1990 т. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, pradėkime popietinį posėdį. Prašau paspausti registracijos mygtukus. Prašau jūsų sutikimo po to, kai pasibaigs mūsų į darbotvarkę įtraukti klausimai, sukviesti dar vieną uždarą posėdį taip, kaip mes jau vieną kartą buvome padarę, ir paprašyti pasisakyti jame Mandatų ir etikos komisijos pirmininką deputatą A. Sakalą. Ar jūs sutinkate, kad toks labai trumpas posėdis įvyktų? Niekas neprieštarauja? Labai ačiū. Prašau Mandatų ir etikos komisijos pirmininką jam pasiruošti. Gerbiamasis deputate J. Prapiesti, prašau pristatyti savo projektą, kaip buvo pažadėta po pietų.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Mes kalbėjome, kad tik pačio posėdžio pabaigoje. Dabar jis tik dauginamas.
Nutarimo ,,Dėl priemonių užtikrinti valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų normalų darbą" priėmimas
Pirmininkas. Aišku. Tada leiskite jums perskaityti dar kartą projektą nutarimo, kuris buvo jums iš ryto perskaitytas kaip Prezidiumo nutarimas ir kurį mes esame nusprendę, jeigu deputatai už jį balsuos, patvirtinti kaip Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Yra truputėlis redakcinių pataisų, nekeičiančių esmės. Taigi: “Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl priemonių užtikrinti valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų normalų darbą.
Pastarosiomis dienomis Lietuvos Respublikoje kai kur savavališkai užimami įstaigų ir organizacijų pastatai. Žmonės raginami nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, valstybinių organų sprendimų, mėginama sutrikdyti normalų valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų bei organizacijų darbą, sukelti konfliktus ir išprovokuoti riaušes. Šiuos bei kitus neteisėtus veiksmus vykdo ir TSRS ginkluotosios pajėgos. Tuo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos valstybinis suverenitetas, keliama grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Lietuvos Respublikos prokuroras, vidaus reikalų ministras, teismai turi imtis ryžtingų priemonių, užkertant kelią antivalstybiniams ir kriminalinio pobūdžio turintiems veiksmams. Asmenys, padarę nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, turi būti nedelsiant patraukti atsakomybėn.
2. Išaiškinti, kad pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį “Savavaldžiavimas” atsako ne tik vykdytojai, bet ir asmenys, kurstę ir organizavę neteisėtą pastatų ir kitų objektų užgrobimą, turto pasisavinimą ir kitokius panašius veiksmus.
3. Išaiškinti, kad pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį “Kenkimas” atsako ir asmenys, raginantys nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, valstybinės valdžios bei valdymo organų sprendimų, dėl ko gali sutrikti normali pramonės, transporto, žemės ūkio ir kita Respublikos ūkio veikla, valstybinių organų ir visuomeninių organizacijų darbas.
4. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.”
Ir toks prierašas: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ragina visus Lietuvos gyventojus laikytis rimties ir viešosios tvarkos, nepasiduoti provokaciniams kurstymams, nedalyvauti veiksmuose, kurie nukreipti prieš Lietuvos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.”
Niekas neturi klausimų, papildymų? Tada prašau pakelti mandatus, kad suskaičiuotų, о paskui balsuosime.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Yra 98 deputatai.
Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad tik perskaitytas nutarimas būtų priimtas?
BaLsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt septyni už.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Šeši.
Pirmininkas Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Šeši.
Pirmininkas. Ačiū. Nutarimas priimtas. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, ar jūs galite pristatyti pretendentą į kitą ministro postą?
Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės pranešimas dėl energetikos ministro paskyrimo. Diskusijos. Kandidato kalba
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Pateikiu kuro ir energetikos ministro kandidatūrą. Ašmantas Leonas Vaidotas, gimęs 1939 metais Kaune, lietuvis, baigė Maskvos energetikos institutą. Turi šiluminės energetikos inžinieriaus specialybę, technikos mokslų daktaras, docentas. Nuo 1969 m. dirba Fizikinių techninių energetikos problemų institute sektoriaus vadovu, vyr. moksliniu bendradarbiu, о nuo 1988 metų - Metrologijos ir matavimo sistemų laboratorijos vedėju. Turint mintyje, kad kuro ir energetikos kompleksas yra labai reikšmingas, reikalaujantis naujos strategijos, atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją šioje srityje, įvairiose energetikos šakose, mokslininko kandidatūra yra labai reikalinga. Kita vertus, žinoma, svarbi ir praktinė pusė. Žiūrint į kandidato į ministrus L. V. Ašmanto ankstesnio darbo sritis, žinoma, šiek tiek pasigendame praktinio darbo patyrimo, tačiau vėlgi prisilaikydami to paties principo, kad ne vienas žmogus, vadovas, ministras sprendžia tam tikros sferos arba šakos vystymosi klausimus, formuoja strategiją, о kolegialiai, pasitelkdamas savo patarėjus ir užsienio specialistus, kurių pravartu turėti kiekvienam ministrui, pavaduotojus, kurie šiuo atveju geriau kad būtų iš praktinės veiklos sferų, taip pat iš kuro ir energetikos komplekso. Manome, kad toks vienpusiškas mokslinis patyrimas gal nebus kliūtis spręsti dalykiškai ir konstruktyviai šio komplekso problemas, susiejant mokslinį patyrimą su praktiniu kitų žmonių patyrimu. Taigi pateikiu gerbiamojo L. V. Ašmanto kandidatūrą. Svarstėte komisijose ir šiandien taipogi deputatų klube, ir, turėdami minty tą pritarimą, kurį girdėjome iš deputatų, tikimės, kad jūs ir čia, posėdyje, sesijoje, pritarsite balsuodami už jo kandidatūrą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Ar turite klausimų Ministrei Pirmininkei? Komisijų pirmininkai. Ekonomikos komisija. Kas gali pateikti išvadas? Deputatas S. Kropas.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Gerbiamojo pretendento kandidatūra buvo svarstyta bendrame Biudžeto, Savivaldybių reikalų ir Ekonomikos komisijų posėdyje. Ir esmės pritarta šiai kandidatūrai, ir manome, kad, pasitelkęs gerus pavaduotojus, gerbiamasis pretendentas sugebės tvarkyti šį sudėtingą ūkį. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Gamtos apsaugos komisija? Deputatas R. Astrauskas?
R. Astrauskas (Smėlynės rinkiminė apygarda). Mes svarstėme gerbiamojo pretendento kandidatūrą dviejose komisijose - Gamtos apsaugos ir Valstybės atkūrimo. Mes pritariame gerbiamosios Ministrės Pirmininkės pasirinkimui ir norime pasakyti, kad gerbiamąjį L. V. Ašmantą mes jau pažįstame nuo ankstesnių laikų ir taipogi žinome, kad jis dalyvavo TATENA komisijos darbe. Be to, jis dalyvauja čia ir kitų komisijų darbe. Galvojame, kad jis pakankamai pasiruošęs tam, kad galėtų vadovauti ministerijai, ir mums, Gamtos apsaugos komisijai, patiko tai, kad jis tvirtina, jog visų pirma atsižvelgs į žmogų, jo sveikatą, žodžiu, žmogus jam svarbiau už gamybą. Manome, kad jeigu jisai turės patyrusius pavaduotojus, pats būdamas geras teoretikas, tą ministerijos darbą turėtų gana gerai organizuoti. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Biudžeto komisija atskirai nesvarstė? Mandatų ir etikos komisija? Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mandatų ir etikos komisija taip pat svarstė pateiktą kandidatūrą, ir mes pastabų neturime.
Pirmininkas. Kitos komisijos? Prašau, gerbiamasis pretendente, tada jus į tribūną.
L. V. Ašmantas. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai! Taip, aš visiškai įsivaizduoju, kad šis postas yra gana atsakingas ir reikalinga bus įdėti labai daug jėgų, kad sutvarkytume energetinį ūkį šitoje ypač neapibrėžtoje situacijoje. Tačiau aš iš karto galiu pabrėžti, kad į energetiką, taip pat ir kuro kompleksą, aš vis tiek žvelgiu per ekologinę sampratą: kaip minėjo, pirmiausia - žmogus. Aišku, kad tą įgyvendinant reikės atlikti didelį darbą - ypač tobulinti technologijas, kad būtų kiek galima mažiau teršiama aplinka. Kad mes nenaudotume tiek daug kuro, kiek šiuo metu naudojame, reikia paruošti tokius energetinius įrenginius, kuriuos mes galėtume kur kas efektyviau išnaudoti ir gauti pakankamą efektą bei sumažinti įvežtinio kuro dalį. Taip pat aš neatmetu jokių galimybių dėl alternatyvių energijos šaltinių, saulės, vėjo, biokuro panaudojimo, tačiau galiu pasakyti, kad tai greitai įgyvendinama nebus. O jeigu bus įgyvendinama, tai tik nedideliais kiekiais. Ir tai neturės lemiamos reikšmės, aprūpinant energija Lietuvą. Aišku, kiekvienas sau galės apsirūpinti. Bet noriu iš karto perspėti, kad ir čia iškyla ekologinių problemų, о šie variantai būtinai reikalingi peržiūrėti. Šiuo metu mes turime objektų, dėl kurių prieštarauja žmonės. Daug įvyko kolizijų, buvo formuojama nuomonė, kad reikalingi mums neišsenkantys šaltiniai. Ir būtent šitos nuomonės formavime, kaip aš suprantu, buvo Vyriausybės klaida. Ji nenorėjo dirbti, galvoti, kaip pakeisti seną technologiją nauja, kad būtų galima išvengti tokio didelio energetikos ūkio augimo. Todėl reikalinga bus atsižvelgti į šias visas priežastis, toliau aprūpinant Lietuvą energija. Aišku, didelis mūsų skausmas yra Ignalinos atominė elektrinė, su kuria man tenka susidurti praktiškai nuo to laiko, kai iškilo pirmas klausimas dėl radioaktyvių atliekų požeminio saugojimo. Nuo to laiko aš stebiu jos darbą, netgi jau kalbėjausi po Nepriklausomybės akto paskelbimo su vadovaujančiais Sąjungos žmonėmis dėl galimų šios elektrinės darbo Lietuvos teritorijoje perspektyvų ir kaip ta problema turi būti sprendžiama. Taip pat esu gavęs pritarimą iš vieno Atominių elektrinių energijos asociacijos direktorių. Dalį energijos vis tiek mes turėsime gauti iš atominės elektrinės, tačiau galimas dalykas - blokada iš Sąjungos pusės. Čia štai ką aš norėčiau pasakyti. Kai kurie trumpalaikio sutrikimo režimai, jeigu kalbėtume apie elektros energiją, yra numatyti, ir dirba labai kvalifikuoti inžinieriai. Aš dedu dideles viltis į juos, taip pat dedu viltis į Inžinierių sąjungą, kuri savo potencialo visiškai neišnaudoja, tačiau, mano supratimu, pirmas variantas, kurį reikia peržiūrėti - kaip trys Pabaltijo respublikos blokados sąlygomis galėtų apsirūpinti kuru ir energija. Tačiau čia aš nesu didelis pesimistas: užblokuoti kuro, man atrodo, visiškai nėra įmanoma vien tik dėl to, kad per mūsų Respubliką tiekiama Kaliningrado sričiai. Taip pat nemažai tiekiama elektros energijos Latvijai ir Baltarusijai. Kai kokie mėginimai galėtų būti vykdomi, tačiau aš negalvoju, kad tai galėtų duoti kokį nors ilgalaikį efektą. Kalbėdamas apie kuro komplekso dalį, norėčiau pasakyti, kad reikėtų sukaupti dėmesį ir padedant miestų savivaldybėms spręsti šiuos klausimus, kad būtų galima sumažinti įvežamo kuro kainą. Jeigu mums teks mokėti valiuta už kurą, tai nusipirkę už valiutą dalį atitinkamų šildymo įrengimų ir individualiems namams, ir didesniems pastatams, mes galėsime mažiau importuoti kuro ir atitinkamai sumažinsime gamtos teršimą. Visas alternatyvias galimybes reikia mums būtinai išanalizuoti ir pažiūrėti, kokiu reikiamu periodu kurią alternatyvą panaudoti. Kaip ir minėjo, aš ypatingai vertinu aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie dirba šioje sistemoje: jie man talkins, ir aš patikėtas pareigas vykdysiu. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti užduoti klausimus. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Svarstant jūsų kandidatūrą komisijoje, į klausimą, kaip jūs vertinate Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybą, jūs pasakėte, kad teigiamai. Aš norėčiau dar jūsų paklausti, kaip jūs vertintumėte mažosios hidroenergetikos, apie kurią buvo pasisakyta spaudoje, man rodos, jūsų instituto darbuotojų, vystymo klausimus. Ar jūs teigiamai vertinate, ar neigiamai?
L. V. AŠMANTAS. Pirma, dėl Kruonio aš noriu pasakyti. Ji Lietuvos energetinei sistemai yra reikalinga, tačiau ne toks gigantas, kuris buvo sumanytas. Man nerimą kelia būtent viršutinė šio baseino dalis, kuri gali sukelti gana liūdnų pasekmių. Dar apie šią hidroakumuliacinę elektrinę galiu pasakyti, kad investicijos mokslui buvo tiekiamos nekompetentingai, todėl mes neturime reikiamos informacijos. Tai yra viena klausimo dalis. Kai aš minėjau alternatyvius šaltinius, aš taip pat sakiau, kad jeigu yra galimybė, reikia naudoti ir mažus hidroresursus, tačiau nekeičiant gamtos. Žmogaus rankos, protas gali sukurti labai daug, net ir susinaikinti, tačiau būtina atsižvelgti ir į gamtosaugą, ir į landšaftą, ir į bendrąją estetiką. Naudoti reikia ir kiek galima neperžengti šių ribų.
PIRMININKAS. Deputatas A. V. Patackas.
A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Energetikų laikraštyje “Žiburys” vieno specialisto straipsnyje radau tokį sakinį: “Elektros energija gali tapti puikia eksporto preke”. Ar jūs sutinkate su šita nuomone ir kaip galėtumėte pakomentuoti?
L. V. Ašmantas. Pirmame vystymosi etape būsime priversti eksportuoti dalį elektros energijos, tačiau aš nemanyčiau, kad mūsų tikslas būtų būtent elektros energijos eksportas, tuo pat metu paliekant daugumą teršalų. O teršalų problema ir paprastose elektrinėse yra gana sudėtinga. Tiek dėl eksporto.
Pirmininkas. Deputatė N. Ambrazaitytė.
N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Aš norėčiau užduoti tokį klausimą. Mums patiems apsirūpinti kuru, kada neturime išteklių, yra labai sudėtinga. Manau, kad reikės formuoti atitinkamą visuomenės nuomonę apie tą tikrąją energijos būklę. Nors jūs ir minėjote savo kalboje, bet aš dar norėčiau jus paklausti, kaip galėtų prisidėti mokslo atradimai, kad būtų galima kuo efektyviau išnaudoti saulės, vandens ir oro energiją?
L. V. Ašmantas. Deja, jų greito panaudojimo aš tikrai negaliu garantuoti ir nemanau, kad kas nors būtų efektyviau pasiekta iki 2000 metų. Aš tai, į ką kai kurie deda dideles viltis ir įrodinėja, kad būtent taip, vadinu “svajonių efektu”. Aišku, kiekvienas atskiras žmogus sau gali pasirinkti tam tikrą energijos rūšį. Pavyzdžiui, jeigu jūs gyvenate atskiroje sodyboje vieni. Bet mes negalime jos pasiūlyti kitiems. Aš taip pat linkęs, kad padėtį žinotų visi Lietuvos žmonės, neslėpti, aiškinti ir parodyti, nes informacijos jie tikrai labai mažai gauna. Jiems teks rinktis tarp komforto ir sveikatos. Šiose ribose jie turės pasirinkti patys, kad jiems nebūtų primetami energijos šaltiniai iš šalies ir pastatomi post factum.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš šiek tiek norėčiau apie atominę elektrinę. Pirma, mes dabar esame nacionalizavę viską. Jūs šiandien komisijoj buvote šalininkas to, kad būtų bendra įmonė. Tai einant į derybas, ar galima jau pradiniame etape tikėtis, kad ten dirbantys žmonės galėtų reikalauti pakelti atlyginimus kokius 3—5 kartus? Antra, mes žinome, kad esame Politechnikos institute paruošę apie 40 specialistų, kurie neprigijo tenai. Ar jūs numatote mūsų specialistus tenai kaip nors aklimatizuoti? Aklimatizuoti tuos 40 inžinierių, kurie yra paruošti Politechnikos institute ir kažkiek Maskvoje? Tai tokie pagrindiniai klausimai.
L. V. Ašmantas. Dėl atominės elektrinės. Aš esu apie jos galimybes kalbėjęs. Dėl galimo Respublikos perėmimo noriu pasakyti, kad būtent atominės elektrinės klausimus turime spręsti neatsiejamai nuo politikos žingsnių. Aš labai gerai pataikiau nuvažiuoti į Maskvą. Aš buvau pirmiau negu ministerijoje pasakė: “pribyli goncy iz Ignaliny”. Taip sakant, ne visai teigiamai. Aš išaiškinau mūsų požiūrį į atominę elektrinę, kaip mes galvojame ją eksploatuoti, kaip daryti bendrą įmonę, kurią aš pasiūliau esamoje komisijoje trečiadienį, ir kad tokiu būdu mes galėtumėm bendradarbiauti. Sušvelninau tą situaciją dėl neramumų pačiame Sniečkuje.
Dėl atlyginimų. Taip, aš žinau, kad atlyginimų didinimas yra skausmingas dalykas dar labiau suveržtame biudžete. Tačiau aš dėsiu visas pastangas (nekalbu apie visą energetine sistemą, aišku, bet ypač atsakingiausiuose postuose dirbantiems, reaktorių operatoriams) padaryti taip, kad būdami prie pulto jie negalvotų, kur pirkti maistą.
Dėl specialistų parengimo. Taip, Respublikoje buvo parengtas 41 specialistas. Jiems 6 metus aš dėsčiau pagrindinius kursus, tačiau dėl suprantamų ar nesuprantamų priežasčių reikalavimai buvo ten kur kas didesni dėl giminystės, о ne išmanymo ar proto. Dauguma jų nepateko. Nebuvo jie pakankamai aprūpinti socialiai. Nevykdė Politechnikos institutas numatytų kadrų rengimo plano ir atominėje elektrinėje, ir siunčiant į Maskvą. Dabar ten dirba tiktai keletas iš tų baigusiųjų. Juos dabar pakviesti dirbti į Ignaliną, aš manau, bus sunkoka, tačiau bandysiu. Galbūt į savo buvusio dėstytojo kvietimą atsilieps.
Pirmininkas. Prašau.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis daktare, mes ne taip seniai patvirtinome Lietuvos pramonės ministru direktorių praktiką, kurio rankose dabar bus visa sujungta Lietuvos pramonė. Pats esu pramonės atstovas ir žinau, kad Lietuvos pramonė, šiuo metu pavaldi sąjunginėms žinyboms, praktiškai yra pusfabrikačių gamyba ir labai energetikai imli. Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį arba gal, sakyčiau, pasiūlymą Pramonės ministerijai energijos taupymo, energetiškai mažiau imlių technologijų diegimo klausimu. Turiu omeny tas Lietuvos pramonės šakas, kurios labiausiai reikalauja įvairios energijos. Ar jūs siūlytumėt ją suspenduoti, ar tobulinti, ar kaip kitaip daryti?
L. V. Ašmantas. Į šį klausimą aš atsakyčiau taip. Taip, pramonės struktūra išvis yra, mano supratimu, per daug imli energetikai, bet galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad mes šitos energetikos nacionalinio produkto vienetui naudojam kur kas daugiau negu reikėtų. Prievartinėmis priemonėmis mes negalėsime pramonininkams užkirsti kelio, tačiau, mano supratimu, yra būtinybė parengti Energetikos įstatymą, kuriame būtų numatyti įvairūs ekonominiai svertai, subsidijos, kreditai, kurie įgalintų reguliuoti ir patiems pramoninkams pradėti mąstyti, kaip keisti technologiją arba gaminamą produkciją, arba tiesiog pereiti į sudėtingesnės kategorijos technologiją, bet tiktai tokiu pat būdu. Šitas energetikos įstatymas turėtų apimti ne tiktai pramonę, bet taip pat ribojimus, pavyzdžiui, dėl gyvenamų namų nuostolių. Tiek galėčiau.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Uoka.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Kurios konkrečiai mažos elektrinės Lietuvoje galėtų būti restauruotos?
L. V. AŠMANTAS. Kaip restauruotos?
К. Uoka. Atstatytos. Juk kapitaliniai įregimai daug kur likę.
L. V. Ašmantas. Deja, į jūsų klausimą aš atsakyti šiuo metu negaliu. Reikėtų pasižiūrėti. Aš per dvi dienas nieko negalėjau padaryti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate į ministrus, jūs paminėjote tos šakos buvusios vadovybės padarytas klaidas. Jas, be abejo, žino visa liaudis. Gerai, kad jos bus taisomos, bet štai mane neramina toks klausimas. Ši ministerija, mano supratimu, yra viena iš tokių galbūt svarbesnių grandžių mūsų sutartiniams derybų santykiams su Tarybų Sąjunga. Ir argumentas, kad mes, tranzitu tiekdami naftą Kaliningrado sričiai, dėl to galim išvengti rimtesnės blokados, dar vis dėlto man asmeniškai kiek ir netvirtas. Dovanokit už tokį nepatiklumą. Klausimas būtų toks. Prašau pasakyti, kokie būtų konkretūs pirmieji jūsų ministerijos žingsniai? Kokie būtų pirmieji žingsniai, tvarkant sutartinius santykius su šalimi, tiekiančia mums pagrindines kuro rūšis? Ar jūs lauktumėt Vyriausybės aukšto lygio susitarimų, kad jums padėtų, ar jūs galbūt pirmieji ruoštumėte dirvą Vyriausybės deryboms? Ačiū.
L. V. Ašmantas. Taip. Tikrai mes galime pradėti ruošti dirvą šitoms deryboms. Dėl atominės elektrinės aš buvau niekuo neįpareigotas absoliučiai, bandžiau sudaryti tokią nuomonę, kurią aš jums ir išdėsčiau. Pirmas dalykas, aš jau ir minėjau savo kalboje, kad reiktų mums tiesiai pasižiūrėti, kokios galimybės išgyventi trim respublikom. Čia būtų tranzitas per Latviją. Jau dabar esantys elektros energijos režimai kaip tik ir numato tam tikrų įmonių atsiskyrimą tam tikru laiku. Taigi šiuos variantus reikia žiūrėti, nagrinėti ir tiktai tas ir turėtų būti praktiškai paruošta. O dėl nusiraminimo su Kaliningradu. Taip, tai nedidelis nusiraminimas, bet šioks toks.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas E. Petrovas.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, norėčiau išgirsti jūsų samprotavimus štai apie ką. Vienas iš pagrindinių energetinių resursų, kuriuos mes gauname iš Rytų, yra nafta. Tam tikri kiekiai yra aptikti ir mūsų Respublikoje. Pabandykite išdėstyti savo nuomonę dėl jų galimo naudojimo perspektyvos. Ar tai realu, ar ne? Savi gamtos turtai - nafta.
L. V. Ašmantas. Na, žinot, jeigu kalbėtume apie savos naftos naudojimą, tai pirmiausia reikalinga tam intensyviai ruoštis. Ar yra ekologinės galimybės ir technologijos garantijos pakankamos, kad mes galėtume paimti tą naftą, kuri yra Respublikoje? Jos yra, mano žiniomis, ne toks jau didelis kiekis. Galbūt geologai ją patikslins, bet tam reikalinga ir visapusiška analizė, о ne tokie neatsakingi veiksmai, kaip kad Naftos pramonės ministerijos darytas gręžinys prie Nidos.
Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Jūsų, kaip būsimo energetikos ministro, požiūris į žemės ūkį, į kaimą.
L. V. Ašmantas. Kaimas šiuo požiūriu, pasakyčiau - didelė problema. Didelė problema ta prasme, kad kaime, mano didžiu įsitikinimu, elektros energija daugiausia naudojama per daug netaupiai. Ir kaimui kitokių, matyt, dalykų nebus, kaip stengtis ir, aš tikiuosi, kad mūsų ministerija padės kiek galima sutvarkyti ūkį, kad būtų sumažintas tas elektros energijos kiekis ir gautas tas pats produktas kaip kad šiuo metu. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas R. R. Survila.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, po pasaulinės naftos krizės, po kainų pakilimo daugelis išsivysčiusių šalių trečdaliu sumažino šio kuro sunaudojimą, padidindamos gamybą. Labai įdomu sužinoti, ką jūs manote apie Lietuvos galimybes sumažinti naftos sunaudojimą šia prasme ir ar jūsų programoje numatomi tokie dalykai? Jeigu taip, tai kiek mes galėtume visi kartu, žinoma, ne vien tik jūsų žinyba, sutaupyti naftos, kad šitą gyvenimo lygį išlaikytume, mažiau sunaudodami?
L. V. Ašmantas. Aš jau savo kalboje ir pasakiau, kad yra būtent pagrindinis dalykas - sumažinti kuro sunaudojimą. Koks kuras bebūtų, jis vis tiek yra deginamas ir teršiama gamta. Taigi čia yra pirmaeilis uždavinys. Tačiau tam reikalingos atitinkamos, kaip ir minėjau, tokios ekonominės priemonės. Prievartinėm priemonėm mes nieko nepadarysim. Reikia atitinkamo reguliavimo įstatymo, tai yra ir tarifų reguliavimo atskirom įmonėm arba šakom. Kaip tik tokiais būdais, bet tai yra būtina. Pirmaeilis uždavinys yra kiek galima mažinti įvežtinį kurą, nes mes šiuo metu netgi kuro sunaudojam daug daugiau negu kitos valstybės, tačiau mes geriau negyvenam.
Pirmininkas. Prašau. Deputatas P. Poškus.
P. PoŠkus (Pabiržės rinkiminė apygarda). Žinom, kad žemės ūkis sunaudoja 26 procentus elektros energijos. Tačiau iki šiol būdavo labai limituojama. Ypač žiemos metu, kada dideli šalčiai, būdavo nustatomi labai griežti limitai. Ar numatoma jų laikytis ir ateityje, ar bus leidžiama naudoti jau laisviau?
L. V. Ašmantas. Čia aš galiu pasakyti taip. Jeigu tas kaimas ūkiškai žiūrės į energijos naudojimą, tai sau sudarys rezervus. Pats gali sudaryti rezervus. Na, aš negaliu pateisinti to švaistymo, kuris šiuo metu, mano žiniomis, yra kaime. Tai ir susidarys tam tikras rezervas. O pervesti į aukštesnės kategorijos poreikius, aišku, reikėtų atitinkamas gyvulininkystės fermas. Tačiau reikia ūkį sutvarkyti vietose.
Pirmininkas. Prašau. Deputatas A. K. Leščinskas.
A. K. Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygarda). Prašau pasakyti, aš nelabai supratau, ką jūs vadintumėt įvežtiniu kuru, kurį reikia mažinti. Jeigu taip, jeigu jūs ruošiatės mažinti, tai pakomentuokite dabartinį Respublikos kuro energetinį balansą ir jo struktūrą, ir kaip jūs įsivaizduojate tą struktūrą pakeisti?
L. V. Ašmantas. Taigi atvežtinis kuras sudaro 97 procentus. Praktiškai mes savo nieko neturim. O kaip reikėtų jį keisti? Kiek mes turėtume naudoti mazuto? Kur tą mazutą valyti: ar Mažeikiuose, ar šiluminėse elektrinėse? Kaip jį panaudoti? Kiek galimas yra dujų panaudojimas? Kokia yra anglių panaudojimo galimybė? Kaip gerinti įvairius procesus, kad būtų mažiau teršiama gamta? Šitai išspręsti, aišku, bus siekiama. Tai yra pirmaeilis uždavinys, ir tiktai jeigu ekonomiškesnės technologijos bus, mes patys ekonomiškiau naudosim energiją, tai ta dalis, absoliuti dalis, turės sumažėti, kaip kad sumažėja visam pasaulyje. Vienam nacionaliniam produktui šiuo metu išsivysčiusiose šalyse mažėja. Mums to reikės tiktai siekti.
Pirmininkas. Deputatas L. Apšega.
L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Aš pirmiausia nenorėčiau su pretendentu sutikti, kai jūs, atsakydamas į gerbiamojo P. Poškaus klausimą, pasakėte, kad kaimas naudoja elektros energiją netaupiai. Aš ne miestietis, bet dabar gyvendamas miesto viešbutyje, matau, kad ir mieste labai netaupiai naudojama elektros energija: dūstame kambariuose, langai atviri ir t. t., ir t. t. Man atrodo, ir mieste yra didžiuliai rezervai elektrą taupyti. Čia tik tarp kitko.
Aš turiu jums tokį praktišką klausimą. Mes įdėjom didelius pinigus į Kaišiadorių hidroakumuliacinę elektrinę. Darosi keista, kad vadinamą naktinę elektros energiją mes vėl paverčiame lyg ir vandens energija, pakeliame į viršų ir po to, vėl leisdami žemyn, gaminam elektros energiją. Ar jūs nepagalvotumėte kartu su pramonės ministru, kad šitą naktinę elektros energiją galima panaudoti pramonės gamyboje, akumuliuojant šiluminę energiją? ir t. t., kad taip nebūtų. Ar aš čia klystu? Kokia jūsų nuomonė šituo klausimu? Ir negadintume mes tų gražuolių Kauno marių, ir t. t.
L. V. Ašmantas. Iš dalies galbūt šitą klausimą galima spręsti. Hidroakumuliacinė elektrinė yra skirta pikams padengti. Mes iš tų akumuliatorių šiek tiek galime sumažinti pikus, tačiau, kiek man žinoma, šiuo metu ir tų akumuliatorių pigus įrengimas atliktas, bus pradėti jie eksploatuoti, о kol paruošim, jau bus didelė krizė dėl pikinės elektros energijos panaudojimo. O dėl hidroakumuliacinės aš sakiau, kad jinai ypač didelė ir tokia nereikalinga Lietuvai. Buvo tokia didelė ir pradėta, bet vien tiktai tais klausimais mes neišspręsim, nes mes galim pasižiūrėti ne tiktai dienos - nakties režimą, bet mes galim pasižiūrėti ir vasaros - žiemos režimą. Jie bus skirtingi. Теn nebus ką akumuliuoti. Šitaip reikia žiūrėti taip pat ir į atitinkamą valdymą, kuris yra daromas ir jau daug yra padaryta. Energetikos valdyba turi visas tas galimybes panaudoti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Jums jau turbūt teko galvoti apie akmens anglies importą. Iki šiol mes dalį gauname iš Lenkijos Respublikos, о mano klausimas dėl valiutos ir iš Lenkijos importuojamos akmens anglies kainų. Galbūt buvo jau kokių nors preliminarių derybų su kaimynais pietuose dėl tokių galimų sandėrių?
L. V. Ašmantas. Man neteko tuo klausimu kalbėti tarptautiniu mastu. Taip, gali būti pakeisti įvežimo tarifai akmens anglies ir kito kuro, bet mūsų laukia vienintelis dalykas - dalinis ribojimas, ir, aišku, tuomet jau nuo mūsų nepriklausomas kainų augimas, turiu galvoje, elektros energiją.
Pirmininkas. Prašau. Deputatas J. Dringelis.
J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). Matuizų statybinių medžiagų gamykloje mazutas turėjo labai neigiamų pasekmių ekologinei aplinkai. Manoma keisti į dujas, bet patiriama didelių sunkumų. Kaip jūs manote, ar dabartinė mūsų būklė leidžia pakeisti mazutą į dujas Matuizų gamykloje? Tuo labiau kad gamykla plečiama beveik du su puse karto.
L. V. Ašmantas. Žinot, šiuo metu aš tikrai negaliu pasakyti, kiek mes tų dujų gausim, kiek mes jų turim. Vis tiek mes jas gaunam iš Sovietų Sąjungos, ir tai reikia turėti galvoje. Tik aš tada norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu naudojamas mazutas, tai galbūt būtina mums susirūpinti ir Mažeikiais, kurie tiekia šį mazutą, ir sumažinti jo sieringumą. Paprastai mazuto problema - per didelis sieringumo procentas. Jeigu mes šį sieringumo procentą sumažinsime, man atrodo, kad ir šiuo kuru bus galima atitinkamai spręsti tą klausimą. Bet aš konkrečiai kol kas apie šį kombinatą nežinau.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš dar apie vieną energijos rūšį norėjau paklausti, būtent apie geoterminę energiją. Koks šitos energijos panaudojimo realumas Lietuvos sąlygomis?
L. V. Ašmantas. Ačiū. Taip, šiokios tokios galimybės panaudoti geoterminę energiją vis dėlto yra. Bet tai yra nedidelis regionas Klaipėdos rajone, ir čia daug spręstinų klausimų.
Vienas iš pagrindinių klausimų yra korozija, nes tas šiltas vanduo yra ypatingai agresyvus. Kad plačiau būtų galima panaudoti, reikalinga labai daug padaryti ir įdėti investicijų į mokslą, kad mes galėtume naudotis.
Pirmininkas. Deputatas A. Šimėnas.
A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Na, visame pasaulyje, kur yra kuro ir energetinių išteklių deficitas, bandoma racionaliai naudoti arba taupyti visose srityse. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar jums žinoma, kiek šiuo metu Lietuvoje per metus sunaudojama skysto kuro?
L. V. Ašmantas. Atsiprašau, bet tikrai negaliu pasakyti.
Pirmininkas. Ačiū.
L. V. Ašmantas. Šiaip skaičius atsimenu gerai, bet paprasčiausiai...
Pirmininkas. Dėkojame pretendentui. Turit raštelį? Prašau.
L. V. Ašmantas. „Gerbiamasis pretendente, tamsta teigiate, kad rūpinsitės žmogumi, suteiksite prioritetą gamtosaugai. Gamtosauga kainuoja labai brangiai. Ar šie kaštai neatsisuks prieš žmogų? Klausimas: ar prioritetas yra paritetas gamyboje ir gamtosaugoje? J. Jurgelis".
Į žmogų mes nesikreipėme labai ilgą laiką, ir mes tiktai dabar pamatome, kad esame žmonės ir individualybės. Aš negaliu teigti, kad bus daromas nuostolis tiktai gamtai. Visa, ką žmogaus protas ir rankos sukuria, turi tam tikrą įtaką, bet ta įtaka turi būti tokia, kad gamta sugebėtų atsistatyti arba mes jai galėtume padėti ir kad nekenktume žmogaus sveikatai. Žmogui palikti, kaip aš minėjau, rinktis tarp galimo komforto ir sveikatingumo. Taip kategoriškai vienpusiškai šito teigti negalima.
Pirmininkas. Dėkojame pretendentui. Diskusijoms yra užsirašęs kol kas vienas deputatas Povilas Varanauskas. Diskusijos, atrodo, nesiruošia būti ilgos, todėl kviečiu visus pasiruošti balsuoti. Sekretoriatas šiuo metu yra salėje.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nors praktiškai mes Kaune vieni kitus pažįstam, bet pretendentą aš daugiau pažįstu iš publikacijų ir būtent pagal tai, kad rūpinamasi žmogumi ir žiūrima, kad nenukentėtų pramonė. Labai imponuoja pretendento požiūris į tai, kad reikalinga mums praktiškai techninė pažanga visų pramonės sričių, ir kad taupytume elektros energiją.
Kartu noriu pasakyti, kad Tremtinių sąjungoje irgi žinoma apie pretendentą, kaip darbštų žmogų. Nors jam ir trukdė, bet jis pasiekė gana nemažų laimėjimų. Tai rodo jo darbštumą. Na, о tie trukdymai ir priekaištai buvo dėl uošvių ir dėl dėdžių, kurie turėjo būti tam tikru momentu Sibire. Žodžiu, Tremtinių sąjungoje tai buvo laikoma aukso fondu. Aukso fondo žinių panaudojimas buvo ir ankstesnėje Vyriausybėje surašytas. Kiek žinoma, buvo pradžioje galvojama, kad bus referentu, bet štai dėl visai kitų priežasčių, ne dėl kvalifikacijos, ne dėl asmeninių savybių, о visai dėl šalutinių savybių buvo atsisakyta jo paslaugų. Bet, manau, šiam laikmety jis galėtų visapusiškai atsiskleisti tėvynės labui. Ir dėl to aš siūlau palaikyti šią kandidatūrą, kadangi tai sieja ir technikos pažangos plėtimą Lietuvoje. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nenorėdamas menkinti pretendento erudicijos ir tikrai stipraus intelekto, vis dėlto norėčiau šiek tiek pakritikuoti jo pažiūras į hidroenergetiką. Apskritai energetikai hidroelektrines laiko pačiu ekologiškai švariausiu ir ekonomiškai naudingiausiu energijos šaltiniu, energijos rūšimi. Tačiau ši pažiūra yra galbūt šiek tiek vienpusiška, nes labai dažnai neįvertinami kiti, ne iš karto pajuntami faktoriai. Gerai prisimenu tą laikmetį, kai buvo sukeltas didžiulis bumas dėl Kauno hidroelektrinės statybos. Tada buvo sakoma, kad buržuazinė Lietuva neįstengė pastatyti elektrinės ant Nemuno, ties Birštono kilpa, о štai mes pastatėm šitą elektrinę, ir dabar turėsime pakankamai pigios elektros energijos. Nespėjom tą elektrinę pastatyti, kai pasirodė, kad tos energijos mums visiškai neužtenka. Taip sparčiai auga energijos poreikis, kad toji elektrinė gali tik galbūt apkrovimo viršūnes padengti. Tuo tarpu žala Nemunui buvo padaryta be galo didelė. Kokia ta žala? O ta, kad pertverta upė ir žuvys, plaukiančios į nerštavietes, negalėjo praplaukti. Tuojau pat staigiai sumažėjo žiobrių, lašišų, upėtakių ir visų kitų žuvų.
Na, galbūt, sakysim, jeigu panagrinėtume tokias dideles upes, kaip Volga, ant kurios pastatyta didžiulis kiekis, tiesiog kaskados hidroelektrinių, tai šios elektrinės dabar Sąjungos energetikai turi kažkokią reikšmę ir sudaro gana nemažą balanso dalį, tačiau augant energijos poreikiams, ir Volgos elektrinių kaskados, ko gero, turės panašią įtaką kaip ir Nemunas. O Volgai irgi padaryta milžiniška žala, todėl, kad dėl tų kaskadų sumažėjo Kaspijos jūros lygis, pasikeitė hidrologinė vandens sudėtis, išnyko arba labai smarkiai sumažėjo tokios retos žuvys, kaip eršketai, ir taip toliau.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, gal būtų galima vis dėlto arčiau temos? Nors pats esu žvejas ir man visa tai aktualu, bet vis dėlto...
S. Malkevičius. Na, gerai. Tada pereisiu prie mūsų klausimų. Mums liko mažosios upės arba mažoji hidroenergetika. Žodžiu, jeigu mes sugadinom Nemuną, tai negadinkim šitų upių, nes irgi pertversim žuvims kelią į nerštavietes. Aš visiškai nenoriu pasakyti, kad aš nebalsuosiu už kandidatą, bet aš tikiu, kad tokios erudicijos žmogus tikrai supras, kad ekologija šiandien yra svarbiau negu mūsų pramonė ir energetika, kad ekologinės problemos turi būti sprendžiamos labai atsakingai. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Deputatas J. Tamulis.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Su kandidatu man teko dirbti kelis kartus. Teko dirbti kartu TATENA komisijoje Ignalinoje, teko kartu dirbti ir nuolatinėje Ministrų Tarybos komisijoje Ignalinos atominėje elektrinėje, ir jis paliko gerą įspūdį. Turėjau progos įsitikinti aukšta kandidato kompetencija. Lygiai taip pat man nekelia jokių abejonių kandidato organizaciniai sugebėjimai, kuriuos jis puikiai pademonstravo būtent tos nuolatinės Ministrų Tarybos komisijos darbe. Patinka ir jo tokios gamtosauginės nuostatos. Aišku, aš norėčiau jų griežtesnių, tačiau teko daug diskutuoti su gerbiamuoju kandidatu ir susidarė įspūdis, kad žmogus netgi ginčydamasis puikiai suvokia, jog visada egzistuoja galimybė, kad ginče yra teisus ne jis, о oponentas. Manau, tai būsimam ministrui yra viena iš geresnių charakteristikų, ir aš kviečiu jus visus balsuoti už jį. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas L. N. Rasimavičius.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Aš kviečiu atiduoti savo balsus už šį kandidatą visų pirma todėl, kad jis - pakankamai naujo mąstymo žmogus. Šitą aš sakau, gerai pažindamas jį nuo 1946 metų. Šitą aš sakau ir todėl, kad tai pakankamai kuklus žmogus. Dar visai neseniai, gal prieš metus, aš bandžiau jį šio to pamokyti atomistikoje, ir jis visiškai nepasigyrė, kad jis yra tos srities mokslų daktaras. Tai ir pakankamai praktiškas žmogus. Patikėkit manim, jo mąstysena lėta, bet tikrai labai praktiško žmogaus. Jis ir į ekonomiką žiūri taip, kad ekonomistas geras tas, kuris moka iš vieno rublio padaryti du. Manau, kad jis toks yra.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas V. Čepaitis.
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Taupydamas laiką atsisakau kalbos, tačiau remiu šitą kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Šimėnas.
A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Aš porą žodžių. Iš gerbiamojo pretendento į ministrus neišgirdau, atvirai tariant, artimiausios perspektyvos. Argumentas, kad mes laikome už pavadžio Kaliningradą ir panašiai, manęs neįtikino galutinai dėl mūsų Lietuvos energetinės perspektyvos artimiausios ateities. Ir ko mes labiausiai bijome arba apie ką daugiausia diskutuojame, tai būtent dėl energetinės krizės. Kadangi neišgirdau šitos perspektyvos, todėl ir susilaikysiu balsuodamas.
Pirmininkas. Dėkoju. Gerbiamieji deputatai! Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Leonas Vaidotas Ašmantas būtų paskirtas Lietuvos Respublikos kuro ir energetikos ministru? Kas už?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 93 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nesimato.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė aštuoni.
Pirmininkas. Balsų dauguma Leonas Vaidotas Ašmantas patvirtintas Lietuvos Respublikos kuro ir energetikos ministru. Sveikiname. (Plojimai.)
Pirmininkas. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, prašome.
Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės pranešimas dėl statybos ir urbanistikos ministro paskyrimo. Diskusijos. Kandidato kalba
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Kandidatas būti statybos ir urbanistikos ministru yra Algimantas Nasvytis. Gimęs 1928 m. Kaune, lietuvis. Baigęs Vilniaus dailės institutą, dailininkas-architektas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys nuo pat pradžių, nepartinis. Dirbo laisvu dailininku, LTSR parodų paviljono Maskvoje vyr. dailininku, restauravimo dirbtuvės architektu, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Projektinės kontoros architektu, Miestų statybos projektavimo instituto projektų vyriausiuoju inžinieriumi nuo 1961 metų iki 1990 metų, tai yra 29 metus. Turbūt ne visai įprasta būtų šiam kompleksui turėti vadovą architektą, о ne gamybininką. Bet mūsuose taip ilgai dominavo būtent toks gamybinis vykdytojiškas elementas prieš kūrybinį, kad turbūt atėjo laikas, kai reikia tą pusiausvyrą atstatyti ir prioritetą atiduoti šiuo atveju kūrybiniam elementui, žinoma, suderinant jį su gamybiniu. Turiu mintyje, kad neabejotinai gerbiamajam A. Nasvyčiui prireiks, kaip ir mūsų anksčiau rinktiems ministrams, rimtų pagalbininkų, kolegų, pavaduotojų. Taigi su pasitenkinimu siūlau gerai jau mums per tuos porą metų pažįstamą Lietuvoje žmogų Algimantą Nasvytį ir kviečiu balsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jums. Ar deputatai neturėtų klausimų? Nematau. Prašau komisijų pirmininkus, kas pirmas? Deputatas A. Sakalas, Mandatų ir etikos komisija.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mes visi pažįstame gerbiamąjį Algį Nasvytį. Turbūt specialių rekomendacijų nereikia, nors Mandatų ir etikos komisija svarstė šią kandidatūrą. Jai pritaria, pastabų mes neturime. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Nematau Biudžeto komisijos pirmininko. Prašau tada pretendentą į tribūną.
A. Nasvytis. Gerbiamieji deputatai! Aš savo namuose, bet labai neįprastoje vietoje. Šia tribūna naudojausi tik vieną kartą, kai tikrinau šios salės akustiką, ir kadangi aš visai netikėtai dabar atsiradau antrąjį kartą (pagal savo profesiją daugiau įpratęs kalbėtis su savo srities bendražygiais arba dirbti su pieštuku prie braižybos lentos), nesijaučiu čia ypatingai saugiai.
Kadangi gerbiamoji Premjerė mane pristatė kaip kūrybinės sferos darbuotoją, manau, kad mūsų urbanistikos ir statybos ateitis gali būti formuojama teisinga kryptimi tik tuomet, jeigu mes sugebėsime pakeisti požiūrį į mūsų Lietuvos gyvenamosios aplinkos formavimo ateitį, kitaip sakant, jeigu mes sugebėsime urbanistinei minčiai pajungti visą statybinį ir gamybinį kompleksą. Jeigu tai mums pavyks, aš galvoju, bus taip, kaip sako, kad statyba ir architektūra yra pats ryškiausias tautos civilizacijos ir kultūros veidrodis. Tuomet tame veidrodyje mes matysime gražų Lietuvos atspindį. Aš suprantu, kad šis etapas, ypatingai pradinis etapas, bus sudėtingas ir sunkus. Aš suprantu, kad man, kaip žmogui, visiškai neturinčiam administracinės biurokratinės veiklos patirties, bus didelių sunkumų. Tai yra, žinoma, trūkumas. Bet galvoju, kad yra ir tam tikrų privalumų. O privalumai tokie, kad aš nesupančiotas tų stereotipų, kurie egzistuoja šioje sunkioje statybinėje mašinoje. Turiu tam tikrų privalumų, nesigirdamas sakau. Per savo nemenką kūrybinę architekto patirtį įpratau bendrauti ir su statybininkais, taip vadinamais mūsų kūrybos broliais, ir su tiesioginiais mūsų cecho žmonėmis, siekdamas realizuoti pagrindinį tikslą - medžiaginės kultūros statybą. Manau, kad gali kilti toks klausimas: kaip tu čia, Algi, atsiradai šitoje tribūnoje, būtent pretenduodamas ar siūlomas į tau visiškai neįprastą postą, kai tu niekad net kabinete nesi sėdėjęs? Manau, kad aš čia galiu vadovautis savo tėvo posakiu. Jis sakydavo, kad visuomeniniai interesai turi būti aukščiau už asmeninius. Aš galvoju taip: jeigu aš nepastatysiu vieno kito savo suprojektuoto rūmo, bet dalyvausiu Lietuvos rūmo statyboje aktyviai, tai bus man pakankamas atpildas. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau klausti pretendentą. Deputatas L. Šepetys.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. Nasvyti! Ar nepasikeis kūrybiškas jūsų požiūris į menų sintezę, jeigu jūs tapsite ministru?
A. Nasvytis. Man atrodo, aš pakankamai pagyvenęs žmogus, kad keisčiau savo pozicijas.
L. Šepetys. Dabar pasakysiu atvirai, kodėl klausiu. Aš neabejojau atsakymu, bet tai gera proga man pasakyti, kad aš balsuosiu už jus ir raginu tai kitus daryti. Nes antrą kartą man jau į tribūną eiti gal seniūnas ir nebeleistų. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas L. Šepetys turi patirtį apstatinėti parlamentą. Deputatas L. Milčius.
L. Milčius (Vilkijos rinkiminė apygarda). Atleiskite, gerbiamasis pretendente, jeigu klausimas nesusijęs su būsimomis pareigomis. Sakykite, jeigu jūs, kaip architektas, turėtumėte laiko, kokį norėtumėt pirmą pastatą suprojektuoti nepriklausomai Lietuvai? O gal tokių minčių jau buvo ar yra?
A. Nasvytis. Aš nepriklausomai Lietuvai suprojektavau labai svarbų pastatą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Beinortas.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Nors esu miestietis, tačiau negaliu jūsų nepaklausti dėl požiūrio į kaimo statybą. Ką tik prieš jus mes patvirtinome energetikos ministrą, kuris nedviprasmiškai papriekaištavo, kad yra susirūpinęs netaupiu energijos naudojimu kaime. Viena tų netaupaus energijos naudojimo kaime priežasčių - tai labai prastos šiluminės izoliacijos Alytaus namų statybos kombinato produkcija, kuri šiuo metu tiražuojama, ir neaišku, kaip tai ateityje atsilieps. Kokia būtų jūsų nuomonė, koncepcija dėl būsimo Lietuvos kaimo būsto, ypač kad mes tikime, jog ateities būstas - privataus valstiečio būstas?
A.NASVYTIS. Ačiū už klausimą. Jis man labai prie širdies. Aš galvoju, kad humanizuodami savo gyvenamąją aplinką, iš principo mes turėtume atsisakyti nuo statybinio monstro ir kaime, ir mieste sudaryti tiesiog valstybės skatinamas galimybes kiekvienai šeimai gyventi taip, kaip ji nori. Kо gero, didžioji dalis norės gyventi individualiame name. Taip mes turėsime reorganizuoti visą mūsų statybinę industriją. Padaryti ją žymiai mobilesnę, lankstesnę ir su didesniu ir efektyvesniu vietinių statybinių medžiagų panaudojimu. Įsivaizduokite, jeigu žmogus norėtų statyti savo būstą, jis ir medžiagas taupytų, ir norėtų pasistatyti namą tokį, kad jis būtų šiltas ir patogus. Jeigu mes privačiai iniciatyvai ypač gyvenamojoje srityje suteiksime prioritetą, tikiu, kad ypatingai kaime pasikeis statybinių medžiagų ir galimybių palitra. Jeigu ta pati palitra egzistuos visoj Lietuvoj. Kai mes tų statybinių medžiagų neturėsime skirstyti į kaimo ir miesto statybines medžiagas. Manau, kad kaimui tokia politika turėtų atnešti didžiulę naudą.
Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti, koks šiuo metu žemės ūkyje egzistuojančių kooperatinių statybų arba, taip sakant, tarpkolūkinių statybų likimas?
A. Nasvytis. Griaunant didįjį statybinės industrijos ir statybos monopolį, privatizuojant statybą ir decentralizuojant ją, manau, atsiras galimybių visokioms statybos organizacijos formoms: ir kooperatyvams, ir netgi privačiai statybinei veiklai, ir t. t. Manyčiau, kai pradės egzistuoti ir statyboje rinkos dėsniai ir kai statyba taps pelninga veiklos sritimi, labai lengvai reguliuosis visi procesai.
Pirmininkas. Deputatas J. Mačys.
J. Mačys (Kybartų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie kolektyvinių sodų namelių statybą. Ar tai nėra didelė prabanga tuo metu, kai Lietuvoje trūksta paprasčiausių gyvenamųjų butų?
A. Nasvytis. Dieve mano! Aš tiesiog pavargęs nuo šitų kolektyvinių sodų ir statybų problemų. Kiek čia nedaug trūko! Jeigu ne tie draudimai, mes būtume turėję milžinišką papildomą gyvenamąjį plotą.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. PečeliŪnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. Nasvyti! Aš norėčiau, kad mes prisimintume tas diskusijas, kurios vykdavo Miestų statybos projektavimo institute, ir kad dabar visai gerbiamajai auditorijai patvirtintumėte tas išvadas, prie kurių mes toje diskusijoje priėjome. Šiandien daug kalbama apie tautinę mokyklą ir apie tą tipinį žmogų, ruošiamą pagal tipinę programą visai dar neseniai tipinėje mokykloje. Dabar jau kalbame apie netipinę tautinę programą. Ar galės mūsų jaunimas paimti visą tą netipinę mokyklą į savo galvas, netipinėse mokyklose (turiu omenyje pastatus) taip, kaip buvo nepriklausomoje Lietuvoje?
A. Nasvytis. Sauliau, aš prisimenu tuos mūsų pokalbius ir kiek apgailestauju, jeigu man reikės sėdėti toje kėdėje, aš su savo kolegomis kažin ar galėsiu realizuoti pradėtą dabar pirmąjį tautinės mokyklos egzempliorių, kuris numatytas statyti Žvėryno pietinėje dalyje. Manyčiau, kad gal ta mokykla negalės būti etalonu, nes tai pirmas projektas, bet tikiu, kad jį realizavę, mes galėsime suvokti, kiek turi skirtis tikra mokykla nuo to įprasto stereotipo, kurį mes dabar matome,— nuo tipinės mokyklos.
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate į ministrus! Aš jau buvau pasitraukęs nuo mikrofono, kadangi jūs iš esmės atsakėte į man rūpimą klausimą dėl statybinių organizacijų ir apskritai statybos komplekso demonopolizacijos. Tačiau vis dėlto kirminėlis dar vienas krebžda. Jūs - taip pat ne vienos žinomos statybininkų planuotės dalyvis (aš prašyčiau, kad manęs lituanistai netaisytų, kadangi planuotė - tai citata) ir žinote, kad viskas sprendžiama kaip tik tose planuotėse ir kaip tik ten sukurtas mechanizmas, kaip statybininkams nelikti kaltiems prieš užsakovus. Randama priežasčių ir randama, kaip nestatyti. Vis dėlto norėčiau iš jūsų atsakymo tiesaus, jeigu tai įmanoma. Ar tai reiškia, kad sukūrus naują Statybos ir urbanistikos ministeriją ir jums tapus ministru, dabar statybinės organizacijos savarankiškai, užsakovo interesų ir savo ekonominių interesų skatinamos, galės jungtis į trestus, atsijungti, susijungti? Žodžiu, ar galės jie daryti savarankiškai, vien kolektyvams nusprendus, ar šitą procesą valdys ministerija?
A. Nasvytis. Iš principo aš esu tolerantas, ir manyčiau, kad mūsų ateitis ir perspektyva tik laisvai iniciatyvai egzistuoja. Dėl to galvoju, kad bet kokia iniciatyva ar bet koks organizavimasis dėl reikalų gerinimo yra sveikintinas. Ir, manyčiau, jokių varžtų negali būti. Kitaip sugriūva visa mūsų perspektyvos vizija. Be asmeninės kūrybinės iniciatyvos aš iš viso nematau Lietuvos ateities.
R. Rudzys. Šiaip jau laikoma geru rodikliu, jeigu kraštas, valstybė gali eksportuoti savo darbo jėgą į išorę. Šiuo metu daugelis Lietuvos statybininkų dirba Tarybų Sąjungoje: Smolenske, Tiumenėje, Armėnijoje. Jie anksčiau ar vėliau grįš į Lietuvą. Kaip manote, ar Lietuva patenkins savo statybos industrijos rinką, ar dar liks, ar pritrūks šitų statybininkų?
A. Nasvytis. Dabartinė būklė jums turbūt pakankamai žinoma. Statybinės darbo jėgos Lietuvoje kol kas trūksta. Ne tik statybinių medžiagų. Ir statybinės jėgos eksportas kol kas yra reiškinys visiškai nenatūralus, neorganiškas. Aš manyčiau, galėtume galvoti apie priešingą reiškinį, jeigu mes Lietuvoje kurtume bendrus statybinius objektus su užsienio firmomis. Tai pagrindinė sąlyga, apie ką aš galvoju. Mes bent statybinę darbo jėgą turėtume naudoti ne importinę, о savąją, žinoma, kai už tą darbą būtų mokama pagal tarptautinius standartus. Ir aš žinau iš savo patirties, kad kokybiškai statyti mes galime. Mūsų statybininkai yra pakankamai aukštos kvalifikacijos.
Pirmininkas. Deputatas P. Poškus. Prašau.
P. Poškus (Pabiržės rinkiminė apygarda). Statybos kaime ūkio būdu kainuoja 30% pigiau negu rangos būdu. Ar jūs, būdamas ministru, leisite ir toliau statyti tokiu būdu, ar jūs nepritarsite šitai veiklai?
A. Nasvytis. Iš viso aš nelinkęs galvoti apie tai, kad galima ką nors leisti ar drausti. Bjaurūs žodžiai. Aš manau, galima skatinti arba reguliuoti, reglamentuoti kai ką. Privati arba kolektyvinė iniciatyva yra labai gražus reiškinys, ir ta pigesnė kaina įrodo, kad statyboje yra šeimininkas, kuriam svarbu pigiau pastatyti. Tada pigiau ir išeina. Aš galvoju, kad mes iš viso sugebėsime pigiau statyti ir ekonomiškiau naudoti visas statybines konstrukcijas bei medžiagas, jeigu žiūrėsime į statybą kaip šeimininkai.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. Nasvyti, sakykite, ar teisūs kai kurie mokslininkai, teigdami, jog mūsų namai yra dukart imlesni statybinėms medžiagoms ir dukart laidesni šilumai. Koks jūsų požiūris į tai?
A. Nasvytis. Aš jau šiek tiek minėjau apie neekonomiškas statybines konstrukcijas ir statybines medžiagas, kurios atėjo į Lietuvą iš centrinių nurodomųjų organų ir dokumentų. Manyčiau, kad yra gryna tiesa (tik aš nežinau, ar du kartus), kad žymiai ekonomiškiau panaudojamos ir konstrukcijos, ir medžiagos išsivysčiusiose pasaulio šalyse nei pas mus. Mes iš viso nelinkę buvome iki šiol nieko taupyti. Ypatingai statybininkai. Jeigu jie žinodavo, kad ši konstrukcija brangesnė, visuomet būdavo siekiama, kad brangesnė konstrukcija būtų naudojama statyboje, о ne ta, kuri yra ekonomiškesnė arba pigesnė, arba efektyvesnė.
Pirmininkas. Vėl deputato V. P. Andriukaičio eilė.
V. P. Andriukaitis. Tada dar vienas klausimas jau kaip sveikatos apsaugos atstovo. Sakykite, koks jūsų požiūris į dabartinius mūsų stambiaplokščių namų kvartalus ir į jų santykį su žmogaus psichine sveikata? Kaip vis dėlto tokiuose kvartaluose reikėtų nors kiek humanizuoti aplinką, kad ji iš tikrųjų padėtų žmogui šiek tiek pailsėti po sunkių darbų?
A. Nasvytis. Mano požiūris yra visiškai vienareikšmis. Manau, kad ta aplinka, kurią sukūrėme naujuose stambiuose gyvenamuosiuose masyvuose, yra antihumaniška. Ir aš galvoju, kad mūsų kelias yra toks, koks yra visame išsivysčiusiame pasaulyje. Buvo metas, kad ir Vakarų Europoje, ypatingai Vakarų Europoje po antrojo pasaulinio karo, buvo irgi susidomėta stambiaplokšte statyba, stambiais daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais, bet tas periodas praėjo ir, matyt, praėjo nebegrįžtamai. Aš manau, kad ateitis yra susieta su tokia gyvenamąja statyba, kur žmogus jausis arčiau žemės, kai galbūt kiekviena šeima turės po nedidelį žemės sklypelį prie savo durų, kai gyvens ten, kur jis nori gyventi, о ne ten, kur jam suteikiamas butas. Žinoma, aš galbūt rožinėm spalvom piešiu šitą ateitį, bet aš manau, mes turėtume to siekti, nes ta antihumaniška aplinka, kurią norom nenorom sukuria stambūs gyvenamieji masyvai, be jokios abejonės, veikia žmogaus psichiką. Mes žinom, yra statistiniai duomenys, deja, dažniausiai ne mūsų, о kitose šalyse, kur aiškiai ir labai vienareikšmiai apibrėžta, kad tuose gyvenamuosiuose masyvuose nusikalstamumas, girtavimas ir visi kiti nusikaltimai klesti labiau nei tuose gyvenamuosiuose rajonuose, kur žmonės gyvena erdviau, laisviau ir arčiau žemės.
Pirmininkas. Deputatas L. S. Razma.
L.S.Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Norėjau pretendento paklausti štai ko. Lietuva atsiduria nepaprastai keblioje padėtyje, kai artėjame į visišką statybinių medžiagų stygių. Kokias jūs matytumėt išeitis Lietuvai? Ir kitas klausimas. Labai norėčiau išgirsti, kaip jūs apibūdinate ir kaip jūs vertinate...
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, atleiskite, mes esame sutarę klausti po vieną klausimą.
A. Nasvytis. Dėl statybinių medžiagų stygiaus. Aš galėčiau pasakyti, mes tikrai išsemiame kai kurias statybinių medžiagų gamybos galimybes, nes išnaudojome tas medžiagas arba baigiame išnaudoti. Yra tokių statybinių medžiagų ir konstrukcijų, kurios yra pačios palankiausios gyvenamosios aplinkos formavimui ir jos yra atstatomos. Nėra geresnės medžiagos statybai kaip mediena. Jeigu mes sugebėtume medieną labai ekonomiškai ir efektyviai naudoti, aš manyčiau, ypatingai kai mes kalbame apie mažaaukštę gyvenamąją statybą, tai konstrukcijų lengvumas, efektyvumas, sveikumas ir sunaudotos medžiagos atstatymas yra begalinis. Bet reikia apie tai galvoti ir kartu visiems šia kryptimi dirbti.
Pirmininkas. Deputatas В. V. Rupeika.
В.V.Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti jūsų, jeigu tapsite ministru, koks bus jūsų žodis arba pozicija dėl eilių butams gauti—komunaliniai, kooperatiniai ir pan. Nes į jas yra įsirašęs trečdalis Lietuvos? Kaip jūs matote šią aprūpinimo butais galimybę—kokia tvarka ir kaip?
Pirmininkas. Ar tai tikrai statybos ministro kompetencija?
B. V. Rupeika. Aš klausiu būsimojo ministro pozicijos šiuo klausimu. Ji neabejotinai turės išryškėti.
A. Nasvytis. Žinoma, čia visiškai ne mano kompetencija, bet kai kuriais samprotavimais aš galėčiau pasidalinti. Manyčiau, iš viso eilės butams gauti po kiek laiko turėtų būti tiktai socialiai neapgintiems žmonėms. Visi kiti turėtų patys, savo iniciatyva statytis savo gyvenamąjį būstą.
Pirmininkas. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Jūsų programa Vilniaus senamiesčiui apsaugoti.
A. Nasvytis. Vilniaus senamiestis galbūt yra pats brangiausias elementas man, kaip architektui, nes tokio senamiesčio pasaulyje reikia paieškoti, о jis mūsų akyse griūva. Bet ši problema yra iš vienos pusės sudėtinga, iš kitos pusės ji turi turėti mūsų visų bendrą požiūrį. Nei statybininkai, nei vieni restauratoriai jos išspręsti negalės. Mes Vilniaus senamiesčio regeneracijai turime sukurti programą, kuri turėtų valstybės globą. Be šito netikiu, kad šitaip nugyventą senamiestį, kurio plotas yra milžiniškas, mes galėsime išgelbėti.
Pirmininkas. Deputatas L. S. Razma.
L. S. Razma. Aš norėjau sužinoti, kaip pretendentas vertina ir apibūdina šiuo metu butų statybos padėtį, apimtis ir tendencijas?
A. Nasvytis. Aš manau, kad aš savo atsakyme kažkiek minėjau šiuos dalykus. Ką gi, programą sąlygoja mūsų dabartinės galimybės. O tos galimybės irgi sąlygojamos, kaip aš jau minėjau, naudojamomis konstrukcijomis, statybinių organizacijų pajėgumais ir t. t. Mes turime plėsti šias galimybes, minėjau, naudodami ekonomiškesnes, kuklesnes statybines medžiagas ir privačią iniciatyva.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Pikturna.
V. Pikturna (Kretingos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate! Vakar man teko susitikti su Padvarių senelių namų gyventojais ir buvo pareikštas toks lyg ir nusistebėjimas ir požiūris, kad vis dėlto mūsų visuomenėje labai menkai yra atsižvelgiama į pagyvenusių žmonių, ypač invalidų, interesus. Ar keisis ministerijos, taip pat ir projektuotojų požiūris į pagyvenusius žmones, ypač invalidus, kad būtų jiems sudarytos sąlygos ne tiktai būti tuose pagyvenusių žmonių namuose, bet taip pat mūsų gatvėse, kultūros namuose, kad jie nebūtų atplėšti nuo visuomenės, atskirti nuo sveikų žmonių?
A. Nasvytis. Mūsų santykis su invalidais ir seneliais tiesiog yra nusikalstamas. Bet mes turime Lietuvoje patvirtintus normatyvus dėl gyvenamųjų namų, dėl viešųjų pastatų statybos, kuriais įvertinti invalidų poreikiai. Tie patys normatyvai siejami ir su gatvių, ir šaligatvių, požeminių perėjų statyba ir t. t. Vadinasi, pirmas žingsnis link civilizuoto požiūrio arba humanistinio požiūrio į tai, kad visi - ir invalidai - turi dalyvauti visuomenės gyvenime kaip lygiateisiai piliečiai, jau yra.
Kitas dalykas - senelių globa. Aš manau, kad čia jokiu būdu nėra vien statybininkų ir architektų reikalas. Architektas, kaip kūrėjas, siejamas su socialiniu užsakymu. Architektas nieko neprojektuoja, nes jis yra per daug neturtingas, kad galėtų realizuoti pats vienas savo idėjas. Visuomeninis užsakymas yra pagrindinis užsakymas architektui. Ir jeigu visuomenė pasirengusi globoti senelius, architektai niekad nuo to neatsiribos. Taip pat ir statybininkai.
Pirmininkas. Paskutinis klausimas. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Galbūt dar kas nors ateis?
Pirmininkas. Duok dieve, kad jau nebe.
B. V. Rupeika. Na, ką gi. Tada patikslinantis klausimas. Ar aš teisingai supratau, jog jūs pasisakote už statybų kolektyviniuose soduose plėtojimą? Nes grubiais apskaičiavimais iš ten padėtų statybinių medžiagų būtų galima pastatyti 50 tūkstančių butų tiems, kurie iki šiol tebelaukia eilėse?
A. Nasvytis. Turbūt aš nesugebėjau tiksliai apibūdinti savo požiūrio į...
Balsas iš salės. Supratom, supratom ...
A. Nasvytis. Tuomet aš nesiplėsiu.
Pirmininkas. Dėkojame, gerbiamasis pretendente. Yra užsirašę kalbėti du deputatai. Deputatas L. Apšega ir deputatas K. Uoka. Dabar matau, kelia ranką deputatas M. Čobotas ir deputatas V. Čepaitis.
L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos. Aš į šitą tribūną nesiruošiau eiti, bet mes visi puikiai pažįstame ir žinome gerbiamuosius architektus Nasvyčius. Jau taip man likimas lėmė, kad su gerbiamuoju A. Nasvyčiu buvome konkurentai Kupiškio rinkiminėje apygardoje Nr. 101. Kiekvienas gynėme savo platformą, ir jau taip išėjo, kad aš laimėjau rinkimus prieš tokį garsų architektą. Nežinau, kaip gerbiamasis Algimantas, bet aš supratau, kad tai yra labai didelės vidinės kultūros žmogus. Per mūsų tą mėnesį, kada mes abu važinėjome ir susitikinėjome su kolektyvais, neišgirdau iš jo nė vieno netolerantiško žodžio, jokio priekaišto. Tai yra labai aukštos vidinės kultūros žmogus, ir aš, laimėjęs rinkimus, pasiunčiau jam telegramą, padėkojau už tokią gražią kovą ir pavadinau jį džentelmenu, ir šio žodžio neatsiimu. Tai tikrai yra žmogus, kuris gali šitą naštą panešti. Aš balsuosiu už jį vien dėl to, kad tą žmogų pažinau artimiau per tą mėnesį. Mane tik trupučiuką neramina jo amžius, bet, matyt, tai ne bėda. Taip pat aš tikiu ir noriu išreikšti viltį, kaip kaimietis, žemdirbys, kad jums tapus ministru (aš tuo neabejoju), kaime atsiras žymiai daugiau statybinių medžiagų. Taip katastrofiškai nebebrangs kaimo statybos, ypač Alytaus namai. Jūs rasite galimybių pagaminti pigesnių statybinių medžiagų. Taigi aš kviečiu visus balsuoti už gerbiamojo A. Nasvyčio kandidatūrą.
Pirmininkas. Deputatas K. Uoka.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Esu statybininkas, 18 metų dirbęs statyboje, todėl jaučiuosi galįs šia proga pakalbėti. Tai, kad gerbiamasis pretendentas sakėsi, jog per daug minkštas administraciniam darbui, kompensuoja kitas jo privalumas—jis yra naujas žmogus šitoje sistemoje. Kur kur, bet šitoje sistemoje tikrai reikėjo naujo žmogaus. Dirbau 18 metų statyboje ir žinau, kokia tai sistema. Tai yra 170 tūkstančių žmonių, iš jų 50 tūkstančių viršininkų, t. y. jeigu dirba 3 žmonės pamatų duobėj, tai vienas būtinai vaikšto ant krašto ir rašo. Maždaug toks santykis. Kasmetiniai skandalai tai vienam, tai kitam statybos treste, absoliučiai koruptavusi sistema. Ir ten reikia tiktai naujo žmogaus. Labai džiaugiuosi, kad gerbiamoji Ministrė Pirmininkė pasirinko būtent naują žmogų. Paskutiniai skandalai žinomi Klaipėdos statybos treste, Kauno statybos treste, visai neseniai buvo skandalas Šiaulių namų statybos kombinate (neleido atsiskirti vienai valdybai nuo kombinato jos kolektyvo noru). Iš Vilniaus statybos tresto yra skundų. Trumpai sakant, statybos sistema buvo tokia institucija, kuri visą visuomeninio produkto grietinėlę nusigraibydavo sau ir, aišku, savo kišenės naudai. Labai linkiu gerbiamajam pretendentui šauniai padirbėti ir kietos rankos. Aš jam padėsiu. Dėkui.
PirminINkas. Deputatas M. Čobotas. Ruošiasi deputatas V. Čepaitis.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, kolegos! Aš su ponu A. Nasvyčiu, deja, nepažįstamas. Aš dar prieškarinis vilnietis. Aš labai myliu savo miestą. Ir aš labai laimingas, kad pokario metais atsirado tokie žmonės kaip Nasvyčiai. Žinoma, aš neabejoju, kad jis taps ministru. Praras Vilnius, bet laimės Lietuva. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas V. Čepaitis. Ir prašau pasiruošti balsuoti, nes daugiau nėra užsirašiusių.
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aukštoji Taryba, šiandien mes darom gana svarbų žingsnį Lietuvoje, nes pasikeičia Statybos ministerija ir tampa Architektūros ir statybos ministerija. Būtent mes pakeičiame proporcijas dėl vieno labai svarbaus žmogui reikalo - žmogaus būsto. Už tai kviečiu visus paremti Architektų sąjungos nuomonę, nes čia Architektų sąjunga pasiūlė gerbiamąjį A. Nasvytį į ministrus. Sąjūdžio deputatų klubas palaiko šią kandidatūrą. Taip pat norėčiau trumpai priminti, ką jisai yra padaręs tam, kad mes gyventume šiek tiek žmogiškesnėje aplinkoje. A. Nasvytis buvo tas žmogus, kuris 1954 metais išėjo į tribūną ir pasakė, kad reikia baigti griauti Vilnių. Po to jo veikla būtent šioje srityje buvo visą laiką reikšminga iki pat paskutiniųjų metų. Aš tikiu, kad Algimantas Nasvytis yra politiškai užsiangažavęs žmogus. Jo veikla Sąjūdyje nuo pat Sąjūdžio gimimo parodė, kad jis visuomeninius interesus visados kelia aukščiau asmeninių interesų. Ir tai turbūt yra vienas svarbiausių bruožų, kuris reikalingas mūsų naujiesiems ministrams. Būtent kad jie pirma matytų Lietuvą, о tik paskui jau visa kita. Ačiū už dėmesį.
PirmiNinkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamas Algimantas Nasvytis būtų paskirtas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministru?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - devyniasdešimt šeši.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 3 susilaikė.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, mūsų į darbotvarkę įtraukti pretendentų į ministrus svarstymai ir ministrų tvirtinimai šiandien baigti, tačiau Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija prašo Aukščiausiosios Tarybos trumpai išklausyti vidaus reikalų ministro M. Misiukonio informaciją apie padėtį Lietuvoje. Prašau jūsų sutikti tai padaryti dar šįvakar. Juo labiau kad ministras M. Misiukonis yra čia pat, salėje. Be to, jums išdalintas pareiškimas apie kurį kalbėjome ir kurį įtraukėme į darbotvarkę. Aš manau, jeigu jums atrodo, kad reikia dar papildomų diskusijų dėl jo, tai galbūt nukelsime rytojaus rytui. Tačiau jeigu kartais jūs nematytumėt priekaištų šitam pareiškimui, tada būtų galima tiesiog balsuoti dėl jo ir priimti. Po to galbūt išklausysime ministro informaciją. Jūs dar atidžiai pasižiūrėsite. Jeigu rasite priekaištų tada šiandien nebalsuosime. Ar sutinkat, kad gerbiamasis ministras praneštų jums, kas vyksta Lietuvoje? Prašau, gerbiamasis ministre, į tribūną.
Vidaus reikalų ministro M. Misiukonio informacija apie padėtį Lietuvoje ir atsakymai į deputatų klausimus
M. Misiukonis. Gerbiamieji deputatai, aš neturiu šiandien kažką ypatingo jums pasakyti. Respublikoje vyksta normalus gyvenimas. Sakyčiau, sumažėjo ir Respublikos žmonių nusiskundimų, sumažėjo pareiškimų dėl padarytų nusikaltimų. Lygindamas praeitų metų laikotarpį, būtent paskutines dvi savaites, ir šių metų, galiu pasakyti, kad sumažėjo tyčinių nužudymų, sunkių nusikaltimų, tačiau išaugo vagysčių skaičius. Ir tai, matyt, susiję su bloga ekonomine padėtimi arba ekonomine situacija. Vagiamas daugiausia autotransportas su brangia video ar audio aparatūra. Galiu pasakyti ir tai, kad sumažėjo netgi kažkiek ir gatvių nusikalstamumas, mažiau registruojame chuliganizmo faktų. Tai trumpai tokia kriminalinė situacija.
Dėl kai kurių faktų. Buvo užimtos buvusios Vilniaus aukštosios partinės mokyklos patalpos, Komunistų partijos centro komiteto patalpos. Galbūt aš galėčiau spėti, kad ir toliau šitas procesas turėtų kažkaip vystytis arba tęstis. Kadangi kontaktai su karine valdžia arba karinės valdžios atstovais buvo tokie epizodiški, vakar Vidaus reikalų ministerija pasiūlė Respublikos vadovams organizuoti koordinacinę tarybą, į kurią įeitų ginkluotųjų pajėgų, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto, Respublikos prokuratūros atstovai. Tokia koordinacinė taryba, matyt, šiandien bus Vyriausybės patvirtinta ir tikimės, kad taip galėsime galbūt išspręsti klausimą dėl galimų nesusipratimų arba konfliktinių situacijų. Manau, tikslinga, kad tokia taryba veiktų ilgesnį laiką. Vidaus reikalų ministerijoje organizuota darbo grupė, kuri faktiškai kontroliuoja padėtį Respublikoje ir, be abejo, toliau visą parą šitokia grupė dirbs tam, kad būtų kaupiama informacija. Kažkokių kitų įvykių Respublikoje neužregistruota, neužfiksuota. Tačiau per pastarąsias dvi paras milicijos pareigūnai panaudojo ginklą, bet tai nesusieta su kariškiais. Vienas neblaivus pilietis nestojo su automobiliu, ir Lazdijuose rinkimų dieną vienas vaikinas, pasiėmęs tėvo šautuvą, atėjo į šokius ar į pasilinksminimą. Reikėjo sutramdyti išgėrusį jaunuolį. Štai tokia situacija Respublikoje.
Pirmininkas. Ačiū. Gal turite klausimų. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Mieste mėtosi lapeliai, kuriuose rašoma, jog rytoj 16 valandą prie Aukščiausiosios Tarybos organizuojamas mitingas. Ar jis leistas? Jeigu ne, tai kas bus daroma?
M. Misiukonis. Dėl organizuoto mitingo, jeigu jisai yra organizuotas, aš turiu tokią informaciją. Lapeliai kol kas mėtomi į pašto dėžutes ir parašyta, kad 27 d. 16 val. prie Aukščiausiosios Tarybos pastato organizuojamas mitingas. Visi į mitingą. Rusų kalba. Oficialaus dokumento dėl organizuojamo mitingo Vidaus reikalų ministerija nematė, о Vilniaus miesto valdyba kol kas neturi.
PirMininkas. Aš galiu papildyti, kad tik ką praskrido malūnsparnis. Čia mėtė tokius lapelius. Čia dėl to paties?
M. Misiukonis. Tikriausiai.
Pirmininkas. Kas dar klausimų turi? Prašau. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Daug klausimų ir juos norėčiau pateikti mūsų komisijos vardu. Jeigu pradėjome nuo lapelių, tai ir tęskime. Matome, kad Tarybinė armija užsiiminėja neleistina veikla—kišimusi į mūsų vidaus reikalus. Ar Jūsų vadovaujama ministerija registruoja visus Tarybinės armijos incidentus? Štai šituos. Nes tokie skrydžiai, kaip paaiškėjo šiandien kalbantis su kariškiais, pažeidžia tarptautinius susitarimus ir apie tuos skrydžius turi būti pranešta civilinėms aviatarnyboms. Ar registruojami visi ginklų paėmimai iš mokyklų ir Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti? Ar nereikėtų, jūsų nuomone, Vyriausybės vardu kreiptis su protestu dėl kišimosi į vidaus reikalus, pažeidžiant visus įstatymus ir tarptautinius susitarimus?
M. Misiukonis. Galiu pradėti atsakinėti.
Z. Vaišvila. Ačiū.
M. Misiukonis. Ar registruojame Tarybinės armijos veiksmus? Mes jų neregistruojame. Tie faktai yra žinomi. Mėto lapelius vieną dieną, kitą dieną, trečią dieną. Sraigtasparnių skraidymas virš miesto civilinės aviacijos kompetencija. Mes nesam specialistai. Čia ne milicijos sritis. Visi kiti faktai, kur buvo į patalpas įeita arba patalpos užimtos ginkluotų kariškių, mums yra žinomi. Dėl kitų įvykių su kariškiais, tai yra dėl dviejų šūvių Ukmergėje arba dėl to Šiaulių fakto. Jie mums žinomi. Ypatingai neregistruojame. Dėl ginklų paėmimo registracijos. Milicijos, atvirai pasakius, neleidžia kariškiai prie tų ginklų, kurių savininkai yra buvusi DOSAAF organizacija. Mūsų neįleidžia, ir mes nesistengiam eiti į...
Z. Vaišvila. Dar vienas klausimas. Ar jau pasiruošta ir ar yra jau visi Vyriausybės nutarimai dėl kontrolės ir visų pirma ekonominės kontrolės pasienyje. Ir kada tai bus galima pradėti?
M. Misiukonis. Vadinasi, šiandien mes gavome Ministrų Tarybos nutarimą šiuo klausimu. Išsiuntėm į miestus ir rajonus telegramas. Ten didelį darbą reiktų padaryti ir vietos vykdomiesiems komitetams. Ten materialinės sąlygos reikalingos. Aš manau, kad vykdomieji komitetai gavo šitą nutarimą, ir planuojame artimiausiom dienom jau praktiškai pradėti įgyvendinti šitą dalyką.
Z. Vaišvila. Keletas klausimų susijusių su jaunuoliais, kurie yra pabėgę iš Tarybinės armijos. Ar ten, kur jie apgyvendinti, jau suorganizuota jų apsauga, ar jau išduoda Vidaus reikalų skyriuje pasus?
M. Misiukonis. Mes irgi gavom šitą potvarkį vakar ir Vilniaus miesto nežinybinei apsaugai pavesta duoti milicininkus. Pavesta ir Kauno vidaus reikalų valdybai.
Z. Vaišvila. Ar pasai išduodami jau?
M. Misiukonis. Pasai. Yra potvarkis. Telegramos išsiųstos ir bus išduodami pasai.
Z. Vaišvila. Ir, matyt, paskutinis klausimas. Kokie vis dėlto dabar jūsų santykiai su TSRS vidaus reikalų ministerija? Ar jūsų ministerijos patalpose budi atitinkami atstovai panašiai kaip Lietuvos prokuratūroje? Ir kokia jų misija tuomet?
M. Misiukonis. Vadinasi, yra TSRS vidaus reikalų ministerijos atstovai. Grupė šių atstovų yra dėl politinių skyrių ir politinių padalinių likvidavimo. Tai yra Sąjungos politinės valdybos vadovai. Jie čia buvo, važinėjo į rajonus ir miestus, kadangi reikalinga išspręsti 176 politinių darbuotojų klausimą. Šitie darbuotojai ir etatai duoti iš partinių organų. Tai šitas klausimas derinamas. Juos reikia įdarbinti ir dauguma jų tinka šitam darbui. Antra grupė yra Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai—dėl prezidento M. Gorbačiovo įsako vykdymo, sakyčiau, galbūt net ir dėl medžioklinių šautuvų ir kitų ginklų atidavimo kontrolės. Teisininkai išaiškina, ir situacija tokia, kad mes negalim teisiškai jų atimti. Taigi... Su kitais darbuotojais, kurie turi kitokius komandiruotės tikslus, aš nesusidūriau.
J. Šimėnas (Gargždų rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau, lyg ir norėčiau pratęsti šitą temą. Man yra žinoma, kad kai kurios vadinamos DOSAAF organizacijos pačios norėtų atiduoti ginklus vidaus reikalų skyriui. Tačiau vidaus reikalų skyriai nepriima. Jie siūlo atiduoti armijai. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?
M. Misiukonis. Mes davėm telegramą praeitą savaitę, ketvirtadienį berods, į visus vidaus reikalų skyrius apie tai, kad jeigu medžiotojai ar kitos organizacijos nori pristatyti ginklus, kad vidaus reikalų skyriai priimtų.
PirmINinkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Visi mes atsimenam prieš kelias dienas tą naktinį vikšrinių vojažą Vilniaus gatvėmis. Ar Lietuvos VAI darbuotojai pareiškė protestą dėl to, nes, kiek žinau, tas vojažas su autoinspekcija nebuvo derintas? Tai būtina daryti. Vienas klausimas. Ir kas kompensuos tuos nuostolius? Praktiškai tą kelią po pirmos žiemos reikės asfaltuoti iš naujo. Jis visas yra sugadintas. Ar pareikštas protestas kariškiams dėl kelio sugadinimo ir dėl įstatymų nepaisymo?
M. Misiukonis. Aš manau, kad ne VAI kompetencija pareikšti protestą kariškiams. Tai yra Respublikos vadovų kompetencija. Tai viena. Jeigu komunalinės tarnybos turi pretenzijų, tai jos ir turi reikšti. VAI pranešė, kad eismas nebuvo pažeistas. VAI darbuotojai atsako už kelių eismą.
Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila. Norėčiau pratęsti medžioklinių ginklų temą. Jūsų minėtą nurodymą organizuoti medžioklinių ginklų rinkimą, pavyzdžiui (mūsų duomenimis, kuriuos prašytume patikrinti), Švenčionių vidaus reikalų ministerijos skyrius interpretuoja kiek kitaip ir įsakymo tvarka ruošiasi, matyt, juos surinkti. Aš norėčiau, kad patikrintumėte.
M. Misiukonis. Aš neturiu tokių duomenų, kad vidaus reikalų skyriai ruoštųsi prievarta atimti ginklus iš medžiotojų.
Z. Vaišvila. Vis dėlto mes prašome baigti patikslinti. Ar žinoma jums apie tai, kas vyksta prie Respublikinio karinio komisariato? Kokie ten pertvarkymai ir reorganizavimai?
M. Misiukonis. Negaliu pasakyti.
Z. Vaišvila. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas J.Tamulis.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre, mane nelabai patenkina jūsų atsakymas dėl įvairių incidentų registravimo, ir aš norėčiau jūsų paprašyti, kad vis dėlto jūs visus incidentus, susijusius su Tarybine armija, kruopščiai registruotumėte. Kaip ten būtų, bet ateityje, matyt, mūsų laukia derybos visais šitais klausimais, ir šita informacija mums bus tiesiog gyvybiškai būtina. Aš turiu viltį, kad nereikės kokio nors Aukščiausiosios Tarybos prašymo. Klausimas, kurį aš norėčiau pateikti...
M. Misiukonis. Dėl registravimo. Kol kas priimtame Ministrų Tarybos įstatyme vidaus reikalų organams pavedama užtikrinti viešąją tvarką ir kovoti su nusikalstamumu. Mes šiuo metu imamės, žinoma, nebūdingo mums darbo. Aš suprantu šito laikotarpio sudėtingumą, bet, sakyčiau, kad nereiktų milicijos varyti ten, kur jinai neturėtų būti.
J. Tamulis. Gerbiamasis ministre, tada kaip jūs traktuojate tokius atvejus, kaip, sakysim, kada Kaune kariuomenė tiesiog grubiai įsilaužė į patalpas, kur buvo prijungta signalizacija ir panašiai. Atrodo visa tai kažkaip keistai. Tai turbūt jau jūsų kompetencija?
M. Misiukonis. Jūs turite omenyje DOSAAF ir muzikos mokyklos ginklus? Milicijos darbuotojai buvo atvykę į įvykio vietą, kadangi signalizacija veikė, tačiau milicijai buvo pasakyta: nesikiškit, čia ne jūsų reikalas.
J. Tamulis. Tada, gerbiamasis ministre, turiu tiesų klausimą, tai jūsų reikalas?
M. Misiukonis. Tai mano reikalas, bet kada į milicininką atstatomas automatas, tai jau čia kitas reikalas.
J. Tamulis. Tai aš prašau tiesiog fiksuoti šituos faktus.
M. Misiukonis. Tie faktai yra.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Aš norėčiau dar pasitikslinti. Kiek žinau, jeigu tokios vilkstinės nori per miestą važiuoti, jos turi bent jau informuoti iš anksto valstybinės autoinspekcijos respublikinę valdybą, kad jinai žinotų ir organizuotų pravažiavimą per miestą be trukdymų. Ar gavo tokią informaciją Valstybinė automobilių inspekcija? Čia pirmojo klausimo papildymas, nes tai būtina, tai yra privaloma.
M. Misiukonis. Negavome tokios informacijos, kaip negavo jos ir Vyriausybė. Kiek aš žinau, karinės pajėgos atsisakė informuoti apie savo perdislokavimą ir Vyriausybę.
S. Pečeliūnas. Tai užtat aš noriu ir papildyti, kad toks pat protestas, kurio jūs reikalaujat iš Vyriausybės, turėtų būti padarytas ir automobilių inspekcijoje.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
Balsas iš salės. Gerbiamasis ministre, sklinda kalbos, kad kariuomenė ruošiasi užgrobti Lietuvos radiją ir televiziją. Šiandieną mes gavome tokią informaciją. Ar jums žinomi tokie faktai, ir jeigu tai teisybė, kokių jūs, sakykim, žingsnių imtumėtės šiuo atveju?
M. Misiukonis. Šitokių kalbų žinau ir daugiau, tačiau aš bijau skleisti šituos gandus.
Balsas iš salės. Tai tada gal uždarą posėdį padaryti?!
M. Misiukonis. Įvairių yra gandų. Milicija gauna visą laiką nurodymus ten patrulius pastatyti, ten tą padaryti, ten tą.
Suprantate, galbūt čia buvo kalbama arba turėta omeny tokie strateginiai Respublikos objektai, kaip televizija, ryšiai, Spaudos rūmai ir kiti rūmai. Tačiau, aš manau, kad kol kas čia susiję su turto dalybom arba skyrybom, ir milicija nenori kištis į šitą. Yra teisinė tvarka, yra įstatymai, yra atitinkami kodeksai ir šitos partijos turtą turi dalintis taikiu keliu, о milicija į jų dalybas nesiruošia kištis. Ir aš manau, kad tai būtų viena iš tokių sąlygų, kurios gali sukelti provokaciją.
V. žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš iš karto norėčiau jums pasakyti, kad šiuo atveju ir kariuomenė kišasi būtent ne į savo karinius objektus, о į civilius objektus. Ir čia dalybos niekuo dėtos. Aš su jumis visiškai nesutinku. Jūsų pareiga užtikrinti tvarką. Todėl aš norėčiau jūsų paklausti, kiek vidaus reikalų sistemoje dirba darbuotojų be civilių, saugančių viešąją tvarką? Taip pat ir Vilniuje? Jeigu galite, pasakykit apytikriai, nereikia tiksliai.
M. Misiukonis. Aš manau, kad jeigu iškilo civilinis ginčas, tai jūs, kaip teisininkas, matyt, irgi žinot, kad yra kitas sprendimo kelias.
V. žiemelis. Ne jėga tiktai . . .
M. Misiukonis. Ir milicija į šito turto dalybas niekuomet nesikišo ir nesikiš. Ir tokios komandos aš, kaip teisininkas, žinąs įstatymų raidą, negaliu duoti milicininkui. Turtą turite pasidalinti teisėtu keliu. O jeigu bus teisėtas šeimininkas, kurį nustatys liaudies teismas, tada milicininkas privalo grąžinti arba padėti sugrąžinti šeimininkui turtą.
V. žiemelis. Aš visiškai ne to klausiau. Aš klausiau, kiek dirba vidaus reikalų sistemoje darbuotojų be civilių?
M. Misiukonis. Aš nesuprantu ką reiškia vidaus reikalų organų darbuotojai ir be civilių?
V. žiemelis. Sistemoje, vidaus reikalų organų sistemoje.
M. Misiukonis. Vidaus reikalų sistemoje dirba 13 su puse tūkstančio atestuotų žmonių.
V. Žiemelis. Kiek jų saugo viešąją tvarką?
M. Misiukonis. Apie šešis tūkstančius yra milicijos. Atmeskim dvylika procentų operatyvinių tarnybų, 900 apylinkių inspektorių. Sakykim, apytikriai patrulinės postinės tarnybos Respublikoje sudaro apie gerą tūkstantį.
V. žiemelis. Tai dabar iš šito atsakymo kyla kitas klausimas. Vadinasi, jūs turite pakankamai jėgų tam, kad apsaugotumėte objektus, į kuriuos kėsinsis kariškiai.
M. Misiukonis. Neturim mes tiek jėgų, kad apsaugotume visus objektus.
V. žiemelis. Nereikia visų.
M. Misiukonis. Neturim tiek jėgų.
V. žiemelis. Bet nereikia visų. Mes žinom, į kuriuos kėsinsis, ir nereikia sakyt, kad tai turto dalinimas.
M. Misiukonis. Aš, pavyzdžiui, nežinau, į kuriuos kėsinsis. Neturiu duomenų tokių.
V. žiemelis. Gerbiamasis ministre, bet sutikite su tuo, kad vyksta ne turto dalybos. Pagal mūsų įstatymus kas yra Lietuvoje, tai Lietuvos turtas. Ir tai ne turto dalybos, ir aš prašau jūsų užtikrinti tai, ypač dabar. Sklinda kalbos apie televiziją... Užtikrinkite apsaugą ne trimis ...
M. Misiukonis. Šitie objektai yra apsaugoti, ir ten yra milicija. Aš nežinau, kokius dar ...
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš noriu gerbiamajam V. Žiemeliui klausimą ta pačia tema.
Pirmininkas. Tai gal paskui. Tada, kai ministras baigs atsakinėti.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre! Aš norėjau paklausti, ar žinoma, iš kokių ir kur dislokuotų dalinių yra kareiviai, įsiveržę į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.
M. Misiukonis. Nežinau.
L. S. Razma. Ar negalima išaiškinti?
M. Misiukonis. Jie dėvi desantininkų uniformą.
Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre! Ar Vidaus reikalų ministerija imsis priemonių, kad rytoj neįvyktų nesankcionuotas mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų?
M. Misiukonis. Galiu pasakyti tiek, kad nėra kol kas įstatymo reglamentuojančio mitingus, demonstracijas, susirinkimus, eisenas. Vidaus reikalų ministerija ir miesto milicija stengsis užtikrinti viešąją tvarką.
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas. Aš dėl to paties, gerbiamasis ministre. Žinia, praeitą sekmadienį leidimas mitingui Kalnų parke buvo duotas. Žinoma, mes negalime ir jūs, matyt, nesutiksite vaikyti mitinguojančių žmonių prie Sporto rūmų lazdomis ar kuo nors, bet, man regis, jūs turėjote neleisti statyti kariškiams mašinų su garsiakalbiais ten, kur jie neturėjo statyti. Jūs turėjote juos pasiųsti į Kalnų parką. Jeigu rytoj čia, prie Aukščiausiosios Tarybos, bus mitingas ir bus statomos karinės mašinos su garsiakalbiais, ar jūsų vyrai taip pat nieko nedarys ir nepasiųs tų mašinų toliau nuo Aukščiausiosios Tarybos.
M. Misiukonis. Nuo Aukščiausiosios Tarybos mašinas mes išprašysim.
Pirmininkas. Deputatas K. Motieka. Paskutinis, berods, klausimas.
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš nelabai norėčiau sutikti, kad nėra įstatymo dėl tų mitingų sankcionavimo arba nesankcionavimo. Yra mūsų priimtas nutarimas, jog veikia Lietuvos įstatymai, kurie neprieštarauja mūsų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, tai šitas įstatymas dėl mitingų ir demonstracijų ruošimo visų pirma galioja.
Bet aš noriu paklausti ne apie tai. Jūs turite raštelį, kuris, kiek man yra žinoma, jau buvo iš ryto. Dabar iš lėktuvų išbarstyta dar raštelių. Vadinasi, toks nesankcionuotas mitingas, pažeidžiantis įstatymą, yra iš tikrųjų organizuojamas ir jis, be abejo, turės įvykti. Sakykit, ar jūs jau apsvarstėte, kokių priemonių imsis Vidaus reikalų ministerija, kad užkirstų kelią šitai provokacijai ir būtent dėl Aukščiausiosios Tarybos? Ar tai nėra provokacija užimti jėga šitą pastatą ir tokiu būdu išvaikyti kaip čia rašoma lapeliuose, taip vadinamą valdžią, kuri yra užgrobusi tą valdžią. Ir jeigu jūs neapsvarstėt, tai sakykit, ar rytoj iš ryto galėtumėt pranešti Aukščiausiajai Tarybai, ką jūs esate padarę ir kokių priemonių imsitės?
M. Misiukonis. Mes apsvarstysim šitą situaciją. Tik aš nežinau, ar yra oficialus pareiškimas. Iki 3 val. dienos Vilniaus miesto valdyba neturėjo jokio pareiškimo.
К. Motieka. Aš galiu pasakyti apie tai, kad jokio pareiškimo ir būt negalėjo. Tai yra pirmoji dokumentinė medžiaga, iš kurios aišku, kad jau pažeistas tas įstatymas. Nes jeigu norima suruošti mitingą, reikia kreiptis iš anksto. O čia iš anksto jokio kreipimosi nėra ir tiktai šiandien pirmieji signalai pasirodė. Tai aiškiai nesankcionuotas renginys, todėl aš prašyčiau, kad Vidaus reikalų ministerija atkreiptų patį rimčiausią dėmesį ir rytoj iš ryto informuotų Aukščiausiąją Tarybą, kas yra padaryta dėl apsaugos.
M. Misiukonis. Gerai.
PiRMininkas. Ačiū, gerbiamasis ministre.
M. Misiukonis. Ačiū. Viso gero.
PirMIninkas. Gerbiamieji deputatai, ar jūs jau susipažinote su Jums išdalinto pareiškimo projekto tekstu. Jeigu taip, prašau pakelti rankas, kurie norėtų ką nors pasakyti dėl jo. Kadangi yra bent keletas, tai tada prašau šįvakar atiduoti redakcinei komisijai pastabas raštu, ir rytoj iš ryto jos bus iš karto pateiktos balsavimui. Dabar dar prašau neišsiskirstyti. Prašau, gerbiamasis deputate.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Vis dėlto labai prašyčiau, jeigu įmanoma, paaukoti keletą minučių ir priimti šitą pareiškimą, kurio labai labai reikia, ypač rytojaus mitingo akivaizdoje.
Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai yra pasiryžę dar kurį laiką sėdėti, turint galvoje, kad dar turėsime dešimties ar penkiolikos minučių uždarą posėdį.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš turiu pasiūlymą. Siūlyčiau jį priimti tokį, koks yra, о kas turi pastabų, atiduoti į sekretoriatą ir jas įvertinti iki rytojaus. Derinimo linkme.
Pirmininkas. Tai kokia prasmė jį priiminėti, jeigu po to dar derinsime? Aš noriu paklausti, ar turi kas nors esminių pastabų? Deputatas L. Simutis turi. Ar mes jau pradedame svarstyti?
L. Simutis (Šančių rinkiminė apygarda). Esu redakcinės komisijos narys. Su kolegomis labai kruopščiai svarstėme viską, visuose punktuose sutarėme. Laikome, kad pareiškimas tikrai yra labai reikalingas ir skubiai reikalingas. Dėl vienintelio tiktai dalyko nelabai sutariau su mūsų teisininkais. Mano manymu, jeigu šitas pareiškimas bus šitoks abstraktus, koks jis dabar yra, tai daugelis žmonių gali juo nepatikėti, todėl norėčiau įterpti tiesiog tris žodelius, kurie atskirtų nekaltus, priverstus tapti informatoriais žmones nuo žmonių, kurie yra padarę rimtų nusikaltimų.
Čia, ties viduriu teksto, kur yra brūkšneliais išskirtas sakinys Respublikos Aukščiausioji Taryba kviečia kiekvieną asmenį, buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį siūlyčiau dėti kablelį ir pridurti nepadariusį rimtų nusikaltimų, о toliau jau viskas kaip tekste. Pavyzdžiui, priminsiu jums pokario laikų amnestijas, skirtas miškiniams. Jos irgi buvo tokios pat abstrakcijos, skirtos absoliučiai visiems: ir tam žmogui, kuris ką tik išėjęs į mišką, ir tam, kuris jau su automatu kiek šeimų iššaudęs buvo. Tada žmonės nepatikėjo ir teisingai padarė. Lygiai taip pat ir dabar. Negalime mes užtikrinti, kad nebus nei moralinių, nei teisinių persekiojimų tiems informatoriams, kurie yra padarę labai rimtų nusikaltimų. Jie bus persekiojami, tikrai bus persekiojami. Ar jie bus nuteisti, tai čia kitas klausimas. Galbūt liaudis ir teismai dovanos jiems visa tai, bet jie bus nagrinėjami teismuose. Tai yra Tremtinių sąjungos pozicija, tai absoliučios daugumos Lietuvos rezistencijos dalyvių pozicija, ir todėl užtikrinti, kad tie informatoriai, kurie padarė rimtų nusikaltimų, nebus užkabinti, būtų neteisinga.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Manau, pakanka. Mūsų nuostata dėl šių asmenų jau aiški ir dar kartą prašau šiandien neskubėti, о atiduoti sekretoriatui ir rytoj, iš pat ryto, priimti. Ir bus viskas paskelbta. Mūsų nuostata aiški, о taisyti yra dar ką.
Pirmininkas. Galbūt iš tiesų tada nutraukiame diskusiją, nes, ko gero, čia pakankamai daug diskutuoti reikia būtent dėl principinės nuostatos. Už tai aš ir sakau, kad mes vargu ar šiandien galim. Pabandykim, gerbiamieji deputatai, surašyti savo pastabas redakcinei komisijai, suformuluoti alternatyvinius variantus balsavimui ir pateikti juos ryt iš ryto.
Gerbiamieji, aš siūlau dirbti rytoj taip: 10 valandą labai trumpas plenarinis posėdis, ko gero, tik šitam klausimui apsvarstyti, na, ir bendrai informacijai. Sužinoti, kokios kandidatūros bus pateiktos į ministrų postus, apsvarstyti jas gerai komisijose ir klubuose, ir trečią valandą rinktis plenariniam posėdžiui svarstyti ministrų kandidatūrų. Ar jūs neprieštaraujate dėl tokios rytdienos darbo tvarkos?
Gerai, leiskit man deputato L. Šepečio vardu iš karto paprašyti, kad 10 valandą, tai yra po rytinio plenarinio posėdžio, nors ir nukentėtų šiek tiek darbas komisijose, kad būtinai reikia susirinkti darbo grupei, ruošiančiai Aukščiausiosios Tarybos struktūrą ir veiklos principus. Taip? Visiems tiems, kurie šitoj grupėje dalyvauja. Galbūt visiems ilgai nereikės būti, tačiau susirinkti būtina. 10 valandą plenarinis posėdis, po plenarinio posėdžio šita darbo grupė turi susirinkti. Taigi šis posėdis baigtas, prašau išjungti televizijos kameras, radijo transliaciją. Nedarykim pertraukos, nes nesusirinksim. Čia bus tik informacija ir pasitarimas. Taip pat prašau svečius atsisveikinti su deputatais. O po šito posėdžio tuoj pat įvyks preskonferencija šioje salėje.