1990 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Diskusijos dėl posėdžių darbotvarkės
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašome sėsti į savo vietas.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.
PIRMININKAS. Pradėkime šios dienos popietinį posėdį. Pasiūlysiu jums patvirtinti tolimesnę darbų tvarką, bet prieš tai noriu perskaityti keletą informacijų.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ponui Vytautui Landsbergiui. ,,Sveikiname jus ir visus patriotiškai nusiteikusius Aukščiausiosios Tarybos deputatus, priėmusius istorinius visai lietuvių tautai lemiamus dokumentus. Ateityje linkime tvirtai žengti į laisvą Lietuvą. Mes visada su jumis". VISI studentų parlamentas ir daug pavardžių. Vilniaus universiteto studentų sąjungos sekretoriatas ir Vilniaus dailės akademijos studentų parlamento vardu. Pirmininko parašas. (P 1 o j i m a i.)
Pranešimas telegrafu. ,,Vilnius, Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Prašome paskelbti arba pranešti Lietuvos išpirkimo iš Tarybų Sąjungos sąskaitą Lietuvos banke. Aukojame 1000 rublių. Klaipėda, Naujakiemio 6, butas 85, Jakučiūnų šeima". (Plojimai)
Skelbiu banko sąskaitą. Prašau pasiruošti užsirašyti, rinkėjai jūsų klaus, taip pat prašau pasiruošti televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus. Taigi Lietuvos nepriklausomybės fondas. Vilnius, Socialinio banko operacinė valdyba Vilniuje, TFA 751014, sąskaitos Nr. 4700702. Tai yra rublinė sąskaita, rubliais. Sąskaita užsienio valiuta bus paskelbta vėliau. Kartoju, Socialinio banko operacinė valdyba Vilniuje, TFA 751014, sąskaitos Nr. 4700702.
Prašau gerbiamuosius deputatus užsiregistruoti. Salėje šiuo metu 113 deputatų. Siūloma dirbti toliau tokia tvarka.
Pirma, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos piliečius, atliekančius karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose pajėgose. Jūs turite kreipimosi projektą rusų kalba iš karto išverstą, tik ten yra klaida — ne ,,Prezidium", o tiesiog turi būti ,,Verchovnogo Sovieta".
Antra, dėl kai kurių Lietuvoje išrinktų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų. Klausimą pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Pranešėjas—gerbiamasis Antanas Buračas.
Trečiuoju klausimu siūloma svarstyti deputato V. Landsbergio pasiūlytą kreipimąsi į Lietuvos piliečius dėl piliečių pareigų vykdymo ir naudojimosi teisėmis.
Po to siūloma aptarti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sudėtį ir rinkti jų pirmininkus. Aukščiausiosios Tarybos komisijų sudėties projektą jūs turite, jis per pertrauką išdalintas.
Toliau pirmu svarstymu aptarti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos pagalbinio aparato, taip sakykime, struktūrą.
Ketvirtas klausimas dėl komisijų ir jų pirmininkų. Pranešėjas deputatas Albertas Šimėnas.
Klausimo dėl Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir aparato struktūros pranešėju siūlomas Aleksandras Abišalas.
Toliau siūloma svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą. Po to įstatymą dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Kitu klausimu dėl herbinio antspaudo.
Aštunta, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statuso klausimas.
Ir devinta, ką dabar galima numatyti, Lietuvos Respublikos ministrų tvirtinimas.
Šiandien buvo pasiūlyta taip pat svarstyti įstatymą dėl savivaldybės rinkimų suderinimo su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, tačiau pasiūlęs įtraukti šį klausimą deputatas V. Vagnorius savo pasiūlymą atšaukė todėl, kad jis nepakankamai paruoštas. Ta pati situacija ir su deputato V. Terlecko pasiūlytu įstatymo projektu dėl, prašau priminti... dėl laikino atleidimo iš darbo sustabdymo. Klausimas taip pat nėra paruoštas. Štai tokia darbų tvarka yra siūloma, ir dar mums reikėtų numatyti, kaip mes dirbsime šiandien, kokius klausimus būtinai turime išnagrinėti ir kada renkamės plenariniam posėdžiui kitą kartą. Ir dar galbūt į ateitį, jeigu pavyks tai padaryti.
Deputatas Č. V. Stankevičius prašo leidimo trumpam pasitraukti iš pirmininkaujančio vietos, kol vyks diskusijos. Jūs neprieštaraujate. Ačiū. Prašau.
Balsas IŠ salės. Aš turėčiau vieną pasiūlymą, kad būtų geriausia (...) susirinkti ir pasitarti.
Pirmininkas. Aš manau, kad reikės daryti tam pertrauką, jūs, ko gero, teisus, ir jeigu deputatai tam pritars, tai, matyt, taip ir turėsime padaryti, ar ne? Vargu ar mes galime primesti komisijoms pirmininkus, net su jomis nepasitarę. Taigi dėl išvardintos darbų tvarkos. Aš atsiprašau, praleidau dar vieną dalyką, kurį šiandien taip pat, matyt, reikėtų pasvarstyti. Aš tiesiog nespėjau įsirašyt. Dėl mūsų atsakymo ar reakcijos į trečiojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą ir dėl prezidento M. Gorbačiovo telegramos Lietuvai. Tai būtų tada trečias klausimas, o komisijų sudėtis ir jų pirmininkai būtų ketvirtas. O visa kita taip, kaip aš perskaičiau. Ar galima prašyti jūsų patvirtinti tokią darbų tvarką? Ar bus kitokių pasiūlymų? (Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar mes galėtume dabar laikytis tokios eilės tvarkos, ar jūs manote, kad pirma reikia aptarti, ką šiandien turime padaryti?
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Būtų, man rodos, geriau, jeigu šiandien padarytume.
LR AT kreipimosi į LR piliečius, tarnaujančius TSRS ginkluotosiose pajėgose, projekto svarstymas ir priėmimas
Pirmininkas. Gerai, tada pabandykite tartis. Kreipimasis į Lietuvos piliečius, tarnaujančius TSRS ginkluotosiose pajėgose. Turbūt sutinkat, kad reikia priimti. Prašau. Yra paruoštas projektas? Yra. Dėl kai kurių Lietuvoje išrinktų TSRS Aukščiausiosios Tarybos narių įgaliojimų. Manau, kad klausimas taip pat neilgas, projektas paruoštas, pranešėjas pasiruošęs. Manau, kad taip pat suspėtume šiandien padaryti. Kreipimosi į Lietuvos piliečius tekstas yra ruošiamas ir taip pat, nemanau, kad jis būtų labai ilgas. Manau, kad po to mes turėtume aptarti komisijas. Aptarus komisijas, daryti pertrauką joms pasitarti, po to sugrįžus patvirtinti komisijų pirmininkus ar bent tuos iš jų, kurie šiandien labiausiai svarbūs, ir jeigu dar suspėtume, pradėti diskusiją būtent dėl TSRS liaudies deputatų suvažiavimo kreipimosi. Jeigu mes suspėtume tai padaryti ir suformuoti komisijas, ir išspręsti tuos klausimus, tai, man regis, būtume padarę labai daug. Galbūt yra galimybė, turint galvoje, kad ryt sekmadienis, susirinkti pirmadienį trumpam plenariniam posėdžiui ir baigti formuoti komisijas, jeigu kartais nespėtume šiandien tam, kad jos galėtų išsiskirstę pradėti dirbti savo darbus. Ir dar, jeigu pirmadienį pavyktų tai padaryti, kad darbo grupė, kuri ruošia Aukščiausiosios Tarybos struktūrą, deputato statuso reglamentą ir kitus dalykus, galėtų pasitikėdama savo jėgomis dirbti toliau, tada pirmadienį būtų gerai, jeigu mes dar galėtume pirmu svarstymu priimti Aukščiausiosios Tarybos struktūros projektą ir tuos pagrindinius teiginius dėl deputato statuso. Tada tikrai jau nebūtų tokių labai greitai reikalingų atlikti darbų ir galėtume ramiai dirbti komisijose. Po to galbūt, jeigu taip nutarsime, antradienį į plenarinius posėdžius nebesirinkti, padirbėti komisijose, o po to tęsti darbą plenariniuose posėdžiuose. Ar galima būtų tartis tada, kad šiandien bent jau pradėtume svarstyti ir galbūt kai kurių komisijų pirmininkus patvirtintume, įskaitant ir tuos ketverius kreipimusis, kuriuos taip pat reikia paruošti. Neprieštaraujate? Tada prašau, ar galima būtų balsuoti kartu už darbų tvarką, kurią aš perskaičiau visą, ir už tai, kad šiandien svarstytume tuos dalykus, kuriuos tik ką dabar aptarėme? Galima. Tada prašau balsuoti, kas už tai, kad dirbtume tokia tvarka? Balsų dauguma yra.
Pirmas klausimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos piliečius, atliekančius karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose pajėgose. Pristato gerbiamasis J. Olekas. Jūsų pasiūlymas.
J. Olekas. Laba diena. Čia gerbiamojo Pirmininko parengtas. Atsiprašau, aš tik perskaitysiu. Skaitysiu iš karto rusų kalba, jūs turbūt turite visi, ar reikia skaityti? Reikia.
«Обращение Президиума Верховного Совета Литовской Республики к гражданам Литовской Республики, проходящим службу в Вооруженных Силах СССР. Одинадцатого марта 1990 года восстановлена независимость Литовской Республики. Призываем всех солдат граждан Литовской Республики, находящихся на действительной военной службе, оставаться на местах службы в ожидании решения путем переговоров с правительством СССР вопроса о вашем возвращении в Литву. Призываем всех солдат своим поведением не давать повода для возникновения конфликтов или использования силы против вас. Сообщите о месте и условиях вашего пребывания. Председатель Верховного Совета Литовской Республики В. Ландсбергис».
Pirmininkas. Tik aš dar kartą noriu patikslinti, kad tai turėtų būti Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis. Be žodžio ,,Prezidiumas".
J. Olekas. Taip. Sutinku.
Pirmininkas. Ar jūs komentuosite?
J. Olekas. Na, man atrodo, kad nereikia, nes situaciją žinot. Man teko susitikti Maskvoje su maršalu Achromejevu ir Pabaltijo apygardos vadu generolu Kuzminu. Jie visi pabrėžė tai, kad jie visi imsis labai griežtų priemonių tiems bėgantiems gaudyti. Juk mes žinome, kad tie vaikinai, kurie yra pakliuvę jau už Respublikos ribų, atsako pagal Rusijos Federacijos ar kitus kodeksus. Mes neturime jokių priemonių juos apginti. Toks kreipimasis būtinas, man atrodo.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas V. Šadreika nori paklausti ar pasisakyti? Pasisakyti. Prašau.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš labai trumpai, gerbiamieji deputatai. Teko man dalyvauti ruošiant šį dokumentą, bet, manyčiau, per klaidą čia atsidūrė tokie žodžiai. Pirmoje pastraipoje reikėtų išbraukti po žodžio „конфликтов" „или использования силы против вас". Mes kreipiamės į savo piliečius, kurie dabar tarnauja TSRS armijoje, kad jie, kad visi kareiviai elgtųsi taip, kad nekiltų kokių nors konfliktų. O jeigu mes dar pridėsime žodį „или использования силы против вас", manyčiau, kad šio sakinio nereikia. Nesvarbu, ar Gynybos ministerija mus supras. Tai viena pastaba. Jos anksčiau tekste nebuvo. Antra pastaba, „сообщите о месте и условиях вашего пребывания". Čia yra praktinis įgyvendinimas. O aš jau ne kartą esu minėjęs, kad už Respublikos ribų tarnauja 38,5 tūkstančio mūsų piliečių. Tai, supraskite, jeigu bus paskelbta ,,Krasnaja zvezda" ar kitur, tai kaip mes apdorosime ir kas apdoros tą medžiagą? Ar tai reikalinga? Turi būti kompiuteris, į kurį įvestų, nes priešingai, aš neįsivaizduoju, ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo aparatas pajėgus tą padaryti. Aš manau, kad tai būtų tik kreipimasis į mūsų piliečius ramybės. Todėl prašyčiau priimti šį kreipimąsi su šiomis minėtomis pastabomis.
Pirmininkas. Galima pasitikslinti. Jūs siūlote išbraukti?
V. Šadreika. Išbraukti, o pirmoje pastraipoje po „конфликтов" padėti tašką. „Или использования силы против вас" reikėtų išbraukti. Mes kreipiamės į savo piliečius, kad jie ramybės laikytųsi. Ir antra pastaba, supraskit, jeigu tai galvojama pavesti visuomeninei respublikinei Jaunuolių karinės tarnybos komisijai, tai ji praktiškai to padaryti negalės. Jeigu toks bus antplūdis laiškų! 38,5 tūkstančio!
Pirmininkas. Jeigu jūs gautumėte kompiuterį, ar tai padėtų jums dirbti?
V. Šadreika. Tada reikia spręsti ir etatų klausimą. Ir kompiuterius, ir etatus. Bet ką mes darysim? Informacija būtų reikalinga ir naudinga, bet, manyčiau, jeigu bus priimta kreiptis, tai būsim garantuoti, kad Prezidiumas turėtų kompiuterį ir paskirtų darbuotojus. Priešingai, mes pasimesime.
Pirmininkas. Ar Prezidiumas galėtų garantuoti kompiuterį ir bent vieną darbuotoją, gerbiamasis pavaduotojau?
Č. V. STANKEVIČIUS. Manau, kad taip.
V. Šadreika. Jeigu taip, tai tada, suprantama, galima palikti paskutinę pastraipą, bet tuos žodžius po „конфликтов" išbraukti.
PirMIninkas. Deputatas V. Beriozovas.
V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda) Aš tik vieną norėčiau klausimą pateikti gerbiamajam J. Olekai. Kai kurie kareiviai dabar atostogauja, ir jie turi grįžti į karinius dalinius sekmadienį, pirmadienį. Aš buvau susitikęs su rinkėjais. Mane keletas motinų priėjusios klausė, ką daryti su tais vaikais. Gali būti ir nemažas skaičius tokių. Aš norėčiau sužinoti, kaip išspręsti šitą konfliktą.
Pirmininkas. Aš tikiuosi, kad pasisakys kas nors iš dalyvaujančių diskusijoje. Jeigu ne, tai paprašysime, kas gali atsakyti. Deputatas E. Bičkauskas.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš iš principo ir ateičiai norėjau tiktai pasakyti, kad vargu ar tikslinga Aukščiausiojoje Taryboje aptarinėti tokius klausimus kaip kompiuteris ir panašiai. Tokia informacija reikalinga. Supraskim, kad mes esame valstybės parlamentas ir, manau, problemų tikrai nebus. Na, o kitas, deputato V. Beriozovo, aišku, labai reikalingas, bet tai turbūt sukeltų dar vieną papildomą diskusiją. Čia, matyt, reikia atskirai apsvarstyti komisijoje visą tolimesnę įvykių eigą. Siūlau balsuoti už šitą nutarimą.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas J. V. Paleckis.
J. V. PALECKIS (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Trumpai. Norėčiau pasakyti,— savalaikis, o gal kiek ir pavėluotas kreipimasis. Visiškai pritariu, kad „использование силы против нас" reikia išbraukti, nes čia yra tautologija. „Возникновения конфликтов" čia ir perteikia tą sąvoką. Jeigu konfliktas, tai tada gali būti ir panaudota jėga. Stilistiškai reikia paredaguoti. Čia ne visiškai taisyklingai parašyta. Na, ir jeigu paliekam „сообщите место и условия вашего пребывания'',, tada reikia duoti konkrečiai «Верховный Совет Литвы».
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau papildymų, patikslinimų nebus? Deputatas V. Šadreika siūlė išbraukti... Prašau, deputate Č. Juršėnai.
Č. JURŠĖNAS. (Kalba iš vietos, negirdėti.)
PIRMININKAS. Tai kaip jūs siūlote? Ar mes galėtume susitarti, kad iš tikrųjų būtų paredaguotas trumpai šitas tekstas, paskui perskaitytas, suderinus nuomones. Galėtume priiminėti.
BALSAS IŠ SALĖS. Čia užtenka išbraukti žodį «солдат». «Все граждане Литовской Республики, находящиеся на действительной службе».
PIRMININKAS. Daugiau nebus? Deputatas A. Norvilas.
A. NORVILAS (Aleksoto rinkiminė apygarda). ... čia — kareivis. Nereikia visiškai vardinti laipsnio. O jeigu mes sakome kariškius, tai liečia ir karininkus. Ir jau tada tikrai reikia platesnio konteksto šitam kreipimuisi, o kareivis čia visiškai tinka, nes tai yra kareivis, — ir seržantas kareivis, ir jefreitorius kareivis.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad vertas dėmesio pasiūlymas iš viso išbraukti žodį „солдат" ir bus visiškai aišku. Aš pabandysiu skaityti tekstą su tomis pataisomis, kurios čia buvo pateiktos. Man regis, joms niekas neprieštaravo, ir galėtume balsuoti. „11 марта 1990 года восстановлена независимость Литовской Республики. Призываем всех граждан Литовской Республики, находящихся на действительной военной службе в Вооруженных Силах СССР, оставаться на местах службы в ожидании решения путем переговоров с правительством СССР вопроса о вашем возвращении в Литву. Призываем всех солдат своим поведением не давать повод для возникновения конфликтов. Сообщите в Верховный Совет Литвы о месте и условиях вашего пребывания». Ar galima balsuoti?
BALSAS IŠ SALĖS. Ir vienas stilistinis. Ne „Не давать повод", о „никогда".
Pirmininkas. Tai čia tokie jau visiškai redakciniai pataisymai. Galbūt galima bus su lituanistais šiek tiek sutvarkyti kablelius ir visa kita. Su rusistais, visai teisingai, prašau atleisti. Ar galima balsuoti? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad kreipimasis būtų priimtas? Kortelėmis, tai procedūrinis dalykas.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 114 deputatų.
Dėl kai kurių Lietuvoje išrinktų TSRS AT deputatų įgaliojimų
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė? Nėra. Dėkoju. Kreipimasis priimtas. Antrasis popietinio posėdžio klausimas — dėl kai kurių Lietuvoje išrinktų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų. Pranešėjas — gerbiamasis Antanas Buračas.
A. Buračas. Gerbiamieji Pirmininke, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Nesiruošiau šnekėti tuo klausimu. Dalyvavau tik formuojant pačią koncepciją. Iš tikrųjų pirmadienį Maskvoje paskelbta, kad tęsiama Aukščiausiosios Tarybos sesija, kurioje pirmu klausimu, jeigu nebus pakeista dienotvarkė, turi būti aptariami Lietuvos reikalai. Kai vykome Maskvą pirmąkart, mūsų tikslas buvo, tarpusavy šnekant, pasistengti išnaudoti bent tą galimybę ir informuoti pasaulį apie tikrą tiesą, kas dedasi Pabaltijy. Iš tikrųjų, manau, pavyko nuveikti kur kas daugiau. Ir dabar neišnaudoti tos galimybės, kai pilama masė šmeižto ir melo, tai tiesiog būtų neracionalu. Be to, Maskvoje mes dar galime gauti nemaža papildomos informacijos, kuri reikalinga tam, kad būtų racionaliai formuojamos sutartys tarp dviejų valstybių. Nesant kol kas dar atstatytų tarpvalstybinių diplomatinių ryšių netgi su Tarybų Sąjunga, paprastai naudojamasi stebėtojų arba įgaliotinių statusu, kol bus suderintos visos sąlygos, kaip turėtų vykti tos tarpvalstybinės derybos. Kadangi tam dar nėra pasiruošta, tai, manyčiau, kad mūsų galimybę kai kurių bent buvusių TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų, rinktų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatais, galimybės atstovauti Lietuvos interesus būtų svarbus dalykas. Čia nutarimo projekte yra išvardinti žmonės. Iš tikrųjų aš nedalyvavau aptariant jų pavardes, buvo aptariama tik kokias funkcijas turėtų būti pasirengę vykdyti tie žmonės, kurie važiuos į Maskvą tuo pereinamuoju laikotarpiu. Čia išvardinti yra 8 žmonės. Nuo abiejų rūmų po 4 ir būtų labai gerai, gerbiamasis R. Gudaitis irgi sakė, kad jis sutiktų dalyvauti. Jis atstovautų Lietuvos reikalus Nacionalinių reikalų komisijoje, kur ypatingai svarbu sekti, kokie dokumentai yra rengiami, kad laiku būtų galima pasiruošti oficialiai pozicijai. Tai tiek.
Pirmininkas. Gal yra klausimų gerbiamajam deputatui?
A. Buračas. Dabar yra tokios pavardės: V. Antanaitis, E. Bičkauskas, A. Brazauskas, A. Buračas, J. Kupliauskienė, N. Medvedevas, J. Olekas, E. Vilkas. Yra Eduardas Vilkas, nes be jo mes negalime žinoti, kas Prezidiume vyksta vis dėlto, nors ir ne tame statuse, kuris buvo.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Tai štai po E. Vilko pavardės aš ir noriu pasitikslinti, ar čia kalbama apie tai, kad bus dalyvaujama tik sesijose, ar ir komisijų darbe, ir visame normaliame darbe? Vienas toks klausimas. Taip sakant, koks dalyvavimo turinys? Ir kitas pasakymas sekančioje eilutėje ,,atstovų teisėmis". Deputatas taip pat yra atstovas. Taip sakant, kad nereikėtų apibrėžti kokiomis teisėmis. Atstovas — tai atstovas. Čia reiktų, matyt, patikslinti, stebėtojų teisėmis, įgaliotųjų asmenų teisėmis ar dar kažkaip. Atstovas — labai neapibrėžtas.
A. Buračas. Čia rengė projektą juristai. Aš sutinku su tais argumentais, jeigu būtų galima funkcijas apibrėžti griežčiau, mums būtų parankiau, be abejo. Kadangi tos funkcijos gali būti labai įvairios, tai čia, matyt, juristų sąmoningai paliktas toks neišbaigtumas. Dabar dėl mūsų statuso. Sesijoje statusą būtina apibrėžti, o komisijose gali dalyvauti ir ne deputatai, o savarankiškai pasisakyti. Ten nereikia apibrėžti, tiesiog dalyvaujame kaip specialistai, ir galime žinoti, kas ten vyksta. Tokiais atvejais, jeigu dokumentai rengiami sesijai, reikalauti, kad vis dėlto žinotume kiek anksčiau. Bet dabar, manyčiau, kad to darbo stadija, kaip pagrindinė veikla, persikels. Svarbiausia dalyvauti sesijoje. Nes įstatymo parengti projektai nukreipti prieš Lietuvą, ir, manau, kad mums reiks tiktai stengtis susiorientuoti laiku situacijoje, kiek įmanoma ir pakankamai juridiškai korektiškai formuluoti tą poziciją. Aš manyčiau, kad prieš porą savaičių buvo organizuotas telefakso ryšys. Jeigu galima būtų palaikyti tomis Lietuvai svarbiomis dienomis nuolatinį ryšį, tai labai padėtų ir mums derinti savo poziciją principiniais klausimais.
PirMininkas. Gal dar yra klausimų? Prašau.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
A. Buračas. Kaip, gerbiamasis L. Sabuti, jūs pateikiate? . . Čia suformuluota projekte, kurį aš turiu dėl kai kurių Lietuvoje išrinktų asmenų įgaliojimų. Čia faktiškai pagal tekstą ir tas, ir tas yra, ir asmenys, ir įgaliojimai. Bet įgaliojimai be asmenų negali būti vykdomi.
PirmINinkas. Galbūt diskusijose bus pasiūlyta? Prašau, gerbiamasis deputate, į tribūną.
A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Mes pasitarėme su Pirmininke ir priėjome tokios išvados, kad Ministrų Tarybos vadovybei reikės važinėti labai dažnai tenai. Tačiau kada vyksta tos sesijos ištisais mėnesiais, ten sėdėti ir gaišti laiką, tai vargu ar mes galim sau leisti tokį malonumą. Todėl aš prašyčiau mane išbraukti iš to sąrašo. Praktiškai labai sunku bus tai atlikti. Jeigu reikės, tai mes tą darbą dirbsime Ministrų Taryboje ir atstovausime Lietuvą. Tai būtų toks pasiūlymas.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Kadangi dalyvavau sugalvojant ir rašant tą dokumentą, tai jo idėja nėra ta, kad šitie visi žmonės būtinai ir yra tokia delegacija. Jie įgaliojami iš anksto ar vienas, ar du, ar penki, kai jie ten gali būti, jie atstovauja tam reikalui. Tai ta prasme geriau, kad jūs būtumėte įrašytas. Jeigu bus reikalas, nereiks. . .
A. M. Brazauskas. Matot, iškyla iš viso klausimas, ar štai gerbiamoji K. D. Prunskienė ir aš esame Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Ar iš viso šitokiu atveju dabar, kada mes Lietuvos Vyriausybėje, ar mums galima būti Aukščiausiosios Tarybos deputatais? Dar čia iškyla klausimas.
V. Landsbergis. Galima padaryti taip, kad iš čia, iš mūsų pusės nebebūtumėt anos Aukščiausiosios Tarybos deputatai.
A. M. Brazauskas. Na, jeigu iš mūsų pusės — ne, turbūt ir iš anos pusės — ne. Galima tokį dalyką padaryti.
V. Landsbergis. Kiti, sakysim, visi, jeigu iš anos pusės yra laikomi TSRS liaudies deputatais, o pas mus jau jie nelaikomi TSRS liaudies deputatais. Mes juos įgaliojame, jie ten gali nuvažiuoti, atlikti tam tikrus pavedimus. Aš įsivaizduoju, kad ir jūs, ir Ministrė Pirmininkė, atsisakydami iš Aukščiausiosios Tarybos nario statuso, faktiškai galėtumėt susilyginti su tais kitais, kurie važiuoja tokia bendra tvarka ir turi vieną bendrą įgaliojimą, visai nieko bendro su TSRS Aukščiausiąja Taryba.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, yra užsirašiusių kalbėti. Deputatas E. Vilkas pirmasis norėjo pasisakyti. Turbūt diskusijose išaiškės teisybė. Prašau. Deputatas E. Vilkas.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš tik norėčiau prašyti mane iš ten išbraukti, kadangi aš, vykdydamas jau mūsų ankstesnį nutarimą, esu pasiuntęs telegramą Nišanovui, kad aš prašausi atleidžiamas iš Aukščiausiosios Tarybos ir komisijos pirmininko pareigų. Tai nuvažiavęs aš ten kvailio vietoje atrodysiu.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar daugiau pasisakymų nebus? Nematau. Diskusija iškyla, bet taip ir užgęsta neišsiaiškinus, kokį mes galėtume nutarimą priimti, ką galėtume dabar nuspręsti? Ar palikti tekstą taip, kaip yra? Jeigu dauguma tam pritaria, tai jis ir būtų priimtas, ar dar leisti pasitarti ypač tiems žmonėms, kurių pavardės čia išvardintos. Deputatas E. Bičkauskas.
E. Bičkauskas. Jeigu taip, tai siūlyčiau dar šį nutarimą papildyti Mečio Laurinkaus pavardę, kadangi iš tikrųjų jis tenai turi pakankamų ryšių su Gynybos komitetu ir, man atrodo, pavardė jo turėtų būti čia. Jau buvo minėtas Romas Gudaitis.
Pirmininkas. Taip, buvo. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Man truputį neaiškus po pavardžių išvardinimo tas prašymas dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos darbe. Tai jeigu dalyvauti darbe, tai balsuoti ir visa kita. Aš siūlau tą žodį ,,darbe" išbraukti, o dalyvauti TSRS Aukščiausiojoje Taryboje atstovų teise. Būtų gal aiškiau parašyta tuomet?
Pirmininkas. Ačiū. Man regis, kad vis dėlto dokumentas dar reikalauja tam tikro patikslinimo. Ar sutiksite? Ir aš prašau suinteresuotus asmenis, ypač tuos, kurie čia yra išvardinti, per pirmąją pertrauką truputėlį pasitarti ir pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai savo nuomonę. Ar galime taip nuspręsti dabar? Niekas neprieštarauja? Nematau. Tada laikinai atidėkime šitą klausimą ir apsvarstykime tekstą kreipimosi į Lietuvos piliečius, kurį mums turi perskaityti deputatas V. Landsbergis. Atsiprašau. O kas? Kas yra parašęs? Gerai. Tarpas atsirado ir yra galimybe jį užpildyti. Vidaus reikalų ministras M. Misiukonis norėtų prašyti, kad Taryba leistų jam pateikti informaciją. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka? Prašau.
M. Misiukonis. Gerbiamasis parlamente! Aš prieš gerą pusvalandį kalbėjau su generolu Pikausku, kuris paaiškino man, kad šiandien desantiniai daliniai, kurie dislokuojami Respublikos teritorijoje (galiu ir išvardinti tuos visus rajonus, man atrodo, kad tiktai šitie rajonai atitinka šitos kariuomenės rūšių dislokavimą ir vietą), dirbo planine tvarka, t. y. kiekvienais metais, kiekvieną mėnesį atitinkamas jų judėjimas su transportu, su ginkluotėmis ir pan. Telefonu kalbėjau su Valstybės saugumo komitetu. Jo atstovai taip pat paaiškino tą patį, ką man aiškino generolas Pikauskas. Dėl Sniečkaus ir Ignalinos rajonų. Iš tikrųjų šiandien apie 12 val. į Daugėliškių apylinkės Šilėnų kaimą buvo atvykę kariškiai 4 kariškomis mašinomis be skiriamųjų ženklų. Gyventojai paaiškino, kad kariškiai domėjosi ikikarinės Lietuvos sienų ribomis. Išvykęs į vietą vidaus reikalų skyriaus viršininkas susitiko su kariškiais, bet jie atsisakė duoti bet kokį paaiškinimą. Dėl malūnsparnio. Galiu pasakyti, kad malūnsparnis priklauso Pabaltijo karinei apygardai. Tokia mano informacija.
V. Landsbergis. Noriu paklausti. Ar neužfiksuota, kokiems daliniams priklauso tos mašinos?
M. Misiukonis. Neužfiksuota, kadangi ne milicijos funkcijos ir jie neatkreipė dėmesio. Mašinos iš Daugėliškių apylinkės teritorijos išvažiavo. Kokia kryptimi, nežinau. Aš negaliu jums paaiškinti.
V. Landsbergis. Ar tie kariškiai tęsia savo veiklą?
M. Misiukonis. Ne. Jų tenai nėra.
Pirmininkas. Ar dar kas nori paklausti? Dėkojame, gerbiamasis ministre. Prašau deputatą Albertą Šimėną pristatyti komisijų sudėtį.
A. ŠIMĖNAS (Druskininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji Tarybos nariai! Aukščiausiosios Tarybos reglamento, ir struktūros grupė suformavo nuolatinių Aukščiausiosios Tarybos komisijų preliminarias sudėtis, įvertinant deputatų pageidavimus ir vadovaujantis nuostata, kad kiekvienas deputatas gali būti tikruoju nariu tik vienoje komisijoje. Šių komisijų sudėtys pateiktos deputatams. Siūloma, kad nuolatinių komisijų galutinį formavimą atliktų išrinkti komisijų pirmininkai. Nuolatinių komisijų pirmininkams išrinkti siūloma tokia procedūra — Aukščiausiosios Tarybos deputatai pateikia dabar siūlymus komisijų pirmininkų vietoms užimti. Komisijose aptariami pateikti pasiūlymai ir parenkama pirmininko kandidatūra, jeigu viena, arba kandidatūros, kurias po to svarsto ir tvirtina Aukščiausioji Taryba. Pirmiesiems grupių susirinkimams organizuoti ir pravesti siūlomi koordinatoriai, kurie nurodyti pirmaisiais nuolatinių komisijų pateiktuose sąrašuose.
Pirmininkas. Ar turėtų deputatai klausimų deputatui A. Šimėnui? Prašau, deputatas B. J. Kuzmickas. Tik aš labai atsiprašau, galbūt galėtų prieiti prie mikrofonų tie, kurie ruošiasi klausti. Gerai, prašau, gerbiamasis deputate, jūs iš vietos, o kiti jau prieis.
B. J. Kuzmickas (Pašilaičių rinkiminė apygarda). Ne visų deputatų pageidavimai čia atsispindi. Ar galima bus dar papildyti?
A. ŠIMĖNAS. Būtent čia buvo ir pasakyta, kad šios sudėtys yra preliminarios, galutines sudėtis suformuos naujai išrinkti pirmininkai. Galima siūlyti pirmininkus ir nebūtinai, kad jie būtų įrašyti į tą nuolatinę komisiją.
Pirmininkas. Deputatas A. Norvilas.
A. Norvilas (Aleksoto rinkiminė apygarda). Aš noriu paklausti, ką reiškia tikrasis narys? Kaip tai apibrėžiama? Girdėjau, kad tai apibrėžiama, kad komisijos tikrasis narys turi balso teisę, o deputatas, dalyvaujantis tos komisijos darbe, balso teisės neturi. Ar taip?
A. ŠIMĖNAS. Jūsų pasiūlymas gali būti apsvarstytas, tačiau, mūsų nuomone, kiekvienas deputatas turi būti vienoje kokioje nors komisijoje užrašytas, tačiau jis turi teisę dalyvauti bet kokios kitos komisijos veikloje, suderinus su pirmininku ir t. t. Čia darbo tvarka.
A. Norvilas. Ir jis ten turės balso teisę?
A. ŠIMĖNAS. Balso teisės jis mūsų siūlymu kitoje komisijoje kol kas neturi. Bet tai galima apsvarstyti ir nuspręsti, kad turi ir ten.
A. Norvilas. Tąsyk aš siūlau be pagrindinės komisijos turėti antrąją narystę pagal interesus, ir siūlyčiau balsuoti už tai, kad deputatas ir ten turėtų balso teisę. Ačiū.
A. ŠIMĖNAS. Tai yra procedūrinis klausimas. Dabar mūsų uždavinys yra išsirinkti komisijų pirmininkus.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau jūsų paklausti, ar demokratiška yra, kad pirmininkas gali spręsti apie vieno ar kito nario buvimą toje komisijoje? Ar iš viso nepažeidžiamos čia deputato teisės?
A. ŠIMĖNAS. Pirmininkas, be abejo, atsižvelgs į deputatų pageidavimus, tačiau atkreipkime dėmesį, kad vienose komisijose yra užsirašę labai daug norinčių ir pageidaujančių, o tokiose kaip, deja, Biudžeto komisija — vos 3 asmenys. Tačiau prievarta įtraukti arba išbraukti kokį nors deputatą, matyt, neturės teisės komisijos pirmininkas.
V. P. PLEČKAITIS. Dar vienas klausimas. Ar nebūtų tikslingiau keisti pirmininko rinkimo procedūrą? Susirinkus visiems toje komisijoje išvardintiems asmenims išsirinkti demokratiškai pirmininką. Vėliau jį patvirtinti, atsižvelgiant, kaip pasiskirstė tie deputatai komisijoje.
A. ŠIMĖNAS. Jūsų pasiūlymas mažai kuo skiriasi nuo čia pateikto, kadangi šiuo atveju preliminariai siūloma Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu Taryba nuspręstų, gali būti ir siūloma procedūra priimta.
Pirmininkas. Prašau.
V. ŽIEMELIS (Raguvos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kolega, ar prieš renkant pirmininkus, nereikėtų pirma apsispręsti, būtent kad pirmininkai renkami iš tų asmenų, kurie dirbs tik profesionaliai.
A. Šimėnas. Be abejo, pirmininkais gali būti tie, kurie turi nuostatą, kad dirbs nuolat Aukščiausiojoje Taryboje.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Norėčiau paprašyti pirmininkaujančio leisti nukrypti į tokią personaliją. Deja, antrąsyk aš jau negalėsiu prie to grįžti. Taip jau atsitiko, kad mano tautos didesnė dalis gyvena užsienyje, ir aš viena koja esu Tautybių reikaluose, esu Baltijos ir Skandinavijos šalių žydų organizacijų pirmininkas koordinatorius ir dar kelių organizacijų vadovas. Man sudėtinga, t. y. dviguba plokštuma — ir tautybių reikalai, ir užsienio. Ar negalima būtų padaryti išimties ir likti dviejose komisijose, nes jie yra susiję neatsiejamai tiesiog?
PirMininkas. Čia jums klausimas.
E. ZINGERIS. Aš gal kreipčiausi į susirinkimą, kad man leistų tai padaryti dėl tokios natūralios eigos.
A. ŠIMĖNAS. Kartoju. Jūs vis tiek turėsite būti užrašytas vienoje kurioje komisijoje, bet tai jums nė kiek netrukdys dalyvauti ir dirbti kitoje. Tačiau, jeigu Aukščiausioji Taryba nuspręstų, kad galima dviejose komisijose būti tikruoju nariu, tai prašom. Čia Aukščiausiosios Tarybos kompetencija.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas E. Petrovas.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Siūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai komisijų narių skaičių reglamentuoti minimumu ir maksimumu, nes gali būti taip, kad vienoje komisijoje tikrai susidarys daug žmonių, o kitos gali išnykti iš viso.
A. ŠIMĖNAS. Kaip tada siūlysite spręsti problemą, jeigu deputatas nesutiks eiti į jokią kitą komisiją?
E. Petrovas. Manau, kad deputato ėjimas į kitą komisiją vienaip ar kitaip turėtų būti registruojamas per pirmininką arba per Prezidiumą, ir tai būtų tam tikra reglamento sąlyga.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš noriu kartu ir klausimą, ir pasiūlymą užbaigti diskusiją ir štai dėl ko. Čia yra preliminarinis sąrašas. Kaip aš suprantu iš gerbiamojo pranešėjo, Aukščiausiosios Tarybos komisijų nuostatai neparuošti šiuo metu, todėl aptarinėti, kiek kas gali būti komisijose, kokia tvarka, visiškai yra betikslis reikalas. Tai reikalauja atskiros diskusijos. Šiuo atveju siūlau remtis šituo preliminariniu sąrašu. Visi užsirašė savanoriškai į jį, ir toliau suformuoti komisijų pirmininkus, vėliau komisijas ir jau reglamentuoti visą jų darbą. Manau, perėjimo iš vienos komisijos į kitą netrukdysime. Suderinsime vėliau. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju už pasiūlymą deputatui E. Bičkauskui. Dėkoju deputatui A. Šimėnui. Ar būtų man leista suformuluoti diskusijos objektą, prieš jai prasidedant. Pirmas klausimas, man regis, yra, ar deputatas gali būti tikruoju nariu, t. y. tokiu, kuris balsuoja, kuris registruojamas kaip tikrasis narys ir įskaitomas į kvorumą tik vienoje komisijoje, ar kaip čia buvo pasiūlyta kai kurių deputatų, dviejose galbūt. Tai vienas būtų klausimas. Ir antras klausimas — dėl pirmininkų rinkimo procedūros. Vienas pasiūlymas buvo dabar pasiūlyti preliminariai kandidatūras, jas apsvarstyti tose komisijose, kokios yra pateiktos projekte, taip pat, aš manau, kad nebus uždrausta, jeigu kas nors nepateko iš čia esančių deputatų į kurią nors komisiją arba griežtai nori eiti į kitą. Po to tuos pirmininkus patvirtinti jau komisijų teikimu Aukščiausiojoje Taryboje. Arba buvo kitas variantas — Aukščiausiojoje Taryboje preliminariai pasiūlyti pirmininkų kandidatūras, iš karto jas aptarti komisijose ir po to, kai jas pateiks Aukščiausiajai Tarybai, patvirtinti. Štai tie du klausimai, man regis, patys aktualiausi dabar, o jeigu iškils ir kitų diskusijose, tai prašome apie juos pasisakyti. Prašom, kas nori dalyvauti diskusijoje? Norinčių nėra. Prašau, deputatas Č. Juršėnas. Ir deputatas R. Rudzys ruošiasi.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną mintį, kurią aš atkakliai diegiu, bet, matyt, dar nepakankamai atkakliai. Grįžkim prie tos minties, kurią aš laikau kapitaline mūsų tolimesniam darbui, juo labiau atsižvelgiant į tą konsensusą ir sutarimą, sudarant Ministrų Tarybos vadovybę, užtikrinti tam tikras teises ir galimybes mažumai. Jeigu mūsų, sakysim, ta mažuma yra ketvirtadalis, tai aš labai siūlyčiau ir prašyčiau visus gerbiamuosius deputatus, visus kolegas į tai atsižvelgti, kad, sakykim, ketvirtadaliui komisijų vadovautų mažumos atstovai. Aš laikau tai labai svarbia principine nuostata.
Pirmininkas. Tai galbūt deputatas Č. Juršėnas galėtų pasiūlyti mechanizmą, kaip išlaikyti tokį skaičių.
Č. Juršėnas. Skaičiuojant nuo to, kiek yra, sakysim, savarankiškos kompartijos narių ar prie jos prisidėjusių, ar tai klubas ar kaip. Apytikriai yra ketvirtadalis ar šiek tiek daugiau negu ketvirtadalis. Trylika komisijų, vadinasi, trijų komisijų pirmininkai turėtų būti mūsų partijos atstovai, aš taip skaičiuoju. Galimas daiktas, kad jų per mažai.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau, gerbiamasis deputate.
(Balsas iš salės, NEGIRDĖTI.)
Č. Juršėnas. Tai vis dėlto ar mes ieškome konsensuso, ar neieškom?
Pirmininkas. Prašiau pasiūlyti konkretų mechanizmą, kaip tai daryti, ne iš piktos valios, o būtent norėdamas žinoti, kaip. Prašau, deputatas A. Rudys.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Katastrofiška padėtis su sąrašais, nes, sakykim, tokioj labai svarbioj komisijoj, aišku, jos visos svarbios, bet svarbioj Biudžeto komisijoj, kuri turės spręsti, na, arba dalyvauti priimant sprendimus apie valstybės lėšų panaudojimą, yra užsirašę tiktai trys žmonės. Tai, man atrodo, kad čia pasireiškia daugelio deputatų kuklumas ta prasme, kad jeigu aš medikas, arba jeigu aš mokytojas, tai aš esą nieko čia nesuprasiu. Taip nėra. Būtinai reikia šitą komisiją papildyti ir būtent įvairių sričių atstovais. Taigi jeigu prie profesionalių ekonomistų prisidėtų žvilgsnis iš šalies, giliau žinantis tam tikras problemas, man atrodo, tai būtų labai svarbus dalykas. Aš galiu tik pakviesti šitą komisiją papildyti.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau, gerbiamasis deputate.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Nenorėčiau sutikti su gerbiamojo Č. Juršėno klausimo kėlimo kryptimi. Todėl, kad mes neturime tokio mechanizmo ir negalime turėti tokio mechanizmo. Kas tai yra ta mažuma? Jis, matyt, turi omenyje Vakarų valstybių pavyzdį, kur yra aiškiai žinoma, koks deputatas, kuriai frakcijai ar partijai, ar judėjimui priklauso. Tuo tarpu mūsų parlamentas yra sudarytas kitaip. Ir todėl, matyt, pirmiausia reikėtų pasakyti, kas ta mažuma, kiek toje mažumoje žmonių, pagal kokį principą mes skiriame tą mažumą nuo daugumos, ir tik tada galima taip kelti klausimą. Negalima deputato prievarta priskirti kokiai nors komisijai, jeigu jis to nenori. Jau vien dėl to, kad jis blogai dirbs toje komisijoje, jeigu jo ta komisija pagal turinį netraukia. Todėl aš manau, kad čia reikia orientuotis ir atsižvelgti tiktai į savanoriškumo principą.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas A. Taurantas.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš manau, kad yra pakankamai svarūs argumentai tiek deputato Č. Juršėno, tiek deputato V. P. Plečkaičio. Ir man atrodo, kad mes čia dabar neišspręsime šito klausimo iki galo. Čia yra pakankamai sudėtingas klausimas. Bet aš norėčiau pasakyti, kad dabar veikiančioje laikinoje Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir reglamento grupėje yra sudarytas pogrupis, kuris ruoš naują Aukščiausiosios Tarybos reglamentą ir Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų nuostatus. Sudarant šituos nuostatus ir naują reglamentą, reikėtų atsižvelgti, kaip įvertinti mažumos skaičių. Todėl aš kviečiau gerbiamąjį Č. Juršėną dalyvauti galbūt šito pogrupio darbe ir numatyti tą procedūrą. Ir aš manau, kad žiūrint į daugelio parlamentų patirtį, ten nėra dalinami komisijų pirmininkai pagal tai, ar jie atstovauja daugumai, ar mažumai. Dažniausiai jie atstovauja daugumai, bet yra numatytas mechanizmas, kaip, sakysime, pavaduotojas atstovautų mažumą ir galbūt dar kažkoks mechanizmas. Todėl aš siūlyčiau šitą diskusiją dabar nutraukti, o perkelti ją į šitos komisijos darbą, kuri ruoš reglamentą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas.
P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš tiktai pritariu deputatui A. Taurantui. Jis išsakė mano mintis.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamoji deputate.
R. Hofertienė (Bandužių rinkiminė apygarda). Noriu pasakyti baigiamąją repliką deputatui Č. Juršėnui. Jeigu mūsų pagrindinės mintys ir sprendimai sutampa, mes esam viena didžiuma. Jeigu kalbėtume apie mažumą, tai mūsų moterų yra 32, tai mes mažuma, bet nereikalausime jokio mechanizmo.
Pirmininkas. Dėkoju, deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mes esame parlamentarai ir neskirstomi į vyrus ir moteris. Tai pirmoji pastaba. Antra, manyčiau, mes, taip gražiai pasiekė santarvę čia prieš kelias dienas, gal vėl palaikytume gerbiamąjį G. Juršėną, ir prašyčiau padaryti pertrauką tam, kad mes galėtume pasitarti. Ačiū už dėmesį. Dar prie to galiu pridurt. Nesuprantama ir niekur nereglamentuota vadinami komisijų koordinatoriai. Man aišku, kad tie komisijų koordinatoriai taps komisijų pirmininkais. Prašyčiau padaryti pertrauką.
Pirmininkas. Ar gerbiamasis deputatas V. Šadreika galėtų pakomentuoti, kuo remdamasis jis sako šį teiginį.
V. Šadreika. Aš remiuosi dabar iki šiol galiojančiais nuolatinių komisijų nuostatais. Iki šiol galiojančiais tiek, kiek jie neprieštarauja mūsų priimtam Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Manyčiau, kad reikėtų pasitarti grupėse, ir dar kartą kviečiu prie to, kad prieitume prie labai gražios vieningos nuomonės. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Jeigu būtų nutrauktos diskusijos, aš ir nesiveržčiau, bet kadangi dar nenutrauktos, tai norėjau tiesiog pasiūlyti suskaičiuoti mažumą, mano supratimu, būtų ne taip ir sudėtinga. Gerbiamasis pirmininkas šiandien pasakė, ir mes tai žinome, kad yra veikiantis klubas su veikiančiais nuostatais ir veikiančia naryste. Taigi jeigu įvardijus didumą, o visi kiti — ir didesni, ir mažesni, ir tokio ūgio kaip aš — galėtų likti mažumoje, tai būtų visiškai aišku.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas M. Čobotas.
M. ČOBOTAS (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad žymiai lengvesnė diskusija būtų po to, kai susirinktų grupės. Suprantate, mes parlamente vienas kito nepažįstame. Aš net ne visus žmones pažįstu, kurie mūsų grupėje. Leiskite mums grupėse padirbėti, aptarti, išrinkti pirmininkus ir pasiūlyti tvirtinti jums. Tada bus aišku. Nes tokia masė žmonių tokio klausimo neišspręs ir neišsirinksim pirmininko. Gal kas primes mums? O tuos tautinių mažumų ir partijų klausimus išspręsim vietoje, pasiūlysim, padiskutuosim. Čia gaila laiko.
Pirmininkas. Deputatas M. Čobotas siūlo padaryti pertrauką, dabar nutraukus diskusiją. Ar tie deputatai, kurie laukia pasisakyti, sutiktų su tokia mintim, kad mes galėtume padaryti pertrauką, o po to diskutuoti toliau. Jeigu ne, tada diskutuosime, o jau pertrauką darysim tada, kai bus aiškios mūsų nuomonės. Vieną minutėlę, prašau man atleisti, jeigu jūs nesutinkate tai daryti, aš suteiksiu žodį eilės tvarka ir galbūt išaiškės ir kitokių nuomonių. Prašau, gerbiamasis deputate.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Manyčiau, komisijų pirmininkams išrinkti reikalingos dvi pagrindinės sąlygos. Pirma, deputato nusiteikimas dirbti tikro parlamentaro statusu ir antroji, profesionalumas toje srityje, kurioje jis nori dirbti.
Tuo tarpu jei žiūrėtume politinės priklausomybės, tai matytume, kad žalieji ir socialdemokratai yra absoliučiai uzurpavę komisijų pirmininkų postus, o visi nepartiniai jau turėtume imti gąsčiotis. Bet, aš manau, nėra pagrindo ko nors bijoti. Manyčiau, jeigu būtų pirmos dvi sąlygos išlaikytos, mes visi nurimtume.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. R. Survila.
R. R. SURVILA (Trakų rinkiminė apygarda). Tai toks būtų pasiūlymas. Visos komisijos turėtų būti deramai atstovaujamos ne vien srities specialistų, bet ir kitų kompetentingų įvairiais gyvenimo klausimais žmonių.
Pirmininkas. Deputatas A. Šimėnas siūlė siūlyti kandidatūras dabar, apsvarstyti jas komisijose, jeigu reikės — dar trumpai klubuose, ir pateikti balsavimui Aukščiausiojoje Taryboje. Kiti deputatai siūlė pradėti nuo antro veiksmo, t. y. nekeliant kandidatų dabar Aukščiausiojoje Taryboje, apsvarstyti juos komisijose, paskui, jeigu reikės, klubuose, ir pateikti tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Skirtumas tik tas, ar dabar mes pradedame siūlyti kandidatūras, ar iš karto tariamės komisijose.
BaLsas iš salės. Bet negalime išspręsti šitų klausimų, kol neišspręsime trečio. Ar gali vienas deputatas dalyvauti dviejose komisijose? Jeigu mes šitą nuspręsime, tai kitaip bus, matyt, renkami ir pirmininkai. Siūlomi pirmininkai komisijose.
Pirmininkas. Leidžiu sau pastebėti, kad galbūt ne visai taip. Tačiau tai yra jūsų nuomonė. Deputatas S. Šaltenis.
S. Šaltenis (Utenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti visiškai kitokį komisijų principą. Nežinau, ar pritarsite. Sakykime, iškilo kokia nors problema (svarstome mirties bausmę, abortus) ar dar kažkas. Ir jeigu tie žmonės, kurie. . . (ko čia juokiatės, juk čia yra principiniai dalykai). Ir man atrodo, kad čia ne taip, kaip Č. Juršėnas sako, formaliai su tokia anų laikų dvasia mažuma — didžiuma apkasus kasti. Jeigu mes būsime šalininkai tos problemos sprendimo vienoje pusėje, mus sujungs ta pati problema — kas norės dirbti, galės dirbti nors ir 50 žmonių, kurie domisi ta problema, kuri jiems gyvybinė arba to regiono problema. Man atrodo, kad reikėtų išrinkti pirmininkus ir kelis pavaduotojus, kurie būtų kaip organizatoriai, kaip stuburas, o mes laisvai klajojantys. Nežinau.
Pirmininkas. Tokiu būdu, gerbiamasis deputate, negali būti balsavimo komisijose. Tam, kad komisija galėtų priimti kokį nors sprendimą, turi būti pakankamai aiškiai fiksuotas narių skaičius, kurių balsus būtų galima vertinti. Deputatas Č. Juršėnas.
Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Bet aš noriu pasakyti, kad tai, kas siūloma, yra pasaulinio parlamento patyrimas, o ne Č. Juršėno reminiscencijos.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas L. Šepetys.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Aš dar norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams, kad darbas nuolatinėse grupėse — tai, mano nuomone, ir yra profesionalaus darbo pagrindas. Arba kitaip sakant, to profesionalaus darbo pagrindinė dirva, kur dirbs deputatas, t. y. nuolatinėse grupėse. Ir tokiu būdu nepritarčiau tokiam slankiojančiam judėjimui.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis V. Antanaitis ir daugiau nematau.
V. Antanaitis. Aš norėčiau pasakyti, kad reikia aiškiai skirti nuolatines ir laikinas komisijas.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Lapinskas paskutinis diskusijoje.
K. LapINskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Dėl darbo dviejose komisijose. Tai norėčiau priminti. Praktika tokia nusistovėjusi ir daugiausia naudojama pasaulio valstybėse— tai būtent kiekvienas deputatas dirba vienoje komisijoje, bet nuostatuose ir reglamente, ir deputatų statuso įstatyme, tarkime, gali būti numatyta, kad kiti deputatai turi teisę dalyvauti ir kitos komisijos posėdyje su patariamojo balso teise, jeigu jį domina koks klausimas. Tokia yra daugelio valstybių praktika. Tai gal į tai ir orientuokimės. Jeigu padarysime slankiojantį, tai bus komisijos, kurios negalės spręsti kokių nors klausimų. Mes neužtikrinsime profesionalaus tam tikrų dalykų parengimo, apsvarstymo. Kitas mums labai svarbus dalykas—tokia padėtis, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje užsirašė 23 žmonės, Biudžeto komisijoje tik 3, Savivaldybių komisijoje tik 5. Jeigu mes taip ir paliksime, tai neįveiksime šitos disproporcijos, todėl rekomenduočiau nustatyti komisijoms maksimalų dydį. Ir dėl tų, kurie jau nebetilps, tegul pati komisija sprendžia, kaip padaryti. Nors ir burtų keliu. Patys tegu pasitaria ir pasilieka tie, kurie yra kompetentingiausi šituose dalykuose. O kitus — kaip išeina. Juk parlamentas rinkosi ne tam, kad dirbtume tik švietimo ir kultūros baruose. O rinkiminės kampanijos metu žadėjome dirbti ten, kur reikės ir spręsti viską.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate! Deputatas L. Šepetys dar vieną repliką, ir tada jau imsimės balsuoti.
L. ŠEPETYS. Aš prašyčiau pateisinti mano dažną išėjimą tik dėl to, kad vis dėlto čia mūsų grupės darbo specifika nagrinėjama ir rezultatai. Aš norėčiau dėl Švietimo, mokslo ir kultūros grupės skaičiaus. Čia reikia atminti, kad bus 4 pogrupiai. Švietimas, mokslas, kultūra ir berods spauda ir televizija. Taigi 4, sakyčiau, tokios jautrios ir galingos darbo kryptys. Prašyčiau daryti išimtį šiai grupei ir palikti ją didesnę. Aš agituoju kaip komisijos narys.
Pirmininkas. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Man atrodo, kad šiandien mes vargu ar galime nustatyti skaičių. Jeigu mes jau išsirinksime pirmininkus, kurie tikrai dirbs šitoje komisijoje, ir jie pateiks tai laikinai darbo grupei, kuri siūlo struktūros projektus, skaičių žmonių, kuris turėtų būti komisijoje. Suderinus tuos skaičius, bus galima pateikti Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti, o po to, komisijas perskirsčius, tvirtinti galutinę jų sudėtį. O kol kas, man regis, mes nelįskime dar į šituos dalykus, nes visi kartu vargu ar nuspręsime. Deputatas E. Petrovas vis dėl to dar nori kalbėti.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Yra sudaryta struktūros komisija. . .
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Matau, kad diskusijos nutraukti nereikia, nes jau niekas nebekelia rankos ir nesiruošia kalbėti. Todėl prašau vis dėlto pasiruošti protokoliniam balsavimui, nes paskiau patvirtinsim reglamente tai, ką dabar nutarsime protokoliškai. Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar vienas deputatas gali dalyvauti tik vienoje komisijoje? Žalias mygtukas. Taip, su balso teise. O ateiti ir dalyvauti darbe, tai gali bet kurioje. Sprendimas jau aiškus — vienas deputatas dalyvauja tik vienoje komisijoje, o kitose tik su patariamojo balso teise. Kitas klausimas — dėl komisijų pirmininkų rinkimo procedūros. Vienas pasiūlymas buvo pradėti nuo siūlymų teikimo dabar, Aukščiausiojoje Taryboje, kitas pasiūlymas buvo pradėti nuo pasitarimų šitose komisijose, kurios pateiktos, o paskui klubuose, ir susirinkus čia jau teikti tvirtinimui pirmininkų kandidatūras. Prašau nuimti knygas, rankas ir kitus sunkius daiktus nuo mygtukų. Prašau pasiruošti balsavimui. Balsavimas formuluojamas taip: ar pradėti pirmininkų kandidatūrų svarstymą nuo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, ar pradėti šį svarstymą nuo komisijų. Kas už tai, kad pradėtume nuo Aukščiausiosios Tarybos, spaudžia žalią mygtuką, kas už tai, kad pradėtume nuo komisijų posėdžių, spaudžia raudoną mygtuką. Žalias — nuo Aukščiausiosios Tarybos, raudonas — nuo komisijų posėdžių. Prašau pradėti. Rezultatas aiškus. Dabar telieka susitarti, kokio dydžio mums reikia pertraukos, kad galėtume susitarę ateiti čia. Kur susirinkti, aš turiu sąrašą; tuojau paskelbsiu. Prašau, gerbiamasis deputate. Pagal dabar veikiantį reglamentą ir pagal Konstituciją Aukščiausioji Taryba neturi tvirtinti pavaduotojų, todėl, manau, kad mums nelabai ir įdomu, kas ten bus. O jeigu bus įdomu, paklausime. Pirmiausia sutarkime, kokio ilgio pertraukos mums reikia, ir ar mes šiandien turime patvirtinti pirmininkus? Susitarkime dabar iš karto. Matau, kad dauguma šiandien pasiryžusi bent jau pradėti. Ne. Ne. Galbūt susirinkime, ir jeigu mums labai greitai seksis, tai per pusvalandį užbaigsime ir bus aiškus reikalas. 45 minučių tikrai užteks? Daug?.. Pusvalandis? Pusvalandis. Dabar aš skaitau, kur turi rinktis, ir paskui dar trumpas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas iki pertraukos. O kai pradėsime pertrauką, nustatysime, kada renkamės. Prašau atkreipti dėmesį, kur kas renkasi, ypač tie, kurie jau žino, kurioje komisijoje dalyvaus. Mandatų ir etikos — 407 kabinetas. Nereikia rinktis, jeigu nori, gali rinktis. Toliau, Valstybės atkūrimo — 402 kabinetas. Savivaldybių reikalų — II a. salė (nežinau, kokia salė turima galvoje, turbūt kampinė, greta deputato L. Sabučio kabineto, ten, kur apvalus stalas), 308 kab., Užsienio reikalų — 405 kab., Gamtos apsaugos — 425 kab., Teisinės sistemos — 422 kab., Biudžeto — 319 kab., Agrarinė—435 kab., Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų — 453 kab., Piliečių teisių ir tautybių reikalų — 435 kab., Krašto apsaugos ir vidaus reikalų — 209 kab., Ekonomikos — 434 kab., ir, man regis, neperskaičiau Švietimo, mokslo ir kultūros. Čia parašyta Nuolatinių komisijų salė ir turbūt spausdinant padaryta klaida. Taigi Nuolatinių komisijų salėje ir turėtų rinktis Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, bet galbūt ji galėtų pasilikti čia kaip didžiausia. Ar gali Švietimo, mokslo ir kultūros komisija pasilikti čia? Bet iš tikrųjų galėtume metodiniame kabinete rinktis, 217 kab., taip? Tai Švietimo, mokslo ir kultūros II a. pačiame gale, 217 kab. Metodinis kabinetas. Dar kas nors nori ką nors pasitikslinti? Dar yra kokių nors klausimų dėl vietos susirinkimuose? Nematau. Tada žodis deputatui V. Landsbergiui ir darysime pertrauką.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Gavome ypatingą pasveikinimą ir nepaprastą relikviją. Tą išsaugotą relikviją senųjų vilniečių vardu mums perduoda gerbiamasis Pranas Razmukas, ilgametis Mokslo draugijos bibliotekos saugotojas. Dėl ligos negalėdamas pats perduoti, prašo perskaityti pridedamą sveikinimą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Ačiū Dievui už 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktą, taip pat už 1990 metų kovo 11 dienos aktą. Lietuviai vilniečiai veteranai sveikina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, t. y. deputatus ir Pirmininką. Šia proga prisimename, ką pavedė mums lietuvių tautos atgimimo patriarchas daktaras Jonas Basanavičius. O tai yra didi dėsniai, jo išsakyti jaunimui 1926 metais šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos salėje: 1. Lietuvių kalbą brangint, vartot, plėsti. 2. Vienybės laikytis. 3. Pasiaukojimas, žmogus už žmogų, tiesti pagalbos ranką, neatsižvelgiant į rasę, tikėjimą, tautybę, o ypač lietuvis lietuviui. Lietuvių tautos gyvenime pasiaukojimas labiausiai reikalingas trijuose atvejuose: pirma, jaunimo auklėjimasis, ne tik auklėjimas, dorovėj ir pasiaukojimo dvasioj; antra, šeimoje ištikimybė ir vaikų auginimas; trečia, saugojimasis alkoholio ir kitų svaigalų". Tą mums perduoda vilniečiai veteranai, datuotą kovo 14 dieną, ir štai ta nepaprasta dovana — ,,Lietuvos aidas" 1918 m. vasario 19 d. su Nepriklausomybės aktu, kuris buvo konfiskuotas, ir tik keli egzemplioriai buvo slapta išnešti su didžiausiu pavojum. Galima įsivaizduoti, kaip išsaugotas. Ačiū. (Plojimai.)
PirminiNkas. Ačiū. Dar norėčiau paprašyti jūsų, kad jūs leistumėt Aukščiausiosios Tarybos vardu pasveikinti žmones, kurių gimtadieniai buvo vakar ir šiandien... Vakar buvo deputato Rimanto Astrausko gimtadienis, o šiandien gimimo dieną švenčia deputatas Stasys Malkevičius. Sveikiname abu solenizantus. (P 1 o j i m a i.)
0 dabar pertrauka iki 19 val. 15 min. Pertrauka ne poilsiui, bet darbui.
(P e r t r a u k a)
Nutarimo dėl įgaliojimo atstovauti Lietuvos Respublikos interesus TSRS Aukščiausiojoje Taryboje projekto priėmimas
Č. V. STANKEVIČIUS (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kviečiu jus sėsti į savo vietas. Mes gavome pataisytą projektą nutarimo dėl įgaliojimo atstovauti Lietuvos Respublikos interesus TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Ar gerbiamasis deputatas A. Buračas norės supažindinti deputatus su pakeitimais?
A. Buračas. Gerbiamieji deputatai! Faktiškai pateiktame variante atsižvelgta į tas pastabas, kurios buvo išsakytos, išskyrus atstovų teises. Ten juristai redagavo ,,Lietuvos Respublikos įgaliotų atstovų teisėmis. Pavadinimas pakeistas. ,,Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos interesus TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Yra apibrėžtas kryptingumas. Įrašyti personaliniai pakeitimai, atsižvelgiant į aptarimą, siūlymus.
Č. V. STANKEVIČIUS. Galbūt deputatai pageidauja, kad būtų perskaitytas visas pataisytas tekstas?
Pirmininkas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos interesus TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. ,,Atsižvelgdama į tai, kad TSRS Aukščiausiojoje Taryboje svarstomi Lietuvos Respublikos interesus liečiantys klausimai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Įgalioti šiuos Lietuvoje išrinktus asmenis: V. Antanaitį, E. Bičkauską, R. Gudaitį, J. Kupliauskienę, M. Laurinkų, N. Medvedevą, J. Oleką dalyvauti TSRS Aukščiausiojoje Taryboje Lietuvos Respublikos įgaliotųjų atstovų teisėmis, taip pat supažindinti Aukščiausiąją Tarybą su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtais teisiniais aktais.
Nematau prieštaravimų, turbūt bus galima balsuoti, bet prieš tai reikia užsiregistruoti. Prašau paspausti žalius mygtukus.
Ar jau visi užsiregistravo? Aš dar nebaigiau registracijos. Prašau, gerbiamieji deputatai, paskubėti. Kvorumas jau yra. Prašau pasiruošti balsuoti. Jeigu daugiau pastabų neturite. Kas už tai, kad tik ką perskaitytas nutarimas būtų priimtas? Kas už? Už balsavo 106 deputatai. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Vienas susilaikė. Nutarimas priimamas balsų dauguma.
Kreipimosi į LR piliečius projekto svarstymas
Dėl kreipimosi į Lietuvos piliečius. Kas galėtų pristatyti Aukščiausiajai Tarybai šį kreipimąsi? Deputatai siūlo, kad mes patys perskaitytume, jeigu jūs neprieštaraujate.
Č. V. STANKEVIČIUS. Galima paklausti. Kam tokio kreipimosi reikia, galite paaiškinti?
Pirmininkas. Galbūt kreipimosi autorius galėtų atsakyti?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš nežinau, apie kurį kreipimąsi, apie kurį variantą klausia gerbiamasis deputatas Č.V.Stankevičius. Vienas yra ilgas, viso puslapio, kitas — trumpas. Trumpas? Apie trumpą kreipimąsi aš kalbėjau iš anos tribūnos ir pasiūliau, kad būtų toks parašytas. Niekas tada neklausė, ar jo reikia. Tai gal jūs paaiškinkite, kodėl jums atrodo, kad nereikia?
P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau palaikyti šitą projektą, kuris vadinasi ,,Kreipimasis į visus Respublikos piliečius”. Jame tikrai nieko naujo nėra pasakyta, ko mes nežinotumėm, tačiau mes gyvename naujoje situacijoje, būtent mūsų laukia rytojus, ir čia yra priminimas Lietuvos piliečiams, kurie turi ne tiktai tam tikras teises, tačiau ir pilietines pareigas Respublikai. Man atrodo, kad toks kreipimasis būtinas, ir tai yra vienintelė priemonė, ką parlamentas gali padaryti savo Respublikos piliečiams šiandien.
Pirmininkas. Ačiū. Jeigu būtų galima, tai aš jį perskaityčiau, kad visiems būtų aišku, apie kurį tekstą kalbame. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į visus Respublikos piliečius. Primename, kad visi Respublikos piliečiai, visi asmenys, kurie norės tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, turi apibrėžtų pilietinių pareigų Respublikai. Atsakomybė už rimtį ir tvarką, už pilietinę santarvę tebūna kiekvieno suaugusio asmens tvirta moralinė nuostata. Nepažeidžiamas įstatymų vykdymas, netrikdomas jų veikimas garantuoja ir piliečių teises”. Prašau, deputatas V. P. Andriukaitis.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Aš labai pritariu gerbiamajam P. Vaitiekūnui, kad šitoj situacijoj šis kreipimasis yra ypatingai aktualus, nes jis primena piliečio pareigas, kviečia tas pareigas vykdyti. Ačiū.
J. ŠIMĖNAS (Gargždų rinkiminė apygarda). Aš manau, kad šitas kreipimasis turbūt nereikalingas todėl, kad čia tokia pedagogika. Mes savo piliečius jau pradedame mokyti, kaip jie turi elgtis. Tegul būna piliečiai laisvi ir elgiasi pagal įstatymus.
L. N. RASIMAVIČIUS (Kuršių rinkiminė apygarda). Supraskime padėtį. Dar ne visi Lietuvos gyventojai šiandien yra Lietuvos piliečiai. Dar daug kas renkasi. Būtina jiems priminti, kad bet kokie veiksmai, kurie yra nukreipti prieš Lietuvos laisvę, prieš visa kita, gali būti kliūtis vėlesniam prašymui, kad jie taptų Lietuvos piliečiais. Supraskime šitai. Šito jiems patiems labai reikia, juoba kad norom nenorom teks priimti ir tokius įstatymus, kurie numato ir baudžiamąją atsakomybę būtent už tai, kad raginama pažeisti Lietuvos teritorinį vientisumą, mitingus ir t. t. Be šito mes neapsieisime.
PIRMININKAS. Deputatas K. Saja.
K. SAJA (Smėlių rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasakyti, kad tokio kreipimosi reikia, bet jį reikia parašyti visiškai iš naujo, nurodant kas verčia tą kreipimąsi mus priimti. O tokio sakinio kaip ,,tebūna kiekvieno suaugusio asmens tvirta moralinė nuostata", dovanokite, pusė Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nesupras. Jį reikia tokia žmoniška kalba parašyti iš naujo, pasišalinus galbūt 3—4 žmonių komisijai, tokiai redakcinei komisijėlei į šalį ir paaiškinti, kodėl to kreipimosi reikia, kokie pavojai mūsų laukia ir kaip mes turėtume elgtis. Galbūt tada mes pateisintume tą kreipimąsi. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Deputatė V. Jasukaitytė.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad turėtų būti visiškai kitas tonas. Aš galiu įtarti, kad dalis žmonių supras paslėptą grasinimą arba gąsdinimą, kad jeigu jūs jau ką nors ne taip darysite, neturėsite pilietybės. Aš manau, kad žaisti šitaip negalima. Čia iš esmės nieko naujo nepasakyta. Su visais tvarkos pažeidimais kariauja konkretūs įstatymai ir, man atrodo, reikia gražiai, geranoriškai perrašyti iš naujo, prašant ko nors ir kreipiantis, bet tiktai be šitų grasinančių poteksčių. Dėl to, kad Lietuvos nepriklausomybę pradedame vėlgi nuo diktatūros yra labai negražu. Į mus žiūri visa Lietuva, ir mumis pradės nebetikėti. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Deputatas N. Medvedevas.
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Aš sutinku irgi, kad reikėtų perdirbti, tik mane jaudina visai kas kita. Vakar vakare aš mačiau jaunus vyrukus lietuvius, kurie labai džiaugėsi, kad dabar jau yra nepriklausoma Lietuva, ir iš to džiaugsmo jie apvertinėjo urnas, laužė suolus ir t.t. Jeigu mes nuo to pradėsime... suprantat, reikia, kad tie žodžiai eitų tiesiai į širdis ir, svarbiausia, į jaunimo širdis, kad jie suprastų, jog kiekvienas medelis, kiekviena urna, kiekvienas suolas — mūsų turtas, suprantat. Tai mane labai jaudina.
Pirmininkas. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Pritariu prieš mane kalbėjusiems deputatams Kazimierui Sajai ir Vidmantei Jasukaitytei, jeigu iš rimtųjų. O šiaip jau, jeigu mums tokių kreipimųsi dar reikia, tai rekomenduočiau pirmininkaujantiems pateikti juos prieš pat paskutinio posėdžio pabaigą. Ir tuomet priimsime viską.
LR AT nuolatinių komisijų pirmininkų rinkimai
Pirmininkas. Ačiū už pastabą. Įsidėmėsim ir, matyt, naudosimės. Gerbiamieji deputatai, yra siūlomi 2 alternatyviniai sprendimai. Priimti tokį tekstą, koks yra pateiktas. Deputato K. Sajos buvo pirmasis — parašyti kiek kitokį, nuoširdesnį ir šiltesnį ir, kaip deputatas B. V. Rupeika siūlė, pateikti pačioje posėdžio pabaigoje, ir tada jis bus priimtas. Kokį sprendimą rinksimės? Manau, kad tai yra procedūrinis. Būtų galima balsuoti mygtukais. Prašau dar nespausti. Ar niekas neprieštarauja prieš formuluotę? Kas už tai, kad priimtume kreipimąsi tokį, koks yra pateiktas? Alternatyva — kas už tai, kad sudarytume redakcinę komisiją paruošti kitokiam tekstui? Prašau dėl procedūros. Ar deputatas M. Stakvilevičius neatšaukia savo pasiūlymo visai nieko nepriiminėti? Atsiprašau, jūs teisus. Taigi jūs mane suklaidinote, gerbiamasis deputate, prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume tokį tekstą, koks yra pateiktas — žaliu mygtuku, o kas už tai, kad paruoštume naują — raudonu mygtuku. Prašau pradėti. Sprendimas aiškus. Ar deputatas K. Saja siūlo save į šitą redakcinę komisiją?
K. Saja. (Iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Prašau pasiūlyti dar 2 arba 3 žmones. Deputate V. Jasukaitytę ir deputatą S. Šaltenį. Ar užtektų 3 žmonių? Dar siūlomas Petras Vaitiekūnas.
(Balsas IŠ salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Man regis, autorius atsisako. Yra pasiūlyti 4 kandidatai. Deputatai K. Saja, V. Jasukaitytė, S. Šaltenis, P. Vaitiekūnas ir V. Jarmolenka penktas. Vladimiras Jarmolenka atsisako — lieka keturi. Nikolajus Medvedevas taip pat negali. 4 žmonių užtenka. Manau, kad tai taip pat yra procedūrinis dalykas, galima balsuoti mygtukais. Kas už tai, kad pasiūlyti 4 asmenys įeitų į redakcinę komisiją? Gerbiamieji deputatai atsisako balsuoti? Prašau balsuoti tuos, kurie dar nespaudė mygtuko. Jau kvorumas yra. Tada turbūt galima paprašyti redakcinės komisijos tuoj pat pradėti dirbti ir greitai pateikti darbo rezultatą. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, aš siūlau tęsti nuolatinių komisijų sudarymo ir pirmininkų skyrimo darbą. Mandatų ir etikos komisija jau buvo išrinkta ir jos pirmininkas taip pat išrinktas. Ar kas nors reikalautų keisti mūsų priimtą sprendimą? Ne. Valstybės atkūrimo komisija. Deputatas Romualdas Ozolas buvo įrašytas pirmas, tai yra koordinatorium. Prašau pristatyti pasitarimo rezultatus.
R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Mes šios komisijos pirmininku nutarėme siūlyti gerbiamąjį A. Saudargą.
Pirmininkas. Ačiū. Ar kas nors nori paklausti, paprieštarauti, pasisakyti dėl gerbiamojo A. Saudargo, kaip Valstybės atkūrimo komisijos pirmininko, kandidatūros? Deputatas V. Landsbergis pritaria. Kadangi nematau nei noro prieštarauti, nei pasisakyti, nei ką nors daryti, prašau pasiruošti balsuoti. Dabar jau mandatais, nes tai jau yra skyrimas.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ne. Čia jau kiekvienas turi būti skiriamas. Ar kitų alternatyvių kandidatūrų Aukščiausioji Taryba nesiūlo? Kas už tai, kad deputatas Algirdas Saudargas būtų išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo nuolatinės komisijos pirmininku, prašau balsuoti. Kas už?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 103 deputatai.
Pirmininkas. Už 103. Kas prieš? Kas susilaikė? Prašau dar palaikyti. Nežinau, ar tikrai suskaičiavo. Ačiū.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 6 susilaikė.
Pirmininkas. Balsų dauguma deputatas A. Saudargas išrinktas komisijos pirmininku. Teisinės sistemos komisija. Prašau. Deputatas E. Bičkauskas nori pristatyti.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Mes pasitarėme ir vieningai nutarėme rekomenduoti Aukščiausiajai Tarybai šios komisijos pirmininku pristatyti balsuoti gerbiamąjį Joną Prapiestį.
Pirmininkas. Ačiū. Ar kas nors norėtų paklausti? Pasiūlyti? Nematau. Ar kas nors nori iškelti kitų kandidatūrų? Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad Teisinės sistemos komisijos pirmininku būtų išrinktas deputatas Jonas Prapiestis?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 115 deputatų.
Pirmininkas. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Vienas. Balsų dauguma deputatas Jonas Prapiestis išrinktas Teisinės sistemos komisijos pirmininku. Prašau.
(Balsas iš salės, NEGIRDĖTI.)
Pirmininkas. Aš nenorėčiau su tuo sutikti. Jeigu Aukščiausioji Taryba nutars — taip. Ar kas nors turi ką nors pasakyti, būtent dėl šito deputato Č. Juršėno pasiūlymo? Deputatas L. Sabutis.
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Dirbsime nuolat, tikimės, kvalifikuotai. Susirinkome pirmą kartą mūsų Lietuvos istorijoje tokiam darbui ir todėl tik pritariu formai, kad kiekvienos komisijos aptartai kandidatūrai pritartų parlamentas iš esmės.
Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas Č. Juršėnas neatšauktų savo pasiūlymo?
Č. Juršėnas. Aš nieko prieš. Aš kaip tik už tai, kad atskirai.
Pirmininkas. Aš supratau, kad jūs atšaukiate savo pasiūlymą. Dirbame toliau. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Deputatas A. Norvilas.
A. NORVILAS (Aleksoto rinkiminė apygarda). Noriu pristatyti vieningą komisijos nuomonę ir siūlyti deputatams balsuoti už komisijos pirmininką Zigmą Vaišvilą.
Pirmininkas. Siūlomas deputatas Zigmas Vaišvila. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, susitarkime taip, kad jeigu norite klausti dėl pasiūlyto kandidato, pasisakyti ar ką nors, iš karto kelkite ranką, o jeigu aš nematysiu pakeltos rankos, tai tada šaukite, o jeigu ir to nebus, tai tada aš paprašysiu kelti alternatyvines kandidatūras. Gerai? Kas nori pasiūlyti kitų alternatyvinių kandidatūrų? Deputatas K. Antanavičius ir deputatas R. Gudaitis ruošiasi kalbėti. Prašau. Pirmas pakėlė ranką deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš manau, kad deputatas M. Laurinkus daug dirbo šitoje srityje. . . (nesigirdi).
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Pečeliūnas.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Šitam pritarimui, aš manau, reikėtų trumpo komentaro. Mes, susirinkę toje komisijoje ir aptarę tuos darbus, kuriuos teks tai komisijai dirbti, priėjome turbūt vieningą išvadą, kad būtina sudaryti dar vieną laikiną komisiją jaunuolių grąžinimui. Štai tos komisijos vadovu ir norėtume, kad būtų Mečys Laurinkus, ir kviečiame kitus deputatus, kurie suvokia, koks tai darbas, jungtis į tą komisiją ir pradėti šitą sunkų, bet labai reikalingą darbą. Tai laikina komisija, kuri kaip tik ir rūpinasi tais 38 tūkstančiais, kurie turi sugrįžti į Lietuvą.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Januška ruošiasi kalbėti. Jau ne? Deputatas K. Antanavičius atsiima savo pasiūlymą. Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto būčiau už Mečio Laurinkaus kandidatūrą šitoje komisijoje ir neatsiimu savo pasiūlymo.
Pirmininkas. Ačiū. Rinksimės iš dviejų kandidatų. Tiesa, aš nepaklausiau, ar Mečys Laurinkus sutinka, kad būtų dėl jo kandidatūros balsuojama.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, čia jau deputatas S. Pečeliūnas minėjo būtent apie laikinos komisijos sukūrimą, kuri būtų skirta Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose, grąžinimo klausimams spręsti. Aš manyčiau, tai bus nelengvas ir netrumpas darbas. Aš tiktai galėčiau paagituoti prisidėti iš kitų komisijų ir įsijungti į šitos komisijos darbą todėl, kad čia reikės dirbti vien tik šitą darbą ir netgi ne patariamuoju balsu, o organizuojant visą ir politinę, ir techninę dalis. Todėl, aš manyčiau, reikia pirma šitą padaryti, ir aš imčiausi tai daryti ir vadovauti šitai komisijai
Pirmininkas. Ar reikia suprasti jūsų pasisakymą kaip atsisakymą Krašto apsaugos...
M. Laurinkus. Taip.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Norėjau paklausti, ar negalėtų deputatas Z. Vaišvila trumpai paaiškinti šios komisijos darbo sritį, ar jam nebus sunku tokioje srityje dirbti?
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate, atsakyti.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Darbo sritis, manau, labai aiški yra iš pavadinimo. Aš nebent galėčiau papasakoti, kas jau yra padaryta darbo grupėje. Jeigu jus domintų, nors iš dalies apie tai jau buvo pasakota. Ypatingų naujienų nėra. Na, o nežinau, ką ir pridurti. Galima po to tik smulkiau. O šiaip jau, jeigu einu į šitą sritį, atsisakau viso kito, todėl ir sutinku.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar dar kas nors nori paklausti? Deputatas L. Sabutis. Prašau.
L. Sabutis. (Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ar galite atsakyti?
Z. Vaišvila. Komisija jau savo tarpe išrinko. Ar tai būsimo reglamento teisėtas ar neteisėtas žingsnis, bet išrinko Audrių Butkevičių pavaduotoju.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Man rodos, nėra reglamentuota, todėl yra komisijos reikalas, rinkti iš anksto ar vėliau. Ar daugiau klausimų kandidatui nebėra? Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad deputatas Zigmas Vaišvila būtų išrinktas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 79 deputatai, prieš 8 deputatai.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 23 deputatai.
Pirmininkas. Prašau pakartoti dar kartą balsavimo rezultatus.
Balsų skaičiavimo komisijos PIRMININKAS. Už balsavo 79, prieš — 8, susilaikė 23.
Pirmininkas. Balsų dauguma deputatas Zigmas Vaišvila išrinktas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku. Užsienio reikalų komisija. Deputatas Valdemaras Katkus.
V. Katkus (Saulėtekio rinkiminė apygarda). Mūsų komisija nutarė pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai Užsienio reikalų komisijos pirmininku Emanuelį Zingerį.
Pirmininkas. Prašau pakartoti garsiau, gerbiamasis deputate.
V. Katkus. Mūsų komisija nutarė pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai Užsienio reikalų komisijos pirmininku Emanuelį Zingerį.
Pirmininkas. Emanuelis Zingeris. Ar turite, deputatai, klausimų? : . .
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ar negalėtumėte pasakyti, kokios kandidatūros buvo svarstomos?
Pirmininkas. Ačiū. Prašau.
V. Katkus. Justas Vincas Paleckis, Rimvydas Valatka, Valdemaras Katkus, Romas Gudaitis, Egidijus Klumbys.
Pirmininkas. Ar deputatas R. Rudzys patenkintas atsakymu? Kas dar nori paklausti komisijos buvusį koordinatorių arba kandidatą? Daugiau klausimų nėra? Kas nori pasisakyti?' Ar nori kas nors pasiūlyti kitų kandidatūrų? Gerbiamasis V. Antanaitis.
V. Antanaitis. Žinot, labai gerbiu mūsų kolegos E. Zingerio energiją, bet, manyčiau, kad tokiam darbui turėtų būti brandesnis žmogus, turintis patirtį.
Pirmininkas. Jūs siūlote konkrečiai ką nors. Deputatas V. P. Plečkaitis.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau galbūt atsakyti čia į klausimus ir taip išsklaidyti tas abejones, kodėl būtent E. Zingeris buvo vieningai išrinktas. Todėl, kad iš tikrųjų yra toje komisijoje žmonių, turinčių politinio ir diplomatinio darbo patirtį, tačiau jie nesutiko vien dėl to, kad jie užima atsakingas pareigas kitur, pavyzdžiui, partines pareigas ir panašiai. Vienintelis žmogus, kuris ir tiko šiai kandidatūrai.
Pirmininkas. Dėkoju. Nematau, kad kas nors siūlytų alternatyvias kandidatūras, todėl prašau pasiruošti balsuoti, o jeigu yra, tai prašau pasiūlyti. Dar bus klausimų, prašau, be jokios abejonės, prašau, aš už tai ir sakiau, kai kas nors norės klausti, tai iš karto kelkite ranką ir sakykite. Deputatas A. Šimėnas. Galbūt jūs galit prieiti prie mikrofono.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Deputatas V. P. Plečkaitis atsisako. Deputatas B. V. Rupeika užsiėmė eilę.
B. V. Rupeika. Ar galiu klausti?
Pirmininkas. Prašau.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Norėčiau tribūnoje arba prie mikrofono. Pirmasis klausimas, ar nesutrukdys deputatui specializacija televizijos veikloje, nes jis, kiek aš girdėjau, ten labai smarkiai angažuojasi ir pripažįstu jo augantį autoritetą. Tai pirmas klausimas.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Dėkui, aš suprantu jūsų kolegišką užuominą. Televizijos ir radijo komiteto veikla yra laikina ir tuoj pat nutrūksianti.
B. V. Rupeika. Dėkoju. Ir antrasis klausimas, gal šypsenai, tačiau jis kartu ir rimtas. Jūsų, kaip šios komisijos būsimojo pirmininko, nuomone, kokia užsienio valstybė iš Vakarų pasaulio pirmoji pripažins Lietuvą? Mane domintų jūsų...
E. Zingeris. Jūs paminėjot pagrindinį komisijos darbo tikslą ir kryptį. Aš manau, kad artimiausias laikas parodys, o mes stengsimės, kad tai būtų viena iš senųjų kolegų ir senųjų draugų, kur mes turime darbo patirtį iš Sąjūdžio laikų, kada dirbome lobistinį darbą Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir kitose mums draugiškose šalyse.
Pirmininkas. Ar dar kas nors norėtų paklausti deputatą E. Zingerį.
V. šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš noriu pasiūlyti gerbiamojo J. V. Paleckio asmenį.
Pirmininkas. Mūsų procedūra truputį susipainiojo, bet pasiūlymas priimtas. Dabar gal išklausykime klausimų ir atsakymų, o paskui aptarsime kitą pasiūlytą kandidatūrą. Prašau, deputate S. Pečeliūnai.
S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Ar buvo svarstyta pavaduotojo kandidatūra, ir jeigu toks asmuo yra numatytas, būtų įdomu sužinoti, kas jisai?
E. Zingeris. Pavaduotojo kandidatūros nebuvo svarstytos. Nebuvo svarstyta ta kandidatūra, bet, aš manau, tie žmonės, kurie kandidatavo į pirmininkus, galėtų rimčiau padėti dirbant.
Pirmininkas. Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš labai prašyčiau gerbiamosios Aukščiausiosios Tarybos deputatus palaikyti kolegos Emanuelio Zingerio kandidatūrą. Mano motyvas yra toks: labai svarbu Lietuvos Respublikos tarptautiniam pripažinimui, kad komisijai vadovautų deputatas, atstovaujantis tautines bendrijas. Man atrodo, tai yra labai svarbus motyvas.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. V. Paleckis pasiūlytas. Prašau jus, dėkoju deputatui E. Zingeriui.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Taip, komisijoje buvo kalbama ir apie mano kandidatūrą, ir aš sakiau, kad, susiklosčius aplinkybėms, tikriausiai visiems reikės mums išeiti iš darbo, taip sakant, po trijų keturių mėnesių, bet žiūrėsim, kaip susiklostys. Šiuo atveju aš atsiimčiau savo kandidatūrą Emanuelio Zingerio naudai.
Pirmininkas. Ačiū jums. Daugiau kandidatūrų niekas nesiūlo? Tada liko vėl viena kandidatūra. Deputato Emanuelio Zingerio. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad deputatas E. Zingeris būtų išrinktas Užsienio reikalų komisijos pirmininku?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą E. Zingerį balsavo 98 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš balsavo šeši.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė vienuolika.
Pirmininkas. Balsų dauguma deputatas E. Zingeris išrinktas Užsienio reikalų komisijos pirmininku.
Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, deputatas Antanas Karoblis.
A. Karoblis (Pagėgių rinkiminė apygarda). Mūsų komisija nenusprendė, ką pasiūlyti pirmininko pareigoms. Komisija prašo leisti pirmadienį susitikti ir nuspręsti, ką siūlyti. O antradienį Aukščiausioji Taryba galėtų patvirtinti pirmininką.
Pirmininkas. Ačiū. Ar būtų kitokių pasiūlymų. Ar priimsim komisijos siūlymą? Aš buvau toj komisijoj, galiu dar pasakyti, kad buvo daugiausia kalbama apie deputato A. Karoblio kandidatūrą, tai jis dar nebuvo tuo metu galutinai apsisprendęs, ar galės atsisakyti savo dabartinių pareigų. Dėl to ir iškilo šioks toks keblumas. Prašau Aukščiausiąją Tarybą nuspręsti, ar patenkinti komisijos prašymą atidėti pirmininko rinkimus iki kito plenarinio posėdžio, ar spręsti dabar, siūlant tiesiogiai. Kas už tai, kad patenkintume komisijos prašymą atidėti, prašau balsuoti žaliu mygtuku. Ačiū. Aiški balsų dauguma. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas bus renkamas kitame plenariniame posėdyje.
Gamtos apsaugos komisija. Deputatas Aurimas Taurantas.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Susirinkusi Gamtos apsaugos komisija iš dviejų siūlytų kandidatūrų išrinko komisijos pirmininku gerbiamąjį Rimantą Astrauską.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputatas R. Astrauskas štai čia, ar turite jam klausimu? Deputatas L. Sabutis ir deputatas R. Rudzys.
L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Ar kolega R. Astrauskas priklauso Žaliųjų judėjimui?
R. Astrauskas (Smėlynės rinkiminė apygarda). Ar priklausau Žaliųjų judėjimui? Taip. Aš esu Žaliųjų partijos laikinosios tarybos narys.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš dirbu komisijoje, kuri, kaip jau minėjau, ruošia Vyriausybės įstatymą, ir mes ten dar nebaigėm diskusijos apie vadinamą šiukšlių ministeriją. Kodėl aš tą klausimą uždaviau? Dėl to, kad gyvenu tarp dviejų šiukšlynų, kurių tikrai neiškuops savivaldybė. Tai Lentvario sąvartynas, į kurį Vilnius pylė 10 metų, ir žinomas Rykantų sąvartynas, kur vėl pila. Ir esu giliai įsitikinęs, kad reikėtų šiuo atveju paremti Premjerę gerbiamąją Kazimierą Prunskienę vykdomosios valdžios ar valstybiniu departamentu, ar kokia Gamtos apsaugos ministerija, kuri vykdytų šitą reikalą. Pasakykit jūsų nuomonę tuo klausimu. Ačiū jums.
R. Astrauskas. Kaip tik po rinkimų mes organizavome mini pasitarimą ir galvojame, kad Gamtos apsaugos komitetas turėtų priklausyti Aukščiausiajai Tarybai. Tai čia jau yra tos mūsų Gamtos apsaugos komisijos tokia nuomonė.
Pirmininkas. Ar dar kas nors paklaus? Daugiau klausimų nematau. Ar turi kas pasiūlyti? Jūs norite paklausti?
Balsas iš salės. Čia tas, kas Vyriausybės įstatyme, kaip pristatė gerbiamasis K. Antanavičius. Ten buvo kalbama apie departamentą. Tai čia kaip tik aš tą ir turiu omeny. Šiuo metu jis vadinamas Gamtos apsaugos komitetu.
Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (S t a t y b i n i n k ų r i n k i m i n ė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti Joną Tamulį, vieną iš Žaliųjų judėjimo lyderių. Šiandien jis nedalyvauja, ir, manyčiau, kad jis būtų naudingas mums Aukščiausiojoje Taryboje. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Taurantas.
A. Taurantas. Aš galiu tiktai pasakyti, kad aš minėjau, jog buvo renkama iš dviejų kandidatūrų. Kita kandidatūra kaip tik buvo Jono Tamulio, ir buvo didele balsų dauguma išrinktas kaip tik Rimantas Astrauskas.
Pirmininkas. Galbūt jus praneštumėte, kokiu maždaug santykiu.
A. TAURANTAS. J. Tamulis buvo pasiūlytas, bet už jį nebalsavo, susilaikė tiktai vienas ar du žmonės.
Pirmininkas. Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Manau, kad kai mes leidom Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai atidėti pirmininko rinkimo klausimą, demokratiška būtų, kad atidėtume ir šitos komisijos pirmininko svarstymą, kadangi Jonas Tamulis nedalyvavo, o buvo vienas iš pretendentų. Ir jis gal pralaimėjo todėl, kad negalėjo pateikti savo pretenzijų, savo argumentų šituo klausimu. Atidėti iki pirmadienio.
Pirmininkas. Jūs siūlote atidėti. Ačiū.
Balsas iš SALĖS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia nėra tokio pat pagrindo kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, kadangi iš čia susirinkusių devynių septyni buvome tarpusavyje seniai pažįstami. Taip sakant, gal tik Vladimiras Beriozovas ir Virgilijus Pikturna mažiau su mumis turėjo bendrų reikalų, ir nuomonė apie J. Tamulį negali keistis per dieną, jeigu jis ir pasirodytų, tarkim, pirmadienį. Mes gi seniai pažįstami esam.
Pirmininkas. Dėkoju už paaiškinimą. Ar deputatas neatšauktų savo pasiūlymo. Ne. Tada prašau balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti mygtukais. Balsuosime dėl to, ar šįvakar renkame Gamtos apsaugos komisijos pirmininką, ar deputato C. Okinčico pasiūlymu atidedame iki tol, kol bus grįžęs deputatas J. Tamulis. Kuriam laikui deputatas J. Tamulis išvažiavęs? Keturiom dienom, rodos. Prašau.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Deputatas Jonas Tamulis išvyko į Vieną. Jis jau antradienį turėtų būti. Taip buvo pažadėta. Mes šalia sėdim, jis sakė, kad antradienį ar trečiadienį turėtų būti.
Pirmininkas. Ačiū. Kas už tai, kad rinktume pirmininką dabar — spausti žalią mygtuką, kas už tai, kad rinktume pirmininką po to, kai grįš deputatas J. Tamulis — prašau paspausti raudoną mygtuką. Ar jau visi spaudė? Pusės nėra — sprendimas nepriimtas joks. Gal deputatai leistų pakartoti balsavimą? Aš nebežinau, kaip elgtis. Ne, gerbiamieji, palaukite truputėlį. Pabandykime išsiaiškinti tada procedūrą. Buvo nutarta rinkti šiandien. Kadangi nė vienas iš pasiūlymų nesurinko daugiau nei pusės, vadinasi, ankstesnis pasiūlymas turi galioti. Tuo labiau kad ir daugiau žmonių balsavo, kad šiandien rinktume. Ar niekas neįžiūri procedūros pažeidimo, kad rinktume šįvakar? Manau, kad neverta kartoti, nes rezultatas yra aiškus, ir turbūt teisininkai man neprieštaraus, kad tokiu atveju turėtų galioti ankstesnis sprendimas. Todėl prašau pasiruošti balsuoti. Prašau atleisti. Buvo pasiūlytos 2 kandidatūros — deputato R. Astrausko ir deputato J. Tamulio. Kadangi J. Tamulis negali kandidatūros atšaukti, tai aišku, kad balsuosime dėl abiejų. Bet gal kas nors nori pasiūlyti ir trečią? Nematau trečios. Deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Jeigu galima. Ir aš prisijungiu. Reikia pasiklausti gerbiamojo deputato J. Tamulio. Mes negalime jo rinkti nepasiklausę.
Pirmininkas. Ką jūs siūlote?
V. šadreika. Todėl aš siūlau atidėti taip pat, kaip ir prieš tai buvusios komisijos. Ačiū.
Pirmininkas. Balsavimo rezultatas aiškus. Deputatas A. Taurantas.
A. Taurantas. Kiek aš žinau, buvo pranešta, kad gerbiamasis J. Tamulis sutiktų, jeigu jis būtų išrinktas, kai su juo buvo žmonės šnekėję. Antra vertus, čia buvo motyvas, kad jo nėra ir negalima nuspręsti. Man atrodo, jisai pakankamai gerai žinomas žmogus, jo pažiūros taip pat žinomos ir, atrodo, mes nenusikalsim ir tiems etiniams dėsniams, jeigu mes šiandien nuspręsime šitą dalyką. Ir aš siūlyčiau atsižvelgti vis dėlto į pačios komisijos nuomonę ir nereikėtų primetinėti kitokią nuomonę negu mano pati komisija. Ir jeigu buvo siūloma atsižvelgti į įvairių klubų nuomonę, tai siūlė žmonės ir iš vieno klubo, ir iš kito būtent Rimanto Astrausko kandidatūrą. Konsensusas yra.
Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad antrą kartą balsuoti nebeverta dėl to, kad balsavome. Prašau pasiruošti balsuoti mandatais dėl dviejų kandidatūrų. Dėl deputatų R. Astrausko ir J. Tamulio. Kas už tai, kad deputatas R. Astrauskas būtų išrinktas komisijos pirmininku, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 65.
Pirmininkas. Kas už tai, kad komisijos pirmininku būtų išrinktas deputatas J. Tamulis, prašau pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už J. Tamulio kandidatūrą balsavo 44 deputatai. Susilaikė 8 deputatai.
Pirmininkas. Balsų dauguma Gamtos apsaugos komisijos pirmininku išrinktas Rimantas Astrauskas. Nežymia balsų dauguma, šiek tiek daugiau už pusę. Ekonomikos komisija. Deputatas Kazimieras Antanavičius.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius. Grupė siūlo komisijos pirmininku deputatą K. Antanavičių. Ar turite klausimų? Deputatas K. Grinius turi klausimą. Pasisakymų? Kitų kandidatūrų? Nėra. Jeigu taip, tada balsuokime. Kas už tai, kad deputatas Kazimieras Antanavičius būtų išrinktas Ekonomikos komisijos pirmininku?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą K. Antanavičių balsavo 115 deputatų.
Pirmininkas. Kiek prieš? Prieš vienas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė šeši.
Pirmininkas. Deputatas Kazimieras Antanavičius išrinktas Ekonomikos komisijos pirmininku. Biudžeto komisija. Kas gali iš deputatų pristatyti? Deputatas E. Vilkas.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Siūloma išrinkti Audrių Rudį.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Audrius Rudys. Ar turite jam klausimų? Norinčių pasisakyti taip pat nematau. Ar kas nors siūlė kitų kandidatūrų? Deputatas Kazimieras Antanavičius.
K. Antanavičius. (Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ar deputatas E. Vilkas priima pasiūlymą?
(Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Turbūt deputatas E. Vilkas atsakys, kaip ten sekėsi komplektuoti.
E. Vilkas. Truputį yra papildyta, bet, matyt, reikia, kad visos gausesnės komisijos savo atstovus ten nusiųstų, nes biudžetas apima viską ir ten turi būti atstovaujamos įvairios sritys. O savo kandidatūrą atsiėmiau. A. Rudys yra iš tikrųjų vienintelis specialistas iš tų, kurie yra ir kurie bus.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate.
Balsas iš salės. Ar galima klausimą pretendentui?
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate, išeiti į tribūną.
Balsas iš salės. Ar gerbiamasis A. Rudys pritaria tam, kad Vilnijos kraštui būtų sudarytas prioritetas formuojant biudžetą?
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda).
Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą tiesiai todėl, kad reikės sulaukti kitų komisijų šių reikalų įvertinimo — ir Socialinės komisijos, ir visų kitų komisijų. Bus ruošiamos programos, o aš savo pagrindinį uždavinį šitoje komisijoje matau tokį—pasiekti, kad Lietuvos biudžetas būtų subalansuotas, kad nereikėtų spausti pinigų ir įklimpti į tokią bėdą, kurioje yra šiuo metu Tarybų Sąjungos ekonomika. Bet apskritai vidinį nusiteikimą tai aš turiu tokį.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Aš noriu paklausti, keli nariai dirbs profesionalų darbą, o keli bus mėgėjai?
A. Rudys. Na, aš tai jau, sutikdamas būti komisijos pirmininku, apsiimsiu, kad mano pagrindinė darbovietė būtų čia. O daugiau su komisijos nariais kol kas nėra kalbėta. Dabar yra užrašyta 6 žmonės komisijoje. Na, ir aš dar kartą kreipsiuos ir šnekėsiu individualiai su žmonėmis. Jeigu būsiu išrinktas, kreipsiuos dar, kad kas nors dalyvautų iš pramonės įmonių vadovų, iš žemės ūkio vadovų, iš sveikatos apsaugos sieros darbuotojų tam, kad būtų įvairiausių sferų, kurios nori gauti valstybės paramą ar išlaikymą, kad būtų atstovaujama plačiai.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų pretendentui? Ačiū, gerbiamasis deputate. Kitų kandidatų nebus keliama? Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš labai prašyčiau gerbiamąjį deputatą E. Vilką neatsiimti savo kandidatūros.
Pirmininkas. Ženklais deputatas E. Vilkas rodo, kad jis vis dėlto atsiima savo kandidatūrą. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad deputatas Audrius Rudys būtų išrinktas Biudžeto komisijos pirmininku?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą A. Rudį balsavo 111 deputatų.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 5.
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys išrinktas Biudžeto komisijos pirmininku. Agrarinė komisija. Deputatas E. Grakauskas.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, Agrarinėje komisijoje iš buvusių numatytų Arūnas Degutis neatvyko, tačiau iš Biudžeto komisijos pas mus atsirado Jonas Pangonis. Jis yra žemdirbys, ir iš 14 pusė sutinka dirbti nuolat parlamente. Balsų dauguma komisijoje išrinktas Jonas Pangonis.
Pirmininkas. Deputatas J. Pangonis. Ar turėsite klausimų pretendentui? Nematau. Ar pasisakyti kas nors nori? Deputatas R. R. Survila.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Mūsų komisijoje iš esmės balsai pasidalino ir buvo aptarti 2 kandidatai — Jonas Pangonis ir Eimantas Grakauskas. Aš siūlyčiau balsuoti už abu.
Pirmininkas. Už kurį nors vieną iš dviejų.
R. R. SURVILA. Balsavimui abu.
Pirmininkas. Ar deputatas E. Grakauskas sutinka būti kandidatu? Sutinka. Prašau, gerbiamasis deputate.
A. Endriukaitis (Šakių rinkiminė apygarda). Kadangi yra du, aš dar norėčiau prie trečio sustoti. Siūlau Rimvydą Survilą. Kadangi jis yra pakankamai kompetentingas, aktyvus ir komunikabilus.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar pasiūlytas deputatas R. R. Survila sutinka būti kandidatu? Sutinka.
R. R. Survila. Aš agituoju būtent už savo kolegą E. Grakauską, kurį labai seniai pažįstu kaip itin darbštų ir pareigingą žmogų.
Pirmininkas. Kas dar nori pasisakyti dėl.. .
(Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Kuris iš deputatų galėtų atsakyti, ar jis matęs tikrą žemę?
V. ČEPAITIS (Pietinė rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paremti E. Grakausko kandidatūrą. Žinau, kaip jisai dirba prie Žemės ūkio įstatymo ir, aš manau, kad tai bus tinkamiausia kandidatūra šitos komisijos pirmininkui.
Pirmininkas. Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS (Druskininkų rinkiminė apygarda). Beliktų man tiktai atsiimti, kadangi gerbiamasis E. Grakauskas dirbo žemės ūkyje, Agropromo buvusioje sistemoje. Dabar juristu toje pačioje sistemoje dirba. Taigi jis turbūt visiškai galėtų patenkinti.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
Balsas iš salės. Aš komisijoje taip pat siūliau E. Grakausko kandidatūrą ir praktiškai pasiruošęs atsiimti savąją.
Pirmininkas. Deputatas L. Milčius.
L. MILČIUS (Vilkijos rinkiminė apygarda). Aš tiesiog norėčiau pritarti gerbiamojo deputato E. Grakausko kandidatūrai, kadangi man teko dirbti žemdirbių sąjūdyje, ir aš žinau, kad iš tikrųjų šis deputatas gali paruošti, padėti paruošti gerus valstiečių ir ūkio įstatymus...
Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš vieną kartą kalbėjau ir noriu paprašyti balsuoti už žemdirbį. Aš norėčiau paprašyti visų balsuoti už gerbiamąjį R. R. Survilą. Kadangi tai yra žemdirbys, žemės ūkyje dirbęs nemažai. Žemės ūkio klausimus reikia spręsti žmonėm, dirbusiem žemės ūkyje. O čia, matau, ir J. Pangonis kažko blaškosi, nežino, ko jis nori.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamasis deputate.
J. Mačys (Kybartų rinkiminė apygarda). Aš pritariu ką tiktai kalbėjusio gerbiamojo K. Rimkaus pasiūlymui ir palaikau R. R. Survilos kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū jums.
Balsas iš SALĖS. Aš noriu pritarti tik E. Grakausko kandidatūrai todėl, kad...
Pirmininkas. Jeigu naujų motyvų nebėra, tai galbūt mes baigtume agitaciją. Dar deputatas S. Šaltenis nori ir daugiau...
S. šALTENIS (Utenos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paagituoti už gerbiamojo E. Grakausko kandidatūrą. E. Grakauskas nuo pirmųjų dienų buvo kaimo žmogaus gynėjas. Mano nuomone, reikėtų įsiklausyti ne į tai, ką kalba kolūkių pirmininkai, tos sistemos atstovai, o tie, kurie žiūri į priekį.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, prašau.
Balsas IŠ salės. Aš dar norėčiau pridėti. Aš ilgą laiką dirbęs gamyboje, žemdirbiai turbūt tikrai nesupras, prieš pasiūlytą gerbiamą E. Grakauską nieko neturiu, bet vis dėlto turėtų būti žemės ūkio specialistas.
Pirmininkas. Ar jau galima balsuoti, ar dar kas nors turi ką pasakyti? Gerai. Tada prašau pasiruošti. Trys kandidatūros. Jeigu pirmam ture nei vienas iš kandidatų nesurinks reikiamos pusės balsų, turėsime balsuoti dar kartą, jau palikus du kandidatus.
J. Pangonis (Alytaus rinkiminė apygarda). Gerbiamasis A. A. Abišalai, aš savo kandidatūrą atsiėmiau.
Pirmininkas. Aš supratau, kad jūs tiktai ruošiatės padaryti, bet ne. .. Gerbiamasis J. Pangonis atsiėmė savo kandidatūrą. Tada lieka du kandidatai — E. Grakauskas ir R. R. Survila. Prašau pasiruošti balsuoti. Kadangi deputatas E. Grakauskas buvo pasiūlytas antrasis, o deputatas R. R. Survila trečiasis, tai pirma balsuosime už deputato E. Grakausko kandidatūrą. Prašau baisuoti, kas už tai, kad pirmininku būtų išrinktas deputatas E. Grakauskas?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą E. Grakauską balsavo 71 deputatas.
Pirmininkas. Kas už deputatą R. R. Survilą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už R. R. Survilą balsavo 28.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 8 susilaikė.
Pirmininkas. Balsų dauguma Agrarinės komisijos pirmininku išrinktas deputatas Eimantas Grakauskas.
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija. Deputatas Medardas Čobotas.
M. ČOBOTAS (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Mūsų komisija tikrai labai rimtai demokratiškai svarstė, balsavo ir nutarė siūlyti pirmininku Albertą Šimėną.
Pirmininkas. Siūlomas Albertas Šimėnas. Ar turite jam klausimų?
A. Saudargas (Vi1ijampo1ės rinkiminė apygarda). Ar buvo dar kitų kandidatūrų?
Pirmininkas. Gerbiamasis M. Čobotai, prašau atleisti, dar truputį atsakykit.
M. ČOBOTAS. Buvo Kazimiero Uokos ir mano pasiūlyta, bet dauguma balsavo už mane.
A. Saudargas. Ar buvo balsuota ir koks santykis balsų?
M. ČOBOTAS. Balsų? Aš atsiėmiau savo kandidatūrą. Buvo balsuota už A. Šimėną ir K. Uoką. A. Šimėnas gavo 6, K. Uoka — 5 balsus.
A. Saudargas. Jeigu galima siūlyti, aš siūlyčiau Kazimiero Uokos kandidatūrą.
Pirmininkas. Ačiū. Dėkoju taip pat deputatui M. Čobotui. Deputatas R. Gudaitis. Aš tiktai prašau leisti man paklausti deputato K. Uokos, ar jis sutiktų būti pretendentu į pirmininkus. Gerbiamasis deputate.
K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Mūsų komisijoje po ilgo svarstymo tarsi ir susidūrė dvi tokios darbo koncepcijos: daugiau teorinė ir daugiau praktinė. Gerbiamasis A. Šimėnas yra paruošęs nemažai įstatymų projektų, ir daugiau dirbęs teorinėje srityje ir, aš manyčiau, reikia leisti jam pabaigti tą darbą. Aš atsiimu savo kandidatūrą.
Pirmininkas. Ar jūs manote, kad būdamas pirmininku, jis negalės baigti. Jūs atsiimat kandidatūrą? Taip. Ačiū. Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Jeigu dar galima siūlyti, aš siūlyčiau apsvarstyti gerbiamojo deputato Vytenio P. Andriukaičio kandidatūrą.
Pirmininkas. Ar deputatas Vytenis Andriukaitis sutiktų pretenduoti į pirmininko postą. Deputatas V. P. Andriukaitis atsiima savo kandidatūrą. Deputatas L. N. Rasimavičius.
L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Nepaisant to, kad buvo atsisakyta, aš siūlyčiau labai rimtai pasvarstyti ir paremti Medardo Čoboto kandidatūrą. Jis būtų labai tinkamas šioje komisijoje.
Pirmininkas. Ar deputatas M.. Čobotas sutiktų būti kandidatu į pirmininkus?
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš noriu jums pritarti. Man atrodo, kad gerbiamasis A. Šimėnas, dirbantis įstatymų srityje, dirbs toje komisijoje ir visą savo indėlį gali įdėti ir nariu būdamas, o čia gydytojas profesionalas, praktikas, kuris žino tokią realią padėtį visose tose srityse. Be to, vienas iš tokių papildomų momentų, man atrodo, gražu būtų, jeigu mes turėsime vieną pirmininką lenką.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas Č. Okinčicas.
Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Aš noriu irgi pritarti M. Čoboto kandidatūrai, ir manau, kad lenkų tautinė mažuma turėtų turėti vieną pirmininką tose komisijose.
Pirmininkas. Ar deputatas M. Čobotas sutinka būti kandidatu?
M. Čobotas. Jeigu parlamentas išrinks, aš sutinku.
Pirmininkas. Deputatas M. Čobotas sutinka. Deputatas V. Kačinskas.
V. Kačinskas. (Kalba iš salės, negirdėti.)
M. Čobotas. Aš esu nemažai patyręs gydytojas ir, manau, kad mano profesija žmonėms ne mažiau reikalinga negu parlamente, todėl aš norėčiau derinti savo gydytojo darbą su parlamentiniu.
Pirmininkas. Ar dar kas nors norėtų paklausti vieną arba kitą pretendentą. Deputatas K. Antanavičius, prašau. Gal, gerbiamasis deputate, jūs į tribūną, o klausiantis — prie mikrofono. Taip bus natūraliau. Prašau, gerbiamasis deputate M. Čobotai. Jūs, kaip pretendentas, prašau čia.
K. Antanavičius. Aš pasisakyti norėčiau.
Pirmininkas. Jūs pasisakyti, tada prašau atleisti.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis A. Šimėnas sveikatos apsaugos ir socialinės šalpos, socialinės rūpybos klausimus nagrinėja kaip savo profesinę sritį. Tai, man rodos, kad jis būtų labai tinkamas ir galėtų profesionaliai dirbti čia.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. P. Plečkaitis.
V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paremti vis dėlto M. Čoboto kandidatūrą, nors jis ir nori būti gydytoju. Aš manau, kad būti gydytoju ir gydyti žmones visada galima ir reikalinga, taip pat galima šitą darbą labai gerai suderinti su komisijos pirmininko darbu.
Pirmininkas. Ačiū. Ar galima jau būtų balsuoti? Kadangi pirmasis buvo pasiūlytas deputatas A. Šimėnas, deputatas K. Uoka atsisakė, o paskui buvo pasiūlytas deputatas M. Čobotas. Pirmiausia balsuosime dėl A. Šimėno kandidatūros. Kas už tai, kad deputatas A. Šimėnas būtų išrinktas šios komisijos pirmininku, prašau pakelti mandatus. Kas už A. Šimėną?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą A. Šimėną balsavo 31.
Pirmininkas. Kas už deputato M. Čoboto kandidatūra?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už M. Čobotą balsavo 64.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė trylika.
PIRMININKAS. Prašome pakartoti, kiek buvo balsuota už deputatą A. Šimėną.
Balsų SKAIČIAVIMO komisijos pirmininkas. Trisdešimt vienas.
Pirmininkas. Dėkoju. Balsų dauguma, surinkęs daugiau kaip puse balsų, Aukščiausiosios Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos pirmininku išrinktas deputatas Medardas Čobotas.
Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija.
G. šERKšNYS (Girstupio rinkiminė apygarda). Jeigu galima, įsiterpsiu. Tuomet reikėtų pakeisti mūsų nuostatą, kad komisijų pirmininkai gali būti dirbantys ne vien parlamentinį darbą.
Pirmininkas. Manau, kad deputatas M. Čobotas šitai žino ir, laikui bėgant, išspręs šitą klausimą. Deputatas E. Petrovas.
E. Petrovas (Tauro rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai. Mūsų buvo susirinkę 7 žmonės, ir šeši pritarėm Virgilijaus Čepaičio kandidatūrai. Taip pat aptarėm ir pavaduotojo kandidatūrą, kuriuo tapo Zbignevas Balcevičius.
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Čepaitis. Ar turite klausimų pretendentui? Ar kas nors nori pasisakyti? Deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti, ar B. Gajauskas nesutiktų?
Pirmininkas. Kitaip sakant, jūs siūlote deputatą B. Gajauską. Taip reikia suprasti. Ačiū. Tada jau čia nebe klausimas deputatui V. Čepaičiui. Ar deputatas B. Gajauskas sutiktų būti šitos komisijos pirmininku? Deputatas B. Gajauskas atsisako. Prašau, deputatas G. Ramonas.
G. Ramonas (Joniškio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau siūlyti. Ar galima? Norėčiau pasiūlyti šitos komisijos pirmininku deputatą Donatą Morkūną. Kiek aš žinau, jisai šitoje srityje yra pakankamai daug dirbęs.
Pirmininkas. Tautybių reikalų?
G. Ramonas. Taip.
Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas D. Morkūnas sutinka? Deputatas D. Morkūnas atsisako būti kandidatu. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Norėčiau pasiteirauti, ar buvo svarstoma deputato Nikolajaus Medvedevo kandidatūra? Jeigu aš ją pasiūlyčiau dabar, ar jis sutiktų? Jeigu jis sutinka, aš siūlau.
Pirmininkas. Tai galbūt iš karto ir siūlykime. Deputatas N. Medvedevas dėkoja ir sako, kad atsisako. Ačiū. Ar dar bus kilų pasiūlymų. Nė vienas iš pasiūlytųjų papildomai kandidatų nesutiko būti pretendentu, todėl tėra viena kandidatūra. Ar galima jau balsuoti? Deputatas S. Pečeliūnas. Deputatas S. Pečeliūnas siūlo gerbiamą Č. Okinčicą. Deputatas Č.Okinčicas yra kitos komisijos narys, ir atsisako būti pretendentu. Ar galima jau balsuoti? Kas už tai, kad deputatas V. Čepaitis būtų Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininkas, prašau balsuoti.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputatą V. Čepaitį balsavo 87.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš balsavo 12 deputatų.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė dešimt.
Pirmininkas. Deputatas Virgilijus Čepaitis išrinktas Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininku.
Savivaldybių reikalų komisija. Deputatas A. Žalys.
A. žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Mūsų nedidelė komisija siūlo pirmininku išsirikti deputatą Stasį Kropą.
Pirmininkas. Deputatas S. Kropas. Ar turite jam klausimų? Ar nori kas pasisakyti? Gerbiamasis deputate, jums klausimas, ar nesiruošia pasipildyti komisija?
S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apygarda). Komisija šiek tiek padaugėjo, nes vienas žmogus išėjo, o du atėjo. Iš viso kol kas yra 6 žmonės.
Pirmininkas. Ačiū.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
S. Kropas. Išėjo iš komisijos deputatas Leonas Jankelevičius, ir pasisiūlė dirbti komisijoje deputatai Kęstutis Grinius ir Nijolė Ambrazaitytė.
Pirmininkas. Ačiū. Ar dar kas nors turi klausimų pretendentui? Ar nori kas nors pasiūlyti kitą kandidatą į šį postą? Deputatas Z. Juknevičius.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Siūloma deputato A. Zalio kandidatūra. Ar jūs neatsisakote būti pretendentu?
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Kitų kandidatūrų? Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad deputatas Stasys Kropas būtų išrinktas Savivaldybių reikalų komisijos pirmininku?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už šią kandidatūrą balsavo 103.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 5 susilaikė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, komisijų pirmininkai, išskyrus Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininką, išrinkti.
Šiandien mums liko. . . Prašau, ar gerbiamasis deputatas nori pasiūlyti būtinai šiandien laikiną komisiją. Prašau.
Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Jeigu galima, aš pristatysiu, nes Krašto apsaugos darbo grupė siūlo primygtinai šiandien išrinkti laikinąją komisiją jaunuolių grąžinimo iš Tarybinės armijos klausimu. Atidėlioti negalima nė kiek, ir grupės rekomendacija, kad šiai grupei vadovautų deputatas M. Laurinkus. Labai prašytume įsijungti iš kitų komisijų arba šiaip dar laisvų deputatų, atidėlioti negalima.
Pirmininkas. Ar jūs galite pasiūlyti kandidatus į komisijos narius?
Z. VAIŠVILA. Ne, aš tik referuoju klausimą.
Pirmininkas. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba jau pasiruošusi balsuoti dėl to, kad sudarytume laikinąją komisiją grįžtančiųjų iš TSRS ginkluotųjų pajėgų kareivių reikalams ir kad jos pirmininku būtų paskirtas deputatas M. Laurinkus. Niekas neprieštarauja? Tada prašau balsuoti dėl nutarimo sudaryti laikinąją komisiją, kaip buvo pavadinta, ir jos pirmininku išrinkti deputatą M, Laurinkų.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už M. Laurinkaus kandidatūrą balsavo 112.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
PiRMininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nesimato, nėra.
Pirmininkas. Galbūt gerbiamasis deputatas M. Laurinkus galėtų pats pirmiausia pasiūlyti kandidatus į jo komisiją. Prašau.
M. LAURINKUS (Rietavo rinkiminė apygarda). Iš deputatų man dabar sunku ką pasiūlyti. Aš tiktai kviesčiau, kad po posėdžio jie susirinktų prie šitos tribūnos. Aš taip pat pasitarsiu su ne deputatais, bet kurie dirbo šitą darbą ankstesnėse komisijose, kad jie taip pat sutiktų prisidėti.
Pirmininkas. Kokia būtų teisininko nuomonė? Išrinkus pirmininką, ir jeigu jis susiras sau komisijai narių, ar jie galėtų pradėti dirbti iki sekančio plenarinio posėdžio, kada komisijos sudėtis būtų oficialiai patvirtinta. Ar būtinai reikia šiandien patvirtinti?
M. Laurinkus. Gal kas norėtų dabar pasisiūlyti?
Pirmininkas. O po to išplėsti.
M. Laurinkus. Taip.
Pirmininkas. Gerai, gerbiamasis deputate, aš manau, kad... Prašau truputėlį nutraukti šio klausimo svarstymą. Mes turėtume susitarti, kaip elgsimės toliau, ir jeigu kartais nuspręstume, kad dar turi būti pertrauka ir trumpas posėdis po jo, tai tada per pertrauką deputatas M. Laurinkus, matyt, kai kurias pavardes galėtų pasiūlyti. Dabar aš noriu priminti, ką mes dar turėtume padaryti.
Mūsų išrinkta redakcinė komisija turi būti jau paruošusi kreipimosi tekstą. Tai viena. Antra, nežinau, kaip jūs nutarsite, mes turėtume pradėti svarstyti mūsų reakciją į TSRS liaudies deputatų trečiojo suvažiavimo nutarimą ir dar turime susitarti, kada renkamės kitą kartą. Štai tokie klausimai mums liko ir, be abejo, komisija jau grįžtantiems iš Tarybinės armijos jaunuoliams remti, ar kaip mes ją gražiai pavadinsime. Tai deputatas V. Žiemelis dar...
V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš norėjau paklausti ta pačia proga, jog nutartume, kada komisijos pateikia galutinius sąrašus. Turiu omenyje komisijų pirmininkus ir galbūt mes galėtume aptarti preliminariai būtent skaičių, kadangi ne visoms komisijoms reikia vienodo skaičiaus deputatų.
Pirmininkas. Jūs turit omenyje narių skaičių. Dėkoju. Aš manau, kad tai galima padaryti, sakykim, kito preliminarinio posėdžio pabaigoje. Kaip gerbiamieji deputatai, turime pasielgti, atsižvelgiant į tai, kas išvardinta? Aš manau, kad svarstymas užtruktų maždaug pusvalandį. Ir dar, be to, yra keletas einamųjų klausimų. Deputatas S. Kašauskas būtinai nori ir, aš manau, kad reikia palaikyti jo norą, perskaityti buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro J. Urbšio kreipimąsi į Aukščiausiąją Tarybą, na, šiek tiek dar yra ką veikti.
Balsas IŠ salės. Tada siūlau pertrauką. Jeigu yra prieštaraujančių, tai balsuokime.
Pirmininkas. Niekas neprieštarauja. Gal labai trumpą 10 minučių pertrauką ir tada padirbėkime truputėlį, ir...
E. Zingeris. Tautinių mažumų dokumentas Lietuvai, taip?
Pirmininkas. Taip, ir kai kurie kiti dar labai trumpi kreipimaisi. Pertrauka iki 21 valandos.
(Pertrauka)
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Dėkojame, kad jūs skubate į savo vietas. Prašau užsiregistruoti. Patikrinsime, kiek mūsų yra. Prašau paspausti žalius mygtukus. Gerbiamieji deputatai, mes pradedame prarasti gerą tradiciją rinktis ir pradėti posėdžius laiku. Laikas vėlyvas, mes pavargę, užtat galėtume greičiau užbaigti. Gerbiamieji deputatai E. Zingeri ir A. Butkevičiau... Ar deputatas K. Saja jau pasiruošęs pristatyti tekstą? Prašau. Deputatas K. Saja. Registravimą mums teks dar pakartoti. Prašau, gerbiamasis deputate!
K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Vis dėlto dar, matyt, buvo projektas dėl to, kad reikėjo ir balsuoti, ir rašyti. Tai šiek tiek per sunku. Taigi skaitau kreipimąsi į visus Respublikos piliečius:
,,Nepriklausoma Lietuva gyvuoja vos keletą dienų. Ją apginti mes galime tik istorine tiesa, Lietuvos žmonių ištverme, ramumu ir vienybe. Būsimieji laisvos ir demokratiškos Lietuvos piliečiai! Kiekvienas pagalvokite apie savo pareigą Tėvynei. Lietuviai, rusai, lenkai, baltarusiai, žydai, karaimai ir visų kitų tautybių žmonės, gyvenantys Lietuvoje, nepasiduokite nesantaikos kurstytojams, kurių tikslas suskaldyti mus ir nusilpninti laisvės ir tiesos troškimą. Saugokime rimtį, tvarką ir brolišką požiūrį į savo artimą. Tegul viso pasaulio geros valios žmonės pamato, kad esame verti laisvės, verti nepriklausomos Lietuvos tarptautinio pripažinimo.”
PIRMININKAS. Gerbiamieji! Ar mes nesutiktume kreipimąsi priimti tokia procedūra: arba jis tinkamas, arba netinkamas? Ir nesvarstyti autorių pateiktų tekstų. Nebent iš esmės jis būtų blogas. Ar galima tada taip daryti? Tada prašau gerbiamuosius deputatus susėsti į savo vietas, užsiregistruoti. Prašau paspausti mygtukus. Gerbiamieji deputatai M. Laurinkau ir A. Butkevičiau, jūsų mygtukai toje eilėje neveikia, jūs tai žinote, prašau atsisėsti į savo vietą ir užsiregistruoti. Taip pat ir deputatą J. V. Paleckį prašau paspausti žalią mygtuką, ir deputatą R. Valatką. Jeigu jūs spaudėte toj eilėj, tai tikrai jokio rezultato nebuvo. Ačiū. Pavėlavusius deputatus taip pat prašau užsiregistruoti. Prašau pavėlavusius taip pat paspausti savo mygtukus. Kvorumas yra. Prašau pasiruošti balsuoti.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš dėl balsavimo.
Pirmininkas. Prašau.
V. Landsbergis. Aš norėčiau balsuoti su tam tikrais nedideliais pataisymais.. . (nesigirdi).
Č. V. STANKEVIČIUS. Ar deputatai sutiktų, jeigu pasiūlyto teksto autorius priima Pirmininko jam perduotus redakcinio pobūdžio pataisymus.
Balsas iš salės. Taip, taip.
Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad toks kreipimasis būtų priimtas. Už balsavo 87 deputatai. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Keturi. 6 deputatai nebalsavo. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau pasiūlyti jums du protokolinius sprendimus dėl komisijų. Pirma, kad mūsų padarytas sprendimas, jog vienas deputatas gali būti vienos komisijos narys, neliestų Mandatų ir etikos komisijos, nes toje komisijoje darbas iš tikrųjų nenuolatinis, darbo neturėtų būti daug. Taigi, kad Mandatų ir etikos komisijos nariai galėtų būti, matyt, išskyrus pirmininką, ir vienos kitos komisijos tikraisiais nariais. Ar sutinkate su tokiu pasiūlymu? Prašau, deputate A. Taurantai.
A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau šiandien kokio nors kito sprendimo nedaryti. Vienas dalykas, norėčiau priminti, kad mes balsavome mygtukais, o čia nėra procedūrinis dalykas, ir balsavimą reikėtų pakartoti iš esmės, bet, aš manyčiau, kad reikėtų deputatams dar pagalvoti, nes iškilo čia dar įvairių problemų, formuojant komisijas.
Pirmininkas. Ačiū. Aš sutikčiau atsiimti savo pasiūlymą, jeigu į jį būtų atsižvelgta vėliau. O buvo balsuojama mygtukais dėl to, kad tai nėra nutarimas, o sprendimas protokolinis, t. y. orientacija reglamento autoriams, ir po to mes jau balsuosime kaip nutarimą. Tada iš tikrųjų balsuosime mandatais. Aš atšaukiu savo pasiūlymą.
J. Urbšio kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą
Gerbiamieji deputatai! Deputatas Stasys Kašauskas prašo leisti perskaityti jums buvusio užsienio reikalų ministro J. Urbšio kreipimąsi į Aukščiausiąją Tarybą. Ar jūs neprieštaraujate? Prašau, gerbiamasis deputate.
S. Kašauskas (Užvenčio rinkiminė apygarda). Didžiai gerbiamas Pirmininke, gerbiamoji Aukščiausioji Tarybai Aš norėjau tai padaryti rytiniame posėdyje, bet darbas buvo įtemptas ir nepasisekė, bet, manau, kad mūsų šviesaus žmogaus žodžiai mus dar šiandien sutelks likusiam darbui.
,,Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Lietuvos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui. Gerbiamieji, atsiprašau, kad drįstu tarti savo žodį susidariusios politinės padėties tema. Žmonės mato ir girdi, kad mūsų politinis vežimas, nors ir naujutėlis, nors tartum gerų meistrų sukaltas, labai įtartinai girgžda, jo ratai it netepti cypia ir taiko išsukti iš tikro kelio. Į tą vežimą esame susėdę visi. Jį vieną teturime. Perlipę į šalimais ar tolumoje grasinamai bildančius kitus vežimus nuvažiuotume ne į tautos tikslą, o į priešingą nuo jos pusę, — grįžtume į namus nevalios. Jei pasirodytų, kad ratai netinkamai ant ašių sumaustyti, nesidrovėkime juos permaustyti, laiko dar kol kas turime. Tačiau gana metaforinės kalbos, vadinkime viską savo vardais. Dabartinio mūsų politinio vežimo meistrai yra Sąjūdis ir savarankiškoji Lietuvos komunistų partija. Sąjūdžio didžiuliai nuopelnai mūsų kelionėje į nepriklausomybę yra akivaizdūs, nors nereikėtų užmiršti ir ankstyvesnių jo pirmtakų, gyvybe, lageriais, kalėjimais, tremtimi ruošusių jam kelią. Viešojo Sąjūdžio veikioje dalyvavo ir nemažas laisvųjų komunistų būrys. Sąjūdžio lyderiu visiškai tapo Vytautas Landsbergis. Garbė jam! Savarankiškos Lietuvos komunistų partijos lyderiu pelnytai laikome Algirdą Brazauską. Garbė jam! Lietuvos komunistų partija, jam vadovaujant, herojiškai nutraukė grandinę, kuri ją rišo prie TSKP. Visi matėme jos XX suvažiavimą, kuris ją išlaisvino iš svetimos priklausomybės. Matėme Algirdo Brazausko keliones į Maskvą, užjausdami jautėme jį apsuptą priešininko akių ir jėgų. Taip LKP pasidarė reikšminga jėga kelyje į nepriklausomybę. Nemeskime jai po kojų akmenų. ir neburnokime ant jos vien dėl to, kad jie vadinasi komunistais. Toks tos partijos vardas gelbsti jai kovoje su tam tikromis priešingomis Lietuvos nepriklausomybės jėgomis. Gerbiamieji Vytautai Landsbergi ir Algirdai Brazauskai! Arba Algirdai Brazauskai ir Vytautai Landsbergi! Su pagarba ir meile kreipiuosi į jus,, eikime visi vieningai Lietuvos keliu, užmiršę nuoskaudas, jei jų iš kurios nors pusės buvo. Kaunas, 1990 metų kovo 17 diena, Juozas Urbšys”. Ačiū. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Prašau sutikti išklausyti tautinių bendrijų pareiškimą, kurį perskaityti nori gerbiamasis Vladimiras Gražulis. Ar neprieštarauja Aukščiausioji Taryba? Ten trumpas kreipimasis. Neprieštaraujate? Prašau.
Deputatas Č. V. Stankevičius nori išeiti trumpam svarbiu reikalu. Ar jūs neprieštaraujate? Prašau skaityti.
V. Gražulis. Gerbiamieji deputatai! Pirmiausia tai čia kreipimasis yra Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, kuri jungia ne vien tautinių bendrijų atstovus, bet kartu tarpnacionalinius klausimus sprendžiančius lietuvius. Tai čia yra tautiniu požiūriu visų Lietuvos žmonių asociacija.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija, vienijanti daugelį Lietuvos tautinių bendrijų, geros valios žmones, sveikina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, priėmus mūsų Tėvynės istorinius valstybingumo atstatymo aktus. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo kreipimesi į Lietuvos tautines bendrijas kviečia visų tautybių žmones bendromis pastangomis grąžinti Lietuvą į Europos laisvų ir demokratinių valstybių šeimą. Pritardamos šitam kvietimui, Lietuvos tautinės bendrijos, kaip ir prieš šimtmečius, dabar yra pasiryžusios būti drauge su lietuvių tauta, su ja kartu spręsti Lietuvos Respublikos politinius bei ekonominius klausimus. Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija ryžtingai pasisako prieš tas politines jėgas, kurios savo pareiškimais kursto tautinę nesantaiką ir siekia destabilizuoti padėtį Lietuvoje. Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija linki Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai sėkmingo darbo visų Lietuvos žmonių labui." Tokį tekstą pasirašė praktiškai visų susikūrusių tautinių bendrijų atstovai kartu ir, kadangi asociacijos darbe dalyvauja ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos atstovai, čia dar pasirašė ir Sąjūdis. Tai aš perduodu šitą pareiškimą pirmininkaujančiam.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau.
V. Gražulis. Jei galima, tai mes prašytume paskelbti šitą pareiškimą ir spaudoje.
Pirmininkas. Aš noriu, jeigu jūs leisite (tai neužims ilgai), paskelbti pasirašiusius draugijų atstovus.
V. Gražulis. Taip. Tai Kauno rusų kultūros draugijos pirmininkė Korsukova, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Baranovskis, Vilniaus tremtinių bendrijos lenkų sekcijos pirmininkas Gičevskis, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos vicepirmininkas M. Čobotas, Gudų kultūros draugijos pirmininkas Niunko, gudų klubo ,,Siabrina" sekretorius Techas, žydų kultūros draugijos pirmininkas E. Zingeris, Lietuvos totorių kultūros atgimimo draugijos pirmininkas Bairaševskis, Vokiečių — lietuvių kultūros draugijos pirmininkas Leukonis Flig, Vokiečių kultūros draugijos narė Valter, Ukrainiečių bendrijos ,,Skula" atsakingoji sekretorė Zilcova, Vilniaus latvių klubo pirmininkas Kiškis, Estų draugijos pirmininkė Strikaitienė, Rumunų—moldavų bendruomenės ,,Dačija" prezidentė Zalakevičienė, Armėnų kultūros draugijos ,,Garun" sekretorė Aganian-Sakalauskienė, Gruzinų bendrijos ,,lverija" pirmininkė Gogišvili-Juodišienė, Mordvių draugijos narė Balaševičienė, Azerbaidžaniečių kultūros centro narys Alijevas, LPS Vilniaus tarybos nacionalinių santykių komisijos pirmininkas V. Gražulis ir LPS bendrijos ,,Labora" nacionalinių santykių tarybos pirmininkas Vilutis.
Iš pat ryto praktiškai visi, kurie pasirašė, dalyvavo; mes galvojome, kad ryte bus paskelbtas šitas pareiškimas, bet taip išėjo, kad užsitęsė, ir liko tik keletas žmonių dabar.
Pirmininkas. Gerbiamasis V. Gražulis skaitydamas praleido dar ir Žydų draugijos pirmininką Alper.
V. Gražulis. Labai atsiprašau. Taip. Irgi yra parašas. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū jums. Gautas Lietuvos gamybinio susivienijimo ,,Malyba" darbo kolektyvo tarybos laiškas, kuriame sveikinami Aukščiausiosios Tarybos deputatai Lietuvos valstybingumo atkūrimo proga, linkima sėkmingo ir kūrybingo darbo, be to, pridedamas laiškas, kurio aš neskaitysiu, jis ilgokas, tačiau prašoma jį paskelbti spaudoje. Aš manau, kad mes neturėtume prieštarauti. Tai yra kreipimasis į žemdirbius dėl to, kad reikia daugiau grūdų. O viena ištrauka yra tokia: ,,Šiuo metu gyventojai pradėjo pirkti kur kas daugiau miltų, tarytum jų nebūsią. Susivienijimo ,,Malyba" sandėliuose šiandien jų turime pakankamai, šios abejonės visiškai nepagrįstos. Mūsų nuomone, priešingo pobūdžio gandais norima politikos nestabilumo. Prisipirkus daugiau miltų, jie suges ir bus žala gyventojams ir valstybei.”
Na, ir iš tų neatidėliotinų darbų dar liko mums susitarti, kaip mes dirbsime toliau. Matyt, reikėtų pasidalinti tiems žmonėms, kurie yra ir komisijose ir darbo grupėse. Turėtų rinktis pirmadienį ir pradėti dirbti. Bet galbūt, kad būtų lengviau susirinkti, mes iš pat ryto susirinktume į plenarinį posėdį pusvalandžiui ir tada išsiskirstytume. Jeigu nuomonės kitokios, tai tada prašom pasakyti.
Antradienį plenarinis posėdis turi būti būtinai. Bet, man regis, kad pirmadienį mes taip pat turime pakankamai daug darbo. Prašom pasakyti savo nuomonę. Prašau, gerbiamasis deputate M. Čobotai.
M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gal leisit komisijoms pačioms spręsti? Mūsų komisija jau nusprendė, kad pirmadienį 15 valandą. Gal pačioms komisijoms?
Pirmininkas. Kitaip sakant, jūs nesiūlote daryti plenarinio posėdžio, o dirbti tiesiog pirmadienį komisijose.
E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Jeigu leista man būtų, tai Užsienio komisijos nariai — pirmadienį 14 val. šiuose rūmuose.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas L. Šepetys.
L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Jeigu pirmadienį ryte nesirenkame į plenarinį posėdį, tada aš norėčiau prašyti Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios darbo grupės, nagrinėjančios Aukščiausiosios Tarybos struktūros, reglamento ir kitus klausimus, susirinkti pirmadienį 10 valandą ten, kur visada, t. y. 217 kambaryje. Aišku? Taip?
Pirmininkas. Aišku. Aš nenoriu pasakyti, kad šituo klausimu mūsų posėdis ir baigtas. Mes dar turime du dalykus. Deputato M. Laurinkaus laikinąją komisiją. Aš matau, kad jis jau turi susirinkęs pavardžių. Galbūt eikime prie to klausimo, o paskui grįšime, dar gerai pagalvoję dėl tolesnio darbo. Jeigu jūs neprieštaraujate? Atsiprašau, gerbiamasis M. Laurinkau, deputatas E. Bičkauskas.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto norėčiau paprieštarauti dėl to, kad į plenarinį posėdį nesirinktume. Vis tiek visi iš esmės Aukščiausiosios Tarybos deputatai yra šių ar kitų komisijų nariai. Taigi visi atvyks čia. Manau, kad gali būti iki pirmadienio šiokių tokių iškilę naujų reikalų, kuriuos turėtų spręsti visa Aukščiausioji Taryba. Todėl mano pasiūlymas toks: vis dėlto numatyti valandą, kada susirinkti bendrai čionai, o paskui galima ir konkrečiai susitarti, kur kokia komisija posėdžiaus, jeigu reikalų nebus.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Leisime pagalvoti kitiems deputatams, ir grįšime prie to klausimo.
V. Antanaitis. Primenu, kad pirmadienį 10 valandą mes turime būti Maskvoje. Mūsų paklaus atsakymo į šitą M. Gorbačiovo laišką ir norėtume sutarti, ar rytoj jis bus paruoštas, ar šiandien?
Pirmininkas. Mes šiandien dar prie šito klausimo prieisime. Prašau, gerbiamasis deputate M. Laurinkau.
M. Laurinkus (Rietavo rinkiminė apygarda). Norėčiau pristatyti Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose grąžinimo klausimams spręsti laikinosios komisijos narius: Mečys Laurinkus, Virginijus Pikturna, Jonas Šimėnas, Arūnas Degutis, Vidmantė Jasukaitytė, Audrius Butkevičius.
Pirmininkas. Galbūt dar kas nors norėtų pasisiūlyti? Ar niekas neprieštarauja, kad būtų sudaryta tokios sudėties komisija?
Balsas iš salės. Norėčiau, kad minėti komisijos nariai užeitų po posėdžio į 212 kambarį.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad tokios sudėties komisija būtų sudaryta? Na, o dabar dėl trečiojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo...
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 94 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš nėra. Susilaikiusių irgi nėra.
Diskusijos dėl atsakymo TSRS prezidentui M.Gorbačiovui
Pirmininkas. 3 deputatai nebalsavo. Dėl trečiojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo. Žodis deputatui V. Landsbergiui.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Pirmiausia noriu perskaityti vieną juridinį dokumentą, kuris daug ką paaiškina, kiek pagrįsti yra visokie priekaištavimai, priekabės ir spekuliacijos dėl mūsų padarytų nutarimų. Gavau išrašą iš knygos. Manau, galima neabejoti, kad tai yra tikras išrašas. Knyga vadinasi „Конституция СССР. Политике» правовой коментарий". 1982 metai. Veikalas turėtų būti ir šiandien visai patikimas, kadangi vienas iš jo autorių yra Anatolijus Lukjanovas. Komentuojama 72 straipsnis. «За каждой союзной республикой сохраняется право свободного выхода из СССР.»
Žinoma, mes įėjome truputį kitaip, bet mus traktuoja būtent taip. Ir mums aiškina, kaip mes turėtume išeiti, jeigu norėtume staiga išeiti. Tai štai yra komentaras, kurio vienas iš autorių yra Anatolijus Lukjanovas. Cituoju: „Это право союзной республики безусловно. Для его осуществления не требуется согласие органов государственной власти ни Союза ССР, ни других союзных республик. Мы хотим свободного соединения и помиму мы обязаны признать свободу отделения. Без свободы огдгления соединение не может быть названо свободным,— Владимир Ильич Ленин». Aš tai norėjau paskaityti. Žinoma, ir man patiko, kaip ir jums visiems, bet deputatai susitikinėja, žmonėms painioja smegenis visokiom spekuliacijom, visokiais argumentais, tai kad deputatai visi žinotų.
Ir dabar tas laiškas, kurį reikia parengti taip, kaip prašė, kaip pageidavo prezidentas M. Gorbačiovas, iki pirmadienio ryto, tuo labiau kad mūsų įgalioti asmenys jau sekmadienį vakare vyksta į Maskvą ir galėtų tiesiai į rankas įteikti. Galima, žinoma, siųsti ir telegrafu, bet kaip paaiškėjo šiandien jau du kartus ryšiai su Maskva yra labai nepatikimi. Tai kad neatsitiktų taip, kad būsim be kaltės kalti, per tris paras neprasimušė telegrafu į Maskvą. Todėl būtų gerai tą dokumentą jau rytoj turėti ir įteikti jį gerbiamajam Vaidotui Antanaičiui ir panašiai. Aš turiu tam tikrą tokį juodraštį ar eskizą. Aš pagrindines tezes jo jums sakiau. Galiu dar priminti, kadangi praėjo ilga nelengva diena, o diena baigiasi tuo, kuo prasidėjo: kalba apie šitą prezidento M. Gorbačiovo telegramą ir atsakymą. Primenu jums, kad tos telegramos didžiausią dalį sudaro Liaudies deputatų III suvažiavimo nutarimas su jo paties įžanga. Jo nutariamoji dalis, kaip jūs prisimenate, yra ta, kad patvirtinant sąjunginių respublikų teises išeiti iš Tarybų Sąjungos, nustatoma, jog nuo šiol iki įstatymas nustatys tvarką, Lietuvos nutarimai prieštarauja TSRS Konstitucijai ir neveikia. Pirma, tai aš noriu į tą pirmą reikalavimą arba priekaištą nutarimo atsakyti taip: „Определение п.пда о недействительности решений Верховного Совета Литовской Республики лишено правовой основы". Antras pageidavimas arba nurodymas, tai yra Tarybų Sąjungos prezidentui, Aukščiausiajai Tarybai ir Ministrų Tarybai, kol bus padaryti šiuo klausimu reikiami nutarimai, užtikrinti teises kiekvieno žmogaus, kuris gyvena Lietuvoje. Ir taip pat, kad Lietuvos teritorijoje būtų apsaugotos teisės ir interesai Tarybų Sąjungos ir sąjunginių respublikų piliečių. Aš parašiau tokį eskizą, norėčiau, kad jūs pačiai minčiai pritartumėte, gal reiks kokį žodį paredaguoti. Tai antras atsakymo punktas būtų toks: «Права человека в Литве гарантированы законами Литовской Республики и защищаются Праиительством и судами. Законные интересы СССР должны быть конкретно определены и будут безусловно соблюдены Литовской Республикой».
Negali būti kažkokių interesų apskritai. Jie turi būti konkretūs, ir tai yra derybų objektas. Ir tie, kurie bus teisėti, suprantama, kad jie bus saugomi. Ir trečias, — tai yra lyg ir nurodymo forma, galim tai savaip interpretuoti, — Lietuvos valstybinei valdžiai imtis priemonių, kad Respublikos teritorijoje įstatymas ir teisėtvarka nebūtų pažeidžiami. Tai trečias punktas to atsakymo būtų toks: «Литовское государство принимает меры, чтобы закон и правопорядок на территории Литовской Республики не нарушались».
Ir dabar, jeigu jūs pritartumėt, turbūt reikia stabtelėti ir paklausti jūsų pritarimo. Po to aš noriu pasitarti dėl baigiamojo žodžio. Bet pagrindinis turinys yra čia.
Pirmininkas. Ar galima jau paprašyti reikšti savo pritarimą Aukščiausiosios Tarybos deputatams? Ar nori kas nors prieštarauti iš esmės? Deputatas N. Medvedevas.
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau ne prieštarauti, o ten, kur apie teises yra sakoma, įrašyti frazę apie tai, kad mūsų įstatymai atitinka Suvienytųjų Nacijų Organizacijos žmogaus teisių deklaraciją.
Pirmininkas. Ar autorius neprieštarauja?
N. Medvedevas. Kaip nors ten šitą reikalą įterpti.
V. Landsbergis. Galima įterpti: „Права человека в Литве гарантированы законами Литовской Республики, которые соответствуют. .."
Pirmininkas. Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Pirmame atsakymo punkte aš siūlyčiau pažymėti tą TSRS Konstitucijos straipsnį, apie kurį minėjo Pirmininkas pačioje pradžioje.
Pirmininkas. Galbūt, gerbiamieji deputatai, mes nesiimkime redaguoti iki galo. Aš tik norėčiau pasiūlyti jums išreikšti savo pritarimą arba nepritarimą iš esmės. Matyt, tas laiškas bus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko vardu. Aš taip suprantu.
V. Landsbergis. Matote, aš, žinoma, turiu jį pasirašyti turbūt todėl, kad tai yra ir Aukščiausiosios Tarybos atsakymas.
Č. Okinčicas. Aš manau, kad nebus tiesiog progos padėti šituo klausimu Pirmininkui. Rytoj mes nesusitinkam.
V. Landsbergis. Tai todėl aš noriu turėti jūsų pritarimą.
č. Okinčicas. Antrame punkte, aš manau, kad reikia pažymėti, kad TSRS interesai bus derybų objektu.
V. Landsbergis. Pažymėti?
Č. OKINČICAS. Taip. Mano tokia nuomonė.
V. Landsbergis. Galima įrašyti, bet galima ir neįrašyti, nes kaip jie gali būti „конкретно определены"?
Pirmininkas. Deputatas A. V. Patackas.
A. V. Patackas. (Kalba iš salės, negirdėti.)
V. Landsbergis. Aš tą turiu omeny, bet turėjau tą pasiūlymą.
Pirmininkas. Deputatas E. Gentvilas.
E. Gentvilas (Naujakiemio rinkiminė apygarda). Aš galvoju, kad tie jų konkretūs reikalavimai ir turėtų būti derybų pagrindas, nes kaip jie čia dabar yra pareiškė ir kaip jūs atsakėte, tie jų interesai turi būti sukonkretinti ir tarnauti pagrindu tarpusavio tarpvalstybinėse derybose. Tai vienas toks, sakyčiau, redakcinis pataisymas. Kitas dalykas, aš suprantu, kad į šitoje telegramoje išdėstytas tezes ir jūs atsakote tokių antitezių forma. Nors greičiau tezės ir antitezės šioje vietoje yra susikeitę vietomis. Tačiau aš galvoju dėl pačios formos. Gal verta platesnį tekstą, į kurį įeitų jūsų štai šitų antitezių pagrindu platesnis vientisas tekstas. Dabar, suprantat, mano manymu, skamba kiek ironiškai.
V. Landsbergis. Ne, ne, atleiskit. Aš ne viską skaičiau. Aš iš ryto jau kalbėjau apie tai. Čia yra labai oficialus sausas tonas, o aš noriu tokio daugiau laiško forma: „Многоуважаемый Президент, на Ваше пожелание узнать. . ." Tokia preambulė, o paskui jau aš atsakau.
Pirmininkas. Deputatas A. Norvilas.
(Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Prašau balsuoti dėl... Deputatas B. V. Rupeika nori dar pasisakyti prieš balsuojant?
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Suformavę komisijų sudėtį ir jų pirmininkus, mes faktiškai sudarėme Tarybos Prezidiumą. Iš esmės. Na, iš esmės pratęsdami tą, ką dabar pasakė Pirmininkas Vytautas Landsbergis, mes, matyt, suteikiame įgaliojimus nušlifuoti štai tuos teiginius ir visą redakciją Prezidiumui, nes jeigu šito mes imamės visos Tarybos vardu, tai skreskime iš esmės — arba, arba.
PIRMININKAS. Turbūt galima balsuoti. Aš manau, kad deputato B. V. Rupeikos pasiūlymui niekas negalėtų prieštarauti.
V. Landsbergis. Tai rytoj bus specialus Prezidiumo posėdis tuo klausimu?
PirMininkas. Arba šįvakar.
V. Landsbergis. Jeigu Taryba pritaria, tai ar Prezidiumas turi. ..
Pirmininkas. Ar galima jau balsuoti dėl pritarimo tokioms išdėstytoms tezėms? Kas už tai, kad Taryba pritaria tokioms išdėstytoms atsakymo TSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui tezėms? Ačiū. Turbūt kol suskaičiuos, galima balsuoti prieš? Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už — 98.
Pirmininkas. Prieš nėra?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš nesimato.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 1 susilaikė.
Pirmininkas. Vienam susilaikius, pritarta. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.
V. Landsbergis. Dabar, kaip sakiau, noriu dar paklausti jūsų patarimo ar sutikimo baigiamajai pastraipai, kuri yra reagavimas į tai, kaip trečiajame Liaudies deputatų suvažiavime buvo svarstomas Lietuvos klausimas. Visa tai buvo transliuojama per televiziją ir, manau, kad normalios valstybės viena apie kitą taip nekalba. Suprantama, dar papročiai ten kiti yra, bet visai nereaguot, kaži ar būtų teisinga. Ten nebuvo kam reaguot iš mūsų pačių. Mes dar gal greit nepradėsim rašyti kokius nors diplomatinius demaršus, bet aš perskaitysiu, kokia yra to baigiamojo gabalėlio mintis:
«Пользуясь случаем, господин Президент, я обращаю Ваше внимание .что на третьем Съезде Народных депутатов СССР 15 марта 1990 года о Литве было сказано много неправды, которая осталась без ответа. Кроме того, ряд речей на этом съезде, транслировавшемся по центральному телевидению Советского Союза, носили характер вмешательства и подстрекательства. С уважением (подпись)».
Pirmininkas. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai pritaria tokiai pabaigai? Deputatas R. Gudaitis.
R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau vis dėlto tokią mintį, kad abiejų valstybių tarpusavio santykiai neturėtų būti grindžiami ultimatumais vienos šalies kitai. Gal šitą mintį kaip nors truputėlį ir kitaip suformuluokime, bet, man atrodo, ji gal ir reikalinga. Ne gal, bet tikrai būtų reikalinga.
Pirmininkas. Ar autorius pasakys pastabą dėl tik ką pareikšto pageidavimo?
V. Landsbergis. Mintis gera, bet aš vakar keletą kartų nakčia telefonu aiškinau užsienio agentūroms, kad tai nėra ultimatumas, nes visur nuskambėjo Maskvos ultimatumas Lietuvai, — ką jūs darot, kaip jūs elgsitės? Atrodo, kad po trijų parų jau su mumis baigta. Tai nėra ultimatumas, nėra koks reikalavimas, kurio neįvykdžius, kas nors bus padaryta. Kad tai norima gauti per tas tris dienas tam, kad, prasidedant Aukščiausiosios Tarybos sesijai, būtų ką pasakyti, būtų ką svarstyti toliau. Tai dabar pradėti kalbėti apie ultimatumą šitame laiške aš ir nenorėčiau. Bent to žodžio vartoti nenorėčiau. Lyg mes taip ir įvertintume, kad čia buvo kažkoks ultimatumas. Aš manau, kad taip nėra.
Pirmininkas. Gerbiamasis V. Antanaitis.
V. Antanaitis. Aš manyčiau, kad kreipinį „господин Президент" reiktų pakeisti „уважаемый", nes tai būtų nereikalinga reakcija, pyktis. Nereiktų šito.
V. Landsbergis. Bet jau mes siuntėm pranešimą „Президенту Союза Советских Социалистических Республик его превосходительству».
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Atsiprašau, labai atsiprašau. Šitie žodžiai sukėlė vos ne didesnį pasipiktinimą, negu Lietuvos išėjimas iš Sąjungos, štai kas yra keista. Tai yra genetiškai užprogramuotas tas nepriėmimas. Galbūt tikrai mes tuo nieko neišlošiam. Kreiptis „уважаемый" mes Maskvoje juos jau pripratinome. Dabar jau visi taip vieni į kitus, o jau „тинарищ" ten labai mažai būna. O „господин" dar nepripratinom.
V. Landsbergis. Kodėl, kai ponia M. Tečer kreipiasi, tai niekas nepyksta ten?
Pirmininkas. Prašau atleisti, gerbiamasis deputate L. S. Razma. Deputatas R. Ozolas anksčiau atsistojo prie mikrofono. Prašau.
R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Aš dabar turiu tiktai patariamąjį balsą.
Pirmininkas. Atsiprašau, jūs teisus. Deputate L. S. Razma, jūsų eilė.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Ne, aš vis dėlto noriu, kad gerbiamasis R. Ozolas pirmas kalbėtų.
Pirmininkas. Dėkui, abipusis mandagumas. Prašau.
R. Ozolas. Tada mano balsas bus prašomasis. Mes rytą Valstybės atkūrimo principų komisijoje svarstėme galimą šito atsakymo turinį gana įvairiapusiškai, ir viena iš minčių, kurios ten buvo rastos, kad derėtų, matyt, kažkokią naują kokybę įvesti į visą tą dviejų telegramų duetą. To veidrodinio atspindžio nepalikti grynai veidrodiniu atspindžiu. Ir mūsų mintis buvo tokia: ar nederėtų kartu labai korektiškai pasiūlyti, kad laikas sėsti prie stalo, tai yra pasiderėti. Čia lyg ir šitam tekste nesijaučia kol kas šito, ką jūs sakėte, ir dėl to siūlyčiau pagalvoti. Ne savo nuomonę sakau, o bendrą komisijos nuomonę. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas L. S. Razma.
L. S. Razma. Aš norėjau pasakyti, kad laiškas daro neblogą įspūdį. Yra korektiškas,. tolerantiškas ir trumpas. Aš nepritarčiau pabaigai laiško, kurią jūs siūlote. Ten galima ir daugiau surasti priekaištų, tačiau, man atrodo, kad reiktų užbaigti tais žodžiais, ką siūlo gerbiamasis R. Ozolas. Mūsų stiprybė, man atrodo, yra rimtis ir toks ramus reagavimas.
V. Landsbergis. Kaip atrodytų, jeigu atsižvelgtume į anksčiau pasakytas pastabas ir į tai, kas dabar dar sykį pasiūlyta: «... интересы СССР должны быть конкретно определены путем переговоров и будут безусловно соблюдены Литовской Республикой».
Išsiaiškinsime. Tai reikia išsiaiškinti. Blogiausiu atveju galima kreiptis į Hagos teismą.
Pirmininkas. Ar jau būtų galima balsuoti dėl pritarimo antrai daliai. Deputatas Č. Okinčicas.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Tai kad mes jau balsavom. Balsavom dėl pirmų trijų tezių. Tiktai dabar atskirai dėl likusių. Dėl kreipinio, tai čia visai kas kita.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Tai dabar dėl paskutinės tezės, o paskui dėl kreipinio dar, jeigu galima. Deputatas E. Bičkauskas.
V. Landsbergis. Aš turiu pasakyti, kad laiško pradžioje yra „многоуважаемый Президент", bet paskui dar pabaigoje, jeigu tą pabaigą iš viso rašysim, atsakyti į tuos tris klausimus „с уважением", ir viskas. Bet jeigu dar tą tokią pastabą dėl melo apie Lietuvą ir tokio kurstomo melo, tai «пользуясь случаем, господин Президент, я обращаю Ваше внимание».
Å. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Ten buvo formuluotė, jeigu aš gerai supratau, „интересы будут определены путем переговоров", man atrodo, truputėlį kategoriška formuluotė ta prasme, kad sutartis yra dviejų susitariančių, derybos yra tarp dviejų, kurie susėda. Gali būti šita formuluotė. O su jais susėsti vargu ar bus galima labai greitai. Dabar turėtų būti derybos dėl derybų, kaip mes anksčiau galvojome. Tai galbūt formuluokime „мы надеемся, будут определены _ путем переговоров". Mes sutinkam, bet jie tai kol kas jokiu būdu. Man taip atrodo.
Balsas iš salės. Man asmeniškai pabaigoje nelabai gražiai atrodo žodis „подстрекательство". Būtent tokio rango raštuose galbūt netiktų. „Вмешательство", užtenka, vadinasi, kad jau valstybė.
Pirmininkas. Jūs pritariate?
V. Landsbergis. Gali būti.
Pirmininkas. Dėkui. Deputatas N. Medvedevas.
N. Medvedevas. Manau, kad galima būtų galbūt įrašyti tokią frazę pabaigoje: «Мы полагаем, что любые проблемы могут быть решены только путем переговоров и диалога».
Štai panašiai, kad mes kaip ir anksčiau laikomės tokios nuomonės, kad patys sunkiausi klausimai gali būti išspręsti tiktai dialogo ir pasitarimo keliu. «Мы всегда полагали и всегда полагаем, что любые...»
V. Landsbergis. Ačiū. Aišku.
Pirmininkas. Deputatas Ą. V. Patackas, paskui deputatas M. Čobotas.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ačiū. Deputatas M. Čobotas.
M. Čobotas. (Kalba iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Oficialus raštas, atkreipiu jūsų dėmesį. Gerbiamasis deputate V. Landsbergi, ar jums dar iškilo kokių nors neaiškių vietų, dėl kurių reikėtų balsuoti?
V, Landsbergis. Ne, aš tik norėčiau turėti pritarimą, kad darom tą pastabą pabaigoje.
Pirmininkas. Dėl derybų?
V. Landsbergis. Ne, dėl derybų tai viskas aišku. Bet dėl to televizijos melo apie Lietuvą.
Pirmininkas. Ar reikia atkreipti dėmesį, kad per Centrinę televiziją Liaudies deputatų suvažiavime buvo meluojama? Gerbiamieji deputatai, man regis, jau tiek išsiaiškinta nuomonių, ar tikrai mes norim suredaguoti iki kiekvieno žodžio. Deputatas Z. Balcevičius.
Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Aš tik manyčiau, kad televizijos klausimas prezidentui nelabai tinka. Jeigu nebent suvažiavime buvo svarstomas nekorektiškai tas klausimas, bet...
V. Landsbergis. Tada taip, jeigu sutrumpintume, aš tada nubraukiu tą „неправда". Taigi: «я обращаю Ваше внимание, что ряд речей на третьем съезде» «транслировавшемся по центральному телевидению, носили характер вмешательства, о ро 1о «мы всегда полагали и полагаем, что любые проблемы...» Štai taip.
Pirmininkas. Deputatas Â. V. Rupeika.
Â. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš atsiprašau kolegų ir Pirmininko, kurie visi tikrai yra nuvargę. Pabandykite visi įsivaizduoti kitos valstybės žurnalistą arba žurnalistų grupe, kurie, stebėdami televizijos ekraną arba būdami kažkur netoli, krebždena plunksnomis reportažą kaimyninės valstybės spaudai apie tai, kaip mes ginčijamės dėl vieno kreipinio ar dėl vieno žodžio. Galbūt patikėkime mūsų išrinktais žmonėmis,— aš asmeniškai jais pasitikiu,— ir palikime jiems spręsti tuos dalykus.
Pirmininkas. Dėkoju už pastabą. Ar tai reikštų, kad būtų galima balsuoti dėl pritarimo iš esmės? Kas už tai, kad pritartume ir tai antrajai daliai, dėl kurios dar nebuvo balsuota?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo 93 deputatai.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 3 susilaikė.
Pirmininkas. Ačiū. Balsų dauguma pritarta. Ar deputatas V. Landsbergis dar turi?
V. Landsbergis. Ačiū. Ne. Aš tiktai dirbu. Pabaigiu darbą.
Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų išklausyti labai trumpą informaciją, kurią norėtų pateikti gerbiamasis mūsų svečias A. Klimaitis. Gerbiamasis A. Klimaiti, kiek laiko užimtų jūsų informacija? Vieną minutę, sutinkat? Prašau, gerbiamasis A. Klimaiti.
A. Klimaitis. Gerbiamasis pone Pirmininke, gerbiamieji deputatai. Prieš kelias dienas Tarybų Sąjungos spaudos agentūra TASS pranešė, jog Europos parlamentas nepriėmė rezoliucijos dėl Lietuvos valstybingumo pripažinimo. Maždaug tokio turinio. Tai čia šita žinia yra, be abejo, dezinformacija. Europos parlamentas visiškai absoliučiai nesvarstė tokio turinio rezoliucijos.
Fonas yra maždaug toks. Kaip jūs žinote, sekmadienį, kovo 11 dieną, jūs priėmėte rezoliuciją ir atstatėte Lietuvos Respubliką. Susisiekiau tučtuojau su Baltų intergrupės prezidiumu ir prašiau, kad mes pagal Europos parlamento reglamentą pasistengtume dar į einančią sesiją įjungti rezoliuciją, remiančią jūsų sprendimą. Buvau pirmadienį nuskridęs į Strasbūrą, ir ta komisija, arba, geriau sakant, rezoliucijos komisija sakė, kad pagal reglamentą neįmanoma. Buvo terminas užpraeitą ketvirtadienį, o aš buvau, kaip jūs žinot, tik pirmadienį, praeitą savaitę. Vadinasi, rezoliucija kaip tokia įeina į sesiją, bet į būsimą. Ir apie rezoliuciją bus sprendžiama balandžio 5 dieną. Jeigu jūs norit, aš jus galėčiau trumpai painformuoti apie turinį. Bet žinokit, kad čia…
Pirmininkas. Ar pageidauja Aukščiausioji Taryba? Niekas neprieštarauja?
A. Klimaitis. Čia yra Europos parlamento Baltų intergrupės projektas, bet aš jums galiu pasakyt, jog po visų tų pokalbių su frakcijomis, esu tos nuomonės, kad rasime daugumą. Tai projektai.
„Europos parlamentas:
a) žinodamas, kad atnaujinta 1918 metų Nepriklausomybės deklaracija ir kad Lietuvos parlamentas 1990 metų kovo 11 dieną atkūrė Lietuvos Respubliką, kaip ir tai, kad Estijos ir Latvijos parlamentai pasiryžę siekti politinės nepriklausomybės;
b) remdamasis šių metų vasario 24 dieną bei kovo 5 dieną vykusių parlamento rinkimų Lietuvoje, kuriuose daugumą (du trečdalius) balsų surinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programą remiantys deputatai;
c) žinodamas Baltijos parlamentų 1989 metų pareiškimus dėl tarptautinių teisių pažeidimo Hitlerio—Stalino paktu ir dėl Baltijos šalių aneksijos, kurią 1940-aisiais įvykdė TSRS;
d) konstatuodamas, kad tarybinė vadovybė pripažino Hitlerio—Stalino pakto egzistavimą;
e) remdamasis tuo, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamojo akto konferencijos aštuntame principe išdėstyta tautų apsisprendimo teisė laisvai nuspręsti savo vidaus ir užsienio statusą;
pirma, reikalauja Tarybų Sąjungos vadovybės laikytis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkyje Baigiamojo akto aštuntojo principo Baltijos tautų atžvilgiu,
antra, reiškia tvirtą įsitikinimą, kad bus rastas demokratiškas ir aiškus sprendimas, atitinkantis Baltijos tautų teisėtus interesus,
trečia, ragina, kad šalys, pasirašiusios Helsinkio Baigiamąjį aktą į rengiamą konferenciją, dėl naujos situacijos Europoje vadinamą Helsinkis-2, aptartų ir padėtį Baltijos valstybėse, pakviečiant legitimuotus Baltijos valstybių atstovus,
ketvirta, įpareigoja savo Prezidentą perduoti šį sprendimą Europos parlamento komisijai, Tarybai, užsienio reikalų ministrams, susitinkantiems Europos politinio bendradarbiavimo rėmuose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamąjį aktą pasirašiusiųjų šalių vyriausybėms, TSRS vyriausybei ir Baltijos šalių vyriausybėms".
Tokia trumpa informacija. Labai dėkoju jums už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam A. Klimaičiui (P l o j i m a i.) Leiskite perskaityti vieną telegramą. „Telšių katedroje, Žemaičių Kalvarijos šventovėje ir visose Telšių vyskupijos bei Klaipėdos prelatūros bažnyčiose dvasininkija ir tikintieji meldžiasi už laisvą Lietuvą ir linki ištvermės kelyje į visišką nepriklausomybę. Telšių vyskupas ir Klaipėdos apaštalinis administratorius. Antanas Vaičius, kancleris monsinjoras Juozas Gedgaudas". (P l o j i m a i.)
Gerbiamieji deputatai, mums jau beliko susitarti, kaip mes dirbsime pirmadienį. Rinkimų komisija yra surašiusi teikimą Aukščiausiajai Tarybai, kuriuo prašo patvirtinti jos sprendimus, ir prašo pavesti organizuoti Respublikos rinkiminei komisijai jos nustatytais terminais Kelmės rajono Vaiguvos apylinkės Liaudies deputatų tarybos deputatų rinkimus. Klausimas nelabai atidėliotinas. Ir dar vienas prašymas dėl rinkiminės komisijos išaiškinimo. Taip pat reikės gana greitai spręsti. Aš manau, kad iš tikrųjų situacija pasikeis, ir išklausyti informaciją mums derėtų. Dar aš noriu pasakyti, kad būtų labai gerai, jeigu mes surastume bent 15 minučių laiko šitai schemai. Noriu atkreipti dėmesį... Ne, ne šiandien, jokiu būdu ne šiandien, kadangi jūs vis tiek, važiuodami autobusais ar traukiniais, galbūt pasidomėsite, noriu tik pasakyti, kad tai, kas yra didelio kvadrato viduje, yra Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o už jo yra samdomi patarėjai. Čia dar trūksta vieno brūkšnelio tarp seniūno ir atstovo spaudai. Tai galbūt mes pabaikime dėl pirmadienio. Ar negalėtų iš tiesų susitarę deputatai nuspręsti, kad renkamės 10 arba, blogiausiu atveju, 11 valandą į plenarinį posėdį. Deputatai iš provincijos prašo 11 valandą. Ne, 15 mes jau nieko nebenuveiksime komisijose. Arba prašom siūlyti kitą variantą. Dauguma, matau, kad 11 val. Galima paspausti mygtukais. Ar sutinka dauguma deputatų susirinkti 11 valandą? Kas už tai, prašau paspausti žalią mygtuką. Dar nespauskite. Balsavimo pradžia. Prašau spausti. Komisija susirinks ir 9 valandą. Kai kurios komisijos, gerbiamieji deputatai. Deputatas L. Šepetys, matau, prašys darbo grupę susirinkti 9 valandą.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Ne. Deputatas L. Šepetys prašo šią grupę susirinkti iš karto po plenarinio posėdžio. Po plenarinio posėdžio, kadangi mūsų darbo grupės daugelis deputatų gyvena labai toli. Ir antras dar prašymas. Nuolatinių komisijų pirmininkai, naudodamiesi laisvalaikiu, pamąstykite apie savo grupių reglamentą ir jo metmenis. Antradienį įteikite šiai mūsų darbo grupei. 217 kambarys. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ir dar vienas žodis deputatui Č. V. Stankevičiui.
Č. V. STANKEVIČIUS (Muravos rinkiminė apygarda). Šiandieną svarstant paskyrimo klausimus, iškilo kai kurių procedūros klausimų ir aš, kaip pirmininkaujantis, dėl to gavau pastabų. Tai dėl Konstitucijos straipsnių, kurie numato, kad skiriant pareigūnus, prerogatyvą siūlyti juos turi arba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, arba Ministrų Tarybos Pirmininkas. Gavau pastabų, reikalaujančių, kad būtų apginta šita prerogatyva. Buvo pastabų ir iš kitos pusės, kad deputatų teisės taip pat turi būti nevaržomos. Reglamentas tuo klausimu nieko nesako. Atsižvelgdamas į tai, kad mūsų tolesniame darbe laukia ministrų ir kitų pareigūnų paskyrimai, dėkodamas už pareikštas pastabas, aš siūlau panaudoti šitą patirtį. Ateityje išvengtume tokių klausimų. Todėl aš siūlyčiau protokoliškai pritarti, kad būtų pavesta reglamentą ruošiančiai darbo grupei išspręsti, kaip iš vienos pusės turi būti posėdyje ginama šita prerogatyva, o iš kitos pusės — deputatų teisės. Prašau pritarimo.
Pirmininkas. Prašau pareikšti pritarimą, kad toks išaiškinimas būtų reglamente. Kas pritaria, kad to reikia, jog būtų reglamente, prašau paspausti žalią mygtuką. Na, aišku, kad dauguma. Skelbimas. Po posėdžio autobusas ir „Latvija" galės nuvežti deputatus į viešbutį. Į „Draugystės", aš manau. Daugiausia ten gyvena deputatai. Jeigu kam nors to reikia. Autobusai bus prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Jeigu niekas neturi kokių nors pastabų, galima laikyti. Deputatas S. Šaltenis.
S. ŠALTENIS. (Kalba iš vietos, negirdėti.)
Pirmininkas. Kai kurių kalbos klaidų taisymų mums atsiunčia radijo ir televizijos diktoriai arba specialistai. Gerbiamieji deputatai, susitarkime, kad daugiau niekada nieko nebegarsinsime. Ačiū. Posėdis baigtas. Labos nakties. Po 10 minučių čia, salėje, preskonferencija.