1991 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA
PIRMININKAS (K.INTA). Prašau rinktis į salę. Pradėsime popietinį posėdį. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas. Jau vėluojame keturias minutes. Pradėsime posėdį. Gerbiamieji deputatai, pradedame popietinį posėdį. Pretendentui į ministrus gerbiamajam A.Abišalai liko dar septyniolika minučių atsakyti į klausimus. Todėl kviestume į tribūną.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, aš viliuosi, kad po pietų žmonės būna ramesni. Prašom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, paklausti yra užsiregistravę... Jeigu nenori kas klausti, prašau išbraukti savo pavardes. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Taip, noriu paklausti. Gerbiamasis ministre, šiandien mums buvo išdalyta ši graži knygelė Vyriausybės programa su antrašte ,,Rinka, demokratija, laisvė". Kaip jūs galėtumėt pakomentuoti rinkos ir laisvės požiūriu štai šitą ekonominių ryšių su užsieniu sakinį, susijusį su konkrečia Ryšių ir informatikos ministerija: ,,Lietuvos nuosavybe turi išlikti ryšiai"? Kur čia rinka ir laisvė?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, Ryšių įstatyme, už kurį, tikiuosi, ir jūs balsavote, sakoma, kad valstybinis ryšių tinklas yra valstybės nuosavybė. Ten taip pat sakoma, kad netrukdoma kurti ir turėti nuosavybę, eksploatuoti ir parduoti naudoti kitus alternatyvius tinklus.
P.VAITIEKŪNAS. Tai ar reikia suprasti, kad yra prieštaravimas tarp Vyriausybės projekto ir atskiro įstatymo?
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad reikia patikslinimo. Tik tiek, kad kalbama būtent apie valstybinius informacijos tinklus, kurie egzistuoja dabar ir kurie taip pat būtini netrukdant vystytis kitiems.
P.VAITIEKŪNAS. Šitoks supratimas man priimtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, aš pirmiausia labai džiaugiuosi, kad bus ministerija, kuri rūpinsis informatika. Informatika, aišku, labai svarbu verslo žmonėms, bet taip pat labai svarbu mokslo žmonėms. Kaip jūs manot, per kiek laiko Lietuva galėtų sukurti pakankamai padorią informatikos sistemą? Ir ar jūs manot, kad tai galėtų sukurti ir Lietuvos specialistai. Ar jūs jau žinot kokią šalį ar firmą, kuri galėtų Lietuvai padėti tai padaryti? Ačiū jums.
A.A.ABIŠALA. Pakankamai padorios informatikos sistemos Lietuva nesugebės sukurti niekada, kaip jokia kita pasaulio valstybė. Visada bus informatikos organizavimo, tekėjimo, naudojimo trūkumų. Ir aš manau, kad būtent į tai reikia orientuotis, kad niekada ši sistema nebus tokia gera, kad negalėtų būti siekiama dar geresnės. Jeigu jūs turit galvoj mokslo informatikos sistemą, tai pakenčiamą, manau, ją galima padaryti pakankamai greitai. Jau yra neblogas įdirbis ir nemažai padaryta įsijungiant Lietuvai į Šiaurės valstybių akademinį tinklą ,,North net" norint sukurti Lietuvoje jo, reiškia, atšaką ir per tą tinklą išėjimą į kitus akademinius tinklus. Tai čia aš turiu galvoj galimybę ieškoti duomenų elektronikos pagalba. Organizaciniu požiūriu čia dar labai stipriai priklausys ir nuo vartotojo. Mano nuomone, reikia elgtis taip, kaip aš kažkada elgiausi su savo jaunesniuoju sūnum, kai jis sakė, kad jam visiškai nepatinka braškės. Jis sakė tai tol, kol beveik per prievartą viena braškė buvo sumaitinta. Po to sakė, kad gerai. Manau, kad daugeliui vartotojų teks išgyventi panašią situaciją. Galbūt čia padėtų finansinės lengvatos, aktyvi agitacija ir panašūs dalykai. Kai atsiras tikras vartotojų suinteresuotumas, tada bus ir galimybių, kad vėlgi tos pačios rinkos pagrindu būtų galima gana greitai ir gana efektyviai sutvarkyti informacinę sistemą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas nori paklausti.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, dabartiniu metu beveik nieko nepadaryta telefonizuojant ir ratifikuojant tą zoną, pavojingą zoną, prie Ignalinos atominės elektrinės. Kokia jūsų pozicija ir kaip galvojate tą klausimą sutvarkyti, pagerinti?
A.A.ABIŠALA. Yra vienas projektas padedant Europos ekonominei bendrijai. Yra toks strateginis planas, jeigu jį pavyks realizuoti, yra galimybė dar iki šiemet turėti radijo telefoną, kurį galima taip pat naudoti ir ekologiniam monitoringui statant miške kompiuterį ir perduodant duomenis būtent tokia ,,backet radio" sistemos pagalba.
P.PAPOVAS. Dėl gyventojų aš čia turiu omeny...
A.A.ABIŠALA. Aš turiu galvoj, kad ir gyventojai taip pat galės naudotis šita sistema, jeigu planą pavyks realizuoti. Reikia dirbti. Aš galėčiau dar pratęsti, kad yra labai neblogų planų ir mūsų pačių gamintojų bei organizatorių jėgomis galvoti, ir gana greitai, apie radijo telefonus iš viso kaime, kurie išeitų į normalų telefono tinklą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis ministre, kai jūs buvote Aukščiausiosios Tarybos seniūnu praėjusiais metais, labai aktyviai veikėte, kad deputatai taptų profesionalais, kad kuo daugiau jų dirbtų Aukščiausiojoje Taryboje. Dabar, kiek aš suprantu, jums jau neužtenka ministro be portfelio pareigų, bet jūs siekiate dar daugiau pareigų ir, kaip sakant, didesnio posto. Ar jūs neatsisakote savo ankstesnių ketinimų ir ar jūs atsisakysite deputato įgaliojimų, parodydamas visiems pavyzdį, kaip reikia vykdyti Sąjūdžio programą?
A.A.ABIŠALA. Kadangi klausimas buvo su plačiu komentaru, aš pirmiausia norėčiau pakomentuoti komentarą, kaip man yra įprasta, o po to jau atsakyti į klausimą. Gerbiamasis J.Pangonis sakė, kad aš siekiu šito posto ir kad šitas postas yra didesnis negu mano anksčiau buvęs. Aš esu įsitikinęs, kad tuo požiūriu, ką jūs turėjot galvoj, buvęs postas — ministras be portfelio yra žymiai įtakingesnis ir žymiai svarbesnis. Jūsų kolega deputatas Č.Juršėnas jums šitai patvirtins. Taigi tai toli gražu nėra aukštesnis postas, o norėjimas užbaigti ir fiziškai įgyvendinti tai, kas yra pradėta daryti. Yra prie Vyriausybės mano iniciatyva sukurta Informatikos taryba, kuri, deja, užsiima ne tuo, kuo jai reikėtų užsiimti, tai yra — eksperto, vertintojo ir siūlytojo funkcija, o pati dirba darbą, tie žmonės, ten esantys, daro konkrečias programas ir jas patys realizuoja. Tai norėtųsi, kad būtų valstybinė struktūra, kuri galėtų realizuoti, remdamasi tų žmonių patarimais, jų ekspertize, jų idėjas. Tai viena. Antra, dėl deputato mandato. Ne, aš nemanau, kad man reikėtų jį padėti, nes aš tikiuosi, kad per nelabai ilgą laiką pavyks įsupti sistemą ir rasti žmogų, kuris galėtų ten dirbti, ir mielai grįžčiau į Aukščiausiąją Tarybą pasišpaguoti su deputatais B.Rupeika ir J.Pangoniu. Man tai labiau patinka negu būti ministru.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Iš ryšių specialistų ir ryšių vadovų, dirbančių rajonuose žinau, kad gerbiamasis K.Birulis yra labai aukštos kvalifikacijos ryšių specialistas, daugelį metų dirbęs ryšių sistemoje, daug padaręs, kad būtų įgyvendintos naujausios ryšių sistemos Lietuvoje, turintis gerus ryšius su užsienio firmomis ir panašiai. Ar jūs savo darbe nepasigesite gerbiamojo K.Birulio žinių ir kompetencijos sprendžiant ryšių tobulinimą Lietuvoje? Ar tai ne nuostolis ryšių sistemai Lietuvoje? Ačiū.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad ministro K.Birulio atsisakymas ministro posto yra didelis nuostolis Lietuvos ryšių sistemai. Gerbiamasis deputate Antanavičiau, aš nesu premjeras ir nesu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aš pasakiau tai, ką pasakiau.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, iš vietų neklausti. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Mane maloniai nuteikė jūsų kalboje paminėta mintis, kad jūs stengsitės, kad akademiniai sluoksniai, mokslo organizacijos būtų kuo greičiau įjungtos į europinius ir pasaulinius informacinius tinklus. Norėčiau visgi paklausti, ką jūs numatote artimiausiu metu šioje srityje padaryti, nes tai labai svarbu visai Lietuvos ekonomikai, kultūrai ir taip toliau.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, aš prašyčiau jūsų nereikalauti iš manęs detalaus atsakymo, nes, pirma, nesu tam konkrečiai pasiruošęs, antra, tai užimtų ne mažiau kaip pusę valandos. Bet aš jums galiu pasakyti, kad įsijungimas į ,,North net" tinklą, būtent suinteresuotas įsijungimas su jo panaudojimu, turėtų būti užbaigtas šiais metais.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Pone ministre, Užsienio investicijų įstatyme ir nutarime dėl jo įsigaliojimo yra apribotos privačių taip pat, bent jau visų pirma privačių Vakarų investicijų galimybės į mūsų ryšių sistemą. Jūsų požiūris j šį apribojimą.
A.A.ABIŠALA. Vyriausybė rengia ir pateiks Aukščiausiajai Tarybai tokius pakeitimus, kuriuos mano esant būtinus Užsienio investicijų įstatyme. Kol kas mano atsakymas gali būt tik toks.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, aš irgi tokį labai trumpą klausimą — koks jūsų požiūris į ryšių paslaugų valstybinį kainų reguliavimą ir reguliavimą tų kainų, ryšių paslaugų kainų.
A.A.ABIŠALA. Klausimas toks keblus, kad vienu žodžiu, matyt, neįmanoma į jį atsakyti. Aš manau, kad ir dabar gana griežto ir ateityje žymiai liberalesnio valstybinio kainų reguliavimo ryšių paslaugoms, pirmiausia pašto, privalomas valstybinis reguliavimas, elektros ir radijo ryšių — kiek įmanoma liberalesnis. Be to, kol tebėra labai aiški monopolija, tikrai nepavyks apsieiti. Aš manau, kad dabar pereiti į visišką kiekvienos pašto sistemos apsimokamumą vartotojo mokėjimų pagrindu nepavyks. Aš manau, kad valstybė turėtų šitoj vietoj kurį laiką vartotojui padėti, kad nenutrūktų per daug staigiai galimybės naudotis pašto sistemomis.
PIRMININKAS. Taip. Ar yra norinčių dar paklausti? Prašau. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis ministre, jeigu neklystu, jūs kuravote ir mokslo sferą?
A.A.ABIŠALA. Man buvo pavesta tai daryti Vyriausybės.
J.PRAPIESTIS. Tada klausimas. Kas ir kada davė nurodymą, kad praėjusį pirmadienį universiteto studentai nebūtų įleisti tęsti studijų buvusiuose Politinio švietimo namuose?
A.A.ABIŠALA. Aš turiu pasakyti, kad valstybinis... Vyriausybės įtaka mokslui yra makro-įtaka per finansavimą, per programų rengimą, per studentų poreikių projektavimą, o ne tiesiog valdymą. Todėl aš į šitą klausimą negaliu jums atsakyti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ar galėtumėt pasakyti, koks yra dabar būrys dirbančiųjų ir ar padidės ministerijoje, ir kokios valdymo struktūros ar pakeitimai ateityje laukia.
A.A.ABIŠALA. Na, jau pats ministerijos iš Ryšių pavertimas į Informatikos ir mokslo, atsiprašau, man taip tas mokslas dabar užkliuvo, į Informatikos ir ryšių ministerijos reikalaus performavimo. Šiuo metu, mano žiniomis, ministerijoje dirba 65 žmonės. Aš manau, kad 60 žmonių mano minėtoms pasisakymo pradžioje trims stambioms veiklos kryptims turėtų užtekti, juo labiau kad iš tikrųjų mes norėtume, kad paštas ir telefonas-telegrafas taptų įmonėmis, o ministerija pasiliktų tik valstybinio reguliavimo funkcijas. Bet tai jokiu būdu nėra mano tikras pažadas, aš nesu taręsis su niekuo, nesu bandęs projektuoti konkrečiai struktūrą, todėl manau, kad tai galima daryti tiktai po Aukščiausiosios Tarybos balsavimo.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Rengiama daug ryšių, informatikos priemonių tobulinimo programų. Ar yra numatoma kokia nors bendra visas į vieną sistemą suvedanti ir perspektyviai ugdanti programa? Ir ar šiuo požiūriu nereikėtų mums kreiptis į tarptautines organizacijas, kaip siūlė, sakysime, užsienio lietuviai, laikant tobulą ryšių sistemos sukūrimą strategiškiausia Lietuvos pertvarkymo programa.
A.A.ABIŠALA. Be jokios abejonės, tai yra būtina, tai bus daroma. Ir aš manau, kad Aukščiausiajai Tarybai per pusę metų bus pateikta telekomunikacijų vystymo strateginė programa gana tolimai ateičiai.
R.OZOLAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, daugiau norinčių nėra paklausti? Tada ir laikas baigiasi. Ačiū.
A.A.ABIŠALA. Ar aš turiu pasakyti baigiamąjį žodį?
PIRMININKAS. Gal bus deputatų, norinčių diskutuoti, diskusijose pasisakyti? Taip, gerbiamieji deputatai, ar diskusijose norite pasisakyti? Jeigu nėra norinčių diskutuoti, tada kviečiame vėl... Tai gal gerbiamąjį P.Vaitiekūną kviečiame į tribūną? Ar iš vietos norite? A, dėl procedūros. Taip, prašome.
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu priminti Centro frakcijos pasiūlymą atidėti šį klausimą tol, kol bus išklausytas buvęs ministras K.Birulis.
PIRMININKAS. Taip. Ar kitų pasiūlymų būtų? Taip. Jeigu yra šitoks pasiūlymas, ar mes turėtume dėl jo tuoj pat balsuoti?
P.VAITIEKŪNAS. Man atrodo, kad reikėtų.
PIRMININKAS. Taip, galbūt paklausykime kitų? Procedūroj tai galbūt nenumatoma? Todėl... todėl žodis deputatui V.Kačinskui.
V.KAČINSKAS. Aš norėčiau irgi procedūriniu klausimu, tai yra pasiūlyti Septintosios frakcijos vardu balsuoti slaptu balsavimu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis. Prašau, deputatui J.Pangoniui įjungtas mikrofonas.
J.PANGONIS. Aš taip pat dėl procedūros norėčiau. Vis dėlto mes negalime tvirtinti naujo ministro, kol jo neatleidome iš einamų pareigų, tai yra iš ministro be portfelio pareigų. Arba tada jis turi sugretinti jas abi...
PIRMININKAS. Taip, prašyčiau gerbiamuosius deputatus galbūt reaguoti rimčiau. Taip, deputatas E.Gentvilas. Ar deputatas E.Gentvilas norėjo kalbėti? Taip, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Remdamas čia girdėtus Centro frakcijos, Kairiųjų frakcijos pasiūlymus išklausyti poną ministrą K.Birulį, aš labai nuoširdžiai kviesčiau, kad tikrai mes turėtume išklausyti tą garbingą žmogų, kuris visais požiūriais dirbo labai gerai. Ir todėl siūlyčiau irgi atidėti tą klausimą. Na, o be to, šičia ponas J.Pangonis labai rimtą klausimą, taip sakant, pasakė, atsakymą, tikriau sakant, į klausimą. Jeigu mes atleidžiam poną A.Abišalą iš ministro be portfelio pareigų, tai prieš atleidžiant jis turi atsiskaityti už atliktą darbą ir po to gali būti kalba apie skyrimą į naujas pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, yra du pasiūlymai: atidėti šį klausimą, kol bus išklausytas ministras K.Birulis, ir Septintosios frakcijos vardu pasiūlyta šitą procedūrą atlikti slaptu balsavimu. Gerbiamieji deputatai, prieš šitą balsuodami, pagal Reglamentą ar duosime... Dar nori deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu jums priminti savo klausimą. Ar bus mums pateikti nutarimo projektai šiais klausimais? Štai ir kyla tokie neaiškumai, tarkim, dėl ministro A.Abišalos. Juk ne vien paskirti jį ten, atleisti jį iš dabartinių pareigų, paskirti į šitas, o kaipgi ministras K.Birulis? Ministerijos nėra, bet jis Vyriausybės nariu tai lieka, tai reikia ir šitą klausimą išspręsti. Todėl aš dar sykį primenu, kad negalime balsuoti, kol nėra projekto. Jūs turite tai garantuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš keleto deputatų pasiūlymų formuojasi mintis, kad būtina šitą procedūrą atidėti. Ar būtina balsuoti, nes tikrai nutarimo projekto mes neturime? Jeigu balsuojame, tai reikia pirmiausia pradėti registraciją, bet jeigu visi sutinka, tai galbūt galima šitą procedūrą be balsavimo atlikti. Ar yra, kurie prieštarautų iš principo, kad šis klausimas būtų tęsiamas toliau? Deputatas J.Tamulis,
J. TAMULIS. Jeigu mes atidedame balsavimo procedūrą, tai turėtų būti apibrėžtos labai aiškios sąlygos, kuriam laikui ir kokiomis sąlygomis mes ją atidedam. O atidėti taip be niekur nieko ir nežinia kuriam laikui nederėtų, bent jau ir negalima to padaryti.
PIRMININKAS. Taip, o ką deputatas J.Tamulis pasiūlytų?
Taip, jeigu remsimės tais pasiūlymais, kurie buvo, tai reiktų atidėti, kol bus išklausyta ministro K.Birulio ataskaita. Kiek aš suprantu iš deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo, turi būti išklausytas ministro A.Abišalos atsiskaitymas už atliktą darbą. Ir kai bus Vyriausybės projektas, tada mes šį klausimą galėsime galutinai išspręsti. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Aš vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuojama, ar atidėti ir kokiomis sąlygomis. Ir vienintelę matyčiau atidėjimo sąlygą tai tikrai tą, kad nėra nutarimo projektas parengtas. Vienintelė. Ir už tai prašau balsuoti. O išklausyti ministrų, buvusių, esamų ir būsimų, manyčiau, nėra būtina.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji deputatai, noriu atlikti registraciją. Prašau registruotis. Taip, salėje 96 deputatai. Todėl... Ar deputatas V.Andriukaitis nori? Prašau, deputate Andriukaiti, paspauskite mygtuką.
V.P.ANDRIUKAITIS. Reiškia, mes norime priminti Centro frakcijos pasiūlymą, kad būtų išklausytas Kostas Birulis, ir prašome už tai balsuoti, nes tai yra pakankamas motyvas. Ministras atsiskaitydamas turi pateikti savo ataskaitą, palikdamas savo pareigas. Jis turi pateikti ataskaitą, ką jis nuveikė.
PIRMININKAS. Taip, man dabar pateiktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas: ,,Skirti Aleksandrą Abišalą ryšių ir informatikos ministru, atleidžiant jį iš ministro be portfelio pareigų." Taip, deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Man atrodo, alternatyvos yra pakankamai aiškios. Visų pirma tai, kad nutarimo projektas yra pateiktas pirmininkaujančiajam, tai dar nieko nereiškia, nes deputatai jo nėra matę. Kai jis bus išdalytas deputatams, bus galima kalbėti apie balsavimą už jį. Manau, kad motyvas dėl ministro K.Birulio išklausymo gal ir pakankamai rimtas, nors aš drįsčiau paprieštarauti. Visų pirma tai, kad ministras K.Birulis nėra atleidžiamas kol kas iš Vyriausybės nario pareigų. Jis juo lieka, tai viena. Antra, matyt, nagrinėti šitą klausimą iš esmės reikėtų tada, jeigu būtų kokie nors didžiuliai priekaištai ministrui K.Biruliui, ko šiuo atveju irgi nėra. Taigi manau, kad deputato V.Kačinsko pateiktas pasiūlymas būtų visai priimtinas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, todėl aš turbūt siūlau balsuot: kas už tai, kad šis klausimas būtų atidėtas? Taip, o sąlygos kol bus išklausyta K.Birulio ataskaita ir pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas visiems deputatams. Šitaip. Atskirai dėl K.Birulio ataskaitos ir atskirai nutarimo projektas...
K.ANTANAVIČIUS. Dėl formuluotės. Siūlyčiau balsuoti pirmiausia, kad būtų klausimas atidėtas, o po to balsuoti jau dėl motyvų, ir viskas išsispręs.
PIRMININKAS, Galbūt padaryti pertrauką, neatidėti. Padaryti svarstyme pertrauką. O tada tai bus... Taip, deputatas V.Kačinskas prieštarauja, kad yra konkretūs pasiūlymai, bet dabar deputatas K.Antanavičius dar taip pat siūlė pirmiausia balsuoti, ar šis klausimas turi būti atidėtas, o toliau... Prašau deputatą V.Kačinską dar suformuluoti savo... Prašau, mikrofonas įjungtas.
V.KAČINSKAS. Aš siūlyčiau gerbiamiesiems deputatams balsuoti už tai, kad klausimas būtų atidėtas tol, kol Aukščiausiosios Tarybos deputatams nebus išdalytas nutarimo projektas dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Taip. Patenkina šitoks pasiūlymas visus deputatus? Yra deputato V.Kačinsko pasiūlymas, kad būtų balsuojama už tai, kad šis klausimas būtų atidėtas, kol deputatams bus išdalytas nutarimo projektas. Deputatas K.Antanavičius siūlė atidėti, kol bus išklausyta ministro K.Birulio ataskaita ir visa kita. Taip, na ir tuo pačiu A.Abišalos atleidimas iš einamų pareigų. Taip. Kadangi deputato V.Kačinsko pasiūlymas yra pirmas, todėl siūlyčiau...
V.KAČINSKAS. Pirmas Centro frakcijos, mano antras.
PIRMININKAS. Taip, Centro frakcija siūlė, kad šis klausimas būtų atidėtas, kol bus išklausyta ministro K.Birulio ataskaita. Taip. Salėje buvo 96 deputatai. Deputatai reikalauja dar kartą registruotis. Yra užregistruota 96. Ar daugiau atėjo į salę? Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti. Kas už Centro frakcijos pasiūlymą, kad šis klausimas būtų atidėtas, kol bus išklausyta ministro K.Birulio ataskaita? Taip, kas už, prašau balsuoti. Atsiprašau, pakartosime balsavimą. Taip, aš suformulavau balsavimą, tuoj jungsiu... Prašau balsuoti. Dar sykį, gerbiamieji deputatai, prašau klausytis, siūlau balsuoti, kas už Centro frakcijos pasiūlymą, kad šis klausimas būtų atidėtas, kol bus išklausytas ministro K.Birulio pranešimas. Prašau balsuoti, kas už. Taip, gerbiamieji deputatai, dar sykį suformuluotas yra klausimas. Taip, prašau balsuoti. Operatorius aiškina, kad pirma reikia pravesti dar registraciją. Gerbiamieji deputatai, atsiprašau, prašau registruotis. Taip, salėje 90 deputatų. Balsų skaičiavimo grupė pastebėjo, kad registruojasi deputatai dviem rankom, todėl galbūt balsų skaičiavimo grupė patikslintų, kiek salėje yra deputatų. Taip, o balsų skaičiavimo grupę prasyčiau suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis, balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja. Salėje yra 93 deputatai. Kadangi klausimas rimtas, paprašyčiau balsuoti kortelėmis. Taip, gerbiamieji deputatai, kad būtų tiksliau, dar sykį formuluoju balsavimą. Balsuojame už tai, kad būtų atidėtas klausimas, kol bus išklausytas ministro K.Birulio pranešimas. Kas už tai, prašau balsuoti. Kortelėmis. Kas už, prašau balsuoti. Taip, prašyčiau netrukdyti balsuojančių deputatų. Taip, prašau palaikyti ilgiau korteles, nes balsų skaičiavimo grupė yra ne visos sudėties. Už 33. Kas prieš? Prašau palaikyti ilgiau. Prieš 38. Kas susilaikė? Susilaikė 7 deputatai. Centro frakcijos pasiūlymas daugumos nesurinko. Lieka deputato V.Kačinsko pasiūlymas turbūt daryti pertrauką, kol bus deputatams išdalytas Vyriausybės parengtas nutarimo projektas. Ar reikia balsuoti už tai, kadangi liko tik antras variantas? Gerbiamieji deputatai, turbūt ir darome pertrauką, kol nėra kitų alternatyvų. Yra vienas pasiūlymas? Taip, gerbiamieji deputatai, ministras A.Abišala nori pasakyti baigiamąjį žodį. Nors balsavimo ir nebus, bet jis to reikalauja.
A.A.ABIŠALA. Aš prašau, o ne reikalauju, nes negalima nieko reikalauti iš Aukščiausiosios Tarybos, kuri turi Lietuvos Respublikos aukščiausiąją valdžią. Aš noriu paprašyti Aukščiausiosios Tarybos leisti man nedalyvauti balsavime, nes 16 valandą turiu labai svarbų renginį, susijusį su informatika. Kadangi man, kaip ministrui be portfelio, šita sritis buvo pavesta kuruoti, tebeturiu teisę tai daryti. Noriu pasakyti, kad man atrodė labai ne vietoje ir labai netinkamas, ir labai mane asmeniškai žeidžiantis reikalavimas lyginti, tai yra daryti konkursą tarp ministro K.Birulio, kuris yra neabejotinai geresnis ryšių specialistas, ir manęs. Aš šiandien maniau, kad Aukščiausiajai Tarybai buvo pateiktas tvirtinti kandidatas į informatikos ir ryšių ministro postą. Kitoks požiūris man būtų nepriimtinas ir aš ruošiausi prašyti premjero leisti atsiimti kandidatūrą, jeigu būtų tas klausimas susietas su ministro K.Birulio, kaip ministro, kaip specialisto, persona. Aš labai prašau balsuojant į tai atkreipti jūsų dėmesį. Ačiū. Dabar dar kartą prašau Aukščiausiosios Tarybos leisti man nebūti balsavimo metu salėje.
PIRMININKAS. Manau, deputatai sutinka, kad pretendento balsavimo metu nebus salėje. Taip, gerbiamieji deputatai, žodžio prašo premjeras.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, siek tiek aš nelabai supratau, kas čia vyko, na, po to mes pabandysim pasiaiškinti, bet man atrodo, kad negalima svarstyti buvusio ministro K.Birulio ataskaitos, kai nėra ministerijos, kuri likviduota. Ir aš suprantu, galbūt vieniems patinka ministras A.Abišala, kitiems nepatinka, bet aš prašyčiau balsuoti iš tikro arba už, arba prieš.
PIRMININKAS. Aš manau, jeigu bus pateiktas nutarimo projektas, mes tada ir balsuosim. O dabar kviestume premjerą į tribūną pateikti kitą kandidatūrą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau pateikti kitą kandidatūrą, nors, atrodo, aš jau šitoj tribūnoj pateikiu ne pirmą kandidatūrą, bet kažkaip nepamenu, kad lapelius kažkokius man reikėjo išdalyti anksčiau. Bet iš tikro galbūt Vyriausybė galėtų tuos lapelius parengti ir aš atsiprašau už Vyriausybę, kuri neparengė tų lapelių. Prieš pateikdamas kitą kandidatūrą, keletą žodžių iš viso dėl Vyriausybės formavimo. Nes buvo tokia lyg ir abejonė, kad Vyriausybė formuojama nepartiniu principu. Bet kaip tai reikia padaryti? Kaip partiniu principu suformuoti tą Vyriausybę? Jeigu Aukščiausioji Taryba nėra suformuota partiniu principu, tai sunku ir tą Vyriausybę suformuoti partiniu principu. Mes tik siekiam, kad Vyriausybėj būtų visų partijų atstovų. Ir aš manau, kad mums pavyks tai padaryti. O partiniu principu suformuota tikra Vyriausybė, tikras kabinetas, su kuriuo, be abejo, būtų malonu visiems dirbti, manau, dar bus tik po kelių metų. O dabar reikia gyventi tokioj situacijoj, kokią mes turim. Kol nesusiformavo, nesutvirtėjo partijos. Bet kartu aš, pasinaudodamas proga, tikiuosi, kai aš pateiksiu vėliau kitas kandidatūras ir atsižvelgsiu į partijų interesus, aš manau, kad ir tos partijos, kurios neremia kitos partijos kandidato, pakels rankas ir parems partiniu principu siūlomą vieną ar kitą kandidatą, jeigu iš tikro mes norim turėti pagal partinius principus suformuotą kabinetą. Tai iš tikro, aš dabar pastebėjau, iš tikro labai svarbu būtų tokį turėti. Tačiau, matyt, šiandien yra dažnai ir ta situacija, kad būna taip, kad ne aparatas yra patarėjas ministrui, bet būna taip, kad ir ministras būna dažnai patarėjas aparatui. Ir nieko nepadarysi, bet keistis po truputį teks mums visiems ir manau, kad keičiamės. Aš norėčiau pasiūlyti tarptautinių ekonominių santykių ministro pareigoms gerbiamąjį Vytenį Aleškaitį. Na, kuris šiuo metu ir dirba tą darbą, dirba Vyriausybės aparato Ekonomikos ir ryšių su užsieniu skyriaus vedėju ir jis iš tikro man labai padeda. Ir aš manau, kad niekas negali tarti, net ir gerbiamasis deputatas B.Lubys, kad jis kišasi į įmonių reikalus. Aš tikiuosi, kad jis niekuomet ir nesikiš, kadangi jam fiziškai neužteks laiko, bet aš tikiuosi, kai įmonės vadovai paprašys paramos užmegzti kokius kontaktus su kuria nors organizacija, aš manau, kad gerbiamasis VAleškaitis neatsisakys. O šiaip, man atrodo, jis geras specialistas, labai aktyvus, negailintis, kai reikia, o dabar kaip tik reikia, daug dirbti, negailintis nei dienų, nei naktų. Ir aš kiek žinau, kas yra šiuo metu pasiekta tiek Aukščiausiojoje Taryboje, tiek savivaldybėse, tiek vykdomojoj valdžioj, tai yra pasiekta entuziazmo dėka ir tik entuziazmo dėka. Kadangi už tą darbą, be abejo, pinigais niekas
neatlygina ir neatlygins. Ir aš manau, kad gerbiamasis V.Aleškaitis padės sustiprinti tą barą. Aš, aišku, apie jį daugiau kalbu negu apie poną A.Abišalą dėl to, kad jūs jo nepažįstat. Bet kartu aš manau, kad dėl kokių nors formalumų jūs neatidėsit balsavimo dėl šito ministro, taip pat kiek greičiau balsuosit ir už poną A.Abišalą bei už gerbiamąjį A.Butkevičių. Aš tik norėjau atsiklausti, ar aš galiu iš karto dvi kandidatūras pasiūlyti, ar būtinai man reikės dar luktelėti?
PIRMININKAS. Reglamentas numato, kad kandidatūros būtų pristatytos atskirai.
G.VAGNORIUS. Aišku. Ką gi, aš turėsiu laukti. Ačiū. Ir aš tikiuosi, kad deputatai balsuos.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, dabar norėtume išgirsti komisijų išvadas dėl pasiūlytos kandidatūros. Gal komisijos vardu kas nori pareikšti? Deputatas B.Rupeika... Ar turi komisijos... Taip, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisija, taip sakant, apklausos būdu vieningai pritarė pono V.Aleškaičio paskyrimui į šio ministro postą. Aš savo vardu norėčiau pridėti, kad ponas V.Aleškaitis buvo kviečiamas dirbti prie ekonomikos reformos programų nuo pačių pirmųjų žingsnių. Bet tuometinė Valstybinio plano komiteto vadovybė, pagailėjusi, kad jo postas gali būti naudingas galbūt kokioms asmeninėms ambicijoms, jo neleido. Bet jis vėliau vis tiek įsijungė ir labai produktyviai dirbo. Sakyčiau, kad tai būtų iš tiesų labai tikęs pasirinkimas — jaunas, energingas ir, svarbiausia, žinantis žmogus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui K.Antanavičiui ir Ekonomikos komisijai. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis V.Aleškaitis buvo atvykęs į Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos posėdį. Išdėstė savo programą. Mums susidarė neblogas įspūdis, Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisija pritarė jo kandidatūrai.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ar kitos komisijos nori pareikšti nuomonę? Deputatas M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija vakar svarstė šią kandidatūrą. Visi pritarėme, prieš nebuvo nė vieno balso, nors komisija buvo ne visa. Todėl mūsų komisija siūlo balsuoti už pono V.Aleškaičio kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Centro frakcija svarstė šią kandidatūrą ir jai pritarė.
PIRMININKAS. Tai dar yra norinčių? Deputatas S.Malkevičius dar nori? Taip, prašau. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija taipogi apsvarstė gerbiamojo V.Aleškaičio kandidatūrą ir pritaria jai.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Tokią pat išvadą padarė ir Septintoji frakcija. Siūlo gerbiamąjį V.Aleškaitį į ministro postą. Palaiko tą siūlymą.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Liberalų frakcija taip pat parems šitą kandidatūrą. Aš nuo savęs galėčiau pridėti, kad man yra tekę nemažai dirbti su ponu V.Aleškaičiu. Ir jis palieka kuo puikiausią įspūdį kaip specialistas, geras organizatorius.
PIRMININKAS. Deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Kairiųjų frakcija taip pat palaiko gerbiamojo V.Aleškaičio kandidatūrą štai į šitas atsakingas pareigas, juo labiau kad jis moka ir anglų kalbą, kas būtina šiuo laiku žmogui, dirbančiam šitokiose pareigose. Ir mes balsuosime už šitą kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Lenkų frakcija taip pat remia šitą kandidatūrą ir balsuos už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieningas pritarimas, todėl belieka pakviesti į tribūną... Ar deputatai sutinka balsuoti, klausimų neturi? Tada aš prieš balsavimą vis tiek privalau suteikti pretendentui paskutinį žodį... (juokas salėje). Na, paskutinį, baigiamąjį žodį, atsiprašau. Kviečiame pretendentą Vytenį Aleškaitį baigiamojo žodžio.
V.ALEŠKAITIS. Pone pirmininkaujantis, ponai deputatai. Man labai malonu girdėti jūsų atsiliepimus apie būsimą darbą ir kad jūs pasitikite manim. Man taip pat buvo malonu praleisti šitoje salėje po ilgokos pertraukos porą gerų valandų. Nes, tiesą pasakius, nuo rugsėjo ir laiko nebuvo pabendrauti. Aš gal norėčiau visgi išsakyti porą žodžių dėl ministerijos funkcijų ir politikos, nes kai kuriose frakcijose, nežiūrint ir tokių teigiamų atsiliepimų, buvo abejonių. Ir pirmiausia tos abejonės buvo reiškiamos dėl to, kad buvo įtarimų, jog norima centralizuoti ministerijų veiklą, suimti j rankas daugiau kompetencijos, neleisti įmonėms bendrauti su užsienio partneriais maždaug tokių kaltinimų aš buvau girdėjęs. Tai aš labai trumpai norėčiau tik pasakyti, kaip aš įsivaizduoju. Tai būtų labai nedidelė ministerija. Pradžioj gal užtektų 30—40 žmonių, paskui truputį galėtų būti daugiau. Pagrindinis jos uždavinys būtų tai tarptautinės ekonominės politikos koordinavimas ir darbų šioje srityje organizavimas. O tai jau praktiškai vyksta nuo rugsėjo pradžios. Ir tų darbų buvo gana nemažai. Todėl ir atsirado tokios ministerijos poreikis, nes manau, nei premjeras, nei Vyriausybės vadovybė negali žmonėms nuolat mokėti už naktinį darbą ir tikėtis, kad jie dirbs taip be galo ilgai. Tai pagrindiniai tokie darbai šitoj srity būtų: tarptautinių ekonominių sutarčių rengimas ir jų sudarymas, ryšiai su tarptautinėmis finansinėmis ir ekonominėmis organizacijomis, o jie jau užmegzti su visomis stambiausiomis tai ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Pasaulio bankas, ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas, ir bendras susitarimas dėl muitų ir tarifų, GATT santrumpa žinomas, tai ir Šiaurės bankas, kur steigiam jau bendrą tinklą, bendrą sistemą su Šiaurės banku, Lietuvos investicinis bankas, aš manau, jau netrukus pasirodys — gal nedidelę paslaptį išduodu, kurio mums labai reikia. Tai ir Europos Bendrija, su kurios ekspertais ir aukštais pareigūnais jau nemažai dirbom per tas kelias savaites, ir pagaliau EFTA, kuri nors ir pamažu nueina nuo arenos, įsilieja į Europos Bendriją, bet ji mums yra svarbi. Pradiniame etape, manau, ypač svarbu bus ne tiek klasikinis komercinis supratimas bendradarbiavimo su užsienio, ypač Vakarų valstybėmis, kiek humanitarinis ir techninis bendradarbiavimas. Nes pirmiausia, ką mums siūlo, tai yra mokymas, tai yra parama kai kuriais gaminiais, kurių mums labai trūksta, tarkim, maisto pramonės nedideliais ingriedientais, be kurių negalim daug ko gaminti. Aš taip pat galbūt pasinaudodamas proga norėčiau pakviesti deputatus, ypač ekonomistus, rytoj 10 val. į Ekonomikos ministeriją, kur bus nemažas seminaras ir ten dalyvaus mūsų ekspertai iš Vakarų. Ypač vertėtų paklausyti 30 metų išdirbusio Europos Bendrijos konsultanto pono Andriaus Miknevičiaus pastabų, kaip reikia rengti projektus Europos Bendrijai. Aš, tiesa, nežinau jūsų rytdienos dienotvarkės ir atsiprašau, jeigu tai nuskambėjo kaip kvietimas ją laužyti. Labai svarbus baras būtų investicijų projektų ir programų rengimo koordinavimas ir tai taip pat jau buvo daroma. Nemažiau svarbi informacinė tarnyba, kad užsienio partneriai galėtų labai greitai ir efektyviai išeiti į tiesioginius ryšius per kažkokį informacinį centrą, kuris, manau, galėtų būti toj ministerijoj. Ir mes kai ką jau darom dabar. Pavyzdžiui, su Pramonės ir prekybos rūmais yra užmegzta daugybė kontaktų per mus. Ir mes jau net nebežinom, ir tai labai gerai, kaip jie toliau jau tiesiogiai dirba. Turbūt kad aš tuo ir apsiribosiu ir ačiū jums už parodytą dėmesį. Man tikrai buvo malonu girdėti tuos atsiliepimus.
PIRMININKAS. Yra turbūt deputatų, norinčių paklausti. Yra, čia tablo rodo... Deputatas E.Gentvilas.
E.GENTVILAS. Aš norėjau paklausti, kreipiuos į deputatus, o ne paklausti gerbiamojo pretendento į ministrus, tai gal pirmiau tegu įvyksta klausimai atsakymai. Po to aš dėl procedūros.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis pretendente, aš taip pat džiaugiuosi, kad ir nepažindamas jūsų, teigiamais atsiliepimais ir labai atidžiai paskaičiau jūsų curiculum vitae, lotyniškai tai, matyt, reikštų autobiografiją, kurią pasirašė premjeras G.Vagnorius. Ten vienas iš punktų teigia, kad jūs esate daugiau kaip 10 visuomeninių komisijų narys ir veikėjas. Sakykite kaip ekonomistas. Ar gali vienas žmogus, specialistas 10 komisijų vaisingai reikštis? Jūsų paties nuomone, nes tai būdinga dabartinei Lietuvai situacija.
V.ALEŠKAITIS. Visiškai su jumis sutinku. Reikštis vaisingai negali, tik noriu pastebėt, kad aš tai rašydamas turėjau omeny tam tikrą laikotarpį nuo 1989 metų ir daugelio tų pareigų aš jau seniai nebeturiu. Čia per tam tikrą laiką tiesiog vienos atsirado, kitos išnyko.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pretendente, sakykit, prašau, koks galėtų būti jūsų ministerijos bendradarbiavimas ar bendrų darbų koregavimas su kitom ministerijom, aš turiu minty Žemės ūkio ministeriją, kurioje taip pat yra specialistų ir Užsienio skyrius ekonominiams klausimams.
V.ALEŠKAITIS. Bendradarbiavimą aš įsivaizduoju pratęsti tokiu pat principu, koks jis buvo iki šiol. Kad mes būtume tik pirmos kibirkšties įskėlėjai. Ir kai jau liepsnoja tas laužas, einam skelti kitur kibirkšties. Taip ir buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Kiek žinau, mūsų kaimynai Latvijoje ir Estijoje dar neturi tokių ministerijų, bet, galimas dalykas, turės. Kaip jūs įsivaizduojate, ar mes būsim konkurentai, ar būsim partneriai su mūsų kaimyninėm valstybėm Latvija ir Estija pritraukdami užsienio kapitalą.
V.ALEŠKAITIS. Būsim ir konkurentai, ir partneriai. Ir konkurentai būsim aršūs, o partneriai, manau, būsim labai glaudūs. Čia viskas yra natūralu. Tarkim, jeigu mes tiesim kelią Via Baltica, apie kurį turbūt jau daug kas žino, tai, be abejo, mes turim labai glaudžiai bendradarbiauti. Jeigu mes kalbėsim, tarkim, kur steigti lengvųjų automobilių surinkimo įmonę, tai neabejoju, kad konkurencija irgi bus labai aštri. Gal ji neatrodys aštri vyriausybių vadovų lygiu, bet šituo darbiniu lygiu, aš jus galiu patikinti, kad jau dabar ji aštri ir čia yra natūralu, čia yra ne mūšis, ne kariniai veiksmai, o natūralūs interesai.
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Gerbiamasis pretendente, kaip žinome, labai sparčiai kyla Lietuvoje verslininkų sluoksnis, jų ekonominė galia, ji labai svarbi bus Lietuvai tiek formuojant ekonomikos struktūrą, tiek sprendžiant socialinius
ekonominius klausimus, steigiant darbo vietas mūsų žmonėms ir t.t. Kokią reikšmę jūs suteikiate šitam sluoksniui ir kokius jūs numatote turėti santykius su verslininkais? Ar žadate jiems padėti jų veikloje?
V.ALEŠKAITIS. Taip, be abejo. Ir šituos santykius, drįsiu pasakyti, šį ankstyvą pavasarį mano padalinys užmezgė vienas iš pirmųjų oficialiu lygiu. Su tais žmonėmis, su kuriais, tarkim, daugelis Vyriausybės atstovų bijojo net šnekėtis. Mes turėjom seriją susitikimų, mes žinom jų norus, aš turiu omeny kai kuriuos labai stambius verslininkus. Bet didžiausias keblumas ir bėda šiuo metu yra smulkusis verslas. Mes žinome, kokios yra skatinimo priemonės kitose šalyse, bet grynai dėl fizinių jėgų stokos, dėl personalo stokos nepajėgėm iki šiol sudaryti panašių nedidelių struktūrų, kurios rūpintųsi žmonėmis, kurie įsibėgėjus privatizavimui, ko gero. turės apleisti savo darbą ir jiems reikės ieškoti kito pragyvenimo šaltinio, dažnai nežinant, kaip tai daryti. Jiems reikės konsultacijos ir jiems reikės trumpalaikių kreditų, galbūt nedidelių. Šitas baras yra šiek tiek apleistas, bet mes jį jau pradedam judinti, aišku, ne vien patys, čia vėlgi tik pradžia mūsų, idėja, o aš manau, kad Ekonomikos ministerija visą pagrindinį krūvį padarys, ten ir žmonių yra keliasdešimt kartų daugiau. Dabar apie jau dabar egzistuojantį stambųjį verslą. Man susidarė įspūdis, kad dalis tų verslininkų tik esą verslininkai, nors iš tikrųjų jie neturi, liaudiškai sakant, žalio supratimo apie ekonomiką, kuri dabar gimsta ir netrukus bus. Taigi žmogus, kuris susikrauna per du mėnesius tris milijonus tokiame pereinamajame laikotarpyje, jis toli gražu dar nėra verslininkas, o dažnai ambicijos būna labai didelės ir kritika iš tų stambiųjų pusės labai aštri.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Iki šių metų dalį importinių įrenginių bei materialinių išteklių už valiutą mes gaudavom per Tarybą Sąjungą. Šiuo metu gauname labai mažai. Kad normaliai funkcionuotų žemės ūkis, gana nemažai reikia materialinių išteklių gauti iš Vakarų. Mes valiutos dabar neturime. Sakykite, prašom, kaip jūs darbą organizuosite, kad kaip nors kuo greičiau būtų techniškai, morališkai perginkluotas žemės ūkis.
V.ALEŠKAITIS. Pone Rimkau, jeigu jūs mane paremsite, aš jau dešimt dienų kaip plūkiuosi, mes turime nuostabų pasiūlymą. Europos Bendrija priėmė galiausiai sprendimą. Jie užklausė mus, koks yra Klaipėdos uosto našumas, koks sandėlių ūkis, jau manau, vien iš to jūs jaučiate, į kurią pusę kalba krypsta. Kiek sausų krovinių galima pervežti, kaip galima per trumpą laiką išplėsti Klaipėdos uostą, Žodžiu, kalba eina apie tai, kad visą šią žiemą per Klaipėdos uostą, aš tuo neabejoju, daugiausia bus teikiama maisto produktų į Rusiją. Mums tai yra labai naudinga. Be šito projekto, mes, žodžiu, turėsime galimybę ne tik uostą išplėsti už dyką ir prisistatyti sandėlių ir dar kai kurių dalykų, kurių aš neminėsiu, kurie yra pateikiami kaip uosto plėtimas, toliau jau nebesakysiu, bet buvo dar labai rimtas paklausimas ir labai skubus. Aš jį perdaviau Žemės ūkio ministerijai. Klausimas skambėjo taip: ,,Kiek jūs dabar parduodate maisto produktų Sovietų Sąjungai ir kiek jūs galėtumėte parduoti virš to kiekio, jeigu Europos Bendrijos šalys mokėtų tvirta valiuta?" Aš nenoriu tai pateikti kaip savo bendražygių, kolegų kritiką, bet mane labai pribloškė, kad per savaitę visgi atsakymas buvo vienas ir tas pats nieko neturime, nieko negalime parduoti. Kai aš paklausiau, jeigu aš dabar savo vardu duosiu skelbimą į laikraštį, kas užaugins veršiuką, tas gaus 300 dolerių. Ar atsiras tokių? Sako, turbūt atsiras. Tai, sakau, eikit dirbti tada, čia atsakymas į jūsų klausimą, kai gausit pinigus už veršiuką, jūs ir telefonus be pono A.Abišalos įsivesit, jam tiktai patariant, jūs ir nusipirksit viską, ko jums reikės.
PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Gerbiamasis pretendente, iš jūsų pasisakymo aš supratau, kad jūsų ministerijos tokia koordinuojanti ir sisteminanti veikla lyg ir aiški. 0, sakykit, kokią vietą jūsų ministerija užimtų apskritai Lietuvos ekonominės politikos su užsieniu formavime?
V.ALEŠKAITIS. Aš manau, kad ji turėtų užimti lyderės vaidmenį. Tarptautinės ekonominės politikos formavime ji turėtų būti lyderė, ir aš tai pasakiau savo pirmu sakiniu šiandien.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas? Taip, norinčių daugiau paklaust nėra. Ačiū pretendentui.
V.ALEŠKAITIS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, dėl balsavimo motyvų nori deputatas E.Gentvilas.
E.GENTVILAS. Noriu kreiptis į kai kuriuos deputatus, kadangi artėja ministrų tvirtinimas, balsavimas už juos. Patikrinus registracijos duomenis, paaiškėjo, kad užregistruoti popietiniame posėdyje deputatai Z.Balcevičius, A.Leščinskas, R.Rudzys. Noriu apeliuoti į jų kaimynus ir pasakyti, kad jeigu tai kartotųsi nuosekliai, jums gresia Reglamento 142 straipsnis. Noriu pasakyti dar vieną pastabą dėl procedūros. Štai jau pasigirdo kaltinimai posėdžių sekretoriatui, Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ir jo pavaduotojams, kad neparengti dokumentai, t.y. nutarimų projektai dėl ministrų paskyrimo arba kieno nors atleidimo. Taigi aš noriu kreiptis į Vyriausybę ir į jos vadovus. Nenorėčiau, kad Vyriausybė imtųsi teisinio nihilizmo ir pateikdama klausimą Aukščiausiajai Tarybai daug kartų kartotų, kad gerbia Aukščiausiąją Tarybą, tačiau nepateiktų nutarimo projektų iš vienos ar dviejų eilučių. Jūs įsivaizduokite tokį dalyką, kad Vyriausybė pateiktų Aukščiausiajai Tarybai, pavyzdžiui, įstatymo projektą ir apkaltintų posėdžio sekretoriatą, kodėl posėdžių sekretoriatas neparengęs teksto. Analogiška situacija yra dabar. Vyriausybė siūlo išrinkti Aukščiausiajai Tarybai ministrus, teikia juos, tačiau nepateikia dokumentų, kuriais remdamiesi galėtų deputatai svarstyti ir balsuoti už ministrų kandidatūras. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Kiek supratau iš deputato E.Gentvilo pastabų, nėra nutarimo projekto ir dėl dabar svarstomos kandidatūros. Kol šis nutarimas bus rengiamas, galbūt paprašysime gerbiamąjį premjerą pristatyti trečią kandidatūrą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau pristatyti trečią kandidatūrą. Atrodo, aš jau dabar supratau, kaip reikia pristatyti ministrus. Tai aš manau, dabar taip pat norėčiau pasakyti ir išreikšti viltį, kad gerbiamasis Audrius Butkevičius politika nesidomi. Bent norėtųsi, kad krašto apsaugos ministras nuo to momento, kai jis tampa ministru, mažiau domėsis viena ar kita partija, o ypač domėsis krašto apsaugos sistemos formavimu, jos patikimumu, saugumu, kad iš tikro tie mūsų kariškiai taptų pavyzdžiu mūsų kaimyninių valstybių armijoms. Ir aš manau, kad jam pavyks surasti ir tvirtų pavaduotojų profesionalų. Nežinau, kur jų surasti, bet aš tikiu, kad suras. Suras ir tinkamų karininkų, kurie ugdys jaunuolius kultūringus ir dorus. Aš manau, kad ir Aukščiausioji Taryba balsuos kaip tik už tokį ministrų A.Butkevičių, kuris, manau, kalbėdamas taip pat pasakys, kad jis, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, nesivadovaus nei vienos, nei kitos partijos interesais. O jeigu ir vadovausis, tai tik tada, kai bus sprendžiami nekariniai klausimai. Na, kadangi jūs šitą kandidatą pažįstat ir aš nemanyčiau, kad jeigu aš pakalbėsiu daugiau, jūs jį daugiau ar mažiau pažinsit, galiu aš tik pagadinti ką nors. Aš nenorėčiau daugiau apie tai kalbėti, o paprasčiausiai pasiūlyti balsuoti. Bet man pasiūlė deputatai, kad reikėtų priimti dar ir protokolinį nutarimą. Kadangi kai kurie įstatymai jau priimti, ten jau įvardijo mūsų žinybą, karinę žinybą kaip Krašto apsaugos departamentą, o dabar tokio nelieka ir, kiek aš pamenu, praeitą savaitę mes balsavom už Krašto apsaugos ministeriją, aš jus atsiklausiau ir jūs pasakėte, reiškia, kad mes galim panaikinti Krašto apsaugos departamentą, tai, matyt, reikės priimti tokį protokolinį nutarimą, kad Krašto apsaugos ministerija steigiama vietoj Krašto apsaugos departamento. Kad nereikėtų taisyti įvairių dokumentų. Na, ir norisi patikėti, kad mes visiškai nesubiurokratėsim. Linkiu gerbiamajam A.Butkevičiui, kad jis būtų išrinktas pirmasis šitoj salėj.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau komisijų ir frakcijų išvadų dėl pateiktos kandidatūros. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, praėjusiame posėdyje deputatas P.Vaitiekūnas buvo iškėlęs klausimą, kad tvirtinant Krašto apsaugos ministrą, reikia išklausyti karinę doktriną. Manyčiau, kad mes, parlamentas, esame darbų programoje tai numatę lapkričio mėnesį, patys patvirtinę ir nereiktų šiandien prie to klausimo grįžti, todėl šiandien tiktai baigti šį klausimą svarstyti sprendžiant šį konkretų klausimą. Tai yra klausimo nekomplikuoti. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija pritaria premjero pasiūlytai Audriaus Butkevičiaus kandidatūrai j Lietuvos krašto apsaugos ministro postą. Norėčiau pateikti jums taip pat keletą asmeniškų pastabų.
Manyčiau, pirmas motyvas, kodėl pritariame šitai kandidatūrai, yra tas, kad šiuo metu tai yra vienintelė potenciali kandidatūra į šį postą.
Antras motyvas tas, kad man asmeniškai žinoma, kad A.Butkevičiaus asmenine iniciatyva buvo pradėtas kurti Krašto apsaugos departamentas.
Trečia, jo iniciatyva, didelėm pastangom šis departamentas išvystytas.
Ketvirta, jo pastangos žymios ginant Aukščiausiosios Tarybos rūmus, ginant Lietuvos nepriklausomybę, dalyvaujant konsultacijose ir derybose Maskvoje su generolais. Apgailestauju tik, kad Vyriausybė nesudarė departamentui tinkamų sąlygų. Turiu omeny, kad nei papildoma pastaba į Vyriausybės programą, nei vienas bendras sakinys nebuvo įtrauktas apie krašto apsaugą. Nepaisydamas to, deputatas A.Butkevičius nenuleido rankų, nors vienu metu buvo pasimetęs ką daryti. Tai ta Vyriausybės pozicija, nepakankama pozicija, byloja tai, kad gegužės mėnesį mūsų komisija buvo aprobavusi 10 punktų išvystytą programą, kaip turėtų atrodyti ta sistema. Deja, ta programa nebuvo svarstyta ir į Vyriausybės posėdžių dienotvarkę neįtraukta iki šios dienos. Nors mes ir stovime kaimynų — latvių ir estų — priekyje tiek teisinių įstatymų, tiek įstatymų, tiek apskritai struktūriniu požiūriu. Tuo pačiu tenka apgailestauti, kad deputatas skiriamas ministru ir tai prieštarauja mano asmeninei nuomonei, nes tai jau yra aukščiausiosios valstybinės valdžios ir valdymo pareigūnas viename asmenyje. Aš esu įsitikinęs, kad dar mes nesugebame tinkamai atlikti vienos aukščiausios pareigybės, tai yra vieno vaidmens. Mano du pageidavimai būsimam krašto apsaugos ministrui: pirma, valstybė labai nukenčia, jeigu saugumo arba krašto apsaugos sistemoje daromos klaidos pasirenkant kandidatus į ministro pavaduotojus arba į kitas aukštas pareigybes. Už šią žalą kartais tenka skaudžiai sumokėti. Todėl mano pirmas pageidavimas būtų dėl visiškai kitokio požiūrio į kadrų parinkimą šitoje sistemoje. Antras pageidavimas, kad darbas būtų organizuotas ne kaip dabar, Krašto apsaugos departamento lygiu, bet jau ministerijos lygiu, turint reikalų tiek su užsieniu, tiek su kitomis žinybomis, tiek ir su Aukščiausiosios Tarybos deputatais arba mūsų komisija. Ir paskutinis prašymas, sakyčiau, būtų ir apskritai įstatyminis reikalavimas. Šiuo metu susidūriau su tuo, kad Vyriausybė, viršydama įgaliojimus, neteisingai suvalstybino Lietuvos aeroklubo turtą. Tai yra paskyrė Krašto apsaugos departamentui. Kreipiausi raštu, bet iki šiol neteko išgirsti atsakymo, todėl kitą savaitę prašysiu į Aukščiausiosios Tarybos dienotvarkę įtraukti šį klausimą. Nors ir labai gaila, bet reikės trukdyti šį brangų laiką. Tačiau tai ne A.Butkevičiaus dalykas, tai Vyriausybės kompetencijos dalykas. Ir linkiu sėkmės būsimajam ministrui sunkiame, be galo atsakingame poste.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamąjį deputatą palaukti. Pagal Reglamentą deputatai gali klausti ir komisijos pirmininkų, teikiančių išvadas. Ar yra norinčių? Ne? Ačiū. Ar kitos komisijos nori išvadas pateikti? Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš Teisinės komisijos vardu noriu pasakyti tik tiek, kad Teisinės sistemos komisijos nariams nekyla abejonių dėl šitos kandidatūros ir prašo deputatus palaikyti ją. Na, ir dar, prisijungdamas prie deputato J.Liaučiaus, tikriausiai daugiau nuo savęs norėčiau paprašyti, kad iš tikro į krašto apsaugą būtų parenkami tokie vyrai, kad mūsų vaikai svajotų būti šitos tarnybos darbuotojai. Dabar dar, deja, susitikus krašto apsaugos vyrus mieste, ne visada galima laikyti, kad jie iš tikro yra mūsų Lietuvos, nepriklausomos Lietuvos naujosios krašto apsaugos nariai.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui J.Prapiesčiui. Deputatas M.Čobotas.
M. ČOBOTAS. Gerbiamasis pirmininke, ponios ir ponai! Tai, kad mes čia šiandien laisvoje Lietuvoje ramiai jau posėdžiaujame, nebijome OMON'o, pučistų ir kitų, be abejo, labai daug prisidėjo daktaras A.Butkevičius. Jis gynė ne tik parlamentą, jis gynė visą Lietuvą. Jis buvo ten, kur pavojingiausia, kur sunkiausia. Jeigu daug kieno gyvybei grėsė pavojus, tai jam kiekvieną sekundę, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę, dieną ir naktį. Mes tą žmogų vakar aptarinėjom mūsų komisijoj ir vieningai, visi kaip vienas pritarėm šiai kandidatūrai. Ir prašau balsuoti už daktaro A.Butkevičiaus kandidatūrą. Ir manau, kad tai padės humanizuoti visus kariškių reikalus.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija, įvertindama gerbiamojo A.Butkevičiaus iniciatyvą, jo atliktą darbą, vieningai, beveik vieningai, pritaria jo kandidatūrai, tikisi, kad jis bus išrinktas į šitą postą, ir limkim jam sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas J.Jurgelis nori?
J.JURGELIS. Aš nežinau, jeigu gerbiamasis pretendentas kalbės, tai po jo keletą žodžių.
PIRMININKAS. Tai prašyčiau dabar kalbėti tik komisijos vardu. Taip, komisijų ir frakcijų vardu. Ar deputatas P.Vaitiekūnas? Įjungta deputatui N.Medvedevui.
N.MEDVEDEVAS. Centro frakcija svarstė šią kandidatūrą. Reiškia, mes tikrai pastebėjome, kad yra daug trūkumų Krašto apsaugos departamento darbe, tačiau paanalizavę juos mes nutarėme, kad anomis aplinkybėmis, anais laikais daugelio jų išvengti buvo tiesiog negalima. Ir daug trūkumų atsirado dėl to, kad nebuvo generalinio štabo. Tai yra labai svarbu. Taip pat mes norėtume, kad tikrai būtų lapkričio mėnesį ar kada nors pristatyta ir doktrina, ir koncepcija. Ir ypač norėčiau, kad mes atkreiptume dėmesį į būtinumą kuo greičiau sukurti generalinį štabą. Norėčiau pridurti nuo savęs tikrai turėkime omeny, kad negražus lėktuvas skraido prastai. Deja, mūsų vaikinai kol kas visiškai nepasiruošę šitai tarnybai. Liūdna į juos žiūrėti. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, artėja pertrauka. Prieš pertrauką norėčiau, kad mes dar patvirtintume kitos savaitės darbotvarkę. Už minutės pertrauka. Galbūt tai pratęsime po pertraukos? Tęsiam dabar ar pratęsime po pertraukos? Taip. Daroma pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame popietinį posėdį. Kol deputatai susirinks, turbūt Mandatų ir etikos komisijos pranešimą nori padaryti deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji pirmininkai ir kolegos, sėdintys salėje. Aš painformuosiu apie komisijos posėdį, nes jis susijęs ir su nemaža jūsų dalimi. Komisija svarstė atlyginimų, nelankomumo klausimus ir daugelį pateiktų paaiškinimų, na, vadinkime, prašymų patenkinimo, praktiškai patenkino visus. Taip pat buvo kalbėta ir deputato Leono Apšegos pateiktu klausimu dėl mūsų atlyginimo konkrečiais praėjusio mėnesio atvejais. Rasta bendra nuomonė, kuri bus rekomendacijos forma pateikta aukštesnėms instancijoms šitos komisijos vardu. Taip pat buvo kalbėta ir dėl kai kurių interviu, pasirodančių užsienio spaudoje, ir jų traktavimo tose ar kitose informacijos priemonėse. Tad komisija mano, kad reikia vėl jums priminti, kad kalbant apie savo kolegas, jų veiklą nereikėtų panaudoti radikalių vertinimų arba užgaulių vertinimų, juoba kolegos negali atsakyti tuoj pat arba kaip nors paneigti su jais susijusius kaltinimus arba tam tikras užuominas apie jų kaltę. Taigi primindamas tokius elementarius dalykus, manau, kad ateityje komisija tūrės kur kas mažiau progų rinktis ir tokius dalykus svarstyti. Komisija taip pat buvo gavusi deputato Medardo Čoboto pareiškimą dėl deputato Ričardo Maceikianeco straipsnio viename iš leidinių, kuriame, komisijos požiūriu, pakankamai užgauliai buvo įvertinta mūsų kolegos asmenybė, nepagrįstai įvertinta. Ir buvo painformuota komisija, kad deputatas Ričardas Maceikianecas sutiko atsiprašyti tame pačiame leidinyje, apgailestaudamas, kad tokiems vertinimams jis neturi argumentų, na, ir dėl šito apgailestauja. Manau, kad tai patenkina ir deputatą M.Čobotą, o tokiu taikiu būdu rasdami bendrą kalbą mes galime likviduoti ne vieną asmenišką konfliktą, o tuo pačiu, matyt, ir politinį konfliktą mūsų Taryboje, mūsų veikloje. Baigdamas šią informaciją, aš vis dėl to noriu paraginti kolegas, kad jie paragintų kitus, dabar nesančius salėje savo kaimynus dėmesingiau žiūrėti į tuos galbūt truputėlį biurokratinius reikalavimus, liečiančius mūsų lankomumą, atlyginimą, tačiau prisiminkime, kad mūsų Tarybos buhalterija, sekretoriatas, kiti padaliniai dirba beveik kaip laikrodžiai ir, jums neatlikus tam tikrų funkcijų, jie registruoja mūsų tą neveiklumą kaip pražangas ir įvertina tai finansiškai. Taigi daugiau darbo jums, mažiau darbo komisijai. Ačiū už jūsų dėmesį ir pirmininkui už suteiktą laiką.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui B.Rupeikai. Ar deputatas M.Čobotas nori? Taip, deputatas M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Aš labai noriu padėkoti Mandatų ir etikos komisijai, kuri pasistengė šį klausimą išsiaiškint ir kad deputatas R.Maceikianecas atsiprašo, bet visgi aš norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba ir aš galėtume išgirsti šitą tekstą, kaip jis atsiprašo, nes aš suprantu, galima atsiprašyti įvairiai, todėl aš prašyčiau paskaityti šitą tekstą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, gal mes...
M.ČOBOTAS. Čia labai trumpas tekstas...
PIRMININKAS. Jeigu trumpas tekstas, prašome deputatą B.Rupeiką perskaityti.
B.V.RUPEIKA. Tiesiog lietuviškai aš galiu cituoti ir jeigu suklysiu, mane pataisys kolega R.Maceikianecas. ,,Apgailestauju, kad savo straipsnyje laikraštyje ,,Naša gazeta" (datos bus pažymėtos ir numeris), įvertindamas deputato Medardo Čoboto asmenybę, aš pateikiau vertinimus, kuriems neturiu įrodymų, už tai Medardo Čoboto atsiprašau." Aš manau, kad visą pateikiau tekstą, ir nemanyčiau, kad čia reikia dėl šito diskutuoti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad tikrai turėtume pasidžiaugti, kad šitas konfliktas sureguliuotas taikiai, ir galbūt tęsime toliau kandidatūros svarstymą. Komisijų ar frakcijų vardu kas nori pasisakyti dėl pristatytos krašto apsaugos ministro kandidatūros? Ar sąraše esantys deputatai visi nori? Jeigu galima, prašyčiau ištrinti pavardes, kurie nenori. Prašome deputatą P.Vaitiekūną.
P.VAITIEKŪNAS. Ar bus galima paklausti pretendento? PIRMININKAS. Taip. Bus. Dabar tiktai mes aptariame komisijų ir frakcijų vardu, išklausomos išvados.
P.VAITIEKŪNAS. Ne, aš asmeniškai noriu jo paklausti. PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad M.Čobotas dar norėjo paklausti? Prašau, žodis deputatui M.Čobotui. Prašom.
M.ČOBOTAS. Ponios ir ponai, gerbiamieji deputatai. Tokios sunkios dienos, kurias pergyvenau čia praeitą savaitę, buvo tik pučo dienomis ir sausio mėnesį. Niekad gyvenime nieks manęs nešmeižė, visą gyvenimą dirbau sąžiningai, tarnavau žmonėms kaip gydytojas, dirbau kaip mokslininkas ir dabar man šeimoje sako kam tu trumpini savo gyvenimą? Padėk tą mandatą, eik atgal į institutą. Kad tave niekintų, kad tu gautum infarktą, už ką? Už tai, kad pasirašiau Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Už tai mane niekino. Už kiekvieną savo interviu, kur kalbėjau už tai, kad lenkai ir lietuviai turi sugyventi, kad lenkai turi tam tikras teises Lietuvoje, lygias teises, kaip ir lietuviai, kad čia yra jų tėvynė ir valstybė su teise apleisti, jeigu nenori jie čia gyventi. Buvau šmeižiamas, niekinamas visą laiką ir pastaruoju metu tas niekinimas pasiekė apogėjų. Jūs turite tekstą, paskaitėt mano interviu ,,Gazeta vyborča". Kas ten yra antilenkiško, tegu man kas nors pasako. Nėra nieko antilenkiško. Ten smerkiami pučistai. Aš žmogus teisus, atviras, čia yra mano pozicija, aš niekad nebuvau su jais ir nebūsiu, o kas eina su jais, tegu pagalvoja, kur jis eina, ką jis gina, tegu pagalvoja. Aš sakau, man pasisekė ir ponui K.Motiekai pasisekė. Kai poną K.Motieką partijos centro komiteto, partijos grynumo sargybinis R.Maceikianecas niekino, jis tada dar nežinojo, kad jis gali būti vyriausiuoju psichiatru. Ir jeigu jis tada būtų žinojęs, jis poną K.Motieką būtų j ,,psichušką" uždaręs. Šiandien jis iš manęs padarė psichinį ligonį, šizofreniką ar kaip ten parašyta... sklerotiką. Su tokia diagnoze, su tokia veikla reiktų į ,,psichušką". Ačiū Dievui, gyvenam laisvoj Lietuvoj. Ir aš jums noriu pasakyti, kad lenkų tautai, lenkams yra būdingas humoras, yra būdinga pagarba sau ir kitiems, o tie lenkai, kurie kitus niekina ir tik tai sugeba daryti ir daugiau nieko, kurie nemoka diskutuoti arba kurie nenori suprasti kitos argumentacijos, tai yra labai blogai, tai neparodo nei kultūros, nei politikos, nei nieko. Aš nesu piktas žmogus, aš nekovosiu daugiau su tais, kurie mane šmeižia, bet aš einu tiesiu keliu, aš turiu savo poziciją, aš ginu lenkus tiek, kiek galiu, bet reikia protingai viską daryti, Ir aš suprantu, kad tie žmonės, kurie kovoja prieš laisvą Lietuvą, kurie kovoja prieš mūsų Konstituciją, kurie kovoja prieš mūsų Vyriausybę, mūsų parlamentą juodina, jie kenkia ne tai valstybei ir pagaliau ne sau, kadangi tik jų pozicija išsilaiko per tai, jie neturi dažnai ir profesijos, jie kitur niekur negalės dirbti. Kam jie kenkia? Kenkia tiems paprastiems lenkams, kurių čia yra apie 300 tūkstančių. Tie žmonės kentės vien dėl to, kad jų lyderiai nenori arba nemoka sugyventi su lietuviais, nenori gerbti valstybės, kurioje gyvena, nenori gerbti jos įstatymų, Konstitucijos. Todėl, ponai ir ponios, aš kreipiuosi į jus. Aš buvau pasiruošęs, esu pasitaręs su advokatais, su juristais paduoti į teismą, bet aš, kadangi aš nekerštingas, aš priimu tą atsiprašymą, man to pakanka, bet žinokite, kad šita akcija daroma įvairiais kanalais. ,,Naša gazeta" jūs jau matėt, gal girdėjote apie mano paveikslą, kurį aš grąžinau bažnyčiai. Visa Lietuvos spauda parašė, televizija, radijas, išskyrus lenkų spaudą. Reiškia, yra kažkoks sabotažas. Skelbiama — jis mūsų priešas. Aš ,,Cervony štandar" per 20—30 metų esu parašęs per 500 straipsnių įvairiais sveikatos, medicinos, kultūros atgimimo klausimais ir vedu per tiek metų skyrelį, jis įvairiai vadinasi ,,Mūsų sveikata", ,,Naše zdrovie", ,,Bonc panem svojego zdrovia" ir t.t. Visada buvo parašyta, kad šį skyrelį veda docentas Medardas Čobotas. Vakar pasirodė straipsnis ,,Naše zdrovie", bet man atrodo, kad ten aš nebereikalingas. Suprantat, kokiais būdais vedama tokia kampanija prieš žmogų... Na, nežinau, bet aš manau, kad Lietuvos karavanas eis ir toliau, tikrai eis karavanas teisingiau, geru keliu. O aš atleidžiu tiems, kurie mane niekina, šmeižia. Noriu pasakyti: Dieve, atleisk jiems, jie nesuvokia, ką daro. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, man leisite tęsti pradėtą popietinį posėdį. Gerbiamieji deputatai, deputatui aš atsakyti negaliu. Taip, jis turi teisę, todėl galbūt taupydami laiką, trumpam. Prašome. Gerbiamieji deputatai, aš atsakyti deputatui negaliu.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, palaukite, aš jūsų neįžeidžiu. Gaila, kad visi deputatai nematė ,,Gazeta vyborča", todėl kad ten buvo grupinis kaltinimas lenkams, kad Vilniaus rajone jie buvo pučo bazė. Aš tenai išrinktas deputatu ir jokio įrodymo, kad ten pučistų bazės buvo, nėra. Ir aš dėl to parašiau straipsnį, bet dėl to, kad buvo pasakyta, kad atsiprašyčiau, tai aš negaliu atsiprašyti, nes pasirodė naujų kaltinimų. Gerbiamasis M.Čobotas čia labai gražiai kalbėjo, bet kai reikėjo kovoti prieš tarybinį referendumą... Palaukit, klausykite. Ar aš turiu teisę pasakyti, ar ne? Kai reikėjo kovoti prieš tarybinį referendumą, kai reikėjo prieš kitus klausimus, kurie netinka nepriklausomai Lietuvai, tai vienas R.Maceikianecas važinėjo į Šalčininkus, į Vilniaus rajoną ir šnekėjo. Gerbiamasis M.Čobotas čia gražiai šneka, bet pabandykite nuvažiuoti pas žmones. Mes dabar važinėjame po kaimus, agituojame, kad priimtų Lietuvos pilietybę, mes, nors jūs sakot, kad prakeikti tie, kurie prieš Lietuvą kovoja. Mes su žmonėmis dirbame kol kas. Tai nereikia mūsų kaltinti, kad mes esame prieš Lietuvą, prieš jos nepriklausomybę. Blogas. ar geras R.Maceikianecas, bet jis važinėja ten naktimis ir vakarais, kad pakeistų žmonių nuomonę, o jūs čia apskritai, kad visi mes esame Lietuvos priešai. Todėl prie šito kaltinimo aš nenoriu grįžti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui R.Maceikianecui. Taip, aš neatsakau. Taip, prašome deputatą M.Čobotą.
M.ČOBOTAS. Ką kalbėjo deputatas R.Maceikianecas, tikrai yra teisybė, jis visai teisus. Per referendumą aš nevažinėjau po tuos rajonus, tikrai nevažinėjau, važinėjau tik prieš mūsų apklausą po Vilniaus rajoną, važinėjau ir pranešiau, ką radome. Bet tegu ponas R.Maceikianecas prideda ranką prie širdies štai ten, kur jis sėdi, prieš porą — trejetą mėnesių jie mane pakvietė į frakcijos posėdį. Pasakė: ponas Čobotai, tu neišrinktas į Vilniaus rajoną, jam neatstovauk ir nesikišk į mūsų reikalus, tu esi Vilniuje išrinktas ir tvarkykis Vilniuje. Taip buvo ir aš tvarkausi Vilniuje, mieli ponai, ir šiandien einu su savo rinkėjais susitikti, su savo rinkėjais aš bendrauju. Ten yra lenkų, rusų, lietuvių, baltarusių ir kitų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, galime tęsti popietinį posėdį. Iki pertraukos kai kurios frakcijos ir komisijos pareiškė išvadas dėl pristatytos kandidatūros. Ar dar yra komisijų ar frakcijų, norinčių pareikšti savo nuomonę? Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Liberalų frakcija pritaria krašto apsaugos ministro kandidatūrai, žmogui santūriam, bet pakankamai efektyviam.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal iš eilės. Deputatas P.Vaitiekūnas norėjo tik paklausti.
B.V.RUPEIKA. Ar jau galima?
PIRMININKAS. Taip, deputatas B.Rupeika? Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš norėjau paklausti pretendento, kai jis pasisakys.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. P.Vaitiekūnas nori paklausti.
B.V.RUPEIKA, Taip. Iš trečio karto aš norėčiau pasisakyti Kairiųjų frakcijos vardu dėl pateiktos kandidatūros į krašto apsaugos ministro postą. Kairiųjų frakcija ir anksčiau, ir dabar pasisako prieš Lietuvos militarizavimą, kuris vien ekonomine prasme gultų ant Lietuvos žmonių pečių. Tačiau Kairiųjų frakcija yra už įstatymų reglamentuotą Lietuvos savisaugos sistemą ir būtent šia prasme ji pritaria pretendento j ministrus Audriaus Butkevičiaus kandidatūrai, nes tai yra gana reta išimtis iš siūlomų kandidatų ir anksčiau siūlytų, kai mes žmogų galime vertinti pagal nuveiktą darbą, o ne iš to, ką jis žada nuveikti. Sukūrus šią sistemą ir ją toliau tobulinant gali būti ir nesklandumų ir jų, matyt, buvo, tačiau norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad pretendentas pakankamai sugeba bendrauti ir su spauda, kuri jį pakritikuoja, ir reaguoti į tą kritiką, turi diplomato savybių, kurios taip pat, matyt, padės jam organizuojant šią sistemą, toliau ją materialiai aprūpinant. Na, ir palinkėjimas frakcijos vardu būtų toks, kad stebint įvykius Jugoslavijoje, Gruzijoje, neduok Dieve, kad Lietuvos žmonių gynybos ginklai atsisuktų prieš Lietuvos žmones. Tai didžiausias palinkėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui B.Rupeikai. Deputatas Saulius Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Kaip dažnai būna, deputato B.Rupeikos palinkėjimai būna nelabai malonūs, kvepia visados labai keistais gąsdinimais, aliuzijom kažkokiom. Klausydamasis sujaudinto gerbiamojo M.Čoboto kalbos, kalbos apie šmeižtus jo adresu, aš prisimenu, kaip ir visi mes puikiai prisimename, kaip buvo visus tuos metus skalbiamas ir ūdijamas gerbiamasis A.Butkevičius ir krašto apsaugos vyrai. Ir ne apie militarizavimą, man atrodo, kaip sako gerbiamasis B.Rupeika, buvo kalbama, o apie bet kokį Lietuvos nuginklavimą tuo metu kai kurie deputatai šnekėjo. Bet A.Butkevičius, deputatas A.Butkevičius kūrė tą sistemą, laikėsi vyriškai. Ir aš mačiau to pavojaus akivaizdoj, mes visi puikiai supratome, jis puikiai suprato ir pats, kas jo laukia blogiausiu atveju, laikėsi vyriškai ir mes dėkojame Dievui, kad turime šiokią tokią krašto apsaugą. Mes nesijuokime ir neturėkime didelių priekaištų krašto apsaugos vyrams, kad jie gal ne tokie pasitempę. Mes gi patys kalti, mes jiems mažai ką sugebėjome duoti. Ne tik kad ginklų, bet ir uniformų dažnai dar neturime. Todėl Septintoji frakcija vienbalsiai turbūt pritars gerbiamojo A.Butkevičiaus kandidatūrai į ministro postą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius. Deputatas M.Treinys,
M.TREINYS. Tautininkų frakcija visiškai remia į šį postą deputatą A.Butkevičių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar norinčių?
J.JURGELIS. Aš tai norėčiau keletą žodžių pasakyti, bet aš norėjau pasakyti po gerbiamojo pretendento, bet jaučiu, kad vargu ar jam beteks kalbėti.
PIRMININKAS, Teks, jam skirta bus 20 minučių išdėstyti programą ir atsakyti į klausimus. Taip. Dar frakcijų ar komisijų vardu nėra? Tada kviečiame deputatą A.Patacką. Mikrofonas įjungtas.
A. V.PATACKAS. Nepriklausau frakcijai, norėčiau prisijungti prie visų gerų žodžių, kurie buvo pasakyti apie A.Butkevičių, tačiau palinkėdamas jam išlaikyti tinkamą proporciją tarp iš senų struktūrų priimtų žmonių ir naujų.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, vėl galime pakviesti pretendentą į krašto apsaugos ministrus — deputatą Audrių Butkevičių. Dėl vedimo deputatas E.Vilkas.
E. VILKAS. Gal galima būtų truputį supaprastinti reglamentą? Jeigu niekas nepasisakė prieš, tai gal nėra mums prasmės tą procedūrą užtęsti ir galime balsuoti?
PIRMININKAS. Taip, bet aš manau, kad pretendentui galbūt suteikime žodį, gal jis neišnaudos savo laiko. Jam yra skirta 20 minučių.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, aš tikrai pasistengsiu ilgai netrukdyti jūsų pasakojimu apie tai, ką ketinu daryti. Noriu padėkoti Respublikos premjerui už tai, kad manim pasitikėjo ir mane pasiūlė, noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie tikrai pasakė šiandien man daug malonių žodžių. O dabar apie tai, ką ketiname daryti. Šiandien jūs ant savo stalų radote lapų rinkinuką, pavadintą ,,Požiūris į Lietuvos ateitį". Tai yra per visus metus vykdytų sociologinių tyrimų ir apklausų duomenys, surinkti požiūriu, susijusiu su krašto apsaugos sistemos kūrimu, kariuomene, Lietuvos Respublikos žmonių nusiteikimu priešintis, gintis. Ir tai yra mano atsakymas į galimą klausimą, ar reikia Lietuvai kariuomenės ir ar Lietuvos žmonės nori kariuomenės. Aš pabandžiau būti konkretus, atsakydamas į šį klausimą, kurio tikėjausi. Gerai suprantu, jog pribrendo laikas pateikti nacionalinio saugumo koncepcijos metmenis ir atsakyti į tokius klausimus, ir paaiškinti sąvokas, kas gi yra nacionalinis saugumas, kas yra grėsmė Lietuvai, kokios gynybinės struktūros yra kuriamos ir kokia gynybine sistema mes vadovausimės. Taigi labai trumpai. Nacionalinis saugumas, mūsų požiūriu, tai yra žmonių, kurie šį darbą pradėjo dirbti, jokiu būdu nesutampa su armijos sąvoka, kariuomenės sąvoka. Tai.yra kur kas platesnis dalykas, nes reikia kalbėti ir apie socialinį saugumą, ir apie kultūrinį saugumą, ir apie informacinį saugumą, ir daugelį kitų su tautos, nacijos saugumu susijusių sričių. Taigi kariuomenės kūrimas galbūt tik viena šeštoji to didelio darbo, kurį reikia padaryti. Grėsmės, kurios kyla Lietuvai, dažniausiai kyla Rytuose. Tai yra trys pagrindinės grėsmės: nestabilumas Tarybų Sąjungoje, kai yrant Tarybų Sąjungai didėja galimų konfliktų pavojus, ypač dabar ryškus tarp Ukrainos ir Rusijos, tarp Rusijos ir Vidurinės Azijos respublikų. Tai yra pavojus, susijęs su tarybinės kariuomenės išvedimu iš Lietuvos, kadangi čia bus tikrai nemažai konfliktų, yra pavojus, susijęs su politiniu terorizmu. Labai trumpai apie gynybines struktūras, kurias kuriame. Šiandien yra keturios pagrindinės programos. Viena pasienio kariuomenės sukūrimo programa. Šiandien Lietuvoje mes turime du su puse tūkstančio žmonių, kurie dirba pasienyje, ir šita programa dar yra neužbaigta, Aš neturiu atsakymo j pagrindinį klausimą: koksai sienos režimas bus tarp mūsų ir kaimyninių valstybių. Taigi priklausome nuo to, kokį sienos režimą nustatys tarptautiniai susitarimai. Nuo to priklausys struktūros, kuriomis mes pridengsime Lietuvos sienas. Antroji programa yra teritorinės gynybos išvystymo programa. Ši programa turi tris komponentus. Tai yra karinės administracijos tinklo sukūrimas. Ir šiandien tas tinklas jau funkcionuoja ir veikia ir mes galime vykdyti mobilizaciją, nes mobilizacija yra viena iš šių funkcijų. Antrasis komponentas yra teritorinių mokymo centrų sukūrimas. Tokie centrai yra numatomi aštuoni. Praktiškai visiems jau yra tam tikras pamatas padėtas. Trečias komponentas yra nacionalines gvardijos sukūrimas ir išvystymas, tai yra savanorių tarnyba. Ir visos nedidelės valstybės, o beveik visos valstybės, gyvuojančios aplink Baltijos jūrą, turi tokias struktūras, Henverno, Hongardo pavadinimais ar tiesiog savanoriškų struktūrų, savanoriškosios tarnybos pavadinimais. Trečioji programa yra ta, dėl kurios, manau, gali kilti daug diskusijų. Tai yra reguliariosios kariuomenės sukūrimo programa. Pagal įstatymą reguliariąją kariuomenę galima pradėti kurti tiktai parlamento nutarimu. Dabar mes esame pasiruošę sukurti greito reagavimo brigadą, kuri, mūsų nuomone, turėtų būti sukurta iki metų pabaigos. Tai turėtų būti, jau įprastu Vakaruose terminu kalbant, ,,gaisrininkų" padalinys, kuris gesintų įvairius lokalius konfliktus arba neleistų jiems išsivystyti, jeigu tokios sąlygos atsirastų. Ir ketvirtoji programa yra civilinės apsaugos programa, kuri taip pat turi tris pagrindinius komponentus. Pirmasis yra gelbėjimo tarnybų sukūrimas, kurios veiktų tais atvejais, jeigu įvyktų katastrofos ar stichinės nelaimės, arba karas grėstų Lietuvos žmonėms. Antroji yra psichologinės gynybos programa. Tai labai svarbus komponentas, kadangi bet kurios nelaimės atveju visuomenė yra labai pažeidžiama, jeigu ji laiku negauna informacijos arba gauna dezinformaciją. Taigi kova su šitais pažeidžiančiais veiksniais yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Ir trečiasis komponentas yra neprievartinio pasipriešinimo struktūrų organizavimas. Praktiškai visos Europos valstybės vienokiu ar kitokiu pavidalu turi valstybines organizuotas struktūras, kurios mobilizuoja civilius gyventojus karo ar okupacijos atvejais ir neleidžia priešininkui primesti savo valdžios užimtai teritorijai. Tokių struktūrų išvystymas Lietuvoje yra ne naujiena, jos veikia ir visus šituos pusantrų metų, mes praktiškai laikėmės tiktai todėl, kad gerai gynėmės neprievartinio pasipriešinimo pagrindu. Na, o dabar dar keli atsakymai į klausimus, kuriuos, aš žinau, man užduosite. Esu įsitikinęs, kad krašto apsaugos sistema turi būti nepolitinė jėga, ir negaliu sutikti su gerbiamuoju premjeru, kuris sako, jog aš neturiu domėtis politika. Aš neturiu kištis į vidaus politiką, tačiau mes turime labai sudėtingą saugumo politiką ir tarptautinius procesus, kuriuose, manau, mūsų ministerijai teks dalyvauti. Todėl atstovavimas Vakaruose, atstovavimas sudėtinguose nusiginklavimo ir saugumo didinimo procesuose yra vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių ir tam veiks atskiri ministerijos struktūriniai padaliniai. Labai didelė problema yra kadrų problema. Aš gaunu tokius žmones, kokioje visuomenėje mes gyvename. Jų patys dar nesuspėjome išsiauklėti ir nesuspėjome išmokyti. Noriu tikėtis, jog tie žmonės, kuriuos paruošime savo sistemoje, kuriuos paruošime visi kartu Lietuvoje, bus žymiai geresni ir šauniau atrodys, tegu ir su prasta uniforma. Labai norėčiau, kad krašto apsaugos sistema nebūtų vien tiktai ginkluota jėga. Norėčiau, kad tai būtų tam tikras sluoksnis visuomenėje, kad atsirastų mąstymo būdas žmogaus, kuris yra pasiruošęs ginti valstybę. Kad atsirastų dar vienas substratas, niša visuomenėje, į kurią galėtų ateiti tie žmonės, kurie šiandien dažnai neranda savo vietos mūsų visuomenėje. Yra toksai psichologinis kario gynėjo tipas, kuris iki šiol savo pritaikymo Lietuvoje dar nerado. Tai tiek, ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra sąrašas norinčių paklausti, ir aš atsiprašau, kurių eilė čia truputį pasikeitė. Aš suteiksiu žodį iš eilės. Deputatas A.Ambrazevičius? Nėra? Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš visgi norėčiau šnektelt, pakalbėti truputį norėčiau, ne klausti.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Aš buvau liudytojas, kai pretendentas į ministrus Vokietijoje labai kompetentingai ir oriai išdėstė Lietuvos karinės doktrinos principus, Na, ir manyčiau, kad mums būtų įdomu išgirsti, kaip jūs įsivaizduojate, ar Lietuvos valstybė laikysis ateityje neutraliteto, kaip buvo rašoma daugelyje iš mūsų rinkiminių programų, ar sieks dalyvauti kokioje nors saugumo, kolektyvinio saugumo sistemoje?
A.BUTKEVIČIUS. Aš visą laiką buvau to tradicinio neutraliteto priešininkas. Ir ne kartą teko ginčytis su kolegomis dėl to, kokį kelią turi pasirinkti Lietuva. Ir dabar esu įsitikinęs, kad mūsų valstybės saugumas negali būti realizuotas neutraliteto pagrindu. Mes turime galvoti apie kolektyvinio saugumo sistemą, į kurią jungsimės, į kurią integruosimės, nes saugumas yra bendras visiems ir šiandien viena valstybė pasaulyje nieko nereiškia. Ypač tokioje politinėje padėtyje, kokioje yra Lietuva. Tačiau suprantu, kad tai yra diskusijų objektas ir ne mano nuomonė lems, kokį kelią pasirinksime.
PIRMININKAS. Deputato E.Tamaševičiaus nematau, turbūt nėra. Deputatas V.Žiemelis?
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu paklausti jūsų dėl kritikos, kuri buvo spaudoje, dėl jūsų vadovaujamo departamento. Kokia jūsų nuomonė dėl tos kritikos? Ar ji buvo neobjektyvi? Jeigu objektyvi, tai kokių jūs ėmėtės veiksmų tiems trūkumams pašalinti? Ir kodėl nėra oficialaus atsakymo į tą kritiką? Arba šmeižikų patraukimo į teismą?
A.BUTKEVIČIUS. Per tuos pusantrų metų aš susilaukiau turbūt tiek kritikos, kiek nei vienas vadovas. Ir galbūt įsigijau tam tikrą imunitetą. Aš neatsakiau ir neatsakysiu į kaltinimus, kurie yra nekonkretūs.
P VAITIEKŪNAS. Ar jūs kaltinimus ,,Mažojoje Lietuvoje", išvardytus punktais, įvardijat kaip nekonkrečius?
A.BUTKEVIČIUS. Dauguma ten yra netiesa.
P.VAITIEKŪNAS. Duokite į teismą.
A.BUTKEVIČIUS. Aš nemanau, kad mano darbas yra kariauti su žurnalistais.
P.VAITIEKŪNAS. Jūsų darbas yra kariauti su netvarka.
A.BUTKEVIČIUS. Kiek aš galiu, tiek aš su ja ir kariauju. Aš negaliu atimti iš savo žmonių teisės nusikalsti. Aš turiu tiktai stengtis, kad jie nusikalstų kaip galima rečiau. Žmonės pas mane pakliūva tokie, kokie jie yra. Ir jeigu šitoje auditorijoje vienas deputatas pasakytų, ką jis galvoja apie savo kolegas, tai nemanau, kad mes rastume labai jau daug dorų ir be priekaištų. Aš priimu žmones į darbą, kurie nėra išrinkti tokiu principu, kokiu buvo išrinktas parlamentas. Todėl manau, kad jie ir dorybių gali turėti šiek tiek mažiau.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis deputate, aš džiaugiuosi, kad jūs ėmėtės šitokios dar sunkesnės naštos, aš prisimenu bendrą susirinkimą Garliavoje su jumis, su jūsų rinkėjais ir prisimenu, kaip jie džiaugėsi ir didžiavosi tada, kai jūs buvote generalinis direktorius. Ir manau, kad jūsų rinkėjai didžiuosis ir dabar. Taip pat prisimenu vieną klausimą, kurį jie klausė, ir manau, tas klausimas įdomus ir Kauno miesto gyventojams, ir Kauno rajono gyventojams, ir būtų gerai, kad jūs čia galėtumėt atsakyti. Kokia padėtis yra dėl malūnsparnių remonto bazės iškėlimo dabar ir kokią jūs matote to fabriko, ar kaip jo ten, perspektyvą ateityje? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Klausimas dvilypis. Viena, tai yra mano rinkėjų interesai ir apskritai žmonių, gyvenančių po malūnsparnių baze, interesai, o kita yra Respublikos interesai. Nes tai iš tikrųjų unikali malūnsparnių remonto gamykla, kuri naudojama, efektyviai naudojama Lietuvai duotų milijoninius pelnus. Ir mes su gerbiamuoju A.Abišala tą klausimą esame išnagrinėję ir padėtis šiandien Lietuvoje yra ne tokia, kad mes galėtume lengva ranka numoti į valiutą. Tai yra gamykla, kuri vienintelė Sovietų Sąjungoje, reiškia, tokiu lygiu gali atlikti remontus. Taigi mes gautume užsakymų tiek iš Tarybų Sąjungos, tiek ir iš užsienio, kur yra parduota šita technika. Aš manau, kad reikės tą klausimą dar kartą ir dar kartą nagrinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis deputate, šiandien jūs išdalijote Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, kur yra labai įdomus atsakymas, kokia kariuomenė reikalinga Lietuvai. Ir daugiausia ten matome palaikančių pasienio arba samdomos reguliariosios kariuomenės idėjas. Aš pamenu diskusijas anksčiau. Vis tiktai Aukščiausioji Taryba buvo nubalsavusi už privalomą šaukimą į kariuomenę ir tada vienas pagrindinių argumentų buvo toks, kad tai būtų alternatyva šaukimui į sovietinę kariuomenę. Aš manau, kad tas argumentas dabar nebegalioja, ir tikiuosi, kad pagrindinė jūsų vadovaujamos ministerijos koncepcija bus sukurti samdomą kariuomenę.
A.BUTKEVIČIUS. Tai yra graži svajonė, kurią aš tikrai norėčiau įgyvendinti. Yra keletas momentų. Iš tikrųjų samdoma kariuomenė yra labai brangi ir nėra pakankamai žmonių, kurie norėtų eiti ir dirbti, pavyzdžiui, pasienyje. Aš iki šiol nesukomplektuoju reikiamo skaičiaus žmonių, nors atlyginimai iš tikrųjų yra geri. Yra ir daugiau panašių problemų. Aš jas pasiruošęs išdėstyti. Jeigu bus skirta profesionaliai kariuomenei kurti pakankamai lėšų, aš pasižadu, kad mes kalbėsime tiktai apie protingą būtinybę ir apie jokias, reiškia, dideles ambicijas kuriant kariuomenę net ir šnekos nebus. Taigi jeigu tokias dideles lėšas aš gausiu, tai, žinoma, kurti profesionalią kariuomenę yra kur kas maloniau, negu kad naudotis prievolininkais.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pretendente į ministrus, norėčiau jūsų atvirai paklausti su kokia komanda jūs ateinate, tai yra norite tapti ministru? Turiu omeny, kas bus jūsų pavaduotojai, kas bus štabo viršininkas, jeigu bus jūsų ministerijoj toks, ir, jūsų nuomone, ar turėtų būti toks pareigūnas kaip kariuomenės vadas? Jeigu turėtų būti, tai kas jį turėtų skirti ir kam jis pavaldus? Ir trečias klausimas, kokios savanoriškos tarnybos perspektyvos? Visų pirma tapti savarankiškesnė?
A.BUTKEVIČIUS. Kaip aš supratau, tai trečias klausimas kartu yra ir pageidavimas. Galiu pasakyti, kad savanoriška tarnyba yra tam tikra prasme mano kūdikis, nes mudu su deputatu J.Liaučium tikrai daug laiko praleidom kurdami įstatymą ir jį tobulindami. Ir aš nesiruošiu šios tarnybos žmonių skriausti ar mažinti jų savarankiškumą, ar varžyti kaip nors. Atvirkščiai, ši tarnyba yra savotiška pilietiškumo mokykla, jinai turi funkcionuoti ir turi būti vystoma.
V.ŽIEMELIS. Koks jos statusas ministerijos sudėty?
A.BUTKEVIČIUS. Čia yra tiktai pavaldumo klausimas.
V.ŽIEMELIS. Aš noriu sužinoti jūsų nuomonę.
A.BUTKEVIČIUS. Manau, kad pavaldi dabar turėtų būti ministrui, o tuo atveju, kai bus pakeista Konstitucija, tai priklausomai nuo to, kokie bus numatyti pirmieji asmenys, turės būti pavaldi pirmajam asmeniui.
V.ŽIEMELIS. Departamento lygiu?
A.BUTKEVIČIUS. Šiuo metu, jeigu mums leis sudaryti ministeriją departamento principu, tada taip. Jeigu ne, tai atskiros valdybos teisėmis. Kiti du klausimai. Paprastai gynybos sistemoje yra trys figūros. Tai yra ministras, kuris valdo resursus ir atsako už saugumo politiką, vyriausiojo arba generalinio štabo viršininkas, kuris atsako už planinį pasirengimą, ir kariuomenės vadas, kuris tiesiogiai vadovauja kovinėms struktūroms. Šiandien mes dar neturime tikros kariuomenės. Turim atskiras tarnybas. Esam neišsprendę daugybės kadrų klausimų. Todėl aš manau, kad kariuomenės vado institutas atsiras priėmus bendrą Krašto apsaugos įstatymą, kuriame mes tokią poziciją jau numatom, reiškia, fiksuojam. Vyriausiojo štabo viršininko vaidmuo taip pat numatytas. Vyriausiasis štabas jau pas mus veikia daugiau kaip pusę metų. Yra jo viršininkas ponas Norbertas Vidrinskas. Jis yra pulkininkas, technikos mokslų kandidatas, šiuo metu eina ir mano pavaduotojo pareigas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau, kad tie, kurie jau klausė, savo pavardes ištrintų paspausdami vidurinį mygtuką. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš neabejoju, kad Aukščiausioji Taryba paskirs jus ministru. Bet štai aš abejoju, ar tapęs ministru jūs ką nors galėsit daryti, kadangi visa teisinė bazė orientuota į Krašto apsaugos departamentą. Jeigu ponas V.Aleškaitis galės ką daryti ir Vyriausybė galės nustatyti jo funkcijas, tai jūsų atžvilgiu visiškai kitaip. Aš tą klausimą pateikiau gerbiamajam premjerui, ar Vyriausybė rengiasi pateikti mums projektus. Jis atsakė, kad tai perspektyva, bet ta perspektyva taip greit priartėjo, kad štai jau svarstom jūsų... Tai dabar aš noriu paklausti, ar, tarkim, jūs kitą savaitę jau galėsite pateikti visus įstatymų pakeitimus, projektus, kurie jūsų darbui būtinai reikalingi?
A.BUTKEVIČIUS. Taip šis darbas jau padarytas.
Z.JUKNEVIČIUS. Pradėtas?
A.BUTKEVIČIUS. Jau padarytas šis darbas.
Z.JUKNEVIČIUS. O kur jis užstrigo?
A.BUTKEVIČIUS. Tiesą sakant, buvo labai netikėtas ir skubus šitas paskyrimas. Mes esam sukaupę visus dokumentus ir padarę, reiškia, pataisas. Kol kas viskas yra departamente. Aš manau, kad turiu pristatyti Krašto apsaugos komisijos pirmininkui šituos pakeitimus ir toliau jau parlamentas priims atitinkamas pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš turėčiau priminti, kad pretendentui 20 minučių buvo skiriama išdėstyti koncepciją ir 20 minučių atsakyti į klausimus. Iš viso jau yra 40 minučių. Ar deputatai nori paklausti? Aš noriu suteikti žodį deputatui S.Razmai, trečia apygarda. Gal jūsų mygtukas sugedęs? Pagaliau.
M.LAURINKUS. Aš esu už tai, kad tikrai tuoj pat užbaigtume klausinėjimus, ir aš nenoriu klausti, tai yra replika. Aš pažįstu Audrių Butkevičių kaip žmogų, kuriam nesvetimas yra sisteminis mąstymas ir ryšio tarp struktūrų ieškojimas. Tų institucijų, su kuriomis jam teks bendradarbiauti, Lietuvoje yra keletas. Ir kol kas jokios sistemos nėra, ryšių taip pat. Jie yra labai formalūs ir praktiškai jokių. Tai aš manyčiau, kad turėtų kuo greičiau su būdinga energija pradėti svarstymą dar šitą mėnesį, būtent kurti šitą sistemą.
A.BUTKEVIČIUS. Aš visiškai pritariu deputatui M.Laurinkui. Noriu pasakyti, jog Krašto apsaugos įstatyme, kurį mes esame parengę ir pateikėme parlamentui, yra numatyta nacionalinio saugumo taryba, kuri rūpintųsi, kaip suderinti visų apsaugos srityje veikiančių institutų darbą, ir tuo pačiu koordinuotų Lietuvos Respublikos gynybines reikmes ir pačią apsaugą. Nedelsdamas aš tą darau asmeninių kontaktų lygiu. O juridinę bazę mes sukursime taip greitai, kaip bus priimtas įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar yra norinčių klausti? Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš ne tiek klausti, bet noriu tarti mažytę repliką. Mūsų komisijoj dirbant su įstatymo projektais, gerbiamasis A.Butkevičius, kaip retas kuris iš Vyriausybės narių, atsiliepdavo į teisininkų pastabas. Todėl, jeigu jis neįsižeistų, aš norėčiau tik šiek tiek patikslinti jo vieną frazę, pasakytą čia ką tik. Jis sakė, kad tokios teisės neturi niekas. Jeigu tokia teisė būtų, nebūtų Baudžiamojo kodekso. Todėl kadangi, manau, klauso daug ir krašto apsaugos darbuotojų, tai, manau, buvo tokia, kaip sako, kalbos klaida.
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Aš esu daktaras.
PIRMININKAS. Ar deputatas E.Jarašiūnas nori klausti? Deputatas M.Treinys.
M.TREINYS. Aš norėjau paklausti. Kaip gerbiamasis pretendentas mąsto apie jaunimo gynybinį mokymą, auklėjimą aukštosiose mokyklose?
A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kad pačiose aukštosiose mokyklose neturėtų būti karinio parengimo katedrų ar kažkokių kitų struktūrų. Tačiau mums yra būtina parengti vadinamuosius rezervo karininkus. Todėl numatome, jog teritoriniuose mokymo centruose ir mūsų kitose mokymo įstaigose šitokie rezervo karininkai bus rengiami iš besimokančio jaunimo, jiems patiems sutikus, ir tikiuosi, jog parlamentas, svarstydamas biudžeto projektą, numatys lėšas krašto apsaugos sistemai, iš kurių krašto apsaugos sistema galės mokėti tokiems jaunuoliams papildomas stipendijas. Taip klausimas yra sprendžiamas praktiškai visose Vakarų Europos valstybėse.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimams laikas baigėsi. Ar dar labai norit? Gal deputatas S.Razma?
L.S.RAZMA. Gerbiamasis pretendentas atsakė į klausimą, kurį aš norėjau pateikti, dėl jo požiūrio į akademinio jaunimo tarnybą šiuolaikinėmis sąlygomis. Tačiau kadangi jūs į tą klausimą atsakėte, aš turiu dar kitą klausimą. Kokiu jūs sportu užsiiminėjate, kokia jūsų sportinė forma, kaip jūs žiūrite į sporto reikšmę jaunimo gyvenimui?
A.BUTKEVIČIUS. Ilgą laiką buvau gana neblogas turistas kalnų turistas. Dabar retkarčiais pabėgioju, bet turiu prisipažinti, kad kaip sportininkas neblizgu, o reikšmę suprantu labai gerai, netgi galvoju įvesti mūsų sistemoje privalomą sportavimą savo pavaldiniams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, laikas baigėsi. Galbūt dar nori pasisakyti deputatas J.Jurgelis? Ar galime nutraukti klausimus? Dar yra 10 užsirašiusiųjų. Ar galime geranoriškai atsisakyti šitų klausimų? Taip. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ačiū gerbiamajam deputatui A.Butkevičiui. Į tribūną kviečiame deputatą J.Jurgelį.
J.JURGELIS. Gerbiamieji deputatai, nieko aš labai strategiško negaliu pasakyt karybos reikaluose ir būčiau nėjęs į šitą tribūną, jeigu šiandien keletą valandų nebūčiau kalbėjęs su kareiviais. Jie manęs paprašė, paprašė ir skundėsi karininkų elgesiu. Iš pradžių jie išdėstė konkrečius atvejus, tai buvo anksti rytą, paskui aš jiems sakau gerbiamieji, aš išeisiu į tribūną ir išdrošiu jų pavardes, bet man už tas pavardes teks atsiskaityti. Tada mes sutarėm susitikt per pietus, per pietus jų drąsa dingo, sako, mes bijom. Tai man pasidarė liūdna. Kai kurie iš jų yra baigę aukštuosius mokslus, orūs žmonės, o gindami savo teises bijo pasakyti. Todėl aš klausiu, kokie santykiai formuojasi mūsų naujojoj krašto apsaugoj? Neturėdamas nieko blogo, nenorėdamas niekam, kaip sakoma, įgelti, nepasisakydamas, kaip čia kartais sakoma, prieš krašto apsaugą, bet tiesiog su kažkokia bloga nuojauta. Galiu pasakyt, kad iš tikrųjų man praktiškai nedaug tenka susidurt, bet vienas kitas epizodas kelia didelį nusistebėjimą. Saugumo komitete budėjo kareiviai. Pirmom naktim ir dienom jie ten budėjo, reiškia, ir ėjo gult su batais. Aš jų klausiu: kodėl jūs gulat su batais? Sako, karininkas įsakė. O kodėl karininkas įsakė? O todėl, kad jeigu užpuls priešas, mes turėsim padėti tiem, kurie budi su batais, ir mes turim būti su batais. Tai aš sakau, gal jums būtų geriau be batų, nes jūs tik vieną pistoletą turit visiems rūmams, tai nors turėsit su kuo gintis. Aš tai suvokiu kaip pasityčiojimą iš.kareivių. Ir jie kitaip šitokios gynybos nesuvokia. Ir iš viso tada, kam toks karininkas, kurio galvoje batai. Tai aš išdėsčiau kai ką asmeniškai gerbiamajam A.Butkevičiui, išdėsčiau ir pavardėm, todėl kad, sakau, iš čia aš nedrįsau, bet manau, kad jeigu kareivį galima įspėti už nevykusį elgesį, tai karininką būtina bausti. Ir bausti ne todėl, kad mes laikytumėmės kažkokio bausmės prioriteto, bet šituo laikotarpiu mums būtina užkirsti kelią blogiems įpročiams. Aš jų klausiu, ar pas jus yra ,,dedovščina"? Na, dar nėra, bet, sako, jeigu su mumis taip elgiamasi, galimas daiktas, kad ji atsiras. Nenoriu dramatinti situacijos, noriu pasakyt, kad tai jau pradeda reikštis. Antras momentas yra mūsų savanoriai. Aš jau nekalbu apie tuos, kurie čia buvo sausio 13—ąją. Kaip aš kalbėjau viename nedideliame mitinge, tai buvo vienintelė armija pasaulyje — neginkluota, nedidelė, kuri buvo pasiruošusi be ginklo susiremti su armada. Bet noriu pasakyt, kad dabartiniu metu reiškinys keičiasi. Į krašto apsaugą ateina ne tik žmonės, kurie norėjo ginti, bet ir tie, kurie jau šitoj situacijoj vengia darbo arba vengia ko nors kito. Būdami pirmieji savanoriai arba pirmieji krašto, taip sakant, apsaugos kariai, jie tikisi padaryt tam tikrą karjerą ir tapti karininkais. Tai štai kadangi manęs prašė, tai aš ir perduodu iš tribūnos, tikėdamasis, kad ministras, nors mes už jį dar nebalsavom, bet, manau, balsuosim, tai turės galvoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti protokolinį nutarimą Aukščiausiajai Tarybai, susijusį su mano, deputato V.Žiemelio ir kitų deputatų pasisakymu. Jisai būtų maždaug tokio turinio: ,,Pavesti krašto apsaugos ministrui iki gruodžio 10 dienos parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai svarstyti nacionalinio saugumo koncepciją bei Krašto apsaugos ministerijos nuostatus, kuriuose turėtų būti numatyta ir ministerijos struktūra." Tai būtų įpareigojimas ministrui, ir, manau, jis būtų naudingas mums.
PIRMININKAS. Tai jūs galėsite mums pateikti šio nutarimo projektą? Deputatas E.Jarašiūnas. Gerbiamieji deputatai, pagal Reglamentą kandidatui į ministrus dar priklauso baigiamasis žodis. Ar jis neprašo? Pretendentas atsisako. Gerbiamieji deputatai, kurie yra salėje, kurie yra rūmuose, prašyčiau rinktis į salę. Jums yra išdalyti 4 nutarimo projektai ir reiks turbūt balsuoti iš eilės už kiekvieną iš šių nutarimų. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Deputatas V.Kačinskas frakcijos vardu buvo išreiškęs nuomonę dėl balsavimo metodikos. Todėl reikėtų vis tiktai balsuoti, kokiu būdu balsuosime už ministrų paskyrimą.
PIRMININKAS. Taip, frakcijos vardu tai buvo pasiūlyta. Deputatas V.Kačinskas pasiūlė. Buvo tai pasiūlyta dėl visų kandidatūrų? Taip, reiškia, už visus kandidatus į ministrus balsuosime slaptu balsavimu. Ar deputatai palaiko, ar reikalauja balsuoti? Taip, frakcijos reikalavimas, todėl aš... Taigi, gerbiamieji deputatai, manau, balsuosime, kad mažiau būtų ginčų. Prieš tai reikia mums atlikti registraciją. Man seniūnas patarė, kad tai turi išspręsti Aukščiausioji Taryba. Mes tai galime išspręsti balsavimu. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau registruotis ir balsuosime. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas, taip pat norėčiau, kad balsų skaičiavimo grupė užimtų savo vietas, nes jeigu už personalijas bus balsuojama atviru balsavimu, balsuosime kortelėmis. Gerbiamieji deputatai Astrauskai, Jarašiūnai, prašyčiau sėstis į savo vietas ir registruotis. Registracijai yra skirta tik 30 sekundžių. Jeigu aš įjungsiu, jūs nespėsite. Ar visi deputatai savo vietose? Pradedame registraciją. Salėje 87 ir deputatas S.Šaltenis 88. Vieno deputato trūksta iki kvorumo. Gerbiamieji deputatai, esantys rūmuose, dar sykį kviečiu į salę. Gerbiamieji deputatai, balsuosime už Septintosios frakcijos pasiūlymą, kad už kandidatūras būtų balsuojama slaptu balsavimu. Ar už visas atskirai kandidatūras? Ne? Frakcijos pasiūlymas buvo už visas tris. Už visas. Gal, gerbiamieji deputatai, nebe... laikas baigėsi. Skelbiu balsavimą dėl Septintosios frakcijos pasiūlyto slapto balsavimo. Taip, gerbiamieji deputatai, balsuojame. Kas už slaptą spaudžia ,,už", kas prieš ,,prieš". Trys mygtukai.
Gerbiamieji deputatai, už balsavo 40, prieš 30, susilaikė 8 deputatai. Taip, 38... ne, 36. Pasiūlymas balsų daugumos nesurinko. Balsuosime atviru balsavimu, keldami korteles. Taip reikalauja Reglamentas. Balsų skaičiavimo komisija patikslino. Salėje yra 92 deputatai. Yra kvorumas. Dėl balsavimo procedūros deputatui J.Pangoniui neaišku? Taip, deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad balsų skaičiavimo neapsunkintų tai, kad deputatų vietose sėdi kai kurie Vyriausybės nariai, kuriems sustabdyti įgaliojimai. Jie turėtų sėdėti Vyriausybės ložėje.
PIRMININKAS. Tai gal paprašysime juos persėsti j jiems skirtą vietą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes nepriskaičiavome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsuojame už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl A.Abišalos paskyrimo ryšių ir informatikos ministru: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
paskirti Aleksandrą Abišalą ryšių ir informatikos ministru, atleidžiant jį iš ministro be portfelio pareigų." Kas už, prašau balsuoti. Kortelėm, taip, prašau palaikyti korteles ilgiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 41.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, skelbiu balsavimo rezultatus: už — 39, prieš — 3, susilaikė 41. Nutarimas nepriimtas. Gerbiamieji deputatai, skelbiu balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministro paskyrimo": ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: paskirti Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministru Vytenį Aleškaitį." Kas už, prašau balsuoti. Už 74. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Nutarimas priimtas. Vytenis Aleškaitis paskirtas Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministru. Dabar galima paploti. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, balsuosime už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro paskyrimo": ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: paskirti Audrių Butkevičių Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru." Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 89.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Yra!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Viena.
PIRMININKAS. Du.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du. Labai atsiprašau. Du.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, skelbiu balsavimo rezultatus. Už nutarimą 89, prieš nėra, susilaikė 2. Audrius Butkevičius paskirtas krašto apsaugos ministru. (Plojimai) Ir, gerbiamieji deputatai, paskutinis nutarimas: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 77 straipsnio trečiąją dalį ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą apribojami deputato Audriaus Butkevičiaus, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, įgaliojimai. 2. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."
Taip, reiškia, po pavardės Audriaus Butkevičiaus, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro išbraukiam šituos žodžius. Bus šitaip: nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo 77 straipsnio trečiąją dalį ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą apribojami deputato Audriaus Butkevičiaus įgaliojimai. Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 79.
PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamieji deputatai, vyksta balsavimas, prašyčiau sėdėti vietoje. Dar mums liko 14 minučių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Už 79. Nutarimas priimtas. Dabar, gerbiamieji deputatai, mums liko nedaug laiko. Dėl procedūros deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš prieš balsavimą nenorėjau kalbėti, bet mes turime tris nutarimo projektus dėl trijų ministrų. Jie leidžia prašyti tiek pirmininkaujantį, tiek sekretoriatą, kad visi nutarimai būtų rengiami korektiškai. Dabar atkreipkite dėmesį — vieno pretendento pavardė iš didžiosios, nutarimas su herbu, kitų dviejų mažom raidėm pavardė parašyta. Tai nuteikia balsuotojus nelabai gerai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pirmieji du buvo rengiami labai greitai, galbūt taip ir išėjo. Gerbiamieji deputatai, mums reikėtų patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Ji jums yra pateikta, tik yra keletas pakeitimų, apie kuriuos aš noriu jus informuoti. Išbraukiamas 13 punktas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės rėmimo lakstų išleidimo ir vietoj to įrašomas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams" projektas. Ir dar yra įrašomas nutarimas ,,Dėl atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo metodikos". Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau priminti Aukščiausiajai Tarybai, kad šiandien buvo numatyta beveik valanda tolesniam biudžeto vykdymo svarstymui, buvo atvykusi ir ministrė, ir Biudžeto departamento direktorius. Aš norėčiau, kad kitą savaitę, antradienį, šitas klausimas būtų pratęstas. Jo negalima nutraukti neužbaigus.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Gaila, kad jau neliko salėje deputatų. Aš norėčiau pasakyti, kad po to, kai mes nepatvirtinome ryšių ir informatikos ministru A.Abišalos, šita ministerija neturi vadovo. Aš norėjau pasiūlyti priimti nutarimą pavesti Kostui Biruliui eiti pareigas.Ministerija yra svarbi, Ryšių ministerija, neaišku, kada Vyriausybė suras ir pateiks kitą kandidatūrą. Šito padaryti Vyriausybė negali, tai būtų prerogatyva. Siūlyčiau tokį projektą. Ką tai reiškia ,,savaime vykdo", jeigu ministerija performuota? Jisai liko kaip Vyriausybės narys, bet jis nebevadovauja šitai ministerijai. O premjeras negali pavesti. Tai yra juridinė painiava, o jeigu ponas L.Sabutis mano kitaip, tai aš tik mintį pateikiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu priminti, kad dar posėdis nesibaigė, ir prasyčiau deputatus pasilikti savo vietose, nes mums teks priimti ir darbotvarkę. Deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymas priimti tokį nutarimą... Gal čia ir Vyriausybė turėtų pasiūlyti, ar mes galime priimti?
Z.JUKNEVIČIUS. Na, jeigu mes galime palikti ministeriją be vadovo, tai laukim, kol Vyriausybė pasiūlys. Aukščiausioji Taryba tai gali padaryti, tuo labiau kad atmetė šitą kandidatūrą. Juk mes neatleidom K.Birulio iš Vyriausybės narių. Bet jis neina šitų pareigų, jis liko kaip Vyriausybės narys. Čia taip dabar viskas supinta pasidarė, kad neaišku, kas už ką atsako. Kas tai ministerijai vadovauja, nebeaišku. Galų gale sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos atstatymo į Pašto sąjungą, yra daugybė tarptautinių reikalų, o čia neaiškumas.
PIRMININKAS. Taip, žodžio prašo vicepremjeras Zigmas Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, aš tik norėčiau paaiškinti, kokia yra situacija. Dabar yra rengiamas Vyriausybės potvarkis dėl Ryšių ministerijos likvidavimo, bet kol kas ji fiziškai dar tokia. Pagal įstatymus žmonių atleidimo klausimai ir panašūs procesai porą mėnesių gali trukti ir turi trukti ar kiek... Naujoji formaliai dar nepradėjo funkcionuoti. Aš nežinau, kaip čia iš to kazuso išsisukti, bet kol kas funkcionuoja, kad ir kaip keista būtų, Ryšių ministerija ir jos likvidavimas dabar vyks. Tai apie kurį mes čia postą kalbame? Jeigu apie naujosios ministerijos, tai vis tiek tada turėtų bent Vyriausybė pasiūlyti kažką dėl pareigų ėjimo. Man taip atrodytų. Teisinės sistemos komisija galėtų gal čia patikslinti. Bet siūlyčiau nedaryti gal tokių skubotų sprendimų, kad nebūtų nesusipratimų.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Deputatas E.Gentvilas.
E.GENTVILAS. Aš manau, kad Ryšių ministerija tokia nebeegzistuoja, nors ji egzistuoja fiziškai, tačiau teisiškai, priėmus mūsų įstatymą, ji nebeegzistuoja, ir deputatas Z.Juknevičius teisėtai ir teisingai kelia klausimą, kad mes turime galvoti, kas dabar valdys Ryšių ir informatikos ministeriją, kuri yra įkurta. Taigi aš pritarčiau deputato Z.Juknevičiaus prašymui. Antras dalykas, aš prašyčiau, kad šiandien būtų balsuojama dėl posėdžio pratęsimo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS, Labai gaila, kad išjungė transliaciją, aš norėjau paprašyti, kad būtų įtrauktas į dienotvarkės projektą klausimas dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų. Buvo praėjusią savaitę. Klausimas svarbus dėl to, kadangi jau daug kartų buvo žadėta ir deputatų delegacijos žadėjo įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, kad bus sprendžiamas lygtinio paleidimo prieš terminą klausimas. Ir jau visos pažadų datos baigėsi. Nutarta buvo gana seniai. Šitą savaitę nebuvo įtraukta, mes tylėjome, kadangi matėme, kad perkrauta, bet jau ateinančią savaitę tas klausimas turi būti būtinai svarstomas.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, tie klausimai, kurie šią savaitę liko dėl laiko stokos neužbaigti... Taip, yra įjungta transliacija, prasyčiau deputatą J.Prapiestį pakartoti.
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau priminti gerbiamajai Tarybai, kad Teisinės sistemos komisija prašo, kad ateinančią savaitę būtų įtrauktas Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas. Visų pirma todėl, kadangi ten yra kalbama, tame projekte, apie lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pakeitimo tvarką. Dėl to klausimo visą laiką buvo diskutuojama, ne kartą buvo kalbėta ir žadėta įkalinimo įstaigose esantiems asmenims, kad tokiu būdu bus stengiamasi palengvinti jų padėtį, ir tas projektas turėtų būti įtrauktas.
PIRMININKAS. Taip, aišku, jis buvo įtrauktas šią savaitę, dėl laiko stokos buvo atidėtas. Bus įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau priminti, kad mes neišsprendėme klausimų dėl komisijos sudarymo, kad patikrintume Valstybės kontrolės departamento veiklą. Užmiršome šią problemą. Aš nesiūlyčiau atidėjinėti, reikėtų įtraukti į kito antradienio dienotvarkę, priešingu atveju mes patys sakysime, kad vėl paralyžiuojamas Valstybės kontrolės departamento darbas. O laikas eina, vis tiek komisija turės dirbti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Deputatai, buvo pasiūlymas pratęsti šios dienos posėdį, bet salėje labai mažai deputatų. Deputatas L.Sabutis nori? Taip, deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Į vicepremjero, deputato Z.Juknevičiaus, kitų pasiūlymą vis dėlto Aukščiausioji Taryba turi atsiliepti, tačiau aš noriu suformuluoti šį siūlymą taip, jog negalime mes atimti iniciatyvos iš Vyriausybės vadovo. Todėl mes šiandien iš tiesų turime sutarti arba pratęsiame posėdį, arba rytoj organizuojame naują posėdį ir spręskime klausimą. O taip palikti būtų ne tik kad negarbinga, bet ir beprasmiška. Ministerija mūsų nutarimu yra likviduota, nauja reorganizuojama be vadovo, o darbas ir žmonės laukia. Todėl manyčiau, kad visiškai ne pro šalį būtų šiandien išklausyti Vyriausybės vadovo arba jo pavedimu nuomonę dėl šios kandidatūros.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, bet, kaip aš matau, salėje yra mažai deputatų. Priimti nutarimą, kuris nebuvo darbotvarkėje, reikia mažiausiai 68 deputatų.
Z.JUKNEVIČIUS. Rytoj gali kviesti Prezidiumas neeilinį posėdį, tai išplaukia iš darbotvarkės, tai nėra naujas klausimas.
PIRMININKAS. Taip, iš darbotvarkės. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš labai trumpai. Ar gerbiamasis L.Sabutis nesuklydo, nes premjero pavaduotojas Z.Vaišvila tik pasakė, kad ta ministerija dar nelikviduota, tiktai ruošiamas potvarkis. Jeigu likviduota, tada kitas reikalas. Tai kiek dienų po likvidacijos jinai jau dirba? Kada priimtas potvarkis?
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Šį kartą susidūrėme su tuo, kad Vyriausybė nepasiruošusi, tiesiog nepasiruošusi buvo tam, kad ne viskam, ką ji siūlo, Aukščiausioji Taryba pritaria. Tai tam, matyt, ateityje reikia pasirengti. Matau, kad iš tikro mes kokių nors nutarimų šiandien jau nepriiminėsime. Na, aš manau, jeigu premjeras girdi, tai jis turi jausti didelę atsakomybę už tai, kas šiandien įvyko. Galbūt Prezidiumas gali pasinaudoti neeiliniu posėdžiu ir vien dėl šito gali būti sušaukta ir, ko gero, reikės sušaukti neeilinę sesiją. O dabar į ateinančios savaitės darbotvarkę aš siūlau įtraukti įstatymo dėl LKP (SSKP) turto projekto tolesnį svarstymą. Kaip pamenate, šitas įstatymas buvo pristatytas, aš priėmiau pastabą, kad jis nebuvo registruotas Juridiniame skyriuje. Šiuo metu jis yra užregistruotas, ir anoje, neeilinėje sesijoje nutarėme, kad jis bus svarstytas eilinės sesijos metu. Toliau jau, kaip sako, klausimo tempti negalime, galų gale nuspręskime arba taip, arba taip, ir nebereikės nei partijos vadovams rašinėti ir Vyriausybei sukt sau galvą.
PIRMININKAS. Taip, deputatas E.Gentvilas.
E. GENTVILAS. Aš irgi pasinaudodamas Reglamento 21 straipsniu kreipiuosi į Aukščiausiąją Tarybą ir kartu į Prezidiumą, kad paremtų mano prašymą ryt iki pietų surengti vieną plenarinį posėdį. Aš prašau Aukščiausiąją Tarybą dėl mano pasiūlymo balsuoti, kaip numato Reglamentas.
PIRMININKAS. Taip, deputatas E.Gentvilas pasiūlė, kad rytoj būtų padarytas posėdis, bet dauguma deputatų išvyko. Ar mes lytoj turėsime kvorumą? Gerbiamieji deputatai, ar prieštaraujat, kad rytoj būtų padarytas posėdis iki pietų? Yra prieštaraujančių ar mes galime balsuoti? Dabar mes tikrai neturime kvorumo ir ką mes galėtume padaryti? Gal teisininkai patartų, pasiūlytų kokią nors išeitį? Taip, deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Mes girdėjome ir seniūno nuomonę, ir mūsų nuomonę, konstitucinė teisė tokia suteikta Prezidiumui, šiandien jis turi susirinkti ir galbūt kartu su Vyriausybės vadovu išspręsti šitą klausimą. Aš tik noriu paprašyti čia esančių būkim pasiruošę, kad gali tekti iš tiesų šiomis dienomis susirinkti čia spręsti šį klausimą. Daugiau nieko negalėčiau pasakyti, nes nėra Prezidiumo ir negaliu kolegialaus sprendimo pasakyti, tik pasakiau,
kaip galėtų spręstis ateityje šis klausimas. Greičiausiai tai bus rytoj. Na, bus pranešta vienokiu ar kitokiu būdu deputatams. Šiandien mūsų nėra iš tiesų tiek, kad galėtume priimti sprendimą Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, ar mes galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę su čia išreikštais pakeitimais? Taip, deputatas B.Rupeika. Yra įjungta, prašom.
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos. Atkreipiu kolegų ir pirmininkų dėmesį, kad galbūt jau nebereikia transliuoti šios tokio lygio diskusijos Lietuvai. Radijas gal turi linksmesnių programų, o mes nueikime į pogrindį.
PIRMININKAS. Taip, ačiū deputatui B.Rupeikai, mes tikrai nepastebėjome. Gerbiamieji deputatai, yra dar viena problema. Kadangi mes į kitos savaitės darbotvarkę įtraukėme daugelį papildomų klausimų, turėtume apsispręsti, ar darome trečiadienį iki pietų posėdį. Taip, trečiadienį daryti iki pietų ne diskusiją, o posėdį, kad būtų daromas normalus posėdis iki pietų. Vicepremjeras Zigmas Vaišvila.
Z. VAIŠVILA. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų deputatų, kaip vis tik dėl šitų įstatymų, kurie šiandien turėjo būti po pietų svarstomi? Ar jie automatiškai persikelia j kitos savaitės dienotvarkę, ar vis tik reikia, kaip kad nuskambėjo kai kurie siūlymai, irgi įtraukti. Jeigu taip, tai tuomet aš prašau jūsų tai padaryti ir tuo pačiu agituoju, jeigu tai įmanoma, šiandien pratęsti arba rytoj daryti dar vieną pusės dienos posėdį. Matome, kad reikalai yra taip susikaupę ne tik dėl šito paskutinio nesusipratimo dėl Ryšių ir informatikos ministerijos, bet ir dėl tų įstatymų, pavyzdžiui, kurių šiandien taip ir nepradėjome svarstyti, nors buvo dienotvarkėje. Labai prašau paremti tai.
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau irgi dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš palaikyčiau vicepremjero Zigmo Vaišvilos siūlymą ir mums reikėtų įprasti, kad mes juk pasirenkame susirinkus frakcijų pirmininkams ir komisijų pirmininkams pačius aktualiausius klausimus. Ir mes juos įtraukiame. Dėl laiko stokos arba dėl mūsų kartais protingos arba neprotingos diskusijos jie dingsta ir paskui didžiulis vargas vėl įtraukti juos į darbotvarkę. Mums nereiktų nei trečiadienį, nei penktadienį dirbti, bet visi tie klausimai, kurių mes neišsprendėme, turėtų automatiškai ateiti į antradienį ir mums nereikėtų dėl jų ginčytis. Ir tada būtų kažkoks dėsningumas. Mes dėl jų daug aukojamės, kad jie būtų šiandien svarstyti, bet nepavyko, todėl jie turėtų pirmumo teisę turėti.
PIRMININKAS. Taip, šitie klausimai neiškrenta, tik galbūt jie bus ne antradienį arba ketvirtadienį, bet jie bus svarstomi. Gal, gerbiamieji deputatai, jeigu šičia mūsų labai mažai, gal galėtume priimti kokį protokolinį pavedimą Prezidiumui rytoj spręsti dėl posėdžio. O šiandien kvorumo nėra, ir nežinau, ką mes galėtume šiandien daryti. Taip, dar seniūnas primena, kad galėtume apsispręsti dėl trečiadienio iki pietų padaryti normalų posėdį. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš manyčiau, kad dėl trečiadienio galime išspręsti antradienį, nes čia dabar mūsų mažai, o mes jau nutarėme, kad trečiadienį vis tiek dirbam, dirbam dėl ekonomikos. Buvo aptarta ir aš nemanyčiau, kad kažkas prieštaraus dėl trečiadienio, kad dirbtume iki pietų, bet geriau spręsti antradienį, nes dabar labai mažai mūsų deputatų.
PIRMININKAS. Taip, kadangi šiandien mes nieko nebegalime nuspręsti, aš tik turiu užbaigti posėdį. Ačiū deputatams, kurie turėjo kantrybės būti iki galo.