TRYLIKTASIS POSĖDIS
1991 m. spalio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA
PIRMININKAS (K.INTA). Labas rytas, prašau rinktis į salę, pradėsime spalio 8 dienos rytinį posėdį. Mums šiandien reikia patvirtinti šios savaitės ir šios dienos darbotvarkę, kuri jums visiems išdalyta, turbūt gerbiamieji deputatai yra susipažinę. Ar turit pastabų? Deputatas A.Rudys. Turėtų būti įjungtas mikrofonas.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyt organizatorius paaiškinti, kaip čia atsitiko, kad biudžeto vykdymo svarstymas nusikėlė taip vėlai ir tiktai 45 minutės liko? Aš jau buvau nusileidęs nuo pusantros valandos iki valandos, o dabar 45 minutės.
PIRMININKAS. Yra 55 minutės.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, užrašyta 17 val. — 17.45 val.
PIRMININKAS. A, tai ketvirtadienį, bet ir šiandien yra. Šios dienos darbotvarkėje.
A.RUDYS. A, tai tada aš, reiškia, ne į tą popieriuką pasižiūrėjau. Tai tokiu atveju aš atsiprašau. Turiu dar ir kitų klausimų, tai yra pasiūlymų. Pirmas dalykas, reiktų įtraukti į dienotvarkę Vyriausybės pateiktą nutarimą ,,Dėl atskaitymų j savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo metodikos". Ir antra, įstatymo ,,Dėl dotacijų savivaldybių biudžetams patikslinimo". Čia juos reiktų pateikti pirmajam svarstymui, kad kitą savaitę būtų galima juos jau priimti.
PIRMININKAS. Jūs projektą turite?
A.RUDYS. Mes pateiksim projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Tada...
A.RUDYS. Čia kartu su Savivaldybių reikalų komisija. Dviejų komisijų vardu šneku.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš ir dėl savaitės darbotvarkės, ir dėl vieno konkretaus dalyko. Savaitės dienotvarkėj buvo siūlomas 12 punktas, kur aš pats esu pranešėjas, bet nei antradienį, nei ketvirtadienį šito punkto neliko. Jeigu šitam punktui neliko vietos antradienį, aš jau ir neprotestuočiau, bet galėtų atsirasti vietos ketvirtadienį dėl Deputatų statuso įstatymo pakeitimo, 12 punktas savaitės darbotvarkėje. Tai yra vienas momentas, o antras momentas — dėl trečiadienio. Trečiadienį diskusija yra labai svarbi, aš siūlyčiau ne tiktai savo, bet ir visos frakcijos vardu šitą dalyką, t.y. trečiadienio diskusiją transliuoti per radiją. Mes jau padarėm klaidą netransliuodami diskusijos užsienio politikos klausimais. Tai bent dabar nedarykim tos klaidos.
PIRMININKAS. Taip. Ar gerbiamieji deputatai turi dar pasiūlymų dėl savaitės darbotvarkės? Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau priminti, jog praeitą ketvirtadienį buvo įtrauktas Sveikatos įstatymo pristatymas, jis buvo praeitos savaitės dienotvarkėje. Dėl suprantamų priežasčių aš pranešiau posėdžio seniūnui, kodėl aš negaliu jo pristatyti, kadangi turėjau išvykti po septynių į susitikimą su rinkėjais. Mes buvom sutarę, kad šią savaitę jis dienotvarkėje bus. Tačiau projekte jo nėra. Manau, kad jį reikėtų įtraukti į darbotvarkės projektą ir pristatyti.
PIRMININKAS. Taip, čia seniūnai pripažįsta savo klaidą, jis buvo praleistas. Manom, kad jums šiandien, jeigu neprieštaraujate, bus suteikta laiko pristatyti. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš jau esu kalbėjęs ir, deja, vis tiek reikalai nepasistūmėjo į priekį. Vienas dalykas dėl Konstitucinio Teismo įstatymo projekto. Deputatų parašai yra ir aš taip pat neprieštarauju dėl jo pristatymo, gal kas nors klaidingai suprato, bet iki šiol komisijos nėra gavusios įstatymo projekto. Tokiu atveju mes negalime numatyti šio įstatymo pristatymo, jeigu jo projekto nėra gavusios komisijos ir frakcijos. Taip pat labai svarbus įstatymas, bet komisijoje aš taip pat neradau projekto, Mažųjų įmonių įstatymo projektas. Galbūt tada galėtumėt pakomentuoti? Gal jis ir yra, bet bent savo komisijoje aš jo neradau. Numatytas Komercinių bankų įstatymo projektas. Pranešėjas gerbiamasis K.Antanavičius. Kiek aš žinau, yra du projektai ir todėl pristatyti reiktų tikriausiai abudu. Kiek aš žinau, jie yra alternatyvūs. Reglamentas numato jeigu yra užregistruoti keli projektai, jie turi būti pristatyti ir iki pirmojo svarstymo jie turėtų eiti lygiagrečiai, o tik pirmajame svarstyme numatyti, kurį iš jų pasirinkti.
PIRMININKAS. Taip. Taip ir numatoma.
A.TAURANTAS. Bet pranešėjas vienas kol kas nurodytas, kito projekto autorius yra gerbiamasis V.Baldišis, kiek aš žinau.
PIRMININKAS. Taip, aišku, į jūsų pastabas bus atsižvelgta.
K.ANTANAVIČIUS. Į gerbiamojo A.Tauranto pastabas atsakau: projektas išdalytas komisijų ir frakcijų pirmininkams. Turbūt ponas A.Valys gali tai patvirtinti? Dėl Komercinių bankų įstatymo. Taip, yra du, mes kreipiamės į Vyriausybę, kad pateiktų savo išvadas, mes Ekonomikos komisijoje priėmėm, pritarėm tam variantui, kurį šiandien pristatysiu, tačiau nenusižengta Reglamentui todėl, kad tas įstatymo variantas, apie kurį kalba, Lietuvos banko pateiktas, buvo pristatytas dar gegužės mėnesį. Taigi bus abudu pristatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar turi deputatai pastabų dėl savaitės darbotvarkės? Taip. Nėra daugiau. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Numatytas Operatyvinės veiklos įstatymo svarstymas taip pat labai svarbus. O deputatai jo kol kas nėra gavę, tokiu atveju jo negalėsime svarstyti.
PIRMININKAS. Tikslinsim ketvirtadienio darbotvarkę ir, aišku, jei nebus gauti projektai, jie nebus svarstomi.
A.TAURANTAS. Bet jie turi būti gauti iš anksto. Reglamentas numato, kad prieš 10 dienų.
PIRMININKAS. Ar turi deputatai dar kitų pasiūlymų?
E.GRAKAUSKAS. Deputatas A.Taurantas ir deputatas K.Antanavičius jau kalbėjo apie Komercinio banko įstatymo projektus, tačiau aš norėčiau Aukščiausiajai Tarybai pasakyti tai: projektai yra du ir ar mes turim tiek daug laiko, kad alternatyviai juos svarstytumėm? Komercinių, privačių bankų įstatymo projektas Lietuvos banko pateiktas yra seniai. Todėl reikėtų Ekonomikos komisijai ir kitoms suinteresuotoms komisijoms alternatyvius projektus peržiūrėti, jeigu reikia, sujungti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai vieną. Darbotvarkės mūsų perkrautos, jeigu pradėsim kiekvieno įstatymo po du tris projektus žiūrėti, nieko neišspręsime. Šis projektas, tarp kitko, pateikiamas Ekonomikos komisijos ir yra tik alternatyva tam projektui, kuris pateiktas Vyriausybės ir Lietuvos banko.
PIRMININKAS. Taip, dar deputatas V.Baldišis. Atsiprašysiu deputatą J.Tamulį, prie mikrofono stovi deputatas V.Baldišis.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kadangi aš norėčiau jums suteikti tam tikrą informaciją dėl Komercinių bankų įstatymų projektų, kurių, kaip jūs žinote, mūsų patvirtintoje Aukščiausiosios Tarybos dienotvarkėje yra lapkričio mėnesį numatyti svarstyti du. Lietuvos banko ir ekspertų bei mokslininkų grupės pateiktas praeitų metų gruodžio mėnesį Komercinių bankų įstatymo projektas buvo svarstytas ir ne vienoj komisijoj, ir su deputatais. Buvo pateikta medžiaga, po to buvo pateiktas kitas, alternatyvus variantas, kurį pateikė Laisvosios rinkos institutas. Ir aš norėčiau pasakyt, kad būtent šitie du projektai iš principo skiriasi ir todėl juos svarstant Lietuvos bankas yra pateikęs šituos projektus ekspertizei tarptautinėms institucijoms, tokioms kaip Tarptautinis valiutos fondas, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Prancūzijos ir kitų šalių centriniai bankai, ir todėl aš manyčiau, kad mes deputatams ir komisijoms pateiksim nepriklausomų ekspertų ir institucijų ekspertizės išvadas ir šitie projektai turėtų būti svarstomi būtent kaip alternatyvūs, kaip is principo besiskiriantys vienas nuo kito.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad deputatai ir neprieštarauja, šitaip ir bus svarstomi abudu projektai. Taip, deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš manau, kad gerbiamojo V.Baldišio pasisakymas visus galutinai įtikino. Manau, didesnė problema yra ne du alternatyvūs įstatymo projektai, o jų vilkinimas šitoj situacijoj. Nes dabar sunku pasakyt, kuo yra grindžiama komercinių bankų atsiradimas ir veikla. Tai viena. O antra, aš norėčiau elementariai paklausti. Pas mane guli štai du visai skirtingi darbotvarkės projektai. Aš noriu sužinot, kokia eilės tvarka bus svarstoma, kada bus svarstoma biudžeto apyskaita?
PIRMININKAS. Biudžeto apyskaita bus svarstoma šiandien. Jeigu pereitume tiesiog prie šios dienos darbotvarkės, tai pirmas klausimas yra Lietuvos Respublikos transporto įstatymo projektas, antras deklaracija — nebus šiandien svarstomas, todėl antras klausimas ir bus Lietuvos valstybės biudžeto vykdymo svarstymas. Taip. Ar gerbiamieji deputatai dar turi klausimų?
K.RIMKUS. Mes sesijos pradžioje patvirtinome visos sesijos darbų planą. Man kyla klausimų, ar mes laikomės šito plano, ar nesilaikom? Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį, buvo numatytos išvados dėl žemės ūkio įmonių finansinės būklės. Na, rugsėjis pasibaigė, niekas tų klausimų nesprendė. Tai galbūt iš viso netvirtinkim tų planų, o taip viską gaudykim iš kur papuola. Aš norėčiau gauti atsakymą, kodėl nebuvo išvados apie žemės ūkio įmonių finansinę būklę.
PIRMININKAS. Taip, mūsų sekretoriatas dar iš Vyriausybės negavo, dar yra išvada nepateikta, todėl yra planuojama.
K.RIMKUS. Ką reiškia tas mūsų sesijos darbų planavimas? Tai gal neplanuokim iš viso?
A.RUDYS. Jeigu galima, aš pasistengsiu atsakyti ponui K.Rimkui. Šitas klausimas dar niekaip neišeina iš Prezidiumo, kaip čia pasakius, ne kompetencijos, bet tiesiog iš Prezidiumo. Todėl kad ten, svarstant pirminę medžiagą, vis iškyla labai didelių klausimų ir nesupratimo. Dėl to šiandien, šią savaitę, trečiadienį, rytoj 12 val., yra sukviestas bendras Prezidiumo, Vyriausybės, kai kurių ministrų ir vadovų, Biudžeto komisijos, Agrarinių reikalų komisijos posėdis, kuris turbūt turėtų padėti tašką šitam klausimui.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui Audriui Rudžiui už paaiškinimą. Ar gerbiamieji deputatai dar nori paklausti dėl savaitės ir šios dienos darbotvarkės? Pirmiausia turėtume užsiregistruoti. Taip, gerbiamieji deputatai, prašau registruotis. Prašau gerbiamuosius deputatus savo vietose sėdėti ir registruotis. Salėje yra 79 deputatai, 80 deputatų. Gerbiamieji deputatai, balsuosime už savaitės darbotvarkės tvirtinimą. Prieš pradedant mums pirmiausia šiandien reikėtų išsirinkti naują balsų skaičiavimo komisiją. Į balsų skaičiavimo komisiją yra siūlomi deputatai: M.Stakvilevičius, Z. Šličytė, A.Taurantas, E.Tomaševičius ir P.Tupikas. Ar galime patvirtinti šitokią balsų skaičiavimo komisiją? Pritariam? Taip. Naują balsų skaičiavimo komisiją prašau užimti vietas. Gerbiamieji deputatai, dar norėčiau priminti. Ar yra prieštaravimų, ar reikia balsuoti už savaitės darbotvarkę? Prašome, deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Buvo deputatų įvairių pasiūlymų, norėčiau žinoti, kas priimta, kas atmesta, už ką mes balsuojame.
PIRMININKAS. Tai visi šitie deputatų pasiūlymai yra priimti.
A. TAURANTAS. Tai konkrečiai aš, pavyzdžiui, nežinau, kas yra priimta, ko nėra priimta.
PIRMININKAS. Kai bus pateiktas projektas — deputato Audriaus Rudžio pasiūlymas dėl savivaldybių metodikos ir atskaitymų į biudžetą bus įtrauktas.
A. TAURANTAS. Tai ar bus įtraukta, ar dabar už jį balsuojam? Tai reiktų žinoti. Už ką mes balsuojam?
PIRMININKAS. Deputatai neprieštaravo, kad šis klausimas būtų įtrauktas. Jeigu yra prieštaraujančių, tada balsuosim. Ar yra prieštaraujančių? Galima dėl kiekvieno pasiūlymo balsuoti.
A.TAURANTAS. Ne, tai jūs pasakykite, kas priimta, tada mes žinosim, už ką mes balsuojame.
PIRMININKAS. Buvo dėl papildomų, kur minėjau, klausimų kalbama. Taip pat buvo siūloma dėl komercinių bankų dvi alternatyvos. Taip pat buvo siūloma dėl Mažųjų įmonių įstatymo irgi du alternatyvūs projektai, kurie, kiek aš supratau, bus pateikti, ir už juos balsuosime. Kadangi nebuvo prieštaraujančių, tai ar už kiekvieną iš jų reikia balsuoti? Taip, gerbiamieji deputatai, ar galima patvirtinti savaitės darbotvarkę?
A.TAURANTAS. Tai, sakysime, tie įstatymai, kurie nepateikti, jie jau automatiškai iškrinta iš darbotvarkės? Kurie dar deputatams nepateikti?
PIRMININKAS. Taip, jeigu nėra pateikti įstatymo projektai, jie nebus įtraukti į darbotvarkę.
A.TAURANTAS. Reiškia, jie dabar netvirtinami? Taip galima suprasti?
PIRMININKAS. Taip. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau pranešti, jog vakar buvo atnešti vakare ir ant stalo palikti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo papildymai, susiję su Konstituciniu Teismu. Ir Konstitucinio Teismo įstatymo projektas. Šiuo metu užrašysiu rezoliuciją, atiduodu dauginti ir deputatai, komisijos, frakcijos gaus abu šiuos projektus.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad šiais planuotais klausimais dokumentacija tikrai, kadangi ją turi Sekretorius, bus pateikta ir deputatams. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Remdamas pono A.Tauranto pasiūlymą noriu pasakyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymo projekto nėra, todėl aišku, kad turime išbraukti, ir siūlau balsuoti. Čia nereikia balsuoti dėl to, kad jis turėjo būt pateiktas prieš dešimt ar kiek ten dienų.
PIRMININKAS. Taip, kadangi nėra pateiktas Operatyvinės veiklos įstatymo projektas, yra siūloma jį iš darbotvarkės išbraukti. Pasirodo, dėl to čia jau buvo balsuota, ir jau šitas klausimas yra įrašytas. Taip, už jį balsavom, jis buvo praeitos savaitės darbotvarkėj. Jis perkeltas į šią savaitę. Taip, tik tiek, kad Vyriausybė nepateikė projekto. Komisijos turi? Reiškia, komisijos šitą projektą yra gavusios? Taip. Tuoj sekretoriate patikslinsim. Kadangi nėra kaip reikiant pateiktas, šis klausimas išbraukiamas iš savaitės darbotvarkės.
Z.JUKNEVIČIUS. Norėčiau paprieštarauti dėl šito klausimo išbraukimo. Juk pagal Reglamentą jau antradienį jį pristatė, tai jau dešimt dienų bus. Ir jeigu balsavimu nusprendėm įtraukti, tai taip dabar asmeniškai išbraukti, man atrodo, negalima. Be to, projektas buvo pateiktas komisijoms. Visi deputatai dirba komisijose. Ir toks ypač formalus motyvas negali čia nulemti. Juk visi deputatai pasisakė, kad tai svarbus, reikalingas įstatymas. Ir jeigu mes ne šiandien, tai ketvirtadienį jį įrašykime į dienotvarkę. Iki to laiko galima ir išdalyti, šiandien galima jį išdalyti. Aš vis tiktai siūlyčiau perkelti į ketvirtadienio dienotvarkę.
PIRMININKAS. Tada aš tik turėčiau pasiūlyti dėl šio klausimo deputatams balsuoti. Yra pasiūlymas išbraukti, o deputatas Z.Juknevičius pasiūlė, kad jį perkeltume į ketvirtadienio dienos darbotvarkę. Šiandien, manau, šis įstatymo projektas deputatams bus išdalytas. Taip, aišku, deputatas Č.Juršėnas prieštarauja, nes pažeistas dešimties dienų terminas, bet kadangi jau buvo balsuota, aš manau, kad ketvirtadienį jau šį klausimą galėtume svarstyti. Tai dėl šio klausimo yra dar norinčių pasisakyti? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš taip pat pritariu, kad tas įstatymas būtų svarstomas, ir aną kartą jau kalbėjome, dėl to ir jo pirmasis svarstymas buvo taip toli perkeltas, nors gerbiamasis Z.Vaišvila siūlė greičiau surengti. Ir tada buvo nutarta, kad tuoj pat deputatams bus išdalyta. Tai aš tik noriu sužinoti, kodėl deputatams iki šiol neišdalyta. Taip, aš sutinku su gerbiamuoju Z.Juknevičium, bet jis jau turėjo būti išdalytas prieš savaitę, buvo tai galima padaryti. Kodėl šita netvarka Aukščiausiojoje Taryboje tęsiasi? Aš niekaip nesuprantu.
PIRMININKAS. Seniūnas nuėjo asmeniškai išsiaiškinti. Ar dar nori kas nors šiuo klausimu pasisakyti? Ar galima balsuoti?
A.TAURANTAS. Ir dar kartu norėčiau paminėti dėl punkto ,,Įstatymų pristatymai". Čia nėra išvardyta, kokie įstatymai yra pristatomi. Todėl, kai bus balsuojama dėl konkrečių įstatymų pristatymo, reiktų balsuoti esant kvorumui, taip kaip ir dėl savaitės darbotvarkės, nes čia nėra išvardyti konkretūs įstatymai.
PIRMININKAS. Konkretūs pristatomi įstatymai yra išvardyti šios dienos darbotvarkėj.
A.TAURANTAS. Taip, bet tada sutikime, kad tų klausimų balsavimui, jeigu iškils prieštaravimų, reikalingas kvorumas, taip kaip savaitės darbotvarkei.
PIRMININKAS. Tai padarysime, kai pereisime prie šios dienos darbotvarkės tvirtinimo. Taip, gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl Operatyvinės veiklos įstatymo projekto įtraukimo j darbotvarkę? Ar jį išbraukiam, ar paliekam ketvirtadienio dienos darbotvarkėje? Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Taip, gerbiamieji deputatai, visgi mes neturėtumėm šiandien balsuoti dėl šio klausimo įrašymo į darbotvarkę. Todėl, kad yra pažeidžiamas 123 straipsnis. Aš neturiu omeny šito dokumento reikšmės, bet mums nereikia pažeisti Reglamento. Štai kada išdalys, tada mes galėsim ir balsuoti. Todėl, kad šio 123 straipsnio antrojoje dalyje rašoma, kad Protokolų skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pirmojo svarstymo. Tai mes geriau visiškai nebalsuokim, gausim ir tada mes balsuosim, gal greitesne tvarka, gal kitokiu būdu. Bet kam mums visą laiką pažeidinėti Reglamentą, kurį mes taip neseniai priėmėm?
PIRMININKAS. Ačiū deputatui V.Beriozovui. Aš manau, kad tikrai mes šiandien darbo pabaigoje turėtume tvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę, gal iki to laiko jau turėsim pateiktą projektą ir galėsim šį klausimą spręsti. Ar galime dabar balsuoti už visą savaitės darbotvarkę be šitų minėtų klausimų?
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš, gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti prieš balsuojant. Jūs sakėte, kad balsuojame dėl to, kad būtų įrašytas sveikatos
apsaugos koncepcijos svarstymas į darbotvarkę, bet jūs po to neteikėte balsuoti, tai...
PIRMININKAS. Kadangi čia nebuvo prieštarauta ir šis...
Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, jūs pats pasakėte, kad bus balsuota, todėl aš laukiu to balsavimo. Ir nežinau, ką jūs dabar teikėte balsuoti. Ar su šituo įstatymu, ar be jo? Aš manau, kad reikia atidėti kuriam laikui šio įstatymo pristatymą ar svarstymą.
PIRMININKAS. A, reiškia, jūs prieš šio įstatymo...
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad į šios savaitės darbotvarkę dar nereikia įtraukti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau informuoti, kad šis klausimas buvo įtrauktas į praeitos savaitės darbotvarkę ir tik svarstant vakar šios savaitės darbotvarkę jis buvo praleistas. Aš manau, kad įstatymo projektas galėtų būti pristatytas. Aš manau, kad apie tai kalbėjo ir deputatas V.Andriukaitis. Ar galime dėl šio klausimo balsuoti? Kadangi yra prieštaraujančių, todėl, gerbiamieji deputatai, siūlyčiau balsuoti. Taip, kadangi jis jau buvo praeitos savaitės darbotvarkėj. Kadangi prisiimam kaltę, kad jį praleidome, mes jį sutikome įrašyti. Nors deputatas Č..Stankevičius prieštarauja, bet projektas tikrai buvo praeitą savaitę įrašytas. Taip, ar deputatas Č.Stankevičius reikalauja balsuoti?
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, aš norėčiau pasiūlyti šiek tiek pagalvoti apie darbotvarkės projektų tvarkymą ir redagavimą, kad nebūtų tokios gaišaties kaip šiandien. Siūlyčiau, kad būtų žymima, kurie projektai ankstesniu sprendimu įtraukti, kurie naujai siūlomi įtraukti į darbotvarkę, sugalvoti kokius nors trumpus ženkliukus. Taip pat darbotvarkės versijas visas indeksuoti, kad mes greičiau galėtume susigaudyti ir negaištume laiko, nes tikrai labai daug neaiškumų. Tarp jų štai ir dėl šio įstatymo. Jeigu buvo anksčiau nuspręsta, tai, reiškia, galioja. Tada reiktų pažymėti, kad kiekvieną kartą iš naujo to paties nesvarstytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmadienį, kai susirenka frakcijų ir komisijų pirmininkai, šita darbotvarkė yra sudaroma ir ilgai dėl jos diskutuojama, o dabar, kai mes pradedame kiekvienas taisyti, aišku, sunku mums dabar... Tai, kiek supratau, deputatas Č.Stankevičius nesiūlo balsuoti? Atsisako. Taigi šis klausimas lieka darbotvarkėje. Taip pat dar norėčiau informuoti gerbiamuosius deputatus, kad spalio 3 dieną, tai yra ketvirtadienį, vėlai vakare, buvo pristatyta daug įstatymų. Kadangi nedaug buvo deputatų, aš turėčiau jus supažindinti ir patvirtinti, kad reikia juos įrašyti į šios savaitės darbotvarkę. Buvo pristatyti įstatymų projektai: dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo, Lietuvos Respublikos deputatų statuso įstatymo 4 straipsnio pakeitimo, Gamtos apsaugos fondo nuostatų ir dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą. Taip pat dar buvo pristatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektas. Taip. Ar galime mes juos patvirtinti? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Kiekvienam iš tų įstatymų buvo tada siūlomas tam tikras sprendimas. Tai gal jūs galėtumėte ir pasakyti, koks buvo siūlomas sprendimas ir kokį sprendimą mums reikėtų dabar patvirtinti, nes dėl kiekvieno buvo individualus sprendimas. Kai kurie iš jų yra darbų programoje, kai kurių nėra darbų programoje.
PIRMININKAS. Taip. Galiu supažindinti deputatus. Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo projekto buvo nutarta įrašyti šio įstatymo projektą į kitos savaitės posėdžio darbotvarkę, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą buvo nutarta įrašyti taip pat į kitos savaitės posėdžio darbotvarkę.
A.TAURANTAS. Bet nėra darbotvarkėje to projekto.
PIRMININKAS. Kadangi vakar jo neteikė, yra neįtrauktas. Toliau. Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo taip pat buvo nutarta įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę, Lietuvos Respublikos deputatų statuso įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektas buvo įrašytas į kitos savaitės posėdžio darbotvarkę ir turėtų būti svarstomas kartu su įstatymu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Taip buvo nutarta. Toliau. Gamtos apsaugos fondo nuostatų projektą taip pat nutarta įrašyti į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Įstatymo dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, pardavimą ir laikymą projektą taip pat nutarta įrašyti į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Kaip tik buvo nubalsuota dėl šių projektų pristatymo ir nutarimų, nes, kaip minėjau, buvo mažai deputatų. Ar galime mes šiandien tai padaryti? Taip. Ar galime patvirtinti šių įstatymų pristatymą? Nėra prieštaraujančių? Prašau, deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Gamtos apsaugos fondo nuostatai ir Vidaus tarnybos įstatymo projektas buvo sesijos darbų programoje, todėl juos iš tikrųjų reiktų svarstyti ir savaitės darbotvarkės projekte jie yra. Tuo tarpu kitų įstatymų sesijos darbų programoje nebuvo, ji ir taip yra perkrauta, ir aš siūlau į sesijos darbų programą tų klausimų neįrašyti, išskyrus deputato A.Ambrazevičiaus pristatytą Deputato statuso įstatymo pakeitimą, nes jis buvo siūlomas svarstyti kartu su Reglamentu, o dėl kitų aš siūlau mūsų darbų programos nedidinti.
E. GENTVILAS. Jeigu galima, norėčiau pasisakyti aš, kaip buvęs praėjusio posėdžio pirmininkas. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, aš vadovavausi 190 Reglamento straipsniu, apie kurį mes šį rytą su jumis kalbėjome, kuriame pasakyta, kad visi sprendimai gali būti priimti paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus atmetimą ir skubesnės svarstymo procedūros taikymą. Tai ir buvo padaryta, nors jūs šį rytą nurodėt 75 Reglamento straipsnį, kuriame yra patikslinta, kad, norint įrašyti projektą į sesijos ar savaitės darbų programą, reikia tam tikro apibrėžto kvorumo. Jūs dabar bet kuriuo atveju kaltinate mane ar, sakysime, mano pavaduotoją, tačiau jeigu mes, visa Aukščiausioji Taryba, esame priėmę ne visai tobulą Reglamentą, kurio vienas straipsnis akivaizdžiai prieštarauja kitam, ką jūs šį rytą pripažinot, ką gi, turime taip pat būti dviprasmiškoje pozicijoje ir kartais tikrai neformaliai pažiūrėti į tuos dalykus. Kad nebūtų štai šito tam tikro pažeidimo, deputatas K.Inta ir siūlo šiandien patvirtinti praėjusią savaitę priimtus sprendimus, kurie pagal 190 Reglamento straipsnį yra teisėti, pagal 75 straipsnį yra neteisėti. Kad nebūtų šitos dviprasmybės, siūloma šiandien balsuoti ir balsavimu patvirtinti aną savaitę padarytus sprendimus. Aš tikrai šitoj situacijoj, kol Reglamentas nėra suvienodintas, nežinau, kaip kitaip elgtis.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau vis tiktai jau nutraukti diskusijas dėl darbotvarkės tvirtinimo, nes čia mes patenkam į tam tikrą koliziją, kai diskusija vyksta tik tarp Reglamento žinovų. Galbūt apsiribokime siūlymu balsuoti, nes priešingu atveju tenka paklausti, ką mes čia veikiam.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, mes informavom apie ketvirtadienio popietinį posėdį ir tikrai galbūt galėtume šiandien patvirtinti šitų įstatymų pristatymą ir įrašymą į šios ar kitos savaitės darbotvarkę. Ar yra reikalaujančių balsuoti? Taip. Gerbiamieji deputatai, ar reikia registruotis? Gal atėjo dar deputatų? Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į savo vietas, pakartosime registraciją. Taip. Gal gerbiamasis deputatas P.Tupikas galėtų registruotis savo vietoje? Prašau deputatus registruotis. Salėje yra 80 deputatų. Todėl, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti: kas už minėtų įstatymų, kurie buvo pristatyti spalio 3 dieną, patvirtinimą? Kas už, prašau balsuoti. Deputatai reikalauja registraciją pakartoti? Taip. Kartojame registraciją. Pradedame registraciją. Gerbiamieji deputatai, prašau registruotis. Taip. Salėje 89 deputatai. 89 deputatai. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia balsavimu turime patvirtinti spalio 3 dienos pristatytų įstatymų projektus. Kas už šių pristatytų projektų patvirtinimą, kad jie būtų įrašyti į šios savaitės darbotvarkę, prašau balsuoti. Prašau, kas už, prašau balsuoti. Už 67, prieš 11, susilaikė 5. Patvirtinta. Dabar, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti už visą savaitės darbotvarkę su padarytais pakeitimais. Prašau balsuoti. Kas už savaitės darbotvarkę? Gerbiamieji deputatai, ir mums blogai, mes nematome to, ką jūs matote ekrane. Dabar matyti? Taip, prašau balsuoti už šios savaitės darbotvarkės patvirtinimą. Kas už, prašau balsuoti. Čia jau aparatūra, atsiprašau deputatų. Dar pakartosime balsavimą. Taip, prašau balsuoti, kas už darbotvarkės patvirtinimą? Gerbiamieji deputatai, pasirodo, prieš balsavimą dar reikia iš naujo registruotis. Prašau registruotis. Tai čia aparatūra, mes...
BALSAS IŠ SALĖS. Ar aš galėčiau pasiūlyti? Man regis, kad mes nesame dar pamiršę balsuoti rankomis. Čia yra procedūrinis dalykas — priimam dienotvarkę.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, kol bus sureguliuota aparatūra, prašau, yra skaičiavimo komisija, galime balsuoti. Taip, skaičiavimo komisijos narius prašau užimti vietas. Deputatai — Z.Sličytė, M.Stakvilevičius. Taip, gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti kortelėmis. Kas už tai, kad darbotvarkę patvirtintume? Buvo per paskutinę registraciją 89 deputatai. Taip. Tada prašysime balsų skaičiavimo komisiją suregistruoti deputatus. Taip, prašau. Kol skaičiavimo komisija skaičiuos, prašau deputatą R.Rudzį atsiimti balsavimo kortelę, kuri yra pas mus. Gerbiamieji deputatai, nebalsuojam dar, skaičiavimo komisija skaičiuoja. Taip, deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš labai dėkingas, gerbiamasis Klemai, už surastą pažymėjimą. Aš jį ir vėl paliksiu ant savo stalo. Du kartus jį radau pašto dėžutėje, dabar radot jūs. Kur jis benukeliautų, visada išeidamas iš salės aš jį paliksiu savo stalčiuje. Ačiū tau, pažymėjime.
PIRMININKAS. Taip, ar gali balsų skaičiavimo komisija pasakyti, kiek yra deputatų? Salėje vėl 79 deputatai. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti už šios savaitės darbotvarkės patvirtinimą. Kas už, prašau balsuoti. Už 76. Kas prieš? Prieš — 4. Kas*susilaikė? Susilaikė 2. Taip, darbotvarkė patvirtinta. Taip. Ar gali balsų skaičiavimo komisija patikslinti? Ar reikia, gerbiamieji deputatai? Balsų dauguma, aš manau, darbotvarkė patvirtinta. Ar kas prieštarauja? Ne. Galbūt, gerbiamieji deputatai, kol skaičiavimo komisija patikslins, ar galime patvirtinti šios dienos, spalio 8 dienos, darbotvarkę, kurioje, kaip aš aiškinau, nebus antro klausimo išbraukiama deklaracija dėl Izraelio valstybės pripažinimo projekto? Bus pristatytas Sveikatos apsaugos įstatymo projektas. Ar galime balsuoti už šios dienos darbotvarkę? Sugaišome nemažai laiko, todėl pereisim prie pirmo klausimo, tai Lietuvos Respublikos transporto įstatymo tolesnis, trečias svarstymas. Kadangi susisiekimo ministras J.Biržiškis išvykęs, įstatymą pristatys ministro pavaduotojas A.Kišonas. Praėjusią savaitę buvo priimti aštuoni šio įstatymo straipsniai.
A.KIŠONAS. 9 straipsnis. Užsiėmimas transporto ūkine veikla. Juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys keleivių, taip pat visų rūšių tarptautiniais pervežimais, gali turėti tik Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą, licenciją. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys transporto veikla Lietuvoje, privalo laikytis Lietuvos įstatymų. Toks 9 straipsnio tekstas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, ar yra pastabų dėl 9 straipsnio? Nėra. Yra pasiūlymas pritarti? Taip, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisijos vardu jau ne kartą išreiškiau nuostatą, kad neturėtų būti licencijos, ir buvo pateiktas pasiūlymas, kad transporto veikla gali užsiimti atitinkamai užsiregistravę Ekonomikos ministerijoje arba savivaldybėse. Jeigu transportininkai atkakliai nori, kad būtų priimtos licencijos, manau, po ilgų ginčų nėra kaip ir ginčytis, tačiau reikia pateikti Įmonių įstatymo pakeitimo projektą. Ten tarp licencijuojamų veiklos sričių transporto nėra. O sąrašas yra užbaigtas. Taigi dar sykį kartoju, jei bus pateiktas Įmonių įstatymo projektas, tada galima būtų ir eiti į kompromisą.
A.KIŠONAS. Mes galėsime tokį projektą pateikti, mes turėsime tai padaryti, nes...
K.ANTANAVIČIUS. Bet dabar jis turi būti.
A.KIŠONAS. Mus Vyriausybė tai padaryti yra įpareigojusi. Jeigu bus priimta mūsų siūloma 9 straipsnio redakcija, tai kaip tik ir atsiras pagrindas keisti Įmonių įstatymą ir mes tą padarysime per trumpiausią laiką. Lygiai tas pat yra numatyta ir nutarime dėl šito įstatymo įsigaliojimo tvarkos.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Atsakydamas deputatui K.Antanavičiui noriu pasakyti, kad yra bendros taisyklės. Įmonių įstatymas yra bendras. Šitas yra specialus. Jeigu yra priimamas specialus įstatymas, tai netgi nenaikinant ano yra naudojamasi specialaus įstatymo normomis.
PIRMININKAS. Ar dar deputatai nori pareikšti prieštaravimų? Deputatas K.Antanavičius siūlo šį straipsnį priimti, kai bus pateiktas Įmonių įstatymo pakeitimas. Deputato N.Rasimavičiaus nuomonė kita. Kokių bus pasiūlymų? Gal siūloma balsuoti? Ar galime priimti šį straipsnį? Taip, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš labai atsiprašau, šiandien labai sunku dirbti, kadangi beveik negirdėti salėje, ką kalba pirmininkaujantis, ir beveik negirdėti, ką kalba pranešėjas. Ir iš viso nebesuprantu, dėl ko balsuosime, Mes irgi turėjome tam tikrą pasiūlymą, bet tiesiog dėl tokios atmosferos aš nesuprantu, ar buvo priimtas pasiūlymas pirmoj pastraipoj, kur nustatoma tvarka išduoti leidimus, kuriuos turint galima vykdyti tarptautinius pervežimus. Mes siūlėme įrašyti dar valstybines institucijas, tai yra tik turėdami Vyriausybės, valstybinių institucijų, taip pat valstybinių institucijų nustatyta tvarka išduotus leidimus. Ką aš turiu čia omeny? Tai yra Aplinkos apsaugos departamentas ir taip toliau. Todėl, jeigu tai priimtume, galėtume balsuoti.
A.KIŠONAS. Taip, jeigu galima, atsakysiu. Mes įsivaizduojame taip:
transporto veikla gali užsiimti juridiniai arba fiziniai asmenys, bet prieš užsiimdami ta veikla, jie vis vien turės, tarkime, įregistruoti ar personalią įmonę, ar kitokio pobūdžio įmonę. Prieš registruojant šitas įmones, reikia būtinai šituos visus klausimus suderinti su tom atitinkamom institucijom, su gamtos apsauga ir kitom.
PIRMININKAS. Taip, tai jūs priimat tokį pasiūlymą?
A.KIŠONAS. Mes manytume, galbūt ir nebūtina įtraukti tą dalyką, nes šitas dalykas bus pildomas vykdant jau veikiančius įstatymus.
J.ŠIMĖNAS. Norėčiau dar tada išsakyti nuomonę iki galo. Kadangi dar nėra kol kas priimto tokio dokumento, kuris įpareigotų juridinius ir fizinius asmenis kreiptis tokio leidimo { Aplinkos apsaugos departamentą, sakykime, šiuo atveju, todėl aš manyčiau, kad šitame įstatyme visiškai nepakenktų įrašyti ,,valstybinės institucijos". Pagal savo kompetenciją.
A.KIŠONAS. Mes neprieštaraujame, galite.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjas neprieštarauja. Ar yra prieštaraujančių deputatų? Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu mes įrašysime dabar šitame įstatyme šitas institucijas, tai mes turbūt tam tikra prasme pažeisime galimybes steigtis šitoms transporto organizacijoms, įmonėms, susiedami jas su visiškai netiesioginiu dalyku. Aš dabar nesuprantu gerbiamojo ministro pavaduotojo pozicijos, juk, sakykim, kuriasi automobilių pervežimus organizuojanti įmonė. Tai kam jai reikia gauti Aplinkos apsaugos departamento leidimą? Šiuo atveju leidimą ji turės gauti norėdama eksploatuoti konkrečią transporto priemonę. Kitaip sakant, jeigu jos automobilis teršia orą daugiau, negu yra nustatytos normos, tai tada uždraudžiamas to automobilio eksploatavimas. Jeigu laivas išmeta, išleidžia mazutą į upę, tai tada turi būti uždraustas to laivo eksploatavimas, o ne apskritai įmones veikla. Taigi, man atrodo, čia yra pavojingas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prie šito įstatymo yra nutarimo projektas, kuriame yra nurodyta, kad bus priimtas jūrų laivyno kodeksas, oro transporto kodeksas. Šituose kodeksuose bus smulkiau numatyta kiekvienos transporto rūšies specifika ir jų tvarka. Tai ar būtina 9 straipsnyje viską surašyti? Deputatas Z.Juknevičius nori? Ir prašyčiau deputatus, kurie nenori kalbėti, ištrinti savo pavardes. Prašau, turėtų būti įjungta deputatei R.Gajauskaitei.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš pritarčiau deputatui A.Rudžiui ir prašyčiau, kad deputatas Jonas Šimėnas atsiimtų savo pasiūlymą. Čia iš tiesų ne vietoje. Juk leidimus ne organizacijai, o kiekvienam individualiam transportui duos. Ir ką reiškia leidimas, duotas iš pradžių^ Jeigu po to, tai yra eksploatuojant, transporto priemonė tampa tokia ekologiškai nešvari. Taigi nebus priežasties uždrausti. Man atrodo, kad mes turėtume jau balsuoti už šitą straipsnį. Su deputatu K.Antanavičium mes čia pasitarėm ir jis pritarė, kad pakeitimą Įmonių įstatyme galima padaryt po to. |Balsuokim ir eikim toliau. Ir įstatyme nereikia tokių smulkmenų, kurias siūlo deputatas Jonas Šimėnas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, gal jau galime balsuoti, ar dar yra norinčių pasisakyti? Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau paprieštarauti gerbiamajam A.Rudžiui, kadangi viena transporto priemonė yra vienas dalykas, o kada įmonę visą registruoja, tai jinai kaip tokia, ne kaip kiekvienas atskiras automobilis, bet įmonė kaip tokia taipogi daro tam tikrą įtaką. Tikriausiai gerbiamasis A.Rudys irgi nenorėtų, kad jo kieme tokia transporto priemonė būtų įregistruota. Reiškia, dar ir tokia yra problema. Ne vien kiekvieno objekto neigiamas poveikis, bet ir įmonės, todėl aš prieštarauju jo pasisakymui. Kaip ir visoms normaliai reikia. |
PIRMININKAS. Ekrane deputato K.Antanavičiaus pavardės nematau...
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, atsisakykim šito biurokratiškumo, reglamentacijos, kontrolės, spaudimo. Na, tai yra iš .tiesų veiklos maniera. Jeigu transporto įstaigai ar transportui reikia kokių nors gamtos apsaugos suderinimų, tai kam nereikią? Kam tada nereikia? Įmonė bet kokia kaina turi turėti leidimą. Aukščiausioji Taryba orą gadina, tikrai, reikia turėti leidimą ir taip toliau. Na, tai galų gale, ką mes darom čia? Ačiū.
PIRMININKAS. Gal pranešėjas dar? Ir mes turbūt, gerbiamieji deputatai, tikrai spręsim balsavimu.
A.KIŠONAS. Aš labai prašyčiau gerbiamuosius deputatus balsuoti už šią redakciją, kuri pateikta įstatymo projekte.
PIRMININKAS, Su ta sąlyga, kad bus pakeistas Įmonių įstatymas.
A.KIŠONAS. Taip, nes tai yra numatyta nutarime, kaip aš minėjau, dėl šito įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Taip, dar nori deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau, kad deputatai teisingai suprastų ir nevertintų, kad tai yra smulkūs pataisymai, o kažkas ne. Vertinkim iš esmės. Įmonių rejestro įstatyme mes parašėm, kad visos įmonės, užsiiminėjančios ūkine veikla, prieš pradėdamos ūkinę veiklą, turi gauti ekologinį pasą - leidimą. Jeigu tai numatyta atitinkamuose įstatymuose. Šiuo atveju transportas yra stambi ūkio sritis. Jeigu mes nenumatysime šitos leidimo galimybės įteisinimo, Įmonių rejestro įstatymas nereikalaus iš transportininkų, šiuo atveju — tarptautinių pervežimų, tokio ekologinio paso—leidimo. Ir šitas įrašymas, kad turi turėti Vyriausybės ir valstybinių institucijų pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka išduotą leidimą, įstatymo tikrai neblogina, bet suteikia galimybę, kad fiziniai ir juridiniai asmenys tokį leidimą turėtų. Ir čia ne kuriai nors transporto priemonei ar panašiai, bet savininkui. Tai yra būtina prielaida, apie kurią kalbėsime ir priiminėdami Aplinkos apsaugos įstatymą. Aš tiesiog nesuprantu, kodėl čia nepriimtinas toks pasiūlymas? Aš kalbu čia komisijos vardu, o ne savo vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuoti dėl pateiktos redakcijos, ką siūlė ir deputatas Z.Juknevičius ir, aš manau, suderino ir su deputatu K.Antanavičium? Todėl siūlau nutraukti diskusijas ir kviečiu balsuoti deputatus. Kas už pateiktą 9 straipsnio redakciją, prašau balsuoti. Kas už? Turbūt yra skaičiavimo komisija, nebuvo registracijos, už straipsnį balsuosime kortelėmis. Taip, galime registruotis. Prašau pranešėją perskaityti visą 9 straipsnį, už kurį bus balsuojama.
A.KIŠONAS. 9 straipsnis. Užsiėmimas transporto ūkine veikla. Juridiniai bei fiziniai asmenys užsiimti keleivių, taip pat visų rūšių tarptautiniais pervežimais gali tik turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą — licenciją. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys transporto veikla Lietuvoje, privalo laikytis Lietuvos įstatymų.
PIRMININKAS. Taip. Salėje 78 deputatai. Siūlau balsuoti. Kas už pateiktą 9 straipsnio redakciją, prašau balsuoti. Taip, gerbiamieji deputatai, jeigu nebus priimtas pateiktas projektas, straipsnio redakcija, tada darysime pakeitimus. Ar pirma balsuojam dėl pataisų? Gerai.
Gerbiamieji deputatai, Jonas Šimėnas buvo pasiūlęs, kad į šito straipsnio redakciją būtų dar įrašyta ir ,,valstybinės institucijos". Todėl siūlau, kas už šį deputato Jono Šimėno pasiūlymą, kad į 9 straipsnį būtų įrašyta: ,,nustatyta tvarka išduoda valstybės licencijas valstybinės institucijos". Prašau balsuoti. Kas už? Atsiprašau deputatus, turi būt įjungta. Prašau balsuoti. Kas už, kad būtų įrašyta ,,valstybinės institucijos"? Už — 18, prieš 26, susilaikė 18. Pataisa nepriimta, todėl... Kad būtų įrašyta, balsavo tik 18 balsų. Taip, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti už visą pateiktą 9 straipsnio redakciją. Kas už, prašau balsuoti. Kas už 9 straipsnio pateiktą redakciją? Yra instrukcija, kokiu mygtuku ir kaip balsuoti. Už 46, prieš 7, susilaikė 9. 9 straipsnio redakcija priimta. Prašom toliau.
A.KIŠONAS. 10 straipsnis. Saugaus eismo kontrolė. Saugaus eismo transporto reikalavimus rengia, saugaus eismo kontrolę vykdo, priemonių saugiam eismui užtikrinti įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija kartu su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis. Kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.
PIRMININKAS. Taip, deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, jeigu eismas saugus, tai kam jį kontroliuoti? Logikos norėčiau.
A.KIŠONAS. Saugaus eismo transporto reikalavimus rengia, saugaus eismo kontrolę vykdo. Eismo kontrolę vykdo.
B.V.RUPEIKA. Kontrolės tikslas, kad eismas būtų saugus. Tai kam gi?
A.KIŠONAS. Eismo saugumo kontrolė.
PIRMININKAS. Taip. Ar turi deputatai dar kitų pasiūlymų? Nėra. Ar galime, ar reikalaujama balsuoti? Ne. Kadangi prieštaravimų nėra, 10 straipsnis priimtas be balsavimo. Prašom toliau.
A.KIŠONAS. 11 straipsnis. Ekologiniai ir higieniniai reikalavimai transporte. Juridiniai ir fiziniai asmenys transporte privalo užtikrinti tarptautinius ir nacionalinius, ekologinius ir higieninius reikalavimus.
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
A.KIŠONAS. Juridiniai ir fiziniai asmenys transporte privalo užtikrinti tarptautinius ir nacionalinius, ekologinius ir higieninius reikalavimus. Krovinių siuntėjai, transporto priemonių savininkai nustatyta tvarka atsako už pavojingų krovinių saugų pervežimą. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau nespausti mygtukų, nes daugelis užsirašo. Būtų gerai, jeigu ištrintumėt savo pavardes, kurie nenori šiuo klausimu kalbėt. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Siūlyčiau truputį pataisyti tekstą: juridiniai bei fiziniai asmenys transporte čia abejotinas vietininkas, privalo ne užtikrinti, bet laikytis tarptautinių, nacionalinių ekologinių ir higienos reikalavimų. Laikytis.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka?
A.KIŠONAS. Priimtina, sutinkam.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš bandysiu paaiškinti šito straipsnio esmę. Kadangi mūsų komisijoje tai ilgai diskutuotas klausimas. Ir nesutinku su deputato C.Stankevičiaus pasiūlymu. Antroji dalis yra juridiniai ir fiziniai asmenys kaip jie turi laikytis įstatymų, kad užtikrintų saugų jų pervežimą ir t.t. O pirmoji dalis yra daugiau teisinio pobūdžio, todėl ne tik juridiniai ir fiziniai asmenys privalo užtikrinti tarptautinius reikalavimus, tačiau mūsų pasiūlyme buvo ir Vyriausybė bei valstybinės institucijos. Čia yra įstatyminio pobūdžio straipsnis, kuriame turime mes numatyti, kad Vyriausybė taip pat turi arba priimti įstatymus, arba nutarimus, arba tarptautinius susitarimus. Juk nuo Vyriausybės irgi priklauso, taip pat ir nuo savivaldybių, ar bus užtikrinti tarptautiniai ekologiniai ir higieniniai reikalavimai. Todėl pirmas straipsnis yra daugiau įstatyminio pobūdžio, antras tai jau reglamentinio pobūdžio. Ir mūsų pasiūlymas buvo prieš juridinius asmenis dar įdėti ,,Vyriausybė bei valstybinės institucijos ir savivaldybės". Kad visų būtų atsakomybė.
A.KIŠONAS. Šitą pasiūlymą mes svarstėme, bet po to, kai buvo gerbiamojo deputato Z.Juknevičiaus pastaba, kad valstybė taip pat yra juridinis asmuo, tai mes nutarėm, kad galbūt ir nebūtina įtraukti valstybės, nes valstybė valstybinės institucijos. Vyriausybinės institucijos jos yra juridiniai asmenys taip pat, yra bendresnė sąvoka, ir mes manėm, palikdami tokią redakciją, kad to visiškai pakanka, nes šita redakcija apima taip pat tuos sakinius, apie kuriuos jūs kalbate.
PIRMININKAS. Taip. Ar deputatas Jonas Šimėnas siūlys balsuoti, kad būtų įrašyta ,,Vyriausybė, valstybinės institucijos ir savivaldybės"? Taip, deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Jeigu gerbiamasis kolega J.Šimėnas pageidauja palikti žodį ,,užtikrina", aš galiu atsiimti savo pasiūlymą, tačiau esmė yra turbūt ta, kad užtikrinti privalo transporto savininkai. Ar tai bus valstybė, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys. Tai gal visi sutartume, kad taip ir būtų parašyta, kad juridiniai bei fiziniai asmenys — transporto savininkai privalo užtikrinti... Tada įrašymas ,,valstybės, savivaldybių"... čia vis tik lieka tada neaišku, kas ir kuriuo atveju atsako. Atsako transporto savininkas.
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjas sutinka? Ar deputatas Jonas Šimėnas sutiktų su šita pataisa? Iš eilės deputatui K.Antanavičiui.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi ką reiškia užtikrinti reikalavimus, ar įsigilinot? Reikėtų gerbiamajam deputatui Č.Stankevičiui padėkoti už pastabą ir sakyti, kad kalbininkai, jeigu yra, tai dar mūsų neišvys iš čia. Ką reiškia užtikrinti reikalavimus? Tai nulis, niekas. Laikytis reikalavimų, taip, o užtikrinti, tai...
PIRMININKAS. Taip, su šita pastaba buvo sutikta. Deputatas Č.Stankevičius siūlė įrašyti po žodžių ,,transportas" žodžius ,,savininkai privalo laikytis" ir t.t., kaip tekste. O deputatas Jonas Šimėnas siūlė po žodžio ,,Vyriausybė" dar parašyti ,,valstybinės institucijos ir savivaldybės". Deputatas Z.Juknevičius aiškino, jeigu yra žodis ,,Vyriausybė", tai į jį ir įeina visos čia išvardytos institucijos.
Žodis turėtų būti suteikiamas deputatui Z.Juknevičiui. Taip, prašau.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis tiktai ir pranešėją, ir deputatą Joną Šimėną kviesčiau pritarti deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymui. Tada būtų galutinai aišku, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys, tai yra transporto savininkai. Jokiu būdu neplėsti to. Na, nebent deputatas Jonas Šimėnas nori išskaidyti tą atsakomybę, kad taptų nebeaišku, kas gi atsakingas. Gali būti ir Vyriausybės, ir savivaldybės institucijos, ir panašiai, tai tada iš tiesų nebus aišku, kas atsako už tai. Juridinis asmuo ir fiziniai asmenys, transporto savininkai, visiškai aišku, kad tik jie privalo vykdyti reikalavimus, ir viskas.
PIRMININKAS. Taip. Tai gal deputatas Jonas Šimėnas? Prašau deputatą Joną Šimėną.
J.ŠIMĖNAS. Aš tada noriu pateikti pavyzdį: štai statome naują terminalą Klaipėdoje. Ten numatyta, kad per tą terminalą transportuosime ir kenksmingas medžiagas, kaip metanolį. Vyriausybė priima nutarimą, kad tas kenksmingas medžiagas Lietuva eksportuos į užsienį. Ir dabar ar gali garantuoti tas fizinis asmuo, kuris transportuos metanolį, kad jisai nebus kenksmingas aplinkai. Todėl mes ir norime, kad Vyriausybė, priimdama tokius sprendimus, taip pat būtų atsakinga už tokių sprendimų priėmimą. Jeigu mes neįvardysime čia Vyriausybės ir atitinkamų institucijų, tai jos ir priiminės tokius sprendimus, kurių jau paskui fiziniai ir juridiniai asmenys negalės įgyvendinti.
Z.JUKNEVIČIUS. Kaip galima vykdyti prieštaraujančius įstatymui Vyriausybės nutarimus? Negalima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tai galbūt čia diskusijose agituoti nereikia, galbūt balsuokime? Nors buvo deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymas su šitom pataisom priimti. Prašom, pranešėjas galbūt nori?
A.KIŠONAS. Tada galutinė redakcija būtų tokia: ,,11 straipsnis. Ekologiniai ir higieniniai reikalavimai transporte. Juridiniai ir fiziniai asmenys — transporto savininkai privalo laikytis tarptautinių ir nacionalinių ekologinių ir higieninių reikalavimų. Krovinių siuntėjai, transporto priemonių savininkai nustatyta tvarka atsako už pavojingų krovinių saugų pervežimą. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
PIRMININKAS. Taip. Ar galime, gerbiamieji deputatai, sutikti su tokia 11 straipsnio redakcija? Prieštarauja, matau, deputatas Jonas Šimėnas, todėl turbūt siūlysiu balsuoti už pasiūlytą deputato Jono Šimėno pataisą, kur po žodžio ,,Vyriausybė" būtų įrašyti žodžiai ,,valstybinės institucijos ir savivaldybės". Taip, Vyriausybė, valstybinės institucijos, savivaldybės. Taip aš sakiau? Po žodžio Vyriausybė. Kas už pateiktą deputato Jono Šimėno pataisą, prašau balsuoti. Prašau balsuoti už deputato Jono Šimėno pataisą. Už, prieš, susilaikė. Yra mygtukai. Už 19. Prieš 20. Susilaikė 18 deputatų. Taip, deputato Jono Šimėno pataisa nepriimta. Ar reikia, gerbiamieji deputatai, balsuoti už visą pranešėjo pateiktą 11 straipsnio redakciją? Nereikia. Taip, 11 straipsnis tada priimtas be... Deputatas Č.Stankevičius siūlo balsuoti? Taip, su deputato Č.Stankevičiaus pataisa pranešėjas ir perskaitys. A, dar nori deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gal mes, nekeisdami straipsnio esmės, jį suredaguotume pačiu racionaliausiu būdu. Tai yra paliktume tik antrąją dalį: ,,Krovinių siuntėjai, transporto priemonių savininkai nustatyta tvarka atsako už tarptautinių ir nacionalinių bei higieninių reikalavimų vykdymą, pavojingų krovinių saugų pervežimą. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė." Tiesiog sutrumpinam, bet čia jau redakcija tik tokia.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjas sutinka? Taip, sutinka. Ar dar? Taip, čia yra redakcinio pobūdžio. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Tokiu atveju, kaip dabar pasiūlė deputatas Č.Stankevičius, nebelieka juridinių asmenų. Jeigu teisininkai kalbėjo, kad juridiniai asmenys yra ir Vyriausybė, ir departamentai, ir visos kitos institucijos, tai šiuo atveju tiktai krovinių siuntėjai ir savininkai belieka. Šitas straipsnis dar sumenkėja ir jo, sakysime, asmenų ratas dar labiau sumažėja. Aš manyčiau, kad balsuokime bent jau už tai, kas pateikta.
PIRMININKAS. Taip, atrodo, ir deputatas Č.Stankevičius taip pat atsiima savo pataisą. Ar būtina balsuoti? Reiškia, pritarti 11 straipsnio redakcijai. Gal pranešėjas gali ją dar sykį perskaityti?
A.KIŠONAS. ,,11 straipsnis. Ekologiniai ir higieniniai reikalavimai transporte. Juridiniai ir fiziniai asmenys — transporto savininkai privalo laikytis tarptautinių ir nacionalinių ekologinių ir higieninių reikalavimų. Krovinių siuntėjai, transporto priemonių savininkai nustatyta tvarka atsako už pavojingų krovinių saugų pervežimą. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
BALSAS IŠ SALĖS. Vienintelis klausimas. Ar po ,,juridiniai, fiziniai asmenys" kablelis yra?
A.KIŠONAS. Brūkšnys.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu brūkšnys blogai. Tarėtų būti kablelis.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius siūlė ,,ir". Juridiniai ir fiziniai.
A.KIŠONAS. Juridiniai, fiziniai asmenys transporto savininkai.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai šiuo atveju Vyriausybė arba valstybinės institucijos jau nebeįeina. Aplinkos apsaugos departamentas, išdavęs neteisėtą leidimą, nebetampa atsakingas už neteisėto leidimo išdavimą. Kadangi jis nėra savininkas. O jeigu padėsime kablelį, tai tuo pačiu jisai irgi būtų atsakingas.
PIRMININKAS. Taip, po Juridiniai asmenys" dedame kablelį? Taip? Ar galime gerbiamieji deputatai priimti 11 straipsnį? Taip. Kadangi mes sugaišome valandą laiko tvirtindami savaitės darbotvarkę, o iki pertraukos yra viena minutė, galbūt galėtume šiandien balsuoti už visą Transporto veiklos pagrindų įstatymą? Taip, galbūt negaišdami balsuokime, bet balsuoti turėtume kortelėmis. Prašyčiau balsų skaičiavimo komisiją patikrinti, kiek yra deputatų. Tik kortelėmis galime. Gal pasitikėsime bakų skaičiavimo komisija? Salėje yra 78 deputatai. Balsuojant reikia 67 balsų. Ar pranešėjas siūlo balsuoti už visą įstatymą?
A.KIŠONAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Siūlo balsuoti. Todėl, gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Balsuojame už visą Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą. Skelbiu balsavimą. Kas už, prašau balsuoti. Už — 71. Kas prieš? Gerbiamieji deputatai, kas prieš? Prieš — vienas. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašyčiau pakelti korteles, nematyti kitaip. Taip, susilaikė 4. Pasitaisome — 5.
PIRMININKAS. Taip, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taip. Įstatymas priimtas. Ar, gerbiamieji deputatai, galėtume balsuoti už pateiktą nutarimo projektą? Deputatai prieštarauja? Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Dėl nutarimo 3 punkto mes siūlėme, kad būtų Vyriausybės parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai ne atskirų transporto rūšių įstatymai arba kodeksai, kaip čia rašoma, bet visų transporto rūšių kodeksai arba įstatymai. Mes taip ilgai kovojome dėl biotransporto, o jo ir nebeliko. Yra tiktai jūros, geležinkeliai — tai, kas strategiškai svarbu ir su bizniu susiję, o su piliečių teisėmis nebelabai kas liko.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, turbūt aš neturiu teisės ilgiau gaišinti jūsų pertraukos, todėl, kadangi yra nesutarimų, nutarimo projektą galbūt atidėsime kitam posėdžiui. Ačiū. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau rinkis į salę, tęsime posėdį. Gerbiamieji deputatai, prieš pertrauką pranešėjas, kuris pristatinėjo Transporto veiklos pagrindų įstatymą, susitarė su deputatu Jonu Šimėnu dėl nutarimo projekto ir dabar norėtume galutinai jums dar jį pristatyti ir patvirtinti. Prašome, gerbiamasis Kišonai, į tribūną. Deputatus, kurie yra rūmuose, prašau rinktis į salę, pradėsime darbą.
A.KIŠONAS. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo įsigaliojimo": ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) iki 1991 m. lapkričio 1 d. nustatyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarką;
2) iki 1993 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai transporto rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymo 2 straipsnyje, kodeksus."
PIRMININKAS. Prašau diskusijai. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS, 1 punktas, kaip matom, nustato įstatymo įsigaliojimą nuo jo priėmimo dienos, o 2 punkto 2 papunktis liepia iki lapkričio 1 d. nustatyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarką. Tai jau pirmame straipsnyje jisai įgyvendinamas nuo jo priėmimo dienos. Tai kokią dar atskirą tvarką galima nustatyti iki lapkričio 1 dienos?
A.KIŠONAS. Mes manom, kad šitame įstatyme dar yra numatyta, kad reikės rengti daug įvairiausių taisyklių, tai tą turim galvoje. Licencijavimo tvarką, pavyzdžiui.
A.K.LEŠČINSKAS. Tai tada reikia formuluoti kitaip. Tiesiai šviesiai reikia pasakyti ir išvardyti, ką reikia padaryti — licencijavimo tvarką nustatyti bei gamtos apsaugos įvertinimą ar panašių dalykų, nežinau, kaip tai suformuluoti, bet reikia išvardyti konkrečiai ir iki kokios datos. O kitaip yra visiškai tuščias straipsnis.
PIRMININKAS. Taip, tada, kaip deputatas A.Leščinskas siūlo, gal tikrai reikia dar nutarimo projektą redaguoti ir siūlyti...
A.KIŠONAS. Gerai, tada mes dar paredaguosim ir pateiksim tada, kada mums laikas skirtas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, jeigu reikia tą tvarką nustatyti, tai ir įsigalios įstatymas tik nuo lapkričio mėnesio, Kaip jis gali be tvarkos įsigalioti. Ir 3 punktą reikia įrašyti parengti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pataisas dėl licencijavimo. Tai neįrašyta.
A.KIŠONAS. Mes šitai turėjom omenyje. 2 punkto pirmame papunktyje įrašydami nustatyti įstatymo įsigaliojimo tvarką. Mes manom, kad šita sąvoka apima ir tą įpareigojimą, kurį jūs dabar minėjot.
K.ANTANAVIČIUS. Ką jūs manot, tai mums ne taip svarbu. Svarbu, kas parašyta.
A.KIŠONAS. Aš suprantu. Pateiksim tada naują nutarimo projektą. Turim laiko.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka, kad bus pateiktas naujas nutarimo projektas, todėl galbūt darome... Deputatas A.Leščinskas norėtų? Paspauskit savo mygtuką.
A.K.LEŠČINSKAS. Vis dėlto reikėtų paminėti, kadangi įvedam licencijavimo tvarką, tai kas ir kada, sakysim, pakeis Įmonių įstatymą. Įpareigokim arba Susisiekimo ministeriją, arba ką nors kitą, kad pakeistų atitinkamus Įmonių įstatymo straipsnius arba pateiktų svarstyti Aukščiausiajai Tarybai Įmonių įstatymo kokius nors punktus.
A.KIŠONAS. Supratome.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, paliekame parengti naują nutarimo projektą ir darome pertrauką. Ačiū pranešėjui.
Gerbiamieji deputatai, į tribūną kviečiame Ministrą Pirmininką dėl pranešimo ir personalijų. Prašome gerbiamąjį premjerą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš nesu pasirengęs pusę valandos jus sutrukdyti. Aš tik norėčiau paprasčiausiai pristatyti kandidatus į kai kurias laisvas ministrų vietas. Pirma mano kandidatūra būtų susieta su Ryšių ir informatikos ministerija ir aš manyčiau, kad šitam darbui būtų tinkama pono A.Abišalos kandidatūra, kuris praktiškai ir dabar kuruoja informatikos sritį, taip pat domisi ryšių klausimais. Jam ši sritis yra nesvetima ir kadangi jis yra šiuo metu Vyriausybės narys ir kadangi Vyriausybė neturi galimybės labai daug deputatų priimti į Vyriausybę, aš manyčiau, kad jau tuo atveju, kai jis yra Vyriausybės narys, tai, matyt, jį reiktų užkrauti dar papildomai kitu rūpesčiu ryšių ir informatikos klausimais. Na, be abejo, aš nemanyčiau, kad čia ministrui A.Abišalai yra kažkokia privilegija arba lengvesnis darbas. Aš priešingai manau, kad jo padėtis dabar yra žymiai geresnė, nes jis neturi konkrečios ministerijos ir tai jam leidžia gal kiek laisviau planuoti savo veiklą. Tačiau aš manau, kad šiuo metu nėra galimybės, matyt, mums dirbti neįtemptai, ir manyčiau, kad ponas A.Abišala galėtų ir toliau koordinuoti derybas su Tarybų Sąjunga, tai yra tą lyg ir parengiamąjį organizacinį darbą, o kartu būti ryšių ir informatikos ministru. Kitaip tariant, prie turimų dabartinių pareigų aš siūlyčiau pridėti dar vienas pareigas ir manau, kad aš nebūsiu apkaltintas, kad čia yra sudvejinamos pareigos. Aš manau, paprasčiausiai mes išplėstume tik funkcijų ratą ir tokiu būdu ir taip užimtam žmogui mes dar papildomai skirtumėm tas funkcijas, kurias aš paminėjau. Jeigu bus balsuojama kitą dieną, o aš manau, kad tikriausiai jūs sutiksite balsuoti kitą ketvirtadienį, aš paprasčiausiai siūlyčiau galbūt formuluoti taip: paskirti ministrą be portfelio poną A.Abišalą ryšių ir informatikos ministru atleidžiant jį iš ministro be portfelio pareigų. Taip. Aš manau, kad galbūt neverta aiškinti papildomai, situacija yra tokia. Aš tikiu, kad po kurio laiko Vyriausybė pati galės daryti tokius pakeitimus vieną ministrą paskirti kitos ministerijos vadovu, o tos kitos ministerijos dar kitos ministerijos vadovu. Tai yra, aš manau, kad prie šito mums reikės anksčiau ar vėliau prieiti, kadangi ministrai juo toliau, juo labiau darysis politikais, dirbs politinį darbą, ir aš manyčiau, kad tokiais atvejais nėra būtinumo kiekvienu atveju prašyti Aukščiausiosios Tarybos pritarimo. Juo labiau kad vieną kartą už tą žmogų yra balsuota. Bet kadangi šiuo metu įstatymas, atrodo, šitos galimybės Vyriausybei dar nesuteikė, prašysiu tik būtent tokios formuluotės. Norėčiau pristatyti dar vieną kandidatūrą į tarptautinių ekonominių santykių ministro vietą ir čia iš tikro mes susidūrėm su daugeliu sunkumų, nes ta ministerija, mano supratimu, yra labai svarbi ir svarbi ne tiek politiniu požiūriu, kiek praktine veikla, kadangi, aš įsivaizduoju, Lietuvos likimas artimiausiu metu labai priklausys nuo to, kaip mes reformuosim savo ūkį, kaip mes sėkmingai įveiksim ekonomines reformas, sunkumus, kurie jau iškils pačiu artimiausiu metu dar labiau. Tai viena. Ir antra, kaip mes sugebėsim konstruktyviai bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, taip pat tarptautinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis organizacijomis ekonomikos srityje. Tai yra, ar mes sugebėsim padaryti, kad mūsų užsienio politika pasipildytų ir nauju konstruktyviu pradu, kurį sudaro būtent ekonominiai prekybiniai santykiai. Jeigu šito nebus, tai, be abejo, mūsų užsienio politika bus be kojų. Ir aš manau, kad šita ministerija, taip pat ir visų mūsų pastangos sudarys galimybes kuo greičiau užmegzti santykius tiek su Vakarų, tiek su Rytų valstybėmis, kuo greičiau įsijungti į tas technines, ekonomines, finansines paramos programas, kurios šiuo metu yra sudarytos Rytų Europai, Centrinei Europai ir Centrinės Rytų Europos reformoms remti. Nuo to, ar mes būsim aktyvūs, kaip padėsim įmonėms greičiau išeiti į rinką (o tas išėjimas, deja, neįmanomas be valstybės tarpininkavimo sudarant atitinkamas prekybos sutartis), kaip mes sugebėsim peržengti Vakarų rinkoje prekybos barjerus, kurie šiuo metu yra dar labai dideli, ir mes praktiškai esam izoliuoti nuo Vakarų rinkos, nuo to, kaip mes tai sugebėsime daryti, žymia dalim priklausys ir mūsų ateitis, mūsų ekonomika. Aš drąsiai galiu pasakyti, jeigu mes netapsim ekonomiškai nepriklausomi, tai, be abejo, aš nelabai įsivaizduoju, kad esant tokiai situacijai Lietuva galėtų būti politiškai nepriklausoma ir įsitvirtinti kaip nepriklausoma valstybė. Todėl aš tai ministerijai skiriu daug dėmesio. Aš pradžioje svarsčiau įvairius galimus variantus. Manau, kad į šitą vietą tiktų ne vienas deputatas, nes šitoje salėje rasčiau ne vieną deputatą, kuris galėtų sėkmingai dirbti toje ministerijoje ministro ir kitose pareigose, bet kadangi Aukščiausioji Taryba nelabai šiuo metu yra linkusi atiduoti dar vieną kitą deputatą į vykdomąją valdžią, tai mes pasitarę nusprendėm, kad reikėtų pasiūlyti ne deputatą. Ir aš siūlau į tą vietą mūsų Vyriausybės aparato skyriaus vadovą poną Aleškaitį. Na, aš manau, vyras jaunas, labai darbštus, nepriklausantis... Tai kam aš kalbu, jeigu jūs negirdit?
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, jei galite.
G.VAGNORIUS. Gerai, aš pabandysiu į kurį nors mikrofoną garsiau kalbėti. Manau, kad tai žmogus, kurio politiką šiuo metu galima būtų apibūdinti taip: politika už Lietuvą. Jis savo veiksmų nesieja nei su viena partija, nei su kita partija, nei su viena politine jėga, nei su kita. Ir aš nežinau, ar tai iš tikro blogai yra, kadangi man atrodo, kad šiuo metu aš taip pat būčiau laimingas, jeigu mes visi galėtume bent jau pusę metų, nors metus atsiriboti nuo vienokių ar kitokių ne visuomet labai plačių politinių interesų ir pabandyti politiką grįsti nauda Lietuvai. O aš manau, kad taip ir yra, ir didžioji dalis mūsų deputatų, ir mūsų visuomenė kaip tik taip supranta savo veiksmus dabartiniu sunkiu laikotarpiu. Na, aš negalėčiau nusakyti, tikrai negalėčiau nusakyti jo politinių pažiūrų. Paprasčiausiai, kiek man teko dirbti per tą pusmetį, kada as jį pasikviečiau į Vyriausybės aparatą, tai paprasčiausiai mes apie politiką nekalbėjom. Daugiau kalbėjom apie tai, kaip reformuoti ūkį, kaip užmegzti tarptautinius santykius, rengėm įvairius projektus, įvairias programas ir jų yra parengta labai daug paketų, ir keletą aš esu pateikęs Aukščiausiajai Tarybai kaip pavyzdį. Aš manau, kad jis savo konkrečiu darbu parodė, kad gali naudingai dirbti, o tai yra svarbiausia. Na, o kai jis bus pats tribūnoje, jūs jo ir paklausinėsite apie jo politines pažiūras, bet aš nemanau, kad jos turėtų būti blogos. Šiandien drįsčiau pasiūlyti dar vieną kandidatūrą tai į krašto apsaugos ministro vietą. Na, pradžioje aš norėčiau pasakyti, kad, be abejo, dar mes visi tikimės sukurti naują krašto apsaugos sistemą, kad ji garantuotų ne tik saugumą nuo kokių nors išorės jėgų, kurių grupuotės gali atsirasti, sakysim, prie vienos ar kitos sienos, bet aš taip pat tikiu, kad krašto apsaugos sistema turėtų būti saugi iš vidaus, ir manau, kad šiuo metu tai yra svarbiausias kriterijus, kuris yra keliamas besikuriančiai sistemai. Aš manau, kad ir jūs taip pat pastebit, kad ne visur mums sekasi kuriant naujas struktūras. Yra labai daug sunkumų trūksta ir specialistų, trūksta ir karininkų, trūksta ir žmonių, pasitaiko ir neigiamų reiškinių. Aš norėčiau manyti, kad sukūrus Krašto apsaugos sistemą, be abejo, mums čia visiems kartu, taip pat ir naujam ministrui tektų iš esmės padirbėti, kadangi reikalavimai šiuo metu, be abejo, šiai sistemai jau bus keliami visai kitokie. Ir aš norėčiau, kad Krašto apsaugos ministerija arba krašto apsaugos ministras būtų atskiriamas nuo štabo. Atskiriamas tokiu būdu, kad ministerijai, be abejo, turėtų vadovauti krašto apsaugos ministras. O kokia bus mūsų kariuomenė, sunku dar pasakyti, bet mūsų karinėms pajėgoms vadovaus štabo viršininkas kariškis profesionalas. Visose pasaulio valstybėse tokia struktūra yra priimta. Be abejo, ministras yra ir štabo viršininko politinis vadovas, bet, matyt, reikia atskirti politinius klausimus, politinės veiklos sritį nuo grynai profesionalios veiklos ir kariškių profesionaliems veiksmams, be abejo, turėtų vadovauti profesionalūs kariškiai. Na ir jūs, ir aš suprantam, kad surasti ir turėti šiuo metu pakankamai profesionalių kariškių nėra taip paprasta. Ir tai nebus labai lengva, bet nežiūrint viso šito, mums teks suformuot profesionalią kariuomenę. Galbūt geriau turėti šiek tiek mažiau, bet turėti profesionalią ir saugią armiją, negu, sakykim, labai didelę, bet nepakankamai profesionalią, kuri būtų nepakankamai organizuota. Labai skirtųsi nuo buvusių Tarybų Sąjungos kariškių visais požiūriais ir moraliniu, ir politiniu, ir išsilavinimo požiūriu, taip pat kiekvienas deputatas kaip tik tam klausimui skirs išskirtinį dėmesį, o šiandien... A, aš, matyt, nepasakiau to kandidato, taip? Taip, kadangi yra žmogus, kuris pradėjo kurti tą sistemą, aš manau, kad tas žmogus ir toliau galėtų vadovauti ministerijai. Tai ponas A.Butkevičius. O tada mes kartu su jumis paieškotumėm karinių vadovų, kurie galėtų garantuoti profesionalumą.
Aš šiandien tiek turiu pasiūlymų. Dar yra keletas laisvų vietų, į kurias kandidatus, aš manau, galbūt pateiksiu kitą kartą. Aš tik naudodamasis proga norėčiau paklausti, kiek laiko reikia, kad galima būtų pateikti siūlymus balsuoti? Trijų dienų? Taip, pavyzdžiui, ketvirtadienis gali būt ta diena, kai galima būtų balsuoti.
PIRMININKAS. Kitą savaitę.
G.VAGNORIUS. Tai yra šiek tiek problematiška, nes kitą savaitę manęs nebus Lietuvoje, tai jeigu jūsų Reglamentas leistų, aš prašyčiau, kad jūs sutiktumėt, kad ketvirtadienį galima būtų pasiūlyt.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pagal Reglamentą yra trys dienos, ne vėliau kaip po savaitės.
G.VAGNORIUS. Ar penktadienį jūs dirbat?
PIRMININKAS. Jeigu deputatai neprieštarauja, mes galėsime šiandien, tvirtindami ketvirtadienio darbotvarkę, patvirtinti. Taip, gerbiamieji deputatai, gerbiamasis premjere, norinčių paklausti turbūt... Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs paminėjot nutarimą dėl Ryšių ir informatikos ministerijos, susidedantį iš dviejų dalių, tačiau yra gi ministras Kostas Birulis, o apie jį lyg apie mirusį... Kodėl jis nebegeras, ar yra jo atsistatydinimo prašymas, ar jūs jam turit pretenzijų? Ir kodėl tada trečiame punkte nepaminėjus, kad poną Birulį reikia atleisti iš ministro pareigų?
G. VAGNORIUS. Aš manau, kad čia teisiniu požiūriu tas klausimas yra sureguliuotas, kadangi ministerija yra panaikinama ir kuriama nauja ministerija. Be abejo, kiek tai liečia pono K.Birulio asmenį, tai tas klausimas, be abejo, buvo su juo aptartas, su juo yra kalbėtasi ir jis ketina pereiti dirbti į kitą darbą. Aišku, jeigu Aukščiausioji Taryba būtinai prašys tos ministerijos naujo vadovo klausimą susieti su buvusio ministro K.Birulio klausimu, be abejo, aš turėsiu tada komentuot, bet aš nemanyčiau, kad čia yra tas pats dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Ponas premjere, ar jums neatrodo, kad prieš pradedant formuoti Krašto apsaugos ministeriją, jos aparatą, struktūrą, jau aukštesnio lygio valdymo struktūrą, reikia juridiškai sutvarkyti krašto apsaugos formuočių pavaldumą iki pat aukščiausiojo valstybės pareigūno. Ar jūs ruošiatės pateikt tokius krašto apsaugos, pasienio apsaugos įstatymo pakeitimus, ar ne?
G.VAGNORIUS. Aš su jumis sutinku, kad mums dar reikės sutvarkyt tą krašto apsaugos sistemos teisinę bazę, ir aš manau, kad ne vien tiktai pavaldumo klausimas dar yra iki galo nesureguliuotas, bet taip pat nesureguliuota ir mūsų karinių pajėgų struktūra. Mes gi dar iki galo nesam numatę, kokios formuotės bus. Turim pasienio kariuomenę ir panašiai, bet dar yra kai kurios kariuomenės rūšys, aš manau, kurias mes turėsim aiškiai, konkrečiai įstatyme apibrėžti. Šiuo metu tik norėčiau informuoti, kad Vyriausybė šiuo metu ketina pašaukti jaunuolius į tikrąją tarnybą jau šį rudenį, o kita dalis bus šaukiama kitų metų pavasarį. Aš manau, kad kai kuriuos pasiūlymus, susijusius tiek su pavaldinių, tiek ir su kariuomenės formavimu, mes turėsim pačiu artimiausiu metu pateiktį Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Dar nori deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs sakot buvęs ministras. Bet mes girdėjom, kad vakar jis išvyko kažkur kaip ministras. Ar jau jūs atleidot jį? Man rodos, kad Aukščiausioji Taryba turi atleisti ministrus. Jeigu mes skiriame, tai turim ir atleisti. Ar ne?
G.VAGNORIUS. Be abejo, bet aš jau tikiu, kad jūs tai padarėt.
K.ANTANAVIČIUS. Ką, K.Birulį atleidom?
PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Paleckis nori? Prašau.
J. V.PALECKIS. Norėčiau paklausti. Kiek suprantu, dar yra dvi vakuojančios ministrų vietos. Kada mes galėsim sulaukti kandidatūrų iš jūsų lūpų į šias vietas?
G.VAGNORIUS. Mes pasistengsim pačiu artimiausiu metu pateikti kandidatūras į šitas likusias vakuojančias vietas.
J.V.PALECKIS. Ir, jeigu galima, dėl kolegos Aleksandro Abišalos. Manau, kad tai vykęs pasiūlymas, tačiau jis labai svarbų vaidmenį vaidina tarpvalstybinėse derybose su TSRS. Kaip jūs manot, ar jis galės suderinti naujas pareigas su tomis, kurias Jis iki šiol šioj delegacijoj atliko?
G.VAGNORIUS. Na, aš manau, kad jis privalės suderinti tas pareigas. Ketinom sudaryt galimybes, kad jis atsisakytų tų pareigų, kurias jis dabar vykdo. Tai yra labai svarbus darbo baras, bet mes tikimės, kad jis toje naujoje ministerijoje susiras ir pagalbininkų, kurie padės jam dirbti tą darbą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamasis premjere, čia jau buvo klausiama dėl dabartinio ministro be portfelio A.Abišalos. Aš norėčiau išsiaiškinti dar vieną klausimą. Jeigu teisingai aš supratau jūsų pasiūlymą, tai jūs dabar siūlote, kad ponas A.Abišala užimtų iš karto abu postus, t.y. ministro be portfelio, taip pat informatikos ir ryšių ministro. Aš manau, kad Aukščiausioji Taryba bus nieko prieš, jeigu ministrų skaičius sumažės. Apie tai čia jau buvo kalbėta ne kartą, vis dėlto šioks toks juridinis kazusas. Ir jūsų požiūris...
G.VAGNORIUS. Ne, gerbiamasis deputate, aš pačioj pradžioj paminėjau, galbūt tik neaiškiai pasakiau, kad aš siūlyčiau dėl ministro A.Abišalos paskyrimo formuluoti taip: paskirti ministrą A.Abišalą ryšių ir informatikos ministru, atleidžiant jį iš ministro be portfelio pareigų. .
J. TAMULIS. Aišku, bet taip nebuvo pasakyta.
G.VAGNORIUS. Buvo, bet negarsiai. Mikrofonas, pasirodo, neveikė, kai aš kalbėjau.
PIRMININKAS Gerbiamieji deputatai, skirtas laikas baigėsi, paskutinis paklausti nori M.Laurinkus. Ne? Tada trys ministrų kandidatūros pateiktos, todėl ačiū premjerui ir pereisime prie kito darbotvarkės klausimo. Taip, gerbiamieji deputatai, dar noriu pasitikslinti, ar tikrai mes, planuodami ketvirtadienio darbotvarkę, galime šių personalijų svarstymą įtraukti į spalio 10 dienos darbotvarkę? Nebus prieštaraujančių? Taip. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, svarstome Lietuvos valstybės biudžeto vykdymą. Pranešėjai — finansų ministrė E.Kunevičienė ir Biudžeto komisijos pirmininkas Audrius Rudys. Vietoj A.Rudžio J.Pangonis? Taip, prašom, gerbiamoji ministre, į tribūną.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Aš labai garsiai kalbu, tai mane girdės. Kadangi šiandien man skirtas laikas atsiskaityti už šių metų biudžeto vykdymą, tai norėčiau pasakyti jums, kad jūsų įpareigojimus vykdo ministerija ir Vyriausybė. Priimant biudžetą pirmas jūsų įpareigojimas Vyriausybei buvo:
pateikti pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai dėl 1991 metų valstybės biudžeto patikslinimo, kai tokie patikslinimai bus būtini dėl kainų ir tarifų bei kitų esminių ekonominių proporcijų nenumatytų pakeitimų. Pagal šį punktą kol kas neteko trukdyti todėl, kad čia ir jūsų pačių nuopelnas. Tvirtinant biudžetą buvo atsižvelgta į tas sąlygas, kurių buvo laukiama šiais metais, ir todėl biudžetas buvo sudarytas taip, kad iki šiol jis sėkmingai vykdomas ir jūsų trukdyti nėra reikalo. Dabar truputį nukrypsiu. Jeigu leistumėt, tai norėčiau pasakyti, kad estai ir latviai, kurie praeitų metų biudžetus buvo sudarę pagal pasiektą lygį, juos jau kelis kartus keitė ir tvirtino ir dabar vėl naujai tvirtina. Mūsų biudžetas buvo patvirtintas ne pagal pasiektą lygį, o pagal skaičiavimus, kurie buvo numatyti — pagal laukiamus skaičiavimus, pagal planines sumas, kurios buvo numatytos šiems metams. Antras punktas ,,Patikslinti savivaldybių 1991 metų biudžeto skaičiavimuose numatytas žemės mokesčių įplaukų sumas ir iki šių metų liepos pirmos dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus". Tai pateikta, bet kol kas jūs tik nesvarstėt. Biudžeto komisijai ir Aukščiausiajai Tarybai tie pasiūlymai pateikti. Trečias punktas — ,,Parengti savivaldybių valdžios ir valdymo organų darbo apmokėjimo nustatymo kriterijus bei normatyvus 1991 metams, sumažinant 1990 metų bendrą faktinį darbo apmokėjimo fondą 12% ir priskaičiuojant numatytą kompensacijų sumą, ir iki šių metų balandžio 15 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai". Buvo sumažinta 12% ir sudarant savivaldybių biudžetus tie normatyvai buvo įgyvendinti. Tai čia dėl jūsų pavedimo arba dėl biudžeto vykdymo. Svarstyti biudžeto vykdymą Vyriausybė Aukščiausiajai Tarybai nesisiūlė, kadangi tokio poreikio nebuvo, nes biudžetas vykdomas normaliai ir pajamos, ir išlaidos. Jums pageidaujant, norėčiau pateikti smulkesnę informaciją apie biudžeto vykdymą. Negaliu neatkreipti jūsų dėmesio, kad visa tai susiję su ūkio reikalais. Čia visgi norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė, matyt, rado bendrą sampratą ir bendrą ūkio valdymą su kitom valdymo struktūrom — pramonės, transporto, žemės ūkio valdymo, kad sugebėjo išlaikyti stabilią padėtį šiais metais ir garantuoti normalų ūkio vystymą. Iš kur aš šitai paėmiau? Iš kur paėmiau tuos rodiklius? Yra statistiniai duomenys ir pirmo pusmečio, ir rugpjūčio mėnesio. Jūs juos visus turbūt jau turite. Pramonės įmonių lygis nemažesnis negu pereitais metais, o dėl to, kad visgi Sąjungoje vyksta tokia infliacija ir kad mes negalėjom jos išvengti nesiimdami jokių kitų priemonių, turėjom ir kainas po truputį peržiūrėti, ir atlyginimus atitinkamai didinti, kad situacija būtų stabili. Visa tai buvo daroma, todėl ūkis... Lyginant su padidėjusiomis kainomis ir prekyba, ir viskas padidėjo, bet net lyginant su praeitų metų kainomis, neįvyko mažėjimo, o visoje Sąjungoje tikrai įvyko. Mūsų ūkis stabilus ir valdomas normaliai, todėl biudžete neatsirado jokių sutrikimų. Dabar dar vieną dalyką norėčiau pasakyti jums apie makro-rezultatus arba makro-rodiklius. Mūsų nacionalinis produktas sudarė daugiau nei 8 milijardus. Iš jo į perskirstymą per nacionalinį biudžetą papuolė 50% taip, kaip ir numatyta, kaip ir yra daugelyje valstybių. Dabar jeigu kalbėsime apie ūkio rezultatus arba apie ūkio reikalus, tai pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų ūkio pelningumas labai išaugo. Pramonėje rentabilumas išaugo 3,6 karto. Nė vienos liaudies ūkio šakos mūsų respublikoje šiais metais nebuvo, kad nepadidėtų pelnas. Jus dabar galbūt domins, ar neperpumpavom per biudžetą viso to pelno. Noriu jums garantuoti ir pasiūlyti, jeigu kas pasidomės, yra statistiniai rinkiniai pateikti ir yra visi duomenys. Čia nė vieno skaičiaus aš neišsigalvojau. Į biudžetą iš įmonių nepaimta daugiau negu 30%, daugiausia — 29, iki 30% pelno, o iš viso perskirstyta iki 50%, o kai biudžetas buvo sudaromas su Sąjunga, tai visad būdavo iki 80% pelno perskirstoma. Tai čia šių metų mūsų Lietuvos savarankiško gyvenimo ir ūkininkavimo rezultatai makrolygyje. Dabar kaip pasikeitė įmonių rodikliai, įmonių rentabilumas mikrolygyje. Čia irgi yra rodikliai, kur suvesti statistiniai duomenys, kur suvesti visi rodikliai pagal atskiras pramonės šakas, pagal įmones, kur yra parodyta, koks jų rentabilumas ir su kapitalu, ir pelnas su išlaidomis. Dabar dar gali jus dominti, ar buvo jau bankrutavusių įmonių. Mes praeitą savaitę kolegijoje iš savo pusės svarstėm ir finansininkai turėjo atsiskaityti, ar yra jau bankrutavusių įmonių. Tokių bent kol kas neatsirado. Gal kas nepasiskelbė. Aš kalbu apie liepos pirmos dienos balansų duomenis. Dabar jus domins turbūt, kokiu būdu mums šiais metais taip išėjo, kad viršyti juridinių asmenų atskaitymai arba juridinių asmenų pelno mokesčiai. Tai čia nėra jokios paslapties ir jokio stebuklo. Jūs žinote, kokia padėtis šiais metais buvo. Mūsų įmonės buvo ir skatinamos, kad apsirūpintų žaliava iš anksto, nes žinot visus grasinimus, kurie mums grėsė, ir jeigu mūsų įmonės nebūtų pasirūpinusios, tai gal būtų ir buvę sutrikimų, bet jos tikrai dirbo labai rentabiliai ir normaliai, jeigu galėjo pelną padidinti 3,6 karto. Taigi jei imsime normalią atskaitymo normą — iki 30%, tai įmonėms, atmetus visus kitus atskaitymus be biudžeto, liko ne mažiau kaip 50% pelno. Todėl kalbėti šiandien, kad įmonėms neliko investicijų, negalima, įmonės tikrai turi ir pelno, ir lėšų investicijoms. Dabar dar vienas momentas, kuris jums galbūt truputį kels abejonių. Kodėl įvyko tai per pirmą pusmetį? Jūs gerai žinot, kad pirmas pusmetis buvo ypatingas pusmetis naudotasi sukaupta praeityje žaliava. Pas mus tos žaliavos neperkainojo ir niekas neišėmė į biudžetą, ką padarė kitos respublikos. Visos kitos respublikos ir Estija, ir Moldavija, ir kitos perkainojo žaliavą, atsargas ir sudarė specialius biudžetinius fondus, o faktiškai paėmė į biudžetą po du, po tris milijardus. Pas mus šito niekas nedarė, niekas nežlugdė ūkio, o paliko, kad ūkiai turėtų pelną ir jį investuotų į ūkio vystymąsi. Taigi dabar aš noriu jums pasakyti — dėl ko sėkmingai vykdomas biudžetas? Dėl to, kad ūkininkaujama normaliai. Fizinių asmenų mokestis pirmame pusmetyje ne visai tolygiai buvo surenkamas, bet tai susiję ir su tuo, kad ne visos įmonės skubėjo didinti atlyginimus, kadangi nežinojo, kokia bus padėtis, ir daugelis norėjo kaupti pelną, kadangi pelnas yra metinis rodiklis. Todėl manė, kad jeigu bus normali situacija, galės įmonės pelną investuoti arba išmokėti darbuotojams premijas, arba atlyginimus padidinti. Todėl tai nėra atsitiktinis dalykas, kad pirmame pusmetyje fizinių asmenų pajamų mokestis nebuvo taip perviršytas, pavyzdžiui, kaip pelno mokestis. Čia įmonės tiesiog nemokėjo iš pelno darbuotojams, o kaupė pelną. Tai yra labai normalu ir įmonės tas lėšas visiškai gali investuoti į savo ūkį. Dabar dėl apyvartos mokesčio arba akcizo. Apyvartos mokestis arba akcizas, kuris buvo suplanuotas, o jis neviršijo praeitų metų lygio, neviršijo to, ką mokėjo iš sąjunginio biudžeto, nė vieno procento, nė vieno neišėmėm daugiau, vykdomas labai realiai, be jokio perviršio. Tai tiek norėčiau pasakyti jums apie pajamas. Jeigu jus domina, galėčiau pasakyti apie išlaidas, bet jums yra visos lentelės pateiktos ir visi turit duomenis apie biudžeto vykdymą už 8 mėnesius. Aš čia daugiau jums kalbėjau apie pirmąjį pusmetį, kadangi kalbėjau apie ūkinius rezultatus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad nesulaukčiau bereikalingų klausimų, jog Aukščiausioji Taryba tvirtina biudžetą metams ir Vyriausybė normaliai vykdo biudžetą bei atsiskaito už metus, nes čia yra metinė sąmata, o Vyriausybė ir Finansų ministerija turi teisę ir galimybes metinę sąmatą paskirstyti ketvirčiais. Arba planą sudaro jau jie, kaip surinkti ir kuriam ketvirčiui. Todėl jeigu jums ir ne visai aišku, kodėl vieną pusmetį vieni rodikliai tokie, o kiti tokie, sąmata išsilygina per metus, o mes atsižvelgiam, kokie ūkiniai rezultatai ir kaip jie imami. Todėl čia nėra jokio pažeidimo, nes planą vykdom normaliai, suplanavom ketvirčiais, atsižvelgdami į ūkio plėtojimąsi. Jūs žinot, kad pirmą ketvirtį mūsų biudžetas nebuvo patvirtintas ir todėl pirmame ketvirtyje mes biudžeto išlaidas vykdėm praeitų metų lygiu. Ir dabar, kad jums nekiltų klausimas, nes jau yra ir spaudoje straipsnių, kad biudžete išlaidos arba pajamos daromos nerealios, tai ne visai tiesa. Aš tokių duomenų neteikiau, ir kas į spaudą pateikė, aš irgi nežinau, bet tai buvo Vilniaus laikraštyje paskelbta — kad mes milijardo rublių neišnaudojom, o iš žmonių nuplėšėm. Nė vieno rublio iš žmonių nenuplėšėm iš to, ko jūs nepatvirtinot ir nepriėmėt, nė vieno rublio. O dabar aš jums pasakysiu, kodėl išlaidos neįvykdytos. Išlaidos yra metinė suma, o ne ketvirtinė. Biudžete numatyta, kad pajamos formuojamos biudžetui metams, o išlaidos gali pasidalyti ketvirčiais, pagal tai, kaip jos finansuojamos. Pirmame ketvirtyje mes darėm išlaidas pagal praeitų metų lygį, bet kai buvo patvirtintas biudžetas ir mums reikėjo visas kitas išlaidas tvarkyti antram ir trečiam, ir ketvirtam ketvirčiui, nes pirmame buvo faktiškai tiktai darbo užmokestis, biudžetas nebuvo patvirtintas, o pajamos tai ėjo normaliai, pajamos nuo ūkio rezultatų eina, o išlaidos daromos taip, kaip numatyta sąmatose. Todėl dabartiniu metu tikrai mes biudžete turim lėšų, mes turim likutį, bet jis yra normalus, kadangi trečiame ir ketvirtame ketvirtyje mes turim garantuoti tas išlaidas, kurios nepateko į pirmą ketvirtį, pavyzdžiui, investicijos kapitaliniams įdėjimams. Kodėl jos neįvykdytos? Jos vykdomos ir bus finansuojama pagal darbų užbaigimą, o jūs ir gamybininkai visi gerai žinot, kada dažniausiai užbaigiami darbai tai trečias ir ketvirtas ketvirtis. Tai čia jokių didelių problemų nėra, tuo labiau kad ten labai ir suma nedidelė per tris šimtus milijonų. Aš klausiau Ekonomikos ministerijos, ar įsitvirtins dabartiniu metu daromi kai kurie pakeitimai pagal atskirus objektus. Ekonomikos ministerija, išanalizavusi, kokių objektų šiemet negalės įvesti, tas sumas perskirstys, bet įvykdyti tikrai bus, tikrai bus. Dabar dar jums gali kilti klausimas dėl to paties likučio. Šiandien tas likutis yra, bet mums gi reikia rytoj, jeigu mes didinam supirkimo kainas, turėti kompensacijų. Tai jeigu mes nebūtume užplanavę tų lėšų likučių, tai kokiu būdu mes šiandieną galėtume spręsti supirkimo kainų klausimą? Reiškia, tada mes jūsų turėtume prašyti įvesti papildomus mokesčius, o dabar, kas surinkta, viskas yra normaliai sąmatose numatyta išleisti, bet tik pagal mūsų normalią suplanuotą tvarką ir ketvirtines sąmatas, kurias mes sudarėm. Todėl norėčiau jūsų priekaištą, kad mūsų išlaidos neįvykdytos pirmame pusmetyje, labai ramiai priimti. Dar kartą aiškinu priežastis. Pirma priežastis kadangi pirmojo ketvirčio sumos nebuvo, negalėjome normaliai išlaidų vykdyti, nes nebuvo biudžetas patvirtintas, jūs žinot išlaidos buvo minimalios. Antras dalykas trečią ir ketvirtą ketvirtį numatytos labai didelės išlaidos, o jos negalėjo būti pirmame ir antrame, kadangi nežinojom, kokia bus padėtis Lietuvoje. Jūs patys gerai žinot, ar galima buvo prieš pučą paleisti kainas arba į laisvą rinką eiti, kaip dabar kalbam. Jeigu mes paleidžiam kainas, tai mes turim ir darbo užmokestį atitinkamai peržiūrėti. Tai jūs šitą situaciją žinot ir turėtumėt realiai įvertinti tą, ką mes darom, ką Vyriausybė daro, o mes viską darom planingai, taip kaip suplanavom šiuos metus.
Jeigu bus klausimų, gal geriau aš dabar į klausimus atsakysiu. Aš turiu parengusi ir galiu jums paskaityti visą oficialią ataskaitą. Bet ji yra pateikta.
PIRMININKAS, Yra ilgas norinčių paklausti deputatų sąrašas. Prašome, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponia ministre, ar vykdydami biudžetą jūs analizavote pajamas ir išlaidas? Klausiu to todėl, kad ne vienas milijardas pajamų viršija išlaidas pagal jūsų ataskaitą, o milijardas septyni šimtai milijonų, tai yra trečdaliu. Aš jums paaiškinsiu paskui, kaip aš skaičiavau. Taigi padidėjimai. Jūs kalbate, kad štai padidėti reikia tam, kad turėtume santaupų, bet išlaidos, perduotos lėšos savivaldybėms — septyni šimtai devyniasdešimt keturi.milijonai, vos ne milijardas. Paskolos teikiamos ūkiui — šimtas penkiasdešimt septyni milijonai ir taip toliau. Vyriausybei, Aukščiausiajai Tarybai — štai išmėtyti tie pinigai. Tai kodėl tada šitiems atiduota, o štai, pavyzdžiui, socialinės apsaugos yra įvykdyta tiktai 69%, kultūros ir švietimo 52%. Kodėl tada neskiriate tų lėšų tiems reikalams, kur iš tiesų būtų galima padėti žmonėms, o ne ten, kur juos galima, na, visaip panaudoti. Tai kaip tą paaiškinti — jūs aiškinat, kad štai jūs sukaupėt. Betgi didelė dalis tų lėšų išduotos.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet jos nesunaudotos, gerbiamasis deputate. Yra lėšų likučiai jie gali būti ir savivaldybių atsiskaitymo sąskaitose, ir gali būti Finansų ministerijos sąskaitose. O mes atsiskaitome už panaudojimą. Ir atsiskaitymuose su savivaldybėmis aš jums galiu paaiškinti, koks čia buvo reikalas. Jūs gerai žinote ir prisimenate rugpjūčio 20 dieną. Turbūt gerai žinote, kas buvo ir kas grėsė. Aš buvau gavusi iš Pavlovo ir Orlovo rastus, ir bankas Lietuvos buvo gavęs, kad mes per dvi valandas pervestume visus biudžeto likučius į Maskvą. Jeigu mes būtume tai padarę, aš nežinau, ar šiandien jūs labai būtumėt džiaugęsi. Mes šito nedarėme ir bankas nedarė, o tą patį vakarą, gavę tą telegramą, mes pervedėm savivaldybėms su ta sąlyga, kad jeigu liks Lietuva laisva, jie grąžins į Lietuvos biudžetą, į valstybinį biudžetą, ir mes tas lėšas atiduosime tam, kam priklauso. Tai yra ir Švietimo ministerijai, ir visiems kitiems. Tai įvyko, čia ne sukčiavimai jokie, jokie sukčiavimai, tai tiesiog nebuvo kolaboravimas. Jokių sukčiavimų, viskas raštiškai įforminta. Ir buvo rašte parašyta, ir telegramos išsiuntinėtos, kad duodama tik su ta sąlyga, o po to iš karto grąžinama. Per savaitę visos lėšos buvo grąžintos. Ir dabartiniu metu mūsų sąskaitoje yra tikrai 570 milijonų rublių, kurie skirti numatomoms supirkimo kainoms didinti. Ir dabar jau padidino ir runkelių, ir linų. Tam reikės 500 milijonų rublių. Ir todėl kalbėti dabar, kad mes kažką pažeidėm ar mes neanalizuojame... Tikrai jokio pažeidimo nėra, o šitą nustatys, kai jau reikės biudžeto reviziją daryti, tai tikrai padarys. O šiandien aš neleidžiu jokio įtarinėjimo todėl, kad aš jokio pažeidimo dar nesu padariusi. Tai čia jums atsakymas.
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)
E.KUNEVIČIENĖ. Analizuojame ir darome. Į viską galiu atsakyti, ko tik klausit.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamoji ministre, kaip matyti iš aštuonių mėnesių ataskaitos, 55% jūsų pajamų sudaro akcizo mokesčiai. Jūs tą pati patvirtinote. Sakykite, kokiu principu, pagal kokį modelį ar teorinį, ar praktinį — jūs apskaičiuojate tokį akcizų dydį? Ir kam nustatom akcizą, kokioms prekėms?
E.KUNEVIČIENĖ. Čia buvo akcizu vadinama, bet buvo taikomas kaip apyvartos mokestis, kurį jūs gerai žinot, nes tvirtinot biudžetą. Todėl, kad jūs su tuo akcizu labai gerai visi esat susipažinę. Jūs jau jį tiek aiškinotės visi, kad man nebereikėjo net ir aiškintis. Tai jūs šitą labai gerai žinot. Ten buvo apyvartos mokestis, nustatytas procentais nuo apyvartos pagal praeitų metų lygį, nepažeidžiant praeitų metų lygio... Jis buvo pavadintas akcizu todėl, kad jo išėmimas buvo sutapatintas su akcizavimo tvarka. Čia netiesioginis mokestis ir todėl jis vadinosi akcizu.
K.GLAVECKAS. Vadinasi, Vyriausybės, konkrečiai Finansų ministerijos politika kaip tik akcizo struktūros požiūriu iš esmės nepasikeitė, kaip ir praeitais metais, o tai apskritai prieštarauja biudžeto logikai. Biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas, kaip keisti makroekonominę pusiausvyrą ir makroekonominius dalykus. Jeigu tai nepasikeitė, vadinasi, persikėlė viskas toliau. Ir struktūrų kai kurie procesai praktiškai dėl to nepakito.
E.KUNEVIČIENĖ. Galbūt jūs čia dabar norėtumėt ką nors kita išgirsti, bet mes kol kas vykdom biudžetą tokį, kokį jūs patvirtinot dar pavasarį. Jūs gerai žinot balandžio mėnesį. Ir jūs patvirtinot ir akcizų sumas tris milijardus aštuonis šimtus milijonų. Nė rublio daugiau neišėmėm ir vykdomas jis normaliai pagal tą struktūrą. Jeigu mes nebūtume šito vykdę, tai jūs galėtumėt reikšti pretenzijas. Dabartiniu metu mes ruošėmės ir politiką keitėm, jūs gerai žinot, kad jums jau pateiktas projektas, ir jūs svarstėt du kartus dėl pridėtosios vertės mokesčio. Atsimenat? Jeigu mes nebūtume galvoję keisti savo politikos, tai mes šito nebūtume darę. Kitais metais mes tikrai numatę šitai padaryti. Jeigu būtų normali situacija ir nebūtų įvykę to, kas įvyko, aš manyčiau, kad rugsėjo mėnesį, jeigu jūs būtumėt patvirtinę pridėtosios vertės mokestį, mes būtume perėję prie to mokesčio. O jis yra taikomas visose Europos Bendrijos šalyse. Šitą jūs irgi žinot. Todėl apkaltinti mus, kad mes čia nekeičiam mokesčių politikos, galbūt ne visai teisinga, nes jūs žinot tą situaciją, kurioje gyvenam. O mes neišėmėm apyvartos mokesčio daugiau negu penkiasdešimt septyni procentai tiek, kiek ir priklauso už aštuonis mėnesius. Ir tuo labiau, kad įmonių rentabilumas tikrai yra aukštas. Bankrutuojančių įmonių nėra, rentabilumas išaugo 3,6 karto. Jeigu mes būtume ką nors ūkyje pažeidę, tada aš galėčiau sakyti, kad galbūt Finansų ministerija savanoriškai arba savavališkai pasielgė.
PIRMININKAS. Taip, deputatas P.Papovas.
J.TAMULIS. Čia mano dega, ne P.Papovo.
PIRMININKAS. Atsiprašau deputatą P.Papovą, yra deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Jeigu aš teisingai supratau, tai dabar turėtų būti deputato P.Papovo eilė, bet ką jau padaryti. Aš štai ką norėčiau paklausti gerbiamąją ministrę. Čia ką tik nuskambėjo žodžiai, kad mokesčiai yra tie, kuriuos mes nustatėme, kad žmonės nėra plėšiami. Jūsų atsakymai į visą tą argumentaciją. Aš noriu pasakyti, kad nėra ta situacija tokia graži. Prieš mane guli puses metų ir aštuonių mėnesių apyskaita. Mes žvilgtelkim į juridinių asmenų pelno mokestį ir pamatysime, kad jo augimas per pusmetį buvo maždaug dvidešimt procentų, o tuo tarpu po aštuonių mėnesių jau dvidešimt keturi. Nors būtent čia praktiškai jau yra įskaitytas tas santykis dėl kainų kilimo, atitinkamo algų kilimo ir taip toliau. Jeigu žmonės nebūtų... Tarkime, valstybė papildomai nerinktų pinigų, turėtų išlikti tie patys procentai. Tai viena. Antra, aš norėčiau jūsų pastabą išgirsti. Jūs sakėte, kad jokių papildomų mokesčių Vyriausybė neįvedinėja. Tai aš norėčiau paklausti, kaip tada yra su viršpelniu? Jis yra Vyriausybės nustatytas.
E.KUNEVIČIENĖ. Dabar dėl jūsų pirmo klausimo apie pelno mokestį. Tai jūs čia pats iš karto irgi galit rasti atsakymą iš ūkio rezultatų. Pelno mokestis nėra suminis. Jis yra procentinis. Gautas pelnas labai išaugo pirmame pusmetyje, jūs gerai žinot, dėl to, kad nebuvo žaliavos perkainotos, o produkcija buvo pardavinėjama ta kaina, kuri yra Sąjungoje. Tai jūs šitą.gerai žinot, kad turėjo tos pajamos išaugti. Tai yra procentinis mokestis nuo pelno. Trečiame ir ketvirtame ketvirtyje jokio augimo jau nebėra. Dabar aš tik pasakysiu, paskui jau jūs spręskit. Jeigu būtume nematę šitos situacijos, tai jums turbūt nebūtų pasiūlyta, kad pelno mokestį sumažintumėt, o jūs tai padarėt nuo liepos mėnesio. Padarėt pelno mokestį tik dvidešimt devynis procentus ir tai normalu. Dabartiniu metu jis ir mažėja, nes buvo atsižvelgta į tai, kas yra ūkyje. Dabar dėl viršpelnių mokesčio. Labai sunki situacija su tuo vadinamu viršpelnio mokesčiu. Labai daug atleista nuo jo, labai daug atleista, bet visa bėda yra ne su viršpelnio mokesčiu, o bėda yra su žemės mokesčiu ir su savivaldybėmis. Gerbiamieji deputatai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad savivaldybėms imant žemės mokestį buvo leista nustatyti tam tikrus koeficientus, bet patikrinus, išryškėjo labai negeri dalykai. Ten koeficientai viršija ne tiktai kelis kartus, bet keliasdešimt kartų leistinas normas. Ir todėl vis ateinančių pas mus žmonių nusiskundimai dėl viršpelnio mokesčio yra ne viršpelnio mokesčio problema (yra šiokia tokia ir čia, negalima sakyti, kad nėra), bet yra problema dėl žemės mokesčio ir koeficiento, kurį savivaldybėms leista taikyti. Tai čia mes dabartiniu metu išanalizavom ir jums pateiksim šitą medžiagą. Jau vakar aš pasirašiau.
L.APŠEGA. Jeigu būtų jūsų galima paklausti. Jūs sakėt, kad šiuo metu visos įmonės dirba labai gerai. Aš norėčiau, kad pasakytumėt, kiek sumažėjo gamyba natūraliais vienetais?
E.KUNEVIČIENĖ. Nematau, kas klausia?
L.APŠEGA. Ir antras būtų reikalas toks: susidaro toks vaizdas, kad su žemės ūkiu žaidžiama kaip su mažu kačiuku: jeigu yra lėšų biudžete, išmetė kąsnelį, jeigu nėra... Vis tik žemės ūkio gamyba turi būti planuojama, kažkas galvojama. Dabar paskutinis pavyzdys: patvirtina kainas nuo pusės derliaus nuėmimo, dar kažką daro. Vis tik būtų mano klausimas: ar yra kas nors daroma, kad būtų apskaičiuoti žemės ūkio ekvivalentiniai mainai, ir kiek sudaro išlaidų atskirai produkcijos rūšiai pagaminti? Šiuo metu jokių apskaičiavimų niekas nedaro.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu jūs nesupyksit, aš neatsakinėsiu į jūsų klausimą, nes tai turi daryti Ekonomikos ministerijos Kainų departamentas, kuris dar neperėjęs į Finansų ministerijos sudėtį, ir todėl aš čia už juos nenorėčiau atsakyti. Aš manau, kad per Vyriausybės valandą kada nors atsiskaitys ekonomikos ministras.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paklausti...
PIRMININKAS. Aš suteiksiu žodį deputatams P.Papovui ir A.Leščinskui atskirai. Be eilės, nes išsitrynė.
A.RUDYS. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti kitą klausimą, nesusijusį su skaičiais ir kitais dalykais, bet turintį, matyt, labai svarbią reikšmę. Jūs, kaip ministrė, kaip vyriausias kreditų, biudžeto tvarkytojas, kokiais dokumentais remdamasi jūs pervedat lėšas į žemesnio rango kredito tvarkytojų sąskaitas? Aš labai norėčiau, kad jūs juos visus išvardytumėt.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerai. Finansų ministrė turi teisę, jeigu tai jau jums labai rūpi, kreditus tvarkyti taip, kaip yra numatyta, bet tik nepažeidžiant sąmatos įvykdymo galimybių. Jeigu būtume nevykdę sąmatos arba kam nors būtų pritrūkę lėšų, jūs galėtumėt reikšti pretenzijas. Dabar aš jums paaiškinau realią situaciją, dėl ko tai buvo padaryta. Tai buvo dviejų dienų laikotarpis, kada mes tikrai buvom priversti tai padaryti. Nes kitaip iš mūsų būtų išėmę lėšas. Jūs šitai gerai žinote. Jeigu jūsų tai nepatenkina, tenka atsiprašyti jūsų, bet čia situacija...
A.RUDYS. Atsiprašau, aš klausiau visai kito dalyko. Tiesiog — kokiais dokumentais remiantis? Pavyzdžiui, Biudžeto įstatymu. Taip? Antra, Vyriausybės nutarimais...
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
A.RUDYS. Dar kokiais?
E.KUNEVIČIENĖ. Finansų ministrei atsiskaityti su savivaldybėmis nereikia jokių kitų dokumentų. Jeigu mes pažeistume dotacijų davimą ir per atsiskaitymus su savivaldybėmis... Įstatyme yra numatyta, biudžete, kurį patvirtinot, yra du milijardai rublių, kurie eina per Finansų ministerijos sąskaitą — skirta dotavimams. Čia mes nepažeidėme nė viena kapeika tų ribų, kurios yra numatytos. Net jeigu mes nebūtume tų lėšų ir išsiėmę, jos būtų tose ribose, kiek iki metų pabaigos numatyta savivaldybėms. Todėl nereikia nei Vyriausybės nutarimo, nei Aukščiausiosios Tarybos įstatymo. Nes jūs tvirtinat sąmatą metams. Ir sąmatoje, biudžete yra numatyta Finansų ministerijos sąskaitoje daugiau kaip du milijardai visiems atsiskaitymams su savivaldybėmis. Pagal šitą mes ir padarėme.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, aš negavau atsakymo, aš visai kito klausiu.
E.KUNEVIČIENĖ. Reiškia, aš nesuprantu jūsų klausimo.
A.RUDYS. Aš dar kartą norėčiau perklausti. Manęs gi nedomina konkrečiai savivaldybėms, konkrečiai kokiai gamyklai, konkrečiai kokiai ministerijai. Mane domina sąrašas dokumentų, kuriais remdamiesi jūs priimat sprendimą pervesti lėšas į to ar to kredito tvarkytojų sąskaitą. Sakykim, yra Aukščiausiosios Tarybos priimtas Biudžeto įstatymas. Ten užrašyta. Toliau yra Vyriausybės nutarimas, štai jūs dalyvaujate posėdyje ir Vyriausybė priima nutarimą. Ir kokie dar yra dokumentai?
E.KUNEVIČIENĖ. Taip... Yra jūsų patvirtintas biudžetas, kuriame dotacijos savivaldybėms, šitai aišku. Jis yra pagrindinis dokumentas, aš vykdau. Remdamasi jūsų patvirtinto biudžeto sumomis, Vyriausybė priima atitinkamus sprendimus ir aš juos vykdau, bet tiktai remdamasi biudžeto sumomis. Ir dabar jūs klausiate dėl to perskirstymo. Aš jums paaiškinau, kokiu būdu aš tai darau. O dokumentai? Kitokių dokumentų negali būti. Yra jūsų patvirtintas biudžetas, sąmata. Dar kartą kartoju metinė sąmata. Mes turim savo patvirtintą planą ketvirčiais. Tai yra mūsų patvirtintas dokumentas visiems atsiskaitymams su savivaldybėmis. Dar turim dokumentą
savivaldybių patvirtintus biudžetus. Jis yra irgi mūsų dokumentas. Vyriausybės nutarimai irgi mums^yra dokumentai.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau deputato V.Plečkaičio, kuriam yra įjungtas mikrofonas, ir noriu suteikti žodį deputatui P.Papovui. Nes jo pavardė iškrito.
P.PAPOVAS. Gerbiamoji ministre, padidinus ir suvienodinus valstybines žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, Vyriausybė savo nutarimu įvedė viršpelnio mokestį ūkininkavimo sąlygoms išlyginti. Ir gavo biudžetas papildomai pajamų, kurių ir dabar yra, na, tam tikras perteklius. Tačiau ūkininkavimo sąlygos liko neišlygintos, nemaža dalis ūkių negali padidinti leistinų ir būtinų atlyginimų nustatytą dydį. Neturi lėšų. Ir Vyriausybė toliau nieko nepadarė, kad galėtų išlyginti tas ūkininkavimo sąlygas ir padidinti tuos atlyginimus.
E.KUNEVIČIENĖ. Žemės ūkiui Vyriausybė dabar labai daug daro. Dabar ruošiamas labai rimtas dalykas tai privatizacija. Ir ji turėtų labai daug čia padėti, sutvarkyti ir pramonę, ir žemės ūkį. Tai būtų pati svarbiausia priemonė sutvarkyti mūsų žemės ūkį. Bet dar dėl to antro klausimo dėl to viršpelnio išėmimo, kiek mes gavome viršpelnio ir kiek mes šiemet atidavėm žemės ūkiui. Jūs gerai žinote, kad atiduota perpus daugiau žemės ūkiui negu paimta. Ketvirtadienį, kiek žinau, Prezidiume bus svarstomi žemės ūkio ir agro - reformos klausimai, tai manyčiau, kad gal tada mes jau žemės ūkio klausimus ir išsiaiškinsime.
P.PAPOVAS. Aš dar papildomai. Aš suprantu, kad žemės ūkiui teko tų lėšų, bet jos buvo numatytos ūkininkavimo sąlygoms išlyginti. Reikėjo ir skirti tas lėšas tiems, kuriems reikėjo. Iš vienų išėmus, kitiems skirti, kad jie galėtų, kaip ir biudžetininkai, gyventi pasididinti atlyginimus.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs dabar vėl norite tos pačios tvarkos, kuri buvo. Kai ministerijos iš vienos pramonės įmonės paimdavo, nustatydamos mokesčius 80%, kitiems atiduodavo. Dabartiniu metu mūsų politika yra išlyginti per mokesčius, bet nustatant vienodus mokesčius visiems. O ne vienam duoti, iš kito paimti. Jeigu ir bus lyginama, tai bus lyginama ir toliau per subsidijas, o subsidijuojama bus atsižvelgiant, kokiems tikslams tai bus taikoma ar ugdyti gamybą, ar galbūt net ir pristabdyti. Tai šita politika tikrai vykdoma ir ji numatyta vykdyti ir kitais metais, o per mokesčius nebenumatome daugiau lyginti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, liko nedaug laiko, prašyčiau trumpinti ir klausimus ir, gerbiamoji ministre, atsakymus. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamoji ministre, jūs tikriausiai sutinkate, kad mūsų Vyriausybė neturi per daug pinigų ir juos ji taupo, taip? Tai aš norėčiau paklausti, kokiu potvarkiu, nutarimu ar dar kokiu dokumentu apskritai buvo paskirti pinigai tokioms politinėms organizacijoms kaip Konsultacinis seimas, Piliečių chartija ir kitos. Kuo jos to nusipelnė? Ir, jūsų nuomone, ar mes turime per daug pinigų?
E.KUNEVIČIENĖ, Manyčiau, kad Lietuva dabartiniu metu turi spręsti klausimus ne vien su tais rubliais susijusius, apie kuriuos jūs kalbate, nes mes dar ir pinigų iš tikrųjų neturime, pinigus reikia įsivesti, o turim rublius. Jeigu mes šiemet nebūtume sprendę klausimų taip, kaip sprendėme, tai jūs gerai žinote, kad būtume daugiau praradę. Sąjungos biudžete du šimtai penkiasdešimt milijardų deficitas iki metų pabaigos, o jūs dabar paimkite mūsų lyginamąjį svorį ir rasite, kiek mes turime. O dabar noriu pasakyti dėl politinių partijų reikšmės šiuo atveju. Visose pasaulio šalyse, jūs irgi apie tai mėgstate kalbėti, yra remiama tai, kas aktualu tuo momentu. O po pučo ir dabar buvo tikrai aktualu, kad mūsų visos partijos nesiskųstų, kad vienai sunku, kitai blogai arba kad jinai negali reikštis per spaudą ir per televiziją. Toks Vyriausybės sprendimas priimtas ir duodamos lėšos visoms partijoms, tarp kitko, visoms, visoms. Šiandien dar buvo atėjusi Respublikonų partija. Aš jiems pasakiau, kad aš pati jokio sprendimo nepriėmiau ir niekam nedalijau, tik vykdžiau Vyriausybės nutarimą šiuo atveju. Šitą aš vykdžiau, todėl Respublikonų partija šiandien tikrai negavo. Gal jie ir nesiskundė. Aš skiriu Vyriausybės potvarkiu ir Vyriausybės potvarkyje tai buvo numatyta. Skiriu ir judėjimams, ir partijoms, viską skiriu, net ir pačias partijas kai kada skiriu, nors aš labai sunkiai tai įveikiu, man visos jos geros.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponia ministre, gal galėtumėt pasakyti yra 4 pajamų straipsnis ,,Pajamos už eksploatuojamą ir realizuojamą valstybės turtą". Kokia dalis yra valstybės turto realizavimo, kokiu būdu gautos tos realizavimo pajamos? Kam jos realizuotos? Ir antra, jūs minėjote, kad visos tos išmokos, kurias jūs padarėte rugpjūčio dvidešimtą, bus grąžintos.
E.KUNEVIČIENĖ. Jos jau grąžintos.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi manau, kad ir apie partijas ir judėjimus tas pats. Ar ne tas pats? Jos irgi privalo grąžinti...
E.KUNEVIČIENĖ. Na, jūs atstovaujate Socialdemokratų partijai ir, jeigu jūs grąžinsite, mes priimsim į biudžetą. Aš čia norėčiau, kad nebūtų prievartos, tai jūsų gera valia. Jūsų gera valia. Mes priimsime ir atiduosime kitiems, kam jūs numatysit, net galit ir pasakyti, socialdemokratai, galit pasakyti, kam atiduoti tas lėšas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jūsų klausiau, ar jie turės grąžinti, ar ne.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš negaliu priimti sprendimų, kurie pakeistų Vyriausybės sprendimus. O jūs, remdamiesi gera valia ir deputatų sąžine, jeigu nuspręsite, socialdemokratai, ir parodysit gerą pavyzdį — prašom. Nei vieno žodžio nepasakysiu prieš. Nes labai prašo respublikonai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
E.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne, aš dar noriu dėl pajamų, kad būtų žmonėms aišku. Čia yra ne turto realizacija. Bet Biudžeto sandaros įstatyme numatyta buvo straipsnyje ,,Palūkanos už valstybinį kapitalą". Labai nedaug išimam tų palūkanų, daugelį net ir atleidom, kad įmonės kauptų tas apyvartines lėšas, kad nereikėtų joms iš biudžeto kreditų imti. Bet dalį, apie 100 mln., pagal tą straipsnį mes gavom ir tų palūkanų 150 milijonų. Dabar jūs paklausit, kur tos palūkanos panaudotos? O tie, kurie neturi teisės naudotis tuo valstybiniu turtu, nevalstybinių įmonių darbuotojai? O jų žmonoms tai irgi reikia mokėti, kol vaikelius augina. Taigi dabartiniu metu yra labai normalus ir tas procentas už valstybinio kapitalo mokėjimą, jis yra daug mažesnis negu banko kreditai. Jūs žinote, kad banko kreditai nuo 11 iki 25%, o čia tiktai 7%, ir išimam tiktai 1 trečdalį ir dar ne iš visų. O lieka apyvartoje, įmonių apyvartoje. Tai manyčiau, gerbiamasis Antanavičiau, kad mes čia irgi nieko nenuskriaudėm.
PIRMININKAS. Mikrofonas...
E.KUNEVIČIENĖ. Paimkit visą skirtumą maždaug 156 mln. yra įplaukos už palūkanas. Palūkanos už valstybinį kapitalą. Aš galiu jums paskaičiuoti. 158 mln. čia yra įrašyti, tai matyt, aš nesuklydau iš atminties sakydama, kad čia yra palūkanos už valstybinį kapitalą. Nes tiksliai nežinojau, 150 ar 156. 158 milijonai — palūkanos už valstybinį kapitalą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, iš gražios jūsų kalbos sužinojom, kad visus mokesčius mes įvedėm, bet aš pats vasaros viduryje tiesiog su siaubu sužinojau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ima Gorbačiovo mokestį iš savo verslininkų. Sakykit, gerbiamoji ministre, ar ta praktika jau nutraukta, ar iki šiol jūs dar tęsiate ir iš mūsų verslininkų imate Gorbačiovo mokestį?
E.KUNEVIČIENĖ. Ne tik iš verslininkų, iš visų ėmėm todėl, kad ir M.Gorbačiovas ėmė iš mūsų. Ir mes negalėjom šito pažeisti, nes būtų žmonės atidavę, o dabartiniu metu tai tikrai yra nutraukta, kadangi ir M.Gorbačiovas nutraukė to mokesčio ėmimą. Jie tą mokestį įjungdavo į žaliavą, į perkamus pusfabrikačius. Tai jeigu jiems parduodant produkciją mes nebūtume ėmę, tai mes būtume iš jūsų atėmę. Reiškia, vietoj to, kad jums mokėtume 5% padidintas algas, mes būtume atidavę Sąjungai. Nes Sąjunga per žaliavas tą mokestį ėmė. O dabar nutrauktas tas mokestis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi iš sąrašo ištryniau ir deputato A.Brazausko pavardę, tai vietoj P.Papovo nori paklausti A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau užduoti klausimą, kurį aš uždaviau, kai mes tvirtinome biudžetą. Sakykite prašom, ar jūs su Agrobankui atsiskaitėte už kreditus, kuriuos buvote paėmę, kad padengtumėt kainų skirtumą šių metų pirmame ir iš dalies antrame ketvirtyje?
E.KUNEVIČIENĖ. Su Agrobanku atsiskaitymai labai sudėtingi. Aš nebuvau paėmusi iš jų nė kapeikos, nes aš atėjau balandžio mėnesį. Tiksliau atėjau vasario 26 d., o nuo balandžio 1 d. per Agrobanką nėjo jokie atsiskaitymai už kainų skirtumus, jokie atsiskaitymai. Agrobankas ima procentus už valstybės skolą, tikrai ima tokius procentus, todėl su jais viskas atsiskaitoma. Dabar dėl skolos, kuri yra Agrobankui, ne tik šio ketvirčio skolos. Yra milijardas 250 mln. skola Agrobankui. Ir Agrobankas naudojasi Lietuvos žmonių indėliais, resursais apie du su puse milijardo. Ir jis už tuos indėlius moka dabartiniu metu labai nedidelius procentus, o sau irgi pasiima atitinkamas sumas. Taigi su Agrobanku visi atsiskaitymai sutvarkyti. Tiktai nesutvarkyti su Sąjunga. Agrobankas nesusitvarkė su Sąjunga, negavo galimybės kompensuoti tai, ką turėjo kompensuoti dėl tų kainų skirtumo.
A.M.BRAZAUSKAS. Atsiprašau, bet jūsų atsakymas manęs visiškai nepatenkino. Aš manau, kad ir auditorijos nepatenkino, kadangi tai ne jūsų asmeninis reikalas. Kai atėjo ministras čia kitas klausimas, o čia yra Vyriausybės atsiskaitymas su banku, biudžeto atsiskaitymas su banku. Tada buvo paimta apie 400 su viršum milijonų kreditinių resursų, kurie turėjo būti panaudoti ūkiams, o paėmė valstybė. Jūs tada pasakėt, kai mes sudarysim biudžetą jį vykdydami, tuos keturis šimtus ar kiek milijonų jūs grąžinsite atgal į kreditinius resursus. Tai į šitą klausimą jūs man neatsakėt.
E.KUNEVIČIENĖ. Jiems atiduoti kreditiniai resursai ne 400 mln., o du su puse milijardo per Lietuvos banką. Kreditiniai resursai ūkiams kredituoti. Čia irgi yra Lietuvos Vyriausybės reikalas tvarkyti tuos kreditinius resursus du su puse milijardo atiduoti Agrobankui. Jūs paklauskite Agrobanko, jums pasakys, kiek jie naudojasi Lietuvos žmonių indėlių resursais. Taigi Žemės ūkio bankas (jis dabar Žemės ūkio bankas vadinasi, nebe Agrobankas) tikrai resursais nėra nuskriaustas, tikrai nėra nuskriaustas. Du su
puse milijardo atiduota. O skolos klausimas tai turi būti sprendžiamas, skolos klausimus privatizuodami spręsim. Iš ko ir kaip čia bus dengiama. Ir iš biudžeto bus dengiama, jeigu suspėsim, kas yra numatyta. Mes dar turim laiko, dar yra trečias ir ketvirtas ketvirtis. Mes biudžetą vykdom metams. Ir todėl mes galėjom tą padengimą suplanuoti ir pirmame ketvirtyje, ir ketvirtame ketvirtyje. Ir tai, kad mes dar neatidavėm dabartiniu metu, tai nereiškia, kad mes nevykdom biudžeto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimams skirtas laikas baigėsi, dar norėčiau suteikti žodį deputatui A.Sėjūnui... Klausimų svarstymas tęsis ketvirtadienį, todėl aš manau, kad bus laiko. Taip, deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamoji ministre, kapitalo investicijoms skirta labai maža dalis biudžeto apie 5%. Iš jų gamtosaugai tiktai 1% biudžeto. Deja, atsitiko taip, kad tos biudžeto investicijos liko nepanaudotos. Jos iš tikrųjų nebuvo aprūpintos materialiniais ištekliais. Statybos ministerija šlubuoja. Buvo iš pradžių priimta tokia nuostata, jeigu yra biudžetinės lėšos, jos bus aprūpintos materialiniais ištekliais. Ar jūs negalėtumėt pakomentuoti, ką reiktų daryti šiais ir kitais metais, kaip reiktų taisyti šitą padėtį?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik dar kartą galiu pasakyti, kad su Ekonomikos ministerija derintos dabartiniu metu galimybės, kokie objektai gali būti dabartiniu metu užbaigiami ir investicijos tos bus panaudotos. Tikrai bus panaudotos iki metų pabaigos kapitaliniams įdėjimams. Gali būti, kad šiemet gali iš vieno objekto perskirstyti kitam objektui. Ekonomikos ministerija šitai dabar daro kartu su mūsų Finansavimo skyriumi, Bet iki metų pabaigos panaudos.
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji deputatai, pranešimui laukia eilės deputatas J.Pangonis. Galbūt suteikime jam žodį, o ketvirtadienį bus tęsiamas biudžeto vykdymo svarstymas ir galėsit paklausti.
Galbūt galime padėkoti gerbiamajai ministrei ir į tribūną kviečiame deputatą J.Pangonį.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, regis, turėtume būti patenkinti valstybės biudžeto vykdymu per aštuonis šių metų mėnesius. Ir iš tiesų metinės biudžeto pajamos įvykdytos net 85,9 procento. Jos gerokai didesnės už daromas išlaidas. Gerai vykdomi atskiri biudžeto pajamų straipsniai. Taip, juridinių asmenų pelno mokesčio surinkta 1 milijardas 146 milijonai rublių, metinis planas įvykdytas 189,3 procento. Ir nors šio mokesčio tarifas buvo sumažintas iki 29 procentų, tačiau per liepos ir rugpjūčio mėnesius į biudžetą įplaukė net 410 milijonų rublių šio mokesčio. Galima prognozuoti, kad per metus juridinių asmenų pelno mokesčio bus surinkta net tris kartus daugiau, negu patvirtinta biudžete. Didžiausią lyginamąjį svorį biudžeto pajamose sudaro vadinamasis akcizo arba apyvartos mokestis. Per aštuonis mėnesius jau surinkti net 2 milijardai 649 milijonai rublių. Arba 69,7 procento metinio plano. Esant dabartiniam akcizo mokesčio įplaukimo į biudžetą lygiui, metinis planas bus gerokai viršytas. Fizinių asmenų pajamų mokesčio metinė užduotis per aštuonis mėnesius įvykdyta 73,6 procento. Ypač jis padidėjo antrame pusmetyje. Tad metams patvirtinta suma bus viršyta bent 100 milijonų rublių. Šie trys valstybės biudžeto pajamų straipsniai sudaro pagrindą arba net 86 procentus visų pajamų. Todėl jau šiandien galime daryti prielaidą, kad patvirtintos metams biudžeto pajamos bus įvykdytos ir gerokai viršytos. Žinoma, turint biudžete daugiau pajamų, galima daryti ir daugiau išlaidų. Per aštuonis mėnesius išleista 4 milijardai 118 milijonų rublių, arba 72,9 procento, metų plano. Faktiškai išlaidos daromos metinio biudžeto numatytose ribose. Kai kuriuose straipsniuose jos didesnės, kituose yra mažesnės už planuotą dydį. Pavyzdžiui, Aukščiausiosios Tarybos išlaikymui išleista 67,6 metinio plano, Valstybės kontrolės departamentui tik 52,8, kas irgi gerokai stebina. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos valdymo organų išlaikymui panaudota net 82,9 procento metinio plano. Susisiekimo ministerijai 101 procentas metinio plano ir panašiai. Krašto apsaugai išleista 34,3 milijono rublių, arba tik 36,3% metinio plano. Apie biudžeto asignavimus gamybinėms organizacijoms plačiau, manau, pakalbės Ekonomikos ir Agrarinės komisijų atstovai. Išvada viena kapitalo investicijos kol kas vykdomos labai blogai. Na, mes, Biudžeto komisija, padarėme tokią išvadą, kad šiandien galime tik sveikinti naująją finansų ministrę, kuri labai prisidėjo prie to, kad su kaupu įvykdyti visi duoti pažadai ir subalansuotas Respublikos biudžetas. Šiandien turime ne vieną šimtą milijonų rublių laisvų lėšų, kurias galime skirti įvairioms Respublikos gyventojų reikmėms. Tuo pat metu norisi atkreipti jūsų dėmesį į tokius biudžeto vykdymo aštuonių mėnesių apyskaitos aspektus. Pirma, labai svarbu, kokia šalies nacionalinių pajamų dalis yra perskirstoma per biudžetą. Tai štai: per pirmą pusmetį (vėlesnių duomenų kol kas neturime), Lietuvos nacionalinės pajamos 8,4 milijardo rublių, o nacionaliniame biudžete, tai yra valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai, taip pat socialinio draudimo fonde, kur taip pat perskirstomos lėšos yra praktiškai nacionalinės pajamos, iš viso 5 milijardai rublių, arba 60,7 procento, yra perskirstoma. Gerbiamoji ministrė teigė, kad čia 50 procentų, tačiau jinai nepridėjo perskirstomų nacionalinių pajamų per socialinio draudimo biudžetą. Išsivysčiusiose Vakarų šalyse tas rodiklis — 3540 procentų ir tik Švedijoje jisai maždaug panašus į mūsų. Tačiau blogiausia, kad realiai panaudota yra tik 41,6 procento sukauptų nacionalinių pajamų. Tai rodo, kad išimti pinigai yra nepanaudojami. Tad gal nebūtina tiek jų ir sukaupti? Tai jau suprato prieškario Lietuvos mokslininkai. Aš paskaitysiu ištrauką iš Jurgučio knygos ,,Finansų mokslo pagrindai", išleistos 1938 metais. 128 puslapyje teigiama: ,,...Biudžeto pertekliai nėra labai jau pageidaujami dalykai. Be to, jau kas buvo šiuo klausimu anksčiau pasakyta, galima dar pridurti, kad tie pertekliai sužadina platesnius ūkinius vykdomosios valdžios užsimojimus, kurie labai dažnai visai neatitinka tikrųjų krašto ūkio pajėgumų. Istorija žino faktų, kada pati Vyriausybė sudaro dirbtinius biudžeto perteklius. Žemiau įkainodama laukiamas pajamas ir tokiu būdu sudarytas atsargas sunaudoja tokiems reikalams, kurie šiaip jau nebūtų radę pritarimo biudžetą tvirtinančioje institucijoje." Jeigu šių laikų Vakarų šalyse būtų toks biudžeto perteklius, tai jau būtų tikras skandalas. Ta proga aš norėčiau prisiminti, kiek iečių mūsų finansų ministrė sulaužė čia, šiam parlamente, kol neapmokestinamą fizinių asmenų mokesčio minimumą nuo 255 rublių sumažino iki 200 rublių. Ir įtikino deputatus, kad tikrai pritruks lėšų biudžete. Tai, manau, tikrai buvo nereikalingas dalykas. Taip pat pasiūlymų dėl šių pajamų mokesčio progresyvaus apmokestinimo intervalo patikslinimo Vyriausybė iki šiol nepristatė. Juk žinome, kad dabar pagal išaugusias pajamas praktiškai liko tas pats progresyvaus apmokestinimo intervalas ir žmonės, kurie gauna didesnes algas, moka santykinai didesnius mokesčius. Matyti tendencija: kuo daugiau iš žmonių per įvairius mokesčius pinigų surinkti, o po to kalbėti apie algų padidinimą. Juk Vyriausybė, nustatydama akcizus, gali kiek nori koreguoti įplaukas į biudžetą. Dabar dar papildomai pinigai kaupiami parduodant bendruosius talonus. Tik neaišku, kokia suma sukaupta ir kam jinai bus panaudota. Nestebina ir tai, kad mokesčių inspekcija jau pradėjo imti mokestį už profsąjungines pašalpas ir netgi už dovanas šimto rublių dydžio, skiriamas profsąjungų nariams. Galima, aišku, mūsų biudžeto perteklių iš dalies aiškinti ir infliacija. Tačiau stebina juridinių asmenų pelno mokesčio lyginamojo svorio biudžeto pajamose padidėjimas. Projekte jis sudaro tik 10,7 procento, o faktiškai per aštuonis mėnesius net 23,6 procento. Tai rodo, kad įmonės monopolistės, nepaisydamos aukštų akcizo procentų, sugeba laisvai padidinti prekių kainas (nors Vyriausybė teigia, kad jinai kontroliuoja tuos dalykus) ir gauti didelius pelnus, ką teigė čia ir finansų ministrė. Tačiau tai nė kiek neskatina gamybos plėtojimo. Juk valstybinės įmonės, jeigu gali lengvai gauti pinigų neplėtodamos gamybos ir efektyvumo nedidindamos, tai jos ir eina lengviausiu keliu padidina kainas, jų nieks nekontroliuoja, ir štai jums dideli pelnai, ir biudžetas patenkintas, ir visi mes lyg tai galim būti patenkinti. Bet kur tokia politika nuves, tai turbūt nesunku prognozuoti. Be to, pradedantieji verslininkai yra smaugiami, manyčiau, per didelio mokesčio, o tai neskatina rimtų privačių firmų kūrimosi. Vyriausybė biudžetų pajamų didinimui naudoja ir neįstatyminius būdus. Štai apyskaitoje už aštuonis mėnesius pajamų grafoje atsirado įrašas ,,viršpelnio įplaukos 29 milijonai rublių". Norisi priminti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 3 straipsnį, kuris teigia: ,,mokesčius ir kitas įplaukas į biudžetus nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymai". Deja, šiuo atveju jokio pateikimo Aukščiausiajai Tarybai Vyriausybė nepadarė, o pati tiesiog nustatė ir įtraukė į biudžetą, reiškia, šį mokestį. To paties įstatymo 23 straipsnyje rašoma, kad lėšos, papildomai gautos vykdant Lietuvos Respublikos biudžetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, nutarimais akcentuoju, skiriamos valstybės papildomoms reikmėms tenkinti. Deja, iš tikrųjų, ko nenorėjo čia atsakyti ministrė iš tribūnos gerbiamajam A.Rudžiui, praktikoje dažnai daroma potvarkiais, tai yra vieno žmogaus (premjero — šiuo atveju) gali būti pasirašytas potvarkis. Ir turbūt todėl, pavyzdžiui, yra pašalpos skirtos netgi juridiškai neužregistruotoms organizacijoms ir panašiai. Žinoma, turint biudžete tokį perteklių, galima skirstyti lėšas į kairę ir į dešinę. Tik gaila, kad čia Valstybės kontrolės departamentas neįvertina biudžetinių lėšų skyrimo tikslingumo. Ir noriu ta proga priminti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatyme rašoma, kad svarbiausia jo funkcija (devintas straipsnis) kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų rodiklių, tikrinti, revizuoti Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos, Ministrų Tarybos Reikalų valdybos, ministerijų, valstybinių tarnybų, inspekcijų ir taip toliau išlaidų sąmatų vykdymą. Valstybės kontrolierius turi pateikti savo išvadas kartu su biudžeto vykdymo metine apyskaita. Taip parašyta įstatyme. Tačiau ar galėsit jas pateikti, jeigu per metus yra net praktiškai neatliekami arba jeigu ir atliekami, tai mažai ir niekam nežinomi patikrinimai. Baigdamas noriu pasakyti, kad mūsų komisijos išvados galėjo būti ir gilesnės, tačiau dažnai susidūrėme su tokia padėtimi, kad Finansų ministerijos informacija šiais klausimais nėra pakankama ir laiku pateikta. Žinoma, turbūt ir mūsų atkaklumo čia pritrūko. Manome, kad apsvarsčius reikėtų priimti nutarimą, įpareigojantį Finansų ministeriją pateikti išsamius duomenis apie biudžeto vykdymą kas mėnesį. Ir baigdamas dar noriu pridurti savo nuomonę dėl vienos gerbiamosios ministrės minties, kad dabar yra biudžete laisvų lėšų, todėl skirs jas vėl žemės ūkio produkcijos kainoms padidinti. Tai ką, vėl grįžtame prie tos tvarkos, prieš kurią kovojome jau ir praeitais metais, ir biudžetą tvirtindami, kad dotacijos iš biudžeto, ypač žemės ūkiui, būtų kuo mažesnės? O jeigu mes vėl prisirišime prie to, ateis naujas biudžetas ir nauja
dainelė bus. Ir vėl bus sunku, kitaip sakant, pradėti viską iš naujo. Juk tai labai nelengva, kai reikia vis dėlto normaliai dotacijas duoti ne gamintojui, o tam, kas uždirba, kitaip sakant per algas. Todėl man šitas pasakymas nuskambėjo labai... Nežinau, ar atkreipė mūsų gerbiamieji ekonomistai j tai dėmesį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, šis klausimas toliau bus svarstomas ketvirtadienį. Dabar dviem minutėms prašo žodžio pareiškimui deputatas N.Medvedevas. Gal suteiksime? Prašome į tribūną.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad mes sugrįžtume prie to klausimo, kurį buvo iškėlęs kadaise A.Taurantas. Stebint mūsų veiklą galima pamatyti, kad mes labai dažnai neefektyviai naudojame laiką. Reikia, kad kažkokia grupė, procedūros grupė, kaip aš manau, analizuotų tas priežastis praeitą savaitę, šią savaitę ir duotų kokių nors pasiūlymų, kaipgi racionalizuoti šį darbą. Norėčiau dar pasakyti, kad neefektyvus laiko naudojimas ir tai, kad mes labai dažnai šmaikščiai, su humoru pasisakom (aš suprantu, kad patinka kartais ir pajuokauti). Norėčiau pasakyti, kad frakcijos gali turėti skirtingus požiūrius, o parlamento savigarba viena. Suprantat? Ir mes taip švaistydami tą laiką, leisdami sau taip šmaikščiai kartais pajuokauti, pasisakyti, mes prarandame savigarbą ir paskiau prarasime turbūt tą pagarbą žmonių akyse. Labai skaudu buvo sėdėti praėjusią savaitę ir šiandien. Aš nesakysiu, aš jau turiu savo nuomonę dėl tų priežasčių, bet aš noriu, kad tas priežastis išsakytų ne N.Medvedevas, o komisija, kuri paanalizuotų. Ne komisija, o procedūrų grupė... Aš žinau, kad parlamentuose yra stebinčių procedūrą žmonių, kurie yra labai gerbiami parlamente. Aš jau žinau, kad kai kurios frakcijos turi žmonių, kurie stebi, kaip, reiškia, laikomasi Reglamento. Tačiau aš noriu, kad tai būtų oficiali grupė. Labai prašyčiau jus tai paanalizuoti. Galbūt tai Prezidiumui pavesti arba mums skirti nors šiek tiek laiko. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip, ačiū deputatui N.Medvedevui. Skelbimui žodžio prašė deputatas Jonas Šimėnas, bet nematau jo dabar. Pietų pertrauka.