1991 m. spalio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Jau laikas pradėti spalio 3 dienos priešpietinį plenarinį posėdį. Prašau sėsti jus į vietas. Skelbiu, kad posėdis yra pradedamas.
Noriu supažindinti jus su šios dienos darbotvarkės projektu, kuris jums buvo išdalytas jau antradienį. Tačiau, kaip pamenate, mes antradienį nutarėme nesvarstyti ir netvirtinti, nors preliminarūs pasiūlymai buvo pateikti.
Taigi aš noriu supažindinti jus su kai kuriais pakeitimais tame projekte, kuris jums buvo išdalytas. Noriu pasakyti, kad nespėjus priimti Transporto įstatymo, šiandien... Gerbiamieji deputatai, prašau salėje tylos. Šiandien toliau vyks Transporto įstatymo projekto atskirų straipsnių balsavimas. Paskui turime iškelti paskutinius kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Kaip matome, pats balsavimas turėtų vykti popiet. Po to darbotvarkėje abiejų įstatymų dėl diplomatinių atstovybių statuso trečiasis svarstymas ir balsavimas. Paskui trečiasis svarstymas ir balsavimas dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo. Toliau klausimas dėl Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atleidimo. Ir popiet Reglamento pakeitimai ir papildymai antrasis svarstymas. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių rinkimai. Emigracijos įstatymo projektas. Maždaug 10 ar 11 įstatymų ir nutarimų projektų pristatymas ir Vyriausybės valanda. Noriu pasiteirauti dviem atvejais dėl pristatomų įstatymų. Trimis atvejais. Deputato J.Prapiesčio noriu paklausti dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams ar projektas yra išdalytas frakcijoms ir komisijoms, o jeigu yra įmanoma, ir deputatams? Ir taip pat deputato A.Sakalo turbūt dėl Konstitucinio Teismo įstatymo projekto. Mes neturime teisės svarstyti, jeigu šitie projektai nėra išdalyti frakcijoms ir komisijoms. O išvadų taip pat.turime sulaukti. Aš suteikiu deputatui J.Prapiesčiui žodį, laukiu, kol jūs užsirašysite. Ir taip pat Gamtos apsaugos fondo nuostatų projektas. Prašom, deputate Prapiesti.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad šitas projektas yra pakankamai žinomas, jau daugiau negu metai visuomenė jį, galima sakyt, studijavo. O dabar jis yra dauginamas ir deputatai už keliolikos minučių turės rankose. Juridinio skyriaus išvada yra, užregistruotas. Net kai kurios komisijos jau yra svarsčiusios.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas A.Sakalas gali pateikti kokią informaciją? Prašom.
A.SAKALAS. Aš galiu pasakyti, kad projektą ruošiasi pristatyti docentas Z.Namavičius iš Vilniaus universiteto, teisininkas, projekto autorius. Ir šitas projektas jau turi tikrai visus reikalingus dokumentus. Ir greit bus išdalytas deputatams.
PIRMININKAS. Kiek žinom, jis nėra išdalytas.
A.SAKALAS. Prašau?
PIRMININKAS. Kiek žinome, jis dar nėra išdalytas.
A.SAKALAS. Iki pristatymo tikrai bus. Iki pietų bus išdalyta.
PIRMININKAS. Žodžiu, išdalysite.
A.SAKALAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir deputatas Jonas Šimėnas. Deputatas Jonas Šimėnas nenori patikslinti nieko? Ačiū. Ką gi, ar yra kitokių nuomonių dėl darbotvarkės projekto? Deputatas V.Kačinskas. Prašom, deputate Kačinskai.
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, mes visi žinome, kad rengiama naujoji Konstitucija. Ir dar daug klausimų, susijusių su šia problema, mums dar reikės apsvarstyti. Ir todėl manyčiau, kad Konstitucinio Teismo įstatymo projekto pristatymas yra ankstyvas. Ir manyčiau, kad to daryti šiandien dar nereikia.
PIRMININKAS. Taip. Tačiau deputatas A.Sakalas, kiek žinau, ruošiasi pateikti šitą įstatymo projektą kartu su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisa ir tokiu būdu šito įstatymo pateikimas yra teisėtas.
V.KAČINSKAS. Aš prašyčiau tada balsuoti, ar reikia šį klausimą šiandien įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ką gi, reikės balsuoti dėl šito. Ar tiek daug deputatų nori kalbėti dėl darbotvarkės, kuri buvo derinta, deputate Juršėnai, ir vakar dienos susitikime, jums dalyvaujant? Prašom, jums žodis.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia palaikau kolegos A.Sakalo pasiūlymą, kad būtų šitas įstatymo projektas pristatytas, tik noriu priminti, kad praėjusiais metais buvo mūsų frakcijos pateiktas projektas. Ir buvo Vyriausybės pateiktas projektas. Aš nenoriu siūlyti, kad čia klausimas būtų išplėstas, bet tik tiek sakau, kad klausimas yra seniai pribrendęs. Ir jį tikrai reikia kaip nors spręsti. Todėl palaikau gerbiamojo A.Sakalo siūlymą. O antras mano pastebėjimas yra dėl ketvirtojo dienotvarkės punkto. Čia numatyta, man atrodo, nepakankamai laiko, kadangi klausimas yra tikrai žymiai platesnis. Tą pastebėjo ir valstybės laikraštis, rašydamas apie pučą.
Jeigu iš tikro yra pučas šitoj labai svarbioj įstaigoj, tai šitame kontekste ir reikia šnekėti. Išklausyti mūsų parlamentinės komisijos pirmininko pareigas einantį gerbiamąjį S.Malkevičių. Išklausyti K.Uoką. Žinoma, išklausyti abu pavaduotojus. Ir mums, deputatams, sakyčiau, rimtai pakalbėti apie šituos reikalus. Todėl abejoju, ar užteks numatyto laiko. Ir antras dalykas, ar mums reikia kategoriškai rašyti ,,balsavimas". Galbūt palikti tą patį laiką, o balsavimą atidėti popiet.
PIRMININKAS. Aš sutinku su jumis, tačiau manau, kad vargu ar šiandien mes griausime visą darbotvarkę dėl to, kad nespėsime svarbaus klausimo išspręsti. Galima perkelti, sakysime, ir į kitą dieną. Jeigu neprieštarautų Aukščiausioji Taryba. O šiandien pradėti svarstyti tą klausimą. Nes kitokiu atveju sugrius visa darbotvarkė.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar dar deputatai nori kategoriškai dalyvauti pasisakymuose dėl darbotvarkės?
Gal aš pasiūlyčiau nutraukti diskusijas, kas nors mane paremtų ir balsuotume...
O gal net nereikia balsuoti, gal nebereikia diskutuoti? Dar, matau, vis tiktai deputatas V.Kačinskas nori pasisakyti, prašom.
V.KAČINSKAS. Aš jau nenoriu.
PIRMININKAS. A, jis nenori, atsiprašau. Deputatas A.Taurantas, matau, nori. Prašom, gerbiamasis Taurantai.
A.TAURANTAS. Aš jau esu kalbėjęs dėl Konstitucinio Teismo įstatymo projekto. Jis iš tikrųjų yra labai svarbus ir siūlau atkreipti deputatų dėmesį, bet siūlyčiau nedaryti iš tokio svarbaus įstatymo svarstymo farso. Ir atkreipti deputatų dėmesį į Reglamento atitinkamus straipsnius, pagal kuriuos turėtų nuolatinės komisijos aš manau, kad gerbiamasis Sekretorius, pažiūrėjęs šį įstatymą, užrašė nuolatinėms komisijoms pateikti preliminarias išvadas preliminarias išvadas pateikti per 10 dienų po to, kai jos projektą gavo. Jeigu jos šiandien per pietus gaus, tai ar jos pateiks iš karto mums preliminarias išvadas dėl tokio svarbaus įstatymo? Ar mes galėsime šiandien, tik ką gavę tokį svarbų įstatymą, nuspręsti, ką toliau su juo daryti? Kolegos, ar tokiu būdu mes galime per 5 minutes išspręsti klausimus, kurie yra esminiai valstybės gyvenime? Nedarykite iš tokių svarbių klausimų šitokio svarstymo. Kita vertus, aš taip pat norėčiau paklausti tų, kurie matė tą projektą (man, deja, nepavyko jo pamatyti, nors labai norėjau), ar buvo laikytasi Reglamento 185 straipsnio, kuriame pasakyta, kad įstatymų projektų Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius svarstyti nepriima, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Ir nėra pridėta
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto. Tai į visus šituos klausimus niekas šiandien neatsakė. Ir ar mes galime svarstyti tokį svarbų įstatymą?
PIRMININKAS. Taip, bet, gerbiamasis Taurantai, šitą klausimą aš pateiksiu svarstyti tada, kai nutrauksime diskusiją dėl dienotvarkės. Nes deputatas V.Kačinskas pasiūlė. Jūs jau praktiškai kalbate dėl balsavimo motyvų.
Ką gi, buvo pritarimas balsuoti, kad nutrauktumėm diskusijas. Reikia balsuoti? Gerbiamasis deputate Plečkaiti, kai pateiksiu balsuoti deputato V.Kačinsko pasiūlymą, bus išklausyta ir kita pusė. O deputatą A.Taurantą aš perspėjau, kad jis per anksti apie tai kalba. Gerai. Ačiū. Pirmiausia aš prašau deputatus užsiregistruoti, kad galėtume balsuoti dėl diskusijų nutraukimo. Pradedu registraciją. Neveikia. Tuoj, kartoju. Prašom registruotis. Veikia. Salėje įregistruoti 92 deputatai. Yra didysis kvorumas. Siūlau balsuoti už tai, kad diskusijos dėl darbotvarkės, išskyrus vieną klausimą, dėl kurio balsuosime atskirai, būtų nutrauktos. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad diskusijos dėl darbotvarkės būtų nutrauktos, išskyrus vieną klausimą, dėl kurio balsuosime atskirai? Neveikia? Prašom balsuoti. Už tai, kad nutrauktume diskusijas dėl darbotvarkės. Ačiū. Diskusijos nutrauktos didele balsų persvara. Dabar noriu suteikti žodį deputatui A.Sakalui, kadangi jūsų pateikiamo įstatymo projekto adresu buvo pasakyta daug pastabų. O deputatas V.Plečkaitis prašė išklausyti ir antrąją pusę.
A.SAKALAS. Aš tiktai galėčiau pakartoti tai, ką esu pasakęs, bet aš manau, kad mane papildys deputatas N.Medvedevas, jis turi kai ką papildomo pasakyti.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Prašom, gerbiamasis deputate Medvedevai.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, kad mes dabar ruošiamės priimti labai svarbius įstatymus. Kokia bebūtų kvalifikuota Aukščiausioji Taryba, tačiau labai sunku suprasti, kur važiuoja ta mašina, jeigu sėdi ant stūmoklio. Todėl būtina išorinė kontrolė. Būtinai. Ir būtent ta išorinė kontrolė ir būtų Konstitucinis Teismas. Ir norėčiau pasakyti, kad postkomunistinėje sistemoje, kada daugelio žmonių, reiškia, mintyse dar yra įaugę visos senos apeigos, tai labai svarbu, ir norėčiau, kad tol, kol nebus išrinktas Konstitucinis Teismas, mes jokių svarbesnių įstatymų, kurie pakeičia visos Respublikos gyvenimą, nepriiminėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš manau, kad pasikeitėme dėl balsavimo motyvų iš vienos ir iš kitos pusės. Ir siūlau balsuoti. Dar, žinoma, turi teisę pasisakyti deputatas Audrius Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad konstitucinė pataisa, kiek man žinoma, pridėta prie šito įstatymo projekto, todėl gerbiamojo A.Tauranto argumentas šiuo atveju neturėtų būti imamas dėmesin. Reglamentinis argumentas. Tuo tarpu aš labai apgailestauju ir prašyčiau pirmininkaujančio kreiptis į deputatą A.Taurantą, kad jis atsiimtų žodį ,,farsas". Nes nieks čia nesiruošia organizuoti jokio farso, o priešingai norime padaryti rimtą diskusiją. O rimta oficiali diskusija ir prasidės tada, kai projektas bus pristatytas ir pateks į oficialią eigą. Dėl to, būtent dėl to projekto rimtumo, siūlau vis tiktai jį įtraukti į dienotvarkę. Pristatymą įtraukti į dienotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aišku. Diskusijos, tiksliau, pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Deputato A.Tauranto asmeniškas reikalas, ar atsiimti šitą žodį, ar ne. Aš neįžiūriu čia labai didelio Aukščiausiosios Tarybos įžeidimo, todėl nedrįstu iš jo reikalauti. Ką gi, siūlau balsuoti, kas už tai, kad klausimas būtų įrašytas į dienotvarkę spaudžia mygtuką ,,už". Kas prieš tai, spaudžia kitokius mygtukus. Atsiprašau, neaišku, dėl ko triukšmas. Aš turiu teisę pasiūlyti balsuoti. Taigi tie deputatai, kurie yra už tai, kad šiandien būtų pristatomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo projektas, spaudžia ,,už". Tie, kurie nenori, kad jis būtų įrašytas į darbotvarkę, spaudžia mygtuką ,,prieš" arba ,,susilaikė". Taigi skelbiu balsavimo pradžią.
Taip, už įrašymą į darbotvarkę balsavo 42 deputatai, prieš 35, susilaikė 10 deputatų. Atrodo, balsų daugumos nesulaukė ir neturi būti įrašytas, taip? Nes paprasta balsavusiųjų dauguma įrašomas į darbotvarkę. Tokiu būdu, nors tam tikrą santykinę daugumą ir turi, tačiau neįrašomas į darbotvarkę šitas klausimas ir šiandien išbraukiamas iš darbotvarkės. Ir dabar siūlysiu balsuoti už visą darbotvarkę su šituo vienu nežymiu pakeitimu. Taigi vėl skelbiu balsavimo pradžią: kas už šios dienos darbotvarkę, kas prieš ją ir kas susilaikė? Prašome balsuoti. Už šios dienos darbotvarkę.
Taip, už balsavo 65, prieš — 9, susilaikė 6 deputatai. Balsų dauguma darbotvarkė yra patvirtinta. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį susisiekimo ministrą J.Biržiškį.
J.BIRŽIŠKIS. Gerbiamieji deputatai, užvakar buvo pateikta balsuoti ir nubalsuota už 4 straipsnius. Buvo sustota prie Transporto pagrindų įstatymo projekto 5 straipsnio. Su deputatų, gerbiamojo K.Lapinsko ir Č.Stankevičiaus pagalba 5 straipsnis suformuluotas taip, kaip yra pateikta jums. Jūs turite. Tik buvo papildomai, remiantis kitais įstatymais, įrašyta frazė antrojoje pastraipoje ,,įstatymo nustatyta tvarka valdo atitinkamos savivaldybės".
PIRMININKAS. Prašom, aš siūlysiu deputatams balsuoti už šitą straipsnį. O gal net nėra reikalavimų balsuoti? Deputatas J.Tamulis, prašom.
J.TAMULIS. Vis dėlto iš to, kas yra pateikta, šitokia straipsnio formuluotė man kelia didelių abejonių. Kokia privačių transporto priemonių, pagaliau privačių atitinkamų kompanijų egzistavimo galimybė, nes 5 straipsnis tiesiogiai numato valstybinį transportą, valstybės valdomą, ir tai, kas yra savivaldybių žinioje. Ir viskas.
J.BIRŽIŠKIS. 4 straipsnyje, gerbiamasis deputate, numatyti nuosavybės santykiai ir galimybės, koks gali būti transportas ir kokios nuosavybės formos. Šis straipsnis jau patvirtintas, už jį nubalsuota.
PIRMININKAS. Ačiū, aš prašau deputatų, kurie nenori klausti šituo atveju, ištrinti savo pavardes iš ekrano ir palikti pavardes tik tų, kurie nori klausti. Aš taip suprantu, kad visiems viskas aišku. Ar reikia balsuoti už 5 straipsnį? Yra reikalaujančių balsuot? Ne, niekas nereikalauja, aš teisus? Taigi skelbiu, kad įstatymo 5 straipsnis yra priimtas be balsavimo. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, toliau.
J.BIRŽIŠKIS. 6 straipsnis paliktas toks, koks buvo antradienį pristatytas, jame padaryti buvo tik keli pakeitimai, iš jų pagrindinis išbraukti pirmojoje dalyje žodžiai ,,krovininio transporto", tuo pabrėžiama, kad nereguliuojamos bus kainos, ir įrašyta ,,keleivinio transporto maksimalius tarifus". Ir dar vienas buvo įdėtas papildymas. Su deputatu, reiškia, buvo tartasi ir pastabos buvo gautos, kad Vyriausybė ir savivaldybės gali nustatyti lengvatinio keleivių vežimo tvarką, išlaidos transporto priemonių savininkui tokiu atveju kompensuojamos iš atitinkamų žinybų ar savivaldybių biudžeto. Buvo palikta ,,iš biudžeto" — toks pakeitimas padarytas. Ir ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžiai ,,transporto verslų".
PIRMININKAS. Ar yra priekaištų, prieštaravimų dėl 6 straipsnio? Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Man kelia didžiulių abejonių šito straipsnio pirmoji dalis, kuri kalba apie maksimalius tarifus ir jų nustatymą. Aš manau, kad vis dėlto turėtume orientuotis ir į privačias transporto kompanijas, kurios turi turėti teisę nustatyti tarifus taip, kaip jos nustato. Rinka turi reguliuoti visus šituos dalykus. Manau, jeigu kalbame apie tą transportą, kurį valdo Vyriausybė arba, tarkim, savivaldybės, kaip tai numato 5 straipsnis. tai aš sutikčiau. Bet tiktai toli gražu ne absoliučiai visus.
J.BIRŽIŠKIS. Čia yra tiktai kalbama vien tik apie maksimalius keleivių vežimo tarifus, jeigu mes šiandieną paleistumėm visus tarifus, tada praktiškai būtų visuomenė neapsaugota nuo kainų. Keleivinis transportas visam pasauly yra nuostolingas. Ir privatus, ir kitas yra dotuojamas iš savivaldybės
biudžeto, o valstybiniam transportui, transporto priemonėms įsigyti Vyriausybė numato savo biudžete. Valstybinės, pelno nesiekiančios transporto įmonės numatomos paleisti, o jeigu bus privatus transportas, grindžiamas sutartimis, tada savivaldybės skirtumus dotuos.
PIRMININKAS. Prašom.
J. TAMULIS. Aš norėčiau patikslinti klausimą, kurį aš uždaviau, nes, matyt, ministras ne visai taip suprato. Aš galėčiau pateikti pavyzdį. Štai su danais jau yra pasirašyta sutartis dėl skraidymų tarp Vilniaus ir Kopenhagos. Pagal tą įstatymą taip, kaip jis užrašytas, mes esam pasiruošę padiktuoti danams maksimalius tarifus, kuriuos jie turi imti. Tai yra mažų mažiausiai nesusipratimas. Todėl aš siūlau, kad būtų įrašyta, kad 5 straipsnyje numatytais atvejais iš tiesų yra nustatomi maksimalūs tarifai, bet tiktai, o ne daugiau.
PIRMININKAS. Ar yra daugiau norinčių klausti? Ar ekrane esantiems deputatams aš privalau suteikti žodį, ar ne? Ar jūs ištrinsite savo pavardes? Tokiu atveju nėra daugiau pasiūlymų, aš pavardes ištrinu. Jūs turite, gerbiamasis ministre, atsakyti į deputato J.Tamulio pastabą ir tada vienaip ar kitaip galėtumėm balsuoti.
J.BIRŽIŠKIS. Vis tiek mes tariamės šiandien su tarptautinėmis ir privačiomis kompanijomis, tačiau tarpvalstybiniame susitarime pateikiam ir susitarimo principus. Juk mes šiandieną, jeigu visiškai paleisim kainas, tai aviacijos kompanijos nuskriaus Lietuvos rinką. Juk jeigu šiandieną mes tokių apribojimų netaikysim, tai jūs neturėsit galimybių išvažiuot. Kad ir tas pavyzdys su Danijos aviakompanija. Su šita Danijos aviacijos kompanija buvo sulygta, kad jie garantuoja 25 vietas, mums pastoviai išperka ir pagal atitinkamas, reiškia, kainas. Kitaip mes tos aviacijos linijos neatidarytume. Jeigu mes nedarysim jokios įtakos, tai Lietuvos aviacijos rinka, kuri yra patraukli dėl dviejų dalykų, dėl to, kad nori visos aviacijos kompanijos pritraukti kitur gyvenančius lietuvius ir kol kas Lietuva tebeturi savo erdvę niekam neparduotą. Tai mes turim, reiškia, šiandien turėt ir kažkokių garantijų, kad galima su kitais daryti atitinkamas sutartis ir kažkaip savo rinką apsaugot.
PIRMININKAS. Aš matau, kad deputatas J.Tamulis reikalaus balsuoti už jo pasiūlymą. Po to liks balsuoti už visą straipsnį. Prašau, kad deputatas J.Tamulis tiksliai suformuluotų, mikrofonas įjungtas.
J.TAMULIS. Aš prašau truputėlį laiko, kad galėčiau parašyti tikslią formuluotę.
PIRMININKAS. Gerai, tada pereikime prie 7 straipsnio.
J.BIRŽIŠKIS. 7 straipsnio po praeito pristatymo patikslinta tiktai antroji dalis, kurioje įrašyta šitaip: ,,kvalifikacinius reikalavimus vairuoti transporto priemonę nustato Susisiekimo ministerija".
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ar reikalaujate kas nors balsuoti už 7 straipsnį? Nėra nei norinčių pasisakyti dėl 7 straipsnio, nei reikalaujančių balsuoti, todėl aš skelbiu, kad 7 straipsnis yra priimtas be balsavimo. Prašom, toliau 8 straipsnis.
J.BIRŽIŠKIS. 8 straipsnis pateiktas lakoniškai: ,,Keleivių ir krovinių pervežimo ir jų draudimo sąlygas, šių pervežimų šalių atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai."
PIRMININKAS. Na, turbūt tokio pobūdžio straipsniai niekada nesukelia diskusijų, atrodo, ir šiuo atveju nėra norinčių paklausti ar pasisakyti. Ar reikia balsuoti už 8 straipsnį? Nematau nė vieno reikalaujančio, 8 straipsnis taip pat yra priimtas be balsavimo.
J.BIRŽIŠKIS. 9 straipsnis. Dėl jo buvo daugiausia ginčijamasi ir mes prašom palikti tokią redakciją: pirma pastraipa ,,Juridiniai bei fiziniai asmenys užsiimti keleivių, taip pat visų rūšių tarptautiniais pervežimais gali tik turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą."
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius kol kas dėl 9 straipsnio, paskui grįšime prie deputato J.Tamulio pasiūlymo. Prašom, deputate Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Buvo pateikta Ekonomikos komisijos pataisa ir mes norėtumėm, kad už tą pataisą būtų balsuojama. Pataisa suformuluota taip, kaip ir parašyta pirmojoje dalyje, kad Juridiniai ir fiziniai asmenys užsiimti transporto veikla gali tik tinkamai užsiregistravę Ekonomikos ministerijoje ar savivaldybėje."
PIRMININKAS. Gerai būtų, deputate Antanavičiau, kad jūs raštu šitą formuluotę pateiktumėte.
K.ANTANAVIČIUS. Ji paduota yra...
PIRMININKAS. A, paduota ar ne? Tai dabar aš manau, kad galime grįžti prie 6 straipsnio, prie deputato J.Tamulio pasiūlymo. Prie 6 straipsnio, dėl kurio vienos pastraipos siūlė balsuoti deputatas J.Tamulis. Deputatas J.Tamulis pateikia formuluotę.
J. TAMULIS. Čia mes pasikonsultavom su Pirmininko pavaduotoju deputatu Č.Stankevičium ir formuluotė turėtų būti tokia: ,,keleivių vežimo valstybiniu ir savivaldybių transportu ir su juo susijusių transporto paslaugų maksimalius tarifus, jų taikymo taisykles gali tvirtinti Vyriausybė", kitaip tariant, nebūtinai tai turi daryti Vyriausybė netgi ir savivaldybių transporto atžvilgiu, o privatus lieka atskirai jau, neliečiamas.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas priima tokią formuluotę? Jeigu jūs nepriimate, tai pasakote, ir aš iš karto siūlau balsuot.
J.BIRŽIŠKIS. Dar kartą gal galit perskaityt?
PIRMININKAS. Gerai, dar kartą. Prašom salėje tylos.
J.TAMULIS. ,,Keleivių vežimo", ir čia atsiranda papildomi žodžiai:
,,valstybiniu ir savivaldybių transportu ir su juo susijusių transporto paslaugų maksimalius tarifus, jų taikymo taisykles gali tvirtinti Vyriausybė". Tai maksimaliai lanksti formuluotė, paliekanti visą erdvę.
PIRMININKAS. Ar priima pranešėjas? Priimat? Aš noriu aiškiai pranešėjo nuomonę išgirsti.
J.BIRŽIŠKIS. Priimam. Tada tiktai...
PIRMININKAS. Tada, reiškia, yra siūlančių balsuoti vis tiek už jūsų įstatymo projekte pateiktą variantą ir aš nematau reikalo plėsti diskusiją, išskyrus dėl balsavimo motyvų. Reiškia, išlieka vienas variantas deputato J.Tamulio pasiūlymas pataisyti, ir kitas — projekto variantas. Dėl balsavimo motyvų deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš prašau atkreipti kolegų dėmesį, kad visose valstybėse tai, kas yra susiję su keleivių pervežimu, jų saugumu bei jų kišene, gali ir privalo apsaugoti valstybė. Sutartinės kainos yra sutartinės kainos, tačiau negali būti apiplėšinėjami keleiviai, todėl ir valstybinio transporto, taip pat privataus transporto maksimalius tarifus valstybė turi teisę nustatyt.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš nebesuspėjau pateikti, tiksliau paklausti, kai 6 straipsnį nagrinėjome, čia buvo mūsų komisijos pasiūlymas...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, tada dėl deputato J.Tamulio ir projekto santykių, o jeigu dar kiti pasiūlymai yra...
J.ŠIMĖNAS. Šitam straipsniui.
PIRMININKAS. Ar šitoj pastraipoj?
J.ŠIMĖNAS. Ne.
PIRMININKAS. A, atidėkite vėlesniam laikui. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Man atrodo, kad žodį ,,gali" būtų naudinga įrašyti, kadangi Vyriausybė pagal šią formuluotę visų rūšių keleivių pervežimams nustato maksimalius tarifus, kai kurioms rūšims transporto gali nenustatyti, todėl žodis ,,gali" būtų naudingas, tada Vyriausybė gali tvirtinti keleivių paslaugų maksimalius tarifus. Tai toks mano samprotavimas.
PIRMININKAS. Taip, deputatas E.Vilkas šituo klausimu? Ne šituo. Deputatas P.Vaitiekūnas? Šituo? Prašom, prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau pacituoti G.Vagnoriaus interviu vieną sakinį, kuriame pasakyta, kad nuo metų pabaigos visų prekių ir paslaugų kainas laisvai nustatinės pardavėjai, valstybė reguliuos tik svarbiausių maisto produktų kainas; gal tai įtikintų poną N.Rasimavičių, kad jis nesteigtų vis dėlto Lietuvoje rinkos socializmo.
PIRMININKAS. Aišku, deputatas N.Rasimavičius įsidėmėjo, atrodo, jūsų pastabą. Ar deputatas A.Ambrazevičius dėl šito klausimo? Kitu klausimu. Ir deputatas A.Leščinskas, supratau, šituo klausimu. Paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų.
A.K.LEŠČINSKAS. Iš tikrųjų kainų nustatymas, kiek aš suprantu, yra konkurencijos ribojimo mechanizmas ir mes Šito sau leisti rinkos ekonomikoje jokiais būdais negalim. Jūs pagalvokit, ar atsiras toks, sakykim, privatus transporto turėtojas, kuris plėš dvigubą kainą, palyginus su valstybiniu transportu, jeigu tas žmogus, sakykim, galės važinėti vien valstybiniu transportu. Niekas nevažiuos privačiu transportu ir jisai bus priverstas žlugti. Taigi pati rinka nustatys tą kainą ir nereikia mums bijoti ir jokių limitavimų čia nereikia daryti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą primenu deputatams, kad jūs, jeigu esat įsirašę anksčiau, ištrinat savo pavardę ir įsirašote vėliau, tada aš matau, kad jūs būtent šituo klausimu norit, o aš maniau, kad jūs laikot pavardę savo 9 straipsniui. Taigi išimties tvarka dar deputatui K.Antanavičiui.
K.ANTANAVIČIUS. Na, aš galbūt ir nesu teisus, bet, deja, turiu pasisakyti prieš visus savo šičia toj pusėj pasisakiusius kolegas. Aš nežinau pasauly šalies, kur taksi kainos nėra reguliuojamos, taip tik pas mus. Privačių taksi, taip. Na, ir aš jau esu ne vienam taksistui pažadėjęs, kad taip nebus, t.y. kad jie neplėšikaus, vienas dalykas. Antras labai teisūs mano kolegos sakydami, kad čia mes kažką apribodami nusikalstam rinkos švarumui, bet jeigu mes turim vieną reisą iš Vilniaus į užsienius ir leidžiam, sakysim, laisvai nustatinėti kainas, na, tai todėl aš manau, kad šitas įrašas visiškai galėtų likti maksimalius, o ne kokius nors ten tarifus. O tarifai, sakykim, kad ir Vokietijoj irgi yra nustatinėjami ne tik taksi, bet ir kitoms transporto priemonėms, yra nustatinėjami Vyriausybės. Čia ne kainos, kaip sakė, reiškia, G.Vagnorius, čia yra tarifai. Taigi aš būčiau už tai, kad paliktume tokią formuluotę, kokią pasiūlė Susisiekimo ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, ir sąžinė neleidžia nesuteikti žodžio deputatui Z.Juknevičiui, nes išimties tvarką jau pradėjau taikyt, tai ir jums.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš visiškai remiu deputatą K.Antanavičių ir pasisakau irgi už tokią pat formuluotę. Mes, grupė, ją čia svarstėme, o kas nesutinka su tuo, na, tai pasiūlyčiau tiesiog prie Vilniaus geležinkelio stoties pa
stebėt taksistus. Stovi grupė žmonių ir grupė valstybinio transporto taksistų. Ir tie neveža, jeigu neduoda tiek, kiek užprašo, štai reali rinka iškreiptu pavidalu. Todėl siūlau deputatams balsuoti už 6 straipsnio redakciją ir daugiau nieko čia nebekeisti, tiktai galbūt yra vienas žodis netikslus žinybos neturi biudžeto. Čia pasakyta antrojoje dalyje ,,iš atitinkamų žinybų, savivaldybių biudžetų".
PIRMININKAS. Tai čia dėl kitos pastraipos. Ačiū. Taigi siūlau balsuoti. Primenu, kas už deputato J.Tamulio pataisą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už projekto pataisą, spaudžia mygtuką ,,prieš"; dar kartą kartoju, kas už deputato J.Tamulio pataisą, tas spaudžia mygtuką ,,už", prašau pradėti balsavimą. Deputato J.Tamulio pasiūlymui pritariantieji spaudžia ,,už", projekto pasiūlymui ,,prieš". Už deputato J.Tamulio pasiūlymą balsavo 23 deputatai, prieš 45, taigi projekto nuostata yra įtvirtinama. Dabar vėl grįžtame prie diskusijos. Deputatas A.Ambrazevičius. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš norėjau apie 9 straipsnį šnekėt.
PIRMININKAS. Ne, apie 6 dar yra norinčių kalbėt. Tai deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. 6 straipsnio pabaigoje, kur rašoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys moka nustatyto dydžio rinkliavas, mes siūlytume įrašyti dar ir mokesčius už taršą todėl, kad mokesčiai už taršą įstatyme yra tenumatyti tiktai savininkams, o čia ir už naudojimąsi, todėl mūsų nuomone, čia reikėtų dar papildyt šitą įstatymą. Tokiu būdu būtų galimybė ateity įteisinti ir toliau tą...
PIRMININKAS. Sutinkate, kad papildytume keturiais žodeliais: ,,ir mokesčiais už taršą"?
J.BIRŽIŠKIS. Bet tai yra aname įstatyme viskas numatyta. Tai kodėl mes turim iš naujo čia dėt? Ten yra už tai, kokią kiekviena transporto priemonė atlieka taršą, ir už tą reikia mokėti, ten juk viskas labai tiksliai surašyta. Kokius mes čia rasim naujus atitinkamus kriterijus? Ten viskas yra, yra ir kiek mokama, ir už ką mokama, ir kaip mokama. Tai tas ir buvo jau čia kelis kartus kalbėta, kad aname įstatyme yra tai.
PIRMININKAS. Tai ar deputatas Jonas Šimėnas reikalauja balsuoti dėl šito pasiūlymo?
J.ŠIMĖNAS. Aš dar pabandysiu argumentuoti. Mokesčių už taršą įstatyme yra nustatyta, kas moka, t.y. savininkai, konkrečiai transporto savininkas ar įmonės savininkas ir t.t., o šiuo atveju šita paskutinė pastraipa už naudojimąsi. Sakykime, kad ir ne savininkas, išsinuomojęs transportą, privalėtų mokėti mokestį už taršą.
J.BIRŽIŠKIS. Tai čia ir parašyta ,,visi juridiniai ir fiziniai asmenys".
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote balsuoti, deputate Šimėnai? Aš klausiu. J.ŠIMĖNAS. Čia yra komisijos pasiūlymas, aš negaliu atsiimti jo.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti? Aišku, taigi aš siūlau balsuoti už deputato Jono Šimėno pasiūlymą, Gamtos apsaugos komisijos pasiūlymą, kad 6 straipsnio paskutinė pastraipa būtų papildyta tokiais žodžiais: ,,ir mokesčius už taršą". Taigi ar jūs konkrečiai dėl šito, taip? Atsiprašau. Sąraše esantys deputatai dėl šitų motyvų nori kalbėt? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Nėra jokios prasmės įrašyti ir motyvą. Kodėl neįrašyti, pateikta gerbiamojo J.Šimėno, tai yra kad mokėtų naudotojas. Naudotojas štai įsisėdo vairuoti Aukščiausiojoj Taryboj į sugadintą mašiną ir jis, tas vairuotojas, kuris va čia yra turi mokėti. Savininkas privalo išnuomoti tvarkingą ir savininkas privalo tik turtine atsakomybe atsakyti už tai. O kad paprašė kažkokį vairuotoją atsisėsti ir pavairuoti dešimt minučių, tai tas vairuotojas niekuo dėtas. Taigi jokiu būdu neturėtų būti įrašyta tokia nuostata. O kad savininkas padengia visus kaštus už taršą, yra Gamtos įstatyme.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas B.Lubys. Deputate Luby, jūs nenorit? Deputatas Č.Stankevičius šituo klausimu? Prašom, būtent dėl šito mokesčio už taršą.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, aš dėl šio straipsnio, bet ne šia tema.
PIRMININKAS. Ne? Tai tada baigiame, reiškia, pasisakymus dėl deputato J.Šimėno pateikto pasiūlymo. Prašau deputatus ramybės ir sėsti į vietas. Balsuosime. Kas pritaria Gamtos apsaugos komisijos pasiūlymui, pateiktam deputato Jono Šimėno, tas spaudžia mygtukus ,,už", kas pritaria projekto variantui, spaudžia mygtukus ,,prieš". Prašau salėje dėmesio. Deputate Astrauskai, prašau balsuoti už deputato Jono Šimėno pateiktą komisijos vardu pataisą. Arba prieš ją. Taip, deputato Jono Šimėno pasiūlyta pataisa balsų daugumos nesurinko, lieka projekto variantas. Dėl 6 straipsnio deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Dėl trečiosios dalies. Jinai, man atrodo, labai nesėkmingai suredaguota. Redakcine prasme ji, man atrodo, geriau būtų tokia: už darbus ir paslaugas, kuriems nėra nustatyti maksimalūs tarifai, atsiskaitoma sutartinėmis kainomis. Tačiau aš kartu dėl šito žodžio ,,sutartinėmis" noriu pasakyti. Ką tai reiškia, ar tai reiškia deklaruotos kainos, ar tai reiškia tą dabartinę prasmę, kuri iš tikrųjų yra laisvomis kainomis, turbūt tai turima omeny, bet šiaip jau kainų politikos programoje Vyriausybė numato deklaruotas kainas. Aš nežinau, ar nereikia deklaruoti. Aš pasisakyčiau už tai, kad kainos būtų deklaruojamos. Tai būtų čia kartu atsižvelgta į tai, kas buvo diskusijoj dėl pirmosios dalies. Ir vis tik, nors jau buvo balsuojama deputato J.Tamulio pasiūlyta pataisa pirmajai daliai, aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad pirmojoje dalyje reikia įrašyti žodį ,,gali", nes trečioji dalis kaip tik ir rodo, kad nebūtinai turi Vyriausybė nustatyti, kai kurioms paslaugoms gali ir nenustatyti. Tai būtų straipsnio logika išlaikyta, jeigu pirmojoj daly būtų įrašytas žodis ,,gali". Tai čia ne turinio, bet tiktai redakcinė pataisa, susijusi su trečiąja pastraipa.
PIRMININKAS. Taigi jūs turbūt priimtumėte tą žodelį ,,gali" į pirmąją pastraipą, taip? Gali tvirtinti. Deputatas J.Tamulis taip pat jokių priekaištų nebeturi. O dėl trečiosios pastraipos, ar jūs priimate deputato Č.Stankevičiaus pasiūlytą variantą?
J.BIRŽIŠKIS. Jeigu pirmoj pastraipoj atsiranda ,,gali tvirtinti", tai trečioj pastraipoj turėtų būti ,,galima priimti"...
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš pasisakyčiau už tokią redakciją, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom perskaityti, deputatų prašau dėmesio.
Č.V.STANKEVIČIUS. Už darbus ir paslaugas, kurioms nėra nustatyti maksimalūs tarifai, atsiskaitoma savininko nustatytomis kainomis, kurios yra deklaruojamos.
J.BIRŽIŠKIS. Tai gal tik deklaruojamos...
Č.V.STANKEVIČIUS. Savininko deklaruotomis kainomis.
PIRMININKAS. Gerai, reiškia, autorius priima deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą? Kol kas deputatas A.Taurantas, atrodo, dėl šito dalyko ar dėl kito? A, dėl posėdžio tvarkos. Gal leiskime deputatui J.Tamuliui dar pasisakyt dėl to ir tada aš jums iš karto suteikiu žodį. Prašom.
J. TAMULIS. Aš manau, kad trečia pastraipa yra iš viso nereikalinga. Jeigu apmokėjimams maksimalūs tarifai nėra nustatyti, tai jau savaime kainas nustato savininkas, kuriam priklauso atitinkamos transporto priemonės. Apie atitinkamų kainų deklaravimą ir nedeklaravimą čia yra visiškai kita, tai yra Vyriausybės kainų politikos esmė ir į įstatymą to rašyti visiškai nereikia. Paprasčiausiai tai yra frazė, kuri tiesiog pakartoja realią esamą situaciją, kuri jau apibrėžta ankstesnių straipsnių.
PIRMININKAS. Ačiū, reiškia, yra deputato J.Tamulio pasiūlymas išmesti trečią pastraipą, jeigu mes jos neišmesime, svarstysime deputato Č.Stankevičiaus priimtą variantą. Dėl posėdžio vedimo tvarkos deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad nuolat pažeidžiamas atviro balsavimo principas. Mes balsuojame mygtukais, bet nematome, kas kaip balsuoja. Tai tokiu atveju balsavimo negalima vadinti atviru. Aš manau, kad čia labai pažeidžiamas Reglamentas.
PIRMININKAS. Aš apie tai irgi šiandien pagalvojau. Kadangi balsavimai vyksta vienas po kito, mes neturime tiek laiko, kad po kiekvieno balsavimo tris keturias minutes žiūrėtume į ekraną. Aš nežinau, kaip čia mes turime padaryti. Ką gi, aš būsiu priverstas vykdyti Reglamento nurodymus.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima?
PIRMININKAS. Jūs procedūros klausimu?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Čia visai nesunku puslapiais duoti šitą tekstą ir bus bent penkis kartus greičiau.
PIRMININKAS. Kokį tekstą?
M.STAKVILEVIČIUS. Kas ir kaip balsavo...
PIRMININKAS. Mes jau šiandien balsavom gal dešimt kartų atviru balsavimu, tai iki šiol tik ir žiūrėtume į tuos tekstus.
M.STAKVILEVIČIUS. Bet galima šitą padaryti greitai.
PIRMININKAS. Aš nemoku...
M.STAKVILEVIČIUS. ... režimas...
J.TAMULIS. Dėl vedimo tvarkos...
PIRMININKAS. Reik žiūrėti.
J. TAMULIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Jums suteiktas žodis.
J. TAMULIS. Štai ką aš norėčiau pasakyti, nors deputato A.Tauranto pastaba galbūt ir teisinga, bet man atrodo, kad vis dėlto tie balsavimai yra atviri. Kiekvienas, kurį domina to balsavimo rezultatai, gali laisvai su jais susipažinti, nes duomenys lieka kompiuteryje. Jeigu atskiro kokio nors balsavimo klausimu bus pageidavimų iš salės būtinai išvysti tuos balsavimo rezultatus, jie gali būti parodyti, jokių problemų nėra.
PIRMININKAS. Kol kas laikinas kompromisas, kol nesuderinome režimo greičio, tiktų toks, ar ne? Ką gi, siūlau deputato J.Tamulio pateiktą pataisą: išbraukti iš 6 straipsnio trečią pastraipą. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad iš 6 straipsnio būtų išbraukta trečia pastraipa? Kas už deputato J.Tamulio pataisą, spaudžia mygtuką ,,už". Prašome balsuoti. Taip, deputato J.Tamulio pataisa balsų daugumos nesurinko, todėl ji yra atmetama. Gerbiamasis ministras priėmė deputato Č.Stankevičiaus trečios pastraipos variantą, atrodo, niekas jam neprieštaravo. Tai aš tik dabar išgirdau, kad prieštarauja. Malonu. Prašau deputatą Č.Stankevičių trečią kartą pakartoti trečios pastraipos tekstą. Prašom.
C. V.STANKEVIČIUS. Už darbus ir paslaugas, kurioms nėra nustatyti maksimalūs tarifai, atsiskaitoma savininko deklaruotomis kainomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, formuluotė aiški. Yra reikalavimas balsuoti. Kas už deputato Č.Stankevičiaus pataisą, kurią priėmė pranešėjas, tas spaudžia mygtuką ,,už". Prašome balsuoti. Taip, už deputato Č.Stankevičiaus pateiktą pataisą balsavo 53, prieš 3, susilaikė 15 deputatų. Pataisa yra priimta. Atrodo, lieka balsuoti tik už visą 6 straipsnį iš karto, kadangi visos pataisos yra padarytos. Taigi normalia tvarka siūlau balsuoti už 6 straipsnį. Kas už straipsnį, tas spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradedamas. Už visą 6 straipsnį, taip. Už straipsnį balsavo 68 deputatai, prieš 5, susilaikė 3. Straipsnis yra priimtas. Skelbiu balsavimo rezultatus. Dabar 9 straipsnis. Aš prašyčiau, kad nereiktų mums išjungti sąrašo, deputatą K.Antanavičių prieiti prie mikrofono. Ar jūs jau pranešėjui pateikėte variantą, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Yra labai panaši formuluotė į parašytąją.
PIRMININKAS. Palaukit, leiskit deputatui K.Antanavičiui dabar pasisakyti.
K.ANTANAVIČIUS, Juridiniai bei fiziniai asmenys užsiimti keleivių, taip pat visų rūsių tarptautiniais pervežimais gali tik atitinkamai užsiregistravę...
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom...
K.ANTANAVIČIUS. ...gali tik atitinkamai užsiregistravę Ekonomikos ministerijoje ar savivaldybėse. Dar sykį norėčiau pridėti kitus motyvus. Tai yra — Susisiekimo ministerija pagal Įmonių įstatymą neturi jokios teisės duoti licenciją. Be to, Įmonių įstatyme transportas nėra numatytas tarp licencijuojamų. Vadinasi, dėl to reikia keisti Įmonių įstatymą. Tai aš siūlau nekeisti Įmonių įstatymo ir palikti tai — formuluoti, kad užsiregistravę. O registravimo metu, jeigu reikalingas Susisiekimo ministerijos specialus, taip sakant, režimas, teisės ir taip toliau, tai bus nustatyta, kad užregistruoti transporto privačią ar akcinę bendrovę bus galima tik turint štai tokį dokumentų rinkinį ir pažymėjimus, pažymas apie turimas teises, apie transporto būklę, ekologiją ir taip toliau. Tai yra reikalavimus, kuriuos Susisiekimo ministerija laiko būtinus iškelti per licencijavimą, puikiausiai galima registravimo metu patenkinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Atrodo, projekto pristatytojas priėmė šitą pataisą, taip?
J.BIRŽIŠKIS. Ne.
PIRMININKAS. Nepriima.
J.BIRŽIŠKIS. Mes prašytume palikti tą pačią redakciją todėl, kad, dar kartą kartoju, jeigu mes nesiimsim licencijavimo, reiškia, tarptautinių keleivių pervežimų, tada negalėsime įstoti, reiškia, į tarptautinę rinką. Visos tarptautinės organizacijos reikalauja šitos tvarkos, ir aš jau komentavau jums, kad tai Lenkijoj buvo nepriimta, per metus pasidarė tikra netvarka. Dabar rengia įstatymus, o aš visus jau komentavau, sakykim, Švedijos įstatymas net karalius leidžia arba ne, kam ir kokia tvarka užsiimti, ir visam pasauly šita tvarka tokia yra. Paprasčiausi transporto atvejai — jūs jau šiandieną komentavot, kas atsitiko su taksi, kai buvo tiktai suteikiami patentai, užsiregistruojama savivaldybėse be jokių taisyklių ir reikalavimų. Latvijoje ir Estijoje Susisiekimo ministerija pateikia tam tikrą tvarką, kokiu būdu gali būti išduoti patentai, ir taksistai įsipareigoja tam tikromis taisyklėmis vežti keleivius. Kitu atveju išeina visiškai ne rinkos ekonomika, o tik, reiškia, monopolistinių struktūrų šantažas prieš keleivius. Bet svarbiausia čia, žinoma, ne tik keleiviai nukenčia, mes į tarptautinę transporto rinką neįeisim be šito...
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu balsavimą dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlytos pataisos. Dėl balsavimo motyvų deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ministras A.Abišala komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime minėjo, kad Vyriausybė rengia Įmonių įstatymo pataisas, reglamentuojančias tam tikras dar papildomas sritis, kur valstybė darys įtaką privatiems verslininkams. Bet tarp jų jis neminėjo šitos pataisos. Ar tai galima būtų suprasti, kad Vyriausybė neremia būtent šitos nuostatos, kad turėtume licencijuot?
J.BIRŽIŠKIS. Šitas įstatymas...
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia iš viso nebe klausimas, o tik dėl balsavimo motyvų.
A.AMBRAZEVIČIUS. Ne ne ne, čia irgi motyvai, gerbiamieji deputatai. Ir mes šnekėjom praeitą kartą, kad kaip kompromisas (aš irgi pritariu tokiai formuluotei) neišvengiamai reikalinga pataisa Įmonių įstatyme. Ir aš manau, kad šitą pastraipą apskritai mes turėtume šitame įstatyme praleisti, o paraginti gerbiamąjį ministrą, kad jis rengtų Įmonių įstatymo pataisą. Bendrame kontekste matysime, kiek čia mes reguliuojam, kiek nereguliuojam visą tą sąrašą, gal iš to sąrašo deputatai prisiminę ką nors norėtų išbraukti, o dabar mes kituose įstatymuose vis siūlom ir siūlom, ir siūlom, paskui pamatysim, kad nieko be licencijų negalim daryti. Tai aš manyčiau, gerbiamieji deputatai, galima būtų be tos pastraipos apsieiti visai, o tą klausimą svarstyti, kai Vyriausybė pristatys Įmonių įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Taigi deputatas A.Ambrazevičius pasiūlė išbraukti pirmą pastraipą. Pagal Reglamentą aš turiu siūlyti balsuoti už šitą pasiūlymą. Po balsavimo motyvų jau dėl deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymo. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto siūlau palikti šito straipsnio tokią redakciją, kaip pateikė gerbiamasis ministras. Nematau tokio aiškaus prieštaravimo Įmonių įstatymui, dėl kurio negalėtume dabar priimti. Jeigu ir būtų prieštaravimas, tai teisė yra toks principas, kad galioja vėlesnis, reiškia, šiuo atveju jau šitas galiotų, negaliotų apribojimai, kurie yra. Iš kitos gi pusės, ten tai yra bendra įmonių steigimo registravimo tvarka, o čia yra specifinė veikla, ir siūlau vis dėlto įsiklausyti į gerbiamojo ministro pasakymą, kad be šitokios tvarkos mūsų neįsileis į tarptautines organizacijas, kadangi taip kalba konvencijos. Taigi neikim prieš konvencijas. Išbraukti ją — tai užrašyti, kad jokio leidimo nereikia. Tai vienas ir tas pat. Siūlau balsuoti už tokią redakciją, kokia pateikta.
PIRMININKAS. Taigi yra trys pasiūlymai: vienas pasiūlymas — išmesti pirmąją pastraipą, antras pasiūlymas — pakeisti pirmąją pastraipą, trečias pasiūlymas — balsuoti taip, kaip yra. Tačiau aš, matydamas, kad deputatai dar nori diskutuoti, priverstas skelbti pertrauką, pranešdamas, kad šiandien priimti dar keturi įstatymo straipsniai, įstatymo svarstymui skirtas laikas baigtas. Aš nenorėčiau, kad čia būtų koks nors pasipiktinimas, nes aš noriu priminti, kiek dienų ir kiek posėdžių buvo balsuojami Nekilnojamojo turto grąžinimo, Žemės reformos įstatymai ir taip toliau. Todėl natūralu, kad baigtas svarstymo laikas. Dėkoju pranešėjui. Dar kartą informuoju, kad jau priimti aštuoni įstatymo straipsniai. Ačiū. Kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą, deputatą V.Katkų.
V.KATKUS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, gerbiamieji deputatai, pradėsiu nuo įstatymo ,,Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso" projekto. Galutiniame projekte yra įvestas 7 straipsnis, kurio anksčiau nebuvo. Tai yra kad užsienio diplomatinis atstovas, sutikus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, gali būti vienu metu akredituotas ir kitose užsienio valstybėse. Tai yra suprantama norma, jau šiandieną praktikoje taikoma. Ir daugiau pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Galbūt galėtume jau pradėti balsuoti?
V.KATKUS. Taip, prašau.
PIRMININKAS. Ar jūs dar privalote kažką pateikti? Esminių pakeitimų ar ko nors?
V.KATKUS. Ne, esminių pakeitimų daugiau čia nėra.
PIRMININKAS. Pirmas įstatymo projektas, atsiprašau, yra dėl Lietuvos atstovybių užsienyje.
V.KATKUS. Aš pradėjau kaip tik nuo ten, kur gal mažiausiai...
PIRMININKAS. Nuo užsienio atstovybių Lietuvoje...
V.KATKUS. Taip, užsienio valstybių...
PIRMININKAS. Aišku. Aš matau, kad yra deputatų, norinčių paklausti, tačiau negaliu įjungti diskusijos režimo. Deputate Tamuli, jūs galite ir paspausti. Prašom. Prašom.
J. TAMULIS. Aš štai ko norėčiau paklausti prieš pradedant priiminėti visą šį įstatymą. Man šiek tiek kyla abejonių, ar jis iš viso reikalingas, ir būtų gerai, kad gerbiamasis viceministras paaiškintų, ar nesikerta mano samprotavimai su kuo nors. Mano įsitikinimu, visus šituos klausimus apibrėžia Vienos konvencija. Ir ratifikavus šitą konvenciją, ar yra reikalingas toks įstatymas iš viso?
V.KATKUS. Pirmas dalykas, tas įstatymas yra reikalingas dėl to, kad jau šiandien reikia iš tikrųjų dirbti, nes kol mes prisijungsime prie Vienos šešiasdešimt pirmųjų metų konvencijos, praeis šiek tiek laiko. Antra, beveik visos valstybės net šiandien, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, turi savo nacionalinius įstatymus, kur tarptautinės normos yra priimtos ar šiek tiek pritaikytos prie esamų valstybės sąlygų. Dėl to visiškai nė su niekuo nesikerta.
PIRMININKAS. Ačiū, galime teikti balsuoti. Ar reikia svarstyti pastraipsniui, ar galime balsuoti už visą įstatymo tekstą iš karto? Ar yra reikalavimų balsuoti pastraipsniui? Aš girdžiu begalę balsų, daug balsų, reikalaujančių balsuoti iš karto už visą įstatymo tekstą. Ir negirdžiu nė vieno, kuris reikalautų balsuoti pastraipsniui. Tokiu būdu aš suprantu, kad Aukščiausioji Taryba nutaria, kad už įstatymo tekstą galima balsuoti iš karto. Ne, įstatymas negali būti priimtas bendru sutarimu. Tai yra norminis aktas. Taigi prašau, deputatas A.Taurantas, prašom.
A.TAURANTAS. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar mūsų balsavimas bus teisėtas? Kadangi Reglamentas kol kas numato galimybę balsuoti su elektronine sistema tiktai atskirus įstatymo straipsnius.
PIRMININKAS. 107 Reglamento straipsnyje yra parašyta, kad elektroninė balsavimo sistema, balsų skaičiavimo sistema, įsigalioja po atskiro Prezidiumo nutarimo...
A.TAURANTAS. Taip, bet būtent taikant tiktai 102 straipsnio reikalavimus. Ten taip parašyta. Aš keliu tai ne dėl to, kad norėčiau pasirodyti blogas ar formalistas, bet jau mes turime karčią patirtį, kai po įstatymo priėmimo norima jį atšaukti dėl to, kad buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. Tai aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad paskui neiškiltų keblumų.
PIRMININKAS. Bet mes gi nesiruošėme pažeisti Reglamento 102 straipsnio reikalavimų. Tai yra salėje reikalingas...
A. TAURANTAS. 102 straipsnyje yra kalbama tiktai apie atskirų straipsnių priėmimą ir procedūrinius klausimus.
PIRMININKAS. Taip, formaliai jūs teisus. Teisingai. Ne, tai yra Prezidiumas kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą, prašydamas pataisyti Reglamento straipsnius, susijusius su elektroninės balsų skaičiavimo sistemos įvedimu. Taigi aš prašau, kad balsų skaičiavimo grupė pasiruoštų skaičiuoti deputatų balsus. Ar yra pasiruošusi balsų skaičiavimo grupė? Gerai, yra, girdžiu tokį nelegalų pasiūlymą užsiregistruoti, aš turiu reaguoti į šitą pasiūlymą. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas. Deputatė L.Andrikienė, deputatas J.Mačys... Aparato darbuotojai, prašau netrukdyti deputatų darbo vietoje. Deputatai Palecki, Žiemeli, jūs kviečiami sėstis į savo vietas ir pradėti registraciją. Ką gi, aš skelbiu registracijos pradžią. Prašome registruotis. Balsų skaičiavimo grupę prašau pasiruošti skaičiuoti balsus. Užsiregistravo 85 deputatai. Didžiojo kvorumo nėra, tačiau tai netrukdo mums... Labai blogai, kad jūs nesiregistravot. Gerai, jūs negalit įspausti. Reiškia, salėje yra 87 deputatai. Didžiojo kvorumo nėra. Aš prašau balsuoti už įstatymą ,,Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso". Kas už šį įstatymą? Kas už? Prašau skaičiuoti. Prašau nekelti salėje triukšmo. Vyksta balsavimas. Prašau ilgiau palaikyti korteles. Už — 86. Prašau nuleisti rankas ir korteles. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Girdžiu repliką kaip senais gerais laikais. Ačiū už vieningumą. Įstatymas priimtas. Prašome, pateikite balsuoti kitą įstatymą.
V.KATKUS. Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje statuso". Buvo deputato V.Žiemelio dar pateikta pastaba 3 straipsnio antroje pastraipoje, kur numatoma laikinųjų reikalų patikėtinių skyrimo tvarka. Kad Lietuvos Respublikos reikalų patikėtiniai yra skiriami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu. Ponas V.Žiemelis reikalauja, kad būtų įrašyta gavus pritarimą iš Užsienio reikalų komisijos. Aš dar kartą grįžtu ir noriu pasakyti, kad šita prerogatyva yra visam pasauly palikta užsienio reikalų ministrui dėl keleto priežasčių. Gal deputatas V.Žiemelis sukoncentravo visą dėmesį į pirminį etapą, tai yra kai skiriami šiandien laikinieji reikalų patikėtiniai, kol bus paskirti ambasadoriai, tačiau tai yra trumpas periodas ir tolesniame darbe tai iš tikrųjų bus kliuvinys. Kodėl? Todėl, kad laikinieji reikalų patikėtiniai skiriami tada, kai ambasadorius išvažiuoja atostogų, grįžta į Lietuvą, tada, kai jis gali susirgti ir jam pavedama vykdyti naujas, kai ambasadoriai yra keičiami ir taip toliau. Jeigu vasaros metu, kada nedirba nei komisijos, nei parlamentas, reikės daryti vienokį ar kitokį sprendimą ta prasme, kad kažkas tuo metu eitų atstovybės vadovo pareigas, ir ministras negalės priimti įsakymo, aš manau, kad tai bus tiktai trukdymas ir nesuteiks jokios manevrų laisvės. Ir tai yra tiesiog iš praktinio gyvenimo, pavyzdžiui, šiandieną turime laikinąjį reikalų patikėtinį iš Amerikos, amerikiečių atsiųstą iš Varšuvos ambasados į Lietuvą, kad jis įrengtų, paruoštų visą atstovybę, o po to Kongrese ilga procedūra tvirtinamas ambasadorius. Tai yra labai normalu ir dėl grynai praktinių bei gyvenimiškų sumetimų. Dėl to aš prašau, kad būtų palikta 3 straipsnyje pastraipa, kad Lietuvos Respublikos reikalų patikėtiniai yra skiriami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu. O aukštesni ambasadoriai ir pasiuntiniai, kaip jau buvo numatyta, suderinus raštiškai su Užsienio reikalų komisija, skiriami Prezidiumo.
PIRMININKAS. Aš matau, kad deputatai yra užsirašę pasisakyti šituo klausimu arba paklausti. Deputatus, nenorinčius klausti šituo klausimu, prašau ištrinti savo pavardes. Deputatas P.Varanauskas šituo klausimu, taip? Prašom.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis prelegente, galbūt taip reikėtų ir parašyti, kad išvykus atostogų ir panašiai. Nes mes žinome, kad laikinieji patikėtiniai dažnai kelis metus būna kai kuriose šalyse ir čia ne tik V.Žiemelio pasiūlymas buvo, bet ir Tautininkų frakcija pasitarusi taip siūlo. O man pasakė, štai šalia yra gerbiamasis deputatas V.Žiemelis, kad ir komisija tą sakė. Čia ne vieno asmens nuomonė yra.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlytumėte balsuoti? Taip? Už šitą pakeitimą? Aš atsižvelgiu į tą pasiūlymą, prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.
V.KATKUS. Aš tiktai galiu atsakyti tiek, kad čia yra suformuluota norma, kuri bus paskui reglamentuota Vyriausybės poįstatyminiuose aktuose. Pavyzdžiui, kaip yra atšaukiami ambasadoriai, bus nustatyta daugelyje visokių įstatymų ir įvairių straipsnių, kaip ta procedūra yra atliekama. Suderinus su Vyriausybe, nes čia yra paprasčiausiai, kad palengvintų Vyriausybei vykdyti, tiksliau, valdyti Lietuvos Respublikos užsienyje ambasadas. Ir aš sakau, kad gyvenime tikrai yra tokių atvejų, kurių visų aprašyti neįmanoma — ambasadoriui susirgus, ambasadoriui išvykus atostogų, ambasadorių atšaukus ir taip toliau. Tai yra vėlesnis, Vyriausybės poįstatyminiais aktais reguliuotinas dalykas.
PIRMININKAS. Prašau dėl balsavimo motyvų. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš nesutinku su gerbiamuoju viceministru, su jo aiškinimu, kad tiktai labai laikinam periodui jie gali būti paskiriami. Jie gali būti ir ilgesniam. Tarkim, ambasadorius dėl vienų ar kitų priežasčių atsistatydino, šiuo atveju eis pareigas, aišku, reikalų patikėtinis ir jis gali gana ilgai eiti šias pareigas. Todėl aš nemanau, kad Užsienio reikalų ministerija turėtų bijoti, kad šis klausimas bus vilkinamas. Kodėl jūs manote, kad Užsienio reikalų komisija vilkins? Bet aš manyčiau, kad skiriant šiuos asmenis, būtų visiškai neblogai, kad kuo daugiau asmenų, kurie užsiima šiais klausimais, pasižiūrėtų ir nuspręstų.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ir tai yra, dar kartą pasakau, tai yra ne tiktai mano nuomonė, bet visos komisijos ir frakcijos. Ir siūlome balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.KATKUS. Aš dar kartą kreipiuosi.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Katkau, jūs neturite teisės atsakinėti į deputatų nepateiktus klausimus. Čia nėra klausimas, čia yra pasisakymai dėl balsavimo motyvų.
V.KATKUS. Aš tada dar kartą noriu kreiptis į frakciją ir į Užsienio reikalų komisiją, kad tikrai apgalvotų, aš dar kartą sakau, ne šiandien vyks skyrimas. Yra tokia situacija. Pone Žiemeli, aš čia jums atsakinėju.
PIRMININKAS. Deputate Jarašiūnai...
V.KATKUS. Yra paprasčiausiai tokia situacija. Parlamentas atostogose vasaros metu. Ambasadorius šiuo metu yra atšaukiamas, sakysime, į Lietuvą ir dar susirgo kitą dieną reikalų patikėtinis, kurį mes jau paskyrėme. Ir mes vėl jau iš naujo turime ieškoti, antrą žmogų skirti, tai yra absoliučiai nesvarbu, kokio jis yra rango.
PIRMININKAS. Aš prašau gerbiamąjį viceministrą nepolemizuoti. Pozicijos aiškiai išsakytos, deputatams suteikta teisė pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir štai šita teisė dabar deputatui J.Paleckiui. Deputate Palecki, prašom.
J.V.PALECKIS. Aš norėčiau palaikyti visgi Užsienio reikalų komisijos siūlymą ir kartu sutikti su kolegos Valdemaro Katkaus argumentacija. Jeigu tikrai suserga arba išvyksta kažkur ambasadorius, pasiuntinys, reikalų patikėtinį reikia skirti operatyviai ir tai gali padaryti užsienio reikalų ministras. Tačiau šiuo ambasadų įkūrimo laikotarpiu vis dėlto sutinku su kolega V.Žiemeliu, labai būtų svarbu, jeigu platesnis žmonių ratas tartųsi dėl to žmogaus, kuris praktiškai kurį laiką vadovaus ambasadai. Todėl aš siūlyčiau, kad laikinieji reikalų patikėtiniai, jeigu jie yra skiriami įkurti diplomatinę atstovybę, tuo atveju turi būti skiriami pritarus Užsienio reikalų komisijai. O kas kita susirgimas, išvykimas ir taip toliau, jau diplomatinio darbo rutina. O ten, kur pradeda veikti mūsų diplomatinė atstovybė užsienyje, mano manymu, būtų labai svarbu, jeigu ir parlamento atstovai dalyvautų parenkant šitą asmenį. Todėl as siūlyčiau tokią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Gerbiamasis ministro pavaduotojas visiškai teisus, kad mums rūpi būtent tas laikotarpis ir būtent šiuo laikotarpiu mes esame susirūpinę ir norėtum dalyvauti tiesiogiai, kai bus skiriami net ir antrieji žmonės ambasadose. Kadangi vis dėlto mūsų patyrimas dirbant per šituos pusantrų metų yra labai išaugęs. Mūsų yra ir didelės pažintys. Taip pat mus gąsdina ir mūsų truputį nesusiklostę pakankamai geri santykiai su ministerija. Ir mes matome, kad mes iš esmės esame, iš dalies esame atitraukti nuo kai kurių ir gana svarbių problemų sprendimo ir dėl to mes turime teisę, ir netgi reikalaujame, kad tuose sprendimuose mes dalyvautume kaip lygiaverčiai teisėti nariai. Taip, jūs esate teisus, kad tai yra būtent šio momento problema. Vėliau mes galėsime, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pakeisti ir spręsti tik pirmųjų asmenų skyrimą.
PIRMININKAS. Aš prašau deputatus prisiminti griežtą Reglamento normą, kur yra sakoma, kad dėl balsavimo motyvų turi teisę kalbėti du deputatai už ir du deputatai prieš. Iš viso keturi deputatai. Taigi prašau daugiau nebeužsirašyti. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Man atrodo, jeigu bus priimtas vienas iš dviejų siūlomų sprendimų, abiem atvejais bus pasielgta neteisingai. Ir štai kodėl. Jeigu įrašysime, kad Užsienio reikalų komisija raštiškai turi pritarti, reiškia, komisija gaus veto teisę. Dabar, jeigu tai bus išbraukta, komisija nedalyvaus tame sprendime visiškai. Tuo tarpu reikalinga tiesiog komisijos išvada. Ar ji vienokia, ar kitokia, toliau spręs Prezidiumas. Bet jis turi turėti ir Užsienio reikalų komisijos nuomonę. Todėl aš siūlau įrašyti būtent tokį kompromisinį sprendimą. O ne vieną iš dviejų griežtų, kurie abu bus neteisingi.
PIRMININKAS. Ir deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš noriu pastebėti, kad jeigu būtų priimta siūloma pataisa, tai iš tikrųjų užsienio reikalų ministras negalėtų skirti reikalų patikėtinio, nes nesutarimų atveju reiktų spręsti ginčą. Ginčą gali spręsti tik parlamentas ir iš tikrųjų tik parlamentas tada tokiu atveju ir skirtų patikėtinį. Negali šita pataisa būti priimta.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Taigi yra pasiūlymas — Užsienio reikalų komisijos ir Tautininkų frakcijos pateikta pataisa ir už ją balsuoti. Jums, sakysime, baigiamasis žodis, taip.
V.KATKUS. Aš dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymas yra priimamas nepriklausomai nuo to, kokia yra šiandien Užsienio komisijos sudėtis ar Užsienio reikalų ministerijos vadovybė. Įstatymas yra priimamas ilgesniam laikui ir jis negali būti priimamas dviem mėnesiams, kad paskui mes perbalsuotume įstatymą. Aš manau, kad Vyriausybė visiškai sugebės parengti poįstatyminį aktą, reglamentuojantį vienokiu ar kitokiu būdu laikinojo reikalų patikėtinio skyrimą. Aš siūlyčiau, kad šita norma, kur yra priimta visose valstybėse, būtų išimtinai užsienio reikalų ministro prerogatyva, nesvarbu, kokia situacija būtų. Jeigu yra nepasitikėjimas tuo žmogum, tai reikia kalbėti apie kitą dalyką, bet nekalbėti apie įstatymą. Tai yra absoliučiai normali Vakarų norma.
PIRMININKAS. Ačiū, prašom trumpinti. Ar deputatas A.Rudys procedūros klausimu? Prašom.
A.RUDYS. Jeigu aš teisingai supratau, tai konfliktas kilo tiktai dėl labai trumpo laikotarpio arba bent jau tik steigiant šitas mūsų atstovybes. Tai gal mes jį galėtume išspręsti, perkėlę tai į nutarimą? Ten atskirai galėtų būti įrašyta, kad steigiant atstovybes patikėtinius tvirtina arba bent aptaria Užsienio reikalų komisija.
V.KATKUS. Bet kuriuo atveju, kaip čia teisingai buvo pastebėta, norima sutrumpinti patikėtinio skyrimo laiką. Jeigu mes skirsime patikėtinį tiek pat laiko kaip ir patį ambasadorių, mes nieko iš to nelaimėsime praktiniame gyvenime. Jeigu, sakysime, šiuo metu, pirmadienį ar sekmadienį, užmezgami diplomatiniai santykiai su Tarybų Sajunga, reikia, kad dieną prieš derybas pradėtų eiti pareigas. Jeigu patikėtinio skyrimas užtruks kaip ir ambasadoriaus du mėnesius, mes negalėsime naudoti paprasčiausio diplomatinio kanalo.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate deputato A.Rudžio pasiūlymui?
V.KATKUS. Aš siūlau, dar kartą kreipiuosi, kad...
PIRMININKAS. Aš dėl deputato A.Rudžio pasiūlymo. Jūs pritariate jam ar ne? Dėl kitų motyvų yra kalbėta pakankamai.
V.KATKUS. Tai yra argumentacija, kad būtų įrašyta, kad tai būtų apribota kažkokiu laikotarpiu, kuris yra, tai yra vienas iš tiktai...
PIRMININKAS. Aš noriu, kad jūs man labai aiškiai pasakytumėt, ar jums priimtinas deputato Audriaus Rudžio pasiūlymas.
V.KATKUS. Ne, aš siūlau, kad liktume prie to...
PIRMININKAS. Aišku, ačiū, aš siūlau balsuoti už deputato V.Žiemelio pateiktą Užsienio reikalų komisijos ir Tautininkų frakcijos pasiūlymą. Kas už šitą pasiūlymą, tas balsuoja už, kas prieš, tas spaudžia kitus mygtukus. Pradedu balsavimo procedūrą. Prašome balsuoti. Gerbiamieji deputatai, aš jums tikrai netrukdžiau išgirsti, ką aš kalbu. Už deputato V.Žiemelio pateiktą pasiūlymą balsavo 57 deputatai, prieš 5, susilaikė 16. Šiam pasiūlymui pritarta. Jis įrašomas į įstatymo tekstą. Kaip? Aš manau, jis buvo aiškiai formuluojamas, tačiau pranešėjas prašo jam pateikti tikslią formuluotę. Prašome ją atnešti. Tikiuosi, jūs jau ją seniai esate raštu parengę. Sako, ji jums yra pateikta. Ką gi. Ar dabar mes galime balsuoti už visą įstatymo tekstą? Kokiu klausimu deputatas J.Tamulis? Procedūros? Prašom.
J. TAMULIS. Dėl 8 įstatymo straipsnio. Šičia kalbama apie diplomatinį atstovą, kuris yra akredituojamas ir kitose užsienio šalyse, ir ypač tai svarbu tam, kuris gali būti paskirtas Lietuvos Respublikos atstovu prie bet kurios tarptautinės organizacijos. Aš manau, kad sprendimas dėl atstovų prie tarptautinių organizacijų paskyrimo turėtų būti vis dėlto priimamas 3 straipsnyje numatyta tvarka. Tai yra: raštiškai pritarus Užsienio reikalų komisijai, skiriami užsienio reikalų ministro teikimu ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.
V.KATKUS. Čia parašyta, kad diplomatinis atstovas, tai, be abejonės, bus ambasadorius, kuris turės įgaliojimus. Ir jeigu jisai yra šiuo metu ambasadorius Paryžiuje, tai jisai gali būti ir prie UNESCO, to jam niekas netrukdo.
PIRMININKAS. Prašom.
J.TAMULIS. Be jokios abejonės, gali būti, bet nebūtinai. Aš kalbu, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas būtent ta numatyta tvarka.
PIRMININKAS. Aš noriu perspėti deputatus, kad kol aš neišjungiu mikrofonų, aš jums palieku teisę kalbėti, o tai rodo lemputė jūsų pulte. Ačiū deputatui J.Tamuliui. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Ar dar galima dėl 3 straipsnio trečios pastraipos pasisakyti?
PIRMININKAS. Prašom, mes apie tai ir kalbam dabar.
P.VAITIEKŪNAS. Kiti diplomatinio personalo nariai skiriami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu. Aš norėčiau papildyti, kad kiti diplomatinio personalo nariai diplomatinės atstovybės vadovo teikimu skiriami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu.
PIRMININKAS. Sutinkate įrašyti šitą papildymą?
V.KATKUS. Aš manau, kad bet kuris užsienio diplomatinis atstovas, vadovas yra pavaldus užsienio reikalų ministrui. Personalas, kaip žinote, praktikoje yra keičiamas iš vienos atstovybės į kitą ir tai yra paprasčiausiai...
PIRMININKAS. Jūs nepriimate?
V.KATKUS. Ne.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas reikalauja balsuoti?
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad tokiu atveju nekiltų konfliktų tarp ministro ir diplomatinės atstovybės vadovo nesutariant dėl personalo. Kadangi diplomatinės atstovybės vadovas atsakingas už tos atstovybės darbą, jisai atsakingas ir už tos atstovybės darbuotojus. Ir manau, kad jis turėtų tarti savo žodį dėl tos atstovybės darbuotojų. Prašyčiau balsuoti.
V.KATKUS. Aš manau, kad tai, ką jūs kalbate, bus natūraliai suderinama, nes jeigu bus blogas psichologinis klimatas toje atstovybėje, bus neįmanoma dirbti. Bet dar kartą sakau, bet kuris užsienio atstovybės darbuotojas yra Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas, kuris įsakymu gali būti perkeliamas ten, kur reikia, atsiunčiami nauji žmonės arba jis paliekamas ilgesniam darbui. Dėl to natūraliai bus atsižvelgta į nuomonę. Bet tai ne įstatyminė norma, kurią reikia tvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje, bet gali būti ir Vyriausybės poįstatyminis aktas.
PIRMININKAS. Deputate Vaitiekūnai, jūs žinote, kad trečiojo svarstymo metu nebereikia svarstyti, polemizuoti. Tai ar jūs siūlote balsuoti, ar ne?
P.VAITIEKŪNAS. Taip, aš jau sakiau, kad siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote. Aišku, ačiū. Deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasiūlyti nebetobulinti. Nes mes galim nusitobulinti. Dabartinis paskutinis pasiūlymas panašus į tai, kad ministras, norėdamas skirti kokį nors eilinį tarnautoją, turėtų gauti atstovo sutikimą. Taip sakant, atstovas būtų pastatomas aukščiau už ministrą. Gal nepersistenkim.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra pasiūlymas balsuoti. Kas už tai, kad 3 straipsnio trečioje pastraipoje būtų įrašyta ,,diplomatinės atstovybės vadovo teikimu" — šitie žodžiai? Kas balsuoja už šitą deputato P.Vaitiekūno pateiktą pataisą, spaudžia mygtuką ,,už". Prašom balsuoti.
Deputato P.Vaitiekūno pasiūlymas balsų daugumos nesurinko ir į įstatymo tekstą neįrašomas.
Ar yra daugiau kitų pastabų dėl įstatymo teksto? 8 straipsnyje buvo deputato J.Tamulio pastaba. Taip? Jūs taip pat siūlote balsuoti? Prašau, suteikiu žodį deputatui J.Tamuliui, kad patikslintų 8 straipsnio pakeitimo esmę. Prašau, jums įjungta.
J. TAMULIS. Tiesiog reikėtų pridėti papildomus žodžius prie šito straipsnio antrosios dalies, kuri skambėtų, kad tuo atveju atstovas yra skiriamas tvarka, numatyta šio įstatymo 3 straipsnyje, gali būti 3 straipsnio pirmojoje dalyje. Ir manau, kad šitas įrašas vis dėlto yra būtinas, nes neaiškumų yra daug. Sakysim, situacija su 18 Vyriausybės įstatymo straipsniu, su jo antrąja dalimi, ir tie nesutarimai jau akivaizdžiai pademonstruoja, kad aiškumas yra būtinas.
PIRMININKAS. Taigi deputatas J.Tamulis siūlo, kad 8 straipsnio pabaigoje dar būtų įrašytas toks sakinys: ,,tuo atveju atstovas skiriamas įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies numatyta tvarka". Teisingai?
J.TAMULIS. Taip.
PIRMININKAS. Ką gi.
V.KATKUS. Tai dabar kurioj vietoj, nes prieš tai yra, kad gali būti akredituotas keliose valstybėse.
PIRMININKAS. Antroje dalyje, straipsnio pabaigoje. Taigi kas balsuoja už deputato J.Tamulio pateiktą pasiūlymą, spaudžia mygtukus ,,už". Prašome balsuoti. Atsiprašau, neveikia. Prašom dabar balsuoti. Taip, deputato J.Tamulio pasiūlymas surinko akivaizdžią balsų daugumą, šitas sakinys įrašomas į 8 straipsnio tekstą. Ar yra kitų prieštaravimų dėl įstatymo teksto? Prieštaravimų ir pastabų nematau. Aš prašau deputatus susėsti į savo vietas. Deputate Gajauskai... Aparato darbuotojus ir svečius prašau netrukdyti deputatams dirbti. Deputatą B.Gajauską kviečiu į savo darbo vietą. Deputatus prašau registruotis. Prašome pradėti registraciją. Tuos deputatus, kuriems neužsidega pulto lemputė, prašyčiau pakelti rankas, kad žinočiau, kuriems tokia nelaimė atsitikusi. Galite spausti keletą kartų. Salėje registruoti 94 deputatai plius deputatas V.Katkus. Prašau balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti skaičiuoti. Kas už šį įstatymą? Prašome ilgiau palaikyti korteles. Taip, aš primenu, kad balsuojame už įstatymo tekstą su pataisomis. Už 87. Kas prieš? Prieš 1. Tai dabar balsuojame prieš. Tai dabar vyksta balsavimas. Nėra prieš. Kas susilaikė? Taip pat nėra. Įstatymas yra priimtas. Gerbiamus deputatus prašau dėmesio. Praėjęs įstatymas, ką tik prieš tai priimtas įstatymas, yra priimtas neteisėtai. Aš pažvelgiau į darbotvarkę ir pamačiau, kad įstatymo balsavimas numatytas iš anksto. Tačiau mes tik šįryt patvirtinome tą darbotvarkę ir tai nebuvo iš anksto numatytas balsavimas. Salėje tuo metu mes suskaičiavome 88 ar 87 deputatus, kai tuo tarpu reikia 89. Taigi aš atšaukiu priimtą neteisėtą sprendimą. Tas įstatymas nėra priimtas. Ir aš prašau, esant salėje didžiajam kvorumui, balsuoti už tą įstatymą. Kvorumo tada nebuvo. Mes suskaičiavome 87 ar 88 deputatus ir, pasirodo, aš neteisėtai paskelbiau, kad įstatymas priimtas. Taigi aš dabar prašau balsuoti iš naujo už įstatymą. Įstatymas ,,Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso". Taigi kas už šį įstatymą esant didžiajam kvorumui? Deputate Tamuli, Reglamentas draudžia balsavimo metu vaikščioti po salę.
PIRMININKAS. 89 už. Kas prieš? Prieš aš nematau. Nėra. Kas susilaikė? Taip pat nėra. Įstatymas šį kartą priimtas tikrai. Gerbiamieji deputatai, aš atsiprašau, tačiau priverstas perskaityti vieną laikinosios deputatų grupės pareiškimą. ,,Aukščiausiosios Tarybos seniūnui E.Gentvilui. Prašome įrašyti j šių metų spalio 8 dienos posėdžio darbotvarkę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo projekto pristatymą. Pasirašo 46 deputatai." Tai atitinka Reglamento reikalavimus ir tokiu atveju mes privalome šitą klausimą įrašyti į šios dienos darbotvarkę. Ne, į spalio 8, atsiprašau, dienos darbotvarkę. Ar posėdyje darome pertrauką, ar yra šituo klausimu norinčių pasisakyti? Skelbimą nori perskaityti deputatas A.Ambrazevičius. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Deputatai savanoriai kviečiami pertraukos metu susirinkti Prezidiumo posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
J. V.PALECKIS. Jeigu galima, dar vieną skelbimą. Visi Užsienio reikalų komisijos nariai, kaip tarėmės, pakylam į savo patalpas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Dėkoju deputatams, kurie laiku atvyko į posėdžių salę. Kitiems deputatams dėl posėdžio užtęsimo aš neleisiu protestuoti. Jūs, žinoma, galėsite. Posėdis tęsiamas. Aš primenu, kad per pusantros valandos mes spėjome padaryti tai, kas buvo numatyta darbotvarkėje. Manau, kad dabar salėje yra visų frakcijų atstovai, prašysiu jus perduoti savo frakcijų vadovams, kad 14 val. 15 min. Prezidiumo posėdžių salėje renkasi frakcijų vadovai ar juos pavaduojantys asmenys. Turime pasitarti dėl komisijų formavimo frakciniu pagrindu, kadangi gauti frakcijų pasiūlymai formuoti komisijas. Tačiau, jeigu atsižvelgtumėme į frakcijų visus pasiūlymus, mes pažeistume Reglamentą. Tuos dalykus turime suderinti. Primenu, kad iki pietų mes dar turime apsvarstyti tris klausimus: įstatymo ,,Dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo" projektą, klausimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atleidimo. Tačiau taip pat turėtumėme baigti kelti kandidatus į Prezidiumo narius.
Dabar aš turiu jus supažindinti su vakar dienos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu. Kadangi Prezidiumas priėmė šitą nutarimą bei protokolinį nutarimą, kad su paties nutarimo tekstu būtų supažindinta visa Aukščiausioji Taryba. Aš po to trumpai pakomentuosiu.
Taigi informuoju apie šį nutarimą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų kelionės į Vokietiją. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria: sutikti, kad šių metų spalio 7—12 dienomis į Berlyno Europos akademiją išvyktų šie deputatai...
Gerbiamieji deputatai, vyksta posėdis, jeigu jūs vėluojate, prašau ateiti į salę ir nekelti triukšmo. Deputatai A.Januška, J.Paleckis... Vyksta posėdis, deputate Januška. Deputate Januška, reiškiu jums žodinį įspėjimą.
Taigi išvyksta šie deputatai: S.Akanovičius Lenkų frakcija, I.Andriukaitienė Jungtinė Sąjūdžio frakcija, G.Iešmantas Jungtinė Sąjūdžio frakcija, G.Ilgūnas Centro frakcija, A.Karoblis nefrakcionuotas deputatas, V.Kolesnikovas Tautininkų frakcija, V.Paliūnas 7-oji frakcija, V.Pikturna Liberalų frakcija, M.Stakvilevičius Kairiųjų frakcija, P.Varanauskas Tautininkų frakcija, J.Minkevičius Kairiųjų frakcija. Kelionės išlaidas apmoka Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdyba. Aš prašau salėje tylos. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo prašymas perduoti jums šitą informaciją. Kadangi vienu metu išvyksta 11 deputatų, aš kiek peržiūrėjau iš atminties, dar visų dokumentų nespėjau perversti, kitą savaitę į įvairias komandiruotes išvyksta apie 20 deputatų. Taigi Prezidiumas prašo kreiptis į frakcijas, kad būtų garantuotas kitos savaitės posėdžių kvorumas. Priešingu atveju Prezidiumas jaustųsi kaltas dėl sužlugdyto Aukščiausiosios Tarybos darbo. Taigi aš jau informavau, kad 14 val. 15 min. renkasi frakcijų atstovai į Prezidiumo posėdžių salę, tai manau, kad galėtume ir šiuo klausimu trumpai pasitarti.
Dabar aš noriu pakviesti į tribūną Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą Pirmininką G.Vagnorių. Gerbiamoji deputate Valionyte, aš noriu, kad jūs praleistumėte deputatą G.Vagnorių į tribūną.
Aš taip pat primenu, kad šiandien balsavimui reikalingas didysis kvorumas, kadangi klausimas, deja, nebuvo iš anksto numatytas ir tik šįryt patvirtinta darbotvarkė. Taigi prašau deputatus dalyvauti posėdyje. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, kažin ar beturiu ką nors naujo pasakyti. Nebent tiktai dar kartą akcentuoti, kad tos ministerijos nėra naujai kuriamos. Nė viena ministerija daugiau nebus. Yra tik reorganizuojamos kai kurios iš jų ir ta reorganizacija susijusi su pasirengimu ekonominei reformai. Tai nėra nei skirstymo ministerijos, nei administravimo ministerijos priešingai. Jeigu nebus padaryti šitie pakeitimai, tai, be abejo, mums reikės tos ministerijos funkcijų atsisakyti, bet tai reikės daryti vieną rašant pavadinime, o kitą funkcijose. Pavyzdžiui, tokios Prekybos ministerijos, kokią mes iki šiol turėjom, jeigu mums dar ir reiks, tai kokį mėnesį kitą, o nuo sausio pradžios tai, be abejo, tokio skirstymo mechanizmo jau nereikės. Ir jeigu, tarkim, jūs nepritarsit tokiam Prekybos ministerijos reorganizavimui, tai mes paprasčiausiai būsim priversti vis tiek tas skirstymo funkcijas panaikint, perduoti tai, kas bus dar likę, skirstyti Materialinių išteklių ministerijai, tiek, kiek jie gaus iš Sovietų Sąjungos kai kurių žaliavų centralizuota tvarka arba kai kurių prekių centralizuota tvarka, o vietoj Prekybos ministerijos vis tiek mes turėsim daryt kokių nors tarptautinių prekybinių reikalų ministeriją ar panašiai. Tik bus labai sunku tai daryti, kadangi pavadinimai bus vienoki, o funkcijos kitokios ir bus apsunkinimas. Na, o jeigu mes iš viso neužsiimtume, pavyzdžiui, tarptautinių ekonominių santykių reikalais, tai patikėkit, kad Lietuva šiuo metu neturėtų jokios žinybos, kuri tais klausimais užsiimtų. Aš kalbu apie politiką, apie sutartis, apie programas. Tuos darbus, kaip minėjau, šiandien dirba mūsų aparate keli žmonės, bet Vyriausybės aparatas nėra ministerija, ten nėra tokių struktūrų, kurios turėtų tai dirbti, bet kadangi suprantam, kad jeigu šiuo metu nebus pateiktos tarptautinės sutartys, ekonominės sutartys su kitomis valstybėmis, su Europos Bendrija, su Šiaurės prekybos, laisvos prekybos sąjunga arba su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis ir jeigu nebus pateiktos įvairios programos, pagal kurias šiuo metu yra galimybė gauti gana didelės paramos, tai paprasčiausiai mes prarasim šimtus milijonų ir tai, be abejo, brangiai kainuos.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis premjeras galėtų žvelgdamas į įstatymo projektą pasakyti, ar yra šitame tekste kokių pakeitimų? Aš kiek dabar žinau, tarp kitko, jūsų pavaduotojas V.Pakalniškis yra sutikęs, kad įstatymas vadintųsi ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo". Jis tada priėmė šitą pastabą pristatymo metu, mes taip įrašėme ir į darbotvarkę. Nors pats įstatymo projekto pavadinimas yra kitoks.
G.VAGNORIUS. Na, yra pakeitimų, aš sutinku, kad ką jis tada paminėjo, gerbiamasis V.Pakalniškis, viskas lieka galioti, tik tiek, kad ne gynybos ministerija, ten jau buvo pateikta pataisa anksčiau, kad tai Krašto apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Taip, tai kol kas dėl pavadinimo noriu paklausti. Gerbiamieji deputatai, turbūt jau galime pradėti priiminėjimo procedūrą, taip?
G.VAGNORIUS. Tai aš gal informuosiu apie tuos pavadinimų pasikeitimus.
PIRMININKAS. Gerai, dėl pavadinimų pakeitimų. Dėl ministerijų pavadinimų, prašom.
G.VAGNORIUS. Čia, man atrodo, paskutinis išdalytas projektas yra.,
PIRMININKAS. Mes kito negavom.
G.VAGNORIUS. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija vietoj gynybos. Toliau — Lietuvos Respublikos ryšių ir informacijos ministerija.
PIRMININKAS. Informatikos ar informacijos?
G.VAGNORIUS. Man atrodo, buvom sutarę informacijos. Taip, jeigu neklystu. Ir toliau viskas galioja. Tuoj, vieną minutę. Taip, toliau viskas galioja, ten atitinkamai tik pakeista 4 punkte: vietoj gynybos Krašto apsaugos.
PIRMININKAS. Taigi dėl paties įstatymo pavadinimo. Ar nėra prieštaravimų? Dėl įstatymo pavadinimo? Prašom, deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Jeigu galima būtų patikslinti, premjere, Krašto apsaugos ministerijos pavadinimą.
PIRMININKAS. Ne, dabar dėl įstatymo pavadinimo.
B.V.RUPEIKA. Į įstatymo pavadinimą įeina ir šitos būsimos ministerijos pavadinimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, kalbame apie pavadinimą štai to įstatymo, kurį šiandien priiminėsime.
B.V.RUPEIKA. Gerai, tuomet aš norėsiu vėliau...
PIRMININKAS. Taip, prašom.
B.V.RUPEIKA. Dėl logikos, jo pavadinimo...
PIRMININKAS. Taigi dėl įstatymo pavadinimo nėra jokių nesutarimų, įstatymas vadintųsi ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo". Priimtina? Prašome toliau. 1 straipsnis. Dėl pačios priėmimo tvarkos deputatas Jonas Tamulis. Prašom.
J.TAMULIS. Aš norėčiau priminti savo pasiūlymą, kurį pateikiau čia kalbėdamas, t.y. pasiūlymą balsuoti už visą paketą iš karto, ir paaiškinsiu, kodėl taip reikėtų, mano nuomone, daryti. Yra daug prieštaringų nuomonių dėl įvairių ministerijų ir panašiai, tačiau įstatymas liečia pačią valdymo struktūrą, Vyriausybės struktūrą. Ir iš esmės visa tai turėtų sudaryti vieną bendrą visumą. Būtent todėl, manau, atitinkamai elgėsi premjeras, įsivaizduodamas tą Vyriausybę kaip vientisą struktūrą, kur yra atitinkamos funkcijos išdėliotos atitinkama tvarka. Jeigu būtų nepritarta šitam variantui, Ministras Pirmininkas turėtų kitą variantą, bet tai yra visuma, valdymo visuma, ir už ją reikia balsuoti vienu ypu.
PIRMININKAS. Taip. Tačiau jūs nesiūlote balsuoti už visą įstatymą vienu ypu, o tik, pavyzdžiui, už 1 straipsnį, neskaidant, kas už tokią ministeriją, kas už tokią ir t.t.
J.TAMULIS. Būtent tai aš ir turiu minty.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, dėl 1 straipsnio yra deputato J.Tamulio pasiūlymas balsuoti už jį kaip už visumą. Tokiu atveju aš perskaitau taip: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Įsteigti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos ryšių ir informacijos ministeriją ir Lietuvos Respublikos ekonominių santykių ministeriją."
Štai toks 1 straipsnio tekstas. Prašau sėstis deputatus j vietas. Balsuosime už 1 straipsnį. O galbūt nėra reikalavimų balsuoti? Deputatai A.Patackas, V.Andriukaitis, R.Paulauskas kviečiami sėstis į savo vietas. Deputatas R.Paulauskas dar kartą kviečiamas. Nėra reikalavimų balsuoti už 1 straipsnį? Yra reikalavimų, taip? Ką gi, skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, spaudžia pirmąjį mygtuką ,,už".
Ką, dar perskaityti? Taigi aš prašau deputatus salėje rimties. Deputatui R.Paulauskui reiškiu žodinį įspėjimą. Deputate Paulauskai, aš nenorėčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą. Dar kartą perskaitau įstatymo 1 straipsnio tekstą.
,,Įsteigti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos ryšių ir informacijos ministeriją ir Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministeriją."
Deputatas Jonas Tamulis pasiūlė balsuoti už visą straipsnį, nesvarstyti jo atskirų dalių, niekas neprieštaravo. Todėl aš ir siūlau balsuoti už 1 straipsnį. Dabar aš matau, kad deputatai pradeda gaudytis, apie ką yra salėje kalbama, ir pradeda kelti rankas. Kadangi deputatai, manau, dabar tvarkingai susėdo į vietas, prašau pakartoti registraciją. Visus prašau užsiregistruoti. Prašome registruotis. Neveikia? Tuoj. Prašome registruotis. Aš perjungiau iš naujo. Naujo projekto nėra. Yra tik pakeistas projekte gynybos ministerijos pavadinimas į Krašto apsaugos ir sukeista vietomis Ryšių ir informacijos. Ir išbrauktas žodis mokslo. Negi dėl to reikia spausdinti 150 lapų?
Salėje užsiregistravo 93 deputatai. Yra salėje didysis kvorumas. Prašau deputatus pasisakyti. Kas nori pasisakyti šiuo klausimu? Deputatas G.Ramonas. Kitus deputatus prašau išbraukti savo pavardes.
G.RAMONAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, norėčiau paklausti, už ką mes tada balsavome antradienį? Mes lyg ir buvom nubalsavę, kad Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos neįrašom į bendrą sąrašą.
PIRMININKAS. Ne, mes taip nenusprendėme, deputate Ramonai.
G.RAMONAS. O tada prašyčiau jūsų pateikti, kaip mes tada nusprendėme.
PIRMININKAS. Taip, mes tada padarėme kontrolinį balsavimą, kad gerbiamasis premjeras, atsižvelgdamas į mūsų vienokią ar kitokią poziciją, apsispręstų: ar jis teikia balsuoti, ar ne. Kadangi kontrolinio balsavimo metu deputatai iš esmės nepasisakė už šitos ministerijos įkūrimą, jūs turbūt galvojote, kad mes pasisakėm už jos išbraukimą iš teksto? Tačiau mes to net nekėlėme balsuoti. O tiktai, ar reiktų gerbiamajam premjerui vienaip ar kitaip apsispręsti. Gerbiamasis premjeras ir toliau siūlo balsuoti už tą ministeriją, o jūsų valia šiandien balsuoti arba ne.
G.VAGNORIUS. Be abejo, jeigu nebus balsuojama už tą ministeriją Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją, tai liks Prekybos ministerija. Ir kadangi Vyriausybė nustatys ir funkcijas, tai bus Prekybos ministerijai nustatytos funkcijos, būdingos tarptautinei ekonominei prekybai, tarptautiniams ekonominiams prekybiniams ryšiams. Čia yra paprasčiausias formalus dalykas. Žodžiai ,,Prekybos ministerija" pas mus suprantami kaip prekių paskirstymo. Jeigu neturėtumėme iš praeities to relikto, tai čia visiškai tiktų tas pats Prekybos ministerijos pavadinimas. Bet kad žmonių nepainiotume ir kad mes žinotumėm, kuo ta ministerija iš esmės užsiima, o iš esmės užsiima ne užsienio ekonominiais ryšiais, ne licencijavimais, ne kvotomis, o
3—990
tarptautinių ekonominių sutarčių, programų, balansų formavimo, techninės pagalbos, finansinės pagalbos gavimo klausimais, visa tai darant Respublikos vardu, ir kad žinotumėm, kad ta ministerija atsakinga, o ne Užsienio reikalų ministerija atsakinga už tuos darbus, kurių, deja, nepajėgia šiandien dirbti ir, matyt, dešimt metų dar nepajėgs dirbti, nes pakankamai turi savo rūpesčių, tai mes ir norim, kad viskas būtų aišku, gražu ir paprasta.
PIRMININKAS. Ką gi, šitoj situacijoj, matyt, reikia balsuoti už kiekvieną ministeriją atskirai. Aš taip suprantu deputato G.Ramono pageidavimą. Kadangi toks pageidavimas yra, tai ir reiks balsuoti. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš, šiaip ar taip, pritariu deputato J.Tamulio pasiūlymui balsuoti už viską iš karto. Aš manau, kad ir premjeras taip pat to tikisi. Jis ir nori, kad jo pateikta struktūra veiktų. Bet pagal Reglamentą, be abejo, jeigu kas nors reikalauja ir teikia pataisų, už jas reikia balsuoti. Šiuo atveju balsuojamą tik dėl pataisų, o nereikalaujama balsuoti už kiekvieną ministeriją atskirai. Jeigu kas nors teikia, sakysime, pataisą išbraukti kurią nors ministeriją, tai balsuojama už tą pataisą. Aš tik raginčiau deputatus atsisakyti to, nes iš tikrųjų leiskim Vyriausybei veikti bent šioje vietoje.
PIRMININKAS. Taigi yra deputato G.Ramono pasiūlyta pataisa, kad į įstatymo 1 straipsnio tekstą nebūtų įrašyta Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Dėl balsavimo motyvų deputatas Jonas Tamulis.
J. TAMULIS. Aš norėčiau patikslinti savo pasiūlymą. Ir neatsitiktinai. Aš nesiūlau balsuoti už visą paketą. Nereikia taip suprasti. Aš siūlau balsuoti dėl viso paketo ir apsispręsti. Jeigu apsispręstume dėl viso paketo, viskas aišku. Jeigu nebus apsispręsta, Ministras Pirmininkas priims tokį variantą — eiti atskirai per ministerijas, tai ir keliausim. Bet visų pirma apsispręskim dėl šito.
PIRMININKAS. Tačiau mes vis tik turime vykdyti deputato G.Ramono valią. Ačiū. Tuoj paskelbsiu balsavimo procedūros pradžią. Kas už deputato G.Ramono pasiūlymą išbraukti Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją, tas spaudžia mygtuką ,,už". Pradedamas balsavimas. Kas už deputato G.Ramono pasiūlymą, tas spaudžia ,,už".
Už deputato G.Ramono pasiūlymą balsavo 26 deputatai. Mažuma. Balsų daugumos nesurinko, taigi iš įstatymo projekto teksto neišbraukiama. Dėl procedūros deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Gerbiamasis pirmininkaujantis, balsavimo metu šnekėti negali ne tik deputatai, bet ir pirmininkaujantis, todėl aš reikalauju pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Ką gi, aš sutinku su tuo, kad aš ir pats balsavimo metu ir šnekėjau, ir sumaišiau teikusio projektą pavardę. Kadangi man suteikta teisė prašyti pakartoti balsavimą, aš prašau pakartoti balsavimą. Prašau, dar kartą akcentuoju, prašau visus dėmesio. Kas už deputato G.Ramono pasiūlymą išbraukti iš įstatymo teksto Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją, spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradedamas. Neveikia. Pakartosim. Prašom balsuoti.
Deputato G.Ramono pasiūlymas vis dėlto ir vėl nesurinko balsų daugumos. Taigi įstatymo tekste lieka Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Buvo deputato J.Tamulio siūlymas balsuoti už visą 1 straipsnį. Aš tą ir siūlau daryti. Ne, šiuo atveju jau už. Gerbiamasis deputate Tamuli, prašau jus labai aiškiai pasakyti, už ką jūs ar dėl ko jūs siūlote balsuoti.
J. TAMULIS. Taigi aš galiu pakartoti. Aš siūliau apsispręsti dėl viso paketo iš karto. Netaisant.
PIRMININKAS. Kaip jūs siūlote man formuluoti balsavimą?
J. TAMULIS. Po to, kai jau įsileidome į taisymo procedūrą, tai dabar nieko kito nelieka, kaip balsuoti už 1 straipsnį arba prieš jį.
PIRMININKAS. Ką aš ir pasiūliau prieš keturiasdešimt sekundžių.
J. TAMULIS. O aš siūliau nesileisti į tai, į ką buvo leistasi.
PIRMININKAS. Tai jūs be reikalo prieštaraujate ir trukdote laiką. Taigi aš siūlau balsuoti už įstatymo 1 straipsnį normalia tvarka. Kas už straipsnį, tas spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradedamas. Neveikia? Pakartosiu. Prašome balsuoti. Už 1 straipsnį. Už 1 straipsnį balsavo 54 deputatai, prieš — 11, susilaikė 20. 1 straipsnis yra priimtas. Rodau sąrašą. Prašome, pateikite 2 straipsnį.
G.VAGNORIUS. Aš turiu jį perskaityti, taip?
PIRMININKAS. Galiu ir aš. ,,Panaikinti Lietuvos Respublikos prekybos ministeriją ir Lietuvos Respublikos ryšių ministeriją". Turbūt patvirtinus 1 straipsnį, 2 straipsnį priimsime be balsavimo. Ar nėra prieštaravimų? Palikti šitas ministerijas turbūt niekas nepageidauja? 2 straipsnis priimtas be balsavimo. 3 straipsnis. ,,Perduoti prekybos organizavimo funkcijas Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministerijai, pavadinus ją Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerija".
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau mažą pastabą. Kitais metais, aš manau, tą ministeriją dar eilinį kartą perkrikštysim ir pavadinsim vietinių išteklių ministerija.
PIRMININKAS. Aišku. Tačiau įstatymo tekstas dėl to nesikeičia. Prašom dabar prie šoninių mikrofonų, kol nurodomas tekstas. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš jau buvau praėjusį kartą minėjęs, kad funkcijų keitimas, perdavimas ir t.t. yra Vyriausybės kompetencija, todėl reiktų išbraukti iš šito nutarimo.
PIRMININKAS. Čia įstatymas. Išbraukti 3 straipsnį, taip? Deputate J.Liaučiau, išbraukti 3 straipsnį?
J.LIAUČIUS. Taip, iš viso pasalinti iš įstatymo teksto visą 3 straipsnį. Tai iš tikro yra Vyriausybės kompetencija. Mes nustatom tiktai ministerijas. O kokias jai perduos...
PIRMININKAS. Tačiau kadangi keičiamas Vyriausybės įstatymo tekstas, tai Vyriausybė negali savo vidiniais dokumentais pakeisti Vyriausybės įstatymo teksto. Tai yra, sakysim, redagavimas. Mes kartais dėl vieno žodžio, pavyzdžiui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, priimame įstatymą, kad pakeistume įstatymo žodžius.
J.LIAUČIUS. Taip, 3 straipsnis nekalba apie Vyriausybės įstatymą, o kalba apie funkcijas.
PIRMININKAS. Vyriausybės įstatymo 25 straipsnyje yra ministerijos pavadinimas Materialinių išteklių ministerija. Kadangi keičiamas ministerijos pavadinimas, tai yra keičiamas Vyriausybės įstatymo 25 straipsnis. Mes turime tai įtvirtinti įstatymu. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš vis tik praėjusį kartą iš premjero neišgirdau, kokioje vietoje atsidurs agrokompleksas. Jau šiuo metu yra tokių pavyzdžių, kad su žemės ūkiu išvis nesiskaitoma viena šneka, o kita daro. Aš norėčiau pateikti pavyzdžių. Šiuo metu yra nebeskiriama žemės ūkiui 8 milijonų sąlyginių vienetų šiferio, 25 milijonų plytų ir visa kita. Aš vis tik norėčiau paklausti, kokioje vietoje atsidurs agrotiekimas. Po to bus galima balsuoti.
G.VAGNORIUS. Agrotiekimas kaip buvo, taip ir liks toje pačioje vietoje. Bet aš norėčiau atsakyti jums iš esmės. Aš manau, kad šiuos metus mes agrotiekimo srity užbaigsim taip, kaip buvo šiais metais numatyta, o dėl fondų yra kitas klausimas, reikia atskirai kalbėti ir, matyt, ne šitoj auditorijoj. O jau nuo kitų metų, tiek agrotiekimas, tiek pramonės tiekimas, tiek kitoks tiekimas bus organizuojamas bendrais rinkos principais. Aišku, kai kuriuos išteklius, kuriuos centralizuota tvarka gausim iš Sovietų Sąjungos, mes pabandysim realizuoti arba per biržą, arba kitokiu būdu ir dėl to mes kitos savaitės pradžioj priimsim galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Taigi aš siūlysiu balsuoti už 3 straipsnį. Dėl balsavimo motyvų deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš dėl posėdžio vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Apgailestauju, kad jūs neleidote man pasakyti pastabos dėl vienos iš ministerijų pavadinimo. Mes priėmėm įstatymo 1 straipsnį, kuriame yra parašyta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Tai yra logikos pažeidimas. Lietuvos Respublika turi kažkokį kraštą. Tai yra tas pat: Respublika ir kraštas. Mes kada nors keisime tą pavadinimą vien dėl to, kad mokyklose moksleiviai badys pirštu mokytoją ir sakys, kad tai yra klaida. Turėtų vadintis arba gynybos, arba Lietuvos Respublikos apsaugos, bet logika turi išlikti. Aš apgailestauju, bet mes kada nors pasitaisysim turbūt.
PIRMININKAS. Taip, čia smūgis į mano vartus, kadangi aš nepastebėjau, kai jūs norėjote pasisakyti būtent šituo klausimu. Aš jūsų atsiprašau. Taigi siūlau balsuoti už 3 įstatymo straipsnį.
G.VAGNORIUS. Taip, ko gero galime taip pavadinti: Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministerija...
PIRMININKAS. Vis tiek nesupratau, kaip redaguojamas trečias straipsnis.
G.VAGNORIUS. Norint nerašyti to, ką galima sutvarkyti Vyriausybės nutarimais, tai trečiąjį punktą reiktų redaguoti taip, kaip siūlo gerbiamasis A.Rudys. Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministeriją pavadinti Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerija.
PIRMININKAS. Be šitų pirmų keturių žodžių?
G.VAGNORIUS. Taip.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministeriją pavadinti Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerija. Atrodo visi prieštaravimai išspręsti. Ar reikia balsuoti? Dar deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš vėlgi dėl techninių priežasčių. Aš norėčiau pasiūlyti ir projekto autoriui, ir jums, kaip Pirmininkui. Žurnalistams ir visiems kitiems reikės tą pavadinimą kartoti labai daug kartų ir jums pačiam taip pat. Tad iš karto padarykime taip, kad būtų patogu techniškai, kalbiškai išteklių ministerija. Ar tai kliudo kam nors? Paprasčiau, trumpiau, gražiau.
PIRMININKAS. Čia santrumpa išeitų labai graži, pavyzdžiui, PIMIM.
B.V.RUPEIKA. Tai jau abreviatūra. Aš siūlau išteklių ministerija, visiems bus patogiau, nereikės laužyti liežuvio niekam.
G.VAGNORIUS. Na, aš taip pasakyčiau, kad, ko gero, ir aš sutikčiau su šituo.
B.V.RUPEIKA. Na, paprasčiau.
PIRMININKAS. Ar jūs priimate, kaip? Išteklių ministerija?
G.VAGNORIUS. Kadangi aš jau pagalvojau, jeigu man reikės eiti, gal ne man, o kitam dar eiti kitais metais prašyti dar kartą keisti, tai galbūt jau iš karto pakeiskim, kad visiems gyvenimo atvejams tiktų ir vadintųsi išteklių ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi straipsnis redaguojamas taip: Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministeriją pavadinti Lietuvos Respublikos išteklių ministerija. Taip?
G.VAGNORIUS. Taip.
PIRMININKAS. Radikalūs pakeitimai. Ką gi, dar yra norinčių pasisakyti. Prašau salėje tylos. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš nesuprantu šitokio suformulavimo, ką tai reiškia pavadinti. Reiškia, ministeriją pavadinti ar perorganizuoti? Juk perorganizuojame. Iš dviejų ministerijų padarome vieną.
PIRMININKAS. Ir niekas netrukdo jai suteikti naują pavadinimą.
A.SĖJŪNAS. Taip, ir tai turime pasakyti. Reiškia, materialinių išteklių ministeriją pavadinti tokia ir tiek?
PIRMININKAS. Ar įstatyme reikia pasakyti, kaip ji atsirado?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, kadangi Vyriausybė turi galimybę tai padaryti pati, tai ji tą padarys greičiau. Jeigu jūs norit čia papildomai dar paminėti, ką Vyriausybė turi padaryti, tai galime tą padaryti. Bet mes, patikėkit, tą padarysim savo nutarimais.
PIRMININKAS. Aš manau, nebereiktų diskutuoti. Reikia balsuoti, jeigu yra reikalavimas balsuoti. Yra reikalavimas balsuoti, taip? Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, man nesuprantamas dabar ministerijos pavadinimas. Išteklių ministerija. Ištekliai yra finansiniai, materialiniai, dvasiniai, dar kokie norit. Tai čia yra materialinių išteklių. Buvo aišku, kad tai materialiniai ištekliai. Dabar, jeigu išteklių ministerija, tai Finansų ministerijos kokios funkcijos? Materialinių išteklių ministerija Lietuvos Respublikos laikais buvo valstybės turtų. Bet tai atspindi jos funkcijas, jos visą valdymo sferą. Materialinių išteklių ministerija. Tai, man atrodo, nereiktų taip ekspromtu priimti be kalbininkų ekspertizės. Arba, sakykim, Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija. Krašto apsaugos ministerija buvo 20 metų ir nekėlė nė vienam kalbininkui jokių nesusipratimų. Lietuvos Respublikos valstybės pavadinimas krašto apsaugos... Todėl aš vis tik siūlyčiau premjerui taip lengvai nepriimti tokių pakeitimų. Materialinių išteklių ministerija, tai aišku — tai materialiniai ištekliai.
PIRMININKAS. Jūs siūlytumėte palikti materialinių išteklių ministerija?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Siūlau palikti ir kviečiu deputatus balsuoti.
G.VAGNORIUS. Jeigu paliksim materialinių, reiktų tada prekybos ir materialinių išteklių.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, kaip siūlėte. Labai gerai buvo.
G.VAGNORIUS. Na, aš maniau, būsiu radikalus ir sutrumpinsiu. Bet jeigu jūs manot, kad reikia palikti prekybos ir materialinių išteklių, man tai jokio skirtumo nėra. Kaip jūs nubalsuosit.
PIRMININKAS. Reiškia, vėl jūs sutiktumėte atstatyti šitą PIMIM abreviatūrą, taip? Tai yra tą prekybos ir materialinių išteklių ministeriją?
G.VAGNORIUS. Kaip daugumai atrodys geriau, aš čia sutikčiau, bet aš dabar negaliu...
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, kurį variantą pasirinkti?
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad balsuokim, bus rimčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Aš taip pat linkęs į tai. Gerbiamieji deputatai, balsuosime už tai. Pirmoji pataisa buvo deputato B.Rupeikos berods pasiūlyta pavadinti tik išteklių ministerija, taip? Taigi kas balsuoja už deputato B.Rupeikos pasiūlytą pataisą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas nori palikti projekto variantą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Taigi skelbiu balsavimo pradžią. Kartoju, prašom balsuoti. Deputato B.Rupeikos pataisa balsų daugumos nesurinko, lieka projekto variantas — Prekybos ir materialinių išteklių ministerija. Taigi aš suprantu, kad tuo pačiu priimtas ir visas 3 straipsnis, taip? Nes 3 straipsnis tik tiek ir tesakė ministerijos pavadinimą nurodė. Taigi priimtas ir 3 straipsnis. Turiu užsirašyti, tačiau vis tiktai ne, buvo siūlyta balsuoti ne už tai. Aš atsiprašau, 3 straipsnis dar nepriimtas. Ar yra reikalavimų balsuoti už 3 straipsnį? Nėra reikalavimų. Nėra? Taigi 3 straipsnis priimtas be balsavimo. Aš labai prašau deputatus salėje tylos, nes ypač balsavimo metu kilo didelis triukšmas. 4 straipsnis. ,,Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 straipsnyje šiuos pakeitimus ir papildymus: šį straipsnį papildyti žodžiais: Krašto apsaugos ministerija, Ryšių ir informacijos ministerija, Prekybos ir materialinių išteklių ministerija, Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Iš šio straipsnio išbraukti žodžius: Materialinių išteklių ministerija, Prekybos ministerija, Ryšių ministerija." Na, iš esmės mes dėl visko jau sutarėme, dėl visko balsavome, tikiuosi, kad ir 4 straipsnį priimsime be balsavimo. Deputatas E.Vilkas. Prašom.
E.VILKAS. Aš noriu tik perklausti, vis tik informatikos ar informacijos, nes labai sunku įsivaizduoti, kaip ta informacija prie ryšių tiks? Informatika — tai aš suprantu.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere.
G.VAGNORIUS. Mano pirminis pasiūlymas buvo informatikos ministerija, bet po to, įvairių konsultacijų metu, ypač kai pas mane buvo frakcijų atstovai, buvo pasiūlyta, kad vis tik galėtų būti kiek kitokia informacijos interpretacija. Aš siūlau vėlgi balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi ar reikia balsuoti dėl termino, dėl žodžio ,,informacijos" ar ,,informatikos"? Gerbiamieji deputatai, aš puikiai suprantu, kad čia yra ir esminiai skirtumai, tačiau šiuo atveju balsuosime tik dėl termino.
G.VAGNORIUS. Tai balsuosime ar už įrankį, ar už rezultatą?
PIRMININKAS. Gerai, tik aš suprantu, kad jeigu nubalsuotume, pavyzdžiui, už informatiką, tai pakeistume ir pirmojo straipsnio tekstą.
G.VAGNORIUS. Taip, aš norėčiau, galbūt gerbiamasis deputatas E.Vilkas galėtų ir šiek tiek paaiškinti deputatams tą skirtumą, kad nebūtų balsavimas toks atsitiktinis.
PIRMININKAS. Ar jūs norite paaiškinti? Prašom.
E.VILKAS. Na, aš suprantu, jeigu informacijos, tai čia įeina mokslas, įeina spauda, įeina dar kažkas, televizija, tai ir sudėti visa tai su geležinkeliais kažkaip nelabai išeina.
PIRMININKAS. Aišku. Jūsų baigtas žodis, taip?
G.VAGNORIUS. Profesoriau, o kas bus, jeigu bus informatikos ministerija, ką apims?
E. VILKAS, Informatika reiškia, taip sakant, šiuolaikinių modernių ryšių atšaką, tai, kas yra kompiuteriniai tinklai, duomenų bankai gali būti.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū, yra paaiškinimas. Aš siūlysiu balsuoti šiuo atveju taip. Neaišku, kas čia ką bepataisys, nors deputato E.Vilko pasiūlymas yra kaip pateiktojo projekto pataisa. Reikia taip manyti. Taigi kas balsuos už deputato E.Vilko pateiktą pasiūlymą, tas turės spausti mygtukus ,,už". Gerbiamieji deputatai, jūs neapeliuokite, aš suteiksiu jums visiems žodį. Palaukite, aš tuojau suteiksiu deputatui V.Andriukaičiui žodį. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Po deputato E.Vilko pasiūlymo, kad vis tiktai informatika tai modernių kibernetinių ryšių kūrimo atšaka, norėtųsi paklausti Ministro Pirmininko: o kokią jis turėjo poziciją, siūlydamas informacijos ir ryšių ministerijas, nes dabar bus du skirtingi dalykai?
G.VAGNORIUS. Aš įžvelgiu tam tikrą ryšį tarp informatikos ir informacijos. Viena, tai apibūdina tas priemones, kurių pagalba ir gauname informaciją. Tai jeigu mes ją vadinsime informacijos ministerija, tai, be abejo, ji apims vienokiu ar kitokiu būdu ir informatikos problematiką, kadangi norint gauti informaciją... Informatika tai daugiau teorinė diskusija, kadangi man pačiam teko domėtis tais reikalais ir dirbti tą darbą, tai aš šiek tiek
susigaudau ir didelių problemų nematau. Jeigu mes ją pakeisime vienaip ar kitaip, funkcijas mes bet kada galime sureguliuoti taip, kaip reikia. Aš manyčiau, kad jeigu ir būtų informacijos pavadinta, tai jokiu būdu ji neapimtų tokios visuomeninės informacijos kaip spauda, televizija ir radijas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, tačiau mes nebeturėtume pateikti premjerui klausimų, nebent dėl balsavimo motyvų, kadangi aš jau suformulavau, dėl ko balsuosime. Aš vakar, užvakar mokiau, jeigu jūs norite parodyti, kad jūs šitoje diskusijoje dalyvavote, ištrinkite savo pavardę ir įrašykite ją iš naujo. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Jeigu paliksime žodį informacija, tai tada iš karto šios ministerijos dispozicijon pateks spauda, televizija, apie ką kalbėjo deputatas E.Vilkas, gal net ir saugumas iš dalies. Visais atvejais tada mes pastatome save į keblią padėtį. Mes laikraščius tai ministerijai priskiriam. Na, tai dar palaukim ir padiskutuokim dėl terminų, bet taip lengvai balsuoti negalim, nėra alternatyvos. Yra informatika, aiškus dalykas, yra informacija irgi aiškus.
PIRMININKAS. Aišku. Ar nori dar kas dėl balsavimo motyvų?
G.VAGNORIUS. Vis tiek mes dar turėsime tos ministerijos nuostatuose parašyti tai, kas iš tikro mums reikalinga. O ten yra problematiška.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš vis tiktai turiu neleisti jums kalbėti. Dabar pasisakoma tik dėl balsavimo motyvų, tai yra žodis suteikiamas deputatui B.Rupeikai.
B.V.RUPEIKA. Aš labai trumpai. Jau išsiskyrė dvi funkcijos to, ką mes čia aptarinėjome: politinė informacija ir techninė informacija arba jos pateikimo techninės galimybės. Aš suvokiau, kad tai techninės informacijos apibūdinimas šiame įstatyme, bet tai tiktai yra voliuntaristinis suvokimas, niekur taip neužfiksuota mūsų įstatymuose. Ir mes galime rinktis, sakykime, ar ELTA įeis į šitą padalinį, ar ne.
G.VAGNORIUS. ELTA yra savarankiška.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, nereikia dabar atsakinėti. Deputatas G.Ilgūnas ir deputatas S.Malkevičius dar yra užsirašę.
S.G.ILGŪNAS. Ministerijai pavadinimą suteikiame ilgam laikui ir nuo pavadinimo gali labai priklausyti mūsų kalbos būklė, nes pavadinimas bus dažnai vartojamas. Ar pavadinant naujai ministerijas nėra žinoma, nėra pasiteirauta Kalbos komisijos nuomonės? Manyčiau, jog priimant tokį svarbų sprendimą, reikėtų išklausyti Kalbos komisijos nuomonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, aš vis tik prašau nepateikinėti klausimų, o kitiems deputatams aš sakau: jūs užsirašėte galbūt posėdžio pradžioje diskusijai, per tą laiką buvo pasisakoma gal dėl 5 klausimų, ir aš nesuprantu: ar jūs šitam klausimui norite palikti save, ar ne? Deputatas A.Taurantas. Prašom.
A.TAURANTAS. Ačiū už suteiktą žodį, aš tikėjausi, kad jis bus anksčiau suteiktas, nes buvau užsirašęs pirmas. Aš labai sveikinu šį gerbiamojo premjero pasiūlymą ir, mano nuomone, jis tame pasiūlymų pakete yra svarbiausias, nes informacijos reikalai pas mus visiškai nesutvarkyti. Didžiulė netvarka ir dėl to valstybė labai pralaimi. Aš primenu, kad informacijos ministerijas turi daugelis pasaulio valstybių, tarp jų ir Afrikos valstybės, tik pas mus čia didžiulė netvarka. Aš manau, kad žodis informacijos apimtų ir tai, ką sakė deputatas E.Vilkas apie informatiką, tai yra komunikacijos priemones ir kartu valstybinės informacijos pateikimą. Ir jokiu būdu nereiktų kelti abejonių, kurias iškėlė deputatas L.Šepetys, nes yra Radijo ir televizijos statutas, kurio niekas nesiruošia panaikinti, ir Spaudos įstatymas, kurio niekas nesiruošia panaikinti, todėl šios abejonės jokiu būdu nepagrįstos. Aš labai kviečiu palaikyti premjero pasiūlymą šiuo atveju, nes iš tikrųjų jis labai svarbus. Vien apsiriboti komunikacijos priemonėmis negalime, nes čia yra visa informacijos gavimo ir pateikimo sistema. Valstybinės informacijos, aš tą turiu galvoje. Niekas nesiruošia varžyti visuomeninės informacijos pateikimo.
PIRMININKAS. Kadangi įstatymo svarstymui liko tik viena minutė, aš suteiksiu dar žodį deputatui S.Malkevičiui, ir balsuosime, tik jūs nuspauskite savo mygtuką dar kartą. Jūs nenuspaudėte savo mygtuko. Koks jūsų apygardos numeris? Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes čia visi dabar likome supainioti, o dalykas per daug atsakingas, kad mes galėtume taip staiga, ekspromtu spręsti, ar bus tai informatikos ministerija, ar bus tai informacijos ministerija. Manyčiau, kad tą klausimą vis tik reiktų smulkiau išnagrinėti. Šiandien, mano manymu, galime balsuoti tik už Ryšių ministeriją be jokio tokio priedėlio arba iš viso nekeisti.
PIRMININKAS. O galbūt padarykime pertrauką, atsižvelgę į tai, kad trys straipsniai yra priimti. Gerai, kadangi aš jau buvau suformulavęs, už ką balsuosime, taigi klausiu, kas balsuos už deputato E.Vilko pasiūlymą ,,informatikos", tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už ,,informacijos", tas kitus mygtukus. Prašome balsuoti. Už Informatikos ir ryšių ministeriją balsavo 42 deputatai, prieš 17, susilaikė 17, taigi deputato E.Vilko pataisa surinko balsų daugumą ir į įstatymo 1 straipsnio tekstą ir 4 straipsnio tekstą įrašoma ,,informatikos". Dabar noriu paklausti, ar reikalaujate balsuoti už 4 straipsnį. Straipsnis priimtas be balsavimo. Už 5 straipsnį ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgyvendinti reikalingas organizacines priemones, susijusias su šiuo įstatymu"? Man atrodo, nereikia, kadangi įstatymo pavadinimas yra Vyriausybės įstatymo pakeitimas. Kadangi Vyriausybė įstatymus turi vykdyti, tai, be abejonės, turi vykdyti ir organizacines priemones. Turbūt premjeras sutiktų, kad gal...
G.VAGNORIUS. Ne, aš tik vieną pastabą. Aš tikriausiai galiu taip suprasti, kad balsavimas už Krašto apsaugos ministeriją reiškia tuo pačiu sutikimą likviduoti Krašto apsaugos departamentą. Kadangi jis buvo įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos pritarimu, tai, aišku, jį likviduoti reikia.
PIRMININKAS. Taip, dabar siūlau balsuoti už visą įstatymą. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti balsus. Deputatus prašau dėmesio. Siūlysiu balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo", susidedantį iš 4 punktų. Kas už šį įstatymą? Balsuojame pakeldami korteles. Nesigirdi, garsiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 64.
PIRMININKAS. Už 64. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Prieš 7. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.
PIRMININKAS. Susilaikė 27. Įstatymas yra priimtas. Ką gi, turiu atsižvelgti į tai, kad praėjusį kartą susilaukiau priekaištų dėl Valstybės kontrolės departamento klausimo atidėjimo. Šiandien nebedrįstu atidėti, o kandidatų į Prezidiumo narius iškėlimą reikia atidėti kiek vėlesniam laikui. Nežinau, kas yra pagrindinis pranešėjas, turbūt deputatas S.Malkevičius. Aš ką tik sakiau dėl sąrašo papildymo ir sakiau motyvus, kodėl aš dabar to nedarau. Taigi kviečiu į tribūną valstybės kontrolierių Kazimierą Uoką. Deputatus, kurie nedalyvauja šitoje diskusijoje, prašau ištrinti savo pavardes. Deputatas L.Sabutis prašo paaiškinti, kad reikia spausti antrą mygtuką norint išbraukti savo pavardę. Aš primenu, kad šiandien yra numatytos 45 minutės. Kadangi deputatai vėlavo, mes, manau, 5 minutėmis vėliau ir baigsime posėdį.
K. UOKA. Gerbiamieji deputatai. Esu gavęs, Aukščiausioji Taryba taip pat yra gavusi valstybės kontrolieriaus pavaduotojų Eduardo Vilkelio ir Kęstučio Šalkausko pareiškimus... Aukščiausioji Taryba ir mes Valstybės kontrolės departamente esame gavę valstybės kontrolieriaus pavaduotojų Eduardo Vilkelio ir Kęstučio Šalkausko pareiškimus, kuriuose rašoma:
,,Prašau atleisti mane iš užimamų pareigų nuo šių metų spalio 1 dienos." Abu identiški pareiškimai gauti rugsėjo 2 dieną. Per visą mėnesį Aukščiausiojoje Taryboje svarstymas neįvyko. Vyko tik komisijoje svarstymas. Taip pat mūsų departamente. Pavaduotojai pareiškimų neatsiėmė, todėl turiu pagal Valstybės kontrolės departamento įstatymo 17 straipsnį jums teikti šio klausimo svarstymą, kad atleistumėte iš užimamų pareigų abu mano pavaduotojus.
PIRMININKAS. Jūs siūlote Aukščiausiajai Tarybai priimti nutarimą, susidedantį iš preambulės ir vieno trumpo punkto. Taip? Šešios eilutės. Ką gi, norėčiau padėkoti gerbiamajam K.Uokai, jeigu nebus klausimų. Ar yra norinčių paklausti? Deputatė V.Suboč nori klausti? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs nemanot, gerbiamasis kontrolieriau, kad čia būtų tikslinga išklausyti jūsų pavaduotojų trumpą ataskaitą, dėl kokių priežasčių jie pasitraukė iš to posto. Šita jūsų institucija, kuriai vadovaujate, per daug yra svarbi visai valstybei, kad mes, neišgirdę tų žmonių motyvų, taip paprastai ir greitai juos atleistume. Ir dar vienas klausimas. Ar jūs galvojate, kad jūs, kaip šios srities nespecialistas, galėsite toliau vadovauti valstybės kontrolei, kai iš jos išeina specialistai?
K. UOKA. Jie yra čia salėje ir būtinai turėtų pasisakyt iš šios tribūnos, ir atsakyti į jūsų klausimus. O deputatai, kurie norėjo pasidomėti Valstybės kontrolės departamento darbu, turėjo galimybę dalyvauti Valstybės atkūrimo komisijos keliuose posėdžiuose, mūsų departamento visuotiniame kontrolierių susirinkime, ir, be abejo, aš čia pasiruošęs atsakyti į visus klausimus, kurie iškiltų. Siūlau išklausyti gerbiamųjų pavaduotojų.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti, ar šis konfliktas tarp valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų nėra susijęs su, švelniai tariant, nedemokratiškais darbo metodais, kai yra priimamas išankstinis sprendimas, surasti kokius nors įkalčius tam tikrų asmenų atžvilgiu. Aš turiu mintyje taip pat ir save, tos paieškos buvo daromos ilgai ir nevaisingai.
K.UOKA. Noriu pateikti pavyzdį. Rugpjūčio mėnesio pradžioje aš atostogavau dvi savaites ir pagal mano paties pareiškimą mane pavadavo Eduardas Vilkelis. Tai rodo, kad pasitikėjimas buvo visiškas. Ir buvo galima realizuoti visas koncepcijas, kurias buvo norima realizuoti.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
K.UOKA. Jūsų atžvilgiu sprendimų jokių nėra priimta, kadangi visa ta medžiaga yra šiuo metu prokuratūroje. Ne mes priiminėjam sprendimus.
PIRMININKAS. Jums aš nebesuteikiau žodžio. Aš jau suteikiau deputatui Č..Juršėnui. Aš prašysiu jus užsirašyt ir aš jums suteiksiu po Č.Juršėno. Paspauskite savo mygtuką. Deputate Prunskiene, paspauskite savo mygtuką, aš jums įjungsiu mikrofoną, prašom.
K.PRUNSKIENĖ. Aš tada norėčiau paklausti. Kas gi užsakė būtent tą darbą, kurį jūsų pavedimu taip kruopščiai vykdė valstybės kontrolės aparatas?
K.UOKA. Tas darbas buvo vykdomas pagal gautus iš piliečių pareiškimus, o jų pavardės yra tarnybinė paslaptis, kurią aš turiu laikyti.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kontrolieriau, aš čia turiu du dokumentus, kurie buvo, man atrodo, išdalyti bent jau daliai deputatų, o gerbiamasis K.Uoka, aš įsitikinęs, tikrai turi. Vieno dokumento data rugsėjo 25 d., kito rugsėjo 23 d. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos sprendimas. Pirma, nepritarti valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atsistatydinimui, kol klausimas nebus iki galo ištirtas. Antra, pasiūlyti Valstybės kontrolės departamento tarybai, dalyvaujant deputatų komisijai, išnagrinėti iškeltus klausimus ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl tolesnio šio klausimo sprendimo. Ir antrasis dokumentas yra rugsėjo 23 d. pasirašytas kelių apygardų vyriausiųjų kontrolierių ar, matyt, vyresniųjų kontrolierių pareiškimas Aukščiausiajai Tarybai, kurio esmė irgi tokia, kad Valstybės kontrolės departamente darbo organizavimo klausimai yra Valstybės kontrolės tarybos kompetencija. Valstybės kontrolės taryboj mes čia tų įvairių klausimų nesam svarstę. Manytume, kad valstybės kontrolierius K.Uoka ir Valstybės kontrolės taryba yra pajėgi spręsti iškilusias problemas.
PIRMININKAS. Klausimo trukmė neturi viršyti vienos minutės.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokit. Čia yra įžanga, nes kitaip negalima paklausti. Kodėl gerbiamasis valstybės kontrolierius neatsižvelgė į šitų dviejų dokumentų siūlytas mintis, kodėl nebuvo būtent taryboje išnagrinėti svarbiausi klausimai, kas ir priklauso pagal įstatymą?
K.UOKA. Gavę iš Valstybės atkūrimo komisijos nutartį su jūsų perskaitytu siūlymu, mes nedelsdami sušaukėm Valstybės kontrolės tarybos posėdį, bet abu pavaduotojai, tuo metu buvę darbe, kiek žinau, vienas ir išvykęs niekur nebuvo, atsisakė dalyvauti ir neatvyko į tą posėdį. O apygardų vyriausieji kontrolieriai pateikė alternatyvų siūlymą, kad jeigu neatsistatydina pavaduotojai, tada atsistatydinsime mes. Ir man teko rinktis tarp dviejų labai žiaurių alternatyvų.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis kontrolieriau, čia mums, deputatams, yra išdalytas pareiškimas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, pasirašytas berods dešimties kontrolierių. Ten yra tiesiai rašoma: ,,Manoma, kad dabartinis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius dėl mūsų išdėstytų objektyvių ir .subjektyvių priežasčių nesugebės realiai įgyvendinti paminėtų ir kitų neatidėliotinų priemonių valstybės kontrolės darbui iš esmės peržiūrėti."
Kaip jūs vertinate tokį jūsų kontrolierių, kurie su jumis dirba, pareiškimą ir kaip jūs patys vertinate savo darbą?
K. UOKA. Jeigu tas pareiškimas būtų svarstomas kur nors Aukščiausiojoje Taryboje čia ar kokioj nors komisijoj ir aš turėčiau galimybę atsakyti į visus ten pateiktus kaltinimų punktus, aš į kiekvieną atsakyčiau labai išsamiai. Norėčiau, kad tai būtų kur nors padaryta.
PIRMININKAS. Deputatas K.Inta.
K.INTA. Aš norėčiau paantrinti gerbiamajam vyriausiajam kontrolieriui, kad tikrai pirmadienį buvo suteikta teisė visiems deputatams dalyvauti visuotiniame kontrolierių susirinkime ir ten buvo išsamiai atsakyta į tuos klausimus, kuriuos papildomai dabar pateikė deputatai. Todėl siūlyčiau nutraukti šituos klausimus. Jeigu reikia, suteikim žodį pavaduotojams ir trumpinkime laiką.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis kontrolieriau, jūsų siūlymu Aukščiausioji Taryba patvirtino dabartinius jūsų pavaduotojus, kurie dabar atsistatydina, ir jūs pateikėte Aukščiausiajai Tarybai vėl lakonišką, trumpą nutarimo projektą. Ar nemanote, kad čia yra daug jūsų atsakomybės?
K. UOKA. Dar kartą kartoju, kad jokio nepasitikėjimo ir jokių ypatingų konfliktų nebuvo turbūt iki rugsėjo pradžios. Tai rodo ir mano prašymas pavesti valstybės kontrolieriaus pareigas man esant atostogose. Visą mėnesį aš niekaip neraginau kontrolierių daryti to žingsnio, kurį jie dabar daro. Niekur to nedariau.
PIRMININKAS. Deputatas...
K.UOKA. Mano planas buvo toks, jeigu kalbėsime vertindami, kad pora pavaduotojų būtų liberalesnės krypties, dar yra vieta trečio pavaduotojo, kurį norėčiau matyti truputį radikalesnį, kad atspindėtų visas visuomenės nuomones, deja, visuomenėj, kaip žinote, tarp radikalų ir liberalų yra gana aštri konfrontacija, o mūsų departamente, deja, reikia spręsti, neužtenka tik kalbėti. Reikia kiekvienu atveju priimti sprendimą. Ir vienas aštriausių sprendimų buvo dėl Žvėryno seniūnijos medžiagos, kai per mūsų departamento įstatymo numatytą terminą sprendimas nebuvo priimtas, o svarstymas pasibaigė šią naktį Vilniaus savivaldybėje pono Čiupailos atleidimu.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, panašus klausimas buvo mums užduotas, bet jis yra toks aštrus, kad aš drįsiu jį pakartoti formuluodamas galbūt kiek kitaip. Kokie yra jūsų konkretūs, aiškūs priekaištai darbuotojams, kurie parašė šiuos pareiškimus, o jūs sutinkate su jų atsistatydinimu? Jeigu tų priekaištų nėra, tai, matyt, tada šaknys glūdi kažkur kitur. Todėl tie priekaištai turi būti aiškiai ir tiesiai išsakyti.
K. UOKA. Valstybės kontrolės tarybos darbo ignoravimas, nedalyvavimas jos posėdžiuose. Tai yra akivaizdu ir šitą priekaištą aš galiu pateikti. Daugiau nelabai.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, nors mane imponuoja jūsų pavyzdys nesinaudoti jokiomis privilegijomis, vis tik turiu paklausti: kieno iniciatyva jūsų ar pavaduotojų buvo padarytas žygis į besilikviduojantį TSRS valstybės saugumo komitetą, jo patalpas? Aplenkiant netgi deputatų komisiją.
K. UOKA. Į TSRS valstybės saugumo komiteto patalpas aš nuėjau iš karto po mitingo Nepriklausomybės aikštėje Aukščiausiosios Tarybos vadovybės prašymu, kadangi tuo metu Respublikos Vyriausybė jau buvo priėmusi nutarimą, kad tas komitetas yra likviduojamas. Reiškia, atsiranda mūsų Respublikos turtinės pretenzijos į tą pastatą ir viską, kas jame yra.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Neoficialiame...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, prašom arčiau.
K.ANTANAVIČIUS. Neoficialiame, nereglamentuotame Valstybės kontrolės departamento darbuotojų visuotiniame susirinkime yra priimtas oficialus nutarimas, kuriame pažymėta: ,,c) Valstybės kontrolės departamento institucija sistemingai panašėja į buvusią socialistinę arba liaudies kontrolę". Čia yra tų žmonių, kurie jums buvo labai palankūs. Prašom paaiškinti, kokie yra jūsų panašumai į tą liaudies kontrolę?
K.UOKA. Jeigu kas nors man pateiktų kriterijus, kuo matuojama socialistinė liaudies kontrolė, ir kriterijus Valstybės kontrolės departamento darbo, o šiandien yra vienintelis kriterijus mūsų įstatymas, tai aš galėčiau pasakyti, kad jeigu departamentas yra kaltinamas, kad mūsų kontrolės sistema pernelyg socialistinė, pernelyg lenininė, kaip buvo parašyta ,,Respublikoje", tada tegul man kas nors paaiškina, jeigu visi sutinkame, kad mūsų visa teisėtvarkos sistema, pramonė, medicina, švietimas tebėra dar socialistiški, kodėl yra taip bijomasi mūsų, atseit socialistinės kontrolės? Kas nors gali man paaiškinti ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, aš norėčiau per jus prašyti kolegų deputatų neapimti iš karto visų klausimų, susijusių su kontrole. Mes turime šiandien klausimą labai konkretų. Vyriausiasis kontrolierius pateikia, kaip priklauso, Aukščiausiajai Tarybai atsistatydinimą (atsistatydinimą, o ne atstatydinimą) dviejų jo pavaduotojų, kuriuos mes buvome patvirtinę, todėl, man regis, reikėtų susikoncentruoti būtent j šitą klausimą. Pasiūlymas pristatytas, tai nėra vyriausiojo kontrolieriaus iniciatyva, tai yra jo prievolė mus informuoti, kad štai šitie žmonės padavę pareiškimus išeiti. Jeigu mes norėtume ką nors svarstyti dėl jų motyvų, mes turime išklausyti šitų pareiškėjų motyvus ir priimti sprendimą, o jeigu mes norim svarstyti kontrolės darbą iš esmės, tai aš su tuo visiškai sutinku — tam esam numatę mums atskaitingų organizacijų darbo svarstymą šitoje sesijoje. Paskirkime Kontrolės departamento darbo svarstymo laiką ir tada galėsime, daugiau laiko turėdami, plačiau tuo užsiimti, o šiandien kviesčiau nagrinėti tai, kas yra pristatyta.
PIRMININKAS. Aš taip pat pritariu ir kreipiuosi į deputatus, norinčius paklausti, akcentuoti šį momentą. Deputatas K.Uoka taip pat?
K.UOKA. Aš taip pat norėčiau labai pritarti šitam pasiūlymui. Būtų labai gražu, jeigu Aukščiausioji Taryba sudarytų komisiją mūsų departamento darbui panagrinėti, kur dalyvautų įvairių frakcijų deputatai. Išsamią ataskaitą apie mūsų departamento veiklą būtų labai gera pateikti, sakysim, svarstant Valstybės kontrolės įstatymą lapkričio mėnesį, kaip yra numatyta jūsų plane.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau dar paklausti. Kadangi šita valstybės kontrolės organizacija buvo Aukščiausiosios Tarybos patvirtinta, ji ir atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai ir turi būti nepolitinė organizacija. O visai Lietuvai gerai žinoma, kad valstybės kontrolei tiek vietose, tiek ir centre didelę įtaką daro politinės organizacijos Darbininkų sąjunga ir Lietuvos laisvės lyga. Kaip jūs galvojate padaryti savo organizaciją nepolitine, tarnaujančia tik valstybei, o ne atskiroms grupėms?
K.UOKA. Galiu atsakyti. Absoliuti dauguma mūsų darbuotojų yra atėję pagal savo pareiškimus, visiškai ne pagal kokių nors politinių ir visuomeninių organizacijų paraiškas. Apie 40% darbuotojų atėję iš įvairių politinių organizacijų, daugiausia iš Sąjūdžio, ir nedidelė dalis, tik 13 iš 200 apytikriai, iš Darbininkų sąjungos. Štai jums atsakymas.
Aš nemaniau, kad nereikia naudotis visuomeninių organizacijų energija šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu, bet nenorėjau, kad būtų dauguma tokių.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Jau įjungėt, taip? Kaip aš supratau, gerbiamasis kontrolierius sutiktų, kad būtų sudaryta komisija pačios kontrolės darbui ištirti, kuri ir pasakytų, kur blogai, kur yra gerai. Be abejonės, tai yra ne eilinis jo pavaduotojų atsistatydinimas, o su tam tikru pareiškimu, kuriame nurodomi trūkumai. Ar sutiktų vyriausiasis kontrolierius pritarti minčiai, jog pavaduotojų atsistatydinimo klausimas būtų atidėtas savaitei arba 10 dienų, būtų sudaryta parlamentinė komisija ir po to sprendžiamas sis klausimas?
K.UOKA. Atsakydamas į pirmąjį jūsų pasiūlymą, turiu pasakyt — ne mano valioje sutikti ar nesutikti, kad Aukščiausioji Taryba sudarytų komisiją. Tai numato įstatymas ir labai kviesčiau tą padaryti. Į antrą klausimą atsakyčiau, kad tai būtų problematiška. Visą mėnesį buvo laukta, didesnę mėnesio dalį, praktiškai be ypatingų konfliktų. Laukiau, kad galbūt pavaduotojai atsiims tą pareiškimą. Dabar konfliktas yra taip įsismarkėjęs, kad būtų problematiška.
PIRMININKAS. Ačiū, aš mačiau, kad deputatai S.Malkevičius, A.Taurantas buvo užsirašę. Prašau pakartoti savo užsirašymą, nes jis išnyko iš ekrano. Dabar žodis deputatui Č.Juršėnui. Ne, dar deputatai turi teisę klausti.
Č.JURŠĖNAS. Aš ne klausimui, diskusijoms aš užsirašiau.
PIRMININKAS. Gerai, aišku, ačiū. Deputatas Z.Juknevičius nori paklausti? Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis tiktai paremčiau deputato V.Žiemelio klausimo forma pateiktą pasiūlymą, nes visi matom iki tol buvo dienos pusės nuomonė, šiandien pateikta kitos pusės nuomonė. Galų gale supraskim, kad tai ne valstybės kontrolierius pateikė šitą teikimą, kaip numato įstatymas dėl paskyrimo ar atleidimo. Čia yra abiejų pavaduotojų iniciatyva, jis ją tik pristato, todėl negalėsim, kaip benorėtume, nutylėti šito konflikto. Gerbiamasis K.Uoka patvirtino, kad tai jau konfliktas. Ir aš stebiuosi, kad Valstybės atkūrimo komisija nesiūlo deputatams išsiaiškinti. Reikia išsiaiškinti. Jeigu pavaduotojai prašo atsistatydinimo, tai galbūt reikia patenkinti tuos pareiškimus, bet reikia sudaryti ir komisiją, pasiaiškinti ir jos išvadas išklausyti nelaukiant įstatymo, kurį mes svarstysim ateity, o tiesiog per 10 dienų. Nes esant tokiam konfliktui, šita institucija funkcionuoti negalės.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą.
K. UOKA. Aš galėčiau atsakyti į gerbiamojo Z.Juknevičiaus pasisakymą. Jeigu sis klausimas būtų šiandien išspręstas, aš, be jokių abejonių, artimiausiu metu turėsiu pateikti kitas kandidatūras. Į apygardų vyriausiųjų kontrolierių postus kandidatūras aš jau turiu ir tą pasiruošęs daryt kad ir kitą savaitę. Tiktai nesiūlyčiau įsivaizduoti tokio trumpo komisijos darbo, nes reikėtų atsakyti bent į keliasdešimt klausimų, susijusių su įvairių mūsų valstybės institucijų veikla. Mūsų medžiagos, apimančios visą valstybės aparato darbą, yra vilkinamos, nutylimos, specialiai skandinamos ir reikėtų atsakyti į visą kompleksą klausimų, todėl darbas yra sudėtingesnis.
4—990
PIRMININKAS. Deputatas Č.Kudaba. Nėra. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti pirmininkaujančio, ar nebūtų vis tiktai tikslingiau mums pereiti prie temos, kaip buvo pasiūlyta. Jeigu mes ir toliau tęsime klausimus...
PIRMININKAS. Ne, jie tuoj baigsis.
S.MALKEVIČIUS. Tai žinokit, vis viena mes nagrinėsim departamento darbą, o ne tą klausimą, kuris yra įrašytas į mūsų dienotvarkę, tai suteikit žodį tada tiems E.Vilkeliui ir K.Šalkauskui ir duokit pasisakyt Valstybės atkūrimo komisijai, kuri pateiks, taip sakant, savo išvadas ir tada, jeigu reikės, diskutuosime, jeigu ne, nediskutuosime ir priimsime sprendimą. Kitaip mes nebaigsime šiandien.
PIRMININKAS. Taip, taip, viskas aišku, tačiau Reglamente yra pasakyta, kad ne ilgiau kaip pusvalandį gali trukti klausimai ir atsakymai į šituos klausimus. Iki to laiko aš neturiu teisės imtis kokių nors priemonių. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš tuo pačiu norėčiau ir atsiliepti į tai, ką pasakė deputatas S.Malkevičius, ir norėčiau paremti deputato V.Žiemelio pasiūlymą — nespręsti to klausimo dabar, kol atitinkama komisija vis dėlto neišsiaiškins šio konflikto esmės. Ir aš nesutinku, kad šitą klausimą galima nagrinėti tik kaip dviejų pavaduotojų pareiškimą, tai yra jau Kontrolės departamento problema, o tai ypač svarbi institucija valstybėj. Reikia detaliai išsiaiškinti priežastis, o po to priiminėti sprendimą. Mūsų frakcija remia tokį variantą.
K. UOKA. Aš nenorėčiau sutikti su deputato J.Tamulio pasiūlymu, nes iš tikrųjų mes išlaukėme visą mėnesį niekaip neragindami pavaduotojų, kad jie išeitų. O dabar konfliktas yra tikrai jau didelis ir dar kartą kartoju, kad daug kontrolierių, tarp jų vyriausiųjų kontrolierių, pasirengę išeiti, jeigu tie pavaduotojai liktų. Mums bus problema dirbti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Vis tik išklausyti žmonių, kurie padavė pareiškimus, reikia, bet noriu priminti tik tiek, kad šiuos žmones tvirtinti kitados pristatė gerbiamasis valstybės kontrolierius K.Uoka. Dabar jisai nori, kad jau jų netvirtintume, tai yra kad jau juos pašalintume. Tai tą priežastį reikia vis tiktai išsiaiškinti ir galbūt reikia gerbiamajam K.Uokai padėti su kadrais, kad matytume, kokia padėtis. O kitaip čia visiškai viskas neaišku darosi. Ir siūlau, kaip ir deputatas V.Žiemelis pasiūlė, kad reikia gerai įsigilinti. Ačiū.
K.UOKA. Maloniai kviečiu poną P.Varanauską į komisiją, nagrinėjančią padėtį mūsų departamente.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas deputatui A.Sakalui.
A.SAKALAS. Aš netgi ne klausimą norėčiau, bet pasiūlymą dėl procedūros. Buvo jau čia skambėjęs pasiūlymas išklausyti bent vieną iš pavaduotojų, o dar geriau, kad abu išklausytume. Ir mes po to galėtume spręsti, ką toliau daryti. Aš asmeniškai remčiau deputato V.Žiemelio ir deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymą. Bet vis tik norėčiau prieš tai išklausyti pavaduotojų nuomonę. Jų pasisakymus.
K. UOKA. Tai supratau, kad klausimų daugiau nėra, jeigu jų būtų daugiau, atsakyčiau. Yra dar?
V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti, kaip valstybės kontrolierius įsivaizduotų padėtį, jeigu taip, kaip jie sakė, komisijai tektų dirbti ilgai, o šiandien į darbotvarkę įrašytas klausimas liktų neišspręstas, kaip kai kas siūlo, kol komisija pateiks savo išvadas. Kaip tada atrodys darbas Valstybės kontrolės departamente esant šitokiai pakibusiai situacijai?
K.UOKA. Būtų visiškas paralyžius, nes jau paskutinėmis dienomis buvo atvejų, kai už mano nugaros, man nežinant, departamente buvo paskirstyti butai. Ir analogiškai būtų visur kitur.
V.LANDSBERGIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi buvo sutarta, kad deputatas K.Uoka bus kaip pagrindinis pranešėjas, tačiau papildomais pranešėjais turbūt galime laikyti ir jūsų pavaduotojus gerbiamuosius K.Šalkauską ir E.Vilkelį. Aš nežinau, ar gerbiamieji K.Šalkauskas ir E.Vilkelis nori kalbėti kiekvienas atskirai, ar kuris nors vienas abiejų vardu. Ką tik buvo reikalavimas, kad bent vienas kalbėtų. Gerai, jeigu jie nori, tegul kalba abu, aš juk nedraudžiu. O jeigu jie yra sutarę, kad vienas kuris nors kalbės jų vardu, tai jų valia. Čia gerbiamasis K.Šalkauskas, taip?
K.ŠALKAUSKAS. Taip. Šalkauskas.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ŠALKAUSKAS. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, aš tikrai netikėjau, kai prieš metus laiko mus paskyrėte dirbti valstybės kontrolieriaus pavaduotojais... Nesigirdi? Kad šiandieną, po metų su trupučiu, teks čia stovėti ir teks aiškintis dėl savo parašyto pareiškimo dėl atsistatydinimo. Kai mes atėjome su gerbiamuoju E.Vilkeliu dirbti į Valstybės kontrolės departamentą, mes tikrai tikėjomės, kad sukursime stiprų revizinį aparatą, kad mūsų revizoriai kokybiškai atliks patikrinimus ir darys revizijas. Rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesį bandėme įvairius variantus, kalbinome valstybės kontrolierių, kad reikia dirbti taip, taip ar taip. Tačiau gruodžio pabaigoje mes galutinai įsitikinome, kad nieko iš šito nebus. Valstybės kontrolieriaus mąstysenos ir daugelio kitų kontrolierių mes nesuprantam. Tada mes nusprendėme eiti ir papasakoti viską kam nors iš Aukščiausiosios Tarybos vadovybės apie susidariusią padėtį, nes pas mus yra jūsų pačių patvirtintas Valstybės kontrolės departamento įstatymas bei statutas. Ir aš manau, kad mes turėtume griežtai laikytis jo ir tiktai jį vykdyti. Tačiau valstybės kontrolierius, matyt, turi savo įstatymą, rašytą ar nerašytą, aš nežinau, bet jis dirba ir siekia to, ir neleidžia mums normaliai dirbti pagal tą jūsų sukurtą įstatymą. Kadangi jūs puikiai žinote, kas prasidėjo sausio mėnesį, įvykis vijo įvykį, mums buvo paprasčiausiai nelabai patogu eiti su savo problemom į Aukščiausiąją Tarybą ir aiškinti, mes laukėm, kentėjom, dirbom. Dabar jau Lietuva ir de jure, ir de facto nepriklausoma, ir mes nusprendėme, kad toliau mes kentėti nebegalime, mes čia esame kaip svetimkūniai, kiek aš supratau, valstybės kontrolieriaus ir daugelio kontrolierių atžvilgiu. Aišku, ne visų. Yra daug profesionalių ir gerų kontrolierių, kurie mus visiškai palaiko. Jeigu pareiškime mes būtumėm nurodę — prašom atstatydinti valstybės kontrolierių, be abejo, šiandieną mes turėtume atnešti jums, matyt, nemažai medžiagos, pateikti daug motyvų, dėl ko mes reikalaujame atstatydinti valstybės kontrolierių. Tačiau mūsų pareiškimai yra visai kito charakterio, mes visai nereikalaujame to, ką pirma paminėjau, mes gi kalbame apie savo atsistatydinimą. Todėl aš nenorėčiau labai ilgai kalbėti ir trukdyti jūsų brangų laiką, kadangi daugiau ar mažiau apie mūsų šitas problemas, mūsų atstatydinimo motyvus mes išdėstėme Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui gerbiamajam V.Landsbergiui. Ši informacija pasiekė ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį K.Motieką. Ši informacija pasiekė ir atskirus deputatus, su kuriais mes susitikdavome ir jiems aiškindavome, kas čia yra ir kodėl taip yra. Ir galų gale šią informaciją, jau su detalėmis, aiškinome Valstybės atkūrimo komisijoje, į kurią buvome iškviesti. Na, ir be to, yra spauda, jie rašo, jūs puikiai skaitot, žinot ir daugmaž susidarėt įspūdį, kas pas mus čia darosi.
PIRMININKAS. Jūs baigėte savo pranešimą?
K.ŠALKAUSKAS. Jeigu galima, ne.
PIRMININKAS. A, prašom, tęskite.
K.ŠALKAUSKAS. Galiu pasakyti nuo savęs asmeniškai — visus šituos metus aš dirbau tikrai sąžiningai ir jums tai galiu garantuoti. Man, aišku, yra labai skaudu dėl to, kas įvyko šį pirmadienį ant Tauro kalno, bet ką padarysi, toks, matyt, yra gyvenimas. Vieną paketą priežasčių, kurios buvo išdėstytos vadinamųjų devynių pučistų pareiškime, jūs, matyt, visi gavote. Ten konceptualiai yra išdėstytos pagrindinės priežastys, dėl ko mes negalime dirbti toliau. Mes tą pareiškimo nuorašą su gerbiamuoju E.Vilkeliu gavome ir tam pareiškimui pritariame. Yra ir kita didelė priežastis, sakyčiau net ne mažesnė. Aš labai ilgai galvojau, jeigu reikės atsistoti į šitą tribūną, kaip gerbiamiesiems parlamentarams išaiškinti visgi tą priežastį. Ar čia reikės duot daug pavyzdžių, ar, nežinau, dokumentus atnešti, ar dar kažką?.. Bet man, ačiū Dievui, padėjo pirmadienį ant Tauro kalno įvykęs mitingas - spektaklis, ir būtent tie žmonės parodė, kas jie yra, apie ką aš norėjau jums papasakoti. Man jau dabar pasakoti nebereikia. Na, nekalbant apie tai, kad viskas buvo suorganizuota priešingai mūsų departamento įstatymui, bet apie tai aš nebekalbėsiu. Per tą spektaklį, per tą mitingą mes buvom išvadinti įvairiausiais ,,gražiausiais" vardais, kurių aš dar gyvenime nesu girdėjęs savo adresu. Man labai gaila, kad tame spektaklyje dalyvavo ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kai per Lietuvos radiją čia prieš kurią dieną pranešė, kad yra pozicija ir opozicija pozicija yra valstybės kontrolierius, — man teko susitikti su daugeliu žmonių, kurie tenai buvo, kurie balsavo, ir aš paprašiau, sakau, gerbiamasis, gerbiamoji, žiūrėkit man į akis ir pasakykit, ar tikrai aš vagis, kyšininkas ir panašiai, kaip mane visaip vadina. Sako, apsaugok Viešpatie, mes taip negalvojame. Tai, sakau, ką jūs ten darėte, kodėl jūs ten dalyvavote, kodėl jūs balsavote. Sako, mes bijojom. Gerai, aišku, baimės jausmas nesvetimas dalykas kiekvienam ir tai yra natūralus dalykas. Ir taip mes likome vos ne didžiausi Lietuvos priešai dabar. Viskas pamiršta muitininkų nužudymai, tas, tas, viskas pamiršta. Pačiais didžiausiais nusikaltėliais tapo K.Šalkauskas ir E.Vilkelis. Aišku, labai graudu yra dėl to. Apie kokius nors įrodymus net nekalbama. Ten visai niekam nerūpi tokie dalykai. Taigi su tokiais žmonėmis, kurie suorganizavo šitą mitingą, aš jokiu būdu negaliu dirbti. Tai antra priežastis, tik aš niekaip nesugalvojau, kaip jums ją pateikti. Bet jie man padėjo tai atlikti. Taip, mes esame šiuo momentu dideli nusikaltėliai, kaltininkai esame, kalti, turime labai atgailauti. Dėl ko mes turime atgailauti, kodėl mes esame kalti? Mes kalti esame, kad beveik metus laiko, vėlgi nepaisydami Valstybės kontrolės departamento įstatymo, vietoj 18 pareigūnų, turinčių teisę priiminėti sprendimus, praktiškai dirbome mudu. Mes kalti esame, kad vietoj 1518 juristų, kurie turėtų būti pagal struktūrą, dirbo 34, po to 5 juristai. Kalbama, kad pas mus labai dažnai užsigulėdavo medžiagos. Tai aš jums galiu pasakyt, čia visi gali tai pasakyt, kad šitos medžiagos būdavo pas juristus. Aš ir E.Vilkelis turėdavome medžiagą vieną ar dvi dienas, kai atnešdavo su sprendimo projektu ir kai mes turėdavome susipažinti su tuo projektu, su ta visa medžiaga susipažinti ir kviesti posėdį spręsti klausimus dėl nuoskaitos, atleidimo ar dėl teikimo surašymo. Medžiagos gulėjo juristų seifuose. O kodėl jos gulėjo? Todėl, kad iki sausio mėnesio nebuvo statuto. Medžiagos užsigulėjo, nes mes negalėjome priiminėti sprendimų. Mums buvo duotas terminas iki sausio pabaigos, atrodo, vienas mėnuo, kad nagrinėtume tas medžiagas. Tai gerai, mes priimam sprendimą dėl tų medžiagų, bet vėl ateina naujos medžiagos. O juristai trys dirba. Aišku, valstybės kontrolieriai nereagavo į daugkartinį mano aiškinimą ir prašymą, kad reikia kuo greičiau vyriausiuosius patvirtinti, kuo greičiau struktūrą sudaryti, kad organizacinėje darbo grupėje turi būti ne alternatyvi juridinė grupė, kaip įsteigė, ir šiandien aš nesuprantu, kuo jie užsiiminėja. Vienas atstovauja darbininkams, reiškia, nuo Darbininkų sąjungos, teismuose. Ir aš pasakiau, kad gal jam reikia pravaikštas rašyti, nes jam mokam atlyginimą, o jis atstovauja Darbininkų sąjungai, padeda grąžinti darbuotoją į darbą. Čia, atsiprašau, nieko bendro nėra su mūsų įstatymu. Kitas butų teisės klausimais. Socialinės problemos vėlgi ne mūsų įstatymas yra, ponai! Trečias juristas užsiiminėja skundais. Na, aš nesuprantu, kam tokie juristai. Jeigu jau juristas, tai tegul jis užsiima tuo, kuo reikia. Mūsų juridinė grupė trys, keturi, po to penki žmonės tikrai dirbo labai daug. Naktimis dirbo, aš jums galiu pasakyt. O po to kažkas sako, kad jie specialiai vilkina. Parodykit nors vieną specialiai užvilkintą bylą. Toliau kalbama, kad vos ne daugumai kontrolierių, atlikusių patikrinimą, svarbu, kad tik žmogus būtų atleistas. Tai valstybės kontrolieriaus nuostata — galvų kapojimas. Aš sakiau ir dar kartą pasakysiu garsiai aš kategoriškai prieš tokią darbo metodiką. Mes atleidimą iš darbo turėtume taikyti kaip išimtinę sankciją. Jeigu nėra juridinio pagrindo, jeigu nėra įrodymų, kad jis — didžiausias nusikaltėlis, mes tuo momentu negalime priimti sprendimo atleisti jį iš darbo. Žmogaus atleidimas iš darbo yra savotiškas tam tikrų žmogaus teisių ir laisvių apribojimas žmogaus gyvenime. Kam gi čia malonu bus, jeigu bus įrašyta: atleistas už šiurkščius įstatymo pažeidimus ir padarytą esminę žalą valstybei. Matyt, užsienyje toks žmogus su tokiu įrašu būtų jau palaidotas kaip specialistas, kaip darbuotojas. Bet mūsų kontrolieriai (čia viena iš priežasčių, dėl kurios vyko didelė kova) aklai verždavosi, aklai puldavo mus ir kai tiktai mes priimdavom sprendimą neatleisti, nors mes nemažai ir atleidome žmonių, iš karto puldavo. Na, tai čia aišku — čia gavo kyšius, čia gavo, čia gavo... Na, klausykit, juokinga. Po to, kai, reiškia, bando išsiaiškinti mūsų sprendimą, etinis kontrolierius turi teisę ateiti E.Šalkausko ir K.Vilkelio sprendimo apsvarstyti, dėstyti savo filosofiją ir visa kita. Vienu žodžiu mus bara kas tik nori. Apie kokią nors subordinaciją, kultūrą, etiką net nekalbama. Aš manau, tegul būna pats profesionaliausias kontrolierius, pats profesionaliausias, bet jeigu jisai nemoka ateiti į tam tikrą įstaigą, prisistatyti, pasakyti, nusiimti kepurę, jis negali dirbti valstybinio darbo. Aš tuo giliai įsitikinęs. O pas mus tokių faktų yra daug. Mes kalti toliau esame.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti Aukščiausiosios Tarybos deputatų nereplikuoti, kadangi į posėdį pakankamas 25 žmonių skaičius susirinko praėjus penkioms minutėms nuo posėdžio pradžios. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, prelegentui, kaip papildomam pranešėjui, suteikta teisė pasisakyti 20 minučių, taigi liko 4 minutės.
K.ŠALKAUSKAS. Ačiū. Keturios minutės. Žaidimas demokratija prasidėjo ir jūs, gerbiamieji deputatai, kai kurie dalyvavote priimant mūsų darbuotojus į darbą, kviesdavote deputatus, neva tokia komisija sudaryta buvo. Bet tai buvo cirkas, tiesiai šviesiai sakau. Mes su Eduardu Vilkeliu bandėme kuo daugiau priimti profesionalių darbuotojų ekonomistų ir kitų. Valstybės kontrolierius anaiptol - šitų žmonių stengėsi kaip tik nepriimti. Kodėl, nežinau. Ir priėmė visokių bitininkų, prarabų, elektrikų, ko tiktai nori. O dabar supratau, kodėl jis tą darė. Todėl, kad jis dabar turi gerą užnugarį. Protingi profesionalai kontrolieriai taip nesutiktų dirbti, jie dirbtų pagal įstatymą. O tie žmonės nenorėjo dirbti pagal įstatymą. Kažkoks greito reagavimo būrys... Paskambina kažkas, praneša, kad kažkoks pareigūnas turi nedarbingumo lapelį ir yra sodo namelyje. Valstybės kontrolierius iš karto reaguoja. Siunčia patikrinti. Nežinau. Aš nesuprantu šito dalyko. Mes esame kalti. Vyksta kontrolieriaus Rusteikos atestacija. Jis buvo profesionalus revizorius. Valstybės kontrolierius sako: gavau iš Darbininkų sąjungos ar dar iš kažko (aš, na, nefiksavau tokių dalykų) pranešimą, kad jis anksčiau ėmęs kyšius ar dar kažką. Sakau: gerbiamasis valstybės kontrolieriau, jeigu yra įrodymų, šiandien atleiskime jį iš darbo. Ar, sakau, turime įrodymų? Ne, nėra, sako, tiktai man taip aiškino. Ir vyksta šito kontrolieriaus atestacija, išklausoma jo ataskaita, darbas visai nepriekaištingas, puikiai dirba žmogus. Tada valstybės kontrolierius klausia: o, tamsta, perdavei tada ir tada kažkam linkėjimus į kažkokį rajoną? Tas pagalvojęs sako perdaviau gal, greičiausiai perdaviau. Tai, sako, reiškia, tamsta, palaikai su kažkokiais mafijozais ryšį, reiškia, tu juos konsultuoji, reiškia, tas ir tas. Mes jus atleidžiame. Kai tuo tarpu pavaduotojai pateisina, reiškia, jo tolesnį buvimą ir mes įvertiname jį, atestuojame. Reiškia, mūsų nuomonė buvo nulio verta. Vėl gi žaidimas demokratija. Tokių pavyzdžių, matyt, yra labai nemažai, daug galėčiau pasakyti. Dar keletą žodžių. Aš niekaip negaliu suprasti — mus išsikviečia valstybės kontrolierius — mano kolegą ir mane į savo kabinetą ir sako: ,,Ateina gerbiamoji deputatė Z.Šličytė. Ji nepatenkinta, kad užvilkinta viena ar kita medžiaga". Gerai, mes ateiname. Tik įėjus, gerbiamoji deputatė Z.Šličytė labai emocingai, švelniai sakant, puola mus su tokia fraze: ,,Visą juridinį skyrių reikia užkasti, užpilti žemėmis, padėti gėlių." Ar taip galima deputatei kalbėti, aš atsiprašau, aš nežinau, nesuprantu, ponai.
Kai mus valstybės kontrolierius pakvietė ir pasakė (čia prieš savaitę pusantros), kad įvyks jūsų, reiškia, atsistatydinimo klausimas, bus svarstomas Valstybės atkūrimo komisijoje (na, mes negalime negerbti parlamentinės komisijos), mes nuėjome. Laukiame, laukiame, nieko nėra. Pasirodo, kad nė vienas komisijos narys apie tai nežinojo ir nežinau, kas mus ten iškvietė. Bet atėjo gerbiamoji deputatė R.Gajauskaitė. Mes pabandėme pasakyti su gerbiamuoju E.Vilkeliu, kad lyg mažoka žmonių, nes nė vieno nėra nario. Gerbiamoji deputatė R.Gajauskaitė labai ramiai atsisukusi pasako: Aš galiu ir dešimčiai atstovauti, ir jūs, sako, ponai...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pranešėjo, baigiasi posėdžio laikas, gal Aukščiausioji Taryba sutiktų dar minutę pratęsti, prašo pranešėjas. Minutę sutikit.
K.ŠALKAUSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. Na, vieną minutę, negi čia esmė? Prašom tęsti.
K.ŠALKAUSKAS. Ir aš pabaigiu frazę. Sako: ,,Ir jūs, gerbiamieji (į mus abu atsisuka), labai dar pasigailėsite, kad aš dalyvauju šitoje komisijoje". Na, aš nesuprantu, ponai, ką tai reiškia. Ko mums derėtis, kai grasina. Kas tai? Nežinau. Vienu žodžiu, man liko minutė. Aš čia tokių pavyzdžių nedaug buvau prisirašęs, bet matau, kad tikrai galbūt ir gaišinu jūsų laiką, ir aš galbūt daug ko nepasakysiu, ką norėjau pasakyti. Tačiau noriu jums, gerbiamieji, pasakyti tokį dalyką. Būkit malonūs, patenkinkit mano pareiškimą dėl atsistatydinimo, labai prašau jūsų. Ir neklausinėkit manęs, nes aš tikrai nebenoriu daugiau nieko komentuoti. Matyt, jums bus šitą tokį sprendimą priimt lengviau ir galbūt patogiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti. Ar jūs kalbėjote ir kito pavaduotojo gerbiamojo E.Vilkelio vardu, ar mums kažkada ateityje reikės išklausyti ir gerbiamąjį E.Vilkelį? Jūs prašot? Deputatai prašo. Gerai. Aš šito klausimo svarstyme turiu daryti pertrauką, visiškai nežinodamas, kada darysime tęsinį. Žodį suteikiu deputatui Z.Juknevičiui. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems deputatams, kad mes nenutarėm dėl įstatymo pakeisti Vyriausybės įstatymą įsigaliojimo. Už penktą punktą reikėtų mums balsuoti išsiskirstant pietų, kad Vyriausybė galėtų naudotis mūsų įstatymu.
PIRMININKAS. Aš apgailestauju, kad Vyriausybė, turėdama Teisingumo ministeriją, nesugeba parengti įstatymo projekto. Po pertraukos.