1991 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
Informacija dėl nedeputatų įleidimo į Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių salę
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, aš apgailestauju, kad jūs sugebate taip nesolidžiai elgtis ir masiškai vėluoti į posėdį, todėl iš karto prašyčiau, esant reikalui, neprieštarauti, jeigu pertrauka prasidėtų 5 min. vėliau. Taip pat aš noriu informuoti apie tai, kad Aukščiausiosios... Pirmiausia aš prašau salėje tylos, tada gal bus įmanoma išgirsti. Noriu informuoti apie tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, seniūnas, aparato vadovas ir reikalų valdytojas yra sutarę pradėti taikyti naują tvarką dėl posėdžių metu vykstančių pasikalbėjimų, šurmuliavimo ir kitų dalykų. Mes nutarėme, kad posėdžio metu, prasidėjus posėdžiui, paskelbus jo pradžią gongo dūžiu, į salę nebebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys, o tik Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Aš truputį apgailestauju, kad su šita tvarka iš anksto nebuvo supažindinti žurnalistai ir priešpietiniame posėdyje jie nebuvo įleisti į salę ir dėl to kai ko nesuprato.
Todėl aš dabar informuoju, kad nebekiltų nesusipratimų, kad, siekiant tvarkos, posėdžio metu į salę bus įleidžiami tik deputatai, tvarką prie durų užtikrina rūmų Apsaugos skyriaus darbuotojai. Asmenys, kurie pavėluoja į posėdžių pradžią, turi teisę ateiti } balkoną ir iš ten stebėti Aukščiausiosios Tarybos posėdžius.
Po šitos informacijos aš norėčiau pradėti...
Č.JURŠĖNAS. Aš dėl šitos informacijos, būtent dėl šitos...
PIRMININKAS. Būtent dėl šitos? Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis spikeri, gerbiamieji kolegos! Kas yra pašaliniai asmenys? Jeigu žurnalistai - pašaliniai, ką jau daryti, man, kaip žurnalistui, truputį liūdna, bet iš dalies galima sutikti. O deputato padėjėjas taip pat pašalinis asmuo?
PIRMININKAS. Prašau paskaityti Reglamentą, ten yra deputatų imunitetas...
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Ir taip pat yra teisė elgtis su kitais asmenimis kaip su pašaliniais asmenimis.
Č.JURŠĖNAS. Tvarkoj. Aš galiu ir čia sutikti, bet yra praktiškas reikalas, susijęs būtent su deputato darbu. Jeigu aš noriu ko nors paprašyti, kad man atneštų, ir čia sėdi mano padėjėjas, tai aš padėjėją pasiunčiu ir jis man atneša ar ką nors padaro, kopiją padaro ar ką nors kita. Juo labiau kad čia sėdi tiktai 2 ar 3 aparato darbuotojai, jie gali nespėti visko padaryti. Tai dabar pagal šitą tvarką išeina - aš pasiunčiu savo padėjėją, ir padėjėjas turi laukti už durų iki posėdžio pabaigos, kai man reikia, va šitą minutę. Tai arba aš pats turiu lakstyti, arba reikia šitą tvarką, iš principo gerą ir teigiamą, bet šiek tiek tobulinti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes ją ateityje tobulinsime, tačiau norint ką nors tobulinti, reikia bent minimalią tvarką įvesti. Aš sutinku su jūsų tokiais iš principo gerais pasiūlymais, tačiau kol mes nepadedame pagrindo, tol mes ant nieko negalime tvarkos ,,statyti”.
Č.JURŠĖNAS. Dėl šito dar vienas dalykas, jeigu dabar apie tai šnekamės, kol čia mes visi susirinksime. Mes čia turime 5 duris, vienos, antros, trečios, ketvirtos, penktos. Dabar uždarytos trejos durys. Man atrodo, net gaisro atveju tiek durų uždaryti yra truputį per daug pavojinga ir iš viso iš principo neteisinga. Ar nevertėtų vis dėlto bent viršuj dar vienerias duris atidaryti? Kai kam iš kairiųjų oro stinga, pasirodo.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui Č.Juršėnui. Skelbiu, kad pradedam rugsėjo 24 d. popietinį posėdį. (Gongas)
Informacija apie deputato G.Ramono įrašymą į Sąjūdžio centro frakciją
Posėdžio pradžioje noriu perskaityti vieną dokumentą: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Prašau įregistruoti deputatą Gintarą Ramoną į Sąjūdžio centro frakciją. Deputatas G.Ramonas frakcijos posėdyje buvo supažindintas su frakcijos dokumentais, prižadėjo laikytis Prezidiume patvirtintų frakcijos deklaracijos ir nuostatų. Centro frakcija vieningai balsuos už deputato Gintaro Ramono priėmimą į Sąjūdžio centro frakciją.” Aš prašyčiau, kad taip pat pasielgtų ir kitos frakcijos, į kurias atėjo naujų deputatų. Aš žinau, kad yra bent kelios frakcijos, kurios pateiktų šituos dalykus. Ačiū už tai.
Kviečiu į tribūną deputatą P.Varanauską pateikti nutarimo dėl 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo projektą.
P.VARANAUSKAS. Aš šiandien jau šiuo klausimu kalbėjau, dar truputį pakartosiu. Noriu priminti, kad prieš rengiant nutarimą buvo perskaitytas Tautininkų frakcijos pareiškimas ir atsiklausta deputatų, ar rengti nutarimą ta prasme, kuri išdėstyta pareiškime. Kadangi niekas neprieštaravo, esant didžiajam kvorumui, buvo pritarta. Tad pasakymas, kad aš daliju kažkieno pinigus, yra netikslus. Aš tik vykdau jūsų, gerbiamieji deputatai, pavedimą. Tai viena. Antra, Tautininkų frakcija, prieš darydama pareiškimą, išanalizavo padėtį, susipažino su ta darbo dalimi, kuri yra Vyriausybės sritis, o mūsų tarnautojų neapima Vyriausybės potvarkiai, ir su galimybėmis, viską apskaičiavo, susitiko su Aukščiausiosios Tarybos vadovybės kai kuriais nariais ir tam buvo pritarta. Čia ne paikinami mūsų darbuotojai, bet jiems nors kiek grąžinama tai, ko jie negavo, palyginti su kitų panašių tarnybų darbuotojais, būtent Vyriausybės aparatu ir pan. Tautininkų frakcija mano, kad mūsų aptarnaujantis personalas iš esmės, nepaisant atskirų atvejų, yra aukštos kultūros ir neprastesnis negu kitose vietose, todėl ir padarė tą pareiškimą, gerai viską apskaičiavusi ir susipažinusi su padėtimi. Be to, buvo mūsų čia sutarta, kad šis nutarimas bus protokolinis, o toliau jau visą nutarimą parengs Prezidiumas. Tai tiek noriu pasakyti.
Ties kuria vieta mes sustojome... Buvo gauta pasiūlymų, o teisingiau galbūt, kai kuriuos pakeitimus siūlė deputatas A.Ambrazevičius, kadangi nebuvo prieštaravimų, jie ir buvo priimti - kad čia turi būti paminėti ir mūsų maitinimo bei medicinos darbuotojai. Dėl tos kritikos, kad kur nors galbūt ir ne visai tvarkinga mūsų maitinimo sistema, - noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu jinai pagerėjusi. Man asmeniškai jinai irgi buvo prastesnė, negu aš buvau įpratęs prieš tapdamas deputatu, bet čia ne tragedija, ir nuo tų darbuotojų mažai kas priklauso. Tai priklauso jau nuo platesnės srities žmonių, o tie darbuotojai net ir sunkiomis sąlygomis sukosi kaip išmanydami ir stengėsi, kad būtų deputatų gera nuotaika. Tokia mano mintis ir tokia mintis buvo akcentuota Tautininkų frakcijos pasitarime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Varanauskai, prašyčiau, kad jūs pristatytumėte kokio nors norminio dokumento projektą, o ne pasakotumėte apie darbuotojų nuopelnus, kurie mums daugiau arba mažiau žinomi.P.Varanauskas. Jūs neklausėte atidžiai praeitą kartą.
PIRMININKAS. Aš klausiau.
P.VARANAUSKAS: Matyt, buvote susijaudinęs ir dėl to nežinote, kad jau projektas pristatytas ir aš atsakau į deputatų replikas. Deputatas K.Saja, manau, ir deputatas J.Beinortas siūlo keisti esmę, tai tada reikia, kad pirma būtų balsuojama, ar keičiam esmę, atsisakom to, kam buvo pritarta. Dar kartą kartoju, aš rengiau nutarimą po to, kai buvo atsiklausta. Po to tiktai galima svarstyti pasiūlymus, kurie keičia esmę. Į deputato A.Rudžio pastabą noriu atsakyti, kad visa tai derinta su vadovybe. Jisai norėjo tik, kad nebūtų Aukščiausiosios Tarybos vadovybė nušalinta nuo šio reikalo. Aukščiausiosios Tarybos vadovybė girdi ir girdėjo, ir pastabas, kurias norėjo, išreiškė, todėl aš nieko kita čia nesiūlau, kaip pritarti šitam nutarimui ir, jeigu reikia, balsuoti. Jau jis kartą skaitytas, tai kažin ar verta antrą kartą skaityti. Jeigu jūs sakysit, posėdžio pirmininke, aš galiu perskaityti.
PIRMININKAS. Noriu patikslinti: jūs siūlote balsuoti šiandien už šitą nutarimą?
P.VARANAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Kaip už galutinį variantą?
P.VARANAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Praėjusį kartą jūs jį pristatėte, šiandien mes galime tiktai surengti pirmąjį jo svarstymą.
P.VARANAUSKAS. Ne, ir sutarėm, kad jis protokolinis.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu jūs jį siūlote kaip protokolinį, žinoma, nes už jį galime balsuoti. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau pritarti tai idėjai, kurią iškėlė gerbiamasis P.Varanauskas. Visada buvau už tai, kad iš darbuotojų būtų reikalaujama, jog jie dirbtų, bet, be abejo, reikia juos ir paskatinti, ypač turint galvoje, kokį sunkų etapą mes išgyvenome. Protokolinį nutarimą mes galime tuoj pat priimti, nereikia kelių svarstymų. Tik norėčiau, kad gerbiamasis P.Varanauskas perskaitytų. Aš nemanyčiau, kad reikėtų minėti atskiras institucijas. Tada sakys, kodėl kitos nepaminėjo, kodėl valgykla minėta, o kažkas kitas neminėtas. Tiesiog - paskatinti aparato darbuotojus pavesti Prezidiumui. Na, nebent jeigu ne mums pavaldūs... O tie priekaištai, kad kažkas galbūt nedirbo, netinkamai dirbo, tai išsprendžiami tokiu būdu, kad mes pavedame Prezidiumui, o Prezidiumas turės galimybę išsiaiškinti, kas ir kiek yra skatintinas.
P.VARANAUSKAS. Turbūt bus greičiau, jeigu aš jį perskaitysiu, ir tada mažiau bus diskusijų.
PIRMININKAS. Prašom perskaityti.
Protokolinio nutarimo dėl Lietuvos Respublikos I šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo paskatinimo priėmimas
P.VARANAUSKAS. ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo. Už ištvermę įtvirtinant Lietu-vos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Pagal Aukščiausiosios Tarybos komisijų, Sekretoriaus ir rūmų apsaugos vadovybės teikimą pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareikšti padėką Lietuvos Respublikos 1 saukimo Aukščiausiosios Tarybos personalui bei maitinimo ir medicinos darbuotojams, dirbusiems iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir dirbantiems iki šios dienos. 2. Premijuoti šiuos darbuotojus priklausomai nuo išdirbto laiko Lietuvos Respublikos 1 saukimo Aukščiausiojoje Taryboje: išdirbusius ne mažiau kaip t metus - 3 mėnesiniais atlyginimais, išdirbusius ne mažiau kaip 6 mėnesius - 1,5 mėnesinio atlyginimo, dirbančius mažiau kaip 6 mėnesius - 0,5 mėnesinio atlyginimo.”
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlysiu deputatams balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo, tačiau, kaip reikalauja Reglamentas, prieš pirmąjį balsavimą būtina pranešti, kiek yra deputatų. Siūlau visiems deputatams sėsti į savo vietas, įvyks deputatų registracija. Dar prašau kol kas nespausti, aš paskelbsiu, kada prasideda registracija. Deputate Žiemeli, aš tikiuosi jūs nebalsuosite už deputatą A.Brazauską? Aš prašau salėje tvarkos, kad galėčiau pradėti balsavimo ir registravimo procedūrą. Deputatai Klumby, Kačinskai! Prašau deputatus sėsti į savo vietas. Pradedam deputatų registravimo procedūrą. Salėje užregistruoti 76 deputatai. Galbūt pradžioje patikslinimui būtų reikalingas deputatų sąrašas, kad būtų galima patikslinti? Ne, ne, aš tiesiog noriu, kad deputatai galėtų pasižiūrėti, ar teisingai veikia sistema: sakysim, gal kuris deputatas neįrašytas. Prašau dabar deputatus tylos. Ar yra prieštaraujančių šitokio protokolinio nutarimo priėmimui? Ar reikalaujate balsuoti dėl jo? Nėra reikalavimo balsuoti. Galima laikyti, kad šis protokolinis nutarimas yra priimtas bendru sutarimu. Tokiu atveju, deputate Varanauskai, jūsų pasiūlytas projektas yra priimtas bendru sutarimu.
Dabar kviečiu j tribūną susisiekimo ministro pavaduotoją gerbiamąjį J.Biržiškį. Ne? Labai atsiprašau, puikiai žinau, kad jūs esate ministras, tačiau pavadinau jus pavaduotoju. Kviečiu jus į tribūną pateikti antrajam svarstymui Transporto įstatymą.
Susisiekimo ministro J.Biržiškio pranešimas apie Lietuvos Respublikos transporto įstatymo projektą ir atsakymai į klausimus
J.BIRŽIŠKIS. Gerbiamasis parlamente! Lietuvos Respublikos transporto įstatymo projektas jums buvo pristatytas praeitų metų gruodžio mėnesį. Pirmasis įstatymo projekto svarstymas įvyko šių metų sausio 29 d. Svarstymo metu Teisinės sistemos, Savivaldybių, Ekonomikos komisijų, atskirų deputatų buvo pareikštos pastabos ir kiti pasiūlymai. Į daugumą tų pastabų atsižvelgiant, buvo pataisytas pirmasis įstatymo variantas, kurį Vyriausybė kovo mėnesį apsvarstė posėdyje ir nutarė patarti parlamentui priimti. Šiandieną svarstomas projektas buvo nagrinėtas Ekonomikos komisijoje, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto teksto pateikė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Juridinis skyrius. Dėl kai kurių, vadinasi, pastabų ir mes su jumis sutinkame, aš norėčiau jas išvardyti.
Iš 2 straipsnio antrosios dalies galime išbraukti žodžius ,,naftotiekio bei dujotiekio vamzdyną”, išbraukti 2 straipsnio paskutinę dalį, kurioje kalbama apie vamzdynų transportą. Antra, 3 straipsnio pavadinime žodį ,,visuomeninių” pakeisti žodžiu ,,teisinių”. Šio straipsnio pirmąją dalį suredaguoti taip...
PIRMININKAS. Labai atsiprašau ministro, jūs gal tokias pastabas sakytumėt kiek lėčiau, kad deputatai spėtų į jas atsižvelgti.
J.BIRŽIŠKIS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašau deputatus dėmesio.
J.BIRŽIŠKIS, 3 straipsnio pavadinime žodį ,,visuomeninių” pakeisti žodžiu ,,teisinių”. Šio straipsnio pirmąją dalį suredaguoti taip: ,,Teisinius santykius Lietuvos transporte reguliuoja šis įstatymas, taip pat atsižvelgiant į jį leidžiami. kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti teisiniai aktai. Susisiekimo ministerija pagal savo įgaliojimus leidžia poįstatyminius aktus transporto valdymo klausimais.”
Trečia, 4 straipsnio antrojoje dalyje žodį ,,valstybiniai” pakeisti žodžiu ,,magistraliniai”, išbraukti žodžius ,,vandens keliai”. Ketvirta...
PIRMININKAS. Aš vis dėlto atsiprašau, jūs skaitote jūsų parengtą tekstą, tačiau deputatai nespėja atsekti, kurioje eilutėje braukti...
J.BIRŽIŠKIS. 4 straipsnio antrojoje dalyje žodį ,,valstybiniai”...
PIRMININKAS. Pirmojoje eilutėje, taip?
J.BIRŽIŠKIS. Antrojoje dalyje žodį ,,valstybiniai” pakeisti ,,magistraliniai”, išbraukti žodžius ,,vandens keliai”. 4 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius ,,bei vamzdiniai”, o po žodžio ,,transportui” įrašyti žodžius ,,yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė”, atsisakant įstatymo projekte pateiktos redakcijos ,,yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė”. 5 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti tolesniu straipsniu, kadangi keičiame 3 straipsnio redakciją. Visai išbraukiam 3 straipsnį, be kurio galima apsieiti, 5 straipsnį, atsiprašau. 5 straipsnį visai išbraukiam. 6 straipsnyje, paskutinėje dalyje, po žodžių ,,nustatyto dydžio” įrašyti žodžius ,,mokesčius (rinkliavas)”. Tai šitie pakeitimai, tos pastabos, su kuriomis, vadinasi, sutinkame. Čia yra: ,,transporto verslu užsiimantys juridiniai bei fiziniai asmenys už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, teritoriniais vandenimis, automobilių keliais, geležinkeliais, už skrydžių valdymo ir aeronavigacinį aptarnavimą Respublikos erdvėje moka Vyriausybės nustatytas...” galbūt rinkliavas tada. ,,Rinkliavas”, bet čia buvo - “mokesčius”, ,,rinkliavas” dabar.
PIRMININKAS. Žodžio ,,mokesčiai” nebereikia rašyti?
J.BIRŽIŠKIS. Nebereikia, taip, rinkliavas. Rinkliavas dabar. Toliau, manytume, kad nepriimtinas Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos siūlymas atsisakyti transporto licencijų - 9 straipsnio pirmoji dalis. Tai 9 straipsnio pirmoji dalis, kuriai prieštaravo Ekonomikos ministerija. Mes pasisakome už licencijas dėl tokių motyvų, t.y. mes norėtumėm, kad jis liktų tokios redakcijos, kaip yra. Pirma, prasideda privatizavimo procesas transporte, neįvedus reguliavimo sistemos, pervežimai vyks chaotiškai. Tai buvo nepriklausomoje Lietuvoje, kai verslininkai stengėsi pervežti keleivius tik pelningais maršrutais, nesi-laikydami tvarkaraščių, blogėjo transporto priemonių techninė būklė, augo avaringumas, todėl 1933 m. buvo įvesta leidimų sistema. Panašiai vyko ir Lenkijos Respublikoje 1988 m. atsisakius pervežimo reguliavimo, šiuo metu jie turi vėl svarstyti siūlymus dėl transporto verslo licencijavimo sistemos pripažinimo. Vokietijoje, Austrijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse taikoma griežta transporto licencijavimo sistema ir dėl to mažėja kuro sunaudojimas, avaringumas, pasiektas aukštas pervežimo organizavimo lygis. Vienas iš mūsų tikslų yra integruotis į Europos transporto sistemą. Ten galioja labai griežti reikalavimai vežėjams, priimta apie 30 tarptautinių konvencijų transporto klausimais, sukurta daug įvairių tarptautinių organizacijų. Svarbų vaidmenį vaidina Europos transporto ministrų konferencija, į kurią galbūt netrukus mes būsime priimti. Į ją įeina 20 Europos valstybių. Pagal šios organizacijos reikalavimus verslininkai, norintys vykdyti keleivių ar krovinių pervežimus, privalo atitikti šiuos reikalavimus: turėti gerą reputaciją, turėti būtiną finansinį aprūpinimą ir, trečia, turėti profesionalo kompetenciją. Minėta transporto organizacija parengė išsamias rekomendacijas ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar kandidatas į vežėjus atitinka minėtus reikalavimus ir ar jis gali gauti leidimą tam verslui. Beje, už jį reikia mokėti didelius mokesčius. Transporto licencijavimo klausimas rugpjūčio mėnesį buvo svarstytas Vyriausybės įmonių reorganizacijos komisijos posėdyje, kuriam vadovavo gerbiamasis V.Pakalniškis, ir buvo pritarta siūlymams licencijuoti transporto veiklą, parengti pasiūlymus dėl atitinkamų pakeitimų Įmonių bei kituose įstatymuose.
Gerbiamieji deputatai, svarstyti pateiktas įstatymo projektas nustato tik bendras Lietuvos transporto sandaros, veiklos ir valdymo nuostatas, vadovaujantis jomis bus rengiami ir jau rengiami įstatymai bei kodeksai, kurie reglamentuos atskirų transporto rūšių veiklą. Prašome pritarti šiam įstatymui po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Ar yra norinčių paklausti? Gerbiamieji deputatai, man priminė deputatas K.Antanavičius, kad galima būtų užsiregistruoti diskusijai, aš tuoj pranešiu, kada galime pradėti registruotis diskusijai. Prašome paspausti mygtuką, kas užsirašė diskusijai, o klausimus pateiksime kol kas kalbėdami į mikrofonus, kad nesusipainiotume, nes čia dar nėra iki galo patikrinta sistema. Prašom, deputate Prapiesti, paklausti.
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą, kodėl įstatymo projekto rengėjams nebuvo priimtina pastaba, išsakyta ir Teisinės sistemos komisijos, kai pirmą kartą šis projektas pasirodė, ir dabar Juridinio skyriaus išvadose, kad pavadinimas nevisiškai atitinka turinį. Būtent čia, kaip ir pats gerbiamasis ministras sakė baigdamas savo pranešimą, yra tiktai pagrindai, tik pagrindinės nuostatos, kuriomis remiantis bus kuriama visai kitaip, galima sakyti, reguliuojanti transporto klausimus Respublikoje įstatymų sistema. Pagal šitą įstatymą praktiškai daugumos klausimų, jų sprendimo yra tik užuomazgos ir šituo įstatymu remdamiesi ne daug ką konkrečiai jūs galėsit spręsti.
J.BIRŽIŠKIS. Aš su jumis sutinku, kad tai yra tik įstatymų užuomazga, tačiau mes šiandieną, turėdami savo žinioje visą transporto sistemą ir visiškai ją valdydami, kitų įstatymų, jokių įstatyminių aktų neturim ir savo veikloje tiktai galime remtis šituo, jeigu jūs priimsit, įstatymu, daugiau jokių nėra. Todėl mes ir prašėm, kad šitas būtų pavadintas kaip pagrindinis Respublikos transporto įstatymas, kuriuo mes galėtumėm remtis priėmę šiandien, o Vyriausybė turi tokią nuostatą, kad kol bus atskiri kodeksai parengti ir jūsų priimti, - jie labai yra dideli, galima būtų juos, remiantis tuo įstatymu, padaryti atskirais norminiais dokumentais arba laikinosiomis taisyklėmis, kuriomis mes galėtume reguliuoti šiandieną transporto veiklą. Kitokio įstatymo, šiandien reguliuojančio transporto sistemą, mes neturime.
PIRMININKAS. Ačiū, diskusijai užsirašė deputatas K.Antanavičius, bet matau, kad jis nori ir paklausti. Taip, ne tik dalyvauti diskusijoje? Prašom, deputate Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 9 straipsnyje dėl to mūsų nesutarimo, dėl licencijos, yra užrašytas toks straipsnio pavadinimas ,,užsiimantiems užsienio ūkinė veikla transporte teisinės sąlygos”, užsiimančių, taip?
J.BIRŽIŠKIS. Užsiėmimo.
K.ANTANAVIČIUS. A, atsiprašau, aš čia žodį sumaišiau. Tai tada taip pateikiu klausimą: sakykim, teisinės sąlygos užsiimantiems taksis-tams, dirbantiems Lietuvoje, ar reikalinga kokia nors licencija?
J.BIRŽIŠKIS. Aš manyčiau, kad taksistams reikalinga tam tikra tvarka, ir tą tvarką jau paskubėjo, įvedė iš naujo Estija. Dėl to, kad buvo paleista, be jokios tvarkos išduodami leidimai arba ne leidimai, o patentai dirbti šitą darbą, juose nebuvo nurodytos tam tikros sąlygos, šiandieną su taksistais juk negalima susišnekėti. Jie praktiškai neatlieka transporto veiklos, o užsiima tiktai spekuliacija. Pavyzdžiui, aerouoste stovi taksistai, iš jo nevažiuos iki centro, kol nesusiderėsi tam tikromis sąlygomis. Transportas yra verslas, kuris turi būti tiksliai pagal patentą vykdomas, todėl aš manyčiau, kad yra teisinga pozicija, kaip ir estų pavyzdys, kai jie šitą klausimą sprendė pagal kitų valstybių priimtus teisinius dokumentus: sukuriamos Respublikos taksi darbo taisyklės, o savivaldybės, išduodamos patentą, vadinasi, įpareigoja taksistus dirbti pagal šitokias taisykles. Kitaip nebus jokios tvarkos taksi darbe.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Čia vakar svarstė mūsų Tautininkų frakcija, deputatas P.Varanauskas pateikė informaciją, ir kaip mes žinom kiekvienas iš savo praktinio gyvenimo, kad jau dabar Susisiekimo ministerija piktam naudoja savo monopolijas, sakykim, mokymo, kvalifikacijos srityje, vadinasi, dirbtinai sudaromos programos - kad išlaikytų tas senas mokymo struktūras, imami baisūs pinigai iš žmonių. Ar nemanote, kad tuos mokymus ir apskritai mokymą, kokia sritis bebūtų, galėtų kuruot ne Susisiekimo ministerija, o sakykim, Švietimo ministerija, kaip ir kitų dalykų mokydama?
J.BIRŽIŠKIS. Na, aš nemanyčiau, kad mes įvedėm kokį nors diktatą šituo klausimu, bet iki tol buvo tokia tvarka: kas nori, tas ir gali rengti vairuotojus, ir visokios naujai susikuriančios, vadinasi, bendrovės, kurios dirba pagal savo programas. Niekas neatsakė už kvalifikuotą vairuotojų parengimą ir už tam tikrą jų profesinį paruošimą. Aš manyčiau, kad mūsų su Švietimo ministerija buvo susitarta, kad tai yra specifiniai dalykai, ir mes, matyt, be kai kurių klausimų parengimo patys neapseisim, be atskirų transporto rūšių parengimo - ar tai lokomotyvo mašinistų, ar lakūnų, vis tiek tai bus profesinės mokyklos, kurių nėra. Iš esmės mes šiandieną kuriame tokią sistemą ir, jeigu Švietimo ministerija sutiks, į vieną kompleksą sujungsime profesines ir technines mokyklas, buvusius technikumus ir aukštąsias mokyklas ir steigsime tam tikrus koledžus, kurie galėtų atskirų transporto rūšių visas specialybes rengti. Tai, žinoma, šituos klausimus perduosim Švietimo ministerijai. O šita tvarka buvo priimta norint įvesti vienodą techninį visų vairuotojų parengimą, kad nebūtų tokių diletantų, dėl kurių, vadinasi, ir įvyksta daug avarijų. Juk jeigu mes pastebėsim šiandieną, jūs nekritikuojat, bet turbūt mes ir Vidaus reikalų ministerija turėtumėm labiausiai būti kritikuojami, kad yra tiek nelaimingų atsitikimų ir žūva Lietuvoje žymiai daugiau negu Švedijoj, nes pas mus nėra profesionalaus parengimo, nėra, žinoma, techninių priemonių, bet visai nėra ir tvarkos. Taigi aš nemanau, kad mes būtumėm ką nors bloga padarę ir kad mes čia kam nors draudžiam rengti, jeigu kas nori rengti. Jei tai būtų privati įstaiga, tai pirmiausia ji turi gauti leidimą, jog ji yra profesionaliai pasiruošusi rengti vairuotojus, ir daugiau čia nieko nėra. Kai ji įrodys, kad tikrai gali rengti vairuotojus, tai prašau - tegu rengia, ar tai privati įstaiga, ar valstybinė, ar dar kokia. Mes juk necentralizuojam vairuotojų rengimo, o tiktai žiūrim, kad būtų tvarka.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasitarti su gerbiamaisiais deputatais, kurie yra užsirašę per kompiuterį. Ar jūs norite klausti, ar visi 7 užsirašiusieji norite dalyvauti diskusijoje? Jeigu jūs norite klausti, tikrai prašysiu leisti klausimus pateikti iš vietos, bet kol kas tada sutariam šitaip: paklausia 2 deputatai, stovintys prie mikrofono, o paskui jau deputatai, sėdintys vietoje. Deputatė B.Valionytė. Daugiau prie mikrofonų nebestokit, o registruokitės per kompiuterį.
B.VALIONYTĖ. Sakykit, gerbiamasis ministre, ar jūs nesutiktumėt su 11 straipsnio antrosios pastraipos tokiu redakcijos pakeitimu:
,,krovinių siuntėjai ir transporto priemonių savininkai atsako už krovinių saugų pervežimą”; pakeičiame ,,privalo užtikrinti pavojingų”, tiesiog - ,,atsako už krovinių saugų pervežimą”. Tokiu būdu jūsų ministerija ir transporto priemonės savininkas turi atsakyti už saugų pervežimą, kad būtų juridiškai viskas iki galo aišku, nebebūtų dviprasmybių. Šitokia redakcija, kokia jinai yra dabar, yra dviprasmiška.
J.BIRŽIŠKIS. Jūs gal pakartokit dar kartą, aš nelabai...
B.VALIONYTĖ. Siūlau išbraukti žodžius ,,privalo užtikrinti pavojingų”; ,,atsako už krovinių saugų pervežimą” - tuomet viskas aišku; įvyko avarija, teisme baigta byla ir teismas sprendžia. O tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamentas, sakykim, jeigu, be abejonės, užteršta gamta, kadangi vienaip ar kitaip bus padaryta žalos, jeigu ten pavojingas buvo krovinys. Jeigu nepavojingas, tai bus kitų dalykų. Viskas visiškai aišku, o dabar lyg ir teismas turėtų nagrinėt, ar jūs viską padarėt, ar ne.
J.BIRŽIŠKIS. Iš principo mes sutinkam su tuo pataisymu.
B.VALIONYTĖ. Ir čia dar pirmojoj daly reikėtų vietoj ,,ir” padėt kablelį todėl, kad ,,ir” - tai tokiu atveju... Arba ten sukonkretint, nes atsakomybę dabar reikės dalytis tarp abiejų atsakovų, kas - ar atsiuntėjas, ar pervežėjas.
J.BIRŽIŠKIS. Na, tai ir šitie, ir šitie atsako. Jeigu krovinio siuntėjas, vadinasi, prikabins priekabą, kuri yra patikrinta muitininkų ir bus įdėta bomba, tai vežėjas nieko nežinos. Prikabinta priekaba, jeigu ten sprogs, tai tada atsakys krovinio siuntėjas.
B. VALIONYTĖ. Aš suprantu, bet asmeniškai norėčiau, kad būtų atsižvelgta į šitą mano pasiūlymą...
PIRMININKAS. Deputate Valionyte, aš jus pertraukiu, kadangi antrajam svarstymui, jeigu jau visai formaliai žiūrėsime, turi būti pateik-tos pastabos raštu. Aš prašyčiau 4 kartus neklausti. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Kiek atsimenu, lyg ir Policijos įstatyme eismo saugumo užtikrinimo funkcijos pavestos kelių policijai, o čia 10 straipsny...
J.BIRŽIŠKIS. Matot, šitas įstatymas yra truputį platesnis. Jis numato visas transporto rūšis, t.y. čia papuola ir... Tiktai omeny galima turėti automobilius, tai viena, bet mes juk turim ir lėktuvus, ir jūrų, ir visus kitus, - vienodas taikymas, vienodi reikalavimai.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, tai taip, bet iš karto mano antrasis klausimas. Jūs, kalbėdamas apie 7 straipsnį, pagal kurį pasiėmėt teisę nustatyt kvalifikacijos vairuoti transporto priemonę įgijimo tvarką, minėjot tik automobilio vairuotojus, o ten tas pat - ir pilotai, ir kapitonai, ir šturmanai...
J.BIRŽIŠKIS. Kodėl, juk 7 straipsnis nenumato vien tiktai vairuotojų, numato viską.
Z.JUKNEVIČIUS. Ne, jūs taip sakėt, kad...
J.BIRŽIŠKIS. Na, tai iškyla klausimas apie vairuotojų rengimą, bet iš principo mes turime rengti...
Z.JUKNEVIČIUS. Man ir čia dabar neaišku: Susisiekimo ministerija numatys kvalifikacijos vairuoti transporto priemonę įgijimo tvarką, vadinasi - visam transportui. Gerbiamasis vicepremjeras pateikė Vyriausybės nuomonę, kad planuojama įsteigti jūrų ministeriją. Ji, vadinasi, savo jūrų transportą valdys, čia ne tiek transporto pagrindai, atrodo, bet ministerijos veiklos pagrindai.
J.BIRŽIŠKIS. Aš įsivaizduoju, bet mūsų pareiga užtikrinti 2 dalykus: kad transporto priemonės būtų tinkamos važiavimui ar plaukymui, ar skraidymui, t.y. atitinkamai būtų sertifikatai arba registro klausimai atliekami, ir antra, kad visi, kas vairuos tas transporto priemones, turėtų atitinkamą kvalifikaciją. Mūsų pareiga užtikrint ir tai, kad ta kvalifikacija būtų palikta. Jeigu mes prisijungėme prie tarptautinių konvencijų, tai mes, vadinasi, įsipareigojam jas vykdyti ir esam atsakingi, kad mūsų transporto priemones vairuotų profesionalai, kurie turi tam tikras teisės, su kuriomis mes galim juos leisti į tarptautines, kaip sakoma, transporto sistemas.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate Juknevičiau. Jeigu jūs dar norėsite paklaust, galite registruotis sėdėdamas. Galbūt jūs nesat užsiregistravęs posėdyje apskritai? Esat? Gaila, kad yra sutrikimų. Dabar suteikiu teisę klausti deputatui Jonui Šimėnui. Deputate Jonai Šimėnai.
J.ŠIMĖNAS. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes, komisija, nesuspėjome pateikti rastu išvadų, mes tai padarysime rytoj, nes šitas naujas projektas buvo tik šiandien išdalytas. Bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į 11 straipsnio pirmąją dalį, į antrąją dalį deputatė B.Valionytė atkreipė dėmesį. Pirmajame projekte buvo numatyta, sakyčiau, geriau, nes ten transporto savininkai, taip pat ir nesavininkai atsakingi už ekologinius reikalavimus, pavyzdžiui, nuomininkai ir t.t. O dabartiniame 11 straipsnyje tiktai -”fiziniai ir juridiniai asmenys transporte”, vėl, taip sakant, neapibrėžta. Aš manyčiau, kad reikėtų grįžti prie pirmosios redakcijos, išmetant pirmuosius kelis žodžius, ir turėtų būti tokia: ,,transporto priemonių savininkai” ir t.t. Jeigu tai priimtina, tai prašyčiau atkreipti dėmesį, o mes, komisija, rytoj pasižadam pateikti jums išvadas dėl viso įstatymo.
J.BIRŽIŠKIS. Tai gal mes čia tuos juridinius ir fizinius asmenis su teisininkais suderinsim. Man rodos, kad čia teisininkų buvo reikalavimas - pagal įstatymą. Gal visi savininkai yra.
PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Atleiskit, aš norėjau užsirašyt diskusijai. Aš neprašau žodžio.
PIRMININKAS. A, aišku. Deputatas A.Leščinskas nori klausti? Aš tuoj. Prašom.
A.K.LEŠČINSKAS. Sakykit, gerbiamasis ministre, jūs vis dėlto, kalbėdamas dėl 9 straipsnio apie licencavimą, neargumentuotai, sakyčiau, įrodėte, kad licencavimas, t.y. pačių licencijų išdavimas, lyg ir apribotų atskirų transporto dalyvių piktnaudžiavimą. Aš suprantu, sakykim, kad lygiai tą pat gali padaryti pati registracija. Taigi užsiregistravo tas vairuotojas, sakykim, taksistas, ir jam atimti registracijos pažymėjimą galima visiškai ir be licencijos. Tai ką gi ta licencija vis dėlto duos naudingo?
J.BIRŽIŠKIS. Na, gal čia sunku visą transportą... Čia bendra frazė įrašyta, o matyt, licencijų išdavimo tvarka ir tų licencijų sąrašas būtų patvirtinti Vyriausybėje. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į paprasčiausią tokį pavyzdį. Sakykim, kad mes vežtume krovinius tokia masiškiau-šia priemone kaip autotransportu, turim įstoti į tarptautines vežėjų organizacijas ir jose gauti tam tikrą vežėjų kvotų kiekį Lietuvai. Už tas kvotas reikia mokėti. Tai turbūt Respublikai ne tas pat kam, ar turinčiam gerą automobilį, gerą vairuotojo pažymėjimą, leidžiama šita veikla užsiiminėti. Mums svarbu, kad to žmogaus būtų atitinkama finansinė padėtis, kad jis, vadinasi, padaręs avariją arba kažkur subankrutavęs, nepadarytų Respublikai nuostolių, o antra, kad būtų pajėgus darbuotojas ir pasirengęs tikrai veiklai, kad ta mašina nestovėtų ir jis uždirbtų atitinkamą kiekį. Antraip reikia tai atiduoti kitam. Šitokia tvarka yra Vokietijoje. Mes iš ten ir paėmėme visus tuos principus.
Iš kitos pusės, turbūt kas nori veikla užsiimti, dabar daug registruojasi - visokių privačių aviakompanijų, kurios norėtų užsiiminėti ūkine veikla. Tačiau jie turi būti tam tikro lygio, kuris galėtų leisti jiems skraidyti, kitaip, kaip suprantat, mes neturėsim bendros veiklos sistemos. Taigi vis tiek be licencijų, be leidimų... Gal tas žodis ,,licencija” per daug toks skambus, tai - leidimų sistema. Bet transportas turi būti organizuotas pagal kokius nors principus. Tarkim, ir autobusai. Jeigu atsiranda autobusų, kurių šiandieną yra labai daug, tačiau jie perveža, kaip nori. Tai valstybei, vadinasi, nevienodai yra, ar jie tiktai nuo Kauno iki Gariūnų važiuoja, ar... Suprantat, reikalingi tam tikri maršrutai ir kitkam. Šiandien valstybinis transportas, kuris yra, nepajėgus patenkinti visų. Tai jeigu kas nors priima tam tikrą vežimo įsipareigojimą, jis turi atlikti ir tam tikrą darbą, kuris numatytas šitame leidime.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau, kad deputatai, kurie paklausė ir nežada dalyvauti diskusijoje, išbrauktų savo pavardę iš kompiuterio sąrašo. Žodis deputatui P.Varanauskui. Ar jūs diskusijai?
P.VARANAUSKAS. Diskusijoje.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašau gerbiamąjį ministrą pakomentuoti 12 straipsnį, tiesiog pagal jo tekstą. Toks truputį nesuprantamas tekstas.
J.BIRŽIŠKIS. Mes, vadinasi, kaip Susisiekimo ministerija, kad mūsų transportas galėtų važiuoti per Europą arba visame pasaulyje, šiandieną privalome sutvarkyti tokius 3 tarptautinius klausimus. Pirmas dalykas - pritarti, patvirtinti, kad mes dalyvaujame visose transporto konvencijose, kurios duoda tam tikrus įpareigojimus - kad transportą, vadinasi, reguliuojame pagal tam tikrus principus. Toliau, mes turime įstoti į visas tarptautines organizacijas, kurios duoda tam tikrus mūsų transporto registravimo, šaukinių dokumentus, tam tikrus leidimus, pagal kuriuos mes galėtumėm organizuoti tarptautinį transportą. Be to, mes turime sudaryti su visomis valstybėmis dvišalius susitarimus dėl visų transporto rūšių veiklos. Turi būti susitarimas, kad ta valstybė sutinka priimti mūsų aviaciją, kad ta valstybė sutinka, jog.mūsų transporto priemonės perskristų jų erdvę ir pan. Tiktai po to mūsų komercinės įmonės ar aviakompanijos, ar autotransporto įmonės gali sudaryti sutartis su kitomis komercinėmis įmonėmis, kokiais pagrindais galima atlikti darbus. Šiandieną mes turime tokį pavyzdį: per jūrų perkėlą Mukranas-Klaipėda, kuri veikė pagal valstybinę Tarybų Sąjungos ir Vokietijos sutartį, šiandien buvo sustabdytos visos atskirų kompanijų karinių pervežimų sutartys, ir kita, kol mes nesudarysime Lietuvos ir Vokietijos sutarties dėl šitos perkėlos eksploatavimo. Mums turbūt svarbu, kokie kroviniai ir kokiomis sąlygomis bus pervežami ir kaip Vokietija vertina šitos perkėlos egzistavimą. Todėl šitame straipsnyje mes ir bandėme nustatyti tuos teisinius klausimus, kaip mes turėtumėm atstovauti šitai sričiai, Aš suprantu, kad Susisiekimo ministerija kol kas neturi teisės pagal įstatymus sudarinėti ir pasirašyti sutarčių, tačiau mes kalbėjom, kad Vyriausybė kai kuriais klausimais suteiks mums įgaliojimus sudaryti ir pasirašyti šitas sutartis. Mes su kiekviena valstybe praktiškai turime sudaryti po 5-6 sutartis įvairiais transporto ryšių klausimais, tai tų sutarčių susidaro milžiniškas kiekis.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Aš noriu paklausti. Ar deputatas L.Apšega tikrai dalyvavo šitame posėdyje? Jo tikrai nėra ir... Man tai nesvarbu, tačiau man labai pikta, kad kažkas imasi ir užregistruoja deputatą L.Apšegą, kaip dalyvaujantį šitame posėdyje. Jeigu jau nuo pirmųjų automatizuotos sistemos taikymo valandų mes pradėsime sukčiauti ir nesančius deputatus registruosime, ir dar įrašysime į diskusiją, tai aš manau, kad nesolidu.
E.KLUMBYS. Galima žodį?
PIRMININKAS. Kokiu klausimu?
E.KLUMBYS. Tuo pačiu.
PIRMININKAS. Kokiu?
E.KLUMBYS. Dėl deputato L.Apšegos.
PIRMININKAS. Procedūros? Prašom.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad deputatas L.Apšega yra mano kaimynas. Aš galiu pasakyti, kad, matyt, tas mygtukas buvo nuspaustas segtuvu, nesąmoningai jį pastūmus. Tai aš manau, kad tai yra sistemos defektas iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Aš nemanau, kad taip mygtuką jūs 2 kartus galėjote nuspausti - pirmiausia užregistruoti deputatą L.Apšegą ir antrą kartą užrašyti klausti.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad aš nespaudžiau, nespaudžiau sąmoningai.
PIRMININKAS. Malonu. Deputatas A.Leščinskas. Prašom paklausti.
A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto jūs žinote, kad šiandien vienaip ar kitaip premjeras pateikė pasiūlymus, susijusius apskritai su transporto valdymo pakeitimu. Taip? Ten numatoma, kad atsiras, sakykim, jūrų transporto ministerija ir panašios ministerijos. Man tai buvo naujiena šiandien. Vakar, kai mes svarstėme Ekonomikos komisijoje, aš šito nežinojau, tačiau šiandien iškyla iš tikrųjų įstatymo problema. Kadangi įstatymas, kaip gerbiamasis Z.Juknevičius sakė, turėtų apimti ne tik jūsų ministerijos darbą, o apskritai susisiekimo sistemos darbą, tai aš dabar manau, kad iš visų straipsnių praktiškai reikia išbraukti jūsų ministerijos pavadinimą, t.y. Susisiekimo ministerijos pavadinimą, kadangi transportą valdys ne tik viena jūsų ministerija, bet gali būti ir jūrų transporto ministerija.
J.BIRŽIŠKIS. Na, kol kas tokios ministerijos nėra.
A.K.LEŠČINSKAS. Bet keisti mums tą įstatymą reikės, jeigu atsitiks šitas dalykas.
J.BIRŽIŠKIS. Jūs turbūt pripratę įstatymus keisti, tai...
A.K.LEŠČINSKAS. Jeigu Vyriausybė siūlo, mes tai turėsim daryti arba nedaryti.
J.BIRŽIŠKIS. Aš, pavyzdžiui, negirdėjau, kad premjeras šiandien pristatytų tą...
A.K.LEŠČINSKAS. Vicepremjeras tai padarė šiandien.
A.K.LEŠČINSKAS. Taip, šiandieną, man tai yra naujiena.
J.BIRŽIŠKIS. Aš tik žinau dėl jūrų ministerijos, kad gal niekas ir neprieštarauja, bet labai daug diskusijų dėl šitos jūrų ministerijos yra. Čia yra Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, kad jie kažką greitai sukurs. Prieš mėnesį buvo premjero, Vyriausybės nutarimas, pagal kurį yra sudaryta komisija, kuri pateiktų Vyriausybei savo svarstymą ir išsamias išvadas šituo klausimu, tačiau šita komisija dar nieko nepadarė ir nepateikė. Aš nežinau, iš kur tas toks siūlymas. Šiandieną bent daryti tokius pakeitimus iki Naujųjų metų nėra jokios prasmės dėl to, kad mes visi užsiėmę to brangaus turto, kurį mes gavom šiandieną, kuris perimtas į mūsų jurisdikciją, įtvirtinimu, įteisinimu, kad jis artimiausiu laiku būtų Lietuvos Respublikai teisiškai, juridiškai įformintas. Tai jeigu šiandien mes užsiimsim juridiškai...
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėją. Deputate Ambrazevičiau, ar jūs nejaučiat, kad pusę valandos rodote nepagarbą pranešėjui?
J.BIRŽIŠKIS. Jeigu mes reorganizaciniais klausimais šiandien užsiimsim, tai nedarysim to, kas šiandien būtina. Aš tik viena noriu pasakyti - mes paėmėm savo sprendimu visą transportą savo žinion, tačiau šiandieną jis plaukioja ir skraido, jeigu jūs norite žinoti, pagal nevisiškai įformintus teisinius dokumentus. Kad mes tai galėtume įvykdyti, mes turime skubiai įstoti į visas tarptautines organizacijas, gauti atitinkamus registravimo principus, visokius kodus ir registruotis, įsteigti tuos registrus, padaryti rejestro darbus. Tik tada jie gali būti juridiškai pripažinti. Jeigu šiandien, tarp mūsų šnekant, negarsiai sakysime, mūsų laivas kur nors labai jau panorėtų ką nors iškrėsti, tai neaišku, ar mes dar rastumėm tikrų juridinių dokumentų, kad pateiktume jam kaip savo nuosavybę patvirtinančius. Taigi šiandien, manyčiau, visiškai tas klausimas yra nereikalingas, o jeigu svarstytume, tai tik po Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau, kad kompiuterių specialistas ištrintų iš dalyvavusiųjų posėdyje sąrašo deputatus L.Apšegą ir V.Jasukaitytę, kurie yra kažkieno pastangomis užregistruoti posėdyje, ir pranešu, kad atsakymams į klausimus ir klausimams liko 4 min., kaip numato Reglamentas - tik 30 min.
Pavėlavę į posėdį deputatai gali nueiti pas mūsų kompiuterininką ir paprašyti, kad būtų užregistruoti šitame posėdyje. Deputatas D.Morkūnas. Prašau, deputate Brazauskai, nueiti ir paprašyti, kad jus užregistruotų. Deputatas D.Morkūnas. Ar jūs, deputate Morkūnai, žodžio neprašėte? Tai reikia atšaukti. Kas nors už jus prašė. Deputatės V.Jasukaitytės nėra. Deputatas A.Rudys nori paklausti? Tai jūs paspauskite mygtuką, kad atšauktų jus. Ačiū gerbiamajam ministrui. Klausimai ir atsakymai į juos baigti. Ar deputatas K.Antanavičius nebenori dalyvauti diskusijoje? Kažkas kažkokiu būdu jus ištrynė. Kviečiu jus į tribūną. Deputatas K.Antanavičius nori dalyvauti diskusijoje komisijos vardu.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vakar Ekonomikos komisija draugiškai su Transporto ministerijos atstovais nagrinėjo šitą įstatymą, ir galima pasidžiaugti, kad darbas buvo konstruktyvus. Daugelį mūsų pastabų Transporto ministerijos specialistai laikė priimtinomis, ir šiandien ministras pateikė ištaisytą projektą. Taigi galiu pranešti Ekonomikos komisijos išvadą. Ekonomikos komisija siūlo pritarti Transporto įstatymui po antrojo svarstymo, ar kaip čia reikia lietuviškai sakyti, nežinau.
Yra vienas rimtas klausimas, dėl kurio mes nesutarėm, tai 9 straipsnis - dėl licencijų. Galėčiau pasakyti, kad iš tiesų dvi sistemos, kurias pateikė gerbiamasis ministras, neišlaiko kritikos, tuo labiau jei atsižvelgsime į tuos argumentus, kurie čia buvo pateikti. Akivaizdu, kad jokio papildomo licencavimo transportui neturi būti. Pirma, o tai yra gana svarbu - mes esam priėmę Valstybinių įmonių įstatymą. Bet kuri transporto firma, fizinis ar juridinis asmuo veikia pagal Valstybinių įmonių įstatymą. Valstybinių įmonių įstatyme yra nustatyta, kam, kokiai veiklai reikalingos licencijos, ten tarp jų nėra transporto. Vakar, kai mes diskutavome, buvo kalbama, jog gautas nebaigtas sąrašas. Patikrinau - sąrašas yra baigtas, Transporto įstatymo nėra, taigi, jeigu norėtų įrašyti tą straipsnį, turėtų Transporto ministerija, Vyriausybė pasiūlyti keisti Valstybinių įmonių įstatymą. Tačiau to daryti, mano su-pratimu, jokio reikalo nėra, nes iš tiesų ministras kalbėjo apie patentus. Na, patentas ar užregistravimas... Ką reiškia užregistruoti? Juk užregistruoti įmonę reiškia užregistruoti statutą arba, taip sakant, nuostatus, tos įmonės įstatus. Tai jeigu tos įmonės nuostatuose ar statute, ar kokį čia buvo žodį dar vienas pasakęs tinkamesnį, nebus to, kas reikalinga: kvalifikacijos ar atsakomybės, finansinės atsakomybės, draudimas nesumokėtas, užsienio draudimas nesumokėtas, - vadinasi, niekas neužregistruos tos įmonės - ar privataus taksisto, arba kokios nors kompanijos, arba uždarosios akcinės bendrovės, arba ūkinės bendrijos. Tokiu būdu ta įmonė neturės teisės apskritai jokia veikla užsiimti, o licencijos yra, sakykim, vaistams gaminti, alkoholiui gaminti, tabakui gaminti ir dar kai kurioms veiklos sritims išduodamos tik licencijos. Galų gale kalbėti reikėtų apie tai, - man daugelis užsienio specialistų, tarp jų profesorius iš Londono A.Smitas, instituto direktorius, sakė, -kad mes turėtumėm pradėti privatizuoti nuo transporto pardavimo j privačias savo rankas. Visus autobusus, visus sunkvežimius, visa kita parduoti, parduoti kuo greičiau vairuotojams. Jie tegu susijungia j kokias nori kompanijas, bendrijas ir tegu dirba. O štai pagal tą nuostata, kurią čia skelbia gerbiamasis ministras, išeina, kad ministerija vėl toliau komanduos ir vieniems leis, kitiems neleis užsiimti kokia nors ūkine veikla - išvykti į užsienį, neišvykti į užsienį. Tai ne ministerijos reikalas, ministerijos reikalas yra nustatyti bendrąsias taisykles, o kas važiuoja į užsienį, kas nevažiuoja į užsienį, ar turi teisę vykti, ar neturi teisės - čia veikia visai kiti ekonominiai dalykai, muitai, taip sakant, ir jų įstatai. Valiutos turėjimas ar neturėjimas visa tai turi išspręsti, jeigu mes einame į normalią ekonomiką. Taigi, sakoma, kad valstybei yra ne visai tas pat, ar autobusai ten nuveža, ar ne ten nuveža. Na, turėtumėm jau šitokius dalykus išmesti iš mūsų žodyno, valstybei visiškai neturi rūpėti, kur autobusai važinės. Autobusai važinėja ten, kur reikia žmonėms. Kad žmonėms yra ne tas pat - tikrai taip. Tai savivaldybės ir nustatys tokius maršrutus, žmonės užsimokės pinigus ir važiuos ten, kur jiems reikia.
Toliau, kalbant apie mokyklas, apie tai, ką čia kažkuris gerbiamasis deputatas labai taikliai pastebėjo, taigi yra jau uzurpuojamos teisės mokyti. Gerbiamasis ministras pareiškė, kad štai jie turi būtinai mokyti, o galbūt Švietimo ministerija. Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad vis dėlto jūs išgirstumėt, čia aš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre Biržiški, kreipiasi į jus! Deputate Valionyte...
K.ANTANAVIČIUS. Aš laikau, kad deputatai turėtų... Aš atsiprašau, nukrypsiu dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Deputatai neturėtų eiti ir trukdyti atsakingų pareigūnų, kai svarstomi jų klausimai. Neseniai deputatas K.Glaveckas nedavė vienam ministrui girdėti, kita deputatė neduoda kitam, tai išeina - mes čia tuščiai kalbam...
PIRMININKAS. Gerai, prašome tęsti. Deputatai priima jūsų pastabas.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi kai gerbiamasis ministras sakė, kad mokymas turi būti jų kontroliuojamas, tai buvo absoliučiai unikalus pavyzdys, kaip mes grįžtam ar nenorime palikti sovietinės bolševikinės ekonomikos, t.y. vėl Transporto ministerija turi teisę nepasitikėti auto-inspekcija. Bet kas gali mokyti? Turime tai suprasti - bet kas. Nori kuris nors iš mūsų deputatų, šiandien pat gali pradėti mokyti, jeigu pas jį kas nors nori mokytis vairuoti. O išlaikys egzaminą ar neišlaikys egzamino - autoinspekcija yra, egzaminus gi laiko. Jeigu egzaminų nebūtų, tai tada dar kokia nors esmė galėtų būti dėl šito. Jeigu šitą jau padarėt, tai aš, kaip deputatas, pateikiu jums paklausimą oficialiai. Jeigu jau jūs šitą padarėt, oficialiai pateikiu žodžiu: jus prašau atsakyti, kokia teise vadovaujatės savo ministerijoje uzurpuodami važiavimo mokymą. Taigi dar sykį akcentuoju, kad jokių ekonominių priežasčių dėl licencavimo nėra ir tai jokiu būdu negalėtų būti palikta šitame įstatyme.
Toliau keletas smulkmenų dėl pavadinimo. Aš manau, kad būtų gerai palikti pavadinimą, kuris yra - Transporto įstatymas. Žinoma, jis yra lakoniškas, tačiau, kaip sakė, bus padaryti atskiri kodeksai, ir čia nebebus to klausimo, kurį deputatas A.Leščinskas kėlė - o gal bus jūrų ministerija. Gal bus jūrų, gal bus upių, gal bus valčių ministerija, juk mes ministerijas kuriam kasdien... Nuo to neturėtų priklausyti įstatymai. Tai, vadinasi, yra Transporto įstatymas toks, koks jis yra, o toliau kodeksai Valčių ministerijai ten arba valčių laivybai, prekybai ir t.t., departamentui. Taigi, sakyčiau, tas pavadinimas yra kaip tiktai geras.
Toliau. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 4 straipsnyje gerbiamasis ministras pasiūlė įrašyti išskirtinę nuosavybę, vadinasi, ,,aeronavigaciniai skrydžių valdymo, kiti ženklai, skrydžių valdymo sistemos įrengimai yra išimtinė Respublikos nuosavybė”. Nederėtų to žodžio rašyti ,,išimtinė”, reikėtų rašyti ,,valstybinė Respublikos nuosavybė”, nes išimtinė nuosavybė yra tiktai žemė ir gamtos ištekliai. Ačiū už dėmesį. Dar sykį kartoju, Ekonomikos komisija siūlo pritarti įstatymui po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam K.Antanavičiui. Aš primenu deputatei R.Gajauskaitei, deputatui M.Stakvilevičiui ir kitiems, kad užsirašymas diskusijoms yra baigiamas, kai pranešėjas baigia atsakyti į klausimus. Jeigu jūs užsirašėte diskusijoms, aš jus iš karto ištrinu, nes aš radau jūsų pavardę jau po ministro J.Biržiškio atsakymo. Aš ištryniau ją, ji buvo atsiradusi. Ačiū. Ar deputatas J.Šimėnas dalyvaus diskusijoje? Deputate Jonai Šimėnai! Deputate Ulba, prašau nešaukti, nes jūsų kaimynas negirdi. Jūs nedalyvaujant diskusijoje, ne? Deputatas A.Norvilas. Ar iš vietos, ar iš tribūnos? Prašom į tribūną. Primenu, kad dar diskusijoms yra užsirašę deputatai P.Varanauskas ir Z.Juknevičius.
Deputato A.Norvilo kalba
A.NORVILAS. Gerbiamieji deputatai, aš savo kalbą norėčiau pradėti nuo to, kad taip pat siūlau pritarti po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui, bet aš norėčiau tiesiogiai paprieštarauti prieš mane kalbėjusiam deputatui dėl 7 straipsnio ir dėl 9 straipsnio.
7 straipsnis - apie teisę vairuoti transporto priemones. Aš visiškai pritariu, kad čia, matyt, yra prieštaravimas Švietimo įstatymui, bet tokiu atveju derėtų Aukščiausiajai Tarybai pasitelkti gal net, sakysime, tam tikrą nedidelę komisiją ir šitą klausimą išspręsti. Klausimas iš tikrųjų opus ir tai, kas siūloma, ką dabar čia prieš mane kalbėjęs deputatas siūlė, praktiškai jau buvo: vairuoti galėjo mokyti tas, kas netingėjo, kas tiktai norėjo. Buvo paleista Respublikoje tokia neturinti precedento jokiose užsienio šalyse vairuotojų mokymo tvarka, galėjo mokyti bet kas. Faktiškai tokia praktika štai į ką išvirto: buvo registruojamos mokymo įstaigos, rinkdavo grupes, o iš tikrųjų būdavo, kad žmogus neturi net sąlygų tam daryti. Patikrinus buvo pora tokių faktų, kai paaiškėjo, jog, sakysim, ta patalpa, kurioje vyksta mokymas, yra žmogaus asmeninis 3 kambarių butas, kur jis vos su šeima gali tilpti, o registruoja 40 žmonių grupę. Tai yra, sakysime, teorijos mokymas. Toliau, jis turi vienintelę transporto priemonę, kuri neatitinka jokių mokymo reikalavimų - antri pedalai, kas yra privaloma, ir t.t., ir pan. Praktiškai surenkamos pinigų sumos iš žmonių, po mėnesio ar po pusantro ateisit, išmokit eismo taisykles ir po to laikysim teises. Žmogus belsdavosi į valstybinių ir kitokių, vadinasi, vairavimu užsiimančių įstaigų duris, vėl mokėdavo papildomą mokestį, kad jį kas nors išmokytų vairuoti, o ta įstaiga, kuri apsiimdavo jį mokyti, kaip sakoma, nusigriebdavo tik grietinėlę. Visame pasaulyje, civilizuotame pasaulyje, pabrėžiu, vairuotojų mokymas yra išimtinė, na, gal nereikia to žodžio ,,išimtinė”, bet yra valstybės prerogatyva. Jeigu prieštaraujama ir teigiama, kad galima, sakysime, privatizuoti, tai, žinoma, galima privatizuoti, bet reikalavimai tam turi būti vieningi ir gana griežti. Tai yra specifinė veiklos rūšis, kuri susijusi su padidinto pavojaus priemone - automobiliu, ir kažkas už tai turi būti atsakingas, jeigu, sakysime, žmogus yra nekokybiškai, nekvalifikuotai parengtas. Amerikoje, Japonijoje yra tam tikri rengimo centrai su įrengtais autodromais, su tam tikslui skirtais automobiliais ir t.t., ir t.t., ir tai yra vieninga valstybės nustatyta vairuotojų rengimo tvarka. Toliau pagal analogiją, nes čia kalbama apie transporto priemones, ne konkrečiai apie vairuotojus, lygiai tas pat pasakytina apie aviaciją, jūrų transportą ir t.t. Niekur taip nėra, ir, sakysim, net pilotų, jeigu jau pereisime prie aviacijos, rengimą griežtai reglamentuoja tarptautiniai reikalavimai. Jeigu dabar mes čia taisydami 7 straipsnį padarysim chaosą, pa-tikėdami tai Švietimo ministerijai, kuriai absoliučiai nebūdinga ši funkcija ir t.t., tai atleiskit... Tik Susisiekimo ministerija šiuo atveju yra ta valstybinė institucija, kuri pagal savo veiklos pobūdį gali numatyti ir reglamentuoti šitų mokymų specifines sąlygas, atsižvelgdama į tarptautinius reikalavimus.
Lygiai tas pat dėl transporto verslų licencavimo. Tai vienas iš kertinių akmenų priimant, sakysim, i tam tikras pervežimo automobiliais arba oro pervežimo, jūrų laivybos ir t.t. tarptautines organizacijas, nes būtent ten tai yra reguliuojama licencijomis. Aš manyčiau, kad čia mažiausiai kalbama apie norą kažką nustatyti, reglamentuoti, neduoti, neleisti, o čia būtent žmogus, besiverčiantis transporto verslu, iš karto yra įstatomas į tam tikrus rėmus, kur jis privalo laikytis visų reikalavimų: ekologinių, saugumo ir t.t., ir t.t., tų reikalavimų turbūt būtų dešimtys, ir licencijos netekimas šiam žmogui, t.y. nesilaikymas tam tikrų reikalavimų, gresia iš tikrųjų dideliais finansiniais materialiniais ir kt. sunkumais. Jeigu paimtume tą patį primityviausią taksisto pavyzdį, tai jisai šiuo metu, sakysime, praktiškai negali net netekti to savo patento arba licencijos, nėra tokios tvarkos. Jis negali jo netekti, bet jeigu jis jo netektų, jis tuojau pat pereitų į kitą instituciją, į kitą įstaigą, į kitą kontorą, kuri irgi yra užsirašiusi, kad turi teisę išduoti patentą vairuotojui. Priskaičiuojama, kad šiuo metu patentus gali išduoti visuomeniniai kooperatyvai, autoservisai, automėgėjų draugijos ir t.t., ir t.t. ir visi taiko kitus tarifus, visi taiko savo sąlygas. Todėl manyčiau, kad vis dėlto, neapribojant savivaldybių teisių išduoti tuos patentus ar licencijas, tai turėtų būti reglamentuojama vienos valstybinės institucijos. Šiuo atveju, matyt, tikrai gali būti Susisiekimo ministerija. Dar sykį pasisakyčiau būtent už tokią 7 straipsnio redakciją, nes, mano giliu įsitikinimu, tai apibūdina transporto specifiką ir kvalifikacijos gavimo specifiką, kuri yra tokio pobūdžio sritis, kad turbūt netelpa į švietimą plačiąja šio žodžio prasme ir nelabai ką su juo turi bendro. Tai yra tam tikrų transporto priemonių vairavimo pamokos, išmokymas, tai tikrai ne Švietimo ministerijos arba Švietimo įstatymo reguliavimo sritis. Taip pat pasisakau už besiverčiančių transporto verslais licencijavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu deputatą P.Varanauską.
Deputato P.Varanausko kalba
P.VARANAUSKAS. Pirmiausia pritariu šio įstatymo esmei, bet vis dėlto dar kartą atkreipiu dėmesį į 7 straipsnį ir į kai kurių čia esančių bičiulių norą sumenkinti Kultūros ir švietimo ministeriją, lyg ir ji apie viską gali išmanyti, bet apie vairuotojus nieko negali išmanyti. Vadinasi, pati aukščiausia kultūra - tai vairuotojų kultūra, bet pažiūrėkime, kaip jie, tarp kitko, elgiasi keliuose. Taigi reikalinga bendra politika, viso mokymo politika, suaugusiųjų švietimą ir mokymą irgi vykdo Kultūros ir švietimo ministerija. Klausimas labai plačiai buvo diskutuojamas, tarp kitko, ir Vyriausybė tai akcentavo, kai buvo priimamas Švietimo įstatymas. Pati Vyriausybė nuo savo pasiūlymų dabar apsisuko 180 laipsnių kampu ir bėga. Tai būkime nuoseklūs. Noriu atkreipti dėmesį, kad esu jau paklausęs premjerą dėl jo potvarkio, kuris išplečia prieš tai buvusį potvarkį, pasirašytą dar 1990 m. premjerės K.Prunskienės. Tada dar nebuvo Švietimo įstatymo, ir jinai kaip išmanė, taip darė. Susisiekimo ministerija ten nebuvo įrašyta. Dabar įrašyta ir Susisiekimo ministerija, tarp kitų ten ir Finansų ministerija yra. Aš sutinku, kad gali būti bendra ekspertizė arba net kelios gali būti ekspertizės, bet yra nustatyta licencijų išdavimo mokymo įstaigoms tvarka, ir kažin ar reikia naujai išradinėti dviratį. Be to, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad aš susipažinau su kai kuriomis programomis, dabar bandoma plėsti jas kiek galima, automokyklose išplečia, į tai nusižiūrėję ir visokie kombinatai išplečia, įsirašo variklių mokymą, balerinas ir artistes pagal tas programas faktiškai turi murzinti. Aš vakar kalbėjau Tautininkų frakcijoje. Tautininkų frakcija neleis tyčiotis iš moterų. Faktiškai jos nesimoko, o turi tik sumokėti pinigus -lyg ir mokosi. Tai darykime taip, kad viskas būtų gražu ir tvarkinga. Pavyzdžiui, ekologijos įstatymo metmenys mokymo programoje visai net nenumatyti, tai vairuotojams reikėtų žinoti. Žodžiu, siūlau papildyti tą 7 straipsnio antrąją dalį - tegu būna tiek, kiek parašyta, bet dar prirašykime, kad ,,kartu su Kultūros ir švietimo ministerija vadovaujantis Švietimo įstatymu”, o mokymo politiką vykdo Kultūros ir švietimo ministerija visur ir visada tol, kol mes nenutarsime kitaip. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui P.Varanauskui. Yra likęs deputatas Z.Juknevičius, tačiau jis sakė, kad atsisakytų dalyvauti diskusijoje, jeigu gautų teisę dar paklausti. Tačiau aš nematau deputato Z.Juknevičiaus, matyt, jis atsisako ir teisės paklausti. Ką gi, ačiū. Jis norėjo paklausti? A, aišku, ačiū. Dabar mums nelieka nieko kito kaip balsuoti arba už, arba prieš tai, kad pritartumėm įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Aš siūlau deputatams sėsti į savo vietas, pasinaudoti elektronine skaičiavimo sistema, o balsų skaičiavimo komisiją prašysiu patikrinti, kaip veikia elektronika. Deputatai Paulauskai, Ambrazevičiau, prašau jūsų rimties, pradedame balsavimą. Kas už tai, kad pritartume po antrojo svarstymo? Aš nutraukiu balsavimo procedūrą, perspėju deputatus A.Ambrazevičių, R.Paulauską, K.Grinių, E.Jarašiūną, V.Plečkaitį, K.Glavecką. Jūs visi puikiai turite suprasti, kad balsavimo aparatūra yra įrengta tam, kad būtų salėje tvarka, ir deja, aparatūra viena negali padaryti jokios tvarkos, jeigu deputatai nebus linkę. Aš tuoj paskelbsiu balsavimo procedūros pradžią. Kas už tai, kad būtų pritarta Transporto įstatymo projektui po antrojo svarstymo? Taip, mane perspėjo, kad iš pradžių reikia užsiregistruoti. Prašau visus deputatus, susėdusius į savo vietas, užsiregistruoti. Salėje užsiregistravo 81, kompiuteris rodo 78. Taip, mes taip pat registravomės. Ką gi, mes turime teisę balsuoti. Salėje 78 ar 81 - tai nekeičia esmės, patys puikiai suprantate. Žodžiu, 3 deputatai neužsiregistravo ir jūsų balsavimas nebus įskaičiuotas. Mes ilgai užtruksime, jeigu suksime visas pavardes, gal patikėkime, kad užteks balsavusiųjų. Aš taip pat prašau ir balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti, o deputatus balsuoti. Balsuoti tiek elektronine sistema, tiek balsavimo kortelėmis. (Pauzė) Tegul jie pasako.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Už balsavo vienais duomenimis 67, kitais - 70. Kas prieš? Kitais - 58. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. 2. Klysta ir gyvi skaičiuotojai. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7 susilaikė.
PIRMININKAS. Susilaikė 7. Ką gi, tiek vienokiais, tiek kitokiais duomenimis, yra pritarta įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Čia yra ne įstatymo priėmimas, tačiau pritarimas įstatymo projektui po antrojo svarstymo ir nereikalingas koks nors apibrėžtas kvorumas, o tik balsavusiųjų skaičiaus dauguma.
Gerbiamasis deputate Katkau. Kadangi deputato V.Katkaus nėra salėje, yra, labai atsiprašau. Ar jūs sutiktumėt pradėti įstatymo projekto pristatymą dabar? Dviejų įstatymų projektų, kaip aš žinau. Kviečiu jus į tribūną.
Deputato V.Katkaus pranešimas apie Lietuvos Respublikos įstatymų „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje" ir „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje“ projektus ir atsakymai į klausimus
V.KATKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, čia buvo nurodyta, kad bus svarstomas vienas įstatymas - Lietuvos Respublikos įstatymo dėl diplomatinių tarnybų statuso projektas. Iš tikrųjų jūs gavote 2 projektus, yra numatyti du įstatymai: vienas įstatymo ,,Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje” projektas, - tam, kad galėtų užsienio atstovybės veikti pas mus, - ir įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje”. Tai ir būtų 2 įstatymų pristatymas.
Pradėsiu nuo įstatymo ,,Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje”. Šio įstatymo tikslas - remiantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais, su nacionalinės teisės pagalba užtikrinti visas būtinas sąlygas užsienio valstybių diplomatinių misijų darbui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siūlomas projektas yra rengtas remiantis 1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatomis. Taigi remiantis minėtąja konvencija diplomatinėms atstovybėms bei jų personalui suteikiamos privilegijos ir imunitetai. Šito įstatymo 1 straipsnyje yra pateiktas apibrėžimas, kas tai yra užsienio valstybės diplomatinė atstovybė; 2 straipsnis nurodo pačią konvenciją, kad mes ja remiamės. 4 straipsnis kalba apie procedūrą, kaip yra akredituojami Lietuvoje diplomatinių atstovybių vadovai. 5, 6 ir 7 straipsniai kalba apie kito atstovybės personalo veiklą Lietuvos Respublikoje. 8 straipsnyje kalbama apie asmens bei privačios rezidencijos neliečiamybę, tai yra šiuo metu mums labai svarbu ir diplomatinėje praktikoje taikoma: imunitetas Lietuvos Respublikos baudžiamajai, civilinei ir administracinei atsakomybei, o administracijos bei techniniams darbuotojams yra susiaurintas imunitetas - tik civilinei, administracinei atsakomybei. 9 straipsnyje yra įtvirtinamas fiskalinis imunitetas, t.y. nemokami muitai ir kitokie mokesčiai, 10 straipsnyje - diplomatinių atstovybių patalpų imunitetas. 13 straipsnyje yra suformuluota susižinojimo tvarka tarp diplomatinės atstovybės ir tos šalies centrinės žinybos. Tai būtų pagrindinės šio įstatymo nuostatos. Šitas įstatymas mums yra būtinas tam, kad po jo priėmimo galima būtų rengti daugelį poįstatyminių aktų - Vyriausybės nutarimų, atskirų ministerijų, žinybų instrukcijų, kad sukurtume visus įstatymus ir prielaidas užsienio atstovybėms dirbti Lietuvos Respublikoje. Tai svarbu ir Vidaus reikalų ministerijai, kuri turi garantuoti apsaugą, užsienio atstovybių neliečiamumą ir neprieinamumą, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijai dėl gydymo tvarkos ir kita. Taigi siūlytume šitą įstatymą svarstyti ir priimti.
Antras įstatymas - dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje statuso. Šio įstatymo tikslas - remiantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais, su nacionalinės teisės pagalba užtikrinti visas būtinas Lietuvos Respublikos diplomatinių misijų darbo sąlygas užsienio valstybėse. 2 straipsnyje konkrečiai suformuluotos Lietuvos Respublikos atstovybių funkcijos. 3 straipsnyje įtvirtinta diplomatinio personalo narių skyrimo tvarka. Jame sakoma, kad diplomatinių atstovybių vadovai skiriami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, tai numatyta ir įstatyme ,,Dėl diplomatinių rangų”, priimtame praeitais metais; kiti diplomatinio personalo nariai skiriami užsienio reikalų ministro įsakymu. 4 straipsnis kalba apie ambasadorių bei pasiuntinių funkcijų vykdymo pradžią, kokią tvarką mes priimsim. Yra pateikti du alternatyvūs variantai: pirmas - nuo įgaliojamojo rašto įteikimo buvimo valstybės vadovui arba - nuo pranešimo apie savo atvykimą ir įgaliojamojo rašto nuorašo įteikimo buvimo valstybės užsienio reikalų ministrui. Mes siūlytume priimti pirmąją alternatyvą -nuo tada, kai įteikiamas įgaliojamasis raštas, įsigalioja, mūsų pasiuntiniai ir ambasadoriai gali pradėti užsienio valstybėje atlikti funkcijas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau gerbiamojo viceministro. Posėdžio pradžioje aš akcentavau, kad deputatai nedrausmingai ir ne laiku susirinko į posėdį, ir prašysiu į tai atsižvelgti, posėdyje pertrauką padaryti 5 min. vėliau. 15.05 val. salėje buvo tik 28 deputatai, todėl aš prašau suprasti mane ir neišeiti iš salės dabar. Atsiprašau jūsų, prašom tęsti.
V.KATKUS. Ačiū. 5 straipsnis apibrėžia diplomatinio atstovo, jo diplomatinės misijos pasibaigimo pagrindus, kokia tvarka tai bus atliekama, apkalbami ir nustatomi visi atvejai. 6 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata, kad Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. 8 straipsnyje yra suformuluotas kumuliacijos principas, tai yra toks principas, kai diplomatui, paskirtam vienoje valstybėje, gali būti priskirtos ir kitų valstybių teritorijos bei galimybė vykdyti funkcijas ne tiktai pagrindinėje valstybėje, kurioje jis paskirtas, bet ir kitose valstybėse. 9 straipsnyje yra draudžiančioji norma, diplomatui draudžianti užsiimti profesine ir komercine veikla siekiant asmeninės naudos. Tai yra paimta iš bendrųjų tarptautinės teisės nuostatų, ir tai mes taip pat čia įtvirtiname. Diplomatinių atstovybių personalo skaičių, vadovų klasę, aprūpinimą patalpomis ir finansavimą numatoma spręsti Lietuvos Respublikos ir buvimo valstybės susitarimais, t.y. konkrečiais dvišaliais susitarimais.
Šitie 2 įstatymai leistų, jeigu jie būtų priimti pakankamai greitai, o aš norėčiau pasiūlyti, kad jūs nubalsuotumėt šiandieną, kad būtų svarstoma pagreitinta tvarka, padėtų mums bent minimalius veiklos pagrindus, leistų sudaryti užsienio atstovybes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir mūsų atstovybes užsienyje. Jeigu būtų nubalsuota dėl pagreitintos tvarkos, tai gal būtų galima ketvirtadienį, pirmoje dienos pusėje, surengti pirmąjį ir galbūt antrąjį svarstymą, o vakare, jeigu nebus didelių pataisymų ir jeigu pritars Užsienio reikalų komisija šitai tvarkai, prašyčiau šitą įstatymą priimti. Ačiū už dėmesį. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Katkau. Aš dabar norėčiau pasakyti taip. Šiandien mes dar turėtumėm nuspręsti apskritai, ar įrašyti šitą klausimą į šios savaitės darbotvarkę. Aš dabar jums išdėstysiu galimą modelį. Ketvirtadienį ryte, jeigu šiandien sutinkame įrašyti, padarome pirmąjį svarstymą ir nutariame taikyti skubesnę svarstymo tvarką, o popietiniame posėdyje priimame šitą įstatymą. Tai yra jūsų variantas, tik truputį kitokia tvarka išdėstytas.
Gerbiamieji deputatai, kadangi posėdyje jau turi būti daroma pertrauka, po pertraukos, 17 val., bus galima pateikti pranešėjui klausimus, komisijos, kurios turi išvadas, galės jas pateikti. Kol kas dėkoju pranešėjui. Taip pat informuoju, kad elektroninė sistema rodė, jog balsavo prieš 4 deputatai, ir pasirodė - tai yra tiesa, o rankomis balsavo prieš 2 deputatai. Taigi aš prašyčiau (aš žinau, kas kaip balsavo), kad ateityje būtumėt atidūs ir balsuotumėt vienodai, tiek keldami rankas, tiek spausdami mygtukus. Ačiū. Skelbiama posėdžio pertrauka iki 17 val. Prašau nevėluoti.
PIRMININKAS. Deputatai, norintys paklausti, tikiuosi jau į salę atvyko. Prašome pateikti klausimus. Jeigu deputatai norėtų kalbėti iš vietų, prašome, galime taikyti ir šią sistemą. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Turbūt jūs kalbėjote pertraukos metu su mūsų komisijos atstovais dėl tų projektų, kuriuos dabar pateikėte. Mes komisijoje surašėme savo pasiūlymus ir juos jums pateiksime. Tiktai kyla klausimas ir atrodo, kad abudu projektai buvo daromi skirtingų žmonių, nes vienas buvo verstas tiesiogiai iš rusų kalbos ir tokia gana nesklandžia kalba. Tai ne visai esminiai reikalai, ir mes juos pateiksime jums iš karto. Turbūt bus konkretesnė diskusija kitą kartą, aš taip supratau.
V.KATKUS. Taip, aš tik norėčiau pasakyti, kad nebuvo naudotasi Rusijos dokumentais, buvo naudotasi dokumentais kita kalba ir šitos pastabos, manau, nereikalingos. Mes Užsienio reikalų komisijoj, manau, gal galėsime aptarti, turėsime tam laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Kiek aš suprantu, visų teisių ir pareigų, kurios bus taikomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms Lietuvoje, tokių pat mes norėsime ir savo ambasadoms užsienyje. Ar ne?
V.KATKUS. Teisės reglamentuojamos iš principo taip, tokiomis keliomis nuostatomis. Pirmas dalykas - tai Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, 1961 m. Antras dalykas - nacionaline teise yra įtvirtinamos tos nuostatos; ir trečias dalykas - yra dvišalių susitarimų kelias. Tai šitomis 3 nuostatomis ir vadovausimės.
J.V.PALECKIS. Taip. Žodžiu, jūs pripažįstate, kad to, ką mes duosime kitiems, mes ir patys sau norėsime.
V.KATKUS. Be abejonės.
J.V.PALECKIS. Todėl manau, kad šitų 2 labai svarbių įstatymų, kuriuos reikėtų kuo greičiau priimti, preambulės turi būti arba vienodos, arba bent apyvienodės. Dabar jos gerokai skiriasi.
V.KATKUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, deputatų, norinčių paklausti, daugiau nematau. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Posėdžio pradžioje aš buvau žadėjęs suteikti žodį deputatui M.Stakvilevičiui.
Deputato M.Stakvilevičiaus pareiškimas dėl S.Malkevičiaus straipsnio „Lietuvos aide“
M.STAKVILEVIČIUS. Aš noriu pateikti pareiškimą. Rugpjūčio 18 d. ,,Lietuvos aide” deputatas Stasys Malkevičius rašė, kad dalyvavau diskusijoje, atsiprašau, rugpjūčio 20 d. dalyvavau diskusijose ir kalbėjau, esu pareiškęs, kad mes dar melsimės M.Gorbačiovui. Viešai pareiškiau, kad aš diskusijoje rugpjūčio 20 d. nedalyvavau iš viso, šitų žodžių, kad melsimės M.Gorbačiovui, nesakiau. Manau, kad šis laikraštis pateikė melagingą ir šmeižiantį straipsnį apie mane, ir prašyčiau deputatą S.Malkevičių, taip pat ,,Lietuvos aidą” viešai atsiprašyti ir atšaukti. Prieš išeidamas j šitą tribūną, aš kreipiausi šiandien prieš pietus, prašydamas geruoju deputatą S.Malkevičių paneigti šitą dezinformaciją, jis paprašė palaukti, po pietų atsakė, kad jis nepaneigs - atseit aš šitą sakęs ne į mikrofoną, o kažkur kitur. Manyčiau, kad šiuo metu, kai mums ypač reikalinga santarvė, šitas šmeižtas neturi būti toleruojamas ir jeigu mes norime ramiai gyventi, gerai Lietuvai būtų, kad nei viena partija, nei viena frakcija nebūtų puolama ir šmeižiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame abiejų įstatymų dėl diplomatinių tarnybų statuso pristatymo procedūrą. Ar yra komisija? Užsienio reikalų komisija šiandien dar nėra nusiteikusi pateikti kokią nors išvadą? Deputate Deguti, jūsų komisija dar nežada šiandien pateikti kokią nors išvadą dėl pristatomų įstatymų?
A.DEGUTIS. Mes turime pasiūlymų, tokių iš esmės pataisančių projektus, bet kadangi mūsų čia yra pirmasis pateikimas...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, deputatai J.Pangonis ir J.Dringelis.
A.DEGUTIS. Kiti deputatai neturi to projekto, tai kažin ar jie galės sekti mūsų pasiūlymus ir juos papildyti. Dėl to, kiek supratau, nukeliama ir konkreti diskusija, ir pasiūlymai kitam kartui. Čia neužims labai daug laiko. Jeigu mes suderinsime savo pozicijas, tai gal, ko gero, artimiausiu metu ir nereikės to paspartinto varianto, priimsime tuos įstatymus.
PIRMININKAS. Gerai, klausimas tik toks: ar Užsienio reikalų komisija sutinka, kad būtų tęsiamas šito projekto svarstymas? Tų abiejų projektų?
A.DEGUTIS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Neprieštarauja?
A.DEGUTIS. Neprieštaraujame. Būtina taip daryti.
PIRMININKAS. Aišku, labai ačiū. Ar yra kokios kitos nuolatinės komisijos, kurios norėtų pareikšti nuomonę, komisijų atstovai? Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas taip pat nėra svarstęs šių projektų? Taip, diplomatinių tarnybų statuso, aš tiesiog apeliuoju į tai, kad Prezidiumas taip pat turi teisę pareikšti nuomonę pristatymo metu.
Nebuvo svarstyta? Ne. Tai nėra jūsų prievolė, aš tik pasiteiravau. Vyriausybės pozicijos čia turbūt taip pat nėra, kadangi pristatė viceministras. Ką gi, man lieka pasiūlyti tai, ką minėjo deputatas V.Katkus. Yra siūloma įrašyti šitą projektą į šios savaitės darbų programą, t.y. į ketvirtadienio darbų programą. Reglamentas tai leidžia. Skubesnės svarstymo tvarkos mes dar nenumatome, o tik įrašome į darbų programą. Ar yra prieštaravimų dėl šito? Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti? Tada aš skelbsiu, kad bendru sutarimu yra nutarta 2 įstatymus -dėl diplomatinių tarnybų statuso užsienyje ir dėl užsienio diplomatinių tarnybų statuso Lietuvos Respublikoje - įrašyti į ketvirtadienio posėdžio programą, bendru sutarimu. Ačiū, sprendimas yra priimtas.
Šiaip jau visi šios dienos darbotvarkės klausimai yra baigti, yra tik rezerviniai klausimai. Dėl deputato V.Kačinsko 2 pristatinėtų projektų nutarta, kad jie taip pat bus ketvirtadienio darbotvarkėje. Aš prašau deputatą J.Paleckį ir deputatą Č.Juršėną nekelti salėje triukšmo. Jūs keliate triukšmą.
Kandidatų j Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojus kėlimas
Yra dar vienas rezervinis klausimas - seniūno pavaduotojo rinkimai. Kraštutiniu atveju mes šiandien galėtume bent iškelti kandidatūras, frakcijos rytoj turėtų galimybę apsvarstyti ir ketvirtadienį skirtume 5 min. laiko seniūno pavaduotojo išrinkimui. Aš primenu, kad teisę pasiūlyti seniūno pavaduotoją turi bet kuri frakcija, bet kuri laikinoji deputatų grupė, kurios statusas yra apibrėžtas Reglamente, ir bet kuris Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Siūlymo laisvė yra absoliuti. Aš prisimenu, rodos, deputato Č.Juršėno tokį pasiūlymą, kad galėtų būti iš opozicinių frakcijų kas nors. Aš nematau jokio pasiūlymo, kol jūs nepasakote prie mikrofono. Čia yra užsirašymas diskusijai. Taip pat girdėjau daug pasiūlymų iš Jungtinės Sąjūdžio frakcijos, tačiau kai reikia siūlyti, deja, niekas nedrįsta prieiti prie mikrofono. Gerai, aš dėl kompromiso sutinku įjungti kam nors mikrofoną, kad nereikėtų eiti prie šoninių, kad tik būtų pasiūlyta kokia nors kandidatūra. (Pauzė) Ar frakcijos yra svarsčiusios šitą klausimą? Aš pamenu, kadaise frakcijos svarstė abiejų seniūno pavaduotojų kandidatūras, tada buvo nutarta pasiūlyti deputatą K.Intą ir jis buvo išrinktas pavaduotoju. Aš manau, kad to svarstymo metu frakcijos turėjo ir kitų pasiūlymų. Galų gale ir praėjusį kartą mes girdėjome pasiūlytų asmenų, apie kuriuos šiandien niekas nebenori kalbėti. Taigi, jeigu leistumėte man, kaip eiliniam deputatui, šiuo atveju pasiūlyčiau į seniūno pavaduotojus deputato Č.Juršėno kandidatūrą. Aš primenu, kad tai yra galiojantis pasiūlymas, kadangi aš turiu tokią pat teisę kaip ir bet kuris kitas deputatas - pasiūlyti seniūno pavaduotoją. Deputatas Č.Juršėnas yra salėje. Taigi viena kandidatūra yra pasiūlyta, jau šią kandidatūrą deputatai galės svarstyti rytoj frakcijose. Šiandien balsuoti mes vargu ar galėsime, kadangi yra per mažai salėje deputatų, tačiau aš noriu pasakyti, kad yra galimybė iškelti dar ir kitas kandidatūras. Deputatas V.Beriozovas nori vieną klausimą. Jūsų apygarda? Prašom.
V.BERIOZOVAS. Norėčiau pasiteirauti: ar deputatas, ne nuolat dirbantis, gali būti seniūno pavaduotojas?
PIRMININKAS. Ne, jis, kaip pareigūnas, turėtų tapti nuolat dirbančiu deputatu.
V.BERIOZOVAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tačiau tai yra deputato Č.Juršėno teisė sutikti ar nesutikti balotiruotis. Aš tik dabar pagalvojau, kad jis yra nenuolat dirbantis deputatas, kai jūs man tai priminėte. Tačiau deputatas Č.Juršėnas turi teisę ir sutikti. Ar dar yra daugiau pasiūlymų? Gerbiamieji deputatai, jeigu jūs daugiau nesiūlote, aš siūlysiu užbaigti kandidatūrų iškėlimą. Šitas klausimas yra numatytas svarstyti rugsėjo mėnesį. Reglamentas reikalauja kiekvienos sesijos pradžioje išrinkti seniūną ir Jo pavaduotojus, todėl mes šito klausimo neturime teisės atidėlioti. Aš dar kartą kartoju, jeigu nebeiškeliami kiti kandidatai, aš turiu pasiūlyti balsuoti už tai, kad būtų nutrauktas kandidatūrų iškėlimas, nes to reikalauja Reglamentas. Aš nesuprantu, kodėl ir kokiu būdu deputatės R.Gajauskaitės pavardė jau šiandien ketvirtą ar penktą kartą atsiranda. Ar jūs norite kalbėti? Taip? Jūs norite kalbėti? Labai atsiprašau. Prašom.
R.GAJAUSKAITĖ. Gal būtų galima atidėti šitą klausimą ketvirtadieniui, nes trečiadienį mes frakcijose apsvarstytume ir jūsų pasiūlymą ir gal dar būtų naujų.
PIRMININKAS. Aš esu nepatenkintas tokiu frakcijų darbu, nes jos iki šiol nesugebėjo aptarti kandidatūrų, kurias galima būtų iškelti. Aš šiandien reikalauju, kad būtų iškeltos kandidatūros, kurias rytoj prašome svarstyti. Niekas nedraudžia jums svarstyti. Duodamas visas trečiadienis ir ketvirtadienis.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai frakcijos tada stengsis kaip nors patenkinti jus - per trečiadienį ir ketvirtadienį iškels.
PIRMININKAS. Reikia ne mane patenkinti, tačiau Reglamento reikalavimus. Ar deputatas Jonas Šimėnas nori kalbėti? Ne.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai...
PIRMININKAS. Prašom.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai tada siūlyčiau vienintelę moterį iš Anykščių -gerbiamąją Ireną Andriukaitienę.
PIRMININKAS. Gerai, yra pasiūlyta antra kandidatūra, kurią frakcijos taip pat turi įsidėmėti ir rytoj apsvarstyti. Ar yra daugiau pasiūlymų? Aš prašau deputatus siūlyti kandidatūras į seniūno pavaduotojo vietą. Ar deputatė R.Gajauskaitė dar nori kalbėti? Ne. O deputatė I.Andriukaitienė nori kalbėti?
I.ANDRIUKAITIENĖ. Taip, aš noriu iš karto atsisakyti. Padėkoti už pasiūlymą ir atsisakyti. Tai tu pasiūlyk...
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymai neįjungus mikrofono, deputate Šličyte, nepriimami. Pasakykite savo apygardos numerį. Turi būti stenogramoje viskas įrašyta. Prašom kalbėti. Deputatė Z.Šličytė dabar kalba. Prašau salėje tylos. Prašom kalbėti.
Z.ŠLIČYTĖ. Taip, aš siūlau deputatą S.Malkevičių.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsisakius deputatei I.Andriukaitienei, yra pasiūlytos dvi kandidatūros: deputato Č.Juršėno ir deputato S.Malkevičiaus. Deputatas L.Šepetys nori pasiūlyti dar vieną kandidatūrą. Prašom. O, ne, ne, atsiprašau labai...
L.ŠEPETYS. Ačiū... teisininkas, balsas labai geras ir išvaizda puiki. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, neišgirdau kokia pavardė.
L.ŠEPETYS. A.Kumža, A.Kumža.
PIRMININKAS. A.Kumža. Taip, ar yra deputatų, dar norinčių kalbėti šituo klausimu? Deputatas J.Karvelis nori kalbėti? Tai prašome išjungti savo, atšaukite. Deputatas L.Jankelevičius? Jo taip pat nėra salėje. Deputatas A.Ulba? Prašome sekti monitorių ir žiūrėti, ar nereikia jums atšaukti savo pavardės, kad netrukdytumėte procedūros. Deputatas P.Varanauskas? Aš jums tuoj suteiksiu žodį. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Norėjau paklausti: ar iš karto 2 kandidatūras galiu siūlyti?
PIRMININKAS. Atrodo, tai lyg ir nėra draudžiama.
P.VARANAUSKAS. Tai tada deputatę M.Gerdaitytę ir deputatą K.Sają.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Kumža nori kalbėti? Nenori?
A.KUMŽA. Trumpai. Dėkoju už netikėtą pasiūlymą ir gerus žodžius, bet jeigu tai bus iš tikrųjų pasiūlyta, aš atsisakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs esat iš tikrųjų pasiūlytas. Deputate M.Gerdaitytė. Prašom per mikrofoną.
M.GERDAITYTĖ. Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
M.GERDAITYTĖ. Dėkoju gerbiamajam deputatui P.Varanauskui, atsisakau. Prašyčiau, jeigu sutiktų, siūlyčiau į šias pareigas rinkti deputatą iš Varėnos - gerbiamąjį J.Dringelį.
PIRMININKAS. Juozą Dringelį.
M.GERDAITYTĖ. Gera dikcija ir lietuvių kalba taisyklinga. Jeigu jis sutiktų, man atrodo, jo kandidatūra tiktų toms pareigoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, atsisakius deputatams A.Kumžai, M.Gerdaitytei ir I.Andriukaitienei, pasiūlytų pretendentų sąraše yra deputatai Č.Juršėnas, S.Malkevičius, K.Saja, J.Dringelis. Vėl vieni vyrai. J.Dringelis. Ar galima nutraukti kandidatūrų siūlymą?
BALSAS IŠ SALĖS. Bet taip staigiai siūlė...
PIRMININKAS. Taip, šitie deputatai, mūsų laimei, neatsisakė. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš labai norėčiau gerbiamuosius kolegas paagituoti už J.Dringelį. Aš kaip tiktai, prisėdęs prie jo, apkabinęs kaip brolį, piršau, kad jis sutiktų. Dabar jisai mano, kad mes su gydytoja deputate M.Gerdaityte tarėmės. Mes nesitarėm, bet, matot, yra beveik frakcija jau, kuri siūlo gerbiamąjį J.Dringelį. Siūlau kolegoms palaikyti šitą labai išmintingą gero būdo dzūką.
PIRMININKAS. Ir jūs sutinkate kovoti prieš deputatą J.Dringelį?
K.SAJA. Kaip tai? Aš siūlau balsuoti ir remiu J.Dringelio kandidatūrą. O aš pats tai... Aš jau pamojavau visom keturiom, kad aš nesu-tinku ir mano būdas netinka.
PIRMININKAS. Tai aŠ norėjau, kad jūs tą pasakytumėte žodžiu, jeigu jau jūsų tokia nuomonė. Ačiū. Aš siūlau nutraukti kandidatūrų kėlimą. Kiekvienas deputatas prieš patį balsavimą, kuris turės įvykti ketvirtadienį, turės teisę atsisakyti arba sutikti. Aš tikiuosi, kad deputatai neatsisakys, o sutiks garbingai lenktyniauti. Primenu, kad yra iškelti deputatai I.Andriukaitienė, A.Kumža, M.Gerdaitytė ir K.Saja, kurie, deja, atsisakė.
S.MALKEVIČIUS. Atsiprašau, aš prašau žodžio, aš kaip tik...
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš kaip tik atėjau ir išgirdau šitą naujieną.
PIRMININKAS. Gerą naujieną?
S.MALKEVIČIUS. Ne, aš noriu pasakyti, kad aš nesutinku balotiruotis.
PIRMININKAS. Ačiū. Negalima priversti deputatų. Prašau rytoj frakcijose apsvarstyti deputatų Č.Juršėno ir deputato J.Dringelio kandidatūras į seniūno pavaduotojo pareigas ir ketvirtadienį pateikti savo vienokią ar kitokią poziciją. Baigiantis šiam posėdžiui, kviečiu j tribūną deputatę R.Gajauskaitę padaryti pareiškimo. Prieš tai, aš atsiprašau, dar noriu priminti, kad pasiūlymų dėl susėdimo nepateikė Jungtinė Sąjūdžio frakcija ir Centro frakcija, dėl deputatų komandiravimo, taip pavadinkime, į nuolatines komisijas nepateikė Jungtinė Sąjūdžio frakcija, Liberalų frakcija, Kairiųjų ir Lenkų frakcijos. Tai yra visiškas frakcijų apsileidimas, kai dvi savaites yra reikalaujama elementaraus sąrašo, o paskui iš mūsų reikalaujate tvarkos salėje arba, pavyzdžiui, kuo greičiau pradėti komisijų formavimą. Kol frakcijos pačios nepateiks šito pasiūlymo, tol neįmanoma formuoti. Prašom deputatę R.Gajauskaitę.
Deputatės R.Gajauskaitės pareiškimas dėl Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojų paskatinimo
R.GAJAUSKAITĖ. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės pareiškimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Apsvarsčius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo” projektą, nustatyta, kad priimtinas gali būti tiktai nutarimo 1 punktas be tų patikslinimų, tik nurodžius kiekvieną asmenį, kuris perversmo laikotarpiu padarė konkrečių darbų, neįeinančių į jo pareigas, už kurias Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jam dėkoja. Materialinio skatinimo priemonės už patriotizmą - tai komunistinės partokratijos išradimas apdovanoti save už tai, ką kiti padarė. Šiuo atveju šimtai tūkstančių Lietu-vos žmonių išsaugojo parlamentą, stovėdami lauke per pūgą, lietų, šaltį ir vėją, o Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai buvo po stogu, šilumoje ir dirbo darbą, už kurį gauna atlyginimą. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad daugelis Aukščiausiosios Tarybos aparato skyrių pučo metu net neturėjo įprastinio kasdieninio darbo, tai: Juridinis, Protokolų skyriai, kanceliarija, kadrų, mašinraščio, materialinio aprūpinimo, eksploatacijos skyriai. Kai kurie skyriai net nuo sausio mėnesio įvykių nefunkcionuoja normaliai, pavyzdžiui, Aukščiausiosios Tarybos Priimamasis, jau nekalbame apie kai kurių tarnybų labai blogą darbą, pavyzdžiui, eksploatacijos, statybos ar sanitarinės priežiūros padaliniai. Antai pusantrų metų plenarinių posėdžių salės vėdinimas nebuvo sureguliuotas, tik įsikišus patiems deputatams, t.y. gerbiamajam V.Puplauskui, ir apžiūrėjus visą sistemą, ji pradėjo normaliai veikti. Analogiška padėtis ir su 100 kartų didesniu, stipresniu negu sveikatai nepavojinga, apšvietimu bei kitom ekologiškai netinkamom mūsų darbo sąlygom. Jei tik deputatų rūpesčiu ir kompetencija įmanoma išspręsti mūsų darbo sąlygas, darosi neaišku, kam reikalingas 800 žmonių aptarnaujantis personalas. Antai persikėlus remonto metu posėdžiauti į Prezidiumo salę, vėl iškilo tos pačios problemos dėl vėdinimo ir apšvietimo. Tai rodo, kad eksploatacinės tarnybos nedirba pastovaus sistemingo darbo su esama įranga ir net nežino, kaip kas naudojama. Toks vangus tarnybų darbas priklauso nuo vadovų, būtent jų dėka pusantrų metų užsitęsė pasirengimas pertvarkyti plenarinių posėdžių salę, ją pertvarkius, vėl iškilo ta pati pereinamojo kiemo situacija, kai per visas duris į posėdžių salę laisvai patenka ir tuo naudojasi visi aparato darbuotojai, svečiai, žurnalistai ir pan. Darbo sąlygos yra neįmanomos. Kelis mėnesius...”
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau bent atsisukti į pranešėjos pusę. Prašom tęsti.
R.GAJAUSKAITĖ. Gali neatsisukti. ,,Kelis mėnesius, iki šalčių, užsitęsė perėjimo iš centrinių į antruosius rūmus statyba. Tuo tarpu gana dažnai galima buvo užtikti pagalbinėse patalpose darbininkus išgėrinėjančius. Ypač įtempta situacija yra dėl valgyklos. Pietų per-traukos metu, kad pavalgytų, deputatai privalo stovėti eilėje, nes nėra nustatyto griežto slenkančio pietų pertraukos grafiko. Padėties negelbėja ir antroji valgykla, nes nėra tinkamo darbo organizavimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, t.y. aukščiausiojo valdžios organo, valgykloje dingo nikeliuoti ir jau pateikti naudoti aliuminiai šaukšteliai, šakutės ir kiti įrankiai bei indai, kaip gamyklų valgyklose. Tai rodo, kad nėra reikiamos apsaugos, apskaitos ir atsakomybės už materialines vertybes. Gaminami valgykloje patiekalai vienodi, neskanūs, mažai daržovių ir akivaizdžiai pablogėjo kokybė, nors ir brangūs. Ne visi deputatai informuoti apie galimą materialinį aprūpinimą, neturi net elementarių dalykų - stalinių lempų, ventiliatorių, jau nekalbu apie kitas technines priemones, būtinas deputato darbui, pavyzdžiui, garso įrašų aparatų, kasečių, elementų ar pučo metu reikalingų dalykų - dujokaukės, radijo, patalynės ir t.t. Pripažinus Lietuvą ir plūstelėjus delegacijoms, materialinio aprūpinimo skyrius nepajėgia aprūpinti deputatų arba bent komisijų suvenyriniais albumais, nors skirtų tremties bei sausio įvykiams buvo išleista. Aukščiausioji Taryba jų negavo ir teko nešti iš namų, tačiau neaišku, kur, kiek ir kam buvo jų atiduota, kieno nurodymu ar leidimu. Ypač neaiški padėtis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos garaže - tiek paskirstant turimą autotransportą, tiek jį aptarnaujant, tiek ir organizuojant garažo darbuotojų darbą.
Reziumuojame tai, kas pasakyta: 1. Negalima Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų nuopelnų išskirti iš kitų Lietuvos Respublikos žmonių nuopelnų. 2. Nusipelniusius reikia pristatyti pažymėti kaip ir visus Lietuvos Respublikos piliečius, bet ne kolektyviai, o kiekvieną asmeniškai ir pateikti visus reikalingus dokumentus. 3. Būtina kritiškai įvertinti Aukščiausiosios Tarybos aparato kai kurių padalinių vadovų darbo organizavimą, besitęsiantį jau pusantrų metų, ir padaryti išvadas apie vadovų tinkamumą bei imtis radikalių priemonių padėčiai taisyti. 4. Pavesti valstybės kontrolieriui padaryti Aukščiausiosios Tarybos ūkinių padalinių finansinės ūkinės veiklos reviziją. 5. Peržiūrėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, jo padėjėjo bei aparato vadovo funkcijas, griežtai atskirti jų kompetenciją ir užfiksuoti tai norminiuose dokumentuose.” Dvidešimt šešių deputatų parašai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū deputatei R.Gajauskaitei. Kiek aš suprantu, jūs norite pridėti prie posėdžio oficialaus protokolo. Ką gi, prašau. Kai jūs surinksite deputatų parašus, atiduosite posėdžių sekretoriatui, kad nenusimestų, o būtų galima pridėti prie posėdžio protokolo.
Dabar, gerbiamieji deputatai, dar mums liko vienas, paskutinis klausimas - ketvirtadienio darbotvarkės patvirtinimas. Kuriuos punktus siūloma priimti ar ne? Ne, tai deputatei R.Gajauskaitei niekas neuždraudžia pateikti kokį nors nutarimo projektą, nutarimo forma mums pateikti. Čia kol kas yra tik pareiškimo forma ir mes jį tik pridedam kaip pareiškimą, o jai toliau laisvos rankos rengti nutarimus ar įstatymus. Taigi aš supažindinu jus su... Ne, jūs dabar negalite pateikti balsuoti, kadangi tai nenumatyta darbotvarkėje. Tai yra norminis jūsų siūlomas aktas. Kai jūs jį pasiūlysite kaip norminį aktą normalia procedūra, tada mes svarstysime. Deputatas Č.Juršėnas dėl darbotvarkės, taip?
Taigi aš pirmiau supažindinsiu su ketvirtadienio, rugsėjo 26 d., darbotvarkės projektu. Pirmasis klausimas - Reglamento pakeitimų ir papildymų projektas, antrasis svarstymas. Antrasis klausimas - dėl diplomatinių tarnybų statuso. Čia tas sudėtingesnis pavadinimas, kadangi du įstatymai. Pirmasis svarstymas, kaip mes šiandien ir nutarėme. Trečiasis klausimas - privatizavimo objektų, kurie parduodami už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo projektas. Ketvirtasis klausimas -Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pranešimas. Penktasis klausimas - dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimo, taip pat premjero pasisakymas ir balsavimas. Šeštasis klausimas - nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų 13 straipsnio pakeitimo” projektas, deputatas A.Sakalas pateikia, balsavimas. Septintasis klausimas - Lietuvos Respublikos transporto įstatymo projektas, pranešėjas - ministras J.Biržiškis, trečiasis svarstymas ir balsavimas. Aštuntasis klausimas (jis yra deputatų grupės iniciatyva pateiktas) - dėl Lietuvos Respublikos herbo įstatymo pakeitimo. Mes prisimename, kaip neeilinėje sesijoje priėmėme šitą įstatymą ir tą pačią dieną buvo deputatų reikalavimas balsuoti iš naujo. Devintasis klausimas -• Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas, pranešėjas J.Orlauskas, balsavimas, berods taip numatyta. Dešimtasis klausimas... Čia, atsiprašau, pirmasis svarstymas - patikslino, aš už tai ir nustebau. Dešimtasis klausimas - seniūno pavaduotojo rinkimai. Primenu, kad rytoj frakcijos turi apsvarstyti deputatų Č.Juršėno ir J.Dringelio kandidatūras. Vienuoliktasis klausimas - Vyriausybės valanda, o tiksliau - pusvalandis, būtent pusvalandžio prašė ministras A.Saudargas. Ačiū. Štai tokia darbotvarkė. Jūs ją, manau, pataisėte pagal anksčiau turėtus darbotvarkės projekto variantus. Prašome, deputate Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis spikeri, mielieji kolegos, aš noriu vieną principinį klausimą iškelti, kuris tiktų ir ketvirtadieniui, bet galimas daiktas jį reikės įtraukti vėlesniam laikui. Pagal mūsų Reglamentą, kuris, kaip žinot, galioja nuo pavasario, pagal šito Reglamento 13 straipsnio trečiąją dalį štai kas numatyta: ,,Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į deputatų iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo”. Ši diena kaip tik buvo ta prasme charakteringa, kadangi buvo minimum du kapitaliniai klausimai iškelti ir pagal tuos klausimus galima daryti išvadą, aš nesakau, kad būtinai nuspręsti, bet galima daryti išvadą, kad dėl tų pareigų vykdymo ne visada būna labai gerai ir gražiai. Štai kolega A.Taurantas priminė kitą Reglamento straipsnį, t.y. 107, kuriame pasakyta, kad naudojamasi elektronine skaičiavimo sistema. Tai yra įmanomas dalykas, bet kaip ja naudotis, nustatoma atskiroje Prezidiumo tvirtinamoje instrukcijoje. Tai kas atsakingas, kad tos instrukcijos iki šiol nėra? Ir štai šitas dalykas, kuri kolegė R.Gajauskaitė iškėlė. Aš asmeniškai ne su viskuo sutinku, bet iš principo - ten yra dalykų, kuriuos reikia nagrinėti ir dėl kurių reikia išsiaiškinti vėl: kas ką galėjo padaryti ir ko negalėjo padaryti, ir kas vėl atsakingas. Vėl viskas krypsta j šituos asmenis, kurie išvardyti Reglamento 10 straipsnio trečiojoje dalyje. Todėl aš siūlau, aš esu ir anksčiau, tarp kitko, šitai siūlęs, - pagaliau vadovaukimės Reglamentu ir tikrai ne rečiau kaip kartą per mėnesį numatykime laiką mūsų parlamento vadovams atsakinėti į konkrečius deputatų klausimus. Tų klausimų, sakau, ir šiandienos atitinkami pavyzdžiai rodo, šitų klausimų užtenka. Tai gal šį ketvirtadienį nereikėtų, bet ateity aš prašyčiau pirmiausia gerbiamąjį spikerį ir kitus turėti galvoje. Jeigu jie užmirš, aš leisiu sau jiems tai priminti.
PIRMININKAS. Tai jūsų teisė. Aš manau, kad kitą ketvirtadienį tikrai būtų galima pateikti šitą dalyką. Iš anksto deputatai galėtų orientuotis ir pateikinėti klausimus raštu šitiems 5 asmenims. Deputatas L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Iš tikrųjų tai, ką kalbėjo A.Taurantas, ką kalbėjo Č.Juršėnas, čia neturėtų būti priekaištas dėl to, kad nėra patvirtinta instrukcija ir t.t. Yra sudaryta komisija ir vakar Prezidiume tai buvo priminta, kad kol nepatvirtins Prezidiumas tos instrukcijos, tol šita sistema nėra įteisinta. Šiandien pabandyti buvo pasiūlyta, salia to padaryti ir tai, ir, man atrodo, tai visiškai nebuvo kenksminga. Todėl prašau, galbūt iš to nereikėtų daryti išvados, kad kažkas ne taip vykdė pareigas, kaip reikėtų vykdyti. Na, o visi kiti priekaištai, pasakyti R.Gajauskaitės, tai čia yra dalis to jau pusantrų metų besitęsiančio kivirčo su Reikalų valdyba. Aš irgi pritariu tam dalykui, kad reikia tuos klausimus spręsti, bet reikia ne emocijomis, o kompetentingai pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis taip pat dirba tie žmonės, kurie irgi salo ir vargo dieną naktį. Todėl aš visiškai nenoriu pritarti tai nuostatai, kad tie žmonės yra blogesni už kitus, kurie jau pasinaudojo tokia privilegija kitose žinybose. Nieko panašaus. Jeigu mes iš principo su-tariam, kad jiems nereikia, nors jie iki algų padidinimo gavo du kartus mažesnį atlyginimą negu visose valstybinėse įstaigose, visi tai puikiai žinojo, bet žmonės dirbo, neprašė, nereikalavo ir nemetė savo darbo, tai... Todėl aš manau - nereikėtų šitaip mėtytis ir kaltinti kone visų, kurie čia dirbo. Nieko nepadarysi, atėjome, mes radome tuos dirbančius žmones, mes juos palikome, mes išeisime ir paliksime. Kiti dar dirbs, ateis kiti deputatai, bet tiems, kurie dirba sąžiningai, reikėtų dešimteriopai atlyginti, o ne taip, kaip mes sakom, - nė kapeikos. Ir iš viso dėl kitų dalykų kaltinti - kad čia šviesa bloga, ten vėjas pučia... Aš šiandien prašiau seniūno, iš pradžių pirmininkavo gerbiamasis Klemas Inta, sakiau: truputį rimčiau pareikalaukim iš savų žmonių, iš savo kolegų. Stebi mus iš balkonų, stebi iš tribūnų ir kiekvieną kartą mums, taip sakant, atitinkamai primena, kad jūs esate vis dėlto parlamentarai, o žiūrėkite, koks elgesys salėje. Rankos, kiek lenda, kišenėse, suolais vos nežargsto sėdimas vietas, mikrofonus jau pradedame sukioti, kiti žaidžia mygtukais. Kas gi iš to viso bus?
PIRMININKAS. Aš vis dėlto atsiprašau, Sekretoriau...
L.SABUTIS. Aš atsiprašau, daugiau nesakysiu. Rytoj vėl kaltinsime, kad neveikė kažkokia tarnyba, kažkas ne taip padarė, dėl to jiems ne-verta visiškai atlyginti, juos reikia išvaryti iš darbo... Nesielkim, atsiprašant, irgi taip... Nereikia. O iš viso jeigu dirbam, kaip dirbam, tą turim.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Ir dėl darbotvarkės dabar pratęskime pokalbį. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš ryte klausiau, ar ketvirtadienį bus atsakoma į deputatų paklausimus. Neišgirdau atsakymo. Vyriausybės valanda -pusvalandis, ir kaip deputatų paklausimai, kurie seniai pateikti? Žodžiu, prašome atsakyti.
Rugsėjo 26 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKAS. Jeigu tas paklausimas yra pateiktas premjerui, tai, sakau, premjeras galėtų atsakyti per savo pasisakymą. Gerbiamasis Papovai, jeigu mes rastume galimybę, tai 15 min. intervalą numatytume, tačiau jūs matote, kad yra 11 klausimų. Siūlau atidėti kitam ketvirtadieniui, kai bus daugiau susikaupę klausimų, jeigu jūs neprieštarautumėt. Ar kiti deputatai turi kokių nors pasiūlymų ar priekaištų dėl darbotvarkės projekto? Taip, prašo tiktai užsienio reikalų ministras per Vyriausybės valandą pasisakyti. Na, aš manau, užsienio reikalų ministras taip pat susilauks klausimų, jeigu jie nebus pateikti rytoj. Gerbiamieji deputatai, ar galima pateikti darbotvarkę balsuoti ir ar reikia balsuoti už ją? Deputatai Tamuli, Januška, Palecki, jūs taip pat neprieštarausite ketvirtadienį, kad štai kodėl tokie punktai yra darbotvarkėje? Taigi darbotvarkė yra priimama bendru sutarimu.
Pabaigoje informacija. Rytoj 10 val. prasideda mūsų diskusija čia, plenarinių posėdžių salėje, dėl užsienio politikos. 9 val. susirenka 308 kambaryje frakcijų ir komisijų pirmininkai, Sekretorius, Sekretoriaus pavaduotojas, seniūno komanda. Frakcijose dar kartą nuoširdžiai prašau pasvarstyti dviejų kandidatų j seniūno pavaduotojus asmenis. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Informacija. Prašyčiau Septintąją frakciją dabar iš karto po posėdžio susirinkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitų skelbimų? Frakcijų atstovai rytoj susirenka 9 val. Prašau atsinešti dokumentus, t.y. dėl susėdimo salėje ir atstovavimo komisijose. Rytoj dalyvauti diskusijose yra būtina. Ačiū. Posėdis yra baigtas. (Gongas)