1990 т. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B. J. KUZMICKAS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, džiugu čia vėl matyti jus visus, bent jau didžiąją dalį. Galime tęsti tai, ką dirbome vakar ir kitomis dienomis. Su dienotvarke supažindins gerbiamasis A. A. Abišalas.
А. А. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Dienotvarkė šiandien aiški. Tęsime Vyriausybės formavimą. Siūlome sutarti dabar jau oficialiai, kad šiandien darbą baigsime iki 15-tos valandos. Ne vėliau. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, ar jūs pasirengęs tarti įžanginį žodį? Prašau.
V. Landsbergio įžanginis žodis
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Labą rytą, gerbiamieji kolegos deputatai! Ši naktis labai savotiško turinio. Jūs ją, manau, ilgai prisiminsite savo gyvenime. Jautėmės iš tiesų okupuotoje šalyje, kurioje svetima kariuomenė eina į sostine, ir mes nieko nežinome, ką jį darys. Nepaisant to, kad per susitikimą, kuris buvo šituose rūmuose, su Pabaltijo karinės apygardos vadu generolu pulkininku Kuzminu ir kitais aukštaisiais kariškiais, aš labai prašiau, kad apie tokius judėjimus būtų informuojama, kad žmonės nebūtų bauginami, kad mes žinotume, jog vyksta kariuomenės perdislokavimas. Gaila, kad į tokį paprastą prašymą nėra atsižvelgiama. 0 galbūt—ir tai labai tikėtina - yra tyčia daroma, kad žmonės nieko nežinotų, kad Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė nežinotų, kokie sprendimai yra priimti ir kokie yra Lietuvoje savavališkai judančios kariuomenės tikrieji tikslai. Tuo atveju tektų apgailestaujant konstatuoti, jog nervų karas ir psichologinis politinis spaudimas Lietuvai tęsiasi.
Sį rytą buvo pasiųsta telegrama Tarybų Sąjungos prezidentui M. Gorbačiovui, atsakant į jo pageidavimą, išreikštą užvakar. Jis, atrodo, rėmėsi neteisinga informacija, ateinančia, matyt, iš Vilniaus, iš suinteresuotų politinių jėgų, dėl vyrų, sutikusių savanoriškai talkinti palaikant viešąją tvarką. Iškilus reikalui perimti kokias nors pasienio kariuomenės arba kalėjimų saugojimo funkcijas tuo atveju, jeigu Tarybinė armija staiga jų atsisakytų arba ką nors darytų, nederindama veiksmų su Lietuvos Vyriausybe. Todėl ir buvo pradėta vyrų, norinčių talkinti, registracija.
Mes ir šiandieną dar papildomai girdime, kad Maskvoje tai sukėlė nerimą, manoma, kad Lietuva organizuoja savo kariuomene. Telegramoje, kurią pasiunčiau, pateikta teisinga informacija. Aš galiu ją, manau, perskaityti jums. Į lietuvių kalbą dar neišverčiau, gal leisite ją perskaityti Tarybų Sąjungos prezidento kalba.
«Многоуважаемый Президент. В ответ на Ваше пожелание сообщаю, что информация о добровольцах выглядит слишком неточной, некомпетентной. Записываются люди, согласные в случае необходимости помочь в охране общественного порядка и в контроле на дорогах. Никаких формирований такого типа, тем более вооруженных, у нас нет. Танкам, которые нынче подъезжают к столице Литовской Республики, делать нечего. Напряжение увеличивается при демонстрации военной силы, при хищении людей советскими военнослужащими. В свою очередь законы, принимаемые на сессиях Верховного Совета суверенной Литовской Республики, обязательно правомочны на ее территории и обязывают любого, находящегося там гражданина. Кто подсказывает ему или им непослушание законам Литовской Республики, напрасно толкает людей на роль чужаков, сеет рознь. Вы же знаете, что мы протягиваем им руку, предлагаем литовское гражданство, сохранение рабочих мест и социальную обеспеченность. Вы также знаете, что мы вооружены лишь одним—главным—верой в нашу правоту, в ценность свободы и демократии. В надежде на взаимопонимание».
Mano parašas. Antroje šitos telegramos dalyje liečiamas pagrindinis konfliktas: neva Lietuvoje tebegalioja Tarybų Sąjungos Konstitucija. Mes norime Lietuvos žmonėms labai aiškiai pabrėžti, kad taip nėra, nėra pagrindo įtampai ir nesutarimams tarp tautų, nors kažkas nori juos kurstyti.
Šiomis dienomis atsirado nemaža specifinių problemų. Kilo grėsmė Lietuvos piliečiams jaunuoliams, pasitraukusiems iš tarnybos Tarybinėje armijoje. Taip pat atiminėjamos, kai kada ir išlaužiant sandėlius užgrobiamos materialinės vertybės, įskaitant mokamuosius bei sportinius ginklus.
Mes negalime fiziškai apsaugoti kiekvieno jaunuolio, kuris kur nors slapstosi ir mano esąs saugus. Jo slapstymosi vieta gali būti žinoma, ir jis gali būti pagrobiamas šiandien arba rytoj. Todėl norėtųsi pasiūlyti tiems jaunuoliams, kurie nutarė nebegrįžti ir nebaigti savo karinės tarnybos, neapsistoti pas artimuosius. Jų adresai gali būti žinomi. Kylant pavojui patartina glaustis bažnyčiose.
Opi ir ginklų problema. Vakar konstruktyviai ir net pasakyčiau draugiškai kalbėjomės su trimis SDAALR organizacijos sąjunginiais vadovais ir taip pat su tos organizacijos vadovu Lietuvoje generolu G. Taurinsku. Galbūt pirmą kartą sutarėme šį tą konstruktyvaus, kadangi abi pusės reiškė nuoširdų norą išvengti konfliktų. Be to, tie kariškiai nieko bendro neturi su kitų kariuomenės dalinių vykdomomis akcijomis, kai net išlaužiamos patalpos, kaip tai įvyko Jonavoje. Sutarėme, kad jie mėgins tarpininkauti tarp armijos vadovybės ir mūsų, nustatant kokias nors oficialias sutartines formas tiems ginklams saugoti, neišvežant jų iš Lietuvos ir neginčijant jų nuosavybės. Lauksime tų pastangų rezultatų.
Gauta šiek tiek telegramų, reiškiamas pritarimas čia pasakytai gerbiamojo V. Einoriaus idėjai, kad būtų kuriama nauja Lietuvos Respublikos atitinkamo profilio sportinė organizacija, kuriai būtų pavesta globoti tą turtą. Suprantama, kad tai irgi turės būti sprendžiama derybomis su sąjungine žinyba. Taip, kaip daugelis mūsų visuomeninių organizacijų jau anksčiau išsprendė savo savarankiškumo, nepriklausomybės ir kai kuriuos sutartinių santykių su atitinkamomis sąjunginėmis instancijomis klausimus. Šita analogija atrodė visai priimtina.
Na, ir paskutinės naujienos, kurias perdavė rašytojas Romas Gudaitis, vienas iš mūsų įgaliotų delegatų Maskvoje, apie jo susitikimą su Anatolijum Lukjanovu. Deja, patvirtinta ta pati Maskvos vadovybės nuostata - atsisakymas vesti derybas su Lietuvos Respublika. Tačiau pripažįstamas ir galbūt toliau pageidaujamas kontaktas per mūsų įgaliotinius Maskvoje, kuriuos Anatolijus Lukjanovas tebelaiko TSRS liaudies deputatais. Viena frazė, kurią man perdavė R. Gudaitis, yra labai charakteringa—tai pasakymas apie tai, kad Tarybų Sąjunga pernelyg galinga, kad su ja būtų galima juokauti ar panašiai. Žinoma, gal taip ir yra. Kartais galybė kenkia protingam požiūriui. Jeigu jūs norėsite, tai, žinoma, R. Gudaitis painformuos plačiau. Taip pat daug svarbių dalykų gali pasakyti Virgilijus Čepaitis, kuris kartu su Kazimieru Motieka šią naktį grįžo iš Varšuvos. K. Motiekos aš čia dar nematau. Todėl man leiskite šią informaciją pabaigti.
Viena viešnia, ponia Remeikienė iš Čikagos, atvežė Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės pasveikinimą, kurį mes žinome iš ankstesnės telegramos, bet dabar į rankas įteikė dokumentą, pasirašytą daktaro Antano Razmos, kurį čia mes neseniai irgi buvome matę. Ačiū už tuos sveikinimus, už moraline paramą, kuri stiprėja ir įgyja Jungtinių Amerikos Valstijų valstybinės politikos lygį. Apie tai mes šią naktį dalinomės informacija ir dabar jos nebekartosiu. Laukiamas Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso sprendimas dėl Lietuvos ne tiktai nepriklausomos valstybės, bet ir Vyriausybės pripažinimo. 0 tai jau siejasi su mūsų šių dienų darbu. Ačiū už dėmesį. (P 1 о j i m a i.)
Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai pageidauja išklausyti mūsų kolegos R. Gudaičio trumpą informaciją? Ar jūs pasiruošęs, gerbiamasis deputate? Prašau! ,
R. Gudaičio kalba
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda).
Gerbiamieji deputatai! Vakar aš, vykdydamas jūsų ir gerbiamojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimą, Maskvoje įteikiau mūsų oficialų atsakymą dėl TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo. Pokalbyje išryškėjo tai, kad Tarybų Sąjunga atmeta derybų su Nepriklausoma Lietuvos Respublika galimybę. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasakė, jog jis gerbia Lietuvoje demokratiškai išrinkto parlamento deputatus ir jo Pirmininką, tačiau mano, jog mes esame Lietuvos TSR parlamentarai. Aš užsiminiau apie tai, kad šiuo metu Aukščiausioji Taryba sudaro Vyriausybę, kuri galėtų pradėti derybas su TSRS vyriausybe. Į tai buvo atsakyta kategoriškai: ne! Derybos gali vykti tiktai per TSRS liaudies deputatus.
Beje, buvo pabrėžta, kad nepripažįstamas mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl TSRS liaudies deputatų: TSRS liaudies deputatai ir toliau laikomi TSRS liaudies deputatais. Remiamasi nuostata, kad Lietuvoje tebegalioja TSRS Konstitucija. Pokalbio metu išryškėjo tai, kad esama melagingų žinių, dezinformacijos, pirmiausia apie karines formuotes, kurios esą sudaromos Lietuvoje, apie nacionalinius vaidus ir kivirčus. Taip i&ryškėjo pozicija, kuri, mano požiūriu, remiasi labai klaidinga informacija apie situaciją Lietuvoje. Aš pasakiau, jog mus labai neramina klaidinanti dezinformacija, kurią skleidžia masinės informacijos priemonės apie padėtį Lietuvoje. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip įprasta, pabrėžė, kad TSRS vadovybė jokios įtakos masinėms informacijos priemonėms neturi. Jos yra laisvos, kai kurios objektyviau nušviečia situaciją Lietuvoje, kai kurios, deja, stokoja objektyvumo. Negalima patikėti versija, kad TSRS vyriausybė absoliučiai neturi jokios įtakos savo masinės informacijos priemonėms. Aš nebuvau įgaliotas elgtis, kaip derybas vedantis asmuo, aš tiesiog vykdžiau Aukščiausiosios Tarybos pavedimą. Tiek aš galiu pasakyti.
Pirmininkas. Ačiū jums. Gal gerbiamieji deputatai norėtų paklausti?
R.Gudaitis. Mūsų oficialus laiškas, pabrėžė Anatolijus Lukjanovas, bus išplatintas deputatų tarpe ir, žinoma, bus įteiktas TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui.
Pirmininkas. Ačiū. Jūs norite paklausti? Deputatas N. Medvedevas nori pateikti papildomų žinių. Turbūt neprieštarausime.
N.Medvedevo kalba
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Aš taip pat šiandien naktį grįžau iš Maskvos. Rusijai atstovaujantys TSRS liaudies deputatai labai norėjo atvažiuoti į Lietuvą. TSRS Aukščiausiojoje Taryboje buvo iškeltas klausimas, kad derėtų sudaryti delegaciją, kuri atvyktų į Lietuvą, užmegztų santykius su Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Tačiau R. Nišanovas ir J. Primakovas padarė viską, kad TSRS liaudies deputatai į Lietuvą neatvyktų oficialiai. Todėl jie čia atvažiuos savo iniciatyva. Aš labai norėčiau, kad mes juos maloniai priimtume. Grupe sudaro
Obolenskis. Joje bus ir kiti deputatai, tarp jų ir Voblikovas iš kaimyninio Kaliningrado. Mes jį neblogai pažįstame.
Pirmininkas. Kada jie atvyksta ir kiek laiko bus?
N. Medvedevas. Jie čia atvyksta turbūt trečiadienį. Dar apie kai ką noriu pakalbėti. Nėra abejonės, kad Maskva tiksliai gauna išsamią informaciją apie padėtį Lietuvoje. Nereikia sakyti, kad jie gauna neteisingą informaciją. Esmė slypi kitur. Žmogus ieško tokios informacijos, kuri jam paranki, kurios jis nori, kuri jam tinkamiausia. Dėkoju už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū jums. Gal dar išklausysime deputato V. Čepaičio informaciją, о ро to svarstysime darbotvarkės klausimus.
V. Čepaičio kalba
V. čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, aukštasis seime. Teisingai, atsiprašau, taip "kreiptis - senas Sąjūdžio įprotis, bet galbūt kada nors mes taip oficialiai ir kreipsimės, tuo labiau, kad Varšuvoje, kur teko būti su K. Motieka, jau visi klausia, ar jūs seimas ar dar ne? Vakar ryte, kada žiūrėjome ir klausėmės žinių, aš net truputį išsigandau—visur tankai. Tuo tarpu profesorius V. Landsbergis savo kabinete ramiai kažką rašė. Tik šī to man atėjo į galvą, kad tai vakarykštė Lietuva, kurioje dar buvau. Mes visiškai kitaip matome tą situaciją, negu jinai atrodo televizijos perteikiama.
Mes į Lenkiją buvome nuvykę, turėdami dvejopą tikslą. Pirmiausia mums rūpėjo susitikimas su Seimo Pilietinio parlamento klubo nariais, su kuriais, kaip žinote, dar gruodžio mėnesį Sąjūdžio delegacija buvo susitikusi Varšuvoje. Dabar mes nuvykome paaiškinti apie padėtį Lietuvoje ir pasitarti dėl galimybių bendradarbiauti. Reikia pasakyti, kad buvo išreikštas didžiulis noras mums padėti. Profesorius Geremekas patikino, kad, kai tiktai reikės Lietuvai, gali pasigirsti Lenkijos balsas. Buvo nutarta ilgai neatidėliojant, jau sekančią savaitę surengti antrąjį mūsų susitikimo turą Vilniuje. Lenkijos Seimo delegacija atvyks į Vilnių. Šī to mes buvome pakviesti į Seimo posėdžių salę, kur mums iškilmingoje aplinkoje, visiems atsistojus, buvo įteikti Lenkijos Senato ir Seimo priimti nutarimai apie padėtį Lietuvoje ir apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Ypač svarbus užvakar padarytas Lenkijos Seimo pareiškimas. To dokumento dabar neturiu, kadangi jį turi deputatas K. Motieka. Aš manau, kad jį verta išversti ir visiems deputatams padalinti, nes tai yra kaimyninės šalies svarbus pareiškimas. Tai turbūt ir viskas. Šiaip visa Lenkija reiškia Lietuvai simpatiją. Ir gatvėje, ir per televiziją, ir per radiją - Lietuvos vardas skamba plačiai. Žmonės iš tikrųjų trokšta mums padėti. Taigi tikėsimės, kad kitą savaitę, jeigu, žinoma, Maskva neužkirs kelio Lenkijos Seimo delegacijai atvykti, mes juos matysime čia, Vilniuje. Galbūt bus kokių nors klausimų? Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Gal kas norėtų ko nors gerbiamojo deputato paklausti?
Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda).Ar galėčiau paklausti gerbiamąjį Pirmininką? Kaip matyti iš Maskvos spaudos, jūs gavote einančio TSRS Generalinio prokuroro pareigas telegramą, kurioje patvirtinama, jog TSRS pripažįsta buvusio prokuroro V. Barausko įgaliojimus. Tokiu būdu dezinformuojami, demoralizuojami Lietuvos Respublikos prokuratūros;
darbuotojai. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų kažkaip reaguoti? Galbūt jau nusprendėte, kaip į tai reaguoti?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš manau, kad tas atsakymas, kuris šiandieną buvo pasiųstas Michailui Gorbačiovui, liečia ir šitą problemą. Čia kaip tik kalbama apie tai, kad Lietuvoje veikia teisėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimti įstatymai ir juos vykdyti yra kiekvieno piliečio pareiga. Ir toliau, kaip telegramoje sakoma, kas pasakinėja tiems piliečiams nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams, daro blogą darbą. Trumpai kalbant, čia labiau orientuotasi į rusų tautybės piliečius, kuriuos, matyt, stengiamasi specialiai panaudoti, bet tai liečia kiekvieną, kuriam dabar aiškinama, kad jis neturi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, о turi vykdyti Tarybų Sąjungos Konstituciją ir įstatymus. Aš neabejoju, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros darbuotojai labai gerai susivokia situacijoje ir jie patys padarys reikiamą pareiškimą bei paaiškinimą. Nėra jokio reikalo mums priiminėti kokių nors specialių įstatymų dėl mūsų įstatymų. 0 protesto forma, dėl kišimosi į mūsų valstybės vidaus reikalus galėtų būti aštresnė. Kol kas aš manau, kad mes galime apsiriboti ir tokiomis kritinėmis pastabomis. Nors vakar jau priėmėm ir protesto. nutarimą, ir pareiškimą dėl kariuomenės judėjimo Lietuvoje.
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro paskyrimo. Diskusijos. Kandidato kalba
Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai! Imkimės darbinio klausimo. Prašau, Ministre Pirmininke, pristatyti kandidatą į ministro pareigas. Preliminariai suskaičiuota, kad kvorumas yra, о prieš balsuodami, mes dar kartą oficialiai pasitikslinsime.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda).Aš pirmiausia apsižvalgiau, ar yra kandidatai. Šiandien norėčiau jums pristatyti penkis kandidatus ministrų pareigoms. Kandidatais siūloma: į Socialinės apsaugos ministro postą—Algis Dobravolskas. Į Ryšių ministro vietą—Vytautas Kuzma; į Prekybos ministro - Janina Gagilienė; Kultūros ir švietimo ministro - Darius Kuolys; Statybos ir urbanistikos ministro pareigoms— Adakras Vincentas Šestakauskas. Jis dabar vyksta į Vilnių, ir jeigu suspės grįžti, jį jums pristatysiu.
Pradėsiu nuo pirmojo - Algio Dobravolsko - kandidato į Socialinės apsaugos ministro postą. Su deputatų komisija buvo tartasi vakar. Algis Dobravolskas gimė 1951 metais, Biržų rajone, lietuvis. Baigė Vilniaus universitetą, ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas, docentas. Dirbo aukštojo mokslo sistemoje, Vilniaus universitete. Nuo 1982 iki 1989 metų—Mokslų Akademijos ekonomikos institute vyr. moksliniu bendradarbiu, vėliau skyriaus vedėju. Nuo 1989 metų pabaigos iki šiol—LKP CK ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjo pavaduotojas. Noriu pridurti, kad gerbiamas A. Dobravolskas pastaraisiais metais dirbo Ekonominės reformos komisijos sudėtyje. Vadovavo grupei, nagrinėjančiai šios sferos problemas, rengiant įstatymų projektus, kuriant atitinkamas programas. Algis Dobravolskas yra
žinomas tarp Respublikos ekonomistų ir socialinės sferos problemos tyrinėtojų. Teisėtai laikomas vienu iš šios veiklos lyderių ir, mano supratimu, yra tinkamiausias kandidatas ministro postui užimti. Siūlau už jį balsuoti.
Pirmininkas. Ačiū.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Gal galima paklausti? Gerbiamasis pirmininke, mes, Savivaldybių reikalų komisijos nariai, neturėjome galimybės apsvarstyti šitų kandidatūrų. Todėl nekartokime klaidų, nepažeiskime procedūros. Reikia sudaryti galimybe komisijoje apsvarstyti siūlomas kandidatūras.
K. D. Prunskienė. Nenorėčiau dėl to kaltės prisiimti sau, nes mes tik vakar vakare aptarėme kandidatūras. Gerbiamas A. Dobravolskas čia atvyko tik pusę dešimtos. Iš tikro buvo per maža laiko. Jei reikia, su deputatais galime pasikonsultuoti per pertrauką. Tačiau kažin ar lemiamas dalykas yra tai, kad nesvarstė komisijos. Juo labiau kad pagrindinė komisija, kuriai atstovauja V. P. Andriukaitis, remia tą kandidatūrą.
Pirmininkas. Prašau deputatą K. Uoką.
K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Turiu pranešti, kad Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje dėl šio 'kandidato neprieita vieningos nuomonės. Gerbiamasis V. P. Andriukaitis aktyviai siūlo šią kandidatūrą, tačiau ką mano kiti keturi komisijos nariai?
Pirmininkas. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, jūs klausiate ar pateiksite informaciją?
K. Uoka. Ne, aš klausiu. Keturi deputatai visai nematė siūlomo žmogaus, rimtai nesvarstė jo tinkamumo. Be to, yra ir kitų kandidatų. Juk buvo paminėtos kelios pavardės.
K. D. Prunskienė. Atleiskite, šiuo atveju aš pasinaudosiu savo prerogatyva, pateikti kandidatūrą, kuri, mano supratimu, yra tinkama. Aš apgalvojau šį siūlymą, nebe pirmą dieną pažįstu kandidatą. Turėdama galvoje kitus rekomenduojamus kandidatus ir konkrečiai gerbiamą K. Uoką, aš pasilieku prie savo nuomonės ir pateikiu jums šią kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, deputate V. P. Andriukaiti.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda).. Iš tikrųjų dėl suprantamų visiems priežasčių šį rytą mes nesusirinkome kolegialiai apsvarstyti šitą kandidatūrą. Tiesa, vakar čia buvo svarstyta, kitų kandidatų gerbiamoji Ministrė Pirmininkė neiškėlė, tik du kitus kandidatus preliminariai paminėjo. Ministrė Pirmininkė pasirinko Algio Dobravolsko kandidatūrą. Tokiam pasirinkimui pritarė Profesinių Sąjungų Centro Taryboje, Respublikinėje invalidų draugijoje. Bet tai nereiškia, kad aš siūlau šią kandidatūrą asmeniškai. Nenorėčiau sutikti su tokia traktuote. Pagaliau, jeigu Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija norėtų dabar pasitarti, mes galėtume tai padaryti. Tačiau pirmine nuomone, bent vakar iki vakaro, komisija pritarė šiai kandidatūrai. Todėl spręskime kartu.
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.
A. RUDYS (Birštono rinkiminė apygarda). Vakar Biudžeto ir Ekonomikos komisijose buvo svarstyta Algio Dobravolsko kandidatūra. Aš norėčiau tiktai pacituoti gerbiamojo akademiko E. Vilko žodžius. Jis pasakė, kad labai apgailestauja, kad Algis Dobravolskas siūlomas ministro pareigoms, nes Ekonomikos institutas ir Lietuvos mokslas gali netekti labai kvalifikuoto ir labai gerai šitą sferą išmanančio specialisto. Tokiu būdu šitų dviejų komisijų preliminarinio svarstymo rezultatai yra palankūs A. Dobravolskui.
Pirmininkas. Ačiū. Ar kitos komisijos reikš savo išvadas? Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda), Mandatų ir etikos komisija vakar taip pat svarstė šią kandidatūrą ir jokių pastabų neturi. Manome, kad pretendentas tinka ministro postui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E. Petrovas.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Vakar Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje kalbėjome apie tris galimas kandidatūras—gerbiamųjų A. Macaičio, K. Uokos ir A. Dobravolsko. Komisija pirmenybę teikė K. Uokos kandidatūrai, tačiau pretendentas galutinio sutikimo nedavė. Tada ėmėme remti A. Dobravolsko kandidatūrą. Su juo man teko bendrauti Vilniaus Sąjūdžio taryboje, kai tvarkėme socialinės rūpybos klausimus.
Pirmininkas. Ačiū.
A. Sakalas. Gerbiamieji deputatai, norėčiau visiems priminti, kad komisijose derėtų svarstyti tik tas kandidatūras, kurias pateikė Ministrė Pirmininkė. Jeigu parlamentas joms nepritars - Ministrė Pirmininkė pasiūlys kitas, ir deputatai vėl galės pareikšti savo valią. Tuo tarpu nederėtų komisijose kalbėti apie pretendentus, kurių net nepasiūlė Ministrė Pirmininkė.
Pirmininkas. Ačiū jums. Prašau gerbiamąjį pretendentą į tribūna. Atsiprašau minutėle, deputatas K. Uoka.
K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, ne visai pagrįstai pasakyta, kad buvau pretendentas, bet oficialiai atsisakiau siūlymo. Nekorektiška taip kalbėti. Kadangi Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje šis klausimas nebuvo rimtai svarstytas, prašau tai padaryti pakartotinai. Siūlau dėl to balsuoti. Jeigu deputatai mano minčiai nepritars, tada dar kartą išreikšiu savo nuomone, nes Darbininkų sąjunga šiuo klausimu turi savo požiūrį.
Pirmininkas. Ačiū. Aš manau, kad galėtume išklausyti pretendentą, pateikti jam klausimų iki pertraukos. Tokiu atveju nereikėtų specialiai balsuoti ar atidėti svarstymą. Jeigu deputatas K. Uoka reikalauja dabar balsuoti dėl pertraukos papildomoms 'konsultacijoms, tai mes galime tai padaryti, bet sugaištume laiką. Tad vis dėlto, kaip elgsimės, gerbiamieji deputatai?
BALSAS IŠ SALĖS. Padarykime pertrauką dabar.
Pirmininkas. Taip ir siūloma daryti, bet, kad nesugaištume tiek daug laiko, atidėkime balsavimą dėl kandidatūros ir išklausykime kitą pristatymą. Jūs pritariate pasiūlymui dabar daryti pertrauką? Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad dabar padarytume .pertrauką, skirtą pasitarimams komisijose, prašau paspausti žalius mygtukus.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Nieko aš nesupratau. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, jūs pasitarkite su deputatu K. Uoka ir tada prieštaraukite mano sprendimui. Kartoju—kas už tai, kad skelbtume pertrauką? Bet kuriuo atveju reikia daryti pertrauką. Kiek jums reikia laiko, gerbiamasis deputate? Tokiu būdu po pusvalandžio dirbsime vėl.
A. SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke! Gal tada paprašykime ir kitų komisijų narių, kurie dar nesvarstė ir kitų kandidatų, tai padaryti per šitą pertrauką, kad vėliau vėl netektų gaišti laiko.
Pirmininkas. Ačiū. Komisijų nariai gali įvertinti keturių kandidatūrų tinkamumą.
Pertrauka iki 11 valandos 30 minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Tęsiame posėdį, deja, kol kas nematau nei Savivaldybių reikalų komisijos pirmininko S. Kropo, nei deputato K. Uokos, kurie reikalavo padaryti pertrauką. Matyt, keletą minučių teks palaukti. Beje, deputatas V. Čepaitis tuo laiku pasakys repliką.
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Kyla klausimų ir abejonių, kad rekomenduoti kandidatai būtų patvirtinti ministrais. Siūlome laikinai nutraukti diskusijas, о Sąjūdžio deputatų klubui susirinkti pasitarimui.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Pradėsime posėdį ir tada galėsime balsuoti. Prašau, gerbiamasis deputate E. Bičkauskai.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš, siūlau apsvarstyti kitokį variantą. Ministrų kabinetą mes jau suformavome tokios sudėties, kad jis gali teisėtai posėdžiauti. Iš esmės yra sudaryta Vyriausybė. Pagrindiniai postai užimti, о dėl kitų paskyrimų toks skubotumas nebūtinas. Ir galbūt iš tikrųjų dabar reikėtų nutraukti sesijos darbą, leisti žmonėms pailsėti. Bet laukia kitas neatidėliotinas darbas: sudaryti Aukščiausiosios, Tarybos Prezidiumą. Jeigu į jo sudėtį bus įtraukti Aukščiausiosios Tarybos komisijų pirmininkai, tai tegul Prezidiumas dirba. Tačiau, jei bus pasirinktas kitoks Prezidiumo formavimo principas, tai jį reikia nedelsiant aptarti ir priimti sprendimą.
Pirmininkas. Dėkojame. Jūsų pasiūlymas yra vertingas. Tačiau gerbiamieji deputatai, kadangi mes pradėjome svarstyti vieną kandidatūrą, tai užbaikime šitą procedūrą.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. I. KUZMICKAS.
Pirmininkas. Manyčiau, kad reikia apsvarstyti visas kandidatūras, kurios yra numatytos. Jeigu dėl ko nors kyla abejonių,— svarstymą atidėkime. Kokių dar yra nuomonių Todėl manau, kad mes dabar turėtume tęsti darbą, kurį nutraukėme prieš pertrauką. Žodis - jums, gerbiamoji Premjere. Prašom.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Aš, žinoma, labai prašyčiau neatidėlioti sprendimų dėl Vyriausybės narių - visų penkių kandidatų. Jeigu kyla abejonių dėl pretendentų, tai gal vėliau būtų galima deputatų klube dar konsultuotis. Neužmirškime, kad ir žmonės pakviesti, ir mes vakar dėl jų apsisprendėme. Nederėtų dabar keisti nuomonės.
Pirmininkas. Ačiū. Siūloma toliau svarstyti kandidatūras. Dabar reikėtų patikrinti kvorumą.
Balsai ir salės. Komisijos dar posėdžiauja.
Pirmininkas. Gal reikėtų paraginti, kad greičiau baigtų. Prašom.
V. ŽIEMELIS (Raguvos rinkiminė apygarda). Neaišku, kiek komisijos dar posėdžiaus, todėl pasiūlyčiau priimti E. BiČkausko pasiūlymą ir nutarti, koks turėtų būti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Mes, suprantama, Konstitucijos pataisos priimti negalėsime, kadangi reikia dviejų trečdalių deputatų balsų, bet preliminariai pasitarti galime.
Pirmininkas. Pasiūlymas yra vertas dėmesio, tiktai negerai, jei pradėsime kitą darbą, nebaigę ankstesnio. Gal vis tiktai palaukime dar, kol ateis deputatai.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Pritariu deputato V. Čepaičio pasiūlymui ir noriu priminti mūsų susitarimą, kad prieš svarbius klausimus, о Vyriausybės formavimas yra labai atsakingas etapas, reikia ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Tuo tarpu nuomonės daugeliu atvejų yra priešingos. Todėl šiandien, kai nebėra būtinumo karštligiškai skubėti, siūlau ramiai apsvarstyti likusių Vyriausybės narių tvirtinimą. Dar kartą pritardamas V. Čepaičio pasiūlymui, prašau skelbti pertrauką. Ir prašau šį pasiūlymą pateikti balsavimui. Aš dar noriu pasakyti, kad mes skubėdami, nejausdami atsakomybės už ateitį, galime padaryti rimtų klaidų.
Pirmininkas. Prašom.
Balsas ir salės. Galima pareikšti kelias mintis?
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Sąjūdžio klubas yra atviras deputatų klubas. Į jį ateina visi, kas nori. Kodėl mes turėtume rinktis į kitą salę? Tad tarkimės čia. Jeigu reikia, pertraukime transliaciją. Būsime visi kartu, sužinosime kitos pusės nuomonę. Nereikės mums be reikalo gaišti laiką.
Pirmininkas. Kas nori kalbėti? Prašom, deputate.
R. RUDZYS (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke! Šiandien į dienotvarkę naujų klausimų neįtraukime, о turėdami laiko, grįžkime prie vakar pradėtų svarstyti deputatų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo laikinų nuostatų. Jeigu iki pertraukos pavyktų patvirtinti nuostatus, tai bent vieną darbą baigtume. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pasiūlymas aiškus. Daugiau norinčių pasisakyti nematau. Taigi turime keletą sumanymų. Bet dėl to, kad salėje nėra daug deputatų, negalime imtis atsakomybės ir spręsti, ką toliau darysime. Aš manyčiau, kad nevertėtų svarstyti deputatų materialinio ir socialinio aprūpinimo klausimo, nes jis vakar buvo blogai paruoštas. Mano nuomone, mes turėtume daryti tai, ką esame pradėję šiandien, t. y. svarstyti kandidatūras. Ar reikia dėl to kokios nors bendros nuomonės - balsuoti? Tačiau nėra kvorumo.
A. SAKALAS (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke! Kadangi vis dar negrįžta deputatai iš komisijų posėdžio, reikia, matyt, jų palaukti. Naujo darbo imtis nėra prasmės. Todėl padarykime bent trumpą pertraukėlę, bet likime salėje.
Pirmininkas. Pritariu. Palaukime dar kelias minutes.
Pertrauka
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.
Pirmininkas. Komisijos labai ilgai tarėsi, bet, regis, jau atėjo į posėdį. Gerbiamieji deputatai, S. Kropai ir K. Uoka, jūs prašėte pertraukos pasitarti. Prašome pranešti apie konsultacijų rezultatus. Kas iš jūsų pirmas kalbės dėl gerbiamo A. Dobravolsko kandidatūros? Jeigu sutarta, žodis suteikiamas deputatui V. P. Andriukaičiui. Žurnalistus prašom netrukdyti dirbti. Prašau, gerbiamasis deputate.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda).. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija svarstė gerbiamojo pretendento kandidatūrą, susipažino su juo. Nuomonės dėl kandidatūros nesutapo: ,,už" paskyrimą ministru balsavo du, vienas susilaikė, penki balsavo „prieš". Vienas iš balsuotojų „prieš" savo poziciją motyvavo tuo, kad A. Dobravolsko koncepcija neatitinka jo ir Darbininkų sąjungos programos. Be to, deputatų nusistatymui įtakos turėjo tai, kad kandidatas dirbo LKP Centro Komitete. Pretendentas šį savo žingsnį aiškino noru pagerinti gyvenimo sąlygas. Jis šiuo metu gyvena Vilniuje, Turistų gatvėje, bendrabutyje, vieno kambario bute su keturiais mažais vaikais. Pritariantys siūlymui skirti kandidatą ministru teigiamai atsiliepė apie jo kompetetingumą, reformatoriškas idėjas. Tokiu, būdu nuomonės šioje komisijoje išsiskyrė.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S.Kropas.
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos, pretendento A. Dobravolsko kandidatūra dar kartą buvo svarstyta trijų—Biudžeto, Ekonomikos. ir Savivaldybių komisijų pasitarime. Visos trys komisijos laikosi vieningos nuomonės ir palaiko šią kandidatūrą. Ačiū už dėmesį..
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Uoka kelia ranką.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Deputatas V. P. Andriukaitis netiksliai nusakė motyvus. Noriu pakartoti juos. Gerbiamasis pretendentas laikosi nuostatos padaryti labdaros organizacijas Respublikoje valstybinio socialinio draudimo sistemos konkurentais. Mums tai atrodė netikslinga. Antra, mokesčių politika pagal gerbiamojo pretendento koncepciją turėtų būti daugiapakopė. Toks požiūris neatitinka Sąjūdžio rinkiminės platformos ir Lietuvos darbininkų sąjungos programos. Be to, neišgirdome kandidato koncepcijos darbo užimtumo srityje.
Pirmininkas. Ačiū. Kviečiame gerbiamąjį pretendentą. Primenu, kad mes tarėmės, kad klausimams pateikti bus skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Ar gali deputatai oficialiai patvirtinti tokį nutarimą? Kokią siūlote išeitį? Neriboti laiko klausimams? Prašau pirmiausia balsuoti už tai, kad ribotume laiką. Prašau dar nebalsuoti, aš pasakysiu kada. Jeigu nuspręsime riboti laiką, tada nutarsime, kiek minučių skirti klausimams. Kas už tai, kad, ribotume laiką klausimams, prašau paspausti žalią mygtuką? Prašau visus deputatus paspausti kokį nors mygtuką. Kvorumas yra,, rezultatas aiškus. Dauguma deputatų pritaria minčiai riboti laiką. Buvo pateiktas pasiūlymas tam skirti 20 minučių. Ar kas nors. nori pasiūlyti kitokią laiko trukme? Girdžiu dar vieną sumanymą - tam skirti pusvalandį. Kas už tai, kad skirtume klausimams pateikti 20 minučių, prašau paspausti žalią mygtuką, kas už tai, kad pusvalandį—raudoną? Pabandykite paspausti dar kartą: per vėlai paskelbiau balsavimo pradžią. Ar gerbiamieji deputatai spaudžia tik savo mygtukus? Na, ką gi, dviejų balsų persvara klausimams nutarta teikti ne daugiau kaip pusvalandį.
J. TAMULIS. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate J. Tamuli, aš manau, kad jums reikėtų pasikalbėti su Mandatų ir etikos komisija.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, kad nereikėtų spręsti tokių klausimų ir į reikalą žiūrėti truputį rimčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs dėl balsavimo?
J. TAMULIS. Taip, būtent dėl to balsavimo. Vakar, atrodo, buvo iškilęs kitas klausimas ir ne vieną kartą. Berods sutarėme, kad deputatai turi teisę pateikti tiek klausimų, kiek, jų nuomone, reikia. Dabar mes vėl grįžtame prie to paties reikalo. Juk vieni deputatai principingesni, kiti mažiau reiklūs. Gal baikim šituos ... (negirdėti).
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, nelabai supratau jūsų posakį.
J. Tamulis. Posakis yra labai paprastas. Klausimus turi teise pateikti kiekvienas, kuris mano, kad į tokį klausimą būtina sulaukti atsakymo. Šitą teisę riboti yra mažų mažiausiai... (nesigirdi).
Pirmininkas. Ačiū, ačiū, jūsų pamokymas parlamentui yra vertingas. Prašom prisistatyti, gerbiamasis pretendente. Prašau.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, mes nusprendėme, kad laiką reikia riboti. Tačiau balsams pasiskirsčius apylygiai, galima pretendentus klausinėti ilgiau. Sutinkame su tuo. Prašau, gerbiamasis pretendente.
A. Dobravolskas. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Norėčiau pradėti nuo to, ką pirmiausia išgirdau šitoje salėje—apie mano koncepciją. Aš komisijoje išdėsčiau ne ministerijos, kurios ministru nesu, о būtent savo koncepciją. Aš negaliu dėstyti ministerijos koncepcijas. Ir aišku, mano samprotavimai negali sutapti su Darbininkų sąjungos koncepcija, kadangi jos su niekuo nederinau. Be to, tai yra mokslininko mintys. Realus socialinės rūpybos klausimų tvarkymas, žinoma, daug priklausys ne nuo mano, kaip mokslininko, koncepcijos, о nuo politinio proceso, nuo santykių su gerbiamojo K. Uokos vadovaujama sąjunga. Aš taip manau. Ir dar norėčiau pridurti, kad ne visiškai teisingai buvo interpretuota tai, ką aš pasakiau. Aš kalbėjau ne apie pakopinę mokesčių sistemą, о apie pakopine socialinio aprūpinimo sistemą valstybės, vietinės savivaldos ir įmonių, įstaigų, organizacijų lygyje. Taip yra numatyta viename iš įstatymo projektų. Aš manau, yra labai gerai, kad vienoje deputatų komisijoje dauguma balsavo prieš mano kandidatūrą. Tai leis atsakingiau priimti sprendimą dėl ministro skyrimo. Aš deputatams pasakiau, kad nesiveržiu į šį postą. Sutikimą daviau tik todėl, kad man pasakė, jog tinkamesnės kandidatūros gerbiamoji K. D. Prunskienė nerado. Aš nežinau, gal galima rasti. Bet tik dėl to aš sutikau šiandien čia ateiti. Jeigu bus klausimų, aš pasiryžęs į juos atsakinėti. Nežinau, ar aš turėčiau dėstyti savo koncepciją, nes mano kandidatūra nebuvo palaikyta pagrindinėje komisijoje.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputatas J. Šimėnas prašė patikslinti jūsų požiūrį dėl žmonių užimtumo problemos. Arba prašau suformuluoti klausimą tiksliau.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
A. Dobravolskas. Atsiprašau, aš turbūt tiesiog pamiršau į tą klausimą atsakyti. Problemos sprendimas pirmiausia priklausys nuo to, kokia ministerija bus įgaliota rūpintis darbo klausimais. Jeigu tai bus pavesta Ekonomikos ministerijai, tai Socialinės rūpybos ministerijai netektų rūpintis šiomis problemomis. Todėl aš nekalbėjau apie tuos klausimus, galvodamas, kad tai bus Ekonomikos ministerijos funkcija. Manau, kad ministerija, kuri aprūpina žmones darbu, turėtų rūpintis ir bedarbiais. Na, о kitu atveju nedarbo klausimai bus sprendžiami per nedarbo draudimą taip, kaip tai daroma pasaulyje. Aš taip tą problemą įsivaizduoju, bet nepretenduoju šiandien į paskutinį žodį.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamieji deputatai, pateikti klausimų. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pateikti tą patį standartinį anketinį klausimą, kurio ir visų kitų klausiau: nuo kurių metų jūs esate Komunistų partijos narys.
A. Dobravolskas. Nuo kurių metų? 0, čia reikia prisiminti. Nuo 1981 metų, man atrodo, taip.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai. Daugiau klausimų neturite? Štai ką reiškia ilgai pasiginčyti dėl klausimams skirto laiko normos. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Prašau, kas nori pasisakyti? Prašau pasiruošti balsuoti. Jūs norite pasisakyti? Prašom.
K. UOKA (Rokiškio rinkiminė apygarda). Iš šios tribūnos noriu išsakyti keletą pageidavimų. Mes kuriame naują valstybe, kurioje būtų įtvirtinti visi galimi socialinės žmonių apsaugos modelio variantai. Labai norėtųsi, kad toje valstybėje įsitvirtintų socialinės santarvės ir partnerystės idėja. Sis ministro postas Lietuvos darbininkų sąjungai yra labai svarbus. Visi suprantate, kad galimų ekonominių sunkumų didžiausia našta teks darbininkams. Todėl norėtume, kad svarstant kandidatūras į šį postą, vis tik būtų atsižvelgta į kol kas vienintelės darbininkų organizacijos Lietuvoje interesus. Aš neatmetu galimybės, kad Lietuvoje įsikurs daugiau ir kitokių, negu Lietuvos darbininkų sąjunga organizacijų. Bet kol kas mes esame vieninteliai, ir vardan socialinės partnerystės idėjos norėtume ministro poste turėti sau priimtiną žmogų, о būtent—humanitarą. Juo labiau, kad dabartinė Vyriausybės sudėtis, mūsų nuomone, yra perdėm technokratiška. Reikėtų daugiau humanitarų, turinčių praktinės veiklos patirtį ir bent minimumą sugebėjimų bendrauti su darbininkija. Toks būtų mūsų pageidavimas. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS (Druskininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, jeigu mes norime realiai įgyvendinti protingą socialinių garantijų sistemą, kviečiu balsuoti už gerbiamąjį kandidatą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Sakalas. Prašau.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš darbininkų nenorėčiau priešpastatinėti valstiečiams, inteligentams, tarnautojams. Todėl, manyčiau, kad išskirti darbininkų klase— tai būtų jau atgyvenęs modelis. Aš norėčiau, kad šitas ministras vienodai rūpintųsi visais žmonėmis, о ne vien tiktai darbininkais. Todėl nesutinku su gerbiamojo K. Uokos argumentais, kad kandidatūra būtinai turi būti priimtina darbininkams. Aš manau, kad ji turi būti priimtina visiems. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Terleckas.
V. Terleckas (Pilies rinkiminė apygarda). Aš taip pat palaikau gerbiamojo A. Dobravolsko kandidatūrą į šį postą. Kviečiu balsuoti už jį dėl to, kad žmogus yra doras, sąžiningas, mokslininkas. Turi koncepciją, ir jo metodologinė pozicija grindžiama ne kai kurių vienų klasių, grupuočių, о visų Respublikos žmonių interesų gynimu. Tai labai svarbu. Iš istorijos žinome, kokias pasekmes turėjo darbininkų klasės iškėlimas. Ir dar vienas reikalas. Man labai nemaloniai atrodo priekaištas kandidatui ar pretendentui dėl to, kad jis teisybę pasakė, kodėl nuėjo dirbti į vieną ar kitą įstaigą. Atrodytų, kad būtų buvę geriau, jog jis nebūtų to padargs. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
Pirmininkas. Ačiū. Ar dar kas nors norėtų pasisakyti? Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda).Aš iš dalies pritariu prieš mane kalbėjusio deputato pozicijai ir jo pasiūlymui, nes mes, tvirtindami pretendentą į ministro postą, turbūt tvirtiname ne biografiją ir ne diplome įrašytą specialybę. Visų pirma mes turime tvirtinti žmogų, jau šį tą šioje srityje nuveikusį. Taigi aš kviesčiau kolegas žiūrėti į žmogų, о ne į popierių.
Pirmininkas. Dėkojame. Daugiau niekas nesiruošia kalbėti? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis A. Dobravolskas būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės rūpybos ministru?
BALSŲ skaičiuotojas. 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ skaičiuotojas. 7.
Pirmininkas. Kiek susilaikė?
BALSŲ skaičiuotojas. 25.
Pirmininkas. Kas nebalsavo? Patikrinsime kvorumą. Prašau pakelti mandatus.
BALSŲ skaičiuotojas. Dalyvauja 102 deputatai.
Pirmininkas. Kvorumas yra. Dauguma balsavo už gerbiamojo A. Dobravolsko kandidatūrą. Jūs patvirtintas ministru. Sveikiname. (Plojimai.) Gerbiama Ministre Pirmininke, ar jūs galite pristatyti kitą kandidatą?
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl ryšių ministro paskyrlmo. Diskusijos. Kandidato kalba
K. D. PRUNSKIENĖ (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, siūlau kandidatą tapti Ryšių ministru. Vytautas Jonas Kuzma gimė 1939 т., Kaune, lietuvis, baigė Leningrado Elektrotechnikos ryšių institutą, inžinierius, LKP narys. Nuo 1957 metų įvairiose pareigose dirbo Ryšių ministerijoje. Nuo 1985 iki 1986 metų buvo Lietuvos Ryšių statybos tresto vyriausiasis inžinierius, о nuo 1986 metų iki dabar—Lietuvos ryšių ministras. Kandidatūras svarstėme ilgai. Komisijos taip pat supažindintos su pretendentu. Aš siūlau gerbiamą Vytautą Joną Kuzmą patvirtinti Lietuvos Respublikos ryšių ministru. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau klausti. Klausimų nėra? Dėkojame. Komisijų išvados? Gerbiamasis deputate K. Antanavičiau, ar jūs pateiksite komisijų išvadą?
K. ANTANAVIČIUS (Statybininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamojo pretendento į ryšių ministro postą kandidatūrą svarstė keturios—Biudžeto, Savivaldybių, Agrarinė ir Ekonomikos komisijos. Mes, pasikeitę nuomonėmis, pateikę klausimus, nusprendėme, kad remsime būsimo ryšių ministro kandidatūrą. Mes manome, kad gerbiamasis V. J. Kuzma yra tinkamas šioms pareigoms. Deputatai, tiesa, nebuvo visiškai vieningi. Kai kurie komisijų nariai nepritarė šiai kandidatūrai. Tačiau didesnė dauguma parėmė gerbiamojo J. V. Kuzmos - kompetentingo specialisto, žinančio dabartinę ryšių būklę, suvokiančio, kaip plėsti ryšių sistemą, kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS (Antakalnio rinkiminė apygarda). Mes taip pat svarstėme šią kandidatūrą ir pastabų dėl pretendento etikos jam dirbant ryšių ministru neturime. Manome, kad kandidatūra yra tinkama.
Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija svarstė šį klausimą ir norėtume pareikšti, kad nepritariame šiai kandidatūrai. Mes turėtume suprasti, kad šiuo laikotarpiu tai yra labai atsakingas postas. Deja, mes pakankamai nepažįstame deputato, kad jam galima būtų patikėti šį postą.
Pirmininkas. Pretendentą jūs turėjote galvoje?
Z. Vaišvila. (Ventos rinkiminė apygarda). Kandidatą, atsiprašau. Mūsų komisija reiškia nuomonę, kad per daug" skubama. Kyla pavojus priimti neatsakingus sprendimus, о ро to mes tą atsakomybę turėsime jausti už visą Vyriausybę. Šio taip neparuošto klausimo mes negalime svarstyti. Ir išvis nebeaišku, kokios politinės jėgos siūlo kandidatus. Mūsų komisija tam nepritaria. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas G. Šerkšnys.
G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Mūsų komisija nesvarstė šios kandidatūros.
Pirmininkas. Kitų komisijų atstovai. Deputatas V. Čepaitis..
V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Piliečių teisių komisija taip pat nesvarstė šitos kandidatūros.
Pirmininkas. Ministrė Pirmininkė.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda).. Turiu pasakyti, kad ne kažkokios politinės jėgos, о aš siūlau šią kandidatūrą. Ryšių ministras yra vertinamas pagal atliktą darbą. Rimtų pretenzijų jam negalime pateikti. Gerbiamojo Z. Vaišvilos pastabą, kad kandidatas yra nepažįstamas, negaliu laikyti pagrįsta. Jeigu man tektų siūlyti kitą kandidatą, su kuriuo susipažinčiau. prieš dieną kitą, taip pat būtų labai sunku imtis atsakomybės. Taigi aš noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad nepakankamas ministro pažinojimas vargu ar yra rimtas argumentas atmesti jo kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis pretendente.
V. J. Kuzma. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, pirmiausia aš norėčiau padėkoti Ministrei Pirmininkei ir toms komisijoms, kurios pareiškė pasitikėjimą manimi. Taip pat norėčiau trumpai išdėstyti tą programą, kurią aš, būdamas ministru, vykdyčiau. Šiandien pats svarbiausias klausimas—mūsų tarptautinių ryšių atstatymas. Sis klausimas liečia ir juridinius ir techninius klausimus. Jeigu techninius sprendimus galima rasti gana nesunkiai, tai juridinė šio reikalo pusė yra gana sudėtinga. Tam, kad galima būtų su kitomis valstybėmis vykdyti tarptautinius pašto, telefono-telegrafo mainus, reikia, kad Lietuvos nepriklausoma valstybė būtų pripažinta Pasaulinėje pašto sąjungoje ir Tarptautinėje elektros ryšių sąjungoje. Tai yra pirmas uždavinys, kurį spręsčiau kartu su Ministrų Taryba ir Užsienio reikalų ministerija. Atstačius naryste šiose sąjungose, reikėtų žengti kitus žingsnius. Vienas iš labai svarbių mūsų Respublikos suvereniteto požymių būtų pašto ženklų leidimas. Kaip žinia, pirmas pašto ženklas, paskelbus Lietuvos nepriklausomybe, buvo išleistas maždaug po 10 mėnesių, t. y. 1918 metų gruodžio 27 d. (kiti šaltiniai nurodo gruodžio 24 dieną). Šiuo metu būtina techniškai ruoštis pašto ženklų leidimui. Reikia pasakyti, kad kai ką jau esame padarę. Daug mums padėjo Lietuvos filatelistų draugija.
Kitas svarbus klausimas—reikia gauti tuos radijo dažnumus, kuriais ir šiandien naudojasi Lietuvoje. Tarybų Sąjunga Lietuvos radijo mėgėjams grąžino šaukinį, kuris naudotas nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau šiandien visi dažnumai yra visiškoje Tarybų Sąjungos žinioje. Savarankiškas radijo, televizijos stoties atidarymas šiandien juridiškai yra neįmanomas.
Vystantis rinkos ekonomikai, formuojantis naujiems ekonominiams santykiams, iškils būtinumas kurti informatikos tinklus. Reikės sukurti tokių ryšių tinklų infrastruktūrą. Taip pat labai svarbu priimti Ryšių įstatymą, kuriame galima būtų sureguliuoti santykius tarp įvairių žinybų, išspręsti kitus klausimus. Būtina labai rimtai peržiūrėti mūsų ryšių ekonominę politiką. Ryšių plėtojimui iki šiol naudojame dalinio dalyvavimo lėšas, jas gauname iš žemės ūkio, kitų organizacijų. Manau, kad tiktai per naujus tarifus, per naujus ekonomiškai pagrįstus tarifus galima realiai išspręsti ryšių vystymą. Tiek trumpai galėčiau pasakyti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. R. Survila.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, užsidegus namui, arba susirgus vaikui iki telefono kaimo žmogui tenka vykti 3—5 kilometrus. Tokių vietų— ne viena. Kaip atsitiko, kad per pastaruosius dešimtmečius, likus iki amžiaus pabaigos 9 metams, ryšiai kaime tebėra tokioje apverktinoje būklėje?
V. J. KUZMA. Nėra abejonės, kad ryšiai pas mus išvystyti nepakankamai. Be to, padėtis kaime yra žymiai blogesnė. Tai paaiškinama tuo, kad nuolatos trūko materialinių išteklių, о kaime įrengti telefoną kainuoja maždaug 3—4 kartus brangiau kaip mieste. Tačiau reikia pasakyti tai, kad telefono abonentų skaičius Respublikoje didėja. Per pastaruosius metus Lietuvoje telefonų skaičius padidėjo maždaug 200 tūkstančių. Tai maždaug sudaro trečdalį šiuo metu veikiančių aparatų.
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ačiū. Aš neturėjau klausimų, bet eilę vis dėlto užėmiau. Gerbiamasis ministre, kai nušvinta laimė nuvažiuot tūkstantį kilometrų į Vakarus, tai iš bet kurio automato gali paskambinti, tarkim, žmonai ar giminaitei. O kada likimas nuveda bent šimtą kilometrų į Rytus, tai jau niekur neprisiskambinsi. Ar jūs negalėtumėt palyginti dabartinę situaciją Lietuvoje su kitomis socialistinėmis respublikomis Rytuose ir trumpai nušviesti realią perspektyvą, kaip vis dėlto mūsų ryšiai galėtų būti išvystyti, kad jie taptų iš tikrųjų patogūs gyventojams. Ačiū už dėmesį.
V. J. Kuzma. Aš pradėsiu nuo palyginimo su Vakarais. Pereitą savaitę lankiausi Danijoje, kuri savo plotu yra truputėlį mažesnė už Lietuvą, bet daugiau turi gyventojų Telefonų skaičius vienam šimtui ar tūkstančiui gyventojui ten yra maždaug tris kartus didesnis negu Lietuvoje. Bet galime paminėti ir kitą šalį, mūsų kaimynę Lenkiją, kur telefonų skaičius šimtui ar tūkstančiui gyventojų yra maždaug 5 kartus mažesnis negu pas mus. Lyginant su išsivysčiusių šalių ryšių lygiu Lietuva atsilieka. Bet jeigu gretinsime su kai kuriomis Rytų Europos šalimis, tai Lietuva pirmauja, tarp jų lyginant ir su Tarybų Sąjunga. Ateityje viskas priklauso nuo lėšų ir materialinių išteklių, kuriuos turėsime. Šiandien vieno telefono įrengimas mieste kainuoja maždaug 8—9 šimtus rublių, о kaime - apie 2 tūkstančius. Telefono įvedimas vienkiemiuose ir į kitose atokiose vietose atsieina dar brangiau. Todėl plėtojant ryšius pirmiausiai reikia kainų politiką sutvarkyti taip, kad telefono įrengimas būtų ekonomiškai naudingas. Tai viena. Antras momentas, reikia šią veiklos sferą būtinai privatizuoti. Įrengiant alternatyvinius ryšių ir informatikos tinklus atsirastų galimybė čia spartinti rinkos santykius.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, baigiasi antra nepriklausomos Lietuvos gyvavimo savaitė. Tačiau nuėjęs į ryšių skyrių ir nusipirkęs voką bei pašto ženklą, aš supratau, kad jūs, kaip ministras, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dar nepripažinote. Ką tai galėtų reikšti?
V. J. Kuzma. Aš suprantu jūsų klausimą taip, kad dar nėra pas mus išleistų savo pašto ženklų.
S. Pečeliūnas. Ne. Aš noriu pakomentuoti klausimą. Kai valstybė skelbia nepriklausomybę, ant pašto ženklų jau kitą dieną atsiranda naujas antspaudas. Nepriklausoma Lietuva, tokie tai metai, toks mėnuo, tokia diena. Kol kas tiktai filatelistai jus aplenkė ir ant vokų uždėjo antspaudus. Ant ženklų jie neturi teisės dėti, tai jūsų prerogatyva.
V. J. Kuzma. Su šia pastaba visiškai sutinku.
S. Pečeliūnas. Ar rytoj mes galėsime nusipirkti pašto ženklus su antspaudu?
V. J. Kuzma. Rytoj?
S. Pečeliūnas. Na, sakykim, pirmadienį, arba antradienį. Vadinasi, mūsų ryšių ministras Lietuvos nepriklausomybę pripažįsta, praėjus daugiau kaip dviem savaitėms. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Mano klausimas liečia lenkų, gyvenančių Lietuvoje, reikalus, tačiau yra aktualus ir lietuviams. Po salę klaidžioja raštas, kurį pasirašė daugiau, kiek man teko matyti, kaip 60 deputatų. Kalbame apie lenkų televizijos programos retransliavimą Lietuvoje. Aš taip pat šį raštą pasirašiau ir norėčiau jūsų labai konkrečiai paklausti. Kokios yra techninės galimybės, kiek laiko ir pinigų prireiktų tokį pageidavimą įvykdyti? Tai labai neramina ir mano rinkėjus, ir daugelį kitų žmonių.
V. J. Kuzma. Techninės galimybės rodyti Lenkijos televiziją yra. Bet prieš tai reikia pasirašyti tarpvalstybinį susitarimą.
P. Giniotas (Žardininkų rinkiminė apygarda). Mane domina toks opus klausimas, kaip telefoninių pokalbių pasiklausymas. Kaip žinia, dabar Saugumo komitete yra specialios automatinės stotys, kurios prijungtos prie ryšių sistemos ir klausomasi pokalbių. Klaipėdoje, mūsų apytikriu paskaičiavimu, gali būti klausomasi 20 tūkstančių telefono aparatų. Taip pat yra žmonės, kurie automatinėse telefonų stotyse tuo nuolat užsiima. Koks požiūris į šituos žmones ir kada jie liausis veikę?
V. J. Kuzma. Pirmiausia, aš negaliu pasakyti jums, kas yra Saugumo komitete. Aš jame nesilankau. Toliau. Be abejo, šiandien bet kokiam ryšių tinkle yra techninės galimybės pasiklausyti pasikalbėjimus. Aš galėčiau išvardinti 15—16 taškų, kuriuose galima tai padaryti.
Ryšių darbuotojai, kurie priimami į darbą, duoda pasižadėjimą, kad saugos ryšių paslaptis. Apie kitus darbuotojus, apie kitas pasiklausymo priemones reikia teirautis kitur. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas J. Beinortas.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Aš noriu kolegos klausimą tęsti kiek kitokiu aspektu. Prašome negalvoti, kad tai yra asmeninis priekaištas jums. Norėčiau vis dėlto išgirsti apie dabartinės, tiksliau, iki šiol buvusios Lietuvos Ryšių ministerijos bendradarbiavimą su Valstybėse saugumo komitetu tikrinant korespondenciją. Ar tai buvo daroma kolegialiai, sutartinai, ar kokiu nors kitų jėgų nurodymu?
V. J. Kuzma. Į tą klausimą galiu atsakyti maždaug taip pat, kaip aiškinau, prieš tai klausiusiam deputatui: ryšių darbuotojai tokiais darbais neužsiima. Aš, kaip ministras, tikrai apie tai nežinau.
J. Beinortas. Vadinasi, jūsų ministerija netrukdo kitoms žinyboms pažeisti korespondencijos neliečiamumo principą?
V. J. Kuzma. Ne, ne tai, kad netrukdo. Aš tiesiog negaliu pasakyti apie tai, aš tik sakau, kad šitie atvejai man nežinomi.
Pirmininkas. Deputatas M. Arlauskas, taip? 0, atsiprašau, P. Poškus.
P. Poškus (Pabiržės rinkiminė apygarda). Lietuvos kaimo pakelėse ir laukuose gausu ryšių linijų stulpų, kurie labai apsunkina žemės dirbimą. Ko tikėtis, kada jie bus likviduojami, kada ryšių linijoms imsitės naudoti kabelius?
V. J. Kuzma. Šiais metais bus baigta jungiamųjų linijų į kaimo telefono stoteles statyba. Liks abonentinės linijos, kurių, be abejo, yra gana daug. Jos palaipsniui bus mažinamos. Tačiau tam reikia materialinių išteklių, lėšų.
Pirmininkas. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente. Pradėjom sunkų ir atsakingą nepriklausomybės įtvirtinimo procesą. Ryšių sistemos savarankiškumas yra viena iš mūsų nepriklausomybės sąlygų. Norisi tikėti, kad jūsų pilietinė pozicija yra tokia, kokios dabar tikisi visa lietuvių tauta. Tačiau man yra žinoma (čia yra gana sunkus klausimas), kad jūsų artimiausių šeimos narių pažiūros neatitinka lietuvių nepriklausomybės siekių. Kaip jūs galėsite suderinti, tiksliau, ar neturės įtakos jūsų šeimos nariai jūsų apsisprendimui lemiamu Lietuvai momentu?
V. J. Kuzma. Pirmiausia esu tiesiog priblokštas šito klausimo, kadangi suprantu, kad mano šeimos nariai, mano žmona...
Pirmininkas. Jūs galite neatsakyti į šitą klausimą, gerbiamasis pretendente.
V. J. Kuzma. Ne, aš kaip tik noriu atsakyti į šitą klausimą. Jeigu galima, žinoma. Mano šeima - tai mano žmona ir mano vaikai. Mano žmona yra tokia pati lietuvė, kaip ir aš. Niekad gyvenime nepriklausė jokiai partijai. Tegu atleidžia man, bet labiau apolitiškesnio žmogaus, kaip ji, aš gyvenime turbūt nesu sutikęs. Mano sūnus yra Lietuvos veterinarijos akademijos IV kurso studentas ir, kiek žinau, mokosi gydyti gyvulius, о politika nesidomi. Galbūt blogai. Mano dukra yra 17 metų ir yra Vilniaus 9-osios vidurinės mokyklos moksleivė. (Salėje triukšmas.) Jūs pateikėte klausimą, о aš į jį sąžiningai atsakau. Pagal savo asmeninius įsitikinimus, patikėkit man, aš turėčiau pakankamai drąsos neiti į šią tribūną, jeigu nepritarčiau Lietuvos nepriklausomybei. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate S. Malkevičiau!
E. GENTVILAS. (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Noriu pasiteirauti gerbiamojo pretendento į ministrus, kiek jūs mokate užsienio kalbų?
V. J. Kuzma. Aš galiu susikalbėti buitinėm temom vokiškai, bet prastokai. Tai iš tikrųjų yra didelis trūkumas. Aš tai sakau visiems. Stengiuosi šią spragą pašalinti.
A. K. LEŠČINSKAS. (Radviliškio rinkiminė apygarda). Manote, kad ryšiai yra valstybės monopolis, ar įsivaizduojate deprivatizacijos procesą? Jeigu taip, tai kokiose srityse?
V. J. Kuzma. Nekelia abejonės, kad valstybės monopolis tam tikrose šakose - tarptautiniuose, taip pat tarpmiestiniuose telefono-telegrafo ryšiuose - išliks. Bet aš įsitikinęs, kad deprivatizacija būtina, nes kitaip mes tikrai neišspręsime daugelio problemų. Manau, kad gali būti pirmiausiai demonopolizuotos miestų telefono stotys, specialūs integraliniai ryšių tinklai, skirti aptarnauti įvairioms verslo organizacijoms. Ačiū. Aš turiu vieną gerbiamųjų K. Sajos ir S. Šaltenio klausimą.
Pirmininkas. Tai bus paskutinis klausimas, mes jį turėsime galvoje. Kieno dabar eilė? Deputatas E. Grakauskas, prašau.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, jūs jau girdėjote deputato mintis apie labai prastą ryšių sistemą kaime. Prašom pasakyti, ar jūs žinote, kad nuo 1967-ųjų metų tebegalioja Ministrų Tarybos nutarimas, pagal kurį tam tikrą paramą plėtojant ryšius turi teikti kolūkiai, tarybiniai ūkiai. Tačiau ir įkainiai, ir paslaugos per tam tikrą laiką nepasikeitė, о ryšių sistemos tarifai gerokai padidėjo. Ryšium su tuo prašyčiau pasakyti, kaip, jūsų nuomone, būtų galima pagerinti ryšių sistemą kaime.
V. J. Kuzma. Ačiū, labai sudėtingas klausimas. Aš galėčiau pridurti, kad per tą laiką 3—4 kartus išaugo ryšių įrenginių kaina. Mes visi esame bendros ekonominės betvarkės ir iškreiptų ekonominių santykių nelaisvėje. Kol jos neatsikratysime, negalime tikėtis, kad sugebėsime žengti pirmyn.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
B. LUBYS (Neries rinkiminė apygarda). Norėčiau palaikyti gerbiamąjį kandidatą, nes pastaruoju metu tenka susidurti su konkrečiais ryšių plėtojimo klausimais. Nuolatos jaučiame pretendento paramą, ypač kuriant tarptautines ryšių linijas. Šiuo momentu baigiame sutvarkyti tarptautinį teletaipą ir telefaksą. Tai sudėtingas darbas, kuriuo teko rūpintis kartu su gerbiamuoju kandidatu. Galiu paliudyti jo aukštą profesionalizmą, žmogiškumą, ištvermę, kantrybe, atkaklumą. Agituoju už šį kandidatą. Ačiū.
Pirmininkas. Labai gaila, gerbiamasis deputate, kad jūs išnaudojot dalį laiko, skirto klausimams. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. (Girstupio rinkiminė apygarda). Aukščiausiojoje Taryboje aš atstovauju ne tik savo rinkėjams, bet ir Lietuvos kompiuterininkų sąjungai. Džiaugiuosi, kad jūs pradėjote kalbėti apie informacinius ryšius. Tačiau, norint kurti informacinę sistemą ir bent šiek tiek didesniu greičiu perduoti informaciją, būtina žymiai pagerinti mūsų ryšių kokybę. Kokių priemonių jūs žadate imtis ir kada tai bus galima padaryti? Tai yra vienas klausimas. Antras klausimas.
Pirmininkas. Antrą klausimą pateiksite vėliau.
V. J. Kuzma. Ačiū. Šių priemonių mes imamės nebe pirmi metai. Apie tai byloja ir tokie faktai: šiandien maždaug 60 procentų respublikos ryšių kanalų yra skaitmeniniai, о iš viso mes turime maždaug apie 2 milijonus kanalo kilometrų. Iš jų 60 procentų yra skaitmeniniai kanalai. Su firma „Alkatel", pasauliniu koncernu, jau ruošiame techninius ekonominius paskaičiavimus kurti tokį ryšių tinklą, kurio dėka prie kiekvieno abonento (šiandien yra apie 150 paraiškų), galėtume prijungti 64 kilobitus kompiuterinio ryšio paslaugų. Tokių kanalų daugės, tačiau kartu būtina vystyti šviesolaidinį ryšį. Be jo neįstengsime norimu greičiu perduoti informacijos. Jeigu kalbėsime apie šiandienos galimybes, tai galiu pasakyti, kad turime tūkstančio numerių stotį, kurią ir dabar galime naudoti kompiuteriniam ryšiui. Tiesa, perdavimo greitis yra menkas. Tai ateities darbas, ir mes jo jau ėmėmės. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatė L. L. Andrikienė.
L. L. Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas labai trumpas: ar jūsų ministerija ir jūs galite garantuoti Lietuvos piliečių telefoninių pasikalbėjimų, taip pat susirašinėjimų slaptumą? Jeigu taip, kaip jūs, jeigu būsite paskirtas Lietuvos Respublikos ryšių ministru, žadate tai padaryti? Juk ne paslaptis, kad iki šiol piliečių teisė buvo pažeidžiama. Ačiū.
V. J. Kuzma. Aš manau, kad tokios garantijos yra būtinos. Artimiausioje ministerijos kolegijoje mes pasvarstysime, kaip tai užtikrinti. Šiandien sunku pasakyti apie numatomas priemones.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš nebenoriu pateikti tą protokolinį klausimą, kuris ir taip pakankamai aiškus. Norėčiau pasiteirauti kito dalyko. Čia, anketoje, parašyta, kad jūs jau ketveri metai esate ryšių ministras. Ką jūs galėtumėt atsakyti į tokį klausimą: per pastarąjį laiką Lietuvoje vyko turbūt patys svarbiausi mūsų tautai įvykiai. Jūs žinote, kad tuo metu labai daug telefonų Respublikoje prieš tam tikras datas buvo arba visai išjungiami, arba dešimčiai, penkiolikai ir dvidešimčiai minučių nutraukiami pokalbiai, vos išgirdus vieną ar kitą netinkamą valdžiai frazę.
V. J. Kuzma. Aš negaliu pasakyti, kad asmeniškai duodavau tokius nurodymus. Be abejo, tokie faktai buvo, ir mūsų darbuotojai naudojosi taisyklėmis, kurios tada galiojo. Tuo metu buvo kita valstybinė santvarka ir, matyt, tie žmonės vykdė kompetentingų organų nurodymus. Tiek aš galiu pasakyti.
PIrmininkas Deputatas К. Motieka.
K. MOTIEKA. (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš noriu gerbiamojo kandidato paklausti, ar artimiausiomis dienomis esate paruošęs paskelbti viešai, kokias paslaptis savo parašais įsipareigojo saugoti ryšių darbuotojai? Prašau taip pat viešai paskelbti, kur yra tie 15—16 taškų, kur yra galimybė pasiklausyti žmonių pasikalbėjimų telefonais.
V. J. Kuzma. Pasižadėjimo tekstas nėra slaptas.
K. Motieka. Ar jūs esate pasiruošęs artimiausiomis dienomis paskelbti, kokias paslaptis savo parašu įsipareigoja išsaugoti kiekvienas ryšių darbuotojas? Ir galite nurodyti tuos taškus, iš kur galima pasiklausyti žmonių pasikalbėjimų telefonais?
V. J. Kuzma. Jeigu žinočiau tuos taškus, aš apie juos pasakyčiau.
K. Motieka. Bet jūs paminėjote labai aiškų skaičių: 15—16 jums žinomų taškų, jūs pats pasakėte.
V. J. Kuzma. A, taip. Jie yra mūsų tinkle. Tai yra abonentinis krosas, abonentinė dėžutė, magistralinis kabelis. Čia jokios paslapties nėra.
K. Motieka. Ar artimiausiu metu sugebėsite patikrinti visą ryšių tinklą, ir nustatyti, kur gali patekti šita informacija. Ar esate pasiruošęs užkirsti tam kelią?
V. J. Kuzma. Be abejo, tinklas yra labai platus. Prie kiekvienos įrengimų spintos, prie kiekvienos dėžutės, prie kiekvienos linijos neįmanoma pastatyti žmogaus, kuris galėtų kontroliuoti.. Techninių priemonių nustatyti, ar klausomasi pokalbio, neturime.
Pirmininkas. Deputatas A. Ambrazevičius.
A. Ambrazevičius. (Taikos rinkiminė apygarda). Jūs vengiate tiesiai atsakyti į klausimus apie pokalbių pasiklausymą. Jūs, kaip specialistas, be abejo, žinote, kad galima klausytis maždaug iš 15-kos taškų. Bet juk prie kiekvienos automatinės telefonų stoties taip pat yra įrengti specialūs pasiklausymo įrenginiai, apie kuriuos jūsų darbuotojai puikiausiai žino. Aš norėčiau išgirsti jūsų pasižadėjimą, kad per kelias dienas tie pasiklausymo įrengimai bus demontuoti.
V. J. Kuzma. Jeigu tokie pasiklausymo įrenginiai yra, aš kiekvienam mūsų darbuotojui išsiųsiu specialią telegramą, kad juos demontuotų.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, klausimams pateikti nustatytas pusvalandžio laikas baigėsi. Salėje matau tik vieną deputatą, kuris nori klausti. Yra dar vienas klausimas raštu. Deputatas. Z. Vaišvila. .
Z. Vaišvila. (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, atsakydamas į deputato S. Pečeliūno klausimą, jūs patvirtinote, kad pastarųjų dviejų metų laikotarpyje pokalbiai buvo nutraukinėjami. Prašau konkrečiai atsakyti, kokiais įstatymais ar potvarkiais remiantis tai buvo daroma, ir kas tai darė.
V. J. Kuzma. Aš negaliu pasakyti, kas tai darė.
Z. Vaišvila. Atleiskite, jūs pasakėt, kad tai buvo daroma, vadinasi, jūs apie tai žinojote.
V. J. Kuzma. Aš tik pasakiau, kad jeigu tokie faktai buvo, kuriuos paminėjo S. Pečeliūnas, tai taip buvo daroma, remiantis miesto telefonų tinklų taisyklėmis, kurios leidžia nutraukti telefoninius pasikalbėjimus, jeigu jie trukdo rimčiai, ramybei, valstybei ir t. t.
Z. Vaišvila. Labai gaila, kad nepateikėte konkretaus atsakymo. Ačiū.
Pirmininkas. Na, gal tai yra paskutinis klausimas? Gerbiamieji deputatai, ką man daryti?
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Aš, kaip "komisijos pirmininkas, norėčiau pasakyti, kad, iškilus labai daug klausimų, liečiančių žmogaus teises, būtų tikslinga pretendento samprotavimų išklausyti mūsų komisijoje.
Pirmininkas. Ar tai yra jūsų oficialus pasiūlymas?
V. Čepaitis. Taip, toks yra mūsų oficialus pasiūlymas.
Pirmininkas. Prašau pareikšti nuomonę dėl deputato V. Čepaičio pasiūlymo.
S. PEČELIŪNAS (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Ne, aš vis dėlto norėčiau, kad iki galo būtų aišku, ko aš klausiau. Įstatymai garantuoja pokalbių slaptumą, о ministerijos instrukcijos kaip tik leidžia pasiklausyti ir nutraukti pokalbius. Kokiais įstatymais jūs vadovaujatės savo įstaigoje?
V. J. Kuzma. Na, aš manau, kad tai buvo ne vienintelė tų laikų kolizija.
Balsas iš salės. Man, kaip teisininkui, įdomu, kam buvo suteikta teisė klausytis ar nutraukti tuos pokalbius. Kokiais įstatymais buvo remiamasi? Kam suteikta teisė taip elgtis?
V. J. Kuzma. Noriu pasakyti, kad nei aš, nei Ryšių ministerijos vadovybė tokių nurodymų niekam nedavė.
Balsas iš salės. Jūs minėjote taisykles. Prašom paaiškinti, kam suteikta tokia teisė? Kokiai organizacijai, kokiems pareigūnams?
V. J. KuzMa. Taisyklėse tai nenurodyta.
A. JANUŠKA (Tauragės rinkiminė apygarda). Aš primenu deputato V. Čepaičio pasiūlymą, susirinkti klubuose. Be to, aš norėčiau pasakyti, kad derėtų susirinkti abejuose klubuose bei komisijose ir dar kartą šituos klausimus apsvarstyti. Juk sprendimus dėl kandidatų skyrimo ministrais lems ne tik jų kompetencijos lygis, bet ir kiti faktoriai. Siūlau visa tai labai atsakingai aptarti. Dabar reikėtų padaryti pertrauką ir tik po to balsuoti.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar deputatas B. V. Rupeika nori kalbėti šia tema?
B. V. RUPEIKA. (Širvintų rinkiminė apygarda). Taip. Aš manau, kad mūsų pokalbio pretendentai neturėtų klausytis, nors jis kandidatų tiesiogiai neliečia. Atrodo, kad mano kolegos klausimus pateikia ne tam, kas į juos galėtų atsakyti. Todėl aš siūlyčiau sudaryti parlamentinę komisiją problemai ištirti. Dar sesijos pradžioje aš siūliau paleisti Valstybės saugumo komiteto agentūrą. Gaila, kad iki šiol šis pasiūlymas, nors jam pritarė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis, liko neįgyvendintas. Aš mačiau projektą ir stebiuosi, kodėl jis neskelbiamas. Tuo tarpu mes kone tardome specialistą, kaltindami jį veikla, už kurią jis galbūt ir negali atsakyti. Aš neketinu dalyvauti tokioje apklausoje, neturėdamas įrodymų. Todėl siūlau sudaryti parlamentinę komisiją, kuri tirtų tokius klausimus. 0 šiuo atveju siūlau balsuoti, nes jei mes atidėliosime priimti sprendimą, vėliau tai teks padaryti skubotai. Antra vertus, mes išklausėme Ministrės Pirmininkės kandidato apibūdinimą ir nėra pagrindo ja netikėti.
Pirmininkas. Gerbiamasis B. V. Rupeika, jūs kalbėjote ne tik apie svarstomą reikalą. Dėkoju jums. Žodis suteikiamas deputatui Z. Vaišvilai.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Noriu pareikšti nuomone apie balsavimo motyvus. Visų pirma noriu pabrėžti mūsų komisijos išvadą, kad ryšių ministras turi būti visiškai patikimas darbuotojas. Bet jis nežino, kas dedasi šioje žinyboje. Iš pretendento lūpų, deja, neišgirdome atvirų ir nuoširdžių atsakymų. Todėl šio kandidato tinkamumas kelia abejones.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, pretendentas turi vieną klausimą raštu. Be to, kažką nori pasakyti Ministrė Pirmininkė.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Leiskite man dar kartą pareikšti savo nuomonę. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kandidato kvalifikacija nekelia abejonių. Nežinau alternatyvios kandidatūros, ir jeigu jūs esate kitos nuomonės, tai pateikite savo siūlymus. Tai viena. Antra, nemanau, kad dėl buvusių veiksmų galima kaltinti tik buvusį ministrą. Manau, kad mums svarbiausia nustatyti, ar kandidatas į ministro postą vykdys Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai - svarbiausia. Jeigu kyla abejonės, bandykime jas išsklaidyti.
Pirmininkas. Gerbiamasis pretendente, prašau atsakyti į paskutinius pateiktus klausimus.
V. J. Kuzma. Šitas klausimas liečia tuos pačius dalykus, apie kuriuos jau kalbėjau: kaip ir kur dabar vykdoma korespondencijos perliustracija ir telefoninių pokalbių perklausa. Kaip aš žiūriu į tuos procesus ryšių sistemoje, kaip tarnausiu Lietuvai. Rašo K. Saja ir S. Šaltenis.
Pirmininkas. Ar jūs galite atsakyti į šį klausimą?
V. J. Kuzma. Taip, aš į tą klausimą galiu atsakyti: aš vykdysiu visus Lietuvos Respublikos įstatymus. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū. Ar dar turite klausimų? Tikiuosi, kad tai bus paskutinis.
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Aš neabejoju jūsų nuoširdumu ir ką tik išgirstu atsakymu. Bet taip pat noriu įsitikinti, kad jūs nevykdysite ne Lietuvos žinybų, ne Lietuvos Vyriausybės įsakymus, bei nurodymus, reikalaujančius klausytis telefono pasikalbėjimų, tikrinti korespondenciją. Taip pat noriu patikslinimo, kad ir kitokiais veiksmais nepažeisite Lietuvos suvereniteto.
V. J. Kuzma. Aš iškilmingai pasižadu.
Pirmininkas. Dėkojame, gerbiamasis pretendente. Deputatai V. Čepaitis, Z. Vaišvila, A. Januška siūlė daryti pertrauką. Deputatas B. V. Rupeika kėlė mintį nedelsiant balsuoti. (Balsai iš salės - nesigirdi). Parlamentinė komisija yra visiškai kitas klausimas ir jį aptarsime vėliau. Jeigu dar kas nori pasisakyti dėl balsavimo— prašau. Nutarkime ar balsuosime dabar, ar dar būtina pasitarti? Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. (Antakalnio rinkiminė apygarda).Aš ne dėl balsavimo motyvų. Abejoju, ar tikslinga balsuoti mygtukais. Mandatų ir etikos komisija gavo oficialų pranešimą, kuriame nurodyta kad vienas deputatas (jo pavardė žinoma) šios dienos rytiniame posėdyje nuspaudė ne tik savo, bet ir kaimynų mygtukus. Aš dabar nenoriu skelbti jo pavardės. Bet šį deputatą mes pasikvietėme į Mandatų ir etikos komisiją ir išsiaiškinsime, kodėl jis taip pasielgė. Jei reikės, apie tai informuosime parlamentą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus.rinkiminė apygarda). Aš manau, kad neskubėkime balsuoti ir dar šiek tiek laiko skirkime pasisakymams.
Pirmininkas. Be jokios abejonės. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Aš tik norėčiau pasakyti, kad nereikia skelbti pertraukos.
Pirmininkas. Ką jūs siūlote?
Z. Vaišvila. Aš siūliau tęsti šitą procedūrą ir pasakiau savo nuomone, kad viskas aišku.
Pirmininkas. Atsiprašau. Ar deputatai V. Čepaitis ir A. Januška reikalauja balsuoti jų pasiūlymą?
V. Čepaitis. (Pietinė rinkiminė apygarda). Primenu, kad Piliečių teisių komisija šitos kandidatūros nesvarstė.
PirMininkas. Vis dėlto prašau aiškiau suformuluoti savo mintį.
V. Čepaitis. Aš manau, kad reikia balsuoti, baigus pasisakymus. Bet prieš tai patarčiau dėl šios kandidatūros padiskutuoti Piliečių teisių komisijoje, kadangi iškyla klausimai, kurie man atrodo, turėtų būti detaliau apsvarstyti.
Pirmininkas. Deputatas E. Gentvilas.
E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę, jei bus tęsiami pasiūlymai.
PirMininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Aš taip pat noriu pasisakyti.
Pirmininkas. Buvo siūloma skelbti pertrauką ir tik po jos balsuoti. Ar taip, gerbiamasis V. Čepaiti?
S. Pečeliūnas. Aš galiu patikslinti gerbiamojo V. Čepaičio mintį - dabar diskutuokime, о ро pertraukos balsuosime.
Pirmininkas. Aišku. Ačiū. Jeigu taip, kalbėkime toliau. Žodį suteikiame deputatui E. Gentvilui.
E. Gentvilas. Aš vertinu poziciją, kurią profesionaliai dėsto gerbiamasis kandidatas į ministrus. Tačiau ne tik profesinė kompetencija mums svarbu, bet ir tai, kas vyksta Ryšių ministerijoje. Žinoma, kad telefoniniai pokalbiai yra klausomi, pašto korespondencija peržiūrinėjama, tikrinama. Jeigu ministras nežino, kas vyksta jo vadovaujamoje organizacijoje, tai jis blogas vadovas. Arba ministras visa tai žino, tačiau slepia nuo deputatų. Tokiu atveju šios kandidatūros nepalaikau.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Gerbiamieji deputatai, mūsų komisijos sprendimas yra vieningas ir todėl galutinis. Manęs neįtikino pretendento atsakymai į pirmąjį klausimą. Manęs nepatenkino atsakymai ir į antrąjį mano klausimą, nes jo žinybos leidžiamos instrukcijos prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Manau, kad mes, skirdami pareigūną | šitą svarbų postą, turime vadovautis ne gražiais žodžiais, о atliktais darbais. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas. Aš neabejoju, kad gerbiamasis pretendentas yra geras ryšių specialistas. Bet manęs taip pat neįtikino jo atsakymai dėl laiškų tikrinimo, telefono pokalbių klausymosi. Manau, kad ryšių ministras tikrai žino, kada ir kur tai daroma. Galbūt jis įsipareigojo apie tai nekalbėti. Aš labai norėjau tokią informaciją išgirsti. Kita vertus, aš neturiu įrodymų, kad jis apie tai žino. Bet kartu turiu pripažinti, kad vertinu pretendento atsakymus į deputato P. Vaitiekūno klausimus, pasižadėjimą laikytis Lietuvos įstatymų ir nepaisyti kitokių nurodymų. Apibendrindamas šias mintis, norėčiau pasakyti, kad tokie samprotavimai verčia keisti nusistatymą, о šiaip būčiau balsavęs prieš. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamojo V. Čepaičio pasiūlymas tebegalioja? Kas dar nori pakalbėti? Prašau.
R. RASTAUSKIENĖ (Pasvalio rinkiminė apygarda). Aš deputate išrinkta Pasvalyje ir balsavau už gerbiamąjį V. J. Kuzmą į ankstesniojo šaukimo Aukščiausiąją Tarybą. Vertinu jo pastangas įrengiant telefono stotį Pasvalyje, atliekant kai kuriuos tikrai naudingus darbus kaime. Per atgimimo laikotarpį teko ne kartą bendrauti su ministru. Dėl jo politinių pažiūrų nieko naujo negaliu pasakyti, išskyrus tai, ką jūs čia jau girdėjote. Jo pozicija visada buvo nuosaiki, bet nelabai tvirta. Nepaisant to manau, kad jis vis dėlto yra tinkamas kandidatas būti ministru. Ypač noriu pabrėžti jo toleranciją ir demokratiškumą. 0 kaip balsuoti - spręskite patys.
Pirmininkas. Ačiū. Kas dar kalbės? Prašau. Deputatas J. Prapiestis.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Noriu deputatų dėmesį atkreipti į vieną momentą. Man atrodo, kad negalima kategoriškai kaltinti visų žmonių, kurie laikėsi ne Lietuvoje rašytų instrukcijų. Taip galime imti priekaištauti vieni kitiems, kad, pavyzdžiui, prieš keletą metų nenešiojome trispalvių vėliavų. Tokia kai kurių deputatų pozicija žmones, tarp Jų ir pretendentus gali pastūmėti net į „Jedinstvos" poziciją. Reikia tolerantiškiau vertinti žmones, kurie buvo priversti laikytis tam tikrų nurodymų.
Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Norėčiau paklausti, ar minėtos instrukcijos šiandien nebegalioja, ar jos yra panaikintos? Ar jūs matėte ministro įsakymą, kuris tas instrukcijas nuo kovo 11 dienos panaikino? Juk žinybines instrukcijas turi naikinti ministras.
Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA. (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, nepradėkime raganų medžioklės. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila. Gerbiamieji deputatai! Šiandieną galime traktuoti, kaip svarbų apsisprendimo laikotarpį. Todėl turime teise tikėtis, kad žmogus, kuris pretenduoja į atsakingą postą, bus nuoširdus. Deja, viltys nepasiteisino. Kas gi kandidatui trukdė imti ir pasakyti: taip, buvo tokios instrukcijos, ir mes jas vykdėme. Mielieji žmonės, pretendentas pristigo elementaraus nuoširdumo. Mes turime apsispręsti visi, tarp jų ir ryšių ministras.
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.
A. SAKALAS. Aš noriu pareikšti tik repliką dėl gerbiamojo S. Pečeliūno klausimo. Taip pat noriu pasiteirauti ir kitų deputatų, ar kam nors yra žinoma, kad paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, per pastarąsias 10 ar 12 dienų buvo ir toliau klausomasi telefono pokalbių, tikrinami laiškai. Jei kam nors tokie faktai žinomi, prašau apie tai viešai pasakyti.
Pirmininkas. Aš apie tai žinau. Prašau, deputate A. Taurantai
A. TAURANTAS. (Kalniečių rinkiminė apygarda).Aš stebiuosi deputato J. Prapiesčio pastaba dėl trispalvių vėliavėlių. Yra labai didelis skirtumas tarp žmonių, kurie, jeigu nieko kito ir negalėjo padaryti, tai bent aktyviai nebendradarbiavo su tais asmenimis, kurie pasidavė, nusilenkė jėgai ir veikė prieš savo valstybės interesus.
Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA.. Aš kalbėsiu trumpai. Man atrodo, kad, gerbiamieji deputatai, pradedame pažeisti paprasčiausią etiką. Vienas kitam priekaištaujame. Manau, kad deputato pastaba J. Prapiesčiui visiškai nepagrįsta. 0 dabar noriu kelias mintis pareikšti apie svarstomą klausimą. Aš netarnavau armijoje ir nedaviau karinės priesaikos. 0 kiti, juk prisiekė. Tad ar turime teisę kaltinti žmones, taip pat ir gerbiamąjį pretendentą, kad vykdė svetimas instrukcijas, kurių jis nerašė ir nepasirašė. Ryšių sistema buvo vieninga Sovietų Sąjungoje, ir LTSR ministras neturėjo teisės keisti išleistų dokumentų. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Bet turiu pažymėti, kad prieštaravot ir pats sau, kaltindamas kitus. Prašau, deputate A. Ambrazevičiau.
A. AMBRAZEVIČIUS. (Taikos rinkiminė apygarda).Aš manau, kad gerbiamasis pretendentas tikrai turėjo pasakyti apie specialaus ryšių skyriaus buvimą ir pasižadėti, kad jis bus likviduotas. Bet nebuvo net paminėta nei apie to skyriaus egzistavimą, nei apie telefono pokalbių pasiklausymo paplitimą, nors ministras apie tai turėjo žinoti. Todėl abejoju, ar kandidatas yra nuoširdus.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
Balsas iš salės. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti. Pagal reglamentą nubūtina visos nuolatinėse komisijose svarstyti kandidatus.
Pirmininkas. Ačiū. Tačiau buvo ir kitokie pasiūlymai, kurių negaliu ignoruoti. Deputatas V. Čepaitis patarė daryti pertrauką ir pasitarti. Tik dabar kalbėjęs deputatas ragino iškart balsuoti. Kas už tai, kad darytume pertrauką?
Balsų skaičiuotojas. 49.
Pirmininkas. Kas už tai, kad dėl kandidatūros balsuotume dabar?
Balsų skaičiuotojas. 38.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 5.
Pirmininkas. Jeigu du deputatai pasakytų, kad nebalsavo, tada nereikėtų tikrinti, ar yra kvorumas. Žodžio prašo deputatas V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš norėjau pritarti, kad ši kandidatūra turėtų būti apsvarstyta Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, 49 deputatai balsavo, kad darytume pertrauką, 38 - prieštaravo, 5 - susilaikė. Tarkimės, kiek laiko skirsime pertraukai? Gerbiamasis V. Čepaiti, ar ilgai truktų jūsų pasitarimai?
V. ČEPAITIS. Užtruksime ne ilgiau kaip puse valandos.
Pirmininkas. Gerbiami deputatai, į salę grįžtame 13 valandą 45 minutės. Labai prašau nesivėluoti. Siūlau Valstybės atkūrimo komisijai taip pat dalyvauti svarstant šią kandidatūrą.
Pertrauka
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A. Sakalas, prieš tęsiant svarstymą, prašė tarti kelis žodžius. Prašau sėsti, gerbiamieji deputatai.
A. Sakalas. Gerbiamieji deputatai! Labai norėtųsi ir aš manau, kad jūs tikrai pritarsite, kad svarstymas netaptų tolygus teismui. Man regis, kad ir pačius aštriausius klausimus galima pateikti korektiškai. Deja, ankstesniame posėdyje šito kaip tik stigo. Tokia yra kai kurių mūsų komisijos narių nuomonė. Labai prašyčiau gerbiamųjų deputatų neužgaulioti čia atėjusių pareigūnų, vengti išankstinio nusistatymo.
Та pačia proga norėčiau oficialiai pareikšti pastabą ir pirmininkaujantiems, kurie turėtų stebėti, ar deputatai kalba korektiškai, į temą, ar ima agituoti už tai, kad, girdi, bičiuliai, gelbėkime Lietuvą. Reikia argumentų, о ne agitacijos. Prašyčiau, kad pirmininkaujantys geriau atliktų savo pareigas, о ne „karpytų ausimis".
Pirmininkas. Ačiū jums. Dėkojame už pastabas pirmininkaujantiems.
Balsas iš salės. Norėčiau padaryti pastabą deputatui A. Sakalui už netaktišką išsireiškimą.
A. Sakalas. Aš atsiprašau už savo žodžius, bet tai padariau jau anksčiau.
Pirmininkas. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi skaičiuoti čia esančius? Prašau pakelti mandatus. 85, 86, 89 deputatai. Deputatas R. Gudaitis, prašau. Gerbiamieji deputatai, prieš baigdami kandidatūros svarstymą, galime susitarti dėl šios ir kitų dienų darbo tvarkos. Buvo sutarta dirbti ne ilgiau kaip iki 15 valandos. Turėtume užbaigti pradėtą nagrinėti klausimą, bet Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pirmiausia norėtų pasiūlyti, ką dar šiandien būtina atlikti. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.
V. Landsbergio kalba dėl tolesnės darbų tvarkos
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Noriu pasiūlyti jums dabar, kol dar renkasi mūsų kolegos į sale, pagalvoti dėl darbo šiandien ir vėliau. Galbūt dabar nevertėtų svarstyti daugiau ministrų kandidatūrų, nes kyla daug klausimų, tai viena, tai kita komisija neturi aiškios nuomonės. Be to, vos susirinko reikalingas deputatų skaičius. Venkime tokių bandymų skubotai tvirtinti ministrus. Reiktų būti labai aiškiai nusistačiusiems, išsiaiškinusiems visas galimas kandidatūras. Kita vertus, mes turime ir daugiau neatidėliotinų reikalų. Mums gresia neva pačių Lietuvos gyventojų masinės provokacijos. Jūs galite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu tokiam mitingui, kurį kai kas vaizdavo keturiskart didesniu, būtų duotas leidimas Vilniuje veikti kaip fizinei jėgai, užimančiai pastatus ir pan. Kokia tai būtų provokacija, о tokiems veiksmams gali būti pasiruošta dar geriau ir kariniu, ir kitais požiūriais.
Mes jau buvome šiek tiek susipažinę su įstatymo projektu dėl antivalstybinių nusikaltimų. Dabar matome, kad yra jėgos, kurios visiškai atvirai Lietuvos piliečius agituoja nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Jeigu tos jėgos yra už Lietuvos Respublikos ribų, tai mes tai vertiname kaip kišimąsi, protestuojame. ir tiek. Bet tų jėgų yra ir pačioje Lietuvoje. Tai ne tik pavieniai asmenys, bet ir organizacijos, kurios stoja prieš valstybę. Ar mes galime ilgiau laukti, neparengė aiškaus įstatyminio akto, kuris galbūt bent dalį žmonių vis dėlto sudrausmintų? Tai verstų juos susimąstyti. Jeigu jie apskritai sieja savo ateitį su Lietuva, ar jie gali dabar eiti prieš Lietuvos valstybės įstatymą? Palikdami tokį neapibrėžtumą, mes savotiškai padedame Lietuvos nepriklausomybės priešininkams. Gali būti, kad mes neturėsime galios iš karto įgyvendinti tokį įstatymą, kuris gina valstybe. Bet pats įstatymo buvimas drausmins žmones, kurie gali būti skatinami nusikalsti.
Be to, mes parengėme pareiškimą, kuris prieš keletą dienų buvo aptarinėtas. Apie tą iniciatyvą mes kalbėjome, kai priiminėjome santarvės kreipimąsi, bet pastarajame kreipimesi beveik išnyko labai svarbus subjektas - žmonės, kurie, aplinkybių verčiami, prievarta arba suklydę, praeityje bendradarbiavo su Valstybės saugumo komiteto organais. Bendradarbiavo, kaip pranešėjai, kaip informatoriai. Pareiškimas kaip tik yra adresuotas tiems žmonėms, kviečiant juos peržengti tam tikrą atgailos ir atlaidumo ribą kartu nurodant jiems, kad ankstesnis bendradarbiavimas su tais organais nebeegzistuoja, kad kokie nors pasižadėjimai ar parašai nebegalioja. Svarbiausia, kad toks bendradarbiavimas neturi būti ilgiau toleruojamas. Kita vertus, tie asmenys Lietuvos Respublikoje nepatirs persekiojimų, priekaištų ir panašių dalykų, nuo šios dienos naujos Lietuvos atžvilgiu parodydami savo sąžiningą nusistatymą. Man atrodo, kad tuos dokumentus reikia nedelsiant apsvarstyti ir priimti šiandien, nes esame nežinomų, о galbūt ir pavojingų įvykių artimiausiomis dienomis akivaizdoje. Matyt, tankai tiesiogiai nebus panaudoti, bet pasirodys kitos jėgos. Todėl aš siūlyčiau, kad dabar, paskyrę vieną ministrą, mes dar rastume laiko tiems įstatyminiams dokumentams ir pareiškimui, о galbūt, pasikeitę nuomonėmis dėl įstatymo projekto apie antivalstybinius nusikaltimus, padarytume pertrauką. Aš suprantu, kad tai nepopuliarus pasiūlymas. Gal mes galėtume pusę trijų padaryti pertrauką, tarkim, iki penkių, о ро to per pusvalandį priimti tuos dokumentus. Tai, man atrodo, būtų gana racionalu. Aš nežinau, ką pasakys Teisinės sistemos komisija, kuri ruošė tą įstatymą. Galbūt galima ir taip padaryti - dirbti dabar toliau. Šī to mes jau pietautume arba galėtume skirstytis, о gal dirbti komisijose, toliau aiškindamiesi ministrų problemas, kad kuo geriau pasiruoštume kitam posėdžiui, kada jis bebūtų - ar sekmadienį, ar pirmadienį. Dėl to dar galėsime susitarti.
Beje, yra ir gera žinia, kurią perskaitysiu. Mano vardu atėjo telegrama, kurios lietuviškas vertimas skamba taip: Islandijos vyriausybės vardu užsienio reikalų ministras ponas John Hanibalson šiandien nusiuntė tarybiniam Užsienio reikalų ministrui ponui E. Ševarnadzei tokio turinio telegramą. „Islandijos vyriausybės vardu kreipiuosi į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vyriausybe kiek galima greičiau pradėti be išankstinių sąlygų derybas su teisėtai išrinktais Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovais. Tarybų Sąjungos priešiškos priemonės, kurių imamasi prieš Lietuvą, gali tuojau pat sužlugdyti mūsų regiono šalių puoselėtą viltį dėl ilgalaikės taikos ir saugumo, kurias sužadino prezidento M. Gorbačiovo pertvarkos pastangos. John Hanibalson, Užsienio reikalų ministras". Savotiškai pasitvirtina mūsų prielaida, kad iš mažųjų šalių mes galime susilaukti ne mažesnės moralinės politinės paramos negu iš didžiųjų.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar jūs neprieštaraujate, kad šios dienos darbotvarkę papildomai būtų įtrauktas dviejų dokumentų, kurių projektai yra anksčiau išdalinti, svarstymas? Kalbu apie pareiškimą dėl žmonių, užverbuotų Valstybės saugumo komiteto ir apie Įstatymą dėl antivalstybinių veiksmų. Ir vieno, ir kito dokumento projektus jūs turite. Ar kas nors prieštarauja tokiai darbo tvarkai?
(BALSAI IŠ SALĖS. NEGIRDĖTI)
Pirmininkas. Jūs siūlote kol kas nekeisti darbotvarkės? Gerai. Gerbiamasis deputate V. Čepaiti, prašau paskelbti komisijos išvadą.
V. Čepaitis. (Pietinė rinkiminė apygarda). Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija kartu su Valstybės atkūrimo komisija bendram posėdyje apsvarstė siūlomą kandidatūrą ir nutarė neremti V. J. Kuzmos.
Pirmininkas. Ar jūs pateiksite motyvus?
V. Čepaitis. Be to, kas šioje salėje jau buvo kalbėta - apie piliečių teisių pažeidinėjimą, taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad per tuos ketverius metus, kuriuos pretendentas dirbo ministru, ryšiai Lietuvoje, pavyzdžiui, paštas, telefonas ir kiti nepagerėjo, о greičiau pablogėjo.
Pirmininkas.Ar išryškėjo dar kokių nors naujų nuomonių?
V. Čepaitis. Taip pat manoma, kad gerbiamasis ministras nelabai įsivaizduoja, kaip jis galėtų pertvarkyti Ryšių ministeriją būsimojoje Lietuvoje.
Pirmininkas. Ačiū. Ar iškilo naujų motyvų prieš balsuojant? Ministrė Pirmininkė.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Buvo klausimų, kurie ir gerbiamojo kandidato, ir mano supratimu galėjo būti vienareikšmiai išaiškinti, išjungus transliaciją. Jeigu tokį pasiūlymą priimtume, tai patarčiau dar kartą išklausyti kandidatą.
Pirmininkas. Ar deputatai sutinka išklausyti pretendentą, išjungus radijo transliaciją?
Balsas iš salės. Atsiprašau, svarstome tokius svarbius klausimus, kalbame apie piliečių teises, о bijome viešumo. Aš protestuoju.
Pirmininkas. Yra du pasiūlymai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad, išjungus radijo transliaciją, dar kartą išklausytume pretendentą...
(Balsai iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Aš suprantu, kad nebuvo pasiūlymo kandidatui papildomai pasisakyti, jei nebus išjungta radijo transliacija.
V. Landsbergis. Jeigu jau iš karto trys įvairūs pasiūlymai kilo taip lengvai, tai gal gali būti ir ketvirtasis: atidėti šio paskyrimo balsavimą ir dar sykį grįžti prie kandidatūrų svarstymo.
Pirmininkas. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. RUPEIKA. (Širvintų rinkiminė apygarda). Kreipiuosi į pasiūlymų iniciatorius dėl viešumo arba neviešumo. Šioje salėje yra pakankamai daug žurnalistų, todėl nereiškia, kad, išjungus radijo mikrofonus, informacija nepateks visuomenei. Be to, kiekvienas iš mūsų turi teise informuoti žmones apie bet ką. Todėl visa ši diskusija yra beprasmė.
Pirmininkas. Ką jūs siūlote?
B. V. Rupeika. Jeigu uždarome duris, tuomet turime visus pašalinius žmones paprašyti išeiti. Aš prieš tai.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Tamulis.
J. TAMULIS. (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto palaikyčiau Ministrės Pirmininkės pasiūlymą, juo labiau, kad šito pageidauja ir pats kandidatas. Prisiminkime ir gerbiamojo deputato A. Sakalo pasisakymą. Aš manau, kad jeigu pats žmogus nori, mes privalome jį išklausyti. Reglamentas numato uždarą posėdį, kurį mes galime surengti.
(Baisas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, bandykime formuluoti klausimą. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas. Aš manau, kad gerbiamasis pretendentas turi teise tarti baigiamąjį žodį.
Pirmininkas. Ar gerbiamasis pretendentas turėtų ką papildomai pasakyti, jeigu nerengtume uždaro posėdžio?
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Viskas aišku, pretendentas pasakė, kad nebeturi, ką pasakyti nei uždarame, nei atvirame posėdyje. Tada belieka balsuoti.
Balsas iš salės. Atsiprašau, aš siūlau grįžti prie gerbiamojo V. Landsbergio pasiūlymo ir išvis atidėti kandidatūrų svarstymą. Esame pavargę, atidėkime tai kitam kartui.
Pirmininkas. Tokiu atveju lieka du pasiūlymai: balsuoti dabar arba tą procedūrą atidėti. Kas už tai, kad atidėtume balsavimą, prašau pakelti mandatus. Atsiprašau, siūlymą pateikiau ne ta tvarka. Kas už tai, kad balsuotume dėl gerbiamojo pretendento į ministrus V. J. Kuzmos kandidatūros dabar, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiuotojas. 62.
Pirmininkas. Kas už tai, kad reikia atidėti balsavimą?
Balsų skaičiuotojas. 22.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 7.
Pirmininkas. Ar tikrai septyni?
Balsų skaičiuotojas. 8.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar visi buvote pakėlę mandatus. Prašau patikrinti kvorumą.
Balsų skaičiuotojas. 107.
Pirmininkas. Ačiū. Balsų dauguma nuspręsta balsuoti dėl gerbiamojo V. J. Kuzmos kandidatūros. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad V. J. Kuzma būtų paskirtas Lietuvos Respublikos Ryšių ministru?
Balsų skaičiuotojas. 30.
Pirmininkas Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. 36.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 38.
Pirmininkas. Deja, pretendentas reikiamos balsų sumos nesurinko ir ministru nepatvirtintas. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA. (Šilalės rinkiminė apygarda).Aš dėl balsavimo procedūros. Balsų skaičiavimo komisijos nariai irgi yra deputatai, bet nė karto nemačiau, kaip jie balsuoja: ar už, ar prieš, ar susilaiko.
Pirmininkas. Prašau paaiškinti.
L. S. Razma. (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Mes savo nuomonę išreiškiame, tiktai nepakeliame mandatų.
Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad į pastabą bus atsižvelgta, ir balsų skaičiavimo komisijos nariai taip pat kels mandatus. O ateityje rengiant reglamentą reikia aiškiai numatyti, kad tvirtinant kandidatūras reikia surinkti ne mažiau, kaip pusę balsų. Be to, tikslinga balsuoti tik už siūlymą, nes šiuo atveju susilaikymas ir balsavimas prieš teisiškai reiškia visiškai tą patį. Bet kol reglamentas senas, turime vadovautis juo.
Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate papildomai įtraukti į darbotvarke du trumpus klausimus, kuriuos prieš tai siūlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas? Ar reikia balsuoti už kiekvieną klausimą, ar kartu?
M. STAKVILEVIČIUS. (Lieporių rinkiminė apygarda). Aš kalbu apie įstatymą dėl antivalstybinės veiklos. Jeigu jį svarstysime, aš reikalauju, kad diskusijos būtų transliuojamos per Lietuvos televiziją.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Šio dokumento svarstymas yra labai svarbus, bet kaip mes vakar sužinojome, tiesiogine televizijos transliaciją galima pradėti ne greičiau kaip per valandą. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila. (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamojo pirmininkaujančio norėčiau paklausti, ar šie du papildomi klausimai bus vieninteliai, ar šiandien toliau tęsime ir kandidatų į ministrus svarstymą.
Pirmininkas. Aš nežinau. Mes turim nuspręsti. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, jeigu tebegalioja mūsų susitarimas posėdį baigti iki 15-tos valandos, tai aš manau, kad mes visų klausimų nebeišnagrinėsime. Bet gal Ministrė Pirmininkė yra kitokios nuomonės?
Z. Vaišvila. Tad klausimą skiriu Ministrei Pirmininkei.
Pirmininkas. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, kaip jūs manote?
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Mano supratimu, norint svarstyti kitas kandidatūras dar reikėtų diskutuoti. Ypatingai dėl specialistų kompetentingumo kriterijų, dėl galimybės svarstyti alternatyvias kandidatūras. Reikia galvoti apie pasekmes, kai liekame be ministro.
Pirmininkas. Ačiū. Ministrė Pirmininkė siūlo šiandien kitų kandidatūrų nesvarstyti. Manau, kad deputatai tam pritars. Todėl siūlau balsuoti dėl to, ar įtraukiame į darbotvarkę minėtus papildomus du klausimus. Siūloma dėl kiekvieno balsuoti atskirai? Gerai! 0 paskui dar kartą patvirtinsime savo nusistatymą dirbti iki 15-tos valandos, о gal mes jį pakeisime ir dirbsime ilgiau. Taigi, kas už tai, kad šiandien svarstytume pareiškimą, skirtą žmonėms, kurie bendradarbiavo su saugumo organais? Prašau pakelti mandatus. Galbūt leisite neskaičiuoti, jeigu bus aiški persvara? Ar jūs sutinkate, kad balsų dauguma? Ačiū. Kas už tai, kad šiandien taip pat svarstytume įstatymo dėl antivalstybinių nusikaltinimų projektą? Prašau pakelti mandatus. Dabar jau reikia skaičiuoti, nes rezultatas nėra aiškus.
Balsų skaičiuotojas. 45.
Pirmininkas. Kas prieš? Mes turime užbaigti procedūrą pagal reglamentą, gerbiamasis deputate.
Balsų skaičiuotojas. 23.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 5. Iš viso balsavo 73 deputatai.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar galiu jus paraginti šiek tiek susikaupti ir pareikšti savo nuomonę visiems. Deputatas A. Januška.
A. Januška. (Tauragės rinkiminė apygarda). Aš suprantu, kad tai yra labai svarbūs klausimai, bet kažkaip turėtume laikytis savo žodžio, kad baigsim 15-tą valandą. Aš visiškai nemiegojau šią naktį. Manau, kad yra daugiau tokių žmonių. Yra kažkokia, riba, kurią peržengus, jau nebegalima normaliai dirbti ir protauti.
Pirmininkas. Ačiū. Galbūt tada išklausykime informaciją apie šį įstatymą ir jo nepriimkime, jeigu matysime, kad mes tam nepasiruošę. Prašau.
(Balsai iš salės - negirdėti.)
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš siūlau informaciją išklausyti dabar, о šitą dokumentą priimti kitame plenariniame posėdyje. Ir iš anksto pasirūpinti televizijos transliacija.
PIRMININKAS. Kito plenarinio posėdžio darbotvarkėje šis klausimas numatytas nagrinėti. Ar gerbiamieji deputatai sutiktų išklausyti informaciją ir ar teisininkai pasirengė tai padaryti? Gerbiamieji deputatai, kas sutinka išklausyti informaciją, prašau balsuoti. Atsiprašau, dar nebalsuokite.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Noriu patikslinti - kalbama ne apie įstatymą, bet apie prokuroro informaciją ir tuo pačiu pareiškimą Lietuvos žmonėms.
Pirmininkas. Tokiu būdu mums neteks priiminėti jokio dokumento. Dabar prašau pakelti mandatus tikintis, kad informacija ilgai neužtruks.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Pirmininke, gal galima balsuoti mygtukais?
V. Landsbergio pranešimas dėl.LR AT pareiškimo projekto. Diskusijos
Pirmininkas. Dabar jau aiškiai matyti, kad balsavo dauguma, ir turbūt sutinkate, kad skaičiuoti nebereikia. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, prašau deputatus supažindinti su pareiškimu.
V. Landsbergis(Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Tikriausiai deputatai turi projektą. Jis jau buvo prieš porą dienų. Kalbama apie žmones, kurie buvo pastūmėti bendradarbiauti su TSRS valstybės saugumo komiteto organais. Manau, kad jiems aišku, jog tai nėra komiteto darbuotojai, bet jie iš šalies pasitelkiami kaip bendradarbiai informatoriai. Taigi tekstas būtų toks. Dabar neatsimenu, ar jis buvo skaitytas, ar ne. “Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas. Įvairios aplinkybės tam tikrą dalį Lietuvos žmonių pastūmėjo bendradarbiauti su TSRS valstybės saugumo komiteto organais.” (Ar aš galėčiau paprašyti šiek tiek dėmesio, ar išvis neskaityti?).
Pirmininkas. Aš manau, nutraukime pasikalbėjimus ir paklausykime. Čia yra gan rimtas dokumentas ir pabandykime įveikti nuovargį. Jau ne tiek daug laiko iki pertraukos.
V. Landsbergis. „Akivaizdu, kad tokie žmonės ne visada galėjo ar išdrįso laisvai apsispręsti ir išreikšti savo tikrąją valią ir pažiūras. Nežiūrint to, jie suteikė paramą VSK organams ir dabartinėmis sąlygomis dėl šios savo veiklos jaučia didelį nerimą, abejones, nepasitikėjimą rytdiena, savo ir artimųjų likimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kreipdamasi į tokius žmones, pareiškia, kad nepataisomų dalykų nėra. Kartu ji pabrėžia, kad ankstesnis bendradarbiavimas su TSRS VSK organais jų nei juridiškai, nei morališkai nebesaisto. Duotos minėtai tarnybai priesaikos, pasižadėjimai ar kokie kitokie įsipareigojimai yra netekę galios. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kviečia kiekvieną asmenį, buvusį VSK informuojantį bendradarbį,—aš siūlyčiau čia įrašyti tą žodį,— nuo š. m. kovo 26 dienos apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS VSK organams. Ji garantuoja, kad nė vienas asmuo, atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Agentūrų sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus skelbiamos, о šių asmenų šeimų bei artimųjų interesai nebus pažeidžiami. Kviečiame pasitikėti Lietuvos Respublikos valdžia ir ramiai, vaisingai dirbti Lietuvos labui". Kokia būtų jūsų nuomonė?
(Klausia iš vietos - negirdėti.)
Pirmininkas. Prašau prie mikrofono, nes nesigirdi.
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Čia truputį neaišku. Ar tie žmonės paprasčiausiai turi nustoti dirbę, talkininkavę saugumo komitetui, ar jie privalo pasakyti, kad jie tokie buvo, pranešti apie tai kam nors, ir tada sąrašuose esančios jų pavardės nebus skelbiamos. Ar jie privalo paprasčiausiai (tai yra jų sąžinės reikalas) nebedirbti ir tiek. Ir niekam nieko apie tai nesakyti. Čia yra neaišku.
V. Landsbergis. Man atrodo, kad čia pakankamai aišku. Mes kalbame apie atsisakymą toliau bendradarbiauti ir nėra kalbos apie kokį nors viešą jų prisipažinimą, atgailą ar panašiai. Ir kad tikrai jų pavardės nebus skelbiamos.
Pirmininkas. Gerbiamasis K. Saja, daugiau neturite pasiūlymų?
V. Landsbergis. Jeigu man leisite, aš pasakysiu vieną samprotavimą apie tam tikrą pavojų, slaptą ginklą prieš mūsų visuomenę, kuri ir šiaip yra nestabili. Jeigu, pavyzdžiui, ta pati įstaiga pradės skelbti sąrašus, sakyčiau, tikrus arba tariamus, mes galime labai lengvai įsivaizduoti, kad į tokius tikrus sąrašus papildomai gali įrašyti bet kurio iš mūsų pavardę. Tai labai lengva. Taip būtų tas ginklas išmuštas iš rankų, kurį kada nors šiaip gali panaudoti. Jau ką ką, о lietuvių tautą, bijau, kad pavyktų supjudyti tarpusavyje. Labai smarkiai. Todėl čia, matyt, ir nėra daroma skirtumų tarp to, kad žmogus prisipažins ar neprisipažins, ar kas kam nors, paskelbus jo pavardę, neigs ir įrodinės, kad jis ne kupranugaris ar kas nors panašiai. Tiesiog to klausimo neliktų, išskyrus tuos, kurie toliau bendradarbiaus, suprantama.
Pirmininkas. Gerbiamasis S. Šaltenis turi klausimą.
S. Šaltenis (Utenos rinkiminė apygarda). Ne, aš norėčiau pasitikslinti, ar aš teisingai supratau. Čia yra toks, man atrodo, neregėtas, keistas dokumentas, jis labai įdomus. Tas informatorius, jeigu jis ramiai gyveno ir staiga po kovo 26 dienos pradėjo kliudyti, ar tik tada jis turės pasirinkimo teisę? Krikščionišku požiūriu pareiškimas įdomus. Man atrodo, kad jis yra labai būtinas, labai netikėtas ir drąsus. Siūlyčiau jį priimti.
Pirmininkas. Ar klausimų daugiau turite, ar pasisakyti norite? Gerbiamasis Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Ar nereikėtų kažkokio panašaus pareiškimo ar kreipimosi ir į šitos Saugumo komiteto sistemos darbuotojus? Ne, ne, aš nesakau tiesmukai tokio pat, bet gerai apgalvoto.
V. Landsbergis. Šie samprotavimai neliečia šio dokumento. Bet aš galiu atsakyti. Aš manau, kad irgi bus reikalinga koks nors pareiškimas. Bet šitas kaip tik būtų pirmas žingsnis, tokios geros intencijos įrodymas.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. V. Paleckis.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti. Čia parašyta, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba garantuoja, kad nė vieno asmens, atsisakiusio palaikyti ryšius su VSK, pavardė niekada nebus skelbiama. Kaip, norėčiau paklausti, dabar esant gan didelei spaudos laisvei būtų garantuota, kad pavardės niekada nebus skelbiamos?
V. Landsbergis. Aš įsivaizduoju, kad nėra jokios garantijos, esant mūsų spaudos laisvei. Čia kalbama apie Respublikos valdžios persekiojimus.
J. V. Paleckis. Agentūros sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus skelbiamos. Kas šitą sako, kas šitą pasižada? Jeigu ne Aukščiausioji Taryba, tai reikia galbūt įrašyti, kad kažkas pasižada neskelbti tų pavardžių.
Pirmininkas. Ačiū. Čia buvo ir klausimas, ir pasiūlymas. Dėkojame. Prašau, gerbiamasis deputate.
V. Landsbergis. Gal taip reikėtų pasakyti: niekada nebus oficialiai skelbiamos, valdžios vardu nebus skelbiamos.
Pirmininkas. Prašau. Deputatas L. S. Razma.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš pritariu tokiam patikslinimui.
Pirmininkas. Deputatas A. Kumža.
A. Kumža (Telšių kaimiškoji rinkiminė apygarda). Aš pritarčiau šiam dokumentui, bet prašyčiau porą žodžių pasakyti dėl tos 26-osios dienos. Ar tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus apsispręs 27-ąją dieną, ar tada valstybės valdžia jį persekios ir skelbs sąrašus? Gal nereikėtų tos dienos?
V. Landsbergis. Čia, matote, diena vis dėlto fiksuoja lūžį. Jeigu mes priimame pareiškimą šiandien, tai galima parašyti - nuo kovo 25-osios dienos. Tai yra data, nuo kurios žmogus daugiau nebendradarbiauja su VSK. Nesvarbu, kad jam gali būti pasiūlyta bendradarbiauti—ar po savaitės, ar po mėnesio. Bet nuo tos nustatytos dienos jisai nutraukia visus ryšius.
Pirmininkas. Deputatas L. S. Razma.
V. Landsbergis. Atleiskite, jeigu vyksta svarstymas, aš gal galiu grįžti į savo vietą?
Pirmininkas. Ar kas nors turi klausimų?
S.Malkevičius. (Baltijos rinkiminė apygarda). Mes pasitarėme. Aš noriu papildyti. Jeigu tie informatoriai yra padarę nusikaltimus, tai, žinoma, jie yra ir liks tų nusikaltimų bendrininkai. Bet šitas kreipimasis neliečia padarytų kriminalių nusikaltimų?
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas L. S. Razma.
L. S. Razma. Šis pareiškimas nėra pakankamai apgalvotas ir yra nevisiškai teisingas. Štai pradžioje kalbama, kad įvairios aplinkybės kai kuriuos asmenis skatino bendradarbiauti su saugumo organais. Ne visi tai daryti galėjo, ne visi išdrįso, tačiau dalis žmonių nusileido spaudimui dėl karjeros. Jiems atsidarė durys į užsienį, buvo garantuota mokslinė, kūrybinė karjera ir kt. Toliau Aukščiausioji Taryba teigia, kad nėra nepataisomų dalykų. Irgi netiesa. Sulaužyti dorų žmonių likimai, kitus priglaudė kapai. Galų gale kūrybinis jaunimas, šiaip jaunimas žinojo, kad sėkmę galima užsitikrinti tik bendradarbiaujant su ta žinyba. Buvo skatinama dviguba moralė, atnešusi didžiulę žalą tautai, ir man atrodo, kad darant tokį pareiškimą, šitie faktai neturi būti nutylėti. Reikia pasakyti visą tiesą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Butkevičius.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Aš daug kur pritarčiau gerbiamajam L. S. Razmai, tačiau kartu suprantu ir šitokio dokumento svarbą. Todėl manyčiau, kad čia reikia esminių pataisymų. Visų pirma mes neturėtume rašyti, kad viskas atleidžiama ir juo labiau kad asmenys moraliai nebesusieti su darbdaviais. Tas saitas yra jų pačių reikalas, ir mes galime kalbėti tik apie tai, kad jie juridiškai nebesusaistyti. Bet svarbiausia mes turime pabrėžti tai, kad jeigu ir po kovo 26 dienos bendradarbiavimas tęsis, jie bus baudžiami kaip valstybiniai nusikaltėliai. Ir čia yra pats svarbiausias dalykas.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Pateiksiu vieną pasiūlymą, kuris, man atrodo, turėtų abu požiūrius suvienyti. Priešpaskutinės pastraipos sakinį, kurį cituoju: “Ji garantuoja, kad nė vienas asmuo, atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su VSK, nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei kitokių Respublikos valdžios persekiojimų”, papildyti tokiu teiginiu: “išskyrus atsakomybę prieš įstatymą”.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas N. Medvedevas.
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Aš nežinau, ar bus šiandieną priimtas pareiškimas, bet džiaugiuosi, kad šitaip apie tai kalbama. Antra, aš manau, kad tokį sprendimą turi priimti ne Lietuvos Aukščiausioji Taryba, о tiktai visa tauta, ir tai būtų visos tautos pakilimas į naują pakopą.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas G. Ramonas.
G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda). Aš po deputato N. Medvedevo pasisakymo truputį sutrikau, kadangi aš samprotauju taip: šitas pareiškimas priimamas Aukščiausiojoje Taryboje, vadinasi, jisai privalėtų turėti kažkokį juridinį statusą. O gal tai yra moralinis dokumentas? Kas bus, jeigu, pavyzdžiui, po kovo 26 dienos kažkurio piliečio, bendradarbiavusio su saugumo organais, pavardė pasirodys spaudoje? Ar tuo dokumentu remdamasis jisai galės ieškoti teisybės teisme? Ar tą dokumentą parems koks nors įstatymas, nutarimas, kuriame bus numatyta atsakomybė už tokios informacijos skelbimą?
PiRMININKAS. Klausimas retorinis. Ar jūs norite, kad atsakytų autoriai?
G. Ramonas. Aš noriu, kad atsakytų arba autoriai, arba teisininkai, nes aš matau, kad tas pareiškimas yra retorinis.
Pirmininkas. Galbūt jūs turite ką nors konkretaus pasiūlyti?
G. Ramonas. Kadangi nesu teisininkas, siūlyti nieko negaliu.
Pirmininkas. Ačiū. Galbūt deputatas L. N. Rasimavičius atsakys į šitą klausimą, о jeigu ne, tai prašom palaukti eilės.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Atsakyti aš, žinoma, galiu. Tokių atvejų pasitaikys. Yra spaudos įstatymas, ir jeigu tas, kuris vis tiktai paskelbs ir įrodys, kad taip buvo, nieko jam nepadarysi.
Pirmininkas. Deputatas R. Valatka.
R. Valatka (Palangos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti, ieškodamas čia logikos. Jeigu aš suklysiu, man patarsite. Man regis, kad mes kol kas nepriėmėme jokio nutarimo, jokio dokumento, sustabdančio ar apribojančio paties Valstybės saugumo komiteto veiklą. Man atrodo, kad nuo šito reiktų pradėti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas D. Morkūnas.
D. Morkūnas (Žemaitės rinkiminė apygarda). Norėčiau atkreipti dėmesį į priešpaskutinės pastraipos paskutinįjį sakinį. Čia kalbama: „Agentūros sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus skelbiamos, о šių asmenų šeimų bei artimųjų interesai nebus pažeidžiami". Logiškai mąstant reikštų, kad tų asmenų, kurie neatsisakys ryšių ar kitaip nusižengs, jų šeimų ir artimųjų interesai bus pažeidžiami.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau dabar sudaryti redakcinę komisiją ir baigti rengti dokumentą.
Pirmininkas. Aš pritariu tokiai nuomonei, nes deputatai išsakė įvairių minčių. Galbūt būtų galima pasiūlyti apibendrinti, į jas atsižvelgti ir dokumentą pataisyti. Kas už tai, kad sudarytume redakcinę komisiją pareiškimui galutinai paruošti? Matau, kad dauguma. Aiški balsų dauguma. Prašau pasiūlyti redakcinės komisijos narius.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Kas yra šio pareiškimo autoriai? Deputatas J. Prapiestis?
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Dokumentą kūrė Teisinės sistemos komisija. Argumentus, kodėl buvo kuriamas toks pareiškimas, galėsiu paaiškinti paskui.
Pirmininkas. Man atrodo, kad motyvai yra aiškūs.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Jeigu leisite, apie tai trumpai pakalbėsiu. Man teko kartu su kai kuriais deputatais būti vyriausybinės komisijos sudėtyje. Turėdami medžiagą, įsitikinome, kiek daug lietuvių dalyvavo trėmimuose, net ir kruvinuose nusikaltimuose. Žinodami saugumo sistemą, galime teigti, kad Lietuvoje yra tūkstančiai tokių informatorių. Mes turime neginčijamą medžiagą apie asmenis, kurie dalyvavo nusikaltimuose. Informacijos teikimas nelaikomas nusikaltimu, dėl to nenumatoma baudžiamoji atsakomybė, žinoma, išskyrus šmeižto atvejus. Ir mes, turėdami tokius neginčijamus faktus, kokie žmonės dalyvavo nusikaltimuose, nesulaukiame jų atgailos. Negalime to tikėtis ir iš visos slaptosios informatorių armijos. Todėl šitiems žmonėms reikia suteikti galimybę kažkokiu būdu atsikratyti tų žeminančių praeities ryšių. Priešingu atveju jie tarnaus toliau, gal ir naujajai rezidentūrai.
Pirmininkas. Ačiū. Čia pateikti motyvai, dėl kurių jau buvo balsuota, kad reikia tą dokumentą priimti. Dabar belieka sudaryti redakcinę komisiją. Aš jau užrašiau gerbiamuosius J. Prapiestį, L. S. Razmą, A. Butkevičių. Ко dar neįrašiau? Prašau! S. Šaltenį, R. Valatką. Dar siūlomas deputatas L. Simutis. Skaitau redakcinės komisijos narių pavardes: deputatai J. Prapiestis, L. S. Razma, A. Butkevičius, S. Šaltenis, R. Valatka, L. Simutis. Ar gana? Gana. Ar deputatas K. Saja sutinka talkininkauti? Jūs padėsite kaip ekspertas. Kas už tokios sudėties redakcinę komisiją, prašau pakelti mandatus. Ar leisite neskaičiuoti, nes matau, kad pritaria aiški dauguma. Ačiū. Redakcinė komisija sudaryta, ir aš tikiuosi, kad jūs iki kito plenarinio posėdžio pareiškimą paruošite. Darbas jau įpusėtas, žmonės išgirdo, kad mes esame suinteresuoti padėti ir Lietuvai, ir jos gyventojams. Ačiū.
Kiekvieną kartą kyla klausimas, kas rengė projektus? Dabartiniame reglamente nenurodyta, kad projektai turi būti pasirašyti. Tačiau aš prašau pritarti tokiam susitarimui, kad kiekvieno normatyvinio akto projektas būtų pasirašytas autorių. O dokumentai platinami tik su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus žinia. Sutinkate? Tuomet laikysimės tokios tvarkos. Prašau Respublikos prokurorą pateikti informaciją antruoju papildomu klausimu.
Prokuroro A. Paulausko informacija apie savavališkai užimamus įstaigų ir organizacijų pastatus, mėginimus sutrikdyti normalų valstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų darbą
A. Paulauskas. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba!
Pirmininkas. Deputate J. Prapiesti, jūs dėl ko nors protestuojate?
J. Prapiestis. Ne, aš neprotestuoju, aš tiktai noriu paprašyti, kad televizija su prokuroro informacija žiūrovus supažindintų „Panoramos" laidoje.
Pirmininkas. Operatorius čia dirba, tokia galimybė, matyt, yra.
A. Paulauskas. Pastaruoju metu gauname informaciją, kad kai kurie piliečiai, atstovaudami įvairioms partijoms, politiniams judėjimams, savavališkai užima visuomenines patalpas, pastatus, ragina nepaklusti Aukščiausiosios Tarybos priimtiems sprendimams, įstatymams ir kitokiu būdu bando dezorganizuoti teisėtvarką. Kaip Respublikos prokuroras aš noriu perspėti visus piliečius, kurie taip elgiasi, kad šiuo metu galiojantys įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už savivaldžiavimą, tai yra už neteisėtą savo tikros ar tariamos teisės vykdymą, taip pat už plėšimą, užgrobimą visuomeninio ar valstybinio turto. Taip pat baudžiamas vartojimas smurto prieš atskirus piliečius, kurstymas padaryti kažkokias konkrečias baudžiamąsias veikas. Noriu pabrėžti, kad Respublikos Prokuratūra imsis visų priemonių, kad teisėtumas ir teisėtvarka Lietuvoje būtų atstatyta ir užtikrinta. Todėl aš kreipiuosi į Respublikos gyventojus, ragindamas vengti antiįstatymiškų veiksmų, laikytis rimties ir nepažeisti galiojančių įstatymų. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Galbūt deputatai turės jums klausimų. Prašau, gerbiamasis Pirmininke, prie mikrofono.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Ar tai galima suprasti ir kaip jūsų pasiūlymą, kad Aukščiausioji Taryba parengtų panašaus pobūdžio pareiškimą?
A. Paulauskas. Jeigu būtų nuspręsta, toks pareiškimas turėtų būti panašus į šitą kreipimąsi. Bet svarbiausia, užtikrinti, kad numatytos priemonės būtų vykdomos. Aš, savo ruožtu, pabrėžiau, kad įstatymai bus vykdomi ir atsakingi už nusikalstamas veikas žmonės bus traukiami atsakomybėn.
Pirmininkas. Ačiū jums. Man regis, kad Aukščiausioji Taryba turi priimti įstatymus, о prokuroras privalo garantuoti, kad jie būtų vykdomi. Nemanau, kad mes dar papildomai turėsime ką nors pasakyti, juo labiau kad iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos buvo padarytas oficialus pareiškimas.
Gerbiamieji deputatai, mums beliko susitarti dėl kito plenarinio posėdžio ir dėl darbo komisijose. Ar sutiktumėte pradėti darbą pirmadienį, sakykim, 13-tą arba 14-tą valandą? Girdėti balsų, siūlančių susirinkti antradienį iš ryto, bet, man regis, kad negalime taip ilgai delsti. Kokia jūsų nuomonė?
(Balsas iš salės - negirdėti.)
Pirmininkas. Ar dar bus kitokių pasiūlymų? Prašau. Noriu tik priminti, kad antradienį buvome numatę plenarinį posėdį. Bet buvo tikėtasi, kad iki to laiko Vyriausybės formavimas bus baigtas ir antradienį svarstysime jau kitus klausimus. Manau, kad į tai taip pat reikėtų atsižvelgti. Prašau.
V. Landsbergis. Aš siūlau neatidėlioti Vyriausybės formavimo antradieniui, kadangi, kaip pastebėjo pirmininkaujantis, situacija yra ne tokia, kokia buvo numatyta. Todėl siūlau plenarinį posėdį kviesti pirmadienį. Jeigu Aukščiausioji Taryba taip nutars, rekomenduočiau darbą pradėti anksčiau negu po pietų. Galbūt galima pradėti posėdžius komisijose devintą valandą? Plenarinį posėdį galėtume pradėti vienuoliktą arba pusę dvyliktos. Kai kurios komisijos šiandien irgi galėtų pagalvoti apie savo pasitarimus. Aš kviesčiau Sąjūdžio deputatų klubą susirinkti 16-tą valandą, о jeigu norite anksčiau išvažiuoti, tada iš karto.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Tamulis.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto siūlyčiau pradėti darbą ne komisijose, о surengti trumpą plenarinį posėdį. Premjerė pristatytų kandidatus, о tada jau galima būtų išsiskirstyti į komisijas įvertinti pretendentų galimybes. Taip dirbtume žymiai efektyviau.
Pirmininkas. Mano nuomone, jūsų pasiūlymas vertas dėmesio. Ar gerbiamoji Ministrė Pirmininkė pritartų tokiai darbo tvarkai? O gal yra tinkamesnis sumanymas?
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Manau, kad galima pirma pristatyti kandidatus, о paskui svarstyti? Nors gal tai procedūrai šįkart specialus plenarinis posėdis ir nereikalingas. Kai kurios kandidatūros deputatams žinomos, о apie naujus pretendentus informuotume komisijų pirmininkus. Taigi spręskite patys kaip jums patogiau.
Pirmininkas. Dėkojame. Ar įmanoma būtų duomenis apie kandidatus gauti pirmadienį 9-tą valandą? Komisijos tada galėtų pradėti darbą nedelsdamos.
K. D. Prunskienė. Aš manau, kad iki to laiko dar nebūsime visų kandidatų pasirinkę. Juk tam reikia laiko.
Pirmininkas. Kada galėtų atvykti kandidatai ir susitikti su komisijų nariais?
K. D. Prunskienė. Tai priklausys nuo to, ar pavyks surasti kandidatus, nes reikėtų dar kai ką patikslinti, pasitarti. Manau, kad devintą valandą nespėsime, gal dešimtą?
Pirmininkas. Ačiū. Siūlau tokią darbo tvarką: 9-tą valandą gauname kad ir ne visas kandidatų asmenines korteles. 10-tą valandą kandidatai atvyksta komisijų posėdžius. 12-tą valandą pradedame plenarinį posėdį. Galbūt ne visi komisijų nariai iš karto susirinks, kiti ateis kiek vėliau. Prašau.
J. Pangonis (Alytaus kaimiškoji rinkiminė apygarda). Norėčiau paklausti. Mums buvo anksčiau pristatyti kandidatai į ministrus, juos svarstėme grupėse, nuolatinėse komisijose. Kodėl dabar šio darbo nebaigiame?
Pirmininkas. Mes sutarėm penkioliktą valandą baigti posėdį.
J. Pangonis. Tai tada pirmadienį galima pradėti svarstymą.
V. Landsbergis. Aš norėjau pasakyti porą minčių. Reikia išvengti tokios situacijos, kai Ministrė Pirmininkė siūlo kandidatą, komisija svarsto, deputatams kyla abejonės ir paskui einame plenarinį posėdį, neturėdami aiškaus nusistatymo. Tvirta nuomonė turi susikristalizuoti komisijose, kad čia nevyktų gal ir nereikalingi debatai, nesitrukdytų darbas. Todėl iš tikrųjų būtų gerai, kad komisijose būtų svarstomos ne viena, о kelios kandidatūros. Nes paskui viskas prasideda iš naujo. Ministrei Pirmininkei siūloma įvardinti dar vieną pretendentą, ji pateikia, о komisija vėl svarsto, vėl abejoja. Dirbama kažkaip nekonstruktyviai.
Pirmininkas. Bet tai yra konstitucinė procedūra.
V. Landsbergis. Gal ir taip, bet galbūt galėtų vykti kažkoks paralelinis darbas, kuris leistų priimti alternatyvinius sprendimus. Jeigu jūs turite galvoje preliminarinį svarstymą po to, kai oficialiai pateikta kandidatūra, tai jis būtinas. Prašau.
K. D. Prunskienė. Atsakydama gerbiamajam Pirmininkui, noriu pastebėti, kad procedūra maždaug taip ir vyko. Preliminariniuose pasitarimuose būdavo vertinamos kelios kandidatūros. Ir tik po to, išaiškėjus nuomonėms, aš nuspręsdavau tvirtinimui pateikti vieną kandidatą. Bet po to vėl būdavo reiškiamos skirtingos nuomonės. Manau, kad dėl to, ką čia pasakė gerbiamasis Pirmininkas, vertėtų padiskutuoti, dar šiandien deputatų klube. Turiu galvoje pasiūlymus kitai savaitei.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, neieškokime kaltų, kur jų nėra. Būkime nuoširdūs ir prisipažinkime, kad tiktai laiko stoka mums sutrukdė dirbti normaliai. Ir nėra ko čia dėl to diskutuoti. Dabar tikiuosi, kad viskas klostysis gerai.
Pirmininkas. Dėkoju. Taigi 9-tą valandą pradedame svarstyti kandidatūras, 10-tą valandą atvyksta pretendentai. 12-tą valandą pradedame plenarinį posėdį. Siūlau balsuoti už tokią darbų tvarką. Prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiuotojas. Aiški dauguma, gal nereikia skaičiuoti.
Pirmininkas. Ačiū. Pasiūlymas priimtas. Posėdis baigtas. Kitas plenarinis posėdis — pirmadienį, dvyliktą valandą.