Septintasis posėdis

1990 m. kovo 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas, deputatas K. MOTIEKA

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, konstatuoju, kad pirmą kartą lygiai sutartu laiku susirenkam ir kad nestovim tarpdu­riuose. Labai malonu ir, matyt, pradėsime savo popietinį posėdį. Apie jo eigą ir pradžią painformuos gerbiamasis A. Abišalas.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS

Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinųjų darbo grupių sudėties svarstymo tęsinys ir nutarimo priėmimas

Pirmininkas. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, mes turim tęs­ti šeštojo klausimo "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos deputatų laikinųjų darbo grupių sudarymas" svarstymą. Turiu prisipažinti, kad deputatas Čobotas iš ryto buvo atsiuntęs raštelį ir supratau, kad jis nori pasisakyti būtent šiuo klausimu. O jis norėjo pasisakyti kitu, jau svarstytu. Jis labai prašė leisti, duoti jam penkias minutes ir, prašydamas jūsų padėti man sumažinti savo kaltę, prašau sutikti. Dėl politinės padėties ir tai būtų iš esmės kreipimasis į rinkėjus, bet, manau, svarbus.

K. Motieka. Kol gerbiamasis deputatas užims vietą tribūnoje, aš norėčiau kreiptis į visus deputatus, kad laiškeliuose būtų aiš­kiai parašyta, kokiu klausimu jisai norėtų pasisakyti. Nes dabar yra tokių laiškelių "Prašau žodžio". O kada, ar šiuo metu, ar vėliau, ar kaip ir dėl ko norėtų pasisakyti? Tai labai paleng­vintų darbą.

M. Čobotas  (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai, gerbiami parlamentarai, mieli tėvynai­niai, aš manau, kad Lietuva mato tai. Aš nesiruošiu šiandien kalbėti. Bet Pirmininko politinės situacijos įvertinimas ir mano namuose be galo skambantys telefonai, telegramos privertė ma­ne šiandien kreiptis į jus, į Lietuvos gyventojus. Aš trumpai kalbėsiu, bet jeigu bus daugiau negu penkios, nenutraukit. Ko­kia dabar situacija? Mes atgavome laisvę, apie kurią tiek metų svajojom. Tikėjomės baisios reakcijos iš valstybės, į kurią bu­vom įėję. Tikėjomės visokiausių blogų veiksmų. Ačiū dievui, šian­dien iš to, kas buvo pasakyta apie mūsų deputatą Bičkauską, matyt, Maskvoje suprato, kad kito kelio nėra. Mes jau supran­tam, tikrai esame įsitikinę, kad kito kelio nėra. Bet dabartinė situacija Respublikoj, man atrodo, ne mažiau pavojinga, negu svetimos valstybės įsikišimas į mūsų reikalus. Nes tie žmonės, kurie tiek kentėjo, tiek svajojo, tiek kovojo, gavę tą laisvę, ant­rą ar trečią dieną ieško sąskaitų tarpusavyje. Tai kenkia Lietuvai, kenkia ateičiai, kenkia viskam. Ir aš norėčiau grįžti prie mano pasisakymo, dėl kurio įsižeidė gerbiamas deputatas A. Bra­zauskas. Aš tikrai nesiruošiau jo įžeist. Norėjau čia pat prieiti prie mikrofono. O po posėdžio, per pertrauką priėjau prie jo, neleis meluoti gerbiamas deputatas Paleckis, jis dalyvavo šiame pokalbyje. Aš jo atsiprašiau, pasakiau, kad jeigu jis taip su­prato - blogai. Tikrai nenorėjau įžeisti, nesu prieš jį. Labai ger­biu kaip žymų politiką, žymų Lietuvos tautos sūnų, kuris labai daug prisidėjo prie mūsų šito. Jis man pasakė tada: "Aš pasi­karščiavau, atleiskit ir man". Po pokalbio paspaudėm vienas ki­tam ranką ir, aš manau, kad tas konfliktas yra likviduotas. Bet dabar, kadangi tokia situacija, mes, deputatai parlamentarai dar nepripratę ir tikrai gal padarom vieną kitą kartą klaidų. Bet tos klaidos yra dėl nežinojimo, dėl nemokėjimo dirbt parlamente. Aš irgi nesu politikas. Visi norime gero Lietuvai, mylimai Tė­vynei. Ir aš manyčiau, kad dabar turime ieškoti, kaip galima suprasti vienas kitą. Čia ir salėj būna tokių truputį kai kada priešiškų užpuolimų. Neturėtų to būti. Šiandien mes turime vie­ną pagrindinį tikslą,- kažkaip sutvarkyt mūsų valstybę, priimti tinkamus įstatymus, pasitarti. Žinoma, kitą kartą ginčijamės dėl vieno žodžio. Tai nedaro mums garbės. Reiktų kažkaip nusileisti; mes rimtuose dalykuose, vyriausybiniuose turim tikrai kiekvieną žodį, kiekvieną kablelį aptarti... Bet čia tikrai šito nereiktų. Kaip mes galime nuramint tautą?! O mes privalom šitą padaryti, mū­sų pareiga. Nes kitaip visas mūsų darbas nieko nebus vertas, nes rytoj, poryt prasidės Sniečkuje, Klaipėdoje, gal dar kur kitur. Mes turime surasti būdą žmonėms užtikrinti, kad nė vienam blogo nenorime, kad tikrai norime laisvės, norime Europos tipo vals­tybės. Visus piliečius, nepriklausomai nuo tautiškumo, nuo par­tijos, nuo kokių nors kitų pliusų ar minusų, visus palaikom ir visus kviečiam eiti kartu. Nežinau, ar bus jums pasiūlymas toks priimtinas. Bet man, pavyzdžiui, atrodo, kad aš privalau šitą padaryt. Kadangi gavau daug skambučių ir telegramų, kodėl jūs prieš Brazauską? Kodėl jūs už Landsbergį? Kodėl jūs už Sąjūdį? Jus lenkai kėlė ir t. t. Kaip aš aiškinau. Aišku, lenkai kėlė. Aš Lietuvos parlamente tikrai neišduosiu lenkų interesų. Dėsiu pastangų, kiek galėsiu, kad jie galėtų vystyti savo kalbą, savo kultūrą, savo meną ir visą kitą. Masė problemų yra. Bet aš, suprantat, kaip deputatas, turiu savo rinkėjus. Ir aš tikrai noriu paskelbti gal per laikraščius, radiją, kad rytoj norėčiau Geležin­keliečių rūmuose, gal kitur susitikti. Mano rinkiminėje apygar­doje buvo didelės patalpos. Kviečiu. Pirma susitarsiu, žinoma, su vadovybe, ar ji mane ten priims, ar įleis, ar bus laikas, bet jeigu nebus rytoj, tai poryt. Pagaliau šiandien, bet šiandien jau nespėsim paskelbti. Aš noriu susitikt su savo rinkėjais. Aiškiai išdėstyti savo poziciją. Mano rinkėjai žinojo, kad aš esu Sąjū­džio remiamas ir tuo pačiu, žinoma, aš palaikau Sąjūdį. Ir todėl negali būti čia dviprasmiškumo. Be Sąjūdžio aš gal nebūčiau lai­mėjęs. Man didelę labai paramą suteikė, už kurią aš labai dė­koju. Bet, žinoma, yra masė kitų reikalų. Todėl aš noriu rinkė­jams išaiškinti, kokia mano pozicija, parlamento, kaip veiksiu, ką veiksiu. Noriu atsakyti į klausimus, į jų telefonogramas, te­legramas, kurių pluoštą gavau. Po to žmonės piktinasi, kodėl jūs nereaguojat? Kodėl neskaitot iš tribūnos? Tai aš jiems atsa­kau: gaunu šimtus telegramų, jeigu kiekvieną pradėsiu skaityt, tai mes nieko daugiau ir nedarysime, o tik skaitysime telegramas.

Rytoj iš ryto trumpai posėdžiautume, jei yra rimtų reikalų. O jei labai rimtų nėra, gal nedarom rytoj posėdžio, paskelbkim žmonėms. Pabandykim išvažiuot pas savo rinkėjus. Pakalbėt, nu­ramint, išaiškint, atsakyt į jų klausimus. Ir pabaigai noriu pa­sakyt, kad pas mus Respublikoje yra daug žymių žmonių, kurie verti to, kad įžvelgtų stambius politikus, kaip Lietuvos lyderius, patriotus, kaip žmones, kurie turi šviesų protą, žino, kur eina, žino, su kuo eina ir žino, kaip eina. Ir Sąjūdyje yra tokių žmo­nių, ir partijoj yra. Ir partija per savo paskutinį laikotarpį, jos atsiskyrimas, labai sunkus buvo, skausmingas, daug kas nuken­tėjo. Jeigu būtų likę senuose postuose be skyrybų, tai iki šios dienos geriau gyventų negu gyvena, gal mažiau nervų jiems kainuotų. Tie žmonės pasiryžo eit su Lietuva, su tauta. Ir tarp tų žmonių aš tikrai mačiau ir matau mūsų Pirmininką, gerbiamą Landsbergį. Bet iš kitos pusės ne mažiau patyrusį, didelį po­litiką, protingą žmogų, didelį tautos patriotą gerbiamą Brazaus­ką. Aš nežinau, kaip čia bus, aš su niekuo nesitariau. Kaip čia bus sprendžiama, bet aš manau, jeigu tie du žmonės, kuriuos paminėjau, paduos ranką, paspaus ir Lietuvos vardan bus kartu, bus labai gražu, sveikinsim ir būsim patenkinti. Nuramins tas aistras, nuramins tą pagadinimą. Reikia eiti kartu į vieną didelį tikslą. Ir pabaigai sakau,- su niekuo nederinau. Bet jeigu bus svarstomas klausimas, kam patikėti Ministrų Tarybos Pirminin­ko pareigas, aš siūlyčiau gerbiamą Brazauską, kuris turi paty­rimą. Nežinau, pritarsite ar ne. Kada šitos dvi abiejų vyrų ran­kos stipriai susikabins, patyrimas bus mums tikrai naudingas, reikalingas, ir aš būsiu laimingas, jeigu taip būtų.

Pirmininkas. Gerbiamieji, ar mes turėtume diskutuoti šituo klausimu?

V. Beriozovas  (Kėdainių rinkiminė apygarda). Aš iki pertraukos prašiau klausimą dėl tų grupių sudarymo.

Pirmininkas. Jeigu dėl grupių sudarymo, tai tuojau pat grį­šim. Deputatas V. Šadreika. Kokiu klausimu jūs?

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš dėl eilinio procedūros pažeidimo.

Pirmininkas. Gerbiamasis, argi mes negalėjom išklausyti to­kio gero, emocingo kreipimosi į Lietuvos žmones.

V.  Šadreika. Ne. Labai puiku, bet šiaip ar taip, kaip romėnai sakė: "Visi mes esam draugai, vienos tautos vaikai, bet įstatymas yra svarbiau už viską". Dar kartą prašau parlamento lai­kytis procedūrinių klausimų. Yra nustatytas reglamentas. Mūsų yra šiai dienai patvirtinta darbotvarkė, tai šiaip ar taip jos ir laikykimės. Ar papildomai įtraukti svarstymo klausimą tik bal­suojant?

Pirmininkas. Ačiū. Ačiū gerbiamam deputatui už pastabą. Aš ją priimu. Prašau deputatą Zigmą Vaišvilą į tribūną. Mes bai­gėme priešpietinį posėdį atsakymais į klausimus.

V. Beriozovas. Čia klausimas ne tik gerbiamam Zigmui Vaiš­vilai, bet bendrai dėl darbo grupių. Tai todėl, jeigu jis galės atsakyti, tai gerai, bet gal čia pirmininkaujantis. Man kilo tokie neaiškumai: kas tie gerbiami deputatai, kurie informavo apie tas grupes? Ar jie jau yra išrinkti vadovais tų grupių, nes aš jau iš kalbos, konkrečiai Zigmo Vaišvilos, supratau, kad jis yra tos grupės pirmininkas. Ir kaip jos yra sudaromos, nepasikvietę tą ir tą maždaug kalbėjo, kaip dirbsim. Tai todėl kyla mūsų vaid­muo? Va, mes klubą įsteigėm, prisijungėm, jis buvo nepriklauso­mų deputatų, dabar vadinam Santarvės klubu. Vis dėlto mes norėtumėm, kad mes irgi dalyvautume bet kurioj tokioj kompa­nijoj. Todėl kad jūs kalbat apie tai, apie santarvę, apie tai, kaip vienytis, o dar kvietę su pareiškimu. O tuo tarpu mes visiškai ignoruojami visais šitais klausimais. Aš noriu net tokį dalyką pakomentuot. Mūsų vieną įsileido į klubą. Tai buvo 16 val., ir jau buvo viskas nuspręsta, ir kada jie pasakė, kas bus Mandatų komisijos pirmininkas, kad gerbiamas Sakalas, mes sutikom. Pas­kui, kad davė mums tenai tris vietas: vieną - Sekretoriatui, ki­tą - tam, bet mes neturėjom laiko žmonėms paskirstyti, o jūs jau buvot viską aptarę. Ir truputį teatrališkai atrodė pirmas po­sėdis, kada nežinia kas atsitiktinai gerbiamą Sakalą paskyrė ki­tur, iškėlė. Nes jau buvo aptarta, kad jis būtų Mandatų komisijos pirmininkas. Tai toks vaidinimas prieš televizijos žiūrovus, bet ne prieš mus. Todėl, kad mes iš anksčiau jau žinojom. O tai todėl norėtumėm bendrų tokių, kad santarvė būtų. Gal mes, ži­noma, su kvietimu tokiu išeitume tik po to, kada iš tiesų ta san­tarvė egzistuos tikrovėje. O ne taip, kaip dabar, kada mūsų ne­maža grupė deputatų visiškai ignoruojama.

Ir dar vienas klausimas ryšium su tuo. Todėl, kad jis Lietu­vos Komunistų partijos narius baugina dėl to, kad ar neprasidės vėl kokia nors "raganų medžioklė". Nes atėjo gandų, kad atlei­džiamas Televizijos ir radijo komiteto pirmininkas Šniukas. Vie­nas kitas pradėjo kalbėti dėl to, kad jis yra komunistas. Jeigu taip, tai kokios mes galim tada ieškoti santarvės.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, kas turėtų atsakyti į jūsų klausimą?

Balsas iš salės. Aš norėčiau.

Pirmininkas. Aš nežinau, ar jūs sutinkate, kad deputatas K. Uo­ka atsakytų.

K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Vienu vieninteliu aspektu. Kovo 8 dieną šiame pastate perdavė kvieti­mą atvykti į Sąjūdžio deputatų klubą šeštadienį 11 val. Gerbia­mas V. Beriozovas net neperdavė savo partijos žmonėms, nes deputatas J. Paleckis apie tą kvietimą nebuvo net girdėjęs ir šeš­tadienį neatvyko.

V. Beriozovas. Dabar aš atsakysiu. Todėl, kad gerbiamas K. Uo­ka mane individualiai pakvietė ir aš būčiau atėjęs. Apie tai aš pasakiau ir gerbiamam Paleckiui. Jis žino ir gali patvirtinti, bet mus nugąsdino tai, kad mes matėme televizijos laidoje, kaip ki­tus pašalinius iš ten šalina. Todėl vieną jo pakvietimą, o ne klu­bo viršininko...

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Vis dėlto galbūt baikime viens kitam sakyti priekaištus ir imkimės konstruktyvaus darbo. Klausimas deputatui Z. Vaišvilai užduotas. Prašau atsakyti.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Bandau atsakyti. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad negalima vartoti ter­mino "raganų medžioklė". Kol buvo Sąjūdžio deputatų 5 tarp 342, mes šio termino nevartojome, nežiūrint į mūsų desperatiškas pastangas kažką pakeisti. Todėl reikia suprasti, kad pirmą kartą per 50 metų kita jėga įgyja teisę pagal įstatymus kontroliuoti padėtį. Tai reiškia, kad dauguma yra parlamente kitų rankose. Ir tikrai nesinorėtų, kad mes, bandydami ieškoti tos santarvės, vėl keistumės tokiais žodžiais ir pavadinimais. Vyriausybė kei­čiasi ir tai yra natūralus procesas. Dabar dėl manęs asmeniškai. Aš turiu atsakyti, kad Sąjūdžio deputatai susirinkę subūrė tas grupes ir, kaip jau buvo minėta, pakvietė. O aš esu šios grupės organizatorius. Kiek žinau, matyt, grupė nauja, papildyta susi­rinks ir išrinks, matyt, vadovą kiekvienai iš tų grupių. Manau, atsakiau.

Pirmininkas. Kadangi į mane kreiptasi buvo su klausimu, no­rėčiau deputatui V. Beriozovui ir kitiems deputatams priminti, kad aš pats, kalbėdamas apie tą grupę, kurią pristačiau, pasa­kiau, kad mes turėtume po to, kai sutarsime, kad tos grupės yra steigiamos, susirinkti kiekviena grupė atskirai ir išsirinkti savo vadovą ir pristatyti parlamentui tvirtinti. Manau, kad de­putatas Beriozovas gerai girdėjo ir taip pat abejoju, ar jis tą būtų netyčia užmiršęs. Dabar dėl to, kas pristatinėja. Tai prista­tinėja būtent tie žmonės, kurie susibūrę iniciatyvos teise gavo kitų, tose grupėse dirbusių, žmonių įgaliojimus kalbėti. Tai yra viskas. Prašau kitus klausimus deputatui Vaišvilai. Prašau, de­putate Šadreika.

V. Šadreika. Aš ne klausimą, bet vėl pastabą.

Pirmininkas. Atsiprašau, dabar klausimai. Laikykimės tvarkos. Pasibaigs šitie visi klausimai, tada galima bus išsakyti ir pa­stabas, ir visa. Laikykimės ir mes truputį tvarkos.

V. Šadreika. Gerai, aš klausimų neturiu.

K. Motieka  (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš noriu pasakyti tokį dalyką, gerbiamieji. Kaip sako - ne šventieji puodus lipdo. Kai pradėsime ieškoti tų įvairiausių smulkmenėlių ir vadinti juos įstatymų pažeidimais, tai mes, žinoma, labai truk­dysime sau dirbti. Mes mokomės. Bet visi šitie pažeidimai ne­pažeidžia mūsų teisinės sąmonės. Ir ta teisinė sąmonė išeina irgi iš įstatymo. Jeigu yra kas nors ypatingai grubaus, kas darytų niekinį mūsų sprendimų priėmimą, tai tada galbūt taip. O šiaip mes galime pasitarti per pertraukas ir viskas. Kodėl čia dabar reikia vienas kitą pamokinti? Būkime pakantūs vieni kitiems ir daugiau kreipkime dėmesio į esminį klausimo apsvarstymą, negu į kokius kitokius dalykus. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Jūs paklausti norite? Prašau.

Balsas iš salės. Galiu užduoti klausimą pirmininkaujančiam?

Pirmininkas. Gal vis dėlto dabar pabaikime klausimus de­putatui Zigmui Vaišvilai, o tada visus kitus. Ar nebeturite klau­simų Zigmui Vaišvilai? Deputatas M. Laurinkus.

M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti, o galbūt ir pasiūlyti. Ar nebūtų geriau iš ši­tos didelės grupės, kuri vadinasi Teismo reformų ir krašto ap­saugos, padaryti dvi grupes todėl, kad kiekviena iš jų apima la­bai daug problemų. Labai daug. Jeigu ją...

Z. Vaišvila. Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Aš galiu atsakyti, kad ne jūs vienas taip galvojate. Aš kaip tik tuo klausimu norė­jau pasiūlyti panašiai, bet nenorėčiau, kad mes po to, kai buvo suorganizuotas deputatų pasirinkimas kur kas nori. Kad netruk­dyčiau, aš prašau jūsų pritarimo, grupei susirinkus prieš tvirti­nant vadovą, pavyzdžiui, pasidalinti į dvi dalis, apsitarus tar­pusavyje, ir jeigu nuspręsime, kad tai tikslinga, tada informuo­sime. O dabar siūlau atidėti šitą.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dar kas nors turi klausimų? Nematau. Ačiū deputatui Z. Vaišvilai.

Z. Vaišvila. Norėčiau jus paklausti, jeigu baigėte? Ar galima pristatyti šitą nutarimo projektą?

Pirmininkas. Manau, kad ne. Aš atsiprašau. Pristatydamas grupę, kuri vadinasi Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veik­los principų grupė, aš neperskaičiau jos narių sąrašo, kaip tai padarė kiti deputatai. Todėl noriu tai padaryti dabar. A. Abiša­las, A. Ambrazevičius, M. Čobotas, R. Astrauskas, J. Dringelis, A. Januška, Z. Juknevičius, V. Kačinskas, K. Lapinskas, E. Pet­rovas, V. Pikturna, V. Puplauskas, L. Šepetys, J. Tamulis, A. Tau­rantas, V. Terleckas, P. Tupikas, K. Uoka, A. Žalys, G. Iešmantas, J. Paleckis, R. Maceikianecas, G. Šerkšnys, V. Andriukaitis. Kol kas yra užsirašęs į šitą grupę ir Albertas Šimėnas, taip? Dabar galim pereiti prie diskusijų. Deputate Sakalai, prašau.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš tiktai labai trumpu klausimu. Jeigu klausimas liečia regla­mentą, manyčiau, kad pirmininkaujantis turėtų leisti tą pastabą pasakyti. Bet tik dėl reglamento. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Priimu. Kas nori kalbėti iš esmės? Aš ma­tau, kad deputatas Lapinskas.

K. Lapinskas  (Gubernijos rinkiminė apygarda). Dėl šitų darbo grupių. Mūsų programoje užrašyta, kad tai lai­kinos darbo grupės ir iš tiesų tai reikėtų turbūt akcentuoti kaip tokią principinę nuostatą, kad jos, šitos grupės funkcionuos iš esmės turbūt tol, kol bus suformuotos nuolatinės Aukščiausio­sios Tarybos komisijos. Užtai, kad praktiškai tai tik parengiama­jam darbui atlikti, kad mums lengviau, sklandžiau sektųsi. Po to turbūt sudaryti nuolatines komisijas, o be nuolatinių komisijų daugelis mūsų klausimų užstringa, sunkiai, nesklandžiai spren­džiami. Todėl raginčiau greičiau apsispręsti dėl tų nuolatinių ko­misijų struktūros ir patiems apsispręsti, kokiose nuolatinėse ko­misijose norėtume dirbti.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dar bus kas pasisako? Jūs norite pasi­sakyti, prašau.

B. Lubys (Neries rinkiminė apygarda). Aš siūly­čiau netvirtinti grupių sudėties, o tvirtinti tik vadovus, kaip yra pristatyta dienotvarkėje, kadangi grupės vadovai patys pasikvies, kaip jau buvo pasiūlymas, ir deputatai patys dalyvaus. Čia tuo principu. Aš siūlyčiau tvirtinti tik grupės vadovus.

Pirmininkas. Pirmiausia dar dabar mes jų negalime tvirtinti. Susirinks grupės, pasiūlys Aukščiausiajai Tarybai, tada mes juos patvirtinsime kaip laikinus vadovus. Jeigu daugiau pasiūlymų ne­beturime, tada... Deputatas M. Laurinkus.

M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasisakyti ir pasiteirauti dėl vieno tokio keblaus dalyko.

Pirmininkas. Ar dėl mūsų nagrinėjamo klausimo?

M. Laurinkus. Iš dalies taip. Dabar yra suformuotos 4 gru­pės, bet jau vienos komisijos, nuolatos dirbusios ir dabar dar tebedirbančios. Vis dėlto kyla problema - kaip jai dabar pasirink­ti ir koks bus jos tolesnis likimas. Aš turiu omeny komisiją, kuri buvo vyriausybinė komisija dėl Tarybinės Armijos statuso Lie­tuvoje ir jaunuolių karinės tarnybos. Šiuo metu ji yra parengusi, būtent ji rengia šitą kreipimąsi, kurį šiandien priėmėme, taip pat yra parengusi derybų etapus ir numačiusi tų derybų turinio projektą. Tai dabar kyla klausimas - koks šitos komisijos toli­mesnis likimas, ką daryti joje dirbantiems žmonėms, kurie yra ir šito šaukimo deputatai, bet yra ir TSRS liaudies deputatai ir yra anos Tarybos deputatai?

Pirmininkas. Aš manau, kad klausimą dabar visiems kartu būtų sunku svarstyti. Galbūt jūsų komisijos atstovai kartu su šita darbo grupe, jeigu ji bus sudaryta, pateiktumėte savo pa­siūlymus, ir Aukščiausioji Taryba tada galėtų spręsti. O taip nuo nulio - ar galime pradėti?

Ar reikia tam specialaus nutarimo? Kadangi mes jos nenai­kiname, neatšaukiame, matyt, užtenka, kad Aukščiausioji Taryba palaikytų tai, kad jie toliau dirbtų savo labai svarbų darbą. Ar nebus kitokių? Ačiū. Jeigu daugiau niekas nieko nebesiūlo, tai tada aš norėčiau, kad mes balsuotume... Prašau, deputatas G. V. Iešmantas.

G. V. Iešmantas (Kalvarijos rinkiminė apygarda). Aš turiu tokią mintį. Čia viena komisija buvo sudaryta ankstesnės Aukščiausiosios Tarybos. Tai komisija dėl Politinių kalinių gelbėjimo komiteto reikalavimų tyrimo. Jinai atliko labai didelį darbą, tačiau darbas nebaigtas. Yra ir tos komisijos narių ir čia sėdinčių. Taigi irgi reikėtų spręsti šitą klausimą. Galbūt galima ją būtų performuoti. Aš sakyčiau, turiu pasiūlymą per­formuoti į nuolatinę komisiją. Žmogaus teisių komisiją padaryti.

Pirmininkas. Aš manau, kad mūsų sprendimas turėtų būti toks, kaip su anksčiau minėta komisija. Kad kol kas siūloma joms dirbti savo darbą, kol mes galėsime už kelių dienų tą klausimą išspręsti iš esmės. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila. Aš norėčiau atsakyti į vieną kitą klausimą. Tai yra ir poiniciatyvinės grupės, kurios ruošia būsimų komisijų ­nuolatinių ir laikinų pasiūlymų ir visa šita…

Pirmininkas. Gerai, ačiū už papildymą. Tada aš prašau, kad jūs pasiruoštumėte balsuoti. Matyt, reikėtų formuluoti (norėčiau pasiklausti gerbiamą L. Sabutį, ar tinka), kad tai būtų Aukščiau­siosios Tarybos nutarimas įsteigti laikinas darbo grupes ir išvar­dinti pavadinimus taip, kaip pateikta darbotvarkės projekte, įsteig­ti laikinas darbo grupes, kaip antai: Bendrųjų valstybės atkūri­mo principų, Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos prin­cipų, Vyriausybės ir kitų Respublikos valdymo institutų struktū­ros ir veiklos principų, Teisinės sistemos ir krašto apsaugos prin­cipų. Aš norėčiau, kad dabar balsuotume ne dėl nutarimo, o dėl to, kad Aukščiausioji Taryba steigia tokias grupes, ir jeigu po pertraukos šitos grupės pasiūlys mums patvirtinti vadovus, tai tada galėtume tame pačiame nutarime išvardinti ir jų vadovus. Ar galima taip daryti, gerbiamas L. Sabuti?

L. Sabutis. Galima.

Pirmininkas. Tai tada mes pirmiausia turime balsuoti, kad steigiamos tokios grupės, o po to tvirtinti jų vadovus. Prašau. O paskui buvo sutarta, kad jie renkasi kartu. Ačiū. Kas už tai... Manau, kad tai yra procedūrinis dalykas, mes nutarimą balsuosime vėliau. Kas už tai, kad tokios grupės, kaip čia išvardinta, būtų steigiamos. Prašau balsuoti mygtukais. Už tai, kad steig­tume tokias grupes, o konkrečiai dėl nutarimo teksto balsuosime vėliau. Prašau balsuoti mygtukais. Kvorumas jau yra. Tuo pačiu ir užsiregistruosime popietiniam posėdžiui. Ar jau visi paspau­dė? Balsavimas baigtas. Balsų dauguma grupės steigiamos. Aš noriu iš karto perskaityti, kokios patalpos kiekvienai grupei lai­kinai skiriamos. Prašau atleisti, čia surašytos tik patalpos, bet nesurašyta, kokios grupės kur renkasi. Aš paprašysiu, kad užra­šytų ir tada perskaitysiu. Visas? Tada pakartosiu. 217 kabinetas ­Aukščiausiosios Tarybos struktūros, II aukštas, Nuolatinių komi­sijų posėdžių salė - Vyriausybės komisija, III aukštas, Prezidiu­mo posėdžių salė - Bendrųjų valstybės atkūrimo klausimų ir II aukštas, 209 kabinetas, Apdovanojimų salė - Teisinės sistemos ir krašto apsaugos. Gerbiamieji, ar neatrodo, kad mes galėtume dabar išklausyti, jeigu pasiruošęs pranešėjas, Reikalų valdybos pranešimą apie mūsų darbą, mūsų padėtį. Gal nereikia, grupėse? Tada atidedame, grupėse tą informaciją padarysime. Manau, kad yra paruoštas tekstas mūsų svarstymo nutarimo dėl TSRS liau­dies deputatų iš Lietuvos. Man nelabai suprantamas pavadinimas, gerbiami autoriai, gal jūs tada pristatykite. Prašau.

Deputatas Gudaitis pristatys mūsų nutarimą dėl TSRS liau­dies deputatų statuso, kuris buvo per pertrauką suderintas.

R. Gudaitis  (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Jūsų pavedimu darbo grupė parengė nu­tarimo projektą. Leiskite jį perskaityti.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl TSRS liaudies deputatų iš Lietuvos teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktu dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuva toliau ne­besusieta jokiais įsipareigojimais su TSRS ir jos Konstitucijos galiojimu, Lietuvos žmonių išrinkti TSRS liaudies deputatai pra­randa savo statusą. Įvertinant tai, kad TSRS liaudies deputatai iš Lietuvos nuveikė reikšmingą darbą, siekiant Lietuvos Res­publikos nepriklausomybės ir valstybingumo atstatymo, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

l. Įgalioti TSRS liaudies deputatus dalyvauti III-iajame ne­paprastajame Liaudies deputatų suvažiavime valstybės atstovų statusu ir supažindinti TSRS vyriausybę bei visuomenę su Lie­tuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos nu­tarimais dėl Lietuvos Respublikos atkūrimo ir pripažinimo.

2. Suteikti Lietuvos žmonių rinktiems TSRS liaudies depu­tatams teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos darbe su patariamojo balso teise.

3. Išreikšti padėką tiems TSRS liaudies deputatams iš Lie­tuvos, kurie būdami deleguoti visuomeninių organizacijų, deramai atstovavo Lietuvos interesams TSRS liaudies deputatų suvažia­vimuose.

4. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai be specialaus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimo neturi teisės dalyvauti kitų valstybių, tame tarpe TSRS, aukščiausių val­džios organų darbe". (Plojimai.)

Pirmininkas. Ačiū. Kas nors turi klausimų? Klausimų nema­tau. Ačiū, gerbiamas deputate. Ar kas nors nori pasisakyti? Ma­tau, kad galime pasiruošti balsuoti. Prašau pasiruošti. Šį kartą balsuosime kortelėmis... Dar nebalsuoti. Yra vienas...

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Ar mūsų priimamame dokumente vartojama sąvoka "TSRS liaudies deputatai" nėra truputį dviprasmiška? Galbūt teisingiau būtų sakyti "buvę" arba "buvę išrinkti kaip TSRS liaudies de­putatai".

Pirmininkas. Buvę išrinkti TSRS liaudies deputatais.

V. Landsbergis. Buvę išrinkti kaip TSRS liaudies deputatai.

Pirmininkas. Vis dėlto susitarti turėtume. Ar tiesiog buvę, ar pilną pavadinimą. Ar autorius sutinka su tokia pataisa?

R. Gudaitis. Nenorėčiau sutikti. Man atrodo, kad TSRS liau­dies deputatai. Toks buvo tas statusas. Toks buvo, tai reikia ir sakyti. Taip nutarime ir yra. Nutarime iš esmės tai atsispindi. Man atrodo, nuolatos kartoti, kad buvę, nereikia.

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Pavadinime tikrai neturėtų būti "buvę" dėl TSRS liaudies deputatų statuso. Todėl, kad ir dabar dar tebėra tokie, o tekste, aš sakyčiau, kad galima įdėti "jau buvusių”. Tai aš siūlyčiau tokį.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Taurantas ir daugiau nema­tau pasisakančių.

A. Taurantas  (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš pritariu dėl to, kad buvę ir norėčiau pridėti, kad ten kalbama, jog be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos leidimo. Tur­būt reiktų pridėti ir Prezidiumo, nes gali būti operatyvių atvejų, kada Aukščiausioji Taryba nespės duoti leidimo.

Pirmininkas. Taigi mes suformuluosime reglamentą. Tai ten turėtų būti parašyta, kad tarp sesijų Prezidiumas gali atlikti kai kuriuos veiksmus, įeinančius į Aukščiausiosios Tarybos kompe­tenciją. Tai, matyt, nevertėtų plėstis, ir ar autorius sutiktų su tuo? Deputatas K. Motieka.

K. Motieka. Labai rimtas pasiūlymas buvo gerbiamojo V. Landsbergio, bet aš siūlyčiau šitaip sukomponuoti iš visų pasiūlymų. Reikėtų, kad nuosekliai tame tekste tai atsispindėtų. Pavadinimas tikrai turėtų išlikti tas pats, nes jame kaip tik ir kalbama apie statusą. Tai vienas dalykas. Pirmoje pastraipoje jau rašoma, kad "Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktu dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuva toliau nebesusieta jokiais įsipareigojimais su TSRS ir jos Konstitucijos galiojimu, Lietuvos žmonių išrinkti TSRS liaudies deputatai praranda savo statusą". Tai čia irgi nevartoti, kad buvę. Tačiau jau antroje pastraipoje jau galima taip sa­kyti, kad "įvertinant tai, kad buvę TSRS liaudies deputatai iš Lietuvos nuveikė reikšmingą darbą", toliau pagal tekstą. Aš ma­nyčiau, kad žodį "buvę" reikėtų vartoti nuo antros pastraipos teksto. Sutinkame taip?

Pirmininkas. Deputatą K. Antanavičių patenkintų toks pasiū­lymas? Deputatą R. Gudaitį? Taigi kolizijos, konflikto nebėra. Tai Pirmininko toks pasiūlymas buvo. Prašau atleisti, jūs nuo pat pradžių siūlėt vartoti "buvusių". Ar jūs sutinkate su deputato Motiekos pasiūlymu?

V. Landsbergis. Labai logiškas.

Pirmininkas. Labai ačiū. Pasipriešinimo nebėra. Man atrodo, galima nuo antrosios pastraipos, kaip siūlė deputatas Motieka, įrašyti žodį "buvę" ir jį vartoti toliau. Kas už tai, kad tokio nutarimo tekstas su minėta pataisa būtų priimtas, prašau bal­suoti. Kortelėmis. Ar galima sužinoti rezultatus? Už - 113. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Penki. Atsiprašau, šeši. Nutari­mas priimamas. Prašau sekretoriatą paimti sutvarkyti. Gerbiama Aukščiausioji Taryba, prieš pietus deputatė Andrikienė siūlė pri­imti kreipimąsi į Lietuvos žmones. Dabar teksto projektas pa­ruoštas. Ar sutiktų Aukščiausioji Taryba papildomai įtraukti į darbotvarkę šį klausimą? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad svars­tytume papildomai deputatės Andrikienės pasiūlyto kreipimosi į Lietuvos žmones tekstą? Procedūrinis klausimas. Prašau balsuoti mygtukais. Ačiū. Dauguma yra. Darbotvarkė papildoma. Prašau deputatę pristatyti tekstą. Ar pabaigoje? Ko gero. Atsiprašau. Tada pagal mūsų priimtą darbotvarkę - informacija apie Lietu­vos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą. Deputatas Kazi­mieras Antanavičius. Aš tikiuosi, kad deputatai gavo tekstą. Pra­šau pristatyti.

Deputato K. Antanavičiaus pranešimas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji deputatai! Jūsų dėmesiui pateikiamas pirmasis iš visos serijos naujų Lietuvos Respublikos įstatymų, liečiančių ekonomiką ir valstybinę sandarą. Na, įstatymas buvo parengtas jau gruodžio mėnesį. Teko pataisyti pastaraisiais momentais dėl valstybės pavadinimo pasikeitimo. Įstatymas buvo apsvarstytas Ministrų Taryboje Ekonominės reformos komisijoje, vadovauja­moje profesorės Prunskienės. Buvo keletą kartų apsvarstytas lai­kinajame moksliniame kolektyve prie Lietuvos Mokslų Akademi­jos Ekonomikos institute. Buvo taip pat apsvarstytas daugelyje kolektyvų. Pagal galimybes į pastabas atsižvelgėme, tačiau ne visos yra Ministrų Tarybos pateiktos pastabos. Gerbiamo Mikulio ir kitų. Aš manau, kad tas pastabas mes paskui nagrinėsim, ka­da svarstysime galutinai. Dabar įstatymo projektas bus svarsto­mas toje vyriausybės laikinoje darbo grupėje, tačiau, manau, kad turėtų susipažinti visi deputatai ir pareikšti savo pastabas tam, kad būtų galima taisyti, atsižvelgiant į tas pastabas. Įstatymas iš tikrųjų numato naują valdymo sistemą ir naują ekonominę tvarką. Laikoma, kad Lietuvoje, einant į rinkos santykius, mi­nisterijos nebevaldys taip, kaip valdė tiesiogiai įmones, organi­zacijas, ūkius. Be abejo, tai iš karto negalės būti atlikta todėl, kad savarankiškos įmonės ir organizacijos galės būti visiškai sa­varankiškos, kaip numatoma atitinkamose valstybinės įmonės, valstybinės akcinės įmonės įstatymo projekte. Tas projektas, jūs jau žinote, dar nepriimtas. Priėmus tiktai šitą projektą ir pakei­tus arba bent jau iš dalies pakeitus nuosavybės formas. Taigi įstatymas, Vyriausybės įstatymas, siūlomas nėra, galima sakyti, galutinis, kuris būtų savarankiškoje Lietuvos Respublikoje, kada ekonomika veiks, kaip veikia normaliose šalyse. Čia dar palikta, mūsų manymu, daugiau ministerijų, negu reikėtų tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuvos Respublika. Tačiau pereinamajame laiko­tarpyje tas, matyt, yra neišvengiama. Tuo norėčiau pažymėti tiktai, kad ministerijos jokiu būdu nebekomanduoja savo paval­džioms organizacijoms. Netgi Švietimo ir kultūros, Sveikatos mi­nisterijos neturėtų vykdyti tokių užduotinių valdymo funkcijų, o turėtų tiktai vadovauti. Aš paminėjau specialiai tas todėl, kad jos yra iš valstybės biudžeto finansuojamos. Tai rūpintis strate­gija kaip ir visos kitos ministerijos savo sferoje, na, ir rūpintis biudžetiniu finansavimu, paskirstymu, racionaliu panaudojimu sa­vo srityje. O kitos ministerijos, gamybinės ministerijos, tiktai liaudies ūkio vystymo strategijas, programas rengia, sakysim, sa­vo srities, struktūros pertvarkymo, mokslinės techninės pažangos klausimus sprendžia ir bendrosios ekonominės politikos klausi­mus. O jokiu būdu niekas neturi niekam duoti užduočių ką ga­minti, su kuo sudaryti sandėrius, kam produkciją atiduoti, kam tiekti ir t. t.

Bet, žinoma, pradžioje neišvengiamos ir tos ministerijų funk­cijos, kurios buvo iki šio laiko. Ypač dabar, sunkiu laikotarpiu, kada turėsime, matyt, nemažus sutrikimus tiekimo srityje, nau­jų sutarčių sudarymo srityje. Čia valstybinių organų uždavinys bus labai didelis. Matyt, bus labai didelis, kad padėtų įmonėms, organizacijoms, kurios neturi įgūdžių dar savarankiškai dirbti, padėtų joms užmegzti kontaktus ir su buvusiais partneriais Ta­rybų Sąjungoje, ir su naujais partneriais Rytų Europos šalyse, ir su naujais partneriais Vakarų Europos šalyse. Na, aš, taupy­damas jūsų brangų laiką, galbūt neapibūdinsiu visų skirsnių. Jūs įstatymo projektą turite. Norėčiau tiktai pažymėti, kad, mūsų ma­nymu, tiesa, čia įvedėme papildymą 2 straipsnyje. "2 straipsnis. Rūpinasi Respublikos nuosavybės išsaugojimu" ir t. t. Toliau yra antra pastraipa "Vykdo nacionalinio saugumo ir taikos politiką". Čia, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kadangi čia buvo padaryta anksčiau, norėtume siūlyti tokią redakciją. Manau, kad čia re­dakcijos susikratys "Vykdo nacionalinio saugumo politiką, va­dovauja krašto apsaugai ir piliečių saugumą užtikrinantiems or­ganams", maždaug taip palikau tą tikslų tekstą. Kad pastiprin­tume šito krašto apsaugos ir civilinio saugumo veiklą, nes, kaip jūs žinote, Krašto apsaugos ministerija buvo numatyta jau gruo­džio mėnesį. Vadinasi, mes neapsirikome. Kai kas tada sakė: o kam ta ministerija reikalinga? Manau, kad dabar jau abejonių niekam nekyla. Manau, kad užtenka rašyti "Krašto apsaugos". Saugumo, manau, jau mums minėti ir nebederėtų. Tai kokios funkcijos Krašto apsaugos ministerijos? Aš aiškindavau dar iki mūsų valstybės atkūrimo, kas turi pradėti rūpintis mūsų karei­vių, dabar tarnaujančių kažkur pasauly, likimu. Turi juos visus suregistruoti, nes kariniai komisariatai tie, kurie yra, - aš jų li­kimo tuo tarpu neįsivaizduoju, - bet jie buvo TSRS ginkluotųjų pajėgų organai. Aš manau, kad jie nuo mūsų priimtų aktų įsi­galiojimo dienos lyg ir nustoja funkcionuoti. Nenorėčiau čia jokiu būdu sakyti, kad iš tikrųjų taip. Mums reikėtų priimti atskirą nutarimą, atskirą sprendimą. Kas jie yra, kam jie yra ir ką jie turėtų veikti? Galbūt galima kaip juos integruoti į kokį nors or­ganą, kuris spręstų tuos kareivių klausimus, nes jie yra visai ne mūsų. Bet čia siejasi su tom komisijom, apie kurias buvo kal­bama. Na, ir yra numatyta tokia ministerijų ir Vyriausybės su­dėtis. Vyriausybė yra Ministrų Taryba, Tarybos vadovai ir mi­nistrai. Pagal šitą, kas čia parašyta. Yra parašyta - Vyriausybės įstatymas. Ne Ministrų Tarybos, o Vyriausybės įstatymas. Ir čia vienareikšmiškai rašoma tuo požiūriu. Taigi Ministrų Taryba keičiama, jeigu tas įstatymas būtų priimtas, gana radikaliai. Mi­nistrų Taryboje vietoje dabar esančių septynių Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojų lieka pagal šitą įstatymą tik du. Vienas pavaduotojas ir valstybės ministras. Ministrų Taryboje nelieka jokių vadinamų šakinių skyrių, t. y. statybos, kultūros, mokslo ir taip toliau. Jokio tokio skyriaus nelieka. Lieka tiktai Ministrų Tarybos Pirmininkas, pavaduotojai ir valstybės kanceliarija. Gali­ma ją ir kitaip pavadinti, jeigu kanceliarija, tai yra daugiau negu kanceliarija, be abejo. Ir tai kanceliarijai vadovauja vals­tybės ministras, kuris turi Ministro Pirmininko pavaduotojo sta­tusą. Kodėl priimtas toks sprendimas? Toks sprendimas priimtas, išnagrinėjus daugelio pasaulio šalių atitinkamas valdymo struktūras, na, ir atsižvelgus į tai, ką veikia Ministrų Tarybos pirmi­ninkų pavaduotojai atitinkamoms šakoms. Yra ministerijos, ku­rios turi spręsti tų šakų klausimus. Tačiau tos ministerijos sten­giasi sudėtingus klausimus permesti į Ministrų Tarybą atitinka­mos šakos Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojui. Jis apver­čiamas klausimais iš visų pusių. Jis aparato neturi, be aparato ir tų vykdytojų tiesioginių jis neturi, todėl vėl turi grąžinti tuos klausimus kažkaip į tas ministerijas. O tos ministerijos nenori, taip sakant, įvairiais pretekstais vėl sako, kad čia ne mūsų kom­petencija, čia reikia tarpšakinio sprendimo. O Ministro Pirmi­ninko pavaduotojas štai nesprendžia to klausimo ir mes išspręsti negalime. Taigi mūsų požiūriu, tokios instancijos yra tiktai klau­simų gesinimui, tai yra iš vienos pusės sumažina ministerijų atsakomybę ir vaidmenį, pačių ministrų asmeninę atsakomybę žymiai sumažina. Yra ministrai, yra vyriausybės nariai ir turi visiškai būti atsakingi už savo ministerijos veiklą. Čia išeina tokia dvivaldystė ar trivaldystė, kada įkuriami, įsteigiami tokie Ministro Pirmininko pavaduotojų etatai. Tai kada nebelieka to­kių etatų, nebereikalinga ir atitinkamų skyrių Ministrų Taryboje, o tų skyrių funkcijos persikelia automatiškai į atitinkamas mi­nisterijas. Taigi tokie motyvai.

Respublikoje yra šios ministerijos:

Ekonomikos ministerija, dabartinis Plano komitetas, bet Plano komitetu labai nesinorėtų vadinti ir, manau, kad nelabai atsiras šalininkų todėl, kad galų gale atėjom iki būsenos, kada visiems tapo aišku, kad savo veiklos planą susidaro kiekvienas ūkinis objektas. Rodiklis yra ne jo vykdymas, o produkcijos gamyba, ūkinės veiklos rezultatai. Taigi jeigu blogai gamins, tai blogai ir gyvens. Tai į tą Ekonomikos ministeriją įjungiama taip pat dabartinis Kainų komitetas. Nors jo funkcijos labai sumažės, be abejo, rinkos ekonomikos sąlygomis, na, gal ne tuoj pat, bet palaipsniui jos turėtų visiškai nykti, palikti tiktai, sakysim, kai­nos, nustatomos tokiems visuomeninio vartojimo produktams, maisto produktams. Na, ir Kainų komitetas turėtų tada nustatyti, paskaičiuoti kompensaciją, sakysim, jeigu valstybė nustato kai­nas, o gamintojas nesutinka už tas kainas gaminti. Vadinasi, iš biudžeto reikės primokėti gamintojui už tai, kad jis gamintų. Taigi tada turės šita ministerija ir kainų tarnybos spręsti kartu su Aukščiausiosios Tarybos parlamentu, su Aukščiausiosios Ta­rybos biudžetine komisija, ar tas kainas nustatinėti, ar nenusta­tinėti. Jeigu biudžete yra pinigų, tai, vadinasi, galima nustatinėti, jeigu kompensaciją mokės. Jeigu nėra pinigų, vadinasi, tos kai­nos negalima būtų nustatyti. Na, Ekonomikos ministerijos svar­biausios funkcijos būtų liaudies ūkio struktūros strategijų nusta­tymas, projektavimas, Respublikos ūkio vystymo programų pa­rengimas, ekonominės būsenos analizė, prognozės, biudžeto pla­nų parengimas, biudžeto projekto parengimas.

Finansų ministerijos funkcijos kaip buvo, taip ir lieka, ta­čiau jos turėtų smarkiai išsiplėsti todėl, kad perėjus į ekonominį savarankiškumą, priėmus naują mokesčių įstatymą, nustačius vie­nodą mokesčių įstatymą, progresinį, be abejo, visiems ūkiniams objektams ir visiems piliečiams, turėtų smarkiai padidėti mokes­čių inspekcijos vaidmuo. Mokesčių inspekcija turėtų būti maždaug tokia, kokia yra visam pasaulyje su labai didelėm teisėm, su aukštom baudom ir su teise sodinti į daboklę. Manau, kad su teise bent jau iki trijų mėnesių be jokio teismo sodinti žmones į dabokles už nuslėptus mokesčius todėl, kad mūsą žmonės yra pripratę apgaudinėti, sukčiauti. Jūs puikiai žinote, kiek dėl koope­ratyvų priekaištų yra. Kad juos reikia uždaryt ir taip toliau. O tai tik dėl to, kad mokesčių inspekcija neturi pagrindo gerai veik­lai. Tiktai finansų inspekcijos jėga turi išaugti dešimteriopai ši­toje ministerijoje.

Krašto apsaugos ministerija. Aš jau kalbėjau ir manyčiau, kad reikėtų tą ministeriją kurti naują, kad galima būtų ir iš Valstybės saugumo komiteto pervesti kai kuriuos žmones ir ati­tinkamai kurti krašto apsaugos struktūrą. Aš nemanau, kad mums čia reikalinga kokia nors didelė kariuomenė. Jau šiandien girdė­jau, kad gal bus pavadinta Vidaus kariuomene, manau, kad ka­riuomenė mums visai tokia taikinga reikalinga. Manau, kad iš karto galima būtų jaunuoliams suteikti galimybę tarnauti vie­nus metus, ne daugiau, Lietuvos kariuomenėje, bet čia jau yra kiti klausimai.

Diskusijos vyko dėl Kultūros ir švietimo ministerijos. Na, sa­vo projekte buvo įrašę atskiras ministerijas - Kultūros atskirai ir Švietimo atskirai. Tačiau darbo grupė jūsų paskirtų deputatų, savanoriškai susirinkusių deputatų, ypač kultūrininkų ir švietėjų siūlė sujungti šitas ministerijas į vieną. Todėl mes neturėjome galimybės ir prieštarauti tokiems pasiūlymams. Motyvai kokie? Motyvai tokie, kad švietimas be kultūros neįmanomas, kad visa kultūra tarnauja švietimui. Jeigu mes sujungiam tas ministerijas, tai prie mokyklų gali dirbti, įsikurti orkestrai, meno kolektyvai, kurie irgi dalyvauja švietimo darbe. Kultūros ministerija iš prin­cipo pasaulyje retai kur yra. Tokia ministerija lyg ir iš viso ne­reikalinga. Aš sakau lyg dėl to, kad aš to klausimo nežinau ir, matyt, čia bus tolimesnių konsultacijų reikalas.

Materialinių išteklių ministerija. Tai būtų vietoj dabar esančio Tiekimo komiteto, todėl tai būtų tokia tarpinė ministerija, perei­namojo laikotarpio ministerija, kuri užsiimtų tarpvalstybiniais sandėriais dėl materialinių resursų, technikos tiekimo. Užsiimtų su Tarybų Sąjungos respublikomis, Tarybų Sąjungos stambiomis įmonėmis, tai yra, kad ne visos Respublikos įmonės turėtų pa­čios savo jėgomis bandyti išsikapstyti į sąjunginę areną arba už Lietuvos ribų, į Vakarus, ir dar kitur. Tai yra ministerija, kuri rūpintųsi tiekimu materialinių resursų, techninių resursų valstybės lygiu. Jos žinioje galėtų būti kai kurios tiekimo bazės ir tik kai kurios sakau, o kitos tiekimo bazės turėtų būti visiškai savarankiškos. Su jomis galėtų sandėrius daryti įmonės ir or­ganizacijos pagal savo pageidavimus. Jokiu būdu ne pagal kokią nors šakinę ar žinybinę priklausomybę. Turim, sakysim, dešimt savarankiškų tiekimo bazių, ir kokios įmonės nori su kokiom bazėm turėti reikalą, su tokiom ir sudaro sandėrius.

Pramonės ir energetikos ministerija. Na, vadovautų pramonei ir pradžioje, žinoma, vykdytų ir valstybinio turto savininko funk­cijas Ministrų Tarybos pavedimu. Pagal atitinkamą Valstybinės įmonės įstatymą savininkas skiria vadovus. Tai kol valstybinės įmonės yra valstybinės, vadinasi, ta ministerija turėtų skirti va­dovus, na, ir, be abejo, valstybinės įmonės, kaip mes sakom, vi­siškai savarankiškos nebūtų. Būtų per tą paskyrimą priklausan­čios nuo tos ministerijos.

Prekybos ministerija. Na, irgi Prekybos ministerija turėtų vyk­dyti tokias prekybos tinklo vystymo, prekių antkainių, pardavimo nustatymo politiką, taip pat sandėrius dėl prekių pirkimo, prekių gavimo ir taip toliau.

Buvo Ryšių ministerija pirmam mūsų projekto variante nu­matyta, kad būtų Susisiekimo ministerija, tačiau pasvarsčius dau­gelį kartų, pasirodė, kad ryšiai ir svarbūs, ir blogai išvystyti, ir technologiškai nieko bendro neturi su transportu, tarkim, kad ir su geležinkelio, autotransportu ir taip toliau. Mes rekomenduo­jam tą Ryšių ministeriją palikti atskirą.

Statybos ir urbanistikos ministerija. Čia buvo arba Statybos ir urbanistikos, arba Statybos ir architektūros. Jeigu atsiras kam nors noras keisti, žinoma, galima visada pakeisti. Ar urbanisti­kos, ar architektūros? Diskutavom su architektais, atrodė, lyg urbanistika būtų geriau. Tai būtų ministerija, kuri irgi nevaldo jokių statybos organizacijų. Visi trestai tampa savarankiški, ta­čiau išleidžia statybos privalomas normas, prižiūri statybos ko­kybę, statybos saugumą ir užsiima miesto planavimo, architek­tūriniais reikalais, tipiniu projektavimu, kontraktų taisyklių nu­statymu ir taip toliau.

Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerija. Irgi yra proble­ma, ar kartu tos ministerijos turėtų būti, ar atskirai. Mūsų nuo­mone, tos sveikatos, socialinės apsaugos ministerijos galėtų būti kartu, todėl, kad, - nors iš šito įstatymo nesimato, - socialinio draudimo įstaiga ar valdyba būtų savarankiška. Kam tas socia­linis draudimas? Pensijoms, ligos atveju ką moka už nedarbin­gumo lapelius iš atskiro biudžeto. Tą, ką dabar darė profsąjun­gos, atskira būtų valdyba, savarankiška, su savarankišku biudže­tu tam, kad tas biudžetas niekur nesubyrėtų, niekur tie pinigai neišplauktų be socialinio draudimo reikmių. Taigi čia liktų šitoj ministerijoj tiktai socialinės apsaugos, t. y. pašalpų invalidams, pašalpų negalintiems dirbti, na, senatvės pašalpos čia nepriklau­so. Pačios aplinkos apsaugos, kad socialinė aplinka būtų pri­imtina žmonėms dirbti ir kiti tokie klausimai.

Teisingumo ministerija. Funkcijos aiškios, tačiau galbūt yra nuomonė, kad prie Teisingumo ministerijos ir Respublikos proku­rorą skirti. Aš tik iškeliu, mes nesprendžiam. Teisininkai turėtų nu­spręsti, ar Respublikos prokuroras kaip Teisingumo ministerijos dalis, ar kaip atskiras padalinys prie Aukščiausiosios Tarybos.

Susisiekimo ministerija. Auto, geležinkelio, oro ir vandens transportas; čia būtų ir tarifų nustatymas, plėtojimas visų tinklų, ir dėl transporto priemonių įsigijimo. Tačiau pačios transporto įstaigos vėl turėtų būti savarankiškos. Dėl autobusų, parkai ir kiti, žinoma, čia vėl klausimas tuoj pat iškils, o kaip su miesto transportu, kuris yra nuostolingas? Tai ar mes dengsim iš biu­džeto, ar didinsim kainas miesto transportui, tuoj pat iškils ir aibės tų klausimų, kuriuos mes šiandien negalim net suminėti.

Užsienio reikalų ministerija. Funkcijos irgi aiškios. Be abe­jo, jos plečiasi. Bet, deja, aš grįšiu prie ekonominių užsienio ryšių, pabaigęs visas ministerijas suminėti.

Vidaus reikalų ministerija irgi su tomis pačiomis funkcijo­mis, kokios buvo.

Žemės ir miškų ūkio ministerija. Yra gerbiamosios K. Pruns­kienės siūlymas, kad jos turėtų būti atskirai. Mes svarstėm, svars­tėm ir nusprendėm pateikti pirmam skaitymui Aukščiausiajai Ta­rybai kartu. Laikom, kad tai yra viskas, kas ant žemės, kad kei­čiasi pobūdis valdymo. Jeigu būtų valdymas toks, kaip buvo, tai, be abejo, turėtų jos būti atskirai, nes Žemės ūkio ministerija yra miško smaugėjas, ir atiduoti į vieną nori tie, kurie nori naud­menis padidinti ir t. t. Tačiau kada nebevaldys ūkių, o tik už­siims bendra žemės ūkio politika, bendra miško ūkio politika, žemės produktais, žemės apsauga ir t. t., tai, mūsų manymu, reikėtų palikti vienoj ministerijoj.

Dėl užsienio prekybos. Kaip matot, tokio padalinio nėra. Ir pagal dabar susiklosčiusią užsienio prekybos, užsienio ekonomi­kos ryšių struktūrą klausimus turėtų spręsti Ekonomikos minis­terija. Todėl kad, na, kas čia bus viduj, kas užsieny? Kadangi mes dabar Lietuva tokia nedidelė, tai beveik 3/4 viso darbo bus užsienio ekonominiai ryšiai. O čia viduj Ekonomikos ministerija turės nedaug darbo. Be to, kaip jūs žinote, prie Užsienio rei­kalų ministerijos yra įkurtas Užsienio ekonominių ryšių skyrius dabar. Šitą ekonominių ryšių skyrių, mūsų manymu, galima būtų išplėtoti į Užsienio ekonominių ryšių valdybą prie Užsienio rei­kalų ministerijos. Todėl, kad Užsienio reikalų ministerija turės savo atstovybes įvairiose šalyse, ir patogu būtų turėti ekonomi­nius atstovus, renkančius ekonominę informaciją ir t. t.

Na, ir trečia, be abejo, kad turės ryšius ekonominius su už­sieniu Prekybos ministerija. Na, mes laikom, kad su užsieniu ryšius turės visos ministerijos, ir jeigu reikia būtinai užsienio ekonominiams ryšiams arba užsienio prekybai įsteigti atskirą padalinį, tai būtų tada ir užsienio kultūrą įsteigti atskirą, ir už­sienio ryšiams, t. y. transportui, ir t. t. Manom, kad čia nebūtų tokio poreikio didelio.

Klausimas yra dėl Gamtos apsaugos komiteto. Kaip matot, jo čia nėra. Tai Gamtos apsaugos komiteto funkcijos, mūsų ma­nymu, yra perkeltos į Aukščiausiosios Tarybos struktūrą, t. y. prie Aukščiausiosios Tarybos. Jūs buvot gavę, man rodos, iš Aukščiausiosios Tarybos komisijos tokią schemą, kur yra numa­tyta, kad prie Aukščiausiosios Tarybos bus valstybės kontrolie­rius, Respublikos prokuroras, Aukščiausiasis teismas, arbitražas ir, rodos, Valstybinis bankas. Valstybinis bankas prie Aukščiau­siosios Tarybos yra tiktai tiek, kiek išrenkame banko valdytoją. Bankas tampa savarankiškas, vykdo savarankišką kredito ir pi­nigų emisijos kurso nustatymo politiką. Vadinasi, Valstybinis bankas yra ūkinė organizacija prie Aukščiausiosios Tarybos tiek, kiek išrenkam jo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Ten statutas yra nustatytas. Taip pat valstybės kontrolierius. Mes norėtume grįžti prie to valstybės kontrolieriaus. Tai nereiškia, kad bus vie­nas žmogus. Tai bus aparatas su didelėm teisėm ir, sakysim, su, dabar bent matoma, trimis departamentais. Bet tai nebuvo šio įstatymo rengėjų užduotis, tačiau mes pasiūlėm, pamąstėm. Būtų vienas departamentas - Gamtos apsaugos, kitas - Darbo apsau­gos, t. y. kalnakasybos inspekcija ir visa kita, kas dabar buvo. Trečias būtų - Kainų, kokybės kontrolė, Kaip jūs suprantat, to­kia kontrolė dabar yra valstybinė. Mes turėjom su Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju gerbiamu Čobotu ne vieną su­sitikimą ir visiškai sutinka mūsų nuomonės, kad ką gamina, kiek gamina, kad kiekvienos įmonės virtuvėj joks Kontrolės komitetas maišytis negali ir neturi. Tai, vadinasi, tos funkcijos susiaurėja, o tą kontrolę atliks pats kolektyvas. Todėl, jeigu įmonės kolek­tyvas tampa per akcines bendroves daliniu turto savininku, tai geriausias kontrolierius ir yra to turto savininkas. Niekas kitas geriau nekontroliuos.

Aukščiausiasis teismas ir arbitražas. Tai Aukščiausiojo teis­mo pirmininkas renkamas Aukščiausiojoje Taryboje. Yra pasiūly­mas taip pat arbitražą padaryti Aukščiausiojo teismo sudėty, kaip ūkinę kolegiją. Jeigu teisininkai pritars tam siūlymui, tai, matyt, kad bus ir galima padaryti. Projektas įstatymo yra parengtas. Galbūt aš ir tuo baigsiu, jeigu ko nors nepasakiau, prašau pa­klausti.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, tai buvo informacinis pra­nešimas apie ruošiamą įstatymo projektą. Man regis, kad tokiu atveju nediskutuojama dėl jo. Kaip jūs galvojate, deputate An­tanavičiau. Dėl klausimų aš nieko nesakau. Dėl diskusijų.

K. Antanavičius. Klausimus atsakyčiau. O diskusiją atidėti, kada jau bus...

Pirmininkas. Diskusiją galima perkelti į jūsų darbo grupę, ar ne? Prašau klausti, deputate.

M. Čobotas  (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Mane domina medicina ir mokslas. Žinote, gal per anksti spręsti, bet reiktų numatyti. Kaip jūs galvojate, visų pirma be tokios valstybinės, kur mes dabar turime, yra žinybinė. Ir jos yra ga­na daug, labai skirtinga. Ar nereiktų numatyti, kad ją reiktų su­jungti?

K.  Antanavičius. Mediciną?

M.  Čobotas. Taip. Vienos ministerijos rankose.

K. Antanavičius. Aš atsakau, kad tokio sujungimo, mano nuo­mone, kaip tik nereikia, nes jos visos pasidarys laisvos. O meto­dika, įstatymai sveikatos apsaugos bus bendri visiems, ir kad kam nors jos priklauso...

M. Čobotas. Bet Ministrų Tarybos aukščiausieji organai ar kažkas turės vadovauti ir tvarkyti, prižiūrėti.

K.  Antanavičius. Be abejo, paskirti vyriausiąjį gydytoją turės Sveikatos apsaugos ministerija, atitinkamai su kolektyvu pasi­konsultavusi, pagal nuostatus.

Pirmininkas. Gerbiami deputatai, prašau man atleisti, ka­dangi klausiančiųjų labai daug, gal užduokime po vieną klausi­mą, o paskui antras ratas. Deputatas V. Beriozovas.

V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Kelia abejonių, ar užteks Ministrų Tarybos Pirmininkui vieno pavaduotojo. Mes Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui net tris pavaduotojus išrinkome. Nemanyčiau, kad Ministrų Taryboje pa­prastesnis darbas ir mažiau problemų negu čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Todėl vienas pavaduotojas...

K.  Antanavičius. Be abejo, klausimas svarstytinas, tačiau, mes manome, kad visi ministrai yra Ministro Pirmininko pavaduoto­jai. Todėl Ministras Pirmininkas gali paskirti pavaduotojus ir kiek nori pavaduotojų iš ministrų tarpo. Tačiau, kad tai nebūtų žmonės be pareigų, be funkcijų. Tokia nuomonė. Čia reikia svars­tyti.

Pirmininkas. Deputatė K. D. Prunskienė.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Klausimas iš karto ir pirmininkaujančiam, ir pranešėjui. Kadangi įstatymas liečia Vyriausybę, o ji šiuo atveju yra suinteresuota pusė, tegul ir laikina, ar nereikėtų išklausyti trumpai po prane­šimo ir Vyriausybės. Reikalas tas, kad ekonominės reformos ko­misijoje buvo alternatyvus projektas. Dėl kai kurių šio įstatymo punktų mes nesuradome bendros nuomonės ir diskusiją perkėlėme čia. Dabar grįžti į darbo grupę vėlgi toj pačioj sudėty. Ne­svarbu, kad tai yra darbo grupė, perėjusi į parlamentą. Sudėtis asmeninė iš esmės ta pati. Ir taip mes sugaišime laiką, paskui vėl diskusija vyks vėliau. Aš trumpai pareferuočiau, kokie yra nesutarimai tam, kad būtų galima darbo grupėje vėliau jau tu­rėti aiškumą ir tolimesnei diskusijai, aš manau, tai padėtų. Jūs tikrai nedaug sugaišite laiko.

K. Antanavičius. Kiek tai yra mano galioje, aš pritarčiau ši­tokiam…

Pirmininkas. Pranešėjas pritaria. Ar pritaria gerbiami deputa­tai? Tai aš atsiprašau, kad iškviečiau jus prie mikrofono. Kol kas mes klausimus nutraukiame. Galbūt abiem galės būti patei­kiami klausimai. Ne, tai dabar išklausykime deputatės Prunskie­nės. Jūs prisiminkite savo eilę, kaip kas stovėjo, kad paskui nie­kas nebūtų nuskriaustas. Aš tikiuosi, kad deputatė Prunskienė atsakys iš anksto į kai kuriuos klausimus. Galbūt tada atkris ir reikalas klausti. Mes dar turime 8 minutes iki pertraukos. Aš tikiuosi, kad jums jų užteks.

K. D. Prunskienės papildomas pranešimas ir diskusijos dėl Vyriausybės įstatymo projekto

K. D. Prunskienė. Gerbiamieji deputatai! Aš turiu pasakyti, kad ne vien tiktai kaip laikinos Vyriausybės atstovė noriu kalbėti, bet taipogi kaip daug metų dirbusi su šiomis problemomis ir dar pernai pavasarį paskelbusi straipsnį dėl valdymo struktūrų pertvar­kos. Ir Ekonominės reformos komisijoje teko daugybę kartų dis­kutuoti, bet dėl kai kurių dalykų iš esmės nesutarta. Taigi pir­miausia šis įstatymas jungia ne tik Vyriausybės įstatymą. Jis žymia dalimi jungia ir jos reglamentą. Daugybę procedūrinių dalykų. Pasižiūrėję iš šalies, iš karto pajuntame, tarsi per įsta­tymą labai jau apribojama pačios Vyriausybės teisė pasitvarkyti viduje netgi procedūrinius reikalus. Jeigu jūs atidžiai skaitysite daugelį punktų, jūs surasite, sakysime, kiek kartų per savaitę rei­kia referuoti klausimus, kokie klausimai turi būti svarstomi Vyriausybės posėdžiuose ir daugybę kitų dalykų. Labai keista. Jeigu mes pažiūrėsime į užvakar priimtą Laikinąjį Pagrindinį Įsta­tymą, jūs atkreipkite dėmesį į valdžių išdalinimą, tai yra atri­bojimą. Dabar aš suprantu, kad įstatymas čia priimamas, o ne pačioje Vyriausybėje, bet, braunantis į procedūrinius dalykus, iš esmės Vyriausybė tampa visiškai be teisės pasireguliuoti būtent tuos tik jos darbo, jos misijos, jos funkcijų atlikimo dalykus. Tai pirma bendra pastaba.

Norėčiau pacituoti gerbiamą Sikorskį. Gal čia jis kartais ir yra? Diskutuojant su juo jis išsakė, atleiskite, jeigu nuskambės piktai, "netgi Stalino laikais Lietuvos TSR vyriausybei tokių dalykų nereglamentuodavo". Būtent procedūrinių - ką svarstyti ir kiek kartų ką referuoti.

Toliau kita nuomonė. Dalyvavo mūsų komisijos posėdyje Ri­čardas Bačkys, žinomas ekonomistas, kurio pavardė ne kartą skam­bėjo spaudoje ir čia iš tribūnų. Jam keista pasirodė tame posė­dyje, kad netgi tai, kas mums atrodo savaime suprantama, kad Vyriausybei labai griežtai pasakoma, kiek konkrečių ministerijų. Neleidžiant netgi tų funkcijų rėmuose jau pačiai šiek tiek su­teikti savo iniciatyvos. Suprantu, palikimas sunkus. Tradicijos labai nepriimtinos, bet juk formuojama tai iš esmės nauja Vyriausybė. Šis parlamentas formuos jai adekvačią Vyriausybę. Ir patalpinti ją į tokias struktūras, kurios griežtai reglamentuotos, nė kiek nesuteikia laisvės atsisėsti tai funkcijai atlikti. Ne tam, kad būtume kuo nors, o tam, kad tai padarytume. Reikia ele­mentarios kompetencijos savo įgaliojimų ribose.

Tai dabar norėčiau prieiti prie konkrečių dalykų. Paminėtas vienas pavaduotojas. Prisiminkime pavaduotojų skaičiaus klausi­mo svarstymą čia. Apie Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pa­vaduotoją? Kokį laikotarpį gyvename? Juk tai ne funkcionuojan­čios esamos valstybės, o atkuriamos valstybės Vyriausybės įsta­tymas ir struktūra. Ar šiais laikais užtektų turėti vieną pavaduo­toją? Kaip tada užtrenkti duris įvairių sferų, įvairių įmonių, or­ganizacijų atstovams gaisrų gesinimo atveju. Kada iš tikrųjų problema yra, reikia susieti su valstybės atkūrimo problemų vi­suma ir spręsti Ministrų Taryboje. Aš neįsivaizduoju, kaip funk­cionuos toks aparatas. Todėl manau, kad jau tikrai neturėtų būti mažesnis pavaduotojų skaičius kaip gerbiamo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Patikėkite, vykdomoji valdžia turės ką veikti. Jau dabar turi ką veikti. Prisimenu vakarykščius šaulio žodžius, kaip laikinoji Vyriausybė pradėjo veikti pirmą dieną. Manau, kad tai tinka ir mums. Jie buvo ir taikyti mums. Kodėl iki 17-kos, kodėl būtent šitaip, ne kitaip? Kodėl dabar, atkūrimo laikmečiu, vadovaujantis kiekybiniais kriterijais reikia sujaukti struktūras, kurios iš esmės turi kitas funkcijas, kitą misiją. Aš išvardinsiu konkrečius pavyzdžius. Kam reikalinga šiandien kultūros su švie­timo sfera. Aš daug mėnesių tyrinėjau Vakarų Europos, konkre­čiau Vakarų Vokietijos ir valdymo struktūras, ir valstybės funk­cijas, ir kitokius dalykus, ir konkrečius maisto, miškų, žemės ūkio reikalus. Kaip tai funkcionuoja? Net žemės lygiu yra keli varian­tai, skirtingi kiekvienai žemei, arba švietimo ir kultūros, arba aukštojo mokslo, švietimo ir atskirai kultūros. Įvairiausios kombi­nacijos. Dvi, o kartais net trys. Mes nors ir mažoje valstybėje suvarome į vieną. Neįsisavinę kiekvienos sferos atskirai valstybinės politikos lygmenyje. Aš nekalbu apie brovimąsi, apie vals­tybės intervenciją į vidaus reikalus. Kalbu apie valstybinio regu­liavimo, valstybės valdymo funkcijų įsisavinimą šiame laikotar­pyje. Tas pats liestų ir sveikatos apsaugos ir socialines apsaugos klausimus. Yra dalykų konkrečių, kada tos dvi ministerijos turi būti oponentės viena kitai. Viena suteikia invalidumą, kita toli­mesnę eigą užtikrina. Šių funkcijų sujungimas vienoje vietoje ne visai... Aš čia ne pagrindinį motyvą įvedu, bet vis dėlto.

Dėl žemės ir miškų ūkio. Man visiškai vienareikšmiškai. Dau­gybę metų dirbant ir netgi daktarinės temos ribos, bet aš tik tarp kitko, kad jums neatrodytų, kad čia grynai iš Ministrų Ta­rybos pozicijų. Aišku, čia dalykas  praktikams bus tikrai suprantamas. Čia gerbiamas pranešėjas paminėjo apie savininko funk­cijų atlikimą pramonės energetikos sferoje. Argi miškų ūkis pas mus ne valstybinis, argi savininko funkcijų atlikimas, naudojant racionaliai miškų išteklius, šiandien nereikalingas, o žemės ūkio sfera ar įsisavino savo funkcijas? Aš jums išvardinsiu daugybę nefunkcionuojančių dalykų. Šiandieniniai fermerystės dalykai, iš­ėjimas į užsienio ryšius, daugybė kitų dalykų. Mes dirbtinai dvi sferas suplakame dėl to, kad mes turėtume viena ministerija mažiau.

Dėl užsienio reikalų. Situacija tokia. Mums pavedimas duotas šiandien pat perimti iš Maskvos licenzijas. Mano atitinkamiems žmonėms. Atšaukti licenzijas, išduotas Sąjungoje, perregistruoti licenzijas, perimti licenzijų išdavimą, reguliuoti licenzijų tvarką, išvežimą ne tik į kitas valstybes, kurias mes iki šiol vadinome užsieniu. Užsieniu tampa Tarybų Sąjunga. Daugybė dalykų yra. Yra bendrų įmonių, yra išėjimas su pristatymu ekonominei po­litikoj į būsimus mūsų partnerius. Tai yra masė darbų, kurie šiandien yra Ministrų Tarybos lygmenyje. Kol kas tai buvo mano veiklos sfera. Nepaprastai daug, nepaprastai sudėtingų dalykų, reikalaujančių kvalifikuoto, profesionalaus, specializuoto sprendi­mo. Jeigu tai ne ministerija, tai bent jau Užsienio ekonominių ryšių departamentas. Nesuplakime diplomatinių" politinių ryšių su ekonominiais. Čia bus jau ir trijų šalių ryšiai - žaliava iš Tarybų Sąjungos, perdirbimas čia, technologija, technika... Bus sprendimų valstybinės politikos lygmenyje, reikės tai daryti. Ar mes pagaliau lyderių surasime, kurie ir politikai diplomatai būtų, ir ekonominę strategiją realizuotų šiuose dalykuose. Taigi aš čia turiu daug kitų punktų, bet manau, kad toks įstatymas dabar būtų priimtas, neatsižvelgiant į tuos pragmatinius dalykus. Aš nemanau, kad tai būtų protinga, kad tai funkcionuotų. Nes per­nelyg supaprastintai kiekybiškai prieiname prie mažinimo ir ap­ribojimo. Dar neišguitas iš požiūrio į vyriausybę, kaip ir prieši­ninką, kaip į opoziciją parlamentui momentas. Ačiū.

Pirmininkas. Dabar skelbsiu pertrauką. Dar kartą primenu ir klausiu organizatorių, ar dabar turi susirinkti darbo grupės, ar po 10 minučių. 217 kabinetas - Aukščiausiosios Tarybos struktū­ros, po 10 minučių. Nuolatinių komisijų posėdžių salėje - Vy­riausybės komisija. Jie turi susirinkti dabar šičia, prie tribūnos ir palydės jus, nes patys pasiklysite. Tie, kurie dirba Vyriausybės struktūrų darbo grupėje, turi rinktis prie tribūnos dabar, ir jus darbuotojai nuves, kur yra. Prezidiumo posėdžių salėje-Bend­rųjų valstybės atkūrimo problemų komisija. Kada jūs rinksite savo grupę, gerbiamas deputate Stankevičiau? Už dešimties mi­nučių. Ir 209 kabinetas, antrame aukšte, Apdovanojimų salė ­Teisėtvarkos, teisinės sistemos ir krašto apsaugos principų komi­sija. Deputate Vaišvila, kada jūs renkatės? Už dešimties minu­čių. Visos grupės renkasi už dešimties minučių, o Vyriausybės struktūros - dabar šičia. Bendras darbas taip kaip ir dera ­17.00 val. Baigsime 18 val. Pagal reglamentą.

 

(Pertrauka)

 

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Pu­siau pailsėję, kadangi dirbome labai daug. Vis dėlto sugebėjome laiku susirinkti ir tai suteikia optimizmo mūsų darbui ir tolimes­nei rimčiai. Tęsiame mūsų darbą toliau.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Šįvakar mes dar turėtu­me patvirtinti laikinųjų darbo grupių vadovus, išspręsti kai ku­riuos personalinius klausimus, priimti kreipimąsi į Lietuvos žmo­nes, kurio projektas jums turėjo būti padalintas dabar ir pagal reglamentą iki šešių baigti. Todėl aš labai tikiuosi, kad jūs klau­site deputatų K. Prunskienės ir K. Antanavičiaus tik pačių svar­biausių dalykų, kad galėtume atlikti kitus, kuriuos šiandien tik­rai reikia atlikti. Prašau, gerbiamasis deputate K. Antanavičiau. Kviečiu taip pat ir deputatę K. Prunskienę. Galbūt bus klausimų ir abiem, o klausiančiųjų nuoširdžiai prašau klausimus uždavi­nėti trumpai ir tik pačius svarbiausius. Deputatas Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Kiek spėjau sulyginti įstatymo projektą ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, yra aiškūs prieštaravimai tarp Konstitucijos ir šito. Aš manau, kad čia bus sutvarkyta, bet vienas dalykas man rūpi jau dabar. Kaip gerbiamas Antanavičius žiūri į 19-ojo straipsnio pir­mąją dalį. "Respublikos vyriausybė pagal savo įgaliojimus kont­roliuoja vietos savivaldybių valdymo organų veiklą, kaip jie vyk­do Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės sprendimus". Kokia jo pozicija? Ar šitas užrašymas reiškia, kad vyriausybė gali pakeisti žemesniųjų sprendimus ar gali tiktai kaip Laikina­jame Pagrindiniame Įstatyme protestuoti aukščiau dėl jos požiū­riu neteisingų savivaldybės sprendimų? Čia vienas klausimas.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Manau, kad gali pakeisti, jeigu prieštarauja įstatymui. Tik tuo atveju, o aš manau, kad vyriausybė visiškai gali, jeigu prieš­tarauja, priimtas savivaldybės nutarimas įstatymui. Na, jeigu vy­riausybė nepakeistų, tai Konstitucinės priežiūros komisija turėtų keisti, bet manau, kad vyriausybė turėtų.

Č. Juršėnas. Ir antras klausimas. Pagal buvusią Konstituciją ir dabar Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą vyriausybės vadovas ir kiti ministrai negali būti deputatais. Mano nuomone, čia šitą normą reikėtų patikslinti. Kaip jums atrodo? Sakysim, kad vy­riausybės vadovas, jo pavaduotojai gali būti deputatais?

K. Antanavičius. Aš sakyčiau, čia nėra mano kompetencijos klausimas. Aš manau, kad vyriausybės vadovas galėtų būti, o pavaduotojai ir visi kiti vyriausybės nariai neturėtų būti de­putatais.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Galima man papildyti, kadangi pakvietė mus abu. Mano supra­timu mūsų dabartinė situacija tikrai yra nepalyginama su tų valstybių, kur yra griežtas atribojimas. Kad ir Jungtinių Ame­rikos Valstijų. Pas mus nėra tų politinių struktūrų, kurios yra tose valstybėse ir iš tikrųjų ir demokratijos laipsnis, ir parla­mento dar parlamentarizmo laipsnis nėra tas, kad būtų galima šitaip elgtis. Todėl, aš manyčiau, kad tą klausimą vis dėlto depu­tatai turėtų pasvarstyti turint minty, kad mes vis dėlto esam Europos valstybė. Europos valstybėse yra arba tik parlamentarai, kurie turi pasitikėjimą, yra išrinkti, o išrinkimas yra pasitikėji­mo turėjimas šioj situacijoj. Reiškia, pasitikėjimo turėjimas vy­riausybėje yra nepaprastai svarbus. Vis dėlto ir tas toks prieš­pastatymas, ir tas, sakyčiau, išankstinis nepasitikėjimas, kuris kabo virš jos iš parlamento pusės yra labai neparankus būtent vyriausybei. Vyriausybė turi vis dėlto funkcionuot, o ne visą laiką žvalgytis per petį, ar jinai patinka savo, šiuo atveju, oponentui parlamentui. Manau, kad Prancūzijos patirtis, kur buvimas vy­riausybės nariu nekliudo, yra visiškai priimtina ir tuo labiau, kad vienam kitam šiandien iš parlamento deputatų išrinktam į vy­riausybę gali tekti tų pareigų netrukus ir atsisakyti. Juk mes visi šiandien nežinom, kaip mums seksis atlikti tas ar kitas pareigas ir žmogų, išrinktą prieš kurį laiką, iš tikrųjų išstumiam iš akty­vios veiklos šitose sferose. Todėl aš taip manyčiau, čia turėdama mintyje, kad tai liečia bent tą momentą ir mane. Ta diskusija vyko ir čia su kai kuriais išeivijos atstovais ir, atrodo, kad jie - čia ger­biamas Sakadolskis neseniai komentavo tą klausimą ir mano at­sakymą - tiktai pritaria tokiam požiūriui.

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pakalbėti procedūriniu klausimu. Vienas atsakymas į vie­ną klausimą truko penkias minutes. Turint omenyje kiek čia yra išsirikiavusių žmonių, mes iki šešių dabar uždavinėsim klau­simus.

Pirmininkas. Aš atsiprašau. Aš noriu jus iš karto pataisyti, tai nebuvo pirmas skaitymas, tai buvo tik informacija apie pro­jektą.

A. Januška. Informacija. Tuo labiau daugelis deputatų nėra susipažinę dar su šituo, ir klausimų, akivaizdu, bus labai daug. Aš siūlau nutraukti dabar šitą klausimų uždavinėjimą ir per­kelti visą diskusiją į komisijas. Ir eiti mums prie labai svarbių klausimų, kurie laukia toliau. Siūlau balsuoti. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū. Konkrečiau, balsuoti mygtukais. Kas už tai?

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ar leisite? Man atrodo, kad turi klausimų tik tie, kurie susipažino su projektu.

Pirmininkas. Aš turiu balsuoti, gerbiamasis deputate. Mane jau įspėjo, kad neklausau pasiūlymo balsuoti dėl procedūrinių dalykų. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad šįvakar baigtume klau­simus ir perkeltume juos į darbo grupę? Prašau balsuoti. Myg­tukais. Prašau spausti mygtukus. Ačiū. Klausimai nutraukti.

Gerbiamieji deputatai! Man atnešė skubią telefonogramą. Gal­būt leisite jums ją perskaityti. Informacija iš Laisvosios Europos radijo, informaciją perdavė telefonu Kęstutis Girnius, o priėmė ją čia deputatas A. Saudargas.

"Prancūzijos bankas informavo turįs 2,2 tonas Lietuvos auk­so, verto maždaug 30 milijonų dolerių, jis bus perduotas Lietu­vai, kai Prancūzijos vyriausybė pripažins nepriklausomą Lietu­vos valstybę". (P l o j i m a i.)

Dabar pagal mūsų priimtą ir papildytą darbų tvarką turėtų būti svarstomi personaliniai vyriausybės klausimai. Aš nieko ne­supainiojau, atrodo. Pristato laikinai einanti premjerės pareigas deputatė Prunskienė.

Nutarimo ,,Dėl B. Povilaičio paskyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku" projekto priėmimas

K. D. Prunskienė. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji depu­tatai! Paskutinioji buvusios Aukščiausiosios Tarybos sesija pri­ėmė daug ekonominių įstatymų, tarp jų ir įstatymą dėl Lie­tuvos banko. Ir štai tas įstatymas yra, o banko mes dar neturi­me. Todėl, kad jis pradėtų veikti iš tikrųjų, reikalinga paskirti šio banko pirmininką. Valdybos pirmininką. Kodėl tai būtina da­ryti nedelsiant, nelaukiant nuoseklios eigos, kai bus formuojama nauja vyriausybė. Reikalas tas, kad yra dalykų, kuriuos reikia daryti nedelsiant, jau šiandien, jau vakar reikėjo daryti. Toliau rengiant mūsų bankus, Lietuvos bankų sistemos visus konkrečius praktinius dalykus ir nacionalinės valiutos arba lito įvedimą, tai yra stambūs darbai. Taip pat štai šiandien buvo minimas valiu­tos klausimas. Atsiskaitymų, pasikeitusių su Sąjungos partne­riais, klausimas naujai iškilęs, reikalaujantis labai koordinuoto mūsų banko darbo, ir dar daug kitų, nenoriu varginti jūsų. Per tą laiką, kai mes vedėme derybas su Maskva Ekonominio savarankiškumo įstatymo rėmuose (ten banko reikalai turėjo per­eiti į Lietuvos kompetenciją), mūsų derybų bendražygiu buvo ger­biamas Bronius Povilaitis. Jis labai talkino visoms trims respub­likoms, nes dažnai jis būdavo vieninteliu bankininku tose dery­bose. Gaila, kad nėra Vlado Terlecko. Yra ekonominio darbo grupė, pirmininkaujama gerbiamo Vlado Terlecko, kurios sudė­tyje labai aktyviai dirbo Bronius Povilaitis. Ir aš nežinau, ar gerbiamas deputatas Terleckas norės kalbėti. Su juo mes taria­mės, ir jis palaiko tą kandidatūrą. Mes nepateikėm jums anketi­nių duomenų, kokio nors atskiro lapelio. Yra pats siūlomas kan­didatas, manau, kad yra geriau jį patį išklausyti, jeigu jums at­rodys tai reikalinga. Gerbiamas Povilaiti, prašom prisistatyti par­lamentui. Siūlau priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos nutarimą dėl Broniaus Povilaičio paskyrimo Lietuvos ban­ko valdybos pirmininku. Jo turinys toks: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: paskirti Bronių Povilaitį, Adolfo Lietuvos banko pirmininku".

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamoji deputate. Aš manau, kad kandi­datui į Lietuvos banko valdybos pirmininkus deputatai norės užduoti vieną kitą klausimą. Prašau. Ar jūs norėsite trumpai pri­sistatyti? Pasakyti kelis įžanginės kalbos sakinius, o paskui de­putatai jums užduos klausimus.

B. Povilaitis. Gerbiamieji deputatai! Aš labai dėkingas ger­biamai K. Prunskienei už pristatytą savo kandidatūrą svarstymui į tokį aukštą ir garbingą postą Lietuvos Respublikoje. Suprantu, kokią atsakomybę teks prisiimti tam žmogui, kuris paskirtas bus į tas pareigas. Kiek man teko dirbti, ruošiant Lietuvos banko įstatymo projektą, kiek teko dalyvauti derybose Maskvoje, kiek­viena diena kaip tiktai įrodė, koks atsakingas šis darbo baras. Manau, kad jeigu jūs patikėsit, kažkam reikia pradėti šitą sunkų darbo barą, tuo labiau, kad ką tiktai buvo pagarsinta tokia džiu­ginanti visą Lietuvą telegrama apie Lietuvos aukso atsargų bū­simą atidavimą Lietuvos Respublikai iš Prancūzijos. Yra ir kito­kių Lietuvos pretenzijų turbūt tarp jų ir mūsų didžiajai kai­mynei už anksčiau sunaudotas mūsų valiutos atsargas. Kaip tik­tai tuo turės užsiimti naujasis Lietuvos bankas.

Pirmininkas. Ačiū jums. Kas nori paklausti? Deputatas A. Sa­kalas, prašau.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate, norėčiau paklausti, ar bus greitai galima kontroliuoti tas pajamas, kurias gauna "Inturistas" iš atvykstan­čių į Lietuvą užsienio turistų. Tai yra pajamas Respublikai grynai.

B. Povilaitis. Ar galima kontroliuoti, taip?

A. Sakalas. Ar galima jas bus gauti ir neatiduoti Maskvai, kaip kad buvo atiduodama iki šiol.

B. Povilaitis. Čia priėmus gerbiamiems deputatams tokius ra­dikalius sprendimus ir šiandien priėmus sąjunginio pavaldumo įmonių perėjimo į Respublikos jurisdikciją įstatymą, atitinkamai keičiasi visi dalykai. Taip pat atkrinta ir tas klausimas. Many­čiau, kad iš karto ir tie klausimai dėl valiutos perėjimo, atskai­tymai turėtų pereiti Respublikos dispozicijon, atitinkamai, supran­tama, derybų tvarka suderinus kai kuriuos niuansus.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nebematau. Prašau.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Sa­kykit, kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos banko savarankiškumo įgy­vendinimą? Ar čia bus kažkokie etapai, ar galima bus greičiau praeiti šitą kelią.

B. Povilaitis. Lietuvos banko savarankiškumo etapas, mano supratimu, yra Lietuvos valstybės rūmo kūrimo tąsa. Kaip Lietu­vos valstybė, taip ir dėl Lietuvos banko juridinis pagrindas tam yra įstatymas, beje, dar praėjusios kadencijos deputatų pri­imtas. Taigi artimiausiu metu turėtų būti išspręstas įstatinio fondo klausimas. Yra Ministrų Tarybos pavedimai dėl Banko sta­tuto kūrimo, kuris pagal ankstesnius pavedimus turėtų būti su­kurtas iki liepos 1 dienos. Dabar, matyt, reikės jį labai greitai sukurti, ir taip iš karto jisai turi būti savarankiškas, taip jau skelbia Lietuvos banko įstatymas.

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius. Prašau.

K. Antanavičius. Norėčiau pradžiai du klausimus. Pirmas la­bai lengvas. Kokias kalbas jūs mokat? Antras kIausimas. Lietu­vos valstybinis bankas bus tuščias, kol neturėsim litų, ar vis dėlto ką nors tenai turėsim?

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Aš pasakysiu, ką deputa­tas K. Antanavičius klausia, bet kitus vis dėlto paprašyčiau pri­eiti prie mikrofono. Taigi deputatas K. Antanavičius klausia, ko­kias kalbas moka pretendentas ir dar klausia, ar turės bankas valiutinį fondą tol, kol atsiras Lietuvos valiuta?

B. Povilaitis. Kai dėl užsienio kalbų mokėjimo, negaliu ypa­tingai pasigirti. Truputį kalbu angliškai, bet truputį. Čia reikės man daug dirbti dar šitoje srityje. Kai dėl banko įstatinio fondo tai, manyčiau, bus kartu banko pirmininko ir Ministrų Tarybos rūpestis. Mes turėsim atsiimti sąjunginių bankų dalį, įstatinio fondo dalį, ką mes dabar darėme tose derybose su Sąjunga. Kada bus valstybinės derybos su Maskva, mes, atsiėmę TSRS atitinkamų valstybinių bankų atitinkamas įstatinio fon­do dalis, Ministrų Taryboje arba netgi Aukščiausiojoje Taryboje čia nuspręsime, kiek būtent reikia. Tai yra išspręstume tą įsta­tinio fondo klausimą. Jis netgi įstatyme buvo neapibrėžtas, neapspręstas. Ten pasakyta Bankų įstatyme, kad tą fondą nusta­to ir skiria Ministrų Taryba.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Du tokie pragmatiniai klausimai. Pirmas būtų toks. Pramonės įmo­nės, organizacijos turi kuklias, tačiau valiutines įplaukas "Vneš­ekonombanke". Sakykit, ar jos jau galėtų pervesti savarankiškai į mūsų banką tas įplaukas, ar teks laukti vyriausybių derybų pabaigos, ar galbūt vyriausybių derybų tuo klausimu? Ir antras klausimas, jeigu leisite. Dabar jau apsunkintas mokėjimų judė­jimas su Tarybų Sąjunga pramonės įmonėms ir stipriai apsun­kintas. Po 2-3 mėnesius keliauja pervedimai per TSRS banką, ir tai apsunkina tiekimo klausimus. Tai jau realija. Aš prašy­čiau, kad jūs kažką pasakytumėt vadovams, įmonėms, kurie dabar girdi, ką jūs jiems patartumėt ir kaip reikia elgtis šiuo momen­tu? Ačiū.

B. Povilaitis. Į jūsų pirmą klausimą norėčiau atsakyti taip. Kad nereikės, manyčiau, kol kas jums nieko perkelti iš "Vneš­ekonombanko", jeigu jūs esate Lietuvos "Vnešekonombanko" įstai­goje padėję savo valiutines atsargas, įplaukas. Kai dėl padėtų Lietuvos "Vnešekonombanke" valiutinių įplaukų, tai, manyčiau, kad mes derybų metu turėtume atsiimti tą banką. Jisai taptų Lietuvos užsienio ekonominių ryšių banku. Kai dėl Maskvos, šian­dien negaliu pasakyti, kad perveskit, kadangi šitas Respublikos ekonominių ryšių bankas šiandien rytą paskelbtu įstatymu jau yra Lietuvos, bet dar reikalinga derybomis suderinti šį reikalą. Vis tiek jūsų tos lėšos nedings vienu ar kitu atveju. Derybų metu ekonominių ryšių bankas Respublikoje tiktai viena įstaiga Vilniuje yra. Jai ir šiandien pagal įstatymą pereina Lietuvos jurisdikcijon, o iš tikrųjų ir faktiškai turi pereiti jau. Dėl jūsų antrojo klausimo. Šitą visą kovo pradžią ir šiandien didžiausias rūpestis buvo Valstybinio banko, specializuotų bankų atsiskaity­mų tvarka, kuri mums primesta stipraus centro. Yra kažkas pa­našaus primesta atsiskaitymų tvarka per korespondentines są­skaitas. Matyt, buvo laukta šitos žinios iš mūsų sekcijos,  kad net vasario 24 dieną TSRS valstybinis bankas tokią telegramą davė TSRS valstybinio banko ir kitoms įstaigoms, kad nuo kovo 1 die­nos visos Pabaltijo respublikos turi atsiskaityti. Pabaltijo res­publikų tiekėjai ir produkcijos gavėjai turi atsiskaityti su kitų 12 sąjunginių respublikų tiekėjais ir gavėjais per koresponden­tinę sąskaitą, atidarytą Maskvoje. Mes iš pradžių boikotavome šitą dalyką. Dar iki šiandien iš dalies boikotuojame, kai dėl Res­publikos atsiskaitymo vykdymo. Todėl gerbiama Prunskienė ir visokiais lygiais, pradedant bankais, rašėme telegramas apie tai, kad negalima primesti, neparuošus bankų kolektyvų nei respubli­kų, nei šalies. Čia išeina tarsi dirbtinis supriešinimas kolektyvų. Tiekėjų ir gavėjų produkcijos. Iš vienos pusės Pabaltijo respub­likos, o iš kitos pusės - kitos su mumis bendraujančios respub­likos. Tačiau šitie politiniai faktai, atsižvelgiant į tuos politinius sprendimus, kurie buvo laukiami Maskvoje, visos mūsų telegra­mos buvo nepriimtos, ir dabar ta tvarka galioja. Kai dėl atsiskai­tymų Respublikoje, kol kas dar nevykdome. Šiandien vakare iš­važiuoja visų Pabaltijo respublikų bankininkų tokia darbinė gru­pė (iš Respublikos 4) derėtis, kad ta tvarka nebūtų primesta vienpusiai, o kad būtų nustatyta tarptautiniu lygiu, abipusio su­sitarimo pagrindu. Ne tiktai vienpusiškai Maskvos padiktuotomis sąlygomis atsiskaityti; perdirbti tą tvarką, kad jinai būtų pasau­linio atsiskaitymo lygyje.

Pirmininkas. Deputatė N. Ambrazaitytė.

N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau jums užduoti tokį klausimą, o galbūt ir ne klausi­mą. Mūsų Lietuvos žmonės, tai yra piliečiai, jaunimas ateityje dirbs užsienyje ir norės dirbti užsienyje. Ar privalės dalį uždar­bio pervesti Lietuvai ir kokį procentą? Ar apie tai nepagalvota?

B. Povilaitis. Į šitą klausimą, aš manyčiau, kad atsakysite patys, gerbiamieji deputatai. Kokius jūs įstatymus priimsite, to­kie jie ir bus. Ir tokie bus mokesčių įstatymai ir būtent juose šitai numatysite.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

G. Vagnorius  (Justiniškių rinkiminė apygarda). Mes žinome posakį "Visa valdžia - taryboms". Rinkos sąlygomis galima sakyti "Visa valdžia - Valstybiniam bankui". Valstybinis bankas reguliuoja palūkanas, banko ir keitimo kursą. Aš norė­čiau keletą žodžių pasakyti. Kokią jūs galvojate vykdyti valsty­binę politiką, kadangi būtent jūs vykdysite, nes jūs nepavaldūs niekam.

B. Povilaitis. Pirmiausia aš norėčiau papriekaištauti deputatui gerbiamam G. Vagnoriui. Kas dėl procentinių normų priimtame Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad procentines normas, jų maksimumus ir minimumus nustato Ministrų Taryba, Lietuvos Ministrų Taryba. Kas dėl bendro, galbūt susidaro tas Banko įstatymo bendras įspūdis, kad Lietuvos bankas tarsi tampa dik­tatorius, ir tas įstatymas tarsi jam suteikia labai didžiules teises. Tačiau, kita vertus, toks įstatymas yra pasaulio šalių lygio, jis yra Vakarų Vokietijos lygio ir t. t. Iš jūsų pusės galbūt diktatas yra padarytas tam, kad apribotume vyriausybės pretenzijas į Valsty­binį banką, kada norima daryti infliacinę politiką. Kada norima išlaidas daryti didesnes negu biudžetinės pajamos. Ir tai dabar TSRS ypatingai daro ir dėl to nuvertėja TSRS rublis, ir kad tos visos bėdos nepersikeltų į Lietuvą.

Pirmininkas. Matau tiktai vieną klausėją. Galbūt mes jam leis­tume. Tada nereiktų nutraukti.

A.  K.  Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygar­da). Pasakykite trumpai apie save keletą žodžių. Ir dar - kaip jūs galvojate su dabar esančia bankų sistema - Pramonės sta­tybos bankas, Statybos bankas, Taupomasis bankas. Kokie jūsų žingsniai?

B. Povilaitis. Trumpai apie save. Aš esu gimęs Lietuvoje, Jo­niškio rajone, Kruopų kaime 1948 metais kovo 1 dieną. Baigiau Joniškio I vidurinę mokyklą. Pradėjau dirbti nuo 1966 metų. Iš pradžių Joniškio tarpūkinėje statybos organizacijoje. Nuo 1966 metų gruodžio 14 d. pradėjau dirbti Lietuvos taupomajame banke. Penkis metus išdirbau revizorium, vyresniuoju revizorium, per tą laiką mokiausi neakivaizdiniu būdu Universitete, Finansų kredito katedroje ir paskui pora metų dirbau Lietuvos Komjaunimo Cent­ro Komitete. Tuo laikotarpiu 13 mėnesių atitarnavau armijoje kaip studentas neakivaizdininkas. Po to perėjau į TSRS valsty­binio banko Vilniaus miesto operatyvinę valdybą. Valdybos pir­mininko pavaduotoju dirbau ketvertą metų, paskui perėjau į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Ten valdybos viršininku prekybos reikalams 10 metų dirbau, o dabar treti me­tai (nuo 1988 metų sausio 1 dienos) dirbu TSRS valstybinio ban­ko Lietuvos Respublikos banko valdybos pirmininko pirmuoju pa­vaduotoju. Mano bankinis stažas 21 metai. Tačiau aš suprantu, kad banko darbo, kurį dirbau iki šiol, negalima jokiu būdu paly­ginti su tuo darbu, kuris laukia manęs šiandien. Ir antras klau­simas. Truputį pamiršau. Dėl bankų struktūros. Manyčiau, čia bus kitas klausimas. Kadangi, gerbiamieji deputatai, jūs turėsite artimiausiu metu priimti Komercinių bankų įstatymą, čia yra tik­tai Lietuvos banko įstatymas. Bankų struktūrą aš įsivaizduoju tokią, kaip pasaulinė bankų struktūra - dviejų lygių: Lietuvos bankas - bankų bankas ir kiti komerciniai bankai. Komerciniai bankai, komerciniai, kooperatiniai ir t. t. bankai. Dar galbūt svars­tytina jau daugiau darbo tvarka pereinamuoju laikotarpiu gal vieną kitą padaryti arba bent vieną kokį banką valstybiniu ban­ku. Turiu galvoje kaip tiktai ekonominių ryšių su užsieniu ban­ką. Kadangi pagal Lietuvos banko įstatymą užsienio ekonominių ryšių ir visos valiutos pradinėje stadijoje visi tie darbai ekono­minių ryšių su užsieniu buvo numatyti, kad atskirai bus kaž­koks Respublikos bankas.

Pirmininkas. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Lyg ir buvome susitarę nutraukti, tačiau nebalsavome. Nežinau, dar kartą noriu pasiklausti, ar leisime deputatui Baldišiui. Pa­sisakymą. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Prašau, kas nori pasi­sakyti? Deputatas V. Baldišis.

V. Baldišis (Skuodo rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai! Aš, kaip buvęs bankininkas ir gerai žinantis šiuos reikalus, norėčiau paremti gerbiamo B. Povilaičio kandida­tūrą į šitą postą ir pakviesti visus balsuoti už gerbiamą Povi­laitį, kadangi jis tikrai yra kompetentingas bankininkystės srity­je, daug prisidėjo kuriant tą naują Lietuvos bankų sistemą, ją pertvarkant. Manyčiau, kad tikrai vertas šio posto. Dėkui.

Pirmininkas. Ačiū jums. Ar dar kas nors nori pasisakyti? De­putatas V. Terleckas.

V. Terleckas  (Pilies rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji deputatai! Aš pritardamas, antrindamas noriu pabrėžti, kad tokia nuomonė, rekomenduoti gerbiamą Povilaitį Lietuvos banko valdybos pirmininku, yra kolektyvinė, darbo grupės bendra nuo­monė. Aš pabrėžčiau dvi svarbias savybes. Viena - tai kūrybin­gumas, ir antra savybė - didelis ryžtas, atkaklumas, ginant Res­publikos interesus. Teko įsitikinti ne kartą. Aš manau, kad jis nenusileis net dėl vienos kapeikos. Kviečiu balsuoti už gerbia­mą B. Povilaitį.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar niekas nenori pa­sisakyti prieš. Jei ne, tai...

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Procedūrinis klausimas štai toks. Mes pradedame skirti Vy­riausybės narius. Vyriausybės narius turėtume, sutinkamai su reglamentu, kiek aš atmenu, skirti po to, kai komisijos jau ap­svarstė. Šiuo atveju komisijos nesvarstė tų klausimų. Manau, kadangi skubus reikalas, galima padaryti išimtį. Aš gerbiamąjį B. Povilaitį irgi pažįstu ir rekomenduoju jį tvirtinti banko val­dytoju, tačiau nežinau dėl šito reglamento ar laikinai einančiu, ar nuolatiniu todėl, kad... Tai štai toks procedūrinis klausimas.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad gal ge­riau laikinai einanti premjero pareigas pasakytų šita tema.

K. D. Prunskienė. Manau, geriausiai pasakytų teisininkai, bet logiškai yra taip: jeigu visa vyriausybė laikina, kaip jūs sakot, ir premjerė yra laikina, tai išeitų, kad ir banko valdytojas gali būti laikinas, nes, priėmus Vyriausybės įstatymą, formuojant nau­ją vyriausybę, reikėtų dar kartą patvirtinti jo pastovumą, jau to­limesnei kompetencijai.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Motieka.

K. Motieka  (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau taip pat savo nuomonę išreikšti. Matote, kada kalbama apie vyriausybę, tai mes žinome, kad vieni vyriausybės nariai atsistatydina, kiti užima jų vietas. Tai tokiu atveju galbūt ir čia reikėtų labai griežtai laikytis tos procedūros. Tačiau šiuo metu mes turime naują banką ir visiškai naują asmenį, kuris vado­vaus tokiai iki šiol nebuvusiai įstaigai. Ir aš žinau, ką reiškia laikinumo toksai statusas. Galbūt iš tikrųjų žmogus galėtų įsi­jungti; mes visi girdėjome tokią vieningą rekomendaciją, kad negrįžtume ir kad žmogus galėtų ramiai dirbti. Aš siūlau jį pa­tvirtinti toms pareigoms.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate! Jūs proce­dūros klausimu, tikiuosi.

Balsas iš salės. Aš atsakydamas, patikslindamas tą dalyką. Kiek man yra žinoma, Lietuvos banko valdybos pirmininkas nėra vyriausybės narys.

Pirmininkas. Ačiū.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Jūsų manymu tebegalioja. Išeina, kad jis yra vyriausybės narys.

Balsas iš salės. Nėra, nėra.

Pirmininkas. Nebuvo. Taigi nėra vyriausybės narys. Ačiū. Tai­gi prašau spręsti. Ar skiriame laikinai, ar skiriam jau nuolati­niam darbui naujoje vyriausybėje, kuri neturi net ir premjero? Deputatas Terleckas nori pasisakyti.

V. Terleckas. Gerbiamieji deputatai! Pagal Lietuvos banko pri­imtą įstatymą paskutinėje sesijoje Lietuvos banko pirmininkas yra nepriklausomas nuo Ministrų Tarybos, neįeina į jos sudėtį. Jo ribotos funkcijos. Tai, vadinasi, reikia skirti jį nuolatinai.

Pirmininkas. Deputatas V. Terleckas siūlo skirti jį nuolatinai ir paaiškina, kodėl taip galima daryti. Todėl prašau pirma užsi­registruoti, nes mes po pertraukos nebuvome užsiregistravę. Prašau kiekvieną paspausti žalią mygtuką. Jau visi? Baigiu registra­vimą. 115 deputatų. Ar niekas neprieštarauja tokiai formulei? Buvo perskaityta deputatės Prunskienės, tai yra skirti Lietuvos banko valdybos pirmininku. Nematau prieštaravimų, tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad Aukščiausioji Taryba paskirtų Bronių Povilaitį, Adolfo sūnų Lietuvos banko valdybos pirmininku? Pra­šau balsuoti. Kortelėmis. Kas už? Ačiū. Kiek balsavo? 118. Vadi­nasi, 3 nebuvo paspaudę mygtukų. Kas prieš? Prieš nėra. Kas su­silaikė? Susilaikiusių nėra. Ačiū. Sveikiname poną Povilaitį, pa­skirtą banko valdybos pirmininku. (P l o j i m a i.)

Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmininko" projekto svarstymas

Gerbiami deputatai, jums išdalintas projektas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio televi­zijos ir radijo komiteto pirmininko. Kas jį ruošiasi pristatyti?

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Yra pasiūlytas personalinis klausimas.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Šito nutarimo projekte, kiek aš matau, yra įrašy­tas ir vienas punktas, ir kitas.

K. D. Prunskienė. Gerbiamieji deputatai, turbūt leisite pirmiau­sia pristatyti klausimą ir tik po to gal diskutuoti. Grupė depu­tatų,- o pasirašė 20,- nežinau ar reikia skaityti pavardes, krei­pėsi į mane kovo 12 dieną, t. y. vakar: "Mes, grupė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, reiškiame susirūpinimą padė­timi Radijo ir televizijos komitete, kurio veikla nedidina stabilu­mo ir rimties šiuo itin atsakingu Lietuvai laikotarpiu. Manytume, kad Radijo ir televizijos komitetui reikalingi naujai ir atsakingai mąstantys vadovai. Siūloma pakeisti dabartinį Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininką.” Pasirašė 20 deputatų.

Pirmininkas. Prašau perskaityti.

K. D. Prunskienė. Leiskite tik pavardes. Deputatai A. Patac­kas, V. Terleckas, V. Žiemelis, Z. Vaišvila, A. Januška, A. Karob­lis, A. Saudargas, V. Povilionis, A. Ambrazevičius, V. Jarmolen­ka, V. Katkus, A. Taurantas, E. Jarašiūnas, R. Astrauskas, (neper­skaitau vienos pavardės), E. Gentvilas, S. Malkevičius, V. P. Pleč­kaitis, L. N. Rasimavičius, E. Zingeris. Aš siūlau pasvarstyti šį klausimą, nes vis dėlto yra daugiau nei 10 procentų. Juk šiuo atveju turbūt 13 procentų deputatų kreipiasi, ir yra parengtas Aukščiausiosios Tarybos projektas. Aš konsultavausi su gerbia­muoju ministru P. Kūriu. Jis čia yra. Mes bandėme suieškoti gerbiamą Domijoną Šniuką. Jis yra Maskvoje, todėl, supranta­ma, kad jis neatvyko, ir štai pateikiame jums spręsti. Todėl, kad šiandien mes turime būti labai operatyvūs. Aš nemanau, kad galima tokį pareiškimą atidėti kelioms dienoms. Kaip jūs nu­spręsite, taip ir bus.

V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti. Todėl, kad į mus irgi kreipėsi kai kurie tele­vizijos ir radijo darbuotojai. Todėl, kad "Panoramoje" buvo pa­rodyta dėl A. Brazausko laiškų ir mano ištrauka, kur aš kalbėjau dėl šito. Paskui per radiją buvo pasakyta keletas žodžių dėl Bra­zausko palaikymo žmonių. Ir vien dėl šito susirinko daugiausia grupė Kauno deputatų, ir 2 val. sudarė komisiją, ir buvo kalbėta apie tai, kad jie buvo nuvažiavę į Televizijos ir radijo komitetą. Čia dar blogiau negu stalinizmo laikais. Kaip galima taip susi­doroti su žmonėmis?

K. D. Prunskienė. Gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad šį klausimą reikia pavesti svarstyti normalia tvarka pirmininkaujan­čiajam. Todėl, kad aš jums tik referuoju klausimą ir visiškai bešališkai prašau leisti man atsisėsti ir toliau dalyvauti disku­sijoje.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiama deputate. Leiskite man padaryti pastabą deputatui V. Beriozovui. Vis dėlto reikėtų vartoti parla­mentinius išsireiškimus. Aš nežinau, ar stalinizmo laikai yra tik­rai parlamentinis išsireiškimas Lietuvos parlamente. Atsiprašau, deputatas Motieka.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Tai kitokio pasiūlymo ir nebuvo. Ji visą laiką rodė.

K. Motieka. Aš norėjau paklausti gerbiamą V. Beriozovą pir­mininkaujančio teisėmis, ar jūs turite kokių nors neginčijamų argumentų, jog tas pakeitimo pirmininko klausimas yra tik mo­tyvuotas tuo, apie ką jūs čia kalbėjote. Ar čia tiktai jūsų asme­ninė nuomonė?

V. Beriozovas. Aš noriu viena tiktai pasakyti, gerbiamas Ka­zimierai Motieka, jūs visi puikiai žinote, kad gerbiamas D. Šniu­kas nedalyvauja, jo nėra. Ar galima taip žmogų svarstyti, kada jis nedalyvauja, ir jis negali net paaiškinti tos situacijos. Man priėję žurnalistai papasakojo šitą dalyką. Nori net visai "Pano­ramą" uždaryti ir t. t. Todėl, kad būktai perdaug Lietuvos komu­nistų partijos įtakoje yra, ir dabar mes norime po to priimti krei­pimąsi, kad štai mes gyvenkime santarvėje, nesiskaldykime ir t. t.

K. Motieka. Aš manyčiau, kad jūsų išreikštos abejonės, tai tiktai prielaidos, ir galbūt šitomis prielaidomis mes nesivadovau­kime. Mes esame kompetentingi šitą klausimą spręsti ir turėtume iš šitų pozicijų žiūrėti.

Balsas iš salės. Ar galiu, gerbiamasis pirmininkaujanti.

Pirmininkas. Ne. Deputatas V. Šadreika anksčiau atsistojo prie mikrofono. Prašau.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai! Aš, kaip teisininkas, pareiškiu štai tokį daly­ką - galiojančios teisės normą. Galioja tie įstatymai, kurie ne­prieštarauja Konstitucijai. Ar galima, prašau sakyti, gerbiamieji deputatai, kurie pasirašėte tą pareiškimą, dabar spręsti žmogaus tikimą jam nepasiaiškinus. Net kada mirties bausme yra teisiamas (gal tik Rumunijoje to nėra), o čia nepasiaiškiname ir sprendžia­me jo likimą. Tai viena. Antra, gerbiamasis pirmininke, Santar­vės klubo vardu, - aš esu jo pirmininkas, - prašau pertraukos. Prašau pertraukos, nes bus padarytas pareiškimas.

K.  Motieka. Prašom negrasinti pareiškimais. Jūs paprašėte pertraukos?

V.  Šadreika. Aš paprašiau pertraukos.

K.  Motieka. Ačiū labai. Mes girdim. Kodėl reikia kelis kartus kartoti? Prašom sėstis į savo vietą.

V.  Šadreika. Dėkoju. Aš sėduosi į savo vietą.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, man regis, kad jūsų rei­kalavimas nelabai atitinka galiojančio reglamento normas. Ta­čiau, aš manau, kad mes galėsime susitarti po to, kai baigsis klausimai. Iki balsavimo, manau, tą galima bus padaryti. Pra­šau, deputate K. Antanavičiau. Gerbiamas deputate K. Antanavi­čiau. Atsisakot kol kas, deputatas K. Uoka.

K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Galbūt gerbiamieji deputatai pateiks daug motyvų ir už, ir prieš, tačiau gerbiamas Beriozovas diskusijoje jau pateikė motyvą, kad tai bandymas atimti televiziją iš Komunistų partijos įtakos. Noriu priminti, kad gerbiamas Kaušpėdas yra Komunistų partijos narys.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.

L. Jankelevičius  (Šalčininkų rinkiminė apygar­da). Aš pritariu tiems draugams, kurie kalbėjo, kad šiandien draugo Šniuko likimo spręsti nedera dėl daugelio priežasčių. Visų pirma žmogus nedalyvauja. Mes, kaip deputatai, turėtume išklausyt žmogų, išklausyt, dėl kokių priežasčių, kaip jis apie tai galvoja, nors asmeniškai aš dėl draugo Šniuko turiu savo nuomonę. Buvo vieną kartą suklaidinti "Dialogai", kurie vyko Šalčininkų rajone, bet tai kas kita. O spręsti žmogaus likimą mes turim jam dalyvaujant ir mane asmeniškai stebina toks operatyvumas. Vakare parašai, vakare svarstymas ir greit Mi­nistrų Tarybos posėdis. Kam toks operatyvumas reikalingas? Ar dega? Čia gi ne gaisras. Aš manau, kad net ir kitą kartą kitoje sesijoje galėtume šį klausimą apsvarstyti. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius. Aš esu labai nustebęs tokiu pasiūlymu ir to­kiu pateikimu. Jeigu gerbiamą D. Šniuką mes šičia keičiame, tai jis, matyt, šičia buvo ir patvirtintas, tai yra Aukščiausiojoje Ta­ryboje. Tai ar jis yra Vyriausybės narys, ar ne? Čia vėl gali iškilti formalios diskusijos, tačiau mes jį turime išklausyti. Už­duoti paklausimus Vyriausybės. Aš manau, kad mes matėm, ar reikia dabar pradėt aiškinti, kiek čia mes pažeidėm procedūrų. Mes viską pažeidėm. Jokių įstatymų nebepaisysim. Aš tiesiog esu giliai sukrėstas šitokio pasielgimo. Grįžtu vėl prie to, ką kalbėjau dėl gerbiamo Povilaičio, kad ten pagal naują Ministrų Tarybos vyriausybės įstatymą iš tikrųjų jis nėra Vyriausybės narys ir bankas yra kuriamas iš naujo. Tai tą dar galima atleisti. Tačiau dabar, nesvarsčius komisijose, nesvarsčius nei kandidatūros, nei Šniuko reikalų,- štai paimt, pasiūlyt ir skirti. Tai gal mes rytoj visus jau suskirsim ministrus iš nakties atėję? Aš manau, kad čia yra visiškai neleistina, nepriimtina ir netoleruotina. Ačiū.

K. Motieka. Truputį dėmesio. Aš nenoriu, kad tas apsvarsty­mas čia pavirstų į kažkokią agitaciją už D. Šniuką arba prieš gerbiamą D. Šniuką. Aš prašau nedaryti kažkokio spaudimo. Pa­klausdamas gerbiamo V. Beriozovo, aš visiškai nenorėjau pasa­kyt, kad aš jį remiu prie sienos ar panašiai. Kalbėkim ramiai. Na, yra tas pasiūlymas gautas. Gražiai pasakykim koks dalykas, kaip kas įsivaizduojate šito klausimo sprendimo eigą, ir bus ra­mu. O kodėl čia reikalinga, pavyzdžiui, sakyti, kad šiandieną viskas nuo pradžios iki galo yra pažeidžiama. Aš šitą priimu sau. Aš labai atsiprašau, bet...

K. Antanavičius. Aš protestuoju, aš šiandien neminėjau. Tik dėl D. Šniuko klausimo svarstymo, prašau...

K. Motieka. Tada atsiprašau. Galbūt aš ne taip supratau, bet aš supratau, kad viskas pažeidžiama, tai aš truputį šokiruotas buvau. Aš paprašyčiau labai ramiai, tvarkingai nuspręsti. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate L. Rasimavičiau, prašau.

L. N. Rasimavičius  (Kuršių rinkiminė apygarda). Atkreipkime dėmesį į tai, kad keičiasi Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas, kad ir einantis laikinai pareigas gali išvis nemoty­vuot ir turėtų nemotyvuot, tai būtų labai korektiškai. O paimti ir pasakyt, kad vietoj šio žmogaus aš noriu paskirti tą žmogų. Niekur pasaulyje prieš tai neapsvarstoma ir automatiškai sutin­kama. Siūlau balsuot už tai, ką siūlė ministrė.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.

Č. Kudaba (Ignalinos rinkiminė apygarda). Aš visiškai neminėsiu nei D. Šniuko pavardės, nei kitų klausimų. Noriu pasakyt, kad šiandien posėdis vyko labai gražiai, korektiš­kai iki šios minutės. Aš esu sukrėstas, kai vidury posėdžio nu­krenta lapelis, ir aš akim netikiu, skaitau, man labai simpatiš­kas žmogus Kaušpėdas, Domijonas Šniukas tiek pat. Bet sukre­čiantis faktas. Trečia diena nepriklausomos Lietuvos, trečia die­na. Kur mes skubam, kokie mums pavojai yra? Ir kaip čia sakė, prisidedu, nei žmogaus nėra. Gal jis nežino apie tą "Panoramą". Jeigu čia, tiesa, yra ryšys, o mes jau šitaip sprendžiame. Aš žiūriu į čia sėdinčius žmones. Ten sėdi ministrai. Su jais gyve­nome. Ką jie galvoja? Tai kompetencijos žmonės, tai profesijos žmonės ir dabar toks laikotarpis, tuoj skaitysim santarvės labai gražių žodžių tekstą. Ką dabar žmonės galvoja, matydami mus, kokie čia mes, kaip mes įtvirtiname santarvę? Gerbiami deputa­tai, aš žiūriu dar kartą į tuos ministrus, kurie čia sėdi. Juk jie ateina čia, jie žiūri į šitą vėliavą, jie nori pratęsti darbą. Mes sakėm - kiekvienam paliekam įvertinti savo darbą, atskirti žmo­gų nuo kaltės, jeigu yra. Čia visai ne su gerbiamu Šniuku su­siję. Ir kodėl mes taip atrodome, kodėl šitaip darydami, ir jei taip darysim, mes labai nepatrauklūs daromės ir daugiau negu nepatrauklūs. Aš nežinau, ar visi jaudinamės ir atsiprašau, bet aš negaliu priimti šitokio dalyko. Ir kas laukia mūsų dar, jeigu mes tokį metodą čia pradedame?

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamas deputate. Prašau, deputate And­riukaiti.

V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Kiek teko šiandien girdėti, Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo svars­toma Radijo ir televizijos komiteto veikla. Ši problema kažkaip labai netikėtai suformuota, juo labiau kad net ir pateikti nuta­rimo projektai, bet aš nežinau priežasčių, man atrodo, kad tai 20 deputatų, kurie kūrė šitą tekstą, galbūt galėtume iškelti šią problemą. Dėl ko kyla šita problema, kokios motyvacijos, kad mes galėtume pirmiausia svarstyti. Juo labiau aš nekalbu apie tai jog "troikos" ir taip toliau, visas tas senas palikimas, deja, neturėtų šiandien suponuoti tokią alegoriją į tai, kas čia vyksta. Todėl aš manau, kad šią problemą reikia spręsti parlamento diskusija: kas yra Radijo ir televizijos komitetas, koks jo ryšys su depolitizacijos procesais, kaip toliau elgsis Domijonas Šniu­kas ir taip toliau, ir taip toliau. Visa problematika. Juk turbūt niekas neteisia už tai, kas yra praeity. Įstatymai žiūri į priekį. Man atrodo šitą problemą tenka gerai ir detaliai išdiskutuoti. Ačiū.

Pirmininkas. Deputatas E. Zingeris. Ar jūs norit vėliau kal­bėti?

Č. Juršėnas  (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš prisijungiu prie ką tik kalbėjusiojo kolegos. Tikrai būtų ver­tinga gal netgi iki mūsų klausimų išklausyti tų 20-ties atstovų ar vieno atstovo kalbą. Juo labiau reikia išklausyti tų, kurie šiandien buvo komitete. Aš tikrai žinau, kad kai kurie buvo, ir būtų gerai juos išklausyti. Ir antras dalykas, vis dėlto jeigu pir­muoju atveju viskas procedūriškai daugiau ar mažiau gerai, tai šiuo atveju, man atrodo, ar netikslinga būtų panaudoti ko­misijų ar šitų mūsų laikinų grupių mechanizmą. Žodžiu, tą arba tą. Siūlymas yra, kad 20-ties atstovų išklausėm ir per komisi­jas - komisijų neturim - per šitą darbo grupę, kurią nors.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas E. Zingeris.

E. Zingeris  (Lazdynų rinkiminė apygarda). Pir­miausia norėčiau paklausti gerbiamo pirmininkaujančio, ar mes 6 val. baigsime? Tai jeigu turime tik septynias minutes, aš no­rėčiau priminti ir kreiptis į visus, kad šiandien būtinai turi būti priimtas pasiūlytas gerbiamos deputatės Vienybės dokumentas. Ši­tas turi būti priimtas ir paskelbtas tautai. Tauta šito laukia. Pir­mas dalykas. Antras dalykas yra dėl Televizijos ir radijo komi­teto. Gerbiamieji, prieš kelias dienas kreipėsi į deputatus tele­vizijos ir radijo žmonės su atskiru pareiškimu. Mes turime tą pareiškimą, galime duoti susipažinti. Nėra jis ypatingas. Su pra­šymu pasidomėti televizijos ir radijo veikla. Šia veikla mes ir pa­sidomėjome nuvažiavę tenai. Buvo tarp mūsų įvairių žinomų visuomenės atstovų deputatų, ir mes išklausėme ne tik šiandien antrą valandą, bet ir anksčiau. Pereitą savaitę turėjome posėdį ir išgirdome televizijos žmonių pamąstymus. Gerbiamas D. Šniu­kas dalyvavo pirmame posėdyje, ir aš asmeniškai labai apgailes­tauju, kad gerbiamo D. Šniuko čia nėra, nuoširdžiai apgailes­tauju. Mes pirmame posėdyje išklausėme gerbiamo Šniuko nuo­monės, kuri sutapo su mūsų pasiūlymais. Jų pasiūlymai buvo konstruktyvūs, priėjome prie kažkokio kontinuumo. Tai nebuvo forsuotas įvykių paskubinimas. Šiandien antrą valandą buvo su­sitikta su televizijos ir radijo žmonėmis, kur buvo pasiūlyta keli variantai. Mes niekur neslepiame nei gerbiamo Kaušpėdo kan­didatūros, buvo kalbama ir apie kitokias kandidatūras, bet, man atrodo, šiandien, kadangi yra personalijų svarstymas, mes ne­pažeidžiam reglamento ir bet koks pasiūlymas šiuo požiūriu būtų teisingas. Bet, man atrodo, šiandien reglamentas nėra pažeistas, jokių pažeidimų nėra. Jeigu tam tikrą deputatų grupę tie tele­vizijos ir radijo žmonės prašo domėtis, jinai privalo domėtis, ji­nai privalo pateikti savo pasiūlymus ir, jeigu yra dienotvarkė, privalo šitą klausimą iškelti. Aš manau, kad jokia vienybė nėra pažeista ir dar sykį primenu, kad būtina priimti Vienybės do­kumentą. Ačiū jums.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, stovintys prie mikrofono. Prašė labai trumpo žodžio pretendentas. Čia paminėtas šio nuta­rimo projektuose ir galbūt jo pusės minutės pasisakymas nuimtų klausimus.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda)­. Tai pažeidžia darbotvarkę, mes norim paklausti.

Pirmininkas. Gerbiamasis pretendente, jeigu tai yra procedū­rinis klausimas, prašom paklausti.

B. V. Rupeika. Atleiskit, Algirdai Kaušpėdai, aš nenorėčiau savo kalbėjimu ir klausimu kuo nors jūsų užgauti, aš jūsų ne­pažįstu. Tačiau noriu, jog deputatas...

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs tikrai procedūriniu klausimu?

B. V. Rupeika. Būtent. Galbūt leisit man užbaigti, nors pir­mą sakinį.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, bet tai čia ne visai proce­dūra. Jeigu jūs turite man priekaištų, prašom juos pasakyti, bet nekalbėti kitais klausimais. Nes galbūt į kitus klausimus atsakytų pretendento Kaušpėdo pasisakymas.

K. Motieka. Aš atsiprašau, aš noriu pasinaudoti pirmininkau­jančio teisėmis. Prašau, gerbiamas A. Kaušpėdai. Po jūsų jūs gausite.

B. V. Rupeika. Bet buvo paskelbti klausimai.

K. Motieka. Procedūriniu klausimu nori pasisakyti gerbiamasis A. Kaušpėdas.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, mes gaištame laiką gin­čydamiesi.

(Balsai iš salės, negirdėti.)

A. Kaušpėdas. Aš noriu tik tiek pasakyti, kad noriu laimėti rin­kimus garbingoj kovoj, ir aš noriu, kad gerbiamas D. Šniukas būtų šituose rinkimuose. Aš nesutinku dalyvauti, kada jo nėra. Ačiū. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika nori išnaudoti paskutines tris mūsų posėdžio minutes. Prašau, neturiu teisės jums už­drausti.

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Kol gerbiamas B.Rupeika ateis, aš norėčiau pasakyti repliką. Man atrodo, keista labai, kad deputatų iniciatyva yra vadinama sta­linizmu. Kas bus, jeigu mes pareikšim nepasitikėjimą Pirminin­ku? Kaip bus vadinami šitie deputatai? Man atrodo, tas pareiš­kimas, kuris yra paskelbtas, nereikalauja visiškai, kad šiandien būtų tas klausimas išspręstas. Mes pareiškiame iniciatyvą ir kai kurie žmonės iš karto kalba, kad mes esam stalinistai. Atleiskit.

K. Motieka. Aš atsiprašau, jau po to aš kreipiuosi, ir aš labai patenkintas, kad mes vis dėlto tapome santūresni ir mandagesni, ir tą repliką arba netikusį pasisakymą reikėtų užmiršti.

Pirmininkas. Prašau, deputate B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, kolegos! Aš dė­koju nedeputatui Algirdui Kaušpėdui už dorumą ir už garbin­gumą. Aš taip pat suprantu, kodėl čia išėjusi mūsų Premjerė deputatė Kazimiera Prunskienė pasitraukė iš šitos tribūnos. Aš ją gerbiau, bet nuo dabar gerbsiu dar labiau. Aš noriu priminti, deputatų grupės įgaliotas, kad komisija kabutėse, apsilankiusi Televizijos ir radijo komitete, atėjo tarsi į pogrindį - nebūdama jokių deputatų komisija, nepatvirtintų deputatų komisija. Kolegiš­ka. Kas tvirtino tada šitą komisiją, kokia grupė, leiskit paklausti, nors jūs neturite mikrofono? Suprantu jūsų iniciatyvą, tačiau ši tribūna buvo tuščia, ir ji liks tuščia, aš manau, nes dauguma čia susirinkusių yra garbingi žmonės ir į mano klausimus, ma­tyt, niekas negalės atsakyti, tačiau aš tuos pateiksiu, kadangi mane ir matys, ir girdės Lietuva, ir reikia, kad taip būtų. Ar Žurnalistų sąjunga nors kiek turi apie tai žinoti, kompetencijos prasme, profesionalumo prasme? Domijonas Šniukas iki šiol turbūt apie tai dar visiškai nežino. Ar reikalinga kolektyvo nuo­monė? Ar nereikalinga televizijos ir radijo...

Pirmininkas. Atsiprašau, gerbiamas deputate, pagal laiką mū­sų posėdis baigtas, prašau deputatus spręsti, ką turime daryti. Atsiprašau, dabar turime išspręsti posėdžio pratęsimo klausimą, tada bus galima jums kalbėti.

B. V. Rupeika. Vienas sakinys. Ir matydamas tokią pradžią, aš klausiu savęs, jūsų ir Lietuvos, kas bus toliau, kas bus rytoj?

Balsas iš salės. Aš galėčiau atsakyti gerbiamo Beno Rupeikos klausimus, iškeltus dėl deputatų apsilankymo televizijoje, jeigu leis?

Pirmininkas. Turbūt reikia baigti posėdį, bet, gerbiamieji, aš labai prašau jūsų, mes, žinoma, užtrukome ir dėl pasikartojančių tų pačių klausimų ir pasisakymų nebegalėjom priimti vieno do­kumento, kurio projektas jums patelktas. Mes taip pat nebega­lėjom išklausyti paskutinės informacijos, negalėjom išklausyti te­legramos iš Vatikano ir kitų dalykų. Aš klausiu jūsų, ar jūs nesutiktumėt pratęsti posėdį pusę valandos, lygiai pusę valan­dos. Yra du pasiūlymai: užbaigti posėdį per pusę valandos, ar užbaigti tada, kada spėsim labai taupydami laiką. Girdžiu pa­siūlymą - ne daugiau kaip valandą. Vienas pasiūlymas buvo pu­sę valandos. Pirmasis buvo pusę valandos, kitas pasiūlymas buvo valanda. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika. Aš buvau pareiškęs prašymą Santarvės klubo vardu pertraukos. Tai šiaip ar taip deputatai turi apsvarstyti tą klausimą. Ačiū.

Pirmininkas. Kokiais motyvais jūs norite dabar pertraukos?

V. Šadreika. Prašau pertraukos. Motyvus paaiškinsiu vėliau.

Pirmininkas. Ar deputatai sutinka svarstyti pertraukos klausi­mą be motyvų?

V. Šadreika. Vakar be motyvų priėmėte sprendimą daryti už­darą posėdį. Aš prašau vardan Lietuvos ateities. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti mygtukais.

Kas už tai, kad darytume pertrauką? Prieš - spaudžiam raudoną, už - spaudžiam žalią. Jūsų pasiūlymas, gerbiamas deputate, ne­gavo palaikymo. Kas už tai, kad dirbtume dar pusvalandį, bus žalias mygtukas, kas už tai, kad dirbtume ne ilgiau kaip valan­dą - raudonas mygtukas.

(Balsai iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Jūs teisus. Aš pasakiau, kokie dar klausimai liko. Tiksliau sakant, tokio pasiūlymo ir nereikia. Mes turėtume jį už­baigti. Pagal reglamentą. Kas už tai, kad pratęstume posėdį, o paskui spręsim kiek. Kas už tai, kad pratęstume posėdį? Vieną minutėlę, prašau dar nespausti. Dabar prašau spausti. Už tai, kad pratęstume posėdį. Ačiū. Turbūt daugiau kaip pusė jau aiški.

Balsas iš salės. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ar galėsiu at­sakyti į Beno Rupeikos klausimus?

Pirmininkas. Ne, kol kas negaliu leisti. Kas už tai, kad pra­tęstume daugiau kaip pusvalandį - žalias mygtukas, kas už tai, kad pratęstume ne daugiau kaip valandą - raudonas mygtukas. Ar visi jau balsavo? Skelbiu balsavimo pabaigą. Prašau nespaus­ti kaimynų mygtukų. Skelbiu balsavimo pabaigą. Labai nedidele balsų persvara laimėjo valanda. Prašau atsakyti į savo klausi­mus, bet labai trumpai.

Balsas iš salės. Buvo didelė deputatų grupė Televizijos ir ra­dijo komiteto darbuotojų prašymu. Praktiškai buvo beveik visi menams atstovaujantys deputatai iš parlamento. Dalyvavo visa Televizijos ir radijo komiteto vadovybė. Buvo kalbama apie tai, kaip reikėtų pertvarkyti darbą, apie struktūrinius pakeitimus, ir gerbiamas Šniukas, - neduos man deputatai turbūt meluoti, - ten būtent kalbėjo apie tai, kad jis nesilaiko savo vietos, kad galvo­ja, kad, ko gero, jo paskyrimas nieko nepakeitė Televizijos ir ra­dijo komitete, kad jis lauks parlamento sprendimo. Pasiūlė (taip suformuluosiu) sudaryti grupę deputatų iš parlamento, kurie, pa­sitelkę Televizijos ir radijo komiteto darbuotojų grupę, imtųsi reorganizuoti šitą aparatą. Toks vyko pokalbis. Nieko ten nebu­vo, kaip gerbiamas Rupeika pavadino, pogrindiško. Buvo iš anks­to apkalbėta, ir stengėmės, kad dalyvautų visi, sakykim taip, me­nams atstovaujantys deputatai.

Pirmininkas. Ačiū.

R. Rudzys  (Lentvario rinkiminė apygarda). Ger­biamieji, aš dėl procedūros. Aš labai atsiprašau deputatų. Man iš vietos netaktiškai ištrūko šūksnis: būkim biedni, bet teisin­gi. Aš labai atsiprašau. O dėl procedūros norėjau štai tiek pa­sakyti: būkim biedni, bet teisingi. Reglamentas reikalauja, kad balsuotų daugiau kaip pusė deputatų. Aš balsavau mygtuku prieš, bet 54 niekada nebuvo daugiau kaip pusė iš 108. Ačiū.

Pirmininkas. Jūs visiškai teisus. Pasiūlykite, ką man daryti, kada nutarimas nepriimtas dėl posėdžio pratęsimo. Ačiū. Gerbia­mieji, mes iš tikrųjų sugaišome 2 minutes. Laikau šitą balsavimą, kuris dabar yra, anuliuotu, nes deputatas yra visiškai teisus. Sprendimas pratęsti posėdį buvo priimtas. Kadangi nenustatyta trukmė, joks sprendimas nepriimtas. Tada tęsiame posėdį tol, kol baigsim.

Balsas iš salės. Kai posėdis prasitęstų, nebereiktų gal kalbėti šita tema - Televizijos ir radijo komiteto, nes klausimas, atrodo, baigtas. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū už jūsų pasiūlymą, nes pačiam siūlyti ne­labai galima, kadangi deputatas Kaušpėdas paprašė atidėti svars­tymą tol, kol bus gerbiamas Domijonas Šniukas. Tai gal Aukš­čiausioji Taryba sutiktų taip pasielgti? Ar bus kitų pasiūlymų? Nėra.

E. Jarašiūnas  (Respublikos rinkiminė apygar­da). Man atrodo, gerbiamieji deputatai, mes pamiršome, kad pri­ėmėme Vyriausybės atsistatydinimą, ir šituo atsistatydinimu mes priėmėme, kad Domas Šniukas irgi atsistatydina iš einamų pa­reigų. Ir tik šiuo metu jis yra laikinai, kol mes leidžiame. Todėl įžvelgti kažkokius etinius pažeidimus, jeigu žiūrėtume teisiniu požiūriu, man atrodo, keista. Ačiū.

A. Saudargas  (Vilijampolės rinkiminė apygarda). Aš noriu dar kartą perskaityti šitą dokumentą, jeigu gali­ma, ir priminti pabaigoje, kuris pradžioje nuskambėjo. "Gerbia­ma Ministrų Tarybos Pirmininke, mes, grupė Lietuvos Aukščiau­siosios Tarybos deputatų, reiškiame susirūpinimą padėtimi Tele­vizijos ir radijo komitete, kurio veikla nedidina stabilumo ir rimties šiuo itin atsakingu Lietuvos laikotarpiu. Manytume, kad Televizijos ir radijo komitetui reikalingi nauji, atsakingai mąstantys vadovai. Siūlome pakeisti dabartinį Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pirmininką". Ir deputatai pasirašė. Aš taip pat esu pasirašęs šitą pareiškimą ir dar kartą patvirtinu tą pasirašy­mą, neįžvelgdamas visiškai šičia jokių etinių priekaištų ir netei­sybės, kurios čia buvo labai keistai išsakytos. Ir galbūt šiokių tokių procedūrinių mūsų nesupratimų jeigu yra, tai tiksliai pra­šytume nurodyti tada, kas pažeista. Galbūt nederėjo įteikti Mi­nistrų Tarybos Pirmininkei ar kaip nors šitą pareiškimą. Kad iškeltume šitą klausimą. Ir siūlymas gale, kad siūlome pakeisti irgi labai natūralus. Visiškai nepasakyta, kad turi būti svarsto­ma, nesant gerbiamam Domijonui Šniukui ar panašiai. Manau, kad verta buvo išgirsti šitą pareiškimą ir pamatyt, kad jame nėra nieko to, kas šičia buvo įžvelgta. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamas deputate Saudargai. Ką jūs siū­lote daryti dabar?

A. Saudargas. Aš visai sutinku su ta išvada, kuri čia buvo priimta, kad nesvarstyti be gerbiamo D. Šniuko. Tai labai na­tūralu.

Pirmininkas. Ačiū. Tai ar negalėtumėte tada, esant jau dviem tokiems pasiūlymams, taip pat iš iniciatorių, baigti šį vakarą šią diskusiją ir pratęsti, kada bus...

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Tik trumpas pasakymas. Aš nelaikau esamos Televizijos ir ra­dijo komiteto vadovybės šventa, kad žinotumėte mano pozicijas. Vis dėlto dar kartą sakau: darykime šitai padoriai. Perskaitau mūsų ką tik priimtą, t. y. neseniai priimtą nutarimą dėl vyriau­sybės. Antras punktas. Pavesti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai toliau vykdyti savo įgaliojimus, kol Respublikos Aukščiausioji Ta­ryba sudarys naują vyriausybę. Naują vyriausybę, o ne atskirus elementus.

Pirmininkas. Gerbiamieji, ar iš tikrųjų nebūtų galima dar iš pasirašiusiųjų. Prašau, deputate E. Klumby.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš no­rėčiau tiktai priminti tokį vieną elementą, kad kuriama nauja, nepriklausoma Lietuvos Respublika ir nauja Lietuvos vyriausybė. Tai yra vienas. Šiandien mes svarstome personalijų klausimą. Be jokios abejonės, aš sutinku, kad be gerbiamo Domijono Šniu­ko šio klausimo svarstymas yra neetiškas. Trečia, aš norėčiau atkirsti gerbiamam, mano labai gerbiamam kolegai deputatui Be­riozovui, kad tuo metu, kada mes susitikome su gerbiamu Šniu­ku, aš jau buvau deputatas ir pokalbis vyko labai draugiškai. Visi klausimai, kuriuos mes šiandien iškėlėme, buvo aptarti. Tad su televizijos vadovybe buvo susitikta jau tada, kada mes bu­vome deputatai.

Pirmininkas. Ačiū. Gal tikrai baigiam. Ar deputatas L. Šepe­tys dar nori?

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Jeigu dis­kusijos nutraukiamos, gerbiamieji, tai aš nekalbu, bet jeigu jos tęsiamos, tada aš norėsiu irgi pasisakyti.

Pirmininkas. Ar jūs sutinkate, kad būtų nutrauktos disku­sijos?

L. Šepetys. Aš už tai, kad būtų, nes bijau, kad neliks ką pri­statyti mums naujam premjerui. Palaukim jo.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau prie mikrofono. Gerbiamasis depu­tate, tenka balsuoti, nes yra du pasiūlymai. Nebeturiu kitos iš­eities. Ar tie, kurie siūlėte nutraukti diskusijas, kad būtų leista trim žmonėm pasisakyti? Atsiprašau, yra neleidžiančių. Tada pra­šau balsuoti. Nieko negaliu kito padaryti. Tuojau formuluoju. Kas už tai, kad nutrauktume diskusijas, raudoną mygtuką spaus­ti; kurie galvoja, kad reikia diskusijas pratęsti ir duoti pasisakyti trim likusiems žmonėms... Prašau balsuoti. Kas už diskusijų nu­traukimą ir kas prieš diskusijų nutraukimą? Kas nori, kad tęs­tųsi diskusijos, spaudžiate raudoną. Jūs ką nors ne taip nuspau­dėte. Kas už diskusijas - spaudžia raudoną, kas prieš diskusi­jas - spaudžia žalią. Atsiprašau. Pakartosiu. Ne taip sunku. Bu­vo pasiūlymas nutraukti diskusijas. Pirmasis buvo pasiūlymas. Antras pasiūlymas buvo - pratęsti diskusijas, leidžiant pasisakyti trim žmonėms. Taigi kas už diskusijų nutraukimą - spaudžia ža­lią. Kas prieš diskusijų nutraukimą - spaudžia raudoną. Balsa­vome, kad diskusijos būtų tęsiamos. Žodis deputatui L. Šepečiui, nes jis pirmas stovėjo prie mikrofono.

L. Šepetys. Gerbiamieji, aš nebekartodamas šitų argumentų, tikrai nedera svarstyti problemą, klausimą, tuo labiau personalinį, nedalyvaujant žmogui. Antra, mes gi jau turime su jumis pri­ėmę dokumentą, pagal kurį Ministrų Tarybos Pirmininkas arba premjeras Pirmininkas pristatys, ir tai yra jo teisės, savo vyriau­sybės narius, jeigu mes vieną atmesime pagal reglamentą ir visų civilizuotų šalių reglamentą, jis stato kitą kandidatą, jeigu tas mums netinka - trečią ir t. t. ir taip yra suformuojama vyriau­sybė. Mes patys juk su jumis taip nutarėme, tai to ir laikykimės. Kviečiu būtent tokiai procedūrai, formuojant naują, pirmą kartą laisvos Lietuvos vyriausybę.

Pirmininkas. Deputate Šepety, ar galima jūsų paklausti par­lamento vardu, ar tikrai Televizijos ir radijo komitetas įeina į vyriausybę?

L. Šepetys. Mes jį čia tvirtinome. Taigi čia turėtume jį ir at­leisti. Man regis, kad jis įeina į vyriausybę. Visi iki šiol komi­tetų pirmininkai buvo vyriausybės nariai. O kaip mes nutarsime ateity - sunku pasakyti. Šiandieną gerbiamasis deputatas Kazi­mieras Antanavičius ir kiti, ir gerbiama Prunskienė kalbėjo, kad reikia daugiau ministerijų, reikia mažiau. Šiandieną mes dar nežinome, kiek jų bus.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas V. Paliū­nas. Prašau.

V. Paliūnas (Panemunės rinkiminė apygarda). Aš tas deputatas, kuris pasirašė po tuo raštu ir kurio pavardės gerbiama K. Prunskienė negalėjo perskaityti. Aš manau, kad "Santarvė" gražus žodis, bet tą gražų žodį turėtų lydėti veiks­mai. Pralaimėjusieji turėtų susitaikyti su pralaimėjimu ir tai reikš­tų santarvę. Tai vienas dalykas. Aš buvau šiandien Televizijos ir radijo komitete ir ten nemačiau santarvės tarp pačių komiteto darbuotojų. Vieni - vienos nuomonės, kiti - kitos. Ta santarvė komitete galėtų atsirasti, jeigu jai galėtų vadovauti žmogus iš šono. Tokiu žmogum yra pasiūlytas A. Kaušpėdas ir aš manau, kad jis tiktų šitoms pareigoms. Ačiū.

Pirmininkas. Ir deputatas R. Ozolas. Buvo sutarta tik dėl trijų deputatų. Deputatas R. Ozolas.

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji, aš buvau per pietus konsultacijoms kartu su grupe depu­tatų Komitete. Nesu iš tų, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, bet iš­siaiškinti, kaip kolektyvas žiūrėtų į gerbiamo Kaušpėdo kandida­tūrą, laikiau esant reikalinga ir dėl to kvietimą dalyvauti ten priėmiau. Mano supratimu, reaguota visiškai normaliai, nors ir nevienareikšmiškai. Diskusijoje išryškėjo, kad kolektyvas taip pat kaip vieną galimą kandidatą norėtų svarstyti ir pavaduotoją Ne­rijų Maliukevičių. Aš pažadėjau šitą parlamentui perduoti. Vis­kas, kas buvo daroma iki šiol, išskyrus bandymą klausimą apta­rinėti be Domijono Šniuko dalyvavimo ir jo pareiškimo, buvo ko­rektiška. Situacija tokia susiklostė tiktai dėl to, kad parlamente jau labai aiškiai formuojasi opozicija. Ir tai yra ne kokio nors reglamento ar etikos pažeidimo dalykai, o normaliausio parla­mento augimo sunkumai. Dėl to siūlau spręsti klausimą labai paprastai. Jeigu pusėms, nesutinkančioms su viena ar kita kan­didatūra, yra priimtina, aptarti jas preliminariniuose pokalbiuo­se, kad šita būtų pozicija išdėstyta aiškiau čia. Ir suteikti ga­limybę kalbėti, svarstant šitą klausimą tiek iki šiol pareigas ei­nančiam Domijonui Šniukui, tiek ir galimiems pretendentams. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū. Klausimą laikau baigtu šiandien, o tai reiš­kia, kad atidėta, nes sprendimo mes nepriėmėm jokio. Daugumos sutikimu dėl to, kad gerbiamas Domijonas Šniukas negali šian­dien dalyvauti mūsų posėdyje. Gerbiamieji, mes buvom patvirtinę laikinas darbo grupes ir buvom susitarę, kad darbo grupės išsirinks savo vadovus ir pasiūlys tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Aš turiu nutarimo projektą; mes iš esmės sutikom, kokios grupės turi būti steigiamos. Dabar tiktai reikėtų, kad būtų pristatyti vadovai. Bendrųjų valstybės atkūrimo principų. Kas pasakys, kokį vadovą šita grupė išsirinko? Deputatas Č. Stankevičius.

Nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinųjų darbo grupių įsteigimo" priėmimas

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Ši grupė vadovu išsirinko deputatą Romualdą Ozolą; kartu jinai dar išsirinko du jo pavaduotojus deputatus Algirdą Saudargą ir Vytenį Andriukaitį.

Pirmininkas. Ačiū. Aš manau, kad dėl pavaduotojų tai yra in­formacija, o vadovą mes turėsim patvirtinti. Aukščiausiosios Ta­rybos struktūros ir veiklos principų grupė vadovu išrinko Lion­giną Šepetį.

Vyriausybės ir kitų Respublikos valdymo institutų struktūros ir veiklos principų - deputatas Gediminas Vagnorius.

Teisinės sistemos ir krašto apsaugos principų.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji deputatai, grupė pasitarusi siūlo ją skelti į dvi dalis, jeigu jūs pritarsite.

Pirmininkas. Ir visiškai nesusijusias tarpusavyje?

Z. Vaišvila. Taip. Tuomet bus du vadovai, dvi grupės. Teisinė sistema ir Krašto apsaugai.

Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba pritaria, kad vietoj to, kad buvo pritarta steigti vieną grupę, mes nutartume steigti dvi grupes ir jos vadintųsi, gerbiamas deputate?

Z. Vaišvila. Teisinės sistemos ir Krašto apsaugos. Taip, kaip buvo.

Pirmininkas. Tai yra taip, kaip vadinasi, tiktai ties "ir" eitų riba. Ar galite pasiruošti balsuoti. Ne mygtukais.

Z. Vaišvila. Aš galiu tik paagituoti, kad tai yra tikslinga, nes vis dėlto gan skirtingi objektai.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau, pasiruošti pakelti mandatus, nes mes grupes steigiam pakeldami mandatus. Ne? Atsiprašau, pra­šau atleisti. Teisingai, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų įsteigtos dvi darbo grupės, laikinos darbo grupės? Teisinės sistemos ir Krašto apsaugos principų. Mygtukais. Dauguma su­tinka. Ar Aukščiausioji Taryba laiko, kad reikia grupių vadovus tvirtinti kiekvieną atskirai? Prašau pasakyti.

Z. Vaišvila. Taip yra. Teisinės sistemos reformos vadovų gru­pė nutarė prašyti patvirtinti deputatą Joną Prapiestį. O Krašto apsaugos darbo grupės vadovu antroji grupė siūlo patvirtinti de­putatą Zigmą Vaišvilą.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, leiskite jums pakar­toti grupių siūlomų vadovų pavardes. Bendrųjų valstybės atkū­rimo principų - Romualdas Ozolas, Aukščiausiosios Tarybos struk­tūros ir veiklos principų - Lionginas Šepetys. Vyriausybės ir ki­tų valdymo institutų struktūros ir veiklos principų - Gediminas Vagnorius. Teisinės sistemos - Jonas Prapiestis ir Krašto ap­saugos principų - Zigmas Vaišvila. Ar tvirtinsime kiekvieną pa­skyrimą atskirai? Tada aš noriu paklausti, ar nėra prieštaravimų pateiktoms kandidatūroms? Nematau prieštaravimų. Tada siūlau priimti tokį nutarimą, perskaitysiu dar kartą. "Lietuvos Respub­likos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Aukščiausiosios Ta­rybos deputatų laikinųjų darbo grupių įsteigimo. Lietuvos Res­publikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Įsteigti šias Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinas darbo grupes ir paskirti jų vadovus:

1. Bendrųjų valstybės atkūrimo principų darbo grupė.

Vadovas - deputatas Romualdas Ozolas.

2. Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos principų dar­bo grupė.

Vadovas - deputatas Lionginas Šepetys.

3. Vyriausybės ir kitų Respublikos valdymo institutų struktū­ros ir veiklos principų darbo grupė.

Vadovas - deputatas Gediminas Vagnorius.

4. Teisinės sistemos principų darbo grupė.

Vadovas - deputatas Jonas Prapiestis.

5. Krašto apsaugos principų darbo grupė.

Vadovas - deputatas Zigmas Vaišvila."

Kas už tokį nutarimą, prašau balsuoti šį kartą jau kortelė­mis. Kas už?

Už balsavo 115 deputatų. Ačiū. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikė vienas. Ačiū, balsų dauguma nutarimas pri­imamas. Gerbiami deputatai, noriu paprašyti jūsų, kad rytoj, per naktį pagalvoję, pristatytumėt sekretoriatui savo pasiūlymus dėl ateinančių plenarinių posėdžių darbotvarkės. Ir taip pat rytoj turėtume susitarti, kaip dirbsime toliau. Šiandien tarsimės dėl rytdienos. Gerbiamieji, aš kaip tik ir norėjau paprašyti jūsų, kad prieitume pagaliau prie paruošto kreipimosi projekto. Prašau de­putatę L. Andrikienę perskaityti tekstą.

Diskusijos dėl deputatų L. L. Andrikienės ir V. Šadreikos pasiūlytų kreipimųsi į Lietuvos žmones projektų

L. L. Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kreipimosi tekstas jums išdalintas, tačiau jau po to, kai jis buvo padalintas, gavome keletą pastabų. Į tas pastabas atsižvelgėme; todėl prašom nesistebėti, kad tas tekstas, kurį aš perskaitysiu, šiek tiek skirsis nuo to, kurį turite jūs.

"Mieli Lietuvos žmonės! Po kelių dešimtmečių laukimo, kan­čių ir vargų atkurta nepriklausoma Lietuvos Valstybė. Šis nepa­prastas istorinis žingsnis žengtas laiku ir su Jūsų daugumos pri­tarimu. Mus sveikina viso pasaulio geros valios žmonės.

Mes, Jūsų išrinktieji deputatai, vieningai balsavome už laisvą nepriklausomą Lietuvą, demokratiškai, pagal Konstituciją iš­rinkome Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirminin­ką. Dabar mums visiems drauge teks įveikti daugybę įvairiausių sunkumų, todėl kelia nerimą nereikalingas Lietuvos žmonių skai­dymasis, kai renkami parašai ir norima pakeisti kai kuriuos tei­sėtus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimus.

Mieli tėvynainiai! Būkime vieningi ir nesukelkime atgimstan­čiai Lietuvai pavojaus, kuris naudingas tik mūsų nepriklausomy­bės priešams.

Mes kviečiame Jus - ir lietuvius, ir kitų tautinių bendrijų žmo­nes - nuoširdžiam broliškam darbui, rimčiai ir susikaupimui. Kviečiame vienytis naujos ir nepriklausomos Lietuvos labui!" (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū. Ar niekas iš esmės neprieštarautų? Depu­tatas Šadreika nori prieštarauti kreipimuisi.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš pra­šiau pertraukos, jūs man nesuteikėte. Aš noriu pagarsinti...

Pirmininkas. Prašau atleisti,- nesuteikė pertraukos jums de­putatai.

V.  Šadreika. "Santarvės" deputatų klubo kreipimasis. Prašau pagarsinti. Alternatyvinis šitam.

Pirmininkas. Jūs turite alternatyvinį projektą? Prašau. Tai yra jūsų teisė.

V.  Šadreika. "Santarvės" klubo deputatų pareiškimas Lietuvai.

Pirmininkas. Prašau atleisti, "Santarvės" deputatų klubo pa­reiškimą jūs galite svarstyti be Aukščiausiosios Tarybos pritari­mo. Vis dėlto prašau tada suformuluoti pavadinimą. Ar tai Aukš­čiausiosios Tarybos pareiškimas, ar "Santarvės" deputatų.

V. Šadreika. Aukščiausiosios Tarybos. "Brangūs žmonės! Kiek­vienai tautai kaip ir kiekvienam žmogui duota pasirinkimo teisė. Bet koks kieno nors valios primetimas stabdo tiek tautų, tiek ir pasaulio pažangą. Šių metų kovo 11 dieną Lietuva atsikratė priespaudos ir pasirinko laisvę. Tai yra visų svarbiausia, tačiau laisvė neįmanoma be demokratijos. Nuo šiol visų tikybų, visų tautybių, visų pažiūrų žmonės, Lietuvos piliečiai, turi vienodas teises. Bet koks tų teisių pažeidimas būtų nusikaltimas demokra­tijai, o tuo pačiu laisvei ir pažangai. Žmonės, siunčiantys nerimo telegramas mums, savo deputatams, taip pat privalo būti išklau­syti ir išgirsti, nes kiekvieno jų baimė mažina bendrą džiaugsmą. Mes manome, kad būtina kuo skubiau atitaisyti padarytą klaidą, kada Lietuva buvo dirbtinai suskaldyta į Sąjūdį ir atsinaujinusios partijos komunistus. Tiek iš parlamentarų, tiek iš visos Lietuvos žmonių mes laukiame Vienybės akto ir sieksime, kad vienas dik­tatas, vienos diktato formos nepakeistų kitų. Kraštui reikalinga vienijanti asmenybė, kuri suvoktų Lietuvą kaip vieningą visumą, nesuteikdama prioriteto nei vienai tikybai, nei vienai tautybei, nei kuriems nors įsitikinimams. Tegul ateina kūrėjas ar mąsty­tojas, politikas ar verslininkas, gavęs tiesioginį Lietuvos piliečių pasitikėjimą, kuriuo žmonės tikėtų, šalia kurio jaustųsi saugiau ir patikimiau. Ši valanda teikia daug vilčių, bet yra pažeidžiama ir nerimastinga. Paskelbdami nepriklausomybę, mes padavėme vieni kitiems rankas. Eikime žvelgdami vieni kitiems į akis su tiesa ir garbingai".

Balsas iš salės. Koks įstatymo punktas pažeistas? Kokį įsta­tymą pažeidė parlamentas?

V. Šadreika. Aš perskaičiau klubo paruoštą pareiškimą, klubo alternatyvų pareiškimą. Jūs spręskite. Prieš tai labai garbingai klubo vardu buvo prašoma pertrauka. Aš apgailestauju, kad de­putatai nubalsavo ir nesuteikė. Aš atsakiau į klausimą.

Pirmininkas. Gerbiamas deputate, jūsų klausia dėl konkretaus įstatymo pažeidimo. Ar jūs galite nurodyti?

V. Šadreika. Aš pateikiau jums alternatyvų projektą ir...

Pirmininkas. Ar jūs galite atsakyti į pateiktą klausimą?

V.  Šadreika. Aš pateikiau jums, ir į šį klausimą neatsakysiu.

Pirmininkas. Jūs atsisakote atsakyti. Dėkui. Gerbiama deputa­tė R. Rastauskienė.

R. Rastauskienė (Pasvalio rinkiminė apygarda). Šitame parlamento darbe aš išgirdau daug labai kvalifikuotų jū­sų, gerbiamas V. Šadreika, atsakymų teisiniais klausimais. O da­bar jūs, teisininkas, nepasakot konkretaus atsakymo būtent į ši­tą paprastą.

V.  Šadreika. Aš pareikšiu tada klubo nuomonę štai dėl ko. Aš nekalbu apie tai, kad buvo pažeidimų renkant Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininką, bet neatsižvelgta į mažumos tei­ses. Šiandieną daugelis deputatų buvo tiesiog įžeidinėjami ir jiems neleidžiama pareikšti savo nuomonę. Todėl buvo prašoma dar kartą pertraukos, kad visi susimąstytumėm. Dabar prašom užduoti klausimą.

K. Motieka. Aš atsiprašau, norėjau pasinaudoti pirmininkau­jančio teisėmis. Aš norėčiau, kad mes negrįžtumėm prie jau iš­spręstų pertraukos davimo ar nedavimo klausimų. Labai ačiū. Daugiau klausimų yra, taip?

V. Šadreika. Yra du alternatyvūs kreipimaisi, ir jis yra pa­ruoštas, prašom svarstyti. Ačiū už dėmesį.

Balsas iš salės. Leiskite paklausti autoriaus.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš supratau, kad dar yra jums vienas kitas klausimas. Ar nebėra klausimų, gal tikrai ne­bėra?

V. Šadreika. Gerbiamieji deputatai! Yra pateikti du alternaty­vūs kreipimųsi projektai...

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūsų norėjo paklausti.

Balsas iš salės. Leiskite paklausti jus, kaip teisininką. Saky­kite, gal jūsų klubas įteisintas jau yra kaip struktūra? Kad jūs kreipėtės "Santarvės" klubo vardu su oficialiu pareiškimu parlamentui?

V.  Šadreika. Aš pateikiau projektą ir prašom, gerbiamieji de­putatai, svarstyti.

Balsas iš salės. Kaip klubo vardu, dar vienas klausimas.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Jūs atsisakote atsakyti klausimus?

K.  Motieka. Nereikia skubint, galbūt ramiau.

Pirmininkas. Kas dar ruošiasi paklausti?

V. Šadreika. Antras klausimas. Gerbiamieji ko1egos, yra pa­teiktas alternatyvus projektas ir prašom balsuoti.

Pirmininkas. Jūs oficialiai atsisakote atsakyti į klausimus.

V.  Šadreika. Aš į klausimus neatsakysiu.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Šadreika oficialiai atsisako atsa­kinėti į klausimus. Gerbiami deputatai, gal mes iš tikrųjų ne­gaiškime laiko, kadangi yra du... Jūs norite pasisakyti? Prašau.

Balsas iš salės. Labai prašyčiau repliką klausimo forma.

K.  Motieka. Atsiprašau, kad klausimai jau pasibaigė.

       Pirmininkas. Prašau.

Balsas iš salės Prieš prasidedant sesijai Katedroje buvo lai­komos šventos mišios. Jos buvo laikomos tam, kad mes susi­kauptume labai rimtam darbui. Be tikro susikaupimo joks rim­tas darbas nevyksta. Ką tik gimė kūdikis, taip ilgai mūsų lauk­tas. Jeigu motinai gimsta kūdikis per anksti, jinai vis vien vysto ir augina. Ar leisime skandint nepriklausomybės kūdikį karšto vandens vonioje. Labai prašau visų deputatų, pamąstyki­te. (P l o j i m a i.)

V.  Šadreika. Labai jums ačiū.

V. Baldišis (Skuodo rinkiminė apygarda). Aš ta­da norėčiau, jeigu gerbiamas deputatas Šadreika atsisakė atsa­kyt, norėčiau tada "Santarvės" klubui pateikti klausimą, kadangi į šito…

Pirmininkas. Nėra kam, nėra kas atsako, gerbiamasis. Jūs at­sakysite? Deputatas V. Beriozovas atsakys. Prašau tada klausti.

V. Baldišis. Buvo pasakyta šitam pareiškime, kad Lietuva bu­vo dirbtinai suskaidyta į Sąjūdį ir atsinaujinusią LKP. Tai aš norėčiau paklausti, kas ją suskaidė? Norėčiau vis dėlto priminti, kad gerbiamas deputatas Algirdas Brazauskas pakvietė visus sa­vo kalba vienybei. Po to, kai gerbiamas deputatas Landsbergis, garbinguose rinkimuose jam pralaimėjus pasiūlė pavaduotojo pos­tą, jis atsisakė šito. Tai kas gi suskaldė Lietuvą į tas dalis? (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate, palaukti. Deputatas V. Beriozovas atsakys į klausimą tada...

V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Dėl suskaldymo Lietuvą į Sąjūdį ir LKP, tai, matyt, visiems te­levizijos žiūrovams ir radijo klausytojams aišku, kaip tas dar­bas prasidėjo. Lietuvos Komunistų partija nuo pat XX suva­žiavimo visą laiką kreipėsi, kad vienykimės. Net ikirinkiminė kam­panija kada vyko kelis kartus kreipėmės, kad nebūtų skaldoma ir visą laiką pasisakėm. Mes, Lietuvos komunistų partija, neturė­jom savo remiamų kandidatų. Mes pasakėm, kad reikia balsuoti už asmenybes, reikia balsuoti už tuos žmones, kurie tikrai tar­naus Lietuvai. Kviečiam ir net nepateikiam savo, rėmėm visus, kurie yra asmenybės. Nepriklausomai ar jis Lietuvos Komunistų partijos, ar jis Sąjūdžio, ir apie tai visa Lietuva girdėjo. Todėl mes nesuskaldėm Lietuvos šiuo klausimu. O būtent kada prasidėjo jau rinkiminė kampanija,- nenoriu aš grįžti prie šitų dalykų,­ - tačiau jau buvo užuomazgos, ir pirmas suskaldymas buvo, kada pradėjo steigti klubą nuošaly nuo kitų ir pradėjo sakyti, kad remiami Sąjūdžio kandidatai nugalėjo, o Lietuvos Komunistų partija pralaimėjo. Tuo tarpu pas mus, jeigu bus normalus par­lamentas, bus partijos. Dabar pas mus yra Lietuvos Komunistų partija, yra Socialdemokratų, yra Krikščionių demokratų ir t. t. Matyt, kokiu principu ir bus toliau vadovaujama. Politinės parti­jos politiniam parlamente. Tuo principu ir reikėtų vadovautis, o ne kalbėti ten į tokias dideles grupes ir paskui neduoti mažumai kokių nors teisių. Todėl mes, gindami tą mažumos teisę, ir pra­dėjom kurti būtent ir atsijungti, kad galėtume išreikšti savo nuomonę.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Norėčiau gerbiamą V. Beriozovą paklausti. Kadangi jis atsakinėja už "Santarvės" klubą, gal galės atsakyt dar į vieną klausimą. Na, tik labai gaila, kad mes pradėjom kalbėti apie labai gražų pa­reiškimą ir staiga "Santarvės" klubas atsinešė tokią nesantarvę į mūsų Aukščiausiąją Tarybą. Aš norėčiau paklausti "Santarvės" klubo, ar jiems neatrodo, kad savo pareiškimu jie pareiškė nepasi­tikėjimą visam parlamentui ir asmeniškai Aukščiausiosios Tary­bos Pirmininkui? Ar jums taip neatrodo? Ir tuo pačiu rinkėjams, kurie atidavė balsus už dabartinius deputatus.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamam V. Beriozovui bus klausimas, prašau man atleisti.

A. Taurantas. Aš "Santarvės" klubui skyriau. Nežinau, kas iš jų galėtų atsakyt.

K. Motieka. Negalima adresuoti juridiniams asmenims, o rei­kia deputatui, konkrečiam deputatui.

V. Beriozovas. Čia, matyt, mūsų klaida, kodėl mes neturėjom pertraukos, kad buvo perskaitytas tekstas. Todėl, matyt, visi ne­galėjo taip gerai įsiklausyti. Jokio nepasitikėjimo, kad parlamen­tas neteisingai išrinko Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, pa­reiškime nėra. Yra keliamas klausimas apie tai, kad žmonės irgi kelia, kad reikią, matyt, mąstyt apie tai, kad surengtų referen­dumą dėl kitos figūros, dėl prezidento rinkimo. Apie tai, kuris galėtų sutaikyti tautą.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Ilgūnas.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Noriu pasiūlyti gerbiamiems deputatams nutraukti diskusijas ir balsuoti už du alternatyvinius kreipimusis į lietuvių tautą. Prieš tai dar noriu paprašyti suteikti žodį gerbiamai deputatei, kaip moteriai.

Pirmininkas. Ačiū. Aš tikrai matau daug stovinčių prie mik­rofonų. Bet galbūt mes, ypač tie, kurie stovi prie mikrofonų, sutiktų baigti diskusijas. Jeigu jie reikalauja tęsti, tada balsuo­sime. Buvo pasiūlymas balsuoti. Tai pranešėjui mes turime su­teikti žodį ir po diskusijų nutraukimo. Bet kaip, gerbiami vyrai, gal jūs tada užleiskit moterį, o paskui žiūrėsim, ką daryti.

E. Vilkas  (Panemunės rinkiminė apygarda). Aš iš esmės noriu pasakyti tai, kad būtų daug geriau, kad mes nie­ko nepriimtume. Apskritai kiekvieną dieną po kreipimąsi į tau­tą nėra mums ko siųst.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Visiškai teisingai. Ir dar siūlyčiau palaukt. Rytoj turi grįžt Algirdas Brazauskas ir tada gal grįžkim prie šito klausimo. (P l o j i m a i.)

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Aš la­bai nuoširdžiai pritariu šiems pasiūlymams.

Pirmininkas. Ar jūs sutinkat, kad reikia būtinai grįžti prie ši­to klausimo? Gerbiamieji, stovi deputatė L. Andrikienė prie mik­rofono. Galbūt mes leisime jai pasisakyti. Prašau.

L. L. Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Aš dabar nežinau, kaip deputatai nuspręs - iš viso priimti šian­dien ar ne, bet mes tikrai negalim pamiršti, kad jau šiandien buvo mitingai Sniečkuje. Aš labai nenorėčiau ir manau, kad ir jūs visi nenorit, kad rytoj tai pasikartotų dar kituose miestuose. Aš tikrai labai pati laukiu sugrįžtant gerbiamo deputato Algir­do Brazausko ir laukiu jo kreipimosi į tautą. Taip pat gerbiamas Pirmininkas V. Landsbergis ir gerbiamas Brazauskas galėtų kar­tu kreiptis. Bet žinau, kad laikas nelaukia, ir dėl to aš raginu jus visus priimti šiandien kreipimąsi, ir aš atėjau prie mikrofono tiktai tam, kad pasakyčiau: aš šiandien rytą prašiau vardinio balsavimo, aš noriu vardinio balsavimo ir prašau jo todėl, kad Lietuvos žmonės matytų,. kurie deputatai prašo rimties, susitel­kimo, o kurie laukia ateinant naujo mąstytojo.

Pirmininkas. Ačiū. Aš matau, kad dauguma sutinka su vardi­niu balsavimu. Sekretoriatą prašau paruošti vardinio balsavimo korteles. Ar sutinka kiti deputatai balsuoti dėl... prašau, depu­tatas Genzelis.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamieji, pirma reiktų priimti balsavimu, ku­ris yra svarstomas, kuris yra balsuojamas. Pabandysiu pasiūlyti jums procedūrą. Mes pirmiausia turėtume... kuris iš jūsų anks­čiau atsistojo? Deputatas R. Ozolas. Prašau pasiruošti vardiniam balsavimui. Prašau, deputate R. Ozolai.

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Aš pra­šau jūsų visų nedaryti nei vieno vardinio balsavimo šiandien. Ar mes norime padaryti pjūvį, kuris bus nesusiuvamas. Aš lai­kau, kad būtina pravesti pokalbius rytoj ir tiktai šituo pagrindu mes galime daryti lemiamą, sakyčiau, sprendimą.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Jeigu spręst mažesnių klausimų dėl Televizijos ir radijo komi­teto sutarėm palaukti... gal ir nelabai tinkančio sakykim, pirmi­ninko, tai palaukim...

Balsas iš salės. Aš norėčiau pridėti, kad mes vienaip, ar ki­taip turim...

Pirmininkas. Gerbiamieji, aš prašau jūsų nekalbėti be pirmininkaujančiųjų leidimo. Deputatas Saudargas.

A. Saudargas (Vilijampolės rinkiminė apygar­da). Aš norėčiau pasiūlyti galbūt tokį šios situacijos sprendimą. Aš skambinau kelis kartus, norėdamas susitarti su Jo Eminen­cija kardinolu. Kad tartų žodį iš šitos mūsų tribūnos dėl tokios santarvės. Jis yra negrįžęs iš Šiluvos, laiko mišias už Lietuvą, ir rytoj 10 val. ar kiek vėliau jisai turbūt sutiktų atvykti. Gal tai pakeistų mūsų vardinį balsavimą?

Pirmininkas. Mes vėl kaip ir visada ir, deja, ne be kai kurių deputatų pastangų įsivėlėm į tuščius ginčus. Mūsų laukia dau­gybė ekonominių įstatymų, laukia pačių struktūrų sutvarkymas, o mes dar veliamės į nereikalingus ginčus. Ar nebūtų priimtina Aukščiausiajai Tarybai ta visų mūsų balsavimo alternatyva, ku­rią pasiūlė deputatas R. Ozolas, deputatas Č. Juršėnas, deputa­tas A. Saudargas. Nekeisti savo pasiūlymo dėl vardinio balsa­vimo, jį atidėti. Vargu ar mes iš tikrųjų galim kreiptis šiandien į tautą dėl santarvės, kada negalim susitarti viduj. Mikrofonas dešinėje pusėje dar yra labai stipriai užimtas. Ar gerbiamiems deputatams labai būtina pasisakyti? Ką mes turim daryti, ger­biami Aukščiausiosios Tarybos deputatai? Buvo pasiūlyta nu­traukti diskusijas. Šiandien nutraukti diskusijas.

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau vėl pasinaudoti pirmininkaujančiojo teise ir pasisakyt. Gerbiamieji, man atrodo, kad čia mes taip dirbtinai įkaitome, kad nežinau, ko čia reikėtų užpilt, kiek čia to šalto vandens. Na, kas čia įvyko? Aš neįsivaizduoju, kad Lietuvos demokratiškai išrinkti deputatai negali kreiptis be A. Brazausko į tautą? Man, pavyzdžiui, neaišku. Kas atsitiko? Aš nematau to trumpo teksto nei viename, nei kitame. Iš kitos pusės tai yra ginčas. Bet yra pateikti du tekstai. Mes dirbam normaliai savo darbą, jis yra įtrauktas į dienotvarkę, mes visi šitam pritarėm ir dabar pabai­goje posėdžio kažkodėl keičiam savo nuomonę. Ir būtinai, kad vienas išsireiškė, jog reikalinga laukti vieno deputato. Na, do­vanokit. Ko mes tada verti, jeigu vienas deputatas gali atsverti mūsų nuomonę.

Balsas iš salės. Ne apie tai kalbame. O kalbama apie kitų al­ternatyvinių variantų, kurių negalima...

K. Motieka. Na, gerai. Betgi mes kalbame, kad yra susifor­mavusi opozicija. Vadinasi, čia normalus dalykas. Na, kodėl gi...

Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Aš čia sėdžiu, klausau, girdžiu vartojant žodį alternatyvi­niai pasiūlymai. Tai aš nesuprantu, kodėl jie alternatyviniai. Ko­dėl "Santarvės" klubas yra prieš šitą kreipimąsi? Mieli Lietuvos žmonės. Kas yra negerai? Gal jie galės įvertinti. Galų gale ar jis bus priimtas, ar jis nebus priimtas, aš supratau, jų pareiškimo esmę. Tai yra siūlymas. Jis ten turėtų būt įvardintas tada. Kad Lietuva dabar užsiimtų prezidento rinkimais. Tai galima įvardinti ir galima kreiptis. Ir gali būti antras. Čia liečiama san­tarvė, ten "Santarvė" kvies rinkti prezidentą. Nematau alterna­tyvos.

Balsas iš salės. Aš labai atsiprašau. . .

Pirmininkas. Prieš jus buvo deputatas M. Čobotas.

M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, yra masė problemų. Kreiptis reikia. Bet aš kartoju savo pasiūlymą, kur pirma sakiau. Dega - reikia gesint. Jeigu mitingai kažkur vyksta, kažkur žmonės keliami į kažkokį etatą, ten būtinai privalo nuvažiuot mūsų atsakingi žmonės, arba bent deputatai. Aš kartoju visą šitą.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau.

R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Ko mums mažiausiai reikia, tai tolimesnio žmonių, Lietuvos žmonių politizavimo. Pirmasis pareiškimas - sutaikantis pareiškimas krei­pimasis; antrasis kviečia,- aš profesoriui V. Landsbergiui,- kvie­čia į naują politinę kovą. Šita politinė kova mažiausiai reikalinga šiandien. Todėl, manau, pasiūlyt štai ką reikėtų: balsuoti už tą, kurį iš tų dviejų pareiškimų priimti. Ir tą, kurį nubalsuosim ­priimti.

Pirmininkas. Prašau.

Balsas iš salės. Aš siūlyčiau baigti šios dienos sesiją, nes šiandien neturim moralinės teisės priimti nei pirmo, nei antro varianto. Pabrėžiu, neturime moralinės teisės po tokio apsispjau­dymo priimti bet kokį dokumentą. Aš kviečiu...

Pirmininkas. Ką jūs turite galvoj, sakydamas "apsispjau­dymas"?

Balsas iš salės. Apsipykimo.

Pirmininkas. Ačiū. Jūs laiku pasitaisėte. Prašau, gerbiamas deputate.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Iš kairiojo flango. Aš norėjau kreiptis į gerbiamą K. Motieką. Tikiu jūsų labai tvirta ir protinga galva (mano jau pradeda žilti) ir noriu paklausti. Aš jums prieš pat posėdį, iš karto po pietų, pa­daviau vieną raštelį, kuriame išaiškinau, kad negalėsiu balsuoti. Jūs jo nepagarsinot. Aš asmeniškai. Aš jokio klubo. Mano supratimu, klubai neturėtų būt įteisinti. Jeigu jūs jo nepagarsinot, tada grąžinkit man jį, o aš žinosiu, kaip man toliau elgtis. O deputatės Laimos Andrikienės variantas iš tikrųjų mielas mie­liems Lietuvos žmonėms. Tačiau aš vis dėlto balsuoti negaliu.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš atsakysiu jūsų prieš tai pateiktą kaltinimą.

R. Rudzys. Klausimas toks,- jeigu jūs nepagarsinsit, ar su­tinkat jį grąžint?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jeigu tai buvo jūsų rašte­lis, tai mums buvo sunku tą atspėti, nes jis buvo visiškai ne­pasirašytas.

R. Rudzys. Būkit malonus, jeigu jau mes diskutuojam. Patį paskutinį sakinį pagarsinkit, ten viskas pasakyta. Tegu atiduoda, pirmiausia.

Pirmininkas. Jis buvo anoniminis. Mes negalėjom jo skelbti.

K. Motieka. Palaukit. Čia ne tas.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai. Aš, prieš eidamas kalbėti suskaičiavau iki dešimties ir vis dėlto drįstu. Į ką noriu atkreipti dėmesį. Šiandien rytą gerbiamas Aukščiausiosios Tary­bos Pirmininkas perskaitė savo, pabrėžiu, konsoliduojantį pareiš­kimą. Tikiuosi, kad jis bus paskelbtas spaudoje. Jis bus turbūt perskaitytas ir per televiziją. Todėl, manau, kad iš dalies jau atlieka tą funkciją, apie kurią mes čia kalbame. Jeigu yra noras priimti pareiškimus, kurių mes, deja, nemažai esame jau paskelbę, tai aš siūlyčiau tokius du sprendimo variantus: vis dėlto ne­dubliuoti gerbiamo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareiš­kimo, tam tikra prasme nemažinant jo reikšmės ir šiandieną ne­priimti jokio pareiškimo. O jeigu šis argumentas jūsų neįtikintų, tada, aš manyčiau, kad vis dėlto reikia pritarti tai minčiai, kuri ne kartą sklandė, kad tegu susėda, ką berods ir pabrėžia ger­biamas Landsbergis, ar kad sueina ir televizijoje kartu žmonės, apie kuriuos mes čia kalbame, padaro savo pareiškimus, nes personalinis, asmeniškas, iš akių sklindantis žodis yra veiksmin­gesnis, negu popieriuje parašytas. Ir trečias argumentas, šian­dieną nepriiminėti, nes, gerokai mes esame įkaitę. Jeigu jau tikrai reikės priimti pareiškimą, tai žinosime, kad bent tą reak­ciją, kurią padarė ši kalba, kurią padarė šios dienos žymiai aukš­tesnio lygio sesija. Ir ryt ryte galėsim grįžti prie šių problemų ir priiminėti. Siūlau šiandieną atidėti šio klausimo svarstymą.

Pirmininkas. Kas už tai, kad baigtume diskusijas, prašau bal­suoti mygtukais. Kad baigtume diskusijas. Ačiū. Dauguma už tai, kad baigtume. Kas už tai, kad šiandien priiminėtume kokį nors pareiškimą, alternatyvą? Kas už tai, kad nepriiminėtume jokio pareiškimo? Prašau. Kas už tai, kad šiandien priimtume kokį nors pareiškimą? Prašau dar nespausti mygtukų. Aš negaliu pa­ruošti aparato. Prašau. Balsuokime už tai, kad dar priimtume kokį nors pareiškimą. Kas ne - atidėsim. Kas prieš, tas spaudžia prieš. Ar jau visi baigė. Pusės nėra - sprendimas nepriimtas. Gerbiamieji, pirmiausia, kad mes svarstytume alternatyvas, turi­me susitarti, kad iš viso ką nors svarstytume, todėl formuluotę laikau buvus teisinga. Ir nematau reikalinga performuot iš naujo. Ar nėra protestuojančių? Nėra. Sprendimas atidedamas. Išklau­sysime informaciją taip, kaip ir buvom numatę. Prašau. Vardinis balsavimas nepanaikinamas. Atidėtas tiktai. Mes apie tai kalbė­jom. Prašau. Ar galėtų "Santarvės" klubas padauginti visiems deputatams savo variantą.

Balsas iš salės. Aš manau, kad deputatai visi yra lygūs ir vie­nodi, ir tai turi padaryti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ar jūs galėsit pateikti Prezidiumui tam, kad bū­tų padauginta.

Balsas iš salės. Aš nesupratau jūsų.

Pirmininkas. Ar galėsite pateikti Prezidiumui?

Balsas iš salės. Projektas ant stalo. Dauginti kažkuriam de­putatui, taip pat ir V. Šadreikai, nėra privaloma.

V. Landsbergio pranešimas apie politinę padėtį Lietuvoje

Pirmininkas. Ačiū. Prašau išklausyti paskutinių politinės in­formacijos, atėjusios iki mūsų, pranešimų. Prašau, gerbiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke.

V. Landsbergis. Manau, kad deputatams gali būti įdomu, kas įvyko šiandien, kokie buvo atsiliepimai pasaulyje į mūsų spren­dimus? Be kita ko, vakar buvo kai kurių įdomių dalykų. Gal ne visi žino, kad Jegoras Ligačiovas pareiškė, jog Sovietai nenaudos jėgos prieš lietuvius ir pasisakė už susitarimą taikiomis priemonėmis. Vengrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad Budapeštas nematąs jokių teisinių priežasčių nepripažinti Lie­tuvos nepriklausomybės. Vakarų Vokietijos vyriausybė sakė, kad tik po pasitarimo su kitomis Europos bendruomenės šalimis ji nutarsianti, ar pripažinti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Labai įdomu šiandieną, čia yra papildomų dalykų, apie tai, kas vyko Tarybų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje. Atsiprašau, de­putatų suvažiavime. Michailas Gorbačiovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos draugai,- o prie jų prisidėjo Estijos ir Latvijos atstovai,- siūlo vesti su jais derybas. "Manau,- pasakė jis -apie jokias derybas negali būti ir kalbos. Derybas mes vedam tik su užsienio valstybėmis. (Šie žodžiai buvo sutikti aplodis­mentais). Iki įvertinimų mes dirbsim taip, kaip dirbame ir svei­kiname, kad deputatai iš visų respublikų, tarp jų ir iš Lietuvos, dalyvauja čia suvažiavime". Na, mes galėtume pasakyti, kad buvę TSRS deputatai ten dalyvauja, bet, matyt, dar apie tai nebuvo žinoma Michailui Gorbačiovui. Na, čia galbūt mums reiktų ži­noti, kad Vilniaus Spalio rajono partinis aktyvas (matyt, yra kokia nors organizacija) pareiškė protestą ir nesutikimą su nu­tarimais kaip antiliaudiškais ir neišreiškiančiais visų Respubli­kos gyventojų interesų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų mi­nistras pasakė gana daug dalykų. Aš juos pacituosiu trumpiau. "Mes pritariame tam faktui, kad Gorbačiovas leido aiškiai su­prasti, jog derybos galimos". Matome tokius įdomius prieštaravi­mus. Toliau dėl Pabaltijo valstybių ekonomikos, kalbėdamas taip pat užsienio reikalų ministras pasakė: "Ta ekonomika labai su­sijusi su Tarybų Sąjunga ir todėl reikia vesti tas derybas su Tarybų Sąjunga, kurios, kaip aš tikiuosi, labai greitai prasidės ir bus vedamos pozityviai". Į klausimą dėl galimo pripažinimo ar panašiai jis pasakė: "Sprendžiant pagal situaciją, kuri yra dabar, aš manau, kad mums tektų atsakyti ne. Tai todėl, kad nors mes ir sužavėti vykstančiais dalykais, sveikinam tuos žingsnius, kurie buvo padaryti, vis dėlto kol kas negalima kalbėti apie eg­zistavimą tikrai nepriklausomos valstybės. Juridinės teisės lie­tuvių tautos niekas neginčija, bet kada kalbama apie valstybės pripažinimą, ta valstybė turi realiai egzistuoti, būti gyvybinga, atitikti sąlygas, kurias apsprendžiam mes, prancūzai ir kiti. Kol mes dar nepasiekėm tokios padėties (galbūt ateityje tai ir įvyks), ir tas faktas, kad Gorbačiovas pareiškė pasiruošimą pradėti de­rybas, labai įkvepia". Matom, labai įvairiai pasaulis girdi ir su­vokia tai, kas yra sakoma Maskvoje. Prancūzijos užsienio rei­kalų ministerija išplatino pareiškimą. Prancūzija pageidauja, kad tarp TSRS ir Lietuvos, kurios parlamentas paskelbė nepriklauso­mybę, būtų nustatyti nauji santykiai deryboms. Prancūzija, kuri niekad nepripažino Lietuvos aneksijos, priima domėn Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Deklaraciją. Laisvas lietuvių pasirinki­mas tapo galimas demokratizacijos reformų sąlygomis, kurios bu­vo pradėtos tarybinio vadovo Gorbačiovo. Danijos ir Suomijos užsienio reikalų ministras ir atstovas kalbėjo tokiais terminais, kaip bus siekiamas ar sprendžiamas Lietuvos išėjimas iš Tarybų Sąjungos. Kiti jau tokių terminų nevartoja. Švedijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad lietuvių tautinis susirinkimas di­dele balsų dauguma pareiškė, kad lietuviai nori realizuoti savo teisę į tautinį apsisprendimą savo pačių savarankiškos valstybės ribose. Deklaracija - tai raiškus stiprios tautos valios išreiški­mas. Toliau Švedijos užsienio reikalų ministras pasakė: "Aš kal­bėjau su partijų lyderiais, kurie sutiko su manim, kad, atsižvel­giant į labai didelę klausimo reikšmę, būtina kaip galima grei­čiau apsvarstyti jį Užsienio reikalų komitete". Tas komitetas yra visų konsensuso principu dirbančių Švedijos partijų bendras or­ganas. Šiandien tas posėdis turėjo įvykti. Aš manau, kad jis įvyko. Švedijos ambasadorius vakar išsivežė paskutinius doku­mentus, kad skubiai juos persiųstų į Stokholmą. Na, Norvegijos Ministras Pirmininkas taip pat išreiškė viltį, kad Lietuvos parla­mento sprendimas bus praktiškai realizuojamas derybomis tarp suinteresuotų šalių. Vengrų laikraštis paskelbė Vengrijos užsie­nio reikalų ministerijos valstybės reikalų sekretoriaus Kovačo pa­reiškimą apie mūsų sprendimus. Kovačas nurodė, kad Vengrija, be abejo, būtų suinteresuota išplėsti tiesioginius ryšius su Lie­tuva, turinčia išvystytą pramonę. Vertindamas tos respublikos įstatymdavystės organo sprendimus, jis pasakė: "Būtina atsižvelg­ti, kad 1918-1940 metų laikotarpy Lietuva jau egzistavo kaip savarankiška nepriklausoma valstybė. Todėl iš esmės kalbama tik apie Respublikos savarankiškumo ir nepriklausomybės atsta­tymą". Palyginti su Danijos ir Suomijos tebevartojamais "išėji­mais iš Tarybų Sąjungos", žinoma, vengrai daug geriau supran­ta situaciją Na, gal to pakaks. Yra toks didelis Australijos pareiškimas, nežinau, ar jūsų noras toks bus. Aš žinau, kad de­putatė N. Oželytė taip pat turi sveikinimų mums. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ar išklausysime mums siunčiamų sveikinimų, ir tada galėsime baigti? Prašau, gerbiama deputate. Kol deputatė Oželytė prieis, aš noriu parodyti tele­gramą iš Vatikano, ji yra didelė, trijų puslapių, vargu ar aš galėsiu ją visą perskaityti. Noriu tiktai pačią pabaigą. Rytoj gal­būt perspausdinsim ir išdalinsim deputatams, taip bus geriau kaip į spaudą.

"Tegu ir toliau iš mūsų Lietuvos Respublikos vadovų nenu­tyla reikalingi mūsų likimui žodžiai, ištarti naujo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (čia klaida) Pirmininko Landsbergio lūpo­mis. Tepadeda jums Dievas ir visi geros valios žmonės. Kadaise imperatoriui Konstantinui buvo pasakyta: "Su šituo ženklu tu laimėsi."

Lietuva, jei tu Dievą ir Mariją prisiminsi, kryžių į savo na­mus, į posėdžių sales ir į savo širdis įneši,- tu laimėsi. Italijos lietuvių bendruomenės vardu - Kazimieras Lozoraitis ir monsin­joras Algimantas Bartkus, Vatikano radijo lietuvių tarnyba - ­Vincentas Kupinis, kunigas Kazimieras Ambrazas, Kazimieras Lo­zoraitis, Jonas Malinauskas, Nijolė Kutkaitė, Barbora Vileišytė". O paskui pabandysime paskelbti visą kreipimąsi. Prašau, gerbiama deputate.

N. Oželytė-Vaitiekūnienė  (K a l v a r i j ų  r i n k i m i n ė  a p y ­g a r d a). Telegramų šiandien yra itin daug. Ir visiškai priešin­gai posėdžio pabaigos nuotaikoms jos yra žymiai vieningesnės, negu buvo pirmą sesijos dieną, žymiai geranoriškesnės. Aš at­rinkau tiktai kelias mums visiems svarbių Lietuvai organizaci­jų telegramas.

Pirmiausia perskaitysiu dviejų įžymių žmonių pasveikinimą Vytautui Landsbergiui; šią šviesią ir gražią dieną siunčiamos šviesiausios mintys. Maja Pliseckaja ir Rodionas Ščedrinas, kurie domisi mūsų Respublikos reikalais ir visada linkėjo mums gero.

"Gerbiamam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Lietuvos pramonininkų asociacija sveikina Jus, Lie­tuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Prie Lietuvos vairo stojote ypač sudėtingu metu. Linkime sumaniai vesti Lietuvos žmones į santarvės ir gerovės krantą. Sieksime tautos ateities. Ateitis priklausys nuo visų Respublikos piliečių susitelkimo, su­gebėjimo įveikti pavojingas kliūtis. Neabejokite Lietuvos pramo­nininkų asociacijos geranoriškumu ir visada ja remkitės, ir bend­romis pastangomis pagreitinsime Lietuvos suklestėjimą. Lietuvos pramonininkų asociacija".

“Gerbiamam Vytautui Landsbergiui. Lietuvos vartotojų kooperacija nuoširdžiai sveikina Jus, Lietuvos tautinio atgimimo ly­derį, išrinkimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku pro­ga. Linkime jums, gerbiamas Pirmininke, ištvermės, didelės sėk­mės, siekiant visiško Lietuvos suvereniteto, vedant tautą į gra­žesnę ir dvasingesnę ateitį. Lietkoopsąjungos valdybos pirminin­kas Vytautas Ramanauskas".

"Sveikinu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos na­rius, laiku išrinktus, ir linkiu jums drąsos, pasiryžimo ir ištver­mės atstatyti Lietuvos nepriklausomybę - brangiausią Lietuvių tautai turtą. Džiaugiuosi, kad man, nors ir po 49 metų, pasisekė sulaukti tokio kilnaus pasveikinimo, nuo žuvusių brolių lietuvių Sibiro skyriaus lageriuose Juozas Jarušaitis".

Aš manau, kad tos telegramos iš tokių susivienijimų, kaip Lie­tuvos vartotojų kooperacija arba Lietuvos pramoninkų asociacija, mums tikrai ne mažiau svarbios negu telegramos iš užsienio. Visa tai buvo daryta vardan Lietuvos. Ir jų palaikymas mums turi būti artimesnis ir mielesnis už kokį kitą užsienietišką linkė­jimą. Už tai ir perskaičiau.

Pirmininkas. Ačiū gerbiamai deputatei. Deputatas L. S. Raz­ma nori dar labai trumpai.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai! Aš trupučiuką buvau išėjęs iš posėdžio jau realiai vykdyti mūsų priimto nutarimo dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginių ir kitokio pavaldumo įmonių statuso pakeiti­mo. Turiu pranešti, kad Lietuvos švietimo sistemos labui įvyk­dyta svarbi akcija. Mūsų mokykla - Lietuvos pedagoginis insti­tutas - labai dėkingas, jo materialinė padėtis ir bazė sustiprin­ta. Ta proga norėjau paskelbti Pedagoginio instituto senato krei­pimąsi į Aukščiausiąją Tarybą.

"Vilniaus pedagoginis institutas sveikina Respublikos Aukš­čiausiąją Tarybą su valstybingumo tęstinumo įtvirtinimu ir ne­priklausomybės atkūrimu. Mes pritariame visiems jūsų priimtiems nutarimams ir įstatymams, kuriuose įvardijama nacionalinė apsisprendimo teisė ir gyvi tautiniai idealai, kuriuose neiškreipia­mas valstybės ir žmogaus santykis. Greta viso to laukiame Lie­tuvos Respublikos neutralumo deklaracijos. Laukiame Gedimino išmintimi ir nuovoka paremtų įžvalgių laiškų tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Kad ir kokie būtų pavojai nuslysti paviršiumi arba veikti be gilios analizės, susitelkite, tarkitės su tauta, su visa Lietuva. Mes tikime, kad jūsų pasišventimas šioje atgimimo aud­roje pagaliau atneš ateitį. Būkime visi verti jos. Vilniaus peda­goginio instituto senatas".

Taip pat noriu pasakyti, kad labai apgailestauju, kad grįžęs po posėdžio negaliu pažinti parlamento. Toks susiskaldymas, to­kios aistros. Per keletą valandų. Aš nepriklausau jokiam klubui, todėl labai norėčiau kreiptis į visus deputatus. Būkime vieningi, rodykime pavyzdį Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Tie procesai, ku­rie vyksta šiandieną Lietuvoje, jie yra natūralūs. Yra skirtingos nuomonės. yra skirtingos pažiūros,- tai yra natūralu. Ir vyksta tie procesai kiekvienam kolektyve, visur, ir mūsų uždavinys pa­rodyti pavyzdį, kaip reikalinga šitas skirtingas pažiūras, skirtin­gas nuomones suvienyti Lietuvos ateities vardan. Nesiskaidykime į partijas, į Sąjūdį, galvokime tik apie vieną. Apie vieną dievą. Mūsų vienas dievas - Lietuva, ir atmeskime judėjimų ir partijų ambicijas bei interesus. Man atrodo, tam mus pakvietė Lietuva čia, ir mes turime pateisinti savo buvimą.

Pirmininkas. Ačiū gerbiamam deputatui. Manau, kad galime posėdį... Prašau.

Balsas iš salės. Vieną minutę. Yra skelbimas vienas. Visi ga­vot šiandien iš ryto tas anketas. Šičia Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius gerbiamas L. Sabutis prašo, kad užpildytų tuos lapus ir rytoj iš ryto pristatytumėt į 319 kabinetą.

Pirmininkas. Ačiū.

Balsas iš salės. Rytoj iš ryto į 319 kabinetą arba šiandien čia ant stalo.

Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo" priėmimas

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ant staliukų yra Pirminin­ko rytinės kalbos tekstai. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Sekretorius kategoriškai reikalauja, kad mes šian­dien priimtumėm vieną nutarimą. Trumpą. Aš tuoj pasakysiu apie ką čia kalbama. Apie tai, kad būtų galima vartoti herbą. Kol kas mūsų visi dokumentai išeina be herbo. Suprantu, kad herbas dar nepatvirtintas. Heraldikos komisija dar jo nepristatė.

Kas balsuoja už, prašau pakelti mandatus. Prašau suskaičiuo­ti. Ačiū. Kas prieš? Vienas. Gerbiama balsų skaičiavimo komisi­ja, prašau skaičiuoti. Prieš? Nebėra. Kas susilaikė? Susilaikė vienas. O už balsavo? 118 balsavo už, nutarimas priimtas.

K. Motieka. Ir dar vienas paskutinis turbūt jau bus skelbimas, kad Krašto apsaugos komisijos darbo grupė pasilieka čia po posėdžio.

Pirmininkas. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Aš suprantu, kad visi nuvargę, visi norėtų parvažiuoti namo, tačiau rytoj 10 valandą mums reikia susirinkti į plenarinį posėdį. Dirbti labai trumpai, priimti tai, ką šiandien nusprendėm pri­imti vardiniu balsavimu. Jeigu Jo Eminencija kardinolas Sladke­vičius sutiks, išklausyti jo kalbą ir galbūt palaiminimą ir išsi­skirstyti į darbo grupes. Labai prašau visų rytoj susirinkti. Ačiū. Šį vakarą posėdis baigtas.