Šešioliktasis posėdis

1990 m. kovo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B. J. KUZMICKAS.

 

Pirmininkas. Deputatai, tęsime darbą. Jūs darbotvarkę turite.

Tie klausimai, kurie yra užrašyti, ir dar vienas likęs - tai Lietu­vos televizijos ir radijo komiteto statuso pakeitimo klausimas. Kas taria kokį žodį?

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

Pirmininkas. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate, pabandy­kime vis dėlto patikslinti šios dienos darbotvarkę. Lietuvos te­levizijos ir radijo komiteto statuso pakeitimas yra likęs mums nuo vakardienos, - nespėjome jo išnagrinėti. Jis turėtų būti pir­muoju šios dienos klausimu. Redakcinė komisija, nagrinėjusi pa­taisas Vyriausybės įstatymo projektui, prašo tas pataisas prista­tyti ne anksčiau kaip po pirmosios pertraukos, kad jos būtų baig­tos suformuluoti, padaugintos ir išdalintos jums. Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos ir pagalbinio aparato struktūra bus pristatyta, tiktai be diskusijų. Bus trumpai paaiškinta dabar­tinė būklė darbo grupei, ruošiančiai šį klausimą. Taip pat reikės papildomai jūsų pastabų ir laiko suformuluoti. Vakar mes buvome susitarę kviesti Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir lai­vynui remti Lietuvoje centro komiteto pirmininką generolą G. Taurinską. Kiek žinau, šiuo metu jis važiuoja pas mus. Aš tikiuosi, kad tada bus galima jį išklausyti. Ar gerbiamieji deputatai turi ką nors papildomai įtraukti į darbotvarkę? Jeigu ne, tada pirmiau­sia prašom užsiregistruoti, paspausti savo mygtukus. Prašau te­levizijos operatorių padaryti daugiau vietos praėjimui. Paprašy­kite, kad pasitrauktų už ribos taip, kaip mūsų yra sutarta.

Deputato E. Zingerio pranešimas apie Lietuvos Respublikos įstatymo.

,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo" projektą  ir diskusijos dėl įstatymo projekto

 

Prašau gerbiamąjį deputatą Emanuelį Zingerį pateikti klau­simą dėl Lietuvos valstybinio televizijos ir radijo komiteto statuso.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Ger­biamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Mes turime kelis projektus. Vienas projektas jums išdalintas prieš savaitę, kitas - da­bar, tai yra prieš kokias dvi dienas. Antrasis yra mūsų komisijos galutinai aprobuotas ir iki šiolei plaukia įvairūs projektai, kaip pertvarkyti Lietuvos valstybinį radijo ir televizijos komitetą. Kadangi tai lemia tūkstančių žmonių likimą, tų žmonių, kurie dirba visose komiteto grandyse, mes stengiamės labai atsargiai formuluoti ir atsižvelgti į visus pasiūlymus. Kadangi po kelių dienų buvo sukurta nuolatinė Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, tai, kaip jūs matote, šitame projekte mes ir siūlome šiai nuolatinei komisijai baigti formuluoti Radijo ir televizijos komiteto nuostatus, valdymo struktūrą ir viską, kas susiję su tos svarbios įstaigos funkcionavimu. Jeigu leisite, aš jums perskaitysiu projektą. Aš žinau, kad čia esantis kolega G. Vagnorius ir kiti deputatai turi įvairių pasiūlymų, nes dar vakar buvo į mus kreiptasi. Mes jų išklausysime.

"Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

1. Reorganizuoti Lietuvos Respublikos valstybinį televizijos ir radijo komitetą ir pavadinti jį Lietuvos radiju ir televizija.

2. Nustatyti, kad Lietuvos radijui ir televizijai vadovauja generalinis direktorius, kurį skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinei komisijai sudaryti Lietuvos  radijo ir televizijos reorganizavimo laikinąją tarybą, paremti ir pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai tvir­tinti Lietuvos radijo ir televizijos nuostatų projektą".

Štai toks projektas. Kaip matote, stengiamės maksimaliai nesugriauti, nesiūlyti tokių valingų sprendimų ir atsižvelgti į įvairias puses. Kadangi daugelis tų kolegų, kurie dirba nuolatinėje komisijoje, dirba ir laikinoje, mes ir siūlome kolegai S. G. Ilgūnui ir jo draugams užsiimti šitais reikalais.

Pirmininkas. Jūs norite gauti klausimų? Ar nori kas nors paklausti deputatą E. Zingerį? Ačiū. Niekas kol kas nėra užsirašęs, išskyrus tai, kad aš žinau, kad Švietimo... Jūs klausite? Prašau. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Man teko girdėti, kad preliminariniame projekte buvo numatyta, kad Lietuvos radijui ir televizijai vadovaus tam tikra kelių asmenų taryba. Ar buvo šitas klausimas svarstytas? Jeigu jūs galite, pasakykite, kokiais motyvais remiantis apsistota ties vienu generaliniu direktoriumi? Ačiū.

E. Zingeris. Aš jums atsakau, kad klausimas buvo svarstytas intensyviai ir nutarta, kad Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinė komisija sudarys Lietuvos radijui ir televizijai reorganizuoti laikinąją tarybą, kuri ir formuos iš dalies šią funkciją.

Pirmininkas. Deputatas S. G. Ilgūnas.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Aš. norėčiau paklausti, ar laikinoji komisija, kuri yra dirbusi dabar be šito projekto kitą darbą... (negirdėti.)

E. Zingeris. Gerbiamajam deputatui S. G. Ilgūnui atsakau, kad mes turime keletą konceptualiai išdėstytų pasiūlymų, išklausėme Televizijos ir radijo komiteto kolegų nuomonę. Ten Romo Sakadolskio siūlymai, kitų kolegų siūlymai. Visas paketas pasiūlymų yra pas mus ir mes perduodame jį iš karto. Be to, keli žmonės, kurie dirbs šitoje laikinoje komisijoje, yra jūsų nuolatinės komisijos nariai. Dabar antras klausimas dėl... Prašom pakartoti.

( Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate. Garso operatoriau, prašau sutvarkyti vidurinį mikrofoną. Prašau.

E. Zingeris. Daugelis komisijos narių yra žinomi deputatai, rašytojai. Tai kolegos, kurie jau įeina į jūsų komisiją, ir jie, be jokios abejonės, sutiks joje dirbti toliau.

Pirmininkas. Deputatas J. Liaučius.

J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Noriu jūsų paklausti. Jūs antrame punkte nurodote, jog Aukščiausioji Taryba skiria generalinį direktorių, tačiau pirmame punkte dar neišspręstas pavaldumo klausimas. Iki šiol, kaip žinome, jis bu­vo pavaldus Ministrų Tarybai. Štai pirmame punkte tik nurodomas pavadinimo pakeitimas. Todėl klausimas: ar nebūtų tikslinga po paskutinio žodžio "televizija" pratęsti ir padaryti jį pavaldų prie Aukščiausiosios Tarybos sudarytai tarybai arba komisijai, kaip jūs vadinate? Tada būtų logiška. Antro punkto kompetencija. Ačiū.

E. Zingeris. Na, aš manau, kad toks papildymas būtų ne visai tikslus todėl, kad pats pavaldumas būtų vykdomas per Aukščiausiosios Tarybos paskirtą generalinį direktorių. Išeina, kad Aukš­čiausioji Taryba skiria generalinį direktorių, o vėliau jau nuolatinė komisija suformuoja laikinąją tarybą, kuri ir vykdo šią funkciją, apie kurią maždaug ir šnekėjote.

L. Jankelevičius (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, ar galvoja komisija apie tai, - kadangi mes demokratijos neatsisakome, - kad kolektyvas pats išrinktų sau tarybą ir generalinį direktorių, kuris vadovautų kolektyvui, o mes galėtumėm jį tiktai patvirtinti, jeigu nerastumėm kokių pažeidimų.

E. Zingeris. Aš manau, kad bent šiuo svarbiu Respublikai laikotarpiu visgi būtų Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva skirti generalinį direktorių. Tai ir daugelio kolegų nuomonė, ir tų žmonių, su kuriais mes šnekėjomės komitete.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, atkreipiu jūsų dėmesį, kad du kartus iš eilės klausimais buvo pateikiami pasiūlymai. Pasiūlymams bus dar laiko.

A. Račas (Kelmės rinkiminė apygarda). Norėjau paklausti. Mes sudarėme komisiją, kuri turėjo išspręsti komite­to klausimą. Tai dabar taip išeina, kad ta komisija uždeda savo pareigas kitai komisijai?

E. Zingeris. Taip nėra, kadangi, kaip jau aš sakiau, Televizi­jos ir radijo komiteto klausimas susijęs su kelių tūkstančių žmo­nių likimu. Paruošti nuostatus per savaitę, neištyrus klausimo iš esmės, aš manau, būtų labai skubota. Aš turiu galvoje viso Televizijos ir radijo komiteto pertvarkymo nuostatus. Tad mes stengiamės būtent dėl tokio neskubotumo pasiūlyti jau nuolati­nei komisijai. Jie patys sau nusibrėš laiko tarpą atlikti galutinį nuostatų projektą. Tuo labiau kad mes turime daug nuostatų. Aš jums turiu pasakyti, kad mes gavome ne vieną projektą ir nemanyčiau, kad laikinos komisijos kompetencija pateikti per vieną savaitę visą nuostatų paketą. Čia, manau, būtų skubota.

Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Mano toks klausimas. Kaip supratau iš jūsų paaiškinimo ir pateikto projekto, dabartiniu laikotarpiu, kol bus paskirtas generalinis di­rektorius, Televizijos ir radijo komitetą valdys laikinoji taryba. Ir lyg sudaryta iš deputatų. Aš teisingai supratau jūsų paaiški­nimą?

E. Zingeris. Aš jums iš karto atsakau, gerai? Laikinosios tarybos sudarymo funkciją siūlome Švietimo mokslo ir kultūros nuolatinei komisijai, kuri spręs tarybos sudėtį. Buvo svarstoma: ar deputatų, ar mišri grupė. Mes klausimą apsvarstėme.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš noriu patikslinti klau­simą. Šita taryba bus vietoje generalinio direktoriaus ar tik ša­lia? Štai toks klausimas būtų.

E. Zingeris. Ji bus šalia ir ruoš visus tuos reorganizavimo reikalus.

V. Šadreika. Tada kitas klausimas. Ar jūs nesvarstėt, kad ta laikinoji taryba būtų sudaryta iš Televizijos ir radijo komiteto darbuotojų, nes, priešingai, parlamentas imasi jau valdymo funk­cijos, kuri nebūdinga. Ar apie tai pagalvojote?

E. Zingeris. Mes apie tai galvojome. Nesyk svarstėme ir laikinosios tarybos sudėties klausimą. Siūlome nuspręsti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai.

Pirmininkas. Deputatas S. G. Ilgūnas - Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos požiūriui išdėstyti.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai ir pirmininkai Mūsų komisijoje šis klausimas dar nebuvo svarstytas. Čia yra projektas. Komisija numačiusi susirinkti pirmadienį, jeigu plenarinio posėdžio nebus, ir tada ap­tarti šį projektą, ir numatyti konkrečiai jau laikinosios tarybos kandidatus. Ji pateiks dokumentą tuo klausimu apsvarstyti Aukš­čiausiajai Tarybai. Naudodamasis proga, norėčiau išdėstyti kai kurias mintis dėl pateikto įstatymo projekto. Pirmiausiai norėčiau išreikšti mintį, kad gal dabar nederėtų mums įvardinti vadovo pareigų, t, y. jį vadinti generaliniu direktoriumi, kol nėra nuostatų. Galbūt nuostatus ruošdama ta laikinoji taryba ar juos svarstydama Aukščiausioji Taryba priimtų kitą sprendimą, kitą vadovo pavadinimą. Tad siūlyčiau antrą pastraipą išdėstyti taip:

"Nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos vadovą skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Gal palikti taip? Ir trečioje pastraipoje ją suformuluoti taip: “Pavesti Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinei komisijai sudaryti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto reorganizavimo laikinąją tarybą, parengti ir pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai Lietuvos radijo ir televizijos nuostatų projektą".

Taip pat manau, jog jokiu būdu šita laikinoji taryba negali imtis vadovavimo Radijui ir televizijai. Turi vadovauti tas, kas vadovauja, - vienas ar kitas vadovas, - o šita komisija arba ta­ryba gali parengti tiktai koncepciją, kaip reorganizuoti, ir tą koncepciją pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Ir po šito jos funk­cijos būtų baigtos.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau į ši­tą projektą pažvelgti valdymo organizavimo požiūriu. Mes kal­bėjomės su laikinąja komisija Radijo ir televizijos statusui pakeisti. Lyg ir griežtai alternatyvių variantų mes nematėme, bet sutarėme, kad galėtų būti ir kiek kitoks projektas, kuris būtų, na, sakyčiau, šiek tiek labiau ekonomiškai sureguliuotas. Pagrindinis klausimas toks: ar tai bus komitetas, ar tai bus valstybinė įstaiga, panaši į valstybinį banką? Tai yra principinis klausimas. Jeigu, tarkim, tai yra komitetas, ir mes keičiame tik jo pavaldu­mą, - padarome, kad jis yra pavaldus tik parlamentui, tai, su­prantama, kad pateiktas projektas, kurį perskaitė deputatas E. Zingeris, būtent tą ir atitinka. Išeina, kad mes panaikiname pavaldumą Vyriausybei ir paliekame pavaldų parlamentui, ski­riam komiteto pirmininką, nors mes to žodžio "komitetas" ne­naudojame. Tačiau pats mechanizmas, jeigu parlamento skiria­mas vienas asmuo, tai yra būtent to komitetinio valdymo forma. Jeigu mes apsisprendžiam, kad tai turėtų būti vis dėlto tokia valstybinė įstaiga kaip bankas, tai visai kitoks valdymo mecha­nizmas. Šiuo atveju reikėtų, kad televizijai vadovautų valdyba ir vienas iš jų narių būtų generaliniu direktoriumi. Tuo atveju vi­siškai nebūtina, kad valdybos nariais būtų Radijo ir televizijos darbuotojai. Jie gali būti ir mūsų įžymūs, gerbiami žmonės, gali būti ir deputatų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos. Todėl, jeigu mes priimtume tokį variantą, siūlyčiau tokį įstatymo pro­jektą:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

l. Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Jo vietoje įsteigti Lietuvos radiją ir televiziją.

2. Nustatyti, kad Lietuvos televizijai ir radijui vadovauja Lie­tuvos Aukščiausiosios Tarybos skiriama valdyba ir generalinis direktorius. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tvirtina Lietuvos radijo ir televizijos statusą (įstatus).

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos paskirtą valdybą parengti iki šių metų balandžio 20 dienos Lietuvos televizijos ir radijo statuto projektą ir pateikti jį tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai.

4. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos laikinąją komisiją Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statusui pakeisti. Įpareigoti Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinę komisiją pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdymo sudėties."

Pirmininkas. Deputatas J. V. Paleckis.

J V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai Norėčiau pabrėžti, kad mums pateiktas projekto dokumentas ir papildymai per tą savaitę, kuri praėjo nuo mūsų sesijos pradžios, evoliucio­navo į gerąją pusę, sakyčiau, į demokratiškąją pusę. Tai jau gerai. Manau, kad ir toliau eisime ta linkme. Turint galvoje, kad mūsų parlamentas yra daugkartinis (nors kai kurių partijų turime tik užuomazgas), mano nuomone, reikėtų visaip skatinti tų partijų tolimesnį vystymąsi. Laikyčiau labai svarbiu ir reikalingu dalyku, jeigu šiame įstatymo projekte įrašytume dar vieną nuostatą. Jeigu bus priimtas deputato G. Vagnoriaus siūlytas variantas, kuris man iš esmės patinka, tai siūlyčiau dar atskirai pažymėti, kad tame statuto projekte, kurį tvirtins Aukščiausioji Taryba, būtinai būtų numatyta (siūlyčiau įrašyti dabar jau į projektą), kad statute būtų pažymėta, jog politinės partijos ir vi­suomeniniai judėjimai, ypač atstovaujami Aukščiausiojoje Taryboje, galėtų nuolatos televizijoje išreikšti savo poziciją svarbiau­siais klausimais. Gal kas sakys: "Savaime suprantama". Tačiau, man atrodo, kad dabar tai svarbu būtų pažymėti ir kad pagaliau Lietuvos visuomenė šitą žinotų. Iš susitikimų Marijampolėje pa­jutau, kad žmonės nori, jog tas pliuralizmas, kuris pastaraisiais metais televizijoje vis labiau buvo įtvirtinamas, kad jis būtų ir toliau tęsiamas. Žodžiu, ta žodžio, minties, spaudos laisvė, į kurią mes tvirtai einame ir kurią mes, matyt, pasiryžę įtvirtinti ge­rais įstatymais, mano manymu, turėtų atsispindėti šio trumpo įstatymo projekte.

Pirmininkas. Deputatas A. Kumža.

A.Kumža (Telšių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, man taipogi teko dirbti toje komisijoje. Tą dieną, kada šita komisija buvo sudaryta, taip pat mūsų dauguma kalbėjo apie depolitizaciją. Todėl du žodžius apie tai. Kai mes atėjom į komitetą, ten vyko labai didelis susirinkimas. Mes už­davėme klausimą: kokia šiuo metu įtakingiausia politinė jėga te­levizijoje? Buvo atsakyta - Sąjūdis. Niekas neprieštaravo. Tai­gi, matyt, įtarimai ir baimė, kad televizija šiuo metu yra kokios kitos politinės jėgos rankose, yra nepagrįsti. O kai kalbam apie depolitizaciją, aš galvoju, kad depolitizuoti visų pirmiausia reiš­kia tai, kad televizija daugiausia laiko, be abejonės, turėtų skirti (kaip ir viso pasaulio televizijos) menui, dvasiniam gyvenimui, kultūrai, na, ir pramoginėms laidoms. Šiuo metu apie 70-80 procentų televizijos laiko, be abejonės, yra skirta politikai, ir depolitizacija visų pirma man ir mano rinkėjams reiškia tai.

Dabar dėl paties dokumento. Mūsų komisija rėmėsi jau šitoje salėje priimtu dokumentu, o būtent Spaudos įstatymu. Jis įsigalioja nuo kovo 1 dienos. Ir jame parašyta, kad Lietuvoje masinės informacijos priemonės yra laisvos. Štai tuo mes pirmiausia ir rėmėmės. Ir mums atrodė, kad globėjo, komiteto globėjo pakei­timas tai nėra statuso pakeitimas, nes iš esmės nėra didelio skirtumo, ar televizija priklausys Kultūros ministerijai, ar Ministrų Tarybai, ar tiesiogiai bus pavaldi Aukščiausiajai Tarybai. Aš manau, kad tiesioginis pavaldumas Aukščiausiajai Tarybai yra pats pavojingiausias, nes tada mes jau įstatymų vykdomąją suliejame su įstatymų leidžiamąja valdžia. Jeigu mes suliesime ketvirtąją valdžios koloną - laisvą spaudą ir laisvą televiziją, tada, žinoma, demokratijai iškyla dar didesnis pavojus. Statuso pakeitimas - tai, be abejonės, yra, na, savarankiško radijo ir te­levizijos įkūrimas ir tai čia yra įtvirtinta. Be abejonės, tas sava· rankiškumas negali būti beribis. Todėl mes skiriame generalinį direktorių arba pirmininką. Kas siūlo jo kandidatūrą? Tai yra labai svarbus klausimas. Mes irgi daug diskutavome. Kažkas sakė, kad kiekvienas deputatas čia gali pateikti jo kandidatūrą. Na, taip galima visuotiniam kolūkio susirinkime, bet parlamente, matyt, ne. Vadinasi, gali pateikti kandidatūrą arba Tarybos Pirmininkas, arba Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Tačiau demokratiškiausia būtų, jeigu šitiems reikalams - visuomeninei priežiūrai ir kitiems dalykams - mes sukurtumėm visiškai naują tarybą arba kažkokį organą, ir jis būtent tai spręstų. Į tą tarybą turėtų, matyt, įeiti partijų, visuomeninių organizacijų, kūry­binių sąjungų, dvasininkijos, tautinių bendrijų atstovai. Tai būtų, mano supratimu, pats demokratiškiausias variantas ir turėtume tada iš tikrųjų, matyt, tokį laisvo radijo ir televizijos modelį, koks kai kuriose pasaulio valstybėse yra. Na, ir dėl tų naujų pasiūlymų, apie kuriuos čia buvo kalbėta, kad kažką panaikintume. Aš nesiūlyčiau tokio varianto. Panaikinti, matyt, nereikia. Reorganizuoti, mano supratimu, yra tinkamas žodis. Analogija su banku taipogi čia netinka. Na, ir dėl laikinosios tarybos. Nepaisant ko, kad tai skamba labai revoliucingai, aš laikyčiau, kad apie laikinąją kažkokią reorganizavimo tarybą čia nereikėtų kalbėti. Kol mes sukursime tą naują modelį, matyt, reikėtų pavesti pačiam radijui ir televizijai tvarkyti šituos reikalus ir kažkokių revoliucingų naujų tarybų nesukurti.

Pirmininkas. Deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, vakar man teko susitikti su grupe sociologų, psichologų, teisininkų, ir mane jie pakankamai greitai įtikino, kad šiuo metu Lietuvoje prasidėjo visuotinis Lietuvos žmonių apdorojimas, siekiant pakirsti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu. Tam panau­dojama atskilusi Sąjūdžio spauda, radijo laidos, televizija. Štai tikrai gera gerbiamojo deputato B. V. Rupeikos kalba, pasakyta vakar parlamente, televizijoje buvo pateikta vos ne kaip vienintelė verta Lietuvos žmonių dėmesio, kaip kovotojo prieš galimus piktnaudžiavimus. Radijo laidose, ypač 4 valandą, buvo pastebėta at­virai pasisakant prieš Vyriausybės nutarimus, bent jau aptarinėjama, kaip šitų nutarimų nevykdyti. Aš turiu omenyje pasienio punktus. Kryptingai antiparlamentinei propagandai siekiama su­telkti demokratijos kovotojų statusą. Bandymus nutraukti griaunamus ir antivalstybinius Leningrado televizijos išsišokimus vėl stengiamasi vaizduoti kaip cenzūros įvedimą. Pats laikas mūsų Respublikai pradėti gintis, visų pirma surandant bent jau neprie­šiškus informacijos priemonių darbuotojus. Bent jau nepriešiškus. Šiuo metu Lietuvoje panaši padėtis kaip Anglijoje prieš žinomą oro mūšį, kada kiekvienas vyriausybės žingsnis buvo kritikuojamas, kada spaudai naudojama antivyriausybinė kritika bu­vo pridengta demokratijos gynimo šūkiais. Vokiečiai labai išmintingai tada naudojosi anglų papročiais. Mes - dar ne valstybė, o tik kuriame valstybę. Naivu būtų galvoti, kad mūsų laisvės siekių priešininkai nesinaudoja mūsų naivumu. Kas nemoka gintis, tas ir parklupdomas. Reikia tuoj pat pakeisti esamus Televizijos ir radijo komiteto vadovus.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš turiu klausimą kalbėjusiam.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūsų nori paklausti. De­putate L. N. Rasimavičiau, jūsų nori paklausti. Prašau į tribūną!

B. V. Rupeika. Ačiū už psichologus, kurie dar deputatui L. N. Rasimavičiui pateikia savo požiūrį. Tačiau aš vis dėlto norėčiau išgirsti iš deputato arba sulaukti vėliau konkrečių įrodymų apie tai, kas buvo pasakyta apie radijo laidas, kuriose, kiek aš čia su­pratau, buvo kviečiama nevykdyti įstatymo ar nutarimo dėl pa­sienio punktų tvarkos (cituoju jūsų kalbėjimą). Taip? Aš norė­čiau šitą griežtai paneigti, jeigu tai leidžia mano, kaip deputato, galimybė ir paprašyti konkrečių įrodymų, kadangi dabar ir visą laiką radijas, transliuodamas sesijas, net ir neturi laiko ką nors tokiu metu kitą transliuoti.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūsų klausimas, matyt, teisėtas, bet išeina už svarstomo klausimo ribų. Aš tikiuosi, kad deputatas L. N. Rasimavičius jums į jį atsakys, jeigu galima, pasiruošęs.

B. V. Rupeika. Taip. Ir manau, kad Spaudos įstatymas suteikia man teisę, - kadangi tai yra garsinama Lietuvai, nepateikus jokių įrodymų, - reikalauti kitu būdu, kaip sakoma, ieškoti teisybės.

Pirmininkas. Jūs vėliau taip ir padarykite. Deputatas A. Norvilas.

A. Norvilas (Aleksoto rinkiminė apygarda). Ger­biamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Vis dėlto par­lamentas jau yra Televizijos ir radijo komiteto klausimu stipriai užsiangažavęs. Todėl nenorėčiau sutikti su deputato A. Kumžos teiginiu, kad vis dėlto ta taryba turėtų būti sudaryta ir iš nepar­lamento, nes parlamentas ten nebuvo paminėtas. Aš kaip tik gal­voju, kad laikinoji taryba turėtų būti sudaryta iš parlamentarų ir taip pat iš, vadinkim taip, autoritetingiausių visuomenės atstovų. Taip, kaip yra Suomijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Gerbiamasis D. Šniukas rodė schemą tą. Taipogi tokia taryba egzistuoja ir jinai neturi netgi laikinosios statuso. Kaip aš iš schemos supratau, ji yra pastovi taryba, o funkcija šitos tarybos vis dėlto būtų ta, kad reorganizacijos projektai (tarp kitko, šitie projektai jau yra; jie padaryti Televizijos ir radijo komiteto žmonių) praktiškai būtų tokie: priežiūra ir garantas, kad šita reorganizacija vyktų būtent laikantis visiškos demokratijos ir kad jokia pusė- ar visuomeninis judėjimas, ar kas - nebūtų nu­skriausta. Man atrodo, kad čia kaip tik didžiausias garantas gali būti parlamentas.

Vis dėlto mums galvojant apie Televizijos ir radijo komiteto ateitį, nereikia išradinėti dviračio, o reikia remtis tuo, kas padaryta ir kaip tos firmos funkcionuoja Vakaruose. Ir kaip tik tie projektai, kurie siūlomi komiteto žmonių, tuo ir remiasi. Dabar dėl to, kas turi siūlyti komiteto generalinį direktorių ar pirminin­ką, komiteto vadovą. Aš manyčiau, kad tas klausimas turėtų praeiti bent kokias tris pakopas. Tai turbūt viena pakopa būtų Tele­vizijos ir radijo komiteto žmonių nuomonė ir siūlymai. Toliau tai turėtų būti diskutuota ar apsvarstyta būtent šios laikinosios ta­rybos, o tada, matyt, svarstytų parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir galop būtų pateikta visam parlamentui. Toks daugiapakopis filtras, manyčiau, leistų tikrai šitą kandidatūrą visapusiškai apsvarstyti.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, norėčiau patikslinti dis­kusijos temą. Mes dar nekalbam, bent neturėtume, man regis, kalbėti apie tai, kaip bus reorganizuotas Televizijos ir radijo komitetas. Klausimas paprastesnis, - pavaldumo klausimas ir to, kad Aukščiausioji Taryba pavestų Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai tvarkyti šitą reikalą kartu su komiteto darbuotojais, kartu su visuomene paruošti reorganizacijos projektą. Tuo tarpu mes ėmėme diskutuoti būtent apie tą projektą, kurio dar nėra ir būti negali. Prašyčiau laikytis arčiau temos. Dar yra užsirašę depu­tatai E. Jarašiūnas, V. Paliūnas ir K. Lapinskas. Prašau deputatą E. Jarašiūną.

E. Jarašiūnas (Respublikos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Man atrodo, kad kalbėdami apie laisvas masinės informacijos priemones, painiojame du dalykus. Visų pirma šis principas reiškia, kad be valstybės masinės informacijos priemonių gali būti ir kitokių (turiu galvoje privačias ar organizacijų masinės informacijos priemones). Tai yra galimybė steigti savo televiziją, radiją ir pateikti vienokią ar kitokią informaciją. Dabar lyg ir atrodytų, kad tas laisvumas yra televizijos ir radijo perdavimas jo kolektyvui, kažkokia privatizacijos idėja. Vakaruose greta privačių egzistuoja valstybinis radijas ir televizija. Visuomenė daugelyje šalių stengiasi, kad būtent vals­tybei liktų tokios informacijos priemonės.

Dėl pavaldumo. Man atrodo, vakar spręsdami klausimą dėl gamtos apsaugos, mes nesipriešinom, kad Gamtos apsaugos komitetas būtų pavaldus Aukščiausiajai Tarybai. Manyčiau, kad šiuo atveju problemą galima išspręsti analogiškai. Dar aš norėčiau paremti gerbiamojo G. Vagnoriaus pasiūlytą variantą. Tai yra valstybinį televiziją ir radiją suvokti kaip valstybinę įstaigą, kurios valdybą ir generalinį direktorių skiria parlamentas. Manyčiau, kadangi yra projektas paruoštas, jog pagal tokį projektą galėtume balsuoti, pasibaigus diskusijai. Ačiū.

Pirmininkas. Jūs palaikote deputato G. Vagnoriaus projektą. Ačiū Deputatas V. Paliūnas.

V. Paliūnas (Panemunės rinkiminė apygarda). Pirmiausia keletą žodžių dėl ko visas šitas televizijos reikalas iškilo. Dėl to, kad ir dalis deputatų, ir taip pat Lietuvos gyventojai nepatenkinti yra televizijos laida. Nepatenkinti dėl to, kad ta informacija, turinti politinį atspalvį, yra vienašališka. Galima įtaką žmonėms daryti ir sakant ką nors, ir nutylint. Taigi mes,  jeigu žiūrėsime "Panoramą” ar kitas laidas, matysime, kad daug kas yra nutylima, o pasakoma tai, kas yra reikalinga tam tikroms politinėms jėgoms. Aš esu buvęs visuose susitikimuose su Televizijos ir radijo komiteto darbuotojais ir negaliu sutikti su deputato A. Kumžos nuomone, kad ten vyraujanti jėga yra Sąjūdis. Sakyčiau, atvirkščiai. Sąjūdis, galima sakyti, ten yra pogrindyje. Taigi norint depolitizuoti šitą įstaigą, reiktų ją daryti pavaldžią Aukščiausiajai Tarybai todėl, kad Aukščiausiojoje Taryboje atsispindi visos politinės jėgos ir Aukščiausioji Taryba, atstovauda­ma visos Lietuvos žmonėms, galėtų daryti televizijai ir radijui poveikį, proporcingą toms jėgoms, kurioms yra atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje. Man atrodytų, kad labai gerai suformuluotas yra deputato G. Vagnoriaus pasiūlymas, todėl aš pasi­sakau už šitą pasiūlymą.

Pirmininkas. Deputatas K. Lapinskas. Ruošiasi deputatas V. Jermolenka. Ir kol kas daugiau užsirašiusių kalbėti nėra.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Norėčiau atkreipti dėmesį tik į teisinę šito reikalo pusę, kad pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto re­organizavimo projektas teisiniu požiūriu nepriimtinas. Šia pras­me deputato G. Vagnoriaus ekspromtu pateiktas ir mums neįteiktas projektas, bet perskaitytas, yra žymiai priimtinesnis, nes at­sako į pagrindinį klausimą. Į tai, ko mes norime ir ką galų gale su šituo Valstybiniu televizijos ir radijo komitetu pasiryžę padaryti. Jeigu reorganizuojame, tai kas vietoje šio komiteto turi at­sirasti? Ten yra atsakymas į šį klausimą. Toliau dėl pačios reorganizacijos tolimesnės eigos realizavimo. Ten vis dėlto žymiai aiškiau formuluojami tie nuostatai, ką Aukščiausioji Taryba tu­rėtų padaryti. Tuo tarpu šitame pirmojo projekto pirmame punkte rašoma, kad reorganizuoti reikia Lietuvos Respublikos valstybinį televizijos ir radijo komitetą, o trečiame punkte jau kalbama apie laikinosios reorganizavimo tarybos sudarymą. Pirmu punktu reorganizuojama, o po to - laikinoji reorganizavimo taryba. Ką šita taryba turėtų daryti, kokios funkcijos ir panašiai? Tai grynai teisiniu požiūriu, manau, nepriimtinas projektas, todėl pasisakau už antrąjį, pateiktą deputato G. Vagnoriaus. Kitas dalykas, kuris irgi teisiniu požiūriu turbūt labai svarbus - tai iš tiesų, vyk­dant Vyriausybės reorganizaciją ir viso valdymo aparato reorganizaciją, valstybinių komitetų pas mus nebebus. Nenumatoma, kad jie išliktų, nes šiuo metu valstybiniai komitetai praktiškai turi ministerijų statusą, ir valstybinių komitetų pirmininkai buvo ministrai pagal savo teisinį statusą. Jie įeidavo į Vyriausybės sudėtį. Todėl neabejotinai reikia fiksuoti, kad yra panaikinamas Valstybinis televizijos ir radijo komitetas. Vietoj jo iš tiesų turėtų būti įsteigta žinyba arba valstybinė įstaiga, kaip buvo vadinama, kurios pavaldumą ir reikia išspręsti. Ar bus Vyriausybei pavaldi, ar Aukščiausiajai Tarybai. Kylant diskusijom, kylant emocijoms ir atsirandant tam tikriems įtarimams, galbūt galima būtų ir šią įstaigą, Lietuvos televiziją ir radiją, padaryti pavaldžia Aukščiausiajai Tarybai. Bet vis dėlto norėčiau siūlyti, kad pagrindiniu vadovaujančiu organu būtų kokia nors kolegiali taryba, kurioje būtų visų mūsų pagrindinių kūrybinių organizacijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Visai neblogai, kad būtų ir politinių partijų atstovų šitoje taryboje, kad vis dėlto šitą reorganizaciją nebūtų galima pavadinti tam tikru antidemokratiniu žingsniu ir siekimu užgniaužti viešumą. Kad neįvyktų tai, ko ir bijo visuomenė ir ko kai kurie deputatai taipogi nenorėtų daryti. Tai siūlyčiau apsistoti prie deputato G. Vagnoriaus siūlytų projektų.

Pirmininkas. Deputatas V. Jarmolenka.

V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, aš galbūt iš vietos tada jau. Praktiškai visos mintys išsakytos.

Pirmininkas. Prašau. Jeigu visos mintys, tai tada gal nebereikia kalbėti.

V. Jarmolenka. Aš antrinu gerbiamąjį K. Lapinską ir pasakau tiktai viena, kad čia vis dėlto yra pavaldumo klausimas ir dau­giau kol kas nieko.

Pirmininkas. Dar užsirašė deputatai 0. Juršėnas ir V. Šadrei­ka. Žodžio prašo ir gerbiamasis Domijonas Šniukas, Televizijos ir radijo komiteto pirmininkas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai. Aš nesiruošiau kalbėti, kadangi mes komisijoje nagrinėjome įvairius variantus ir, atrodė, kad viskas jau čia išties yra pakankamai išsakyta. Bet vis dėlto dėl kai kurių dalykų, juo labiau jau čia pasakytų, reikėtų tikrai diskutuoti ir išsiaiškinti mūsų pozicijas.

Pirmiausia dėl projekto. Mes iš tikro komisijoje nagrinėjome ir gerbiamojo G. Vagnoriaus projektą. Štai ir gerbiamasis E. Zin­geris patvirtina. Čia ne naujiena, ir mes laikėme, kad šitas pro­jektas gali būti alternatyvinis. Ir čia jau deputatams spręsti, ar šitą variantą renkamės, ar tą.

Dabar antra, dėl masinės informacijos priemonių laisvės. Aš vis dėlto prašyčiau gerbiamuosius deputatus įsigilinti į priimtąjį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą. Pirmuo­ju straipsniu, kuris ir pavadintas "Spaudos laisvė", labai aiškiai pasakyta: "Masinės informacijos priemonės laisvos ir necenzūruo­jamos. Kišimasis į jų veiklą, rengiant ir skleidžiant informaciją, yra neleistinas". Čia yra reikalo esmė. Antruoju straipsniu išaiškinama, kad į masinės informacijos priemonių sąvoką įeina ir televizija. Tuo tarpu apie valdžios informaciją yra pasakyta 21­-ajame straipsnyje. Prašyčiau tai turėti galvoje. "Valstybinės val­džios ir valdymo organų oficialius pranešimus valstybinės masi­nės informacijos priemonės (čia jau televizija) skelbia nemoka­mai ir jų nurodytu laiku". 0 visa kita, ką pateikia žurnalistai, iš tikro telpa į pirmąjį straipsnį, į "Spaudos laisvę". Taip prašyčiau traktuoti. Gal aš neteisus, tai tada pasiginčykime.

Ir trečias dalykas, kuris čia sukėlė tų, kurie šiaip ar taip pro­fesionaliai susiję su televizija, nuostabą. Tai tas pasakymas, kad Sąjūdis Televizijos ir radijo komitete yra pogrindyje. Na, dova­nokite, kaip ten nebūtų, tai gali pasakyti tas žmogus, kuris yra tolimas nuo televizijos. Nepykit, bet jau patikėkite manim. Aš dirbau, ir ne vieną kartą pats esu kentėjęs nuo buvusių šito ko­miteto vadovų, ir galiu tikrai atsakingai sakyti, kad jau pastaraisiais metais kas kas, o Sąjūdis ten pogrindyje nebuvo. O jeigu imsim pastarųjų metų televizijos ir radijo laidų turinį, tai jos tikrai atitiko visuomenės nuotaikas ir padėjo visuomenės pažangai, galų gale ir Sąjūdžiui skleistis. Tai buvo ne šiaip sau propaguojanti jėga, o organizuojanti jėga, ir man atrodo, mes turėtume dar ačiū pasakyti, jeigu būtume sąžiningi, pirmininkui D. Šniukui už tai, o ne sakyti, kad šiandien Sąjūdis ten yra pogrindyje. Dovanokit - tai nėra teisybė.

Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Ger­biamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Aš tik noriu keliomis mintimis pasidalinti. Pirma, man niekaip nesuprantama (mes jau dirbam antrą savaitę), kodėl taip staigiai, deputatams nepa­teikus alternatyvių variantų projektų, tuoj pat bandoma įpiršti vieną ar kitą mintį. Aš manyčiau, kad galbūt kolegos pasiūlytas antrasis variantas iš tikrųjų yra geresnis. Bet tam, kad pasakytu­me galutinę nuomonę, reikia ne tik paklausyti, bet ir turėti, su juo susipažinti, pamąstyti apie jį. Kur mes taip skubam?! Klausykit, ar mes 17-tųjų metų perversmą darom, kad reikia tuoj pat užimti televiziją ir radiją. Yra televizija, yra radijas - ir kur mes skubam?! Prašyčiau sekretoriatą, kad ateityje (ne tik šiuo klau­simu) deputatams visuomet būtų pateikti iš anksto visi projektai. Reikia su jais susipažinti. O dabar dirbama kažkokiam pogrindyje.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, prašau jus kalbėti į temą. Šitas projektas buvo pateiktas jums prieš dvi dienas, o tai, kad deputatas savo iniciatyva siūlo alternatyvinį projektą, tai visiškai kitas klausimas. Prašau kalbėti toliau.

V. Šadreika. Ačiū už pastabą, bet aš pasilieku prie savo nuomonės. Manyčiau, kad reikėtų dabar sudaryti redakcinę komisiją, paruošti galutinį projektą ir pateikti deputatams, o po to tik svarstyti. Ir vieno, ir kito projekto čia yra nesuprantama redak­cija. Ir štai dėl ko nesuprantama. Ten yra pasakyta "pavesti su­daryti laikinąją tarybą" ir iš to teksto atrodo, kad ta taryba bus pereinamajame laikotarpyje, kol bus paskirtas generalinis direk­torius, kad laikinoji taryba taps valdymo organu. Mano suprati­mu, pereinamajame laikotarpyje ji turi būti ne valdymo organo laikinoji taryba, o tik paruošti reorganizavimo projektą ir pateik­ti Aukščiausiajai Tarybai.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, galbūt kai kas klaidingai suprato. Tai ne­buvo darbas pogrindyje. Mano perskaitytas projektas taip pat bu­vo derintas ir aptartas šitoje laikinoje komisijoje. Čia pačio val­dymo mechanizmo ir ekonominių principų skirtumas. O iš principo tai yra du alternatyvūs, bet vienas kitam neprieštaraujantys variantai.

Pirmininkas. Dėkojame už repliką. Aš. manau, kad deputato V. Šadreikos pasiūlymas iš esmės priimtinas, tik buvo pateiktas itin kategoriškai, nors niekas su juo nesiginčijo. Matyt, reikėtų sudaryti nedidelę kelių žmonių redakcinę komisiją, kuri įvertintų, suformuluotų abu projektus. Galbūt autoriai nusileistų vienas kitam, ir būtų galima paruošti bendrą projektą, taip pat įvertinti ir tas pastabas, kurios buvo čia pasakytos. Deputatas K. Uoka. Prašau į tribūną, nes tas mikrofonas vis dėlto neveikia.

K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Aš no rėčiau kreiptis į Respublikos visuomenę, į kūrybines sąjungas, į radijo ir televizijos žurnalistus, kad keltų kuo daugiau kandidatūrų į šį postą. Čia yra praktinis viso reikalo sprendimas. Ir baigtume tą nemalonią istoriją. Kuo daugiau kandidatūrų, demokratiškas svarstymas ir viskas baigsis.

Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš jaučiu, kad bus balsuojama. Norėčiau dėl balsavimo motyvų. Komisijos pirmininkas deputatas Stanislovas Gediminas Ilgūnas pasakė, kad šis nutarimo projektas netgi nesvarstytas komisijoje, ir tai bus daroma pirmadienį. Tai būtų gražu, kad visada priimant įstatymus ir nutarimus taip pat būtų pažyma, ar komisijos svarstė ir, jeigu svarstė, tai kokios. O dabar, jeigu mes turime nuolatinę komisiją, gal ji imsis ir tos laikinosios tarnybos vaidmens, gal ji imtųsi ir redagavimo. Gal tegu visos grupės sueina toje nuolatinėje komisijoje, kurią mes turime, ir ji pateik­tų vieną normalų įstatymo projektą. Kada tai bus, aš nežinau.

Pirmininkas. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Norėtųsi paprašyti komisijas arba iniciatyvines grupes, ruošiančias bet kurio įstatymo projektą, kad taip pat pažiūrėtų būtinai į Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir kartu taip pat pateiktų deputatams siūlymus, kaip pakoreguoti jo atitinkamus reikalavimus. Pavyzdžiui, 78 straipsnio 11 dalies 11 punktas nurodo, jog rinkti arba skirti bet kuriuos pareigūnus turi teisę Aukščiausioji Taryba. Šiuo atveju, jeigu būtų prieita prie tokios išvados, jog ar komitetas, ar taryba, reiktų taip pat projektėlį pateikti ir dėl šio Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, kad galėtų iš karto deputatai įver­tinti abu kartu ir spręsti.

Pirmininkas. Ačiū. Noriu paklausti gerbiamojo deputato S. G. Ilgūno, ar vakarykštis svarstymas, kada buvo tas projektas nagrinėjamas, nelaikomas projekto aptarimu?

( Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Ačiū. Vertingas patikslinimas, kad jis vis dėlto buvo svarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. Depu­tatas E. Zingeris.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Tu­rėčiau trumpą repliką, kad, be abejonės, kiekvienas žodis, kuris yra šitame projekte, ir gerbiamojo kolegos deputato G. Vagno­riaus buvo peržiūrėtas, ir juristų, kurie dirba Aukščiausiojoje Ta­ryboje. Na, mes gana rimtai ruošėmės šitam, ir aš visiškai pri­tarčiau, kad būtų sukurta labai tokia nedidukė redakcinė komi­sija ir pateiktų jums galutinį variantą, turint mintyje ir gerbiamojo kolegos G. Vagnoriaus pasiūlymus.

Pirmininkas. Ar jūs galite pasiūlyti redakcinės komisijos su­dėtį? Gal tada lengviau būtų balsuoti dėl jos sukūrimo.

E. Zingeris. Čia būtų galbūt vienas iš paskutiniųjų mana pa­siūlymų šiam bare, nes aš prašyčiau leisti užsiimti kitais dar­bais. Aš norėčiau vėliau išeiti iš Televizijos ir radijo komiteto reikalų, bet aš norėčiau pasiūlyti gerbiamąjį G. Vagnorių, ger­biamąjį K. Lapinską, gerbiamąjį Č. Juršėną ir gal gerbiamąjį kolegą V. Paliūną. Ar jau užtenka?

Pirmininkas. Aš manau, kad reikėtų, kad kas nors pasiūlytų Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininką.

E. Zingeris. Atleiskit, gerbiamąjį S. G. Ilgūną, jeigu galima.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar kas nors iš čia esančių sakė, kad jūs negalite siūlyti?

( Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, juk nė vienas iš tų, ku­riuos pasiūlė projekto autorių atstovas, neprivalo įeiti į komisiją ir nė vienas iš tų, kurių jis nepasiūlė, nė vienam iš tų negali būti uždrausta įeiti į komisiją. Ačiū, gerbiamasis deputate, pra­šau pasiūlyti savo kandidatūras.

( Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Dėkoju. Yra pasiūlyti deputatai G. Vagnorius, K. Lapinskas, Č. Juršėnas, V. Paliūnas, S. G. Ilgūnas, A. Kumža ir S. Kašauskas.

Jūs siūlote R. Valatką? Ar gerbiamasis R. Valatka sutinka būti? Ačiū. Gerbiamasis G. Vagnorius.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Kol kas 7 tiktai deputatai. Nėra tokia didelė.Ar dar ką nors siūlote? Prašau.

S. Akanovičius (Maišiagalos rinkiminė apygarda). Mes vakar tikrai nesvarstėm, o tik pasidalinom nuomonėmis ir nutarėme pirmadienį 11 valandą svarstyti nuolatinėje ko­misijoje. Dabar mes nieko nepateikėme, o jau kitą komisiją darome. Labai keista.

Pirmininkas. Ką jūs siūlote, gerbiamasis deputate?

S. Akanovičius. Mes esame nutarę pirmadienį 11 valandą svarstyti tą klausimą. Mes nieko negalime šiandien pateikti.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate S. G. Ilgūnai, aš kreipiuosi į jūs, kaip į komisijos pirmininką. Prašome pasakyti, ar pir­madienį šitoje komisijoje, kurioje ir aš turiu garbės dalyvauti, numatyta svarstyti tai, ką paveda šitas nutarimas, kurį mes dabar svarstome, ar paties nutarimo tekstas? Ar tas tekstas, kurį mes dabar svarstėme, ar nutarimo, kuris yra tame tekste, vyk­dymas. Prašome paaiškinti parlamentui.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Išeina, pirmadienį bus galima svarstyti šitoje komisijoje tada, jeigu šiandien bus priimtas nutarimas. Jeigu ne­bus, nebus ko rinktis. Ačiū už paaiškinimą. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų sudaryta redakcinė komisija galutiniam nutarimo tekstui paruošti, prašau paspausti žalius mygtukus. Dar nebalsuojame dėl pačios komisijos sudėties, o tik dėl jos suda­rymo. Kvorumas yra. Nutarta sudaryti komisiją. Kas už tai, pra­šau… Gerbiamasis L. Sabuti, ar dabar mums  reikia balsuoti mandatais dėl pavardžių, ar užtenka taip pat mygtukais? Myg­tukais. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti mygtukais. Kas už tai, kad į redakcinę komisiją įeitų deputatai G. Vagnorius, K. La­pinskas, Č. Juršėnas, V. Paliūnas, S. G. Ilgūnas, A. Kumža ir S. Kašauskas? E. Zingeris nesiūlė savęs į redakcinę komisiją. Man atrodo, kad jis galės tiktai padalyvauti, jeigu iškils klausi­mas. Jis savęs nesiūlė į redakcinę komisiją. Ir niekas nepasiūlė. Man atrodo, niekam nedraudžiama dalyvauti. Prašau balsuoti, gerbiamieji deputatai. Komisija sudaryta. Ar redakcinė komisija per pusvalandį pertraukos galės pasiruošti  ir po pertraukos pa­teikti galutinę redakciją? Gerbiamasis G. Vagnoriau, ar jūs įsi­pareigojate per pusvalandį paruošti? Ačiū. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, ar jūsų iškviestas asmuo yra? Tada prašau jus, ger­biamasis deputate Z. Vaišvila, išdėstyti deputatams esmę ir iš­kviesti generolą G. Taurinską į tribūną. Deputatas K. Rimkus norėjo pateikti klausimą?

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. O, labai atsiprašau, labai laiku man priminėte. Prašau atleisti, gerbiamasis Z. Vaišvila, ir prašau atleisti, ger­biamasis D. Šniukai. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad ger­biamasis Domijonas Šniukas pasakytų trumpą žodį? Ačiū už pa­stabą. Gerbiamieji deputatai, prašau išklausyti ir dar kartą pra­šau man atleisti.

D. Šniukas. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke. Aš labai trumpai kalbėsiu. Man atrodo, kad mūsų ta diskusija išsiplėtojo truputį daugiau negu reikia, ir aš apskritai pažymė­čiau, kad šitie debatai dėl televizijos ir radijo truputį vyksta stichiškai, o ne pagal tokią metodiką, kuri būtų tikslingiausia. Man atrodo, jeigu mes dabar svarstome valstybės valdymo struktūrą, šiandien turime nutarti pačią esmę, kuri atvertų kelius, kaip to­liau mums to siekti. Manyčiau, kad šiandien mes turim - nieko čia sudėtingo nėra, - priimti tokį trijų ar keturių punktų nutari­mą. Aš nesakyčiau, kad draugo G. Vagnoriaus pasiūlymas yra blogas.

Pirma, šiandien nustatome televizijos ir radijo pavaldumą, antra, jeigu reikia, jeigu Konstitucija, mūsų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas neišsprendžia to klausimo, tada Aukščiausioj Taryba skiria vadovą; trečia, reikia pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai parengti televizijos statusą ir apskritai vadovauti pertvarkai šiame komitete. Ir ten dar detaliau ką turi pati komisija daryti, manau, tai jau jos pačios kompetencija. Ir aš tiktai raginčiau, toliau dirbant prie statuso, vis dėlto vadovautis masinės informacijos priemonių profesionalizmu ir visų demokra­tinių valstybių deklaruojama spaudos ir žodžio laisve, o ne po­litikuoti, ieškant kažkokių sąmokslų ir priešininkų. Žodį "priešininkas" vienas deputatas paminėjo. Aš užtikrinu, kad Lietuvai priešininkų šiandien nėra. Tarp žurnalistų taip pat. Ačiū.

Deputato Z. Vaišvilos kalba dėl Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti ir jai pavaldžių įmonių bei organizacijų, esančių Lietuvoje, jurisdikcijos

 

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, norėčiau priminti klausimo esmę. Visų pirma po mūsų nutarimo, po mūsų visiems žinomo akto paskelbimo bu­vo ilgai diskutuoti visų įmonių, įstaigų ir panašių organizacijų pavaldumo ir kiti, susiję su tuo, klausimai. Ir buvo priimtas nutarimas. Todėl daug ką nustebino Savanoriškos draugijos ar­mijai, aviacijai ir laivynui remti pranešimai, kad šios organizacijos vadovo įsakymu dalis turto nusprendžiama perduoti (liudija telegramos) kariškiams. Yra signalų apie tai, kad dalis turto jau yra, matyt, konfiskuota, ir todėl iškyla natūralus klausimas: ko­kia šios organizacijos vadovo pozicija? Juk padaliniai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur pasipriešino, o pasipriešino todėl, kad jie nori gyventi, remdamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais. Manau, visi suprantame, kad kuo greičiau mes visi gyvensime remdamiesi jais, tuo vis dėlto bus darbas efektyvesnis ir veiks­mingesnis. Todėl prašytume generolą G. Taurinską atsakyti į šiuos iškilusius klausimus: kokia jo nuomonė, kokia jo pozicija, ką galvoja pavaldiniai, kolektyvas? Kolektyvas, žinau, buvo be­rods nusprendęs tapti Sporto ir technikos draugija. O turto iš­parceliavimas, atidavimas tiems, kurie dabar faktiškai vykdo naują agresiją, Tarybinei Armijai - tai yra nedovanotina. Todėl kviečiu į tribūną ir prašau gerbiamuosius kolegas deputatus gal­voti galbūt ir apie tam tikrą nutarimo projektą, jeigu reikės. Galbūt net jį reikės priimti staiga, nepaisant to, kad vėl iškils grėsmė iš kai kurių kolegų, t. y. būsime apkaltinti nedemokra­tiškumu ir taip toliau, ir taip toliau. Aš tik norėčiau vis dėlto, kad suprastume visi šio momento svarbą. Kol mes eilines komi­sijas kursime, kažkas bus vėl. Kviesčiau labai rimtai atkreipti į tai dėmesį.

Pirmininkas. Vakar buvome sutarę, kad kviesime generolą G. Taurinską, todėl manau, kad šiandien balsuoti dėl to ar su­teikti jam žodį, ar ne, nebereikia. Todėl prašau gerbiamąjį ge­nerolą į tribūną.

G. Taurinskas. Laba diena, gerbiamieji deputatai. Dėl to, ką dabar kalbėjo draugas deputatas Z. Vaišvila. Aš gavau prieš dvi dienas SDAALR viršininko įsakymą laikinai pagal aktą atiduoti visus ginklus į tarpinę organizaciją, kariniams daliniams, laikinai saugoti, bet neatimti visai šių ginklų. Ir visoms pirminėms organizacijoms, kolūkiams, įmonėms mano toks įsakymas buvo duotas. Visose etatinėse organizacijose Šiauliuose, Kaune, Pane­vėžyje, Vilniuje, Alytuje šiandien jau atidavė visus ginklus į karinius dalinius pagal aktus. Jie bus grąžinami po tam tikro laikotarpio. Surašyta, sudėta, koks kiekis tų mažojo ir didesnio kalibro pistoletų ir šautuvų. Vakar 9 valandą vakare mane iškvietė vyriausiasis sausumos kariuomenės vadas armijos generolas Va­renikovas ir pasakė, kad aš perduočiau Aukščiausiajai Tarybai, kad jeigu ginklai nebus atiduoti, jie bus paimti jėga. Viskas, kuo galiu aš jus informuoti.

Pirmininkas. Kas turi klausimų generolui?

(Balsas iš salės, negirdėti.)

G. Taurinskas. 16 paimtų vilkikų yra apygardos kariuomenės turtas. Mes už jį nemokėjom todėl, kad su jais ruošiame specialistus. Jie irgi laikinai atėmė šituos vilkikus, kad nepasikartotų tokių įvykių, sako, kaip kad buvo Azerbaidžane. Ten iš SDAALR buvo pagrobti vilkikai. Viskas šituo kiausimu. Aš jums atvirai sakau.

Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis.

G. Taurinskas. Atvirkščiai, yra užsakyta Gynybos ministerijai apie 150 mašinų, kad gautų, nupirktų ir perduotų liaudies ūkiui.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš noriu paklausti gerbiamojo generolo, ar jis, gavęs tokį įsakymą, nepaprašė įsakymo raštu?

G. Taurinskas. Aš tokį įsakymą raštu turiu.

V. Landsbergis. Ir ten pasakyta, kad turtas bus paimtas jėga?

G. Taurinskas. Ne, šito nėra pasakyta. Ten pasakyta, kad iki balandžio 15 d. atiduotume visus ginklus į kariuomenes dalinius. O vakar armijos generolas Agatovas tai man pasakė ir paprašė perduoti Aukščiausiajai Tarybai.

V. Landsbergis. Būtų labai gerai, jeigu jūs perskaitytumėte Aukščiausiajai Tarybai ir paliktumėte raštišką ultimatumą. Gaila, kad jūs to nepadarėte.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Gerbiamasis generole, jūs čia minėjote konfiskuotų vilkikų skaičių. Kiek aš atsimenu, 16 minėjote. Vien Alytuje jėga buvo konfiskuoti 24 vilkikai. Tos organizacijos vadovai nesutiko grąžinti, nes jie reikalingi vairuotojams mokyti. Ar tai ginkluotė - normalūs vilkikai mokytis važiuoti?

G. Taurinskas. Ne, su šitais vilkikais moko specialistus spe­cialiai kariuomenėje. O yra sunkvežimiai, kuriais ruošia specialistus liaudies ūkyje, bet liaudies ūkiui mūsų Respublikoje šitie vilkikai nereikalingi.

S. Pečeliūnas. Tada antras klausimas. Jūs minėjote mažesnį skaičių. Kodėl? Ar jūs nežinote, kiek Respublikoje yra ir kiek konfiskuoja? Jeigu sakot pagal aktą, tai turėtumėt tiksliai žino­ti, kiek perduodate ir kiek paskui grąžins. Bet jeigu jūs nežino­te, vadinasi, neatgausite to, ką dabar perduodate.

G. Taurinskas. Jeigu ruoš specialistus kariuomenei (čia bus išspręsta Vyriausybės lygyje; čia ne mano klausimas), tada grą­žins tuos vilkikus ir ruošime specialistus kariuomenei. Juk aš už šitą neatsakau.

Pirmininkas. Deputatas A. Butkevičius.

A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis generole, aš turiu tris klausimus. Viena, kaip jūs įsivaizduojate šią dieną savo organizacijos pavaldumą? Antra, ar jūs, gavęs savo vyresnybės įsakymą perduoti ginklus, taip pat perdavėte įsakymą raštu ar tiktai žodžiu? Jeigu neperdavėte raštu, tai kodėl? Ir trečias klausimas, kodėl gavęs tokį vyresny­bės atsakymą, jūs iš karto neinformavote Vyriausybės?

G. Taurinskas. Aš informavau antro skyriaus viršininką draugą Orlovą. Jis Ministrų Taryboje kol kas mūsų kuratorius ir tu­rėjo savo ruožtu aukščiau informuoti.

A. Butkevičius. Antras klausimas, ar jūs raštu perdavėte?

G. Taurinskas. (nesigirdi) ... visas rajoninis ir miesto komi­tetas. Raštu išsiųstas. Žodžiu, telefonogramos duotos ir raštu iš­siųsta.

A. Butkevičius. Kaip šią dieną jūs suprantate savo organizacijos pavaldumą?

G. Taurinskas. Nesuprantu?

A. Butkevičius. Kam šiai dienai yra pavaldi SDAALR organizacija?

G. Taurinskas. Kol kas dar pavaldi Sąjungai. Mes vedam de­rybas, kad sutarčių pagrindu galėtume su jais bendradarbiauti. Todėl, jeigu tokia organizacija bus (gal ją pavadinsime Lietu­vos sportine technine sąjunga), mes turėsime uždavinį vystyti technines sporto šakas, ruošti specialistus liaudies ūkiui. Viską mes gaudavome iš Sąjungos per mūsų organizaciją. Limitus benzinui ir atsarginėms dalims - viską mes gaudavome iš Sąjun­gos. O dabar mes sprendžiame klausimą, jeigu Lietuva taps sa­varankiška, kaip išlaikyti ir neprarasti tos technikos. Visi lėktu­vai 15-tame aviaciniame klube (jų yra 144) yra Sąjungos turtas todėl, kad užmokėta Ginkluotųjų Pajėgų pinigais. Vienas lėktu­vas JAK-52 kainuoja 120 tūkstančių, planeris - 60 tūkstančių. Mes už juos nemokėjome nė rublio.

Pirmininkas. Deputatas A. Norvilas.

A. Norvilas (Aleksoto rinkiminė apygarda). Ger­biamasis generole, tamsta paminėjote, kad jeigu Lietuva taps savarankiška… Kaip jūs dabar suprantate Lietuvos, sakykim taip, savarankiškumą. Tai kas mes - valstybė ar dar… Norėčiau gauti atsakymą.

G. Taurinskas. Pagal visus Aukščiausiosios Tarybos nutarimus mes - valstybė.

A. Norvilas. O jūs su tuo sutinkate? Aš klausiu, jūs lojalus Respublikos pilietis?

G. Taurinskas. Aš esu toks pat pilietis Lietuvos, kaip ir visi piliečiai. Aš esu lietuvis ir dar žemaitis.

A. Norvilas. Tai aš irgi žemaitis, bet aš klausiu.

G. Taurinskas. Aš gerbiu savo tautą, savo Lietuvą ir viską darau, kad kuo daugiau išvystytume materialinę bazę ir kad kuo daugiau paliktume Žemėje gerų pėdsakų.

A. Norvilas. Taip, ir paskutinis mano klausimas. Jūsų organizaciją šiandien jūs, organizacijos vadovas, laikote sąjunginės organizacijos dalim. Tai kaip jūs vertinate tada Aukščiausiosios Tarybos nutarimą apie sąjunginio pavaldumo įmonių perdavimą respublikiniam pavaldumui?

G. Taurinskas. Aš vertinu taip: reikia derybų pagrindu su mū­sų organizacija spręsti, kad jie nenutrauktų mums tiekimo, ant­raip mes nieko neturėsim ir žlugs ekonominės sutartys su res­publikomis. Tai ir liaudies ūkiui šituo klausimu…

A. Norvilas. Ir jeigu rytoj pareikalaus sunkvežimio iš jūsų, paprašys sunkvežimio, lėktuvų, ką jūs darysit?

G. Taurinskas. Šitą klausimą spręs Vyriausybė.

Pirmininkas. Deputatas K. Motieka.

K. Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti generolą. Man atrodo, kad jūsų pranešimas ir informacija Aukščiausiajai Tarybai yra labai prieštaringi, ir tą, ką jūs pasakot vienu metu, tuojau paneigiat kitais savo tei­giniais. Štai ką aš noriu pasakyt. Jūs aiškinat, kad viskas turi būti sprendžiama derybų keliu su TSRS vyriausybe arba jos at­stovais Būtent ir nuosavybės klausimai, jeigu tokie būtų. Mes, pavyzdžiui, esame priėmę nutarimą, kad viskas, kas yra Lietuvos teritorijoje, yra atkurtos Lietuvos valstybės nuosavybė. Šitoks dokumentas jums buvo žinomas ar nebuvo? Jūs žinote apie šitokį priimtą nutarimą?

G. Taurinskas. Žinau.

K. Motieka. Tai dabar sakykite, kodėl jūs pats sprendžiate, ką atiduoti ir ko neatiduoti. Juk jūs esate pažeidęs šitą nutarimą.

G. Taurinskas. Aš nežinau, kas čia užduoda klausimą?

K. Motieka. Aš užduodu, aš, deputatas K. Motieka.

G. Taurinskas. Gerbiamasis K. Motieka, aš esu Tarybų Są­jungos ginkluotųjų pajėgų generolas ir mano vadovas kol kas yra gynybos ministras Maskvoje. Kada jau nebebūsiu, tada aš…

K. Motieka. Bet tai nesuderinama su jūsų pareiškimu, kad jūs esat lietuvis ir žemaitis. Tai aš užtat ir klausiu tamstos, ar jūs laikote, kad pažeidėte Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl per­ėmimo viso turto...

G. Taurinskas. Aš nelaikau, kad jį pažeidžiau. Todėl, kad kol kas mes turime tą turtą. Aš irgi šito klausiau, o man pasakė, kad 18 milijonų turtą jūs turite apmokėti.

K. Motieka. Gerai. Sakykit, ar Vyriausybė jums pavedė per­duoti Tarybų Sąjungai tą turtą, kurį jūs jau perdavėte, ar nepa­vedė.

G. Taurinskas. Mes nieko dar neperdavėm.

K. Motieka. Gerai, ginklai paimti?

G. Taurinskas. Jie paimti laikinai, laikinam saugojimui.

K. Motieka. Gerai, šarvuota technika paimta?

G. Taurinskas. Draugas Motieka, šituos klausimus užduokite sausumos kariuomenės vadui armijos generolui Varenikovui.

K. Motieka. Ne. Atsiprašau, aš jums užduodu tuos klausimus, nes jūsų žinioje yra tas turtas ir jūs turėjote, jeigu nemokė­jote pats spręsti, turėjot susisiekti su Lietuvos Vyriausybe. Jūs to nepadarėte.

Pirmininkas. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygar­da). Gerbiamasis generole, aš dešinėje salės pusėje, čia, prie mikrofono. Gerbiamasis generole, noriu paklausti jūsų labai kon­krečių dalykų. Pirma, koks iš tikrųjų yra jūsų organizacijos sta­tusas - ar tai į TSRS ginkluotųjų pajėgų sudėtį įeinanti orga­nizacija, ar tai yra laisvanoriška visuomeninė organizacija? Tai pirmas klausimas.

G. Taurinskas. Mes kol kas įeiname į Sąjungos Savanorišką organizaciją armijai, aviacijai ir laivynui remti. Kol kas mes dar neatsiskyrėme. Bet mes norime šitą padaryti.

Č. V. Stankevičius. Jūs teigiate, kad esate Tarybų Sąjungos visuomeninės organizacijos sudėtinė dalis. Ar aš teisingai jus suprantu?

G. Taurinskas. Teisingai.

Č. V. Stankevičius. Ką tada reikštų prieš tai buvę aiškinimai apie jūsų pavaldumą kariniams viršininkams?

G. Taurinskas. Tą, kad mes ruošiame specialistus kariuome­nei. Visas mūsų mokyklas kontroliuoti įpareigota apygardos va­dovybė. Ji mums tiekia benziną, tiekia techniką ir užsakymus, kiek paruošti specialistų. Už tai jie mums apmoka taip, kaip ūkiskaitinei organizacijai.

Č. V. Stankevičius. Tada dar papildomai aš turiu paklausti tokių dalykų. Ar jūs pripažįstate Lietuvos Respublikos Aukščiau­siosios Tarybos kovo 11 dienos aktus ir jiems paklūstate? Ar pri­pažįstate Laikinąjį Pagrindinį Lietuvos Respublikos įstatymą?

G. Taurinskas. Aš pripažįstu visus įstatymus, kuriuos priėmė Aukščiausioji Taryba. Man vakar pasakė, kad visi Tarybų Sąjun­gos įstatymai galioja Lietuvos teritorijoje.

Č. V. Stankevičius. Gerbiamasis generole, prašyčiau dar kartą suformuluoti tiksliai atsakymą. Kadangi Aukščiausiosios Tarybos priimti nutarimai kaip tik ir skelbia, kad jokia TSRS Konstitucija ir jokie įstatymai, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, čia negalioja. Prašau dar kartą atsakyti aiškiau. Ar jūs paklūstate Lietuvos Respublikos Konstitucijai?

G. Taurinskas. Aš manau, kad reikia vykdyti įstatymus, kurie priimti Aukščiausiosios Tarybos, bet yra ir sąjunginiai įstatymai, kuriuos reikia vykdyti. Dabar negali suprasti, kokius įstatymus vykdyti.

Č. V. Stankevičius. Ačiū.

Pirmininkas. Gerbiamasis generole, daugiau jūsų klausti niekas nenori. Dėkoju. Jūs dar klausite? Pasisakyti.

B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad reikia apsiriboti šito objekto klausimu ir nesigilinti į tą reikalo pusę, kuri dar mūsų neišspręsta aukštesniame įstatymų lygyje. Nes, jeigu generolas nėra išėjęs iš Tarybinės Armijos, tai ką tokiu atveju daryti, kokių klausyti įstatymų?

Pirmininkas. Prašau.

Prokuroro V. Barausko kalba ir atsakymai i deputatų klausimus

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji kolegos deputatai! Aš norėčiau pakviesti, kad mus informuotų gerbiamasis prokuroras V. Barauskas. Jis mane informavo šiandien apie kažkokį numatomą aukštų jo srities pareigūnų iš Maskvos kolektyvinį vizitą. Ne visai man buvo suprantama, ar jie atvyksta kaip viršininkai, ar kaip Respublikos svečiai, ar kaip šeimininkai tvarkos daryti.

Pirmininkas. Gerbiamasis prokurore ir gerbiamasis Pirmininke. Dabar yra likę 15 sekundžių iki pertraukos...

V. Landsbergis. Aš prašyčiau deputatų išklausyti.

Pirmininkas. Galime dabar išklausyti? Pertrauką nukelsime. Aš asmeniškai nieko prieš. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka, tai tada prašom.

V Barauskas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai Šiandien rytą galutinai tapo aišku, kad į mūsų Respubliką ruošiasi atvykti Sąjungos prokuratūros 11 asmenų brigada.Tikslas - įvykdyti Sąjungos prokuratūros darbo planą, kuris yra pa­tvirtintas pereitų metų gruodžio mėnesį. Jame buvo numatyta šiais metais gegužės mėnesį pasižiūrėti, kaip Respublikos proku­ratūra persitvarko naujomis ekonominio politinio gyvenimo sąlygomis. Toks oficialus jų atvykimo motyvas. Pasakiau, kad gal ne­reikėtų to daryti. Bet, deja, sako, mes atvyksime. Dar, tiesa, jie neturi bilietų, ieško. Tiek, gerbiamieji deputatai, aš galiu… O povandenines sroves aš galiu nujausti, ir neverta mums diskutuoti, nes galiu ir nepataikyti, ką jie mąsto. Manau, kad ne persitvarkymas jiems rūpi.

Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai nori paklausti prokuratūrą. Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Ger­biamasis prokurore! Aš norėjau paklausti, ar iš povandeninių srovių jūs negirdėjote, kad jie žada net galbūt pakeisti vadovybę ir atvažiuoja su tuo tikslu?

V. Barauskas.Žinote, kad tikrai negirdėjau.

V. Žiemelis. Aš nebent pasiūlyčiau jums (aš kalbėjau su pro­kuratūros darbuotojais), kad reikėtų paimti rusiškus egzempliorius mūsų priimtų pagrindinių dokumentų ir paaiškinti būtent mūsų ir taip pat prokuratūros statusą.

V. Barauskas. Šitai mes padarysime. Tik šiandien 9 valandą ryto tapo aišku, kad jie savo sumanymo neatsisako ir atvyksta.

Pirmininkas. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Norėjau gerbiamąjį prokurorą paklausti, kaip prokuratūra ruo­šiasi priimti šituos svečius. Gal painformuotų parlamentą.

V. Barauskas. Na, atvyksta svečiai. Kokį mes pokalbį turėsime tai jau čia turbūt yra kitas klausimas. Aš nežinau, ko jie nori, ką jie pareikš…

A. Taurantas. Ar bus jiems sudarytos sąlygos inspektuoti kaip viršininkams, ar kažkaip kitaip bus priimta?

V. Barauskas. Mes po pietų susirinksime ir kolegijoje su vir­šininkais nuspręsim. Man nebuvo dar laiko.

Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.

L. Jankelevičius (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininkaujanti, ar galėčiau paklausti prokurorą ne dėl Maskvos delegacijos atvažiavimo.

Pirmininkas. Manau, kad taip.

L. Jankelevičius. Gerbiamasis prokurore! Pagal buvusios sudėties Prezidiumo nutarimą prokuratūrai buvo pavesta atlikti tam tikrą patikrinimą Šalčininkų rajone. Komisija buvo atvažiavusi; komisijai vadovavo jūsų pavaduotojas, kiek aš žinau. Buvo rajono laikraštyje parašytas skelbimas, kad atvažiavo komisija nagrinėti nacionalinės nesantaikos klausimų, kadrų klausimų. Įdomu, ar komisija ką nors rado rajone? Ką trumpai pasakytumėt? Ir jeigu rado ar nerado, ar nereikėtų apie tai paaiškinti laikraštyje, buvo parašytas tas skelbimas. Žmonės nerimauja ir klausia ma­nęs.

V. Barauskas. Komisija buvo. Šitas  dokumentas dar yra mano nepasirašytas. Todėl aš ir nenorėčiau gerbiamiems deputatams skelbti. Projektas, kuris buvo paruoštas tos komisijos, mano požiūriu, buvo netinkamas ir dabar yra grąžintas truputį papildyti. Bet problemų ir bėdų, gerbiamasis deputate, jūsų rajone yra.

Pirmininkas. Deputatas E. Klumbys.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš no­riu jus paklausti, ar jūs ruošiatės asmeniškai šituos žmones pri­imti kaip kaimyninės šalies atstovus, ar kaip savo viršininkus?

V. Barauskas. Aš laikausi Lietuvos Konstitucijos.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ger­biamasis prokurore, čia ką tik prieš jus kalbėjo generolas. Jis jautėsi išties nejaukiai, jo širdyje virė kažkas tokio; mes netgi jo tautybę palietėme. Sakykite, jeigu iš atvažiavusios brigados atsiras­tų kažkoks pretekstas, kuriuo jus, kaip tam tikros žinybos vadovą, priverstų paliesti nuosavybės klausimus (nuosavybė neturi tau­tybės), kaip jūs elgtumėtės, ar gali toks pretekstas...

V. Barauskas. Aš atsakiau į klausimą.

R. Rudzys. Atsakėte?!

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas Č. Okinčicas.

Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Ponas prokurore, aš turiu didelį prašymą, kad tam jūsų pokalbyje  su mūsų valstybės svečiais dalyvautų nuolatinės Teisinės sistemos komisijos atstovai.

V. Barauskas. Man atrodo, klausimas lengvai išsprendžiamas.                                                        

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Dėkoju, gerbiamasis prokurore. Ar kas nors norės iki pertraukos dar užbaigti šią temą, ar galima daryti pertrauką?

Z. Vaišvila. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pritarimo, kad Teisinės sistemos ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos apsvarstytų per pertrauką ir paruoštų tam tikrą siūlymą dėl bent jau pirmojo apsvarstyto atvejo, galbūt ir dėl antrojo.

Pirmininkas. Aš nemanau, kad reikėtų deputatų pritarimo. Komisijos turi iniciatyvos teisę. Jeigu jos paruoš dokumentą, tai tada... Reikia?! Reikia pritarimo, kad komisija dirbtų?! Prašau deputatas Č. Juršėnas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). O kokia bus mūsų reakcija į TSRS prezidento įsaką? Manau, kad irgi reikalinga; gal komisijos taip pat panagrinėtų?

Pirmininkas. Tuojau. Iki pertraukos dar susitarkime. Deputa­tas S. G. Ilgūnas.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Ar ga­lima informaciją dėl redakcinės komisijos? Kviečiu redakcinę ko­misiją dėl Televizijos ir radijo komiteto susirinkti 434 kabinete.

Pirmininkas. Dar vienas skelbimas. Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos principų darbo grupės nariai per pertrauką kviečiami susirinkti prie tribūnos pasiimti Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso projektą. Deputatas Z. Vaišvila prašė, o de­putatai patarė, kad reikia Aukščiausiosios Tarybos pritarimo Tei­sinės sistemos ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijoms ruošti nutarimo projektą. Tada kas galvoja, kad to reikia, prašau paspausti žalią mygtuką. Tuojau, gerbiamasis deputate B. V. Ru­peika. Vieną minutėlę. Jau sugaišome 8 minutes, sugaiškime dar vieną. Deputatas B. V. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Labai aktualus klausimas ir deputatams, ir rinkėjams. Ar rytoj susitikimų su rinkėjais diena, nes jie pradėti organizuoti?

Pirmininkas. Ar tai būtina atsakyti iki pertraukos?

B. V. Rupeika. Manyčiau, kad kuo skubiau.

Pirmininkas. Manau, kad mes dabar negalime atsakyti, o po pertraukos svarstysime. Pertrauka iki 12 valandų 8 minučių.

 

(Pertrauka)

Deputato E. Zingerio pranešimas dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo" projekto pataisų, diskusijos svarstomu klausimu ir įstatymo priėmimas  

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašau paspausti žalius mygtukus, pasitikrinsime kvorumą, nes tuojau, atrodo, galėsim pradėti balsuoti Televizijos ir radijo komiteto klausimą. Prašau sėsti į savo vietas ir paspausti mygtukus. Gerbiamasis deputate K. Lapinskai, gerbiamasis deputate Č. Okinčicai, jeigu jūs spau­dėte tose vietose, tai jie negalioja. Ką gi, turėsime pakartoti regis­traciją. Kol kas prašau deputatą E. Zingerį pristatyti suderintą projektą.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, kad redakcinė komisija paprašė manęs per­skaityti šį projektą, kurį suredagavo taip:

"Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo. Lietu­vos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pirma, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Jo vietoje įsteigti Lietuvos radiją ir televiziją.

Antra, nustatyti, kad Lietuvos radijui ir televizijai vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos skiriama valdyba ir generalinis direktorius. Aukščiausioji Taryba tvirtina Lietuvos ra­dijo ir televizijos statutą (įstatus).

Trečia, įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos paskirtąją valdybą per mėnesį nuo jos sudarymo parengti Lie­tuvos radijo ir televizijos statuto projektą ir pateikti jį tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai.

Ketvirta, paleisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos laikinąją komisiją Lietuvos televizijos ir radijo komiteto sta­tusui pakeisti. Įpareigoti Aukščiausiosios Tarybos švietimo, moks­lo ir kultūros nuolatinę komisiją per savaitę pateikti Aukščiausia­jai Tarybai pasiūlymus dėl Lietuvos televizijos ir radijo valdybos sudėties".

Toks buvo apsvarstytas redakcinės komisijos pasiūlytas va­riantas. Aš manau, jeigu pritartų pirmininkaujantis, galėtume at­likti likusią procedūrą.

Pirmininkas. Dėkoju. Ar kas nors turi klausimų? Prašau.

Balsas iš salės. Ar nevertėtų šitą įsakymą vadinti nutarimu.

E. Zingeris. Mes klausėm juristų. Jų patarimas toksai: vadinti tai įstatymu, nes tai yra įstatymas. Taip, mes panaikinam komitetą, todėl turi įsigalioti įstatymas.

Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Vienas klausimas. Aš pasitikslinsiu, galbūt nenugirdau. Vadovauja Lietuvos radijui ir televizijai valdyba ir generalinis direktorius? Ar taip ten nurodyta?

E. Zingeris. Aš jums perskaitysiu dar sykį, jeigu leisite. "Nustatyti, kad Lietuvos radijui ir televizijai vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos skiriama valdyba ir generalinis direktorius".

V. Šadreika. Čia kyla toks klausimas. Valdyba ir generalinis direktorius - tai lyg supainiojami du asmenys. Tai kas tada va­dovauja? Ir kaip ji renkasi? Ar jūs galvojote apie tai? Nes, suprantate, vadovas turi būti arba valdyba, arba generalinis direktorius. Čia dabar, atrodo, ir valdyba, ir generalinis direktorius. Jų funkcijos turėtų būti atribotos.

E. Zingeris. O po to yra toksai sakinys: "Aukščiausioji Taryba tvirtina Lietuvos radijo ir televizijos statutą (įstatus)". Bus nustatytos kompetencijos ribos.

V. Šadreika. Galvojate, statute bus nustatytos? Jeigu ten bus aptarta, tai tada viskas tvarkoj redakciniu požiūriu. Aš no­riu jau pasitikslinti.

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Noriu paklausti, ką reikštų valdyba? Tai visą valdybą Aukščiausioji Taryba tvirtins? Nesuprantamas dalykas, išeina ir klerkus, ir visa ką. Ar valdybos vadovybę?

E. Zingeris. Dėkui, gerbiamasis K. Antanavičiau. Jeigu leistų pirmininkaujantis, į šitą klausimą atsakytų redakcinėje komisijoje dirbęs G. Vagnorius.

Pirmininkas. Gerai. Ar jūs sutinkat, kad atsakytų deputatas G. Vagnorius.

K. Antanavičius. Žinoma.

Pirmininkas. Prašau. Dėkoju deputatui E. Zingeriui, prašome palikti projektą.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gal į abu klausimus, jei leisite, gerbiamieji deputatai. Ką reiškia valdyba ir generalinis direktorius? Tai reiškia, kad vienas iš valdybos narių yra generalinis direktorius ir tas generalinis direktorius atlieka nario funkcijas valdyboje, o kartu (esant tokiai formai) jis yra ir tos įstaigos prezidentas. Kas ten turi reikalų su tomis sistemomis, supranta, kad generalinis direktorius yra sutapatintas asmuo - ir valdybos narys, ir įstaigos prezidentas. Jeigu kiti valdybos nariai gali nebūti etatiniais ir dažniausiai nebus etatiniais darbuotojais, tai generalinis direktorius bus etatinis darbuotojas.

Dabar kas yra valdyba? Valdyba - kolegialus valdymo organas. Ją gali sudaryti dešimt ar penkiolika asmenų, kompetentingų asmenų, kurie bendrai vadovauja Televizijos ir radijo komitetui. Tikriau sakant formuoja politiką, tame tarpe ir kadrų politiką.

Pirmininkas. Dėkojame, deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika. Tai aš norėčiau tada patikslinti. Tada reikėtų taip ir suredaguoti, kaip jūs paaiškinot. Visiškai suprantama, tai yra kolegialus organas, vadovauja valdyba, iš kurios narių vie­nas yra skiriamas generaliniu direktoriumi. Grynai tokiuose de­mokratiniuose organuose taip ir yra. Ar jie patys išsirenka, ar Aukščiausioji Taryba, bet kad būtų vis dėlto atribota. Jūs paaiškinot labai teisingai, bet iš teksto to nematyti. Aš tą norėjau pabrėžti, kad "valdyba ir generalinis direktorius, kuris skiriamas iš valdybos narių". Tada bus viskas aišku, o dabar lyg sutapatinama. Jūs paaiškinot labai suprantamai ir taip toliau, bet skaitant patį įstatymą taip negalima suprasti.

G. Vagnorius. Jeigu leisit, atsakysiu taip pat į šitą klausimą. Tame statute bus skyrius "Valdymo organizavimas", ir ten tie klausimai bus gana detaliai aprašyti. Jeigu mes pradėsim aprašinėti tuos momentus, kuriuos jūs pateikėte, tai mums reikės labai išsiplėsti, o šiuo atveju yra pateikiami pagrindiniai principai iš visuotinai žinomos valdymo sistemos, kurie apibrėžia valdymo pobūdį. Galbūt ir galima kažką patikslinti, bet, atrodo, dabar mes visi supratom, kokie tie principai ir gal tikėkimės, kad ir reikalausime, kad ir statute būtų tie principai atspindėti.

Pirmininkas. Daugiau kiausimų nėra. Prašau.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš norėjau paklausti. Jeigu bus priimtas šitas įstatymas ir panaikintas Televizijos ir radijo komitetas, tai ar nustos veikę šitie nuostatai, pagal kuriuos dirbo šiuo metu? Statuto nėra. Tai kokiu juridiniu dokumentu vadovausis dabar Lietuvos televizija ir radijas, kol bus paruoštas ir priimtas statutas ar įstatai?

G. Vagnorius. Panašus klausimas kaip ir su ministerijom. Pa­gal kokius nuostatus dabar vadovausis tie ministrai, kurie bus greitai paskirti, nes ministerijų naujų nuostatų mes neturim ir neturėsim. Tai aš manau, kad mes įsteigėm tuo nutarimu valstybinę įstaigą. Ji vadovaujasi Lietuvos įstatymais, o tam laikotarpiui, kol bus suformuota valdyba, manau, kad.. .

Pirmininkas. Ir sąjunginiai įstatai turbūt...

G. Vagnorius. Suformuota valdyba ir pateiktas statutas. Vadovaus Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Tiek, kiek reikia, kad iš tikrųjų tas dabartinis reorganizuotas komitetas nepadarytų, sa­kykim, kažko tokio, ko mes labai jau nenorėtume. Mes turim organizacijų, kurios šiandien dirba be jokių statutų, be jokių įstatų, tai jeigu dar viena bus, aišku, nelabai gerai, bet procedūriniu požiūriu aš nemanau, kad mes kitaip galėtume, be valdybos parengti statutą patys.

Pirmininkas. Daugiau klausimų tikrai nematau. Ar deputatai pasiruošę dar kartą užsiregistruoti, nes jau atėjo nemažai žmo­nių po to, kai registravomės? Prašau pradėti spausti žalius myg­tukus. Ar jau visi deputatai? Kvorumas yra. Prašau pasiruošti balsuoti. Ar reikia perskaityti dar kartą nutarimo tekstą? Reikia. Deputatas V. Šadreika pastabą atsiėmė, daugiau pastabų nebuvo. Jūsų? Prašau.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygar­da) . Na, aš laikau, kad vis dėlto turim žinoti, už ką balsuojam, ir rašyti, ar čia visuomeninė bus ta valdyba, ar tarnautojų valdyba? Kas ją skirs, iš kur ji susidarys? Man rodos, kad čia yra visiškai neapibrėžta, iš kur ta valdyba. Aš manyčiau, kad turi bū­ti vis dėlto, jeigu jau įstatymas parašytas, tai turi būti aišku iš to, galų gale, ar generalinis direktorius, ar valdybos generalinis direktorius, ar televizijos generalinis direktorius. Juk tai irgi yra skirtumai. Aš labai abejoju, ar jau mes esam pasiruošę balsuoti.

Pirmininkas. Deputate G. Vagnoriau, galbūt jūs galit pasiūlyti pataisą, sakykime, tokią: "skiriama valdyba ir jos generalinis direktorius".

Balsas iš salės. Galim tai protokoliškai. Kad būtent valdyba sudaroma nebūtinai iš darbuotojų ir nebūtinai vien tiktai profe­sionalų, ir galbūt kaip pasiūlymą palikti, kad tai l0-15 žmonių valdyba... (nesigirdi).

Pirmininkas. Ką gi, matau, kad išeitis galėtų būti protokoli­nis nutarimas, kad valdybą sudaro visuomeninių, kūrybinių orga­nizacijų, politinių jėgų atstovai. Parlamente taip pat yra politinių jėgų, visuomenės, kūrybinių sąjungų atstovai, televizijos darbuotojų atstovai. Taip, teisybė, jos sudėtis - apie 15 žmonių; generalinis direktorius yra darbuotojas, kuris gauna atlyginimą už tą darbą ir taip pat įeina į valdybą. Jeigu toks protokolinis nutarimas priimtinas Aukščiausiajai Tarybai, prašau paspausti.

Č Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Pirmininke, galima? Jeigu kalbama apie protokolinį įrašą, gal tada tiktų dėl visiško teisėtumo ir antras punktas, kad "esami va­dovai ir darbuotojai eina savo pareigas, kol nebus sudaryta visa nauja valdžia''.

Pirmininkas. Manau, kad nekyla abejonių. Tai antras punktas protokolinio nutarimo, o pirmas - dėl valdybos sudėties. Kas su­tinka su tokia...

B. V. Rupeika. Ar galima paklausti?

Pirmininkas. Prašau.

V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Norėčiau pritarti deputato K. Antanavičiaus pasiūlymui, jog ne­apibrėžus valdybos sudėties ir konkrečių funkcijų, balsuoti per anksti. O jeigu išlieka pasiūlymas, kad šią valdybą skiria Aukš­čiausioji Taryba, tai vėl Taryba braunasi į valdymo funkcijas. Taigi pritariu nuomonei, jog neturint apibrėžimo dėl valdybos funkcijų ir sudėties, mums balsuoti per anksti. Nes tai bus tik­rasis televizijos ir radijo valdymo organas. Ir balsuoti už tai, kol dar nežinai, kas ten bus, sakyčiau, yra per anksti. Reikėtų api­brėžti, matyt, ir pagal deputato Justo Vinco Paleckio pasiūlymą, jog ten turėtų įeiti ne tik labai abstrakčiai apibūdinami įvairūs judėjimai, bet konkretūs judėjimai, kad iš tikrųjų būtų visapusiš­kai atstovaujama visuomenei, o ne kažkokia galbūt tendencingai pasirinkta visuomenės atstovų dalis. Siūlau už šį pasiūlymą bal­suoti.

Pirmininkas. Jeigu galima būtų man pasakyti repliką, tai mes tada patenkam į uždarą ratą. Be parašytų įstatų negalime rink­ti valdybos ir tvirtinti šito nutarimo. Tačiau kol mes nenutarsime dėl pavaldumo ir nežinosime tų žmonių, kurie sudarytų valdybą, nuomonės, vargu ar galim tvirtinti įstatus. Tokiu būdu mes nega­lim pajudėti iš vietos. Spręskim. Pasiūlymas yra, atmesti aš jo negaliu, o ir nenoriu. Todėl pirmiausia prašau balsuoti dėl pro­tokolinės mūsų nuomonės, kas buvo pasiūlyta deputatų. Pirmas punktas - dėl valdybos sudėties ir generalinio direktoriaus. Ant­ras punktas - dėl deputato Č. Juršėno nuomonės, kad visi darbuotojai, kol bus atliktas reorganizavimas, išlieka savo vietose. Prašau paspausti žalius mygtukus, kas sutinka su tokia nuo­mone.

Balsas iš salės. Su kuria?

Pirmininkas. Su tuo, kad valdyba formuojama iš visuomenės atstovų ir generalinis direktorius yra samdomas darbuotojas, o kiti - nebūtinai. Antras punktas, kad Televizijos ir radijo komi­teto darbuotojai dirba ramiai savo darbą, kol bus atlikta rekons­trukcija.

( Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Bet jau dabar balsavimas prasidėjo, gerbiama­sis V. Tomkau.

( Balsai iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Tuojau, vieną minutėlę, tuojau bus jums suteik­tas žodis. Dabar prieš tai dėl deputato B. V. Rupeikos pasiūlymo reikia nuspręsti. Gerai. Tada minutėlę.

V. Tomkus. Atsiprašau, kad susivėlinau - viduryje sėdžiu.

Pirmininkas. Vieną minutėlę, tuoj pasibaigs balsavimas, ger­biamasis V. Tomkau. Aš jums suteiksiu žodį. Nutarimas priim­tas. Prašau.

V. Tomkus. Dėl valdybos sudarymo. Aš dabar supratau, kad yra sudaroma valdyba iš įvairių politinių jėgų. Kiekvienos poli­tinės jėgos atstovas, aišku, stengsis atstovauti savo partijai ar savo tam tikrai politinei jėgai. Aš bijau, kad galų gale faktiškai žmonės gali pradėti žiūrėti ne Lietuvos televiziją, o centrinę Maskvos arba kurią kitą. Kodėl nebūtų galima, kad pats kolek­tyvas išsirinktų valdybą iš savo profesionalų, ir paskui šita valdyba išrinktų iš savo tarpo generalinį direktorių, kurį tvirtina Aukščiausioji Taryba. Tai būtų, man atrodo, ir demokratiška, ir profesionalu, ir atitiktų jų interesus. Nes, šiaip ar taip, tiesiog, bijau, tikrai nebelieka jėgų, ypač viešosios nuomonės formavimo jėgų, kurios galėtų juos kontroliuoti. Tai valstybės turtas, bet tai tegu būna demokratiškai formuotas tas turtas.

Pirmininkas. Gerbiamasis V. Tomkau, baigėte savo pasiūlymą?

V. Tomkus. Taip, aš jį konkrečiai suformuluoju: kad demokratiškai iš darbuotojų būtų išrinkta valdyba, kuri išsirenka generalinį direktorių. Jį patvirtina Aukščiausioji Taryba.

Pirmininkas. Deputatas A. Ambrazevičius.

A. Ambrazevičius (Taikos rinkiminė apygarda). Šis pasiūlymas, jau išbandytas kai kurių laikraščių, numato kelią, kokiu būdu valstybinę organizaciją ar visuomeninės organizacijos nuosavybę paversti kooperatine nuosavybe. Mes nega­lim sau leisti, kad valstybinė televizija būtų valdoma kažkokios grupės žmonių. Tai turi būti valstybės nuosavybė ir valstybės valdoma.

Pirmininkas. Prašau.

V. Tomkus. Man atrodo, kaip tik tikslinga, pavyzdžiui, vieną kanalą atiduoti privatiems asmenims, kad jie galėtų laisvai reikšti žmonių nuomonę ir, beje, kiek žinau, dabar tokios derybos vyksta, tiktai vėl Aukščiausiosios Tarybos lygiu, net su amerikiečiais, kad atiduotų vieną kanalą, ir kad tenai būtų ar komercinė programa, ar politinė, kurie...

Pirmininkas. Tai yra kitas klausimas, gerbiamasis V. Tomkau. Man atrodo, niekas nepasisako už tai, kad uždraustume privačią televiziją, spaudą, radiją ar dar ką nors. Visiškai ne. Kalbame būtent apie valstybinę televiziją, o visa kita televizija, radijas, laikraščiai, be abejo, yra privatūs ir daro tai, ką nori, sutinkamai su Spaudos įstatymu.

V. Tomkus. Bet, gerbiamasis A. A. Abišalai, dabar mes matome nuostatą. Jeigu ta valdyba bus formuojama iš parlamento, tai ji, žinodama parlamento nuostatą, tiesiog atmes privačius kanalus.

Pirmininkas. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba yra pasiruošusi balsuoti? Prašau balsuoti dėl gerbiamojo B V. Rupeikos pasiūlymo mygtukais. Kas už tai, kad šiandien išspręstume šio nutarimo likimą vienaip ar kitaip, prašau paspausti žalią mygtuką. Kas už tai, kad dar atidėtume, prašau spausti raudoną. Ar teisingai suformulavau, gerbiamasis B. V. Rupeika jūsų pasiūlymą? Ačiū. Nuomonė aiški. Prašau pasiruošti balsuoti, o kol ruošiatės, aš perskaitysiu dar kartą tekstą.

"Pirma, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Jo vietoje įsteigti Lietuvos radiją ir televiziją.

Antra, nustatyti, kad Lietuvos radijui ir televizijai vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos skiriama valdyba ir generalinis direktorius. Aukščiausioji Taryba tvirtina Lietuvos radijo ir televizijos statutą (įstatus).

Trečia, įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos paskirtąją valdybą per mėnesį nuo jos sudarymo parengti Lietuvos radijo ir televizijos statuto projektą ir pateikti jį tvirtin­ti Aukščiausiajai Tarybai.

Ketvirta, paleisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary­bos laikinąją komisiją Televizijos ir radijo komiteto statusui pakeisti.

Įpareigoti Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultū­ros nuolatinę komisiją per savaitę pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos sudėties.

Dėl balsavimo motyvų bus pasisakymų? Prašau pasiruošti mandatus. Prašau balsuoti, kas už šio įstatymo priėmimą?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 71 deputatas.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš - 5.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 12 depu­tatų.

Pirmininkas. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai! Vyriausybės įstatymo redakcinės komisijos atstovas deputatas K. Antanavičius pasakė, kad viskas yra paruošta, už dešimties minučių bus padauginta ir išdalinta deputatams. Taip mums bus lengviau dirbti. Per tą laiką, jeigu jūs sutiktumėte, mes galėtume pradėti svarstyti numatytą antrąjį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir pagalbinio aparato struktūros klausimą. Šis klausimas vėl nėra paruoštas, tačiau rengėjai norėtų pranešti jums savo darbo kryptį ir kas yra padaryta, kad galėtų išklausyti jūsų nuomonių. Jas išklausys ir įvertins tolimesnia­me darbe. Prašau deputatą A. Šimėną, kuris vadovauja grupei, ruošiančiai Aukščiausiosios Tarybos reglamentą, į tribūną.

Deputato A. Šimėno pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos struktūrą, funkcijas ir darbo tvarką

A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aukščiausiosios Tarybos struktūra, funkci­jos ir darbo tvarka įteisinami jos reglamente. Šio šaukimo Aukš­čiausiosios Tarybos funkcijos, taip pat struktūra bei darbo tvarka iš esmės keičiasi. Todėl reikia parengti ir įteisinti naują reglamentą, atitinkantį konkrečias sąlygas. Aukščiausiosios Tarybos reglamentas savo apimtimi didelis ir sudėtingas dokumentas. Jo projektui parengti įpareigota mūsų grupė. Šiandien deputatų svarstymui pateikiame principinę reglamento struktūrą; norime išklausyti jūsų pastabas ir siūlymus tam, kad galėtume parengti projektui pirmąjį variantą. Mūsų nuomone, reglamente tikslinga išskirti tris skyrius. Pirmas, Aukščiausiosios Tarybos organizacija ir darbas; antras, įstatymų leidimo tvarka; trečias, Aukščiausiosios Tarybos sprendimų vykdymo kontrolė.

Skyrius "Aukščiausiosios Tarybos organizacija ir darbas" ap­imtų tokius pagrindinius momentus. Bendruosiuose nuostatuose būtų nurodytas pirmosios sesijos sušaukimas, darbotvarkė ir jos vykdymas, tai yra Aukščiausiosios Tarybos darbo startas. Toliau deputatų mandatų patvirtinimas. Antrajame skirsnyje apibrėžtume Aukščiausiosios Tarybos struktūrą, tai yra Aukščiausiosios Tarybos pirmininkų ir jų pavaduotojų teises, pareigas, taip pat Prezidiumo, Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus, seniūnų ir jo pavaduotojų, sekretoriato funkcijas. Taip pat šioje reglamento dalyje apibrėžtume Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas, jų sudarymo tvarką, kompetenciją, teises, pareigas ir darbo tvarką. Po to reikalinga apibrėžti laikinąsias komisijas ir kaip jos formuojamos, kaip jos dirba. Toliau balsų skaičiavimo komisija ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų teisės ir pareigos. Tai sudarytų vieną stambų skirsnį.

Sekantis skirsnis reglamentuotų Aukščiausiosios Tarybos se­sijos pravedimo tvarką: sesijos sušaukimą, darbotvarkę, posėdžius, balsavimą ir nutarimų priėmimą, Aukščiausiosios Tarybos vadovybės ir jos struktūrinių padalinių vadovų rinkimo tvarką.

Ir ketvirtas skirsnis būtų personaliniai skyrimai. Kaip skiriamas Ministrų Tarybos pirmininkas, formuojama Vyriausybė. Taip pat personalijų, kurias tvirtina Aukščiausioji Taryba, tvirtinimo tvarka. Toks būtų turinys pirmojo reglamento skyriaus "Aukščiau­siosios Tarybos organizacija ir darbas".

Sekantis skyrius būtų "Įstatymų leidimo tvarka". Šiame skyriuje pateiksime įstatymų projektų ir siūlymų pateikimą ir ekspertizę, įstatymų svarstymo įtraukimą į sesijos dienotvarkę, projektų svarstymą, balsavimą ir debatus, taip pat specifinių įstaty­mų priėmimo tvarką. Tai biudžeto svarstymas ir tvirtinimas, Konstitucijos pataisos, tarptautinės sutartys ir referendumo skelbimas.

Ir trečiąjį reglamento skyrių sudarytų "Aukščiausiosios Tarybos sprendimų vykdymo kontrolė". Čia reikėtų apibrėžti paklausimus Vyriausybei, jų pateikimo ir atsakymo į juos tvarką, inter­peliacijas. (Interpeliacija - tai yra raštiškas kreipimasis į Vy­riausybę, reikalaujantis paaiškinti Vyriausybės veiklos motyvus ir veiklos strategiją. Žodžiu, rimtesnis kreipimasis į Vyriausybę). Toliau apibrėžtų pastovių komisijų kontrolės funkcijas, laikinų kontrolės komisijų sudarymą ir veiklą, finansinės politikos ir biudžeto kontrolę. Peticijos, t. y. piliečių kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą ir jų tvarka. Rezoliucijos, kaip jos parengiamos ir kaip priimamos. Pagaliau nepasitikėjimo Vyriausybe teikimas - kokia tvarka pareiškiame nepasitikėjimą Vyriausybe - ir jos atšaukimas, jeigu to reikia. Tokios būtų principinės struktūrinės rengiamo reglamento nuostatos. Jos parengtos, atsižvelgiant į esantį reglamentą ir ypač į užsienio šalių praktiką, kur reglamento struktūros yra labai panašios.

Prašytume deputatų pateikti siūlymus dėl reglamento struk­tūros. Beje, struktūros projektas jums bus pateiktas, o po to jūs galėsite pateikti siūlymus komisijai, kad mes galėtume įvertinti. Manoma, kad pirmąjį reglamento projektą bus galima parengti ne vėliau kaip po pusantros savaitės.

Pirmininkas. Dėkojame. Ar gerbiamieji deputatai turi klausi­mų deputatui A. Šimėnui? Ačiū jums. Deputatas Z. Juknevičius yra parengęs Lietuvos Respublikos Laikinojo Įstatymo dėl Aukš­čiausiosios Tarybos deputatų statuso pirmąjį projekto variantą. Prašau jus labai trumpai supažindinti ir paprašyti deputatų pa­teikti savo pasiūlymus ir pasakyti, kada jie juos gali pateikti.

Deputato Z. Juknevičiaus pranešimas apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso įstatymo projektą ir diskusijos

 

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Darbo grupė parengė tokį darbinį Laiki­nojo Pagrindinio Įstatymo dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso variantą, tačiau mums reiktų žinoti principinę nuostatą, ar priimsime tai kaip atskirą įstatymą, ar šitas normas  išdėlio­sime, išplėsdami Laikinojo Pagrindinio Įstatymo atitinkamus straipsnius, o kitą pusę - į reglamentą. Šiuo klausimu reikia dar jūsų nuomonės. Galbūt jūs tą nuomonę galėtumėte pareikšti Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir reglamento darbo grupei. Šiuo metu šitas projektas neišdalintas. Jis yra tik darbo grupėje; kas norėtų susipažinti, galėtų jį gauti. Aš galbūt trumpai išdės­tysiu keletą principinių pozicijų.

Darbo grupės nuomone, derėtų įtraukti deputato priesaiką. Deputatas J. V. Paleckis pateikė projektą, jis yra. Būtina nustatyti ir deputatų įgaliojimo laiką tokiais nestandartiniais atvejais, kai ateityje jis nepriima arba netenka Lietuvos pilietybės, taip pat numatyti deputato veiklos derinamumą su tarnybinėmis pa­reigomis. Čia buvo aptarta, kad kažkoks yra bandomasis laiko­tarpis. Taip pat, atrodo, kad šitame įstatyme būtina nustatyti deputato veiklą ne parlamente, o reglamentuoti deputatinę veik­lą apygardoje. Deputato veiklos materialinio aprūpinimo pagrin­dinių principų projektas jau buvo išdalintas. Jūs jį turite. Mes manome, kad šitas klausimas turėtų būti priimtas. Aukščiausio­sios Tarybos nutarimu į įstatymą dėl Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso jo nereikia įtraukti. Taip pat labai diskutuotinas dar klausimas dėl deputato veiklos garantijų. Nors iki šiol galiojantis Įstatymas dėl Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso numatė, kad pasibaigus kadencijai deputatas turi teisę grįžti į buvusias pareigas, tačiau praktiškai neegzistavo mechanizmas, kuris įgalintų šitą garantiją realizuoti. O pereinant į rinkos eko­nomiką, matyt, tai bus dar sunkiau, todėl būtina išgirsti iš jūsų pasiūlymų, kaip mes reglamentuosime. Aš nenoriu visko plačiai skaityti. Projektas 6 puslapių. Gal būtų kokių klausimų, o jeigu kas nori susipažinti, tai yra darbo grupėje, pas gerbiamąjį deputatą V. Pikturną, ir galima gauti tiesiog pas mane.

Pirmininkas. Dėkoju. Ar turite klausimų deputatui Z. Juknevičiui. Deputate B. V. Rupeika, prašau.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Matyt, nepakanka šito, bet reikėtų padauginti pagamintą projektą, kad spėtume susipažinti. Iš jūsų lūpų girdėjome tokį jau lyg ir galutinį variantą, kad tartum visi čia esantys deputatai yra pasisakę už tai, kad jie nuolat dirbs Taryboje, atsitraukę nuo savo darbo ankstesnėse pareigose. Tačiau ankstesnis balsavimas mygtukais kol kas parodė, jog vis dėlto... Remkimės Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kuris neteigia šito. Ten rašoma, jog deputatas turi teisę dirbti savo tiesioginį darbą. Čia yra pagrindinė mūsų neišspręsta nuostata - ar mes visi būsime kažkieno paspausti ir pervesti į Tarybą, ar turėsime tą Laikinojo Pagrindinio Įstatymo garantuotą teisę dirbti savo tiesioginį darbą. Tai suteiktų jums galimybę toliau redaguoti šį projektą ir konkrečiai apibūdinti deputato veiklos sferas. O jeigu ne? Tuomet iškyla daugybė kitų klausimų dėl tiesioginio darbo derinimo su darbu Taryboje. Jie ne visi išspręsti. Jeigu jūs pritariate, aš siūlyčiau šiandien  šį klausimą kaip nors aptarti konkrečiai, kad nestabdytų komisijos rengiamo dokumento.

Z. Juknevičius. Čia ne tiek klausimas, kiek gerbiamojo deputato nuomonė svarstymui. Be abejo, man atrodo, kad didžioji dauguma deputatų yra nusprendę ir dirbs. Mes orientuojami į šitą poziciją, kaip aš sakiau, kad garantijos paliekamos grįžti į buvusį darbą. Tai dėl tų deputatų, kuriems jau aišku, o iš esmės klausimas pateiktas diskusijoms. Dėl atlyginimo. Suprantama, kad turėtų būti diferencijuojamas atlyginimas dirbančiam nuolatos, profesionaliai ir tiktai dalyvaujantiems sesijose. Mums, ruošiant projektą toliau, šitas, be abejo, labai svarbu. Mes kartais negalime toliau žengti, nežinodami to. Bet, man atrodo, lyg ir buvo jau mūsų nuspręsta, kad diskutuotume iki…

Pirmininkas. Aš norėčiau jums priminti, kad mes buvome nusprendę, jog kiekvienas deputatas turi dalyvauti bent vienos komisijos darbe ir kad protokoliškai buvome taip pat nusprendę, deputato J. V. Paleckio pasiūlymu, palikti apsisprendimo laiką iki šios pavasario sesijos pabaigos, t. y. maždaug iki liepos 1 dienos. Prašau mane pataisyti, jeigu to nebuvo. Bent toks pasiūlymas tai buvo tikrai. Nebuvo balsuota mygtukais? Tada  aš atsiprašau. Bet vis dėlto, matyt, bent jau tiksliai žinoti, kas dabar dirba, kas jau yra apsisprendęs ir gali dirbti, reikėtų gana greitai. Tada mes galėtume, jeigu mes nebalsavome iš tikrųjų dėl pasiūlymo, apsispręsti iki liepos 1 d. Būtų galima dabar pabandyti išsiaiškinti nuomonę, ar dauguma deputatų tokiam pasiūlymui pritaria. Kiek aš pamenu, buvo siūloma, kad tie, kurie yra apsisprendę ir gali, dirba nuolat Aukščiausiojoje Taryboje nuo tada, kai mes priimsime kokį nors įstatymą, leidžiantį tai daryti, o kiti turi teisę, dalyvaudami sesijose ir komisijose, dirbti ir nuolatiniame darbe. Apsispręsti iki liepos 1 d. Maždaug toks buvo pasakymas, o tada, matyt, bus galima tiksliai suformuluoti sąlygas, kaip galima dirbti, kokiame darbe ir kokiom sąlygom, ir visa kita. Nelabai įsivaizduoju, ar būtų galima dabar nuspręsti šitaip ir niekaip kitaip. Prašom pasisakyti.

Z. Juknevičius. Aš galbūt dar gerbiamajam deputatui B. V. Rupeikai į pageidavimą padauginti ir išdalinti. Mes nesiryžtame dauginti ir dalinti visiems, kadangi čia dar darbinis variantas, bet prašau visus deputatus pateikti savo nuomonę tais klausimais, kuriais jie norėtų, kad ji atsispindėtų šitame įstatyme. Arba deputatui V. Pikturnai, arba man, arba dar kam iš tos komisijos, kuriai vadovauja deputatas L. Šepetys.

Pirmininkas. Ar galima pabandyti išsiaiškinti nuomonę mygtukais dėl to, kas buvo pasakyta? Ar jūs pritartumėte tokiam mūsų darbui, kad pirma tie, kurie yra apsisprendę, įsidarbina kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatai, t. y tampa profesionaliais Aukščiausiosios Tarybos deputatais ir kitu darbu neužsiima. Tai tie, kurie gali. Aš nežinau; noriu paklausti deputatą L. Sa­butį ar dabar mes jau turėtume pagrindo tapti profesionaliais Aukščiausiosios Tarybos deputatais, ar tam reikia priimti būtinai kokį nors naują nutarimą.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Konstitucijoje yra tokia pataisa. Anksčiau jau buvo padaryta pataisa, jog Aukščiausioji Taryba pati sprendžia, kuriam deputatui leisti vykdyti savo pareigas, sakykim, darbovietėje ar užsiimti kū­rybine veikla arba neleisti. Svarstydami taip pat siūlėme, jog šiuos klausimus tikslingiausia turbūt būtų išspręsti nuolatinėse komisijose, ir per komisijų pirmininkus pateikti savo nuomonę mums. Iki šiol mes esame tik Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Tačiau vartoti terminą profesionalai ar ne profesionalai dar anksti, kol iš tikrųjų neįgijom šito statuso, kuriems leista arba neleista. Žodžiu, mes esam ir vykdom mūsų išrinktųjų valią. Po dar­bo bet kuriuo metu mes esame, jeigu jau galiausiai pasakytume, išties profesionalai ir privalom dirbti čia.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš noriu patikslinti klausimą. Ar yra formalių kokių nors kliūčių, kad deputatai, kurie yra jau apsisprendę, galėtų išeiti iš savo darboviečių ir tapti Aukščiausiosios Tarybos deputatais?

L. Sabutis. Manyčiau, kad nėra jokių kliūčių. Reikia paprasčiausiai sudaryti tokį vardinį sąrašą, priimti mums sprendimą kiek atlyginama už šį darbą ir dirbti darbus.

Pirmininkas. Prašau.

(Kalba iš salės, negirdėti.)

L. Sabutis. Kad neleistų - sprendžiate. Čia jau, be abejo, iškiltų ginčas. Man atrodo, kad Aukščiausiosios Tarybos valia turi prerogatyvą prieš deputatą. Turėtų apsispręsti. Jeigu jis negali sutikti su šia sąlyga, jis negali ir vykdyti tų pareigų. Bū­tent rinkėjai ir taria paskutinį žodį. Bet šiuo atveju kalbame mes apie deputato apsisprendimą ir būtent tai, kaip yra įvardinta Konstitucijoje, sprendžia Aukščiausioji Taryba. Ir rinkėjai po to tegu vertina. Jeigu deputatas nesutinka dirbti arba negali dirbti, vienokiu ar kitokiu atveju mes turim rasti sprendimą. Ir šis sprendimo būdas turi būti pirmiausia aptartas komisijose. Šiandien diskutuoti mes galėtume labai ilgai ir beprasmiškai.

Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Atsi­prašau, aš tik norėjau paklausti. Vis dėlto tam, kad šį klausimą mes išspręstume teigiamai, kad dirbtų profesionalai, reikia priim­ti įstatymą dėl deputatų statuso. Galioja kol kas senas, o jame nėra šito.

L. Sabutis. Taip. Statusas ruošiamas. Juk pranešinėjo...

V. Žiemelis. Kai bus priimtas šitas įstatymas, tada ir sprę­sime.

L. Sabutis. Turės būti apibrėžta. Bet kalbame šiuo momentu apie tai, kas mes tokie ir kaip dirbsime ateity. Tos grupės, kurios rengia reglamentą, statusą, nuostatus, visa tai turi aptarti ir pateikti svarstymui, bendram balsavimui.

Pirmininkas. Daugiau klausimų nėra. Prašau prieiti prie mik­rofono. Aš vakar jau bandžiau jus perspėti, kad stenografistės, tai yra tos, kurios šifruoja stenogramas, labai nepatenkintos ir negirdi.

Balsas iš salės. Aš norėčiau paklausti, ar čia nėra prieštaravimų dėl to, kad parlamentas bus profesionalus, kaip dauguma dėl to pasisakė, ir tarp išimčių taikymo? Kam tos išimtys bus taikomos? Visiems jos negali būti taikomos. Tai kur kriterijus? Koks kriterijus? Kam tos išimtys bus taikomos?

L. Sabutis. Mes esame vienodoje padėtyje. Mes galime tik siūlyti, o bendrą sprendimą priimsime kartu. Jūs siūlymų nepateikėte, tik iškėlėte tą pačią problemą, kaip kad kiekvienam mū­sų rūpėjo, kaip spręsti.

Pirmininkas. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pastebėti, kad mes dabar dar oficialiai esame įstaigų ir organizacijų darbuotojai ir dalyvaujame sesijoje, atsitraukę nuo savo tiesioginio darbo. Manau, kad tai negalėtų tęstis labai ilgai, nes tai trukdo iš tikrųjų į mūsų vietą paskirti dirbti kitus žmones ir sukelia tam tikrų problemų mūsų darbovietėse. Ma­nau, mums reikėtų šitą klausimą išspręsti kaip galima greičiau.

Pirmininkas. Ar dar nori kas nors pasisakyti? Gerbiamieji deputatai, dar viena dalis šito klausimo yra aparatas, kuris pa­deda Aukščiausiajai Tarybai dirbti. Tokia padėtis, kokia yra dabar, kada nesutvarkyti informacijos srautai, kada nežinom, kur, kaip, ką veikia nuolatinės komisijos, kada nežinom iš anks­to, kada vyks balsavimai kokiu nors vienu ar kitu klausimu, yra nenormali. Tačiau po truputį bandoma tą padėtį taisyti. Jums prieš keletą posėdžių buvo pateikta principinė aparato struktū­ros schema. Jūs jai pritarėte, ir pagal tą schemą yra dirbama toliau. Aš manau, kad darbo grupė galės kitą savaitę pateikti tvirtinti detalią struktūrą kartu su išlaidų sąmata. Tik viena pastaba. Jums vakar taip pat buvo išdalintas deputato materialinio aprūpinimo sąlygų juodraštinis projektas. Jį būtinai reikia apsvarstyti komisijose ir pateikti savo nuomonę deputato L. Šepečio vadovaujamai komisijai, kad būtų galima sudaryti bendrą nuomonę ir pateikti, matyt, jau balsavimui alternatyvius variantus, kad nereikėtų visiems kartu ilgai ginčytis. Vienas dalykas, į kurį aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Tame projekte nurodo­mas deputatui skiriamas tam tikras pinigų kiekis išlaikyti savo pagalbininkus, nuomoti patalpas, transporto išlaidoms ir t. t. Tas savo lėšas deputatas gali naudoti savo nuožiūra. Tai šiek tiek nesisieja su pasiūlyta aptarnaujančio aparato schema, o būtent su ta vieta, kur nurodyta, kad komisijų sekretoriatus sudaro deputatų sekretoriai. Mes apie tai esame kalbėję, kad du ar trys deputatai turėtų turėti vieną sekretorių, kuris padėtų jiems tvar­kyti savo kanceliariją, o komisijų darbo metu tie žmonės sudarytų komisijų sekretoriatą. Jeigu mes leistume deputatams samdyti savo pagalbininkus bet kokiu būdu (jeigu nori, sakykim, visi pagalbininkai apygardoje, jeigu nori, visi pagalbininkai čia arba kaip nors kitaip), tai tada sunku būtų sudaryti komisijų sekreto­riatus. Vargu ar mums naudinga samdyti specialiai žmones vien tiktai kaip komisijų sekretorius. Todėl aš prašau dar ir tą vietą ypač atidžiai panagrinėti ir pranešti mums savo išvadas. Iš tik­rųjų atsižvelgdamas į deputato Č. V. Stankevičiaus pastabą, ne­manau, kad mes, nepriėmę reglamento ar bent jau reglamento pirmu skaitymu ir statuto, ir darbo sąlygų nutarimo, galėtume tęsti ilgiau kaip iki kitos savaitės vidurio. Mūsų darbovietėse iš tikrųjų ir bendradarbiai, ir vadovai, manau, yra nepatenkinti tuo, kad mes užimame vietą, darbo patys nedarom, o kiti žmonės ne­gali ateiti į mūsą vietą. Aš manau, kad Aukščiausioji Taryba tu­rėtų protokoliškai paraginti deputato L. Šepečio vadovaujamą komisiją tuos dalykus sutvarkyti pakankamai greitai. Prašau, deputate L. Šepety.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Jeigu galima, mūsų grupės vardu aš prašyčiau pirmadienį iki pietų, raštu pateikti tuos pasiūlymus, apie kuriuos šiandieną kalbame. Aš irgi labai pritariu minčiai, kad reikia jau operatyviai spręsti. O kuo ilgesnį terminą duosim medžiagai pateikti, vargu ar me­džiaga dėl to bus kokybiškesnė. Taigi pirmadienį iki pietų pra­šom raštu pateikti pasiūlymus visais tais klausimais grupei ar sekretoriatui, ar tiesiog mums, kuriuos pažįstate.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, deputatas K. Antanavičius prašo dar šiek tiek mus palaukti, tačiau galim elgtis ir kitaip. Mes galėtume dabar skelbti pietų pertrauką 25 minutėm anksčiau ir po pietų susirinkti atitinkamai pusvalandžiu anksčiau. Galbūt tai leistų mums, priėmus Vyriausybės įstatymą, šiandien vakare anksčiau baigti plenarinius posėdžius, ir jeigu sutarsime, kad rytoj taip, kaip buvo anksčiau šnekama, važiuojame į apygardas pas rinkėjus, tai būtų galima ir anksčiau išvažiuoti. Prašau. Deputatas P. Giniotas.

P. Giniotas (Žardininkų rinkiminė apygarda). Prašyčiau dabar sutarti, nes reikia užsisakyti bilietus, jeigu rytoj nėra plenarinių posėdžių.

Pirmininkas. Aš manau, kad kol kas dar neiškilo kokių nors kontroversijų tam, kad rytoj būtų galima važiuoti į apygardas. Deputatas V. Čepaitis.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Sąjūdžio deputatų klubas po 5 minučių renkasi Prezidiumo salėje.

Pirmininkas. Todėl aš tikiuosi, kad ir per pietų pertrauką taip pat neiškils kas nors nauja ir vargu ar kas nors pasikeis. Depu­tatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pareikšti protestą prieš klubo veiklą per pietus ir visokias kitokias pertraukas. Tai, aš manau, ne klubas yra, o kažkoks susibėgimas todėl, kad jeigu yra komisijoms paskirtas laikas, tai klubas turi dirbti tada, kada yra laiko, o ne per pietų pertrauką. Aš nesuprantu, kam tada tas klubas, jeigu subėgama ir išsibėgiojame po dešimties minučių.

Pirmininkas. Čia no protokolinis pasisakymas. Jis ne dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo. Deputatas Z. Vaišvila ruošiasi pasisakyti. Prašau prie mikrofono, gerbiamasis deputate.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Jeigu gerbiamieji deputatai sutiktų, galima būtų pabaigti ryte pradėtą klausimą dėl Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti. Yra atvykęs šios organizacijos vadovo pavaduotojas gerbiamasis R. Einoris ir nori pateikti informaciją, kuri vis dėlto patikslins pirmąją, ir pagal ją yra paruoštas nutarimo projektas.

Pirmininkas. Dabar ar po pietų?

Z. Vaišvila. Jeigu mes sutaupėme laiko, aš nematau reikalo atidėlioti. Jeigu yra žmogus atvykęs, dabar bent išklausyti tikslinga būtų.

Pirmininkas. Jeigu turime galimybę dabar išklausyti...

(Kalba iš salės, negirdėti.)

Z. Vaišvila. Pamatysit žmogų, gerbiamasis deputate M. Stakvilevičiau ir išklausysite informaciją. Projektas paruoštas - galima bus padauginti, bet atidėlioti žmogaus pasisakymą - netikslinga.

Pirmininkas. Manau, kad būtų logiška, juo labiau kad pagal mūsų reglamentą pertrauka turi prasidėti 13.30. Žmogus yra atvykęs, galbūt išklausykim tada. Ar sutinkat? Prašau pakviesti, gerbiamasis deputate. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad leistume gerbiamajam R. Einoriui pasisakyti, nes kai kas reikalauja balsavimo. Prašau paspausti mygtukus. Kas už tai, kad leistume, prašau paspausti žalią mygtuką. Nutarimas priimtas. 21 deputatas jūsų nenori klausyti, bet jų yra mažuma. Prašau.

Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti Lietuvoje Centro komiteto pirmininko pavaduotojo R. Einorio papildomasis pranešimas ir atsakymai į deputatų klausimus

 

R. Einoris. Gerbiamieji deputatai, aš labai dėkoju, kad man suteikėte trumpą žodį. Neseniai jūs iš šios tribūnos išgirdote generolo G. Taurinsko informaciją, kuri buvo neteisinga ir pateikta deputatams visiškai nelogiškai. Mūsų organizacija yra vi­suomeninė organizacija. Jinai pati užsidirba sau lėšas, visą inventorių ir techniką, skirtą techniniam sportui ir kitom mūsų veiklos rūšim. (Mūsų organizacija užsiima ne vien tiktai techninių sporto šakų vystymu, bet ir apie 30 tūkstančių specialistų mes ruošiam liaudies ūkiui.) Visos šitos organizacijos pačios išsilaiko, pačios perka techniką, kurią gauna kaip ir visos kitos ministerijos ir žinybos per centrą ir už visą tą techniką mokame. Mokame pinigais kaip ir visos kitos organizacijos, nieko veltui negauname. Apie tai, kad 18 milijonų rublių kažkas iš kažkur davė, tiesiog nežinau, ką ir pasakyti. Mes gauname techniką tiktai A grupės specialistų ruošimui Ginkluotosioms Pajėgoms. Jų mes ruošiame apie 3,5-4 tūkstančius. Dabar yra 8 specialybės. Tą techniką mes gauname nemokamai. Bet ruošiam jaunuolius armijai. Ruošiam specialistus ir ruošiam juos nemokamai. Čia irgi reikia pagalvoti ir visą šitą darbą įvertinti.

Vakar atvyko komisija iš Maskvos ir labai greitai yra sufabrikuotas jų biuro nutarimas. Draugijos centro komitete atleidžiami žmonės, kurie vykdo pertvarką. Mes neseniai draugijos centro komiteto plenume paskelbėm, kad norime sukurti demilitarizuotą organizaciją - Sporto ir technikos sąjungą, kuri dirbtų Lietuvos Respublikos labui. Nemažai yra entuziastų klubuose, sekcijose, būreliuose ir aviacijos organizacijose, kurie mėgsta techninį sportą. Tačiau keletas kariškių ir visų pirma generolas G. Taurinskas (nors jisai čia pasakė, kad yra lietuvis ir žemaitis) viską daro prieš mūsų šitą paskelbtą pertvarką ir prieš visus šituos nutarimus. Ši atvykusi komisija likviduoja kai kuriuos padalinius, atleidžia pavaduotojus, kurie, kaip jie sako, yra nacionalistai ir daro kažkokią nacionalistinę pertvarką Respublikoje. Aš noriu jums pasakyti atvirai, kad ir Radzevičius, kuris dalyvauja karių gynimo komisijoje, irgi yra atleistas. Taip pat ir aš papuoliau į šitą sąrašą. Tai yra todėl, kad įstojome į Lietuvos komunistų partiją ir kad mes norime įkurti šitą demilitarizuotą organizaciją. Dabar jau sudaryta yra komisija, kuriai vadovauja civiliai žmonės. Mane plenume išrinko tos komisijos pirmininku, beveik jau pusė rajono atsisakė šito DOSAAF pavadinimo, ir tos organizacijos bazėje įkūrėme Lietuvos sporto ir technikos są­jungos tarybas, klubų tarybas arba asociacijas. Ir dabar šitą visą  procesą norima užgniaužti. Jau yra direktyva sustabdyti visų ra­jonų, miestų organizacijų veiklą, pavesti grynai sukarinti šitą organizaciją, paimti į savo rankas mūsų visus objektus. Šiandien aš kalbėjau su vienu atsakingu valdybos viršininku generolu iš Maskvos, kuris sakė, kad norima visą šitą mūsų ūkį perimti ir atiduoti, man taip atrodo, Gynybos ministerijai. Todėl aš prašau deputatų spręsti, kad šita visuomeninė organizacija, kurios visos lėšos ir viskas yra sukurta mūsų pačių rankomis (viešbučių ūkis ir kelios gamyklos, kurios išlaiko šitą techninį sportą, ir aviacija, kuri šlovina Lietuvos Respubliką visam pasaulyje) taptų pavaldi Respublikos Ministrų Tarybai. (Plojimai.)

Pirmininkas. Deputatas E. Klumbys.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš turiu keletą klausimų. Pirmiausia kiek atleista žmonių?

R. Einoris. Aš dabar jums tiksliai negaliu pasakyti. Apie 15 žmonių, atrodo. Mūsų aparatas dabar apie 40 žmonių. Jūs supraskite, kad mūsų organizacija yra specifinė: ten dirba beveik apie 85 proc. žmonių, kurie nemoka valstybinės kalbos. Ir kaip tik į šitą sąrašą pakliuvo beveik visi lietuviai, kurie kaip tik šitame procese dalyvauja.

E. Klumbys. Čia tik centriniame aparate. O rajonuose?

R. Einoris. Draugas G. Taurinskas parašė, nepaisydamas Pre­zidiumo nutarimų. Jis tokios teisės neturi. Ir apie tas direktyvas, apie kurias jis kalbėjo, kad yra raštiškai - tai melas. Aš abejoju, ar tokia direktyva yra. Tiesiog iš visų rajonų skambina. Ginklai atiminėjami iš ūkių, iš organizacijų. Tai yra sportiniai ginklai, ir jie yra pirkti už šitų organizacijų lėšas, ne už draugo G. Tau­rinsko organizacijos ar už ministerijos, ar už kokių kitų organizacijų lėšas. Ir niekas neturi teisės jų atiminėti.

E. Klumbys. Antras klausimas. Kokia yra visos organizacijos turto vertė?

R. Einoris. Reikia paskaičiuoti. Su pastatais, su viskuo tai… Aš dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet nemaža vertė. Reikia čia gerai pasiaiškinti.

Pirmininkas. Deputatas E. Gentvilas.

E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Norėčiau pasitikslinti vieną detalę. Kiek žinau, tie sportiniai techniniai klubai, kurie savo sudėtyje turi Tarybų Sąjungos rinktinių narius, gaudavo tuos jau prestižinius, sakysim, lėktuvus ir kitą sportinę techniką tarptautinėms varžyboms už Sąjungos lėšas. Ar viskas vistiek Lietuvos finansuojama būdavo?

R. Einoris. Jeigu kalbėtume apie aviacijos klubus, tai mes ruošiam armijai parašiutininkus ir specialistus į karo mokyklas. Už šitą paslaugą mums tuos lėktuvus ir sklandytuvus (nors Prienų aviacijos gamykla pati gamina juos) jie mums lyg ir dova­nodavo. Bet tie pinigai taigi kartu ir Lietuvos darbo žmonių uždirbti. Iš dangaus jie nenukrito. Čia reikia išsiaiškinti tuos klausimus.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis. Dar klausimą turit. Tai pra­šom prieiti prie mikrofono, nes tikrai negali stenografistės su­prasti, kas kalbama.

Balsas iš salės. Kiek aš supratau, ši organizacija yra pavaldi mūsų Ministrų Tarybai.

R. Einoris. Ši organizacija yra visuomeninė organizacija ir dabar yra pavaldi visasąjunginei savanoriškajai draugijai. Bet visasąjunginės savanoriškos draugijos organizacija yra tikras generalinis štabas, kuriame dirba, na, nežinau, gal dabar sumažino, anksčiau dirbo vien apie 600-700 kariškių. Tai yra mili­tarizuota organizacija, kuriai vadovauja generolai ir pulkininkai.

Balsas iš salės. Suprantama, bet čia gerbiamasis G. Taurinskas kalbėjo, kad buvo kreiptasi į Ministrų Tarybos žmogų Orlo­vą. Lyg jį paminėjo...

R. Einoris. Aš nežinau, kiek Orlovas turi... jis yra skyriaus vedėjas. Ir ar tokiame lygyje rimta Orlovo pavardę minėti. Yra, man atrodo, Ministrų Taryboje jau dabar ir Pirmininkas, ir pa­vaduotojai keli. Jie tiktai galėtų tuos klausimus spręsti. Šian­dien draugas V. Barauskas net nepasakė, kad iš Maskvos yra komisija. Bet pas mus visi civiliai dirba. O vadovauja (aš nežinau, kokiais čia sumetimais) pirmininkas ir trys pavaduotojai - generolas ir trys pulkininkai. Tie komandiruoti supranta, kad jei­gu dabar įvyktų plenumas ar suvažiavimas (yra sudaryta ko­misija, kuriai patikėta pertvarka), jie nebus išrinkti. Žmonės dabar nepalaiko tokio dalyko. Todėl jie dabar pradėjo pulti įvairias asociacijas, lyg galvodami, kad Vyriausybė palaikys, jie čia daro didelę revoliucinę pertvarką. Visiškai ignoruodami plenumo nutarimus, renka iš etatinių organizacijų etatinius delegatus ir taip nori vėl sau užsitikrinti kėdes, vietas. Žinoma, iš Vilniaus vairuotojų ruošimo mokyklos išrinkus 13 ar 15 delegatų, jie nebalsuos prieš juos, nes jie priklausomi. O mes norėjome padary­ti (kadangi pas mus labai daug yra žmonių, kurie domisi šitom techninėm sporto šakom, kurie daug dirba būreliuose, sekcijose), kad atvažiuotų šitie entuziastai ir jie spręstų klausimus, kas turi vadovauti, kas turi šitoje organizacijoje dirbti. Tada buvo pra­dėta šalinimo kampanija prieš šituos žmones ir prieš šitą organi­zaciją.

Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila. (Ventos rinkiminė apygarda). Nutari­mo projektas paruoštas. Aš galiu pasakyti tik dvi mintis. Pavesti valstybinį valdymą mūsų Vyriausybei. Ir antra - įpareigoti ją skubiai išspręsti šios organizacijos vadovybės klausimą. Galim per pertrauką padauginti, ir po pertraukos visi atidžiai perskaitys nutarimo projektą.

Pirmininkas. Jūs informavote apie jį. Ne, aš manau, kad vis dėlto reikia susipažinti, ir bus laiko pagalvoti. Ar Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija svarstė šitą projektą?

Z. Vaišvila. Jis dabar per pertrauką taip trumpai sukurtas. Galim dar kartą patvirtinti oficialiai.

Balsas iš salės. Ar galima klausti?

Pirmininkas. Prašau.

Balsas iš salės. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, kaip minėjo gerbiamasis R. Einoris, jie vis dėlto yra visuomeninė organizacija. Ir kaip čia suderinti, kad pavestume Ministrų Tarybai valstybinį valdymą. Gal reikia kitokios formuluotės paieškoti?

Pirmininkas. Manau, kad projekto autoriai turėtų pasikonsultuoti su Teisinės sistemos komisija.

Z. Vaišvila. Mes kaip tik su Teisinės sistemos komisijos atstovais kartu ir tarėmės, šis klausimas kaip tik buvo. Suprantama, tai yra savotiškas lyg ir diktatoriškas veiksmas, bet mes matom, kad iš kitos pusės daroma dar diktatoriškiau. Mes neturim kito įrankio kaip pakeisti šituos uzurpatorius. Jeigu jūs pasiūlytumėt, mes mielai atsižvelgtume į jūsų pastabas.

Balsas iš salės. Tai galbūt galima įregistruoti ją kaip Lietuvos Respublikos visuomeninę organizaciją, ir tada jokia kita jėga negalėtų to turto grobstyti...

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Vieną minutėlę. Prašau visus, kuriuos jaudina ir domina šitas klausimas, prieiti tuoj pat prie Zigmo Vaišvilos pertraukos pradžioje ir susitarti, kaip tuos klausimus būtų galima suderinti, nesiginčijant čia, parlamento salėje. Dabar jau galėtume skelbti pertrauką, bet iki tol norėčiau paskaityti keletą skelbimų ir sveikinimų.

“Vilnius. Aukščiausiajai Tarybai. Pirmininkui profesoriui V. Landsbergiui. Sveikiname nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Žydai Lietuvoje gali puoselėti abi savo kalbas, kultūrą, papročius. Esame tikri, kad teisėtai išrinktas parlamentas gins mūsų konstitucines teises, kaip ir dera šiuolaikinei demokratinei valstybei. Sieksime Lietuvos suklestėjimo ir tarptautinio pripažinimo". Protestuojame prieš spekuliaciją žydų klausimu "Jedinstvo" mitinge. "Jedinstvo" faktiškai remia didžiarusiško šovinizmo jėgas, tarp kurių yra antisemitinių organizacijų. Kauniečių vardu Samuel Kiros... (nesigirdi). Gutman, Aron. Kaunas, Puodžių gatvė".

Iš Klaipėdos kartono kombinato: "Griežtai protestuojame prieš TSRS Prezidento M. Gorbačiovo kovo 21 dienos įsaką dėl Lietuvos, laikome jį provokaciniu, kurstančiu Lietuvoje neramumus. Atkreipiame Michailo Gorbačiovo dėmesį į tai, kad įsakus ir sprendimus, priimtus per pirmąsias 100 Prezidento dienų, stebi viso pasaulio  žmonės. Kviečiame visus Lietuvos pramonės įmonių vadovus, Sąjūdžio grupes, visas progresyvias jėgas raginti Lietuvos žmones nepasiduoti provokacijoms, laikytis rimties. Vakarykštis Michailo Gorbačiovo įsakas tik patvirtina, kad Lietuva jau suvereni valstybė. Sunkumai laikini. Tiesa mūsų pusėje. Lietuva buvo, yra ir bus nepriklausoma. Linkime parlamentui stiprybės ir santarvės. Klaipėdos kartono kombinato vardu Alb­rechtas, Bieliauskas, Grabauskas, Metelica".

B. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Dabar aš norėčiau dar kitokio pobūdžio ištrauką iš vieno laiško. Jis toks: "Parlamentarų kalba baisi. Atvirai kalbant, baisesnė negu buvusių komunistų. Jie bent skaitydavo iš lapelių, ne taip skubėdavo, ne taip pasitikėdavo savimi. Transliuoti nuo ryto iki vakaro sesijas kalbos požiūriu labai blogai. Tūkstančiai jaunuolių ir suaugusių girdi prastą kalbą iš valdžios vyrų ir laiko etalonu. Ir tai girdi Lietuvių kalbos metais, kada žadėta tiek dėmesio valstybinei kalbai". Aš manyčiau, kad mums reikia labai susirūpinti. Taip?

Pirmininkas. Atsiprašau, gerbiamasis deputate. Prašau prie mikrofono.

S. Šaltenis. Mes jau tris kartus siuntėm raštelius į Prezidiumą dėl kalbos reikalų. Ir mes iš tikrųjų nejuokavom. Ir aš nejuokavau sakydamas, kad sėdėtų kalbininkas, kuris mūsų kalbą analizuotų, rinktų kalbos šiukšles, ir kitą dieną gražiai vokelyje kaip kyšį, kaip aš sakiau tada, paduotų visiems ir mes mokytumės. Visi gi mes darom klaidų. Nieko nuostabaus, man atrodo, čia tikrai nėra.

Pirmininkas. Aukščiausiosios Tarybos struktūroje yra numatytas etatas lituanisto, kuris sėdėtų kamputyje ir neštų kyšius vokeliuose. Tai yra numatyta. Ir tai darysime. Gerbiamieji deputatai, dar keletas telegramų.

«Тувинская облась. Считаю решение Политбюро по вашему вопросу явным геноцидом. Город, Туран, Тувинская обл., Комсомольская, Медведев Анатолий»

Набережные Челны. Поддержываем независимость Литовского народа. Восxищаемся вашей борьбой против колонизаторов. За вашу и нашу свободу! Сагитулин».

«Баку. Сердечно поздравляем литовский народ с восстановлением государственности. Желаем успеков на трудном пути к незабисимости и свободе. Всего 51 подпись.»

«Ганджа. Литовская республика, Вильнюс, Президенту В. Ландсбергису. Безоговопочно признаем волю литобского народа. Гордимся вашей выдержкойи силой дуxа, единством. Очень надеемся, что вац минует участь Баку.  xрани вас Бог! Народный фронт Азербайджана. Ганджинское отделение».

Dabar galima skelbti pertrauką. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila. Trumpas skelbimukas. Kviečiu kitų nuolatinių komisijų atstovus ateiti dabar, ir mes jums pateiksime svarstymui mūsų komisijoje jau pirmą kartą apsvarstytą Karinės prievolės įstatymo projektą.

Pirmininkas. Jis bus išdalintas. 217 kabinete yra įrengtas te­levizorius su satelitine antena. Deputatai pertraukų metu gali jas žiūrėti. Įrengė firma "Spektrum". Tikiuosi, deputatai žiūrės televizijos programas tada, kai nedirbs nuolatinės komisijos. Prašau.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Pra­nešimas Užsienio reikalų komisijos nariams. 6 valandą, jeigu pa­sibaigs plenarinis posėdis, ateiti į 308 kabinetą. Ačiū.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate L. Šepety, ar mes galime skelbti l5 minučių susirinkimą, jog susitartume, kada dirbsim. Darbo grupę Aukščiausiosios Tarybos struktūrai ir veiklos prin­cipams ruošti prašome pasilikti dabar 5 minutėms susitarti, kaip dirbsime. Ar daugiau skelbimų niekas neturi? Iki 15 valandos. Prašau dar vieną minutėlę. Deputatas Z. Juknevičius.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Stenografistai prašo deputatus būtinai prisistatyti. Pasisakyti pa­vardę ir apygardą, kadangi negali stenografuoti.

Pirmininkas. Ar visi pranešimai? Deputatas A. Butkevičius.

A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Noriu priminti gerbiamiems deputatams, kad dabar įvyks Sąjūdžio klubo posėdis.

Pirmininkas. Buvo pasakyta - už 5 minučių. Pertrauka iki 15 valandos.

 

(Pertrauka)