Septynioliktasis posėdis

1990 m. kovo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašom sėsti. Žurnalistus prašau išeiti iš salės. Gerbiamieji deputatai, jūs ant savo stalų turėjote rasti paskutinį Vyriausybės įstatymo projekto variantą. Prašau deputatą K. Antanavičių pristatyti pakeitimus ir iš karto siūlyti balsuoti. Prašau.

K. Antanavičiaus papildomasis pranešimas dėl įstatymo projekto pataisų. Diskusijos. Vyriausybės įstatymo priėmimas

 

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji deputatai! Jums pavedus, redakcinė komisija, susidedanti iš deputatų B. Lubio, A. Rudžio, Č. Juršėno, E. Grakausko, K. Lapinsko, G. Vagnoriaus, A. Sakalo, J. Prapiesčio, R. Ozolo ir E. Vilko (nors ne visi vienodai aktyviai dalyvavo), pa­teikė jums Vyriausybės įstatymo projektą su pastabomis, pataiso­mis, atsižvelgdama į vakar dienos diskusijos rezultatus, taip pat į pateiktus gerbiamųjų deputatų ir kitų piliečių raštelius, Ministrų Tarybos pastabas ir kitas įvairias nuomones bei pastabas. Gal galima bandyti skaityti straipsnius, pažymint tai, kas yra priimta, kas pakeista?

Pirmasis straipsnis. Kaip vakar buvo sutarta, pavadinimas paliekamas toks, koks buvo, kaip pageidavo Vyriausybė. Pirma Vyriausybės pasiūlyta pastraipa priimama. Jokių prieštaravimų ir kokių nors neįvertintų pastabų redakcinės komisijos nariai čia ne­turi. Kaip balsuosime?

Pirmininkas. Tuojau tarsimės. Gerbiamieji deputatai, prašome siūlyti balsavimo procedūrą. Ar skaitome kiekvieną straipsnį ir balsuojame, ar prie kiekvieno straipsnio sustoję paklausiame, ar nėra prieštaravimų? Jeigu nėra prieštaravimų, jį paliekame. Jei­gu prieštaravimų yra, balsuojame dėl alternatyvių variantų ir einame toliau. Taip perskaitę įstatymą, paskui galėtume balsuoti už jį visą. Jeigu yra prieštaravimų, tai balsuojame dėl kiekvie­no straipsnio. Jeigu dėl kurio nors straipsnio prieštaravimų nebūtų, tai tada būtų galima ir nebalsuoti, taip? Jūs visi turite įstatymo projektus. Visiems turėtų būti išdalinta ant stalo. Gal­būt kitokie, nei aš turiu. Atidžiai visi pasižiūrėkite - turi būti. Gerbiamasis L. Sabuti, parodykite, koks turi būti variantas, nes ma­no kitoks. Tokio formato susegti lapeliai. Ar visi pasiruošę? Tada prašom. Dėl pirmojo straipsnio. Prašom skaityti ir pasakyti, ar turi kas nors prieštaravimų. Nematau. Prašau dėl antrojo straipsnio.

K. Antanavičius. Antrasis straipsnis. Pagrindinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos kryptys. Pirmajame punkte prieštaravimas. Ar "garantuoja visiems nuosavybės subjektams" ar "sudaro sąlygas"? Redakcinė komisija vieningai rekomenduoja palikti "garantuoja". Taip, kaip įrašyta. Toliau paskutinė, trylikta pastraipa. Buvo pasiūlymas, kad ne vykdomoji valdžia, o Aukščiausioji Taryba rengia įstatymus. Čia pakeista, vietoje "rengia" parašyta "teikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl įstatymų leidimo". Kitų pastabų šiam straipsniui nebuvo.

Pirmininkas. Ar yra kas reikalautų pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio "garantuoja" įrašyti žodžius "sudaro sąlygas"? Prašau, deputatas P. Vaitiekūnas.

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Įstatymas garantuoja, o sąlygų sudarymas yra gerokai stipriau. Sudaryti sąlygas - tai kažkas konkretaus. "Garantuoti" galima parašyti kaip ir mūsų buvusioje Konstitucijoje. Garantuojamas gyvenamasis plotas ir visos kitos teisės, nors nebuvo sudarytos sąlygos joms įgyti. "Sudaryti sąlygas" yra stipriau.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Saja.

K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Leiskite paprieštarauti. Reikia pasakyti, kokios sąlygos. Sąlygos gali būti geros, blogos, palankios, nepalankios. Tai nieko nepasakantis žodis.

Pirmininkas. Jūs už žodį "garantuoja"? Ačiū. Dvi nuomonės yra pakankamai aiškios. Vakar buvo irgi apie tai šnekėta, todėl, manau, būtų galima balsuoti. Bet prieš tai išklausykime kitų pastabų dėl šio straipsnio. Dėl tryliktosios pastraipos niekas neturite pastabų dabar esančiam tekstui? Anksčiau buvo parašyta - “ruošia projektus", o dabar - "teikia pasiūlymus dėl įstatymų leidimo". Dėl tryliktosios pastraipos nėra pastabų? Taigi tada tik dėl pirmosios pastabos. Pasiruoškite balsuoti. Kartu patikrinsime kvorumą. Ar kas nors reikalauja, kad kvorumas atskirai būtų patikrintas? Matau, kad reikalauja, tai prašau tada paspausti žalius mygtukus. Gerbiamieji deputatai, prašau paspausti savo mygtukus. Ačiū. Prašau balsuoti už tai, kad būtų formuluotė “garantuoja”, taip, kaip yra projekte. Alternatyva - "sudaro sąlygas", kaip pasiūlė deputatas P. Vaitiekūnas. Už balsavo 80 deputatų. Kas už formuluotę "sudaro sąlygas", prašau pakelti mandatus. 9 deputatai. Kas susilaikė? Susilaikė 3. Ačiū. Priimta formuluotė "garantuoja". Ar daugiau pastabų dėl šito straipsnio niekas neturi?

K. Antanavičius. Trečiasis straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos principai. Buvo Ministrų Tarybos pasiūlymas patį paskutinį sakinį užbaigti be žodžių "už priimamus sprendimus ir jų vykdymą", t. y. asmeninė Respublikos Vyriausybės narių atsakomybė. Buvo kalbama, kad lyg ir susiaurinama atsakomybė. Redakcinės komisijos narių nuomone, galėtų likti taip, kaip yra: "narių atsakomybė už priimamus sprendimus ir jų vykdymą". Tokia pastaba. Neseniai gauta pastaba dėl pir­mosios pastraipos: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu) ir kitais įstatymais". Vieno teisininko nuomone, reikėtų išbraukti todėl, kad priedermė yra visada vadovautis Konstitucija ir kitais įstatymais. Tokie pasiūlymai. Aš, kaip autorius ir kaip redakcinės komisijos narys, sakyčiau, kad čia niekuo nepakenkiame šitaip įrašant. Tik nurodoma, kad vadovaujasi Konstitucija ir kitais įstatymais. Viskas.

Pirmininkas. Ačiū.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). No­rėčiau, kad būtų palikta atsakomybė. Turi atsakyti, gali atsakyti ir tais atvejais, jeigu nepriima reikiamo sprendimo. Dar prirašydami susiauriname atsakomybę.

Pirmininkas. Ačiū. Prieštaravimas yra. Dėl pirmosios pastrai­pos. Ar šiuo metu kas nors prieštarauja, kad būtų įrašyta: "va­dovaujasi Lietuvos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu) ir kitais įstatymais"?

K. Antanavičius. Yra pirmojoje pastraipoje.

Pirmininkas. Nematau, kad kas nors reikalautų išbraukti šią pastraipą. O dėl paskutinės pastraipos reikalavimas buvo. Skirtingos redakcinės komisijos ir deputato P. Varanausko nuomo­nės, todėl turėtume balsuoti. Ar kas nors norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar kas nors dar nori pasisakyti? Prašau pri­eiti prie mikrofono. Čia ne dėl to, kad mes to norėtume, o dėl to, kad stenogramos negalima iššifruoti.

A. K. Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygarda). Mano supratimu, reikėtų teisingai įvardinti Lietuvos Konstituciją. Nėra dar tokios Konstitucijos (Pagrindinio Įstatymo) Tada būtų logiška šitą straipsnį palikti, kadangi iš tikrųjų Ministrų. Taryba vadovaujasi Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu. Tada logiška. Ir apskritai dėl trečiojo straipsnio aš galvočiau, kad jis anksčiau turėtų būti įrašytas negu antrasis, nes principai yra bendresni už kryptis.

Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate. Bet būtų geriau, jeigu jūs tą būtumėte pasakęs šiek tiek anksčiau, kai buvo tas, dalykas svarstomas. Aš dabar nežinau, ką daryti. Mes lyg ir bu­vome dėl to susitarę. Tačiau, matyt, teks balsuoti.

K. Antanavičius. Aš manyčiau, kad nebereikia balsuoti, nes gerbiamojo A. K. Leščinsko pataisa yra tik redakcinė. Tą redakcinę pataisą galima priimti.

Pirmininkas. Deputatas A. K. Leščinskas siūlo išbraukti tą pastraipą visą, ar ne taip?

K. Antanavičius. Jis siūlo įrašyti "vadovaujantis Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu".

Pirmininkas. O kaip bus, kada jis pasidarys nebe laikinas? Keisime įstatymą? Redakcinė komisija priima ir, atrodo, tada ne­,bėra prieštaravimų. Įrašome "Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir kitais įstatymais", taip? Deputatas Z. Vaišvila prieštarauja. Ger­biamieji deputatai, prašau vis dėlto prieštarauti laiku, o ne truputį palaukę. Ar nebūtų paprastesnis klausimo sprendimas, jeigu išbrauktume iš viso tą pastraipą? Prašau tada siūlyti konkrečias formuluotes. Deputatas E. Jarašiūnas.

K. Antanavičius. Buvo balsuojama, kad paliktume taip, kaip yra. Galima įrašyti "Lietuvos Konstitucija, Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir kitais įstatymais", ir bus visi patenkinti.

Pirmininkas. Deputatas E. Jarašiūnas.

E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nenorėčiau gaišinti, bet, man atrodo, jei­gu kuriame įstatymus, tai kurkime juos kaip reikia. Tai, kas ne­reikalinga, įstatyme neturi būti. Mes darome blogą pavyzdį ateičiai. Įstatyme turi būti tik tai, kas būtina. Antra pastraipa - "vadovaujasi Lietuvos Konstitucija ir kitais įstatymais" nereikalinga ir išbrauktina. Prašyčiau, kad būtų balsuojama.

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.

Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Jeigu ir paliktume laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, aš manau, nie­ko nereikėtų keisti. Nors ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, bet vis tiek Pagrindinis Įstatymas.

Pirmininkas. Ačiū. Matau, kad galima balsuoti. Yra pasiūlymų palikti šitą pastraipą, siūloma redaguoti ir buvo deputato E. Ja­rašiūno ir dar vieno deputato pasiūlymas visai išbraukti šitą pa­straipą, laikant kad absoliučiai aišku -vienintelis būdas Vy­riausybei veikti Konstitucijos ir įstatymų ribose. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad tokia pastraipa, kokia yra projekte apie Konstituciją ir įstatymus, reikalinga? Prašau pakelti mandatus, dar neformuluoju, kokia. 65. Balsų dauguma. Turbūt galima nebalsuoti toliau, vis tiek aišku. Pa­balsuokim. Kas prieš? 10 deputatų. Kas susilaikė? 7 susilaikė.

K. Antanavičius. Siūlau redakciją. "Vadovaujasi Lietuvos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu) ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais”.

Pirmininkas. Ar bus pasiūlymų kitaip redaguoti? Ar kitų pa­siūlymų autoriai atšaukia savo pasiūlymus? Nebematau. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašyta tokia redakcija, kokią pa­siūlė deputatas K. Antanavičius?

K. Antanavičius. Drįsčiau redakcinės komisijos vardu...

Pirmininkas. Dar nepaskelbti rezultatai. Ar jau paskelbti? 81 deputatas. Kas prieš?

K. Antanavičius. Nereikia, čia procedūriniai klausimai.

Pirmininkas. Čia ne procedūriniai. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 6 susilaikė.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau toliau.

K. Antanavičius. Drįstu siūlyti redakcinės komisijos vardu priimti gerbiamosios Ministrės Pirmininkės pasiūlymą (ir buvo Vyriausybės pasiūlymas) išbraukti žodžius "už priimamus sprendimus ir jų vykdymą". Jeigu niekas neprieštarautų, tai nebūtų rei­kalo ir svarstyti.

Pirmininkas. Ar autorius sutinka su pataisa? Ar iš deputatų kas nors reikalauja, kad būtų palikta taip, kaip dabar jūsų pro­jekte pateikta? Priešingai negu Vyriausybė. Deputatas P. Vara­nauskas ir dabar jau projekto autorius taip, kaip Vyriausybė. Taip. Niekas nenori, kad būtų palikta taip, kaip projekte? Nematau. Tada viskas - išbraukiame paskutinius šešis žodžius.

K. Antanavičius. Ketvirtasis straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka. Čia antroji pastraipa yra papildyta deputato E. Grakausko ir dar keleto deputatų siūlymu. Skaitau antrąją pastraipą. Ji to­kia: "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu gali būti tik Lietuvos pilietis. Pilietis negali būti skiriamas Vyriausybės nariu daugiau kaip dvi kadencijas paeiliui". Įdėta tai, ką jūs vakar išreiškėte pageidavimais.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Prie mikrofono prašau pakartoti.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Mūsų priimto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 62 straipsnio ket­virtoji dalis. "Liaudies deputatų tarybų renkami  arba skiriami pareigūnai negali eiti savo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės". Žinoma, galime pakartoti, bet, manau, čia yra tokia bendra nuostata, kuri tinka viskam ir tikrai netikslinga kartoti.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Ketvirtojo straipsnio pirmoji pastraipa yra nesuderinta su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 93 ir 94 straipsniais. Konstitucijoje nėra tokio termino "Vyriausybės pirmininkas". Yra pasakyta, kad Vy­riausybei vadovauja Ministras Pirmininkas. Taip pat nėra termino "Premjeras Ministras". Yra "Ministras Pirmininkas", ir mes esame paskyrę Ministrę Pirmininkę, o ne Premjerę Ministrę. Siū­lau pataisyti, suderinti su Konstitucijos straipsniais.

Pirmininkas. Prašom pasakyti, kokia turi būti formuluotė, jū­sų nuomone? Perskaitykite visą pastraipą.

Č. V. Stankevičius. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro­ma šios sudėties: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko pavaduotojai ir Lietuvos Respublikos ministrai".

Pirmininkas. Ačiū. Ar autoriai sutinka?

K. Antanavičius. Autoriai sutinka ir pasirengę pakeisti, tačiau reikia keisti visuose straipsniuose. Jeigu buvo ne visai aiškus Ministrų Tarybos pasiūlymas, o Pagrindiniame Įstatyme iš tiesų yra Ministras Pirmininkas, mums jokios priežasties nekeisti nėra.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš ir deputatas A. Kumža esame tokios nuomonės, kad nereikėtų apriboti dviem kadencijomis todėl, kad čia tik demokratijos vaidinimas. Pavyzdžiui, žmogus, ne partijos narys, įtinka visoms partijoms, ir gali kiekviena partija, laimėjusi rinkimus, jį kviesti būti ministru.

Pirmininkas. Prašau.

K. Antanavičius. Norėčiau paaiškinti. Klausimas leisti ar ne­leisti dvi kadencijas, manau, neturėtų būti svarstomas todėl, kad, kaip gerbiamasis Č. Juršėnas pasakė, yra konstitucinė nuostata. Na, ir jau svarstyta daugelį kartų. Čia mes įsiveltume į diskusiją. Klausimas tik-ar pakartoti tą nuostatą, ar ne.

Pirmininkas. Ačiū. Ar yra daugiau prieštaravimų dėl šio straipsnio? Reziumuoju. Deputatas Č. V. Stankevičius pasiūlė suderinti su Konstitucija Vyriausybės galvos pavadinimą ir palikti straipsnyje "Respublikos Ministras Pirmininkas, jo pavaduotojai, Respublikos ministrai". Autoriai sutinka. Ar deputatai neprieštarauja, kad būtų taip pataisyta, kad derintųsi su Konstitucija? Neprieštarauja. Ir kyla prieštaravimų dėl to, ar reikia pakartoti konstitucinę straipsnio normą dėl dviejų kadencijų iš eilės. Deputato P. Varanausko pasiūlymo, manau, diskutuoti neverta, nes iš tikrųjų tada mes turėtume keisti Konstituciją Ar deputatai pasiruošę balsuoti? Deputatas Š. Kropas dar prieš tai.

S. Kropas (Panevėžio rinkiminė apygarda) Siūlyčiau vis dėlto palikti šį įrašą šiame įstatyme štai dėl kokios priežasties. Ten yra visų Liaudies deputatų tarybų renkami ir skiriami pareigūnai. Vadinasi, savivaldybių skiriami pareigūnai irgi negalės eiti pareigų paeiliui ilgiau kaip dvi kadencijas, todėl grupės siūlymas - šitą nuostatą kaip tik pakeisti, kad tik Liaudies deputatų tarybų renkami pareigūnai negalėtų eiti pareigų ilgiau kaip dvi kadencijas. Todėl šitą įrašą aš siūlyčiau palikti; ir dar šiek tiek redakcinio pobūdžio pataisymas: "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu gali būti skiriamas tik Lietuvos pilietis ne daugiau kaip dvi kadencijas paeiliui." Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Argumentai aiškūs. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad konstitucinė norma būtų įrašyta ir įstatyme taip, kaip yra projekte, prašau pakelti mandatus. Dėkui už redakciją. Prašau dar priskaičiuoti ir deputatą B. J. Kuzmicką.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Priskaičiavom. 93-už.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš - du.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė-du.

Pirmininkas. Paliekama taip, kaip yra projekte. Prašau toliau. Prašau atleisti. Daugiau prieštaravimų neliko?

K. Antanavičius. Neliko daugiau prieštaravimų. Visi kiti klau­simai yra suderinti.

Pirmininkas. Prašau penktąjį straipsnį.

K. Antanavičius. Septintasis straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa. Prieštaravimų nebuvo. Ir šeštaja­me straipsnyje prieštaravimų nebuvo. Tai galima būtų kartu abudu.

Pirmininkas. Atsiprašau, dėl penktojo ir šeštojo straipsnių ne­iškilo dabar prieštaravimų? Prašau, gerbiamasis deputate, dėl septintojo straipsnio.

K. Antanavičius. Septintasis straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė. Čia buvo pasiūlyta de­putato L. S. Razmos ketvirtoji pastraipa. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina savo veiklos viešumą" perkelti prie principų, taip mes ir padarėme. Ten yra kolegialumas ir viešumas. Iš čia išbraukiame tą trumpą pastraipėlę. Priešpaskutinė pastraipa. Buvo daug įvairiausių nuomonių dėl "Lietuvos Respublikos Vy­riausybės nariai Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu kartą per savaitę 1 valandą atsakinėja į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų einamuosius klausimus". Įvairiausių buvo pasiūlymų. Buvo pasiūlymų, kokiu būdu nustatyti tuos klau­simus: kad tik 15 žmonių tuos klausimus gali pateikti, kad iš anksto pateikti ir t. t. Na, redakcinė komisija balsavo. Išskyrus Česlovą Juršėną, visi balsavome vieningai, kad paliktų ne 1 va­landą atsakinėti. Darbas gali būti sužlugdytas. Tam 1 valanda ir yra, kad nežlugdytume nustatyto  dienotvarkės reglamento ir mums pavesto įstatymų leidimo darbo. Na, aš nesakyčiau, kad smulkinamės todėl, kad yra labai svarbu, kai susikaupia klausi­mų. Kitas pasiūlymas buvo, kad turi teisę bet kada pakviesti, jeigu to nori 15 deputatų.

Pirmininkas. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš norėjau pastebėti, kad čia yra reglamento dalykas. Reglamentą kaip tik dabar ruošiame. Mes jame numatysime. Gal nereikėtų į įstatymą įrašyti valandą ar dvi valandas?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, leiskite man tada jūsų pa­klausti. Ar tikrai Aukščiausiosios Tarybos reglamentas reguliuos Vyriausybės darbą? Štai koks klausimas.

A. Taurantas. Parlamento santykius su Vyriausybe būtinai re­guliuos. Ten yra numatytas specialus skyrius.

Pirmininkas. Ačiū.

K. Antanavičius. Aš tos motyvacijos, kaip numatoma, dėl Aukščiausiosios Tarybos reglamento nenorėčiau priimti todėl, kad čia Vyriausybei suteikiama pareiga atsakinėti, o ten, reglamente, tik numatoma klausinėti. Vyriausybė, neturėdama tokio pavedimo, gali ir turi teisę neatsakinėti. Ir visiškai akivaizdu.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas. (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda) . Aš siūlyčiau įrašyti "ne rečiau kaip kartą per savaitę", nes gali būti tokių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti kitą die­ną, labai greitai, o ministras galės tęsti į savaitės pabaigą. Par­lamentas pasiliktų sau tokią teisę. Aišku, jis negalės ja naudotis piktybiškai, bet prireikus galės kitą dieną pasikviesti atsakyti į tikrai rimtus klausimus. Siūlau įrašyti "ne rečiau kaip kartą".

K. Antanavičius. Galėčiau paprieštarauti, jeigu leistumėte.

Pirmininkas. Prašau.

K Antanavičius. Vadinasi, galima padaryti iš tikrųjų klausimų-atsakymų klubą ir nieko neleisti veikti Ministrų Tarybai. Na, mes žiūrime visi į tai geranoriškai. Galbūt. Gal atsiras tų klausi­mų. Bet jeigu, taip sakant, leisime ekspromtu atsakinėti... Yra paklausimai. Juk paklausimus gali duoti visi, kada tik nori, ir į paklausimus bus atsakyta. Tai yra paklausimų forma. O pradėti diskusijas ir nereglamentuoti, tai, sakyčiau, visai nepriimtina.

Pirmininkas. Ačiū. Motyvai aiškūs. Yra 3 pasiūlymai. Vienas ­iš viso išbraukti šitą normą iš įstatymo, kitas - palikti taip, kaip yra, ir trečias,- kaip supratau, deputato S. Pečeliūno. . . Jūs at­siimate savo?

S. Pečeliūnas. Taip.

Pirmininkas. Vadinasi, liko du. Arba palikti taip, kaip įstaty­me, kaip projekte, arba išbraukti visai. Kas už tai, kad būtų pa­likta taip, kaip įstatyme, prašau pakelti mandatus. Kas už tai, kad būtų palikta, kaip pateikta projekte?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt aš­tuoni.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų išbraukta?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoni.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturi.

Pirmininkas. Ačiū. Palikta taip, kaip yra projekte.

K. Antanavičius. Aštuntasis straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė atsistatydinti. Pastabų nebuvo ir jokių priešta­ravimų nebuvo.

Pirmininkas. Ar dabar neatsirado prieštaravimų? Tada devin­tasis straipsnis.

K. Antanavičius. Devintasis straipsnis. Nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Antra pastraipa. Jūs puikiai pamenate nemažas diskusijas. Tos diskusijos taip pat vyko ir redakcinėje komisijoje. Redakcinėje komisijoje turėjome tris teisininkus, visi trys pasisakė už tai, kad būtų įrašyta pirmoji formuluotė. Jums pateiktame projekte yra dvi formuluotės. "Sprendimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba Lietuvos Respublikos ministru priimamas, jeigu už tokį sprendimą slaptu balsavimu balsavo dauguma deputatų, esančių sąraše". Arba antrasis variantas: ''...jeigu už tokį sprendimą slaptu balsavimu balsavo du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių deputatų". Dar sykį noriu pakartoti, kad komisija pasisako už pirmąjį variantą. Motyvuojama tuo, kad pareigūnas turi būti atleidžiamas tokia pat tvar­ka, kaip ir skiriamas. Todėl, kad atleidimo tvarka bus netgi sunkesnė, jeigu paliekame tokią balsavimo procedūrą. Jeigu paliekame procedūrą "du trečdaliai", tada iš principo galime pakliūti į labai keblią situaciją. Tačiau turiu priminti, kad Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95-asis straipsnis numa­to: "Jeigu Aukščiausioji Taryba dviem trečdaliais jos bendro deputatų skaičiaus slaptu balsavimu pareiškia Ministrų Tarybai arba atskiram ministrui nepasitikėjimą, visa Ministrų Taryba arba ministras privalo atsistatydinti". Parengėme ir to straipsnio pataisą, jeigu būtų balsuojama ir svarstoma. Tai yra, Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95-ojo straipsnio antroji da­lis turėtų būti užrašyta taip: "Jeigu Aukščiausioji Taryba slaptu balsavimu kvalifikuota dauguma pareiškia Ministrų Tarybai arba atskiram ministrui nepasitikėjimą, visa Ministrų Taryba arba tas ministras privalo atsistatydinti".

Č. Juršėnas. Ar galima?

Pirmininkas. Prašau.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). ­Aš vis dėlto noriu grįžti prie Konstitucijos ir štai dėl ko. Prašyčiau turėti omenyje, kad, gerbiamieji, čia kalbama apie nepasitikėjimą, o ne šiaip atleidimą. Tai - skirtingos kategorijos. Jeigu paskyrimą ir atleidimą sugretintume, tai nepasitikėjimo pareiškimas yra kitas dalykas ir, be abejo, jis turi būti griežtesnis, tai yra turi būti rimtesnės sąlygos. Todėl aš sakyčiau, kad konstitucinė nuostata tų žmonių, kurių ji rašyta (primenu, kad ji paimta iš Mokslų Akademijos sudaryto Konstitucijos projekto), tikrai yra verta dėmesio. Ir dar vienas dalykas. Čia yra neatitikimas dėl nepasitikėjimo pareiškimo Ministrui Pirmininkui ir Aukščiausio­sios Tarybos Pirmininkui. Aš manau, kad teisybės vardan turėtų būti suvienodinta ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui nepasitikėjimas turėtų būti reiškiamas irgi dviem trečdaliais sąraši­nio deputatų skaičiaus slaptu balsavimu.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

 G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Negaliu sutikti su deputato Č. Juršėno pastabom todėl, kad  kiek man teko peržiūrėti teisinių dokumentų, atleidimas yra visiškai tas pats kaip nepasitikėjimo pareiškimas. Paprastai rašoma "atleidžiama" ir motyvai - kad nesugebėjo vykdyti pareigų, išreikštas nepasitikėjimas. Procedūra taikoma viena ir ta pati. Kodėl reikalinga daugiau nei pusė balsų? Bent jau mes, gyvenantys tokiu politiškai neapibrėžtu laikotarpiu, galime pakliūti į tokią situaciją, kai dėl politinių motyvų gali tekti vieną kitą vadovą atleisti iš pareigų. Pavyzdžiui, jūs mane paskirtumėte krašto apsaugos ministru, ir aš pradėčiau ginti ne tą kraštą, o aną. Galbūt man pavyktų surasti vieną kitą dešimtį žmonių, kurie mane čia, šioje salėje, palaikytų, ir taip Lietuva atsidurtų tokioje situacijoje, kai reikia ar parlamentą paleisti, arba dar kitų priemonių imtis.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vieną kartą reikia baigti su šitais dalykais - skaičiuoti iš viso sąrašo. Kodėl? Todėl, kad jeigu atsiranda du vieno sprendimo variantai ir septyni žmonės, palaikantys vieną iš jų, dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti, tai faktiškai jie prieš savo valią tarsi balsuos už kitą variantą. Man atrodo, čia yra labai tobulas stalinistinės sistemos išradimas ir mums šito reikia atsikratyti. Geriau mes turėkime kvalifikuotą daugumą iš dalyvaujančių. Aš netgi sakyčiau, kiek mažesnė, negu du trečdaliai, tarkim, trys penktadaliai, bet tik nuo dalyvaujančių, nes priešingai - jau atsirastų daug didesnės tam tikrų manipuliacijų galimybės. Na, ir balsavimo rezultatai iškreipiami dėl to, kad kažkas objektyviai negali dalyvauti posėdyje. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū.

K. Antanavičius. Norėčiau mažą pastabėlę pasakyti, padėkodamas gerbiamajam G. Juršėnui, kad Mokslų Akademija savo Konstitucijos projekte tikrai tokių juridinių niuansų nesvarstė ir pa liko tą nuostatą, kuri buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucijoje.

Č. Juršėnas. Atsiprašau, ne Lietuvos TSR, o Mokslų Akademijos pasiūlytame projekte. Šitas projektas niekada nebuvo tapęs Konstitucija.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas. (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Man atrodo, mes čia ginčijamės, bet pirmiausia turėtume nuspręsti, ar mes keičiame tą nuostatą Konstitucijoje, ar ne. Jeigu nusprendžiame, kad keičiame, kad ji mums nepriimtina, tada ir diskutuokime ar du trečdalius nuo tokio, ar pusė nuo tokio ir taip toliau-visus variantus. Dabar pradėjome lyg ir diskusiją iš antro galo.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau pasisakančių nematau. Matyt, bū­tų galima balsuoti. Gerbiamasis deputate, būkite malonus, pri­eikite prie mikrofono. Ne, negirdės. Stenografistės negirdės jūsų, dar kartą sakau.

Balsas iš salės. Turėtų žmoniškas sakinys toks būti: "Nepa­sitikėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba Lietuvos Res­publikos ministru išreiškiamas, jeigu už tokį sprendimą slaptai balsavo dauguma visų deputatų".

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad dėl redakcijos niekas neturėtų prieštarauti. O iš esmės negalėčiau visiškai sutikti su deputato S. Pečeliūno pasiūlytu balsavimo variantu ir siūlyčiau tokį. Bal­suojame už pirmąjį variantą arba už antrąjį, turėdami galvoje, kad tuo pačiu metu, jeigu priimamas antrasis, mums reikia keis­ti Konstituciją.

K. Antanavičius. Pirmasis irgi reikalauja...

Pirmininkas. Pirmasis taip pat keičia. Tada prašau priminti deputatams, kokia dabar yra konstitucinė norma.

K. ANTANAVIČIUS. Konstitucinė nuostata - du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus, sąrašinio skaičiaus.

Pirmininkas. Ačiū. Tada deputato S. Pečeliūno pasiūlytas bal­savimas būtinas. Prašau balsuoti.

V. Landsbergis. Tai padaryta, kad būtų lengviau nuversti Vy­riausybę.

K. Antanavičius. Ne nuversti Vyriausybę, o kad būtų galima pakeisti kurį nors ministrą. Buvo gerbiamasis J. Prapiestis, ger­biamasis K. Lapinskas ir gerbiamasis E. Grakauskas. Trys teisi­ninkai vienareikšmiškai pasisakė, kad turi būti tokia nuostata - ­pusė bendro deputatų skaičiaus.

Pirmininkas. Dėkoju. Apskritai keista, kad trys teisininkai iš­sako tą pačią nuomonę, bet jeigu jau išsako, tai. . .

K. Antanavičius. Šituo atveju pasakė.

Pirmininkas. Man regis, tada reikia jau įsiklausyti. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji deputatai! Man kažkodėl atrodo, kad vis dėlto pakeisti ministrą ar Vyriausybės krizė - tai visiškai skirtingo ly­gio problema. Todėl skirtumas turėtų būti daromas ir balsuojant. Galbūt ministro pakeitimui tokia norma, kaip čia nurodama, ir yra gera. O visai Vyriausybei pareikšti nepasitikėjimą gal reikėtų taip, kaip Konstitucijoje. Pagalvokime.

Pirmininkas. Balsavimas dar labiau susikomplikavo. Tenka svarstyti šios pastraipos skyrimą į dvi dalis. Taigi. Pirmasis bal­savimas dėl to, ar reikia daryti skirtumą tarp atskiro ministro nuvertimo, kaip buvo pastebėta, ir visos Vyriausybės nuvertimo. O jeigu formuluotume taip, kaip turi būti iš tikrųjų - dėl nepa­sitikėjimo reiškimo vienu ministru ir visa Vyriausybe. Kas už tai, kad skirtumo nebūtų daroma - taip, kaip yra projekte? Alternatyva - kas už tai, kad skirtumas būtų daromas tarp atskiro mi­nistro ir visos Vyriausybės. Taigi kas už tai, kad skirtumo nebūtų daroma?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturiasdešimt aš­tuoni.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų daromas skirtumas, tai yra skirtinga norma visai Vyriausybei ir vienam ministrui atskirai?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturiasdešimt sep­tyni.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė keturi.

K. Antanavičius. Turbūt žiūrėkime toliau.

Pirmininkas. Aš nenugirdau, kiek buvo susilaikiusių.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikiusių - ke­turi.

Pirmininkas. Kvorumas yra. Gerbiamieji deputatai! Man regis, skirtumas tarp ministro ir visos Vyriausybės yra susijęs su Kons­titucijos pataisa. Konstitucijos pataisos, kiek suprantu, gali būti priimtos dviejų trečdalių balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, jog vienu balsu buvo daugiau už tai, kad skirtumo nebūtų daroma, klausimą galima laikyti išspręstu.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Atsiprašau, turiu pasiūlymą. Kadangi neturime aiškios pozicijos, gal šį klausimą atidėkime vėliau, kai peržvelgsime visus likusius ma­žiau konfrontuojančius straipsnius? Per tą laiką gal pasirodys...

Pirmininkas. Ar gali tai ką nors pakeisti?

A. Rudys. Gali pakeisti.

Pirmininkas. Ar jūs galvojate, kad tie, kurie surinko 47 balsus, surinks 64, rodos, tiek yra du trečdaliai iš šitų žmonių.

A. Rudys. Jeigu bus atitinkama motyvacija, labiau bus pa­ruošta.

Pirmininkas. Jeigu bus suspėta atitinkamai paruošti deputatus. Ačiū.

K. Antanavičius. Aš pritarčiau gerbiamojo A. A. Abišalos moty­vavimui, kad du trečdaliai. Jeigu ne, tada tikrai sakyčiau, kad ati­dėtume, bei jeigu du trečdalius reikia surinkti, tai, matyt, didelės prasmės atidėti nėra. Konstitucijoje nėra skirtumo.

Pirmininkas. Vienodai. Ar yra pakankamai žmonių, palaikan­čių deputato A. Rudžio pasiūlymą atidėti šį klausimą? Prašau pa­spausti žalius mygtukus. Kas už tai, kad atidėtume šį klausimą į pabaigą? Raudonus - tie, kurie nesutinka atidėti ir nori spręsti dabar. Na, jau aišku - raudoni mygtukai laimėjo. Taigi norma vienoda. Belieka mums išspręsti, kokia ji. Dabar Konstitucijoje, jeigu aš teisingai supratau, numatyti du trečdaliai visų sąraše esančių deputatų. Siūloma arba pusę visų esančių, arba du trečdalius dalyvaujančių. Tai yra mažiausiai keturi devintadaliai visų deputatų. Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius. Dėl balsavimo motyvų.

Pirmininkas. Aš dar nepaskelbiau balsavimo formuluotės. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad keičiam Konstitucijoje esančią normą kitokia? Dabar prašau pasisakyti, jeigu kas turi šiuo klausimu.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau padaryti pastabą balsų skaičiavimo komisijas vardu. Prašau deputatų ilgiau palaikyti mandatus, nes nespėjame suskaičiuoti. Nuleisti tik po to, kai skaičiuotojas duos ženklą.

Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas mano, kad konstitucinę normą reikia keisti? Prašau pakelti mandatus. Kas už tai, kad keistume konstitucinę normą (ten dabar įrašyta "du trečdaliai visų sąraše esančių deputatų") į vieną iš tų dviejų, kurios įrašytos projekte? Prašau balsų skaičiavimo komisiją man atleisti. Pabandysiu dar kartą formuluoti. Konstitucinė norma dabar yra įrašyta "du trečdaliai visų sąraše esančių deputatų". Projekte yra du variantai, bet kitokie negu du trečdaliai visų esančių deputatų. Dabar mes balsuojame dėl to, ar paliksime tą pačią normą, kuri yra Konstitucijoje, ar ją keisime, rinkdamiesi vieną iš dviejų mums projekte pateiktų variantų.

( Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Tada reikės keisti Konstituciją. Visai teisingai. Deputatas V. Žiemelis sako, kad Konstitucijos pakeitimo projektas paruoštas. Jis labai trumpas ir paprastas. Priminsiu vėl, kad reikia dviejų trečdalių balsų. Be jokios abejonės. Jeigu mes dabar nesurenkame dviejų trečdalių, nėra prasmės toliau balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad dabar galiojančią konstitucinę normą reikia pakeisti?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Šešiasdešimt šeši.

Pirmininkas. Kas prieš Konstitucijos keitimą?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Šešiolika.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė šeši.

Pirmininkas. Ar buvo salėje nebalsavusių? Arba gerbiamieji balsų skaičiuotojai ko nors nesuskaičiavo, arba kas nors nė karto iš keturių nekėlė rankos. Aš klausiau, ar buvo salėje nebalsavusių? Norėjau pasitikslinti. Dėl technikos ne viskas aišku. Pra­šom pasakyti, kas nebalsavo, gerbiamieji? Jūs nebalsavote?

Balsas iš salės. Aš norėčiau priminti pirmininkui, kad gal mums neverta gaišti laiko, nes norint pakeisti konstitucinę nor­mą, mums reikia dviejų trečdalių sąrašinių balsų. Mes vis tiek nesurinksime, nors aš ir balsavau už keitimą. Gal negaiškime laiko?

Pirmininkas. Prašau patikslinti, ar Konstitucijos pakeitimui reikia dviejų trečdalių deputatų.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). 131 straipsnis. "Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas keičiamas Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu ne mažiau kaip dviem trečdaliais bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus dauguma arba referendumu". Galima referendumą daryti.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, Aukščiausioji Taryba atsisakys skelbti referendumą šiuo klausimu. Paliekama konstitucinė norma.

K. Antanavičius. Tai pavyzdys, kaip mes galėsime dirbti būtent šią dieną.

Pirmininkas. Tai yra puikus pavyzdys. Ir aš manau, kad Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas turi labai daug darbo šiuo klausimu.

K. Antanavičius. Aš norėčiau, kad mes patikrintume kvorumą. Jeigu kvorumo nėra, siūlau nutraukti darbą. Aštuoniasdešimt aštuoni. . .

Pirmininkas. Ne. Balsavo iš viso devyniasdešimt keturi.

K. Antanavičius. Aštuoniasdešimt aštuoni.

Pirmininkas. Atsiprašau. Teisingai. Prašau pakelti mandatus visus deputatus. Mes tik ką prieš tai skaičiavome. Balsų skaičiavimas parodė 100 deputatų.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Yra 106 deputatai.

Pirmininkas. Prašau pakartoti balsavimą dėl Konstitucijos keitimo. Kas už tai, kad keistume konstitucinę normą, kuri dabar yra du trečdaliai visų sąraše esančių deputatų? Ir prašau balsų skaičiuotojus atidžiau skaičiuoti.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Septyniasdešimt du.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Dvidešimt trys.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė trys.

Pirmininkas. Vis tiek 8 deputatų nepavyko priversti balsuoti. Konstitucinė pataisa nepriimama.

K. Antanavičius. Na, tai jeigu ji nereikalinga..

Pirmininkas. Jeigu žmonės balsavo, kad nekeisime Konstitucijos, kokia prasmė dar kartą balsuoti? Viskas aišku. Prašau. Dėl to paties straipsnio daugiau pastabų nėra? Straipsnyje paliekama: "Jeigu už tokį sprendimą slaptu balsavimu balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų deputatų". 96 šiuo atveju.

K. Antanavičius. Dešimtasis straipsnis. Po balsavimo prašau nebediskutuoti. Aš neturiu teisės komanduoti, žinoma.

Pirmininkas. Jūsų pastabą priimu sau. Gerbiamasis deputate S. G. Ilgūnai, labai prašau sėsti į savo vietą ir dalyvauti balsavime. Taip pat ir deputatas J. V. Paleckis.

K. Antanavičius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbe. Redakcinė komisija pasiūlė išbraukti prieš tai buvusioje redakcijoje dvi paskutines pastraipas ir palikti tik vieną. Norėčiau perskaityti antrąją pastraipą, kurią siūloma išbraukti todėl, kad ji, mūsų ma­nymu, yra reglamento dalis. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkas (Ministras Pirmininkas) gali prašyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba skubiai apsvarstytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo projektą ar kitą pasiūlymą". Tai turi būti reglamente. Ir paskutinė pastraipa priešinga: "Lietuvos Respublikas Vyriausybės Pirminin­kui (Ministrui Pirmininkui) pageidaujant, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai turi paaiškinti dėl jų pateiktų klausimų apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atskirų Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės narių veiklą". Vadinasi, turi aiš­kintis, kodėl klausia. Redakcinės komisijos nuomonė šiuo požiūriu buvo vieninga - išbraukti, nereglamentuoti čia, įstatyme.

Pirmininkas. Ačiū. Ar kas turite prieštaravimų dėl to? Dėl li­kusios dešimtojo straipsnio dalies? Nematau. Prašau, vienuolikta­sis straipsnis.

K. Antanavičius. Vienuoliktojo straipsnio jums pateikti du va­riantai. Pirmasis variantas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario socialinės garantijos. Antrasis variantas - Lietuvos Respub­likos Vyriausybės nario neliečiamybė ir socialinės garantijos. Čia buvo daug įvairiausių nuomonių. Jūs tikriausiai pamenate arba galima ir priminti, kad buvo ir Ministrų Tarybos, ir kai kurių deputatų pasiūlymas, kad būtų įrašyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsako­mybėn ar suimtas be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos vieno trečdalio deputatų, esančių sąraše, sutikimo. Kolegos ir redakcinėje komisijoje, ir kai kurie deputatai pasisakė, kad nerei­kia įtraukti. Galėčiau pasakyti detaliau. Na, čia yra ir laiškelių, ir telegramų. Pavyzdžiui, Burokas iš Klaipėdos rašo: "Negali tu­rėti neliečiamybės teisės, jie atsako vienodai". Yra ir kitokių pa­siūlymų. Gauta jų ir iš mūsų deputatų. Aš manau, kad jie pa­sisakys.

Toliau atsižvelgdama į jūsų pasiūlymus, redakcinė komisija papildomai įrašė pačią pirmąją pastraipą, kad "Lietuvos Respub­likos Vyriausybės nariai naudojasi bendromis socialinėmis garan­tijomis ir negali turėti socialinių privilegijų". Tą pasiūlė gerbia­masis B. V. Rupeika, parėmė kiti deputatai ir mūsų visuomenė. Toliau. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo, Vy­riausybės ar atskirų jos narių atsistatydinimo atveju, taip pat pa­sibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių kadencijai, jiems taikomos atskiru įstatymu nustatytos socialinės garantijos". Atskiru. Specialus įstatymas turi būti parengtas dėl deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų, kai jų skyrimo laikas bai­giasi. Ten turėtų būti numatyta, kad, reorganizavus ar atsistaty­dinus Vyriausybei, būtų vienokios, o pareiškus nepasitikėjimą­ kitokios socialinės garantijos. Mes manome, kad šito į įstatymą visai nederėtų įrašyti todėl, kad ir įstatymas išsipūstų, ir dar nėra suformuluotos tos socialinės garantijos. Taigi siūloma parašyti straipsnį taip, kaip yra pirmajame variante, t. y.: "Lietuvos Res­publikos Vyriausybės nariai naudojasi bendromis socialinėmis ga­rantijomis ir negali turėti socialinių privilegijų".

Pirmininkas. Ačiū. Jūs tęsite antrąją dalį, taip?

K. Antanavičius. "Po atsistatydinimo taikomos atskiru įstaty­mu nustatytos socialinės garantijos". Redakcinė komisija ir tei­sininkai buvo vieningi, kad 111 straipsnio reikia atsisakyti. Tai yra, kad Lietuvos Vyriausybės narys turi atsakyti prieš įstatymą bendra tvarka. Prašau.

Pirmininkas. Ačiū. Aš supratau, kad redakcinė komisija pasi­sako už pirmąjį variantą. Ar kas nors gina 111 variantą?

Č. Juršėnas. Taip, ginu.

Pirmininkas. Prašau tada pasiruošti balsuoti. Ar kas nors kalbės dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada prašau balsuoti. Kas už redakcinės komisijos siūlomą variantą, kuris yra 11-asis straips­nis. Alternatyva bus deputato Č. Juršėno pasiūlytas 111 straips­nis. Kas už...

K. Antanavičius. Aš atsiprašau, dar patikslinsiu 111 straips­nis su abiem tomis dalimis, kurios yra 11-ajame, tik 111 pava­dinimas kitas. Ir štai tas papildymas - trečioji pastraipa.

Pirmininkas. Kitaip sakant, alternatyva tokia: arba taip, kaip yra 11-ajame straipsnyje, arba taip, kaip yra sujungus abu - 11­-ąjį ir 111 straipsnius. Taigi kas už tai, kad būtų tik tiek, kiek parašyta 11-ajame straipsnyje, tai yra Vyriausybės nariams nega­rantuoti deputatinės neliečiamybės? Kas už tai, kad Vyriausybės nariai neturėtų neliečiamybės?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkAS. Aštuoniasdešimt penki.

Pirmininkas. Kas už išplėstą, tai yra sumą abiejų (11-ojo ir111 ) straipsnių?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoni.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Trys susilaikė.

Pirmininkas. Balsų dauguma priimtas pirmasis variantas.

K. Antanavičius. Dvyliktasis straipsnis. Draudimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariui užsiimti ūkine veikla. Įvertinusi jūsų pastabas, Ministrų Tarybos teikimą ir nemažai diskutavusi, redakcinė komisija siūlo jums tokią redakciją, kokia parašyta. Tai yra anksčiau pateiktąją, pridedant komercinę ūkinę veiklą:

"Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams draudžiama užsi­imti komercine ūkine veikla ir dalyvauti ūkinių organizacijų valdyme. Čia neminima finansinė veikla. Akcininkais ir turto savi­ninkais gali būti. Šiuo straipsniu neapribojama.

Pirmininkas. Ar turite kas nors prieštaravimų? Visi deputatai sutinka? Deputatas S. Kropas.

S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Aš norėčiau patikslinti, kad būtų ne "dalyvauti ūkinių organizacijų valdyme", o "negali būti akcinių bendrovių, įmonių ir bendrų įmonių valdybų nariais", nes dalyvauti valdyme yra la­bai neapibrėžta. Galbūt ministras, duodamas kažkokius nurody­mus, jau dalyvaus valdyme, bet kad nebūtų nariu. O savo akcijas jis galės kur nors investuoti.

K. Antanavičius. Akcinės bendrovės, privačios, valstybinės ar kooperatinės įmonės yra ūkinių organizacijų valdyme, ne vals­tybės valdyme. Dalyvauti valstybės valdyme jo pareiga, o ūki­nės organizacijos apima visas jūsų suminėtas. Mano manymu, prieštaravimo čia nėra.

Pirmininkas. Ar deputatas S. Kropas siūlo vis dėlto dėl savo varianto balsuoti? Prašau tada dar kartą suformuluoti.

K. Antanavičius. Vadinasi, mes iš tikrųjų nagrinėjame S. Kro­po formuluotę. "Negali dalyvauti akcinių, kooperatinių, bendrų įmonių ūkinėje finansinėje veikloje". O finansinėje veikloje tai gali dalyvauti. Jeigu akciją turi, tai ir finansinė veikla, ar ne taip? Ir "būti jų valdybų nariais". Na, mes manome, kad mūsų išdės­tyta daug lakoniškiau ir visiškai aiškiai.

Pirmininkas. Deputatas E. Vilkas.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš dabar suabejojau, ar komercinė čia tinka. Jei komercija, tai prekyba.

K. Antanavičius. Na, komercija - prekyba, visas biznis. Suda­romi komerciniai kontraktai.

E. Vilkas. Bet ką tada reiškia komercinė ūkinė veikla?

Balsas iš salės. Kableliu atskirti. . .

K. Antanavičius. Kablelio nereikia, čia kablelis netiktų. Tada ūkinė.

E. Vilkas. Gal vis dėlto grįžkime prie to "apmokama ūkine veikla" ? Lyg ir aiškiau būtų.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Dabar jau aš siūlau šitą straipsnį palikti, nes man kyla įtarimas, kad dar bus pertrauka iki tol, kol galėsime užbaigti įstatymo svarstymą. Galbūt ekono­mistai galėtų tarpusavyje dar kartą paderinti ir pasiūlyti mums tinkamą variantą? Ar sutinkate praleisti kol kas šį straipsnį? Nė­ra prieštaravimų, tada tryliktasis straipsnis.

K. Antanavičius. Tryliktasis straipsnis. Bendrieji Lietuvos Res­publikos Vyriausybės kompetencijos klausimai. Deputatas A. Ru­dys siūlė įrašyti: "sudaro Lietuvos valstybės biudžeto projektą ir vykdo patvirtintą valstybės biudžetą". Įrašėme. Daugiau pastabų čia nebuvo, įrašius "vadovauja krašto apsaugai", nes jis buvo pra­leistas. Aš vakar referavau apie tai.

Pirmininkas. Ar deputatai neprieštarauja tryliktajam straips­niui. Deputatas S. Kropas dėl kitko? Atsiprašau. Nematau prieš­taravimų, prašau keturioliktąjį.

K. Antanavičius. Keturioliktasis straipsnis. Nėra jokių prieštaravimų.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš turiu pastabą. Pirmoji pastraipa: "Įgyvendina priemones, garantuojančias Respublikos gyventojams gyvenimo minimumą". Ne "gyvenimo minimumą" (aš jau komisijoje minėjau), bet "gyvenimo lygio minimumą".

K. Antanavičius. "Gyvenimo lygio minimumą". Turbūt galima priimti. Gerai - "pragyvenimo".

Pirmininkas. Prašau pasitarti su kalbininkais. Man regis, dėl tutrinio niekas nesiginčija. Tiesiog reikia įrašyti tikslią formuluotę ir viskas. Taip, gerbiamasis deputate, galima ir taip, tačiau tegu pasitaria ir su kalbininkais, ir su ekonomistais, kokie yra priimtini terminai. Manau, mes neprieštarausime, kad būtų įrašytas tinkamas terminas, neiškreipiant esmės. Dar kokių nors pastabų? Daugiau nėra. Penkioliktasis straipsnis.

K. Antanavičius. Penkioliktasis straipsnis. Ministrų Tarybos pasiūlymu įrašyta pirmoji pastraipa: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavedimu vykdo valstybės turto savininko funkcijas, sudaro sąlygas privatinei ir kolektyvinei nuosavybei plėtoti". Antrojoje pastraipoje vietoj žodžio "įstatyminėmis" įrašyta "ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis". Vakar buvome susitarę dėl šitos formuluotės. Ketvirta pastraipa pakeista dėl to, kad prieš tai einančiame straipsnyje įrašėme A. Rudžio pasiūlymą dėl biudžeto projekto. Čia mes nemanėme, kad galima būtų praleisti, kadangi tai ekonomikos srities įgaliojimai. Tai pakartoju: "Sudaro Lietuvos valstybės biudžeto projektą, nustato kainodaros tvarką, vykdo bendrą politiką darbo apmokėjimo srityje". Ten buvo: "formuoja valstybės pajamų sistemą". Išbraukiame, kadangi vakar buvo išsiaiškinta, jog tai Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva.

Pirmininkas. Ar nėra prieštaravimų?

K. Antanavičius. Daugiau pastabų ir nebuvo.

Pirmininkas. Deputatas K. Saja. Jeigu leisite, kol deputatas K. Saja prieis, aš pasiūlysiu įrašyti "vykdo darbo apmokėjimo politiką", vietoj "srities". Sutvarkyta lingvistiškai. Prašau.

K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Apskritai aš nežinau, ką daryti. Kalbiniu požiūriu visą tą brošiūrėlę ištaisiau. Gal leisite visko neminėti, o tik tai, apie ką, dabar kalbama. Panašių klaidų yra daug kur. "Sudaro sąlygas privatinei ir kolektyvinei nuosavybei plėtoti". Supraskite, sąlygos dar nereiškia, kad jos bus geros. Tai gal "tinkamas"? To mūsų kalba reikalauja. Rusiškai "sozdajut uslovija" - vsio poniatno, bet lietuvių kalba žodis "sąlyga" dar nereiškia kokia. Todėl reikėtų rašyti "tinkamas sąlygas". Toliau, "sudaro Lietuvos valstybės biudžeto projektą". Man atrodo, yra daug aiškiau ir paprasčiau -"projektuoja Lietuvos valstybės biudžetą".

(Balsas iš salės, negirdėti.)

K. Saja. Gerai. "Vykdo bendrą darbo apmokėjimo politiką". Kam reikalingi gremėzdai "politika darbo apmokėjimo srityje" ir panašūs. Aš paliksiu komisijai šią labai išmargintą brošiūrą, ti­kėdamasis, kad ten, kur bus naudinga kalbiniu požiūriu, jūs pasi­naudosite.

K. Antanavičius. Aš norėčiau labai padėkoti ir pasakyti, kad tas projektas du ar tris kartus buvo kalbininkų, rengusių įstatymą, taisytas taip, kaip reikalauja įstatymas, jų žodžiais tariant. Tai yra įvilktas į tokį negyvą rūbą. Noriu pateisinti autorius, kad čia nėra vien autorių nemokėjimo, bet turbūt standarto, štampo ­rezultatas.

K. Saja. Galbūt. Nesinori dėl to gaišti laiką ir ginčytis.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, gal po tokio deputa­to K. Sajos pasisakymo mes galėtume protokoliškai nutarti, kad nebesilaikysime iki šiol privalomų kalbinių įstatymų štampų ir ­bandysime juos rašyti bent kiek gyvesne kalba.

K. Antanavičius. Būtų labai gerai.

Pirmininkas. Ar deputatai sutiktų su tokia principine nuosta­ta? Žinoma, neiškraipant įstatymo esmės. Prašau, gerbiamasis deputate, ar dar penkioliktajame straipsnyje yra pastabų?

K. Antanavičius. Kai kurie deputatai, ypač teisininkai, matyt, motyvuotai pareiškė, kad rizikuojame, ir iš tikrųjų kartais redaguojant gali ir kitokia išeiti prasmė. Pavyzdžiui, “suprojektuoja biudžetą” - jau niekaip negalime sutikti.

Pirmininkas. Ar deputatai neturi pastabų dėl penkioliktojo straipsnio?

K. Antanavičius. Šešioliktasis straipsnis. Čia yra tik viena redakcinė pataisa: "įgyvendina priemones piliečių teisėms ir lais­vėms užtikrinti, valstybės interesams ginti". Žodžių tvarka sukeista redakciniais sumetimais Daugiau pastabų ir prieštaravimų šiame straipsnyje nėra.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai neturi? Ne.

K. Antanavičius. Septynioliktasis straipsnis. Pagrindiniai Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimai krašto apsaugos už­tikrinimo srityje. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesio. Buvo keletas pastabų įrašyta šitame straipsnyje "sutinkamai su Lietuvos Respublikos gynybos įstatymu" ar dar kaip nors. Ta­čiau mes tokio įstatymo neturime. Taigi skaitau, kaip dabar jums pateikta. Mes nieko geresnio tuo tarpu nesuradome. "Lietuvos. Respublikos Vyriausybė pagal savo įgaliojimus įgyvendina prie­mones kraštui apsaugoti. Organizuoja krašto apsaugos tarnybas ir prižiūri jų veiklą". Buvo pastaba, kad tarnybų nereikia organi­zuoti todėl, kad bus Krašto apsaugos ministerija. Krašto apsau­gos ministerija ir yra Vyriausybės sudėtyje, ji ir organizuoja tas tarnybas. Ne Ministrų Taryba, o šita. Taigi aš siūlau balsuoti už tokį, o čia reikėtų įrašyti "pagal savo įgaliojimus sutinkamai su Krašto apsaugos įstatymu". Bet ar toks jis bus, ar kitoks, mes nežinome.

Pirmininkas. Deputatas L. Šepetys.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Ar reikia vartoti žodį "užtikrinimo". Gal pakaktų "krašto apsaugos srityje ". Užtikrinti ar saugoti kraštą? Saugoti kraštą.

K. Antanavičius. "Krašto apsaugos srityje", teisingai.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad deputatas K. Saja savo išmar­gintame variante šitą žodį išbraukė. Ačiū. Ar iš esmės niekas neprieštarauja? Aštuonioliktasis straipsnis.

K. Antanavičius. Aštuonioliktasis straipsnis. Jokių prieštaravimų ir pastabų nėra.

Pirmininkas. Ar dabar neatsirado?

Č Juršėnas. (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Ar galima?

Pirmininkas. Prašau. Prašau arčiau mikrofono, gerbiamasis de­putate.

Č. Juršėnas. Aš manau, kad galima būtų užrašyti ne tik "ren­gia sutartis ir pasirašo". Juk sutartys pasirašomos įvairiais lygiais. Ir vieni, ir kiti, ir Vyriausybė gali pasirašinėti. Tai gal ir įrašykime tai. O ratifikuoja Aukščiausioji Taryba, žinoma. Arba sudaro, teisingai, bet čia yra procesas-rengia, pasirašo ar su­daro. Galima ir taip, ir taip.

Pirmininkas. Ką apie tai galvoja autoriai?

K. Antanavičius. "Rengia ir sudaro sutartis", taip? Na, aš siū­lyčiau "rengia ir sudaro". 0 kas gi vis dėlto parengs? Gal ne vi­sas? Aukščiausioji Taryba, pavyzdžiui, nori sudaryti kokias nors sutartis, tai vis tiek Vyriausybė sudaro ir paskui svarsto.

Pirmininkas. Taip, autoriai, įvertindami deputato Č. Juršėno pasiūlymą, siūlo pirmąją pastraipą pradėti "Rengia ir sudaro su­tartis" ir toliau kaip tekste. Niekas neprieštarauja tokiam variantui? Prašau.

K. Antanavičius. Devynioliktasis straipsnis.

Pirmininkas. Prašau atleisti, dar kartą paklausiu, ar dėl aš­tuonioliktojo daugiau nebėra prieštaravimų?

K. Antanavičius. Devynioliktasis straipsnis. Čia taip ir neišsprendėme to klausimo. Ir redakcinėje komisijoje jis liko neišspręstas dėl savivaldybių. Yra deputato S. Kropo pasiūlymas, yra Ministrų Tarybos pasiūlymas dėl devynioliktojo straipsnio ir, matyt, mes čia visi turėsime spręsti. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su vietos savivaldybių valdymo organais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo įgaliojimus kontroliuoja vietos savivaldybių valdymo organų veiklą". Prieštaravimų kol kas nėra. Kaip jie vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vy­riausybės sprendimus? Prieštaravimų nėra. Prieštaravimai dėl tolesnės frazės: "Lietuvos įstatymu numatytais atvejais gali sustabdyti ir užprotestuoti savivaldybės organų sprendimus". Čia buvo, kad savivaldybės įstatymo numatyta, kad gali, ir mes manėme, kad to pakanka, jeigu bus dar kitame.

Skaitau gerbiamojo S. Kropo pasiūlymus, kurie yra visiškai identiški su Ministrų Tarybos pasiūlymais, tik gerbiamojo S. Kropo yra viena pastraipa, o Ministrų Tarybos yra trys pastraipos. Skaitau: "Gali sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų sprendimus šios savivaldybės Taryboje, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ar Lietuvos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir potvarkiams, valstybės interesams ar pažeidžiamos kitų savivaldybių teisės, taip pat jei jų vykdymas gali sukelti realią grėsmę žmonių sveikatai, padaryti žymią materialinę žalą ar pabloginti teritorijos ekologinę būklę. Kilus ginčui, klausimą galutinai sprendžia Aukščiausioji Taryba". Redaguodami redakcinėje komisijoje, jį palikome pačiai pabaigai ir galime sutikti, kad pakeistume tai, kas įrašyta po kabliataškio, pirmąją pusę to, ką siūlo S. Kropas ir Ministrų Taryba. Tai yra: "Gali sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų sprendimus šios savivaldybės Taryboje, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Pagrindiniam Įstatymui) ar Lietuvos įstatymams". Tačiau rašyti, kad Vyriausybės nutarimams... Tai ką, mes deklaravome, kad savivaldos yra savivaldos, o dabar Vyriausybė priiminės nutarimus, ir savivaldos turės šventai vykdyti? Mūsų nuomone, visiškai... Toliau, "... Vyriausybės nutarimams ir net potvarkiams, jeigu jie prieštarauja valstybės interesams ar pažeidžia kitų savivaldybių teises". Tai jeigu "Vyriausybės interesams", tai tada įstatymą pažeidžia. Vyriausybes interesai yra apibūdinti įstatymais, tai, vadinasi, galima galvoti, kad pažeidžia interesus ir turi būti atšaukti. Taip. Toliau, "...jei­gu jų vykdymas gali sukelti realią grėsmę žmonių sveikatai". Na, tai įstatymą pažeidžia. Kaip gali savivaldybės veiksmai sukelti grėsmę žmonių sveikatai, nepažeisdami įstatymo? Toliau. "Padaryti žymią materialinę žalą ar pabloginti teritorijos ekologinę būklę". Už tai vėl turi būti ekonominės baudos. Jie patys sau ža­lą daro - užmokėti turės, į teismą patraukti bus ir taip toliau. Taigi prašome spręsti, gerbiamieji deputatai.

Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti deputatui K. Antanavičiui ir pataisyti pirmosios dalies punktą. Tiksliau, dar išbraukti keletą žodžių ir redakcija būtų gražesnė. Parašyti "kontroliuoja, kaip vietas savivaldybės", išbraukti "valdymo organų veiklą, kaip jie...". O toliau palikti tekstą neliestą. Kitaip sakant, išbraukti tai, kad kontroliuoja sa­vivaldybės valdymo organų veiklą, kad štai tos veiklos nebūtų.

K. Antanavičius. Su tuo sutikti negalima, nes kontroliuoti savivaldybės organų veiklą niekas neturi teisės. Kontroliuoja, kaip jie vykdo įstatymus.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, A. Saudargai ir kiti. Jūs išeidami sugadinsite kvorumą, o iki pertraukos liko lygiai viena minutė.

K. Antanavičius. Kontroliuoja ar vykdo įstatymus. Tam yra būtent šita veikla. Parašyta, kaip jie vykdo įstatymus. Atsiimate savo, taip?

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Ar galima įsiterpti? Čia, aš manau, gerbiamieji, kyla vėl ta pati problema. Yra 98 Konstitucijos straipsnis, ir mes nuo jo negalime nutolti. Jeigu mes nutolsime, vėl reikės balsuoti, ar keičiame Konstituciją, ar ne. Todėl aš siūlau šiek tiek švelnesnį patikslinimą, ir mes išspręsime šią problemą. Štai ta antroji dalis, aš siūlau savo variantą: "Lietuvos įstatymais numatytais atvejais gali užprotestuoti ar stabdyti savivaldos Tarybų ir jų valdymo organų sprendimus". Su tokiu papildymu gal bus šiek tiek geriau. Šiaip taryba - tai ne savivaldos organas.

Pirmininkas. Deputatas S. Kropas. Atsiprašau, anksčiau stovėjo kitas deputatas. Prašau.

Balsas iš salės. Gerbiamasis K. Antanavičius neleis Ministrų Tarybai nurodymais ir potvarkiais neduoti dirbti savivaldybei, bet dar turiu tokį mažą klausimėlį dėl pirmojo punkto. Čia yra pasakyta, kaip jie vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės sprendimus. Kas yra "sprendimai"? Konstitucijoje ir pirmajame straipsnyje to įstatymo, apie kurį mes dabar šnekame, tokio žodžio nėra. Žodžiu "sprendimai" galima vadinti ir potvarkius ir nurodymus. Čia yra sakoma nutarimai ir potvarkiai. Taigi geriausia būtų, kad "vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus", ir padėti tašką. Tada būtų aišku. O jeigu "Respublikos sprendimus", tai viskas jau bus tada. Žodis "sprendimas" čia visai netinkamas.

Pirmininkas. Prašau. Deputatas S. Kropas.

S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Aš tik norėčiau paaiškinti arba patikslinti, kadangi 98 Konstitucijos straipsnis yra patekęs iš Vietos savivaldos pagrindų įstatymo. Ruošdami šį įstatymą, mes palikome veiklos laisvę Vyriausybei, ir ten yra įrašytas toks dalykas: "Lietuvos įstatymų numatytais atvejais". Daugiau jokiuose įstatymuose šitų atvejų nėra numatyta. Ir mes numatėme, kad priimant šitą Vyriausybės įstatymą, bendrojoje koncepcijoje bus numatyta, kokiais konkrečiais atvejais bus galima užprotestuoti. Tai jeigu mes to atsisakysime, liks praktiškai juridinis neaiškumas - kad tų numatytų atvejų ir nėra. Gal specialų įstatymą reikės mums priimti. Todėl reikėtų priimti kažkokį sprendimą. Čia siūlymas yra ne mano, o Ministrų Tarybos.

Pirmininkas. Jūs ginate savo variantą, taip? Ačiū.

K. Antanavičius. Na, aš sakyčiau, gerbiamasis S. Kropas da­bar negynė viso varianto, o gynė konstitucinę nuostatą. Konsti­tucinės nuostatos įrašymui į įstatymą niekas neprieštarauja. Visiš­kai identišką konstitucinę nuostatą galima įrašyti į Vyriausybės įstatymą, tačiau čia yra tęsinys, kurio konstitucinėje nuostatoje nėra: "...Vyriausybės nutarimams, potvarkiams, valstybės inte­resams ar pažeidžia kitų savivaldybių teises, taip pat jų vykdy­mas gali sukelti. . ." - to nėra. Taigi prieš tą prieštaraujame.

Pirmininkas. Taigi gerbiamieji oponentai, vis dėlto prašome pakankamai tiksliai suformuluoti savo pasiūlymus.

K. Antanavičius. Aš formuluoju pasiūlymą palikti visa, kaip yra Konstitucijoj, ir tada galbūt iš tikrųjų pirmiausia balsuoki­me, keisti šiuo atveju konstitucinę nuostatą, ar nekeisti. Dviejų trečdalių mes nesurinksime, tai aišku, ir taip diskusija bus baig­ta. Konstitucinės nuostatos pakeisti nebegalėsime. Aš manau, kad taip. ..

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Dringelis.

J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). Jeigu nėra įstatymais numatytų atvejų kada keisti, tai geriau čia ir neminėti jų. O parašyti "gali sustabdyti", kaip čia ir tekste yra, "savivaldos organų sprendimus, jeigu jie pažeidžia įstatymus ar­ba prieštarauja įstatymams", tada mes išeisime iš šitos aklavie­tės.

K. Antanavičius. Tai parašyta Konstitucijoje.

Pirmininkas. Kadangi jau pertraukos metas, o bent man nela­bai aišku, ką siūlyti balsavimui, tai siūlau per pertrauką vis dėlto gerai suformuluoti pasiūlymus balsavimui ir po pertraukos iš karto pasiūlyti. Ačiū. Pertrauka iki 17 valandos.

 

(Pertrauka)

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti. Prašau, ger­biamasis deputate K. Antanavičiau.

K. Antanavičius. Taip. Dėl savivaldos. 19-asis straipsnis. Tai su gerbiamuoju deputatu S. Kropu suderinom. 19-ojo straipsnio 1·oji pastraipa: "Kontroliuoja vietos savivaldybių valdymo orga­nų veiklą". O čia redakcinis tekstas: "Kontroliuoja, kaip vietos savivaldybės vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus", ir priima­me, kad "Vyriausybės sprendimus" turi būti išbraukta, taip? Kabliataškis. Ir antra pastraipa tokia, kokia buvo pateikta deputato S. Kropo ir Ministrų Tarybos. Labai panašios, vos skiriasi. Skaitau: "Gali sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų sprendimus šios savivaldybės Ta­ryboje, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Pagrindiniam įstatymui) ir kitiems Lietuvos įstatymams. Kilus ginčui, klausimus galutinai sprendžia Aukščiausioji Taryba". Gal dar perskaityti visą nuo pradžios?

Pirmininkas. Perskaitykite visą, kad būtų aiškiau.

K. Antanavičius. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau dėmesio, kad jūs sektumėt atidžiai, kadangi šitas straipsnis keičiasi smar­kokai, tačiau visa esmė suderinta su visais čia kalbėjusiais ir prieštaravimų jau nebėra. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė pa­gal savo įgaliojimus:

- kontroliuoja kaip vietos savivaldybės vykdo Lietuvos Res­publikos įstatymus;

- gali sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos sa­vivaldybės valdymo organų sprendimus šios savivaldybės Tary­boje, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Pagrindiniam Įstatymui) ar kitiems Lietuvos įstatymams; kilus ginčui, klausimą galutinai sprendžia Aukščiausioji Taryba".

Tada trečias toks, koks buvo, tiktai vietoj antro - trečias, vietoj trečio - ketvirtas. Prašau, gerbiamieji deputatai, pareikšti sa­vo nuomonę. Prašau pritarti ir balsuoti.

Balsas iš salės. Išbraukti trečiame priešpaskutinį žodį "plėtojimo".

Pirmininkas. Ketvirtame jau dabar.

K. Antanavičius. Manau, kad galima išbraukti, jeigu...

Pirmininkas. Deputatas E. Vilkas.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš dėl Vyriausybės sprendimo. Juk Konstitucijoje yra įrašyta, kad Vyriausybės sprendimai yra privalomi vykdyti visoje Lietuvos teritorijoje. Vadinasi, jie privalomi vykdyti ir savivaldybėms. Galbūt jų irgi nereikia praleisti. Protestuoti prieš juos irgi galima, kaip ir prieš kitus.

K. Antanavičius. Taip. Pastaba labai rimta. Buvo pasiūlymas kad Vyriausybė neturi priimti kokių nors įstatymų ne pagal įstatymus. Mes šito čia neįrašom, o kad "kontroliuoja, kaip vietos savivaldybės vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausy­bės sprendimus", matyt, reikėtų balsuoti jau. Ar įrašyti "Vyriausybės sprendimus", ar neįrašyti? Tada jau to konsensuso nebėra todėl, kad buvo pasiūlymas įrašyti, jog Vyriausybės sprendimų ne... Bet aš pritariu akademiko E. Vilko nuomonei, kad...

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Taip. Nuomonės, man regis, išaiškėjo. Ar galima pradėti balsuoti? Prašau balsuoti.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Pirmininke, prašy­čiau patikrinti, ar yra kvorumas.

Pirmininkas. Ar negalima būtų patikrinti kvorumą balsavimu, ar jūs norit suskaičiuoti prieš tai?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prašau patikrinti, kiek dalyvauja.

Pirmininkas. Prašau pakelti mandatus visus, kuris dalyvauja salėje. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau. Deputatai J. Prapiestis ir A. Rudys atsisako dalyvauti kvorume? Jau?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Dalyvauja 95 deputatai.

Pirmininkas. 95 - kaip tik tiek, kiek reikia kvorumui. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip buvo projekte su paskutine sakinio dalim.

K. Antanavičius. Su "Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės sprendimus".

Pirmininkas. Prašau balsuoti. Kas už tokią formulę, prašom pakelti mandatus.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - aštuoniasde­šimt keturi.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų išbraukta frazė "ir Vyriau­sybės sprendimus"? Kas už tai, kad išbrauktume šią frazę?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Trys.

Pirmininkas. Ačiū. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Vienas susilaikė.

Pirmininkas. Ačiū. Frazė paliekama. Dėl kito šio straipsnio teksto.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Iš antros dalies siūlau išbraukti skliausteliuose žodžius "gamybinė infrastruktūra". Vienas dalykas - tai nėra labai griežtas terminas, kitas dalykas - gali būti labai reikšmingi Respublikai objektai ir ne gamybinės infrastruktūros.

Pirmininkas. Iš trečios pastraipos turbūt.

L. S. Razma. Iš antros.

Pirmininkas. Dabar jau trečia. Ar nori kas nors dar pasisakyti šia tema?

K. Antanavičius. Aš sakyčiau, kad vis dėlto kaip nors reikia apibūdinti, kad infrastruktūros objektai - komunikacijos tinklai, požeminiai tinklai, keliai. Čia yra "kartu su savivaldybės valdymo organais". Kad rūpinasi. Aš nemanyčiau, kad čia pakenktų "rūpinasi infrastruktūros klausimais". Todėl, kad vien savivaldybei palikti - per maža būtų jėga. Tai yra "valstybinės reikšmės objektų", na, galima tarp jų, jeigu norit.

L. S. Razma. Vien tas pažymėjimas, išskyrimas nieko neduoda. Jeigu mes turėsime valstybinės reikšmės ligoninių komplek­są arba ką nors kita, nebūtinai išskirti.

Pirmininkas. Ką gi, deputatas neatšaukia savo pasiūlymo, to­dėl prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta skliaustuose "gamybinės infrastruktūros", prašau pakelti mandatus.

K. Antanavičius. Nei ką čia duoda, nei čia ką atima.

Pirmininkas. Alternatyva - išbraukti. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturiasdešimt vienas.

Pirmininkas. Kas už tai, kad išbrauktume šiuos žodžius?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturiolika.

Pirmininkas. Kas susilaikė? Gerbiamąjį deputatą A. Norvilą labai prašau pasilikti salėje todėl, kad jūs paskutinis ir jūs sugadinsite kvorumą.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė aštuoni.

Pirmininkas. Ačiū. Labai nedaug deputatų dalyvavo balsavime. Nė vienas sprendimas nesurinko pusės visų salėje dalyvaujančių balsų. Prašau balsuoti pakartotinai. Kas už tai, kad paliktume taip, kaip yra tekste?

K. Antanavičius. Laikau, kad čia yra redakcinė pastaba...

Pirmininkas. Aš taip pat manau, bet deputatas L. S. Razma neatšaukia savo pasiūlymo, todėl balsuoti reikia.

L. S. Razma. Atšaukiu pasiūlymą. Palieku teisę redaguoti.

Pirmininkas. Ar daugiau dėl 19-ojo straipsnio pasiūlymų niekas neturite? Prieštaravimų? 20-asis straipsnis.

K. Antanavičius. 20-asis straipsnis. Vadovavimas Lietuvos Respublikos ministerijoms ir kitiems Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldiems organams. Nėra. Ir 21-asis - Lietuvos Respublikos ministerijos. Irgi principinių pastabų nėra. Buvo pastaba, kad priešpaskutinė pastraipa 21-ajame "rūpinasi socialine savo darbuotojų apsauga ir rengia kadrus" būtų pakeista "ir kad­rų rengimu".

Pirmininkas. Deputatas K. Saja.

K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Šitas straipsnis labiausiai nežmoniškai suredaguotas.

Pirmininkas. Kuris?

K. Saja. Atsiverskit 12-ąjį puslapį. Drįstu siūlyti iš karto.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, apie kurį straipsnį jūs kalbate?

K. Saja. 21-ąjį.

Pirmininkas. Ar dėl 20-ojo straipsnio pastabų niekas neturite Prieštaravimų? Nematau. 21-asis straipsnis. Dabar jau galima.

K. Saja. 12-asis puslapis. Siūlyčiau pakeisti iš karto, kadangi jūs pajusit kodėl. "Lietuvos Respublikos ministerijos pagal savo įgaliojimus vykdo Vyriausybės politiką". Čia gerai. Toliau redaguokime taip: "....remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, vadovauja pavestoms valdymo sferoms ir tikrina jų vykdymą". O šiaip pabandykit skaityt ir pamatysit, kad čia reikia ilgai galvoti, kol suprasi.

Pirmininkas. Ačiū.

K. Saja. Dar ne viskas. Pabandykite patys pasižiūrėkite į tekstą. Ar jūs suprasite "... tai yra šakos pasaulinį lygį ir konjunktūrą"? Čia yra nežmoniška kalba. Jeigu teisingai supratau, ilgai galvojęs apie tą pastraipą, siūlyčiau maždaug šitaip: "Lietuvos Respublikos ministerijos prognozuoja savo veiklą arba veiklos raidą", bet "veiklos sferos raidą"... Čia jau yra "tiomnyj lies", kaip sako mūsų didieji broliai.

K. Antanavičius. Aš prašyčiau tamstą tada kalbėti lietuviškai.

K. Saja. Gerai. Ačiū labai.

K. Antanavičius. Labai prašyčiau.

K. Saja. Bandykime taip. Tiktai labai atsiprašau, jeigu ne­būsiu supratęs tos gudrios kalbos. “Lietuvos Respublikos minis­terijos prognozuoja savo veiklą, tiria savosios srities pokyčius arba poslinkius pasaulyje, rengia mokslinės techninės pažangos ir ekonominės socialinės raidos programas" ir t. t. Čia niekas iš esmės, man rodos, nesikeičia, tik gražiau suformuluota.

Pirmininkas. Ar būtų galima palikti?

K. Antanavičius. Norėčiau paprieštarauti. Gerbiamasis K. Sa­ja, paklausykit. Čia taip gremėzdiškai pasakyta "prognozuoja savo veiklos sferos raidą". Bet tai nėra tolygu "prognozuoja sa­vo veiklą". Tai - veiklos raidą. "Savo veiklos raidą" irgi nėra "sferos", suprantat? Užsiima, sakysim, elektronikos gamyba. Tai, kaip pasaulyje plėsis, plėtosis elektronikos gamyba. Tai ne savo veiklą, o pasaulinės savo sferos raidą numato. Arba imkim dviračių gamybą. Kokie dviračiai bus 2000-aisiais metais? Tai ne­reiškia, kad jį gamins. Bet analizuoja visame pasaulyje, kokie jie galėtą būti.

K. Saja. Čia dar būtų pusė bėdos, bet skaitykit toliau...

K. Antanavičius. "Ir tiria šakos pasaulinį lygį ir konjunktūrą". Na čia, žinot, dėl šakos, tai visiškai sutikčiau, kad tai yra atgyvena, bet vėl reikėtų savo... Na, aš priimu. Man rodos, kad pagal jūsų pastabas su deputatais pataisysim, ką galėsim.

Pirmininkas. Dėkojame. Ar esminių prieštaravimų nėra?

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš labai atsiprašau. Čia gal aš neteisus, bet man atrodo, kad logiškiau būtų prie 21-ojo straipsnio pridėti 25-ąjį. Tiesiog pasku­tinioji pastraipa: "Respublikoje yra šios ministerijos...", ir ne­daryti atskiro ne tik straipsnio, bet svarbiausia ir skyrių kažkur tolumoj. Arba 25-ąjį perkelti iš karto po 21-ojo, daryti 22-uoju, arba iš 21-ojo ir 25-ojo padaryti vieną straipsnį. Būtų, manau, logiškiau. Arba vienas po kito, arba netgi vieną straipsnį iš dviejų.

K. Antanavičius. Na, matot, logika yra visokeriopa. Tokia ir kitokia logika. Šičia yra logika tokia, kad yra nustatytos minis­terijos (kokios jos, ką veikia), apibrėžtos pačios bendriausios mi­nisterijos veiklos ribos ir funkcijos. Toliau parašyta, kokios dar be ministerijų gali būti tarnybos ir inspekcijos. Parašyta, kokios gali būti vyriausybinės komisijos ir kaip vykdoma ta kontrolė. Ir toliau jau pateikiamas ministerijų sąrašas. Be abejo, galima pri­dėti. Ir galima dar pasiūlyti 25 variantus, kaip pridėti. Ar nuo to įstatymas pablogės, ar pagerės? Man rodos, kad nei pagerės, nei pablogės.

Č. Juršėnas. Gerbiamasis profesoriau, bus paprastesnis įsta­tymas. Aš manau, mes šito turime siekti.

Pirmininkas. Ar gerbiamasis deputatas Č. Juršėnas reikalauja, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuota? Prašau pasiruošti bal­suoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad įstatymo struktūra būtų palikta tokia, kokia yra projekte? Alternatyvą - kaip konkrečiai pakeisti - tada siūlys deputatas Č. Juršėnas.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt ke­turi.

Pirmininkas. Kas už tai, kad struktūra būtų keičiama?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoni.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Trys susilaikė.

Pirmininkas. Deputato Č. Juršėno pataisa nepriimama.

K. Antanavičius. 22-asis straipsnis. Lietuvos Respublikos vals­tybinės tarnybos ir inspekcijos. Čia pakeitimų nemažai. Prašy­čiau gerbiamuosius deputatus sekti atidžiai. Valstybinio valdy­mo, įvairių ekonomikos sferų organizavimo ir kitiems ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išvadas, sudaro Lietuvos Respublikos valstybines tarnybas ir inspekcijas" (čia yra E. Grakausko pasiūlymas). Norėčiau pažymėti, kad yra rimtas atribojimas ir turėtu­me rimtai į šitą žiūrėti. Ar Aukščiausioji Taryba sprendžia tų tarnybų, direkcijų ir t. t. sudarymo klausimus, ar palieka visiškai Vyriausybei? Taigi čia, matyt, teks padiskutuoti ir balsuoti. To­liau deputato B. J. Kuzmicko pasiūlymas. Lietuvos Respublikos valstybinei mokslo ir technikos politikai vykdyti sudaroma Nacio­nalinė mokslo taryba. Buvo ir kitas pasiūlymas, kuriame nurody­ta, kad Tarybos pirmininkas turi ministro teises, rūpinasi mokslu ir t. t. Mes nusprendėm, kad dėl Mokslo tarybos derėtų įrašyti. Tai ir visi pakeitimai ne dėl Vyriausybės nutarimo vykdymo, o sprendimo vykdymo. Paskutinis žodis šitame straipsnyje. Prašau pasisakyti gerbiamuosius deputatus.

Pirmininkas. Ar kas nors nori pasisakyti? Gerbiamoji Ministrė Pirmininkė:

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, žinoma, galima suprasti labai aktyvias dis­kusijas ir labai primygtiną parlamento norą reglamentuoti pačios Ministrų Tarybos struktūras. Bet jeigu dabar Aukščiausioji Ta­ryba spręs, kokias tarnybas bei inspekcijas turi sukurti Vyriau­sybė, kad atliktų savo funkcijas, tai, atleiskite, ji turės mažiau teisių negu kolūkis arba įmonė. Nes bet koks kišimasis šiuo at­veju į vidaus struktūros formavimą peržengia net valdžios atribojimo principus. Aš manau, kad teisininkai turėtų pasisakyti šiuo klausimu. Parlamento čia yra per toli nueita - diktuoti vi­sus konkrečius dalykus, ypatingai struktūrinius ir organizacinius.

Pirmininkas. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, prašom pasakyti, kaip jūs siūlytumėt šitą pastraipą suredaguoti?

K. D. Prunskienė. Niekaip nereikia redaguoti. Reikia palikti ankstesnę. Nesuprantu deputato E. Grakausko ketinimų.

Pirmininkas. Kaip buvo anksčiau?

K. Antanavičius. Gerbiamoji K. D. Prunskienė siūlo nepadaryti to įtarpo - "atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išvadas".

Pirmininkas. Ar dar kas nors nori pasisakyti? Deputatas P. Vaitiekūnas.

  K. D. Prunskienė. Atsiprašau, dabar atsirado  Nacionalinė mokslo taryba, bet tada arba viską reikia išvardinti, apie ką da­bar kalbu, kad nereikėtų, arba nerašyti atskirai Mokslo tarybos. Kodėl būtinai šią Tarybą, tarsi privalomą, dabar reikia įrašyti į Ministrų Tarybas institucijų sudėtį?

Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas P. Vaitiekūnas.

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Jeigu mes vardinam Nacionalinę mokslo tarybą, kuriai aš pritariu, mes turėtume neužmiršti ir šiandien reformuoti ar reorganizuoti Lietuvos televizijos ir radijo komitetą, kuris irgi yra parlamentinėje priklausomybėje.

Pirmininkas. Būtent už tai nereikėtų jo.. .

K. Antanavičius. Už tai ir nereikėtų. Čia yra Vyriausybės priklausomybėje.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau iš esmės pritarti Ministrų Tarybos Pirmininkei. Iš tiesų reiktų duoti galimybę Ministrų Tarybai teisėtai organizuoti tas tarnybas. Ir taip pat pritarčiau, kad ankstoka yra griežtai užrašyti Nacionalinės mokslų tarybos įsteigimą. Čia klausimas yra labai rimtas. Mokslinė visuomenė dabar svarsto Mokslų Akademijos, aukštojo mokslo ir mokslo įstaigų integracijos klausimą. Todėl man atrodo, kad dar specialistams, mokslininkams reiktų ap­svarstyti tą klausimą ir nereikia šitame straipsnyje taip griežtai įpareigoti organizuoti tą tarybą. Ateityje klausimas svarstytinas ir turėtų būti išspręstas.

Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas K. Lapinskas.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Iš esmės aš pritariu kalbėjusiems deputatams ir gerbiamajai Pirmininkei K. D. Prunskienei, ir deputatui L. S. Razmai. Dar pora žodžių dėl paaiškinimo. Taip jau yra priimta, kad Vyriausybė, atlikdama vykdomąją valdžią, turi turėti galimybę sudaryti ir reikalingas valstybines įstaigas, žinybas (gal taip pavadintume), kurios turėtų žemesnį statusą negu ministerijos, bet esant reikalui jos padėtų Vyriausybei atlikti savo pagrindines vykdomosios valdžios funkcijas. Jų išvardyti, suprantama, jokiu būdu neįmanoma. Čia ir Valstybinis bankas, ir Statistikos komitetas, matyt, vėl bus daug visų kitų žinybų. Tai čia, antroje dalyje, minima Nacionalinė mokslo taryba iš esmės irgi viena iš tų žinybų. Bet ar jinai tikrai bus reikalinga, reikėtų dar mums patiems padiskutuoti. Pagaliau čia jau Vyriausybei turbūt reiktų palikti tai. Man abejonių kelia - aš dar vakar minėjau - pavadinimas "valstybinės tarnybos". Siūliau vietoj "valstybinių tarnybų" įrašyti ar "valstybiniai departamentai", ar "valstybinės žinybos". Nes su valstybinės tarnybos sąvoka susidursime netrukus parlamente, priimdami specialų įstatymą, kuris reguliuos valstybinių tarnautojų teisinį statusą. O tam, kad sutvarkytume  mūsų valdymo aparato, administracinio aparato darbą civilizuotai, turėsime priimti tokį Valstybinės tarnybos įstatymą. Tai bus valstybinių tarnautojų teisinę padėtį reguliuojantis aktas. Kad išvengtume...

Pirmininkas. Dėkojame.

Č. Juršėnas. Galima, pirmininke?

Pirmininkas. Prašau.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, kad mes neturėtume išeiti už 78-ojo, tai yra konstitucinio, straipsnio ribų, kuriame Aukščiausiosios Tarybos kompetencija dėl Ministrų Tarybos yra taip labai aiškiai ir tiksliai apibrėžta. 10 punktas. "Skirti Ministrą Pirmininką, jo teikimu tvirtinti Ministrų Tarybos sudėtį ir daryti jos pakeitimus; Ministrų Tarybos pasiūlymu sudaryti ir panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijas". Man atrodo, neprisirašykim Aukščiausiajai Tarybai daugiau funkcijų, negu kad yra čia užrašyta.

Pirmininkas. Dėkoju kol kas. Visi deputatai kalba ta pačia linkme. Nematau prasmės kalbėti toliau, jeigu vis tiek ta pačia linkme kalbama. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas. (Kartenos rinkiminė apygarda). Jeigu galima, aš norėčiau pritarti gerbiamajam deputatui K. Lapinskui dėl termino "tarnyba". Toks jis atkeliavęs mums iš Rytų. Ir tikrai tiktų vakarietiškas "departamentas". Tačiau aš nevisiškai norėčiau sutikti, kad mes taip lengvai atsisakytume tokios galimybės vis dėlto daryti tam tikrą įtaką naujai kuriamoms organizacinėms struktūroms, kad parlamentas nekreiptų dėmesio, ką formuoja Vyriausybė. Ir vis dėlto, jeigu nepriimtina čia, kad parlamentas teiktų išvadas, kokias tas tarnybas ir inspekcijas Vyriausybė turėtų formuoti, tai bent jau atitinkamos nuolatinės komisijos galėtų pateikti savo išvadas dėl vienos ar kitos didesnės tarnybos formavimo. Todėl prie to galima būtų pridurti, kad po žodžio "išvados" pridėtume "atitinkamų nuolatinių komisijų išvadas". Tada galbūt jau nebūtų tokio aštrumo, tačiau vis dėlto parlamentas privalo kontroliuoti Vyriausybę, turi reaguoti į jos veiklą. Gerbiamasis Č. Juršėnas kalbėjo apie konstitucinę normą tik dėl to, kad ten yra minimos ministerijos ir nekalbama apie kitas valstybines organizacijas.

Pirmininkas. Ačiū.Nuomonės yra aiškios. Deputatas B. J. Kuzmickas.

B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, jog esu įsitikinęs, kad mokslo padėties Lie­tuvoje mes nepagerinsime, jeigu neturėsime tokio organo, kuris išreiškia Nacionalinės mokslo tarybos idėją. Šį organą savo res­publikose kuria latviai ir estai, ir būtų labai gerai, kad Pabaltijo valstybių mokslo politika ir jų institucinis atitikmuo būtų vieno­das. Na, tai aš laikausi tokios principinės nuostatos, bet manau, kad galima diskutuoti dėl to, kaip. ir kada Nacionalinė mokslo taryba galėtų būti patvirtinta. Todėl aš siūlyčiau gal tokį punk­tą, kad "atskirais įstatymais gali būti įteisinami vyriausybinius įgaliojimus turintys organai". Tai čia, taip sakant, Nacionalinio mokslo tarybai ir kitiems panašiems padaliniams kelias būtų kitoks, rengiant atitinkamus įstatymus ar koncepcijas.

Pirmininkas. Ką autoriai į tai? Gerbiamasis deputate, prašau leisti atsakyti autoriui.

K. Antanavičius. Na, manau, kad niekas neprieštarauja, jog būtų kuriama tokia Nacionalinė mokslo taryba. Mes, tą suprasda­mi, čia ir įjungėme. Tačiau iškilo kolizija, kad mes lendame ne į savo darbą, kad tai yra Ministrų Tarybos prerogatyva. Ir Mi­nistrų Taryba, matyt, tokį organą sukurs. Aš paremčiau visus Ministrą Tarybos išsakytus pasiūlymus, matyt, juo labiau kad Pagrindiniame Įstatyme yra nustatyta, kad Aukščiausioji Taryba tiktai ministerijas, ministrus tvirtina, o imtis mums visiems peržiūrėti... Mes gi turime galimybę paklausimais, diskusijos metu pareikšti savo pastabas, jeigu nesutinkam su vienu ar kitu Vyriausybės sprendimu. Įrašyti štai šitame punkte tą reglamentaci­ją, mano manymu, nebūtų visai reikalinga.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Bus du balsavimai. Vienas - palikti ar išbraukti frazę "atsižvelgdama į Lie­tuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išvadas". Dauguma deputatų pasisakė, kad jos nereikia. Deputatas E. Grakauskas, kad reikia. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip dabar yra projekte, tai yra palikta frazė "atsižvelgdama į Aukščiausiosios Tarybos išvadas". Kas už, prašau pakelti man­datus. Alternatyva - kas už tai, kad šią frazę išbrauktume. Ne­aišku? Kas už tai, kad šita frazė paliekama taip, kaip yra pro­jekte?

K. Antanavičius. Kad paliekama "atsižvelgdama į Aukščiau­siosios Tarybos išvadas".

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturiolika.

Pirmininkas. Kas už tai, kad šią frazę išbrauktume?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Du.

Pirmininkas. Frazė išbraukiama. Dėl valstybinių tarnybų pa­vadinimo. Projekte yra pasiūlyta "valstybinės tarnybos". Depu­tatas K. Lapinskas siūlė "valstybinius departamentus" arba "vals­tybines žinybas". ”Departamentas", man regis, yra apibrėžta struktūra, reiškianti ką nors. Komitetas nebūtinai turi būti, sa­kykim, "departamentas". "Žinyba" būtų platesnis terminas, mano nuomone. Ką galvoja apie tai pasiūlymo autorius?

( Balsai iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Taip. Jūs siūlot "žinybą". Ar kas nors prieštarauja dėl šito pasiūlymo? Autoriai neprieštarauja?

K. Antanavičius. Na, mes siūlytume "departamentai" jau ge­riau negu "žinybos". "Žinybos" taip jau susovietintas terminas, kad tiesiog nesinori jo į įstatymą įrašyti. Aš siūlau: "Lietuvos Respublikos valstybiniai departamentai ir inspekcijos".

Pirmininkas. Kokia Vyriausybės nuomonė? Gerbiamoji Minist­re Pirmininke, kokia Vyriausybės nuomonė?

K D. Prunskienė. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Dėkoju, aš atsiimu savo pasiūlymą. Ar deputa­tas K. Lapinskas neatsiimtų.

K. Lapinskas. Taip.

Pirmininkas. Visi sutinka su pavadinimu "departamentas"? Jūs prieštaraujate? Prašau balsuoti. Kokią jūs siūlote alternatyvą?

K. Lapinskas. Man regis, jūs jau pasakėt. "Žinyba" yra bend­ras pavadinimas bet kokiam valstybės valdymo organui. O de­partamentas, inspekcija, vyriausioji valdyba, komitetas ar kas nors kitas - tai yra konkretus žinybos įvardinimas. Tai gal mes neprisiriškim dabar prie dviejų šitų mums pateiktų formų? Vy­riausybė pati pasirinks konkretų pavadinimą, man regis.

Pirmininkas. Ačiū. Yra du pasiūlymai.

K. Antanavičius. Gerbiamasis S. Šaltenis siūlo labai puikų lietuvišką žodį "tarnyba”. Taigi aš, žinoma, irgi prisidedu prie to, kad paliktume "tarnybą" ir neieškokim smulkių vinelių.

Pirmininkas. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad paliktume taip, kaip yra projekto tekste.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt du.

Pirmininkas. Kas už tai, kad pakeistume?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Dešimt.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė du.

Pirmininkas. Ačiū. Ir dėl Nacionalinės mokslo tarybos, tai yra palikti frazę, kaip yra tekste ar išbraukti. Primenu motyvus. Tarp pasiūliusių ir deputato B. J. Kuzmicko motyvai, kad tai yra labai svarbu ir būtų toks pat darinys, kaip ir kitose Baltijos valsty­bėse. Kiti deputatai pasisakė už tai, kad reikia išbraukti todėl, kad nereikia išskirti kokios nors atskiros valstybės tarnybos ar komiteto. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, atskirai įvardijama Nacionalinio mokslo taryba?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Dvidešimt vienas.

Pirmininkas. Kas už tai, kad nereikia atskirai minėti Nacionalinės mokslo tarybos, tai yra, kad išbrauktume šią pastraipą?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Šešiasdešimt keturi.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė septyni.

Pirmininkas. Frazė išbraukiama. Kitas straipsnis.

K. Antanavičius. 23-asis ir 24-asis straipsniai. Pastabų nėra.

Pirmininkas. Ar dabar prieštaravimų neatsiranda? Nėra. Prašau.

K. Antanavičius. 25-asis straipsnis. Surašytas taip, suderinus su vakardienos balsavimo rezultatais. Galiu perskaityti.

Pirmininkas. Nereikia. 26-asis.

K. Antanavičius. 26-asis straipsnis, 27-asis straipsnis. Pastabų nėra.

Pirmininkas. Tik reikia pataisyti į "Ministrą Pirmininką".

K. Antanavičius. Tai visur pertaisysim.

Pirmininkas. Ar deputatai neturi prieštaravimų 26-ajam, 27- ajam straipsniams?

Pirmininkas. Nėra, toliau.

K. Antanavičius. 28-asis straipsnis. Taip. 28-ojo straipsnio penktoji pastraipa.

Pirmininkas. Ar penktoji pastraipa, ar penktasis numeris?

K. Antanavičius. Penktasis numeris. Viskas buvo vakar suderinta čia. Tada tiktai galėčiau jums pranešti, kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui (Ministrui Pirmininkui) nesant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininko pareigas eina vienas iš jo pavaduotojų". Čia buvo įvairiausių pasiūlymų, mes laikome, kad nebūtina reglamentuoti. Nusistatys Ministrų Taryba, kas, kokia tvarka eina pavaduotojo pareigas. Kitokių pastabų nėra.

Pirmininkas. Ar deputatai neturi prieštaravimų?

K. Antanavičius. 29-asis straipsnis. Pastabų nėra.

Pirmininkas. Deputatai pastabų neturi? Prašau. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Nedidukė redakcinė pastaba. Nuo sausio 1 dienos galioja Ekonominio savarankiškumo pagrindų įstatymas, kuris numato, kad Lietuvoje egzistuoja ne Respublikos, ne liaudies ūkis, o Lietuvos ūkis. Todėl aš siūlau vietoje žodžio Respublikos vartoti Lietuvos, ir būtų aiški principinė nuostata, kad Lietuva turi savo ūkį,- Lie­tuvos ūkis ir jo sistema.

Pirmininkas. Prašom patikslinti vietą.

E. Grakauskas. 2-oje eilutėje pirmas žodis.

K. Antanavičius. Neprieštarauju.

Pirmininkas. Deputatai sutinka? Prašau toliau.

K. Antanavičius. 30-asis straipsnis, paskutinis. Čia pataisymų buvo dėl Vyriausybės kanceliarijos. Atitinkamai Ministrų Tarybos buvo pasiūlyta Vyriausybės kanceliarija, bet vakar gerbiamoji K. D. Prunskienė žodžiu pasiūlė vadinti Reikalų valdyba. Spręskite.

Pirmininkas. Koks būtų vis dėlto Vyriausybės pasiūlymas?

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Jeigu man būtų leista pasakyti, tai prie Aukščiausiosios Tarybos pagal dabartinę struktūrą Reikalų valdyba užsiima tik labai siaura veiklos sritimi. Čia jau yra jūsų reikalas. . .

K. Antanavičius. Aš norėčiau pasakyti, kad čia, mano manymu, yra iš rusų "upravlenije delami". Bet čia nėra jokio skirtumo - kaip norite, taip galite pavadinti.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Ar bus norinčių pasisakyti šia tema. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Jeigu paliktume žodį kanceliarija, tai jau geriau būtų vadinti lietuviškai raštine. Tai beveik yra tas pats. O jeigu vadiname Reikalų valdyba, tai šios įstaigos platesnė sfera būtų.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Jeigu jūs neprieštarautumėt, tai aš leisčiau sau sukeisti balsavimo tvarką. Pirma pasiūlyčiau balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlymo vadinti Reikalų valdyba. Taip mums būtų paprasčiau. Nes jeigu nepavadintume, tai tada turėtumėm aiškintis, kaip konkrečiai pavadinti. Deputatas S. Šaltenis.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs leistumėt savo pasiūlymą balsavimu spręsti po to, kai nuspręsime, jog nevadiname Reikalų valdyba? Ar sutinkate? Ačiū. Prašau pakelti mandatus, kas už tai, kad šitos įstaigos pavadinimas būtų Vyriausybės reikalų valdyba, taip?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Gal nereikia ir skaičiuot, nes ir taip dauguma matyti?

Pirmininkas. Ačiū. Kas už tai, kad vadintųsi? Ar jau galima skelbti tolesnį balsavimą? Kas už tai, kad vadintųsi raštine ar kanceliarija, spręsime atskirai. Kuri iš jų, turėtumėm spręsti atskirai, bet jūs pralaimėjote.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už antrąjį - keturiolika.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoni.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Visi straipsniai išnagrinėti. Beveik dėl visų buvo balsuojama. Dėkojame pranešėjui.

K. Antanavičius. Aš norėčiau trumpą pastabą. Redakcinė ko­misija mano ir teisininkai pritaria, gal teisingiau-teisininkai mano, o redakcinė komisija pritaria, kad reikėtų parengti nuta­rimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo, t. y. nustatyti datą, nuo ka­da jis pradeda galioti. Matyt, ten reikėtų įrašyti, kad nuo naujo kabineto suformavimo momento. Nustatyti laiko tarpą, perėmimo laikotarpį, per kurį Vyriausybė turi pakeisti kabineto sudėtį. Gal­būt tokį nutarimą galėtų rengti Ministrų Taryba arba mes.

Pirmininkas. Prašau, gerbiamoji Ministre Pirmininke. Gal prieikite prie mikrofono.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Dėl procedūros. Mes vieną straipsnį peršokome. Palikome svars­tymo pabaigai, atrodo, 12-ąjį straipsnį.

Pirmininkas. Atsiprašau. Jūs teisus. Prašau jus pasakyti, o mes dar grįšime.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš abejoju, ar iš tikrųjų galima priimti, kad įstatymas įsigalioja, susiformavus Vyriausybei. Tada išeitų, kad mes negalime pritaikyti 25-ojo straipsnio formuodami pačią Vyriausybę. Mano supratimu, jeigu mes pradėsime nedelsdami formuoti Vyriausybę, vadinasi, turime pripažinti, kad įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau grįžti prie 12-ojo straipsnio. Dėko­jame deputatui P. Varanauskui.

K. Antanavičius. Siūloma 12-ajame straipsnyje užrašyti taip: "Lietuvos Vyriausybės nariams draudžiama užsiimti veikla vals­tybinėse įmonėse, valstybinėse, kolektyvinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei būti tų organizacijų valdymo organų nariais". Gal dar sykį perskaityti? "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams draudžiama užsiimti veikla valstybinėse, kolektyvinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei būti jų valdymo organų nariais".

Pirmininkas. Prašau, deputate A. Rudy. Ar jūs kitu klausimu? Dėl šito klausimo kas nors turi prieštaravimų? Deputatas V. Šadreika,

V. Šadreika. (Šilalės rinkiminė apygarda). Mažy­tė pastabėlė. Pagal šią redakciją profesorius negalės dėstyti uni­versitete, nes tai irgi yra įstaiga. Negalės dėstyti, negalės profe­soriaus etato turėti. Čia, mano supratimu, labai apribotų moksli­ninkų darbą. Jeigu ministras yra akademikas, profesorius ir pan., jis negalės dirbti mokslinį darbą. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Prašau.

K. Antanavičius. Galima tada atsižvelgti į gerbiamojo V. Šadreikos pastabą, rašyti, kaip buvo pasiūlyta Ministrų Tarybos, - ­"išskyrus mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą".

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Pri­tariu tokiam klausimo sprendimui.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis deputatas L. S. Razma šiek tiek piktnaudžiauja tuo, kad sėdi arti prie mikrofono. Ar niekas neprieštarauja dėl perskaityto teksto su deputato V. Šadreikos pataisa Prašau tada pakartoti, gerbiamasis K. Antanavičiau.

K. Antanavičius. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams draudžiama verstis, užsiimti veikla valstybinėse, kolektyvinėse privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei būti jų valdymo organų nariais, išskyrus mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą". Reikia dar paredaguoti, sudėti į vietą.

Pirmininkas. Nebeliko, jau nebeliko žodžio "komercinės".

K. Antanavičius. E. Vilkui nepatiko "komercinė".

Pirmininkas. Prašau dar kartą perskaityti, o visus atidžiai paklausyti.

K. Antanavičius. Skaitau: "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams draudžiama užsiimti veikla valstybinėse, kolektyvinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei būti jų valdymo organų nariais". Čia yra būtent "valstybinės įmonės". Čia yra Ministrų Tarybos siūlymas galų gale.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Deputatas B. Genzelis.

B. Genzelis. (Kalba iš salės, negirdėti.)

K. Antanavičius. Siūlau vis dėlto grįžti prie senosios mūsų straipsnio redakcijos "draudžiama užsiimti komercine ūkine veikla ir dalyvauti ūkinių organizacijų valdyme". Viskas trumpa ir aišku.

Pirmininkas. Prašau balsuoti, kas už šį - anksčiau buvusį, o dabar jau vėl paskutinį pasiūlymą. Jeigu jis nebus priimtas, tada galvosime, ką daryti.

K. Antanavičius. Dar sykį perskaitysiu. "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams draudžiama užsiimti komercine ūkine veik­la ir dalyvauti ūkinių organizacijų valdyme". Ir viskas baigta.

Pirmininkas. Ar pavyko suskaičiuoti?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 94 už.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Vienas.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė keturi.

Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Prieš pateikiant balsuoti visą įstatymą, aš noriu atkreipti dėmesį į vie­ną ypatybę, kurią aš pateikiau raštu redakcinei komisijai, bet ši kažkodėl neatsižvelgė ir nepaminėjo. Šitame įstatyme yra nusta­tyta Aukščiausiosios Tarybos atsakomybė, t. y. ji vieno mėnesio terminu priremiama prie sienos, formuojant Vyriausybę. Aš no­rėčiau, kad tame pat įstatyme būtų dar viena norma, kuri ir Ministrui Pirmininkui suteiktų atsakomybę tam, kad jisai nepikt­naudžiautų šituo ir nepateikinėtų tokių kandidatūrų, kurios ne­patvirtinamos. Aš buvau pateikęs tokią formuluotę, kurios, deja, su savimi neturiu, kad jeigu Ministro Pirmininko pasiūlyta į tas pačias pareigas trečia kandidatūra nepatvirtinama, tai Ministras Pirmininkas turi atsisakyti eiti šitas pareigas. Maždaug šitokia forma. Mes pažiūrėkime ne į šiandieną (šiandien mums viskas mažiau aišku daugiau), bet turėkime minty, kad mūsų Aukščiausioji Taryba, viena, gali labai greitai išsidiferencijuoti, o antra, gali prasidėti naujų vyriausybių formavimai visą laiką. Vyriausybines krizes mes turime numatyti. Dar viena pastaba. Šitame įstatyme neatsispindi, bet man jinai per vėlai atėjo į galvą. Ką reiškia tos dvi kadencijos? Mes svarstėme šitą dalyką. Tai ar kadencija yra Aukščiausiosios Tarybos šaukimas, ar jinai yra vienas paskyrimas į ministrų pareigas? Šituos klausimus turime būtinai dabar suderinti, arba jie iškils netolimoje ateityje.

Pirmininkas. Ką Vyriausybė pasakys į šias pastabas? Dar deputatas K. Antanavičius prieš tai...

K. Antanavičius. Aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamojo A. Ru­džio pastabas mes turime, bet komisijoje laikėme, kad gali būt tai galima apsvarstyti reglamentą darant. Tai, kad jeigu tris kartus nepatvirtina trijų kandidatų, manyčiau, kad yra reglamento klausimas. Užrašyta - į reglamentą.

Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas A. Rudys reikalauja balsuoti? Ne. Ačiū. Mums lieka įstatymo įgyvendinimo klausimas. Tačiau prieš tai mes turėtume jį priimti, o paskui svarstyti įgyvendinimo klausimą, nes jeigu jis nebūtų priimtas, tai nebūtų prasmės kalbėti apie jo įgyvendinimą. Prašau pasiruošti...

Balsas iš salės. Ar galima dar vieną redakcinę pastabą?

Pirmininkas. Ne, nebegalima redakcinių pastabų. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas toks, koks pateiktas projekte su mūsų padarytomis pataisomis, būtų priimtas, prašau pakelti mandatus. Už balsavo 103 deputatai. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Taip pat nėra. Vienbalsiai įstatymas priimtas. Prašau siūlyti savo pasiūlymus dėl įstatymo įgyvendinimo. Deputate K. Antanavičiau, prašau pa kartoti savo pasiūlymus dėl įstatymo.

K. Antanavičius. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įsigaliojimo tvarkos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. (Aš sakiau, su naujo kabineto formavimu, bet kabinetas turi būti pagal tą įstatymą formuojamas, kaip teisingai buvo pastebėta. Vadinasi, pirmas toksai.)

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1990 metų (datą nustatyti) pertvarkyti dabar veikiančias ministerijas ir ži­nybas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu nustatytą ministerijų, tarnybų sąrašą bei pavaldumą.

3. Pavesti dabar veikiančioms valstybinio valdymo struktūroms toliau vykdyti savo funkcijas iki tol, kol bus atlikti šiuo nu­tarimu nustatyti pertvarkymai."

Pirmininkas. Iš esmės niekas neprieštarauja? Prašau Ministrę Pirmininkę pasiūlyti datą.

( Balsas iš salės, negirdėti.)

K. Antanavičius. Aš manyčiau, mūsų Vyriausybės suformavimui - mėnesį laiko, o visas perdavimas ministerijų, aš sakyčiau… Birželio 1-oji galbūt būtų priimtina. Bus balandis, gegužė - du mėnesiai.

( Kalba iš salės, negirdėti.)

K. Antanavičius. Jeigu būtų priimtina birželio 1-oji Vyriausybei, tai. man rodos, mums tikrai turėtų būti priimtina. Pertvarkyta dabar Vyriausybės visa struktūra iki… Matot, reikalingas perėmimas visas; aš laikau, kad suformuoti Vyriausybę ir ji veiks, bet veiks abi. Ten parašyta, kad veiktų senosios struktūros, tai yra, kad senosios struktūros nustotų veikti nuo birželio 1 dienos. Manyčiau, kad čia nedidelė bėda.

Pirmininkas. Ar sutinka deputatai su tokiu terminu - birželio pirmąja? Pertvarkymo pabaiga. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad tokio teksto, kaip buvo perskaityta, nutarimas būtų priimtas?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Lygiai šimtas.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

Pirmininkas. Nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, žodžio prašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas įprastiniam savo politiniam pranešimui. Tačiau prieš tai leiskite man jūsų vardu pasveikinti deputatą Algirdą Ražauską su gimimo diena (P1oj i m a i.) Prašau, gerbiamasis Pirmininke.

V. Landsbergio politinis pranešimas

 

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad leidžiate man pasakyti, kaip šiandien atrodo mūsų padėtis ir uždaviniai. Dangus pilkesnis, lietus lyja, atėjo pavasario lygiadienis. Tai reiškia, kad nuo ry­tojaus turėsime dienos jau daugiau negu nakties. Ir jos vis bus daugiau. O palijus pradės žaliuoti mūsų žemė.

Vakar sutemus nustebino iš centrinės televizijos ekranų paskelbtas keistas įsakas prieš Lietuvos medžiotojus ir prieš Lietuvos Respublikos svečius. Esminių nemalonių dalykų jame girdėjome ir šiandien jau skaitėme spaudoje. Esminis dalykas yra pagrindinė mūsų konfliktinė situacija su kaimynine šalimi, kuri nenori pripažinti mūsų nepriklausomybės. Iškyla suvereniteto klausimas. Pirmiausiai - siena. Kieno siena? Matome, kad vėl skelbiama, jog Lietuvoje veikia, neva veikia kitos valstybės Kon­stitucija. Ir kas dar daugiau turėtų šokiruoti, kad kitos valstybės valdžios organams pavedama kištis, daryti savo tvarką, gaudyti medžiotojus, medžioti žmones konkrečiai, nes prasideda neteisėti šaukimai į kariuomenę. Nors matome, kad gali būti ir labai nemalonių konfliktinių situacijų, mūsų pozicija turėtų būti tradi­cinė - rimtis, viešoji tvarka su papildomais tvarkos saugotojų būriais, jeigu to reiks, ir aš manyčiau, nesipriešinimas jėga. Tą principą skelbė Sąjūdis visą laiką. Jis - prasmingas moralinis priešinimasis, pilietinis priešinimasis. Jeigu tankas atvažiuos at­imti medžioklinį šautuvą, manau, kad nereiktų iš medžioklinio šautuvo šaudyti į tanką. Mes priešinamės ir kitais būdais. Ren­giame oficialius protesto dokumentus. Jau šiandien yra parengti du. Vienas jau išsiųstas, kitas šiuo metu išsiunčiamas. Tai yra protestas ir atsakymas į pagrindinę Tarybų Sąjungos klaidą, pa­darytą Trečiojo neeilinio deputatų suvažiavimo nutarime, būtent tame protesto ir aiškinamajame rašte nusakomi teisiniai mūsų  pozicijos pagrindai. Ir visiškas neteisėtumas mūsų oponentų. Tas dokumentas nemažas. Aš jį galiu perskaityti pabaigoje arba gal spaudos konferencijoje, kaip jūs pageidausite. Antras dokumentas, kuris jau išsiųstas, yra kreipimasis į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą, adresuotas jos Prezidiumo Pirmininkui Nikolajui Dementejui. Jis yra vieno puslapio. Jeigu norėtumėt, galėčiau perskaityti. Arba jį kur nors spaudoje pamatysite. Tai ar perskaityti, ar taupome laiką? Tada skaitau:

"Gerbiamasis Pirmininke! Lietuvos Respublika labai susirūpinusi, kad per TSRS centrinę televiziją transliuotoje Gardino srities TSKP pirmojo sekretoriaus Vladimiro Semionovo kalboje III Liaudies deputatų suvažiavime buvo reiškiamos Baltarusijos pretenzijos į Lietuvos teritorijos dalį. Vladimiro Semionovo nuomonė mums kelia nerimą ypač todėl, kad pastaruoju metu nežino­mi Lietuvos Respublikos vadovybei asmenys bastosi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, darydami psichologinį poveikį vietiniams gyventojams, aiškindami, kad ateityje Lietuvos teritorija gali bū­ti perduota Baltarusijos TSR. Prašome atsakyti, ar Vladimiras Semionovas buvo įgaliotas kalbėti Vyriausybės vardu, kai jis sakė: "Baltarusijos TSR ryžtingai reikalaus grąžinti Baltarusijos TSR visas savo teritorijos dalis, anksčiau jos perduotas Lietuvos TSR".

Gerbiamasis Pirmininke, labai prašytume jūsų perduoti Bal­tarusijos TSR vyriausybei, kad Lietuva paskelbia, jog laikysis visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir to Helsinkio Baigiamojo akto skirsnio, kuris patvirtina Europos sienų neliečiamumą. Mes tikimės, kad Baltarusijos TSR, kaip Suvienytųjų Nacijų Organizacijos narė, laikysis priimtų tarptautinės teisės normų, išdėstytų Suvienytųjų Nacijų chartijoje bei Hel­sinkio Baigiamajame akte, ir ypač tų nutarimų, kurie garan­tuoja teritorinį valstybių vientisumą. Dabartinių įvykių šviesoje Lietuvos Respublika pageidauja, kad Baltarusijos TSR Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė patvirtintų neturinti jokių terito­rinių pretenzijų Lietuvai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas taip pat ragina Baltarusijos TSR Aukščiausiąją Tarybą sudrausti tuos Baltarusijos piliečius, kurie baugi­na arba kursto Lietuvos gyventojus, gyvenančius prie Baltarusijos sienos".

Be kita ko, Baltarusija, kaip Suvienytųjų Nacijų Organizacijos narė, turi ten pasą ir yra labai konkrečiai geografiškai apibrėžta. Jeigu ji įstengtų kaip nors pakeisti savo teritoriją, turėtų iš naujo registruotis. Prezidiume vakar greta tų pareiškimų mums kilo mintis, kad, ko gero, reikėtų kreiptis į pasaulį specialiu pareiškimu dėl pavojaus, kuris iškyla Lietuvos Res­publikai ir jos piliečiams, kai virš Lietuvos kyla daug stipresnė ginkluota ranka. Toks kreipimasis yra paruoštas. Galėčiau jį perskaityti, bet gal čia atskiras dalykas. Galbūt atskirai  arba pabaigoje aš jums pasiūlysiu, nes turbūt turėtume balsuoti. Kokia bus jūsų nuomonė? Ar reikia tokio pareiškimo? Nes kalbant apie grėsmę Lietuvai, gali sunerimti ir žmonės, o mes jų per daug jaudinti irgi gal neturėtume. Bet galbūt jie suprastų, kad tai ne jiems skiriama gąsdinti ir jaudinti, o tiesiog pada­ryti viską, ką galima, kad niekam neateitų į galvą naudoti prievartą. Mūsų pirmaeilis uždavinys, mano supratimu, yra toks: formuoti Vyriausybę. Jeigu aš nesuklydau, čia buvo išsakytos nuomonės dėl vieno mėnesio. Tai man atrodo, kad mūsų situacijoje vienos savaitės labai daug. Aš norėčiau vėl taip, kaip jau anksčiau esu kalbėjęs, kreiptis, primindamas mūsų situacijos ypatingumą apskritai šiomis dienomis. Yra paskelbtas terminas - kovo 24 d., kada pasitraukę iš karinių dalinių jaunuoliai turi būti sugrąžinti arba jie bus suimami, matyt, jėga. Yra pra­sidėjęs šaukimas, be to, nežinome, kurią dieną gali prasidėti kitos pažadėtos jėgos akcijos Lietuvoje. Mes turėtume turėti tuo požiūriu veiksmingą Vyriausybę. Naują Vyriausybę taip pat kuo rečiau turėtume turėti ir tarptautiniu požiūriu. Praktiškai būtų labai gerai, jeigu mes net šiandien pradėtume siūlyti paskirti tuos, kurie nekelia abejonių. Jeigu mes dirbtume dieną ir naktį. Išsiskirstydami į komisijas ir vėl susirinkdami, iškviesdami žmo­nes, apklausdami, pasitardami, ir jeigu iki šeštadienio turėtume galutinai sudarytą naują Lietuvos Vyriausybę, tai mes būtume padarę labai atsakingą, rimtą, didžiulį darbą. Aš suprantu, kad toks pasiūlymas gali būti nepopuliarus dėl asmeninių reikalų, dėl susiplanuotų darbų ir galbūt dėl nuovargio. Pasakiau tą, vis dėlto tikėdamasis, kad tai nėra žirniai į sieną, kad verta nuomonėmis pasidalinti. O jeigu turėtume naują Vyriausybę jau šiandien, rytoj arba poryt, labai pasikeistų pasaulio požiūris į mus, kuris ir be to pradėjo labai smarkiai keistis, Maskvai darant grubias klaidas. Tokių žinių ateina iš Vakarų. Tarp jų yra žinia tokia, kad daugiau kaip 100 Jungtinių Valstijų kongresmenų pasirašė kreipimąsi į Prezidentą, kuriame jį kviečia paskelbti Lie­tuvos, kaip nepriklausomos valstybės, diplomatinį pripažinimą. Jau dabar! O privati informacija telefonu patvirtina, kad nepaprastai aktualu jau turėti naują Vyriausybę. Na, be kita ko, čia irgi nekenkia, kad Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas sudarė pusės milijono dolerių fondą, kuriuo, matyt, Lietuvos Vyriausybei jau galima pradėti naudotis. Paskyrė iš savo turimų lėšų atskirą fondą Lietuvai.

Gana charakteringas yra Danijos Vyriausybės požiūris, atsispindįs telegramoje, vakar atėjusioje į mūsų Užsienio reikalų  ministeriją. Kitaip sakant, Danijos ambasada Maskvoje kreipiasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Tai irgi nėra visai paprastas dalykas, o reikšmingas. Ir tame pareiškime numatoma, kad bus sunkios derybos su Tarybų Sąjunga, bet kad Danijos Vyriausybė tikisi, jog abi pusės sugebės sutarti dėl protingo pereinamojo laikotarpio sutvarkymo. Todėl vėl grįžtu prie mūsų visiškai tvirto galutinio pripažinimo, kuris tuoj prasidės pasaulyje - aš tuo neabejoju, ypač jeigu jau turėsim naują Vy­riausybę. Naujas įstatymas rodo, kad nauja struktūra - tai pagrindas, bet taip pat turi būti sudaryta ir personaliai patvirtinta.

Leiskite man perskaityti šitų kalbų kontekste labai gražų kreipimąsi į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, į Ministrų Tarybos Pirmininkę. "Sveikiname ir džiaugiamės Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę. Suvokdami, koks svarbus jos pripažinimas pasaulyje, drįstame trukdyti jus ir siūlyti savo paslaugas. Esame pasiruošę valstybei, pirmajai pripažinusiai nepriklausomą Lietuvą, be atlyginimo suprojektuoti atstovybę ir parengti išsamią projektinę dokumentaciją šio pastato statybai. Su tikra pagarba - tarptautinių, sąjunginių, respublikinių konkursų laureatai architektai Jonas Anuškevičius, Algirdas Norkūnas, Al­gimantas Šarauskas". (P l o j i m a i.)

Na, ir dėl Vyriausybės sudarymo (norėčiau, kad tai tikrai būtų daroma greitai) kai ką mes jau turime ir galime padaryti jau šiandien. Aš manau, ypač dėl to, ką girdėjome priešpietiniame posėdyje apie numatomą ne visai aiškaus rango svečių apsilankymą Lietuvoje. Labai svarbi grandis visoje mūsų teisių gynimo sistemoje yra prokuratūra. Visas grandis turime stiprinti ir nė vienos neatidėlioti. Šitoje grandyje yra pirmiausia ta silpna vieta, kad mes iš tiesų neturime Respublikos prokuroro. Pagal Lie­tuvos Konstituciją jį turėtų skirti Aukščiausioji Taryba. Gerbiamasis Vidutis Barauskas dirbo tose pareigose savotiškai neapibrėžtai. Ir paskirtas, dabar jau pasakytume, kitos valstybės prokuroro, ir nepaskirtas Lietuvoje. Jis buvo vienas iš tų pareigūnų, kuriems buvo pavesta ar paprašyta laikinai eiti pareigas visoje teisėtvarkos sistemoje. Prieš tai irgi, nors mūsų įstatymai jau to reikalavo, Respublikos prokuroras nebuvo skirtas. Buvo iš iner­cijos einantis pareigas. Šiandieną aš norėčiau labai padėkoti prokurorui Vidučiui Barauskui už tai, kad jis, mūsų paprašytas, ėjo tas pareigas iki šiol. Manau, kad jis ras savo patyrimui, žinioms tinkamą vietą, kad tai bus pritaikyta toje pačioje prokuratūros sistemoje. Ir noriu pagal pareigybę jums pasiūlyti paskirti Lietuvos Respublikos prokurorą. Būtų labai gerai, jeigu tą mes galėtume dabar padaryti. Kad rytoj atvykstantys valdininkai iš Maskvos rastų tikrą ir tvirtą Respublikos prokurorą, turintį mūsų pasitikėjimą ir įgaliojimus kalbėti su jais kaip lygus su lygiu, priimti kaip svečius pagal tai, ko jie norės, ko pageidaus. Ar jūs nieko prieš neturėtumėt, jeigu aš dabar pasiūlyčiau Respublikos prokuroro kandidatūrą?

Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka išklausyti siūlymą? Prašau, gerbiamasis.

V. Landsbergio kalba dėl Lietuvos Respublikos prokuroro paskyrimo. Kandidato į LR prokuroro postą A. Paulausko atsakymai į deputatų klausimus 

 

V. Landsbergis. Tuo atveju aš noriu pasiūlyti jums skirti (pagal Konstituciją jūs turite skirti, aš tik siūlau) teisininką Artūrą Paulauską, šiuo metu dirbantį Respublikos prokuroro pavaduotoju. Jis yra pirmasis pavaduotojas. Galiu apibūdinti jo, kaip teisininko, biografiją ir patirtį. l976 metais baigė Vilniaus universitetą. Visą laiką dirbo prokuratūros sistemoje. Pradėjo rajono prokuroro padėjėju. Po to buvo rajono prokuroro pavaduotoju ir Respublikos prokuroro pavaduotoju. Vėliau pirmasis pavaduotojas. Nepartinis, vedęs, turi du sūnus.

Jeigu kam nors yra kokių klausimų, kodėl čia nėra gerbiamojo V. Barausko, tai aš jį kviečiau, jis buvo atėjęs į mano kabinetą. Jis pasakė, kad supranta padėtį, su viskuo sutinka, pritaria tam, bet čia nenorėjo būti. Jeigu leisite man tuo apsiriboti, tai seniūnas žinos, ką toliau daryti, o aš galiu iš čia pasitraukti.

Pirmininkas. Dėkui jums. Ar nebus klausimų? Ar deputatai neturi klausimų?

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Klausimas yra vienas. Ar kuri nors komisija svarstė šitą kandidatūrą, kaip reikalauja Konstitucija?

V. Landsbergis. Taip. Mane informavo, kad čia yra vieningas komisijos siūlymas.

Pirmininkas. Ačiū. Galbūt tada pakviestume į tribūną pretendentą. Jis galėtų prisistatyti ir atsakyti į deputatų klausimus. Prašau, gerbiamasis A. Paulauskai. Ar jūs norite keliais žodžiais prisistatyti, prieš atsakydamas į klausimus?

A. Paulauskas. Galėčiau tik apie save kiek pasakyti. Šalia to, ką minėjo gerbiamasis Pirmininkas. Beveik visą laiką dirbau prokuratūroje (dirbau nuo pat baigimo, 1976 metų, iki šios dienos). O daugiau atsakysiu į klausimus, jeigu jūs pateiksite.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau klausti. Nematau, kad deputatai norėtų jūsų ko nors paklausti. Tada kas iš komisijos pasiruošęs kalbėti? Deputatas Z. Juknevičius, prašau.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Teisinės sistemos komisija man pavedė pateikti Aukščiausiajai Tarybai išvadą dėl Pirmininko pasiūlytos Lietuvos Respublikos prokuroro kandidatūros, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89­-ajame straipsnyje. Šiandien paskirdami Lietuvos Respublikos prokurorą, mes jam suteiksime konstitucinius įgaliojimus, kurių neturėjo iki šiol šias pareigas ėjęs asmuo, kaip jau buvo minėta gerbiamojo Pirmininko. Pasiūlytai Artūro Paulausko kandidatūrai į Lietuvos Respublikos prokuroro pareigas Teisinės sistemos komisija vieningai pritaria. Tai palyginti jaunas, bet jau bran­daus amžiaus žmogus, gimęs 1953 metais, kaip jau buvo minėta, 14 metų dirbantis prokuratūros sistemoje ir praėjęs visus hierar­chijos laiptelius. Žino prokuratūros darbo specifiką. Kaip teko įsitikinti man pačiam ir mūsų Teisinės sistemos komisijos na­riams, dirbantiems praktinį teisinį darbą, gerbiamasis A. Pau­lauskas praktiškai stengėsi pakeisti iki šiol buvusią sovietinę prokurorinės priežiūros doktriną - ginti valstybę nuo žmogaus ­į atvirkščią - ginti žmogų ir pilietį nuo valstybės. Teisinės sis­temos komisija taip pat neabejoja ir A. Paulausko, kaip teisinin­ko, kompetentingumu. Ir mes norime tikėti, kad šią kandidatūrą palankiai priims ir prokuratūros sistemoje dirbantys žmonės, ka­dangi A. Paulauskas jau įrodė savo polinkį į demokratinį vado­vavimą. Kviečiu gerbiamuosius deputatus pritarti pasiūlytai kan­didatūrai.

Pirmininkas. Ačiū. Ar norės dar kas pasisakyti? Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Ger­biamieji kolegos Išties malonu šiandien matyti ir girdėti, jog nepriklausomos Lietuvos, sunkiai besiskinančios kelią į savo lais­vę, prokuroru skiriamas buvęs kolega A. Paulauskas. Pažįstu šį žmogų kaip tiesų, principingą, paprastą, kiekvienam prieinamą. Todėl manau, kad ir mes turėsime neblogą patarėją, o jeigu rei­kės, ir padėjėją bendriems tiek valstybiniams, tiek bendražmo­giškiems reikalams. Pasisakau už šią kandidatūrą ir kviečiu taip pat pritarti šiam pasiūlymui.

Pirmininkas. Dėkoju. Ar deputatai pasiruošę balsuoti? Deputatas E. Gentvilas.

E. Gentvilas. Ar galima paklausti?

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis pretendente į tribūną, dar atsirado klausimų.

E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau sužinoti, koks jūsų nusistatymas, kaip jūs elgtumėtės rytoj, kai atvyks šita komisija. Tai viena. Kitas dalykas, ko­kia jūsų teisinė specializacija   - darbo teisė, tarptautinė teisė ar panašiai?

A. Paulauskas. Į pirmą klausimą šiandien jau du kartus at­sakiau. Atsakysiu dar kartą. Mes priimsime juos kaip svečius, kaip valstybės atstovus. Nesiruošiame organizuoti kokio nors sa­vo darbo patikrinimo. Jeigu bus aptariami kokie nors klausimai, mes atsakysime. Bandysime užmegzti ryšį dėl ateities, dėl mūsų būsimų susitarimų. Manau, kad tonas turėtų būti paprastas, kul­tūringas, tačiau su atsakomybe prieš parlamentą, prieš tautą. Dėl specializacijos. Kai mokiausi, nebuvo taip ryškiai skirstoma. Buvo dvi - baudžiamoji teisė ir civilinė. Aš studijavau civilinę teisę, nors vėliau, pradėjęs dirbti prokuratūroje, daugiausia su­sidūriau su baudžiamąja teise.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. V. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Ar jau spėjote po to, kai sužinojote, kad būsite Respublikos proku­roras, pagalvoti, kokios reorganizacijos ar pertvarkos prireiks jūsų ūkyje?

A. Paulauskas. Ačiū už klausimą. Apie prokuratūros reorga­nizaciją jau galvojama seniai, dar senajam parlamentui pavedus. Yra ruošiamas įstatymas dėl Lietuvos prokuratūros, nes mes neturime savo įstatymo, o kol kas vadovaujamės tuo senuoju, to­dėl būtina jį kuo skubiau paruošti priimti. Ruošimas įpusėjęs. Turiu savo prokuratūros reorganizacijos koncepciją. Manau, ji turėtų būti esminė, kardinali, tačiau šiandien aš nenorėčiau taip smulkiai dėstyti, nes tai yra dar projektai. Bus pateikta svars­tyti komisijai, o vėliau turbūt ir jums.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dar turėsite klausimų? Dėkojame. Ga­vome telefonogramą. Albinas Buliauskas, buvęs politinis kalinys, palaiko gerbiamojo A. Paulausko kandidatūrą. Žmonės domisi, jau pradeda skambinti. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau prisidėti prie gerbiamųjų kolegų deputatų, kurie rėmė prokuroro kandidatūrą, nuomonės. Aš pažįstu jo šeimos antrą pusę - žmoną. Ji dirba žemės ūkyje juriste. Vaikučiai, man rodos, sūnūs, irgi gali būti geri teisininkai. Ši teisininkų šeima gražiai atstovauja prokuratūrai ir žemės ūkiui.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Jeigu kas nors nori pa­sisakyti prieš gerbiamąjį A. Paulauską, tai prašau. O jeigu­ už, tai, gal jau aiški nuomonė.

Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Aš noriu tik pasakyti, kad nagrinėjau keletą bylų su būsimuoju prokuroru. Galiu pasakyti, kad jis gynė žmonių interesus. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai! Jeigu nėra prieštaravimų, prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad gerbiamasis A. Paulauskas būtų paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroru?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už prokuroro kan­didatūrą balsavo 98 deputatai.

Pirmininkas. Kas prieš? Nėra? Kas susilaikė? Vienas susilai­kė. Prašau.

Balsas iš salės. Mes nebalsavome dėl V. Barausko atleidimo.

Pirmininkas. Ne, jis buvo paliktas eiti pareigas iki bus paskirtas naujas. Čia ir nereikėjo atleisti. Mes priėmėme jo atsistatydinimą. Gerbiamieji deputatai! Gerbiamasis Artūras Paulauskas paskirtas Respublikos prokuroru. Sveikiname (Plo j i m a i.)

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Mūsų darbo laikas jau baigiasi. Reikia susitarti, kaip dirbsime toliau. Anksčiau mes planavome penktadienį skirti rinkėjams, tačiau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prašo pa­keisti mūsų nustatytą tvarką dėl visiems žinomos politinės padėties, dėl to, kad reikia formuoti Vyriausybę. Prašau gerbiamuosius deputatus pasisakyti šiuo klausimu, ir jeigu nuspręstume rytoj dirbti, tai reikėtų susitarti kaip. Prašau pasakyti savo nuomonę.

K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Aš visiškai pritariu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui, jog nedelsiant reikia pradėti formuoti Vyriausybę. Todėl rytoj tikrai geriau būtų dirbti. Gal iš ryto nuo 10 iki 11 val. dar papildomai konsultuotis, o nuo 11 val. pradėti svarstyti kandidatūras. Žinoma, rytoj nepavyks visko padaryti, nes dar dėl kai kurių kandidatūrų neaišku, o šeštadienį, jeigu dirbsime, tai, manyčiau, turėtume suspėti suformuoti visą Vyriausybę.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau pareikšti kitas nuomones, jeigu jų yra. Deputatas E. Vilkas.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad mums nereikia griauti bent jau elementariausios tvarkos. Rytoj yra rinkėjų diena, o kas nedalyvauja darbe su rinkėjais, turi kitų planų. Dėl to nereikėtų mums kiekvieną die­ną tuos planus ardyti. Jeigu Aukščiausioji Taryba mano, kad iki pirmadienio palaukti negalima, tada siūlyčiau dirbti šeštadienį.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas . Č.V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš prisidedu prie gerbiamojo deputato E. Vilko pareikšto dėmesio ir pagarbos rinkėjams. Tikrai mes turime gerbti savo rinkėjus, bet aš kartu tikiuosi, kad rinkėjai supras, jog darbas čia taip pat skirtas Lietuvos labui ir jų interesams. Galbūt mes galėsime artimiausiu metu paskirti dieną, kada su jais susitiksime. Aš pasisakau už tai, kad mes formuotume Vyriausybę, taip pat, mes, dirbdami čia, gal galėsime geriau pasirūpinti Lietuvos vy­rais, kurie yra palikę, teisėtai palikę tarnybą Tarybinėje armijoje, jų apsauga, jų gynimu. Aš pasisakau už darbą rytoj, o toliau galėsime nuspręsti. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate!

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš visos Klaipėdos delegacijos įgaliotas pasisakyti už tai, kad nepaisant mūsų susitikimo su rinkėjais, vis dėlto labai svarbu suformuoti Vyriausybę ir tas formavimas nelaukia. Bent jau pagrindinius ministrus rytoj turėtume patvirtinti. Nors mes ruošė­mės į Latviją važiuoti šiandien vakare, bet vis dėlto atsisakome ir liekame dirbti rytoj, kad būtų suformuotas bent kabineto pagrindas. Man keista gerbiamojo akademiko pastaba, kadangi visą laiką jis skubino formuoti Vyriausybę, o dabar atsisako.

Pirmininkas. Prašau nereplikuoti vienas kitam. Deputatas Č. Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš remiu pasiūlymą, kad reikėtų rytoj padirbėti, bet jeigu mes turėtume garantuotą kvorumą; kadangi kai kas tikrai labai nori susitikti su rinkėjais, tai gal vienam kitam padarytume išimtį, ir būtų geras sprendimas.

Pirmininkas. Labai rizikinga. Deputatas S. G. Ilgūnas.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Manau, kad jeigu reikia Lietuvai, tai mes turėtume rinktis ne tik rytoj, bet jeigu būtų ypatingas reikalas, neišsiskirstyti ir šiąnakt. Manau, kad nepriimtina būtų penktadienį nedirbti, o šeštadienį rinktis žmonėms iš rajonų, iš Klaipėdos. Išvažiuojame šiandien, šeštadienį vėl atvažiuojame, sek­madienį išvažiuojame. Todėl siūlau dirbti rytoj.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Motieka.

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasinaudoti proga, kad mūsų posėdis yra transliuojamas. Aš prisidedu prie tų deputatų, kurie suprato šiandieninės padėties rimtį bei svarbą ir nori sudaryti kuo greičiausiai mūsų nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Aš visų deputatų vardu noriu atsiprašyti tų rinkėjų, kurie buvo susitarę su savo deputatais, kad jie atvyks pakalbėti apie padėtį Lietuvoje, tačiau planus ardome ne mes, planus ardo kita valstybė, iš kurios tik ką esame išsivadavę. Jeigu kita valstybė mus iš anksto įspėtų, ką ji žada daryti su mumis, tai gal galima būtų sutikti, kad, žinoma, paplanuokime, pažiūrėkime, nuvažiuokime ir pasikalbėkime su savo žmonėmis, bet dabar aš kviečiu savo rinkėjus ir visos Lietuvos rinkėjus, jeigu kas turi galimybių, tai tegu susisiekia su jais šiandien arba telegramas nusiunčia, kad pasiliktų ir sė­dėtų čia tol, kol nebus paskirta Vyriausybė. Jeigu kas nepaklus, tai atsiųskite juos, o patys palydėkite, kad jie atvyktų ir kad bū­tų kvorumas. Kad mes galėtume iš tikrųjų produktyviai dirbti. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad jau pakankamai pasisakyta už. Man atrodo, naujų argumentų vargu ar atsiras, tačiau jeigu jūs manote, kad taip, tai prašau kalbėti. Prašau, deputatas V. Katkus.

V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Dėl šeštadienio pasiūlymo. Neužmirškime, kad mes visi turime prie­volę šeštadienį dalyvauti vietiniuose rinkimuose. Iki vakaro mes turime padalyvauti.

Pirmininkas. Ačiū. Dėkoju. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Supras­damas tą atsakomybę, siūlyčiau kompromisinį variantą. Manau, kad visi, kurie tikrai rimtai dirba komisijose, pritars tam, kad, drįsčiau tvirtinti, jau mirtinai reikalingas darbas ne tik plenari­niuose posėdžiuose, bet ir komisijose, kuriose, be kita ko, turė­tų būti labai atsakingai išnagrinėtos ir pretendentų į ministrus kandidatūros. Siūlyčiau rytojaus dieną paskirti komisijų darbui, o šeštadienį, pavyzdžiui, nuo pietų pradėti plenarinį posėdį.

Pirmininkas. Kodėl ne rytoj nuo pietų plenarinį posėdį, o iš ryto dirbti komisijose?

Z. Vaišvila. Todėl, kad aš manau, jog nebūsime pasiruošę tą daryti. Po to, aš bijau, labai nuoširdžiai bijau, kad tas procesas truks ilgiau.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas E. Klum­bys.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš no­riu dar kartą priminti, kad mes nuolat balansuojame ties labai pavojinga riba - ties kvorumo riba. Ir norėtųsi, kad iš tikrųjų baigtųsi toks mūsų darbas.

Pirmininkas. Norėtųsi, kad baigtųsi toks ar norėtųsi, kad baigtųsi visai? Ačiū. Aš tikiuosi, kad tie deputatai, kurių dabar čia salėje nėra, mus girdi ir supranta, o tie, kurie yra, neatsako už kitus. Deputatas V. Čepaitis.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aš pri­tariu Zigmui Vaišvilai, kad mes vis dėlto ne per daug skubėtume, tvirtindami atskirus Vyriausybės narius, o labai gerai išnag­rinėtume kandidatūras komisijose.

Pirmininkas. Deputatas A. Šimėnas.

A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau pasakyti, kad yra komisijų, kurios jau apsvarstė būsi­mas ar galimas kandidatūras. Tokiu atveju gal vertėtų šiandien Ministrei Pirmininkei susitikti su komisijų pirmininkais ir pa­klausti, kokiose komisijose yra apsvarstyta, ir tuos, kurie jau ap­svarstyti, galima būtų net rytoj nuo ryto pradėti svarstyti.

Pirmininkas. Ačiū. Matau, kad niekas nebesiveržia kalbėti, to­dėl labai paprasta išspręsti. Ar balsuosime dėl diskusijų nutrau­kimo, kol deputatas E. Vilkas nepriėjo prie mikrofono, ar leisime pasisakyti? Prašau pasakyti savo mintį.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes iš ryto nepradėjome šito darbo, jei­gu jis toks skubus.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius padės man suformu­luoti pasiūlymus.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da). Aš remiu akademiką E. Vilką. Tikrai yra darbo komisijose. Aš nežinau, kodėl mes turime dirbti. Aš manau, kad komisijose darbo užteks visai dienai.

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius nepadėjo man sufor­muluoti pasiūlymo balsavimui. Gal tada deputatas A. Rudys?

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Visai teisingai. Tai man aišku, bet kaip sufor­muluoti pasiūlymus, neaišku. Gerai, gerbiamieji deputatai, pirma­sis klausimas iš tikrųjų aiškus ir, man atrodo, beveik niekas ne­pasisakė prieš, kad rytoj mes visi turime būti čia. Prašau bal­suoti, kas už tai, kad rytoj dirbtume. O kaip - plenariškai ar komisijose - dar rinksimės.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Gal mygtukais ga­lima?

Pirmininkas. Ne. Vis dėlto reikėtų, kad pakeltume rankas. Aš matau, kad aiški dauguma. Ačiū. Dabar pabandykime susitarti, kaip dirbsime. Buvo pasiūlymų dirbti, sakykim, nuo 9 valandos komisijose, o nuo 11 val. pradėti plenarinį posėdį. Buvo pasiū­lymų dirbti komisijose visą dieną. Tačiau gal mes galėtume, at­sižvelgdami į tai, kad gal kai kurios kandidatūros yra pakankamai aiškios, neabejotinos, sakykime, susirinkti pirmą arba dvyliktą valandą į trumpą plenarinį posėdį, išklausyti tai, kas aišku, pa­tvirtinti arba atmesti, jeigu matysime, kad kyla abejonių. T. y. ne atmesti, o atidėti sprendimą, jeigu kyla abejonių, ir vėl išsi­skirstyti į komisijas, ir dirbti toliau. Gal kaip nors taip būtų ga­lima orientuotis?

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. 11 val. siūloma rinktis į plenarinį ir dar siūlo­ma 12 val. rinktis į plenarinį. Vieni sako 11 val., kiti - 12 val. Ką gi, manau, galima balsuoti. Dabar jau mygtukais. Dar kas prieš balsavimą nori pasisakyti. Prašau.

B V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau išsakyti savo nuomonę ir samprotavimus Ministrei Pir­mininkei Kazimierai Danutei Prunskienei.

Pirmininkas. Ji jau pasakė.

B. V. Rupeika. Dėl šitų dalykų.

Pirmininkas. Ji jau pasakė, kad siūlo dirbti nuo 9 val. komi­sijose ir 11 val. rinktis. Bet aš nemanau, kad 11 val. būtų tokia griežta riba.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Taip, be abejo. Gerbiamasis deputate, buvo labai geras pasiūlymas. Aš manau, kad jis visiems priimtinas, kad komisijų pirmininkai dabar sužinotų, kas gali būti siūloma. Juk taip ir buvo pasiūlyta. Tada rytoj, komisijoms susirinkus, jau bus aišku, kas siūloma.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis B. Genzelis tikrai susiginčys su gerbiamuoju deputatu Č. Juršėnu, nes ger­biamasis deputatas G. Juršėnas niekaip nesutiks, kad būtų svarstomos kandidatūros, kol jų neapsvarstė komisijose. Gerbiamasis deputatas B. Genzelis siūlo pradėti svarstymą dabar, neapsvarsčius komisijose.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Nemanau. Turi pateikti svarstyti komisijoms. Deputatas B. V. Rupeika norėjo pasakyti, bet jau matau, kad atsisako. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasiūlyti tokį variantą. Rytoj mes susirenkame dirbti komisijose, į plenarinį posėdį galime sukviesti tik prireikus. Jeigu mes visi būsime šiuose rūmuose, tai turbūt nėra labai sunku surinkti.

Pirmininkas. Geriau orientuotis į kokią nors valandą. Deputatas K. Grinius.

K. Grinius (Ukmergės rinkiminė apygarda). Atsiprašau. Gal ir nelabai konstruktyviai siūlau, jeigu yra galimybė, šiandien padirbėti ilgiau ir komisijų darbą padaryti šiandien. Kad rytoj ryte 9 valandą, vėliausiai 10, pradėtume diskusijas. Jos užsitęs. Mes žinome, kaip vyks diskusijos. Reikės ga1 nutraukti ir vėl grįžti į komisijas, arba vėl grįžti į plenarinį posėdį. Turėkim šitą omenyje.

Pirmininkas. Dėkui, gerbiamasis deputate. Aš žinau, kad dar ne kiekvienai komisijai galima pateikti medžiagą šįvakar. Depu­tatas P. Vaitiekūnas.

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Yra dar vienas neaiškus klausimas, kurį mums, matyt, reikėtų gal šiandien išsiaiškinti. Tai-Aukščiausiosios Tarybos deputatų kandidatūros į ministrų postus. Ar mes svarstome tokias kandidatūras, ar nesvarstome, ar mes darysime išimtį?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, šitas klausimas vieną kartą jau buvo išsiaiškintas. Aš nežinau, ar kas nors pasikeitė iš esmės, kad vėl prie jo grįžtume? Prašau prieiti prie mikrofono. Deputatas L. Šepetys.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Vis dėlto manau, kad reikia pradėti komisijose dirbti rytoj nuo 9 valandos iki 12 valandos, nes 3 valandas  svarstyti kandidatus į Vyriausybės narius - nedaug. Kuo daugiau apsvarstysime ko­misijose, tuo produktyviau dirbsime čia. Taigi siūlau rinktis 9 valandą į komisijas, o 12 valandą - į plenarinį posėdį.

Pirmininkas. Ačiū. Paskutinis pasisakymas ir balsuojame.

G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda). Norėjau paklausti, kokią kandidatūrą arba kokias kandidatūras turėtų svarstyti Valstybės atkūrimo komisija?

Pirmininkas. Kiekviena komisija, man regis, turėtų apsvarstyti visas kandidatūras, o ši - ypatingai visas.

Č. Juršėnas. Gerbiamasis pirmininke, galima? 

Pirmininkas. Prašau.

Č. Juršėnas. (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Praktikuojami parlamentų jungtiniai kai kurių komisijų posėdžiai. Sakysime, Valstybės atkūrimo komisija galėtų susijungti su Užsienio reikalų komisija.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad komisijų pirmininkai susigaudys, kaip būtų galima padaryti naudingiau visiems. Deputatas Z. Vaišvila dar kėlė ranką. Prašau. Prašau prieiti prie mikrofono ir priminti, jeigu tai dėl mūsų balsavimo, dėl rytojaus darbo tvarkos? Ne? Tada prašau pasiruošti balsuoti. Manau, kad dabar mygtukais būtų galima, nes lyg ir nuomonės aiškėja dėl to, kad rytoj iš pradžių dirbsime komisijose, paskui susirenkame į plenarinį posėdį. Turbūt dėl to niekam abejonių nekyla. Dabar tik dėl valandų. Buvo deputato L. Šepečio paskutinis, bet konstruktyvus pasiūlymas pradėti dirbti komisijose 9 valandą, o į plenarinį posėdį susirinkti 12 valandą. Aš būčiau linkęs palaikyti deputato L. Šepečio pasiūlymą. Prašau balsuoti, kas už tai, kad nuo 9 valandos dirbtume komisijose. Niekas neprieštarauja? Taigi tik vienas neaiškumas - kada rinktis į plenarinį posėdį.

Kas už tai, kad rinktumės 11 valandą, prašau spausti žalią mygtuką. Kas už tai, kad 12 valandą, prašau spausti raudoną. Nugalėjo deputatų noras ilgiau pasvarstyti komisijose. Renkamės į plenarinį posėdį 12 valandą. Prašau, gerbiamasis deputate Z. Vaišvila.

Z. Vaišvilos papildomasis pranešimas dėl nutarimo ,,Dėl Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti, esančios Lietuvoje" projekto pataisų. Nutarimo priėmimas 

 

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti.

Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai pasiruošę šįvakar dar jį priimti?

Z. Vaišvila. Buvo nutarta. Galima tik atšaukti.

Pirmininkas. Buvo tartasi, kad jūs pateikiate projektą, išdalinate ir tada mes spręsime, ką su juo daryti. Ar gerbiamieji deputatai labai nepasiruošę jau šiandien truputėlį nusižengti reglamentui ir pabaigti? Jeigu matytume, kad klausimas tikrai reikalingas diskusijų, tada, matyt, reikės nukelti, bet jeigu jis būtų pakankamai paprastas, tai... Gal išklausykime projektą ir tada spręskime ar svarstysime, ar ne. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.

Z. Vaišvila. Gerbiamieji deputatai, tam, kad būtų visiškai aiš­ku ir kad sustabdytume šitą savivalę, manau, atidėlioti nereikia. Siūlomi tokie nutarimo projekto pakeitimai. Visų pirma tam, kad būtų visiškai aišku, jog mūsų jurisdikcijoje yra ši visuomeninė organizacija, nutarta nesiremti tuo, kas buvo nelabai aiškiai pa­sakyta atitinkamame minėtame akte. Siūloma pakeisti taip:

"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Nustatyti, kad (toliau taip, kaip tekste) Lietuvos Respub­likos savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (papildyti) ir jai pavaldžios įmonės bei organizacijos pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijon".

Vis dėlto mes aiškinomės, ir galima dviprasmiška  interpre­tacija. Atsimenate ankstesnį nutarimo projektą? Ten buvo kal­bama apie valstybines įmones, įstaigas ir organizacijas, o čia vis dėlto yra visuomeninė.

Ir antra, tai yra kaip tekste: "Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei laikinąjį Savanoriškosios draugijos armijai, aviaci­jai ir laivynui remti valstybinį valdymą". Vadovybės klausimą siūloma išbraukti, nes nelabai gal džentelmeniška kištis į jos vi­daus reikalus, ir papildyti "iki jos neeilinės konferencijos". Mes perimame laikinai iki tol, kol jie sureguliuos tarpusavyje santykius, bet taip pat užkertame kelią tų įsakymų, kuriuos minėjo šiandien generolas G. Taurinskas, vykdymui. O pabrėžiu laikinumą būtent todėl, kad nebūtume apkaltinti diktatoriškumu, tik tam, kad išgelbėtume turtą, situaciją.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau pakelti mandatus tuos, kurie ruošiasi kalbėti šiuo klausimu. Jūs kalbėti ruošiatės, gerbiamasis?

J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). No­rėčiau du dalykus pasiaiškinti dėl savo neišmanymo. Pirmiausia ar Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti tik­rai vadinasi Lietuvos Respublikos draugija? Manau, kad jos pa­vadinimas trupučiuką kitoks. Ir antra, čia mes sakome, kad per­eina toliau į Lietuvos jurisdikciją. Tai neturime jokios datos, jo­kio termino. Ar bus gerai toks neapibrėžtas traktavimas?

Z. Vaišvila. Atsiprašau. Labai nesigirdi. Antrąjį klausimą pa­kartokite, jeigu galima. 

J. Beinortas. Antrasis klausimas buvo dėl žodžio "pereina", nenurodant jo įsigaliojimo datos.

Z. Vaišvila. Labai ačiū. Į antrąjį klausimą atsakau. Galima papildyti, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo momento. Dė­kui už pastabą. Na, o tam, kad būtų visiškai aišku, vietoj Lietu­vos Respublikos draugija, galima, aišku, šitos draugijos orga­nizacija Lietuvoje. Tada,  manau, nebus nesusipratimų.

E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Ar čia neįmanoma kažkaip atsižvelgti, kad ta organizacija, kiek šiandien supratau iš gerbiamojo R. Einorio pasisakymo, virsta ki­ta sporto ir technikos organizacija.

Pirmininkas. Tai tik ruošiamasi padaryti ateinančioje neeili­nėje konferencijoje. Tai yra pasiūlymai konferencijai.

P. Varanauskas (Nemuno  rinkiminė apygarda). Noriu paklausti dėl kitų sportinių organizacijų - "Dinamo", "Lo­komotyvo"?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Prašau neklausti dėl kitų sportinių organizacijų, mums užtenka ir šito. Aš į šį klausimą neleidžiu atsakyti. Prašau klausti iš esmės. Daugiau klausimų nėra? Dar vienas klausimas, prašau atleisti.

Balsas iš salės. Jurisdikcija ir turto valdymas - tai tas pats ar ne?

Z. Vaišvila. Ne.

Balsas iš salės. Tai čia nereikia įtraukti, kad jų turtas mums priklausys.

Z. Vaišvila. Jų turtas jiems priklauso. Prisiminkite gerbia­mojo R. Einorio pasisakymą. Tik tiek, kad generolas  G. Taurins­kas vykdo svetimus įstatymus. Kol kas senas. Jeigu jie pakeis, tai pakeis. Sutikta su gerbiamojo deputato pasiūlymu. Šitos or­ganizacijos draugija, esanti Lietuvoje...

Balsas iš salės. Ar būtų galima dar vieną klausimą?

Pirmininkas. Prašau.

Balsas iš salės. Gerbiamasis deputate, jūsų siūlymu mes ne­seniai priėmėme vieną dokumentą dėl karinių komisariatų, ir jis įsigaliojo irgi nuo priėmimo momento. Tačiau kitą dieną kariniai komisariatai veikė, ir man atrodo, kad iki šiol jie veikia. Ar jūs esate numatę mechanizmą, kaip įsigalios šitas nutarimas?

Z. Vaišvila. Mes giname teisiniais aktais. Aš galiu dar kartą pakartoti užvakar dienos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą, kuris perima globon grįžusius iš Tarybinės armijos jaunuolius, kuriuos antroji pusė interpretuoja vienaip, o mes in­terpretuojame kitaip. Mes, aišku, nieko negalime jiems padaryti .jėga, mes giname įstatymais. Tai yra dar vienas įstatyminis ak­tas mūsų organizacijai, mūsų turtui ginti.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nematau. Ar norės kas nors paprieštarauti tokio nutarimo priėmimui, atsižvelgiant į tai, ką mes girdėjome šiandien ryte?

Č. Juršėnas. Pirmininke, galima?

Pirmininkas. Prašau.

Č. Juršėnas. (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto siūlyčiau, kad bent jau pora komisijų panagrinėtų dabar, po sesijos darbo pabaigos, o rytoj priimtume, kadangi čia tikrai ne toks paprastas klausimas.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš visiškai pritariu, kad reikia priimti, tik dar papildykime žodžiais: "Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi tuo, kad Lietuvos Respublikos savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti yra valstybinė-visuomeninė organizacija, perėjusi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, nutaria..." O baigti 2 pastraipą taip: "išspręsti draugijos turto statusą ir vadovybės formavimo klausimus". Jeigu tai tikrai Lietuvos turtas.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto manyčiau, kad nereikėtų skubėti ir labai rimtai apsvarstyti, nes šiuo atveju ir kolega, kalbėjęs prieš mane, draugiją jau pavadino valstybine. Iš tikrųjų reikia išsiaiškinti iš principo iki galo ir tada spręsti. Mano supratimu, reikėtų apsvarstyti ir Teisinės sistemos komisijoje, ir kitose. O rytoj plenariniame posėdyje priimti.

Pirmininkas. Ar autorius sutinka?

Z. Vaišvila. Aš atsiprašau. Teisinės sistemos ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijų nuomonė čia pateikta. Galima dar kartą, bet nieko naujo nebus.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas. Ir daugiau, matyt, bus galima nediskutuoti. Prašau.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Mes šiuos dalykus abiejose komisijose svarstėme, bet yra kitas dalykas - mes girdėjome šiandien vadovų pasisakymus ir žinome, kokia padėtis. Jeigu mes taip delsime, tai paskui nebus ką spręsti: viską išveš už Respublikos sienų. Yra signalų iš įvairių Respublikos vietų, kad tie vadovai šturmuoja viso to tur­to konfiskavimą. Žmonės, palaikantys Respublikos nutarimus, priešinasi ir laukia sprendimo. Jeigu mes ir šiandien delsime, tai gali rytoj ir nereikėti tokio mūsų sprendimo.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš irgi už tai, kad tą klausimą reikia spręsti, tačiau reikia išspręsti raštingai. Toks paradoksas - buvo pavadinta "Lietuvos Respublikos organizacija aviacijai, armijai ir laivynui remti". Kokiai armijai, kokiam laivynui remti? Visa tai, kuo jie prisideda prie armijos ir laivyno rėmimo, reikia nutraukti. Reikia suformuluoti, kad nutraukiamas svetimos valstybės armijos ir laivyno rėmimas. O visos tos funkcijos - vairuotojų ruošimas ar kitų specialybių ruošimas - lieka. Galima tada pavesti Vyriausybei apsaugoti šitą turtą.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Jūs taip pat pradėjote kalbėti truputį ne apie reikalą.

Z. Juknevičius. Tai kaip tik apie reikalą, nes kitaip mes negalime nei perimti į valstybinį valdymą, nei pavadinti ją valstybine, nei galų gale pridėti, kad čia Lietuvos Respublikos DOSAAF'as, kuris remia svetimos valstybės armiją.

Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila. Aš labai prašau gerbiamąjį deputatą nepainioti. Pavadinimas yra pavadinimas. Mums nepatiko ir Lietuvos TSR, kai atitinkamame dokumente mes priiminėjome nutarimą dėl pavaldumo keitimo. Yra juridinis asmuo ir jo pavadinimas. Kad ir kaip nepatinka, kad ir aną rėmė, bet pavadinimas yra toks. Ir nutarimas priimamas dėl šios organizacijos.

Z. Juknevičius. Funkcijos išlieka, gerbiamasis Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila. Tai netrukus ir spręs konferencija, kaip vadinsis ir kokios jų funkcijos bus. 

Pirmininkas. Deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Noriu pritarti, kad mes šito Klaipėdoje nelaukėme ir joks turtas neišvežtas. Padarėme ir viskas.

Pirmininkas. Nesupratau, ką jūs siūlote.

L. N. Rasimavičius. Siūlau priimti ir greitai priimti gerbiamojo Z. Vaišvilos pasiūlytą nutarimą. Jis teisiškai yra visiškai tinkamas.

Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš taip pat siūlau priimti. Tik galbūt nevadinkime Lietuvos organizacija, o esanti Lietuvoje - ir viskas.

Pirmininkas. Taip ir buvo pasiūlyta. Balsuojame, kas už tai, kad šiandien priiminėtume mygtukas. Žaliu mygtuku, kas už tai, kad sutinka šiandien priimti šį dokumentą. Ar visi deputatai paspaudė savo mygtukus? Kvorumas yra. Prašau pasiruošti. Tada vis dėlto dėl paties teksto. Prašau, deputate Z. Vaišvila, pakartoti tekstą.

Z. Vaišvila. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti, esančios Lietuvoje”. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Nustatyti, kad Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti ir jai pavaldžios įmonės bei organizacijos, esančios Lietuvoje, pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei laikinąjį valstybinį Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti, esančios Lietuvoje, valdymą iki jos neeilinės konferencijos.

3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento."

Pirmininkas. Ačiū. Ar turėsite pastabų? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad toks nutarimas būtų priimtas? 82. Kas prieš? Prieš 3. Kas susilaikė? Susilaikė 13. Nutarimas priimtas.

Kreipimosi į pasaulio tautas, vyriausybes ir geros valios žmones projektas

 

Ir paskutinis projektas, kuris jums išdalintas, t. y. kreipima­sis į pasaulio tautas, vyriausybes ir geros valios žmones. Tekstas trumpas, tikiuosi, kad jūs jau suspėjote perskaityti. Manau, jis yra aktualus šįvakar. Todėl gal galėtume sugaišti dar kelias minutes jam priimti, jeigu tai bus įmanoma. Ar jau galiu klausti jūsų nuomonės?

"Kreipimasis į pasaulio tautas, vyriausybes ir geros valios žmones. Nuo kovo 11 dienos teisėtai ir taikiai gyvuoja nepriklau­soma Lietuvos Respublika. Deja, šiomis dienomis vis labiau aiš­kėja, kad prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius kita valstybė rengiasi pavartoti prievartą ir ginklą. Šios grėsmės akivaizdoje su viltimi kreipiamės į pasaulio tautas, valstybių vyriausybes, visus geros valios žmones ir prašome savo protestais užkirsti kelią galimam smurto panaudojimui prieš pasaulio valstybių bend­rijos narę Lietuvą ir jos taikius piliečius. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba." Deputatas S. Šaltenis nori? Kas nori prieš­tarauti?

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš noriu tik paklausti. Kokie oficialūs pareiškimai rodo, kad ruo­šiamasi vartoti ginklą ir jėgą?

Pirmininkas. Prašom garsiai pasakyti, gerbiamasis Pirminin­ke. Prašau.

(Balsas iš salės, negirdėti.)

A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pirmiausia gal reikia pasakyti, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, ir tada kalbėti apie tai, kad naudojama prievarta. Ir galbūt reikėtų įvardinti tą valstybę.

Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Aš manau, kad valstybę įvardinti nebūtina; niekam nekils jokių abejonių. "Jeigu atsisakytų atiduoti, turi užtikrinti jų kon­fiskavimą... ", man rodos, kad taip yra rusiškai "iziatije". Kaip galėtų išsiųsti asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ne­naudodami jėgos, sunku įsivaizduoti. Be to, mes žinome ne tik šį pareiškimą. Žinome pareiškimą dėl šaukimo ir dėl pasitrauku­siųjų iš Tarybinės armijos vaikinų, kurie turi būti sulaikyti ir su­grąžinti.

Pirmininkas. Prašau, deputatas R. Gudaitis.

R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš pritariu tekstui, tik man abejonių kelia formuluotė "prieš pa­saulio valstybių bendrijos narę". Čia yra mūsų trokštamas tikslas, tačiau, deja, dar ne realybė, ir iki tarptautinio pripažinimo, man atrodo, nereikėtų vartoti šitos formuluotės.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar kas nors išbraukė Lie­tuvą iš Tautų lygos? Deputatas S. Malkevičius.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau ten, kur parašyta "ginklą ir jėgą", parašyti "prievartą". O paskutinėje pastraipoje, ten, kur kreipiamės į visus geros va­lios žmones ir prašome savo protestais užkirsti kelią galimam smurtui ir ginklo panaudojimui.

Pirmininkas. Aš labai atsiprašau. Ar gerbiamasis autorius su­tinka išbraukti 2 pastraipoje "ginklą ir jėgą", nes vargu ar mes galime rasti dokumentiškai patvirtintą įrodymą, kad ruošiamasi panaudoti ginklą, o ne šiaip prievartą, pavyzdžiui, plikom ran­kom.

Balsas iš salės. Ir į paskutinę pastraipą galima įdėti "smur­tui ir galimam ginklo ir jėgos panaudojimui". Užtenka smurto? Gerai. Atsiimu.

Balsas iš salės. Ir dar, ar nereikėtų nurodyti, kad iš tos vals­tybės pusės yra absoliučiai ignoruojamas mūsų priimtos įstaty­mų sistemos teisėtumas ir panašiai.

Pirmininkas. Mes galime iš tikrųjų labai daug rašyti apie tai, kaip mus skriaudžia kita valstybė. Bet tada bus labai didelis dokumentas, jeigu detaliai viską. Ar galima dar kartą jums perskaityti, ar nereikia? ­

"Nuo kovo 11 dienos teisėtai ir taikiai gyvuoja nepriklausoma Lietuvos Respublika. Deja, šiomis dienomis vis labiau aiškėja, kad prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius kita valstybė ren­giasi pavartoti prievartą. Šios grėsmės akivaizdoje su viltimi kreipiamės į pasaulio tautas, valstybių vyriausybes, visus geros valios žmones ir prašome savo protestais užkirsti kelią galimam smurto panaudojimui prieš pasaulio valstybių bendrijos narę Lie­tuvą ir jos taikius piliečius. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba".

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Jūs labai taikliai pastebėjote, bet tai jau padary­ta. Prašau balsuoti, kas už šį kreipimąsi.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Aštuoniasdešimt de­vyni.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra prieš.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Keturi.

Pirmininkas. Nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai! Ar galėtume mes dar truputėlį pakentėti ir išklausyti Lietuvos ne­priklausomybės sąjungos pareiškimą, kurį jau nuo pietų norėtų perskaityti jos atstovas Boleslovas Bilotas?

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, kad mes vis dėlto pagal reglamentą turėjome baigti šeštą valandą. Komisijose buvome susitarę dirbti, žmonės pakviesti.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Jeigu jūs prieštarau­jate, paprašysime žmogų, kuris laukia nuo pietų, ateiti rytoj. Jūs sutinkat? Aš manau, kad tai ilgai neužtruks.

Balsas iš salės. Siūlome išklausyti.

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis B. Bilotai. Ten mažiau ne­gu vienas spausdintas puslapis.

B.Bilotas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš įgaliotas perskaityti jums tokį pareiškimą:

"Lietuvos nepriklausomybės sąjungos pareiškimas. Nesiliaujant Maskvos grasinimams ir tarptautinei teisei prieštaraujantiems bandymams kištis į Lietuvos vidaus reikalus, Lietuvos nepriklausomybės sąjunga pareiškia:

1. Pavojaus Lietuvos valstybingumui akivaizdoje ne vien lietuviai, bet ir visi Lietuvos gyventojai (išimtis tik kai kurie oku­pantai) buvo ir bus vieningi bei ryžtingi.

2. Mes rėmėme ir remsime visas institucijas bei organizacijas, siekiančias besąlygiškos Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimo.

3. Mes manome, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba turėtų imtis drąsesnių ir tvirtesnių sprendimų. Nedelsiant sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atkurti Lietuvos kariuomenę ir policiją ne vien valstybės integralumui išlaikyti, bet prireikus ir apginti. Lietuvos nepriklausomybės sąjungos pirmininkas Viktoras Petkus. Vilnius, 1990 m. kovo 21 d." Ačiū už dėmesį. (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Ačiū jums. Baigiantis posėdžiui du skelbimai. Aukščiausiosios Tarybos struktūros darbo grupė į trumpą posėdį renkasi 217 kambaryje; dabar 19.30 val. labai kviečiamas susirinkti Sąjūdžio klubas, ypatingai prašome dalyvauti visų komisijų pirmininkus.

Balsas iš salės. Informacija. Noriu pakviesti Švietimo, mokslo ir kultūros komisiją rytoj 9 valandą rinktis medicinos punkte.

Pirmininkas. Ačiū. Posėdis baigtas.