1991 m. rugpjūčio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B.J.KUZMICKAS ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojos Č.V.STANKEVIČIUS
Plenarinio posėdžio darbotvarkės aptarimas ir priėmimas
PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Turbūt visi gavote darbotvarkę. Negavot. Na, ir taip yra žinoma. Dabar aš norėčiau pasakyti, kad nors jau 11 val., bet šiuo metu mes dar negalime pradėti nė vieno iš čia numatytų klausimų, nes Pirmininkas, kuris turėtų daryti informaciją apie padėtį Lietuvoje, šiuo metu baigia vieną labai svarbų pokalbį. Jis jau tuoj turėtų ateiti, o dokumentai dėl Estijos nepriklausomybės ir Latvijos nepriklausomybės, t.y. dokumentų projektai yra dabar baigiami. Jų taip pat negalim. Ar jau jie yra pabaigti? Dabar dar vienas numatytas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų projektas. Aš nežinau, ar jis baigtas. Atsakingas deputatas S.Pečeliūnas, bet aš jo taip pat šiuo metu nematau. Mums telieka dar ramiai palaukti, kol galėsime pradėti. Prašome, norėtų dar...
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad mes galėtume dabar spręsti darbotvarkės klausimus. Jeigu šitą spręstume, tai aš turėčiau pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip, jeigu neprieštaraus, prašome.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau, kad mes į darbotvarkę įtrauktumėm paklausimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kadangi grupė deputatų norėtų sužinoti, kokių veiksmų imamasi. Spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, kad, sakykim, Šalčininkų rajono savivaldybės pareigūnai buvo sukvietę apylinkių viršaičius, ūkių vadovus ir davė konkrečias instrukcijas, kaip vykdyti agresijos vykdytojų pavedimus. Panašių faktų buvo Sniečkuje, paskui lyg ir Plungėje, Klaipėdoje. Aš manau, kad mums būtina imtis priemonių. Esame labai neseniai priėmę nutarimą dėl savivaldybių tarybų veiklos ypatingomis sąlygomis ir ten numatėm pareigūnų atsakomybę už bendradarbiavimą su tokiom struktūrom, todėl manyčiau, kad būtina iškviesti Respublikos generalinį prokurorą, gauti informaciją ir priimti sprendimą nedelsiant. Tolesnis tokių pareigūnų palikimas tokiose pareigose, aš manau, yra visiškai negalimas, turėtumėm imtis konkrečių teisinių veiksmų.
PIRMININKAS. Aš noriu, gerbiamieji deputatai, pasakyti, kad šitas mūsų pokalbis dar nėra posėdžio pradžia. Aš tiktai norėjau pasakyti, kokia dabar yra būklė, kad mes šiuo metu dar negalime pradėti, nes nėra kai kurių dalykų, todėl su pasiūlymais gal dar palaukime, kol ateis Pirmininkas. Tada pradėsime.
A.SAKALAS. Pirmininke, galbūt galima visgi tuos pasiūlymus dabar pasakyti, paskui jūs turbūt perduosite Pirmininkui. Sutaupytumėm laiko.
PIRMININKAS. Be abejonės, tą galime. Aš prašyčiau gerbiamą E.Jarašiūną tiksliai visa tai suformuluoti, jeigu bus siūlyta.
A.SAKALAS. Pirmininke, ar galima pasiūlymų dėl darbotvarkės?
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Aš labai pritarčiau tai iniciatyvai, kurią deputatas E.Jarašiūnas išdėstė, ir kviesčiau deputatus palaikyti. Dar siūlyčiau, kad Aukščiausioji Taryba galbūt turėtų priimti dar tris dokumentus. Vienas dokumentas, matyt, turėtų būti kreipimasis į B.Jelciną, antrasis dokumentas - kreipimasis į M.Gorbačiovą siekiant pagerinti šiek tiek santykius. Manau, kad mes galėtume šį tą pasakyti. Trečias dokumentas turėtų būti Aukščiausiosios Tarybos oficiali reakcija į TSKP veiklą Lietuvoje, į OMON-o veiklą Lietuvoje ir į KGB veiklą Lietuvoje. Paskutinio dokumento liberalai ir Centro frakcija turi tam tikrus apmatus. Jeigu Aukščiausioji Taryba pritartų ir jeigu kitos frakcijos norėtų padirbėti prie šio dokumento, mes mielai jį parengtumėm. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš taip pat norėčiau palaikyti deputato E.Jarašiūno pasiūlymą ir paprašyti, kad oficialiai pakviestume generalinį prokurorą čia. Prijungti taip pat paaiškinimą dėl OMON-o įsikūrimo- Šalčininkų rajone, Šalčininkų mieste.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis deputatas K.Antanavičius. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, išplėsdamas gerbiamojo A.Sakalo pasiūlymą, manyčiau, kad į darbotvarkę taip pat konkrečiai reikėtų įtraukti klausimą ar diskusijas, jog yra laikas dabar pareikalauti iš Lietuvos išsinešdinti TSKP, kaip nusikalstamą padalinį, KGB, kaip vadovaujamą nusikaltėlių organizaciją, ir OMON-ą. Surengti tą diskusiją ir dokumentą, manau, turime šiandieną priimti. Pareikalauti iš Maskvos to, ką A.Sakalas sakė. Kreiptis į M.Gorbačiovą. Tame rašte turi būti, kad štai tamsta apsistatęs tokiais ir tarp jų Burokevičium, kuris yra galbūt dar kvailesnis už šituos, kurie supa aplinkui. Man rodos, jeigu būtų Aukščiausiosios Tarybos tai priimta, tai mes turėtumėm galimybę iš tiesų gal išspręsti tą mazgelį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašome. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš pageidaučiau komisijos vardu, kad išklausius Pirmininko informaciją apie A.Sakalausko žuvimo aplinkybes, būtų tuo metu į mūsų salę iškviestas TSRS KGB Lietuvos filialo vadas ir jo pavaduotojas. Komisija ir deputatai turi klausimų.
K.ANTANAVIČIUS. Sakykite, ar svetimos šalies agentus mums verta įsileisti į Aukščiausiąją Tarybą. Čia rimtas klausimas.
PIRMININKAS. Taip, mes labai iškeltumėm jų... Tada aš manyčiau, kad dabar mes galėtume pradėti pagal tą numatytą tvarką ir gerbiamas Pirmininkas galės padaryti informaciją apie padėtį Lietuvoje.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau vis dėlto paklausti pirmininko, ar mes gausime darbotvarkę, ar negausime? Tai, kas yra numatyta. Mes čia visi pasisakėme dėl darbotvarkės papildymų, tačiau faktiškai darbotvarkės niekas neišdalijo. Man neaišku, jeigu mes pradėsime dirbti nuo 12 val., tai galbūt būtų dar sunkiau parengti šituos dokumentus. Jeigu jūs pasakėt, kad čia iki šiol vyksta pokalbis, tai galbūt paskelbkim oficialų posėdžio pradžios laiką ir mes eisime ieškoti darbotvarkės.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Gerbiamieji deputatai, čia įvykęs preliminarinis pasikeitimas nuomonėmis dėl darbotvarkės buvo naudingas, tačiau galbūt iš tikrųjų reikia oficialiai pradėti posėdį. 1991 m. rugpjūčio 22 d. posėdį skelbiu pradėtą.
Vakar mes buvome nusprendę, kad į darbotvarkę įrašomi tokie klausimai: informacija apie padėtį Lietuvoje, deklaracijos dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika projekto priėmimas, deklaracijos dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika priėmimas. Iš anksčiau buvo nuspręsta, kad šią dieną bus svarstomas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų projektas, ir dabar gauti jūsų pateikti nauji pasiūlymai dėl darbotvarkės, kuriuos reikia apsvarstyti. Todėl galutinai sutarus dėl visos darbotvarkės, jinai būtų atiduota atspausdinti ir jums išdalyta. Preliminariai gauti pasiūlymai kai kurių deputatų gali būti apibendrinti į vieną. Tai klausimas dėl dokumento apie KGB, TSKP ir kitokių TSRS struktūrų išvedimo ir pašalinimo iš Lietuvos. Čia buvo ne vieno deputato pateiktas pasiūlymas. Galbūt pirmiausia šitą ir aptarkime. Ar yra priešingų nuomonių, kad tokio dokumento rengti ir priimti nereikėtų? Ar deputatai pritaria jau girdėtiems pasiūlymams, kad jį reikėtų parengti? Tai mes planuojame tokį darbotvarkės klausimą šiandieną ir mums jau buvo pranešta, kad pradėtas rengti toks projektas. Kviečiu frakcijų atstovus prisidėti prie jo rengimo. Gavę projektą mes galėtume šį klausimą taip pat svarstyti. Priimtinas toks sprendimas? Tai būtų penktasis darbotvarkės klausimas. Toliau buvo pasiūlymų išklausyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro informaciją dėl OMON-o veiklos Šalčininkų rajone ir dėl tragiško įvykio netoli Aukščiausiosios Tarybos saugomos teritorijos vakar dieną. Dėl Aukščiausiosios Tarybos teritorijoje įvykusio įvykio. Aš norėčiau patikslinti, ar tie deputatai, nepamenu, kas siūlė, kad reikia kreiptis į B.Jelciną ir M.Gorbačiovą, turėjo omeny tą patį mūsų sprendimą? Tie kreipimaisi yra dėl šių struktūrų pašalinimo, ar turėjo omeny ką kita? Čia deputatas A.Sakalas teikė šitą pasiūlymą.
A.SAKALAS. Aš turėjau galvoje Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Mūsų nutarimą dėl tų struktūrų. Tai būtų vienas dokumentas, o kitas dokumentas - kreipimasis į B.Jelciną ir M.Gorbačiovą. Na, galbūt ne į M.Gorbačiovą, galbūt tiktai į B.Jelciną. Aš manau, kad mes turėtumėm, na, kaip sakyti, kokį nors savo oficialų požiūrį pasakyti B.Jelcinui apie tai, ką jisai ten padarė ir ką jisai daro.
PIRMININKAS. Aš nelabai gerai supratau turinį galimo šio dokumento. Gal geriau būtų, jeigu galėtumėt pateikti turinį šio projekto dėl šito pasiūlymo.
B.J.KUZMICKAS. Manyčiau, kad čia yra nelabai aiški politinė prasmė dėl to B.Jelcino. Dėl Rusijos AT ir B.Jelcino mes jau šį tą esame padarę. Dabar ten M.Gorbačiovas... Aš nematau, kokią politinę prasmę mes čia galėtume matyti, kada paties M.Gorbačiovo pozicija mums visai nėra aiškinama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tada iš eilės noriu paklausti, ar mes sutariame dėl generalinio prokuroro pakvietimo padaryti mums pranešimą dėl OMON-o veiklos Šalčininkų rajone ir dėl vakar dieną įvykusio incidento? Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, buvo pasiūlymas išklausyti prokurorą ne vien tiktai dėl
OMON-o Šalčininkuose. Mes esame priėmę nutarimą dėl savivaldybių tarybų veiklos ypatingomis sąlygomis. Ten yra numatyta savivaldybių pareigūnų atsakomybė už bendradarbiavimą su agresijos vykdytojais. Respublikos spaudoje yra duomenų, kad Šalčininkų rajono savivaldybės pareigūnai, būtent pirmininkas ir pavaduotojas, buvo surinkę viršaičius, davė instrukcijas, kaip vykdyti agresorių nurodymus. Taip pat panašus faktas užfiksuotas Šalčininkuose, Klaipėdoje, Sniečkuje. Aš manyčiau, kad mes turime išklausyti informaciją, kas yra daroma. Jeigu bus duomenų, kad šitų pareigūnų veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymiai, mes patys turime duoti leidimą prokurorui iškelti baudžiamąsias bylas, o jeigu bus nustatyta, kad savivaldybės, kaip organai, sakykim, valdybos ar tarybos, yra dariusios kokius nors veiksmus, tai, aš manau, turėtumėm spręsti klausimą dėl šitų organų paleidimo. Tokių organų tolesnis egzistavimas arba pareigūnų tolesnis pareigų ėjimas yra nesuderinamas, aš manau. Tą klausimą turime spręsti iš esmės ir rimtai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada šitaip formuluoju klausimą. Yra pasiūlymas dėl savivaldybių veiklos ypatingomis sąlygomis. Pranešėjas būtų Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir tas pats pranešėjas pateiktų informaciją dėl Aukščiausiosios Tarybos teritorijos apsaugos posto užpuolimo.
G.ŠERKŠNYS. Noriu papildyti.
PIRMININKAS. Prašau.
G.ŠERKŠNYS. Čia kalbama ne tik apie savivaldybes, o dar daugiau apie organizacijas ir pareigūnus, įmonių atsakingus pareigūnus. Vienu žodžiu, apie kolaboravimo atvejus, kad būtų šitas klausimas iškeltas ir kad prokuratūra užsiimtų tuo, kas vadinama kolaboravimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada dar patikslinu.
G.ŠERKŠNYS. Mūsų įstatymas dėl kolaboravimo buvo priimtas sausio mėn. ir jisai galioja.
PIRMININKAS. Dėkoju, tada galbūt taip skambėtų...
K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, gerbiamasis Stankevičiau, tuo pačiu klausimu.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. RSFSR Aukščiausioji Taryba sudarė komisiją, kiek man žinoma. Man rodos, kad ir mes Aukščiausiojoje Taryboje turėtume sudaryti komisiją dėl kolaborantų išaiškinimo dėl bendradarbiavimo su ypatingos padėties komitetu, kuris buvo nusikalstamas. Čia ne vien prokuroras, o siūlyčiau ir tą įtraukti. Sudaryti komisiją šiandien ir...
PIRMININKAS. Gal mes negalime preziumuoti mūsų sprendimo. Mes dabar svarstome darbotvarkę. Tada aš siūlau sutarti formuluoti darbotvarkės klausimą taip: ,,Dėl savivaldybių ir kitų pareigūnų veiklos ypatingomis sąlygomis teisėtumo". Pareigūnų, nes yra subjektai, pareigūnai atsakingi. Prašau? Netinka. Prašom pataisyt.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau dėl komisijos sudarymo, o ne dėl...
PIRMININKAS. Prašau, deputatas K.Antanavičius siūlo įrašyti...
K.ANTANAVIČIUS. Tą, ką jūs sakėt. Dėl komisijos sudarymo dėl tų pareigūnų ir savivaldybių darbo, nes mes neturėsime duomenų tam, kad analizuotume jų darbą. Komisija veiklai įvertinti, taip.
PIRMININKAS. Dėl komisijos sudarymo savivaldybių ir kitų pareigūnų veiklai ypatingomis sąlygomis įvertinti ar ištirti?
Atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, labai prašau nepaversti posėdžio mitingu ir iš vietų nekalbėti. Nekalbėti visiems kartu, prieiti prie mikrofono ir pateikti suformuluotą pasiūlymą. Labai karšti ginčai vyksta, ir prašom ramiau.
Kas turi kitokių pasiūlymų dėl formuluotės šiuo klausimu? Man iš vietos replikuoja deputatė R.Gajauskaitė. Aš prašau priimti. Galima pasinaudoti šiuo mikrofonu. Gerbiama deputate, čia yra mikrofonas. Prašau prie to mikrofono.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai juk yra nuolatinė Savivaldybių komisija. Kam dar reikia papildomą kurti? Be to, yra darbo grupė. Čia yra organizaciniai dalykai. Mes dabar principinius sprendžiame. Todėl jokiais būdais negalima nutarimo šitokiu pavadinimu priimti. Nuolatinė komisija yra savivaldybių ir yra darbo grupė, todėl nutarimo pavadinimas turi būti toks, kokį jūs siūlėte. Nes dabar naujas, kurį siūlo.
B.J.KUZMICKAS. Tai gal iš tiesų galima būtų pavesti jau esantiems, negu kad iš naujo...
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš, palaikydamas gerbiamąjį K.Antanavičių, siūlyčiau, kad atskirą komisiją būtina sudaryti. Ne tik savivaldybių, bet išaiškinti organizacijas, kokios yra organizacijos, tai yra, kad šita komisija turi išaiškinti ir organizacijas, bendradarbiavusias su kolaborantais. Tai yra labai platus klausimas, o vien savivaldybės - ką tai reiškia? Kad mes įrodysime, kad vienas Šalčininkuose ar kur kitur surasime? Yra platesnis klausimas. Dėl to aš, pritardamas K.Antanavičiui, siūlau ne pareigūnus, bet ir organizacijas.
PIRMININKAS. Aš nesuprantu, kaip organizacija gali būti atsakomybės subjektas.
B.GENZELIS. Atsiprašau, kaip negali būti, jeigu yra organizacija?
PIRMININKAS. Aš nesuprantu, bet gal paaiškinsite, tai gal suprasiu.
B. GENZELIS. Išaiškinti tų organizacijų veiklą, kokios organizacijos bendradarbiavo.
PIRMININKAS. Ar jos pačios nėra nusikalstamos, taip? Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Pirmiausia aš norėčiau, jeigu būtų galima, atsisakyti tų žodžių ,,ypatingosios padėties sąlygomis". Aš siūlyčiau panaudoti žodžius ,,agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1991 metais". Reikia ir
sausio įvykius prisiminti, ir dabartinius įvykius, reikia viską apimti. Antras dalykas. Siūlyčiau atskirti savivaldybes. Dėl Šalčininkų savivaldybės elgesio turėtų būti vienas dokumentas ir, ko gero, šitą dokumentą iš tikrųjų galima būtų pavesti rengti Savivaldybių komisijai. Tai yra jos darbo baras, galbūt pasikviestų prokuratūros darbuotojus, kitus. Antras, kaip čia buvo siūlyta, tai atskirų žmonių ar vadovų, galbūt ir tam tikrų nusikalstamų organizacijų, jau buvo kalba apie TSKP organizaciją, apie kitas organizacijas, kurių visi nariai gali būti kalti. Čia galima sudaryti ir deputatinę komisiją, pasikviesti atitinkamus prokuratūros ir tardymo organus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš dėl darbotvarkės. Buvome užsiminę prieš porą dienų apie galimą mūsų atstovų, buvusių TSRS liaudies deputatų, dalyvavimą TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Kaip žinom, dabar ta Aukščiausioji Taryba, matyt, virs nepaprastuoju deputatų suvažiavimu. Aš noriu priminti mūsų nutarimą, kuris buvo padarytas 1990 m. kovo 13 d., Nr.120. Jame buvo kalbama apie būtinumą tokios delegacijos dalyvavimo informuojant ir reikalaujant. Man regis, kadangi tas klausimas buvo prieš dvi dienas iškilęs, o mes turbūt rytoj nedirbsime plenariniame posėdyje, šiandien galėtumėm tuo klausimu pakalbėti. Jeigu reikėtų sudaryti tokią, sakyčiau, deputatų misiją, tai būtų verta šiandieną ir išspręsti.
A.SAKALAS. Galima tuo pačiu klausimu?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš galėčiau pateikti papildomą informaciją. Vakar grįždamas Maskvoje nuėjau prie Baltųjų rūmų. Žmonės prisakė nemažai tokių prašymų, pageidavimų Lietuvos AT. Prašė, kad mes paremtume tuo kritiniu momentu, kada Tarybų Sąjungos AT svarstys daugelį svarbių klausimų, tarp jų - susietų su deputatinės neliečiamybės atėmimo pučo organizatoriams. Jie labai prašė, kad mes rastumėm galimybę kaip nors deleguoti mūsų liaudies deputatus, netgi leisti jiems balsuoti šiuo konkrečiu atveju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji deputatai, ar dar kas norėtų pasisakyti dėl darbotvarkės klausimo formulavimo apie preziumuojamus neteisėtus veiksmus pareigūnų ir organizacijų? Aš dabar galėčiau pasiūlyti tokią formuluotę ir gal mes galėtume pabaigti susitarti. Dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų ir pareigūnų veiklos aktyvios agresijos prieš Lietuvos Respubliką sąlygomis. Prašau tylos. Pakartoju. Dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų ir pareigūnų veiklos aktyvios agresijos prieš Lietuvos Respubliką sąlygomis. Ir nepreziumuoti mūsų sprendimo, ar tai sudarysime komisiją, ar tai nuspręsime kitaip ją įvertinti. Darbotvarkės klausime neturėtų būti sprendimo, nes tokio sprendimo projekto šiuo metu nėra. Ar galime sutarti, kad darbotvarkės klausimas būtų suformuluotas taip? O kokį priimsime sprendimą, išaiškės diskusijoje, taip pat priklausomai nuo to, kokie projektai bus pateikti. Sutinkate. Laikome, kad dėl šio darbotvarkės klausimo sutarta. Aš dar kartą grįžtu, kad formuluotę jums paskelbčiau taip, kaip aš ją užrašiau dėl ankstesnių siūlymų. Klausimą pavadintume taip: dėl visų politinių ir karinių TSRS struktūrų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Priimtina tokia formuluotė, gerbiami deputatai? Kas būtų pranešėjas šiuo klausimu? Jeigu grupė deputatų ar frakcijų atstovai rengs klausimą, tai yra rengs projektą, tai šio projekto autoriai ir bus pranešėjai. Taip. Bet ar mes galim dabar nurodyti pranešėją? Gal mes dabar galėsime sudaryti komisiją ir tada įrašysime į darbotvarkę pranešėją. Šiuo metu pranešėjo klausimą atidedu.
Toliau. Mes esame aptarę kitą klausimą, kurį aš siūlau į darbotvarkę įrašyt kaip atskirą. Pavadinti jį taip: ,,Pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos teritorijos apsaugos posto užpuolimą". Pranešėjas generalinis prokuroras. Taip, paskui mes sutarsime, kokia eilės tvarka tuos klausimus svarstyti. Nėra prieštaravimų dėl tokios formuluotės? Dėkui. Priimtina. Ir dabar liko dar aptarti, aš turiu omeny, kad pirmuosius keturis klausimus, kuriuos aš paskelbiau, dėl kurių mes buvom susitarę, tai jau dėl jų nereikia pakartotinio sprendimo, Pagal tokią svarstymo eilę, tai būtų 5, 6 ir 7 klausimai. Dabar ką tik girdėjome pasiūlymą apsvarstyti klausimą dėl balsavimo TSRS liaudies deputatų suvažiavime. Šitą pasiūlymą pateikė deputatas K.Antanavičius. Aš prašau dėl jo... Atsiprašau, deputatas A.Sakalas, deputatas A.Sakalas pateikė ir deputatas J.Beinortas anksčiau pateikė.
A.SAKALAS. Aš atsiprašau, deputatas J.Beinortas pateikė. Aš tik pateikiau informaciją, ko Maskvoje pageidavo žmonės. Tai nėra mano nuomonė.
PIRMININKAS. Aš nelabai supratau, kieno nuomonei čia buvo atstovauta. Žmonių, aš nežinau, ką tai reiškia. Gerbiamieji deputatai, prašau pasisakyti dėl šio darbotvarkės klausimo. Deputatas P.Varanauskas laukė prie mikrofono anksčiau.
P.VARANAUSKAS. Aš ne šituo klausimu norėjau.
PIRMININKAS. Tai tada gal mes aptarkime šitą klausimą, aš jums vėliau suteiksiu žodį. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Svarstant šitą klausimą, mes turim atsiminti, kad pernai dar buvo priimtas, man atrodo, vienas ar du nutarimai dėl TSRS liaudies deputatų. Vadinasi, reikia tuos atšaukti ir priimti naujus. Tas klausimas yra kur kas platesnis.
K.ANTANAVIČIUS. Man rodos, nesvarstykim...
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. ... nesvarstykim klausimo, ar įtraukti, ar neįtraukti į darbotvarkę. Aš siūlau įtraukti į darbotvarkę ir tuo baigti. Tai tik tiek, ir viskas.
PIRMININKAS. Yra kitokių nuomonių, prašom pareikšti. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau neįtraukti, kadangi nelogiška mūsų parlamentui dalyvauti kitos valstybės parlamente.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius dėl šio klausimo norėjo kalbėti ar ne? Šiuo klausimu dar yra norinčių pasisakyt, ar teiksime balsavimui? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš palaikyčiau šitą pasiūlymą, kadangi čia yra maskviečių pasiūlymas. Apskritai taktikos sumetimais mūsų deputatams dalyvauti labai vertėtų.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ką reiškia maskviečių pasiūlymas? Ar maskviečių...
V.PLEČKAITIS. Gerbiamasis A.Sakalas, būdamas Maskvoje, susitiko su žmonėmis, jam perdavė pageidavimus, jis tuos pageidavimus pasakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Mano manymu, nėra jokio teisinio pagrindo mūsų deputatams dalyvauti šitame suvažiavime. Yra vienas pagrindas - tiktai dalyvauti svečio teisėmis, jeigu gaus kas nors iš mūsų Respublikos pakvietimą.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano manymu, jau prasidėjo diskusija. O reikėtų kelti klausimą - įtraukti į darbotvarkę ar neįtraukti. Aš už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS.Ačiū. Gerbiamieji deputatai, buvo pateiktas pasiūlymas į darbotvarkę įrašyti klausimą dėl dalyvavimo TSRS liaudies deputatų suvažiavime. Kas už tai, kad šis klausimas būtų į darbotvarkę įrašytas? Prašau pakelti mandatus. Prašome suskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34 - už.
PIRMININKAS. Už...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 35.
PIRMININKAS. Už - 35. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 33.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.
PIRMININKAS. Susilaikė 16.
35 deputatams balsavus už, 33 balsavus prieš ir 16 susilaikius šis klausimas į darbotvarkę neįrašomas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu padaryti pareiškimą šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Deputatas ... (Balsai salėje)
K.ANTANAVIČIUS. Ne, šituo klausimu noriu padaryti pareiškimą. Ar galima?
PIRMININKAS. Pareiškimą dėl balsavimo rezultatų?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašome padaryt.
K.ANTANAVIČIUS. Mano supratimu, čia yra davatkiškumo viršūnė. Aš manau, kad svarstyti turim, galim svarstyti ir po svarstymo gal balsuoti, kad nedera važiuoti. Bet nesvarsčius priimti sprendimą, kad nedera važiuoti ar dera važiuoti, man rodos, Aukščiausioji Taryba neturi. Todėl aš asmeniškai drįstu pareikšti, kad aš važiuosiu ir atstovausiu savo personalijai TSRS. Niekas man šito neuždraus. Todėl, kad reikia svarstyti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašau tylos. Kaip pirmininkas, aš apgailestauju, kad kolega deputatas ėmėsi vertinti Aukščiausiosios Tarybos sprendimą, o deputatas neturėtų to daryti, man regis. Aukščiausioji Taryba balsavo dėl darbotvarkės klausimo. Aukščiausiosios Tarybos ir deputatai, ir tie asmenys, kurie nori važiuoti, tą klausimą taip pat gali aptarti ir kitokia forma negu Aukščiausiosios Tarybos posėdžio forma. Tai nereikėtų daryti tokių emocingų pareiškimų. Prašome, prašome tylos, gerbiamieji deputatai, jūs labai energingi esate šiandien, gerai pailsėję, bet visgi prašau tylos.
Gerbiamieji deputatai, ar aš esu teisus sakydamas, kad visus pasiūlymus dėl darbotvarkės mes apsvarstėme? Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš drįstu priminti, kad mes buvom įpareigoję Vyriausybę iki rugpjūčio 1 dienos pateikti mums tokią ataskaitą dėl saugumo priemonių ir muitinių, valstybės saugumo priemonių. Aš suprantu, kai premjeras šnekėjo tais krizės metais, tai užteko vieną sakinį pasakyt, kad kažkas daroma. Bet dabar jau šiek tiek, pagal mūsų nuotaikas galima spręsti, kad krizė yra praėjusi, tai
laikas susirūpinti tomis problemomis. Aš manau, kad mums reikia platesnės ataskaitos, kas buvo padaryta. Man ypač rūpi muitinės. Mes turim žinoti, kada bus pabaigtas kompleksas darbų įtvirtinant muitines. Dėl saugumo priemonių aplink Aukščiausiąją Tarybą. Gal pareigūnai turės galimybę mums papasakoti, kas yra numatyta daryti ir kokie terminai. Aš manau, nors aš, gerbiami kolegos, neturiu vilties, jau, sakė, 8 klausimai ten ir turbūt nieko mes šiandien nepadarysim, bet ar nereikėtų apie tai pašnekėt. Nes vakarykštis incidentas rodo, kad po atsipalaidavimo gresia labai sunkios pasekmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš taip pat norėčiau kolegas paprašyti paremti deputato A.Ambrazevičiaus siūlymą ir pasakyti tiek, kad mes privalome svarstyti, kai žmonės žūva. Šiuo atveju reikėtų premjero arba vicepremjero ataskaitos, kodėl du kartus, kaip pareiškė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, buvo be vargo, lengvai užimta tarpmiestinė telefonų stotis. Konkretus klausimas. Jeigu tai neįgys visuomeninės reikšmės, aš darysiu paklausimą kaip deputatas nuo komisijos. Ir kodėl du kartus tos pačios klaidos buvo pakartotos dėl Medininkų ir pagaliau nėra be priekaištų šis paskutinis incidentas dėl pravažiavimo pro postą specnazo automobilio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar aš teisingai suprantu, gerbiami kolegos, jūsų pasiūlymą, formuluodamas jį taip? Pranešimas dėl kai kurių valstybinių objektų užgrobimo aplinkybių. Ar plačiau, tada prašom pasakyt, kokią jūs siūlote formuluotę? Kad priimtume darbotvarkę, reikia mums galutinai susitarti dėl formuluočių.
A.AMBRAZEVIČIUS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Ambrazevičius pakartotinai prašo.
A.AMBRAZEVIČIUS. Mums reikia ataskaitos apie mūsų nutarimo vykdymą. Aš, gerbiamasis pirmininke, negaliu pasakyt numerio ir datos, rugpjūčio 1 dienos. Taip?
PIRMININKAS. Taip. Pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rugpjūčio 1 dienos nutarimo vykdymo. Taip? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Man atrodo, kad nereikia sugalvoti net jokios formuluotės, nes Prezidiumas kaip tik buvo siūlęs šiandien šiuos klausimus svarstyti. Mano nuomone, tai yra pirmo svarbumo klausimai. Jeigu galima, aš netgi siūlyčiau tai svarstyti po pranešimo apie padėtį.
PIRMININKAS. Gerai, bet aš dabar noriu suformuluot. Ar galima dar trumpiau suformuluot: 1991 m. rugpjūčio 1 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo vykdymas. Taip. Rugpjūčio 1 dienos nutarimo vykdymas. Mes jo pavadinimą įrašysim, to nutarimo. Nutarimų daugiskaita. Tada nereikia pavadinimų. Nutarimų vykdymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas arba vicepremjeras. Ministras Pirmininkas, galbūt jo pavaduotojas, jeigu jis negalės. Gerbiamieji deputatai, ar yra nuomonių prieš tai, kad būtų svarstomas šis klausimas -dėl 1991 m. rugpjūčio 1 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimų vykdymo? Nėra. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paremti deputato A.Tauranto pasiūlymą, kad šitas klausimas būtų svarstomas antras, o galbūt truputį toliau, kai galės Vyriausybės atstovas atvykti, kadangi tas klausimas ir buvo numatytas šiai neeilinei sesijai kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Dėkoju, aš turėjau omeny, kad prie klausimų eiliškumo... Mes specialiai aptarsime klausimų eiliškumą. Ar nėra prieštaravimų dėl tokio klausimo formulavimo, kaip aš paskelbiau? Nėra. Priimta. Tada aš dabar supažindinu jus su visais klausimais, kuriuos mes sutarėme įrašyti į šios dienos darbotvarkę.
1. Informacija apie padėtį Lietuvoje.
2. Dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika.
3. Dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika.
4. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų projektas.
Aš vardiju pagal tą eiliškumą, kuris yra pas mane užrašytas ir dėl kurio jūs galėsite pasisakyti.
5. Dėl visų politinių ir karinių TSRS struktūrų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
6. Dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų ir pareigūnų veiklos aktyvios agresijos prieš Lietuvos Respubliką sąlygomis.
7. Pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos teritorijos apsaugos posto užpuolimą.
8. Dėl 1991 m. rugpjūčio 1 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimų vykdymo.
Ir atsižvelgiant į ankstesnius mūsų sprendimus, aš siūlau klausimus išdėstyti tokia tvarka. Pirmuosius tris, tai yra pranešimą apie padėtį ir deklaracijos dėl nepriklausomybės, kadangi mes buvom vakar sutarę specialiai. Kyla klausimas, kurį įrašyti klausimą pagal mūsų ankstesnį sprendimą. Tą, kurį aš perskaičiau kaip 8. Dėl nutarimų vykdymo. Čia buvo pasiūlyta kuo anksčiau juos svarstyti. Tai galbūt jį įrašyti 4, jeigu
sutiktumėt jūs. Aš vis vien norėčiau laikytis tos tvarkos. Vakar mes jau apsvarstėme deklaracijas, kad jų nenukeltume į galą, Ar sutinkate? Aš klausiu stovinčius prie mikrofono, noriu išspręsti dalį darbotvarkės, o po to galėsim svarstyti toliau. Jeigu jūs dabar dėl šitų pirmųjų klausimų, tai prašau pasakyti. Ar jūs dėl šitų?
B.GENZELIS. Ne, aš patikslinti.
PIRMININKAS. Vėliau. Jeigu dėl kitų eilės, tai tada aš vėliau suteiksiu žodį. Gerai? Dėkui.
Tada mes sutarėm dėl keturių klausimų...
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamąjį Pirmininką prašau: jūs kalbėsite su premjeru, tai su premjeru kalbėdamas pakvieskite jį, kad padarytų pranešimą dėl nutarimo. Tai bus ketvirtasis klausimas. Labai greitai, po valandos. Dėkui.
Deputatas Č.Juršėnas dėl šitų klausimų norėjo? Ne. Gerai. Tai dėl 4 klausimų mes sutarėm. Dabar, ką įrašyti 5 klausimu. Klausimu dėl politinių ir karinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos mes turime sulaukti projekto. Tam reikia kažkiek laiko. Pranešimus mes galime išklausyti be projektų. Pavyzdžiui, apie teritorijos posto užpuolimą. Bet galbūt mes tuos klausimus sugretintume, kad generalinis prokuroras iš eilės darytų pranešimus. Prašau pasakyti savo nuomonę dėl šitų trijų klausimų eilės. Dėl politinių karinių struktūrų išvedimo, dėl savivaldybių organizacijų ir pareigūnų veiklos ir dėl teritorijos užpuolimo. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Dėl patikslinimo, kurį čia gerbiamas K.Antanavičius ir aš siūliau. Pareigūnų ar organizacijų nusikalstamos veiklos. Kaip aš supratau, niekas neprieštaravo. Tai aš visgi, jeigu jūs neprieštaraujate, siūlyčiau tada balsuoti. Ir organizacijų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, aš neprieštarauju, taip ir yra užrašyta. Dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų ir pareigūnų.
B.GENZELIS. Ne, ne. Savivaldybių ir organizacijų. Kablelis yra?
PIRMININKAS. Taip, kablelis. Taip.
Aš noriu paklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar anksčiau klausysime prokuroro pranešimus, ar svarstysime šį klausimą dėl nusikalstamų organizacijų? Gal tada planuojame anksčiau 5 klausimą dėl TSRS politinių ir karinių struktūrų, o prokuroro pranešimus po to, ar atvirkščiai. Aš teikiu balsavimui klausimą, kas už tai... Aš girdėjau repliką iš vietos, kad anksčiau prokuroro.
A.SAKALAS. Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš siūlyčiau pirmiausia tą dėl savivaldybių. Aš manau, kad tas klausimas būtų trumpesnis, konkretesnis, ir mes greičiau jį priimtume.
PIRMININKAS. Jūs parėmėte mano pasiūlymą, todėl aš teikiu balsavimui. Kas už tai, kad po pranešimo apie mūsų rugpjūčio 1 dienos nutarimų vykdymą būtų svarstomas 5 klausimas dėl visų politinių ir karinių TSRS struktūrų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos? Kas už tai, kad šis klausimas būtų įrašytas 5, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš tokią eilę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada .šis klausimas yra 5. 6 ir 7 klausimų eilė galėtų būti pakeista. Mano pasiūlymas yra, kad 7 būtų dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų - stambesnis klausimas, o 8 - pranešimas apie apsaugos posto užpuolimą. Ar yra ir kitokių nuomonių, kad sukeistume vietomis šiuos klausimus? Negirdėti. Tai 6 klausimas yra dėl kai kurių savivaldybių, organizacijų ir pareigūnų veiklos aktyvios agresijos prieš Lietuvos Respubliką sąlygomis. 7 klausimas - pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos apsaugos posto užpuolimą. Taigi mes užbaigėme svarstyti ir priėmėme sprendimus dėl visų darbotvarkės klausimų. Aš dabar noriu Aukščiausiosios Tarybos paklausti, ar reikia balsavimu patvirtinti visą darbotvarkę, ar yra reikalaujančių balsavimo dėl visos darbotvarkės? Atsiprašau, aš suklydau. Labai atsiprašau. Nenustačiau vietos. Labai dėkoju deputatui E.Gentvilui. Aš praleidau sutartą klausimą ir neišsprendžiau, kelintas jis bus svarstomas. Tai dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų projekto. Laukiu jūsų pasiūlymų, kur šitas klausimas turi būti įrašytas. Čia grupė deputatų siūlo iš vietų, kad šis klausimas būtų įrašytas darbotvarkėje paskutinis. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Šitas klausimas nėra specialios ar ypatingos sesijos klausimas. Tai yra eilinės sesijos klausimas ir todėl eilinėj sesijoj reikėtų įrašyti. Viena. Antra. Mes juk neplenarinius posėdžius turėsim. Ir, matyt, kitą savaitę atostogausim. Tai kam čia prirašyti tiek, ko mes niekada nepadarysim. Ir paskutinis. Matyt, Apsaugos skyrius galės būti likviduotas jau už kokio mėnesio dėl to, kad aplink... Aš manau, kad mes būsim nepriklausomi ir laisvi. Todėl svarstyti dabar jokios prasmės nėra. Nereikalingas. Taip, visiškai. Jį bus galima likviduoti.
PIRMININKAS. Kadangi buvo mūsų sprendimas svarstyti šį klausimą, aš neturiu pagrindo į jūsų pasiūlymą atsižvelgti ir teikti Aukščiausiajai Tarybai, o dėl kitos jūsų pasisakymo dalies iš esmės buvo pradėtas svarstymas. Ar gerbiamieji deputatai sutinka, ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad šis klausimas būtų įrašytas paskutinis į darbotvarkę? Mes dabar kalbame tik dėl eilės. Reikia balsuoti specialiai? Nereikia. Šis klausimas savaime tampa paskutinis darbotvarkės klausimas. Deputatas B.Rupeika.
K.ANTANAVIČIUS. Prašau dėl mano pasiūlymo balsuoti. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Deputato K.Antanavičiaus reikalavimas balsuoti reikštų, kad Aukščiausioji Taryba turi pakeisti savo sprendimą dėl to, kad šiandien būtų svarstomas šis klausimas. Aš nematau pagrindo, dėl ko reikėtų balsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Tokio sprendimo nebuvo.
V.LANDSBERGIS. Aš galiu alternatyvinį pasiūlymą pateikti. Galbūt, kai man bus suteiktas žodis apskritai, tai aš pasakysiu savo nuomonę ir dėl to, ir kaip galėtume tęsti šitos temos svarstymą.
PIRMININKAS. Ar sutinka deputatas K.Antanavičius? Gerai, dėkoju.
Dar deputatas P.Varanauskas nori pasisakyti, ir mes gal baigsime darbotvarkės klausimus.
P.VARANAUSKAS. Aš labai trumpai, nes nežinau, ar siūlyt į darbotvarkę, ar nesiūlyt. Gal be svarstymo mes išspręsti šitą klausimą. O būtent, manau, kad jau neaktualu, kad būtų užminuoti šitie rūmai. Prieš užminuojant deputatų reikėjo vis dėlto atsiklausti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tas minas galima susprogdinti nebūtinai iš pulto, bet iš bet kurios vietos. Reikėjo per visus laidus iki kiekvieno posūkio pastatyti sargybinį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar tikrai yra Aukščiausiosios Tarybos...
P.VARANAUSKAS. Aš galiu parodyti visiems deputatams...
PIRMININKAS. Aš suprantu klausimą dėl paties išminavimo, bet ar tai yra klausimas dėl įtraukimo į darbotvarkę. Jeigu ne...
P.VARANAUSKAS. Aš nežinau, jeigu išsprendžiam, tai aš siūlau darbo tvarka tą išspręsti. Aš kreipiuosi...
PIRMININKAS. Gerai, gerai...
P.VARANAUSKAS. ... į Sekretoriaus pavaduotoją deputatą Algirdą Endriukaitį. Jis sakė, kad tai ne jo valia. Todėl aš kreipiuosi į jus.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis kolega, gal tai mes priimsime kaip jūsų repliką ir gynybos vadovybė atsižvelgs į ją. Galim tuo apsiriboti.
P.VARANAUSKAS. Ne replika, o siūlymas.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymą. Dėkoju. Jūsų siūlymą peradresuoju gynybos vadovybei. Sutinkate? Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš dėl posėdžio vedimo tvarkos. Norėčiau paprašyti jūsų, matyt, dėl ypatingo užimtumo, įtampos mes nespėjome pagerbti įvažiavimo poste žuvusio mūsų pareigūno atminimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu jūs dėl šito - kaip tik ruošėmės. Mes norėjom, kad deputatai nusiramintų. Baigę šituos tokius triukšmingus darbotvarkės svarstymus, mes tą ruošėmės padaryti. Taigi, gerbiamieji deputatai, mes baigėme svarstyti darbotvarkę, dėl jos sutarėme. Jinai yra priimta. Bus atspausdinta ir jums išdalyta. Dabar aš prašau visus susikaupti ir nusiraminti. Gerbiamieji deputatai, žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie padėtį Lietuvoje
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, mūsų politinis valstybinis gyvenimas susideda šiuo metu iš labai konkrečių įvykių, kurie seka vieni kitus ir tarp jų, deja, vėl turime įvykį su tragiška pasekme. Vakar Aukščiausiosios Tarybos gynimo poste žuvo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys A.Sakalauskas iš Alytaus rajono, Alovės kolūkio. Statybininkas. Aukščiausiosios Tarybos gynėjas nuo sausio mėnesio. Pagerbkime žuvusio kario atminimą. (Tylos minutė) Ačiū jums.
PIRMININKAS. Išklausykime Pirmininko pranešimą - pirmąjį darbotvarkės klausimą.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau tikėtis, kad ši skaudi netektis, kaip ir kitos, galutinai panaikintų dar pasitaikančias insinuacijas, kad mūsų valstybės gynėjai gina ką nors ypatingą, o ne mus visus. A.Sakalauskas žuvo už mus visus ir už Lietuvą. Aš ir toliau referuosiu apie tą įvykį, kadangi taip teko pradėti. Detalios užpuolimo aplinkybės yra pateikiamos iš skirtingų pusių pagal atliktus tardymo apklausų duomenis. Bet noriu paminėti nors tiek, kad yra ir daugiau nukentėjusių, yra sužeistų Aukščiausiosios Tarybos gynėjų: Igoris Kvedaravičius, Juozas Alita, Vytautas Misevičius. Ir yra sužeistų užpuolikų. Keturi užpuolikai sužeisti. Du, matyt, gana sunkiai, du lengvai. Vienas iš jų suimtas yra mūsų struktūrų apsaugoje ir žinioje. O visi kiti užpuolimo dalyviai yra areštuoti divizijoje. Aš kalbėjausi dabar neseniai, na, laikas greit bėga, gal prieš valandą ar prieš pusvalandį pasibaigė tas pokalbis su vidaus reikalų kariuomenės divizijos ,,komandiru" pulkininku Mironenka. Mes dar pasiaiškinom tuos,reikalavimus, kurie jiems vakar buvo įteikti raštu, apie kuriuos jūs žinote, dėl kurių jis bandė gauti leidimą daryti sprendimą, ir jam duoti pažadai iš Maskvos taip pat nebuvo įvykdyti. Net šiandien 9.25 val. jam iš Maskvos buvo žadėta galutinai atsakyti per valandą. Tai taip pat nebuvo padaryta. Todėl aš jam pateikiau reikalavimą, kad atsižvelgę į netvarką Maskvoje darytų savarankišką teisingą sprendimą, pradėtų atidavinėti radijo ir televizijos pastatus tuoj pat. Kiti reikalavimai, kuriuos aš vakar buvau jam pasakęs, tai dėl OMON-o kontrolės ir užkirtimo kelių, kad omonininkai jokiu būdu nejudėtų po miestą. Jis dėl to buvo gavęs tam tikrų pažadų iš OMON-o grupės vado, bet omonininkai judėjo po miestą naktį. Vadinasi, arba Mironenka nekontroliuoja ir su juo nesiskaitoma, arba B.Makutinovičius nekontroliuoja ten padėties, arba ne visai išlaiko savo pažadus. Nes B.Makutinovičius vakar davė tokį pažadą. Vakar vakare. Davė jį P.Liubertui, po to išklausė mano poziciją dėl jo žinioj esančių vyrų ateities. Taigi šiandien pokalby su divizijos vadu aš pakartotinai ir dar aiškiau įpareigojau jį kontroliuoti visokį omonininkų judėjimą iš vietos ir imtis priemonių, kad pavojingiems judėjimams būtų užkirstas kelias jo paties jėgomis.
Atskiras klausimas, kurį visu svarbumu iškėlė vakar vakare užpuolimas, tai yra divizijos sudėty esanti specialiosios paskirties kuopa. Išvertus į mums žinomą tarptautinę kalbą - specnazas, kuris čia yra nuolat divizijos sudėtyje. Tiesiog priskirtas pagal etatus, panašiai kaip OMON-as jiems priskirtas pagal etatus, esąs jų išlaikomas. Mano vakarykštį reikalavimą Mironenka sako įvykdęs. Nutraukęs OMON-o išlaikymą: finansavimą ir kitus teikimus. Žinoma, to per maža. O dėl tos specialiosios paskirties kuopos, kuri vakar gal, sakysim, ne visa kuopa, bet jos karininkai ir kareiviai reiškėsi tokiais veiksmais, kurie atnešė mūsų gynėjo mirtį. Ši specialiosios paskirties kuopa turi būti šiandien nuginkluota. Su tokiu reikalavimu Mironenka sutiko ir imsis tai padaryti. Dėl OMON-o labai paprasta formulė, kurią aš pasakiau Mironenkai. Arba OMON-aš pats ateina su atgaila ir nusiginkluoja, o asmeninės atsakomybės klausimai bus sprendžiami atskirai, arba tą teks padaryti geriausiai Mironenkos jėgomis, kad jis jiems tą taip pat aiškiai pasakytų. Nes ta padėtis negali tęstis. Labai gali būti, kad ypač Maskvoje, o gal ir kitur, atsirastų jėgų, kurios norėtų užtęsti tų klausimų sprendimą ir įklampinti vėl į kokią nors iki pučo buvusią perestroiką ir į derybų objektus. Dabar yra kita padėtis, kitas lygmuo ir turi būt sprendžiama greitai ir radikaliai. Greta to, esu kalbėjęs su generolu Moisejevu, ir jis pats man išdėstė užbėgdamas už akių, mano apgailestavimui, kodėl jo vakar duoti pažadai jo paties neįvykdyti. Nurodymas Mironenkai pradėti perduoti pastatus. Anot Moisejevo, vakar M.Gorbačiovo sutikimo metu, esant ten tam tikriems aukštiems pareigūnams, jis išdėstė šitą poziciją ir šitą Lietuvos reikalavimą. Tam buvo pritarta. Buvę pritarta. Tačiau sprendimas yra tempiamas. Jis šiandien kalbėjo, kad apie 12 val., kada jie renkasi pas prezidentą M.Gorbačiovą, jis, Moisejevas, pirmąjį klausimą pateiksiąs šitą. Mes negalime pasikliauti, kad neatsiras kitų labai svarbių klausimų ir kad tas nebus atidėliojamas. Todėl, man atrodo, tą žino ir Moisejevas, - o dabar jau po premjero pokalbio su Dogužijevu - ir Dogužijevas, kad mes darysim sprendimą. Bet būtų geriau, kad jie padarytų sprendimą, o dalykas būtų sprendžiamas darniai, sutariant, tvarkingai. Mano konkretus reikalavimas Mironenkai buvo dar pasiūlymas padalyti į etapus. Civilius asmenis, komisijos narius, radijo ir televizijos darbuotojus pradėti įleisti jau dabar. Jie fiksuotų, plombuotų ir saugotų, kad po tų visų sunaikinimų, kurie ten buvo, daugiau jokių sunaikinimų neįvyktų ir kad toliau jokia dėmė sovietų kariškiams nekristų už tai. Ką ten padarė kasperininkai ir kokie nors anksčiau buvę kariškiai, kad nuo šios dienos už viską atsako Mironenka. Tas jam buvo jau vakar pasakyta, o mūsų žmonės turi įeiti ir stebėti padėtį viduje jau dabar, jeigu kariškių galutinis išvedimas dar ir galėtų užsitęsti viena kita valanda. Jis man neskambina, nors garantavo, kad Staliną suras tuoj pat iš savo štabo. Matyt, teks išsikviesti dar kartą. Žinoma, priklausomai nuo to, ką mes sužinosim iki pusės pirmos.
Aš manau, kad mūsų politika turi būti labai konkreti ir pučo sužlugimas neturi būti grįžimas į padėtį prieš pučą. Tai yra kokybiškai nauja padėtis ir Sovietų Sąjungoj, ir tuo labiau Baltijos valstybėse. Į konformistinę, pusinę arba apgaulingą perestroiką kelio atgal neturi būti. Mes iš savo pusės turime veikti ta kryptimi. Padėti šiuo atveju demokratijos jėgoms Rusijoje ir kitur, kad procesas, kuris dabar vyksta, vėl nepatektų į stagnatorių pinkles. Nes jas mes matome visą laiką, tam tikri lygmenys keičiasi, kitokios rūšies, šiek tiek mažesnė stagnacija ir pan., bet visą laiką yra didžiulis tempimas atgal. Na, o mūsų, žinoma, kaip savarankiškos valstybės ir vienintelės teisėtos valdžios Lietuvoje, veiksmai turi būti ryžtingi ir orūs. Aš pasakyčiau taip: mes turime laikytis nuostatos, kad pučas Lietuvoje dar tęsiasi, kol negrąžinti visi užgrobti pastatai, nes pučas Lietuvoje ir prasidėjo sausio mėnesį. Tai, ką jie matė kaip Sąjungos masto pučą, jie pradėjo nuo Lietuvos. Šitaip matydami klausimą, mes turime pučo likvidavimą matyti kaip pastatų valdymą mažų mažiausiai kaip buvo iki sausio mėnesio ir dar daugiau - kaip buvo iki kitų pastatų užgrobimo dar anksčiau. Tų, kurie buvo atiduoti Pedagoginiam institutui, Mokslų akademijai, Universitetui ir taip toliau. Jeigu tas pučas nebus likviduotas iki galo, tai ir vėl reikš, kai jis savotišku būdu tęsiasi toliau. Pavojus nebus pašalintas nei mums, nei kitiems.
dabar specifinis klausimas, kuris čia, matyt, buvo ir prieš man ateinant šiek tiek aptariamas. Aš pataikiau į tam tikrą jo kulminaciją, Tai yra dėl buvusių TSRS liaudies deputatų dalyvavimo Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje ar nedalyvavimo, to klausimo svarstymo ar nesvarstymo čia, Žinoma, aš taip, kaip ir daugelis iš jūsų, apgailestauju dėl deputato K.Antanavičiaus pasikarščiavimo ir tos formos, kuria jis pareiškė savo nepasitenkinimą. Aš tikiuosi, kad jis nelaiko savęs Sovietų Sąjungos deputatu. Aš norėjau kokia nors proga, kokiame nors politiniame būrely aptarti šitą dalyką, bet laiko trūksta, todėl aš savo poziciją galėčiau išdėstyti. (Matyt, yra kažkoks pranešimas, Mironenka prie telefono.) Esmė ta, kurią aš vėliau išplėtosiu, kaip aš manau, apie galimybes, esmė ta, kad Lietuvoje taip, kaip yra nutarusi Aukščiausioji Taryba, nėra Sovietų Sąjungos liaudies deputatų. Yra buvusieji Sovietų Sąjungos deputatai. Jie turi tam tikrų galimybių kaip piliečiai pasakyti savo nuomonę, kaip tam tikros žmonių grupės valią. Bet kaip tai galėtų atrodyti, aš, jeigu jūs leisite, atskirai pakalbėsiu.
Dabar leiskit man baigti tuo, nes prie telefono pulkininkas Mironenka.
PIRMININKAS. Dėkojame už pranešimą. Gerbiamieji deputatai, mes pradėjome posėdį prieš pusę dvyliktos ir norėčiau susitarti dėl reglamento. Kada darysime pertraukas, kokio ilgumo? Ar pertrauką dabar darysime ir po to susirinksime posėdžiui, o po jo - pietų pertrauka? Kokie jūsų pasiūlymai dėl posėdžių ir pertraukų? Deputatas... Minutėlę, prašau tylos. Deputatas A.Taurantas.
Deklaracijų dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausomomis Latvijos Respublika ir Estijos Respublika svarstymas
A.TAURANTAS. Vakar mes jau aptarėme ir pradėjome balsuoti dėl mūsų deklaracijų, tačiau trūko deputatų. Mano nuomone, dabar deputatų yra ir galėtume tą laiką išnaudoti. Priimti deklaracijas, o po to padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Aš noriu vieną aplinkybę pasakyti: jau išvyko Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos pasiuntiniai. Jie važiuoja čia ir po kelių minučių, ilgiausiai po keliolikos, bus čia. Aš nežinau, kiek užtruks iki jų atvykimo. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš taip pat pritarčiau deputato A.Tauranto pasiūlymui. Siūlyčiau priimti šias deklaracijas. Mūsų dabar yra daug ir mes, be abejo, jas priimsime.
PIRMININKAS. Galbūt galim taip tada elgtis: priimame savo sprendimus dėl deklaracijų, o kai atvyks Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasiuntiniai, mes apie tai jiems pranešime. Jeigu jie nespės dalyvauti pačioje balsavimo procedūroje. Taip? Ar priimtina? Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš dėl deklaracijų tekstų?
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to aš norėčiau prieš tai pateikti jums informaciją. Paskui aš suteiksiu jums žodį.
Gerbiamieji deputatai, vakar buvo aptarti deklaracijų projektai, tačiau jų vakar galutinai nepriėmus dar buvo tobulinamas jų tekstas. Be išvardytų autorių V.Vadopalo, Š.Adomavičiaus ir K.Bagdono, taip pat šiandien prisijungė papildomai prie redagavimo valstybės patarėjas P.Kūris. Mes dabar jums pateikėme kiek paredaguotus deklaracijų projektus. Redagavimo metu šiek tiek buvo įvertinta, tai yra ne šiek tiek, bet buvo įvertinti ir kai kurie Estijos atstovo samprotavimai dėl to, kad gal reikėtų tekstą truputį patikslinti. Turima omenyje, jog redaguojant buvo norėta parodyti, kad šis aktas nėra naujas tų valstybių pripažinimo aktas ir nėra joks patvirtinimas, nes Lietuvos Respublika savo nuostatos jų atžvilgiu niekada nebuvo pakeitusi, o pats valstybės pripažinimas pasireiškia per diplomatinius santykius, kurie čia numatomi atkurti pačiu aukščiausiu lygiu. Na, šiek tiek tekstų stilių paredagavome, ypač paredagavome pirmą dalį.
Dabar aš prašau jus pareikšti nuomonę dėl abiejų tekstų vienu metu, nes jie yra gana identiški. Deputatas Č..Juršėnas.
Č..JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik dėl tos paskutiniosios dalies ir būtent dėl šitos formuluotės ,,pripažindama". Taip, kaip čia parašyta, tai galima suprasti, kad dabar pripažindama. Todėl ar ne geriau būtų ,,tęsdama pripažinimą, laikydamasi pripažinimo"? Žodžiu, dar epitetą kokį pridėjus tada bus, mano nuomone, korektiškiau. ,,Tęsdama pripažinimą" arba ,,laikydamasi pripažinimo".
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš galėčiau atsakyti, kaip redaguojant į tai žiūrėjo patarėjas P.Kūris ir patarėjas, mūsų konsultantas V.Vadopalas. Jie aiškina, kad jeigu mes neišskiriame pripažinimo formulės į atskirą pastraipą, tai pats pasakymas ,,pripažindama" rodo, kad mes visada pripažįstame, nes ne šiuo žodžiu prasideda. Jeigu mes būtume išskyrę į atskirą pastraipą, tai būtų taip, kaip jūs sakote. Tai jie mano, kad tokiu būdu yra tiktai konstatuojamas mūsų visą laiką buvęs pripažinimas. O pripažinimo formulės čia nėra.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Aš su jais kaip tik irgi šnekėjau, aš pasiūliau jiems šiuos žodžius ir jie sutiko, kad taip, girdi, būtų subtiliau.
PIRMININKAS. Kada jūs tą padarėt?
Č.JURŠĖNAS. Aš su jais šnekėjau prieš pat posėdį. Kai jie iš čia išeidinėjo.
PIRMININKAS. Gerai, aš prašau pateikti man raštu. Aš dabar pertraukiu trumpam šią diskusiją, nes Pirmininkas prašo žodžio. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Atsiprašau, gerbiamųjų deputatų. Noriu painformuoti ir pasiūlyti iš jūsų kai kuriems dalyvauti radijo ir televizijos pastatų perdavime, kuris prasideda po penkiolikos minučių Konarskio gatvėje. (Plojimai) Iš pradžių bus išvedama sunkioji technika, po to kita, kareiviai. Įeis mūsų pareigūnai ir komisija. Audrius Butkevičius dabar kalbasi su komisaru P.Liubertu. Žodžiu, dalykai klostosi taip, kaip turi klostytis. Ten yra ir žmonių ir, be abejo, gali būti labai daug žmonių, kai pasklis žinia. Būtų gerai, kad ten būtų deputatų, kurie esant reikalui paveiktų susirinkusius žmones, kad jie jaustų tam tikrą šventiškai orų nusiteikimą, būtų geriau išvengti kokio nors šaipymosi iš kareivių, kurie ten buvo įsakymu pasiųsti. Geriau žmonės tegul dainuoja, aš manau. Tai pats geriausias būdas bendram jausmui išreikšti ir neutralizuoti kokius nors ne visai kultūringus išsišokimus. Deputatų frakcija ten galėtų būti tokia tarp žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar prašau duoti ženklą, kas dėl šio pasiūlymo nori.
J. TAMULIS. Aš noriu truputį paklausti Pirmininko, jeigu galima.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Ar jūsų informacija tiktai apie pastatą Konarskio gatvėje, ar ir apie bokštą?
V.LANDSBERGIS. Ji mažiausiai apie abu objektus. Be abejo, ir radiją, kuris yra mieste. Pirmiausia mes kalbėjom apie radijo ir televizijos pastatus, ir ką tik buvo suderinta, jog pradedam nuo Konarskio gatvės.
J. TAMULIS. Jeigu aš suprantu, tai Pirmininkas turbūt su panašiais žodžiais kreipsis per radiją į žmones.
V.LANDSBERGIS. Na, aš tikiuosi, kad ir dabar gal kai kas girdi. Ar taip nėra? Ar nėra transliacijos šiuo metu? Į aikštę yra. Taip.
J.LIAUČIUS. Aš pageidaučiau žinoti, kada mūsų komisija ir Teisinės sistemos galės dalyvauti, abi komisijos, priimant policijos pastatą Antakalnio gatvėje ir OMON-o?
PIRMININKAS. Čia kalbėjo deputatas J.Liaučius.
V.LANDSBERGIS. Tikrai tai nebus užmiršta, gerbiamas deputate.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys šiuo klausimu? Aš truputį vėliau paskelbsiu, kada atnaujinam diskusiją dėl tekstų. Pirmininko pasiūlymas paskirti deputatus dalyvauti šiame darbe yra pateiktas. Kas dėl jo norite pasisakyti? Deputatas A.Sakalas. Prašau.
A.SAKALAS. Aš siūlyčiau iš frakcijų pasiūlyti po deputatą arba po du. Taip mes išspręstume problemą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime dėl to sutarti taip, kad mums priėmus deklaracijas, kurių projektus dabar jau buvom pradėję svarstyti, tuoj pat frakcijos paskiria savo atstovus ir praneša Pirmininkui. Ar galime taip sutarti? Vėl kilo triukšmas salėje. Ar yra kitokių nuomonių? Mano rekomendacija tokia: tuoj pat, užbaigus posėdį, pertraukos pradžioje frakcijų atstovai praneša Pirmininkui apie savo deleguotus atstovus deputatus. Nėra prieštaravimų dėl to? Aš turiu omeny, kad pertrauka bus netrukus. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau, kad tuoj pat pasibaigus balsavimui dėl rezoliucijų, mes dar jas aptarinėjame, frakcijų atstovai praneš jums pavardes deputatų, kurie atstovaus šiame Aukščiausiosios Tarybos darbe. Tai yra po keliolikos minučių frakcijos deleguos.
V.LANDSBERGIS. Jeigu deputatai nori dalyvauti šiame darbe, jie turi jau dabar važiuoti ten. O ne po keliolikos minučių frakcijose svarstyti klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu nėra... Bet tada nebus kvorumo. (Salėje šurmulys)
BALSAS IŠ SALĖS. Vadinasi, tada reikia padaryti pertrauką.
V.LANDSBERGIS. Aš suprantu. Tai tada balsuokim.
B.V.RUPEIKA. Ar galima pasiūlyt Pirmininkui?
PIRMININKAS. Prašome pasiūlyti. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Matyt, kad šis mūsų veiklos epizodas išsilies į tam tikrą masinį renginį ir kalbėti apie sesijos tolesnį posėdį gana keblu. Ar nevertėtų pagalvoti, kad sesijos darbotvarkę perkeltume rytdienai, o šią dieną paskirtume būtent tam, kam esame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labai daug mes šiandien turime bendro pobūdžio diskusijų, ypač dėl darbotvarkės, bet tokios aplinkybės yra. Rytoj yra tarptautinė konferencija Vilniuje, ta aplinkybė irgi trukdytų mūsų sesijos posėdžiams. Gerbiamieji deputatai, prašau grįžti. Deputatas A.Sakalas jau pateikė iš Centro frakcijos deputato G.Ilgūno pavardę, kaip deleguojamo į objektų perėmimą. Deputatas V.Kolesnikovas siūlomas iš Tautininkų frakcijos. Prašome skubiai teikti siūlymus deputatų, kurie vėliau, pabaigus balsavimą, išvyks į objektų priėmimą. Prašom greitai siūlyti. (Salėje šurmulys)
V.BERIOZOVAS. Deputatas B.Rupeika.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika, V.Kolesnikovas, G.Ilgūnas buvo minėti anksčiau.
V.LANDSBERGIS. Deputatė N.Ambrazaitytė.
PIRMININKAS. Deputatė N.Ambrazaitytė. Atleiskite, ar jūs prieštaraujat prieš tai, kad deputatai dalyvautų objektų perėmime? (Salėje šurmulys)
BALSAS IŠ SALĖS. Tik laisva valia.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Toliau nutraukiu šią polemiką. G.Ilgūnas, V.Kolesnikovas, B.Rupeika, N.Ambrazaitytė yra pasiūlyti ir jie sutinka. Dėl kitų deputatų bus sprendžiama pertraukos metu. Grįžtu prie deklaracijų teksto.
BALSAS IŠ SALĖS. Na, kodėl šitaip elgiamasi?
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš, pritardamas deputato Č.Juršėno minčiai, norėčiau pageidauti, kad šitoj deklaracijos preambulėj būtų pasakyta apie buvusius santykius. Tai yra paminėta, kad tokie santykiai tada ir tada buvo užmegzti. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai, ką siūlė deputatas Č.Juršėnas, suderinęs su konsultantais teisininkais, man regis, yra tai, ką jūs siūlote. Iš esmės šiuo dokumentu tai yra konstatuojama. Ar verta mums pereiti prie kažkokio kito vėl projekto rengimo? Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš labai džiaugiuosi, kad šį sykį teisininkų kalba visiškai sutampa su turinčių klausą kalba. ,,Pripažindama" - tai reiškia pripažindama apskritai - vakar, šiandien ir pripažindama rytoj. Tekstas, mano manymu, yra geras. Galima kabinėtis turint laiko, bet aš siūlau balsuoti tuoj pat.
PIRMININKAS. Dabar yra pateikta pataisa deputato Č.Juršėno, kad žodį ,,pripažindama" pakeistume ,,laikydamasi pripažinimo". Aš negaliu jos atmesti savarankiškai.
V.LANDSBERGIS. Ar negerai būtų pasakyti tai, kad yra, galbūt dar vienu tokiu žodžiu papildant ,,pripažindama Latvijos Respubliką esant nepriklausoma ir suverenia..." ,,Esant" ir anksčiau, ir dabar. Tiesiog ir toliau esant... (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyt, kad svarstydami specialiai išbraukėm, nes tai panašiau į pripažinimo formulę, kurią dabar... Tiesiog konstatuojamasis tekstas buvo. Mes čia daug dirbom iš ryto. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti tokią formuluotę: ,,Iškilmingai pareiškia, kad visada būdama ištikima Estijos Respublikos nepriklausomos suverenios valstybės pripažinimui yra pasirengusi" ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate balsavimo dėl šios pataisos? Aš negaliu jos priimti, kaip atstovaujantis rengėjų grupei. Reikalaujate ar ne? Iš esmės nekeičia.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, bet aš vis dėlto reikalaučiau patikslinimo, kurį iškėlė Č.Juršėnas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš atsiprašau, kad viršiju jūsų kantrybę, bet ką aš pasiūlysiu, tai atspindi mūsų nuo pat gimimo prie Baltijos jūros... Tas vienas žodis atspindi visą esmę. Todėl įdėkime šitą žodį antroje pastraipoj ,,išreikšdama lietuvių tautos solidarumą su latvių tauta" prie žodžių ,,latvių" - ,,su broliška latvių tauta". Deklaracijoje toks žodis tinka ir tai pabrėžia mūsų artumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs suriktumėte padaryt paskutinėj pastraipoj be balsavimo menką pataisą ,,iškilmingai pareiškia, kad pripažindama Latvijos Respubliką esant nepriklausoma ir suverenia valstybe"? Vieną tą žodį priimtume. Dabar dėl deputato J.Liaučiaus pasiūlymo. Girdžiu nepritarimo balsų. Ar reikalaujate balsavimo dėl šio papildymo? Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Liaučius, kiek suprantu, nebūtinai reikalauja balsavimo dėl tos pataisos. Gerbiamieji deputatai, ar galėtume mes pereiti prie balsavimo už visą deklaracijos projektą su vienintele pataisa paskutinėj pastraipoj įterpiant žodį ,,esant"? Gerai. Prašau pranešti, kiek salėje yra deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 91 deputatas.
PIRMININKAS. Salėje yra 91 deputatas. Yra vadinamasis didysis kvorumas ir mes pereisime prie balsavimo procedūros. Skelbiu balsavimo pradžią. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad deklaracija dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika būtų priimta?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Per trumpą laiką atėjo dar keletas deputatų, todėl turime dabar balsavusių už - 95. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsavimo procedūra nebaigta. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
Deklaracijos dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika priėmimas
PIRMININKAS. Deklaracija dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika priimta. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, skelbiu balsavimo procedūros pradžią dėl deklaracijos dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika. Kas už tai, kad minėta deklaracija būtų priimta, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 95.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Deklaracija dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika priimta. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, pagal įprastinę mūsų darbotvarkę dabar galėtume skelbti pertrauką iki 15 val. Tai būtų pietų pertrauka. Ar yra kitokių pasiūlymų dėl to? Skelbiama pertrauka iki 15 val.