1990 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Gerbiamieji Lietuvos Respublikos žmonės, kurie stebite ir klausote transliaciją iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijos. Pradedame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijos kovo 17 dienos rytinį posėdį. Posėdį pradėsime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko apžvalga apie politinę padėtį, po to svarstysime darbotvarkės klausimą.
AT pirmininko V.Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji kolegos deputatai! Per šias dienas, kai neturėjome plenarinių posėdžių, buvo įvairių įvykių, įvairių darbų. Praėjo vienas nelengvas momentas — tai Lietuvos tarsi kokios nusižengėlės ,,svarstymas" trečiajame Liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje. Ten žmonės pyko ir tai jiems nepadėjo suprasti situacijos. Kai kurie vis dėlto svarstė, mąstė, suprasdavo ir užtardavo. O mes dirbom, dirbom grupėse, komisijose, išvykose, susitikimuose su rinkėjais, dirbo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, savo ruožtu kai ką nutaręs einamaisiais reikalais.
Kaip atrodo šių dienų padėtis Lietuvoje, kokios yra mūsų problemos? Pagrindinė problema, žinoma, tebėra, ir ji bus, matyt, dar kurį laiką—tai politinio stabilumo išsaugojimas. Padėtis Respublikoje rami, stabili, visos įstaigos veikia, visi žmonės dirba savo darbą; labai didelis pritarimas mūsų padarytiems reikšmingiems sprendimams visą laiką yra jaučiamas ir Lietuvoje, ir iš užsienio šalių. Tai prisideda prie tos padėties stabilumo išlaikymo, nors turime būti atidūs ir žiūrėti, kad jokių stabilumo pažeidimų nebūtų. Stabilumą Lietuvoje stiprina tarptautinio pripažinimo ženklai, iš kurių vieną kitą noriu perskaityti. Štai vakar telefonu buvo perduotas Lenkijos Respublikos Seimo komunikato tekstas. Perskaitysiu tą tekstą:
,,Senatas priėmė nutarimą, kuriame, atsiliepdamas į Lietuvos parlamento kreipimąsi į pasaulio tautas, skelbiančiame Lietuvos valstybės tęstinumą ir nepriklausomybę, jos grįžimą į laisvųjų šalių šeimą, džiaugsmingai sveikina didžiąją permainą to broliško mums krašto gyvenime. Laisvė ir nepriklausomybė yra pagrindinės vertybės, dėl kurių kovojo mūsų tautų kartų kartos. Tikime, kad laisva Lietuva galės sėkmingai vystytis ir gyventi taikingai ir draugiškai su visais savo kaimynais". Priimta buvo vienbalsiai.
Kitas pripažinimo laiškas. Jame dar rašoma tiktai apie rinkimus į Lietuvos parlamentą, ir jis skiriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, tačiau yra labai svarbus, nes tai labai didelės ir svarbios šalies darbininkų klasės, didžiausios ir įtakingiausios organizacijos, žodžiai:
,,Vytautui Landsbergiui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmininkui. Gerbiamasis Pirmininke! Amerikos darbo federacijos ir gamybinių profsąjungų kongreso keturiolikos milijonų narių vardu malonėkite priimti mano nuoširdžius sveikinimus Sąjūdžiui, laimėjusiam rinkimus į Lietuvos parlamentą. Jūsų judėjimas, esant sunkioms aplinkybėms, tiesia kelią į demokratiją ir tautinį apsisprendimą. Aš mielai prisimenu mudviejų susitikimą ir pokalbį praėjusią vasarą Vašingtone ir viliuosi, kad kartu su Sąjūdžiu ir Lietuvos darbininkų sąjunga, kuriai vadovauja brolis K. Uoka, galėsite bendradarbiauti, siekdami priartinti taiką ir demokratiją. Išreiškiame solidarumą su jumis. (Tie žodžiai įrašyti lietuviškai). Solidariai — Lane Kirkland, prezidentas".
Kadangi tai yra reali jėga ir darbininkijai, kuri gali, esant reikalui, paremti Lietuvoje ne tik darbininkiją, bet ir Lietuvą, kaip atgimstančią valstybę, aš norėjau jums perskaityti šitą pasveikinimą.
Kalbėjau apie padėtį Lietuvoje, apie jos politinį stabilumą, kurį būtina branginti ir saugoti. Kas gali čia būti pavojinga, gali silpninti? Tai, žinoma, pilietinio susipratimo stoka, kur jos būna ir kur jos galėtų būti. Tą pažeidžia, ne vieną kartą pažeidžia skleidžiami tam tikri gandai, tam tikri kurstymai, kurių netrūksta net iš Centrinės televizijos ekrano ir veiksmai, kurių imamasi kai kuriose organizacijose ir įmonėse. Vieną tokį pranešimą aš irgi norėčiau jums perskaityti kaip pavyzdį, kokia žalinga veikla užsiima kai kurie žmonės. Čia yra pasirašytas pareiškimas, kurį aš perduosiu gerbiamajam ministrui M. Misiukoniui, bet perskaitysiu kaip pavyzdį.
Informacija yra tokia: š. m. kovo 16 d., t. y. vakar, 7 val. 30 min. Vilniaus miesto pirmojoje autotransporto įmonėje įvyko darbuotojų mitingas, nukreiptas prieš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtus iškilmingus nutarimus ir aktus. Įmonėje dirba apie 200 darbuotojų. Pačiame mitinge dalyvavo nuo 80 iki 120 žmonių, tačiau mitingo organizatoriai savo laišką TSRS prezidentui M. Gorbačiovui norėjo perduoti kaip visos įmonės darbuotojų valią. Nepavykus tai padaryti, buvo pradėti grubia spaudimo forma rinkti parašai. Tekstas buvo perduotas budinčiam mechanikui, išleidžiančiam automobilius iš parko, ir jei vairuotojas pasirašydavo po tekstu, tai jam būdavo pasirašomas kelionės lapas. Aš tikiu, kad ta informacija ne apgaulė, bet ją paprašyčiau patikrinti gerbiamą ministrą, o asmuo, kuris suteikė tą informaciją, yra tos įmonės darbuotojas. Žinome, kad tokių dalykų būna ir kitur, nors neturime raštiškų pranešimų.
Per Centrinę televiziją kartais išgirstame labai keistų pasisakymų, įžeidžiančių ne tik Lietuvą, ne tik lietuvius, kažkodėl net ir kitų tautų ir kitomis kalbomis kalbančius Respublikos gyventojus. Taip televizijos pasisakyme jums žinomas Tarybų Sąjungos Komunistų partijos veikėjas Lietuvoje V. Švedas apibūdino juos kaip ,,demoralizuotus" žmones. Manau, kad mes turėtume protestuoti prieš tokį mūsų bendrapiliečių įžeidinėjimą. Neprisidėjo turbūt prie stabilizacijos ir konsolidacijos trečiojo deputatų suvažiavimo transliavimas, kur tiek daug neteisybės buvo pasakyta apie Lietuvą (o niekas neatsakė arba niekam nebuvo leista atsakyti). Na, prie stabilumo pažeidimų gali prisidėti tiek išoriniai spaudimai, minint viena ar kita forma tas ar kitas teritorines pretenzijas Lietuvos Respublikai. Tai yra labai keisti dalykai, nes neįtikėtina būtų, jeigu Tarybų Sąjunga, pasirašiusi Helsinkio pasitarimo Baigiamąjį aktą ir patvirtinusi sienų nekintamumo principą, pirmoji iš pasirašiusių valstybių pradėtų jį laužyti. Tačiau pasigirsta pretenzijos, kad ir pasakomos Baltarusijos deputatų ar kaip kitaip, kurios gali būti traktuojamos ir kaip žmonių drumstimas ir kurstymas. Manau, kad ieškosime formų, turėsime rasti formas, galbūt kai jau suformuosime bent mūsų Vyriausybės branduolį dėl oficialaus reagavimo tokiais atvejais.
Dar vienas leitmotyvas, kuris skamba nuolat pasisakymuose, daugiau ar mažiau nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nutarimus ir aktus, — tai yra rinkimų rezultatų nagrinėjimas ir vadinamasis rinkimų rezultatų teisėtumo klausimas, įvairiomis formomis linksniuojant žodį ,,referendumas". Lyg tam, kas buvo taip aiškiai išreikšta rinkėjų pasisakymuose pirmiausiai už Sąjūdžio rinkiminę platformą su nedviprasmiška programa įgyvendinti nepriklausomybės teisę ir siekį, o ir Lietuvos Komunistų partijos platformą, kur taip pat buvo deklaruotas nepriklausomybės siekis, ir galų gale mums visiems įsimintinas balsavimas, istorinis balsavimas, kuriame nebuvo nė vieno balso prieš. Žinoma, kai kalbama kur nors kitur apie tai, kad dar galėtų būti ta valia patvirtinta ir referendumu, mes galim pasakyti, kad mums nekeltų jokių abejonių ir referendumo rezultatai, bet mes turime kitų darbų; be to, jeigu įsiveltume į diskusiją, tai kaip tik ir padarytume politinę klaidą, neva pripažindami, kad tikrai žmonių valia dar nebuvo išreikšta. Čia aš norėčiau paminėti ir tam tikrą mūsų spaudos atsakomybę dėl šito. Nebūtina duoti mums patiems kokių nors argumentų ar sudaryti regimybę, lyg ir tarp mūsų dar tas klausimas yra svarstomas.
Na, tarp tam tikrų tokių sudėtingų tarptautinių kontaktų, kuriuose galima įžiūrėti ir spaudimo bruožų, galime įžvelgti ir prasidedantį pripažinimą ar net derybų pradžią. Tai yra Tarybų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo telegrama man, bet tai yra kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą. Ši telegrama jau paskelbta, aš ją gavau vakar keliais pavidalais. Pirmiausia, kaip jūs žinote, nutarimas buvo skaitomas deputatų suvažiavime Maskvoje ir ten balsavimu patvirtintas. Po to tas tekstas yra truputėlį pasikeitęs, bet tai veikiau įdomybių sritis negu esmė. Mes, aišku, galėtume padaryti pastabą dėl adreso. Matyt, iš įpratimo dar rašoma Lietuvos TSR. Na, o telegramos tekstas jums žinomas. Aš manau, supažindinti detaliau su juo nėra gal ir reikalo, nors jeigu būtų toks noras, aš tą padaryčiau. Pasakysiu, kad šią naktį jau gavęs galų gale net ir kurjerio atgabentą tekstą, paties deputatų suvažiavimo nutarimą, aš tam tikrą atsakymo eskizą esu padaręs, bet mes turime ne tik visą šią dieną laiko. Turime iki pirmadienio, kada prasideda arba tęsiasi Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesija ir kada TSRS prezidentas pageidauja turėti mūsų atsakymą. Tai tas pageidavimas, be abejo, bus įvykdytas. Jeigu jūs nieko prieš, tai aš norėčiau nukelti vėliau pasidalinimą nuomonėmis tuo klausimu, tiesiog čia yra informacinis toks nusakymas. Nėra tai bloga telegrama. Ji yra tęsinys prezidento Gorbačiovo kalbos trečiajame deputatų suvažiavime, kuriame, kaip jūs atsimenate, jo kalbos pabaigoje, prieš skaitant nutarimo projektą, buvo minima, kad Lietuva turi būti matoma tarptautiniame kontekste (mes irgi taip manome), kalbama apie pagarbą lietuvių tautai ir panašiai.
Viena specifinė problema, su kuria susiduriame šiomis dienomis, po to, kai Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus, yra dėl karo prievolės ir karinių komisariatų veiklos Respublikoje. Tai yra karinių vadovų rūpesčiai. Kiekvieną dieną atvyksta aukšti karininkai iš Vilniaus, iš Rygos, arba skambučiai iš Kaliningrado, arba depešos dar iš kokių nors vietų. Dabar aš jų čia turiu. Žinoma, kas rūpi karinei vadovybei - rūpi jaunų kareivių pasitraukimas iš jų ligi šiol buvusios karinės tarnybos vietų. Jų aiškiai išreikštas prašymas, kad mes kaip nors kreiptumės į tuos jaunus kareivius, kad jų toks stichiškas pasitraukimas nesukeltų ir jiems patiems kokių nors pavojų, neverstų tų kareivių persekioti, nes vadovybės vėlgi turi savo įpareigojimus ir turi vykdyti įsakymus. Aš informuoju tiktai, kad tam tikras projektas tokio kreipimosi parengtas. Mes jį vėliau galbūt ir aptarsime.
Na, ir dar vienas rūpestis, dėl kurio aš irgi norėčiau kreiptis ne tik į čia esančius, bet ir į visus žmones Lietuvoje, mane girdinčius. Tai yra Tarybinės armijos kareivių traktavimas Respublikoje. Neturėtų būti jokių priekabių, jokių užgauliojimų, ko ir šiaip niekada neturi būti tarp žmonių, bet dabar ypatingai, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tie kareiviai visiškai ne savo valia ir ne savo pasirinkimu yra atsidūrę kitoje teisinėje ir politinėje situacijoje, negu jie iki šiol ją įsivaizdavo. Ir jiems ką nors kalbėti apie tai, ką jie čia veikia Lietuvoje, būtų ir neprotinga, ir nedraugiška, ir politiškai neatsakinga. Aš siūlau su jais elgtis draugiškai. Mes žinome, kad derybos bus. Jose bus sprendžiamas ir tarybinių Ginkluotųjų pajėgų statuso klausimas Lietuvoje vis dėlto yra tam tikrų žinomų mums pastangų drumsti nuotaikas, tarkime, tarp atsargos karininkų, gyvenančių Lietuvoje kai kuriose įstaigose. Aš siūlau pagalvoti deputatams, ar nevertėtų mums taip, kaip vakar daugelis iš jūsų susitikinėjo su rinkėjais, susitikti ir su įgulų personalu, su kareiviais, pasikalbėti, paaiškinti jiems, kokia buvo visų išrinktų deputatų vieninga valia, ką tai reiškia, kaip mes spręsime esamus klausimus, susijusius ir su Tarybine armija. Galbūt jūs galite kiekvienas pats pagalvoti, gal galėsim kokį nutarimą padaryti. Nemanau, kad būtų tokių atvejų, kokį prisimenu iš mano rinkiminės kampanijos Panevėžyje prieš metus, kai mano pageidavimas susitikti su kareiviais — tada jie dar buvo rinkėjai — nebuvo patenkintas. Manau, kad tikrai turbūt tokių dalykų nebus, jeigu mes pageidausime ir galėsime pasikalbėti. Tą reiktų padaryti.
Na, yra tokių raginimų, kad žmonės rašytų skundus, kaip jiems Lietuvoje blogai, kaip jie nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimams. Vieną pavyzdį aš jums perskaičiau. Kai kas siūlo (gaunam tokių signalų) paskelbti: kas pritaria nutarimams, tegu siunčia laiškus Michailui Gorbačiovui. Aš manau, jų žymiai daugiau, bet nežinau, ar tikrai reikia eikvoti laiką tokiai akcijai.
Na, visame tame kontekste, kas vyksta ir dėl tų tam tikrų įtampos tokių šaltinių, vienas iš jų gali būti ir rytojaus dieną numatomas Lietuvos nepriklausomybės priešininkų mitingas Kalnų parke. Tas mitingas yra leistas, jis gali įvykti. Žmonės gali pasakyti savo nuomonę, bet jeigu kas nors kurstytų neramumus, aš manau, kad mes turėtume paraginti žmones, lojalius ir pritariančius Lietuvos pasirinkimui, nedalyvauti tokiuose renginiuose nei leistis į kokius nors kitus galimus įvykius. Na, manau, Lietuvos valstybinė valdžia, — tikiuosi, kad jau bus ir nauja Ministrų Tarybos vadovybė ir vidaus reikalų ministras M. Misiukonis — pasistengs, kad ir Tarybų Sąjungos prezidentas būtų visai ramus, — tvarka Lietuvos Respublikoje yra užtikrinama ir bus užtikrinta. Ačiū už dėmesį. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ačiū už pranešimą. Ar deputatai turi klausimų Pirmininkui? Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. (Kalba iš vietos, negirdėti.)
V. Landsbergis. Bet čia toks deputatinio pasitarimo klausimas. Aš nežinau, ar mums verta svarstyti. Aš manyčiau, kad neverta dalyvauti. Ten gali būti, kiek mes esame matę anksčiau įrašų ar per televiziją transliuojant. Taip, ten diskusijos nebūna. Ten gali nepavykti išdėstyti savo pažiūras.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
PiRMininkas. Ar daugiau klausimų deputatai nebeturi? Prašau.
Balsas iš salės. Negirdėti.
V. Landsbergis. Tas klausimas turėtų būti pirmiausia adresuojamas Respublikinei rinkiminei komisijai, teisininkams. Man regis, karininkai, kurie turi pilietybės teisę, kurie pastoviai gyvena ir dirba Lietuvoje, turbūt turi teisę balotiruotis. Žinoma, balotiruotis į Lietuvos Respublikos valdžios įstaigas turėtų tie žmonės, kurie bent jau moraliai iš anksto įsipareigoja gerbti Respublikos įstatymus. Kitaip jų balotiravimasis būtų visai nesuprantamas.
Pirmininkas. Dėkojam gerbiamam Pirmininkui. Gerbiamieji deputatai, prieš pradedant svarstyti mūsų darbų tvarką, prašau užsiregistruoti. Ar jau visi paspaudėte? Registracija baigta. Salėje yra 124 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Šią savaitę Maskvoje buvo mūsų atstovai. Ar negalima būtų prašyti, kad kas nors iš jų papildytų Pirmininko pranešimą apie politinę padėtį. Aš prašyčiau, jeigu sutiktų tokį pranešimą padaryti gerbiamasis A. Brazauskas. Jis, man atrodo, geriausiai galėtų apibūdinti politinį klimatą Maskvoje.
Pirmininkas. Ar gerbiamasis A. Brazauskas sutiktų daryti tokį pranešimą?
A. M. Brazauskas. Aš nepasiruošęs.
Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų išklausyti deputato A. Brazausko trumpą pranešimą? Nematau prieštaravimų. Prašau.
Balsas iš salės. Negirdėti.)
Pirmininkas. Aš manau, kad šitoks klausimas yra labai svarbus, tačiau tai itin ilgai užtruktų. Jeigu mes rasime šiandien vakare laiko, manau, kad galima bus papildomai įtraukti kaip pasikeitimą nuomonėmis. Prašau, gerbiamasis deputate.
A.M. Brazausko papildomas politinis pranešimas apie politinę padėtį
A. M. Brazauskas (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Kaip ir nemaža grupė mūsų atstovų liaudies deputatų, aš taip pat iš dalies dalyvavau suvažiavimo darbe. Tiesa, ne visą laiką, tiktai dalį laiko, pusę maždaug. Na, ir mažai ką galima būtų pasakyti, kalbant apie patį suvažiavimą, pačią suvažiavimo eigą ir ten pasakytas kalbas todėl, kad praktiškai viskas buvo transliuojama, ir visi gerai matė, kad buvo įdomu. Tačiau pertraukos metu aš turėjau tokį pokalbį ne mano, bet Michailo Gorbačiovo iniciatyva. Galvoju, galbūt mūsų deputatams būtų ir įdomu išgirsti to pokalbio bent tokį trumpą turinį. Kalbėjomės antrąją suvažiavimo dieną. Tai jau praėjo keletas dienų. Tai buvo dar tas laikas, kada Michailas Gorbačiovas nebuvo išrinktas prezidentu, neturėjo jokių įgaliojimų, ir jis kalbėjo kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Pokalbis tęsėsi maždaug 20 minučių ir jo pagrindinė tema, suprantama, buvo mūsų kovo 11 dieną priimtų aktų ir kitų dokumentų klausimai. Aš nepasakyčiau, kad jis labai nustebo, kad priimtas toks Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas. Iš tikrųjų, aš manau, kad į tai mes ėjome ir galėčiau pridėti savo nuomonę, kad nepriklausomai turbūt nuo to, kas būtų Aukščiausiosios Tarybos vadovybėje, mes vis tiek visi liktume šitoje salėje ir bet kuriuo atveju tas aktas būtų priimtas. Aš taip jam ir pasakiau. Kad nesusidarytų įspūdis, kad tai kokios nedidelės grupelės nuomonė arba diktatas šios grupelės žmonių, o tai yra iš tikrųjų tautos valios pasireiškimas. Štai taip. Jis kalbėjo man toliau, šiek tiek komentuodamas mūsų tuos dokumentus: tai buvo šiek tiek nauja palyginti su tuo, kas buvo kalbama anksčiau, — kad Tarybų Sąjungos sudėtyje esančių respublikų tolimesnis politinis kelias, kitas gyvenimo kelias gali būti labai diferencijuotas. Šito anksčiau beveik nebūdavo kalbama. Labai gali būti skirtingas kelias. Aš, žinoma, palaikiau, sakiau taip, kaip ir respublikos, kurios labai įvairiai įėjo arba buvo įjungtos į Tarybų Sąjungos sudėtį, taip pat jos turės ir savo kelią tolesnių kontaktų arba išėjimo iš Tarybų Sąjungos sudėties. Supratau, kad jisai maždaug taip ir įsivaizduoja tolimesnius įvykius politinėje veikloje ir Tarybų Sąjungos, kaip valstybės, tolimesnės sandaros, — nežinau, kokį čia žodį panaudoti, — tobulinimo kryptimi. Na, jisai yra užsiminęs ne vieną kartą, ir dabar dar kartą jis užakcentavo, kad tautos apsisprendimo teisė, kaip sakoma ir jūsų numatytame Referendumo įstatyme, turi būti visiškai aiškiai išreikšta referendumu. Keletą kartų tai buvo akcentuojama, ir ne pirmą kartą jau jis tą sakė. Sako, juo labiau kad jūs turite tokį tobulą juridiniu požiūriu įstatymą. Jis susipažinęs su juo, ir kad šitas darbas arba šitas referendumas turi būti Lietuvoje organizuojamas. Tai gali būti rimtas pagrindas, kaip aš supratau, tolimesniems kontaktams, tolimesniam supratimui. Vieni kiti galbūt galėtų tapti juridiniu pagrindu ir tom derybom, apie kurias mes visą laiką kalbame. Štai maždaug tokie pagrindiniai. Šį kartą nebuvo kalbama apie sienas.
Buvo kalbama dėl ekonominių reikalų. Buvo paminėta, kad Vidurinės Azijos respublikos bando imtis priemonių, kad ta produkcija, kuri eina į Lietuvą ir į kitas Pabaltijo respublikas, būtų apribota arba būtų sudarytos kokios specialios sutartys ar susitarimai dėl jų šitos produkcijos tiekimo į Pabaltijį. Konkrečiai labai aktualus yra medvilnės tiekimas. Pas mus gerokai virš 10 tūkstančių žmonių dirba šitoje pramonėje, ir mes turime stambių medvilnės kompleksinio perdirbimo įmonių. Tai mums labai aktualu. Jis man pasakė aiškiai, kol dar nėra mūsų tvirtų kokių nors susitarimų, žingsnių, žinoma, aš nepritariu štai tokiai iniciatyvai atskirų, ypatingai Vidurinės Azijos respublikų. Taip buvo pasakyta. Na, tačiau keletą kartų buvo užakcentuota, kad ėjimas į nepriklausomybe, suverenitetą (taip tiesiai jis ir sako), — tai yra procesas, tai yra kelias, tai yra žingsniai, yra atitinkama veiksmų grandinė, seka vienų veiksmų po kitų. Štai tiktai šito proceso eigoje, šito proceso kelyje į nepriklausomybę galima susitarti. Ir, sako, aš noriu pasakyti ir jums, kad jeigu nebus priimtas kaip tik toks metodas, tokio nuoseklaus žengimo štai šituo keliu, tai gali labai apsunkinti ir jūsų Respublikos, ir kitų padėtį. Ir aš norėčiau, kad jūs šitą suprastumėte. Atsakiau, kad suprantu, ką jūs man sakote. Bet aš čia esu tik vienas deputatas iš 141, kurie yra Lietuvoje, ir aš galiu tiktai perduoti. Na, sako, jeigu bus proga, tai ir perduokite. Na, štai kaip tik dabar pasiūlė deputatas S. Razma, ir aš turiu tokią progą jums perduoti štai šitą jo mintį.
Tai maždaug būtų tokie pagrindiniai akcentai ir tos temos, kuriomis mes per tą trumpą laiką galėjome pakalbėti su juo. Žinoma, jis užsiminė (aš dabar sunkiai atgaminu) Suomijos variantą. Aš jį palaikiau. Aš sakiau, kad toks procesas vyko Suomijoje. Šiandien klestinti ekonominiu, kultūriniu požiūriu valstybė šalia Tarybų Sąjungos, kuri turi kitą kelią negu Pabaltijo respublikos. Žinoma, istoriškai susiklostė daugeliu faktorių kiti požiūriai. Rezultatas štai toks — Suomijos, kaip valstybės, įsitvirtinimas ir ėjimas tokiu keliu, ėjimas konkrečiu nepriklausomos valstybės keliu. Jis sako: ,,...''. Paskui jis pats pradėjo apibendrinti savo mintis ir, matyt, kad ta Suomijos ,,finliandizacijos" padėtis galbūt iš tikrųjų verta apmąstymo. Gal būtų visiškai ne pro šalį tą visą seką įvykių ir panagrinėti ir pasižiūrėti, kokių iš tikrųjų žingsnių ėmėsi tais laikais Suomija. Aš manau, kad toks pasaulinis patyrimas, ypatingai tokių netolimų kaimynų kaip suomiai galbūt būtų naudingas ir mums. Kokiu keliu ir kaip žengė? Ir vis dėlto nors ir buvo karinė konfrontacija tarp valstybių 1939 metais, tačiau buvo surastas kelias, kuris leido Suomijai tapti visiškai nepriklausoma, gerai ekonomiškai įsitvirtinusia valstybe.
Štai mano būtų tokia informacija apie įvykius. Aš, žinoma, prisidedu prie pasakymo deputatų, kurie čia tik dabar minėjo ir siūlė. Vis dėlto daugelis turbūt iš mūsų buvome susitikimuose vakar su rinkėjais. Aš taip pat dalyvavau, suspėjau dviejuose susitikimuose pabuvoti ir ne visai sutikčiau, kad yra visiškai geros, vieningos nuotaikos. Žmonės nelabai ramūs, nors kiek aš galėjau, stengiausi, žinoma, labai nedideliame žmonių būryje pasakyti savo nuomonę, kad mes, be abejo, turime konsoliduotis, turime ieškoti bendrų sprendimų: ir mūsų Aukščiausioji Taryba, ir būsimoji Vyriausybė, kurią mes šiandieną svarstysime ir skirsime, ieškoti bendrų sprendimų. Žmonės labai tiki tuo ir nori šito, daugelis klausimų buvo nukreipti ta tema. Juose buvo akcentuojama šita susitaikymo tema ir aš manau, kad tie tokie pareiškimai pastaruoju laikotarpiu — vienas ir kitas, antras ir trečias, yra pagrindiniai, sakyčiau, geri žingsniai ta kryptimi. Aš nežinau, gerbiamas N. Medvedevas kažką rodo pirštu. Ar jūs man ką norėjote pasakyti, ar man pabaigti kalbėti? Ar čia ne man? Turbūt pirmininkaujančiam. Ačiū tada už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate. (P 1 o j i m a i.) Deputatas N. Medvedevas būtent man rodė ženklą — 1 minutė. Gerbiamieji deputatai, galbūt mes vis dėlto įgyvendintume praktiką prieiti prie mikrofono.
V. P. ANDRIUKAITIS (Žalgirio rinkiminė apygarda). Esu įpareigotas paklausti rinkėjų vardu, nes susitikime su rinkėjais vakar daugelis klausė. Ar jūs tokioje sudėtingoje politinėje situacijoje, kokia yra dabar, įsivaizduotumėte save Ministro Pirmininko poste? Jie norėjo sužinoti jūsų nuomonę.
A. M. Brazauskas. Aš nežinau, ar čia dabar tas laikas atsakinėti.
Pirmininkas. Be abejo, dabar ne laikas, bet kadangi užduota, tai prašom...
A. M. Brazauskas. Ir man uždavė tą klausimą, bet kadangi kalbama buvo apie mane, aš nedrįsau čia ką komentuoti. Buvo laikotarpis, kada į mane, dar nebūdamas Pirmininku, gerbiamas V. Landsbergis kreipėsi, kada mes kalbėjome. Aš nenoriu slėpti nieko čia. Mes turime viską išsiaiškinti iki pabaigos, kad visiems būtų aišku. Kreipėsi ir mes kalbėjome apie galimus variantus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir Ministrų Tarybos Pirmininko. Na, ir iš tikrųjų buvo aptartas vienas toks variantas. Kaip atrodytų, jeigu aš nebūčiau išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku? Tai, suprantama, ar aš sutikčiau būti Ministrų Tarybos Pirmininku, jeigu būtų toks pasiūlymas, ar aš priimčiau tokį pasiūlymą. Tai buvo keletą dienų prieš Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją. Aš pasakiau, kad ne. Aš nesutinku būti Ministrų Tarybos Pirmininku. Tikrai taip buvo. Aš sąžiningai turiu prisipažinti. Tačiau štai praėjo keletas dienų ir, man atrodo, kad padėtis Lietuvoje gerokai per tą laiką pasikeitė. Aš, žinoma, supratau ir numačiau, kad toks Nepriklausomybės aktas bus priimtas, visiškai realiai ir sąmoningai supratau. Tačiau dabar, kada nėra tokia visiškai rami, vieninga padėtis Lietuvoje, kada labai daug žmonių kreipiasi su pasiūlymais (tų laiškų yra didžiulės krūvos, tūkstančiai ir šimtai tūkstančių parašų), man atrodo, kad dabar yra tokia padėtis, kada mes turėtume valdyti ir perspektyvą, ne tik dabartinę padėtį Lietuvoje. Nors kai kurie deputatai arba deputatų grupės nenori, kad būčiau Ministrų Tarybos Pirmininku, bet šitoje situacijoje aš sutikčiau juo būti. (P 1 o j i m a i.)
Č. V. STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Kaip pirmininkaujantis esu priverstas atkreipti dėmesį, kad Ministro Pirmininko kandidatūros pasiūlymas yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyva. Tai yra sutinkamai su priimtuoju Laikinuoju Lietuvos Respublikos įstatymu.
Balsas iš salės. Galima?
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar mes svarstysime klausimą, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, kuri pati dar nepradėta svarstyti? Vis dėlto kai kurių deputatų iniciatyva imsimės svarstyti plačiai, ar laikysime, kad tai yra tiktai informaciniai pranešimai.
V. Antanaitis. Čia kitu klausimu, galima? Aš iš Maskvos išvykau šiek tiek vėliau už gerbiamą A. Brazauską. Ir turiu šiek tiek naujos informacijos. Jeigu galima?
Pirmininkas. Ar sutinkame išklausyti? Prašau.
V. Antanaitis. Gerbiamieji deputatai! Nežinau, kaip čia reikia mums save vadinti šiandien. Tiek jau to. Išvykus gerbiamajam A. Brazauskui iš Maskvos, man teko kalbėtis su gerbiamuoju A. Jakovlevu (antras žmogus Sąjungoje). Jis pasakė, kad pirma, mes paprašėme, kad apie Lietuvą būtų pateikta teisinga informacija, ir mes jam pasakėme, jeigu jūs meluosite, tai mes rasime būdų kaip tą melą ištaisyti. Jis pasakė, kad niekuo negalįs mums padėti. Jūsų reikalą yra pavesta tvarkyti ir spręsti V. Medvedevui. Taigi visais klausimais ir pirmaisiais derybų klausimais teks susitikti su gerbiamuoju V. Medvedevu, kurio nuostatą mūsų požiūriu mes labai gerai žinome. Išrinkus M. Gorbačiovą prezidentu, taip jau susidėjo, kad mes pirmieji jį pasveikinome, ir užsienio korespondentai užfiksavo, kad tai yra pirma užsienio valstybė, kuri pasveikino M. Gorbačiovą naujam poste. Gerbiamąjį M. Gorbačiovą pasveikinome visos Lietuvos žmonių vardu. Tas pasveikinimas buvo priimtas labai nuoširdžiai. Kiek aš supratau iš jo pasakytų žodžių, iš jo akių žvilgsnio, kad tai yra žmogus, kuris linkęs su mumis ir su kuriuo galima bus šnekėtis. Klausimas yra perduotas Aukščiausiajai Tarybai. Tarybos posėdis, atrodo, prasidės pirmadienį, tai irgi, sakyčiau, didelis M. Gorbačiovo gestas, malonus mums. Jeigu mūsų klausimą būtų sprendęs Liaudies deputatų suvažiavimas, — o jūs matėte, kokios ten nuotaikos, — tai šnekėti būtų gerokai sunkiau negu bus kalbama Aukščiausiojoje Taryboje. Yra du momentai, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Pirmiausia gerbiamasis A. Brazauskas sakė, kad jie visi reikalauja referendumo todėl, kad jie yra paskaičiavę balsus, ir plenume V. Švedas pasakė, kad už Sąjūdį balsavo 37 procentai Lietuvos gyventojų. Ir šito referendumo mintį, kiek kalbėjau, palaiko ir daugelis užsienio diplomatijos. Tai pirma informacija. Antra, gerbiamasis M. Gorbačiovas operavo keliom telegramom. Aš noriu pasakyti, kad telegramų iš Lietuvos mes gavome nemažai. Štai viena: „Ìū, ïšåäñòąâčòåėč šóññêîÿçū÷íūõ ęčòåėåé Ėčòâū, ïîėíîñòüž ïîääåšęčâąåì ïšąâî ėčòîâñêîãî íąšîäą č ò. ä.". Tokių telegramų mes turime daugiau negu gerbiamasis Michailas Sergejevičius. Jeigu bus reikalas, mes galėsime, aš manau, kreiptis į Lietuvos žmones gausime šimtus tūkstančių tokių telegramų. Svarbu ne telegramos. Bet vis dėlto jie laikosi nuostatos. Sutinka, kad tas išstojimo reikalas būtų sprendžiamas diferencijuotai. Jie sutinka, kad įvairių respublikų tarptautinis statusas yra nevienodas, pavyzdžiui, jeigu kaimyninė Baltarusija, Ukraina yra Suvienytųjų Organizacijų narės, tai praktiškai mūsų Vyriausybę laiko marionetine ir jos visiškai nepaiso. Sienų kiausimas iškilo. Susisiekėm su gerbiamuoju S. Lozoraičiu. S. Lozoraitis oficialiai patvirtino, kad visa užsienio diplomatija mano, kad Lietuvos Respublikos sienų klausimas praktiškai yra išspręstas ir Maskvos pretenzijos neturi jokio preteksto. Ir paskutinis. Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai kol kas neoficialiai tariasi su mumis, prašydami, kad mūsų Taryba apsvarstytų klausimą ir dar šiais metais būtų pasikeista konsulatais. Tiek naujienų. Nikolajus Medvedevas galėtų turbūt daugiau papildyti. (P 1 o j i m a i.)
Pirmininkas. Ar Nikolajaus Medvedevo informacija jau buvo pateikta, ar jūs dar norite? Tai gal turbūt paskutinis papildomas pranešimas deputato Nikolajaus Medvedevo ir tada.. .
N. Medvedevas (Gudienos rinkiminė apygarda). Laba diena. Prieš pačius rinkimus prieš M. Gorbačiovą buvo sudaryta labai rimta opozicija. Ją sudarė kai kurios respublikos ir tarpregioninė deputatų grupė. Todėl Lietuvos pareiškimas ir tolesni įvykiai parodė, kad M. Gorbačiovas sužaidė ,,lietuviška" korta puikiai. Buvo iš anksto paruoštas mikrofonas, prie kurio atėjo žmogus ir paklausė, kas dedasi Lietuvoje? Jisai pasisakė, o po to visa salė nusprendė, kad tokį drąsų prezidentą mes ir turime turėti. Taip M. Gorbačiovui mes padėjome labai stipriai tapti prezidentu. Apie tai aš taip pat pranešiau ir užsienio korespondentams, kai jie paklausė, kokia yra nuomonė. Tačiau turėtų būti Lietuvos klausimas svarstomas šią savaitę — pirmadienį, antradienį. Ketvirtadienį 13 val. užsienio korespondentai man pranešė, kokių priemonių imasi Interfrontas, organizacija ,,Sojuz" ir kiti, kad sugriežtintų sprendimą. Buvo patikrinta, ar taip yra, per savo bičiulius iš ,,Moskovskije novosti" ir kt. Sužinojome, kad taip iš tikrųjų yra, kad, deja, Lietuvos deputatų ten daugiau nebuvo. Labai gaila. Spėta buvo susitarti su tarpregionine grupe, ir buvo parašytas kontrscenarijus. Kaip jisai vyko, jūs matėte. Man tereikėjo tiktai porą žodžių pasakyti, o toliau jau veikė tarpregioninė grupė. Manau, jų pasisakymai parodo, kad mes jau turime apie 400 deputatų, kurie visiškai palaiko visus mūsų sprendimus. Tai yra nedaug, bet reikalui esant, šitą mes galime panaudoti. Tai šitiek ir norėjau pasakyti. Nuo tarpregioninės grupės deputatų perduodu jums pasveikinimą su nepriklausomybės paskelbimu. Dėkoju už dėmesį. Norėčiau dar sekundę dėl mano pasisakymų Maskvoje korespondentams. Paprašyčiau jus mane pakritikuoti. Kuo daugiau jus mane čia kritikuosite, tuo man bus lengviau.
Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam deputatui N. Medvedevui. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Jūs turite pasiūlytą darbotvarkės projektą. Tai nėra vien šiai dienai numatyti klausimai. Trečioje eilutėje skliausteliuose nurodytos net keturios dienos, į kurias juos numatoma išdėstyti, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir ne tik į tai, kas bus svarstoma, bet ir kokia tvarka. Aš pabandysiu skaityti ir kai ką pakomentuoti.
Pirmas punktas. Informacija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotinių Maskvoje paskyrimo. Yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas, čia yra tik informacija.
Antras punktas. Dėl kai kurių Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų. Nurodytas pranešėjas deputatas Česlovas Stankevičius, tačiau čia yra klaida, ir aš noriu, kad iš deputatų, ruošusių šį nutarimą, kas nors pasakytų, kas jį pristatys.
Trečias punktas. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas. Jūs turite du nutarimo variantus. Vienas siūlo pakeisti 66 straipsnį, kitas 77. Pastarasis yra komisijos patikslintas variantas, ir prašau atkreipti dėmesį būtent į jį.
Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Ministro Pirmininko skyrimas. Komentarų turbūt nereikia.
Penktas punktas. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Ministro Pirmininko pavaduotojų tvirtinimas. Čia yra parašyta ,,skyrimas", bet tai yra klaida.
Šeštas punktas. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo. Klausimą pateikia Lietuvos Respublikos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša.
Septintas punktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos antspaudo tvirtinimas. Po herbo patvirtinimo šitas nutarimas neturėtų sukelti kokių nors keblumų.
Aštuntas punktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sudėties ir jų pirmininkų išrinkimas. Noriu kreiptis į deputatus, kurie dar nėra pasisiūlę į kurias komisijas jie eis, tą padaryti, o informaciją perduoti deputatui R. Astrauskui.
Devintas punktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir aparato struktūra.
Dešimtas punktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo projektas.
Vienuoliktas punktas. Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto statuso pakeitimas.
Dvyliktas punktas. Lietuvos Respublikos ministrų tvirtinimas. Štai tokie artimiausi ateičiai numatyti darbai. Aš manau, kad atsiras mums dirbant savo darbą ir papildomų klausimų, todėl norėčiau pasiūlyti jums iš karto pasiruošti įtraukti papildomus klausimus į darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Tikėkimės, kad to nereikės, bet jeigu vis dėlto iškiltų, mes neturėtume, man regis, būti griežtai nusistatę prieš papildomų klausimų įtraukimą. Be to, Aukščiausioji Taryba nuolat gauna kreipimųsi, sveikinimų, telegramų, manau, kad tai galėtume įtraukti ne kaip darbotvarkės klausimą, o kaip informaciją ir, esant laisvesniam tarpeliui, tuos sveikinimus, pranešimus, informacijas jums pateikti. Štai tokia siūloma darbų tvarka. Deputatas G. Vagnorius pasiruošęs ką nors pasiūlyti papildomai?
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau keletą žodžių dėl dešimto darbotvarkės punkto. Jau ir ankstesnio šaukimo sesija buvo priėmusi tokią, sakyčiau, nerašytą taisyklę, kad įstatymų projektus pateikia autoriai. Visų pirma jie kompetentingai gali atsakyti už savo darbo grupės veiklą ir būtent patys įstatymų rengėjai turi būti tiesiogiai atsakingi už to ar ano įstatymo įgyvendinimą. Jeigu tas įstatymas tikrai neveikia normaliai, tai visuomenė žinos, kas kaltas dėl šito. Todėl siūlau po pirmo sakinio ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo projektas", parašyti ,,Pranešėjas —profesorius K. Antanavičius". Vyriausybės grupė —laikina, ji gali tiktai pateikti po to savo komentarus ar pasiūlymus, kuriuos ji gavo ir kokias rekomendacijas ji tuo klausimu priima. Taip pat dar siūlau...
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, gal mes pabandykim pabaigti su vienu. Ar deputatas K. Antanavičius sutinka, kad jis būtų pranešėjas šiuo klausimu?
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Na, aš esu giliai įžeistas, bet aš sutinku todėl, kad ano šaukimo sesijoje, nors buvau ir ne deputatas, bet turėdavau teisę kaip autorius pranešimus daryti, o dabar, būdamas deputatas ir autorius, jau neturiu tos teisės.
Pirmininkas. Prašau gerbiamojo deputato neįsižeisti. Manau, kad tai yra grynai techninė sekretoriato klaida.
G. Vagnorius. Taip pat siūlau, kad šitas klausimas būtų svarstomas po ketvirto dienotvarkės punkto. Todėl, kad dar bus diskusijų, ir jeigu, sakykim, mes jį svarstysim praėjus dviem trims dienoms, tai man visiškai neaišku, kada šis įstatymas bus priimtas. Nebent parlamentas galvoja, kad šitą įstatymą gali parengti Vyriausybė ir pati jį priimti.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Jūs turbūt norėjote pasiūlyti po penkto klausimo?
G. Vagnorius. Ne, būtent po ketvirto klausimo. Mano supratimu neetiška svarstyti Vyriausybės premjero pavaduotojus, kai visiškai neaišku, kiek ir kaip tie pavaduotojai formuojami. Aš manau, kad Vyriausybė, naudodamasi Konstitucijos teise, bet kada, nors ir rytoj, gali įstatymo projektą pakeisti.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau, deputate S. Kropai.
S. Kropas (Panevėžio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius deputatus ir palaikyti siūlymą įtraukti papildomą klausimą dėl Pagrindinio Įstatymo, Vietos savivaldos pagrindų ir Vietinių tarybų rinkimų įstatymo suderinimo. Kadangi priimant dabartinį Pagrindinį Įstatymą, iškilo neaiškumų, o 24 dieną rinkimai į vietines tarybas, todėl reikėtų jau šitą suderinti ir apsvarstyti. Yra grupės deputatų kreipimasis, perduotas į sekretoriatą, todėl prašyčiau palaikyti.
Pirmininkas. Ar deputatas S. Kropas galėtų suformuluoti tiksliai klausimo pavadinimą?
S. Kropas. Tai aš daugmaž taip ir suformulavau. Aš pateiksiu jums formuluotę dėl Pagrindinio Įstatymo, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo ir Vietinių tarybų rinkimų įstatymo suderinimo.
Pirmininkas. Dėkoju. Prašau.
Balsas IŠ salės. Aš norėčiau priminti, gerbiamasis Pirmininkas jau sakė, kad yra paruoštas kreipimasis į Lietuvos piliečius, tarnaujančius armijoje, ir jūs to kreipimosi šiame projekte neįtraukėte į dienotvarkę. Siūlyčiau jį pačioje pradžioje, galbūt po pirmo, antro klausimo, nes man tenka suvažiavime kalbėti su Pabaltijo apygardos maršalais ir generolais. Jie labai sunerimę, tas būtina. . .
Pirmininkas. Ar yra paruoštas ir išdalintas projektas? Aš negavau jo.
Balsas iš salės. Taip, yra.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas K. Antanavičius. K. Antanavičius. Norėčiau dėl eilės tvarkos. Yra aštuntas klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sudėtis ir jų pirmininkų išrinkimas. Čia du aspektai. Vienas, kad pirmadienį numatomi komisijų posėdžiai, o mes iki aštunto klausimo šiandien galim neprieiti. Taip pirmadienis lieka tokia nedarbinga diena, be to, ir sekmadienį komisijos galėtų jau ruošti savo statutą, nuostatus, spręsti pogrupių klausimus ir, manau, kad tą reikėtų perkelti anksčiau. Juo labiau kad pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą, kuris nepriimtas, bet, matyt, Vyriausybės nariai skiriami tik po to, kai jų kandidatūras aptaria komisijos. To padaryti negalim, kol nėra komisijų, vadinasi, neišeina tvirtinti ir Vyriausybės sudėties, todėl siūlau perkelti tą klausimą, sakykim, į trečią poziciją. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate, tačiau dabar aš neprisimenu viso mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Man rodos, kad Laikinajame Įstatyme tai nebūtina, tačiau vis dėlto aš noriu atsižvelgti į jūsų pasiūlymą ir paklausti, kuriuo klausimu jūs būtent norite pasiūlyti nuolatinių komisijų sudėtį ir pirmininką?
K. Antanavičius. Trečiu.
Pirmininkas. Trečiu.
Č. Okinčicas (Senamiesčio rinkiminė apygarda). Siūlau įtraukti į dienotvarkę klausimą, kurį paminėjo. Aukščiausioji Taryba turi šiandien pasitarti dėl atsakymo Michailui Gorbačiovui turinio ir įtraukti kaip atskirą šiandieninės darbotvarkės punktą.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas A. Brazauskas.
A. M. Brazauskas. Aš turiu tokį pasiūlymą. Dienotvarkėje pirmuoju klausimu yra informacija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotų asmenų Maskvoje paskyrimo. Yra nutarimo projektas. Štai čia yra Aukščiausiosios Tarybos deputatų sąrašas. Aš siūlyčiau šitą klausimą svarstyti po to, kai bus suformuota Respublikos vyriausybė. Todėl, kad nėra jokių abejonių, kad atstovauti Lietuvai turėtų pirmiausia oficialūs asmenys. Ne eiliniai liaudies deputatai ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o pirmiausia turėtų būti asmenys, kurie bus paskirti į Respublikos vyriausybę arba vadovaus Respublikos vyriausybei. Tik šitokiu būdu galėtų būti suformuota kompetentinga grupė.
PirMininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate! Deputatas V. Terleckas.
V. Terleckas (Pilies rinkiminė apygarda). Aš prašyčiau įtraukti į dienotvarkę priėmimą įstatymo, kuriuo būtų laikinai sustabdomas žmonių atleidimas iš darbo be jų sutikimo. Tai kelia žmonėms didelį nerimą. Tokio įstatymo priėmimas, manyčiau, atitrauktų dalį žmonių iš sekmadieninio mitingo. Ir dar noriu pastebėti, kad sąmoningai yra skleidžiami gandai, jog bus padidintas pensijinis amžius arba bus nemokamos, arba mokamos mažesnės pensijos. Tai aš jau vieną sykį esu siūlęs, kad gal ekonominiais reikalais reikėtų taip pat kokio nors kreipimosi, pareiškimo. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas V. Landsbergis.
V.Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Noriu pasisakyti dėl gausių pasiūlymų visai sukaitalioti dienotvarkę. Tai nebūtų gerai. Mums reikia formuoti Vyriausybę. Mes galbūt net jau šiek tiek vėluojam. Tai labai reikalinga tarptautiniu politiniu požiūriu. Reikalinga ir tam, kad Ministrų Taryba galėtų pradėti užtikrintai ir efektyviai dirbti Lietuvoje. Jeigu mes pradėsime svarstyti tokius klausimus, kaip komisijų sudėtis, pirmininkų rinkimas, įsivelsim į diskusijas, ir kažin ar šiandien iš viso išrinksim Ministrų Tarybos viršūnę. O aš labai norėčiau, kad Ministrų Tarybos vadovaujantys asmenys būtų patvirtinti čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu pavyktų, net iki pietų pertraukos. Mes galėtume išeiti į žmones ir pasakyti — štai kaip mes kartu toliau dirbam. Todėl nepritariu deputato K. Antanavičiaus pasiūlymui perkelti aštuntą punktą į trečią vietą, bet pritariu jo pasiūlymui, kad tai yra svarbus dalykas. Galbūt net svarbesnis už herbą. Čia gali būti diskusijų dėl antspaudo tvirtinimo tarp heraldikos specialistų ar panašiai. Mes šiaip taip dar gyvenam su laikinais ženklais mūsų dokumentuose. Todėl pritardamas, kad reikia paankstinti komisijų svarstymą, siūlyčiau po penkto punkto įrašyti šitą klausimą. Vietoj aštunto — penktą. Taip pat negaliu pritarti G. Vagnoriaus siūlymui perkelti vyriausybės formavimą dešimtuoju punktu — įstatymo projekto svarstymu. Tai būtų pirmasis ar antrasis svarstymas. Kam reikia, visi žino, kokios Ministro Pirmininko ir jo pavaduotojų funkcijos ir pareigos. Jeigu reikia, galima čia pat perskaityti. Aš nelabai suprantu deputato G. Vagnoriaus pasiūlymo, kad po Pirmininko išrinkimo pradėtume užsiimt kitais dalykais, o tik po to nežinia, ar šiandieną, ar kažkada, palikus tam tikrą netikrumą, vėl grįžti prie pavaduotojų. Siūlau ketvirtąjį ir penktąjį klausimą būtinai svarstyti vieną po kito, ir jeigu pavyktų, būtinai iki pietų pertraukos. Dėl įgaliotų asmenų Maskvoje. Iš tiesų noriu patikslinti, kad tai nėra dar, kaip mes suprantame, ta oficiali valstybinė delegacija tarpvalstybinėms deryboms. Dar vyksta tam tikri nuomonių pasikeitimai ir paruošiamasis darbas dėl būsimųjų derybų. Todėl čia mes ir buvom sutarę, kad tą funkciją gali atlikti mūsų įgalioti asmenys, kurie iki šiol buvo TSRS liaudies deputatai. Dabar jau mes ir formuluojam šiek tiek kitaip pavadinimą to nutarimo, bet jie tą funkciją puikiai gali atlikti, ir čia didelių problemų nėra. Ten visai nebūtinai turi dalyvauti Vyriausybės nariai. Jeigu liktų laiko, galime pasitarti dėl atsakymo Michailui Gorbačiovui, kaip siūlė deputatas Č. Okinčicas. Kitaip sakant, aš galėčiau referuoti to atsakymo projektą, jeigu pagal numatomą jo turinį jūs man pritartumėt. Aš jį jau galėčiau galbūt ir Prezidiume dar galutinai parodęs parengti per tas tris dienas, kurių Michailas Gorbačiovas prašė duoti tokį atsakymą. Šiandien jį svarstyti kaip galutinį dokumentą, redaguoti ir tvirtinti, aš manau, būtų nereikalingas ažiotažas ir niekieno neraginamas skubėjimas. Prezidentas Gorbačiovas nori pirmadienį Aukščiausiosios Tarybos posėdyje turėti tą atsakymą ir tiek. Siūlau labai smarkiai nekeisti dienotvarkės. Jeigu kas mano, kad antras klausimas gal dar ne visiškai parengtas, mes jį galim ir po pietų apvarstyt. Tada dar geriau būtų. 0 įterpti kitų klausimų prieš Vyriausybės vadovų paskyrimą tikrai nesiūlyčiau, labai nepritarčiau. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas V. Šadreika.
V. ŠADREIKA (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš iš esmės pritariu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymui, tačiau su viena pataisa. Mano supratimu, skirti Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininką, nepatvirtinus nors pagrindinio Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio, kuriame rašoma: ,,Lietuvos Respublikos vyriausybė sudaroma šios sudėties: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkas (ministras pirmininkas), jo pavaduotojai ir Lietuvos Respublikos ministrai", negalima. Reikėtų kaip nors: išspręsti šį klausimą. Galbūt du pavaduotojai? Patvirtinus šį ketvirtąjį straipsnį, iš tikrųjų reikia formuoti Vyriausybę taip, kaip numato Laikinasis Įstatymas. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas K. Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš irgi norėčiau pritarti gerbiamojo Pirmininko minčiai ir manau, kad taip reikėtų daryti. Tačiau cituoju Konstituciją, kurios mes turime paisyti: ,,89 straipsnis. (Gerbiamasis Pirmininke, klausykite gal) Pareigūnai, įeinantys į Lietuvos Ministrų Tarybos sudėtį, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjai, taip pat Lietuvos Respublikos prokuroras ir Lietuvos valstybinio arbitražo kolegijų nariai renkami ir skiriami, kai yra atitinkamų Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų išvada". Taigi turime keisti Konstituciją, jeigu norim kitaip dirbti.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas E. Bičkauskas.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš siūlau nutraukti diskusijas dienotvarkės klausimais ir pradėti balsuoti.
Pirmininkas. Kaip tik mes ir ruošiamės tai padaryti. Ar jūs sutiktumėt leisti deputatui G. Vagnoriui pasisakyti, prieš nutraukiant diskusijas?
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Dėkojame. Ar nebūtų galima dabar iki pertraukos, regis, liko nedaug laiko, tvirtinti darbotvarkę dalimis, tai yra tvirtinti pirmuosius klausimus, ir pasitarus tarpusavy su pasiūlymų autoriais, pateikti suderintą variantą dėl tolesnės darbų tvarkos sesijoje. Informacija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotinio Maskvoje paskyrimo turbūt didelių abejonių nekelia. Tai Prezidiumo nutarimas, ir jį galima turbūt palikti pirmoje vietoje.
Antras klausimas. Dėl kai kurių Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų daugelio deputatų pasiūlymų ir prieštaravimų, rodos, nebuvo, todėl gali būti nukeltas po pietų. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas, matyt, taip pat yra deputatų pasiūlymu neišvengiamas prieš tvirtinant premjerą. Aš manau, kad tų trijų klausimų mums tikrai užteks iki pertraukos, o po to pasitarę tarpusavy, galėtume pasiūlyti jums galutinį darbotvarkės projektą. Ar jūs sutinkate su tokiu sprendimu? Tada dar kartą kartoju mūsų siūlymą: 1) Informacija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotinio Maskvoje paskyrimo; 2) Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas. Iki pertraukos. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tokią darbų tvarkos pradžią, prašau paspausti žalius mygtukus. Absoliuti dauguma.
Ir dar noriu jums pasiūlyti mūsų darbo grafiką. Pradėjome 11 valandą. 12.30 siūlau pertrauką, 13.00 pradėti vėl dirbti. 14.30 baigti ir pietų pertrauką padaryti nuo 14.30 iki 16 valandos, įskaitant ir tai, kad 15 valandą mitingas ir, matyt, dalis iš mūsų pareikš norą, jeigu ne pasisakyti, tai bent būti su žmonėmis. Nuo 16 valandos vėl 1,5 valandos darbas, pusvalandžio pertrauka ir vėl 1,5 valandos darbas. Norėčiau, kad mes griežtai nustatytume dienos pabaigą. Laikas toks svarbus ir klausimai — svarbūs. Galbūt mes nuspręsime dėl pabaigos tada, kai matysime, kaip mums sekasi dirbti. Kas už mano dabar tik ką pateiktą pasiūlymą, prašau nuspausti žalius mygtukus. Aiški dauguma. Pirmas klausimas — informacija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotinio Maskvoje paskyrimo. Pranešėjas—Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius.
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Supažindinu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotųjų atstovų paskyrimo. "Siekiant pradėti tarpvalstybines derybas tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS dėl sureguliavimo klausimų, susijusių su nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:
Įgalioti spręsti visus klausimus, susijusius su tarpvalstybinių derybų tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS organizavimu, šiuos asmenis: koordinatorius — Vaidotas Antanaitis; nariai — Algirdas Brazauskas, Egidijus Bičkauskas, Jūratė Kupliauskienė, Nikolajus Medvedevas, Juozas Olekas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Vilnius, 1990 metų kovo 16 diena".
Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai turi klausimų? Prašau.
J. Olekas. Aš norėčiau paklausti. Pasirašo Tarybos Pirmininkas, ir visus įgalioja Taryba, o nutarimas, kaip jūs skaitėte, yra Prezidiumo. Ar čia Tarybos nutarimas, ar Prezidiumo?
Č. V. Stankevičius. Taip. Pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas vadovauja Prezidiumo darbui. Tuoj aš galėsiu patikslinti tą klausimą.
Pirmininkas. Taip ir yra. Galbūt Aukščiausiosios Tarybos deputatai mano, kad tai būtų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, aš manau, kad čia ne smulkmena. Įsigilinkime į įstatymus, kuriuos mes patys priėmėme ar kuriems pritarėme, kad jie galiotų. Aš turiu galvoje Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir galiojantį mūsų reglamentą. Kaip žinote, 8 straipsnį panaikinome, 15 — pakeitėme, 16 — papildėme. Taigi skaitau 20 reglamento straipsnį: ,,Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimai priimami visos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudėties dauguma". Visos! Skaitau Konstitucijos, t. y. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 84 straipsnio antrąją dalį: ,,Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įeina: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius, Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai". Mes turime patvirtinę 13 komisijų, turim Pirmininką, 3 pavaduotojus ir sekretorių. Vadinasi, tokia dauguma buvo priimti šitie ir kiti sprendimai. Todėl, pritardamas šitai minčiai, gal netyčia pasakytai, aš manau, kad visi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimti nutarimai turėtų būti patvirtinti, nes jeigu labai gilinsimės, gal aš klystu, ar galėjo juos priimti Prezidiumo mažuma. Yra kol kas 5 arba 6 žmonės iš 18. Tai jokiu būdu nėra visos sudėties dauguma. Ar keičiam reglamentą laikinai, arba ką nors kitą darom, kad būtų, aš taip suprantu, kad būtų galiojantys Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimai. Mes turim šituos nutarimų projektus patvirtinti.
Pirmininkas. Dėkoju, gerbiamasis deputate. Deputatas V. Landsbergis.
V. Landsbergis. Nenorėčiau sutikti su sąvoka ,,mažuma". Mes visi sutikome, kad iš dalies suformavus Prezidiumą, jis gali pradėti dirbti. Komisijos jau yra apsisprendusios ar pusiau apsisprendusios, bus šiandien suformuotos. Manau, jos bus suformuotos tada, kai mes jas patvirtinsime. Tada jų pirmininkai taps Prezidiumo nariais. Dabar jie dar nėra Prezidiumo nariai ir negali būti skaičiuojami į kokias nors daugumas ar mažumas. Todėl aš manau, kad Prezidiumas toks, kokį jūs buvote laikinai patvirtinę darbui, elgėsi teisingai, darydamas tokį labai iš tikrųjų paprastą nutarimą. Kad žmonės, kurie šiaip ar taip yra Maskvoje ir atlieka naudingą darbą, turėtų ir tam tikrą juridinį statusą, ir niekas nepadarytų priekaištų, kad jie ten savavališkai ką nors veikia. Jūs matote antrą šios dienotvarkės klausimą, kuris dabar yra nukeltas, bet šiandieną irgi bus svarstomas. Jis suteiks tiems žmonėms aukštesnį įgaliojimą, aukštesnį rangą ir jau jūsų pačių tada bus įgaliotiniai. Mes padarėme tokį provizorinį sprendimą. Aš manau, kad mes niekam nenusižengėm.
Č. V. STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paaiškinti, kad Konstitucijos pažeidimų tikrai nėra. 84 straipsnis nereikalauja tam tikros fiksuotos Prezidiumo sudėties. Tik nusako, kad pagal pareigas įeina komisijų pirmininkai. Vienas iš jūsų patvirtintų komisijos pirmininkų į Prezidiumo sudėtį įeina. Kai kiti bus patvirtinti, sutinkamai su Konstitucijos 84 straipsniu, taip pat įeis į Prezidiumo sudėtį. Taip pat Konstitucijos straipsniai nurodo, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas vadovauja Prezidiumui. Tai yra 84 straipsnio reikalavimas, taip pat jisai pasirašo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimus.
Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Darau pastabą pirmininkaujantiems, kad mes taip lengvai atitrūkstame nuo svarstomos temos. Norėčiau grįžti prie mums pasiūlyto nutarimo projekto. Mane domintų, kokie yra šių Maskvoje skiriamų įgaliotinių įgaliojimai. Kas juos aprobuos? Mes juos tvirtiname kaip Taryba. Mane konkrečiai domina būsimosios Respublikos vyriausybės galimybės teikti šiems įgaliotiniams įgaliojimus. Ir galimybė jiems operatyviai vadovauti. Ar mes, kaip Taryba, kiekvieną kartą čia susirinkę spręsime tų įgaliojimų pobūdį, kryptingumą ir vertę?
Č. V. Stankevičius. Ačiū už klausimus. Labai apgailestauju, kad gerbiamasis deputatas B. Rupeika neįsiskaitė į nutarimą, kuriame tie įgaliojimai yra apibrėžti. Tai yra įgalioti spręsti visus klausimus, susijusius su tarpvalstybinių derybų tarp nurodytų šalių organizavimu, tai yra visus derybų organizavimo klausimus. Visus. Čia nėra derybos, tai yra derybų organizavimo klausimai, pavedami jų kompetencijai.
PIRMININKAS. Ir dar, jeigu man būtų leista pastebėti, galbūt mes kalbam ne visai apie tuos pačius dalykus. Turbūt deputatas Rupeika kalba apie nutarimo projektą, kuris bus svarstomas, kaip buvo sutarta, ne antruoju klausimu, o šiek tiek vėliau, o dabar mes kalbame tiktai apie informaciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo. Deputatas E. Bičkauskas.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš siūlau vėl nutraukti diskusijas šituo klausimu. Galbūt čia juridinių niuansų šiokių tokių ir yra. Galbūt galima būtų išspręsti, — priimti protokolinio pobūdžio sprendimą, pritarti arba nepritarti,
PIRMININKAS. Dėkoju deputatui E. Bičkauskui už pagalbą. Iš tiesų mes kaip tiktai taip ir norime pasielgti. Prašau protokoliškai pritarti šiam Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimui, jeigu jūs su juo sutinkate, ir kadangi tai yra protokolinis sprendimas, manau, kad būtų galima balsuoti mygtukais. Prašau paspausti žalią mygtuką tuos, kurie pritaria šiam Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimui. Balsavimas baigtas. Absoliuti deputatų dauguma palaiko Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimą. Antras klausimas, kaip esame susitarę, Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas. Kadangi neapibrėžta, kokie būtent straipsniai turi būti keičiami, aš manau, kad mes nepadarysime protokolinės nuodėmės, jeigu bus svarstoma ir tai, kas išdalinta kaip projektas, ir tai, ką deputatas K. Antanavičius pasiūlė. Aš tikiuosi, per pertrauką bus galima suformuluoti ir toliau svarstant pateikti pasiūlymus. Siūlo deputatas K. Lapinskas. Prašom.
Deputato K.Lapinsko pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo
K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Dėl numatomo Vyriausybės sudarymo iškilo kai kurių tokių savotiškų ir nelabai lauktų problemų. Pagal dabar patvirtintą mūsų Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, pagal šito Įstatymo 77 straipsnį Vyriausybės nariais negali būti skiriami Aukščiausiosios Tarybos deputatai, nes pagal tą mūsų priimtą nuostatą, vadinamą valdžių atribojimo principu, mes siekiame, kad įstatymų leidžiamasis organas, kaip aukščiausias valstybės organas, būtų griežtai atribotas nuo vykdomosios valdžios. Todėl dabar galiojančio Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje skelbiama, kad deputatas, paskirtas ar išrinktas į pačios Tarybos sudaromo valstybinio organo sudėtį, netenka deputato įgaliojimų buvusioje rinkiminėje apygardoje, rengiami nauji rinkimai. Iš principo ta nuostata atitinka pagrindinius mano čia minėtus teorinius valdžių atribojimo postulatus. Aukščiausiojoje Taryboje betarpiškai yra išrinkti deputatai, kurie rengė koncepciją dėl Vyriausybės pertvarkos. Jie yra rengę ir įstatymų projektus dėl Vyriausybės formavimo naujų principų ir prisidėję realiai, įgyvendinant šitas rinkiminės programos nuostatas dėl naujos Vyriausybės formavimo principų. Turbūt būtų pageidautina, kad ir tų naujų koncepcijų kai kurie autoriai galėtų galbūt tęsti savo darbą ir Vyriausybėje, praktiškai realizuodami tas parengtas jų teorines koncepcijas ir tai, ką siūlys mūsų Aukščiausiajai Tarybai svarstyti ryšium su Vyriausybės įstatymo priėmimu. Todėl grupė deputatų kaip tik pateikė pasiūlymų dėl 77 straipsnio pakeitimo. Aš norėčiau priminti, kad svarstant patį mūsų Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, buvo deputatų išsakyta nuostata, jog prireikus mes grįšime prie to mūsų priimto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir prireikus darysime pakeitimus. Toks mūsų susitarimas irgi buvo. Todėl praktiškai šiandieną jums yra pateiktas 77 straipsnio pakeitimo projektas. Čia kartu aš dar norėčiau akcentuoti štai ką. Būtent šitame projekte iš dalies norima išlaikyti tą mano vadinamą valdžių atribojimo principą. Kad vis dėlto Vyriausybės nariai betarpiškai tiesiogiai nedalyvautų įstatymų leidžiamojo organo veikloje tais atvejais, jeigu kai kurie mūsų deputatai būtų išrinkti Vyriausybės nariais. Pagal projektą išeitų, kad būtent Aukščiausiosios Tarybos deputato, kuris bus paskirtas arba išrinktas, tarkime, dabar į Vyriausybės sudėtį, įgaliojimai bus stabdomi tol, kol šis asmuo dirbs šiuo konkrečiu atveju Vyriausybės sudėtyje. Tai reikštų, kad toks deputatas netektų teisės pats kontroliuoti praktiškai savo darbą, būdamas tuo pačiu ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų, ir Vyriausybės nariu. Praktiškai jis negalėtų dalyvauti sprendimuose, priimamuose Aukščiausiojoje Taryboje, ir ypač kaip Vyriausybės narys, kontroliuojant pačią Vyriausybę, Vyriausybės veiklą, į kurios sudėtį jisai įeitų. Kai dėl vietinių Liaudies deputatų tarybų, tai siūlome Tarybų deputatams numatyti tuos apribojimus, kad vietinių Tarybų deputatai negalėtų būti renkami į Tarybos sudaromus valdymo organus. Ten jau laikytis tos griežtos pradinės nuostatos. O šiuo metu tokie yra pagrindiniai motyvai ir tokia siūlymų esmė dėl 77 straipsnio.
Nors projekte nėra pateikta, bet iškilo šiandieną klausimas ir dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89 straipsnio. Straipsnio, kuriame yra svarbi demokratinė nuostata apie tai, kad sprendžiant personalinius klausimus Aukščiausiojoje Taryboje, būtų iš pradžių preliminariai tie personaliniai klausimai apsvarstomi atitinkamose Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėse komisijose. Tik po to, išklausius nuolatinių komisijų rekomendacijas, Aukščiausioji Taryba priimtų savo sprendimą. Šiandien iš tiesų, jeigu taip griežtai laikysimės šitos konstitucinės formuluotės, mes atsiduriame savotiškame užburtame rate, — negalime spręsti personalinių klausimų. Kaip teisininkas, aš galėčiau pasiūlyti tam tikrą išeitį iš šitos susidariusios situacijos, padarant labai nedidelį, nežymų 89 straipsnio pakeitimą — papildymą. Jo esmė būtų ta, kad 89 straipsnio pirmosios dalies pabaigoje, 2 eilutėje iš apačios, reikėtų įrašyti žodį ,,paprastai". Tai skambėtų štai kaip. Perskaitau visą: ,,Pareigūnai, įeinantys į Lietuvos Ministrų Tarybos sudėtį, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjai, taip pat Lietuvos Respublikos prokuroras ir Lietuvos valstybinio arbitražo kolegijų nariai renkami ir skiriami kaip paprastai". (Čia įrašyti tą naują žodį). Ir atitinkamų Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų išvada. Vadinasi, galiotų ta bendra taisyklė, kad prireikus mes turėtume galimybę ir išimtis daryti. Jeigu pritartumėt, tai būtų labai...
Pirmininkas. Dėkojame. Dabar turi būti pertrauka. Paskui vėl deputatą K. Lapinską paprašysime į tribūną ir užduosime klausimus. Iš karto po pertraukos tęsim svarstymą. Pertrauka. 13.00 antrasis posėdis. Sąjūdžio deputatų klubas renkasi Prezidiumo salėje.
(P e r t r a u k a)
Č. V. Stankevičius. Deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Prašau deputatą K. Lapinską į tribūną. Gerbiamasis deputate K. Lapinskai. Tęskime mūsų posėdį. Deputatas K. Lapinskas pateikė savo pranešimą ir prieš pertrauką nespėjo atsakyti į jūsų klausimus, todėl prašau.
R. Maceikianecas (Juodšilių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį K. Lapinską, kada pagal šitą projektą sustabdomi deputatų įgaliojimai? Kas gi vis dėlto reprezentuos rinkėjus? Vis dėlto 18, 17 ar 16 tūkstančių rinkėjų neturės savo atstovų Aukščiausiojoje Taryboje. Ir iš viso gerbiamasis teisininkas K. Lapinskas per porą minučių pasiūlė tokių išimčių, kurias mes priimtume ir įvestume į Konstituciją. Ir tada Konstitucija darosi tokia nestabili. Dėl nuolatinių komisijų jau kažkokias lengvatas darom. Dabar čia Aukščiausiosios Tarybos deputatams darom išimtį. Ir paskui kažkoks nestabilumas Konstitucijoje atsiranda. Ačiū.
Balsas IŠ salės. Atsiprašau, dėl 77 straipsnio. Kada klausimas dėl jo buvo. Tai šiuo atveju siekiama tik vieno — palengvinti Aukščiausiajai Tarybai darbą, kad galėtų priimti sprendimus, nes buvo deputatų grupės siūlymas toks, kuriam pritarė ir Sąjūdžio deputatų klubas, svarstėme šitą siūlymą dėl Konstitucijos. Aš buvau įpareigotas pateikti šitą siūlymą Aukščiausiajai Tarybai.
Dabar dėl 89 straipsnio. Dar atsiprašau, aš noriu šiek tiek paaiškinti. Pertraukos metu su kolegomis teisininkais mes keitėmės nuomonėmis. Siūlomas dar toks 89 straipsnio keitimo galimas variantas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, kaip vykdomasis organas, yra turbūt svarbiausias organas po Aukščiausiosios Tarybos, gal Vyriausybės sudarymo personalinės sudėties klausimus priimti pačiai Aukščiausiajai Tarybai ir 89 straipsnio tuos žodžius ,,Pareigūnai, įeinantys į Lietuvos Ministrų Tarybos sudėtį" iš ten išbraukti. Tai reikštų, kad praktiškai pati Aukščiausioji Taryba nuodugniai savo nuožiūra kiekvieną kandidatūrą svarsto ir priima sprendimą dėl jos tvirtinimo. Tai būtų paprasčiausias variantas ir išimtis. Taip pat Aukščiausioji Taryba prisiimtų visą atsakomybę, kaip aukščiausias kontrolės ir įstatymų leidžiamasis organas. Tai būtų paprasčiausias to straipsnio variantas ir išeitis iš to užburto rato.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūs dar neatsakėte dėl to, kas reprezentuos rinkėjus? Buvo užduotas klausimas.
K. LapInskas. o dėl rinkėjų šiuo atveju, kai mes kalbame apie deputatų įgaliojimų sustabdymą, tai pirmas dalykas turimas galvoje, kad deputatas neprivalėtų lankytis posėdžiuose, nes jis būtų Vyriausybės narys ir, suprantama, ten turėtų dirbti pagrindinį darbą. Jisai nedalyvautų balsavimo metu. Neturėtų balsavimo teisės, bet ryšį su savo rinkėjais, kol jisai neatšauktas, jisai privalėtų laikyti. Kitas dalykas — šiuo atveju rinkėjai galėtų patys spręsti. Iš jų neatima tos teisės atšaukti tokį deputatą, kuris iš esmės jau parlamente nedirbtų, o būtų kaip parlamento atsarginis deputatas, nes jo įstatyminiai įgaliojimai būtų suspenduoti, sustabdyti.
Pirmininkas. Ar jūs galėtumėte patikslinti, ar toks deputatas, kuriam sustabdyti įgaliojimai, turėtų teisę, norėdamas dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos sesijose, pasakyti savo nuomonę, siūlyti sprendimus, bet nebalsuoti?
K. Lapinskas. Taip, dalyvauti sesijoje, pasisakyti svarstomu klausimu, suprantama, jisai galėtų, bet jis neturėtų sprendžiamojo balso teisės. Na, ir, svarbiausia pareiga — dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos ir jos nuolatinių komisijų darbe. Nes pagrindinis darbo krūvis tada jam tektų Vyriausybėje.
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ačiū. Laba diena. Aš norėčiau paklausti pirmininkaujančio, ar bus leista trumpai pasisakyti.
Pirmininkas. Be jokios abejonės. Bus diskusijos.
R. Rudzys. Jeigu diskusijų nebus, tada aš savo mintį suformuluosiu kaip klausimą. O jeigu bus leista pasisakyti, tada prašau mane užrašyti, ir aš nebeklausiu.
Pirmininkas. Gerai, aš jus užrašau pirmu. Deputatas K. Antanavičius.
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti. Vadinasi, ir deputatinis imunitetas irgi bus paliktas. Mums čia svarbu Vyriausybės įstatyme. Paskui tiems, kuriems sustabdom įgaliojimus. Deputatinė neliečiamybė.
Pirmininkas. Dėkoju. Daugiau klausimų nematau. Dėkoju deputatui K. Lapinskui. Deputatas R. Rudzys. Nori pirmas kalbėti diskusijose. Galbūt jūs į tribūną.
R. Rudzys. Aš labai trumpai norėjau pasisakyti dėl rinkėjų teisių. Galbūt ne pažeidimo, gal kokio apribojimo, sustabdžius deputato įgaliojimus. Mes šiandien siūlome jau sustabdyti tam tikrų deputatų įgaliojimus. Aš neradau Pagrindiniame Įstatyme, kituose dokumentuose, ką gi galėtų reikšti tas sustabdymas? Iš išgirstų atsakymų vis dėlto galvočiau, kad dar mes nepakankamai paaiškinam rinkėjams, ar jie turės savo deputatą, ar ne. Ir priimant tokį punktą, jeigu jo reikia, siūlau čia pat nedelsiant vis dėlto paruošti kokį dokumentą grupei, ką tas įgaliojimo sustabdymas turėtų reikšti. Reikia rinkėjams tą pasakyti tuo pat metu, kai mes atimam iš jų deputatą. Nedalyvavimas sesijoje, neprivalomas dalyvavimas. Tai juk tada deputatas ne vien balsuodamas išreiškia savo rinkėjų valią. Jis savo rinkėjų valią, reikalavimus gali reikšti, tarkim, paklausimais sesijoje. O jis nebeturi teisės, o jeigu jis turi teisę, tai Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojas turi daryti paklausimą pats sau. Ir aš čia niekaip nesuprantu, kaip mes apginame rinkėjus. Deputatas nebeveikia sesijoje, nebedalyvauja, — jis pasyvus kaip deputatas. Kokiu pagrindu jį rinkėjai atšauks. Jie jo nebeatšauks. Jie jo ir neturi. Norėčiau, kad šituo klausimu diskusija neišblėstų, nes man neaišku, kaip balsuoti už tą punktą. Antra vertus, pabuvojus Vyriausybės nariu, jeigu tai ilgai, tai reiškia deputato rinkėjai neturi ilgai, o jeigu pabuvojus Vyriausybės nariu trumpai, tai ar paskui jau deputatas, pabuvęs tokiu aukštu žmogum, ar jis turės ką daryti tarp savo rinkėjų. Jeigu jis nenumirė ir neišėjo į pensiją, o nustojo būti Vyriausybės nariu dėl kokių kitų priežasčių, Taigi šitas punktas man kelia dar didelių abejonių.
Dėl 89 punkto. Čia teisininkai siūlo įdėti žodelį ,,paprastai". Tautinių bendrijų kalbomis tai galbūt reikštų ,,Kak npabuvo", ir aš nežinau, ar tai būtų daugiau išimtis, ar tai būtų daugiau taisyklė, bet komisijos vis dėlto išvada būtų reikalinga, skiriant tuos narius. Jeigu šito reikia, tai aš siūlau to Konstitucijos straipsnio 1 pastraipos nedarkyti, o vieningai sustabdyti jos veikimą vienai šiai dienai. O paskui jinai tegu galioja, kaip čia yra įrašyta. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas E. Bičkauskas, ruošiasi deputatas V. Landsbergis.
E. BIČKAUSKAS (Šilutės rinkiminė apygarda). Manau, kad visiems reikėtų suprasti ir visai Lietuvai reikėtų paaiškinti, kad tai, ką mes darome dabar su 77 straipsnio pakeitimu, darome ne visai gerai, bet esame priversti tokių aplinkybių ir kitos išeities neturime. Šitą reikia suprasti visiems. Dabar vargu ar ta diskusija vaisinga. Čia gerbiamasis deputatas K. Lapinskas atsakinėja, kaip jisai įsivaizduoja ir ką tai reiškia sustabdoma. Tai iš tikrųjų diskutuotini klausimai. Mes tikrai negalime pamiršti, kad šitie deputatai atstovauja rinkėjams. Aš tikiuosi ir siūlau vis dėlto priimti šitą pakeitimą, o tokio deputato teisinį statusą numatyti, paruošiant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso klausimus. Turbūt turėtų būti atskiras skirsnis, kuris iš tikrųjų pareikalaus, mano nuomone, labai ilgų diskusijų. Galbūt buvo ir teisus deputatas R. Rudzys, kad šiuo laikinu momentu galima būtų čia nediskutuoti, nes jau nuomonės buvo išsakytos, paruošti ir pateikti rytoj, poryt ar sekančiam posėdžiui laikino pobūdžio nutarimą, kuris paskui jau bus atitinkamai perkeltas į įstatymą dėl Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju deputatui E. Bičkauskui. Galiu pranešti, kad deputato statuso įstatymas yra ruošiamas ir, aš manau, kad rengėjai atsižvelgs į vertingas pastangas. Deputatas V. Landsbergis, ruošiasi deputatas R. Survila.
V. LANDSBERGIS (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pakviesti gerbiamuosius deputatus, kad kai tiktai pajusime, jog pakankamai išsiaiškinome, ką reikia išspręsti, nebetobulintumėme iki begalybės vienokios ar kitokios sprendimo formulės. Laikas mums yra labai brangus. Buvo pasiūlyta ir teisingų pastabų dėl to, kad reikia aiškiau pasisakyti dėl deputato įgaliojimo sustabdymo. Koks lieka santykis su rinkėjais. Galbūt galima prie žodžio ,,sustabdomi įgaliojimai" pridėti ,,įgaliojimai balsuoti" arba ,,sustabdomi deputatų įgaliojimai balsuoti" ir kitaip vertinti vykdomųjų organų darbą. Nes būtent tai yra esmė, ką aiškino gerbiamasis deputatas K. Lapinskas, kad ministras ir deputatas tuo pačiu metu negali savęs vertinti, būdamas deputatu, bet dėl rinkėjų atstovavimo būtina tą momentą išlaikyti. Jeigu mes tiktai pasakome, kurioj srity sustabdomi jo įgaliojimai, vadinasi, rinkėjų atstovavimas yra nepaliečiamas. Dėl 89 straipsnio. Vieną tokią formulę, kuri man atėjo į galvą papildomai. Aš paprašiau, kad padaugintų. Tai jo pabaigoje galėtų būt prirašyta. Išimtis gali būtį daroma, — čia dėl komisijų, — pradedant sudarinėti Ministrų Tarybą, kol dar nėra visų komisijų, tik viena komisija. Tai būtų toks papildymas. Išimtis gali būti daroma, kai naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba pradeda formuoti Ministrų Tarybą, dar galutinai nesudarius Aukščiausiosios Tarybos komisijų. Paprastai kai keičiamas vienas ministras ar prokuroras, ar kas nors, tai, žinoma, komisijų rekomendacijos yra būtinos. O čia yra specifinė situacija, kai nauja Aukščiausioji Taryba pradeda sudaryti Ministrų Tarybą. Ir netrukdyti šito proceso, tęsiant debatus dėl kiekvienos, iki visų komisijų sudarymo galo. Tai čia būtų tokia išimtis, kuri gali būti įvardinta. Jeigu kam nors neaišku, ką reiškia ,,paprastai", kad nebūtų per daug plačiai suprantamas žodis ,,paprastai". Arba taip, kaip gerbiamasis deputatas R. Rudzys pasiūlė — straipsnio sustabdymas vienai dienai, kol tos komisijos bus sudarytos ir vėliau lieka, kaip čia yra. Aš labai prašyčiau jūsų ilgai nediskutuoti, nes nežinau, ar tikrai dar yra neaiškumų.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas R. Survila, ruošiasi deputatas K. Grinius. Jūs atsisakote žodžio? Ačiū.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pabrėžti, kad daugiausia, ko iš mūsų šiandieną laukia rinkėjai, tai darbo efektyvumo. Laukia begalės labai rimtų klausimų, ir kiekviena sugaišta minutė šiandieną turbūt mums atsilieps šimtais minučių ateityje. Todėl aš siūlyčiau nutraukti diskusijas dėl 89 straipsnio pakeitimų ir padaryti taip, kaip buvo ką tik pasiūlyta, ir eiti prie Vyriausybės formavimo. Nes be šito, be komisijų sudarymo ir viso kito darbo, mūsų gerbiamųjų rinkėjų, o šiandieną žiūrovų kantrybė yra neamžina. O padėtis, jų nuotaika, jų nuomonės — labai svarbios.
Pirmininkas. Dėkojame. Deputatas G. Vagnorius ir daugiau nemačiau, kad kas norėtų pasisakyti.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš sutinku su 89 straipsnio papildymais, tačiau nesutinku su redakcija. Čia yra 3 neteisiniai išsireiškimai. ,,Išimtis; pradeda formuoti; dar galutinai". Čia jie nieko visiškai nesako. Siūlau tokią redakciją: ,,Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir jo pavaduotojus, dar nesudarius Aukščiausiosios Tarybos komisijų". Tada bus aišku.
Pirmininkas. Ar pirmosios redakcijos autorius sutinka su tokiu pakeitimu? Sutinka. Dėkojame. Matau, kad diskusiją galima laikyti baigta. Nėra prieštaravimų? Prašau, deputatas B. Genzelis dar nori pasisakyti, ir tada spręsime dėl diskusijos pabaigos.
B. Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Gerbiamasis K. Lapinskai, pritariu dėl deputatų įgaliojimų pristabdymo, kai jis išrenkamas į Ministrų Tarybą. Bet aš jokiu būdu negaliu sutikti būtent su tuo, kad ministrų kabineto nariai gali būti tvirtinami, neapsvarsčius komisijose. Mes žinome, kad net Tarybų Sąjunga, ta mūsų kaimyninė šalis, niekad neturėjo demokratinių tradicijų, bet kai dabar buvo formuojamas ministrų kabinetas, tai vis dėlto pirma buvo suformuotos komisijos. Komisijose ilgai buvo diskutuota dėl kiekvieno ministro ir tik po to pateikta Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu mes pirmuosius žingsnius pradedame žengti nuo neteisinių normų, aš nežinau, ką mums pasakys rinkėjai ir kaip mes atrodysime prieš juos.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar reikia balsuoti, kad baigtume diskusijas. Nematau pageidavimų kalbėti, todėl, matyt, ir balsavimo nereikia. Tęskime pagal tai, kaip išdėstyti straipsniai Konstitucijoje. Prašau pristatyti dar kartą.
Balsas iš salės. 66 straipsnis. Buvo diskutuoti 77 ir 89. 66 straipsnio pasiūlymas buvo ankstesnis. Dabar yra mums išdalintas ankstesnis projektas.
Pirmininkas. Taip, bet autoriai paprašė pristatyti vietoj 66 straipsnio pakeitimo 77 straipsnio pakeitimą. Taip, dėkui, gerbiamasis deputate.
Balsas iš salės. Ir dėl 77, ten spausdinant praleisti žodžiai. Aš noriu atkreipti dėmesį. 77 straipsnio dalyje skaitau tekstą:
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, paskirto ir išrinkto Aukščiausiosios Tarybos sudaromų valstybinių organų". Čia reikėtų įrašyti ,,valstybinių". Praleistas žodis. Čia gali būti ir kitose pareigose. Ką gali žinoti, gal deputatą skirs prokuroru. Ar gal į Aukščiausiąjį teismą? Čia geriau ,,valstybinių organų". Ir 4 dalyje pačioj pradžioj praleista ,,vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatas". Pradėti 4 dalį to pačio straipsnio žodžiu ,,vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatas" ir toliau pagal tekstą.
Pirmininkas. Prašau perskaityti visą tekstą vis dėlto, kad būtų galima susiorientuoti.
Balsas iš salės. 4 dalį. ,,Vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatas, gavęs sutikimą ir paskirtas ar išrinktas į tos pačios tarybos sudaromų valstybinių organų sudėtį, netenka deputatų įgaliojimų, o jo buvusioje rinkiminėje apygardoje rengiami nauji rinkimai".
Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, aš norėčiau paklausti, ar, atsižvelgdamas į diskusijose išsakytus pasiūlymus, nesutiktumėte 77-ojo straipsnio pirmoje pastraipoje, kurioje rašoma apie įgaliojimų sustabdymą, pakeisti tą žodį ,,sustabdomi" į ,,galiojimai suvaržomi įstatymo nustatytose ribose". Tada paliktume, kaip čia buvo siūloma, įstatymu apibrėžti tą suvaržymą. Arba apribojama, nes buvo dar pasiūlymų.
Balsas IŠ SALĖS. Taip, galima ir taip. Čia, suprantama, buvo turima galvoje, kad reikės deputatų statuso įstatyme tai apibrėžti.
Č. V. Stankevičius. Jus pritariate?
Balsas iš salės. Taip.
Č. V. STANKEVIČIUS. Tada aš norėčiau perskaityti visą šio straipsnio pakeitimo tekstą.
Balsas IŠ SALĖS. Aš norėčiau paprieštarauti dėl to ,,suvaržomi".
Č. V. STANKEVIČIUS. Apribojami. Gerbiamieji deputatai, aš perskaitysiu pataisytą tekstą, ir jeigu jūs sutiksite, toliau galėsime spręsti, ar jį galima balsuoti.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Lietuvos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 77 straipsnio trečią ir ketvirtą dalis išdėstyti taip: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, paskirto ar išrinkto į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų valstybinių organų sudėtį, įgaliojimai apribojami įstatymo nustatytose ribose tol, kol šie deputatai dirba šiose pareigose".
Tai čia dabar reikėtų pakeisti ,,kol deputatai dirba šiose pareigose". Dar kartą skaitau: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, paskirto ar išrinkto į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų valstybinių organų sudėtį, įgaliojimai apribojami įstatymo nustatytose ribose, kol deputatas dirba šiose pareigose". Toliau kaip tekste.
Pirmininkas. Tik antros pastraipos pradžioje dar ,,vietinėse Liaudies deputatų tarybose".
Č. V. STANKEVIČIUS. Tai šita pastraipa visa, o antroje pastraipoje deputato K. Lapinsko buvo pasiūlyta papildyti sakinio pradžią žodžiais ,,vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatų", žodžiu ,,vietinės".
Pirmininkas. Ar yra klausimų dėl teksto? Ar galima pradėti balsuoti? Deputatas E. Vilkas prieš balsuojant dar nori pasitikslinti.
E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Ar yra kur nors pasaulinėje parlamentinėje praktikoje štai tokie pusiau deputatai?
K. Lapinskas. Praktikuojamas deputatų įgaliojimų sustabdymas, kai jis pereina į Vyriausybę. Yra tokia praktika žinoma Europos šalyse, Prancūzijoje.
Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika sako, kad Prancūzijoje. Atsiprašau, ministras P. Kūris.
P. KŪris. Aš noriu pacituoti veikiančios prancūzų Konstitucijos 33 straipsnį. Kad Prancūzijos vyriausybės dalį funkcijų...
R. Rudzys. Ar leisite dėl balsavimo motyvų?
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys dėl balsavimo motyvų.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Buvo mano pasiūlymas ir buvo jam pritarta. Dėl to aš negaliu nurimti. Per dvi tris dienas, nelaukiant kol bus priimtas deputato statuso įstatymas, vis dėlto bent protokoliškai išsiaiškinti, ką reiškia tie apribojimai. Aš šito pasiūlymo neatsiimu.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar Aukščiausioji Taryba pritaria deputato R. Rudzio pasiūlymui? Deputatas E. Vilkas nori pasisakyti dėl šio pasiūlymo. Prašau.
E. Vilkas. Duotas ministro paaiškinimas mane grąžina prie pradžios. Mes turime priimti — aš sutinku su bet kuriuo variantu, — arba nekreipti dėmesio į tai, kad deputatas paskirtas į kokį nors organą, arba jis atsisako savo deputato įgaliojimų. Du variantai, o šitas tarpinis yra aiškiai nelogiškas, nes jis tuo atveju daro rinkėjus nelygiais, o rinkėjai turi būti lygūs piliečiai.
Pirmininkas. Dėl balsavimo motyvų dar turi kas nors ką nors pasakyti? Jūs kalbėsit? Prašau, deputatas V. Landsbergis.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš siūlau balsuoti, nekeliant tokių kategoriškų reikalavimų, kokie galbūt yra vienos ar kitos valstybės Konstitucijoje. Tikrai yra daug šalių, kur leidžiama būti deputatu ir vykdyti valdžios funkcijas. Galų gale paklausykit, gerbiamieji deputatai, mes galime čia pradėti juridinį teorinį seminarą tuo metu, kada Lietuvos padėtis yra iš esmės labai netvirta, kai Vyriausybės neturėjimas yra mūsų silpniausia vieta. Kiekviena sugaišta valanda gali brangiai kainuoti. Jeigu jūs man leisit, aš paskui pasakysiu kai ką papildomai, paprašęs išjungti televizijos kamerą. Aš labai prašau, kad jūs nediskutuotumėt taip. Mes galime grįžti prie to klausimo, galime įpareigoti — jeigu nutarsim taip — po trijų dienų tuos asmenis, kurie pateks į Vyriausybės sudėtį, atsisakyti savo deputatinių mandatų, jeigu kas nors bus tokios griežtos linijos šalininkas. Bet jeigu dabar priimsim tą poziciją, mes sugriausim Vyriausybės formavimo pradžią, nes tie asmenys, kurie gali būti pasiūlyti į Vyriausybę, turės vykti pas savo rinkėjus ir atsisakinėt savo įgaliojimų. Mes būsim kažkokie, atleiskit, komediantai. Labai prašau — spręskit.
Pirmininkas. Dėkoju. Aš norėčiau jau pasiūlyti balsavimui tokius variantus. Pirmoji alternatyva — priimti įstatymą taip, kaip yra pasiūlyta projekte su tomis pataisomis, kurios buvo pateiktos deputato Č. V. Stankevičiaus. Alternatyva — spręsti kitu būdu iš esmės,— taip, kaip siūlė deputatas E. Vilkas. Jeigu būtų priimta antroji alternatyva, tada mes turėtume svarstyti, kaip konkrečiai vieną ar kitą priešingą variantą pasirinkti. Todėl prašau pasiruošti balsuoti, kadangi projektas, kurį turit su pataisomis, buvo pateiktas pirmasis, o deputato E. Vilko pasiūlymas buvo antras. Taip ir balsuosime. Prieš balsavimą, kol susikaupsite, prašau užsiregistruoti. Ar jau galiu laikyti registraciją baigta? 126 deputatai, 127. Registracija baigta. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas toks, koks yra pasiūlytas projekte su deputato Č. V. Stankevičiaus pateiktomis pataisomis? Prašau balsuoti, kas už, kad galima būtų tiksliai suskaičiuoti.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už balsavo lygiai 100 deputatų.
Pirmininkas. Kas prieš? Kitaip sakant, kas už deputato E. Vilko pasiūlymą? Taip, dėkoju, gerbiamasis deputate.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputato E. Vilko pasiūlymą balsavo 9 deputatai. Atsiprašau, 21 deputatas.
PirMininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 4.
Pirmininkas. Balsavime nedalyvavo 2 deputatai. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Prašau pateikti antrąją redakciją dėl 89 straipsnio pakeitimo, deputato G. Vagnoriaus pasiūlytą variantą.
Č. V. STANKEVIČIUS. 89-ojo straipsnio papildymas. Naujai...
Pirmininkas. Prašau atidžiai klausyti, nes tai, kas jums pateikta, dar buvo deputato G. Vagnoriaus pasiūlyta, paredaguota, ir autorius sutiko su tokia redakcija.
Č. V. STANKEVIČIUS. Čia išdalinto teksto pakeitimai yra šitokie:
,,Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir jo pavaduotojus, galutinai dar nesudariusi Aukščiausiosios Tarybos komisijų''. Aš atsiprašau autoriaus, ar žodį ,,galutinai" jūs siūlote išbraukti? Tada aš dar kartą perskaitysiu:
,,Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir jo pavaduotojus, dar nesudariusi Aukščiausiosios Tarybos komisijų".
Pirmininkas. Ačiū. Labai teisinga pastaba. Pagal Konstituciją čia reikia pavaduotojus tvirtinti, todėl, priimdamas deputato pastabą, skaitau naujai pataisytą tekstą. ,,Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir tvirtinti jo pavaduotojus, dar nesudariusi Aukščiausiosios Tarybos komisijų".
Dar viena pataisa yra.
Ar deputatai priima tą žodį kaip papildymą. Taip. Tada aš vėl turiu skaityti pataisytą tekstą. ,,Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir tvirtinti jo pavaduotojus, dar nesudariusi Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų".
Pirmininkas. Dėl balsavimo motyvų nėra pastabų? Prašau.
Balsas iš salės. Pasiūlymas atidėti vienai dienai buvo pateiktas pirmuoju...
Pirmininkas. Dėkui. Alternatyva aiški. Ar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, atsižvelgiant į tai, kad deputato R. Rudzio pastaba buvo padaryta ir priimta?
Balsas IŠ salės. Negirdėti.
Pirmininkas. Ką gi, pasiūlymas pateiktas, autorius jo, kaip suprantu, neatsiima, tada nematau alternatyvių čia sprendimų. Vis dėlto manau, kad turi būti balsuojama taip. Pirmas balsavimas — kas už deputato R. Rudzio pateiktą pasiūlymą, kas prieš.
Antras balsavimas — kas už pateiktą įstatymo projektą, kas prieš. Ir viskas.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Jeigu bus balsuojama prieš abu pasiūlymus, vadinasi, nekeičiam. Tai automatiškai, man regis. Ar niekas neprieštarauja? Todėl prašau pirmiausia pasiruošti balsuoti dėl deputato R. Rudzio pasiūlymo. Formuluotė tokia: sustabdyti atitinkamą Konstitucijos straipsnį vienai dienai. 89 straipsnio veikimą vienai dienai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tokį deputato R. Rudžio pateiktą pasiūlymą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už deputato R. Rudzio pasiūlymą 6 deputatai balsavo.
PirMininkas. Kas prieš tokį pasiūlymą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš balsavo 109 deputatai.
Pirmininkas. Prašau pakartoti skaičių.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 109.
Pirmininkas. Kas susilaikė? Susilaikė du. Pasiūlymas nepriimtas Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89 straipsnio pakeitimo?
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria papildyti Lietuvos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89 straipsnį taip:
Naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba gali skirti Ministrų Tarybos Pirmininką ir tvirtinti jo pavaduotojus, dar nesudariusi Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų".
Alternatyva — nepriimti tokio įstatymo. Tada liks taip, kaip yra dabar. Prašau pasiruošti balsuoti.
(Balsas iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Ir įvesti naują dalį, papildyti tiesiog straipsnį taip, kaip suformuluota. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tokio įstatymo priėmimą, prašome pakelti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsavo 111 deputatų.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš balsavo 7.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė 6 deputatai.
Pirmininkas. Dėkoju. 111 deputatų balsavo už, 7 prieš ir, 6 susilaikius, įstatymas priimtas. Darbotvarkės klausimas baigtas. Mes buvome patvirtinę darbotvarkės pradžią, tai yra šiuos du klausimus. Manau, kad dabar galėtume tvirtinti darbotvarkę toliau. Tačiau nepavyko visiškai suderinti kai kurių tolimesnių darbotvarkės punktų su jų autoriais. Aš priminsiu jums, kas buvo pateikta projekte, kas dar buvo papildomai pasiūlyta. Projekte siūloma Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko skyrimas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojų tvirtinimas.
Kreipimosi projektas į Lietuvos piliečius, tarnaujančius tarybinėse Ginkluotosiose pajėgose. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos antspaudo tvirtinimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sudėties ir jų pirmininkų išrinkimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aparatas ir struktūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statuso pakeitimas, Lietuvos Respublikos ministrų skyrimas. Papildomai dar buvo siūlomi tokie darbotvarkės punktai.
Č. V. STANKEVIČIUS. Deputatas S. Kropas siūlė savivaldybės pagrindus suderinti su rinkimų įstatymu. Nesuformuluotas galutinai siūlymas. Reikia dar laiko. Č. Okinčicas siūlė aptarti atsakymo M. Gorbačiovui turinį. Deputatas V. Terleckas siūlė įtraukti įstatymo svarstymą, kuriuo būtų nutrauktas žmonių atleidimas iš darbo be jų sutikimo. Taip pat nesuformuluotas klausimas ir jo turinys. Tą padaryti galėsime per kitą pertrauką.
Nutarimo projekto "Dėl Ministro Pirmininko paskyrimo" svarstymas ir priėmimas 90 03 17
Pirmininkas. Galbūt mes tada nutartume, kad dabar svarstom tai, su kuo dauguma lyg ir sutiktų, t. y. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko skyrimą, Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojų tvirtinimą. Atsižvelgiant į pasiūlymus, žinant, kad jie turi būti svarstomi artimiausiu metu, jų eiliškumą ir tikslias formuluotes būtų galima pateikti pasibaigus pietų pertraukai. Nematau prieštaravimų, tada siūlau pasiruošti balsuoti mygtukais. Kas už tai, kad dabar būtų svarstomi Ministrų Tarybos Pirmininko skyrimo ir Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojų tvirtinimo klausimai? Prašau balsuoti mygtukais. Ačiū. Balsų dauguma jau yra aiški. Prašau pristatyti trečiąjį darbotvarkės klausimą — Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko skyrimas — Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką gerbiamąjį V. Landsbergį.
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos deputatai! Jau teko man porą kartų kalbėti apie tai, kodėl mums taip svarbu daugiau nedelsti, sudarant Ministrų Tarybą. Visų pirma aš pavadinsiu, jos viršūne. Mums labai svarbu sutarti, nekonfliktuoti, siekti tokio konsensuso ir aukštesnės vienybės, kokią parodėme skelbdami nepriklausomybę. Mano prerogatyva yra siūlyti Ministrų Tarybos Pirmininko kandidatūrą. Jūs suprantate — tai nėra paprastas uždavinys. Jį lemia ne kokios nors simpatijos, ne kokie nors esami politiniai kontaktai, o analizė situacijos, kurioje esame, konsultacijos, kurių aš nemaža turėjau tuo klausimu tarp asmenų, atstovaujančių skirtingas politines grupes. Ši problema buvo svarstoma deputatų klube ne vieną kartą ir buvo svarstoma, dalyvaujant ne vien to klubo nariams. Ir buvo sutarta ne tiktai dėl vieno asmens, bet ir dėl to, ką aš pavadinau Vyriausybės viršūne, bent jau jos didžiąja, pačia svarbiausia dalimi. Tas sutarimas buvo net du kartus patvirtintas asmenų, kuriems jis svarbus. Ne mano reikalas tai įvardinti. Mano reikalas pasakyti tik vieną kandidatą, ir aš negaliu nutylėti to apgailėtino deputato V. P. Andriukaičio išsišokimo, kuris buvo itin šiurkštus reglamento pažeidimas ir kuriam posėdžio pirmininkas nedavė atkirčio, nesustabdė jo. O tas išsišokimas galėjo sudaryti įspūdį, kad politinės santaros, konsensuso staiga atsisakoma. Mano žiniomis, taip nėra.
Aš norėčiau taip pat truputį papildyti argumentavimą, kodėl mums labai svarbu sudaryti Vyriausybę vieningai ir neprarasti net valandų. Galiu pasidalinti kai kuria informacija. Na, nežinau, ar ta dalis, kuri svarbi Lietuvai, turi būti transliuojama, nors nieko baisaus joje gal ir nėra. Bet žmonės kartais susirūpinę daugiau negu reikėtų. Tuo tarpu štai ką noriu pasakyti. Nuo to, kaip mes sudarysime Vyriausybę ir iš tiesų nuo tam tikrų jos kokybių, priklauso ir mūsų valstybingumo įteisinimas, pripažinimas ir tarptautinis funkcionavimas. Mūsų didžiausias ginklas ir apsauga bus, kai kitos valstybės pradės pripažinti ne tik tą aktą, kurį paskelbėme, ne tik demokratiškai išrinktą tautos atstovų susirinkimą — Aukščiausiąją Tarybą, bet ir, — kas ypatingai svarbu tarptautiniuose santykiuose, — esamą naują, funkcionuojančią Vyriausybę. Tą aš jau esu minėjęs. Bet tai ne vien teorinis klausimas. Štai informacija, gauta iš Vašingtono. Yra įstatymas, kuriuo nuo praėjusio lapkričio nutarta padėti Lenkijai ir Vengrijai. Kitą savaitę Jungtinių Valstijų Senatas svarstys to įstatymo praplėtimą. Įstatymo praplėtimas leistų prezidentui skirti ekonominę ir techninę pagalbą kitoms Rytų Europos tautoms. Cituoju pranešimą truputį suliteratūrinta forma: ,,Todėl visai neblogai, kad jūs pasiskubinot išstoti iš sovietinės sistemos, nes mes dabar turime progą įrašyti Lietuvą į tą Rytų Europos tautų sąrašą." Bet žinokite, kad argumentai prieš Lietuvos įrašymą yra tokie. (Čia ne viskas teisinga, bet aš skaitysiu, kaip jiems atrodo). ,,Jūsų laikina Vyriausybė yra komunistinė. (Vadinasi, ir laikinumas, ir komunistinė.) K. D. Prunskienė dar nėra išstojusi iš LKP, ir jūsų Ministrų Taryba veikia senu sovietiniu aparatu. Jungtinių Valstijų sąlygos ekonominei-techninei pagalbai yra tokios: pirma, politinis pliuralizmas (sutrumpinu); antra, ekonominių reformų progresas, pagrįstas laisva rinka ir privačios nuosavybės sektoriumi; trečia, pagarba tarptautinėms žmogaus teisėms, įskaitant emigracijos, žodžio ir keliavimo teisę; ketvirta, valstybių palankumas draugiškiems santykiams su Jungtinėmis Valstijomis". Šitas pranešimas atėjo šiandien. Jau vakar, tiksliau šiąnakt, buvo parengtas kreipimasis, kurį jūs irgi turite, papildantis ankstesnį kreipimąsi į pasaulio tautas. Dabar jis konkretesnis. Kreipiamasi į demokratinių valstybių vyriausybes dėl labai konkretaus pripažinimo. Jūs jį turite, galiu aš jo viso neskaityti, bet čia yra formuluojama taip, kad svarbus politinis ir moralinis paramos ženklas būtų pripažinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų kovo 11 dienos įstatyminius aktus ir naująją Lietuvos Respublikos Vyriausybę. To prašome ir iš anksto dėkojame. Mes dar tą tekstą turbūt svarstysime šiandien. Aš prašysiu įtraukti į dienotvarkę, Jeigu mums sektųsi suformuoti Vyriausybės branduolį, mes jau galėtume šiandien išsiųsti į daugybę pasaulio valstybių tokį kreipimąsi, kuris turėtų sustiprinti mūsų politinę poziciją, apginti nuo bet kurios agresijos iš išorės ir, kaip matėme iš dokumento, kurį aš skaičiau anksčiau, lemtų ne vien politinę paramą. Lietuvoje tuo pat metu yra dalykų, apie kuriuos mes dar nežinojome šį rytą. Pakartoju, kad žmonės nesigąsdintų per daug. Pietų Lietuvoje juda kariuomenė. Galbūt tai eiliniai manevrai. Bet jie nedidina ramumo žmonių širdyse. Rytų Lietuvoje nesiliauja kurstymai pažeisti Respublikos teritorinį integralumą. Tą daro kai kurie žmonės, priklausantys ir TSKP (užsienio valstybės) politinei partijai. Vilniuje barstomi lapeliai iš lėktuvų. Įdomu būtų sužinoti, kieno tie lėktuvai? Galbūt atitinkami Ministrų Tarybos nariai galėtų patikrinti, kas leido jiems skraidyti virš miesto, ypač virš kai kurių jo rajonų, ir mėtyti lapelius su demagogiškais kaltinimais, kad mes atstatėme 1938 metų Konstituciją ir mūsų interesai — interesai tų, kurie valdė buržuazinę Lietuvą. Gal to pakaks, kad dar kartą pakviesčiau jus siekti didelio pilietinio sutarimo. .
O dabar noriu pateikti savo pasiūlymą, kuris, kaip sakiau, yra ilgai apmąstytas, galutinai subrendo konsultacijų, aptarimų metu. Aš siūlau (mano prerogatyva yra tiktai siūlyti), kad Lietuvos Ministrų Tarybos Pirmininku būtų skiriama, tvirtinama deputatė Kazimiera Prunskienė. Charakterizuodamas aš galėčiau paminėti jos didžiulę energiją ir iki šiol padarytus darbus, labai aiškų, racionalų protą ir savo srities žinojimą, nusiteikimą plačiai bendradarbiauti ir su ekonomistais, ir su gamybininkais, jos jau turimus didelius tarptautinius ryšius ekonomikos srityje. Bet, manau, kad jums tai yra pakankamai žinoma. Todėl, manau, kad mano funkcija šiuo metu baigiasi, ir tikriausiai pirmininkaujantis, pasakys, kas ir ką toliau turi daryti. Ačiū už dėmesį.
V. Tomkus. Paklausti norėjau. Labai paprastas klausimas, kuris mane domina. Jūs perskaitėte labai įdomų dokumentą. Kas jį pasirašė? Būkite malonus, pasakykite, kas autorius šito dokumento iš Amerikos?
V. Landsbergis. Iš Amerikos, taip? Iš Amerikos yra informacija, atsiųsta oficialios įstaigos, t. y. Pasaulio lietuvių bendruomenės įstaigos vyriausybės reikalų ofise Vašingtone. Ten dirba Asta Banionytė. Ji citavo dokumentus. Lapeliai, kurie mėtomi iš lėktuvų, nepasirašyti.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima, pirmininke, paklausti?
Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai mano, kad reikia tęsti klausimus?
K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Manau, kad deputatai turi teisę klausti.
V. Landsbergis. Būtų gerai, kad klaustų tik deputatai.
Pirmininkas. Tada turbūt klausimus tęsime? Gerbiamasis deputatas prie mikrofono jau stovi, prašau klausti.
L. Jankelevičius (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, paminėjote Rytų Lietuvos rajonus ir tą nestabilią arba požymius tos nestabilios situacijos. Klausimas toks. Ar tai dėl Šalčininkų rajono? Ką jūs turėjote omeny? Ar tai dėl Šalčininkų rajono, ar ne? Kadangi aš žinau, kad rajone situacija yra pakankamai stabili, nors žmonės ir reikalauja neeilinės rajono Tarybos sesijos. Bet ką jūs turėjote omenyje — ar Šalčininkų gyventojus, ar ne?
V. Landsbergis. Aš turėjau omeny informaciją apie tai, koks gali būti tos neeilinės sesijos turinys. Dabar mano klausimas jums.
L. Jankelevičius. Kas dėl neeilinės sesijos, tai aš žinau apie tai, kad buvo toks noras sušaukti tą sesiją šiandien, bet, kiek žinau, vis dėlto šiandien tos sesijos nebus.
V. LANDSBERGIS. Jeigu taip yra, tai yra gera žinia.
L. JANKELEVIČIUS. O kaip dėl mano klausimo, gerbiamasis Pirmininke.
V. Landsbergis. Aš kaip tik tą ir turėjau omeny, kad norima sušaukti neeilinę sesiją, kurios turinys gali būti pavojingas.
L. Jankelevičius. Tai tada drįstu tvirtinti, kad informatoriai jus klaidina.
V. Landsbergis. Jūsų vėlesnė informacija atitaisė tai.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš turiu du klausimus. Pirmas klausimas, ar visa Vyriausybė bus formuojama ne iš komunistų? Ir antras klausimas, ar jūs manote, kad Algirdas Brazauskas šiose pareigose būtų netinkama kandidatūra?
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš dabar griežtai protestuoju prieš jūsų paskutinį sakinį. Prerogatyva siūlyti Ministro Pirmininko kandidatūrą priklauso Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Prašau gerbiamuosius deputatus svarstyti darbotvarkės klausimą ir pateikti pasiūlymą.
V. Landsbergis. Aš į pirmą klausimo dalį galiu atsakyti, nes jis iš dalies ir dėl gerbiamosios Kazimieros Prunskienės. Jeigu ji bus patvirtinta, ji formuos vyriausybę vien iš komunistų ar ne vien iš komunistų — tai jau bus jos pačios reikalas. O pati Kazimiera Prunskienė nėra Komunistų partijos narė.
Pirmininkas. Dėkoju. Klausimų daugiau... Deputatas K. Antanavičius, prašau.
K. ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs kalbėjote apie konsolidaciją ir situaciją, kuri iš tikrųjų gana pavojinga tautai. Kuo jūs galėtumėte pagrįsti, kad šitoje situacijoje yra mažiau tinkamas A. Brazauskas negu K. D. Prunskienė? Ir aš manau, kad į tą klausimą turiu teisę sulaukti atsakymo.
Pirmininkas. Aš dar kartą esu priverstas pareikšti nusistebėjimą, kad toliau...
K. Antanavičius. Aš norėčiau gauti atsakymą į klausimą. Kokie motyvai? Aš manau, kad siūlantysis turi atsakyti, kokie motyvai yra? Čia gi ne paslaptis.
Č. V. STANKEVIČIUS. Gerbiamasis deputate! Jūs iš esmės pateikiate alternatyvą.
K. Antanavičius. Prašau argumentuoti ir tiek. Ir antras klausimas, ar jūs nelaikote, kad demokratinis parlamentas turi konsultuotis su politinių jėgų atstovais?
V. Landsbergis. Aš kategoriškai atsisakau atsakinėti į klausimus, kodėl aš nesiūliau kurio nors kito deputato — ar tai būtų A. Brazauskas, K. Antanavičius, ar dar kuris nors. Taip mes eitume per visą parlamentą. Mano funkcija yra atlikta. O dėl konsultavimosi su politinėmis jėgomis aš minėjau. Buvo konsultuotasi. Deputatų klubas, kurį aš minėjau, jungia daugelio politinių jėgų atstovus. Tiesa, vienos politinės grupės atstovas padarė šiandien neleistiną išsišokimą. Dėl to tikrai konsultuotasi nebuvo, bet jis dalyvavo šiandien klubo posėdyje, ir jis ten tos nuomonės nepareiškė, o ją pareiškė čia.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasisakyti dėl deputato Česlovo Stankevičiaus etikos. Tai liečia klausimą.
Pirmininkas. Prašau atleisti, bet dar yra Pirmininkui klausimų. Galbūt kai pasibaigs klausimai Pirmininkui...
R. Rudzys. Galbūt po mano pasisakymo pasibaigs klausimai Pirmininkui. Mano supratimu, mes, deputatai, lygūs (aš netgi daugiau sveriu už kai kuriuos), ir deputatas turi teisę paklausti. O jau ne pirmininkaujančio reikalas jį tramdyti, o pasisakantis gerbiamasis Pirmininkas turi teisę pasirinkti atsakyti į klausimą, ar ne. Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS. Dėkoju už jūsų pastabą, tačiau pasilieku prie nuomonės, kad pirmininkaujantis turi stebėti, ar nėra pateikiami pasiūlymai klausimų forma, prieštaraujantys Konstitucijos reglamentuotai šio klausimo svarstymo tvarkai. Ačiū už jūsų pastabas.
R. Rudzys. Pirmininkaujantis neturi teisės tramdyti deputatų.
V. Landsbergis. Turi teisę, jeigu deputatai elgiasi netinkamai.
Pirmininkas. Deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš vakar lankiausi pas savo rinkėjus. Grįžau šiąnakt.
V. Landsbergis. Aš norėčiau išgirsti klausimą.
V. Šadreika. Aš lankiausi pas rinkėjus.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate V. Šadreika, ar tai bus klausimas?
V. Šadreika. Leiskite man baigti.
Pirmininkas. Prašau.
V. Šadreika. Sakykite prašau, kada jūs svarstėte su politinėm grupuotėm įvairiom, ar buvo alternatyvios kandidatūros į Ministro Pirmininko postą. Jeigu buvo, tai kokios? Antra. Ar buvo tame klubo pasitarime balsuojama ir kokie balsavimo rezultatai? Ačiū už atsakymą.
V. Landsbergis. Buvo. Buvo žinomos alternatyvos keliamos deputatų susirinkimuose, ir buvo pagrindinė alternatyva, kuri šiandien jau buvo įvardinta, nors ir pažeidžiant reglamentą. Ir su tais asmenimis tiesiogiai asmeniškai buvo tariamasi, ir pasiekta jų tarpusavio ir mano konsensuso. O deputatų klubas balsavo už tą konsensusą tokia didele dauguma, kad skaičiuojama, man rodos, nebuvo.
Pirmininkas. Jeigu man būtų leista patikslinti — deputatų klubas aiškinosi nuomonę, bet nebuvo sprendžiama. Nebuvo balsuojama. Tik buvo keliamos rankos, kad būtų aiški nuomonė. Prašau, gerbiamasis deputate.
J. Pangonis (Alytaus rinkiminė apygarda). Ar jūs žinote, gerbiamasis Pirmininke, kad Vyriausybės įstatymo ruošimo laikinojoje darbinėje grupėje buvo svarstomos numatomos kandidatūros į Ministro Pirmininko postą. Ar jums žinomi tie svarstymo rezultatai?
V. LANDSBERGIS. Taip, jie man žinomi.
Pirmininkas. Ar dar kas nors klaus? Prašau.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Čia daug kartų minimas deputatų klubas, kuriame buvo aptarta Ministrų Tarybos arba Vyriausybės vadovo kandidatūra. Aš norėčiau sužinoti, koks tai yra deputatų klubas.
V. Landsbergis. Apie klubą buvo informuota jau ne vieną kartą. Aš siūlyčiau, kad kas nors įteiktų gerbiamajam deputatui B. Rupeikai to klubo patvirtintą reglamentą.
B. V. Rupeika. Ačiū. Ir antrasis klausimas. Ar tame klube atstovaujamos kitos politinės pakraipos, apie kurių buvimą jūs turbūt žinote?
V. Landsbergis. Klube gali būti atstovaujamos bet kurios politinės pakraipos, kurios priima klubo pagrindinį dokumentą.
B. V. RUPEIKA. Bet mano klausimas konkretesnis — ar šiuo atveju ten jas atstovavo?
V. Landsbergis. Buvo atstovų, buvo. J. Paleckis, G. Juršėnas, gal dar kas nors.
B. V. Rupeika. Dėkoju už lakoniškus atsakymus. Ir dar vienas klausimas. Jūsų cituota telegrama. Kieno ji išreiškia požiūrį — ar jūsų asmenišką, ar tos telegramos autorės A.Banionytės? Apie komunistų dalyvavimą vyriausybėje, kaip neigiamą elementą Lietuvos perspektyvoje.
V. Landsbergis. Mane stebina ne tik deputatas B. V. Rupeika, bet ir žurnalistas B. V. Rupeika. Man atrodo, aš labai aiškiai skaičiau, kokie yra oficialūs Jungtinių Amerikos Valstijų dokumentai.
Balsas iš salės. Norėčiau gerbiamiesiems deputatams, ypač prieš tai šnekėjusiems, priminti...
Č. V. STANKEVIČIUS. Atsiprašau, prašau...
Balsas iš salės. Siūlau pasisakyti gerbiamajai K. D. Prunskienei. Ir baigti tardžius...
Pirmininkas. Jūs klausti nenorite, aš taip supratau. Gerbiamieji deputatai, ar dar turėsite klausimų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui? Ne. Tada, matyt, galima laikyti, kad klausimai baigti. Dėkojame. Prašau pretendentę į Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko postą deputatę K. D. Prunskienę.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Nevadinsiu savo trumpo prisistatymo kokia nors vyriausybine programa ar kaip kitaip, nes tai turėtų būti padaryta jau visos Vyriausybės vardu. Bet noriu trumpai pristatyti savo poziciją būtent šiai konkrečiai situacijai. Vyriausybei tvirtinti tereikia pasiekti tam tikrą būseną, kad ta vyriausybė būtų pripažinta pasaulyje. Reikalinga pasiekti ir tam tikrą pačios vyriausybės būseną, tai yra įvaldyti reikalų kontrolę savo teritorijoje de facto. Nes tik su šita sąlyga galima tikėtis, jog kitos valstybės mus pripažins kaip nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Į tą pripažinimą šiandien žiūrima labai įvairiai. Vieni akcentuoja ir gal net absoliučiai apsiriboja pripažinimu iš Maskvos pusės, kiti daugiausia orientuoti į pripažinimą iš Vakarų. Manau, kad ir viena, ir kita yra labai svarbu. Tačiau klausimas, iš kurios pusės mes pradedame eiti ir koki pagrindinį akcentą suteikiame tam pripažinimui, žinodami, kad atkuriame nepriklausomą valstybę atžvilgiu kitos valstybės, kuri buvo šią nepriklausomybę atėmusi. Lietuvos reikalų kontrolės įvaldymas neabejotinai susijęs su santykiais su Tarybų Sąjunga su tarpvyriausybinėmis derybomis. Deputatai jau vakar, atsiprašau, jau praėjusį posėdį buvo informuoti apie tai, ką veikia laikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė šia linkme, kokios grupės suformuotos. Daugelis deputatų įsijungė į derybų parengimo darbą. Yra tam tikras įdirbis padarytas ir senojoje Vyriausybės sudėtyje. Tai daugiau buvo mano darbo sfera, vedant derybas su Sąjunga dėl Lietuvos ekonominio savarankiškumo įtvirtinimo. Puikiai prisimenate, kad tai vyko labai ilgai, daugiau nei pusę metų. Ir šis įdirbis tai ne tiktai vienokie ar kitokie paskaičiavimai, vienokios ar kitokios pozicijos apibrėžimas, bet ir ilgos, gana sunkios derybos. Drįstu teigti, kad toje derybų eigoje vis dėlto man teko dalyvauti iš pat pradžių —nuo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos komisijose iki įstatymų priėmimo ir įvairių tarptautinių svarstymų Tarybų Sąjungos Ministrų Taryboje ir paskesnių svarstymų, kaip tą įstatymą įgyvendinti. Nemanau, kad man reikia akcentuoti, jog šitą misiją man pripažino ir dabartinis prezidentas Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas Lietuvoje, ir pavadinęs šį darbą, šią darbo grupę K. D. Prunskienės brigada. Vienas dalykas yra vesti derybas pavaldinių vaidmenyje, teritorijos vaidmenyje, visai kas kita yra vesti derybas jau nepriklausomos valstybės vardu. Bet ir tuomet, kai mes derėjomės, dar laikomi de facto Tarybų Sąjungos sudėtyje, svarbiausias argumentas, gal svarbiausias svoris buvo ne vienoki ar kitoki paskaičiavimai ar motyvacijos, bet būtent tam tikra psichologinė nuostata derėtis, diskutuoti lygių partnerių lygyje. Šią nuostatą jau turime, ir ją įtvirtiname ir valstybiniais aktais. Tolesnėse derybose iš esmės keičiasi derybų objektas. Aš jau nekalbu apie pasikeitusį derybų subjektą. Dėl ko bus deramasi? Girdint Tarybų Sąjungos plano komiteto pirmininko Masliukovo ir jo kolegų pasisakymus, akivaizdu, kad mums teks labai pasirengti. Tai yra daroma, pateikiant ne tik kokias einamąsias, šiandienines, bet ir istorines sąskaitas. Darbo grupė, kuriai vadovauja gerbiamasis deputatas V. Terleckas, tokių sąskaitų metmenis jau turi. Beveik kiekvieną dieną ateina į Ministrų Tarybą asmeniškai man Lietuvos žmonių pasiūlymai, kaip įvertinti vieną ar kitą Lietuvos nuostolį, įjungiant ir Tarybų Sąjungą. Tačiau sudėtingiausia, aš manau, vis dėlto bus derybos dėl armijos, dėl Lietuvos sienų ir būtent įtvirtinimas, kaip jau minėjau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontrolės šia prasme. Tai yra dalykai, kurie susiję su santykiais su Tarybų Sąjunga. Manau, kad nereikėtų daug įrodinėti, jog santykiai su pasauliu ir jų požiūris, kitų valstybių požiūris į mus labai lems tai, kaip vyks ir pačios derybos. Tik turėdami tokį palankų pasaulinį foną ir mūsų tvirtas nuostatas vesti derybas kaip lygūs partneriai, galime lemti teigiamas derybų išvadas.
O ne tik tai, ką minėjo šiandien gerbiamasis Pirmininkas, ne tik tai galima būtų išvardinti. Per paskutinę savaitę iš daugelio valstybių buvo įvairiausių signalų telefonu, ir žmonių, kurie atvyko su vienokia ar kitokia misija. Iš to išeina, jog pasaulis pasirengęs mums padėti, jeigu mes tvirtai eisime į savo reikalų — Lietuvos reikalų jos teritorijos ribose įvaldymą. Norėčiau nepamiršti ir atkreipti dėmesį, jog iš tikrųjų viskas tas yra daroma. Tai yra valstybės atkūrimas, tai nėra vien tiktai politinės reikšmės dalykas, ne vien tiktai Lietuvos, kaip valstybės, reabilitacija, bet daroma Lietuvos žmonių labui. Todėl, žinoma, Vyriausybė nuo pat pirmos dienos dirba, ir jau tam tikras darbas padarytas. Šią savaitę minėjau “Valstybės studijoje", kad imtasi tokių gal nelabai ryžtingų, bet konkrečių dalykų, konkrečių žingsnių, pradedant kontroliuoti situaciją Lietuvoje rinkos apsaugos prasme, nes žmonėms nusibodo žiūrėti į tuštėjančias parduotuves, nusibodo matyti, kaip tos prekės iškeliauja. Čia yra ne tiktai tarpvalstybinės sutartys, kurios mums yra reikšmingos ir reikalingos, juk gaunam tas prekes iš kitų Sąjungos respublikų, bet yra laisvas nutekėjimas, kurį galime sureguliuoti, tiktai įvesdami Respublikos sienų apsaugą ir atitinkamus muitinius postus. Čia įsikomponuoja nepaprastai svarbus dalykas — ekonominė blokada, jos galimybės. Mano supratimu, ekonominės blokados pavojus pirmiausia kybo dėl to, kad tiek Tarybų Sąjunga, tiek ir mes esame mūsų santykių neapibrėžtume, ir būtent tas neapibrėžtumas veda prie vienokių ar kitokių veiksmų, sakysim, atskiro tiekėjo mūsų atžvilgiu. Bet nenorėčiau sutikti, kad tas pavojus yra toks didelis, kad jis jau dabar yra visai realiai realizuojamas. Kad ir naftos tiekimas Lietuvai. Mes, kalbėdami apie pavojus prarasti apsirūpinimą naftos produktais, tuo pat metu neužtikrinom, kad tas naftos kiekis, kuris gali būti paimtas iš naftotiekio, gali būti visiškai įsisavintas. Aš nenoriu dabar ieškoti ir konkrečiai įvardinti, ką laikyčiau šiuo atveju pagrindiniais kaltininkais, bet turiu telegramą, atsiųstą tą dieną, kai buvau laikinai paskirta Vyriausybės Ministre Pirmininke, iš Mažeikių gamyklos direktoriaus gerbiamo Vainoro, kuris informuoja tų nuostolių dydį. Nuo šių metų pradžios tai sudaro 100 tūkstančių tonų naftos. Ėmėmės tą pačią dieną ryžtingų priemonių, kad visas kiekis būtų paimtas, ir panaudotos tos galimybės pirmiausia Lietuvos naudai. Nenorėčiau daug plėtotis dėl galimų priemonių rinkos papildymui. Jų esama ir politinėje bendroje situacijoje. Iš tos bendros situacijos, iš bendro politinio kitų valstybių palankumo, mums išplaukiančių naujų galimybių, manau, kad šiandien ne tai yra svarbiausia. Pagaliau nauja Vyriausybė šią savaitę, dalyvaujant gerbiamiems deputatams, turės sudaryti rimtą kompleksišką programą, ne pasiliekančią popieriuje, o paremtą ir tuoj pat realizuojamą konkrečiais veiksmais, kaip katrą dieną veikti.
Toliau atkreipčiau dėmesį į ekonominės reformos vykdymą. Mes visi žinome, kur esame. Daugybę kartų kalbėjome kritiškus žodžius, skirtus sovietinei ekonominei sistemai. Tam, kad išeitume iš tos būsenos, pirmiausia reikia žinoti, kokį modelį mes kuriame. Būtent kur einame ir kaip tenai nueisime, o ne tik norėti išeiti iš tos dabartinės sistemos. Nors, tiesą sakant, pirmą žingsnį teisine prasme mes jau esame žengę dar senai Aukščiausiajai Tarybai įvedus konstitucinius ekonominės sistemos pakeitimus, sustabdant seną ekonominės sistemos galiojimą ir įvedus naujus straipsnius, pirmiausia padedančius pagrindus naujiems nuosavybės santykiams plėtoti. Neužtenka įstatymų. Turi čia pat būti kuriamas ir įgyvendinamas jų realizavimo mechanizmas. Tokiu atveju sujungiant tuos minėtus uždavinius, kurie gula labai sunkia našta ant Vyriausybės pečių. Labai svarbu yra tinkamai išdėlioti jėgas ir patirtį, kompetenciją ir ryžtingą veiksmą atkuriamos Lietuvos valstybės naudai ir pripažinimą toje aplinkoje, kurioje teks dirbti tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Nors dar negavau klausimų, bet tas klausimas kybo. Visi mes jaučiame, ir šiandien ne kartą jis buvo įvardintas. Kas gi turėtų sudaryti minėtą Vyriausybės viršūnę apskritai? Žinoma, pirmiausia reikia apibrėžti, kiek gi gali būti pavaduotojų? Tai viena. Aš jau kalbėjau praeitą kartą, kai svarstėm Vyriausybės įstatymą. Dabartinėje situacijoje reikia prisiminti, kad mes kalbam ne apie jau esamos funkcionuojančios valstybės Vyriausybę, o apie atkuriamos valstybės Vyriausybę. Jai teks gerokai didesnė našta nei normaliom sąlygom. Ir įsivaizduoti, kad gali dirbti Pirmininkas su vienu pavaduotoju, kaip kad numatyta Vyriausybės įstatyme, aš tikrai negaliu. Nežinau, ar kuris nors kitas galimas kandidatas, jeigu jis būtų pasiūlytas, tokio vaidmens imtųsi. Todėl, jei būtų leista man dabar pasiūlyti, aš siūlyčiau — tris. Negalima, taip? Tada mes negalėsime žengti toliau ir svarstyti pačių kandidatūrų. Nors aš norėjau vis dėlto pasakyti bet kuriuo atveju. Atrodo, kad jūs nepageidaujate tų pasiūlymų, tada aš sustosiu ties ta vieta. Ačiū. Taigi jeigu būtų patvirtinti 3 pavaduotojai ir, turint mintyje tai, kas buvo pasakyta, ką reiktų spręsti Vyriausybei ir kokius kriterijus turėtų atitikti Vyriausybės viršutinis lygis, tai yra pirmininkas ir vicepirmininkai arba pavaduotojai, manyčiau, kad mums reikia sujungti pajėgas, kurioms atstovauja gerbiamasis Algirdas Brazauskas ir, manyčiau, kad toje sudėtyje galėtų būti gerbiamasis deputatas Romualdas Ozolas. Dėl trečio asmens, manau, kad tektų papildomai pasikonsultuoti priklausomai nuo to, kaip bus išrinkti visi. Todėl visas ketvertukas turėtų sudaryti pilnatvę funkcijų prasme, kompetencijos prasme. Tam ketvirtajam greičiausiai tektų kuruoti ryšius su savivaldybėmis ir tuo pat metu didelį tokį organizacinį krūvį turėti Ministrų Taryboje. Šiais sumetimais, aš manyčiau, jeigu bus priimta 3 pavaduotojai, po pirmųjų išrinkimo turėtų vykti konsultacija jau dalyvaujant visiems trims asmenims ir toliau bendrai spręsti. Aš noriu pasakyti, kad su gerbiamuoju Algirdu Brazausku mes esame jau ilgokai bendradarbiavę ir tų derybų metu. Prieš porą dienų turėjome ilgą asmeninį pokalbį, vėliau į jį įsijungė gerbiamasis pirmininkas V. Landsbergis; būtent šis variantas atrodė galimas, nuo jo neatsisakė ir pats deputatas Algirdas Brazauskas. Dėkoju. (Plojimai.)
Pirmininkas. Prašom, deputatas R. R. Survila.
R. R. SurviLa (Trakų rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, gerbiamoji pretendente, kad jūsų programa nebus išsami, jeigu nebus papildyta Kaimo programa. Mano rinkėjai norėtų žinoti, kokia jūsų nuomonė apie pirmaeilius uždavinius, būtent kaimo socialinius reikalus, žemės ūkio produktų kainų politiką ir t. t. Tai viena. Ir antra, kaip jūs manote, ar buvo galimas ekonominis savarankiškumas, nepriimant šių svarbių politinių sprendimų?
K. D. Prunskienė. Dėl pirmojo klausimo. Aš apgailestauju, kad greičiausiai tai diskusijai skirtas laikas neleistų man bent kiek plačiau išdėstyti kaimo arba agrarinės sferos reformų programą. Turiu šia prasme nemažą įdirbį, ir, žinot, kad dirbau 3 metus Žemės ūkio ir ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja. Bet klausimas turbūt ne apie formalų įdirbį, bet apie realų. Jūs teisingai pastebėjote, klausdamas, jog šiandien kaimas laukia aiškumo. Ta kainų sistema ir apskritai agrarinės sferos ekonominė politika nepasiteisino, ir tai buvo aišku prieš keletą metų. Daugybę kartų esu kritikavusi buvusią ir instituto, ir Agropramoninio komiteto vadovybę. Na, netgi gana aštriai. Tos diferencijuotos kainos, kai už vieną produktą Lietuvoje yra mokamos 7 skirtingos kainos ir kai pigiau gaminantis gauna žemesnę kainą, o tas, kuris brangiau gamina, praranda interesą piginti gamybą, nes, automatiškai patekęs į kitą kainų grupę, praranda ir galimą pajamų padidėjimą. Tai buvo labai rimtas stabdis agrarinei sferai plėtoti, jos efektyvumui didinti. Kiekvienas ekonominis svertas turi atlikti savo darbą. Kaina —savo darbą už produktą. Mokesčiai savo ruožtu, jei kalbama apie rentinius mokesčius, susieti su žemės kokybe, su tom objektyviom gamtinėm sąlygom. Dotacija savo ruožtu, pagal bendrą ekonominę maisto politiką, vėlgi dirbti savo darbą. Kai suplakama į vieną ir gaunamas hibridas, koks buvo kainų pavidalu naudojamas, tai neturime mes nei kainų, nei normalios mokesčių sistemos, nei normalaus skatinimo gaminti daugiau, geriau, pigiau. Kai kaimas ūkine prasmę pakils, kai aktyvumas per ekonominę politiką padidės, manau, kad automatiškai ir kaimo socialinės problemos iš esmės spręsis kitaip. Tai yra pirmiausia dėl ūkio suaktyvinimo. Reiktų ieškoti kelio į socialinės sferos plėtojimą kaime. Antras klausimas, dėl ekonominio savarankiškumo. Taip, aš suprantu, kad jis skiriamas man konkrečiai. Ir vis dėlto taip, kaip mes tik šiandien supratom ir suprantam, kad viskas turi vykti savo laiku ir kad prieš keletą metų mes negalėjom taip, kaip dabar skelbti Lietuvos nepriklausomos Respublikos, kaip valstybės, atkūrimą. Tai ir ėjimas į šį tikslą iš ekonominės pusės irgi turėjo praeiti tam tikrus etapus. Aš nemanau, kad tas darbas yra beprasmiškas daugeliu požiūrių. Mes privedėm ir Sąjungos parlamentą ir Sąjungos vyriausybę prie derybų dėl ūkio perdavimo. Tos derybos buvo labai konkrečios, ir mes faktiškai aiškiai žinome, kas ir kaip yra traktuojama iš kitos pusės ir kokie reikalavimai yra keliami. Pasaulis pamatė mus kur kas aktyvesnius ta prasme. Jis netgi patikėjo, kad mes, tą įstatymą realizuodami, galime tapti pilnaverčiais partneriais. Bet tuo pat metu jis diferencijavo požiūrį į Sąjungos respublikas, įvertindamas mūsų didesnį komercinį mentalitetą, daugiau vakarietišką požiūrį į daugelį dalykų.
O tai padės įsisavinti geriau mūsų vaidmenį, bendraujant su Vakarų pasauliu. Tas aktyvumas atsirado ne šiandien, kai valstybę teisine prasme atkuriam, bet jis atsirado gerokai anksčiau. Jau visą pusmetį yra didžiulis antplūdis užsienio firmų įvairių tarpininkų, komersantų, kurie atvyksta ir užmezga su mumis ryšius. Aš galėčiau išvardinti dar daugelį kitų punktų, bet matau, kad deputatai jau nelabai norėtų daugiau klausyti.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, pertraukos metas atėjo. Leiskite jūsų paklausti, ką darysime? Dauguma sako, kad reikia daryti pertrauką.
Balsas IŠ salės. Aš norėčiau pasiūlyti, jeigu būtų leista. Vis dėlto, ar galima pasiūlymą?
PirMininkas. Jūsų pasiūlymas dėl ko?
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau dėl pertraukos pasiūlyti. Mes girdėjome labai rimtus argumentus Pirmininko apie šito klausimo svarbą, žinome, kad labai domisi žmonės šituo klausimu, ir laukia, ir stebi šitą svarstymą. Aš manau, kad mes galėtume pratęsti klausimus gerbiamajai pretendentei ir išspręsti, šiek tiek pratęsdami posėdį iki pertraukos, šitą pagrindinį klausimą.
Pirmininkas. Dar prieštarauja gerbiamieji deputatai?
V. Šadreika. Yra pasiūlymas daryti pertrauką.
Pirmininkas. Siūlyti pertraukos nereikia, nes mes jau tą turime. Galime tiktai pakeisti sprendimą ir pratęsti posėdį. Kadangi toks pasiūlymas buvo, prašau pasiruošti balsuoti mygtukais.
V. Landsbergis. Aš vėl noriu atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį į mūsų padėtį apskritai ir ypač šiandien. Pirmą dieną, kai susirinkome, ir antrą dieną, kai buvome numatę priimti esminius nutarimus, kalbėjome tarpusavyje, kad jeigu reiks, ir naktį neišsiskirstysime. Turime eiti ir padaryti, kam esame pašaukti. Ir dabar aš labai siūlyčiau nesiskirstyti, tęsti svarstymą ir balsuoti, ir net po to nesiskirstyti. Suformuoti visą Vyriausybės viršūnę, ir jeigu tą padarysime, priimti kreipimąsi į demokratinių valstybių vyriausybes iš karto, kad jis tuoj pat būtų išsiųstas. (P 1 o j i m a i.)
R. RuDzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti Pirmininkui, kad pratęstume dabar svarstymą, bet taip pat susitarti, kad posėdį pabaigtume ne vėliau kaip 19 val. Ačiū.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar galima pradėti balsuoti, nes jau motyvai aiškūs iš abiejų pusių.
(Balsai iš salės, negirdėti.)
Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlyta pratęsti posėdį, o kita pusė siūlo taip, kaip buvo nutarta anksčiau. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume posėdį tol, kol bus išrinktas Ministrų Tarybos Pirmininkas, paskirti ir patvirtinti jo pavaduotojai ir priimtas kreipimasis, kurio tekstas yra paruoštas? Prašau balsuoti žaliu mygtuku, kas už tai, kad pratęstume. Dauguma yra, manau, kad galima fiksuoti balsavimo pabaigą. Prašau tęsti klausimus, deputatas V. Šadreika. Galbūt tikrai gerbiamieji deputatai... geriau po vieną švelniai, negarsiai, bet per 10 minučių mes nespėsim išeiti ir susirinkti. Mes užtruksim tikrai 20, na 15. Balsavome, kad tęsiam, gerbiamieji deputatai, galbūt tikrai kam reikia po vieną išeikim iš salės ir grįžkim atgal greitai. Prašau, deputatas V. Šadreika.
V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamoji būsima nepriklausomos Lietuvos Ministre Pirmininke! Užvakar jūs dalyvavote ,,Valstybės studijoje", ir gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas pareiškė, jog bus pakeisti visi dabar esantys ministrai naujais iniciatyviais darbuotojais. Sakykite, ar jūs laikotės tos nuostatos, ar ne? Ačiū už atsakymą.
K. D. Prunskienė. Manyčiau, kad toks suabsoliutintas klausimas, kad pakeisti visi, tikrai neatitiktų tų kriterijų, kuriuos aš išvardinau. Todėl, kad tarp esamų ministrų aš išvardinčiau kelis asmenis, kurie, mano supratimu, neabejotinai reikalingi ir galėtų toliau naujoje vyriausybėje...
V. ŠADREIKA. Ačiū, taigi jūs su gerbiamojo Č. V. Stankevičiaus pareiškimu per televiziją nesutinkate?
K. D. Prunskienė. Mano supratimu, jis neteigė kategoriškai, kad nepasiliks nė vieno ministro. Jis yra čia pat ir galėtų savo teiginį patikslinti, tuomet truputį deputatams būtų aiškiau, bet, mano nuomone, kadangi buvo mąstyta, — tai būtų neprotinga.
Pirmininkas. Prašau atleisti, dabar šita eilė, o paskui jūsų. Prašau, gerbiamasis V. Antanaiti.
V. Antanaitis. Gerbiamoji kolege, čia turiu Vyriausybės įstatymą. Projekto antrame puslapyje 10 punkte įrašyta: ,,Vyriausybė užtikrina, kad būtų racionaliai naudojami ir saugomi gamtos ištekliai, vykdoma gyventojų ir aplinkos apsauga." Tačiau visame įstatyme nerandu Vyriausybės organo, kuris tai realizuotų?
K. D. Prunskienė. Jūs labai taikliai pastebėjote tam tikrą neatitikimą, nes Gamtos apsaugos instituciją buvo manyta tiesiai susieti su parlamentu. Nepadaryti pavaldžia Vyriausybei, ir šiek tiek čia yra tam tikro prieštaravimo, nors valstybės ekonominė politika turi būti ekologizuota ir neturi vesti prie ekologinių problemų atsiradimo, o atvirkščiai — į jų sprendimą. Todėl ta prasme Vyriausybė savo kompetencijos ribose, vykdomos valstybinės politikos ribose prisideda prie šito.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis deputate.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda) Aš norėčiau paklausti. Šiuo metu parlamente žemdirbių, dirbančių tiesiogiai žemės ūkyje, yra visiškai nedaug, maždaug apie 10 žmonių iš viso. Aš norėčiau paklausti, ar formuojant žemės ūkį, Vyriausybe, ministrus, pavaduotojus, visą kita, bus atsižvelgiama į visų žemdirbių reikalavimus, norus ir pasiūlymus, ar jus vienašališkai formuosite šitą Vyriausybe? Taip pat norėčiau sužinoti, kaip jūs šiuo metu sulyginsite didžiulį skirtumą tarp miesto ir kaimo, kad visi žmonės būtų vienodi, kad būtų vienodai sprendžiami buitiniai ir socialiniai klausimai? Ačiū už dėmesį.
K. D. Prunskienė. Na, dėl pirmojo klausimo. Ta sfera yra nepaprastai reikšminga. Ir aš šiandien gavau telegramą iš Ūkininkų sąjungos, žemdirbių sąjūdžio, skirtą parlamentui, Aukščiausiajai Tarybai, kuria palaikomas rekomenduojamas asmuo (pasakysiu, kad tai dėl esamo ministro) tolimesniam darbui šiose pareigose. Bet aš negaliu dabar iš anksto sakyti, kad bus pateiktas toks ar kitoks pasiūlymas, nes pagal apsvarstytą dienotvarkę Vyriausybės galutinė sudėtis bus pateikta vėliau. Manau, kad jau suformuota ta Vyriausybės viršūnė dar diskutuos, įvertindama ateinančius signalus iš tos ar kitos sferos. Sakysime, Pramonės asociacija turi savo interesus, savo nuomonę labai aktyviai reiškia ir žemdirbiai. Dabar dėl antro klausimo. Aš sakyčiau, kad čia truputį tokia ne visai gera formuluotė. Nenorėčiau leistis į diskusiją arba atsakinėti taip, kaip klausimas pateiktas, nes būtent noras padaryti visus lygiais ir privedė prie kaimo — pasinaudojant svarstyta formuluote — nugyvenimo. Kaimas turi būti kaimu, pajėgiu, klestinčiu, o ne pretenduoti išsigimti į nepilnavertį miestą.
Pirmininkas. Jūs, gerbiamasis deputate.
R. Rudzys. Gerbiamoji deputate! Aš dirbu grupėje, kuri ruošia štai šitą Vyriausybės įstatymo projektą. Ten gana karštai ginčijamasi dėl ministerijų ir departamentų skaičiaus. Jūs prieš keletą dienų ginčijotės su gerbiamuoju profesoriumi K. Antanavičium. Aš palaikau jūsų nuomonę, kad tapus premjere, jums reikėtų turėti tiek ministerijų ir tiek ministrų, kad jūs būtumėt tikra, tvirta ir galėtumėt valdyti šitą ūkį. Sakykit, ar jūs dabar laikysitės tos nuostatos, ar pasiduosite, jeigu taip leisite pasakyti kabutėse, siūlomai grupei dėl ministerijų skaičiaus didelio pjovimo. Ačiū.
K. D. Prunskienė. Supratau. Aš tikiuosi, kad suformavus Vyriausybės branduolį, atsiras iš tikrųjų oponentas, atsiras kita pusė, suinteresuota diskutuoti šia tema. O ministerijų turi būti minimaliai, bet pakankamai. O vien tiktai suabsoliutinti, kad jų turi būti minimaliai ir kiekybiškai spręsti tą klausimą, aš manau, tikrai yra neprotinga. Aš nenoriu kartotis, turbūt klausiantis prisimena, kas buvo sakyta ir netgi atsiranda motyvų, kylančių iš pačių gamybininkų, iš Pramonės asociacijos, net pramonės ir energetikos sferoje turėti dvi ministerijas. Aš čia nepateikiu kaip savo nuomonę, bet pasiūlymai tokie buvo Ministrų Tarybai. Turint minty, kad energetikos ir kuro klausimai kurį laiką, pereinamajame laikotarpyje tvirtinant, normalizuojant ryšius su Tarybų Sąjunga, bus nepaprastai imlūs Vyriausybės darbui, reikalaujantys aukštame lygyje vykdyti tą valstybinę politiką. Bet čia yra vėlesnė diskusija.
Pirmininkas. Deputatas J. V. Paleckis.
J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Kiek suprantu, jūsų tikslas, jūsų idealas — tai ekonomika, rinkos ekonomika su valstybės reguliavimu, valstybės įsikišimu. Tai, matyt, logiška, tačiau vakar ir per susitikimus Marijampolėje pastebėjau tam tikrą nerimą darbininkijoje ir tarp mažiau apmokamų kultūros, švietimo, medicinos darbuotojų, be abejo, ir pensininkų. Ar tas perėjimas nebus skausmingas labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams, mažiau uždirbantiems. Kalbos apie galimą infliaciją, nedarbą, aišku, labai nerimastingos. Kaip, jūsų manymu, galima būtų sušvelninti tuos smūgius labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams?
K. D. Prunskienė. Pirmiausia, žinoma, socialinės rūpybos politikai turi įvesti labai daug tų aspektų, jūsų paminėtų, ir, žinoma, galima būtų daugiau išvardinti. Mano įsitikinimu, supratimas, kad perėjimas prie rinkos atpalaiduos daug žmonių ir bus daug bedarbių, yra vienpusiškas ta prasme, kad tarsi viskas pasilieka išsivystymo prasme tame pačiame lygyje. Juk gerokai suaktyvės įvairios smulkios gamybos plėtojimas. Braunasi užsienio firmos, kurios jau dabar nori pasamdyti asmenis, kurie galėtų dirbti, pavyzdžiui, Sąjungos rinkoje, atstovauti jų interesus čia. Yra vedamos derybos dėl stambių veikiančių įmonių pavertimo bendrom įmonėm ir dar su galimybe jas apskritai parduoti užsienio firmoms. Aš nelaikyčiau, kad čia yra Lietuvos išpardavimas, turint minty, kad mes šiandien turėjome Tarybų Sąjungai priklausančias įmones su menku techniniu lygiu ir žemu darbo užmokesčio lygiu. O pragyvenimo minimumo garantijų sudarymas, aktyvėjant ekonomikos vystymuisi, savaime pasidaro paprastesnis, nes atsiranda galimybė didinti valstybės pajamas iš tos ekonomikos vystymosi, iš naujų ūkinių subjektų, ir taip diferencijuojasi tos pajamos. Įžvelgdami visus tuos dalykus, juos tarpusavy susiedami, mes turėtume to išvengti. Tuo labiau kad reikėtų nedelsiant užsiimti darbuotojų perkvalifikavimu, kvalifikacijos kėlimu. Štai vakar paskambino iš Kanados. Kviečia 20 žmonių mokytis marketingo. Ir tokių pasiūlymų daugybė iš įvairių šalių. Čia, žinoma, šimtų žmonių pasiuntimas į užsienį mokytis, persikvalifikuoti problemos neišspręs, bet iš to išsivysto nauja iniciatyva aptarnavimo sferoje ir įvairiose kitose šakose. Ir čia yra išeitis.
Pirmininkas. Deputatas L. Šepetys.
L. ŠEPETYS (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbiamoji pretendente! Mano apygarda yra ir energetikų miestas. Natūralus tad mano klausimas, į kurį jūs iš dalies atsakėte. Aš, rinkėjų įpareigotas, jį vis dėlto užduosiu. Kokią vietą pirmaeiliuose jūsų veiksmuose užimtų energetikos problemos? Konkrečiai mane įpareigojo jus paklausti, ar bus stiprus energetikos klausimus nagrinėjantis padalinys Vyriausybėje, bet jūs jau iš dalies atsakėte.
K. D. Prunskienė. Taip, dėl to aš nesikartosiu, o vis dėlto pridursiu, kad energetikos klausimuose pirmąjį žodį Vyriausybės valstybinei politikai apibrėžti turi pasakyti ir tos sferos lyderiai. Šiandien derybų su Sąjunga programoje yra punktas dėl energetinės sistemos nacionalizavimo. Iš čia daugybė kitų veiksmų.
Pirmininkas. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Pirmasis mūsų pretendentas į Vyriausybės narius, kuris šypsosi. Ačiū. Jeigu dar nepavargote, pora labai trumpų klausimų ir tiek pat, matyt, trumpų atsakymų. Ar įstatymas dėl vyriausybės, jo projektas toks, koks yra dabar priimtas, būtų jūsų talkininkas, ar ne?
K. D. Prunskienė. Greičiau ne, negu taip.
B. V. Rupeika. Ačiū. Ir antrasis, matyt, irgi lakoniško atsakymo susilauks. Ar būsite pakankamai principinga savo pavaldiniams, kad ir lkp nariams arba priklausantiems kokiai nors partijai, pati nebūdama LKP nare? Ar užteks principingumo?
K. D. Prunskienė. Mano išstojimas iš LKP jokiu būdu nereiškia kokio nors atvirai išreikšto priešiškumo tos partijos nariams, kurioje aš buvau. Neturiu jokių konkrečių žmonių, kuriems tą jausmą turėčiau. Dėl to aš nematau čia esminės problemos. Manau, svarbiau yra diskusija dėl paties dalyko, dėl pačios strategijos. Žinoma, labai gerai, kad ta strategija, dirbant vienoje Vyriausybėje, nebūtų į skirtingas puses orientuota. Čia aš turiu pabaigti graudų patyrimą, kai reikia tempti tą nepriklausomybės vežimą pirmyn, o atsiranda kartu dirbančių asmenų, kurie spaudžia stabdžius arba tempia į kitą pusę. Šitaip dirbti yra nepaprastai sunku. Aš tikiuosi, kad mums pavyks suformuoti tokią Vyriausybę, kuri dirbs darniai pagal suderintą tarpusavyje programą.
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, atleiskite, gal aš deputatui prie mikrofono kairėje suteiksiu žodį. Jis labai seniai laukia. Prašau.
L. Jankelevičius (Šalčininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Pirmininke, aš atsiprašau, jūs, matyt, pavargote. Jeigu leisit, vieną klausimėlį. Žinia, Vilniaus krašto rajonai yra ir socialiniu ekonominiu, ir kadrų ruošimo, ir kultūros požiūriais atsilikę. Taip susiklostė istoriškai. Ne dėl to, kad žmonės tų rajonų blogiau dirba. Kaip pavyzdį pateiksiu, kad Vilniaus rajonas iki šiol neturi savo ligoninės. Mes kėlėme klausimą, kad būtų sudaryta socialinio ekonominio Vilnijos krašto vystymosi programa. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė atitinkamą nutarimą, kuriuo pavedė Ministrų Tarybai tokią programą sudaryti. Iki šiol be keleto rezoliucijų mes tokio rimto dokumento, programos neturime. Kaip tamsta galėtumėt asmeniškai pakomentuoti, ar iš tikrųjų tokia programa turėtų būti, ar ji bus sudaryta Vilnijos rajonui? Ačiū.
K. D. Prunskienė. Mano supratimu, Vilnijos rajonas yra specifinis, ir požiūris turi būti diferencijuotas. Kartais yra keliamas klausimas, kad reikalinga prioritetiškai spręsti, sakykime, tam tikras prioritetiškumo elementas ir turėtų būti, tačiau aš vis dėlto įvardinčiau diferencijuotą sprendimą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Kad senoji vyriausybė šito nepadarė, tai, žinoma, kiek apsunkina ėjimą pirmyn, bet, manau, kad tai nėra kliūtis ir, dalyvaujant patiems deputatams, kurie atstovauja to krašto interesus, turėtume tai padaryti. Beje, aš pati esu rinkta Vilniaus rinkiminėje apygardoje Nr. 5, kurioje tik 25 procentai, mano žiniomis, yra lietuviai, todėl jau prieš rinkėjus, kurie vis dėlto mane išrinko, esu įsipareigojusi moraliai kaip deputatė prisidėti prie šio krašto problemų sprendimo.
L. Jankelevičius. Dziękuje bardzo!
Pirmininkas. Gerbiamoji deputate, prašau jus.
Balsas IŠ salės. Noriu kreiptis ir paprašyti atsakyti, kokia jūsų nuomonė apie kooperatyvus ateityje, kurie labai pažeidžia kaimo moterų interesus, nes nieko tikrai nebegalima nusipirkti. Jie superka žaliavas ir išveža produkciją iš Lietuvos. Antras klausimėlis, dėl kaimo ambulatorijų su vaistinėmis ir butais kaimo medikams statybos, nes mus pasiekė tokios kalbos, kad Vyriausybė neplanuoja statyti tokių kaimo ambulatorijų. Ir trečias klausimas, vakar iškilęs susitikime su rinkėjais. Buvo pasakyta: negi Lietuvoje tik vien miestai, jeigu kuriama Statybos ir urbanistikos ministerija? Ačiū.
K. D. Prunskienė. Pirma, dėl kooperatyvų. Prekių išvežimas iš Lietuvos apskritai šios savaitės Ministrų Tarybos nutarimu yra uždraustas. Tai žino atitinkamos žinybos, kurios turi užtikrinti šitą sienų apsaugą. Taigi ta problema tarsi galioja ir sprendžiama visuotine prasme. Bet aš noriu štai ką pasakyti. Įgyvendinant ekonominę reformą, esminiai skirtumai, kurie dabar buvo tarp kooperatyvų, valstybinių įmonių, atsirandant privatiniam sektoriui, iš esmės išnyks. Ir dėl to būtent tos atskiros specifinės problemos, kurios buvo iki šiol, kai kooperatyvas buvo tarsi svetimkūnis šalia valstybinės monopolistinės sistemos, iš esmės visai kitaip atrodys. Bus, aišku, kurį laiką kitokio pobūdžio problemų, bet jeigu mes apsisprendėme ten eiti, tai, žinoma, dabar kitos išeities nėra ne dėl to, kad mes nenorime keisti, bet paprasčiausiai nėra kito protingo sprendimo.
Dėl kaimo ambulatorijų. Vyriausybė to klausimo dar nesvarstė, ir aš dabar nenoriu užbėgti pirmyn ir jau pradėti improvizuoti programomis, kurios yra neparengtos. Aš manau, kad mums reiktų būti šiais atvejais santūresniems ta prasme, pasakant žmonėms ar atskiros sferos darbuotojams, kad bus sprendžiama taip ar kitaip, kol tas nėra pasvarstyta ar nuspręsta, nes po to tenka aiškintis labai ilgai, jeigu nusprendžiama kaip nors kitaip. Dar vienas klausimas. Čia paprasčiausiai nepastebėta, kad yra Žemės ūkio ministerija, o dėl statybos ir architektūros ar urbanistikos buvo svarstomi keli variantai. Žemės ūkio ministeriją, nemanyčiau, kad reikia suplakti su Miškų ūkio ministerija, nes užtenka tai ministerijai problemų valstybiniame lygyje susidoroti su agrarine sfera, su žemės ūkiu, su kaimo socialinėmis problemomis.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Premjere! Turiu į jus vieną trumpą, tačiau daugeliui svarbų klausimą. Mūsų ateitis priklauso nuo to, ar sugebėsime pakeisti savo gyvenimą. Jei galite, paminėkite pavardę to asmens, kuris nuo to momento, kai jūs tapsite premjere ne laikina, o nuolat dirbančia premjere, vadovaus ekonominei reformai?
K. D. Prunskienė. Nesupratau. Kas vadovaus ekonominei reformai? Mano supratimu, visai nenormalu, kai būtent reformavimui vadovauja ne pirmas vykdomosios valdžios asmuo. Ir dėl to niekaip nesuprantu jūsų klausimo. Kodėl jūs manote, kad mano, jeigu išrinksite, buvimas Pirmininke jau atšaukia šitą pareigą? Atleiskite, jūs turėtumėte prisiminti, kad bus ir ekonomikos ministrai, ir pavaduotojai, dirbantys kolegialiai. Dirbdami strateginius dalykus spręsime Ministrų Taryboje, o ministerijos dirbs normaliai, kaip ir pridera.
V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Norėčiau pasiteirauti, kokių ryžtingų priemonių imsitės, kad motinystė ir vaikystė turėtų patikimas materialines garantijas?
K. D. Prunskienė. Atrodo, kad mes perėjome nuo mano pristatytos programos svarstymo, prie Vyriausybės išplėstinės programos svarstymo. Nejaugi gerbiamoji deputatė V. Jasukaitytė mano, kad šiose pareigose esanti moteris ir turinti tris vaikus ir tris anūkus nepastebės, kokios yra motinystės ir vaikystės problemos?
V. Jasukaitytė. Labai ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Priekyje sėdintys deputatai P. Vaitiekūnas ir N. Ambrazaitytė siūlo nutraukti klausimus, tačiau aš nematau, kad dar kas nors be dviejų dabar stovinčių prie mikrofonų deputatų ruoštųsi klausti. Tai galbūt mes tuos klausimus nutrauksime, kada jie paklaus. Deputatas M. Čobotas.
M. ČOBOTAS (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Gerbiamoji ponia K. D. Prunskiene! Aš, kaip medikas, norėčiau paklausti, ką jūs galvojate padaryti, kad gydytojai pragyventų ir nedirbtų taksistais, o seselės nebėgtų į gamyklas?
K. D. Prunskienė. Jūsų klausime glūdi ir atsakymas. Jie turi gauti normalius, o ne sovietiškus atlyginimus.
PIRMININKAS. Ir aš prašau deputatus, esančius dabar ne savo vietose, sėstis, nes klausimai baigti,
V. BERIOZOVAS. (Kėdainių rinkiminė apygarda). Gerbiamoji deputate! Štai koks klausimas. Gerbiamasis V. Landsbergis minėjo apie tai, kad nepageidautina, kad Vyriausybėje būtų komunistai. Jūs gi paminėjote, kad jeigu jus patvirtintų Aukščiausioji Taryba, iš karto pasiūlytumėt pavaduotojais du komunistus. Koks jų likimas lauktų? Ar jiems reikėtų išeiti iš partijos, ar jie galėtų likti Lietuvos komunistų partijos nariais?
K. D. Prunskienė. Tai yra jų pačių valia. Be to, dar yra ketvirtasis asmuo, kuris galėtų būti ir nekomunistas. Taip būtų pusiausvyra, priimtina tiek konsolidacijai, tiek ir išoriniam pasauliui.
V. Beriozovas. Ir dar vienas klausimas. Ar reikalingas pirmasis pavaduotojas? Ar jie visi vienodo statuso?
K. D. Prunskienė. Greičiausiai pirmasis yra reikalingas todėl, kad labai dažnai, kada išvyksta Pirmininkas, reikia jį pavaduoti. Savaime suprantamas dalykas. Jeigu klausta tiktai tiek, tai aš ties ta vieta ir sustosiu, o jeigu būtų paklausta konkrečiau, tai aš konkrečiau ir atsakyčiau.
Pirmininkas. Dėkoju klausiusiems deputatams. Dėkoju gerbiamajai pretendentei K. D. Prunskienei. Kalbėti yra užsirašę kol kas du deputatai — tai deputatas V. P. Andriukaitis ir deputatas V. Landsbergis. Prašau gerbiamąjį deputatą V. P. Andriukaitį.
V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Aš labai trumpai. Dėl to pažeidimo. Tai čia mano tikrai didelės parlamentinės patirties stoka, o ne pikta valia. Aš manau, kad ši Vyriausybės viršūnė yra idealiausia visos Lietuvos konsolidacijai. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis.
V. Landsbergis. Aš turiu keletą konkrečių pasiūlymų, kai jau bus sudaryta Vyriausybės viršūnė, kadangi gauni dar papildomai informacijos apie įvykius Lietuvoje. Aš nenoriu kalbėti, nes norėčiau, kad mes greičiau turėtumėm vadovaujančią grupę.
Pirmininkas. Dėkoju. Deputatas E. Bičkauskas kelia ranką. Ir daugiau nematau.
E. Bičkauskas (Šilutės rinkiminė apygarda). Aš pasistengsiu kalbėti labai trumpai. Gerbiamasis parlamente, gerbiamasis Pirmininke! Iš tiesų Lietuva kupina prieštaringų nuomonių, bet visa Lietuva, bent jau absoliuti jos dauguma, vieninga vienu klausimu — Lietuvos nepriklausomybės klausimu. Bet Lietuvai, o ir visam pasauliui ne tas pat, kokia ši nepriklausomybė bus. Tai sakydamas, aš noriu atkreipti dėmesį į, švelniai tariant, bent jau mano nuomone, nelabai korektiškai atliktą Ministrų Tarybos Pirmininko kandidatūros pateikimo procedūrą. Beje, ir į nelabai jau demokratišką pirmininkaujančio elgesį tuo metu. Aš pažadu, kad jau rytoj visomis išgalėmis prieš tai kovosiu. Bet tai bus rytoj. Šiandien gi situacija, aš simboliškai sakau, ne ta.
Gerbiamąją Kazimierą Prunskienę aš pažįstu gan seniai; pažįstu kaip tikrai kompetentingą asmenį. Ar tai pati geriausia kandidatūra į Ministrų Tarybos Pirmininko postą? Galbūt. O galbūt tai ne pats geriausias politinis sprendimas. Aš nebalsavau deputatų klube nei taip, nei ne. Bet šiandien, žinodamas situaciją Lietuvoje, aš balsuosiu už ją. Ir kviečiu tai padaryti ir kitus. Kviečiu tai padaryti, kadangi jei tai nėra pats geriausias sprendimas, tai šią konkrečią valandą, aš pabrėžiu, šią konkrečią valandą tai vienintelis galimas sprendimas, kurį vardan vieningos Lietuvos mes turime taip pat padaryti vieningai. Manau, kad su tuo konkrečioj situacijoj sutiks ir gerbiamasis Algirdas Brazauskas, sutiks ir tuoj pat įsijungs į naujai suformuotos Vyriausybės veiklą. Aš prašau dar kartą vardan vieningos Lietuvos visus balsuoti vieningai ir per daug neaptarinėti. Ačiū.
Pirmininkas. Daugiau norinčių nematau. Tada leiskite man perskaityti projektą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskyrimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria skirti Kazimierą Danutę Prunskienę Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininke. Prašau pasiruošti balsuoti. Ačiū už pastabą. Kol mes užsiregistruosime, tikiuosi, gerbiamieji valgantieji padės trumpam šaukštą ir ateis čia. Prašau pasiruošti užsiregistruoti mygtukais. Prašau pradėti. Kvorumas yra. Skelbiu registracijos pabaigą. 121 deputatas dalyvauja. Prašau pasiruošti mandatus, prašau balsuoti. Kas už tai, kad perskaitytas nutarimas būtų priimtas? Už balsavo 107 deputatai. Kas prieš? Prieš balsavo 6 deputatai. Kas susilaikė? Susilaikė 12 deputatų. Užsiregistravo 121, tačiau, matyt, dar 5 deputatai suspėjo ateiti, nes balsavo 126. 107 už tai, kad nutarimas būtų priimtas. 6 — prieš. 13 — susilaikė. Deputatė Kazimiera Danutė Prunskienė paskirta Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininke. (P 1 o j i m a i.)
Manau, kad galime Aukščiausiosios Tarybos vardu pasveikinti gerbiamąją deputatę Kazimierą Prunskienę su šiuo aukštu paskyrimu. Prašau ją iš karto į tribūną pristatyti savo galimus pavaduotojus.
K. D. Prunskienė. Pirmuoju, kaip jūs supratote, norėčiau pristatyti gerbiamąjį deputatą Algirdą Brazauską. Nemanau, kad reikia pristatinėti atskirai, išvardinant jo veiklą, ypatingai pastaraisiais metais, apibūdinant mūsų jau susiformavusį bendradarbiavimą ir, sakyčiau, gan supratingus, pakančius, gal net draugiškus santykius, kurie irgi yra labai svarbūs dirbant bendrai. Kartu žinodama, kokia buvo įtampa svarstant, kas bus Ministras Pirmininkas, noriu atkreipti dėmesį, kad mano požiūriu ne taip labai svarbu, kas ant kokios pakopos stovi. Iš esmės mes vieno lygmens. Juk darbas turės būti kolegialus, suderintas, ir šia prasme aš nematau problemos. Juk kalbama apie tai, kas kuo turi ar nori būti, šiandien sprendžiant Lietuvos klausimą. Svarbu, kad mes galėtume tinkamu būdu, kompetentingai, darniai dirbti, nes darbų laukia nepaprastai daug. Ir aš nematau priežasčių abejoti, kad mes galėtume bendrai dirbti. Taigi siūlau balsuoti už gerbiamąjį Algirdą Brazauską.
Pirmininkas. Dėkoju. Gerbiamieji, gerbiamoji Ministre Pirmininke, man atrodo, kad prieš tvirtindami mes turėtume nuspręsti, kiek pavaduotojų turi būti. Todėl jūs turite pasiūlyti. Mes pirmiausia balsuosime dėl to, o paskui dėl personalijų.
K. D. Prunskienė. Aš jau anksčiau siūliau, kai nebuvo svarstomas šis klausimas, Vyriausybės įstatymo ribose nustatyti tris pavaduotojus, nes veiklos sfera, darbų apimtis yra nepaprastai didelė, ypatingai valstybės atkūrimo laikotarpiu.
Pirmininkas. Dėkoju. Ar galima būtų balsuoti? Prašau mane patikslinti, jei nėra taip. Aš manau, kad tai yra protokolinis sprendimas, ne? Ne. Tada reikia balsuoti mandatais. Dėl skaičiaus dabar turime balsuoti. Ar kas nors nori pasiūlyti kitokį skaičių? Ar balsuosime iš karto dėl trijų, o jeigu nebus patvirtintas toks skaičius, tada spręsime, kiek turi būti pavaduotojų? Prašau. Niekas nenori pasisakyti. Prašau tada pasiruošti balsuoti mandatais. Kas už tai, kad iš viso būtų trys Ministro Pirmininko pavaduotojai? Kas už, prašau pakelti mandatus. Už balsavo 117 deputatų. Kas prieš? 3 prieš. Kas susilaikė? Susilaikė 4. Nutarimas priimtas. Ar gerbiamieji deputatai norės išklausyti pretendentą į Ministro Pirmininko pavaduotojo postą deputatą Algirdą Brazauską? Prašau, gerbiamasis deputate.
K. D. Prunskienė. Man atrodo, kad mes dar neapsisprendėme, ar jūs sutiksite su tuo, kad, paskyrus pirmuosius du, trečiąjį paskirtume kartu su ministrais, kai bus svarstomas tas klausimas. Aš jau minėjau motyvus. .
Pirmininkas. Ar neprieštarauja deputatai? Prašau, gerbiamasis deputate A. Brazauskai.
A. M. BRAZAUSKAS (Kaišiadorių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Štai mes su jumis atliekame labai sunkų, sudėtingą ir atsakingą darbą. Aš sveikinu Kazimierą Prunskienę, išrinktą Lietuvos Premjere Ministre ir noriu jai palinkėti iš tikrųjų sėkmingo darbo, atkaklumo, kuriuo ji visuomet pasižymėjo, drąsos, kuria ji visuomet pasižymėjo, nes prieš mus didelis ir platus kovų laukas. Aš dėkoju, kad jūs pasiūlėte mane pavaduotoju, aš suprantu mūsų Lietuvos padėtį ir situaciją tiek, kiek aš ją suprantu, ir mes visi šiandien turėtume negalvoti apie savo asmeninius reikalus ir ambicijas atidėti vėlesniam laikui. Aš tokių ambicijų neturėjau ir neturiu, ir manau, kad iš tikrųjų dabar nėra kito kelio. Nereikia kitaip galvoti ir mąstyti, kaip tik apie tai, kad mes turime susijungti į vieną branduolį ir čia, šioje salėje, taip pat ir Lietuvos Vyriausybėje. Jeigu aš būsiu išrinktas, noriu to paties palinkėti ir kitiems, kurie bus išrinkti į Lietuvos Vyriausybę. Nebus laiko, nebus sąlygų ir nebus galimybių ieškoti viens kitam priekaištų arba kaltinimų dėl vieno ar kito neatlikto darbo. Ne taip bus lengva, ne taip bus paprasta viską išspręsti iš karto ir labai lengvai. O tų kliūčių yra ir bus daugiau negu mes šiandien mąstome ir galvojame apie tai. Todėl aš dėkoju už šitą pasiūlymą. Aš manau, kad mane supras ir tos partijos, kuriai aš priklausau ir esu šiandien vadovas, nariai. Aš manau, kad supras ir visi Lietuvos žmonės vardan tų bendrų mūsų reikalų. Ačiū už dėmesį. (P l o j i m a i.)
Pirmininkas. Dėkojame gerbiamajam A. Brazauskui. Prašau atleisti, kad norėjau nutraukti plojimus. Visai ne dėl to, kad jie man nepatiktų, o dėl to, kad maniau, gal deputatui A. Brazauskui bus užduota klausimų ir norėjau jį sulaikyti. Ar norės kas paklausti? Jeigu nenori, tai tuo geriau. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis Algirdas Brazauskas būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju, prašau pakelti mandatus. Už deputatą A. Brazauską balsavo 122 deputatai. Kas prieš? Trys deputatai. Kas susilaikė? Susilaikė 4 deputatai. Balsų dauguma deputatas A. Brazauskas patvirtintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. (P 1 o j i m ai.)
Č. V. STANKEVIČIUS. Žodis suteikiamas Ministrei Pirmininkei Kazimierai Prunskienei.
Pirmininkas. Kol gerbiamoji Ministrė Pirmininkė prieis, aš noriu atsiprašyti susirinkusiųjų į mitingą aikštėje, kad mes pavėlavome jį pradėti, ir pasakyti, kad neužilgo baigsime ir kai kurie deputatai išeis su jumis kalbėti. Prašau, gerbiamoji Ministre Pirmininke.
K. D. Prunskienė. Gerbiamieji deputatai! Antroji kandidatūra į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininko pavaduotojus yra deputatas Romualdas Ozolas. Aš manau, ir šiuo atveju kažin ar reikia jį pristatinėti, nes ne tik čia esantys, bet ir visa Respublika Romualdą Ozolą pažįsta, kaip aktyvų kovotoją už Lietuvos valstybės atkūrimą, ir, manau, kad savaime suprantamas tas pasiūlymas, kurį šiandien išgirdome. Jei dabar reiktų pagrįsti, kodėl būtent Romualdas Ozolas, tai kaip tik jis kuruotų tą sferą, kuriai yra tikrai neabejingas ir kuria jis domisi ir rūpinasi. Tas kuravimas įgyja iš karto kitą, ne komandinį, ne administracinį, o grynai valstybinės strategijos, kultūros, švietimo, socialinės sferos formavimo pobūdį. Ir tos sferos atstovavimą viduje ir už Lietuvos ribų. Pirmajam pavaduotojui daugiau tektų atstovauti Ministrų Tarybą materialinės gamybos srityje ir dar ilgą laiką reguliuoti tiekimo santykius su Tarybų Sąjunga. Taigi matau, kad būtent toks jėgų išdėstymas būtų tikrai parankus bendram darbui ir manau, kad gerbiamo R. Ozolo kandidatūra minėtai funkcijai būtų, mano supratimu, ne tik priimtina, bet ir optimali. Ačiū. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar gerbiamasis pretendentas norėtų pasisakyti? Ačiū taip, ar ačiū ne? Ar klausimų kas nors norės užduoti gerbiamam pretendentui. Ne? Tada prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis R. Ozolas būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoju? Kas už? Už — 112 deputatų. Kas prieš? Prieš trys. Kas susilaikė? Susilaikė 5. Nutarimas priimtas. Gerbiamasis Romualdas Ozolas patvirtintas Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoju. Gerbiamieji deputatai! Ministrė Pirmininkė prašė leisti jai pateikti tvirtinimui trečiąjį pavaduotoją po konsultacijų. Prieš tai mes neprieštaravome, tikiuosi, ir dabar neatsirado prieštaravimų. Jeigu taip, tai žodžio jau seniau prašė deputatas V. Landsbergis. Prašau jus.
Lietuvos Respublikos AT kreipimosi į demokratinių valstybių vyriausybes projekto svarstymas ir priėmimas 90 03 17
V. LANDSBERGIS (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Vienas mūsų tolesnis dienotvarkės punktas jau buvo aprobuotas, t. y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į demokratinių valstybių vyriausybes. Aš tikiuosi, kad jūs jį turite. Jeigu norite, aš galiu jį perskaityt.
Pirmininkas. Prašau perskaityti.
V. Landsbergis. Galbūt tiems žmonėms, kurie klausosi dabar iš kitur. ,,1990 metų kovo 11 dieną Lietuva savo demokratiškai išrinktų tautos atstovų valia paskelbė atstatanti Lietuvos Respublikos, kuri 1940 metais buvo TSRS okupuota ir aneksuota, teisinį valstybinį tęstinumą. Tuo būdu Lietuva grįžta į demokratinių pasaulio valstybių šeimą ir tikisi jų paramos. Svarbus politinis ir moralinis paramos ženklas būtų pripažinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų kovo 11 dienos įstatyminius aktus bei nutarimus ir naująją Lietuvos Respublikos Vyriausybę. To prašome ir iš anksto dėkojame". Jeigu jūs patvirtinsite, jūsų vardu šis kreipimasis bus tuoj pat siunčiamas.
PiRMininkas. Ar yra klausimų? Deputatas J. V. Paleckis.
J. V. PALECKIS (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Vienas nedidelis papildymas, tiksliau pataisymas. Antros pastraipos pradžioje gal tiesiog ,,grįžta į pasaulio valstybių šeimą". Kodėl aš siūlau išbraukti vieną žodį, tikriausiai aiškinti nereikia. Man atrodo taip bus diplomatiškiau.
V. LANDSBERGIS. Tas pats žodis yra kreipimosi pavadinime.
J. V. Paleckis. Gal į visų valstybių? Į pasaulio valstybių vyriausybes? Aš manau, jeigu mus pripažins valstybė, kuri dar nėra idealiai demokratiška, mes neįsižeisime.
V.LANDSBERGIS. Galima taip galvoti. Aš siūliau šitą tekstą, aš manau, kad mes dar kartą, deklaruodami save kaip demokratinę valstybę, grįždami būtent į tą sistemą, galėtume taip pasakyti
Pirmininkas. Jūs laikotės savo pasiūlymo?
V. Landsbergis. Aš laikausi savo pasiūlymo.
PIrmininkas. Ar reikės balsuoti? Galima būtų balsuoti už tai, kad priimtume tekstą tokį, koks yra. Bet aš matau, kad prieštaravimų dėl teksto iš esmės nėra, o yra prieštaravimas dėl redakcijos, tai galbūt mes tada balsuosime dėl redakcijos, o paskui priimtume tokį variantą, kokia redakcija būtų priimta balsų dauguma. Tinka? Taigi deputate J. V. Palecki, jeigu aš neteisingai formuluosiu, prašau mane pataisyti. Pasiūlė pavadinime vietoje ,,demokratinių" įrašyti į ,,pasaulio valstybių vyriausybes", o tekste 2 pastraipoje išbraukti žodį ,,demokratinių". Prašau pasiruošti balsuoti. Pirmas bus pasiūlytas variantas toks, koks tekste. Kitas deputato J. V. Paleckio pasiūlymas. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra tekste, prašau balsuoti kortelėmis. Balsavo 79 deputatai. Kas už deputato J. V. Paleckio pasiūlytą pataisą? 36 deputatai. Kas susilaikė? Susilaikė 2 deputatai. Pataisa nepriimama. Dėkoju. Dabar būtų galima balsuoti visą tekstą. Ar jūs dar turite pataisų?
V. ANTANAITIS. Norėjau paklausti, patikslinti. Čia yra kreipimasis į demokratines valstybes. Šiandien ,,Pravdoje" yra išdėstyta Tarybų Sąjungos pozicija. Tarybų Sąjunga dabar demokratinė valstybė, ar ne? Ir kaip mums elgtis Maskvoje, patarkite?
V. Landsbergis. Aš siūlau šitą klausimą svarstyti po to, kai mes pabaigsime tvirtinti kreipimąsi.
Pirmininkas. Kas už tai, kad kreipimosi tekstas toks, koks yra jums išdalintas, būtų priimtas. Kas už? 108 deputatai. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? 10 deputatų. Balsų dauguma kreipimasis yra priimtas. Deputate V. Landsbergi, jūs prašėte dar...
V. Landsbergis. Kadangi deputatas V. Antanaitis klausė, aš galiu pasakyti tik savo nuomonę. Aš manau, kad būtinai tas kreipimasis turi būti adresuojamas ir įteiktas Tarybų Sąjungos vyriausybei ir, aš manau, kad Tarybų Sąjunga, būdama demokratinė valstybė su demokratine vyriausybe, neturės pagrindo jį atstumti. Dabar aš norėčiau, jeigu jūs man leistumėte, pateikti truputį daugiau konkrečios informacijos apie kai kuriuos įvykius, kurie šiomis valandomis yra įvykę. Net visai neseniai Respublikoje, šiomis valandomis yra įvykę. Bet jums sutikus, kad būtų išjungtos televizijos kameros ir mikrofonai.
Pirmininkas. Ar deputatas E. Bičkauskas pasisako prieš, ar jis balsuoja už.
Balsas IŠ salės. Tik noriu priminti, kad reikia tuomet nepamiršti. . . .
Pirmininkas. Ar niekas neprieštarauja?
V. Landsbergis. Ar kas nors žino tą techniką, ar gali padaryti, kad garsas būtų išjungtas aikštėje?
Pirmininkas. Tai svarbu ir televizijai, todėl prašau paspausti mygtukus, kas sutinka, kad televizija netransliuotų?
V. Landsbergis. Labai neilgam.
Pirmininkas. Ir visos kitos transliacijos. Pritarta. Aiškiai matosi. Kas galėtų atsakyti, ar jau tai padaryta?
V. Landsbergis. Ar aš galiu kalbėti?
Balsas IŠ salės. Televizija išjungta.
Pirmininkas. Radijas išjungtas. Ar išjungta transliacija į išorę? Taip? Taip. Man sako, kad taip. Galima pradėti kalbėti.
V. Landsbergis. Informacija iš aerouosto. Lėktuvas, kuris mėtė lapelius po miestą, yra ne iš aerouosto. Informacija iš Ryšių ministerijos. Ryšiai su Maskva blokuojami. 11.00 valandą šiandien užsidegė skaičiavimo mašinų kompleksas Lietuvos radijo pastato rūsy. Jis buvo statistinės paskirties. Manoma, kad savaime užsidegė kondicionieriai. Nuostolių būtų apie 400 tūkst. rublių. Gaisro priežastys tiriamos. Televizijos ir radijo grandys gali dirbti ir dirba toliau.
Kelios informacijos iš Rygos apie tai, kad iš Dobelės miesto civiliais rūbais persirengę karininkai išvažiavo į Lietuvą. Galbūt tai susiję su rytdienos ,,Jedinstvos" mitingu. Tikri tikslai nežinomi. Informacija iš Ignalinos. Partijos komiteto sekretorius Masiulis. Važinėja kariškiai po kaimus ir atžymi senas Lietuvos ir Baltarusijos sienas. Primenu, kad nežinomi kariuomenės daliniai juda Pietų Lietuvoje rytų kryptimi. Dabar galima įjungti, nes aš turiu porą pasiūlymų.
Pirmininkas. Prašau televiziją įjungti ir radiją taip pat. Ar tai ilgai užtruks, aš klausiu operatorių, ar įjungimas gali ilgai užtrukti? Vieną minutę, gerbiamasis Pirmininke, prašom palaukti. Prašau kalbėti.
V. Landsbergis. Mūsų kreipimesi, kurį mes vieningai priėmėme, konstatuota, kad jau nuo dabar iš esmės turime naują Vyriausybę kartu su tais ministrais, kurie ankstesniu pavedimu tęsia savo pareigas. Taigi siūlau pavesti naujajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: pirma, išsiaiškinti dėl kariuomenės judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir informuoti Aukščiausiąją Tarybą po pietų pertraukos. Galbūt tai galėtų padaryti ministras M. Misiukonis savo tarnybų pagalba. Antra, norėčiau pasiūlyti, kad mes parengtume pertraukos metu kreipimąsi į visus Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų pilietinių pareigų Respublikai ir atsakomybės prieš Respublikos įstatymus, kurių veikimas garantuoja ir piliečių teises. Mes labai daug ir rūpestingai kalbam ir kalbėjome apie piliečių teises, bet laikas griežtai kalbėti ir apie piliečių pareigas. Aš manau, kad tokį kreipimąsi būtina šiandien padaryti. Ir trečia, būtų specifinis toks kreipimasis, gal Aukščiausiosios Tarybos vardu, gal jau Ministrų Tarybos vardu, į visus vilniečius ir kitus atvykstančius asmenis, kad nedalyvautų ,,Jedinstvos" mitinge kovo 18 dieną. Rekomenduojama nedalyvauti ir ypač ignoruoti iššūkius, įžeidimus ir provokacijas. Laikytis rekomenduojama ypatingai santūriai ir ramiai. Tai irgi galėtų būti parengta per pertrauką. Ar pritartų Aukščiausioji Taryba tokiems trims pavedimams?
PIRMININKAS. Pirma, Ministrų Tarybai išsiaiškinti dėl kariuomenės judėjimo. Ar kas nors prieštarauja tokiam pavedimui? Gerbiamieji teisininkai, ar reikia balsuoti kortelėmis, ar tai yra procedūrinis dalykas? Procedūrinis. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau pradėti balsuoti. Kas už tai, kad tas pavedimas būtų padarytas? Dauguma yra. Ministrų Tarybai pavedama išsiaiškinti ir pranešti.
Antra, parengti kreipimąsi į visus Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų pilietinių pareigų Respublikai ir atsakomybės prieš Respublikos įstatymus, kurių veikimas garantuoja ir piliečių teises.
Kas už tai, kad tokio kreipimosi svarstymas būtų įtrauktas į šios dienos popietinio posėdžio darbotvarkę, ir, jeigu bus jam pritarta, kad būtų priimtas, prašau balsuoti? Mygtukais. Dauguma yra. Įtraukiamas toks klausimas į darbotvarkę.
V. Landsbergis. Trečiasis kreipimasis — dabar aš konkrečiai siūlau, kad tai jau būtų Ministrų Tarybos vardu — į vilniečius ir kitus atvykstančius asmenis.
Pirmininkas. Tai galbūt tada ir nereikia balsuoti? Jeigu Ministrė Pirmininkė sutinka ir gali tokį padaryti, tai balsuoti nebereikia, aš manau.
V. Landsbergis. Tuomet, jeigu pirmininkaujantis paskelbs pertrauką, aš vėl noriu paprašyti, kad iš karto išjungtų įgarsinimą, ir aš dar porą informacijų pasakysiu.
PIRMININKAS. Pertrauka. 1.30 val. turėtų būti pertrauka. Iki 17 valandos 15 minučių. Skelbiu pertrauką ir prašau išklausyti konfidencialią informaciją.
V. LANDSBERGIS. 13 valanda. Žinia iš Alytaus. Telefonu. Pavardė informuojančio asmens žinoma. ,,Per Alytų Kauno kryptimi važiuoja labai daug tankų". 15 valanda. Taip pat informacija apie tai, kas buvo apie 13 valandą prie karinio dalinio. ,,Per Kaniukų tiltą vakarų kryptimi pravažiavo 150 tankų su raketomis". Per vieną valandą. Pavardė asmens, kuris praneša, žinoma. Kitas informacijos šaltinis praneša, kad po Ignalinos rajoną važinėja kariškiai ir tikslinasi 1939 metų Lietuvos — Baltarusijos sieną. Manau, kad tą būtina patikrinti. Ir jeigu reiks, padaryti atitinkamą pareiškimą. Galbūt tai pasiruošimas naujai agresijai arba agresijos tąsai.
PIRMININKAS. Ačiū.