1991 m. spalio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA
PIRMININKAS (K.INTA). Pradedame popietinį posėdį. Pradžioje, kol deputatai susės į savo vietas, trumpai replikai žodžio prašo deputatas A.Sakalas. Prašau deputatus sėstis į savo vietas. Deputate Kropai, deputate Ilgūnai, taip pat prašyčiau...
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš vieną nedidelį pastebėjimą norėčiau pasakyti, tai skirta mums visiems. Aš manau, kai yra svarstomi tokie svarbūs dalykai, kai tribūnoje esantis žmogus dėsto savo gyvenimo istoriją, kai visa tai galbūt keičia visą jo gyvenimą, mums vis dėlto visiems reikėtų išklausyti, nereplikuoti ir jokiu būdu nesiūlyti baigti, eiti pietų pertraukos ar ką. Manau, kad mes turėtume būti etiški iki galo, nepertraukinėti žmonių ir duoti jiems pasakyti tai, ką jie nori pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iki pietų posėdyje mes padarėme Vyriausybės įstatymo 25 straipsnio pakeitimą, mums reikia priimti nutarimą dėl šio pakeitimo įsigaliojimo... Taip, Vyriausybės įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, kad jis įsigalioja nuo priėmimo dienos. Yra prieštaraujančių ar galime priimti? Tai pirmiausia, gerbiamieji deputatai, užsiregistruosime, prašome registruotis. Salėje užsiregistravo 84 deputatai. Skelbiu balsavimą: kas už tai, kad Vyriausybės įstatymo 25 straipsnio pakeitimas įsigaliotų nuo šios dienos? Prašau balsuoti. Čia mes balsuojame už atskirą straipsnį, kurį pridėsime prie šito, reiškia, įstatymo. Ne, čia ne nutarimas, mes prieš pietus priėmėme įstatymą ,,Dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo", reiškia, 25 straipsnyje pridėsime, kad jis įsigalioja nuo priėmimo dienos. Dabar deputatas J.Tamulis nori dėl vedimo tvarkos. Prašome.
J.TAMULIS. Esu įsitikinęs, kad ne aš vienas noriu kalbėti dėl tos vedimo tvarkos šį sykį. Visų pirma, jeigu jūs norite papildyti priimtą įstatymą atskiru straipsniu, tai teks balsuoti vėl iš naujo už visą įstatymą, tuo tarpu jis jau yra priimtas. Tai viena. Ir teks balsuoti kaip už įstatymą, nes tai bus įstatymo pakeitimas, o tada turėsime pereiti visą reglamentinę procedūrą ratu, jeigu pagal Reglamentą dirbsime. Antra, tai gali būti nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo iš vieno punkto, tada kitaip bus elgiamasi su juo. Bet kuriuo atveju reikia laikytis Reglamento. Šį sykį balsų, deja, nepakako, jeigu kvorumo nėra ir...
PIRMININKAS. Todėl siūlau deputatams už šį klausimą balsuoti, kai bus salėje kvorumas, kaip už atskirą nutarimo projektą.
Taip, gerbiamieji deputatai, pagal popietinio posėdžio darbotvarkę svarstome Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento pakeitimo ir papildymo projektą. Deputatas V.Žiemelis atšaukė savo pasiūlymą, pagal darbotvarkę yra 5 klausimas. Taip, deputatas S.Pečeliūnas. Prašome.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau prašyti, galbūt mes turėtume dėl to balsuoti, kad dar skirtumėm prieš tai buvusiam klausimui, na, sakykime, 15 minučių ir pabaigtumėm, nes žmonės atvykę, laukia. Pradėjome, įpusėjome tą klausimą, aš manyčiau, kad galėtume jį pabaigti, nurimtų ir tos aistros ir būtų sprendimas priimtas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, deputatas S.Pečeliūnas pasiūlė, kad pratęstume rytiniame posėdyje neišspręstą klausimą. Ar yra kitų pasiūlymų? Prašome, deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, aš manyčiau, jeigu mes įsivaizduojame, kad per 15 minučių išspręsime tą klausimą, tai mes taip lengvai neišspręsime. Mano būtų pasiūlymas: pasitarti visiems ir arba šiandien jį svarstyti iki galo, arba galbūt net atidėti kitam svarstymui, bet nesakyti, kad per 15 minučių išspręsim. Buvo pasiūlymų sudaryti komisiją, šitą klausimą spręsti kartu ir tik po to, kai bus komisijos išvados. Ir šiandien būtina išklausyti antrąjį pavaduotoją.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, buvo deputato S.Pečeliūno pasiūlymas pratęsti 15 minučių, aš klausiau, kokių yra kitų pasiūlymų, jūs pasiūlėte kitą. Dabar deputatas E.Gentvilas dėl procedūros.
E. GENTVILAS. Aš vis tiktai manyčiau, kad Aukščiausioji Taryba neturėtų taikyti tokios praktikos — numato tiek ir tiek laiko skirti vienam darbotvarkės klausimui, paskui nesugeba išspręsti, aš čia nekaltinu Aukščiausiosios Tarybos, tiesiog nepavyksta išspręsti ir paskui stumiame visą darbotvarkę, visą planą, kas yra numatyta, sakykime, jau net ir kitai savaitei, ir bandome pratęsti šitą klausimą. Tegul padirba dar frakcijos ar komisijos, jeigu šito reikia, siūlo narius į komisiją ir kitą kartą paprašo įrašyti į darbotvarkę, tai ir įrašysime. Prašom sudarom komisiją, išklausom antrą pavaduotoją, išklausom Valstybės atkūrimo komisiją, kuri tiria šitą klausimą — ir viskas. Dabar jūs pagalvokite, kokios bus pasekmės, jeigu mes vėl pratęsime.
PIRMININKAS. Taip, deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Galbūt būtų mums geriau šiandien išklausyti antrąjį pavaduotoją, o po to aš prisidedu prie deputato E.Gentvilo — daryti reikia pertrauką, pasitarti frakcijose. Galbūt sudarytumėm šiandien komisiją, kuri galėtų spręsti, ką reikia toliau daryti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Gerbiamieji deputatai, dėl kiekvieno pasiūlymo vis tiek mes turėtumėm balsuoti. Ar pratęsiame rytiniame posėdyje pradėtą klausimą? Taip, prašome deputatą A.Taurantą.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis seniūnas yra teisus, kad negalima perstumti klausimo, kai yra pakviesti pranesėjai ir panašiai. Todėl kyla klausimas, vietoj kurių darbotvarkės punktų galėtų tai būti svarstoma. Aš galiu pasiūlyti, kad tai būtų svarstoma vietoj Reglamento. Aš pritariu deputato S.Pečeliūno pasiūlymui, kad mes dabar svarstytumėm, o Reglamentas galės palaukti kitos savaitės, mes dar suspėsime.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, jeigu deputatas A.Taurantas sutinka. Ar reikia balsuoti, kad pratęstume posėdį ir duotume pasisakyti antram?.. Nereikia? Taip, tada prašome gerbiamąjį E.Vilkelį į tribūną.
E. VILKELIS. Laba diena, aš kalbėsiu trumpiau. Aš suprantu, kad jums kiekviena minutė yra brangi, tačiau tai, apie ką, manau, reikia jus informuoti, pasistengsiu glaustai išdėstyti. Visų pirma aš visiškai pritariu tam, kas buvo pasakyta gerbiamojo K.Šalkausko. Tai yra tikra tiesa, gal per daug smulkmeniška, bet tai yra tiesa. Labai konceptualiai aš nusakysiu, kodėl yra parašytas mano pareiškimas dėl atsistatydinimo. Mes iš esmės su gerbiamuoju K.Uoka nesuradom bendrų sąlyčio taškų, bent jau įsivaizduodami valstybės kontrolės darbo organizavimą. Kaip žinot, aš buvau vienas iš šito įstatymo projekto autorių. Mes rėmėmės pasauline praktika. Nesakau, kad įstatymas šiandien yra visiškai tobulas, jis jau tobulintinas, jau yra mūsų departamento pateikti kai kurie pasiūlymai dėl pakeitimų ir papildymų. Tačiau taip, kaip mes šiandien dirbame, šitas įstatymas lieka visiškai šalia. Susidaro tokia vizija, kad Valstybės kontrolės departamento įstatymas buvo priimtas tam, kad būtų sukurta šita struktūra. Buvo priimtas įstatymas, buvo sukurta struktūra, ir kai buvo sukurta struktūra, šitas įstatymas buvo pamirštas, o struktūra pradėjo dirbti pagal kitą, nerašytą ir jūsų nepatvirtintą įstatymą. Būtent šitas yra mano pagrindinis motyvas, kad aš, kaip buvęs profesionalus darbuotojas, pakankamai žinantis pasaulinę praktiką, nematau galimybės pakeisti šito departamento veiklą ir atsistatydinu. Labai trumpai, drūtai. Galiu sukonkretinti, kodėl, sakykime, šiandien šitas įstatymas nevykdomas. Bet kurio įstatymo pirmas straipsnis yra būtent tas straipsnis, kuris nusako institucijos veiklos pagrindinę sferą. Deja, mes šiandien kuo užsiimam? Mes šiandien stabdom autobusus, tikrinam bilietus, mes šiandien perkam pieno kokybės laboratoriją, nežinau kam, mes 5 žmonės šiandien sėdim buvusiame KGB komitete ir, tarp kitko, ne materialines vertybes inventorizuojame, bet segam bylas ir visa kita. Man teko kalbėti su darbuotojais. Sakykime, kontrolierius Vanagas dirba ten buvusiame kadrų skyriuje ar kažkaip, nežinau, nesusipažinęs aš su ta struktūra... Mes užsiimam socialiniais klausimais butai, mašinų skirstymas, talonai, pirkimai ir visa kita. O jūs turėkite omeny, kad mes visai Respublikai turim tik 200 etatinių darbuotojų, iš jų dar ne visi priimti, turbūt šiandien dirba 170 žmonių. Tai ar 170 valstybės kontrolės žmonių visoje Respublikoje turi užsiimti šitais klausimais? Mes gi priimam Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pataisą, kad savivaldybės kurtų analogiškas struktūras, bet mes kažkodėl norime atlikti už visus ne savo darbą ir tuo pačiu mes neatliekame savo darbo. Tai šiandien, sakykime, kas mūsų departamente pasakytų, kaip vykdomas biudžetas. Jeigu remsimės pasauline praktika, pirmiausia valstybės kontrolės struktūrų objektas yra valstybės biudžetas. Skaudu, kai mūsų darbuotojų ir taip jau negausus būrys šiandien dirba sudarytose, sakysime, vyriausybinėse komisijose. Ateina potvarkiai, žiūriu, reiškia, vyriausiasis kontrolierius Jarmala atleidžiamas netgi iš departamento darbuotojų vienam mėnesiui — jis pereina premjero ministro žinion, dabar jau lyg ir pratęsia dar dviem mėnesiams. Nežinau, gal tai gerbiamajam K.Uokai žinomas tas dalykas, bet man tai yra nesuprantama. Vos tik paimi kažkokį Vyriausybės potvarkį, tai ten komisijoje — mūsų darbuotojas. Bet jūs supraskite elementarų dalyką — jeigu mūsų darbuotojas dalyvauja kažkokiame darbe, tai tas darbas mums tampa nekontroliuojamas. Suprantat, tai yra teorija, tai yra elementaru. Sakykim, šiandien yra tokių faktų, kai į savivaldybių privatizavimo komisijas įtraukiami mūsų darbuotojai. Lyg ir atrodytų neblogai, kad mes ten dalyvaujame, bet supraskit, kad mes esame aukščiausia valstybės kontrolės struktūra, ir kas tada tikrins tos komisijos darbą, jeigu kažkas pasiskųs, aukštesnės struktūros už mus nėra. Nejaugi parlamentinė komisija važiuos? Taigi čia yra elementarūs mūsų įstatymo nuostatų pažeidimai, sudarantys labai keblias situacijas ateity mums dirbti. Čia gerbiamajam K.Uokai, reiškia, buvo užduotas klausimas, kiek mūsų struktūra panaši į liaudies kontrolės komitetą. Mes gi įsivedėm visuomeninius kontrolierius, nors to įstatyme nėra, sudarėm vos ne kontrolės grupes, reiškia, įmonėse ir organizacijose, mes sudarėme sutartį su Darbininkų sąjunga, su Gydytojų sąjunga, su Mokytojų sąjunga ir dar kažkuo. Nežinau, aš nesuprantu, aš nesuprantu, todėl išeinu. Aš sakau, gal tas mūsų įstatymas ir nėra toks tobulas, bet turėkite omeny, kai sužinojo buvusioje SSRS, kad pas mus yra toks įstatymas, pas mus atvažiavo iš Gruzijos, Armėnijos, Moldavijos, Rusijos atskirų sričių ir autonominių respublikų, ėmė mūsų įstatymą, vežėsi namo. O mes, priėmę šitą įstatymą, jį ignoruojam. Kai kurie momentai, reiškia, dėl darbo. Pakalbėkim apie tarybos posėdžius. Aš labai įsižeidžiau, kai K.Uoka šiandien pasakė, kad aš ignoruoju tarybos posėdžius. Gerbiamasis K.Uoka, paklausykit, aš visuose posėdžiuose dalyvavau, išskyrus paskutinįjį, kai išvažiavau į Kauną, į mokslinę praktinę konferenciją, ir tikrai nežinojau, kada įvyks tarybos posėdis. Ar jūs žinot, kaip aš sužinodavau, kada vyks tarybos posėdžiai? Man skambina iš apygardos vyresnysis kontrolierius ir klausia, koks tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas. O aš jo klausiu: o kada bus tarybos posėdis? Čia buvo užsiminta, reiškia, dėl Žvėryno seniūnijos, kai naktį, reiškia, Vilniaus taryba priėmė sprendimą dėl seniūno atleidimo iš darbo. Bet jums galiu pasakyt tokį momentą. Gerbiamasis K.Uoka pareiškė, kad mes praleidom terminus. O buvo visai kitaip. Mes, ne mes konkrečiai, o gerbiamasis kolega Kęstutis Šalkauskas (tiesa, jisai su manim konsultavosi, nes aš tada ėjau būtent valstybės kontrolieriaus pareigas) surinktoje medžiagoje nerado pagrindo tą žmogų atleisti. Tada gerbiamasis K.Uoka grįžo iš atostogų ir dar nebuvo praėję terminai, mėnuo, iki kada mes galim atleisti. Gerbiamasis Kęstutis pasiūlė, reiškia, gerbiamajam K.Uokai, sako, jeigu, gerbiamasis Kazimierai (na, mes vardais vadinomės), matai reikalą, imk medžiagą, turi teisę kaip valstybės kontrolierius ir atleisk. Ne, sako, aš neatleisiu. K.Šalkauskas pasielgė irgi teisingai, jisai, kaip profesionalus juristas, neįžiūrėjo tose veikose ar ne veikose pagrindo atleisti šitą pareigūną. Po to gerbiamasis K.Uoka pasiuntė, vadinasi, kitą mūsų kontrolierių į šitą seniūniją. Nuėjo tas kontrolierius į seniūniją, peržiūrėjo akte išdėstytus faktus ir parėjęs pasakė, kad akte išdėstyti faktai nepasitvirtino. Tada mes paprašėm, kad visa tai būtų raštu įforminta, yra gerbiamojo K.Šalkausko raštelis Vilniaus apygardos kontrolės skyriaus vyresniajam kontrolieriui, kad jam pateiktų raštiškai būtent šitą išvadą. Bet buvo pasakyta, kad nereikia rašyti. Šitos medžiagos pirmas variantas buvo perduotas savivaldybei, ir jeigu šiąnakt savivaldybė priėmė sprendimą remdamasi ta medžiaga, kurią mūsų kitas kontrolierius paneigė... Tarp kitko, aš su ponu Gaušu kalbėjau, sakau, ar tu patvirtintum tą faktą, kad tu nuėjęs nieko neradai. Sakė, prašau. Nežinau, ar jis šiandien patvirtintų, ar nepatvirtintų, bet tada mes su gerbiamuoju Kęstučiu, reiškia, aiškinomės. Tai, gerbiamieji, atleiskit... Čia gerbiamasis kolega kalbėjo apie Rusteiką. Kai, vadinasi, linkėjimus, taip sakant, perdavė. Kas paskui atsitiko? Po savaitės ponas Rusteika priimamas į departamentą terminuotai su sąlyga, kad jis per pusę metų patikrina tris mėsos kombinatus ir dviejų mėsos kombinatų direktorių galvytės lekia. Tada jis bus priimtas nuolatiniam darbui. Pasikvieskit poną, reiškia, Rusteiką. Jam baigiasi terminas berods spalio 10 dieną. Kolega minėjo apie tai, kad daugiausia, reiškia, medžiagas priiminėjom mes ir mes visiškai nesam apginti, jau tuo laiku mes nebuvom apginti nuo kontrolierių. Šiandien gi pradėjo priiminėti sprendimus vyriausieji kontrolieriai. Ir čia bendrai gal yra klaida ir mano, kaip autoriaus, reiškia, šitame įstatyme, kad vyriausiųjų kontrolierių sprendimus gali peržiūrėti vadovybė. Jūs atleiskit, tegul neįsižeidžia dauguma vyriausiųjų, kuriuos jūs patvirtinote, aš sakyčiau, kad gal turėtų truputį ir parlamentas atsargiau tvirtinti, reiškia, šitoms pareigoms žmones. Supraskit, kad mūsų įstatymas leidžia labai daug. Ir jeigu tiktai žmogus yra nekompetentingas ir jeigu vadovaujasi emocijom, o ne protu ir įstatymu, tai yra labai labai negerai. Sakykim, dabar praktiškai visi mūsų sprendimai yra apskundžiami ir vyriausiųjų kontrolierių apskundžiami. Mes kankinamės naktimis ir dienomis, aiškinamės. Tarp kitko, ir įstatymuose yra labai daug įvairių kolizijų. Štai dabar irgi esu užklausęs netgi parlamento Juridinį skyrių, kad išaiškintų, kurį vis dėlto įstatymą reikėtų taikyti. Visiškai pritariu, reiškia, gerbiamojo K.Šalkausko nuomonei. Supraskit, kad atleidimas iš darbo mūsų institucijoje yra pati aukščiausia forma ir mes ja švaistytis neturėtume. Bet mes šiandien neapginti, nes dėl bet kurio atšaukto sprendimo kontrolieriai iš karto eina pas gerbiamąjį K.Uoką, o gerbiamasis K.Uoka visiškai nesusipažinęs su medžiaga, pavyzdžiui, konfliktas dėl Žvėryno seniūnijos, tai, ką jam į ausį pasako kontrolierius, priima kaip pagrindą. Ir niekada nekalti kiti, tiktai mes su gerbiamuoju K.Šalkausku. Ką padarysi. Vis tiktai prašytume parlamento imtis ryžtingų priemonių, kad mūsų struktūra būtų išties depolitizuota. Pirmadienį, sakė ten buvusieji, buvo 13 deputatų. Jūs turbūt nepaneigsit, kad ten aktyviai dalyvavo Darbininkų sąjungos ir Laisvės lygos žmonės. Vakar mūsų departamente pakabintas skelbimas, kviečiantis mus eiti į teismą, kur bus sprendžiamas A.Terlecko ir gerbiamojo A.Brazausko kažkoks konfliktas. Tiktai depolitizuota, laisva kontrolė gali vykdyti savo funkcijas. Mes gi, aš, kaip komisijos narys, ilgai kovojau dėl to, kad mes būtumėme būtent parlamentinė struktūra, o ne vyriausybinė. Mes visą šitą iškovojome. Bet vėlgi iškovojom tiktai popieriuje. Iš tikrųjų yra visai kitaip. Norėčiau dar pasakyt...
PIRMININKAS. Labai užtęsėt...
E. VILKELIS. Tuoj pat. Reiškia, dar norėčiau vis tiktai pasakyt dėl oficiozo ,,Lietuvos aidas". Tai yra valstybės oficiozas. Ir ką jisai parašė šeštadienį, pavadindamas visa tai puču, turinyje apie tai nė žodžio neužsiminęs, ir ką jisai aprašė vakarykštėje informacijoje, kaip vyko tas, reiškia, susirinkimas ar kaip ten jis pavadintas? Po to prasidėjo linksmoji dalis, visi puolė E.Vilkelį ir K.Šalkauską ir t.t, ir pan. Nežinau, nežinau... Atleiskit, bet aš jau ji pradėsiu vadinti bulvariniu todėl, kad jisai tik apkalbėlėmis užsiiminėja. Jeigu tai yra valstybės, vadinasi, laikraštis, tai gal jį reikia tada atitinkamai pareguliuot? Atsiprašau, aš neduodu jums receptų, bet mane, kaip pilietį, turbūt gal ne kaip pavaduotoją, įžeidė. Štai vakar, sakykim, žiūrėjau per televiziją laidą — Sąjūdžio atgimimo bangą, kai buvo transliuotas, reiškia, gerbiamojo K.Uokos pranešimas tame susirinkime. Tai man atrodo, kad vis tiktai gerbiamojo K.Uokos erudicija tokia, kad netgi ne Valstybės kontrolės departamente jam dirbti, o turbūt Vyriausybės vadovu arba dar aukštesniu pareigūnu. Nežinau, aš, pavyzdžiui, savo galimybes vertinu kukliau. O kai aš pasižiūrėjau vakar su šeima (mama atvažiavus yra), sako kaip tu sugebėjai metus su juo dirbti. Aš už tai, kad būtų sudaryta parlamentinė komisija ir kad jinai ištirtų departamento darbą, bet aš norėčiau, pageidaučiau, kad būčiau atleistas anksčiau. Jeigu jūs mano šitą pageidavimą įgyvendinsit, aš jums būsiu dėkingas. Atsiprašau, kad ,,Respublikoje" aš jau esu pasivadinęs bedarbiu. Kaip žinot, mūsų klausimas turėjo būt svarstomas užvakar, bet dėl laiko stokos, taip sakant, nutrūko. Čia aš truputį apgavau laikraštį. Taigi jie nekalti. Labai keista, laukiau vėlgi iš oficiozo ,,Lietuvos aidas" korespondento, sakiau, gal ir pozicija opoziciją išklausys, bet ne ,,Respublika" ateina, radijas ateina, į kolegą ,,Lietuvos rytas" kreipiasi, oficiozo nėra. Norėčiau padėkot parlamentui, kad jisai gana sunkiu Lietuvai laiku patikėjo man atsakingas pareigas, kiek aš galėjau, tiek, taip sakant, atidaviau dūšią tam, kad nauja Respublikos struktūra funkcionuotų taip, kaip funkcionuoja pasaulyje. Deja, man nepavyko, todėl aš prašau patenkint mano prašymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam E.Vilkeliui. Gerbiamieji deputatai, pagal susitarimą po pasisakymo galbūt dar suteikime žodį Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijai, kuri galutinai priimtų sprendimą. Ar yra prieštaraujančių deputatų? Komisija turėtų gi pasisakyti prieš pertrauką. Taip. Gal komisijos pirmininkui suteikime žodį ir tuo klausimą baigsime?
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Kadangi šitą instituciją šefuoja mūsų komisija, mes, remdamiesi tais dviem pareiškimais, pravedėm tris posėdžius. Į pirmą posėdį buvom pasikvietę tuos devynis, kurie rasė skundą. Taip pat buvo atėję abudu pavaduotojai. Išklausėm gana atidžiai, girdėjom mes maždaug tą pat, ką šiandien girdėjom. Žinoma, mums buvo labai sunku susiorientuoti, kadangi iš esmės tokių dokumentų, pagrindžiančių tuos visus faktus, nebuvo. Tada mes nusprendėm dar į antrą posėdį pasikviesti kitą dešimtuką, būtent vyriausiuosius kontrolierius, kurie parašė taip pat pareiškimą, bet jau kito pobūdžio. Tie kontrolieriai pareiškė, kad jie visiškai remia Uoką. Ir jie nemato kitos galimybės, kaip patenkinti šituos pareiškimus, nes kitaip jie patys irgi pasakė gana konkrečiai, kad jie atsistatydins, jeigu tai neįvyks. Mes pakliuvom į tokią labai sunkią situaciją. Tada komisija priėmė sprendimą pavesti, t.y. prašyti departamento sušaukti kontrolierių tarybą ir toje taryboje išsiaiškinti ir nuspręsti, po to pateikti pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai. Na, kaip vyko toliau, pasakojo gerbiamasis Uoka. Kad jis bandė sušaukt tą tarybą, bet jinai nesusirinko, t.y. nesusirinko kvorumas ir toji taryba, tie susirinkusieji nusprendė sušaukti bendrą kontrolierių susirinkimą. Na, daugelis mūsų buvo tame susirinkime ir girdėjo, kas ten vyko. Po to mes susirinkom į dar vieną posėdį ir ten jau priėmėm tokį nutarimą palaikyti gerbiamųjų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiškimus ir rekomenduoti juos atleisti iš darbo. Dabar norėčiau kiek pridėti nuo savęs. Kaip jūs girdėjot, čia ir gerbiamasis Č.Juršėnas buvo sakęs, toji mūsų rekomendacija sušaukti valstybės kontrolierių, reiškia, tarybą buvo neįvykdyta, kodėl tai neįvykdyta, mums buvo ir paaiškinta. Mano nuomone, kad tai nebuvo padaryta, gal ir nėra labai principinga, nes buvo sušauktas aukštesnis organas, visų kontrolierių susirinkimas ir tame kontrolierių susirinkime dalyvavo vyriausieji kontrolieriai, sudarantys tarybą. Galų gale netgi tie 10 kontrolierių sudaro daugiau kaip pusę tarybos. Na, o dėl pačių, taip sakant, skunde išdėstytų faktų, kurie iš esmės yra galbūt nepagrįsti dokumentais, galima pasakyti tai, ką mums sakė ir vyriausieji kontrolieriai, kad tai yra jų pačių klaidos, kad tai yra jų pačių reikalas vyriausiųjų kontrolierių, Lietuvos kontrolieriaus ir jo pavaduotojų — išspręst šituos dalykus. Be abejo, yra galbūt trūkumų ir su tuo negalima nesutikti, bet tas skundas tuo pačiu, mano nuomone, yra ir padarytas ne vien tiktai dėl valstybės kontrolieriaus. Pats pareiškimo kategoriškumas, kad mes galim dirbt tiktai su sąlyga, jeigu nedirbs K.Uoka, aišku, mus irgi stato į labai keblią padėtį, nes mes tada turim apsispręst. Jeigu mes apsispręsti ir negalim neištyrę valstybės departamento darbo, čia jau yra visiškai kitas, antras klausimas. Todėl šiandien, mano nuomone, nėra kitos išeities, kaip tik patenkinti tuos pareiškimus. Nes kitaip, jeigu mes paliksim šitą klausimą neišspręstą, mes paralyžiuosim valstybės kontrolės darbą. Valstybės kontrolės departamento darbą, o šiuo momentu jūs patys žinot, kokia yra Lietuvoje situacija, kaip yra viskas grobstoma ir jeigu dar mes šitą instituciją kažkuriam laikui uždarysime, tai mes iš tikrųjų leisim grobstyt Lietuvos turtą. Todėl aš baigdamas savo kalbą, norėčiau paprašyti ir pasiūlyti visiems balsuoti už tai, kad būtų patenkintas valstybės kontrolierių pareiškimas. O klausimą dėl valstybės kontrolės darbo visiškai atskirti nuo šito. Jeigu bus reikalas, mes galime jį svarstyti atskirai ir tai mes privalome daryti, kadangi toji institucija yra atskaitinga mums ir ji atsiskaito mūsų komisijoje, bet galime padaryti taip, kad atsiskaitytų Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu reikia — sudaryti komisiją. Bet tai čia jau mano nuomonė ir visiškai atskiras klausimas, o šitą klausimą dėl atleidimo turime išspręsti šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, mes jau išnaudojome deputato A.Tauranto atiduotą laiką. Nori deputatas Č..Juršėnas? Prašome.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis spikeri, aš dėl darbo tvarkos. Yra dar du momentai arba du dalykai, kuriuos mes turime pasirinkti: arba mes dabar darome pertrauką ir toliau, kaip buvo susitarta, tęsime diskusijas gal norės šnekėti tie, kurie va čia yra užsirašę, arba dar gal ir gerbiamasis K.Uoka, gal Aukščiausiosios Tarybos vadovai norės šnekėti, kadangi į juos pirmiausia kreipėsi kontrolieriaus pavaduotojai. Tai yra vienas variantas. Antrasis variantas jeigu mes, taip sakant, dabar baigiam, tai pagal 92 Reglamento straipsnį man, kaip kalbančiajam frakcijos vardu, priklauso teisė pasisakyti. Tai arba taip, arba taip, o ne taip, kad dabar balsuojam, o po to šnekėkite ką norite, kada norite.
PIRMININKAS. Taip, aš nesiūliau balsuoti, aš tiktai noriu jūsų paklausti, ar mes pratęsime posėdį, nes dar sykį kartoju, deputato A.Tauranto atiduotas laikas baigėsi, todėl mums reikia apsispręsti. Jeigu pratęsime, tai kieno sąskaita pratęsime. Ar darome pertrauką?
BALSAS IŠ SALES. Darome pertrauką.
PIRMININKAS.' Taip, yra pasiūlymų daryti pertrauką. Deputatas...
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man darosi keista, kad mūsų klausimo svarstymas įgavo visiškai kitokią eigą. Juk nutarimo projektas yra toks: patenkinti žmonių prašymus atleisti iš darbo. Aš manau, kad mes turėtumėm balsavimu spręsti šitą klausimą, o ar valstybės kontrolės sistema dirba gerai, ar blogai (čia iškilo siūlymų padaryti patikrinimą), tai jau yra kitas klausimas. Aš manau, kad mes negalime vilkinti žmonių prašymo, mes išsiaiškinom tam tikras aplinkybes ir dabar taryba vien dėl to, kad pristigo kelių minučių, vers tuos pačius žmones laukti, kada gi bus patenkintas jų teisėtas prašymas atleisti iš užimamų pareigų. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis nori.
V.ŽIEMELIS. Aš visiškai nesutinku su gerbiamuoju E.Jarašiūnu. Jis nori supaprastinti šį reikalą. Kaip tik jų atleidimas ir susijęs su kontrolės darbo patikrinimu. Todėl aš siūlau padaryti pertrauką, o kitą savaitę išrinkti komisiją, išklausyti ir išrinkti komisiją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal mums reiktų balsuoti ar pratęsiame posėdį, ar ne, nes tikrai mes šiam klausimui spręsti nebeturime laiko. Taip, yra pasiūlymas balsuoti ir yra kitas pasiūlymas daryti pertrauką. Pirmas buvo deputato Č.Juršėno pasiūlymas daryti pertrauką, o kitas buvo pasiūlymas, kad dabar balsuotume. Gerbiamieji deputatai, jeigu visi šitie 5—990 deputatai, kiek yra užsirašę, norės pasisakyti, tai mes sunaudosime visą popietinio posėdžio dalį, todėl mums reiktų pirma balsuoti, ar mes pratęsiame posėdį, ar darome pertrauką. Tada ir išsispręs. Jeigu pratęsiame, tada balsuosime — ar balsuosime už nutarimą, ar toliau tęsime pasisakymus bei klausimus. Gerbiamieji deputatai, žodžio prašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kokios čia bebūtų didelės aistros, šiandien pažiūrėkime blaiviai į situaciją. Jau teko girdėti ne vieną kartą minčių, kokia yra situacija. Jeigu mes neužbaigiam klausimo, kuris vadinasi dviejų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atleidimas iš pareigų jų pačių prašymu, tai mes sutrikdom departamento veiklą neribotam laikui. Mes sudarome komisiją. Aš manau, kad dėl to galbūt ir nebus didelių debatų ir valstybės kontrolės departamento veikla bus tiriama. Tai nebus kelių dienų dalykas, bet kol tiriama veikla, tai departamentas turi dirbti, o ne kautis, mitinguoti ir rinkti šalininkus vieniems ar kitiems. Todėl dabar iš tikrųjų, jeigu mes, kaip čia siūloma, remdamiesi procedūra padarysime pertrauką, reiškia, paliksime neišspręstą klausimą. Tai yra blogas pasiūlymas. Tai, kas šiandien yra darbotvarkėje, šitai reikia pabaigti, nes iš tikrųjų yra darbotvarkės klausimas pakeistas kitu klausimu. Jis pavirto departamento veiklos svarstymu apskritai, o tam svarstymui reikia pasiruošti. Tegu komisija padirba, tegu padaro išvadas ir tada svarstysime Kontrolės departamento veiklą. Dabar vienu pretekstu vyksta visai kas kita ir iš tikrųjų ne į naudą šiandieninei departamento veiklai. Aš siūlau užbaigti taip, kaip yra pagal darbotvarkę, galbūt atskiru nutarimu ar į tą patį nutarimą, na, čia į tą patį netinka, bet padarykime tai, ką esame aptarę — kad sudaroma deputatų komisija su tam tikrais įgaliojimais ir numatoma, nežinau po kiek laiko, po dviejų, trijų savaičių, duoti ataskaitą ir jeigu bus galima, tada svarstyti departamento veiklą. Nes dabar mes iš tikrųjų visai sukeitėm klausimus vienu pretekstu darome kitką.
PIRMININKAS. Prašo deputatas Č.Juršėnas. Prašome, atrodo įjungta.
G.RAMONAS. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Taip, prašome, deputatas G.Ramonas dėl procedūros.
G.RAMONAS. Gerbiamasis seniūne, aš paprašyčiau jus vis tiktai pirmininkauti svarstant šitą klausimą, nes aš matau, kad seniūno pavaduotojui nelabai sekasi dirbti su technika.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, tikrai, aš šitam klausimui net nesiruošiau, o dabar šitoks audringas svarstymas. Taip, aš dar noriu suteikti žodį deputatui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kolega. Kaip vienas iš pasiūlymų autorius ir kaip, šiaip ar taip, atitinkamos komisijos narys, įsipainiojęs į šituos reikalus, negaliu nepasakyti dėl čia iškeltų kai kurių minčių. Štai gerbiamasis Pirmininkas sako, kad sukeistas klausimas. Aš noriu dar kartą priminti, bet aš manau, kad jisai ir kiti kolegos žinot, kad mūsų komisija aiškiai ir pasiūlė klausimą pateikti plačiau ir nagrinėti plačiau. Ir jeigu Valstybės kontrolės departamento vadovas ir kiti ten veikėjai nematė reikalo atsižvelgti į komisijos nuomonę, tai tada prašom nekaltinti deputatų. Deputatai nori taip, kaip suprato, ir čia nemaža dalis tai patvirtino, nori nagrinėti platesnį klausimą. Dviejų veikėjų atsistatydinimas yra tik šito platesnio klausimo dalis. Tuo tarpu mus norima suorientuoti į tą mažąją dalį. Tai vienas momentas, o antrasis momentas dėl to, kad departamentas blogai dirbs. Kaip dirba Lietuvos įmonės ir organizacijos, šito departamento tikrinamos, taip, manau, ir pats departamentas galės dirbti mūsų tikrinamas ir nieko jam neatsitiks.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mano manymu, mes turėtume, kadangi čia yra labai daug nuomonių, turėtume balsavimu nuspręsti, ar daroma pertrauka šio klausimo svarstyme, ar svarstome toliau. Tada bus turbūt vienintelis teisingiausias kelias ir mes visi apsispręsim. Žodžio prašo deputatas A.Sakalas. Nori padaryti pranešimą, supažindinti su gautu dokumentu. Dėl šito paties klausimo.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, tik ką gautas yra dokumentas, susijęs būtent su šia problema. Jeigu leisite, aš jį perskaitysiu.
PIRMININKAS. Ar deputatai.prieštarauja? Prašom.
A.SAKALAS. Aš galiu pasakyti dokumentą pasirašę yra trys atsakingi Valstybės kontrolės departamento darbuotojai, visi trys yra tremtiniai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal truputį tylos, išklausykim. Deputatai prieštarauja, tada reikia balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Nereikia balsuoti, jis turi teisę pareiškimą padaryti.
PIRMININKAS. Taip, deputatas turi teisę.
A.SAKALAS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Pareiškimas. Į jus 1991 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi Valstybės kontrolės departamento darbuotojai, prašydami įvertinti departamente susidariusią kritinę situaciją. Pradžioje Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo komisija objektyviai vertino mūsų argumentus ir 1991 m. rugsėjo 25 d. protokolu Nr.29 nepritarė valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atsistatydinimui, kol klausimas nebus visiškai ištirtas, bei pasiūlė departamento kontrolės tarybai, dalyvaujant deputatų komisijai, išnagrinėti iškeltus klausimus ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl tolesnio šio klausimo sprendimo. Tačiau vietoj normalios klausimų nagrinėjimo eigos, kaip tai oficialiai siūlė Valstybės atkūrimo komisija savo 1991 m. rugsėjo 25 d. protokole Nr.29, departamente 1991 m. rugsėjo 30 d. buvo organizuotas viešas susirinkimas su mitingo statusu, kurio metu mūsų 1991 m. rugsėjo 19 d. iškeltoms darbinėms problemoms buvo duotas ,,politinis įvertinimas". Mums nedavė pasakyti nė vieno žodžio, trepsėjo kojomis, nuplojinėjo, išjungė mikrofonus, pirmininkaujantieji Abromavičius ir Juknius nedavė pradėti kalbėti, grubiai varė iš tribūnos. Suprantama, kad tokioje aplinkoje vyravo viena ,,tiesa", ,,generalinė linija", buvo greitai rasti ,,tautos priešai". Dar iki minėto viešo susirinkimo svarstymo kryptį davė valstybės laikraštis ,,Lietuvos aidas", 1991 m. rugsėjo 28 d. numeryje įvardijęs Valstybės kontrolės departamento darbo organizavimą ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atsistatydinimo klausimus kaip pučą Kontrolės departamente. Šis laikraštis 1991 m. spalio 2 d. numeryje pratęsė ,,pučistų" demaskavimą korespondentė L.Pečeliūnienė. Tokio pobūdžio žinių skelbimą mes vertiname kaip veiką, turinčią šmeižto požymių, todėl kreipsimės į teismą dėl laikraščio veiklos įvertinimo. Mūsų — Jarmalos, Kundroto, Badaro (čia pasirašė ir departamento darbuotojai), gimusių tremtinių šeimose, adresu šmeižikiško pobūdžio žinias viešame 1991 m. rugsėjo 30 d. ,,pučistų triuškinime" išsakė deputatė R.Gajauskaitė. Citata: ,,...išlindo raudonos skiauterės iš A.Brazausko armijos, pūlinukai (...) duoti stiprų atkirtį devyniukei" ir panašiai. Ministras V.Antanaitis. Citata: ,,Jeigu apsivalysime šiandien nuo jų, tai bus puiku, neturi kompetencijos, balastas". Deputatė Z.Šličytė. Citata: ,,...iškraipė faktus dėl VKD Tauragės apygardos skyriaus kontrolieriaus įvykdyto patikrinimo įvertinimo" ir kita. Departamento vidaus darbo klausimų, kuriuos iškėlė centriniame aparate dirbantys tremtinių vaikai ir žmonės, niekad nebuvę kompartijoje ir panašiai, svarstymas vyko tokių transparantų fone. Transparantų pavadinimai: ,,Raudoniems vagims trūksta raudonos kontrolės", ,,Su K.Uoka prieš partmafiją", ,,9 pučistus, E.Vilkelį, K.Šalkauską lauk iš kontrolės", ,,Deputatai, atleiskit mikropučistus iš Kontrolės departamento tučtuojau" ir panašiai. Tai mums — Sibiro tremtinių vaikams — reikia duoti stiprų atkirtį? Tai nuo mūsų reikia apsivalyti? Tai mums reikia raudonos kontrolės? Tai mes giname partmafiją? Tai gal Lietuvoje vėl balastu tapo ir mūsų tėvai tremtiniai, senelių palaikai, parvežti iš amžino įšalo žemės? Būtent taip įvertino tą spektaklį, sukurtą Valentinavičiaus TV laidoje ,,Post skriptum" 9 mėnesio 30 dieną, aprašytą ,,Lietuvos aide" 28 dienos ir šio mėnesio 2 dienos numeriuose, mūsų dar likę gyvi tėvai ir giminės. Norėtume, kad jūs to paklaustumėte renginio organizatorių Kazimierą Uoką. Mes, Jarmala, Kundrotas ir Badaras, tiesiogiai pajutome bolševikų vykdytą Lietuvoje genocidą, mes, Sibiro tremtinių, Lietuvos rezistentų atžalos, tapome ,,pučistais", smogusiais ekskomunistui K.Uokai, dabar turinčiam kovotojo su komunizmu aureolę, smūgį į nugarą. Oficialiai įvardijame jo siekius po truputį atkurti lenininio tipo valstybės kontrolę. Kontrolė pagrįsta skundais, skundikais, nepaisančiais įstatymų. Ir dar paklauskite Kazimierą Uoką, kokioms pareigoms jis ruošiasi priimti į Lietuvos valstybės kontrolę buvusį LTSR liaudies kontrolės pirmininką Lukauską. Pastarojo pareiškimas priimti į darbą 9 mėnesio 26 dieną užregistruotas departamento kanceliarijoje numeriu 1748. Mums atsakymas aiškus. Išmetus pučistus, jų vieton reikės gerų specialistų, turinčių didelę patirtį naujosios liaudies kontrolės statybai paspartinti. Esame įsitikinę savo pozicijos teisingumu kaip Lietuvos Respublikos piliečiai, kaip savo specialybę gerbiantys ir mylintys darbuotojai. Manome, kad būsime suprasti, su išsakytomis mintimis sutinka visi pasirašiusieji rugsėjo 19 d. jums adresuotą pareiškimą. Išsigando ir atsiėmė parašą, padėtą tame pareiškime, tik vienas buvęs kompartijos narys ir nomenklatūrinis LTSR liaudies kontrolės komiteto darbuotojas Pilipavičius. Ir ačiū Dievui. Biudžetinių įstaigų kontrolės vyriausiasis kontrolierius, gimęs Krasnojarsko krašte, Jarmala, VKD vyriausiasis kontrolierius, ekonomikos mokslų kandidatas, gimęs Irkutsko srityje, Kundrotas, VKD vyr. kontrolierius, tremtinio vaikas, Badaras. Vilnius, 1991 m. spalio 2 diena." Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš priverstas nutraukti visas diskusijas ir balsuoti dėl posėdžio šiuo klausimu pratęsimo. Gerbiamieji deputatai, mes savo balsavimu ir nuspręsime. Taip. Tai vėl iš naujo mes... Dėl vedimo tvarkos nori deputatas Č.Stankevičius. Taip, prašome.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Kontrolės departamente verda aistros, aplink jį, prie jo ir dabar tos mitinginės nuotaikos perkeltos šiandien į parlamentą. Man labai dėl to gaila, nes tai neduoda nieko pozityvaus. Štai gerbiamasis A.Sakalas su tokiu patosu, gražiai ir išraiškingai perskaitė pareiškimą. Bet tai yra mitinginiai pareiškimai ir jie galėtų būti skaitomi tiktai komisijoje, kuri tirs tą veiklą. Kam reikia dabar mums dar tas dvi prieštaraujančias pozicijas parlamente akcentuoti. Taigi visas parlamentas įtraukiamas į šitą aistrų verpetą. Tai tikrai neprisidės prie to, kad nuramintume, sureguliuotume padėtį ir kad toliau darbas eitų tame departamente taip, kaip jis turi eiti ramiai, dalykiškai, pagal įstatymą ir kompetentingai. Aš kviesčiau, jeigu mes nuspręsime, tęsti posėdį, kad nuspręstume tęsti posėdį tam, kam reikia. O ne tęsti čia, reiškia, kalbas, kurios tiktai kaitina padėtį, bet neveda prie sprendimo.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, yra du pasiūlymai. Vienas nutraukti posėdį, daryti pertrauką, o kitas buvo, jeigu pratęsime posėdį, balsuoti dėl paduotų gerbiamųjų pavaduotojų pareiškimų. Taip. Kas nori kalbėti frakcijos vardu, kurios frakcijos vardu? Taip. Frakcijos vardu pareiškimą nori padaryti deputatas V.Čepaitis.
V.J.ČEPAITIS. Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu reiškiame nepasitikėjimą deputatu A.Sakalu, kaip Mandatų ir etikos komisijos pirmininku, ir prašome artimiausiu laiku įtraukti į dienotvarkę klausimą dėl jo perrinkimo. Ryšium su jo pareiškimu (Plojimai).
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, arba mes balsuojame dėl posėdžio, arba aš... Taip, norit kalbėti frakcijos vardu? Kurios frakcijos vardu? Deputatas E.Vilkas taip pat nori kalbėti frakcijos vardu.
E. VILKAS. Gerbiamieji deputatai, man rodos, šiandien mes turime akivaizdžią krizę ne tiktai Valstybės kontrolės departamente, bet taip pat ir Aukščiausiojoje Taryboje. Mes manome, kad jeigu Aukščiausioji Taryba leis neįsigilinusi nušalinti nuo darbo žmones, kurie parodė didelę pilietinę drąsą, didelę pilietinę drąsą ginant valstybės interesus, tai tada mes nesame verti ir Lietuvos Aukščiausiosios valdžios vardo. Ir dėl to, aš manyčiau, jeigu mes nenuspręsime šito reikalo svarstyti šiandien toliau, tai mes privalome nuspręsti maždaug taip: leisti šitiems dviem pavaduotojams, jeigu jau norima, kad nebūtų paralyžiuotas kažkuriam laikui darbas, laikyti juos neinančiais tų pareigų. Tačiau aš jokiu būdu nesutinku, kad jie būtų atleisti. Tą klausimą spręsti po to, kai savo išvadas pateiks kompetentinga parlamentinė komisija. Ir antras dalykas būtų — sudaryti čia tą komisiją.
PIRMININKAS. Taip. Ar yra kitų frakcijų vardu? Taip. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Centro frakcijos vardu iš tikrųjų tenka paremti Liberalų frakcijos pirmininko, deputato E.Vilko pasiūlymą, kad šis klausimas yra svarstytinas ir neatidėliotinas. Jis negali būti susiaurintas tik kaip pareiškimų svarstymas. Kita vertus, tenka pritarti tai pozicijai, kad iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad nežinia, ką reikia pašalinti šitoj situacijoj. Ir todėl tektų kalbėti apie tai, kad šiandien galima sustabdyti jų įgaliojimus, pratęsti esamą situaciją, sudaryti komisiją situacijai tirti, bet taipogi reikėtų sustabdyti ir valstybės kontrolieriaus įgaliojimus, kadangi labai daug prieštaringų pozicijų. Centro frakcija iš tikrųjų keltų klausimą Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininkui dėl piliečių teisių gynimo, kadangi tai turbūt jo, kaip komisijos pirmininko, didelė pareiga atsižvelgti ir į piliečių teises, kurios šitose aistrų jūrose ne vieną kartą buvo pažeistos, ypač turint minty mitingines šių problemų svarstymo ištakas. Aš nemanau, kad visuotiniame kolūkiečių susirinkime visados būdavo priimami teisingi sprendimai. Todėl ir manau, kad toks mitingas, kuris vyko ant Tauro kalno, turėtų būti bent jau Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos išvadose. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, norėjo žodžio deputatas K.Motieka. Jūsų apygardos numerį, jeigu... Prašome. Dar yra frakcijos vardu norinčių? Prašome. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Brangūs kolegos ir mieli svečiai. Aš rezervuoju sau teisę pasisakyti iš esmės, kadangi nagrinėjamas labai rimtas klausimas ir tai patvirtina iš esmės visų pasisakymai nepriklausomai nuo to, kas ką siūlo. Aišku, kad tai yra labai rimtas klausimas. O dabar, šiuo momentu, aš tiktai noriu dėl dviejų dalykų pasisakyt. Man patiko ir aš visai sakau, žiūrėdamas į akis, kad gerbiamasis Č.Stankevičius pasakė labai gerą kalbą ir aš po ja pasirašau.Šalin aistras, dirbkime pagal įstatymą. Kas pradėjo kelti aistras? E.Vilkelis su K.Šalkausku? Ir tas devintukas? Kas surengė pirmąjį mitingą? Kas čia piketą surengė ir neleido kai kuriems deputatams įeiti į salę? Vėlgi E.Vilkelis su K.Šalkausku ir devintukas? Tai kodėl tada nebuvo protestuojama, kai tos aistros buvo keliamos? Štai dabar, kai tokios aistros įsisiautėjo ir kiti iš tikro įsijungė, tai, pasirodo, jau reikia ieškoti kaltininkų. Tas, kuris pirmasis pradėjo, pasirodo, turi teisę. Žodžiu, vėl mes įsitikinome, kad mūsų šitoj įdomioj valstybėj vieni lygūs, o kiti, kai kurie, dar lygesni. Pagal Orvelą. Ne, ne pagal Norvilą, pagal Orvelą. Taip. Ankščiau . Dabar jau mūsų kitas statusas,geriamasis kolega. Taigi. Ir antras dalykas, ką pasakė gerbiamasis deputatas ir tai yra visiška teisybė, su kuo aš visiškai sutinku, dirbkime pagal įstatymą. Kaipgi buvo pasielgta? Vėlgi ne iš K.Šalkausko, E.Vilkelio ar kitų vyriausiųjų kontrolierių pusės, o būtent iš gerbiamojo K.Uokos ir jį remiančiųjų pusės. Valstybės atkūrimo komisija, taip sakant, įgaliota komisija nagrinėti preliminariai šituos klausimus, pateikia savo rekomendaciją. Aš ją iš ryto priminiau, galiu dar kartą priminti — paskelbti moratoriumą šitų dviejų veikėjų atsistatydinimui ir pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai kartu su deputatais spręsti. Tuo tarpu ką daro gerbiamasis K.Uoka ir kiti? Susaukia nestatutinį pasitarimą (statute ir Valstybės kontrolės įstatyme nenumatytas vyriausiųjų kontrolierių pasitarimas), kuris atseit pakeičia tarybą. Tarp kitko, pirmadienio pasitarime buvo ir prasitarta, kad buvo surinkta taryba, bet kadangi kvorumo nebuvo, mes jį pavadinome pasitarimu. Ir šitas pasitarimas pavedė K.Uokai surinkti susirinkimą kitą nestatutinį renginį. Ir man labai liūdna, kad kolega S.Malkevičius, išėjęs į šitą tribūną, jis ir tenai tą patį sakė, aiškina, kad tas visuotinis susirinkimas yra aukštesnis organas už tarybą. Parodykite, prašom, man įstatymą, kuriame šitaip parašyta, kad tas visuotinis susirinkimas ne statutinis, ne įstatyminis susirinkimas aukštesnis už tarybą. Tai štai tokie dalykai ir verčia mus plačiau nagrinėti. Mes iš pasisakymų vien iš šitos tribūnos supratome, kad yra rimtesnis reikalas. Ir antras dalykas. Kadangi kai kurių veikėjų pozicijos
ginamos ne įstatyminiais metodais, tai juo labiau mus verčia klausimą nagrinėti iš esmės. Ir jeigu čia pavartosime vienos deputatės pasakytą pūlinukų įvaizdį, tai pūlinys yra žymiai rimtesnis, ir mes jį turime rimtai išnagrinėti ir tada daryti vieną ar kitą chirurginę operaciją.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Jarmolenka nori repliką?
V.JARMOLENKA. Aš tiktai replikuot. Atsiprašau labai, aš tiktai replikuot, kadangi mano pultas neveikia. Aš visą laiką rašiausi nedavė žodžio. Dėl to aš išėjau prie šio mikrofono. Kalbėsiu Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos vardu. Pritariu gerbiamojo akademiko E.Vilko idėjai, kad reikia priimti nutarimą, bet pagal Darbo įstatymą, kuris vadinasi rusiškai egzotas, laikinas pareigų sustabdymas, sublimavimas ir taip toliau neegzistuoja, jeigu kalbėsime apie piliečių teises. Antras dalykas, giliai suprantu tikrai ir vieną, ir kitą pavaduotoją, suprantu, kad mes šito neišspręsime. Supratau, kad po Konstitucinio Teismo mes antrą klausimą turėsime, kurį galėsime dieną naktį svarstyti. Anais laikais, kai buvo popierinis mūsų kraštas, pagal gerbiamąjį Juršėną, reikėjo į naktinius posėdžius tanku per tą tunelį važinėti. Dabar ko reikia šitoms diskusijoms? Siūlau padaryti pertrauką ir 21 valandą vėl susirinkti ir svarstyti tą klausimą. Svarstymas turi būt. Antras mano pasiūlymas. Jeigu abu žmonės išėjo čia ir kalbėdami Aukščiausiojoje Taryboje ir vienas, ir antras paprašė arba atleisti iš pareigų, arba atleisti valstybės kontrolierių, tai reikia šitą klausimą spręsti balsavimu. Ir po to priimti nutarimą sukurti komisiją. Viskas buvo išsakyta. Priimkim tą nutarimą ir balsuokim. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu taip pat nori deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Kitu klausimu, gerbiamieji ponai. Gerbiamieji deputatai, po tų pasisakymų, taip sakant, kai kalbėjo tie meistrai, kurie yra specialistai pakeisti klausimo esmę, aš norėčiau pasiūlyti juridinį šio klausimo sprendimo būdą. Pirma, mes priimam nutarimą, kadangi yra konkrečių žmonių pareiškimas, tenkinti ar netenkinti tą pareiškimą. Ir antra, tame pačiame nutarime antru punktu mes nutariame sudaryti Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisiją proporcingu principu Valstybės kontrolės departamento darbui patikrinti. Aš manau, kad tai būtų išeitis ir baigtųsi tie mūsų ginčai. Todėl siūlyčiau už tokį nutarimą balsuoti. Tokia yra Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ar galit pateikti nutarimo projektą? Ar dar yra frakcijų vardu norinčių kalbėti? Neprisijungusiųjų vardu norėtų kalbėti deputatas K.Antanavičius. Taip, replika. Prašome į tribūną. Tuoj įjungsime.
K.ANTANAVIČIUS. Labai yra gera Suvalkijoje patarlė: «Važiuok, važiuok, paskiau pakinkysi", ir pritariu Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai... Atsiprašau. Žodį suteiksime deputatui K.Motiekai.
K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, aš esu priverstas pasakyti porą žodžių dėl gerbiamojo A.Sakalo pasisakymo. Šitas pareiškimas šiandien man buvo įteiktas iš ryto ir jis adresuotas Prezidiumui. Kadangi Prezidiumas tai nesu aš, todėl aš paprašiau, kad šitą pareiškimą padaugintų ir įteiktų visiems Prezidiumo nariams; Gerbiamasis A.Sakalas yra Prezidiumo narys ir jisai išėjęs į tribūną kreipėsi ir gavo pirmininkaujančio sutikimą, taip pat ir deputatų pritarimą, kad jisai galėtų jį paskelbti. Ir aš nematau nieko tokio, kas pažeistų mūsų Reglamentą ir kas galėtų sudaryti pagrindą pareikšti deputatui ir Prezidiumo nariui A.Sakalui nepasitikėjimą. Aš esu priverstas stoti į gynybos poziciją, nes gerbiamasis A.Sakalas yra Prezidiumo narys ir, kadangi raštas yra adresuotas Prezidiumui ir aš jį esu padauginęs, tai atsiprašau, aš šiek tiek esu to nepasitikėjimo paliestas. Aš norėčiau išgirsti arba rimtesnių argumentų, kuo yra grindžiamas toks nepasitikėjimas, arba norėčiau, kad autorius, kuris jį išreiškė, pakomentuotų smulkiau arba atšauktų savo nepasitikėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar yra nuo frakcijų norinčių pasisakyti? Nėra. Ar galėtume balsuoti už deputato E.Jarašiūno pasiūlytą nutarimo projektą? Pasiūlymų buvo labai daug. Taip, aš galiu išvardyti. Buvo nutraukti svarstymą, balsuoti dėl atleidimo... bet mūsų balsavimas dėl to, kad pratęstume ar nepratęstume posėdį, aš manau, kad dabar neturi reikšmės, nes mums liko 14 minučių ir, aš manau, pertrauka kaip tik mus ir išves iš šitos aklavietės, į kurią mes patekome. Gerbiamieji deputatai, gal prieš priimdami kokį nors sprendimą, užsiregistruotume? Atrodo, kad išjungė aparatūrą. Taip. Kol turime skaičiavimo komisiją, gal galime suskaičiuoti deputatus, kiek yra salėje deputatų? Nedirba? Jeigu rodo, prašau registruotis mygtukais. Na, aš nematau. Taip, mūsų operatoriai atsiprašo, kad sugedo technika, todėl teks dirbti balsų skaičiavimo komisijai. Prašau deputatus sėdėti savo vietose. Gerbiamieji deputatai, prašau neišsivaikščioti, balsuosime. Taip, skaičiavimo komisija.
Kiek? Pakartokite. Taip, gerbiamieji deputatai, skaičiavimo komisija pranešė, kad salėje yra 99 deputatai. Todėl, gerbiamieji deputatai, aš turiu pasižymėjęs pasiūlymus. Vienas iš pirmųjų buvo deputato C.Juršėno pasiūlymas, kad darytume pertrauką ir, sudarę komisiją, išsiaiškintume. Taip, todėl, gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti už šį pasiūlymą. Kas už tai, kad darytume pertrauką, prašau balsuoti. Iki antradienio, kaip pasiūlė deputatas Č. .Juršėnas. Jis dar pakartos.
Už 65. Kas prieš? Prieš 25. Kas susilaikė? Susilaikė 13. Turbūt už kitus pasiūlymus balsuoti nereikia, nes už balsavo 65 iš 99 deputatų, tai yra dauguma, prieš 25, susilaikė 13. Taip, todėl dar sykį pakartoju pasiūlymą, už kurį balsavome, kurį pasiūlė deputatas Č.Juršėnas daroma pertrauka iki antradienio. Ačiū. Mums liko 7 minutės. Deputatas Č.Stankevičius. Aš jums įjungsiu.
Č.V.STANKEVIČIUS. Noriu paklausti pirmininkaujančio, ar bus teikiamas pasiūlymas sudaryti komisiją šiandien, ar nebus teikiamas po pertraukos?
PIRMININKAS. Taip, deputatas Č.Stankevičius klausia, ar šiandien mes galime sudaryti deputatų komisiją, kuri ištirtų Valstybės kontrolės departamento veiklą? Taip. Girdžiu pasiūlymų, kad antradienį būtų sudaryta. Ar yra kitų pasiūlymų? Taip. Ar galime sutikti su šitokiu pasiūlymu, kad po vieną atstovą iš kiekvienos frakcijos būtų pasiūlyta į komisiją? Deputatas M.Laurinkus nesutinka su pasiūlymu, kad nuo kiekvienos frakcijos būtų pasiūlyta po vieną atstovą? A, atsiprašau, deputatas M.Laurinkus siūlo, kad komisiją reikėtų sudaryti šiandien. Taip, deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš manau, kad balsavimas dėl pertraukos netrukdo sudaryti komisiją, ir aš pritariu deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymui. Buvo numatyta nutraukti svarstymą dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atleidimo ir padaryti pertrauką, o komisijos sudarymas tai yra visiškai kitas klausimas ir dėl jo galime dabar nuspręsti.
PIRMININKAS. Taip, tai gal, gerbiamieji deputatai, aš pasiūlysiu išeitį per pertrauką frakcijos pasitars ir pristatys atstovus. Tada po pertraukos galėtume patvirtinti šią komisiją, sutinkate? Taip. Deputatas M.Čobotas nori perskaityti skelbimą. Gerbiamieji deputatai, dėmesio!
M.ČOBOTAS. Gerbiamieji, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos narius kviečiu dabar į mūsų patalpas trumpai pasitarti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašau rinktis į salę. Tęsiame posėdį. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis, tęsime posėdį. Žodžio prašo Tautininkų frakcijos vardu deputatas P.Varanauskas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis.
P.VARANAUSKAS. Šiandien laikraštyje pasirodė neteisinga žinutė. Bet ne dėl žinutės mes norim padaryti pareiškimą, bet dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Aukščiausiosios Tarybos Tautininkų frakcija apsvarstė bandymus pakeisti Lietuvos Respublikos herbą, kurio etalonas yra patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 20 dienos nutarimu Nr.I—47, o spalvas nusako Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 9 straipsnis. Cituoju: ,,Lietuvos Respublikos valstybinis herbas yra baltas Vytis raudoname lauke". Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo 4 dienos skubotas nutarimas pakeisti herbo etaloną ir spalvas pažeidžiant procedūrą ir konstitucinę normą yra nesuprantamas ir Tautininkų frakcijai nepriimtinas. Norint priimti nutarimą, privalu pakeisti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jį galima pakeisti, jeigu balsuoja du trečdaliai deputatų. O tiek deputatų salėje iš viso nebuvo. Todėl padarytas šiurkštus įstatymo pažeidimas. Manome, šiuo metu yra žymiai svarbesnių Lietuvai klausimų negu herbo, įtvirtinto Konstitucijoje, pakeitimas. Nutarimas dėl jo pakeitimo yra neteisėtas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šiandien 1991 m. spalio 3 dienos ,,Lietuvos aide", Nr.199, teiginys ,,Tautininkų frakcija siūlė neatsaukti rugsėjo 4 dienos priimto nutarimo" neatitinka tikrovės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kaip susitarėme prieš pertrauką, turėtume sudaryti komisiją dėl valstybinės kontrolės. Iki šiol pasiūlymą davė tik Liberalų frakcija, ji siūlo deputatą B.Lubį. Norėčiau Tautininkų frakcijos atstovo...
A.AMBRAZEVIČIUS. Labai atsiprašom kolegų, mes nepasiruošę oficialiai siūlyt savo kandidato į šitą komisiją ir prašom, jeigu yra galimybė, palikt mums galimybę, vakansiją, kad mes galėtume deleguot į tą komisiją savo atstovą vėliau.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Siūlom Joną Pangonį.
PIRMININKAS. Taip. Centro frakcija? Septintoji frakcija? Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Taip. Septintoji frakcija į šią komisiją siūlo deputatą Stasį Kropą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija siūlo E.Jarašiūną ir N.Rasimavičių. Todėl du, kadangi mūsų yra didžiausia frakcija. Proporcingai.
PIRMININKAS. Centro frakcija? Deputatą V.Plečkaitį? Ir Lenkų frakcija?
BALSAS IŠ SALĖS. Stanislavą Akanovičių.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, Tautininkų frakcija dabar nesiūlo, o Jungtinė Sąjūdžio frakcija siūlo du. Mes siūlėme, atrodo, po vieną iš frakcijos. Kaip mano deputatai? Gal perskaitysiu, gerbiamieji deputatai, kas yra pasiūlyti į komisiją? Iš Liberalų frakcijos deputatas B.Lubys.
Kairiųjų deputatas J.Pangonis, Sąjūdžio centro frakcijos deputatas V.Plečkaitis, Jungtinės Sąjūdžio frakcijos deputatai E.Jarašiūnas, N.Rasimavičius, Lenkų frakcijos deputatas S.Akanovičius, Septintosios frakcijos deputatas S.Kropas. Tautininkai pasiliko teisę komisiją papildyti, galbūt iki antradienio bus pateikta. O iš nefrakcionuotų? Iš nefrakcionuotų ką siūlo? Deputatą K.Antanavičių? Deputatas K.Antanavičius atsisako. Tai galbūt kartu su tautininkais frakcijoms nepriklausantieji pateiks antradienį ir savo kandidatą? Taip, deputatai, nenorėčiau, kad mes ilgai gaištume laiką, galbūt yra siūloma balsuoti dėl Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymo, kad nuo jų būtų du deputatai? Ar negalima susitarti geruoju? Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad pirmas buvo pasiūlymas sudaryti komisiją pagal proporcingo atstovavimo principą. Manyčiau, kad jeigu komisiją sudarom tarpfrakciniu pagrindu, tai tikrai tokia prasmė yra. O jeigu sudarytume specialistų, tai tokiu atveju neturėtų reikšmės.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Juk jeigu yra didesnė frakcija, tai per savo pasiųstą atstovą jų visų nuomonė bus išreikšta, o savo gausumą ji įrodys balsuodama. Tai kokia čia logika, kad reikia du ar tris nuo tos frakcijos? Jeigu jai netiks, tai ji išreikš balsuodama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kad nepradėtume diskusijų ir ginčų, pavardės yra pasiūlytos, galbūt mes šitą komisiją galėtume patvirtinti antradienį, tada bus visos pavardės, visi deputatai. Sutinkat? Taip, tada ir išspręsim klausimą. Gerbiamieji deputatai, pirmojoje popietinio posėdžio dalyje mes planavome Prezidiumo formavimo klausimą. Šiuo klausimu aš turėčiau informuoti, kad yra penkios kandidatūros... Reiškia, deputatai nori, kad komisija būtų sudaryta šiandien? Ką darysime su Tautininkų frakcija? Jai paliksim vietą, taip? Aš pirmiausia turėčiau siūlyti balsuoti dėl Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymo. Ar sutinkat, kad būtų du atstovai?
BALSAS IŠ SALĖS. Nesutinkam.
PIRMININKAS. Tada balsuojam. Taip, deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Tokiu atveju Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pozicija tampa kaip ir tautininkų, ir mes prašom laiko pasitarti ir manytume, kad tai tiktų antradienį svarstyti.
PIRMININKAS. Prašau, deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Kadangi vis dėlto kažkokį nutarimą turime priimti, aš siūlau tada suformuluoti šios dienos nutarimą taip: pirma, yra sudaroma komisija padėčiai Valstybės kontrolės departamente ištirti. Ji sudaroma delegavus po vieną atstovą iš kiekvienos frakcijos. Ir 2 punktas, kad frakcijos savo narius, kurie atstovaus frakcijoms šioje komisijoje, pasakys antradienį. Datą nurodyti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, sutinkam su deputato J.Tamulio pasiūlymu? Deputatas A.Taurantas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau priminti...
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mes turėjom vieną nutarimo projektą iš vieno punkto. Diskusijos metu tame nutarime atsirado 2 punktas. Po to mes nusprendėm padaryti pertrauką klausimo svarstyme. Dabar mes staiga pradėjom svarstyti antrą nutarimo punktą. Todėl aš prašau, kad mes svarstytume nutarimą iš eilės. Pirma pirmą punktą, paskui antrą, paskui galbūt balsuotume už visą. Arba taip, kaip nutarėm darom pertrauką viso nutarimo svarstyme.
PIRMININKAS. Taip, tokiu atveju aš priverstas daryti pertrauką iki antradienio. Taip? Na, gal gerbiamasis deputate Tamuli, palikite antradieniui, tada spręsime galutinai. Taip, ačiū. Toliau dėl Prezidiumo formavimo norėčiau informuoti, kad yra pasiūlyti 5 deputatai ir šiuo klausimu trumpą pareiškimą nori padaryti deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, antradienį Lenkų frakcija pasiūlė taip pat savo kandidatą į Prezidiumą, nes keletą mėnesių prieš tai, kai pradėjom vesti derybas, buvo susitarta, kad kiekviena frakcija turės savo atstovą. Dabar, pasikeitus nuomonei, Lenkų frakcija kaip ir trys kitos frakcijos. mano, kad netikslinga turėt savo atstovą. Todėl aš savo kandidatūrą atsiimu. Tokios nuomonės yra ir frakcija.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, tiek būtų informacijos dėl Prezidiumo formavimo. Centro frakcija turi pareiškimą? Taip, prašome. Kas kalbės Centro frakcijos vardu? Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas yra įstatymų leidžiamosios valdžios...
PIRMININKAS. Atsiprašysiu pranešėją. Tautininkų frakciją paprašyčiau baigti pasitarimą, prašome sėstis į vietas.
S.G.ILGŪNAS. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas yra įstatymų leidžiamosios valdžios...
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
S.G.ILGŪNAS, Taip. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas yra įstatymų leidžiamosios valdžios tarybinės sistemos analogas bei reliktas. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje po 1990 m. kovo 11 d. jis turėjo prasmę tol, kol formavosi Aukščiausiosios Tarybos komisijos, frakcijos, buvo reorganizuojamas Aukščiausiosios Tarybos aparatas. Šiuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybę pripažino pasaulis, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo funkciją sėkmingai galėtų atlikti Aukščiausiosios Tarybos komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų susirinkimai, taip pat Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Parengtuose naujosios Lietuvos Respublikos metmenyse bei būsimos Konstitucijos projekte Prezidiumas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios organų struktūra, nenumatomas. Dėl aukščiau minėtų priežasčių Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo laikinas atnaujinimas yra netikslingas. Siūlytume Aukščiausiosios Tarybos Teisinei komisijai iki šių metų lapkričio 1 dienos parengti projektą, numatantį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo panaikinimą ir jo funkcijų perėmimą Aukščiausiosios Tarybos komisijoms, frakcijoms bei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Taip pat manome, kad būtina kuo sparčiau parengti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pateikti ją svarstyti Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, matom, jog šis pareiškimas mus nuteikia naujiems apmąstymams. Todėl galbūt šį klausimą mes atidėsime. Taip, deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, iš pradžių norėčiau patikslinti gerbiamojo deputato S.Akanovičiaus pareiškimą ir pasakyti, kad esu dalyvavęs visuose tarp frakciniuose pasitarimuose, kur buvo sprendžiami klausimai dėl Prezidiumo ir nė viename iš jų nebuvo mums pavykę susitarti, kad Prezidiumas būtų formuojamas būtent tokiu būdu, kurį minėjo deputatas S.Akanovičius. Todėl tenka apgailestauti, kad mums to nepavyko. Bet tai teisybė. Antra vertus, Aukščiausioji Taryba yra priėmusi nutarimą ir tas nutarimas iki šiol galioja, niekas jo nepakeitė, neatšaukė ir todėl, manyčiau, kad vis dėlto mums reikia išspręsti šį klausimą. Prezidiumo funkcijų perdavimas kažkam kitam per vieną dieną nedaromas. Jūs žinote, kad Reglamentą, Reglamento keitimą paprasta norma mes atidėjome iki spalio 15 dienos. Laiko mes irgi tam nebeturime, todėl manyčiau, kad mums vis dėlto reikėtų baigti klausimą svarstyti, iškelti visus kandidatus, kurie atstovauja frakcijoms (jeigu frakcija neatsisakė, jinai tegul ir kelia), balsuoti už tuos kandidatus ir suformuoti naują Prezidiumą. Kiek jis dirbs turėdamas tuos įgaliojimus, kurie yra dabar patvirtinti, tai yra irgi mūsų reikalas. Kaip mes sugebėsime pasirengti ir kaip sugebėsime pakeisti. Todėl, kadangi keletas frakcijų atsisakė iškelti savo kandidatūras į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius, Septintoji frakcija siūlo dar vieną savo kandidatą į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius Vladimirą Jarmolenką.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, šio klausimo svarstymo laikas buvo pirmoje dalyje ir aš tik norėjau trumpai informuoti, kokia yra padėtis, o ne svarstyti šį klausimą, nes pagal šios dienos darbotvarkę yra įstatymų projektų pristatymai. Todėl galbūt mes (ir balsavimo biuletenių dabar nėra) šitą klausimą spręsti nepasiruošę.
V.KAČINSKAS. Kaip nepasiruošę, kaip nepasiruošę, na, klausykit, kas darosi, na?
J. TAMULIS. Aš norėčiau pasakyti, pritarti tam, ką pasakė Centro frakcija. Liberalų frakcijos vardu mes seniau šnekėjome ir aiškiai išsakėme savo poziciją arba mes padarome Prezidiumą ta vieta, kur būtų galima derinti nuomones, ir darome jį darbingą, arba jis yra visai nereikalingas. Ir manau, kad iškelta problema yra pakankamai aštri, išdėstyta laiku, t.y. visiškai nereiškia, kad Prezidiumo nėra. Prezidiumą mes turime tam laikotarpiui, kol bus parengti atitinkami dokumentai, ir aš manau, kad prieš rengiantis balsuoti už Prezidiumo rinkimus ar panašiai reikėtų balsuoti ir dėl to pasiūlymo, kuris yra pateiktas. Ir aš siūlau tai daryti.
PIRMININKAS. Siūlote dabar balsuoti?
J.PANGONIS. Ar galima pasisakyti?
PIRMININKAS. Dabar deputatui S.Pečeliūnui...
J.PANGONIS. Aš norėčiau, aš buvau...
PIRMININKAS. Taip, prašom, įjungtas mikrofonas deputatui J.Pangoniui.
J.PANGONIS. Manyčiau, kad vis dėlto susidarė kritiška situacija dėl Prezidiumo rinkimų ir galbūt išspręskime paprastai palikime dirbti senąjį Prezidiumą, iki mes paruošime naujos Konstitucijos projektą, ir ten, matyt, bus kitaip numatyti visi šie klausimai.
PIRMININKAS. Taip, deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, mes ne taip seniai priėmėm naują Reglamentą ir visi nusprendėm, kad turim juo vadovautis. Juo vadovaujantis buvo šitas klausimas įtrauktas į darbotvarkę, buvo pradėtas kandidatūrų siūlymas. Tai vyksta dar ir šiandien. Tačiau mes nepadarėm dar dviejų dalykų. Mes nepasakėm, kada kandidatūrų siūlymas pasibaigs. Jeigu nusprendžiam, kad dabar baigiasi, turim už tai balsuoti, kadangi siūlyt nebereikia, sudarom tą sąrašą, už kurį turim balsuoti, ir turim balsuoti, kitos išeities aš nematau. Tai yra Reglamento dalykas ir diskusijų laikas jau pasibaigė. Reikėjo diskutuoti tuomet, kai mes priiminėjom Reglamentą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš drįsčiau pasiūlyti ir pamąstyti apie tokį dalyką mes iš tikrųjų priėmėm nutarimą ir dar kartą aš į jį žiūriu: rašom, jog organizuoti narių, neįeinančių pagal pareigas, rinkimą, tiesa, yra įrašyta pagal frakcijas, Bet tas reikalavimas buvo neįvykdytas nustatytu laiku. Jeigu mes norime, kad toliau dirbtų šis Prezidiumas, aš prašyčiau, kad galbūt šiandien arba ateinančią posėdžio dieną vis dėlto mes nusistatytume, iki kokio termino šitas Prezidiumas turėtų dirbti. O taip be galo, jau gal kelintas mėnuo, nereikėtų vis atidėliot. Man atrodo, kad tai yra priimamas sprendimas, ir, kita vertus, aš ne kartą esu pamąstęs: o kaip su tais Prezidiumo nariais, kurie dabar yra išrinkti į Prezidiumą? Jie turi arba atsistatydinti, arba kitokiu būdu jiems turi būti pareikštas nepasitikėjimas, nors deputatai deputatui nereiškia nepasitikėjimo, bet jie turi pasakyt savo nuomonę. Sesijos pradžioje mes suformavome Prezidiumą remdamiesi Pagrindiniu Įstatymu ir ten, Pagrindiniame Įstatyme, pasakyta, kad Prezidiumas savo įgaliojimus išlaiko iki kadencijos pabaigos ir iki tol, kol bus išrinkta naujoji Aukščiausioji Taryba. Mes turime galvoti ir apie tai. Jeigu išties šiandien, kaip iškėlė G.Ilgūnas tokį klausimą, mes turime atsisakyti visiškai Prezidiumo, vis dėlto turėtų tai būti svarstoma kartu su Konstitucijos ir teisinės sistemos koncepcija, kaip yra numatyta, o tam periodui, kol mes pasiruošime, reiktų papildyti Prezidiumą trūkstamais nariais. Konstitucija reikalauja, kad būtų 11 ir turi būti nustatytas terminas, iki kada jis turėtų dirbti. Kitaip yra chaosas ir organizuojant posėdžius, ir paskirstant darbą, ir taip toliau.
Dar kartą aš buvau siūlęs ir neatsiėmiau savo pasiūlymo, kad papildykim trūkstamais Prezidiumo nariais, o tie Prezidiumo nariai, kurie nebenori toliau dirbti, turėtų garbingai pareikšti, kad atsistatydina iš tų pareigų. Mes žinotume, kiek turėsime išrinkti naujų Prezidiumo narių. Dėl to galima bus puikiausiai susitarti frakcijose ir galbūt toliau. Bet tai turėtų būt padaryta ir aš siūlau papildomai į antradienio dienotvarkę tokį klausimą įrašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau nutraukti diskusijas, nes mes vėl nesilaikome nustatyto posėdžių grafiko. Ar palaiko kas nors, kad būtų nutrauktos diskusijos? Taip? Prašau deputatus pasiruošti registruotis. Pakėlė šeši deputatai rankas. Užtenka pagal Reglamentą, kad palaikytų nors vienas deputatas. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau frakcijos vardu. Teisingai, mes, frakcijų pirmininkai, labai ilgai diskutavom ir praėjusią sesiją ir todėl turime principinę nuostatą. Yra trys galimi variantai: arba nuo visų frakcijų po vieną, tada mes pakeičiam Konstituciją, Pagrindinį Įstatymą, kad ne vienuolika narių, o neribojama, arba, kaip Septintoji frakcija siūlė, tegu bus septyniolika narių. Tai vienas variantas. Arba išrenkam vieną vietoj dabar einančio premjero pareigas G.Vagnoriaus. Jis yra nuo dešiniųjų ir jie gali siūlyti, niekas čia neprieštaraus tokiems rinkimams. Jeigu rengiami papildomi rinkimai, tai mūsų frakcija nedalyvaus tuose rinkimuose ir, kiek aš supratau, taip pat ir kitos frakcijos dėl to mes, frakcijų atstovai, tarėmės. Tai todėl iš esmės išeina, kad bus išrinktas Prezidiumas tiktai vienos pakraipos, vienos, taip sakant, Jungtinės Sąjūdžio Tautininkų ir Septintosios frakcijos. Taigi kitos frakcijos nedalyvaus formuojant tą Prezidiumą. Todėl, mano supratimu, kad išvengtume šiandien antros tokios konfrontacijos, gal nereikėtų šiandien jau kelti to klausimo, išrinkti vieną Prezidiumo narį ir tuo apsiriboti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūliau (ir mane palaikė) nutraukti diskusijas ir, kaip siūlė deputatas L.Sabutis, šį klausimą įrašyti į antradienio darbotvarkę.
E.GENTVILAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu galima, aš pasakysiu taip:
posėdžio pirmininkas turi teisę pasiūlyti nutraukti diskusijas, jį turi paremti bent vienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Todėl dabar prašau atsižvelgti į posėdžio pirmininko ir jį parėmusių deputatų siūlymą ir balsuoti už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos.
PIRMININKAS. Prašau deputatus registruotis. Salėje yra 94 deputatai. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos? Taip, už balsavo 55, prieš 9, susilaikė 9 deputatai. Diskusija nutraukta. Taip. Dabar dėl pasiūlymų.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, buvo mano pasiūlymas, kad mes dabar turėtume balsuoti už tai, kad šiandien pabaigtume kandidatūrų kėlimą. Kitaip šitas procesas niekad nepasibaigs. Siūlau už tai balsuoti dabar, po to mes galėsime spręsti, ar vieną renkam, ar dešimt, ar dvidešimt, bet jau bus pasiūlytos kandidatūros ir iškėlimas bus baigtas. Vieną darbą būsime padarę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, o gal būtų trumpesnis kelias balsuoti už deputato L.Sabučio pasiūlymą — atidėti šį klausimą antradieniui?
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, tai praktiškai būtų biuletenio patvirtinimas. Balsavimo biuletenio patvirtinimas.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime balsuoti dėl to, kad būtų šiandien baigta iškelti kandidatūras? Taip. Deputatas L.Sabutis.
I.SABUTIS. Taip, sutikdamas su kolegos S.Pečeliūno pasiūlymu, aš atsiimu savo samprotavimus ir manau, jeigu mums pasisektų, kad dar ir papildomai kokias kandidatūras pasiūlytume, bet balsuokime, kad jau šiandien baigiam tą procedūrą.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuoti už... Dėl balsavimo motyvų. Gal reikia vėl pradėti lyg ir antrą diskusiją? Tai galbūt iš pradžių deputatai, kurie nenori kalbėti, paspaustų vidurinį mygtuką? Deputatas V.Plečkaitis.
6—990
V.P.PLEČKAITIS. Aš siūlyčiau balsuoti už tą pareiškimo esmę, kuri buvo išdėstyta gerbiamojo G.Ilgūno. Tai yra, kad iki lapkričio pirmos dienos Teisinė komisija parengtų Prezidiumo panaikinimo projektą ir kitą projektą, kas galėtų perimti Prezidiumo funkcijas, tai yra pateikti tai kaip protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys. Jūs iš eilės? Prašau, jums įjungta. R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsavimu jūs sutramdėte tuos, kurie norėjo dalyvauti diskusijoj, neišgirdote tų, kurie siūlė kitus variantus, tai Centro frakcija, gerbiamasis Beriozovas, kiti, ir staiga mes užsimanėm užbaigti sąrašą, kuris dar nesudarytas, kurio neįmanoma sudaryti. Aš asmeniškai šitą klausimą įsivaizduoju šitaip: nesvarstę situacijos pakeitimo, kur pasakytas Prezidiumo narių skaičius, mes įvėlėm aritmetinę klaidą Reglamente, pasakę, kad Prezidiumo narių skaičius proporcingai atstovaujamas frakcijoms, ir įvėlėm gramatinę klaidą į to Reglamento nutarimą, pasakę, kad atstovaujama viena penkioliktoji. Iš esmės įvėlėm klaidų, o Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą palikom nepakeistą. Ir jeigu mes norim dabar sudaryti kažkokį sąrašą, tai, mano galva, reikėtų visiems atvėsti, kaip sakė šiandien gerbiamasis Pirmininkas, ,,trezvai", tai yra išsipagirioti, tai liečia ir mane, ir sugrįžti normaliai prie Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo Prezidiumo atžvilgiu. Kai mes nutarsim, kad ten nebus reglamentuota vienuolika narių, tada galima sudarinėti sąrašus, galima juos plėšyti, galima juos trinti, dauginti, didžiuotis, sveikinti vieni kitus ir vėl gerti šampaną. O kol mes nepakeitėm Konstitucijos, visos šitos kalbos bergždžios ar tuščios, kaip jūs ten pavadinsite. O sau išvadą aš padariau tokią: kadangi Laikinasis Pagrindinis Įstatymas nepakeistas, Reglamentas jam prieštarauja, nutarimas dėl jo įgyvendinimo dar vienas humoras. Taigi Prezidiumo, kuris buvo sudarytas, jau nėra, o naujojo Prezidiumo sudaryti negalima. Taigi centristų mintys, kurioms aš pritariu, jau įgyvendintos. Anas Prezidiumas yra garbės reikalas, o naujo Prezidiumo, nepriėję prie Laikinojo Pagrindinio Įstatymo blaiviai, kaip šiandien siūlė Pirmininkas, aš jam dėkingas už tą mintį, mes vis tiek nesudarysim. Ačiū, ponai, už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatui J.Pangoniui įjungtas mikrofonas. J.PANGONIS. Aš labai atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos. Buvau sąraše labai seniai, tačiau kažkas ištrynė, kaip sakoma, dabar atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Prašau, deputatas A.Januška.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininkaujantis...
PIRMININKAS. A.Januška pagal sąrašą.
A.JANUŠKA. Ačiū. Gerbiamasis pirmininkaujantis, man atrodo, kad Centro frakcija gana aiškiai suformulavo ir pasiūlė balsuoti pirmiausia už tai, kad būtų atidėtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo laikinas atnaujinimas, o antra pavesti Teisinei komisijai iki šių metų lapkričio pirmos dienos parengti projektą, numatantį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo panaikinimą. Jeigu mes dabar balsuotumėm ir apsispręstumėm dėl šito klausimo ir jeigu nuspręstumėm teigiamai, tai būtų ir vykdoma. Jeigu Aukščiausioji Taryba nesutiktų su Centro frakcijos pasiūlymu, tada mes galime eiti toliau Prezidiumo formavimo keliu taip, kaip siūlo Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Bet tuo atveju Centro frakcija nedalyvauja formuojant Prezidiumą. Man atrodo, pozicija yra aiški ir aš siūlau balsuoti už Centro frakcijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pagal deputato G.Ilgūno pareiškimą?
A.JANUŠKA. Taip.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, galime balsuoti? Tai jeigu mes nuspręsime, kad šitas pasiūlymas yra atmetamas, tada eisime prie kitų. Deputatas S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man labai gaila, kad aš turiu trečią kartą kalbėti apie vieną ir tą patį. Tai, ką siūlo gerbiamasis A.Januška, yra visiškai priimtina. Ir tai, ką siūlo R.Rudzys, irgi yra visiškai priimtina. Bet tik tuomet, kai bus pateikti Konstitucijos, Reglamento ir kitų dokumentų pakeitimų projektai, kai jie bus įregistruoti nustatyta tvarka ir pereis visas procedūras, tada apie tai ir kalbėsime. Dabar visa tai yra tiktai filosofiniai apmąstymai ir apie tai mes čia neturime jokios teisės dabar kalbėti. Yra konkretus klausimas, yra konkreti procedūra, kaip tai reikia spręsti, buvo iškeltos kandidatūros. Siūlau dar kartą balsuoti už tą savo pasiūlymą, kurį palaikė ir deputatas L.Sabutis, kad patvirtinam tą biuletenį, po to mes dar galėsim diskutuoti, ar tai yra biuletenis vienai vietai, ar tai yra biuletenis šešioms ar septynioms vietoms. Dėl šito mes dar galėsime ginčytis. Bet jau bus vienas darbas padarytas taip, kaip reikalauja procedūra. Ir prašau nutraukti toliau visus šituos klausimus, atsakymus. Ir trečią kartą primygtinai prašau paskelbti balsavimą dėl biuletenio patvirtinimo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos. Man vis dėlto neaišku, kaip gerbiamasis S.Pečeliūnas gali siūlyti įtraukti į biuletenį, jei nežinome, kiek rinksim. Pirmiausia reikia žinoti, kiek rinksim naujų narių, o tada įtraukti į biuletenį. Ir iš viso ar rinksim dar neaišku,
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes nutraukėme diskusijas ir vėl
reikia pradėti jas iš naujo.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu galima, aš dar vieną sakinį norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
S.PEČELIŪNAS, Čia buvo pasakyta priekaištų, kad kai kurios frakcijos atseit nesiūlo savo kandidatų ir tai yra trukdymas, kodėl mes negalime patvirtinti balsavimo biuletenio. Atsiprašau, tai, kad jos nesiūlo savo kandidatų arba atsisako juos siūlyti, yra tų frakcijų problemos, o ne Aukščiausiosios Tarybos problemos. Prašom nepainioti šitų dviejų dalykų.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, aš perskaitau deputatų pavardes, kurios yra pasiūlytos. Tai yra deputatai: Z.Juknevičius, E.Klumbys, V.Paliūnas, V.Jarmolenka ir A.Ambrazevičius. Gerbiamieji deputatai, mes nuspręsime balsuodami ir galbūt mums... Yra reikalavimas...
Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad šis klausimas tikrai yra neparengtas ir galbūt darome pertrauką iki antradienio. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Atsiprašau, aš noriu pareikšti griežtą protestą seniūnui E.Gentvilui. Kai mes savaitės pabaigoje išbadėję čia posėdžiaujam, jis šalia mergaičių sėdi ir šypsosi laimingas ir mums nuotaiką gadina.
PIRMININKAS. Aš galvoju, kad jūs, gerbiamasis deputate, pasiūlysite nutraukti šias diskusijas ir atidėti antradieniui. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau klausimą nutraukti ir atidėti antradieniui. Kas mane palaiko? Gerbiamieji deputatai, šiandien laukia daug įstatymų pristatymų. Šis klausimas tikrai neparengtas. Aš matau, kad mes šiandien jo tikrai neišspręsime. Taip. Prašau, deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš noriu tiesiog dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad jūs, gerbiamasis seniūno pavaduotojau, neįsižeisit, jeigu mes dabar paprašysim vis dėlto pabandyti susikeisti vietomis su seniūnu. Manau, kad nurims situacija salėje ir bus žymiai geriau dirbti.
PIRMININKAS. Aš mielu noru tai padarysiu.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, aš gal tikrai irgi ne visai įsigilinęs, tačiau, kaip suprantu, yra iškeltos kandidatūros. Deputatas M.Stakvilevičius priežastis nurodė, viskas aišku. Yra iškeltos kandidatūros ir aš siūlau šiandien sudaryti balsavimo biuletenį ir patvirtinti jį, o antradienį šitą klausimą baigti balsavimu. Aš noriu paskelbti visas pavardes šiandien ir anksčiau iškeltų kandidatų. Tai yra deputatai: Z.Juknevičius, E.Klumbys, V.Paliūnas, A.Ambrazevičius, V.Jarmolenka, A.Karoblis. Tai yra septynių deputatų pavardės. Kiek žinau, diskusijas šituo klausimu jau buvo nutarta baigti. Ne, ne, ne. A.Karoblį iškėlė jau praėjusį kartą.
J.PANGONIS. Ar galima vieną klausimą dėl kandidatūrų?
PIRMININKAS. Paprastai dėl vedimo tvarkos.
J.PANGONIS. Tai čia ir yra tai.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
J.PANGONIS. Aš turiu pastabą. Gerbiamasis deputatas E.Klumbys labai daug užima atsakingų pareigų Vyriausybėje ir todėl abejoju, ar jisai turėtų dar būti ir į Prezidiumą siūlomas.
PIRMININKAS. Taip, jeigu kalbėsime atvirai, šitą motyvą daug kas nurodė. Jeigu deputatams netinka deputato E.Klumbio kandidatūra, prašome jį išbraukti. Aš, kiek žinau, deputatas E.Klumbys dar nėra gavęs Aukščiausiosios Tarybos sutikimo dirbti viceministro poste ir formaliai, Aukščiausiosios Tarybos akimis žiūrint, jis dar nėra viceministras, nes negavo tokio sutikimo. Todėl mes turime pagrindo siūlyti jį į Prezidiumo narius ir rinkti. Kiekvieno deputato reikalas, ar jis rinks, ar nerinks deputatą E.Klumbį. Taigi aš prašyčiau, kad Aukščiausioji Taryba patvirtintų šitokį biuletenį. Taip, aš noriu perskaityti jums tą biuletenį, biuletenio projektą: deputatai Zenonas Juknevičius, Egidijus Klumbys, Vytautas Paliūnas, Vladimiras Jarmolenka, Aleksandras Ambrazevičius, Antanas Karoblis. Taip. Deputatas K.Antanavičius dėl balsavimo motyvų, taip? Prašau, ištrinkite pavardes, kurie nekalbate dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, dėl kandidatų. Pagal Reglamentą turi teisę iškelti kandidatus frakcijos. Aną kartą buvo iškilęs klausimas dėl neprisijungusiųjų, nefrakcionuotųjų kandidato pono A.Karoblio. Tačiau tokios frakcijos posėdžio nebuvo ir jie praktiškai nedalyvauja šiame darbe, o iš dalyvaujančių čia, Aukščiausiojoje Taryboje, deputatų, iš dvidešimt devynių, iš visų nefrakcionuotų deputatų penkiolika dalyvavo šiame darbe.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, aš matau, kad ir vėl... Deputate Čobotai! O kitus deputatus prašau leisti man pasakyti savo nuomonę. Deputate Čobotai, aš prašau, kad jūs klausytumėt. Jūs praėjusį kartą klausėte manęs ir neišgirdote pageidavimo. Viskas būtų idealiai švaru ir tvarkinga, jeigu jūs pateiktumėte susirinkimo protokolą. Arba išrašą iš protokolo. Kadangi jūs jo nepateikėte, aš drįstu pripažinti, kad deputato A.Karoblio siūlymas kandidatu į Prezidiumo narius iki šiol dar nėra tinkamai įformintas. Jūs turite su tuo sutikti. Kadangi iki šiol šito nepadarėte, aš nedrįstu deputato A.Karoblio siūlyti. Aš gi praėjusį kartą, apeliuodamas į kai kuriuos deputatus, klausiau, ar jūs siūlote visų vardu, ar 15 vardu, ar kas nors panašaus. Kadangi jūs, frakcijoms nepriklausantys deputatai, dėl šito esate kalti, aš turiu neįrašyti deputato A.Karoblio pavardės į biuletenį. Kyla klausimas, ar reikia tada biuletenį tvirtinti šiandien. Reikia. Penkios pavardės būtų. Penkios pavardės be A.Karoblio liktų, vienuoliktą kandidatą būtų galima iškelti vėliau. Dabar noriu paklausti. Ar dėl kiekvienos pavardės balsuotume atskirai? Dėl kiekvienos pavardės įrašymo balsuotume paprasta balsavusiųjų dauguma ar kartu? Prašom, kalbėkit. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Mane truputį stebina tokia situacija. Kai vis tiktai didžioji frakcijų dalis atsisako dalyvauti, o kita labai maloniai sutinka ir mes raginami greitai sudaryti biuletenį. Bet čia mano įžanga. Aš stebiuosi, sakau, kokia tai situacija, kai dauguma atsisako ir vis dėlto biuletenis sudaromas. Bet aš noriu vis tiktai pagelbėti deputatui M.Čobotui. Tikrai buvome susirinkę. Mes neklausiame, kaip jūsų frakcijose balsuota buvo. Ir protokolų taip pat nėra. Todėl prašau į mus žiūrėti rimtai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš kol kas norėčiau, kad procedūrinius klausimus pavestumėte man spręsti, nes jeigu kiekvienas norėtume pasisakyti procedūros klausimais, patys žinote, kur nueisime. Būkit malonūs, patikėkit. Dabar dėl deputato M.Čoboto ir deputato A.Karoblio. Kadangi tai nėra kaip nors įsiforminusi frakcija, todėl būtent ir reikalaujame tam tikro protokolo. Iš frakcijų nebereikalaujame, nes jos jau yra labai aiškios įformintos grupės. Taigi aš siūlau į balsavimo biuletenį įrašyti penkias pavardes, už kiekvieną pavardę deputatai siūlė balsuoti atskirai, kad ją įrašytumėme. Gerai, yra kitų argumentų, kad tai būtų savotiški rinkimai ir todėl reiktų patvirtinti penkių deputatų sąrašą, už kurį galėtume antradienį balsuoti, galbūt papildydami jį atskiru balsavimu, atskiru sprendimu. Deputatas V.Beriozovas labai nori. Prašom.
V.BERIOZOVAS. Aš dėl formalumo noriu, kad būtų laikomasi Reglamento, todėl dar kartą pasakyti kiekvieną kandidatūrą, kuri buvo siūlyta, pasakyti, kokia frakcija siūlo. Dar kartą patvirtinti.
PIRMININKAS. Ir kiekvienas iš jų turės. duoti sutikimą. Deputatą Z.Juknevičių siūlo Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Noriu paklausti. Ar deputatas Z.Juknevičius sutinka? Aš, kiek žinau, tikrai jis sutiko, šiuo momentu jo salėje nėra. Deputatą E.Klumbį taip pat siūlo Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Ar jis sutinka? Vyrai, vis tiktai šitaip negalima. Jeigu jūs reikalaujate tvarkos iš posėdžių pirmininkų, prašome laikytis tvarkos ir tarp savęs. Deputatas Z.Juknevičius ir deputatas E.Klumbys puikiai žinojo, kad šiandien bus sudaromas vardinio balsavimo biuletenis, jie puikiai turi žinoti, kad jie turi duoti sutikimą. Jeigu jie nedalyvauja, jų sutikimas nepriimamas. Prašome, jeigu parodote raštu, tada. Deputatą V.Paliūną siūlo Septintoji frakcija. Jūs sutinkate? Jūs sutinkate. Deputatą V.Jarmolenką siūlo Septintoji frakcija. Sutinkate? Deputatą A.Ambrazevičių siūlo Tautininkų frakcija. Sutinkate? Noriu jums priminti, kad buvo siūloma į seniūno pavaduotojus deputatė R.Rastauskienė ir buvo pasakyta kadangi jos nėra, formaliai ji nedavė sutikimo, jos negalime rinkti. Lygiai tie patys principai turi galioti į bet kurias Aukščiausiosios Tarybos pareigas renkant. Dėl vedimo tvarkos deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Man atrodo, kad tie kandidatai, kuriuos iškėlė frakcijos, yra išrinkti frakcijų susirinkimuose. Ten jie davė tą sutikimą, jis jau yra duotas. Tai išskirtinis atvejis.
PIRMININKAS. Prašom. Tegul pasako šitai. Lygiai tie patys motyvai galioja ir dėl deputatės R.Rastauskienės, kai buvo sakoma, kad su ja kalbėta, jinai sutiko ir taip toliau.
J.TAMULIS. Aš manau, kad frakcijos pirmininkas šiuo atveju gali laiduoti, kad buvo iš tiesų tas sutikimas ir jis yra.
PIRMININKAS. Taip, kadangi aš gavau protokolą, aš pripažįstu, kad yra teisėtas jų įrašymas. Deputatas Z.Juknevičius frakcijoje gavo tiek balsų, deputatas E.Klumbys tiek ir taip toliau. Akivaizdu, kad jų sutikimas yra ir tada penkių deputatų pavardės yra siūlomos įrašyti į balsavimo biuletenį. Aš siūlau balsuoti ir patvirtinti šį balsavimo biuletenį antradienį. Jeigu nutarsime, kad jį reikia papildyti, papildysime. Taip, aš noriu užregistruoti deputatus. Prašau jus sėdėti vietose. Skelbiu registracijos pradžią. Vyksta registracija. Salėje užregistruota 80 deputatų, siūlau balsuoti, kad būtų patvirtintas šitas balsavimo biuletenis. Deputatai Z.Juknevičius, E.Klumbys, V.Paliūnas, V.Jarmolenka, A.Ambrazevičius. Ar reikia diskutuoti dėl sąrašo? Galime kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, tik dėl pavardžių deputatų, esančių sąraše. Deputatas Č.Stankevičius prašo dėl balsavimo motyvų.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galvoju, kad nepažeistume 15 deputatų teisių, jeigu jie buvo susirinkę, tai gerbiamasis kolega L.Šepetys patvirtino, jeigu jie yra salėje, tegu čia pat atsistoja ir patvirtina savo atsistojimu, kad jie delegavo deputatą A.Karoblį. Ir jeigu jų nėra, tada iš tikrųjų klausimas bus teisingai ir galutinai išspręstas.
PIRMININKAS. Prašau atsistoti tuos deputatus, kurie dalyvavo ir pritarė deputato A.Karoblio kandidatūrai. Kurie dalyvavo, taip. Akivaizdu, kad 15 deputatų nėra. Lauksime atskiro protokolo. Deputatas Č.Juršėnas. Po to balsuosime.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, nereikėjo vargintis kolegoms stotis, kadangi nefrakcionuotų deputatų yra lygiai trisdešimt. Tad net jeigu penkiolika atsistos, vis tiek daugumos nuo trisdešimt nėra.
PIRMININKAS. 29.
Č.JURŠĖNAS. Trisdešimt. O A.Svarinskas?
PIRMININKAS. Jis jau yra Jungtinėje Sąjūdžio frakcijoje. Gerai, gerbiamieji deputatai, na, nepradėkime formalių ginčų. Ar jūs norite, kad Aukščiausioji Taryba dirbtų, ar jūs norite, kad Aukščiausioji Taryba būtų bala? Jeigu jūs norite, kad būtų bala, tai gerai, nebalsuokime, tempkime, atidėkime iki gruodžio mėnesio. Prašom. Deputatas K.Antanavičius. Prašom pakartoti savo žodžius.
K.ANTANAVIČIUS. Noriu pasakyti, kad jūs pirmiausia įžeidėt mane, kadangi jūs verčiat tą Aukščiausiąją Tarybą į balą. Kelintą sykį jūs grįžtat prie deputato A.Karoblio. Tai jūs paklaustumėt, ar K.Antanavičius, ar K.Prunskienė, ar kiti neprisijungusieji buvo pakviesti? Nebuvo pakviesti. Tai, vadinasi, neteisėtas susirinkimas, ir viskas baigta...
PIRMININKAS. Ačiū. Aš pats pirmas pasakiau, kad aš reikalausiu protokolo ir aš iki šiol laikausi šitos pozicijos...
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu mes neateitume, tai...
PIRMININKAS. Aš laikausi tos pozicijos ir prašau nekaltinti manęs Aukščiausiosios Tarybos vertimu į balą. Prašau balsuoti už balsavimo biuletenio patvirtinimą. Kas už tai, kad būtų patvirtintas balsavimo biuletenis? Prašome balsuoti. Už tokį balsavimo biuletenį balsavo 47 deputatai, prieš 3, susilaikė 11, iš viso balsavo 61. Aš dar kartą primenu, kad deputato A.Karoblio šitame sąraše, deputate Antanavičiau, tikrai kol kas nėra. Prašome susipažinti su atviro balsavimo rezultatais. Dabar, gerbiamieji deputatai, noriu pasakyti tokį dalyką... Paprasta balsų dauguma. Na, jau netgi opozicija patvirtina mano nuomonę, todėl pripažinkit.
Gerbiamieji deputatai, jeigu mes šiandien nepristatome tų įstatymų, kurių pristatymas buvo numatytas, mums kitą savaitę nėra ką daryti. Kitą savaitę Aukščiausioji Taryba bus nefunkcionali ir negalės dirbti. Aš labai prašau priimti šiandien įstatymų projektų pristatymus ir prašau pratęsti Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Aš prašau atsižvelgti dar į tą mano poziciją, kurią aš išsakiau maždaug penkioliktą valandą penkiolika minučių, kad šiandien nesvarstytume klausimo dėl K.Uokos departamento. Kaip matėte, mes rezultatų iš esmės nepasiekėme. Ir todėl aš prašyčiau pratęsti posėdį iki devynioliktos valandos trisdešimt minučių. Jeigu reikalautų deputatai pertraukos, galėtume padaryti. Siūlykite kompromisinius variantus. Aš nutraukiu tada sąrašo demonstravimą. Deputatas K.Antanavičius. Aštuonioliktą valandą ji turi prasidėti. Aš prašau deputatus, kurie nenori dalyvauti šitoj diskusijoj, ištrinti savo pavardes. Aš tikrai nesiorientuoju, kuriam pirmiausia suteikti žodį. Gerai, aš pradedu nuo deputato V.Kačinsko, jeigu jūs reikalaujate iš eilės. Deputatas V.Kačinskas nori dalyvauti diskusijoje ar pasisakymuose? Jeigu jūs nenorite, prašau išbraukti savo pavardę. Tai prašau išbraukti savo pavardę. Tai aš jau kelintą kartą sakau. Deputatas V.Andriukaitis. Deputate Andriukaiti, ištrinkit savo pavardę. Deputatas V.Plečkaitis. Deputatas G.Ilgūnas. Deputatas K.Antanavičius. Taip, iš manęs reikalauja, kad aš suteikčiau žodį pagal sąrašą. Deputatas R.Rudzys. Paskui prašau nekaltinti pirmininkų, kad jie kliudo Aukščiausiajai Tarybai dirbti, jeigu deputatai įrašo savo pavardę ir nesugeba paspausti vidurinio mygtuko. Deputatas M.Čobotas. Deputatas L.Šepetys. Prašom eiti ir ištrinti savo pavardes. Deputatas Č.Stankevičius. Deputatas P.Varanauskas. Prašom. Jūs nenorit? Taigi jūs patys akivaizdžiai matote, kad Aukščiausioji Taryba nesugeba naudotis mygtukais. Aš norėčiau, kad būtų padaryta štai šitaip: kadangi atėjo Vyriausybės atstovai, reiktų padaryti Vyriausybės valandą, po to trumpą pertrauką ir pristatyti įstatymus, nes kitą savaitę Aukščiausiosios Tarybos darbas žlugs, jeigu šiandien įstatymai nebus pristatyti. Aš primenu, kad įstatymų pristatymui nereikia apibrėžto kvorumo, todėl tie deputatai, kurie nori išgirsti įstatymų pristatymus, galės pasilikti po Vyriausybės valandos. Sutinkate su tuo? Dar yra vienas neišspręstas klausimas Emigracijos įstatymas. Kaip Aukščiausioji Taryba elgsis šituo atveju? Girdžiu siūlymus perkelti į antradienį. Ar yra prieštaravimų, kad būtų klausimas perkeltas į antradienį? Yra prieštaraujančių. Prašau balsuoti. Kas balsuos už tai, kad Emigracijos įstatymo antrąjį svarstymą perkeltume į antradienį? Kas už tai, spaudžia mygtuką ,,už". Didžiule balsų persvara nutarta Emigracijos įstatymo antrąjį svarstymą perkelti į antradienį. Atsiprašome projekto autorius ir rengėjus. Jums kartais gal sunku suprasti mūsų darbą, todėl turiu atsiprašyti. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą, kuriam yra pateikta keletas klausimų. Prieš tai dar noriu paklausti, ar Aukščiausioji Taryba sutinka pratęsti šiandien posėdį po Vyriausybės valandos, kad būtų pristatyti įstatymai. Tokiu atveju aš, naudodamasis Reglamente nustatyta teise, siūlau kitą savaitę nerengti Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, kadangi yra formalus motyvas — kitą savaitę į komandiruotes išleisti su Prezidiumo žinia yra daugiau negu 20 deputatų. Kitą savaitę, jeigu šiandien mes nedarome įstatymų pristatymo, siūlau nerengti posėdžių. Tegu pirma atsako į paklausimus gerbiamasis generalinis prokuroras, deputatai per tą laiką apmąstys mano pasiūlymą, o paskui balsuosime. Prašome, gerbiamasis prokurore.
A.PAULAUSKAS. Man buvo pasiūlyta atsakyti į du paklausimus. Pirmą pateikė deputatas P.Papovas. Paklausimas yra ne toks ilgas, aš jį perskaitysiu, kad visi suprastų esmę. Kalbama apie dvi konkrečias civilines bylas. ,,Deputatinis paklausimas. 1990 m. birželio 2 d. Zarasų paukštininkystės tarybinis ūkis pateikė ieškininius reikalavimus Zarasų rajono teisme atsakovams Vytautui Jasinevičiui, Juozo, ir Juozui Dulkei, Jono, dėl gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais statybos išlaidų išieškojimo. Šios dvi civilinės bylos iki šiol neišnagrinėtos, vien tas reiškinys rodo, kad šios bylos yra vilkinamos." Toliau jisai rašo, kad būtų paaiškinta ir imtasi priemonių, kad nebūtų bylos vilkinamos. Tai yra konkrečios dvi bylos, kurias patikrinus nustatyta, kad pirmoji byla dėl Jasinevičiaus yra išnagrinėta 1991 m. rugsėjo 19 d. ir ieškinys patenkintas. Jasinevičius dirbo šio ūkio direktoriumi, nutraukė darbo sutartį savo noru. Jis iš ūkio lengvatinėmis sąlygomis nusipirko namą ir liko skolingas, o teismas priteisė šitą sumą sumokėti. Antroji byla iki šiol yra neišnagrinėta, ji yra perduota Aukščiausiajam Teismui, kaip pirmai instancijai, nagrinėti. Šiuo metu byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta teisme kita byla pagal Dulkės ieškinį Zarasų paukštininkystės valstybiniam ūkiui dėl grąžinimo į darbą. Tos dvi bylos yra susijusios, todėl teismas laukia, kol bus išnagrinėta pirmoji. Aš galiu technologiškai pasakyti, kiek kartų ir dėl kokių priežasčių buvo šita byla atidedama, tačiau priežastys yra daugiausia tos, kad neatvyko atsakovas, neatvyko vieną kartą atsakovo advokatas, paskui buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, po to sprendimai du kartus buvo naikinami, grąžinami kitam teismui nagrinėti, todėl tos bylos nagrinėjimas užsitęsė. Tokios yra priežastys. Ko nors imtis prokuratūra šiandien neturi galimybės, kadangi tą bylą Aukščiausiasis Teismas, kaip pirma instancija, paėmė nagrinėti ir, kaip sakiau, šiuo metu byla sustabdyta. Tiek dėl pirmojo paklausimo.
PIRMININKAS (K.INTA). Taip, deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs čia paaiškinot lakoniškai, tačiau iš esmės taip nėra, aš noriu išreikšti tiktai jums asmeniškai, jūsų kai kuriems prokurorams padėką Gurevičiui, Kremtovskai ir dar vienai, kurios pavardės nežinau, kurių dėka vis tiktai iš esmės Aukščiausiajame Teisme viena byla yra išnagrinėta. Tačiau yra kita byla, kurioje jūsų prokurorė dalyvavo, padarė išvadą ir reikalavo, kad vis tiktai nebūtų perduota byla atgal Utenos teismui nagrinėti. Tačiau byla buvo perduota nagrinėti ir buvo panaikintas kreipimosi dėl atstatymo į darbą senaties terminas. Jūs sakėt, kiek tų kasacinių skundų buvo, kiek kartų kreipėsi ieškovas į visas instancijas, į Teisingumo ministeriją, du kartus į prokuratūrą, ir tik galų gale, praėjus vos ne dvejiems metams, ta viena byla išnagrinėta. Iš tikrųjų akivaizdžiai tos bylos buvo vilkinamos ne ieškovo naudai, o atsakovo naudai. Ir man atrodo, kad būtų garbingiau, jeigu Generalinė prokuratūra pasižiūrėtų Zarasų teismo ir Utenos teismo prokurorų išvadas, kodėl gi jos skiriasi nuo Generalinės prokuratūros darbuotojų išvadų, ir galų gale teisėjų elgesį, kodėl gi vis dėlto, kol nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas, jau po kiek laiko patenkino ieškovą, o kiti teismai ne.
A.PAULAUSKAS. Aš galiu pridurti tik tiek, kad mes teisėjo elgesio negalime kontroliuoti, mes turime tik galimybę užprotestuoti sprendimus, jeigu jie yra neteisėti. Mūsų yra tokios reagavimo priemonės.
P.PAPOVAS. O rajono prokurorai?
A.PAULAUSKAS. Rajono prokuroras jeigu dalyvavo arba kasaciniame periode taip pat gali užprotestuoti.
P.PAPOVAS. Jie neprotestavo ir jokių išvadų nedarė, tokių, kokias padarė Generalinės prokuratūros prokurorė.
PIRMININKAS. Kitų klausimų nėra? Nėra, tada prašome antrąjį paklausimą.
A.PAULAUSKAS. Antrasis paklausimas yra grupės deputatų. Pasirašė E.Jarašiūnas, S.Malkevičius, J.Beinortas, P.Giniotas, J.Prapiestis ir kiti. Aš jau atsakinėjau į šitą paklausimą iš karto po rugpjūčio įvykių, nepamenu tiksliai datos. Kalbama apie tai, ar rugpjūčio 19 dieną, vykstant agresijai prieš Lietuvos Respubliką, Šalčininkų rajono savivaldybė dalyvavo šitame puče, o jeigu dalyvavo, kas yra daroma. Aš jau sakiau, kad iškelta byla ir kad yra atlikti tam tikri tardymo veiksmai. Šiandien toj byloj yra paskirtas naujas tardytojas, kuris labai iniciatyvus ir yra perėjęs dirbti iš Rytų komisijos. Tai buvęs prokuratūros darbuotojas ir šita byla yra tiriama. Galiu tik pasakyti, kad yra padarytos kratos, duotos sankcijos areštams ir kiti tardymo veiksmai šiuo metu yra atliekami. Šios bylos apimtis yra gana nemaža, bet tardytojas nusiteikęs tą bylą išnagrinėti ir byla yra šiuo metu nagrinėjama. Daugiau kažko pridėti aš negaliu.
PIRMININKAS. Ar deputatai nori paklausti? Nėra norinčiųjų. Tada ačiū. Gerbiamieji deputatai, į keletą paklausimų turi atsakyti Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Kviečiame gerbiamąjį premjerą atsakyti į paklausimus.
A.RUDYS. Aš atsiprašau. Prieš pradedant galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiteirauti Reglamento žinovų, kiek aš prisimenu, tai paklausimu, į kurį reikia atsakyti Vyriausybės valandoj, laikoma tai, kad paklausia arba frakcija, arba komisija, arba Aukščiausioji Taryba pripažįsta paklausimu atskiro deputato klausimą, o man, pavyzdžiui, labai nepatiko, kai prokuroras atėjo dėl to, kad vienas deputatas paklausė tikrai ne valstybinio svarbumo reikalų. Tai galima išsiaiškinti patiems. Aukščiausiosios Tarybos ir paties prokuroro bei gerbiamojo premjero laikas, matyt, brangesnis negu vieno deputato paklausimas dėl konkretaus dalyko.
PIRMININKAS. Gerbiamajam premjerui yra pateikti frakcijų paklausimai. Prašome...
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš šiandien antrą kartą tribūnoje, tai pasistengsiu kiek įmanoma greičiau atsakyti ir jūsų dėmesio labai netrukdyti. Gerbiamoji R.Rastauskienė klausia apie tai, kad vasario 6 dieną Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl lošimo namų ir kreipėsi į Respublikos Vyriausybę, prašydama panaikinti išduotas veikiančioms Vilniuje įmonėms licencijas steigti ir laikyti lošimo namus. Tačiau šiuo metu vilniečius pasiekė žinia, kad šį šeštadienį, tai yra tai jau buvo anksčiau, liepos 27 dieną, be Vilniaus miesto tarybos sutikimo Vilniaus sporto rūmuose ketina pradėti veikti kazino. Prašo Vyriausybę paaiškinti, kaip reguliuojamas lošimo namų, kitų azartinio pobūdžio įmonių atsiradimas Lietuvoje, kokios problemos ir kaip jas numatoma spręsti. Na, aišku, šitas paklausimas turėjo būti skirtas anai Vyriausybei. Mūsų Vyriausybė, kiek aš žinau, bent aš niekam nesu davęs tokio leidimo ir jokiam ministrui nesu pataręs duoti leidimą steigti tokius lošimo namus. Aš žinau, kad yra problema su Vilniaus sporto rūmais, bet man atrodo, jeigu neklystu, praeitais metais yra duota leidimas steigti tuos namus. Vyriausybė nėra patvirtinusi, kad ji sutinka tai daryti, dabartinė Vyriausybė, bet dabartinė Vyriausybė negali atšaukti sprendimo, priimto anos Vyriausybės. Šitą klausimą gali spręsti tiktai teismas. Ir netgi tuo atveju, kai mes aiškiai pasisakom ir neremiam tokių lošimo namų. Įmonių įstatyme yra nustatyta, kad tokiais lošimo namais galima verstis, jeigu gaunamas Vyriausybės leidimas. Aš nežinau, kokiu pagrindu, kas ir kaip davė tą leidimą tais metais, tačiau tuo atveju, jeigu jau yra leidimas išduotas, tai, be abejo, jį gali panaikinti tik Aukščiausioji Taryba, bet ne Vyriausybė. Vyriausybė neturi teisės, nors aš ir labai norėčiau tai padaryti. Paprasčiausiai siūlyčiau, jeigu iš tikro yra ten labai abejotinas verslas ir yra pažeidžiami Respublikos interesai arba įstatymai, nors aš ir prašiau, kad tai, kas darosi, būtų išanalizuota ir man pateikta informacija, bet jeigu iš tikrųjų yra tokia padėtis, aš siūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai priimti sprendimą ir Aukščiausioji Taryba pagal savo kompetenciją, be abejo, tai padaryti gali. Vyriausybė šito padaryti negali teisiškai. Jeigu mes surasime savo ruožtu kokių pažeidimų (nors tų pažeidimų rasti, jeigu lošimo namai nepradėjo veiklos, tai be abejo...), tai, be abejo, mes tada jau perduosime medžiagą atitinkamoms organizacijoms.
Gerbiamasis deputatas K.Antanavičius klausia, kodėl iki šiol nevykdomas Butų privatizavimo įstatymas, jokių priežasčių tam nėra. Čia kalbama apie senamiestyje esančius namus, kurių privatizavimas šiuo metu gana sunkai vykdomas, ir aš su šituo norėčiau sutikti. Tačiau Vyriausybė tikrai šito nestabdo. Butų privatizavimo klausimai yra išimtinė savivaldybių kompetencija. Vyriausybė yra priėmus visus nutarimus, kurie reikalingi. Pagal juos savivaldybės turi privatizuoti namus, taip pat ir senamiestyje esančius, nustatydama tam tikrus reikalavimus. Tačiau mus taip pat pasiekė žinia, kad kai kuriuose miestuose ir rajonuose, taip pat ir Vilniuje, yra dar iki šiol neįkainotų namų, nors tas įkainojimas yra labai formalus, tai yra tos nominalios kainos patikslinimas atsižvelgiant į vietovę, kurioje yra namas, ir koks tai yra namas. Tai labai nesunkus darbas, bet iki šiol dar jis neužbaigtas. Mes taip pat savo ruožtu raginame savivaldybes, artimiausiomis dienomis aš susitiksiu su miesto vadovais ir tą klausimą taipogi su jais bandysiu aptarti, kad jie tą privatizavimą pradėtų kuo greičiau. Mes taip pat esame suinteresuoti, kadangi reikia lėšų ir paramos fondui, tai yra remti reikia kitus, naujai besistatančius, o tos lėšos atsiras tik tada, kai bus privatizuojami veikiantys namai, o ta privatizacija, aš visiškai sutinku, yra neleistinai vilkinama.
Gerbiamasis deputatas A.Sakalas Mandatų ir etikos komisijos vardu pateikia paklausimą, kurį aš perskaitysiu: ,,Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso reikalavimus deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiosios Tarybos sutikimu. Kodėl Vyriausybė skiria deputatus ministrų pavaduotojais be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo?" Na, aš manyčiau taip, jeigu Aukščiausioji Taryba tiems pareigūnams neduos leidimo užsiimti darbine veikla, tai jie etatiniais darbuotojais nebus. Tada mes galėsime svarstyti, ar jie gali dirbti be uždarbio. Na, aš nežinau, ar žmogus negali užimti pareigų, jeigu jis negauna atlyginimo. Na, nebūkime tokie formalistai, jeigu jis negaus atlyginimo, tai jo pareiga bus sėdėti čia ir palaikyti ryšį su ministerija, tarp ministerijos ir Aukščiausiosios Tarybos. Neduosit leidimo, nedirbs — nematau aš čia didelės problemos. Na, ir kol kas tie paskirti asmenys, aš manau, dažniau būna šitoje salėje, o ne ministerijoje. Taigi jie ir atlyginimų ten negauna. Todėl manau, nuo to momento, kai jūs duosite leidimą dirbti, jie ir pradės vykdyti savo pareigas. Bet šiaip aš manau, kad Aukščiausioji Taryba parems Vyriausybės iniciatyvas, susijusias su vykdomosios valdžios reorganizavimu. Patikėkite, kad tokią sustabarėjusią vykdomosios valdžios struktūrą, kokią dabar mes turime, tikrai nedaugelyje valstybių rasim — kad taip būtų apibrėžta ir ministrai pirmos rūšies, ir antros rūšies, ir ministrai be portfelių, ir skiriami Vyriausybės, ir Aukščiausiosios Tarybos... Kitose šalyse labai dažnas atvejis, kai Vyriausybė gali vieną ministrą perkelti į kitą ministeriją ir atvirkščiai. Aš manau, kad jeigu nepavyks mums padaryti šią kadenciją, tai kitą kadenciją, esu įsitikinęs, bus šiuolaikinė vykdomosios valdžios struktūra. Taigi aš čia nematau labai didelių problemų, jeigu mes ir kažką paskyrėme. Net ir tuo atveju, jeigu jis negaus jūsų leidimo... Bet aš tikiu, kad jis gaus leidimą dirbti, padėti Vyriausybei, dirbti be atlyginimo.
Čia buvo gerbiamojo P.Varanausko paklausimas, bet mane informavo, kad... Aš jo nematau, ar jis yra...
PIRMININKAS. Nėra. Jeigu nėra, galite neatsakyti.
G. VAGNORIUS. Na, jam tai nebuvo pareigų numatyta, jam... kitokie dalykai. Dar buvo vienas klausimas gerbiamojo K.Antanavičiaus, jeigu aš neklystu, tik man nepateikė, bet aš pamenu, buvo toks klausimas dėl bendrųjų talonų. Ar aš neklystu, gerbiamasis deputate? Aš čia su savimi neturiu to paklausimo, bet mintis tokia buvo ar pasiteisino bendrieji talonai, kiek kainuoja ir panašiai, taip? Na, kai mes įvedėm tuos bendruosius talonus, buvo visokių kalbų, kad tai bus administracinė priemonė, kad tai grįžimas atgal prie administracinės sistemos, kad tai daugmaž skirstymo talonai ir panašiai. Na, mes įvairių nuomonių ir per radiją, ir iš spaudos, ir iš deputatų girdėjome dėl tų talonų ir visą tą kritiką išgyvenom ir išgyvensime dar kurį laikotarpį, kol tie talonai pradės vykdyti savo pagrindinę funkciją. Tie talonai buvo įvesti, aišku, ne tam, kad būtų galima paskirstyti vieną ar kitą prekę, jie pakeliui atlieka ir tas funkcijas, bet jų pagrindinė paskirtis — padėti pereiti prie rinkos kainų, tai yra sušvelninti tą perėjimą. Kadangi mes šiuo metu turime dvi grupes prekių, grubiai tariant, vienos labai deficitinės ir kitos nelabai deficitinės, tai pereinant prie rinkos kainų, deficitinių prekių kainos, be abejo, pakils du, tris ir penkis kartus. Tai yra natūralu, tokių prekių kainas reikėtų kažkokiu būdu prispausti, bet kadangi administracinių svertų nėra, nelieka, tai galime prispausti tik pinigais, bet tik ne sovietiniais pinigais. Šitą padarysim. Tai dėl to ir buvo sumanyta, kad reikėtų išleisti pinigų priedėlį, kuris galiotų tik tam tikrai grupei prekių. Pereinant prie rinkos kainų, o tai įvyks labai jau greitai, kaip tik per tuos talonus mes pristabdysim kainų augimą ten, kur yra didelis deficitas, bet kadangi mūsų suskaičiuota taip, kad tas skirtumas tarp deficitinių prekių rinkos kainos — visiškai rinkos kainos ir rinkos kainos parduodant už talonus būtų panašiai ne daugiau kaip 50% skirtumas. To mums reikėjo, kad talonų vertė, reali vertė laipsniškai mažėtų iki 50% nuo nominalo. Tai mes jau dabar esame praktiškai padarę, šiek tiek padidinę emisiją tų talonų, mes prie šito priartėjom. Na, aš suprantu, kad čia galbūt deputatams nelabai yra svarbu, bet vykdomajai valdžiai, kadangi reiks pereiti prie tų rinkos kainų, yra labai svarbu. Manyčiau, kad kokių nors bėdų niekam papildomai neturėtumėm daryti, o gyventojams bus lengviau pereiti prie rinkos kainų, kai bus šiek tiek stabilizuojamos kai kurios grupės prekių. Na, dar kai kur panaudosim ir kitiems reikalams ir aš įsitikinęs, kad deputatų šeimos taip pat tai pajus po kurio laiko. O kiek tų išlaidų? Spausdinimo išlaidos nesiekia dviejų milijonų rublių, na, aišku, jos atsipirko. Tos pajamos, kurios gaunamos (irgi keletas dešimčių milijonų, jeigu tiksliai, t.y. lyginant su biudžeto bendrom išlaidom ir pajamom, tai yra nedidelis procentas ir tikrai nebus naudojama biudžetui ar valdymo išlaidoms), bus panaudojamos nuo lapkričio pirmos
dienos, kai mes kelsim darbo užmokestį, pensijas ir socialines išmokas tam, kad žmonės lapkričio pradžioj, nesakau, kad pirmomis dienomis, čia mūsų jau bus atskiru nutarimu nustatytos tos dienos, bet kad jie pirma gautų didesnį atlyginimą, pensijas ir išmokas, o po to mes jau paleisim rinkos kainas pagal tam tikrą mechanizmą. Tam tos lėšos ir bus panaudojamos. Na, o jeigu deputatai prisimena, tai vasaros metu buvo išmokėtos ir kompensacijos, ir atlyginimai padidinti, ir maisto prekių kainos nebuvo padidintos. Taigi suprantat, kad tų pinigų, aišku, per daug nėra biudžete.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš pasitikslint norėčiau. Gerbiamasis premjere, jūs atsakydamas priekaištavot buvusiai Vyriausybei, bet čia nėra visiškai teisinga, jūs turbūt pavedėt savo žmonėms pažiūrėti tą nutarimą dėl užsienio investicijų, kuris numato, kad šita mūsų Vyriausybė turėtų perregistruoti visas įmones, kurios buvo užregistruotos anos Vyriausybės, ir, aišku, jeigu labai sunku imtis tokio sprendimo, kuris gal būtų iš ekonominių pozicijų nesuprantamas, jums reikalingas Aukščiausiosios Tarybos autoritetas. Bet iš esmės šitą problemą galėtumėt išspręsti ir pats.
G.VAGNORIUS. Jeigu Aukščiausioji Taryba mano, kad Vyriausybė, nepažeisdama įstatymo, tai gali padaryt, aš pasiruošęs padaryti nors šiandien. Bet aš, kiek suprantu tuos įstatymus, prie kurių man pačiam teko padirbėt, tai Vyriausybė, kiekviena Vyriausybė nėra įgaliota peržiūrėt ankstesnių vyriausybių sprendimus, net ir tuo atveju, kai yra labai nemalonūs sprendimai. Bet jeigu Aukščiausioji Taryba išsakytų tokią poziciją, kad Vyriausybė turėtų peržiūrėt, tai vienaip ar kitaip, nesvarbu kaip, Vyriausybė šitai padarys.
A.AMBRAZEVIČIUS. Premjere, ir dar vienas dalykas. Visgi negalima keisti akcento. Vyriausybė turi teisę skirti deputatą tik tada, kai jis gauna leidimą, jūs turbūt suprantat, o ne atvirkščiai.
G.VAGNORIUS. Na, dabar neimsiu taip jau visiškai tvirtint, kad čia yra jau padaryta viskas tiksliai, nors atlyginimų, kiek aš žinau, nė vienas negauna. Na, aš manau, kad nepadariau tokio didelio nusikaltimo, jeigu paskirti ministro pavaduotojai, kurie eina pareigas dirbdami papildomai antraeilį darbą savo laiko sąskaita.
J.PANGONIS. Ar galima paklaust?
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, nesuklysiu turbūt pasakęs, kad kaimas šiandien tokioje kryžkelėje. Lyg ir turėtų būti visi poįstatyminiai aktai, paaiškinantys agrarinės reformos komisijoms apylinkėse, rajonuose, kaipgi mes vykdysim konkrečiai tą reformą, tačiau nieko iki šiol nėra. Pavyzdžiui, vakar buvau susitikęs Utenoje su žmonėmis, kurie turėtų vykdyt tą reformą, jie tiesiog skundžiasi, kad netgi atlyginimų jie negali išmokėt apylinkėse agrarinės reformos tarnyboms. Sakykite, ką Vyriausybė daro šiais klausimais ir kada mes pagaliau išvysime tuos poįstatyminius aktus? Spalio pirma jau praėjo, paskutinis terminas praėjo.
G.VAGNORIUS. Taip, bet visiškai kitokia padėtis yra, pavyzdžiui, pramonėje. O visai kitokia padėtis todėl, kad kai kurie deputatai ir ekonomistai, ir tie, kurie užsiima politika ir kurie neužsiima politika, ne vien tik kalbėjo, bet ir rengė įstatymus ir nutarimus, ko aš negaliu pasakyt apie tuos, kurie save laiko žemės ūkio specialistais. Tą darbą mes dabar esam pavedę kam? Aparatui, taip? Žemės ūkio ministerijos aparatui. Bet matot puikiai, kad ten sunkiai vyksta. Dabar, deja, teko ir Vyriausybės aparatui, ir Vyriausybės vadovybei į šitą darbą kibti. Aš tikiu, kad ir kai kurie deputatai galėtų prisidėt, kadangi, pasirodo, reformos darbus ne visuomet gali dirbti tie žmonės, kurie yra pratę dirbti nuolatinio valdymo darbą. Ir tai yra pagrindinė priežastis, aš jos nenoriu slėpt, ir dabar žmonės dirba, padeda užbaigt tuos dokumentus, visiškai ne pagal savo pareigas tą darbą daro. Ir jeigu kai kas mano, kad dar galima toliau vykdomąją valdžią diskriminuoti ir neleisti mokėti atlyginimo, tai greitai liks tiktai, man atrodo, ministrai ir Vyriausybės vadovai, kurie rašo nutarimus ir įstatymus, o tai yra labai rimta problema. Nepaisant viso šito, tai, aišku, mūsų vidiniai sunkumai, mes juos įveiksime ir pačiu artimiausiu metu jie išvys dienos šviesą, bet mes norėjom, kad jie išvystų dienos šviesą vis tik tokie, kad pagal juos galima būtų dirbti. Dabar apie praktinę tarnybų pusę. Vietos savivaldybės formuoja privatizavimo tarnybas ir lėšų joms yra skiriama tiek, kiek reikia, bet mūsų, aišku, pareiga, paragint savivaldybes. Dabar mes jau turim tokią teisę — paragint. Bent jau skyrių vadovus turim teisę paragint. Ir mes tai dabar jau darom.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėkodamas už atsakymą apie butų privatizavimą, aš norėčiau pasakyti, kad negaliu būti patenkintas atsakymu dėl bendrųjų talonų. Norėčiau prašyti jūsų, kad laikytumėt, kad į tą paklausimą nėra atsakyta, ir pavesti jūsų tarnyboms, kad išsamiai pateiktų skaičius, kiek pajamų gauta, kiek ketinama gauti, kur jos numatomos panaudoti, kiek išleista lėšų tarnyboms, bankams ir t.t., kadangi tai yra iš žmonių imamos lėšos ir naudojamos tų tarnybų biurokratiniam aparatui plėsti. Na, aš tik paaiškinu motyvą ir norėčiau prašyti, kad tai būtų pateikta su skaičiais. Aš manau, kad tai nebus sunku. Ačiū.
G. VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jūs, manau, nelabai pats tikit tais kaltinimais, kuriuos jūs čia bandot išsakyti. Tikrai niekas gyventojų neišnaudoja, ir dar valstybės mastu. Na, pavyzdžiui, pasų išleidimas, be abejo, kainuos kelis kartus, dešimt kartų daugiau, matyt, negu šita priemonė. Paprasčiausių blankų išleidimas kainuoja daugiau negu šitų popierių. Tie popieriukai buvo pagaminti žmonių entuziazmo dėka. Lietuvoj po 50 metų pirmą kartą vėlgi buvo pradėti gaminti vertybiniai popieriai su vandens ženklais. Aišku, kokybė prasta, bet savo jėgomis tai buvo padaryta. Ir tos išlaidos nesiekia dviejų milijonų, tiek tiksliai yra šiandien nepilni du milijonai išlaidų. Pajamų yra dabar gauta nuo apyvartos, kelių milijardų apyvartos, papildomai 50 milijonų, bet yra panaikinta komercinė prekyba, kuri už pirmą pusmetį pajamų davė kelis šimtus milijonų, tai, jeigu neklystu, apie 250 milijonų, čia yra 50 milijonų. Ir visos tos pajamos, kurios yra niekingai nedidelės, lyginant su visu mastu, yra gautos dėl to, kad tie pinigai nepateko į Gariūnus. Jeigu šito nebūtų padaryta, tai į Gariūnus būtų patekę prekių už kelis šimtus milijonų, ne už kelis šimtus, o manau, kad tai būtų daugiau negu už penkis šimtus milijonų. Taigi nuostolio gyventojams jokio nėra, priešingai, tai yra elementari socialinė teisybė, kuri leido tai, kas jau yra skirstoma, kad daugmaž būtų skirstoma apylygiai. Kiekvienas galėjo ar parduot, ar nusipirkt tą taloną, o iki tol būdavo duodamas šaldytuvas vienam, o dešimtys žiūri ir mano, kad tą šaldytuvą gavo ne tas, kuriam reikėjo, o tas, kuris gali gauti. Šito dabar nėra.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamasis premjere, aš klausimą truputėlį iš kitos operos noriu jums užduoti. Mes iš spaudos susipažinome su vienu iš Vyriausybės sprendimų — eiliniu postų sudvejinimu. Visa tai prasidėjo nuo teisingumo ministro, paskui buvo Ministro Pirmininko bandymas virsti ir vidaus reikalų ministru. Štai dabar vicepremjero postas yra suderintas su Valstybės saugumo komiteto pirmininko postu. Štai šitas suderinimas kelia didžiulių abejonių, nes praktiškai labai specifinė ir ypatinga sistema yra pajungiama tiesiai Vyriausybei. Tai kelia didžiulių abejonių. Gal galėtumėt iškloti savo motyvus, aš turiu viltį bent jau, kad įsteigtos gynybos ministerijos, t.y. Krašto apsaugos ministerijos, ministro postas nebus vėl su kuo nors suderintas.
PIRMININKAS. Žinoma, turėtų premjeras atsakinėti į paklausimą, bet čia yra jau naujas klausimas, nebent jeigu premjeras sutiktų...
J.TAMULIS. Taip, aš nepyksiu, jeigu premjeras neatsakinės. G.VAGNORIUS. Aš tai nematau čia jokių problemų. Paprasčiausiai aš galiu pasakyti, kad mes pasiekėm savo užsibrėžtą tikslą, kad nė vieno vicepremjero nebūtų be aparato. Pavyzdžiui, teisingumo ministras ponas V.Pakalniškis kartu vykdo ir vicepirmininko pareigas. Man labai keista, kad save rimtais laikantys deputatai leidžia laidyti replikas iš salės, žinodami, kad tos replikos yra aiškiai sugalvotos. Pasaulyje yra šimtai tokių pavyzdžių. Kaip
7—990
tik keista tai, kad vicepirmininkas neturi ministerijos. Visi Vyriausybės nariai turi turėt ministerijas, o kartu gali vienas kitas ministras būti vicepirmininku, gali būt vienas, gali būti du, gali būti trys, gali nė vieno nebūti, bet jų pagrindinės pareigos yra ministrai. Na, jeigu jūs klaustumėt apie specifinį atvejį, apie tai, kodėl būtent Zigmas Vaišvila... PIRMININKAS. Galbūt netęskime ginčo?
G.VAGNORIUS. Tai yra tokia pat ministerija, kaip ir Krašto apsaugos, tik žymiai mažesnė ir kuri, aš manau, kol šita Vyriausybė bus, jokio pavojaus visuomenei nekels. Nieko daugiau iš jos nenorima, tik kad į jos organus nepakliūtų žmonių, kurie bent šiek tiek galėtų kompromituoti valstybę.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau deputatus sėsti ir iš vietos kalbėt, tačiau suteiksiu žodį dviem stovintiems, o paskui pagal sąrašą kompiuteryje. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau užbaigti tiktai dėl tų bendrųjų talonų. Priimdamas jūsų motyvus, aš norėčiau tiktai priminti, kad aš ir jūs esame ekonomistai ir mano pasiūlymas laikyti, jog į paklausimą neatsakyta, aš manau, yra teisėtas ta prasme, kad Vyriausybė sudaro metų pradžioj biudžetą ir turi tą biudžetą, taip sakant, Aukščiausioji Taryba tvirtinti. Šičia yra nauji pinigai, naujos pajamos, naujos išlaidos, todėl aš, kaip deputatas, turiu teisę prašyti jūsų tarnybų tikslios apyskaitos ir tiek aš teprašau. Ar man rašyt iš naujo, ar laikysit, kad į tą paklausimą yra neatsakyta dar ir tiek?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, aš manyčiau, kad jūs tikriausiai norit ne šiaip tik apyskaitos dėl talonų, bet jūs tikriausiai pageidaujate viso biudžeto apyskaitos, kur papildomos pajamos, lyginant su tuo, kas buvo numatyta biudžete, dėl paprasčiausio kainų masto pakitimo, be abejo, siekia, matyt, kelis šimtus milijonų. Jūs tokios detalės nenagrinėkit, patikėkit, yra žymiai rimtesnių problemų. Kai kinta per metus kainų mastas du kartus, tai manyti, kad biudžetas išlieka nepakitęs... Teisiškai viskas yra tvarkinga, papildomas pajamas paskirstom, deja, tom pačiom proporcijom visiems vienodai — tiek, kiek pakyla kainos. Dabar artimiausiu metu bus priimamas nutarimas, nustatantis, jog minimalus užmokestis 350 bus keičiamas automatiškai pagal priimtus įstatymus ir neapmokestinamas. Be abejo, tos lėšos, visos tos dėl infliacijos gaunamos papildomos lėšos, kur iš esmės struktūriškai niekas nėra keičiama, keičiasi tik mastelis, tos lėšos proporcingai paskirstomos visoms išlaidoms. Be abejo, jeigu jūs pageidaujat, aš manau, kad paprašysiu specialiai dėl talonų padaryti apskaitą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Norėčiau pasitikslinti, ar pagrįsta yra pasirodanti nuomone, jog rublis į litą vienas į vieną bus keičiamas tiktai tas, kuris bus padengtas talonu, bendruoju talonu?
G.VAGNORIUS. Ne, nemanau, kad tai būtų pagrįsta.
PIRMININKAS. Deputatė M.Gerdaitytė.
M.GERDAITYTĖ. Gerbiamasis premjere, gal galėtumėte pasakyti, kadangi mes šiandien važiuojame į apygardas, ryt susitikinėsime su kaimo gyventojais, kada įsigalios naujos pieno, kiaulienos, linų, cukrinių runkelių supirkimo kainos? Girdėjau, kad nustatytos naujos supirkimo kainos. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Taip, nuo spalio 5 dienos įsigalioja linų, linų šiaudelių, pluoštelių pagal visas rūšis naujos supirkimo kainos, ir, ypač atkreipsiu dėmesį, kad padidinom, labai padidinom, keletą kartų padidinom geresnės rūšies linelių supirkimo kainas, kad skatintume jų auginimą ir rūšiavimą. Dabar dėl kitų produktų. Yra parengtas nutarimas, bet jis bus pateikiamas bendrame pakete kartu su atlyginimo, pensijų prieaugiu, taip pat su kai kuriom kitom kainom, kadangi tai yra vienos sekos problema. Kai tik padidėja, pavyzdžiui, kokios nors žemės ūkio produkcijos kainos, tai iš karto didėja kainos ir parduotuvėj. Kadangi visa tai turi būti sureguliuota ir vienu metu įvykdyta, tai tas bus vėliau. Na, aš galėčiau tik pasakyti, kad jautienos, be abejo, kaina nedidėja, yra didinamos kiaulienos. Ūkiai žino tą tvarką, jie tikrai neturėtų nustoti tiekti mėsą, kadangi, kol jie neįvykdys savo nustatytų įsipareigojimų, negaus kitų priedų, bet yra numatyti tam tikri padidinimai, įsigaliosiantys vėliausiai kitais metais.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui, kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą A.Saudargą.
A.SAUDARGAS. Gerbiamieji deputatai, buvo paklausta gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus. Jis yra gavęs jau rastu atsakymus į paklausimus. Aš su juo kalbėjau, jis mane informavo (nematau kolegos K.Antanavičiaus), kad yra ne visai patenkintas antruoju atsakymu, todėl aš siek tiek dar pakomentuosiu. Pirmasis buvo dėl padėties aerodrome, kad neišduodamos vizos. Tai jau buvo per porą valandų sutvarkyta, kai tiktai sužinojom, ir atsakyta. Nespėjom sureaguot, kad toks didelis srautas bus, ir nespėjom vienu antspaudu išduoti tų vizų, tai susidarė eilės. Deputatas kaip tik pasipiktinęs pareiškė, o toks dalykas pasitaikė natūraliai, mes tą sutvarkėm labai greitai, tiesiog antrą antspaudą įsigijo. Dabar, kiek žinom, kiek spėjom patikrinti, nėra kokių nors nusiskundimų.
Antras paklausimas dėl Lazdijų muitinės. Aš sakiau kolegai K.Antanavičiui, kad tai nėra Užsienio reikalų ministerijos kompetencija, tai yra kasdienis mūsų rūpestis ir mes patys galim tokį paklausimą paduot, bet galbūt yra tų rūpesčių sukoncentravimo į vienas rankas problema ar kaip, aš nežinau. Vyriausybė negali visą laiką galbūt reguliuot tų dalykų. K.Antanavičius mūsų atsakymą, kad sprendžia tuos dalykus Muitinės departamentas ir Susisiekimo ministerija, laiko nepatenkinamu, tokį atsakymą, kad tai yra ne mūsų kompetencija, bet Muitinės departamento. Čia paaiškinimą aš turiu išsamų, nežinau, ar jūs domėsitės. Galiu jį perskaityti, gana ilgas, dviejų puslapių, kur maždaug paaiškintas yra mechanizmas, kaip susidaro tos eilės. Ten anksčiau buvo kelios muitinės — Sovietų Sąjungos, dabar jos kažkokiu būdu bendradarbiauja su Lietuvos. Dar šiokių tokių funkcijų išlikę. Lenkijos dar yra muitinė. Čia įvairios yra priežastys. Tai yra paaiškinta. Gerbiamasis K.Antanavičius sakė, kad daugmaž jis patenkintas šituo muitinės atsakymu, ne padėtimi, be abejo. Jeigu norėta, kad gautume Susisiekimo ministerijos ir kokių kitų žinybų, pvz., Krašto apsaugos departamento paaiškinimą apie padėtį, tai aš dabar to neturiu. Šitas noras paaiškėjo tiktai šiandien, pašnekėjus su profesorium, ir mes tą galėtume padaryti kitam kartui. Jeigu jis nesikreips į pačias ministerijas, o nori, kad mes iš tų ministerijų gautume išsamų atsakymą. Kol kas yra tiktai iš Muitinės departamento. Mūsų ministerijos kompetencija — konsuliniai santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir vizų klausimai. Taigi faktiškai pasienyje mes mažai ką galim padėti ar pakenkti, kad nebūtų tų eilių. Tos eilės nesusidaro dėl mūsų ministerijos kaltės. Pasinaudodamas proga noriu pasakyti, kokia yra padėtis konsuliniuose dalykuose. Tai yra mūsų kompetencija tartis su kaimynais galbūt ne tiktai su Lenkija, bet ir su Sovietų Sąjunga, panašios problemos bus ir su Baltarusija, be to, yra srautas Sovietų Sąjungos piliečių, einančių per Lazdijus. Tai irgi priklausys nuo susitarimų. Su Lenkija yra jau tariamasi, kaip tik šiandien išvažiavo delegacija. Aš galėčiau galbūt kitą savaitę tuos rezultatus papasakoti. Šiandien išvažiavo mūsų delegacija tų dalykų tvarkyti, tartis dėl Kalvarijos punkto atidarymo, susitarti, kaip mes reguliuosim važiavimą iš Lenkijos į Lietuvą, iš Lietuvos į Lenkiją ir kitus dalykus. Tas dialogas tęsiasi ir dabar, reiškia, šiandien antrą valandą išvažiavo mūsų delegacija į Varšuvą ir bus tariamasi. Man atrodo, geriau būtų pasakyti, kai jie sugrįš. O Sovietų Sąjungoj, Maskvoj, buvo mūsų delegacija spalio pirmą dieną ir taip pat tarėsi konsuliniais klausimais. Pagrindiniai rezultatai su Sovietų Sąjunga yra tokie. Čia tie klausimai, bet tiesiogiai susiję yra, įtakojantys. Dėl Baltarusijos—Lietuvos sienos buvo klausta iš SSSR pusės ir mūsų pusė pasiūlė, kad Sovietų Sąjunga pastatytų iš savo pusės apsaugą. Čia norėčiau dar pridurti prie šitos ataskaitos, kad mes turim kontaktą ir su Baltarusija. Buvo kalbėta ir dar nėra aišku, kieno ta siena. Tai dar bus derinama, nes Baltarusija traktuoja, kad tai priklauso jų kompetencijai. Tai paaiškės, kai Baltarusija ir Sovietų Sąjunga susitars aiškiau dėl tarpusavio dalykų. Bet mūsų buvo pasakyta, kad pastatykit iš anos pusės apsaugą, mes padarysim savo ruožtu iš mūsų pusės. Reiškia, tos problemos susiję ir su mūsų ministerija, jos darbuotojai buvo toj delegacijoj. Ir sutarta, kad sieną bus galima pradėti saugoti, kai ji bus demarkuota, pažymėta. Kertant sieną, reiškia, bus jau tiktai lietuviški antspaudėliai, be abejo, dedami, o sovietų nebus. Yra sutarta, kad piliečiai, tiktai parodę iškvietimą į Lietuvą ar kokį kitą analogišką dokumentą, SSSR konsulatuose gaus tranzitinę vizą, kadangi daug piliečių atvyksta į Lietuvą per Sovietų Sąjungą, per Maskvą, per Gardiną, per kitas vietas. Tai buvo sutarta, kad galės tranzitu pervažiuoti per SSSR teritoriją. Dėl išvykstančių mūsų piliečių sutarta iki tol, kol turėsime lietuviškus pasus, dokumentacija išlaikys status quo, bus pratęsiama iki tol, kol bus pakeitimų. Labai normalus, draugiškas susitarimas. Kai bus Lietuvos pasai, bus tariamasi dėl to, koks bus vizinis įvažiavimas. Su Sovietų Sąjunga tai bus derinama. Jeigu bus vizos sovietų piliečiams išduodamos, tai irgi mažins srautą netiesiogiai per Lazdijų muitinę. Be kitų priemonių, kurių, kaip žinot, Vyriausybė jau ėmėsi, kad būtų kontroliuojama, kad be eilės per Lazdijų muitinę būtų praleidžiama tik išimtiniais atvejais, su diplomatiniais Sovietų Sąjungos pasais ir Raudonojo Kryžiaus atstovai. Kai bus spausdinami Lietuvos Respublikos pasai, planuojama, kad pradėsime išdavinėti pasus iš pradžių išvykstantiems į užsienį piliečiams, nes tai yra bendrapilietinis ir kartu užsienio pasas. Reiškia, kad galėtume kuo greičiau sukontroliuot srautą išvykstančiųjų, kad išvyktų tik su Lietuvos pasais į užsienį. Ir SSSR pasai tada nustos galioję, o Lietuvos piliečiai, negavę dar lietuviškų pasų Lietuvoje, naudosis piliečio pažymėjimais. Mes planuojam, kad tai galima būtų sutvarkyti apie Naujuosius metus tokį procesą jau pradėti valdyti. Dėl pasų legalizavimo sutarta su Sovietų Sąjunga. Kol kas, tarp kitko, labai pozityvūs yra rezultatai. Sakysim, sutarta su SSSR, kad pripažins vadinamuosius S.Lozoraičio pasus, kuriuos išduoda mūsų diplomatinis korpusas. Jie bus taip pat akceptuojami, su jais galima vykti per Sovietų Sąjungą. Taip, reiškia, sutarta dėl pereinamojo laikotarpio. Ir sutarta, kad, be abejo, pasirašytume konsulinę konvenciją kaip atskirą sutartį. Mes neakceptuojam Sovietų Sąjungos pasirašytų konsulinių susitarimų. Viskas turi būti iš naujo sutvarkyta. Dar galbūt pridursiu ta proga kadangi konsulinė sutartis priklauso nuo diplomatinių santykių, dabar jau, atrodo, beveik suderinta, kad trečiadienį Maskvoje pasirašysim sutartį dėl diplomatinių santykių atstatymo su Sovietų Sąjunga. Toks maždaug planas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Laurinkus nori paklausti.
M.LAURINKUS. Aš dėl to nutarimo, kuris šiuo metu egzistuoja dėl Lazdijų muitinės, kad tiktai Baltijos valstybės dabar praleidžiamos, o kitos ne. Tai Rytuose tą informaciją vargu ar gauna. Gal reikėtų, kadangi dėl tos priežasties susidaro didžiulės eilės ir grūstis ir vis tiek važiuoja, gal reiktų diplomatiniais kanalais, valstybiniais kanalais, oficialiai informuoti įvairiom kalbom Rytų šalis.
A.SAUDARGAS. Labai ačiū, labai taikli pastaba. Ko gero, ko gero, nebuvo pagalvota apie tai. Teisinga pastaba.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A, TAURANTAS. Aš tiktai prie to, ką deputatas M.Laurinkus sakė. Galima būtų juos informuoti ir įvažiuojant per rytinę Lietuvos sieną. Pravažiuojant Lietuvos muitinę, įvažiavimo metu. Kad būtų suteikta informacija, kad būtų dviguba informacija ir per tuos kanalus, kur sakė gerbiamasis M.Laurinkus, ir tiesiog ant sienos.
A.SAUDARGAS. Ne tik ant sienos, bet per visur įvažiuojant į Lietuvą.
A.TAURANTAS. Taip, bet...
A.SAUDARGAS. Na, gal ir bus galima apie tokią reklamą pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui ministrui.
A.SAUDARGAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Mandatų ir etikos komisijos pirmininko pavaduotoją deputatą B.Rupeiką dėl vieno ankstesnio paklausimo.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji tamstos, ištvermingiausieji kolegos, čia trisdešimt žmonių. Gavęs įpareigojimus, turiu supažindinti jus su Mandatų ir etikos komisijos paklausimu valstybės kontrolieriui K.Uokai ir su jo atsakymu. Mūsų viešumo principai to reikalauja ir aš pasistengsiu labai greitai tai padaryti. Atsiprašau iš anksto už tą trukdymą. Taigi paklausimo tekstas:
,,Aukščiausiosios Tarybos deputatai: Aleksandras Abišala, Vilius Baldišis, Algirdas Saudargas, Rimvydas Raimondas Survila, Albertas Šimėnas, Kazimieras Uoka ir Zigmas Vaišvila, kuriems pagal Reglamentą apriboti deputato įgaliojimai, šių metų liepos mėnesį gavo Aukščiausiojoje Taryboje atlyginimo vidutiniškai po tūkstantį dešimt rublių. Toks pat atlyginimas jiems apskaičiuotas ir už rugpjūčio mėnesį. Kai kurie iš jų šį atlyginimą jau pasiėmė. Vadinasi, mokamas pagrindinis ne nuolat dirbančio deputato atlyginimas ir papildomas atlyginimas už dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Deputatas G.Vagnorius jam skirtą atlyginimą perdavė gailestingumo fondui. Kaip jūs manote, ar pagrįstai naudojamos valstybės lėšos mokant papildomą atlyginimą už dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose tiems deputatams, kurių įgaliojimai apriboti ir daugelyje posėdžių kurie nedalyvauja? Atsakyti prašom žodžiu Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Komisijos pirmininkas A.Sakalas." Kadangi valstybės kontrolierius deputatas Kazimieras Uoka parašė raštišką atsakymą, aš supažindinsiu su juo, jeigu nėra prieštaravimų. ,,Atsakydamas į jūsų rugsėjo mėnesio dvyliktos dienos paklausimą, pranešu, kad Aukščiausiojoje Taryboje paskirtąjį atlyginimą paaukojau tragiškų įvykių metu šių metų sausio dvyliktąją dieną prie Aukščiausiosios Tarybos žuvusio mano rinkėjo Alvydo Matulkos paminklo statybai. Kol Aukščiausioji Taryba nepakeis šios, mano nuomone, keistinos tvarkos, taip elgsiuosi su šiuo atlyginimu ir toliau. Jei jus domina visos kitos mano įvairiems tikslams paaukotos lėšos, prašome atsiųsti raštišką paklausimą. Tai būtų įdomus etinės minties paminklas. Deja, atsakyti žodžiu Tarybos posėdyje negaliu, nes išvykstu į susitikimą su kolega Lenkijos Respublikoje. Su pagarba ir laukdamas atsakymo į ankstesnius savo paklausimus Kazimieras Uoka." Dėkoju už jūsų dėmesį ir už pirmininko suteiktą galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Deputatas A.Ambrazevičius taip pat dėl paklausimų? Pareiškimą ar ką? Dėl ko tas nutarimo projektas? Prašom, jeigu labai trumpai. Nes dar yra daugelio įstatymų pristatymas. A, jūs pristatyt norit. Tai yra bendra tvarka, nes laukia žmonės, kuriems numatyta šita teisė. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Svetulevičių pristatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo projektą. Tikiuosi, kad jūs būsite lakoniškas ir konkretus.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, pačioj pradžioj noriu pasakyti nuoširdų ačiū tiems deputatams, kurie vakar dalyvavo Policijos dienos minėjime ir mus parėmė. Jūsų svarstymui pateikiamas įstatymo projektas, kuris yra svarbus keliais aspektais. Pirma, teisiniu aspektu jis svarbus todėl, jog reorganizavus miliciją į policiją, vidaus tarnybos padalinių bei įstaigų veikla neteko juridinio pagrindo. Iki šio laiko faktiškai vidaus tarnybos veiklą reglamentavo svetimos valstybės žinybiniai norminiai aktai. Pateikiamas įstatymo projektas turi įteisinti ne policines vidaus reikalų sistemos struktūras, tokias, kaip tardymas, priešgaisrinė apsauga, pataisos reikalų, pasų ir kitas, kurios anksčiau buvo inkorporuotos į milicijos sudėtį arba turėjo labai ribotą savarankiškumą. Be to, šis įstatymo projektas turėtų tapti teisiniu pamatu priimant kitus poįstatyminius aktus, kurie žymiai smulkiau reglamentuos vidaus tarnybos veiklą. Antra, politiniu aspektu Lietuva nepriklausoma valstybė, todėl tokias svarbias mūsų valstybinės veiklos sritis, kurios pavedamos vidaus tarnybai, turi reguliuoti mūsų valstybės įstatymai. Negalima pamiršti ir to, kad šių tarnybų pareigūnai turi prisiekti valstybei. O tai galima padaryti tik priėmus šį įstatymą. Trečia, organizaciniu aspektu šis įstatymo projektas tiesiogiai paliečia daugiau kaip penkiasdešimt
procentų vidaus reikalų sistemos darbuotojų. Primename, kad jie po Policijos įstatymo priėmimo, vaizdžiai tariant, atsidūrė tarp dangaus ir žemės. Nežinia dėl tolimesnės perspektyvos, neapibrėžta teisinė padėtis, neaiški socialinių garantijų perspektyva paskatino nemažą būrį darbuotojų kreiptis su prašymu atleisti iš tarnybos. O tai dar labiau komplikavo ir taip sudėtingą kadrų padėtį, ypač tardyme ir Pataisos reikalų departamento įstaigose. Įstatymo projekte pateikiami vidaus tarnybos uždaviniai bei funkcijos, veiklos principai ir teisiniai pagrindai, apibrėžiama pareigūnų padėtis, numatomos socialinės garantijos, taip pat tarnybos finansavimas ir materialinis techninis aprūpinimas. Atkreipiame jūsų ypatingą dėmesį j tai, kad įstatymo projektas nesprendžia visos vidaus reikalų sistemos reformos. Pavyzdžiui, tardymo išskyrimo į savarankišką valstybinę instituciją ar Pataisos reikalų departamento perdavimo Teisingumo ministerijos pavaldumui. Tai nedaroma todėl, kad nėra galutinai parengtos visos teisinės sistemos reformos koncepcijos. Dirbtinis nusistovėjusios valstybės sistemos skaidymas neduos ir negali objektyviai duoti realių rezultatų. Tam tikra prasme, esant itin sudėtingai kriminogeninei situacijai Respublikoje, gali ją dar labiau komplikuoti. Profesionaliai tariant, mes jau nebegalėtume valdyti situacijos. Mūsų nuomone, teisinės sistemos reformai yra būtini du elementai: nauji baudžiamieji bei civiliniai įstatymai ir nauja teisėsaugos institucijų sistema, o visa tai užtruks dar netrumpą laikotarpį, nes, kaip jau žinoma iš mūsų Aukščiausiosios Tarybos darbo patirties, įstatymų parengimas bei priėmimas ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Tuo tarpu tokio pobūdžio įstatymas jau buvo reikalingas nuo policijos įsteigimo momento. Organizaciniu aspektu nemažiau aktualūs ir materialiniai klausimai, kuriuos tenka spręsti kuriant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybą, tarp jų ir vidaus dalinius, kuriuos Vyriausybė jau nutarė įkurti. Baigiami rengti nauji vidaus tarnybos uniformos pavyzdžiai ir, priėmus įstatymą nustatyta tvarka, tvirtinsime Vyriausybėje, o po to organizuosime jos pasiuvimą. Jūs puikiai suprantate, su kokiais sunkumais susiduria mūsų Respublikos pramonė, todėl kuo greičiau pradėsime rūpintis šiais klausimais, tuo greičiau sugebėsime aprengti vidaus tarnybos pareigūnus lietuviška uniforma. Ir vėlgi šis procesas pradės sparčiai judėti tik priėmus įstatymą. Rengdami jums pateiktą įstatymo projektą mes pasitelkėme ne tiktai Vidaus reikalų ministerijos praktinius darbuotojus, bet ir mokslininkus, deputatus, Vilniaus universiteto, Lietuvos policijos akademijos dėstytojus ir taip toliau. Ačiū, brangūs deputatai, už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Iš to, ką jūs pasakėte, ir iš ankstesnės informacijos žinau, kad iš tikrųjų įstatymas reikalingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Aukščiausioji Taryba yra nutarusi suteikti pirmenybę valstybės saugumui ir krašto apsaugai bei SU tuo susijusiems įstatymams. Bet aš norėčiau paklausti. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo svarstymas buvo numatytas gruodžio mėnesį mūsų darbų programoje, o šio mėnesio darbų programoje jau yra pristatytas ir bus svarstomas operatyvinės veiklos įstatymo projektas ir dar laukia mobilizacijos įstatymo projektas, ar, sakysime, jeigu dar ir jūsų įstatymą pradėsim šį mėnesį svarstyti, ar nebus nustumtas, sakysime, mobilizacijos įstatymo projektas ir panašiai. Ar yra atsižvelgta, sakysime... Gal Vyriausybėje buvo svarstoma ir nustatyti su šia sistema susijusių įstatymų prioritetai? Nes jie vienas su kitu šiuo atveju Aukščiausiojoje Taryboje konkuruoja. Su jūsų pačių sistema susiję įstatymai.
A.SVETULEVIČIUS. Aš suprantu. Gerbiamasis deputate, aš tiktai norėčiau atsakyti tai, kad jeigu taip jau žiūrėsim tvarkos, šis įstatymas turėjo būti svarstomas kartu su Policijos įstatymu. Jeigu norėtume, kad būtų sutvarkyta Vidaus reikalų ministerijos sistema. Todėl aš manau, kad tikrai jis yra labai reikalingas. Ir aš negalvoju, kad jį jums bus labai sunku priimti, jeigu jūs tai nutarsite, kadangi įdėta labai daug kas iš Policijos įstatymo. Tiesiog tikrai eina kartu. Taigi jūs jau susipažinę su šiuo įstatymu ir nežinau, ar daug jums iškils svarbių klausimų.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Kaip minėjo deputatas A.Taurantas, yra daug įstatymų, kurie praktiškai susiję su viena sistema — operatyvinės veiklos, ir jūsų įstatymas. Viena sistema.
A.SVETULEVIČIUS. Operatyvinės veiklos, deputate, susiję ne tik su mūsų sistema.
S.PEČELIŪNAS. Ne tik, bet su jūsų taip pat.
A.SVETULEViČIUS. Taip, su mūsų taip pat.
S.PEČELIŪNAS. Ir aš noriu paklausti štai ko: jūs savo tarnyboje, sakykim, ministerijoje esat nustatę tam tikrą šių įstatymų prioritetą. Tai būtų labai svarbu mums, nes tikrai tų įstatymų yra daug. Ir jie tiek mums, tiek jums yra visi svarbūs. Bet tam tikrą eiliškumą ar esat nusistatę? Nes dabar, sakykim, bus pristatymas, kitų įstatymų pristatymas irgi buvo. Bet pirmo svarstymo eiliškumą mes galim dar derinti. Kurį vieną savaitę, kurį kitą savaitę. Kuris gali sunkiau eiti. Kuris gali lengviau eiti čia, parlamente. Pats svarstymas. Ir galbūt tų įstatymų priėmimai būtų taip suderinti, kad būtų maždaug vienas po kito, tų prioritetų tvarka, kurią jūs nusistatytumėt. Todėl aš noriu paklausti, kokią datą pirmam svarstymui jūs siūlytumėt.
A.SVETULEVIČIUS. Aš, gerbiamasis deputate, žinot, kad atstovauju vidaus tarnybai, todėl esu suinteresuotas vidaus tarnybos įstatymu. Mano kolega P.Liubartas, matyt, siūlytų operatyvinės veiklos įstatymą, aš manau, centro linijos laikausi, kad abu įstatymai dabar reikalingi.
PIRMININKAS. Šiaip jau Vyriausybė pateikė savo poziciją ir mes ją gauname ir į tai atsižvelgiame, atrodo, vos ne 100%. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Būtent to aš ir norėjau klausti. Ar šiuo atveju yra pozicija? Gerbiamasis A.Svetulevičius aiškiai pasakė poziciją savo srities, kuriai atstovauja, bet... Vyriausybės pozicija šiuo klausimu, šių įstatymų prioritetų, kaip minėjo deputatas S.Pečeliūnas.
A.SVETULEVIČIUS. Matot, mes pristatėm visus įstatymus Vyriausybei, jie buvo ten svarstomi, ir Vyriausybė pateikė, aš manau.
PIRMININKAS. Jie yra pateikti tokia tvarka, kad turėtume mes juos svarstyti vienoda sparta, vienodu greičiu. Taip sakant, jie turi būti svarstomi, Vyriausybės nuomone, vienodai sparčiai.
A.SVETULEVIČIUS. Vidaus tarnybai atstovauja per 8000 darbuotojų. Ir tai ypač vakar pajutome, gerbiamasis deputate Taurantai. Švenčiant Policijos dieną, policija stovėjo nuleidusi galvą. Na, čia grynai socialiniu tokiu požiūriu, bet tarnybiniu požiūriu jis labai reikalingas. Kadangi labai svarbios kryptys tardymas, pataisos reikalai ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, turbūt deputatai sutiktų, kad šitą klausimą mes galėtume įrašyti į kitos savaitės darbų programą. Niekas dėl to neprieštarautų?
A.SVETULEVIČIUS, Ačiū labai, gerbiamieji deputatai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar yra prieštaraujančių dėl to, kad įrašytume į kitos savaitės darbotvarkę? Ačiū. Kviečiu j tribūną gerbiamąjį A.Ivanauską. Jo nematau. Jūs už jį, gerbiamasis V.Jurna? Prašom pristatyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo" projektą. Ne, ne, deputate Ambrazevičiau, jūsų tvarka nustatyta darbotvarkėje.
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė pateikė pasiūlymą atleisti nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio dvasininkus, religinių apeigų tarnautojus ir bažnyčios aptarnaujantį personalą. Motyvai būtų trys: pirma, tai iš esmės pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, tai auka bažnyčiai ar gal kiek susijusi su dvasininkais. Antras motyvas būtų tas, kad tos pajamos pagal duomenis, jeigu imsime praėjusius metus, tai jos yra gana nedidelės, jos mažesnės netgi negu neapmokestinamasis minimumas tada buvęs. Ir trečias motyvas, kurį dvasininkai pateikia, kad pagal bažnytinę teisę visi dvasininkai turi tam tikrą dalį lėšų skirti labdarai. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė pateikia jums tą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Taip, deputatas A.Ambrazevičius nori paklausti. Palaukit, palaukit. Prašom,
A.AMBRAZEVIČIUS. Ar neatrodo jums, kad toks pats principas turėtų būti taikomas ir kitoms, sakykim, visuomeninėms organizacijoms? Jeigu žmogus aukoja ar bažnyčiai, ar Sąjūdžiui, turėtų būt vienodas požiūris į tą mokesčių sistemą. Na, aišku, pas mus dar dabar sunku išvystyti tokius dalykus kaip Amerikoje, kai ten aukotojai, sakykim, aukodami kažkiek laimi, bet, jeigu mes atleidžiam, sakykim, bažnyčią, tai gal mes galėtume atleisti ir Sąjūdį?
V.JURNA. Na, yra priimtas jūsų atitinkamas įstatymas. Vis dėlto sulyginti visuomenines organizacijas su dvasininkija, kaip aš minėjau, negalime, motyvai yra trys. Organizacijoms, teikiančioms labdarą, atitinkamos lengvatos yra, bet, deja, ne visiškas atleidimas nuo mokesčio.
PIRMININKAS, Deputatas E.Petrovas... Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau prasyti gerbiamąjį seniūną, kad jis pristatymo metu pakomentuotų įstatymo parengtumą. Ar jis užregistruotas, ar yra kokios nors išvados ir pan. Kad mes būtume informuoti, kad galėtume tiesiog spręsti.
PIRMININKAS. Taip, taip. Aš tada atsiprašau. Vidaus tarnybos įstatymas yra išdalytas frakcijoms ir komisijoms, turi Juridinio skyriaus išvadą, Sekretoriaus vizą, lygiai tuos pačius atributus turi ir šitas 15 straipsnio pakeitimo projektas.
Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau vis dėlto pasitikslinti. Aš manau, kad tai yra jūsų teikiamame projekte, tiesiog aš jo dar nebuvau matęs. Ar ta nuostata yra taikoma visoms konfesijoms?
V.JURNA. Taip.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, siūlysiu taip pat įrašyti į kitos savaitės darbų programą. Į darbotvarkę. Ar yra prieštaravimų? Jeigu mes šiandien sėkmingai priimame pristatymus, mes kitą savaitę turėsime pakankamai sunkaus darbo. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Z.Kumetaitį pristatyti įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo". Taip pat yra Juridinio skyriaus darbuotojų V.Vėgelio ir J.Žilio išvada. Įstatymas labai trumpas. Yra Sekretoriaus viza. Yra išdalyta.
Z.KUMETAITIS. Gerbiamieji deputatai, geodezinė kartografinė medžiaga atspindi šalies, taip pat ir visuomenės išsivystymo lygį ir turi neįkainojamą istorinę bei praktinę reikšmę. Nuo medžiagos tikslumo ir detalumo, reiškia, sprendžiamos medžiagos panaudojimo galimybės. Kartografinė medžiaga gali būti naudojama: kadastro sudarymui, projektavimui, prognozavimui, taip pat kaip pagrindas kurti vieningą šalies informacinę sistemą. Licencijavimo būtinumą sąlygoja tokie faktoriai: dideli darbų kaštai ir licencijavimas būtinas, kad išvengtume darbų dubliavimo. Antra, vieningų normatyvų būtinumas. Trečia, politiniai reikalavimai. Būtina sekti, reiškia, informaciją apie pakitimus pasaulyje, vadinamų dežurinių planų tvarkymas, valstybinių sienų pasikeitimas. Oficialių sienų, oficialių valstybinių pavadinimų, miestų, toponimikos ir t.t. Ir į tai būtina atsižvelgti leidžiant žemėlapius, nes neatsižvelgus į specifinius reikalavimus, gali kartais kilti net ir, taip sakant, negatyvių politinių aspektų. Ir ketvirtas būtų momentas — režiminis medžiagos naudojimas, kadangi kiekviena valstybė turi karinių, ekonominių ir kitokių paslapčių. Šios sąlygos, manyčiau, kaip tik ir sąlygoja būtinumą licencijuoti geodezinius ir kartografinius darbus. Šioms priemonėms realizuoti kaip tik ir būtinas juridinis pagrindas ir prašyčiau garbųjį parlamentą šitą klausimą įtraukti į dienotvarkę, nes būtinumas, skubumas šiuo aspektu dar reikalingas ir tam, kad praktiškai šiuo metu nėra juridinio pagrindo. O parduotuvėse pardavinėjama produkcija, kuri, taip sakant, nedaro garbės nei gamintojui, nei valstybei. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Norinčių klausti nematau. Ką gi, ir su šiuo projektu turbūt padarysime taip, kaip ir su dviem ankstesniais. Aš matau, kad deputatas A.Taurantas turi tam tikrą formalų priekaištą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra tik dvi eilutės teksto, aš manau, kad Aukščiausioji Taryba neapsikraus dideliu darbu, jeigu kitą savaitę skirs penketą minučių jo tolesniam svarstymui. Kairieji 100% neprieštarauja? Ką gi, ačiū. Tarp kitko, deputatas A.Taurantas man tą formalų priekaištą nurodė mūsų pačių labui, Aukščiausiosios Tarybos labui, tačiau šiuo atveju veikia šiek tiek kiti kriterijai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymo prašė šiandien nepristatyti. Deputatas S.Kropas nutarimo dėl Plungės rajono Paukštakių ir Platelių apylinkių dalinio pakeitimo bei dar vieno projekto prašė nepristatyti. Bet dabar yra deputato A.Ambrazevičiaus klausimas Lietuvos Respublikos deputatų statuso įstatymo ketvirto straipsnio pakeitimo projektas. Aš noriu priminti, kad vakar kalbėjom su deputatu Č.Juršėnu, kad jūs pateikėte bendrą, platesnį, ne tik ketvirto straipsnio pakeitimą.
A.AMBRAZEVIČIUS. Mes vakar šnekėjom, kad pristatom tik šitą. O jeigu susitarsim ir matysim, jog to reikia, su gerbiamuoju deputatu pateiksime kitą savaitę bendrą. O jo pristatymas jau buvo įvykęs. Tai aš pristatau ketvirtojo straipsnio pakeitimą. Apie ką čia kalbama, gerbiamieji deputatai, turbūt žinot. Visi mes suinteresuoti Aukščiausiosios Tarybos darbingumu. Iš vienos pusės Vyriausybė nekontroliuojama ima deputatus į savo struktūras, mušdama, sakykim, mūsų pusės jėgas. Iš kitos pusės mūsų gerbiamieji kolegos visai nekontroliuojami užsiima ūkine veikla, tuo griaudami Aukščiausiosios Tarybos darbą, Jeigu iki šiol, reiškia, veikiantis įstatymas, atrodytų padoriam žmogui, pakankamai griežtai reglamentavo tą dalyką, bet, jeigu kam buvo iki šiol neaišku, tai mes nutarėm Tautininkų frakcijos vardu šiek tiek kitaip formuluoti, kad būtų galima reikalauti konkretumo iš tų žmonių. Tas ketvirtas straipsnis skambės taip: ,,Deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiosios Tarybos sutikimu". Ir kitas sakinys: ,,Negavus tokio sutikimo, deputato kita darbinė veikla turi būti nutraukta". Taip pat parengtas yra nutarimo dėl įsigaliojimo projektas, kuriame sakoma, kad šita pataisa įsigalioja nuo lapkričio 15 dienos: nustatoma, kad valstybiniai organai įmonių, įstaigų, organizacijų administracijos privalo nuo 1991 metų lapkričio 15 dienos nutraukti darbo sutartis su tais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais, kurie negavo Aukščiausiosios Tarybos sutikimo užsiimti kita darbine veikla, kai toks sutikimas yra būtinas. Tai tiek, gerbiamieji deputatai, prašau pritarimo ir prašau, kad jūs pritartumėt, kad mes galėtume svarstyti šitą įstatymą ir nutarimą skubesne tvarka. Ir įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš vis tik siūlau, kad kol kas jokios skubesnės tvarkos nenustatinėtume, tuo labiau kad kvorumas turbūt yra per mažas. Antra vertus, jūs turite kitą savaitę vis tiek jau pasiekę kondiciją pirmajam svarstymui pateikti kartu kompleksą su deputato Č.Juršėno jau anksčiau pristatytomis pataisomis. Deputatas A.Taurantas nori paklausti.
A.TAURANTAS. Aš ne paklausti, noriu siūlyti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom, siūlykit.
A.TAURANTAS. Skirtingai nuo kitų dviejų sprendimų prieš tai buvusių, kurie yra neteisėti, nes norint įrašyti į savaitės ar sesijos darbų programą reikalingas kvorumas, ir nedarykime farso čia. Šito klausimo, kurį pasiūlė deputatas A.Ambrazevičius, galimas kitas sprendimas ir aš siūlyčiau taip padaryti. Galima būtų šį klausimą apsvarstyti kartu su Reglamentu, kuris jau yra svarstomas, nes ten analogiškas straipsnis taip pat yra numatytas, Tie dalykai yra susiję ir gali būt tiesiog prie to paties klausimo dar papildomai, kaip ir būna, pateikiami. Pagrindinis klausimas ir dar kitų įstatymų pakeitimai Reglamente. Kadangi ši diskusija, kurią deputatas A.Ambrazevičius čia pateikė, vyksta plačiau, ne tiktai Tautininkų frakcijoje, dėl to yra analogiškas Reglamento straipsnio pakeitimo projektas. Tai labai logiška, kad kartu būtų svarstoma ir tuo pačiu būdu, ir skubesne tvarka. Nes Reglamento, tikiuosi, jau kitą savaitę baigsime antrąjį svarstymą, jeigu bus posėdžiai.
PIRMININKAS. Tai jūs, gerbiamasis Taurantai, pritartumėt, kad dabar...
A.TAURANTAS. Tiesiog galima padaryt nutarimą, kad svarstytume šitą deputato A.Ambrazevičiaus pristatytą įstatymą kartu su Reglamentu.
PIRMININKAS. Bet tai jau bus toks pat pažeidimas, apie kurį jūs čia kalbėjote.
A.TAURANTAS. Ne, tai ne pažeidimas, nes įstatymas, sakysime, šiuo atveju Reglamento pakeitimų ir papildymų įstatymas, yra numatytas ir Reglamente, kad kiekvienas pateiktas įstatymas gali dar būti su papildomais kitais. Tai štai šiuo atveju deputato A.Ambrazevičiaus šitas įstatymas gali būt vienas iš tų papildomų.
PIRMININKAS. Tai gal tiesiog nesvarstykime deputato A.Ambrazevičiaus pateikto projekto, kadangi, kaip aš suprantu, jūs jį priimate antrajam svarstymui...
A. TAURANTAS. Kartu galima daryti Reglamento pataisas ir Deputato statuso įstatymo, nes jie susiję, suprantat, reikia daryti kompleksą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Jūs minėjote lapkričio 15 dieną kaip ribą. Kodėl ne lapkričio 1 dieną, sakykim, nes ta problema yra tikrai aktuali ir gal galima būtų tuos klausimus išspręsti anksčiau? Tai būtų visų mūsų naudai.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad mes iki spalio 15 d. įveiksime tą problemą, po to reikėtų palikti deputatams mėnesį laiko, kad jie apsispręstų, ar grąžinti deputato mandatą, ar atsisakyti tų pareigų. Taigi mėnuo laiko ne tiek jau daug tokiam lemtingam sprendimui.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad tie deputatai jau turėjo ne mėnesį laiko apsispręsti, nes tie dalykai jau seniai yra mūsų dokumentuose įrašyti ir tuo remiantis gal galima būtų jau dabar juos perspėti, kad jie galvotų apie tai, nesvarbu koks bus Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, ir taip tą terminą paskui sutrumpinti, kad jiems reikėtų tik savo sprendimą teisingai įforminti, gal tam užtektų ir dviejų savaičių.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš tam tik pritarčiau, aš nieko prieš.
PIRMININKAS. Taigi kokį sprendimą priimam? Jūs pritariate deputato A.Tauranto pasiūlymui?
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš manau, kad mes pristatymą turėtume įskaityti, gerbiamasis seniūne, o toliau su
Č..Juršėnu kartu eitume, nes jo projekto pirmas pristatymas jau į kitos savaitės darbotvarkę įtrauktas. Aš manau, gerbiamieji deputatai, įskaitykim, kad čia buvo pristatymas, o paskiau technologiją mes išspręsime turbūt pirmininkų pasitarime pirmadienį.
PIRMININKAS. Dar kartą deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Tuo pačiu klausimu norėčiau siūlyti, kad Aukščiausioji Taryba dar kartą perspėtų tuos deputatus, kurie dabar turi kelias pareigas arba dirba keliuose darbuose, kad jie turėtų galvoje, kad tas terminas pareikšti savo nuomonę gali būti trumpesnis ir dabai" jau apie tai galvotų ir paskui nereikštų pretenzijų, jeigu mes nuspręsim, kad jiems įforminti bus paskirtas ne mėnuo, o dvi savaitės.
PIRMININKAS. Jie, atrodo, nuolatos yra perspėjami ir, matyt, galvoja apie tai.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, kaip jau įprasta Tautininkų frakcijai, mes, prieš pateikdami kokį nors siūlymą, kad nekeltume visuotinio skandalo, kaip dažnai būna, pasitariam su kitom frakcijom. Kiek yra žinoma, šitas nutarimas sulauks visų frakcijų palaikymo. Ir tik tiek, kad dėl datos jūs visiškai teisus, reikėtų įspėti žmones, kad jie nebūtų šoko, taip sakant, ištikti.
PIRMININKAS. Yra siūlymas įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę. Tik dar ne visai aišku, kokiame komplekte svarstoma ar su Reglamento pakeitimais, ar su deputato C.Juršėno siūlomais platesniais to paties įstatymo pakeitimais.
Ar prieštaraujat dėl šitokio sprendimo? Ne. Ar deputatas A.Taurantas nori pasisakyti?
A.TAURANTAS. Aš matau reglamentinę kliūtį. Jeigu deputatas A.Ambrazevičius sutinka, kad kartu su Reglamentu, tai galime mes dabar nuspręsti, kiek mūsų čia yra. O jeigu jį atskirai svarstysim, tai jau reikalingas tam tikras kvorumas.
PIRMININKAS. Taip, deputate Ambrazevičiau, kad nebūtų priekaištų, jūs sutikite, kad svarstysim kartu su Reglamentu. Taip, ačiū. Niekas dėl to neprieštarauja? Ačiū. Gamtos apsaugos fondo nuostatų projektą pristato deputatas A.Sėjūnas. Primenu, kad šitas projektas yra sesijos darbų programoje. Yra Juridinio skyriaus ir Teisinės sistemos komisijos išvada. Ne? Juridinio skyriaus išvada. Prašom.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, mes visi puikiai žinome, kokia yra vargana mūsų gamtos padėtis, gamtinė būklė Lietuvoje. Ir kiek daug mes esame skolingi ir kiek daug mums reikia padaryti šitoje srityje. Dar balandžio mėnesį Aukščiausioji Taryba priėmė Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Pagal šį įstatymą mokesčiai turi būti mokami kas ketvirtį. Ir pirmas mokėjimas yra iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Taigi pirmąjį mokėjimą visi teršėjai turi sumokėti iki spalio 15 dienos. Iš čia iškyla būtinybė priimti Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatus. Pagal šį įstatymą, pagal Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą 70% mokesčių eina į savivaldybės gamtos apsaugos fondus, o 30% į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Mokesčių dydžiai Respublikoje sudarytų maždaug apie 70 mln. rublių. Jeigu 70% to dydžio disponuoja savivaldybė, tai jau yra apie 49 mln. rublių. Tai jau susidaro didžiulė suma. Deja, Aukščiausioji Taryba nereglamentavo, kaip panaudoti šito fondo lėšas. Savivaldybės gamtos apsaugos fondo siūlomi nuostatai reglamentuoja šią sritį. Fondas naudojamas: 70% fondo lėšų priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosauginių objektų projektavimui, statybai, rekonstrukcijai, remontui, eksploatacijai ir, svarbiausia, aplinkos teršimo šaltinių pašalinimui. Tai iš tikro yra pats svarbiausias dalykas. Žinoma, kad dėl blogos ekologinės situacijos kenčia gyventojų sveikata. Todėl siūlomame projekte leidžiama iki 20% fondo lėšų naudoti gyventojų sveikatos apsaugai. Tos fondo lėšos gali būti taip pat naudojamos draudimui arba avarijų likvidavimo rezervui sudaryti, aplinkos būklei stebėti, tirti ir kontroliuoti. Sio fondo lėšomis disponuoja savivaldybės valdyba, sąmatas tvirtina savivaldybės taryba ir pateikia visas ataskaitas Aplinkos apsaugos departamentui. Fondo lėšos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Aš siūlyčiau, kadangi klausimas yra labai aktualus ir reikia jį greitai priimti, siūlyčiau šį nutarimą priimti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Negalime priimti tokio sprendimo dėl svarstymo skubesne tvarka, įtrauksime vis tiek į kitos savaitės darbotvarkę ir tada spręsime apie skubesnę svarstymo tvarką. Ne? Gerai, tai tuo geriau. Net nereikia jums šito siūlyt.
A.TAURANTAS. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutarė kitaip, tai jie svarstomi skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Taip, taip. Tvarkoj. Čia gi nutarimas. Taigi turbūt niekas neprieštarautų, kad įrašom į kitos savaitės darbotvarkę? Ačiū.
Dabar noriu truputį dar pasitarti. Už nusikaltimus Lietuvos gyventojams šiandien nepristatys. Dėl Vietos savivaldybės tarybos deputato statuso įstatymo 8 ir 22 straipsnių papildymo taip pat ne. Konstitucinio Teismo, kaip matau, ne, kaip žinau, nepristatys. Dėl žemės mokesčio ėmimo už durpynų žemes laikino sustabdymo ir dėl atsakomybės už naminės degtinės gaminimo ar laikymo aš siūlyčiau šiandien nepristatinėti, kad nekiltų tų formalių pažeidimų, kuriuos mini deputatas A.Taurantas. Nes... Na, gerbiamieji deputatai, kam gi mums reikia, kad bet kurią dieną bet kuris deputatas sakytų, kad tas įstatymas pristatytas ir įrašytas į savaitės darbų programą neteisėtai. Todėl, kad jo nebuvo sesijos darbų programoje. Bet šios sesijos darbų programoje jis nėra įrašytas. A, tai čia jau jūsų kaltė. Ir, pavyzdžiui, deputato V.Puplausko kaltė taip pat. Na, kodėl jūs mane verčiat vėlgi pažeidinėti Reglamentą? Dėl manęs tai žinot, kuo greičiau tuo geriau. Tikrai. Ne, ten yra kitas. Ten yra kitas įstatymas... Na, gerai, parodykit, jeigu jis yra, tai jokių abejonių nekyla. Aš dabar neturiu po ranka sesijos darbų programos. Kitas įstatymas, ne šitas. Jeigu šitas, tai aš jokių pretenzijų neturiu, be kalbų. Aš įjungiu mikrofoną deputatui A.Endriukaičiui.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū, aš tuojau.
PIRMININKAS. Aš puikiai suprantu, tačiau ir Vyriausybė turi į sesijos darbų programą kažkiek atsižvelgti.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra šituose papildomuose...
PIRMININKAS. Taip, taip, papildomuose...
A.ENDRIUKAITIS. Papildomai svarstomi. Ir jie buvo praeitoje sesijoje. Čia yra labai didelis paketas tų įstatymų, labai daug ir Baudžiamajame kodekse, ir Administraciniame kodekse, ir taip toliau.
PIRMININKAS. Jūs tai vertinate kaip didelį paketą, iš kurio išsirutulioja keletas... įstatymų?
A.ENDRIUKAITIS. Taip, kaip didelį paketą, iš jo išimta Administracinio kodekso pakeitimo dalis.
PIRMININKAS. A, teisingai, jeigu šitaip traktuosime, kaip iš didelio komplekso išsirutuliojęs...
A.ENDRIUKAITIS. Ir dar kiti yra neparengti iki galo, kiek man žinoma.
PIRMININKAS. Gerai, tada aš, atrodo, neturėsiu jokių pretenzijų ir turbūt niekas neturės. Kviečiu deputatą V.Puplauską į tribūną.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite man pristatyti įstatymo projektą dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, pardavimą ir laikymą sustiprinimo. Šitą projektą parengė Vyriausybė. G.Vagnorius jį pasirašė gegužės 30 dieną ir jis čia uždėjo rezoliuciją prašome apsvarstyti skubesne tvarka. Bet, reiškia, esmė yra ta, kad kiek kartų mes susitinkam su rinkėjais, tiek kartų jie priekaištauja, kodėl yra paliktos tokios mažos, tiesiog juokingos baudos. Kai susitinki su policijos darbuotojais, jie sako, kad iš jų tyčiojasi kai jie rašo protokolą, jiems sakoma, kad neimkit už šitą kartą, o imkit bent penkis kartus į priekį, ir siūlo sumokėti ne 200 rublių, kaip čia kad buvo už pirmą kartą, bet visus 1000 rublių ir palikti ramybėje dar 5 kartus. Žodžiu, aišku, kad būtina keisti įstatymą. Bet ir šitos sumos, kurias siūlo Vyriausybė, yra jau šiuo metu aiškiai per mažos, gal net juokingos. Todėl Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komisija yra parengusi iš karto prie šito įstatymo, kaip alternatyvą, savo pasiūlymus. Šitie pasiūlymai yra išdalyti. Turbūt dauguma deputatų šį rytą gavote. Yra atspausdinti. Žodžiu, įstatymas pagal visus reikalavimus yra perėjęs ir Juridinį skyrių, ir registraciją, prašyčiau laikyti, kad minėtas įstatymas yra pristatytas.
PIRMININKAS. Ačiū, ar yra klausimų? Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs sutiktumėte, kad prie šito kodekso pakeitimo būtų papildomai nutarimas, kuriame būtų numatyta, kad dalis baudos, kaip buvo prieškarinėje Lietuvoje ir dabar kai kuriose šalyse yra, būtų skiriama tiesiogiai policijos pareigūnams?
V.PUPLAUSKAS. Manyčiau, kad tai yra būtina, nes tai skatintų geriau atlikti pareigas ir būtų tiesiog materialinis skatinimas tą daryti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš labai atsiprašau, kad ne savo vietoje. Aš norėčiau paklausti, ar ne geriau būtų tas nuobaudas irgi indeksuoti, kaip mes indeksuojame pajamas. Kad nebūtų to, ką mes matom dabar. 200 rublių nieko nereiškia dabar, bet jeigu būtų padaryta indeksacija atitinkamu koeficientu, ta bauda irgi automatiškai augtų. Gal apie tokį principą pagalvoti? Ačiū.
V.PUPLAUSKAS. Prašyčiau gerbiamąjį deputatą ateinančią savaitę pateikti raštu savo pasiūlymus, kad juos galėčiau pridėti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas, taip?
A.TAURANTAS. Aš tik noriu pateikti formulę, kurią mes galėtume dabar priimti dėl visų čia pristatytų įstatymų, nes, kaip žinote, įrašyti į savaitės darbotvarkę galim tik tada, kai yra pusė visų deputatų salėje. Tai tiesiog taip ir nutarti, kad visus, kurie buvo šiandien pristatyti, pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, esant kvorumui, įrašyti į kitos savaitės darbų programą. O kurių nebuvo sesijoje, dar plius prirašyti, kad būtų įrašyti į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Tai čia susidaro trys tokie... ne, dar norėčiau patikslinti.
A.TAURANTAS. Visi, kurie buvo pristatyti, taip ir nutarti mums, nes dabar mes nieko kito negalime nutarti.
PIRMININKAS. Tie, kurie buvo sesijos darbų programoje, jie šiandien teisėtai įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę. Taip?
A.TAURANTAS. Tai mes nieko kito negalime. Suprantat, negali 10 žmonių (kiek čia mūsų?) diktuoti visai Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Taip. Aš tada tik noriu patikslinti deputatą V.Puplauską, kad nutarimo dėl skubesnės svarstymo tvarkos tikrai šiandien negalim priimti. Ir, reiškia, kai bus salėje pakankamas kvorumas, kaip deputatas A.Taurantas siūlo, balsuosim dėl įrašymo. Dėl jūsų atskirai balsuotume, kadangi jūs siūlote skubesnę svarstymo tvarką. Gerai?
V.PUPLAUSKAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Tai visus patenkina toks sprendimas, kad mes nutariame ir pateikiame kitą savaitę, turbūt antradienį, svarstyti? Taigi aš informuoju, kad kitą savaitę, pirmadienį, 10 valandą, 308 kabinete renkasi komisijų ir frakcijų atstovai. Pirmadienį, 10 valandą. Antradienį, 10 valandą, įvyks normalus plenarinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Aš prašau kreiptis į savo frakcijų atstovus ir šiaip bendradarbius, kad jie aktyviai dalyvautų sesijos darbe.
Ačiū jums, posėdis baigtas.