1991 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
Vokietijos užsienio reikalų ministro H.D.Genšerio kalba
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno E.Gentvilo informacija apie posėdžių sekretoriate gautus pareiškimus dėl antivalstybinės veiklos Pietryčių Lietuvoje
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Prašau visus rinktis į salę. Dar kartą prašau, kad deputatai susirinktų į salę. Priešingu atveju teks vėliau pradėti pertrauką. (Pauzė) Ką gi, gerbiamieji, pradedu popietinį rugsėjo 12 d. posėdį. Iš pradžių noriu trumpai supažindinti su posėdžių sekretoriate gautais pareiškimais ir įvairiais dokumentais.
Vienas iš šitų dokumentų yra dėl antivalstybinės veiklos Pietryčių Lietuvoje. Dokumentas yra apsvarstytas ir priimtas arba jam pritarta Šalčininkų rajono Sąjūdžio taryboje, Tautininkų sąjungos Vilniaus skyriuje, Vilniaus rajono Sąjūdžio taryboje, Visuomeninėje Rytų Lietuvos reikalų taryboje. Aš nenoriu plačiai komentuoti arba skaityti visą tekstą, tik supažindinu, kad šitame tekste yra nurodyti Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pažeidimai, taip pat kitų įstatymų pažeidimai. Taip pat yra reikalavimas įvesti tiesioginį valdymą vieneriems metams. Be to, gauta piketo, įvykusio šiandien prie Aukščiausiosios Tarybos, rezoliucija, pasirašyta daugelio žmonių. Šitos rezoliucijos esmė yra tokia, kad antikonstitucinę veiklą organizavusių tarybų paleidimas sudarytų galimybę nutraukti Lietuvos Respublikos ir tarptautinių įstatymų bei žmogaus teisių pažeidinėjimus. Taip pat yra pareiškimas ar laiškas Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei, kuriame prašoma įvesti tiesioginį šių rajonų valdymą ir nedaryti nuolaidų šiuo bei kitais klausimais, čia yra iš Trakų Vokės, apylinkės tarybos ir pačios apylinkės vardu pasirašo deputatai M.Bakšys, J.Baležentis, V.Kasiliauskas, viršaitis V.Rasimavičius ir viršaičio pavaduotoja L.Stadalnykienė. Yra ir šiandien įvykusio piketo rezoliucija. Teisingai, čia ta pati, tiktai jau su kitų asmenų parašais.
Posėdžio pradžioje primenu, kad posėdžio sekretoriatas turi registruoti deputatus, o gerbiamasis P.Tupikas yra prašęs trumpo žodžio.
P.TUPIKAS. Vakar prasidėjo Vilniaus miesto Sąjūdžio konferencija, šiandien tęsia darbą. Konferencijos pavedimu noriu perskaityti labai trumpą pareiškimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvai sunkiausiomis dienomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės tarybos buvo priėmusios nutarimus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o atskiri jų nariai buvo aktyvūs pučo organizatorių rėmėjai, reikalaujame patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl šių tarybų veiklos.”
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt galiu dėti į tų pačių pareiškimų krūvą. Taip pat prašau, kad frakcijų pirmininkai pateiktų posėdžių sekretoriatui tikslų frakcijų narių skaičių. Tai reikalinga dėl to, kad būtų galima susodinti deputatus. Jeigu kuriose frakcijose pasikeitė deputatų skaičius arba jeigu ir nesikeitė, prašau tą tikslų skaičių pranešti posėdžių sekretoriatui. Be to, noriu pasakyti, kad posėdžių sekretoriatas, kuris dabar yra užsiėmęs kitais darbais, yra gavęs pretenzijų (aš prašau salėje tylos, deputatai Vaitiekūnai, Mačy, Karobli), kad neteisingai suregistravo deputatų lankymąsi rugpjūčio mėnesio posėdžiuose. Aš noriu priminti, kaip mūsų buvo sutarta. Posėdžių sekretoriatas registruoja visus deputatus, atvykusius į salę per pirmąjį pusvalandį, per pirmąsias 30 min. Jeigu deputatai atvyksta į posėdį vėliau negu per 30 mm. nuo posėdžio pradžios, jie turi ateiti į posėdžių sekretoriatą ir pasakyti, kad šitame posėdyje dalyvauja. Priešingu atveju sekretoriato darbuotojai vienokiais ar kitokiais pavedimais išeina iš savo darbo vietos ir nebemato, ar kuris deputatas buvo keletui minučių atvykęs į salę, ar ne. Tokiu būdu kai kurie deputatai galbūt lieka neužregistruoti, nors formaliai jie gal ir nemažą posėdžio laiką sėdėjo salėje. Todėl aš primenu: 30 min. vyksta deputatų registracija, po to kiekvienas pavėlavęs deputatas prisistato ir pasisako, kad dalyvauja posėdyje.
Taip. Tęsiame sesijos darbą. Ketvirtasis darbotvarkės klausimas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir nuolatinių komisijų formavimas. Kaip pagrindą šitai diskusijai aš prašyčiau deputatą V.Kačinską pateikti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 84 straipsnio pakeitimą, taip pat dar vieną dokumentą. Kviečiu deputatą V.Kačinską į tribūną.
Deputato V.Kačinsko pranešimas apie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 84 straipsnio pakeitimo“ projektą
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt visiems ne naujiena tos kliūtys, kurios iškilo mums formuojant Prezidiumą ir, žinoma. paskui tos pačios neleidžia formuoti ir komisijų. Jau nuo šių metų gegužės mėnesio mes diskutuojame, tariamės tarp frakcijų ir niekaip negalime surasti to sprendimo, kuris patenkintų daugumą mūsų. Todėl mes bandom pateikti įstatymo projektą dėl 84 straipsnio pakeitimo, kad Prezidiumas būtų formuojamas kitais principais, negu mes iki šiol bandėm. Iki šiol bandėm, kad mes arba papildytume Prezidiumą, kur yra laisva vieta, nauju nariu, arba iš viso pagal tą kvotą - 6 žmonės - išrinktume naujus žmones, naujus deputatus. Bet tada kai kurios frakcijos, kurios taip pat pageidautų ir norėtų turėti savo atstovus Prezidiume, to negali padaryti, nes reikalingas būtent Konstitucijos pakeitimas. Todėl aš daugiau gal neaiškinsiu, nes visiems suprantama ir, kiek aš klausiau frakcijų atstovų, dauguma frakcijų pritaria tokiam pakeitimui, tiktai truputėlį konkrečiai imsiu įstatymo projektą ir bandysiu pasakyt, kaip konkrečiai keičiasi kiekviena pastraipa.
Taigi 84 straipsnis, jeigu jūs turite išdalytą įstatymo projektą Nr.2, nes projektas Nr.l, kuris buvo išdalytas antradienį, ten buvo dar neįvertintos Juridinio skyriaus pastabos. Šitas projektas yra su Juridinio skyriaus pastabomis, kurios čia yra įvertintos. Todėl pirmoji pastraipa yra tiktai šiek tiek redaguota, esmė jos visiškai nesikeičia. Antrojoje pastraipoje, kaip žinome, buvo parašyta, kad Prezidiumas formuojamas iš 11 asmenų. Tai ir buvo principinis klausimas, kadangi mes negalėjome frakcijų atstovų įtraukti į Prezidiumą. Dabar, jeigu mes numatytume, kad tai yra iš 17, - jeigu jūs pasiimtumėt nutarimo projektą, kuris yra kartu su šituo įstatymu pateikiamas, ten yra numatyta procedūra, kaip tai galima padaryti, kokios kvotos ir kokia Prezidiumo rinkimų tvarka, - tas skaičius turbūt garantuotų mūsų visų sutarimą šią dieną. Šito nepadarę, mes negalime eiti ir formuoti komisijų. Žinoma, keletas deputatų sakė, kad tai tam tikra prasme prieštarauja skaičiavimams. Taip, žinoma. Jeigu mes priimtume iš principo visiškai tikslų skaičiavimą, jeigu iš 140 deputatų galima suformuoti 14 frakcijų po 10 deputatų, kaip yra numatyta, tai išeitų 14+5=19. Bet įvertinęs situaciją, kiek yra mūsų frakcijų, kiek yra deputatų, kurie nėra frakcijose, kiek jie gali suformuoti ir kiek tarp frakcijų gali pasiskirstyti, manyčiau, kad 17 deputatų yra tas skaičius, kuris optimalus šiandien. Kita vertus, jeigu mes šiandien tokiu principu formuotume Prezidiumą, mes galėtume išrinkti tiktai, frakcijos galėtų paskirti tik 15, tai yra su visais tais pareigūnais, kurie įeina pagal savo pareigas į Prezidiumą, tik 15 narių. Kaip žinome, yra 28 deputatai, kurie į jokias frakcijas neįeina. Todėl ta antroji pastraipa ir keičiasi. Trečioji pastraipa yra ta pati - kad į Prezidiumą įeina pareigūnai, t.y. Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojai, Sekretorius. Ketvirtoji pastraipa yra visai nauja, ir principas yra tas, kad kiekviena frakcija deleguoja savo atstovą. Deleguoja proporcingai tiek tų atstovų, kiek yra toj frakcijoj narių. Žinoma, užtikrinamas būtinas dalykas, kad ir mažiausia frakcija, kokia ji bebūtų maža, turi vieną žmogų. Tai turbūt visus turėtų patenkinti, kad vėl tie skaičiavimai, aritmetiniai skaičiavimai nepadarytų, jog kažkas liktų nuskriaustas.
Toliau. Jeigu mes žiūrėsime toliau šio įstatymo projektą, yra dar toks papildymas, kad vis dėlto Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas veikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nustatyta tvarka. Kaip žinome, iki šiol Prezidiumas nesugebėjo per tiek laiko parengti savo Reglamento ir nusistatyti tvarkos, kokia jis dirba. Man deputatas L.Sabutis pirštu rodo, bet aš ir turbūt daugelis iš jūsų buvo Prezidiumo posėdžiuose ir matė, ir įsivaizduoja, kaip ten tas darbas vyksta. Manyčiau, kad yra dar daug galimybių tobulinti tą darbą, ir todėl, ko gero, priėmus konkrečią tvarką, be to, įvertinus tai, kad pasikeičia net Prezidiumo formavimas, galėtų tas Prezidiumas tikrai daug daugiau padaryti, kaip mūsų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas rašo: viena iš svarbiausių Prezidiumo funkcijų tai yra organizuoti Aukščiausiosios Tarybos darbą ir veikti pagal kitus įstatymus bei nutarimus, kurie įgalioja juos.
Todėl, jeigu būtų priimtinas sis įstatymo projektas, aš prašyčiau pasisakyti, teikti jūsų pastabas, ir gal jis kaip tik atrištų tą mazgelį, kurio mes niekaip iki šiol negalėjom atrišti. Nutarimo projektas yra taip pat kartu su šiuo įstatymu. Ten išdėstyta tokia aritmetinė lentelė -nuo kiek frakcijų narių yra deleguojama atstovų į Prezidiumą. Jeigu Aukščiausioji Taryba manytų, kad reikia tą visą sąrašą, kas yra deleguojamas, patvirtinti, problemų nėra, tai galima įrašyti atskiru punktu ir numatyti, kad Aukščiausioji Taryba tvirtina frakcijų deleguotų atstovų sąrašą. Kitas dalykas yra tai, kad vis dėlto, jeigu mes suteiksime frakcijoms teisę labai dažnai kaitalioti savo atstovus Prezidiume, tas Prezidiumas pasidarys vėl sunkiai dirbantis. Todėl, ko gero, tikslinga, kad Prezidiumo nariai arba frakcijų atstovai būtų paskirti į Prezidiumą iki eilinės sesijos, kitos eilinės sesijos pradžios. Vadinasi, tuo laikotarpiu, kada sesijų nebūna arba surengiamos neeilinės sesijos, Prezidiumo nariai nebūtų keičiami. Tada tai įgalintų Prezidiumą išlaikyti tam tikrą struktūrą, kuri bet kuriuo metu būtų, nes kitaip atsiranda tarpas, kada Prezidiumas galėtų ir nedirbti. Toliau kiti pavedimai yra Aukščiausiosios Tarybos frakcijoms, jeigu jos, žinoma, neįsižeis, kad joms pavedama pateikti savo atstovus į Prezidiumą iki tam tikros dienos, jeigu mes sutarsim iki kurios, ir pripažinti netekusiu galios nutarimą, kuriuo buvo išrinkti dabar Prezidiume esantys deputatai.
Diskusija dėl nuolatinių komisijų ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo formavimo principų
PIRMININKAS. Ačiū. Aš kaip suprantu, jūs čia pateikėte tuos dokumentus kaip pristatomus. Pristatėte juos. Ačiū. Jūsų nori paklausti deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau tik paklausti, ar nutarimo projekte nereikėtų antrajame skyrelyje ir paskui trečiajame skyrelyje pakeisti štai tokio dalyko. Rašome, kad į Prezidiumą deleguoja iki kiekvienos eilinės sesijos pradžios. Ar nereikėtų parašyti - trečios dienos, eilinės sesijos trečios dienos. Pradžios - neišeina, frakcija gali nesusirinkti ir t.t., o tas dvi dienas galima pabūti ir su senu Prezidiumu.
V.KAČINSKAS. Taip, ačiū už klausimą. Jūs kaip tik man priminėte, kad projekte ir buvo tai įrašyta, tik aš neperskaičiau, kad formuluotė truputį kitokia: ,,ne vėliau kaip per pirmas tris kiekvienos eilinės sesijos dienas”. Taigi jūsų formuluotė atitinka tai, kas buvo numatyta ir, ko gero, priimtina, ir ačiū už ją.
M.STAKVILEVIČIUS. Ir dar vienas dalykas. Suprantate, čia šita lentelė yra formaliai negera todėl, kad kairieji gali pareikalauti, kad jų būtų Prezidiume 12, ar kokia nors kita frakcija, nes parašyta taip: ,,kai frakcijoje ne daugiau kaip 130 narių - 12 atstovų”. Iš tikrųjų ne daugiau - 14, tai mes reikalaujame 12 atstovų. Ar negalima būtų padaryti paprasčiau? Tie, kurie turi iki 20 narių ir dar 20 - 1, o kurie per 20 - 2. Viskas aišku ir jokios lentelės nereikėtų. Ir tai reali padėtis.
V.KAČINSKAS. O kuris per 30?
M.STAKVILEVIČIUS. Na, turbūt galima per 30 dar parašyt, bet šitoks, man atrodo, nereikalingas. O kodėl jie negali turėti 2? Jau ir taip balsų ten dauguma.
V.KAČINSKAS. Gerai, ačiū. Aš laukiu jūsų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Mano klausimas pranešėjui remiasi ta nuostata, kad pagrindinis mūsų deputatų korpuso darbas yra darbas komisijose. Ar šitas Prezidiumo išplėtimas, kuris iš tikrųjų atims daug žmonių iš komisijų, nesusilpnins mūsų pagrindinio darbo? Klausimas būtų toks:
ar nebūtų naudinga papildyti tokiu teiginiu, kad Prezidiumo nariai taip pat yra kurios nors komisijos paprasti nariai?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tačiau Reglamento 5 straipsnis nedraudžia Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams būti kokios nors komisijos nariais. Jis sako - ,,gali būti”. Kiekvienas deputatas, išskyrus štai tuos pareigūnus, turi būti kurios nors komisijos narys, kiekvienas deputatas, išskyrus tuos, turi būti, o štai šitas - jis gali būti, gali nebūti. Sakysim, aš dar tebesu Gamtos apsaugos komisijos narys, nors taip pat esu šitame pareigūnų sąraše. Todėl vargu ar čia reikalingas toks formalus pasakymas, nebent galima, sakysim, priverstine tvarka reikalauti, kad Prezidiumo nariai būtų komisijų nariai. Kol kas jiems nedraudžiama. Jeigu jūs siūlytumėt pakeisti štai šitaip Reglamentą, kad vis tiek privalo būti, tada kita kalba.
V.KAČINSKAS. Tai aš nebeatsakysiu, jūs jau man padėjote.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Ar čia gerbiamasis V.Kačinskas vienas yra šito projekto autorius, ar čia komisija, ar 1/15 deputatų grupė? Jeigu jūs vienas, tai mes tiesiog be pagrindo čia svarstom, gaištam laiką - Konstitucijos pataisos turi savo pateikimo procedūrą.
V.KAČINSKAS. Tokios pataisos idėjai pritarė ne viena frakcija. Šiuo laiku aš žinau, kurios galėtų pasirašyti, tai yra dvi frakcijos - Tautininkų ir Septintoji frakcijos, o rengiau ir pateikiau aš asmeniškai, nes susitarėm, kad aš tai padarysiu. Na, formaliai, žinoma, galima prie visko prikibti, ko nenori daryti.
PIRMININKAS. Gerai, galbūt padarykime taip: tai yra pristatymas. Mes atsižvelgiame, priimame arba nepriimame, o kitą kartą jūs jau turėtumėte atsižvelgti į šitą formalų pageidavimą ir pataisyti. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš atsiprašau, gal nebuvau atidus. Jūs pateikėte įstatymo projektą, kurį jūs parengėte. Ar pritariate tam projektui, kuris yra Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus surašytas, suredaguotas? Išvadose.
V.KAČINSKAS. Tas, kuris yra Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus suredaguotas, yra praktiškai visas nurašytas, tiktai papildytas viena nuostata, kad ir mažiausia frakcija turi vieną žmogų. Jis yra visiškai nurašytas toks, kokį siūlo Juridinis skyrius.
L.SABUTIS. Žodžiu, jūs Aukščiausiajai Tarybai pateiktumėt jau suredaguotą.
V.KAČINSKAS. Taip, taip.
L.SABUTIS. Tada aš turėsiu vėliau dar patikslinimų, papildymų, bet čia jau į pasiūlymus.
V.KAČINSKAS. Gerai, gerai.
PIRMININKAS. Taigi mes dabar turėtume nutarti, ar įrašome šituos du dokumentus į darbotvarkę. Kokių būtų nuomonių?
V.KAČINSKAS. Į darbotvarkę? Jau yra. Į programą...
PIRMININKAS. Atsiprašau, į programą.
M.STAKVILEVIČIUS. Siūlau įtraukti.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius siūlo įtraukti į sesijos darbų programą. Reikia už tai balsuoti. Aš atsiprašau, nesupratau, ką deputatas V.Kačinskas siūlo. Teisingai, deputatas V.Kačinskas patikslino, kad čia yra įstatymo pataisa ir ją nebūtina įtraukti į sesijos darbų programą. Kitas variantas būtų įrašyti į savaitės darbų programą. Tai gal taip ir nuspręskime - į artimiausios posėdžių savaitės darbų programą. Taip, man vis painiojasi darbų programa ir darbotvarkė, taigi aš formuluoju šitaip: siūlau balsuoti už tai, kad pateikti dokumentai, dokumentų projektai būtų įrašyti į artimiausios sesijos darbų savaitės darbotvarkę. Kas už tai, kad šie dokumentai būtų įtraukti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Už - 51. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Susilaikė 12. Dokumentų projektai įrašyti į savaitės darbotvarkę.
V.KAČINSKAS. Ačiū, laukiu, deputatai, jūsų pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Taip. Dabar mes turėtumėme tęsti diskusiją dėl komisijų ir Prezidiumo formavimo principų. Prezidiumo formavimo principą ką tik yra pateikęs deputatas V.Kačinskas. Aš nežinau, kaip mes įformintumėme šitą diskusiją: ar tai turėtų būti laisvi pasisakymai, ar kas nors ir dėl komisijų galėtų pateikti analogišką dokumentą. Turbūt nieko nėr parengta dėl šito, taip? Kaip aš supratau, jeigu dauguma deputatų neprieštaravo deputato V.Kačinsko pristatytiems projektams, tai dėl Prezidiumo formavimo principų yra maždaug susitarta, galimos tam tikros pataisos, permainos arba teks laukti alternatyvių projektų, o kol kas turbūt nebeverta dėl to ir diskutuoti. Dabar dėl komisijų sudarymo. Šitam darbotvarkės klausimui yra skirta pusantros valandos. Žinoma, jeigu mes neturėsime ką pasakyti, anksčiau baigsime šito klausimo svarstymą. Kiek mes esame taręsi, gerai būtų, tiksliau, būtų idealu, jeigu frakcijos apskaičiuotų, kiek kuriai frakcijai maždaug gali tekti deputatų atstovauti atskirose komisijose, ir parengtų preliminarius deputatų sąrašus, kur būtų parašyta, kokie deputatai pretenduoja į kurias komisijas. Tai formuojant visų komisijų sudėtį būtų didelis palengvinimas. Nežinau, kada tai būtų galima padaryti, galbūt per kitą savaitę arba iki kitos savaitės pradžios. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Tai į tą jūsų siūlymą turėtų atsakyti susirinkę frakcijų atstovai, turbūt parengtų bendrą projektą. Aš norėjau dėl kitko pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dabar susiklostė tokia situacija: arba mes renkam Prezidiumą šiuo metu, dabar jau, arba priimam dokumentą, kuris yra pasiūlytas gerbiamojo pono V.Kačinsko. Jeigu tas dokumentas bus nepriimtas, tai mes veltui sugaišim tuščiai laiką šiandieną pusantros valandos ir vėl, vadinasi, turėsim grįžt už savaitės į tą pačią situaciją kaip šiandieną. Ar nenumato Reglamentas kokios nors galimybės priimti po pirmojo svarstymo tuos šiandieną pasiūlytus projektus, kad mes nors žinotumėm deputatų nuotaikas. Jeigu aiškiai matom, kad nesurenka nors panašaus balsų skaičiaus, tai šiandieną nereikia nė laiko gaišti, o rinkti Prezidiumą pagal seną įstatymą.
PIRMININKAS. Aš norėjau pasakyti štai ką. Aš jau prieš tai minėjau, kad galimos pirmajame svarstyme alternatyvos deputato V.Kačinsko pateiktiems projektams. Pavyzdžiui, viena iš galimų alternatyvų tokia: išrinkti 11-ąjį Prezidiumo narį vietoje deputato G.Vagnoriaus. Tai nebūtų visiška alternatyva deputato V.Kačinsko projektui, tačiau tai būtų mūsų veiksmų alternatyva. Kol niekas, nė vienas deputatas nieko kito nesiūlo, mes turime laikytis to, kas yra oficialiai ir teisėtai pasiūlyta, ir veikti tik pagal šitą tvarką, t.y. orientuotis į deputato V.Kačinsko pasiūlymus, kuriems pritaria dauguma deputatų.
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, bet jiems reikėtų pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas pareiškė, kad šiandien jis nori tik pristatyti šiuos dokumentus. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti kokią minutę kitą atsitraukti nuo Reglamento arba paskelbti pertrauką, jeigu to reikia, ir paprasčiausiai leisti, paprašyti, kad frakcijų pirmininkai, labai trumpai pasitarę su savo žmonėmis, pasakytų maždaug frakcijos nuomonę, nebūtinai tikslų skaičių. Mes suprantame, kad jeigu Jungtinė Sąjūdžio frakcija pasakys, kad jie nepritaria arba pusė žmonių pritaria, o pusė ne, tai tada, aišku, iš karto netenka prasmės toliau dirbti su šituo projektu. Bet jeigu, sakykim, frakcijos išreikštų palankumą jam iš esmės, tai tada galėtumėm ieškoti tokių artimesnių sprendimo variantų.
PIRMININKAS. Man taip pat maloniau būtų atsitraukti nuo Reglamento, tačiau nedrįstu. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Turbūt taip reikėtų elgtis: tą vadinamąją pertrauką panaudoti darbui čia, Be to, tai labai tiktų frakcijų vadovams dabar paskelbti, kas gi vis dėlto iš deputatų yra kokioje frakcijoje ir kiek jų yra, nes to reikia ir salės sutvarkymui pagal frakcijas, ir frakcijų vaidmuo jau čia žymiai padidėja formuojant komisijas ir Prezidiumą. Dabar yra visokių nuomonių, ir man yra ne vienas deputatas pareiškęs, kad jis buvo toje frakcijoje, dabar nebesąs ir nežinąs, kuriai priklausys. Tai tą laiką kaip tiktai galėtume panaudoti.
PIRMININKAS. Taip, aš kaip tik prašiau, kad patikslintų ir posėdžių sekretoriatui pateiktų tikslius skaičius, o jeigu yra galimybė, ir sąrašus, taip, ir sąrašus. Gerbiamieji deputatai, ar neprieštarautumėt, jeigu paskelbtumėm, tarkim, pusvalandžio pertrauką, 16 val. darytumėme naują posėdį? Būtent naują posėdį, nes, kaip aš supratau, tik tokiu būdu mes galime imtis ne Reglamento, tačiau pateiktų norminių aktų pirmojo svarstymo. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad noras išspręsti tą problemą vienu priešokiu vargu ar pasiteisins. Galbūt mes eikim pagal tolesnę darbotvarkę iki pertraukos galo. Po to frakcijos galėtų pasitarti. Aš manau, kad jeigu mums nepavyksta tuoj pat išspręsti vienos problemos, galbūt mes iš tikrųjų atidėkim kitai dienai, nes reikalingi ir pasitarimai tarp frakcijų, kad tas prarastas pusvalandis nebūtų tuščiai prarastas pusvalandis, nieko konstruktyvaus nenutarus.
PIRMININKAS. Turbūt niekas iš deputatų ir nesiekė, kad būtent šiandien būtų priimta ši konstitucinė pataisa, niekas taip tiesiogiai ir nesuprato. Aš manyčiau, kad galima daryti ir taip, kaip siūlo deputatas E.JARAŠIŪNAS. Mes turime šiandien įrašę papildomų klausimų į darbotvarkę, dirbame tada iki 16.30 val., per kitą pusvalandį frakcijos tada pasitaria, sakysim, kaip deputatas A.Rudys vertina, truputį atsitraukdami nuo Reglamento. Nežinau, kaip deputatai reaguotų dėl tokio dalyko, jei pateiktume pirmajam svarstymui deputato V.Kačinsko pateiktus projektus po pusvalandžio pertraukos, kuri būtų normaliu laiku. Tai mes galėtumėm daryti tik visuotiniu sutarimu, matyt, jeigu nebus prieštaraujančių. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamasis seniūne, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog pagal jūsų pasiūlymą išeina, kad mes dirbame be pertraukos. Taip jau buvo pirmojoje dienos pusėje, čia plenarinis posėdis vyksta, toliau einam frakcijose - posėdis, iš ten - vėl čia posėdis, ir mums nelieka nė 5 min. laiko. Tai gal mes vis dėlto raskim, na, ne pusvalandį, tai nors kiek mažiau, tačiau raskim pertraukai laiko.
PIRMININKAS. Gerai, dabar galbūt darykime šitaip: tegul deputatas E.Jarašiūnas pristato Diplomatinio paso nuostatų įstatymą. Atsiprašau, ne pristato, pateikia svarstyti Diplomatinio paso nuostatų įstatymą, o pertrauką galėtumėm skelbti šiek tiek anksčiau, kad liktų laiko ir pailsėti deputatams, ir pasitarti frakcijose. Gerai? Prašom, deputate E.Jarašiūnai.
Deputato E.Jarašiūno pranešimas apie pataisytą Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymo projektą
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pateikti jums Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymo projektą su tomis pataisomis, kurios buvo padarytos susitikus visiems suinteresuotiems šiuo įstatymu. 1 straipsnio 1 punktas papildomas po žodžių ,,diplomatų korpuso narys arba juo naudojasi pagal savo pareigas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnyje”, - čia turima galvoje, kad deputatai, Vyriausybės nariai ir t.t., t.y. patikslinama formuluotė, - ,,arba vyksta į užsienį su specialia diplomatine misija”. Antrosios dalies, antrosios pastraipos atsisakyta kaip nereikalingos ir paaiškinamosios, ji iškrenta. Trečioji ir ketvirtoji šio straipsnio dalys virsta 3 straipsniu, kadangi buvo nutarta, kad 2 straipsnis, kuriame yra nurodomos pareigos asmenų, kurie naudojasi diplomatiniais pasais, turėtų vis dėlto eiti po 1 straipsnio, išaiškinančio, kas tai yra pasas, kokiu tikslu jis naudojamas. Kokios yra padarytos pataisos 2 straipsnyje? 1 ir 2 punktai lieka tokie patys, 3 ir 4 punktai yra sujungti ir dabar čia yra užsienio reikalų ministro pavaduotojai, taip pat turintys diplomatinius rangus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, dirbantys Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse, konsulinėse atstovybėse užsienyje bei Lietuvos Respublikos atstovais tarptautinėse organizacijose, patikslinanti formuluotė. Dėl 5 punkto, kuriam turėta pataisų. Bandyta suderinti ir deputato J.Tamulio, ir deputato J.Beinorto pozicijas ir suderinus pateikiama tokia redakcija: aukščiausiesiems Lietuvos religinių konfesijų hierarchams (Lietuvos Katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio vadovams). 7 punktas - ,,nuolatiniams diplomatiniams kurjeriams” - čia išsiaiškinta su Užsienio reikalų ministerija ir turėta galvoje nuolatiniai diplomatiniai kurjeriai, taip pat Užsienio reikalų ministerijos atstovui pasiūlius, dar papildyta – “asmenims, kurie paskirti oficialios valstybinės delegacijos nariais”. Šita norma buvo ir ikikarinės Lietuvos diplomatinio paso nuostatuose, apie tokius asmenis kalba ir konvencijos dėl diplomatinio paso. Paskutinis punktas. Buvo kilusi diskusija dėl šeimos narių. Pasirodo, šita nuostata yra perkelta iš Vienos konvencijos dėl diplomatinių pasų, ir tą nuostatą mes paliekame tokią, koks yra, taip sakant, tarptautinis standartas, nieko nenorim keist.
3 straipsnis. Jis virsta 4 straipsniu, kadangi 1 straipsnio antrąją, t.y. trečiąją ir ketvirtąją, dalį padarėm 2 straipsniu. Čia yra suredaguota, vietoj ,,pagal susitarimą” - ,,susitarimu”, ,,išspręsti” - “spręsti”, viena ar kita išmesta, tai redakciniai pakeitimai. Diplomatinės misijos nariai ir oficialios valstybinės delegacijos nariai, atlikę užduotį ir grįžę, ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina diplomatinį pasą Užsienio reikalų ministerijai. 5 straipsnis yra papildytas. 5 straipsnyje šiuo metu yra: ,,Lietuvos Respublikos diplomatiniai pasai išduodami nemokamai”. Kadangi buvo deputato L.Sabučio pastaba, jog būtina numatyti paso patvirtinimą, tai mes 5 straipsnyje, buvusiame 4, įrašėm nuostatą, kad Lietuvos Respublikos diplomatinio paso pavyzdį tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus. Tokiu būdu mes išsprendėm šią problemą. 6 straipsnis lieka toks pat, kaip buvo.
PIRMININKAS. Taip, aš norėčiau paklausti. Vadinasi, 2 straipsnyje paskutinis punktas įrašomas, kad diplomatinius pasus turi teisę gauti ir šeimų nariai, ar ne?
E.JARAŠIŪNAS. ,,Diplomatinius pasus turi teisę gauti ir šio straipsnio 1-3 punktuose nurodytų asmenų šeimos nariai.” Turi teisę gauti.
PIRMININKAS. 4 nebelieka, nes sujungiam?
E.JARAŠIŪNAS. Sujungiam.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galiojimo laiko čia nebus?
E.JARAŠIŪNAS. Principas yra toks: diplomatinio paso turėjimas siejamas su pareigomis - kol eini pareigas, turi, taip sakant, diplomatinį imunitetą ir turi diplomatinį pasą, kai pasibaigia pareigų ėjimo laikas, Užsienio reikalų ministerija anuliuoja šitą pasą.
PIRMININKAS. Dar yra norinčių paklausti? Aš norėčiau paklausti:
ar jūs jau suderinote su Užsienio reikalų komisija, ar buvo jos nariai atvykę į jūsų pasitarimą?
E.JARAŠIŪNAS. Taip, buvo ir aktyviai dalyvavo taisant šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aišku. Tokiu atveju ačiū pranešėjui. Noriu paklausti: ar yra deputatų, norinčių pasisakyti, arba galbūt yra komisijų, kurios nori pateikti savo nuomonę? Ar posėdžio sekretoriate nėra užsirašiusių deputatų? Noriu paklausti, kiek salėje yra deputatų? Primenu, kad negalime priiminėti įstatymo, jeigu salėje nebus 88 deputatų. Kitus deputatus, kurie gali atvykti, prašau atvykti į posėdžių salę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86.
PIRMININKAS. 87? Kaip? 86. Gal dar sulauktumėm dviejų deputatų. Deputatą J.Tamulį priskaičiavus, salėje 87 deputatai. Gerbiamasis Valy, gal galėtumėt surasti dar vieną deputatą. Deputatas K.Saja sako, kad buvo dar nepriskaičiavęs balkone sėdinčio deputato V.Kvietkausko, tai būtų 88 deputatai. Deputatė V.Jasukaitytė yra priskaičiuota, taip? Deputate Kvietkauskai, lipkit žemyn. Taip, atvyko deputatė R.Gajauskaitė, dabar, be abejonės, salėje yra didysis kvorumas. Noriu paklausti deputatų: ar siūlote balsuoti už atskirus straipsnius, ar už visą įstatymą iš karto? Ar yra reikalaujančių balsuoti už kiekvieną atskirą straipsnį? Nėra reikalaujančių. Tokiu atveju aš prašau salėje tylos, skelbiu įstatymo priėmimo procedūros pradžią. (Gongas)
Kas už Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86 - už.
PIRMININKAS. Už - 86. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai. (Gongas) Dar šiandien į darbotvarkę buvo pasiūlytas vienas klausimas, tik aš atsiprašau, nebepamenu kuris. Buvo pasiūlyti keturi papildomi klausimai: deputato V.Kačinsko, deputato E.Jarašiūno, deputato A.Sakalo ir P.Varanausko. Koks, dėl ko ten? Ai, dėl privatizavimo įstatymo?
J.PRAPIESTIS. Aš galiu priminti.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
J.PRAPIESTIS. Dėl aparato darbuotojų premijavimo.
PIRMININKAS. A, dėl aparato darbuotojų pažymėjimo, kaip formulavo deputatas P.Varanauskas. A.Sakalas - jau. Deputato P.Varanausko salėje nematau. Matau. Jūs pasiryžęs pristatyti? Nebaigta. Ką gi, gal, gerbiamieji deputatai, sutartumėme, kad darome pertrauką iki 15 val., atsiprašau, iki 17 val. Yra maždaug 45 min. laiko frakcijoms pasitarti dėl Prezidiumo ir komisijų formavimo, dėl frakcijų sėdėjimo, dėl antrojo seniūno pavaduotojo ir dar pusė valandos lieka normalaus reglamentinio laiko pertraukai. Ar yra prieštaraujančių šitokiam dalykui? Niekas neprieštarauja. Ačiū, posėdyje skelbiama pertrauka iki 17 val.
E.JARAŠIŪNAS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija renkasi 308 kabinete.
S.G.ILGŪNAS. Centro frakcija renkasi II korpuse, 206 kabinete.
A.AMBRAZEVIČIUS. Tautininkų frakcija - Prezidiumo salėje.
BALSAS IŠ SALĖS. Frakcijoms nepriklausantys deputatai renkasi prie Prezidiumo salės.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pertraukai buvo skirta pakankamai laiko - valanda 15 min. Gaila, kad deputatai neskuba susirinkti į salę. Tęsiame posėdį. Informuoju, kad liko svarstyti 3 klausimai. Tačiau prieš tai norėčiau paklausti, ar deputatas P.Varanauskas yra pasiryžęs šiandien pristatyti savo įstatymo projektą. Jūsų pateiktą įstatymo projektą? Tada prasyčiau posėdžių sekretoriatą kiek luktelėjus, kol susirinks dauguma deputatų, išdalyti deputato P.Varanausko pateiktą įstatymo projektą. Taigi šios dienos darbotvarkėje liko 4 klausimai, ir turėtumėme dirbti labai konstruktyviai. Kviečiu į tribūną deputatą E.Petrovą pateikti nutarimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje. Aš primenu, kad už šitą nutarimą jau buvo balsuota, tačiau jis nebuvo priimtas. Prašau deputatus salėje tylos.
Deputato E.Petrovo pranešimas apie alternatyvų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl tiesioginio valdymo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje įvedimo“ projektą ir atsakymai į klausimus
E.PETROVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai. Šis klausimas buvo svarstytas rugsėjo 4 dieną, buvo pateiktas komisijos nutarimas, kuriame mes prašėme patvirtinti mechanizmą, kuris turėtų įsigalioti Vilniaus, Šalčininkų rajonuose ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje paleidus tarybas. Tą sprendimą mes priėmėm rugsėjo 4 dieną. Nutarimas buvo priimtas po pirmojo svarstymo, po to vyko darbas komisijoje, vyko darbas frakcijose. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nutarimas nebuvo priimtas dėl to, kad mes nesuradom konsenso, jūsų dėmesiui siūlo alternatyvų nutarimą, kurį aš ir norėčiau per-skaityti. Noriu dar priminti, kad šis alternatyvus komisijos pateiktas nutarimas buvo užvakar ir vakar išdalytas ir įdėtas į jūsų dėžutes, taigi jūs turėjot progą su juo susipažinti. Šiandien dar šio nutarimo aptarimas pietų pertraukos metu vyko pas gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką su frakcijų atstovais, teisės specialistais, šiuo metu pateikiama štai tokia jo redakcija jums svarstyti.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl tiesioginio valdymo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje įvedimo”
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo”, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Įvesti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų teritorijose 6 mėnesiams, o Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės teritorijoje vieneriems metams tiesioginį valdymą.
2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo” 2 straipsnį atleisti iš einamų pareigų Vilniaus rajono valdytoją K.Klimašauską, valdytojo pavaduotojus R.Stanišą, S.Majevskį, R.Jurkevičių, S.Akanovičių bei valdybos sekretorę G.Moroz, Šalčininkų rajono valdytoją M.Simonovičių, valdytojo pavaduotojus J.Olechnovičių, J.Provlockają, S.Greznovą bei valdybos sekretorių J.Rybaką, Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės viršaitį G.Spaskį, viršaičio pavaduotojus T.Alistratovą ir V.Ščiurovą. Atsižvelgti į tai, kad minėtų savivaldybių tarybų pirmininkai ir jų pavaduotojai atleisti iš pareigų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr.I-1754.
3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant skirti šioms teritorijoms savo įgaliotinius tiesioginio valdymo funkcijoms įgyvendinti.
4. Tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdyti Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės teritorijose savivaldos įstatymų galiojimą. Šis apribojimas netaikomas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų žemesniosios pakopos savivaldybių tarybų veiklai, kurią jos atlieka pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų bei kitus įstatymus.
5. Rekomenduoti Respublikos rinkimų komisijai rinkimų įstatymų tvarka ir terminais iki tiesioginio valdymo pabaigos surengti rinkimus į šių savivaldybių tarybas.”
Toks yra siūlomas alternatyvus nutarimo projektas, kurio pirmasis svarstymas buvo rugsėjo 9 d. ir kuris liko nepriimtas. Šiame alternatyviame nutarime, komisijos nuomone, reikia akcentuoti rinkimų kampanijos būtinumą. Tai mes ir padarėme 4 punkte, ankstesniame nutarime nebuvo. Taip pat mes, kad nebūtų jokių Vyriausybės įgaliojimų viršijimų, susijusių su žemesniojo lygio tarybomis, akcentuojame, kad šis apribojimas netaikomas minėtųjų rajonų žemesniosios pakopos tarybų veiklai. Iš principo daugiau viskas lieka taip, kaip buvo rugsėjo 4 d. pateiktame nutarime.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam E.Petrovui. Taip. Aš kiek supratau, pasikeitė vienintelis žodis paskutiniame punkte: vietoj ,,įpareigoti” rašome ,,rekomenduoti”. Taip? Prašau deputatus į tai atsižvelgti. Deputatas Z.Balcevičius nori paklausti.
Z.BALCEVIČIUS. Norėčiau paklausti gerbiamojo E.Petrovo du klausimus. Pirma, ar mes taip ir paliksim tą nutarimą be konstatuojančiosios dalies, kurią, vadinasi, priėmėm prieš tai, paleisdami tarybas? To reikalauja vis dėlto įstatymas. Ir antras klausimas dėl šitos pažymos surašymo. Ar ta pažyma buvo apsvarstyta komisijoje ir patvirtinta komisijoje, ar čia yra tiktai pavienių asmenų, kur parašai figūruoja?
E.PETROVAS. Pažyma buvo pateikta komisijoje, kiekvienas, su ja susipažinęs, pasirašė šią pažymą, kaip matote, atskiri deputatai, kurie tikrino atskirų rajonų savivaldybių tarybas. Komisijoje buvo balsuojama už išvadas; kurios taip pat yra pateiktos. Jos praktiškai yra padarytos, remiantis šių pažymų informacija. Noriu paminėt, kad komisijoje įrašyti žmonės A.Lapėnas ir A.Eigirdas, nors jie yra valstybinės komisijos nariai, tai yra deputatinės, dovanokit, komisijos nariai, bet deputatinės komisijos posėdyje buvo nutarta, tai yra užprotokoluota, kadangi jie yra Vyriausybės skirti įgaliotiniai ir nėra deputatai, jie nebalsavo už šias išvadas. Jie ir patys to panorėjo, tvirtindami, kad tai būtų ir neetiška. Dėl to čia jų pavardės įrašytos, o parašų jų nėra, nes, kaip minėjau, komisijos buvo toks sprendimas. Kalbant... (Triukšmas) Taip, dar noriu pratęsti apie dviejų deputatų - gerbiamojo R.Maceikianeco ir J.Jurgelio - nuomonę. Jų nuomonė buvo tokia, ji pasakyta, užprotokoluota. Gerbiamasis R.Maceikianecas atsisakė praktiškai ir nedalyvavo balsavime, nors jis buvo tame posėdyje. Gerbiamasis J.Jurgelis liko su savo atskira nuomone, va ji buvo pasakyta Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, tai jo valia. O šiaip deputatų komisijos balsų dauguma patvirtintos tos išvados, kurios jums yra pateiktos. Dėl konstatuojamosios dalies apie Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo 3 d. priimtą sprendimą paleisti tarybas - mes nelaikėm, jog būtina į šį nutarimą rašyti todėl, kad praktiškai tas klausimas buvo išdiskutuotas, tai viena, o antra - šis nutarimas praktiškai tiktai iš dalies papildo ir šiek tiek pakeičia pirmąjį nutarimą, kurį mes svarstėm rugsėjo 4 d. Aš turbūt daugiau nieko neturiu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Prašau pasakyti: jūsų komisija vadinasi Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenviečių tarybų ir t.t. veiklai. Aš nežinau, aš nebuvau keliuose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Išvadose kalbama jau ir apie Vilniaus rajoną. Ar jūsų komisija gavo kokius nors Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus šituo klausimu?
E.PETROVAS. Taip, gavo dar rugpjūčio 22 d., priimant nutarimą Aukščiausiojoje Taryboje patikrinti antikonstitucinę veiklą. Prie to nutarimo Aukščiausiojoje Taryboje buvo patvirtintas protokolas, kuriame yra nurodoma, kad organizuojant komisijos darbą, jeigu bus reikalinga patikrinti ir kitų rajonų savivaldybių tarybas, komisija pasirenka dar papildomai tikrinamus rajonus. Noriu pasakyti, kad gali atsitikti taip, jog komisijos veikla neapsiribos vien tiktai ir šiais rajonais, yra tam tikros medžiagos, gaunamos ir iš kitų rajonų, ją dar komisijai taip pat reikės patikrinti.
PIRMININKAS. Taip, aš taip pat norėjau paliudyti deputatui J.Tamuliui ir kitiems deputatams, kad buvo priimtas toks protokolinis nutarimas tą pačią dieną. Ačiū. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Dar vieną klausimą, gerbiamasis Petrovai, dėl pažymos apie Vilniaus rajono tarybos antikonstitucinę veiklą. Susipažinęs su šia pažyma, aš praktiškai negaliu nieko rasti, išskyrus tai, kad svarstė klausimą apie tarybinio referendumo surengimą rajone; kiti punktai, kur čia yra surašyti, praktiškai Konstitucijai neprieštarauja, kadangi čia yra rajono tarybos pasiūlymai Aukščiausiajai Tarybai arba ten pavadinimą, taip sakant, tikslina, kaip jie mano esant reikalinga vadinti. Todėl gal yra dar kas nors čia neišanalizuota ir kokiu pagrindu jūs siūlot taikyti vienodas sankcijas? Pavadinkim čia taip, vadinasi, - sankcijas, būtent abiem taryboms vienodas. Jų veikla labai skiriasi sprendžiant iš tų pažymų, skiriasi kardinaliai Vilniaus rajono nuo Šalčininkų rajono. Man toks įspūdis. Gal jūs turit ką nors papildyti?
E.PETROVAS. Ačiū. Pirmiausia aš nelabai norėčiau sutikti su jūsų tvirtinimu, kad skiriasi kardinaliai. Patys pagrindiniai antikonstituciniai nutarimai yra vos nesinchroniški pagal laiką ir pagal turinį, praktiškai patvirtina vienas kitą, tiksliau atkartoja. O dėl kitos dalies -jūs gal pastebėjot, 1.7 punktas netgi iš spausdinimo matyt, kad jis įrašytas ne vienu metu. Reikalas tas, kad išvykusiems mūsų komisijos atstovams tikrinant Vilniaus taryboje jos veiklą, mes iki šios dienos iš ten negavome ir sesijų medžiagos. Čia yra paaiškinta 1.7 punkte, mes tikimės, kad mums pavyks atstatyti šių sesijų veiklą pagal kitus šaltinius, kurių patikrinimai praktiškai siejasi su prokuratūra. Ten ši medžiaga patekusi gal dėl partijos, partinės organizacijos veiklos, saugumo organizacijos veiklos, galimas dalykas, pasisakymai ir įrašai tam tikra prasme atsispindės, o gal, tikimės, kad dar vis dėlto kažkaip bus sutvarkyta ir sesijų medžiaga, kuri atsiras.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis - deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš gal norėčiau patikslinti, gerbiamasis Petrovai. Aš esu šitos komisijos narys, ir jūs puikiai turbūt prisimenat, kad paskutinis mūsų posėdis buvo pirmadienį ar antradienį. Šiandieną mūsų komisija nesugebėjo susirinkti - nebuvo kvorumo, o tada, kai mes ten buvom, jokių išvadų nebuvo pateikta ir jokios pažymos dėl Vilniaus rajono nebuvo pateikta. Dėl Šalčininkų - taip. Todėl ir šitos išvados, kaip matot, ir gerbiamojo S.Kropo pažyma be datų padaryta, kad jas galima, taip sakant, kaip nori, šitą dokumentą padaryt. Aš gi buvau, visą posėdžio medžiagą gavau, ten buvo pažyma tik dėl Šalčininkų rajono įvykių, dėl Vilniaus nebuvo. Po to posėdžio nebuvo, šiandieną gi nebuvo kvorumo, mes nesugebėjom susirinkti.
E.PETROVAS. Ačiū jums...
R.MACEIKIANECAS. Ir kitas dalykas. Čia sakyti, kad jūs teikiate komisijos vardu, nelabai išeina. Iš 8 žmonių 4 jus palaikė, 4 susilaikė ir 1 buvau prieš. Komisijos posėdy, jūsų, taip sakant, nuomone, nesurinko daugumos šitas projektas...
E.PETROVAS. Gerbiamasis R.Maceikianecai, pirmiausia dėl parašų. Gi aš ką tiktai aiškinau. Argi ne jūs taip sakėt, kad sakysim A.Lapėnas ir A.Eigirdas lyg ir ne tie žmonės, kurie balsuotų dėl pagrindinių komisijos deputatinių pasiūlymų?
R.MACEIKIANECAS. Taip, bet nebuvo net pasiūlytas mums šitas popieriukas, nebuvo...
E.PETROVAS. Dar antras dalykas. Šios išvados jau buvo skaitytos, jos jau buvo skaitytos rugsėjo 4 d., kai mes pirmą kartą svarstėm nutarimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Jos buvo skaitytos viešai, o dabar tiktai pateiktos ta prasme, kad štai šitos pažymos yra šiuo metu surašytos, čia pačioje pradžioje yra parašyta, viršuje, kad pažymos parengtos, remiantis informacija, pateikta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rugsėjo 4 d, plenariniame posėdyje. Mes kalbėjom tada dvi dienas, diskutavom tuo klausimu, ir praktiškai viskas, kas čia yra, tai buvo pateikta tiktai žodžiu. Aš sutinku su tuo, kad deputatai, sakysim, gali teigti, kad pateikimas žodžiu - tai ne raštu, bet taip pat buvo komentarų, teisininkų komentarų tuose pačiuose posėdžiuose, kad, sakysim, nereglamentuojama, kaip turi būti pateikiama šita informacija. Dabar, kai ji pateikiama štai šitokiu būdu... Na, galbūt ji turėjo būti tokiu būdu pateikta rugsėjo 4 d., bet rugsėjo 3 d. mes balsavom pagal žodinę informaciją deputatų balsų dauguma. Tai vienas toks aspektas. Antras aspektas - ką jūs kalbat apie Vilniaus pažymą. Ta pažyma, informacija apie Vilniaus rajoną, atsiprašau, ši pažyma buvo taip pat ant stalo, ir komisijos nariai ją vartė, žiūrėjo, tiktai ji buvo šiek tiek kitaip pavadinta. Ji buvo iš karto parašyta kaip tarybos ir valdybos veiklos patikrinimo pažyma, bet prie valdybos veiklos patikrinimo praktiškai... Na, jūs taip pat patys girdėjot, jeigu buvot tuose posėdžiuose, kad atsakė, jog mes neprieinam prie šitos veiklos patikrinimo. Dėl to čia paimta tiktai ta dalis, kuri susijusi su tarybos veiklos patikrinimu. Tarp kitko, jeigu kalbėsime apskritai apie komisijai pavestą užduotį, ji dar neįvykdyta iki galo - ten parašyta: ,,ir atskirų pareigūnų”. O šis darbas jau praktiškai siejasi tiesiogiai su prokuratūros veikla. Mes negalim pralenkti jų, sakysim, tikrinimo tempų tam, kad galėtume išduoti medžiagą, kol jie jos neturi dar visos surinktos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kiek žinau, diskusijoms šituo klausimu yra užsirašę deputatai Č.Okinčicas ir R.Maceikianecas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Č.Okinčicą. Deputatus salės gale prašau nekelti triukšmo.
Deputato Č.Okinčico kalba
Č.OKINČICAS. Ponios ir ponai, aš noriu pristatyti jums mūsų frakcijos poziciją šituo klausimu. Iš pat pradžių aš noriu pareikšti mūsų pagrindinę nuostatą, kad šių metų rugsėjo 4 d. nutarimas, pagal kurį buvo paleistos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybos, taip pat Sniečkaus gyvenvietės taryba, buvo priimtas pažeidžiant daugelį mūsų Respublikos įstatymų aktų ir kad tas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant, be to, ir tarptautinės teisės normas. Visų pirma, kaip čia jau buvo kalbėta, komisija, kuri buvo sukurta veiklai ištirti, sustabdyti pirmininko Č.Visockio ir A.Monkevičiaus, taip pat Šalčininkų prezidiumo tą veiklą ir kuriai buvo pateikta svarstyti ir nagrinėti dar kitų tarybų ir savivaldybių klausimus, mano manymu, buvo sukurta ne tam, kad spręstų klausimą dėl galimo šitų tarybų paleidimo. Kadangi Savivaldybių įstatymo 28 straipsnio 2 punktas numato, jog šitam darbui - vietinėms taryboms paleisti - turi būti sudaryta speciali komisija, kuri turi pateikti išvadas kategoriškai, o būtent šitokios komisijos ši-tiems tikslams Aukščiausioji Taryba nesukūrė, mano manymu, negalima kalbėti apie tai, kad buvo tokia komisija, kad tokia komisija pateikė išvadas. Aš manau, kad žodinės išvados, kurių niekas iš deputatų po ranka neturėjo... Deputatai negalėjo išreikšti savo valios, neturėdami tų išvadų, neįvertinę jų, nepasvėrę jų. Mano manymu, tas Savivaldybių įstatymo punktas buvo tiesiogiai pažeistas. Dar vienas pažeidimas, apie kurį irgi jau buvo kalbėta, - aš noriu dar kartą pabrėžti, kad mūsų nutarimas dėl tarybų paleidimo yra visai nemotyvuotas. Įstatymas reikalauja motyvuoto Aukščiausiosios Tarybos nu-tarimo. Jeigu mes prisiminsime šitą nutarimą, tai 1 punkte parašyta, kad mes paleidžiame tas taryba, 2 punkte - kad atleidžiame tarybos pareigūnus, ir 3 punktas - kad tas įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Šitas nutarimas, kaip aš sakau, nebuvo visai motyvuotas. Jeigu pas mus būtų konstitucinis teismas, tai aš neabejoju, kad toks nutarimas būtų panaikintas arba Aukščiausiajai Tarybai būtų pasiūlyta tokį nutarimą atsaukti. Tai tiek dėl teisinio mūsų pažeistų įstatymų įvertinimo.
Jeigu, iš vienos pusės, mes kalbame apie teisę ir teisingumą pasaulio mastu, tai teisė ir teisingumas padėjo mums atgauti pripažinimą pasaulyje. Todėl manau, pirmiausia, norėdami laikyti .save demokratine valstybe, mes turim paisyti savo anksčiau priimtų įstatymų. Iš kitos pusės, aš noriu pasakyti, kad toks drastiškas tarybų paleidimas yra ir tarptautinės teisės normų pažeidimas. Aš esu patenkintas, kad mūsų Respublika jau yra Helsinkio proceso dalyvė, bet aš noriu jums visiems priminti, kad mes, kaip valstybė, privalome laikytis tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su šiuo mums labai garbingu faktu. (Plojimai)
V.LANDSBERGIS. (Negirdėti. Plojimai)
Vokietijos užsienio reikalų ministro H.D.Genšerio kalba
H.D.GENŠERIS. (Vertėjas) Pone Prezidente, gerbiamieji atstovai, suvienytos Vokietijos ir jos piliečių vardu aš sveikinu nepriklausomos, laisvos ir suverenios Lietuvos valstybės parlamentą. Mes kartu su jumis tikėjome jūsų laisve ir nepriklausomybe. Šiandien jūsų lūkesčiai ir viltys išsipildė. Aš pirmą kartą aplankiau jūsų kraštą, ir tai diena, kuri ir mano tautai turi istorinės svarbos, nes šiandien, prieš vienerius metus, aš Maskvoje pasirašiau sutartį, kuri davė Vokietijai susivienijimą ir kraštui, iš kurio aš esu kilęs, laisvę. Tuo būdu tapo panaikintas ir tas neteisybės statusas, kuris buvo savu laiku sukurtas pasirašant vadinamąjį Hitlerio ir Stalino paktą. Jūsų užsienio reikalų ministeris turbūt jautė lygiai tą pat kaip ir aš, kai šią savaitę, antradienį, Maskvoje, pirmininkaujant Vokietijos Federacinės Respublikos atstovui, Lietuva tapo priimta į ESBK narių tarpą. Šiandien aš kalbėjau su prezidentu V.Landsbergiu apie klausimus priartinant ir galutinai įvedant Lietuvą į Europos bendruomenę. Vokietija remia Lietuvos norą asocijuotis su Europos Bendrija ir tolesniu žingsniu tapti Europos Bendrijos nare. (Plojimai) Gerbiamieji atstovai, aš linkiu jūsų kraštui geros ateities laisvoje ir demokratiškoje Europoje. Ir visos vokiečių tautos vardu aš jums sakau, kad mes sveikiname jus, ateinančius į Europos bendruomenę. Tegul mūsų tautos susijungia laisvei, demokratijai ir bendrai Europai. Aš jums linkiu viso gero. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ką gi, kviečiu į tribūną deputatą Č.Okinčicą.
Deputato Č.Okinčico kalbos tęsinys
Č.OKINČICAS. Kaip aš sakiau, aš labai bijau, kad pasaulio viešoji nuomonė gali komentuoti šituos mūsų nutarimus ir kaip tarptautinės teisės normų pažeidimus. Na, gali įvykti taip ar ne, sunku man pasakyti, bet aš tik noriu priminti, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje Helsinkio pasitarimo procese dalyvaujančios valstybės veiks, remdamosi Suvienytųjų Nacijų Chartijos tikslais ir principais bei Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnis numato, kad kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus. Liaudies valia yra valdžios pagrindas ir toji valia išreiškiama per reguliarius laisvus rinkimus, kurie pagrįsti visuotinumo, lygybės bei slaptumo principais ir kitokiomis demokratinėmis procedūromis. Iš to 21 straipsnio išplaukia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 bei 26 straipsniai. 25 straipsnyje būtent pabrėžiama, kad kiekvienas pilietis turi teisę realizuoti savo idėjas ir savo valią per išrinktus atstovus. Ir 26 straipsnis yra labai svarbus, kadangi labai daug kalbama ir tose pažymose, kurias mes čia turim šiandien, apie politinių pažiūrų skirtumus, ir, mano manymu, būtent šičia, šitame straipsnyje, nurodyta, kad toks mūsų drastiškas sprendimas gali būti komentuojamas kaip diskriminacija dėl politinių pažiūrų. Kadangi yra tokios aplinkybės, aš komentavau jau ir praėjusį kartą, mūsų situacija žymiai pasikeitė. Mes matom, kaip mus sveikina užsienio svečiai kaip lygius tarp kitų valstybių, ir aš manau, kad mes turėjom visas galimybes suteikti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų taryboms galimybę pataisyti jų anksčiau priimtus nutarimus. Deja, mūsų pozicija nebuvo išklausyta, ir man tik belieka dėl to apgailestauti. Kaip jau sakiau, mes laikom, kad tas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus ir jis negali būti ir nebuvo gerai priimtas šituose regionuose, kaip žinote. Mūsų manymu, jeigu jau Aukščiausioji Taryba nelaiko, kad yra galimybė kalbėti apie šito nutarimo atšaukimą, tai yra visos galimybės pasinaudoti Savivaldybių įstatymo 28 straipsnio 1 punktu, pagal kurį Aukščiausioji Taryba turi galimybę iš karto per tris mėnesius surengti šituose rajonuose rinkimus ir šiuo laikotarpiu paskirti Vyriausybės įgaliotinį. Tai yra mūsų frakcijos pasiūlymas tuo metu, kai mes negavom palaikymo, siūlydami atšaukti anksčiau mūsų priimtą nutarimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad gerbiamasis deputatas Č.Okinčicas neįsižeidė, kad jūsų kalbą teko pertraukti dėl tam tikrų priežasčių, kurios tikiuosi ir jums, ir visiems kitiems deputatams yra suprantamos. Ačiū jums. Aš kaip supratau, jūsų... Deputate Okinčicai, aš galėčiau patikslinti? Jeigu aš supratau, jūs siūlytumėt pakeisti 4, atsiprašau, gal ne 4, vieną straipsnį, kuriame nurodytume rinkimų terminą - po 3 mėnesių. Toks jūsų frakcijos pasiūlymas? Ačiū. Ir deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Pasikėlęs į tribūną girdžiu, kad deputatai siūlo iš karto balsuoti. Po Č.Okinčico pasisakymo, man atrodo, mes turėtume daugiau laikytis kantrybės, taip sakant, demokratijos. Žmogus kaip tik pasakojo apie demokratijos europietišką supratimą.
PIRMININKAS. Prašau nereplikuoti iš vietos.
Deputato R.Maceikianeco kalba
R.MACEIKIANECAS. Na, tai matot, mūsų lygis toks ir yra, mes norim į Europą dviem kojom įžengti. Tai ką padarysi. Bet aš norėčiau kitką pasakyti. Aš, kaip deputatas, atstovauju praktiškai Vilniaus rajonui todėl, kad esu ten išrinktas. Nors esu Lenkų frakcijos pirmininkas, taip sakant, man rūpi ir kitų rajonų problemos. Dabar kodėl aš kalbėjau su gerbiamuoju E.Petrovu dėl šitos pažymos, kuri mums nebuvo pateikta nei paskutiniame posėdyje, nei jinai buvo parašyta, nei datos nėra. Todėl, kad kaip teisininkas aš ir kiekvienas deputatas turėtų paanalizuoti šitą pažymą, kad su visa atsakomybe, sąžiningai galėtų pakelti ranką dėl Vilniaus rajono tarybos paleidimo. Praktiškai perskaitėm keletą kartų dabartiniu metu šitą pažymą, ir nėra ko nors tokio, už ką būtų galima tarybą paleisti. Vienas pirmasis sakinys - kad ten buvo nesilaikoma Lietuvos Pagrindinio Įstatymo ir t.t., o toliau eina 1.1 punktas - pasiūlymas. Taip sakant, analizuojama, kaip vyko sesija ir kokie buvo pasisakymai. Sprendimų kokių nors antilietuviškų, antiįstatymiškų priimta nebuvo. 1.2 - kad rajono taryba pasiūlė vadinti Vilniaus rajoną nacionaliniu. Pasiūlymas, kurį mes, visi deputatai, savo laiku gavom. Tai čia nieko blogo, man atrodo, čia kaip tik demokratijos požymis, kad taryba pati svarsto ir siūlo aukščiau stovinčiai Tarybai spręsti šitą problemą iš esmės. Toliau. Pabradės zona (Švenčionių rajonas) kreipėsi į Vilniaus rajono tarybą, kad būtų prijungta prie Vilniaus rajono, kad kartu gyventų, kaip ir buvo iki 1967 m., 1962 m. Tada kaip tik Pabradės zona buvo Vilniaus apskrityje. Šitas pasiūlymas buvo teigiamai įvertintas iš Vilniaus rajono tarybos pusės. Kas čia blogo? Nematau taip pat nieko blogo ir taip toliau, jeigu eisime. Praktiškai mums lieka paskutinis 1.6 punktas - dėl tarybinio referendumo, bet jau Aukščiausioji Taryba šitą nutarimą čia seniai, kovo mėnesį, atšaukė, pati Aukščiausioji Taryba. Tai praktiškai mes dabar jau šnekėti apie šitą referendumą neturėtumėm. Šitas nutarimas seniai atšauktas, ir praktiškai šitoj pažymoj, be ,,vandens”, nieko nelieka. Dėl to aš dar kartą norėčiau pabrėžti tai, ką jau sakė gerbiamasis Č.Okinčicas - čia bus neteisėtas, nedemokratiškas sprendimas todėl, kad mes paleidžiam, paliekam 150000 gyventojų, dauguma iš jų lenkai, be savo tiesioginės reprezentacijos. Nėra grandies, kuri bus tarp gyventojų ir tarp Respublikos. Šitą funkciją vykdys vadinamieji Ministrų Tarybos atstovai. Dėl to aš dar kartą kreipiuosi, taip sakant, į jūsų sąžinę, gerbiamieji deputatai, primindamas jums, jog kai mes sausio mėnesį paskelbėm kreipimąsi savo rinkėjams lenkams dėl kruvinųjų sausio įvykių, mes visi kartu verkėm ir džiaugėmės, kad vis dėlto pradedam eiti kartu. Po šito sprendimo, tikrai labai atsakingo sprendimo aš abejoju, kad mes greitai sugebėsim užkasti tą griovį, kurį mes šituo sprendimu padarysim tarp lenkų ir lietuvių visuomenės šitame krašte. Man rodosi, jeigu mes tikrai norim, kad šitų, taip sakant, žaizdų būtų mažiau, kad mes, lenkai ir lietuviai, galų gale peržengtume vis dėlto šitą žaizdą, šitą skriaudą vieni kitiems, mes turim šiandieną kitaip spręsti ir nepriimti tokių skubotų sprendimų, kurie grynai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Dabar, šiandieną, susirinkę žmonės čia, prie Aukščiausiosios Tarybos, kai mes sakom: jūs vis dėlto pažeidinėjate Lietuvos Respublikos įstatymus, pripažinkit - taip, pažeidinėjam, juk dabartiniu metu pažeidinėja ir Aukščiausioji Taryba. Tai mes nerodykim šito blogo pavyzdžio, nedemokratinio posūkio. Tai bus tikrai sunkiai gydoma žaizda. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui. Prašysiu į tribūną baigiamojo žodžio gerbiamąjį deputatą E.Petrovą. Pranešu deputatams, kad balsavimas buvo numatytas iš anksto. Kviečiu visus deputatus susirinkti į salę, nes aš mačiau, kad neseniai keletas deputatų išėjo iš salės. Posėdžio sekretoriatą prašau registruoti deputatus.
Deputato E.Petrovo apibendrinanti kalba
E.PETROVAS. Praktiškai aš negaliu, iš principo negaliu sutikti su tuo, ką tvirtino gerbiamasis deputatas Č.Okinčicas, sakydamas, kad jis mūsų veiksmuose įžiūri pažiūrų politinę diskriminaciją. Aš turbūt galėčiau tiktai pakartoti tai, kas buvo maždaug pas Pirmininką pasitarime pasakyta, kai dalyvavo visų frakcijų atstovai. Ten juk buvo gerbiamojo K.Lapinsko pasakyta pati esmė - kad šių rajonų tarybos, praktiškai nuo pirmųjų savo sprendimų ėmusios tvirtinti, kad jos vadovausis Sąjungos konstitucija ir Lietuvos TSR konstitucija, ir tik tais Lietuvos įstatymais, kurie neprieštarauja joms, ir uždavė sau politinės veiklos kontekstą. Aš suprantu, kad tas politinės veiklos kontekstas buvo dėl tam tikro politinio spaudimo iš vadinamojo, galima sakyti, kolaborantinio CK, šis savaip buvo veikiamas iš centro, na, o tos politinės veiklos placdarmas buvo šitos tarybos. Ir labai .keistai atrodo, labai keistai atrodo, kai deputatai, - ir vienas, ir kitas - sako, kad šių pažeidimų, antikonstitucinės veiklos neįžiūrima. Tai leiskit paklausti: kodėl pas mus, Aukščiausiojoje Taryboje ir Prezidiume, šitie dalykai buvo svarstyti 7 kartus? Paimkite ,,Žinias”, perverskite ir jūs pamatysit, kaip mes jas vertinom, ten svarstydami. Praktiškai aš viską išsirašiau ir vadovavausi daugelio mūsų ten išreikštomis nuostatomis. Jūs prisimenat, kaip šitas nuostatas gynė čia Č.Visockis, gynė ir A.Brodavskis, bet juk mes nesutikom su jų gynimu. Todėl komisija ir drįso vis dėlto tose visose išvadose tiek dėl Šalčininkų, tiek dėl Vilniaus ra-jonų, tiek dėl Sniečkaus gyvenvietės siūlyti paleisti šitas tarybas, Kad šios tarybos galėjo taip veikti, tai, man atrodo, taip pat nelabai kam kelia abejonių. Jeigu pažiūrėtume jų politinę sudėtį - juk tai buvo iš esmės bolševikinės tarybos pagal procentinę sudėtį. O dėl to, kad, sakysim, čia dabar konkrečių kai kurių dalykų nėra - tai aš tikrai ne-galiu jums jų pateikti, nes juos tyrinėja organizacijos, kurių kompetencija yra daug platesnė negu mūsų komisijos. Tą pat žino ir Šalčininkai, šalčininkiečiai, ir gerbiamasis S.Peško, kas ten vyko 19-osios vakare. Žinoma, tas pat ir Sniečkuje vyko. Štai paskutinės medžiagos mes visiškai negaunam iš Vilniaus rajono tarybos, jūs ten radot tą pastabą. Taigi aš apskritai medžiagos savotišką tokį slėpimą beveik vertinu taip pat kaip laužų uždegimą vidiniuose kiemuose, kai reikėjo viską paslėpti. Dabar šitai įvardyti kaip kažkokią pažiūrų politinę diskriminaciją, mano supratimu, tai yra praktiškai tiesiog politinis aklumas. Tai mano nuomonė.
O dabar aš noriu tiesiog sugrįžti prie nutarimo, Kokių nors pasiūlymų iš pasisakiusiųjų nebuvo. Noriu paminėti, kad šiame nutarime, palyginti su pirmuoju, kuriame buvo siūlomas visur 1 metų laikotarpis, čia jau yra diferenciacija. Čia Vilniaus ir Šalčininkų ra-jonams yra duodamas pusmetis.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau gerbiamojo pranešėjo. Jūs apie nutarimą jau plačius komentarus pateikėte prieš tai. Dabar baigiamojoje kalboje jūs turėtumėt pasakyti, į kurias oponentų pastabas atsižvelgiate, j kurias - ne. Iš naujo komentuoti nutarimą turbūt nėra tikslo.
E.PETROVAS, Aš kaip tik ir noriu prie to pereiti. Dovanokit. Ir dėl gerbiamojo R.Maceikianeco pasiūlymo, tai yra gerbiamojo, dovanokit, Č.Okinčico pasiūlymo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių pagal 28 straipsnio 1 punktą. Čia mūsų siūlomas yra 6 mėnesių laikotarpis, aš negalėčiau priimti. Nežinau, kaip priėmė jį pirmininkas, ar kaip siūlymą balsuot.. Jeigu tas siūlymas siejamas su mano pastaba, aš pasakiau savo nuomonę, o daugiau čia turbūt turi spręsti Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat manau, kad jeigu deputatas Č.Okinčicas reikalaus balsuoti dėl 3 mėnesių laikotarpio, tai mes turėsime balsuoti ir, jeigu tai priimsime, tai ir turės atsispindėti visame nutarime. Ar deputatas Č.Okinčicas reikalauja už tokį pakeitimą balsuoti? Taip, jūs reikalaujate. Visus deputatus kviečiu į salę, nes pagal mano pastebėjimą kai kurie deputatai, kurie jau yra užregistruoti kaip dalyvaujantys balsavime, nelaukdami balsavimo jau paliko salę. Dėl balsavimo motyvų lieka tik kalbėti. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Vis dėlto nutarimo projekto 5 punktas turėtų būti pakeistas. Iš esmės dabar siūlomas nutarimo projekto 5 punktas, kur pavedama Respublikos rinkimų komisijai organizuoti, surengti rinkimus, yra nereikalingas, nes dar nenustatyta rinkimų organizavimo data. Rinkimų organizavimo terminą pagal Konstituciją turi nustatyti Aukščiausioji Taryba, ir kai mes šitai padarysime, paskirsime rinkimų organizavimo dieną, tik tuomet tokį pavedimą galėsime surašyti Respublikos rinkimų komisijai. Vietoje to teikiamo 5 punkto aš siūlyčiau įrašyti naujo turinio punktą, štai kokį konkrečiai: pavesti komisijai Šalčininkų, Vilniaus rajonų ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybų ir jų pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti po 3 mėnesių pateikti Aukščiausiajai Tarybai informaciją apie padėtį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje ir galimybę organizuoti minėtose vietovėse vietinių tarybų rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai būtų, kad jūs pateiktumėte šitą formuluotę raštu. Deputato Č.Okinčico noriu paklausti. Ar jūs nematote tam tikro ryšio tarp jūsų pasiūlymo ir deputato K.Lapinsko pasiūlymo? Gal tai būtų tam tikras kompromisas ir jūs atsiimtumėt savo pasiūlymą? Ne? Aišku. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad tie argumentai, kuriuos išdėstė deputatas Č.Okinčicas, neva mūsų toks nu-tarimas pažeistų net tarptautinės teisės normas, niekuo ne tik neparemtas, bet ir neargumentuotas. Ar gali būti kas nors demokratiškiau, kaip pasiūlyti rinkimus, rinkimus po to, kai visos šitos tarybos elgėsi antikonstituciškai? Aš dėl 3 mėnesių termino ir dėl 6 mėnesių termino irgi norėjau kalbėti, tačiau belieka, ko gero, sutikti su deputato K.Lapinsko pasiūlymu, kadangi 3 mėnesiai, be abejo, jau padėtį šiek tiek pakeis. Tada komisija iš tikro pasakys, ar jau yra galimybė ten rengti rinkimus. Nepamirškim, kad šiuose rajonuose rinkimus vykdė būtent ta politinė jėga, kuri šiuo metu net Rusijoje yra uždrausta. Tai jeigu kalbėtume apie šansą, taigi duokime žmonėms galų gale laisvoje Lietuvoje tikrą šansą dalyvauti naujuose demokratiniuose rinkimuose be šitos politinės jėgos.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Liberalų frakcija mano, kad Aukščiausioji Taryba reikiamai sureagavo, rugsėjo 4 d. atitinkamai įvertino minėtas tarybas, pasiekė mūsų norimų tikslų. O plėtoti mūsų sprendimus jau tų rajonų gyventojų atžvilgiu, įvesti tiesioginį valdymą, nukelti rinkimus vėlesniam laikotarpiui - nemanome, kad tikslinga. Liberalų frakcija mano, kad tai yra netikslinga, ir siūlo vis dėlto rinkimus organizuoti 3 mėnesių laikotarpiu.
PIRMININKAS. Taip, kaip siūlė deputatas Č.Okinčicas? Ačiū, Deputatas Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Centro frakcija svarstė Lenkų frakcijos pasiūlymą. Įvertindama tas visiškai aiškias pozicijas, dėl kurių buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas sustabdyti tarybų veiklą, ir įvertindama tai, kad šiandien iš tikrųjų galima galvoti apie naują demokratinę atmosferą šiuose rajonuose, Centro frakcija pritaria pozicijai, kad rinkimų organizavimas per 3 mėnesius gal ir būtų įmanomas, tačiau ji abejoja, ar tai pavyks vis dėlto padaryti, jeigu tai būtų ir 6 mėnesių laikotarpis. Turbūt tai nekeistų pagrindinės esmės, kad vis dėlto neformuluojama kokia nors tęstinio administracinio valdymo pozicija, o priešingai - sudaroma galimybė formuoti gerą valią ir rinkimų atmosferą bei pasirengimą rinkimams. Tačiau asmeniškai aš, išgirdęs deputato K.Lapinsko pastabą, labai ją remčiau, kadangi kaip tik ta komisija galėtų pateikti žinių ir duomenų ir galėtų motyvuotai pagrįsti konkretesnę rinkimų datą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad pirminis projektas, kurį pristatė deputatas E.Petrovas, yra pakankamai išsamus ir logiškas. Aš norėčiau, kad kolegos lenkai nesupyktų, tačiau aš pasakysiu tiesiai, kaip aš galvoju apie šitą problemą. Ne paslaptis, kad šitų dviejų tarybų paleidimas buvo toks kraštutinis aktas, kurio mes turėjome imtis, kad nebūtų kokių nors nuomonių, kad štai yra dvivaldystė. Tačiau dabar, kai dirba labai rimtos tardymo komisijos, sakyčiau, prokuratūra, pirmiausia Maskvoje, kur buvęs TSKP sekretorius O.Šeninas yra kaltinamas valstybės išdavimu. Aš manau, kad tas teismas prasidės ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo jo suėmimo ir tęsis maždaug mėnesį. Būtent dėl O.Šenino parodymų, dėl medžiagos, susijusios su jo veikla Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, dėl jo bandymų atkirsti nuo Lietuvos tam tikrą teritoriją, sulipdyti čia marionetinę autonomistų valstybę jokiu būdu mums negalima šiuo metu objektyviai spręsti apie šito krašto kokią nors politinę veiklą. Ta politinė veikla turi būti sustabdyta tol, kol bus vis dėlto ištirta šita pučistų ir jų rėmėjų problema, o tam reikės mažiausiai 3 mėnesių. Ir tuos 3 mėnesius ten negalima jokia politine veikla, nes bus kaltinami vieni, kad jie bendradarbiavo, kiti neigs ir sakys, kad štai yra maišatis. Tik po to, kai pasibaigs teismas dėl šitos O.Šenino bylos, ir tiktai tada bus galima sakyti, kad pabaigsim tiesioginį valdymą ir pereisim vėl prie rinkimų. Todėl, mano nuomone, 6 mėnesiai yra labai atsargus terminas, nors deputato K.Lapinsko variantas, atrodo, šito termino nenuneigia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu informuoti, kad 5 deputatai kalbėjo ir iš esmės visi pasisakė už paties nutarimo priėmimą, tik vyksta tam tikros modifikacijos K.Lapinsko ir Č.Okinčico pasiūlymų temomis. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau tiktai replikuoti ponui N.Rasimavičiui dėl jo tokio pasisakymo, kad aš neva sakęs, kad tai tarptautinės teisės normų pažeidimai. Aš pasakiau, kad aš labai bijau, jog pasaulio viešoji nuomonė šitaip nekomentuotų.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, patikėkit, kad aš turėčiau daug ką pasakyti ir apie tai, kas buvo, ir apie tai, kas šiandien tęsiasi, ir apie tam tikrą sutelkimą, kai viena lenkų visuomenės dalis kalba apie tai, jog reikia vis dėlto tam tikrų sąžinės sąskaitų, tą rašo ir ,,Kurjer Wilenskij” šiandien, o kiti apeliuoja į pasaulį dėl tariamų lenkų skriaudų Lietuvoje, kalba apie naują persekiojimo bangą. Deja, tai daro net mūsų deputatai. Matyt, nelengva yra peržengti tam tikrus barjerus, bet aš tikiuosi, kad mes vis dėlto juos peržengsime, padėdami vieni kitiems. Tai, kas ant širdies guli, aš gal kita proga išdėstysiu. Čia dėl balsavimo motyvų kalbam. Aš pasisakyčiau už gerbiamojo K.Lapinsko pataisą ir siūlyčiau imti kaip pagrindinį šitą nu-tarimo projektą su nauju 5 punktu, jeigu būtų galima, kad mums nereiktų atmetinėti vieno ar kito pasiūlyto nutarimo, o balsuotume už vieną projektą. Gal tai būtų to barjero peržengimas į tikrą santarvę ir į apsivalymą nuo visokių apnašų ir klaidinimų. Noriu vieną dar paminėti momentą. Mes padarėme klaidų tada, neeilinėje sesijoje, kadangi nesugebėjome priimti iš karto visiškai užbaigto nutarimo. Tokia neužbaigta padėtis tęsėsi, ir tai yra negerai. Jeigu ir šiandien nepriimtume nutarimo, tai būtų tikrai labai negerai visiems, todėl kviečiu balsuoti už pasiūlytą nutarimą su nauju 5 punktu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis deputato R.Ozolo pasisakymas.
R.OZOLAS. Kaip Valstybinės Rytų Lietuvos komisijos pirmininkas aš noriu pareikšti, kad 6 mėnesiai yra minimumas, kurio reikėtų padėčiai bent kiek normalizuoti, kad bet kurie procesai ten vyktų patenkinamai. Apgailestauju dėl Liberalų frakcijos abstraktaus priėjimo prie šios problemos sprendimo. Taip pat norėčiau pasakyti, kad bet kurios spekuliacijos apie mūsų priimtų sprendimų nemotyvuotumą yra labai nekorektiškos, jeigu tiktai galima tuo švelniu žodžiu jas apibūdinti. Mano supratimu, turbūt tai galėtų būti bendra visų realiai padėtį vertinančių žmonių nuomonė, pučas toks, kaip jis reiškėsi šiame krašte, yra pakankamas motyvas tam, kas yra daroma ir yra padaryta, ir bus daroma, laikantis visų mūsų teisėtvarkos normų. Tai yra pakankamas motyvas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar norėsiu pasiūlyti deputato K.Lapinsko ir deputato Č.Okinčico pataisas, o prieš tai dar prašau deputatą R.Maceikianecą pasisakyti.
R.MACEIKIANECAS. Aš dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau sužinoti, gerbiamasis V.Landsbergis šnekėjo ir gerbiamasis E.Petrovas. Čia pagrindinis, esminis dalykas: 3 ar 6 mėnesiai - kam? Iki lapkričio 3 d. Lietuvos gyventojai, tarp jų ir Vilniaus kraštas, turi apsispręsti dėl pilietybės. Ar jie sugebės per tą trumpą periodą apsispręsti ir dalyvauti rinkimuose? Ar mes statome vis dėlto... Aš norėčiau paklausti, ar mes vis dėlto taikiai gyvenam su tais, kurie ten gyvena, ar dabar stumsime tą reikalą dėl sprendimo. Reikalas negreitas, ir tą aiškiai mes sakom: rinkimų po poros mėnesių dar nebus. Man neaišku vis dėlto, kaip mes manom, ar visi gyventojai dalyvaus, ar tik tie, kurie iki lapkričio 3 d. apsispręs dėl pilietybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš noriu paklausti gerbiamojo E.Petrovo. Ar jums priimtinas deputato K.Lapinsko pataisytas 5 punktas, ar reikia balsuoti alternatyviai dėl jūsų ir dėl K.Lapinsko?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavimą prašytume deputatų nevaikščioti.
PIRMININKAS. Taip, deputatas E.Petrovas sutinka atšaukti savo pateikto nutarimo 5 punktą ir įrašyti ten deputato K.Lapinsko formuluotę. Deputato Č.Okinčico pasiūlymas, tiksliau - Lenkų frakcijos pasiūlymas buvo taip pat susijęs su 5 punktu. Taigi mes galėtumėm pirmiausia balsuoti dėl alternatyvų: ar deputato K.Lapinsko, ar deputato Č.Okinčico pateikti projektai. Sutiktumėt? Dabar prašyčiau ne deputatus išeiti iš parterio, gerai būtų, kad ne deputatai paliktų parterį, o deputatai paliktų balkoną ir grįžtų į parterį. Balsų skaičiavimo komisija tuoj praneš, kiek salėje yra deputatų. Deputatą Č.Okinčicą prašau dar kartą tiksliai pakartoti jūsų siūlomą formuluotę. Visus deputatus prašau tylos ir prašau sėsti į savo vietas. Prašau įsiklausyti į deputato Č.Okinčico pateikiamą 5 punkto formuluotę.
Č.OKINČICAS. Mano siūlymas yra surengti šituose rajonuose rinkimus per 3 mėnesius nuo šios dienos.
PIRMININKAS. Taigi būtų toks 5 punktas: įpareigoti Respublikos rinkimų komisiją rinkimų įstatymų tvarka ir terminais surengti rinkimus į šių savivaldybių tarybas per 3 mėnesius. Tai yra viena alternatyva. Gerbiamieji deputatai, aš prašau nekelti triukšmo ir nesikalbėti, o klausytis alternatyvų, už kurias teks balsuoti. Taip. Tai yra alternatyvios pataisos, taip pavadinkime trumpai. Kita pataisa yra deputato K.Lapinsko pateikta. Ją priėmė autoriai, tačiau deputatas Č.Okinčicas siūlo kitą variantą pateikti. Gerbiamieji deputatai, argi tikrai taip jau viskas aišku. Aš prašau klausytis. Deputatas E.Petrovas atsisakė savo siūlyto 5 punkto varianto ir priima deputato K.Lapinsko formuluotę, tačiau šitai formuluotei oponuojanti yra deputato Č.Okinčico formuluotė. Taigi sutinkat, kad reikia balsuoti ir pasirinkti iš tų dviejų formuluočių, kurią nors vieną. Taip? Tai kodėl čia atsiranda prieštaravimų?
J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes turime labai konkretų dalyką. Kai pranešėjas priėmė punkto pataisą, ji tampa pranešėjo autorine pataisa, autoriniu tekstu, o mes turime pataisą, vadinasi, pateiktą deputato Č.Okinčico. Todėl reikėtų pirma išspręsti Č.Okinčico pataisos priėmimą ar nepriėmimą.
PIRMININKAS. Deputate Taurantai, pagelbėkite man šitoj kazuistikoj. Prašau salėje tylos. Šiuo atveju yra prieštaraujama, yra, ir todėl aš teisingai siūlau balsuoti kaip dėl dviejų alternatyvų, iš kurių pasirinksime 5 punktu vieną. Taigi aš skelbiu, kokią pataisą siūlo deputatas K.Lapinskas. 5 punktas: pavesti komisijai Šalčininkų, Vilniaus rajonų ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybų, jų organų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti po 3 mėnesių pateikti Aukščiausiajai Tarybai informaciją apie padėtį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje ir apie galimybę organizuoti minėtose vietovėse vietinių tarybų rinkimus. Deputate Petrovai, ar jūs su deputatu K.Lapinsku derinot?
E.PETROVAS. Noriu patikslinti. 3 mėnesiai, komisijos informacija po 3 mėnesių nesiejama su Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenviete.
PIRMININKAS. Turbūt deputatas K.Lapinskas sutinka su terminu? Taip, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje - šita frazė išbraukiama, Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietė. Taigi aš siūlau balsuoti šitaip: pirmiausia pirmoji alternatyva, kuri buvo pateikta, yra deputato Č.Okinčico, už ją balsuojame kaip už pirmąjį teiginį, deputato K.Lapinsko pataisa be Sniečkaus gyvenvietės yra antrasis teiginys. Kuris teiginys surinks daugiau balsų, tai ir bus įrašytas 5 punkte. Taigi kas už deputato Č.Okinčico variantą, kaip už pirmąjį teiginį? Prieš nutarimo balsavimą paskelbsime, kiek salėje deputatų. Už deputato Č.Okinčico pateiktą variantą - 13. Kiek už deputato K.Lapinsko pateiktą variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. 67. Čia, atrodo, nereikia skaičiuoti susilaikiusiųjų. Taip, nebūtina? Daugumą balsų surinko deputato K.Lapinsko pasiūlytas variantas. Jis įrašomas nutarimo 5 punkte. Dabar prašau balsų skaičiavimo komisiją paskelbti, kiek salėje yra deputatų. Prašau deputatus sėsti į vietas. Deputate Ambrazevičiau, jus skaičiuoja. Kokiu reikalu deputatas R.Rudzys?
R.RUDZYS. Norėčiau paprašyti įrašyti į protokolą, į stenogramą, kad aš susilaikiau šiame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 97.
Nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Salėje 97 deputatai. Deputatus J.Pangonį ir V.Andriukaitį prašau sėsti į vietas. Skelbiu balsavimo procedūros pradžią. Kas už šį nutarimą su pakeistu 5 punktu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 77.
PIRMININKAS. Už - 77. Prašau nuleisti balsavimo korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Prieš - 8. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Balsų dauguma nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių. Iš karto norėčiau pasitarti, ar sutiktų Aukščiausiosios Tarybos deputatai pratęsti posėdį maždaug 15 min. Aš prašau deputatų neišeiti iš salės, nes šitas balsavimas taip pat yra numatytas iš anksto. Jeigu aš matysiu, kad daugelis deputatų palieka salę, aš prašysiu registruoti iš naujo.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Jungtinės Sąjūdžio frakcijos prašymu reikia balsuoti esant kvorumui dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo ir nutarimo dėl jo taikymo, nes paskutinio balsavimo metu nebuvo didžiojo kvorumo. Aš daugiau nieko neturiu pridėti, įstatymo projektas jums buvo išdalytas. Suprantama, kad nepadarius pataisų Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, čia vėl reikia neužmiršti tos pataisos, kad apdovanojimus suteikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, ir nutarimas dėl taikymo parengtas kompromisų būdu, jis jums išdalytas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau, kad gerbiamieji deputatai nepradėtų jokios diskusijos dėl paties įstatymo, kadangi diskusija jau įvyko, lieka tik balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Dėl nutarimo, kadangi jo tekstas truputį pakeistas, manau, bus galima pasisakyti - dėl balsavimo motyvų. Taip? O dėl įstatymo kviečiu balsuoti salėje esančius deputatus. Gerbiamieji aparato darbuotojai ir Aukščiausiosios Tarybos svečiai, prašau sėsti į vietas balkone. Deputatus prašau sėsti salėje, parteryje. Deputatas K.Saja dėl ko?
K.SAJA. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų? Dėl įstatymo jau buvo kalbėta, buvo balsuota, ir yra vienintelis reikalavimas - balsuoti esant didžiajam kvorumui salėje. Galima kalbėti tik dėl nutarimo, kuris yra pakeistas, jo tekstas... Įstatymo teksto jokių pakeitimų nėra, todėl negalima kalbėti apie jokius kitus motyvus, kadangi dėl jų jau buvo kalbėta.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis seniūne, tai labai blogai, kad nėra pakeitimų, nes, kaip žinome, įstatymas galėjo būti priimamas tik kartu su konstitucine pataisa. Aukščiausioji Taryba konstitucinę pataisą atmetė, todėl jūs norite siūlyti įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai.
Z.JUKNEVIČIUS. Anaiptol, gerbiamasis deputate Lapinskai, aš šiandien paminėjau - ką tik pakeista yra. Juk kalbėjome tada: jeigu nepriimam pataisos, reiškia apdovanojimus skiria Prezidiumas. Taigi jūs tą puikiai suprantat.
Pakartotinis balsavimas dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo projekto
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau salėje rimties. Kviečiu balsuoti už Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą. Prašau salėje tylos, vyksta balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 62.
PIRMININKAS. Už - 62. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. Dabar dėl nutarimo. Dėl balsavimo motyvų, mačiau, buvo deputatų, norinčių kalbėti.
K.SAJA. Taip. Aš suprantu, kad šaukštai po pietų. Man atrodė, kad mes greitu laiku priimsime kokią nors logišką tų apdovanojimų sistemą, ir aš būčiau siūlęs šiandien nebalsuoti, kol mes nepatvirtinsime komisijoje ir nepagalvosime, kokią turėtume kuklią trumpą, drūtą sistemą. Na, ką padarysi, dabar susilaikiau ir susilaikysiu toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, gerbiamasis deputate Saja, šiandien šitas klausimas buvo įrašytas į dienotvarkę, ir mes turėjome teisę balsuoti esant didžiajam kvorumui salėje. O be to, nutarimas netrukdo sukurti sistemos, kurią jūs minėjot. Taip. Atsiprašau, kad pakomentavau. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Dėl balsavimo motyvų. Šis nutarimas buvo parengtas tada, kai mes svarstėme, ar nebūtų tikslinga ir reikalinga priimti šį įstatymą ir nutarimą iki rugsėjo 8 d., kad būtų galima įteikti apdovanojimus. Todėl taip buvo viskas daroma paskubomis. Dabar toks poreikis atkrito, nebereikalingas. Nėra jokio poreikio dabar, todėl ir šį nutarimą dabar, šiandien, priiminėti nėra tikslo. Siūlau jo šiandien nepriiminėti, siūlau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Ar deputatas Z.Juknevičius sutinka su deputato G.Ilgūno nuomone?
Z.JUKNEVIČIUS. Aišku, aš galiu pritarti tam. Nutarimas iš tiesų dabar nereikalingas, tenai buvo kompromisinis, jame ir buvo apribotas taikymas. Jeigu deputatas G.Ilgūnas dabar prieš jį, aš, pavyzdžiui, neprašau, nereikalauju balsuoti. Galioja visas įstatymas, Prezidiumui nėra jokių suvaržymų, gali Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine skirti. Aš palaikau deputatą G.Ilgūną.
PIRMININKAS. Aš prašau salėje tylos ir turiu reaguoti į deputato G.Ilgūno pasiūlymą balsuoti. Ar tiesiog pats pranešėjas sutinka, kad būtų nebalsuojama už nutarimą?
Z.JUKNEVIČIUS. Matot, yra Teisinės sistemos komisijos parengtas nutarimas, bet galbūt mes galime dar prie jo padirbėti.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Šita problema būtų labai greitai išspręsta, jeigu į nutarimo punktą būtų įrašyta, kad pavedama Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai iki tam tikros datos, kol galioja šitas nutarimas, parengti naują ordinų, medalių įstatymą. Ir problema būtų...
Z.JUKNEVIČIUS. Taigi toks yra, gerbiamasis deputate, 2 punktas apie tai ir kalba. Tai jūs neturite nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Taip, deputatas A.Ambrazevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, taip, ten ir sakoma, kad pavedama iki sausio 1 d. - naują įstatymo projektą. Jūsų komisijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar yra reikalaujančių, kad būtų priiminėjamas šitas nutarimas, nes pranešėjas nebesiūlo? Yra norinčių balsuoti. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šiandien mes priimtume?.. Ar galbūt, atleiskit, galbūt už tai, kad būtų nutarta nebebalsuoti už tai? Jeigu pasirodys, kad dauguma deputatų šitaip mano, tai teks mums keisti savo darbotvarkę, t.y. išbraukti balsavimą dėl nutarimo.
BALSAS IŠ SALĖS. Ne, na, apgavikai, kaip galima? Vienas pasimetė, tai atgal žmonės...
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš dėl procedūros. Gerbiamieji deputatai, mes turime balsuoti dėl nutarimo, galime priimti arba nepriimti. Jeigu jis bus nepriimtas, įstatymas įsigalios, kaip ir minėjo deputatas Z.Juknevičius. Jeigu priimsime nutarimą, tada nutarimas jau pakoreguos šiek tiek įstatymą. Taigi nereikia mums balsuoti dėl to, ar priiminėti mums nutarimą ar nepriiminėti. Reikia tiesiog balsuoti už nutarimą.
Balsavimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos“ projekto
PIRMININKAS. Aš atsiprašau už eilinį savo sutrikimą, siūlysiu balsuoti už šį nutarimą. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos? Kas už? 54 - už.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54 - už. Plius 1. 55.
PIRMININKAS. 55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Taip. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11. Tokiu būdu nutarimas yra priimtas. Ačiū gerbiamajam Z.Juknevičiui. Dabar pagal šiandien numatytą darbotvarkės planą mums liko deputato P.Varanausko projekto pristatymas, tačiau aš prašau Aukščiausiosios Tarybos deputatus atsižvelgti į tai, kad mes dar turime susitarti dėl kitos savaitės darbo tvarkos. Aš prašyčiau deputatą V.Pikturną neignoruoti šitokių dalykų ir nedaryti visko formaliai. Mes turime nuspręsti, ar kitą savaitę Aukščiausioji Taryba dirba ar nedirba. Jeigu mes šitam negalime paskirti 5 min., tai nėra rimta. Aš prašau, kad ne ilgiau kaip 15 min. pratęstumėm šį posėdį, atsižvelgdami į tai, kad posėdį sutrukdė gerbiamasis H.D.Genšeris.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis pirmininke, mes čia norime truputį jus pataisyti. Reikia spręsti, ne ar dirba, ar nedirba Taryba, Taryba dirba, bet kaip dirba - ar plenariniuose posėdžiuose, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų 15 min. pratęstas posėdis? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad 15 min. būtų pratęstas posėdis? Prašau nuleisti rankas, tai procedūrinis klausimas. Kas prieš, kad būtų pratęstas posėdis? Akivaizdi mažuma. Prašau deputatą P.Varanauską į tribūną. Salėje prašau tylos, posėdis tęsiamas.
Diskusija dėl Lietuvos Respublikos I šaukimo Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų paskatinimo
P.VARANAUSKAS. Čia jau buvo bendru susitarimu nutarta, kad mes parengtume šį nutarimą dėl Lietuvos Respublikos 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo. Manyčiau, kadangi čia pavedimas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, tai užtektų protokolinio nutarimo ir galėtume mes jį šiandien ir priimti bendru susi-tarimu ar balsavimu.
PIRMININKAS. Jeigu tai yra protokolinis nutarimas, tai, žinoma, mes galime priimti. Tačiau aš suprantu, kad tai nėra protokolinis.
P.VARANAUSKAS. Tai galima, aš norėjau kartu jūsų arba Sekretoriaus atsiklausti, ar negalima, ar užtenka protokolinio nutarimo, kad priimtume šitai. Sekretorius sako - užtenka, vadinasi, tegu...
PIRMININKAS. Tokiu atveju prašau perskaityti to nutarimo tekstą.
P.VARANAUSKAS. ,,Už ištvermę įtvirtinant Lietuvos Respublikos
nepriklausomybę Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Pagal Aukščiausiosios Tarybos komisijų, Sekretoriaus ir rūmų apsaugos teikimą pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareikšti padėką Lietuvos Respublikos 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos darbuotojams, dirbusiems iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir tebedirbantiems iki šios dienos.
2. Premijuoti šiuos darbuotojus atsižvelgiant į išdirbtą laiką Lietuvos Respublikos 1 šaukimo Aukščiausiojoje Taryboje: išdirbusiems ne mažiau kaip 1 metus - 3 mėnesiniais atlyginimais, išdirbusius ne mažiau kaip 6 mėnesius - 1,5 mėnesinio atlyginimo, dirbančius mažiau negu 6 mėnesius - 0,5 mėnesinio atlyginimo.”
Noriu atkreipti dėmesį į žodžius ,,už ištvermę”, todėl prie šitų žodžių tinka - atsižvelgiant j išdirbtą laiką, o ne vien už kažkokius nuopelnus. Vis dėlto daugiau čia masinis pažymėjimas. Ir įvertinti, dar tai, kad pagal komisijų, Sekretoriaus ir rūmų tarnybos teikimą. Na, galbūt jie ir visus surašys žmones, bet kad būtų tam tikras...
PIRMININKAS. Deputate Griniau!
P.VARANAUSKAS. Galbūt turėjo kas nors nuobaudų ar pan., tai kad dar būtų visa tai svarstoma. Matau, kad norit klausti.
PIRMININKAS. Aš tik noriu patikslinti, kad ne ,,rūmų apsaugos”, tačiau Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus teikimu.
P.VARANAUSKAS. Priimta pastaba.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal tai jūs ir turėjote omeny, o gal reikėjo įrašyti skliausteliuose, nes tie žmonės, kuriuos aš paminėsiu, nėra mūsų darbuotojai. Jie visuomet yra apeinami, vadinasi, visokiausiom. priemonėm. Reikėtų skliausteliuose įrašyti, kad mes turime omeny ir valgyklos, ir med. punkto darbuotojus, nes tie žmonės tikrai nepaisydami to, kada darbo laikas, visuomet pastoviai dirba. Kada benueisi, kada bebaigsi sesiją, visad galima juos rasti. Aš siūlyčiau, kad tas mūsų nutarimas apimtų juos visus.
P.VARANAUSKAS. Aš sutinku, bet galvojau, kad apima, čia darbo tvarka. Juo labiau, nors gal kai kas turi kokių pastabų, bet reikia at-kreipti dėmesį, kad nuoširdžiai ir šeštadieniais, ir sekmadieniais valgyklų darbuotojai aprūpino, maitino visų rūmų apsaugą. Reikėtų, aišku. Priimta pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau daugiau pastabų nėra. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Klausimą turėčiau. Ar yra derinta, iš kokio biudžeto galima bus mokėti šias lėšas?
P.VARANAUSKAS. Aš paklausiau Biudžeto komisijos nario J.Pangonio, jis pasakė, kad dabar faktiškai biudžete yra lėšų.
S.G.ILGŪNAS. Taip, bet Biudžeto komisijos narys, manyčiau, kažin ar gali konstatuoti. Čia biudžeto laikytojai galėtų pasakyti, ar yra tam skirta lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau salėje netriukšmauti. Vyksta posėdis. Ačiū, aš daugiau norinčių klausti ar pastebėti ką nors nematau. Ar sutinka Aukščiausiosios Tarybos deputatai balsuoti už šį nutarimą? Tai aš klausiu, ar yra norinčių ką nors pastebėti? Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš, matot, galvojau, kad dar klausimai tęsiasi. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto dar nėra aišku, kiek šitai kainuos. Man atrodo, kad Aukščiausioji Taryba savo konkrečiu nutarimu gali tiesiog pareikšti moralinę padėką, taip sakant, dėkingumo jausmą, morališkai padėkodama kokiu nors būdu. Antrajame punkte mes galėtume pavesti Prezidiumui išspręsti Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų premijavimo ar pažymėjimo, ar materialinio paskatinimo klausimą. Man gerbiamasis A.Taurantas primena, kad mes vienu atveju šitaip esam elgęsi, vienu atveju precedentą turim. Taip esame pasielgę, kai kalbėjome apie žmones, kurie labai daug darbo įdėjo rengdami Reglamentą. Tai aš pasiūlyčiau priimti šitokį nutarimą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš irgi norėčiau pasakyti repliką ir priminti P.Varanauskui tokį liaudies posakį: ant svetimos barzdos bepigu mokytis skustis. Svetimus pinigus dalyti galima labai dosniai, tačiau ar tai padės gerinti tvarką, kurios visiškai nebuvo šituose rūmuose, net kavos niekas su bandele mums nepasiūlė, kai susirinkome į neeilinę sesiją. Prisiminkime sunkiai kitur dirbančius žmones, o šičia vis dėlto yra nebloga vieta. Aš manyčiau, kad toli gražu ne visi darbuotojai čia turėtų būti apdovanoti ir ne taip gausiai, kaip čia yra siūloma gerbiamojo P.Varanausko.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, kai čia buvo tokia pakankamai didelė įtampa ir šituos rūmus saugojo tūkstančiai žmonių iš išorės, šimtai šaulių, žmonių, atsitraukusių nuo tiesioginio darbo, keitėsi pamainomis, budėdami po 12, po 24 valandas. Šiandien jie praktiškai yra bevardžiai, niekas jų neatsimena. Mes dabar čia norėtume lyg ir, taip sakant, padaryti ,,Piro puotą”. Aš suprantu, kad mes galėtume šitą nutarimą priimti, apsiribodami pirmuoju jo punktu. Na, dėl antrojo punkto mes, Dieve sergėk, susilaikykim, nes tai yra funkcinio padalinio reikalas, o iš kitos pusės, nepriešpastatykime šitų žmonių, kurie čia dirbo, tiems žmonėms, kurie čia ėjo su visai kita intencija ir visai kitokia širdimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš, matyt, esu priverstas nutraukti šito klausimo svarstymą, kadangi jau iškilo 3 galimos versijos galimo nutarimo, o mums liko 7 minutės. Todėl kviečiu trumpo pareiškimo Mandatų k etikos komisijos pirmininką deputatą A.Sakalą.
Deputato A.Sakalo informacija apie Aukščiausiosios Tarybos deputatus, užsiimančius kita darbine veikla
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, čia ne pareiškimas, o daugiau informacija, kuri, aš manau, sudomins visus, o ypač sudomins tuos, kurie dirba pas mus ne visą darbo dieną. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiosios Tarybos sutikimu. Tokio sutikimo nereikia deputatams, užsiimantiems moksline, pedagogine ir kūrybine veikla, ir laisvųjų profesijų susivienijimo nariams. Aukščiausioji Taryba davė sutikimą dirbti kitą darbą deputatams L.Apšegai, B.Lubiui, L.Milčiui, P.Poškui, L.S.Razmai ir A.V.Ulbai. Tačiau kai kurie deputatai be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo paskirti ministrų pavaduotojais, valstybės institucijų pareigūnais, dirba administracinį ūkinį darbą. Pagal Deputatų darbo sąlygų nuostatus deputatui, užsiimančiam kita darbine veikla be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, negali būti mokamas atlyginimas Aukščiausiojoje Taryboje. Kad nebūtų pažeidinėjamas įstatymas, siūlau deputatams, kurie dar neparašė pareiškimų, prašyti Aukščiausiosios Tarybos duoti sutikimą dirbti kitą darbą šalia deputato pareigų. Ačiū.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, galima klausimą?
PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpą.
J.PANGONIS. Ar jums neatrodo, kad mums reikėtų iš esmės išspręsti šį klausimą, nes greitai neliks čia deputatų. Visi eis dirbti kur nors. Tų darbų dabar atsiras ir užsienyje, ir kitur.
A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, aš manau: jeigu jūs pasiūlysite tinkamą nutarimą ar įstatymą, mes jį svarstysime. Be abejo, tai padarys nauja Mandatų ir etikos komisija, kuri bus performuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika deputatui A.Ambrazevičiui.
A.AMBRAZEVIČIUS. Tai situacija čia visiškai aiški, mes su gerbiamuoju komisijos pirmininku šnekėjom. Vyriausybė turės pasiūlyti joje dirbantiems pareigūnams... arba kreiptis leidimo arba pasiūlyti jiems atsisakyti deputato mandato. Taip pat mūsų Prezidiumas turi būti įspėtas, kad jie neturi teisės, kad jie neturi teisės skirti jokių deputatų į jokias pareigas, neatsiklausę Aukščiausiosios Tarybos leidimo. O dėl likusių deputatų - reikia paprašyti gerbiamojo kontrolieriaus K.Uokos, kad jis pasidomėtų, kokie ten deputatai, negavę Aukščiausiosios Tarybos leidimo, pasirašinėja banko dokumentus ir eina kitokias panašias pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir liko paskutinis smulkus klausimas, t.y. susitarti dėl kitos savaitės darbo tvarkos. Siūlome kitą savaitę nedirbti plenariniuose posėdžiuose dėl šitokių motyvų. Aš prašau deputatus dėmesio, nes mes turėtum susitarti vienaip ar kitaip, kad nebūtų paskui, jog dalis deputatų ateis į plenarinius posėdžius kitą savaitę, o kiti sakys - taigi nusprendėm nedirbti. Kitą savaitę išvyksta berods 6 deputatų delegacija į Erfurtą Tiūringijos žemės landtago kvietimu, keli pavieniai deputatai Prezidiumo sutikimu išvyksta į Helsinkį, Turkiją ir kitur. Taigi nebus dalies deputatų. Daug deputatų dirba valstybinėse komisijose, kurios, kaip žinote, rugpjūčio mėnesį, neeilinės sesijos metu, buvo sudarytos mūsų arba Vyriausybės pastangomis. Šie deputatai turi baigti savo darbą ar toliau rimtai jį tęsti, todėl jie taip pat negalės normaliai dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Kita vertus, galima dirbti komisijose, kurioms pagal šiandien patvirtintą sesijos darbų programą yra pakankamai darbo, ir jos gali rengti norminių aktų projektus. Todėl yra siūloma kitą savaitę dirbti komisijose, frakcijose, valstybinėse komisijose, plenarinių posėdžių nerengti, į plenarinius posėdžius susirinkti rugsėjo 24 d., antradienį, 10 val. Labai trumpai pasikeiskime nuomonėmis. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš pritariu jūsų nuomonei ir kviečiu deputatus palaikyti tą nuomonę ir nebalsuoti, tiesiog visuotiniu sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad jeigu nutariam šitaip daryti, tai tada turėkime omeny, jog mes prarandame 2 plenarinių posėdžių dienas, t.y. 12 val. Ir sutarkime, kad tas 12 val. kompensuosime per sesiją, nes kitaip mūsų ką tik priimtoji programa bus nerealizuota. Pratęsti, papildomai dvi plenarinių posėdžių dienas padaryti komisijų darbo dieno-mis vėlesnės sesijos metu. Ar spalį, ar lapkritį, kad neprapultų.
PIRMININKAS. Gerai, galbūt galėtume į tai atsižvelgti be jokio protokolinio ar kitokio sprendimo. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gal leisite? Aš labai trumpai norėčiau paklausti. Ar dar vietų į užsienį yra?
PIRMININKAS. Deputatas M.Čobotas. Liko minutė.
M.ČOBOTAS. Gerbiamasis seniūne, ponios ir ponai. Ką kalbėjo kolega J.Beinortas - jisai teisus, reikia kompensuoti, bet mes per porą metų atostogų jau seniai kompensavom ir praradom nemažai sveikatos dirbdami čia ypatingomis sąlygomis.
PIRMININKAS. Jūs pasisakote už.
M.ČOBOTAS. Todėl aš siūlau dirbti komisijose - kam būtina, o kam ne arba kam reikia pasigydyti, pailsėkit, pasigydykit šią savaitę. Atvažiuokit sveikesni. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau paklausti. Mes vis dėlto šios dienos dienotvarkės nebaigėm?
PIRMININKAS. Dėl jūsų kiek vėliau. Deputatas P.Varanauskas. Prašau salėje tylos vyksta posėdis. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu atkreipti pirmininko dėmesį, kad šį klausimą dėl personalo pažymėjimo mes turbūt perkeliame į artimiausią posėdį.
PIRMININKAS. Be jokios abejonės, tik suderinkite...
P.VARANAUSKAS. Juo labiau kad nutarimas bendru susitarimu parengtas.
PIRMININKAS. Taip, suderinkite visus 3 klausimus. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Jau žiūriu - visi išsiaiškino, tačiau mes nebaigėme dienotvarkės.
PIRMININKAS. Kuriuo klausimu?
V.ŽIEMELIS. Dėl komisijų formavimo ir Prezidiumo. Tai buvo numatyta.
PIRMININKAS. Tai dabar bus pakankamai laiko spręsti komisijose ir frakcijose vėliau, kadangi, kaip matote, deputatai sunkiai sutiko ir 15 min. pratęsti laiką.
Taigi aš kartoju du pagrindinius dalykus. Kitas plenarinis posėdis įvyks rugsėjo 24 d., 10 val. Komisijų, frakcijų atstovai, Sekretorius, Sekretoriaus pavaduotojas, seniūnas ir seniūno pavaduotojas renkasi 308 kambaryje antradienį, rugsėjo 17 d., 10 val. ryto. Rugsėjo 17 d., 10 val. ryto, tradicinis komisijų, frakcijų atstovų susirinkimas. Antradienį rugsėjo 17 d. Posėdis baigtas. (Gongas)