1990 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Gerbiamieji radijo klausytojai ir televizijos žiūrovai, Vilniuje ir visoje Lietuvoje ramu, visi dirba savo darbą, taip pat ir Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuri pradeda savo popietinį posėdį.
Informacijai žodžio prašo Respublikos prokuroras.
Gerbiamieji deputatai, ar mes suteiksime prokurorui galimybę padaryti pranešimą?
Prašome, gerbiamasis prokurore.
Prokuroro A. Paulausko informacija apie įvykį Naujosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje
A. Paulauskas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai. Ką tik grįžo tardymo grupė, kuri buvo išvykusi į Naujosios Vilnios psichoneurologinę ligoninę apžiūrėti įvykio vietos ir ištirti to įvykio, apie kurį jums rytą pranešė gerbiamasis ministras M. Misiukonis.
Aš norėčiau truputį detaliau informuoti jus, ką pavyko nustatyti tais pirmais tyrimų veiksmais ir koks yra mūsų teisinis šitų veiksmų vertinimas.
Kaip jūs žinote, kovo 22 d. sveikatos apsaugos ministro nurodymu Respublikinė Naujosios Vilnios psichoneurologinė ligoninė, jos 9-as paauglių skyrius buvo perduotas laikinai pasitraukusiems iš Tarybinės armijos kareiviams. Šiam skyriui buvo suteiktas Raudonojo Kryžiaus statusas, tą liudijo prie laukųjų durų pakabinta vėliava su draugijos emblema. Naktį į kovo 27 dieną, maždaug 2.30 val., į ligoninės teritoriją dviem automašinom „Ural" įsiveržė maždaug 60 žmonių būrys, apsivilkęs karinėmis uniformomis, be atpažinimo ženklų.
Iš ligoninės darbuotojo parodymų matyti, kad trys kariškiai vilkėjo iš dalies civiliniais drabužiais. Kelnės buvo, kaip jie teigė, sportinio tipo. Dalis kariškių liko sėdėti mašinoje, о maždaug 20 žmonių būrys, vadovaujamas karininko, kurio laipsnio nebuvo matyti, nes vilkėjo striukę, įsiveržė į 9-ojo skyriaus, esančio ligoninės 3 aukšte, patalpas. Viduje budėjusį milicijos darbuotoją ir budinčią gydytoją psichiatrę kariškiai uždarė atskirame kambaryje. Paskui kojomis ir laužtuvais (juos turėjo specialiai pasiėmę) išlaužė palatų bei kitų patalpų duris ir išvilko buvusius ten civiliniais drabužiais vilkėjusius jaunuolius.
Kovo 27 d. skyriuje buvo iš viso 38 jaunuoliai. Dalis iš jų pamatę, kad į ligoninės teritoriją įvažiavo kariškių automobiliai, palydėti medicinos seselės, iš skyriaus pasišalino ir šiuo metu slapstosi Vilniaus rajono apylinkėse. Pasišalino 26. Likusieji 12 liko skyriuje. Šiuos 12 jaunuolių kariškiai, užlaužę rankas, po du išvedė iš skyriaus. Vesdami laiptais, mušė. Tai liudija įvykio vietos apžiūros protokolas. Ant laiptų matyti kraujo pėdsakai. Kad juos, nesipriešinančius, mušė kariškiai, matė ligoninės darbuotojai Frank ir Kriaučiūnienė. Tai jos tą patį momentą pranešė Aukščiausiajai Tarybai ir milicijai.
Tirti muštynių, apskritai to įvykio, į ligoninę atvyko Naujosios Vilnios vidaus reikalų skyriaus budėtojas, milicijos vyr. leitenantas Sprogis ir kriminalinės paieškos poskyrio oper. įgaliotinis. Sprogis vilkėjo milicijos darbuotojo uniformą, priėjo prie automašinoje buvusių kariškių, paklausė, kur rasti jų vyresnįjį karininką. Nieko nesakydami, kariškiai pradėjo mušti abu darbuotojus rankomis, о kai jie pargriuvo, spardė kojomis ir atėmė iš jų šaunamuosius ginklus. Tik išėjęs iš pastato karininkas liepл nebemušti ir grąžinti jau gulintiems ginklus. Jie tiesiog juos numetė. Nieko nepaaiškinę, kodėl ir kieno pavedimu tai daroma, jie pagrobė jaunuolius ir liepė milicijos darbuotojams pasišalinti. Paėmę 12 jaunuolių, kariškiai dviem mašinomis išvyko nežinoma kryptimi. Jaunuolių buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Apžiūrėtos sulaužytos durys, išvartytos lovos, palatoje rastas kareivio Zonio Artūro, Edvardo švarkas su kraujo dėmėmis iš vidaus. Kariškių veiksmai aiškiai yra neteisėti. Vertinant teisiniu požiūriu, tokia suėmimo akcija turėtų vykti dienos metu. Jeigu ir yra kažkokios karinės prokuratūros nutarimai juos areštuoti, tai jie turėjo būti pateikti medicinos personalui. Kitas dalykas, kad paprastai procesinius veiksmus atlieka Vidaus reikalų ministerijos kareiviai ir karininkai. Šiuo atveju buvo pasinaudota Tarybinės armijos kariuomenės jėgomis.
Šiuo metu toliau vykdomas tyrimas, ir bus aiškinami kalti asmenys.
Praeitą naktį vyko įsiveržimas į Kauno rajono Žiegždrių ligoninę, kur buvo paimti du besigydantys karinio komisariato pasiųsti tyrimui jaunuoliai. Jie nuo nieko nesislapstė. Jie buvo taip pat paimti ir išvežti. Šiandien jie grąžinti ir yra ligoninėje. Su jais nuvyko kalbėti rajono prokuroras, ir ten taip pat vyksta tyrimas.
Tai tokia trumpa informacija apie šios nakties įvykius.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.
Pirmininkas. Dėkojame. Gerbiamieji deputatai, ar turite ką paklausti Respublikos prokuroro? Prašom prieiti prie mikrofono.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
A. Paulauskas. Jūs turite minty Lietuvos komunistų partijos Centro komitetą? Aš kalbėjau su jo darbuotojais. Gerai, aš tada neatsakysiu į tą klausimą.
Pirmininkas. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra?
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
A. Paulauskas. Taip, ginkluoti automatais. Nepanaudojo. Mušė rankom.
Pirmininkas. Deputatas M. Stakvilevičius.
M. Stakvilevičius (Lieporių rinkiminė apygarda). Iš kur sužinota, kad ten, Naujosios Vilnios ligoninėje, buvo mūsų kareiviai?
A. Paulauskas. Buvo Ministrų Tarybos nutarimas juos ten apgyvendinti. Na, čia galima spėlioti, iš kur buvo žinoma. Bet iš to nebuvo daroma jokios paslapties.
Pirmininkas. Deputatas B. Genzelis.
B. Genzelis. (Negirdėti.)
A. Paulauskas. Be abejo, tai padėjo jiems orientuotis ir juos greičiau surasti. Čia atsakymas aiškus.
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam prokurorui.
Pareiškimui prašė žodžio gerbiamasis deputatas A. Brazauskas, Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas ir LKP CK pirmasis sekretorius.
Ministro Pirmininko pavaduotojo, LKP pirmojo sekretoriaus A. M. Brazausko informacija apie partijos CK ir kitų pastatų užgrobimą
A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Matydamas, kad televizija transliuoja, kreipiuosi į mūsų partijos narius ir Lietuvos gyventojus. Noriu oficialiai pareikšti, kad šį rytą, 7.15 val. į Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto pastatą jėga įsiveržė nemaža grupė desantininkų, vadovaujama papulkininkio. Jie užėmė pagrindinius perėjimus, užblokavo duris ir yra iki šiol pastate. Iš pat ryto, atvykęs į darbą, aš bandžiau sužinoti, kieno nurodymu šita grupė desantininkų atsirado mūsų pastate. Kalbėjau telefonu su V. Medvedevu, CK sekretoriumi, Politbiuro nariu. Jis pareiškė nieko nežinąs apie šitą įvykį, ir jokių nurodymų lyg nebuvo. Lygiai tą patį man atsakė ir Kuzminas, Pabaltijo karinės apygardos vadas, su kuriuo susisiekiau Rygoje. Jis man nurodė, kad dabar yra Lietuvoje generolas <...>, kuris atlieka vyriausiojo vado pareigas po to, kai vakar iš Lietuvos išvyko generolas Varenikovas. Bandžiau susisiekti, bet jokiu telefonu man nepasisekė surasti, kur jis yra. Su Vilniaus įgulos vadu <...> (nežinau, dėl kokių priežasčių) taip pat negalėjau susisiekti telefonu. Ir negaliu informuoti, kas buvo iniciatorius, kas tas aukščiausias asmuo, davęs tokią komandą - užimti mūsų pastatą.
Dabar ką tik vyko mūsų biuro posėdis, ir mes vertinam tai kaip smurto aktą. Turiu pranešti, kad yra bandymų ir nurodymų užimti Klaipėdos miesto partijos komiteto pastatą. Tačiau iki šiol jis dar neužimtas. Taip pat užimti Kauno politinio švietimo namus. Jie dabar jau kitaip vadinasi. Ten įsikūręs Vytauto Didžiojo universitetas. Pasirodo, kad tai nevienareikšmis, nevienkartinis aktas, tačiau organizuotas jau atskirų pastatų arba grupės pastatų užėmimų reikalas.
Yra užimtas miesto partijos komiteto pastatas, Vilniaus miesto partinės mokyklos, ir mūsų Politinio švietimo namų pastatas taip pat yra kontroliuojamas.
Taigi akcija pasklido plačiai pasaulyje. Aš norėčiau, kad iš mano lūpų girdėtumėt jūs, gerbiamieji deputatai, taip pat kad girdėtų Lietuvos komunistų partijos nariai, jog mūsų žmonės, sekretoriatas, dirba normaliai. Mums kliūčių nedaroma, ryšiai veikia. Todėl ir susisiekti galima, ir pasikonsultuoti, jeigu yra kokių reikalų, ir išspręsti vieną ar kitą dalyką.
Mes į jokias derybas neiname, о pasakėme: kol pastate bus desantininkai, mes derybų nevesime. Pas mane buvo atvykę TSKP partinės organizacijos Lietuvoje sekretoriai. Bandė reikalauti, kad mes atiduotume II aukštą ir dalį I aukšto. Mes šitą daryt atsisakėme.
Baigdamas noriu pareikšti, kad mes smerkiam tokius veiksmus ir esam giliausiai įsitikinę, kad ne tokiais metodais galima išlaikyti rimtį ir tarp gyventojų, ir Vilniaus mieste, ir konkrečiai miesto centre, nes pastatas yra čia. Didelė minia žmonių visąlaik yra užblokavusi pastatą, pagrindinio įėjimo duris, ir tai sukelia didelius neramumus pačiame miesto centre.
Štai toks mano pareiškimas. Jeigu yra klausimų, aš pasiruošęs atsakyti.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
A. M. Brazauskas. Tuojau galiu išvardyti. Burokevičius, Švedas, Gureckas, Kardamavičius, Kuolelis, Jarmalavičius. Na, man atrodo, visus išvardijau, kiek buvo atėję su kategoriškais reikalavimais.
Pirmininkas. Kas dar nori paklausti?
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
A. M. Brazauskas. Taip. Kai kurie, didžioji dalis yra pastate. O visa šita organizavo Gureckas.
Pirmininkas. Dėkojame, gerbiamasis sekretoriau. Gerbiamasis V. Tomkus nori pridėti dar keletą žodžių prie šios informacijos. Prašau.
V. Tomkus. Gerbiamieji deputatai! Aš labai trumpai, jeigu galima. Šviežias žvilgsnis iš nuošalės. Aš klausausi visko, ką jus darot, per radiją, kaip ir visi lietuviai: ir jūsų pasisakymus užsienio korespondentams, ir vietiniams korespondentams. Susidaro štai koks įspūdis. Privalėjau pasakyti, kad mūsų oponentai, priešininkai ar politiniai priešininkai mums primetė savo taktiką.
Čia aš iš karto matau paraleles su tuo, kas buvo Gruzijoje, kas vyko Vidurinėje Azijoje. Tai, kad jie sąmoningai aštrina situaciją, gąsdina. Ir mes patys aiškiname visiems, kad tai yra pavojinga, о to daryti tikrai nereikia.
Mano supratimu, viskas yra labai normalu. Mes 50 metų esame okupuoti, bet tiktai tuos 50 metų mes visi šaukėm, kad esame laisvi, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Dabar mes pasakėm, kad tikrai laisvi, ir okupantai elgiasi taip, kaip jie nori. Užėmė Centro komitetą, tegul užima. Tegul jie ten sėdi, man visiškai to pastato, pavyzdžiui, negaila. Aš manau, kad ir kitiems piliečiams. Ten yra padaryta ir pakankamai blogų dalykų.
Bet aš tiktai manau, jog mums būtina pabrėžti, kad situacija yra normali. Tikrai normali, ir jokios grėsmės nėra. Jie ten savavaliauja.
Ir dar toks įdomus pasiūlymas, gal net šiek tiek kurioziškas: jeigu jie čia, prie Aukščiausiosios Tarybos, pradeda cirkus krėsti, galima netgi į Kauną pervažiuot tęsti savo darbo. Normaliai tęsti darbą, skirti parlamento narius. Kažkada okupavo lenkai, dabar rusai, t. y. Sąjunga, tą patį daro.
Aš pabrėžiu, kad tai yra normali situacija. Nes jeigu mes sutinkam, jog situacija nenormali, jiems atsiranda pretekstas įvesti ypatingąją padėtį ir panašiai.
Pirmininkas. Dėkojame. Aš manau, kad Kauno deputatai neprieštarautų, jeigu keletai savaičių laikinoji sostinė persikeltų į Kauną. Bet ne dvidešimčiai metų.
AT Pirmininko pavaduotojo Č. V. Stankevičiaus informacija apie Aukštąją vyriausybinę notą TSRS prezidentui, TSRS vyriausybei ir kreipimosi į Helsinkio pasitarimo baigiamojo akto signatarų – parlamentus projektą. Diskusijos
č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, trumpai pajuokavome ir užtenka. Tęsiame toliau savo darbą. Prašome tylos. Pradėdamas posėdį, pasakiau, kad Lietuvoje ramu ir kad visi tęsia savo darbą, ir nėra mums jokio reikalo vieniems kitus įtikinėti, kad būtume ramūs ar santūrūs. Tokie esame ir dirbame.
Dabar aš norėčiau supažindinti gerbiamuosius deputatus su Lietuvos Vyriausybės nota, kuri skamba taip:
„Aukštoji vyriausybinė nota. TSRS, Maskva, Kremlius. TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui, TSRS vyriausybei.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir vyriausybė kategoriškai protestuoja prieš TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiurkščiai pažeidžiančius jos suverenitetą. Nuolat demonstruojama karinė jėga, šantažuojama ginkluotu įsikišimu, kariškiai, laužydami įstatymus, užima civilinius objektus; tai, о ypač Lietuvos piliečių, buvusių valstybės ir Raudonojo Kryžiaus globoje, pagrobimas naktį į 1990 metų kovo 27ąją, praliejant jų kraują, aiškiai rodo, kad Lietuva tebelieka šalis, kurios teritorijoje okupantas gali siautėti nebaudžiamas.
Tai niekuo nepateisinta agresija ir tuo pačiu tęsinys 1940 metų agresijos prieš Lietuvos valstybę.
Remdamasi išdėstytais dalykais, Lietuvos vyriausybė reikalauja sugrąžinti pagrobtus piliečius, atšaukia iš Maskvos savo delegatus, buvusius TSRS liaudies deputatus ir reikalauja vesti derybas su TSRS vyriausybe neutralioje teritorijoje.
Lietuva—beginklė taikinga valstybė, agresoriui ji gali pasipriešinti tik moraline jėga ir nesipriešindama smurtu blogiui.
Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
Kazimiera Prunskienė, Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos pirmininkė".
Gerbiamieji deputatai! Jums yra išdalytas projektas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimosi į valstybių - Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų—vyriausybes. Prašome susipažinti su šituo projektu, kurį parengėme mes su Pirmininko pavaduotoju Kazimieru Motieka. Prašome pagalvoti, kokių šitam tekstui turite pastabų. Kiek vėliau mes galėtume jas išklausyti, jeigu reikės, sudaryti redakcinę komisiją. Ir jeigu nuspręsime, kad reikia tokį kreipimąsi priimti, svarstysime ir balsuosime.
Pirmininkas. Aš perskaitysiu visą tekstą. Prašom palyginti su savo turimu (ten labai nedidelės pataisos) ir pasitaisyti savo tekstus.
„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į valstybių - Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų - vyriausybes.
Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos vykdo agresyvius veiksmus prieš Lietuvos Respubliką. Jėga užimami civiliniai pastatai, nusiaubiamos ligoninės, kruvinu smurtu grobiami Lietuvos valstybės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos globojami Lietuvos piliečiai, netgi ligoniai. Žiauriai susidorojama su Lietuvos milicijos darbuotojais, atliekančiais tarnybinę pareigą.
Kai TSRS ginkluotosios pajėgos vykdo tokius veiksmus savoje teritorijoje, jie kvalifikuotini kaip antikonstituciniai ir prieštaraujantys TSRS įstatymams. Toks TSRS karinių dalinių elgesys suverenios Lietuvos Respublikos teritorijoje ir su jos piliečiais yra visuotinai pripažintų tarptautinių teisės principų - valstybės suvereniteto gerbimo, teritorijos neliečiamumo bei nesikišimo į kitos šalies vidaus reikalus nepaisymas, šiurkštus žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pareikalavo, kad TSRS vyriausybė nedelsdama nutrauktų agresyvius TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir grąžintų pagrobtus Lietuvos piliečius.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba prašo valstybių - Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų - vyriausybes dėti pastangas, kad agresyvūs veiksmai prieš Lietuvos Respubliką būtų nutraukti".
Gerbiamieji deputatai! Prieš tai perskaitytam Notos tekstui, kurį pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Ministrė Pirmininkė, manau, reikėtų ir Aukščiausiosios Tarybos pritarimo. Ar jūs pasiruošę tokį pritarimą pademonstruoti? Kadangi posėdžio pradžioje mes dar nepasitikrinome kvorumo, prašau pakelti mandatus, susiskaičiuokime.
Balsų skaičiavimo grupė tvirtina, kad kvorumas yra. Prašau pasiruošti balsuoti.
č. Kudaba (Ignalinos rinkiminė apygarda). Mes pasitarėme ir mums kilo abejonių dėl redakcijos.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, galbūt mes ne apie tą patį kalbame. Dėl kreipimosi, be jokios abejonės, mes dar nebalsuojame. Mes išklausėm Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir Ministrės Pirmininkės notą. Jos redaguoti mes nebegalime. Mes galime jai arba pritarti, arba nepritarti.
č. Kudaba. O kodėl mes tada tokia mašina - tik pritarti ar nepritarti?
Pirmininkas. Jeigu jūs siūlote, mes galim balsuoti iš viso nesvarstyti šito klausimo ir palikti taip, kaip yra.
č. Kudaba. Aš tokiu atveju nebalsuosiu arba balsuosiu prieš, nes ne visai sutinku. Mes tampam kažkokia mašina. Jeigu yra pasirašoma ir reikalingas tik mūsų pritarimas ar nepritarimas, tai prašau siųsti. O jeigu jau reikia balsuoti, tai reikia duoti ir valią. Ne dėl teksto. Galima svarstyti ir šitą. Na, gerai, reikalaujam dar taip, bet kitoj teritorijoj, ar mes čia, na taip kažkaip...
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Man regis, mes truputį ne visai apie tai dabar kalbame.
č. Kudaba. Mes patys aštriname padėtį. Klauso visa Respublika. Šiandien gavau daug skambučių, yra laiškų. Visuomenė, rinkėjai turi savo nuomonę. Todėl aš, nors ir ramus deputatas, bet atėjau kalbėti.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Nenorėčiau su jumis ginčytis. Aš visiškai pritariu, kad Aukščiausioji Taryba turi savo nuomonę ir privalo ją turėti, taip pat ir kiekvienas deputatas. Leiskite man patikslinti. Yra pasiųsta vyriausybinė Nota, kurią pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Ministrų Tarybos Pirmininkė.
č. Kudaba, Ir viskas. Nėra ko balsuoti.
Pirmininkas. Jeigu Aukščiausioji Taryba nemano, kad reikalingas jos požiūris į šią Notą, be jokios abejonės, mes nebalsuosime. Ką gi, tada aš atsiimu savo pasiūlymą reikšti savo požiūrį į šią Notą, jeigu Aukščiausioji Taryba šito nenori.
č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Pirmininke, galima? Aš siūlau paprastesnę formulę „priimti žiniai", kadangi Notą siųsti tikrai turi teisę ir Pirmininkas, ir kitas pirmininkas arba pirmininkė, о mes priimkim žiniai. Čia tikrai jų teisė.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Vyriausybė turi teisę priimti dokumentus. Ir Ministrų Tarybos Pirmininkė, ir gerbiamasis Pirmininkas turi teisę siųsti tokius dokumentus. Bet aš manau, kad mes turim balsavimu parodyt, ar pritariam jų tokiems žingsniams, ar ne. Štai kodėl ir buvo siūlomas šitas balsavimas. Mes visiškai neturim teisės tų dokumentų redaguoti, nes jie jau yra išsiųsti. Mes galim tik pritarti ar nepritarti ir savo balsavimu parodyti, ar mes pasitikim savo Pirmininku ir Ministre Pirmininke ir jų žingsniais, ar ne. Tai yra labai svarbus žingsnis, ir mes turim savo požiūrį į tai parodyti balsuodami.
Pirmininkas. Dėkojame už pagalbą. Taigi pirmas balsavimas turėtų būti dėl to, ar mes reikšim savo požiūrį šios Notos atžvilgiu, ar nereikšime. Taigi prašau balsuoti. Kas už tai, kad Aukščiausioji Taryba kokiu nors būdu (dar tarsimės) pareikštų savo požiūrį į šį dokumentą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 82.
Pirmininkas. Kas prieš, kitaip sakant, kas mano, jog nereikalingas Aukščiausiosios Tarybos požiūris į šį dokumentą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 16.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 7.
Pirmininkas. Dėkojame. Gerbiamasis deputate Juršėnai, kaip elgtis su jūsų pasiūlymu?
č. Juršėnas. Aš manau, kad užtenka ir tylaus pritarimo. ,,Priimti žiniai", ir priimam. Ir viskas. Nebūtina balsuoti. Bet jeigu dauguma norėtų balsuoti, galima būtų ir balsuoti.
Pirmininkas. Deputatas P. Vaitiekūnas.
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Manau, kad šitai Notai reikia Aukščiausiosios Tarybos pritarimo. Priimti žiniai tokią Notą būtų per mažai. Tai tiktai reiškia, kad Aukščiausioji Taryba apskritai pritaria Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko veiksmams. Tas dokumentas, aišku, netampa Aukščiausiosios Tarybos dokumentu, kaip aš suprantu. Mes tiktai pritariam tokio dokumento egzistavimui, bendrai jo krypčiai. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad Aukščiausioji Taryba pritartų pasiųstai Notai?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 83.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 5.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 14.
Pirmininkas. Balsų dauguma Notai pritarta.
Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Žodžio labai trumpam pareiškimui prašo deputatas, gydytojas Vytenis Andriukaitis.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, gerbiamieji posėdžio pirmininkai! Norėčiau perskaityti trumpą kreipimąsi į pasaulio gydytojus, kurį priėmė Lietuvos gydytojų sąjungos valdybos skubus posėdis.
„Į pasaulio gydytojus.
1990 m. kovo 27 d. naktį TSRS desantinės kariuomenės ginkluoti daliniai įsiveržė į dvi stambiausias Lietuvos Respublikos psichiatrines ligonines. Naudodami grubią jėgą, jie nusiaubė patalpas, sumušė ir išvežė nežinoma kryptimi keturiolika ligonių. Buvo prižadinti ir nežmonišku elgesiu išgąsdinti 2500 ligonių ir visas personalas. Mes, Lietuvos gydytojai, nežinome civilizuotų tautų istorijoje tokio okupacinių kariuomenių elgesio ligonių ir medicinos darbuotojų atžvilgiu net karo metu. Tai negirdėto vandalizmo aktas ir nusikaltimas prieš žmoniškumą. Kreipiamės į jus, prašydami pasmerkti šį aktą ir padėti mums visais įmanomais būdais.
Lietuvos gydytojų sąjunga.
Kreipimasis priimtas 1990 m. kovo 27 d. Lietuvos gydytojų sąjungos valdybos skubiame posėdyje". Ačiū. (Plojimai.)
Pirmininkas. Dėkojame. Gerbiamieji deputatai! Pas mus svečiuojasi Lenkijos Respublikos seimo ir senato nariai: Bronislaw Gieremek (p 1 о j i m a i), Andrzrej Wietowiejski (p 1 о j i m a i), Janusz Aniskiewicz (p 1 о j i m a i), Jozefa Henellowa (p 1 о j i m a i), Ryszard Ganowicz (plojimai), Henryk Wujec (plojimai), Tadeusz Klopotowski (plojimai). Jeigu jūs leistumėt, jums keletą žodžių tartų seimo pasiuntinys Bronistaw Gieremek. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja?
B. Geremekas. Ponas Pirmininke, gerbiamosios ponios, ponai, gerbiamieji draugai!
Pilietinio deputatų klubo, t. y. Solidarumo klubo Lenkijos parlamente delegacija įteikė jums Lenkijos seimo sveikinimus. Ir seimas, ir senatas, ir Lenkijos vyriausybė nevienareikšmiškai išreiškė savo nuomonę apie lietuvių tautos troškimus gyventi nepriklausomai. Savo draugystės pareiškimą mes atvežame dramatišku Lietuvai momentu. Bet mes turime patyrę lenkišką pamoką, t. y. tokią pamoką, kuri sako, kad negalima smurtu ir jėga sutramdyti tautos troškimo. Lenkų pamoka - tai ir politinio dialogo pamoka, kad reikia šnekėtis, kad galima šnekėtis ir kad būtent toks yra konflikto sprendimo kelias.
Šiuo metu Europa žiūri į Lietuvą ir laukia sprendimo. Tai yra didelis išbandymas. Kokiu būdu Tarybų Sąjunga, atnaujinanti savo struktūrą, sugebės priimti lietuvių tautos norą, troškimą gyventi nepriklausomai. Tai yra išbandymas ir lietuvių tautai, kaip ji sugebės kantriai ir išmintingai realizuoti savo tautinius troškimus.
Noriu pasakyti, kad Lietuvoje, šalyje, su kuria Lenkiją riša istorija ir tiek daug jausmų, mes norime perduoti sveikinimą ir lietuviams, ir lenkams, norintiems gyventi taikiai šitoje žemėje.
Bet manau, kad svarbiausias mūsų sveikinimas yra tas, kad šiandien, būtent šiandien mes esame kartu. Tai geriausia, ką mes galime perduoti ir perduodame broliškai Lietuvai. (P 1 о j i m a i.)
Pirmininkas. (Padėkos žodžiai lenkų kalba.)
Gerbiamieji deputatai, ar jūs jau susipažinote su kreipimosi projektu, kuris jums išdalytas? Suprantu, kad jūs negalėjote iš anksto su šiuo kreipimosi tekstu susipažinti. Gal reikėtų sudaryti redakcinę grupę iš anksto ir jai perduoti savo pastabas, padaryti pertrauką ir, pastabas įvertinus, aptarti ir balsuoti po pertraukos? Ar nėra pastabų? Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau jau dabar priimti šitą pareiškimo tekstą, nes jis visiškai priimtinas. Aš, balsuojant dėl Notos, susilaikiau vien dėl to, kad ten yra įrašyta nuostata pradėti derybas neutralioje teritorijoje, kas man atrodo visiškai nerealu. O šis tekstas man nekelia absoliučiai jokių abejonių. Siūlau jį priimti.
Pirmininkas. Deputatas G. Iešmantas.
G. V. iešmantas (Kalvarijos rinkiminė apygarda). Aš turiu tokį klausimą. Čia labai geras kreipimasis, aš siūlau priimti jį. Bet kodėl mes nesikreipiame į SNO? Man atrodo, laikas būtų kreiptis ir kaip tik šituo klausimu. Ačiū.
č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate Iešmantai! Aš konsultavausi su teisingumo ministru P. Kūriu, ir mes aptarėme šį klausimą. Jis pasakė, kad netikslinga kreiptis į SNO, turint omenyje, kad Saugumo taryboje Tarybų Sąjunga turi veto teisę, ir mūsų kreipimasis šiuo metu ten liktų neišgirstas.
Pirmininkas. Prašom pateikti savo argumentus. Prašau, gerbiamasis Saudargai.
A. Saudargas (Vilijampolės rinkiminė apygarda). Aš galiu painformuoti, kad kaip tik šiandien mano vardu atėjo laiškas iš (...) organizacijos prie SNO, kur kaip tik šitas klausimas aptariamas. Neapgalvotas kreipimasis gali būti nelabai efektyvus. Šitame laiške kaip tik aptarti konstruktyvūs būdai. Jie šiuo metu svarstomi. Ačiū.
Pirmininkas. Ar kas nors dar nori paklausti? Deputatas K. Uoka.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Mano nuomone, jeigu mes kreiptumės į SNO ir Tarybų Sąjunga pasinaudotų savo veto teise, tai ir taip būtų nemažas laimėjimas.
Pirmininkas. Gal vis dėlto mes atsižvelgtume į trumpą užsienio reikalų ministro paaiškinimą. Aš nemanau, kad šitas kreipimasis užkirstų kelią kreipimuisi, parengtam į SNO. Prašau, deputate Juršėnai.
č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau kreipimąsi šiek tiek kitaip pavadinti. Ar ne tikslingiau būtų „Kreipimasis į valstybių signatarų parlamentus ir vyriausybes", juo labiau kad kreipiasi parlamentas?
Pirmininkas. Dėkoju. Manau, kad vertingas pasiūlymas. Gal dar kokia nors pastaba atsirado?
č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau visų paklausti. Suabejojau, ar čia gerai priešpaskutinėje pastraipoje parašyta: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pareikalavo". Čia yra netikslumas. Gal parašytume Lietuvos Respublikos vyriausybė pareikalavo, о toliau - kaip tekste? Nes čia turima omeny kaip įvykęs dalykas.
Pirmininkas. Ką gi, dvi pataisos. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, kad tekstas būtų pataisytas taip, kaip siūlė deputatas Č.Juršėnas, t. y. pavadinimas būtų „Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų parlamentus ir vyriausybes?"
Prašau deputatą V. Žiemelį.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Ir paskutinėj pastraipoj.
Pirmininkas. Ir paskutinėj pastraipoj ta pati pataisa, be jokios abejonės.
č. V. Stankevičius. Dar norėčiau atsiklausti deputatų, ar pačiame paskutiniame sakinyje, pačioje paskutinėje pastraipoje, kur sakoma, kad agresyvūs veiksmai prieš Lietuvos Respubliką būtų nutraukti, nereikėtų įterpti kokį nors žodį, pavyzdžiui, „nedelsiant" nutraukti? Ar to nereikia? Kaip tekste, taip? Ačiū.
Pirmininkas. Ką gi, dvi pataisos. Nematau prieštaravimų. Prašau dar kartą perskaityti. Ar nebereikia? Nebereikia. Jeigu nėra prieštaravimų, tada prašau pasiruošti balsuoti.
Galbūt pakartosim. Tai užims pusantros minutės. „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į valstybių—Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų— parlamentus ir vyriausybes.
Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos vykdo agresyvius veiksmus prieš Lietuvos Respubliką. Jėga užimami civiliniai pastatai, nusiaubiamos ligoninės, kruvinu smurtu grobiami Lietuvos valstybės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos globojami Lietuvos piliečiai, net ligoniai. Žiauriai susidorojama su Lietuvos milicijos darbuotojais, atliekančiais tarnybinę pareigą.
Kai TSRS ginkluotosios pajėgos vykdo tokius veiksmus savoje teritorijoje, jie kvalifikuojami tik kaip antikonstituciniai ir prieštaraujantys TSRS įstatymams. Toks TSRS karinių dalinių elgesys suverenios Lietuvos Respublikos teritorijoje ir su jos piliečiais yra visuotinai pripažintų tarptautinių teisės principų— valstybės suvereniteto gerbimo, teritorijos neliečiamumo bei nesikišimo į kitos šalies vidaus reikalus nepaisymas, šiurkštus žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimas.
Lietuvos Respublikos vyriausybė pareikalavo, kad TSRS vyriausybė nedelsdama nutrauktų agresyvius TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir grąžintų pagrobtus Lietuvos piliečius.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba prašo valstybių— Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų—parlamentus ir vyriausybes dėti pastangas, kad agresyvūs veiksmai prieš Lietuvos Respubliką būtų nutraukti."
Prašau pasiruošti balsuoti.
č. Juršėnas. Aš labai atsiprašau, dar sykį Juršėnas. Gerbiamieji, siūlyčiau pagalvoti, ar antroji pastraipa reikalinga. Ką TSRS savo teritorijoje daro, tai jos reikalas. Kam čia mums aiškinti?
Pirmininkas. Deputatas V. Katkus.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Gal pačią formuluotę reikia patikslinti, bet esmė ta, kad netgi TSRS Konstitucijai šitie veiksmai prieštarautų, о ką jau kalbėti, kad jie veikia svetimoj teritorijoj. Jie patys savo Konstituciją sulaužo.
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys davė, mano nuomone, vertingą pasiūlymą: antrą ir trečią pastraipą sujungti, kad būtų viena pastraipa, ir tada aišku, kam abu sakiniai reikalingi.
Balsas iš salės. (Negirdėti).
Pirmininkas. Na, ir čia aiški Raudonojo Kryžiaus draugijos redakcinė pastaba. Draugija turbūt yra tiktai Tarybų Sąjungoje, о šiaip visur yra Raudonasis Kryžius, ir visiems aišku, kas tai yra. Pasiliktų tik „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus globojami."
Taigi prašau pasiruošti balsuoti. Prašau pakelti mandatus, kas už tai, kad toks kreipimasis būtų priimtas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 93.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Irgi nėra.
Pirmininkas. Prašau dar kartą patikrinti kvorumą.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 95.
Pirmininkas. Kaip tik tiek, kiek reikia. Ir dar nepamirškim, kad deputatai V. Povilionis, C. Okinčicas, M. Čobotas, Z. Balcevičius palydėjo Lenkijos delegaciją. Jie šitą tekstą girdėjo, jie pritarė. Tad kvorumas yra didesnis, negu reikia. R. Gudaitis išėjo, pritaręs tekstui.
Taigi, gerbiamieji deputatai, prieš svarstydami Vyriausybės sudėtį, turėtume padaryti trumpą pusvalandžio pertrauką ir pasitarti. Reikia trumpai pasiruošti ir Vyriausybei, ir mums patiems. Sąjūdžio deputatų klubas prašomas susirinkti, о kiti deputatai taip, kaip susiorientuos.
Be abejo, visi deputatai, kaip yra parašyta Sąjūdžio klubo nuostatuose, turi teisę jame dalyvauti.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Mandatų komisija taip pat prašo susirinkti šituo klausimu.
Pirmininkas. Pradžia 16 val. 20 min.
Pertrauka
č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Yra 16 valandų 19 minučių. Kurie esate ne salėje, prašom grįžti į savo vietas.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, tęsiame savo posėdį. Toliau formuosime Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Ministrų Tarybos Pirmininkės prašymu ir pavedimu pretendentą į ryšių ministro postą pristatys Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas gerbiamasis Romualdas Ozolas.
Ministro Pirmininko pavaduotojo deputato R. Ozolo pranešimas dėl ryšių ministro paskyrimo
R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai. Esu įpareigotas pristatyti kandidatą į ryšių ministrus Kostą Birulį. Su šiuo žmogumi mes susipažinome neseniai. Bet tai, ką per tą laiką sužinojome, leidžia mums gana drąsiai siūlyti tą kandidatūrą jums svarstyti. Mes suprantame, kad ryšių sistema yra viena iš svarbiausių mūsų ryšio ir tarpusavyje, ir su pasauliu priemonių. Jos funkcionavimas svarbus šiandien, dar svarbesnis bus rytoj. Kas yra prie ryšių sistemos valdymo pulto, tas praktiškai valdo tautos informacijos apytaką. Visiškai suprantamas dėmesys, parodytas ankstesniam kandidatui, visiškai suprantamas parlamento dėmesys dabar siūlomajam. Mano supratimu, mums, rekomenduojantiems jį į Vyriausybės narius, dera pasakyti svarbiausia.
Šis žmogus turi tų dvasios savybių, kurios, kartą jam pareiškus savo poziciją, leidžia ją užfiksuoti ir laikyti kaip patikimą bendravimo priemonę. Tai yra labai svarbu. Tai praktiškai lemia visus kitus santykius. Kostas Birulis, mano supratimu, tokią savybę turi, t. y. ir bendravimo korektiškumo, ir bendravimo vienareikšmiškumo, kuris buvo taip devalvuotas mūsų praeityje ir kuris turi būti atstatytas. Netiesa, kad idėjiniai įsitikinimai neturi reikšmės informacijos turiniui. Greičiau priešingai. Būtent nuo idėjinės nuostatos priklauso informacijos tekėjimo kryptis ir būdas. Šia prasme, matyt, visi mes turime kada nors apibrėžti savo nuostatas ir atitinkamai fiksuoti, kad ta informacijos apyvarta per mus deramai funkcionuotų ir visuomenėje. Aš manau, kad tas laikas, kuris praėjo per atgimimo metą, ir mūsų pristatomo gerbiamojo Kosto Birulio dvasioje yra palikęs pakankamai ryškų pėdsaką, bent jau tokį ryškų, kad jis gali šiandien visiškai aiškiai apibrėžti save kaip tą, о ne kokį nors kitą arba ir tą, ir tą kartu, kaip kad labai dažnai būna. Jūs tuo galėsite patys įsitikinti, bet aš tai laikiau pačiu svarbiausiu savo pristatymo momentu.
Kaip specialisto aš jo plačiau apibūdinti nesiimsiu, pats nebūdamas šitos srities konkretesniu žinovu. Tai pagaliau būtų negera pretenzija: į technikos dalykus lįsti humanitarui. Galbūt net ir mums šitie klausimai turėtų būti antraeiliai. Mums pats svarbiausias būtų sutarimas laikytis tam tikrų nuostatų ir tas nuostatas techniškai įgyvendinti. Kо pasižadėjęs ir susitaręs su mumis Kostas Birulis, jeigu jis taps ministru, nepajėgs įvykdyti, mes jam reikšim tas pretenzijas kaip neįvykdžiusiam savo užduočių ministrui. Jeigu bus klausimų man, tai prašom, о jeigu ne, tai kviesčiau Kostą Birulį.
Pirmininkas. Prašau paklausti. Nematau, kad būtų klausimų. Ačiū jums.
R. Ozolas. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas - Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda).. Gerbiamieji deputatai! Mandatų ir etikos komisija jokių duomenų, tvirtinančių, kad gerbiamasis K. Birulis negalėtų užimti šito jam siūlomo posto, neturi. Mandatų komisija jokių prieštaravimų šitai kandidatūrai neturi. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Kitos komisijos? Deputatas A. Rudys.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamasis parlamente! Biudžeto komisija nebuvo susirinkusi per šią pertrauką į reglamentinį posėdį ir savo bendros nuomonės neturi. Bet kiek man teko pašnekėti su atskirais komisijos nariais, niekas jokių prieštaravimų kandidatui neiškėlė, ir aš taip pat. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas G. Vagnorius.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, Ekonomikos komisijos vardu noriu keletą žodžių tarti apie kandidatą į ministrus Kostą Birulį. Mes taip pat solidžiai neposėdžiavom, tačiau rinkom informaciją, tarėmės ir išreiškiam tokią nuomonę, kad kandidatas tinkamas užimti šias pareigas.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija irgi aptarė šią kandidatūrą ir jokių priekaištų jai nerado. Žada remti, kai reikės balsuoti. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Kaip kitose komisijose? Deputatas E. Petrovas.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pažymėti labai trumpai. Kiek teko susidurti su gerbiamuoju K. Biruliu (labai nedaug), bent kiek išmanydamas radijo elektroniką, galiu su pasitenkinimu sakyti, kad iš karto pajutau žmogaus kompetenciją ir netgi daugiau—politinę kompetenciją. Todėl siūlau palaikyti šią kandidatūrą.
Pirmininkas. Dėkojame. Daugiau komisijų išvadų nėra? Prašau gerbiamąjį pretendentą.
K. Birulis. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai! Šiuo atsakingu ir sunkiu mūsų Tėvynei laikotarpiu aš noriu padėkoti jums už pasitikėjimą, kad pasiūlėt mano kandidatūrą į ryšių ministro postą. Nenorėdamas ilgai užimti jūsų laiko ir gilintis į šakos veiklos perspektyvas, išsakysiu tas priemones, kurias reikia įvykdyti, mano nuomone, artimiausiu metu. Pirmiausia reikia mums padirbėti kartu su Užsienio reikalų ministerija ir imtis žygių, kad būtų atstatyta Lietuvos Respublikos narystė pasaulinėje pašto sąjungoje ir tarptautinėje elektros ryšių sąjungoje. Be šitos narystės atstatymo labai komplikuojasi, beveik neįmanomi pasidaro kai kurie ryšio su užsieniu dalykai. Čia vienas iš pirmaeilių uždavinių.
Antras dalykas. Mums reikia sutarti su artimiausiais kaimynais, kurie šiandien taip gražiai apie mus šnekėjo, su kaimynais - Lenkijos Respublika, betarpiškai su jais susirišti, organizuoti betarpiškus pašto ryšius, išplėsti turimus telefoninius ryšius.
Trečia. Žmogaus teisių atžvilgiu. Aš manau, kad įsakymais reikia nutraukti Lietuvos ryšių įmonėse bet kokią tiesioginę ar netiesioginę veiklą, kuri toleruotų prokuratūros nesankcionuotų susirašinėjimų ar pokalbių slaptumo pažeidimus. Toliau. Mums reikia aktyvinti jau užmegztus su daugeliu užsienio firmų kontaktus siekiant sudaryti techninį pagrindą savarankiškam ir platesniam duomenų perdavimo tinklui, informatikos tinklui. Reikia įteisinti vizitinę valstybės kortelę - pašto ženklus. Turiu pasakyti, jeigu kas nors nežino, kad kol mes nesam pasaulinės pašto sąjungos nariai, mūsų pašto ženklai ir bus toleruojami tiktai mūsų krašto - Lietuvos - viduje. Su užsieniu jie yra beverčiai. Štai viena iš priežasčių, dėl kurių mums reikia veržtis į pasaulinę pašto sąjungą. Toliau. Yra pas mus toks padalinys - (...) ryšys. Tai vidaus reikalų uniformą vilkintys karininkai, priklausantys ryšių sistemai, kurie vežioja specialų paštą į Maskvą ir atgal. Aš manau, kad šitą jų funkciją reikia sustabdyti, о tą padalinį ateityje panaudoti kaip diplomatinio kurjerio pašto užuomazgą. Toks paštas nepriklausomai Lietuvai bus reikalingas. Reikia kartu su Vyriausybe spręsti likimą tų visų resursų ir tų uždavinių, kurie iki šiol buvo keliami Lietuvos ryšių ministerijai karinės mobilizacinės parengties atžvilgiu. Čia yra konfidencialūs dalykai, bet juos reikia spręsti ir kuo naudingiausiai, kuo tikslingiausiai panaudoti naujomis sąlygomis. Derybomis su Sovietų Sąjungos ryšių ministerija mes turėtume perimti Lietuvos teritorijoje esančią vienintelę didelę ryšių įmonę—Kauno teritorinį radiorelinių ir kabelinių magistralinių linijų mazgą. Tai įmonė, kuri techniškai aptarnauja kabelines linijas, jungiančias Tarybų Sąjungą su Kaliningrado sritim ir su užsieniu. Kadangi ji užima mūsų žemės gelmę, mūsų žmonės, lietuviai, čia dirba, ji turėtų priklausyti mums, о mes galėtume sutarties tvarka nuomoti tuos ryšių kanalus ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir kitoms užsienio šalims. Čia yra vienas iš valiutos šaltinių.
Tai tokie artimiausi uždaviniai. Žinoma, jų bus daug. Kasdien atsiras naujų, ypač jeigu bus trukdoma ryšiams veikti. Čia turės būti sprendžiama operatyviai. Apskritai Ryšių ministerijoje susibūrė neblogas specialistų štabas. Aš manau, kad sugebėsiu su mūsų protiniu ir techniniu štabu šituos uždavinius išspręsti. Dėkui už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame. Prašau klausti. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Žemės ūkis gamina pusę nacionalinių pajamų. Tačiau, kaip mes girdėjome iš daugelio patvirtintų ministrų, į žemės ūkį nelabai kas žiūri. Šiuo metu ryšiai kaime yra beviltiškoje padėtyje. Ar jūs manote pačiu artimiausiu metu šią bėdą likviduoti? Ir kaip?
K. Birulis. Kaime telefonizaciją, be abejo, reikia tvarkyti, bet tai planavimo ir finansavimo reikalas. Aš negaliu pažadėti, kad artimiausiu metu ryšiai kaime pagerės. Čia yra keleto metų uždavinys. Pagaliau kaimo telefonizacija priklauso nuo materialinių ir finansinių resursų. Tiktai. Kiek dėmesio skirs Vyriausybė, kiek galėsime skirti iš biudžeto, tiek mes galėsim ir išspręsti. Dėl techninės eksploatacijos, be abejo, imsimės visų priemonių, dėsim pastangas, kad gedimai būtų taisomi kuo geriau, kuo operatyviau.
Pirmininkas. Deputatas E. Gentvilas.
E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Respublikos teritorijoje buvo ir dar tebėra nemažai buvusių sąjunginio pavaldumo ryšių įmonių. Pavyzdžiui, Radijo ryšių ministerijos organizacijos dabar jau yra teisiškai perėjusios Lietuvos žinion. Tačiau noriu paklausti, ar per šitas dvi savaites mūsų Lietuvos ryšių ministerija nepradėjo kontaktų, darbo su šitomis organizacijomis?
K. Birulis. Kontaktų mes neturime. Pramonės radiotechninės įmonės—tai jau Pramonės ministerijos reikalas. Respublikos ryšių ministerija nesirengia imtis savo žinion pramonės įmonių. Tai į mūsų uždavinius neįeina.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Mes turbūt atisimename klausimą ankstesniam pretendentui ir jo pažadą, kad antradienį ryšių skyriuose mes jau pamatysime ženklus su atspaudu „Nepriklausoma Lietuva" ir data. Šiandien antradienis, tokių ženklų ryšių skyriuose mes dar nematome. Ar galėtų pasakyti gerbiamasis pretendentas, kad tas reikalas bus labai operatyviai sprendžiamas?
K. Birulis. Mes galime dabar pasakyti, kad ant vokų daromas atspaudas „Nepriklausomos Lietuvos atstatymas". Pašto ženklams spausdinti reikia spaudos bazės. Reikia dar atsiklausti svetimos valstybės. Todėl pirmaeilis dalykas būtų spręsti savų ženklų leidybos klausimus. O kol mes juos išleisim, teks naudotis esamais. Gal tik ant vokų bus atspausti užrašai. Aš manau, kad pažadas antradienį tą dalyką padaryti yra nerealus. Gal jis turėjo omeny tik antspauduką ant voko? Kitko negalėčiau dabar pažadėti.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Aš turėjau omeny antspauduką ant pašto ženklo.
K. Birulis. Kalendorinių žymeklių Respublikoje tūkstančiai. Reikia paversti juos lietuviškais. Kaip tai padaryti? Yra du būdai. Vienas - gaminti naujus, bet nė viena įmonė iki šiol neapsiima, kadangi reikia persukti datą, yra gana kieto metalo užrašai. Bandom dabar nušlifuoti rusišką tekstą ir žvaigždutę su raidėmis СССР. Čia reikės pramonės pagalbos.
Pirmininkas. Dėkojame.
S. Pečeliūnas. Norėčiau vis dėlto patikslinti klausimą. Mes kalbam apie visiškai skirtingus dalykus. Norėčiau priminti 1940 metų praktiką, kai buvo ant ženklų užspausdinama...
K. Birulis. Atsakysiu. 1941 metais, kai Ambrazevičiaus Vyriausybė įsiteisino, jai nereikėjo klausti leidimo svetimos valstybės, kuri buvo išvyta iš mūsų teritorijos ginklu. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, nors ten pažymėta data - 1941 m. birželio 22 d., apyvartoje ženklai pasirodė tik liepos pabaigoje—rugpjūčio pradžioje. Tai buvo padaryta devyniuose miestuose.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas V. Plečkaitis.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti štai ko. Prieš kurį laiką buvo kalbama ir rašoma apie tai, kad namuose prie telefono bus skaitikliai, kurie fiksuos ne tik tarpmiestinius, bet ir miestinius pasikalbėjimus. Ką jūs manote apie tuos skaitiklius? Koks jūsų požiūris į tai?
K. Birulis. Čia buvo viena iš techninių idėjų—įvesti apmokėjimą už realiai prakalbėtą laiką. Buvo toks eksperimentas padarytas Šiauliuose ir Panevėžyje. Techniškai jis pasiteisino, bet finansiškai išėjo skriauda kitiems abonentams. Užtai tas eksperimentas nutrauktas. Masiškai padaryti skaitiklius visiems abonentams mes tiesiog techniškai nesugebėsim. Mano nuomone, kol kas reikėtų pasitenkinti esama apmokėjimo tvarka: abonentiniu mokesčiu ir atskaitymu už tarpmiestinius pokalbius skaičiavimo centre.
Pirmininkas. Deputatas J. Paleckis.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti štai ko. Tai būtų ne tik Ryšių ministerijos, bet ir kitų tarnybų reikalas. Norėčiau išgirsti jūsų prognozes dėl palydovinės televizijos. Kaip žinome, pasaulyje vis labiau plinta televizijos programos, kurios priiminėjamos palydovais iš kitų gana tolimų šalių. Kada Lietuvoje mes galėsime matyti Vakarų Europos, Amerikos televiziją? Matyt, tuo pirmiausia suinteresuota Ryšių ministerija. Kokios finansinės, techninės, juridinės galimybės? Kada, jūsų prognoze, tai galėtų tapti tikrove?
K. Birulis. Juridinių kliūčių nėra. Finansinės kliūtys tik tokios: jeigu kas pinigų turi, gali įsigyti. Kol kas už laisvai konvertuojamą valiutą. Daug kur tos palydovinės antenos stovi. Jų įrengimą ir eksploatavimą dabar organizuoja ir vykdo iki šiol buvusi Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerija per savo firmą „Elektronas". Ryšių ministerija tais dalykais neužsiima. Mes tik juridiškai reglamentavome. Dabar tas reglamentavimas panaikintas.
Pirmininkas. Deputatas L. Apšega.
L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Lietuvos kaime vyksta atbulinis procesas: kuriasi valstiečių ūkiai. Jie dabar mus jau visus užvertė pareiškimais, prašydami įvesti telefonus, nes kaimyno telefonu pasinaudoti turbūt bus kebliau. Ar jūs, kaip ministras, sugebėsit, jeigu bus pinigų, techniškai ir materialiai spręsti tuos reikalus?
K. Birulis. Resursų, žinoma, pas mus nepadaugės. Manau, kad čia vietos savivaldybės klausimas. Vietinį tinklą turėsime perduoti savivaldybėms, о jie planingai spręs, kur pirmiausia įvesti telefoną—ar kolūkio fermoje, ar individualiame ūkyje, remiantis turimais resursais.
Pirmininkas. Deputatas J. Liaučius.
J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, aš esu įpareigotas Lietuvoje gerbiamo žmogaus Juozo Miltinio jūsų paklausti. Jis negauna arba nereguliariai gauna iš užsienio siuntas, banderoles, literatūrą. Jos arba nepasiekia jo, arba būna iškomplektuotos. Taip praėjusiais metais atsitiko ir man. Noriu jus paklausti, kokias priemones numatote, kad žmonės turėtų šitą teisę.
K. Birulis. Trumpai galiu paaiškinti. Iki šiol iš užsienio ateinantis paštas daugiausia buvo koncentruojamas ir skirstomas Maskvoj. Prieš porą mėnesių Maskva sutiko, kad užsienio siuntos, neišpakuotos, maišuose, būtų vežamos į Vilnių. Dabar ir muitinės tarnyba, ir Respublikos pašto skirstymo tarnyba atsako už gautų siuntinių turinio nepažeistumą ir savalaikį pristatymą. Jeigu siuntinys atplėštas, mes jau galime betarpiškai kreiptis į išsiuntimo vietą. Paprastai anksčiau, nenorėdami gaišti, atsakydavo mums trumpai, kad pašto siunta sugadinta kažkur užsieny, ir viskas tuo baigdavosi. Bet mes neturėjome jokios apčiuopiamos kontrolės, nematėme savo rankose atėjusio siuntinio. Dabar mūsų atsakomybė padidėjo, mes galėsim realiai atsakyti, kaip iš tikro yra. Turėtų šis reikalas pagerėti.
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam pretendentui. Daugiau klausimų nematau. Dar vienas, atsiprašau. Deputatas L. Razma.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš norėjau pranešti, kad trūksta kvorumo. Jeigu balsuosime, bus sunkumų. Gal galima pakviesti iš koridoriaus?
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis pretendentas neturėjo dėl to stovėti tribūnoje.
Užsirašė diskusijoms dėl ryšių ministro kandidatūros kol kas du deputatai. Tai gerbiamieji deputatai B. Rupeika ir A. Sakalas. Aukščiausiosios Tarybos deputatus, esančius ne salėje, prašau ateiti į salę.
Prašom, gerbiamasis deputate.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai, mielieji kolegos! Kol aš pakalbėsiu, gal susirinks deputatai. Aš nesiruošiau pretendentų kaip nors girti ir apskritai nesu linkęs iš šios tribūnos sakyti komjaunuoliško pobūdžio panegirikų. Vis dėlto norėčiau turbūt pirmą kartą padėkoti Ministrų Tarybos žmonėms, padariusiems šį atradimą ir atvedusiems į šią salę Kostą Birulį. Turiu ką pasakyti apie šį žmogų. Perkratydamas savo mintis, ne ką randu to, kas būtų taisytina arba skubiai šioje žinyboje jo pastangomis keistina, jo asmens atžvilgiu - taip pat. Noriu pasakyti, jog Kostas Birulis yra prieš dvejus su puse metų, о gal net truputėlį anksčiau po daugybės dešimtmečių per Lietuvos radiją nuskambėjusio pirmo tiesaus ir tiesos žodžio šalininkas ir kūrėjas. Pirmieji pokalbiai su Kostu Biruliu prie mikrofono sukėlė Respublikoje tam tikrą šurmulį ir davė toną tolesniems pašnekesiams. Jis tada pasirodė ne tik puikus pašnekovas, bet ir geras specialistas. K. Biruliui būdinga ir reta šiomis dienomis savybė—humoro jausmas, nors šioje tribūnoje jis ir neatsiskleidė. Ir nereklamuojamas kelių užsienio kalbų mokėjimas. Devynių ar septynių. Ar taip, mielasis, pretendente?
K. Birutis. Šešios.
B. V. Rupeika. Šešios. Matote, ir šiuo atveju nepasirinko didesnio skaičiaus. Man labai sunku kalbėti pagiriamuosius žodžius. Dar prieš ketvertą ar penketą metų mačiau ant jo stalo prospektus užsienio kalbomis apie tai, ką jau tuomet buvo galima įdiegti Lietuvoje ir kas buvo diegiama. Ryšiai, atsimenu, su danais, su olandais. Tai jau buvo daroma ir daroma nesireklamuojant, nes tuo metu reklamuotis buvo rizikinga. Ir Lietuvos ryšių sistema, ypač toji, kuria mes su jumis naudojamės, tokių žmonių kaip K. Birulis dėka palypėjo per tuos kelis dešimtmečius geromis keliomis pakopomis aukščiau negu kaimyninėse šalyse. Šiuo atveju turiu galvoje ir Lenkiją, ir Rytų pusėje esančias šalis. Gal tik tolimesnių mes nesame aplenkę, tačiau tokių galimybių yra. Taigi profesionalumas ir tautiškumas - štai tas derinys viename žmoguje, kuris Vyriausybės sudarymo procese iš karto, Pirmosiomis dienomis, turėjo tapti mūsų visų veiklos išeities tašku. Dėkoju.
Pirmininkas. Dėkojame jums. Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš gerbiamojo K. Birulio iki šiol nepažinojau. Taigi mano kalba bus paremta tik tais įspūdžiais, kuriuos jis man sukėlė, pateikdamas savo programą ir atsakinėdamas į klausimus. Norėčiau kalbėti labai trumpai ir paminėti štai tokius dalykus. Pirmiausia jis pateikė labai konkrečią, labai realią ir įvykdomą programą. Man atrodo, kad mes visi galime su tuo sutikti. Toliau norėčiau pasakyti, kad atsakinėdamas į kiausimus nežadėjo neįvykdomų dalykų. Ką jis pažadėjo, tikrai, atrodo, realiai įvykdoma. Bent man, kaip fizikui, tai absoliučiai aišku. Taigi aš norėčiau padaryti išvadą, kad man visiškai nekyla abejonių dėl jo kompetencijos. Taip pat ir dėl jo pilietinės pozicijos, ir dėl jo kaip asmenybės. Norėčiau dar pasakyti gerbiamiesiems deputatams, kad aš balsuosiu už gerbiamąjį K. Birulį, ir kviesčiau prisijungti likusius deputatus. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Kalbėti paskutiniam yra blogai, nes viskas paprastai būna jau išsakyta. Pasakysiu tik tiek, kad aš gerbiamąjį K. Birulį pažįstu labai seniai - nuo 1947 metų, kai mes kartu studijavome Vytauto Didžiojo universitete. Aš nenoriu sakyti, koks jis buvo studentas. Jis buvo labai geras studentas, bet ne tik. Jo galvoje buvo pilna visokių idėjų, įvairių pramuštgalviškų minčių. Jis mokėsi aukštesniame kurse, ir mes su juo galbūt artimiau susipažinom ansamblyje, atrodo, Technologijos fakulteto ansamblyje, kur dainavome ir vaidinome. Mes abu tam tikra prasme artistai.
Galiu pasakyti, kad gerbiamasis K. Birulis jau seniai būtų buvęs ministru. Būdamas vienos iš pagrindinių valdybų - Elektros ryšių valdybos viršininku, faktiškai savo rankose jis turėjo visus pagrindinius ministerijos siūlus. Tiktai jam gal kiek trukdė jo biografija. Šiais laikais ta biografija nebetrukdo. Manau, kad jis tikrai padarys visa, ko mes iš jo laukiame ir tikimės. Norėčiau pasiūlyti už jį vieningai balsuoti ir tikėtis, kad jis įvykdys mūsų troškimus. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Ar balsų skaičiavimo grupė turi žinių apie mūsų kiekį? Yra kvorumas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Yra.
Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Kostas Birulis būtų paskirtas Lietuvos Respublikos ryšių ministru?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 101.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaiČiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 2.
Pirmininkas. Balsų dauguma gerbiamasis K. Birulis patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių ministru. Sveikiname. (Plojimai.)
Gerbiamieji deputatai, programa, numatyta šios dienos mūsų plenariniams posėdžiams, baigta. Mums belieka išklausyti papildomą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko informaciją ir susitarti dėl tolesnio darbo. Aš manau, kad šiandien dar mes turime gerą progą padirbėti komisijose, susitarti. Dar kartą prašau komisijų pirmininkų susitarti, kokie patys svarbiausi klausimai iš komisijų veiklos srities turi būti svarstomi artimiausiomis dienomis, ir rytoj 8.30 val. susirinkti šalia sekretoriaus L. Sabučio kabineto galutinai susitarti dėl tolesnės programos. Manau, kad rytoj turėtume vėl rinktis į trumpą plenarinį posėdį 10 val. ir dirbti komisijose bei darbo grupėse. Bet dėl to mes susitarsime, baigdami šitą posėdį. Aš tiktai pateikiu pasiūlymus. Kol kas prašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką į tribūną.
V. Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos deputatai! Noriu jus nors truputėlį informuoti, kas yra naujo pasaulyje mūsų atžvilgiu.
Šiuo metu daug JAV lietuvių vyksta į Vašingtoną. Ten numatytas didelis suvažiavimas su reikalavimais Baltiesiems rūmams paremti nepriklausomą Lietuvos Respubliką, pripažinti jos Vyriausybę. Iš Kanados skambino Algis Pocevičius - bendruomenės pirmininkas. Kartu su visų tautinių bendrijų atstovais jis skrenda į Otavą, Kanados parlamentą, taip pat paremti nepriklausomos Lietuvos ir reikalauti Vyriausybės pripažinimo. Jis pasakė: vakar vakare mano pasakyta frazė Amerikos radijui „Ar Amerika mus antrą kartą parduos, ar ne?" yra labai plačiai nuskambėjusi. Galbūt tai irgi padės mūsų pastangoms.
Na, о tuo tarpu, pagal TASS'o pranešimus, pakartosiu, kad iš Baltųjų rūmų vis kartojamas kvietimas pradėti taikų dialogą mūsų klausimu. Teigiama neva „Tarybų pusė viešai ir privačiai mus užtikrino, kad nesirengia panaudoti karinę jėgą". Tačiau mes žinome, kaip iš tikrųjų būdavo, о ir vakar vakare didelį nerimą buvo sukėlęs naujas M. Gorbačiovo pasakymas. Vis dėlto turėtų būti žinoma jau iš anksčiau, kad pastangos bauginti lietuvių tautą negali duoti norimų rezultatų.
Svarbiausias galbūt yra prezidento G. Busho posakis, tiesa, persakytas anglų laikraštyje „The Times"; jį pateikė neįvardytas aukštas Amerikos pareigūnas: G. Bushas yra pasiryžęs paaukoti net būsimas sutartis dėl ginklavimosi kontrolės ir prekybines sutartis su Tarybų Sąjunga, jeigu Maskva panaudos jėgą. Tai, ko gero, vienas pačių rimčiausių ligi šiol padarytų perspėjimų.
TASS'as tuo tarpu taip pat platina tariamus atsiliepimus iš Lotynų Amerikos šalių apie Lietuvos įvykius. Įvairūs antraeiliai veikėjai neva smerkia Lietuvą, sako, kad prezidentas M. Gorbačiovas labai teisingai daro, ir panašiai. Aišku, kad tai skirta vidiniam vartojimui, įtikinti Tarybų Sąjungos piliečius, neva pasaulis remia Tarybų Sąjungą šioje problemoje. Vargu ar ką nors tai gali įtikinti, taip pat kaip ir ten vykstantis mitingas, kurio organizatoriai turbūt mano kalba Lietuvos piliečių vardu. Labai reikšminga telegrama atėjo mano vardu šiandien iš naujai išrinktosios Maskvos miesto Tarybos, kur, kaip žinome, demokratinių jėgų atstovai laimėjo labai svarbią pergalę. Jeigu jūs nieko prieš, aš perskaitysiu rusiškai. Aš ją ką tik gavau:
«Мы, народные депутаты Моссовета 21-го созыва, поддерживаем стремления литовского народа к независимости и к самоопределению. Считаем недопустимым насильственное удерживание вашего народа и государства в рамках Союза ССР. Сознавая, что не может быть свободен народ, угнетающий другие народы, мы осуждаем вмешательство Президента СССР и правительство СССР во внутренние дела вашей Республики. Мы надеемся на благоразумие нашего руководства и на скорейшее урегулирование всех спорных вопросов между Литвой и СССР путем переговоров. Желаем Вам и всему литовскому народу успехов в возрождении своей страны.» Ir 71 parašas. (Plojimai.) Galiu supažindinti ir su Maskvos Tarybos liaudies deputatų telegrama Tarybų Sąjungos prezidentui M. Gorbačiovui.
«Мы, народные депутаты городского Совета 21-го созыва, выражаем свое несогласие с проводимой Вами политикой в отношении Литвы. Ваш указ от 21 марта нарушает права республик на свободный выход из СССР (статья 72 Конституции СССР). Мы считаем, что Ваши действия и заявления, равно как и действия Компартии Литвы на платформе КПСС, означает вызов литовскому народу, усиливает напряженность в Литве и представляет серьезную опасность для мирного развития политического процесса в нашей стране. Поэтому мы требуем уважения суверенитета литовского государства, прекращения любых вмешательств в его внутренние дела и вывод союзных войск с его территории. Мы убеждены, что все спорные вопросы, связанные с отделением Литвы от СССР, должны решаться только за столом переговоров».
Vakarykščia diena, 75 parašai. Tai geros žinios ne tik mums, bet ir Rusijai, ir kitoms tautoms, kurios siekia laisvės, siekia demokratijos. Tuo norėjosi su jumis pasidalyti.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas V. Plečkaitis dėl darbų tvarkos.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko ir sekretorių dėmesį, kad mes dirbame be tikros darbotvarkės, arba ta darbotvarkė labai dažnai keičiama. Norėtųsi žinoti darbų tvarką bent jau savaitei. Mes turėtume žinoti, kaip dirbsime šią savaitę.
Pirmininkas. Dėkojame. Todėl aš ir prašau šiandien komisijose duoti konkrečius ir aiškius pasiūlymus ir rytoj juos suderinti. Aš tikiuosi, kad rytojaus dienos rytiniame posėdyje bus galima nustatyti mūsų darbų tvarką bent savaitei į priekį.
Prašau deputatą G. Iešmantą.
G. V. iešmantas (Kalvarijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš turiu tokį užklausimą. Ar nevertėtų mums išklausyti, greta vidaus reikalų ministro, ir Saugumo komiteto naujojo pirmininko informacijos? Man atrodo, būtų vertinga paklausyti, ką jis galvoja.
Antras dalykas. Ar nevertėtų šito patalpų užgrobimo bendrininko Burokevičiaus irgi pakviesti čia? Žinoma, galbūt jis neateitų, bet pareikalauti reikėtų.
Pirmininkas. Ar parlamentas ne per aukšta vieta Burokevičiui atsiskaitinėti?
Gerbiamieji deputatai! Jeigu jūs neprieštaraujate, prašau dabar, po 10 ar 15 minučių pertraukos, kaip jūs susitarsite su savo komisijų pirmininkais, susirinkti ir labai rimtai apsvarstyti darbotvarkę, atsižvelgiant į tai, kad dar mes turime keturis nepaskirtus ministrus ir taip pat dar nepradėti skirti kiti Lietuvos Respublikos pareigūnai, kuriuos turi skirti Aukščiausioji Taryba.
Aš perskaitau vieną tokį raštelį: „Teisinės sistemos komisija prašo kitų komisijų pirmininkus informuoti, kokius įstatymų projektus, kokia eile rengia savo komisijose. Šito laukiame rytojaus rytą".
Aš tikiuosi, kad gerbiamasis komisijos pirmininkas J. Prapiestis ateis 8.30 val. į apskritąjį kambarėlį ir ten gaus tą informaciją.
Prašom deputatą V. Katkų.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). 17.30 val. 308 kambaryje renkasi Užsienio reikalų komisija.
Pirmininkas. Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos aparato pogrupį prašau pasilikti čia, salėje. Noriu susitikti su jumis.
Dar vieną minutę. Dar nepaskelbta, kad posėdis baigtas. Išklausykime visų trumpų informacijų.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš norėjau tiktai pakartoti klausimą. Aš jau vakar klausiau ir siūliau, kad Teisinė komisija greičiau parengtų įstatymą dėl politinių partijų Lietuvoje. Kokioje stadijoje tas yra?
Pirmininkas. Mano žiniomis, jis yra beveik parengtas. Bus galima jį pateikti svarstyti. Iš pradžių komisijose, о paskui plenariniame posėdyje.
V. Landsbergis. Kitoms komisijoms bus pateikta? Ar jau šiandien bus pateiktas, ar ne? Rytoj, taip? Ačiū.
Pirmininkas. Ar dar kas nors turi informacijų? Prašau deputatą G. Ilgūną.
S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Švietimo, mokslo ir kultūros komisiją dabar kviečiame į Medicinos punktą.
A. Rudys. (Birštono rinkiminė apygarda). Biudžeto komisiją prašome ateiti į 409 kambarį.
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamiesiems deputatams. Rytoj plenarinis posėdis 10 valandą. Trumpas posėdis, ir išsiskirstome į komisijas.
Ačiū, gerbiamieji deputatai. Sėkmingo darbo ir iki susitikimo rytoj 10 valandą!