1990 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kviečiu sėstis.
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Laba diena, gerbiamieji deputatai. Pradėsime šios dienos posėdį. Kviečiu jus mygtukais užsiregistruoti. Pasitikrinkime, kiek mūsų yra.
Pirmininkas. Prašau paspausti mygtukus. Gerbiamieji deputatai, šios dienos darbotvarkėje siūlomas kol kas vienas pagrindinis klausimas -Vyriausybės formavimas. Manau, kad mes prieš tai turėtume išklausyti trumpą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimą. Na, jeigu jūs dar turite pasiūlymų, ką šiandien reikia būtinai apsvarstyti, prašau pasakyti. Ar turite kokių nors kitokių pasiūlymų darbotvarkei? Jeigu iškils kokių norų labai skubių ir neatidėliotinų klausimų, manau, kad galėsime darbotvarkę papildyti vėliau, o kol kas prašau pradėti posėdį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V. Landsbergio pranešimas apie politinę padėtį Lietuvoje
V. Landsbergis. (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai! Šios dienos mums labai svarbios, galbūt vienos iš svarbiausių mūsų vykdomoje didžiulėje permainoje. Svarbios todėl, kad mes, aš tikiu, turėsim, joms baigiantis, naują Vyriausybę, būsime pasiekę kitą valstybinės valdžios formavimo lygį, kuriame jau visas pasaulis, esantis aplink mus, turės apsispręsti. Dabar mes dar davėme laiko tam pasauliui, kol dar neturėjome visos Vyriausybės. Na, o tuo tarpu turime nesiliaujantį spaudimą iš išorės, bet ta išorė yra viduje, pačioje Lietuvoje, svetimos kariuomenės pavidalu. Tos kariuomenės darosi vis daugiau. Ji atvirai demonstruoja, kad yra ginkluota ir labai galinga, ir bet kam pasiruošusi. Žinoma, jeigu ji norėtų ką nors iš tikrųjų daryti, tą galėjo daryti jau ir anksčiau, bet kuriuo metu jos čia buvo pakankamai. Bet mes matome ir manevrus, ir atkeliamus naujus dalinius, ir tai, kaip jie demonstruoja savo apsiginklavimą ir buvimą, matom kaip psichologinio karo dalį. Prieš Lietuvą vyksta toks savotiškas psichologinis karas. Jis yra keleriopas. Anksčiau jis reiškėsi daugiau ekonominių grasinimų ir perspėjimų būdu, dabar matom - persimetė į kitą sritį. Gali būti, jeigu ištversime (aš neabejoju, kad ištversime šitą spaudimą), bus dar atrasta kokių kitų sričių, kaip mus spausti ir reikalauti, kad atsisakytume savo pozicijų.
Pozicija labai aiški. Tai yra kieno suverenitetas. Kieno suverenumas šitoje žemėje. Ar Lietuvos žmonių, ar kitos valstybės. Niekas pasaulyje nepriimtų tos antrosios pozicijos, išskyrus tą pačią valstybę. Bet ji yra labai stipri, pasaulis negali staiga priversti ją atsisakyti savo pozicijos. Čia ir vyksta laviravimas, svyravimas ir ieškojimas būdų ir sąlygų, kaip išspręsti anos valstybės problemą, kad ji būtų teisingai išspręsta žmoniškumo požiūriu ir kad ana valstybė neprarastų veido arba galėtų susitvarkyti su savo vidiniais prieštaravimais.
Man anksčiau yra tekę sakyti ne vienam klausiančiam ir dabar galėčiau pakartoti; jeigu Michailas Gorbačiovas būtų pajėgus išspręsti tą savo šalies problemą, kurią dabar taip išryškino Lietuvos pasirinkimas, Pabaltijo užgrobimo 1940 metais problemą, jis būtų tikrai didelis žmogus istorijoje, tikrai pasukęs istorijos ratą ne deklaratyviai, ne dalinių reformų, bet esminių fundamentalių politinių ir moralinių reformų keliu. Galbūt jo galimybės yra ribotos. Galbūt yra kliūčių aplink jį. Mes to nežinome. Bet tikime ir jo, ir Tarybų Sąjungos vadovybės protu ir gera valia, nepaisydami to, su kuo šiandieną susiduriame.
O šiandien turime jau vakar paskelbtą pareiškimą, kuris pasiekė mus kaip Michailo Gorbačiovo telegrama. Joje akcentuojami savanorių būriai, sudaromi Lietuvoje, kurie turėtų, anot tos telegramos, pakeisti pasienio kariuomenės ir iš dalies vidaus reikalų organų funkcijas. Siūloma toje telegramoje nedelsiant imtis priemonių nutraukti tokių formuočių veiklą. Nekomentuosiu pasakymų, kurie turi vienokių ar kitokių niuansų. Žodis "siūlau" yra neblogas žodis. Ir taip pat, kad prašoma pranešti apie įvykdymą. Pirmoje telegramoje buvo kitaip sakoma. Bet tos dvi dienos, per kurias prašoma pranešti, kokių mes ėmėmės priemonių, kelia susirūpinimą, nes tas terminas - kovo 24 - gal atsitiktinai, o gal neatsitiktinai sutampa su ultimatyviu karinės vadovybės terminu, taip pat kovo 24 - kareiviai turi sugrįžti į savo dalinius, kitaip jie bus persekiojami.
Persekiojimas prasidėjo jau anksčiau. Vakar vienas pasitraukęs iš dalinio kareivis Vilniuje buvo pagrobtas. Kol kas nežinome pavardžių asmenų, kurie bus kaltinami žmogaus grobimu gatvėje, bet žinome, kad jis buvo nutemptas, nugabentas į Vilniaus komendantūrą. Aš vakar skambinau pulkininkui (...), kuris tik iš manęs sakėsi išgirdęs apie tą incidentą. Jis žadėjo išsiaiškinti. Į mano reikalavimą tuoj pat nuvykti į komendantūrą ir paleisti neteisėtai sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį man buvo atsakinėjama pakartotinai, kad jis vykdo tik karinės vadovybės įsakymus ir kad aš tokio įsakymo negaliu duoti. Aš perspėjau, kad už pasekmes atsakomybė teks jam ir kad yra buvę atvejų, kai kariškiai, vykdantys aukštesnių viršininkų įsakymus, po to vis dėlto ir patys turėjo atsakyti teisme. Šiandieną, nepaisant to, kad aš prašiau mane informuoti, ir man atrodė, kad pavyko susikalbėti dėl tokios informacijos, tos informacijos nėra. Ir Mečys Laurinkus, kuris vakar bandė patekti į komendantūrą, ir šiandien tuo rūpinasi (aš jo prieš valandą klausiau) irgi nieko dar negalėjo pasakyti. Pagalvokime, kolegos deputatai, ar nereikėtų Aukščiausiosios Tarybos vardu padaryti pareiškimo dėl prasidėjusio Lietuvoje Lietuvos piliečių grobimo, nes tuo mums yra grasoma. Ir galbūt tokį protestą reikėtų siųsti ne tik į Maskvą. Aš perėjau į tą temą todėl, kad Michailo Gorbačiovo telegramoje buvo pažymėta tam tikra data. Kaip sakiau, ji sutampa su kariuomenės vadovybės nurodoma data. Tai yra rytojaus diena, todėl mes šiandien turėtume sutelktai dirbti. Jeigu reiks, pertraukti plenarinį posėdį, vėl išsiskirstyti į komisijas, grupes, vėl aptarinėti ministrų kandidatūras ir formuoti Ministrų Tarybą, šiandien, šiąnakt, rytoj rytą, taip, kaip reikia, kad galėtume kalbėti į pasaulį ir naujos mūsų jau patvirtintos Ministrų Tarybos vardu. Aš norėčiau tuo apsiriboti. Aš rašau tam tikrą atsakymą, laišką Michailui Gorbačiovui ir galėsiu informuoti vėliau. Taip pat, jeigu gausiu kokios nors papildomos informacijos apie įvykius Lietuvoje, apie požiūrius Tarybų Sąjungoje ir platesniame pasaulyje. Vakar mes buvome gavę vieną žinią, jog rezoliucija, Amerikos senate reikalaujanti, kad Prezidentas pripažintų Lietuvos nepriklausomybę ir jos Vyriausybę, nesurinko reikiamo skaičiaus balsų. Šiandien man sako, kad ji priimta. Aš manau, kad spaudos tekste mes galėsime tą išbraukti, bet aš jus tiesiog informuoju, kad tikriausiai netrukus gausime visai patikimą informaciją. Ačiū už dėmesį.
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl finansų ministro paskyrimo. Kandidato į ministro postą R. Sikorskio kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
Pirmininkas. Ačiū. Taigi dabar kviečiame į tribūną Ministrę Pirmininkę. Prašome pristatyti kandidatūras į ministrų pareigas.
K D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda).
Gerbiamasis parlamente! Labai norėčiau, kad jūs leistumėte pristatyti kandidatūras ne visas iš karto, o nuosekliai svarstyti atskiras kandidatūras į konkrečios sferos ministrus. Kaip jums patiems aišku, dar yra daug abejonių. Yra daug sričių, kur alternatyvios kandidatūros svarstomos komisijose ir tik kiek vėliau mes galėsime tai padaryti. Aš nemanau, kad tai yra kliūtis skirti ministrus, kurie mums tikrai nekelia abejonių. Norėčiau pradėti nuo ministro, ėjusio šias pareigas ilgiausiai, ir šiandien, mūsų supratimu, galinčio toliau būti finansų ministru, gerbiamojo Sikorskio Romualdo, Aleksandro sūnaus. (Plojimai.)
Ministras R. Sikorskis (aš turiu minty jo iki šiol buvusias pareigas, į naujas mes dar nepaskyrėme) gimė 1926 metais Kaune. Lietuvis. 1955 metais baigė sąjunginę aukštąją finansų mokyklą. Jis pagal specialybę yra finansininkas. Yra Lietuvos komunistų partijos narys. Jūs turite jo anketinę kortelę, ten yra išvardyta jo ankstesnė darbinė veikla, jos sritys. Kaip matote, nuo 1957 metų jis dirbo Lietuvos TSR finansų ministru, o dabar yra siūlomas būti Lietuvos Respublikos finansų ministru. Turbūt daugiau pristatyti nereiktų. Aš esu kalbėjusi apie gerbiamąjį R. Sikorskį kaip pastarųjų metų bendražygį, ir dirbant ekonominės reformos komisijoje, ir vedant derybas Maskvoje dėl ekonominio savarankiškumo įstatymo bei jo įgyvendinimo. Jis visada rodė profesionalumą (tiek metų dirbęs, jis turi didelę patirtį) ir atsidavimą Lietuvos reikalams. Man nekelia abejonės, kad jis gali ir dabartinėj situacijoj dirbti Lietuvos Respublikos finansų ministru. Manau, kad paprašysime gerbiamąjį kandidatą į tribūną. Galbūt yra klausimų man pačiai?
Pirmininkas. Ar nori kas nors paklausti Ministrės Pirmininkės? Ne. Ačiū jums. Prašau savo išvadą pateikti Biudžeto komisijos pirmininką deputatą A. Rudį.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Šiandien galimus ekonomikos srities paskyrimus svarstė dvi komisijos, t. y. Ekonomikos komisija, vadovaujama deputato K. Antanavičiaus, ir mano vadovaujama Biudžeto komisija. Todėl tai, ką dabar pasakysiu, yra oficiali dviejų komisijų nuomonė. Jeigu galima, aš pradėsiu ne nuo personalijų, o nuo bendrų dalykų. Abi komisijos nutarė, kad vyriausybės formavimo klausimas yra nepakankamai gerai parengtas. Šiandien 9 valandą buvo paskelbta susirinkti į komisijos posėdį. Mes susirinkom ir buvom priversti ilgą laiką svarstyti galimas kandidatūras pagal neoficialius duomenis, t. y. pagal kažkada anksčiau neoficialioje aplinkoje pasakytas galimų kandidatų pavardes. Vis dėlto šitos dvi komisijos norėtų, kad kandidatai būtų joms pristatyti oficialiai, kad tai atliktų Ministrų Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojai. Kad mes galėtume oficialiai įforminti protokolus ir visa kita. Dabar išėjo tarsi lengvas pašnekesys. Aišku, protokolą dėl visa ko rašėm. Pretendentai į galimas ministrų pareigas kažkokiu būdu mus susirasdavo arba mes eidavome ieškoti. Negalima pasakyti, kad būtų labai gerai šitam dalykui pasirengta. Kreipiuosi į posėdžio pirmininką, kad reikėtų pagalvoti, ar neverta mums dabar, apsvarsčius keletą mažiausiai abejonių keliančių kandidatūrų, plenarinį posėdį nutraukti ir pabandyti atlikti visa šita taip, kaip rimtai dirbančioje Aukščiausiojoje Taryboje turėtų būti. Gal mes dabar paaukokim dar porą valandų, kad būtų galima oficialiai jausti, jeigu jau pasisakom už ministrą ar prieš ministrą, tai visa šita labai nuodugniai apsvarstę. Toks mano įžanginis žodis. Prašom priimti jį kaip dviejų komisijų pasiūlymą.
Dabar vėlgi abiejų komisijų vardu noriu pasakyti konkrečiai apie kandidatą į ministro pareigas Romualdą Sikorskį. Komisijų nuomonė bendra: be išlygų pritarti Ministrų Tarybos Pirmininkės pasiūlymui. Aš nežinau, ar reikia daugiau motyvų. Man atrodo, jeigu jau bendra komisijų nuomonė, tai nereikia eikvoti laiko.
Vis dėlto ties keletu momentų norėčiau apsistot. Pirmas dalykas. Finansų sistema Lietuvoje buvo viena iš tvarkingiausių ir viena iš geriausiai veikiančių. Tai rodo, kad net tomis sunkiomis sąlygomis ministras atliko savo pareigas sąžiningai, kūrybingai.
Antras dalykas. Labai svarbu šiuo metu galutinai suderinti visus finansinius santykius su Maskva. Šitas darbas Finansų ministerijoje yra pradėtas, yra pradėti kai kurie skaičiavimai. Komisijų nariams atrodo, kad gerbiamasis R. Sikorskis šia prasme galėtų labai gerai atstovauti Lietuvai.
Trečias dalykas. Komisijoje buvo iškeltas klausimas apie numatomą finansų srities valdymo pakeitimą, ir gerbiamasis R. Sikorskis mums trumpai išdėstė priimtiną ir logišką koncepciją. Manau, jeigu jau yra apgalvotas dalykas, reikia leisti tęsti šitą darbą tam pačiam žmogui.
Na, ir pagaliau ketvirtas. Čia tai ir nelabai rimtas argumentas. Čia yra mano asmeninė nuomonė, ir komisijų nariai pritaria, kad šiuo metu Lietuvoje tinkamesnio žmogaus šitoms pareigoms tiesiog nėra. Tokie pagrindiniai motyvai. Rekomenduoju Aukščiausiajai Tarybai labai aktyviai palaikyti šitą kandidatūrą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Klausimų neturite, gerbiamieji deputatai? Ne. Ačiū.
Gerbiamasis pretendente, prašau į tribūną.
R. Sikorskis. Gerbiamieji deputatai! Aš, žinoma, esu labai sujaudintas dėl mano kandidatūros pasiūlymo į šį atsakingą postą. Dėkingas Premjerei K. Prunskienei ir komisijai, kuri mane taip, gal ir per daug gražiai, pristatė. Aš suprantu, kad tos pareigos, į kurias, jeigu jūs mane išrinksite, yra labai nelengvos dabartiniu Lietuvos nepriklausomybės vystymosi etapu, kad visos finansų sistemos ir to, kuris dirbs tame poste vadovu, laukia didelė ir sunki atsakomybė Lietuvai ir visiems Lietuvos žmonėms. Suprasdamas reikalų svarbumą, kuo greitesnį visišką nepriklausomybės atkūrimą ir turėdamas omenyje savo fizines ir dvasines jėgas, aš ryžausi išeiti prieš jus į šią tribūną Mes, finansininkai, Finansų ministerija ir aš, turime parengę atitinkamus dokumentus ir medžiagą visiems dabar reikiamiems reikalams spręsti. Kaip gerbiamasis deputatas A. Rudys minėjo, mes visiškai pasirengę artimiausiu laiku vesti reikiamas derybas su Tarybų Sąjungos atitinkamais atstovais dėl mūsų finansinių ir biudžetinių reikalų sureguliavimo. Yra parengti atitinkami dokumentai. Jeigu kita pusė būtų mums palanki, galima būtų juos labai gerai ir gražiai sureguliuoti, nepaisant to, kad mūsų respublikinis ir vietinis biudžetas dabartiniu metu yra deficitinis. Visus kitus klausimus, visas mūsų turimas pagrindines pretenzijas mes esame suformulavę ir esame tam pasirengę. Visą kitą medžiagą parengsime artimiausioje ateityje.
Yra ir antras svarbus momentas, jeigu jūs keletą minučių man leisite pasakyti. Mums reikia viską padaryti artimiausiu laiku. Kad per finansus, per biudžetą ir per mokesčius būtų galima stimuliuoti gamybą, gauti kuo daugiau prekių, gauti į biudžetą pajamų ir kaip galima greičiau likviduoti esamą deficitą, kurį mums primetė TSRS Aukščiausioji Taryba, praeitais metais svarstydama TSRS ir kartu respublikų biudžetus. Kadangi dabar mes esame nepriklausomi, čia, žinoma, mums iškils nemaža problemų, bet mes, manau, rasime jėgų ir galimybių jas išspręsti. Jau padarytas atitinkamas darbas rengiant savus juridinių ir fizinių asmenų mokesčių įstatymus. Šitiems reikalams vadovavo gerbiamasis deputatas A. Rudys. Pradžia yra padaryta. Reikia tik toliau visa tai apsvarstyti, parengti, ir mes galėsime netolimoje ateityje pateikti jums svarstyti šiuos dokumentus. Jie taip pat turi prisidėti prie to, kad visas mūsų Respublikos ūkis, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie užsiims gamyba, prekyba, turėtų galimybes tinkamai plėtoti savo veiklą. Mes taip pat turime artimiausiu metu pertvarkyti visą savo finansų sistemą, išskirti ją į kelias dalis, atskirai įsteigti rajonų ir miestų savivaldybių finansų skyrius ir atskirai organizuoti mokesčių inspekcijų darbą. Tam atitinkami projektai yra parengti. Kai bus suformuota Vyriausybė, mes tikimės, kad artimiausiu laikotarpiu tie dokumentai bus priimti. Mes organizuosime stiprią mokesčių tarnybą su atitinkamomis privilegijomis, atlyginimais, su ištarnautų metų priedais, kad į tą darbą patrauktume kuo daugiau atsakingų, gerų darbuotojų.
Mes turime įvairių planų ir užsienio ekonominių santykių srityje. Per valstybinį finansų reguliavimą, per finansinius svertus rengiamės stimuliuoti užsienio santykius, tiek mišrias įmones, tiek ir kitas įvairias organizacijas ir iš to turėti Respublikos iždui pajamų, nesimaišant ir nediktuojant jiems konkrečių klausimų. Taip pat mums reikia artimiausiu laiku pertvarkyti ir ministerijos aparatą, rasti naujų žmonių. Nors ir esamas aparatas yra pakankamai jaunas, atsidavęs Respublikos reikalams ir vieningai pasiryžęs dirbti, kad būtų galima pasiekti kuo didesnių ir geresnių rezultatų finansų srityje. Mano stilius yra dirbti kuo geriau, laiku, be jokių vilkinimų, dirbti viską Lietuvos ir jos žmonių labui. Dėkui už jūsų dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū jums. Ar deputatai norės paklausti? Prašom deputatę L. Andrikienę.
L. L. Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre! Aš lenkiu galvą prieš jūsų kompetenciją. Aš irgi manau, kad jūs esate turbūt vienas iš nedaugelio Respublikos finansininkų, tikrai savo srities žinovas. Tačiau norėčiau jus paklausti štai ko. Pirmas tai mano asmeninis klausimas. Nuo kurių metų jūs esate Komunistų partijos narys? Ir antras klausimas. Mano kandidatūrą į Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškėlė Jurbarko rajono tremtiniai. Todėl norėčiau sužinoti. I947 - 1950 metais, tuo metu, kai jūs dirbote Kauno apskrities vykdomojo komiteto Finansų skyriaus inspektoriumi, vėliau vedėjo pavaduotoju, vėliau Vilkijos apskrities vykdomojo komiteto Finansų skyriaus vedėju, ar teko jums dalyvauti vežant žmones į Sibirą? Jeigu taip, tai koks tai buvo darbas? Ačiū.
R. Sikorskis. Komunistų partijos nariu aš tapau 1951 metais. Vilkijoje buvau priimtas kandidatu, o Kaune priimtas į Komunistų partijos narius. Kaip matote, aš įstojau, turėdamas 25 metus. Nei komjaunimo, nei pionierių organizacijose aš nebuvau. Kai aš tapau Vilkijos apskrities Finansų skyriaus vedėju, man buvo sudarytos tokios sąlygos: arba – arba. Suprantate patys, kokia tada buvo šitų organizacijų padėtis. Be to, ir mano pažiūros tuo metu gal buvo kitokios. Šiandien mano galvosena, sakyčiau, yra giliai pasikeitusi.
Pagal savo darbo specifiką, mano mielieji, gerbiamieji deputatai, man teko matyti 1941 metų trėmimus Kaune. Aš esu kaunietis, gyvenau Šančiuose, kur stovėjo vagonai, į kuriuos buvo talpinami tremtiniai. Bet prie jų prieiti nebuvo galima; aš dar buvau vaikas. Paskui 1948-1949 metais Lietuvos kaime vyko dideli trėmimai, ir mums buvo pavesta aprašyti ir realizuoti šitų tremtinių turtą. Kadangi aš buvau vedėjas arba vedėjo pavaduotojas, Vilkijoje jau vedėjas, man sumetė visą krūvą bylų. Iš pradžių tas turtas buvo gerokai praretintas tų, kurie trėmė, o paskui sumesdavo finansų skyriams: raskite to turto likučius ir juos realizuokite. Bet mes buvome tokios būklės, kad mus pačius mobilizuodavo. Irgi pasodindavo į sunkvežimį, uždarydavo valsčiuje iš vakaro, o iš ryto vesdavo kartu su tais. Pirma ištremdavo piliečius, o paskui palikdavo finansininkus aprašyti turto. Tai tokia istorija.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Beinortas.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis ministre, aš išgirdau jūsų kalboje pasakymą "finansų inspektorių privilegijos". Kokios privilegijos? Galbūt tai reikėtų suprasti kaip ypatingus įgaliojimus pereinamuoju laikotarpiu?
R. Sikorskis. Gal ne privilegijos. Aš ne taip pasakiau. Atsiprašau, ne privilegijos, o atitinkamas statusas, teisės, skatinimas didesniu atlyginimu arba už ilgesnį darbą priedų prie atlyginimo mokėjimas.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą R. Survilą.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Mūsų Trakų rajone tik 3 ūkiai nėra įsiskolinę valstybei. Tai labai komplikuoja jų veiklą. Tuo tarpu ūkiuose manoma, kad tos skolos atsirado ne dėl blogo žmonių darbo, o dėl diskriminacinės politikos, ypač Rytų Lietuvos rajonuose, kurie turi specifines sąlygas. Koks jūsų požiūris į šitą ūkių įsiskolinimą?
R. Sikorskis. Man, kaip ekonomistui ir finansininkui, nėra linksma, kad jie turi tą įsiskolinimą. Reikėtų, kad jo nebūtų. To įsiskolinimo priežasčių yra įvairiausių. Man dabar sunku visas priežastis jums išaiškinti. Artimiausiu laiku turime padaryti, kad tie ūkiai arba nebūtų įsiskolinę, arba pereitų prie nuomos ar kitokių nuosavybės formų. Dabar yra tokia tvarka: kuo daugiau ūkių pereis prie nuomos santykių, bus galima dalį tos skolos perkelti į valstybės skolą ir palaukti jos grąžinimo. O apskritai reikia kiekvienu konkrečiu atveju su kiekvienu ūkiu gerai išsiaiškinti, ar ten yra neūkiškumo elementų, ar kainų klausimas, ar kai kur ūkininkavimo reikalas. Kai kurie ūkiai yra labai turtingi, turi įvairią infrastruktūrą, prisistatę daug brangių pastatų, kitų įrenginių, kurie blogai naudojami, yra didžiuliai amortizaciniai atskaitymai, ir dabar dėl esamos kainų konjunktūros jie tampa kai kur nuostolingi.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą prie vidurinio mikrofono.
L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Aš turiu jums du klausimus. Kokiu būdu ir kada bus rasta lėšų žemdirbiams pakankamai atlyginti už jų gaminamą produkciją, kad žemdirbiai stengtųsi gauti kuo didesnius valstybinius užsakymus savo produkcijai ir galėtų normaliai gyventi iš savo pagrindinio amato? Tai pirmas klausimas. Ir antras. Miestuose visi aplinkos tvarkymo darbai vyksta biudžeto sąskaita. Ar nėra galimybės kaimo gyvenvietes taip pat tvarkyti biudžeto sąskaita, kadangi ir kaimo žmonės moka valstybinius mokesčius.
R. Sikorskis. Turiu pasakyti, kad kaimo žmonės moka labai mažus mokesčius, mažesnius negu miesto gyventojai. Žinoma, žemdirbių produkcijos kainų klausimas visą laiką yra diskutuojamas. Kai susiformuos Vyriausybė (yra įvairių idėjų ir diskusijų), reikės šį klausimą spręsti. Bet turiu jums pranešti, kad biudžetas yra deficitinis, kokius nors naujus priedus mokėti bus sunku. Reikės šį klausimą kaip nors reguliuoti tarp įvairių ūkių ir įvairių Lietuvos zonų. Arba reikės dalį produkcijos paleisti laisvomis rinkos kainomis. Palaipsniui reikės eiti į rinką, reguliuojant žmonių atlyginimą, pensijas, kainų padidėjimo indeksus ir t. t. O į žemdirbių reikalus visada mes kuo atidžiausiai žiūrėjome ir žiūrėsime ateityje.
Aš turiu pasakyti, kad jūsų noras geras, bet aš negaliu, norėdamas jums įsiteikti, pasakyti, kad mes rytoj paimsime ir aplinką sutvarkysime taip, kaip mieste, biudžeto sąskaita. Dabartiniu metu tokių galimybių nėra. Matysim, kaip plėtosis ekonomika. Tada bus galima nagrinėti ir spręsti visus jūsų klausimus. Aš taip diplomatiškai atsakyčiau jums į šį klausimą.
Pirmininkas. Prašom deputatą J. Tamulį.
J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti štai kokį klausimą. Laikinojo Pagrindinio įstatymo 15 straipsnis sako: "Motinų, kurios namuose augina ir auklėja du ir daugiau vaikų, darbas pripažįstamas visuomenei reikšminga veikla ir atlyginamas įstatymo numatyta tvarka". Kaip jūs manote, kaip galima visa tai realizuoti? Kaip jūs ruošiatės tai realizuoti?
R Sikorskis. Jūs čia mane užklumpate labai netikėtu klausimu. Aš negaliu dabar taip ekspromtu jums atsakyti, kaip visa tą padarysime. Leiskite konkrečiai ir aptakiai neatsakinėti, o leiskite pagalvoti.
Pirmininkas. Ačiū. Gal į šį klausimą atsakys pati Aukščiausioji Taryba įstatymu. Prašom deputatą E. Grakauską.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Lietuvos kaime tvyroja tokia nuomonė, kad dalis kreditų, ypač ilgalaikių, yra buvusios ūkinės valdymo sistemos reliktai. Iš esmės kalbama apie tai, kad buvo neteisingi mainai tarp žemės ūkio ir pramonės. Kokia jūsų nuomonė, ar Respublikos Vyriausybė neieškos būdų tokių kreditų daliai nurašyti?
R. Sikorskis. Mes rengiame visus dokumentus, ką mums reikia daryti finansų ir kredito srityje. Bet pirmiausia reikia susitarti su Tarybų Sąjunga.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą prie vidurinio mikrofono.
J. Mačys (Kybartų rinkiminė apygarda). Ką jūs manote apie šiuo metu mokamus gyventojams procentus už pinigus, laikomus taupomosiose kasose? Ar jie nėra per menki? Ir antras. Ar nepritruks Respublikoje rublių, išmokant atlyginimus gyventojams už darbą?
R. Sikorskis. Procentai dabartiniu metu, palyginti su tarptautine rinka, nėra dideli. Ir apskritai nėra dideli. Ar nepritrūksime mes pinigų išmokėti atlyginimams? Aš manau, kad jūs čia kažko man nepasakėte. Yra dabartiniu metu sunkumų dėl susidariusios situacijos, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. Kai kurie asmenys mums trukdo tvarkyti tuos reikalus. Prasidėjo, ypač Vilniaus zonoje, indėlių išėmimas grynais pinigais ir, matyt, jų pervežimas į kitas respublikas, į Tarybų Sąjungą. Todėl yra sunkumų. Bet aš manau, kad šitas procesas kitose Lietuvos dalyse nevyksta. Mes jį kontroliuojam. Manau, jog padarysime viską, kad pinigų nepritrūktų, kad šis procesas neužstrigtų kokioj nors grandyje. Jūsų klausimas yra visai laiku ir vietoje.
N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Aš pirmiausia norėčiau jums padėkoti nuo Vilniaus tremtinių bendrijų, kurios manė iškėlė į deputates. Kai mes turėjome didelių materialinių sunkumų, niekas mums taip nepadėjo ir neparėmė kaip jūs. Noriu visų tremtinių vardu jums padėkoti Noriu dar pasakyti, kad mes, menininkai, jus pažįstame kaip didelį operos meno gerbėją. Jūs dažnai lankotės mūsų spektakliuose ir puikiai žinote, kad mūsų menininkai labai priklauso nuo ekonomikos, ir finansų ministro parama yra būtina ir garbinga. Kaip jūs žadate naujomis sąlygomis remti rimtą klasikinį meną?
R. Sikorskis. Daugiau tiek vaikščioti į teatrą, kiek vaikščiojau, tiesiog negalėsiu, kadangi bus nepaprastai daug darbo. Bet mano požiūris į rimtą meną, į profesionalų meną nepakitęs. Remsime, kiek galėsime, bet taip pat prašysime, kad ir jūs patys būtumėt didesni komersantai, kaip kad buvote iki šiol. Reikia ir apie tai galvoti. Kiek žinau iš pasaulinės praktikos, ten ir dideli, ir vidutinio lygio menininkai irgi tuo reikalu rūpinasi. Todėl tikėtis, kad valstybė viską padarys, nereikia. Reikia ir savom jėgom kuo daugiau padaryti. Opera yra opera, teks skirti lėšų jai išlaikyti.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Paleckis.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Prašom pasakyti, koks jūsų požiūris į numatomą pinigų reformą. Trumpai: pagrindiniai principai, sąlygos, kada ir kaip padaryti, kad kuo mažiau nukentėtų dorai ir sąžiningai dirbantys, ypatingų santaupų neturintys Lietuvos gyventojai.
R. Sikorskis. Matot, reforma ir pinigų keitimas - tai skirtingi dalykai. Reforma - tai ne rublių keitimas į litus, bet kiti veiksmai. Turi būti žiūrimas ir kainų mastas, ir t. t. Aš žiūriu į tuos reikalus palankiai, bet prašyčiau gerbiamojo deputato J. Paleckio dabar nereikalauti pasakyti, kokiu keliu manytume eiti. Konjunktūra ir rinka, politinė ir ekonominė situacija kaitaliojasi labai smarkiai, be to, yra tuo reikalu dar ir daugiau dirbančių. Žodžiu, leiskite smulkiau apie tai nekalbėti.
Be abejo, mums reikės savų pinigų, bet kaip tai bus daroma, kokiu santykiu keičiama, aš nekalbėsiu. Gyvenimo aplinkybės ir laikas gali padaryti kokių nors korektyvų. Aš nenorėčiau, kad Lietuvoj žmonės gąsdintųsi. Dar svarstys Vyriausybė, komisijos, ir matysim, kaip konkrečiai prie to reikalo prieiti.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Ačiū jums. Leiskit pasakyti, gerbiamieji deputatai, kad kai kas iš mūsų stengiasi savo darbą - įstatymų leidybą - perkelti ant gerbiamojo pretendento į finansų ministrus pečių. Prašau, gerbiamasis deputate.
A. Račas (Kelmės rinkiminė apygarda). Kokia bus Lietuva, priklauso ir nuo to, kokia bus mokykla. Šiandien mes kalbame apie prestižo sugrąžinimą mokyklai, taip pat ir mokytojui. Mokytojo prestižas daug priklauso ir nuo jo atlyginimo, o mokyklos materialinė bazė - nuo to, kokie yra šefai. Pas šefus mokyklos vadovai ateina kaip prašytojai. Gerbiamasis pretendente, kaip būtų galima išspręsti mokyklos prestižo klausimą?
R. Sikorskis. Aš atsiprašau, pabaigos nesupratau.
A. Račas. Kaip būtų galima išspręsti mokyklos finansavimo klausimus, kad nereikėtų mokyklų vadovams eiti pas šefus kaip prašytojams?
R. Sikorskis. Aš visiškai su jumis sutinku. Tai, kad mokytojai stagnacijos metais buvo priversti vaikščioti ir, atsiprašau už žodį, ubagauti visur, kad mokyklai skirtų papildomų lėšų, tai nėra normalus reiškinys. Padorioje valstybėje, aišku, tokių dalykų neturėtų būti. Mokyklas turėtų finansuoti valstybės biudžetas. Iš įmonių ir organizacijų reikia surinkti lėšas mokykloms ir visoms kitoms įstaigoms, išlaikomoms iš biudžeto, finansuoti. Dabar reikia mums iš pagrindų inventorizuoti visą mūsų išlaidų biudžeto dalį. Gal mes kai kurias išlaidas darom be reikalo. Reikia atlikti inventorizaciją ir rasti lėšų įvairiems papildomiems reikalams finansuoti. Mano požiūris ateityje bus tvirtas - vienas pastovus kanalas, o ne vaikščioti ištiestomis rankomis ir kažko ieškoti.
Pirmininkas. Prašom deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau pateikti, mano manymu, aktualų klausimą. Dėl Maskvos pretenzijų iškyla būtinybė atsigręžti ir į praeitį. 1940 metais, mano turimais duomenimis, Tarybų Sąjunga pakeitė maždaug 750 tūkstančių litų į 750 tūkstančių rublių, kurių vertė buvo gerokai mažesnė. Lietuvoje paliko 200 tūkstančių. Kaip mums atsiimti ir įrodyti tarptautiniu mastu, kad pinigai buvo konfiskuoti ir kad grąžintų mums tvirtą valiutą, o ne popierius? Antras dalykas. Kokiu būdu mes galime atsiimti tas aukso atsargas, kurias, rodos, 1968 metais perdavė į Maskvos bankus švedai ir, jums geriau žinoma, dar šveicarai ar anglai?
R. Sikorskis. Supratau. Kaip atsiimti, tai nemaža problema. Tie dokumentai yra žinomi, bet reikės didelio darbo, kad šitą auksą atgautume. Kartu su bankininkais turės dirbti Finansų ministerija ir finansų ministras, kuris bus paskirtas į tas pareigas. O dėl operacijų, kurias darė 1940 metais, tai dabar jums duoti galutinio atsakymo negaliu. Reikia išnarplioti šį mazgą, rasti šito kamuolio pradžią ir vynioti jį, kad būtų galima įrodyti, kaip tą padaryti. Aš už tai, ir mes visi esame už tai; mūsų valstybinio banko nauja vadovybė tuo reikalu irgi labai susidomėjo. Mes darysime viską, kad rastume dokumentus ir įrodymus ir spręstume šią problemą. Bet kaip ji bus išspręsta, dabar man sunku atsakyti.
Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė a p y g a r d a). Mandatų ir etikos komisija prašo gerbiamųjų deputatų nebeklausinėti pretendento, nes jo kompetencija, matyt, niekam nekelia abejonių. (Plojimai.)
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gavome deputato V. Terlecko siūlymą, kad būtų nutrauktas pretendento klausinėjimas ir atsakymų klausymas.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, ar aš ta pačia tema galėčiau pasakyti?
Pirmininkas. Ta pačia? Prašau.
Balsas iš salės. Dabar mano eilė būtų.
Pirmininkas. Jūs dėl procedūros?
Balsas iš salės. Ne, dėl paklausimo.
Pirmininkas. Iškilo klausimas dėl procedūros.
E. Bičkauskas. Aš dėl procedūros. Gerbiamasis parlamente, man atrodo, vargu ar mes turime tokią didelę prabangą ilgai klausinėti. Jeigu jau mes gerbiamąjį R. Sikorskį taip užpuolėm, atsiprašau už tą žodį, tai manau, toliau bus dar sudėtingiau, o Vyriausybę suformuoti iš tikrųjų reikia kiek galima greičiau. Siūlau tokią procedūrą. Po to, kai pretendentas trumpai išdėsto savo programą, klausimai jam pateikiami tik raštu. Paskui pasisakyti siūlau tiems, kurie kategoriškai prieš pretendento kandidatūrą. Paskui pretendentas atsako į klausimus ir pasako baigiamąjį žodį. Man atrodo, taip eitų greičiau. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums.
Balsas iš salės. Aš norėčiau nesutikti tuo klausimu. Vis dėlto mes esame deputatai ir privalome žinot, už ką balsuojame.
Pirmininkas. Jūs teisus, bet tokia procedūra, kokią pasiūlė gerbiamasis E. Bičkauskas, neuždraudžia jums sužinoti to, kas iš tikrųjų aktualu, o ne tenkinti savo smalsumą. Pasiūlyta balsuoti už tai, kad nutrauktume klausimus. Kas už tai, prašau paspausti žalius mygtukus.
Sprendimas aiškus, aš manau, kad tam žmogui, kuris stovi prie mikrofono, po to, kai diskusijos nutraukiamos, etika reikalauja leisti pateikti paskutinį klausimą. Prašau.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš turiu vieną klausimą. Gerbiamasis ministre, daug klausimų jums pateikė deputatai, žemės ūkio atstovai. Man susidarė toks vaizdas, kad į klausimus žemės ūkio tema jūs taip ir neatsakėt. Ar nereikėtų vienąkart baigti skirstyti į miestą ir kaimą, kad visi socialiniai buitiniai reikalai, lėšos būtų skirstomos visiems gyventojams vienodai? Ačiū už dėmesį.
R. Sikorskis. Galiu pasakyti, gerbiamasis deputate, tiek, kad į visas jūsų čia pasakytas pastabas mes atsižvelgsime savo praktinėje veikloje ir pagal galimybes kai ką darysime. Bet supraskite, aš negaliu dabar, dar būdamas pretendentu, jums pasakyti, kaip rytoj tą galime padaryti. Yra šių metų planas, biudžetas, santykiai, sumos, kainų skirtumai: už mėsą, pieną, už kitą žemės ūkio produkciją primokama pusantro milijardo rublių. Reikia gerai apgalvoti. Turime gerų ekonomistų, įvairių mokslininkų pasiūlymų. Galvosime, kaip padaryti Lietuvoje gyvą rinką, kad pulsuotų visas gyvenimas. Bet reikia greičiau kurti įvairių privačių organizacijų, greičiau privatizuotis, kad pajudėtų visas mechanizmas. Nes dabar mes kol kas priklausome nuo to paties mechanizmo kaip ir Tarybų Sąjunga. Reikia iš jo kaip nors išsinarplioti, išeiti į savas erdves, ir tada mes galėsime daug ką padaryti, dėl ko jūs dabar nepatenkinti.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Ar nori kas nors pasisakyti prieš gerbiamojo R. Sikorskio kandidatūrą? Pasisakyti "už" šiuo atveju tikrai nebereikia. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Romualdas Sikorskis būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministru? Prašau pakelti mandatus.
Už balsavo 99. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? 6 susilaikė. Gerbiamasis R. Sikorskis patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministru. Sveikiname. (Plojimai.)
Prašau, gerbiamoji Ministre Pirmininke.
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl miškų ūkio ministro paskyrimo ir diskusijos svarstomu klausimu
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Pirmiausia noriu grįžti prie tos pastabos, kurią pasakė deputatas A. Rudys. Ne visai norėčiau sutikti, esą šiandieną kandidatūros pirmą kartą teikiamos. Galima, žinoma, turint daug laiko, pristatyti kandidatūras čia, sesijoje, tuomet svarstyti komisijose ir tik po to tęsti. Bet mes parengiamąjį darbą su komisijomis dirbome ir anksčiau. Ir tiek jau patvirtinto ministro R. Sikorskio, tiek ir kitos kandidatūros, kurios šiandien bus pasiūlytos, buvo įvardytos nebe pirmą kartą. Vakar vakare, dalyvaujant komisijų pirmininkams, ir šiandien pradėjome 12 valandą todėl, kad komisijos galėtų apsvarstyti. O kandidatai į ministrus buvo pakviesti nuo 10 valandos būti čia ir, reikalui esant, pristatyti komisijoms. Todėl aš ne visai suprantu, kodėl reikėtų dabar keisti. Manau, kad taip ir reikia suprasti jau įvykusį ministro R. Sikorskio paskyrimą.
Ir dar turiu vieną pastabą. Prašau nesupykti, gerbiamieji deputatai. Man atrodo, reikėtų skirti klausimus būsimam ministrui, kandidatui į ministrus, nuo klausimų, kurie galėtų būti pateikti, sakykim, egzaminuojant studentą. Jeigu ministras čia, tribūnoje, jam pateikiamais klausimais yra žeminamas, atleiskite, ar mes galime skirti jį ministru? Taigi aš manyčiau, kad reikėtų pasverti, ar tai yra egzaminavimo klausimas, ar natūralus klausimas ministrui. Čia yra mano pasiūlymas, kurį aš suformulavau, klausydamasi klausimų gerbiamajam ministrui R. Sikorskiui.
Na, o dabar norėčiau pasiūlyti jums apsvarstyti gerbiamojo Antanaičio Vaidoto, Vyto kandidatūrą į miškų ūkio ministrus. Jis yra čia, daugumai jūsų pažįstamas. Gimęs 1928 metais Panevėžio rajone. Lietuvis. Išsimokslinimas aukštasis. Profesorius, žemės ūkio mokslų daktaras, 1952 metais baigęs Leningrado miškų technikos akademiją. Pastaruoju metu, nuo 1974 metų, dirbo Žemės ūkio akademijos Miškotvarkos katedros vedėju. Kadangi turite jo anketinius duomenis, manau, kad tokio pristatymo užteks.
Pirmininkas. Ačiū. Ar norite paklausti, gerbiamieji deputatai, Ministrės Pirmininkės? Prašau deputatą G. Vagnorių.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš manau, kad mes čia svarstome labai svarbų klausimą. Lietuviai turi žinoti, kas valdys šalį, kas išves ją iš tos aklavietės, ir ar mes galėsime pasitikėti savo Vyriausybe. Todėl manyčiau, kad prieš pristatant atskirus ministrus, galbūt vertėtų Premjerei nors keliais žodžiais pakomentuoti, kuriai politinei jėgai jie atstovauja. Pirma. Ir antra. Gal gerbiamoji Premjerė galėtų pateikti visą sąrašą ministrų, kad susidarytume bendrą vaizdą mes ir žiūrovai. Ačiū.
K. D. Prunskienė. Dėl antrojo jūsų klausimo. Aš pačioje pradžioje kalbėjau. Prieštaravimų nebuvo, ir nemanau, kad reikia dabar grįžti prie to, kas jau išspręsta. Kokiai politinei jėgai atstovauja gerbiamasis R. Sikorskis, dabar kalbėti jau turbūt per vėlu, o kokiai jėgai atstovauja Vaidotas Antanaitis, manau, jums ir taip aišku. Turėsiu minty, kad jūs norite ir politinio įvertinimo.
Pirmininkas. Deputatas A. Ambrazevičius.
A. Ambrazevičius (Taikos rinkiminė apygarda). Pagal vakar priimtą įstatymą mes nuolatinėse komisijose turime apsvarstyti visus pretendentus. Pagrindinių komisijų - Ekonomikos ir Biudžeto - bendras posėdis apsvarstė tik 4 kandidatūras.
K. D. Prunskienė. Aš norėčiau paklausti, ar komisijai kas nors sukliudė tai padaryti? Šios kandidatūros buvo svarstomos daug kartų.
Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius. Aš norėčiau paklausti ir paskui pasisakyti procedūriniu klausimu. Kokie konkrečiai klausimai, jūsų manymu, pažemino gerbiamąjį R. Sikorskį? Kieno klausimai pažemino? Jūs sakėte neduoti žeminančių klausimų.
K. D. Prunskienė. Leiskite man atsakinėti tik tada, kada man atrodo, kad tas klausimas turi konkretų ryšį su svarstomu dalyku.
K. Antanavičius. Aš tada siūlau parlamentui pareikšti nepasitikėjimą Premjere Ministre, kadangi neatsako į klausimus. Jūs pasakėte "Jūsų klausimai žemina". Tai kieno klausimas...
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji sesijos dalyviai! Prašau su pretenzijomis vienas į kitus kreiptis tik per posėdžio pirmininkus, o ne tiesiogiai. Jeigu jūs norite pareikšti kokią nors pretenziją, prašome ją reikšti mums.
K. Antanavičius. Aš duodu klausimą ir prašau atsakyti. Kokie klausimai gerbiamajam R. Sikorskiui buvo žeminantys? Kieno? Kokio deputato klausimas buvo žeminantis gerbiamąjį R. Sikorskį? Galbūt tada gerbiamasis R. Sikorskis...
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Antanavičiau! Man regis, kad tai iš tiesų nesusiję...
K. D. Prunskienė. Aš nenorėčiau pradėti deputatų svarstymo, nes svarstome būtent ministrų kandidatūras.
Pirmininkas. Tai nesusiję nei su procedūra, nei su reikalo esme. Aš prašau deputatą K. Antanavičių šitą klausimą atšaukti.
K. Antanavičius. Aš neatšaukiu šito klausimo, nes tokie pasakymai įžeidžia mūsų visų deputatų korpuso orumą ir neduoda mums teisės klausinėti.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Antanavičiau, jūs juk puikiai suprantate, apie ką kalbama, ir dabar sąmoningai vilkinate reikalą. Aš labai prašau jūsų sėstis ir nebepūsti šito burbulo be reikalo.
K. Antanavičius. Aš noriu gauti atsakymą.
Pirmininkas. Prašau atsakyti, gerbiamoji Ministre Pirmininke.
K. D. Prunskienė. Į šitą klausimą aš neatsakysiu, nes jis pereina į deputatų svarstymą, ko aš visai nesiūlau ir nesiimu daryti.
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Labai prašau, kad mūsų diskusijos nenukryptų tokia linkme ir kad mes dirbtume šiandien konstruktyviai. Juk mes tam ir pasilikome, kad išspręstume tą uždavinį, kuris mums aktualus ir skubus - kad suformuotume Vyriausybę. Galbūt koks nors neatsargus žodis tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės gali sukelti karštą polemiką, bet vargu ar tai būtų naudinga reikalui. Aš labai apgailestauju, kad diskusija pakrypo tokia linkme, ir kviečiu jus grįžti svarstyti pasiūlytą klausimą. Iš anksto dėkoju.
Balsas iš salės. Aš manyčiau, kad ne tiek deputatų klausimai žemina ministrą. Kai kurie deputatai klausdami parodo savo nesupratimą, kuo skiriasi vykdomoji valdžia nuo įstatymų leidžiamosios valdžios. Todėl klausdami deputatai turi pagalvoti, ar jie nesiūlo ministrui spręsti tai, ką turėtų spręsti pats mūsų parlamentas.
Pirmininkas. Tai ir buvo pastebėta. Ačiū.
Labai ačiū, gerbiamasis deputate K. Antanavičiau. Atleiskite, gerbiamieji, gal mes galėtume svarstyti trečią kandidatūrą? Deputatas K. Antanavičius dar nori žodžio. Aš manau, kad jam reikia suteikti žodį, nes nuo jo pasisakymo prasidėjo mūsų polemika.
K. Antanavičius. Gerbiamieji deputatai! Aš matau labai didelę teisių uzurpaciją. Aš dabar kalbu kaip komisijos pirmininkas, Ekonomikos komisijos pirmininkas. Gerbiamasis A. Rudys pasakė mūsų bendrą nuomonę. Dvi mūsų komisijos negavo kandidatų sąrašo. Vakar tas kandidatų sąrašas buvo pateiktas Sąjūdžio klube. Juk mes neprivalome prievarta eiti į tą klubą ir kaip komisijos laukti, kada klube bus pateiktas pretendentų sąrašas. Buvo pateikta po tris pretendentus į vieną vietą. Komisijai turi būti pasiūlytas aiškus kandidatas. Tai yra mūsų dviejų komisijų bendra nuomonė. Ministrė Pirmininkė sako, kad buvo pateikta ir svarstoma prieš tris dienas. Gal ir buvo svarstoma. Gal ir prieš savaitę, gal dar anksčiau, bet mes, kaip komisijos, oficialiai Ministro Pirmininko teikimo negavome ir net neoficialiai negavome.
Buvo pareikšta tik klube. Sako, nuo 10 valandos kandidatai sėdėjo. Gal ir sėdėjo kažkas ir kažkur, bet niekas mums nesakė, kad mes galime kur nors surasti tuos žmones. Tie žmonės atsitiktinai vienas kitas atėjo pas mus, o mes sėdėjome koridoriaus kampe. Taigi darbas turi būti organizuotas normaliai.
Antras dalykas. Mes iš tikrųjų turėjome galimybę apsvarstyti tik 4 pretendentus: tai gerbiamasis R. Sikorskis, gerbiamoji J. Gagilienė, R. Jasinavičius ir R. Kozyrovičius. Dabar galima būtų kalbėti apie tų ministrų tvirtinimą. Ir daugiau kitokios kalbos neturėtų būti. Arba tada prašau keisti Konstituciją. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamasis deputate, jūsų priekaištai dėl blogo organizavimo skirti turbūt ne Ministrei Pirmininkei ir ne Ministrų Tarybai, o mums patiems, kurie organizavo darbą. Dėkui už juos.
Gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtume jau eiti prie klausimo esmės? Atsižvelgiant į tai, kad už 16 minučių turėtų prasidėti pertrauka. Manau, kad pertrauka bus ilga, ir būtų galima tęsti tą darbą, kurį komisijos pradėjo. Tuo tarpu gal mes suspėsime apsvarstyti vieną kandidatą, užuot tarpusavyje pykęsi.
Prašom deputatą G. Vagnorių.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, jūs remiatės Konstitucija, tuo tarpu Konstitucijoje tokių reikalavimų nėra. Jūs tai puikiai žinote.
G. Vagnorius. (Negirdėti.)
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybas Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, vargu ar kas nors prieštarauja čia išreikštai jūsų pozicijai. Bet mes turbūt visi suprantame, kad labai daug dirbame plenariniuose posėdžiuose ir turėjom sunkumų tinkamai atlikti tą parengiamąjį darbą ir apsvarstyti. Jeigu galėtume grįžti prie pasiūlyto klausimo, neatmesdami procedūros reikalavimų, ar galėtume dabar svarstyti gerbiamojo V. Antanaičio kandidatūrą, o paskui susitarti dėl tolesnės procedūros ir tolesnių galimybių kandidatūrą svarstyti? Ar sutiktumėte? Tada prašome gerbiamuosius deputatus dėl pateikto pasiūlymo... Jūs kalbėsite nuo komisijos, taip?
K. Antanavičius. (Negirdėti.)
A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, tai yra nesvarstytina, tai yra Konstitucijoje. Niekas neprieštarauja jūsų pasiūlymui.
Pirmininkas. Aš noriu paklausti, ar tai susiję su gerbiamojo V. Antanaičio kandidatūra?
K. Antanavičius. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gal mes galime išklausyti dar kitos komisijos pirmininko nuomonę?
S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Prieš pradėdamas kalbėti apie V. Antanaičio kandidatūrą, aš norėčiau visiems pranešti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisija šiandien aptarė visų ministrų kandidatūras (vakar turėjome visų pretendentų į ministrus pavardes) ir turi savo nuomonę tuo klausimu. Manau, kad taip pat galėjo aptarti ir kitos komisijos. Be to, norėčiau pabrėžti, kad komisija gali turėti ir kitą nuomonę, neatitinkančią Ministrės Pirmininkės siūlymo, ir siūlyti savo kandidatūrą. Taigi mūsų komisijos nuomonė šiuo požiūriu būtų tokia.
Dėl kandidato V. Antanaičio. Noriu pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisija remia profesoriaus V. Antanaičio kandidatūrą būti miškų ūkio ministru ir kviečia kitus deputatus palaikyti jo kandidatūrą. Ačiū.
Pirmininkas. Ar kitų komisijų pirmininkai arba atstovai dar turi ką pasakyti?
R. Astrauskas (Smėlynės rinkiminė apygarda). Gamtos apsaugos komisija taip pat vakar svarstė. Gavom sąrašą, ir gerbiamoji Premjerė čia, būtent į šitą salę, mus pakvietė. Kvietė ypač komisijų pirmininkus. Toks kvietimas buvo, ir mes dalyvavome. Turėjome sąrašą ir svarstėme. Siūlome taip pat svarstyti gerbiamojo V. Antanaičio kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom Teisės komisijos pirmininką.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Aš tik noriu pasakyti: kažin ar logiška, kad visi pretendentai svarstomi komisijose. Pavyzdžiui, ką gali Teisinės sistemos komisija pasakyti apie tas sritis, kurios yra gana tolimos nuo įstatymo taikymo ir pan. Komisija pagrindinį dėmesį skiria tiems, kurie savo veikloje taikys įstatymus.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Ar galima įsiterpti tuo pačiu klausimu? 89 Konstitucijos straipsnis sako, kad reikalingos atitinkamų Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų išvados, t. y. tikrai ne visų, Reglamente nenustatyta, kokį ministrą kokia komisija turi svarstyti. Tikrai ne visų komisijų reikalas.
Pirmininkas. Ar deputatas E. Bičkauskas procedūros klausimu?
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Norėjau pakartoti, kad jokio Konstitucijos keitimo nereikia. Ne kiekviena komisija privalo apsvarstyti kiekvieną kandidatūrą.
A. A. Abišalas. Gerbiamieji deputatai, norėčiau dėl procedūros iškilusį ginčą šiek tiek apgesinti pacituodamas Konstituciją ir reglamentą. 94-asis Laikinojo Įstatymo straipsnis. "Ministrą Pirmininką skiria Aukščiausioji Taryba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymu, Ministro Pirmininko pavaduotojus ir ministrus tvirtina Aukščiausioji Taryba Ministro Pirmininko pasiūlymu". Nekalbama apie tai, kad turi būti pateiktas visas sąrašas iš karto.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, Lietuvos TSR Vyriausybės sudarymas, 5 straipsnis iš dabar galiojančio reglamento. "Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba (aš skaitau, kaip yra įstatyme; tai yra senas įstatymas), apsvarsčiusi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimą dėl įgaliojimų grąžinimo, skiria Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininką ir paveda jam pateikti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymą dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos personalinės sudėties". Neparašyta, kad visos kartu. “Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba svarsto Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pateiktą pasiūlymą dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos personalinės sudėties. Sudarant Lietuvos TSR Ministrų Tarybą, balsuojama dėl kiekvienos kandidatūros arba dėl visų kandidatūrų drauge, arba, Aukščiausiajai Tarybai nutarus, kitokia tvarka". Todėl aš noriu atremti tuos reikalavimus, remdamasis Konstitucija arba reglamentu, kad būtinai turi būti pateiktas visas ministrų sąrašas.
Pirmininkas. Aš norėčiau paklausti, ar Ekonomikos komisija per pertrauką būtų pasirengusi papildomai svarstyti gerbiamojo V. Antanaičio kandidatūrą, kad galėtume toliau tęsti darbą? Kadangi tos komisijos pirmininkas čia pareiškė protestą.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Prašom atsakyti, gerbiamasis pirmininke.
K. Antanavičius. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Norėčiau pasiūlyti tokį variantą. Gerai būtų dabar paskelbti ilgesnę pertrauką, ir tada apsvarstytume. Aš asmeniškai rekomenduoju, kad Ekonomikos ir Biudžeto komisijos svarstytų tuos žmones, kurie ne toje sferoje dirba. Bet kas iš liaudies ūkio, vis dėlto būtinai turėtą pereiti šitas komisijas, ypač Ekonomikos. Dėl to prašau Aukščiausiosios Tarybos priimti tokį sprendimą. Paskelbti dabar gerokai ilgesnę pertrauką negu reglamentinę. Tada paprašytume, kad mums oficialiai būtų pateiktas sąrašas tų ministrų, kurie užsiims vadovavimu įvairioms ekonomikos sferoms, ir mes pabandytume šitą atlikti.
Pirmininkas. Ar jums užteks pusantros valandos?
A. Rudys. Manau, kad turėtų užtekti.
Pirmininkas. Pertrauka iki 15 valandos. Atsiprašau, balsuoti nereikia, nes pertrauka yra reglamentinė. 13.30 val. - pertrauka pagal reglamentą. Nuo 13.30 iki 15 val.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, labai jūsų prašau, nereikškite tokių pretenzijų.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Mandatų komisijos pirmininkas kviečia... Dėmesio, gerbiamieji deputatai.
Pirmininkas. Vieną minutėlę. Prašau išklausyti pranešimą.
A.Sakalas. Mandatų komisijos pirmininkas kviečia komisijos narius į posėdį, dabar iš karto, į 447 kabinetą.