1990 m. spalio 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K. MOTIEKA ir deputatas A. SAKALAS
Diskusija dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės
PIRMININKAS (A. SAKALAS). Labas rytas. Kviečiame gerbiamuosius deputatus sėstis į savo vietas, o skaičiavimo komisija prašome mums pranešti, kai bus reikalingas deputatų skaičius.
Gerbiamieji deputatai, leiskite jus supažindinti su siūloma darbotvarke. Kaip žinote, vakar buvo nepriimti, kadangi buvo nespėta, kai kurie svarbūs nutarimai. Jie automatiškai perkeliami į šią dieną, todėl darbotvarkė šiandien truputį pasikeičia. Taigi pirmuoju klausimu, perkeliamu iš vakar dienos, bus siūloma,— taip komisijų pirmininkų pasitarime buvo susitarta — Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo projektas. Pranešėjas — deputatas A. Šimėnas, jis prašo 10—15 minučių. Antruoju klausimu, kaip ir buvo numatyta, Reglamento svarstymas. Pranešėjai A. Taurantas ir K. Lapinskas. Valanda. Trečiuoju klausimu, kaip ir buvo numatyta — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo" projektas ir čia dar kartu iš vakar dienos perkeltas klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo pakeitimo" projektas. Ir dar vienas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo” projektas. Dėl jų pranešėju būtų deputatas A. Rudys, jis įsipareigojo šituos visus 3 nutarimus pasiūlyti balsavimui ir tam numatoma skirti pusę valandos, o jeigu tai kažkaip užtruktų, jis taip pat įsipareigojo ilgiau pusės valandos netrukdyti. Žodžiu, darbotvarkė dėl to nesutriktų. Kitu klausimu būtų jau šeštasis klausimas—Lietuvos Respublikos įstatymas (iš vakar dienos) ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" (gamtosaugos klausimais). Čia deputatas Jonas Šimėnas taip pat prašo 10—15 minučių. Balsavimas, matyt, neplanuojamas. Toliau, septintuoju klausimu yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektas. Pranešėjas — Z. Vaišvila. Svarstymas ir balsavimas. Aštuntuoju—Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjų rinkimų įstatymo projektas. Pranešėjas—J. Prapiestis. Balsavimas. Devintuoju—Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos ekonomikos reformos" 3 punkto naudojimo tvarkos" projektas. Svarstymas ir balsavimas (jeigu suspėsime). Pranešėjas—Vyriausybės patarėjas G. Paviržis. Toliau, vakar dieną buvo pasiūlytas įrašyti darbotvarkę klausimas dėl Lietuvos autorių teisių agentūros įregistravimo ir Sąjunginės autorių teisių agentūros Lietuvos skyriaus reorganizavimo. Ar turi kas šiandien kokių kitokių pasiūlymų? Nėra? Prašau, deputatas A. Rudys.
A.RUDYS. Aš dėl šitos Autorių teisių agentūros norėčiau sakyti, kad man su vienu kitu žmogum pasikalbėjus paaiškėjo, jog klausimas dar nėra suderintas, tai aš baiminuosi, kad mes prarasime daug laiko, o sprendimo galime ir nepriimti. Aš siūlyčiau atidėti šito klausinio svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, jį teikia Kultūros, švietimo ir mokslo komisija. Deputate Ilgūnai, kokia jūsų nuomonė, ar sutinkate atidėti? Vadinasi, šito klausimo nebus. Toliau dar, dešimtuoju klausimu, matyti, Lietuvos banko valdytojo V. Baldišio informacija. kuria jūs vakar gavote. Bet, matyti, jie norės kai kuriuos akcentus pabrėžti. Na, ir vienuoliktuoju klausimu—darbo planas. Gerbiamieji deputatai, ar turite kokių nors pastabų, pasiūlymų?Deputatas L. N. Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau įrašyti šiandien į darbotvarkę ir balsuoti priimant nutarimą ,,Dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimų komisijos sudėties pakeitimo". Trumpai pasakysiu, kad pakeitimą reikia padaryti, įrašant į ją papildomus narius. Tokį nutarimą reikia priimt todėl, kad šiuo metu susikūrė keletas naujų partijų ir būtent su visom partijom visas šitas klausimas a suderintas, šitai užimtų maždaug 3—4 minutes: arba patvirtinam, arba atmetam.
PIRMININKAS. 3—5 minutes?
L. N. RASIMAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar sutiktų gerbiamasis deputatas L. N. Rasimavičius, jeigu mes įrašytume vienu iš paskutinių klausimų ir, jeigu, matyt, mes 3—4 minutes užtruktume ilgiau, negu iki 14 valandos, tai gal deputatai neprieštaraus.
L.N. RASIMAVIČIUS. Taip, aš prašyčiau įrašyti. Jeigu jau mes šiandien nesurasime laiko, tai tada nors antradienį. Bet jau bus paskelbta, kad...
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl 3—4 minučių? Nėra, ačiū. Deputatas P. Varanauskas.
P. VARANAUSKAS. Jūs sakėt, kad galima ir pastabą pasakyt, tai aš norėjau pasakyt, kad tą kausimą, kurį vakar kėlėme dėl represuotųjų asmenų, mūsų juristai ir Prezidiumas išsprendė darbo tvarka. Taigi, kad būtų žinoma, jog tas klausimas taip ,,neišgaravo"', o yra išspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Deputatas Jonas Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS. Aš noriu truputėlį papildyti gerbiamojo pirmininko teiginį, kad mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo klausimu būtų balsuojama dėl alternatyvos ir principinių nuostatų. Jeigu mes dėl to susitarsime, tai toliau galėsime spręsti dėl balsavimo už visą dokumentą. Bent jau du dalykus reikia nuspręsti.
PIRMININKAS. Jūs laiko nekeičiate, 10—15 minučių?
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir įsipareigojate po 15 minučių nutraukti, jeigu kas nors nesisektų?
J. ŠIMĖNAS. Taip, mes stengsimės daug nekalbėti, geriau, kad būtų didesnė veikla.
PIRMININKAS. Turbūt, gerbiamieji kolegos, neprieštaraujam tokiam pasiūlymui? Ačiū. Deputatas J. Prapiestis.
J. PRAPIESTIS. Aš dėl dienotvarkės papildymo tais projektais, kurie yra susiję su tarėjų rinkimo tvarkos nustatymu. Jeigu mes dėl to nutarimo šiandien ruošiamės balsuot, tai visų pirma mes turime padėti tam teisinį pagrindą. Gerbiamieji deputatai gavo įstatymo projektą, kuris vadinasi taip: ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 49 straipsnio pakeitimo". Čia yra labai trumpas dalykas, kuris faktiškai reikalingas dėl to paties nutarimo priėmimo.
PIRMININKAS. Jūs taip pat į tą laiką tilpsite, į ta pusę valandos, skirtos jums?
J. PRAPIESTIS. Laisvai.
PIRMININKAS. Laisvai tilpsite. Ar deputatai prieštarauja, kad deputatas J. Prapiestis vietoj vieno klausimo du pateiks per tą patį laiką?
J. PRAPIESTIS. Ne, pateiks tris.
PIRMININKAS. Tris?
J. PRAPIESTIS. Taip, nes dar yra nutarimo projektas, kuriuo bus prašoma Aukščiausiosios Tarybos pratęsti dabar išrinktų Aukščiausiojo teismo tarėjų įgaliojimus iki gruodžio 15 dienos, kadangi Politinių partijų įstatymas šiek tiek mums supainiojo visa tarėjų kėlimo ir rinkimo tvarką, todėl mes aiškiai nebespėsime iki gruodžio 15 dienos padaryti tai, kas reikalinga. Tai čia neatskiriami klausimėliai ir tiesiog čia techninis dalykas, kuris tikrai atims daugiau laiko, kaip 3—5 minutes (turiu galvoje abu projektus). Ir dar vienas dienotvarkės pataisymas. Kadangi šitą tarimą dėl tarėjų rinkimo tvarkos pristatė Aukščiausiojo teismo pirmininkas, tai, aš manau, kad būtų logiška, jog jis tą nutarimą ir iki galo atvestų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatai prieštarauja?
BALSAI IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Deputatas Z. Vaišvila.
Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, norėčiau perduoti Krašto apsaugos departamento vadovybės pageidavimą. Vakar buvome rašę ir tolesnį Krašto apsaugos tarnybos bei Pasienio apsaugos tarnybos įstatymų svarstymą. Bent Pasienio apsaugos tarnybos situacija yra tikrai kritiška, neturinti atitinkamo juridinio, dokumento. Todėl prašyčiau šiandien palikti šiuos klausimus taip, kaip buvo vakar nutarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, dėl jūsų pasiūlymo reikės baloti. Ar dar deputatas A. Rudys nori? Ne, nenori.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS (E. JARAŠIŪNAS). Norime priminti, kad baigėsi mūsų kadencija ir todėl prašytumėm, kad būtų priimtas nutarimas dėl naujos balsų skaičiavimo komisijos išrinkimo.
PIRMININKAS. Ar jūs sutiktumėte šiandien dar padirbėti?
E. JARAŠIŪNAS. Šiandien sutiktumėme.
PIRMININKAS. Jums sako, deputatai tvirtina, kad jūs turite dirbti dar savaitę.
E. JARAŠIŪNAS. Nieko panašaus. Tie deputatai labai klysta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Jarašiūnai, gal mes per pertrauką išsiaiškintume, gerai? A, deputatas A. Taurantas, prašau.
A. TAURANTAS. Norėčiau paremti deputato Z. Vaišvilos prašymą įrašyti jo keltą klausimą į darbotvarkę ir dėl to mes neturime balsuoti, nesgi dėl jo įrašymo į darbotvarkę vakar buvo priimtas nutarimas. Mes galime nebent svarstyti, ar jį išbraukti. Ir aš supratau, kad mes dabar svarstome tiktai jau priimtos darbotvarkės pakeitimus. Todėl neturėtų būti keliamas klausimas, ar tai bus svarstoma, ar nebus svarstoma.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kaip buvo. Pirmininkų pasiarime buvo nutarta šitą klausimą perkelti į kitą dieną. Tai pirmininkai siūlė tą dienotvarkę, kurią aš jums išdėsčiau.
A. TAURANTAS. Atsiprašau, bet darbotvarkė yra patvirtinta aukščiausiosios Tarybos, tai komisijų pirmininkai negalėtų už Aukščiausiąją Tarybą kitaip nuspręsti.
PIRMININKAS. Pirmininkai ir nespręs, už tai mes, matyt, dėl šio klausimo įrašymo arba neįrašymo balsuosime ir, kaip deputatai nutars, taip ir bus.
A. TAURANTAS. Dar kartą kartoju, jisai yra įrašytas. Mes galime svarstyti tiktai ar išbraukti, ar neišbraukti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai. Dėl darbotvarkės mums daugmaž aišku viskas, išskyrus vieną klausimą, tai yra dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo projekto. Vakar buvo patvirtinta preliminarinė dienotvarkė ir buvo nutarta jį palikti. Šiandiena pirmininkų pasitarime buvo aptarta ir nuspręsta jo nepalikti. Deputatas Z. Vaišvila siūlo jį palikti. Taigi prašome dabar, formuluosime tada taip. Kiek mes turime deputatų? Balsų skaičiavimo komisija, kiek mes turime deputatų? Skaičiuojate dar? Atsiprašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, norint, kad šitas klausimas būtų išspręstas, reikia tada, kad būtų surinkti 68 balsai. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašome tada pasiruošti balsuoti. Deputatas A. Rudys, dėl balsavimo motyvų?
A. RUDYS. Aš norėčiau, kaip sakant, paprašyti arba rekomenduoti balsuoti taip, kad šito klausimo šiandien nebūtų dienotvarkėje. Ir motyvas yra toks. Vis dėlto šitas klausimas turi gana didelį politinį užtaisą ir, vakar pristačius, šiandien iš karto pradėti pirmą svarstymą, kuriame ir turėtų būti apsprendžiami pagrindiniai reikalai, aš sakyčiau, būtų per greitai dėl to, kad nebuvo spėta frakcijose šito, žymia dalimi politinio klausimo, apsvarstyti. Ir dėl to aš prašyčiau pirmą šito klausimo svarstymą numatyti nors po vieno galimo frakcijų posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R. Astrauskas dėl motyvų?
R.ASTRAUSKAS. Taip. Noriu priminti, kad iš tikrųjų dėl jų balsuoti nereikia. Vakar mes susitarėm, kad tas klausimas yra dienotvarkėj ir noriu priminti, kad komisijų pirmininkų susirinkimas tai nėra konstitucinis organas.
PIRMININKAS. Bet taip pat yra pasiūlymas, į kurį reikia reaguoti arba ne. Gerbiamasis deputate Astrauskai, atleiskit...
R. ASTRAUSKAS. Pasiūlymas tada turėtų būti išbraukti.
PIRMININKAS. Tai taip, mes taip ir formuluosime. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Formuluosime taip: kadangi vakar darbotvarkė buvo preliminariai aprobuota ir šitas klausimas buvo, o šiandien šitą klausimą dėl Krašto apsaugos tarnybos įstatymo buvo pasiūlymas išbraukti, tai, vadinas, formuluoti reikėtų šitai, aš formuluoju šitaip: kas už tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo projektas būtų išbrauktas iš dienotvarkės? Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame, prašome, kas už šitą pasiūlymą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos įstatymo tarnybos projektas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.
PIRMININKAS. Lieka pirminis pasiūlymas dienotvarkėje, bus svarstomas šitas kiausimas.
M. STAKVILEVIČIUS. Galima klausimą? Ar vakar mes priėmėme kokį nors nutarimą, kad priimta kaip pristatymas?
PIRMININKAS. Pakartokite klausimą.
M. STAKVILEVIČIUS. Ar vakar buvo balsuota, kad priimame kaip šito klausimo pristatymą?
PIRMININKAS. Vakar buvo pristatyta.
M. STAKVILEVIČIUS. Ar buvo balsuota, kaip mes priėmėme?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Stakvilevičiau, bet mes balsavome, kad šiandien svarstysime, o kaip toliau, tai jau deputatų valia bus: priimsime ar atmesime, ar ką nors kitą darysime. Deputatas J. Tamulis dėl replikos?
J. TAMULIS. Taip, aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį tai, kaip vis dėlto yra keliamos formuluotės balsavimui dėl dienotvarkę liečiančių klausimų. Štai eilinį kartą mes svarstysime klausimą, už kurio svarstymą pasisakė 28 deputatai, 28!
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Tamuli, jūsų repliką suprantu. Jeigu aš būčiau formulavęs klausimą, kas už tai, kad įrašyti į dienotvarkę, tai tada būtų nubalsuota, kad jo neįrašyti, bet aš, deja, turiu formuluoti taip, kaip vakar buvo pasiūlyta Aukščiausiojoje Taryboje—aš kitokio įgaliojimo neturiu. Labai prašom man atleisti. Gerbiamasis Tamuli, mes tą diskusiją galbūt pratęskime per pertrauką. Deputatas S. Kašauskas, ne? Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ar galime tada laikyti, kad darbotvarkė patvirtinta? Ar reikia balsuoti specialiai, ar prieštaraujančiųjų yra? Yra prieštaraujančiųjų, reikalauja balsuoti. Prašom, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad jums išvardinta darbotvarkė su deputato Z. Vaišvilos klausimu, kuris čia yra įrašytas, būtų priimta, prašome pakelti mandatus. Ir deputato N. Rasimavičiaus pasiūlytas klausimas, suprantama.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Darbotvarkė nepatvirtinta.
Gerbiamieji deputatai, tada gal taip ieškokime išeities. Galbūt mes dabar svarstykime pirmuosius kelis klausimus, kuriuos vakar aptarėme ir dėl kurių niekas neprieštarauja, o kai susirinks reikalingas deputatų skaičius, sakykime, 90, mes dar kartą tvirtinsime darbotvarkę. Aš nežinau, ką daryti.
A. TAURANTAS. Aš turiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Taurantai.
A TAURANTAS. Man atrodo, bet nespėjau sureaguoti, kad mūsų šitas balsavimas turbūt buvo neteisėtas. Kadangi nebuvo priimta nauja, kiek pakeista darbotvarkė, lieka galioti vakar priimta.
PIRMININKAS. Bet šiandien yra visokių pasiūlymų, kurių vakar neįrašėme.
A. TAURANTAS. Tai, vadinasi, papildymai nebuvo priimti, ir viskas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, tada dirbsime pagal seną darbotvarkę, kuri vakar buvo aprobuota, nes kitokios išeities tada nematau. O jeigu kuris nors deputatas į savo turimą laiką dar sugebės įtraukti, vadinasi, kitus klausimus ir jeigu jūs neprieštarausite, tai, matyt, mes jam leisime tai padaryti.
Tada pirmuoju klausimu lieka Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, projekto svarstymo tvarka. Pranešėjai A. Taurantas ir K. Lapinskas. Prašome gerbiamąjį deputatą A. Taurantą į tribūną.
Deputato A.Tauranto pranešimas apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentą
A. TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, vakar jūs gavote naujai paruoštą reglamento projektą ir aš džiaugiuosi, kad mes nors ir po ilgo laiko, bet vėl prie jo sugrįžome. Kaip aš jau kalbėjau pereitoje sesijoje, ankstesnysis reglamento projektas buvo daugelio kritikuotas, aš ir pats pripažinau, kad jisai yra tobulintinas ir todėl dabar jis gerokai pakeistas atsižvelgus į deputatų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Daugiausiai čia tų pasiūlymų ir naujovių teikė deputatas K. Lapinskas, gal jisai dar ir plačiau apie tai pašnekės. Bet aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jau šis, jums pateiktas projektas iš tikrųjų yra tobulas ir kad juo galėsime naudotis. Jo trūkumai visi paaiškės tada, kai mes pradėsime dirbti pagal tą reglamentą. Tada išaiškės, ko jame nėra, kas jame netiksliai nusakyta ir tada jį bus galima pakoreguoti, jau pamačius veikiantį. Todėl lygiai tą patį, ką ir anąkart aš sakiau, tvirtinu ir dabar, kad geriau priimti nors ir netobulą šį dokumentą, bet nustatyti jau kažkokią savo darbo tvarką. Taigi lygiai taip pat aš ir dabar galiu pakartoti, kad nors ir netobulas objektas, bet jis mums yra būtinas, nes mes galėtume tuomet tiesiog civilizuotai dirbti, o ne priiminėti dokumentus be jokios tvarkos. Dabar galiojantis reglamentas daugybės klausimų, kurie mums čia iškyla, niekaip negali išspręsti, todėl dar kartą grįžtu prie ankstesnių savo raginimų, kad mes kuo greičiau, kiek mes turime laiko, svarstytumėm šį projektą ir jį priimtumėm ir kad, savaime aišku, pasižadėtumėm sau toliau jį tobulinti pagal tai, kokie jo netobulumai išaiškės.
Dabar noriu jums trumpai pristatyti svarbiausius pakeitimus, kurie buvo padaryti. Galbūt kai kurie deputatai spėjo susipažinti, nes šiek tiek dar ankstesnis projektas buvo išdalintas nuolatinių misijų pirmininkams ir kitiems labiau suinteresuotiems deputatams, kurie daugiausia domėjosi. Galbūt jie jau dabar turės pastabų, pasiūlymų ar papildymų tiesiog dėl tvarkos, kaip mes galėtume priimti šį vis dėlto didelį, bet labai mums reikalingą įstatymą. Sudarant šį projektą buvo atsižvelgta į balsavimus rugsėjo mėnesį, išsiaiškintos nuomonės dėl kai kurių ginčytinų klausimų. Taigi pagal tų balsavimų rezultatus šis projektas yra parengtas džentelmeniškai bent jau buvo tartasi tarp deputatų grupių, kad prie tų pačių klausimų, kurie buvo išspręsti, mes šiandien negrįžtume — tiesiog sutaupytumėm laiko dėl to.
Didžiausi pasikeitimai šiame projekte buvo jo struktūroje. Deputatas K. Lapinskas čia iš tikrųjų daug pastebėjo netikslumų ir nelogiškumų ir dabar skirsnių išdėstymo tvarka turbūt labiau atitinka jų prasmę. Atkreipiu dėmesį (toliau galbūt daugiau bus galima pašnekėti), kad jau antrame straipsnyje yra minima tvarka dėl procedūrinių balsavimų. Jie turėtų būti, kaip čia formuojama, priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, tai yra kvorumas šiais atvejais neskaičiuojamas. Taip nustačius, Aukščiausioji Taryba galėtų normaliai dirbti—ne įstatymus priiminėti, bet savo darbo tvarką reguliuoti — galėtų nepaisant to, kiek deputatų dalyvauja. Toliau ta tvarka yra aptarta detaliau ir aš norėčiau raginti deputatus vis dėlto ją palaikyti. Kaip parodė mūsų darbo praktika (tokios taisyklės galioja ir daugelyje pasaulio šalių), ji yra priimtina ir be jos Aukščiausiosios Tarybos darbas būtų labai neefektyvus, nes visą laiką mums reikėtų salėje 90 deputatų arba 68 balsuojančiųjų už.
Dėl struktūros taip pat buvo rimtų pastabų. Vis dėlto pačios Aukščiausiosios Tarybos svarbiausioji ląstelė yra deputatas, todėl pirmojoje reglamento dalyje, pirmajame skyriuje pirmiausia nu- sakomos deputato teisės ir pareigos, t. y. pirmiau už Prezidiumą, už Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, už nuolatines komisijas ir visa kita. Tai turbūt yra logiškiausia ir demokratiškiausia, kaip buvo ir deputatų kritinėse pastabose išsakyta. Skirsnyje dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir sekretoriaus daugiausia pasikeitimų yra Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus funkcijų nusakyme. Bet tai daugiau techninės funkcijos. Numatyta (15 straipsnyje), kad Aukščiausiosios Tarybos sekretorius gali turėti ir pavaduotoją, kurį renka Aukščiausioji Taryba, nes jo darbų krūvis iš tikrųjų labai didelis ir toks pavaduotojas tikrai reikalingas, tuo labiau, kad Aukščiausiosios Tarybos sekretorius turėtų būtinai dalyvauti visuose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, o jeigu jis serga, ar dėl kurių kitų priežasčių negali dalyvauti, tai mūsų posėdžiai būtų lyg ir ne visai tokie, kokie jie turėtų būti.
Dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo funkcijų ir įgaliojimų mes turbūt daugiausia ginčijomės. Pagal išsakytas pastabas ir buvo pakoreguotos Prezidiumo funkcijos, taip pat atsižvelgiant ir į balsavimo rezultatus dėl tų klausimų. Kaip buvo deputatų siūlyta (man atrodo, kad čia ir deputatas Č. Juršėnas ėmėsi iniciatyvos), 19 straipsnyje numatyta tvarka, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas pateikia savo nutarimus deputatams, kad jie galėtų susipažinti ir kokia tvarka jie gali būti Aukščiausiojoje Taryboje svarstomi ir atšaukiami, jeigu Aukščiausioji Taryba turi jiems priekaištų. Šitas straipsnis reglamente atsirado naujai. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo funkcijų sąrašas, rengiant Aukščiausiosios Tarybos sesijas, yra papildytas tomis funkcijomis, kurios nėra kažkokio imperatyvinio pobūdžio Aukščiausiajai Tarybai, bet kurios reikalingos įvykdyti tas pačias Aukščiausiosios Tarybos konstitucines funkcijas, tai yra tiesiog kaip organo, padedančio tas funkcijas įgyvendinti. Tai visų pirma jisai turėtų padėti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui vykdyti bendrąjį vadovavimą klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba, rengimui. Savaime aišku, kad vienas Pirmininkas to padaryti negali ir Prezidiumas, kaip kolektyvinis organas, galėtų padėti jam tai daryti. Taip pat numatyta, kad Aukščiausioji Taryba gali apsvarstyti Ministrų Tarybos nutarimus ir potvarkius, jeigu jie neatitinka įstatymų ir juos atšaukti. Bet, savaime aišku, visa Aukščiausioji Taryba kiekvieną kartą to negali svarstyti ir reglamente numatyta, kad tą turėtų daryti ir nuolatinės komisijos, ir Prezidiumas. Taip pat reglamente atitinkamuose skirsniuose numatyta, kad Ministrų Taryba per tam tikrą laiką turi savo nutarimus pateikti Aukščiausiajai Tarybai, kad ji galėtų tuos nurimus ir potvarkius apsvarstyti.
Taip pat gali sukelti (aš jau girdėjau) kritinių pastabų priskyrimas Prezidiumui funkcijos tvirtinti Aukščiausiosios Tarybos išlaidų sąmatą. Tokia tvarka yra daugelyje pasaulio parlamentų: šią sąmatą tvirtina, sakysime, ar parlamento biuras, ar seniūnų taryba, ar panašiai. Ir, aš manyčiau, kad kaip mūsų darbo praktika jau parodė, kai mes svarstėme vos ne valandą laiko Televizijos ir radijo generalinio direktoriaus atlyginimą (o tuo klausimu tikrai visi deputatai pasirodė labai kompetentingi), tai jeigu mes svarstytume Aukščiausiosios Tarybos visą išlaidų sąmatą, tai šitai galėtų tęstis labai ilgai. Prezidiumas šiuo atveju yra kompetentingesnis ir jis tai galėtų padaryti. Na, o jeigu Aukščiausioji Taryba, aišku, matytų reikalą, pastebėtų, kad Prezidiumas kažką yra padaręs neteisingai, tai kaip ir kiekvieną klausimą galima būtų persvarstyti pačioje Aukščiausiojoje Taryboje. Šitai tiesiog sutaupytų mūsų brangų laiką svarbesniems klausimams.
Dėl Aukščiausiosios Tarybos seniūno funkcijų. Jos išliko daugmaž tokios pat, kaip ir buvo ankstesniame projekte, tiktai atsižvelgiant į mūsų praktiką, kadangi mes jau nutarėme balsų skaičiavimo grupę skirti alfabeto tvarka, tai faktiškai jinai nėra renkama ir jos paskyrimas yra tiktai techninė procedūra. Kadangi bendroje reglamento koncepcijoje nustatoma, kad Aukščiausiosios tarybos seniūnas atlieka kai kurias grynai techninio pobūdžio funkcijas, tai ir numatyta, kad jisai skiria balsų skaičiavimo grupę numatyta tvarka, o ten vėliau, kituose straipsniuose, išdėstyta, kokia tai tvarka. Tai grynai techninė procedūra ir užtat, kad pačiai Aukščiausiajai Tarybai nereikėtų gaišti dėl to laiko, siūlomas toks sprendimas.
Toliau gerokai yra pakoreguotas deputatų grupių ir frakcijų skirsnis. Jis eina anksčiau už nuolatinių komisijų skirsnį būtent dėl to, kad nuolatines komisijas mes nutarėme sudaryti frakciniu pagrindu. Todėl pagal mūsų nutarimą frakcijos jau yra pirminės. Numatyta, kad frakcijas registruoja Prezidiumas ir kad jis būtinai turi registruoti, jeigu frakcijos pateikia savo deklaraciją ir vykdo kitus reglamente numatytus reikalavimus. Prezidiumas būtinai turi ją registruoti per savaitę. Šiuo atveju Prezidiumas reikalingas dėl to, kad, vienas dalykas, pati Aukščiausioji Taryba dėl registracijos nebūtų trukdoma, o antras dalykas, kad Aukščiausioji Taryba turėtų būti informuojama apie visus pasikeitimus frakcijoje. Be to, čia numatyta, kad apie pasikeitimus frakcijoje taip pat per oficialios spaudos organus turėtų būti informuoti ir rinkėjai. Rinkėjai turi žinoti, kokiose frakcijose dalyvauja jų išrinkti deputatai. Numatyta, kad frakcijų darbui taip pat turi būti skiriamas atitinkamas laikas, kurio metu neplanuojami nei Aukščiausiosios Tarybos, nei nuolatinių komisijų posėdžiai, kad jos galėtų normaliai dirbti. Taip pat numatyta (ir toliau dar ne kartą minima), kad deputatai, kurie neįeina į jokią frakciją, sudaro nuolatinę mišrią deputatų grupę. Sudarant nuolatines komisijas ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, kaip mes esame nutarę, frakciniu pagrindu, tie deputatai, kurie neįeina į frakcijas, taip pat gali kaip viena deputatų grupė skirti savo atstovus ar rekomenduoti savo atstovus į nuolatines komisijas, į Prezidiumą ir taip pat gali turėti visas kitas frakcijos teises, jeigu jų nutarimai tomis teisėmis pasinaudoti yra priimti pačios grupės susirinkime. Tas reikalavimas yra reikalingas dėl to, kad keli deputatai iš tos grupės nepasinaudotų visos tos grupės teisėmis.
Ir, kaip mes jau buvome nutarę, nuolatinės komisijos yra sudaromos pagal proporcingo atstovavimo principą, tai yra pagal tai, kiek frakcijos tiri deputatų. Čia bus reikalingas atskiras Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kuriuo mes apibrėšime formulę, pagal kurią bus skirstomos vietos frakcijoms nuolatinėse komisijose. Taip elgtis siūloma norint tiesiog neužgriozdinti reglamento tomis formulėmis. Mūsų manymu, būtų tikslingiau padaryti, nustatant tvarką atskiru nutarimu tuo labiau, kad pagal tradiciją ir kitų valstybių praktikoje tai yra daroma ne pačiam reglamente. Mes taip pat nutarėme elgtis šitaip, kadangi deputatas K. Lapinskas ir kai kurie kiti Centro frakcijos deputatai agitavo, kad reglamente nebūtų nuolatinių komisijų sąrašo. Buvo balsuota, kad jisai čia išliktų, todėl dabar čia pateiktas esantis sąrašas ir pateikta nuolatinių komisijų kompetencija, kuri buvo suderinta su pačiom nuolatinėm komisijom. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad mes negalime to sąrašo persvarstyti ir pakeisti— kaip ir kiekvieno įstatymo projektas šitas sąrašas gali būti keičiamas. Kadangi mes sutarėme dėl proporcingo frakcijų atstovavimo nuolatinėse komisijose, norint kad ta formulė, apie kurią aš kalbėjau, veiktų, reikia numatyti kiekvienos komisijos narių skaičių. Mes juk matome, kad vienos komisijos turi darbo daugiau, kitos mažiau, užtat narių skaičius komisijose neturėtų būti vienodas. Tuo klausimu turbūt taip pat bus reikalingas atskiras nutarimas, nes reglamente šito, ko gero, taip pat netikslinga dėti. Reglamente gal turi būti tik nurodytas mažiausias narių skaičius, iš kurio gali būt sudaryta komisija, o atskiru nutarimu turėtų būti nustatyta, kiek kiekvienoje komisijoje turi būti narių. Galbūt tai būtų ne tikslus skaičius, bet nuo ir iki. Taip pat turėčiau atkreipti nuolatinių komisijų dėmesį, kad jeigu bus priimtas skirsnis ,,Nuolatinių komisijų teisės ir pareigos”, tai, išsiaiškinus su kompetentingais specialistais, kad nesimaišytų leidžiamų dokumentų forma, kadangi nutarimus priima Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tai nuolatinės komisijos gal galėtų priimti kitaip vardinamus dokumentus, tarkime, sprendimus. Anksčiau buvo formuluota, kad jos priima rekomendacinio pobūdžio nutarimus, tačiau kad nesimaišytų kitoms institucijoms, valstybės organams, nuspręsta, kad komisijų nutarimai turėtų būti įforminti sprendimų forma. Jeigu bus priimta, nuolatinės komisijos būtent taip ir turės apiforminti savo sprendimus.
Gerbiamasis Č. Juršėnas pateikė pastabą, kad 10 skirsnyje, kuriame išdėstyta nuolatinių komisijų kompetencija, komisijų sąrašas taip pat turėtų būt išdėstytas alfabeto tvarka. Aš priimu šitą pastabą, bet tiesiog dėl laiko stokos tai nebuvo padaryta. Man atrodo, kol kas projekte tai nesukelia tam tikrų problemų, o jau galutinėje redakcijoje bus tai padaryta. Laikinųjų komisijų sudarymo tvarka, taip pat rekomenduojama tokia pati, bent jau panaši į nuolatinių komisijų sudarymą, bet čia taip pat paminėta, kad jeigu frakcijos nepareiškė pageidavimo siųsti savo atstovų į laikinąją komisiją, tai laikinųjų komisijų nariai gali būti pasiūlyti ir tiesiog Aukščiausiosios Tarybos posėdyje arba Aukščiausioji Taryba tam tikrais atvejais, (kadangi laikinosios komisijos gali būti specifinės), gali numatyti kitą laikinųjų komisijų sudarymo tvarką. Antrame skyriuje—atkreipiu deputatų dėmesį—69 straipsnyje atsirado pastraipa, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai į eilines sesijas renkasi pagal įstatymą, tai yra be atskiro kvietimo. Gerbiamieji deputatai, taip tikrai turėtų būti, nes mes dirbame nuolat ir nereiktų mūsų kvietinėti, kai mes žinome savo pareiga, o labiau, kad Konstitucijoje yra nurodyta, kada prasideda eilinė sija, ir kada ji baigiasi. 74 straipsniu įteisinama dabar galiojanti tvarka, kad Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai rengiami keturi posėdžiai per savaitę. Galbūt čia reikalingas pakoregavimas, nes mes esame nutarę ir kai kuriais penktadieniais dirbti, deputatai savo pastabas išsakys. Kyla šiek tiek abejonių, bet, mano manymu, siūlymas vis dėlto yra teisingas, kad darbotvarkė pagal pasiūlytą projektą, kurio galutinę redakciją aprobuoja Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, būtų svarstoma besibaigiančios savaitės paskutiniame posėdyje, kadangi deputatai turėtų žinoti ir pasiruošti klausimams, kurie bus svarstomi kita savaitę. Lygiai taip pat posėdžių dienos darbotvarkė turėtų būti svarstoma ir aprobuojama paskutiniame pereitos dienos posėdyje. Čia taip pat numatyta, kad mums dažnai pasitaiko, jog salėje nebūna reikalingo kvorumo darbotvarkei patvirtinti. Gi kvorumas reikalingas, bent taip siūloma šiame projekte. Tuo atveju, jeigu kvorumo nėra, galioja pateiktas projektas. Savaime aišku, jisai gali būti persvarstytas, jeigu atsiranda kvorumas. Taigi ta tvarka taip pat yra numatyta.
Dėl sesijos posėdžių. Deputatas B. Genzelis pateikė turbūt prasmingą pasiūlymą (ir jis yra realizuotas 83 prim straipsniu), kad Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose turėtų būti kviečiami kalbėti žymiausieji Lietuvos Respublikos svečiai. Mes jau pastebėjome, kad dažnai deputatai imasi iniciatyvos pristatyti svečius, kuriems galbūt ne visada būtina kalbėti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Jiems gal užtektų kaip garbingiems svečiams (kas irgi yra labai garbingas dalykas), tiesiog stebėti posėdį, todėl svečiai, kurie kviečiami kalbėti, yra išvardijami. Tai yra užsienio valstybių vadovai, parlamentinių delegacijų vadovai ir lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkai—kad nekiltų tam tikrų nesusipratimų.
Taip pat 83 su ženkleliu 2 straipsniu yra įteisinti dabar vykstantys nuolatinių komisijų pirmininkų ir frakcijų pirmininkų pasitarimai, kurie rengiami daugiausia darbotvarkių projektams parengti. 88 straipsnis šiek tiek patikslina diskusijų tvarką. Siūloma užrašyti, kad posėdžio pirmininkas suteikia deputatams žodį pagal užsirašymo eilę, tačiau jis taip pat turi pareigą palaikyti tam tikrą proporcingą frakcijų atstovavimą diskusijoje, ypač jeigu diskusija vyksta ilgai, ir atsižvelgti į pasisakymus už ir prieš siūlomą sprendimą. Todėl atitinkamame straipsnyje, kur yra aptariamas užsirašymas diskusijoms, rekomenduojama deputatams taip pat nurodyti už ar prieš siūlomą sprendimą jie pasisakys. Čia, aišku, nėra privalomas tas dalykas, o tiesiog informacija posėdžio pirmininkui. Taip pat siūloma nurodyti planuojamą savo pasisakymo laiką.
Balsavimo procedūra—balsavimas ir balsų skaičiavimas. Kadangi mūsų praktikoje iškildavo tam tikrų nesusipratimų, numatyta, kad skelbiama tiksli balsavimo procedūros pradžia, kurios metu jau negalima kalbėti nei dėl balsavimo motyvų, nei dėl ko nors kito. Ją posėdžio pirmininkas turėtų patvirtinti plaktuko smūgiu, kaip tai yra daroma ir visuose parlamentuose. (Man atrodo, kad Reikalų valdybai nebus didelio sunkumo įtaisyti posėdžio pirmininkui plaktuką.)
98 straipsnis yra tas pats straipsnis, kurį mes jau esame priėmę dabar galiojančiame reglamente. Jis papildytas tik viena pastraipa, kuri taip pat yra priimta daugelyje pasaulio parlamentų - pastraipa, nustatančia kvorumo tikrinimo tvarką. Paprastai siūlyti tikrinti kvorumą kiekvienam deputatui, atsistojusiam bet kuriuo metu, neleidžiama ir tai turėtų būti vykdoma. Šiuo atveju numatyta nustatyti tvarką, kad kvorumą gali reikalauti patikrinti posėdžio pirmininkas arba frakcija. Ir, jeigu prieš balsavimą niekas nepareikalavo jo patikrinti, vėliau dėl kvorumo abejoti negalima.
Ir 99 straipsnis, apie kurį aš jau minėjau. Jame numatoma, kad balsuojant protokolinius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, atskiro svarstomo klausimo aspektus, atskirus įstatymų straipsnius
teiginius, sesijos vidaus darbo tvarkos klausimus, išskyrus sesijos darbų programą ir savaitės posėdžių darbotvarkę, gali būti balsuojama paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma (neskaičiuojant kvorumo). Ir, savaime aišku, kadangi deputatams, nedalyvavusiems posėdyje, gali iškilti abejonių dėl priimtų sprendimų, yra numatyta balsavimo pakartojimo procedūra, tai yra, esant kvorumui, galima pareikalauti tą sprendimą balsavimu pakartoti, bet tik iki tol, kol nepabaigtas viso klausimo svarstymas, kadangi šiuo būdu yra numatyta spręsti balsuojant tiktai dėl tam tikrų klausimo aspektų. Aš raginčiau deputatus palaikyti tokią nuostatą, nes tai palengvintų mūsų darbą.
Kadangi mums iškyla tam tikrų keblumų su pasisakymais dėl balsavimo motyvų, tai 107 straipsnyje bandoma nustatyti tvarką, kada gali būti pasisakoma dėl balsavimo motyvų ir yra siūloma riboti pasisakančiųjų skaičių, tai yra, kalbant dėl tam tikrų klausimo aspektų siūloma leisti pasisakyti dviems deputatams už dviems deputatams prieš, o kai balsuojama dėl viso įstatymo ar tarimo projekto—ne daugiau, kaip 5 deputatams už ir 5 deputatams prieš. Tai šiek tiek sudrausmintų mūsų deputatus, kurie labai daugelį kartų kalba tuo pačiu klausimu. Ir dėl balsavimo rezultatų, dėl galimybės pakartoti balsavimą, kai yra abejonių dėl klausimo formuluotės, posėdžio pirmininko, frakcijos, arba laikinosios deputatų grupės reikalavimu balsavimą galima pakartoti. Tiktai, jeigu yra abejonių dėl formulavimo, šiuo atveju turėtų būti išbraukta sakinio pabaiga. Čia tiesiog dėl neapsižiūrėjimo įsiterpę ,,jeigu yra abejonių dėl kvorumo”. Apie kvorumą yra kalbama kitame straipsnyje. Kaip aš jums minėjau, kadangi mes turime dvejopą mūsų kvorumo formulavimą—kai yra du trečdaliai arba kai balsuoja daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus - (kaip vakar jau iškilo mums tokių abejonių), reikėtų dar papildyti (nors čia projekte kol kas nėra) tokia formuluote, kad: “Aukščiausioji Taryba gali nutarti pakartoti kitu metu balsavimą dėl sprendimo, už kurį balsavo dauguma balsavusiųjų, bet jis nebuvo priimtas dėl to, kad posėdyje dalyvavo mažiau kaip du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus". (Taip, kaip vakar įvyko balsuojant dėl finansinių nutarimų). Man atrodo, kad tai būtų teisinga, nes šiuo atveju balsavusiųjų skirtumas sudarytų daugiau kaip 20 žmonių, todėl yra prasmė pakartoti balsavimą salėje esant dviems trečdaliams deputatų.
Deputatas Č. Juršėnas šiek tiek suabejojo, kad 15 skirsnis— Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos, jų darbo tvarka — atsidūrė šiame skyriuje. Bet būtent tai jau yra ne Aukščiausiosios Tarybos struktūros aptarimas, o darbo tvarka, kadangi ir Konstitucijoje numatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos sesija susideda iš Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių ir nuolatinių komisijų posėdžių. Vadinasi, yra tikslinga ir nuolatinių komisijų posėdžius aptarti šiame skyriuje.
Nemažai pasikeitimų yra 16 skirsnyje—Aukščiausiosios Tarybos dokumentų apiforminimas ir skelbimas, informacija apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą. Numatyta...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate Taurantai. Pagal jūsų siūlomą reglamentą pranešėjas turi neviršyti 30 minučių. Jūs jau tą laiką sunaudojote.
A. TAURANTAS. Gerai, baigiu. Numatyta, kad bus sudaromi Aukščiausiosios Tarybos posėdžių protokolai, jų koregavimo tvarka. Kadangi kilo keblumų dėl nuolatinių komisijų protokolų, numatyta kas ir kada gali jais naudotis. Taip pat siūloma šiek tiek kita Aukščiausiosios Tarybos posėdžių transliacijos tvarka. Numatyta, kad Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius—reportažus, pabrėžiu,— o Aukščiausiajai Tarybai nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ir televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio ištisinio transliavimo radijas ir televizija turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą ir gauti bent jau Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus sutikimą.
Atsirado reglamente ir naujas straipsnis (aš jo pats iki šiol nesiryžau rašyti; deputatas K. Lapinskas parašė ir, aš manau, kad jį priimti būtų tikslinga) — dėl deputatų drausmės ir imuniteto. Čia yra aptartos drausminės nuobaudos deputatams už tam tikrus nusižengimus (kaip matome mums jau iškyla toks reikalas), taip pat numatyta deputatinės neliečiamybės ir reikalavimo sustabdyti baudžiamąją bylą prieš deputatus svarstymo tvarka. Jeigu Aukščiausioji Taryba turi tai svarstyti, tuomet reikalinga ir reglamente numatyti, kaip tai yra svarstoma.
Antroji dalis—Aukščiausiosios Tarybos veikla, Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų rinkimo tvarka: Vyriausybės tvirtinimas yra mažai pasikeitę. Atkreipiu dėmesį, kad jeigu mes priimtumėm skirsnį dėl teismų teisėjų ir Aukščiausiojo teismo tarėjų rinkimo, mums nereikėtų siūlomo Teisinės sistemos komisijos nutarimo dėl Aukščiausiojo teismo tarėjų, nes jame ta pati tvarka čia ir numatyta.
Labai žymių pakeitimų yra įstatymų leidybos procedūros skyriuje. Procedūra yra numatyta iš trijų svarstymų. Visų trijų svarstymų eiga yra aiškiai apibrėžta. Taip pat numatyta tvarka, o įstatymų projektai, kuriuos pateikia iniciatyvos teisę turintys organai, yra pristatomi Aukščiausiajai Tarybai ir kokiu būdu jie įrašomi į sesijos darbų programą arba atmetami bei atidedami kitai sesijai, nes mes matome, kad tų projektų į Aukščiausiąją tarybą patenka daugiau, negu mes sugebame jų apsvarstyti. Galbūt, jeigu deputatas K. Lapinskas kalbės apie šią svarstymo eigą, aš daugiau prie to neapsistosiu. Aukščiausiosios Tarybos kontrolės funkcijų skirsnyje pasikeitimų yra mažai.
Baigdamas noriu pasiūlyti tokią reglamento svarstymo ir priėmimo eigą. Reglamente yra nemažai skirsnių ir kai kurie teiginiai tikriausiai sukels aštrias diskusijas, didelę polemiką, todėl jų priėmimas užtruks tam tikrą laiką. Bet kai kurie skirsniai, kurie taip pat reikalingi mūsų darbui, jau dabar daugelio deputatų nėra diskutuojami ir visiems yra priimtini. Užtat aš siūlyčiau susitarti, kad tuos skirsnius, kurie nesukelia didelių prieštaravimų, priimti ir jais jau vadovautis savo darbe, o tuos skirsnius, kurie sukelia prieštaravimus, toliau diskutuoti ir, kai bus pasiekta bendras susitarimas ir dėl tų skirsnių, tada priimti visą reglamentą. Galbūt tai mums padės tam tikrais klausimais įvesti tvarką, kurios šiandien nėra. Todėl dar kartą raginu visą Aukščiausiąją Tarybą kuo greičiau pereiti prie šio mums svarbaus įstatymo svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar antrasis pranešėjas deputatas K. Lapinskas norėtų ką nors papildyti? Kiek jūs prašytumėt laiko, gerbiamasis pranešėjau? Kiek naujame reglamente numatyta?
K. LAPINSKAS. 7—8 minutes.
PIRMININKAS. Ačiū, aš jums priminsiu. 7—8 minutes prašo pranešėjas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Deputato K.Lapinsko papildomas pranešimas apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentą
K. LAPINSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai. Pateiktas reglamento variantas yra vis dėlto gana gerokai pakitęs, lyginant su tais buvusiais projektais. Taigi šita mūsų savotiška gaišatis dėl ilgo reglamento rengimo ir priėmimo duoda tam tikrus vaisius ir galbūt nuo to reglamento projektas iš tiesų neblogėja. Naujasis reglamento projektas buvo gana detaliai deputato A. Tauranto aptartas, išnagrinėtas, aš tik vieną kitą akcentą norėčiau padaryti dėl teikiamo jūsų dėmesiui projekto.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tokią naujovę, kuri verta visų dėmesio ir kuria reikėtų turbūt pasidžiaugti — būtent į tai, kad šitame projekte į atskirą skirsnį yra išskirtos deputatų grupės ir frakcijos. Tai iš tiesų rodo mūsų nusiteikimą artėti prie demokratinių šalių tam tikrų parlamentarizmo tradicijų ir, iš kitos pusės, tokio skirsnio išskyrimas ir tam tikrų su deputatų grupių ir ypač deputatų frakcijų veikla susijusių normų detalizavimas turbūt sudarys reikiamas prielaidas mūsų darbui tobulinti, spartinti įstatymų rengimo ir priėmimo procedūrą bei kitiems mūsų darbo procesams tobulinti.
Kitas dalykas, į ką noriu irgi atkreipti dėmesį — visiškai naujas skirsnis (apie tai jau deputatas A. Taurantas minėjo), susijęs su deputatų drausme ir imunitetu. Šitas skirsnis yra visiškai naujas, todėl, kad jo iki šiolei nebuvo ir aš šiandieną net nežinau, kaip jį vertinti. Manau, kad šito skirsnio normos turbūt susilauks labai nevienodo vertinimo. Bus nemažai deputatų, kurie nenorės sutikti, prieštaraus prieš šį skirsnį (tai 17 skirsnis reglamento ,,Deputato drausmė ir imunitetas"), nes tai iš esmės yra normos, kurios turėtų užtikrinti tam tikrą drausmę, susiklausymą mūsų darbe ir jo tikslas, paskirtis yra sudaryti būtinas prielaidas normaliam institucijos funkcionavimui, normaliam darbui. Nors ten yra tokių represyvių priemonių, būtent numatytos drausminės poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos deputatams, kurie pažeidinės drausmę, kliudys mūsų darniam darbui, bet apie tai kalbėsime, suprantama, kai prieis šito skirsnio svarstymo eilė. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad tokios normos ir tokie skirsniai yra daugelio demokratinių šalių parlamentų reglamentuose numatyti ir, jeigu mes siekiame sekti tam tikrų normalių parlamentų pavyzdžiu, gal reikėtų ryžtis ir šiam žingsniui. Tokios, sakyčiau, galbūt ryškiausios naujovės ir aš jas drįsčiau vertinti geromis naujovėmis. Dabar konstatuodamas ir, žinoma, sutikdamas su tuo, kad reglamentas gerokai patobulėjo, palyginus su tais pirminiais variantais, vis dėlto norėčiau šiandieną atkreipti dėmesį ir į kai kurias vertas dėmesio problemas, kad ir jūs, skaitydami reglamentą, pagalvotumėte apie tai, nes tai yra tokie principiniai dalykai, dėl kurių vėl galbūt kils tam tikrų debatų, ginčų ir reikės apsisprendimo, kaip mums pasielgti, svarstant tam tikrus skyrius, tam tikrus straipsnius. Tai pirmas dalykas, į ką noriu atkreipti dėmesį.
Ir dėl šito reglamento struktūros, norėčiau atkreipti dėmesį struktūrą. Į struktūrą kuria prasme? Į tai, kad vis dėlto čia nėra tikras reglamentas to žodžio tikrąja prasme, nes reglamentu suprantame teisinį dokumentą, kuris susideda iš procesinių normų, t. y. normų, kurios reguliuoja tam tikras veiklos procedūras, tuo tarpu šitame mūsų reglamente yra daug vadinamųjų statutinių normų. Taigi yra tokių taisyklių, tokių normų, kurios ne procedūrą sprendžia, ne mūsų darbo tvarką nustato, o būtent tvirtina tam tikras struktūras, nustato tų struktūrų kompetenciją ir, va, kaip tik dėl šitų žinomų statutinių normų arba materialinės teisės normų dažniausia ir kyla ginčai bei tam tikri nesutarimai. Nežinau, iš kur atėjo toksai patarimas, kad reglamente būtent turėtų būti tokios normos, bet jos tikrai nėra reglamentinės normos savo esme, savo paskirtimi ir, deja, jeigu iš karto šitų normų būtų nebuvę arba jų būtų bent minimumas, mes, reglamentą jau būtumėm priėmę, ir turbūt pirmojoje sesijoje. O šitos normos, tos statutinės, sakyčiau, būtent susijusios su Prezidiumo įgaliojimais, Prezidiumo teisėmis, vėlgi su seniūno institucija, kaipo mūsų parlamento atskiro pareigūno, su nuolatinių komisijų kompetencija. Daugelis tokių normų iš tiesų yra susijusios su konstitucinėmis normomis. Ir čia noromis nenoromis kyla klausimas, ar jos iš tiesų, tikrai, pilna ta žodžio prasme, atitinka konstitucines normas, ar jos neprasižengia konstitucinėms normoms. Jeigu mes įtvirtintume savo reglamente kai kurias taisykles, kai kurias normas, kurios neatitiktų mūsų galiojančiai Konstitucijai, na, taip vadinamam Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, vadinasi, prasižengtumėm konstitucinio teisėtumo principui ir todėl į tai noriu atkreipti dėmesį.
Kitas dalykas, į ką dar baigdamas (mano laikas jau baigėsi, aš užsiprašiau) noriu atkreipti dėmesį, tai į mūsų veiklos efektyvumą. Klausimą kelčiau taip: ar šitas projektas pakankamai užtikrina mūsų darbo produktyvumą ir efektyvumą? Aš nedrįsčiau pasakyti, kad taip. Ir štai kodėl.
Pagrindinė mūsų parlamento darbo mechanizmo dalis yra nuolatinė komisija. Bent pusė mūsų darbo, tenkančio visam parlamentui, turėtų būti atliekama nuolatinėse komisijose. Ir po nuolatinių komisijų jau atlikto darbo mums praktiškai beliktų plenariniuose posėdžiuose tik balsavimas, dokumentų priėmimas ir kai kurių principinių dalykų sprendimas. Tuo tarpu kiek tai siejasi su nuolatinių komisijų sudarymu ir jų veikla, tai ta reglamento dalis nėra pakankamai išbaigta, pakankamai tobula, kad būtent būtų užtikrintas normalus tų nuolatinių komisijų funkcionavimas, tų nuolatinių komisijų struktūra ir jų reikiamo lygio dalyvavimas mūsų parlamentinėje veikloje. Todėl kai prasidės kalba apie nuolatines komisijas, vertėtų irgi gerai pagalvoti, kaip, kokiais būdais mums tobulinti nuolatines komisijas, šį pagrindinį mūsų vidaus, mūsų parlamentinės veiklos mechanizmą. Dėl to turbūt irgi mes nemažai diskutuosime. Laikas mano baigėsi, dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, prašau dar neišeiti iš tribūnos, gal deputatai norėtų paklausti jūsų arba deputato A. Tauranto. Klausimų nėra, gerbiamieji deputatai? Ačiū tada.
Gerbiamieji deputatai, diskusijoms yra užsirašę ir pasiruošę diskutuoti V. Plečkaitis, Č. Juršėnas, ir L. Sabutis. Prašyčiau deputatą V. Plečkaitį į tribūną, ruošiasi deputatas Č. Juršėnas. Priminsiu, kad pagal reglamentą diskutuojantis turi savo pranešimą sutalpinti į dešimtį minučių, bet, jeigu jisai tai padarys per trumpesnį laiką, manau, kad nuo to reikalas tik pagerės. Ačiū.
Deputato V.P.Plečkaičio kalba
V. P. PLEČKAITIS. Gerbiamieji deputatai, tikrai džiugu, kad pagaliau parlamentas svarsto bent pirmu skaitymu reglamentą ir reikia padėkoti tiems žmonėms, kurie prie jo parengimo daug prisidėjo. Tačiau reglamentas, skirtingai nuo mūsų Konstitucijos, bus ne laikinasis, ir jis turėtų numatyti mūsų darbo tvarką ne tik šiai kadencijai, ne tik esant šiam jėgų pasiskirstymui parlamente, bet ir ateičiai, taigi visam laikui. Iš to seka išvada, kad jame, deja, yra daug taisytinų dalykų, siekiant užtikrinti normalų parlamento darbą. Pirmiausia paminėsiu kelis tokius apibendrinančius punktus, kurie man krito į akis.
Pirma, mano galva, per daug išplėstos Prezidiumo teisės. Antra, nepakankamai išryškintas frakcijų vaidmuo. Trečia, neregėtai didelė valdžia suteikiama seniūnui, kuris faktiškai tampa Aukščiausiosios Tarybos prezidentu. Tokia funkcija, beje, yra Vokietijos Bundestage ir ten seniūnas taip ir vadinasi—Bundestago prezidentas su savo pavaduotojais. Jie ir vadovauja posėdžiams, taip pat atlieka kitokį darbą. Na ir, matyt, dar vienas toksai, sakyčiau, neigiamas dalykas arba pakankamai neišryškintas ir mūsuose įteisintas—tai pusiau deputatų ,,mirusios sielos". Kalbėdamas apie pusiau deputatus čia aš turiu omenyje neaiškų deputatų valdininkų statusą. Aš apskritai esu prieš tai, kad deputatai būtų valdininkais. Ministrais—taip, bet ne valdininkais.
Dabar dar dėl keleto straipsnių. Bene didžiausias krūvis— tai matyti ir reglamente—tenka sekretoriui. Mes matome, kiek daug sekretorius dirba. Daug jisai dirba ir plenariniuose posėdžiuose, ir už plenarinių posėdžių ribų ir, matyt, jam tikrai per daug yra uždėta pareigų. Todėl manyčiau, kad visiškai teisėta ir teisinga, jog įvedama sekretoriaus pavaduotojo pareigybė. Tačiau, man atrodo, kad netiksliai arba visiškai neapibrėžtas yra pirmininko pavaduotojo statusas. Pas mus yra trys pirmininko pavaduotojai. Tai palyginti yra nemažai tokiam nedideliam parlamentui ir jų funkcijos turėtų būti griežčiau apibrėžtos ir galbūt turėtų būti tiksliau reglamentuotas jų darbo krūvis. Dėl Prezidiumo. Aš siūlyčiau, kad Prezidiumas būtų sudaromas panašiu principu, kaip Vokietijoje, o ne taip, kaip jis sudaromas pas mus. Apskritai Prezidiumas buvo išrinktas, galima sakyti, atsitiktinai. Tik dabar mes matome, kurie deputatai daugiau dirba, kurie mažiau dirba, kurie iš tikrųjų tiktų vadovauti Aukščiausiajai Tarybai. Siūlyčiau tokį principą: pirmininkas, visi pavaduotojai, sekretorius, seniūnas plius deputatai, proporcingai atstovaujantys frakcijoms. Toks principas yra ne tik Vokietijoje, jis taikomas ir daugelyje kitų šalių. Tai užtikrintų žymiai stipresnį ryšį tarp Prezidiumo ir eilinių deputatų.
Kad būtų išvengta bereikalingų nesusipratimų, o kartais net konfrontacijų tarp Prezidiumo narių, Parlamento, kaip institucijos ir mūsų Vyriausybės, siūlyčiau į Prezidiumą įtraukti Vyriausybės atstovą ar įgaliotą ministrą, kaip yra Vokietijos Bundestage. Ten mūsų Prezidiumą atitinka Seniūnų taryba. Prezidiumo nariu negalėtų būti renkamas deputatas, išėjęs į vykdomąją valdžią, bet netapęs ministru. Tokių pas mus, deja, yra. Negali tinkamai atlikti savo, kaip Prezidiumo nario, pareigų. Apie frakcijas. Mano galva esame viena labiausiai konservatyvių tautų Europoje. Tas konservatyvumas jaučiasi ir mūsų Aukščiausiojoje Taryboje, jos darbe, mūsų visuomenės požiūryje, deja, aukštų pareigūnų požiūryje į frakcijas. Visam pasauliui \u, kad parlamentas negali normaliai dirbti ignoruodamas minį darbo principą. Beje, mes taip sugebame daryti, užtai blogai dirbame paprasčiausiai. Vadinasi, ir reglamente turėtų būti aiškiai deklaruojamas frakcinis darbo principas. Siūlyčiau atsisakyti netgi 7 skirsnio pavadinimo ,,Deputatų grupės". Faktai tai frakcijos, kurios ir yra deputatų grupės. Manyčiau, kad nėra reikalo riboti frakcijos dydį, o jeigu riboti, tai kuo minimaliau, pavyzdžiui, trimis ar penkiais deputatais. Darbas frakcijoje ir komisijoje turėtų būti pagrindiniu deputato darbu. Tai sunku padaryti, nes dalis deputatų, kaip žinia, dirba tiktai antrose pareigose, o pagrindinis jų darbas yra darbovietėje. Tai nenormali padėtis ir daugelyje šalių to nėra. Užtat kiekvieno deputato priklausymas kuriai nors frakcijai labai skatintinas, žinoma, neverčiant per jėgą, o įteisinus reglamente kuo palankiausias frakcijos susidarymo sąlygas. Šitai žymiai palengvintų parlamento darbą ir drausmintų deputatus. Nėra ko bijoti tariamojo deputatų susiskaldymo, nėra pagrindo didelėms frakcijoms bijotis mažų frakcijėlių, nes be didesnės frakcijos pagalbos jos negalės įgyvendinti savų interesų, ieškos koalicijos ir kompromisinių darbo formų su didesne frakcija. Taigi žymiai geriau yra kelios arba net ir keliolika frakcijų, negu 141 pavienis deputatas. Jeigu laikysimės vienos penkioliktosios frakcijos sudarymo principo, tai tuo būdu pagal dabartinį reglamentą tik apie 7 procentai deputatų galės sudaryti frakciją. Vadinasi, netgi lenkai, palyginti didelis žmonių skaičius (tiesa, jie nėra vienalyčiai, vieni besąlygiškai pasisako už Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, kiti abejoja arba pasisako net ir prieš), negalės sudaryti netgi vienos frakcijos, nekalbant jau apie 2 frakcijas. O mūsų Respublikos parlamentui būtų netgi naudinga, kad jie turėtų dvi frakcijas. Taigi mes užkertame kelią tokiam žingsniui. Beje, Lietuvos Respublikos Seime frakcijos buvo sudaromos ir tautinių mažumų pagrindu, vadinasi, kiekviena tautinė mažuma galėjo turėti savo frakciją. Lenkijos Seime, pavyzdžiui, frakciją gali sudaryti 4 seimo nariai (iš viso yra 460 seimo narių, o keturi seimo nariai sudaro frakciją), Vokietijos Bundestage 5 procentai visų deputatų gali sudaryti frakciją. Na, žinoma, čia dar yra ryšys tarp partijų ir frakcijų. Faktiškai frakcijos, kaip taisyklė, yra partinės, tačiau mes irgi turime žiūrėti į ateitį ir neužkirsti kelio mažai, nedidelei partijai, galbūt surinkusiai 5 ar 4 procentus visų rinkėjų baisų, sudaryti frakciją parlamente. Gi šita 1/15 mes užkertame natūralų kelią šia linkme.
Seniūno pareigos, mano galva, pernelyg išplėstos. Faktiškai seniūnas, kaip minėjau, tampa Aukščiausiosios Tarybos Prezidentu ir sutelkia savo rankose labai didelę valdžią. Kai kurias jam priskirtas funkcijas gali atlikti sekretoriatas. Pavyzdžiui, aš taip pasižymėjau—perduoti žinias apie deputatų dalyvavimą posėdyje—čia užrašyta pareiga seniūnui. Bet argi negali kas nors kitas pranešti tokių žinių? Aišku, kad gali. Arba sekretoriaus padėjėjas dalį funkcijų gali prisiimti, nes yra įvedamas sekretoriaus padėjėjo statusas, o jis nėra apibrėžtas. Taigi man tiesiog gaila būtų to žmogaus, kuris turėtų tiek daug darbo ir nerastų minutės nei poilsiui, nei savo šeimai, nei artimiesiems. Todėl reikėtų, aišku, šiek tiek tą darbo krūvį nuimti ir nesudaryti precedento vienam žmogui įgauti tokią didelę valdžią. Apskritai nesu prieš seniūno statuso įvedimą, bet pasisakyčiau už žymiai konkretesnį, mažesnį darbo krūvį, negu jam numatyta mūsų nagrinėjamame reglamente. Su seniūno instituto įvedimu iškyla klausimas—čia jau buvo prieš tai,—kokią valstybę mes kuriame, ir mums iš tikrųjų reikės čia šitą klausimą svarstyti, kas pas mus bus prezidentas, kokia tai bus institucija ir ar tai bus tarpininkas tarp Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos, ar tai bus visiškai atskira institucija, o jau parlamentui vadovaus seniūnas, jeigu mes jį tvirtinsime. Kadangi reglamente yra straipsnių, kurie reikalauja Konstitucijos pataisymo, siūlyčiau suteikti galimybę reglamentą peržiūrėti ir įvertinti mūsų Teisinės sistemos komisijai, kurioje yra labai daug kvalifikuotų teisininkų ir jie galėtų duoti savo įvertinimą. Apskritai, svarstant tokį dokumentą, kaip ir panašius kitus, būtina ekspertų nuomonė. Tokia ekspertų nuomonė ir būtų Teisinės sistemos komisijos išvada, kiek mūsų reglamentas neprieštarauja Konstitucijai, kas yra galima, ir kas ne. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui. Deputatas Juršėnas, ruošiasi deputatas L. Sabutis. Gerbiamieji deputatai, norėčiau jums priminti, kad pranešėjas pateikė klausimą dėl reglamento svarstymo tvarkos, todėl prašyčiau ir apie tai pakalbėti, o ne vien tik apie patį reglamentą — akcentą perkelti truputį į kitą pusę.
Deputato Č.Juršėno kalba
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkai. Išart reaguoju į kolegos A. Sakalo pasiūlymą. Taigi dėl reglamento nagrinėjimo tvarkos. Visų pirma reikia pažymėti, kad prie reglamento padirbėta gana smarkiai, jis yra tobulesnis, bet jis dar nėra tobulas arba galima formuluoti kitaip—jis dar nėra priimtinas daugumai deputatų. Vadinasi, nesunku prognozuoti, kad kai mes pradėsime nagrinėti kiekvieną straipsnį, kiekvieną skirsnį konkrečiai, tai bus ne šiaip sau diskusijos, o bus karštos diskusijos ir ginčai. Taigi pagrindinis siūlymas, kurį išdėstė gerbiamasis A. Taurantas ir kurį parėmė ne mažiau gerbiamas Lapinskas—priiminėkime dalimis. Ir dėl to aš noriu pateikti savo pastabą. Kadangi šitos dalys tarpusavyje yra susijusios, tas, kuris pranešinės klausimą, turi sąžiningai pranešti, kad štai šitoje dalyje, kurią mes priiminėjame yra tam tikros nuostatos, kurios yra ir kitur. Būtent šitai reikia pasakyti, nes, matote, ta pati nuostata, jeigu jinai yra komisijų dalyje, jinai vienaip skamba, o jeigu jinai yra Prezidiumo dalyje, tai jinai kitaip skamba ir dalies deputatų bus kitaip suvokiama. Todėl referuojančiam reikia sąžiningai pranešti, kad štai, tvirtiname šitą dalį, kad viskas tvarkoje, bet analogiškos nuostatos yra ir kitose dalyse. Taigi, kad mes tikrai su visu sąmoningumu ir su visu įsitikinimu pasitvirtintume atitinkamą dalį žinodami, kad tos pačios nuostatos kažkur kitur kartojasi ir jos gali turėt kitą niuansą, kitą skambėjimą ar, kaip sakoma, kitą kvapą. Tai štai toks yra mano siūlymas. Ir šitas siūlymas juo labiau man atrodo įtikinamas ir dėl jo neturėtume diskutuoti po kolegos V. Plečkaičio kalbos, kurioje jis išdėstė kai kurių tikrai principinių nuostatų, principinių nesutikimų su šituo tikrai gerokai patobulintu projektu.
Na, o dabar leiskite man irgi kai kuriuos konkrečius dalykus išsakyti, ir pagal eilę.
Pirmiausia aš noriu pasakyti dėl deputato teisių išplėtimo arba patikslinimo. Pirmas dalykas, gerbiamieji, tai turi būti aiškiai užrašyta, kad kiekvienas deputatas turi teisę dalyvauti stebėtojo teise Prezidiumo posėdžiuose ir komisijų posėdžiuose. Manau, kad šitai nekelia abejonių, kadangi kitur užrašyta, kad tokia teisė turi būti. Ir antras dalykas (man atrodo, kad dėl to bus ginčai ir gal kolega L. Sabutis kitaip reaguos), aš esu kategoriškai įsitikinęs ir dar kartą kviečiu kolegas manę paremti, kad mes kitą dieną turime gauti stenogramas. Rimto parlamento požymis yra tas, kad kitą dieną (netgi tą pačią dieną), bet jau tegul taip bus—kitą dieną mes tikrai turime gauti stenogramas. Ir protokolą—tai juo geriau, tai aš tada juo labiau būsiu užganėdintas ir mes galėsime geriau, aiškiau dirbti.
Dabar dėl Prezidiumo teisių. 17 straipsnyje siūloma, kad sprendimai būtų priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Aš manyčiau, kad atsižvelgiant į tai, kad mūsų Prezidiumas ypatingas ir atsižvelgiant į jo jau turimą praktiką, kai jis priiminėjo, kaip čia pasakius, sprendimus, kurie yra ne visiškai telpantys į galiojančią Konstituciją, tai vis dėlto būtų teisingiau, jeigu būtų priiminėjama balsų dauguma nuo visos Prezidiumo sudėties, taip kaip yra dabar pagal galiojantį reglamentą.
Toliau. Aš manyčiau, kad išrašant Prezidiumo teises pagal 20 straipsnį, 6 punktą reikėtų išimti. Prezidiumas nagrinėja Vyriausybės nutarimus ir potvarkius atitinkamo įstatymo aspektu ir teikia pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai. Man atrodo, kad iš Konstitucijos apibrėžimo, iš Konstitucijos formulių šitai neišplaukia kaip Prezidiumo teisė. Tuo tarpu du dalykai pagal mane yra neįrašyti, o jie vis dėlto turėtų būti reglamente, o ne kur kitur. Turiu omenyje tas procedūras, pagal kurias Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sprendžia įvairius, jam priklausančius pagal įstatymą, pilietybės klausimus. Ir antras dalykas, irgi atitinkamos procedūros klausimas, pagal įstatymą priklausantis Prezidiumui —kaip Prezidiumas sprendžia teisėjų atestavimo ir kvalifikacinių klasių suteikimo jiems klausimus. Štai tie du dalykai, kurie, mano manymu, galėtų būti įrašyti į reglamentą.
Dabar dėl frakcijų. Čia jau buvo diskusija, aš remiu kolegos Plečkaičio pasiūlymą dėl proporcingo
atstovavimo, tik aš norėčiau jo pasiūlymą, juo labiau, jeigu jisai maloniai sutiktų, išplėsti — taikyti proporcingą atstovavimą skiriant, tai yra renkant, skiriant ar tvirtinant nuolatinių komisijų pirmininkus ir jų pavaduotojus,.Tai irgi yra vakarietiška parlamentinė praktika, taigi yra natūralus dalykas. Vadinasi, pagal frakcijų dydį atitinkamai komisijų pirmininkų, taip sakant, spalva yra nustatoma. Ir dar vienas dalykas, dėl frakcijų ir deputatų. Kadangi kai kurios frakcijos tikrai bus mažytės, mano nuomone, negausių frakcijų deputatai galėtų būti dviejų komisijų nariais, bet sprendžiamąjį balsą antrojoj komisijoj toks deputatas turėtų tiktai dalyvaudamas komisijos posėdyje, o priešingu atveju jis nebūtų įskaičiuojamas į komisijos narių bendrą skaičių. Šitaip mes netrukdytumėm komisijai dirbti ir, iš kitos pusės, mažos frakcijos galėtu ramiai ir produktyviai reikštis įvairiose komisijose.
Dabar dėl pačių komisijų. Aš siūlyčiau — čia gal retoriška mintis,—bet, man atrodo, pamąstykime, gerbiamieji kolegos, ar mums reikia tiek komisijų, tai yra 13? Ar negalima būtų kai kurių komisijų sujungti (laiko negaišindamas aš konkrečių siūlymų neteiksiu, išskyrus vienos komisijos pavadinimo keitimo tikslingumą). Man atrodo, kad savivaldybių reikalų komisija galėtų būti pavadinta Savivaldybių komisija. Dabar štai 54 straipsnis dėl Teisinės sistemos komisijos funkcijų. 6-oji funkcija yra tokia: “Rengti ir teikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas bei rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo, teisingumo ministerijos — ir taip toliau — organų veiklos". Man atrodo, mes jau sutarėme pataisydami Konstituciją, kad Aukščiausiasis teismas yra išjungiamas iš visų šitų dalykų. Taigi aš prašyčiau ir taisant reglamentą—Aukščiausiasis teismas figūruoja dar daug kur kitur,—kad jisai būtų išjungtas. Esu ne kartą kalbėjęs dėl straipsnio, ar kaip jis anksčiau vadinosi, tai yra dėl Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos funkcijų. Ir noriu dar sykį priminti, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nors ir pažeisdamas nustatytąją tvarka, bet padarė gerą darbą, tai yra užrašė šitai komisijai tokią funkciją: ,,Vykdo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus parlamentinę kontrolę". Aš asmeniškai pasisakau už tokį dalyką ir tas turi būti įrašyta į komisijos veiklos kryptis, nors, dar kartą sakau, Prezidiumas pažeidė nustatytą tvarką prisiimdamas sau Aukščiausiosios Tarybos funkcijas ir nustatydamas vienos iš komisijų nuolatines pareigas. Bet šitą funkciją reikia įrašyti gerbiamojo Z. Vaišvilos vadovaujamai komisijai.
73 straipsnis. Čia tas straipsnis, kurį aš pats pasiūliau, bet jis po to buvo tobulintas. Aš noriu pasakyti savo nuomonę dėl to, kad jeigu kas nekalba, negali kalbėti lietuvių kalba, o nori kita kalba pasisakyti, jis turi pranešti apie tai prieš 24 valandas. Man atrodo, kad tai per ilgas laikas. Užtektų taip, kaip mes užrašėme dėl balsavimo, tai yra turėtų pranešti išvakarėse prieš dieną arba prieš 12 valandų. Žodžiu, reikėtų parašyti šiek tiek trumpesnį laiką, tai būtų ir teisingiau, ir logiškiau, ir netrukdytų Aukščiausiosios Tarybos darbo. Ir dar kai kurios pastabėlės.
131 straipsnis—dėl kviečiamųjų į posėdžius asmenų rato. Man atrodo, kad yra praleistos dvi žmonių kategorijos, kurias aiškiai reikėtų įrašyti, t.y., kad posėdžiuose turėtų teisę dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos deputatų padėjėjai. Tai, aš sakyčiau, netgi būtina tais atvejais, kai deputatai yra kur nors išvykę ir negali dalyvauti, taigi po to deputatams apie svarstytus klausimus padėjėjai jiems referuotų. Ir antra žmonių kategorija, kurie galėtų dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos ir komisijų posėdžiuose (kas faktiškai ir yra), tai Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai. Man atrodo, kad mes tai turime įrašyti, o ne tik faktiškai šitai daryti — turi būti ir į reglamentą įrašyta.
Dabar dėl 219 straipsnio—dėl Konstitucijos priėmimo—aš jau baigiu, kadangi liko tik dvi pastabos, galima? Aš manau, kad Konstitucija turi būti priiminėjama, taip pat ir pataisos joje, senąja tvarka, balsuojant už kiekvieną straipsnį ir, jeigu įstatyme yra keli straipsniai, tai turi būti balsuojama ir dėl viso įstatymo.
Ir dar praleistas vienas dalykas, kurį aš anksčiau kėliau ir aš negavau, kaip čia pasakius, atsakymo, kodėl jisai praleistas. Pagal Konstitucijos 2 ir 27 straipsnį yra numatyta peticijos teisė netgi įstatymo leidybos iniciatyvoj. Taigi va, kaip mes nagrinėjam peticijų priėmimą, nepriėmimą, t.y. peticijų tvarka turėtų būti vienaip ar kitaip išdėstyta.
Ir paskutinis dalykas—234 straipsnis—Vyriausybei nepasitikėjimo pareiškimas kiekvieną kartą atmetant biudžetą. Aš manyčiau, kad būtų teisingiau pradėti nepasitikėjimo klausimo nagrinėjimą antrąkart atmetant biudžetą.
Ir paskutinioji pastaba, t. y. 251 straipsnis. Čia vėl galėtų būti Aukščiausiasis teismas, todėl reiktų patikslinti. O svarbiausia štai šitas punktas: ,,Vadovo atšaukimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma”. Čia, galimas daiktas, gal kaip tik yra taip, kaip kolega V. Plečkaitis šnekėjo — yra konstitucinės pataisos reikalas. Tai mes turime į šitai atsižvelgti. O svarbiausia, dar kartą primenu, čia turi būti padaryta ta išlyga, kad išskyrus Aukščiausiąją teismą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pranešimą ir net tris paskutines pastabas. Deputatas L. Sabutis.
A. TAURANTAS. Aš tik norėjau patikslinti vieną dalyką. Deputatas Č. Juršėnas kalbėdamas minėjo straipsnių numerius,kurie yra šiek tiek senesnio varianto, todėl ne visi sutapo. Taigi atsiprašau deputatus, kad šiek tiek pasikeitus numeracijai, gal ne visų straipsnių numeriai atitiko.
PIRMININKAS. Deputatas L. Sabutis, prašom.
Deputato L.Sabučio kalba
L. SABUTIS. Gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad mes kiekvienas, perskaitęs pirmąjį, antrąjį ir net trečiąjį variantą, vis tiek rastume ką nors papildyti. Todėl šiandien kaip tik bandome apręsti svarstymo tvarką. Būtent ir siūlyčiau per šias dienas, laisvas dienas, labai gerai pastudijuoti ši reglamentą ir, jeigu galite, kiekvienas pateikite savo trumpą recenziją dėl to reglamento būtent jo kūrėjams: A. Taurantui, man, A. Abišalai arba kitiems - čia pabaigoje yra parašyta. Būtume labai dėkingi ir, jeigu šviežia akim žiūrint iš tikrųjų pastebėtumėt kokių reikėtų iš esmės naujų papildymų, juos taip pat reiktų atiduoti, nes kitaip, jeigu čia 140, ar, tarkime, 100 diskutuotume, mums labai užsitęstų ši procedūra. Manyčiau, kad taip pat turėtumėm savo žodį tarti ir dėl viso reglamento. Pavyzdžiui, aš jį skaitau kiekvieną kartą su dideliu įdomumu ir vis atrandu ką nors patikslinti, papildyti net kalbine prasme, stiliaus prasme. Dabar jau jis nėra toks šakotas, tačiau lituanistai turėtų prie jo padirbėti, taip pat turėtų padirbėti Teisinės sistemos komisija, kiek tai sutampa su mūsų pagrindiniais principais, kurie jau yra įforminti ir kuriuos mes prognozuojame. Čia, pavyzdžiui, mes kalbame apie administracinius teismus, kurių dar tokių nėra, bet jau reiktų galvoti, kaip tai reikia išspręsti. Be abejo, su tuo siejasi ir kitų dokumentų priėmimas, o galbūt ne tik Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai. Paruoštas ir Komisijų pirmininkams jau išdalintas (ruošė Mandatų ir etikos komisija, gerbiamasis K. Lapinskas prisidėjo, kiek galėjau ir aš) deputatų darbo nuostatų projektas. Yra problemų, pavyzdžiui, ir su jau minėtu mūsų padėjėjų -sekretorių apygardose darbu. Kyla mintis, kad kažin ar reikia šią instituciją vadinti aparatu? Gal su jais galėtų tvarkytis deputatai, tuo labiau, kad atsiranda deputatų, kurie samdo padėjėjus už 20 rublių. Man, kaip teisininkui, tai nevisai suprantama. Tačiau, jeigu penketą nusamdo, jeigu galima už 20 rublių samdyti, gal galima ir už rublį, o jeigu galima už 1 rublį, tai gal galima ir už kapeiką? Ir mes galime nuvažiuoti labai toli ta prasme. Todėl kažin ar čia mums reikia visumoje vadinti tai mūsų aparatu? Mes turime turėti komisijas, skyrius ir deputatus. Ir, žinoma, pakviečiamus specialistus, kurie rengia atitinkamus įstatymus.
Dėl įstatymų priėmimo procedūros. Jūs matote, kaip mes gaišuojame tuomet, kai pilnai neparuoštus įstatymų projektus imamės svarstyti parlamente. Todėl manyčiau, kad dėl to turėtų būti dar stipresnis akcentukas. Būtent labai prašyčiau Teisinės sistemos komisiją pagalvoti dėl įstatymų rengimo ir pateikimo Aukščiausiajai Tarybai dalies. Ypač svarbu būtų aptarti, kaip įforminti idėjas, kai jos gimsta čia, parlamente arba už mūsų parlamento sienų ir kaip jas reiktu tinkamai panaudoti rengiant įstatymus. Kada įstatymo projektas jau būna parengtas, mes tada žinome, kaip tęsti tą visą procedūrą, tačiau idėjos dažnai užgęsta. Didelį vaidmenį tame turėtų vaidinti sekretoriatas, todėl reiktų apspręsti, kas jam turi vadovauti. Aš, pavyzdžiui, neprieštaraučiau, kad mes turėtumėm seniūno institutą, o ne posėdžių seniūno. Tačiau, jeigu laikytis logikos, atsižvelgti į visumą, tai jeigu yra posėdžių pirmininkas, turėtų būti ir posėdžių seniūnas, taip pat turėtų būti ir posėdžių sekretoriatas. Taigi štai visa šita linija, šita grandis turėtų labai aktyviai dirbti. Manyčiau, kad seniūnai, mūsų šeši kandidatai į seniūnus turėtų aktyviau dalyvauti šitame darbe: ne tik taip, kad vienas iš jų pirmininkauja, o vienas sėdi sekretoriate. Aš patariau, kad taip būtų daroma, kol mokomės ir galbūt per visa ta laikotarpį, valstybės atkuriamąjį laikotarpį apsiriboti, vadinasi, dėl posėdžių pareigūnų, o toliau jau yra Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai.
Manyčiau, kad visumoje ši reglamente pateikta konstrukcija jau yra gera. Taigi prie jos dar padirbėjus, mes labai nesunkiai galėtume išspręsti ir kai kuriuos dar ginčytinus dalykus. Aš gal labiau šalia to akcentuočiau, kad reikia paspartinti visumoje ir kitus, ypač įstatymo praėjimo nuo jų parengimo tvarką. Štai tiek trumpai.
Manyčiau, kad Prezidiumas taip pat turėtų specialiai pasakyti savo nuomonę Aukščiausiajai Tarybai. Nemaža juk įrašyta, vadinasi, ir teisių, ir pareigų ir visokių kitokių dalykų, todėl manyčiau. kad Prezidiumas turėtų pasvarstyti šį projektą ir dėl jo taip pat pasakyti savo nuomonę, kaip, beje, ir kiekviena komisija savo vardu, komisijų pirmininkai turėtų duoti atsiliepimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija baigta. Baigiamajam žodžiui deputatą A. Taurantą prašome į tribūną. Kartu ir deputatą P. Varanauską replikai prašom prie mikrofono.
P. VARANAUSKAS. Aš čia norėčiau atkreipti dėmesį į logiką dėl pasisakymo ir reglamento. Nelogiška, kad tie, kurie ilgai šnekės turi pirmi pakalbėti, o tie, kurie trumpai šnekės—gale kalbėti. Manau, kad nesvarbu, ar deputatas pasisako, ar replikuoja — žodis turi būti suteikiamas ta pačia tvarka. Galima tuomet tų sukeisti vietomis: jeigu matai, kad tavo replikos nepakanka, tada pasisakai ilgai.
Toliau vis dėlto norėčiau, kad būtų įrašytas terminas ,,neprotokolinė kalba", tai tuomet minimas deputatas galėtų neatsakyti.Kitaip jis privalo atsakyti, nes jeigu jis nereaguotų, tai jis sutiktų su tuo, kas ant jo buvo sakoma arba net padėkoti—to mandagumas reikalautų. Pavyzdžiui, čia deputatė V. Jasukaitytė kartą mane pakėlė į literatūros kritiko rangą, tai aš turiu bent prieiti padėkoti už tokį didelį pasitikėjimą. Toliau, manyčiau, kad seniūnas, t. y. pirmininkaujantis (tą reikėtų parašyti), neturi teisės nutraukti ir daryti pastabą, kad kalbi ne į temą. Pats pasisakantysis pasirenka kalbos metodą. Juk nuo kiekvieno oratoriaus priklauso, kada jis esmę pasakys: ar pasisakymo pradžioje, ar vidury, ar gale. Nutraukimas tiktai sutrukdo kalbėtojui, o jeigu daro seniūnas, tai jis daro blogą įspūdį.
Dabar norėčiau, kad mes vis dėlto turėtume įrašyti dar ir tokias nuostatas. Kartais propaguojama, būtent ir šiandien pirmininkaujantis deputatas A. Sakalas, kurį labai gerbiu, akcentuoja, kad nekalbėtume apie kito deputato kalbą, o kalbėtume tiktai apie įstatymą. Tai juk kitas deputatas dėl to pasisako tiktai tada, kai jau kuris nors savo kalboje kreipia ne į tą pusę. Todėl manau, kad neleisti apie tai kalbėti nėra logikos ir tokių apribojimų nereikia. Jeigu aš, tarkime, plačiau pririšu savo pasisakymą prie tų, kurie jau pasisakė ir parodau silpnas ir stiprias įstatymo vietas, tai riboti nereikėtų. Aš tiek. Norėjau, kad tai atsispindėtų reglamente.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas A. Taurantas.
G.RAMONAS. Atsiprašau, ar aš galėčiau dar vieną pastabą?
PIRMININKAS. Repliką? Prašau, gerbiamasis Ramonai.
G. RAMONAS. Jeigu teisingai supratau, gerbiamasis pirmininkaujantysis, dabar baigta diskusija apie reglamento priėmimo tvarką, o diskusija apie patį reglamentą dar bus?
PIRMININKAS. Taip, jūs visai teisingai supratote.
G. RAMONAS. Tai tokiu atveju aš norėčiau pasiūlyti vieną dalyką, siūlyčiau, kad šiandien, galbūt prieš pradedant priimti reglamentą, mes vis dėlto priimtume 265 naujojo reglamento straipsnį, kuriame kalbama apie reglamento priėmimo kvorumą, apibrėžiamas reglamento priėmimo kvorumas. Vadinasi, tada nebūtų ginčų dėl tų 68 deputatų ir visa kita. Būtų aišku, kad reglamentas ir visi jo straipsniai priimami būtent tokia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Deputatas A. Taurantas.
A. TAURANTAS. Man atrodo, kad šita norma galioja, ji yra dabartiniame reglamente ir mes jos turėtume laikytis. Jinai pakartota lygiai tokia pati, kokia jau buvo esančiame reglamente—aš atsakau deputatui G. Ramonui. Na, dėl to nematau problemų.
Noriu trumpai pažvelgti į išsakytas pastabas. Visų pirma deputatai—ir deputatas V. Plečkaitis, ir deputatas Č.Juršėnas—pabrėžė, kurie dalykai nėra aptarti reglamente. Aš taip pat sutinku, kad dar daug dalykų neaptarta. Kaip minėjo, sakysime, deputatas V.Plečkaitis, dar neapibrėžta Pirmininko pavaduotojų kompetencija. Deputatas Č.Juršėnas pastebėjo, kad nenumatyta kai kurių klausimų svarstymo tvarka Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume. Aišku, mes dar daug tokių dalykų galime prigalvoti. Man atrodo, kad mums bus nesunku, kai mes jau tai aptarsime ir kai žinosime, kaip tą padaryti, tai tuomet galėsime papildyti savo reglamentą. Ir šitie dalykai, kurių trūksta, tai yra ne tie kurie yra, sakysime, blogiau aptarti, o tie, kurių dar tiesiog trūksta, neturėtų mums trukdyti jį priimti. Taigi reikia priimti ir ateityje jį papildyti.
Dėl deputato K. Lapinsko išsakytų pastabų, kad yra daug statutinių normų. Savo laiku deputatas A. Abišala šnekėjo, kad pasaulyje yra tokia tradicija, kai yra, sakysime, atskiras parlamento statutas ir atskiras reglamentas. Ir aš sutinku, kad galėtų būti priimti du dokumentai. Bet yra ir kita tradicija. Yra, kad tai daroma priimant vieną dokumentą. Taigi, man atrodo, kad dabar, kadangi šitas projektas jau parengtas, tai vien tiktai dėl to atskyrinėdami ir priiminėdami atskirai, mes sugaištume labai daug laiko, tuo labiau, kad ir tokia tradicija, kaip aš sakiau, yra.
Dėl išsakytų trūkumų. Aš nelabai supratau deputato V. Plečkaičio pasakymą, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūnas įgyja labai didelę valdžią. Jūs perskaitykite 24 straipsnį. Aš nežinau, bet galbūt jo deputatas V. Plečkaitis neperskaitė. Ten yra išvardintos šešios funkcijos, kurias vykdo Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. Jos yra grynai techninio pobūdžio. Argi tai didelė valdžia? Man atrodo, kad tai tikrai neteisingas ir nekorektiškas pasakymas. Galbūt deputatas V. Plečkaitis man nurodys, kame yra ta didelė valdžia.
Aš priimu deputato Č.Juršėno siūlymą, kad priimant šį reglamentą dalimis, turėtų būti nurodomos galimos sąsajos su kitais skirsniais ir panašiai. Savaime aišku, kad taip turėtų būti. Aš nemačiau prieštaravimų iš pasisakiusiųjų deputatų, kad tokiu būdu mes priiminėtumėm, todėl šiandien galbūt būtų tikslinga priimti protokolinį nutarimą, kad Aukščiausioji Taryba nutaria svarstyti ir priiminėti reglamento projektą skirsniais, nebūtinai laikantis jų eiliškumo, savaime aišku, po to, kai bus apsvarstyta komisijose, deputatų grupėse, frakcijose ar kur nors kitur. Dėl Teisinės sistemos komisijos. Savaime suprantama, kad Teisinės sistemos komisija jį turėtų nagrinėti. Vienas kompetentingiausių specialistų ir toje komisijoje dirbantis deputatas K. Lapinskas daug prisidėjo prie ruošimo ir, savaime aišku, jis savo atsiliepimus dar pasakys. Taigi, man atrodo, tai ir yra Teisinės sistemos komisijos dalyvavimas šio reglamento ruošime. Tokie būtų trumpi pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Gerbiamasis deputatas A. Taurantas pasiūlė Aukščiausiajai Tarybai priimti protokolinį nutarimą, kad Aukščiausioji Taryba svarstys ir priiminės reglamentą skirsniais, nebūtinai laikantis eiliškumo. Tie atskiri skirsniai, kurie deputatams nesukels jokių abejonių, bus turbūt pateikti balsuoti ir už juos bus balsuojama, o tie, kurie sukels kokių nors abejonių ir dėl kurių gali kilti diskusija, bus nukelti tolimesniam svarstymui. Ar priimtinas būtų gerbiamiesiems deputatams toks protokolinis nutarimas? Deputatas A. Rudys.
A. RUDYS. Vis dėlto aš norėčiau grįžti prie to gerbiamojo Plečkaičio išsakyto pasiūlymo, kad Teisinės sistemos komisija turėtų su juo padirbėti. Puikiai žinome, kad Teisinės sistemos komisija turi gana stipriai išvystytą ekspertų ir konsultantų tinklą, užtai, man atrodo, kad jeigu kas nors, na ne kas nors, bet specialistai, kurių yra šitos komisijos pagalbiniame personale, ne iš deputatų taško, bet iš šalies, iš formaliosios pusės pažiūrėtų ir įvertintų, tai, man atrodo, mūsų reglamentas nuo to tik išloštų.Dėl to aš prašyčiau protokoliškai užfiksuoti taip pat ir tai, kad pavedama Teisinės sistemos komisijai, na, pateikti išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L. Sabutis.
L. SABUTIS. Aš labai trumpai. Aš maniau, kad pranešėjas kalbėdamas paminės tuos dokumentus. Visumoje, rengiant reglamentą, turėtume nepamiršti, jog bus priimami ir yra rengiami Prezidiumo nuostatai, taigi dalis klausimų, be abejo, išsispręs. Rengiami ir bus priimti aparato darbo nuostatai, raštvedybos instrukcija, komisijų darbo funkcijų principai. Mes laukiame mūsų pagrindinio įstatymo — reglamento, o po to dar turėtų būti tokie dokumentai priimami.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projekto priėmimo procedūros” priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Gerbiamieji deputatai, turbūt neprieštarausite pasiūlytam protokolinio nutarimo variantui su ta pastaba, kurią pateikė deputatas A. Rudys. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Ar reikia balsuoti? Reikalaujančių nėra. Laikykime protokolinį nutarimą priimtu. Darome pertrauką iki 12 valandos 5 minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiu visus į salę, tęsiame posėdį. Mes vėluojame, be to, reikia pradėti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, kviečiu visus į salę, kviečiu palikti visus kitus darbus ir pokalbius, ateiti čia, į salę.
Gerbiamieji deputatai, kol mes visi susirinksime, deputatas Albertas Šimėnas prašo trumpo žodžio. Prašome, gerbiamasis deputate, į tribūną.
Deputato A.Šimėno pranešimas apie Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymą
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai. Prašyčiau jūsų 10 minučių laiko paskirti tikrai svarbiai ir reikalingai problemai — gyventojų užimtumo įstatymui aptarti. Sprendžiant užimtumą, tiksliau sakant, bedarbystės problemą, mes labai vėluojame. Ir jeigu mes šiandien nepaskirsime tų 10 minučių, tai šios problemos sprendimas bus atkeltas mažiausia savaitei, o gal ir daugiau. Tai nėra užgaida, nes šio įstatymo svarstymas buvo numatytas vakar dienos darbotvarkėje, tačiau nespėjome jo apsvarstyti, todėl jis visai logiškai buvo įrašytas į šios dienos dienotvarkės projektą. Taigi tvirtindami projektą, taip sakant, mes kartu su vystyklais išmetėm ir kūdikį, vadinasi tokiu būdu mūsų problema pakibo ore. O prašymo esmė tokia: mes labai trumpai referuotumėm apie tą įstatymą, kurį jūs jau turite ir kuris parengtas pakankamai neblogai. Jam komisija pritarė. Prašytumėm tik vieno — leisti šį projektą spausdinti laikraščiuose. Jeigu nubalsuotumėm, kad galima spausdinti, tai problema būtų išspręsta. Šiai problemai nagrinėti mes daugiau laiko neprašome. Taigi labai prašyčiau, kad dabar jūs savo balsavimu patvirtintumėte, jog sutinkate apsvarstyti šį klausimą. Šito reikia todėl, kadangi jis nėra įrašytas į darbotvarkę, nes jį išbraukėme. Vadinasi, reikėtų apsvarstyti šį klausimą trumpai referuojant ir klausimas būtų išspręstas. Tuomet mes galėtumėm per šventes paskelbti šį įstatymą laikraštyje, susirinktumėm atsiliepimus, o po švenčių jau galėtumėm pradėti jo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji skaičiavimo komisijos nariai, ar mes turime 68 deputatus?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 74 deputatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar neprieštaraujate deputato A. Šimėno pasiūlymui, kad šitas svarbus klausimas įrašytas į dienotvarkę? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Gerbiamasis deputate, mes jūsų klausimą tikrai svarstysime. Ar pageidautumėte dabar, ar po gerbiamojo A. Rudžio?
A. ŠIMĖNAS. Pageidaučiau dabar. Iškart išsprendžiame ir laisvas.
PIRMININKAS. Neprieštaraujame, gerbiamieji deputatai? Prašom, gerbiamasis deputate Šimėnai.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Ūkio reforma reikalauja keisti darbo santykių pobūdį, o tuo pačiu reikia keisti ir šiuos santykius reglamentuojančius įstatymus. Taigi todėl rengiamas įstatymų paketas darbo santykiams reglamentuoti. Pirmuoju šiame pakete yra Gyventojų užimtumo įstatymas, kurio projektas jums pateiktas ir su juo jūs turbūt jau susipažinote. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad apart šio įstatymo darbo santykiams reglamentuoti dar mes svarstysime ir priimsime Darbo užmokesčio, Samdos, Kolektyvinių sutarčių, Darbo sąlygų, Streikų įstatymus. Vadinasi, šiame įstatyme nereikia ieškoti tų problemų sprendimo, kurios bus sprendžiamos kituose įstatymuose. Taigi į tai norėjau atkreipti jūsų dėmesį.
Apart to, šiame įstatyme numatomas gyventojų teisių ir garantijų į darbą realizavimas, fiksuojamos gyventojų užimtumo tikrinimo ekonominės prielaidos, apibrėžiama, kaip tam dalykui skiriamos lėšos, nustatomos socialinės garantijos nedirbantiems piliečiams ir, pagaliau, apibrėžta darbo birža. Tai būtent toks ir įstatymo objektas bei jo turinys.
Šis įstatymas rengiamas jau, galima sakyti, metai laiko ir deputatai turbūt įsitikino, kad jis tikrai yra jau neblogo lygio, kvalifikuotai parengtas. Komisija jį svarstė keletą kartų, jam pritaria. Įvertinant šio įstatymo aktualumą ir tai, kad jis liečia visų Respublikos dirbančiųjų interesus, komisija pritaria Vyriausybės atstovų siūlymui, jog jį būtina paskelbti visiems gyventojams aptarti. Taigi tegul Respublikos gyventojai susipažįsta su juo, tegul dar pateikia pastabas, siūlymus ir t.t., nes tai pernelyg aktualus ir svarbus darbas, kad jį būtų galima užkulisiuose atlikti. Vadinasi, mes prašome, kad Aukščiausioji Taryba pritartų šiam įstatymo projektui. Reikalingas pritarimas ir sutikimas jį skelbti laikraštyje, kad būtų galima surinkti papildomas pastabas, o po to svarstyti Aukščiausioje Taryboje jo priėmimo klausima, įvertinant ir gyventojų nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar tai turėtų būti protokolinis nutarimas?
A.ŠIMĖNAS. Taip, kol kas užtektų protokolinio nutarimo. Diskusijos šiuo metu gal būtų nereikalingos, kadangi jos nieko neišspręstų. Po to, kai iš Respublikos gyventojų bus surinktos nuomonės ir deputatai savo nuomonę pasakytų. Taigi dabar diskusiją vykdyti būtų netikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė R. Rastauskienė.
R. RASTAUSKIENĖ. Aš norėjau paklausti, ar jums, gerbiamasis pranešėjau, neatrodo, kad tokio ,,pliko", ta prasme, vien tik įstatymo paskelbimas neduos to efekto, kurio norime, nes ne visi gyventojai suvoks, kokia šio įstatymo prasmė, o galbūt ir daugelis žmonių išsigąs, perskaitę šitą įstatymą. Ar jums neatrodytų, kad kartu su įstatymu yra būtina publikuoti šalia ar tai jūsų komisijos, ar ministerijos, žodžiu, kvalifikuotų žmonių, tačiau gan populiarų paaiškinimą, kuriame būtų išaiškinta, kaip jūs minėjote, kad tai tiktai vienas įstatymas iš įstatymų paketo ir išaiškinti ten valstybinių įstaigų darbuotojų, privačių asmenų ir visus kitus dalykus.
A. ŠIMĖNAS. Ačiū, gerbiamoji deputate Rastauskiene. Jūsų pastaba tikrai teisinga, būtinas toks išaiškinimas. Ir dar daugiau. Matyti, tikslinga būtų netgi surengti televizijos forumą, kuriame galėtų gyventojai paklausti. Taip, toks išaiškinimas reikalingas ir jis šalia to įstatymo būtinas. Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Deputatas G. Šerkšnys.
G. ŠERKŠNYS. Aš norėčiau patikslinti terminus. Jeigu dabar paskelbsime, kiek laiko turi gyventojai rašyti atsiliepimus? Manau, kad iki Naujųjų metų, ko gero, jisai turėtų būti priimtas. Kiek laiko komisijai apibendrinti šiuos pasiūlymus, jūsų nuomonė?
A. ŠIMĖNAS. Terminą nuo paskelbimo dienos reikėtų nustatyti 7 dienas, savaitę, na, maksimum 10 dienų. Dėl atsiliepimų apibendrinimo. Tie, kuriems įdomus šis įstatymas, parašys atsiliepimus iš karto, o po to dar penketo dienų reikėtų pasvarstyti atsiliepimus ir jau po poros trejeto savaičių galima būtų Aukščiausiajai Tarybai svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Deputatą G. Šerkšnį jūsų atsakymas patenkina. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra.
A. ŠIMĖNAS. Jeigu klausimų turite, tai yra Vyriausybės atstovas, šios grupės vadovas ir rengėjas, tai jam galima pateikti ir jis tikrai atsakytų.
PIRMININKAS. Gal asmeniškai būtų galima, nes mes į dienotvarkę, matote, ir taip jungėme, sakyčiau, ekstra tvarka. Gerbiamasis deputate Šimėnai, ar jums būtų priimtina, jeigu Aukščiausioji Taryba priimtų protokolinį sprendimą leisti skelbti siūlomą įstatymo projektą spaudoje kartu su jūsų komentarais, taip pat numatyti, kad jūs ar grupė deputatų iš karto eisite į televiziją ir aiškinsite šitą įstatymą. Taigi jeigu būtų priimtas protokolinis sprendimas.
A. ŠIMĖNAS. Taip, būtent toks protokolinis sprendimas komisiją tenkintų.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo projekto” priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai kas nors prieštarautų tokiam protokoliniam sprendimui? Prieštaraujančių nėra. Tada pagal naująjį reglamentą balsuoti nėra būtina, jeigu jūs būtinai reikalausite, mes balsuosime. Ar yra deputatų, kurie reikalautų būtinai balsuoti dėl šito protokolinio nutarimo? Nėra. Ačiū. Tada, gerbiamasis deputate Šimėnai, jūsų pasiūlymas priimtas, galite publikuoti straipsnį spaudoje. Ačiū jums ir jūsų komisijai.
Diskusija dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo”
A.ŠIMĖNAS. Ačiū deputatams už suteiktą galimybę.
PIRMININKAS. Ar deputatas A. Rudys pasiruošęs? Ar norėtumėt nukelti savo klausimą, ar dabar pasiruošęs? Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininkaujantysis, gerbiamieji deputatai! Aš vis dėlto prieš pradėdamas savo kalbą norėčiau paklausti skaičiavimo grupę, kiek šiuo metu yra deputatų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji skaičiavimo grupė, skaičiavimo komisija, prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra balsų skaičiavimo komisija.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisiją prašome.
A. RUDYS. Balsų skaičiavimo komisijos prašau, jeigu galima pateikti man tą informaciją. Klausimas neatsitiktinis, nes nežinau, ar verta užimti laiką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 79.
A. RUDYS. 79, tai, vadinasi, 15, ne, tai 11 žmonių gali ir miegot, tada kiti turės balsuoti už.
Grįžtame prie Žemės mokesčio įstatymo, tiksliau prie nutarimo apie šito įstatymo įgyvendinimą. Jeigu jūs prisimenate, mes sustojome ties tuo momentu, kada buvo iškeltas klausimas apie tam tikros mokesčio dalies skyrimą melioracijos darbams finansuoti. Kadangi tai tiesiog griovė viso mokesčio struktūrą ir pažeidė biudžetinės sandaros tam tikrus pagrindus, iškilo tokia konfrontacija. Na, aš ir norėčiau dar kartą grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Agrarinė komisija, suprasdama komisijos nario deputato P. Aksomaičio pateikto klausimo svarbą ir atsižvelgdama į tai, kad už jį buvo balsuota, kartu konstatuodama, kad tai neišsprendžia žemės ūkio melioracijos finansavimo klausimų visumos, siūlytų vietoje mūsų ankstesnio sprendimo dėl melioracijos sistemų peržiūrėjimo priimti protokolinį nutarimą, kurio tekstas būtų toks: ,,Pavesti Respublikos Vyriausybei iki gruodžio 10 dienos paruošti melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projektą, aptariant šio fondo sudarymo bei naudojimo tvarką. Projektą pateikti svarstymui Biudžeto ir Agrarinei komisijoms iki š. m. gruodžio 15 d." Prašytumėm priimti tokį protokolinį nutarimą ir dar priimti nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos, kurį pateiks gerbiamasis A. Rudys.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas P.Aksomaitis neprieštarauja šitokiam nutarimui? Neprieštarauja. Gerbiamieji deputatai, ar yra prieštaraujančių šiam nutarimui? Deputatas J. Tamulis.
J.TAMULIS. Aš neprieštarauju, tik pageidauju, kad čia būtu paminėta ir Gamtos apsaugos komisija.
PIRMININKAS. Priimta.
DEPUTATAS IŠ SALĖS. Aš noriu paklausti, ar gruodžio 15 d. nebus pernelyg vėlai, ar tai suderinama su mūsų biudžeto svarstymo periodu?
A. RUDYS. Aš negalėčiau atsakyti labai tiesiai, bet man regis, kad šiemetinis biudžeto svarstymas neįtilps į tuos terminus, kurie reglamento projekte yra įdėti ir, sakykime, kada mes svarstysime šitą dalį, aš ruošiuosi pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai priimti nutarimą, kad kitų, 1991 m. biudžeto, na, ta procedūra būtų kiek suglaudinta ir nustumta toliau. Taigi aš galvoju, kad mes bent jau pagrindinę orientaciją tam laikui, kai reikės priimti biudžetą, turėsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar yra daugiau prieštaraujančių prieš protokolinį nutarimą? Nėra. Ar reikia skaityti dar kartą protokolinį nutarimą, kurį perskaitė deputatas E. Grakauskas? Nereikia. Tada ar reikia balsuoti, jeigu prieštaraujančių nėra? Nėra. Ačiū. Tada protokolinis nutarimas priimtas.
A. RUDYS. Tai tada beliktų bent jau formaliai paklausti gerbiamąjį P. Aksomaitį kaip tos pataisos iniciatorių, ar jis nesutiktų be balsavimo atsiimti tą pataisą, kuri yra užfiksuota mūsų protokole?
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis P. Aksomaitis sutinka atsiimti tą pataisą, kurią buvome priėmę praeitą kartą.
P. AKSOMAITIS. Taip, atsiimu.
Nutarimo “Dėl deputato P.Aksomaičio pasiūlymo” priėmimas
PIRMININKAS. Ar deputatai reikalauja balsuoti, jei pataisos autorius atsiima pataisą? Ar deputatai nereikalauja balsuoti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
A RUDYS. Tai iki bendro nutarimo priėmimo dar lieka išsiaiškinti vieną klausimą. Kaip jūs matėte, yra pateiktas deputato P. Poškaus pasiūlymas projektui, papildomas klausimas, kurio esmė yra tokia: sudaryti lengvatines sąlygas žemės ūkio įmonėms, kurios, sakykime, laiku, iki nustatytos dienos, nesugebėjo ar pražiopsojo tą terminą, taigi nesugebėjo sumokėti nustatyto mokesčio. Vadinasi, tokia procento sankcija būtų taikoma ne iš karto nuo pirmos pavėlavimo dienos, bet nuo tolimesnių dienų.
PIRMININKAS. Deputatas G. Ramonas.
G. RAMONAS. Aš tik norėjau išreikšti abejonių dėl tolimesnių klausimų, aš čia truputį pavėlavau. Matote, vis dėlto deputatas P. Aksomaitis nors ir sutinka atsiimti, mes jau buvome nubalsavę tą jo pasiūlytą nutarimą. Tai gal vis dėlto formaliai reiktų perbalsuoti, kad jisai nebetenka galios?
PIRMININKAS. Ačiū, bet deputatai sutiko nebalsuoti, prieštaraujančių nebuvo, aš nemačiau kitos išeities. Ačiū. Deputatas P.Poškus.
P. POŠKUS. Aš dėl to. Čia, anuokart, svarstant šį klausimą, deputatas J.Šimėnas pasiūlė, kad ne tik visuomeniniams ūkiams, ir ūkininkams būtų taikoma ši lengvata. Aš sutinku, kad čia taip nustatyta, kad nuo 1991 m. iš žemės ūkio įmonių ir ūkininkų, laiku nesumokėjusių mokesčių, už kiekvieną pavėluotą dieną imami tokio dydžio delspinigiai. Dėl ko? Norėčiau paaiškinti deputatams, kokia čia yra svarba. Tai labai svarbu šiuo metu, kadangi Lietuvos kolūkiai, beveik pusė tų ūkių neturi sąskaitose pinigų. Ir čia tokia pati bėda lauks ir ūkininkų, nors Valstiečių ūkio įstatyme nenumatyta apmokestinti šių ūkių per pirmus 3 metus. Tačiau šitame įstatyme, mūsų priimtame, neaišku, ar bus valstiečių ūkiai apmokestinami, ar ne. Iš viso neaišku dabar paliko, ar galioja tas Valstiečių ūkio įstatymas, kurį visi kritikuoja. Aš siūlyčiau šitą išdėstymą po 10 dienų 0,1 procento labai rimtai paremti, nes dėl to visumoje biudžetas nieko nepraras, tas baudas surinks, tiktai būtų laiko apsigalvojimui, ar tai kreditų gauti, ar ūkinę veiklą išvystyti, pavyzdžiui, realizuoti gyvulius per tą laiką. Taigi čia būtų lyg ir koks įspėjamasis signalas šitie 0,1 procento. Ir prašyčiau gerbiamuosius deputatus tiktai patarpininkauti žemės ūkiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputate A. Rudy, jūsų komentaras.
A. RUDYS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad Valstiečio o įstatymas galioja ir paties mokesčio įstatymas ano sprendimo nepanaikina. Vadinasi, susikūręs ūkis, kaip numatyta, nuo šito mokesčio yra atleidžiamas. Šitai aš ir norėčiau specialiai paaiškinti visiems kolegoms. Dabar norėčiau pastebėti, kad šita diena, kuri įstatyme yra nurodyta kaip sumokėjimo diena, jinai nurodoma kaip riba. Vadinasi, faktiškai niekas nedraudžia, jeigu atsirado laisvų lėšų, sumokėti ir dviem mėnesiais anksčiau. Taigi šita prasme, man atrodo, jeigu grynai pinigų įplaukimo prasme, tai šitoks išdėliojimas ypatingos reikšmės neturi. Jis galbūt, kaip gerbiamasis deputatas P. Poškus paminėjo, turi psichologinę prasmę, taigi turi prasmę pratinti žmones prie atsakomybės. Bet aš nežinau. gal tą klausimą reiktų išspręsti balsavimu.Projektas buvo pateiktas be šito pasiūlymo, čia yra deputato P. Poškaus papildomas pasiūlymas ir dėl jo reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Be šešto punkto, turite galvoje?
A. RUDYS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašau, deputate Treiny.
M. TREINYS. Aš visiškai palaikau deputato P.Poškaus siūlymą. Žemės ūkyje yra didelis produkcijos realizavimo sezoniškumas ir tas sezoniškumas dar yra svyruojantis priklausomai nuo gamtinių sąlygų ir kitų aplinkybių. Taigi šitoji nuolaida, jeigu taip sakytume, ta menka nuolaida kaip tiktai palengvintų žemdirbiams. Prašyčiau deputatus kaip tiktai balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė R. Rastauskienė.
R. RASTAUSKIENE Aš taip pat norėčiau palaikyti deputato P. Poškaus pasiūlymą ir prašyčiau visus balsuoti už jį dar kita prasme, taigi, kad mes nesulygintumėm žmonių, kurie nesumokėjo vieną, dvi, tris ir tų, kurie, galbūt jau matydami, kad jau šiaip ar taip mokės delspinigius, baudą, gali nemokėti ir visą mėnesį, ir du šitų pinigų, todėl, man atrodo, kad šitas jo pasiūlymas yra visai logiškas.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau pasiūlymų nematau. Deputatas P. Poškus, savo pasiūlymą... A, deputatas A. Abišala, prašau.
A. A. ABIŠALA. Aš siūlau nebalsuoti už šį nutarimą užtai, kad jis skatina netvarką ir todėl, kad, kaip deputatas A. Rudys minėjo, galima sumokėti bet kuriuo metu, o tai kaip tik ir atsako į deputato P. Poškaus pasiūlymą. Man atrodo, kad žemdirbiams mes turime padėti esminiais dalykais, iš esmės, o ne tokiomis smulkmenėlėmis, kurios, man atrodo, šiek tiek turėtų netgi žeminti. Argi jis blogesnis šeimininkas už miesto žmogų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Abišala, būkite malonus, patikslinkite. Jūs pasakėte, kad siūlote nebalsuoti už šį nutarimą. Ar turite galvoje visą nutarimą?
A.A.ABIŠALA. Siūlau nebalsuoti už pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Kaip, gerbiamieji deputatai, man atrodo... A, gerbiamasis P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, jums deputatas P. Poškus raštu pateikė? Būtų gerai, kad jis argumentuotų, nes čia, matau, priešingų grupių žmonės pasisako už, tai aš nežinau, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas P. Poškus jau argumentavo, bet jeigu jūs manote, kad argumentų nepakanka, tai prašytumėm, kad pakartotų tuos argumentus.
P.POŠKUS. Pateikta yra raštu. Ir yra taip: 0,5 procento už pirmas 10 dienų, o 0,1 procento—už 10 dienų, 0,2 procento—už kitas ir taip iki 0,5 procento išdėstyta per 51 dieną, kai jau mokama visa, pilna bauda. Kodėl gerbiamasis A. Abišala mato, kad čia finansinė drausmė pažeidžiama, aš nesuprantu iš viso. Šičia kaip tik būtų lengvatos ūkiams dėl sezoniškumo. Juk būna momentas, kai nepriaugusių gyvulių neišveši, jie turi užaugti, o bauda už mokestį eina. Tai kaip tokiu atveju? Čia yra galimybė tam laikotarpiui. Aš nežinau, gal nevisiškai sugebu išaiškinti, kas žemės ūkio gamybą gerai išmano, tai kiekvienam aišku. Ir tarp kitko, visais laikais taip ir būdavo. Visi žemdirbiai šito ir reikalauja
VARANAUSKAS. Ačiū, man aišku. Aš balsuosiu už tai, kaip P. Poškus sako, kaip deputatas P. Poškus sako.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate.
M. ARLAUSKAS. Aš norėčiau tiktai pasakyti dėl gerbiamojo A.Abišalos pastabos, kad reikia įvesti drausmę ir žemdirbiams. Tai tuo savo pasisakymu jis parodė, kad šitoje srityje labai menkai tenusimano. Kadangi čia yra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašyčiau be tokių komentarų. Prašyčiau kalbėti tiktai apie įstatymą.
M. ARLAUSKAS. Aš noriu tai pasakyti, kadangi rišasi su įstatymu. Juk yra žemės ūkyje tam tikras sezoniškumas įgyjant lėšas, kurios ne nuo to žemdirbio dažniausiai priklauso, ką gerbiamasis P. Poškus ir dėsto. Taigi žemdirbiui, sakykime, reikia realizuoti gyvulius, jis gauna pinigus už javus, kurie ne tuo laiku subręsta, kaip jis planuoja, o tada, kada Dievulis duoda. Kaip šitai gamta surikiuoja ir jo pinigų įplaukos būtent iš to susidaro. Gal per dešimt dvidešimt dienų jo bekonas geriausia priauga ir tuo metu jis gali gauti didžiausias pajamas. Vadinasi, jis būtent aukos tą vieną procentą tam, kad po to gautų žymiai didesnes pajamas, nors ir mokės delspinigius. Čia yra specifika tokia. Aš gerbiamąjį deputatą A. Abišalą atsiprašau, jeigu jūs čia manot, kad aš jį įžeidžiau. Aš tiktai pasakiau, kad šitoje srity mes negalim visi būti viską žinantys, kaip ir kiti deputatai kitose srityse. Taigi aš ir prašyčiau visus deputatus tikrai rimtai šitoje vietoje pamąstyti ir balsuoti už tą pateiktą pasiūlymą, kurį gerbiamasis P. Poškus čia pateikė. Tai tikrai būtų rimta parama žemdirbiams, kurie yra tokioje, na, chaotinėje padėtyje, priklausomi nuo gamtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E. Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Prie išsakytų deputato P. Poškaus ir kitų argumentų aš pridėčiau dar vieną argumentą. Žemės ūkio įmonė, žemdirbys, tuo laiku neturėdamas lėšų mokėti mokestį, kaip tik pritaikius šitą sistemą, kuri buvo išdėstyta, būtų paskatinti jų surasti ir tuo būdu būtų stimulas greičiau įplaukti į biudžetą atitinkamoms lėšoms, nes jas žemdirbiai vėliau iš karto gali įnešti. O kitaip sumokėtų baudą ir jokio skatinimo nebūtų. Tai dar vienas iš skatinančių elementų. Šitaip greičiau ir daugiau įnešti lėšų į biudžetą. Todėl aš siūlyčiau deputatui A. Abišalai atsiimti savo siūlymą ir prašyčiau deputatus balsuoti už šitą punktą P. Poškaus pasiūlytos redakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Paskutinį noriu dar išsakyti parėmimą gerbiamojo P. Poškaus pasiūlymui. Delspinigiai visiškai nereiškia, kad mūsų biudžetas neteks pinigų. Paprasčiausiai, taip sakant, delspinigiai yra imami už tai, kad mokėtojas nesugebėjo laiku atsiskaityti. Taigi deputatai turėtų suvokti, kad nereikėtų piktnaudžiauti šia prasme. Siūlau balsuoti už P.Poškaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatai pasakė savo nuomonę. Manau, kad visi argumentai jau išsakyti. Šiuo metu salėje yra 86 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS. 87 deputatai, o užsiregistravę yra 98 deputatai. Gal balsų skaičiavimo komisija galėtų po kurio laiko paskelbti dingusių deputatų pavardes? O dabar, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs siūlote balsuoti?
A. RUDYS. Taip, šito klausimo kitaip, kaip balsavimu, neišspręsti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti pirmiausia dėl gerbiamojo P. Poškaus pataisos arba pasiūlymo, t. y. dėl šeštojo punkto, paskui, matyt, balsuosime už visą jūsų pateiktą įstatymą, atsiprašau, nutarimą.
A. RUDYS. Dar vieną klausimą aš norėčiau aptart prieš balsavimą dėl nutarimo.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, ar jūs jau pasiruošėte balsuoti? Deputato P. Poškaus pasiūlyta pataisa yra 6 nutarimo punkte. Visus argumentais už ir prieš mes girdėjome. Prašome balsuoti, kas už šitą deputato P. Poškaus pasiūlymą, prašome pakelti mandatus. Bus reikalingi 68 balsai. Prašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 81.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Ačiū, pataisa priimta. Sveikiname deputatą P.Poškų su gražia pergale. Deputatas A. Rudys.
A.RUDYS. Dabar, jeigu jūs, gerbiamieji, pastebėjote, prie manęs buvo priėjęs Finansų ministro pavaduotojas ir patikslino tai, apie ką aš anksčiau kalbėjau. Mes šio nutarimo 4 straipsniu naikiname žemės ūkio mokestį, kaip tokį, o Valstiečių ūkio įstatyme yra įrašyta, kad pirmus trejus metus Valstiečio ūkis nuo žemės ūkio mokesčio atleidžiamas. Vadinasi, mums reikia, priimant šį nutarimą, dar vieną papildomą punktą įrašyti arba atitinkamai papildyti 4 punktą. Aš prašyčiau leisti tai vėliau techniškai atlikti. Esmė būtų tokia, kad valstiečių ūkiams taikoma žemės mokesčio lengvata ta pačia tvarka, kaip iki šiol buvo taikoma žemės ūkio mokesčio lengvata. Aš taip siūlyčiau. Dabar aš neturiu pasiruošęs atitinkamos formuluotės, bet, man atrodo, kad šitai galima būtų palaikyti, norint kad ir nuo 1991 metų išliktų valstiečių ūkiams ta pati situacija.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji deputatai, manydami, kad šitas deputato A. Rudžio pasiūlymas yra ne esminis, galėtumėte sutikti su juo, pritarti jam? Ar galima tada balsuoti jau už visa nutarimą, deputate Rudy?
A RUDYS. Taip, tokiu atveju aš siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Ar deputatai pasiruošę balsuoti už visą nutarimą? Prašome pasiruošti. Deputatas G. Ramonas nori išdėstyti pastabą?
G. RAMONAS. Atsiprašau, aš nelabai supratau deputato A.Rudžio paaiškinimą. Kaip suprasti, ar valstiečių ūkiai atleidžiami ir nuo žemės mokesčio?
A RUDYS. Ne. Mes šito nutarimo 4 punktu panaikiname nuo kitų metų pradžios žemės ūkio mokestį. Panaikiname, nes dabar irgi skaičiuojamas nuo žemės ploto, kurį turime. Ir pradeda veikti Žemės mokesčio įstatymas. O Valstiečio ūkio įstatyme yra parašyta, kad valstiečių ūkis pirmus trejus metus atleidžiamas nuo žemės ūkio mokesčio mokėjimo.
G. RAMONAS. Man atrodo, kad ten parašyta, jog nuo pajamų mokesčio jisai atleidžiamas.
A. RUDYS. Man specialistas ką tik patikslino ir, jeigu galima...
G. RAMONAS. Žemės ūkio mokestis tai, matyt, taip ir suprantamas, kaip pajamų mokestis, taip?
A. RUDYS. Ne, ne. Žemės ūkio mokesčio objektas yra žemė. O dabar mes keičiame pavadinimą ir mokestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G. Ramonas neturi daugiau pastabų. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Šiuo metu salėje yra 90 deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.
PIRMININKAS. 91. Deputatai auga, kaip grybai po lietaus. Prašome, nutarimo projektas pateiktas. ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo tvarkos." Kas už šį nutarimą, prašome pakelti mandatus. Deputatas R. Paulauskas ir deputatas A. Ambrazevičius, ar jūs nedalyvaujate balsavime?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo" priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Ačiū deputatui A. Rudžiui.
Deputatas A. Rudys dar turi penkias minutes. Ar jis norėtų pateikti dar kokį nors dokumentą ir prašyti Aukščiausiąją Tarybą sutikti jį priimti?
A. RUDYS. Vadinasi, pasinaudodamas tuo, kad dar dešimt minučių turiu—sutaupėm laiko iš planinio—norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai sugrįžti prie vakar svarstytų klausimų, prie tų, kurie gavo santykinę balsų daugumą, tačiau kuriems pritrūko kelių balsų iki tos kvalifikuotos balsų daugumos. Taigi norėčiau pateikti jums šiandien balsavimui nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos 5 punkto pakeitimo". Kaip prisimenate, vakar diskusijoje pasisakiusieji iš esmės dėl vienokių ar kitokių motyvų šitą nutarimą parėmė. Siūlyčiau be diskusijų balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nutarimo projektą turite? Turime. Klausimų nematau, pasisakančių—taip pat. Ar galime balsuoti? Pirmiausia mums reikėtų, gerbiamieji deputatai, nuspręsti, ar jūs neprieštaraujate, kad šitas nutarimo projektas būtų įrašytas į dienotvarkę? Prieštaraujančių taip pat nėra. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji, kas už šitą nutarimo projektą?
A.TAURANTAS. Pakartokite, dėl kurio iš jų balsuojame.
PIRMININKAS. Prašau?
A.TAURANTAS. Pakartokite, dėl kurio iš projektų balsuojame?
PIRMININKAS. Dėl ilgojo.
A. RUDYS. Dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos 5 punkto pakeitimo." skambėtų taip: ,,Nustatyti, kad iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo visiško įsigaliojimo įmonių 1991 metų pelno mokesčio dydį Finansų ministerija apskaičiuoja, atsižvelgdama į 1990 metais nusistovėjusius mokėjimus, į biudžetą bei atskaitymus iš pelno aukštesniosioms organizacijoms, kurie sumažinami šioms įmonėms numatomų skirti dotacijų ir kitų centralizuotų išmokėjimų suma."
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime balsuoti?
Kas už šį nutarimo projektą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88.
PIRMININKAS. 88. Prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos” 5 punkto pakeitimo" priėmimas
PIRMININKAS. Du. Nutarimas priimtas, ačiū deputatui A.Rudžiui. Jūs turite dar šešias minutes.
A. RUDYS. Vėl, norėdamas pasinaudoti dar šešių minučių sutaupymu, prašyčiau prijungti vieną iš tų nutarimų, kuriuos taip pat vakar apsvarstėm ir taip pat labai nedaug tetrūko iki priėmimo. Tai nutarimas ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo." Norėčiau, na, reikėtų nuspręsti, ar svarstyti, ar ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs neprieštaraujate, kad mes už šitą nutarimą balsuotume? Deputatas G. Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Suformuluokite šitą nutarimą.
A. RUDYS. Kartoju, nutarimas ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo." Juo, vadinasi, būtų apspręsta, yra išlaidos labdarai, kultūrai ir švietimui, kitiems visuomenei naudingiems reikalams ir taip pat nustatomi procentai, kiek įvairios kūrybinės ir kitokios, na, nepelno organizacijos ir taip kiek pelno siekiančios įmonės turi mokėti, tai yra gali skirti labdarai ir visuomenei naudingiems reikalams.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių dėl to, kad tas klausimas būtų įrašomas į dienotvarkę, nematau. O dėl paties nutarimo projekto?
A. RUDYS. O dėl paties nutarimo projekto aš norėčiau priminti, kad mes priėmėm protokolinį sprendimą dėl 3 punkto. Šį punktą, kuris susijęs su kūrybinėmis sąjungomis architektų, dailininkų, dizainerių — laikinai šitame nutarime išleisti. To punkto priėmimas atidėtas vėlesniam laikui, t. y. po apsvarstymo Kultūros, švietimo ir mokslo komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar galima balsuoti? Prašome, kas už šitą paminėtą nutarimo projektą, pakelkite mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS. 87. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Vienas. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
Nutarimo “Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo” priėmimas
PIRMININKAS. Du. Nutarimas priimtas.
A. RUDYS. Ačiū deputatams už aktyvumą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Ačiū deputatui A. Rudžiui ir jo komisijai taip pat.
Dabar pereisime jau prie kito dienotvarkės punkto—prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos tarnybos įstatymo projekto. Pranešėjas Z. Vaišvila. Svarstymas numatytas, jo trukmė— 45 minutės. Deputatą Z. Vaišvilą kviečiame į tribūną.
Deputato Z.Vaišvilos pranešimas apie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo projektą ir atsakymai į deputatų klausimus
Z. VAIŠVILA. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Šiandien jums išdalintos paskutinės dvi Krašto apsaugos tarnybos įstatymo ir Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo versijos. Kokie, trumpai tariant, pasikeitimai, lyginant su tuo, kas buvo išdalinta anksčiau, tai yra prieš savaitę? Prašau jus pasiimti šiandien išdalintą Krašto apsaugos tarnybos įstatymą ir, atleiskit už mūsų neapžiūrėjimą, pažymėkite kaip nors, kad tai spalio 31 dienos projektas. Patikslinimui sakau, kad jame yra 66 straipsniai. Formaliai, išoriškai jis atrodo taip, kaip ir senesnis, spalio 22 dieną išdalintas. Taigi kokie pasikeitimai?
Vienas iš pasikeitimų yra toks. Vis dėlto pasikonsultavus su Krašto apsaugos departamentu, atsižvelgta į siūlymą atsisakyti tokios pareigybės, kaip krašto apsaugos vadas. Kol nėra kuriamos kažkokios kitos struktūros, o tenkinamasi tiktai tuo, kas numatyta iki šiol, visą pavaldumą siūloma suteikti departamento generaliniam direktoriui. Todėl dabar 10 straipsnyje, kur vardinamos pareigos, išbraukiama eilutė ,,krašto apsaugos vado pareigos" ir atitinkamai prieš tai, kur vardinami generolai —brigados generolai, divizijos generolai—papildyti žodžiais ,,į generolo pareigas skiria", vadinasi, jie skiriami pagal Vyriausybės sprendimą. Paskutinioji 10 straipsnio pastraipa išbraukiama, ir priešpaskutinėje, vietoje ,,Krašto apsaugos vadas", įrašoma “Departamento generalinis direktorius". Analogiški pakeitimai padaryti 11 straipsnyje: žodžiai ,,Krašto apsaugos vadas" išbraukiami ir laipsnio karininkams suteikimo prerogatyva iki pulkininko laipsnio imtinai suteikiama departamento generaliniam direktoriui.
Kokios dar pastabos? Analogiškas pakeitimas padarytas 26 straipsnyje: vietoje ,,Krašto apsaugos vadas" įrašoma “Departamento generalinis direktorius", tas pats ir 29 straipsnyje. 6 puslapyje. Taigi 4 punktas išbraukiamas visiškai. Prieš tai 3 punktas papildomas, kad ,,Krašto apsaugos generalinis direktorius skiria ne tik bataliono ir pulko vadus, bet ir kuopos vadą", o iš pirmos dalies išbraukiamas ,,Krašto apsaugos vadas". Tai šitokie pakeitimai.
Vieną tokį redakcinį pakeitimą ir su kai kuriais papildomais straipsniais mes pateikėme jums, kalbėdami apie įvairias garantijas—socialines garantijas, kurias sutelkėme į 5 skyrių ir pavadinome jį ,,Socialinės garantijos". Čia atsirado šitokie apmąstymai po to, kai buvo pateiktas Policijos įstatymas. Mes įrašėme kai kuriuos straipsnius, dėl kurių labai abejojome. Tikriausiai mes patys siūlysime juos išbraukti. Kodėl? Todėl, kad Policijos įstatymo projekte vis dėlto šiais laikais, ekonominės reformos laikais, yra pateikti kai kurie šiek tiek populistiniai argumentai apie nemokamą butą, apie nemokamas komunalines paslaugas ir todėl mes abejodami rašėm.
49 straipsnis yra reglamentuojantis krašto apsaugos pareigūno draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, tuo pačiu jis apima mirties atvejus. Pavyzdžiui, taip, kaip yra ir Policijos įstatyme, žuvimo atveju išmokama tam tikra kompensacija. Mes manome, kad ta tvarka, tie resursai, kurie galimi valstybės skirti šitam reikalui, turi būti numatyti analogiškai: vieningos normos tiek policijos, tiek krašto apsaugos pareigūnams ir visa tai turi būti reglamentuojama kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Mūsų manymu, tokia formuluotė apima daug ką.
Labai abejodami įrašėme 51 straipsnį—apie nemokamą aprūpinimą butu bei nemokamas komunalines paslaugas ir panašias paslaugas. Tikriausiai išbrauksime, bet laukiame kitų komisijų nuomonių. Jeigu atsiminsime Socialinės apsaugos ministro pasiūlymus šioje auditorijoje, tai siūloma reglamentuoti atskirais įstatymais, jų sferos įstatymais, kur būtų atskiras skyrius apie tokių pareigūnų, kaip policijos ir krašto apsaugos pareigūnų sąlygas. Mes galėtume čia parodyti kai kuriuos principinius dalykus.
Na, ir 52 straipsnyje analogiškai kelia abejones, kaip sakant, darbo užmokesčio minimumas 30 procentų didesnis už vidutinį darbininko ir tarnautojo darbo užmokestį. Tai vėl diskutuotinas klausimas ir tos pačios kategorijos. Taip pat ir atleidimas nuo valstybinio mokesčio. Mes įrašėme, bet tuoj pat pasiruošę išbraukti, jeigu kitos komisijos vis dėlto sutaria, kad tai kitų įstatymų reglamentavimo klausimas. Lygiai tos pačios abejonės dėl 53 straipsnio, kur kalbama apie valstybines pensijas. Tai yra pensijų įstatymo klausimas, kuriame gali būti numatyti skirtumai, bet apmąstymui mes laikinai įterpiame šiuos reikalus.
Na, ir papildomas, iš socialinių garantijų, 54 straipsnis, kad mokama tarnaujantiems piniginė kompensacija už asmeninių automobilių naudojimą tarnybos reikalams ir kad aprūpinama telefonu be eilės. Tai, manome, būtina.
Baigiamuosiuose nuostatuose yra naujienos, susijusios su ginklo naudojimu. Mes numatome, kad 60 straipsnis ir 62 straipsnis suteikia teisę naudotis ginklu, tačiau įsigijimas, apskaita, ginklų ir specialiųjų priemonių laikymas bei naudojimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymas suteikia teisę, tame tarpe ir 62 straipsnyje, turėti ginklą ir ne tarnybos metu. Todėl mes 62 straipsnyje siūlome, kad nebūtų dviprasmybių, siūlome pasakyti aiškiai, pirmąjį sakini papildyti tokiais žodžiais: ,,ne tarnybos metu". Tarnybos metu, tai tuomet savaime suprantama, o ne tarnybos metu turėjimo ir panaudojimo tvarką nustatys vidaus tarnybos statutas.
Taigi tokie pakeitimai ir pasiūlymai. Labai lauktumėm jūsų nuomonės, kad pailsėję, po trumpo atokvėpio, kitą savaitę galėtumėm tęsti svarstymą.
Na, o šiandien ypatingo dėmesio norėtumėm sulaukti svarstant Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą. Argumentus aš jau sakiau ir nenoriu kartoti.
Pakeitimai, lyginant su pirmu variantu, tokie: 5 straipsnyje patikslinta pareigūnų skyrimo į tarnybines pareigas pasienio apsaugos tarnyboje tvarka. Jie skiriami departamento generalinio direktoriaus įsakymu, skyriaus viršininkui pateikus kandidatūras. Tokia yra ir dabartinė tvarka. Pats skyriaus vadovas taip pat skiriamas generalinio direktoriaus. Prieš tai buvo pastaba, kad vadovus tvirtina Vyriausybė, tačiau pagal dabartinę situaciją yra departamentas, o ne ministerija ir atitinkami jo pareigūnai nėra departamentų vadovai ir, deja, nors ir labai atsakingas postas, bet pagal dabartinę situaciją negalime to daryti. Vyriausybė neturi teisės tvirtinti šitų pareigūnų. Prie to norėčiau pastebėti apmąstymui: ar neturi tapti šitas Krašto apsaugos departamentas (atsiminkime Vyriausybės įstatymo svarstymą) vis dėlto ministerija pagal svarbą ir atsakomybę?
Nauja yra 11 straipsnio redakcija, kuri, mūsų nuomone, geriau išreiškia, patikslina mintį. Ir aš perskaitau ją: ,,Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis pasienio apsaugos tarnybos padaliniuose tam tikrose pareigose, turintis valdžios atstovo teisinį statusą — ne statutą, prašau pataisyti, čia spausdinant klaida padaryta — ir karo laipsnį." 17 straipsnio, kuris reglamentuoja šios tarnybos pareigūnų teises, 4 dalyje paskutinis sakinys papildomas tokiais žodžiais: ,,ir jėga patekti į transporto priemonę". Kalbama tik apie tokias situacijas, kuomet visi teisiniai argumentai išnaudoti, taigi atsisakius transporto priemonės vairuotojui ar ten esantiems piliečiams reaguoti į teisėtus pareigūnų veiksmus. Atsiminkime per seniausiai matytą pavyzdį, kai milicijos pareigūnai negalėjo patekti į transporto priemonę, kurioje girtas vairuotojas turėjo užsidaręs vilkšunį. Štai tokia labai vaizdi situacija buvo rodyta per televiziją. Taigi tokiais atvejais turi teisę jėga patekti į transporto priemonę.
Na, ir 18 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų pareigas, pildomas dviem, manyčiau, labai svarbiais punktais — 4 ir 5. Ketvirtas nustato reikalavimą užtikrinti sulaikytų asmenų sveikatos apsaugą ir, esant reikalui, suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą. Penktajame punkte išdėstytas ir reikalavimas saugoti žmogaus orumą bei ginti visų asmenų žmogaus teises. Visa , matyt, būtinos visų teisėsaugos ir kitų pareigūnų, susijusių panašiomis funkcijomis, pareigos. 19 straipsnis, kur kalbama apie specialių priemonių ar šaunamojo ginklo panaudojimą, antrosios pastraipos paskutinis sakinys pratęsiamas tokiais žodžiais: “tačiau tik tiek, kiek reikia tarnybinei pareigai vykdyti". Manau, kad tai labai svarbi pastaba, siekiant, kad nebūtų piktnaudžiaujama specialiomis priemonėmis. Na, ir 21 straipsnio 2 pastraipa trupučiuką kitaip, lietuviškiau suredaguota, o esmė nesikeičia. Šis straipsnis dar ir papildomas paskutiniu sakiniu: “Pasienio apsaugos pareigūnai gyvenamojoje vietoje aprūpinami telefonu be eilės". Telefonu — spausdinant praleistas žodis, ačiū už pastabą. Tai ir visi pasiūlymai, gauti iki šiandien. Labai lauksime kitą savaitę rimto Krašto apsaugos tarnybos įstatymo.
Labai atsiprašau, dar Pasienio apsaugos tarnybos įstatyme 7 straipsnio 1 pastraipoje siūloma išbraukti 4 straipsnį, kur sakoma, kad ,,Pasienio apsaugos pareigūnai prisiekia Respublikai Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos priesaikos žodžiais”. Nerašykite straipsnio, o tiesiog: ,,šitame įstatyme nustatytais priesaikos žodžiais"—mažytė redakcinė pataisa, kuri gali būti esminga. Todėl labai prašau, jeigu šiandien butų rimtų pasiūlymų tiek vienu, tiek ir kitu klausimu. Bet ypač lauktumėm pasisakymų ir dalykiškų pasiūlymų dėl Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo, kurį reikėtų priimti kuo skubiau. Gerbiamasis A. Butkevičius siūlo ir šiandien. Tai spręsime visi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Vaišvila. Deputatas J. Pangonis, matyt, nori paklausti?
J. PANGONIS. Skaitau įstatymą ir čia matau labai daug įvairių pareigybių ir laipsnių, pradedant nuo jaunesniųjų puskarininkių, viršilų, na, praktiškai visa Sovietų armijos hierarchija. Ar jūs paskaičiavot, kiek maždaug mūsų krašto apsaugos daliniuose iš viso bus tų žmonių, kurie, pavyzdžiui, atliks karininkų funkcijas ir ar mums verta dabar čia nustatinėti tiek daug tų laipsnių?
Z. VAIŠVILA. Supratau klausimą ir, jeigu leisite, atsakysiu. Visų pirma, laipsnių klausimas—tai yra sistemos klausimas. Ir pati sistema ne ta pati. Tarp kitko, jinai skiriasi, jeigu atidžiai pasižiūrėjus, nuo Tarybinės armijos, o taip pat ir nuo visų kitų Tarybinės sistemos pareigūnų laipsnių. Taigi, jeigu atidžiai pasižiūrėsite, o esmė yra ta, kad ir dabar milicijos pareigūnai, ir priešgaisrinės apsaugos, kiti taip vadinamų vidaus reikalų tarnybos pareigūnai, lygiai taip pat turi laipsnį, taip pat turi ištarnauti tam tikrą profesinį pasiruošimą, išsilavinimą. Ir tai yra skatinimo sistema, kad žmogus siektų, tobulėtų savo pareigose.
K. MOTIEKA. Ir drausmė.
Z. VAIŠVILA. Ir drausmė, teisingai.
PIRMININKAS. Deputatas J. Tamulis.
Z. VAIŠVILA. Yra drausminis statutas, pavaldumas.
J. TAMULIS. Ar aš galiu klausti?
PIRMININKAS. Deputatas J. Tamulis, aš paskelbiau.
J. TAMULIS. Aš neklausiu dėl Krašto apsaugos tarnybos įstatymo, ten, matyt, bus atskira šneka. Mane domina pasienio klausimai. Gal galėtumėt paaiškinti dėl 10 straipsnio. Čia yra suiminėta, kas sudaro pasienio apsaugos tarnybos struktūrą. Antra dalis—pasienio apsaugos specialus, mobilus dalinys, padalinys. Gal galėtumėt paaiškinti aiškiai, kas tai yra?
Z. VAIŠVILA. Ypatingomis situacijomis papildoma jėga yra, o reagavimo tokia papildoma jėga. Jeigu iškyla kokie nors konfliktai, pavyzdžiui, jeigu reikia izoliuoti tam tikrą rajoną ar stichinės nelaimės atveju, ar sienos pažeidimo atveju, ar gaudant, sakykime, kažkokius nusikaltėliu
PIRMININKAS. Deputatas A. Patackas.
A. V. PATACKAS. Ar jūs negalėtumėt trumpai apibūdinti, kokia yra pasienio apsaugos būklė Estijoje ir kaip funkcionuoja jų įstatymai? Labai trumpai. Ir palyginti su mūsų.
Z. VAIŠVILA. Kalbės gerbiamasis A. Butkevičius, jis organizaciniuose klausimuose daugiau žino visas tas naujienas. Bet ruošiama, dabar jau kelintą kartą susitinka bendrai šitos analogiškos struktūros. Ruošiamas antras susitikimas ir koordinuojama, bandoma labai panašiai organizuoti viską.
A. V. PATACKAS. Kiek girdėjot jūs...
PIRMININKAS. Atsiprašau, tai jau antras klausimas. Deputatas A. Kumža.
A. KUMŽA. Gerbiamasis pirmininke, mes visi suprantame, kad šiandien žengiame tikrai lemtingą žingsnį — kuriame pasienio tarnybą, kitaip tariant, pasienio kariuomenę, būsimųjų Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų sudėtinę dalį. Na, jūs vakar nenorėjote visa tai vadinti armija, kiti vadina armija. Bet tai nesvarbu, juk visi matom, kad tai jau nėra vaikiškas žaidimas, yra ginkluota jėga su spec. daliniais ir kitais dalykais. Ir, manau, kad Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija puikiai žino, kas atsitinka totalitarinėse valstybėse — iš istorijos — kada ginkluota jėga nėra apibrėžiama teisinėmis normomis, Konstitucija. Todėl mano klausimas būtų toks: ar čia tiesiog yra nepagalvojimas, ar specialiai mes neparengėm Konstitucijos pataisų, kur tiesiog aptartumėm mūsų armijos padėtį ir kam jinai yra pavaldi šita ginkluota jėga? Juk mes prisimenam, kaip netgi dėl televizijos ilgai ginčijomės ir norėjom, kad jinai būtų pavaldi parlamentui. Tuo tarpu šitą ginkluotą jėgą mes atiduodam Krašto apsaugos departamentui, kurio generalinio direktoriaus mes čia netvirtinom. Ačiū.
Z. VAIŠVILA. Labai teisinga pastaba ir aš siūlyčiau, atradus laiko, grįžti prie Krašto apsaugos departamento statuso keitimo ministeriją suprantant, kokios tai atsakingos pareigos, ir tuomet atitinkamą ministrą tvirtintumėm čia. Labai teisinga pastaba, bet negaliu nesutikti su jūsų, kaip ir teisininko, aiškinimu, kad, vadinasi, šitai neapibrėžta įstatymuose. Juk baudžiamajame kokse ir kituose dabar veikiančiuose kodeksuose yra pasienio apsaugos pareigūnai. Kitas klausimas, kam mes priskiriam šitą jėgą. Buvo TSRS valstybės saugumo komiteto šitas padalinys, ne Tarybinės armijos—ten irgi taip pat išdalinta. Ir aš dar ne kartą tik galiu pakartoti, kad jeigu mes nenorime grįžti į tą totalitarinę sistemą, tai ginkluota jėga labai sveika, kad būtų ne vienose rankose. Kol kas Vidaus reikalų ministerija yra ginkluota jėga, bet ne į keletą sričių išskaldyta. Dabar jau yra nutarta, kad pasienio apsauga, taigi pagal mūsų nutarimus šitai sferai, Krašto apsaugos sferai. Aišku, čia gaunasi toks dviprasmiškas ginčas: ar tai yra kariuomenė, ar nėra kariuomenė. Kariuomenė, ta tiesiogine žodžio prasme, kurios paskirtis gali būti krašto gynimas nuo įsiveržimo, ji daugiau nieko neveikia, o tiktai budi, arba, jeigu valstybės kursas yra agresyvus—galbūt ir kaimynus puola, (kaip, pavyzdžiui su Kuveitu ir Iraku neseniai atsitiko) gali būti ir tokia funkcija,—tokią kariuomenę kurti nenumatyta, o kol kas padaliniai, vykdantys specialias funkcijas, būtinas kraštui. Taigi jie yra krašto apsaugos sistemoje. Tai tiek galiu pasakyti apie pasienio apsaugos dalinius.
E. GENTVILAS. Noriu paklausti dėl 6 straipsnio. Mes puikiai. žinome, kad net Sovietinės armijos kariškiai, pavyzdžiui, Lietuvos pajūryje susiaurino savo pasienio režimo zoną ir dabar jau ten atsiranda daugiau laisvės Respublikos piliečiams. Kita vertus, nėra jokio režimo tarp, sakykim, Lietuvos ir Latvijos, dabar čia įvedama visiškai neaiški pasienio ruožo samprata: režimas 5 kilometrų atstumu į Respublikos gilumą. Kas čia turima omenyje ir kam dabar reikalingas šitas 5 km ruožas?
Z. VAIŠVILA. Pasienio ruožo sąvoka įvedama tiktai tam, kad būtų galima apibrėžti šitos institucijos veikimo vietą—kitur ji neturi juridinės galios veikti. Tiktai tam. O pasienio ruožo taisyklės, kurios reglamentuos, kas ten gali būti daroma, tai yra atskiras klausimas ir, manau, kad bent šiuo metu atskiruose pasienio ruožuose bus atskiras ir režimas. Šitas teiginys jokiu būdu nereiškia, kad ten jau nebegalima įeiti ir, kad kol kas, taip sakant, kol nėra tarpvalstybinių susitarimų, negalima kirsti Latvijos sienų. Šitai apibrėžia tiktai šitos institucijos veikimo vietą.
E. GENTVILAS. Jeigu taip būtų suformuluota, būtų visiškai aišku, kad tai yra pasienio tarnybų veiklos zona, o čia galima suprasti, kas tai yra piliečių veiklos apribojimo zona.
Z. VAIŠVILA. Galima redaguoti, aš sutinku, bet esmė yra tiktai tokia. Jokiu būdu jokių apribojimų čia nėra. Bus tvirtinamos Vyriausybės, o galbūt ir aukštesniame lygyje taisyklės, kuriomis bus nustatomi atskiri režimai kur ir ką galima daryti. O šiaip, tarybinės sistemos yra nustatytas 7 kilometrų šitoks ruožas.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas G. Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. 65 straipsnyje kalbama apie teisėsaugos funkcijas ir čia minima Respublikos prokuratūra, Aukščiausiasis teismas. Ar jūs nemanote, kad šis projektas turėtų būti suderintas su šiomis institucijomis, o taip pat su Teisinės sistemos komisija?
Z. VAIŠVILA. Be jokios abejonės.
PIRM1NINKAS. Deputatas B. Rupeika.
B. V. RUPEIKA. Tamsta įstatymo projekto pristatytojau, aš neklausiu jūsų apie ginklus, nes jau turiu pasiūlymų, kur jie gali būti gaminami — ir mano apygardoje yra tam tikrų gerai saugomų vietų. Mano klausimas iš kitos srities ir aš noriu klausti, primindamas seną analogiją: ar pirma bus kiaušinis, ar pirma bus višta? Dėl, šiuo atveju, 11 straipsnio — karininkų laipsnių suteikimo. Ar brigados generolas pradės nuo puskarininkio arba žemiausio laipsnio, ar atvirkščiai, mes pirma pagimdysime arba suteiksime generolo laipsnį, o po to jis suteikinės žemesne tvarka. Man čia viskas aišku, likusiame įstatyme viskas suprantama, va šitas dalykas, jeigu jis bus paaiškintas, man viską išriš.
Z. VAIŠVILA Jūs teisingai pastebėjote, kad čia ne šio įstatymo klausimas ir galima būtų neatsakyti. Bet aš tik tiek noriu pasakyti, kad laipsniai ir pareigos suteikiamos ne už gražias akis ar dar už kažką, o už tai, taip sakant, patirtį, nuopelnus, turimą laipsnį ir ištarnautąjį laikotarpį.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Kaip ir kiekvienas įstatymas, kurio įgyvendinimui reikia pinigų, taip ir Pasienio apsaugos tarnybos įstatymas neveiks, jeigu nebus atitinkamai skirta iš biudžeto lėšų. Ar esate bent preliminariai paskaičiavę, kiek maždaug reikia mums tos pasienio apsaugos tarnybos ir kiek tai gali atsieiti Lietuvos biudžetui, pavyzdžiui, pradedant nuo Naujų metų, kitiems metams?
Z. VAIŠVILA. Galbūt jums žinoma, kad Vyriausybė jau paskyrė pinigus. Priimami pareigūnai ir jau pradeda dirbti. O iš tos pusės aš galiu tik tiek pasakyti (gal gerbiamasis A. Butkevičius patikslins), kad visai Krašto apsaugos sistemai orientuojamasi kitiems metams į 3 procentų sumą.
J. TAMULIS. Aš tiesiog paėmiau tą variantą, kuris yra išalintas dabar, vėl žvilgtelėjau į priesaiką ir vėl, vadinasi, nuosekliai rašoma, kad visą, ką apie priešus sužinosiu, tuoj pat pranešiu savo viršininkams. Gal vis dėlto paaiškintumėt šitą nuostatą aiškiai.
Z.VAIŠVILA. Ar jūs skaitėt valstybinius nusikaltimus?
J. TAMULIS. Aš moku skaityti. Čia parašyta aiškiai: ,,vis, ką apie juos sužinosiu."
Z. VAIŠVILA. Tai, gerbiamasis deputate Tamuli, aš jūsų prašiau prieš šitą svarstymą pasidomėti įstatymu, kur apibrėžiami valstybiniai nusikaltimai. Ten yra identifikuojama veikla, kuri apibrėžiama kaip nusikaltimai valstybei ir tie, kurie nusikalsta valstybei, tie yra, aišku, priešai. Jeigu tokią veiklą mato žmogus, tai kaip dabar galima? Negi aš jums sąrašą turėsiu pateikti, kas valstybės priešas, kas ne?
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Jūs teigiate, kad jau pradėta skirti pinigų Kraštu apsaugos tarnybai, Pasienio apsaugos tarnybai.
Z. VAIŠVILA. Jau paskirta.
J. PANGONIS. Tai ar čia turite galvoje ekonominę, tą muitinę tarnybą kartu, kad jinai bus kartu sukarinta? Aš taip ir nesuprantu, ar čia mes kuriam tą pačią pasienio ekonominę tarnyba, ar mes čia kuriam sukarintą tarnybą, kuri saugos sieną?
Z. VAIŠVILA. Gerbiamasis deputate, ir vieną, ir kitą. Priėmėme Muitinės įstatymą, įkurta Lietuvos muitinė ir atitinkamai turi funkcionuoti pasienio apsaugos sistema, kuri padeda užtikrinti šitą darbą. Jeigu paskaitytumėte Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą, tai ten yra labai gražiai daug kas išaiškinta. Pasienio apsaugos tarnyba veikia savarankiškai — 4 straipsnis — nuo muitinės ir vadovaujasi šiuo įstatymu. Jeigu perskaitytumėte projektą, pamatytumėte, kaip reglamentuojami jų santykiai ir visa kita. Jeigu muitininkas budės muitinėje, o niekas nežiūrės, kas už 5 kilometrų yra, tai jūs puikiai suprantat, kad šita muitinė nebus reikalinga.
J. PANGONIS. Ne, aš tada niekaip nesuprantu.
Z. VAIŠVILA. Skirti pinigai yra ir muitinei, ir pasienio apsaugai.
PIRMININKAS. Deputatas K. Saja. Deputatas J. Pangonis nesutinka su jūsų aiškinimu, deputatas K. Saja klausia.
K. SAJA. Čia ne klausimas, jeigu leisite replikėlę.
PIRMININKAS. A, vėliau tada truputėlį. Daugiau klausimų nematome, ačiū pranešėjui. Yra užsirašę kalbėti dėl Krašto apsaugos įstatymo — Jonas Tamulis, dėl Pasienio tarnybos įstatymo—Justas Paleckis ir žodžio replikai dėl Krašto apsaugos įstatymo prašo deputatas Algirdas Kumža ir Kazimieras Saja. Ar deputatas A. Kumža neatsisako replikos? Jis jau replikavo, be to, jo turbūt ir nėra? Ai, yra. Replikuosite, taip? Tai kviečiame tada gerbiamąjį Joną Tamulį į tribūną, o tuo metu prašome gerbiamąjį K. Sają gal dėl replikos, jeigu bus nelabai ilga.
K. SAJA. Ne, neilga. Kadangi čia gerbiamasis J. Tamulis priekaištavo dėl priesaikos, ji ir man užkliuvo. Ir aš čia pat norėčiau pasiūlyti tokią pabaigą: ,,Neteikti žinių Lietuvos priešams ir visomis išgalėmis stengtis užkirsti jiems kelią." Tai pasakyta truputėlį paslėpta forma, nes taip, kaip dabar, yra negraži. Toliau, aš taip pat pritarčiau 1918—1940 metų nepriklausomos Lietuvos kariuomenės laipsniams, tuo tarpu čia mes matome rusišką formą. Ir nežinau, kuo blogas žodis ,,papulkininkis"? Ir, pagaliau, paskutinis sakinys: jeigu šita mūsų kariuomenė kainuos daugiau, negu mūsų kultūrai skiriama lėšų, sunku balsuoti už tokį biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J. Tamulis. Ruošiasi deputatas E. Gentvilas.
Deputato J.Tamulio kalba
J. TAMULIS. Aš atsiprašau iš karto, nes iš dalies kalbėsiu ne apie patį projektą, o apie jo esmę. Vis dėlto perskaičius šitą projektą ir turint omeny dar du įstatymus, kuriuos mes jau priėmėme, t. y. Krašto apsaugos tarnybos įstatymą ir alternatyvios tarnybos įstatymą, visa tai sudėjus, darosi aišku, jog Krašto apsaugos departamentas dirba dviem kryptim, t. y. stengiasi kurti tas tarnybas, kurių iš tiesų reikia. Ir šito niekas neginčija: reikalingos tarnybos, kurios užsiimtų parama muitinei. Ir buvo labai gerai akcentuota - būtent parama muitinei. Reikalingos tarnybos, kurios užsiims kalėjimų ar panašia apsauga. Tačiau lygiagrečiai šituose projektuose yra padarytas ir visas paruošiamasis kariuomenės kūrimo—aš tai drįsčiau teigti—ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos tarnybos įstatymu tas darbas baigiamas, mes fiksuojame kariuomenės buvimą ir grindžiame kariuomenės, netgi, sakyčiau, būtinybe. Užtenka štai žvilgtelėti į 6 straipsnį ir atidžiai jį perskaityti: ,,Kariai tikrąją krašto apsaugos tarnybą atlieka—pirma dalis—Valstybės sienų apsaugos daliniuose." Taigi aiškiai fiksuojama pasienio kariuomenė. Jeigu atidžiai perskaitysime Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą pamatysime, kad jame iš tiesų fiksuojama pasienio kariuomenė, pati pradžia. Na, o tas klausimas, kurį aš uždaviau štai dėl to 10 straipsnio, mums buvo aiškiai atsakyta, kas yra specialus mobilus padalinys. Tai iš tiesų yra pats tikriausias kariuomenės dalinys, pritaikytas būtent atitinkamoms funkcijoms atlikti. Gal galima paskambinti truputėlį, nes kalbėti tikrai sunku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai Zingeri, Malkevičiau! Tikrai labai sunku kalbėti. Aš jus geriau girdžiu, negu deputatą J.Tamulį, nors jis ir labai šaukia.
J. TAMULIS. Aš vis dėlto siūlyčiau tokią su šitais įstatymais darbo tvarką. Aš esu labai dėkingas generaliniam direktoriui. Štai jis atnešė pirmąjį krašto nacionalinio saugumo koncepcijos projektą. Šitoje koncepcijoje turi būti esmė, turi būti užbrėžti patys pagrindiniai principai. Aš nesiginčiju, galbūt kariuomenė Lietuvai yra reikalinga. Ir štai grupė deputatų bei žmonių, kurie dirba jos kūrimo darbą, turi teisę taip galvoti. Lygiai taip pat, kaip ir kiti turi teisę galvoti, kad ji nereikalinga. bet tai yra kertiniai valstybės sąrangos klausimai, o jie nėra išspręsti ir užfiksuoti. O būtent tą būtina padaryti. Išnagrinėkime šitą klausimą, nutarkime, kad kariuomenė yra reikalinga ir tuomet žymiai paaiškės įstatymų kūrimo procedūra. Štai neveltui buvo pastebėta, kad nėra aiškumo, kam priklauso kariuomenė, kam atskaitingas Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius ir panašiai, Departamentas kuria situaciją, kurioje būtų galima surasti laisvę, kuria kariuomenę ir aš tuos žmones puikiai suprantu. Na, tokia yra jų koncepcija ir jie turi teisę į tokį mąstymą. Tačiau susidariusi situacija sukuria padėtį, kai įstatymai, kuriuos mes pradedame priiminėti, yra, sakyčiau, ,,klampūs” ir painus todėl, kad yra ir viena, ir kita, kai tuo tarpu turime reikalą su įstatymais, kuriuose būtinas kristalinis aiškumas, jeigu sutarsime, kad kariuomenės reikia. Taigi pirminis klausimas vis dėlto yra nacionalinės apsaugos koncepcijos kiausimas. Aiškiai reiktų išsiaiškinti, kokia kryptimi einame, tada bus žymiai aiškesni įstatymai. Tie įstatymai, kurie iš tiesų yra reikalingi. Tuomet nereikėtų daryti žingsnių de facto arba bandyti ką nors užmaskuoti po viena ar kita priedanga išsisukinėti, kaip dabar yra priverstas daryti deputatas Z. Vaišvila. Mes tada tiesiog šnekėsime aiškiu atviru tekstu ir normaliai. Todėl aš siūlyčiau nepriiminėti šito įstatymo ir net nenumatyti jo priėmimo procedūros tol, kol nebus apsvarstyta krašto nacionalinės apsaugos koncepcija, nacionalinio saugumo koncepcija. Šitas svarstymas, be jokios abejonės, bus naudingas generaliniam direktoriui ir žmonėms, kurie dirba. Svarstymas, matyt, reikalingas ir aš atsiimu savo vakarykščius siūlymus, iš tiesų galbūt buvau neteisus. O projektą aš siūlyčiau paskelbti spaudoje. Kaip ten bebūtų, atplauks žmonių pasiūlymai. Žmonės irgi turi savo nuomonę. Ir tokiais esminiais klausimais, manau, turi teisę išreikšti savo nuomonę. Ir dirbkime normalia, natūralia tvarka. Aš suprantu, kad reikia užsiimti pasienio apsauga ir panašiai, bet tai yra dalykai, kurių negalima daryti ,,skubiai skubiai, greitai greitai, čia reikia priimti, dega, mūsų žmonės ten dirba". Tai nėra tvarkos. Čia yra kertiniai klausimai ir jie turi būti sprendžiami su atitinkamu solidumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E. Gentvilas, ruošiasi deputatas V. Andriukaitis. Deputate Palecki, jūs kitu klausimu kalbėsite, jūs kalbėsite Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo klausimu. Dabar kol kas kalbama dėl Krašto apsaugos tarnybos įstatymo. Prašau, gerbiamasis deputate.
Deputato E.Gentvilo kalba
E. GENTVILAS. Norėčiau pakalbėti tik apie 5 skirsnyje išdėstytas mintis, t. y. apie socialines garantijas. Manyčiau, kad šitame skirsnyje pateiktos mintys tam tikra prasme atspindi projekto autorių, renginių pažiūrą į karinę tarnybą, į krašto apsaugos tarnybą ir man šitos pažiūros, kurios čia atsispindi, yra absoliučiai nepriimtinos. Pradėsiu nuo 50 straipsnio. Čia yra rašoma, kad eilė butui gauti kariškiui, stojusiam pastoviai tarnauti Krašto apsaugos departamento sistemoje, perkeliama ir toliau tvarkoma toje savivaldybėje pagal jo naują gyvenamąja vietą. Čia yra panaši lengvata, kaip kadaise buvo jauniems specialistams, kuriems, puikiai suprantam, reikėjo tokių tam tikrų lengvatų, tai yra tiems vadinamiems žymiausiems specialistams, kurie tikrai, sakysime, naujoje vietoje yra labai reikalingi. Mes esame su tokiais dalykais susidūrę Klaipėdoje, kai Klaipėda tik norėjo artėti prie to universiteto ir stengėsi tokiu būdu rasti gerų specialistų. Taigi tai visiškai suprantama. Gi kai eiliniam kariškiui, stojusiam į pastovią krašto apsaugos tarnybą taikoma šita lengvata, tai, manau, yra ne visai vykęs dalykas.
51 straipsnis: ,,Karininkai ir liktiniai nemokamai aprūpinami butu, namu, o jų nesant—mokami butpinigiai," Straipsnio pabaigoje dar pridedama: ,,Nemokamai naudojasi komunaliniais patarnavimais, įskaitant aprūpinimą kuru ir elektros energija". Prisiminkime įstatymą dėl deputatų statuso. Ten pasakyta, kad deputatai nemokamai aprūpinami viešbučiu, jeigu jie neturi kito gyvenamojo ploto ir, taip sakant, turi teisę gerinti savo gyvenimo sąlygas. Vadinasi, krašto apsaugos sistemoje pastoviai tarnaujantys asmenys prilyginami deputatams. Negana to, kaip jau minėjau, straipsnio pabaigoje nurodoma, jog jie nemokamai naudojasi komunaliniais patarnavimais. Deputatai moka už komunalinius patarnavimus. Taigi krašto apsaugos tarnybos eilinis, tarnybą pastoviai atliekantis asmuo socialinių garantijų atžvilgiu yra pakeliamas aukščiau už Aukščiausiosios Tarybos deputatą.
Straipsnio viduryje nurodyta, kad karininkams ir liktiniams skiriama ne mažiau 3 procento ploto gyvenamuosiuose namuose, statomuose miestuose, rajonuose ir t, t. Seniai, matyt, buvo pribrendęs reikalas paskaičiuoti, kiek Lietuvos krašto apsaugos tarnyboje susidarytų tarnaujančių asmenų, kad būtų galima paskaičiuoti, kiek tam tikslui būtų reikalinga įdėjimų, kiek reikėtų biudžeto lėšų. Aš kadaise ir esu siūlęs, kad galbūt apsibrėžkime, kaip, pavyzdžiui, Japonija. Nekalbu apie konkretų skaičių, nenoriu jo minėti, tačiau tada, jeigu turėtumėm tą konkretų skaičių, galėtumėm ramia sąžine vertinti štai tokius skaičius: 3 procentai, galbūt netgi 5 procentai. Nedrįstu prieštarauti, tačiau kai mes visiškai nežinome, kiek pareikalaus iš mūsų biudžeto krašto apsauga, tai yra labai naivu kalbėti apie 3 procentus ar dar apie kokį nors kitą skaičių. Taigi, kai visiškai nežinom, kiek jų gali reikėti. Čia yra, taip sakant, ištraukta iš konteksto.
52 straipsnyje įrašyta: ,,Karininkams ir liktiniams pastoviai užtikrinamas minimalus darbo užmokestis 30 procentų didesnis." Čia aš supratau, gerbiamasis Z. Vaišvila sakė, kad jeigu kas nors apeliuotų į tai, tuomet jūs sutinkate tai iš projekto išbraukti. Taip, tai, žodžiu, jeigu visa tai lieka, tai kalbėti apie kokį nors šito įstatymo priėmimą aš sau irgi negaliu leisti. Jeigu jūs automatiškai sutinkat tai išbraukti, galima tada svarstyti visą įstatymą toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas V. Andriukaitis, ruošiasi deputatas J. Paleckis.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V. P. AVDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininkaujantysis. Man taipogi norėtųsi prisijungti prie tų, kurie teigia, jog svarstydami šį klausimą, mes iš tikrųjų turėtumėm apsispręsti dėl nacionalinio saugumo koncepcijos šioje situacijoje. Aš manau, kad mes šiandien galėtumėm, kaip sakyt, įvertinti teigiamai pastangas kurti įstatymų projektus, kurių pagrindu butų steigiami padaliniai, kurie galbūt reikalingi sienų apsaugai. Tačiau problema yra ta, kad sunkiai derinami du strateginiai dalykai: vykdant pereinamojo laikotarpio politiką, labai sunku įvertinti kariuomenės buvimą Lietuvoje, lietuviškos kariuomenės ir tai, kad yra reikalinga sienų apsauga. Konceptualiai šiandieną tai turėtų skirtis.
Kaip aš manau, Lietuvos kariuomenės niekas nėra panaikinęs. Man atrodo,—aš tuo esu giliai įsitikinęs,—kad dalis Lietuvos kariuomenės žuvo Antrojo pasaulinio karo liepsnose ir dalis žuvo rezistencinėse kovose. Tokių faktų yra labai daug. Dalis karininkų iki šios dienos yra likę gyvi ir niekas iš jų neatėmė jokių karinių laipsnių, niekas tos kariuomenės kaipo tokios nelikvidavo. Jos dalis buvo inkorporuota į Tarybų Sąjungos karines struktūras. Taigi šiandien, jeigu mes iš tikrųjų galvojame apie kariuomenės restauraciją ir tęsiame, kaip sakyt, nepriklausomos Lietuvos politiką, mes galime drąsiai pasakyti, kad taip: nedidelė dalis Lietuvos kariuomenės liko ir nedidelė dalis jos ginkluotės yra inkorporuota ten, i Tarybų Sąjungos struktūras ir tai yra, kaip sakyt, tos lėšos, kurias mes galime priskaičiuoti derybose. Todėl ir klausimas apie tai, ar Lietuvos kariuomenė yra reikalinga, yra, kaip sakyt, daugiau susijęs su šita situacija. Kurioje mes šiandien esame. Aš manau, kad jeigu mes šiandien kuriame naujus karo įstatymus, tai iš tikrųjų mes turėtumėm pagalvoti apie tai. Kalbame apie ginkluotę ir, jeigu mes priimsime tuos įstatymus ir ginkluotę, ,,kimba” klausimas, ar nelegalizuosime mes savo politikoje Tarybų Sąjungos ginkluotės, aš nemanau, kad mes galėtumėm ginkluoti savo, kaip sakyt, esančius karinius dalinius, išlikusius, kokia nors nauja ginkluote, naujomis jos rūšis. O tuo tarpu ginkluotės tyrinėjimai, ,nustatymas, kokia ginkluote armija ginkluojasi, yra labai rimti tarptautinės politikos požiūriu. Todėl aš manau, kad šis klausimas turi būti giliai svarstomas tiek tarptautinės politikos požiūriu, tiek ekspertizės, kokioje situacijoje mes esame, turi būti įvertinta šiandieninė padėtis, kada dar išlieka, kaip sakyt, okupacinė armija ir okupacinė padėtis. Manyčiau, kad šį klausimą
turėtų taipogi kruopščiai analizuoti teisininkai, nes aiškiai iškelti teisiniai koliziniai dalykai, kaip tai derinasi, su Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu. Čia paminėtas Aukščiausiasis teismas — reikalingos kitų komisijų išvados. Manau, kad darbas įdėtas, jis galėtų būti tęsiamas, tačiau jo svarstymui, man atrodo, reikia pakankamai pasiruošti. Reikėtų diskutuoti frakcijose, iš tikrųjų diskutuoti dėl nacionalinio saugumo koncepcijos, dėl to, kaip mes toliau galėtumėm atrodyti derybose su Maskva, kad, kaip sakyt, išvengtumėm kai kurių galimų komplikacijų tarptautinėj plotmėj. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J. Paleckis, ruošiasi deputatas A. Norvilas.
Prieš pradedant oratoriui šnekėti, gerbiamieji deputatai, norėčiau jūsų paklausti. Pagal mūsų dienotvarkę ir pagal laiką, skirtą šitam klausimui svarstyti, (buvo numatyta 45 minutės), gi 13 val. 30 min. mes turėtume baigti, jeigu dar norime ir kitus dienotvarkės klausimus šiandien svarstyti. Jeigu deputatai mano tuo apsiriboti, tada prašyčiau deputatų sutikimo perkelti diskusiją kitam posėdžiui. Jeigu deputatai mano, kad šiandien reikia diskutuoti iki galo, kiek yra užsirašę kalbėtojų, tiek ir diskutuoti, tada aš turėsiu atsiprašyti Vyriausybės narių, kurie sėdi, laukia. Taip pat turėsiu atsiprašyti gerbiamąjį J. Prapiestį, kad jo įstatymai taip pat negalės būti pateikti, nes mes posėdį numatom baigti 14 valandą, na, gal 14 val. 15 minučių baigsime. Tai aš labai prašyčiau deputatą Z. Vaišvilą apsispręsti. O dabar deputatas J. Paleckis, prašau.
Deputato J.V.Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkaujantys! Noriu iš karto pabrėžti, kad nesu karybos specialistas, todėl mano pastabos, aišku, gali būti kategoriškos. Bet, antra vertus, mes kol kas dar neturime generolų, todėl tenka kalbėti apie tuos labai svarbius klausimus. Na, matyt, ta mintis, kuri nuskambėjo iš šitos tribūnos jau ne kartą,—kad neturim dar koncepcijos saugumo klausimais, neturime dar karinės doktrinos, matyt, yra tikrai teisinga. Ši koncepcija, ši doktrina turi būti rišama ir su užsienio politikos doktrina, todėl, be abejo, matyt, šio įstatymo pateikimas, kiek jis bebūtų svarbus, gal ir yra kiek per ankstyvas, tuo labiau, kad mes dar neišsiaiškinome, kas yra ta krašto apsauga, kokios jos funkcijos, kokia krašto apsaugos organizacijų struktūra, jų pavaldumas ir kiti labai esminiai dalykai. Tai išsiaiškinus ir reikėtų paruošti paketą normatyvinių aktų.
Vakar šioje salėje buvo pabrėžta, kad kol kas nesiruošiama kurti reguliarių kariuomenės dalinių. Bet jeigu nėra tų dalinių ir neaišku, kaip su jais bus, tai apskritai sunkoka, matyt, reglamentuoti pačios tarnybos, karinės tarnybos tvarką. Dabar mes kviečiame žmones į krašto apsaugą ir neturime aiškios koncepcijos. Taigi, matyt, jeigu tie žmonės priiminėjami tiesiog į Krašto apsaugos departamentą, tai yra vienas dalykas, o jeigu ne— tai kita kalba.
Įstatymo projektas rengtas sudėtingomis sąlygomis, aišku, suprantama, kad buvo skubama ir tai, matyt, nors, be abejo, jis tobulėjo, palyginus tuos pirmuosius projektus. Galbūt kai ką iš įstatymo reikėtų perkelti į karinės tarnybos vidaus tvarkos statutus. Na, ir kai kurios konkrečios pastabos.
Pirmasis straipsnis labai trumpas ir labai deklaratyvus. Jeigu turėti galvoje dar ir antrąjį straipsnį, tą, kuriame išvystoma ta pati pozicija, tai praktiškai visi sveiki suaugę Respublikos piliečiai yra Valstybės gynėjai ir pagal Karo prievolės įstatymą, matyt, visi būsime arba tikraisiais, arba atsargos, arba dimisijos kariais. Taigi pirmasis straipsnis lyg ir pakimba ore.
4 straipsnis. Čia visi jau kalbėjo, kad priesaikos tekstas yra gan archajiškas ir, matyt, nekritiškai nurašytas nuo senų dokumentų. Deputato K. Sajos pasiūlymas gerina tą tekstą, tačiau jeigu po žodžių ,,Lietuvos priešams jokių žinių neteikti ir — kiek supratau ir užsirašiau — užkirsti jiems kelią" tuoj pat duosime žodžius, kaip numatyta, ,,tepadeda man Dievas”, iškiltų tikra dviprasmybė, kurios būtų geriau, kad nebūtų. Matyt, reikėtų atskirti tuos paskutinius žodžius, kurie gali būti ir, kaip numatyta, nesakyti.
6 straipsnis labai principinis ir jis turėtų būti aiškesnis. Dabar vėl numatome dviprasmybes. Neaišku, kokie Aukščiausios Tarybos steigiami atskiri Krašto apsaugos daliniai, ką reiškia vidaus daliniai, koks tarp jų skirtumas ir kokiai rūšiai, sakysim, priklauso Respublikos Vyriausybės apsaugos padaliniai?
7 straipsnis. Iškyla klausimas, ar galima maišyti civilinę aviacija ir kariuomenę, policiją ir kariuomenę—tai gan skirtingi organai ir, matyt, reikėtų griežčiau tai apibrėžti, tuo labiau, kad tarnybą policijoje ir armijoje reglamentuojam skirtingais normatyviniais aktais. Taigi galima įsivaizduoti, jeigu kariai bus nusiųsti į policiją, tokiais jie ir vadovausis. Na, matyt, reikėtų pagalvoti, kiek galima karių nukreipti j policiją — 10, 100, 1000? Ir reikėtų išsiaiškinti, ar siekiame policijos viduje sukurti vidaus kariuomenės padalinius, pelniusius kai kuriose kaimyninėse šalyse ne visai gerą šlovę.
14 straipsnis—dėl galimybės nešioti kitų valstybių apdovanojimus. Ar nekeistokai atrodys, sakysim, šalia Vyčio ženklo Suvorovo ordinas? Gal reikėtų pagalvoti.
15 straipsnis—dėl paslapčių susirašinėjant. Nurodyta, kad pareigas ir dalinį nurodyti draudžiama. Išeina, kad visa kita aprašinėti galima. Matyt, šiame straipsnyje paskutinė pastraipa iš viso nereikalinga.
16 straipsnis. Išeina, kad dieną karininkas gali tarnauti, vakare eiti dirbti į kooperatyvą ar dar kur kitur. Ir dėl antrosios dalies. Na, nelabai įsivaizduotina, kad, sakysim, brigados generolas būtų įmonės ar kooperatyvo akcininkas. Toks susipynimas tarp kariuomenės ir ekonomikos, kaip žinome, net ir labai civilizuotose šalyse, matyt, pavojingas. Ir paskutinė pastaba dėl šio įstatymo — dėl ginklo nešiojimo. Matyt, reikėtų visgi pagalvoti, ar gali karininkas ir puskarininkis nešioti ne tarnybos laiku pistoletus. Matyt, galima dėl šito pasiginčyti. Aš manyčiau, kad gal užtektų, jog jie tik tarnybos metu turėtų ginklą. Na, ir tokia pastaba. Čia daug kalbama apie karių pareigas, o apie teises praktiškai nėra. Kaip, sakysime, kaip galėtų apskųsti, pasiskųsti dėl neteisėtai besielgiančių savo viršininkų. Tai, matyt, irgi būtų gerai numatyti.
Ir dar keletas pastabų, jeigu dar turiu kiek laiko, dėl Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo. Pagrindinis dalykas yra siekti, kad sukurtumėm įstatymą, kuris tikrai veiktų, o negulėtų stalčiuose. Sakysim, kaip mes įkomponuotumėm į tą įstatymą daugybę, dešimtis tūkstančių žmonių, kurie gyvena kaimyninėje valstybėje, o dirba pas mus, čia, Vilniuje? Čia toks sudėtingas dalykas.
Ketvirtas ir antras straipsniai prieštarauja vienas kitam. Antrajame išvardinta daug norminių aktų, kuriais vadovaujasi pasienio apsaugos tarnyba, o ketvirtame sakoma, kad ji vadovaujasi tik šiuo įstatymu. Matyt, reikėtų suvienodinti. Šeštasis straipsnis—lieka neaišku, kaip su jūsų sienomis? Ar turima galvoje, kad taip, kaip ir sausumos, ar visgi reikėtų pažymėti? Aštuntasis straipsnis—deklaratyvus, jo galima būtų atsisakyti, mano nuomone. Devintasis straipsnis — neaišku, ką reiškia sąvoka ,,pasienio tarnybos kompetencijoje esantys nusikaltimai". Pirmasis ir antrasis punktai praktiškai vienodi, juos galima butų sujungti. Dėl 17 straipsnio turiu keletą pastabų, gal galėčiau jas pateikti raštu. 19 straipsnis—jis jau pakeistas—dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, visiškai sutikčiau. Ir 20 straipsnis — gan neaiški sąvoka —,,operatyvinėmis priemonėmis” kaip galima kontroliuoti pareigūnus? Gal reikėtų pasakyti aiškiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate.
Trumpo žodžio prašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Prašome gerbiamąjį Pirmininką į tribūną. Ir vėliau trumpo žodžio prašo Audrius Butkevičius. Paskui, dar vėliau, paprašyčiau gerbiamąjį Z. Vaišvilą pasakyti, ką jis siūlytų daryti toliau, nes jo laikas jau išsemtas.
Deputato V.Landsbergio kalba
V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, noriu keletą pastabų pasakyti dėl čia aptariamų įstatymų. Jie yra ir susiję, ir vis dėlto svarbūs, ir reikalingi atskirai. Man būtų labai gaila, jeigu jie taip kartu būtų visą laiką komentuojami, neišryškinant, kuris iš jų kada ir kuo yra svarbus ir reikalingas. Apskritai nemanau, kad kuris nors iš mūsų priimtų ir priimamų įstatymų yra nereikalingas, kaip sakoma, neveikia, kad įstatymai yra popieriniai arba įstatymai stalčiuje. Mes esame tokioj padėty ir tokioj kovoj, kai konstitucinė konfrontacija, įstatymų konfrontacija tęsiasi. Jinai prasidėjo žymiai anksčiau, mažų mažiausiai nuo praėjusių metų gegužės 18 d. ir per šių metų kovo 11-ją ji tęsiasi toliau.
Kiekvienu atveju, kai į mūsų suverenitetą pretenduojančios kitos valstybės įstatymui mes galim priešpastatyti mūsų pačių suverenų įstatymą, tai yra žymiai geriau, negu kai mes neturim tokio įstatymo, o pretenduojanti valstybė bando įgyvendinti savo įstatymą mūsų teritorijoje. Tai net jeigu įstatymo tiktai buvimo faktas čia svarstytinas ir tai jis svarstytinas kaip pozityvus dalykas — pozityvus politinis ir teisinis dalykas. Be to, jeigu prireiks mums imtis priemonių, realizuojant savo sprendimus, remiantis įstatymu, tai ne laikas bus pradėti krapštyti pakaušį dėl įstatymo tada. Todėl ir tam atvejui turėti įstatymą yra geriau, negu neturėti. Tai šitos mano pastabos liestų daugiau Krašto apsaugos tarnybos įstatymą, dėl kurio nuo pat pradžių mes girdėjom visokių tokių juokelių, su kuo mes čia kariausime ir panašiai. Na, įvairių gali būti būdų padaryti taip, kad stokotų laiko, kad būtų atidėliojamas jisai. Žinoma, kiekvienas svarstymas prisideda prie gerinimo ir galbūt mes sau galim leisti tam tikrą prabangą ilgai ir net labai ilgai svarstyti tokius įstatymus, kad jie paskui pasidarytų geresni. Bet štai yra labai konkretus reikalas—pasienio apsauga. Čia mes sau tokios prabangos leisti negalim. Mes jau ėmėmės būtinų kai kurių funkcijų pasienyje. Artimiausiomis netgi dienomis, o jau savaitėmis — tai tikrai, mes susidursim su visai nauja ekonomine situacija didžiulėse teritorijose į Rytus nuo Lietuvos ir nežinau, kokių mes turėsime kitų priemonių gintis — ekonomiškai gintis, kaip tiktai Pasienio kontrolė ir pasienio apsaugos tarnyba. Tas darbas yra pradėtas, jis yra dirbamas, Jūs turbūt girdėjote ir žinote, kad yra žmonės, kurie jau tas pareigas atlieka (o po savaitės ten jų reikės galbūt žymiai daugiau), be šito įstatymo jie yra vos ne privatūs asmenys, ir bet kokie mafijozai ar kokie kiti suinteresuoti asmenys gali juos fiziškai nušluoti, kaip kokius kažkodėl trukdančius pravažiuoti ar reikalaujančius patikrinimo. Todėl iš mūsų pusės būtų neatsakinga palikti be apsaugos, be kontrolės mūsų ekonomines sienas arba palikti tuos vyrus neapsaugotus. Aš labai noriu jus paprašyti, kad būtų, jeigu stokojama laiko, konkrečiau nagrinėjamas, diskutuojamas, tuoj pat redaguojamas ir tobulinamas, ir kiek galima greičiau priimtas Laikinasis pasienio apsaugos tarnybos įstatymas. Mes prisiminkim kad kai kada kalbama, jog tai labai atsakingi dalykai, mes turime labai apgalvoti, neskubėti ir t.t. Gyvenimas neleidžia kai kada neskubėti. Mes ir dėl kovo 11-osios iki šiol girdim visokiausių samprotavimų, bet mes buvom nutarę, kad gyvenimas nebeleidžia delsti ir tą darėm. Ir ką padarysi. Ir šičia mes turbūt negalime delsti. Tai vienas dalykas, o atsakomybė yra ne tik tada , kai priimamas įstatymas, bet ir tada, kai jis nepriimamas, kai jis vilkinamas ir nustumiamas. Tada mes irgi būsim atsakingi, kad palikom be įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Deputatas ir generalinis direktorius Audrius Butkevičius.
Deputato A.Butkevičiaus kalba
A. BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš pabandysiu labai trumpai atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie šiandien buvo pateikti tiek apskritai Krašto apsaugos sistemos vadovams, tiek įstatymą rengusiam ir pristačiusiam deputatui Z. Vaišvilai.
Visų pirma jau kuris laikas iš mūsų yra prašoma nacionalinio saugumo koncepcijos, krašto apsaugos koncepcijos. Taip pat ne kartą bandžiau aiškinti, jog duoti labai konkrečius atsakymus į tai, kas šiandieną yra nacionalinis saugumas ir kokiomis priemonėmis mes jį galime užtikrinti, aš negaliu, nes retas iš politikų, šiandien veikiančių Lietuvoje, man gali duoti konkrečius atsakymus į tuos klausimus, pagal kuriuos tokia nacionalinė saugumo koncepcija bus kuriama. Net jeigu paimsim ir tokį bazinį komponentą šitos koncepcijos, kaip neutraliteto sąvoka ir tai labai retas, na, galėtų, žvilgtelėjęs į ateitį, pasakyti, su kokia situacija Lietuvoje mes susidursime. Bet tai tiek to. Tokį dokumentą, tai yra nacionalinio saugumo koncepcijos metmenis, pačius bendriausius dalykus, iš kurių išeinant yra kuriama krašto apsaugos sistema, mes esame paruošę. Jis yra baigiamas derinti ir, aš manau, kad arba šiandien, arba grįžę iš karto po laisvų dienų mes įteiksime šitą dokumentą ir jį bus galima pradėti aptarinėti. Taip pat noriu pasakyti, kad visi įstatymai, kuriuos mes siūlėm iki šiol ir kuriuos pateikėm, tai yra patarnaujantys įstatymai. Mes, suvokdami, jog negalim kalbėti apie visumą, kuriam bazinius elementus, be kurių neveiks jokia sistema ir kuriame jų veiklą reglamentuojančius dokumentus, tai yra tai, ką iki šiol tegalime daryti. Tai ir Krašto apsaugos prievolės įstatymas, kuris iš tikrųjų veikia šiandien ir veikia labiau Maskvoje, negu Lietuvoje. Ir gaila tų, kurie šito dalyko nesupranta. Tai lygiai taip pat ir Krašto apsaugos tarnybos įstatymas, kuris yra pateikiamas ir kuris reguliuos karių tarpusavio santykius arba pasienio apsaugos tarnybos darbuotojų tarpusavio santykius pasienio apsaugos tarnyboje, kadangi iš tikrųjų turi būti reguliuojantis mechanizmas, pagrįstas laipsniais, pagrįstas laipsniavimu, kas ir yra pateikiama šitame įstatyme. Aš nesigilinsiu į tai, ar šitas įstatymas yra labai geras, ar labai blogas, ar jame yra pateiktas archaiškas priesaikos tekstas. Taip, iš tikrųjų tai yra senas priesaikos tekstas, toks, kokį duodavo mūsų tėvai ir seneliai Lietuvos kariuomenėje, vadinasi, tie patys, apie kuriuos labai gražiai kalbėjo gerbiamasis V. Andriukaitis—padėję galvas Antrojo pasaulinio karo metu, rezistencijos kovose, kaip tiktai vadovaudamiesi šita priesaika. Ir aš ne šiaip sau moralizuoju, aš paprasčiausiai kalbu apie tai, kad kariuomenėje turi būti tam tikras perimamumas. Ir aš esu pasirengęs sutikti su visais, kurie siūlys šitą tekstą keisti, bet noriu, jog suprastumėt, kad yra pakankamai racijos, kaip tiktai šitokį tekstą siūlyti ir priimti.
Toliau dėl Pasienio apsaugos tarnybos įstatymo. Gerbiamasis Pirmininkas čia išaiškinu motyvus, dėl ko jis yra reikalingas. Aš trumpai noriu pasakyti, kad gerai suprantu ir visus tuos, kurie šiandien nenori to įstatymo priimti. Yra be galo daug žmonių, kuriems šiandieninė situacija, kai sienos atviros ir kai kolūkių pirmininkai, fabrikų direktoriai ir visi kiti, spekuliuodami mūsų vidaus rinka, gali užsitikrinti sau labai puikius pelnus—kai kam yra be galo naudinga, kaip ir spekuliantams, kurie šituo užsiima. Tačiau dėl to, kad mes galėtume pradėti tikrą ekonominę reformą, sienų apsauga yra būtina ir visų pirma ekonominė jų apsauga. Ir aš dar kartą prašyčiau visus priimti šitą įstatymą artimiausiu laiku, galbūt šiandien, padarius reikalingas pataisas, kurias jūs siūlytumėt. Ačiū visiems už konstruktyvius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas Z. Vaišvila.
J. PANGONIS. Gal galima paklausti gerbiamąjį A. Butkevičių.
Diskusija dėl įstatymo tolesnio svarstymo ir priėmimo
PIRMININKAS. Ne. Deputatas Z. Vaišvila, prašau. Prašyčiau jūsų šiandien nekomentuoti pataisų ir pasiūlymų, o kalbėti galbūt dėl tolesnio svarstymo tvarkos, ką jūs pasiūlytumėt.
Z. VAIŠVILA. Taip, tikrai aš nekomentuosiu ir nekartosiu argumentų. Jau yra gauti kai kurie pasiūlymai ir prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos žodžio, ar mes pratęsiam šiandien Laikinojo pasienio apsaugos tarnybos įstatymo svarstymą? Manau, kad į klausimus, kurie čia iškilo, jeigu būtų laiko ir nutartumėm pratęsti aptarimą, aš galėčiau pateikti atsakymus. Kai kurie yra tiesiog gal tik nesusipratimas, o tokių rimtų prieštaravimų nemačiau. Taigi prašyčiau pirmininkaujantįjį tik paklausti Aukščiausiosios Tarybos nuomonės, ar tęsim šiandien šio laikinojo įstatymo projekto svarstymą, ar ne? Tai jau Aukščiausiosios tarybos valia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jūs žinote, kad mes galime tęsti, bet tada turime atsisakyti kitų darbotvarkės punktų, ir galime netęsti, vadinasi, šitą klausimo svarstymą perkelti kitam kartui, o toliau tęstumėm, svarstytumėm darbotvarkėje numatytus klausimus. Kokia būtų jūsų nuomonė? Prašau, deputatas S. Malkevičius nori pasiūlyti.
S. MALKEVIČIUS. Aš siūlau tęsti.
PIRMININKAS. Jus siūlote kitus klausimus nukelti?
Z.VAIŠVILA. Galima po pertraukėlės trumpos.
S. MALKEVIČIUS. Aš už tai, kad tęstumėm, bet yra vienas klausimas, kurio mes niekaip negalime nukelti, turime išspręsti tiktai šiandien, tai yra turime pratęsti Aukščiausiojo teismo tarėjų įgaliojimus. Šiandien jie baigiasi ir teismas negalės dirbti, jeigu mes to nepadarysime.
PIRMININKAS. Ačiū, toliau.
S. PEČELIŪNAS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau, deputatas S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad ne tiktai reikėtų tęsti, bet ir paskirti šiandien priėmimo procedūrą, nes tų pataisų šitam įstatymui buvo tikrai nedaug ir, atrodo, čia mes galėtumėm tas problemas išspręsti. Įvertinkime tai, kad nuo lapkričio 1 d. kai kurios Sovietų Sąjungos respublikos jau įveda šitas tarnybas savo pasienyje, konkrečiai—Baltarusija.
PIRMININKAS. Turite galvoje Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą, taip? Ačiū. Deputatas A. Norvilas.
A. NORVILAS. Siūlau tęsti ir pasistengti šiandien šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.
A. ANTANAVIČIUS. Aš neturėčiau nuomonės, tačiau nuo 3 valandos, kaip pamenate, vakar yra paskelbtas ekonomikos reformos ir ekonomikos stabilizavimo programos svarstymas. Pranešėjai—trys Vyriausybės nariai ir dalyviai—11 Vyriausybės narių ir 4 mūsų komisijos. Manau, kad mes neturime teisės imti ir šiandien nukelti nuo 3 val. tai, kas paskelbta ir kažką kita tęsti. Taigi, aš manau, kad nėra kalbos. O iki trečios valandos mes nepriimsime, galbūt nakčia tiktai.
PIRMININKAS. Deputatas S. Kropas.
S. KROPAS. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad 14 val. numatyta Savivaldybių reikalų komisijos ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos posėdis, Vyriausybės programos svarstymas.
PIRMININKAS. Deputatas A. Rudys.
A. RUDYS. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas tiktai po to, kai bus atliktas parengiamasis darbas frakcijose ir tarp frakcijų. Sakykime, aš turėčiau pasiūlymą papildyti Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą tais dalykais iš Krašto apsaugos tarnybos įstatymo, kurie yra būtini tam. Vadinasi, tokiu būdu mes galėtumėm, kaip man atrodo, tuomet taip suderinti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J. Pangonis.
J. PANGONIS. Aš manyčiau, kad galima būtų priimti, jeigu būtų išspręstas esminis dalykas. Kadangi čia, 17 straipsnyje,praktiškai yra išdėstyti visi muitinės reikalai, žodžiu, yra suplakama Krašto apsaugos reikalai su muitinės, su ekonomine apsauga. Ir jeigu mes šitą klausimą išspręstumėm, galima būtų priimti nors ir dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputate Vaišvila, jūs liekate prie savo nuomonės?
Z. VAIŠVILA. Aš nesutinku, kad muitinės klausimas yra kompleksinis klausimas, tai yra, kad šie įstatymai vienas be kito neveikia. Šios sistemos turi būti savarankiškos ir nepriklausomos, iš principo negali būti viena sistema, kad nebūtų korupcijos piktnaudžiavimo. Aš siūlyčiau gal taip. Aš suprantu, kad yra keletas klausimų, kuriuos reikia būtinai išspręsti šiandien, kaip gerbiamasis Z. Juknevičius sako. Galime gal taip: trupučiuką stabtelėti ties šiuo klausimu, jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka ir ,,paleisti” vieną ar kitą iš tų klausimų, kurie tikrai neatidėliotini šiandien. Per tą laiką šnekėjusieji ar kiti suinteresuotieji turintys pastabų dar raštu pateikia, mes kamputyje bandom kartu aptarti, atsižvelgti į tai ir po to, posėdžio pabaigoje, grįžtam prie šio įstatymo. O jeigu manoma, kad to daryti negalima, dėl paskelbtų komisijų posėdžių, tai aš suprantu, kad nepatogu, posėdžiai yra paskelbti, bet jeigu tuose posėdžiuose turime dalyvauti tik mes, visi tie, kurie čia esam, tai gal nieko ir blogo, kad kokiu pusvalandžiu ir vėliau prasidės komisijų posėdžiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jums būtų priimtinas toks pasiūlymas: dabar, laikinai, šito klausimo svarstymą nukelti. Deputatas Z. Vaišvila, matyt, dar bandys paredaguoti projektą, o mes toliau eilės tvarka svarstysime kitus dokumentus, kurių komisijos neatsisako. Po to vėl grįšime prie deputato Z. Vaišvilos projekto ir matysime, jeigu neliks 68 deputatų, mes negalėsime jo priimti. Labai aišku turbūt viskas yra.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, jūs nepaminėjote vieno momento būtent, kad deputatas Z. Vaišvila kartu su visais turinčiais pastabų.
PIRMININKAS. Be abejo, aš turiu galvoje, kad deputatas Z.Vaišvila ne vienas su savimi šnekėsis, o su visais kitais deputatais. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš, tiesą sakant, neturiu tokių ypatingų prieštaravimų dėl to Pasienio apsaugos įstatymo. Iš tiesų, jį galbūt galima sutvarkyti normaliai. Bet vis dėlto aš nematau realių galimybių jį priimti šiandien, turint omenyje tai, kas numatyta. Mes jau, ačiū Dievui, 18 minučių pertraukos užtęsėm ir...
PIRMININKAS. Pertrauka nenumatyta šiandien, gerbiamasis Tamuli, mūsų dienos darbotvarkėje.
J. TAMULIS. Gerai, atsiprašau. Tada turime 11 minučių. O štai nuo 3 val. šiandieną iš tiesų yra numatytas didžiulis posėdis, kuriame vertėtų didžiajai daugumai deputatų nueiti ir jis ne mažiau, jeigu ne daugiau, svarbus už šitą, klausimą.
PIRMININKAS. Na, gal deputatai neprieštaraus, jeigu mes 15 minučių užtęsime ilgiau po 2 val.—trumpiau valgysime. (salėje girdisi prieštaravimai). Ką padarysi, gerbiamasis deputate. Suprantama, mes negalime jums uždrausti nieko. Ar, gerbiamieji deputatai, būtų priimtinas šitoks pasiūlymas? Deputatas V. Kvietkauskas.
V. KVIETKAUSKAS. Aš manau, kad mes negalime taip skubėti. Kažkaip susidarė tokia situacija Aukščiausiojoje Taryboje, kad mes visus pačius svarbiausius įstatymus priiminėjame arba dienos, arba posėdžio pabaigoje. Mes esame įvaromi į kampą, užklumpa ceitnotas ir tiktai spėjam spausti laikrodžius, kaip žaidžiant šachmatais. Šitaip dirbti negalima. Ką reiškia 15 minučių? Ką, mes per 15 minučių priimsime šitą įstatymą? Arba, kiek mes galime daryti klaidų šitaip dirbdami bėgte? Aš pamenu, kada atėjo Pirmininkas čia ir pasakė: skubiai reikia priimti įstatymą dėl kovos su spekuliacija. Ir kas iš to išėjo? Ar tai buvo pats geriausias įstatymas, kurį mes priėmėm ir jis puikiai veikė? Ar jo nereikėjo pradėti keisti jau kitą dieną? Ar nebus lygiai taip pat ir čia?
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A. Abišala.
A. A. ABIŠALA. Aš siūlau nutraukti šitą šnekėjimą, aš jo negaliu pavadinti diskusija, nes tie žmonės, kurie ragina greičiau dirbti, tyčia tempia laiką. Todėl prašau perduoti deputatui Z. Vaišvilai tolimesnį darbą ir spręsti, ar galima jį tęsti po to, kai išspręsime kitus klausimus. Nebūtinai mes šią minutę turim nuspręsti, šiandien ar ne šiandien priiminėti įstatymus.
PIRMININKAS. Turbūt priimtinas pasiūlymas. Mes tada grįšime prie to klausimo, kai deputatas Z. Vaišvila jį pateikinės. Taip, ačiū, deputate. Toliau Teisinės sistemos komisija. Deputatas J. Prapiestis ar Z. Juknevičius?
Z. JUKNEVIČIUS. J. Prapiestis išvykęs, aš už komisiją. Bet aš norėčiau, kad deputatai sutiktų tiesiog pakviesti į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką gerbiamąjį M. Lošį, ir jis praneš dėl dienotvarkės klausimo.
PIRMININKAS. Ar deputatai neprieštarauja, kad gerbiamasis M. Lošys padarytų pranešimą svarstomu klausimu? Prašome, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
B. V. RUPEIKA Ar tuo metu galima pasakyti repliką, pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau, deputatas B. Rupeika.
B. V. RUPEIKA. Ką tik, svarstant įstatymo projektą, diskusijų metu vienas iš mūsų kolegų išsireiškė, jog direktoriai — čia visi, gal dauguma—yra spekuliantai ir kaupia turtą. Norėčiau atkreipti į tai dėmesį ir taip, be įrodymų, nesiimti kaltinti s ir viskuo, nes ir mūsų tarpe yra deputatų direktorių, kurie departamentų direktoriai ir panašias pareigas užima.
PIRMININKAS. Aš taip pat esu tos nuomonės, kad toks pareiškimas yra neetiškas ir manau, kad deputatas neturėjo taip kalbėti. Atsiprašau, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas M. Lošys, prašau.
Aukščiausiojo Teismo pirmininko M.Lošio pranešimas apie Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso 49 straipsnio pakeitimo” projektą
M. LOŠYS. Gerbiamasis pirmininkaujantysis, gerbiamieji deputatai! Viename iš posėdžių jau buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėjų rinkimo tvarkos laikinasis įstatymas. Buvo pareikšta pastabų dėl šio įstatymo ir dabar yra pateikiamas jums naujas projektas. Aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kas čia įvyko, kokie pasikeitimai. Tai pirmiausia yra numatyta, kad tarėjų rinkimas turi būti paskelbtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Taip pat buvo pastabų dėl to, kad kandidatai tarėjus siūlo politinių organizacijų susirinkimuose. Į šitai buvo atsižvelgta ir dabar siūloma, kad kandidatai į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo tarėjus keliami piliečių susirinkimuose, kuriuose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 25 žmonės pagal darbo arba gyvenamąją vietą. Kitaip sakant, yra dabar pašalintas...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir kiti kolegos, prašome palaikyti tvarką. Ačiū.
M. LOŠYS. Pašalintas tas trūkumas, dėl kurio buvo pareikšta pastabų. Siūlau priimti šį įstatymą. Kartu yra siūloma ir pakeisti dabar galiojančio Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 49 straipsnį, tiksliau — to straipsnio 1 dalį. Būtent nurodant, kad kandidatus į teismo tarėjus kelia piliečių susirinkimai, ne mažiau kaip 25 žmonės, pagal darbo arba gyvenamąją vietą.
Ir paskutinis pasiūlymas štai kokio pobūdžio. Šių metų spalio 31 d. baigėsi išrinktų Respublikos Aukščiausiojo Teismo tarėjų įgaliojimai. Kadangi mes dar neišrinkome naujų tarėjų dėl to, kad nebuvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, todėl yra siūloma pratęsti dabar dar išrinktųjų tarėjų įgaliojimus iki šių metų gruodžio 15 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Ar klausimų neturi deputatai? Nėra. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau tylos. Jums yra pateikti du projektai, trys trumpi projektai. Pirmasis yra dėl teisėjų statuso įstatymo pakeitimo ir du projektai dėl tarėjų. Ar kas nors iš deputatų turėtų esminių pastabų? Nėra. Ar galima pateikti juos jums balsuoti? Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Turime 90 deputatų, prašytume neišeiti iš salės.
PIRMININKAS. Kiek turim, atsiprašau?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Lygiai 90.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome neišeiti iš salės, mums tada bus sunkiau jus suskaičiuoti. Pateikiamas balsavimui Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 49 straipsnio pakeitimo”. Įstatymo projektą jūs turite. Gerbiamieji deputatai, kas už šitą įstatymo projektą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 89.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
Įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymas priimtas.
Jums teikiamas balsuoti nutarimo projektas ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėjų laikinos rinkimo tvarkos". Nutarimo projektą turite, pastabų ir norinčių pasakyti komentarų nėra. Prašome tada, gerbiamieji deputatai, kas už šį nutarimo projektą, pakelkite mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
Įstatymo ,,Dėl Lietuvos aukščiausiojo teismo tarėjų laikinos rinkimų tvarkos" priėmimas
PIRMININKAS. Trys. Nutarimas priimtas.
Jums pateikiamas nutarimo projektas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo tarėjų įgaliojimų pratęsimo". Nutarimo projektą turite. Gerbiamieji deputatai, ar balsuoti galime? Dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti? Prašome, gerbiamieji deputatai, kas už šitą nutarimo projektą, pakelkite mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo tarėjų įgaliojimų pratęsimo" priėmimas
PIRMININKAS. Vienas. Nutarimas priimtas, sveikiname Teisinės sistemos komisiją. O dabar, gerbiamieji deputatai, mes dar turime ir daugiau klausimų. Buvo deputato N. Rasimavičiaus įteiktas jums nutarimo projektas dėl komisijos papildymo. Jūs nutarimo projektą turite, gerbiamieji deputatai? Ar galima būtų balsuoti, ar norėtumėte prieš tai ką nors pasakyti? Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Ne, aš tik norėčiau, kad po šito balsavimo suteiktumėte žodį, nes aš ne visai supratau, kaip baigėsi Krašto apsaugos tarnybos įstatymo svarstymas.
PIRMININKAS. Atidėta kol kas.
J. TAMULIS. Dėl pasienio, o dėl krašto apsaugos?
PIRMININKAS. Čia perkeliama tolimesniam svarstymui,svarstymas nebaigtas.
J. TAMULIS. Tai aš ne visai suprantu, jį buvo pasiūlyta...
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti dėl komisijos papildymo. Pasiruošę? Kas už šitą deputato N. Rasimavičiaus pateiktą projektą dėl komisijos papildymo, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
Nutarimo “Dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimų komisijos sudėties pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Ačiū, gerbiamajam deputatui N. Rasimavičiui.
Gerbiamieji deputatai, dar mes turime apsvarstyti protokolinį tarimą. Kaip žinia, baigėsi Aukščiausiosios Tarybos balsų skaičiavimo komisijos laikas ir ji pateikė naują protokolinį nutarimą, kuris skamba štai kaip: ,,Išrinkti į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos skaičiavimo komisiją šiuos deputatus (nuo kito posėdžio, suprantama): Klemą Intą, Vladimirą Jarmolenką, Stasį Kašauską, Virgilijų Kačinską, Antaną Karoblį. Gerbiamieji deputatai, ar prieštaraujančių nėra? Nėra. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti? Reikia. Prašome, gerbiamieji deputatai, kas už šitą protokolinį nutarimą, pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 82,
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
Nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių balsų skaičiavimo komisijos” priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, dabar mums dar reikia nuspręsti, kaip elgsimės toliau. Dabar turėtume daryti pertrauką ir po jos svarstyti tai, ką pateiks deputatas Z. Vaišvila. Taip pat dar liko nesvarstytas vienas darbotvarkės punktas. Aš nemanau, kad aš galėčiau jus užlaikyti ilgiau be pertraukos, yra jūsų valia. Deputatas E. Zingeris šiuo klausimu?
E. ZINGERIS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Tada atsiprašau.
J. PANGONIS. Kas naujesnio bus pateikta?
PIRMININKAS. Omeny turime vieną dienotvarkės punktą būtent dėl Lietuvos ekonomikos reformos 3 punkto naudojimo tvarkos. Laukia Vyriausybės atstovas. Toliau turime išspręsti tai, ką vėl pateiks Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija.
A. ŠIMĖNAS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau, deputatas A. Šimėnas.
A. ŠIMĖNAS. Dėl pastarojo klausimo svarstymo. Norėčiau informuoti deputatus, kad tai susiję su butų problema. Šio klausimo svarstymas, manau, privalomas mūsų komisijoje, jis dar nebuvo svarstytas, nes mes tik šiandien išvydom tą projektą, Todėl mūsų komisijos vardu siūlau pirma apsvarstyti jį komisijoje, antradienį mes tai padarysim. Po to jį galima būtų apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje, tuo labiau, kad šiandien nėra ir laiko.
PIRMININKAS. Siūlau atidėti. Gerbiamieji deputatai, mums tada, matyt, reikia išspręsti šitą problemą balsuojant. Taigi aš norėčiau prieš balsuojant jus štai apie ką painformuoti. Gerbiamieji deputatai, dar prieš mums išsiskirstant, jeigu jūs taip nuspręsite, norėčiau suteikti žodį deputatui L. Sabučiui dėl kitos savaitės darbų tvarkos. Taigi prieš mums balsuojant. Tai, gerbiamasis deputate Sabuti, prašom, tada jūs.
A. A. ABIŠALA. Ar mes jau išsprendėm klausimą dėl deputato A. Šimėno pasiūlymo?
PIRMININKAS. Mes išspręsime po to, kai deputatas L. Sabutis pateiks, ką jis siūlo kitai savaitei.
A. A. ABIŠALA. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS. Dėl šios dienos darbų tvarkos ar dar galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
S. PEČELIŪNAS. Čia yra darbotvarkėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas. Ar jūs užmiršote, ar mes jau atsisakėm to klausimo?
PIRMININKAS. Ne, neatsisakėm, bet deputatas Z. Vaišvila nesiūlė dėl to, kad laiko nebėra.
S. PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, deputate Sabuti. Deputatas A. Ambrazevičius, prašau.
A. AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau priminti, nedrįsau iš pat ryto, buvome pakankamai užsiėmę, bet nebaigtas spręsti Pensijų įstatymo priėmimas. Jis 65 balsus yra surinkęs. Turbūt rytoj, tai yra pirmadienį, ar antradienį mes dėl jo balsuosime. Bet būtų gerai, primenu, kad įtrauktumėm į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L. Sabutis.
L. SABUTIS. Gerbiamieji kolegos! Kita savaitė tokia, jog , turėtume mes išnaudoti ją maksimaliai, tai yra šeštadienis bus darbo diena. Aš manau, kad turbūt Aukščiausioji Taryba sutiktų su tuo, ką siūlė Vyriausybė, todėl galėtume posėdžiauti tris dienas: antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį. O šeštadienis yra bendra darbo diena. O šiaip ryt, poryt, šeštadienis, sekmadienis individualios veiklos laikas. Pirmadienį vėl lauksime čia.
Ką galėtume svarstyti? Na, manau, visiems suprantama, jog tai, kas yra visų aprobuota. Reiktų vis dėlto mums apsvarstyti pateiktą Vyriausybės programą per kitą savaitę ir dar truputėlį čia kai ką vėliau. O šiaip tai mes šiandien susitarėm dėl svarstymo tvarkos būtent mūsų pagrindinio įstatymo — reglamento ir dokumentų, todėl nenorėčiau aš labai detaliai viską vardyti. Bet jeigu jūs pritartumėt, tai pirmadienį komisijų pirmininkai įprasta tvarka susirinktų 9.30 val. ir pateiktų antradieniui tvirtinti galutinę visos savaitės dienotvarkę. Aš tik norėjau jums paminėti, jeigu būtų principinis pritarimas, jog dirbame tris dienas, tada žinotume, kaip planuoti tos dienotvarkės klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar yra prieštaraujančių dėl principo? Nėra, pritariame jums.
L. SABUTIS. Tada, vadinasi, jūs visi puikiai suprantat, kad reikėtų pabaigti spręsti tuos klausimus, kurių neišsprendėme, o jau pradėjome svarstyti. Iš naujų yra tiek, jeigu ką pasakytų komisijų pirmininkai. Taigi jums pateikti įstatymų projektai: tai ir bendrovių, čia jau ir K. Birulis yra atsiuntęs papildomai, ir visa kita. Aš nenoriu daugiau jus šiandien trukdyti. Ačiū už kad iš esmės susitarėme, kaip dirbsime. O ką — pateiksim pirmadienį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui L. Sabučiui. Gerbiamieji deputatai, prašome tada spręsti dabar tą klausimą, kurį pateikė tiek deputatas Z. Vaišvila, tiek deputatas A.Šimėnas. Deputatas Z. Vaišvila siūlo dar šiandien svarstyti, jeigu jis savo pasiūlymo neatsiima, būtent Krašto apsaugos, atsiprašau Pasienio apsaugos įstatymą. Deputatas A. Šimėnas mano, šitą įstatymą reikia pirmiau apsvarstyti jų komisijoje ir, žodžiu klausimą perkelti. Dėl butų, atsiprašau. Deputatas Z. Vaišvila.
Diskusija dėl posėdžio pratęsimo
J. PANGONIS. Aš labai atsiprašau. Reiktų nutart pirmiausia, ar pratęsiam posėdį, o tik po to, ar svarstom, ar ne.
PIRMININKAS. Taip, tai būtent mes ir nuspręsime, ar pratęsiam posėdį ir tada, jeigu pratęsiam, tai, savaime aišku, svarstysime tai, kas yra pasiūlyta.
J. PANGONIS. Bet yra dar kiti klausimai, kurie buvo darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Taip, dar yra vienas, mažiausiai vienas, klausimas dar.
Gerbiamieji deputatai, tada mums reikia nuspręsti, ar darome pertrauką ir pratęsiame posėdį. Suprantama, dalyvaus posėdyje tie, kurie kažkur neišėję yra. Bet mes turime nuspręsti vis dėlto. Tai prašome pasiruošti balsuoti. Jeigu bus nutarta, kad pratęsiame posėdį, tai padarysime pusės valandos pertrauką, matyt, arba 45 min. pertrauką, kaip jūs pasakysite, pietums ir tęsime posėdį toliau. Jeigu ne, posėdis bus nutrauktas ir antradienį arba kurią kitą dieną bus svarstomi tie atidėti klausimai. Taigi.
S. PEČELIŪNAS. Ar galima pasiūlyti? Gal mes geriau nutarkime pratęsti posėdį pusė valandos ir išspręsti tą vieną svarbų klausimą dėl pasienio apsaugos.
PIRMININKAS. Pirmiausia nuspręskime, ar pratęsti posėdį, o po to nuspręsime, ką daryti toliau. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašome deputatus susėsti į savo vietas, kitaip negalime suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai Šimėnai, Žaly, gerbiamasis deputate Kropai ir kiti. Jūsų negali suskaičiuoti, prašome pasiruošti balsuoti. Deputate Juknevičiau, nekalbinkite deputato S. Kropo, jis nežino užtat, kaip reikia balsuoti. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojama pirmiausia už tai, ar mes šiandieną pratęsime posėdį, o po to — ar baigsime. Toliau mes išspręsime, ar darome pertrauką, ar nedarome pertraukos. Prašome, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šiandieną posėdis būtų pratęsiamas? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43.
PIRMININKAS. Kas mano, kad šiandien posėdį reikia baigti? Prašome. Tokia yra balsavimo procedūra, gerbiamasis Pangoni, aš negaliu jos pakeisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30.
PIRMININKAS. Kadangi nė vienas iš pasiūlymų nesurinko daugumos, galioja senas pasiūlymas—posėdis baigiamas 14 val. Ačiū visiems deputatams.