Pirmininkas. (...) dokumentai, kurie vakar nebuvo parengti. Aš turiu omenyje telegramą į Maskvą. Be to, dar yra atvykę svečių iš užsienio, kurie taip pat turi atsivežę dokumentų projektų. Jie turėtų būti aptarti, o paskui panaudoti mūsų sesijoje, sudarant naujus dokumentus ir naujų dokumentų projektus.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerai. Reikalų valdyba dabar atsiuntė tokį pranešimą: "Kviečiame nusifotografuoti 6-ojoje fotoateljė, kuri yra. Gedimino pr. Nr. 26. Dirba nuo 9 val. iki 19 val. Sekmadieniais nuo 10 val. iki 14 val. Poilsio diena - pirmadienis. Tos nuotraukos bus reikalingos deputato pažymėjimams pagaminti". Jeigu turite kitų pasiūlymų, prašom.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Nuotraukų dydis yra žinomas. Pasakysite, kad deputatai. Adresas: Gedimino pr. 26, prie sporto prekių parduotuvės. Ten yra viskas apmokėta, žino, kokio formato, kam reikalingos nuotraukos ir pan.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau minutę dėmesio. Gal gali ekonomistai ir visi, kas su ekonomika susiję, dabar susirinkti metodiniame kabinete ir trumpai pasitarti? A. Ambrazevičius, L. Andrikienė, K. Antanavičius, V. Baldišis, K. Glaveckas, S. Kropas, E. Petrovas, K. Prunskienė, A. Rudys, A. Šimėnas, V. Terleckas, G. Vagnorius, E. Vilkas, A. Žalys. Aš manau, ir gerbiamasis B. Lubys. Ar galima dabar susitikti? Tai prašom čia, II aukšte, metodiniame kabinete.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Norėčiau kreiptis į deputatus tokiu klausimu. Mes gauname įvairiųjų telegramų, yra įvairių skambučių. Žmonės išsako savo abejones. Reikia mums pasitarti. Siūlyčiau susirinkti dabar kokiame kampelyje, čia ar fojė, įsteigti Nepriklausomų deputatų klubą ar ką panašaus. Nors ne visi esame nepriklausomi, bet kam įdomios šitos problemos, prašau susitikti.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Yra 15 valandų. Prašome visus užimti savo darbo vietas. Pradedame mūsų posėdį, Mus nori pasveikinti svečiai iš Lietuvos - tremtiniai.
J. Bieliauskienė. Laimingas, laisvasis Lietuvos, panūdusios ir išdrįsusios paskelbti tautai ir pasauliui savo teisę gyventi laisvai, Parlamente, gerbiamasis Prezidiume! Sveikiname Jus rezistencijos kovų dalyvių, buvusių politinių kalinių, tremtinių, žuvusių, grįžusių ir negrįžusių vardu. Mes kreipsimės į Jo Eminenciją kardinolą, kad būtų paaukotos padėkos ir maldavimo Šventos Mišios Aušros Vartų Dievo Motinos gailestingumo šventovėje, dėkojant ir maldaujant, kad ir toliau gailestingoji Dievo Motina globotų Lietuvą, globotų Jus visus šituo be galo sunkiu ir atsakingu periodu, kai nelaukti pavojai tyko kiekvieną minutę. Ruošiamos galbūt visokios pinklės, kad mes išsigąstume savo laisvės, savo žygių, savo ketinimų. Ačiū už dėmesį. (P l o j i m a i.)
Sesijos plenarinių posėdžių pirmininko padėjėjo rinkimai
Pirmininkas. Ačiū už pasveikinimą. Gal mums vertėtų truputį pasitarti organizaciniais darbo klausimais. Pirmiausia Prezidiumo vardu norėčiau atsiprašyti gerbiamuosius deputatus ir gerbiamuosius televizijos žiūrovus bei radijo klausytojus už tai, kad taip nesklandžiai vyksta mūsų darbas ir kad svarstomais klausimais nesame pakankamai pasirengę. Gal nors iš dalies parlamento deputatai galėtų pasiteisinti prieš Lietuvos žmones, nes šiuo metu buvo tiek daug darbo ir tiek maža pertraukų, kad galėtume pasitarti, geriau organizuoti darbą. Stengsimės šito siekti.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad galėtų padėti pirmininkauti kokie du žmonės. Tam labai tiktų Prezidiumo narys gerbiamasis profesorius Aloyzas Sakalas. Taip pat galėtų pagelbėti patyręs, įvairiuose posėdžiuose daug pirmininkavęs deputatas A. A. Abišalas.
Pirmininkas. Norėtume, kad liktų bent pora laisvų kėdžių su svarbiais dokumentais ateisiančiam Pirmininkui ir pavaduotojui. Pirmininkas turėtų būti visą laiką, todėl didelės grupės sudaryti negalėsime. Prašom pareikšti nuomonę.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš lieku tos nuomonės, kad pirmininkauti turėtų gerbiamasis L. Šepetys. Ir štai dėl ko. Visą naktį skambėjo telefono skambučiai, reikalaujantys, kad mūsų parlamentas dirbtų organizuotai. Tokį patyrimą, mano supratimu, kaip tik ir turi deputatas L. Šepetys. Prašau, kad jis būtų išrinktas laikinu posėdžių pirmininku, o ateityje, mano supratimu, reikėtų parengti Spikerio įstatymą ir jo nuostatus. Ačiū už dėmesį,
Pirmininkas. Labai atsiprašau, gerbiamasis deputate, bet jūsų pasiūlymas išrinkti jį posėdžių pirmininku prieštarautų Konstitucijai. Šiuo metu aš kviečiu išrinkti deputatus, padedančius posėdžių pirmininkui. Sutinkate su tuo?
V. Šadreika. Sutinku.
Pirmininkas. Ar dar kas nors nori pasisakyti?
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš siūlau vieną padėjėją. Paskui, kai bus seniūnas, kai mes išrinksime. . .
Č. V. Stankevičius. Gerbiamasis Šepety, prašau.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Aš labai nuoširdžiai dėkoju pasiūliusiems mano kandidatūrą. Paremčiau tą mintį, kad užtektų ir vieno padėjėjo. Juo galėtų būti jaunesnis už mane, gerbiamasis deputatas A. A. Abišalas. Tai būtų optimalus sprendimas. Aš dirbčiau kaip parlamentaras, pasiilgęs šio darbo. Toks darbo pakeitimas būtų į naudą visiems. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Mes kalbame tik apie laikiną dalyką, kol šitą darbą organizuosime pagal reglamentą. Pradžioje buvo pasiūlytos 3 deputatų kandidatūros. Gerbiamasis L. Šepetys paprašė leisti jam dirbti deputato darbą. Liko 2 jūsų pasiūlyti kandidatai.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Čia buvo siūlyta, kad tik vienas deputatas padėtų posėdžių pirmininkui. Kad galėtume ką nors nuspręsti, mums reikia patikrinti kvorumą. Prašom pakelti korteles.
Posėdyje dalyvauja 125 deputatai. Bus du pasiūlymai. Pirmas. Kas už tai, kad laikinai (kol parengsime reglamento straipsnius, nustatančius pirmininkavimo posėdžiams tvarką) posėdžių pirmininko pagalbininkais būtų renkami du deputatai? Du dėl to, kad iš pradžių buvo pasiūlyti trys; todėl aš jį siūlau balsuoti pirmą, o ne dėl to, kad jam atiduočiau pirmenybę. Kas už tai, kad pirmininkaujančiam padėtų 2 deputatai? Antras pasiūlymas bus vienas deputatas.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavo 44 deputatai.
Pirmininkas. Kas už antrą pasiūlymą, kad posėdžių pirmininkui padėtų vienas deputatas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už antrą variantą balsavo 69 deputatai.
Pirmininkas. Kiti susilaikė. Galbūt nėra reikalo skaičiuoti, kiek susilaikiusiųjų. Antrajam variantui, kai pirmininkui padeda 1 deputatas, yra atiduota pirmenybė.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasielgti panašiai kaip gerbiamasis deputatas L. Šepetys. Manau, kad A. A. Abišalas labai gerai susitvarkys vienas. Todėl nereikia balsuoti, gaišti laiko.
Pirmininkas. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad deputatas Aleksandras Abišalas būtų patvirtintas posėdžių pirmininko padėjėju?
Balsas iš salės. Gerbiamasis pirmininke, gal balsavimui galima panaudoti tablo?
Pirmininkas. Ačiū.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą A. A. Abišalą balsavo 107 deputatai. Prieš - 2. Susilaikė 3.
Pirmininkas. Ar sutinkate, kad Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas galėtų Prezidiume dirbti, kai to reikia? Ar būtina dėl to balsuoti? Jeigu reikėtų, jis turi teisę perimti iš pavaduotojų pirmininkavimą, remdamasis Konstitucija. Pagal Konstituciją pirmininkauja pavaduotojas, o padėjėjai padeda. Tai toks tolimesnis darbo pasidalijimas.
Turime spręsti procedūrinį klausimą. Daugelis iš jūsų tą jau pastebėjo. Reikia trumpai pasitarti dėl parlamento darbo transliavimo per televiziją. Žodžio prašo deputatas Č. Juršėnas.
Diskusijos dėl plenarinių posėdžių transliavimo per televiziją ir radiją
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mieli televizijos žiūrovai ir radijo klausytojai! Kreipiuosi taip, kadangi, kaip supratote, klausimas bus ne tik apie deputatus, bet ir apie jus, mielieji žiūrovai bei radijo klausytojai. Štai konkretus raštelis nuo gerbiamosios Jankauskaitės. "Perduokite Juršėnui. Ar jam neatrodo prabanga transliuoti sesiją, tokią didelę ir visą, per televiziją?" Galiu pasakyti, kad taip galvoju ir aš, ir mano kolegos, ir kai kurie deputatai. Kalbėjausi šiandien ir su savo kolegomis televizijos darbuotojais. Jie taip pat yra gavę ir laiškų, ir telefono skambučių. Todėl siūlyčiau šitą klausimą, trumpai aptarus, spręsti taip.
Pirmininkas. Ačiū deputatui. Gal kas nori paklausti? Prašau deputatą B. V. Rupeiką.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Dėkoju kolegai Česlovui Juršėnui už šią diskusijos pradžią. Manau, ji bus trumpa. Sutinku su teiginiais dėl televizijos. O dėl radijo? Kaip suvokiu, Česlovas Juršėnas siūlo transliuoti sesiją turbūt per antrąją Lietuvos radijo programą. Ar jis nekonkretizuoja, per kurią?
Č Juršėnas. Čia tegul sprendžia Televizijos ir radijo komitetas, manyčiau, kad vis dėlto ne per pirmąją.
B. V. Rupeika. Ačiū. Tuomet norėčiau informuoti deputatus, jog Lietuvos radijo antroji programa nėra transliuojama Lietuvos radijo taškais. Kaip jūs visi gerai žinote, nuspaudus pirmąjį mygtuką, trikanaliame radijo taške skamba Lietuvos radijo 1-oji programa, nuspaudus antrąjį mygtuką, skamba Maskvos 1-o;i programa, nuspaudus trečiąjį mygtuką - "Majak’o" programa. Detaliai aiškinu todėl, kad norėčiau prašyti deputatus pritarti ir galbūt netgi dabar nuspręsti, kad Lietuvos Respublikoje per retransliavimo taškus veikianti sistema atsisakytų, bent jau pradžiai, vienos Maskvos radijo programos ir retransliuotų Lietuvos radijo 2-ąją programą. Lietuvos radijo 2-osios programos retransliavimas patenkintų Lietuvos žmonių smalsumą darbovietėse, kur yra daug radijo taškų, taip pat butuose klausytųsi šeimininkės, pensininkai, invalidai. Toks pasiūlymas (manau, jį jau aptarė radijo klausytojai ir radijo vadovai) būtų visiškai priimtinas. Manyčiau, kad šis reliktas, daugiau politinis negu materialinis, tuoj pat gali būti pašalintas visų Lietuvos radijo klausytojų pritarimu.
Pirmininkas. Ačiū. Ar gerbiamasis deputatas Č. Juršėnas taip pat pritaria?
Č. Juršėnas. Be jokios kalbos. Tai būtų tikrai teisinga.
Balsas iš salės. Norėjau paklausti deputato Č. Juršėno, kaip jis žiūri į tai, kad visa tai transliuojama į gatvę? Kad tenai 3 ar 5 žmonės stovi, lietus lyja, ar reikalinga tai?
Č. Juršėnas. Aš manyčiau, kad transliuoti galima, t. y. ne būtina, bet galima. Juolab į gatvę transliuojama nedideliu spinduliu. Man atrodo, kad čia papildoma viešumo forma. Bet sakau, kad tai nebūtina. Jeigu nutarsime, kad nereikia, galima netransliuoti. Bet žmonės šito pageidauja. Aš esu ne kartą girdėjęs.
Pirmininkas. Ačiū. Ar dar yra klausimų? Prašom.
Balsas iš salės. Aš manau, kad nereikėtų plėsti diskusijų. Dienotvarkėje įrašyti kaip tik visi klausimai, taip pat ir dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo organizavimo. Siūlau grįžti svarstyti konkrečius mums pateiktus dokumentus.
Pirmininkas. Ačiū. Ar jūsų vardu galėčiau paprašyti gerbiamojo deputato Č. Juršėno ir gerbiamojo deputato B. Rupeikos savo pasiūlymus suformuluoti kaip mūsų protokolinį sprendimą ar kaip nutarimo projektą ir vėliau mums pateikti, kad galėtume jį greitai priimti? Ačiū abiem deputatams.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasiūlyti paprastą dalyką. Remiantis tiek reglamentu, tiek normalia logika, parlamentas turi teisę pareikalauti, kad būtų transliuojamas arba netransliuojamas konkretus posėdis. Visais kitais atvejais Televizijos ir radijo komitetas gali visiškai laisvai priimti sprendimus savo nuožiūra. Man atrodo, šito klausimo net neverta toliau diskutuoti.
Pirmininkas. Ačiū jums. Gal galima paprašyti ir gerbiamąjį deputatą J. Tamulį prisidėti rengiant šį sprendimą? Ačiū. Pereiname prie pagrindinio dienotvarkės klausimo - svarstyti kreipimusis į vyriausybes ir tautas. Gerbiamasis deputate Abišalai, kviečiame jus atvykti padėti mums dirbti.
LR AT kreipimosi į TSRS AT Pirmininką M. Gorbačiovą ir Ministrų Tarybos Pirmininką N. Ryžkovą projektų svarstymas ir priėmimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mes rengėme jau ne vieną laišką, oficialų kreipimąsi, todėl užtrukome ilgiau negu numatytą pusvalandį, ir jūs teisingai nutarėte padaryti pertrauką. Dabar aš jums perskaitysiu parengtą kreipimąsi, adresuojamą Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Michailui Gorbačiovui. Prašau jūsų dėmesio, nes parašėme mūsų visų vardu, taigi jūsų vardu.
"Mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, demokratiškai ir laisvai išrinkti Lietuvos žmonių, kurie dešimtmečiais siekė atstatyti savo šalies valstybinę nepriklausomybę, kreipiamės į Jus pranešdami, kad 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė teisinius aktus ir politinius nutarimus, įtvirtinančius nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą.
Tikimės, kad Jūs pats ir visa Tarybų Sąjungos vadovybė geranoriškai supras mūsų sprendimus.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Yra du pasiūlymai. Man rodos, kreipimosi pradžioje turėtų būti kokia nors pagarbos atributika, ar gerbiamasis, ar pan. Taip įprasta tarptautiniuose santykiuose. Prieš pradedant derybas, tai yra labai rimtas klausimas. Man rodos, jeigu jau kreipiamės, tai kreipiamės, kad pripažintų mus kaip suverenią valstybę diplomatiniu lygiu ir po to galėtume pradėti derybas. Ar nemanote, kad to reikėtų? Juk tai yra pirmas kreipimasis, rodantis, kad mes esame valstybė, ir tegul jie mus pripažįsta diplomatiniu lygiu. Kaip tą reikia padaryti, tarptautininkai geriau žino. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Kokių dar būtų pasiūlymų?
V. Landsbergis. Jūsų pasiūlymą aš įsivaizduoju kaip trečiosios pastraipos tąsą. “Tikimės, kad Jūs pats ir visa Tarybų Sąjungos vadovybė geranoriškai supras mūsą sprendimus nedelsiant pripažindama atstatytą Lietuvos Respubliką”. Maždaug taip. Dabar dėl pagarbos atributikos. Jeigu mes vartosime tarptautinę leksiką, tai pasitarus reiktų adresuoti "Jo Ekscelencijai". O kaip tai būtų rusiškai, reikės pamąstyti. "Didžiai gerbiamam"? "Jego Prevoschoditelstvu"?
Pirmininkas. Galbūt reikės pertraukėlės tekstui patikslinti?
V. Landsbergis. Galbūt lietuviškai galėtume rašyti "Jo Prakilnybei", ne "Ekscelencijai". Pasitarsim.
Balsas iš salės. (...) tam tikro tarptautinio diplomatinio protokolo, pažiūrėti tenai ir pasinaudoti.
Pirmininkas. Prašo žodžio deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau, bet, mano supratimu, nereikėtų žodžio "nedelsiant", nes toks pasakymas panašus į ultimatumą. Tiesiog "pradėti".
V. Landsbergis. Bet ką pradėti? Pripažinimą pradėti?
Balsas iš salės. Pradėti derybas.
V. Landsbergis. Ne, derybos yra toliau, "pradėti derybas". O pripažinti?
Balsas iš salės. Pripažinti mus.
V. Landsbergis. "Geranoriškai supras mūsų sprendimus ir pripažins atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę".
Balsas iš salės. Man atrodo, kad tokiame svarbiame kreipimesi į M. Gorbačiovą mes turėtume nors vienu sakiniu suformuluoti mums opiausias problemas, kur reikalinga jo parama. Ypač ekonominių santykių su TSRS sureguliavimas. Reikia kreiptis į jį paramos. Man atrodo, kad tai labai svarbu.
V. Landsbergis. Su tuo susijęs antrasis parengtas laiškas Nikolajui Ryžkovui. Galbūt nebūtina to įrašyti kreipimesi į M. Gorbačiovą? Aš galėčiau perskaityti tą antrąjį laišką, ir tada pasitartume. Ar sutinkate?
Pirmininkas. Truputį atsiprašau, Pirmininke. Nori pasisakyti gerbiamoji deputatė V. Jasukaitytė.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Siūlyčiau pabaigoje kaip nors įdėti tokį prašymą, kol bus pradėtos derybos, prašome Jūsų asmeniškai prisidėti, kad būtų garantuota sveikata ir gyvybė mūsų kareiviams, kurių šiuo metu Tarybų Sąjungoje yra apie 50 tūkstančių".
Noriu paaiškinti, kodėl. Todėl, kad derybos gali užtrukti. Mes žinome, kad po kiekvieno žingsnio į demokratiją už kelių dienų ateidavo banga laiškų ar signalų apie nestatutinius santykius. Mūsų vaikai šiuo metu iš tikro yra labai pavojingoje padėtyje ir jų apsauga reikia rūpintis nedelsiant. Gal galima kreiptis į pasaulio visuomenę, į tarptautines organizacijas, kad jos iš karto pradėtų veikti politiniais diplomatiniais kanalais Gynybos tarybą ir Gynybos ministeriją dėl Lietuvos kareivių, tarnaujančių Tarybų Sąjungoje. Aš visiškai atsakau už savo žodžius. Mūsų vaikinų padėtis yra nepaprastai sunki. Jau gauname telegramų ir skambučių. Motinos labai susirūpinusios. Prašau atkreipti dėmesį į šitą prašymą.
V. Landsbergis. Taip, būtinai atkreipsime. Reikėtų tiktai pasitarti, ar tokį prašymą, kad Michailas Gorbačiovas imtųsi asmeninės iniciatyvos, verta rašyti į šitą pirmą oficialų kreipimąsi, ar tiesiog pridurmu, gal net šiandien arba rytoj, siųsti specialų laišką?
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Galima, gerbiamasis pirmininke? Man iki šiol dar tenka vadovauti Respublikos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijai. Kai bus priimti visi kreipimaisi, aš pasisakysiu specialiai tuo klausimu ir paaiškinsiu. Yra parengtas dokumentas, ir manau, kad šį kreipimąsi nereikėtų jo įtraukti, o tik į specialų. Kodėl ir kaip, aš neaiškinsiu. O dabar neatimsiu jūsų ir mūsų brangaus laiko. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Kokia kitų deputatų nuomonė? Gal kas gali trumpai pareikšti, ar pritaria gerbiamosios V. Jasukaitytės, ar gerbiamojo V. Šadreikos variantui?
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš truputį kitu klausimu.
Pirmininkas. Tarp šitų pasiūlymų prieštaravimų turbūt nėra, čia tik taktikos klausimas. Ar jūs sutinkate su tuo, ką siūlo gerbiamasis deputatas V. Šadreika? Jūs vienoje komisijoje dirbate.
V. Landsbergis. Parengti specialų laišką tuo klausimu.
Pirmininkas. Tada bus rengiamas specialus laiškas.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Tada aš iš vietos garsiai pasakysiu: ar nereikėtų pabaigoje užtikrinti, kad mes suinteresuoti palaikyti gerus diplomatinius ir ekonominius santykius? Užtikrinti, kad mes tikrai nenorime blogų santykių, o norime palaikyti juos tokio lygio, kaip buvo, ar pan.
Pirmininkas. Pranešu radijo klausytojams, kad deputatas M. Čobotas pasiūlė įtraukti į tekstą pasiūlymą palaikyti gerus ekonominius ir diplomatinius santykius.
E. Bičkauskas. Gerbiamasis Pirmininke ar gerbiamasis posėdžio pirmininke (man dabar sunku suprasti, kas pirmininkauja posėdžiui). Mano klausimas toks - ar atskirai bus aptariama šitų laiškų įteikimo procedūra?
V. Landsbergis. Kol kas mes nesvarstėme laiškų įteikimo procedūros. Tai galima padaryti įvairiais būdais. Matyt, reikės nutarti.
E. Bičkauskas. Bet bus aptariama Taryboje, taip?
V. Landsbergis. Michailas Gorbačiovas šį rytą pasakė, kad jis nėra gavęs jokio oficialaus mūsų pareiškimo. Kad jis kuo greičiau gautų, galima būtų pasiųsti ir telegramą, bet gali būti nuomonių, kad tai reikia padaryti kokiu nors kitu būdu. Mes neturime įgalioto ambasadoriaus Maskvoje, todėl reikia ką nors specialiai įgalioti.
K. Antanavičius. Ministrų Tarybą palikome tą pačią, tai Jaruševičius yra mūsų atstovas Maskvoje.
V. Landsbergis. Gali būti ir taip. Tiktai ten dar ne to rango atstovybė. Pasitarsime. Galbūt prašysime kurį nors iš TSRS deputatų ar panašiai.
Balsas iš salės. Gerbiamasis Pirmininke! Aš norėčiau pasiūlyti principinę nuostatą, kuria reiktų mums vadovautis priimant parlamentinius dokumentus, adresuotus kitoms valstybėms. Šiuo atveju tiek Tarybų Sąjungos vadovybei, tiek ir užsieniui. Norėčiau pasiūlyti, kad tokius dokumentus redaguotų specialistas tarptautininkas. Diplomatinis etiketas yra privalomas ir mūsų naujai susikūrusiam parlamentui. Kiek aš žinau, mūsų posėdžių salėje patarėjo balsu dalyvavo iš ryto ministras P. Kūris. Jis yra visiškai kompetentingas suteikti mums tokią pagalbą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Tiktai ministro P. Kūrio dabar nematyti. Dar kelia ranką deputatė V. Jasukaitytė.
V. Jasukaitytė. Mes su gerbiamuoju deputatu Benu Rupeika vis dėlto laikomės nuomonės, kad kareivių klausimą reikėtų akcentuoti pagrindiniame rašte, bent jau vienu sakiniu, kadangi šis dokumentas bus viešai skelbiamas ir skaitomas. Taip jis turėtų didesnį svorį, psichologiškai stipriau veiktų,- tiesiog daugiau dėmesio būtų atkreipta į šitą pačią skaudžiausią problemą. Reikėtų nors vienu sakiniu, kaip nors korektiškai, paprašyti šitame pačiame kreipimesi.
Pirmininkas. Ačiū. Į jūsų pasiūlymą bus atsižvelgta. Tada šito dokumento priėmimą atidedame iki jis bus suredaguotas. Siūlytume išklausyti kitą parengtą kreipimąsi.
Pirmininkas. Prašau supažindinti su kito kreipimosi tekstu.
V. Landsbergis. Kitas kreipimasis būtų toks:
"Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Ministrų Tarybos Pirmininkui Nikolajui Ryžkovui". (Tas pats klausimas dėl titulinių priedų). "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, l990 m. kovo 11 d. atstačiusi Lietuvos valstybę, kreipiasi į TSRS Vyriausybę, siūlydama iki tol, kol Lietuvos Respublikos ir TSRS ekonominiai santykiai nebus nustatyti dvišalėmis sutartimis, toliau vadovautis esamais ekonominiais ryšiais ir įsipareigojimais".
Labai prašau jūsų pastabų, ypač ekonomistų ir gamybos vadovų.
Pirmininkas. Ar pastebėjote kokių nors trūkumų? Atsiprašom deputatų, kad neišdalinom šio teksto.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš suprantu. "Vadovautis įsipareigojimais" būtų geriau, bet "vadovautis ryšiais"- nelabai.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paprašyti, kad atkreiptume dėmesį, jog visuose tekstuose yra vienas žodis "atstačiusi". Ar nevertėtų jo pakeisti "atkūrusi"? Visuose tekstuose yra daug kalbos klaidų. Manau, kad tarp mūsų yra lituanistų, reikėtų paprašyti jų pagalbos. Bus labai negražu, jeigu mūsų tekstai, ypač lietuvių kalbos metais, bus nelietuviškai parašyti. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū deputatui S. Pečeliūnui. Aš norėčiau pasinaudoti savo deputatine teise ir nesutikti su jūsų nuomone. Pirminiuose dokumentuose "atstatymo" terminą mes priėmėme specialiai, nes tai yra valstybės atstatymas, o ne atkūrimas jos iš naujo. Reikia, kad būtų teisingai suvokiamas įvykis. O šituose dokumentuose gal ir galime vartoti kitokius pasakymus. Prašau deputatą A. Butkevičių.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti dokumento autoriaus. Ar šiuo dokumentu į gerbiamąjį Ryžkovą turėtų kreiptis Lietuvos Aukščiausioji Taryba? Ar tai jos kompetencija? Galbūt profesorė K. Prunskienė, laikinai einanti Ministro Pirmininko pareigas, galėtų parengti tokį dokumentą per Ministrų Tarybą?
V. Landsbergis. Galima man atsakyt?
Pirmininkas. Prašom.
V. Landsbergis. Mes svarstėm šitą klausimą toj grupėj, kuri rengia dokumentą (grupę aš jums išvardinau). Nutarėm, kad šiuo metu Aukščiausioji Taryba, nors tai ir nėra adekvatus organas, turėtų kreiptis tokiu svarbiu klausimu kaip autoritetingiausias ir tautos įgaliotas organas. Esamoji Ministrų Taryba, kuri dar laikinai eina savo pareigas, mažiau tiktų. Galbūt yra ir kitokių nuomonių.
Pirmininkas. Ar jus patenkina šis atsakymas, gerbiamasis deputate?
V. Landsbergis. Ir kaip atrodo gerbiamajai Kazimierai Prunskienei?
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Bus dar labai daug progų kreiptis su konkrečiais dalykais.
Pirmininkas. Deputatė K. Prunskienė pritaria.
Balsas iš salės. Aš siūlyčiau aptarti rusiškus tekstus. Nes labai dažnai interpretacija būna nevienoda.
V. Landsbergis. Jeigu pageidaujate, galiu perskaityti, yra vienas ir rusiškas tekstas. Nereikia?
Pirmininkas. Tada mes Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui suteiksime galimybę redaguoti, patikslinti pasinaudojus reikiamomis deputatų konsultacijomis, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus…
V. Landsbergis. Noriu paklausti. Ar tai reikia suprasti kaip pageidavimą supažindinti ir su angliškais, ir su prancūziškais tekstais, ar kad lygiai taip pat nereikia supažindinti nė su rusišku tekstu? Su rusišku tekstu yra truputį kas kita, nes tai yra tiesioginė adresato kalba, ir tas rūpestingumas yra pagrįstas.
Pirmininkas. Ar deputatai sutinka, kad vertimai patikimi kompetentingiems žmonėms? Ačiū. Tai mes galėtume pereiti prie kitų kreipimųsi svarstymo.
Balsas iš salės. Ar mes jau baigėme svarstyti kreipimąsi N. Ryžkovui?
Pirmininkas. Atsiprašau, aš nepamačiau, kad yra dar norinčių pasisakyti.
L. S. Razma (Ž i r m ū n ų r i n k i m i n ė a p y g a r d a). Man atrodo, kad laiškas N. Ryžkovui yra nepaprastai svarbus, todėl kad už mūsų pečių - Lietuva, jos gerovė. Man atrodo, kad mes čia turime pažymėti didžiulį mūsų suinteresuotumą išlaikyti abipusius sutartinius santykius, turime pareikšti savo ryžtą jo laikytis ir prašyti jo kaip Vyriausybės vadovo, kad iš jų pusės tie mūsų tradiciniai ryšiai būtų palaikomi. Man atrodo, kad laiškas N. Ryžkovui turėtų būti platesnis, jame reikėtų išdėstyti mūsų pačias opiausias problemas. Nepamirškime, kad už mūsų pečių - mūsų žmonių gerovė.
Pirmininkas. Norėtųsi išgirsti daugiau nuomonių. Aš iš karto atsakysiu, nes prieš mane tie tekstai, ir aš dalyvavau juos rašant. Ypač norėčiau išgirsti ekonomistų ir ekonomikos vadovų nuomonę.
K.Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). (...) kas yra priimtina, ir, atrodo, tai yra mažas dokumentas, o paskui Ministrų Taryba savo ruožtu atskirais klausimais parengs platesnį.
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto siūlyčiau dar kartą pagalvoti. Ar verta Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai mažinti savo rangą, kreipiantis į kitos šalies Ministrų Tarybą. Galbūt tas, kas yra įrašyta šitame tekste, galėtų įeiti į pirmojo laiško turinį. O asmeniškai gerbiamoji K. D. Prunskienė gali jau su platesniu laišku kreiptis į draugą N. Ryžkovą..
Pirmininkas. Prašau deputatą P. Vaitiekūną.
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Mes rašom Kreipimąsi į Prezidentą M. Gorbačiovą. Taip pat, manau, labai svarbus yra mūsų Kreipimasis į TSRS tautas. Galima būtų suderinti pasiūlymus, perkeliant juos į Kreipimąsi į TSRS tautas. Šitie kreipimaisi turėtų būti priimti kartu.
Pirmininkas. Ačiū. Ar yra dar svarstomu klausimu norinčių pasisakyti deputatų? Ar Taryba sutinka suteikti žodį pageidavusiam ne deputatui? Nereikia?
V. Jasukaitytė. Reikia elgtis korektiškai. Jeigu ne deputatas prašo žodžio, gal turėtume balsuoti, suteikti ar ne.
Pirmininkas. Deputatė V. Jasukaitytė sako, kad tokiu atveju, kai bet kuris dalyvaujantis salėje ne deputatas prašo žodžio, Taryba turi balsuoti, ar suteikti jam žodį. Aš prisipažįstu, kad nežinau reglamento nuostatos šiuo klausimu. Galbūt aš padariau klaidą, atsiklausdamas be balsavimo. Teisininkas iš vietos man sako, kad tokio balsavimo nereikia. Mes turėtume pagal reglamentą labai aiškiai tą klausimą išspręsti, kad iš tikrųjų nepasielgtume netaktiškai.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). 14-to straipsnio paskutinėj pastraipoj yra taip: "Prireikus pirmininkaujantis gali deputatų sutikimu pratęsti kalbos laiką, taip pat suteikti žodį kalbėti diskusijose asmenims, kurie nėra Aukščiausiosios Tarybos deputatai".
Pirmininkas. Ačiū. Šitas klausimas aptartas.
V. Landsbergis. Kadangi pataisų labai nedaug (aš jas įrašau), galbūt mes galėtume laiško Michailui Gorbačiovui tekstą patvirtinti balsavimu. Aš galiu dar kartą perskaityti, ir tada jau baigtume šitą klausimą. O jeigu nutartume ar jūs pavestumėt Prezidiumui nutarti, kokiu būdu turi būti tas laiškas įteiktas, ir kas nors dar šį vakarą galėtų jį vežti į Maskvą, tai reikėtų nedelsti. Reikėtų jį patvirtinti ir dar kartą perrašyti. Kartu su rusišku tekstu ir su pridedamais vakarykščiais dokumentais, kurie dar buvo verčiami į rusų kalbą.
Ar perskaityti man dar kartą? Taip?
"Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Jo Prakilnybei Michailui Gorbačiovui.
Pirmininkas. Kokių būtų pastabų dėl pakeisto teksto? Du deputatai siūlo priimti šį tekstą. Yra prieš? Prašau.
P. Kūris. Truputį reikėtų pakeisti redakciją, kadangi pripažįsta valstybė o ne vadovybė. Toje vietoje, prieš "pripažinimą" reikėtų rašyti, kad Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (oficialus valstybės pavadinimas) pripažintų.
Pirmininkas. Labai ačiū, gerbiamasis Ministre.
V. Landsbergis. Labai paprasta padaryti, "kad Jūs pats ir visa Tarybų Sąjungos vadovybė geranoriškai supras mūsų sprendimus ir Tarybų Socialistiniu Respublikų Sąjunga pripažins atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką".
Pirmininkas. Galėčiau pasiūlyti balsuoti, jeigu nebūtų daugiau pasiūlymų. Prašau deputatą K. Motieką.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Kad būtų visiems deputatams aiškiau, norėjau paprašyti perskaityti paskutinį sakinį, "susijusį su"...
V. Landsbergis. … "su nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu".
K. Motieka. Aš siūlyčiau šitaip: santykių su Lietuvos valstybe atstatymu, o ne nepriklausomybe.
V. Landsbergis. Ne, tai yra apie valstybę, apie nepriklausomą valstybę.
K. Motieka. Bet ten nekalbama dėl santykių, aš taip suprantu.
Pirmininkas. Jūs norite pasakyti: "santykių su atstatyta valstybe"?
K. Motieka. Taip. O ten nėra žodžio "santykiai", man atrodo.
V. Landsbergis. Man atrodo, aš suprantu jūsų pastabą. Bet santykiai taip pat įeina į visų klausimų kompleksą.
K. Motieka. Na taip, bet ką mes ten akcentuojam?
V. Landsbergis. Sureguliuoti visus klausimus, įskaitant tarpvalstybinius santykius. Aš manau, kad galima neapkrauti.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs sutinkate su autoriaus pasiūlymu? Ačiū. Prašau deputatą K. Lapinską.
K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Dėl gerbiamojo deputato K. Motiekos minties. Paskutiniame sakinyje atrodytų, lyg mes norime svarstyti atstatymo klausimus. Kad šito nebūtų gal reikėtų taip formuluoti: "išplaukiančius iš nepriklausomos Lietuvos atkūrimo fakto". Konstatuoti, kad tai yra jau padaryta. Paskutiniam sakiny.
Pirmininkas. Duokime galimybę pataisyti.
V. Landsbergis. O ar pakaktų pasakyti: "susijusius su įvykusiu nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu?"
Pirmininkas. Prašom deputatą M. Čobotą.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Kaip reaguota į mano pasiūlymą? Atmetamas ar palaikomas? Reikėtų užbaigti kažkaip mandagiau (nes ir taip nuotaika apie mus ne kokia), kad mes norime išlaikyti gerus ekonominius ir diplomatinius santykius.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Norėjau pabrėžti, kad reikia pažymėti santykių su Tarybų Sąjunga reikšmę mums.
Pirmininkas. Ačiū. Kol deputatas V. Landsbergis taiso tekstą, aš noriu atsiprašyt radijo klausytojus ir televizijos žiūrovus, kad mes čia redaguojame dokumentus. Tačiau šitos pastabos, nors ir atrodo redakcinio pobūdžio, iš tikrųjų yra esminės. Dokumentų svarba ir mūsų nusistatymas Tarybų Sąjungos atžvilgiu yra labai reikšmingas. Galbūt po minutės mes jau baigsime svarstyti ir turėsime priimtiną mums tekstą.
Nutarimo ,,Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo LR teritorijoje" LTSR BK ir LTSR ATPK straipsnių pripažinimo netekusiais galios" projektų svarstymas
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Jeigu galima, aš priminsiu, ką sakė deputatė Vidmantė Jasukaitytė dėl Lietuvos jaunuolių, tarnaujančių Tarybinėje kariuomenėje už Lietuvos ribų. Siūlau dėl šios pastraipos balsuoti, kad neužtęstume diskusijų šiuo klausimu.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą M. Laurinkų.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Gerbiamosios V. Jasukaitytės siūloma pastaba yra labai svarbi ir rimta. Dėl šitos pastabos yra parengtas specialus kreipimasis į prezidentą, tai galėsime tada apsvarstyti. Žinoma, tokią pastabą galima įterpti visuose kreipimuose, galima ir šitame, bet čia nesiderina su visu kontekstu. Tada gal reikėtų platesnės argumentacijos.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą E. Bičkauską.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Jokiu būdu neraginu papildyti tekstą, bet jeigu deputatas B. Rupeika savo pasiūlymo neatsiima, siūlau vis dėlto balsuoti.
Pirmininkas. Taip, mes būtinai balsuosime, jeigu baigsis kiti pasiūlymai. Gal yra norinčių?
V. Landsbergis. Kaip matome, įvairūs pasiūlymai susiję ir su kitais dokumentais, kur yra tie klausimai suformuluoti. Jeigu jums atrodys, kad šis klausimas turi būti, pavyzdžiui, laiške N. Ryžkovui, kur akcentuojami ekonominiai dalykai, galima įrašyti. N. Ryžkovas yra Ministrų Tarybos pirmininkas, Gynybos ministerija jam taip pat pavaldi. Bet ar tikslinga tą daryti? Aš suprantu, kad kiekvieno žmogaus gyvybė gali būti svarbesnė už tokius samprotavimus, bet dokumentą išlaikyti vieno turinio, vienos krypties irgi yra svarbu.
Pirmininkas. Prašom deputatą Z. Vaišvilą.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Aš jokiu būdu nenorėčiau, kad čia būtų lyg supriešinamos tos mintys. Gerbiamasis M. Laurinkus tiesiog neužbaigė minties. Yra specialus dokumentas dėl Tarybinės armijos statuso ir visų mūsų karininkų ir kareivių likimo. Šitą nutarimą mes priimsim, tikiuosi, po valandos ar dviejų. Yra kompleksas klausimų, dabar perredaguotas tas pareiškimo projektas, kurį turite, ir tikrai netikslinga į globalinį kreipimąsi įtraukti atskirus, kad ir labai skausmingus ir svarbius, klausimus. Nemaišykime to, nes tuo pačiu mes sumenkinsim savo autoritetą ir patį kreipimąsi.
Pirmininkas. Diskusijų dar negalim nutraukti, deputatai turi teisę dar pasisakyti. Prašau deputatę V. Jasukaitytę.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį (jau trečią kartą einu kalbėti), kad šitas mano pasiūlymas yra dėl gyvų žmonių, mūsų vaikų. Yra parengtas atskiras dokumentas dėl kariuomenės dislokavimo, dėl įvairių sąlygų, kurių mes prašom. Tačiau šiuo metu, man atrodo, yra gyvybiškai svarbu akcentuoti, kad mes prašome apsaugoti gyvybę ir sveikatą visų mūsų kareivių, kurie tarnauja Tarybų Sąjungoje. Čia reikėtų įrašyti vieną sakinį. Jo reikia tik dėl to, kad būtų didesnis svoris, kad jį perskaitytų daugiau žmonių, kad visa spauda cituotų ir kad Kremlius girdėtų. Jeigu aš kategoriškai šito nereikalausiu, tai nė viena Lietuvos motina nesupras nei manęs, nei jūsų, gerbiamasis Prezidiume.
Pirmininkas. Ačiū. Čia nesiginčijama, ar reikia tą klausimą kelti, o tik svarstoma, ar į šį dokumentą reikia įtraukti. Prašau gerbiamuosius deputatus pareikšti savo nuomonę. Prašom deputatą K. Uoką.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Pritariu deputato Z. Vaišvilos nuomonei, kad tai yra skirtingo tipo dokumentai, ir turiu pridurti, kad mūsų kreipimasis dėl jaunuolių, tarnaujančių Tarybų Sąjungos teritorijoje, kurie būti adresuojamas tiek Rytams, tiek Vakarams.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas A. Saudargas.
A. Saudargas (Vilijampolės rinkiminė apygarda). Aš visiškai pritariu, kad kareivių klausimas labai svarbus, tačiau jeigu mes jį įtrauksime į šitą dokumentą, kreipdamiesi į M. Gorbačiovą, kad būtent jis tuo susirūpintų, pagalvokim, kaip tai gali būti interpretuojama. Arba ieškokim tikslios, aiškios formuluotės, arba atsisakykime įterpti į šį dokumentą.
Pirmininkas. Prašau diskutuoti.
K. Antanavičius. Siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti. Kiek galima kartotis?
Pirmininkas. Diskusijas galėtume nutraukti tuo atveju, jeigu pasiūlymo autoriai sutiktų atsisakyti balsuoti dėl savo reikalavimų. Kadangi jie to nepadarė, mes turim dar išklausyti pakankamai argumentų pro ir contra arba balsuoti.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Daugiau argumentų nebus, išskyrus tai, kad tokius dalykus skaudžiausiai ir jautriausiai suvokia tėvai, kurių sūnūs tarnauja, ir motinos, kurių sūnūs dar negrįžo. Aš noriu priminti kolegoms ir Prezidiumui, kad mūsų klauso ir mus mato. Jeigu čia nedaug žmonių, kuriems tai labai rūpi, tai Lietuvoje tokių yra be galo daug.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Gaila, bet jūs paaiškinote šitą situaciją taip, tarsi parlamentas abejotų - reikia ar nereikia ką nors dėl to daryti.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau nutraukti diskusijas ir šį klausimą balsuoti, kadangi abi pozicijos aiškios. Man rodos, nebegaiškime laiko.
Pirmininkas. Prašau. Kas už tai, kad nutrauktume diskusijas?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš dar prieš tai prašiau žodžio.
Pirmininkas. Aš norėjau pasiūlyti nutraukti diskusijas, prieš tai suteikdamas jums žodį.
Pirmininkas. Deputatai atkakliai reikalauja žodžio. Tada pirmiausia kalbės gerbiamasis deputatas V.Landsbergis, paskui deputatas S. Šaltenis.
V. Landsbergis. Aš labai prašau gerbiamųjų deputatų - ir tų, kurie kalbėjo, ir tų, kurie dar nori kalbėti - nespausti, neagituoti, lyg mes nenorėtume apginti savo jaunuolių. Kiekvieno žmogaus gyvybė yra svarbesnė ir už dokumento konstruktyvumą. Mes galvojam, kaip tą padaryti, o jūs mus agituojat. Agituoti nereikia.
S. Šaltenis (Utenos rinkiminė apygarda). Man atrodo, nekorektiška, kaip daro deputatė V. Jasukaitytė ar deputatas B. Rupeika, supriešinti vieną parlamento dalį su kita, lyg jie neturėtų žmogiškų jausmų ir nesirūpintų tais pačiais dalykais. Mes sprendžiam valstybinius reikalus. Tą dalyką būtų galima sutvarkyt, jeigu labai pageidauja minėtieji deputatai, paskaičius kitą dokumentą, kuriame kalbama apie jaunuolius, tarnaujančius Tarybinėje armijoje.
Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis sutiko su pasiūlymu papildyti šitą laišką sakiniu dėl kareivių. Kas už tai?
D. Morkūnas (Žemaitės rinkiminė apygarda). Turiu pasiūlymą. Siūlau balsavimui formuluoti taip: ar įrašyti vieną sakinį į šį kreipimąsi, ar tokia skaudžia, rimta problema priimti atskirą dokumentą.
Pirmininkas. Pirmas pasiūlymas buvo. . .
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Atsiprašau. Man išties imponuoja Pirmininko pasiūlymas pratęsti sakinį ir įrašyti konkrečią problemą. Siūlau baisuoti ne už tai, papildyti ar ne, bet su tuo papildymu, kuris jau pasiūlytas. Tada ir išspręstume problemą.
Pirmininkas. Tada reikia bent minutės laiko pabaigti formuluoti, ir galbūt atkris kiti balsavimai.
V. Landsbergis. Priedas prie tos pastraipos galėtų būti toks: "Ypač atidaus Jūsų dėmesio tikimės Lietuvos jaunuolių, šiuo metu tarnaujančių Tarybinėje armijoje, saugumo atžvilgiu" arba “sveikatos ir gyvybės saugumo atžvilgiu". Bet gal užtektų.
Balsas iš salės. (...) kalbėti apie tai, kad jie būtų saugūs toje armijoje. Mes turime kalbėti apie tai, kad jie būtų grąžinti iš tos armijos.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Noriu jūsų paklausti, ar jūs atsisakote pateikti balsuoti savo siūlytus variantus, jeigu dabar siūlomas toks papildymas?
V. Landsbergis. Aš supratau, kad dabar yra dar viena alternatyva. Aš ją suformuluosiu. Arba įrašome į laišką šį sakinį, arba neįrašom to sakinio ir praplečiam problemą, kad kalbama ne tik apie saugumą šiandien, bet ir apie visišką jų sugrąžinimą į Lietuvą. Bet tai, jūs patys suprantat, yra ilgesnė problema. O gal reikia akcentuoti saugumą nuo šiandien? Atskiras dokumentas dėl kareivių kaip tik turi apimti visus klausimus, bet tada rašykim tą atskirą dokumentą. Jis, beje, parengtas.
Pirmininkas. Ar deputatai sutiktų su tokia alternatyva? Vienas variantas - papildyti šį dokumentą vienu čia pasiūlytu sakiniu, turint omenyje, kad bus parengtas atskiras dokumentas. Antras - šiame dokumente tos temos neliesti, o viską išsamiai išdėstyti antrame dokumente. Taigi ar papildyti šį dokumentą vienu trumpu sakiniu ir vėliau parengti kitą dokumentą - pirmas variantas, ar visą problemą išnagrinėti ir išdėstyti antrame laiške - antras.
Kas už pirmąjį pasiūlymą, prašau pakelti korteles. Dar kartą kartoju, kas už tai, kad šį dokumentą papildytume sakiniu, kuris skamba taip.
V. Landsbergis. "Ypač atidaus Jūsų dėmesio tikimės Lietuvos jaunuolių, šiuo metu tarnaujančių Tarybinėje armijoje, saugumo atžvilgiu" arba "saugumo problemai".
Pirmininkas. Sakinys skamba taip. Paskui parengtume dar antrą dokumentą. Tai yra pirmas variantas. Antrasis variantas - priimti dokumentą be šito sakinio ir viską išdėstyti tik tame antrajame dokumente. Kas už pirmąjį pasiūlymo variantą? Prašau balsuoti.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 80 deputatų.
Pirmininkas. Kas už tai, kad visa problema būtų išdėstyta tik atskirame dokumente? Prašau balsuoti.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už antrąjį variantą balsavo 42 deputatai.
Pirmininkas. Nutarta, kad šiame dokumente vienu sakiniu bus paliesta problema, o vėliau problema bus išsamiai išdėstyta atskirame dokumente. Gal jūs jau dabar galėtumėte supažindinti su visu tekstu?
Pirmininkas. Ar reikia supažindinti?
Balsas iš salės. Gal pakeisti, sušvelninti tą citatą: ne "tarnaujančių", bet "esančių" Tarybinėje armijoje.
Pirmininkas. Pataisa priimama.
Balsas iš salės. Aš norėjau ne "Tarybinėje armijoje", bet "TSRS ginkluotosiose pajėgose".
Pirmininkas. Gerai. Tuoj galėsime išklausyti galutinį kreipimosi tekstą ir už jį balsuoti.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Ar mes neprašysime prezidento paramos ekonominiu aspektu?
Pirmininkas. Tas klausimas atsispindi. Prašome palaukti galutinio teksto. Užtruks labai neilgai.
L. S. Razma. Neteisingai interpretuojate. Aš prašau ne ekonominės pagalbos, bei kad paremtų harmonizuoti ekonominius santykius Lietuvai gyvybiškai svarbiose srityse. Prašau paramos harmonizuojant ekonominius santykius.
Pirmininkas. Atsiprašau, gerbiamasis deputate. Gal deputatai sutiktų, kad jau nutrauktume diskusijas šiuo klausimu, nes ekonominiai klausimai bus išdėstyti specialiame dokumente.
Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Gal reikia mums parašyti, kad norime pakeisti savo santykių principus: iš administracinio pavaldumo į partnerystės, toliau palaikyti gerus partnerystės ekonominius santykius.
V. Landsbergis. Jeigu jūs leisite, aš paskaitysiu siūlomą paskutinę pastraipą. Pirmoji didelė pastraipa visai nesikeičia, bet galiu skaityti.
"Mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, demokratiškai ir laisvai išrinkti Lietuvos žmonių, kurie dešimtmečiais siekė atstatyti savo šalies valstybinę nepriklausomybę, kreipiamės į Jus pranešdami, kad 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė teisinius aktus ir politinius nutarimus, įtvirtinančius nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą.
Pirmininkas. Galime balsuoti? Kas už tai, kad dokumento tekstas būtų… Prašau, reikškite savo protestą, jeigu turite.. .
Balsas iš salės. Pasigendama to sakinio apie kareivius.
V. Landsbergis. Atleiskite, tikrai neperskaitėm sakinio apie kareivius.
Pirmininkas. Tas sakinys jau buvo perskaitytas, gal tikrai čia klaida. Jeigu dėl to jaudinatės, tai suprantu.
V. Landsbergis. Kol skaičiuoja balsus, aš perskaitau tą sakinį, kuris, parašytas atskirame lapelyje, buvo pamestas. "Ypač atidaus Jūsų dėmesio tikimės dėl Lietuvos jaunuolių, šiuo metu esančių TSRS ginkluotosiose pajėgose, saugumo”
Pirmininkas. Mes buvome nutarę ir balsavome, prašome nesvarstyti iš naujo. Tik naujai buvo perskaitytas tas tekstas. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 107 deputatai.
Pirmininkas. Už - 107 deputatai.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš 1.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 13.
Pirmininkas. Kreipimasis priimtas balsų dauguma.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke! Noriu pareikšti vieną pastabą. Kadangi buvo balsuojama už, kol nebuvo perskaityta paskutinė pastraipa, vadinasi, balsuota už tekstą be paskutinės pastraipos. Todėl dėl paskutinės pastraipos reikia balsuoti atskirai. Niekas jos tuo metu neperskaitė.
Pirmininkas. Už šitą pastraipą mes buvome atskirai balsavę. Prašau tada spręsti klausimą taip: ar reikia papildomai balsuoti? Kas už tai, kad reikia papildomai balsuoti, prašau pakelti korteles.
Gal reikalaujantys papildomai balsuoti galėtų motyvuoti šį reikalavimą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 8.
Pirmininkas. Kažkodėl yra toks ryžtingas protestas, nežinia ką reiškiantis. Ar mes nenorėtume sužinoti motyvų?
E. Bičkauskas. Mūsų motyvas labai paprastas. Kadangi šiuo klausimu yra parengtas atskiras, išsamus dokumentas, ten ir būtų viskas išsakyta. O tokio lygio dokumentuose mes visų klausimų nesurašysime. Turi būti išlaikytas tam tikras diplomatinis tonas. Ir be tos paskutinės pastraipos aišku, kad mes norime sureguliuoti visiškai visus klausimus, neišskiriant nė vieno, ir akcentavimas vieno klausimo atskirai nereikalingas. Tokia mūsų nuomonė.
Pirmininkas. Naujų motyvų neišgirdome. Nežinau, kaip išspręsti klausimą - ar turiu reikalauti dar kartą balsuoti, kad patvirtintume visą tekstą? Nereikia? Dokumentas priimtas.
V. Landsbergis. Dėl laiško Ministrų Tarybos Pirmininkui Nikolajui Ryžkovui. Ar galime priimti tokį, kaip buvo skaitytas? "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11 d. atstačiusi Lietuvos valstybę, kreipiasi į TSRS Vyriausybę, siūlydama iki tol, kol Lietuvos Respublikos ir TSRS ekonominiai santykiai nebus nustatyti dvišalėmis sutartimis, toliau palaikyti esamus ekonominius ryšius ir vadovautis esamais įsipareigojimais".
Pirmininkas. Ar deputatai dar turėtų pasiūlymų? Nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad šis kreipimasis būtų priimtas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už 118.
Pirmininkas. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 2.
Pirmininkas. Kreipimasis priimtas.
Siūlome išklausyti kreipimosi į Lietuvos žmones projektą.
Pirmininkas. Mes negalime svarstyti to, kas nėra pasiūlyta. Reikia kaip nors suformuluoti pasiūlymus, kad galėtume svarstyti. Negerai čia juos generuoti.
V. Landsbergis. Gerbiamieji, aš norėčiau, kad jūs truputį pakentėtumėt. Dabar Aleksandras Abišalas nuėjo pabandyti išsiaiškinti vieną galimą procedūrą. Jeigu dėl jos bus susitarta, tada mes jums paskelbsime, o jeigu ne, tada svarstysim.
Pirmininkas. Pagal kreipimųsi eiliškumą dabar mums turėtų būti pristatomas Kreipimosi į TSRS tautas projektas. Paskui Kreipimasis į Lietuvos žmones, Kreipimasis į Lietuvos tautines bendrijas ir Kreipimasis į TSRS Vyriausybę (armijos klausimais). O dabar pirmasis _ Kreipimasis į TSRS tautas. Jį pristato deputatas V. Čepaitis.
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aukštoji Taryba! Jūs turite du kreipimosi į TSRS tautas projektus, kuriuos sudarė atskiri žmones. Gal pradžioje mums reikėtų nuspręsti, kurį iš šitų kreipimųsi mes turėtume priimti pagrindu, nes jie truputį skiriasi ir stiliumi, ir turiniu. Aš nežinau (jūs juos visi turite), ar reikia juos skaityti.
Pirmininkas. Kadangi mūsų klauso Lietuvos žmonės, tai gal reikėtų perskaityti.
V. Čepaitis. Tada aš skaitau pirmąjį projektą.
“Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į TSRS tautas.
Lietuva atkuria savo valstybingumą.
Tai yra vienas variantas. Kitas skambėtų taip:
“Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į TSRS tautas. Dvidešimtasis amžius, subyrėjus imperijoms ir kolonijinėms supervalstybėms, atnešė laisvę daugeliui pasaulio tautų. Istorinis procesas, prasidėjęs Rusijoje 1905-1917 metų revoliucijomis, kada buvo deklaruota tautų apsisprendimo teisė, ir sustabdytas bolševizmo, atsinaujino dabar, praslinkus septyniems dešimtmečiams, kai, paskelbus pertvarką, susilpnėjo priespauda ir prasidėjo demokratizacija.
Tokie yra šitie du projektai. Gal balsuotume kurį iš jų be svarstymo. Kurį iš jų imti pagrindu?
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Abu dokumentai, mano požiūriu, netinkami svarstyti. Reikėtų iš karto pasiūlyti redakcinę komisiją, kuri suredaguotų tuos dokumentus.
Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis buvo prašęs iki pasiūlymo nutraukti diskusijas.
V. Landsbergis. Vieną iš tų dokumentų spėjau šiek tiek paredaguoti. Pirmiausia (į ką atkreipė dėmesį profesorius K. Antanavičius), kad reikia tiesti ranką, o ne piktą kumštį.
V. Čepaitis. Aš siūlyčiau čia neredaguoti, nes abu variantai skiriasi savo aktyvumu. Vienas yra aktyvus, kitas - pasyvus. Mes turėtume nuspręsti, kurį iš jų imti pagrindu.
V. Landsbergis. Norėčiau tęsti savo labai trumpą pasisakymą. Aš nesiūlau. . .
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
V. Landsbergis. Dėl balsavimo motyvų galiu pasisakyti? Tai, ką deputatas K. Antanavičius siūlė taisyti, yra šitame variante pataisyta. Gal jūs leistumėte neredaguoti, o tiesiog dar kartą perskaityti kitokį tekstą. Po to ir spręstume, ar reikia atidėti klausimą, o gal būtų priimtinas. Tai yra to pirmojo pagrindu padarytas trečiasis.
Pirmininkas. Prašom paskelbti.
V. Landsbergis. "Lietuva atkūrė savo valstybingumą.
Tegul taika, stabilumas ir bendradarbiavimas padeda įgyvendinti bendrų Europos namų idėją.
Pirmininkas. Ačiū. Mes dabar jau turime tris galimybes. Priimti pagrindu gerbiamojo V. Čepaičio pristatytą projektą, atmesti jį redaguojant iš naujo (buvo toks deputato K. Antanavičiaus pasiūlymas) ir dar pateiktas kitas variantas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš pirmųjų dviejų dokumentų nepalaikyčiau. Visiškai pritariu ir toms priežastims, kurias išdėstė deputatas K. Antanavičius. Kreipimaisi reikalingi gero redagavimo. Šitas dokumentas, kurį dabar perskaitė mūsų Pirmininkas, man visai priimtinas ir siūlyčiau jį palaikyti.
Pirmininkas. Trečiąjį variantą, taip?
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Nepalaikykite manęs formalistu, bet turiu pasakyti, kad pagal reglamentą, kuris dar galioja, dokumentą svarstant nereikia sakyti "priimti pagrindu". Tokiu atveju svarstom pirmąjį, antrąjį, trečiąjį projektą. Susirinkimuose priimama pagrindu, o čia reikia svarstyti variantus. Tai grynai procedūrinė pastabėlė.
Pirmininkas. Labai ačiū jums už pagalbą. Ar dar kas nors dėl pateiktų pasiūlymų nori pasisakyti?
Balsas iš salės. Pritariu gerbiamojo A. Sakalo nuomonei - už trečiąjį variantą.
Pirmininkas. Ačiū. Dar labai prašo žodžio deputatas B. Genzelis. Bet gal mes greitai galėsime išspręsti klausimą balsavimu. Prašyčiau deputatus, jeigu bus sprendžiama balsavimu, gal atsisakysite diskusijos iki mes išspręsim, kaip toliau elgtis.
B. Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau gerbiamojo V. Čepaičio pasiūlytus abu variantus atmesti kaip nevertus svarstyti, o remtis gerbiamojo V. Landsbergio variantu, sudaryti komisiją ir tuo pagrindu parengti naują.
Pirmininkas. Ačiū jums. Pasisakys deputatas S. G. Ilgūnas.
S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Palaikau pirmininko V. Landsbergio projektą, tačiau noriu pasiūlyti jo pradžioje patikslinti...
Pirmininkas. Atsiprašau, ačiū už palaikymą. Pirma mes turime išspręsti, ar tikrai svarstysime būtent šitą variantą, o paskui gal jūs teiksite pasiūlymus. Gerai? Sutinkate?
S. G. Ilgūnas. Taip.
R. Rudzys (Lentvario rinkimine apygarda). Pagal reglamentą atėjo laikas pertraukai. Palaikydamas trečiąjį, gerbiamojo Pirmininko variantą, siūlyčiau visiems, norintiems jį koreguoti, per pertrauką prieiti prie pirmininko, o po pertraukos balsuosime.
Pirmininkas. Dėkui.
V. Landsbergis. Aš norėčiau padaryti tiktai vieną pastabą. Tai nėra V. Landsbergio variantas, tai yra V. Čepaičio -V.Landsbergio.
Pirmininkas. Ar galima dabar nutraukti diskusiją ir pereiti prie pasirinkimo? Iš tikrųjų lieka tik dvi galimybės: arba svarstyti tą dokumentą, arba antrąjį. Kadangi antrasis nebuvo atmestas, tai dėl atmetimo nereikia balsuoti.
Balsas iš salės. Buvo siūloma per pertrauką prieiti ir pataisyti.
Pirmininkas. Gerai. Buvo toks pasiūlymas, bet prašau išklausyti deputato G. Ilgūno. Paskui darysime pertrauką, ir visi deputatai, kurie turi pasiūlymų, juos pateiks betarpiškai deputatui V. Landsbergiui.
S. G. Ilgūnas. Pradžią siūlyčiau formuluoti taip: kur rašoma "po slaptųjų susitarimų 1940-aisiais", manyčiau, kad reiktų rašyti "1939-aisiais-1940-aisiais metais, po slaptųjų susitarimų", nes, kaip žinome, aneksija prasidėjo 1939 metais. Pabaigoje rašoma "istorinis pavyzdys - 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Rusijos taikos sutartis". Tuo metu Rusija nesivadino Rusija, o Tarybų Rusija. Čia reikėtų įrašyti tą valstybės pavadinimą, koks tuo metu buvo. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Čia deputatai siūlė viešai pasiūlymų neskaityti, bet teikti juos betarpiškai redaguojantiems deputatams. Dabar skelbsime pertrauką iki 17 val. 10 min.
Atsiprašau. Iki pertraukos vieną prašymą nori pateikti deputatas V. Beriozovas. Malonėkite išklausyti. Aš jus labai atsiprašau, kad per vėlai paėmiau į rankas raštelį.
V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Norėčiau kreiptis su tokiu prašymu. Mūsų turimais duomenimis, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba yra gavusi didelį kiekį laiškų ir telegramų, palaikančių draugą A. Brazauską ir siūlančių jo kandidatūrą į Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą. Daugelis šių rašinių autorių kreipėsi į mus, konkrečiai į Centro Komitetą, prašydami, kad jiems konkrečiai išdėstytume savo požiūrį į šiuos keliamus klausimus. Deja, jų neturėdami, to padaryti negalime. Ryšium su tuo, kad Pirmininko rinkimai jau įvyko, ir minėtuose dokumentuose kalbama apie draugą A. Brazauską, kaip Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto pirmąjį sekretorių, prašome šiuos laiškus ir telegramas perduoti LKP Centro Komiteto žiniai. Kad galėtume susipažinti ir atsakyti žmonėms. Mes gauname dar daug telegramų, kur verčia mus garsiai skaityti dėl rinkimų. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas perduotų mums tuos laiškus ir telegramas, mes žmonėms atsakytume.
Pirmininkas. Dėkui. Po pertraukos pasitikslinsime, ar yra pas sekretorių tokių telegramų. Pertrauka iki 17 val. 10 min.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti. Laikas pradėti. Televizijos kameros įjungtos, pradedame darbą. Matau, kad dar ne visi deputatai sėdi savo vietose ir trukdo pradėti darbą. Mums reikės priimti kreipimąsi, kuris yra suredaguotas. Patikrinti kvorumą galėsime prieš balsavimą. Gerbiamasis deputate Abišalai, gal jūs perskaitysite kreipimosi tekstą, kuriame yra labai mažų pataisymų.
A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į TSRS tautas.
Lietuva atkūrė savo nepriklausomą valstybę.
Tegul taika, stabilumas ir bendradarbiavimas padeda įgyvendinti bendrų Europos namų idėją.
Balsas iš salės. Gal galima panaudoti tablo?
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Pabandykime. Prašau. Mažiausiai 113 deputatų, kvorumas yra. Jau 115. Prašau pasiruošti balsuoti kortelėmis. Kas už tai, kad ką tik perskaitytas Kreipimasis į TSRS tautas būtų priimtas? Prašau balsuoti. Ačiū. Kas prieš? Kas susilaikė?
Priimta vienu balsu, o kortelių skaičių tuojau paskelbs Balsų skaičiavimo komisija.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 115 deputatų.
Pirmininkas. Vadinasi, technika šį kartą veikia gerai. Kreipimąsi į Lietuvos tautas pristato deputatas Saulius Šaltenis.
Č. V. Stankevičius. Ir deputatas Kazys Saja, nes yra du kreipimaisi - į Lietuvių tautą ir į Lietuvos tautines bendrijas. Taigi į visą Lietuvos tautą yra du kreipimaisi.
S. Šaltenis (Utenos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, manęs prašė parengti variantą. Redaguojant iškrito esminis, mano požiūriu, dalykas. Sakinyje po žodžių "trumparegiški, smulkmeniški tarpusavio vaidai, egoizmas, kitos nužmogintos visuomenės ydos" reiktų įterpti "savųjų skirstymas į "blogus" ir "gerus" pagal anketinius duomenis, partiškumą ar tautybę, visai pamiršus talentą ir kompetenciją, gali būti pragaištingas". Man atrodo, kad toks sakinys turėtų būti, nes mums nėra kitos išeities, kaip tik žengti susitaikant. Jeigu dar kartą pabrėšime, kad mes, ypač Sąjūdžio žmonės, nugalėję nesame apakinti neprotingo laimėtojų triumfo, bus gerai. Kitur yra tik redakcinių pakeitimų.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Aš manau, kad būtų naudinga perskaityti visą tekstą, tuo pačiu ir tą sakinį, kuris yra išbrauktas, o jūsų buvo. Pabrėžti, kad tai yra išbraukta. Paskui mes, jeigu niekas neprieštaraus, priimsime visą, o priešingu atveju balsuosime atskirai dėl tos pastraipos. Prašau skaityti visą tekstą ir tą sakinį taip pat.
S. Šaltenis. Kreipimasis į Lietuvos žmones.
"Lietuva po kruvinų istorijos pamokų prisikelia šviesiam ir teisingam gyvenimui. Mes gavome sunkų palikimą: griūvančią ekonomiką, nugyventą kaimą ir miestą, išvargintą žmogų. Kaip niekada mums reikalingas ryžtas ir tikėjimas savo jėgomis, trokštant matyti civilizuotą ir didžiai kultūringą Lietuvą garbingoje Europos tautų bendrijoje. Trumparegiški tarpusavio vaidai, pavydas, pagieža, savųjų skirstymas į "blogus" ir "gerus" pagal anketinius duomenis, partiškumą ir tautybę, pamiršus darbą, talentą ir kompetenciją, gali būti pragaištingi. Net ir smukę, nehumaniškos sistemos palaužti, prasigėrę, mele ir nedorybėse paskendę ar net slapta šnipinėję ir skundę savo artimą yra tos pačios motinos Lietuvos vaikai: niekam neturi būti užkirstas kelias prisikelti ir sugrįžti į visuomenę. Nepriklausomybė - tai ne rūstus paskutinis teismas, ne aklas revanšo siekimas, ne išmintingas nugalėtojų triumfas, o mūsų istorinio susitaikymo, mūsų garbės, meilės ir atgimimo nenutrūkstantis kelias".
Pirmininkas. Prašau man atleisti, bet nesupratau, kas buvo išbraukta, o jūs norėtumėte palikti? Ar jau dabar nebeliko to sakinio?
S. Šaltenis. Čia jis praleistas. Man gerbiamasis V. Landsbergis padavė dar trečią variantą, jame irgi nėra to sakinio. Yra. Viskas gerai.
Pirmininkas. Jus tas tekstas patenkina?
Balsas iš salės. Mane patenkina.
Pirmininkas. Ar turėsite klausimų?
Balsas iš salės. Ar porą redakcinių pastabų galėčiau?
Pirmininkas. Pirmiausia paklauskime, ar nėra klausimų? Gerbiamieji deputatai! Kadangi tekstas buvo suredaguotas pertraukos metu, kaip aš supratau, padauginti jo nebuvo galimybių. Esmė nelabai skiriasi nuo to, kas mums išdalinta, o pačią redakciją prašyčiau išklausyti.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Pradžioje yra "į šviesų rytojų". Mums tas "šviesus rytojus" jau taip įkyrėjo. Gal pakeiskime?
Pirmininkas. Kad, rodos, nėra tokių žodžių. Prašau paskaityti pradžią.
Balsas iš salės. "Lietuva po kruvinų istorijos pamokų prisikelia šviesiam ir teisingam gyvenimui".
Pirmininkas. Ačiū. Jeigu daugiau klausimų neturite, tada prašau deputatą A. Sakalą.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Pora redakcinių pastabų. Pritardamas tam intarpui, kurį padarė gerbiamasis deputatas S. Šaltenis, aš norėčiau tiktai 1-oje pastraipoje pasiūlyti ne "griūvančią ekonomiką", o "sugriuvusią ekonomiką", kaip iš tikrųjų ir yra. Ir paskui 3-oje pastraipoje yra toks terminas "nužmogintos visuomenės ydos". Manyčiau, kad reikėtų praleisti žodį "nužmogintos". Tiesiog "visuomenės ydos". Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prieš leisdamas jums kalbėti toliau, norėčiau pasiklausti, ar nevertėtų mums balsavimu pritarti kreipimosi esmei, o redakcines pataisas atiduoti raštu. Mes sutaupytume daug laiko. Jeigu tie žmonės, kurie rengė projektą, sutiktų su jumis, tada pataisytų, o jeigu nesutiktų, tektų dėl tų pataisų balsuoti. Ar nebūtų galima taip padaryti? Ar nebūtų greičiau?
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Man rodos, kad galima šitą dokumentą priimti.
Pirmininkas. Aš atsiprašau, gerbiamasis deputate. Ar sutinkate, kad dabar būtų balsuojama dėl priėmimo iš esmės?
S. Šaltenis. Iš esmės sutinku.
Pirmininkas. Prašau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad šitą dokumentą priimtume? Be jokios abejonės, pataisyti.
V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Bet mes nežinome, kaip jį pataisyti, todėl ar verta dabar balsuoti? Mes juk iš karto priimame, ir viskas, jeigu bus pataisytas.
Pirmininkas. Aš norėčiau paaiškinti. Galbūt Aukščiausioji Taryba visiškai nenorės jo priimti. Tai tada nėra ko taisyti. Todėl aš ir norėčiau, kad jis būtų priimtas pagrindu, o tada jau taisytume toliau.
Prašau balsuoti. Kas už tai, kad šį dokumentą priimtume pagrindu?
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Pagrindu negali būti priimama. Tai gali būti daroma susirinkimuose, bet ne parlamente. Laikykimės reglamento.
Pirmininkas. Gerai. Ačiū. Bandau pasitaisyti.
Kas prieš? Prieštaraujančių nematau.
Prašau tada sakyti savo pastabas. Norėčiau pakartoti prašymą - redakcines pastabas teikti raštu.
J. Jurgelis (Molėtų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau atkreipti dėmesį į 3-ią punktą. Visai tikslios redakcijos aš neturiu.
Jeigu man būtų leista, šitą momentą norėčiau išskirti į atskirą sakinį, atskirą pastraipą, kad tas momentas išryškėtų. Jeigu leistumėte, aš perskaityčiau. Ar man pateikti tiesiai redakcinei komisijai?
Pirmininkas. Manau, kad geriau redakcinei komisijai. Gerbiamasis deputate Šalteni, ar jūs sutiktumėt, kol kalbės kiti deputatai, pagalvoti, kas galėtų būti redakcinės komisijos nariais ir redaguoti šitą tekstą?
Balsas iš salės. Norėčiau kartu su S. Šalteniu dalyvauti komisijoje.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Siūlau išbraukti "ne kurčias nugalėtojų triumfas". Kas čia tie nugalėtojai? Man rodos, čia esminė pastaba. Nereikia to iš viso. Nėra nugalėtojų, yra visi normalūs Lietuvos žmonės.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau gerbiamąjį deputatą.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš nenorėčiau sutikti, kad visas mūsų kaimas yra nugyventas. Tai būtų atskirų ūkių, atskirų žmonių įžeidimas. Siūlyčiau rašyti "pažemintas kaimas".
Pirmininkas. Ačiū. Prašau gerbiamąjį deputatą V. Terlecką.
V. Terleckas (Pilies rinkiminė apygarda). Siūlyčiau papildyti maždaug tokiu kvietimu: "Kviečiame visus Lietuvos žmones rimties, susitelkimo, ryžto, kantrybės; pasisakome prieš panikos kėlimą, gandų skleidimą. Įmonių, organizacijų, įstaigų vadovai - visi darbuotojai turi užtikrinti normalų darbo ritmą". Tai siūlau todėl, jog jau esu gavęs signalų telefonu, kad Respublikoje kyla panika.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau norinčių pasisakyti nematau. Prašau.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Tas kreipimasis, mano supratimu, nepaprastai skubotai parengtas. Čia mes net nepasveikiname tautos su valstybingumo atstatymu. Toliau, gerbiamieji, aš nenoriu sutikti kreiptis į tautą žodžiais "prasigėrę, apsivogę" ir t. t. Ar reikalingas šitas sakinys? Man atrodo, kad šita mūsų tautiečių kategorija nenulemia nei Lietuvos dabarties, nei ateities. Gerbkime savo tautą. Aš sutinku su deputatu V. Terlecku, kad reikia pakviesti tautą rimties, kantrybės, pasakyti, kad šitą išbandymo laikotarpį tauta iškentėtų.
Pirmininkas. Prašau deputatą A. Patacką.
A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Ką mes darome? Juk yra poetinis, subjektyvus tekstas ir grynai emocinis kreipimasis. Jeigu teisininkai, ekonomistai pradės jį redaguoti, tai mes niekados nebaigsime. Arba mes jį priimame iš viso tokį, koks jis yra, arba nepriimam. Jokios pastabos, jokie taisymai čia nepadės.
Pirmininkas. Ačiū. Leiskite man šiek tiek nesutikti su deputato A. Patacko pastaba, nes buvo ir kitokių nuomonių. Manau, būtų naudinga, kad visi žmonės, kurie pateikė pastabų, susirinktų čia pat salėje, jas aptartų, suderintų ir pateiktų galutinį tekstą. Ar galima tai padaryti?
Balsas iš salės. Ir deputatas K. Saja.
Pirmininkas. Mielai sutikčiau, jeigu tai būtų padaryta šiek tiek vėliau, nes deputatas K. Saja, kol bus taisomas šitas tekstas, turėtų pristatyti Kreipimąsi į Lietuvos tautines bendrijas.
Atsiprašau, gerbiamasis deputate, matau, kad dar bus pastabų.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Tai nesusiję su komisijos veikla.
Pirmininkas. O su kuo?
B. V. Rupeika. Kreipimesi užsiminta apie žmones, kurie šnipinėjo. Aš noriu pasiklausti visų pirma Prezidiumo vadovo ir kolegų deputatų, ar mes nesikreipsime, galbūt truputį vėliau, į Lietuvos žmones, siūlydami slaptųjų tarnybų užverbuotiesiems patiems atsisakyti tokios veiklos? Puikiai žinome ir iš publikacijų, ir iš savo kai kurių deputatų skaudžios patirties, jog daugelyje vietų, tiek gamybinių, tiek negamybinių, egzistuoja sistema, kurios tikslas yra ne tik stebėti, bet ir pranešinėti. Šios sistemos egzistavimas sukuria nepasitikėjimo, o kai kada ir panikos arba gandų atmosferą. Džiaugčiausi, jeigu sutiktumėte vėliau paskelbti tokį kreipimąsi.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Kiek aš žinau, panašus dokumentas yra rengiamas. Šiandien mes dar turėtume aptarti savo tolimesnių darbų tvarką ir, matyt, bus aišku, kas jį rengia. Tada ir jūs galėtumėt prisijungti.
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš tik nenorėčiau sutikti su deputato nuomone, kad Prezidiumo nariai turi prioritetą kelti iniciatyvą.
B. V. Rupeika. Jie turi iniciatyvą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatė N. Ambrazaitytė taip pat nori pasakyti pastabą.
N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Siūlau, kad šiuo svarbiu Lietuvai momentu Lietuvos Aukščiausioji Taryba priimtų kreipimąsi į Lietuvos visuomenines ir kūrybines organizacijas, prašydama, kad jos kreiptųsi į atitinkamas Tarybų Sąjungos organizacijas. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Bažnyčia kreiptųsi į Bažnyčią, kultūros darbuotojai į kultūros darbuotojus.
Pirmininkas. Ačiū. Štai gražus pavyzdys iniciatyvos, apie kurią kalbėjo deputatas B. Rupeika.
Prašau, gerbiamasis deputate K. Saja, jūsų eilė.
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Nežymiai pataisytas projektas. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos tautines bendrijas.
Pirmininkas. Ačiū. Ar turėsite klausimų? Pastabų? Prašom deputatą V. Šadreiką.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Turėtų būti "paskelbusi".
Pirmininkas. Taip ir pataisyta. Tiktai tekste buvo kitaip, bet perskaityta buvo gerai.
V. Šadreika. Žodis "pergalė" neturėtų būti vartojamas paskutiniame sakinyje. Reikėtų surasti kitą. Manau, kad gerbiamasis rašytojas tikrai suras.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate Balcevičiau.
Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau kreipimąsi papildyti tokiu sakiniu: "Visi Lietuvos valstybės žingsniai, politiniai ir ekonominiai sprendimai bus daromi, atsižvelgiant į visų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų interesus, nepažeidžiant jų nacionalinio orumo ir teisių". Po paskutinės pastraipos parašyti dar tokį sakinį: "Kartu į demokratiją, žmogaus vardo vertą visuomenę. Už jūsų ir mūsų laisvę!"
Pirmininkas. Ačiū. Ar autorius neprieštarautų?
K. Saja. Buvo čia pasakyta gražių žodžių, bet buvo ir trafaretinių. Nemanyčiau, kad čia reikia viską taip mechaniškai perkelti. Kokia jūsų nuomonė?
Z. Balcevičius. Aš nesutikčiau, kad "užtikrinimas" tai trafaretinis žodis. O paskutinius gal ir galima dėl grožio...
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau pastabų nematau. Atsiprašau, yra. Prašom deputatą Č. Stankevičių.
V. Stankevičius. Sutinku su deputato Z. Balcevičiaus pasiūlymu. Tačiau vargu ar gerai taip išdėstyti mintį. Juk garantuodami lygybę piliečiams mes kartu garantuojame ir bendrijoms.
K. Saja. Ačiū. Čia praktiškai yra pakartojama tas pats, kas jau pasakyta kitais žodžiais.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau deputatą V. Jarmolenką.
V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Pritariu gerbiamajam K. Sajai. Aš pasisakau prieš priedą "už mūsų ir jūsų laisvę". Mes esame visi lygūs Lietuvos piliečiai, ir, man atrodo, reikia prie šito nuo šiol priprasti.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Pasisakys deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau kaip tik pritarti gerbiamojo Z. Balcevičiaus pasiūlymui dėl antrosios pastraipos. Tai kas, kad šiek tiek pasikartoju. Jeigu tautinėms bendrijoms, Lietuvai geriau, tai ar mums nuo to blogiau? Man rodos, kad tik geriau. O pačią pabaigą prašome tvarkyti savo nuožiūra, jei manot, kad nereikalingas tas šūkis ar trafaretas.
Pirmininkas. Ačiū. Tai ką dabar turėtume daryti? Galbūt gerbiamieji deputatai - Z. Balcevičius ir K. Saja - šiek tiek prisėstų, pasižiūrėtų, kaip derinasi abiejų tekstai ir paskui mums pateiktų suderintą variantą. Tiktai nebeišeikit į kitą patalpą, nes nebeužteks balsuojančių.
Č. V. Stankevičius. Norėčiau, jums leidus, pasinaudoti Prezidiumo pavedimu. Atsakydamas į Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto biuro perduotą laišką, Prezidiumas išreiškia savo palankų požiūrį į prašymą dėl Aukščiausiosios Tarybos gaunamų telegramų.
Pirmininkas. Buvo prašyta perduoti telegramas susipažinti Centro Komitetui. Turbūt Aukščiausioji Taryba neprieštaraus? Ar nėra prieštaraujančių? Tada ačiū.
Kreipimasis į TSRS vyriausybę, būtent armijos klausimais. Kalbės deputatas M. Laurinkus.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Jau rengiant šito dokumento projektą, kilo daug klausimų ir abejonių. Dar daugiau jų iškilo, priėmus Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Jūsų rankose yra prieš keletą dienų rengtas dokumento projektas, Kreipimasis TSRS Prezidentą. Ar reikėtų man jį čia paskelbti?
Pirmininkas. Aš matau, kad ne visi deputatai turi. Prašom perskaityti.
M. Laurinkus. "Kreipimasis į TSRS Prezidentą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi lietuvių tautos įgaliojimais, pareiškia:
1. Lietuvos vyriausybė netrukdys Tarybinės armijos dalinių, apibrėžtam laikui dislokuotų Respublikos teritorijoje, veiklai, siekdama derybų su TSRS vyriausybe dėl tų dalinių statuso. Kol tai nebus išspręsta, TSRS ginkluotosios pajėgos, vidaus ir pasienio kariuomenė neturėtų vykdyti Respublikos teritorijoje manevrų, perdislokavimo ir be Lietuvos vyriausybės sutikimo nedidinti esamo kontingento. Tuo pačiu Respublikos vyriausybė užtikrins Tarybinės armijos karių, karininkų ir jų šeimų saugumą Lietuvoje.
3. Prašome Jus, gerbiamas TSRS Prezidente, duoti atitinkamus nurodymus TSRS vyriausybei".
Pirmininkas. Prašau. Ar tai būtų alternatyviniai dokumentai ar du dokumentai?
M. Laurinkus. Kai kurie dalykai vis dėlto keičiasi iš esmės. Galima pavadinti ir alternatyviniais.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom paskelbti.
M. Laurinkus. "Kreipimasis į TSRS Prezidentą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktu dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, pareiškia:
Pirmininkas. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja? Prašau, gerbiamasis deputate V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Prieš priimdami ką tik perskaitytą kreipimąsi manau, turime išspręsti neatidėliotinus klausimus. Štai dėl ko. Po vakar paskelbto Nepriklausomybės Akto labai daug mūsų Respublikos piliečių masiškai palieka karinius dalinius ir grįžta į Lietuvą. O Tarybinės armijos karininkai juos vejasi ir gaudė pakelyje. Mes turime ginti Lietuvos piliečius teisinėmis priemonėmis, o tos teisinės priemonės yra tik tokios: vakar priimtas Laikinasis Pagrindinis įstatymas ir jo aštuntasis straipsnis. "Krašto apsaugą reglamentuoja įstatymas. Karo propaganda Lietuvos Respublikoje draudžiama". Vakar priimtame įstatyme pasakyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja iki šiol priimti tarybiniai įstatymai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Taigi visi karinę tarnybą liečiantys įstatymai (mūsų Baudžiamasis kodeksas, jo 79-asis, 210-asis, 211-asis straipsnis, visi Administracinės teisės pažeidimų straipsniai, taip pat Visuotinės karinės prievolės įstatymas) mūsų Respublikoje galioja. Todėl, siekdami išvengti nereikalingos konfrontacijos su TSRS ginkluotųjų pajėgų vadovybe, turėtume sustabdyti Visuotinės karinės prievolės įstatymą, nes 8-asis mūsų dabar galiojančios Konstitucijos straipsnis sako, kad krašto apsaugos klausimus reguliuoja mūsų Respublikos įstatymas. Tokio įstatymo kol kas mes neturime. Todėl, mano giliu įsitikinimu, reikėtų sustabdyti Visuotinės karinės prievolės įstatymą.
V. Landsbergis. Norėčiau paklausti gerbiamojo deputato V. Šadreikos ir deputato M. Laurinkaus. Ar tai yra tas pats sprendimų komplektas, kuris buvo parengtas anksčiau ir kurio ankstesnis Prezidiumas neaprobavo?
V. Šadreika. Tai tas pats. Aukščiausioji Taryba įpareigojo iki balandžio 1 d. tai padaryti. Gerbiamasis pirmininkas L. Sabutis, mes abu pavaduotojai kaip tik ir rengėme tą bendrą kompleksą skubėdami, kad galėtume pateikti šiai sesijai. Mūsų komisija praktiškai tą pavedimą būtų įvykdžiusi, jeigu šiandieną Aukščiausioji Taryba priimtų tokius įstatymus. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū jums. Ar deputatai turės klausimų?
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Jeigu mes dabar pasielgsime taip, kaip jūs siūlote, tada mums reikės stabdyti daug įstatymų ir pažeisim patį principą. Naikinsim, stabdysim ir panašiai. Nustatyta, kad tie įstatymai, kurie prieštarauja mūsų Respublikos Laikinajam Pagrindiniam įstatymui, negalioja.
Pirmininkas. Ačiū. Noriu paprašyti, kad deputatai, ypač sėdintys arčiau krašto, prieitų prie mikrofono.
V. Šadreika. Gerbiamasis kolega! Mano supratimu, reikia stabdyti šį Visuotinės karinės prievolės įstatymą, nes mūsų Laikinajame Įstatyme neapibrėžta karinė prievolė mūsų Respublikoje. Kadangi nenustatyta, mes turime sustabdyti, kad galėtume pradėti derybas. Kitaip manęs niekas neįtikins. Gal aš neįtikinamai paaiškinau, bet tikrai, gerbiamieji deputatai, būtina tai padaryt.
Pirmininkas. Ačiū. Dar yra klausimų. Pasisakymai bus vėliau. Prašom deputatą V. Katkų.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda).Gerbiamasis V.Šadreika tikriausiai praleido Laikinojo Įstatymo 39 straipsnį, kur sakoma, kad lietuviai ir Lietuvos piliečiai privalo saugoti Lietuvos valstybės interesus ir ją ginti. Karinė tarnyba Lietuvos Respublikos kariuomenėje - garbinga Lietuvos piliečio pareiga. Taigi aš nematau jokios kolizijos. Šitas straipsnis yra aptartas.
V. Šadreika. Atleiskit, kurį jūs straipsnį cituojat, kolega?
V. Katkus. 39-ąjį. Kur yra piliečių pareigos.
V. Šadreika. Gerbiamasis kolega, tai yra tik konstitucinė deklaracija, bet nenustatyta nei dėl šaukimo į karinę tarnybą, nei dėl jos atlikimo. Todėl pas mus galioja tas Tarybų Sąjungos visuotinės karinės prievolės įstatymas. Čia yra deklaracija.
V. Katkus. Konstitucinė norma, bet ne deklaracija.
Pirmininkas. Ačiū. Matau, kad deputatai pradeda dialogą. Prašom deputatą E. Jarašiūną.
E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Jūs čia kalbat apie Visuotinės karinės prievolės įstatymą, apie konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius. įstatyme kalbama apie tarybinio piliečio pareigas. Norėčiau paklausti, ar mes ir toliau esame tarybiniai piliečiai? Ten nekalbama apie Lietuvos Respublikos piliečių pareigą. Nėra subjekto.
V. Šadreika. Kolega, mes pradėsim teorinį ginčą. Nuo vakar mes nesam tarybiniai piliečiai, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Minėtas 39-asis Laikinojo Įstatymo straipsnis grynai deklaruoja, kad yra šventa pareiga. Bet dėl tarnybos atlikimo, šaukimo ir taip toliau nėra tokio įstatymo.
Pirmininkas. Jūs norit papildyt klausimą?
Balsas iš salės. Mes vakar panaikinom Sąjungos Konstitucijos, LTSR Konstitucijos galiojimą, kuriose buvo numatytos tos prievolės. Dabar šitų prievolių teisiškai nėra. Kaip tada suprasti šitą papildomą žingsnį, kai pagrindiniai aktai panaikina, o mes imamės kokių specialių...
V. Šadreika. Jeigu būtų Lietuvos Respublikos karinės prievolės įstatymas, tada tikrai nereikėtų tokio žingsnio. Tokio karinės prievolės įstatymo mes Lietuvos Respublikoje neturime.
Balsas iš salės. Bet ar galioja Lietuvos Respublikoje sąjunginiai?..
Pirmininkas. Aš leidžiu sau nutraukti teorinį ginčą, gerbiamasis deputate, ir pateikiu klausimą deputatui Z. Vaišvilai.
Baisas iš salės. Siūlau nutraukti klausimus, pasisakymus, nes klausimai virsta diskusijomis.
Pirmininkas. Aš kaip tik norėjau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad jie dabar klaustų, bet ne diskutuotų. Ar dar turite kas nors klausimų? Prašom deputatą M. Čobotą.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Ar jūs specialiai nieko neparašėt apie karinių komisariatų likimą? Matyt, irgi reiktų pabrėžti, kad jie mums nereikalingi. Ir antras klausimas. Yra toks pasakymas "svetimos valstybės”. Gal paryškinkim "svetimos, bet draugiškos". Kad sušvelnintume.
V. Šadreika. Aš atsakau deputatui M. Čobotui. Vakar buvo priimtas mūsų įstatymas, kad visi sąjunginiai-respublikiniai organai pereina Respublikos žinion. Vadinasi, Lietuvos TSR komisariatas jau yra Lietuvos Respublikos žinioje.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamieji. Deputatas Č. Stankevičius paskaitys labai trumpą pareiškimą.
Č. V. Stankevičius. Aš suprantu, kad čia nelogiškas pasiūlymas. Siūloma priimti įstatymą, kildinamą iš negaliojančios Konstitucijos 70 straipsnio. Gal mes šitą problemą galėtume išspręsti, labai nežymiai pakeitę pateiktus įstatymų projektus, t. y. nesustabdyti, bet pripažinti netekusiais galios nuo 1990 m. kovo 11 d., neaiškindami, ar jie automatiškai neteko galios?
Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Tai dar vienas šios dienos pavyzdys, kai mes psichologiškai nesuprantam, ką padarėm vakar. Kad visiškai aiškiai išspręstume šitą klausimą, siūlau priimti trumpą nutarimą, kuriuo TSRS ginkluotosios pajėgos skelbiamos svetimos šalies pajėgomis. Tada viskas automatiškai išsisprendžia. Tada tas kreipimasis tinka, ir svetimos valstybės negali kviesti jaunuolių tarnauti.
Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas A. Butkevičius.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Siūlyčiau atsižvelgti į gerbiamojo V. Šadreikos ir gerbiamojo Č. Stankevičiaus pasiūlymus. Jeigu šitas ginčas kyla čia, vadinasi, jis gali kilti ir kitose vietose. Bus paprasčiau naikinti šituos veikiančius įstatymus.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatė V.Jasukaitytė.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Man iš tikro nepaprastai gaila, kad kareivių klausimas susilaukia tiek įvairių interpretacijų. Klausimas, kuris yra pats skaudžiausias. Dabar norėčiau (manau, kad juristai išsiaiškins dėl šitų įstatyminių dalykų) porą žodžių dėl to kreipimosi į Prezidentą.
Pirmininkas. Ačiū deputatei. Jums bus klausimų.
Balsas iš salės. Ar skaičius 50 tūkstančių tikslus?
V. Jasukaitytė. Apytikris.
V. Šadreika. Apie 48. Už Respublikos ribų 38 tūkstančiai.
V. Jasukaitytė. Reikėtų daugiau pasitikėti šitoje komisijoje dirbančiais žmonėmis. Ten suplaukia duomenys, kurių kiti, kaip aš matau, net neįsivaizduoja. Ačiū už dėmesį,
Pirmininkas. Ar kas nors nori paklausti deputatės V. Jasukaitytės? Ar tik pasisakyti? Prašau atleisti, deputate L. N. Rasimavičiau, bet deputatas V.Katkus jau seniau stovi prie mikrofono. Prašau.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Siūlau atsisakyti emocingų kalbų ir pereiti prie konstruktyvių sprendimų ir pasiūlymų. Visi mes šitą padėtį puikiai žinome. Bet mums reikia konstruktyvių sprendimų.
Pirmininkas. Ačiū. Priimu deputato V. Katkaus repliką kaip pastabą posėdžio pirmininkui.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Tų vaikinų, kurie jau iš Tarybinės armijos pabėgo ir peržengė Lietuvos sieną, atgal grąžinti jokiu būdu negalima. Tie, kurie bus pagauti pakeliui, mūsų jurisdikcijai kol kas nepriklauso. Kad nebūtų ginčo šiuo klausimu, mes vakar priėmėme priedą Nr. 4 - "Nutraukti 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos, taip pat TSRS ir sąjunginių įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų", visai nekenktų, kad čia pridėtume "tarp jų ir karinės prievolės įstatymų galiojimą". Tada daugmaž išsispręstų.
Pirmininkas. Ačiū. Nori pasisakyti deputatas K. Motieka.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pradėti nuo to, kuo baigė gerbiamasis L. Rasimavičius. Manyčiau, kad kaip tik ten nemaišytų toks intarpas. Primenu, kad tarp septynioliktosios sesijos nutarimų yra ir nutarimas dėl kariuomenės. Ten užrašyta, kad mes negalime traukti nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn. Šitų įstatymų veikimas yra sustabdytas. Kita vertus, yra rengiama alternatyvinė tarnyba.
Ir 2-me straipsnyje būtų toks nežymus pakeitimas. Aš prašyčiau nemanyti, kad konkuruoju su jūsų variantu. Siūlau taip: "Lietuvos žmonės ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba nori, kad už Lietuvos ribų esantys Respublikos piliečiai - kareiviai, karininkai ir jų šeimos - būtų apsaugoti (čia nebuvo to žodžio) ir nedelsiant - saugiai grąžinti į Lietuvą”.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas M. Laurinkus anksčiau prašė žodžio.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Aš turiu keletą pastabų. Visų pirma dėl deputato V. Šadreikos. Kodėl jis tą klausimą taip kelia? Todėl, kad tai, kas mums aišku, nėra aišku kitiems. Kam kitiems? Karininkams, atvykstantiems čia paskui pabėgusius kareivius. Kodėl, kokiu pagrindu jie negali imti jėga atgal? Štai dėl ko kyla tas klausimas. Nėra aišku šiuo metu dirbančiai komisijai, kuri iki šiol stengdavosi perkelti mūsų kareivius arčiau tarnauti, perkelti į kitą dalinį, Dabar, vadinasi, ji niekur neperkels. Ji pasakys, dėl ko taip daro ir gali pagrįsti savo sprendimą. Tai nebus savavališki veiksmai.
O toliau siūlyčiau šitaip padaryti. Aš sutinku su gerbiamojo K. Motiekos pastaba, kad daug klausimų kyla dėl Saugumo statuso, kadangi tai yra taip pat ir sukarinta įstaiga, ir daug kas tinka čia. Jeigu išvedama visa kariuomenė, tai išvedamas visas Saugumas su viskuo. Reikia tuos dalykus svarstyti.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar jums nebūtų priimtina ta formulė, kurią pasiūlė deputatas Č.Stankevičius? Joje sakoma: ne sustabdyti galiojimą, o pripažinti negaliojančiais, konstatuoti faktą. Ir tai būtų viename dokumente.
Balsas iš salės. Bet nurodant, kad tai įvyko nuo vakar dienos, nuo Nepriklausomybės paskelbimo momento, o ne nuo šios dienos.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputatas Č. Stankevičius galėtų perskaityti tekstą. Šiek tiek vėliau bus pataisytas. Ačiū.
Ar stovintieji prie mikrofono nori paklausti, ar pasisakyti? Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas. Pasisakyti.
Pirmininkas. Atsiprašau. Prašom deputatą Z. Juknevičių.
Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš noriu trumpai pasisakyti. Mano požiūriu, nepriimtinas nei deputato V. Šadreikos siūlymas, nei pasiūlymas realizuoti jau vakar mūsų priimtą 4 -ąjį aktą. Mano supratimu, kad viskas būtų aišku, mums reikia pasinaudoti Aukščiausiajai Tarybai suteikta galimybe išaiškinti įstatymą. Reikėtų surinkti visus tuos (nes praktikoje ne visiems gali būti aišku), kurie sustabdyti, surinkti juos, ir tame išaiškinime pasakyti, kad visos šiuo metu iškeltos baudžiamosios bylos turi būti nutrauktos pagal 79, 210 ir 211 straipsnius. Ir visi nuteistieji per tą laikotarpį turi būti reabilituojami, jie yra reabilituojami. Tai ir su A. Sakalausko byla susijęs atvejis bei kiti.
Pirmininkas. Aš norėčiau jūsų paklausti, kiek tai galėtų užtrukti?
Z. Juknevičius. Tai galėtų užtrukti. Rytdienai būtų galima.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš pirmiausia noriu pasisakyti procedūros klausimu. Nederėtų niekada svarstyti po du klausimus iš karto. Mes pradėjom svarstyti kreipimąsi, dabar pradėjome svarstyti: priimti ar nepriimti kokį įstatymą. Aš turiu pasiūlymą. Vienas pasiūlymas - kreipimosi klausimu. Aš siūlau balsuoti pateiktą deputato K. Motiekos redakciją, o antruoju klausimu siūlau, jeigu reikia, sudaryti komisiją ir nesvarstyti jokių klausimų ekspromtu, kad komisija pateiktų įstatymo projektą. Ir apskritai šitą reikėtų prisiminti visam laikui.
Pirmininkas. Ačiū gerbiamajam deputatui už pastabas. Tik noriu priminti, kad mes dar neturime sudarytų komisijų ir pradėjome iš esmės dirbti tik nuo vakar. Išankstinis pasirengimas yra gana sunkus. Ačiū. Kas dar nori ką nors pasakyti? Deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš tikrai palaikau gerbiamąjį akademiką E. Vilką, kad reikia priimti kreipimąsi, koks pateiktas gerbiamojo K. Motiekos ir gerbiamojo M. Laurinkaus, su visais papildymais, ir visus prašau balsuoti už jį, už tą kreipimąsi. Tai viena. Antra. Prašau, kad būtų vis dėlto sudaryta komisija tiems pasiūlymams, kuriuos aš pateikiau, nes tai yra gyvybinis reikalas. Supraskite, už Respublikos ribų tarnauja 38 tūkstančiai jaunuolių. Jų likimas mūsų rankose. Ir tai galima būtų parengti šiandien, o rytdienai pateikti. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū jums. Kalbės deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Kreipimasis, matyt, ne į Prezidentą, o į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
Pirmininkas. Ačiū. Ar nebūtų priimtinas toks formulavimas? Ypač noriu paklausti projekto autorių. Padauginti šįvakar pataisytą projektą vargu ar begalima. Gerbiamasis deputate M. Laurinkau, ar galėtų jūsų kreipimasis palaukti iki rytojaus ryto? Jūs jį pataisytumėt, padaugintumėt, ir deputatai, atėję į sesiją, jį turėtų.
M. Laurinkus. Iki kada šiandien tęsis sesija?
Pirmininkas. Aš nemanau, kad šiandien turėtų tęstis ilgiau kaip iki 19 valandos. Laikas pereiti prie normalesnio darbo ritmo. Projekto autorius sutinka šį kreipimąsi atidėti iki rytojaus ryto, tada mes jį pataisytą turėsime rankose. O dabar grįžkime prie dviejų Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, kuriuos pateikė deputatas V. Šadreika. Jie labai trumpi. Aš noriu paklausti, ar jie svarstytini, ar sutinkate juos svarstyti? Jų tekstų neturite, bet jie - vos vienas sakinys. Ir vienas, ir kitas.
Galima? Taigi, man atrodo, aš perskaitysiu dar kartą tekstus su deputato Č. V. Stankevičiaus pataisymu, juo labiau, kad autorius su juo sutiko. Turint galvoje, kad išaiškinimas, kurį minėjo deputatas Z. Juknevičius, taip pat, matyt, turi būti. Aš noriu paklausti deputato Z. Juknevičiaus, ar nesikirs vienas su kitu nutarimas dėl pripažinimo negaliojančiais ir išaiškinimas?
Z. Juknevičius.Man atrodo, nesikirs, nes išaiškinimas bus kur kas platesnis.
Pirmininkas. Ačiū. Taigi teisinės kolizijos nebus, jeigu mes priimsime šitą, o paskui dar ir išaiškinimą. Skaitau tekstus: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. "Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios Lietuvos Respublikos teritorijoje."
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria pripažinti 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karines prievolės įstatymą netekusiu galios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d." Toks tekstas.
V. Landsbergis. Atleiskite. Ar negalima būtų pasakyti, kad tas įstatymas neveikia, negalioja Lietuvoje? Atleiskite, deputate, ar negalima būtų pasakyti tiesiog, kad jis negalioja?
V. Šadreika. Jeigu galima, gerbiamasis Pirmininke, su jūsų konstatacija visiškai sutinku, jog būtent Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad toks ir toks įstatymas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja.
Pirmininkas. Gal būtų man leista, nors pirmininkui tai ir nedera? Man atrodo, jeigu mes pasakysime, kad mes laikome, tai gali kiti pasakyti, kad jie laiko kitaip. Man atrodo, kad mes turime konstatuoti.
V. Šadreika. Dėl kitų Baudžiamojo kodekso 79, 210, 211 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pripažinimo negaliojančiais, tai juk yra Tarybų Sąjungos normos, inkorporuotos į mūsų Baudžiamąjį kodeksą, todėl jas reikia pripažinti negaliojančiomis.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau gerbiamąją deputatę.
Balsas iš salės. Aš noriu paklausti, kaip turėtų būti, kad nebūtų užmiršta ta žmonių grupė, kurie norėtų eiti į kariuomenę? Ir dar tokių atsiras, kurie norės eiti į kariuomenę. Prašau šitą įtraukti.
V. Šadreika. Gerbiamoji deputate, aš manau, štai kaip turi būti sprendžiama. Priimtas mūsų Nepriklausomybės aktas, priimti kiti dokumentai, prasidės derybos. Mūsų naujai sudaryta Vyriausybė ves derybas. Ir, žinoma, jeigu Lietuvoje atsiras tokių Lietuvos piliečių, kurie norės tarnauti Tarybų Sąjungos armijoje, tai jie vyks į užsienio valstybės armiją, būtent pasisamdyti, kaip į Jungtinių Amerikos Valstijų armiją, gali ir į kitų šalių. Tik taip supranta mūsų komisija.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs tada nesiimtumėte suformuluoti pagal padarytas pastabas, išreikštas nuomones (aš manau, kad tai ilgai netruks) ir paskelbti tekstus.
Kreipimosi ,,Lietuvos žmonių kvietimas santaikai" projekto svarstymas
S. Šaltenis (Utenos rinkiminė apygarda). Po redagavimo taip atrodo tas dokumentas. "Lietuvos žmonių kvietimas santaikai. Išsipildė Lietuvos žmonių lūkesčiai! Lietuva po kruvinų istorijos pamokų prisikelia šviesiam ir teisingam gyvenimui. Džiaugdamiesi ir sveikindami suvokiame, kokį sunkų gavome palikimą: griūvančią ekonomiką, nugyventą kaimą ir miestą, ir patį žmogų. Kaip niekada mums reikalingas ryžtas ir tikėjimas savo jėgomis, trokštant matyti civilizuotą ir didžiai kultūringą Lietuvą garbingoje Europos tautų bendrijoje. Trumparegiški tarpusavio vaidai, pavydas, savųjų skirstymas į "blogus" ir "gerus" pagal anketinius duomenis, partiškumą ir tautybę, pamiršus sugebėjimus, gali būti pragaištingas. Net ir smukę, negailestingos sistemos palaužti, suklaidinti, sukiršinti, prasigėrę, mele ir nedorybėse paskendę, šnipinėję, skundę, melagingai kaltinę savo artimą - visi yra tos pačios motinos Lietuvos vaikai: niekam neturi būti užkirsta galimybė prisikelti, išpažinti savo kalies ir sugrįžti į doros kelią. Nepriklausomybė - tai ne rūstus paskutinis teismas, ne aklas atpildo siekimas, ne laimėtojų triumfas, o mūsų istorinio susitaikymo, mūsų garbės, meilės ir atgimimo nenutrūkstantis kelias". (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Ar jau būtų galima balsuoti?
V. Landsbergis. Aš norėčiau padaryti redakcinių pastabų. Nežinau kodėl, bet girdėjau kalbant apie nugyventą kaimą. Suderinote? Taip. Aš tą kaimą kitaip įsivaizduočiau, gal sutrikdytą.
S. Šaltenis. "Nugyventas”, vadinasi, mes visi nugyventi. Mes sakome, kad ir miestas, ir kaimas, ir mes patys nugyventi. Tai - visos sistemos produktas.
V. Landsbergis. Man atrodo, tai pernelyg literatūriška. Kažin ar žmogui bus suprantama, kad jis yra nugyventas. Gal tikrai "išvargintas žmogus" būtų suprantamiau. Jūs manote, kad tai neturi reikšmės? Aš manau, kad turi. Aš labai norėčiau, kad kur nors būtų akcentuojamas darbas, kad darbas turi būti gerbiamas pas mus. "Pamiršus darbą ir sugebėjimus".
S. Šaltenis. Tai gal jūs, profesoriau, ir pataisykite.
V. Landsbergis. Ne, ką aš taisysiu. Paimkite ir pažiūrėkite.
A. Degutis (Ariogalos rinkiminė apygarda). Norėčiau prisidėti prie gerbiamojo profesoriaus žodžių. Susitikau su kaimo žmonėmis, dabar ilgą laiką bendrauju su jais. Jie tikrai įsižeis dėl "nugyvento kaimo", tarsi jie patys ir nugyveno. Aš tokių pokalbių esu girdėjęs, ir reikėtų sušvelninti, nes tie žmonės tikrai nėra patys kalti, kad taip yra įvykę. O čia atrodo, lyg jie patys nugyveno.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą K. Sają.
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Aš nenoriu užgauti prieš mane kalbėjusio jauno savo kolegos. Bet mes esame iš tikrųjų nugyventi. Mes atpratome suvokti metaforą. Šis kreipimasis prilygsta gražiam manifestui, tai yra gražiausias dokumentas, po mūsų laisvės, ką mes vakar priėmėme. Aš galvoju, išmokim, pajauskim poetinį žodį. Argi mūsų kaimas iš tiesų nenugyventas? Jei jame pasitaiko gerų kolūkių, tai dar nereiškia, kad jis yra nenugyventas, mielieji. Ar mes visi suvoksime tik biurokratinę kalbą? Aš labai kviečiu balsuoti ir nustoti diskutuoti. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba pritartų deputato K. Sajos pasiūlymui, aš supratau, kalbant biurokratine kalba, nutraukti diskusijas.
V. Landsbergis. Aš nenorėčiau pritarti deputato K. Sajos požiūriui. Aš taip pat esu važinėjęs po kaimus ir kalbėjęs su žmonėmis. Žinau, kad kai kada net kokia nors užuojauta ir tai įžeidžia, ir žmonės nesupranta, jiems atrodo, kad juos žemina. Labai atsargiai reiktų elgtis su šiom labai gražiom poetinėm metaforom ten, kur jos gali būti nesuprastos.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Ar galima pasiūlyti kompromisinį variantą?
Pirmininkas. Prašom.
E. Grakauskas. Man rodos, toks būtų kompromisinis terminas - "alinamą kaimą ir miestą".
V. Landsbergis. Buvo gražus pasiūlymas - "nuskriaustą kaimą”.
Pirmininkas. Gerbiamieji! Kada yra keli variantai dokumente, reikia balsuoti dėl kiekvieno. Vargu ar šį mūsų kvietimą galima laikyti parlamentiniu dokumentu, vis dėlto reikėtų mums susitarti, kaip yra gražiau, o ne balsuoti dėl kiekvieno žodžio. Taip, mes galime parašyti labai tiksliai, bet paskui jis niekam nebebus reikalingas.
Balsas iš salės. Arba mes jį priimam tokį, koks yra, arba sugebam parašyti geresnį. Tai yra emocinis tekstas, parodantis naujos Vyriausybės naują stilių. Mes mokam kreiptis į žmones ne vien biurokratine kalba, o gyvesne. Kas sugeba parašyt geresnį, tai tegu ir rašo. O jį baksnot tikrai neverta.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Dar noriu suteikti žodį deputatui R. Gudaičiui ir, matyt, pradėsim balsuoti.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš labai prašau gerbiamųjų deputatų balsuoti. Man atrodo, kad gerbiamojo deputato S. Šaltenio pateiktas dokumentas tikrai yra priimtinas. Nepamirškim, kad mus stebi dabar Lietuva, ir mūsų šita diskusija atrodo tikrai labai keistai.
Pirmininkas. Man atrodo, kad kaip tik Lietuvai stebint bus aišku, dėl ko mes priimam vieną žodį, o ne kitą. Kaip tik Lietuvoj ir supras, kad mes ne užgaut norėdami tai darom, o norėdami parodyti tikrąją padėtį ir mūsų kaime, ir mūsų mieste. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų galima būtų baigti diskutuoti, ir jeigu jūs neprieštaraujat, kviesčiau balsuoti.
V. Landsbergis. Kadangi dokumentą reikės pasirašyti man, tegu būna man palikta teise padaryti sprendimą tuo atveju, kur jums atrodo neesminis skirtumas, o man atrodo didesnis skirtumas.
Pirmininkas. Vis dėlto aš manau, kad Aukščiausioji Taryba turi spręsti. Jūs dar turite pasiūlymą?
V. Landsbergis. Aš noriu štai ką pasakyt. Žmonės skaitys tekstą, ir po juo bus mano parašas. Aš negaliu savintis poetinių tekstų autorystės.
V. Pikturna (Kretingos rinkiminė apygarda). Palaikydamas deputatą V. Landsbergį, gerbiamąjį Pirmininką, aš einu į kompromisą, kad rytoj parengsiu tekstą. Aš balsuoju prieš šį tekstą, kuris yra dabar pateiktas Aukščiausiajai Tarybai.
Pirmininkas. Gal jūs galėtumėt pateikti motyvus?
V. Pikturna. Toks kvietimas nekviečia tautos į santaiką.
Pirmininkas. Ir vis dėlto būtų gerai išgirsti motyvus, tada bus galima balsuojant žinoti, už ką balsuojama.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
V. Landsbergis. Galima atidėti.
V. Pikturna. Jeigu reikės, aš parengsiu.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Č. Stankevičius prieš tai prašė žodžio, paskui suteiksime jums.
Č. V. Stankevičius. Aš norėčiau pakviesti į santaiką gerbiamuosius deputatus, ir tai būtų pavyzdys, kviečiant į santaiką tautą.
A. Degutis (Ariogalos rinkiminė apygarda). Aš čia norėčiau paremti gerbiamąjį V.Pikturną. Pažiūrėkit, kokie žodžiai: "kruvinas, nugyventas", paskui "vaidai", "pavydas", "pragaištingas", "nehumaniškas", "prasigėręs", "melas", "nedorybė", "šnipinėjimas”, "skundai". Tokiais žodžiais kreipiamės į Lietuvos žmones. Taip yra, bet jie nežino, ko sulauksim rytoj. Mes dabar sutinkam juos tokiais žodžiais.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau trumpą repliką. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pasirašote dokumentus ne savo vardu, o Aukščiausiosios Tarybos įgaliotas, jūs pasirašot visų mūsų vardu. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Aš maniau, kad bus replika man. Gerbiamieji, kada mes negalim priimti tokių iš tikrųjų svarbių ir mums, ir Lietuvos žmonėms dokumentų vieningai, galbūt iš tikrųjų Lietuva, pamačiusi mūsų diskusiją, supras, kad mes norime tarti būtent tokį žodį, kuris būtų pats geriausias, pats tinkamiausias, mažiausiai įžeidžiantis ir labiausiai vienijantis. Matyt, niekas nesijaudins dėl to, kad šitą pareiškimą mes priimsime, tarkim, rytoj, suderinę tarpusavio nuomones. Laikau šitą diskusiją baigtą. Manau, kad rytoj mes galėtume priimti ir antrąjį dokumentą - Kreipimąsi į tautines bendrijas, nes jie yra tarpusavy labai susiję.
Kas už tai, kad priimtume šiandien gerbiamojo S. Šaltenio ir redakcinės komisijos pateiktą projektą? Alternatyva bus - kas už tai, kad pabandytume dar suderinti nuomones, jį toliau tobulindami ir skaitydami rytoj dar kartą. Kas už pirmąjį pasiūlymą, kad priiminėtume šiandien pateiktąjį dokumentą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Atsiprašau, ar deputatas A. Butkevičius ir kiti dalyvavo balsuojant, ar ne?
Pirmininkas. Prašau atleisti, gerbiamieji Balsų skaičiavimo komisijos nariai, jūs neturėtumėt kištis į balsavimą. Už pirmąjį variantą, už tai, kad šiandien priimtume. Ačiū. Kas už tai, kad ieškotume dar geresnio varianto ir rytoj balsuotume? Ar galima sužinoti rezultatus?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už pirmąjį variantą balsavo 59 deputatai. Už antrąjį - 45.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 7 deputatai.
Pirmininkas. Manau, kad tenka priiminėti šiandien. Kiek aš suprantu, iškilo pagrindinės dvejonės, pagrindinis nesutarimas dėl kaimo padėties įvertinimo. Ar autoriai sutinka, kad žodis "nualintas" būtų pakeistas kokiu nors kitu?
Balsas iš salės. Pats jokiu būdu nenoriu įžeisti to kaimo. Prašau pakeisti. Jeigu mūsų žmonės nesupras, tai tikrai galima pakeisti. Argi čia sunku?
Pirmininkas. Prašau deputatą L. Milčių. Mes balsavome, kad priiminėtume.
L. Milčius (Vilkijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aišku, labai gerai kaime gražūs žodžiai, tačiau kaimas atleis, jeigu tų gražių žodžių ir nebus tiek pasakyta. Jis laukia daug daugiau konkrečių darbų. Kokį mes bepriimtume šiandien kreipimąsi, svarbiausia sudaryt tinkamą agrarinę komisiją ir pradėti darbą. Laukia ekonominiai sprendimai, laukia kainų sprendimai ir kiti vyriausybiniai sprendimai. Negaiškime su gražiais žodžiais, pradėkim konkrečiai dirbti komisijose, tada duosim didesnę naudą. Ačiū. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Pritariu jūsų žodžiams. Prašau pasisakyti.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Ar būtų daugumai deputatų priimtinas žodis "nualintas"?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Jeigu jau įklimpom į redakciją. Autorius pasiūlė ieškoti konsensuso.
Kodėl aš keliu tą klausimą? Man atrodo, kad pasakymas "nugyventas kaimas" gali būti suprantamas taip, lyg patys kaimo žmonės jį nugyveno. Žinoma, galima suprasti ir kitaip. O galima ir taip. Aš nenorėčiau, kad būtų tokia galimybė. Štai ir viskas. Pasakyti "nuskriaustas kaimas" reikštų, kad kažkas kitas nuskriaudė.
Pirmininkas. Gerbiamieji! Naudodamasis pirmininko teise, nutraukiu diskusijas, nebeleidžiu pasisakyti niekam. Matau du variantus: “nuskriaustą", ir taip, kaip buvo - "nugyventą". Prašau balsuoti dėl tų variantų. Kadangi pirmasis buvo parašytas "nugyventą", pirmiausia balsuosime dėl to.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už "nugyventą kaimą"- 45 deputatai. O "nuskriaustą kaimą” pripažįsta 41 deputatas.
Pirmininkas. Kadangi nė vienas variantas nesurinko pusės balsų, esame krizėje. Gerbiamieji, ar mums nebūtų priimtinas variantas balsuoti ir priimti dokumentą ir leisti labiausiai besiginčijančioms pusėms surasti patį tinkamiausią žodį? Reikia dirbti konkrečius darbus, o mes labai ilgai gaištam su atskirais žodžiais. Leidžiu sau padaryti tokią pastabą. Prašau pasisakyti deputatą R. Ozolą.
R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Manau, kad ta diskusija yra ne tik savęs diskreditavimas, bet ir parlamento žeminimas.
Pirmininkas. Ačiū. Priimu.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavo 101 deputatas.
Pirmininkas. Kas prieš? Keturi. Kas susilaikė? Susilaikė 9. Kreipimasis priimtas. Ar gali autoriai pristatyti Kreipimąsi į tautines bendrijas? Prašom deputatą K. Sają.
LR AT kreipimosi į Lietuvos tautines bendrijas priėmimas
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Jeigu toliau taip dirbsime, matyt, reikės imti kalbos arbitrą, savo parlamente turėti nors vieną lietuviškai mokantį žmogų, kad tokių dalykų nebebūtų.
Dabar aš pradedu skaityti pataisytą savo Kreipimąsi. Tikiuosi jūsų pastabų.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos tautines bendrijas.
Pirmininkas. Ar galime balsuoti? Kas už tai, kad priimtume tokį tekstą, kuris buvo perskaitytas? Ačiū. Kas prieš? Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 118 deputatų.
Pirmininkas. Tekstas priimtas. Ačiū. Ar deputatas K. Motieka ir deputatas M. Laurinkus galėtų pristatyti suredaguotą tekstą?
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Jau parašė. Dabar nunešė spausdinti. Rytoj iš ryto turės kiekvienas deputatas.
Pirmininkas. Rytoj iš ryto. Labai gerai. Ar deputatas V. Šadreika turi tekstus? Prašau.
V. Šadreika. Prireikė ir gerbiamojo profesoriaus P. Kūrio konsultacijos. Su jo pagalba priėjome štai kokią išvadą.
Pirmininkas. Prašau dėmesio.
Nutarimo ,,Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje" priėmimas
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Projektas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 3 straipsniu, išaiškina, kad 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymas Lietuvos Respublikoje negalioja".
Pirmininkas. Niekas neprieštarauja? Galima balsuoti?
V. Šadreika. Aš siūlyčiau balsuoti. Gaila, nepasiėmiau mandato. Gal patikėsite.
Pirmininkas. Prašau balsuoti. Kas už tokį nutarimo tekstą, kaip buvo perskaitytas?
V. Šadreika. Gerbiamasis pirmininke, baigus balsuoti, norėčiau pasisakyti dėl antrojo projekto.
Pirmininkas. Palaukime balsavimo rezultatų.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 115.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau pristatyti antrąjį dokumentą. Prašau atleisti. Kas prieš? Kas susilaikė? Ačiū. Priimta vienu balsu. Prašau pristatyti.
V. Šadreika. Gerbiamieji deputatai! Pasikonsultavę su kitais deputatais, taip pat su gerbiamuoju profesoriumi P.Kūriu, priėjome išvadą, jog antrasis projektas, kuris čia buvo perskaitytas, turi būti toks Lietuvos Respublikos įstatymas: "Dėl kai kurių Lietuvos TSR (dar buvo) baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pripažinimo netekusiais galios".
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 79, 210, 211 ir Lietuvos TSR administracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 213, 2131, 2132, 2133, 2134 ir 2135 straipsnius".
(Vyksta diskusija. Negirdėti.)
G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Vakar mes priėmėm nutarimą dėl valstybės pavadinimo pakeitimo. Ten buvo pastaba, kad keičiami visi valstybiniai aktai, taip pat pavadinimas iš Lietuvos TSR į Lietuvos Respubliką. Ar čia nereikėtų atsižvelgti į šitą nutarimą?
V. Šadreika. Tai pavadinimas. Įstatymą mes privalome vadinti taip, kaip jis vadinasi. Naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso neturime. Todėl privalome vadinti senoviškai. Priešingu atveju nesusigaudysime savo teisės sistemoje.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Nematau daugiau klausimų. Atsiprašau. Prašom deputatą Z. Juknevičių.
Z. Juknevičius. (Negirdėti.)
V. Šadreika. Gerbiamasis kolega, galiu pasakyti štai ką. Teko man gal 11 metų rengti įvairius įstatymų projektus. Tai, kas yra inkorporuota į Baudžiamąjį kodeksą arba į kitą įstatymą, žinoma, galioja. Tai yra Lietuvos Respublikos norma. Todėl ji turi būti pripažinta. Ir aš nežinau, kokiu pagrindu Respublikos prokuroras nutrauks 45 bylas, iškeltas rudeninio šaukimo jaunuoliams.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Mes jau buvom susitarę, kad panašų dokumentą reikia priimti. Ir man truputėlį keista, kad dalis deputatų abejoja dėl jo reikalingumo. Man atrodo, mes dabar galim diskutuoti tik dėl to, koks jis turi būti. Apie tai prašau pasisakyti. Deputatas E. Jarašiūnas nori paklausti?
E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Ar nesutiktumėt, kad to akto turinys būtų perkeltas į ką tik priimtąjį aktą? Kaip išaiškinimas. Tokiu atveju visas tas mūsų ginčas būtų nereikalingas.
V. Šadreika. Gerbiamasis kolega! Mano supratimu, negali būti išaiškinimas. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas. Jeigu to nebūtų inkorporuota į Baudžiamąjį kodeksą, tokiu atveju tikrai užtektų išaiškinimo. Dabar turi būti įstatymas.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
V. Šadreika. Ir baudžiamąsias bylas nutraukti. Žinokit, pavasarinis šaukimas. Mūsų duomenimis, labai daug jaunuolių atsisakys ir neis. Pereinamuoju laikotarpiu mes neturėsime kaip gelbėti tuos, kurie liko už Respublikos teritorijos. Manau, kad gerbiamasis J. Prapiestis paklaus arba paaiškins.
Pirmininkas. Jūs klausti norit?
J. Prapiestis. Ne, aš tiktai pritarsiu.
Pirmininkas. Tai tada ačiū deputatui V. Šadreikai.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Man truputėlį nesmagu, kad teisininkai taip diskutuoja. Visų pirma dėl ko? Dėl to, kad jie pamiršta, kam šitą nutarimą dabar nori skelbti. Tiems, kurie nenori suprasti mūsų priimtų vakarykščių nutarimų. Taigi pakartojimas, kurios konkrečios normos, trukdančios saugoti mūsų kareivius, turi neveikti, man atrodo, niekam nepakenks. Ko jūs bijot to pakartojimo?
Pirmininkas. Ar įtikinami argumentai? Gerbiamasis deputate Žiemeli, ar jūs reikalaujat, kad būtų motyvacija, ir dėl to balsuoti? Ar atsiimat savo pasiūlymą? Ar autorius sutiktų įtraukti motyvaciją? Vadinasi, jūs sutinkat. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėt balsuoti už šį tekstą, jeigu jame įtraukta dar motyvacija? Jeigu jūs atsiimat savo paskutinį pasiūlymą, tada prašau balsuoti.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 109 deputatai.
Pirmininkas. Ačiū. Įstatymas priimtas. Prašau gerbiamąjį deputatą V. Šadreiką kartu su deputatu V. Žiemeliu įrašyti gražiai suformuluotą motyvaciją.
Sveikinimai Aukščiausiajai Tarybai
Gerbiamieji deputatai! Šiandien Aukščiausiąją Tarybą nori pasveikinti Šaulių sąjungos atstovai. Aš manau, kad mes jiems leisime tai padaryti.
Tribūnoje Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas Aleksandras Bendinskas.
A. Bendinskas. Lietuvos šaulių sąjunga, kaip valstybinė organizacija, tęsdama savo veiklą, sveikina visą Lietuvių tautą ir jos išrinktus tautos atstovus, Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, įvykdžiusią istorinį žingsnį, paskelbusią Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Šis Lietuvos žingsnis įpareigoja mus visus susitelkti ir vieningai siekti užsibrėžtą tikslų ir Lietuvos suklestėjimo.
Lietuvos šaulių sąjunga. toliau linkėdama sėkmingai veikti mūsų parlamentui, įsipareigoja padėti visomis sąlygomis, kad būtų Lietuva laisva, kad jos valstybingumas klestėtų. Pabaigoje mes prašome įgaliojimų iš jūsų, deputatai, padėti vainikus žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m. prie paminklo, kuris yra pastatytas Kaune. Ir žuvusiems sukilėliams, partizanams, politiniams kaliniams, atkovojusiems Lietuvos nepriklausomybę, ar ją paskelbus 1941 m. birželio 23 d. Taip pat mes prašome jūsų pastatyti paminklą žuvusiems ir nukankintiems 1941-1944 m., esant rudajai okupacijai, ir 1940-1990 m. visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Pirmininkas. Žodis deputatei N. Oželytei.
N. Oželytė-Vaitiekūnienė (Kalvarijų rinkiminė apygarda). Sveikinimo telegramos.
"Brangūs tautiečiai! Mūsų senoje sostinėje Vilniuje moterys ir vyrai, gavę lietuvių tautos pasitikėjimą ir mandatą, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos sustabdytas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas. Dar kartą nuo amžių prie Baltijos jūros gyvenanti lietuvių tauta, nors ilgos okupacijos siaubingai iškankinta, paėmė savos valstybės likimą į rankas ir išreiškė tvirtą valią tvarkyti jos reikalus ir jos santykius su kitomis valstybėmis. Kas šiuo punktu tautos žingsnius bandys trukdyti arba sustabdyti, įvykdys neteisingą aktą, pažeidžiantį tarptautinio teisingo gyvenimo principus.
Šiandien su pagarbos ir dėkingumo jausmais galvojame apie tuos, kurie dirbo, kovojo, kentėjo, žuvo už Lietuvos laisvę, apie šimtus tūkstančių brolių ir seserų, kurie buvo išvežti, taip pat apie tūkstančius lietuvių, kurie mokėjo net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis išlaikyti mūsų tautos brangiausius turtus, (...) kurie dabar yra bene svarbiausia laisvės atrama ir tuos, kurie krašte ir užsienyje nuolat stiprina mūsų viltis ir pasiryžimą.
Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Lietuva! Stasys Lozoraitis". (Plojimai.)
"Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba, susirinkusi savo plenumo posėdžio 1990 m. kovo mėnesio 11 d. Toronte, Kanadoje, su džiaugsmu sveikina naujai išrinktą prezidiumą, jo Pirmininką Ekscelenciją Vytautą Landsbergį ir Ministrų Tarybos Pirmininkę Kazimierą Prunskienę.
"Mes su jumis! Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!"- sveikina mus Niujorko menininkai. (Skaito pavardes. P l o j i m a i.)
“Mieli Pirmininke ir Tarybos nariai! Nuoširdžiai sveikiname Jus Lietuvos demokratinės valstybės atstatymo proga, kartu su jumis neapsakomai džiaugiamės šios dienos, 1990 m. kovo 11 d., pasiekimu. Linkime jums daug sėkmės ir laimės atstatyti didingą naują nepriklausomą Lietuvą. Širdingai - Bostono Amerikos lietuviai". (P l o j i m a i.)
"Sveikiname. Gavome džiugią žinią apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Mūsų nuoširdžiausia pagarba. Danijos-Lietuvos asociacija". (P l o j i m a i.)
"Pietinės Australijos moterys pabaltijietės džiaugiasi, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas įvyko bebaimėmis Sąjūdžio pastangomis. Pietinės Australijos Baltijos moterių sąjungos prezidentė". (P l o j i m a i.)
"Šią 50 metų lauktą džiaugsmo valandą esame kartu su visa brolių lietuvių tauta. Sveikiname gerbiamąjį Vytautą Landsbergį išrinkimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku proga. Sveikiname visus Lietuvos žmones, atgavus švenčiausią kiekvienai tautai - nepriklausomybę. Visa latvių tauta, Latvijos Liaudies Frontas širdimi ir darbais yra kartu su jumis. Latvijos Liaudies Fronto pirmininkas Dainis Ivans". (P l o j i m a i.)
"Paskelbus Tėvynės nepriklausomybę, sveikinu, džiaugiuosi, dėkoju. Dieve padėk. Vyskupas Vincentas Brizgys”. (P l o j i m a i.)
"Gerbiamasis Pone Pirmininke. Trokštu pareikšti savo džiaugsmą dėl to fakto, kad Lietuva susigrąžino nepriklausomybę ir norą, kad tolesnis jos realizavimo procesas vyktų kaip ligi šiol, taikiu būdu. Tikiu, kad pagrindiniai principai, kurie apibrėžia Lietuvos ir jos kaimynų santykius, bus partnerystės ir suverenumo, tarpusavio gerbimo principai. Trokštu išreikšti viltį, kad lietuvių tauta, metų metais puoselėjusi savo skirtingumą, pasirodys suprantanti tokius pačius Lietuvoje gyvenančių lenkų troškimus. Nepriklausomų savivaldžių profesinių sąjungų - Solidarumo narių vardu prašau priimti mūsų draugiškumo ir pagarbos užtikrinimus. Lech Valęsa". (P l o j i m a i.)
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Ačiū atsiuntusiems sveikinimus, ačiū deputatei, juos perskaičiusiai.
Diskusijos dėl darbo tvarkos
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš manau, kad mes tikrai negalim skirti Ministrų Tarybos Pirmininko, todėl, kad mes dar nesvarstėm, net ir pirmu skaitymu, Vyriausybės įstatymo. Galiu pasakyti, ką mes buvome numatę rytojui. Buvo numatyta aptarti (ne nutarti, tik aptarti), kokios galėtų būti Aukščiausiosios Tarybos komisijos, priimti šiandien skaitytą Kreipimąsi į TSRS vyriausybę dėl armijos reikalų, kuris bus parengtas ryt iš ryto, aptarti mūsų darbines grupes ir pan. Galbūt, jeigu suspėsime, bet aš tuo pats asmeniškai abejoju, pirmą kartą skaityti Vyriausybės įstatymą. Prieš tai jį reikėtų aptarti darbo grupėse.
Č. V. Stankevičius. Papildydamas deputatą A. Abišalą, aš noriu priminti, kad nebaigėme priimti trumpo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra TSRS deputatai. Tuo klausimu buvo anksčiau diskutuota, bet nutarimo nepriėmėme. Dabar turime trumpo nutarimo projektą, tačiau jau jūs esate pavargę, be to, siūloma svarstyti procedūrinius ir, kaip sakiau, darbo tobulinimo klausimus. Gal šitą taip pat galėtume palikti rytojui? Ir įstatymą dėl sąjunginių įmonių.
Pirmininkas. Šiandien iš tikrųjų mes jau pakankamai pavargę, kad nebesiimtume šitų reikalų.
Č. V. Stankevičius. Gerbiamieji deputatai, gal neįsileiskime į platesnę diskusiją. Galima išspręsti iš esmės.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš noriu tik atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Mes visi už demokratiją. Aš neagituoju, visiems tai aišku, tačiau noriu pasakyti: visų šalių parlamentai dirba atvirai, niekur nesislapsto. Yra dar pakankamai televizijos kanalų ir pas mus jų yra nemažai. Manau, kad galima būtų transliuoti vietoj vienos sąjunginės programos.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš gavau skubią telegramą nuo savo rinkėjų. Jie sudaro beveik 1000 žmonių, t. y. 10 procentų. Prašau leisti perskaityti. Skaitau viską. "Vilnius. Aukščiausioji Taryba. Deputatui K. Rimkui.
Radviliškio rajonas, Šeduvos rinkiminė apygarda Nr. 90, Šušvės kolūkis".
Priedas 950 parašų.
Pirmininkas. Aš atsiprašau, gal vis dėlto mes galėtume baigti vieną klausimą, dėl televizijos.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Ištisinė televizijos transliacija labai vargina televizijos žiūrovus. Be to, vargina ir dalį deputatų. Todėl aš siūlyčiau reportažinio pobūdžio transliaciją.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad šitas ginčas visai nereikalingas. Mes sprendžiam arba būtinai transliuoti, arba visai netransliuoti. O jeigu mes negalim, televizija pati gali nuspręsti, kiek šitos sesijos jai transliuoti. Pati parengs reportažą. Jeigu mes manome, kad ištisai transliuoti nereikia, bet netransliuoti irgi nereikia, tai čia televizijos rūpestis, ir nebūtina gaišti mums laiko.
Pirmininkas. Taip ir buvo keliamas klausimas: ar rytoj turi būti rodoma tiesioginė transliacija. Nebuvo kalbama apie reportažą, rodymą vakare ir pan. Aš noriu padėkoti gerbiamajam S. Pečeliūnui, kuris beveik pasiūlė tai, ką aš siūliau rytą. Bet aš šitą klausimą norėčiau pakartoti dar aiškiau.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Pagal reglamentą yra galimi uždari posėdžiai, kai Aukščiausioji Taryba turi teisę pareikalauti netransliuoti. Lygiai taip pat yra įmanomas variantas, kai Aukščiausioji Taryba pareikalauja transliuoti. Visus kitus atvejus palikime spręsti Radijo ir televizijos komitetui, atsižvelgiant galbūt į žmonių pageidavimus, jeigu tokių bus.
Pirmininkas. Gal iš tikrųjų galėtume baigti, jeigu tiktai pritarimai arba nepritarimai.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš tiktai vieną pastabą, jeigu galima. Pritardamas J. Tamuliui, absoliučiai nenorėčiau sutikti su nuomone, pareikšta, kad televizija trukdo mums dirbti. Televizija mums netrukdo, galim dirbti ir televizijos prižiūrimi, ir be jos. Tai televizijos kompetencija. Ačiū.
Pirmininkas. Pasisakys gerbiamasis deputatas B. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Pažiūrėkite į laikrodį. Matote, koks vėlus laikas? Mūsų diskusijos truktų kur kas trumpiau, priimant tą projektą nutarimo, kurį parengė Česlovas Juršėnas ir gerbiamasis J. Tamulis, negu dabartinė diskusija. Tai yra tik du sakiniai, kurie tą viską aprobuoja, patvirtina. Pas jus ant stalo guli, prašau paskaityti.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau atleisti. Šios dienos patirtis rodo, kad net ir prie dviejų sakinių gaištam pakankamai ilgai, o tame tekste yra bent 16 sakinių. Ar galima sakyti, jog jūs pritariate deputato J. Tamulio nuomonei, kad televizija pati nusprendžia, kaip jai geriau elgtis? Ar reikia balsuoti?
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Norėčiau pasakyti štai ką. Neseniai kalbėjęs deputatas rėmėsi dešimčia tūkstančių savo rinkėjų. Labai atsiprašau, tūkstančiu. Kiti remiasi dar didesniais skaičiais. Norėčiau paprašyti, kad kas nors per televiziją pakalbėtų apie kitką.
Pirmininkas. Ačiū jums.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Aš labai prašyčiau visus deputatus likusią posėdžio dalį paskelbti uždarą. Motyvai yra tokie. Mums reikia parlamente, man regis, išsikalbėti apie tai, ko nebūtina žmonėms žiūrėti, nes jų tai nelies, nelies nei Lietuvos likimo, nei politikos. Konkrečiai aš pasakysiu, jeigu bus priimtas sprendimas daryti uždarą posėdį.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Aš labai palaikau prieš tai kalbėjusį kolegą ir manau, kad savo mintis galėčiau išsakyti, jeigu bus priimtas jo pasiūlymas. Mano pasisakymas susijęs su deputato K. Rimkaus perskaityta telegrama, kurią aš laikau nekorektiška ataka parlamentui.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Manau, kad kiekvienas save gerbiantis deputatas kolega, prieš reikšdamas tokį prašymą, jog posėdis turi būti uždaras, turėtų nurodyti priežastis, kodėl jis prašo atsiriboti nuo Respublikos piliečių. Tai pirma, ką aš norėjau pareikšti. Antra dėl pačios darbo tvarkos.
Suprantama, mes dirbame įtemptai. Visuose parlamentuose, kada vyksta diskusijos dėl vieno ar kito rengiamo dokumento, sudaromos redakcinės komisijos. (...) Mes nemokam dirbti parlamentine forma.
Pirmininkas. Dėkoju deputatui V. Šadreikai. Aš nesuprantu mūsų diskusijos objekto. Mes pradėjom kalbėti dėl televizijos, o paskui ėmėme nagrinėti darbo tvarkos ir deputatinės etikos klausimus. Matau, kad kaip tik tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios deputatas A. Rudys siūlė daryti posėdį uždarą.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Mano argumentai būtų tokie: atėjo laikas pakalbėti apie paprasčiausius buitinius klausimus.
Pirmininkas. Yra du pasiūlymai: arba baigti šios dienos posėdį, nes jau laikas baigiasi, arba pratęsti jį uždarą.
B. Genzelis. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji! Deputatas B. Genzelis pasiūlė baigti šios dienos posėdį ir tęsti rytoj. Ar gerbiamasis A. Rudys reikalauja, kad ir jo pasiūlymas būtų?
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Leiskite man padaryti posėdžio pirmininkui pastabą. Jis turėtų nutraukti bet kokius pasisakymus, neliečiančius svarstomo klausimo. Ir šiuo atveju visiems, kas nori pasisakyti kitu klausimu, tęsti posėdį taip ar kitaip, žodis paprasčiausiai neturėtų būti suteikiamas. Siūlau balsuoti.
Pirmininkas. Jūs teisus. Ar kas nori pasisakyti dėl dviejų pasiūlymų? Vienas pasiūlymas - tęsti posėdį, bet jau uždara forma, o kitas - baigti šios dienos posėdį visai.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Jeigu mes būtume patvirtinę darbo tvarką, kuri nurodytų, kiek posėdis tęsiasi, kas pusantros valandos pertrauka, tokią valandą sesija baigiasi, mums nereiktų klausti, ar baigti posėdį, ar ne. Savaime jis pasibaigtų, žvilgtelėjus į tablo. Remiu pasiūlymą baigti posėdį, o ryt pradėti mūsų posėdį, susitariant dėl darbo tvarkos. (Plojimai.)
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Noriu pasisakyti dėl procedūros. Tokiu atveju gal ir sunku visada sustabdyti tą, kuris išeina čia ir ką nors kalba. Reikėtų, kai jis baigia kalbą, kaip deputatas K. Rimkus, pasakyti, kad jo kalba yra neprotokolinė, ir tada nereikės mums sakyti ką nors priešinga. Tada išeitų, kad jam pritariam. Tiesiog pasakyti, kad neprotokolinė ir į protokolą neįtraukiam.
Pirmininkas. Ačiū, deputate Varanauskai. Pasinaudoju jūsų pasiūlymu. Jūsų kalba neprotokolinė, todėl, kad mes kalbėjom apie posėdžio užbaigimą arba tęsimą.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Aš turiu klausimą. Sakykite, kokia situacija su įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos struktūros" projektu? Jis vienu metu klaidžiojo, o dabar aš žiūriu į išdalintus popierius. Vadinasi, dabar mes padarysim darbines grupes, o praėjus dienai kitai, darysim nuolatines komisijas ir vėl būsim diskutuojančių...
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, gal iš tikrųjų galima būtų pasinaudoti deputato P. Varanausko pasiūlymu, laikyti ir šitą kalbą neprotokoline.
Balsas iš salės. Ar galima tikėtis iš jūsų, kad rytoj rytą turėsime ir priimsime darbotvarkę, ar irgi taip pat vis eisim, kurie klausimai pasirodys...
Č. V. Stankevičius. Gerbiamasis deputate, kažin ar jūs prisidedate prie to, kad mes ją turėtume. Mes norime pasitarti, taip pat ir dėl rytojaus darbotvarkės. Pirminė mūsų darbotvarkė, priimta pirmojo posėdžio pradžioje, baigta, nors likę dar ir Aukščiausiosios Tarybos struktūros, ir vyriausybės klausimai, taip pat čia paminėti nebaigti svarstyti įstatymai. Reikia pakalbėti dėl tolimesnės darbotvarkės. Galėjome šiandien pasitarti, jeigu būtume dirbę konstruktyviau. Mažiausiai 7 deputatai yra pasirašę raštelį, reikalaudami uždaro posėdžio, kuriame būtų aptarti tokio pobūdžio klausimai, tarp jų ir etikos. Šitą deputatų reikalavimą aš privalau pateikti balsuoti.
Kas už tai, kad toliau vyktų uždaras posėdis? Kitas sprendimas - baigti posėdį,
Pirmininkas. Kas už tai, kad tęstume posėdį uždara forma?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Tęsti posėdį pageidauja 67 deputatai.
Pirmininkas. Kas už tai, kad baigtume posėdį dabar? Noriu perskaityti vieną sveikinimo telegramą.
"Vilnius. Sveikinu su nepriklausomybe, linkiu sėkmės. Kazimierz Ujadzowski, Lenkijos Respublikos Seimo deputatas".
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už posėdžio nutraukimą balsavo 48 deputatai.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Prašau truputėlį palaukti. Žodis deputatui V. Landsbergiui.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Pagalvokime, kolegos deputatai, gal galėtume padaryti didesnę pertrauką. Jūs pailsėtumėte, pavalgytumėte, jeigu mes pradėtume pusę devynių, o tuo tarpu mes dalyvautume spaudos konferencijoje. Laukia mūsų nuo 19 valandos.
Pirmininkas. O galbūt mes galėtume dirbti ir išleidę į spaudos konferenciją žmones. Aš turiu kontrapasiūlymą - padarom 15 minučių pertrauką, o pusę devynių einam į spaudos konferenciją. Skelbiu tikslų laiką. Lygiai 20.10 val. pagal tablo. Posėdis tęsis 25 minutes, ne daugiau. Sutinkat?
V. Šadreika. Nepriklausomus deputatus kviečiu į 217 kabinetą.