1990 т. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K. MOTIEKA.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Labai malonu, kad punktualiai renkamės, prašome sėsti į vietas. Pradėsime eilinį mūsų sesijos posėdį. Žodį suteiksime gerbiamajam A. A. Abišalui.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Pailsėję, pažvalėję, pasiruošę toliau formuoti Vyriausybę, nes į šios dienos posėdžio darbotvarkę kol kas įtrauktas vienas klausimas - Vyriausybės formavimas. Tačiau žinau, kad yra siūloma patvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje Prezidiumo išaiškinimą dėl nusikaltimo savivaldžiaujant. Prašau Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių deputatą L. Sabutį prieš balsavimą pateikti platesnę informaciją dėl šio punkto įtraukimo į darbotvarkę.
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Vakar Prezidiumas posėdžiavo, priėmė nutarimą, ir šiandien yra pateiktas, kad būtų Aukščiausiosios Tarybos aprobuotas dėl priemonių užtikrinti valstybinių visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų normalų darbą. Nutarimas tik išaiškina jau galiojančias Baudžiamojo kodekso teisines normas, kaip jos taikomos, paaiškina, kokie subjektai gali būti traukiami atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 214-ąjį ir 67-ąjį straipsnį; ir todėl reikalinga, jog jis, įgijęs mūsų parlamentinę galią, būtų skirtas, kaip nurodyta, ypač prokuratūrai, vidaus reikalų darbuotojams ir teismams. Todėl prašyčiau šį klausimą įrašyti į šios dienos dienotvarkę.
Pirmininkas. Ačiū. Praeitame posėdyje buvome sudarę redakcinę komisiją suredaguoti kreipimuisi į Valstybės saugumo komiteto užverbuotus informatorius. Gerbiamasis deputate J. Prapiesti, kokia yra padėtis?
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Į pabaigą posėdžio...
Pirmininkas. Bet šiandien mes galim įtraukti į darbotvarkę? Taigi kitas pasiūlymas - įtraukti į darbotvarkę ir šį klausimą po to, kai bus išplatinta ir mes su juo susipažinsime. Ar dar kokių nors pasiūlymų gerbiamieji deputatai turi? Nematau. Tada prašau pirmiausia užsiregistruoti, paspausti mygtukus. Ar jau visi deputatai tą padarė? Prašyčiau tą padaryti, gerbiamasis M. Laurinkau. Ką gi, tikėkimės, kad kol mums reikės balsuoti, tie deputatai, kurie nespėjo sueiti, ateis. O dabar prašau posėdį pradėti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, apžvelgti savaitgalio politinius įvykius ir pranešti apie politinę situaciją dabar. Prašom.
V. Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Laba diena, kolegos deputatai! Pastarosiomis dienomis didėjantis ir stiprėjantis mūsų politinio gyvenimo veiksnys yra kariuomenė Lietuvoje. Tai, ką mes anksčiau tiesiog jausdavom, kai kada konstatuodavom kaip faktą, nelygiateisį, nesutartinį, niekaip kitaip nepagrįstą, kaip tik sauvališkais Tarybų Sąjungos sprendimais. Ir žmonės įvardindavo ją okupacine kariuomene, ir mes savo dokumentuose taip kai kada įvardindavom. O dabar mums akivaizdžiai rodoma, kad kaip tik taip ir yra. Kad kariuomenė pati sprendžia, ką jai daryti Lietuvoje; galbūt turi ir Tarybų Sąjungos politinės vadovybės įsakymų, ką daryti. Bet ar tai konkretūs įsakymai, ar tai įgaliojimas daryti, ką nutars pati karinė vadovybė, to mes nežinome, о kai klausiame, atsakymų negauname. Na, о šiaip jau matėm, kad ta kariuomenė pradėjo vykdyti ir labai keistas funkcijas. Pradėjo kištis į politinių organizacijų ginčus dėl nuosavybės Lietuvoje. Lyg ji galėtų būti koks nors arbitras ar lyg ginklo demonstravimas galėtų suteikti daugiau teisių. Žinoma, toje šalyje galvojama, kad jėga duoda teisę. Tą mes matome ir dėl mūsų gana dažnai akcentuojant. Bet kad dėl namo nuosavybės ginklo demonstravimas sustiprintų kieno nors teises, tai jau pernelyg primena kokius nors laukinių Vakarų papročius. Kai mes pamatėme, kad užiminėjami pastatai, kad ten atsiranda ginkluoti sargybiniai, patruliai, kurie neleidžia civiliams įeiti dirbti ir panašiai, kilo gana didelis neaiškumas, kiek tai bus eskaluojama, kokie pastatai toliau gali būti užimami. Ten esantys kariškiai patys atsakydavo, kad jie saugo tuos pastatus, kurie priklauso Tarybų Sąjungos komunistų partijai. Kai mes susitikome vakar vėlai vakare su Vilniaus garnizono vadovais (jie jau atstovavo ne tik Vilniaus garnizoną, о ir atsiųstą į Lietuvą labai aukštą karinę vadovybę, net paties sausumos ginkluotųjų pajėgų vadą armijos generolą Varenikovą, atsiuntusį juos, kaip ginkluotųjų pajėgų atstovus, į pokalbį), tai aiškinama buvo visiškai paprastai. Kad pastatai užimami todėl, kad to paprašė Lietuvos komunistų partijos, besiremiančios TSKP platforma, laikinasis Centro komitetas. Į klausimą, jei kokia nors kita politinė ar visuomeninė organizacija paprašytų armijos, kad ši padėtų gauti pastatų arba patalpų, ar armija taip pat ateitų į pagalbą, mes negavom konkretaus atsakymo. Matyt, tokie variantai irgi galimi mūsų labai įdomiame šių dienų gyvenime. Na, vis dėlto turėjome nerimo, ar nebus šturmuojami, tarkim, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto rūmai arba iš dalies jau ir kitų organizacijų rūmai, ar negali būti šturmuojami, pavyzdžiui, šitie rūmai? Bet pavyko gauti užtikrinimą, kad tą naktį, t. y. praėjusią naktį, daugiau. pastatų nebus užimama. O šiandien galbūt jau yra duotas paaiškinimas, koks tas pretenzijų sąrašas, kurį patenkinti padeda Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos. Vakar nebuvo aiškaus atsakymo, ar pretenzijų sąrašas jau baigėsi tais trimis pastatais, kurie jums žinomi. (Buvęs miesto Partijos komiteto pastatas, buvęs Aukštosios partinės mokyklos pastatas ir Politinio švietimo namai). Na, suprantama, mes galime žiūrėti šiek tiek iš aukščiau į tas tokias tarppartines problemas, kurias keistai sprendžia ginkluotosios pajėgos. Bet turim ir rimtai žiūrėti, nes kiekvienas toks dalinis konfliktas gali pavirsti fiziniu konfliktu tarp žmonių. To mums tikrai nereikia, о nežinia, ar kam nors kaip tik to ir nereikia, nes kai kurie momentai rodo, kad gali būti norima tam tikro pasikartojančio scenarijaus, sudarant netikrumo, baimės būseną. Grasinimų atmosferoje žmonės gali pradėti ruoštis gintis ir tada jie jau bus kaltinami, kodėl jie nori arba gali gintis. Iš anksto reikalaujama atiduoti medžioklinius šautuvus, mokomuosius šautuvėlius, pistoletus ir visa tai, kas buvo naudojama sportiniams ir mokymo reikalams. Taip tartum implikuojama, kad štai kur yra pavojus. Tos šarvuočių kolonos - tai ne pavojus žmonėms, о pavojus yra tie šautuvėliai arba medžiokliniai dvivamzdžiai. Taip' norima sudaryti vaizdą, kad Lietuvoje yra kas nors panašaus Kaukazo situaciją, kur tikrai daug žmonių yra apsiginklavę. Todėl ten bet kuri politinė įtampa yra daug pavojingesnė. Na, о paskui, kadangi informacija yra blokuojama ir yra teikiama neteisinga informacija apie Lietuvą, per tokį lygybės ženklą galima pateisinti ir ypatingų padėčių įvedimą arba ir ginkluotųjų pajėgų naudojimą, neturint iš tikrųjų pakankamo preteksto. Taigi spaudimas, psichologinis spaudimas, nervų karas gali būti ne tiktai politinio žaidimo elementas, jis gali būti pasirengimas ir laukimas kokių nors provokacijų. Vienas tokių keistų dalykų yra kai kur pasirodę skelbimai neva šiandien, rodos, kad šiandien kviečiami Vilniuje į tam tikrą mitingą ar demonstraciją Lietuvos savanoriai. Jūs žinote, ir kas nori, tas labai gerai žino (mano atsakymu Michailui Gorbačiovui irgi buvo paaiškinta), kad iniciatyva suregistruoti žmones, kurie yra pasiryžę esant reikalui ateiti ir padėti palaikyti viešąją tvarką, nėra joks konkrečiai organizuotų būrių sudarymas. Tuo labiau nėra nė kalbos apie kokius nors ginkluotus būrius, ką nori mums primesti. Ir štai tas savanorių - kurių iš tikrųjų ir nėra - kvietimas į mitingą Vilniuje nežinia kieno anonimine iniciatyva (tai nei Aukščiausiosios Tarybos, nei Ministrų Tarybos, nei Sąjūdžio idėja), labai panašu, kad yra reikalingas visai kažkam kitam. Todėl prie to, kas jau buvo vakar pasakyta per televiziją, aš ir dabar noriu perspėti ir patarti tikrai nesibūriuoti ir nedalyvauti tokiame mitinge, nesudaryti jokio preteksto jį interpretuoti kaip kam nors keliamą pavojų. Masinės informacijos priemonės turi būti labai atidžios. Neturėtų būti toleruojama, jeigu iš televizijos ekranų oficialus komentatorius kalba apie rusų kariuomenę, apie raudonąjį tvaną, ypač kai identifikuoja Tarybinės armijos dalinius su viena tautybe, nes šitai pavirs priekaištu visai Respublikai.
Kaip atrodo mūsų politinė padėtis Tarybų Sąjungos problemos perspektyvoje? Lietuva yra Tarybų Sąjungos problema, paveldėta iš Stalino laikų, ir mūsų siūlomas būdas taikingai tą problemą išspręsti sulaukia labai plačių atgarsių įvairiose Tarybų Sąjungos respublikose: daug kur buvo surengti masiniai mitingai paremti Lietuvą. Sulaukia paramos taip pat iš Rusijos demokratinių organizacijų, kurios siunčia savo delegacijas arba siunčia paramos tekstus. Bet, deja, nesulaukia tokio aukščiausios šalies vadovybės supratimo. Michailas Gorbačiovas nėra pasirašęs to nelemto III deputatų suvažiavimo nutarimo, kuriame nepagrįstai pretenduojama į suverenumą 1940 metais užgrobtam kraštui, tačiau vėlesni kai kurie dokumentai rodo, kad jis buvo įveltas į tam tikrą nepatogią diplomatinę situaciją, kurioje ne taip lengva pradėti derybas. Matyt, reikia ieškoti kokių nors formulių. Be abejo, dabar kalbama apie dialogą, apie situacijos išsiaiškinimą. Tam tikras dialogas vyksta ir per mūsų delegatus Maskvoje pasikeičiant tam tikrais požiūriais. Na, galų gale visas civilizuotas pasaulis laukia ir primygtinai siūlo pradėti derybas. (Tai pastarosiomis dienomis yra padaręs ir popiežius Jonas Paulius II, ir Prancūzijos prezidentas F. Miteranas, ir galų gale tai jau įsakmiai skamba iš Baltųjų rūmų Vašingtone). Mes perspėjome, kad Tarybų Sąjunga nusižengia anksčiau duotiems pasižadėjimams nenaudoti jėgos ir negrasinti jėga, о tie grasinimai ir spaudimas yra labai akivaizdūs. Iš to matome, kad vis tiek galbūt ir ne tiek ilgai teks laukti, kol kokia nors betarpiškesne forma turės prasidėti tas dialogas. Bet matome centrinėje spaudoje ir išankstinių pastangų torpeduoti tokią galimybę. „Komsomolskaja pravda" vakar dienos numeryje komentuoja mūsų norą pradėti oficialias derybas kaip tokį mėginimą pasodinti Maskvą už derybų stalo, kad tai galėtume interpretuoti kaip pripažinimą. Mes nieko nemėginame priversti ką nors daryti. Mes tiktai matome, kaip tie dalykai turi būti sprendžiami. Ir visas pasaulis mato, kad tiktai taip turi būti sprendžiami, о ne kitaip. Bet štai vienas centrinių laikraščių vėl prisideda prie, manyčiau, reakcinių sluoksnių spaudimo Michailui Gorbačiovui, kad jis nepradėtų derybų. Kitaip sakant, apsunkina jo diplomatinę situaciją, nors ji ir taip nėra lengva. Mes tą galų gale irgi turime suprasti ir neturime labai priekaištauti Tarybų Sąjungos vadovui, kad jisai tuoj pat sekančią dieną nepradėjo su mumis derybų. Centrinė spauda labai ieško kokių nors nesutarimų tarp mūsų, ieško galimybių skaldyti. Tas pats laikraštis, kurį aš paminėjau, didelėje publikacijoje labai plačiai cituoja ir komentuoja Arvydo Juozaičio straipsnį. Žinoma, solidarizuojasi su tuo straipsniu, kaip teisingu įvykių įvertinimu, ieško tokių detalių kaip faktas, kad atvykę sąjunginių ministerijų atstovai į konkrečias derybas dėl ekonominių reikalų turėjo kalbėtis ne su Ministre Pirmininke gerbiamąja Kazimiera Danute Prunskiene, о su jos pavaduotoju Algirdu Mykolu Brazausku. Aš manau, kad jie taip buvo susitarę ir pasidalinę funkcijomis, bet štai iš karto akcentuojama, о Maskvoje tai yra rimtai traktuojama ir dėl to mes turėsime aiškintis. Norima skaldyti mūsų darbą, mūsų Vyriausybės viršūnę. Tam irgi turime būti pasiruošę kiekvieną momentą, taip pat ir visokiems iškraipymams ir insinuacijoms.
Savotiškų dalykų yra mūsų suvereniteto įvairių aspektų traktuotėse. Štai TASS'o pranešimas apie tai, kad Tarybų Sąjungos diplomatijai ir konsulinėms atstovybėms pavesta taikyti leidimų tvarką įvažiavimams į Lietuvą. Aš manau, kad tai yra atrankiniai leidimai, t. y. ne visi norintys gauti vizą be trukdymų ją gauna. Vadinasi, Tarybų Sąjunga vėl uzurpuoja ne tik vizų davimo teisę ir su tuo susijusias nemažas valiutines pajamas, bet uzurpuoja ir teisę atrinkinėti, kas į Lietuvą gali būti leidžiamas, о kas ne. Lenkijos užsienio reikalų ministerija informuota, anot to TASS'o pranešimo, kad Tarybų Sąjunga sustabdė supaprastintą vizinę tvarką pereiti sovietų—lenkų sieną. Na, kad trukdo gyventojams, kurie turi giminių abipus sienos, о jiems tikrai aktualu naudotis kiek galima labiau supaprastinta tvarka, tai čia jau toks humanitarinis sovietų politikos aspektas. Jį irgi gali tinkamai įvertinti žmonės ne tik čia, bet ir Lenkijoje, о sovietų-lenkų siena, kaip jie vadina, tai yra pagrindinė suvereniteto problema. Tokiu pliku tvirtinimu, kad tai yra jų valstybės siena, norima toliau įrodinėti, kas neįrodoma. Kaip tik tą pačią dieną yra išspausdintas Amerikos ambasadoriaus Džono Metloko pasisakymas. Jame rašoma: “Mes pripažįstame visas kitas jūsų šalies sienas, bet ne Pabaltijį”. Tai labai ryški konfrontacija toms pretenzijoms, kad Lietuvos sienos - Tarybų Sąjungos sienos. Ir kodėl? Jis primena, tai yra todėl, kad 1940 metais įvyko prievartinis prijungimas. Tos sienos irgi yra prievartinės. Čia mes ir turėsime toliau prieš mus vykdomą, sakyčiau, teisinę konstitucinę agresiją, kuriai priešinamės savo teisumo suvokimu ir jo raiška mūsų įstatymuose ir mūsų Konstitucijoje. Turime būti pasiruošę tokiems grasinimams, kaip ir gerai žinomo laikraščio “Krasnaja zvezda” insinuacijos, kad teisinė valstybė turi atmesti anarchiją, padaryti tvarką savo viduje. Vėl tas pats klausimas: ar mes esame tos valstybės viduje? Taip nėra. Žinoma, teisinė valstybė pati neturėtų kelti teisinės anarchijos. Ji neturėtų raginti Lietuvos žmonių neklausyti Lietuvos įstatymų, deja, ji taip daro. Ir mes esame jau situacijoje, kuri gali būti ir tyčia aštrinama. Lietuvoje, kurioje teisėtai veikia tik Lietuvos įstatymai, yra skelbiama, neva joje veikia ir kiti įstatymai.
Žmonės yra draskomi į dvi puses ir galų gale nežino, kurią akimirką kam jie nusikalsta ir prieš ką reikės atsakyti. Todėl mes turime būti aiškūs iki galo. Jūs galbūt vakar girdėjote per televiziją paskelbtą tokį, sakyčiau, provizorinį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą dėl Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių taikymo. Tai straipsniai dėl bausmių už savivaldžiavimą, už pasisavinimą tam tikrų valdžios funkcijų ir prerogatyvų, dėl pastatų užgrobimo ir panašiai. Visa tai yra Baudžiamojo kodekso numatyta, kad žmonės, kurie daro tokias veikas, būtų aiškiai informuoti, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jie daro nusikaltimą. Galbūt mes šiandien ir nebūtume pajėgūs jų visų nubausti ir teisti, bet prokuratūra turėtų, matyt, kelti tokias bylas. O svarbiausia yra tai, kad žmonės žinotų, jog jiems teks to paisyti, jeigu jie norės toliau gyventi Lietuvoje, būti Lietuvos piliečiais. Jiems iš tikrųjų neverta iš anksto nusikalsti Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiandien būtų naudinga tą nutarimą padaryti Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, nes jis, kaip sakiau, buvo provizoriškai daromas sekmadienį. Jūs, gerbiamieji kolegos deputatai, norėjote poilsiauti, bet jeigu būtume posėdžiavę vakar, kai ką būtume nusprendę Aukščiausiojoje Taryboje. Ir tai būtų visai nepakenkę mums. Bet galime tą padaryti ir šiandien. Aš girdėjau gražius varpelius...
Pirmininkas. Tie gražūs varpeliai buvo skirti žurnalistams.
V. Landsbergis. Atsiprašau. Aš maniau, kad jau man reikia trumpinti savo pasisakymą. Jeigu galima, tai aš tada dar stabtelsiu ties partijų santykių problema. Mūsų sąlygomis tai yra svarbi politinė problema Lietuvoje. Štai centrinėje spaudoje vėl autorius iš Lietuvos (t. y. profesorius Valentinas Lazutka) pasitarnauja, lyg ir suteikdamas tam tikro patikimumo, ir aiškina, kad šiuo metu Lietuvos komunistų partijai vadovauja Sąjūdis, kadangi beveik pusė LKP vadovų yra iš Sąjūdžio ir t. t. Na, ir mums visiems žinoma interpretacija, kaip čia tokie blogi dalykai Lietuvoje įvyko ir buvo padaryti.
Skelbiama, kad nors Ministrų Taryba Aukštąją partinę mokyklą perdavė Lietuvos Respublikai (iš tikrųjų perdavė visai konkrečiai Pedagoginiam institutui), bet, nors jau ir perduota, mes nepasiduosime. Ir tam nepasidavimui ateina į talką ginkluotosios pajėgos. Tai su tokia nuostata galima pareikalauti, žinoma, ir labai daug ko. Jeigu armija gali padėti atgauti pastatą, tai gal armija gali padėti atgauti valdžią, nes buvo pasakyta: “Paprašė, mes ir padedame”. Tokiais kriterijais armijos vaidmuo čia, Lietuvoje, yra labai pavojingas. Galbūt net tarptautinei taikai pavojingas. Mes žinom, ir tai yra ne kartą pasakyta iš labai aukštų tribūnų užsienyje, kad jeigu Lietuvoje bus panaudota jėga prieš teisėtą parlamentą ir Vyriausybę, tai visas taikos procesas Europoje ir pasaulyje bus nublokštas toli atgal. Kaži ar armijai to reikia, о gal reikia, gal tada ji vėl bus svarbi, aktuali, vėl gaus didelių subsidijų iš Tarybų valstybės? Gal todėl jinai taip veikia, о mes nežinome, ar ji tikrai visai paklūsta politinei vadovybei. Ir štai laikraštis, kurį jūs galbūt esate matę. Jis išspausdintas užsienyje ir atvežtas į Lietuvą platinti. Aš nežinau, kiek jis čia tebuvo platinamas, bet jis buvo parengtas iš anksto ir išėjo kaip Lietuvos komunistų partijos laikraštis. Lietuvos komunistų partijos vadai, su kuriais teko susisiekti vakar, neišleido tokio laikraščio, tai ne jų laikraštis. Vadinasi, yra kita politinė jėga, uzurpuojanti net partijos pavadinimą. Gali būti, kad tuo norima sukelti dar didesnę sumaištį žmonių protuose, gali būti, kad norima paskatinti Lietuvos komunistų partiją atsisakyti savo pavadinimo, plėšiant tą pavadinimą jai iš rankų. Jeigu tokia priešiška Lietuvai jėga to labai nori, tai turbūt ir Lietuvos komunistų partija turėtų susimąstyti, ar verta atiduoti taip karštai trokštamą pavadinimą. Žinoma, tai yra pačios partijos reikalas. Bet konstatuoti iš šalies tą galima. Ir viename svarbiausių šio laikraščio straipsnių, kurį teko šiek tiek peržvelgti, yra didelis susirūpinimas dėl čia ruošiamo Politinių partijų įstatymo. Ir kaip tik tas įstatymas kiekvieną dieną darosi vis aktualesnis. Aš manau, kad mes turėtume sparčiau jį paruošti ir priimti. Galbūt Teisinė ir kitos komisijos galėtų daugiau pasirūpinti, kad būtų visai aišku, kas yra legali, teisėta, registruota politinė partija ir kas yra kokia nors grupė, kuri tik apsišaukia partija arba kuri nėra partija, о tiktai kitos, ne Lietuvoje esančios partijos vietinis filialas. Koks tada yra jos teisinis statusas Lietuvoje. Štai čia jau yra mūsų parlamentinės problemos, įstatymleidystės problemos. Kaip aš paminėjau, šiandien turėtų būti padarytas nutarimas dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir taip pat dėl politinių partijų veikimo apibrėžimo įstatyme. Gal aš tuo apsiribosiu. Matyt, šiandien gausime dar kokią nors informaciją. Galbūt jūs galėsite man dar vėliau keletą minučių suteikti. Tai tuo tarpu ačiū už jūsų dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Prašau dar kartą užsiregistruoti ir tada balsuosime dėl darbotvarkės papildymo.
V. Landsbergis. Sako, kad ranka rašyti lapeliai mėtomi į pašto dėžutes ir kviečiama rytoj, kovo 27 d., prie mūsų rūmų į protesto mitingą. Matyt, irgi reikės pagalvoti, ar verta duoti leidimą rengti tokį mitingą, ir pabandyti išsiaiškinti, kas yra jo organizatoriai ir kokia būtų tų organizatorių atsakomybė. Čia jau turbūt prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos reikalas.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume į svarstymą nutarimą “Dėl priemonių užtikrinti valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų normalų darbą”? Jis jau yra išėjęs kaip Prezidiumo nutarimas, ir siūloma jį paversti Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Prašau paspausti mygtukus, kas už tai, kad įtrauktume papildomai šio klausimo svarstymą į šios dienos darbotvarkę? Prezidiumo nutarimo tekstą jūs turite. Deputatas K. Saja norėtų šiek tiek jį pataisyti stilistiškai, ir priimtume kaip Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Įtraukta.
Kitas klausimas (jį turėtų pristatyti deputatas J. Prapiestis) dėl pareiškimo, susijusio su Valstybės saugumo komiteto buvusiais informatoriais. Kas už, prašau paspausti mygtukus. Šio klausimo svarstymas turėtų būti antroje dienos pusėje. Ačiū. Taip pat įtraukta. Na, о dabar turbūt galime pradėti nagrinėti pagrindinį darbotvarkės klausimą, t. y. Vyriausybės sudarymą. Ar gerbiamoji Ministrė Pirmininkė pasiruošusi pristatyti mums dar vieną kandidatūrą? Prašau jus.
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl kultūros ir švietimo ministro paskyrimo. Diskusijos. Kandidato kalba.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Priešpietiniame posėdyje aš siūlau svarstyti kultūros ir švietimo ministro kandidatūrą, šiuo atveju patį jauniausią iš svarstytų. Kuolys Darius, gimęs 1962 metais Vilniuje, lietuvis, baigęs Vilniaus universitetą, filologas. Dirba D. Kuolys Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedroje, bebaigiąs aspirantūrą, disertacija parašyta. Jo kandidatūra buvo svarstyta Švietimo pertvarkos tarybos rėmimu. Dirba kartu su profesore Meile Lukšiene.
Tai, mūsų įsitikinimu, žmogus, pasirengęs reformuoti, naujai mąstantis, susipažinęs su pasauliniu patyrimu švietimo srityje. Daug diskutavom deputatų klube, ir nors buvo skirtingų nuomonių, vis dėlto jo aktyvumas ir argumentai nepaprastai svarūs. Todėl pateikiu jums, labai tvirtai pasirengusi remti ir, jeigu reiks, dar kartą papildomai kalbėti. Mano supratimu, šiandien nepaprastai svarbu, kad apskritai ne tiktai vienoje sferoje, bet ir Vyriausybės sudėtyje, būtų jaunų, aktyvių žmonių, kurių mąstymas nėra deformuotas dėl ilgalaikio negatyvaus patyrimo, dirbant nefunkcionuojančioje sistemoje, mums primestoje iš šalies. Gal pats kandidatas, prisistatydamas papildomai, jus įtikins, bet, mano supratimu, jeigu kam atrodo, kad rizikuojame, tai ta rizika gali mums su dideliu kaupu atsipirkti ir reformuojant švietimo sferą, ir naujų vėjų, naujo mąstymo jaunus žmones priimant į Vyriausybės sudėtį. Tai tiek. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Ar gerbiamajai Ministrei Pirmininkei deputatai turės klausimų? Nematau. Ačiū jums. Deputatas M. Stakvilevičius.
M. Stakvilevičius (Lieporių rinkiminė apygarda). Ar jums neatrodo keistai, kai vidurinių mokyklų darbas yra pats svarbiausias, kad ministru bus žmogus, absoliučiai nedirbęs vidurinėje mokykloje?
K. D. Prunskienė. Kad jis absoliučiai nedirbęs mokykloje? Jo anketoje, žinoma, taip fiksuota, tačiau jis dirba tiriamąjį darbą, dirba su žmonėmis, kurie nuėjo ilgą gyvenimo kelią, dirbdami švietimo sferoje. Aš dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai Meilės Lukšienės bendražygis, ir turėkime mintyje, kad jisai dirbs tikrai ne vienas. Reformistinė dvasia kartu su praktiniu patyrimu, su konkrečiu sferos žinojimu gali susiderinti, jaunam ministrui bendradarbiaujant su labiau patyrusiais pavaduotojais. Toks variantas yra visiškai galimas, ir atrodo, jo požiūris į būsimą darbą visai nekliudo realizuoti tai, ką aš pasakiau. Jis yra nusiteikęs pripažinti, įvertinti ir pasinaudoti savo kolegų, pavaduotojų, bendradarbių praktiniu patyrimu, ir, matyt, tai nebus kliūtis reformavimą derinti su praktiniu reikalo žinojimu.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau. Dar vienas klausimas. Prašau.
J. Pangonis (Alytaus rinkiminė apygarda). Švietimo ir kultūros ministras, manyčiau, yra vienas iš pagrindinių mūsų Vyriausybės narių. Ar jums neatrodo, kad toks jaunas žmogus, nedirbęs toje sferoje visiškai (nežinau, ar bus paskirtas), bus tik įrankis kažkieno rankose ir neturės savos pozicijos? O mums šiandien reikalingas ministras, turįs savo poziciją.
K. D. Prunskienė. Čia dvi jūsų klausimo puses atskirčiau. Ar jis taps įrankiu? Niekaip nepatikėčiau, kad jaunas vadovas, atėjęs su reformistinėm idėjom, galėtų tapti kieno nors įrankiu. Antras klausimas, kieno rankose jis taptų įrankiu? Tuo tarpu jis yra įtakoje tų žmonių, kuriems mes mielai galėtume siūlyti šiandien patiems imtis tų pareigų, jeigu nebūtų kliūčių. Aš turiu mintyje Meilę Lukšienę, Bronių Kuzmicką, nes jų rekomendacijos šiuo atveju mums labai svarbios. Jie neabejodami rekomendavo, pažinę jį konkrečiame darbe, žinodami jo pasirengimą tam darbui. Jie laiko šią kandidatūrą tinkama svarstyti ir remti. Taigi aš pateikiu dar kartą šią kandidatūrą, tikėdama, kad ji yra tinkama.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti, kad reikėtų pirma išklausyti pretendentą, о paskiau galvoti, kieno įrankiu bus.
PiRMininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate! Aš perduodu jūsų pastabą prieš tai klaususiems deputatams. Noriu pasakyti, kad deputato J. Pangonio klausimas buvo itin nekorektiškas, ir prašau susidomėti šiuo klausimo pateikimu Mandatų ir etikos komisijos pirmininką, о dabar prašome pateikti savo išvadas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininką deputatą S. G. Ilgūną.
S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Gerbiamieji pirmininkai! Kaip jau minėjo Ministrė Pirmininkė, kandidatas į kultūros ir švietimo ministro pareigas Darius Kuolys savo neilgoje darbinėje veikloje pasižymėjo kaip jaunas, gabus mokslininkas. Reikia pabrėžti, kad studijų metais jis brendo ir tobulėjo geroje inteligentiškoje aplinkoje, iš kurios jis sugebėjo pasiimti visa tai, kas yra geriausia. Jis prisidėjo prie tautinės mokyklos koncepcijos ruošimo. Reiktų paminėti ir tai, kad kandidatas nepriklauso jokiai partijai, jis taip pat nėra Sąjūdžio žmogus, jis nėra dirbęs nei Švietimo, nei Kultūros ministerijose. Viena vertus, galima būtų suprasti, kad jis nežino šitų ministerijų darbo specifikos, tačiau antra vertus, jis yra nešališkas žmogus. Mūsų komisijai teko girdėti ir tokių argumentų, kad jeigu ministru būtų skiriamas asmuo, dirbęs vienoje ar kitoje ministerijoje, automatiškai būtų manoma, jog jis gali skirti tai ministerijai prioritetą. Teko net girdėti mūsų komisijoje apie tai, kad viena ministerija prijungiama prie kitos. Aš nenoriu čia pasakyti, apie kurią ministeriją buvo kalbama. Manau, tai netikslinga būtų. Komisija, posėdyje svarstydama D. Kuolio kandidatūrą, pabrėžė jo universalumą, organizacinius gabumus, jo principingumą. Pavyzdžiui, žurnalo „Sietynas" leidyba. Kada jam buvo pasiūlyta leisti “Sietyną” oficialiai ir taip palengvinti visas organizacines aplinkybes, tik tada tas žurnalas jau būtų cenzūruojamas, D. Kuolys atsisakė ir toliau leido nepriklausomą žurnalą. Tai būtų jauniausias mūsų ministrų kabineto narys, tačiau tai jam garantuotų patikimą ryšį su mūsų jaunimu. Jis gerai žino jaunimo problemas. Dar reiktų paminėti, kad jis mūsų visuomenės reiškinius pirmiausia vertina kultūrologo požiūriu, о deputatai, komisijoje svarstydami jo kandidatūrą, taip pat pabrėžė jo moralinį tyrumą, atsparumą ir komunikabilumą. Čia jau buvo kalbama apie jo jauną amžių. Norėčiau jums priminti kitą panašų atveji. 27 metų Petras Klimas, tada tik prieš trejetą metų baigęs universitetą, pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, tapo jos signataru, po metų tapo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. Vėliau, visi žinote, kiek daug prisidėjo prie mūsų švietimo, kultūros, mokslo ir visuomeninės bei politinės veiklos. Jam irgi buvo tada 27 metai. Taigi aš manau, kad toks mūsų gerbiamojo D. Kuolio amžius negali būti laikomas trūkumu. Antra vertus, D. Kuolio paskyrimas ministru parodytų mūsų visuomenei ir jaunimui, ypač kuriam priklausys nepriklausomybės įtvirtinimas ir gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje, kad Aukščiausioji Taryba ne užsidaro, о atveria kelius jaunimui prisidėti prie mūsų nepriklausomos valstybės įtvirtinimo ir jos tolesnio valdymo. Apsvarsčius D. Kuolio kandidatūrą, 13 komisijos narių balsavo už, 2 susilaikė, 1 buvo prieš. Tokia komisijos išvada. Taigi aiškia balsų dauguma komisija siūlo D. Kuolį patvirtinti kultūros ir švietimo ministru ir kviečia tai padaryti ir jus, gerbiamieji deputatai.
Pirmininkas. Ačiū. Ar norės kas nors paklausti komisijos pirmininką? Ačiū. Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Mūsų komisija taip pat svarstė gerbiamojo D. Kuolio kandidatūrą. Nė vienas iš komisijos narių jokių pretenzijų dėl jo etikos neturėjo. Taigi mandatų ir etikos komisija taip pat remia šitą kandidatūrą.
Pirmininkas. Ar buvo svarstoma kandidatūra kitose komisijose?
K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Vieną minutę, jeigu galima, aš norėčiau įsiterpti. Aš siūlau: jeigu yra sakoma komisijos nuomonė, galbūt reikėtų išeiti į tribūną, о ne taip, kaip kokį eilinį klausimėlį pranešti. Būkite malonūs, pasinaudokite.
Pirmininkas. Deputatas S. Kropas, Savivaldybių reikalų komisija.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Mūsų komisijoje buvo svarstyta ši kandidatūra. Kaip žinote, mūsų komisija nėra didelė, todėl vieningos nuomonės nebuvo. Labai nežymia balsų dauguma kandidatūra nebuvo palaikyta - 3 prieš, du už, 1 susilaikė. Pagrindiniai argumentai prieš ne dėl organizacinių jo sugebėjimų, bet, mūsų supratimu, jaunas žmogus, pasinėręs į administravimo sunkų darbą, galbūt ir šiek tiek prarastų ta prasme, kad į kasdienybės sunkų darbą įsijungtų toks aktyvus jaunas Lietuvos kultūros šviesulys, kuris galbūt daugiau galėtų prisidėti, dirbdamas ne organizacinį darbą, о toliau gilindamasis į tą koncepciją.
PirMininkas. Ačiū jums. Kitų komisijų pirmininkai nepasiruošę? Deputatas J. Prapiestis. Teisinės sistemos komisija.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Aš galiu pasakyti, kad mūsų komisijos dauguma narių palaikė siūlomą kandidatūrą, tačiau buvo ir prieštaringų nuomonių. Tie, kurie palaiko, ir tie, kurie prieštarauja, sakė, patys pateiks savo argumentus.
Pirmininkas. Dėkojame. Daugiau? Daugiau bendrų išvadų nėra. Prašome, pretendente, į tribūną.
D. Kuolys. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Gerai suprantu, kokią didžiulę atsakomybės naštą prisiimu, į šią tribūną išeidamas. Kiek drąsina gerbiamosios Ministrės Pirmininkės ir mano kandidatūrą palaikiusių žmonių moralinė parama. Esu įsitikinęs, kad būsima Kultūros ir švietimo ministerija turi ne tiek administruoti kultūrą, ją valdyti, kiek sudaryti kuo palankesnes sąlygas laisvai kultūros plėtotei. Tam darbui būtina telkti bendrą, ambicijų neskaidomą Lietuvos ir išeivijos šviesuomenės išmintį. O šitos išminties, man atrodo, šiandien kaip niekad reikia. Kaip nebūtų besiverianti valstybinė Lietuvos laisvė, tai yra rimtas, lemiamas iššūkis Lietuvos kultūrai. Kaip mes šitą iššūkį sutiksime, kaip į tą iššūkį atsakysime? Ar tapsime Vakarų komercinės kultūros ekspansijos dirva, ar to pasaulio atvirumo pabūgę, gniaušimės, suksimės į aprioriškai nusistatytas, neva tautiškas, о iš tikrųjų gal sykiais aklinas ir nevaisingas kultūrinio gyvenimo formas? Ar pagaliau išdrįsime išeiti į pasaulio kultūrų bendriją orūs, patys savy susivokę, patys savimi išlikdami? Ir aš drįsčiau manyti, kad dabar dirbamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo darbas yra ir bus prasmingas tiek, kiek jis sudarys sąlygas kuo geriau, kuo plačiau kūrybinei Lietuvos kultūros galiai išsiskleisti. Kitu atveju gali nutikti taip, kad išsiveržę šiandien į politinės istorijos epicentrą, mes labai greitai atsidursime naujos kultūrų istorijos paribyje. Tos bendros išminties, Lietuvos šviesuomenės išminties labai prireiks konkrečioms kultūros problemoms spręsti. Tai ir kultūros decentralizavimas. Aš manau, kad Lietuva jaus pasaulio provincijos kompleksą, kol joje pačioje bus kultūros provincija. Atida, rūpestis skubiai reikalingi kultūros paveldui, kultūros vertybių susigrąžinimui iš mums palankių ir kol kas nelabai palankių užsienio šalių. Reikalinga subtili išmintis ir mūsų kultūros reprezentavimo užsienyje klausimams spręsti. Kita vertus, aš labai atsargiai žvelgčiau į mėginimus kultūrą programuoti, planuoti ar kitaip schematiškai ją reglamentuoti. Mano supratimu, kultūra, kaip laisva asmens, tautos raiška, nėra pavaldi nei planavimui, nei programavimui. Kaip minėjau, manyčiau, kad būsimos ministerijos paskirtis - sudaryti kaip tik tas sąlygas laisvai, savaimingai, natūraliai Lietuvos kultūros raidai. Manau, kad valstybės kultūrinė politika turi būti įgyvendinama ne administracinėm priemonėm, bet finansiniu reguliavimu - apmokestinant komercines kultūros sritis ir remiant dotacijomis tas kultūros sritis, kurios mums gyvybiškai reikalingos tautos būčiai apsaugoti. Taip pat manau, kad pats patikimiausias kultūros tvarkymo ir reguliavimo mechanizmas yra išvidinis, ne išorinis, о jį įgyvendinti galima tik per reformuotą švietimo sistemą. Manyčiau, kad švietimo sistema, nauja švietimo sistema turėtų būti orientuota ne į socialinį valstybės užsakymą, to užsakymo vykdymą, bet į laisvos asmenybės auginimą. Švietimo tikslas - ne valstybės klapčiukų rengimas, bet laisvų kūrybingų asmenybių ugdymas. Mano kukliu išmanymu, tas laisvos asmenybės atsiradimas Lietuvos kultūroje, kultūringos asmenybės atsiradimas Lietuvoje būtų tvirčiausias Lietuvos suvereniteto ramstis ateityje ir pagaliau svariausias atkurto Lietuvos valstybingumo pateisinimas. Ačiū.
Balsas iš salės. Jūs gana plačiai ir įdomiai nubrėžėte mūsų kultūros raidą, tačiau kokias jūs matote perspektyvas ir kokią mokslo ir mokymo sistemos pertvarką numatot? Ar jūs už tai, kaip kad dabar mokslas ir mokymo įstaigos būtų koncentruojamos didžiuosiuose mūsų miestuose, ar ne? Ir kaip jūs žiūrėtumėte į Klaipėdos universitetą?
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš turiu pasakyti, kad jūsų klausimas išeina iš nagrinėjamos sferos ribų, nes aukštasis mokymas ir mokslas neįeina į Švietimo ir kultūros ministerijos kompetenciją.
Balsas iš salės. Tada paaiškinkit, kur jis įeina, aš nežinau.
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Tai yra sudėtinga problema. Aš žinau, kad dabar mėginama ir gal pagrįstai mėginama mokslo ir aukštųjų mokyklų sistemą palenkti kitam Ministrų Tarybos padaliniui. Gal tai ir teisinga, bet tada kyla klausimas, ar mokslas yra kultūros sritis, ar aukštasis mokslas yra švietimo sritis. Kaip bebūtų, bet kažkoks koordinacinis padalinys tada tarp Kultūros ir švietimo ministerijos ir to steigtino organo, apie kurį dabar galvojama, turėtų būti. Dėl aukštųjų mokyklų. Mano supratimu, jos įeina į bendrą kultūros programą, kultūros koncepciją. Aš jau sakiau, kad kultūros decentralizavimas yra viena svarbiausių problemų, ir pasisakau už tai, kad ateityje turi būti mokyklos - ar aukštosios, ar specialios vidurinės, kolegijos - didesniuose mūsų Respublikos kultūros centruose.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, norėjau jūsų paklausti, koks jūsų požiūris yra į privalomą vidurinį mokslą? Jeigu yra koks nors ypatingas, prašome pasakyti, ką jūs žadate daryti? Ačiū.
D. Kuolys. Mano požiūris šiuo atžvilgiu sutampa su gerbiamosios daktarės Meilės Lukšienės požiūriu. Aš manau, kad mes, būdami maža tauta, negalime švaistytis savo žmonėmis, ir manau, kad vidurinis mokymas yra privalomas. Jis turėtų būti privalomas žmogui iki šešiolikos metų. Tol, kol žmogus savarankiškai gali spręsti savo likimą, ir kad nebūtų jo likimas sprendžiamas tėvų ar valdininkų. Tada žmogus, baigs ar nebaigęs vidurinę gimnaziją, pats renkasi tolesnį savo kelią.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
L.Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Jums turbūt, gerbiamasis pretendente, žinoma, kad kaimo mokyklose labai trūksta kvalifikuotų muzikos, sporto, meno mokytojų, todėl tam tikra prasme nemažai gabių muzikai, menui, kūrybai vaikų neturi galimybių tobulėti, ir galbūt prarandame asmenybes, taip reikalingas atgimstančiai Lietuvai. Dėl kultūros darbuotojų stokos merdi kultūros reikalai kaime. Kadangi jūsų rankose bus ir kultūra, ir švietimas, kaip jūs manote šiuos klausimus spręsti, kad kaimo vaikai turėtų vienodas galimybes reikštis kaip asmenybės? Ačiū.
D.Kuolys. Aš manau, kad Kultūros ir švietimo ministerijos požiūris į dabar egzistuojančią kultūros švietimo provinciją turėtų būti labai lankstus. Ir aš manau, kad finansinių svertų politiką čia galima būtų labai lanksčiai pritaikyti. Dabar egzistuojančios provincijos mokyklos turėtų gauti gerokai didesnes dotacijas negu centro kultūros mokykla. Provincijos mokytojai, į provincijas važiuojantys mokytojai, turėtų gauti, mano supratimu, gal net ir didesnę finansinę paramą, negu jie gauna dirbdami kultūros centruose. Čia aš matau galimybę kelti provincijos kultūros lygį.
Pirmininkas. Deputatas P. Tupikas.
P. Tupikas (Karoliniškių rinkiminė apygarda). Jums vienas klausimas. Jei tapsite ministru, nuo kada bendro lavinimo vidurinėse mokyklose bus panaikintas pradinis karinis rengimas? O pirmininkaujantį prašau užrašyti į pasisakančiųjų sąrašą. Ačiū.
Pirmininkas. Perduodu jūsų prašymą sekretoriatui. Prašom atsakyti.
D. Kuolys. Aš labai džiaugčiausi, jeigu to pradinio karinio rengimo jau dabar nebūtų. Susipažinau su Švietimo ministerijos struktūra. Ten yra inspektorius šitam darbui. Man atrodo, kad jo paslaugų greit ministerijai nereikės.
Pirmininkas. Deputatas A. Taurantas.
A.Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Labai džiaugiuosi, kad pretendentas ruošiasi atsisakyti kultūros administravimo ir centralizavimo. Aš norėčiau sužinoti, koks pagal jūsų koncepciją turėtų būti dabar miestuose esančių kultūros skyrių likimas?
D. Kuolys. Konkrečiai aš šitos problemos nesu nagrinėjęs. Man atrodo, čia reikalingas, na, dar praktinis susipažinimas su dabartine tų skyrių veikla.
J. Mačys (Kybartų rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti, koks jūsų požiūris į siunčiamus stažuotis į užsienį jaunuolius ir kokiu pagrindu turėtų būti vykdoma jų atranka?
D. Kuolys. Požiūris, žinoma, teigiamas. Kuo daugiau Lietuvos jaunimo turėtų važiuoti į užsienį, jeigu sienų laisvumas priklausys nuo mūsų valios, о ne nuo gretimos valstybės valios. Man atrodo, pati atrankos koncepcija dar turėtų būti parengta.
PirmINInkas. Deputatas S. Kropas.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, norėčiau sužinoti jūsų požiūrį į naujos ministerijos, kuriai jūs ruošiatės vadovauti, santykį su reorganizuotu Kultūros fondu ir ministerijos santykį su savivaldybėmis. Kaip jūs įsivaizduojate visos šios sferos pertvarką? Ačiū.
D. Kuolys. Aš nesugebėsiu jums išsamiau į šį klausimą atsakyti, bet man atrodo, kad Kultūros fondas, kuriame žmonės dabar dirba visuomeniniais pagrindais, turėtų rasti didžiulę atramą Kultūros ministerijoje. Tie žmonės turėtų savo idėjas kaip tik realizuoti per Kultūros ministerijos aparatą. Ir aš labai džiaugiuosi, kad Vilniaus kultūros fondo pirmininkas gerbiamasis Vytautas Gaidamavičius sutiko būti pavaduotoju kultūros reikalams.
Pirmininkas. Deputatas A. Žalys.
A. žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Aš noriu palaikyti šį jauną žmogų.
Pirmininkas. Jeigu galima, dabar paklauskit, о palaikyti paskui bus galima. Deputatas J. Jurgelis.
J. Jurgelis (Molėtų rinkiminė apygarda). Kokie, tamstos nuomone, yra pagrindiniai sunkumai, vykdant mokyklos reformą? Ir jeigu dar galima - kaip mes išspręsime lietuvių kalbos mokytojų problemą Rytų Lietuvoje?
D. Kuolys. Na, tų sunkumų yra labai daug, aš net nežinau, kurie jie dabar yra pagrindiniai. Na, iš esmės būtinas yra pats Švietimo ministerijos reorganizavimas, švietimo sistemos debiurokratizavimas, ir aš manyčiau, kad čia turėtų irgi veikti kiti svertai: pirmiausia patys mokytojai turi būti suinteresuoti savo kvalifikaciją kelti ir dirbti kaip tik švietimo reformos labui, о ne jai spirtis, kaip dažnai dabar yra. Dėl Rytų Lietuvos. Čia be subsidijų, man atrodo, mes neišsiversime. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatė N. Ambrazaitytė.
N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau jums užduoti klausimą dėl sudėtingų muzikinių procesų, vykstančių dabar. Jūs žinote, kad tuos muzikinius procesus sudaro kūryba, atlikimas, įrašai ir natų leidyba. Ir aš norėčiau paminėti tiktai vieną pusę to sudėtingo proceso - mes turime labai varganą ir apleistą plokštelių studiją, priklausančią Sovietų Sąjungos firmai “Melodija". Yra beviltiškai atsilikusi technika, nes Kultūros ministerija anksčiau ja visiškai nesirūpino. Dabar plokštelių studija akcentuoja finansinę ūkiskaitą. Todėl pirmiausia jau girdime, kad įrašomas tas diletantiškas rokas, seniai skambėjęs užsienyje, о dabar yra tiktai jo apgailėtinos kopijos. O mūsų akademiniai žanrai ir mūsų talentingi menininkai nueina į užmarštį, tiesiog nespėjami įrašyti. O kaip žinote, talentai mūsų mažoje tautoje - tai nedažnas reiškinys, įrašytinas į Raudonąją knygą. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs žadate padėti talentams, kurie jau seniai vargsta dėl aukščiau paskirtų valdininkų, buvusių eksmenininkų savivalės? Ir dar, kaip žadate reformuoti ir sustabdyti tą mūsų meno smukimą?
D. KUOLYS. Ačiū jums už klausimą. Man atrodo, kad dalis šio klausimo buvo atsakyta mano toj kuklioj kalboj. Iš tikrųjų komercinės kultūros ekspansijai būtina spirtis ir finansavimo svertais tas problemas reguliuoti. Reprezentacinė mūsų tautos kultūra tikrai turi sulaukti deramo dėmesio, о talentingi menininkai turi būti apsaugoti nuo administracijos savivalės. Šitą aš darysiu kiek įmanydamas. Muziko kompetencijos, prisipažinsiu, tikrai neturiu. Viskas yra saviveikla, bet man atrodo, kad Vytauto Gaidamavičiaus autoritetas čia, tarp muzikų, turės pripažinimą.
N.AMbrazaitytė. Atsiprašau, jūs pasirinksite savo pavaduotoju būtent muziką V. Gaidamavičių?
D. Kuolys. Taip.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.
M. Arlauskas (Dotnuvos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, jūs paminėjote, kad retesnių specialybių mokytojų įtvirtinimą kaime galbūt pavyks išspręsti, padidinant atlyginimus šiems pedagogams. Žinoma, ir tai yra svarbu, tačiau ar jūs nemanote, kad kur kas svarbesnis reikalas - kaimo mokytojų socialinės buitinės sąlygos? Nes daugeliu atvejų jos yra lemiančios šio klausimo sprendimą. Norėtume sužinoti jūsų nuomonę.
D. Kuolys. Aš sutinku su jūsų nuomone, dėl to ir manau, kad socialines mokytojų problemas spręs ir kitos ministerijos, ir savivaldybės. O kad jos spręstinos, aš su šituo sutinku.
Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti jūsų, kaip jūs įsivaizduojate santykius su mokslu? Čia gerbiamasis pirmininkas trupučiuką dezinformavo, kadangi pagal Vyriausybės įstatymą aukštosios mokyklos tampa autonomiškos, tačiau jos yra Kultūros ir švietimo ministerijos kompetencijoje, ir jums teks, be abejo, bendrauti su aukštosiomis mokyklomis, daugelį klausimų teks spręsti kartu. Tai viena. Antra, kokios jūsų mintys dėl profesinio techninio mokymo pertvarkymo, kadangi tai irgi bus jūsų kompetencijoje? Ačiū.
D. Kuolys. Na, aukštojo mokslo problemos yra labai aktualios. Mano supratimu, dalį jų turėtų išspręsti jau dabar parengtas Aukštųjų mokyklų autonomijos įstatymas. Tikiuosi, kad jis neužilgo bus priimtas šioje salėje, tas projektas patvirtintas. Bet koordinavimas tarp aukštojo mokslo ir bendros kultūros—švietimo sistemos yra būtinas, nes aukštosios mokyklos, man atrodo, turi rūpintis savo parengtais specialistais ir ateityje. Tuo neturi užsiimti Kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institutas ir Mokytojų tobulinimo institutas, kuris dabar labai toli nuo tobulumo, о dirba iš esmės aukštųjų mokyklų darbą. Mokytojas pats turi būti suinteresuotas eiti į tas mokyklas, kurios jį paruošė, ir ten kelti savo kvalifikaciją.
Ir dėl profesinių mokyklų. Tai iš tikrųjų opus klausimas. Aš esu susipažinęs dabar su Pedagogikos tyrimo instituto parengta profesinių mokyklų koncepcija. Ji, mano supratimu, yra detali, argumentuota ir mums priimtina. Na, detaliau su ja supažindinti čia, man atrodo, kol kas nėra prasmės.
PirMininkas. Deputatas L. Milčius.
L. Milčius (Vilkijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, norėčiau, kad jūs atsakytumėt į praktišką klausimą. Ar jūs manote, kad mokytojų atlyginimas ir premijos mokykloms turėtų priklausyti nuo jų darbo kokybės? Jeigu taip, tai kokiais kriterijais reikėtų nustatyti darbo kokybę? Ar pagal pažangumo vidurkį, ar pagal tai, kiek mokinių įstoja į aukštąsias mokyklas, ar kaip kitaip? Ačiū už atsakymą.
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Mokytojų kompetencijos ir mokytojų atestacijos koncepcija yra skubiai rengtinas dalykas, detaliau aš į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti. Aišku, kad ne nuo pažymių priklausys mokytojo kompetencija.
A. Račas (Kelmės rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti tamstos. Pastaruoju metu dažnai kalbama visuomenėje apie mokyklos prestižą, apie mokytojo prestižą. Norėčiau jūsų paklausti, kaip arba kokios galimybės yra pakelti tą mokytojo prestižą?
D. Kuolys. Man atrodo, kad čia jau iš šitos mūsų ilgos kalbos kai kurios priemonės ir aiškėja. Mokytojas pats turi būti suinteresuotas tą prestižą kelti, о tas suinteresuotumas, man atrodo, šiomis sąlygomis yra finansinis suinteresuotumas.
Pirmininkas. Deputatas Z. Balcevičius.
Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Pirmiausia aš apgailestauju, kad Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje nebuvo svarstoma kandidatūra, nors jinai labai svarbi yra tautinėms mažumoms. O dabar klausimas iš esmės. Gerbiamasis pretendente, koks jūsų požiūris į tautinių bendrijų kultūros ir švietimo vystymą Respublikoje? Ačiū.
D. Kuolys. Ačiū. Man atrodo, kad Lietuvos kultūra turi didžiulį lobį - tai tautinių bendrijų kultūra. Tautinių bendrijų kultūromis Kultūros ministerija turi rūpintis ir rūpinsis. Kita vertus, man atrodo, Lietuva, įeidama dabar į Europos namus, turės laikytis dar kol kas jos nepriimtų tarptautinių konvencijų. Dėl tautinių bendrijų: man yra žinomas 1960 metais JUNESCO konferencijoje priimtas dokumentas - tai konvencija dėl diskriminavimo švietimo srityje. Ji, man atrodo, ir turėtų reguliuoti tautinių bendrijų švietimo, kultūros santykius su Lietuvos kultūra.
PirMininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Iki šiol visos švietimo reformos buvo daromos didelių mokyklų, didelių klasių pavyzdžiu. Nebuvo atsižvelgiama į kaimo mokyklos specifiką. Ar darant švietimo reformą, bus žiūrima į tai, kad mažos klasės, nėra specialistų ir visa kita? Ar reforma kaime bus atskirai daroma? Ačiū.
D. Kuolys. Bus.
K. Rimkus. Ir dar vienas klausimas...
Pirmininkas. Prašom palaukti eilės ir po to paklausite. Deputatas G. Šerkšnys.
G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti apie vieną skaudų reiškinį mūsuose, būtent apie mokyklas-internatus. Viena tokia mokykla yra mano apygardoje. Kaip žinote, jose mokosi, gyvena našlaičiai arba pamestinukai, arba vaikai su atsilikusiu psichiniu vystymusi. Ar jūs galvojate, kaip būtų galima pagerinti tų mokinių ir mokytojų darbą? Jeigu galvojate, tai kokių priemonių žadate imtis?
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Jis yra labai aktualus ir svarstytinas, bet svarstymui reikia praktinio pasiruošimo ir įsigilinimo. Praktinio įsigilinimo į šitas problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V. Jarmolenka.
V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Aš išdrįsčiau, gerbiamasis pretendente, pateikti vieną klausimą, kurį man uždavė sūnus tada, kai aš dar nebuvau deputatas. Paklausė, ar Lietuvos spaustuvės spausdins rusiškus vadovėlius mūsų mokykloms, nes dabartiniai jau tikrai paseno.
D. Kuolys. Atsiprašau labai, aš neišgirdau jūsų klausimo.
V. Jarmolenka. Ar spausdins Lietuvos spaustuvės rusiškus vadovėlius todėl, kad dabartiniai vadovėliai tikrai jau paseno? Jiems - 11 metų.
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Lietuvos spaustuvės spausdins rusiškus vadovėlius, jeigu jos sutiks spausdinti lietuviškus ir kitus vadovėlius. Kiek žinau, „Šviesos" leidykla dabar yra iš dalies autonomiška ir spiriasi Švietimo ministerijai, reikalaudama iš Švietimo ministerijos papildomo finansavimo. Tokios absurdiškos situacijos, man atrodo, ateityje negali būti. O rusiški vadovėliai, lenkiški, žydiški ir visi kiti turės būti spausdinami, jeigu bus poreikis.
Pirmininkas. Deputatas A. Sėjūnas.
A. Sėjūnas (Dainų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, žmogaus dvasiniai ir fiziniai pagrindai formuojami ankstyvoje vaikystėje. Dabar egzistuojanti kareivinių tipo lopšelių-darželių sistema žaloja vaiko psichiką, neigiamai veikia jo sveikatą. Koks jūsų požiūris į šią sistemą ir kokie pirmieji jūsų konkretūs žingsniai, reformuojant šią sistemą?
D. Kuolys. Ačiū. Pirmųjų žingsnių negaliu pasakyti. Aš nesu susipažinęs su konkrečia situacija Lietuvoje, bet manau, kad mums būtų pravarti užsienio valstybių patirtis, kur pradinis auklėjimas ir jaunesnio amžiaus vaikų auklėjimas yra patikimas kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistams, о ne taip, kaip kol kas yra pas mus.
Pirmininkas. Deputatas D. Morkūnas.
D. Morkūnas (Žemaitės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, kokias jūs matote teigiamas ir kokias neigiamas Švietimo ir kultūros ministerijų sujungimo puses? Ačiū.
D. Kuolys. Kol kas susipažinęs su situacija (kiek aš spėjau per porą parų susipažinti), aš įžvelgiu tik teigiamą pusę. Bus debiurokratizuotas ir švietimas, ir kultūra.
Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Iki šiol visi švietimo ministrai žadėdavo kaimui didelę paramą. Bet jie viena žadėdavo, о kita darydavo. Ar neatsitiks šitaip, nors jūs mus ir nudžiuginote? Ar nebus taip, kad kai tik būsite paskirtas ministru, jūs užmiršite kaimo mokyklas?
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Stengsiuos prisiminti.
Pirmininkas. Ačiū. Labai tikslus atsakymas į labai tikslų klausimą. Deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Turiu vieną tokį nekuklų klausimą. Jūs čia dar nepaskirtas ministru pradėjote skirstyti pavaduotojų portfelius. Prašau pasakyti, kaip suprasti tai, kad jūs, dar nebūdamas ministru, jau pradedate rinkti sau pavaduotojus? Ačiū.
Pirmininkas. Nekorektiškas klausimas. Galite į jį neatsakyti.
D. Kuolys. Ačiū. Man labai įdomus klausimas. Jūs turbūt matydami mane šitoje tribūnoje, patiriate, na, savotišką sutrikimą kaip ir aš čia būdamas. Ir supraskite mano padėtį. Ar aš drįsčiau žengti į šitą tribūną, neturėdamas prieš tai autoritetingų žmonių paramos, jos neužsitikrinęs? Tikrai ne. (Plоjimai.)
Pirmininkas. Deputatas B. V. Rupeika. Kiek suprantu, paskutinis klausėjas. Prašau.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Kaip nors galbūt galite suformuluoti ar apibūdinti savo organizacinio darbo patyrimą, nes iš to informacinio lapelio, kurį mes turime, aišku, sunku tai įžvelgti. Jeigu sutiksite, ministerijos vadovas - visų pirma organizatorius, о gal atvirkščiai - kultūros nešėjas.
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Jei dėl mano, valdininko, valdymo darbo srities kompetencijos, tai aš jos neturiu, о dėl mano visų kitų kompetencijų sprendė čia mane priėmę žmonės ir galiausiai spręsite jūs.
Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš labai trumpą klausimą. Tikiuosi, jūs nesate ateistas?
D. Kuolys. Dėkui už klausimą. Aš konkrečiai negaliu atsakyti. Tai mano išpažintis. Jeigu aš jos einu ar neinu, tai irgi mano klausimas.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Dringelis.
J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). Maždaug prieš 20 metų Pelesoje buvo lietuviška mokykla. Dabar jos ten nebėra. Bet to krašto žmonių poreikis mokytis neišnyko. Labai daug paramos, man atrodo, laukia iš mūsų Gervėčių, Punsko, Seinų ir kiti lietuviai, kurie neturi galimybės rengti sau kadrus ir visa kita. Aš noriu paklausti jūsų, ar šių mūsų lietuviškų bendrijų užsienyje mokymasis ir toliau bus toks tik vienetų entuziazmu paremtas, ar jis gaus kokią nors tikrą valstybinę paramą?
D. Kuolys. Ačiū už klausimą. Jis, mano supratimu, turėtų gauti greitą valstybinę paramą.
Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, pretendentas į klausimus atsakė. Ne, dar turit raštelių. Prašau.
D. Kuolys. Turiu klausimą raštu, kuriame prašo pasakyti keletą žodžių apie save, šeimą. Esu žmogus, atėjęs iš bibliotekų ir rankraštynų. Mano interesų sfera buvo senoji XVI—XVII a. Lietuvos kultūra ir dabartinė lietuvių literatūra. Esu vedęs. Turiu sūnų. (Plojimai.)
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, kalbėti yra užsirašę 9 deputatai. Sako - 10. Ar galima laikyti, kad baigtas sąrašo sudarymas? P. Tupikas, A. V. Patackas, A. Kumža, A. Rudys, K. Saja, K. Uoka, R. Hofertienė, K. Antanavičius, L. Šepetys, J. Jurgelis. Bet dar prašo deputatai A. Žalys, B. J. Kuzmickas. Iš viso dvylika. Aš prašau užsirašiusiųjų labai gerai pagalvoti, ar tikrai būtinas jų pasisakymas, ir jeigu būtinas, tada kalbėti, bet labai trumpai. Gerbiamieji deputatai, šiandien darbo dieną pradėjom vėliau negu visada. Galbūt galėtume truputį vėliau pradėti ir pietų pertrauką. Aš galėčiau pasiūlyti tokį grafiką, kokį pabandžiau užsirašyti. Mes galėtume dirbti, kad mūsų darbas būtų efektyvus. Taigi padaryti pertrauką, jeigu suspėtume, 14 valandą, išklausę ir galbūt balsavę dėl ministro kandidatūros; aš nežinau, ar daryti nuo 14 valandos iki 14.45 val. maždaug visiškai tuščia, be jokių darbų pertrauką. Nuo 14.45 val. iki 15.30 val. prašome leisti deputatų klubo posėdžiui dirbti vietoje, nuo 15.30 val. iki 16.30 val. - komisijų posėdžius. Aš tikiuosi, kad Ministrė Pirmininkė pasiūlys komisijų pirmininkams ką svarstyti. 16.30 val. - 18.00 val. - plenarinis posėdis. Arba 18.30 val. Jeigu taip dirbtume, galbūt būtų pakankamai efektyvu. Ar jūs sutiktumėt? Tai galbūt sutiktumėt tada pratęsti posėdį, nors dabar jau turėtų būti pertrauka, bet galbūt mes turėtume užbaigti bent su šita kandidatūra. Ne ilgiau kaip iki 14 val. Taip? Tada labai prašau deputatą P. Tupiką į tribūną. “Labai” pasakiau todėl, kad labai prašau kalbėti trumpai. Ruošiasi deputatas A. V. Patackas.
P. Tupikas (Karoliniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Kalbu pirmą kartą. Manyčiau, kad tai nepaprastai svarbus klausimas. Jūs žinote, kad dauguma mūsų - Sąjūdžio remiami deputatai. Ir iš savo rinkėjų, о ypatingai pedagogų (aš irgi pedagogas), turime įpareigojimų. Noriu paklausti pirmininkaujančio, ar šiuo metu yra tiesiogiai transliuojama šita laida. Kodėl aš klausiu? Manyčiau, būtų gražu, kad šiuo momentu mūsų svarstomas klausimas būtų tiesiog girdimas pačioje Švietimo ministerijoje ir taip pat pedagogų visuomenėje, nes, manyčiau, šita mūsų svarstoma kandidatūra yra nepaprastai svarbi Lietuvai. Jūs pasakysite, kad visos svarbios. Tačiau nuo jaunimo ateities priklauso, kas toliau pakeis mus štai ir šitame parlamente, ir visame gyvenime. Pasakyčiau, kad prieš atvykdamas į Aukščiausiąją Tarybą, galvojau, kad aktyviai dalyvausiu, kada bus skiriamas naujas švietimo ministras. Mes, pedagogų Sąjūdžio dalyviai ir konkrečiai respublikinė Taryba, iš kurios taip pat esu gavęs įpareigojimų, mąstėme ilgai ir buvome sustoję prie daugelio kandidatūrų. Dabar mums pristatyto gerbiamojo D. Kuolio ten nebuvo. Mes manėme ir tikėjome, kad šiuo ministru bus gerbiamasis, visiems žinomas žmogus B. J. Kuzmickas. Ir kada jis buvo išrinktas į labai aukštą postą, kada buvo konsultuotasi vėliau su kitais pretendentais į ministrus, taip pat nebuvo šios kandidatūros. Tačiau labai buvo reikalinga šita pertrauka, būtent deputatų pailsėjimas, šitas sekmadienis. Pakito taip pat ir nuomonė. Kai kalbėjau Švietimo, kultūros ir mokslo nuolatinėje komisijoje, nežinodamas, nepažindamas ir neįsigilinęs į reikalo esmę, pasisakiau prieš šitą kandidatūrą. Toliau konsultuotis teko su garsiais Respublikos pedagogais, su Sąjūdžio tarybos nariais. Apmąstydamas keičiu nuomonę ir matau, kad iš tikrųjų šiuo metu mūsų tautos mokykla yra nugyventa tiek, kad žemiau kristi nebegali. Mano supratimu, tokio amžiaus kaip aš arba artimo amžiaus žmogui jau pertvarkyti ir suprasti iki galo tai, kas dabar darytina, sunkiai pasisektų. Manyčiau, kad tai yra jaunimo darbas. Šitas gerbiamojo pretendento amžius, manyčiau, - ne yda, ir galų gale jūs matėte jo orientaciją kalbant ir jo pateiktą programą, kuri priimtina Lietuvos pedagogams. Vienas iš klausiančiųjų lyg priekaištaudamas paklausė, kaip jūs žiūrite, kad dabartiniu metu jau yra parinktas net pavaduotojas. Aš siūlyčiau iš karto tuos pretendentus, kuriuos mes kėlėme į ministro postą, jeigu ministru būtų patvirtintas gerbiamasis D. Kuolys, pasilikti kaip patirtį turinčius žmones ir padaryti tokį perversmą, dėl kurio būtų ramu mums, čia sėdintiems, mūsų vaikams, mūsų anūkams. Iš tikrųjų matau ir dabar gerbiamuosius žmones, sėdinčius salėje, jų nepritarimo šypsnį. Ką padarysi, reikės priprasti. Man atrodo, kad iš tikrųjų šitas žmogus pajėgs tai padaryti. Aš buvau užsirašęs ir maniau būti nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, bet iš ten perėjau į Biudžeto komisiją, manydamas, jog toje komisijoje galėsiu prisidėti prie to, kad tas mūsų ubagiškas biudžetas, kuris dabar yra švietimui skiriamas, būtų įvertintas ir kad valstybė išlaikytų mokyklas, о nereikėtų ubagauti, prašyti, kaip čia kalbėjo dabar. (Gerbiamasis L. Šepety, 20 minučių pagal reglamentą aš galiu kalbėti. Yra reglamente užrašyta. Bet jūs rodote, kai aš žiūriu į jus. Taip, aš turiu teisę iki tiek. Aš trumpinu ir baigsiu.) Ir, manyčiau, praeitas tas etapas yra, kada ištiesta ranka reikia prašyti kolūkio pirmininko bent vieno rublio arba gamyklos direktoriaus sunkvežimio ir panašiai. Pirmas pedagogų, visuomenės prašymas - finansuoti mokyklas iš biudžeto. Kviečiu visus deputatus balsuoti už mums pristatytą ministrą. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Aš manau, kadangi jūs kalbėjote ne tik savo vardu, tai laiko neužtęsėt per ilgai. Deputatas A. V. Patackas.
A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kalbėsiu tik dvi minutes. Noriu prieštarauti tai ydai, kuri buvo čia įvardinta. Buvo įžiūrima, kad šitas žmogus netinkamas todėl, kad yra jaunas. Visiškai atvirkščiai. Tai yra privalumas. Ypač kultūros srityje, kur be naujo mąstymo neverta net nieko pradėti, jaunystė yra privalumas. Ir dar vienas gerbiamojo Dariaus bruožas - leidžiu sau šitą familiarumą, kadangi asmeniškai jį pažįstu. Jis atstovauja gana retai jaunimo rūšiai, kurią galima pavadinti pozityvia. Šiaip vyrauja destruktyvios jaunimo nuotaikos arba kitokios, anemiškos ir t. t. Darius yra vienas iš tų, kurie žino, ko nori, ir turi apie save surinkęs bendraminčių būrį. Aš manau, kad už poros metų jie bus tie, kurie darys Lietuvos orą, kultūros orą, švaresnį.
Pirmininkas. Ačiū. Jūs kalbėjote 1 minutę 10 sekundžių. Deputatas A. Kumža. Ruošiasi deputatas A. Rudys.
A. Kumža (Telšių kaimiškoji rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai. Aš buvau pasiruošęs labai ilgą kalbą, nes žinojau, kad prieš kiekvieną jauną žmogų yra tam tikras pasipriešinimas. Galvojau, kad ir čia taip bus. Bet, atrodo, pats pretendentas šitą pasipriešinimą išsklaidė, ir todėl savo kalbą labai sutrumpinu. Vieną dvejonę aš turėjau dėl šitos kandidatūros: juk mes jauną mokslo ąžuolą išrauname ir nešame pasodinti į kitą dirvą, žinoma, žadėdami, kad po kurio laiko vėl perkelsime į tą buvusią dirvą. Čia yra miškininkė gerbiamoji B. Valionytė ir ji žino, kad tokios procedūros be pėdsako nepraeina. Bet ar maža aukų mes dėl Lietuvos, dėl jos ateities darome? Ir jis yra tam apsisprendęs, matyt, ir apsisprendę tie dideli žmonės, kurie jį rėmė, ir mes, matyt, turime sutikti. O jaunumas - iš tikrųjų ne yda, ir kada jaunumą lydi tokia atsakomybė, kokią turi pretendentas, ir fundamentinės žinios, kokias turi pretendentas, žinoma, turi kalnus nuversti. Taip, tai yra rizika, taip, tai yra originalu. Bet ar maža rizikingų ir originalių sprendimų mes šitoje salėje jau priėmėme. Ir iš tų argumentų, kuriuos aš buvau čia užsirašęs, pasakysiu tiktai vieną, galbūt patį silpniausią, kitus jau pasakė. Aš balsuosiu už jį dar ir todėl, kad jeigu D. Kuolys bus ministru, mes čia, šitoje salėje, ir Vyriausybėje girdėsime nepriekaištingą, gražią, tobulą lietuvių kalbą. Tai yra taip reta. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas A. Rudys.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos! Aš prisipažinsiu, kad labai abejojau, kai tiktai sužinojau apie galimą kandidatūrą į kultūros ir švietimo ministro pareigas. Aš šiuo metu taip pat trupučiuką abejoju, bet jau nepalyginamai mažiau. Aš jaučiu, kad aš savo balsą atiduosiu už šitą pretendentą. Mano abejonės remiasi dviem momentais. Pirmas, dėl jo pasiruošimo tam finansiniam darbui, kuris šiose pareigose yra absoliučiai neišvengiamas, о antras toks, kurio aš pats, nebūdamas specialistu, tiesiog nekelsiu viešumon. Aš manau, kad jis turės galimybę parodyti, kaip praktiškai spręsti tą problemą. Aš tik norėčiau labai trumpai pasakyti, kad trupučiuką pašnekėjus su pačiu pretendentu, su Ministre Pirmininke, mano abejonės dėl tos finansinės pusės išsisklaidė ta prasme, kad aš gavau patikinimą, jog žmogus, kuriam bus patikėta kultūros ir švietimo ekonomika, žinoma, jeigu jisai bus išrinktas, yra siūlomas neatsitiktinis. Mes gavome tokią lyg ir indulgenciją, kad vis dėlto bus vykdomos konsultacijos ir ateis šios ministerijos ekonominei tarnybai vadovauti kompetentingas žmogus. Taigi aš esu palenktas į teigiamą pusę ir tikiuosi, kad mes patvirtinsime tinkamą žmogų.
Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas K. Saja. Ruošiasi deputatas K. Uoka.
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Mano išmanymu, mes pradedam formuoti svarbiausią savo ministeriją. Kultūra yra mūsų tikslas ir priemonė vienu metu, о mūsų ginklas yra tiesa, ištvermė ir ramybė beveik kaip gandiškoji satja. Mūsų romuvos centras - Kultūros ministerija, ir aš manau, kad mes pasirinkimą darom patį gražiausią, labiausiai pavykusį, drąsiausią šiandien. Mes renkame ne administratorių, kuris ėjo per kelias pakopas nuo žemesnės kėdės į aukštesnę, о renkame žmogų, kuris buvo pasišventęs visai kitokiam darbui, darbui prieš srovę, darbui prieš vėją ir tuo keliu jis ėjo iš pat pradžių, organizuodamas “Sietyno” leidimą. Taigi man atrodo, kad mes turime ne tik balsuoti, bet pajusti tam tikrą džiaugsmą ir laimėjimą. Ačiū labai.
Pirmininkas. Deputatas K. Uoka. Ruošiasi deputatas R. Hofertienė.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kultūros ir švietimo sritis - tai ta sritis, kurioje veša mūsų tautos, valstybės asmenybių miškas. Ir labai dažnai tų asmenybių miške yra tokių, kurie savo asmeniškumą pabrėžia ką nors neigdami. Todėl šiam miškui vadovaujantis jaunas žmogus turbūt nepakenks. Jis visiems lygus, visiems vienodas, о kaip matome - asmeninės savybės tinkamos. Bet kadangi yra Respublikos visuomenėje labai mažai aptarta proftechninio mokymo ateitis, о gerbiamasis pretendentas paminėjo tik vieną jam žinomą koncepciją, tai labai prašyčiau būsimą ministrą (aš už jį balsuosiu) kuo greičiau šitą sritį nuvalstybinti, padaryti ekonomiškai apsimokančią ir panaikinti jos monopoliškumą, nes šiuo metu ta sistema yra tarsi pasisavinusi merginų ir vaikinų jaunystės monopoliją. То labai reikia Lietuvos darbininkijai. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatė R. Hofertienė. Ruošiasi deputatas K. Antanavičius.
R. Hofertienė (Bandužių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kaip niekada šį kartą jaudinuosi dėl šios kandidatūros, todėl ir lapelį pasiėmiau. Buvo teigiama, kad šis žmogus nevadovavęs, nedirektoriavęs. Kad nevadovavęs mokyklai, sakyčiau, tai didelis privalumas, nes jeigu taip būtų buvę, tai jis būtų buvęs priskirtas tai paskutinių dešimtmečių švietimo sistemos naikintojų kategorijai ir dabar negalėtų būti skiriamas ministru. Aš, kaip vyresniosios kartos mokytojų praktikų atstovė, tvirtai, nesvyruodama remsiu šią kandidatūrą, dėkodama žmonėms, išryškinusiems šią jauną asmenybe. Tai būtų lyg simbolis proto ir išminties iškėlimo virš įaugusio į mus laipsnių kulto, virš pažinčių gijos, virš pavardžių garsumo ir jauno žmogaus bei laisvo nepriklausomo mąstymo ignoravimo. Kodėl dar tvirtai ir būtinai remsiu šią kandidatūrą? Nes tikrai tikiu, kad vadovaujant šiam ministrui, turėsime esminę kultūros ir švietimo pertvarką. Pirma, šis kandidatas yra turėjęs savitą tobulėjimo kryptį ir tvirčiausių Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojų ratą. Antra, yra duomenų, kurių mes neįgyjame nei patirtimi, nei amžiumi, nei laipsniu. Tai prigimtinės dovanos, kurios šiame žmoguje yra aktyviai tobulinamos. Trečia, jaunystės išmintis bei energija ir vyresniųjų patirtis visada būna geriausias derinys protingiausiems sprendimams įgyvendinti. Iš daugybės pateiktų klausimų ir jo atsakymų tikrai aišku, kad šis žmogus pateisins visų Lietuvos mąstančių deputatų pasitikėjimą. Todėl dar kartą kviečiu deputatus susikaupti paskutiniam reikšmingam pamąstymui ir balsuoti, remti tik šią kandidatūrą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad lemiamas žodis šioje srityje priklauso specialistams, t. y. kultūros darbuotojams, mokytojams. O mes savo ruožtu ekonomikos komisijoje svarstėme, kalbėjome, aptarėme šią kandidatūrą. Iš ekonominių pozicijų, žinoma, sunku pritarti tokiam jaunam žmogui, paleidžiamam į tikrai be galo sunkią darbo aplinką. Iš tiesų teks vadovauti trims ar keturioms buvusioms ministerijoms, t. y. Švietimo, Aukštojo mokslo, Proftechninio mokslo ir Kultūros ministerijoms. Iš tiesų teks bendrauti su visais Lietuvos eruditais, teks įgyti jų pasitikėjimą, teks pelnyti jų pasikliovimą. Manau, kad pretendentas turi tas savybes, tą žmogišką meilumą, žmogišką jautrumą ir jis sugebės dirbti toje sferoje. Tačiau organizaciniai klausimai, ekonominiai, finansų klausimai, apie kuriuos čia kalbėjo, be abejo, žmogui, niekada nedirbusiam gamyboj, niekada nedirbusiam mokykloj, niekada nedirbusiam vadovavimo darbo, yra be galo sunkūs. Ir aš ketinau atsiimti savo paraišką kalbėti, tačiau nusprendžiau, kad vis dėlto būtų reikšminga paprašyti tuos žmones, kurie laidavo, kurie siūlė ir kurie tiki gerbiamuoju D. Kuoliu, kad jie savo pažadų neužmirštų, kaip dažnai būna po išrinkimo. Visi pažadėjo padėti, visi pasižadėjo paremti, о po to - vienas plauk, kaip išmanai. Taigi aš manyčiau, kad jeigu iš tikrųjų jau tokį jauną žmogų mes imame ir praleidžiame, tai, vadinasi, reikia jį ir lydėti, paremti ir nepamiršti savo pažadų. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas L. Šepetys.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kada išklausiau puikią pretendento kalbą, pasakytą čia, norėjau stoti į eilę ir paklausti, ar ši kalba tai yra jo ruošimosi šiam susitikimui rezultatas. Bet kai išklausiau jo atsakymus į pateiktus klausimus, kada jisai drįso ir nebijojo pasakyti “nežinau” arba tvirtai pasakyti “taip”, jei jis tuo įsitikinęs, supratau, kad jo ši kalba yra jo koncepcija, jo gyvenimo credo. Tai tiesiog labai puikus prisistatymas, kuris, aš manau, teikia taip pat puikias perspektyvas mūsų pasirinktam pretendentui. Todėl aš balsuosiu už jį, tikėdamas, kad tie pliusai, kurie čia buvo išsakyti, jo neišmuš iš kelio. Tai ne tas žmogus. Linkiu aš jam kuo geriausios sėkmės, jeigu jis bus išrinktas į šį labai garbingą darbą. Ačiū.
PirminINkas. Ačiū. Deputatas J. Jurgelis. Gerbiami deputatai! Tiesiog puiki mūsų diskusija. Labai greita, labai konstruktyvi, todėl aš noriu perspėti tuos deputatus, kurie dabar yra išėję dėl labai svarbių reikalų iš salės, kad sugrįžtų, nes greitai bus balsuojama. Prašau, gerbiamasis deputate.
J. Jurgelis (Molėtų rinkiminė apygarda). Aš dirbau mokykloje. Man abejonių dėl gerbiamojo pretendento buvo ir tam tikra baimė išlieka. O štai ką aš mačiau. Mačiau žmogų tribūnoje laisvą, laisvai mąstantį, nebijantį parlamento, nebijantį savęs, pasisakantį už laisvos asmenybės ugdymą, tačiau aiškiai suvokiantį vieną didelę šios laisvės apribojimo sąlygą. Та sąlyga yra tarnauti Lietuvos kultūrai, švietimui ir Lietuvai. Rizika vis dėlto yra. Aš manau, kad rizika buvo, renkant kiekvieną ministrą. Nė dėl vieno ministro mums nebuvo ramu. Šituo laikotarpiu labai sunku pasakyti, kas turi būti ir koks turi būti. Ir dar viena rizika, kurią man išsakė pats pretendentas šįryt, geriant puoduką kavos. Sako: “Mane rinkdami, jūs pasiliekat atsakomybę ir sau”.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. J. Kuzmickas.
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Man jau lieka nedaug ką pridėti. Aš visiškai sutinku su tomis charakteristikomis, kurios buvo pasakytos apie gerbiamąjį pretendentą. Perėmus šį postą, be abejonės, teks labai daug ką spręsti ir labai daug ką reformuoti, bet svarbiausia yra reformuoti mokyklos, tikriau pasakius, ugdymo turinį, požiūrį į švietimą, į ugdymą. Šiuo požiūriu pretendentas yra visiškai kompetentingas ir jis sugebės, be jokių abejonių, spręsti iš esmės taip, kaip dabartinė Lietuvos situacija ir mūsų ateitis reikalauja. Vadinasi, spręsti ta prasme, kad švietimas atsigręžtų į žmogų, taip sakant, į mokinį ir mokytoją, į asmenybę, į gimtąjį kraštą ir jo kultūrą. Tokia yra ir tautinės mokyklos koncepcija. Be jokios abejonės, kad daugelį dalykų turės padėti spręsti pagalbininkai ir padėjėjai. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad už gerbiamąjį D. Kuolį yra dauguma pažangių pedagogų. Yra Švietimo pertvarkos taryba, kuri jungia pagrindinius žymiausius mūsų pedagogus, ir Lietuvos mokslininkų sąjunga, jungianti per tūkstantį mokslininkų (jų galbūt daugės). Mes taip pat visaip remsime naujojo, tikiuosi, ministro darbą. Ačiū labai.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatė N. Oželytė-Vaitiekūnienė. Ruošiasi deputatas P. Vaitiekūnas. Deputatas P. Vaitiekūnas atsisako kalbėti. Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė yra paskutinė deputatė, pasisakanti dėl šios kandidatūros.
N.Oželytė-Vaitiekūnienė (Kalvarijų rinkiminė apygarda). Norėčiau pasisakyti, įvertindama teigiamas ne tiek dalykines (nors atrodo, kad tos dalykinės savybės tikrai yra teigiamos), kiek vidines šio žmogaus savybes. Labai reta dabar išvysti tokį dvasios teisybės laipsnį žmoguje ir tokį atvirumo laipsnį, kuris visus jus ir papirko, gerąja šio žodžio prasme. Noriu pasakyti, kad dažniausiai tai rodo ne tiek proto miklumą, kiek sąžinės švarumą. Visiškai aišku, kad šituo laikotarpiu kiekvieno žmogaus darbas - niekas daugiau, tik paties žmogaus portretas. Koks švarus žmogus, tokie švarūs ir jo darbai. Šiuo atveju, man atrodo, ta žmogiškoji kokybė, kurią pamatėme, visiškai garantuoja būsimų šio žmogaus darbų kokybę. O tai mums yra svarbiausia. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas S. Šaltenis.
(Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Geri ir gražūs mūsų pasisakymai pažadino ir deputatą S. Šaltenį taip pat atsiverti. Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Deputatas K. Motieka pastebėjo, kad deputato S. Šaltenio pasisakymas yra pirma naujojo ministro pergalė. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad... Gerbiamieji deputatai, aš siūlau patikrinti kvorumą pagal balsavimą, jeigu to reikės, о jeigu ne, tai bus aišku. Jūs patikrinot? Ačiū. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Darius Kuolys būtų patvirtintas švietimo ir kultūros ministru? Kas už?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - devyniasdešimt du.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė šeši.
Pirmininkas. Kvorumas yra. Balsų dauguma gerbiamasis Darius Kuolys patvirtinamas Lietuvos Respublikos švietimo ir kultūros ministru. (P 1 о j i m a i.)
Nuoširdžiai sveikiname ir, tikiuosi, prisimindami deputato K. Antanavičiaus pasisakymą, nepamiršime visokeriopai padėti ir ministrui, ir švietimui, ir kultūrai. Ką gi, gerbiamieji deputatai, dabar pertrauka. Keletas skelbimų. Primenu jums grafiką, kurį siūliau. Jeigu jūs jam nepritariate, prašau tą pasakyti. Taigi dabar iki 14 val. pietūs, 14.45 val. kviečiamas Sąjūdžio klubas. 15.30 val. siūloma pradėti dirbti komisijoms, jeigu joms tai patogu, jeigu ne - galima ir anksčiau. Ir 16.30 val. plenarinis posėdis. Prašau Ministrę Pirmininkę dabar čia pat prieiti prie tribūnos ir kartu su komisijų pirmininkais susitarti dėl to, kokie žmonės turi būti apsvarstyti, kas bus siūloma. Vieną minutėlę, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija renkasi dabar 411 kambaryje į trumpą posėdį. Deputatas S. G. Ilgūnas.
S. G. Ilgūnas. Informacija. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija renkasi medicinos punkte, kaip buvo pranešta.
Pirmininkas. Ačiū. Taigi plenariniame posėdyje pertrauka iki 16.30 val. Gero apetito.
Balsas iš salės. Mandatų ir etikos komisija dirba 15.30 val. savo kambaryje.
Balsas iš salės. Ekonomikos ir biudžeto komisijos renkasi nuolatinių komisijų posėdžių salėje, II aukšte, paskelbtu laiku. Ir Agrarinė ten pat.