą, kad visus ekonominius klausimus turi aprėpti tokios komisijos — ir Ekonomikos komisija, ir Biudžeto komisija, taip pat Agrarinių reikalų komisija. Ji taip pat su ekonomika yra susijusi. Ekonomikos komisija aprėptų ir atskiras ūkinės veiklos sritis: ir pramone, ir statybą, ir prekybą, ir užsienio ekonominius ryšius, ir muitus, ir valstybinio turto priežiūrą, ir antimonopolinę priežiūrą. Taip pat ir bankai. Buvo manyta, kad reiktų atskiros bankų komisijos, bet mes siūlėme, kad būtų bankų grupė šioje komisijoje.
Biudžeto komisija — mokesčiai, ekonominės programos, valstybės lėšų paskirstymas ir t. t.
Toliau Agrarinių reikalų komisija. Čia savaime suprantami dalykai. Socialinių reikalų komisija. Mes truputį ilgiau užtrukome, apibrėždami, mūsų nuomone, labai svarbios komisijos pavadinimą. Net balsavome. Tai vienintelė komisija, dėl kurios pavadinimo balsavome, nes dalyvavę medikai ir prie jų prisijungę dalis deputatų, tarp jų ir aš, buvome manę vadinti Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisija. Žodžiai ,,sveikatos apsauga" mūsų žmonėms yra jau įaugę. Neradę šio termino, jie gali manyti, kad mes abejingi sveikatos apsaugai. Nedidele balsų dauguma buvo nuspręsta apsiriboti Socialinių reikalų komisijos pavadinimu, turint omeny čia ir sveikatos apsaugą kaip labai svarbią jos veiklos sritį, kuri galėtų būti kaip atskira grupė.
Piliečių teisių ir nacionalinių santykių komisija. Čia irgi buvo diskutuota ir ypač pabrėžta, jog komisijos pavadinime turi likti nacionalinių santykių terminas, nes tai atspindi ne tiktai aktualijas, bet ir perspektyvas.
Savivaldybių reikalų komisija kaip tik rūpintųsi visų lygių savivaldybėmis, bet ypač pradėdama nuo žemutinės grandies.
Mes gavome ir tokių paraiškų, kad gal reikėtų įkurti ir spaudos, televizijos, radijo ar kitaip vadinamą komisiją. Mūsų darbo grupė yra tos nuomonės, kad vis dėlto turėtų būti dabar nuolatinė komisija ir paraleliai galėtų būti švietimo, mokslo ir kultūros pakomisė ar darbo grupė. Kaip sakiau, problemos svarbios, bet jau ir taip yra 13 komisijų. Mes nebedrįsome dar didinti jų skaičių.
Kad sklandžiau dirbtume, prašytume šiandieną, pasibaigus šiam plenariniam posėdžiui, pateikti savo pasiūlymus, kokioje komisijoje, gerbiamieji deputatai, norėtumėte dirbti. Gali susikaupti vienoje komisijoje labai daug pageidaujančių, o kita liktų nuskriausta. Todėl prašome rašyti raštelius maždaug tokio turinio: pageidaučiau dirbti visų pirma tokioje komisijoje. Jeigu toje nebūtų vietos, tai tokioje komisijoje. 0 gal nurodykime net ir tretįjį variantą. Tokioj, tokioj arba tokioj. Matote, mūsų pageidavimai vis tiek turės būti reguliuojami, kad nebūtų stichijos. Antra vertus, kad kiekvienoje komisijoje atsispindėtų tas pliuralizmas, kuris taip gražiai veši dabar mūsų darbe.
Tai tiek šiuo klausimu. Būtų labai gerai, kad pateiktumėte raštelius sekretoriatui. Mūsų komisija ryt 10 val. pradės darbą. Mes, be tų nuolatinių komisijų, turime ir kitokių uždavinių. Beje, mes irgi nesiėmėme spręsti komisijos pirmininkų problemos, manydami, kad pirma reikia sudaryti komisijas. Čia ir Prezidiumas turi tarti savo žodį.
Pirmininkas. Prašau klausti. Prašom deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius. Jūsų komisijos nuomone, ar deputatai gali dirbti tik vienoje komisijoje ar dviejose, ar kaip nors kitaip?
L. ŠEPETYS. Mes manome, kad turėtų dirbti vienoje komisijoje. Buvo ši problema iškilusi. Kitoje komisijoje deputatas gali būti kviečiamas nefiksuoto svečio teisėmis. Įrašytas jis tik į vienos komisijos sąrašą. Buvo dargi daugiau siūlymų, kad gal sujungti komisijas į savotiškus komitetus, blokus. Bet mes to irgi nesiūlome daryti, nes komisijos ir taip daugeliu atvejų dirbs kartu. Ir sunku jas sujungti. Vieną problemą spręsdamos, jos gali dirbti vienos sudėties, kitu atveju — kitos.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
Balsas IŠ SALĖS. (Negirdėti.)
L. ŠEPETYS. Aš manau, jūs pareikškite savo pageidavimą, ir visada bus galima sureguliuoti, atsižvelgiant į deputato norus.
Pirmininkas. Aš manau, kad Mandatų ir etikos komisija būtų ta, ko gero, vienintelė komisija, kurios nariai galėtų dirbti ir kitose. Dabar galbūt ji turės daugiau darbo, paskui, aš tikiuosi, mes būsim visi etiški ir nepažeidinėsim rinkimų tvarkos.
Prašau deputatą R. Ozolą.
R. Ozolas. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ar jau baigėsi klausimai deputatui L. Šepečiui?
L. ŠEPETYS. Aš atsiprašau, tik tiek galiu pasakyti, kad savo darbo grupėje šios problemos nesvarstėme, manydami, kaip čia dabar liksi be Užsienio reikalų komisijos. Žinoma, dabar tai bus sesijos reikalas.
Pirmininkas. Kas nori paklausti? Deputatas M. Čobotas.
M. ČOBOTAS. (Negirdėti.)
L. ŠEPETYS. Aš pasakiau, kad čia buvo ilga diskusija. Ne itin didele balsų persvara liko toks pavadinimas. Toliau jau gerbiamųjų deputatų reikalas, kaip alternatyviniai pasiūlymai.
Pirmininkas. Kažkas norėjo klausti. Prašau, gerbiamasis deputate Gajauskai.
B. Gajauskas. (Negirdėti.)
L. Šepetys. Mes samprotavome remdamiesi tuo, kad visa mūsų Aukščiausioji Taryba, visos komisijos rūpinasi žmogumi. Piliečių teisės — tai yra siauresnė sąvoka, ir jos yra specifiškiau pažeidžiamos. Todėl dauguma vis dėlto nutarė vadinti "Piliečių teisių". Galutinis žodis, žinoma, turėtų būti ir pas mus buvo tartas teisininkų.
Pirmininkas. Kas dar? Deputatas R. Ozolas klausia.
R. Ozolas. (Negirdėti.)
L. ŠEPETYS. Šio termino nebuvo mūsų darbe, bet aš paremčiau jūsų pasiūlymą — Tautų reikalų.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, ar ne tiksliau būtų vadinti Teisės ir įstatymų leidybos komisiją ,,Teisinės sistemos reformos komisija" arba jau blogiausiu atveju ,,Teisinės sistemos komisija."
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Aš vėl pastebiu tą patį principą kaip ir anksčiau, kada jūs klausimo forma teikiate pasiūlymus. Gal vis dėlto išklausykime klausimus? Išleiskime deputatą L. Šepetį iš tribūnos, o tada siūlykime. Būtų galbūt naudingiau. Prašau.
Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Kuri komisija spręs jaunimo fizinės kultūros ir sporto klausimus? Aš manau, kad jie yra labai svarbūs.
L. ŠEPETYS. Mes specialiai nediskutavome, manydami, kad jaunimo reikalai galėtų visiškai atsispindėti ir tose komisijose, kurios jau yra išvardintos. Čia sunku gal ir dalinti: jaunimo kultūra, jaunimo sveikata, kiti dalykai.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau nebematau klausimų. Dėkojame deputatui L. Šepečiui.
Būtų patogiau, jeigu diskusijoms ir pasisakymams užsirašytumėt. Kol kas, kas pirmas priėjo, tas ir kalbės. 0 kitus prašau užsirašyti iš eilės.
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Vienas procedūrinis klausimas. Ar žino sekretoriatas, kur šiuo metu yra deputatai — LKP CK sekretoriai?
Pirmininkas. Kalbės deputatas V. Andriukaitis, o kitus prašau kelti rankas, aš jus rašysiu į eilę.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Aš nenorėčiau sutikti su tokia sveikatos politikos traktuote ir su tokiu sveikatos sąvokos supratimu. Manau, visi sutiksite, jog sveikata yra tiek plati ir brangi sąvoka, kad mes negalime pasiaiškinti žmonėms, kad nėra sveikatos komisijos. Parlamentinė grupė turi sudaryti nacionalinę sveikatos programą įvairių sveikatos politikos tikslų atžvilgiu. Tuo požiūriu sveikata apima labai plačią sritį, kuri, deja, nėra nei ekonomistų, nei sociologų kompetencija. Todėl aš siūlau įtraukti Sveikatos ir jos apsaugos komisiją. Tai atitiktų civilizuotų šalių reikalavimą — sveikata visiems iki 2000 -ųjų. Tai sudėtingos valstybinės programos, kurios įpareigotų daugelį kitų komisijų atsižvelgti į jų keliamus uždavinius. Siūlau Sveikatos ir jos apsaugos komisiją įtraukti į nuolatinių komisijų sudėtį. Ačiū.
Pirmininkas. Antras yra užsirašęs deputatas J. Prapiestis. Prašom.
J. Prapiestis. Dar kartą drįstu pasakyti, kad Teisės ir įstatymų leidybos komisijos pavadinimas ne visai tikslus. Kodėl? Čia yra teisė ir įstatymas. Teisė ir yra įstatymai.
Antras dalykas. Jeigu tai yra Teisės ir įstatymų leidybos komisija, tai kitos komisijos tam tikra prasme praranda savo reikšmę. Visose komisijose bus vieni ar kiti klausimai formuluojami ir numatoma tam tikra politika. Tai bus įtvirtinama įstatymais. Taigi pavadinimas per daug platus ir ne visai tikslus. Siūlau, kad tai būtų Teisinės sistemos reformos komisija.
Pirmininkas. Ar galima jūsų paklausti? Aš noriu užsirašyti, kad būtų tikslu, ką ta komisija darys, kai reforma pasibaigs ir mes įeisime į stabilią padėtį?
J. Prapiestis. Man atrodo, kad šitai Tarybai darbo dar per akis. Tuo labiau kad reikia suderinti visą įstatymų sistemą pagal naują Pagrindinį Įstatymą, tuo pačiu reikalinga tuos įstatymus vykdančių organų sistemos reforma. Tai kelerių metų darbas.
Pirmininkas. Dėkojame. Kalbės deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pateikti pasiūlymą jums ir ypač Prezidiumui apmąstyti. Mano pasiūlymas palengvintų jūsų darbą. Aš siūlyčiau pagalvoti, ar nevertėtų mums įkurti organizacinę komisiją? Štai yra įkurtos komisijos, bet kas būtent organizuos? Dabar mes būsime profesionalai, ir ar galėsime aparatui pavesti tą klausimą? Aparatas turės savų klausimų. Aš norėčiau pasakyti, kad tai ne išgalvojimas. Panašios komisijos yra, tarkim, ir Kanados parlamente. Aš kalbėjau su parlamentarais.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas P. Varanauskas.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Iškyla problema, kad kai kurios pakomisės turėtų būti pritvirtintos gal prie dviejų komisijų. Konkrečiai kalbu apie Techninės pažangos komisiją. Viena vertus, tai susiję su fundamentaliais mokslais, ne humanitariniais. Kita vertus, ji susijusi su ekonomika, nes apima ir visų įstatymų parengimą, pramoninius pavyzdžius, prekių ženklus ir pan. Šitą reikėtų toliau svarstyti. Turėtų būti tarp komisijų pakomisės.
Pirmininkas. Dėkoju. Kalbės deputatas Č. Stankevičius.
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Valstybė realiai neatkurta, todėl aš abejoju, ar šiuo metu gali atskirai dirbti Užsienio komisija ir Valstybės atkūrimo komisija. Aš palaikyčiau gerbiamojo deputato R. Ozolo mintį, kad šiuo metu būtų geriau padaryti didesnę — Valstybės atkūrimo ir užsienio reikalų komisiją. Vėliau ji galėtų išsiskirti į atskiras komisijas. Užsienio politika yra glaudžiai susijusi su vidaus politika, ir bet koks santykių sureguliavimas tarpvalstybiniais santykiais lemia mūsų vidaus politikos ir valstybės atstatymo klausimų sprendimą. Pritarčiau čia išreikštam pasiūlymui dėl nedidelės organizacinės komisijos sudarymo, kuri rūpintųsi aparato darbu, komisijų darbo reikalais, koordinavimo, taip pat visais operatyviniais reikalais, kurie kyla iš deputatines veiklos: įvairūs rinkėjų reikalavimai, staiga kylančių problemų tyrimas ir pan.
Norėčiau pasiūlyti dar vieną principą, kad komisijos nebūtų formuojamos tik iniciatyvos pagrindu, o derinant iniciatyvą su kompetencija. Ir gal į komisijas reikėtų deleguoti žmones, kuriuos kiti deputatai laiko labiau kompetentingais ir su jų pačių sutikimu. Ačiū.
Pirmininkas. Kalbės deputatas G. Vagnorius.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau Vyriausybės struktūros ir ilgesnio pavadinimo darbo grupės vardu pasakyti, kad mes aptarinėjome ekonomines ir socialines komisijas ir būtent mes jas tokias ir pasiūlėm.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mes visiškai nelietėm sveikatos jos apsaugos. Ne dėl to, kad nenorėtume jos įtraukti, o dėl to, jog mes manėme, kad tai visiškai neįeina į mūsų kompetenciją. Galima sakyti, kad Socialinių reikalų komisijoje mes net neturėjome minties, kad ten bus sveikatos ir jos apsaugos klausimai. Socialinių reikalų komisiją reikėtų suprasti siauresne prasme, kaip yra įprasta kalbant, apie ekonominius dalykus: gyvenamasis plotas, darbo ir panašūs klausimai. Manyčiau, kad turėtų būti atskira sveikatos komisija.
Norėčiau dar atkreipti dėmesį į trečią komisiją — Teisės ir įstatymų leidybos komisiją. Gerbiamasis deputatas J.Prapiestis minėjo, kad lyg nereikėtų Įstatymų leidybos komisijos. Aš su tuo negaliu sutikti ir turiu remtis mūsų praktika. Mes jau apie metus dirbame su tais reikalais, ir kaip jau pastebėjome, mums labai sunku yra įvilkti ekonominius įstatymus į tikrą teisinį rūbą. Savo komisijoje mes parengiame reformos įstatymus ir atiduodame tai Teisės ir įstatymų leidybos komisijai, kuri kaip specialistas dar pašvarina tuos įstatymus. Taigi aš manyčiau, kad įstatymų leidybos komisija ten tikrai turėtų būti.
Pirmininkas. Kalbės deputatas Č. Okinčicas.
Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Aš turiu daug pasiūlymų. Visų pirma palaikau deputatų R. Ozolo ir Č.Stankevičiaus pasiūlymą, kad būtinai reikia sujungti Užsienio reikalų ir Valstybės atkūrimo komisijas. Tik dar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir įterpti į pavadinimą Užsienio reikalų ir ryšių su lietuviais užsienyje. Prašome pažymėti tą pasiūlymą. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į deputato P. Varanausko pasiūlymą, būtent Švietimo, mokslo ir techninės pažangos komisija, kadangi į tą techninę pažangą mes turime ypač atkreipti dėmesį. Kartu ir kultūros. Kultūros, techninės pažangos…
Pirmininkas. Ar gerbiamasis deputatas baigė? Ačiū. Kalbės deputatas K. Uoka.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Neišsakyti du papildomi argumentai, kodėl Socialinių reikalų komisiją reikia atskirti nuo Sveikatos apsaugos komisijos. Gal gerbiamasis V. Andriukaitis sutiktų, kad Sveikatos komisija turėtų kažkokią sveiko gyvenimo būdo pakomisę, nes mūsų blaivininkai labai pyksta ant mūsų, kad pamiršome tą reikalą.
Socialinių reikalų komisija yra probleminis dalykas. Aš bijau, kad į parlamento darbą nepereitų dar viena Sąjūdžio liga. Mes jau pastebėjome, kad daug ligų pereina. Viena iš jų — tai ne dėmesys žmogui, realiai dirbančiam žmogui. Šitos ligos aš labai bijau. Yra daugybė problemų dėl darbo vietų organizavimo, dėl visokių streikų, todėl norėčiau, kad tai būtų vis dėlto savita, speciali komisija. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Aš atsiprašau gerbiamųjų deputatų, pasiruošusių kalbėti. Gal mes organizuotume darbą taip, kaip jį organizavo deputatas L. Šepetys laikinojoje darbo grupėje? Jeigu nėra didelių esminių prieštaravimų struktūros principams, tai gal mes galėtume eiti iš eilės, imdami kiekvieną komisiją atskirai? Tada daug lengviau susikaupti ties viena problema. Dabar jau matyti, kad jų iškilo. Sakykime, dėl Teisės ir įstatymų leidybos komisijos yra bent keli pasiūlymai, dėl to, kad atskirtume Socialinių reikalų ir Sveikatos apsaugos — taip pat yra. Mūsų diskusija koncentruojasi apie tam tikrus taškus. Gal galėtume eiti paeiliui, ir nereikėtų kartotis. Ten, kur prieisime ir kuris nors deputatas turės pastabų, kai aš jau bandysiu siūlyti balsuoti, tai jis pasisakys. Taip gal būtų nuoseklesnė diskusija. Gerai?
Tegul dabar kalba deputatas E. Grakauskas, kadangi užsirašęs, o paskui P. Vaitiekūnas ir R. Rudzys. Deputatas P. Vaitiekūnas atsisako. Tai tegul jie pasako savo mintis, o tada jau dirbsime, kaip pasiūliau.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau prisijungti prie tos minties, kad vis dėlto apsibrėžtume, kiek mes tų komisijų turėsime. Labai geras yra velnio tuzinas — trylika.
Antra mintis būtų tokia. Trumpumas yra talento brolis. Būtų labai neblogai, kad komisijų pavadinimai būtų kiek įmanoma trumpesni. Pavyzdžiui, mano kolega siūlė Teisės sistemos reformų komisiją. Aš sakyčiau Teisės sistemos komisiją. 0 reformuoti, perreformuoti — kitas reikalas. Ir visose kitose srityse, kuo trumpiau, kuo glausčiau.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas R. Rudzys, ir kol kas diskusijas nutrauksim.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš atėjau kaip tik dėl to, kad 13 komisijų gali kitiems pasirodyti tikras velnio tuzinas. Bet išeina atvirkščiai. Pritardamas tiems dviem pasiūlymams, vis dėlto norėčiau pasakyti, kad įstatymus leisti dabar turės teisę daug kas: judėjimai, visos komisijos. Jeigu mes išbrauktume žodį ,,leidyba", tai vis tiek įstatymai būtų leidžiami tik per šitą vieną komisiją. Kas juos beleistų, bet įstatymų leidyba turėtų vieną kryptį. Siūlau, kad kas įstatymus berengtų, būtų viena komisija ir ji pamatytų visus be išimties įstatymus. Kaip cenzorius. Tokia mano nuomonė.
Ir norėčiau pritarti, kad Sveikatos apsaugos komisija turėtų būti atskirta nuo socialinių, darbo, bedarbystės, ubagystės ir kitų reikalų. Įsivaizduoju, kad ta komisija kaip tik ir užsiimtų kūno kultūra, sportu, turizmu.
Pirmininkas. Tada pabandykim žiūrėti iš viršaus. Man regis, mes susiduriam. Jeigu jūs prieštaraujate — reikia balsuoti. Mandatų ir etikos komisija niekam neturėtų kelti jokių abejonių.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš norėjau paaiškinti bendrą struktūrą.
Pirmininkas. Jeigu dėl to — prašau.
A. Taurantas. Kadangi aš dalyvauju toje pačioje komisijoje, kurioje sudarinėjo šitą sąrašėlį, tai norėčiau tiesiog išplėsti. Gal gerbiamasis L. Šepetys ne visai aiškiai pasakė arba ne visi gal išgirdo, kad mes nenorėjome plėsti šitų komisijų sąrašo be galo. Ir aš čia truputėlį diskutavau su gerbiamuoju V. Andriukaičiu. Jokiais būdais nenoriu pasirodyti sveikatos apsaugos priešas. Aš kaip tik palaikau sveiką gyvenimo būdą ir panašiai. Mes nutarėme, kad kai kurios sritys yra jungiamos į vieną bloką. Sakysim, švietimo, mokslo ir kultūros. Jeigu dalintume, reikėtų steigti atskiras komisijas. Mes nutarėme, kad kiekvienoje komisijoje bus pakomisės, kurias kiekviena komisija laisvai sudarys.
Aš nediskutuoju čia dėl sveikatos apsaugos. Bet šitą principą — jungti tam tikrus didelius, šiek tiek artimus blokus — reikia išlaikyti. Kaip jie paskui tarpusavyje pasidalins, siauresnėm sritim, čia jų reikalas. Yra tikrai svarbių sričių, kurias teks dalinti. Į šitą dalyką siūlyčiau atsižvelgti.
Pirmininkas. Kalbės deputatas J. Tamulis.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš nenoriu prieštarauti, gink Dieve, Mandatų ir etikos komisijai, tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad šita komisija truputėlį kitokia negu visos kitos. Bus grynai specifiniai atvejai, kai jai reikės rinktis. 0 šiaip šitą komisiją, išskyrus gal keletą žmonių, galėtų sudaryti žmonės, nuolat dirbantys visai kitose komisijose.
Pirmininkas. Taigi dėl Mandatų ir etikos komisijos. Ar kam nors kyla abejonių, kad ji reikalinga? Turbūt nereikia balsuoti, ar ne? Dėl Valstybės atkūrimo komisijos sujungimo su Užsienio reikalų komisija buvo du pasiūlymai.
Kalbės deputatas K. Lapinskas.
K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Čia su kolegomis mes pasikeitėme nuomonėmis. Vis dėlto tai yra tokia komisija, kuri vykdys tam tikras vadovybės funkcijas. Ar nebūtų tikslinga praktiškai šitos komisijos uždavinius pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, į kurį įeis visų komisijų pirmininkai?
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate K. Lapinskai, jūs remiatės esamu reglamentu ir dabartine Konstitucija. Bet juk dar niekas nenusprendė, kad po to, kai mes parašysime naują reglamentą, kai susitarsim dirbti kitaip, komisijų pirmininkai nebeįeis į Prezidiumą. Bent aš laikausi tokios nuomonės.
K. Lapinskas. Atsižvelgiant į vadovybės funkciją, priimti politinius sprendimus.
Pirmininkas. Kalbės deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pabandyti atmesti tuos argumentus, kad reikia Užsienio reikalų komisiją įjungti į tą komisiją. Tada reikia ir Ekonomikos komisiją, ir Vidaus reikalų komisiją, ir Prekybos komisiją — visas reikia į tą komisiją įjungti. Valstybė be jų nebus atstatyta. Tai yra tokia visaapimanti, iš visų čiulpianti ir pati tiktai darbą organizuojanti komisija. Aš ją taip suprantu. Kitaip ji negalės dirbti. Juk nei be ekonomikos, nei be socialinių reikalų, nei be teisės valstybės neatstatysi.
Iš čia išplaukia siūlymas, kad iš tiesų, matyt, ta komisija turėtų būti sudaryta iš pirmininkų. Yra toks valdymo matricinis principas. Dalyvauja visų komisijų nariai, kurie reikalingi tai komisijai, komisijai vadovauja, sakysim, Pirmininko pavaduotojas ar pats Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis pasikviečia tuos žmones, kurie jam reikalingi iš visų komisijų, būtent tiksliniais klausimais. Aš tik taip įsivaizduoju tos komisijos darbą. Kitaip aš jos nesuprasčiau. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Yra dvi nuomonės. Viena — jungti, kita, anksčiau pasiūlyta darbo grupės ir dabar paremta deputato K. Antanavičiaus — kad turi būti vis dėlto atskiros bendrųjų Valstybės atkūrimo reikalų ir Užsienio reikalų komisijos.
Ar deputatai Č. Stankevičius ir R. Ozolas pasilieka prie savo nuomonės ir siūlo balsuoti? Prašau užsiregistruoti.
Gerbiamieji deputatai, kurie sėdi ne savo vietose, deputatai Mečys Laurinkus, Audrius Butkevičius, Vladimiras Jarmolenka, ar jūs paspaudėte mygtukus? Aš abejoju, ar tikrai už jus paspaudė. Tiesą sakant, tam ir sudarytas tas eiliškumas, kad deputatai sėdėtų savo vietose, kad posėdis vyktų kaip posėdis, o ne kaip pasikalbėjimas. Aš prašyčiau vis dėlto taip ir elgtis.
Kvorumas yra — 101 deputatas dalyvauja. Prašau pasiruošti balsuoti mygtukais, manau, paskui mes vis tiek balsuosim tada, kai sudarysim jau galutinį projekto variantą. Tuojau formuluoju klausimą. Kas už tai, kad būtų taip, kaip projekte, t. y. atskiros Valstybės atkūrimo ir Užsienio reikalų komisijos — žalias mygtukas, o raudonas mygtukas — kas už tai, kad sujungtume jas į vieną. Prašau balsuoti. Žalias už tai, kad atskiros, raudonas už tai, kad kartu.
Ar jau galiu skelbti balsavimą baigtą? Balsų dauguma steigiamos atskiros komisijos. Kitas nedidelis keblumas buvo kilęs dėl Teisės ir įstatymų leidybos. Man regis, priešingas nuomones pareiškė deputatai, turėję galvoje kiek skirtingas šitos komisijos funkcijas. Jūs dar norite patikslinti. Prašau deputatą J. Prapiestį.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad deputatai kuklinasi, atiduodami visą įstatymų leidybą vienai komisijai. Mes gi visi įstatymų leidėjai. Taip save vadinom, kai ėjom į rinkėjus. Įstatymų leidybos komisija — tai faktiškai komisija, lygiavertė visai Tarybai.
Taip pat nereikia pamiršti, kad Prezidiumas turės Juridinį skyrių, kuris yra komplektuojamas iš labiausiai kvalifikuotų atstovų atskiroms teisės šakoms. Kiek aš žinau tų teisininkų sudėtį, čia faktiškai nėra nei rimtų civilinės teisės specialistų, nei pan. Taigi komisiją sudaryti taip, kad ji būtų įstatymų leidybos komisija, tai tas pats, kaip nauja Taryba Taryboje.
Pirmininkas. Ar galima būtų formuluoti jūsų pasiūlymą? Jūs manote, kad nereikalinga viena centrinė cenzūros komisija, o kad reikia tai perduoti į patarėjų Juridinį skyrių. Aš dėl esmės, dėl pavadinimų viskas aišku.
J. Prapiestis. Niekas neatsisako, kiek bus pajėgūs, pažiūrėti į tuos projektus. Bet jūs pagalvokit, kiek komisijų, kiek bus tų projektų ir kiek šita komisijėlė turės dirbti. Be teisinės sistemos reformos tai neįmanoma. Todėl siūlau šiek tiek maskuojantį pavadinimą — Teisinės sistemos komisija.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar nebūtų galima balsuoti, nes lyg ir aiškios nuomonės. Matau, kad teisininkai dar protestuoja prieš balsavimą.
E. JARAŠIŪNAS (Respublikos rinkiminė apygarda). Noriu pritarti kolegai J. Prapiesčiui. Kalbama dėl komisijos koncepcijos. Man regis, kad teisinės sistemos reforma yra pakankamai didelis darbo baras, turint omeny, kad teisinės sistemos principus irgi tirs šita komisija. Bet būti cenzorium ar revizorium kiekvieno norminio akto, kurį priiminės Taryba, man atrodo, būtų per didelės teisės.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Man daromos pastabos, kad aš nenutraukiu jūsų, kada jūs kartojatės. Gal nebereikia pritarimų. Užtenka tik pasakyti ,,pritariu" ir tiek.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Balsuojant vis tiek reikės žinoti, kad tiek Teisingumo ministerija, tiek ir Prezidiumas turės Juridinius skyrius ir, kaip ir dabar numatyta, į Teisingumo ministeriją suplauks visi teisiniai aktai. Ten bus aprobuoti ir, žinoma, šita mūsų Teisinė komisija pasižiūrės. Taip yra dabar, taip ir bus. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas K. Lapinskas.
K. Lapinskas. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš labai jūsų prašau. Yra dvi nuomonės. Nebereikia jų ginti. Man atrodo, jos pakankamai aiškios. Jeigu jūs turite kokių nors naujų minčių, tada prašom pasakyti. Norės pasisakyti deputatas K. Antanavičius ir deputatas Č. Juršėnas. Ir turbūt jau baigsim.
K. Antanavičius. Aš manyčiau, kad įstatymų sumanymams mes čia esame visi, ir jei pavadinsime ,,sumanymų", vadinasi, mes nebemanysim. Tai būtų, man rodos, nelabai taktiška. Įstatymų leidyba mes visi užsiimam. Teisėsaugos ir teisinės sistemos reforma vėl nereikėtų apsiriboti.
Pirmininkas. Dėkoju. Kalbės deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš nenorėjau ginčo, nes pagalvos, kad teisininkų daugiau, tai ir ginčijasi. Tą problemą reikėtų išspręsti taip: Teisės komisija, ir taškas. 0 ten jau nuostatuose bus apibrėžta. Labai trumpas gražus pavadinimas — Teisės komisija.
Pirmininkas. Manau, kad galima siūlyti balsuoti dvi alternatyvias nuomones. Pirmoji, kad šita komisija, kaip ji besivadintų, atliktų dabar teisinės sistemos reformos ir vėliau priežiūros funkcijas. Kita, kad imtųsi ir tos funkcijos, ir mūsų rengiamų įstatymų cenzūros, sutvarkymo, peržiūrėjimo funkcijų.
Ar pakankamai aiškios alternatyvos? Prašau tada pasiruošti balsuoti mygtukais. Žalias mygtukas — už tai, kad tai būtų tiktai teisinės sistemos reformos komisija, raudonas — už tai, kad, be šitos funkcijos, ji dar atliktų ir cenzoriaus funkciją. Prašau balsuoti.
Jau matyti, kad balsų dauguma, nes 133 balsai gali būti iš viso. Paliekama pirmoji funkcija, perkeliant bet kurio įstatymo juridinio sutvarkymo funkciją į patarėjų sistemą.
Dabar dėl pavadinimo. Deputatas V. Šadreika siūlė Teisės, ir, rodos, deputatas J. Prapiestis siūlė platesnį — Teisinės sistemos.
Balsai iš SALĖS. (Negirdėti.)
Pirmininkas, Kaip jūs siūlėt? Ar patenkina toks pavadinimas — Teisinės sistemos komisija? Tada nėra ko balsuoti. K. Antanavičius. Teisėsaugos ir teisinės sistemos.
Pirmininkas. Viskas. Teisinės sistemos komisija. 0 gal palikim lituanistams, jeigu iš esmės pritariam. Teisinės sistemos arba Teisės.
Prašau deputatą J. Prapiestį. Jis dar prieštaraus.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Čia abėcėlė. Teisinė sistema — tai yra visų įstatymų sistema ir dar organai, kurie vykdo šitą sistemą, realizuoja tuos įstatymus. Sąvoka ,,teisinė sistema" reiškia ir teisę, ir organus, vykdančius šitą teisę, ir pagaliau kontrolę.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Jūs mus pamokėte abėcėlės, mes, žinoma, jos toliau palaipsniui mokysimės.
Kita komisija yra Krašto apsaugos ir vidaus reikalų. Niekas neprieštarauja, niekas neturi ko nors pasiūlyti, papildyti? Sakysime, kad tokia komisija priimama.
Užsienio reikalų komisija. Kaip deputatas L. Šepetys sakė, čia įeina ir migracijos, ir kiti reikalai. Gal šitą pavadinimą kas nors norėtų keisti ar ką nors tokio? Niekas nenori.
Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Šičia aš vis dėlto norėčiau sustoti, nes deputato P. Varanausko pasiūlymas sukurti dar vieną atskirą komisiją, kuri užsiimtų technine pažanga (čia ir patentavimas, ir visi kiti dalykai), vis dėlto sukelia tam tikrą keblumą. Darbo grupė siūlė, kad šita komisija apimtų tas funkcijas, kurias vardijo deputatas P. Varanauskas. Jis siūlė steigti atskirą komisiją.
Kad nenusižengtume procedūrai, vis dėlto prašau balsuoti. Žaliu mygtuku, kas už tai, kad tie dalykai, kuriuos siūlė deputatas P. Varanauskas, įeitų į tą komisiją, o raudonu — kad būtų dvi atskiros komisijos. Prašau balsuoti.
Jau yra pusė. Skelbiu balsavimo pabaigą. Rezultatas aiškus. Į šitą komisiją įeis ir techninė pažanga, ir patentavimas, ir kiti dalykai.
Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių komisija. Žalieji neprieštarauja?
Balsas IŠ salės. Noriu pradėti nuo to, kad dabar yra parengtas apsaugos įstatymas, kuris rytoj specialioje komisijoje bus svarstomas paskutinį kartą. Dabar ten iškilo lygiai tokie pat klausimai, kurie atsispindi šitame pavadinime. Pirma, aplinkos apsauga. Kas turima galvoje? Ar čia įeina ir socialinė žmogaus apsauga, ar tik gamtinė apsauga? Mes esame susiję su gamtine aplinka plačiąja prasme. Čia įeina aplinka žmogaus kaip socialinės biologinės būtybės ir kaip gaminančio materialines gėrybes.
Taigi po ilgų diskusijų, rengiant gamtos apsaugos įstatymą, kuris buvo įvairiai vadinamas, galutinis pavadinimas yra toks: Lietuvos Respublikos gamtos apsaugos įstatymas. Siūlyčiau ir šitą komisiją vadinti Gamtos apsaugos komisija ir suprasti, kad jinai rūpinasi ir gamtine žmogaus aplinka, ir racionaliu gamtos turtų naudojimu. Ačiū.
Pirmininkas. Gal dar kartą pakartotumėte pavadinimą?
Balsas iš salės. Gamtos apsaugos.
Pirmininkas. Kaip žalieji? Kaip kiti deputatai, ar sutinka su ką tik pasiūlytu variantu? Deputatas L. Šepetys neprieštarauja. Tada iš karto pervardiname Gamtos apsaugos komisija. Gamtosaugos — siauresnis terminas, ar taip? Palikti Gamtos apsaugos. Priimtina.
Ekonomikos komisija. Ir visas tas blokas — Ekonomikos komisija, Biudžeto komisija, Agrarinių reikalų komisija ir Socialinių reikalų komisija, jeigu tarsimės, kad sveikatos apsaugą išskiriame atskirai. Aš manau, kad visą tą bloką galėtume aptarti kartu, nes atskirai dalinti jį vargu ar išeis. Taigi Ekonomikos komisija, Biudžeto komisija, Agrarinių reikalų ir Socialinių reikalų komisijos.
Prašom deputatą E. Grakauską.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Kadangi mes dėl Užsienio reikalų komisijos jau baigėme ir nesinorėtų grįžti, tai, matyt, taip ir palikime. Tai iš tikrųjų yra niuansas, deputate Grakauskai. Prašau deputatę R. Survilą.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Aš dėl Agrarinių reikalų komisijos. Reikėtų šitą komisiją pavadinti kitaip. Jeigu mes ,,reikalus" išmetėme, turi būti Kaimo problemų komisija. Tas agrarinis pavadinimas reiškia kur kas siauresnę sritį. Tai žemės ūkio darbai ir t. t. Tas žodis jau seniai devalvuotas. Kaimo problemos yra gerokai platesnės negu vien agrarinės, nes kaimas labiau autonomiškai tvarko savo reikalus socialinėje sferoje, statybos ir visose kitose sferose. Žodžiu, ,,kaimas" būtų suprantamesnis ir apibrėžtų platesne sferą.
Pirmininkas. Ačiū. Kas nors nori pasisakyti? Prašom deputatą P. Vaitiekūną.
Balsai IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Prašau nesiginčyti. Jeigu jūs galėtumėte ištverti nesiginčiję, tai gal mums sektųsi greičiau dirbti. Prašau deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš dėl pavadinimo nenorėčiau ginčytis. Kaip pavadinsime, taip bus gerai. Gerbiamasis deputatas iškėlė klausimą dėl socialinių reikalų. Yra Socialinių reikalų komisija, Socialinės rūpybos komisija, ten ir kaimą apims. Jeigu dar ir Savivaldos, tai ten irgi bus tie klausimai. Taigi jie nepaliks be dėmesio.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas E. Grakauskas.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Dėl tos Agrarinės komisijos. Žmonės, susiję su žemės ūkiu, kalbėjo, kad būtų geriau tiesiog Agrarinė. Tas terminas yra platus. Aš išreiškiau ne vien savo nuomonę, mes pasitarėme.
Pirmininkas. Dėkui. Ar siūlytojai, išgirdę žemdirbių nuomonę, nesutiktų atsiimti savo pasiūlymus? Tada nereikėtų balsuoti.
Deputatas R. Survila nesutinka, deputatas P. Vaitiekūnas atsiima, nes nieko nesako. Neatsiimate?
Yra trys pasiūlymai, nemokėsime balsuoti mygtukais. Nežinau, ką daryti. Bet dabar deputatas K. Motieka pasiūlys dar vieną pavadinimą.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Galėčiau atsakyti klausimu. Ar rajono miestas įeina į kaimą, ar ne? Arba valsčius?
Pirmininkas. Gal balsuokime? Yra trys pasiūlymai. Prašom deputatą E. Klumbį.
E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš siūlau balsuoti, kad nekeistume pavadinimo.
Pirmininkas. Iš tikrųjų gal čia būtų logiška. Labai ačiū už pagalbą.
Žaliu balsuokime už tai, kad paliktume tokį pavadinimą, koks yra, raudonu — kad keistume. Kas už tai, kad paliktume tokį pavadinimą, koks yra—Agrarinė komisija? Prašau pradėti balsuoti.
Nuspręsta — Agrarinė komisija. Su šita viskas aišku. Dabar dėl kitų ekonominės dalies komisijų. Dėl Ekonomikos komisijos niekas neprieštarauja, dėl Biudžeto komisijos taip pat, dėl Agrarinės komisijos — jau susitarėme.
Dabar Socialinių reikalų komisija. Girdėjau tik du pasiūlymus: palikti taip, kaip yra, arba steigti dvi komisijas — Socialinių reikalų komisiją ir Sveikatos (paskui suformuluosime tiksliau). Deputatas V. Andriukaitis — pirmojo pasiūlymo autorius.
Vienas pasiūlymas buvo palikti Socialinių reikalų komisijai sveikatos apsaugą, kitas pasiūlymas — iš šitos komisijos išskirti sveikatos apsaugą.
Ar galima jau balsuoti? Už tai, kad paliktume taip, kaip yra — žalias mygtukas, raudonas —už tai, kad išskirtume į dvi komisijas. Prašau pradėti balsuoti.
Tie deputatai, kurie norėjo, kad pasiliktų viena komisija, tiesiog tylėjo, kalbėjo antroji pusė. (Triukšmas salėje.)
Aš sutikčiau pakartoti, jeigu neprieštarauja tie, kurie laimėjo. Gal pakartokime. Girdžiu daug pasipiktinusių balsų, kad žmonės nesuprato, kas kaip balsuoja. Juo labiau kad skirtumas tikrai labai nedidelis. Dar nori pasakyti deputatas L. Šepetys.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau taip pasiūlyti. Tiems, kas nori palikti vieną komisiją, vadinti ją Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisija. Sujungtume tai, apie ką mes diskutavome, ir balsai pasiskirstė beveik per pusę. Taigi siūlau taip balsuoti. Kas balsavo už pirmąjį variantą, kad ta komisija vadintųsi Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ar gal Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija — viena, o kita — tai...
Pirmininkas. Vis dėlto, gerbiamasis deputate Šepety, iš pradžių pabandykime balsuoti — viena komisija ar dvi komisijos, o paskui tarsimės dėl pavadinimo.
Balsas IŠ salės. Aš ir šiuo momentu norėčiau pasakyti: jeigu priimame tokį dalyką, kad vienas žmogus gali priklausyti tik vienai komisijai, tai mes, pristeigdami daugiau komisijų, išskaidysime jėgas. Ar nuo to bus geriau? Mes galime turėti 40 komisijų po 3 žmones.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų viena komisija? Dėl pavadinimo spręsime paskiau. Negalima suplakti dviejų balsavimų į vieną vietą. Kas už tai, kad būtų viena komisija? Kas prieš?
Balsas IŠ salės. Gal galima pakartoti, nes žmonės susimaišė.
Pirmininkas. Gerbiamieji, kiek galima kartoti? Reikia atidžiau klausyti. Labai daug kalbų salėje. Aišku, kad komisija viena. Dabar, man atrodo, klausimas tiktai toks — ar turi būti pavadinime ,,Sveikatos apsauga", ar neturi būti. 0 kada nuspręsime, kad turi būti, pabandysime tiksliai suformuluoti pavadinimą.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad liktų taip, kaip yra?
Deputatas M. Čobotas nori dar pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
M. ČOBOTAS (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Aš noriu patikslinti pavadinimą. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų.
Pirmininkas. Siūlymas būtų toks. Gerbiamieji, viskas, man atrodo, aišku. Pirmas pasiūlymas — Socialinių reikalų, antras pasiūlymas — Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų. Kas už pirmąjį pasiūlymą, prašau balsuoti, o kas prieš pirmąjį pasiūlymą, prašau balsuoti prieš.
Pirmas pasiūlymas: komisijos pavadinimas — Socialinių reikalų komisija.
Rezultatas aiškus. Turbūt niekas neprieštaraus, kad ,,sveikatos apsauga" įrašoma į komisijos pavadinimą, bet komisija nedalijama į dvi. Užrašom — Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija.
BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji, aš labai aiškiai formulavau pasiūlymą. Taip, kaip deputatas M. Čobotas buvo, jį pasakęs, nes mes dėl pavadinimo dar nebuvome sutarę. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų.
Gerbiamieji, man atrodo, mes jau per daug žiūrime žodžių, o ne esmės. Balsavimas baigtas.
Kita komisija — Piliečių teisių ir nacionalinių santykių. Prašom tiksliai suformuluoti.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Kadangi 1918 — 1926 metų Lietuvos Seimas turi tam tikras tradicijas, tai aš gal siūlyčiau taip: ne Piliečių teisių ir tautų, o Lietuvos tautų santykių ir piliečių teisių komisija. Su tokiu akcentu. Remiantis tam tikromis tradicijomis. Tiesa, anksčiau, nuo 1918 ligi 1926 metų, Seime buvo įvairių frakcijų: žydų, gudų. Bet ,,Lietuvos tautų" būtų galima rašyti priekyje ir pavadinti ne Tautų, bet Lietuvos tautų. Mes čia sprendžiame ne užsienio, bet vidaus santykius.
PirMininkas. Teisininkai turbūt pasakytų, kad Lietuvoje yra viena tauta, bet aš nežinau, kaip iš tikrųjų. Kalbės deputatas A. Butkevičius.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Man atrodo, kad žodžiai ,,piliečių teisių" negali būti čia vartojami. Reikėtų sakyti ,,žmogaus teisių". Todėl, kad piliečio teisės yra nusakomos Konstitucijoje. Yra dar toks dalykas kaip žmogaus teisės. Galbūt išplečiame šitą sąvoką.
Pirmininkas. Prašau deputatą V. Šadreiką.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš visiškai palaikau kolegą. Tai atitiktų ir tarptautinės teisės normas, žmogaus teisių deklaraciją ir t. t. Turėtų būti ,,Žmogaus teisių".
Pirmininkas. Dėkoju. Ar iš esmės niekas neprieštarauja, kad vienoje komisijoje būtų žmogaus teisių ir tautinių bendrijų, tautybių reikalai? Ar niekas neprieštarauja būtent dėl to principo? Aš siūliau įrašyti būtent ,,piliečių teises", kaip gerokai siauresnę sąvoką negu žmogaus teisės.
Ar niekas neprieštarauja, kad pakeistume šį žodį ,,,žmogaus teisėmis"? Tinka. Vadinasi, Žmogaus teisių ir tautybių komisija. Ar tiktų toks pavadinimas?
V. LANDSBERGIS (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Ar galėčiau pasiūlyti? Man rodos, kad visai neblogai buvo pirmoje vietoje “piliečiai", nes piliečio sąvoka\yra vienijanti. Jeigu manom, kad yra reikalinga Žmogaus teisių komisija, galima ir apie tai kalbėti. Man atrodo, tautiniai santykiai apima viską. 0 tautos? Pavyzdžiui, ne visa rusų tauta gyvena Lietuvoje ir panašiai.
Pirmininkas. Tai tautų, atrodo, jau niekas nebesiūlo, gerbiamasis Pirmininke, ir mes, man atrodo, ką tik sutarėm. O jeigu nesutarėm, tada teks balsuoti. Dėl žmogaus teisių ir piliečių teisių.
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Aš, kaip pasiūlęs šitos komisijos pradinį variantą, galvoju, kad tą Piliečių teisių komisija turėtų būti iš viso atskira ir užsiimti piliečių teisių pažeidimais visoje Lietuvoje. Nemanyčiau, kad tai taip labai susiję su tautiniais reikalais.
PIRMININKAS. Deputatas G.Iešmantas.
G. V. IEŠMANTAS (Kalvarijų rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad žmogaus teisės šiandien yra svarbiausia politinė jėga. Ji ir Tarybų Sąjungoje pakeitė visą padėtį. Pakeisti žodžiu ,,piliečių" — tai būtų sumenkinti. Dabar, sakysime, Amerikos parlamente turbūt yra Žmogaus teisių komisija. Ir kitur yra. Man atrodo, šita komisija turėtų pas mus būtinai vadintis Žmogaus teisių. Į žmogaus teises įeina ir nacionaliniai klausimai, ir nacionalinės teisės.
Pirmininkas. Prašau deputatą K. Motieką.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Man kyla dar tokia viena mintis, kad piliečius daugiau gina ir rūpinasi valstybė. Ir pas mus čia yra valstybės valdžios komisija. Ji turėtų rūpintis daugiau piliečiais. Aš visai nenoriu tuo pareikšti, kad žmogaus teisėmis irgi niekas neturi rūpintis. Bet man atrodo, kad gali būti visuomeninės žmogaus teisių komisijos. Taip, kaip, pavyzdžiui, Tarptautinės amnestijos komisija arba kitokios. 0 dėl Aukščiausiosios Tarybos komisijos, tai aš vis dėlto manyčiau, kad turėtų būti Piliečių komisija.
Pirmininkas. Balsuojam. Yra dvi aiškiai išreikštos nuomonės. Prašau pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų įrašyta taip, kaip yra — ,,piliečių teisės"? Prašau balsuoti. Alternatyva bus — kas už tai, kad būtų įrašyta ,,žmogaus teisės".
Ar deputatai jau baigė balsuoti?
Balsavimas baigtas. Paliekam ,,piliečių teises". Taigi formuluoju: Piliečių teisių ir Lietuvos tautybių komisija.
Balsai IŠ SALĖS. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Piliečių teisių ir tautybių komisija. Aš palaikau kažkurį iš deputatų, kuris klausė, kodėl šitoje komisijoje turime nagrinėti tik santykius tarp jų, o ne jų vystymąsi, kultūrinį aprūpinimą ir visa kita.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš siūlau įsiklausyti į gerbiamojo E. Zingerio pasiūlymą. Man atrodo, kad būtų labai geras ir esminis pavadinimas.
Pirmininkas. Prašom dar kartą pakartoti.
R. Gudaitis. Piliečių teisių ir Lietuvos tautų komisija.
Pirmininkas. Gerbiamieji, dar kartą kartoju — Lietuvoje gyvena viena tauta. Lietuvių tauta. Lietuvos tauta yra visi.
Man atrodo, mes įsivėlėm į teisinį ginčą. Aš atsiprašau, nesu jame stiprus. Kas gali iš gerai reikalą išmanančių žmonių įrodyti, kad Lietuvoje gyvena tik viena tauta?
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Prašom deputatą E. Zingerį.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Aš tik dabar suvokiau tokį vienijantį, man atrodo, Arvydo Juozaičio pasiūlyto termino Lietuvos tauta kontekstą. Tai buvo prieš metus.
Pirmininkas. Tai yra Riomerio pasiūlyta.
E. Zingeris. Taip. Bet išplatinta A. Juozaičio. Ir todėl man atrodo, kad Lietuvos tautos nėra šia prasme skaldytojiškos. Mes skatinam jų etninį išlikimą ir remiamės Lietuvos tradicija. Man atrodo, čia nėra demagogiška diskusija, o skatinanti tas tautas išlikti savimi.
Pirmininkas. Gerbiamieji, aš esu aklavietėje. Ką siūlote daryti?
Balsai IŠ salės. (Negirdėti.)
L. N. RASIMAVIČIUS (Kuršių rinkiminė apygarda). Lietuvos ir lietuvių tauta tarptautinės teisės požiūriu yra skirtingi dalykai. Ir šito painioti nereikia. Jeigu mes remsimės būtent tautų apsisprendimo ir tautos apsisprendimo teise, tai mes turėtume Lietuvoje vadinti lietuvių tauta, o kitos — tautybės.
Pirmininkas. Prašom deputatą A. Taurantą.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Kad nereiktų veltis į šitą diskusiją, yra jau anksčiau siūlytas terminas ,,tautinių santykių". Tada mes nepažeidžiame nei vienų šalininkų, nei kitų. ,,Tautiniai santykiai" nekalba nei apie tautą, nei apie tautybę. Čia toks kompromisas.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūs susiaurinate šitos komisijos veiklos sritį ir siūlote užsiimti būtent tik santykiais, o ne jų pačių vystymusi Lietuvos viduje.
A. Taurantas. Tai tada Tautinių reikalų. Nebūtinai santykių.
Pirmininkas. Prašau pasiūlyti procedūrą.
Balsas IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Negalima nutarime palikti tuščių vietų.,
BaLsas iš SALĖS. Siūloma ne santykių, bet reikalų.
Balsas iš salės. Reikalų. Aš irgi pritariu.
Pirmininkas. Prašau deputatą K. Motieką.
K. Motieka. Pabandykim dar. Aš manyčiau, būtų, aiškiausiai taip pasakyti, kad tauta yra įvairių tautybių žmonių visuma Lietuvoje. Lietuvos tautą sudaro įvairių tautybių žmonės. Lietuviai irgi yra tautybės. Pabandykime apsvarstyti.
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys pabandys rasti išeitį.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš pabandysiu pasiūlyti grįžti beveik prie to, Kas čia parašyta. Jeigu Lietuvos tauta būtų visų Lietuvoje gyvenančių visuma, tai tada nebūtų daugiskaitos — Lietuvos tautos. Aš siūlau tiktai žodį ,,nacionalinių" pakeisti žodžiu ,,tautinių". Žodį ,,santykius" palikti. Jeigu neiškils santykių klausimų tarp tautybių, tai jos ir neateis į šitą komisiją. Jos gražiai dainuos, šoks, gros, jeigu neiškils tarp jų santykių reikalų. Taigi Piliečių teisių ir tautinių santykių komisija. Ačiū.
PIRMININKAS. Tautinių reikalų. Gerbiamieji, siūlau variantą, ir jeigu jis dar nepakankamai surinks balsų, tada. . .
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerai. Ačiū, gerbiamasis deputate. Nebeįrodinėkime. Prašau rimties. Deputatas V. Jarmolenka dar būtinai nori pasisakyti. Prašau.
V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Jeigu aš jau mažuma... Jeigu mes atėjom į aklavietę, aš nepretenduoju į paskutinę instanciją, bet grįžtu prie vieno pasiūlymo, kuris paskui buvo sėkmingai pamirštas. Žmogaus teisės komisija. Įeina sąvokos ,,pilietis", ,,valstybė", įeina ir žmogus kaip asmuo. Prašau apie tai pagalvoti.
Pirmininkas. Ne, aš nesutinku grįžti prie balsavimo.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Siūlau Piliečių teisių ir tautinių reikalų komisija. Kas už? Kas už, prašau balsuoti. Piliečių teisių ir tautinių reikalų komisija. Viskas.
Ačiū. Balsavimas baigtas, gerbiamieji. Kodėl nebalsuoja tie, kurie prieš tokį pavadinimą? Jūs boikotuojate?
Prašau balsuoti iš naujo. Piliečių teisių ir tautinių reikalų komisija.
Kažin ar galima šauksmu išspręsti kokį nors parlamentinį klausimą?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Ar galima pastabą? Aš vis dėlto siūlyčiau ,,tautinius santykius", nes tada kalbama apie santykius tarp tautų ir tautybių. 0 ,,tautiniai reikalai" gali būti suprantami, pavyzdžiui, kaip lietuvių tautiniai reikalai ar dar kokie nors.
Pirmininkas. Man atrodo, kad mes truputį įsirėmėme ir į esmę, nes vieni siūlo šioje komisijoje nagrinėti tik santykius tarp skirtingų tautybių Lietuvos piliečių, kiti siūlo šitoje komisijoje nagrinėti, kaip garantuoti normalų tautinį vystymąsi kiekvienai tautinei bendrijai. Todėl aš prašau pirmiausia balsuoti dėl šito: ar komisijos reikalai yra tik santykiai, ar komisijos reikalai yra tautinių bendrijų vystymasis.
Kas už santykius, prašau balsuoti žaliu mygtuku. Kas už tautinių bendrijų normalų vystymąsi. . . Po vieną? Atsiprašau, po vieną.
Būtų gerai, jeigu būtų mažiau triukšmo. Mes iš tikrųjų jau šiandien pavargę.
Prašau balsuoti. Kas už tai, kad komisija nagrinėtų tiktai santykius tarp Lietuvoje gyvenančių tautybių, prašau spausti žalią mygtuką, kas prieš — raudoną.
Gerbiamieji, mes dabar kalbam dėl antrosios dalies: ar mes nagrinėjame santykius, ar nagrinėjame visas bendrijas. Ar tikrai visi spaudė?
Jeigu mes šiandien negalime išspręsti šito klausimo, tada reikia skelbti posėdžio pabaigą. Yra kvorumas. Dauguma pasisako už normalų tautinių bendrijų vystymąsi.
Dabar du pasiūlymai. Vieni pasisako už tai, kad antroji dalis būtų ,,tautinių reikalų", kiti, kad būtų ,,tautybių reikalų". Todėl reikia balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pavadinime būtų ,,tautinių reikalų komisija"? Kas nesutinka, t. y. kas norėtų, kad būtų ,,tautybių reikalų komisija", spaudžia prieš.
Kol kas laimi ,,tautinių reikalų".
Balsai IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji, sprendimas nepriimtas. Nėra daugiau kaip pusės. Prašau nespaudyti svetimų mygtukų. Balsavimas baigtas, sprendimas nepriimtas.
Kas už tai, kad komisijos pavadinime būtų ,,tautybių reikalų"? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad antroje pavadinimo dalyje būtų ,,Tautybių reikalų komisija"?
Sprendimas priimtas. Komisija vadinasi Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija. Balsavimas įvyko.
Ir paskutinė komisija — Savivaldybių reikalų komisija. Kalbės deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS (Statybininkų rinkiminė apygarda). Mes komisijoje dėl valstybės valdymo šitą klausimą trupučiuką svarstėme. Mums nebuvo visai aišku, ar reikia atskiros savivaldybės komisijos. Tai ir socialiniai reikalai, ir sveikatos, ir tautiniai, ir švietimo reikalai — viskas savivaldybėje. Jeigu mes kuriame atskirą komisiją, tai kaip bus šitie dalykai koordinuojami? Dabar iškyla tokios problemos: pirma, ekonominės problemos, antra, kaip sukurti tą savivaldybę. Man rodos, ekonominė galėtų būti ekonominė. Bet tai yra tik vienas ketvirtadalis visų savivaldybės klausimų. 0 kur gali būti kiti, neaišku. Jeigu tokią komisiją įkursime, vėl darbas bus labai problemiškas. Išeina tokia pat matricinė struktūra. Neaišku, koks bus tos komisijos darbo objektas.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šita komisija būtų praktiškai jau darbo pratęsimas, kadangi dabar yra priimtas Vietos savivaldos pagrindų įstatymo projektas, ir jau yra suformuota specialistų grupė, kuri turėtų dirbti čia, rengdama administracinio teritorinio dalijimo reformą, kurdama valsčius, apskritis, kurortų įstatymus. Matau čia ne tik ekonominę problemą. Tai ir teisinių aktų, reglamentuojančių šituos dalykus, rengimas. Todėl aš siūlyčiau, kad ta komisija spręstų labai svarbią administracinio teritorinio dalijimo problemą. Tuo neužsiims nė viena kita komisija.
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Siūlau sukurti laikiną savivaldybės komisiją, nes vis tiek jos darbas turėtų baigtis, kada pradės funkcionuoti visa šita sistema.
L. MILČIUS (Vilkijos rinkiminė apygarda). Manau, kad turėtų būti nuolatinė komisija, kadangi bus daug konfliktų tarp vietų savivaldybių, rajonų ir Respublikos interesų.
A. ŽALYS (P a j ū r i o r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Taryboms ir jų vykdomiesiems komitetams, vadinsime juos valdybomis, tenka ir teks spręsti labai daug naujų uždavinių. Komunaliniame butų ūkyje yra specifinių klausimų, ir, matyt, Ekonomikos komisijai ne viską pavyks padaryti. Manau, kad ir biudžeto srityje yra specifinių dalykų, todėl šitame etape tokios komisijos reikėtų.
Pirmininkas. Siūlau pradėti balsuoti. Yra du pasiūlymai. Vienas — komisijos pateiktas, kad tokia nuolatinė komisija reikalinga. Buvo keletas pasiūlymų, kad tokia nuolatinė komisija nereikalinga. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už komisijos pasiūlymą? Prašom balsuoti. Balsuojama dėl to, ar reikalinga tokia nuolatinė komisija. Viskas aišku, galime toliau nebebalsuoti. Skaitau visą komisijų struktūrą.
Atsiprašau. Prašau klausti.
Balsas iš salės. Ar bus šiandien svarstomas laikinų komisijų klausimas?
Pirmininkas. Ne. Šiandien tam nepasirengta. Jau yra 19 valandų. Gerbiamieji, noriu, kad mes priimtume nutarimą, ir dėl to turiu perskaityti... Jūs dar prieš tai?
E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Buvo siūlyta dar organizacinė komisija. Aš tik primenu, kad buvo siūlyta.
PIRMININKAS. Šiuo metu organizacinės komisijos darbą turėtų atlikti dabar veikianti laikina darbo grupė. Tikiuosi, kad tos darbo grupės dar kurį laiką išliks, nepaisant to, kad susikurs ir nuolatinės komisijos. Jeigu ji gerai padirbės, sakysime, mėnesį arba du, tada šitas darbas turėtų pereiti į aparatą. Steigti organizacinę komisiją tokio pat lygio kaip problemines vargu ar reikia. Todėl aš prašyčiau nesiūlyti steigti tokios komisijos dabar, palikti šitą veiklą vienam darbo grupės pogrupiui, kuris tuo užsiims. Jeigu matysime, kad būtinai reikia tokios organizacijos, tada nebus vėlu tokiai komisijai įsisteigti. Aukščiausiosios Tarybos struktūros darbo grupėje šitas klausimas yra. Mes šeštadienį, matyt, jums pateiksime kai kurių samprotavimų.
Ar pasiūlymų autoriai neatsiima savo pasiūlymų? Nematau, kad kas nors reikalautų balsuoti, todėl skaitau komisijų sudėtį, Nutarimo projektas turėtų būti toks:
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Įsteigti tokias nuolatines komisijas:
Mandatų ir etikos,
Valstybės atkūrimo,
Teisinės sistemos,
Krašto apsaugos ir vidaus reikalų,
Užsienio reikalų,
Švietimo, mokslo ir kultūros,
Gamtos apsaugos,
Ekonomikos,
Biudžeto,
Agrarinę,
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų,
Piliečių teisių ir tautybių reikalų,
Savivaldybių reikalų".
Prašau pasiruošti balsuoti mandatais. Kas už tai, kad toks nutarimas būtų priimtas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 108.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė? Nėra susilaikiusių?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
PIRMININKAS. Nutarimas priimamas vienu balsu. Žodžio svarbiai informacijai prašė deputatas V. Landsbergis.
AT pirmininko deputato V. Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Prašėsi priimami pokalbio Vilniaus karinio garnizono vadovai. Buvo atėję keturi aukšti kariškiai, įteikė oficialų, labai šaltą raštą, rašytą ne jų pačių. Jie buvo tik įgalioti įteikti. Paskui mes pasikalbėjome jau kitokia dvasia.
Jie buvo įgalioti paprašyti, kad tas raštas būtų paskelbtas, ir aš pažadėjau tai padaryti. Kai aš jį perskaitysiu, jūs nemanykit, jog visi kariškiai ir vadovai yra taip nusiteikę, kaip šitas raštas skamba. Jis labai oficialus, adresuotas Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai.
Ar jūs nieko prieš, kad aš skaitysiu ne valstybine kalba, nes neturėjau laiko išversti?
«Военный Совет Прибалтийского Краснознаменного военного округа выражает решительный протест против принятия Верховным Советом Литвы постановления от 12 марта 1990 года о недействительности Закона СССР о всеобщей воинской обязанности от 12 октября 1967 года на территории Литовской Республики, а также Закона о признании утратившими силу некоторых статей Уголовного кодекса Литовской ССР и Кодекса Литовской ССР об административных правонарушениях. Данные законодательные акты направлены на подрыв безопасности Союза Советских Социалистических Республик, нарушает сложившийся в Европе военно-политический паритет. Решения затрагивают жизненные интересы не только жителей Лит-вы, но и других народов СССР. Они приняты, не дожидаясь завершения выборов, тем более не заручившись законно оформленной волей населения республики. Такие действия ведут к разрыву традиционных братских связей между республиками, нагнетают напряженность вокруг военнослужащих, призванных из Литвы, проходящих службу в рядах Вооруженных Сил СССР. Весь личный состав Краснознаменного Прибалтийского военного округа будет и впредь выполнять задачи по вооруженной защите Союза Советских Социалистических Республик в соответствии с законами СССР (Военный Совет Краснознаменного Прибалтийского округа)».
Čia iš Rygos, kaip jūs suprantate. Ten yra Pabaltijo karinės apygardos Karo taryba. Tai jos protesto raštas, adresuotas mums. Vilniaus karinio garnizono karininkai jį tiktai įteikė. Į mano klausimą, ar tos formulės, kurios vertina mūsų aktus, buvo padarytos pačių kariškių, ar su kieno nors pagalba atsiųstos iš kitur, jie, aišku, negalėjo atsakyti, nes jie nedalyvavo priimant šitą tekstą.
Mes gana draugiškai pasikalbėjome. Atrodo, kad supratome vieni kitus. Nesiimsiu visko perpasakoti, neatimsiu jūsų laiko. Iš to pokalbio paaiškėjo vienas pageidavimas, kuris galėtų būti bendras mūsų pageidavimas — kad kariai arba karininkai, šiuo metu esantys Lietuvoje ir vaikštantys uniformuoti, nebūtų kokių nors priekabių ar įžeidimų objektai. Mums to tikrai nereikia. Vertėtų mums gal Tarybos lygiu, gal Prezidiumo ar asmeniškai kam nors kreiptis su specialiu pareiškimu, kad šita situacija taip pat yra pereinamojoje stadijoje, statusas dar neapibrėžtas. Tie kariškiai dėl situacijos, kurioje jie dabar yra, asmeniškai visai niekuo dėti, ir bet kokie, kad ir maži, tarkim, buitinio, gatvinio pobūdžio konfliktai būtų tiktai žalingi ir net labai žalingi. Šitą aš norėjau pasiūlyti, pasitarti, nutarti.
Galbūt šitą dalyką galima padaryti net Aukščiausiosios Tarybos vardu. Tai būtų labai solidu. 0 kokia nors instrukcija reiktų kreiptis gal į Sąjūdžio grupes ar į kitus įvairius galimus iniciatorius, kad jie nepradėtų karščiuotis kaip šiandien jau buvo Alytuje. Jie man papasakojo, kad atėjo vyrai perimti komisariato ar kažkokio karinio pastato. (J u o k a s.) Tuo požiūriu šitoje veiksmų srityje tuo labiau nereikia karščiuotis.
Mes apie tai čia kalbėjome, ir deputatai padarė pastabų, kad iš tikrųjų būtų neprotinga ir net pavojinga kaip nors veržtis į tuos pastatus. Be kita ko, aš galiu pasakyti, kad tai, ką mes čia kalbėjome (apie tam tikrą esamų tarnybų perimamumą, sakysime, kareivių sugrąžinimui ir pan.) buvo išgirsta, suprasta, kad jie gali būti kitaip reikalingi, ir taip pat verta apie tai galvoti.
Taip pat kalbėjomės ir dėl karininkų (vienas iš jų buvo lietuvis, po ilgametės tarnybos kitur dabar dirbantis Lietuvoje). Buvo kalba, kad karininkai bus reikalingi ir Lietuvos kariuomenėje.
Buvo kalbėta ir apie mūsų jaunuolių padėtį, kuri čia įvardinta ,,vokrug vojennoslužaščich" (kaip esamas problemas vardindavo ,,vokrug Afganistana"). Čia, žinoma, daug konkretesnė problema. Jie taip pat žino, kad prasidėjo masinis bėgimas. Deputatų kalbos, kurios skatina šitą procesą, irgi gali būti interpretuojamos kaip tam tikras atsakomybės momentas. Ir čia turime būti atsargūs. Turime skelbti, kad klausimas dabar atsiranda tarpvalstybinių santykių plotmėje. Aš jį įvardinau ir kaip labai nepageidautiną situaciją, kai mūsų jaunuoliai, esantys Tarybinės armijos daliniuose, gali atsidurti savotiškų įkaitų padėtyje. Žinoma, svarbu jų apsauga, mes esame kreipęsi net į patį Michailą Gorbačiovą. Karinių dalinių vadovai turėtų jausti tą pareigą. Aš apie tai šiandien kalbėjau telefonu su Kaliningrado karinės apygardos vadu, generolu Kolesnikovu. Prašiau, kad jis per dalinių politinius vadovus būtinai darytų poveikį kareiviams, aiškintų, kad jų tarpusavio santykiai turi būti labai prižiūrimi, perspėtų, jog dabar kiekvienas toks konfliktas, o ypač su sunkiomis pasekmėmis, labai lengvai gali pavirsti, iš esmės jau virsta beveik tarptautine problema, tarptautiniu konfliktu.
Mes, be abejo, puikiai žinojom, ką darom, kad tai iš karto padės ant stalo mūsų visą nepriklausomybės reikalą. Kiek galima suprasti iš tų karinių vadovų, čia negresia kokiais nors kariniais veiksmais. Žinoma, niekas to neketina daryti, bet, kita vertus, yra ir nelabai gerų reiškinių. Vėliau gavau informaciją (gaila, negalėjau jų apie tai paklausti), kad šiandien Respublikinis karinis komisariatas sukvietė visų karinių komisariatų atsakingus darbuotojus ir davė jiems nurodymus įsakymo forma, kad jie visi privalo dalyvauti pasipriešinimo mitinge, kuris organizuojamas Vilniuje. Nedalyvavusieji net gali būti atleidžiami iš darbo tų komisariatų sistemoje. Tai labai grubus žmonių prievartavimas, panaudojant aklą, net pasakyčiau, saldofonišką sistemą. Žinoma, tai žmonių išbandymas. Gali būti, kad mums reikia oficialiai kreiptis ir į juos. Gali būti, kad dėl to mitingo, kuris numatomas sekmadienį, reiktų irgi padaryti pareiškimą, adresuotą visiems esamiems ir galimiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Tai irgi tam tikras apsisprendimas. Siūlau pasikeisti nuomonėmis, ką nors nutarti.
Be to, tame karinių komisariatų darbuotojų pasitarime buvo kalbama apie tai, kad šaukimą į karinę tarnybą bet kokia kaina būtina organizuoti šį pavasarį, nepaisant visų mūsų padarytų nutarimų.
Prie tų bandymų ką nors sudrumsti yra ir telefonograma iš Klaipėdos, kad Žvejybos uosto teritorijoje ,,naktinė partija", kaip ji čia vadinama, ir ,,Rybpromo" uosto organizacija organizavo mitingą prieš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus. Daugiausia dalyvavę kanceliarijos darbuotojai arba, kaip mes pasakytume, nomenklatūra. Žinoma, gal ir smulkesni. Nutarta ruošti referendumą. Dabar mus iš visų pusių gąsdins kokiais nors vietiniais referendumais.
Ačiū už dėmesį. Tiek informacijos, bet primenu, kad prašiau pasikeisti nuomonėmis, ir galbūt ką nors nutarsim.
Pirmininkas. Aš dar dėl informacijos. Čia deputatui J. Karveliui, bet aš tikiuosi, kad jis neįsižeis.
,,Informuoju, kad Klaipėdos transporto laivyno valdybos viršininkas Dmitrenko uždaro ryšio RTO ragina kapitonus siųsti protesto prieš Lietuvos nepriklausomybės akciją telegramas M. Gorbačiovui. Linkiu jums ištvermės. Su pagarba — Ranonis".
Prašau, kas norėtų pasisakyti dėl to, ką pasiūlė gerbiamasis V. Landsbergis. Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau šitą paskelbti spaudoje, bet nepriimti jokio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ar kreipimosi. Paprasčiausiai informacijos pavidalu pasakyti tą, ką reikia.
Pirmininkas. Dėkoju. Kalbės deputatas M. Laurinkus.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Jau anksčiau esu minėjęs, kad iki šiol dirba Valstybinė komisija dėl Tarybinės armijos statuso ir jaunuolių karinės tarnybos. Šitos komisijos įgaliojimai baigiasi balandžio 1 dieną. Toks buvo sprendimas. Manyčiau, jog šiuo metu reikėtų suintensyvinti šios komisijos darbą. Galbūt ir dar kas nors pageidautų joje dalyvauti. Reikėtų pakeisti šitos komisijos pavadinimą ir priskirti ją tiesiogiai prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Tokia komisija turėtų spręsti armijos išvedimo sąlygų, terminų ir jaunuolių grąžinimo iš karinės tarnybos į Lietuvą reikalus. Turi būti iš karto sukurtas informacinis štabas prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Manyčiau, tai būtų laikina komisija, bet tokią komisiją neatidėliojant reikėtų steigti, nes šiuo metu tai yra pats aštriausias klausimas.
PirMininkas. Gerbiamasis deputate, kol kas jūsų komisija veikia. Ar iki šeštadienio jūs negalėtumėt Krašto apsaugos darbo grupėje sudaryti normalų projektą ir jį pateikti?
M. Laurinkus. Krašto apsaugos grupėje šitas klausimas buvo aptartas ir nutarta, kad ji užsiima vienomis problemomis, konkrečiai — įstatymo koncepcijos parengimu. 0 šitos valstybinės komisijos uždavinys yra konkretus, aiškus, kaip laikinos komisijos uždavinys. Jeigu bus man leista, aš suformuosiu šitą grupę ir galbūt sprendimo projektą pateiksiu šeštadienį.
Pirmininkas. Dėkui. Kalbės deputatas V. Kačinskas.
V. Kačinskas (Aušros rinkiminė apygarda). Visiškai neseniai teko bendrauti su viduriniojo sluoksnio karininkais, kurių yra daugiausia. Svarbiausia jų problema buvo politinė, ne Sąjūdžio ir kitų jėgų žingsniai, bet būtent karinikų statuso Lietuvoje problema. Kaip sakė gerbiamasis Pirmininkas, mes galėtume kreiptis ir į savo žmones, ir į kitus, prašydami nekliudyti jų ir neužkabinėti. Tai būtų sveikintinas dalykas, ir aš tam pritariu.
Pirmininkas. Dėkui. Prašom J. Oleką.
J. Olekas. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam Pirmininkui. Pietų metu teko būti karinėje ligoninėje ir kalbėti su visu būriu karininkų, kad tokia situacija tarp jų yra. Iš tikrųjų reiktų pabandyti kaip nors nuraminti Lietuvos žmones, bent parodyti tokį pavyzdį. Sakyčiau, kad tikrai vertėtų priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau, kad mes nebesikartotume. Artėja vakaras. Tuos, kurie turi konkrečių konstruktyvių pasiūlymų, prašyčiau pateikti, ir galėtume tada baigti posėdį. Prašom deputatą Z. Vaišvilą.
Z. VAIŠVILA (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nieko nesiūlydamas, noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną labai opią problemą. Tai tarptautiniai ryšiai, keičiantis sporto delegacijomis, varžybos. Pavyzdžiui, šeštadienį Vilniaus ,,Žalgiris"—Maskvos ,,Dinamo". Yra tokie aštrūs taškai. Tas pats Kaune su krepšininkais, Vilniuje ir pan.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Z.Vaišvila, ar jūs turite kokį nors nutarimo projektą, kad mes galėtume dėl ko nors balsuoti?
Z. VAIŠVILA. Apie nutarimo projektą šiandien, matau, kad jau nebus kalbama.
Pirmininkas. Už tai aš prašyčiau nebekelti naujų problemų, tokių, kurių mes negalim išspręsti. Reikia pasiruošti šeštadieniui ir tada imtis.
Prašau deputatą V. Šadreiką.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Iki šiol man dar tenka eiti Respublikos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos pirmininko pareigas. Šiandien mūsų komisijoje gauta informacija (kol transliavo televizija, aš nenorėjau kalbėti), jog tie kariai, Lietuvos piliečiai, kurie tarnavo Baltarusijoje ir Ukrainoje ir buvo laikinai perkelti į Azerbaidžaną bei Armėniją, yra izoliuoti ir išvežti į kalnus. Sustiprinta jų apsauga. Kariai, tarnaujantys už Uralo, Urale, Tolimuosiuose Rytuose, negauna pašto, neleidžiami pasikalbėjimai. Faktiškai jie yra izoliuoti ir pusiau areštuoti. Tai štai problema Nr. 1. Už Respublikos ribų tarnauja 38 tūkstančiai mūsų jaunuolių. Mes neturime galvoti apie tai (aš šiandien bandžiau komisijai įrodyti), kur kokia bus krašto apsaugos sistema, bet mes turim susigrąžinti tuos 38 tūkstančius vaikinų. Mūsų komisija yra prie Prezidiumo, mes tai padaryti nepajėgūs. Kreipiuosi į Aukščiausiąją Tarybą. Deputatai kažkodėl atsistojo ir išeina, lyg jiems visiškai nerūpi tas klausimas. Tai mūsų vaikų klausimas. Reikia, mano supratimu, kad Aukščiausioji Taryba arba gerbiamasis Prezidiumo Pirmininkas...
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, gal būtų galima greičiau ir trumpiau.
V. Šadreika. Reikėtų galbūt kreiptis į gynybos ministrą ir poną N. Ryžkovą, kad nesiimtų tų priemonių. Ir dar viena problema. Kaip pasielgti ir paaiškinti? Telefono skambučiai netyla dieną naktį. Ką daryti su tais, kurie pabėga? Ką patarti tiems, kuriems baigiasi atostogos? Jų labai daug.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamieji, nebeužduokim gal dabar...
V. Šadreika. Supraskit, aš negaliu vienas imtis tos atsakomybės. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkui. Kalbės deputatas L. Rasimavičius, Gerbiamieji, prašyčiau tik po tris sakinius.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Aš tik noriu atkreipti dėmesį: kai neveikia televizijos kameros, jų vyrukai, kai ko nors pas mus dar salėje trūksta, mes dirbam labai ramiai. Tai apmąstymui.
Pirmininkas. Dėkui. Prašom deputatą V. Katkų.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Aš norėjau V. Šadreikos paklausti, ar tai reikia kvalifikuoti kaip kareivių internavimą? Kaip šitą kareivių surinkimą.. .
Pirmininkas. Ar deputatas V. Katkus negalėtų deputato V. Šadreikos paklausti asmeniškai?
V. Katkus. Ne, tai yra labai svarbu, kad visi girdėtų. Ar prasidėjo internavimo procesas?
Pirmininkas. Prašom deputatą P. Vaitiekūną.
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, prašau vieną minutę dėmesio. Aš norėčiau dar pakalbėti apie problemą, susijusią su karininkais ir jų šeimomis, gyvenančiomis Lietuvoje. Rinkiminės kampanijos metu man teko kalbėti su jais namuose. Maždaug per pusę valandos, valandą mums pavykdavo pasiekti palyginti labai neblogą tarpusavio sutarimą. Žinoma, ta auditorija buvo labai maža, ir šitas klausimas yra pakankamai rizikingas. Už tai kreipiuosi į jus pritarimo. Reikėtų suorganizuoti per televiziją vieno dviejų deputatų diskusiją su vienu dviem karininkais, pritariančiais mūsų idėjoms. Tai, manau, gerokai sušvelnintų įtampą Respublikoje.
PIRMININKAS. Prašom deputatą Z. Vaišvilą. Aš supratau, kad P. Vaitiekūnas baigė.
P. Vaitiekūnas. Bet vis dėlto reikėtų arba pritarimo, arba nepritarimo.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausioji Taryba iš tiesų nėra Sąjūdžio Seimas, ir turėtų svarstyti pateiktus projektus. Man regis, kad tokiai iniciatyvai kaip pokalbio televizijoje organizavimas turėtų užtekti vien deputato sugalvojimo ir nereiktų atsiklausti Aukščiausiosios Tarybos pritarimo.
Gerbiamieji, matau, kad daugiau kalbančiųjų nebėra. Ačiū. Noriu paskelbti štai tokį įdomų skelbimą, kuris kabojo Kuro aparatūros gamykloje: ,,Šių metų kovo 16 d. ir t. t. aikštelėje tarp pirmo ir trečio cecho ir t. t. įvyks mitingas, skirtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos nutarimams". Tik neparašyta, ar paremti, ar pasmerkti.
,,Pirmininkaujančiam Abišalai. Diktorius Bulavas iš Vilniaus. Reikia kirčiuoti vardinis balsavimas". Priimu ir siūlau visiems taip kirčiuoti.
Deputatas V. Čepaitis prašo 10 minučių po posėdžio susirinkti Sąjūdžio deputatų klubą.
Ir pagaliau paskutinis pranešimas. Man asmeniškai, bet aš jį paskelbsiu visiems. Nuo rinkėjo Rimanto Radišausko iš Vilniaus. Štai toks, prašau įsidėmėti: ,,Jei nors vieną žingsnį žengsite atgal į Maskvos glėbį, parūpinkite mano 4 asmenų šeimai vizų į bet kokią kapitalistinę šalį. Vergauti nesiruošiu".
Ačiū už dėmesį. Iki šeštadienio.
V. Landsbergis. Aš labai prašyčiau. Turiu vieną klausimą Aukščiausiajai Tarybai. Aš pasiūliau apsvarstyti ir galbūt nutarti, kad būtų padaryti tam tikri pareiškimai. Ar aš galiu traktuoti jūsų tylėjimą kaip pritarimą tiems pasiūlymams?
Pirmininkas. Be abejo. Juo labiau kad buvo ir žodžiais pritarta. Ar jau galima būtų baigti posėdį?
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Viena informacija, jeigu galima. Visus tuos, kurie yra Televizijos ir radijo komiteto komisijoje, prašytume penktadienį 9.30 val.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, dar viena labai svarbi informacija. Prašau išeinant atlikti tai, ką prašė jūsų deputatas L. Sabutis, t. y. užsirašyti svarbumo tvarka bent į tris komisijas ir padėti sąrašus ant staliuko.
E. Zingeris. Gerbiamieji, tarp mūsų yra svečias iš JAV, daugel metų brandinęs. Lietuvos nepriklausomybės idėją, juristas Bill Hull. Aš siūlyčiau padėkoti jam už šitą darbą aplodismentais. (P 1 o j i m a i.)
K. Motieka. Dar noriu priminti, kad deputatai penktadienį susitiktų su savo rinkėjais. Ir kad viskas, ką kalbėjome pirmoje dienos pusėje, būtų įvykdyta.
Pirmininkas. Rytoj dirbs laikinos darbo grupės. Labai prašau užsirašyti dabar į kurią nors komisiją, geriau į tris, ir išdalinsim, nes darbo grupė, kuri atsako už struktūrą, norėtų jau pradėti žiūrėti, kas išeina. Būtų labai gerai, kad dabar tai padarytume. Penktadienį susitinkame su rinkėjais, šeštadienį 11 val. plenarinis posėdis.