1990 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Kovo 19 dienos rytinis posėdis pradedamas. Mūsų preliminarinė darbotvarkė jau koreguotina dėl kai kurių pasikeitimų ir iš praeito posėdžio atidėtų svarstyti klausimų. Yra ir naujų pasiūlymų, Todėl mes turėsime aptarti darbotvarkės klausimą.
Šiandien yra švento Juozapo diena. Gal galėčiau jūsų vardu pasveikinti visus deputatus, kurių vardinės yra šiandieną? Sveikiname mūsų deputatus. Gal jie galėtų atsistoti? Prašom atsistoti. (P 1 o j i m a i.)
Gal mes taip pat pasiųstume sveikinimo telegramą buvusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui? Ar pritartumėte? (P 1 i j i m a i.) Ačiū.
Ar jūs turite darbotvarkės projektus, kad ir pasenusius, arba praėjusio posėdžio darbotvarkę? Dabar prieš posėdį kartu su Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi buvo aptarti pasiūlymai dėl darbotvarkės koregavimo. Įvyko konsultacijos, bet mes negalėjome jums tų pasiūlymų išspausdinti ir išdalinti. Labai dėl to atsiprašome.
Gal vis dėlto galėčiau perskaityti tokį siūlymų projektą? Paskui, atsižvelgdami į jūsų pastabas arba pasiūlymus, ką nors pakeistume ir išspausdintume darbotvarkę, kuri būtų jums priimtina. Čia turime omeny, kad mes apsvarstytume darbotvarkę, suskirstydami klausimus į atskirus plenarinius posėdžius, kurie įvyks ir kitomis savaitės dienomis.
Tai pirmas pasiūlymas, kurį dabar turime parengę. Gal jūs galėtumėte išklausyti? Skaityčiau lėtai ir ramiai. Paskui, atsižvelgdami į jūsų pastabas, per pertrauką išspausdintume. Jeigu reikėtų, gavę darbotvarkės projektus, galėtume padaryti dar reikalingų pakeitimų ir galutinai suformuoti savaitės darbotvarke, Ar sutiksite su tokiu darbo metodu? Siūlytume į pirmadienio, antradienio, trečiadienio, ketvirtadienio ir kitos savaitės antradienio posėdžių darbotvarkes projektus įtraukti tokius klausimus. Šios dienos darbotvarkės siūloma formuoti taip:
Kaip paprastai, pirmas klausimas, jeigu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pageidautų, — pranešimas dėl politinės padėties.
Antras darbotvarkės klausimas — darbotvarkės pakeitimai ir papildymai šiai savaitei.
Trečias klausimas — dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros. Pasikeitimas nuomonėmis. Darbinės grupės pranešimas ir pasikeitimas nuomonėmis, kad vėlesniuose posėdžiuose jau būtų galima šį klausimą svarstyti detaliau.
Kitas klausimas — dėl Mandatų komisijos pavadinimo pakeitimo. Jis labai trumpas, reikalingas gal tik kelių ar keliolikos minučių.
Iš praeito posėdžio liko Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininko rinkimai. Aš norėčiau paklausti tos komisijos atstovų, ar jų posėdis įvyko ir ar jie gali šiandieną pateikti pasiūlymą?
Balsas iš salės. Posėdis neįvyko, prašome perkelti į kitą dieną.
Pirmininkas. Jeigu šitaip, tada šį klausimą siūlytume nukelti į antradienio posėdį. Aš perskaitysiu vėliau. Dabar išbraukiu. Taigi klausimai tokie: dėl politinės padėties, dėl savaitės darbotvarkės priėmimo, dėl Mandatų komisijos pavadinimo pakeitimo, dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros, dėl kreipimosi į Aukščiausiąją Tarybą, kuris yra jums išdalintas, dėl dėmesio Rytų Lietuvos problemoms. Ar išdalintas? Aš turiu, nežinau, ar jūs turite. Išdalintas. Ir Respublikinės rinkiminės komisijos pirmininko pavaduotojo pasiūlymai dėl vietinių tarybų. Ir šis klausimas nelabai ilgas. Šios dienos pasiūlymus dar kartą galutinai suformuluoju:
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas dėl politinės padėties, darbotvarkės pakeitimai ir papildymai. Tai aš dabar tik supažindinu, o apsvarstysime gal vėliau. Noriu jūsų atsiklausti, ar kitų dienų darbotvarkės pasiūlymus skaityti? Ar sutiktumėte, kad prie to grįžtume, apsvarstę politine padėtį? Tada galutinai suformuluotume visos savaitės darbotvarkę ir atiduotume spausdinti. Ar sutinkate, gerbiamieji deputatai? Jeigu taip, aš preliminariai supažindinau su pasiūlymais šiai dienai. Jūs jau galite pagalvoti, kas yra negerai arba ką reikia pakeisti, išklausysime pranešimą apie politinę padėtį ir paskui išsamiai aptarsime darbotvarkės klausimus. Sutinkate? Nėra prieštaraujančių? Tai gerai. Ačiū. Tada Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas padarys pranešimą dėl politinės padėties.
V.Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai! Noriu pradėti šios dienos savo trumpą pranešimą nuo gražaus ir labai prakilnaus sveikinimo, kurį jums perskaitysiu:
„Vilnius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei. Lietuvos katalikų Bažnyčia, išreikšdama didžiosios mūsų tautos dalies nuotaikas, šiandien vienijasi dvasioje su visais, kurie džiaugiasi Lietuvos valstybės atkūrimu. Mes, Lietuvos vyskupų konferencijos nariai, visų katalikų vardu reiškiame pilnutinį pasitikėjimą ir pritarimą tiems, kuriuos Dievo apvaizda ir tautos pasitikėjimas pakvietė vadovauti Lietuvos valstybei šiuo jai lemtingu metu. Tikime, kad jumyse visuomet pasireikš didžiųjų mūsų tautos vyrų —daktaro Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos ir kitų 1918 metų mūsų tautos veikėjų dvasia, kuri anuomet pagimdė Lietuvos nepriklausomybe, davė jai teisingą kryptį, sutelkė tautą vienybei ir pažadino ją kūrybingam darbui prieš visus galijotus, kurie savo jėga ir galybe grasina mūsų tautai bei nori ją iš naujo pavergti. Mes išeiname kaip mažasis išrinktosios tautos Dovydas ir tariame: jūs išeinate prieš mus su kalaviju, o mes, nors beginkliai, išeiname kur nepriklausomą Lietuvą vardan kareivių Viešpaties. Lietuvos kardinolas ir vyskupai". (P l o j i m a i.)
Manau, tai yra labai didelės ne tik moralinės, bet ir politinės reikšmės dokumentas. Mes matome šiomis dienomis, kaip mūsų tolesni žingsniai į nepriklausomybės įtvirtinimą yra bandomi pavaizduoti iškreiptai, lyg mes neišreikštume visų arba didžiosios daugumos Lietuvos piliečių valios. Katalikų Bažnyčia patvirtina, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių yra su mumis.
Dabar galiu vėl grįžti prie tų klausimų, apie kuriuos kalbėjau ir anksčiau: politinės padėties stabilizacija kaip piliečių gerovės tinkamo visų gyvenimo sričių funkcionavimo laidas ir padėties stabilumas kaip Lietuvos nepriklausomybės ir dabar jau vyriausybės pripažinimo laidas.
Užsienio valstybėse šiandien, matyt, bus svarstomas ir mūsų kreipimasis į demokratinių valstybių vyriausybes. Neturėjome ko tikėtis sekmadienį, î pirmadienį prasideda politinis darbas ir Jungtinių Amerikos Valstijų kongrese, kur numatomi svarstymai Atstovų rūmuose, vėliau Senate, taip pat kitų valstybių aukščiausiosiose valdžios įstaigose. Čia turiu atkreipti dėmesį ir mūsų visų, ir kiekvieno, kuris mus gali girdėti. Principas, kurį gana dažnai kartoja užsienio valstybių atstovai, jog Vyriausybės pripažinimo sąlyga yra visiška teritorijos kontrolė, gali būti interpretuojamas ir priešingai. Tas, kas nori trukdyti mūsų Vyriausybei ir padarytų sprendimų pripažinimui, gali būti sugestionuojamas padaryti kurią nors teritorijos dalį blogiau kontroliuojamą arba ginčytiną, kad tuo būdu Lietuvos, nepriklausomos Lietuvos ir jos Vyriausybės pripažinimas būtų atidedamas. Toks politinis žaidimas, kurį mūsų sąlygomis nėra labai sunku žaisti, gali būti matomas paskutinių dienų įvykiuose. Tiek mitinguose, kurie buvo organizuoti Vilniuje ir Klaipėdoje, tiek kariniuose manevruose, kurie turėjo arba tikrai padidino įtempimą, tiek ir visai keistose provokacijose kai kurių kariškių arba karinėmis uniformomis apsirengusių asmenų, nes tokie buvo jų veiksmai rytinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Tuos dalykus aš pakomentuosiu. Ypač pastaruosius kartu manydamas, jog mes turėtume pavesti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai kreiptis, manau, tiesiogiai į Tarybų Sąjungos gynybos ministrą, prašydami paaiškinimo: ar jiems žinoma, kokie kariškiai ir ar tikrai kariškiai, î jeigu kariškiai, tai kieno pavedimu važinėja po Lietuvos teritoriją ir kalba, kad bus nustatinėjamos naujos, kitokios Lietuvos Respublikos sienos. Aš vadinu tai provokacija, nepaprastai didelio tarptautinio masto provokacija. Jeigu kas nors galėtų interpretuoti, jog tai daroma Tarybų Sąjungos vyriausybės pavedimu ar net žinant pačiam Prezidentui, tai Tarybų Sąjunga pasirodytų pirmoji valstybė, bent tikrai pirmoji iš didžiųjų valstybių, kuri pretenduoja pakeisti sienas ir sulaužyti Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto principus. Manau, nereikia komentuoti, kaip tada atrodytų Tarybų Sąjunga, tiek metų kalbėjusi apie Helsinkio principus ir jų išplėtojimą, išvystymą į bendrų taikingų Europos namų idėją. Tai atrodytų kaip visiška veidmainystė. Specifiškas tos problemos aspektas būtų bandymas kelti kokių nors abejonių dėl Klaipėdos krašto. Jeigu kas nors inkriminuotų Tarybų Sąjungai, kad ji pripažįsta hitlerinės Vokietijos įvykdytą ultimatyvių Klaipėdos krašto užgrobimą, tai galėtų kilti klausimas: ar Tarybų Sąjunga taip pat žiūrės ir į buvusį Sudetų, į visos Čekoslovakijos ir Austrijos užgrobimą? Juk visa tai buvo vieno meto įvykiai, vieno meto agresyvi hitlerinės Vokietijos ekspansija. Nors tais pačiais metais Tarybų Sąjunga ir Vokietija pasiskelbė esančios draugiškomis valstybėmis ir tapo netgi sąjungininkėmis, pradėdamos Antrąjį pasaulinį karą, manau, kad Tarybų Sąjunga negali prisiminti tokio paveldo. Tuo tarpu bet kokios kalbos apie Klaipėdos kraštą, kaip Vokietijos buvusią teritoriją, rodo Tarybų Sąjungą pripažįstančią Vokietijos agresijas prieš kitas valstybes, išskyrus prieš ją pačią. Štai kodėl esu tikras, kad tos provokacijos greit baigsis. Ir noriu pakviesti Lietuvos žmones santūriai žiūrėti į pasirodančius kur nors Klaipėdos krašte arba Rytų Lietuvoje neaiškius karinėmis uniformomis apsirengusius žmones. Bet mes tikrai turime dėti pastangas išsiaiškinti, kieno pavedimu tai yra daroma.
Šiomis dienomis man teko turėti tiesioginių kontaktų su aukštais kariniais vadovais. Vakar lankėsi Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Kuzminas, parašiutinių dalinių vadas generolas pulkininkas Ačialovas ir dar kiti pareigūnai. Jų susirūpinimo objektas yra ir jaunų kareivių pasitraukimas iš karinių dalinių, ir ta politinė įtampa, kuri gali būti susijusi su esamais arba buvusiais kariškiais, tarnaujančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jaunuoliai, kurie pasitraukė iš savo dalinių, sudaro problemų ir Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios organams. Juk tai asmenys, kurie neturi dokumentų, kurie nebūtinai pasiekia tėvų namus, nors, atrodo, nori į juos sugrįžti. Ir vidaus reikalų ministras gerbiamasis M. Misiukonis yra ėmęsis priemonių tiems be dokumentų esantiems jaunuoliams suregistruoti, duoti jiems kokį nors laikiną asmens pažymėjimą. Tai yra teisingas žingsnis. Ir štai mes susidūrėme su pageidavimu, kad Vidaus reikalų ministerijos organai tuos jaunuolius grąžintų į karinius dalinius. Suprantama, teko paaiškinti, kad jeigu bent vienu atveju tai būtų padaryta, daugiau nė vienas jaunuolis neateitų į jokį Vidaus reikalų min.isterijos skyrių. Ir todėl to tikrai nedarys nei Lietuvos Respublika, nei jos Vidaus reikalų ministerija. Problema kai kada išsprendžiama tuo būdu, kad jaunuoliai sutinka grįžti, ypač tie, kuriems liko labai nedaug tarnauti ir jiems gal nėra reikalo rizikuoti kokiais nors galimais nemalonumais. Lietuvos Respublika, remdamasi savo įstatymais, juos gintų, bet galima suprasti, kad ir tėvams neramu, tėvai ragina grįžti ir baigti tarnybą, ir kai taip įvyksta — problemų lyg nėra. Ten jiems priekaištų nedaroma, nuobaudų jie nepatiria. Jūs žinote, mes priėmėme panašaus turinio kreipimąsi, kad tie, kurie tarnauja tarybinėse Ginkluotosiose pajėgose, jeigu tai įmanoma, tęstų savo buvimą ten, kol klausimas bus išspręstas derybomis — sutartimis su Tarybų Sąjunga ir jų visų saugiu sugrąžinimu į Lietuvą, nes savavališkas keliavimas gali būti ir labai pavojingas. Aš suprantu, kad ir jų buvimas ten taip pat gali būti pavojingas. Atkreipiau generolo pulkininko Kuzmino dėmesį į tai, kad mes, kreipdamiesi su tokiu patarimu, jaučiame ir savo atsakomybę. Ir todėl aš jo prašiau, kad būtų duota speciali instrukcija visų dalinių vadams ir politiniams vadams, kur yra jaunuolių iš Lietuvos — Lietuvos piliečių, kad atmosfera apie juos būtų labai kontroliuojama, kad kariai, iš kitų respublikų būtų specialiai instruktuoti, jog mūsų jaunuolių padėtis yra pasikeitusi, ypatinga, kontaktai turi būti.labai jautrūs ir žmoniški. Taip pat atkreipiau dėmesį tai, kad bet kuris įvykis, ypač jeigu būtų įvykių su tragiškom pasekmėm, dabar jau taptų tarptautine problema. Tokia problema gali tapti ir žmonių grobimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Mes žinome įvykį, kai karininkai, persirengę civiliais drabužiais, bandė išvežti iš Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės jaunuolį, buvusį kareivį. Jums tas atvejis žinomas, bet aš turėjau pasakyti, kad tokie žingsniai žemina karininko garbę ir teršia Tarybinę armiją. Reikia tikėtis, kad daugiau jų nebus.
Tas pokalbis buvo ir proga aptarti kitus klausimus. Būtent karo tarnybos veteranų, pensininkų, kurie yra sunerimę dėl savo ateities. Jų nerimas suprantamas. Visokių gandų yra skleidžiama labai daug, be to, neišsprendus Tarybinės armijos statuso Lietuvoje, yra vartojami įvairūs to statuso apibūdinimai. Buityje tai gali pavirsti ir įžeidinėjimais. Ir štai, kol tas statusas nėra nustatytas, mes turėtume labai aiškiai pasakyti bent porą dalykų. Vienas jų būtų tas, kad kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, kuris gyvena Lietuvoje ir pagal mūsų Pilietybės įstatymą turi teisę tapti Lietuvos piliečiu, gali būti ramus, kad jo darbo stažas ar vienoje, ar kitoje, ar trečioje srityje bus pripažįstamas ir įskaitomas. Jokio pagrindo neturi skleidžiami gandai, esą kariškiai arba jų šeimos bus spaudžiami, stumiami išvažiuoti, paliekant butus. Mes gerbiame žmogaus teises, gerbiame savo pačių įstatymus, ir kas skleidžia tokius gandus, tegu imasi atsakomybę.
Taip pat aš noriu dar kartą kreiptis į tuos žmones, kurie mane girdi, už šitos salės ribų, kad turime būti atidūs kiekvienam žmogui, taigi ir tam, kuris vaikščioja gatvėmis su kariškio uniforma. Pasikeitusioje Lietuvos politinėje teisinėje padėtyje tie žmonės dabar yra atsitiktiniai dalyviai, ne savo valia atsidūrę naujoje situacijoje. Jokių priekabių, įžeidinėjimų, net ir gatvinių diskusijų, aš manau, nereikėtų. Draugiški pokalbiai — reikalingi, ir aš pakartoju savo ankstesnį siūlymą, kad deputatai rastų laiko galbūt artimiausiomis dienomis — ryt ar poryt, kaip nutarsime šiandien — susitikti su kariškiais jų daliniuose, įgulose ir panašiai. Manau, kad tai labai reikalinga, mes visi su tuo sutikome, tik konkrečiai nenutarėme. Aš norėčiau, kad šiandien būtų tai konkrečiai nutarta.
Savo ruožtu teko priminti generolui pulkininkui Kuzminui, kad veteranų kariškių, atsargos karininkų sluoksniuose yra ir negerų nuotaikų skleidžiama, yra ir tam tikro kurstymo prieš Lietuvos Respubliką, kad to neturėtų būti, kad labai pageidautinas Ginkluotųjų pajėgų depolitizavimas. Kol politinės jėgos išspręs esamas problemas, jokia propaganda tarp kariškių, jokie nuteikimai prieš ką nors neturėtų būti daromi.
Dėl to, kas važinėja po Lietuvos rajonus ir matuoja žemes arba teritorijas, jokio aiškinimo negalėjau gauti, apie tai nesą žinoma. Dėl manevrų, kitaip sakant, dėl to triukšmo, kuris vakar buvo keliamas Vilniaus danguje, galbūt ir kitur Lietuvoje. Aš noriu tikėtis, kad nė vienas jautrus ar pagyvenęs žmogus nesusirgo. Ir atkreipiau dėmesį, šiuo atveju jau generolo pulkininko Ačialovo, kuris paaiškino, kad tai yra patys paprasčiausi ir patys normaliausi seniai suplanuoti manevrai. Būtų labai gerai, jeigu apie tokius manevrus būtų iš anksto žinoma, î dar geriau būtų, jeigu būtų galima šiek tiek derinti ir pakeisti jų datą, kad atsitiktinai nesutaptų su labai svarbiais politiniais įvykiais Lietuvoje. Į mano prašymą, kad ateityje manevrų datos būtų žinomos, aš, deja, negavau sutikimo informuoti. Bet pokalbis buvo draugiškas, net, pasakyčiau, draugiškesnis negu pirmieji kontaktai po mūsų padarytų istorinių nutarimų. Pagrįstai pageidauta, kad mes padarytume ir kokį nors pareiškimą dėl tarybinių Ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos Respublikoje, î ir nesant jokio apibrėžto statuso, tą konstatuojant ir įvardijant, kreiptumėmės į Lietuvos visuomenę. Toks kreipimasis gal padėtų ir tarp kariškių pašalinti įtaringumo arba nepasitikėjimo nuotaikas.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar turite klausimų?
Balsas IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininke, ar Jums neatrodo, kad generolo M. Misiukonio tarnyba neįvykdė užduoties, liečiančios Ignalinos rajoną? Jie net nesugebėjo nufotografuoti tų asmenų.
V. Landsbergis. Man sunku vertinti, kodėl įvykdė ar neįvykdė. Aš prašiau patikrinti, ar nežinomų kariškių lankymasis paliko žemės paviršiuje kokių nors pėdsakų, ar ne. O iš Klaipėdos krašto mes turime informacijos, net su mašinų numeriais, tiesa, ją pateikė ne Vidaus reikalų ministerijos tarnyba, bet galėsime suteikti ir Vidaus reikalų ministerijai, kad savo turimomis galimybėmis patikrintų, iš kokių dalinių tie kariškiai ten yra buvę. Galbūt Jūsų pastaba turėtų būti nukreipta Ministrų Tarybos vadovybei, kuri galėtų apie tai paklausti ministro M. Misiukonio.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Prašom deputatą A. Žalį.
A. Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Kadangi vėl bandoma žaisti Klaipėdos korta net TSRS aukščiausiu lygiu, ar nemanote, kad būtų tikslinga dėl Klaipėdos krašto padaryti oficialų arba Aukščiausiosios Tarybos, arba Respublikos Vyriausybės pareiškimą?
V. Landsbergis. Be abejo, toks pareiškimas gali ir turi būti padarytas. Aš tuo tarpu esu ėmęsis tam tikrų žygių dėl neoficialių kontaktų su Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybe. Nes pats geriausias dalykas būtų, jeigu Vokietijos Federacinė Respublika tuoj pat, î ateityje tikėsimės, ir suvienyta Vokietija, apsibrėžianti su visa savo praeitim ir dabartim, padarytų pareiškimą dėl Klaipėdos krašto ultimatyvinio atplėšimo nuo Lietuvos ir išreikalautos sutarties neteisėtumo. To tikslo turėtume siekti.
Pirmininkas. Dėkojame, gerbiamasis Pirmininke. Dabar mes turėtume svarstyti darbotvarkės pakeitimus ir papildymus, bet norėčiau perskaityti jums tokį sveikinimą:
„Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius, Arkikatedros Bazilikos kunigai ir penkiolika tūkstančių maldininkų šių metų kovo 18-ąją, susirinkę į sekmadienio sumos Šventas Mišias už Lietuvą, sveikina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir jos Pirmininką Vytautą Landsbergį, melsdami Viešpaties palaimos visiems kovotojams už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Visų maldininkų vardu — Vilniaus arkivyskupas Julijonas. Steponavičius, Arkikatedros Bazilikos kunigai: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Boruta, Antanas Gražulis, Jonas Kastytis Matulionis, Donatas Valiukonis." (P 1 o j i m a i.)
Kunigai ir maldininkai perdavė gėles, jos prie deputatės. N. Oželytės.
V. Landsbergis. Šiandieną yra labai didelis pluoštas sveikinimų iš Lenkijos, nuo įvairių Lenkijos piliečių, kurie reiškia mums daug simpatijų.
Darbotvarkės svarstymas 99 03 19
Pirmininkas. Ačiū. Taigi dėl darbotvarkės. Šiandien siūloma aptarti, kaip jau buvo sakęs deputatas Č. Stankevičius, klausimą dėl politinės padėties. Ir, jeigu aš teisingai supratau, deputatas V. Landsbergis siūlo priimti kreipimąsi, kuris mums dabar yra išdalintas. Pirmuoju klausimu. Antra — darbotvarkės pakeitimai ir papildymai. Dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir darbo principų. Tai būtų trumpas pasikeitimas nuomonėmis. Dėl Mandatų komisijos pavadinimo pakeitimo ir dėl vietinių tarybų rinkimo du klausimai, kuriuos pristatytų Respublikinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Vaclovas Litvinas.
Antradienį, rytdieną, siūlomi svarstyti tokie klausimai. (Pranešimą dėl politinės padėties kol kas mes visą laiką turime laikyti rezerve. Vargu ar tai reikia papildomai pranešti.) Nuolatinių komisijų pirmininkų rinkimas (šiuo atveju Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininko) ir tų komisijų sudėčių tvirtinimas. Šiandien komisijų pirmininkai, pasikonsultavę tarpusavy ir su deputatais, galėtų pateikti galutinį kiekvienos komisijos sudėties projektą. Trečiu ir ketvirtu klausimu deputatas L. Rasimavičius siūlo įtraukti taip pat, matyt, du trumpus klausimus: įstatymą dėl darbo tarnybos organizavimo ir nutarimą dėl transporto prokuratūros ir transporto milicijos funkcijų. Galbūt man baigus skaityti visą projektą, deputatas L. Rasimavičius labai trumpai pristatytų, ką jis norėtų šičia apsvarstyti. Taip pat rytdienai — įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Šį klausimą, pasitelkusi heraldikos komisiją, turėtų parengti Švietimo, mokslo ir kultūros komisija.
Trečiadienį siūloma svarstyti tokius klausimus: Vyriausybės įstatymas ir Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statuso pakeitimas. Antrąjį klausimą rengia laikina komisija, kurią mes buvome paskyrę. O Vyriausybės įstatymą, mūsų nuomone, turėtų iki trečiadienio apsvarstyti kiekviena komisija ir būti pasirengusi pateikti bent kiek apibendrintą nuomonę, kad nereikėtų kiekvienos detalios nuomonės svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje.
Ketvirtadienį siūloma toliau svarstyti Aukščiausiosios Tarybos struktūrą ir reglamentą. Tikimasi, kad iki to laiko jau bus parengti detalesni projektai, jeigu principams mes šiandien iš esmės pritartume. Jeigu nespėsime baigti trečiadienį, jeigu iškils tokių dalykų, kuriuos reikėtų detaliau aptarti ir redaguoti, matyt, Lietuvos Vyriausybės įstatymą būtų galima baigti ir priimti ketvirtadienį.
Penktadienį siūloma rinkėjų diena. O pirmadienį — komisijų posėdžiai. Kitą antradienį, po savaitės, jeigu gerbiamoji Ministrė Pirmininkė būtų pasirengusi, komisijose būtų apsvarstytos kandidatūros, būtų galima pradėti tvirtinti ministrus ir kitus asmenis, kuriuos skiria arba renka Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Taip pat siūloma, jeigu Teisinės sistemos komisija pasirengs, į tos dienos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už antivalstybinius veiksmus ir raginimus.
Štai ką mes galėjome numatyti dabar. Jeigu jūs iš esmės pritartumėte tokiam planui, jis būtų greitai išspausdintas, padaugintas ir tada būtume pasirengę jį tvirtinti. Aš norėčiau dar pasiūlyti šią dieną pradėti svarstyti, î galbūt ir komisiją paskirti, remiantis tuo tekstu, kurį LPS Seimas padaugintą jums išdalino — dėl Rytų Lietuvos problemų. Galbūt, jeigu klausimas būtų trumpai pristatytas deputato V. Povilionio, mes galėtume nutarti jį įtraukti į kurios nors šios savaitės dienos darbotvarkę. Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad tą klausimą reikia pavesti Ekonomikos komisijai, ir ji teiks rekomendacijas, kada, kaip svarstyti.
Pirmininkas. Kiek aš žinau, taip pat galvojama, kad į šitą darbą turėtų įsijungti koks nors įgaliotas Socialinių reikalų komisijos atstovas, Piliečių teisių ir tautinių reikalų komisijos atstovas ir turbūt viskas. Galbūt iš tikrųjų dabar nesvarstykime. Šitų trijų komisijų pirmininkai pagalvotų, ką jie galėtų deleguoti, ar reikia iš viso sudaryti laikinąją komisiją.
Prašau deputatą Z. Balcevičių. Mes tiktai kalbame dėl įtraukimo į darbotvarkę. Gal tada leiskime pasisakyti deputatui V. Povilioniui, î paskui trumpai jums.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Kol deputatas prieis, norėčiau pasakyti kelis žodžius. Anksčiau kėliau klausimą, ir man atrodo, jis yra nepaprastai aktualus ir skubus — būtent Lietuvos neutralumo klausimas. Ar negalėtų mūsų Užsienio reikalų, gal dar kokia komisija šitą klausimą parengti, pateikti Aukščiausiajai Tarybai apsvarstyti ir tuo pačiu įtraukti į dienotvarkę?
Pirmininkas. Ar tai negalėtų būti tiesiog užuomina Užsienio reikalų ir galbūt kitoms komisijoms, kad reikėtų tuo klausimu domėtis? Aš nelabai įsivaizduoju, ar mes galime iš karto numatyti datą, kada jis bus parengtas ir svarstytinas.
Mes iš karto pradėjome kelis klausimus. Gal deputato S. Razmos klausimą kol kas palikime. Užbaigsime Rytų Lietuvos reikalus. Prašom deputatą V. Povilionį.
Deputato V.Povilionio pranešimas dėl Rytų Lietuvos problemų
V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Tai klausimas, kuris yra labai platus, ir vien tik Ekonomikos komisija jo tikrai neapimtų ir neišspręstų. Šnekėjomės Seime apie Rytų Lietuvos problemas. Šiuo metu yra susidariusi labai liūdna padėtis, kadangi Rytų Lietuvai atstovauja kol kas tik lenkų tautybės asmenys. Manau, kad Aukščiausioji Taryba turėtų atkreipti dėmesį į tai ir dalis deputatų pasidalinti Rytų Lietuvos rajonus, kad būtų atstovaujama ir kitų tautybių žmonėms, tarp jų ir lietuviams. Labai teisingai buvo pasakyta, kad komisiją reikia sudaryti iš įvairių komisijų atstovų, žmonių, kurie susipažinę su šito krašto problemomis, iš deputatų, kurie yra išrinkti iš Rytų Lietuvos rajonų, taip pat iš žmonių, kurie seniai domisi šitais klausimais. Komisija turėtų būti ne laikina, î dirbti ilgą laiką. Problemų yra labai daug, per vieną pusmetį mes jų neišspręsime. Čia kelerių metų darbas. Aš siūlyčiau sudaryti nuolatinę komisiją Rytų Lietuvos klausimams. Yra sudaryta visuomeninė Rytų Lietuvos reikalų taryba, reikėtų pasinaudoti šitų žmonių pagalba, išklausyti visų tautinių bendrijų atstovų. Siūlau komisijų pirmininkams išrinkti žmones iš daugelio komisijų: ir iš Teisinės sistemos, ir iš Valstybės atkūrimo, ir iš Krašto apsaugos. Problema tikrai labai didelė. Manyčiau, kad komisijų pirmininkai per pertrauką galėtų pristatyti savo siūlomus kandidatus.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Ar galima būtų sukonkretinti jūsų siūlymą? Ar negalėtų Aukščiausioji Taryba pavesti, tarkim, deputatui V. Povilioniui, kaip iniciatoriui, organizacinį darbą iki rytdienos, kad būtų aiškios komisijų ir jų pirmininkų nuomonės, kokiu būdu tai daryti? Rytoj, jeigu mes įtrauktume klausimą į darbotvarkę, jį galima būtų pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Jūs sutiktumėte?
V. Povilionis. Gerai.
Pirmininkas. Ar sutiktų Aukščiausioji Taryba su tokiu pasiūlymu? Deputatas E. Vilkas sako, kad iki rytdienos laiko mažoka, î čia klausimas ilgalaikis. Tai gal ne rytdienai, î trečiadieniui atidėkim? Mes turėtume numatyti darbotvarkę, ir jie turėtų orientuotis. Aš manau, kad tai turėtų būti ne parengti sprendimai, î tik sprendimo būdas. Tai gal tada trečiadienį? Kol kas orientuokimės į trečiadienį. Dar yra užsirašęs deputatas Z. Balcevičius. Prašau.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Kol deputatas prieis, norėčiau pataisyti gerbiamąjį kolegą, kad Rytų Lietuvai, jeigu, žinoma, Rytų Lietuva yra Ignalina, Adutiškis ir Švenčionėliai, atstovauja du Česlovai, du lietuviai — Kudaba ir Juršėnas. Prašom neužmiršti lietuvių, kurie yra. Geri jie ar blogi, kitas dalykas. Bet jie yra.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašom deputatą Z. Balcevičių.
Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji Taryba! Kadaise Marksas pavadino Rusiją tautų kalėjimu. Žymus lenkų kilmės Amerikos politologas Zbigniew Brzezinski neseniai rašė, kad Tarybų Sąjunga Stalino laikais tapo tautų kapinėm, î šiuo metu Tarybų Sąjunga yra tautų vulkanas. Nors ir paskelbėme istorinius dokumentus apie valstybingumo atstatymą, bet pasakyti, kad Lietuvoje to vulkano požymių visai nėra, manau, negalėtume. Pasakyčiau daugiau. Lietuvos klausimo svarstymas TSRS liaudies deputatų III suvažiavime parodė, jog vienas iš pagrindinių būdų sutrukdyti mums kurti nepriklausomą valstybę yra būtent tarpnacionalinių santykių kurstymas. Antras - tai ekonominė blokada. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijama yra tai, kad reikia gelbėti Lietuvoje gyvenančius kitataučius. Viešint M. Gorbačiovui, aš pasakiau, kad nereikia visiems, kas tik nori, lošti lenkiška korta, î šiandien jau kalbame ir apie Klaipėdos kortą. Dabar galiu pasakyti, kad ši korta jau tikrai yra mesta ant stalo. Tai parodė ir vakarykštis mitingas Vilniuje, ir kiti veiksmai Vilniaus krašte.
Nenorėdamas leistis į diskusijas, kaip lenkas norėčiau kai kuriuos momentus pabrėžti. Manyčiau, kad Baltarusija turėtų pirmiausia pasirūpinti ten gyvenančiais lenkais, î ir pačiais baltarusiais ir nereikšti pretenzijų į Lietuvos teritorijos dalį, kur gyvena daug lenkų, baltarusių ir kitų tautybių žmonių. (P l o j i m a i.) Pati Maskva, sąjunginė vyriausybė turėjo ir toliau turi galimybių įrodyti savo meilę ir siekius rūpintis tautinėmis mažumomis, tarp jų ir lenkais. Pirmiausia reikėtų, kad Tarybų Sąjunga reabilituotų nekaltai deportuotus, sušaudytus stalinizmo laikais, î vėliau asimiliuotus žmones, lenkų tautybės žmones, kurie iki šiol lieka be kaltės kalti. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti ir lenkų karininkų žudynes Katynėje. Kol Tarybų Sąjunga viešai nepasakys visiems žinomos tiesos šiuo klausimu, iš viso neturi moralinės teisės ir pagrindo kalbėti, kad nori toliau rūpintis Lietuvoje gyvenančiais lenkais. (P 1 o j i m a i.) To rūpesčio rezultatus mes čia jau patyrėme, ypač Vilnijos krašte, kur dauguma lenkų yra rusifikuota. Dvigubas kalbinis presingas, priverstinė rusifikacija bei privalomas lietuvių kalbos mokymas, absoliučiai ignoruojant lenkų kalbos visuomenines funkcijas Vilniaus krašte, privedė prie lenkų asimiliacijos ir kultūrinio atsilikimo. Apie tai liudija kad ir tai. Paminėsiu keletą skaičių. Aš čia lyginu su rusų tautybės žmonėmis. Nenoriu nieko supriešinti, tiesiog tokie skaičiai.
Rusų tautybės žmonės Lietuvoje sudaro (pagal paskutinį gyventojų surašymą) 9,4%, lenkai — 7%; lenkiškose klasėse buvo 10.133 moksleiviai, rusiškose — 80.511; lenkiškose ikimokyklinėse vaikų įstaigose — 268 vaikai, rusiškose — 30.150 vaikų. 10-tyje aukštųjų respublikos mokyklų yra grupės rusų kalba, lenkų grupė yra tik vienoje aukštojoje mokykloje. Rusų grupėse yra 7688 studentai, lenkiškose — 281 studentas. Televizija turi 3 rusų programas (276 valandos per savaitę), lenkų kalba—30 minučių per savaitę.
Pavyzdžių sąrašą galėčiau tęsti. Manau, kad LPS Seimo pasiūlymas parengti Rytų Lietuvai atskirą įsako „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo" įgyvendinimo programą yra per siauras. Jis neapima šiame regione spręstinų problemų. Todėl siūlau pavesti Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijai neatidėliojant parengti ir pateikti mūsų sesijai Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų kultūrinės kalbinės autonomijos įstatymo projektą. Siūlymą, įvardintą LPS Seimo 1 ir 3 punktuose dėl ekonominio plano parengimo ir dėl komisijos sudarymo, aš palaikau.
Gerbiamieji deputatai! 1989 m. lapkričio pabaigoje priimtas Lietuvos tautinių mažumų įstatymas nepateisino vilčių daugelio žmonių, kuriems jis yra skirtas. Kiekvienas įstatymas tik tada ko nors vertas, jeigu jis nustato tvirtas garantijas to, ką deklaruoja. Todėl būtent ir siūlau parengti ir artimiausiu metu priimti Respublikos tautinių bendrijų kultūrinės kalbinės autonomijos įstatymą.
Baigdamas norėčiau dar įvykdyti savo deputatų pavedimą. Aš vakar buvau Naujosios Vilnios rajono lenkų sąjungos skyriaus ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje, kur delegatai beveik vienbalsiai priėmė tokį raštą mūsų Tarybai. Perskaitysiu originalo kalba. (Skaito lenkiškai.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs galėtumėte išversti, ne visi moka lenkiškai.
Z. Balcevičius. Nereikia?
Pirmininkas. Prašau išversti.
Z. Balcevičius. „Lietuvos lenkų sąjungos Naujosios Vilnios rajono 2-os rinkiminės ataskaitinės konferencijos delegatai aprobuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijos nutarimus Lietuvos valstybingumo atstatymo klausimais. Tikime, kad Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės, bus užtikrintos lygios teisės. Mes pasiryžę dirbti mūsų Tėvynės Lietuvos labui. Linkime susiklausymo, santarvės parlamento darbe." (Ploj i m a i.)
Pirmininkas. Dėkojame. Ar galėtume dabar nutarti, kad šitą klausimą (kaip jis bus suformuluotas, dar sunku pasakyti, gal komiteto ar laikinos komisijos sudarymas) mes Įtrauktume į trečiadienio darbotvarkę ir pavestume organizuoti to klausimo parengimą deputatui V. Povilioniui ar kam nors kitam? O trečiadienį jau galėtume apsvarstyti sudarymą. Kartu su visų komisijų, kurios mano, kad šitas klausimas jas liečia, pirmininkais. Prašom.
R. Maceikianecas (Juodšilių rinkiminė apygarda). Aš turėčiau porą klausimėlių. Prašyčiau neapeiti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atstovų. Jeigu spręs tik komisijų pirmininkai, be mūsų pagalbos, galime būti neįtraukti į tą komisiją. Tai viena.
Antra. Įstatymuose dėl tautinių mažumų aiškiai apibrėžta, kad Aukščiausioji Taryba turi patvirtinti atitinkamą mažumų tarybą, kuri turėtų teisę spręsti reikalus. Kažkodėl tautinių bendrijų pasiūlymai dėl šitos tarybos buvo surinkti dar prieš porą mėnesių. Dabar pamiršome šitą tarybą. Reikėtų vis dėlto grįžti prie to klausimo, patvirtinti šitą tarybą, kad ji taip pat pradėtų dirbti.
Pirmininkas. Man regis, jūsų pasiūlymai yra vertingi, bet jie kaip tik įeitų į šito klausimo svarstymą. Prašom deputatą B. Rupeiką.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Laba diena. Aš norėčiau paraginti kolegas neatidėti vienokio ar kitokio šito klausimo sprendimo trečiadieniui. Kaip matome iš pasisakymų ir iš to, kas aplink mus sklinda, įvykiai aplenkia Tarybos ketinimus, o eiti iš paskos — ne pats geriausias kelias. Tai vis aštrėjanti problema. Tiktai kyla klausimas (jeigu pritartumėte, tai padaryti šiandien), prie kokios komisijos ir kaip tai operatyviai daryti? Aš vis dėlto rekomenduočiau, jeigu būtų įmanoma, sudaryti arba pakomisę, arba specialų komitetą prie Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos. Ir tai daryti šiandien, jiems skirstantis funkcijomis. Kaip tai atlikti, mus paragins gyvenimas.
Kitą klausimą skiriu Vyriausybės vadovams. Iki šiol egzistavo Tautybių komitetas. Jeigu ši veikla būtų koncentruota prie šito komiteto, mums nereikėtų čia, vietoje, vėl sudarinėti komisijas, î tik orientuoti šio komiteto veiklą, įtraukiant savų deputatų. Tai būtų taip pat viena iš veiklos galimybių. Tad reikėtų spręsti organizacinio pobūdžio reikalą. Aš visiškai pritariu tai tendencijai, tačiau reikalaučiau operatyvumo, kviesčiau nutarti, prie ko mes buriame šitą labai operatyvios veiklos padalinį?
PirmiNINkas. Dėkojame, gerbiamasis deputate. Jūs siūlote labai konkrečius ir teisingus dalykus, bet dar niekas jų nėra parengęs. Todėl šiandien priimti sprendimą būtų skubota. Mes galėtume kur nors suklysti. Reikalas iš tikrųjų ne vienos ir ne dviejų dienų, todėl būtų geriau tam pasirengti. Prašom deputatą V. Povilionį.
V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Aš dar noriu atkreipti dėmesį, kad kovo 12 d. buvo įteikti keli kreipimaisi. Vienas — nuo Lietuvos kultūros fondo, antras — nuo Rytų Lietuvos reikalų tarybos, prašant sukurti pakomisę prie Užsienio reikalų ministerijos ryšium su užsienio lietuviais. Baltarusijos lietuviai šiuo metu tampa užsienio lietuviais kaip ir Latvijos bei Kaliningrado srities lietuviai, mūsų artimiausieji kaimynai. Reikia sukurti prie Ministrų Tarybos komitetą remti būtent šitiems užsienio lietuviams, kurie yra tiesiogiai susiję su Rytų Lietuva. Aš manyčiau, kad tame komplekse turėtų tilpti ir šitas klausimas. Nežinau, kur dabar yra patekę šitie abu kreipimaisi.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašom deputatą L. Šepetį.
L. ŠEPETYS. Aš kitu darbotvarkės klausimu.
Pirmininkas. Tada galbūt baikim spręsti šitą. Deputatas Č. Stankevičius pasiūlė, atsižvelgdamas į deputato B. Rupeikos pastabą, tą klausimą suspėti aptarti rytoj. Juo labiau kad tvirtinti komisijų sudėtis numatyta rytoj. Greta šito klausimo galbūt tiktų ir tas. Kažin ar mes suspėtume pasirengti.
Č. V. STANKEVIČIUS (Muravos rinkiminė apygarda). Ar deputatas B. Rupeika sutiktų su tokiu kompromisiniu pasiūlymu — įtraukti į rytojaus darbotvarkę?
Pirmininkas. Gal tada butų galima mygtukais užsiregistruoti. Prašau paspausti žalius mygtukus.
113 deputatų.
Prašau paspausti žalius mygtukus tuos, kurie mano, kad rytoj, greta nuolatinių komisijų sudarymo, reikia svarstyti ir komiteto ar laikinos komisijos klausimą.
Absoliuti dauguma. Šituo klausimu sutariame. Tada kitu — deputatas L. Rasimavičius. Prašom trumpai pristatyti problemą.
Nutarimo "Dėl prokurorinės priežiūros transporte" projekto svarstymas
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Šiuo metu transporte lyg ir neveikia prokurorinė priežiūra bei milicijos priežiūra. Todėl būtina priimti nutarimą. Nutarimas turėtų būti toks:
,,1. Pavesti Lietuvos prokuratūrai vykdyti transporto prokuratūros funkcijas.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai vykdyti ir transporto milicijos funkcijas."
Nutarimo projektą parengsim, apsvarstysim komisijoje ir pateiksime.
Dabar dėl darbo tarnybos organizavimo. Persirengę kariškiai panašiai elgiasi ir Klaipėdoje. Šiuo metu Klaipėdoje jau veikia darbo tarnyba. Turėtų būti toks nutarimas:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl darbo tarnybos organizavimo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Įkurti Lietuvos darbo tarnybą.
2. Nustatyti, kad ši tarnyba yra alternatyvinė karinei tarnybai.
3. Pavesti Ministrų Tarybai įkurti Darbo komitetą ir parengti jo nuostatus."
Aš atkreipiu dėmesį — Darbo komitetą. Šitas komitetas labai lengvai gali būti perorganizuojamas į Krašto apsaugos komitetą. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate, kad šitas klausimas būtų pavestas parengti Teisinės sistemos komisijai ir būtų įtrauktas į mūsų rytdienos darbotvarkę? Krašto apsaugos taip pat. Prašau deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Dėl transporto klausimo aš sutikčiau, bet Krašto apsaugos ir darbo komiteto klausimą reikia parengti rimtai ir tada apie tai kalbėti. Komisijos turi dirbti. Čia, man rodos, vėl mes labai skubotai iškepsime prisvilusį blyną. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašom deputatą A. Butkevičių.
A. Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šitie klausimai yra sprendžiami. Kadangi jie visiems svarbūs, tai kiekviena komisija bando juos dubliuoti. Gal mes taip susitarkime: jeigu kyla idėja ir aišku, kada renkasi Krašto apsaugos komisija, derinkime veiksmus ir pasiūlymus, susijusius su krašto apsauga, visų pirma perduokim šitai komisijai.
L. N. Rasimavičius. Sutinku, bet šitas reikalas turi būti išspręstas neatidėliojant, tiesiog rytoj. Kitaip bus konfliktų.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą E. Vilką.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto primygtinai siūlyčiau susitarti, kad jokie laiškai, jokie pasiūlymai neatsirastų plenariniame posėdyje, prieš tai neperėję komisijos. Aš įsivaizduoju tokią tvarką, kad iniciatyva, kuri iš kažkur atėjo, pakliuvo į Prezidiumą, Prezidiumas atidavė atitinkamai komisijai. Komisijos apsvarstytas klausimas gali atsirasti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Taip mes sutaupytume labai daug laiko.
Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate. Beveik taip ir daroma. Užtai mes nenorim įtraukti į šios dienos darbotvarkę, î numatyta tiktai ateičiai. Prašom deputatą J. Prapiestį.
J. Prapiestis. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Dėkoju.
Č. V. STANKEVIČIUS. Bet ar Teisinės sistemos komisija imasi rengti tą klausimą šios savaitės darbotvarkei?
J. Prapiestis. (Negirdėti.)
Č. V. STANKEVIČIUS. Jeigu abi komisijos priimtų šitą klausimą į savo planus ir parengtų, mums reiktų tik nuspręsti, ar jis turi būti įtrauktas į šios savaitės darbotvarkę. Mums tai reikia žinoti šiandien.
Pirmininkas. Galbūt mes tada numatykim, kad tas klausimas yra, sakykime, karštas, jį papildomai įtrauksime į darbotvarkę tą dieną, kada galima bus svarstyti. Ar tinka toks variantas?
Č. V. STANKEVIČIUS. Sąlyginai mes galime užrašyti į trečiadienio darbotvarkę, î jeigu bus neparengtas, perkelsime. Ar sutiktumėte?
PIRMININKAS. Preliminariai. Prašom deputatą A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (Garliavos rinkiminė apygarda). Aš atsiprašau, kad tuo pačiu klausimu kalbu dar kartą. Kartu norėčiau kreiptis į televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus. Kadangi Respublikoje yra labai daug iniciatyvų savaime organizuoti įvairius krašto apsaugos darinius, kaip mes juos bepavadintume, tai padidina nestabilumo tikimybę ir galimybę organizuoti pačias įvairiausias provokacijas. Dėl to, kad mes nežinome, kas ką daro. Todėl prašyčiau ir visus parlamento narius, ir tuos, kurie užsiima Respublikoje panašių darinių kūrimu, kreiptis į Krašto apsaugos komisiją, pranešti apie tai, kas yra daroma ir koordinuoti savo veiksmus. Jokiu būdu negalima paleisti visko savieigai ir vietinei iniciatyvai.
Pirmininkas. Ačiū deputatui A. Butkevičiui. Norėčiau priminti, kad mes dabar svarstome darbotvarkės sudarymo klausimą. Ar šiuo klausimu mes galime, sakysime, pritarti protokoliškai, kad klausimas būtų rengiamas. Pageidautina, kad šią savaitę Krašto apsaugos ir Teisinės sistemos komisijos šitą klausimą pateiktų Aukščiausiajai Tarybai. Ar toks sprendimas būtų tinkamas? Kol kas nenurodant konkrečios datos. Gerai. Dėkoju. Prašom deputatą L. Šepetį.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau kalbėti apie darbotvarkės punktą dėl baudžiamosios atsakomybės. Pritariu tai daliai, tik norėčiau pasiūlyti Teisinei komisijai apsvarstyti, ar neverta mums paskelbti amnestiją, tarkim, tiems žmonėms, kurie yra sąlyginai nuteisti, kurie dabar yra pusiau laisvi, pusiau nelaisvi. Man regis, tokios amnestijos paskelbimas atitiktų mūsų naujos valstybės kūrimąsi ir suvaidintų teigiamą vaidmenį. Prašyčiau Teisinės sistemos komisiją apsvarstyti šį pasiūlymą kartu su baudžiamaisiais reikalais.
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam deputatui. Turbūt Teisinės sistemos komisijos pirmininkas įsidėmės jūsų pasiūlymą ir atsakys jums. Daugiau pasiūlymų aš nematau. Deputato S. Razmos pasiūlymą Užsienio reikalų komisija turbūt taip pat priima kaip iniciatyvą ir stengsis ją įvertinti. Jei taip, mes tada galėtume patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Preliminarinę darbotvarkę ateičiai atiduosime išspausdinti, išdalinsime ir tada galėsime patvirtinti.
Taigi siūlau tokią šios dienos darbotvarkę: 1. Dėl politinės padėties ir priimant kreipimąsi. 2. Darbotvarkės pakeitimai ir papildymai. Šitą klausimą mes jau pradėjome ir baigsime tada, kai bus išspausdintas projektas. 3. Dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir darbo principų. Tai net ne pirmasis skaitymas, tiktai informacija ir labai trumpas pasikeitimas nuomonėmis. Čia turėtų pristatyti deputatai A. Abišalas ir J. Paleckis. 4. Dėl Mandatų komisijos pavadinimo pakeitimo. Labai trumpas nutarimas. 5. Dėl vietinių Tarybų rinkimo. Taip pat labai trumpa informacija ir labai trumpas nutarimas.
Štai tokie klausimai siūlomi šios dienos darbotvarkėje. Jeigu nėra prieštaravimų, tada prašau pasirengti balsuoti. Prašau paspausti žalius mygtukus.
LR AT kreipimosi dėl tarybinių ginkluotojų pajėgų Lietuvoje statuso projekto svarstymas
Jau absoliuti dauguma yra. Dėkojame. Kreipimosi tekstas, man regis, išdalintas. Kreipimasis į žmones dėl tarybinių Ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje statuso. Ar gerbiamieji deputatai jau kiek nors spėjo su juo susipažinti? Ar reikia jį dar kartą perskaityti? Jeigu jūs neprieštaraujate, aš gana greitai jį perskaitysiu.
„Tarybinė armija įžengė į Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. kaip TSRS agresijos įrankis ir Lietuvą okupuojanti jėga. Ligi šiol jos daliniai naudojasi Lietuvos Respublikos teritorija, akvatorija bei oro erdve be reikiamo susitarimo su Lietuvos Respublikos vyriausybe, todėl piliečių daugiau kaip 1,5 milijono parašų išreikšta valia reikalavo tos kariuomenės išvedimo. Šiandien tai teisiškai neapibrėžto statuso kitos valstybės kariuomenė, įskaitant Valstybės saugumo komitetą ir pasienio kariuomenę, pavaldi tik savo karinei ir savosios valstybės politinei vadovybei, bet ne tai, kurios teritorijoje yra dislokuota. Toks TSRS kariuomenės buvimas Lietuvoje yra žalingas keliais atžvilgiais — ekologiniu, psichologiniu ir politiniu. Tai vyriausybių problema, kuri, tikimės, netrukus jau bus sprendžiama. Tuo tarpu kariškiai ir jų šeimos čia niekuo dėti. Jų nedera užkabinėti, įžeidinėti, kaip nors blogai traktuoti. Būkime jų atžvilgiu draugiški ir mandagūs, tada ir išsiskirsime minėdami vieni kitus geru žodžiu."
Ar kas nors norėtų redaguoti arba pasisakyti iš principo? Prašom deputatą V. Šadreiką.
V. šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš tik redaguoti. Iš principo pritariu, bet, manyčiau, kad reikia pavadinime rašyti ne „į žmones", î ,,į Lietuvos žmones". Tai viena pastaba.
Antra. Pirmame tekste yra skliausteliuose „įskaitant Valstybės saugumo komitetą ir pasienio kariuomenę". Lietuvai nepavaldi ir vidaus kariuomenė. Todėl reikėtų taip sakyti: „įskaitant Valstybės saugumo, vidaus ir pasienio kariuomenę", nes mūsų Vyriausybei vidaus kariuomenė nepavaldi. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame deputatui V. Šadreikai. Kalbės deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS (Statybininkų rinkiminė apygarda). Iš principo pritariu. Bet ar neiškils kolizija? Šiandien tai teoriškai neapibrėžtas statusas — kitos valstybės kariuomenė, įskaitant Valstybės saugumo komitetą ir pasienio kariuomenę. Gerbiamasis V. Šadreika siūlo pridėti ir vidaus kariuomenę. Mes lyg ir pripažįstame, kad jie tokie ir turi būti. Savo pirmesniais sprendimais pasakėme, kad Saugumas turi būti pavaldus mums, Lietuvai, î šičia išeitų, jog visiškai juos atmetam ir pripažįstam, kad jie yra jau ne mūsų. Čia, man rodos, reikėtų pasikonsultuoti su teisininkais. Todėl siūlyčiau padaryti dar mažą redakcinę grupelę, kuri pateiktų mums pataisytą redakciją.
PIRMININKAS. Gal jūs pasiūlytumėt asmenis?
K.ANTANAVIČIUS. Aš nežinau, kas rengė, neturiu galimybės.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar negalėtume dabar iš tikrųjų nutraukti diskusijas šia tema? Susitarti, kas galėtų vadovauti redakcinei komisijai. Kas yra šito teksto autorius? Gerbiamasis Pirmininke, tada prašytume ir jus prisijungti. Dabar mes garsiai jau nebeteikime pasiūlymų, ypač redakcinių. Visi, kurie suinteresuoti, galėtų prieiti prie redakcinės komisijos ir tuos pasiūlymus aptarti. Gal negaiškim laiko.
Balsas IŠ SALĖS. Aš tik norėjau dėl gerbiamojo K. Antanavičiaus pasiūlymo. Visiškai nesutinku, kad Saugumas turėtų būti mūsų.
Pirmininkas. Aptarkite tai komisijoje. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, ar galima tai būtų pasiūlyti?
Tada prašau siūlyti, kas galėtų, î pirmiausia, kas norėtų dalyvauti tos komisijos darbe.
Deputatas V. Landsbergis, kaip autorius. Deputatas Z. Vaišvila, turbūt kaip komisijos pirmininkas, deputatai V. Šadreika ir K. Antanavičius, kaip pasiūlymų autoriai. Deputatas V. Šadreika sutinka? Ir kas dar? Deputatas E. Gentvilas ir deputatas M. Laurinkus. Ir turbūt reikėtų kokio nors dar literato, jeigu sutiktų. Niekas nenori siūlytis. Tai gal ir užtektų. Penki žmonės: deputatas V. Landsbergis, Z. Vaišvila, V. Šadreika, E. Gentvilas, M. Laurinkus. Ar Kazys Saja sutiktų dalyvauti tiesiogiai? Gerai. Kada galėtų šita komisija trumpam susirinkti ir aptarti? Galbūt per pertrauką. 12.30 val. pagal mūsų darbo grafiką turėtų būti pertrauka, o po pertraukos jie galėtų pateikti savo pasiūlymus.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų sudaryta redakcinė komisija, į kurią įeitų deputatai V. Landsbergis, Z. Vaišvila, V. Šadreika, E. Gentvilas, M. Laurinkus ir K. Saja? Prašau paspausti žalius mygtukus.
Ačiū. Rezultatas aiškus. Tokia komisija sudaryta. Prašau per pertrauką padirbėti.
Pirmi du klausimai apsvarstyti. Jie bus baigti, kai bus parengta medžiaga. Dabar, turėdami dar 12 minučių laiko, galime pradėti svarstyti trečiąjį klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir darbo principų.
Aukščiausiosios Tarybos struktūra ir darbo principai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Deputatams šita schema yra išdalinta. Prašau šį projektą turėti prie savęs. Aš noriu pataisyti vieną klaidą — tarp atstovo spaudai ir seniūno taip pat turėtų būti ryšį reiškiantis brūkšnelis.
Šis projektas buvo rengiamas Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos principų laikinojoje darbo grupėje ir turės būti tęsiamas Aukščiausiosios Tarybos aparato pogrupyje. Kodėl aparato pogrupyje, î ne reglamento ir struktūros pogrupyje? Todėl, kad, ėmę svarstyti, koks turėtų būti pagalbinis aparatas Aukščiausiojoje Taryboje, niekaip negalėjome pajudėti iš vietos, kol neaptarėme, kokia turėtų būti pačios Aukščiausiosios Tarybos struktūra. Pačioje darbo grupėje šis projektas buvo taip pat svarstomas, jam iš esmės pritarta ir dabar jis pateikiamas jums svarstyti.
Sakiau jau šeštadienį: tai, kas yra apibrėžta didžiuoju stačiakampiu, yra Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kas yra už jo — samdomi profesionalūs darbuotojai. Šita schema ir pritarimas tai schemai, jeigu jis būtų gautas, būtų reikalingas tam, kad galėtume toliau rengti Aukščiausiosios Tarybos reglamentą.
Be preliminarinio svarstymo reglamento grupė negali dirbti savo darbo. Pagrindinė idėja yra tokia, kad Aukščiausiosios Tarybos aparatas ir pati Aukščiausioji Taryba nesudarytų dviejų atskirų piramidžių, kaip tai buvo iki šiol. Į Aukščiausiosios Tarybos struktūrą organiškai turėtų įeiti vadinamieji aparato darbuotojai, padėjėjai, sekretoriai ir t. t. Šitų žmonių viršininkas yra arba deputatas, arba komisijos pirmininkas, bet ne koks nors atskiro.aparato vadovas. Tai palengvintų darbą ir įstatymų leidybos teises sutelktų Aukščiausiojoje Taryboje.
Kitas pabrėžtinas bruožas dar yra tas, kad Prezidiumas yra šiek tiek išskirtas iš visos Aukščiausiosios Tarybos, turint galvoje, kad jis galėtų pradėti atlikti kai kurias kolektyvinio prezidento funkcijas. Mūsų nuomone, tam reikia ne tiek daug dalykų. Pagrindinis iš jų būtų tas, kad į Prezidiumą neturėtų įeiti pagal pareigas komisijų pirmininkai. Tada Prezidiumas galėtų dirbti strateginį politinį darbą, projektuoti strategiją, î parlamentas turėtų kaip tik konkrečiai rengti įstatymus. Ryšys tarp Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo, be jokios abejonės, nenutraukiamas, tačiau tam tikras išskyrimas ir nedidelė politinė opozicija padėtų mums sėkmingai veikti. Organizacinį darbą Aukščiausiojoje Taryboje dirbtų seniūno komanda, taip ją pavadinkime, nedidelė žmonių grupė, kuri garantuotų ryšį tarp komisijų, rengtų darbotvarkes, vadovautų plenariniams posėdžiams. Tokios būtų šitų žmonių pagrindinės funkcijos. Darbotvarkė rengiama, be abejo, glaudžiai bendradarbiaujant su Prezidiumu, î Prezidiume — su jo sekretoriumi. Tai būtų toks bendras darbas. Einame žemyn į komisijas. Kaip būtų aptarnaujama jų veikla, kaip jai būtų gelbstima. Mes manome, kad kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos deputatui reikėtų po puse ar trečdalį sekretoriaus, kurie padėtų deputatui dirbti individualiai. Kada komisijos rinktųsi į plenarinius posėdžius, tie žmonės sudarytų komisijos sekretoriatą. Kiekviena komisija taip pat turi turėti bent po vieną pagalbininką juristą ir taip pat, kiek reikia (mes negalėjome numatyti, kiek reikia kiekvienai komisijai), specialistų pagal tą veiklos sritį, kuria komisija užsiima. Tai būtų nuolatiniai pagalbininkai, padedantys veikti komisijoms. Be to, komisijos galėtų kviestis ekspertus arba duoti užsakymus, sakykim, institutams ar Universitetui. Bet čia jau truputėlį kita kalba.
Taigi patarėjų grupė — nuo 1 iki 3 — 4 žmonių prie kiekvienos komisijos, î sekretoriato komisiją sudarytų atskirų deputatų sekretoriai. Atskirai reiktų išskirti Teisinės sistemos komisiją. Čia patarėjų galėtų būti daugiau negu kitose komisijose, kad galėtų gauti juridinę konsultaciją ir kitos komisijos; gali būti, kad atskiros teisės mokslų srities specialisto pati komisija ir neturės. Gal būtų galima dar turėti ir vieną atskirą žmogų, juridinį konsultantą ar kaip jį vadintume, kuris organizuotų, bent jau žinotų, prie kokios komisijos koks juristas turi kokią specializaciją. Kad būtų žinoma, į ką kreiptis, ir koordinuoti jų darbą. Specifinį statusą taip pat turėtų Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija. Jai tiesiogiai pavaldus galėtų būti Priimamasis, nes kaip tik daugiausia per Priimamąjį būtų kreipiamasi į šitą komisiją. Be to, nuo Priimamojo, jeigu jūs pastebėjote, yra nuvestas ryšys į Pilietybės, malonės ir apdovanojimų skyrių, esantį prie Prezidiumo, nes šitie dalykai turėtų pasilikti Prezidiumo kompetencijoje — Pilietybės, malonės ir apdovanojimų skyrius. Kad būtų aišku, jog Užsienio reikalų ir Valstybės atkūrimo komisijos turi turėti glaudesnį ryšį su Prezidiumu negu kitos, čia taip pat parodytas tiesioginis Prezidiumo ir šitų komisijų ryšys.
Prezidiumui, î konkrečiai, jo sekretoriui galėtų būti pavaldi Reikalų valdyba, kuri garantuotų tiek Aukščiausiosios Tarybos deputatų, tiek sekretorių ir padėjėjų techninį aprūpinimą, t. y. čia įeitų ir rūpinimasis pastatais, tiekimu, buitimi. Tai būtų grynai materialinis aprūpinimas, skirtingai nuo politinio, kurį atliktų patarėjai ir sekretoriai. Kiekvienas Prezidiumo narys turi turėti po padėjėją. Ar prie Pirmininko, ar prie Prezidiumo turėtų būti grupė padėjėjų — politikos darytojų grupė.
Viršuje jūs matote Informacijos skyrių. Šito skyriaus funkcija turėtų būti ketveriopa. Pirma, garantuoti informacijos cirkuliavimą parlamento viduje, antra, garantuoti informacijos išėjimą iš parlamento tiek į Lietuvos, tiek į užsienio informacijos agentūras, taip pat valstybiniais kanalais. Trečia funkcija — garantuoti informacijos patekimą į parlamentą, daugiausia iš spaudos, iš masinės informacijos priemonių, rengti spaudos apžvalgas, pateikti bibliotekai ir, esant reikalui, kiekvienam deputatui straipsnių vertimus, žodžiu, pasirūpinti tuo, kad deputatas žinotų, kas vyksta pasaulyje. Ketvirta funkcija — žurnalistų akreditavimas ir jų aprūpinimas. Prie Informacijos skyriaus turėtų būti prijungta biblioteka ir archyvas.
Su Informacijos skyriumi labai glaudžiai susijęs yra parlamento atstovas spaudai. Pradžioje, rengiant šį projektą, mano ir kai kurių kitų deputatų nuomonė buvo, kad atstovas spaudai turėtų būti iš deputatų. Tačiau vėliau ir kai kuriems deputatams, ir šiaip patarėjams agituojant, mano nuomonė pasikeitė. Kaip ir visuose pasaulio parlamentuose, tai turėtų būti ne deputatas. Argumentai tam yra pakankamai svarūs: darbo čia nepaprastai daug ir dirbant šitą darbą, vargu ar galima dar ką nors dirbti tiek parlamente, tiek su rinkėjais. Juo labiau kad tokiu atveju išsiplėstų paieškų ratas, ieškant ir surandant tokį žmogų. Taigi šitas atstovas spaudai galėtų būti iškeltas už didžiojo stačiakampio ribų. Norėčiau, kad jūs apie tai pasisakytumėt.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį nekalbėjau, yra Aukščiausiosios Tarybos sekretoriatas, t. y. tie žmonės (protokolinė dalis), kurie Aukščiausiąją Tarybą, dirbančią plenariniuose posėdžiuose, aprūpina protokolais, stenogramomis, kurie rūpinasi, kad kiekvienas deputatas turėtų projektus, kad būtų padauginta medžiaga. Į Aukščiausiosios Tarybos sekretoriatą išėjimas būtų nuo Prezidiumo (nes jis šituo požiūriu aptarnautų ir Prezidiumą) ir nuo seniūnų komandos.
Šitą schemą rengiant, buvo turima galvoje, kad bent jau didžioji dalis, ne mažiau kaip du trečdaliai deputatų, dirbs profesionalų politikų darbą. Kitu atveju šita schema nelabai veiktų. Mes nesame plačiai konsultavęsi, daug ko nežinome, tačiau tam, kad jūs galėtumėte teikti savo pasiūlymus ir pastabas, pagrindas būtų.
Beje, dėl žmonių skaičiaus. Šiuo metu Aukščiausiojoje Taryboje, gerbiamojo A. Samajausko duomenimis, dirba 150 žmonių, kurie tiesiogiai aptarnauja Aukščiausiąją Tarybą, kiek aš suprantu, neskaitant valytojų ir kito personalo. Pagal mūsų schemą, tai būtų apie 130 žmonių, neįskaitant Informacinio skyriaus, î Informaciniame skyriuje, mūsų skaičiavimu, turėtų dirbti apie 25 žmones. Reikalų valdyba taip pat neįskaitoma, kaip ir iki šiol. Padėjėjų ir patarėjų skaičius labai nepadidėtų — maždaug penkiais. O jeigu ir padidėtų, tai man atrodo, kad tai neturėtų būti priimama kaip neigiamas dalykas, î greičiau atvirkščiai, nes tai žmonės, kurie dirbtų visiškai konkretų darbą ir padėtų mums leisti įstatymus. Iki šiol tokios būtinybės nebuvo. Taigi ačiū jums už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Dabar jau pertraukos metas, bet jeigu deputatai sutiktų, Ekonomikos komisijos pirmininkas prašo trumpo žodžio. Klausimus pranešėjui pateiksime ir svarstysime jau po pertraukos.
K. Antanavičius. Noriu prieš pertrauką paprašyti ekonomikos kvalifikaciją turinčių žmonių ir šiaip ekonomiką išmanančių įsijungti į Ekonomikos komisijos darbą. Žiūriu į gerbiamąją L. Andrikienę, ji irgi niekur neįsirašiusi. Taip pat ir kiti. Labai prašyčiau, gal galėtumėte talkinti Ekonomikos komisijai? Kas galėtumėt, kas pageidautumėt, prašau prieiti prie manęs dabar pat.
Pirmininkas. Pertrauka iki 13 val.
(P e r t r a u k a)
A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). (...) kad tai būtų, kad jūsų klausimas būtų apie pačią struktūrą. O jeigu jau klausimas yra, tai, mano nuomone, jūs jokiu būdu neturite išeiti iš tos komisijos, î išmokyti ten esančius žmones įsiklausyti į jūsų nuomonę. Aš nemanau, kad kas nors iš principo būtų nusiteikęs prieš jus.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
A. A. ABIŠALAS. Aš pritariu jūsų nuomonei.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
R. Rudzys (Lentvario rinkimine apygarda). Laba diena. Aš norėčiau savo trumpą pastabą suformuluoti kaip klausimą, kad nereikėtų paskui veržtis pasisakyti. Prašau jūsų, gerbiamasis Abišalai, neįsižeisti. Manyčiau, kad kiekvienas eilinis deputatas į Informacijos skyrių nueiti ir gauti informaciją taip, kaip jūs ir sakėte, turi teisę dieną naktį. Ir nebūtina tą daryti per spaudos atstovą.
A. A. Abišalas. Be jokios abejonės.
R. Rudzys. Taip, aš jums pritariu. Man atrodo, iš Informacijos skyriaus į šitą komisijų ašį turėtų būti pažymėta kryptis, kad kartais Informacijos skyriuje kam nepasirodytų atvirkščiai, negu kad jūs teigiat. Tai būtų vienas klausimas. Ar ir jūs taip manote?
Antras klausimas. Pirmininkas ir Prezidiumas su nuolatinėmis komisijomis dabar turi bendrauti labai jau sudėtingai. Ar jūs nemanote, kad tarp Pirmininko, Prezidiumo ir seniūnų turėtų būti nuolatinis ryšys?
A. A. Abišalas. Aš atsiprašau, atsakysiu iš karto, nes paskui pamiršiu. Iš tikrųjų tiesioginis ryšys tarp seniūno ir Prezidiumo turi būti. Čia yra klaida, prašau ir kitus pataisyti. O su komisijomis punktyriniai ryšiai čia tiesiog nepažymėti. Be jokios abejonės,, visi deputatai su visais turi ryšį. Čia pažymėti tiktai patys pagrindiniai ryšiai.
O dėl ryšio tarp seniūno ir Prezidiumo jūs teisus. Ir dėl pirmojo pasiūlymo.
R. Rudzys. Kad paskui man nebereikėtų pasisakyti, aš pritariu jūsų minčiai. Jūs sakėte: arba taip, arba taip. Aš vis dėlto pritariu minčiai, kad atstovas spaudai turėtų būti ne iš deputatų.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.
S. G. Ilgūnas (R i m k ų r i n k i m i n ė a p y g a r d ą). Ar nereikėtų prie bibliotekos iš karto numatyti ir skaityklą?
Ą. Ą. Abišalas. Tai čia įeina.
Pirmininkas. Jūs turite klausimų?
Ą. K. Leščinskas (R a d v i 1 i š k i î ã i n k i m i n ė ą š ó g a r d a). Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, kodėl iš Prezidiumo yra ryšys tiktai su dviem komisijomis — su Užsienio reikalų ir Valstybės atkūrimo, î su kitomis komisijomis — per seniūną?
Ą. Ą. Abišalas. Apie tai jau truputį kalbėta. Tas ryšys bus, be jokios abejonės. Tiesiog norėta pažymėti, kad šitos dvi komisijos turėtų turėti glaudesnį ryšį su Prezidiumu negu visos kitos.
Pirmininkas. Daugiau klausimų nėra?
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Čia nelabai aišku, ar bus galima turėti patarėjų, samdomų iš šalies?
A.A.ABIŠALAS. Taip, be abejo. Čia parodyti nuolatiniai patarėjai, kurie dirbs tik šičia. Bet samdyti konkretų žmogų kaip ekspertą ar kokį nors institutą, aš jau tai sakiau, bus galima, Mūsų nuomonė tokia.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Prašom pasakyti, ar padėjėjai ir sekretoriai turi būti iš dabartinio aparato, ar bus galima paimti naujų kvalifikuotų darbuotojų?
A. A. Abišalas. Aš manau, kad daugiausia čia turėtų kviestis komisijos. Jos turi spręsti, kokie žmonės joms reikalingi. O dėl sekretorių, tai, be abejonės, spręs deputatai.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Sakėte, kad parlamente pakanka teisininkų ir jau nebereikia pagalbinio juridinio skyriaus.
A. A. Abišalas. Jūs vėl kalbate apie atskirą juridinį skyrių. Mes kalbam apie tai, kad kiekviena komisija turėtų turėti juristą ir vieną koordinatorių, kuris galėtų padėti tada, kai komisijai reikia kitokio profilio juristo, negu kad yra prie jos. Atskiras juridinis skyrius reikštų, kad juridinis skyrius dirba įstatymų leidybos darbą. Jis tikrai užgožtų parlamento darbą ir pasidarytų centrinis organas. Bet tai yra vėlgi mano asmeninė nuomonė. Kaip nuspręs parlamentas, taip ir bus.
Pirmininkas. Prašom deputatą Z. Vaišvilą.
Z. Vaišvila. (Negirdėti.)
A. A. Abišalas. Aš jau kalbėjau, galbūt deputatas Z. Vaišvila nelabai atidžiai klausė. Visai teisingai. Vargu ar mes galim dabar leisti sau prabangą, kad kiekvienas deputatas turėtų atskirą sekretorių ir padėjėją. Todėl orientuojamės į tai, kad padėjėjai būtų prie komisijų, î sekretoriai — prie konkrečių deputatų. Tačiau kiek mes sugebėsime turėti vienam deputatui sekretorių, reikės spręsti. Aš manau, kad dabar mes ir žmonių pakankamai nesurastume, bent jau greitai, kad galėtų kiekvienas deputatas turėti savo atskirą sekretorių. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad čia nekalbama apie tuos padėjėjus, kurie turi dirbti apygardose, î tik prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Apygardose, mano giliu įsitikinimu, bent jau kaimiškuose rajonuose, turi būti mažiausiai vienas padėjėjas. Vilniuje galbūt užtektų vieno padėjėjo dviem apygardoms, bet net ir Kaune, ko gero, reikėtų po vieną. Tai reikės svarstyti.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Papildomą pranešimą padarys deputatas J. Paleckis.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kadangi deputato statuso ir darbo sąlygų pogrupio vadovas deputatas J. Tamulis yra išvykęs, norėčiau pristatyti dokumentą, kurį jūs visi turite, tiksliau projektą - Pagrindiniai deputatų darbo sąlygų principai. Ten yra aptartas pagrindinis dalykas, kurio neišsprendus, negalima parengti deputato statuso. Tai deputato profesionalumo klausimas. Kai mes susirinkome savo pogrupyje, buvo kategoriškai siūlyta, kad visi deputatai privalo tapti profesionalais, atsisakyti savo dabartinių darboviečių. Be jokių išimčių. Buvo ir kitokių pasiūlymų. Mes atsižvelgėm ir į anketos rezultatus (į ją, deja, atsakė dar nelabai didelė dalis deputatų). Anketa rodo, kad šiek tiek daugiau kaip pusė deputatų norėtų dirbti parlamente profesionaliai, î šiek tiek mažesnė dalis norėtų vis dėlto dirbti tą darbą, kuo dirbo iki išrinkimo į parlamentą. Turint galvoje, kad rinkimai vyko pagal įstatymą, kuriame buvo numatyta darbo veiklos tęsimo galimybė su Aukščiausiosios Tarybos pritarimu, siūlomas tarpinis variantas: trims su puse mėnesio, iki liepos 1 dienos (pirmasis pasiūlymas buvo šeši mėnesiai), deputatams leisti dirbti ir parlamente, ir savo ankstesnėse darbo vietose. Tačiau su keliom sąlygom: jie būtinai turi dalyvauti plenariniuose posėdžiuose ir priimti sprendimus, dalyvauti komisijų veikloje, tai suderinus su komisijų pirmininkais, su komisijų vadovybe, ir, be abejo, kartą per savaitę lankytis savo rinkiminėse apylinkėse. Kadangi vienas dalykas yra nuvažiuoti į Trakus arba į Širvintas, kitas dalykas - į Skuodą arba Mažeikius, mes siūlom susitikimus su rinkėjais gal ir kartą per dvi savaites. Tai jau būtų rečiausiai. Galima būtų tai daryti šiek tiek lanksčiau, ne taip kategoriškai, pavyzdžiui, sujungiant penktadienį ir šeštadienį arba, jeigu nebus posėdžių, ketvirtadienį ir penktadienį.
Tai būtų tokie pagrindiniai siūlymai. Gamybininkams, gamyklų direktoriams, pavaduotojams, kolūkių, tarybinių ūkių pirmininkams, pavaduotojams (mes turime ir tokių), matyt, per tą trijų mėnesių laikotarpį galima būtų paieškoti kokio nors kompromiso. Jeigu jie nenori išeiti iš savo darbo kolektyvų, gal galėtų pereiti pavaduotojo ar į konsultanto, ar į dar kokį kitą statusą ir dirbti parlamente. Jeigu mes dabar taip griežtai atkirstume, jog visi, nenorintys dirbti profesionalais, išeitų iš pagrindinio darbo, bijau, kad daugelis arba bent kai kurie deputatai atsisakytų ir deputato mandatų. Tai būtų parlamento nuskurdinimas, kadangi mes turime nemaža žmonių, kurie parlamente labai reikalingi ir kurie, manau, atliktų didelį vaidmenį, dirbdami ir kitą darbą.
Taigi prieš išsiskirstant vasaros atostogų, prieš liepos 1 dieną, su Mandatinės komisijos pagalba Aukščiausioji Taryba turėtų nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju, ar deputatas pateisino lūkesčius, ar jis gali dirbti ir nebūdamas profesionalu, ar jis duoda didelę naudą parlamentui. Jeigu matysim, kad jis nesusitvarko, nesugeba, nespėja, tada galima bus duoti atitinkamus pasiūlymus ir išvadas.
Pirmininkas. Klausimų nebūtų? Prašom deputatą K. Antanavičių.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Ar jūs nemanot, jog ketvirtame jūsų pateikto dokumento punkte reikėtų įrašyti, kad deputatai privalo dalyvauti vienos komisijos darbe ir visuose plenariniuose posėdžiuose? Ačiū.
J. V. Paleckis. Taip. Kaip ir buvo kalbėta praeitą savaitę, vienos komisijos darbe, î kitos komisijos darbe su patariamojo balso teise. Čia nėra statuso projektas, î tik apmąstymai ir toli gražu ne viską apimantys.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Prašom deputatą R. Survilą.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau štai ko paklausti. Deputatams apsisprendimą palengvintų, jeigu būtų jau dabar nustatyta darbo tvarka. Kiek bus tų plenarinių posėdžių? Dabar sunku tą spręsti. Taip pat svarbu ir materialinės sąlygos, atlyginimas ir t. t.
J. V. Paleckis. Buvo kalbėta, kad plenariniai posėdžiai vyktų du tris kartus per savaitę.
Pirmininkas. Jeigu mums pavyktų įvažiuoti į normalias vėžes, tada rengtume apie 3 plenarinius posėdžius per savaitę. Turiu galvoje po pusdienį. Ar 3 dienas po pusdienį, ar pusę vienos dienos ir kitą dieną visą, bet maždaug taip reikia orientuotis.
J. V. Paleckis. O dėl atlyginimo buvo kalbėta. Dauguma siūlo, kad pagrindinis atlyginimas turėtų svyruoti tarp 400—500 rublių.
Pirmininkas. Daugiau klausimų neturite? Dėkojame, gerbiamasis deputate. Diskusijoms yra užsirašę deputatai L. Rasimavičius, J. Prapiestis, K. Antanavičius ir A. Taurantas. Ir deputatas L. Sabutis nori pasisakyti.
Aš tiktai norėčiau pasiūlyti ilgai nesvarstyti. Šiandien išsakyti pagrindines mintis, î paskui tas mintis galima detalizuoti raštu ir atiduoti kam nors iš darbo grupės.
Prašau gerbiamąjį deputatą L. Rasimavičių.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Teisinis darbas, aš manau, negali likti mėgėjiškas, kaip iki šiol. Laikas suprasti, kad su tuo buvo galima taikstytis Sąjūdžio Seime, tačiau jokiu būdu ne Lietuvos parlamente. Nutarimų projektų rašymas, pagaliau kitos valstybės įstatyminių normų perkėlimas — tai dar nėra teisinis darbas. Galima šitą amatą labai gerai išmokti, bet nuo to teisininku nepasidarysi. Todėl kelia nuostabą, kad nėra juridinio skyriaus. Ir, kaip aš supratau, juridinio skyriaus darbą iš dalies nori perimti seniūnas arba seniūno pavaduotojas. Manau, kad tam reikia energingai priešintis.
Juridinis skyrius Aukščiausiojoje Taryboje - tai jokiu būdu ne įstatymų rengėjas ir priėmėjas. Jis turi tapti vienu iš pagrindinių skyrių. Tokio skyriaus darbas - tai ne tik griežta Lietuvos Respublikos įstatymų apskaita, kodifikavimas, aiškinimas. Svarbiausia sutelkti parlamento komisijas vieningam juridiniam darbui. Tai filtras, kuris turi atimti norą šioms komisijos apraizgyti visuomenę įstatymų tinklu. Kitaip tariant, tai teisinis demokratijos garantas, kuris pasireiškia tuo, kad demokratinė teisinė valstybė stengiasi savo piliečius apsaugoti nuo įstatymų gausumo, paliekant pakankamai daug vietos sutartiniams santykiams. Šito nesuprasti negalime. Įstatymai turi tobulėti, î ne jų gausėti. Jų gausinimas visada norom ar nenorom veda į policinę valstybę, nes kuo daugiau įstatymų, tuo daugiau policininkų reikia jiems saugoti. Paversti teisininkus tik patarėjais, kaip ir noras labai reglamentuoti deputato veiklą, sukurti tam tikras deputatines hierarchijas, aš manau, mums nepriimtina. Todėl juridinė tarnyba turėtų būti demokratijos gynimo garantas apskritai, î juridinis skyrius — ne tiktai visuomenės demokratijos garantas, bet ir deputatų teisių apsaugos garantas. Todėl aš kategoriškai pasisakau, kad juridinis ar teisinis skyrius - tai jokiu būdu ne įstatymų rengėjas. Aš jau savo argumentus išdėsčiau. Jis turi būti. O įvedus juridinį skyrių, suprantama, labai smarkiai keičiasi ir visa struktūra.
Pirmininkas. Ar turite deputatui L. Rasimavičiui klausimų? Nematau. Tada aš norėčiau jūsų paklausti. Ar juridinis skyrius, toks, kaip jūs dabar nupiešėte, nebus prižiūrėtojas, stovintis kur kas aukščiau negu parlamentas?
L. N. Rasimavičius. Ne, jokiu būdu ne. Juridinis skyrius, kaip minėjau, turi koordinuoti visų grupių juridinį darbą, nes kiekviena grupė stengsis priimti įstatymus. O kas gi šitą koordinuos?
Pirmininkas. O ką tada darys Teisinės sistemos komisija?
L. N. Rasimavičius. Aš suprantu, kad Teisinės sistemos komisija turi dirbti visiškai ne šitą darbą. Supraskit, teisinė sistema — tai teismų sistemos, prokuratūros sistemos perorganizavimas. Aš matau, kad tie, kurie rengia, šito visai nesupranta. Teisinė sistema — tai ne įstatymų kūrimas.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašom deputatą J. Prapiestį.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš pritariu kolegos nuomonei, tačiau dar norėčiau paklausti, ar čia tik vienas projektas, ar du, kadangi mes buvom gavę du projektus?
Pirmininkas. Ką jūs turit galvoje, kalbėdamas apie antrą?
J. Prapiestis. Tai projektas, pasirašytas sekretoriaus L. Sabučio. Projektas rodo, kad jo autoriai šiek tiek supaprastintai suvokia įstatymų rengimo procedūrą ir tas problemas. Įstatymas natūraliai prigyja ir duoda naudą, jeigu jis nepriekaištingas dalykiniu požiūriu ir juridinės technikos aspektu. Tai būna, kai, rengiant įstatymo projektus, pavyksta suderinti žemdirbių, ekonomistų, pramonininkų, pedagogų ir kitokių specialistų pastangas su teisininkų žiniomis. Specializuotos nuolatinės deputatų komisijos savo srityse yra visiškai kompetentingos. Tačiau reikia pasirūpinti, kad jų nuomonė, jų pasiūlymai, jų idėjos taptų gerais, raštingais teisiniais projektais. Iš projekto susidaro įspūdis, kad tokiam darbui sutverta Teisinės sistemos komisija.
Mes jau šiek tiek kalbėjom, kai buvo svarstomi šių komisijų pavadinimai, todėl aš nenoriu prie to grįžti. Noriu pridėti tik tiek, kad komisijoje yra tik 6 nuolatiniai nariai. Taigi atlikti revizijos, ekspertizės ir panašias funkcijas ši komisija faktiškai yra nepajėgi. Todėl reikia nuolatinės tarnybos, galinčios greitai ir kvalifikuotai atlikti tokį darbą. Tokia taryba, suformuota iš patyrusių teisininkų, gali duoti daug naudos. Ji padėtų faktiškai kiekvienai komisijai susiorientuoti, kaip siūlomi projektai eis į gyvenimą, derinsis su turima teisės sistema, Respublikos įstatymais, tarptautine teise ir t. t. Antra, ši tarnyba padės patikslinti pačiame projekte tai, kas ne visiškai atitinka galiojančią sistemą, kur pažeista įstatymų darna ir t. t. Kitaip tariant, tokia tarnyba padėtų subrandinti projekto teisinę formą. Vaizdžiai tariant, kaip šachmatinį figūros ėjimas dažnai pakeičia visą situaciją lentoje, taip ir naujai priimtas įstatymas gali būti gerai suvokiamas tik plačiame teisės kontekste. Prognozuoti tokius dalykus gali tik profesionalai.
Šios bendros pastabos verčia pateikti ir konkrečius pasiūlymus. Ar nevertėtų pagalvoti apie teisės požiūriu universalios ekspertų ar patarėjų ir informacinės tarnybos sukūrimą? Tai galėtų būti teisės skyrius. Dėl pavadinimo galima dar diskutuoti. Šį skyrių turėtų sudaryti du padaliniai: ekspertų patarėjų grupė ir teisinės informacijos grupė. Ekspertų patarėjų grupė pirmiausia atliktų bendrąją projektų ekspertizę, t. y. ekspertizę konstituciniu požiūriu, tarptautinės teisės, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių aspektu ir pagaliau teisės terminijos priežiūros aspektu. Be to, šita grupė turėtų atlikti ir specializuotą projektų ekspertizę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienas įstatymo projektas turėtų būti patikrinamas civilistikos aspektu, darbo ir socialinio aprūpinimo įstatymo, administracinės ir finansų teisės, baudžiamosios teisės ir proceso. aspektu. Įstatymų kūrimas yra sudėtingas darbas. Kad nebūtų kolizijos, kad priimti įstatymai veiktų, ko dabar, deja, mes negalim pasakyti, tokia ekspertizė būtina.
Antra, teisinės informacijos grupė. Suprantama, ji turi būti kompiuterizuota. Jos funkcijos būtų tokios: kaupti teisinius aktus ir jų projektus, užsienio valstybių ir kitus tarptautinius teisinius aktus. Turi būti ir įstatymų biblioteka.
Apie šio skyriaus santykius su nuolatinėmis komisijomis. Būtų pravartu, kad prie kiekvienos komisijos būtų teisininkas patarėjas, besispecializuojantis atitinkamoje srityje. Jis galėtų pasirūpinti rengiamų sumanymų ir projektų pirminių išdėstymų teisine kalba. Toks patarėjas būtų lyg ir tam tikras tarpininkas, padedantis suderinti komisijos ir teisės skyriaus nuomonę dėl rengiamo įstatymo projekto teksto. Taigi kokios nors superprivilegijos teisės skyrius neturėtų. Vis dėlto nėra tokių teisininkų, kurie išmanytų visas sritis. Teisė gana sudėtingas dalykas. Juk negali, pavyzdžiui, akių gydytojas daryti apendicito operacijos. Taip ir teisininkas nėra pakankamai kompetentingas visose srityse.
Belieka pridurti, kad pradžią siūlomam sprendimui realizuoti Aukščiausioji Taryba jau padarė, pritardama Teisinės sistemos komisijos, î ne Įstatymų leidybos komisijos būtinybei. Aš baigiau. Gal turėsite klausimų?
Pirmininkas. Dėkoju. Gal turite klausimų? Ne. Tada kalbės deputatas K. Antanavičius. Deputatas G. Vagnorius nori jį pakeisti. Prašom, jeigu galima, prie mikrofono.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinius deputatų darbo sąlygų principus. Manau, kad dirbti su rinkėjais esame suinteresuoti mes patys. Jokiu būdu nereikėtų, kad Aukščiausioji Taryba ar kitokios instancijos mus skatintų, įpareigotų ar kitokiais būdais verstų tai daryti. Galiu pateikti tokį samprotavimą. Tarkim, paskyrus mums 10 padėjėjų darbui su rinkėjais ar suteikus kitas sąlygas, galime pasiekti, kad mūsų daugiau niekuomet ir nebeperrinks. Jeigu yra galimybės skirti padėjėją, tai jį ir reikėtų skirti, î kur jį panaudot, tai mūsų pačių reikalas. Mes patys visomis išgalėmis stengsimės, kad darbas su rinkėjais nenutrūktų.
Dar dėl komisijų darbo. Neįsivaizduoju, kaip gali žmogus dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, komisijų veikloje ir nebūti profesionalas. Kaip žmogus, dirbdamas pagrindinį darbą kitur, ne Aukščiausiojoje Taryboje, gali atlikti tas funkcijas? Jeigu, tarkim, mes nuspręsim, kad komisijų nariai gali būti neprofesionalai, tai jie tik epizodiškai lankysis komisijų posėdžiuose, nebus pakankamai pasirengę, jų balsavimai dažnu atveju nesiderins su bendra komisijos nuomone ir tai trukdys dirbti. Todėl siūlyčiau, kad nuolatinių komisijų nariai būtų tik profesionalai, kurie negali dirbti profesionalaus darbo, galėtų į komisijas įeiti su patariamuoju balsu.
Dabar keletas minčių dėl Aukščiausiosios Tarybos ir jos aparato struktūros schemos. Aš pritariu tiems teisininkams, kurie pasisako už bendrą teisinį skyrių. Štai paprastas konkretus pavyzdys. Kiekviena komisija priimsim ar patys parengsim atitinkamos srities įstatymus, tačiau kiekvienas iš tų įstatymų iš karto paliečia 10 ir daugiau kitų įstatymų, kuriuos neišvengiamai reikės taisyti. Reikės taisyti ne tik senus įstatymus, bet ir tuos, kuriuos mes esame neseniai priėmę ir kuriuos dar priimsim. Kažkas turės tuos dalykus spręsti, parengti medžiagą, kad būtų galima įtraukti atitinkamas pataisas ir priimti Aukščiausiojoje Taryboje.
Prie nuolatinių komisijų ne tik patarėjai, bet ir pagalbiniai darbuotojai galėtų sudaryti atskirus informacinius skyrius, į kuriuos mes pritrauktume ir teisininkų, ir ekonomistų, ir kitų ekspertų, taip pat ir pagalbinį personalą. Jie būtų pritvirtinti prie nuolatinių komisijų, ir būtų kur kas racionalesnis mūsų nuolatinių komisijų bei tų patarėjų darbas.
Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį. Susidaro įspūdis, kad mes pernelyg supaprastintai žiūrime į dabartinę ekonominę situaciją, sakyčiau, į krizinę situaciją, ir į būdus, kaip iš jos išbristi. Manyčiau, kad Prezidiumas turėtų būti glaudžiai susijęs ne tik su Užsienio reikalų ir Valstybės atkūrimo, bet ir su Ekonomikos komisija. Man atrodo, kad Užsienio reikalų komisija galėtų ir neturėti tokio prioriteto kaip Ekonomikos komisija. Juo labiau kad vienas iš Prezidiumo pavaduotojų bus kaip tik tiems klausimams. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame. Kalbės deputatas A. Taurantas.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aukščiausiosios Tarybos reglamento ruošimo pogrupio vardu noriu iškelti dar vieną klausimą, kuris susijęs su svarstomaisiais. Po pirmųjų karštų ginčų sesijoje vis labiau įsitikiname, kad būtinas naujas Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, atitinkantis naują jos statusą, nuomonių įvairovę ir garantuojantis jų išsakymo laisvę. Tam ir buvo sudarytas Aukščiausiosios Tarybos reglamento ir nuolatinių komisijų ruošimo pogrupis Aukščiausiosios Tarybos struktūros darbo grupėje. Tačiau mes negalime pradėti šio darbo, kol neišspręstas vienas esminis klausimas, nuo kurio priklausys šių dokumentų pobūdis. Reikia jau dabar nutarti, ar mes galime formalizuoti parlamente susidariusias grupes ar klubus, kaip šios grupės dabar save vadina, ir reglamente numatyti jų teisių užtikrinimą. Tai reikštų, kad reikia atsižvelgti į esančių grupių atstovavimą, kai sudaromos nuolatinės ir laikinosios komisijos, kai pateikiami pasiūlymai ar suteikiamas žodis diskusijose. Kad būtų galima taip padaryti, reikia formalizuoti ir registruoti dabar susidariusias grupes. Jeigu šitaip nuspręstume, jau dabar įteisintume frakcijas Aukščiausiojoje Taryboje, gal tik kitaip jas pavadintume, kad nerėžtų ausies tiems, kas to labai bijo. Tai reikštų, kad mūsų parlamente būtų teisiškai įtvirtintos Vakarų demokratijos normos ir galbūt šiek tiek užbėgama į priekį realiai Lietuvos politinių jėgų diferenciacijai. Galima daryti ir kitaip: kol kas Aukščiausiąją Tarybą traktuoti kaip vienalytę ir visus klausimus spręsti pagal individualią deputatų arba laisvai susidariusių neformalių grupių iniciatyvą, î jų tarpusavio santykių detaliau neapibrėžti. Dėl to jau buvo pareikšta keletas prieštaringų nuomonių, ir mūsų pogrupis labai prašytų Aukščiausiąją Tarybą jau šiandien apsispręsti ir galbūt balsavimu aiškiai išsakyti nuomone, nes toliau mes negalime rengti reglamento. Ačiū.
Pirmininkas. Gal kas nors nori paklausti deputato A. Tauranto? Nematau. Tada žodis suteikiamas deputatui L. Sabučiui.
L. SABUTIS (Šeškinės rinkiminė apygarda). Kiek anksčiau teko rengti siūlymus Aukščiausiajai Tarybai dėl geresnės mūsų darbo veiklos. Dabartinė struktūra, kuri yra jums įteikta, iš esmės sukoncentruoja visus pasiūlymus. Norėčiau tik išsakyti savo samprotavimus dėl jau pateiktų, čia išgirstų pasiūlymų. Atrodo, kad spaudai vadovauti turėtų ne deputatas, tačiau talkinti jam turėtų nedidelė deputatinė grupė, tuo labiau kad mes turime čia neblogų profesionalių žurnalistų. Ir man atrodo, ši informacija turėtų patekti ne tik iš salės, bet ir pertraukų metu, ir tarp posėdžių, ir deputatams dirbant kitose grupėse, î gal net susitinkant su rinkėjais arba juos priimant ir t. t. Todėl išties labai svarbu šiam žmogui arba grupei bendradarbiauti su Informacijos skyrium. Šiai grupei turėtų vadovauti betarpiškai vienas iš pavaduotojų, o Pirmininkas visada galėtų pasinaudoti turima informacija. Betarpišką ryšį su šituo žmogumi tikslinga turėti vienam iš pavaduotojų.
Pritariu pasiūlymui, kad tarp sekretoriaus ir seniūno turi būti betarpiškas ryšys. Ką mes sugebame tarp posėdžių pateikti jums, yra tik bendradarbiavimo rezultatas. Ateityje, manau, komisijų pirmininkams iš anksto pasiūlant darbotvarkės klausimus, tai seksis dar geriau, ir mes galėsime prognozuoti net tolimesnį savo darbą.
Norėtųsi, jog dešinėje pusėje būtų dar viena skiltis, skirta Respublikinei rinkiminei komisijai. Ji tokia egzistuoja ir egzistuos visus tuos metus, jeigu iškiltų būtinybė vėl organizuoti rinkimus. Ji yra visiškai savarankiška, neįeina į mūsų dabartinio parlamento sudėtį, bet ir nepriklauso Prezidiumui. Vyksta tik koordinacinis darbas.
Be to, visiškai geras pasiūlymas prie bibliotekos įsirašyti žodį „skaitykla”. Žvilgtelėkim į kairę. Dėl juridinio skyriaus jau buvo kalbama. Norėčiau tik pabrėžti, jog iš tikrųjų, priėmus įstatymą, vis dėlto reikės labai susirūpinti jo realizacija. Ir čia pirmiausia atsakingas yra Prezidiumas su tam tikru specialistų skaičiumi. Be to, juridinis skyrius būtų labai neblogas koordinatorius ir tarp komisijų pirmininkų. Tai visiškai nereiškia, kad jis turėtų išreikšti skyriaus ar atskiro teisininko nuomonę. Jo paslaugomis turėtų pasinaudoti bet kuri komisija. Norėtume, kad ateityje nuolat būtų iš juridinio skyriaus toks teisininkas, kuris nuolat dirbtų su tam tikra komisija. Tačiau kai nedirba komisija, jį būtina vėl turėti savo žinioje juridinio skyriaus vedėjui, kad būtų galima dirbti kitą darbą. Remiantis Konstitucijos 85 straipsniu, nemaži įgaliojimai yra suteikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Nenoriu visų vardinti, bet tarp jų ir įstatymo leidybos iniciatyvos teisė. Todėl pritarčiau tai nuomonei, jog būtent juridinis skyrius, kartu dirbdamas arba teikdamas pagalbą nuolatinėms komisijoms, dirbtų vaisingiau kaip atskiras vienetas.
Šiaip pati struktūra yra sėkmingai išdėstyta. Dėl kai kurių momentų galima ginčytis. Pavyzdžiui, kaip Aukščiausiosios Tarybos sekretorius manau, jog turėtų būti linija, nuvesta iki Priimamojo. Jeigu iš Priimamojo ateina informacija per Piliečių teisių nuolatinę komisiją, tai lygiai taip pat, jai neposėdžiaujant ir bet kuriuo metu priimant interesantus, turi būti žmogus, atsakingas čia, Prezidiume.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog Prezidiumas turi turėti betarpišką ryšį su Ekonomikos komisija, Krašto apsaugos komisija ir pan. Manau, kad tai visiškai suprantama. Yra išrinkti komisijų pirmininkų pavaduotojai, ir pirmesniame variante pavaduotojams buvo siūlomos atitinkamos kuravimo sritys: valdymo, savivaldybės, teisėsaugos, tarptautinių ryšių ir pan.
Prezidiumui taip pat reikėtų turėti savo vidinę schemą ir galbūt net pateikti tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Šioje bendroje schemoje nebeliko vienintelio — Savivaldybės reikalų — sektoriaus. Todėl manyčiau, jog ateityje, mums dar dirbant prie jos, vertėtų pamąstyti, kaip šiuos klausimus mes spręsime.
Ir dar viena. Konstitucijos 84 straipsnis, kuriuo vadovaujamės, teigia, jog į Prezidiumą pagal pareigas įeina Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojai, sekretorius ir Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai. Mes nuolatinių komisijų pirmininkus jau išrinkome, tačiau nepriėmėme nutarimo, ar jie tvirtinami kaip Prezidiumo nariai. Vienos komisijos pirmininkas dar neišrinktas. Todėl man atrodo, kad yra galimybė pamąstyti ir rytoj išspręsti šį klausimą. Jeigu posėdžiausime būtent tokios sudėties, labai abejoju, ar komisijų pirmininkai suspės vadovauti savo komisijoms, dalyvauti Prezidiumo posėdžiuose ir atlikti deputato pareigas. Be to, Prezidiumas negalės produktyviai spręsti jokių klausimų, jeigu nebus daugiau nei pusė jos narių. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai turėtų būti tam tikra prasme neutralūs Prezidiumo atžvilgiu, î betarpiškai atskaitingi tik parlamentui. Iškilus būtinybei, svarstant tam tikros srities klausimus, Prezidiumo posėdžiuose jie turėtų dalyvauti.
Pirmininkas. Dėkoju. Gal turite klausimų? Ne. Tada prašom deputatą E. Klumbį.
E. KLUMBYS (Obelių rinkiminė apygarda). Aš norėjau pakalbėti tuo klausimu, apie kurį užsiminė gerbiamasis J. Paleckis: apie nuolatinį darbą parlamente. Mes visi suprantame, koks dabar atsakingas ir sudėtingas Lietuvai momentas. Pažiūrėkime, šiandien jau nėra apie 20 deputatų. Praeis galbūt savaitė kita, mes neturėsime dar 10—15 deputatų, ir jau nebebus kvorumo. Kaip galvojame dirbti? Koks bus tada darbas komisijose, kur, be abejo, disciplina bus dar mažesnė? Mes turime labai liūdną patirtį, per televiziją stebėję TSRS Aukščiausiosios Tarybos darbą, kur nebesusirenka kvorumas ir kur yra mėgėjiško tipo parlamentas.
Jeigu ėmėme radikaliai keisti Lietuvos gyvenimą, tai pirmiausia turime patys radikaliai keistis, ir pati Aukščiausioji Taryba turi būti visiškai kitokia. Ji turi būti profesionali. Juk visi deputatai dalyvavo rinkimuose, remdamiesi senąja Konstitucija, ir aiškiai žinojo, kur ėjo. Ten buvo parašyta, kad Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai tik su Aukščiausiosios Tarybos leidimu būna atleidžiami nuo darbo. Turėtume atsiminti šitą dalyką.
Dar norėjau pasakyti, kad toks parlamento skirstymas į profesionalius ir į tuos, kurie ateis pasiklausyti ar balsuoti, yra parlamento nestabilumo užprogramavimas. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkoju. Kalbės deputatas K. Lapinskas.
K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Šiandien iškilo labai svarbus mūsų tolesnio darbo klausimas, susijęs su teisinėmis problemomis. Tai klausimas dėl juridinio arba teisės skyriaus prie mūsų parlamento. Mano kolegos apie tai kalbėjo, argumentavo. Iš dalies aš suprantu jų susirūpinimą ir jų argumentus, pripažįstu juos kaip gana svarius, bet čia įžvelgiu rimtesnę problemą. Tas dalykas iškilo atsitiktinai. Prabėgomis, iš esmės gerai neapsvarstę, neišdiskutavę šio klausimo, sutikome pavadinti Teisinės sistemos komisija. Pasirodo, kad šiai komisijai šiandieną priskiriami tiktai teisėtvarkos arba teisėsaugos reikalai ir ne daugiau. Kai kalbam apie kvalifikuotą įstatymų projektų nagrinėjimą, netgi savotišką ekspertizę, girdime pareiškimą, kad tai komisijai nepriklauso ši funkcija. Šitą reikalą turi atlikti juridinis skyrius, kuris neįeina į mūsų parlamentą, nėra kokia nors būsimoji parlamentarų struktūra, o grynai techninis personalas. Bet jis atliktų iš esmės pačią svarbiausią parlamento funkciją. Suprantama, kad tas darbas reikalingas. Jis turi būti dirbamas. Bet šiuo atveju mes, deputatai, nusišalinsime nuo to darbo ir perkelsime jį techniniam personalui. Kaip ten bebūtų, juridinio skyriaus darbuotojai vis vien pagal sudėtį (jie bus ne deputatai) vadinsis techniniu personalu, aptarnaujančiu aparatu. Vadinasi, mes grįšime prie buvusios įstatymų leidybos tvarkos ir procedūros. Kaip žinome, iki šiolei įstatymų projektus rengdavo valdymo aparatas, partinės struktūros, partiniai organai ir kas tik norėdavo. Paskui, partiniams organams pritarus, lengva ranka palaiminus, deputatai šimtu procentų balsuodavo už tuos projektus. Tai ką, mes vėl einame tuo pačiu keliu? Iš leidžiamojo organo, tikro demokratinio parlamento norime pavirsti vėl kažkokia įstatymus tvirtinančia struktūra? Tai yra principinis dalykas. Jeigu mes įstatymų projektų patys reikiamai nesvarstysime, patys jų neberengsime, tai ir yra trumpiausias kelias būtent į šitą formalią procedūrą — įstatymų tvirtinimą. Apgailestauju, kad per savo lengvabūdiškumą ir šiandieną atsidūrėme prieš tokią dilemą: kur mes einame ir kuo mes tapsime? Bent aš šitą Teisinės sistemos nuolatinę komisiją suvokiau ir įsivaizdavau kaip mūsų vidinės struktūros padalinį, vidinės struktūros parlamento dalį, kuri, be abejo, negalt nusišalinti nuo įstatymų leidybos, nuo savotiškos įstatymų ekspertizės. Kitas dalykas, kad normaliam darbui turi talkinti, suprantama, reikiamas specialistų padalinys, patarėjų grupė. Bet šita patarėjų grupė neturi būti, kaip prie kitų nuolatinių komisijų, nuo vieno iki trijų žmonių. Ją turi sudaryti tiek žmonių, kiek jų reikės reikiamai organizuoti komisijos darbą. Jeigu nebūtų sutikta su šitais samprotavimais ir manoma, kad nereikėtų mums tokios įstatymų sumanymų komisijos, kaip aš ją ir siūliau pradžioje pavadinti, tada vėl reikštų, kad mes grįžtame atgal — į buvusią negatyvią įstatymų leidybos praktiką.
Kitas dalykas, žinoma, juridinis skyrius kaip tam tikras konsultacinis patariamasis padalinys. Jis yra reikalingas turbūt visoms kitoms mūsų nuolatinėms komisijoms ir pagaliau daugeliui deputatų. Dėl tokio konsultacinio padalinio gal ir vertėtų pagalvoti, kur jį turėti: gal atskirai ir prie mūsų informacijos tarnybos suburti kokią nedidelę juridinę konsultacinę grupę. Bet prie šitos Teisinės sistemos nuolatinės komisijos būtinas gana rimtų, solidžių teisininkų būrys. Ir ne tas juristų padalinys turi užsiimti įstatymų leidybos organizavimu. Jis turi dirbti būtent šitos nuolatinės Teisinės sistemos komisijos vadovaujamas ir talkinti praktiškai visam komisijos darbui.
Čia šitos visos mūsų struktūros iš tiesų neatsispindėjo, gal reikėtų surasti vietą vadinamajam kodifikacijos padaliniui. Kodifikacijos padalinys dabartiniu metu yra prie Juridinio skyriaus. Gal jam galima surasti vietą prie bibliotekos, nes ten yra ir įvairių teisės šaltinių, atitinkama bibliotekėlė. Galbūt tokį tiesioginį kodifikacinį kabinetą, kaip tam tikros juridinės teisinės informacijos padalinį, reikėtų patalpinti arba įtraukti į pačią bibliotekos struktūrą.
Dabar dėl deputatų darbo. Čia irgi buvo informacija apie tai.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jei galima, trumpiau.
K. Lapinskas. Dėkui. Keletą sakinių. Suprantama, reikėtų reikalauti, kad kuo daugiau deputatų kaip pagrindinį darbą pasirinktų darbą parlamente. Bet tam, kad jie galėtų apsispręsti, matyt, reikia nutarti ir dėl atlyginimų. Kai kurie deputatai dirba jau vos ne mėnuo, ir po šiai dienai mes nežinome, kokius atlyginimus gausime. Gal kai kurie dėl materialinių sumetimų nesiryžta pereiti nuolatiniam darbui į parlamentą. Tai gali būti vienas iš savotiškų apsisprendimo stabdžių. Žinoma, mes neturime ir savo darbo vietų. Neturime net kur ir popierių pasidėti arba prisėsti laisvą valandėlę. Reikėtų greičiau spręsti taip pat mūsų darbo ir buities reikalus. Ryšiams su rinkėjais palaikyti reikėtų kuo greičiau įsteigti pagalbininkų rinkiminėse apygardose etatus.
Pirmininkas. Dėkojame. Prašau.
A. K. Leščinskas (R a d v i 1 i š k i î r i n k i m i n ė a š ó g a r d a). Gerbiamasis pranešėjau, aš taip supratau, kad bet kurioje komisijoje parengti nutarimai arba įstatymai turės pereiti Teisinės sistemos komisijos ekspertizę. Taip?
K. Lapinskas. Įsivaizduočiau, jeigu tai būtų gerai.
Ą. K. Leščinskas. Tada kitas klausimas. Ar nebūtų logiška, kad Teisinės sistemos komisija turėtų savo atskirą juridinį skyrių? Tai ji vadovautų juridinio skyriaus darbui. Ji pasitelktų ekspertus ir kvalifikuotai vadovautų. Ne apskritai juridinis skyrius, î prie Teisinės sistemos komisijos.
K. Lapinskas. Supratau jūsų klausimą. Aš įsivaizduočiau taip, kad nebūtinai patys deputatai šimtu procentų turėtų atlikti kiekvieno akto projekto ekspertizę, bet jie turėtų tai daryti. Prireikus kvalifikuotų specialistų, Teisinės sistemos komisija galėtų jų pasikviesti. Šiuo atveju reikėtų numatyti ir tam tikras lėšas, kad už specialistų darbą, už atliktą ekspertinį įstatymų projektų įvertinimą, tam tikrą projektų pataisymą, papildymą, už recenzijas būtų galima tiems žmonėms kompensuoti. Turėtų būti neginčijama šitos komisijos teisė prireikus pasikviesti reikiamo lygio ir kvalifikacijos ekspertus. Ir mokslininkus, ir praktikus.
Pirmininkas. Prašom deputatą L. Sabutį. Jūs klausite?
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Taip. Ar neatrodo tas pats, ar teisininkų grupė dirbtų nuolatinėje komisijoje ir neturėtų sprendžiamojo balso teisės, ar dirbtų savarankiškai, î visos kitos nuolatinės komisijos galėtų jų paslaugomis pasinaudoti? Ir ar jūs pripažįstate, jog vienokiu ar kitokiu atveju reikalingas juridinio aptarnavimo koordinatorius?
K. Lapinskas. Juridinio aptarnavimo koordinatoriaus klausimas galbūt ateityje išsispręs savaime. Iš anksto neverta programuoti, kokia turėtų būti šitų teisės patarėjų tarpusavio sąveika ir darbo organizavimas. Svarbiausia, kad bent jau iš pradžių šitoje struktūroje būtų užfiksuota maždaug 7—10 teisės patarėjų grupė, kuri faktiškai atliktų juridinio skyriaus funkcijas prie šitos Teisinės sistemos komisijos. Pagrindinis tų teisės patarėjų vadovas, suprantama, turėtų būti šitos nuolatinės komisijos pirmininkas. Jeigu reikės, jis iš šitų teisės patarėjų savo ruožtu paskirs vyresnįjį ar pan.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, leiskite atkreipti jūsų dėmesį, kad mes siūlėme tik labai trumpai padiskutuoti, pasikeisti pagrindinėmis mintimis, o dabar įsileidžiam į detalų šitos schemos nagrinėjimą. Prašau jūsų apgalvoti, ar jūsų klausimai ir pasisakymai tikrai yra principiniai, ar tai tik detalizavimai. Tada galbūt sutaupytume laiką.
Gerbiamasis deputate Rasimavičiau, galbūt jūs paklauskite asmeniškai? Nebespėsime šiandien sutvarkyti reikalų, kuriuos turime.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Ar gerbiamasis K. Lapinskas sutinka, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso reikia keisti teisinę sistemą? 0 jeigu reikia — tai kokia komisija šituo užsiims?
K. Lapinskas. Aš norėjau pasakyti ir šiuo klausimu.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, tikrai nedetalizuokime. Man regis, kad šitas klausimas yra retorinis, atsakymą į jį žino visi, ir deputatas L. Rasimavičius taip pat. Prašau atsakyti.
K. Lapinskas. Dėl teisinės sistemos. Įsivaizduoju, kad turėjo būti atskira teisėtvarkos arba teisėsaugos reikalų komisija, kuri rūpintųsi, tarkime, ir teismų sistemos reforma, prokuratūros, tardymo, vidaus reikalų reforma. Dabartiniu metu čia yra palyginti nedaug darbo, galėjo ta pati teisėtvarkos reikalų komisija užsiimti ir krašto apsaugos reikalais, î kita komisija turėjo būti būtent dėl įstatymų projektų ekspertinio vertinimo, jų kvalifikuoto peržiūrėjimo ir savo rekomendacijų išsakymo dėl kiekvieno įstatymo, kurį parlamentas svarstys.
Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas V. Žiemelis.
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos! Aparato struktūros schema iš tiesų nauja. Tai profesionalaus parlamento schema. Tik turėčiau keletą pastabų. Posėdžio pirmininkas leido nukrypti prieš tai kalbėjusiam kolegai visiškai į kitą klausimą. Mes pradėjome aptarinėti, kuo turi užsiimti komisijos. Jau ankstesniuose posėdžiuose buvo aptarta, kad Teisinės sistemos komisija neužsiima būtent teisinių aktų revizavimu. Man atrodo, tai aptarėme ir nereikia prie to grįžti. Turime nuspręsti, kas tai darys. Be abejo, mes neišsiversime be juridinio skyriaus. Kam jis bus pavaldus, spręskite patys. Gali būti tiesiogiai susijęs su Teisinės sistemos komisija, gali su Prezidiumu, čia jau kitas klausimas. Bet toks skyrius būtinas. Jis, be abejonės, nesuvaržys deputato statuso, bus tik patariamasis organas. Kaip dabar pažymėta schemoje, kiekviena komisija turės savo patarėjus, tarp jų bus, be abejo, ir teisininkų. Jie nesugebės revizuoti kiekvienos komisijos teisinius aktus. Kadangi, kaip jau paminėjo kolega deputatas J. Prapiestis, reikia specialistų iš visų sričių, î visažinių teisės srityje tikrai nėra.
Pritariu taipogi kolegos K. Lapinsko pasisakymui, kad būtina įsteigti kodifikacijos skyrių ar padalinį. Šioje schemoje tai nenumatyta. Tai labai svarbus padalinys.
Dėl darbo parlamente. Mano nuomone, parlamente turėtų dirbti profesionalai, kitaip nukentės ne tik pats parlamentas, bet ir tų organizacijų, įmonių žmonės, kuriose dirba parlamentarai. Iš dalies jie turės dirbti tų parlamentarų darbą. Neapgaudinėkime patys savęs. Taip buvo ir praeityje. Negaliu suprasti, kaip galima suderinti parlamentarų darbą su tiesioginiu darbu, tarkim, kolūkio pirmininko ar redaktoriaus. Ir kaip jie sugebės persiorientuoti iš parlamentaro į pirmininką ar redaktorių? Aš visiškai to neįsivaizduoju. Norėčiau priminti tiems žmonėms, kurie bijosi, kad, baigę darbą parlamente, neteks savo darbo vietų. To bijotis nereikia. Jiems įstatymas garantuoja, kad galės grįžti į savo arba analogiškas pareigas. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašom deputatą C. Stankevičių.
Č. V. STANKEVIČIUS (Muravos rinkiminė apygarda). Būtų gerai kitam svarstymui prie šitos schemos turėti bent trumpus struktūrinių padalinių veiklos sferos apibrėžimus, aprašymus. Tada gal nekiltų tokių diskusijų. Norėčiau pasiūlyti bent labai trumpai suformuluoti veiklos sferas. Kartu norėčiau pasiūlyti pagalvoti, ar prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, î gal prie Aukščiausiosios Tarybos nepaskirti vieną deputatą — koordinatorių Aukščiausiosios Tarybos informacijai. Tas ne tas pats, kas atstovas spaudai. Atstovas spaudai — tai asmuo, kuris duoda pareiškimus spaudai, atsako į klausimus. Čia turiu omenyje, kad būtų koordinuojama visa oficialioji Aukščiausiosios Tarybos informacija ir kad ji būtų kryptingai siunčiama per Informacijos skyrių, taip pat atitinkamai kryptingai vadovaujama gaunamos informacijos paskirstymui. Tai būtų deputatas, turintis įgaliojimus tą reikalą tvarkyti. Arba prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, arba prie Aukščiausiosios Tarybos. Antrą deputatą su apibrėžtais įgaliojimais vertėtų paskirti kaip koordinatorių struktūros funkcionavimo ir palaikymo klausimams. Čia reikia konsultuotis su komisijomis, sakysim, su Biudžeto komisija, nes struktūros funkcionavimas reikalauja ir lėšų, ir racionalaus sprendimo. Galbūt mums vertėtų prie Prezidiumo paskirti tokį deputatą, kuris tą darbą sugebėtų dirbti. Nepalikti šito darbo baro vien tik sekretorei, nes sekretorei pakanka darbo tvarkant visą sekretoriato dokumentaciją. Siūlyčiau tai apsvarstyti, detalizuojant projektą.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas A. Sakalas atsisakė kalbėti. Deputatas A. Norvilas.
A. Norvilas (Aleksoto rinkiminė apygarda). Turiu keletą pastabų. Atkristų daugelis problemų, jeigu mes nesistengtume šitą siūlomą schemą priimti kaip galutinę ir nekintamą. Ją turbūt taip ir reikėtų pavadinti — laikinoji schema. Iškils daugelis problemų, ir ji neišvengiamai turės kisti.
Antra, tai deputatų profesionalumas. Žinoma, parlamentas turi būti profesionalus. Daugelis turėtų su tuo sutikti. Per tuos 3,5 mėnesio, kaip sakė gerbiamasis J. Paleckis, deputatai turėtų užbaigti savo reikalus buvusiose darbovietėse. Bet kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti priimtas bent jau komisijos, kurioje deputatas dirba, nutarimas. O galbūt ir viso parlamento.
Ir trečia. Manau, kad būtina grįžti ir kviečiu gerbiamuosius deputatus apsvarstyti tokią moralinę problemą, liečiančią mūsų visų rinkėjus, mus pačius ir tą darbą, kurį mes neseniai padarėme, atstatydami Lietuvos Respubliką. Tai yra priesaikos klausimas. Mes privalome prisiekti Lietuvos Respublikai. Manau, kad čia turėtume dėl to pasitarti, pamąstyti. Tas klausimas kyla ir kai kurių valstybinių institucijų darbuotojams. Siūlau komisijose jį aptarti ir kiekvienam deputatui apie tai pagalvoti. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame.
J. V. Paleckis. Trumpa informacija. Priesaika deputato statuso projekte, kurį rengiant daugiausia prisidėjo gerbiamasis deputatas Z. Juknevičius, yra numatyta, ir manau, kad jokių prieštaravimų ar abejonių dėl to nėra.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Kanados televizija prašo leisti filmuoti. Niekas neprieštarauja? Aš nematau, kad kas nors prieštarautų, todėl turbūt galima sakyti, kad leidimas duotas.
Leiskite man apibendrinti. Kuo nuoširdžiausiai pritariu dėl to, kad visi deputatai būtų profesionalai. Tik, suprasdamas kai kurių iš jų padėtį, nesiūlau dabar dėl to balsuoti. Manau, kad parlamentas turėtų leisti jiems susitvarkyti savo reikalus. Tikiuosi, kad iki vasaros, iki pavasarinės sesijos pabaigos, jie visi apsispręs ir taps profesionalūs politikai. Deputatas K. Grinius siūlo dabar padaryti apklausą mygtukais, kas jau dabar pasiryžęs, î kas dar ne. Manau, kad tą bus galima padaryti šiek tiek vėliau.
Dėl teisės ir dėl juridinio ar kokio kitokio pavadinimo skyriaus. Tiesą sakant, nematau ginčo objekto, nes visi sutinka, kad jis reikalingas. Pristatydamas šitą schemą, aš gal atskirai nepabrėžiau, užtai kilo audringa diskusija, kad prie Teisės skyriaus iš tikrųjų reikalingas didesnis patarėjų būrys, kurie būtų specialūs ekspertai būtent Aukščiausiosios Tarybos rengiamiems įstatymams įvertinti ir patarimams duoti. Kokia turi būti jo struktūra, ar jis turi turėti atskirą vadovą, prie ko jis turi būti iš tikrųjų priskirtas, tai jau kitas klausimas. Bet man regis, kad visi kalbėję pritaria, šitą schemą rengę taip pat pritaria, kad tokia žmonių grupė reikalinga. Aš nenorėčiau sutikti, kad aparatui reikalingi atskiri skyriai. Tai vėl darytų struktūrą administracinę ir sutrukdytų mums dirbti.
Apie informacinį centrą. Nuoširdžiai pritariu, kad šitame informaciniame centre ar skyriuje būtų taip pat ir juridinės informacijos skyrelis, ir kodifikacijos skyrius.
Deputatas L. N. Rasimavičius kalbėjo, kad seniūno komanda nori daug sau imtis. Bet pirmiausia jos dar nėra. Seniūno komandoje turėtų būti sutelktas organizacinis darbas, î jokiu būdu ne įstatymų vykdymo kontrolės ir jų leidimo juridinės ekspertizės. Tokių funkcijų, žinoma, negalima jai priskirti. Turi būti deputatas vidinei informacijai garantuoti, kaip deputatas Č.Stankevičius siūlė, ir jis turi įeiti į šitą komandą, taip pat ir žmogus, atsakingas už struktūros tobulinimą, pakeitimus ir tarpusavio ryšių palaikymą. Tai kaip tik ir yra organizacinis darbas, kurį šita struktūra turėtų atlikti.
Tai maždaug tokie apibendrinimai. Aš labai džiaugiuosi, kad dėl šitos schemos didelių prieštaravimų neiškilo. Galėtume mygtukais protokoliškai nuspręsti, kad grupės darbui pritariama iš esmės. Įvertinant jūsų pareikštas pastabas ir tas, kurias jūs parašysite raštu, galima tęsti darbą ir detalizuoti schemą. Prašau deputatą V. Žiemelį.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Su juridiniu skyrium, bet laisvesniu, î ne kaip Aukščiausiosios Tarybos cenzorium. Taip. Dar šita tema kalbės deputatas V. Landsbergis.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš nežinau, ar tai galėtų atlikti juridinis skyrius, kuris, matyt, reikalingas. Matau reikalą turėti tarptautinės teisės patarėjų grupę, labiau specializuotą, kuri čia niekur nepažymėta. Ji galėtų būti grupė, kaip čia yra sekretoriai, patarėjai prie kiekvienos komisijos, prie Užsienio reikalų komisijos, bet kartu sujungta su pirmininku. Man tai labai padėtų.
Dar viena pastaba. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo deputatas L. Sabutis. Dėl santykio tarp Prezidiumo branduolio, kurį jūs suformavote, ir gausių pirmininkų komisijos, kad galėtų sklandžiai dirbti Prezidiumas ir, sakysim, kokia bus sprendimų priėmimo reglamentinė tvarka. Galbūt ją reiktų parengti atskirai, kad neiškiltų kolizijų, jeigu dideliam skaičiui komisijų pirmininkų esant, dalis jų, sakysim, užimti, nedalyvauja ir sunku daryti nutarimus. Manau, kad turėtų būti koks nors atskyrimas, ar jų dalyvavimas visada pageidaujamas, bet ne su kiekybiškai lemiamuoju balsu, nes kitaip mes galime labai įstrigti.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas V. Čepaitis dar.
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Norėčiau tiktai priminti, kad Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija taip pat turės truputį kitokį statusą, kadangi užsiims ne tik juridine materija, grynai įstatymų leidimais ir t. t, bet taip pat ir žemiška materija — žmonių kreipimasis dėl piliečių teisių laužymo. Todėl aš siūlyčiau, kad šitos komisijos patarėjų ir sekretorių skaičius taip pat nebūtų ribojamas.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūs turbūt pastebėjote, kad Priimamasis skyrius prijungtas tiesiogine rodykle prie jūsų vadovaujamos komisijos. Tai buvo iš anksto įvertinta, ir mes kaip tik apie tai galvojame. Prašom deputatą E. Zingerį.
E. Zingeris (L a z d y n ų r i n k i m i n ė apygarda). Aš norėčiau pritarti deputatui V. Landsbergiui ir pasakyti, kad tokia komisija, kaip siūlė mūsų gerbiamasis Pirmininkas, yra būtina, nes kiekvienas mūsų žingsnis tarptautinėje arenoje yra dabar ypač sekamas. Mūsų valstybės pripažinimas priklauso nuo tų patarimų, kuriuos mes gaunam iš patyrusių žmonių, kurie daugel metų dirba mūsų valstybės nepriklausomybės srityje. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate. Kaip tik apie tai ir kalbėta. Jūs pasakėte tą patį. O dėl Prezidiumo patarėjų ir padėjėjų grupės, tai tiesiog mūsų grupė nedetalizavo, nematydama reikalo kištis. Visos rodyklės sueina į vieną tašką, kaip ji bus išskirstyta. Tokia ekspertų grupė, padėjėjų, patarėjų grupė, skirta užsienio reikalams, be jokios abejonės, ten turi būti. Manau, kad Prezidiumas turėtų paruošti, kaip deputatas L. Sabutis ir siūlė, savo struktūrą ir savo padėjėjų struktūrą.
Man regis, kad svarstant iškilo du klausimai, kuriuos mes dabar jau galėtume preliminariai protokoline tvarka išspręsti. Pirmas, tai, ką paryškino deputatas V. Landsbergis — dėl komisijų pirmininkų dalyvavimo Prezidiume. Aš savo trumpam pranešime taip pat minėjau, jog bendram darbui būtų naudinga, kad pirmininkai pagal pareigas neįeitų į Prezidiumą. Jie galėtų įeiti, jeigu išrinkimas sutaptų ir ten, ir ten, bet neprivalomai.
Taigi norėčiau pasiūlyti jums balsuoti mygtukais kaip tik tai. Žalią mygtuką prašom spausti, kas už tai, kad komisijų pirmininkai pagal pareigas neįeina į Prezidiumą.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš gi nesiūlau ją keisti, aš aiškinuosi jūsų nuomonę. Kas galvoja taip, kas kitaip. Jokiu būdu ne dabar nutarimą daryti. Kas už tai, kad pirmininkai neįeitų — žalias mygtukas. Kas už tai, kad pirmininkai, kaip ir dabar, įeitų — raudonas mygtukas. Prašau paspausti.
Man regis, nuomonė jau aiški. Tada reikėtų rengti Konstitucijos pataisą ir atitinkamai tvarkyti reglamentą.
Tai vienas klausimas. Kitą klausimą iškėlė deputatas A. Taurantas: dėl to, kaip jiems rengti reglamentą. Ar įteisinant frakcijas, registruotas ir su atitinkamomis teisėmis, ar laikyti mūsų Aukščiausiąją Tarybą maždaug vienalyte, be ryškių frakcijų. Galbūt reikia įteisinti kokias nors tam tikrų deputatų grupių teises. Sakykim, jeigu žodžio prašo dešimties deputatų vardu koks nors deputatas, jam negalima uždrausti kalbėti net ir balsavimu. Ar kaip nors panašiai. Klausimą formuluoti būtų galima maždaug taip: ar mes įteisinam frakcijas griežtai, apibrėžtai, ar paliekam tiktai galimybes nedidelėms deputatų grupėms taip pat kai kuriais atvejais veikti. Prašom deputatą V. Šadreiką.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš labai trumpai. Galbūt tą klausimą išspręskime po pietų pertraukos.
Pirmininkas. Po pietų pertraukos mes nesiruošiame rinktis.
V. Šadreika. Nesirinksim?
Pirmininkas. o grupei, kuri rengia reglamentą, reikėtų jau žinoti. . .
V. Šadreika. Arba atidėkim. Galbūt iš tikrųjų tų frakcijų nereikia, reikia, kad parlamentas būtų vieningas. Bet būtų gerai dar su kolegomis ir pasitarti.
Pirmininkas. Gal mes dabar nenuspręskim, bet tik išsiaiškinkim orientacijas. Jie galės pradėti dirbti, turėdami galvoje ir kitą variantą, bet labiau orientuodamiesi į vieną. Prašom deputatą S. Šaltenį.
S. ŠALTENIS (Utenos rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, kad kol tos frakcijos realiai, natūraliai nesusiklostys, kol parlamentas rūgsta, kunkuliuoja, gal atidėkime.
Pirmininkas. Bet jiems reikia rengti, todėl aš noriu, kad būtų išsiaiškinta nuomonė. Prašau deputatą A. Taurantą.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš tik noriu dar sykį pabrėžti, kad jeigu mes įteisiname šitas grupes arba frakcijas, kaip čia buvo pasakyta, tai išeitų iš principo kitas reglamentas. Todėl negalima rengti ir tą, ir tą. Norime iš anksto žinoti parlamento nuomonę.
Balsas IŠ salės. Aš manau, jog tai, kad deputatas A. Taurantas siūlo įteisinti ar neįteisinti frakcijas, yra vienas dalykas. Tačiau kitas dalykas yra, matyt, svarbesnis, kuris reglamentą keistų labai nežymiai. Mažumai, sakysim, norinčiai kalbėti penkių ar dešimties deputatų vardu, nors jau diskusijas posėdžio pirmininkas siūlytų nutraukti, turi būti suteiktas žodis. Už tai, matyt, reiktų balsuot.
Pirmininkas. Visiškai teisingai. Ar jau galima būtų pasiūlyti balsuoti? Labai paprasta formuluotė: įteisinam frakcijas, ar tiktai suteikiam tam tikras teises mažoms deputatų grupėms? Frakcijų įteisinimas reikštų, jog jos yra registruojamos, kad skirtas specialus laikas jų susirinkimams, kad joms duodamos teisės (tam tikram skaičiui) įeiti į komisijas. Tai čia yra griežtas įteisinimas. Tam tikrų mažų deputatų grupių įteisinimas yra tai, ką deputatas E. Gentvilas sakė, ir panašūs dalykai.
Taigi prašau spausti žalią mygtuką, kas už tai, kad frakcijos būtų įteisintos. Raudoną — kas už tai, kad tai dar per anksti daryti. .
Rezultatas aiškus — frakcijų oficialiai neregistruojam, tačiau esu įsitikinęs, kad mažumų teisės bus gerbiamos, ir jie nebus skriaudžiami.
Gerbiamieji deputatai, šitas klausimas, man regis, baigtas, jeigu dar kas nors papildomai neturi ko pasakyti dėl struktūros ir darbo tvarkos. Dar buvo pasiūlyta apklausa dėl profesionalumo. Prašau paspausti žalius mygtukus tuos, kurie jau dabar apsisprendė dirbti profesionaliai parlamente, î visi kiti, kurie dar abejoja, spaudžia raudoną arba geltoną.
Ką gi, apsisprendimo apklausos rezultatai ne tokie jau džiuginantys, bet ir nelabai blogi. Aš tikiuosi, kad iš tų 34 žmonių, kurie yra griežtai prieš, griežtai prieš liks ne tiek daug. Klausimas baigtas. Dabar mes galime grįžti prie to, ką pradėjome rytą. Kas yra pasiruošęs pateikti suredaguotą, suderintą kreipimosi tekstą? Ar jūs, gerbiamieji komisijos nariai — V. Landsbergi, Z. Vaišvila, V. Šadreika, E. Gentvilai, M. Laurinkau, K. Saja — buvote susirinkę ir parengę tekstą?
Balsas IŠ salės. (Negirdėti.)
Pareiškimo dėl tarybinių ginkluotųjų pajėgų statuso priėmimas
Pirmininkas. Jeigu jis nelabai skiriasi nuo pirmojo varianto, tada galima perskaityti ir tiesiog balsuoti dėl jo. Prašau, gerbiamasis deputate V. Landsbergi.
V. Landsbergis. Mes nutarėme pavadinti kitaip, pavadinti pareiškimu. Kitkas pavadinime lieka. Taigi „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas dėl tarybinių Ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje statuso.
Tarybinė armija įžengė į Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. kaip TSRS agresijos įrankis ir okupuojanti jėga. Ligi šiol jos daliniai naudojasi Lietuvos Respublikos teritorija, akvatorija bei oro erdve be reikiamų susitarimų su Lietuvos Respublikos vyriausybe, todėl piliečiai daugiau kaip 1,5 milijono parašų išreikšta valia reikalavo tos kariuomenės išvedimo. Ši teisiškai neapibrėžto statuso kitos valstybės kariuomenė, įskaitant Valstybės saugumo komitetą ir pasienio kariuomenę, pavaldi tik savosios valstybės politinei vadovybei.
Toks TSRS kariuomenės buvimas Lietuvoje žalingas ekonominiu, ekologiniu, psichologiniu ir politiniu požiūriu, sudaro vyriausybių problemą, kuri, tikimės, netrukus bus sprendžiama.
Tuo tarpu patys kariškiai ir jų šeimos čia niekuo dėti. Jų nedera užkabinėti, įžeidinėti, puoselėti jiems kokio nors priešiškumo. Būkime jų atžvilgiu draugiški ir mandagūs, tada ir išsiskirsime, neminėdami vieni kitų blogu žodžiu".
Pirmininkas. Ar turi kas nors klausimų? Ar galima būtų balsuoti dėl tokio pareiškimo priėmimo? Atsiprašau, dar nori pasisakyti deputatas V. Povilionis.
V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, kad nereikėtų smulkiai vardinti, ko mes neturime daryti jiems ir jų šeimos nariams. Manyčiau, reikia tik pasakyti, kad turime būti santūrūs ir vengti bet kokių konfliktų.
Balsai iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Manau, kad galime balsuoti. Prašau pasiruošti. Kas už tai, kad toks Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas būtų priimtas, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 102 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 3 deputatai.
Pirmininkas. Balsų dauguma pareiškimas priimtas. Dabar prašau grįžti prie antro darbotvarkės klausimo, t. y. šios dienos ir tolesnės darbų tvarkos sudarymo. Jūs turite projektus, tikiuosi, jau pasižiūrėjote. Manau, kad čia turėtų būti du balsavimai: vienas dėl šios dienos darbotvarkės, nors mums liko dirbti visai nedaug. Atsiprašau, mes šios dienos buvome patvirtinę, î dėl perspektyvos prašau pasižiūrėti ir pasakyti savo pastabas. Prašau deputatą Č. Okinčicą.
Č. OKINČICAS (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Manau, kad praleistas klausimas, kurį iškėlė deputatas Z. Balcevičius, būtent Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų kultūrinio kalbinio statuso klausimas. Jis yra labai svarbus ir opus.
Pirmininkas. Čia yra techninė klaida, be jokios abejonės. Mes rytoj turime tai svarstyti.
Č. OKINČICAS. Aš noriu pastebėti, kad per dažnos techninės klaidos.
Pirmininkas. Ne, jūs neteisus. Mes netgi buvom dėl to klausimo balsavę, ir negali kilti abejonių, kad jis įtrauktas į rytdienos darbotvarkę.
Č. V. STANKEVIČIUS (Muravos rinkiminė apygarda). Komisijos sudarymas Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, kaip mūsų buvo nuspręsta, yra rytojaus darbotvarkės trečiasis klausimas.
Pirmininkas. Prašom pasitikslinti ir įsirašyti ranka. Prašau.
Balsas IŠ salės. Aš tą patį norėjau.
Pirmininkas. Tada ačiū. Gal kas nors dar pastebėjo kokių klaidų? Deputatas Č. Stankevičius patikslina, kad rytojaus dienos trečiąjį klausimą turi pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, î ne Prezidiumas.
Č. V. STANKEVIČIUS. Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Reikia turbūt jau pradėti praktikuoti, kad pranešimus darytų komisijos. Sutinkate? Tai nuo šiol taip ir pradėsime rašyti.
Pirmininkas. Pavadinimas „Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo". Čia parašyta, kad klausimą pateikia Prezidiumas, î pranešėjas yra Heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša. Turėtų pasikeisti ir klausimo pateikėjas, ir pranešėjas.
Pirmininkas. Dėl tautinių? Prašau perskaityti.
Č. V. STANKEVIČIUS. Čia yra taip suformuluota: „komiteto ar pakomisės sudarymas Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti". Mes nežinome, koks bus pasiūlymas — ar komitetas, ar pakomisė.
Pirmininkas. Ir ką jis rytoj tiksliau pateiks. Šiandien žmonės turi pasiruošti.
Č. V. STANKEVIČIUS. Planuojam darbotvarkę, kad turi būti sudarytas nuolatinis Aukščiausiosios Tarybos struktūrinis padalinys. Kas pateiks šį klausimą pagal ankstesnį mūsų aptartą variantą? Buvo deputatas V. Povilionis. Gal dar reikia susitarti?
Pirmininkas. Pabandykim tartis. Tada siūloma taip, kad Piliečių teisių ir tautinių mažumų, Ekonomikos komisijų pirmininkais iš karto įtrauktume... Siūlomas deputatas Z. Balcevičius, galbūt deputatas R. Maceikianecas ir dar kas nors, Jūs sutinkat?
Č. V. STANKEVIČIUS. Vienas iš jų tarpusavio susitarimu turėtų būti pranešėjas. Pateikti tarpusavyje suderintus pasiūlymus dėl komiteto sudėties.
Pirmininkas. Ar neprieštarauja tie žmones, kurie buvo išvardinti? Manau, kad ne. Tada galbūt jūs susirinksite iš karto po posėdžio ir sutarsite, kaip veiksite toliau.
Č. V. STANKEVIČIUS. Dabar kai kurie patikslinimai. Čia jau buvo aptarta. Pranešėjas nuo Švietimo, kultūros ir mokslo nuolatinės komisijos kalbės penktuoju klausimu, kadangi trečiasis turi būti dėl komiteto sudarymo. Buvęs trečiasis jūsų išspausdintame tekste dėl transporto prokuratūros ir milicijos tampa ketvirtuoju, penktuoju tampa įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Taip?
Pirmininkas. 1. Lietuvos Respublikos nuolatinių komisijų sudėties ir jų pirmininkų išrinkimas (klausimo pabaiga). 2. Dėl transporto prokuratūros ir milicijos. 3. Dėl Rytų Lietuvos problemų. 4. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. 5. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos herbinio antspaudo tvirtinimas.
Č. V. STANKEVIČIUS. Dėl antspaudo galbūt pranešėjas galėtų būti Aukščiausiosios Tarybos sekretorius. Taip?
Pirmininkas. Taip. Tai dėl rytdienos. Galbūt reikia perskaityt tolesnę darbotvarkę. Trečiadieniui numatyti du klausimai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto pirmasis skaitymas. 2. Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statuso pakeitimas.
Ketvirtadieniui: 1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir pagalbinio aparato struktūra. Tai, ką mes šiandien nagrinėjom, bus galima jau išdėstyti detaliau ir pasiūlyti jums kaip projektą tvirtinti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, jeigu nebus baigta trečiadienį.
Penktadienį — rinkėjų diena. Pirmadienį nuolatinių komisijų posėdžiai. Antradienį: Lietuvos Respublikos ministrų tvirtinimas; Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos renkamų ir skiriamų pareigūnų tvirtinimas, jeigu bus spėta pasiruošti, ir Respublikos įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės už antivalstybinius raginimus. Štai toks būtų planas.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad trečiadienį ir ketvirtadienį numatyta tik po du klausimus. Jeigu mums pavyks plenariškai posėdžiauti iki pietų, po pietų dirbtume komisijose. Prašom deputatą J. Prapiestį.
J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Aš labai trumpai. Nežinau, ar tai svarbu, ar ne, tačiau reikėtų patikslinti paties paskutinio klausimo formuluotę: „dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės".
Pirmininkas. Sutinku. Prašom Pirmininką.
V. Landsbergis. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Tuoj pat mes baigsim.
Č. V. Stankevičius. Dar aš norėčiau išsiaiškinti gerbiamųjų deputatų požiūrį į tolesnį mūsų darbą. Ar mums tikrai pakaktų vienos dienos per savaitę darbui komisijose? Kadangi individualiai turime nagrinėti projektus ir komisijose išsamiau juos aptarti, gal jau mes turėtume planuoti nuo kitos savaitės dvi dienas darbui komisijose. Ar jau tą reikėtų daryti šią savaitę, taikyti šitokį požiūrį ir, sakysim, perstumti mūsų darbotvarkę? Gal šią savaitę, kadangi klausimų apimtis posėdžiams nėra didelė? Jeigu jūs pritariate, gal tą galėtumėte pademonstruoti žaliais mygtukais? Jeigu pritariate šitam pasiūlymui — nuo kitos savaitės pradedant, numatyti dvi dienas per savaitę darbui komisijose ir konsultacijoms.
Pirmininkas. Aiškus pritarimas. Noriu, kad jūs pritartumėt preliminariai pateiktai šios savaitės ir kitos savaitės pradžios darbotvarkei. Kas pritaria tokiai darbotvarkei, prašau paspausti žalius mygtukus.
Rezultatas taip pat aiškus.
V. Landsbergis. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Nėra adresato, gerbiamasis Pirmininke. Deputatas M. Čobotas dar turi pastabą dėl darbotvarkės.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Aš dėl rytdienos darbotvarkės. Šiomis dienomis netyla telefonas. Skambina iš Vilniaus krašto ir mano rinkėjai. Ką tik gavome laikraštį, kur mus, tris lenkus, labai niekina, kad nebuvom vakar mitinge, kuriame gynė lenkus. Manyčiau, kad mes turime rytoj būtinai spręsti labai svarbų klausimą arba bent pažadėti žmonėms, kad šiomis dienomis spręsime dėl antros valstybinės kalbos ten, kur gyvena dauguma atskirų tautybių žmonių. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone lenkai sudaro 82%. Mes privalome išspręsti klausimą jų naudai, ir jie šito laukia. Ten tikrai labai dideli neramumai. Tai vienas klausimas.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Čobotai, juk šis klausimas įtrauktas į rytdienos darbotvarkę.
M. Čobotas. Ačiū, bet noriu, kad deputatai pagalvotų ir kad žmonės, kurie girdi ir mato mus, suprastų, kad mes šį klausimą spręsime. Kadangi esu prie mikrofono, norėčiau perskaityti mažą skelbimą. Mūsų Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komisija turėjo susitikti šiandien 15 val. Kadangi iki 15 val. lieka mažiau negu pusė valandos, reikia pavalgyti, tai siūlyčiau susirinkti gal 16.15 val. Nežinau, kokiame kabinete, kur būtų laisva. Gal fojė.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, tuojau bus perskaitytas sąrašas, kur dirba komisijos, ir jūs galėsite patikslinti laiką.
M. Čobotas. Tada gerai, 16.15 val.
Nutarimo "Dėl LR AT Mandatų ir etikos komisijos pavadinimo" priėmimas
Pirmininkas. Ačiū. Prašau komisijų pirmininkų dar nedaryti jokių skelbimų. Gerbiamieji, mes dar iki to nepriėjom. Mes dar nebaigėm šios dienos plenarinio posėdžio. Dabar pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę liko keletas labai trumpų klausimų. Aš nežinau, turbūt nebuvo net ir dalintas nutarimo projektas, nes jis labai paprastas ir skamba štai taip:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytą Mandatų komisiją toliau vadinti Mandatų ir etikos komisija".
Prašau balsuoti, kas už tokį nutarimą. Dėkojame. Kas prieš? Kas susilaikė? Prašau paskelbti balsų skaičių.
BALSŲ skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 105.
Pirmininkas. Prieš ir susilaikiusių, rodos, nebuvo.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikiusių nėra. Prieš irgi nėra. Vienu balsu.
Pirmininkas. Nutarimas priimtas vienu balsu. Vieną darbotvarkės klausimą išsprendėme labai greitai, tikėkimės, kad ir kitus ateityje spręsime taip pat greitai.
Penktas klausimas. Dėl rinkimų į vietines Tarybas. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, kad trumpą pranešimą padarytų Respublikinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Vaclovas Litvinas? Prašau, gerbiamasis Litvinai.
V. Litvinas. Gerbiamieji deputatai! Leiskite kreiptis į jus dėl dviejų teikimų. Pirmas teikimas. Kovo 13 Respublikos rinkiminei komisijai tapo žinoma, kad Kelmės rajono Vaiguvos apylinkėje yra įvykdyti šiurkštūs vietinių Liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai. Respublikos rinkiminės komisijos įgalioti asmenys patikrino ir nustatė, kad iki šių metų kovo 24 d., būtent iki rinkimų į vietines Tarybas dienos, šių pažeidimų pašalinti neįmanoma. Todėl prašom jūsų leidimo pavesti Respublikos rinkimų komisijai šioje apylinkėje organizuoti ir mūsų nustatytais terminais surengti rinkimus į Kelmės rajono Vaiguvos apylinkės liaudies deputatų tarybą. Toks būtų trumpas teikimas.
Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba pasirengusi balsuoti?
Balsai IŠ salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš atsiprašau, kad truputėlį supainiojau jus. Čia yra Prezidiumo nutarimas. Ryšium su šiurkščiais vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo pažeidimais pavesti Respublikos rinkiminei komisijai organizuoti Kelmės rajono Vaiguvos apylinkės liaudies deputatų tarybos deputatų rinkimus šios komisijos nustatytais terminais. Tiesiog reikia, matyt, pritarimo.
V. Litvinas. Taip. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šį klausimą jau nagrinėjo, ir reikia jūsų pritarimo. Na, î jeigu buvo duotas toks klausimas, aš neturiu teisės į jį neatsakyt. Šiurkštūs pažeidimai dėl to, jog nebuvo paisoma vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymo straipsnių. Nuspręsta, kad apylinkėje turi būti organizuota viena daugiamandatė apygarda, tačiau išrinkta komisija savavališkai sudarė atskiras vienmandates apygardas. Kandidatai į deputatus taip pat buvo keliami labai įvairiai, visiškai nesilaikant šio įstatymo reikalavimų. Žodžiu, yra padaryti iš tikrųjų šiurkštūs pažeidimai, dėl to jokiu būdu negalima toje apylinkėje surengti šį šeštadienį rinkimų.
Pirmininkas. Daugiau klausimų neturime? Gerbiamasis deputate L. Sabuti, ar mes mandatų pakėlimu turime patvirtinti Prezidiumo sprendimą, ar tiktai išreikšti pritarimą jam, kad neprieštaraujame? Mandatų pakėlimu.
Prašau pakelti mandatus, kas pritaria tokiam Prezidiumo sprendimui? Dėkojame. Kas prieš? Kas susilaikė? Pritarta vienu balsu.
Balsų SKAIČIAVIMO komisijos pirmininkas. Už balsavo 103.
Nutarimo "Dėl LTSR vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo 48 straipsnio taikymo daugiamandatėje apygardoje" priėmimas
V. Litvinas. Antras teikimas. Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnis nustato rinkimų rezultatų paskelbimo tvarką. Matematikai mums įrodė, jog daugiamandatėje apygardoje gali gauti 50% rinkėjų balsų daugiau deputatų, negu reikia jų išrinkti. Rinkimai čia pat, todėl mes prašome jūsų išaiškinti, kaip tokiu atveju taikyti šio įstatymo 48 straipsnį. Šio išaiškinimo projektas jums visiems yra pateiktas. Jeigu jūs jam pritartumėte, mes būtume jums labai dėkingi.
Pirmininkas. Ar jis ilgas? Prašau perskaityti.
V. Litvinas. Šitas projektas turėtų būti išdalintas. Dalis yra gavę, dalis ne. Sako, yra kitoje lapelio pusėje. Ar reikia dar kartą garsiai skaityti? Nereikia.
Pirmininkas. Ar turite klausimų? Ar nori kas nors pasisakyti? Prašau tada pateikti, kaip turi būti. Ten yra išspausdintas nutarimo projektas?
R. Rudzys ( Lentvario rinkiminė apygarda). Ar galėčiau paklausti?
Pirmininkas. Prašau, jeigu šiuo klausimu.
R. Rudzys. Rinkimai greitai taps mūsų tautos tragedija. Prašom pasakyti, ar negalima išvengti to atvejo, jeigu, tarkim, du deputatai gavo balsų po lygiai. Gal padarytume tokią išimtį, kad toje apygardoje vienu deputatu būtų daugiau. Jie gavo balsų daug, abudu daugiau kaip pusę, bet abu po lygiai, tai vėl žmones iš naujo varysime į rinkimus. Mane tai jaudina. Ačiū.
V. Litvinas. Gerbiamasis deputate, aš jums galiu į tą klausimą taip atsakyti. Tikimės, kad praktiškai su šiuo atveju mes nesusidursime per visus rinkimus. Tačiau dėl viso pikto, apsidrausdami mes norime, kad nereikėtų grįžti po to tą naktį, kada jau bus nustatinėjami rinkimų rezultatai. Kad tai praktiškai įvyks, gerbiamasis Rudzy, mes nemanome.
R. Rudzys. Tai aš manyčiau, kad gal šito ir nereikia įtraukti.
V. Litvinas. Ne, vis dėlto reikia.
R. Rudzys. Aš siūlau netraukti.
Pirmininkas. Dėkui. Prašau pasiruošti balsuoti. Alternatyvūs pasiūlymai. Tai, kas jums pateikta projekte, ir kitas toks pat, išskyrus paskutinę pastraipą, kur deputatas R. Rudzys siūlo vietoj to įrašyti, kad jeigu surenka du deputatai balsų po lygiai, jie abu paliekami toje apygardos taryboje.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Bet tokiu atveju reikėtų taisyti ir visus kitus straipsnius. Todėl prašau balsuoti, kas už tai, kas pateikta nutarimo projekte? Kas už tai, ką pasiūlė deputatas R. Rudzys?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 101 deputatas. Prieš 2.
Pirmininkas. Kas susilaikė? Nėra. Dėkojame.
Č. JURŠĖNAS (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, ar galiu paklausti rinkiminės komisijos pirmininko pavaduotoją? Klausimas susijęs su vietinių Tarybų rinkimais, bet šiek tiek kitoks. Būdamas savo rinkiminėje apygardoje, aš gavau tokį pasiūlymą ir norėjau pasitikslinti. Ar komisija yra gavusi pasiūlymų, kad išvis vietiniai rinkimai būtų šiek tiek nustumti dėl esamos situacijos, dėl įvairios nevienodos padėties kai kuriuose rajonuose? Ar jūs esate gavę tokių pasiūlymų ir kaip jūs žiūrėtumėte?
Pirmininkas. Prašau dar neatsakyti, nes ta pačia tema yra vienas paklausimas, kurį aš rengiausi jums perduoti. Kadangi jau toks klausimas kilo, galima perskaityti.
„Kandidatas į Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatus 88 rinkiminėje apygardoje Tomas Eidukevičius kelia klausimą dėl rinkimų į vietines Tarybas datos nukėlimo 2—3 savaitėms, motyvuodamas tuo, kad rinkimams nėra tinkamai pasiruošta" ir t. t. 0 pateikia šitą paklausimą Saulius Pečeliūnas.
V. Litvinas. Vieną egzempliorių esu gavęs ir aš. Galėčiau atsakyti taip. Aš visiškai suprantu, jog visas žmonių parakas yra išeikvotas formuojant Respublikos parlamentą, ir dėmesys vietinių Tarybų rinkimams iš tikrųjų yra nepakankamas. Tačiau žiūriu į šį klausimą iš kelių pusių. Pirmas dalykas. Psichologiškai žmonės vis dėlto yra nusiteikę dalyvauti rinkimuose kovo 24 dieną. Apie tai jie visi plačiai informuoti ir puikiai žino. Suprantu, jog dabartinė situacija nėra pati geriausia surengti rinkimus į vietines Tarybas. Tačiau dėl daugelio priežasčių atidėliojimas dviem trims savaitėms ar mėnesiui praktiškai būtų tas pats, kas pradėti rinkimus į vietines Tarybas iš naujo. Visi organizaciniai, techniniai, materialinio aprūpinimo reikalai, nors ir nukėlus dviem trims dienoms, būtų sprendžiami iš naujo. Aš jums pasakysiu tik vieną skaičių. Jeigu rinkimus nukeltume dviem trims savaitėms, mes vėl turėtume iš Respublikos biudžeto ieškoti apie 1,5 milijono rublių. Mūsų rinkimai gali būti pripažinti neteisėtais, jeigu mes neatliksime tam tikrų veiksmų. Mes turime per maža laiko, kad galėtume viską pasukti atgal.
Balsas IŠ SALĖS. Aš šiandien pasiunčiau raštelį sekretoriatui. Ar jūs gavote?
V. Litvinas. Taip, aš jums galėsiu į jį atsakyti. Kadangi jūs klausiate asmeniškai mane, aš jums atsakysiu, nes tai neliečia viso parlamento.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis Litvinai. Mūsų plenarinio posėdžio darbotvarkė baigta.
Jūs norite pasakyti baigiamąjį žodį? Tada sutarkime dėl tolesnio darbo. Deputatas V. Povilionis taip pat dar nori informuoti.
V. Povilionis (Pramonės rinkiminė apygarda). Aš dėl laikinosios Rytų Lietuvos komisijos. Su komisijų pirmininkais dar neaptariau, bet su kai kuriais žmonėmis pašnekėjau. Dabar greitai išvardinsiu sąrašiuką, ir jeigu komisijos ir tie žmones manys, kad gali prisidėti prie darbo, tai kviečiu pasilikti: S. Kropą, B. Rupeiką, R. Survilą, K. Uoką, L. N. Rasimavičių, E. Petrovą, Č. Kudabą, Č. Okinčicą, Č. Juršėną, V. Žiemelį, A. Taurantą, V. Paliūną ir E. Klumbį.
Pirmininkas. O deputatas Z. Balcevičius ten buvo?
Balsas iš salės. Turiu tokį mandagų prašymą. Šiandien buvo daug šnekėta apie Rytų Lietuvą. Šnekėjo Z. Balcevičius, M. Čobotas, Č. Okinčicas. Prašyčiau visus deputatus, jeigu šnekama apie šituos rajonus, iš kurių mes išrinkti, vis dėlto pasitarti su mumis. Jie neturi nei rinkėjų, nei mūsų įpareigojimų. Aš suprantu, apie visą Lietuvą turi teisę šnekėti Prezidentas, jo pavaduotojai, î žmonės, išrinkti mieste, kalba apie problemas, kokia ten įtampa ir t. t., nors nebuvo, nežino padėties. Aš prašyčiau tuos, kas nori mūsų vardu šnekėti, derinti su mumis. Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Jūs tiktai iš dalies teisus. Kiekvienas deputatas turi teisę kalbėti apie kiekvieną Lietuvos reikalą. Aš norėčiau jums priminti, kad jūs turite po lapelį, kur surašyti komisijų pirmininkų kabinetai, kad nereikėtų dabar tartis visoms komisijoms, kas kur. Man ką tik pasakė, kad jie išdalinti. Turi tik komisijų pirmininkai? Labai gaila. Tada gal reikia perskaityti tuos kabinetus. Prašau pasiruošti užsirašyti.
Mandatų ir etikos — 447, Valstybės atkūrimo — 316, Teisinės sistemos — 439, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų — 411, Užsienio reikalų — 211, Švietimo, mokslo ir kultūros — 434, Gamtos apsaugos — 315, Ekonomikos — 416, Biudžeto — 409, Agrarinė — 420, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų — 421, Piliečių teisių ir tautybių reikalų — 456, Savivaldybės reikalų — 410.
Gerbiamieji komisijų pirmininkai, ar jūs neprieštarautumėte, jeigu aš pasakyčiau, kad 16 val. renkamasi jūsų kabinetuose? Paskui jūs iš anksto žinotumėte, kur dirbti. Jeigu telpate, tai tame pačiame kabinete, jeigu ne — tai susirandate vietą. Matyt, orientuokimės į 16 val., î jeigu kas turi atskirai, pasakykit.
Ir dar vienas pranešimas dėl susirinkimo. 17 val. komisijų pirmininkus prašau išleisti darbo grupės Aukščiausiosios Tarybos struktūrai rengti narius į šitos grupės bendrą posėdį, ten kur įprasta — į Metodinį kabinetą. 17 val. renkasi Aukščiausiosios Tarybos struktūros darbo grupė. Rytoj plenarinis posėdis. Jau, matyt, reiktų pratintis 10 val. Šiandien vėliau, nes reikėjo suvažiuoti, î rytoj 10 val.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Atsiprašau. Užsienio komisijos darbas vyks 308 kabinete, 16 val.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau dar neišsiskirstyti, dar baigiamąjį žodį pasakys Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Krašto apsaugos komisija renkasi 15 minučių anksčiau. Viskas. Prašau.
V. Landsbergio baigiamasis žodis
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos deputatai! Prieš porą valandų skambino iš Maskvos mūsų įgaliotos deputatų grupės koordinatorius profesorius Vaidotas Antanaitis. Jis prašė perduoti, kad Aukščiausiojoje Taryboje Maskvoje nuotaikos geros, palankios mūsų ten pasiųstiems delegatams. Juos sveikina, draugiškai kalbina. Atsakymo prezidentui M. Gorbačiovui jie dar negalėjo įteikti, nes jo tame posėdyje nebuvo. Jis buvo užimtas kitur, partijos Centro Komitete. Jie darė pastangų, kad galėtų gauti priėmimą ir įteikti ten. Mūsų delegatas E. Bičkauskas papasakojo, kas pas mus, Lietuvoje, vyksta. Kadangi aš neturėjau informacijos, ar tikrai gaus tą audienciją iki pietų, pasiunčiau taip pat vyriausybinės telegramos pavidalu tekstą, kurį jūs žinote, atsakymą į prezidento Michailo Gorbačiovo pageidavimus.
Man įdomiausia tai, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai Maskvoje visai ramiai žiūri į Lietuvos problemą. Suprantama, kad suklaidintų žmonių ir net sunkiai suklaidintų ir Tarybų Sąjungoje, ir Lietuvoje yra. Jų gana nemažai buvo susirinkę vakar į protesto mitingą Vilniuje. Galbūt tą skaičių papildė ir smalsuoliai, kurie dabar priskaičiuojami į bendrą protestavusių kiekį. Kas ir kaip klaidina tuos žmones, kurie iš tikrųjų yra sunerimę, supykę ir protestuoja, kurie pradeda kalbėti ne tik visų Vilniaus ir Vilniaus krašto Tarybų Sąjungos piliečių vardu, bet ir visos Tarybų Sąjungos piliečių vardu, konstatuodami, kad visi Tarybų Sąjungos piliečiai dabar gyvena sunkias ir karčias dienas, kas klaidina tuos žmones, kai ką aš jums pacituosiu. Bet vienas sakinys vakar jų priimtame pareiškime kelia tam tikrą klausimą. Jie kalba apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje žmonės, kurie atstovauja tų protestuojančių, reikalaujančių panaikinti Lietuvos nepriklausomybės aktus, sudaro nežymią mažumą. Matyt, reikės mums žinoti, ar iš tikrųjų tarp mūsų yra atstovų žmonių, kurie prieš Lietuvos nepriklausomybę. Mes tikrai balsavome visi vieningai, keli deputatai susilaikė, labai gražiai, aiškiai pasakė, kad jie neturi šiuo klausimu aiškių savo rinkėjų įgaliojimų. Dabar jie yra daromi Lietuvos nepriklausomybės priešais šitokiais dokumentais, kurie skelbiami neva šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių vardu.
Turiu prieš akis kitą tekstą. Tai kalba, pasakyta TSKP CK plenume. Čia taip pat konstatuojama, kad Lietuva išgyvena politinę tragediją. Jeigu koks nors žurnalistas ar šiaip filosofuojantis žmogus mano, kad mes padarėme istorinę klaidą, tai yra vienas dalykas. Jeigu Tarybų Sąjungos mastu skelbiama, kad visa Lietuva yra tragiškoje būklėje, tai yra melas. Bet čia yra liečiama ir Respublikos Aukščiausioji Taryba. Sakoma, kad mes, Aukščiausioji Taryba, skelbdami buržuazinės Lietuvos Respublikos 1938 metų Konstituciją, atstatome Lietuvoje buržuazinę valstybinę tvarką. Tai nėra melžėja, kuri gali kreiptis, šaukdama, kad Vilniaus rajonui būtų įvestas prezidentinis valdymas iš Maskvos. Kad mes atstatėm 1938 metų buržuazinę santvarką, skelbia Tarybų Sąjungos sostinėje profesorius M. Burokevičius, kurio titulas leistų tikėtis kiek didesnio raštingumo ir priimtų teisinių aktų suvokimo. Aš manau, kad jis susivokia, jis tiesiog meluoja. Jis daro net išvadą, kad tokiu būdu mes atmetėme Lietuvą 52 metais atgal, į okultizmo metus. Čia, aišku, jau prasideda beveik linksmoji tokių pareiškimų dalis, bet ne visai linksmoji dalis yra pakankamai didelė. Ir aš manau, kad mums reiktų ką nors pasakyti ir klaidinamiems Maskvoje žmonėms, galbūt pačiam TSKP Centro Komitetui. Tą, žinoma, galėtų padaryti LKP, kuri čia taip pat apibūdinama visiems žinomais epitetais kiekvienoje pastraipoje. Kadangi yra kalbama apie Aukščiausiąją Tarybą ir kaip mes sugrąžinome okultizmo epochą Lietuvoje, tai galbūt ir mums derėtų ką nors pasakyti. Gal ko nors reiktų paklausti ir Lietuvos Respublikos piliečio Mykolo Burokevičiaus — ar jis tikrai neturi jokių pareigų savo valstybei, savo Tėvynei. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame. Turbūt posėdis baigtas. Rytoj — plenarinis posėdis 10 val. Iki pasimatymo.
Dar noriu paskelbti, kad „Santarvės" deputatų klubas renkasi dabar 217 kabinete, spaudos konferencija čia, 17 val.