TREČIASIS POSĖDIS
1991 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, pradedame rugsėjo 12 d. rytinį posėdį. (Gongas) Posėdžio pradžioje trumpam pareiškimui kelių minučių laiko prašė skirti Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, labą rytą. Aš nežinau, ar dabar man reikia daryti tokį pranešimą, kadangi aš noriu pranešti apie rugpjūčio mėnesio lankomumą. Čia yra pateiktas sąrašas deputatų, kurie praleido daugiau kaip ketvirtadalį visų posėdžių. Aš labai gerai suprantu, kad mes pateikiame duomenis tik tokius, kuriuos mums pateikia sekretoriatas, ir išbraukiame tuos, kurie pagal Prezidiumo komandiruotes buvo išsiųsti kur nors. Mano turimomis žiniomis, daugelis deputatų dirbo įvairiose parlamentinėse komisijose, Prezidiumo sudarytose komisijose, todėl prieš skelbdamas šituos duomenis ,,Lietuvos aide” ir atiduodamas juos buhalterijai, norėčiau, kad gerbiamieji deputatai dar pasitikslintų. Galbūt mes galėtume dar šitą sąrašą pataisyti, tačiau kadangi nematau daugelio deputatų čia, galbūt kolegos, jų bičiuliai praneštų jiems, kad jiems taip pat nebūtų naujiena, kad nereiktų mums to daryti jau paskelbus laikraštyje. Taigi leiskite perskaityti tą preliminarų sąrašą.
Rugpjūčio mėnesį vyko 19 Aukščiausiosios Tarybos posėdžių. Šie deputatai praleido daugiau kaip po 4 posėdžius: K.D.Prunskienė - 17 posėdžių, Z.Balcevičius - 17, V.Švedas - 19, A.V.Ulba - 14, M.Laurinkus - 5, V.Pikturna - 5, A.Kumža - 7, K.Rimkus - 13, G.Ramonas - 9, A.Ražauskas - 12, V.Žiemelis - 8, L.Apšega - 6, P.Papovas - 10, S.Pirožkovas - 19, V.Suboč - 10, S.Peško - 18, S.Akanovičius - 13, E.Tomaševičius - 13, R.Maceikianecas - 7, B.V.Rupeika - 6, B.Lubys -16, N.Medvedevas - 13, A.M.Brazauskas - 6, E.Vilkas - 6, R.Gudaitis - 17, V.Jasukaitytė - 8, R.Rudzys - 11, V.Katkus - 8. Deputatas R.Gudaitis ką tik man įteikė pateisinamąjį dokumentą, bet aš jo nespėjau dabar įrašyti, matyt, pasikeis jo šitas skaičius. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašyčiau pranešti ir savo kolegoms, prašyčiau, geriausiai būtų, kad šiandieną mes galėtume pasitikslinti tuos jūsų duomenis ir galėtume vėliau paskelbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Sakalai, aš pats tik ką per-skaičiau deputato V.Švedo pasiaiškinimą, kur jis rašo, kad tęsia gydymąsi Maskvos klinikose, ir turiu jums perduoti šitą pareiškimą. Taip, deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš turiu klausimą. Aš užgirdau, kad jūs pasakėte -praleidau šitiek posėdžių, taip? Ar balsavimų?
A.SAKALAS. Ne, balsavimai buvo iš anksto nenumatyti, taigi mes čia neturime balsavimų, čia posėdžių. Neužsiregistravo posėdyje.
A.RUDYS. Ar A.Rudys praleido, ar R.Rudzys?
A.SAKALAS. Romualdas Rudzys.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.SAKALAS. Man regis, aš taip ir perskaičiau, bet tikriausiai ,,z” raidę praleidau, nepasakiau vardo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Sakalui. Taip pat trumpam pareiškimui prašė žodžio Tautininkų frakcija. Turbūt deputatas A.Ambrazevičius, taip? Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Šiandien, nors turime daugybę rūpesčių, siekdami įtvirtinti visišką Lietuvos nepriklausomybę, kviečiame apsidairyti aplink, kad pamatytumėm tuos, kurie dažnai būdami nematomi, rodė ištvermę, padėdami mums pasiekti pagrindinį tikslą - Lietuvos Nepriklausomybę. Nepaisydami pavojaus jie buvo su mumis sunkiausiomis akimirkomis, dalijosi rūpesčiais, kentė nepriteklių. Jiems, Lietuvos Respublikos paskutiniojo, 1 šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalui, siūlau padidinti atlyginimą. Taip, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Tautininkų frakcija kviečia visas frakcijas ir tuos deputatus, kurie nėra frakcijose, priimti nutarimą: už ištvermę įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę pareikšti padėką Lietuvos Respublikos pirmojo saukimo Aukščiausiosios Tarybos personalui ir premijuoti iki 3 mėnesių atlyginimo atsižvelgiant į darbo trukmę. Jeigu nutarsime, kad iš esmės reikalingas toks nutarimas, tada frakcijos galėtų savo pastabas mums pateikti, ir mes pertraukos metu parengtumėm to nutarimo projektą. Prašome balsuoti, kad iš esmės pritariam, galbūt protokoline tvarka ar ne.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba pritaria šitokiai esmei, kurios, atsiprašau, pats neišgirdau, nes buvau užsiėmęs. Manau, niekas neprieštarauja ir turbūt bus rengiamas geras dokumentas. Ačiū.
Pradedame šios dienos posėdį pagal antradienį patvirtintą darbotvarkę. Kaip prisimenate, darbotvarkė yra išlikusi ta pati, tik papildyta seniūno pavaduotojo rinkimais, kurie neįvyko antradienį. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paprašyti, kad Aukščiausioji Taryba balsuodama spręstų tokį klausimą - reikėtų papildyti dienotvarkę Lietuvos Respublikos diplomatinio paso nuostatais. Yra iškilusi problema: praktiškai diplomatiniai pasai yra užsakyti, tačiau nustatytų nėra, pagal savo teisinį lygį juos turėtų patvirtinti Aukščiausioji Taryba. Dabar yra iškilę ir tokių praktinių problemų, kadangi Užsienio reikalų ministerija skundžiasi, jog Vyriausybės aparatas daro didelį spaudimą, kad tuos pasus gautų labai daug asmenų, tuo tarpu mes puikiai žinome, kad diplomatinis pasas yra ypatingas dokumentas, ir manau, kad jo nuostatus turėtų patvirtinti Aukščiausioji Taryba. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų, dar prieš pietus galima būtų juos išdalyti, sakykim, kokią 13.00 ar 13.30 val. pristatyti, o per kitą posėdį, jeigu mes sutartumėm dėl skubesnės priėmimo tvarkos, galėtumėm šitą klausimą išspręsti. Pagal savo teisinę konstrukciją, jie iš esmės labai artimi mūsų paso nuostatams, tik su tam tikra specifika. Tai nebūtų sudėtingas dokumentas, ir aš nemanau, kad mes labai daug sugaištumėm laiko.
PIRMININKAS. Taip, tai turėtų būti įstatymas ar nutarimas?
E.JARAŠIŪNAS. Nutarimu patvirtintumėm nuostatus.
PIRMININKAS. Nutarimu patvirtintumėm nuostatus. Aš dabar ką tik išgirdau, kad Vyriausybė siūlo išbraukti šitą dalyką ir nesvarstyti. Atsiprašau, vadinasi, ne taip supratau. Pagal eilę - deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš, palaikydamas gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymą, taip pat kviesčiau visus deputatus palaikyti šį pasiūlymą, kadangi klausimas yra visiems svarbus - tiek užsienio diplomatams, tiek deputatams, kurie važinėja kartais į įvairias komandiruotes. Todėl prašyčiau tiesiog bendru sutarimu šį darbotvarkės punktą įrašyti į darbotvarkę. Dar norėčiau kreiptis į gerbiamuosius deputatus ir prašyti leisti pristatyti Deputatų aprūpinimo nuostatų vieną pakeitimą, kuris buvo jums vakar išdalytas. To pakeitimo pristatymas užtruktų ne ilgiau kaip 5 min., o gal ir trumpiau, jo esmė būtų aiški po mano pristatymo. Aš manau, kad tas pakeitimas tikrai yra reikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tai čia dar vienas pasiūlymas - dėl Deputatų materialinio aprūpinimo nuostatų, taip? Jūs siūlote kartu su Reglamento svarstymu. Gerai, jūs sutiktumėt turbūt? Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Dvi frakcijos - Septintoji ir Tautininkų - siūlytų šiandien į darbotvarkę įrašyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 84 straipsnio pakeitimo” pristatymą.
PIRMININKAS. Taip, šitas dokumentas, kiek aš žinau, yra išdalytas, suderintas su Juridiniu skyriumi. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Tai aš supratau, kad salė pritaria mūsų pareiškimui, kad nutarimą šiandien reikia pateikti. Manau, didelių diskusijų nesulauksime ir galbūt galėsime labai greitai priimti.
PIRMININKAS. Kaip vadintųsi jūsų pasiūlymas?
P.VARANAUSKAS. Gal dėl Lietuvos Respublikos pirmojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo. Trumpiau - dėl personalo pažymėjimo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū gerbiamiesiems deputatams. Dar pranešu, kad darbotvarkė, kuri jau buvo priimta, truputį keičiasi štai kaip. Trečiasis klausimas, kaip matot, yra sudėtingas, ten keletas balsavimų. Vyriausybė prašė perduoti, kad šiandien nebus siūloma balsuoti už nutarimą ,,Dėl laikinųjų priemonių prieš įstatymų pažeidimus žemės ūkio įmonėse”. Prašau išbraukti šitą klausimą iš savo darbotvarkės projekto, nebe projekto, atsiprašau, tačiau paties dokumento. Ką gi, dabar aš noriu paklausti, ar už visus tuos 4 pasiūlytus naujus darbotvarkės klausimus balsuotumėm iš karto, ar už kiekvieną atskirai? Ar nėra prieštaravimų? Tada aš supažindinu, kokie dar papildomi darbotvarkės klausimai būtų šiandien įrašyti, t.y. nutarimas ,,Dėl diplomatinio paso nuostatų patvirtinimo”, nutarimas ,,Dėl deputatų materialinio aprūpinimo nuostatų pakeitimo”, taip pat įstatymo ,,Dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 84 straipsnio pakeitimo” pristatymas ir deputato P.Varanausko pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos personalo pažymėjimo, kaip jis formulavo. Ką gi, ačiū. Galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę, tik primenu, kad frakcijų pirmininkai per šitą pertrauką, 11.30, pasiliktų salėje ir aptartų frakcijų susėdimą šitoje salėje. Frakcijų pirmininkus prašyčiau pasilikti per trumpąją pertrauką. Dabar kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių deputatą L.Sabutį. Svarstysime Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos IV sesijos darbų programos projektą.
L.SABUTIS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Tęsiame IV sesijos darbų programos svarstymą. Kartu noriu pranešti apie tuos pakeitimus, kuriuos padarėme, išgirdę čia kai kuriuos pasiūlymus. Jums dalijamas, o kai kas jau ir turite, gal spėjote susipažinti. Pagrindinis IV sesijos darbų programos variantas Nr.7 ir papildomas prie nutarimo. Šitas papildomas problemiškų klausimų sąrašas ir prie jo pridedamų įstatymų projektų sąrašas yra pateikiamas jums kartu su nutarimu. Nežinau, ar nutarimų projektai dėl IV sesijos programos patvirtinimo jau gauti. Jeigu ne, tai turbūt dabar bus įteikti, ir tai padės susiorientuoti, kokie būtent pagrindiniai mums rūpimi šiandien klausimai.
Pasitarimo metu vis dėlto pripažinome ir gavome vakar vakare Užsienio reikalų komisijos pasiūlymą, jog reikia surengti diskusiją užsienio politikos klausimais ir ją padaryti kuo greičiau. Manome, kad tokia diskusija galėtų prasidėti trečiadienį, rugsėjo 25 d., jeigu būtų jai pasirengta. Tiesa, Užsienio reikalų komisija siūlė kitą datą, tačiau bendro pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad rugsėjo 25 d. galima būtų tokią diskusiją pradėti. Niekas turbūt nesiginčytų, jog tai yra Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. Na, čia, be to, yra pažymėti mūsų pagrindinės programos svarbiausieji dokumentai, kuriuos reikėtų svarstyti ir priimti šios IV sesijos laikotarpiu. Todėl manome, jog surengę tokią galbūt diskusiją, pokalbį, nustatę užsienio politikos gaires ir priėmę tuos pateikiamus svarstyti įstatymų projektus, mes atliktumėm nemažą darbą.
Kitas ne mažiau reikšmingas darbas, kuris irgi buvo akcentuotas, -Konstitucijos ir teisinės sistemos klausimai, o jeigu pavadinsime paprasčiau - Konstitucijos ir teisinės sistemos reformos diskusija arba svarstymas. Tai galėtų būti visaip pavadinta, mes projekte rašome tokią formą, siūlome pasirinkti. Į tą sąrašą įrašėme, kaip matote, net 13 Pagrindinio Įstatymo projektų, pradedant Konstitucijos metmenų aptarimu ir po to visa tai, kas yra susiję su teisine sistema arba su mūsų, kaip piliečių, galimybėmis jau pasinaudoti tomis teisėmis.
Trečias svarbus ir labai reikšmingas etapas būtų, čia ir ekonomistai siūlė, ir kiti pritarė, taip pat surengti labai atvirą ir aiškų pokalbį apie Lietuvos Respublikos ekonomikos perspektyvas. Pateiktoje programoje pažymėti patys svarbiausieji klausimai, atsižvelgta ir į Ekonomikos komisijos pateiktą sąrašą. Gerbiamojo K.Antanavičiaus šiandien nėra, bet jis vakar paliko šį sąrašą. Mes negalėjome įrašyti jo siūlomo pinigų sistemos klausimo, bet manau, kad šis klausimas gali būti labai konkrečiai suformuluotas pasikeičiant nuomonėmis, diskutuojant šiais klausimais, išklausant Vyriausybės poziciją ir pasiūlymus. Čia taip pat neįrašomi kaip atskiri projektai dėl gyventojų aprūpinimo butais, nes yra rengiamas, bet kol kas mes tokio įstatymo projekto registruoti negavom. Bet jeigu bus parengtas, man atrodo, atsižvelgusi į tai, Aukščiausioji Taryba gali priimti atskirą sprendimą dėl tokio spartesnio šio įstatymo arba šios problemos sprendimo.
Ketvirta, jau buvo mūsų suformuluota - Valstybės saugumas ir gynybinės galios stiprinimas, čia atitinkami įstatymų projektai. Štai sakyčiau, taip galima būtų trumpai, glaustai suformuluoti pačius svarbiausius mūsų darbus ir su tuo susijusius programoje jau kalendorine tvarka išdėstytus įstatymų, pateikiamų svarstyti, projektus. Atsižvelgėme ir į tai, jog iš tiesų ir vakar Prezidiumo posėdžio metu buvo patvirtinta,: jog rengiamas Emigracijos įstatymas. Jūs žinote, kad Imigracijos įstatymas yra priimtas, yra atskiras nutarimas su nemaža pavedimų Vyriausybei. Dėl to Vyriausybės atstovai ir mes, kurie rengė šitą įstatymu projektą, prašė, kad jis būtų bent pradėtas svarstyti rugsėjo mėnesį. Jonas Šimėnas, komisijos pirmininkas, siūlė ir prašė patvirtinti,:- nedaug užimtų čia laiko, - nuostolių, padarytų gamtai, metodiką. Taip pat įrašytas labai aktualus klausimas, ir jūs žinote, tai susiję nė tik su mūsų vidaus gyvenimu, bet ir su daugelio pasisakymais, dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams. Čia jau buvo ne vienas projektas rengiamas ir dabar galų gale manoma, jog bus parengtas ir galima būtų pristatyti jį rugsėjo mėnesį. Taip pat buvo atsižvelgta į gerbiamojo deputato Č.Juršėno pasiūlymą ir į tai, kad Reglamentas reikalauja, - iš tiesų nuolatinės komisijos jau turėtų padaryti ataskaitas. Tačiau mes, aptarę šį klausimą, pasiūlėme, jog dėl visų komisijų... Kas yra nurodyta įstatyme, nebūtina perkelti į programą, tik pabrėžiame, jog Aukščiausiosios Tarybos sprendimu. Sakysim, formuodami tam tikrą komisiją, manau, mes turėtumėm pasinaudoti šia teise, jeigu reikia, ir išklausyti iš esmės dėl tokios komisijos perspektyvų, jos darbo problemų, praktikos, kad naujai išrinktieji pirmininkai, deputatai galėtų iš karto orientuotis, kokie klausimai likę neišspręsti. Todėl toks programinis dalykas įrašytas jums pateiktame projekte. Čia aš turiu tą 7 variantą, jeigu jūs taip pat turite, matote, ką aš jau minėjau, ką planuojame organizuoti trečiadieniais. Mes planuojame kas antrą trečiadienį tokius pokalbius, pasitarimus ar diskusijas Aukščiausiojoje Taryboje. Jų yra trys, jeigu iškiltų vėliau dar, turėtumėm laiko ir leistų gal galimybės, galėtume ir kitais klausimais padaryti tokį atvirą pokalbį. Šiaip iš esmės spalio mėnesio sąrašas nesikeitė, lapkričio mėnesio - taip pat. Gruodžio mėnesį liko tie patys klausimai, išskyrus tuos smulkesnius, kurie gali būti išspręsti Vyriausybės arba kitokiu būdu. Jų į programą nesiūlėme, nes matote, programoje ir taip susidaro nemažas įvairių įstatymų projektų skaičius.
Ir paskutinis dalykas, buvo siūloma, kad tai nebūtų vadinama sesijos tęsiniu, o sąrašu klausimų, kurie galėtų būti svarstomi papildomai, jeigu mes surastume laiko arba nuspręstume dirbti kitaip, o ne taip, kaip yra patvirtinta šiuo metu Reglamente - antradieniais ir ketvirtadieniais. Tai ir visa programa arba, teisingiau pasakius, programa ir priedas, kuris leidžia mums orientuotis, kokia problematika ir kokiais būdais tai galima bus išspręsti.
Dabar nutarimo projektas dėl Tarybos IV sesijos darbų programos. Čia, antrajame punkte, atsižvelgta ir į tai, jog norėtume turbūt, kad Vyriausybė, nuolatinės komisijos ir tos grupės, kurios rengia įstatymus, būtinai atsižvelgtų, jeigu pritarsime šiai programai, į šias prerogatyvas:
užsienio politikos, ekonomikos, Konstitucijos, teisinės sistemos reformos ir gynybinės galios stiprinimo įstatymų svarstymas. Šie įstatymai, jeigu projektai tinkamai parengti, pirmiausia patenka pas mane. Kiek galima netrukdydamas įdėto triūso, susipažįstu ir perduodu Juridiniam skyriui, kad atitinkamai pasižiūrėtų, ar atitinka Pagrindinio Įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimus, ir po to grįžta atgal į komisiją. Trečiajame punkte siūloma Aukščiausiajai Tarybai tokio termino nenustatyti didesnio kaip 10 dienų, kad jis iš tiesų būtų nuolat mūsų dėmesio centre. Tai tiek dėl pateikiamos programos ir nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam L.Sabučiui. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Aš labai norėčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą:
kad žemės reforma vyktų be trukdymų, mes privalėsim ir privalom padaryti viską. Žemės reforma niekaip negalima, jos negalima pa-prasčiausiai pradėti daryti žemėtvarkos projektu, kol nėra dviejų paprastų įstatymų: miško ir saugomų teritorijų. Vakar svarstydami Vyriausybėje žemėtvarkos projektų metodiką, labai rimtai užkliuvome, todėl siūlau iš papildomų klausimų šiuos du įstatymus įrašyti nors į lapkričio. Būtų pats geriausias ir patogiausias metas spalį atkelti ir pradėti svarstyti, kad nesitrukdytų žemėtvarkos darbai. Projektai yra parengti. Aš manau, kad galima juos paprasčiausiai įrašyti - ko gero, reikės mums dirbti ir trečiadieniais, nieko nepadarysi, toks mūsų likimas. Siūlyčiau iš tiesų į tai atsižvelgti, nes žemės reformą be šitų dviejų įstatymų pradėti projektuoti yra neįmanoma.
PIRMININKAS. Agrarinės komisijos pirmininkas turbūt turi pasiūlymą ar čia kartu su komisija siūlot?
L.SABUTIS. Gal pirmiau sulaukim visų pasiūlymų ir...
B.VALIONYTĖ. Na, matot, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Valionyte.
B.VALIONYTĖ. Matot, 6 projekte buvo pasiūlyta, kaip svarstyti klausimus šioje sesijoje, dabar iškilo papildomų. Aš manau, kad ir Agrarinė komisija tam pritars. Paprasčiausiai negalima pradėti žemės projektavimo darbų be šių dviejų įstatymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū. Vakar vyko Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos visų pakomisių bendras posėdis. Jame mes aptarėme ir nagrinėjome situaciją dėl pateiktos Lietuvos sveikatos nacionalinės koncepcijos. Aš norėčiau atkreipti Aukščiausiosios Tarybos dėmesį, jog šis dokumentas, nors jis ir vadinamas koncepcija, yra programinis. Jis parengtas pagal pasaulinės sveikatos organizacijos programą ,,Sveikata visiems”, yra strateginio ir programinio pobūdžio. Man gerbiamasis Sekretorius sakė, jog nuolatinių komisijų pirmininkų posėdyje buvo keliamas klausimas, kaip galima pagrįsti šios programos svarstymą. Šiandieną aš norėčiau kreiptis į visą Aukščiausiąją Tarybą ir priminti, kad Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo X skirsnio 79 straipsnio 3 punktas skelbia, jog Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai priklauso tvirtinti Lietuvos Respublikos svarbiausio ekonominio ir socialinio vystymo programų projektus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi. Nacionalinės sveikatos koncepcija - strateginė programa, jos pirmojoje dalyje yra pasakyta, kad tai yra programa. Taigi būtent jos projekto tvirtinimas, deja, priklauso tik vienintelei Aukščiausiajai Tarybai. Noriu.priminti, jog ši programa buvo svarstyta 1990 m. liepos 12 d. ir tuomet priimtas nutarimas Nr.1-368, kuriame numatyta paskelbti šią programą spaudoje, rekomenduoti Lietuvos gydytojų suvažiavimui šią koncepciją dar išnagrinėti ir papildyti. Tai ir buvo padaryta. Noriu pasakyti, kad praeitos sesijos darbotvarkėje šis klausimas buvo, buvo surengti 2 seminarai ir 3 kolokviumai ta tema. Visi dokumentai buvo išdalyti visoms komisijoms, ir darbotvarkėje, besibaigiančios praeitos sesijos darbotvarkėje, mes suformulavome Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl šios programos, kad ji būtų patvirtinta, tačiau dėl to, kad buvo svarstomi žemės ūkio įstatymai, mes sutikome šį klausimą perkelti į IV sesiją. Manau, kad turiu teisę pasiremti Konstitucijos 78 straipsniu, turiu teisę pasiremti Reglamento 203 straipsniu ir paprašyti Aukščiausiąją Tarybą, kad rugsėjo mėnesį šis nutarimas dėl Lietuvos sveikatos strategijos, šito programinio dokumento, būtų įtrauktas į dienotvarkę. Juo labiau kad tai jau yra nebe pirmas svarstymas, ir dėl jo turi būti balsuojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas - įrašyti į rugsėjo mėnesio darbotvarkę, taip? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Labai gerai, kad yra pateiktas darbų programos priedas, deputatams paaiškinantis, kokie vis dėlto prioritetai buvo teikiami sudarant darbų programą. Deputatams dabar aiškiau, apie tai jau praeitą kartą kalbėjo deputatas E.Vilkas. Beje, aš neturėjau galimybės praeitą kartą pasisakyti, būčiau pasakęs, kad sudarant darbų programą, prie kurios man teko nemažai dirbti, prioritetas buvo teikiamas dar vienai darbų krypčiai, kuri čia nepaminėta, labai svarbiai darbų .krypčiai. Deputatų, kuriems tai aktualu, aš noriu atsiprašyti, kad tai dabar neatsispindėjo tame sutrumpintame variante, tai yra įstatymų socialiniais klausimais grupė, jų yra nemažai numatyta ir jiems taip pat prioritetas nemažas buvo skirtas. O gerbiamojo Sekretoriaus norėjau paklausti, kadangi daugiausia pakeitimų, kai lygini 7 projektą su 6, yra pirmajame puslapyje, t.y. rugsėjo mėnesio darbų programoje, kodėl jame nematyti Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų formavimo. Aš suprantu, kad tai numatyta šiandien, bet, ko gero, mes šiandien nespėsime. Ar mes nesiruošiame toliau to tęsti? Kad nebūtų tiesiog formaliai suprasta, jog vėliau mes prie to negalime grįžti.
L.SABUTIS. Jokiu būdu, iš karto sakau. Kadangi darbų programa buvo patvirtinta antradienį, o šiandien mes pateikiame programą į priekį, todėl manau, tai visiškai suprantama, kad ko nepadarysime, svarstydami savaitės darbotvarkėje numatytus klausimus, išspręsime, kai pereisime prie programinių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Tenka apgailestauti, kad kultūros problemos ir klausimai ir šioje sesijoje yra perkeliami tiktai į papildomų klausimų skyrių, o apie jų svarbą išdalyta deputatams ir ne kartą kalbėta komisijų pirmininkų bei frakcijų vadovų pasitarimuose. Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir nekilnojamųjų istorijos ir kultūros vertybių apsaugos laikinojo įstatymo projekto. Nemanau, kad čia reikia aiškinti jums, koks svarbus šitas įstatymas, be jo mūsų kultūros vertybės nyksta, šituo pereinamuoju laikotarpiu sąmoningai ir nesąmoningai naikinamos, išvežamos į užsienį ir t.t. Primygtinai komisijos vardu prašyčiau šiuos įstatymus įtraukti | spalio ar bent gruodžio mėnesį. Ir dar. Visiškai čia neįrašytas įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 straipsnio papildymo ir pakeitimo” projektas, kuriame yra numatyta teisinė atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą ir už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. Reikia priminti gerbiamiesiems kolegoms ir šito mūsų darbotvarkės projekto sudarytojams apie kritišką lietuvių kalbos padėtį. Ji blogesnė negu prieš trejus ar penkerius metus. Masinės informacijos priemonės: laikraščiai, spauda, radijas, televizija - jūs paklausykit, kokia ten kalba. Taip pat kiti leidiniai, knygos, vadinasi, ir visa kita. Mes j tai visiškai nekreipiame dėmesio. Tą reikia nedelsiant padaryti, aš labai prašyčiau. Manau, kad šitas pakeitimas, šitas įstatymas ypač ilgų diskusijų nesukeltų ir labai daug laiko mums neatimtų. Įtraukime būtinai šitai į rugsėjo arba spalio mėnesį, bent jau spalio mėnesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia gal galima išreikšti pageidavimą, kad būtų trumpesnės argumentacijos, nes dabar išeina pasisakymai, o ne konkretūs pasiūlymai. Kita vertus, mes turėtumėm prisiminti, kad nė vienam įstatymui, įstatymo projektui nėra uždarytas kelias į kurios nors konkrečios savaitės darbotvarkę. Nebūtinai jie turi būti, atsispindėti štai šitame plane. Jeigu mes matome galimybę ir reikalą, tai bet kada galime jūsų pasiūlymą patenkinti. Berods deputatas P.Varanauskas pagal eilę.
P.VARANAUSKAS. Tuomet aš noriu susieti savo klausimą su jūsų paaiškinimu, kad galima ir bet kada papildyti. Ar tai skiriama ir toms 7 mūsų pastaboms. Aš sakau ,,mūsų”, nes svarstė Tautininkų frakcija vėlai vakare, tiktai jos pateiktos mano vardu ir Sekretoriui, ir jums vakar.
PIRMININKAS. Taip, jeigu galima, aš trumpai paaiškinu. Vakar buvo atsižvelgta į tai, kad parengtas yra jau beveik įstatymas ,,Dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams”. Į tai atsižvelgta, ir šitas projektas įrašomas į rugsėjo mėnesio darbotvarkę, rodos, 15 punktas. Kadangi kiti dokumentai nėra tinkamai parengti, tarp jų ir dėl turto privatizavimo įstatymo visiško ar dalinio sustabdymo, kurį jūs pateikėte. Jis nėra patekęs į Juridinį skyrių.
P.VARANAUSKAS. Juridinis skyrius jau šiandien suderino su manimi, ir tuoj pat galima išdalyti.
PIRMININKAS. Taip, vakar šito nebuvo, todėl į kitus klausimus mes iki galo nereagavom ir neįrašėm jų.
P.VARANAUSKAS. Bet tada galioja jūsų pasakymas, kad mes bet kada priminsime apie juos. Dar man atsakys gerbiamasis Sekretorius.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamąjį Sekretorių prašom.
L.SABUTIS. Iš tiesų jūsų pasiūlymai štai tokie. Trumpai tariant, jūs siūlote nesvarstyti draudimo įstatymų projektų, juos reikėtų tobulinti. Šis pasiūlymas bus perduotas Biudžeto komisijai.
,,2. Nutarimu pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti vykstančiųjų į užsienį stažuotis konkursų nuostatus.” Taip, tai yra programos dalykas, tai yra įvykdomas. Kai bus parengtas, galima tai padaryti.
,,3. Papildyti politine diskusija.” Į tai atsižvelgta, kaip jūs matėte, prieduose yra politinės diskusijos arba kitokios: ir užsienio, ir ekonomikos, ir Konstitucijos, teisinės sistemos. Siūlo ir socialiniais, ir kultūros klausimais. Žodžiu, tada prerogatyvų nebelieka. Bet tos trys, kurios buvo anuo metu sutartos, yra ir čia.
,,4. Svarstyti įstatymą dėl privatizacijos įstatymo visiško ar dalinio sustabdymo.” Tai taip pat ne programos dalykas, darbo metu darbo-tvarkę galima papildyti, kadangi tai yra patikslinimas arba sustabdymas. Mes esame dėl to susitarę, tai nėra naujas dalykas.
,,6. Svarstyti įstatymą dėl atsakomybės už nusikaltimus gyventojams.” Tai jau įrašyta į programą, ir niekas dėl to iki šiol neprieštaravo.
,,7. Įrašyti išradimų, prekių ženklų, pramoninių pavyzdžių įstatymus, nes buvo įrašyti ir dabar nepateikti.” Dėl šito aš truputį abejoju. Nemačiau paskutinės redakcijos, žinau, kad jie yra rengiami ir dėl jų galima būtų atskiru Aukščiausiosios Tarybos nutarimu nuspręsti. Taigi tie trys pagrindiniai jūsų prašymai yra įrašyti.
P.VARANAUSKAS. Ačiū. Aš supratau, kad atsižvelgta į viską.
L.SABUTIS. Taip. Kokia forma padarysime - čia kitas dalykas.
P.VARANAUSKAS. Tas jūsų požiūris patenkina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėt prie klausimų, kurie turi būti papildomai svarstomi, įrašyti Civilinės metrikacijos įstatymo projektą? Kodėl šita problema yra dabar iškilusi? Pasirodo, kad žmonės dabar nebenori imti nei sovietinių gimimo, nei sutuoktuvių liudijimų. Vyriausybė laikinai gali parengti nuostatėlius, kurie tam sykiui lyg ir tą problemą išspręstų. Tačiau iki šiol tai reguliavo įstatymas, ir mes turėtumėm vis dėlto šį klausimą sutvarkyti kapitaliai iš karto ir rimtai. Prašyčiau įtraukti prie papildomų klausimų. Aš manau, kad galbūt susidarius situacijai būtų galima įsiterpti į tuos darbus. Tai yra daugiau formalus įstatymas dėl dokumentų pobūdžio, ir aš manau, kad jo svarstymas daug laiko neužims, o šitie dokumentai yra vienas iš išorinių suverenumo požymių, ir mes jų taip palikti negalėtume. Projektas yra Juridiniame skyriuje, prie jo dar truputį padirbėjus galima pateikti svarstyti.
L.SABUTIS. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, be to, manau, jog pasiūlyta tokia visiems priimtina išeitis į tų klausimų sąrašą, kurie galėtų būti atskirai nutarus svarstomi, aš sutikčiau tai padaryti.
PIRMININKAS. Gal patikslintumėt, kaip vadinasi, kad deputatai galėtų pasižymėti.
E.JARAŠIŪNAS. Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstatymas.
L.SABUTIS. Tai aš galėčiau atsakyti. Dar vienas yra.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar balandžio mėnesį yra priimtas Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas, kuriame numatoma mokesčius atskaityti į savivaldybių ir valstybinį gamtos fondus. Šio fondo nuostatų projektai yra numatyti lapkričio mėnesį, atskaitymai turi būti pradėti jau dabar, įstatymas įsigaliojo nuo liepos 1 d. Susitikimuose su rajonų savivaldybėmis buvo pareikštas prašymas ir pageidavimas, kad šis gamtos fondų nuostatų projektas būtų priimtas rugsėjo mėnesį. Todėl aš siūlau iš lapkričio perkelti į rugsėjo mėnesį, apsvarstyti ir priimti. Projektas yra parengtas. Situacija yra tokia, kad jį būtina priimti rugsėjo mėnesį, nes visi atskaitymai praktiškai vyksta ketvirčiais.
L.SABUTIS. Norėčiau vis dėlto iš tiesų, kad jūs motyvuotumėt. Šitas įstatymas jau registruotas? Juridiniame skyriuje jau registruotas?
A.SĖJŪNAS. Ten yra ne gamtos įstatymas, o nuostatai. Fondų nuostatai.
L.SABUTIS. Buvo registracija?
A.SĖJŪNAS, Dar nebuvo registracijos.
L.SABUTIS. Dar neregistruotas. Antra, komisijos nuomonė yra bendra ar jūsų? Ir trečia, aš norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba... Aš pateiksiu balsuoti. Be abejo, galima ir anksčiau, bet jūs matote - rugsėjis koks.
A.SĖJŪNAS. Yra įstatymas, mes nebeturime jokios kitos išeities. Nėra kitos išeities.
L.SABUTIS. Visiškai neliks vietos jokiai prerogatyvai, jeigu jau taip.
A.SĖJŪNAS. Rugsėjo pabaigoje būtina jį priimti, kad lapkričio mėnesį jau pradėtų atsiskaityti įmonės teršėjos. Čia praktiškai pagal įstatymą nėra kitos išeities, mes esame priversti tai padaryti.
L.SABUTIS. Gerai, aš siūlau įrašyti tai į papildomų klausimų sąrašą, kadangi jis iš esmės yra neparengtas, o kai bus parengtas ir Taryba galės vertinti, tada tikrai po supažindinimo gali būti svarstomas be eilės arba skubesne tvarka. Gal tada ir išspręsime, dabar mes programą sudarėme, atsižvelgę į komisijų, frakcijų pasiūlymus ir į tuos įstatymų projektus, kurie buvo pateikti ir atitinkamai perėję per reglamentinį filtrą.
PIRMININKAS. Artėjame prie klausimų pabaigos pranešėjui. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš norėjau dėl vieno labai nesudėtingo, bet būtino operatyviai išspręsti klausimo, būtent - dėl Sniečkaus miesto pavadinimo pakeitimo. Tai neužimtų daug laiko, bet, man atrodo, mes negalime kęsti ilgai šito pavadinimo.
L.SABUTIS. Aš atsiprašau, čia būtina Aukščiausiajai Tarybai tai padaryti?
L.S.RAZMA. Taip, aš galvoju, kad Aukščiausioji Taryba turi tai padaryti.
L.SABUTIS. Aš norėčiau patikslinti. Siūlymas priimtas. Pažiūrėsime. Čia, man atrodo, programoje nereikėtų rašyti, bet jūs siūlote, aišku.
PIRMININKAS. Gerai, ir deputatas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Sekretoriau, įstatymas, kurį mes taip pat vertinsime, - tai Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų statuso įstatymo projektas. Mūsų komisijai atrodytų, kad galbūt galima jį dubliuoti ne tik su Lietuvoje esančio diplomatinio korpuso reikalais, bet ir su užsienio. Tai yra su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis tarnybomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vienu metu būtų atliktas vienas reikalas. Šiuo metu tas projektas yra tiktai toksai. Kitas dalykas, mes galvotumėm, kad reikėtų padaryti pataisą Diplomatinių rangų įstatyme. Tai du dalykai, į kuriuos mes labai prašytumėm atsižvelgti.
L.SABUTIS. Pataisos į darbotvarkę pateikiamos, kai sudaroma savaitės darbotvarkė, kai paruošta. Čia nebūtina dabar, bet jūs siūlėte, ir jo įvykdymas, be abejo, nuo jūsų komisijos labai daug priklausys. Aš tik nesupratau jūsų pirmojo pasiūlymo - sujungti du įstatymo projektus vieno svarstymo metu ir kurį mėnesį. Ar dviejų problemų sprendimas vieną įstatymą priimant?
E.ZINGERIS. Taip, kadangi tai susiję.
L.SABUTIS. Tai kurį mėnesį ir kaip jis formuluojamas.
E.ZINGERIS. Jeigu galima būtų, vadinasi, kuo artimesniu laiku.
L.SABUTIS. Jisai yra įrašytas į mūsų svarstomų klausimų sąrašą. Aš nežinau, kada čia galima dar arčiau.
E.ZINGERIS. Aha, paprasčiausiai, kad šį klausimą kartu svarstytume taip pat su užsienio.
L.SABUTIS. Prašau suformuluoti sudarant dienotvarkę.
PIRMININKAS. Čia galima būtų dvejopai suprasti: ar čia yra Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų, ar Lietuvos Respublikos įstatymo projektas? Čia, man atrodo, tekste nėra pasakyta, kad čia tik apie Lietuvos Respublikos diplomatines tarnybas.
E.ZINGERIS. Bet iš konteksto mes gerai žinome.
PIRMININKAS. A, jūs žinote kontekstą, taip.
E.ZINGERIS. Mes norime išplėsti sykiu ir dėl diplomatinių, vadinasi, rangų teikimo. Paprasčiausiai komisija turi savo nuomonę, jeigu galima būtų šiandien ar kitą savaitę tą nuomonę pareikšti - dėl pataisos.
PIRMININKAS. Jūs pasiūlykite tą pataisą, sakysime, į kitos savaitės darbotvarkę, ir neturėtų būti jokių kitų problemų.
L.SABUTIS. Beje, priimtas jūsų siūlymas, jog tokia diskusija planuojama Aukščiausiojoje Taryboje.
E.ZINGERIS. Čia dėl užsienio politikos apskritai. Dėl užsienio politikos. Ačiū jums.
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau paremti gerbiamąjį A.Sėjūną ir tuo pačiu pasiūlyti. Juk rugsėjo mėnesį mes turime tokius klausimus kaip ataskaitos - ,,Lietuvos aido”, Kultūros paveldo inspekcijos, televizijos ir t.t. Gal galima būtų sukeisti vietomis: šitą klausimą dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų iš lapkričio atkelti į rugsėjo mėn., o šituos - 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 - nukelti į lapkritį. Man atrodo, nuo šitų ataskaitų tikrai nenukentės Lietuvos gamta, o jeigu mes tą fondų įstatymą - tik lapkritį, tai čia daug kas bus jau ,,post factum”. Būtų gerai, jeigu būtų galima sukeisti, nes ataskaitos ataskaitomis, o gamta yra gamta.
L.SABUTIS. Aš tik noriu patikslinti. Čia, kur yra pateiktas ataskaitų sąrašas, mes nenurodom tikslaus laiko, nuspręs pati Aukščiausioji Taryba, tik įrašytos tos žinybos, kurios turėtų atsiskaityti Aukščiausiajai Tarybai pagal mūsų nutarimus arba bendrą nutarimą.
R.GAJAUSKAITĖ. Gerai, tai tada galimas būtų toks kompromisas. Čia yra ir Aplinkos apsaugos departamento ataskaita, tai tada vietoj jos - jeigu tuos fondus, o į fondų vietą - šitą ataskaitą. Juo labiau kad šitos ataskaitos, kaip bebūtų keista, po rugsėjo mėnesio tuoj eina, o tiktai paskiau eina jau spalis. Būtų labai gerai užtai, kad čia prasidės tokie veiksmai, kurių paskui sustabdyti kaip grandininės reakcijos neišeis. Aš manau, kad niekas Aukščiausiojoje Taryboje neprieštaraus tokiam sukeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausimą pateiks deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasiūlymą, ne klausimą.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. Man regis, kad mūsų šitas pasikalbėjimas panašėja į antklodės tampymą kas sau. Aš matau, kad visų klausimų, kurie yra susitvenkę, mes tikrai nespėsime. Kažkodėl nekalbame apie laiko balansą ir nekalbame apie laiko galimybes, kurias turime. Aš norėčiau sukonkretinti. Pirmas pasiūlymas būtų toks: įvertinant tai, kad vis dėlto prioritetas teikiamas ekonominei reformai, įvertinant ir tai, kad mums būtina skubiai sureguliuoti užsienio politikos įstatymų bazę, reikia toliau žiūrėti, kas yra svarbiau. Man regis, kad svarbiausi dalykai po ekonominės reformos, neatsiliekantys nuo jos, turi būti socialiniai klausimai. Aš jau nenoriu kalbėti apie tai, kaip ekvilibristiškai mūsų komisijos pasiūlymai keliauja iš pradžios į galą ir galiausiai lieka už ribos. Aš noriu prašyti. Tokią programą galime mes patvirtinti, galime nepatvirtinti - ne tai svarbu. Svarbiausia - reikia nustatyti laiką, laiko kvotas, kiek mes kiekvienos komisijos, kiekvieno klausimų paketo, taip sakant, sprendimui turim plenarinių posėdžių laiko. Mes vakar apskaičiavome ir manome, kad, šiaip ar taip, socialiniai klausimai, juos sujungus su sveikatos apsaugos klausimais, užimtų šiek tiek daugiau negu šeštąją dalį. Mes manytume, kad toje programoje reikėtų nustatyti komisijai plenarinių posėdžių savaitinio laiko trukmę. Manome, kad 2 valandų plenarinių posėdžių per savaitę mūsų komisijai pakaktų.
Ir antras pasiūlymas: leisti komisijai pačiai šituo laiku, aišku, iš anksto perspėjus ir pranešus, dirbant su kitomis komisijomis, manipuliuoti tais įstatymų projektais, kuriuos reikia pirmus pateikti, kuriuos reikia svarstyti antruoju svarstymu ir t.t. Jeigu tokia teisė būtų suteikta, tai būtų programos papildymas ir kartu komisijos tam tikras savarankiškumo, sakyčiau, parėmimas. Aš pastebėjau tokį dėsningumą: jeigu prie parengto įstatymo nėra žodžio Vyriausybė, vadinasi, jis keliauja į galą. Tuo tarpu socialinius klausimus, taip jau yra nusistovėję, rengia darbo grupės, dažniausiai inicijuojamos Aukščiausiosios Tarybos socialinės komisijos. O Vyriausybė visuomet dalyvauja, tiktai ji neturi šios, taip sakant, iniciatyvos teisės. Aš labai prašau į šiuos du pasiūlymus atsižvelgti. Tada būtų galima kalbėti apie realų socialinių klausimų paketo išsprendimą.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau patikslinti, kad iš papildomų klausimų taip pat yra šeši klausimai, kuriuos siūlo ir pateikia Vyriausybė, kitaip sakant, čia Vyriausybei tokio labai didelio prioriteto kol kas nėra visais klausimais, o tik tais, kurie yra apibendrinti šitame pateiktame nutarime.
L.SABUTIS. Taip, nutarime būtent mes neišskiriame Vyriausybės, o įrašom visus tuos, kurie rengia klausimus pagal nustatytas prerogatyvas. Suprasdamas socialinių klausimų sprendimo svarbą, tiesiog ne galėčiau dabar pasiūlyti, kaip tai išspręsti. Galbūt komisijos siūlymui skirti porą valandų per savaitę, aš taip supratau, - per savaitę po porą valandų - galima būtų beveik pritarti. Bet tada logiškai iškils ir kitų komisijų prašymai. Čia jau iškyla tokie dalykai, kad klausimai pateikiami ir nusprendžiama, kuriuos pirmiau svarstyti, jau nebe sutarimu, kaip būdavo anksčiau, o jau išsikovojus tam tikrą laiką. Aš manyčiau, kad dėl to reikėtų balsuoti. Galbūt iš tiesų galima būtų pagalvoti, kad patvirtinus tą programą, kaip mes jau ir aname posėdyje susitarėme, komisijos gal padarytų savo apskaičiavimus ir pagal jau patvirtintą programą prašytų, kiek reikėtų laiko. Vis dėlto aš manyčiau, kad mes turėtume tai pateikti deputatams, jeigu ne nutarimą, bent jau susipažinti: kad tokia komisija tokiam klausimų paketui prašo tiek posėdžių. Tada man būtų paprasčiau įuos apibendrinti ir galėčiau padaryti tokį visų šitų svarstymų grafiką galbūt ar schemą. Jeigu mes išlaikytume duotą žodį ir priimtą sprendimą, kad tikrai tiek laiko mes atiduodam tam tikram įstatymui, - gerai, bet praktika rodo, jog taip niekada beveik nesiseka, orientuotis į tai reikėtų. Aš beveik pritarčiau tokiam principui po to, kai bus programa patvirtinta. Ar galėčiau atsakyti į kai kuriuos klausimus ir aš vis dėlto norėčiau Aukščiausiosios Tarybos nuomonės.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
L.SABUTIS. Tiesiog nesusitarta iš viso galbūt čia ir komisijoje dėl to, ką siūlė deputatė B.Valionytė - dėl žemės reformos, ypač miško saugos ir kitų klausimų, susijusių su tuo. Reikėtų spręsti, ar išbraukiam kokį nors pasiūlytą klausimą programoje iš rugsėjo-spalio mėnesių ir čia įrašom, ar vis dėlto ieškom kitos išeities. Tuo labiau .kad dar šiandien neturėjo galutinio varianto tų įstatymų projektų, kurie buvo pasiūlyti.
Prašau.
PIRMININKAS. Atsiprašau deputato E.Grakausko, kokiu klausimu jūs dar?
L.SABUTIS. Jis nori padėti, aš supratau.
PIRMININKAS. Jūs norit padėti? Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis Sekretorius čia teisingai problemą kelia. Man rodos, visi puikiai girdėjom deputato J.Beinorto mintis ir visi supratom, kad rugsėjo mėnuo turi ribotą dienų skaičių, taip pat ir spalis, daugiau padaryti, negu įmanoma, nėra galimybių. Žemės kodekso ir saugotinų teritorijų įstatymų projektai, tarp kitko, dar nepateikti, komisijos jų nematė. Reikia, kad komisijos padirbėtų, padirbėtų visuomenė, tik tokiu pagrindu galima juos priiminėti. Projekte yra gerai suformuluota, jų išdėstyti, manyčiau, nereikėtų. Motyvas, kad Žemės kodekso pataisų nebuvimas ir saugotinų teritorijų įstatymo nebuvimas trukdytų ir agrarinę reformą, konkrečiai - žemės, žemėtvarkos darbų projektų rengimą, neturi jokio pagrindo. Tikrai žemėtvarkos projektų rengimas nesitrukdo dėl to, nes Žemės kodekse yra saugotinų teritorijų reikalai, yra išdėstytos žemės naudojimo arba atitinkamo saugojimo sąlygos. Šie dalykai praktiškai ateis į gyvenimą ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį. Dabar projektuoti teritorijas galima, juo labiau kad kokios yra neprivatizuojamos ir kaip apsaugomos, visuose - įstatymuose yra išdėstyta. Manyčiau, kaip yra projekte, taip reikėtų ir dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikėtų siūlyti ir teikti balsuoti? Ar deputatė B.Valionytė siūlo balsuoti?
B. VALIONYTĖ. Na, žinot, man lieka tik apgailestauti, kad šio iš tiesų rimto esminio dalyko gamtosaugininkai negali suprasti ir suvokti, ką mes Lietuvoje norim padaryt: ar žemės savininko nuosavybės pakeitimą, ar kartu ir kraštotvarkos kai kuriuos darbus. Mano giliu įsitikinimu, mes, valstybė, esame per daug neturtingi, kad leistume sau šiandien pakeisti tiktai žemės savininką ir visiškai nepažiūrėt žymiai plačiau kraštovaizdžio aspektu. Tai būtini įstatymai, nes, dar kartą kartoju, kas antras projektas susidurs su mišku, o miškų įstatymo nėra. Pagal paskirstymą miškų įstatyme reikia keisti ir Žemės reformos įstatymą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, ar teikiate balsuoti, ar ne?
B.VALIONYTĖ. Taip, teikiu balsuoti, nes tai...
B. VALIONYTĖ. Abu projektai iš tiesų labai reikalingi.
L.SABUTIS. Patikslinkim - kuriam laikui?
B.VALIONYTĖ. Vakar mes gana ilgai diskutavom su žemėtvarkininkais, jiems iki Naujųjų metų jie yra būtini, todėl aš siūlau.
PIRMININKAS. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį.
B.VALIONYTĖ. Dėl mėnesio, perkelkime tiesiog iš papildomų klausimų į vieną arba kitą mėnesį.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, gal, kad ilgai negaištume laiko, konkrečius pasiūlymus ir pateiksiu balsuoti.
L.SABUTIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašau deputatus dėmesio.
L.SABUTIS. Čia kokie trys keturi balsavimai gali būti dėl to, ką mes sutarėm.
PIRMININKAS. Taip. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir saugomų teritorijų įstatymas iš papildomų įstatymų sąrašo būtų perkelti į kurį nors ankstesnįjį mėnesį? Kas už šį pasiūlymą? Prašau deputatų nestovėti salės viduryje, nes neaišku, kas jus turi suskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Už - 45. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11. Tokiu būdu klausimas, jis jau ir buvo sesijos darbų programoje, tačiau nustatoma...
BALSAS IŠ SALĖS. Siūlome lapkričio mėnesį.
PIRMININKAS. Nustatoma tikslesnė jo svarstymo data, t.y. lapkričio mėnesį.
L.SABUTIS. Taip, iš karto siūlau gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymą, kad Aukščiausioji Taryba įvertintų komisijos ir darbo grupės pateikiamą sveikatos apsaugos koncepciją rugsėjo mėnesį.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, vėl prašau jūsų dėmesio. Ar deputatas G.Ilgūnas šituo klausimu?
S.G.ILGŪNAS. Aš noriu priimti, kad jūs pateiktumėte balsuoti mūsų komisijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Bus pateikta.
L.SABUTIS. Pagal pasiūlymų eilę bandau išspręst tuos klausimus.
PIRMININKAS. .Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad sveikatos apsaugos koncepcija būtų svarstoma šių metų rugsėjo mėnesį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 23.
PIRMININKAS. Už - 23. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2. .
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSAS IŠ SALĖS, Jo sveikata dar pakenčiama.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Susilaikė 22. Taigi sveikatos apsaugos koncepcija neįrašoma ne tik į rugsėjo mėnesį, tačiau ir į sesijos darbų programą. Aš taip suprantu. Sesijos darbų programoje dabar jos nebuvo.
L.SABUTIS. Ne, ji čia tik anksčiau buvo svarstyta.
PIRMININKAS. Tik anksčiau buvo svarstyta, paskui buvo sutarta komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime išbraukti iš sesijos darbotvarkės, o geriau svarstyti paspartintu tempu įstatymą.
L.SABUTIS. Sveikatos įstatymą.
PIRMININKAS. Ką gi, baigiamąjį žodį prašyčiau pasakyti deputatą V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano nuomone, įvyko didelis nesusipratimas. Na, jeigu Aukščiausioji Taryba galvoja, kad ji negali tvirtinti pro-gramų, tai tada reikia galvoti apie Konstitucijos straipsnių pakeitimą. Jeigu Aukščiausiojoje Taryboje nepakako diskusijos dėl šios programos, nes ji apima labai daug sudėtingų sričių pradedant sveikatos teise, baigiant mokesčių politika, pradedant medikų kadrų politika ir baigiant visais sveikatos standartais, tai kaip ten bebūtų, aš manau, kad yra kiti mechanizmai ir aš pats, kaip Gydytojų sąjungos atstovas, įpareigotas šios sąjungos, vis dėlto grįšiu prie šio klausimo kitu būdu, kelsiu jį iš naujo. Manau, kad tada teks vėl supažindinti deputatus su tuo, ką mes iš tikrųjų turime priimti, juo labiau kad šis dokumentas leistų Lietuvai prisijungti prie Pasaulinės sveikatos organizacijos, kurioje tai yra vienas iš pagrindinių požymių, kad valstybė vykdo tarp-tautines programas.
PIRMININKAS. Ačiū. Šituo klausimu turbūt deputatas M.Čobotas, taip?
M.ČOBOTAS. Aš tuo pačiu klausimu,
PIRMININKAS. Tik trumpai prašom.
M.ČOBOTAS. Aš remiu daktarą V.Andriukaitį ir noriu naują pasiūlymą. Gal deputatai pagalvojo, kad rugsėjo mėnesį tikrai per anksti, kad nesuspėsime. Aš siūlau balsuoti už spalio mėnesį.
L.SABUTIS. Gal geriau vis dėlto būtų, kaip pripažino pats gerbiamasis V.Andriukaitis, atitinkamai dar parengti tekstą, supažindinti deputatus, ir mes galėtume tą dalyką išspręsti vėliau, dabar tiesiog nebediskutuokim tuo klausimu. Balsuota, nuomonė pasakyta, gal aš pateiksiu kitų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretoriau, gerai būtų, kad pateik-tumėt kitų pasiūlymų.
L.SABUTIS. Deputato A.Tauranto pasiūlymas analogiškas J.Beinorto pasiūlymui, ir čia dėl to mes balsuosim galbūt bendrai dėl socialinių klausimų. Gerbiamojo G.Ilgūno - dėl kultūros, kaip paminėta, problemų (...) ir kiek galima greičiau, viskas išvežama ir t.t. Norėtųsi, kad čia būtų konkrečiai suformuluota, aš tiktai spėjau pasižymėti, jog į spalio mėnesį prašo įrašyti iš papildomų klausimų. Aš taip supratau.
S.G.ILGŪNAS. Taip.
L.SABUTIS. Ir į antrąją dalį noriu atsakyti, kur reikia papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl to, kad mes darkome savo kalbą. Į programą tokių, kaip susitarėm, atskirų straipsnių arba papildymų nerašom, o įrašome juos sudarydami savaitės darbotvarkę ir pateikiame vertinti. Todėl prašyčiau jūsų suformuluoti, kurį įstatymo projektą spalio mėnesi jūs siūlote.
PIRMININKAS. Taip, iš papildomų...
L.SABUTIS. Jūs paminėjot bendrą tokį. Tai kuris čia įstatymas, vienas ar du ir į kurį mėnesį?
S.G.ILGŪNAS. Čia yra du. Jie papildomame sąraše pažymėti 3 ir 4 numeriu.
L.SABUTIS. Taip.
S.G.ILGŪNAS. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos laikinojo įstatymo projektas ir Nekilnojamųjų istorijos ir kultūros vertybių įstatymo projektas.
L.SABUTIS. Ačiū. Turbūt visiems suprantama, aš siūlau balsuoti. Kurį mėnesį?
PIRMININKAS. Į spalį.
S.G.ILGŪNAS. Spalį.
PIRMININKAS. Taip, deputatas G.Ilgūnas, kaip supratau, komisijos vardu siūlo iš papildomo sąrašo 3 ir 4 pozicijas - Kilnojamųjų ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų svarstymą perkelti į spalio mėnesį. Kas už šį pasiūlymą?
L.SABUTIS. Spalis perkrautas. Aš bijau tiesiog - kaip čia atrodysim mes.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Susilaikė 14. Sesijos darbų programoje daromas šitas perrikiavimas. Paprasta balsavusiųjų dauguma, kadangi čia turbūt nereikia traktuot, jog čia įrašome į sesijos darbotvarkę, gerbiamasis Taurantai, jeigu iš papildomų klausimų sąrašo perkeliame į konkretų mėnesį.
L.SABUTIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Čia reikia laikyt, kad sesijos darbotvarkėje egzistavo klausimas, tik sukonkretinama jo svarstymo data, t.y. dviejų įstatymų projektų svarstymas įrašomas į spalio mėnesį. Dar būtų kokių pasiūlymų?
L.SABUTIS. Ne, spalio mėnesį šiuo metu ne, bet bus tada 25 ar 26 klausimas, jau pateiktas spalio mėnesį.
Gerbiamojo E.Jarašiūno - Civilinės metrikacijos įstatymo projektas, taip trumpai pasižymėjau. Prašė įrašyti nors į papildomų svarstomų įstatymų sąrašą. Su tuo sutikom, turbūt niekas neprieštaraus.
PIRMININKAS. Atrodo niekas neprieštaravo.
L.SABUTIS. A.Sėjūnas dėl mokesčio ir R.Gajauskaitė, atrodo, taip pat parėmė. Čia reikėtų taip pat balsuoti. Kiek aš spėjau pasižymėti, konkretaus mėnesio taip pat nenustatė, tiesa, buvo kalbama apie rugsėjo, bet pasvarstykime. Jeigu čia per daug laiko neatimtų... Tiesiog man sunku dabar vertinti ir ką nors pasakyti dėl to, kad nesusipažinęs su šituo dokumentu, reikėtų kokiu nors būdu išspręsti. Aš manyčiau, galbūt net nesiūlykime šiandien balsuoti, tegul tai būna protokolinis mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ar pavedimas sekretoriatui, kai bus gautas šis dokumentas - įstatymo ar nuostatų projektas, pateikti Aukščiausiajai Tarybai atskiru nutarimu spręsti.
PIRMININKAS. Taip, juo labiau kad deputatė R.Gajauskaitė, nežinau, sutarusi su Aplinkos apsaugos departamento vadovais ar ne, tačiau pasiūlė konkretų variantą - sukeisti jų ataskaitą su šitų fondų svarstymu. Taip sakant, mes jau turime tam tikrą garantuotą laiko nišą, tik reikia parengti pačius nuostatus ir pateikti juos nustatyta tvarka.
L.SABUTIS. Tai tokiu būdu, jeigu nebūtų prieštaravimų, aš ir siūlyčiau išspręsti šiuos du pasiūlymus.
PIRMININKAS. Taip, atrodo nėra prieštaravimų.
L.SABUTIS. Deputatas S.Razma siūlė Sniečkaus miesto pavadinimą. Taip pat į programą siūlyčiau neįrašyti, šiandien nebalsuoti, tai tiesiog jo, kaip deputato, pasiūlymas, kurį klausimą reikia spręsti. Komisijos pirmininko E.Zingerio prašymas dėl diplomatinių tarnybų Lietuvoje ir užsienyje. Man atrodo, čia tas klausimas, kuris yra įrašytas, diskutuojant ir svarstant jis galėtų būti išspręstas, kai bus supažindinama su šiuo įstatymu. Jeigu iškiltų būtinumas papildomai parengti, tai turėtų būti pranešta. Todėl iš anksto tiesiog nedrįsčiau siūlyti Tarybai balsuoti ir įrašyti.
Ir paskutinis toks bendresnis buvo siūlymas, galbūt tai yra ir mūsų nutarime pažymėta, gal galima truputį pakeisti tą tekstą, jog patvirtinus šią programą pasiūlyti komisijoms sudaryti kalendorinį įstatymų svarstymo grafiką ir supažindinti Aukščiausiąją Tarybą. Štai tiek dėl visos programos, kurią mes šiandien pateikėme ir aptarėme.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Aš manau, kad visi deputatai laiku ir teisingai pasižymėjo pakeitimus, kuriuos padarėme, palyginti su projektu Nr.7, ir dėl šito klausimų nebeiškils. Jeigu reikėtų, aš galėčiau trumpai pakartoti. Tačiau manau, kad labai esminių pakeitimų nebuvo. Todėl prašyčiau gerbiamąjį Sekretorių pristatyti nutarimą ir pasiūlyti už jį balsuoti.
L.SABUTIS. Aš truputį pačioj pradžioj kalbėjau ir siūlau nutarimą priimti. To nutarimo yra pirmas punktas - patvirtinti pateikiamą programą ir prie šio nutarimo pridedamą priedą, taip pat pavesti atitinkamoms komisijoms, Vyriausybei, kurios rengė tuos įstatymus, atsižvelgti į mūsų programos patvirtintus prioritetus, išdėstytus būtent šitame priede.
PIRMININKAS. Taigi ar balsuotumėm už šitą nutarimą papunkčiui, ar už visą iš karto? Kadangi prieštaravimų dėl visos sesijos darbų programos nebuvo, galima laikyti, kad pirmajam punktui jau yra pritarta automatiškai. O kiti punktai? Ar sukeltų diskusijų? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau dėl paties nutarimo. Antrasis punktas. Manau, kad pačiu laiku prašoma Vyriausybės pateikti užsienio politikos programą. Kadangi Vyriausybės programoje tai buvo gana nedidelis skirsnis, aš manau, jog tai turi prasmės. Dabar ekonomikos reformos programa - Vyriausybės programoje tai buvo, jeigu mūsų tai netenkina, tai reiktų tą aiškiai ir pasakyti. Jeigu mus tenkina, tai naujos programos turbūt nereikėtų, būtų nekorektiška to prašyti. Konstitucijos reformos programa yra tie Konstitucijos metmenys, kurie dabar svarstomi, yra paskirtos institucijos, kurios dirba, ir šiuo atveju neaišku, iš ko ir ko yra prašoma. Todėl tokių neaiškių punktų nereikėtų čia minėti. Dėl teisinės sistemos reformos - gal čia ir gerai, bet čia jau Teisinės sistemos komisijos dalykas. Jeigu sutinka, tai gal taip ir gerai.
Trečiasis nutarimo straipsnis yra visiškai netinkamas, ir siūlyčiau jo nepriimti. Kodėl? Čia pasakyta, kad visi projektai, kurie yra pateikti per dešimt dienų, įrašomi į savaitės darbotvarkę. Jeigu pažiūrėtume dabar darbų programą, ten yra nurodyti registracijos numeriai, kurie projekte yra pateikti. Jeigu jie iš karto bus visi pateikti, tai jau to darbo mums bus ne savaitei ir ne dviem, ir ne pusei metų. Todėl šitas punktas yra visiškai neįvykdomas, prieštarauja Reglamentui, jo pateikti ir svarstyti negalima.
L.SABUTIS. Norėčiau paaiškinti dėl antrojo punkto. Taip, diskusijų metu antradienį, kas atidžiai klausėsi, buvo siūloma būtent dėl užsienio politikos, prieštaravimų beveik negirdėti ir šiandien; dėl ekonomikos - vis dėlto Vyriausybė turėtų išdėstyti savo poziciją ir dėl Vakarų, kaip buvo pabrėžta, ir dėl Rytų būtent šiandien, kitu Lietuvos gyvenimo laikotarpiu. Todėl manytume, kad Aukščiausioji Taryba turėtų išgirsti bent jau surengtų diskusijų metu, kokią galėtų pateikti programą, o iš to teksto vėliau ji galėtų būti svarstoma ir aprobuojama.
Dėl Konstitucijos - čia visiškai neturėta omeny, kad tai yra Konstitucijos reformos programa, čia yra teisinės sistemos reformos programa - kaip yra rengiamasi šiai reformai ir atitinkamai nemaža įstatymų. Toks pageidavimas buvo taip pat išsakytas. Galima galvoti, kad tai... Kurį žodį?
BALSAS IŠ SALĖS. Konstitucija.
L.SABUTIS. Aš sutinku su tuo, kadangi tai buvo bendra problema. Čia galbūt kiek ir trukdo šitas žodis. Todėl aš pritarčiau, kad Konstitucija tegul lieka kaip ir neliečiama, nes tai yra visiškai atskiras darbas ir atskirai mes rengiame, bet į savo programą įsirašę esame. Na, o dėl trečiojo čia išties. Dėl to ir buvo pateikta svarstyti, jeigu nebus visi įstatymų projektai pateikti tą pačią dieną. Jeigu mes nenustatysime termino tiems įstatymams, dėl kurių mes nubalsuojam, kad būtų suteikta prerogatyva, ir galėsim bet kada darbo metu pastumti ar nustumti, tai bus lygiai tas pat, mes vėl gyvename taip pat - kai yra parengtas koks įstatymas, tada mes jį ir siūlome svarstyti Aukščiausiajai Tarybai. Aš sutinku. Bet aš mačiau ir šiandien žinau, kad bus svarstomi Reglamento pakeitimai. Galima būtų dėl to beveik tartis. Kita vertus, galima ir trečiajame nenurodyti dešimties dienų laikotarpio, o palikti kiekvienu atveju spręsti Aukščiausiajai Tarybai po supažindinimo arba pateikus kokį įstatymo projektą, tada spręsti, kokia tvarka svartyti. Čia galima šito termino atsisakyti. Štai tiek galėčiau paaiškinti.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Būtent tie įstatymai, kurie jau yra registruoti Juridiniame skyriuje, oficialiai ir pateikti. Tai mes jau kartą esam darę. Galima per neeilinę sesiją, galima tokiu būdu ir toliau formuluoti, kad tokioms įstatymų rengimo kryptims ar dar kažkokiu būdu teikti prioritetą. Tada viskas tvarkoj, mes jau esame nutarę teikti prioritetą būtent gynybinės galios, ten buvo lyg ir kitai suformuluota, galima ir kitoms kryptims suteikti prioritetą. Tada aišku, kad jeigu pateiktas, siūlomas, sakysime, Vyriausybės įstatymo projektas iš tos srities, tai jis svarstomas pirmasis, bet įsipareigoti per 10 dienų ar pan. Aš sakau: visi daugybę pateiktų... Tuo atveju, jeigu būtų taip formuluojama, aš manyčiau, kaip minėjau, ir sudarant darbų programą buvo teikiamas prioritetas socialiniams klausimams, ir jį reikėtų išlaikyti.
L.SABUTIS. A, tada trečiąjį papildom be termino, įrašom dar vieną - socialinius klausimus, išbraukiam Konstitucijos dalykus, Tiktai teisinės sistemos, gynybinės galios...
A.TAURANTAS. Ne, trečiame punkte Konstitucija galėtų likti, nes iš tikrųjų ir deputatas E.Vilkas yra minėjęs, ir kiti, kad prioritetą tiems dalykams, Konstitucijos svarstymui reikia teikti. Bet Konstitucijos programą pateikti antrajame punkte, tai čia jau būtų...
L.SABUTIS. Ne, tai mes sutarėm, kad Konstituciją iš antrojo išbraukiame. Aš siūliau išbraukti ir iš trečiojo. Jeigu pritariame iš esmės, kad turėtų čia būti ir Konstitucija, paliekame, bet jūs siūlote įrašyti dar socialinių klausimų prioritetus.
A.TAURANTAS. Gerai.
L.SABUTIS. Galbūt neprieštaraus Aukščiausioji Taryba, kad tarp kitų keturių prioritetų atsiduria dar penktas, kurioj vietoj - čia jau atskiras klausimas ir galbūt atskiras ginčas. Jeigu neprieštarautų, aš sutikčiau įrašyti ir nenurodyti 10 dienų termino. Toks nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Taurantai, bet jūs kalbėjote, turėjote omeny tuos įstatymų projektus, kurie yra numatyti šioj mūsų darbotvarkėj, o čia kalbama apie nenumatytus...
Gerai, tai gal gerbiamasis Sekretorius galėtų perskaityti visą trečiąjį punktą, naująją formuluotę.
L.SABUTIS. Trečiasis punktas taip atrodytų. Antrajame, vadinasi, išbraukiamas tik žodelis ,,Konstitucija”. Trečiasis būtų toks: nustatyti, kad... Pateikti Aukščiausiosios Tarybos darbų programą, numatyti įstatymų bei nutarimų projektai, susiję su užsienio politika, ekonomikos, socialinio gyvenimo, teisinės sistemos reformos bei gynybinės galios tvirtinimu, įrašomi į Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkę atskiru nutarimu.
PIRMININKAS. Įrašomi į Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkę atskiru nutarimu. Tik dar kartą pakartokite. Jūs pasakėte ,,numatyti”. Nenumatyti turbūt? Antroje eilutėje?
L.SABUTIS. Nenumatyti, taip, taip, kurie nenumatyti. Tie, kurie yra programoje, mes juos patvirtinam, bet gali gyvenimas priversti ir reikės... Dėl to aš siūlau, kad tai turi spręsti Aukščiausioji Taryba savo nutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, ar dabar būtų prieštaravimų dėl šito nutarimo priėmimo, kuris įteisintų mūsų šios sesijos naują darbotvarkę? Ką gi, tada siūlysiu balsuoti už šį nutarimą. Skelbiu nutarimo balsavimo procedūros pradžią. Kas už nutarimą dėl ketvirtosios sesijos darbų programos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 79.
PIRMININKAS. 79. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas.
Ką gi, iš šios dienos darbotvarkėje numatytų papildomų klausimų prašyčiau, kad galbūt deputatas A.Sakalas trumpai pristatytų pataisas, kurias, bendrai sutarę, įrašėme į šios dienos darbotvarkę.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų 13 straipsnio pakeitimo” projektas.
Gerbiamieji deputatai, kaip žinote, mes skirstėme deputatus į nuolat dirbančius ir ne nuolat dirbančius. Šis pakeitimas susijęs su ne nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančiais deputatais. Kaip pamenate, ne nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių deputatų atlyginimas susidėjo iš dviejų dalių: pirmoji dalis buvo už darbą rinkiminėse apygardose, antroji dalis - už dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose.
Tačiau mes, svarstydami ir priiminėdami Deputatų aprūpinimo įstatymą, pamiršome vieną kategoriją deputatų, kurie negali būti traktuojami pagal mūsų priimtą įstatymą, nutarimą. Tai yra deputatai, kuriems apribotos deputatinės teisės parlamente. Jie negali balsuoti ir jų dalyvavimas ar nedalyvavimas neįrašomas į kvorumą. Aš turiu galvoje ministrus, valstybės kontrolierių ir banko valdytoją. Taigi dėl šito senojo nutarimo jie gaudavo abi atlyginimo dalis, nepaisant to, ar jie dalyvauja, ar nedalyvauja šituose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir ar balsuoja. Balsuoti jie negalėdavo, o dalyvavimas neįeidavo į kvorumą. Todėl, vadinasi, numatyta pataisa, o joje yra praktiškai viskas tas pat, kas buvo ankstesniame straipsnyje, tiktai įrašyti žodžiai ,,išskyrus tą, kurio įgaliojimai apriboti pagal Reglamento 7 straipsnį”. Taigi, jeigu priimsime šitą pataisą, tada deputatai, kuriems yra apriboti deputatiniai įgaliojimai Aukščiausiojoje Taryboje, gaus atlyginimą, susidedantį tiktai iš vienos dalies, t.y. už darbą rinkiminėse apygardose. Aš manau, kad tai yra teisinga, kadangi skiriasi jų darbas, ministrų darbas ir tų deputatų, kurie dirba antraeilėse pareigose ir nėra ministrai, kurie dirba čia ir balsuoja, ir dalyvauja plenariniuose posėdžiuose. Be abejo, jų turbūt atlyginimas taip pat turėtų skirtis. Aš noriu pabaigoje tik pasakyti, kad šitą neatitikimą pastebėjo gerbiamasis K.Glaveckas, ir apgailestauju, kad to nepastebėjo valstybės kontrolierius. Ačiū už dėmesį ir prašyčiau šitą nutarimą kaip galima greičiau priimti, kad jau kitą mėnesį mes galėtume normaliai apskaičiuoti atlyginimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad šitas pristatytas projektas aiškus. Dabar, gerbiamieji deputatai, visus kitus šiandien įrašytus į darbotvarkę smulkius klausimus prašyčiau pasiruošti kitame posėdyje pristatyti. Dabar gerai būtų, kad būtų iškelti kandidatai į dvi seniūno pavaduotojų vietas. Per pertraukas frakcijos ar deputatų grupės galėtų aptarti iškeltas kandidatūras ir paskui, nutaikę laiką, galėtumėm balsuoti. Ar frakcijos yra apgalvojusios galimus kandidatus į seniūno pavaduotojo postą? Primenu, kad yra dvi seniūno pavaduotojo vietos. Reikalingi du žmonės, tačiau galima siūlyti ir daugiau deputatų. Gerai būtų, kad mes iki pertraukos patvirtintume balsavimo biuletenį su jūsų įrašytomis pavardėmis, o po to būtų galima išsakyti motyvus, išklausyti pretendentų pasisakymus. Noriu paklausti, aš užkulisiuose girdėjau daug siūlymų ir daug nuomonių, negi neatsiras plenarinio posėdžio metu nė vieno pasiūlymo. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar nebūtų galima susitarti taip, kad vienas iš pavaduotojų būtų dešiniau nuo seniūno, vienas kairiau.
PIRMININKAS. Aš nelabai norėčiau komentuoti, kadangi per, praėjusią sesiją Septintoji frakcija būtent taip ir siūlė. Kai kairieji nieko neiškėlė, tada buvau pasiūlytas aš. Todėl dabar man būtų nelabai taktiška imtis ir komentuoti. Aš, žinoma, asmeniškai nematau jokios problemos jūsų pasiūlyme. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Tautininkų frakcijos vardu siūlome buvusį pavaduotoją gerbiamąjį K.Intą.
PIRMININKAS. Taip, yra vienas pasiūlymas. Malonu. Ar yra daugiau siūlymų? Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš ne frakcijos, o savo vardu siūlau Gediminą Ilgūną.
PIRMININKAS. Ką gi, jūs turite teisę pasiūlyti. Aš užsirašau ir antrojo pretendento pavardę. Ar yra daugiau siūlymų? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad tarp kandidatų būtinai turi būti gerbiamasis A.Taurantas. Aš nežinau, kokios ten buvo problemos kalbant apie pirmininko kandidatūrą. Pirmininką mes išrinkom. Aš patenkintas juo, tai yra seniūną. Bet A.Taurantas turėtų mums padėti šitame darbe. Aš kviesčiau ir ten, kur buvo nesutarimų, užmiršti, užmiršti ambicijas ir paremti A.Tauranto kandidatūrą į seniūno pavaduotojus. Tai žmogus, kuris gerai dirbo, ypač gerai Reglamentą išmano, ir mums tiesiog nuostolis būtų, jeigu jis nepadėtų mums dirbti seniūno pavaduotojo poste.
PIRMININKAS. Ačiū. Įrašau trečiąją pavardę. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinės Sąjūdžio frakcijos taryba palaiko Pirmininko pasiūlymą dėl A.Tauranto kandidatūros ir prašo balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar pasiūlymų?
L.ŠEPETYS. Siūloma nutraukti siūlymus.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. O jeigu rimtai, tai tikrai dar galėtume išklausyti. Dar ne visos frakcijos pasakė savo nuomonę, ir manau, dar yra norinčių ką nors pasiūlyti. Tai čia reikia visų klausti. Gerbiamieji deputatai, ar galime jau sakyti, kad kandidatų iškėlimas yra nutraukiamas? Ar yra prieštaravimų dėl to? Deputatas P.Vaitiekūnas prieštarauja? Jūs galite pasiūlyti, prašom prie mikrofono. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš noriu suabejoti, ar mes galėtume užbaigti šitą klausimą, kai nėra deputato K.Intos?
PIRMININKAS. Jis yra.
J.BEINORTAS. Oi, aš atsiprašau, aš maniau, kad jo nėra.
PIRMININKAS. Taip, aš dar girdėjau deputato P.Vaitiekūno pasiūlymą, tačiau aš nenoriu iš jūsų lūpų jo perkelti į savo lūpas. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Esam jau tiek išsilavinę deputatiniame darbe, kad vertėtų paklausyti švelnesnio balso. Siūlau vieną iš mūsų deputačių R.Rastauskienę taip pat kandidate į seniūno pavaduotojus.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis pasiūlė deputatę R.Rastauskienę.
L.SABUTIS. Jos, tiesa, nėra, toli, bet kiek yra tekę anksčiau kalbėti, prieštaravimų didelių 'iš jos pusės nebuvo.
PIRMININKAS. Ji neprieštaravo. Čia, žinoma, galima būtų įklimpti į milžiniškus formalumus: ar sutikimą balotiruotis turi duoti prieš Aukščiausiąją Tarybą ar prieš tuos asmenis, kurie iškelia, kurie pasiūlo. Dar deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš tai nesu įsitikinęs, kad kolegė Rasa Rastauskienė sutinka balotiruotis į seniūno pavaduotojus. Nuo mūsų frakcijos balotiruojasi K.Inta. Aš manau, kad gerbiamasis L.Sabutis turi atsiimti savo pasiūlymą.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis pirmininke, aš prašau vis dėlto balsuoti dėl mano pasiūlymo - kad jau baigtume siūlymus. Trys kandidatai, dvi vietos, visi rimti, yra pasirinkimas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlytos 4 kandidatūros, formaliai 4 kandidatūros. Taip, aš noriu paklausti, ar bus dar siūlančių, ar nutraukiame kandidatų iškėlimą? Gal pakeltume rankas procedūriniu klausimu, pasižiūrėkime, ar dauguma deputatu pasisako už nutraukimą? Kas už tai, kad būtų nutrauktas kandidatūrų iškėlimas? Taip, akivaizdi dauguma, dauguma. Tai procedūrinis klausimas, leiskite neskaičiuoti. Ką gi, prašau deputatus pareikšti apie savo sutikimą balotiruotis. Deputatas K.Inta. Deputate Inta, ar jūs sutinkate balotiruotis?
K.INTA. Na, nežinau, jeigu kolegos palaikys ir šiek tiek jau patyrimo yra... Bet aš tai siūlyčiau ir naujus. Kaip pavyzdys yra gerbiamasis E.Gentvilas, kuris taip netyčia, ir matom, kad turim labai gerą seniūną. Taigi galbūt reikia ieškoti ir kitų.
PIRMININKAS. Atsiprašau...
K.INTA. Jeigu išrinks - dirbsiu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Dėkoju už pasiūlymą, tačiau esu Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. Aš labai gerbiu savo kolegas, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos deputatus, ir kol jie nerekomenduoja man atsisakyti šito darbo, aš negaliu sutikti, Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš labai dėkoju Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui už gerą žodį, dėkoju Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, dabar mano kandidatūrą pasiūliusiai, bet man atrodo, kad tie motyvai, kuriuos aš buvau išsakęs praeitą kartą, tie patys liko. Aš buvau sakęs, kad turiu nu-matęs įvairių kitų darbų, ir norėčiau savo kandidatūrą atsiimti.
PIRMININKAS. Taip. Dar buvo pasiūlyta viena kandidatūra -deputatė R.Rastauskienė. Aš tiksliai nebežinau, ką sako Reglamentas šituo atveju, ar būtina duoti sutikimą balotiruotis prieš visą Aukščiausiąją Tarybą. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš priverstas pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, jog šiuo metu, kai nėra kandidatės, negalėtume jos rinkti. Todėl susilaikau, atsižvelgdamas į deputato V.Žiemelio ir kitų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dar yra vienas dalykas, kuris Reglamente niekaip neapibrėžtas, - vis dėlto kiek turi būti Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų? Praėjusią sesiją buvo du. Šią sesiją mes galime nutarti kaip nors kitaip. Jeigu kas nors teirautųsi mano nuomonės, aš sakyčiau, kad taip pat reikalingi du pavaduotojai. Ar yra kitokių nuomonių? Ar yra kitokių pasiūlymų? Taip išeina, kad kitų pasiūlymų nėra, būtų siūlomi du Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai. Į šitas dvi vietas pretenduoja deputatas Klemas Inta. (Juokas) Ne, aš suprantu taip, kad šiandien mes galime išrinkti tik vieną seniūno pavaduotoją, kitą seniūno pavaduotoją tektų rinkti atskirai. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Noriu pasiūlyti gerbiamiesiems kolegoms atidėti šį klausimą, dar kartą padiskutuoti frakcijose ir siūlyti kandidatus iš naujo. Rinkti į dvi vietas vieną gal nereikėtų.
PIRMININKAS. Ne, čia mano toks gal nevykęs pasakymas. Manau, visi suprato, kad Klemas Inta nesėdės ant dviejų kėdžių. Aš siūlyčiau šiandien išrinkti vieną seniūno pavaduotoją arba, jeigu deputato K.Intos kandidatūra nesurinks daugumos balsų, jis nebus išrinktas. Jeigu surinks, tai jau bus išrinktas vienas pavaduotojas, o kitas pavaduotojas bus renkamas vėliau. Beje, primenu, kad ir praėjusią sesiją taip pat buvo daroma. Pirmiausia seniūnas, po to vienas pavaduotojas, po to antras pavaduotojas. Gerbiamieji deputatai, ar yra būtina... Gerai, aš atsižvelgsiu. Tada aš paklausiu, ar deputatai sutinka su deputato G.Ilgūno pasiūlymu atidėti abiejų seniūno pavaduotojų rinkimus? Taip sakant, nerinkti šiandien nė vieno seniūno pavaduotojo? Taip, tai būtų pataisa šios dienos darbotvarkėje - praktiškai išbraukti iš darbotvarkės šitą klausimą. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau gal trupučiuką patikslinti, jeigu gerbiamasis G.Ilgūnas leis. Neišbraukti iš dienotvarkės. Mes žinom, kad per pertrauką bus frakcijų, kurios rinksis pasitarti, tai kodėl negalima šitos procedūros pakartoti, tarkim, prieš pertrauką tam, kad per pertrauką būtų galima balsus suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Matot, aš sutikčiau ir su tokiu pasiūlymu, tačiau ar yra formalus motyvas, kai yra iškeltos 4 kandidatūros, lieka 1, ir štai dabar dar atidėsime tą procedūrą. Yra galimybė rinkti į vieną seniūno pavaduotojo vietą vieną iškeltą kandidatą, todėl aš nemanau...
A.RUDYS. Geri bolševikiniai metodai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, nereikia tokių kaltinimų.
A.RUDYS. Aš norėčiau tada dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, gerbiamasis seniūnas trupučiuką suklydo, kai paskelbė balsavimą dėl kandidatūrų kėlimo nutraukimo, nepasiklausęs kiekvieno asmeniškai. Jeigu šita procedūra būtų atlikta anksčiau, tai mes nepakliūtume į tokią situaciją. Dabar aš siūlau balsavimo būdu atšaukti mūsų sprendimą dėl kandidatūrų kėlimo nutraukimo ir atidėti ne kitam posėdžiui, o kitai posėdžių pusei.
PIRMININKAS. Pirmiausia aš nenorėčiau, kad jūs kaltintumėt mane bolševikiniais metodais. Nežinau, ką tada... Antras dalykas, užvakar, kai buvo renkamas seniūnas, taip pat, beje, buvo mano siūlymu pirmiau nutrauktas kandidatūrų kėlimas, po to gautas deputatų sutikimas. Čia niekas to neapibrėžia aiškiai, kada turi būti nutraukiama: ar tada, kai deputatas sutinka, ar tada, kai baigiamas kandidatų iškėlimas. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Aš, pritardamas deputato A.Rudžio siūlymui, su-rikčiau, kad būtų šio klausimo svarstymas atidėtas iki kurio nors - ar 15 val., ar vėlesnio - popietinio posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, aš jus buvau teisingai supratęs. Deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad mes vėl įsivėlėm į kažkokius nenuoseklius ginčus. Kiek aš mačiau procedūrą, viskas buvo korektiška, liko vienas iš pasiūlytų kandidatų, vienas, kuris sutiko kandidatuoti. Jis dėl to nekaltas, kad kiti atsisakė kandidatuoti, ir mes neturėtumėm sukeisti vietomis pasiūlymų, nes pirmas pasiūlymas buvo rinkti vieną pavaduotoją dabar, po to atsirado antras pasiūlymas atidėti. Reiktų eiti nuosekliai ir, jeigu reikia, balsuoti už pirmąjį pasiūlymą, rinkti dabar vieną seniūno pavaduotoją. Galbūt frakcijos tarsis toliau, ar po pertraukos kelsim vėl kitus kandidatus, ar šiandien nebekelsim, o dabar pertraukti procedūrą nėra jokios logikos.
PIRMININKAS. Aš taip pat manau, kad šiandien mes į darbotvarkę buvom įrašę seniūno pavaduotojo rinkimą. Viskas yra sutarta, viskas padaryta, kandidatūra iškelta, ir mes turime teisę balsuoti. O dėl deputato G.Ilgūno pasiūlymo - tai aš nemanau, kad ji kirstųsi štai su dabartine situacija. Deputatas K.Saja, ir siūlysiu balsuoti.
K.SAJA. Man atrodo, kad visą klausimą išspręstų, jeigu mes dabar teisėtą pertrauką paskelbtume.
PIRMININKAS. Aš noriu, kad būtų nutarta, kad Aukščiausioji Taryba balsuotų dėl balsavimo biuletenių. Ar nutarsime, kad jo nereikia visai, jeigu yra viena kandidatūra. Gerai, teisingai, kaip man patikslino gerbiamasis A.Valys, kai yra viena kandidatūra, balsavimo biuletenis nereikalingas, galime balsuoti paprastai. Taigi dar deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Aš vis dėlto siūliau ir manau, kad dėl mano siūlymo reikėtų pirmiausia balsuoti.
PIRMININKAS. Aš, žinoma, sutinku, kad galima balsuoti dėl jūsų, bet taip pat manau, kad galima balsuoti ir iš karto dėl deputato Klemo Intos, Aš nė kiek nepažeidžiu jokios procedūros, tačiau vardan šventos ramybės prašau pakelti rankas tuos deputatus, kurie nutartų dabar nebalsuoti už Klemą Intą, už vieną seniūno pavaduotoją, o abiejų pavaduotojų rinkimus surengti vėliau, popietiniame posėdyje. Kas už deputato G.Ilgūno pasiūlymą? (Triukšmas) Prašau netriukšmauti. Būtent iš jūsų kampo sklinda triukšmas. Vyksta balsavimas.
V.LANDSBERGIS. Man rodos, kad čia nekorektiškas balsavimas.
PIRMININKAS. Man irgi taip atrodo.
V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad deputatai galbūt nelabai suprato, ir todėl, mano nuomone, yra nekorektiškas balsavimas. Yra du pasiūlymai: vienas - rinkti vieną seniūno pavaduotoją, kitas - atidėt klausimą. Tai ir balsuokim, kas už tai, kad būtų dabar renkamas, - tai nėra pats rinkimas, bet principas - kad būtų renkamas vienas seniūno pavaduotojas šiandien. Tai yra pirmasis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ką gi, kad būtų dar aiškiau ir arčiau Reglamento, galima būtų pasiūlyti dvi alternatyvas. Viena, pirma alternatyva - vieną seniūno pavaduotoją renkame dabar, kita alternatyva - abudu pavaduotojai renkami vėliau, popietiniame posėdyje. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Galima padėti jums?
PIRMININKAS. Prašau.
A.TAURANTAS. Mes už rinkimą jau balsavom, įtraukdami šį klausimą į darbotvarkę, todėl dar kartą dėl jo nereikia balsuoti. Kaip jau Reglamentas numato, reikėtų balsuoti dėl atidėjimo. Jeigu už atidėjimą nebus nubalsuota, tai renkam ir viskas. Bus trumpiau.
PIRMININKAS. Taigi gal tikrai būtų trumpiau ir aiškiau. Kas už tai, kad abiejų seniūnų pavaduotojų rinkimai būtų atidėti popietiniam posėdžiui?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. Kiek už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. Kas prieš atidėjimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.
PIRMININKAS. 33. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
Balsavimas dėl K.Intos išrinkimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos seniūno pavaduotoju
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Siūlymas atidėti klausimą nesurinko balsų daugumos. Gal gerbiamieji deputatai sutiktų, kad dabar, iki pertraukos, o pertrauką padarytume 15 min. ilgesnę, balsuotume už Klemą Intą, kaip kandidatą į seniūno pavaduotojus? Taigi aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kad deputatas Klemas Inta būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 52.
PIRMININKAS. Už - 52. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Prieš - 23. Atsiprašau, susilaikė 23. Dabar turiu paklausti: kiek salėje yra deputatų? Jūs teisus. Koks paskutinis skelbtas deputatų skaičius salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nebuvo skelbta. Kvorumas buvo, pačioj pradžioj buvo, bet neskelbėm, buvo kvorumas.
PIRMININKAS. Jis nebuvo skelbtas. Taip, aš esu kaltas, kad neprašiau prieš pirmąjį balsavimą, šiandien vykusį, paskelbti salėje esančių deputatų skaičių. Ką gi, matyt, yra pagrindas pakartoti.
V.LANDSBERGIS. Kiek dabar yra deputatų salėje, galima suskaičiuoti.
M.STAKVILEVIČIUS. Bet dabar pertrauka.
V.LANDSBERGIS. Pertrauką paskelbs seniūnas, gerbiamasis Stakvilevičiau.
PIRMININKAS. Gerai, kad nebereikėtų balsuoti antrą kartą, jeigu dabar nustatom, kad salėje yra didysis kvorumas...
V.LANDSBERGIS. Na, gerai, balsuosim iš naujo.
PIRMININKAS. Na, jeigu mes pasidarytume tokie jau Reglamento sekėjai, kad esant salėje ir pakankamam deputatų skaičiui, tik jį suskaičiavus po balsavimo, ir vis tiek reikalautumėt perbalsuoti iš naujo, tai gal tai nėra taip būtina.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS. Salėje yra 87 deputatai, yra formalus pagrindas perbalsuoti po pertraukos, kuri baigsis 12.15. Kviečiu į posėdžio tęsinį.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamieji deputatai, tie, kurie nepriklauso jokiai frakcijai, kviečiami 14.30 į Prezidiumo salę. 14.30.
PIRMININKAS. Frakcijų pirmininkai pasilieka salėje dėl susėdimo salėje pagal frakcijas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kol nesusirinkot... Kol salėje nėra daug deputatų, galbūt kviesčiau į tribūną deputatą A.Taurantą dėl darbotvarkės klausimo. Gerbiamasis deputate Taurantai, jūs sutiktumėt jau dabar pateikti klausimą svarstyti. Visus deputatus kviečiu į salę, o deputatą A.Taurantą į tribūną. (Pauzė)
Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, posėdis yra tęsiamas.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, vakar buvo, ne vakar, atsiprašau, antradienį buvo pristatytas Reglamento pakeitimų projektas, deputatams išdalytas antrasis jo variantas, kiek papildytas... Antradienį buvo pristatytas Reglamento pakeitimo projektas, dabar išdalytas jo antrasis variantas. Aš, kaip ir minėjau, vakar parengiau kai kuriuos papildymus, dabar būtų galima... Net nežinau, kokią procedūrą pasiūlys gerbiamasis seniūnas. Jeigu mes rinksimės ir posėdžiausime antradienį, būtų galima, sakysime, šiandien dar tiktai pritarti po pirmojo svarstymo ar kokią nors diskusiją šiuo klausimu surengti. Jeigu antradienį mes nesiruošiame posėdžiauti, reikėtų dėl Reglamento pakeitimų balsuoti šiandieną ir juos priimti, nes, primenu Aukščiausiosios Tarybos nutarimą - Reglamentas įsigalioja nuo balandžio 23 dienos, išskyrus 270 straipsnį, kuris įsigalioja nuo rugsėjo 17 dienos. 0 270 straipsnis kaip tik uždeda apribojimus Reglamento keitimui ir vėliau keisti mums jau būtų sudėtinga. Dar aš norėčiau atsiklausti, kokią vis dėlto procedūrą mes šiandien atliekame. Jeigu vyksta priėmimas, aš siūlyčiau pastraipsniui iš karto aptarti ir balsuoti dėl pateiktų straipsnių. Jeigu tik balsavimas dėl pritarimo, tada aš apskritai pakalbėčiau apie visą įstatymo projektą ir būtų galima balsuoti dėl pritarimo jam.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad.yra skirtos 45 min. jūsų klausimui. Jeigu dabar jūs užtruktumėt trumpiau, o mes pritartumėm po pirmojo svarstymo ir numatytumėm skubesnę svarstymo tvarką, tai popietiniame posėdyje galėtume priiminėti ir taip.
A.TAURANTAS. Aš suprantu, kad antradienį nenumatoma posėdžiauti. Tada iš tikrųjų...
PIRMININKAS. Mes nesame įsitikinę, ar posėdžiausime, ar ne antradienį.
A.TAURANTAS. Taip, tai aš dar kartą primenu svarbiausius pateiktojo įstatymo punktus. Daugelis jų yra techniniai, o svarbiausia, į ką aš jau aną kartą siūliau atkreipti dėmesį ir kas dabar šiek tiek papildyta bei pateikta, tai 101 Reglamento straipsnio pakeitimai, susiję su pirmuoju pakeitimu. Yra siūloma kvorumą nustatyti - pusė bendro deputatų skaičiaus. Siūlyčiau deputatams pasisakyti, galimos kai kurios, aš girdėjau jau deputatų atsiliepimų, modifikacijos. Čia jau pasiūlėme, sakysime, kad ir tokią modifikaciją, kuri dabar taikoma darbotvarkėms tvirtinti, t.y. kvorumas šiam klausimui nustatomas pusė bendro deputatų skaičiaus, bet ,,už” turi balsuoti daugiau kaip trečdalis bendro deputatų skaičiaus. Jeigu skaičiais paversime, tai būtų 66, o balsuoti turi ne mažiau kaip 45. Tokia tvarka dabar yra darbotvarkėms. Aš primenu, kad tai iš tikrųjų svarbu. Tai stabdė mūsų darbą, aš manyčiau, vienodai atsiliepia visoms frakcijoms ir labai atsiliepia svarbioms išvykoms, į kurias deputatai turi vykti. Prezidiumas jau svarstė ir turėjo nepatenkinti kai kurių deputatų, ypač deputatų grupių, prašymų vien dėl to, kad Aukščiausioji Taryba nesugebės dirbti, kai yra dabartinis toks kvorumas. Jau anksčiau čia buvo sakyta, kad yra pasaulio parlamentų, kurie iš viso neturi kvorumo ir pan. Aš manyčiau, tai mums tiktų bent pusė bendro deputatų skaičiaus ir, sakysime, galbūt su tokia pataisa, kad turi balsuoti ne mažiau kaip trečdalis. Manyčiau, kad toks esminis pataisymas tikrai prisidėtų prie mūsų darbo efektyvumo. O dėl deputatų išvykų, dėl darbo Vyriausybės struktūrose, manyčiau, neatsilieps kurios nors frakcijos interesams čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nes visų frakcijų deputatai ir turi išvykti svarbiais klausimais, ir turi kitų darbų už Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salės ribų. Siūlyčiau šį esminį straipsnį priimti.
Kiti dalykai, kurie yra siūlomi. Jau mums ne kartą, ypač per neeilinę sesiją, teko šiek tiek pažeisti Reglamentą, nedaug - kai iš karto tvirtiname tik vienos posėdžio dienos darbotvarkę, nepriėmę savaitės darbotvarkės. Be abejo, tokių dalykų ir ateity gali atsitikti, todėl šią tvarką taip pat siūlome įteisinti. Tai yra numatyta 77 straipsnio pakeitime ir 75 straipsnio pakeitimuose tokia galimybė leidžiama. Kitas labai esminis dalykas, kuris yra pasiūlytas šiame projekte, - tai 25 projekto straipsnis, įdedamas naujas straipsnis į 24 skirsnį, 2191, t.y. ypatingos skubos tvarkos nustatymas. Ypatingos skubos tvarka yra siūloma svarstyti tiktai tuos įstatymus, dėl kurių yra bendras sutarimas Aukščiausiojoje Taryboje ir iš tikrųjų yra svarbios priežastys, kokia tvarka svarstyti. Todėl pirmiausias apribojimas - siūlymus dėl tokios tvarkos taikymo pateikti gali tiktai Vyriausybė ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tai yra ypatingos svarbos dalykai. Tik šioms dviem institucijoms suteikiama teisė pagal šį siūlymą teikti pasiūlymus dėl tokios tvarkos taikymo, ir ji negali būti taikoma, jeigu tam prieštarauja nors viena frakcija. Tai yra iš tikrųjų tokie bendri klausimai, kuriuos galime svarstyti, kai yra bendras sutarimas. Juk žinome, kad dar neeilinėje sesijoje buvo tokių klausimų, mes taip ir svarstėme, bet neturėjome įteisintos tokios tvarkos. Dabar tai siūlome padaryti Reglamente. Pati procedūra būtų paprasta, Reglamente numatyta, t.y. nerengti nei pirmojo, nei antrojo svarstymo, o iš karto po pristatymo pereiti prie trečiojo svarstymo, jeigu deputatai turi projektą. Toks yra pasiūlymas. Aš manyčiau, kad jį reikia priimt, nes mes jau taip ne kartą elgėmės, tai reikėtų numatyti Reglamente.
Kai kurie kiti svarbūs pasiūlymai, tai yra 203 straipsnio pakeitimai. Buvo nevisiškai tiksliai aptarta pirmojo svarstymo procedūra, dabar tai siūlome patobulinti. Tai yra dėl projekto skelbimo. Projektas skelbiamas, kai pritarta po pirmojo svarstymo. Anksčiau buvo neaišku, kaip tai reikia daryti: ar būtina pritarti prieš skelbiant, ar nebūtina. Ir dėl grąžinimo patobulinti projektą. Patobulinus projektą, turbūt netikslinga reikalauti, kad jis būtų vėl registruojamas, pristatomas ir pan. Galima kartoti procedūrą nuo pirmojo svarstymo. Toks papildymas taip pat numatomas. Daug yra techninių pasiūlymų. Aš manyčiau, kad juos galima bus aptarti, kai priiminėsime pastraipsniui įstatymą. Dabar siūlyčiau pritarti, kaip gerbiamasis Šimėnas minėjo, projektui po pirmojo svarstymo ir numatyti skubesnę procedūrą, nes mes būtinai šiandien turėsime pakeitimus padaryti.
PIRMININKAS. Taip, bet prieš tai, matau, yra norinčių paklausti. Prašom. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Kokia šito dokumento priėmimo procedūra bus? Tai yra kiek balsų reikės jam priimti?
A.TAURANTAS. Kaip kiekvieno įstatymo. Kaip bet kurį kiekvieną įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Iki šiol kvorumas buvo du trečdaliai, kiek atsimenu, bendro deputato skaičiaus, vadinasi - 67%. Ar jūs negavote pasiūlymų ir ar nesvarstėt sumažinti kvorumą, pavyzdžiui, ne iš karto iki 50%, o iki 60%.
A.TAURANTAS. Manau, kad tai būtų labai tokie kosmetiški dalykai. Galima taip, jeigu nesutarsim šitaip, galima visus pasiūlymus irgi. Aš manau, kad deputatai iki trečiojo svarstymo turėtų iš tikrųjų apgalvoti frakcijose ir pateikti, kad ilgai neužtruktumėm, raštu pasiūlymus, ypač dėl šių esminių klausimų. Suformuluokit. Aš žinau, kad jau tokių klausimų neformuluojame, bet prašyčiau kuo greičiau juos pateikti.
PIRMININKAS. Taip, ir, matyt, tai būtų geriau pateikti frakcijų vardu, o ne vien atskirų deputatų.
A.TAURANTAS. Be abejo.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių klausti? Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Ar jūs nenorėtumėt numatyti, kad šitą kvorumo sumažinimą galima atlikti tik tuomet, kai pritaria visos frakcijos, nes čia yra įžiūrima, jog yra ignoruojamos mažumos teisės ir šiaip čia visi įstatymai eis kaip sviestu.
A.TAURANTAS. Aš čia jau atsakiau, kad visoms frakcijoms vienodai arba padės, arba vienodai bus nuskriaustos. Bet jeigu žiūrėsime iš esmės, tai vis dėlto toks pasiūlymas mažiau naudingas daugumai, nes dauguma deputatų šiuo metu, pažiūrėkit sąrašą, daugiau dalyvauja Vyriausybės struktūrose, daugiau užimti kitur ir mažiau turi galimybės čia sėdėti. Vadinasi, jų procentas čia, salėje, sumažėjo.
K.RIMKUS. Jeigu šitas klausimas bus priimtas, mažumai nebėra iš viso jokios prasmės būti šituose postuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Romualdas Rudzys.
R.RUDZYS. Taip pat dėl 101 straipsnio. Man regis, čia man asmeniškai taip regisi (neatstovauju kokiai nors grupei deputatų), kad šio straipsnio pakeitimu bandoma rasti, gerbiamasis A.Taurantas ir kiti autoriai bando rasti išeitį, kaip galima būtų normalizuoti Aukščiausiosios Tarybos darbą, kad nereikėtų tyčiotis vieniems iš kitų, kai vieni balsuoja rankomis, kiti - kojomis, o kiti tik ausimis karpo ir t.t. Kvorumo ,,atsukimas” iš esmės pakeičia suinteresuotumą būti salėje arba išeiti iš salės. Juk šiuo atveju kuo daugiau susirinks deputatų, tuo sunkiau, tuo problemiškiau bus ,,prastumti” vieną ar kitą norimą sprendimą. Taigi suinteresuotos grupės nepriimti kokio nors įstatymo, kaip tikiuosi, turi sėdėti salėje. Tai aš giriu šitą punktą vien dėl to ir dėkoju jums, gerbiamasis Taurantai, nes lygiai prieš metus, galima būtų man pasigirti arba bent jūs galėtumėt pagirti, aš jį siūliau, sakiau, kad taip yra Lenkijos seime ir senate ir kad tai yra paimta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto. Jie bent taip man sakė, lenkai, kad tai yra 200 metų tradicija. Tačiau tradiciją jūs perėmėte tik iki pusės. Taigi priimami sprendimai ir kvorumas visada - ir didelis, ir mažas - pakankamas, kai yra pusė deputatų, bet sprendimas galioja tada, kai už jį teigiamai pasisako du trečdaliai, ne mažiau kaip du trečdaliai. Ir visada, visais atvejais užtenka pusės bendro deputatų skaičiaus. Iliustruoju tais pačiais skaičiais, kuriais jūs iliustravot. Visada susirenka šiuo atveju, kol nėra čia gerbiamojo 141-ojo deputato, - nenoriu prognozuoti, kuris iš jų ateis, sveikinsim tą, kuris ateis, - dabar 66. Jų visais atvejais užtenka, tačiau jeigu du trečdaliai iš jų pasisakė, 40 ten, 56 ar 7 - kiek yra dabar, ir įstatymas iškeptas. Ne 33, kaip kad norima pabandyti. Ne, na, tai jau pasityčiojimas, savaime su-prantama. Susirinko kas 5-tas čia, nubalsavo, o kiti, žodžiu, cirkuliuokit po užsienį.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo R.Rudzio. Dabar klausimus reikia pateikti.
R.RUDZYS. Aš tuoj paklausiu. Klausimas bus toks. Ar jūs manot taip pat kaip aš? Nes žmogų reikia įtikinti. Kai mes taip diskutavom, gerbiamasis A.Taurantas tada atsistojo ir pasakė: mes į jūsų pasiūlymą, kai keisim Reglamentą, būtinai atsižvelgsim. Taigi aš nematau, kad kitiems nusibostų manęs klausyti, išskyrus jus, gerbiamasis pirmininke, bet vis tiek užbaigiu paklausdamas. Visada daugiau kaip pusė ir visada sprendimai priimami ne mažiau kaip dviem tos pusės trečdaliais, bet pakanka, jeigu susirenka 40 ar kiek ten, pakanka pusės deputatų skaičiaus. Nereikia 90, to niekas netrokšta. Taigi, jeigu jūs irgi taip manote, tai tada, be abejo, jūs sutiksite su tuo pasiūlymu, o jeigu jūs taip nemanote, tada aš įkyriai prašau į šitą mano pasiūlymą atsižvelgti, jeigu reikia, galim pakelti prieš metus rašytą stenogramą ir įrašyti skaičių, alternatyvų šitam straipsniui. Ačiū už dėmesį.
A.TAURANTAS. Ačiū už pasiūlymą. Aš tikrai prisimenu, kad jūs ne kartą tai siūlėte, ir manau, kad dėl šio pasiūlymo galėtų būti balsuojama. Jį reikėtų svarstyti. Ir aš prašyčiau gerbiamąjį Romualdą Rudzį raštu dar suformuluoti, nes galėjome galbūt vieną kitą žodį neteisingai suprasti. Jūs galėtumėt dar raštu, jeigu tai užrašytumėt, būtų labai malonu. Manyčiau, kad čia svarstytinas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai, aš taip pat manau, kad bus gal ir daugiau alternatyvių pasiūlymų ir jie taip pat bus pateikti svarstyti.
A.TAURANTAS. Kita vertus, atsiprašau, aš užmiršau pridėti vieną dalyką. Šiek tiek šis pasiūlymas koreliuoja su tuo pasiūlymu, kad reikia turėti pusės bendro deputato skaičiaus kvorumą, balsuoti ,,už” turi ne mažiau, tai yra daugiau kaip trečdalis. Tai kai yra tokia pusė, kaip tik skaičiai sutampa: ten 45, jūsų 46 išeitų. Kitais atvejais mažiau. Vadinasi, šiek tiek į tą pačią pusę pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui gerbiamajam A.Taurantui. Ar nori pasisakyti deputatas M.Stakvilevičius, taip? Ar paklausti norėjot? Gerai, prašom pasisakyti.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai trumpai. Suprantate, čia gerbiamasis A.Taurantas metė tokią mintį, kad daugumai bus blogiau. Bet aš apskaičiavau: kad priimtume bet kokį įstatymą, užtenka 34 balsų, o dauguma - 34. 132 deputatai, dalijame pusiau - 66, 66 dalijame iš trijų, gaunam 33, pridedam vieną - 34. Tai ar čia atrodys solidu? Su-prantat, kad visuomet iš komandiruočių sulekia, kai mes sprendžiam kokius svarbesnius klausimus. Tie, kurie užimti svarbiais papildomais valstybės reikalais, ir viską nuspręs.
PIRMININKAS. Aišku.
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad čia yra trupučiuką... Trupučiuką kvepia forsavimu priimti dokumentus, kai galima paleisti bet kada balsavimo mašiną.
PIRMININKAS. Bet, kaip aš suprantu, deputatas A.Taurantas yra nutaręs atsižvelgti į įvairius pasiūlymus, taip pat mes balsuosime dėl alternatyvų.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, bet ir 46, kai 141 rinkiminė apygarda Lietuvoje... Na, čia gi pasityčiojimas iš žmonių, kurie rinko. Bet kokius įstatymus priimsime 46 balsais. Tai ar čia rimta yra tokiai nepriklausomai valstybei, kuri kalba apie demokratiją ir apie visų sluoksnių interesus?
PIRMININKAS. Ačiū deputatui M.Stakvilevičiui. Man nelieka nieko kito kaip pasiūlyti pritarti pateiktam Reglamento pakeitimo projektui po pirmojo svarstymo ir nutarti surengti trečiąjį svarstymą artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Tai būtų toks bendras nutarimas iš dviejų punktelių: pirmas - pritarti po pirmojo svarstymo, antras - trečiąjį svarstymą ir balsavimą paskirti artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Tai yra tokia teisė - taikyti skubesnę įstatymo svarstymo tvarką, kurią aš iš karto išaiškinau kaip svarstymą artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Deputatas N.Rasimavičius dėl balsavimo motyvų.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš irgi pritariu gerbiamajam R.Rudziui, ir tai, ką pasakė deputatas M.Stakvilevičius, žinoma, matematiškai yra teisinga, tačiau tiktai tada, jeigu specialiai deputatai neatvyks. Tačiau kiekvieno deputato pareiga dalyvauti, kiekvienos frakcijos pareiga žiūrėti, kad jai priimtinas įstatymas būtų priimtas arba nepriimtas, ir jeigu ji nori, kad būtų nepriimtas, tai frakcija, deputatų grupė privalo užtikrinti, kad būtent šita frakcija dalyvautų posėdyje. Čia nieko nedemokratiško nėra. Tose valstybėse, tarkim, kad ir Švedijoje, iš kurios mes žadame vis mokytis, taigi gali 3 priimti įstatymą, ir nieko niekas nesako, kad tai yra nedemokratiška. Demokratiška būtent ir yra tai, kad sudaromos sąlygos ir skatinama, kad tie, kurie suinteresuoti, dalyvautų posėdyje. Tai ir yra demokratija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti? Ką gi, tada aš dar kartą pakartoju, už ką balsuojam. Tiesa, prašau balsų skaičiavimo komisiją pranešti, kiek salėje deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Skaičiavau prieš minutę, buvo 83.
PIRMININKAS. Salėje yra 83 deputatai. Primenu, kad norint pritarti po pirmojo svarstymo, užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos, norint taikyti skubesnę tvarką, t.y. paskirti artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje trečiąjį svarstymą ir balsavimą, reikalinga 67 balsų dauguma. Todėl aš siūlau atskirti šituos du balsavimus.
Gerbiamieji deputatai, prašau jus dėmesio. Prašau deputatus dėmesio. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 50.
PIRMININKAS. Ačiū. 50 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS, 4.
PIRMININKAS. Prieš - 4. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Balsų dauguma pritarta įstatymo projektui po pirmojo svarstymo. Dabar skelbiu antrąjį balsavimą. Kas už tai, kad būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka ir trečiasis svarstymas bei balsavimas numatyti artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 46.
PIRMININKAS. Už - 46. Kas prieš ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.
PIRMININKAS. Susilaikė 15. Skubesnei svarstymo tvarkai nepritarta. Po rugsėjo 17 d. Reglamento pakeitimai bus daromi sudėtingesne tvarka. Prašom. Dar deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Mes dabar, manau, turėtume priimti vieną iš dviejų galimų nutarimą. Vienas galimas nutarimas - surengti rugsėjo 17 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kitas galimas nutarimas -pakeisti minėto nutarimo pirmąjį straipsnį, kuris numato 207 Reglamento straipsnio įsigaliojimą nuo rugsėjo 17 d., ir nukelti, sakysime, šį terminą dar mėnesiui.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, kuri alternatyva jums pasirodys priimtinesnė?
A.TAURANTAS. Aš manau, kad mes galėtume dėl to balsuoti, nes tai yra susiję klausimai. Jie buvo numatyti šiandien, ir mes galėtume vieną iš šių dviejų nutarimų priimti. Aš beveik siūlyčiau pakeisti tą nutarimą dėl Reglamento įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Tai sakysime taip: kad būtų gražesnė data - spalio 15 d., pavyzdžiui. Iki to laiko mes galėtume be jokio vargo padaryti ir smulkius redakcinius pakeitimus, kad nereikėtų dėl jų, sakysim, ten didžiulio kvorumo. Gerbiamieji deputatai, ar būtų prieštaravimų, kad mes pakeistume nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento įsigaliojimo” pirmąjį straipsnį, vietoj rugsėjo 17 d. įrašydami spalio 15 d.? Jeigu būtų esminių, sakysim, nesutarimų dėl siūlomų Reglamento pakeitimų, tai, žinoma, bet. kas bet kada gali prieštarauti, tačiau kad nebūtų trukdymų daryti daugumą smulkių pakeitimų, kurie štai yra pasiūlyti kad ir šiandien.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip. Taip. Taip, mes turėtume...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, tikrai, mes turėtume galimybę elgtis laisvai, nes neeilinė sesija mus privertė daug ką pastumti į priekį darbotvarkėje. Ar yra prieštaravimų dėl tokio nutarimo pakeitimo? Ką gi, kad būtų vis dėlto ramiau, aš siūlau balsuoti už tai, kad nutarimo dėl Reglamento įsigaliojimo pirmasis straipsnis būtų pakeistas - paskutiniai žodžiai ,,nuo 1991 m. spalio 15 d.” Kas už?
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, labai blogai girdėti. Nesuprantam net jūsų, arba garsiau kalbėkite.
PIRMININKAS. Gerai, aš žiūriu, kad ir kitoj pusėj yra nesupratusių. Tiek to, nutraukiam balsavimą. Atsiprašau. Gal tikrai bandysiu kalbėti žymiai garsiau. Reikalas tas, kad mūsų nutarime dėl Reglamento įsigaliojimo yra numatyta, kad po 1991 m. rugsėjo 17 d. yra taikoma kita Reglamento pakeitimų tvarka, sudėtingesnė. 0 iki rugsėjo 17 d. ji yra paprastesnė. Prašau deputatų netriukšmauti, nes paskui vėl sakysite, kad negirdėjote. Taigi deputatas A.Taurantas pasiūlė, kad pakeistume nutarimo pirmąjį straipsnį ir numatytume šitą ribinę datą - šių metų spalio 15 d. Iki to laiko mes galėtume nevaržomi diskutuoti dėl siūlomų Reglamento pakeitimų ir kitų, kurie gali atsirasti nauji, ir tada iki to laiko priimti. Taigi aš ir noriu, kad būtų balsuojama. Kas už tai, kad nutarimo pirmasis straipsnis būtų pakeistas - vietoj rugsėjo 17 d. įrašyta spalio 15 d.? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 70
PIRMININKAS. Už - 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas) Pakeičiamas nutarimo dėl Reglamento įsigaliojimo pirmasis straipsnis. Prašome visus, suinteresuotus Reglamento likimu, kreiptis į deputatą A.Taurantą mes turime pakankamai laiko. Ačiū. Kaip tik laikas kviesti į tribūną ministrą be portfelio deputatą A.Abišalą. (Triukšmas)
A.A.ABIŠALA. Aš prieštarauju prieš repliką ,,čemodanas”, lietuviškas yra ,,lagaminas”, ir tai yra teisybė. Mano nuosavas.
Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos deputatai, Vyriausybė mane įpareigojo pasistengti užbaigti seną istoriją su įstatymu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio papildymo ir dėl Savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo, dėl kurių buvo balsuota papunkčiui praeitą sesiją ir nebuvo balsuota esant kvorumui dėl abiejų visų įstatymų. Gerbiamieji deputatai, tiek daug buvo diskusijų dėl šių įstatymų, dėl jų reikalingumo ar nereikalingumo, teisėtumo ar neteisėtumo, kad aš jau nebenorėčiau grįžti prie tų diskusijų. Aš manau, kad jeigu šis įstatymas būtų buvęs priimtas anksčiau, galbūt būtų mažiau problemų ir su Vilniaus bei Šalčininkų rajonų savivaldybėmis - tada galėjo Vyriausybei užtekti pašalinti iš darbo valdininkus, nesilaikančius įstatymų. Antra vertus, prasidėjus žemės reformai, jau dabar mes jaučiam, švelniai tariant, nevisišką Vyriausybės ir savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovų supratimą, ir šiaip kitokių visokių dalykų gali būti. Dar kartą sakau, kaip jau ir sakiau - duok, Dieve, kad nereikėtų nė karto šituo įstatymu pasinaudoti, tačiau galimybė tokia turi būti. Antra vertus, su Savivaldybių komisija buvo dar kartą svarstytas pats įstatymo tekstas, jo esmė ir buvo sutarta padaryti abipusių nuolaidų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus jums išdalytame įstatymo tekste, kas pasikeitė, palyginti su ankstesniuoju projektu. Tai pirmajame įstatyme VII dalis, 17 straipsnio 2 punktas keičiasi taip, kad Vyriausybė pasilieka teisę kreiptis iš pradžių į savivaldybių tarybas, o neatidėliotinais klausimais, kaip čia parašyta antrojoje pastraipoje, - į Aukščiausiąją Tarybą dėl mero ar valdytojo arba jų pavaduotojų atleidimo iš darbo, pati nebeprašydama teisės juos pašalinti iš darbo, tačiau IX dalyje, 18 straipsnio 3 punkte, kur kalbama apie valdybų paskirtus pareigūnus, valdybų narius, Vyriausybė taip pat kreipiasi į valdybą dėl pašalinimo, tačiau tolesnė procedūra paprastesnė. Jeigu valdyba vis dėlto atsisako, Vyriausybė turi teisę pati atleisti savo nutarimu iš darbo. Be jokios abejonės, kaip ir visais kitais atvejais atleistas pareigūnas turi teisę ginti savo teises teisme. Štai tiek. Norėčiau prašyti pritarti šitam įstatymui ir leisti... Aha, teisingai, dar nebaigiau sakyti. Antrajame įstatyme, Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio papildyme, išdėstyta tai, ką gali Vyriausybė, t.y. kreiptis dėl tarybų ir valdybų pareigūnų atleidimo, taip pat įstatymų nustatytais atvejais atleisti iš darbo savivaldybių valdybų pareigūnus. Tarybų pareigūnai čia nebeliečiami.
PIRMININKAS. Aš vis dėlto norėčiau dar su deputatais pasitarti dėl procedūros. Už šitą įstatymą buvo balsuota, kai salėje nebuvo didžiojo kvorumo ir buvo, nebežinau kurios frakcijos, reikalavimas balsuoti esant didžiajam kvorumui. Todėl mes turėtume prieš balsavimą įsitikinti, ar yra didysis kvorumas, nes kitokiu atveju tai būtų nereikalingas balsavimo procedūros kartojimas. Kita vertus, mes turime nuspręsti, ką darome su pirmojo įstatymo 7 straipsniu. Jis turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kad aną kartą jau buvo priimtas kitokios formuluotės 7 straipsnis. Taip? Šiandien mes turime įteisinti visą įstatymo tekstą naująja formuluote.
A.A.ABIŠALA. Taip, visiškai teisingai. Aš manau, kad mes turime praktikos, negaliu pasakyti, ar tikrai tai yra įtvirtinta Reglamente, tačiau pagal precedento teisę, kai visas įstatymas nepriimamas dėl prieštaravimo kokiam nors jo straipsniui ir, siūlytojams sutikus, tas straipsnis teikiamas iš naujo balsuoti. Tada nauja bendra procedūra, vėl balsavimas už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Taip.
A.A.ABIŠALA. Mes iš tiesų turėtume balsuoti, nes teikėjai atsiėmė VII ir IX dalį, ir dėl jų teksto, o po to balsuoti dėl viso įstatymo.
PIRMININKAS. Taigi aš taip pat noriu akcentuoti, kad vis tiek mes galų gale prieisime prie to, kad dėl VII dalies ir IX dalies bus pasiūlyta balsuoti kaip dėl naujos formuluotės, o paskui - už visą įstatymą. Tai dabar aš ir norėčiau, kad būtų diskutuojama tik dėl VII ir IX įstatymo dalies. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš turiu vieną klausimą ir vieną prašymą, gerbiamasis ministre.
PIRMININKAS. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Vienas šito projekto pristatymas įrodinėja, kad jūsų V.Pakalniškio 9 dienos potvarkis dėl valdytojo ir pavaduotojo paleidimo buvo neteisėtas. Tai turbūt jūs su šituo sutiksit? Dabar dėl to, kad Ministrų Taryba nors neteisėtai, bet paskyrė A.Merkį ir kitą žmogų į šituos rajonus. Vis dėlto kai Ministrų Taryba paskiria, tai turbūt ir atsako už jų veiksmus. Mes kiek žinom dabar pagal šiandieną, šią valandą, jie ten ,,skaldo malkas” kaip reikia, Ateina į kabinetą, be jokių raštiškų perspėjimų - išeik, atiduok raktus, atiduok antspaudą, nors žmonės yra materialiai atsakingi už tai, kas lieka kabinetuose, galų gale už viską atsakingi. 0 paskui jie bus kalti. Kitas atvejis, kad Ministrų Taryba pagal savo potvarkį, nors ir neteisėtą, atleido valdytojų pavaduotojus, bet visi valdytojo pavaduotojai turėjo dvigubas pareigas: pavaduotojas - skyriaus vedėjas, ekonomikos skyriaus vedėjas, kultūros skyriaus vedėjas, statybos skyriaus vedėjas. Vadinasi, šiuo atveju taikomas visai kitas atleidimo būdas, ir Ministrų Taryba neturėjo teisės, bet nežiūrint į tai, šitie atsiųsti žmonės neįleidžia į darbą, neįleidžia į rūmus šitų žmonių. Bet jie atleisti tik iš vienų pareigų - iš pavaduotojų, o kaip skyrių vedėjai jie turėjo dalyvauti gyvenime, dirbti toliau. Tai aš prašyčiau vis dėlto ministro įsikišti, kontroliuoti šitų žmonių darbą, kad jie tikrai ,,nepriskaldytų tiek malkų”, kad paskui tikrai bus sunku rasti galus.
A.A.ABIŠALA. Ar pirmininkas man leistų pasakyti replika?
PIRMININKAS. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Tai kita darbotvarkės klausimo tema, bet aš turiu padėkoti deputatui už informaciją. Tai ne šito įstatymo, kuris dabar pristatytas, minėti klausimai visiškai ne jo kompetencija. Tai svarstyti reikės svarstant būsimą darbotvarkės klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra daugiau norinčių paklausti arba pasiūlyti? Deputatas A.Žalys. Jūs komisijos išvadą norit? Prašom. Dar nori deputatas M.Laurinkus prieš tai paklausti. Atsiprašom A.Žalio. Prašom deputatų neišsivaikščioti.
M.LAURINKUS. Aš norėčiau paklausti dėl vieno dalyko, kuris galbūt ateityje gali iškilti, jeigu priimsime sprendimą, tarkim, jeigu būtų priimtas šitas nutarimas. Kokia yra kaltės nustatymo procedūra? Kas nustato kaltę, kaip galima numatyti įvairius niuansus? Pavyzdžiui, jeigu jis norės gintis, tai daug lemia įvairūs niuansai, nes paprastai, kai yra atvirai nesilaikoma įstatymo, tai viskas aišku, iš karto suprantama, bet ne visada. Yra atvejų, kai įstatymo paprastai laikosi, bet, pavyzdžiui, iniciatyvos nereiškia, yra pasyvus, galima įstatymo laikytis ir sabotuoti kokiu nors būdu, ir sakys aplinkui: štai jis kaltas yra dėl to, kad jis to ar to nepadarė. Jis vis dėlto yra kaltas, kad jis nereiškia to ir to. Pati kaltės nustatymo procedūra, aš manyčiau, turėtų būti numatyta.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad čia mes du dalykus truputėlį painiojam. Nekalbama apie blogą darbą. Kalbama apie įstatymų ir nutarimų nevykdymą arba jų šiurkštų pažeidimą. Jeigu jis prastas darbuotojas, bet viską daro, kas jam priklauso, tik jam neišeina, jis nemoka - apie tai šitame įstatyme tikrai nekalbama, ir bet kuris darbuotojas, tokiais motyvais atleistas, turi teisę kreiptis } teismą. Kalbama apie tuos atvejus, kai yra aiškaus nurodymo, tarkim, Vyriausybės nutarimo atlikti tą ir tą, LKP turto inventorizavimą, neatlikimas. Nutarime dėl atleidimo turi būti parašyta: už tokį ar tokį tą ir tą datą nepadarytą darbą arba padarytą prieš įstatymą darbą atleidžiamas^ tas ir tas. Tada jis gali teisme gintis, sakydamas, kad šito nebuvo arba kad nenurodyti tie motyvai, kurie nurodyti šitame įstatyme, arba kad nutarime nėra nurodyti aiškūs motyvai, kurie numatyti šitame įstatyme. Tai čia...
PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Prašom pasakyti, kaip bus traktuojamas toks atvejis, jeigu pareigūnas nevykdys Vyriausybės nutarimo, motyvuodamas tuo, kad jis vykdo įstatymą, nes nutarimas prieštarauja įstatymui.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad mes galėtume pakankamai ilgai užsiiminėti kazuistika, jeigu to siektume. Aš tikiuosi, kad mes siekiame rezultatų, gerbiamasis deputate.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ir vis dėlto aš norėčiau išgirsti gerbiamojo ministro atsakymą į šį klausimą, kadangi labai panašų norėjau ir užduoti. Nemanau, kad neatsiras nutarimų, kurie vis dėlto tam tikrų kolizijų su įstatymais turi. Kaip bus šiuo atveju?
A.A.ABIŠALA. Aš manau, gerbiamasis deputate, kad šiuo atveju Aukščiausioji Taryba turi naikinti įstatymams prieštaraujančius Vyriausybės nutarimus ir labai greitai tą darys. Su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai jūs neatsakėt į tai, koks mechanizmas pareigūnų...
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis Andriukaiti. Mes esam abudu su jumis puikūs teisininkai. Jeigu koks nors veiksmas padarytas, remiantis neteisiniu pagrindu, tas veiksmas ir tolesnis yra naikinamas. Jeigu Aukščiausioji Taryba panaikins Vyriausybės nutarimą, kaip prieštaraujantį įstatymams, visi su tuo susiję veiksmai taip pat bus panaikinti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ir pareigūnai bus atstatomi į darbą, taip?
A.A.ABIŠALA. Be jokios abejonės! Be jokios abejonės, jūs tai puikiai žinote, tiktai norite gaišinti laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto Vyriausybė kartais, būdama Vilniuje, ne visuomet atsižvelgia į vietos sąlygas ir ne visi įstatymai yra logiški arba iki galo įgyvendinami. Prašom pasakyti: jeigu šitas pareigūnas, būdamas vietoje, kur jam aiškiau matyt, neturės galimybių visiškai, 100%, įvykdyti jūsų įsakymą, ar čia nebus specialiai daromos užuominos, kad galėtumėt ,,nuiminėt” šituos pareigūnus? Čia yra ne vieną kartą šnekėta ir yra daug pavyzdžių - kartais įstatymai ateina iki vietų ne visai sąmoningi.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, aš visiškai suprantu, kai panašios linijos kaip jūs dabar laikosi teisės daktaras, bet ,,Respublikos” laikrašty, tai jis neturi atsakomybės, kai ragina nevykdyti įstatymų, nors ir blogi jie būtų. Bet kai tą daro įstatymų leidėjas, aš tiesiog nebegaliu komentuoti. Jeigu aš mokėčiau lotyniškai, aš galėčiau pasakyti (...) bet aš nemoku, tai negaliu to padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Gerbiamasis ministre, o jeigu apsiribotume tik tokia fraze, tada aš manyčiau, - aš nesitariau nei su frakcija, nei su kitais, - bet, mano supratimu, galėtų ir visi palaikyti. Jeigu būtų taip:
,,rajono valdybos reikalavimas atleisti iš pareigų prieš terminą rinktą, skirtą, tvirtintą pareigūną, jeigu jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų”, ir nedaryti tenai potvarkių arba nurodymų todėl, kad matot, gali būti... Mes neturim konstitucinio teismo, gali būti Vyriausybės koks nors potvarkis, kuris pats prieštarauja įstatymui, o jeigu potvarkis neprieštarauja įstatymui, tai pakaktų, kad jo nevykdo. Čia, mano supratimu, visi palaikytų. Jeigu nevykdo įstatymų, tai, žinoma, mes turim ką nors daryti su tokia savivaldybe.
A.A.ABIŠALA. Aš labai trumpai pakomentuosiu. Daugybės sričių Lietuvoje dar neapima įstatymai, ir tam Vyriausybė leidžia savo nutarimus. Tarkim, nutarimas dėl veterinarijos, kuris buvo numatytas priimti kaip įstatymas, bet nėra jokių galimybių, jeigu jis nebus vykdomas, vadinasi, bus iš esmės pažeistas įstatymas. Todėl čia reikia palikti tokią formuluotę, kaip yra dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis ministre, jūs teisingai sakėte, kad argumentai jau yra šitiek kartų, gal vienuolika kartų išsakyti: lygiai taip pat, turiu omeny, už šį projektą, taip pat yra išsakyti argumentai ir prieš. Tai aš vis dėlto norėčiau paklausti, kodėl gi po šitiek siūlymų jūs nepanaudojat trečiosios valdžios galimybių? Sakykim, atleidžiamas pareigūnas prokuroro teikimu, o po to jau pats pareigūnas ar pan. Vyriausybė atleidžia prokuroro teikimu, o paskui jau pareigūnas per teismą gali atstatinėti, ginti savo teises ir pan. Kodėl vis dėlto trečioji valdžia, kuri būtų tarpininkė tarp savivaldybių ir Vyriausybės skirtingų sferų, jūsų nėra panaudojama?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, ar galima nemandagiai pasielgti ir kontrklausimą užduoti: kiek laiko trunka administracinės bylos teisme?
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis ministre, jūs manęs nesupratot.
A.A.ABIŠALA. Aš supratau labai gerai. Kiek laiko trunka teisme...
D.MORKŪNAS. Jūs manęs nesupratote. Vyriausybė prokuroro teikimu be bylos atleidžia pareigūną. Paskui pareigūnas gali per teismą aiškintis. Bet vis dėlto Vyriausybei teisė atleisti - trečiosios valdžios įvertinimas. Dabar Vyriausybė pati nuspręs, kas yra teisėta, kas neteisėta, tinka, netinka ir pan.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, prokuratūra nėra trečioji teisminė valdžia.
PIRMININKAS. Taip, deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Malonėkite pasakyti, ar šis projektas yra suderintas su Teisinės sistemos komisija ir ar nereikėtų prieš balsuojant mums žinoti Teisinės sistemos komisijos šio projekto vertinimą.
A.A.ABIŠALA. Tai yra deputatų teisė.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš dėl 9 punkto.
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Sakykit, ar čia taip skamba, kad per 12 dienų turėtų atleisti rajono, miesto tarybą, o jeigu ne - tai tada jau Vyriausybė atleidžia. Taip? Tai sakykit, ar neverčiau jau tų 12 dienų čia nelaukti, bet iš karto Vyriausybė gali atleisti.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad verčiau... nes vis dėlto iš tiesų, kaip čia buvo minėta, Vyriausybė gali neturėti pakankamai argumentų. Taryba, svarstydama Vyriausybės pateiktą klausimą, rastų argumentų už arba prieš. Jeigu rastų argumentų už atleidimą, tą ir padarytų, jeigu rastų prieš, išdėstytų Vyriausybei ir Vyriausybės nuomonė tokiu atveju, turint argumentų, gali pasikeisti. Tai yra tam tikras laiko tarpas, per kurį būtų galima iš tikrųjų nepadaryti per daug skubaus sprendimo, neapgalvoto.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Kviečiu į tribūną deputatą A.Žalį.
Deputato A.Žalio kalba
A.ŽALYS. Savivaldybių komisija vakar dienos posėdyje dar kartą svarstė Vyriausybės pateiktus Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimus ir papildymus. Komisija, atsižvelgdama į kai kurias naujas mūsų valstybės atkūrimo realijas, į dabar labai svarbius praktinius Vyriausybės ir savivaldybių žingsnius įgyvendinant ekonominę reformą, pateikė Aukščiausiajai Tarybai šiuos pasiūlymus svarstomu klausimu, apie juos čia gerbiamasis A.Abišala kalbėjo.
Dėl Savivaldos pagrindų įstatymo 17 straipsnio. Jis, kaip žinia, apibrėžia tam tikrus Vyriausybės santykius su miestų merais, rajonų valdytojais, su jų veikla. Mes sutarėme ir su Vyriausybės vadovais, ir mūsų komisija, kad šio straipsnio pagrindinis teiginys, dėl kurio taip ilgai ir nevaisingai mes diskutavome ir neradome bendros kalbos, būtent, kad Vyriausybė turi teisę pašalinti merus, valdytojus iš pareigų. Tokios formuluotės, kaip matome, jums pateiktoje šio straipsnio redakcijoje dabar nebėra. Tai vis dėlto esminis dalykas dėl pačios savivaldos principų, pasakykime, egzistencijos, nes, be visa kita, kaip žinoma, merus, valdytojus renka miestų, rajonų tarybos, deputatų tarybos. Mes pasiūlėme vietoj anksčiau paminėtos formuluotės, būtent nušalinimo formuluotės, tas nuostatas, kurias perskaitė gerbiamasis A.Abišala, ir turbūt dėl merų ir valdytojų, vadinasi, darbo ar atleidimo galutinį žodį tars ar pasakys Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Dėl Savivaldos pagrindų įstatymo 18 straipsnio. Šis straipsnis numato Vyriausybės teises dėl savivaldybių skyrių ir kitų padalinių vadovų, dėl tų vadovų, tų padalinių, kurie nevykdo Respublikos įstatymų arba juos šiurkščiai pažeidžia. Šio straipsnio trečioji dalis, kaip matome, akcentuoja tą faktą, kad jeigu rajono ar miesto valdyba arba taryba nepriima sprendimo atleisti tokį pareigūną iš darbo, šis pareigūnas atleidžiamas Vyriausybės sprendimu. Dėl šios nuostatos turėčiau pažymėti du momentus. Pirma, reikia mums pripažinti tą faktą, matyt, kad Aukščiausioji Taryba neturės galimybių ir reikalo, kai yra konfliktinė situacija tarp Vyriausybės ir savivaldybės dėl kokių nors žemesnio lygio pareigūnų darbo, spręsti tokius ginčus savo posėdžiuose ir priiminėti atitinkamus Aukščiausiosios Tarybos sprendimus. Aukščiausioji Taryba, kaip jau parodo 17 Savivaldos pagrindų įstatymo straipsnis, tai turės daryti, jeigu jūs pritarsite, dėl merų ir valdytojų. Antra, turime patikėti, kad Respublikos Vyriausybė savivaldybių padalinių vadovų klausimus spręs objektyviai, gerai įsigilinusi į kiekvieno reikalo esmę. Noriu taip pat tikėtis, kad tokių klausimų, tokių atvejų, kai reikia Vyriausybei spręsti dėl savivaldybių atitinkamų pareigūnų atleidimo, bus tikrai nedaug, o iš viso tai, žinoma, priklausys ir nuo kiekvienos savivaldybės veiklos, nuo darbo efektyvumo. Reikia taip pat pasakyti, kad visais atvejais pareigūnų atleidimo teisėtumo klausimus, jeigu to panorės pats nukentėjęs pareigūnas, spręs teismas ir tiktai teismas. Todėl Savivaldybių komisija siūlo priimti Vyriausybės ir mūsų pateiktus papildymus dėl Savivaldos pagrindų įstatymo 17 ir 18 straipsnių naujos redakcijos.
Ir dar vieną dalyką galbūt reikėtų pasakyti. Be jokios abejonės, kaip matome, mūsų Savivaldos pagrindų įstatymas nėra tobulas, jis yra taisytinas, tačiau prisiminkime, jog tai laikinas Savivaldos pagrindų įstatymas, laikini ir šitie 17 bei 18 straipsniai, nes mes turime su jumis parengti naują Savivaldos pagrindų įstatymą. Tai turime padaryti po trijų, po keturių mėnesių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima būtų pranešėjui klausimą?
PIRMININKAS. Na, lyg negalima.
A.SAKALAS. Aš paklaust. Galima?
PIRMININKAS. Negalima.
A.SAKALAS. Negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, siūlysiu balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Balsų skaičiavimo komisija, žinau, skaičiavo. Prašau paskelbti, kiek salėje deputatų.
S.G.ILGŪNAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerai, paskelbs, tada galėsit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Visą laiką deputatai juda, taigi prašom...
PIRMININKAS. Prašau deputatus susėsti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dar sykį perskaičiuosime, buvome ties kvorumo riba.
PIRMININKAS. Prašau deputatus sėsti, deputatas G.Ilgūnas dėl balsavimo motyvų.
S.G.ILGŪNAS. Ar galima būtų išgirsti šio paskutiniojo projekto Teisinės sistemos komisijos vertinimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Formaliai, matyt, Teisinės sistemos komisija nėra įpareigota pateikti išvadų, tačiau deputatas J.Prapiestis yra pasiryžęs.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ priėmimas
J.PRAPIESTIS. Negali Taryba išgirsti Teisinės sistemos komisijos paskutiniojo projekto vertinimo, kadangi mes jį gavome tik šiandien. Tačiau jeigu kalbėsiu nuo savęs, tai galiu pasakyti, kad aš daugumai Savivaldybės reikalų komisijos atstovo A.Žalio išvadų pritariu. Galbūt iš tikro mes galim atrasti, kad vis dėlto savivaldos esmei, grynai esmei šitas projektas šiek tiek prieštarauja, tačiau mes irgi komisijoj sakėm, kad jokiu būdu nelaikom Savivaldos pagrindų įstatymo tobulu. Todėl tas kompromisas, kurį Vyriausybė šitame projekte daro, aš manau, griežtai su Savivaldos pagrindų įstatymu, kaip kad buvo pirmuosiuose projektuose, nesikerta. Jeigu dar reikėtų platesnio komentaro, tada mūsų komisija turėtų susirinkti ir svarstyti, posėdžio šiuo klausimu nebuvo, kadangi, kaip minėjau, redakciją mes turim ką tiktai dabar rankose gavę.
PIRMININKAS. Taip, ačiū.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 90.
PIRMININKAS. Salėje 90 deputatų. Kviečiu pradėti balsavimą už sį įstatymą. Skelbiu balsavimo procedūros pradžią. (Gongas) Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 63.
PIRMININKAS. Už - 63. Prašau nuleisti korteles ir rankas. Kas prieš'?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Aš mačiau salėje 3, galėčiau ir pavardėmis išvardyti. Prieš - 3 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 4 yra, nesudėjom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Susilaikė 12 deputatų. Už - 63, prieš - 4, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio papildymo" priėmimas
Dabar reikia balsuoti už kitą Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio papildymo”. Deputate Abišala, man replikuoja, kad šitas įstatymas dėl Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio papildymo jau yra priimtas?
A.A.ABIŠALA. Ne, gerbiamasis seniūne, už buvo balsuota, kaip ir kitur, nors ir vienas straipsnis, bet tik už straipsnį ir su atitinkama procedūra. Be to, dabar, palyginti su tuo, yra pataisyta taip kaip ir anas įstatymas, kad Vyriausybė turi teisę reikalauti atleisti tuos ir tuos tarybų skirtus ir valdybų skirtus pareigūnus, o atleisti - tiktai valdybų skirtus pareigūnus.
PIRMININKAS. Ką gi, mane akivaizdžiai dezinformavo, atsiprašau už tai. Skelbiu balsavimo procedūros pradžią. (Gongas) Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Už - 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.
PIRMININKAS. Susilaikė 15, už - 67. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Deputato K.Intos išrinkimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju
Dabar prašau Aukščiausiosios Tarybos deputatus prisiminti, kad praėjusį kartą dėl mano aplaidumo iš esmės neįvyko balsavimas dėl seniūno pavaduotojo išrinkimo. Todėl aš prašau, kad dabar būtų balsuojama dėl seniūno pavaduotojo išrinkimo. Kaip žinome, į šią vietą yra kandidatas deputatas Klemas Inta. Kas už Klemo Intos išrinkimą seniūno pavaduotoju?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Už - 58. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
PIRMININKAS. Susilaikė 19. Klemas Inta išrinktas seniūno pavaduotoju. Sveikiname. (Plojimai)
Kviečiu į tribūną deputatą E.Jarašiūną pristatyti nutarimą ,,Dėl diplomatinio paso nuostatų”.
Deputato E.Jarašiūno pranešimas apie Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymo projektą ir atsakymai į klausimus
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, pirminis variantas buvo nuostatai, bet truputį pasitarę, mes nutarėme, kad galbūt diplomatinio paso statusas reikalautų jį įtvirtinti įstatymu. Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymo 1 straipsnis numato, jog diplomatinis pasas - tai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų komisijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad tas asmuo priklauso Lietuvos Respublikos diplomatų korpusui arba yra jam prilygintas asmuo, arba jis vyksta į užsienį su specialia diplomatine misija. Asmuo, kuris yra diplomatų korpuso narys ar jam prilygintas, naudojasi tuo pasu visą laiką, kol eina savo pareigas, o asmenys, kurie vyksta su specialia diplomatine misija išspręsti vieno ar kito valstybinės reikšmės klausimo, atlikę užduotį ir grįžę į Lietuvą, per 7 dienas turi grąžinti pasą Užsienio reikalų ministerijai. Tuo tarpu diplomatų korpuso nariai ir jiems prilyginti asmenys naudojasi būtent visą laiką, kol eina pareigas.
2 straipsnyje numatoma, kad diplomatinius pasus Užsienio reikalų ministerija išduoda Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotojams, departamentų direktoriams, skyrių vedėjams ir kitiems ministerijos darbuotojams, kurie turi diplomatinius rangus; ne bet kam, o tiktai tiems, kurie turi diplomatinius rangus. Ketvirta, Lietuvos Respublikos atstovams ir konsulams, atstovybių ir konsulatų sekretoriams, pasiuntinybių patarėjams ir atašė. Penkta, Lietuvos Katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, taip pat kitų konfesijų to paties rango dvasininkams. Daugelio valstybių panašaus tipo įstatymuose tokia nuostata yra, ji atitinka tarptautinius standartus, ir aš manau, kad mums to irgi vertėtų paisyti. Taip pat šešta, asmenims, kuriuos Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, jos Prezidiumas ar Vyriausybė siunčia į užsienio valstybes su specialia diplomatine misija. Čia priklausytų tai antrajai kategorijai, t.y. asmenys, kurie turi specialų pavedimą ir jį atlieka užsienyje, bei diplomatiniai kurjeriai. Tarptautiniai standartai numato, ir tokia norma pakartojama, kad šio straipsnio 1-4 punktuose nurodytų asmenų šeimos nariai taip pat turi teisę gauti diplomatinius pasus, t.y. paprastai tie asmenys, kurie vyksta į užsienį. Ir dabar turimame užsienio, t.y. diplomatiniame pase yra nurodyta, kad ten galima nurodyti kartu vykstančius šeimos narius. Čia ši taisyklė yra išsaugoma.
3 straipsnis numato, kad įrašai diplomatiniame pase turi atitikti Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų 6 ir 7 straipsnių reikalavimus. Duomenys yra rašomi lietuvių, anglų, prancūzų kalbomis, diplomatiniame pase visi įrašai yra daromi lietuvių kalba, tačiau paso savininko pareigos ir diplomatinis rangas dar yra pakartojamas ir anglų kalba. Jeigu būtų nuomonių, galbūt būtų galima rašyti ir prancūzų kalba, nors tie, kurie yra parengę paso projektą, sako, kad labai užsigriozdintų tos dvi eilutės.
4 straipsnis kalba, jog pasai yra išduodami nemokamai, ir 5 straipsnis numatytų, kad įstatymas įsigalioja nuo priėmimo. Reikalas skubėt yra tas, kad šitie pasai jau užsakyti ir iškilęs Lietuvos tarptautinio pripažinimo procesas verčia mus kuo greičiau turėti tokį dokumentą. Prašyčiau, kad šis įstatymas būtų priimtas skubesne tvarka, aš manau, kad kitame posėdyje būtų galima už jį balsuoti. Jeigu kas turėtų pastabų, būtų labai gerai, kad 14.30 val. Juridiniame skyriuje susirinktumėm ir aptartumėm.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt deputatai norės paklausti, ir tada sutiktume, kad yra įvykęs pirmasis įstatymo svarstymas. Tada nutartume pritarti po pirmojo svarstymo ir numatyti skubesnę svarstymo tvarką. Gal leisime deputatams paklausti. Deputatas Romualdas Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Pritardamas šio įstatymo priėmimo skubesnei tvarkai, vis dėlto norėčiau, kad jūs patikslintumėt. Gal tai nėra esminis klausimas, tačiau man jis sukėlė tokią mintį apie tuos šeimos narius. Jūs sakot įstatymo projekte, kad gali būti išduotas šeimos nariui pasas, o komentuodamas paaiškinot, kad į diplomato pasą gali būti įrašyti šeimos nariai. Matyt... Aš nebaigiau klausimo, čia bus kablelis, aha. Matyt, jie tada irgi turės tam tikras diplomatines galimybes. Jis taip pakomentavo, o jeigu būtų pirmasis atvejis, tai man tada neaišku, ką mes įrašysim pagal 3 straipsnį apie paso savininko pareigas. Kas tai bus: deputato žmona, ministro žmona? Ar, jūsų nuomone, čia... Gal tada šitas pareigų įrašymas nėra būtinas tokiu atveju? Bet įstatymas aiškiai sako - ,,įrašomos pareigos”. Gal čia reikia kokią nors pastabą? Šiandien žmona, o rytoj - žinot, kaip būna... (Juokas) Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad tą grafą būtų galima užpildyti būtent taip, kaip yra nurodyta: tokio asmens, kuris atitinka tas pareigas, nurodytas antrojo straipsnio 1-4 punktuose, šeimos narys. Tai pakankamai aiški juridinė formuluotė.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu paprašyti, kad jūs paaiškintumėt prieštaravimą. (Gongas)
PIRMININKAS. Atsiprašau kalbančiojo.
P.VAITIEKŪNAS. Prieštaravimas tarp 1 straipsnio pirmojo sakinio ir 2 straipsnio išvardijimo. Pirmajame sakinyje, 1 straipsnyje, rašoma, kad asmuo gali būti tik arba diplomatų korpuso narys, arba vykti į užsienį su specialia diplomatine misija, tuo tarpu ir deputatai, ir Vyriausybės nariai, ir kardinolai bei vyskupai gali ir nevykti su specialia diplomatine misija, taip pat jie nėra diplomatų korpuso nariai.
E.JARAŠIŪNAS. Jūs esat visiškai teisus. Prieš pateikdamas šį projektą, išklausiau deputatų A.Ambrazevičiaus, V.Jarmolenkos lygiai tokią pat pastabą. Aš manau, kad prieš balsavimą mes visas tas pareigas, kurios yra šiuo atveju prilygintos diplomatų korpusui, išvardysim. 1 straipsnyje, kad nekiltų neaiškumų.
P.VAITIEKŪNAS. Dar vienas klausimas - tada dėl procedūrų. Kodėl nebuvo šitas projektas pateiktas Užsienio reikalų komisijai, kuri vis dėlto su tokiais dalykais turėtų bent jau susipažint ir kontroliuoti, žiūrėti tokio įstatymo pristatymą? Gal galima kompromiso tvarka sutarti, kad tada, kai įvyks trečiasis svarstymas (mes esame jau taip praktikavę), Užsienio reikalų komisija pateiktų savo nuomonę apie šį trumpą įstatymą?
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad Užsienio reikalų komisijos atstovai galėtų dalyvauti 14.30 val. visų suinteresuotųjų šiuo įstatymu susirinkime, ir mes, jeigu turėsit pasiūlymų, linkę juos apsvarstyti ir priimti. Juridiniame skyriuje.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Pirmiausia aš pageidaučiau, kad komisija arba autoriai perredaguotų 2 straipsnio penktąją dalį, nes pagal Lietuvos įstatymus visos konfesijos yra lygios, tuo tarpu tai, kaip užrašyta, daro skirtumą tarp jų, to tikrai neturėtų būti. Vis dėlto aš norėčiau, kad šiek tiek būtų išsiplėsta ir jūsų nuomonė pasakyta dėl 2 straipsnio trečiojoje dalyje išvardytų asmenų: kitus ministerijos darbuotojus, turinčius diplomatinį rangą. Ar tai yra diplomatų korpuso nariai - problema, kurią iškėlė deputatas P.Vaitiekūnas. Ar jie tokiais laikytini, ar skyrių vedėjai yra laikytini diplomatų korpuso nariais ir t.t.? Šita problema.
E.JARAŠIŪNAS. Sutinku su jūsų pastaba. Tikiuosi, kad gerbiamasis J.Tamulis ateis 14.30 val. ir mes rasim priimtiną formuluotę.
PIRMININKAS. Jūs pasakykit, kur rinksitės?
E.JARAŠIŪNAS. Juridiniame skyriuje.
PIRMININKAS. Juridiniame skyriuje. Deputatas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Aš tada sutrumpinu pasisakymą, tiktai vieną repliką pridedu prie anksčiau buvusios - dėl kitų konfesijų. Gal reikėtų vadinti ,,kitų konfesijų vadovai”. Čia, suprantama, smulkmenos, ar ,,aukštieji dvasiškiai”, ar kaip. Gerai, čia replika į tą pusę...
PIRMININKAS. Aišku.
E.ZINGERIS. ...nes kitur nėra vyskupų, sakykime.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai! Aš turiu trumpai pertraukti šitą svarstymą ir atkreipti jūsų dėmesį, kad po pertraukėlės j posėdį susirinkote 5-6 min. vėliau. Leiskite man dar 5-6 min. užtęsti šitą posėdį. Aš deputatus kviečiau į salę, tačiau jūs vėlavote ir būkite malonūs, sutikite. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kai pranešėjas pasakė, kad jis sutinka su deputato J.Tamulio pastaba, aš negaliu susilaikyti neoponavęs šitai pastabai būtent dėl dviejų dalykų. Pirma, tik su Katalikų bažnyčia yra pasirašytas Restitucijos aktas, su kitomis konfesijomis tokio akto pasirašyto nėra. Tai viena, o antra pastaba - tai, ką pasakė deputatas E.Zingeris:
būtent kai kurios konfesijos, vadinasi, neturi tokio rango, todėl mes turime pabrėžti būtent taip, kaip čia yra penktame 2 straipsnio postraipsnyje pasakyta. Manau, kad šita redakcija turi išlikti.
PIRMININKAS. Aš dar atsiprašau deputatų, prašau neišsivaikščioti iš salės. Jeigu mes norėtumėm taikyti skubesnę įstatymo svarstymo tvarką, reikėtų 67 balsų už, todėl prašau nepalikti salės. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Aš tik norėjau pasakyti, kad tikrai vakar buvo galimybių (Užsienio reikalų komisija rinkosi) aptarti šį įstatymą. Stebiuosi, kodėl Teisinės sistemos komisija to nepadarė. Tai tiesiogiai susiję su šitos komisijos darbu, ir, sakysime, dabar didžioji salė jį aptarinės, kai aiškiai matome daug jo silpnų vietų - truputį nesolidu. Todėl pageidaučiau, kad nebūtų tiesioginės komisijos apeinamos.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gal kartu ir klausimas, ir pasiūlymas. Įgyvendinant šį įstatymą, turbūt bus parengtas ir nors trumpas nutarimas, mes visiškai negalime įstatyme kalbėti apie paso formą ir kitus šio paso reikalavimus. Tai galima priimant šį įstatymą, pavesti nutarime - Prezidiumui tai patvirtinti.
E.JARAŠIŪNAS. Iš principo šitai svarstytina, ir aš manau, kad nebus sunkumų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiems deputatams ir deputatui E.Jarašiūnui asmeniškai. Taigi aš siūlysiu balsuoti taip, kaip pageidavo pranešėjas - pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir trečiąjį... ir taikyti tolesniam įstatymo svarstymui skubesnę tvarką. Kas už šitokį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78 - už.
PIRMININKAS. Už - 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymui pritarta po pirmojo svarstymo ir numatyta taikyti jam skubesnę svarstymo tvarką. Gerbiamieji deputatai, ar dar?.. Kiek deputatui V.Kačinskui reikėtų minučių? 3-5? Ar sutiktų deputatai išklausyti deputato V.Kačinsko pristatymą dėl Prezidiumo formavimo principų? Tai yra trumpas dokumentas.. Ne, aš matau nepasitenkinimą, ką gi, ačiū. Posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.