Antrasis posėdis

        1990 m. kovo 11 d.

---

Pirmininkauja Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas J. BULAVAS

Pirmininkas. Prašome, gerbiamieji deputatai, užimti savo vietas. Laikas pradėti darbą. Pirmiausia reikia patikrinti mūsų kvorumą. Prašome balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti, o deputatus pakelti savo mandatus. Prašom skaičiuoti. Dalyvauja 130 deputatų. Kvorumas yra, galima pradėti posėdį. Pirmiausia turiu deputatus informuoti, kad tos 2 apygardos (Švenčionių ir Ariogalos), kurios vakar nebuvo pateikusios duomenų, juos jau pristatė. Abejose deputatai išrinkti, ir jie jau turėtų būti čia. Ar yra? Sako, yra. Pradėsime posėdį. Žodis suteikiamas Mandatų komisijos pirmininkui, deputatui Aloyzui Sakalui.

Nutarimo "Dėl LTSR AT Deputatų įgaliojimų pripažinimo" priėmimas

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Leiskite pranešti jums Mandatų komisijos išvadas. Šių metų vasario 24 dieną vyko rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis 43 rinkiminėse apygardose buvo surengtas pakartotinis balsavimas. Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Mandatų komisija, remdamasi Lietuvos TSR Konstitucijos 98 straipsniu, patikrino į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą išrinktų deputatų įgaliojimus. Deputatų rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą įvyko 133 rinkiminėse apygardose. Vasario 24 dieną rinkimuose dalyvavo 71,72 procento rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pakartotiniame balsavime dalyvavo 66,4 procento rinkėjų. Šiose 133 rinkiminėse apygardose kandidatai, gavę rinkimų įstatymo numatytą balsų daugumą, buvo išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatais.

Patikrinusi Respublikos rinkiminės komisijos pateiktus apygardų rinkiminių komisijų rinkimų rezultatų protokolus, taip pat kitus dokumentus, Mandatų komisija nustatė, kad deputatų rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą visose 133 rinkiminėse apygardose vyko pagal Lietuvos TSR Konstituciją ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymą.

Skundus ir pareiškimus rinkimų klausimais Respublikos rinkiminė komisija, vadovaudamasi rinkimų įstatymu, nagrinėjo ir sprendė teisingai. Svarstydama rinkimų rezultatus ir skundų tyrimo medžiagą, Mandatų komisija pastebėjo nemažai rinkimų įstatymo netobulumų. Respublikos rinkiminė komisija numato pateikti Aukščiausiajai Tarybai konkrečių pasiūlymų dėl rinkimų įstatymo tobulinimo. Mandatų komisija skundų bei pareiškimų negavo.

Išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų sudėtis yra tokia: 70 nepartinių, 63 deputatai yra įvairių partijų nariai, tarp jų 40 Lietuvos Komunistų partijos narių, 9 Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, 5 TSKP nariai, 4 Lietuvos žaliųjų partijos, 3 Lietuvos demokratų partijos ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.

Pagal profesijas bei specialybes: 28 inžinieriai, 17 teisininkų, 13 ekonomistų, 10 pedagogų, 9 filologai, 7 agronomai, gydytojų, fizikų ir žurnalistų - po 6, 4 istorikai, kiti deputatai - įvairių kitų specialybių.

126 deputatai yra baigę aukštąjį moksIą, vienas turi nebaigtą aukštąjį ir 6 - vidurinį išsilavinimą. 42 deputatai turi mokslo laipsnius, 26 - mokslo vardus.

Deputatais išrinkti įvairaus amžiaus žmonės: nuo 21-erių iki 30-ties metų amžiaus yra 6 asmenys, nuo 31-erių iki 40-ties metų - 44, nuo 41-erių iki 50-ties metų - 34, nuo 51-erių iki 60-ties metų - 40, daugiau kaip 60-ties metų amžiaus - 9 deputatai. Vidutinis deputatų amžius - 46 metai.

Tarp deputatų - 12 moterų.

Mandatų komisija siūlo pripažinti įgaliojimus šių 133 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie išrinkti šių metų vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis ir kuriuos įregistravo Respublikos rinkiminė komisija: Aleksandrą Algirdą Abišalą, Vytauto rinkiminė apygarda, Stanislovą Akanovičių, Maišiagalos rinkiminė apygarda, Povilą Aksomaitį, Šėtos rinkiminė apygarda, Nijolę Ambrazaitytė, Panerių rinkiminė apygarda, Aleksandrą Ambrazevičių, Taikos rinkiminė apygarda, Laimą Liuciją Andrikienę, Jurbarko rinkiminė apygarda, Vytenį Povilą Andriukaitį, Žalgirio rinkiminė apygarda, Ireną Andriukaitienę, Anykščių rinkiminė apygarda, Kazimierą Antanavičių, Statybininkų rinkiminė apygarda, Leoną Apšegą, Kupiškio rinkiminė apygarda, Mykolą Arlauską, Dotnuvos rinkiminė apygarda, Rimantą Astrauską, Smėlynės rinkiminė apygarda, Zbignevą Balkevičių, Pavilnio rinkiminė apygarda, Vilių Baldišį, Skuodo rinkiminė apygarda, Julių Beinortą, Žemaičių rinkiminė apygarda, Vladimirą Beriozovą, Kėdainių rinkiminė apygarda, Egidijų Bičkauską, Šilutės rinkiminė apygarda, Algirdą Mykolą Brazauską, Kaišiadorių rinkiminė apygarda, Audrių Butkevičių, Garliavos rinkiminė apygarda, Virgilijų Čepaitį, Pietinė rinkiminė apygarda, Medardą Čobotą, Geležinkelio rinkiminė apygarda, Juozą Dringelį, Varėnos rinkiminė apygarda, Algirdą Endriukaitį, Šakių rinkiminė apygarda, Balį Gajauską, Plungės rinkiminė apygarda, Eugenijų Gentvilą, Naujakiemio rinkiminė apygarda, Bronislovą Genzelį, Žvėryno rinkiminė apygarda, Miglutę Gerdaitytę, Šiaulių rinkiminė apygarda, Petrą Giniotą, Žardininkų rinkiminė apygarda, Kęstutį Glavecką, Putinų rinkiminė apygarda, Eimantą Grakauską, Kartenos rinkiminė apygarda, Kęstutį Grinių, Ukmergės rinkiminė apygarda, Romą Gudaitį, Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda, Romualdą Hofertienę, Bandužių rinkiminė apygarda, Gintautą Vincą Iešmantą, Kalvarijos rinkiminė apygarda, Stanislovą Gediminą Ilgūną, Rimkų rinkiminė apygarda, Leoną Jankelevičių, Šalčininkų rinkiminė apygarda, Albiną Janušką, Tauragės rinkiminė apygarda, Egidijų Jarašiūną, Respublikos rinkiminė apygarda, Vladimirą Jarmolenką, Dainavos rinkiminė apygarda, Vidmantę Jasukaitytę, Vilkaviškio rinkiminė apygarda, Zenoną Juknevičių, Mažeikių rinkiminė apygarda, Jurgį Jurgelį, Molėtų rinkiminė apygarda, Česlovą Juršėną, Švenčionėlių rinkiminė apygarda, Virgilijų Kačinską, Aušros rinkiminė apygarda, Antaną Karoblį, Pagėgių rinkiminė apygarda, Juozą Karvelį, Danės rinkiminė apygarda, Stasį Kašauską, Užvenčio rinkiminė apygarda, Valdemarą Katkų, Saulėtekio rinkiminė apygarda, Egidijų Klumbį, Obelių rinkiminė apygarda, Vytautą Kolesnikovą, Vidzgirio rinkiminė apygarda, Česlovą Kudabą, Ignalinos rinkiminė apygarda, Algirdą Kumžą, Telšių rinkiminė apygarda, Bronislovą Juozą Kuzmicką, Pašilaičių rinkiminė apygarda, Vytautą Landsbergį, Kniaudiškių rinkiminė apygarda, Kęstutį Lapinską, Gubernijos rinkiminė apygarda, Mečį Laurinkų, Rietavo rinkiminė apygarda, Arvydą Kostą Leščinską, Radviliškio rinkiminė apygarda, Joną Liaučių, Pilėnų rinkiminė apygarda, Bronislovą Lubį, Neries rinkiminė apygarda, Ryšardą Maceikianecą, Juodšilių rinkiminė apygarda, Joną Mačį, Kybartų rinkiminė apygarda, Stasį Malkevičių, Baltijos rinkiminė apygarda, Nikolajų Medvedevą, Gudienos rinkiminė apygarda, Leoną Milčių, Vilkijos rinkiminė apygarda, Jokūbą Minkevičių, Kuršėnų rinkiminė apygarda, Albertą Miškinį, Aukštaitijos rinkiminė apygarda, Donatą Morkūną, Žemaitės rinkiminė apygarda, Kazimierą Motieką, Raseinių rinkiminė apygarda, Birutę Nedzinskienę, Panerio rinkiminė apygarda, Algimantą Norvilą, Aleksoto rinkiminė apygarda, Česlovą Okinčicą, Senamiesčio rinkiminė apygarda, Romualdą Ozolą, Rėkyvos rinkiminė apygarda, Nijolę Oželytę-Vaitiekūnienę, Kalvarijų rinkininė apygarda, Justą Vincą Paleckį, Šiaurinė rinkiminė apygarda, Vytautą Paliūną, Panemunės rinkiminė apygarda, Joną Pangonį, Alytaus kaimiškoji rinkiminė apygarda, A1girdą Vaclovą Patacką, Žaliakalnio rinkiminė apygarda, Rolandą Paulauską, Šilainių rinkiminė apygarda, Saulių Pečeliūną, Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda, Stanislavą Peško, Jašiūnų rinkiminė apygarda, Eugenijų Petrovą, Tauro rinkiminė apygarda, Virginijų Pikturną, Kretingos rinkiminė apygarda, Vytautą Petrą Plečkaitį, Trinyčių rinkiminė apygarda, Petrą Poškų, Pabiržės rinkiminė apygarda, Vidmantą Povilionį, Pramonės rinkiminė apygarda, Joną Prapiestį, Prienų rinkiminė apygarda, Kazimierą Danutę Prunskienę, Verkių rinkiminė apygarda, Vytautą Puplauską, Telšių rinkiminė apygarda, Antaną Račą, Kelmės rinkiminė apygarda, Gintarą Ramoną, Joniškio rinkiminė apygarda, Liudviką Narcizą Rasimavičių, Kuršių rinkiminė apygarda, Rasą Rastauskienę, Pasvalio rinkiminė apygarda, Liudviką Saulių Razmą, Žirmūnų rinkiminė apygarda, Algirdą Ražauską, Pakruojo rinkiminė apygarda, Kęstutį Rimkų, Šeduvos rinkiminė apygarda, Audrių Rudį, Birštono rinkiminė apygarda, Romualdą Rudzį, Lentvario rinkiminė apygarda, Benediktą Vilmantą Rupeiką, Širvintų rinkiminė apygarda, Liudviką Sabutį, Šeškinės rinkiminė apygarda, Kazimierą Sają, Smėlių rinkiminė apygarda, Algirdą Saudargą, Vilijampolės rinkiminė apygarda, Algimantą Sėjūną, Dainų rinkiminė apygarda, Liudviką Simutį, Šančių rinkiminė apygarda, Valentiną Suboč, Švenčionių rinkiminė apygarda, Rimvydą Raimondą Survilą, Trakų rinkiminė apygarda, Mindaugą Stakvilevičių, Lieporių rinkiminė apygarda, Česlovą Vytautą Stankevičių, Muravos rinkiminė apygarda, Valerijoną Šadreiką, Šilalės rinkiminė apygarda, Saulių Šaltenį, Utenos rinkiminė apygarda, Lionginą Šepetį, Vievio rinkiminė apygarda, Gediminą Šerkšnį, Girstupio rinkiminė apygarda, Albertą Šimėną, Druskininkų rinkiminė apygarda, Joną Šimėną, Gargždų rinkiminė apygarda, Joną Tamulį, Kosmonautų rinkiminė apygarda, Aurimą Taurantą, Kalniečių  rinkiminė apygarda, Vladą Terlecką, Pilies rinkiminė apygarda, Edvardą Tomaševičių, Nemenčinės rinkiminė apygarda, Pranciškų Tupiką, Karoliniškių rinkiminė apygarda, Algimantą Vincą Ulbą, Priekulės rinkiminė apygarda, Kazimierą Uoką, Rokiškio rinkiminė apygarda, Gediminą Vagnorių, Justiniškių rinkiminė apygarda, Zigmą Vaišvilą, Ventos rinkiminė apygarda, Petrą Vaitiekūną, Fabijoniškių rinkiminė apygarda, Rimvydą Valatką, Palangos rinkiminė apygarda, Birutę Valionytę, Biržų rinkiminė apygarda, Povilą Varanauską, Nemuno rinkiminė apygarda, Eduardą Vilką, Panemunio rinkiminė apygarda, Emanuelį Zingerį, Lazdynų rinkiminė apygarda, Alfonsą Žalį, Pajūrio rinkiminė apygarda, Vidmantą Žiemelį, Raguvos rinkiminė apygarda ir Aloyzą Sakalą, Antakalnio rinkiminė apygarda. Atsiprašau, esu praleidęs gerbiamąjį Stasį Kropą, Panevėžio rinkiminė apygarda. Labai atsiprašau.

Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pateikiamas svarstyti toks nutarimo projektas. Projekto tekstas: "Apsvarsčiusi Mandatų komisijos teikimą, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi Lietuvos Konstitucijos 98 straipsniu, n u t a r i a:

pripažinti įgaliojimus 133 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų, išrinktų 1990 metų vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis".

Pirmininkas. Gal bus klausimų? Klausimų nėra.

A.  Sakalas. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Nutarimo projektas jums išdalintas. Siūloma jį patvirtinti. Prašom pakelti mandatus. Ačiū. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nėra. Nutarimo projektas patvirtintas vienbalsiai. Dabar mums reikėtų apsvarstyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo ir atšaukimo projekto redakcinės komisijos, taip pat dėl šio projekto 15 straipsnio sudarytos redakcinės komisijos pateiktą projektą. Žodis suteikiamas deputatui A. A. Abišalui.

Dėl reglamento

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Komisija gana greitai priėjo bendros nuomonės ir siūlo jums savo išvadas. Tiesa, prieš tai aš norėčiau priminti, kad abu reglamento pakeitimo projektus svarstė beveik tos pačios sudėties komisija, ir mes siūlome priimti abu projektus vienu įstatymu, išskiriant juos į tokias dalis: pirma, papildyti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamentą tokio turinio 2¹ straipsniu. Antra dalis: pakeisti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 15 straipsnį, o toliau kaip tekste. Jeigu jūs sutiktumėte su tokiu sprendimu, tada aš paprašyčiau deputatą E. Bičkauską pristatyti antrąją dalį dėl vardinio balsavimo.

Pirmininkas. Ar yra norinčių pasisakyti ar prieštarauti pasiūlymui? Nėra. Vadinasi, pritarta.

A. A. Abišalas. Ačiū. Tada po to, kai aš jums pristatysiu ir mes balsuosime dėl 2¹ skirsnio, deputatas E. Bičkauskas turėtų pristatyti 15 straipsnio pakeitimus. Taigi buvo keliamos tokios pataisos. Aš skaitysiu ne tokia tvarka, kaip jos buvo pasiūlytos, o tokia, kaip yra įstatyme pagal punktus. 16 straipsnio 4 dalyje deputatas J. Tamulis pasiūlė įrašyti normą, kad kandidatai pristato savo programas abėcėlės tvarka. Todėl 16 straipsnio 4 dalies pradžią siūloma suredaguoti taip: "Iškelti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia savo būsimosios veiklos programas", toliau kaip tekste. 16 straipsnio 9 dalis.

Pirmininkas. Atsiprašau, gal deputatai norės užbaigti kiekvieną straipsnį.

A. A. Abišalas. Aš norėčiau pristatyti visus, o paskui grįžti prie kiekvieno ir balsuoti, nes jie vienas su kitu susiję.

Pirmininkas. Prašau.

A.  A.  Abišalas. Deputatas Č. Juršėnas siuntė tokią pataisą - tam, kad kandidatas laimėtų, jis turi surinkti daugiau kaip pusę visų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsų. Vieninga komisijos nuomone, tokia norma yra dirbtinė, nepriimtina ir gali sukelti parlamentinę krizę tuo atveju, jeigu vienas deputatas serga arba mirė ir nėra išrinktas naujas arba dėl kokių nors kitokių priežasčių keliems deputatams užsispyrus, sužlugtų Aukščiausiosios Tarybos darbas. Konstitucinė norma yra daugiau kaip pusė balsų nuo dalyvaujančių rinkimuose deputatų ir komisija siūlo palikti tokį variantą. Jeigu deputatas Č. Juršėnas neatsiimtų savo pasiūlymo, tada mums tektų balsuoti dėl tų dviejų variantų.

16 straipsnio 9 dalyje deputatas V. Beriozovas siūlė padaryti tokią pataisą: jeigu iškelti du kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, jiems balsavime reikėtų surinkti daugiau kaip pusę balsų. Deputatas V. Beriozovas dalyvavo mūsų redakcinės komisijos darbe, ir mes priėmėme kompromisinį variantą, jeigu Aukščiausiajai Tarybai jis tiktų, tada alternatyvų nebūtų, nes abi pusės susitarė. Tai yra įrašyti taip: (16⁹ straipsnis). "Jeigu iškelti 2 kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių rinkimuose dalyvių. Jei nė vienas iš jų tiek balsų nesurinko, balsavimas pakartojamas". Jame laimi daugiau balsų gavęs kandidatas. Tai yra pirmajame ture, kad laimėtų iš karto, reikia surinkti daugiau kaip pusę balsų, jeigu to nėra - balsavimas kartojamas ir jeigu vis tiek pusės nesurinko, tada laimi surinkęs daugiau balsų. Tuomet jau galioja 16¹³ straipsnis, kaip vakar buvo kalbėta, kad tuo atveju reikia pasitikėjimą patvirtinti atviru balsavimu, o jeigu jis nepatvirtinamas, tai abu kandidatai netenka galimybės dalyvauti tolesniuose rinkimuose.

Deputatas K. Antanavičius siūlė patikslinti 16'° straipsnio paskutinę pastraipą. Tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Buvo tokia redakcija. Redakcinė komisija priėmė deputato K. Antanavičiaus pataisą ir siūlo vietoj paskutinės pastraipos suformuluoti gana ilgą ir sudėtingą dalį, bet, matyt, taip bus teisingiau. Prašau paklausyti: “Tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų surinko daugiau negu 3 kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji nepatenka į kitą balsavimo ratą". Jeigu mes turime šešis kandidatus, trys paskutiniai surinko po lygiai balsų, jie visi pašalinami iš sekančio rato. Bet jeigu keturi paskutiniai surinko mažiausia balsų, tada paliekami visi šeši. Skaitau toliau: "Jei už lygiai ir mažiausiai surinkusiuosius daugiau balsų surinko mažiau negu trys kandidatai, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jei po tokio balsavimo padėtis nepasikeičia, balsavimas kartojamas kitą dieną". Na, jau čia patys neįtikinamiausi atvejai numatyti, bet, matyt, įstatymas turi ir į tai atsižvelgti.

Ir dar buvo siūloma viena pataisa - deputatas E. Jarašiūnas abejojo dėl 16¹⁶ straipsnio, kur kalbama apie Pirmininko atšaukimą. Buvo kalbama, kad 15 deputatų pasiūlymo per mažai tam, kad pradėtume svarstyti atšaukimo klausimą ir kažkas kitas, aš dabar nebeprisimenu autoriaus, siūlė apriboti, kiek dažnai per sesiją būtų galima kelti Pirmininko atšaukimo klausimą, kad tai nebūtų daroma kas valandą. Šiuos du pasiūlymus deputato E. Bičkausko pasiūlymu jungiame į vieną ir rekomenduojame įvesti tokią normą. Prašau paklausyti: "Jei atšaukti Pirmininką reikalaujama nebe pirmą kartą per tą pačią sesiją, kiekvieną kartą tokiam reikalavimui iškelti reikia dvigubai didesnio deputatų skaičiaus". Kiekvieną kartą reikalaujant iš naujo atšaukti Pirmininką reikia dvigubai didesnio deputatų skaičiaus. Tokiu atveju galima atšaukinėti kad ir 4 kartus per dieną, bet ketvirtą kartą reikia surinkti 120 deputatų parašus. Man atrodo, tai apribotų bet kokius žaidimus tokiais dalykais. Taigi beveik visus pasiūlymus redakcinė komisija priima, išskyrus vieną - deputato Č. Juršėno, ir jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų, prašyčiau atskirai nebalsuoti dėl kiekvieno, išskyrus deputato Č. Juršėno pasiūlymą. Visi kiti yra suderinti.

Č.  Juršėnas (kalba iš vietos, negirdėti).

A.  A.  Abišalas. Gal galėtumėte pakartoti?

Č.  Juršėnas (kartoja, negirdėti).

A.  A.  Abišalas. Tenka prašyti balsuoti būtent dėl šito punkto. Tada aš formuluočiau taip: 16¹³ straipsnis - arba tokia formuluotė kaip yra, arba įrašant deputato Č. Juršėno pataisą, kad reikia surinkti daugiau kaip pusę visų deputatų balsų.

Pirmininkas. Tai balsuojame dėl pirmos formuluotės. Taip, kaip buvo pateikta redkolegijos.

A.  A.  Abišalas. Prašau atleisti, gerbiamasis Pirmininke, dar deputatas K. Lapinskas nori prieš balsavimą pasisakyti.

Pirmininkas. Prašom.

K.  Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš bijau, kad priimama mūsų reglamento pataisa gali prieštarauti konstitucinėms normoms. Štai kuo aš tai galėčiau paaiškinti. Pirmiausia dabar galiojančios Konstitucijos 105 straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu penkeriems metams, todėl reglamento 16¹³ straipsnis, kuriame sakoma, kad galima balsuoti atvirai, iš karto prieštarauja šiai konstitucinei nuostatai apie Pirmininko rinkimą slaptu balsavimu. Matyt, reikia pritarti gerbiamojo deputato Č. Juršėno pasiūlymui dėl to, kad Pirmininkui išrinkti reikia ne mažiau kaip pusės balsų. Konstitucijos 101 straipsnio antrojoje dalyje pasakyta: Lietuvos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimai arba kitokie aktai laikomi priimti, jeigu už juos balsavo dauguma Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvaujančių Tarybos sesijoje. Tai yra konstitucinė norma, mes ją privalome gerbti.

A. A. Abišalas. Deputatas Č. Juršėnas reikalauja, kad būtų visų deputatų, o ne dalyvaujančių.

K. Lapinskas. Bet 16¹³ straipsnyje, prašome pasiskaityti reglamento pataisoje, numatyta, kad be šito galima pereiti į atvirą balsavimą.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto nesutinku, kad pereinam į atvirą balsavimą. Ten tik kalbama apie pasitikėjimą, o ne balsavimą.

A.  A.  Abišalas. Rinkimai vyksta slaptu balsavimu ir tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų, kaip sako deputatas K. Lapinskas, pagal Konstituciją mes negalime priimti sprendimo, nes nėra surinkta daugiau kaip pusės balsų, patvirtinamas pasitikėjimas atviru balsavimu. Tik tiek. Todėl prašau Aukščiausiosios Tarybos nebekelti šito klausimo. Mes vakar buvome susitarę, kad bus redaguojami ir svarstomi tie klausimai, kurie buvo iškelti vakar, tą redakcinė komisija padarė, bet jeigu Aukščiausioji Taryba būtų kitokios nuomonės, be abejo, turėtume taip ir daryti. Deputato K. Lapinsko pasiūlymo, tiesa, aš negalėčiau suformuluoti, nes formuluotės nebuvo. Ar deputatas K. Lapinskas atsiima savo pasiūlymą, ar siūlo formuluotę?

K. Lapinskas. 101 straipsnio antrojoje dalyje vis dėlto pasakyta kategoriškai, kad Aukščiausiosios Tarybos sprendimas... (blogas įrašas, negirdėti).

A. A. Abišalas. Ačiū. Aš pabandysiu tą prieštaravimą dar kartą paaiškinti. Jeigu jūs pastebėjote, 16⁹ straipsnyje neparašyta, kad jeigu iškelti du kandidatai ir nė vienas kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, kad kuris nors iš jų yra išrinktas. Yra tik laimėjęs rinkimus. Sprendimas čia nepriimamas, konstitucinė norma nepažeidžiama. Sprendimas priimamas po to, kai Aukščiausioji Taryba daugiausia balsų surinkusiam kandidatui išreiškia pasitikėjimą balsų dauguma, todėl aš manau, kad konstitucinės normos nepažeidžiamos ir galima priimti tokią pataisą, kokia yra pateikta. Tik deputato Č. Juršėno pasiūlymas buvo šiek tiek kitoks, o deputatas K. Lapinskas, mano nuomone, pataisos nesuformulavo, todėl neturime dėl ko balsuoti. Balsuoti būtų galima dėl deputato Č. Juršėno pasiūlytos pataisos. Tai yra daugiau kaip pusė nuo visų deputatų arba daugiau kaip pusė nuo dalyvaujančių deputatų.

Balsas iš salės. Atsiprašau, bet gerbiamojo Č. Juršėno pasiūlymas prieštarauja dabar veikiančiai Konstitucijai. Čia aiškiai pasakyta (tą ir gerbiamasis K. Lapinskas perskaitė), kad yra balsuojama balsų dauguma. Neparašyta, kad visų. O parašyta aiškiai: dalyvaujančių Aukščiausiosios Tarybos sesijoje. Taigi gerbiamasis Č. Juršėnas siūlo keisti Konstituciją.

A.  A.  Abišalas. Ačiū už pagalbą. Aš manau, kad galime jau balsuoti dėl 16¹³ straipsnio. Pirmasis variantas - taip, kaip parašyta, o antrajame variante įrašant nuo visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų, daugiau kaip pusė visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Prašau pirmininką siūlyti balsuoti.

Pirmininkas. Tai balsuosime jūsų siūloma tvarka. Kas už pirmąjį variantą - taip, kaip parašyta tekste? Dabar balsuojame už tai, kaip parašyta projekto tekste. Už balsavo 109. Dabar kas už antrąjį variantą, kad balsai būtų skaičiuojami nuo visų deputatų skaičiaus, prašom pakelti mandatus. Už - 12. Už pirmąjį balsavo 109, o už gerbiamojo Č. Juršėno pasiūlymą - 12 deputatų. Taigi priimtas pirmasis pasiūlymas, taip, kaip yra tekste.

A. A. Abišalas. Gerbiamasis Pirmininke, ar aš galėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, jeigu nebūtų prieštaravimų, balsuoti už visą įstatymą su pataisomis, jeigu aš tas pataisas dar kartą perskaityčiau?

Pirmininkas. Ar sutinkate? Nėra prieštaraujančių? Prašau.

A. A. Abišalas. Atsiprašau gerbiamąjį Pirmininką ir Aukščiausiąją Tarybą, bet tai, ką dabar mes darome, yra procedūrinis klausimas, bet tai kartu ir įstatymas. Todėl balsuoti mygtukais negalima. Aš labai greitai perskaitysiu pataisas, kad būtų aišku, dėl ko balsuojama, ir paprašysiu balsuoti už visą įstatymą kartu, atsiprašau, ne už įstatymą, o už visą 2¹ skirsnį.

16⁴ straipsnio pradžia. "Iškelti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia"... toliau kaip tekste. 16⁹ straipsnio nauja redakcija. "Jeigu iškelti du kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių rinkimuose deputatų. Jei nė vienas iš kandidatų tiek balsų nesurinko, balsavimas pakartojamas. Jame laimi daugiau balsų gavęs kandidatas". Toliau kaip buvo - "Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, po pertraukos balsuojama dar vieną kartą". 16¹⁰ straipsnio paskutinė pastraipa: “Tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų surinko daugiau negu trys kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji nepatenka į kitą balsavimo ratą. Jei už lygiai ir mažiausiai surinkusiuosius daugiau balsų gavo mažiau negu trys kandidatai, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jei po tokio balsavimo padėtis nepasikeičia, balsavimas kartojamas kitą dieną". Ir 16¹⁶ straipsnį formuluotume taip: "Reikalauti atšaukti Pirmininką turi teisę ne mažiau kaip 15 Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Jei atšaukti Pirmininką reikalaujama nebe pirmą kartą per tą pačią sesiją, kiekvieną kartą tokiam reikalavimui iškelti reikia dvigubai didesnio deputatų skaičiaus".

Štai ir visos pataisos. Prašau balsuoti už tai, kad priimtume visą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 2¹ skirsnį.

Pirmininkas. Taigi siūlau balsuoti už redkolegijos pateiktą projektą. Ačiū. Aš manau, čia tokia dauguma, kad nereikia ir skaičiuoti. Kas prieš? Prieš vienas. Kas susilaikė? Taip pat vienas. Didžiąja balsų dauguma įstatymas priimtas.

A.  A.  Abišalas. Tada prašau deputatą E. Bičkauską pristatyti antrąją to paties įstatymo dalį ir būtų galima priimti vieną įstatymą iš dviejų esminių pataisų.

E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis parlamente, gerbiamasis pirmininkaujanti! Ta pati redakcinė komisija redagavo reglamento 15 straipsnį. Nutarta siūlyti priimti antrąjį projektą, tik papildant 2-ąją dalį tuo, kad deputatas, kai pirmininkaujantysis skaito jo pavardę iš vardinio balsavimo kortelės, atsistoja ir žodžiu patvirtina savo sprendimą. Tokį kompromisinį sprendimą mes suradome. Taip pat yra keletas redakcinio pobūdžio pataisų. Redakcinė komisija neturi vieningos nuomonės dėl to, kiek deputatų gali reikalauti, jog būtų naudojamas vardinis balsavimas, todėl šį klausimą dabar reikėtų nuspręsti balsavimo būdu. Siūlyčiau balsuoti taip. Svarstymo metu buvo pasiūlymų, kad to gali reikalauti vienas deputatas, buvo nuomonių, jog užtenka 15 deputatų, buvo ir tokių pasiūlymų, kad daugiau. Turbūt tikslinga balsuoti taip - kas iš deputatų mano, jog užtenka vieno arba daugiau, po to 7 ar daugiau, jeigu nesurinks nė vienas daugumos, po to 15 arba daugiau ir tokiu būdu nustatyti optimalų skaičių. Pirmiausia pradėkime nuo penkiolikos.

Pirmininkas. Tai prašome balsuoti už tai, kad...

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Kaip jūs įsivaizduojate tokį atvejį, jeigu pirmininkaujantis skelbia vieną rezultatą, o deputatas pasako priešingą? Vadinasi, yra galimybė jam keisti savo nuostatą ir tokiu būdu praktiškai išeina tas pats, kaip iš karto paeiliui balsuojant, nes tas, kuris balsuoja vėliau, jau pamato kažkokią nuomonę ir įgyja teisę keisti savo. . .

E. Bičkauskas. Vardinio balsavimo kortelėje deputatas turės pasirašyti dėl to sprendimo. Jeigu jis atsistojęs pakeis savo sprendimą, ką gi.

Pirmininkas. Ačiū. Balsuojame už tai, kaip parašyta projekte, kad reikia penkiolikos deputatų. Ačiū. Aiški dauguma. Dabar balsuosime už visą įstatymą su visomis pataisomis, kurias jau priėmėme. Kas prieš? Kas susilaikė? Įstatymas priimtas vienbalsiai.

Yra deputatų paklausimas: "Prašome paklausti deputatus, ar korespondentai gali filmuoti posėdžių salėje, ar negali?" Ar deputatai prieš, jeigu filmuojama? Prašau,  B. V. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gal galima kreiptis dėl vakarykščio atvejo? Kada mes, naujos Tarybos deputatai, giedojome Lietuvos tautinę giesmę, buvo bėgiojančių korespondentų. Manau, kad tai tam tikras mūsų himno negerbimo ženklas. Giedant valstybinį himną, turėtų ir svečiai vienodai gerbti mūsų valstybės simbolį.

Pirmininkas. Pastaba, žinoma, teisinga. Prašau.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš manau, kad reikia korespondentams parengti kažkokias taisykles, kad jie netrukdytų dirbti. Vaikšto, užstoja tribūną, žmones. Taip negalima. Aš manau, kad reikia parengti taisykles, kaip jie turi elgtis.

Pirmininkas. Prašau.

K.  Uoka  (Rokiškio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti sutvarkyti finansinę reikalo pusę. Tai grynos pajamos - leidimas filmuoti užsienio televizijos studijoms.

V.  Statulevičius  (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s) . Atsiprašau, nieko nesigirdi. Anksčiau buvo tradicija, kad žmonės kalbėtų prie mikrofonų, o dabar salėje negirdėti.

Pirmininkas. Gerbiamojo V. Statulevičiaus pastabą turbūt visi girdėjo. Aš jau sakiau, kad visi, norintys kalbėti, pasako savo pavardę ir kalba į mikrofoną. Prašome laikytis šios taisyklės. Dabar nuspręskime, kaip darysime su fotografais.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad galėtume leisti, tvarkdariams suderinus šį klausimą ir pranešus apie tai pirmininkaujančiam, kadangi dabar neparuoštos jokios taisyklės, tačiau žmonės atvykę ir nori dalyvauti mūsų darbe.

Kandidatų į LTSR pirmininko postą siūlymai

Pirmininkas. Pertraukos metu bus paruoštos? Tai atidėkime iki pertraukos. Ar sutinkate visi, neprieštaraujate? Gerai. Sekantis klausimas, gerbiamieji deputatai, yra kandidatų siūlymas į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą. Aš žiūriu į laikrodį, pagal reglamentą kas pusantros valandos turime daryti pertrauką. Liko dar pusvalandis iki pertraukos, bet jeigu deputatai nutars dabar daryti pertrauką, prašau, tada balsuosime. Dirbame? Gerai. Deputatė V. Jasukaitytė.

V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Į šį garbingą ir atsakingą postą norėčiau pasiūlyti gerbiamąjį Romualdą Ozolą. Tas faktas, kad jis yra filosofas, man atrodo, ne tik netrukdytų dirbti šį darbą, o padėtų labai demokratiškai žiūrėti į visus Lietuvos žmones ir visas partijas. Jo žmogiškomis savybėmis nė kiek neabejoju, o ypač mane žavi jo gilus demokratijos jutimas.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad kandidatūras į šį postą reikėtų siūlyti iš tribūnos. Tai per daug rimtas dalykas.

Pirmininkas. Prašau pakartoti savo pasiūlymą.

V. Jasukaitytė. Į šį garbingą postą norėčiau pasiūlyti gerbiamąjį Romualdą Ozolą. Tas faktas, kad jis yra filosofas, mano supratimu, nė kiek netrukdytų atlikti šias pareigas, o atvirkščiai, padėtų matyti visus Lietuvos žmones ir partijas labai vienodai. Jo žmogiškomis savybėmis neabejoju. Mane labai žavi jo gilus demokratijos jutimas.

Pirmininkas. Prašau, deputatas R. Ozolas.

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš siūlyčiau į šį postą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį. Samprotavimus apie savo kandidatūrą pasakyčiau vėliau.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš pritariu gerbiamojo R. Ozolo pasiūlymui siūlyti kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą Vytautą Landsbergį, Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininką.

Pirmininkas. Prašau.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš palaikau gerbiamosios rašytojos V. Jasukaitytės pasiūlymą ir siūlau  į šį garbingą postą Romualdą Ozolą. Jo visos dalykinės savybės mums, išrinktiems deputatams, yra puikiai žinomos. Prašau palaikyti šį pasiūlymą.

V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Stovėdamas pirmą sykį prieš Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, prieš Lietuvos žmones, suprasdamas politinio momento svarbą ir atsakingumą, siekdamas visapusiškos santarvės, konsolidacijos prieš ilgą kelią, pritariu pasiūlymui kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko postą siūlyti gerbiamąjį deputatą Vytautą Landsbergį. Kreipiuosi į jus, gerbiamieji deputatai, prašydamas suprasti sudėtingą politinį vidinį gyvenimą, taip pat ypatingą šio momento atsakingumą. Seniai pažįstu gerbiamąjį deputatą V. Landsbergį, žinau jo pakantumą, tolerantiškumą, žinau didelį, atleiskite už neparlamentinį žodį, "proto rezervą". Pasakyčiau, kad inteligentiškumas labai reikalingas mums dabar, painiame mūsų gyvenime, reikalingas mūsų Respublikai, žmonėms. Kažkada labai seniai kalbėjau asmeniškai su gerbiamuoju V. Landsbergiu apie Čiurlionį, dabar mes kalbame apie laisvę. Tas kelias į laisvę ilgas. Mes pradėjome juo eiti, juo eina visa Lietuva. Telydi mus protas, širdis ir dvasia. Prašau pritarti mano pasiūlymui.

E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke! Aš pritariu į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą siūlyti Vytauto Landsbergio kandidatūrą. Vytautas Landsbergis išrinktas 54-ojoje Panevėžio Kniaudiškių rinkiminėje apygardoje, atstovauja Panevėžio rinkėjus ir aš, būdamas taip pat Panevėžio deputatas, pritariu pasiūlymui.

G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda). Mes ką tik priėmėme reglamentą, kuriame pasakyta, kad kandidatui iškelti užtenka vieno pasiūlymo ir kito pritarimo, o agitacija užsiiminėsime po to, kai kandidatai pristatys savo programas. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū už pastabą. Prašau.

S. Kašauskas (Užvenčio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Suprasdami šio momento svarbą ir reikšmę, manau, galėtume išklausyti ir truputį ilgesnį samprotavimą. Aš, jeigu sutiktumėte, prašyčiau keturių minučių savo pasisakymui. Aš noriu pareikšti, kad iš prigimties esu laisvamanis, sunkiai paklūstantis dogmoms ir karo maršams. Į rinkimus ėjau vienas, dvasiškai palaikomas tik šviesiausios pasaulyje organizacijos - Žemaičių kultūros draugijos. Istorija nei mums, nei jums neleis pameluoti, jog žemaičiai visada padėdavo Lietuvai, ištiesdami nesavanaudišką ranką, tai daro ir dabar, jeigu, žinoma, šita ranka bus priimta.

Taigi kaip nepriklausomas deputatas, noriu priminti iškiliausiems deputatams, kad į tuos metus, į tą dieną, į tą valandą tauta ėjo 18 tūkstančių 153 dienas. Veržėsi per raudonojo ir rudojo teroro genocido kloakas, partizaninę kovą ir tyliąją rezistenciją, KGB požemius ir totalinio sekimo bei skundimo tinklą. Baisiosios netiesos laikais mūsų kraštas, dabar vėl pavadintas Europos viduriu, prievartos būdu neteko vieno milijono 226 tūkstančio žmonių - lietuvių ir kitų tautų piliečių, nereiškusių į seniausią baltų gentį, jos žemę bei sąmonę teritorinių, finansinių, vergvaldiškų, didžiašovinistinių ir dar vienas Dievas težino kokių pretenzijų antai gimusių ir gimstančių besibaigiančio Sibiro mamuto organizme. Mažas kraštas neteko kas trečio žmogaus. Tai perdaug kraupi prabanga, kai kiekvienai natūralaus tautos siekio dienai, kol pasiektas laisvės slenkstis, dar net ne slenkstis, sakyčiau, o prieslenkstis, paaukota po 6,7 žmogaus. Ar šią dieną, šią valandą jie ne su mumis? Deja, jokie kompiuteriai neapskaičiuos, kas padaryta su mumis, su mūsų sąmone, sąžine, savigarba ir tiesa, su mūsų namais ir šventa jų dvasia. Taip jau, matyt, apvaizdos ar likimo buvo lemta, jog atlikti tai, kas bus padaryta šiandien, teko mūsų kartai, mums, pirmąsyk demokratiškai išrinktiems. Deja, reikia pripažinti, kaip bebūtų skaudu ir graudu, gerokai užkrėstiems tomis pačiomis piktžolėmis, kaip ir tauta. Mus taip mokė penkiasdešimt metų, sunku atsikratyti. Pykčio, neapykantos, nepagarbos, pažeminimo sėkla, prakeikta sėkla degina netgi ne kitaip galvojančius, o taip pat ir to paties siekiančius savo tautai ir savo Respublikai. Ir dar daugiau gali paliudyti rinkiminę skaistyklą perėję deputatai - priešas ieškomas ir surandamas ten, kur jo nebėra. Štai koks gajus prakeikto bolševizmo užkratas. Sakyk, viešpatie, kaip mums atsikratyti šiandien šito šiurpaus palikimo, bent jau įeinant į šiuos mūsų namus?

Gimsta žmogus, gimsta tiesa iš naujo Respublikoje, kurią mes vadinsime demokratine. Jai, kaip ir žmogui, teks mokytis atsistoti ant kojų, vaikščioti, kalbėti, prekiauti ir gauti šiokį tokį brandos pažymėjimą, kad būtų įleista į suaugusių valstybių priešpirtį. Mes kol kas tik nujaučiame, bet neįsivaizduojame tų sunkumų, kurie mūsų laukia. Yra ir baimės, ir nevilties, ir nepasitikėjimo jausmo. Tik tas, kas nenori prisiminti istorijos, yra pasmerktas pakartoti jos lemtingas klaidas, kurios, jei prisiminsime aną nepriklausomybę, buvo taip pat nulemtos pykčio, pavydo, skaldymosi, draskymosi ir t.t. Neišgelbėjo nei 1922 metų Konstitucija, tuo metu vadinta viena pažangiausių pasaulyje. Negi mums niekad nebelemta apčiuopti demokratijos, santarvės ir vienybės kelio?

Sakau - žiūrėkime Lietuvos, tebūnie mūsų visų viena partija šiandien, jos vardas - Lietuva. Pabaigos moralas būtų štai koks. Gal dar kas prisimena, o jei ne, tai bent yra skaitęs mokykloje apie tą neužnuodytą, nenusoclenktyniautą Lietuvos kaimą, bet kiek daug elektros, kiek daug Iljičiaus elektros lempučių. Tada būta daugiau ir bičių, ir medaus. Tais laikais labai smarkiai įspiesdavo spiečiai ir, būdavo, bitininkai tuos spiečius sugaudydavo, padovanodavo kaimynams ir taip tapdavo bičiuliais. Dabar bitės yra, turiu omenyje mūsų tautą, kitokios. Padėtis be galo sudėtinga, bitelės apnuodytos, sukiršintos, nugirdytos, netgi genetiškai pakenktos, alkanos. O žiedų pieva dar taip toli. Todėl ne partijų ir ne ambicijų akimis, o valstiečių išmintimi ir mūsų padėties ir ateities akimis žiūrint, manyčiau, reikalingas ramus, patyręs, tolerantiškas gerų nervų ūkininkas, kuris galėtų suvienyti ir darbininkes, ir motinėles, ir visokias kitokias bitutes. Tokį ūkininką, tebūnie tai leista man pasakyti, šiandien aš matau gerbiamojo Algirdo Brazausko asmenyje. Be to, mes negalime neatsižvelgti į tai, kad jau gauta šimtas tūkstančių parašų, niekieno neorganizuotų, prašančių paremti jo kandidatūrą.

K. Grinius (Ukmergės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Pirmiausia nuo to, kaip mes gerbsime įstatymą, priklausys tai, kaip kiti žmonės jį gerbs. Prieš kelias minutes mes priėmėme įstatymą dėl rinkimų procedūros. 162 straipsnyje yra numatytas iškėlimas, o svarstymas ir moralai numatyti I6⁴ straipsnyje. Tai eikime įstatymo numatyta tvarka. Dabar yra iškėlimas, o ne moralų ir patikėtinių kalbų skaitymas. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Gerbiamajam K. Griniui primenu, kad jis taip pat nesilaikė reglamento, reikėjo paprašyti žodžio, prieiti prie mikrofono, pasakyti pavardę ir tada tik kalbėti.

Č. Juršėnas  (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke! Aš pritariu gerbiamojo deputato S. Kašausko pasiūlymui - ir savo, ir daugelio Švenčionėlių rinkiminės apygardos rinkėjų vardu siūlau pritarti A1girdo Brazausko kandidatūrai.

M. Gerdaitytė (Šiaulių kaimiškoji rinkiminė apygarda). Didžiai gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis mano rektoriau, gerbiamieji deputatai! Nors esu nepartinė  -  niekada savo rankose neturėjau nei TSKP, nei LKP nario bilieto, remdamasi daugelio kaimo žmonių, savo rinkėjų nuomone, prašymu ir įpareigojimu kviečiu jus palaikyti gerbiamojo Algirdo Brazausko kandidatūrą. Tikiu, kad gerbiamasis Algirdas Brazauskas nuo pirmos Lietuvos nepriklausomybės dienos žengs plačius ir ryžtingus žingsnius.

Pirmininkas. Prašau.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Stovime istorijos ir pasaulio akivaizdoje. Mūsų sprendimai labai svarbūs, reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir didesniam žmonių ratui. Mūsų valstybės vadovas turėtų būti labai kompetentingas, tolerantiškas, sugebantis organizuoti Aukščiausiosios Tarybos įstatymų leidimo organų veiklą. Aš manau, kad reikėtų rinkti specialistą, o specialistas, mano manymu, yra teisininkas. Todėl siūlau didelį eruditą, aukštos asmeninės ir politinės, teisinės kultūros žmogų Kazimierą Motieką. Manau, kad Kazimieras Motieka galėtų deramai vykdyti jam pavestas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas. Norėčiau pabrėžti ypatingą jo tolerantiškumą diskusijose. Galbūt kartais jis griežtokas sprendimuose, bet diskusijose yra labai tolerantiškas, leidžiantis visiems pasisakyti. Taigi aš siūlyčiau Kazimierą Motieką.

Pirmininkas. Ar dar yra norinčių kalbėti? Prašom.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti gerbiamajam K. Antanavičiui ir pasiūlyti Kazimierą Motieką.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau, atrodo, nesimato siūlytojų. Gal apsiribosime pasiūlytais? Pagal reglamentą reikalingas kandidato sutikimas. Tai iš eilės, gerbiamasis R. Ozolai, jūs buvote pasiūlytas pirmiausia. Ar sutinkate?

Balsai. Reikia pagal abėcėlę.

Pirmininkas. Gerbiamasis A. Brazauskai, prašau tada jus. Tik dar kartą pakartokite.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis V. Landsbergi, ar sutinkate balotiruotis? Sutinkate. Toliau - Kazimieras Motieka.

K.  Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš esu dėkingas už mano kandidatūros iškėlimą ir noriu pasakyti, kad atsisakau dalyvauti rinkimuose į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą. Labai prašyčiau gerbiamuosius deputatus palaikyti Vytauto Landsbergio kandidatūrą. (P l o j i m a i.) Kviečiu visus tuos, kurie balsuotų už mane, atiduoti savo balsus už gerbiamąjį Vytautą Landsbergį.

Balsas iš salės. Paklausti galima? Kokie atsisakymo motyvai?

K. Motieka. Man atrodo reglamente nenumatyta, kad aš turėčiau padaryti išpažintį, kokie motyvai.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Prašau ramybės. Gerbiamasis R. Ozolai, prašau.

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Aš labai dėkoju už pareikštą pasitikėjimą, bet manau, kad atėjo metas dirbti mažiausiomis sąnaudomis, todėl balsavimas turi būti rimtas, aiškus ir apsiriboti vienu ratu. Dėl šių priežasčių savo kandidatūrą atsiimu. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus liko dvi kandidatūros, sutikusios balotiruotis. Balsavimo biuletenis yra jau patvirtintas vakar…

(Balsai iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Ar turi deputatai išdalintą? Tai prašom tada pažiūrėti ir pareikšti savo nuomonę dėl balsavimo. Balsuojama bus slaptai. Taigi ar šį lapelį tvirtinate kaip balsavimo biuletenio pavyzdį? Prašom pakelti rankas, kas už tokį lapelį? Ačiū. Prieš nėra? Susilaikiusių irgi nematyti. Patvirtintas. Kaip darysime su balsų skaičiavimo komisija? Ar tai pačiai patikėsime? Tada reikės balsuoti už komisiją.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke! Pagal reglamentą balsų skaičiavimo komisija išrenkama po kandidatų prisistatymo ir po diskusijos.

Pirmininkas. Tuomet reikia daryti pertrauką.

Balsas iš salės. Vienas skelbimas. Gerbiamasis V. Statulevičius prašo visus TSRS liaudies deputatus pertraukos metu susirinkti metodiniame kabinete.

Pirmininkas. Skelbiama 20 minučių pertrauka.

(Pertrauka)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašome užimti savo vietas. Kreipiuosi į tuos gerbiamuosius svečius, kurie stovi prie durų. Nuolatos ten būna netvarka, triukšmas, vaikščiojimai. Ir fotografus, prašom atkreipti dėmesį. Posėdžio metu turi būti ramybė. Kas iš gerbiamųjų deputatų žino, kur yra TSRS liaudies deputatai? Ar dar jie posėdžiauja? Prašome užimti savo vietas ir posėdį pradėsime.

Pagal reglamentą dabar savo programas turėtų išdėstyti kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus. Taigi gerbiamasis A. Brazauskas yra, o V. Landsbergio nėra. Jeigu kas gali, prašome skubiai įspėti, kad pradedame posėdį.

R.  Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Dabar lyg ir nebūtų ką veikti, o aš prisiminiau, kad mes prieš pertrauką neužbaigėme siūlymų, už tai nebuvo balsuota. Kėlėme kandidatus į Pirmininko postą, po to jie atsisakė, ir siūlymų nutraukti balsavimą nebuvo.

Pirmininkas. Man atrodo, kad gerbiamasis deputatas neišgirdo. Aš klausiau, ar yra daugiau pasiūlymų. Jų nebuvo. Taigi pastaba bereikalinga. Štai jau pasirodė gerbiamasis V. Landsbergis, galime pradėti. Žodis suteikiamas gerbiamajam A. M. Brazauskui.

Kandidato A.M. Brazausko kalba

A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai! Mes šiandien sprendžiame labai sudėtingus klausimus ir, suprantama, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė, žmogus, kuris ateis į šitas pareigas, jo veiksmai ir mąstymas - nuo to labai didele dalimi priklausys Lietuvos ateitis. Aš širdingai dėkoju mane iškėlusiems šioje sesijoje deputatams, dėkoju daugeliui Lietuvos žmonių - teko matyti tuos laiškus, kuriais jie kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą, į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, siūlydami mano kandidatūrą. Aš visiems esu dėkingas. Dabar turėčiau turbūt konkrečiai pasakyti savo nuomonę, kaip aš įsivaizduoju tolesnį Lietuvos kelią, kokiu ji turėtų žengti.

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas - pagrindinis ir neatidėliotinas uždavinys. Tai pripažįsta visa Lietuva, drįstu teigti pripažįsta visos partijos, taip pat ir Komunistų partija, kurios narys aš esu, kurios CK pirmuoju sekretoriumi esu išrinktas. Tai pripažįsta ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, ir eiliniai mūsų žmonės. Koks gi turėtų būti optimalus žengimo į nepriklausomybę kelias? Aš manau, jis turi būti labai gerai apmąstytas. Aš gerai suprantu, kad Lietuvos nepriklausomybė, paskelbta 1918 metų vasario 16 dieną, jos pakartotinis paskelbimas 1920 metų Steigiamajame Seime buvo istorinis aktas. Šio Nepriklausomybės akto niekas, kaip žinia, nėra panaikinęs. Jis galioja iki šios dienos. Ir todėl mes, mūsų parlamentas, turime visišką teisę pasiremti šia istorine data ir toliau planuoti tolesnį politinį Lietuvos kelią į tikrąją, realiąją nepriklausomybę. Mes Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume vasario 7 dieną paskelbėme neturinčius juridinės galios 1940 metų Lietuvos Seimo nutarimus dėl įstojimo į Tarybų Sąjungą. Buvo vienašališkai sulaužytos sutartys, sudarytos su Tarybų Sąjunga (paskutinė - 1939 metais), ir aš manau, kad Nepriklausomybės atstatymo aktas yra teisingas.

Kitas klausimas - Tarybinės armijos įgulų Lietuvos TSR teritorijoje statusas. Tai labai opi problema, kuri jaudina mūsų žmones. Aš įsivaizduoju, kad ji turi būti išspręsta derybų keliu, remiantis tarptautine teise, palaipsniui mažinant ir orientuojantis į neutralios valstybės statusą. Reali Lietuvos politinė padėtis, Respublikos, kuri pusę amžiaus buvo integruota į bendrą Tarybų Sąjungos ekonominę sistemą, ekonominės galimybės reikalauja labai rimtų svarstymų, labai konkrečios pozicijos įvairiais klausimais. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad vienas iš sudėtingiausių ir svarbiausių yra ekonomikos klausimas - mūsų ekonominės padėties, ekonominių ryšių išsiaiškinimas ir rimtos derybos su Tarybų Sąjungos vyriausybe. Turbūt sutiksite, gerbiamieji deputatai, kad visi ir visuomet nori gerai gyventi su savo kaimynais. Aš manau, kad Lietuva nedarys išimties ir ateityje stengsis gyventi su savo kaimynais taikiai, abipusiškai naudingai, palaikant vienas kitą.

Nepriklausomybė, kaip aš suprantu, dar ne demokratija. Todėl suvereniteto pagrindas yra kiekvieno piliečio, kiekvieno bet kurios tautybės Lietuvos gyventojo suverenitetas. Manau, kad valstybinį suverenitetą turime statyti būtent ant to žmogiškojo pagrindo. Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimui mes turėtume veikti lygiagrečiai tiek politikos, tiek ekonomikos sferoje. Aš esu realaus suvereniteto įtvirtinimo šalininkas. Vien politinio įtvirtinimo nepakanka - mano supratimu, jis turi būti lygia greta statomas ant tvirtų ekonominių pagrindų.

Kelyje į nepriklausomybę neturėtų būti taip, kad Lietuvos gyventojai pajustų ir pavojų, ir to pavojaus rezultatus. Ignoruoti šiandieninę ekonominę padėtį, ekonominius ryšius jokiu būdu negalima. Ilgą laiką dirbdamas ekonomikos srityje, žinau Respublikos ekonominius ryšius su kitomis Tarybų Sąjungos respublikomis, su centru, taip pat su kitomis valstybėmis. Deja, ekonominiai ryšiai su kitomis valstybėmis labiau negu kuklūs, ir užsienio ekonominių ryšių balansas yra ne mūsų naudai. Įtvirtinant ekonominę nepriklausomybę ir ryšius, garantuojančius normalų Lietuvos žmonių gyvenimą ir Lietuvos ekonomikos funkcionavimą, siekiant išvengti kataklizmų, ypatingai jaudina atskirų įmonių, statybinių organizacijų, transporto darbo sutrikimo pavojus. Todėl reikia, kad labai atsakingai atliktų pareigas žmonės, kuriems bus pavesta tai daryti. Aš turiu galvoje ir naują vyriausybę, kuri bus formuojama šioje sesijoje. Taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos vadovybė, kuri bus šiandien išrinkta, turėtų labai konkrečiai dirbti. Aš manau, kad mes, demokratiškai išrinkti deputatai, būtume labai neteisūs, jeigu to nesakytume savo žmonėms. Žmonės mumis tiki, ir mes tą pasitikėjimą turime pateisinti. Įsivaizduoju, kad visi mes, nepaisydami politinių įsitikinimų, nepriklausomybę suprasdami kaip bendrą tikslą, kaip pagrindą kurti normalių santykių, demokratinę, laisvą visuomenę, turime susijungti. Mūsų daugiapartinė politinė sistema tik kuriasi, tik formuoja tradicijas, ir tokiu atsakingu Lietuvai laikotarpiu mes turime būti labai vieningi. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Prašome pateikti klausimus.

A.  Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. M. Brazauskai, norėčiau jūsų paklausti, kokius siūlote realius kelius artimiausiai ateičiai, ir antras klausimas - ar jūs manote, kad reikėtų nedelsiant paskelbti politinę nepriklausomybę, o po to tvarkyti ekonomiką, ar pirmiausia reikia sutvarkyti ekonomiką, o tik po to skelbti politinę nepriklausomybę?

A.  M.  Brazauskas. Realiausius kelius aš matau tokius - realių rezultatų galima pasiekti tik realiomis derybomis. O realioms deryboms reikia sudaryti ir atitinkamą aplinką. Su kita derybų puse vis tik reikia ieškoti kontaktų ir kaip su būsimuoju mūsų kaimynu, ir kaip su realių derybų partneriu. Manyčiau, kad nuo to jokiu būdu atsisakyti negalima. Todėl į klausimą, ar pirma tą, ar pirma aną, aš neatsakyčiau vienareikšmiškai. Aš manyčiau, tai turėtų būti daroma lygiagrečiai, nesistengiant konfrontuoti, kad tai neapsunkintų mūsų tolesnių veiksmų.

V.  Antanaitis (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s). Mūsų klausimas bendras abiem kandidatams. Mūsų, Tarybų Sąjungos liaudies deputatų yra nemažai, 15 iš jų nuolat dirba Maskvoje. Kaip jūs įsivaizduojate mūsų darbą Maskvoje, kada bus tas momentas, kai mes turėsime grįžti į Lietuvą, koks bus mūsų statusas Maskvoje? Prašau, abu išreikškite savo nuomonę.

A.  M.  Brazauskas. Klausimas sunkokas, tačiau aš pasistengsiu atsakyti. TSRS Aukščiausiojoje Taryboje mes turime 15 Aukščiausiosios Tarybos narių, iš viso yra 58 TSRS liaudies deputatai. Aš įsivaizduoju, kad šiandien jie turi labai didelę galią Maskvoje. Štai praėję metai po rinkimų parodė, kad ir suvažiavimuose, ir Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, sesijose mūsų deputatai yra daug nuveikę Lietuvos labui. Daugelis jų yra labai gerai žinomi ir Sąjungos vadovybei. Man atrodo, kad šiandien, tokiu atsakingu laikotarpiu, liaudies deputatai, ypač Aukščiausiosios Tarybos nariai, turėtų aktyviai dalyvauti tose derybose, apie kurias aš kalbėjau. Nuo to priklausytų ir derybų sėkmė.

A.  Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. M. Brazauskai, aš manau, kad politiką ir vadovą charakterizuoja tai, kokius jis sau renkasi pagalbininkus. Norėčiau prisiminti praėjusius metus, kada buvo tvirtinami kai kurie vyriausybės vadovai, konkrečiai, Plano komiteto pirmininkas Vytautas Mykolas Šarka. Tuomet nemažai deputatų buvo suabejoję, ar dera skirti jį į šį postą, ir jūsų pasisakymas, tiksliau, užstojimas buvo lemiamas. Tada man kilo tokia abejonė, - ar jūs esate visiškai laisvas, pasirinkdamas savo bendraminčius? Norėčiau paklausti konkrečiai, ar ir iki šiol manote, kad šis paskyrimas buvo naudingas Lietuvos ekonomikai? Antroji klausimo dalis būtų tokia - ką, jeigu būsite išrinktas Pirmininku, pasirinktumėte savo pavaduotojais?

A. M. Brazauskas. Dėl gerbiamojo V. Šarkos. Mano supratimu, nė vienas iš mūsų nesame laisvi nuo savo minčių. ir tai visiškai normalu. V. Šarką aš pažįstu labai daug metų ir esu įsitikinęs, kad laikotarpiui iki naujos vyriausybės suformavimo, jis, kaip senas Valstybinio plano komiteto darbuotojas ir žmogus, žinantis Lietuvos ekonomiką, visiškai tiko. Tokia buvo mano nuomonė, todėl aš ir gyniau V. Šarką. Jokie ryšiai arba kokios nors emocijos su gerbiamuoju V. Šarka manęs nesieja.

Atsakysiu į antrą klausimą. Aš apie jį, prisipažinsiu, negalvojau, bet manau, mano pavaduotojais galėtų būti, pavyzdžiui, gerbiamasis R. Ozolas, su kuriuo mes nemažai bendradarbiavome pastaruoju laiku Aukščiausiojoje Taryboje, daug dirbome kartu Nepriklausomybės komisijoje. Juo galėtų būti ir gerbiamasis L. Šepetys, kuris išmoko labai profesionaliai pirmininkauti Aukščiausiosios Tarybos sesijose, o profesionalumas mums dabar labai reikalingas.

A.  Taurantas  (K a l n i e č i ų   r i n k i m i n ė  a p y g a r d a). Gerbiamojo A. M. Brazausko kalboje neišgirdau jo nuomonės apie Sąjūdžio programą remiančių kandidatų klube paruoštus pagrindinius penkis dokumentus, todėl norėčiau paklausti, jūs tikriausiai susipažinęs su jais?

A. M. Brazauskas. Aš nespėjau susipažinti su tais dokumentais, kadangi jie buvo paruošti labai vėlai. Kai jie bus svarstomi, manau, galėsiu pasakyti savo nuomonę.

Pirmininkas. Ar dar yra klausimų? Prašau.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis drauge A. M. Brazauskai! Mane domina, kodėl jūs visą laiką toleravote mūsų vyriausybės neveiklumą ekonominės pertvarkos srityje? Kodėl iki šiol nebuvo sudaryta nei antiblokadinių priemonių, nei ekvivalentinių mainų strategija? O juk TSRS liaudies deputatai ne vieną kartą prašė, kad šito darbo imtųsi labiau kompetentingi žmonės.

A. M. Brazauskas. Pirmiausia aš nesutinku, kad visą laiką, kadangi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku esu tik nepilnus du mėnesius. Aš negalėjau paveikti vyriausybės, aš buvau šioje salėje kaip eilinis deputatas ir kaip Prezidiumo narys. Antra, formuoti naują vyriausybę dviems trims mėnesiams yra visiškai neracionalu ir praktiškai neįmanoma. Ar galima surinkti tokią grupę žmonių, turiu omenyje vyriausybę, kuri galėtų egzistuoti du tris mėnesius, neturėdama jokios perspektyvos? Kas dėl antiblokadinių priemonių, tai ši problema iškilo tik dabar. Žinodamas mūsų ryšius ir visus tiekimo į Lietuvą kelius, manau, kad tai nepaprastai sudėtingas klausimas. Jį turėtų spręsti jau nauja vyriausybė.

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Turiu trejetą klausimų. Jūs sakėte, kad pasiekti realių rezultatų galima tik realiomis derybomis su Tarybų Sąjunga, ir todėl reikia ieškoti kontaktų ir naujų ryšių. Bet kasdienybė rodo, kad Tarybų Sąjungos vyriausybė, taip pat Aukščiausioji Taryba ir Liaudies deputatų suvažiavimas yra užimti tuo, kad priimtų tokius įstatymus, kurie sustiprintų unitarinę valstybę, ir tokių realių derybų šansai kiekvieną dieną iš tikrųjų mažėja. Taigi pirmasis klausimas - kaip jūs žiūrite į tai, kad Tarybų Sąjunga kuria ne kitokią valstybę, o stengiasi, laikydama mus Tarybų Sąjungos sudėtyje, dar ir toliau ją stiprinti? Antrasis klausimas. Jūs teigiate, kad užsienio ekonominių ryšių saldo balansas yra ne mūsų naudai. Bet jūs nepasakėte, kodėl. Ar teisinga nuomonė, kad, girdi, todėl, kad Maskva viską atima iš mūsų ir nieko mums neduoda, palieka tik varganus tos valiutos procentėlius? Paskutinis klausimas - jūs tvirtinate, kad, remiantis tarptautine teise, abipusių derybų keliu Tarybinės armijos klausimas turi būti išspręstas. Man, pavyzdžiui, nesuprantama, kaip galima, remiantis tarptautine teise, spręsti klausimus vienos šalies viduje.

Aš neįsivaizduoju, kaip gali, sakysim, Ivanovo sritis su Saratovo sritimi derinti savo klausimus, vadovaudamasi tarptautine teise? Juk mes faktiškai esame tik srities pavidalo padalinys Tarybų Sąjungoje, nors ir vadinamės sąjungine respublika.

A. M. Brazauskas. Pirmiausia, aš nekalbėjau apie ryšių tvirtinimą, aš noriu pasakyti - įtvirtinimą tų ryšių, kurie šiandien yra ir objektyviai egzistuoja. Į Lietuvą įvežama produkcijos maždaug už 7 milijardus rublių. Todėl aš norėčiau, kad jūs negaudytumėte mano atskirų žodžių, o suprastumėte mane teisingai. Suprastumėte esmę, kurią norėčiau išdėstyti. Todėl aš kalbu apie tų ryšių įtvirtinimą juridiniu pagrindu, nes šiandien jau pastebimi savaiminės blokados požymiai, gal ne blokados, bet apskritai įsipareigojimų nevykdymo. Jeigu tie ryšiai būtų įteisinti juridiškai, mes turėtume tvirtą pagrindą galvoti apie normalią ekonomiką ir viso gyvenimo vystymosi perspektyvą. Dabar derybų šansai mažėja. Tai padaryti nelengva. Aš visiškai sutinku su deputatu K. Motieka ir įsivaizduoju, kad prieš sėdant už derybų stalo ir pradedant pirmąjį derybų pokalbį, reikės išspręsti labai daug klausimų, taip pat ir TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Tačiau manau, kad mes ten esame ne vieni, yra ir kitų respublikų, taip pat turinčių savo konkrečius tikslus. Jos mums gali būti labai rimtais pagalbininkais.

Dabar dėl užsienio. Turime neigiamą balansą ne todėl, kad iš mūsų atima, o todėl, kad importas skirstomas centralizuotai visoje šalyje. Mes (čia yra tam tikra mūsų gamybos specifika arba mūsų pramonės struktūros reikalai) centralizuotu būdu gauname maisto produktus, net iki 2 milijonų tonų grūdų per metus. Todėl nenorėčiau sutikti, kad tai mūsų apiplėšimas. Mes ir išvežame, ir įvežame. Dėl kariuomenės statuso.  Aš neįsivaizduoju kito kelio, kaip derybos. Jeigu deputatas K. Motieka įsivaizduoja kitą kelią, ne derybų dėl Tarybinės armijos statuso Lietuvoje arba jos išėjimo iš Lietuvos, tada gal deputatai ir galės apsvarstę pasirinkti kitą kelią. Aš kito kelio nematau.

E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti. Kaip jūs manote, ar derybose dėl Tarybinės armijos statuso reikėtų preambulėje nurodyti, kad iki šiol 50 metų Tarybinė armija Lietuvoje buvo okupacinė armija ir tik tada pradėti tartis dėl jos kito statuso? Ar manote, kad šito dalyko nereikia minėti?

A.  M.  Brazauskas. Aš manau, kad tai būtų galima padaryti.

K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Man teko girdėti anksčiau, kad išrinkti deputatai jūsų klausė, ar jūs sutiktumėte būti išrinktas Ministrų Tarybos Pirmininku. Man sakė, kad jūs sutikote. Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte šitą klausimą.

A. M.  Brazauskas. Tokio sutikimo aš nedaviau.                                                                 

V. P.  Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A.Brazauskai, jūs dabar pretenduojate į politiko postą. Norėčiau jūsų paklausti. Ar politiku laikote tą žmogų, kuris sugeba aplinkybes palenkti savo politinei linijai, ar manote, kad aplinkybės dažnai priverčia politiką taikytis prie jų?

A.  M.  Brazauskas. Manyčiau, kad gyvenime būna ir taip, ir taip. Dažnai aplinkybės diktuoja ir politiko elgesį. Atmesti aplinkybių jokiu būdu negalima. Tai būtų labai neprotinga - visiškai ignoruoti aplinkybes ir vykdyti tik savo politinę liniją, nesidairant, kas dedasi aplink.

V. P. Andriukaitis. Tuomet dar vienas klausimas. Ar politikas turi žinoti, jog jis turi įvertinti padėtį, kada ir ką sakyti, o ką nutylėti vienomis ar kitomis aplinkybėmis?

A. M. Brazauskas. Aš su jumis sutinku. Žinoma, visi mes esame žmonės ir galime padaryti klaidų. Tik reikia stengtis, kad jų nebūtų. Politika yra labai sunkus darbas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Kaip žinome, praėjusių metų liepos mėnesį buvo pradėta pertvarka žemės ūkyje. Tačiau ji iš esmės liko neįvykdyta. Vietoje buvusio Agropramoninio komiteto susiformavo kelios žinybos ir dešimt susivienijimų. Susidarė didžiulė valdininkų armija. Ekonominė pertvarka nerealizuota. Mes žinome, kokia sunki padėtis kaime. Prašau pasakyti, kaip jūs spręstumėte reikalus ateityje?

A. M. Brazauskas. Sunku ne tik Lietuvos kaimams, sunku ir Lietuvos miestams. Mes turime apie 145 tūkstančius šeimų, neturinčių normalių gyvenimo sąlygų, pareiškimų, o dėl žemės ūkio struktūros valdymo, tai aš nematau, kad čia buvo padaryta didelių klaidų. Ekonomika turi pradėti pati funkcionuoti, nereikia vėl sukurti tokią gremėzdišką valdymo struktūrą, kokia buvo Agropramoninis komitetas. Kai kurie žmonės, kiek žinau, nori grįžti prie šitos sistemos ir todėl, matyt, tas konfliktas ir yra šiandien iškilęs. Aš manau, kad žemės ūkio produktų gamyba yra labai atsakingas darbo baras, jis mūsų ekonomikoje vaidina didžiulį vaidmenį ir sujungti organiškai į vieną gamybinį vienetą visą maisto pramonės perdirbimą, mano manymu, netikslinga. Reikia pasiekti, kad kiekviena įmonė turėtų normalų veiklos statusą. Kiekvienas turi atlikti savo funkcijas. Kad reikia koordinuoti veiksmus, žinoma, su tuo sutinku. O maisto pramonės vystymas nepaprastai atsakingas dalykas, ir vienas iš svarbiausių uždavinių yra pasiekti, kad mūsų maisto produktai galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, tačiau tam reikia tuos maisto produktus labai gerai paruošti.

A. Smailys (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s). Gerbiamasis sekretoriau, jūs esate Respublikos gynybos komiteto pirmininkas. Jeigu dabar būsite išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, ar jūs atsisakysite šitų pareigų ir ar atsisakysite viešai, ar pasiliksite jas sau? Taip pat norėtųsi žinoti, koks jūsų karinis laipsnis?

A.  M. Brazauskas. Mano karinis laipsnis - papulkininkis. Tik gal jūs per daug garbės man suteikėte, vadindamas mane šito komiteto pirmininku. Tai grynai simbolinis organas. Aš manau, kad parlamentas turi nutarti, kas turi būti Gynybos komiteto, jeigu toks bus Lietuvoje, pirmininku. Aš jokiu būdu nepretenduoju į šias pareigas.

B. V. Rupeika  (Širvintų rinkiminė apygarda). Klausimas jums ir kitam pretendentui profesoriui V. Landsbergiui. Jūsų, kaip Pirmininko, jeigu būsite išrinktas, galimi veiksmai Maskvoje, atsisakius derybų su Lietuva? Įskaitant ir Vakarų valstybių diplomatinį neutralitetą mūsų atžvilgiu.

A. M. Brazauskas. Na, čia turbūt reikėtų gerai pagalvoti. Ir ne man vienam, kaip Pirmininkui, bet ir visam parlamentui, koks turėtų būti tolesnis žingsnis. Aš nematau kito kelio, kaip derybos. Ir įsivaizduoju, kad mūsų parlamentas turėtų žengti tokius žingsnius, kurie sudarytų sąlygas joms. Derybos turi įvykti. Aš galiu tik pridurti, kad kai kurie mūsų veiksmai, taip pat ir mano, kaip TSRS liaudies deputato, yra nelogiški, siekiant derybų pradžios. Gal ir nepopuliariai aš sakau, bet realiai taip man atrodo. Turime taip manevruoti, taip dirbti, kad sąlygos deryboms atsirastų.

M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, mano pavardė Čobotas, Geležinkelio rinkiminė apygarda. Kaip žinote, ši apygarda labai sudėtinga tautiniu požiūriu. Lietuviai čia sudaro mažiau negu 30 procentų. Susitikimuose su įvairių tautybių piliečiais gavau daug klausimų, kaip laisvoje Lietuvoje bus tvarkomos tautinių mažumų problemos. Tai būtų vienas įžanginis klausimas. Antras būtų toks. Vakar po mūsų posėdžio, parėjus namo, per antrąją Maskvos televizijos programą buvo rodoma labai įdomi laida apie nacionalinius santykius Lietuvoje. Buvo labai neigiamai parodytas Sąjūdis, partija. Tai ir būtų mano pagrindinis klausimas. Kaip jūs vertinate tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, ką jūs padarėte ir ką galvojate daryti, jeigu tapsite Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku? Manyčiau, kad nuo jūsų atsakymo priklausys mūsų, tautinių mažumų atstovų, balsavimas. Tokį pat klausimą pateikiu ir gerbiamajam V. Landsbergiui. Ir dar. Ir vakar vakare, grįžus namo, ir šiandien iš pat ryto nenutyla skambučiai. Balsuokite už Brazauską. Balsuokite už Landsbergį. Gavau ir telegramų. Ir dabar aš nežinau, už ką aš balsuosiu. Nors vis tiek balsuosiu.

A. M. Brazauskas. Atsakau, kaip sugebu. Aš nenorėčiau vartoti žodžių "nacionalinės mažumos". Šiuose žodžiuose juntamas lyg ir savotiškas pažeminimas. Aš sakyčiau - tautų atstovai, gyvenantys Lietuvoje. Šie žmonės yra labai įvairūs. Yra nuo seno čia gyvenančių, yra tokių, kuriuos likimas atbloškė į Lietuvą po karo ir, man atrodo, kad su šiais žmonėmis mes turėtume atitinkamai reguliuoti ir savo santykius. Aš nepalaikau kai kurių nacionalinių jausmų skatinimo tendencijų, pasireiškiančių pastaruoju metu. Nenorėčiau kad tendencijos, kurios gaivališkai reiškiasi visoje Tarybų Sąjungoje, pasirodytų ir Lietuvoje. Mes turime gerbti visų tautybių žmones, gyvenančius Lietuvoje, nors, tiesą pasakius, mes juos gerbdavome netgi tais laikais, kuriuos dabar kritikuojame. Paimkime kad ir lenkų tautybės žmones. Turbūt nerasite analogo visoje Tarybų Sąjungoje, kitose respublikose, kur taip tolerantiškai būtų sprendžiami šios tautos nacionalinės kultūros ugdymo, liaudies švietimo ir kiti klausimai. Be abejo, yra tam tikrų specifinių reikalų, kurie šiandien diskutuojami ir kurie sukelia lenkų tautybės žmonių nepasitenkinimą, sakysim dėl aukštojo mokslo. Manau, kad susikūrus Tautybių reikalų komitetui prie Respublikos Ministrų Tarybos (pirmininkė - gerbiamoji Halina Kobeckaitė), galėsime išspręsti šią ir kitas problemas. Neišsprendžiamų klausimų nėra, tik visos nacijos, gyvenančios Lietuvoje, turi nepamiršti, kad Lietuva - vienintelė žemė lietuviams. Jeigu jie tai supras, man atrodo, jokių ypatingų komplikacijų nacionaliniuose santykiuose nebus.

J. Jurgelis (Molėtų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis sekretoriau!

A.  M.  Brazauskas. Jeigu galima, ir Pirmininke dar...

J. Jurgelis. Ir Pirmininke. Komunistų partijos paskutiniuosiuose dokumentuose dažnai minima, kad Lietuvos Komunistų partija atsiriboja nuo stalininių nusikaltėlių ir nusikaltimų. Tačiau tam, kad būtų galima atsiriboti, iš pradžių reikia išaiškinti. To Komunistų partijos dokumentuose aš neaptikau. Ką tamsta galvojate?

A.  M.  Brazauskas. Aš galiu atsakyti, kad ne tik galvoju, bet mes šitą darbą ir dirbame. Yra sudaryta komisija reikalams, apie kuriuos tamsta kalbėjote. Tos komisijos pirmininkas yra rašytojas Romas Gudaitis. Šį darbą dirbsime ir toliau, kadangi klausimas labai rimtas. Man atrodo, šitoje srityje mes daug nuveiksime.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš turiu du klausimus. Pirmasis - kaip deputatui, antrasis - kaip pretendentui į Pirmininko postą. Ką jūs galvojate apie atsisakymą savo tiesioginių pareigų ir darbą tik Aukščiausiojoje Taryboje? Ir antras klausimas jeigu būsite išrinktas, ar atsisakysite partinio posto?

A.  M.  Brazauskas. Man atrodo, čia vienas ir tas pats klausimas. Arba aš nesupratau pilnojo klausimo.

S.  Pečeliūnas. Atsiprašau, čia du klausimai, nes visų kitų partijų nė vienas partinis postas nėra apmokamas, tai nėra jų tiesioginis darbas, taigi čia du klausimai, nors jums suprantamas galbūt tik vienas. Pirmasis - tiesioginių pareigų atsisakymas, nepriklausomai kokiose pareigose jūs būtumėte, ir antrasis - partinio pirmojo posto atsisakymas, išrinkus jus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku.

A. M. Brazauskas. Na, tai liečia turbūt ne tik mane, bet ir daugelį deputatų, esančių šioje salėje. Aš manau, kad klausimas nėra toks paprastas. Juo labiau, kad yra žmonių turinčių tokias profesijas, kurias reikia nuolat lavinti. Manau, kad mūsų parlamentas, po to, kai bus sudarytos komisijos, spręs, kaip elgtis toliau. Galbūt dalis komisijos narių galėtų atsisakyti savo pagrindinių pareigų, kiti gal sugebės suderinti šį darbą, ypač žmonės, gyvenantys Vilniuje. O į antrąjį klausimą štai kaip atsakyčiau. Taip, aš manau, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postas nepaprastai atsakingas, tai - valstybinis postas, ir žmogus, kuris dirbs šiose pareigose, turi būti kaip galima toliau nuo tokių politinių tendencingų simpatijų, toliau nuo šitų klausimų. Tokiu atveju reikėtų rimtai pagalvoti, šaukti neeilinį Lietuvos Komunistų partijos suvažiavimą, kuris turėtų spręsti šį reikalą. Manau, kad reikėtų atsisakyti nuo tų pareigų.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Siūlau baigti klausimus. Atrodo, viskas aišku.

A.  M.  Brazauskas. Prašau, drauge E. Petrovai, aš klausau.

E.  Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate! Noriu paklausti štai ko. Pastaruoju metu renkami parašai. Ar neatrodo jums, kad čia pernelyg pasidarbavo Respublikos spauda ir atitinkamos informacijos priemonės? Ar tai iš tikrųjų saviraiška, kuri atsirado natūraliai?

A.  M.  Brazauskas. Aš jums galiu visiškai oficialiai pareikšti, kad joks organizacinis darbas nebuvo atliekamas. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo aparato darbuotojai man pranešė, kad yra surinkta apie 100 tūkstančių parašų, aš jų neskaičiavau. Tai yra žmonių nuomonė ir jokio darbo nei partine, nei kokia kita linija, jokio spaudimo ar skatinimo tikrai nebuvo.

Pirmininkas. Labai ačiū už išsamius atsakymus. Manau, klausimų daugiau nebėra. Suteiksime žodį profesoriui V. Landsbergiui. Prašom.

Kandidato V. Landsbergio kalba

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos deputatai! Kadangi kalbu ne tik jums, tai turiu prisistatyti, kad esu išrinktas Panevėžio miesto Kniaudiškių rinkiminėje apygardoje. Man tenka apibūdinti savo programą, nes taip yra įvardinamas tas uždavinys. Nėra ji kokia nors asmeninė programa. Galėčiau nurodyti į Sąjūdžio rinkiminę platformą, o galbūt verčiau i patį Sąjūdį, visą Sąjūdį, ne į organizaciją, o į esmę: tai, kas yra Lietuvoje įvykę, kur mes dalyvavome ir kur aš dalyvavau. Sąjūdis - tai mūsų krašto atgimimas: dvasinis, pilietinis, tautinis. Jis atnešė didelių permainų. Galbūt ne visose srityse, ga1būt dar ne tokių, kokių trokštame, kokių laukėme ištroškę beveik per pusę šimtmečio. Tačiau tos permainos didelės. Permainos - tai gyvybė, besireiškianti ir pažadėta. Permainos ir jų siekiai šiandien atsispindi jau ne vien tik Sąjūdžio programoje, ne vien Sąjūdžio dokumentuose. Tas bendras siekis gali būti įvardinamas labai paprastu žodžiu - Lietuva. Šiame žodyje, kaip aš suprantu, yra meilė, yra žmonių orumas, yra teisingumo siekis, taigi ir žmoniško gyvenimo siekis. Mūsų bendras uždavinys - atkurti savo visuomenę, savo valstybę ir kurti jas toliau. Tos kūrybos galias atskleidžia tik laisvi žmonės laisvoje žemėje. Mums reikia ateiti į savo laisvą žemę ir apginti mūsų pačių, mūsų vaikų gyvenimą. Mes jau ateiname, mūsų jau daug, todėl gyvenimas keičiasi greitai ir dabar stovime ant istorinio lūžio slenksčio. Aš manau, kad galiu prie to prisidėti. Jaučiuosi esąs dalis mūsų bendro žygio, galiu prisidėti įvairiais būdais. Jei nuspręsite, kad esu reikalingas šiandien kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, prisidėsiu ir tuo būdu, tose pareigose. Darysiu viską, ką man patars protas ir sąžinė - kartu su jumis, jūsų įgaliojimų ribose. Norėčiau ir sieksiu santarvės tarp skirtingų žmonių grupių ir politinių jėgų Lietuvoje, tarp Lietuvos tautų, tarp Lietuvos ir jos kaimynų. Kiek galėjau, iki šiol jau kai ką esu daręs. Dirbsiu ir rūpinsiuosi, kad tos santarvės būtų kuo daugiau, kad įveiktume viską, kas galėtų mums trukdyti. Ta kryptimi esu veikęs iki šiol ir nuo jūsų priklausys, kuriose pareigose būsiu įgaliotas veikti toliau.

Pirmininkas. Prašom pateikti klausimų.

V.  Tomkus (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s). Pirmasis klausimas. Jeigu būtumėte išrinktas Pirmininku, ar atsisakytumėte Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko posto?

V.  Landsbergis. Aš supratau jūsų klausimą. Aš pasiūlyčiau, kad Seimo taryba apsvarstytų tą klausimą ir išspręstų jį, atsižvelgdama į tai, kad aš tikrai būčiau nepaprastai užimtas kitur.

V.  Tomkus. Jūsų asmeninė nuomonė?

V.  Landsbergis. Mano asmeninė nuomonė, kad dirbti abejose srityse, dalyvauti visuose posėdžiuose būtų nebeįmanoma.

V. Tomkus. Antrasis klausimas. Kaip jūs suprantate demokratinę, nepriklausomą ir pliuralistinė spaudą?

V.  Landsbergis. Demokratinę spaudą aš suprantu kaip nevaržomą iš išorės, bet kontroliuojančią save iš vidaus, kaip atsakingą spaudą. (P l o j i m a i.)

B.   Lubys (Neries rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate į Pirmininkus! Turėčiau vieną konkretų klausimą. Sakykim, TSRS derybose pareikš, kad Lietuvos ir TSRS ekonominiai ryšiai galimi ir reikalingi, tačiau prekyba privalo vykti konvertuojama valiuta. Kaip žinoma, jos šiandien Lietuvoje yra labai mažai ir tokiu atveju nesugebėtume užtikrinti ekonominio ir valiutinio balanso su Tarybų Sąjunga, pradėtų trūkti gamtinių dujų, naftos, metalo, sustotų fabrikai, atsirastų tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių bedarbių, kurie liktų be pragyvenimo šaltinio. Jūsų, kaip Pirmininko, žingsniai?

V.  Landsbergis. Šie sunkumai laukia mūsų visų, nepriklausomai nuo to, kas bus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jeigu aš būčiau tose pareigose, ieškočiau kuo geresnių kontaktų su visais kaimynais ir balansuočiau tarp tų kontaktų ir pasiūlymų, kurie gali būti daromi ir iš mūsų, ir iš bet kurių kaimynų ar tolesnių šalių pusės. Aš manau, jūs puikiai suprantate, kad aš, net jeigu būčiau ir ekonomistas, nediktuočiau savo sprendimų. Tuo labiau nebūdamas ekonomistu, aš pasikliaučiau kuo platesne kolektyvine, taip pat tarptautinių ekspertų nuomone. (Plojimai.)

V. Antanaitis (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s). Gerbiamasis kolega! Pakartoju klausimą, kurį aš daviau gerbiamajam A. Brazauskui. Laukiu jūsų atsakymo.

V. Landsbergis. Tai klausimas dėl TSRS liaudies deputatų įgaliojimų, taip? TSRS liaudies deputatų įgaliojimų laikas baigiasi visais atžvilgiais. Galbūt jau šiandien bus priimtas aktas, kuris pakeis esamą padėtį ir pareikalaus naujo sprendimo. Mes dirbame šiomis dienomis ne tik ruošdami Aukščiausiosios Tarybos sesijos dokumentus, kurie lems visos Lietuvos politinį statusą, bet nemažai kalbame ir apie TSRS liaudies deputatų statusą. Šie deputatai, dirbdami Maskvoje, nuveikė labai daug. Jie sukaupė nemažai patirties ir politinių ryšių kapitalą. Tą kapitalą reikėtų panaudoti, ypač formuojant tarpvalstybinių derybų delegacijas. Kiek atsimenu, jūsų klausime buvo minima ir mandatų problema, kaip reikėtų ją spręsti, ir koks požiūris dėl dalyvavimo sesijoje Maskvoje. Man seniai buvo aišku, kad aš į Maskvą, kaip TSRS liaudies deputatas, tikrai nevažiuosiu. Aš galėčiau ten važiuoti, sakysim, kaip oficialios valstybinės delegacijos narys, jeigu mane įgaliotų, tarkim, ši Aukščiausioji Taryba. O dėl procedūros, kaip reikėtų išspręsti mandatų problemą, aš manau, kad turėčiau sukviesti rinkėjus, kurie rinko mane Panevėžyje, įgaliodami ginti Maskvoje Lietuvos suverenitetą ir paprašyti jų, kad jie manęs nebeįgaliotų kaip TSRS liaudies deputato. Bet tikriausiai ši problema iškils mūsų sesijos, galbūt net šios dienos dienotvarkėje.

K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Jeigu jūs būtumėte išrinktas balsų dauguma, tai reikštų mažumos susiformavimą čia, parlamente. Prašome pasakyti, kaip tokiu atveju reguliuotumėte daugumos ir mažumos santykius parlamente? Tai - klausimas, o antras - prašymas. Aš esu apsisprendęs, už ką balsuoti. Ir jūs, ir aš palaikome Sąjūdžio rinkiminę programą, tačiau norėčiau kokio nors paties esmingiausio žodžio tai Lietuvos gyventojų daliai, kuriai radikaliausių sprendimų atveju teks didžiausi sunkumai, būtent Lietuvos darbininkijai. Ką jūs pasakytumėte tiems žmonėms?

V. Landsbergis. Jeigu būčiau išrinktas, norėčiau save traktuoti ne kaip daugumos atstovą, norėčiau, kad tai, ką jūs įvardinote daugumos ir mažumos santykiais parlamente, būtų normalios, konstruktyvios parlamentinės opozicijos santykiai arba pozicijos ir opozicijos santykiai, o visais svarbiausiais Lietuvai klausimais norėčiau siekti kuo didesnio tarpusavio supratimo, paprastai vadinamo konsensusu, kad dauguma būtų kur kas didesnė negu dabar Sąjūdžio platforma besiremią deputatai. Antrasis klausimas dėl darbininkijos. Taip, nesunkiai įžvelgiama, kad tokia politinė priemonė, tokia politinė korta gali būti panaudota prieš Lietuvos siekius, sudarant ekonominius sunkumus, komplikuojant ir šiaip jau nelengvus santykius, kurių mes nei ekonomiškai, nei kaip nors kitaip tikrai komplikuoti nesiekiame. Tačiau kita pusė, suinteresuota išlaikyti Lietuvą savo imperijos sudėtyje, tikriausiai tą kortą panaudos. Iš istorijos žinome, kad panašiai buvo net ir tais gražiu žodžiu minimais 1920 metais, kai, pripažinus amžiams Lietuvos suverenitetą iš Rusijos pusės, iš kitos pusės tradiciniai arba carizmo laikais susiklostę ryšiai buvo nutraukti ir Lietuvai teko išlaikyti sunkų egzaminą. Lietuva tada išlaikė egzaminą. Tikiuosi, kad jį išlaikys ir dabar, kartu su Lietuvos darbininkija. Valstybei tektų ypatingai svarbus uždavinys - rūpintis laikino nedarbo problema.

S. Peško (Jašiūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis V. Landsbergi! Kokia bus jūsų nacionalinė politika kitų tautybių, gyvenančių Lietuvoje, atžvilgiu, jeigu jūs būsite išrinktas. Tai - pirmasis klausimas. Antrasis - ar galės Lietuvos lenkai įsigyti aukštąjį išsilavinimą savo gimtąja kalba?

V. Landsbergis. Ačiū, kad priminėte gerbiamojo Medardo Čoboto klausimą dėl požiūrio į tautines bendrijas ir konkrečiai dėl centrinės televizijos programos arba vakar parodytos laidos. Aš jos nemačiau, bet visiškai tikiu tuo, kas buvo pasakyta, nes tą tendenciją mes nuo seno pastebime. Tai taip pat politinė kova prieš Lietuvos siekius. Tuo požiūriu, man atrodo, visai arti ta diena, kai mes, kaip valstybė, pradėsime reikšti savo nuomonę kitai valstybei. Iš pradžių gal labai mandagiai, prašydami, kad ta valstybė suvoktų, ką ji daro, pagalvotų, ar tai nėra kurstymo ir agresyvios pozicijos aktai prieš savo kaimyną. Savo požiūrį į tautines bendrijas Lietuvoje esu ne kartą išdėstęs. Viena problemos pusė yra tautinių bendrijų pilietinis apsisprendimas. Visų tautybių Lietuvos žmonės turėtų jaustis Lietuvos piliečiais, ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir būnantys kartu su Lietuva. Tas procesas, man regis, vyksta, ir aš norėčiau prisidėti prie to, kad jis ta kryptimi vyktų ir toliau. Kita problemos pusė yra lietuvių, tai yra daugumos Lietuvos piliečių, atsakomybė už tuos piliečius, kurie kai kada vadinami mažumomis. Aš šio žodžio taip pat bevelyčiau vengti. Atsakomybė už tai, kad kiekvienas jaustųsi gerai. Jeigu mes to nesieksime, suprantama, konfliktus palaikyti arba net tyčia juos kurstyti bus labai lengva.

Dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo lenkų kalba. Atvirai sakau, nematau racionalaus pagrindo įkurti Lietuvoje grynai lenkišką universitetą. Aš manau, kad mes surasime galimybių Lietuvos lenkams įsigyti aukštąjį išsilavinimą lenkų kalba kaimyninėje draugiškoje mums valstybėje. Žinoma, galbūt kai kurių paskaitų kursus skaityti bus galima ir lenkų kalba Lietuvoje. Bet tai jau detalės.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Jūs, atsakydamas į gerbiamojo K. Uokos klausimą, pažymėjote, kad mūsų laukia ne tik įsivaizduojami, bet ir realūs sunkumai, ypač darbo žmonių, darbininkijos ir valstietijos. Todėl norėčiau paklausti: kaip jūs žiūrite į būtinumą po mūsų laukiamų ir planuojamų sprendimų Aukščiausiojoje Taryboje neatidėliojant surengti referendumą, kad visa Lietuva paremtų mūsų būsimą sprendimą ir referendumu patvirtintų savo pasiryžimą bet kokiems sunkumams vardan laisvės?

V. Landsbergis. Man atrodo, kad jūsų klausimas yra ne visai logiškas. Kalbate apie sprendimą, kuris bus padarytas, o po to apie referendumą, ar daryti tą sprendimą. Į šiuos rinkimus, kaip jūs žinote, Sąjūdis ėjo su labai aiškia rinkimine platforma. Aš manau, kad Lietuvos žmonės nėra naivūs, juo labiau girdėdami gausius ir dažnus perspėjimus, kaip jiems bus blogai. Ir vis dėlto jie balsavo už Sąjūdžio platformą su aiškiai įvardintais tikslais. Tai galima laikyti taip pat referendumu, nors formaliai jis ir nebuvo įformintas. Jeigu kam nors atrodo, kad, padarius mums būtinus sprendimus, po to surengtas referendumas pareikalautų juos atšaukti, kad tai būtų tam tikra priemonė grįžti į išeities padėtį, man nelabai suprantama būtų tokių žmonių pozicija.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Noriu priminti jums klausimą, kuris skambėjo Algirdui Brazauskui. Jūsų, kaip galimo Pirmininko veiksmai, Maskvai atsisakius vesti derybas su jūsų jau įvardinta mūsiškės Tarybos patvirtinta oficialia delegacija? Tai - vienas klausimas, aš iš anksto dėkoju už atsakymą, ir kitas klausimas apie Sąjūdį kaip partiją. Ar jums neatrodo, kad atskyrimas Sąjūdžio remtų deputatų, ir kitų, Sąjūdžio iniciatyva pavadintų opozicija, yra pakankamai dirbtinis, ir jis pasibaigs arba išsisklaidys, kai bus išrinktas Tarybos Pirmininkas?

Turiu pasakyti, kad dauguma tos vadinamos opozicijos deputatų, kuriai ir aš netyčia priklausau, siekia tų pačių tikslų, kurie išsakyti Sąjūdžio programoje. Niekas iki šiol neįžvelgė didesnių skirtumų, išskyrus niuansus, kuriuose galima ir pasimesti.

V. Landsbergis. Esame pakankamai kantrūs. Maskvai iš karto atsisakius derybų, paliksime klausimą atvirą, dirbsime savo darbą, sieksime, kad pasaulinė opinija, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos susidarytų aiškią nuomonę taip pat ir Tarybų Sąjungos laikysenos atžvilgiu. Nemanau, kad turėtume imtis kokių nors specialių, iššaukiančių veiksmų Tarybų Sąjungos atžvilgiu, net jeigu ji kurį laiką užsikimš ausis ir nenorės matyti ir girdėti, kas Lietuvoje įvyko. Bet tos derybos prasidės. Jos iš tikrųjų jau dabar yra prasidėjusios, jos prasidėjo nuo kumščių daužymo į stalą ir grasinimų, dabar jau perėjo į sąskaitų dėjimą ant stalo. Tai - taip pat derybų forma. Tik prie to stalo dar reikia mums atsisėsti. Mes kumščiais nedaužysime, bet taip pat galime pateikti savo sąskaitas.

Dėl opozicijos. Ne dabar tas žodis buvo pavartotas. Jis buvo pavartotas 1988 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai Sąjūdis įvardino save kaip opoziciją tuometinio administracijai ir jos vedamai politinei linijai. Mes ne vieną kartą apibrėžėme save, kaip konstruktyvią opoziciją, kuri veikia ar siekia veikti visuomeninėmis, pilietinėmis ir parlamentinėmis formomis. Jeigu būtume šiuose rinkimuose išrinkti, pavartosiu tą žodį, kaip mažuma, veiktume kaip opozicija šiame parlamente. Nemanau, kad kas nors turėtų būti blogo ar užgaulaus sąvokoje "konstruktyvi opozicija". Tarpusavio kritika yra naudinga, ypač kritika parlamentinės veiklos ribose. Kita vertus, kaip jūs teisingai pastebėjote, skiriamoji linija tikriausiai net ir dabar jau neina rinkiminių platformų pagrindu. Tas gana greitai šiame parlamente paaiškės. Ateis diena (gal net ir šiandien), kai mes pamatysime kitokį kiekybinį ir kokybinį pasiskirstymą tarp deputatų. Visada yra žmonių ryžtingų ir atsargesnių, nuosaikesnių, norinčių ilgiau pamąstyti, atidėti žingsnį, kuriuo nėra visai įsitikinę. Tai natūralu. Galbūt kaip tik daugiau šiuo pagrindu, o ne kokių nors didelių ideologinių skirtumų pagrindu formuosis jėgų išsidėstymas mūsų parlamente.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Atsakydamas į klausimą dėl TSRS liaudies deputatų statuso likimo, jūs pasakėte, kad kreiptumėtės į Panevėžio rinkėjus, siūlydamas jiems jus atšaukti. Ką jūs rekomenduotumėte, jeigu būtumėte išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, tokiems kaip aš, nes manęs tikriausiai mano rinkėjai neatšauktų ir tokių deputatų yra nemažai. Ar jie liktų TSRS liaudies deputatais?

V. Landsbergis. Aš manau, kad tai klausimas tiems TSRS liaudies deputatams, kurių rinkėjai, net jiems patiems prašant, nesutiktų atšaukti. Manau, kad tai jų problema, aš tikrai turiu kitų problemų. Žinoma, aš galėčiau ką nors rekomenduoti, draugiškai patarti, bet tai - ne šios auditorijos diskusija.

R.  Gudaitis  (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kolega! Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį į vyriausybės formavimo principus. Kokiais principais turėtų būti formuojama vyriausybė ir, antra, į vyriausybės ir parlamento santykį. Turiu omenyje parlamentinį kontrolės mechanizmą. Tai - pirmoji klausimo dalis. Antroji - ar jums neatrodo, kad šiuo metu Lietuvoje susidaro prielaidos dažnam koalicinių vyriausybių keitimuisi? Esama tam tikrų įrodymų, kad tokios prielaidos yra.

V.  Landsbergis. Požiūrius į galimą vyriausybės formavimą man jau teko dėstyti, žinoma, ne tokioje garbingoje ir atsakingoje auditorijoje. Aš manau, kad vyriausybė turėtų būti formuojama ten dirbsiančių žmonių kompetencijos ir darbštumo principu. Jų pasiryžimo daug ir sunkiai dirbti principu. Tokiu būdu, gana natūraliai mes turėtume įvairią partinę ir nepartinę vyriausybę. Tą man tekdavo dažnai aiškinti užsieniečiams. Tai būtų ne partijų sandėrio vyriausybė, bet žmonių, pasiryžusių darbui, susitelkimas, mažai kreipiant dėmesio į jų partinę priklausomybę.

Vyriausybės ir parlamento santykis. Tas santykis, kaip paprastai būna gyvenime, susiformuos. Būtų gerai, kad jis susiformuotų be didelių nuostolių (aš turiu omenyje laiko nuostolius), jeigu įvyktų taip, kaip jūsų minėtame antrajame klausime dėl dažnų vyriausybinių krizių. Tam, kad to būtų galima išvengti, yra du keliai - arba kruopštus vyriausybės narių parinkimas ir vyriausybės sudarymas, kuris lemtų didelį parlamento pasitikėjimą ta vyriausybe, arba parlamento suteikiami vyriausybei specialūs įgaliojimai, kurie apsaugotų nuo galimų kasdieninių krizių. Aš manau, kad tai taip pat yra artimiausios mūsų politinės veiklos darbo sritis.

V.  Statulevičius (TSRS  l i a u d i e s  d e p u t a t a s). TSRS liaudies deputatai turi gana didelius įgaliojimus. Juos rinko ne keliolika, o keliasdešimt tūkstančių žmonių. Jie daug padarė ir Maskvoje, ir čia, senojoje Aukščiausiojoje Taryboje. Lietuvos žmonės tai žino. Mes buvome susirinkę trečiadienį, kalbėjomės ir apie 80 ar 90 procentų deputatų linkę važiuoti į Maskvą. Mes turime būti kultūringi, europietiški, turime pasirodyti Maskvoje ir pasakyti, kas įvyko Lietuvoje. Mes - ne maži vaikai, kad nežinotume, kaip ten elgtis. Jeigu reikės, mes padėsime įgaliojimus ir išeisime, bet daugumos nuomonė buvo važiuoti. Jūs pasakėte, kad jau kelintą dieną svarstomas TSRS liaudies deputatų statusas. Kodėl aš, kaip seniūnas, kodėl kiti TSRS liaudies deputatai nebuvo kviečiami į šį svarstymą? Dalyvavo tik keli TSRS liaudies deputatai. Aš galvoju, kad svarstant tokius klausimus, turi būti tariamasi su visais. Kai kas galvoja, kad mes 90 procentų nepriklausomi, kiti galvoja, kad tik 10-20 procentų. Aš galvoju, kad mes nuėjome ne mažiau kaip pusę kelio. Bet tas kelias bus sunkus, ir TSRS liaudies deputatai dar gali daug padaryti. Kaip jūs galvojate, ar nebuvo padaryta klaida, kad šie dalykai nebuvo svarstomi kartu su TSRS liaudies deputatais?

Antra. Lietuvos Komunistų partija tapo savarankiška. Sąjūdžio komunistai nemažai padarė, kad taip atsitiktų. Pakeisim, ko gero,  ir partijos pavadinimą, nes jos programa - tai socialdemokratų partijos programa. Labai dažnai dabar girdime žodžius: LKP ir Persitvarkymo Sąjūdis. Aš suprantu, galima kalbėti apie Sąjūdžio tarybą ir biurą, nors ir ten susimaišę - tie patys žmonės ir ten, ir ten. Bet juk Sąjūdyje nėra narystės. Užtenka pasakyti širdyje, kad aš esu Sąjūdžio žmogus, kad mano elgesys niekuo neprieštarauja Sąjūdžio programai, ir aš esu sąjūdininkas. Kaip jums atrodo, ar reikia mums skirstyti į Sąjūdį ir LKP? Gaila, kad aš nepaklausiau A. Brazausko. Jeigu būčiau paklausęs, jis, ko gero, būtų atsakęs, kad taip pat yra Sąjūdžio žmogus. Kaip jūs galvojate, ar logiška skirstyti į Sąjūdį ir LKP, kol nėra Sąjūdžio narystės?

V. Landsbergis. Pirmasis jūsų klausimas leidžia papildyti tai, apie ką jau kalbėjome ir, matyt, nemažai dar teks kalbėti. Esmė ta, kad projektuojami dokumentai ir numatomi politiniai sprendimai sukurs objektyvią, naują politinę teisinę situaciją, kuri, be visų kitų dalykų, palies ir TSRS liaudies deputatų statusą. Todėl neišvengiamai tekdavo paliesti tą klausimą. Jis labai įvairiai atsirasdavo dienotvarkėje ir apskaičiuoti, kada apie tai bus kalbama ir tuo momentu sukviesti visus TSRS liaudies deputatus tikrai nebuvo galimybių. Dėl to prašyčiau jų labai neįsižeisti. Norėčiau atskirti asmenis, kuriuos gerbia visa Lietuva, nuo principo, nuo problemos, nuo statuso. Mes kada svarstėme, svarstėme ne tai, ką daryti, kaip juos paveikti - uždrausti ar panašiai, o gal ką nors rekomenduoti, gal padėti kokių nors įgaliojimą pavidalu taip pat kaip panaudoti jų kompetenciją, ryšius bei įgūdžius bendraujant su kitais politikais Maskvoje. Todėl aš nemanau, kad šio klausimo svarstymas buvo blogas dalykas. Jį nelengva išspręsti, bet jeigu mes būtume visai jo nesvarstę, tai nežinau, ką šiandien darytume. Žinoma, galima palikti kiekvieno asmeniniam apsisprendimui - kas nori, važiuoja į Maskvą, bet kažin ar tai reikėtų rekomenduoti, jeigu šiandien nebus priimti valstybinės reikšmės nutarimai.

Dėl LKP ir Sąjūdžio priešinimo. Tai yra supaprastintas, populistinis priešinimas. Kiek man teko atsakinėti į įvairius klausimus - ir paprastų žmonių, ir rafinuotų politikų, visada stengiausi aiškinti taip, kaip yra: tokios formalios linijos iš tikrųjų nėra. Sąjūdyje dalyvauja Komunistų partijos nariai, bet sąlygiška, diferencijuojanti tam tikras visuomenės politines jėgas linija arba bendra situacija egzistuoja. Kaip bus toliau, priklausys nuo evoliucijos, kuri vyksta pirmiausia Lietuvos Komunistų partijoje, vyksta, žinoma, ir Sąjūdyje. Man asmeniškai teko visą laiką ginti poziciją, kad mes į žmones turime žiūrėti ne partiškai, o žmoniškai. Kaip bus toliau, nulems pats gyvenimas. Sąjūdyje taip pat yra savitų procesų. Čia buvo klausimas dėl Sąjūdžio, kaip partijos. Mano asmenine nuomone, Sąjūdis tebėra reikalingas toks, koks yra dabar, jis bus reikalingas tol, kol bus pasiekta tikra reali Lietuvos nepriklausomybė. Sąjūdis padeda vienyti žmones. Jam pavirsti partija aš dabar nelinkėčiau, o jeigu kada nors ir atsirastų partija, tai bus jau ne Sąjūdžio, o kita.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Jūsų šeimos istorija simbolizuoja mums Lietuvos likimą. Tėvas - Lietuvos savanoris, jūsų šeimos nariai karo metu padėjo persekiojamiems žmonėms. Tokia jūsų veikla yra kupina humanizmo. Prašau pasakykite, kaip jūs žiūrite į tuos žmones, kurie yra nusikaltę Lietuvai, nusikaltę tais nelemtais karo ir pokario metais?

V. Landsbergis. Taip, aš atsimenu savo tėvų namus, kuriuose rasdavo prieglobstį persekiojami žmonės tiek vokiečių okupacijos, tiek pokario metais. Mano tėvų požiūris buvo žmoniškumas, pagalba tam, kam ji reikalinga, kas yra persekiojamas.

Dėl nusikaltusių. Manau, kad galėtume skirti tuos, kurie yra labai nusikaltę. Tokiems nusikaltimams, kuriems nėra senaties, Lietuvoje taip pat turėtų galioti tam tikras įstatymas. Žmonių, įvykdžiusių tokius nusikaltimus, skaičius, tikiuosi, nebūtų didelis. Taip pat yra žmonių, kurie nusikaltę praeityje, ir kurie ir šiandien nusikalsta įskundinėdami, šmeiždami savo kaimynus, atlikdami nedorus pavedimus. Mes gyvename labai baisius demoralizacijos dešimtmečius. Ir štai šiuos žmones - arba demoralizuotus, arba prievarta, apgaule įtrauktus į nedorą veiklą, jeigu ji nėra padariusi baisių nusikaltimų, nėra atvedusi į neatleistinus nusikaltimus, tokius, kaip nusikaltimai žmonijai, galbūt galėtume kviesti, kad viena pusė atgailautų, o kita pagal galimybes atleistų. Jeigu pavyktų to pasiekti, mes tikrai atgimtume. Tai vienas iš pačių didžiausių mūsų pavojų kelyje į Lietuvą.

V. Čepas (TSRS  l i a u d i e s   d e p u t a t a s). Gerbiamasis deputate! Aš puikiai suprantu, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigos - tai ne profesija, tačiau čia reikalinga ypač aukšta kompetencija. Jūs pagal specialybę esate muzikologas. Pora metų stebiu jūsų veiklą, galiu pasakyti atvirai, kad stebiuosi jūsų erudicija, apsiskaitymu, savitvarda, tačiau vis dėlto to nepakanka. Daug kas turės priklausyti ir nuo jūsų pavaduotojų. Taigi pirmasis klausimas - kas jie bus? Ir antrasis klausimas. Man nė kiek nekelia abejonių jūsų psichinė sveikata, tačiau norėčiau išgirsti apie fizinę sveikatą. Ar jums jos užteks, jeigu būsite išrinktas į šias atsakingas pareigas?

V. Landsbergis. Aš tikrai neįsivaizduoju savęs kaip kokio nors vienintelio ar svarbiausio vadovo, kuriam reikalinga visokeriopa kompetencija. Jeigu būčiau išrinktas Pirmininku, aš įsivaizduoju kolektyvinę vadovybę, kuri sutelktų įvairių sričių kompetenciją. Ačiū už komplimentus, kurie buvo pasakyti. Įgijau tam tikrų politinio darbo įgūdžių, kurie gali būti naudingi. Konkrečiai dėl pavaduotojų, kokius aš rinkčiausi. Jeigu aš būčiau išrinktas Pirmininku, norėčiau turėti bent du pavaduotojus (manau, kad jų galėtų būti ir daugiau), ir kad vienas iš jų būtų Algirdas Brazauskas. Jeigu reikės siūlyti, tuomet pagrįsiu šitą siūlymą, dabar tik įvardinu.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kolega! Aš turiu jums keletą klausimų. Ar Sąjūdžio remiami deputatai savo susirinkime aptarė jūsų kandidatūrą? Tai - pirmasis klausimas. Jeigu taip, tai kokie buvo balsavimo rezultatai? Trečiasis klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate šimto tūkstančių žmonių parašus, reikalaujančius kad tokį atsakingą postą užimtų Algirdas Brazauskas? Ir paskutinis. Mano nuomone, Prezidentą, tai yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, turi rinkti tauta. Koks jūsų požiūris į tai? Prašyčiau į šiuos klausimus atsakyti ir iš anksto dėkoju.

V. Landsbergis. Aš, beje, dar neatsakiau į vieną ankstesnių klausimų. Buvo klausimas apie mano fizinę sveikatą. Negalėčiau pasigirti jos pertekliumi, kol kas užteko, nors tekdavo dirbti ir nežmoniškai daug. Neįsivaizduoju savęs daugybę metų šiame poste su nepalaužiama sveikata, bet jeigu kiek laiko galiu būti naudingas, tai šiandien dar nejaučiu, kad turėčiau dėl sveikatos atsisakyti savo politinės veiklos. Dabar gerbiamojo V. Šadreikos klausimu. Ar Sąjūdžio deputatai aptarė mano kandidatūrą? Taip, aptarė. Balsavimo rezultatų aš nežinau, nes buvau išėjęs ir neklausiau. Nebuvo balsavimo? Kaip aš žiūriu į šimtą tūkstančių parašų, kurie remia Algirdo Brazausko kandidatūrą į šį postą? Jie patvirtina neabejotinai didelį Algirdo Brazausko populiarumą Lietuvoje, bet dar yra labai daug žmonių, kurie neparašė savo parašų ir nemanau, kad tai galima būtų traktuoti kaip įvykusį referendumą. Dėl Prezidento, arba, kaip jūs pasakėte, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimų. Tai visiškai ne tas pats. Aš nežinau, kodėl jūs sutapatinote šias dvi sąvokas ir dvi pareigybes. Prezidentas, jeigu taip nutars Aukščiausioji Taryba arba tauta referendumu, gali būti reikalingas ir gal bus reikalingas valstybėje. Prezidentas ne valstybėje gali pavirsti apgaulinga figūra. Tokia buvo Sąjūdžio pozicija, jau anksčiau, prieš keletą mėnesių išreikšta Sąjūdžio dokumentuose. Jeigu mane tai liestų, pavyzdžiui, aš jokiu būdu nenorėčiau būti renkamas LTSR prezidentu. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Vieną minutę. Reikia pasitarti, atėjo laikas daryti pertrauką. Na, jeigu paskutinis klausimas, tai gerai. Prašom.

D. Morkūnas (Žemaitės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate! Politika - tai santykiai tarp dviejų kelių, tai konsensuso siekimas. Kiek, jūsų manymu, mums privalu paisyti mūsų kaimynų -Tarybų Sąjungos - interesų ir pozicijų ir kaip, kokiu būdu verta tai daryti?

V. Landsbergis. Kiek aš supratau, jūs turite omenyje Rytų kaimyną. Taip, tai labai didelis kaimynas, ir jo interesai gali būti labai dideli. Bet mes negalime jų paisyti tuo mastu, kaip įsivaizduoja pats kaimynas.

Mes paisome, pasakyčiau, ne savo interesų, bet savo teisių, mes turime spręsti savo likimą. Mes iki šiol ne taip jau dairėmės ir klausėme leidimo, ar galima žengti vieną ar kitą žingsnį ir ar mums tą patartų Rytuose arba Vakaruose. Mes veikiame pagal mūsų pačių supratimą, pagal sąžinę ir, man atrodo, labai didelių klaidų iki šiol nepadarėme. Netgi gal padėjome ir tam dideliam kaimynui Rytuose, kad jis pradėtų kitaip matyti dalykus, negu juos matė anksčiau, ir kaip jis juos būtų matęs iki šiol, jeigu mes būtume paisę vien tik jo interesų. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Dabar reikia pasitarti dėl pertraukos. Prašau.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Pagal mūsų tik ką priimtą reglamentą po to, kai pasibaigs diskusijos ir pretendentai pasakys po baigiamąjį žodį, turi būti pertrauka. Siūlau ją daryti 15 minučių. Po to turi vykti paties balsavimo procedūra, po to balsų skaičiavimo komisija turės suskaičiuoti balsus. Laiko mes turėsime. Aš manau, kad pačiam balsavimui reikia skirti, sakykim, 45 minutes ir dar pusvalandį suskaičiuoti balsams ir surašyti protokolams. Iš viso pertrauka užtrukti pusantros valandos. Man atrodo, per tą laiką mes galėtume vieni balsuoti, kiti papietauti, todėl pietų pertraukos skelbti neverta. Aš netgi būčiau linkęs siūlyti nedaryti jokios pertraukos, tikėdamasis, kad dalyvaujantieji diskusijoje įvertins tai, kad mes jau norėtume neužilgo pietauti ir šiaip reikia taupyti laiką. Galbūt mes susitartume tęsti dabar darbą iki tol, kol užbaigsime šią procedūrą iki balsavimo pradžios ir tada darytume pietų pertrauką.

Pirmininkas. Taigi darome pertrauką ar ne? Po pertraukos - darbas. Kas už tai, kad padarytume trumpą pertrauką? Prašome paspausti mygtukus.

Balsas. 93 pasisako už tai, kad būtų pertrauka. Taigi skelbiama 10 minučių pertrauka.

(Pertrauka)

Pirmininkas. Didžioji dauguma deputatų susirinko, tęsime darbą. Pirmiausia paskelbsiu vieną telegramą, gautą mano vardu. Aš perskaitysiu. "Kas davė teisę gerbiamajam deputatui E. Jarašiūnui kalbėti visų panevėžiečių vardu? Juk jis atstovauja tik rinkiminę apylinkę". Tai draugas E. Jarašiūnas ir atsakys, jeigu yra. Aš jam perduosiu šitą telegramą. Dar yra gauta pasiūlymų. Kandidatai į pirmininkus pakankamai plačiai atsakė į klausimus, todėl siūloma diskusijas arba visai nutraukti, arba sutrumpinti iki 3 minučių. Taigi kaip darysime?

Balsas iš salės. Balsuoti dėl šito klausimo negalima, nes reglamente yra numatytos diskusijos.

Pirmininkas. Aš suprantu, bet deputatai atsiuntė pasiūlymus, kad diskusijų nereikia. Tai balsuokim, kad reikia, tik gal sutrumpinkime. Siūloma trys minutės. Kas už tai, prašom pakeiti mandatus. Kas nesutinka su tuo? Taigi priimta 3 minutės. Prašau.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Prieš pradedant diskusiją - gerbiamųjų apsaugos darbuotojų ir rūmų šeimininkų kreipimasis. Jame sakoma, - niekada šiuose rūmuose nebuvo rūkoma, dabar nuo dūmų skęsta patalpos. Labai prašytume visus deputatus ir svečius, jeigu nori rūkyti, išeiti už durų lauke. Manau, kad bent šitą turime padaryti.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Norėčiau pasiūlyti, kad ilgai neužsitęstų diskusijos, apie kiekvieną kandidatą kalbančių žmonių skaičių apriboti iki dviejų pasisakančių.

Pirmininkas. Na, taip neįprasta. Keblu tai padaryti. Atrodo, pasiūlymas nepriimtinas. Ta pačia proga reikėtų nuspręsti, kaip darysime su balsų skaičiavimo, komisija, ar tą pačią paliekame? Tą pačią? Kas už tai, kad paliktume tą pačią? Ačiū. Kas prieš? Nėra. Susilaikiusių taip pat nėra. Vadinasi, ta pati komisija.

Balsas. Aš norėčiau padaryti informaciją.

Pirmininkas. Kokią informaciją norite padaryti?

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Norėčiau supažindinti gerbiamuosius deputatus su balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1, pagal kurį komisijos pirmininku išrinktas L. S. Razma, sekretoriumi - G. Šerkšnys. Tai - viena informacija. Turbūt dar reikėtų paaiškinti ir balsavimo tvarką. Ar galima dabar, ar vėliau?

Diskusijos dėl kandidatų į LTSR AT pirmininko postą

Pirmininkas. Gal vėliau. Taigi pradėsime diskusijas. Pirmajam žodis suteikiamas gerbiamajam M. Laurinkui. Prašom.

M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Per nedidelį laiko tarpą lietuvių tauta nuėjo sunkų, bet politiniu atžvilgiu įspūdingą kelią. Pasipriešinimas, prasidėjęs jau pirmosiomis tarybinės okupacijos dienomis, pakildamas ir atslūgdamas padėjo pagrindą šių dienų Lietuvos situacijai, Lietuvos valstybingumo atstatymui. Daug rezistentų ir disidentų nebesulaukė šios dienos. Nauja Sąjūdžio banga iškėlė ne tik daug patriotų, bet ir gabių politikų. Viena iškiliausių mūsų judėjimo asmenybių laikau Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininką gerbiamąjį Vytautą Landsbergį. Nenorėčiau kartoti to, kas visiems žinoma. Priminsiu tik, mano manymu, svarbius dalykus. Sąjūdis visą laiką balansavo ir dabar tebebalansuoja ant konfliktų briaunos. Konfliktų, natūraliai iškilusių politinio judėjimo tėkmėje, bet ir konfliktų provokuojamų. Su kitomis Lietuvoje esančiomis tautybėmis, Sąjūdžio viduje ir net su lietuvių emigracija. Tai, kad šių konfliktų buvo sėkmingai išvengta - didelis Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko nuopelnas. Mūsų situacijoje tai labai reikšminga. Į tris deputato Vytauto Landsbergio asmens savybes norėčiau atkreipti dėmesį. Pirmiausia į analitinį mąstymą, intuiciją ir atidumą net menkiausiam dalykui. Ir greta jo - labai aiškus politinio horizonto regėjimas. O tai jau kūrėjo privalumas. Politikoje tai labai svarbu, tiek rengiant dokumentus, tiek palaikant santykius su kitomis valstybėmis, sprendžiant nacionalinių santykių problemą. Stebina ir milžiniškas gerbiamojo Vytauto Landsbergio darbingumas ir kantrumas, kai po ilgų posėdžių dokumentai redaguojami iki galo. Manau, kad šios savybės pasitarnaus deputatui Vytautui Landsbergiui ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko darbe, buriant apie save kompetentingus politikus, organizuojant Aukščiausiosios Tarybos darbą, atstatant ir toliau kuriant nepriklausomos valstybės gyvenimą ant teisingo pamato.

Pirmininkas. Kalbės deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Norėčiau tarti keletą žodžių apie būsimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kandidatūrą atsižvelgiant į rinkimų rezultatus ir esamą parlamento sudėtį. Kilusi kampanija, aktyviai palaikoma televizijos, radijo ir kai kurių spaudos leidinių už LKP pirmojo sekretoriaus perrinkimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku ir net už Prezidento instituto įvedimą Lietuvoje, leidžia manyti, jog LKP aparatas ir jam pritariantys negali ar nepajėgia suprasti, kad partija, pralaimėjusi rinkimus, jau ne teoriškai, bet praktiškai privalo realizuoti šeštąjį Konstitucijos straipsnį. O tai reiškia, kad Komunistų partija, sudarydama parlamente mažumą, negali pretenduoti į svarbiausius valstybinius postus. Šiuo pasakymu nenoriu teigti, jog atskiri LKP nariai negalėtų įeiti į Prezidiumą ar vyriausybę, tai, matyt, neišvengiama. Tuo labiau, kad LKP nariai parlamente sudaro apie trečdalį visų deputatų. Būtų keista, nesuprantama ir tiesiog apolitiška šiuo metu, kai de facto savo valstybės dar neturime, kalbėti apie Prezidento instituto įvedimą. Apie Prezidento institutą galima kalbėti tik ateityje, nors asmeniškai esu prieš tokio instituto atgaivinimą Lietuvoje. Prezidento institutas pasiteisina tik tose šalyse, kurios turi demokratijos tradicijas. Mes tokių tradicijų, deja, neturime. Lietuvos Respublikos metais Prezidento institutas savęs nepateisino. Jis netapo demokratijos garantu, o, atvirkščiai, prisidėjo prie autokratinio režimo įtvirtinimo ir jo suglebimo lemtingais Lietuvai 1939-1940-aisiais metais. Kampanija už Prezidento institutą, turint omenyje iš anksto žinomą ir labai gerbiamą asmenį, kažkaip primena tautininkų pastangas 1926-aisiais metais siekiant nuversti demokratiniu keliu išrinktą Lietuvos Seimą. Lietuvos žmonės, rinkdami parlamentą, nedviprasmiškai išreiškė savo nuostatą. Todėl ir vaikui turėtų būti aišku kad ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba, ir Lietuvos vyriausybė turėtų būti formuojama daugumos Lietuvos žmonių išreikštos valios principu, atsižvelgiant į kompetenciją bei norą dirbti nepriklausomos Lietuvos labui. Tinkamiausia kandidatūra laikau Vytauto Landsbergio kandidatūrą.

 Pirmininkas. Kalbės deputatas L. N. Rasimavičius.

L.  N.  Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Aš taip pat iš Klaipėdos. Atėjau čia būtent todėl, kad dviese su deputatu S. Malkevičium gavome Klaipėdos politechnikos instituto profesūros, darbuotojų ir studentų raštą, kuriame sakoma, kad tiek radijas, tiek televizija, tiek ir tie organizuoti, pabrėžiu, organizuoti parašų rinkėjai klaidina žmones. Nereikia galvoti, kad nebuvo kreipiamasi į Sąjūdį, kad būtų renkami priešingi parašai. Mes pamąstėme, kad tai bus tautos skaidymas ir pasiūlėme to nedaryti. Šiuo metu Klaipėdoje renkami ir kiti parašai. Kaip bebūtų keista, šiuos parašus taip pat, pasirodo renka viena ir ta pati grupė, kuri siūlo prijungti Klaipėdą prie Kaliningrado. Tai šį tą sako. Aš suprantu, kad Lietuva, būtent Lietuva turi šiandien įsisąmoninti, kad mes renkame ne valstybės, ne tautos vadovą. Šiandien mes renkame mūsų parlamento vadovą, kuris ne tik mums vadovaus, bet ir bus mums paklusnus. Tai - dvi pagrindinės sąlygos. Atstačius valstybingumą, atstačius valstybę galbūt vienas ar kitas šio parlamento vadovas ir galės būti Respublikos Prezidentu, jeigu bus tokia prezidentūra, tačiau tai ateities klausimas. Dėl kompetencijos. Aš manau, kad kompetenciją sprendžia ne išsilavinimas, ne išsimokslinimas, o mokėjimas išspręsti konkrečius klausimus. Šiandien mes pamatėme, kas tą kompetenciją turi, o kas ne. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Žodis suteikiamas deputatui V. Povilioniui.

V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Gyvename laikotarpiu, kai svarbu ne tik išorinis efektas, bet ir tas nematomas darbas, kuris buvo nuveiktas iki šiol. Ta diena, kurią šiandien gyvename, yra diena, į kurią Sąjūdžio ir visos Lietuvos laivą atvedė žmonės, kurie tikrai žinojo, ko nori ir kur ji veda. Per tuos pusantrų metų, per kuriuos gerbiamasis V. Landsbergis stovėjo už to vairo, padedamas bendražygių, aš manau, Sąjūdis nepadarė nė vienos klaidos, dėl kurios mes turėtume gailėtis. Daug galėčiau pasakyti gerų savybių, daug jų išvardino, tačiau noriu pasakyti tik tai, ką pats esu matęs ir kuo įsitikinęs. Prieš Naujuosius Metus teko dalyvauti Lenkijoje derybose su Lenkijos vyriausybės atstovais, ir, aš manau, kad tos savybės, kuriomis pasižymi gerbiamasis V. Landsbergis - tikslios formuluotės, orientacija bet kokioje situacijoje, sugebėjimas niekada neužmiršti ilgose ir kankinančiose derybose pagrindinio tikslo, tai ir yra tos savybės, kurios turėtų būti būdingos mūsų renkamajam žmogui. Dabar tikrai sunkus laikotarpis, daugelis nesugeba atskirti traukinių ir lėktuvų bilietų klausimo nuo nepriklausomybės klausimo ir juos maišo, daugelis remia, tik nežino, ką remia, o remia dėl to, kad yra priremti. Aš manau, būtent gerbiamasis V. Landsbergis žinojo, kur veda mūsų laivą, todėl šiuo sunkiu laikotarpiu yra tik vienas kandidatas, tai - gerbiamasis V. Landsbergis.

Pirmininkas. Kalbės deputatas M. Čobotas.

M. Čobotas  (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai! Po to, kai išgirdome dviejų mūsų kandidatų pasisakymą, aš susidariau savo nuomonę, kurią ir noriu jums pateikti. Manau, kad abu kandidatai verti vadovauti mūsų tautai kelyje į laisvę, bet vis tik partija Respublikoje dabar mažiau palaikoma, nors jos lyderis draugas A. Brazauskas tikrai vertas pagarbos. Jis geras politikas, daug padaręs Lietuvai, jis demokratizavo mūsų partiją, bet jeigu kalbėti iš esmės, jis tai daugiausia darė spaudžiamas, stumiamas, prašomas ir taip toliau. Todėl vis tik dėl to momento, į kurį šiandien atėjome, ką pasiekėme, turime dėkoti visai lietuvių tautai, už kurios siekius kovojo (kai kur labai smarkiai) Sąjūdžio lyderiai. Sąjūdis sugebėjo visą Lietuvą pakelti atgimimui, ir mes džiaugiamės, šiandien sulaukę tokios dienos. Aš sutinku su prieš mane kalbėjusiais oratoriais, kad mums reikia nepriklausomo politiko, tokio, kuris galėtų spręsti atskirus klausimus pasitaręs, pagalvojęs ir ne kokios nors vienos partijos vardu, o visos liaudies vardu. Aš esu lenkas ir labai gerai žinau, kaip vyko įvykiai Lenkijoje, kur galų gale vis tiek laimėjo Solidarumas, tai yra tokio tipo judėjimas, kokį mes turime Lietuvoje. Todėl atvirai sakau - balsuosiu už gerbiamąjį V. Landsbergį, ir pritariu jo norui savo pavaduotoju matyti gerbiamąjį A. Brazauską.

Pirmininkas. Prašau, deputatas Č. Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji! Man atrodo, kad reikia kai ką patikslinti, nes kalbama apie įvairius dalykus ir nors, sakyčiau, subtiliai, gražiai, parlamentinės etikos rėmuose, bet kai kam kai kas užkabinama arba primetama. Sakysime, yra toks samprotavimas - jeigu Sąjūdis remiamas, tai Sąjūdį remia tauta. O jeigu per apsirikimą ar dėl kitų priežasčių remiama LKP ar populiarus jos lyderis, pasirodo, čia manipuliacijos. Dovanokite, kažkaip galai su galais nesueina. Ir jeigu nuo 1988 metų gerbiamasis Algirdas Brazauskas yra populiariausias Lietuvos veikėjas, tai ką, čia irgi kažkas ne taip? Gal vis dėlto jis savo darbu savo veikla, savo pozicija šito nusipelnė, nors pati partija to populiarumo kaip kadaise nebeturi. Man labai liūdna, bet aš tai turiu pripažinti (š u r m u l y s  s a l ė j e). Tai - faktas. Bet lyderį mes turime tokį, ir jeigu kalbėsime apie partijos populiarumą, tai Lietuvos Komunistų partija, savarankiška Lietuvos Komunistų partija yra kur kas populiaresnė negu Estijos ir Latvijos Komunistų partijos savo respublikose. Todėl aš prašyčiau į šį dalyką atkreipti dėmesį.

Tas pats ir su laiškais. Pasirodo, jeigu kai kur kažkas parėmė, tai todėl, kad ten yra kiti kėslai, sakysime, parašus renka tie, kurie nori Klaipėdą kažkur nuplukdyti. Dovanokite, kur nori nuplukdyti Lietuvą ar Šakius Šakių rajono žmonės, surinkę 4 tūkstančius 560 parašų? Kur nori, nuplukdyti Jurbarką 4 tūkstančiai 250 pasirašiusiųjų, kur nori padėti Akmenę taip pat 2 tūkstančiai 554 pasirašiusieji? Aš manau, kad tai yra natūrali žmonių valia ir mes galime džiaugtis (šiuo atveju mes - LKP nariai), kad vis dėlto mus arba tiksliau mūsų lyderį remia.

Dabar dėl kai kurių skaičių. Aš norėčiau oficialiai kreiptis į Respublikos rinkiminę komisiją, kad pagaliau būtų paskelbti kai kurie apibendrinti skaičiai, t. y. kiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio paremti kandidatai pirmajame balsavimo ture gavo rinkėjų balsų nuo atėjusių balsuoti, ir kitas skaičius - kiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remiami kandidatai gavo rinkėjų balsų skaičiuojant nuo įregistruotųjų rinkėjų. Mano turimais kukliais duomenimis (gal aš klystu), iš balsavusiųjų - 49 procentai, o nuo visų įregistruotų rinkėjų - 35 procentai. Taigi aš grįžtu prie savo pasiūlymo, kad vis dėlto ne pro šalį būtų pasiklausti visos Lietuvos, pabrėžiu, visos Lietuvos, kad ji referendumo keliu pasakytų, per kokius erškėčių kelius ji pasiryžusi eiti, aš manau, kad ji eis, bet pasiklauskime, mes privalome pasiklausti visos Lietuvos, o ne 35 procentų jos gyventojų.

Ir dar vienas pagrindinis dalykas, dėl kurio aš išėjau kalbėti. Tai yra, kodėl remiamas A. Brazauskas ir kodėl aš gerbiamąjį Algirdą Brazauską noriu paremti. Man teko su juo dirbti nuo seno ir susidurti įvairiose situacijose, vadinasi, aš galiu gal šiek tiek geriau pasakyti negu kai kurie kiti, kurie žino tik iš darbų, juo labiau, kai tie darbai interpretuojami ir taip, ir taip. Tai štai - kai aš su juo susitikdavau kaip su LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomiką, aš stebėjausi jo pažiūrų platumu ir sugebėjimu gilintis į politiką, turėti savo nuomonę ir poziciją, o kad jis ir tais stagnacijos laikais turėjo savo poziciją, tai tą jis pats galėtų pasakyti, bet, būdamas kuklus žmogus, jis šito nepasakė, o kiti taip pat neparėmė. Jis galėtų pasakyti, kad buvo atvejų, kai tais laikais jis priešinosi vienų ar kitų dalykų darymui ir dėl to kentėjo, gindamas būtent Lietuvos interesus. Tai jo pozicija tais laikais, kai iš tikro sunku buvo turėti tą poziciją, ir netgi buvo momentas, kai tuometinis antrasis sekretorius N. Dybenka ir kiti buvo jau paruošę dokumentus atleisti jį iš LKP CK sekretoriaus pareigų kaip neklausantį centro ir centro vietininko, t. y. antrojo sekretoriaus.

Paskutinis dalykas, kodėl aš ir mano kolegos pasisakome už gerbiamojo Algirdo Brazausko kandidatūrą. Manau (čia aš remiuosi ne tik savo - Švenčionėlių rinkiminės apygardos - rinkėjais, bet ir tuo, kad, važinėdamas po Lietuvą, susitinku su daugeliu žmonių), kad gerbiamasis Algirdas Brazauskas labiau sutelks Lietuvos žmones. Apie jį žmonės labiau susitelks. Aš manyčiau, kad šitas dalykas yra nepaskutinis sprendžiant ir darant tikrai lemtingą pasirinkimą.

Pirmininkas. Prašau Eduardą Vilką.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Pretekstas išeiti kalbėti yra tos telegramos, kurias aš gavau iš savo rinkėjų, raginančių paremti Algirdo Brazausko kandidatūrą. Žinoma, rinkėjų balsas yra labai svarbus, bet šiuo kartu mano nuomonė su jų sutampa. Tuo labiau, kad aš, kalbėdamas rinkiminiuose susirinkimuose, aiškinau, kad šiuo metu Lietuvoje pats kompetentingiausias žmogus labai sunkiu valstybės atkūrimo metu yra Algirdas Brazauskas. Aš nemanau, kad kas nors net iš tolo jam gali prilygti. Tai aš aiškinau savo rinkėjams ir, kaip jūs žinote, už mane balsavo 96 procentai rinkėjų. Todėl aš galiu tvirtinti, kad Lietuvos žmonės Algirdą Brazauską palaiko ir juo pasitiki.

Pirmininkas. Prašo žodžio deputatas Stasys Malkevičius.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau trumpai paliesti klausimą, kurį pavadinčiau skaičių ekvilibristika. Sąjūdis laimėjo rinkimus ir Sąjūdį remiantys žmonės nerašo laiškų, kad rinktume V. Landsbergį. Tuo tarpu tūkstančiai parašų ateina su gerbiamojo Algirdo Brazausko kandidatūros palaikymu. Labai paprastas dalykas - kam rašyti, kai savaime suprantama - jeigu laimėjo Sąjūdis, vadinasi, visi žmonės supranta, kad Sąjūdžio kandidatas ir turi būti valstybės vadovu. Tuo tarpu pralaimėjusieji, kurie tikėjosi kitaip, jie, be abejo, griebiasi už šiaudo, rašo tuos pareiškimus ir tokiu būdu susidaro tie tūkstančiai. Jeigu būtų atvirkščiai, tai tikriausiai Sąjūdis būtų ne tūkstančius, ne šimtus tūkstančių, o gal ir iki milijono parašų surinkęs. Mes tokią praktiką turime.

Aš dar noriu pasakyti, kad, klausdamas Algirdo Brazausko dėl antiblokadinių priemonių ir ekvivalentinių mainų strategijos, neišgirdau teisingo atsakymo. Kodėl? Todėl, kad buvo pasakyta, kad Algirdas Brazauskas vyriausybei vadovauja neseniai, tik kelis mėnesius, todėl ir negalėjo turėti tam įtakos. Bet mes žinome, kad Komunistų partija praktiškai savo rankose turėjo visus svertus ir galėjo bet kuriuo momentu vyriausybę paveikti. O kad būtent tas klausimas iškilo šiandien, tai netiesa. Aš pats prieš metus, vasario mėnesį, po to, kai Seimas paskelbė nepriklausomybės deklaraciją, girdėjau pasisakant per televiziją ir Algirdą Brazauską, ir Vytautą Sakalauską. Ir jau tada mes buvome gąsdinami, kad bus "užsukti kraneliai". Vadinasi, jau tada buvo žinoma, kad tokia blokada mūsų laukia. O pradėta ja rūpintis tik dabar, tai, be abejo, yra per vėlu.

Iš daug ko dabar galima išgirsti, kad Sąjūdis visą laiką kalba apie tai, o nieko nedaro. O ką galėjo Sąjūdis padaryti, neturėdamas rankose valdžios? Aišku, turėjo daryti vyriausybė. Ir ne kas kitas, o vyriausybė kalta, ir vyriausybė, kuriai vadovavo Komunistų partija ir Algirdas Brazauskas, atsako už tą padėtį, kokioje mes dabar atsidūrėme. Agituodamas už Vytautą Landsbergį, aš noriu pabrėžti, kad valstybės vadovas turi būti diplomatas. Kas pas mus šiandien palaiko daugiausia ryšių su užsieniu, su parlamentarais, jeigu ne Sąjūdžio žmonės ir konkrečiai Vytautas Landsbergis? V. Landsbergis moka užsienio kalbų, o tai labai svarbu valstybės vadovui. Tad siūlau balsuoti už Vytautą Landsbergį.

Pirmininkas. Žodžio prašo Justas Paleckis. Prašau.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Pirmiausia, man atrodo, reikėtų kalbant šiek tiek daugiau tikslumo. Aš manau,. kad deputatas S. Malkevičius netyčia sumaišė, bet Algirdas Brazauskas niekada nevadovavo Lietuvos vyriausybei, na, ir nežinau ar vadovaus. Jis nepilnus du mėnesius vadovavo LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, o tai - ne Lietuvos vyriausybė, ir buvo pirmasis sekretorius. Aš - prieš kai kurių kolegų deputatų kategoriškumą, kai mes matome tik vieną kandidatą, vertą pasitikėjimo, kai mums viskas aišku, kai vienas yra labai stiprus, kitas labai silpnas, vienas - labai garbingas, kitas - labai negarbingas. Tai, sakyčiau, atgarsiai tos rinkiminės kampanijos, kai kai kurie agitavo už save, žemindami kitą. Jokiu būdu aš nenoriu pasakyti, kad profesorius V. Landsbergis taip darė tribūnoje - ne, bet rinkiminėje kampanijoje, sutikime, pasitaikė šito. Manau, reikia matuoti Lietuvos masteliais, ne partijos, judėjimo ar organizacijos.

Aš asmeniškai matau du realius ir tinkančius į šį postą kandidatus. Mano nuomone, deputatas V. Landsbergis yra labai inteligentiškas, išsilavinęs, mokąs prognozuoti ateitį, darantis išmintingus žingsnius, turintis nemažai ir kitų gerų savybių. Kita vertus, deputatas Algirdas Brazauskas yra labai kompetentingas, gerai nusimanantis ekonomikoje (o tai, manau, bus ta veiklos sritis, kuri turės didžiausią įtaką artimiausiu metu Lietuvos gyvenimui), labai nuoširdus ir atviras. Taigi sakyčiau, du lygiaverčiai politikai. Ir nesutinku su tais, kurie priešpastato vieną kitam. Mano nuomone, šiame etape (tas etapas gali būti palyginti neilgas), jeigu Lietuvos žmonės turėtų galimybę balsuoti, jie tikriausiai pasirinktų Algirdą Brazauską. Todėl, kad šiandien jie su juo jaustųsi saugesni, ramesni. Galimas dalykas, jie klysta, bet mano nuomonė tokia.

Pirmininkas. Gal pasitarkime, keliems žmonėms dar leisime kalbėti? Yra užsirašiusi Vidmantė Jasukaitytė. Tai gal suteiksime jai žodį?

V. Jasukaitytė  (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Mane jaudina ne tai, kad kovoje dėl šio posto susiduria du ar daugiau kandidatų, o tai, kad tikrai neteisingai traktuojami parašai, renkami dėl A. Brazausko. Norėčiau pasakyti visai atsakingai, kad mes, deputatai, matyt, nesame išstudijavę savo rinkėjų nuomonės. Aš labai daug važinėju po Lietuvą ir tikrai žinau, kad žmonės ir pasirašinėja, ir domisi, ir teiraujasi, visiškai niekieno neinspiruojami. Tiesiog yra socialinis sluoksnis, kuriam tikrai, kaip gerbiamasis J. V. Paleckis sakė, šiuo metu yra labai svarbu socialinis saugumas. Aš taip pat esu gavusi iš savo rinkėjų dvi telegramas, kuriose prašoma balsuoti už A. Brazauską. Norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad mes, eidami iš bolševizmo į nepriklausomą, laisvą Lietuvą, vis dar negalime palikti bolševikinių priemonių bagažo. Pirmiausia tai pasireiškia daugelio Lietuvos žmonių ignoravimu. Būkime garbingi - neignoruokime. Nesakykime, kad tie šimtai tūkstančių parašų nieko nereiškia. Mes negalime tiek žmonių ignoruoti. Oponentai yra puikūs, tai turi nuspręsti balsavimas, bet negalima šių žmonių ignoruoti. Ir partijos, ir sąjūdžiai kuriasi ir žlunga. Tiesa. ir garbė - amžini dalykai, ir mes privalome į nepriklausomą Lietuvą eiti su tiesa ir labai garbingai. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Diskusijos pagal mūsų susitarimą baigtos. Dabar suteiksime baigiamąjį žodį kandidatams į Pirmininkus. Prašom vėl ta pačia tvarka: pirmas - gerbiamasis A. M. Brazauskas.

A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš nepasakysiu daugiau, kiek sugebėjau kalbėdamas pirmą kartą, kai išdėsčiau savo požiūrį, kokiu keliu Lietuva turėtų eiti į realią nepriklausomybę. Aš dėkoju žmonėms, kurie apie mane kalbėjo - ir tiems, kurie kalbėjo gerai, ir tiems, kurie kalbėjo su nepasitenkinimu. Dar kartą noriu pabrėžti, kad jokių akcijų dėl parašų rinkimo nebuvo nei iš mano pusės, nei iš žmonių, su kuriais aš dirbu, todėl pritariu deputatei V. Jasukaitytei, kuri gražiais žodžiais išreiškė šitą mintį. Mes visuomet turime prisiminti, kad pagrindinė tiesa - tai žmonių tiesa. Mes galime būti išrinkti, rinkimų rezultatai gali būti labai įvairūs, tačiau tai, kaip pasakė deputatas Č. Juršėnas, yra realybė. Tiesa, politinėje konkurencinėje kovoje mes dažnai bandome pasiremti rinkėjais, ne visuomet ir paklausę, ar jie iš tikrųjų yra tokios pat nuomonės, kaip ir mes.

Norėčiau pakalbėti dėl Sąjūdžio ir Lietuvos Komunistų partijos. Štai deputatas M. Čobotas pasakė, kad aš viską darau kažkieno verčiamas ir stumiamas. Aš priimu tuos žodžius kaip mano asmens įžeidimą. Vien Lietuvos Komunistų partijos atsiskyrimas ir programos paruošimas, tegul ji ir nepopuliari, ta Komunistų partija, bet tai yra faktas, tai žingsnis, kuris buvo žengtas labai drąsiai, nuo kurio daug kas mus bandė atkalbėti ir aš jokiu būdu nenorėčiau sutikti su tuo, kas buvo pasakyta mano adresu. Manyčiau, kad tokio žodžio kaip “konfrontacija’’ visiškai nereikėtų vartoti, kai kalbame apie Sąjūdį, apie Komunistų ir kitas partijas, kurios formuojasi ir į kurias mes, Lietuvos Komunistų partijos nariai, žiūrime labai tolerantiškai ir jas palaikome. Mes netgi pasiryžę susijungti į vieną vietą, siekiant išspręsti aktualiausias mums rūpimas problemas.

Žinoma, mums buvo nelabai malonu, kad, nors Lietuvos Komunistų partijos nariai sudaro trečdalį Lietuvos parlamente, tačiau mes nebuvome pakviesti į preliminarinius pasitarimus, kuriuose buvo ruošiami dokumentai. Mes būtume aktyviai dalyvavę juos ruošiant ir tai būtume darę geranoriškai. Tie pirmieji žingsniai mus šiek tiek nuliūdino. Tačiau aš manau, kad tai tik pirmieji žingsniai ir ateityje dirbsime parlamente visi kartu ir vieningai. Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvavo diskusijoje ir kalbėjo apie mane. Na, o naujajam Pirmininkui linkiu dirbti mūsų tautos, Lietuvos, mūsų visų labui. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Prašau gerbiamąjį V. Landsbergį.

V. Landsbergis. (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Noriu pasakyti tik vieną dalyką. Už mūsų ir mumyse pačiuose yra daugybės Lietuvos žmonių laukimas. Laukimas to, kas bus, ir rūpestis dėl to, kaip bus. Man regis, laukimas yra didesnis, pasiryžimas didesnis už baimę. Kas gali prisidėti, kad tas laukimas taptų realybe, ką jums sako širdis, nuojauta, patirtis, už tai ir kviečiu balsuoti. Jūsų valia išreikš Lietuvos žmonių valią. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Dabar jau seka balsavimo procedūra.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Noriu pranešti, kad mūsų komisija yra pasiruošusi balsavimui. Balsavimas vyks registratūroje apačioje. Jūs gausite balsavimo biuletenius, kuriuose įrašytos dvi pavardės. Gavus biuletenį reikia pasirašyti ir gauti antspaudą ten pat, prie stalo. Po to nueiti į kabiną ir išbraukti vieną kandidatą, kuris jums yra nepageidautinas. Po to įnešti biuletenį į dėžę. Norėtume paprašyti, kad nebūtų susikimšimo, atidavus balsus, netrukdyti kitiems ir pasitraukti į šalį. Štai tokia instrukcija. Biuletenis laikomas negaliojančiu, jeigu paliktos dvi pavardės arba biuletenis bus be antspaudo arba kitos formos.

Pirmininkas. Kiek laiko užtruks balsavimo procedūra?

Balsas. Pusantros valandos, Pirmininke. Renkamės į salę pusę keturių.

Pirmininkas. Manoma, kad užtruks pusantros valandos. Prašau rinktis į salę po pusantros valandos, tai yra pusę keturių.