1990 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Pradėsime darbą. Šiandien jo mūsų laukia kiek mažiau negu vakar ar praeitomis dienomis. Bet išlieka tas pats susikaupimas, ta pati nuotaika, atsakomybė. Apie padėtį Lietuvoje kalbės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai! Mano toks pasisakymas nepavirs gal tradicija. Aš manau, kad tai tik šių dienų pageidavimas. Deputatai pageidauja, kad pasisakyčiau, ir aš neatsisakau.
Šiandien išaušo saulėta diena. Kaip būtų gerai, kad ir mūsų širdyse būtų taip pat saulėta. Bet gyvenime būna ir debesėlių. Mes turime aiškintis—iš kur jie kyla, kodėl jie kyla, ar negalime patys reguliuoti ir savo atmosferos.
Atrodo, ramu, bet iš tikrųjų gali būti daromi neramumai. Gavome žinių, kad priešiškos Lietuvos pasirinktam keliui jėgos nori smogti per gana jautrią vietą—per duonos tiekimą. Jeigu Vilniaus kepyklose, duonos kombinatuose kam nors pavyks suorganizuoti streiką bent trumpam, bent kelioms dienoms, tai Vilniuje, kurio gyventojų sudėtis yra marga ir tautiškai, ir politiškai, kur žmonės iš dalies pasiduoda įvairiems jaudinimams ir klaidinimams, to gali pakakti, kad prasidėtų kokie nors, kad ir nedideli, neramumai. Kaip aš jau kalbėjau vakar, tokių dalykų, tokių reiškinių gali pageidauti ir politinės jėgos, kurios norėtų kvestionuoti mūsų padarytus sprendimus visuotinės lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių žmonių valios išraišką.
Tai, kad keli karininkai siunčia telegramas, ginčydami, jog ne su kiekvienu Lietuvos gyventoju buvo suderinti šitie sprendimai, žinoma, gali ir nelabai mus trikdyti. To reikėjo laukti. Tokių pareiškimų atskiros grupės gali daryti ir toliau. Klausimas tik toks, kiek tas procesas bus skatinamas ir kaip juo gali būti norima pasinaudoti.
Aš jau mačiau platinamus skelbimus, kvietimus į protesto mitingą, kurį organizuoja jums žinomos, dabar atvirai susivienijančios organizacijos arba grupės, kaip TSKP platformos jungiami senojo tipo komunistai, ,,Jedinstvos" organizacijos žmonės, taip iki šiol ir nepaaiškinę savo juridinio statuso vadinamieji socializmo gynėjai ir dar kai kurie įvairiai pasivadinę politiniai junginiai. Tam tikras jų sąrašėlis irgi, matyt, turi tikslą: parodyt, kad tų jėgų yra daugiau, negu jų yra iš tikrųjų.
Kita vertus, atrodo, kad Sniečkaus mieste ypatingų neramumų ar sutrikimų nėra, nors pageidaujama, kad mes nuo Aukščiausiosios Tarybos tartume žodį, padarytume pareiškimą dėl Sniečkaus miesto ateities, jo gyventojų traktavimo. Toks pageidavimas yra gautas iš ten ir tą tikrai reikėtų padaryti. Žinoma, padėtis Respublikoje labai daug priklauso ir nuo mūsų pačių santarvės, susiklausymo ir konstruktyvaus darbo. Ne kartą teko kalbėti, kad mes norime to konstruktyvaus darbo, norime rasti formas, kuriose oponuojančios viena kitai nuomonės būtų būtent nuomonių, o ne absoliučios konfrontacijos išraiška. Kartais ir dėl smulkios problemos taip susiremia, jog aiškiai matyti: esmė nėra ta problema, esmė yra kitur, todėl problema dirbtinai didinama.
Mes čia susidūrėm su gausybe labai griežtų protestų dėl kokio nors nedidelio procedūrinio netikslumo ar neatitikimo labai raidiškam reglamentui, nors tai berods nebuvo daroma bloga valia, o tiesiog dėl patyrimo stokos. Bet mes taip pat matėm, kad tas kritiškas fiksavimas, kuris galėtų būti padarytas ir draugiška forma, sakykim, per pertrauką ar patarimo būdu, kai kada daromas su beapeliacinės kritikos ir diskreditavimo tendencija. Taip labai keistai man atrodė vakarykštė diskusija dėl Kreipimosi į Lietuvos žmones dėl jų santarvės. Pasirodė, kad mažų mažiausiai ta santarvė skirtingai suprantama, arba, kitaip sakant, santarvė tam tikromis sąlygomis. Štai vienas kreipimasis. Aš galvojau ir vakar klausiau, kas jame yra bloga? Žinoma, galėjau ir suprasti, matau vieną momentą, kuris galėjo jame nepatikti to pareiškimo priešininkams. Tame pareiškime buvo nepritariama parašų rinkimo kampanijai Lietuvoje. Aš ir apie tai esu kalbėjęs vakar rytą ir nepritariau parašų rinkimo kampanijai, visiškai nepaisant, kokie ir kieno naudai jie būtų renkami. Dabar galbūt bus renkami parašai prieš mūsų nutarimus, prieš daug ką gali būt renkami parašai. Gali būti renkami parašai ir prieš A. Brazauską, ir prieš V. Landsbergį kartu, nes abu jie yra pasisakę už Lietuvos nepriklausomybę. Gali būti renkami parašai prieš Sąjūdį, reikalaujant nekintamų Lietuvos ryšių su Tarybų Sąjunga ir kartu remiant A. Brazauską, lyg jis būtent būtų kaip tik tos pozicijos šalininkas. Gali būti visiška sumaištis, įnešta į žmonių protus. Todėl, pasisakydamas prieš tokias kampanijas, aš galvoju, kad tas pareiškimas, kurį vakar pasiūlė deputatė L. L. Andrikienė, neturėjo būti taip priešiškai sutiktas. Galbūt šiandieną mes ir nesiginčysime iš esmės: rinkti parašus Lietuvoje, ar ne, o daugiau ten nieko nebuvo, dėl ko su tuo pareiškimu nenorėta sutikti.
Bet gali būti, kad oponuojančios viena kitai politinės jėgos naudosis ir mažais pretekstais, kad trukdytų kitai pusei priimti nutarimus. Tai būtų negerai. Mes prarandame laiką ir, jeigu ta situacija aštrės, galime duoti pretekstų galvoti ir aiškinti, kad situacija Lietuvoje yra nestabili ir reikia palaukti, kas išrykės, neva rinkiminė kampanija, politinė kova dar tęsiasi, dar neaišku, kokia yra Lietuvos pozicija. 0 tai trukdys ir mūsų pripažinimui tarptautiniu mastu, ir mūsų kontaktams su pasauliu — kontaktams, kurie galėtų apsaugoti mūsų žmones nuo galimų vienašališkos, blogos ekonomikos padarinių. Todėl aš vėl labai norėčiau pakviesti visus šitoje salėje ir visur Lietuvoje neieškoti pretekstų konfrontacijai, o žvelgti į dalykus plačiau, nesivadovauti užgauta ambicija arba kokios nors pozicijos atstatymo viltimi. Dabar yra taip, kaip yra, kaip lėmė rinkimai Lietuvoje. Yra parlamente dauguma, yra mažuma. Tai yra normali situacija. Norėčiau tik pakviesti, kad svarbieji sprendimai būtų priimami beveik visuotinai sutarus arba tikrai visuotinai sutarus. Tačiau jeigu juos reikia priimti balsų dauguma ir jie yra priimami, tai nėra pagrindas kam nors protestuoti, aiškinti, kad mažumos teisės pažeistos. Tokių balsų mes čia girdėjome. Tai klaidinantys balsai. Mažumos balsas yra visada svarbus, į jį reikia įsiklausyti, mes stengsimės Į jį įsiklausyti, kvietėme ir kviesime bendradarbiauti. Bet ta mažumos opozicija turi būti konstruktyvi, ji negali būti destruktyvi, trukdanti žengti toliau. Aš manau, kad to nebus, ir tuo norėčiau baigti savo įžanginį žodį, pakviesti visus prie konstruktyvaus darbo. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Gerbiamieji! Norėčiau tarti keletą žodžių, pratęsdamas mūsų gerbiamojo Pirmininko mintis.
Jau vakar vakare išryškėjo tam tikri nuomonių skirtumai, kuriuos gerbiamasis R. Ozolas pavadino aiškia opozicija. Tai normalus, teigiamas ir net pageidautinas dalykas. Opozicijos buvimas yra būtina lankstaus ir kūrybingo darbo sąlyga. Tačiau turėtų aiškėti, kuo opozicija skiriasi nuo pozicijos ir kokiais klausimais abi pusės galėtų diskutuoti.
Mums labai svarbu suvokti, kaip politinė situacija parlamente atspindi bendrą politinę situaciją Lietuvoje, ar ji yra tos politinės situacijos miniatiūrinė išraiška. Jeigu taip, tai reikia daugiau pasiaiškinti.
Manau, kad ta mažuma, kurią mes vadiname opozicija, daugiausia susideda iš LKP narių. Kada neseniai įvyko LKP suvažiavimas, išryškėjo, kad komunistai nevienodai žiūri į Lietuvos ateitį ir politinius procesus. Tuo pagrindu išsiskyrė dvi kryptys: LKP ir TSKP tęsėja. Suvažiavimo metu buvo gana aiškūs abiejų partijų skirtumai Lietuvos ateities požiūriu. Kai renkami parašai, tas opozicijos objektas vėl nėra aiškiai apibrėžiamas, jis užmaskuotas.
Namie, pašto dėžutėje aš radau tokį kreipimąsi, girdėjau, kad ir daugiau kas yra radę, ir gerbiamasis deputatas M. Čobotas tokį patį rodė. Kviečiama kovo 18 d. 12 val. prie Sporto rūmų į mitingą. Kvietėjų yra keletas. Tai LKP ant TSKP platformos miesto komitetas, nepersitvarkiusio komjaunimo komitetas, ,,Jedinstvo" ir Karo ir darbo veteranų taryba, kariai.
Kyla klausimas, kaip LKP nariai ir tie jos nariai, kurie yra AT deputatai, žiūrėtų į šitą politinę veiklą, atsimindami mūsų LKP suvažiavimo nuostatus. Ir aš pats, kaip LKP narys ir CK narys, turiu aiškiai pasakyti, kad tai nesiderina su ta pozicija, kurią LKP užėmė savo XX suvažiavime. Todėl manau, kad ir opozicinė grupė turėtų nenutylėti ir savo nuomonę šiuo klausimu pasakyti. Ir ne tik ji, bet ir deputatai—LKP nariai. Ačiū.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.
Pirmininkas. Gerbiamieji! Laikas mums užsiregistruoti.
Salėje yra 119 deputatų, registratūroje užsiregistravo 105. Siūlau šios dienos posėdžio darbotvarkę: Kreipimasis į Lietuvos žmones, kuris buvo pradėtas vakar svarstyti, dėl TSRS gynybos ministerijos karinio komisariato Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklos sustabdymo (projektas jums turėjo būti išdalintas), dėl tolesnio sesijos darbo.
Tikimės, kad šiandien mūsų plenarinis posėdis truks neilgai, todėl jo pabaigoje turime susitarti, kaip dirbsime toliau.
Ar dar bus kitokių pasiūlymų, ką reikėtų įtraukti į darbotvarkę?
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Norėjau paklausti, ar neišklausysime informacijos apie politinę situaciją?
Pirmininkas. Ar jūs turite parengęs?
L. S. Razma. Aš manau, kad vadovybė turėjo parengti informaciją apie politinę padėtį pasaulyje ir Sąjungoje, kad deputatai ją gerai žinotų.
Pirmininkas. Aš tikiuosi, kad į posėdžio pabaigą tai bus padaryta. Nežinau, ar tai būtina traukti į darbotvarkę. Tiesiog galima bus išklausyti ir tiek. Ar sutinkate su tuo?
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paprašyti suteikti man galimybę keletą minučių, ne daugiau kaip 5, pakalbėti vienu ekonominės krypties klausimu, mano supratimu, labai neatidėliotinu, susijusiu su pramonės įmonių darbu ir su būsimu (iš karto po Juozinių) atlyginimų išmokėjimu.
Aš gavau tokį grupinį keleto įmonių vadovų, tarp jų ir mano rinkėjų iš Grigiškių gamybinio susivienijimo, laišką. Jeigu bus galima, prašyčiau ką nors prie manęs prisidėti ir patalkinti. Deputatai, mes jau apsišaudėme politiniais reikalais, o kitais klausimais dar menkai pažįstami. Norėčiau, kad patalkintų koks nors valstybinės įmonės žinovas ir finansininkas bei bankininkas. Bus kalbama tik apie tuos reikalus, bet patikėkite, jie tikrai neatidėliotini.
Pirmininkas. Ar jūsų šitas pasisakymas netiktų darbo grupėje, kuri rengia Vyriausybės struktūrą ir kitus dalykus?
R. Rudzys. Reikalas tas, kad aš gavau tokį kategorišką pasiūlymą sustabdyti vieną banko instrukciją ir vieną valstybinės įmonės įstatymo punktą. 0 tai jau yra sesijos kompetencija.
Pirmininkas. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Ar jūs neprieštarautumėte, kad mes dabar patvirtintume darbotvarkę be gerbiamojo R. Rudzio pasiūlymo, o jeigu bus parengtas projektas, ir bus galima ką nors svarstyti, jį įtrauktume papildomai? Jūs sutinkate, deputate?
Tada siūlau tvirtinti tokią darbotvarkę, kokią perskaičiau: Kreipimasis į Lietuvos žmones, dėl TSRS gynybos ministerijos karinio komisariato, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos sustabdymo ir dėl tolesnio sesijos darbo.
Deputatas Z. Vaišvila siūlo svarstyti pirma dėl karinio komisariato? Tada prašau mygtukais patvirtinti pritarimą tokiai darbotvarkei.
Darbotvarkė patvirtinta. Ir deputatas V. Landsbergis, ir deputatas B. J. Kuzmickas kvietė pasisakyti opozicijai. Turiu gerbiamojo Č. Juršėno ir gerbiamojo V. Beriozovo raštelius. Galbūt mes, netraukdami šito punkto į darbotvarkę, tiesiog išklausytume jų nuomonę? Sutinkate? Kadangi dabar pradėjome šitą klausimą, tai užbaikime ir tada eisime konstruktyviai dirbti. Galima taip daryti?
Prašom, gerbiamasis deputate Č. Juršėnai, o paskui suteiksime žodį deputatui V. Beriozovui.
Balsas iš salės. Atsiprašau, kol Č. Juršėnas prieis, gal aš galiu perskaityti, ką man rinkėjai atsiuntė?
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūs galbūt atsisėskite, o paskui mes pabandysime susitarti. Jeigu turėsime bent kiek laiko, tai tikrai galėsime supažindinti vieni kitus su savo rinkėjų nuomone. Prašau gerbiamąjį deputatą.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos! Aš visiškai remiu mūsų Pirmininko pasiūlymą organizuoti darbą taip, kad kiltų kuo mažiau nereikalingų ginčų. Per šitas dienas ir per oficialius, ir per neoficialius posėdžius, įsitikinau, kad norint galima išvengti ginčų, kurie erzina televizijos žiūrovus, visą Lietuvą ir kelia nepasitenkinimą mūsų darbu. Įsitikinau iš praktiškų reikalų.
Gerbiamieji Sąjūdžio deputatai dar iki sesijos turėjo progos įsitikinti, kad aš linkęs bendradarbiauti ir nelinkęs išnaudoti kokių nors pasitaikančių klaidų, kad rinkčiau sau taškus. Bet, norint tikrai konstruktyviai, našiai dirbti, reikėtų daryti taip, kaip Pirmininkas labai gražiai ir teisingai pasiūlė. Per pertraukas, draugiškai. Man šitai visiškai priimtina. Manau, kad mano kolegoms, turiu galvoje ne Sąjūdžio deputatus, tas irgi yra priimtina. Tad šitaip ir darykime.
Mes tiktai užvakar uždarame posėdyje kalbėjome apie tuos pačius dalykus. Iš šitos tribūnos aš kaip tik kalbėjau apie tam tikras mažumos teisių garantijas.
Atrodė, visi sutiko, niekas neprieštaravo, o paskui, dieną, iškilo šitas tikrai nelaimingas klausimas dėl Televizijos ir radijo komiteto pirmininko, kuris daugumai deputatų buvo staigmena. Jeigu tokius ir panašius klausimus galima būtų kolegiškai, draugiškai, per pertrauką, prieš posėdį pasiaiškinti, tada išties nekiltų susierzinimo ar nepasitenkinimo, kad čia kažkas daro fokusus ar netgi daugiau.
Aš galėčiau pasakyti daugiau, bet tikrai nenoriu šito daryti, siekdamas santarvės. Taigi mano siūlymas yra paremti Pirmininko mintį, kad tikrai mes dirbtume draugiškai ir išnaudotume neoficialius kontaktus, rengtume ar abiejų tų klubų, ar atitinkamų grupių susitikimus. Kai sudaromos įvairios komisijos, redakcinės grupės ir t. t., net jeigu nepasiūloma, gerbiamieji pirmininkai turėtų fiksuoti ir žiūrėti, ar yra kitos pusės atstovas. Kaip sakoma, dėl kvapo paimkite, vis tiek nubalsuosite, kaip jums reikia, bet bus bent išlaikytas tas draugiškumas ir kolegiškumas, apie kurį mes kalbame ir kurio mes tikrai siekiame. Taigi padarykime šitaip. Štai toks yra mano siūlymas - paremti Pirmininko mintį darbais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės deputatas V. Beriozovas.
AT kreipimosi į Lietuvos žmones projekto svarstymas
V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Aš noriu pareikšti Lietuvos komunistų partijos biuro vardu, kad mes kategoriškai atsiribojame nuo bet kokių panašių organizuotų mitingų, ir visi pasisakome už tuos aktus, kurie buvo priimti šioje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje. Lietuvos komunistų partija tai pareiškė savo plenume, kai dar nebuvo paskelbti tie dokumentai. Jūs patys iš spaudos žinote, jog mes jau tada visų sekretorių vardu pareiškėme, kad kovosime už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tą siekį ginsime visomis išgalėmis.
Mes jokiu būdu nenorime skaldyti. Esame pasiryžę konstruktyviai dirbti su visais parlamentarais. Mes giliai įsitikinę, kad visi deputatai yra išrinkti pačiu demokratiškiausiu būdu.
Renkami parašai skatina perrinkti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Reikia pasakyti, kad šitas aktas įvyko visiškai demokratiniu keliu. Taip įvyko todėl, kad deputatų daugumą sudarė būtent Sąjūdžio remiami žmonės. Logiška, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku išrinktas Sąjūdžio pirmininkas.
Mums įstrigo tik kelios to kreipimosi frazės, dėl kurių išreiškėme savo nuomonę. Kaip teisingai pasakė R. Ozolas, bus ir toliau įvairių diskusijų dėl vienų ar kitų formuluočių, dėl vieno ar kito pasisakymo. Būtent šitie žodžiai, kurie buvo šitam kreipimesi pasakyti, mums ir sukėlė abejonių, esą renkami parašai dėl neteisėtų Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimų ir t. t. Žinoma, tas užgauna. Po šito galima viską manyti: ir kad mes renkame parašus prieš Nepriklausomybės aktą, ir t. t.
Vakar vakare mes buvome susirinkę, atšaukėme savo kreipimąsi, kuris buvo išdalintas. (Plojimai.) Pasiūlėm komisijai, kuri dabar kartu su mumis ir su jumis ,dirba, truputį pakoregavus vieną kitą sakinį, priimti pagrindu būtent jūsų kreipimąsi. (Plojimai.) Ir mes būsime už šitą kreipimąsi, kad konsoliduotume tautą. Atkuriant valstybingumą, tai nelengvas kelias, ir mes tą puikiai suprantame.
Mes suprantame, kad net nebūdami valdžioje, atsakomybę prisiimsim kažin ar mažesnę negu visi čia esantieji. Gal dar didesnę, nes įprasta viskuo kaltinti Komunistų partiją. Kaltina ne tik čia esantys, bet ir iš Maskvos. Žinome, kad mums, balsuojantiems už tuos aktus, kyla dar didesnė grėsmė negu bet kuriam deputatui. Mes einame sąmoningai, ryžtingai ir laikomės savo nuostatų, kurias išsakėme XX suvažiavime.
Buvo iškilęs konfliktas dėl gerbiamojo D. Šniuko. Išties tai buvo nelabai taktiška. Man vakar žurnalistai atnešė įrašą, kaip buvo organizuojamas tas aktas, A. Kaušpėdo įpiršimas, kaip kalbėjo gerbiamasis E. Zingeris. Žinoma, gal aš neteisingai pasakiau, kad stalinistiniais metodais, bet ždanovietiškais metodais šiek tiek kvepia.
Pirmininkas. Galbūt neklauskime, gerbiamasis Rasimavičiau. Čia nėra diskusija, o pasisakymai. Per pertrauką prieikite ir pasiklauskite vieni kitų.
Man regis, kad deputatas V. Beriozovas natūraliai perėjo prie pirmojo darbotvarkės klausimo svarstymo, t. y. Kreipimosi į Lietuvos žmones svarstymo.
Prašom deputatą V. Šadreiką.
V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Daug to, ką norėjau pasakyti, jau išsakė prieš mane kalbėjęs deputatas gerbiamasis V. Beriozovas. Iš tikrųjų tie aktai, kurie buvo priimti kovo 11 d., yra svarbūs visiems mūsų Lietuvos piliečiams. Ir siekiant juos realiai įgyvendinti, mums reikalinga tik santarvė. Mes prašome, kad būtų sudaryta redakcinė komisija galutinai parengti kreipimuisi, kuris dabar yra svarstomas. Pritariame, kad būtų priimtas pagrindu deputatės L.Andrikienės perskaitytas Kreipimasis į Lietuvos tautą. Vakar mūsų klubo vardu įteiktą kreipimąsi prašau laikyti atšauktu ir jo nesvarstyti.
Manyčiau, kad ta redakcinė grupė galėtų dabar tiesiog per kelias minutes susitikti ir suredaguoti. Kviečiu visus balsuoti už tą Kreipimąsi vardiniu būdu.
Pirmininkas. Ar dar redakcinė grupė nėra padariusi savo darbo? Prašom pristatyti, kas į ją įeina.
V. Šadreika. Reikėtų susitikti gal kelioms minutėms. Prašyčiau įtraukti mane, profesorių J. Minkevičių, A. Butkevičių, L. Andrikienę ir deputatą A. Karoblį.
Pirmininkas. Siūlomas deputatas J. Minkevičius, deputatas V. Šadreika, deputatė L. Andrikienė, deputatas A. Butkevičius, deputatas A. Karoblis. Gal ir deputatas K. Saja galėtų įeiti, nes jie lyg ir rengė pradinį tekstą? Ar jūs sutiktumėt?
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Kadangi esame slopinami daugumos priešininkų, kurie vakar padarė šitą beveik provokacinį savo pareiškimą, aš atsisakau.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš, kaip posėdžio pirmininkas, prašyčiau jus sutikti. Ar jūs sutinkate, gerbiamasis deputate K. Saja?
K. Saja. Gerai, aš nusileisiu jums.
Pirmininkas. Ačiū. (P 1 o j i m a i.) Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja tokiai redakcinės komisijos sudėčiai? Tada prašau minėtus deputatus trumpam susirinkti, pasistengti greitai parengti tekstą ir mums pristatyti.
Leiskite pereiti prie kito darbotvarkės klausimo — dėl karinių komisariatų. Klausimą pristatys laikinosios darbo grupės krašto apsaugos problemoms vadovas deputatas Z. Vaišvila.
Nutarimo “Dėl karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos nutraukimo” projektas
Z. VAIŠVILA (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Vakar Krašto apsaugos darbo grupė svarstė šį nutarimo projektą. Tam, kad teisiškai išspręstume šią problemą ir pradėtume organizuoti mūsų veiklą, būtina priimti šį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Skaitau nutarimo projektą:
,,Dėl TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos sustabdymo.
Lietuvos Respublikos Ankščiausioji Taryba nutaria sustabdyti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".
To, manau, ir komentuoti nereikia. Visiems suprantama. Sustabdžius jų veiklą, galima bus teisiškai ginti ir dabar pašauktus jaunuolius, ir sustabdyti pavasarinį šaukimą į Tarybinę armiją. Galima bus pradėti kurti mūsų analogiškas struktūras, aišku, pirmiausia mūsų Aukščiausiojoje Taryboje, priimant atitinkamus nutarimus.
Galbūt daugiau ir netrukdysiu jūsų dėmesio. Prašau klausimų arba pasisakymų.
Pirmininkas. Kas nori paklausti deputato Z. Vaišvilos? Prašau prieiti prie mikrofono.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Prašau atleisti man dėl mano nežinojimo, bet argi į šitą mūsų nutarimą įeina nutraukimas ir tos veiklos, kuri yra mišri: karinių komisariatų padalinių ir gamyklų sudarytų vadinamųjų skyrių, per kuriuos reguliuojamas karo prievolininkų santykis gamyklose? Ar šitas mūsų nutarimas pakankamai aiškiai likviduos ir šitų padalinių kompetenciją?
Z. VAIŠVILA. Manyčiau, kad anksčiau mūsų priimti nutarimai, panaikinantys baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, jau nuo šitų prievolių atleido. Tikriausiai deputatas V. Šadreika (labai gaila, jis jau išėjo dirbti į komisiją) jau išsprendė šiuos klausimus. Atsakomybės požiūriu.
J. Jurgelis (Molėtų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti štai ko. Tamsta sakėt, kad pavasarinį šaukimą reikia sustabdyti. Man šiandien skambino iš Molėtų. Šiomis dienomis yra kviečiami atsargos karininkai. Ar tai reiškia, kad nuo šios dienos galima tvirtai pasakyti, kad jie jau gali nebeprisistatyti į karinius komisariatus?
Z. VaiŠvila. Taip, jeigu stabdom visą veiklą, tai stabdom ir šią.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėt, jeigu vietoj žodžių ,,sustabdyti šių komisariatų veiklą", mes įrašytume ,,nutraukti"? ,,Sustabdyti" suprantama taip, kad kada nors jinai vėl bus atnaujinta. Man atrodo, reiktų ,,nutraukti veiklą".
Z. Vaišvila. Svarstėme būtent šį žodį, nes iš pradžių projekte buvo parašyta ,,nutraukti". Mūsų nuomone, tai yra sąjunginė ministerija, ir ne mūsų galioje yra nutraukti jų darbą. ,,Sustabdyti"— tai reiškia sustabdom veiklą savo teritorijoje.
V. ŽIEMELIS. Jeigu norime, mes galima pasakyti ,,nutraukti mūsų piliečių atžvilgiu".
Z. VaiŠvila. Bet, darbo grupės nuomone, geriau tinka šitas terminas, kad nebūtų suprasta, jog mes kišamės ne į savo kompetenciją.
V. ŽIEMELIS. Supratau. Aš pateikiu pasiūlymą, mes, matyt, balsuosim.
Pirmininkas. Jūs negalit pateikti pasiūlymo. Dabar klausimai.
V. ŽIEMELIS. Dar turiu vieną pasiūlymą. Ar jūs nesutiktumėt? . .
Pirmininkas. Ačiū. Tik klausimai. Prašau deputatą G. Ramoną.
G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda). Ar, priėmus minėtą nutarimą, galima teigti, kad visi jaunuoliai gali drąsiai, be jokios baimės grąžinti karinius bilietus ir prirašymo liudijimus?
Z. VaiŠvila. Tie, kurie dabar yra čia, kurie dar nepašaukti į Tarybinę armiją šiuo metu. Dėl jų, matyt, visa tai teks spręsti derybų keliu, nes jie buvo pašaukti iki šio nutarimo priėmimo.
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Norėtųsi tuo pačiu pasiteirauti ir pasiūlyti. Nutraukiant veiklą, iškyla klausimas, ką darys žmonės, dabar dirbantys kariniuose komisariatuose ir pan. Siūlau praplėsti nutarimo projektą tokiu teiginiu: ,,veiklą, susijusią su Lietuvos piliečių šaukimu į Tarybinę armiją ir kitų funkcijų vykdymu, vykdant karinės prievolės įstatymą".
Pirmininkas. Leiskit, deputate Sabuti, jums padaryti tą pačią pastabą kaip deputatui V. Žiemeliui. Jeigu daugiau klausimų nebus, tada prašau teikti pasiūlymus.
Atsiprašau, deputate Vaišvila, jeigu jūs galit, tai atsakykite.
Z. VaiŠvila. Visų pirma tai nereiškia, kad Gynybos ministerija ir toliau mokės jiems atlyginimus ir visa kita. Jeigu nutraukia, tai tie tarnautojai galbūt grįžta šios ministerijos žinion ir kažkur kitur perkeliami, o tie, kurie yra Lietuvos piliečiai, turi teisę apsispręsti ir likti čia. Tai būtų žingsnis palengvinti šios kategorijos darbuotojams tą apsisprendimą vykdyti.
Pirmininkas. Dėkui, gerbiamasis deputate, klausimų nebėra. Jūs dar klausiate?
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Noriu paklausti, ar jūs nenumatote kitokios krašto apsaugos sistemos vietoje šitos? Ir ar nenumatote esamą karinių komisariatų struktūrą pertvarkyti į krašto karinės tarnybos sistemą?
Z. Vaišvila. Tai numatoma, ir yra jau konkretūs planai, projektai. Tačiau būtini ir tam tikri įstatymai, mūsų nutarimai. Visa tai yra rengiama, bet mes negalim pretenduoti į sąjunginės žinybos kadrus, todėl ir šis nutarimo projektas pateikiamas.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Jums klausimų daugiau, atrodo, nebebus.
V. ŽIEMELIS. Mano pasiūlymas tam tikra prasme susijęs su gerbiamojo deputato S. Razmos klausimu. Iš tikrųjų ateityje, gana greitai, vyks šaukimas į Lietuvos karinius dalinius. Todėl aš siūlyčiau šį nutarimą papildyti antruoju punktu: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai išspręsti pastatų perėmimo iš karinių komisariatų klausimą iki 1990 m. balandžio 1 d.".
Pirmininkas. Prašom deputatą V. Landsbergį.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Turėtume pasvarstyti ne tik pastatų perėmimo klausimą. Kas nors turi perimti, kaip man regis, ir dalį funkcijų. Tuo pačiu bent iš dalies spręstųsi kadrų problema. Kaip aš suprantu, negali būti likviduojama sukaupta informacija apie mūsų tarnaujančius jaunuolius, tam tikros kartotekos, bylos ir panašiai.
Man tą klausimą savotiškai konkretizuoja šiandien rytą prieš pat posėdį įvykęs pokalbis su Kaliningrado karinės apygardos viršininku generolu Kolesnikovu. Jis paprašė, kad aš ar mes kokiu nors būdu kreiptumėmės į mūsų piliečius, tarnaujančius Tarybinėje armijoje, kad jie kantriai palauktų (aš maždaug perduodu turinį), kol jų problema bus išspręsta valstybiniu lygiu. Jie nerimauja, ir aplink juos atmosfera taip pat nėra labai gera. Dėl to aš specialiai prašiau imtis tam tikrų priemonių. Apie tai nekalbėsiu, neatimdamas jūsų brangaus laiko.
Iškyla klausimas, kurį pavadinčiau tų kareivių grąžinimo mechanizmo klausimu. Ar tai bus visiškai stichiškas bėgimas, gaudymas ir panašiai (kažin ar tai būtų gerai, nes yra susijęs su tam tikra rizika), ar mes galime siūlyti (ir reiktų turbūt siūlyti) iš karto, kiek galima greičiau, kokį nors apmąstytą mechanizmą. Štai tam mechanizmui galėtų ir turėtų pasitarnauti buvę kariniai komisariatai. Šitas nutarimas neturėtų baigtis tuo, kad jų veikla stabdoma arba naikinama. Jame turėtų būti pozityvus elementas arba čia pat parengtas kitas nutarimas, kuris išspręstų ir kadrų, ir visos sukauptos informacijos problemą, ir kuris yra reikalingas pagrindinei problemai dabar. Ačiū.
Pirmininkas. Pasisakys deputatas A. Butkevičius.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, mes kartu su Z. Vaišvila dirbame Krašto apsaugos komisijoje ir esame gana detaliai aptarę šitą klausimą.
Dabar jau yra painiojama daug klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami kitaip. Mes matome galimybę atkurti Lietuvoje Krašto komendanto valdybą ir jos skyrius, kurie kaip tik ir atliktų tas funkcijas, apie kurias kalbėjo gerbiamasis V. Landsbergis. Manome, jog būtina stabdyti karinių komisariatų veiklą, ir tokie atvejai atsidurs tokiame pačiame teisiniame statuse, kaip yra bet kuris šiuo metu Lietuvos teritorijoje veikiantis karinis dalinys. To mums ir reikia. Dalį informacijos, kuri ten yra, mes galėsime perimti ir tą padarysime, tačiau perimti visus kadrus ir panaudoti jau šitą veikiančią struktūrą,— specialistai, su kuriais dirbame ir konsultuojamės, didelės galimybės nemato.
Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas L. Sabutis.
L. Sabutis. Noriu, svarstant šį nutarimo projektą, dar pridėti, ką jau siūliau. Mums aktualu pirmiausia spręsti jaunuolių šaukimą į Tarybinę armiją arba į kitos valstybės armiją. Šiandien 6 val. atėjo mano rinkėjai su raginimu išsakyti savo nuomonę. Atnešė šaukimą, gautą jaunuolio vardu na ruskom jazyke ,,pribyt tam i tam i t. d.".
Pirmininkas. Prašau vartoti valstybinę kalbą.
L. Sabutis. Aš išversiu. Aš tik perskaičiau, kokia kalba buvo įteiktas šitas šaukimas: ,,Kad jūs atvyktumėte į karinį komisariatą ir įsiformintumėte kaip šaukiamasis į armiją". Manau, čia reikalai susiję ne tik su šituo. Visiškai nutraukti veiklą, kad niekas nebekontroliuotų ir šitų tarnybų funkcionavimo, ir pastatų, ir tvarkos klausimų, mes negalėtume. Todėl įstatymo projekte (ar čia nutarimu mes vadinsime) reikia pirmiausia spręsti tuos klausimus, kurie susiję su mūsų Lietuvos piliečių šaukimu į šią armiją, kita - pavesti Ministrų Tarybai neatidėliojant spręsti organizacinius klausimus, susijusius su šia problema. Todėl visiškai pritariu Pirmininko ir deputato V. Žiemelio nuomonei, jog šis nutarimas turi būti pakoreguotas, išsamiau išsakyta mūsų pozicija ir tvirtesnė nuostata.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau pasisakančių nebus? Deputatas. A. Butkevičius jau rengiasi kalbėti antrą kartą. Galbūt prieš tai kalbės deputatas M. Laurinkus.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau, bet matau, kad daug neaiškumų kyla todėl, kad gerbiamoji Aukščiausioji Taryba nėra informuota apie Krašto apsaugos komisijos darbą. Mes esame numatę keletą variantų, pagal kuriuos bus kuriama krašto apsaugos sistema, ir dabar dirbame tokia eiga, kuri leistų panaudoti bet kurį iš numatomų variantų, kuriant šitos būsimos sistemos tam tikrus bazinius komponentus. Šitas pirmasis žingsnis yra tiesiog būtinas tam, kad galėtume žengti toliau. Neįmanoma panaudoti jau veikiančio karinio komisariato kažkokiai tolesnei tvarkai palaikyti.
Pirmininkas. Ačiū.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Ar galima kalbėjusiam deputatui pateikti klausimą? Ar komisijoje yra karo specialistų, ar jūs pakvietėte į šitos komisijos darbą karo reikalų žinovų?
A. Butkevičius. Taip. Mes nuolat konsultuojamės su karo specialistais, stengiamės, kad komisijos darbas būtų pakankamai kvalifikuotas.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Tikiuosi, kad deputatas M. Laurinkus paskutinis iš tų, kurie nori pasisakyti.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį į tai, ką minėjo deputatas V. Landsbergis. Dirba komisija, apie kurią aš vakar kalbėjau, kurios darbas yra parengti derybų etapų planą dėl jaunuolių, tarnaujančių už Lietuvos ribų. Manyčiau, greitu laiku jai reikia pateikti šitą grąžinimo mechanizmą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Landsbergis. Replika.
V. Landsbergis. Aš labai prašyčiau nevartoti tokių terminų kaip ,,karo specialistai". Žmonės, kurie mums nepalankūs, gaudo kiekvieną žodį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ar nevertėtų pertraukos metu ar kokiu nors būdu deputatams, rengusiems projektą ir kalbėjusiems dėl jo, susitikti, susiderinti nuomones ir pateikti mums šiandien galutinį variantą?
Z. Vaišvila. Gerbiamieji deputatai, norėčiau paaiškinti, nors deputatas A. Butkevičius jau daug ką atsakė. Pirma. Dėl pasiūlymo pavesti Ministrų Tarybai perimti patalpas ir pan. Per keletą dienų nepavyko dar tiksliai išsiaiškinti, nors manytume, kad šie pastatai tikriausiai priklauso mūsų Respublikai. Neturėdami tikslios informacijos, negalime priimti nutarimo, kuriame būtų pasakoma gana kategoriškai, o galbūt ir netiesa. Todėl mokykimės dirbti nesikarščiuodami, priimti tik tai, kas tikrai žinoma ir parengta. Jeigu tie pastatai yra ne jų, tai automatiškai mūsų vietinės valdžios organai turi tą daryti. Aišku, po šito būtų drąsiau. Aš sutinku, galima ir įrašyti, aš tik dėl formuluotės tikslumo. Jeigu jūs neatsisakot šito pasiūlymo, tada galėsime paredaguoti, įtraukdami šitą pasiūlymą.
Dabar - perimti duomenis ir visa kita. Tai yra derybų objektas. Reikia priminti, kad deputato M. Laurinkaus minėta valstybinė komisija iki balandžio 1 d. turi parengti tuos atitinkamus duomenis, nors manom, kad visa tai turi būti daroma skubiau. Tai jau bus derybų objektas, bet tam, kad pradėtume derybas, reikia fiksuoti padėtį, kas su kuo derisi, ir kad jie jau nebeturi šitų įgaliojimų. Atidėlioti šio nutarimo projekto tiesiog neturime teisės. Būtina jį priimti šiandien.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, kiek aš supratau, ir buvo pasiūlyta šiandien jį priimti.
Z. Vaišvila. Jeigu deputatai prašo papildyti, tada mes dar prašome pertraukėlės kartu su jais parengti. Jeigu ne, tada galime iš karto priimti.
Pirmininkas. Tai vis dėlto ką jūs siūlote - ar iš karto priimti, ar?..
Z. Vaišvila. Matau, kad deputatas V. Žiemelis neatsiima savo pasiūlymo. Tada mes trumpam susėdam. Kviečiu deputatą V. Žiemelį, deputatą A, Butkevičių, deputatą L. Sabutį, deputatą V. Landsbergį.
Pirmininkas. Galbūt dar kas nors nori? Gerbiamasis deputate Tamuli, jeigu aš neklystu, tai dabar kaip tik tai ir vyksta: deputatas Z. Vaišvila siūlo narius į redakcinę komisiją.
Z. Vaišvila. Aš tiesiog nebaigiau sakinio. Kviečiu tuos deputatus.
Pirmininkas. Ir deputatas A. Sėjūnas prašosi. Deputatas S. Pečeliūnas taip pat nori pasisiūlyti. Deputate S. Pečeliūnai, ar jūs sutinkate?
S. PEČELIŪNAS. Taip.
Pirmininkas. Prašom deputatą A. Sakalą.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš repliką, jeigu galima. Vakar mes priėmėme dokumentą. Jame pabrėžta, kad visi, taip pat ir kariniai objektai, yra mūsų nuosavybė. Man atrodo, kad komisijai, kuri redaguos šitą projektą, reikėtų į tai atsižvelgti.
Pirmininkas. Galbūt deputatas A. Sakalas prisidėtų prie tos komisijos? Nereikia?
Z. Vaišvila. Aš galiu tik atsakyti. Tai yra karinis dalinys, kuris gali panaudoti ir ginklą, jeigu mes su juo negražiai elgsimės. Todėl turime tai daryti korektiškai, parlamentiniu būdu.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji ,,Santarvės'' klubo atstovai, kodėl jūs nieko nepasiūlote į komisiją? Ar galima paprašyti jūsų?
V. ŠADREIKA. Mes visiškai pasitikime jumis.
Pirmininkas. Ačiū.
V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Aš dar norėčiau repliką.
Pirmininkas. Ar dėl komisijos sudėties?
V. Povilionis. Ne. Dėl paties pasiūlymo.
Pirmininkas. Prašau.
V. Povilionis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad viena iš mūsų nepriklausomybės sąlygų yra teritorijos kontrolė. Šiuo metu aš pastebiu, kad labai lengvabūdiškai žiūrima į šį nutarimą. Tai yra pats pirmasis nutarimas, kuris mums padės reguliuoti ir kontroliuoti šitą teritoriją. Tuo tarpu atvažiuoja iš Tarybų Sąjungos karininkai su sunkvežimiais ir paėmę iš namų bei surišę vežasi mūsų kareivius per sieną. Mums pirmiausia reikia uždaryti šitą sieną. Ir reikia iš tikrųjų nejuokaujant kareivius vadinti kareiviais ir karinius specialistus kariniais specialistais, o nekišti galvos į smėlį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji, ar nebūtų galima pabaigti replikas šituo klausimu, patvirtinti pasiūlytus asmenis kaip komisijos narius ir dirbti toliau? Aš pabandysiu vardinti. .Jeigu ką pamiršau, prašau priminti. Į komisiją buvo pasiūlyti: deputatas Z. Vaišvila, deputatas A. Butkevičius, deputatas L. Sabutis, deputatas V. Žiemelis, deputatas V. Landsbergis, deputatas A. Sėjūnas ir deputatas S. Pečeliūnas. Prašau pasiruošti balsuoti mygtukais.
Kas už tai, kad tokia redakcinė komisija būtų sudaryta ir dirbtų? Jau matau, kad dauguma.
Gerbiamasis deputate Vaišvila, ar jūs galite palaukti pertraukos, ar norite dirbti tuojau pat? Pertrauka bus 11.30.val.
Matau, kad grįžo redakcinės komisijos nariai, redagavusieji Kreipimosi į Lietuvos žmones tekstą. Kas jį pristatys?
V. ŠADREIKA. Aš prašyčiau, kad dabar neišeitų tie deputatai, kurie išrinkti į karinę komisiją.
Pirmininkas. Jie neišeina. Jie laukia pertraukos.
A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Atsiprašau, ar aš galėčiau dėl darbotvarkės pateikti klausimą posėdžio pirmininkui?
Pirmininkas. Prašau.
A. Januška. Aš norėjau paklausti, ar yra šiandien įtrauktas į darbotvarkę klausimas dėl Televizijos ir radijo komiteto pirmininko?
Pirmininkas. Aš klausiau kelis kartus, kas nori papildyti pasiūlytą darbotvarkę, bet niekas nepasiūlė. Kol kas neįtrauktas.
A. Januška. Man atrodo, kad dabar išėjo tokia situacija, kad vakarykščias mūsų pasiūlymas ir Ministrų Tarybos Pirmininkės teikimas išėjo kaip ždanovietiškas konfliktas. Taip buvo pateikta. Ir jeigu mes šiandien šito klausimo nesvarstysim, tai iš tiesų atrodys kaip atskirų deputatų išsišokimas. Aš siūlyčiau apsvarstyti šitą klausimą. Ne šalinti, bet aptarti, tuo labiau kad gerbiamasis Domijonas Šniukas šiandien yra. Būtų visiškai korektiška.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar jūs sutinkate, kad kol kas nebūtų balsuojama dėl šio klausimo įtraukimo? Po pertraukos, aš manau, jūs galėsite dar kartą pasiūlyti, ir tada spręsim.
Gerbiamasis deputate Šadreika, ar jūs pristatysite galutinį variantą?
V. šADREIKA. Ne. Pristatys gerbiamasis rašytojas, deputatas Kazys Saja.
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Degti neapykanta yra kur kas sunkiau, negu degti meile savo artimui. Todėl ypač džiugu yra skaityti dokumentą, kuris yra suderintas šiek tiek konfrontuojančių pusių.
,,Mieli Lietuvos žmonės!
Po kelių dešimtmečių laukimo, kančių ir vargų atkurta nepriklausoma Lietuvos Valstybė. Sis nepaprastas istorinis žingsnis žengtas pačiu laiku ir su Jūsų daugumos pritarimu. Mus sveikina viso pasaulio geros valios žmonės.
Mes, Jūsų išrinktieji deputatai, vieningai balsavome už laisvą, nepriklausomą Lietuvą, demokratiškai, pagal Konstituciją išrinkome Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Dabar mums visiems drauge teks įveikti daugybę įvairiausių sunkumų, todėl kelia nerimą bergždžias Lietuvos žmonių skaidymasis, parašų rinkimas, vertinant teisėtus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimus.
Mieli tėvynainiai! Supraskime — rinkimai baigėsi. Kviečiame Jus nerinkti jokių parašų. Būkime vieningi ir nesukelkime atgimstančiai Lietuvai pavojaus, kuris naudingas tik mūsų Nepriklausomybės priešams.
Mes kviečiame Jus — ir lietuvius, ir kitų tautinių bendrijų žmones — nuoširdžiam broliškam darbui, rimčiai ir susikaupimui. Kviečiame vienytis naujos ir nepriklausomos Lietuvos labui!"
Pirmininkas. Ačiū. (P 1 o j i m a i.) Ar niekas neprieštarauja? Matau, kad ne. Prašau komisijos narius pasiruošti vardiniam balsavimui.
Balsas IŠ salės. Aš dėl vardinio balsavimo. Norėčiau pasiūlyti korteles sudėti ne pagal abėcėlę, o pagal apygardų numerius.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Tai jau numatyta.
BALSAS iš salės. Prašom paskelbti pavadinimą.
Pirmininkas. Kreipimasis ,,Mieli Lietuvos žmonės!" Prašau nepamiršti įrašyti apygardos numerį.
Ar jau visos kortelės surinktos?
B. V. Rupeika. Ar posėdžio pirmininkas leistų?
Pirmininkas. Prašau, deputate Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Kol deputatai balsuoja, gal pradėkime tokią tradiciją. Štai aš mažos koalicijos — Kęstučio Griniaus, Jurgio Jurgelio ir savo vardu sveikinu mūsų kolegą Eugenijų Gentvilą iš Klaipėdos su gimimo diena. O po mūsų tegul šią iniciatyvą perima Prezidiumas.
Pirmininkas. Ar galima perimti iš karto? Leiskite Aukščiausiosios Tarybos vardu pasveikinti jubiliatą su gimimo diena. (P 1 o j i m a i.)
Kol bus pasiruošta skelbti rezultatus, manau, kad mes galėtume pradėti svarstyti mūsų klausimą dėl tolesnio sesijos darbo. Gerbiamasis deputate Sabuti, gal jūs pristatytumėt įžangines mintis dėl tolesnio Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbo.
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Kadangi mes jau turime sudarytas grupes ir šiuo atveju ne klubų principu, o deputatų iniciatyvos principu, laukia išties nemaži darbai. Man atrodo, kad šiandien ir reikėtų pradėti dirbti, tarpusavyje susitarus. Aš jau vakar skelbiau, kur kas galėtų pradžiai rinktis, paskui galėtume skirstytis ir į mažesnes grupes, ir tuos reikalus galėtų išspręsti mūsų aparato darbuotojai.
Kadangi mes kalbame dėl tolesnio sesijos darbo, man atrodo, pats metas šiandien labai rimtai ir ilgai paposėdžiauti Prezidiumui. Tokių galimybių nuosekliai padirbėti nebuvo. Reikia grupėse susitarti dėl esminių tolesnio darbo principų ir po to posėdžio kiekvienoje grupėje pateikti kolektyvinius pasiūlymus (kad ir pas mane į kabinetą atnešti), kokius įstatymų projektus reikėtų svarstyti artimiausioje ateityje, kuriuos būtina svarstyti kolektyviai, kuriuos reikėtų rengti darbo grupėse. Šiaip reiktų paskirti (to reikalauja mūsų žmonės, mes ir patys šito norime) dvi dienas tam, kad galėtume susitikti apygardose, kolektyvuose, savo darbo vietose. Šeštadienį vėl grįžti į darbo grupes, išsakyti gautą informaciją, nuspręsti, kokius darbus galėtume įveikti. Šiandien po pertraukos kokiu nors būdu (gal čia Prezidiumas galėtų pasiūlyti) skelbti ateinančių posėdžių darbo pradžią. Man šiandien vienam sunku tai pasakyti, reikia laiko ir kolektyvinio apsisprendimo, pasitarimo. Aš manau, kad per pertrauką tai būtų galima padaryti. Tokia artimiausia ateitis. Pirmininkas. Ačiū. Prašom klausti. Balsas iš salės. Ar tikslinga iš tikrųjų mums dirbti šeštadienį, kai sekmadienį vėl nedarbo diena?
L. Sabutis. Pasamprotaukim. Aš tiktai siūliau. Intensyviai dirba ne tik mūsų parlamentarai, bet verda visa Lietuva. Todėl manau, jog šeštadienį mums reikia paskirti informacijos apdorojimui, kad pirmadienį galėtume produktyviai dirbti. Galima tam skirti mažiau laiko, bet vis dėlto tas laikas turi būti palankus.
Pirmininkas. Ar galima pateikti klausimą, bet ne jums, o deputatei K. Prunskienei ir deputatui K. Antanavičiui?
Gerbiamieji deputatai, ar galima būtų tikėtis, kad šeštadienį svarstysime Vyriausybės projektą, jau suderintą tarpusavy ir parengtą bendram svarstymui.
K. Antanavičius. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ar deputatė K. Prunskienė pritartų tokiai nuomonei?
K. D. Prunskienė. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Galbūt jūs prieikit prie mikrofono, nes negirdėti.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Mano abejonė yra tokia. Svarstant Vyriausybės įstatymą ir tuo labiau jį priiminėjant, turėtų būti labai konkreti, pastovi, o ne laikina suinteresuota pusė. Mes neturime perimamumo. Atkuriame valstybę ir žinom, kad nauja Vyriausybės sudėtis bet kuriuo atveju gerokai pasikeis. Dėl to, bent jau padarius pirmą Vyriausybės formavimo žingsnį, nors suformavus ne laikinus, o nuolatinius Vyriausybės interesų gynėjus, Vyriausybei teks dirbti, patalpintai į struktūrą, net jai pačiai nedalyvaujant jos diskusijoje. Tai nėra normalu, patikėkite. Ta struktūra turi susiderinti ne tik su funkcijomis, bet ir su konkrečiais žmonėmis, kurie realizuos tas funkcijas, ir jų supratimu, jų darbo stiliumi. Bent minimaliai. Todėl, mano supratimu, Vyriausybės įstatymą reikėtų svarstyti bent jau kokia diena vėliau, suformavus Vyriausybės branduolį. Po Vyriausybės įstatymo priėmimo galėtų būti toliau formuojama Vyriausybė.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas E. Vilkas.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, galėtų būti tokia darbų tvarka. Mes šiomis dienomis sudarome Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas ir pradedame tose komisijose darbą. Būtų tam tikra pauzė, kuri duotų laiko vadovybei imtis kai kurių politinių žygių. Aš balsavau už laiško tekstą, bet aš esu prieš bet kokius tolesnius laiškus, bent iki Kalėdų. Aš balsavau už tekstą, bet tai nereiškia, kad aš už laiškus. Mūsų liaudis, kaip žinot, sprendžia ne iš kalbų, o iš darbų. Todėl manyčiau, kaip šitų derybų rezultatas turėtų būti pristatytas Aukščiausiajai Tarybai patvirtinti Ministras Pirmininkas. Paskui gali būti dienos kitos pauzė ir vėliau galima būtų svarstyti Vyriausybės įstatymą. Galimas daiktas, tik tą dalį, kuri kalba apie Vyriausybės sudėtį. O funkcijas paskui galima patikslinti, kaip gerbiamoji K. Prunskienė sakė.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas L. Sabutis.
L. Sabutis. Pamenate, buvo pasiteirauta, ar bus svarstomas 'Televizijos ir radijo komiteto darbas ir jo vadovo tolesnis pareigų vykdymas. Man atrodo, jog tai buvo pradėta. Mums po pertraukos reikėtų šj klausimą vienokiu ar kitokiu būdu užbaigti,
Ir kita. Turbūt įstatymo projektą dėl tolesnio Vyriausybės funkcionavimo šeštadienį visai sesijai netikslinga svarstyti. Šeštadienį galutinius akcentus galima padaryti darbo grupėje, o visą Aukščiausiąją Tarybą kviesti net ne pirmadienį, o antradienį, nes užims nemaža laiko ir parengti, ir padauginti, ir į atsiliepimus atsižvelgti, ir t. t. Todėl manyčiau, kad sėkmingai, intensyviai dirbdami mes galim ir čia, ir apygardose šiuos darbus įveikti ir pasirengti bendram posėdžiui apie antradienį. 0 šiandien tuos du momentus reikia užbaigti. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū.
Balsas iš salės. Dėl nuolatinių komisijų.
L. Sabutis. Nuolatinės komisijos išties reikalingos. Darbo grupės turi galutinai apsispręsti pirmam etapui. Kada mes jau visi čia susirenkam, reikia (gal ir iki Vyriausybės komisijų) patvirtinti komisijų pradinius nuostatus arba juos apsvarstyti, sudaryti jas, ir tada jau galim funkcionuoti kaip visos sudėties parlamentas.
Pirmininkas. Ačiū. Klausimas deputatui L. Sabučiui.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Be jokios abejonės. Ten net ne projektas, o tik pasiūlymas.
L. Sabutis. Šitaip mes manom. Visi kartu galim grįžti po aptarimo darbo grupėse. Bet mes turime vadovus, turime koordinatorius. Į kiekvieną darbo grupę ateina mūsų juridinio skyriaus darbuotojai, ateina organizacinio skyriaus darbuotojai. Šita informacija, kuri bus išsakyta darbo grupėse, turėtų būti apibendrinta tarp vadovų ir paskui visa pateikiama parlamentui.
Pirmininkas. Ačiū. Deputate Rudy, jūs klausit? Atsiprašau, nori klausti deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Prašom pasakyti, kaip jūs manot, ar pirmiau reikėtų priimti Vyriausybės įstatymą, ar paskirti Premjerą? Jau ne laikiną, o nuolatinį. Aš manyčiau, kad skirti Premjerą.
L. Sabutis. Logiška, kad, skiriant Premjerą, turi žinoti ir parlamentas, ir Premjeras, kokiu įstatymu vadovausis, kokiais principais mes dirbsim. 0 jeigu išties atėjo metas šiandien spręsti, galim spręsti. Man atrodo, kad pats metas būtų, vėl susirinkus į posėdį Aukščiausiojoje Taryboje, išspręsti šį klausimą. Bet po to, kai bus priimtas Vyriausybės įstatymas. Tai galima padaryti pirmadienį, antradienį. Aš siūlau du variantus.
Balsas IŠ SALĖS. Aš jau su tam tikru pasiūlymu, o gal net reikalavimu. Man į namus skambina rinkėjai. Čia kolega J. Prapiestis ką tik gavo telegramą. Rinkėjai labai skubiai kviečia deputatus paaiškinti susidariusią politinę situaciją. Dėl to būtina ketvirtadienį, arba geriau penktadienį, sušaukti susirinkimus, susitikimus su rinkėjais, paskelbti rinkėjų dieną. Neužsiimant kitais, net ir labai reikalingais dalykais.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas L. Sabutis dar kartą nori pasisakyti.
L. Sabutis. Aš dar kartelį atsiprašau. Jeigu bus leista, galėtume po pertraukos truputį painformuoti apie gaunamas telegramas, prašymus ir t. t., kad, išvykdami į savo apygardas, turėtumėte atitinkamą informaciją.
Pirmininkas. Gerbiamieji, telegramos iš Vatikano tekstą jūs rasite apačioje. Dar kartą primenu, kad kiekvieną rytą, atėjus į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, reikia užsiregistruoti ir registratūroje jūs gausit (stengsimės taip daryti, kad būtų visą laiką) vakarykščios dienos darbo rezultatus, t. y. priimtus nutarimus, kreipimusis ir visa kita. Tada jums būtų lengviau dirbti ir su rinkėjais.
Prašau deputatą G. Ramoną.
G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda), Ar kada nors deputatai galės gauti vakarykščio posėdžio stenogramas?
Pirmininkas. Prašau. Galbūt jūs būkit tribūnoj. L. Sabutis. Iš tikrųjų kada nors galės gauti. Aš jau minėjau, Ne taip staiga ir ne viską galima atgimusioj Lietuvoj padaryti. 0 kita vertus, kokia yra technika, tokia ji dirba nuo ryto iki vakaro, ir tos stenogramos yra rengiamos. Būtų labai gražu, jeigu mes galėtume jums, atvykusiems į antrąjį etapą, jau įteikti.
Pirmininkas. Pasisakys deputatas M. Čobotas.
M. ČOBOTAS (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Turiu vieną trumpą klausimėlį. Mes, patys deputatai, susitarsim dėl patalpos ir laiko su rinkėjais. Bet patys neapeisim visų namų ir nepaskelbsim. Ar galima pasinaudoti ar spauda, ar radiju, ar televizija, kad praneštų, kokioje apygardoje, koks deputatas, kokią dieną ir valandą kviečia į susitikimą? Kitaip mes žmonių nesurinksim.
Pirmininkas. Deputatas turi visas teises naudotis radiju, televizija ir spauda. Man atrodo, čia problemų dėl to netikri kilti. Tik aš manau, kad 141 informacijos perdavimas užimtų visas programas. Galbūt ne visiems reikia.
M. ČOBOTAS. Bet kokį būdą siūlot sukviesti žmones? Pirma mes nešiojom lapelius, reklamas. Dabar neturim tokių. Tik spauda arba radijas.
Pirmininkas. Paskutinis pasisakymas iki pertraukos. Prašau tylos.
B. J. Kuzmickas. Gerbiamieji deputatai! Deputatai palaiko ryšius su rinkėjų klubais, kurie mums talkino. Jų padedami galime tą organizuoti kiekvienoje vietoje.
Pirmininkas. Ačiū. Pertrauka iki 12 vai. Per pertrauką deputatas V. Čepaitis prašo Sąjūdžio klubą susirinkti Prezidiumo patalpoje. Ačiū.
(Pertrauka)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į savo vietas. Pradėsime posėdį. Prašau pasirengti išklausyti vardinio balsavimo rezultatus.
BALSŲ skaičiavimo komisijos pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau leisti paskelbti vardinio balsavimo dėl Kreipimosi į Lietuvos žmones rezultatus. 126 deputatai balsavo už, 7 nedalyvavo. Skelbiu konkrečius rezultatus. Pasakysiu apygardos numerį, pavardę ir rezultatus. Tik pavardę. V. Terleckas — už, A. Sakalas — už. ..
Pirmininkas. Skaitykit gana greitai.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. L. S. Razma — už, K. D. Prunskienė — už, N. Oželytė — už.. .
Pirmininkas. Prašom skaityti greičiau.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. B. Genzelis nedalyvavo, G. Vagnorius — už, B. J. Kuzmickas — už, L. Sabutis — už, P. Vaitiekūnas — už, K. Antanavičius — už, N. Ambrazaitytė — už, E. Zingeris — už, P. Tupikas — už, J. Tamulis — už, Č. OKINČICAS — už, M. Čobotas — už, Z. Balcevičius — už, A. A. Abišalas—už, B. Nedzinskienė — už, A. V. Patackas—už, A. Ambrazevičius — už, V. Jarmolenka — už, V. Katkus — už, A. Taurantas — už, Č. V. STANKEVIČIUS — už, V. Paliūnas — už, L. Simutis — už, G. Šerkšnys — už, V. Povilionis — už, R. Paulauskas — už, A. Saudargas — už, P. Varanauskas — už, A. Norvilas — už, L. N. Rasimavičius — už, V. P. Plečkaitis — už, S. Malkevičius — už, E. Gentvilas — už, P. Giniotas — už, R. Hofertienė — už, A. Zalys — už, K. Lapinskas — už, D. Morkūnas — už, V. Kačinskas — už, R. Ozolas — už, M. Stankevičius — už, A. Sėjūnas—už, J. Beinortas—už, J. Liaučius—už, V. Landsbergis — už, E. Jarašiūnas — už, R. Astrauskas — už, J. V. Paleckis — už, V. Čepaitis — už, S. Pečeliūnas — už, K. Glaveckas — už, V. Kolesnikovas — už, A. Šimėnas — už, R. Valatka — už, J. Šimėnas— už, A. V. Ulba — už, A. Karoblis — už, A. Januška — už, V. Šadreika — už, B. Gajauskas — už, M. Laurinkus — už, E. Grakauskas — už, V. Baldišis — už, Z. Juknevičius — už, Z. Vaišvila — už, V. Puplauskas — už, A. Kumža — už, A. Račas — už, S. Kašauskas — už, K. Motieka — už, A. Degutis — už, V. Beriozovas — už, M. Arlauskas — už, P. Aksomaitis — už, A. K. Leščinskas — už, K. Rimkus — už, M. Gerdaitytė — už, J. Minkevičius — už, G. Ramonas — už, A. Ražauskas — už, R. Rastauskienė — už, P. Poškus — už, B. Valionytė — už, V. Žiemelis — už, I. Andrukaitienė — už, L. Apšega — už, K. Uoka — už, E. Klumbys — už, S. Šaltenis — už, A. Miškinis — už, C. Kudaba — už, Č. Juršėnas — už, V. Suboč — už, L. Jankelevičius — už, S. Peško — už, K. Antanavičius — už, E. Tomaševičius — už, R. Maceikianecas — už, J. Jurgelis — už, B. V. Rupeika — už, K. Grinius — už, K. Saja — už, S. G. Ilgūnas — už, L. L. Andrikienė — už, E. Vilkas— už, G. V. Iešmantas — už, R. Gudaitis — už, A. Endriukaitis — už, A. Butkevičius — už, L. Milčius — už, J. Prapiestis—už, A. Rudys — už, V. Jasukaitytė — už, J. Mačys — už, J. Pangonis — už, R. Rudzys — už, L. Šepetys — už, R. R. Survila — už, J. Dringelis — už. Štai, tokie rezultatai.
Balsas I salės. (Negirdėti.)
Balsų skaičiaviMo komisijos pirmininkas. E. Petrovas — už. Atsiprašau, praleidau. V. Pikturna nedalyvavo.
Pirmininkas. Galbūt jūsų kortelė kur nors užsimetė. Gal jūs galit iš karto pasakyt savo sprendimą? Viskas bus aišku.
V. Pikturna. Už.
Pirmininkas. Deputatas V. Pikturna — už. Galbūt mes iš karto paskelbtume rezultatus.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš noriu pareikšti vieną pastabą nuo balsų skaičiavimo komisijos. Noriu paprašyti deputatų atidžiau pildyti korteles. Šį kartą buvo netinkamai užpildytos 7 kortelės. Arba neužrašoma pavardė, arba nepažymima apygarda, balsavimo objektas. Jeigu turite kokių nors neaiškumų, prašau kreiptis į balsų skaičiavimo komisijos narius. Mes paaiškinsime. Būkite atidesni.
Pirmininkas. Ačiū. Kreipimasis vienu balsu priimtas. Deputatas V. Landsbergis prašo žodžio.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš noriu pasidžiaugti kartu su jumis dėl šitos mažos, o galbūt ir didelės pergalės, nes tai yra mūsų visų bendra pergalė, pergalė pačių prieš save, prieš tam tikras savo problemas. Tikrai reikia džiaugtis, kad galime pasiekti sutarimo ir sutarimo pagrindu dirbti.
Dabar noriu pasakyti dar du žodžius dėl to, ką minėjau iš ryto, kad yra grasinama duonos kepyklų streiku Vilniuje. Kad žmonės labai nebūgštautų, aš noriu kreiptis taip pat į profsąjungas, į Darbininkų sąjungą, į Vyriausybę. Jeigu priešiškos jėgos bandytų ką nors tokio išprovokuoti, kad būtų iš anksto pasiruošta, kad darbas ten jokiu būdu negalėtų nutrūkti. Mes visi dirbam ir kviečiam visus dirbti. Jeigu kas nors nenori dirbti, tai jų reikalas, bet darbas nutrūkti negali.
Pirmininkas. Ačiū. Dar keletas trumpų kreipimųsi" ir pranešimų procedūriniais klausimais. Kalbės deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Norėčiau kreiptis į visų partijų narius, esančius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais. Manau, kad būtų labai reikalinga ir svarbu Lietuvai, kad visos partijos — komunistai, demokratai, krikščionys demokratai, žalieji — kreiptųsi į savo vienvardes partijas Europos ir pasaulio šalyse dėl mūsų parėmimo, informuodami apie mūsų žygį, apie mūsų siekį, pridėdami Aktą. (Aš gerbiamąjį L. Sabutį prašiau, sako, gal bus išversta į ispanų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbas.) Kad partijų lyderiai savo atitinkamuose parlamentuose paremtų mūsų greitesnį Lietuvos Valstybės pripažinimo atstatymą, kuris buvo iki 1940 metų. Mes, Socialdemokratų partija, šitą jau padarėme: kreipėmės į 28 pasaulio šalių socialdemokratiją ir kartu kreipėmės Į socialdemokratų frakcijas tų šalių parlamentuose, taip pat į Europos parlamentų socialdemokratų frakcijas. Manome, kad tai turėtų nemažą įtaką. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas L. Jankelevičius.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Kol deputatas ateis į vietą, deputato V. Pikturnos prašymu patvirtiname, kad jo vardinio balsavimo kortelė rasta.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom kalbėti.
L. JANKELEVIČIUS (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente! Iš savo rinkėjų gavau daug telegramų, skambučių, iš kurių supratau, kad esu įpareigotas tarti iš šios didelės tribūnos žodį. Telegramose rašoma, kad rinkėjai esą nesupranta mano elgesio, kodėl nepasakiau parlamentui apie rinkėjų nepritarimą, paskelbus Lietuvos išstojimą iš Tarybų Sąjungos. Daugumoje telegramų reikalaujama referendumo, abejojama, ar gali parlamentas priimti tokius nutarimus, skelbimus, kad tai turi spręsti visa Lietuvos liaudis. Panašaus turinio telegramų gavau iš ,,Lenino priesakų” kolūkio, ryšių mazgo, Dieveniškįų apylinkės, Eišiškių miesto gyventojų, ,,Dainavos” kolūkio, Šalčininkų ir Jašiūnų tarybinių ūkių. Laikau savo pareiga jums paskelbti savo rinkėjų reikalavimus ir norus. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Jums bus klausimų. Aš tik, jums leidus, norėčiau priminti visiems deputatams, kad pasisakymo temą reikia nurodyti tokią, kokia ji yra. Čia nėra procedūrinis klausimas.
L. Jankelevičius. Aš atsiprašau, gal aš supratau, kad čia procedūrinis klausimas. Visas šitas telegramas perduodu sekretoriatui, ir manau, kad sekretoriatas galėtų kaip nors apibendrinti ir pranešti visuomenei. Kitaip manęs rinkėjai nesupras. Manau, kad čia būtų pliuralizmas, jeigu sekretoriatas praneštų ne apie vieno turinio telegramas, o apie visas gaunamas telegramas. Nemanau, kad kiekvieną reikia perskaityti, bet tiesiog blokais pranešti.
Pirmininkas. Tai yra daroma, gerbiamasis deputate, ir tai bus pranešta.
L. Jankelevičius. Ačiū.
Balsas iš salės. Turiu klausimą. Kaip jūs žadate savo rinkėjams paaiškinti, kodėl mes taip pasielgėm? Kodėl mes atstatėm (ne taip, kaip ten pas jus parašyta, kad mes išstojom, mes nebuvo įstoję) nepriklausomą Lietuvą?
L. Jankelevičius. Aš atsiprašau. Atėjau čia ne tam, kad mane egzaminuotų. Aš vykdau savo rinkėjų valią. Nenoriu leistis į tas diskusijas, tik pasakysiu, kad mūsų rinkėjai, aš esu įsitikinęs, dauguma rinkėjų tokios nuomonės. Reikėtų su jais pasitarti. Tamstos žinote Šalčininkų rajono žmonių likimą. Visais laikais kažkas sprendė jų likimą, o šį kartą žmonės norėtų, kad būtų tiesiogiai tartasi ir su jais. Aš manau, jie tam turi teisę.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate.
L. Sabutis. Noriu tik pasiteirauti kaip kolegos. Ar jūs asmeniškai kaip deputatas, dalyvavęs visas tas valandas kartu su mumis, palankiai vertinate priimtus pačius svarbiausius istorinius įstatymus ir aktus?
Pirmininkas. Aš nemanau, kad į tai taip pat reikėtų atsakyti.
L. Jankelevičius. Aš savo nuomonę išsakiau. Mes, deputatai, atstovaujantys Vilniaus ir Šalčininkų rajonams, oficialiai pranešėm, kad mes susilaikėm balsuodami.
Pirmininkas. Ačiū. Aš manau, kad nebūtina aiškinti motyvų.
Balsas IŠ SALĖS. Aš procedūriniu klausimu. Mieli kolegos! Vardinis balsavimas yra iškilmingas aktas. Taip? Tai būtų malonu, kad šito akto metu nevaikščiotume po salę ir netrukdytume televizijos žiūrovams. Aš manau, kad vardinis balsavimas tikrai bus demonstruojamas. Reikėtų parodyti pagarbą ir sau, ir televizijos žiūrovams.
PIRMININKAS. Leiskite jums pritarti.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Kadangi deputatai sėdi taip, kaip išrinkti pagal apygardas, tai padaryti turbūt nebus sunku.
Gerbiamieji, vakar mes kalbėjome apie tai, kad bus aplankytas Jo Eminencija kardinolas V. Sladkevičius. Deputatas A. Saudargas turi apie tai informacija ir nori jums pranešti.
A. Saudargas (Vilijampolės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Šįryt mes su deputatu K. Uoka aplankėme Jo Eminenciją kardinolą V. Sladkevičių. Galbūt bus įdomu jums tai išgirsti, todėl drįstu jus sutrukdyti tuo klausimu. Papasakojom apie mūsų darbą, apie mūsų sėkmes ir nesėkmes, kaip sunkiai siekiam santarvės šičia, užsiminėm, kad jo suraminimo žodis būtų lauktinas. Jis žadėjo tartis tuo klausimu su vyskupų konferencija artimiausiu metu. Noriu paskaityti vieną telegramą ta proga, taip pat čia gautą. Aš pats perskaitysiu.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Kaip ir kiekvieną mėnesį 13 dieną, susirinkę į Šiluvą, meldžiame Dievo Motiną Mariją globos brangiai Tėvynei Lietuvai jos erškėčių kelyje į laisvę. Gerasis Dievas ir Švenčiausioji Marija tegloboja jus, ištikimieji tautos sūnūs ir dukros, išsakę pasauliui mūsų lūkesčius ir viltį. Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius, Vilkaviškio vyskupas Žemaitis, 35 kunigai ir 4 tūkstančiai maldininkų". Ačiū. (P 1 o j i m a i.)
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Norėčiau perskaityti vieną gautą telefonogramą.
,,Gerbiamam deputatui B. J. Kuzmickui.
Lietuvos komjaunimo jaunimo sąjunga nieko bendro neturi su mitingu, organizuojamu TSKP ir VLKJS Lietuvoje. Mes smerkiame jų skaldytojiškus veiksmus ir nuo jų atsiribojame. Pritariame Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos priimtiems sprendimams ir linkime susiklausymo sunkiame ir garbingame darbe.
Sekretorius A. Macaitis". (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas V. Landsbergis.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš mąstau apie Lietuvos rytinių rajonų gyventojų problemas. Jie ne visai supranta mūsų padarytų žygių reikšmę. Aš norėčiau pasiūlyti tų rajonų laikraščiams, kurie spausdinami ir lenkų kalba, ištisais tekstais paskelbti sveikinimo telegramas, kurias mums atsiuntė Solidarumo lyderis Lech Valęsa, kiti lyderiai — Geremek, Michnik, nepriklausomos Lenkijos konferencijos pirmininkas Močulski. Aš nežinau, ar tie vardai žinomi tuose rajonuose, ar jie autoritetingi ten. Bet manau, kad tai būtinai reikia padaryti.
Nutarimo “Dėl TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos teritorijoje, veiklos nutraukimo” priėmimas
Pirmininkas. Ačiū. Ar mes jau galėtume pereiti prie mūsų darbotvarkės klausimų? Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, jūs pasirengęs pateikti tai, ką esate aptarę? Primenu, kad kalbama apie karinių komisariatų veiklos sustabdymą.
Z. VAIŠVILA (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nutarimo projekte siūloma pakeisti pavadinimą: vietoje ,,veiklos sustabdymo"—,,veiklos nutraukimas". Komisijos dauguma pasiūlė atsižvelgti į deputato V. Žiemelio pasiūlymą. Viena — vietoje ,,veiklos sustabdymo" rašyti ,,veiklos nutraukimą", o antra — papildyti antru punktu. Todėl dabar skaitau perredaguotą tekstą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Nutraukti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų (dabar intarpas), kaip svetimos valstybės įstaigų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą".
Antras punktas, atsižvelgiant į deputato V. Žiemelio pasiūlymą, būtų toks:
,,2. Pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai nedelsiant išspręsti pastatų ir kito turto perėmimo iš šių karinių komisariatų klausimą".
Po komisijos posėdžio buvo derinta su deputate Kazimiera Prunskiene. Jos požiūris alternatyvus, todėl aš noriu jums jį pateikti, kad tai būtų derybų objektas ir šiek tiek užbėgtume įvykiams už akių. Deputatė K. Prunskienė siūlo neįtraukti šio antrojo punkto. Jeigu antrasis punktas įtraukiamas, natūraliai seka trečiasis.
,,3. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".
Manyčiau, dėl antrojo punkto tektų balsuoti atskirai, atsižvelgiant į minėtus motyvus. Prašyčiau, pasisakius dėl viso nutarimo projekto, pasisakyti atskirai ir šiuo klausimu.
Pirmininkas. Ačiū, deputate.
Balsas iš salės. Labai trumpas antrojo punkto papildymas. Jeigu jau priimtume antrąjį punktą, ar mes pretenduojame į informaciją, kuri ten yra?
Z. Vaišvila. Ačiū už pastabas. Norėčiau dar kartą priminti, kad formaliai tai yra kitos šalies žinybos turtas, dėl kurio mes turime derėtis. Informacija — taip pat turtas.
Balsas iš salės. Pavyzdžiui, informacija apie mūsų piliečius. Gal mes galime į ją pretenduoti?
Z. Vaišvila. Mano supratimu, mes negalim nutarti įpareigoti juos, mes galime tik derėtis su jais.
Pirmininkas. Ačiū. Jums kiausimų, atrodo, daugiau nebus, gerbiamasis deputate. Yra klausimų?
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pranešėjau, prašau paaiškinti teiginio kiek aš jį suvokiau, logiką. Pirma užimti karinių komisariatų patalpas ir visa kita, o paskui vesti dėl jų derybas?
Z. Vaišvila. Nesutinku su jūsų pastaba. Jūs blogai supratote.
B. V. Rupeika. Tai pakartokite citatą, liečiančią tą dalį.
Z. VAIŠVILA. 1. ,,Nutraukti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai nedelsiant išspręsti pastatų ir kito turto perėmimo iš šių karinių komisariatų klausimą".
B. V. Rupeika. Terminas ,,derybos" jūsų buvo pavartotas, ir aš jį įsidėmėjau.
Z. Vaišvila. Šios patalpos priklauso Respublikai, bet buvo skirtos šitai įstaigai. Nuosekliai. Jokiu būdu niekas neišvaro, o reikia spręsti šį klausimą.
B. V. Rupeika. Ir kitas klausimas. Ar kuriami krašto apsaugos būriai, ar žinyba galės garantuoti rimtį ir tvarką, iškilus karštam konfliktui?
Pirmininkas. Ar tai liečia nutarimo esmę, gerbiamasis deputate? Gal mes nesiplėskim į kitus klausimus. Svarstykim tai, ką svarstom.
B. V. Rupeika. Manyčiau, kad liečia, kadangi tose patalpose esantys žmonės yra kariškiai, pavaldūs TSRS gynybos ministerijai.
Z. Vaišvila. Tai, jūsų supratimu, jie dabar išeis iš karinių komisariatų ir pradės pulti kitus objektus?
B. V. Rupeika. Ne. Perėmimo būdas ir taktika turės įtakos situacijai.
Z. Vaišvila. Šitas nutarimas turės įtakos, kaip jūs sakote, situacijai tiek, kad jie nebegalės šaukti mūsų jaunuolių į karinę tarnybą Tarybinėje armijoje.
B. V. Rupeika. Dėkoju. Visa tai dėl to, kad mes neturime pataisyto teksto, todėl iškyla neaiškumų.
Z. Vaišvila. Pirmasis punktas praktiškai nesikeičia, tik tiek, kad vietoje ,,sustabdyti" yra ,,nutraukti".
B. V. Rupeika. Ačiū.
Pirmininkas. Klausimai baigėsi?
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Turiu trumpą klausimą. Aš nė kiek neabejoju šito nutarimo reikalingumu ir jį rengusios komisijos kompetencija, tačiau, pats nebūdamas karo specialistu (viso labo esu seržantas), norėjau pasitikslinti ankstesnį klausimą. Ar negalėtumėt išvardinti tų karo specialistų, kurie jums patarė? Man būtų įdomu. Gal tai tarptautinio lygio karo specialistai? Ir antras klausimas. Ar tas pereinamasis laikotarpis, kai vienų komisariatų jau nėra, o kitų, mūsų, dar nėra, bus labai ilgas, ar tai gali turėti kokios įtakos? Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Rudzy, aš norėčiau jūsų paklausti, ar tai liečia svarstomo nutarimo esmę?
R. Rudzys. Aš manyčiau, kad taip. Aš norėjau apsispręsti, kaip man balsuoti.
Pirmininkas. Ačiū.
Z. Vaišvila. Pirmasis klausimas. Šito nutarimo projektą rengė ne karo specialistai, o teisininkai. Tai yra teisinis situacijos įvertinimas. Nemaišykime dviejų skirtingų reikalų. 0 karo specialistai rengia savo sritį.
Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis nori paklausti.
V. Landsbergis. (Negirdėti.)
Z. Vaišvila. Siūloma antrajame punkte išmesti žodį ,,nedelsiant". Esmės nekeičia, Manau, jeigu nėra prieštaraujančių, galime šį žodį išbraukti. Bet aš dar kartą primenu, kad dėl antrojo punkto yra alternatyvinis požiūris.
Pirmininkas. Ačiū.
Z, Vaišvila. Kartoju jį. ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai išspręsti pastatų ir kito turto perėmimo iš šių karinių komisariatų klausimą".
Pirmininkas. Prašom deputatę K. Prunskienę.
K. D. PRUNSKIENĖ (Verkių rinkiminė apygarda). Aš noriu kreiptis į gerbiamąjį pranešėją ir deputatus ir pasiūlyti prisiminti vakar priimtą dokumentą dėl sąjunginio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuto. Paskutinysis punktas kaip tik sako, kad šių įmonių, apie kurias buvo kalbama, perėmimo klausimus reikia spręsti derybomis su Tarybų Sąjunga.
Dabar Ministrų Taryba įpareigojama tai padaryti, netgi norėta nedelsiant, ir neminimos derybos. Derybos vyks ne vien tik tarp Ministrų Tarybų. Bus suformuotas derybų subjektas. Ar nereiktų pakartoti to, ką mes vakar, ilgai diskutavę, priėmėme ir priimti tą pačią formuluotę, o ne pavesti Ministrų Tarybai padaryti tai, ko ji šiandien tikrai nepadarys?
Pirmininkas. Prašom gerbiamąją deputate pasiūlyti savo formuluotę.
Z. Vaišvila. Siūloma, kiek aš suprantu, išbraukti antrąjį punktą.
K. D. Prunskienė. Galima pasakyti: ,,tų objektų perėmimo klausimus spręsti derybose su Tarybų Sąjunga". Taip, kaip ir vakar. Kitų įmonių atžvilgiu.
Gerbiamasis deputate Vaišvila, jeigu mes net nepasakėm, kad pramonės įmones automatiškai perimam į Respublikos nuosavybę, o suformulavom, kad perėmimo klausimus sprendžiam derybose, tai, manau, kad dėl karinių objektų tuo labiau.
Z. Vaišvila. Aš norėčiau pakomentuoti. Mano supratimu, taip pat nereikia šito punkto. Jeigu kiti komisijos nariai sutinka su tuo pasiūlymu, tada galima būtų jį atsiimti. Prašau kitų komisijos narių nuomonės. Ir siūlau pereiti prie balsavimo.
Pirmininkas. Nebėra dėl ko balsuoti. Nebėra siūlymo, jeigu komisija atsiima antrąjį punktą.
Z. Vaišvila. Aš kalbu šiuo atveju.
Pirmininkas. Tai tada aš manau, kad būtų galima jau balsuoti.
Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, kai jūs stovite tribūnoje, tada užsimezga dialogas tarp pasisakančiųjų ir jūsų. Kad to nebūtų, aš prašau jus sėsti.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Man atrodo, susitarėme: jeigu per pirmąjį skaitymą projekto nepavyksta priimti, komisija turi papildomai padirbėti ir pristatyti jį antrą kartą.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, nebematau norinčių pasisakyti. Tai rodo, kad būtų galima balsuoti. Prašom deputatą V. Šadreiką.
V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad reikia sutikti su gerbiamosios deputatės K. Prunskienės pasiūlymu — neįtraukti antrojo punkto. Motyvai tokie. Kadangi gaunu daug informacijos kaip jaunuolių respublikinęs komisijos pirmininkas, sakau, kad nereikėtų įtraukti. Reikėtų palikti derybų objektu, turint omeny, kad dabar už Respublikos ribų tarnauja labai daug Lietuvos piliečių. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Ar galima balsuoti? Prašau deputatą K. Motieką.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Vakarykščiame nutarime kalbama apie nuosavybę. Apie nuosavybės perėjimą Respublikos žinion. Jeigu bus nustatyta, pavyzdžiui, kad kariniai komisariatai nuomoja iš vietinių mūsų valdžios vykdomųjų organų tuos pastatus, tai klausimas dėl nuosavybės apskritai netenka jokios prasmės. Visiškai atsisakyti to antrojo punkto, man atrodo, nevertėtų, tiktai reikėtų jį kitaip suredaguoti: nespręsti šitų perėmimo klausimų, bet spręsti klausimą dėl jų naudojimo, jeigu jie dabar yra Respublikos nuosavybėje. Reikia parengti tą klausimą.
Pirmininkas. Ką jūs siūlote dabar daryti?
K. Motieka. Aš siūlau nustatyti, kad tas straipsnis neliečia tų objektų, kurie dabar jau neginčytinai yra Respublikos nuosavybėje; juos reikia perimti. Tie, kurie yra ginčytini, kurie yra gynybinių pajėgų nuosavybėje, spręsti jau derybų keliu, taikyti tą nutarimą.
Pirmininkas. Jūs dar norite pasisakyti? Prašau.
J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Aš cituoju vakar priimto mūsų nutarimo antrąjį punktą dėl statuso pakeitimo. Jame šitaip buvo formuluota: ,,Perduoti Lietuvos jurisdikcijai įmonių, įstaigų ir organizacijų valstybinį valdymą". Pabrėžiu, ,,valstybinį valdymą perduoti Lietuvos vadovybei". Šiandien antrasis punktas siūlomas toks: ,,Pavesti Vyriausybei spręsti pastatų perėmimo..."
,,Valdymas" ir ,,perėmimas" skiriasi kuo nors ar nesiskiria? Nesiskiria. Dėl nuosavybės nuspręsta vakarykščio nutarimo pirmajame punkte. Tai jurisdikcijos klausimas. 0 štai dėl ,,valdymo" (antrasis punktas) šiandien vėl kartoti tai, ką priėmėm vakar, būtų tikrai netikslinga.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatė K Prunskienė.
K. D. Prunskienė. Valstybinis valdymas ir turto perėmimas vis dėlto ne visai tas pats. Turto perėmimas net ir nebūtinas. Valstybinį valdymą mes galime atlikti privataus, kooperatinio sektoriaus atžvilgiu, o turtiniai santykiai šiuo atveju pasilieka tokie kaip buvę. Valstybinis valdymas yra ir bendrų įmonių su užsienio firmomis atžvilgiu.
J. Olekas. Atsiprašau, truputį gal ir vėluodamas, bet norėčiau priminti jūsų pačių priimtą dar kartą.
Pirmininkas. Prašau man atleisti, bet aš turiu atsiklausti, ar Aukščiausioji Taryba leis. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja dėl galimybės pasisakyti ne Aukščiausiosios Tarybos deputatui?
K. Antanavičius, Atsiprašau, aš protestuoju. Vakar papildėme sprendimą, kad TSRS liaudies deputatai dalyvauja kaip ir dalyvavo anksčiau, su patariamojo balso teise.
Pirmininkas. Atsiprašau. Prašau kalbėti.
J. Olekas. Atsiprašau. Aš nežinau, ar reikia iš viso priimti šį nutarimą. Jeigu jūs prisimenate vakarykštį nutarimą, tai pirmame punkte nustatyta, kad visos sąjunginio pavaldumo įstaigos pereina Respublikos jurisdikcijai. Karinis komisariatas yra sąjunginio pavaldumo Gynybos ministerijos įstaiga ir turėtų pereiti Lietuvos jurisdikcijai. Paskutinis 4 punktas —klausimą dėl šių objektų perėjimo spręsti derybomis su Tarybų Sąjunga. Šitas nutarimas apėmė ir karinius komisariatus. Nebent jūs norite dar išimtinai pabrėžti. Aš sutikčiau, kad nereikia tokio nutarimo.
PirmiNinkas. Ačiū. Prašau deputatą A. Žalį.
A. Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad mes iš viso per daug dėmesio skiriame antrajam punktui, nes tie pastatai, bent Klaipėdoje, tikrai nėra Gynybos ministerijos žinioje. Tai buvo galima pasitikslinti iki tol. Čia ne karinių dalinių kareivinės, o nuomojami butų ūkio valdybos pastatai.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Man atrodo, kad klausimo esmė yra aiški. Dėl antrojo punkto yra aiškios dvi nuomonės. Pirma siūlyčiau balsuoti dėl jo, o paskui dėl viso kito.
Jūs dar turite argumentų?
J. Liaučius. Tik vieną repliką prieš tai pasisakiusiam deputatui. Ar galima valdyti neperėmus? Šitas klausimas viską pasako.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila nori apibendrinti prieš balsuojant.
Z. Vaišvila. Aš norėčiau atsakyti į deputato J. Oleko klausimą.
Pirmininkas. Manau, kad nereikia. Visiems šitas klausimas yra aiškus, daug kartų kartotas.
Z. Vaišvila. Aš tiktai prieš balsuojant paprašau iš anksto, kad po to nepereitumėt prie kito dienotvarkės klausimo. Yra neaiškumas dėl vieno mūsų priimto įstatymo kaip tik šiuo aspektu, šia tema, todėl prašyčiau trumpo žodžio po balsavimo.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Skaitau dar kartą. Komisijos galutinė redakcija pasiūlyta tokia:
,,Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Nutraukti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai išspręsti pastatų ir turto perėmimo klausimą.
3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".
Pirmiausia mums reikia išspręsti ginčytiną 2-ojo punkto klausimą. Kas už tai, kad 2-asis punktas būtų paliktas taip, kaip siūloma komisijos? Alternatyva bus — kas už tai, kad jis būtų išbrauktas, kaip, buvo siūloma kelių deputatų pasisakymuose.
Taigi kas už tai, kad šitas punktas būtų paliktas nutarime? Prašau suskaičiuoti. Be jokios abejonės, balsuojam kortelėm, tai yra nutarimas.
Kas prieš tai, kad tas punktas būtų paliktas? Kas susilaikė?
Balsų SKAIČIAVIMO komisijos pirmininkas. 12 už pirmąjį variantą, 75 už išbraukimą ir 21 susilaikė.
Pirmininkas. Punktas išbraukiamas. Skaitau, tikiuosi, jau galutinį nutarimo tekstą:
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Nutraukti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą.
2. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento".
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už šio nutarimo priėmimą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavo 116 deputatų.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 3.
Pirmininkas, Prašau, gerbiamasis deputate, aš tikiuosi, kad jūs trumpai.
Z. Vaišvila. Gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kovo 12 d. mūsų Respublikos įstatymą Dėl kai kurių Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pripažinimo netekusiais galios. Šis įstatymo projektas buvo deputato V. Šadreikos pasiūlytas ir labai gaila, kad mes nebuvome dėmesingi. Tai dar viena pamoka, kad negalima labai skubiai priiminėti, reikia darbo grupėse ar komisijose rengti. Klausimas yra toks, skaitau jo pradžią:
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 3 straipsniu, nutaria" ir t. t. Gal deputatas V. Šadreika patikslins, kodėl remiamasi 3 straipsniu?
Pirmininkas. Prašom deputatą V. Šadreika,
Č. Juršėnas. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Manau, paaiškinimas yra išsamus, deputatas V. Šadreika dar norėjo paaiškinti.
V. Šadreika. Visiškai teisingai paaiškino deputatas Č. Juršėnas.
Pirmininkas. Aš nepaskelbiau, kad mūsų nutarimas dėl karinių komisariatų veiklos .sustabdymo priimtas. Gerbiamieji, gauta telefonograma:
,,Jeigu būtų duonos kepykloje sabotažas, aš ir mano draugės po darbo naktimis kepsime duoną laisvai Lietuvai. Vilnius, Ona Svilienė, Karoliniškių gatvės gyventoja" (P 1 o j i m a i.)
Tačiau gerbiamajai vilnietei Svilienei nereikės kepti naktimis duonos, nes ką tik gavome telegramą:
,,Vilnius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, Pirmininkui V. Landsbergiui. Atsakydami į jūsų pareiškimą sesijoje š. m. kovo 14 d., pranešame, kad Vilniaus duonininkai dirbo, dirba ir dirbs, stabiliai aprūpindami duonos ir pyrago gaminiais gyventojus. Manome, kad nėra pagrindo pareikštai informacijai. Kolektyvo vardu — generalinis direktorius Fiodorovas". (Plojimai.)
Diskusijos dėl pasiūlymo įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Valstybinės įmonės įstatymo 18 straipsnio 2 paragrafo sustabdymo
Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Deputatas R. Rudzys, svarstant darbotvarkę, paprašė įtraukti klausimą dėl Valstybinės įmonės įstatymo 18 straipsnio 2 paragrafo sustabdymo. Mes tada tarėmės, kad spręsime, kai jie pasitikslins ir išsiaiškins. Dabar deputatų R. Rudzio, A. Leščinsko ir V. Terlecko paraiška ir tekstas su prašymu papildomai įtraukti į darbotvarkę yra. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarautų, kad šis klausimas papildomai būtų įtrauktas į darbotvarke? Prašom deputatą K. Uoką.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Prieštarauju. Reikia įtraukti į eilinę darbo dieną...
Pirmininkas. Deputatas K. Uoka turbūt nedalyvavo iš ryto? Ar jūs atsiimtumėte savo prieštaravimą, jeigu deputatas R. Rudzys išeitų į tribūną ir pasakytų reikalo esmę?
P. Giniotas (Žardininkų rinkiminė apygarda). Aš pritariu K. Uokai ir prieštarauju, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę.
Pirmininkas. Ačiū. Gal aš galėčiau perskaityti tekstą ir tada spręsime, ar įtraukti, ar neįtraukti, jeigu iškilo toks klausimas. Ar leisite man perskaityti?
,,Deputatų grupė parengė trumpą pranešimą neatidėliotinu klausimu, kaip bent iš dalies pagerinti įmonių, kurių didelė dalis produkcijos išvežama į TSRS, darbuotojų padėtį. Prašome sutikimo svarstyti". Tekstas:
,,TSRS valstybinės įmonės įstatymo 18 str. 2 paragrafe sakoma: įmonė privalo laiku atsiskaityti pagal savo įsipareigojimus, už pavėluotus atsiskaitymus įmonė moka baudas ir netesybas. Įmonė atlieka visus atsiskaitymus, tarp jų atskaito lėšas į biudžetą ir moka darbo užmokestį pagal atskaitymą, dokumentų gavimą, mokėjimų terminą, kalendorinį eiliškumą". Citatos pabaiga.
,,Ryšium su tuo, kad visos banko operacijos vykdomos per TSRS banko operacinę valdybą Maskvoje, mokėjimo terminai pailgėja apie 15 dienų. Tuo pačiu dabartiniu metu įplaukos smarkiai sumažėjo, įmonės negalės laiku išmokėti atlyginimų, taip pat nebus vykdomas pelnas už 1 pusmetį 1990 metais. Prašome Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pakeisti TSRS valstybinės įmonės įstatymo 18 straipsnio 2 paragrafą taip: ,,Įmonės atlieka visus atskaitymus, tarp jų atskaito lėšas į biudžetą pagal atskaitymų dokumentų gavimo, mokėjimo terminų, kalendorinį eiliškumą, išskyrus darbo užmokesčio mokėjimą, kuriam suteikiama prioriteto teisė". Citatos pabaiga.
,,TSRS valstybinio banko taisyklėse apie negrynus piniginius atsiskaitymus ,,Liaudies ūkyje" Nr. 2, išleistame 1987 m. rugsėjo 30 d., bendrosios dalies 7 punkte sakoma: ,,Visi susivienijimų, įmonių ir organizacijų mokėjimai, įskaitant mokėjimus į biudžetą ir darbo užmokesčio išmokėjimą, vykdomi pagal atsiskaitymo dokumentą, gavimą, kalendorinį eiliškumą".
Šio punkto veikimą taip pat reikia sustabdyti".
Manau, kad ekonomistai esmę išdėstys geriau. Kalbama apie pinigų mokėjimą darbuotojams. Prašom deputatą K. Uoką. Ar jūs nekėlėte rankos?
K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Man atrodo, iš viso neaišku, ar tas TSRS valstybinės įmonės įstatymas veikia pas mus, ar neveikia. Galima įvairiausiai traktuoti. Jeigu yra labai skubus reikalas dėl užmokesčio darbininkams, galbūt reikia parengti kokį nutarimą ar ką nors, bet reikėtų labai rimtai padiskutuoti apie šitą valstybinės įmonės valdymą. Aš siūlyčiau sudaryti grupę (gal sutiktų gerbiamasis G. Vagnorius, taip pat gerbiamasis R. Rudzys) ir rimtai padiskutuokime, įsipareigodami pateikti labiau parengtą dokumentą negu šis, kuris dabar buvo perskaitytas.
Pirmininkas. Čia nėra parengtas dokumentas. Gerbiamasis deputate Uoka, ar jūs atsiimate savo prieštaravimą tam, kad tai būtų įtraukta į darbotvarkę apsvarstyti?
Tada prašau balsuoti, kas už tai, kad papildomai įtrauktume į darbotvarkę...
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau procedūriniu klausimu.
Pirmininkas. Prašau dar nebalsuoti.
G. Vagnorius. Mes neturėtume priimti sprendimų, prieštaraujančių prieš tai mūsų priimtiems sprendimams. Noriu paaiškinti. Mes vakar įpareigojome valstybinį valdymą perimti mūsų.Vyriausybei. Visi tie TSRS įstatymo punktai, kur kalbama apie pinigų pavedimus, užsakymus, reikia suprasti, dabar sprendžiami Lietuvos Ministrų Tarybos. Siūlau pavesti Lietuvos Ministrų Tarybai parengti tvarką, kaip spręsti tuos piniginius klausimus.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prasidėjo diskusija. Aš nelabai norėčiau, kad ji prasidėtų, dar neįtraukus į darbotvarkę klausimo. Todėl prašau pasiruošti balsuoti mygtukais.
Kas už tai, kad papildomai įtrauktume į darbotvarkę pateiktą klausimą?
Deja, klausimas neįtraukiamas. Prieš pertrauką deputatas A. Januška siūlė įtraukti papildomai į darbotvarkę klausimą dėl Televizijos ir radijo komiteto veiklos. Ar deputatas A. Januška patvirtina savo siūlymą? Prašau balsuoti, kas už tai, kad klausimas.
Balsas IŠ SAlės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Visai teisingai, gerbiamasis deputate. Užtai jūs ir turite teisę balsuoti. Siūlyti nereikia. Jis kol kas neįtrauktas į darbotvarkę. Jo nereikia išbraukti. Yra tik pasiūlymas įtraukti. Jeigu jūs balsuosite prieš — jis nebus įtrauktas. Prašau.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Prašau dar nebalsuoti. 0 dabar prašau balsuoti. Kas už tai, kad minėtas klausimas būtų įtrauktas papildomai į darbotvarkę?
Ačiū. Klausimas įtrauktas. Pirmasis nori pasisakyti deputatas K. Antanavičius.
K. AnTanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš noriu pakartoti gerbiamojo pirmininko motyvą dėl pramonės įmonių. Tam, kad spręstume, reikia parengti. Klausimas neatidėliotinas.
Pirmininkas. Gerai. Mes galėsime grįžti ir dar kartą pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę. Gal su tuo išaiškinimu bus lengviau. Formuluoju iš naujo deputato R. Rudzio pateiktą klausimą.
Kas už tai, kad įtrauktume deputato R. Rudzio pateiktą klausimą kaip svarstymo pradžią, tam, kad būtų galima sudaryti komisiją ir išnagrinėti jį iki galo? Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad su tokia formuluote klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę? Ačiū. Klausimas taip pat įtraukiamas.
Gerbiamieji, kadangi deputato R. Rudzio pateiktas pasiūlymas buvo pirmasis, nors mes balsavom dėl jo vėliau negu dėl Televizijos ir radijo komiteto, manau, kad būtų logiška pirma susipažinti su to klausimo esme ir baigti. Aš prašau, kad deputatas R. Rudzys pasiūlytų komisijos sudėtį ir pasakytų, kada, jo nuomone, reikia tai padaryti. Tikiuosi, kad deputatas R. Rudzys nepiktnaudžiaus laiku.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Laikas limituotas reglamentu, ir jeigu deputatai manys, kad reikia dar keisti reglamentą, aš, be abejo, pasiduosiu. Turėjau omeny mūsų Aukščiausiosios Tarybos reglamentą.
Pirmininkas. Prašau arčiau mikrofono.
R. Rudzys. Gerbiamieji deputatai, aš čia netoli gyvenu. Gyvenu ten, kur išrinktas, todėl kasdien žinau savo rinkėjų nuotaikas. Ir šiandien su rinkėjais susitikau dar 7 val. ryto. Kitiems galbūt sunkiau tą padaryti.
Vakar aš paklausiau du pragmatinius klausimus naują bankininką. Atsakymai mane patenkino, tačiau nerimas išliko. Aš kalbu apie ištuštėjusias įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas dėl tos priežasties, kurią jau minėjo gerbiamasis A. Abišalas. Daugelis jų sunkiai gavo pinigų atlyginimui, pavyzdžiui, Naujosios Vilnios sąjunginės įmonės, Grigiškių susivienijimas, kur aš 7 val. ryto susitikau su darbininkais. Negalės laiku gauti avanso, nes įmonių, tiekiančių produkciją į TSRS, lėšos įšaldytos Maskvoje. Mes žinom, kad daugiau kaip pusė tų įmonių darbuotojų vos pragyvena nuo algos iki avanso. Dėl to aš, gerbiamasis Uoka, toks įkyrus.
Tai tiek mano agitacijos. Ten viskas išsakyta. Aš, dar papildomai pasitikslinęs su gerbiamuoju A. Abišalu, sužinojau, kad šito punkto sustabdymas yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, bet ne Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, ir aš...
PiRmininkas. Atsiprašau, bet aš dar kartą po mūsų pokalbio paskaičiau Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, ir ten neradau šito punkto.
R. Rudzys. Neradot. Tada aš sutikčiau, kad šitas įstatymas jau negaliotų trečią dieną, bet jis galioja de facto. Mūsų bankai užsispyrę laikosi (aš galiu visus tuos bankus išvardyti, gerbiamasis V. Terleckas man tegu pritars) taisyklių, nustatytų 1987 m. liepos 17 d. TSKP CK ir Ministrų Tarybos nutarimu. Tai yra faktas ir šiandien su juo nesiskaityti būtų beprasmiška.
Aš nesu kompetentingas pasiūlyti komisiją. Siūlyčiau šiandien sustabdyti šito punkto veikimą. Tai būtų pretekstas sustabdyti tą instrukciją ir mūsų bankininkams parengti laikinąją instrukciją. Norėčiau, kad komisiją pasiūlytų bankininkai. Gal galėtų pasiūlyti gerbiamasis V. Terleckas ir finansininkas gerbiamasis A. Rudys. Patikėkit, tai klausimas, kurį reikia spręsti jau šiandien.
Pirmininkas. Ačiū. Informuos deputatė K. Prunskienė.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš noriu patikslinti čia išdėstytas aplinkybes.
Maždaug prieš trejetą savaičių TSRS valstybinis bankas ir vyriausybė priėmė sprendimą pervesti Pabaltijo respublikas į kitą atsiskaitymų tvarką, kuri prilygsta tarptautiniams atsiskaitymams. Politiškai tai yra labai geras dalykas, aplenkiantis mūsų nepriklausomos valstybės atkūrimą ir ją atitinkantis. Bet įmonėms tai sudarė nepatogumų. Kaip minėjo gerbiamasis deputatas, pradžiai tai sudarė intervalą, kol pagal naują atsiskaitymų tvarką tos lėšos pradės plaukti. Ir štai dabar įmonės iš tikrųjų pristigo lėšų. Tam tikrų nesusipratimų atsirado ir dėl kai kurių bankininkų kaltės. Jie, tarsi prieštaraudami tai atsiskaitymų tvarkai, pildė dokumentus sena tvarka ir papildomai apsunkino padėtį. Užvakar su tais bankininkais buvo išsiaiškinta ir jiems duotas pavedimas staigiai viską tvarkyti taip, kaip priklauso tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose. Aš nematau dabar jokio reikalo nei sudarinėti komisijas, nei atšaukinėti tuos punktus. Bankai iki šiol yra pavaldūs vyriausybei, todėl reikia priimti Ministrų Tarybos sprendimą dėl kitos atlyginimų išmokėjimo tvarkos, nepaisant dokumentų pateikimo eiliškumo.
Štai stovi bankininkų specialistas gerbiamasis deputatas V. Baldišis. Aš manau, kad jis mane patikslins. Per pietų pertrauką aš pabandysiu su naujai paskirto Lietuvos banko ir kitais bankininkais tą klausimą spręsti. Po pietų pareferuosiu, kaip tas dalykas atrodo, jungiant ir profesionalias pajėgas. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Kalbės deputatas V. Baldišis.
V. Baldišis (Skuodo rinkiminė apygarda). Aš norėčiau šitą klausimą iškelti kiek plačiau. Kaip minėjo gerbiamasis deputatas R. Rudzys, šitas klausimas yra kur kas plačiau susijęs su bankų veikla. Aš norėčiau suabejoti ir pateikti pasiūlymą.
Paprastai, vykstant bet kokiems revoliuciniams pertvarkymams, bankų klausimas sprendžiamas vienas iš pirmųjų. Pas mus nėra koordinacijos tarp bankų veiklos ir naujų bankų kūrimo. Ir daugelis klausimų, susijusių su pramonės įmonėmis, taip pat nėra sprendžiami. Norėčiau pasiūlyti sudaryti laikiną bankininkystės klausimų komisiją, kuri užsiimtų tais visais klausimais. Yra daug ir įvairių problemų, kada atskirų specializuotų bankų vadovai, ar nežinodami...
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, prašau man atleisti, kad jus nutraukiu, tačiau klausimas visiškai ne toks.
V. Baldišis. Aš turėjau pasiūlymą sudaryti bankininkystės reikalų komisiją. Kadangi šitie klausimai yra kur kas platesni ir aktualesni. Galėčiau pasiūlyti komisijos sudėtį.
Pirmininkas. Pasisakys deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys. Tik vieną minutę, gerbiamieji deputatai. Aš jau turėčiau būti patenkintas, kadangi mūsų gerbiamoji Premjerė paaiškino, kad šitą klausimą Vyriausybė išspręs. Žmonės iš įmonių jau buvo Maskvoj. Ten kalnai pavedimų, ten darbuotojai neskuba, specialiai siuntinėja į kitus bankus ir klaidina. Ten vadovaujamasi senu principu: ,,A, Litva, znajem, eto Ryga". Taigi pinigai iš ten grįš negreitai.
Pirmininkas. Prašau išversti į valstybinę kalbą.
R. Rudzys. Tą turėtų padaryti sekretoriatas. Aš perskaičiau citatą, kurią man šiandien sakė mano rinkėjas.
Pirmininkas. Ačiū. Išverčiu: ,,A, Lietuva, žinom, tai Ryga".
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Ką, jau pirmininkas sekretoriato funkcijas atlieka?
Pirmininkas. Sekretoriatas neturi mikrofono.
Č. Juršėnas. Prašom ištaisyti šitą klaidą.
Pirmininkas. Ačiū. Perduosim.
Gerbiamieji, ar Vyriausybės vadovo paaiškinimas nebūtų pakankamas pretekstas baigti šią diskusija? Prašau deputatą K. Uoką.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Aš bijau, kad mes neįsiveltume į pavojingą precedentą. Mūsų yra tik 140 žmonių. Bus tiek, kai baigsis rinkimai. Mes negalime dirbti už visą Lietuvą. Ministrų Taryba turi dirbti savo darbą, ir turi dirbti visų kitų institucijų žmonės. Kadangi direktoriai bando savo direktoriškus klausimus spręsti per Aukščiausiąją Tarybą, tai aš pasižadu, kaip buvęs buldozerininkas, neieškoti savo buldozeriui atsarginių detalių su Aukščiausiosios Tarybos pagalba. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Labai dėkoju jums. Kalbės deputatas V. Katkus.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti deputatui V. Baldišiui, kad reikia būtinai sudaryti komisiją dėl bankų.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Aš primenu jums, kad darbo grupė, kuri užsiima Aukščiausiosios Tarybos struktūros reikalais, rengiasi sudarinėti visas komisijas. Neverta užbėgti įvykiams už akių. Ar galima sakyti, kad klausimas išspręstas? Galima. Nori kalbėti deputatas V. Baldišis.
V. Baldišis. Galima pasiūlyti balsuoti šitą klausimą?
Pirmininkas. Ne, negalima. Jis neįtrauktas į darbotvarkę.
Dėl televizijos ir radijo komiteto veiklos
Gerbiamieji deputatai, Televizijos ir radijo komiteto klausimu pirmiausia galėtume suteikti žodį D. Šniukui.
D. ŠNIUKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke! Aš atsiprašau, kaimyninėje šalyje truputį peršalau, bet parvežiau gerų nuotaikų. Buvau liaudies deputatų suvažiavime. Daug kas mus sveikina, daug kas mums pavydi ir daug kas, žinoma, nekenčia. Bet aš manau, kad viskas eina geru keliu.
Naudodamasis tuo, kad pirmą kartą kalbu iš nepriklausomos Lietuvos tribūnos, norėčiau nuo Žurnalistų sąjungos ir nuo dar kol kas mano vadovaujamo kolektyvo — Televizijos ir radijo komiteto perduoti pačius karščiausius linkėjimus jums ir padėkoti už priimtus Aktus ir už tai, kad mes visi bendrom jėgom pasiekėm nepriklausomybę. (Plojimai.)
Dėl vakar iškilusių debatų. Suprantu, kad tai ne mano asmens klausimas. Aš dėl savęs nekalbėčiau. Tai yra politinis klausimas, taip pat Televizijos ir radijo komiteto orumo klausimas.
Man atrodo, kad Televizijos ir radijo komitetas taipogi turi teisę pasididžiuoti, kad jis labai daug ką padarė priartindamas šią dieną, spartindamas pertvarką, bent jau niekada tam netrukdė. Ir jis tikėjosi, kad jeigu ne oficialiai, tai bent asmeniškai kas nors iš mūsų Aukščiausiosios Tarybos vadovybės nuvyks, padėkos. Šito neįvyko. Žinoma, neįžiūriu čia nieko blogo, visi esame užsiėmę. Bet šiuo metu prasidėjęs toks, sakyčiau, partizaninis Komiteto ar vadovybės formavimas verčia mane suabejoti.
Dukart buvo atvažiavę (vieną sykį manęs nebuvo) labai garbingi žmonės, Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Aš juos visus pažįstu, visus gerbiu. Bet jie neturi oficialių įgaliojimų, truputį skuba, kelia lyg ir mitinginį erzelį ir panašiai.
Man susidaro keistas įspūdis. Kažkada mes buvome pravardžiuojami sąjūdininkų lizdu, dabar tampam kitokiu lizdu, dėl kurio taip forsuotai reikia imtis sankcijų.
Aš nedarau iš to istorijos. Galiu pasakyti, kad aš labai sąžiningai ėjau tas pareigas. Man atrodo, kad tikrai Respublikoje vykstantiems procesams netrukdžiau. Stengiausi vykdyti Komiteto pirmininko pareigas (ypač paskutinėmis dienomis), o ne laikytis kokios nors vienos partijos linijos.
Ne paslaptis, kaip ir daugelis jūsų, aš priklausau Komunistų partijai, bet galiu garantuoti, kad nei Televizijos ir radijo komitetas, nei aš asmeniškai šiandien jokiu būdu negrasinam nei Lietuvos nepriklausomybei, nei Lietuvos parlamentui. Jeigu jūs tuo tikit, galit tą savaitę palaukti, kol aš, kaip Vyriausybės narys, natūraliai išeisiu, kai bus paskirtas naujas Premjeras. Jeigu jūs šito negalite laukti ir jus persekioja įtarimas, tada aš nežinau, atsistatydinti lyg ir nematau reikalo. Aš jokios kaltės nematau. Siūlau: kadangi vis tiek mes galvojam, kad Televizijos ir radijo komitetas pereis parlamento žinion, prašau priimti tokį sprendimą ir šią pat minutę mane atleisti. Aš čia pat galiu atiduoti savo įgaliojimus — raktų ryšulėlį.
Dabar ko aš dar norėčiau. Esu ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius profesionalių žurnalistų. Nors ta profesija visada stovėjo arti politikos, žurnalistai praeity ir blogo, ir gero yra parašę (aš ir apie save taip galiu .pasakyti), bet pastaruoju metu visi gyvena taipogi ta pačia mintimi, visi buvo už nepriklausomybę. Aš paprašyčiau naująjį mūsų parlamentą gerbti žurnalistus, truputėlį atsižvelgti ir į jų pageidavimus.
Aš irgi labai gerbiu gerbiamąjį A. Kaušpėdą kaip architektą (nebe mano amžiuje gerbti ,,Anties" muziką), bet galiu kirsti lažybų, jog nė vienam iš 4000 žurnalistų nebuvo kilusi mintis, kad tokia kandidatūra galėtų tapti Televizijos ir radijo komiteto pirmininku. Aš žinau, kad jis yra menininkas, plačios erudicijos ir t. t.
Jeigu nėra kokio ypatingo skubėjimo, jeigu niekas negresia, būtų gražu truputėlį pasiderinti. Gerbiamasis A. Kaušpėdas (aš jam labai noriu padėkoti už džentelmeniškumą) vakar pasakė, kad jis nori riteriškai susigrumti. Aš labai jam dėkingas, nors ir žinau balsavimo rezultatus, jeigu mano kandidatūrą iškeltų, būtų maždaug 90 : 40)
Labai ačiū. Labai norėčiau jums palinkėti gero, nuoširdaus darbo ir gerų rezultatų. Ačiū. (Plojimai.)
Pirmininkas. Ačiū. Prašo žodžio deputatas V. Landsbergis. Paskui deputatas Č. Juršėnas.
V. LANDSBERGIS (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Tai, apie ką aš galvojau anksčiau, jau iškyla kai kurių deputatų replikose. Būtent, kad Televizijos ir radijo komiteto klausimą derėtų spręsti detaliau, geriau išanalizavus, Aukščiausiosios Tarybos sudarytos specialios komisijos pastangomis. Manau, tai būtų logiška. Tai spręsti reikėtų nebūtinai tuo metu, kai visa Vyriausybė bus, tarkim, personaliai reorganizuojama. Nematau būtinybės viską sujungti į vieną kompleksinį sprendimą. Jeigu koks klausimas iškilo, jį galima svarstyti ir dabar.
Aišku, labai gerai, jog gerbiamasis Domas Šniukas teisingai supranta, kad tai visiškai neliečia jo asmenybės. Jį žmonės gerbia ir juo tiki. Bet reikia reformų, didesnės pertvarkos, reorganizacijos Televizijos ir radijo komitete. Būtų gerai, jeigu komisija, detaliau išstudijavusi problemą, padarytų išvadą, ar pirmiausia reikia reorganizacijos ir kokio pobūdžio reorganizacijos; kokio pobūdžio personalinių pakeitimų vadovybėje reikėtų. Tegul tą padaro komisija. Aš asmeniškai manau, kad jeigu ji rekomenduotų keisti vadovybę aukščiausiame lygyje, gerbiamasis D. Šniukas turėtų likti. Bent aš norėčiau palikti jį vadovybėje. Bet čia jau, žinoma, komisijos prerogatyva.
Beje, kad nereiktų man dar kartą eiti į tribūną. Vakar buvo tam tikro aštrumo, kalbant apie skriaudžiamą žmogų ir panašiai. Mes vis dar galvojam šiek tiek senoviškai: jeigu žmogus kur nors dirba, tai jis turįs dirbti iki gyvos galvos. Koks nors pasiūlymas jį pakeisti esanti asmeninė skriauda arba asmeninis priešiškumas jam. Šito, žinoma, nėra, bet tame kontekste buvo pavartoti kaltinimai šį klausimą kėlusiems deputatams, net vartojant žodį ,,stalinizmas", ,,stalinistai" ir pan. Tie deputatai, kuriuos įžeidė tokia terminologija, reiškia satisfakciją. Jie prašė mane pareikšti tai, jeigu aš kalbėsiu tuo klausimu. Deputatai reiškia satisfakciją, kad gerbiamasis V. Beriozovas apgailestavo dėl to žodžio, bet taip pat ir stebisi, kodėl čia pat buvo pavartotas žodis ,,ždanovizmas". Gal ir to nereiktų daryti, ir jį atsiimti taip pat? Aš taip manyčiau.
Pirmininkas. Ačiū.
D. ŠNIUKAS. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Kalbės deputatas Č. Juršėnas.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Gal nereikėtų pradėti nuo komplimentų, bet aš turiu pasakyti, kad gerbiamasis Pirmininkas pateikė konstruktyvų pasiūlymą, kuriuo, man atrodo, mums ir reikėtų vadovautis. Išties nespręsti to reikalo šiandien, nespręsti taip paskubomis. Aš suprantu, jeigu valdžia imama, tai reikia imti pirmiausia televiziją.
O dabar kai kurie esminiai momentai. Aš dirbau ir prie vieno pirmininko, ir prie kito, ir dar prie trečio. Kai atėjo gerbiamasis D.Šniukas, tai juk pas mus (aš turiu galvoje televizinius sluoksnius ir ne tiktai televizinius) buvo kalbama, kam reikėję išvaryti J. Kuolelį, jeigu komitete tas pats. Jeigu komitetas ir jo laidos, kaip buvo sąjūdinės, taip ir liko sąjūdinės. Žodžiu, kam čia A. Brazauskas su L. Šepečiu taip keistai pasielgė.
Taigi, mano supratimu, pirmininkaujant gerbiamajam D. Šniukui, televizijos ir radijo laidose tikrai buvo užtikrinamas pliuralizmas, Bet jeigu yra reikalas, tai čia spręs iš tikro dauguma. Ir aš neturiu iliuzijų.
O dabar noriu šiek tiek paprieštarauti Žurnalistų sąjungos pirmininkui dėl vieno ar kito politinio veikėjo (šiuo atveju aš apie A. Kaušpėdą kalbėčiau kaip apie politinį veikėją) kvalifikacijos ar teisės užimti valstybinį postą. Jungtinėse Valstijose yra privaloma, kad gynybos sekretorius būtų civilis, apstatytas kariškiais profesionalais. Aš vėl grįžtu prie to įvaizdžio. Jeigu reikia imti valdžią televizijoje, tai valdžia atiduodama patikimam žmogui.
Ir paskutinis dalykas. Aš čia siūlau komisijai, kuri dirbs, kai kuriuos punktus aptarti, o gal ir priimti. Jeigu bus nutarta skirti, kad iš tikro televizijos ir radijo laidose būtų išlaikytas pliuralizmas, ir ne dėl vardo, bet tikras pliuralizmas. Na, sakysim, gal ne taip, kaip mūsų laikais, kai aš vedžiau ,,Atgimimo bangą". Kad būtų maždaug panašiai suteikiama, gal šiek tiek ir mažiau laiko specialioms laidoms ir savarankiškai LKP, ir kitoms partijoms.
Aš manau, kad turi būti subtiliai elgiamasi su Televizijos ir radijo komiteto kadrais. Net jau šiandien (aš pakankamai pažįstu ir vienus, ir kitus, galite manimi pasikliauti) ten esama ir pašiurpusių, ir jau žadančių vieną ar kitą atleisti, nors tie žadantieji neturi absoliučiai jokių įgaliojimų. Todėl aš labai rimtai prašau šitą antrąją sąlygą irgi išnagrinėti, kad nebūtų iš tikro raganų medžioklės. 0 grėsmė yra. Gal medžioklės nebus, bet grėsmė yra.
Ir trečias dalykas. Aš visiškai sutinku, kad Komiteto statusas būtų pakeistas iš dviejų dalių. Vis dėlto jis turi priklausyti Vyriausybei. Kadangi jis vis tiek neturėtų būti vadovaujamas nei CK, nei Sąjūdžio, tegul parlamentas turės komisiją ar tarybą, sudarytą iš įvairių politinių partijų ir organizacijų, kuri tam tikra prasme prižiūrėtų idėjinį Televizijos ir radijo komiteto turinį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, stovintys prie mikrofono. Aš noriu jus ir kitus deputatus informuoti, kad yra užsirašę kalbėti deputatai P. Vaitiekūnas, M. Stakvilevičius ir V. Plečkaitis. Jeigu jūs taip pat pageidaujate užsirašyti, aš jus mielai užrašysiu.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Fiksuokite mūsų stovėjimą kaip užsirašymą. Eilės tvarka.
Pirmininkas. Ačiū. Taip ir padarau. Kalbės deputatas M. Stakvilevičius.
M. Stakvilevičius (Lieporių rinkiminė apygarda). Laba diena. Aš vakar buvau Maskvoje ir galiu pasakyti, kad į mus labai įdėmiai žiūri visas pasaulis, iš to skaičiaus tokios užsienio valstybės kaip Latvija, Estija ir t. t., kurios dar įeina į Tarybų Sąjungą. Šitas vakarykštis incidentas dėl Televizijos ir radijo reformacijos buvo priimtas su labai dideliu nerimu. Estijos ir Latvijos deputatai pareiškė, kad vargu ar jie taip forsuotai eis, ar elgsis taip, kad būtų galima įžiūrėti staigų komunistų ar šitų jiems prijaučiančių žmonių pakeitimą svarbiuose organuose. Todėl aš siūlyčiau neforsuoti šito veiksmo, palikti jį kitai savaitei, atsižvelgiant į tai, kaip į mus žiūri kiti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Plečkaitis.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai. Aš visiškai pritariu gerbiamojo mūsų Pirmininko, deputato V. Landsbergio pasiūlymui, ir iš dalies beveik viskam, ką pasakė gerbiamasis Č. Juršėnas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kitką.
Masinės informacijos priemonės, televizija, radijas ir beveik visi dienraščiai yra buvusios valdančiosios partijos rankose. Šiomis priemonėmis formuojama visuomeninė nuomonė. Formuojama tokia visuomeninė nuomonė, kokia tai partijai buvo reikalinga. Deja, parlamentas kol kas neturi galimybės nei formuoti visuomeninės nuomonės, nei kontroliuoti televizijos ir radijo, o tuo pačiu formuoti atitinkamą visuomeninę nuomonę ir savo naudai.
Manau, jog opozicija teigiama prasme, kuri artimiausiu metu susidarys parlamente, teisingai supras: parlamento dauguma netrokšta diktuoti savo valios televizijai, radijui ar laikraščiams, bet nori, kad masinės informacijos priemonės išreikštų ne tik vienos partijos formuojamą nuomonę, bet ir atspindėtų visų politinių jėgų svorį visuomenėje. Dėl šių priežasčių ir pribrendo skubios, labai reikalingos esminės reformos būtent šiose masinės informacijos priemonėse.
Pirmininkas. Ačiū. Gavau deputato J. Tamulio raštelį, kuriame jis siūlo nutraukti diskusijas ir sudaryti komisiją. Prašau pasiruošti balsuoti mygtukais.
Buvo deputato J. Tamulio pasiūlymas, ir aš negaliu jo apeiti. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
B. V. Rupeika. Atsiprašau. Aš buvau anksčiau užsirašęs.
Pirmininkas. Aš laikinai atsiprašau jūsų. Dabar tik dėl balsavimo motyvų.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš pritariu deputato J. Tamulio pasiūlymui. Man atrodo, kad vis dėlto mes elgiamės nederamai. Aš esu už tai, kad mūsų Aukščiausioji Taryba kuo skubiausiai formuotų kompetentingas komisijas, kad jos analizuotų atskiras veiklos sritis. Viena iš tų sferų turėtų būti televizija. Man keista šita diskusija, ir aš, pritardamas deputato pasiūlymui, siūlau ją nutraukti ir susikoncentruoti mūsų pagrindiniam tikslui — Aukščiausiosios Tarybos struktūros, jos komisijų formavimui. Tada tas klausimas bus aptartas visapusiškai.
Pirmininkas. Ačiū. Jūs dėl balsavimo motyvų?
B. Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Taip. Dėl balsavimo motyvų. Buvo priimta Vienybės deklaracija. Ką tai reiškia? Kad visi turi teisę išreikšti savo nuomonę. Pas mus, pasirodo, galima paleisti balsavimo mašiną ir kitaminčiams nesuteikti žodžio.
Pirmininkas. Aš negaliu priimti jūsų motyvų Jeigu jūs turite galvoje deputatą B. Rupeiką, kadangi jo pasisakymas buvo paskelbtas, tai diskusijos nutraukimas jo visiškai neliečia. Ar galima tada balsuoti dėl deputato J. Tamulio ir deputato...
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad reikia duoti pasisakyti.
Pirmininkas. Be jokios abejonės. Gerbiamasis deputate Tamuli, jūs mane statote į keblią padėtį. Jūs atsiunčiate man raštelį ir reikalaujate tuoj pat skelbti balsavimą. Jeigu aš to nebūčiau padaręs, jūs reikštumėte protestą. Dabar jūs sakote, kad tegul pasisako priėję prie mikrofono deputatai. Taip aš galiu sukelti kitų deputatų protestą.
J. Tamulis. Turėtų pasisakyti tas deputatas, kurio pasisakymas jau buvo...
Pirmininkas. Aš jau tai esu paskelbęs. Ačiū.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Profesorius E. Vilkas taip pat stovėjo, ir aš siūlau tą stovėjimą registruoti.
Pirmininkas. Aš ir įregistravau. Profesorius E. Vilkas įregistruotas po jūsų.
Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad ginčas yra tuščias, mes greičiau būtume išklausę abiejų deputatų pasisakymų, negu ginčijęsi dėl procedūros. Todėl aš prašau deputatą J. Tamulį kitą kartą taip aštriai nereikšti savo reikalavimų, Dėkui. Prašau deputatą B. Rupeiką.
B. V. Rupeika. Pasistengsiu kalbėti kuo glausčiau. Visų pirma pritariu profesoriaus V. Landsbergio pasiūlymui dėl komisijos sudarymo ir iš karto kaip deputatas siūlau atsižvelgti į kolektyvo nuomonę. Televizijos ir radijo kolektyve dirba apie 2 tūkstančius žmonių. Vakar įvykusiame susitikime su mūsų neįgaliotais Tarybos atstovais tebuvo apie pora šimtų žmonių. Tai dešimtoji dalis.
Mano pasiūlymas konkretus — kad ši komisija organizuotų vienokio ar kitokio pobūdžio rinkimus, keliam ir šitą kandidatūrą. Tai taip pat yra kolektyvas, turintis įvairių politinių pozicijų, ir nemanau, kad partijos pozicijos ten gali ką nors nulemti, nes jau treti metai mus vadina parduotais įvairioms organizacijoms. Ir aš pats, ir mano kolegos yra pakankamai gąsdinti ir bauginti. Dabartinė banga mums taip pat nieko naujo nežada.
Dar vienas klausimas — dėl profesionalumo arba kompetencijos principo paisymo, skiriant Vyriausybės narius arba žinybų vadovus. Aš manau, kad tai pasiūlymas į tai atsižvelgti komisijai.
Taip pat sutinku su kalbėjusiu deputatu dėl terminų, kurie kitus, esančius salėje, galbūt užgauna. Tai ir ,,stalinizmas", ir ,,ždanovizmas", ir pan. Tas skirstymas čia yra tikrai nereikalingas, ir tam aš pritariu. Manau, kad Lietuva sugalvos tikslesnį ir konkretesnį lietuvišką pavadinimą negu terminas ,,ždanovizmas", ir dėl to niekas nekels jokių abejonių.
Aš dar norėčiau pabrėžti, kad toje komisijoje dalyvautų deputatai žurnalistai. Nemanau, kad visais jais nepasitikima. Čia yra pakankamai žurnalistų. Ten, tarp apsilankiusių deputatų, tokių profesionalų nebuvo. Taigi profesionalumas, matyt, turi eiti greta su politiškumu. Jeigu politiškumu vadinsime vienos ar kitos pakraipos deputatų buvimą čia.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Jūs šiek tiek nukrypote nuo aptarimo temos. Prašau deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš noriu vėl pakartoti. Negalima šito daryti kaip papuola. Yra reglamentas, yra tvarka. Televizijos ir radijo komiteto pirmininkas yra Vyriausybės narys. Jeigu jis nepareiškė atsistatydinąs, reikia tada tą klausimą svarstyti visai kitaip. Šitokiu būdu kelti klausimą, aš manau, yra Vyriausybės netaktas. Sudaryti specialią komisiją televizijai vėlgi nelogiška, nes mes dar neturime tų komisijų, kurias mums jau seniai reikėjo sudaryti. Reikia sudaryti tas komisijas, kurios privalo būti Aukščiausiojoje Taryboje. Jos turi dirbti savo darbą, taip pat organizuoti ir savo specialią pakomisę televizijos reikalams nagrinėti. Aš ne prieš svarstymą, bet prieš tokį netvarkingą svarstymą.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Kaip tik šiandien po pietų turėtų būti sudarytas komisijų projektas ir pateiktas svarstyti. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai! Atėjo pietų pertraukos metas. Man atrodo, kad mums liko visai nedaug klausimų, tačiau esame susitarę šiandien dirbti darbo grupėse. Todėl aš manau, kad šio klausimo pabaigą ir taip pat pabaigą klausimo apie tolesnį sesijos darbą nukelkime po pietų. Tai neturėtų ilgai užtrukti. Paskui mes iš karto galėtume išsiskirstyti į darbo grupes.
Pietų pertrauka iki 15 valandos.